Dvidešimt šeštasis (230) posėdis
2006 m. lapkričio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.KUBILIUS ir V.GEDVILAS

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ projektas Nr.XP-1795 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą ir pradedame šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Posėdį pradedame likusiu iš rytinės darbotvarkės nebaigtu svarstyti klausimu, t.y. 10 klausimu – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ projektu. Pateikimo stadija. Lieka klausimai ir atsakymai. Tam skirta 10 minučių. Pirmoji klausia V.Vertelienė. (Balsai salėje) Sąrašas yra ekrane.

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. (Šurmulys salėje) Galiu klausti? Gerbiamasis komisijos pirmininke, noriu užduoti konkretų klausimą, ar komisija vertino tą aplinkybę, kad L.Bosca savo ieškiniuose teismams nesiekė konkurso pripažinimo negaliojančiu, t.y. restitucijos, o pageidavo tik turėtų išlaidų vykusiam konkursui ir teismams atlyginimo, tai yra ar komisija iš šių požymių nepadarė išvados, kad L.Bosca nesiekė realiai įgyvendinti „Alitos“ pirkimo sutartį? Mes turime realių pavyzdžių. Kai buvo privatizuojamas „Stumbras“, „Rygas balzams“ reikalavo konkrečiai panaikinti konkurso rezultatus ir pradėti iš naujo. O čia aiškiai matome, kad jis nenorėjo panaikinti konkurso…

PIRMININKAS. Laikas!

V.VERTELIENĖ. Atsakykite konkrečiai į klausimą.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamoji kolege, komisijai buvo užduoti keturi konkretūs klausimai. Vadovaudamasi šiais klausimais, komisija dirbo ir atsakė į šiuos klausimus. Klausimo, kurį jūs man uždavėte, ten nebuvo.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, šiandien mes galime konstatuoti, kad „Alitos“ privatizavimo procesas buvo sėkmingas: įmonė dirba pelningai, valstybei jau sumokėta 300 mln. litų pelno mokesčio, atlyginimai irgi yra per 2000 litų. Geriausia tai, kad „Alita“ vis dėlto „ištraukė“ iš bankroto privatizuotą „Anykščių vyną“. Aš džiaugiuosi, kad privatizavo nacionalinis kapitalas. O dabar klausimas. Ar vis dėlto pripažįstate… Privatizavimo komisija ir Turto fondas L.Boscą pripažino konkurso nugalėtoju. Vis dėlto kodėl ji neatvyko parafuoti sutarties? Ar ne todėl, kad nesiruošė sumokėti visos kainos? Ir dar. Jūs metate labai rimtus kaltinimus ministrui Petrui Čėsnai, premjerui Algirdui Mykolui Brazauskui, tačiau nes nesivarginote jų pakviesti į savo posėdžius. Kodėl taip atsitiko?

J.PINSKUS. Gerbiamoji kolege, iš tiesų premjeras A.Brazauskas buvo pakviestas. Man labai keista… Manau, reikėtų atidžiau skaityti išvadas. Jose yra parašyta, kad A.M.Brazauskas buvo pakviestas į posėdį.

Dėl teisėto „Alitos“ privatizavimo po to, kaip dabar vyksta. Iš tiesų yra labai daug vertinimų, ir aš nenorėčiau į juos veltis, ar teisingai privatizuota, ar dabar gerai dirba ši įmonė, ar ne. Yra įvairių vertinimų. Yra vertinimų, kad iš buvusių 500 darbuotojų liko tik 200, o jūsų deklaruojami sumokėti mokesčiai – 300 mln. rodo, kad ta įmonė iš tiesų buvo labai vertinga. Tą parodė ir mūsų išvadose pateiktas matininkų vertinimas, kad tuo metu, kai įmonė buvo privatizuojama, matininkų skaičiavimais ji kainavo 190 mln., o, kaip žinote, buvo privatizuota už 58 mln. be investicijų.

PIRMININKAS. Klausia J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs rytiniame posėdyje citavote išvadą, kad buvo vadovaujamasi ne materialinės teisės normomis, o Civilinio kodekso normomis, kad santykiai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu, priskirtini viešosios teisės reguliavimo sričiai, todėl privatinės teisės normos gali būti taikomos, jūsų manymu, tik išimtiniais atvejais. Tačiau labai keista, kad kitose išvadų vietose jūs rėmėtės Aukščiausiojo Teismo spalio 10 d. nutartimi, tačiau toje pačioje nutartyje yra pasakyta, jog išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatizavimo santykių specifika, jog valstybės turtas būtų parduotas kuo palankiausiomis sąlygomis, nulemia tai, kad, privatizuojant valstybės turtą, turi būti vadovaujamasi ne tik privatizavimą reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais (Privatizavimo įstatymu, Privatizavimo nuostatais), bet iš privatizavimo santykių atsiradusioms pasekmėms turi būti taikomos ir Civilinio kodekso nuostatos, pavyzdžiui, nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalis…

PIRMININKAS. Laikas!

J.SABATAUSKAS. …lygiais pagrindais. Kaip jūs vertinsite dar ir tai, kad Civiliniame kodekse yra pasakyta, jog jeigu yra normų kolizija ar konkurencija, taikomas Civilinis kodeksas.

J.PINSKUS. Man, ne teisininkui, sudėtinga atsakyti į teisininko klausimą. Teisės departamento darbuotojai įžvelgė ir konstatavo, kad įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto pardavimo viešojo konkurso būdu tvarką, nėra įprastų normų dėl galimybės šiems santykiams taikyti Civilinio kodekso normas. Tai yra Teisės departamento teisininkų pasakyti žodžiai.

PIRMININKAS. Klausia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto jūs neatsakėte į klausimą, kodėl nepaisant to, kad komisijos išvadose tiesmukai apkaltinate ir ūkio ministrą P.Čėsną, ir Vyriausybės vadovą premjerą, į komisiją nebuvo pakviestas ir išklausytas P.Čėsna? Toliau. Kodėl, teikdami kitus pasiūlymus, jūs nepateikėte pasiūlymų, kurie iš esmės galbūt tikrai patobulintų privatizavimo projektą, kad, sakysim, pretendentas rizikuoja tik 200 tūkst. litų įnešdamas indėlį, kai yra privatizuojami dideli objektai, ir, kita vertus, mokėjimas yra penkerius metus. Kalbantis su Turto fondu, Privatizavimo komisija, jie argumentuotai įrodinėja, kad iš esmės L.Bosca buvo užstalės generolas, buvo „depuojama“ vien tik kaina, o kai buvo pasiūlyta tą kainą mokėti iš karto ir šimtaprocentinės baudos, tada, kai jis buvo prispirtas konkrečių sąlygų, jis ir neatvyko pasirašyti sutarties. Prašom atsakyti į tuos klausimus.

J.PINSKUS. Gerbiamoji kolege, iš klausimų suprantu, kad jūs kvestionuojate Aukščiausiojo Teismo nutartį, kad L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas iš privatizavimo proceso. Aš taip suprantu jūsų klausimą. Jūs kvestionuojate Aukščiausiojo Teismo nutartį, taip?

Dėl P.Čėsnos ar kitų asmenų pakvietimo. Komisija pati sprendžia, ką kviesti, pagal reikalingumą. Dar kartą prašyčiau perskaityti Privatizavimo komisijos išvadas, kuriose rašoma, kad ponas P.Čėsna, kaip ūkio ministras, pasirašė šią nutartį dėl privatizavimo, o kaltinama yra Vyriausybė ir pasirašę asmenys.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Jagminas. Ruošiasi B.Pauža.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, samprotaudamas iš savo pozicijų ir, manau, išreikšdamas kitų nuomonę, norėčiau pasakyti, kad labai gerai, jog įmonę nusipirko kaip tik Lietuvos verslininkai. Yra daug pavyzdžių, kai atsitiko kitaip. Aš ir vėl akcentuoju, gal šiek tiek pakartosiu, tačiau akcentuoju kitą dalyką. Ar visi žmonės, kurie buvo apkaltinti jūsų komisijos, buvo pakviesti į šią komisiją? Taip pat įvardyčiau buvusį ministrą P.Čėsną. Ar nebuvo ir kitų, kurie buvo pavadinti kaltais, tačiau jie net nebuvo pakviesti į komisiją? Buvo duota tik jūsų išvada. Ačiū.

J.PINSKUS. Komisija, rengdama išvadas, vadovavosi visais teisės aktais, o ne „manyčiau“, „galėčiau“ ar „galvočiau“. Dėl pakvietimo vėlgi siūlau perskaityti išvadas. Pačioje pradžioje aš labai aiškiai perskaičiau, kas buvo pakviesti. Tai yra komisijos nuožiūra ar komisijos teisė kviesti tuos, kurie, komisijos manymu, gali būti naudingi išvadoms Seimui pateikti.

PIRMININKAS. B.Pauža. Ruošiasi K.Glaveckas.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, laikinosios komisijos galutinių išvadų trečioje dalyje rašoma, kad teismas, tenkindamas Luidžitercos Boskos prašymą, priteisė tik 1,7 mln. nuostolių. Tačiau toje pačioje dalyje jūs rašote… prašom pasakyti, kokiu pagrindu komisija prisiėmė teismo funkcijas ir nustatė žalą, kad ji sudaro beveik 36 mln., kai, įvertindamas visus aspektus, žalos dydį nustatyti, mano supratimu, gali tik teismas. Ačiū.

J.PINSKUS. Komisija iš tikrųjų nėra teismas, komisija atsako tik į jai pateiktus klausimus. Ji ir pripažino, ir nustatė (9 žmonės), kad, be tiesioginės žalos, yra daugiau kaip 34 mln. negautų pajamų. O toliau pagal mūsų pasiūlymus tegul Generalinė prokuratūra ir gina viešąją teisę, ir įrodo, Generalinė prokuratūra, teismas, ar komisija buvo teisi, ar ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prabėgo 10 minučių. Paklausė 6 Socialdemokratų frakcijos nariai. (Juokas) Ar sutiktumėte, kad dar paklaustų K.Glaveckas ir iš ryto užsirašęs G.Šileikis. Minutėlę, laikas baigėsi. Dabar K.Glaveckas. (Balsai salėje) Ar pratęsiame klausimų laiką? Gerai, kiek pratęsiame? Dar 10 minučių, taip? Ar sutinkame dar 10 minučių klausimams? Gerai. Kolegos, tada noriu paskelbti rytinį sąrašą: K.Glaveckas, G.Šileikis, A.Salamakinas, A.Vrubliauskas, J.Veselka, R.Kupčinskas, J.Čekuolis, P.Gražulis ir t.t. Pagal tokį sąrašą ir dirbsime tada. K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar neatrodo, kad jūsų atliktas tyrimas iš tikro yra naudingas mums visiems, bet jis galėtų būti ir išplatintas, ir padaugintas. Nes per 15 metų privatizavimo Lietuvoje privatizavome turto už keliasdešimt milijardų litų ir didelė privatizacijos dalis buvo neskaidri ir abejotinos kilmės. Mes galime paminėti ir Tabako fabrikų pardavimą, kai buvo parduoti už 10 mln., nors rinkoje kainavo šimtus milijonų, visokius tinklus ir t.t., ir panašiai. Klausimas būtų toks: ar nemanote, kad reikėtų išplėsti tokio tyrimo mastą? Tai vienas klausimas. Antras, ar jūs tikite, kad po šios komisijos darbo ir išvadų kas nors gali pasikeisti? Ačiū.

J.PINSKUS. Išties aš tikiu, kad šios kadencijos Seimas… Manau, tokios šios komisijos, kurioje dalyvavo įvairių frakcijų žmonės, išvados, ji pirmą kartą padarė tokias išvadas, kaip minėjo ponas J.Veselka, vienas aktyviausių komisijos dalyvių… Jeigu po pateikimo bus pritarta, manau, išties klausimų ir dėl kitų privatizacijos procesų, nagrinėjant šį privatizavimo procesą, iškyla… Visų mūsų Seimo narių iniciatyvos teisė – išplatinti tą ar ne.

PIRMININKAS. Toliau klausia A.Salamakinas, jeigu jis yra. G.Šileikis, atsiprašau. Ruošiasi A.Salamakinas, bet prieš tai R.Ačas norėtų tarti žodį, bet aš neperskaičiau viso sąrašo iki galo. Jūs esate, jeigu spėsime per tas 10 minučių. Kaip aš perskaičiau rytinio posėdžio metu, A.Sysas, po to R.Ačas ir L.Sabutis paskutinis. Dabar G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, jog reali kaina buvo apie 200 mln. litų. Konkurse buvo nustatyta 90 mln. Lt. Ar jūsų komisija nesigilino į skirtumą, kodėl ir kas, kokie veiksniai lėmė, kad kaina taip labai ryškiai dvigubai sumažėjo. Ar ne tie patys asmenys, kurie ir vykdė privatizavimą? Ačiū.

J.PINSKUS. Iš tiesų 190 mln. litų UAB „Alita“ buvo įvertinta jau įmonės reorganizavimo metu. Komisija nebuvo įpareigota tirti reorganizavimo proceso, kuriam irgi buvo pritarta Vyriausybės. Todėl mes išsamiau ir nenagrinėjome šito reorganizavimo klausimo, tik tas faktas, kad reorganizuojant įmonę nepriklausomi ekspertai jau tada įvertino 190 mln., iš tiesų labai krito į akis.

PIRMININKAS. Toliau turėtų klausti A.Salamakinas, bet nematau jo. Tada klausia A.Vrubliauskas. Ruošiasi J.Veselka. Gerbiamasis Žukauskai, tai, kas dega ekrane, tai yra po pietų užsirašę ir, kol nebaigsime rytinio užsirašymo, o dar tokių yra daug, tol mes nepereisime prie popietinio užsirašymo. Prašom. Gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad nėra pas mus privilegijuotų frakcijų. Visos frakcijos taip pat turi teisę ir galimybę paklausti. Aš manau, kad rytiniame posėdyje labai šauniai užsirašė socialdemokratai, bet ir kitos frakcijos turi tokią teisę. Aš manau, kad jūs turite sudaryti galimybę visiems paklausti ir visiems gauti atsakymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom skaityti Statutą. Ta ne Vyriausybės valanda, tai yra pateikimas. Klausiama užsirašymo eile, jeigu socialdemokratai buvo guvesni ir užsirašė anksčiau, tai jie ir pirmieji klausia. A.Vrubliauskas. Ruošiasi J.Veselka.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs ne kartą minėjote Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Kaip jums atrodo, ar nekeista, kad vis dėlto ten pripažinta žala, ir manau, kad ir pažeidžiami viešieji interesai, ar jau neturėjo būti po teismo sprendimo ir prokuratūros reakcijos, ji tokius interesus turi ginti? Ačiū.

J.PINSKUS. Jeigu skaitėte komisijos išvadą, Generalinė prokuratūra dar tuo metu, kai nebuvo pasirašyta Vyriausybės nutartis, pripažino, kad, pripažinus Vytenio Junevičiaus konsorciumą laimėtoju, atsiranda teisė ginti viešąjį interesą. Išties truputį keistokai man atrodo, kodėl kai V.Junevičiaus konsorciumas laimėjo, prokuratūra nieko nedarė. Betgi šiuo atveju mūsų komisija pateikė siūlymą iki gruodžio 1 d. išnagrinėti šias mūsų išvadas ir pateikti savo vertinimus.

PIRMININKAS. J.Veselka. Toliau R.Kupčinskas.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi, sakysime, kai kas vertina, kad mes žiūrėjome tik patį ekonominį momentą, tai jūs turbūt paaiškinsite. Dar neprivatizavus, prokuratūra atsakė, kad buvo pažeidžiami įstatymai. Privati advokatų kontora pasakė, kad yra pažeidžiami įstatymai ir pabrėžė – nulėmė tik ekonominis tikslingumas. Ar jūs matėte kur nors išdėstytą raštu ekonominį tikslingumą? Aš nemačiau. Taigi gal jūs matėte kaip pirmininkas, nes kaip galima patikėti, kai viena bobutė turguje sako, kad kiaušiniai rytoj atpigs.

J.PINSKUS. Gerbiamasis kolega, jūs buvote komisijos nariu ir mes šitą klausimą kėlėme ir prašėme, kad mums pateiktų paskaičiavimus šio ekonominio tikslingumo. Bet komisija negavo to ekonominio tikslingumo paskaičiavimo. Taigi tik kalbos, kad tai yra ekonomine logika paremta, ir t.t., ir t.t.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Ruošiasi J.Čekuolis.

R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų išvadose pasakyta, kad padaryta 35 su trupučiu mln. litų žalos. Norėčiau paklausti. Aš suprantu, ta žala yra fiksuota, bet kaip komisija ir jūs, kaip pirmininkas, įsivaizduoja, kaip ta žala turėtų būti atlyginama, ar tai tik konstatuojame ir paliekame istorijai, ir panašiai? Ačiū.

J.PINSKUS. Iš tiesų komisija atsakė į klausimus. Vienas iš klausimų, ar buvo padaryta žala ir įvardyti asmenys. Toliau mes pateikėme pasiūlymus, kuriuos atitinkamos teisėsaugos institucijos turi išnagrinėti, įvardyti ir nuspręsti, kaip ta žala turėtų būti atlyginta. Konkrečiai Generalinė prokuratūra, į kurią mes kreipėmės.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Ruošiasi P.Gražulis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti vieną faktinę aplinkybę. Koprivatizavimo konkurse užsiregistravo dalyvauti keturi dalyviai. Laimėjo L.Bosca, istoriją žinome. Antrą ir trečią vietas užėmę dalyviai yra „Vinvestos“ ir „Eugestos“ konsorciumas bei UAB „Mineraliniai vandenys“.

Kaip jūs rašote savo išvadose, 2003 metų spalio 1 dieną po L.Boscos atsisakymo jie patvirtino, kad toliau dalyvaus konkurse ir yra suinteresuoti. O po trylikos dienų, spalio 14 d., atsisakė toliau dalyvauti privatizavimo konkurse ir tada jau liko tik ketvirtą vietą užėmęs įmonės vadovo konsorciumas. Niekur neparašyta ir aš noriu pasitikslinti. Ar jūs aiškinotės, kodėl antrą ir trečią vietą užėmę konkurso dalyviai po to per trylika dienų pakeitė nuomonę ir išsibraukė? Kas ten tokio stebuklingo atsitiko? Ačiū.

J.PINSKUS. Tiesiog mes įvertinome tai, kad jie pateikė atsisakymą, o kodėl jie tą pasakė, komisija nebuvo įpareigota atsakyti į tuos klausimus. Tiesiog komisija dirbo pagal pateiktus klausimus, kad į juos atsakytų, ir ne daugiau.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, ar komisija kreipėsi į VSD, kad ji pateiktų savo surinktą medžiagą „Alitos“ privatizavimo klausimu? Ar ta medžiaga buvo pateikta ir ar atlikdama tyrimą komisija rėmėsi (ir padarydama išvadas) taip pat ir iš VSD gauta medžiaga? Nes mes visi puikiai žinome, kad tą medžiagą buvęs ir dabartinis Seimo narys A.Sereika vežė buvusiam Prezidentui R.Paksui ir kad ta medžiaga buvo. Kaip komisija ta medžiaga pasinaudojo?

J.PINSKUS. Išties labai geras klausimas. Komisija keletą kartų buvo pasikvietusi VSD departamento vadovą gerbiamąjį A.Pocių ir prašė ir raštu, ir asmeniškai posėdžių metu, kad pateiktų tą medžiagą, kurią A.Sereika atvežė Prezidentui R.Paskui. Bet mes tos medžiagos, nors ir labai prašėme, negavome. Mums buvo pasiūlyta užduoti klausimus, kokie mus domina, ir gavome atsakymus tik į tuos užduotus klausimus. Ir tiek. Visos medžiagos mes negavome ir nematėme. Motyvai yra tokie, kad ten yra daug operatyvinės medžiagos ir ten yra įvardyti žmonės, dirbantys… Aš nežinau, kaip tai pavadinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du kartus po dešimt minučių, t.y. dviguba norma klausimų ir atsakymų, jau praėjo. Siūlome apsispręsti dėl to, ar pritariame po pateikimo. Ačiū pirmininkui. Pagal procedūrą vienas už, vienas prieš, kas pritaria komisijos išvadoms.

Už nori kalbėti J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nepritarsime, po tų visų antikorupcinių susitarimų atrodysime keistokai. Aš noriu pasakyti, kad komisija nieko nenuteisė. Komisija atliko jai pavestą darbą ir prašo teisėsaugos institucijų atlikti tik tyrimą pagal jiems priklausančias funkcijas ir tik teisėsaugos institucijos galutinai pasakys, kaip ten iš tikrųjų yra. Ar mūsų išvados pagrįstos, gal bus dar labiau pagrįstos. O gal teisėsaugos institucijos pasakys – vis dėlto ne profesionalai atliko tyrimą ir jų išvados yra ne tokios. Todėl manau, nepadarysime taip, kad Seimą vėl kaltintų kaip pridengiantį kažkokius negerus dalykus. Tegul tai pasako Konstitucinis Teismas ir teisėsaugos institucijos.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes turėtume kalbėti dėl nutarimo. Ne tik išvadų, bet ir nutarimo. Tą, ką pasakė komisijos pirmininkas, ką mes skaitėme išvadose, visiškai neatitinka tų normų, kurios yra dėstomos nutarime. Iš esmės aš siūlyčiau perkelti komisijos išvadų siūlomąją dalį į Seimo nutarimą ir reikalauti per konkretų terminą konkrečioms institucijoms pateikti informaciją. Nemanau, kad komisijos darbas yra baigtas, todėl aš pasisakau prieš tokį Seimui pateiktą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal procedūrą bus galima taisyti nutarimo projektą, bet dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui, koks yra pateiktas. Toliau bus svarstymo ir priėmimo procedūros. Taigi pasiruošiame balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ projektui, prašome balsuoti už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Balsavimas vyksta.

Užsiregistravo 81. Už balsavo 60, prieš – 3, susilaikė 16. Taigi nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Svarstymo data, matyt, nėra pasiūlyta. Ko gero, Seniūnų sueiga artimiausiu metu tarsis, kada įtraukti svarstymo procedūrą. Gerbiamieji kolegos, šį rytinio posėdžio klausimą baigiame.

Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas Nr.XP-617(3*) (svarstymas)

Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. V.Škilis pristato pagrindinio komiteto išvadą.

V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, po ilgų nagrinėjimų, tobulinimų ir svarstymų bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-617 dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto bei komiteto išvadai. Kviečiu ir jus pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjui. Kol kas pailsėkite. Dabar papildomų komitetų nuostatos. Aplinkos apsaugos komiteto vardu kas? Pažymėtas A.Bosas, kas galėtų? Gerai, kol kas D.Jankauskas – Audito komiteto nuomonė.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas apsvarstė Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektą Nr.XP-617. Pritarė aštuoniems iš dešimties Seimo kanceliarijos Teisingumo departamento pasiūlymų, tik dviem nepritarė. Komitetas nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti atsižvelgiant į tas Teisingumo departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, bei teikia tokius siūlymus.

Pirma. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, taip pat 17 straipsnio antrame sakinyje žodžius „viešieji ir privatūs juridiniai asmenys“ bei 6 straipsnio 5 dalyje žodį „viešuose ir privačiuose asmenyse“ ir 6 straipsnio 6 dalyje žodį „įmonės“ išbraukti vietoj jų įrašant žodžius „uosto naudotojai“. Manome, kad tai būtų paprastesnė ir kartu daugiau apimanti sąvoka.

Ir antras pasiūlymas. Įstatymo projekto 9 straipsnio pirmame sakinyje žodžius „gali būti sudaroma“ išbraukti vietoj jų įrašant žodžius „turi būti sudaroma“. Kitaip sakant, vietoj galimybės palikti prievolę dėl tokios tarybos sudarymo. Balsavimo rezultatai: priimta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto išvada paskelbta. Kadangi nematau Aplinkos apsaugos komiteto atstovų, aš tiesiog perskaitysiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, kuri skamba taip: „Pritarti komiteto išvadoms dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti Šventosios uosto direkcijos steigimo reikalingumą ir ekonominį pagrįstumą svarstant galimybę Šventosios valstybinio uosto valdymą perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“. Tokia yra išvada. Mums belieka Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Kas pristatys? Pažymėtas ponas V.Bukauskas. Irgi nematau. Šio komiteto išvadose yra daug pasiūlymų, tai turbūt svarstant pataisas mes jas ir aptarsime. Tada Jūrinių reikalų komisijos išvada – B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komisija pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, pradedame svarstyti paskirų Seimo narių ir komitetų pateiktas pataisas. Kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją V.Škilį į tribūną. Galėsite būdamas tribūnoje pakomentuoti siūlomas pataisas, kurioms komiteto nebuvo pritarta. Pirmiausia siūloma aptarti P.Jakučionio 11 straipsniui pateiktas pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Pone Jakučioni, pristatykite savo pataisas.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Aš pateikiau pataisą papildyti 11 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. pabaigoje įrašyti derinimą ir su susisiekimo ministru. Čia kalbama apie žemę su uostu, apie rezervines teritorijas. Kai rezervines teritorijas užima kokie nors verslininkai, ten įsisteigia ir paskui trukdo uostą plėsti, tai pasiūliau įrašyti į derinančių asmenų sąrašą ir ministrą, kad būtų daugiau atsakomybės. Tačiau komitetas atmetė, nes manė, kad tai yra dar vienas papildomas biurokratinis suvaržymas, ar slenkstis. Manau, kad taip tik būtų daugiau atsakomybės, ir prašau dėl to balsuoti.

Norėčiau kartu balsuoti ir dėl 11 straipsnio 4 dalies 3 punkto. Tai yra lygiai tas pat pasiūlymas. Čia yra tas pat.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Jakučioni, iš tikrųjų sutampantys siūlymai. Prašome komiteto…

V.ŠKILIS. Kiek atsimenu, šiame įstatyme iš viso nekalbama dėl rezervinių teritorijų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar klausimas dėl komiteto pozicijos dėl P.Jakučionio pataisos 11 straipsnio 4 daliai, kur siūloma, kad būtų derinama ne tik su uosto direkcija, bet ir su ministru. Komitetas nepritaria. Ar jūs galite pagrįsti tą nuomonę?

V.ŠKILIS. Man sunku pasakyti apie tai.

PIRMININKAS. Tada svarstome motyvus už ir prieš. S.Pečeliūnas norėtų kalbėti už.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Labai keista, kai komiteto atstovas nieko negali pasakyti tokiu labai konkrečiu reikalu. Nemanyčiau, kad ta komiteto nuomonė, kuri yra suformuluota raštu, dar kažkoks papildomas biurokratinis dalykas… Tai galų gale mūsų Susisiekimo ministerija atsako už ką nors ar ne, ar imasi kokios nors atsakomybės šiuo klausimu, ar ne? Ar viską atiduodam verslininkams, uosto direkcijai? Tai ir Klaipėdos uostą atskirkime, tegul ten visi tvarkosi be ministerijos priežiūros. Labai nesolidžiai atrodo tokia komiteto nuomonė, manyčiau, reikėtų pritarti P.Jakučionio pataisai. Ministerijos kontrolė tikrai netrukdytų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas norėtų prieštarauti? P.Vilkas nori prieštarauti šiam siūlymui.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas, svarstydamas šį įstatymą, atkreipė dėmesį į tai, kad uosto direkcija yra gana kompetentinga institucija, kuri galėtų spręsti. Derinimas su susisiekimo ministru būtų kaip papildomas biurokratinis stabdys, jeigu būtų dar papildomai derinama. Mano manymu, pakanka tik uosto direkcijos, kad būtų suderinti klausimai ir būtų priimti sprendimai. Siūlyčiau nepalaikyti šio siūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl P.Jakučionio pataisos 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktams. Pagrindinis komitetas šiai pataisai nepritaria. Kas pritaria P.Jakučioniui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.

Už – 38, prieš – 4, susilaikė 23. Taigi dviem pataisoms pritarta.

Toliau P.Jakučionio pataisa 13 straipsnio 1 daliai. Pristato P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. 13 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus 50 siūlau skaičių 20. Tai yra uosto žemės nuomos sutartys ir terminai. Komitetas siūlo 50 metų terminą uosto žemei nuomoti. Manydamas, kad vis dėlto uoste investitoriai, ypač pradžioje, kai uostas kuriasi, gali būti ir ne visi finansiškai pajėgūs, ir dirbti uoste nemokantys, tai išnuomoti 50 metų, kai jie dar tame uoste nedirbo, yra rizikinga, todėl aš pasiūliau tą terminą sutrumpinti iki 20 metų. 20 metų ta žeme disponuos ir tada bus matyti, ar iš tikrųjų tie investuotojai yra ekonomiškai naudingi uostui ir valstybei. Šiam mano siūlymui komitetas taip pat nepritarė, aš prašau balsuoti dėl jo.

PIRMININKAS. Prašom pagrindinio komiteto nuomonę.

V.ŠKILIS. Pagrindinis komitetas svarstė tą klausimą ir priėjo prie išvados, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos patirtis taip pat rodo, kad trumpi uosto žemės nuomos terminai neskatina investicijų į uosto veiklą pritraukimo. Todėl ir buvo atmestas tas siūlymas.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dėl pataisos nori pasisakyti už.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man suprantamos komiteto abejonės, kad galima atbaidyti investuotojus, bet tada rašykime kitaip. Gal rašykime „20 metų, įvykdžius tam tikras sąlygas“ ir numatykime galimybę automatiškai pratęsti dar 20, bet neduokime iš karto 50. Jeigu jis ten nieko gero ir nenuveiks, tai bus šioks toks saugiklis, priverčiantis tą investuotoją vis dėlto ten investuoti ir ką nors daryti, o ne tik išsinuomoti žemę ir paskui dar ją pernuomoti antriem, tretiem ar ketvirtiem. Manyčiau, raskime kokį nors aukso vidurį. Kaip supratau, pono P.Jakučionio pataisa ir siekiama to, kad nebūtų be saugiklių išnuomojama ilgiems terminams. Mano siūlymas nesuformuluotas raštu, bet komitetas gali jį išgirsti ir priėmimo metu suformuluoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar žodis norinčiam pasisakyti prieš B.Paužai.

B.PAUŽA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes Jūrinių reikalų komisijoje taip pat svarstėme šį klausimą, pono P.Jakučionio siūlymą, ir priėjome prie tokios nuomonės, kad vis dėlto reikėtų palikti 50 metų, ir štai dėl ko. Vis dėlto investuoti tokius pinigus į Šventosios uosto atstatymą – gerokai per 200 mln. ir neturėti jokios garantijos, kad tas uostas normaliai galės veikti, yra labai rizikinga. Tai vienas dalykas.

O kitas dalykas, tie, kurie susipažinę su Šventosios uosto teritorijomis, labai gerai supranta, kad ten iš viso žemės yra labai mažai tam uostui. Jis ten vos vos išsitenka, jeigu taip galima pasakyti. Taigi jeigu dar yra kokių nors svajonių, kad ten galima kaip nors neracionaliai tą žemę panaudoti, tai tikrai ten šito dalyko nebus, nes visa aptarnavimo struktūra yra formuojama už šio uosto teritorijos ribų, kitaip sakant, privačių asmenų… Taigi jokių klausimų ir abejonių nelieka. Ačiū. Siūlyčiau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, apsispręskime balsuodami, ar pritariame P.Jakučionio pataisai 13 straipsnio 1 daliai. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame dėl P.Jakučionio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.

Už balsavo 28, prieš – 9, susilaikė 35. Taigi pataisai nepritarta.

Toliau nagrinėsime Audito komiteto pataisas, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Tokia yra pirmoji pateikta pataisa 6 straipsnio 4 daliai, 17 straipsnio antrajam sakiniui, 6 straipsnio 5 daliai ir 6 straipsnio 6 daliai. D.Jankauskas gali pateikti pataisą. Prašom. D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS. Dėl pataisos aš jau minėjau. Tuo labiau kad projekto 2 straipsnyje uosto naudotojas yra įvardytas kaip su visa oro uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Respublikoje įregistruota įmonė arba užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ar ūkine veikla, filialas. Todėl komitetas mano, kad visų uosto naudotojų informavimas apie priimamus sprendimus arba apie naudojimosi uostu tvarką būtų logiškas. Tokie motyvai. Prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau šiek tiek daugiau tylos ir mažiau triukšmo, nes nieko negirdėti. Prašom. Pagrindinio komiteto nuomonė.

V.ŠKILIS. Komitetas apsvarstė tą pasiūlymą ir nepritarė, nes mes manome, kad čia yra analogiškas pasiūlymas, kaip ir Teisės departamento. Ką aš noriu pasakyti? Kad uosto naudotojas – su valstybės įmone Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikos įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris jau pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis ir komercine, ir ūkine veikla, filialas. Tuo tarpu uoste gali būti ir kiti juridiniai asmenys, valstybės institucijos, kurios vykdo su uosto veikla susijusią veiklą. Kartu žemės nuomotojas… Todėl įstatymo projekte vartojama sąvoka „viešieji ir privatūs juridiniai asmenys“, kuri apima visus subjektus, esančius tame uoste. Todėl ir nepritarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate Audito komiteto išvadai, balsuoja už pasiūlymą, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl Audito komiteto pasiūlymo, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 25, prieš – 5, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau pereiname prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Toks yra trečiasis pasiūlymas, kuriuo siūloma keisti 4 straipsnio 2 dalį. Kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto galėtų pateikti? L.Sabutis ar…

V.ŠKILIS. Nėra kam.

PIRMININKAS. …ar tada pagrindinio komiteto. Prašom. Galite pateikti, koks buvo pasiūlymas ir kodėl komitetas nepritarė.

V.ŠKILIS. Pasiūlymas buvo toks (aš perskaitysiu), kad „teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta derinti su Klaipėdos valstybiniu jūrų uosto įstatymu ir atitinkamai jas išdėstyti šitaip: 4 straipsnis – uosto naudotojai (išbraukti uosto žemės naudotojai) uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę, ūkinę veiklą, kuri… ir t.t., pagal tekstą. Mes manome, kad veiklą (mes – tai komitetas) uoste atsižvelgiant į teisinį pagrindą gali vykdyti uosto naudotojai, tai yra asmenys, kurie su uosto direkcija sudarė sutartį dėl veiklos uoste, ir uosto žemės naudotojai. Tai asmenys, kurie su uosto direkcija sudaro sutartį dėl uosto žemės nuomos. Kadangi projekto 2 straipsnyje pateikiamos atskiros subjektų sąvokos ir kadangi kiekvieno iš jų veiklos uoste teisiniai pagrindai yra skirtingi, todėl ir projekto 4 straipsnio 2 dalyje šie subjektai turėtų būti išskirti. Priešingu atveju iškiltų teisės normų kolizija tarp projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatų ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

PIRMININKAS. Nematau, kad kas nors norėtų ginti komiteto pateiktą pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuostatai? Galime. Taip? Taigi neatsižvelgiame į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.

Toliau yra dar keletas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nėra pritaręs, tai yra nepritaręs, tačiau mes negalime jų teikti svarstyti, nes jie nėra konkrečiai suformuluoti, o yra kaip tam tikri pasiūlymai. Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas manytų, kad reikia taisyti įstatymo raidę, įstatymo tekstą, prašom pateikti priėmimo stadijai konkrečias pataisas.

Gerbiamasis pranešėjau, tuo baigiame pasiūlymus, kurie buvo svarstyti komitete. Yra gauti jūsų paties pasiūlymai jau po svarstymo komitete. Jiems taip pat komitetas yra pritaręs, bet norint juos svarstyti reikia, kad jiems Seimo salėje pritartų ne mažiau kaip 10 Seimo narių. Pirmasis pasiūlymas. Ar galite trumpai pateikti?

V.ŠKILIS. Buvo kalbama apie… Prašom atleisti. Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 3 punktą, išbraukti 13 punktą ir visą straipsnį išdėstyti ir 3 punktą išdėstyti kitaip: nuomoti uosto žemę ir ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti laikinai neatlygintinai naudoti šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Dar toks pats pasiūlymas ir dėl projekto 12 straipsnio 3 dalies.

Ką aš norėjau dėl to pasakyti? Kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis valstybės žeme gali priimti ir savivaldybės taryba, jei valstybės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms ir visais kitais atvejais apskritai viršininkams pagal panaudos sutartį. Tačiau mūsų atveju Klaipėdos apskrities viršininkas negali priimti sprendimo perduoti uosto žemės sklypo naudoti valstybės institucijoms. Sakysim, muitinei, pasienio, veterinarijos ir t.t. valstybės įstaigoms, nes jis nedisponuoja uosto žeme. Uosto žemę patikėjimo teise valdo uosto direkcija ir tokiomis pat teisėmis kaip ir apskrities viršininkas. Išeina toks užburtas ratas. Uosto direkcija turi vadovautis Žemės įstatymu, taip pat pagal šį įstatymą apskrities viršininkas negali nieko spręsti, nes nedisponuoja uosto žeme. Todėl iki šiol negalima išspręsti kylančių problemų dėl uosto žemės suteikimo naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų galima šiek tiek tylos, ramybės ir nedaryti atskirų posėdžių ir visokių kitokių veiksmų šioje Seimo salėje, nes tai visiškai nėra suderinta su mūsų darbotvarke?

Gerbiamasis pranešėjau, prašom tęsti.

V.ŠKILIS. Reikia suteikti uosto direkcijai teisę leisti uosto žeme naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aš noriu pasakyti, kad analogiški pasiūlymai dėl Klaipėdos jūrų uosto Seimo nario gerbiamojo V.Stankevičiaus buvo priimti Seime prieš porą mėnesių ir mes už tokius pasiūlymus nubalsavome. Dar vienas dalykas, čia dėl 8 straipsnio 13 punkto. Išbraukti „organizuoti socialinį, buitinį jūrininkų…“

PIRMININKAS. Čia toliau pereisim. Palaukit minutėlę. Dabar jūsų pirmoji pataisa, kurią jūs taip nuosekliai paaiškinot, tai yra 8 straipsnio 3 punkto pataisa. Matau, yra ir pritariančių, ir prieštaraujančių. Todėl pirmiausia turim apsispręsti, ar yra bent 10 Seimo narių, kurie remia šios pataisos iniciatyvą. Balsuojam. 10 Seimo narių. B.Vėsaitė ir J.Veselka lieka užsirašę. Taigi kas remia šios pataisos iniciatyvą, prašom balsuoti.

Taigi už – 48. Tikrai yra norinčių paremti šią iniciatyvą. Toliau apsisprendžiam balsuodami, nes J.Veselka ir B.Vėsaitė nori kalbėti. Jeigu galit, dar sykį paspauskit mygtuką. B.Vėsaitė – už. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi žemės nuoma yra skirta valstybės teikiamoms funkcijoms, valstybė nuomos, tarkim, muitininkams žemę, kitiems pareigūnams, tai, tiesą sakant, iš esmės lėšos bus perkeltos iš vienos kišenės į kitą. Ir aš manau, kad tai tikrai nereikalingos procedūros. Mes galime iš karto apsispręsti būtent paremdami šias pataisas.

PIRMININKAS. Ir J.Veselka nori kalbėti prieš. Noriu priminti, kad kalbam dėl 8 straipsnio 3 punkto.

J.VESELKA (TTF). Taip, supratau. Iš tikrųjų Ekonomikos komitetas turėjo šiandien svarstyti. Jeigu argumentus būtų išgirdęs, būtų pritaręs, bet išgirdo kitokius ir priėmė kitokį sprendimą. Todėl tas motyvas, kad vis tiek reikės iš vienos kišenės į kitą… Aišku, kad bus tiek pinigų sumokėta į biudžetą, ir biudžetas pagal, sakysim, uosto direkcijos argumentus gali daugiau jiems skirti lėšų ar mažiau, o šiaip lėšos dingsta apskritai. Kažkas naudojasi veltui žeme, o veltui… kaip žinot, mes aršiai kovojam prieš socializmą. Todėl siūlau su socializmo pabaiga baigti dalinti veltui. Ir labai gerai, sumokės uosto direkcija už žemę, tos valstybinės institucijos į biudžetą, o biudžetas, kaip žinot, valstybinėms institucijoms skiria finansavimą. Labai viskas tvarkingai pagal mūsų įstatymus sutvarkyta. Todėl siūlau toms pataisoms nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl 8 straipsnio 3 punkto, kuriuo siūloma Šventosios uosto direkcijai suteikti papildomą funkciją – žemę nuosavybės tvarka perduoti laikinai neatlygintinai naudotis (pagal 12 straipsnio 3 dalį). Ar suteikiam tokią teisę, ar ne, apsispręsim balsuodami. Prašom balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už. Kas pritaria pono V.Škilio pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš. Pagrindinis komitetas šioms pataisoms yra pritaręs. Prašom balsuoti.

Už balsavo 49, prieš – 4, susilaikė 14. Taigi šiai pataisai yra pritarta.

Dėl šią pataisą pratęsiančios 12 straipsnio 3 dalies argumentai jau išsakyti. Ar būtų norinčių kalbėti? Ar galim pritarti bendru sutarimu, ar J.Veselka reikalauja balsuoti? Loginė seka. Taigi pritariam ir šiai pataisai. Ir paskutinė pataisa 20 straipsnio 8 punktui, kuri kartoja 8 straipsnio 13 punkto pataisą, – dėl jūrininkų socialinio buitinio aptarnavimo organizavimo. Ar būtų norinčių kalbėti? Ar galim pritarti pataisai bendru sutarimu? Pritariam. Taigi ši pataisa taip pat yra priimta.

Ir, gerbiamieji kolegos, po svarstymo dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti ar galim pritarti bendru sutarimu? Taip, B.Pauža nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš.

B.PAUŽA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas yra labai svarbus, mano požiūriu ir mūsų komisijos požiūriu, mes jį ne vieną kartą svarstėm tuo aspektu, kad šioje pakrantėje ištikus audroms ar kitokioms nelaimėms mūsų krašte nėra uosto, kuris galėtų priimti jūrines jachtas, kitus laivelius, kurie turi kur nors rasti užuovėją ir pasislėpti. Šitas uostas iš esmės turėtų atlikti šias funkcijas. Čia kai kas bando imituoti, kad tai lyg ir atims dalį Klaipėdos krovinių. Jis niekada negalės būti toks kaip krovininis, nes jo įplaukimo kanalas bus tiktai 6, kai kur 8 metrai. Taigi krovininiai laivai ten niekada negalės užeiti į šį uostą. Ir, be abejo, aš siūlyčiau pritarti šio įstatymo priėmimui, nes jau dalis pinigų yra numatyta ir kitų metų biudžete projektavimui, net dėl statybos pinigų yra sutarta, kad jie bus. Taigi aš labai prašyčiau visų pritarti.

PIRMININKAS. J.Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad iš tikrųjų įstatymas geras, nieko blogo, jeigu ten padarysim, kad ir krovininiai laivai užeis, nes ateityje uosto apkrovimas augs, krovinių daugės ir t.t. Bet kažkodėl mes priimdami gerus įstatymus vis tiek paimam ką nors ir įkišam tokio, ko nereikėtų kišti. Veltui žemės niekam niekam nereikia dalinti. Tegul sumoka, o paskui kiek reikia iš biudžeto jų poreikiams gauti. Tai yra vienintelė mano pastaba.

PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsas salėje: „Balsuojam.“) Balsuojam. Gerai, balsuojam, ar pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl pritarimo įstatymo projektui, kuriuo būtų kuriamas Šventosios valstybinis jūrų uostas.

Taigi uostas bus kuriamas. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 9. Ir Šventosios uostas, ir šventoji ramybė bus vietoje. Šį klausimą baigėm. Po svarstymo pritarta.

Dabar, kolegos, noriu pasitarti, ar pradedam, kaip įprasta, 16 valandą Vyriausybės pusvalandį (šiuo atveju tai būtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 m. veiklos ataskaita), ar einam iš eilės pagal darbotvarkę? Iš eilės, taip? (Balsai salėje) Ataskaitą siūlot? Gerai, tai einam prie ataskaitos. Kaip įprasta, 16 valanda, klausimai ir atsakymai. Kviečiam Tarybos pirmininką Romą Pakalnį. Prašom, jums 10 minučių pranešimui ir toliau klausimai ir atsakymai.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaita

R.PAKALNIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, leiskite man trumpam sugrįžti į 2005 metus ir pateikti svarbiausius Lietuvos radijo ir televizijos veiklos momentus. Turiu pasakyti, kad išsami praeitų metų Lietuvos radijo ir televizijos ataskaita yra visuomenei prieinama, nes yra paskelbta LRT portale. Pažymėsiu šio portalo populiarumą, nes jame kiekvieną 2005 metų mėnesį apsilankydavo nuo 40 iki 630 tūkst. lankytojų.

2005 metai visuomeniniam transliuotojui buvo aktyvių pokyčių, sėkmingų sprendimų ir paieškų atsakant į naujus iššūkius metai. LRT yra Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos narė, o su ja bendradarbiaujant tampa daug aiškesnės visuomeninio transliuotojo problemos. Noriu pasakyti, kad Europos visuomeniniai transliuotojai užima 36% televizijos rinkos, o likusią 64% dalį užima komerciniai transliuotojai. Lietuvos televizija užima vos 14% televizijos rinkos ir tik Pirmoji Lietuvos radijo programa yra aiškus Lietuvos radijo lyderis, nes šio radijo klausosi maždaug ketvirtadalis gyventojų. Tai parodo tikrąsias LRT galias ir potencijas.

Pirmas dalykas, ką norėčiau pabrėžti, organizacinius klausimus. LRT veikia ne tik pagal LRT įstatymą ar kitus susijusius teisės aktus, bet ir pagal strateginio planavimo metodiką parengtus verslo planus ir finansinius modelius, kuriuos LRT taryba patvirtino dar 2004 m. gegužės mėnesį penkerių metų laikotarpiui. Kasmet jie atnaujinami ir tikslinami, atsižvelgiant į naujus iššūkius, nes ir taryba, ir administracija yra suinteresuotos šių dokumentų įgyvendinimu ir siekia, kad laida tiesiogiai ar netiesiogiai būtų skiriama misijai vykdyti. Tačiau tenka apgailestauti, kad tai pavyksta ne visose laidose.

Suprantame, kad ne kiekvienas kūrybos veiksmas garantuoja sėkmę, tačiau strateginiame plane užfiksuota ambicinga mūsų veiklos vizija yra tokia: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – patikimiausias ir moderniausias Baltijos šalių visuomeninis transliuotojas. Šiam tikslui pasiekti reikės daugelio pastangų, tačiau pirmas žingsnis, turiu pasakyti, mums nepavyko, nes atsisakyta abonentinio mokesčio, kuris buvo tam tikra visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo ir stabilumo viltis. Teisybės dėlei reikia pacituoti 2005 m. paskelbtą Europos Sąjungos stebėsenos ataskaitą, kuri vadinasi „Televizija Europoje: reguliavimas, politika ir nepriklausomybė“. Pacituosiu Lietuvai skirto tomo išvadą: „Vyriausybė turi inicijuoti Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo sistemą, siekdama užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir stabilumą. Tai gali būti pasiekta arba įdiegus abonentinį mokestį, kaip pagrindinį finansavimo šaltinį, arba taikant ilgalaikių valstybės subsidijų sistemą, pavyzdžiui, trejų–penkerių metų laikotarpiui“. Šiam sprendimui, be abejo, reikės Lietuvos Respublikos Seimo pagalbos, nes jau sudaryta ir prie Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atkakliai dirba speciali darbo grupė, rengianti įstatymo pataisas. Tikimės, kad visa tai sėkmingai įvyks.

Antras dalykas – Lietuvos radijo ir televizijos programų plėtra, ir tai yra svarbus momentas. Antrasis televizijos kanalas, skirtas kultūrinėms programoms ir regioninėms aktualijoms transliuoti, 2005 m. pradėjo šūkiu „Tavo kultūros kanalas“. Jame buvo ne vien geriausių pirmojo kanalo laidų kartojimai arba archyvų medžiaga, bet penkios naujos autorinės laidos, skirtos istorijai, mokslui, kultūrai, aktualijoms, etnokultūrai. Kanalo strategija patvirtinta LRT tarybos posėdyje. Dabar pagrindinė problema yra teritorinės aprėpties didinimas. Reikia, kad rajonai ir kaimo vietovės taip pat galėtų jį žiūrėti. Pozityviam sprendimui iš tikrųjų reikia lėšų.

Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. LRT administracija pasirašė sutartį dėl LTV ir LTV2 programų transliavimo „Sirijaus“ palydovu. Tačiau tai sukėlė ir teisinio reguliavimo problemų, nes LRT įstatymas iki dabar numato galimybę televizijai turėti tik du kanalus. Priėmus reikiamas įstatymo pataisas, ši kolizija netrukus bus išspręsta.

Kitas žingsnis, kurio reikalingumu neabejoja LRT taryba, yra lėšų skyrimas projektui, pagal kurį Jungtinių Valstijų teritorijoje būtų transliuojamos Lietuvos televizijos programos. Programų siuntimas optiniu kabeliu į Jungtines Valstijas, programų prieinamumas ir pritaikymas Amerikos žiūrovams bei paskleidimas optiniu kabeliu taip pat Amerikos teritorijoje Amerikos lietuvių televizijos skaičiavimu kainuotų milijoną ir 766 tūkst. litų per metus. LRT taryba remia siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui skubos tvarka pataisyti LRT įstatymo 5 straipsnį. Tada atsiras teisinė galimybė jau 2007 m. biudžete numatyti minėtą tikslinių lėšų sumą Lietuvos televizijos programoms transliuoti į JAV. LRT taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad būtina naudotis galimybe Lietuvai pirmą kartą istorijoje palaikyti tiesioginį televizijos ryšį su milijonu Amerikos lietuvių, daugiau kaip ketvirtadaliu tautos, ir padėti jiems išlikti mūsų kultūros dalimi.

Dėl radijo programų. 2005 m. LRT taryba priėmė sprendimą įsteigti jaunimui skirtą Lietuvos radijo trečiąją programą, kuri jau 2006 m. pradėjo veikti „Opus3“ programos vardu. Tikimės, kad ji skatins jaunus klausytojus tapti nuolatiniais Lietuvos radijo programų klausytojais. Pridursiu, kad 2005 m. sausio mėnesį pradėjo veikti jaunimui skirta internetinio radijo programa.

Dėl finansavimo. Tai svarbus klausimas. Bendras LRT biudžetas 2005 m. buvo 59 mln. 600 tūkst. litų, iš kurių valstybės finansavimas sudarė beveik 40 mln., t.y. 309 tūkst. litų daugiau nei 2004 m., ir komercinės pajamos – 19,7 mln. litų. Bet jos daugiau kaip 1 mln. mažesnės negu 2004 metais. Vadinasi, bendrosios pajamos 2005 m. buvo 800 tūkst. litų mažesnės nei 2004 m., nors išlaidos programoms pirkti ir transliuoti padidėjo daugiau kaip 1 mln. litų. Todėl bendras veiklos 2005 m. rezultatas iki apmokestinimo yra neigiamas (900 tūkst. litų).

2005 m. priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus LRT tapo pelno mokesčio mokėtoja, todėl grynasis metų veiklos rezultatas po to, kai buvo sumokėtas daugiau kaip pusės milijono litų pelno mokestis, yra neigiamas ir siekia pusantro milijono litų. Dėl LRT atleidimo nuo pelno mokesčio mokėjimo esame kreipęsi į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau klausimas iki šiol dar neišspręstas. Prašydami rėmėmės tuo, kad LRT, kaip pelno nesiekiantis juridinis asmuo, vykdo ne vien komercinę veiklą, kuri iš tiesų yra šalutinė, bet vykdo visuomenei naudingą veiklą, kuri yra pagrindinė. O Europos Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų transliavimui teigiama: „Viešųjų paslaugų transliavimo, nors ir turinčio aiškią ekonominę atitiktį, negalima lyginti su jokio kito ekonomikos sektoriaus viešosiomis paslaugomis. Nė viena paslauga neturi galimybės sąveikauti iš karto su tokia didele gyventojų dalimi, teikti jai tiek daug informacijos ir turinio, o taip darydama perduoti ir veikti tiek asmeninę, tiek viešąją nuomonę“ (citatos pabaiga).

Mes manytume, kad pareiga mokėti pelno mokestį todėl, kad valstybė nepakankamai finansuoja visuomeninį transliuotoją, nelogiška ir galėtų būti pakeista. Pridursime, kad LRT dėl didelio pelno mokesčio ateityje pajus dar didesnį lėšų stygių. Planuojama, kad 2006 m. veiklos rezultatas bus toks, kad valstybei sumokėti reikės daugiau kaip 2 mln. Lt pelno mokesčio. Dar būtų galima pridurti, kad kitos valstybės, pavyzdžiui, Danija, visuomeninį transliuotoją yra atleidusios nuo pelno mokesčio mokėjimo. Nekalbėsiu apie tai, kad Lietuvos radijas ir televizija yra blogiausiai Europoje finansuojamas visuomeninis transliuotojas. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinės investicijos, kurių per ketverius metus buvo daugiau kaip 12 mln. litų, yra iš komercinės veiklos. Televizijos įrangos atnaujinimas yra tikrai labai svarbus darbas, kurį padarė taryba ir administracija.

Dar vienas labai svarbus dalykas. Mes visada buvome peikiami už skolas, ir tai buvo teisingas peikimas. 2005 m. pabaigoje televizija turėjo tik 1 mln. skolą Nord/LB bankui, o šiuo momentu jau esame visiškai atsiskaitę su banku, iš kurio 2001 m. buvo paimta daugiau kaip 5 mln. litų paskola.

Reikia pasakyti dėl atlyginimų, nes dėl to kyla diskusijų. Metinis darbo užmokesčio rotorinio atlyginimo fondas 2005 metais padidėjo 7,7%, vidutinės metinės darbuotojų pajamos padidėjo 8,4%, palyginti su 2004 metais. Vidutinis metinis LRT darbuotojų atlyginimas 2005 metais buvo per 32 tūkst. litų. Tai ne kažin kas, bet vis dėlto.

Dėl viešųjų įstaigų. Mes turime dvi viešąsias įstaigas – Kauno radiją ir televiziją, kuri yra iš tikrųjų Lietuvos radijo lopšys, ir Lietuvos radijo ir televizijos orkestrą. Nei taryba, nei administracija neabejoja šių struktūrų reikalingumu, tačiau joms išlaikyti lėšų nepakanka.

Dabar apie tai, kaip mūsų programas vertina žmonės. (Jeigu dar galiu. Vieną minutę, jeigu galima.)

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKALNIS. 2005 metų gruodžio mėnesį RAI tyrimų grupės tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvos televizija patenkina arba iš dalies patenkina 83% Lietuvos piliečių lūkesčius, kad Lietuvos televizija pirmauja renkantis kultūros ir vaikų laidas bei dokumentinius filmus. „Vilmorus“ tyrimo grupės tyrimas parodė, kad žiūrovai labiausiai pasitiki Lietuvos televizijos politinėmis laidomis ir aktualijų komentarais. Tai patvirtina, jog žiūrovai mato teigiamus LRT pokyčius ir misijos vykdymą. Mes nemanome, kad viskas yra tobula, bet manome, kad einame teisingu keliu tobulindami Lietuvos radijo ir televizijos veiklą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taigi jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Tam turime apie 15 minučių laiko. Taigi prašom – trumpi klausimai, trumpi ir atsakymai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, žiūriu Lietuvos televiziją, klausausi Lietuvos radijo. Be jokios abejonės, dėmesio centre politinės laidos. Sakykite, kiek dar tęsis tokia jūsų vadovavimo, ne vadovavimo, prižiūrimo radijo ir televizijos tokia veikla, kai į tas politines laidas yra kviečiama maža draugų grupė, maža politikų draugų grupė, jie atstovauja tiek valdantiesiems, tiek vadinamajai palankiai opozicijai žurnalistų atžvilgiu ir nuolat matomi vis tie patys veidai, girdimi vis tie patys balsai.

R.PAKALNIS. Aš labai trumpai norėčiau atsakyti. Yra dvi priežastys šito dalyko. Iš tikrųjų mes stengsimės didinti įvairovę tų diskusijų, įskaitant politines dalyvių diskusijas, kad ateitų naujų ir diskutuotų ne tie patys. Bet kitas dalykas. Truputį nelengva, nes diskutuoti televizijoje tame tiesioginiame eteryje, na, ne visiems gerai sekasi. Klausimas ir yra, kur yra priežastis, kur pasekmė? (Balsai salėje) Aš sakau, mes stengsimės, kad diskusijų dalyvių įvairovė didėtų.

PIRMININKAS. Pažadėkite ponui E.Klumbiui ir viskas bus gerai.

R.PAKALNIS. Prižadu.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašom. (Balsai salėje)

R.PAKALNIS. Ir jums, ir ponui J.Veselkai prižadu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kol diskusija nurims, aš noriu truputėlį patikslinti jūsų pranešimą. Jūs sakėte, kad iš biudžeto pereitais metais buvo skirta 40, o iš tikro 43,6 mln. litų. Kitais metais bus skirta 49,41 mln. litų. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų Lietuvos televizija yra mūsų visuomenės atrama, ir aš tuo visiškai neabejoju, labai ją gerbiu. Tačiau aš norėčiau užduoti tokį klausimą.

Visoje televizijos programų rinkoje didelę dalį sudaro Lietuvos televizija, bet didesnę dalį sudaro komercinės televizijos, kurios taip pat yra žiūrimos žmonių, ne mažiau žiūrimos, ir kurios taip pat turi turėti auklėjamąjį pobūdį ir turi atlikti tą funkciją. Sakykite, ar nevertėtų, be tų pinigų, kurie skiriami jums, pavyzdžiui, iš biudžeto suformuoti 5 ar 10 mln. litų fondą, o konkurso tvarka Vyriausybė užsakytų, pavyzdžiui, atskiras visuomenines programas visoms televizijoms, ne tik jums, ir taip kiltų šiokia tokia didesnė konkurencija tarp jų ir jūsų. Aš nemenkinu jūsų, sakau dar kartą. Bet ar tokia pozicija – suradus tuos kelis milijonus litų ir sudarius sąlygas, kad jie galėtų būti paskirti labai aiškioms funkcijoms, pavyzdžiui, kultūros, švietimo ar dar kam nors ir kitoms televizijoms, ar nebūtų iš tikro visiems mums nuo to geriau. Ačiū.

R.PAKALNIS. Dėl patikslinimo iš tikrųjų jūs esate teisus, jeigu skaičiuosime ir kitas tikslines išlaidas, kurios buvo skirtos televizijos reikmėms. Tai vienas dalykas. Bet dėl antro siūlymo, aš manyčiau, kad pirmiausia reikėtų išspręsti kitą dalyką, t.y. parengti, priimti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti nacionalinio transliuotojo ilgalaikio finansavimo modelį. Po to, kai jau būtų šitas, būtų tam tikra prabanga, jau pereitume į aukštesnį lygį, galbūt būtų galima taip daryti. Bet pirmas žingsnis turėtų būti ilgalaikio finansavimo modelio įteisinimas įstatymu. Mes, darbo grupė, dabar tą darbą dirbame.

Lietuvos televizijos įtaka televizijos rinkai iš tikrųjų nėra didelė. Mūsų žiūrimumas yra apie 14%, o rinkoje mes užimame iki 10% reklamos rinkos.

PIRMININKAS. R.Smetona. Ruošiasi G.Šileikis.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūsų ataskaitoje, pateiktoje mums raštu ir dabar pristatytoje, daug skaičių, daug informacijos apie LRT komercinę, finansinę veiklą ir tai yra gerai, tačiau aš štai turiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos“. Čia Seimas siūlo LRT tarybai nuosekliai kontroliuoti, kaip LRT administracija laikosi įstatyme apibrėžtų nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui principų, siūlo LRT tarybai nustatyti kriterijus, tarp jų – ar laidos atitinka LRT misiją, siūlo į tinklelį įtraukti vertingas kultūros ir šviečiamąsias laidas, į pirmosios programos tinklelį. Siūlo rengti daugiau laidų vaikams ir jaunimui, geros kokybės laidų. Apie tai jūsų ataskaitoje, sakykime, nė žodžio. Ar tai LRT tarybos pozicija tuo nesirūpinti, nes apie tai nekalbate, ar manote, kad viskas padaryta ir viskas gerai?

R.PAKALNIS. Aš nemanau, kad viskas padaryta, bet nemanau, gerbiamasis Seimo nary, kad jūsų teiginys yra visiškai teisingas. Aš jau net šioje trumpoje 10 minučių kalboje pasakiau, kad vaikų laidos labiausiai žiūrimos Lietuvos televizijoje iš visų Lietuvos televizijų. Štai kaip yra, dabar tokia realybė. Bet ar mes darome tai, kas rekomenduota Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto? Jeigu pažiūrėtume į mūsų tarybos posėdžių protokolus, visur pamatysime dėmesį šiems klausimams, tam, ko jūs klausėte. Ar visada pasiseka? Ne, ne visada pasiseka, bet aš matau teigiamus poslinkius šia kryptimi.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, išties vienas kitas politikas galbūt ir reiškia nepasitenkinimą, kad mažai jį rodo. Čia taip ryškiai P.Gražulis savo BMW istorija nusivylęs, kad nebuvo nušviesta per jūsų televiziją. Bet norėjau rimtai paklausti, ar politikai dar kartais mėgina daryti spaudimą, veikti tiesiogiai ar netiesiogiai jus, kad vienokiu ar kitokiu būdu būtų atspindėtos jų nuostatos ir jų reikalavimai. Nes kiekvienais metais anksčiau tekdavo išgirsti, kad politikai visada nori užimti televiziją, uzurpuoti ir panašiai. Kokia dabar yra situacija? Ačiū.

R.PAKALNIS. Aš norėčiau pasakyti, kad nė vienas politikas man neskambino ir kokiais nors kitais būdais nedarė spaudimo. Radijo ir televizijos tarybos nariai taip pat man nesiskundė arba posėdžio metu nepareiškė, kad yra koks nors spaudimas. Aš nenorėčiau aštrinti situacijos, bet, pavyzdžiui, jeigu priminčiau buvusį žinomą 50 parlamento narių pareiškimą dėl televizijos, tai, aš manyčiau, tai yra tam tikra spaudimo forma, nors, aš sakau, man asmeniškai niekas spaudimo nedaro.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Iš pradžių trumpą replikėlę. Jeigu esi minkštas, tai ir daro spaudimą, jeigu neminkštas, kaip R.Pakalnis, tai niekas nedaro. Bet klausimas būtų toks. Man kyla problema grynai ekonominiu aspektu. Yra direkcija, yra taryba. Dabar gal aš kur nerandu, bet, kaip įprasta, ypač jeigu yra didžiuliai pinigai, turi būti kiekvienos struktūros atsakomybė. Dabar, man atrodo, taryba nurodo pagrindines gaires, kaip vykdyti, direkcija turi vykdyti, bet taryba visiškai už nieką neatsako. O direkcija, remdamasi tuo, kad taryba liepia taip daryti, irgi neatsako. O pinigų ten per 43 milijonus. Ar nereikėtų šito sutvarkyti, kad vis dėlto kiekviena struktūra atsakytų už tos misijos vykdymą?

R.PAKALNIS. Pinigų tiesioginis valdytojas yra administracija ir generalinis direktorius asmeniškai atsakingas už tiesioginį pinigų panaudojimą. Yra vienas dalykas, kurį mes baigiam išspręsti, t.y. baigiam įkurti Administracinę komisiją, kuri bus Radijo ir televizijos tarybos finansinis konsultantas ir patarėjas. Šiais metais tas darbas bus baigtas. Tada atsiras didesnių galimybių pasižiūrėti praktinius administracijos veiksmus, kaip tai numatyta Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Prie savo mikrofono.

P.GRAŽULIS (MSG). Atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti panašiai to paties klausimo. Visi mes žinome, kad kaimyninėje Baltarusijoje tinkamus diskusijos dalyvius atrenka pats ponas Aleksandras Lukašenka. Kas mūsų demokratinėje valstybėje atrinkinėja tinkamai mąstančius diskusijos dalyvius? Ar jūs galėtumėte išduoti tą paslaptį? Visos komercinės televizijos aprašė mano automobilio nuomą, vagystę, Lietuvos televizija net to neparodė. Neigiamos informacijos ir tos neteikia. Kaip tai suprasti?

R.PAKALNIS. Gerbiamasis Seimo nary, man rodos, aš mačiau ir per nacionalinę televiziją trumpą reportažą apie tai, kad jūs… (Balsai salėje) Trumpą. Viso reportažo negalėjome parodyti, nes nedalyvavome nei pirkimo, nei pargabenimo procese, nei panašiai. Tai atsakymas juokais.

Rimtas atsakymas toks. Atsakydamas ponui E.Klumbiui sakiau, kad mes stengsimės, jog atsirastų naujų veidų. Pavyzdžiui, aš apsidžiaugiau, kad labai konstruktyviai, negražu girti tarybos narį, bet labai konstruktyviai kai kuriose radijo laidose, kai kada ir televizijoje pradeda dalyvauti patyręs žurnalistas Romas Sakadolskis. Iš tikrųjų naujas veidas, truputį kita patirtis labai padeda žmonėms susiorientuoti. Stengsimės, kad būtų daugiau naujų veidų. (Balsai salėje) Be abejo.

PIRMININKAS. P.Gražulis daro spaudimą. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, jums tikriausiai teko susipažinti su Statistikos departamento paskelbta paskutine informacija, iš kurios matyti, kad alkoholio vartojimas ir su šiuo vartojimu susijusios pasekmės Lietuvoje išaugo apie 40%. Į tai reaguodami šiandien pas mane apsilankė nacionalinės blaivybės koordinacinės tarybos atstovas, Bažnyčios atstovas, ir pasiūlė imtis radikalių priemonių. Prašo, kad parlamentas paskelbtų kitus metus blaivybės metais. Aišku, aš siūlysiu Sveikatos reikalų komitetui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir kitiems svarstyti šį pasiūlymą, bet ar yra moralu, kai nacionalinė televizija transliuoja alkoholio reklamą? Rytą apie 7–8 valandą reklamuoja „Sobieski“ ir visa kita. Ar yra moralu, ar pati taryba nesiruošia atsisakyti reklamuoti to „brudo“?

R.PAKALNIS. Šiaip iš tikrųjų vertėtų atsisakyti, kaip jūs pasakėte, reklamuoti tą „brudą“. Būtų geriausia priimti atitinkamą įstatymą ir tada visi turėtume lygias sąlygas, visi transliuotojai. (Balsai salėje) Nacionalinė televizija… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Antanai, prašome ramiau ir atsakys… Prašom.

R.PAKALNIS. Tiek, kiek įstatymas leidžia, yra daroma. Nedaroma nieko, ko neleidžia įstatymas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1763 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prabėgo mūsų pokalbio pusvalandis, dėkojame pranešėjui. Toliau J.Dautartas turėtų pristatyti nutarimo projektą. Pone Dautartai, ar jūs galite pristatyti? Tai prašom, nes nematome, kas daugiau galėtų pristatyti. Komiteto pirmininko salėje nematome. Nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projekto pateikimas. Pateikimo stadija. Prašom. J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis svarstė ataskaitą ir nuspręsta pritarti tarybos 2005 m. veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, 4 susilaikė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šalia jūsų svarstymo ir pritarimo ataskaitos jūs taip pat esate pateikęs nutarimo projektą.

J.DAUTARTAS. Taip, dėl nutarimo projekto. Kolegos, ar turite visi, ar norėtumėte, kad perskaityčiau?

PIRMININKAS. Ne, skaityti nereikia.

J.DAUTARTAS. Gerai.

PIRMININKAS. Jeigu norite ką pasakyti, prašom, o toliau bus klausimai.

J.DAUTARTAS. Tada perskaitau.

PIRMININKAS. Nereikia skaityti. Tada klausimai. Prašom, keturi Seimo nariai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu, jūsų… Su klausa ar su mano balsu kas nors negerai?

J.DAUTARTAS. Man atrodo, kad mums abiem nelabai gerai su klausa ir su balsu.

E.KLUMBYS. Kiek suprantu, jūsų komitetas labai sunkiai pritarė (tik vieno balso persvara) šiai ataskaitai – penki prieš keturis. Ir jūs siūlote pritarti komisijos darbui.

PIRMININKAS. Tarybos darbui.

E.KLUMBYS. Atsiprašau, tarybos darbui. Sakykite, ar jums neatrodo, kad mes kiekvienais metais pritarinėjame tarybos darbui ir kiekvienais metais Radijo ir televizijos taryba sulaukia vis daugiau priekaištų, dėl to pats televizijos ir radijo darbas blogėja, darosi, kaip buvo pasakyta, draugų ratas. Ar jums neatrodo, kad tarybos darbą reikėtų vertinti neigiamai?

J.DAUTARTAS. Gerbiamasis Egidijau, jūs vienas iš demokratiškiausių mūsų parlamentarų ir pats žinote, kad vienas balsas yra auksinis balsas, dėl to kalbos daugiau nebūtų, kaip ir auksinė akcija. Kita vertus, noriu pasakyti, kad balsavimo rezultatai yra tokie, kokie yra. Už – 5, 4 susilaikė. Tai nėra taip jau vienu balsu, kaip jūs sakote. Dėl to darbo pablogėjimo ir dėl nepritarimo. Iš principo būtų galima. Ir aš kalbu ne tiktai apie mūsų komitetą ir šitą ataskaitą. Jeigu kada nors Seimas nepritartų kažkokiai ataskaitai, Statute arba kituose teisės aktuose nėra numatyta, ką daryti toliau. Faktiškai nepatvirtinta ataskaita dažnai pastato komitetą… ne, iš principo suprantate, čia ne šio… Aš noriu pasakyti kitą dalyką – ataskaitai yra pritarta.

PIRMININKAS. Toliau klausia L.Graužinienė. (Balsas salėje)

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai gaila, kad išgirdau, kad Seimas bejėgis dėl ataskaitų, nes neturime svertų toliau kontroliuoti, bet, manau, reikia galvoti apie Statuto pataisas, nes taip nenormalu. O klausimas būtų toks. Jūs kaip ir Audito komitetas turbūt lygiagrečiai nagrinėjote Valstybės kontrolės išvadas dėl LRT ir jūsų pateiktame projekte daug kas dar neapimta ir neatsispindi, sakykim, darbo užmokesčio problemos. Manau, tai irgi labai aktualu, bet mano klausimas toks. Ar komitetas svarstė klausimą dėl LRT tarybos narių dalyvavimo laidose? Ar tai etiška, ar tai nešališka, nes kai kurie tarybos nariai akivaizdžiai formuoja nuomonę, net ir politiką? Klausimas būtų toks.

J.DAUTARTAS. Gerbiamoji Loreta, iš tikrųjų į mūsų nutarimą yra įrašyti tie audito tikrinimo rezultatai, dėl kurių buvo manyta, kad buvo pažeidimų. Kitur jie buvo daugiau rekomendacinio pobūdžio. Tai viena.

Antra. Dėl to iš tikrųjų buvo kalbama komitete, komiteto posėdyje dalyvavo ir Prezidentūros patarėjai. Buvo kalbama, kad kai kurie tarybos nariai dalyvauja televizijos laidose, ypač politinėse, bet komitetas nerado demokratinėje valstybėje priemonių ir teisinių pagrindų uždrausti kviesti į laidas nepriklausomiems žurnalistams tuos žmones, kurie, žurnalistų manymu, reikalingi. Todėl ir šiame nutarime to nėra.

Antras dalykas. Teisinės tokio nutarimo pasekmės irgi būtų neaiškios, nes, tarkim, ką reikėtų daryti su Prezidento deleguotais tarybos nariais, kurie yra ne Seimo, ir t.t? Komitetas įsiklausė, dėl to diskutavo, bet į nutarimą tokių dalykų neįtraukė. Mano manymu, šiuo atveju gerai padarė.

PIRMININKAS. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Nespėjau paklausti tarybos pirmininko, gal jūs patartumėte, kaip čia reikėtų padaryti? Yra rengiamos laidos apie Seimo darbą, yra tokia „LRS studija“. Jos yra transliuojamos per 5 ir 11 kanalus. Seimo kanceliarija keletą kartų kreipėsi į LRT tarybą ir prašė transliuoti ir per Nacionalinę televiziją tas laidas, deja, jokio atsako. Gal mes čia galėtume įpareigoti? Vis dėlto Seimo įvaizdis ir apskritai ryšys su visuomene, kas čia yra daroma ir t.t… Iš tiesų visuomenė mažai informuojama, daugiau pateikiami įvairūs neigiami faktai iš Seimo narių ginčų, todėl formuojamas labai neigiamas paties Seimo įvaizdis visuomenėje. Gal jūs galėtumėte, o gal mes galime tai įrašyti į tą nutarimą ir ar prašyti, ar įpareigoti? Aš dabar nežinau, ar tai galima pagal Statutą, tačiau tai yra labai aktualu. Kodėl Nacionalinė televizija apie mūsų Seimo darbą iš viso netransliuoja laidų? Atsisako? Neatsisako, jie paprasčiausiai ignoruoja.

J.DAUTARTAS. Gerbiamasis kolega, čia sėdi ir tarybos pirmininkas, ir tarybos nariai, ir televizijos generalinis direktorius. Jie viską girdėjo. Seimo narys yra visiškai laisvas, jūs galite siūlyti, dabartinėje stadijoje tai yra visiškai natūralu, gi ne svarstymo, ne priėmimo stadija. Man atrodo, kad visa tai galima aptarti.

Dėl to, kad mūsų transliuotojas formuotų teigiamą Seimo įvaizdį, irgi yra laisvo žurnalistinio apsisprendimo ir laisvo doro fakto komentavimo tema. Man atrodo, dar kartą sakau, girdi mūsų kolegos, galbūt jie atkreips į tai dėmesį. Aš asmeniškai neprieštaraučiau, kad tokios laidos apie Seimą, apie Seimo komitetų darbą atsirastų per 1 ar 2 kanalus. Jos galėtų būti gana problemiškos. Seniau buvo tokia laida „Forumas“, laidos buvo aštrios, buvo diskusinės. Jeigu kitais metais pirmininkas ir generalinis direktorius įtrauks ir ras kūrėjų, prodiuserių grupę, kodėl gi ne.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Mane domina, ar komitetas yra patenkintas LRT veikla. Suprantama, aš nesirengiu labai smarkiai kritikuoti, nes tai ataskaita už 2005 metus. Negi mes pasiųsime į 2004 metų pabaigą ar pakartoti 2005 metus? Deja, tokios galimybės neturime. Bet nutarimo projekte yra išdėstyta daugybė siūlymų, aš nekalbu apie tą punktą, kur siūloma pritarti, bet tarp siūlymų aš pasigendu tokių dalykų. Man atrodo, nacionalinis transliuotojas, gyvenantis iš valstybės biudžeto lėšų, privalo atlikti valstybinę visuomeninę funkciją. Jeigu aš neklystu, įstatyme tarp pagrindinių funkcijų yra įrašyta švietėjiška funkcija. Ar jums neatrodo, kad per mažas dėmesys skiriamas šiai funkcijai? Čia paminėta, kad sumažėjo švietėjiškų laidų vaikams. Vaikams, tai vaikams, bet man atrodo, kad nacionalinio transliuotojo pareiga ir suaugusiems reguliariai rengti švietėjiškas, gilinančias kultūros, istorines žinias, teisines žinias laidas. Ar tai buvo svarstyta ir kodėl, jeigu buvo svarstyta, nėra tų dalykų tarp jūsų siūlymų?

J.DAUTARTAS. Buvo labai aktyviai svarstyta būtent švietėjiška funkcija. Klausantys ataskaitos tarybos pirmininkas, generalinis direktorius ir tarybos nariai, kurių nuomonės ne visą laiką sutampa, atvirai šnekant, išklausė komiteto, ne tik mūsų komiteto, bet ir kitų Seimo narių pastabų ir pageidavimų. Bet joks save gerbiantis televizijos kanalas nepasakys, kad yra per daug švietėjiško ar kultūrinio turinio laidų. Vis dėlto išanalizavę, nors taryba ir generalinis direktorius gavo daug pastabų ir pylos, objektyviai pažiūrėję ir palyginę su praėjusiais metais, mes padarėme išvadą, kad tos švietėjiškos, kultūrinės funkcijos yra realizuota, kolegos, pripažinkime, ne tiek mažai. Visų pirma šie metai yra išskirtiniai, nes atsirado 2 kanalas, kultūrinis, švietėjiškas kanalas. Kai mes pradėjome klausinėti savo kolegų Seimo narių, jie prisipažino, kad ne visi ir žiūri tas laidas.

Todėl komitetas linkėdamas, kad tų laidų būtų kur kas daugiau, ir išskirdamas vaikų laidas (gerbiamasis V.Gedvilas kalbėjo, kad labai trūksta tokių ne sportinių, bet sportinės, dvasinės kultūros laidų, kai žmogus galvotų apie kūną ir apie sielą), padarė išvadą, kad šiuo atveju LRT padarė pažangą, palyginti su 2004 metais. Pone Antanai, aš pritarčiau girdint tarybos pirmininkui, generaliniam direktoriui, tarybos nariams, kad to niekada nebūna per mažai vertinant konkrečiai šią situaciją. Padarykime taip, kad nebūtų kaip Lenkijoje. Mes kiekvieną dieną esame ties riba, kiekvieną dieną nežinome, kur ir kas gali atsitikti, kad mums visiems būtų gėda.

PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus į klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui. E.Zingeris nori kalbėti už. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Taip, gerbiamasis pirmininke. Aš kalbėsiu už, nes tą sprindį, kurį nacionalinis transliuotojas turėtų įveikti tarp laisvai tekančios rinkos ir visuomenės auklėjimo, jis iš esmės paskutiniais metais vykdo. Yra labai svarbu, kad tas pasipriešinimas, mūsų šalies istorijos pateikimas, tos istorinės laidos, ir Alfredo Bumblausko laida, ir kitos laidos, yra labai reikalingos. Jos galbūt yra ne pačios populiariausios, bet jos labai svarbios Lietuvai, nes mes neturime orientuotis į tą vidutinybę, kurią mums primeta laisvoji rinka. Manau, transliuotojas bandys ieškoti būdų, kaip sustiprinti tą nepopuliarųjį, bet taip reikalingą valstybei vertybinį sparną. Todėl aš būčiau už.

Be to, šiandien labai norėtųsi pasveikinti salėje esantį žmogų, kuris jau buvo paminėtas, kurio balsą nuo Sąjūdžio laikų mes girdėjome…

PIRMININKAS. Laikas!

E.ZINGERIS. …daugelį metų. Tai yra Romas Sokaldolskis. Aš manau, kad tas, kas klausėsi „Amerikos balso“, galėtų šį žmogų pagerbti vien už jo norą būti mūsų visuomenėje ir padėti modernėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, visuomeninis transliuotojas – televizija yra matoma visiems Lietuvos žmonėms, todėl ją galbūt lengviausia vertinti. Visuomeninio transliuotojo vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti ne tenkinti žmogaus poreikius, o formuoti žmogaus poreikius. Dabar žiūrėdamas į komercines televizijas ir visuomeninį transliuotoją, asmeniškai aš didelio skirtumo nematau, nebent tarp organizuotų realybės šou. Na, galbūt vienas iš sėkmingiausių, kaip kai kas įvardija, projektų yra „Šokių dešimtukas“ ar kaip jis vadinamas. Bet daugiau kokių nors, kad būtų galima surasti naujovių… Aš manyčiau, išties ši televizija yra labai stagnacinė. Dabar pažiūrėkim, kad ir net pats jos anonsas, klausykit, rodo kažkokius ar langus, ar ką jau penkeri metai tais pirštais, vis rodo ir rodo kažką. Taigi jūs kasmet tai keiskit. Tiesiog juokas, kai pirštu rodo į dangų. Turėkit kokių nors idėjų, keiskit, kiekvienais metais prasideda sezonas. Pateikit naują televizijos veidą. Dabar nusibodo tiesiog į tai žiūrėti. Ir aš manyčiau, kad išties reikėtų iš esmės keisti visuomeninio transliuotojo patį principą, jis turėtų atsigręžti į žmogų, būti objektyvesnis, o ne tendencingas, kaip šiuo metu yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi daug visokių pasiūlymų keisti ir reklamines užsklandas. Aš manau, kad čia viską išgirdo tarybos pirmininkas. Keis reklamos užsklandas, kaip kiti keičia automobilius. O dabar mes pabandykim apsispręsti balsuodami, ar galim pritarti po pateikimo. Balsuojam, ar pritariam po pateikimo nutarimo projektui, kuris buvo pateiktas.

Už balsavo 51, prieš – 3, susilaikė 12. Taigi po pateikimo yra pritarta ir siūlomas yra pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Ar dėl šio klausimo R.Smetona?

R.SMETONA (TTF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

R.SMETONA. Dėl šio. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat pritariu po pateikimo. Ypatingai vertingas yra nutarimo 4 straipsnis, kuriame sakoma, kad svarstant jau kitų, 2006 metų, ataskaitą rekomenduojama frakcijoms susitikti su LRT taryba. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jūs pritarsite, jeigu mes sutarsime, kad po pateikimo iki svarstymo frakcijos turėtų galimybę jau šiais metais susitikti su LRT taryba ir aptarti su ja visas problemas, kurios mums atrodo svarbios, kurios iškilo, kurios parašytos arba jų čia nėra toje ataskaitoje. Todėl aš siūlau, kad Seimo sekretoriatas organizuotų tokius susitikimus su frakcijomis.

PIRMININKAS. Turbūt čia mums nereikia kokių nors ypatingų sprendimų. Frakcijos, kurios pageidauja, arba pačios gali tartis, arba gali per Sekretoriatą, ir tikrai tai galima padaryti. Ir L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš kaip papildomą komitetą siūlau Audito komitetą, nes mes kaip tik dabar irgi nagrinėjame Valstybės kontrolės ataskaitą, tai glaudžiai susiję.

PIRMININKAS. Ar pritariam, kad įrašytų tarp papildomų komitetų ir Audito komitetą? Pritariam. Taigi du papildomi komitetai. Šį klausimą baigiam.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1811 (pateikimas)

Dabar turim pereiti prie rezervinio antro vėluodami, todėl pertraukos jau kaip ir nėra. Rezervinis antras būtų Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Labai trumpas projektas, kuris leistų mums pagerinti savo darbą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, jūs jau pasakėt tai, ką aš norėjau pasakyti. Ir aš iškart galiu atsakinėti į klausimus. Iš tikro komitetų narių pavaduotojų mums reikia, kad būtų galima užtikrinti komitetuose kvorumą, nes žmonės ganėtinai daug važinėja, atitrūksta nuo pagrindinio darbo ir t.t. Čia geras sumanymas, kurį mums reikia dabar patikslinti atsižvelgiant į tai, kad ir frakcijos suskilo, ir Seimo nariai keitė komitetus, ir visokių kitokių dalykų buvo. Žodžiu, senas 2005 metų nutarimas tikrai neatitinka realybės. Aš prašyčiau kolegų pritarti po pateikimo, o iki svarstymo ir priėmimo, tikiuosi, ketvirtadienį, dar kai kurios frakcijos malonės įvykdyti man duotą pažadą – pateikti savo siūlymus. Tai yra ir Socialdemokratų frakcija, ir Tėvynės sąjunga arba konservatoriai, ir Liberalų sąjūdis.

PIRMININKAS. Tai trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, ar jums neatrodo, kad Seimo narių padėjėjų institutas iš principo yra visiškai neefektyvus, nes komitetų posėdžiai paprastai vyksta vienu ir tuo pačiu metu ir surasti savo padėjėją, kad jis dalyvauti tame posėdyje, iš esmės yra nerealu.

Č.JURŠĖNAS. Galiu atsakyti. Pirmas dalykas, ne padėjėjai, o pavaduotojai, gerbiamasis kolega. O antras dalykas, gal nepatogu, o gal ir patogu, aš imsiu savo pavyzdį. Anoj kadencijoj aš dirbau Užsienio reikalų komitete, o pavaduoti turėjau vieną ministrą, kuris dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai, žinoma, dažniausiai jo nebūdavo ir man reikėdavo bėgioti iš vieno koridoriaus galo į kitą dalyvauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbe. Ir aš spėdavau. Ir balsuoti… Balsavimo teisė juk priklauso. Negalima tiktai vadovauti komitetui pakeičiant kitą Seimo narį. O balsuoti galima. Jeigu reikėdavo staigiai Užsienio reikalų komitete balsuoti, aš bėgdavau atgal. Žinoma, tas lakstymas nėra smagus užsiėmimas, bet norint galima suderinti. Ir svarbiausia, juk tik ypatingais atvejais reikia. Čia, žinoma, nereikia lakstyti dėl kokios nors smulkmenos. Yra svarbių klausimų, reikia kvorumo ir tada komiteto darbuotojai turi ieškoti tų pavaduotojų.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš noriu jums priminti, kad 16 metų darbo stažą parlamente, atrodo, šiandien turite jūs tiktai vienas. Tokio lakstymo, tokių tempų mes, mažiau patyrę, nelabai ir išlaikysim. Bet jeigu rimtai, tai vėlgi dėl to paties klausimo. Noriu paklausti, ko klausė ir gerbiamasis E.Klumbys. Realizuoti tai iš tikro yra labai sunku, nes nuolat keliaujančius parlamentarus pakeisti labai sunku. Posėdis vyksta tuo pačiu metu ir vis tiek tada nedalyvauji pagrindinio komiteto posėdyje arba fiktyviai dalyvauji: atlėkęs pasirašai, kaip daro kai kurie ministrai – pasirašo, po penkių minučių jau išeina ir neva dalyvavo. Akivaizdu, kad tokia praktika yra keistina. Ar yra minčių, ar jūs turit kokių pasiūlymų, kaip vis dėlto reikėtų keisti tuos pavadavimus?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs nevisiškai teisus. Kadangi esat jaunesnis, tai galit labiau už mane lakstyti ir čia tikrai problemos nėra, ir lakstyti yra sveika. O esminis dalykas yra tas, kad absoliučiai visi komitetai vienu metu tikrai neposėdžiauja. Yra dalis komitetų, kurie neposėdžiauja, – arba trečiadienį, arba penktadienį, arba posėdžiai būna antradienį iš ryto, arba ketvirtadienį iš ryto. Vadinasi, jeigu sąžiningai dirbama, yra įmanoma ne kasdien, ne kiekviena proga, bet įmanoma pakeisti ir tai duoda naudą. Bet dabar yra dar vienas dalykas, į ką galbūt kai kurie kolegos arba kai kurios frakcijos neatkreipė pakankamai dėmesio. Reikia į vieną vietą siūlyti ne vieną Seimo narį, o du arba tris. Ir didžiosios frakcijos, aš turiu galvoje darbiečius, Tėvynės sąjungą ir socialdemokratus, kaip tik taip ir turėtų rašyti – po du arba tris. Tai iš tikro, jeigu pirmas negali, antras negali, tai trečias gali. Nes mes negalim imti kurio nors… (Balsai salėje) Ne, galima iki trijų. Kiek nori galima rašyti pavaduotojų į vieną vietą.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

Č.JURŠĖNAS. Čia taip galima galvoti.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, gal ne visai tiksliai tuo klausimu, bet susijusiu. Ar jums neatrodo, kad vertėtų pradėti diskutuoti apie pavaduotojus taip pat ir tyrimo komisijose? Ypač žinant, kad jų yra ir galbūt bus, ir jos yra svarbios. Galbūt būtų naudinga ypač balsavimui ar kokiam nors stambesniam dalyvavimui ir tose komisijose turėti pavaduotojus?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Čia naujas siūlymas, bet aš manau, jis svarstytinas. Kaip turim vadinamuosius substitutus mūsų delegacijose, tarpparlamentinėse struktūrose toje pačioje Europoje ar kur nors kitur, tai aš manau, kad tie pavaduotojai galėtų būti ir komisijų darbe arba net ir laikinųjų komisijų darbe. Bet čia, žinoma, reikia taisyti Statutą. Čia Statutą reikia taisyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom skaityti Statutą visų pirma prieš piktinantis dėl visų čia dabar pateikiamų dalykų. O dabar klausia A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs žinote daugiau už mane. Yra pasaulio praktika. Žinau, yra vokiškas variantas, kad kuo daugiau dalyvauji komitetuose, tuo labiau didėja atlyginimas. Gal ir mes pritaikykime šį variantą, kad kuo daugiau pavaduoji, tuo daugiau tau moka pinigėlių.

Č.JURŠĖNAS. Aš jaučiu, kad bus tas, ką čia kolega sakė. Tada bus daug daugiau parašų žiniaraščiuose. Štai šitas tai tikrai bus. Bet iš esmės, jeigu rimtai kalbame, kai kuriose šalyse taip yra padaryta: yra pagrindinis atlyginimas ir priedai už posėdžių lankomumą, tai yra už plenarinių, už komitetų posėdžių lankomumą, už komisijų posėdžių lankomumą ir t.t. Stropuolis iš tikro gali gauti gana didelį atlyginimą. Tokia praktika yra. Žodžiu, ne minusavimas už nelankymą, o atvirkščiai – minimumas arba tam tikras optimumas visiems, o po to stropiausieji gauna pagal savo stropumo lygį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi klausimas susijęs su pinigais, siūlau pritarti po pateikimo.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Turbūt visi dėl to vieningai sutariame, taip? Bent jau pagrindinis narys galbūt galėtų mokėti savo pavaduotojui, jeigu reikia pamainos. Sutariam. Taigi šį klausimą baigiame.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 ir 189⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1775 (pateikimas)

Dabar vėluodami grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 ir 189⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1775. Pranešėja – viceministrė Eglė Radušytė. Pateikimo stadija. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Labas vakaras. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 ir 189⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamu įstatymo projektu siekiama Metrologijos įstatymą suderinti su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

Metrologijos įstatymas įsigaliojo šių metų spalio 30 dieną. Šiame įstatyme vartojamos naujos sąvokos. Valstybinės metrologijos kontrolės sąvoka yra pakeista teisinės metrologijos priežiūros sąvoka. Be to, įstatyme numatomi metrologinio laidavimo uždaviniai, praplečiamos socialinių santykių dalyvių teisės ir pareigos teisinės metrologijos srityje, taip pat nustatomas teisinis pagrindas administracinei atsakomybei už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus atsirasti.

Siūloma keisti Administracinių teisių pažeidimų sudėtį. Atsižvelgiant į subjektus, kuriems taikomas Metrologijos įstatymas, siūloma nustatyti skirtingus nuobaudų dydžius: fiziniams asmenims dvigubai sumažinti… nuo 100 iki 1000 litų, juridinių asmenų arba įmonių filialų vadovams – nuo 300 iki 2000 litų pagal 189⁷ straipsnio 1 dalį. Pagal 2, 3 ir 4 siūloma nuobaudos dydį palikti nepakeistą juridinių asmenų arba įmonių filialų vadovams, o fiziniams asmenims nustatyti naują – nuo 1000 iki 2000, o 4 dalyje – nuo 2000 iki 5000.

Priėmus teikiamą įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos būtų suderintos su Metrologijos įstatymo nuostatomis, būtų sudarytos sąlygos teisinei metrologijos priežiūrai vykdyti, taip pat ūkio subjektams būtų užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos, sustiprinta vartotojų apsauga nuo neteisingų matavimo padarinių. Siūlyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenori paklausti, jūs įtikinote visus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Norinčių kalbėti nėra, taigi pritariame po pateikimo. Matome siūlomus komitetus: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą baigėme.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21, 27, 30¹, 36, 44, 123, 124, 124¹, 124², 124⁴, 125, 126, 127, 128, 129, 130, 130², 131, 132, 132¹, 133, 134, 224, 225, 225², 262, 320, 326, 329 ir 330 straipsnių pakeitimo bei 124³ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1612. Baudžiamojo kodekso 68 ir 281 straipsnio pakeitimo bei Kodekso papildymo 245¹ ir 245² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1613 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3a klausimas ir jį lydintis 2-3b klausimas. Gal galime vienu ypu? Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas. Pranešėjas – V.Čepas. Jį remia 29 Seimo nariai. Abiem klausimams pateikti skiriama 10 minučių.

Toliau pirmininkaus V.Gedvilas.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tikriausiai neįsižeis nuolatiniai Kelių eismo taisyklių pažeidėjai. Teikiu Seimui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso trisdešimt dviejų straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymų projektus.

Visi straipsniai vienu ar kitu aspektus sankcionuoja nuobaudas ir bausmes už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Teikiamų projektų tikslas – eismo saugumo keliuose didinimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra prasčiausias iš visų Europos Sąjungos valstybių. Vien pagal žuvusiųjų per eismo įvykius skaičių – 222 asmenys milijonui gyventojų – mes esame Europos lyderiai. Europos Sąjungos direktyvos reikalauja tą liūdną statistiką sumažinti iki 100 aukų milijonui gyventojų. Beje, toks yra ir Europos Sąjungos vidurkis.

Per 4 šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 1666 eismo įvykiai, kurių metu 178 žmonės žuvo ir 2063 sužeisti. Keliuose buvo sulaikyta 6400 girtų vairuotojų, iš kurių 720 sunkaus girtumo laipsnio.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 421 asmuo, sužeista 5,5 tūkstančio. Dėl neblaivių vairuotojų, dėl kurių žuvo žmonės, valstybei padaryta 600 mln. Lt nuostolių.

Tačiau ne tik vien girtumas lemia prastą statistiką. Daugiau kaip pusės visų eismo įvykių priežastis yra katastrofiška vairuotojų drausmė, apie 15% – pėsčiųjų ir dviratininkų neatsargus elgesys, 5% – techniniai transporto priemonių defektai. Todėl pagrindiniai teikiamų projektų uždaviniai yra įtvirtinti teisinės atsakomybės nuostatas, eliminuojančias iš kelių eismo didžiausią pavojų eismo saugumui keliančius asmenis, kurie nuolat vairuoja apsvaigę arba nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles, siekti sankcijų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus efektyvumo, mažinti prielaidas kelių eismą reguliuojančių pareigūnų korupcijai ir nustatyti nuobaudų sistemą, turėsiančią realų poveikį pažeidėjams.

Teikdamas įstatymo pataisas, gerbiamiesiems kolegoms siūlau atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Pirma, neterminuotos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo galimybės nustatymas. Šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta tik asmenims, kurie yra tokią teisę įgiję. Tiems, kurie tokios teisės neturi arba yra ją praradę, nėra nustatyta jokių apribojimų tokią teisę įgyti. Tai akivaizdi teisinio reglamentavimo spraga, kurią užpildyti siūloma numatant galimybę taikyti neterminuotą teisės vairuoti atėmimą asmenims, kurie nuolat, piktybiškai arba šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Antras dalykas, į ką prašyčiau atkreipti dėmesį, tai nuolatinis Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertinimas. Dabar galiojantys Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai numato, kad pakartotiniais pažeidėjais laikomi ir teisių atėmimu baudžiami asmenys, kurie per vienerius metus padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų minėto kodekso 124 ir 125 straipsniuose. Tai yra vairavimas nepaisant šviesoforo signalo, kelių ženklų nepaisymas, važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimas ir t.t. Siūloma pakeisti kodekso 123 straipsnį ir numatyti, kad už visus padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o asmenys, už pakartotinus pažeidimus surinkę atitinkamą balų skaičių, pirmą kartą netenka teisių vieneriems metams, antrą kartą per penkerius metus – penkeriems metams, o per 10 metų dar kartą arba po to, kai vairuojant buvo padarytas nusikaltimas, teisių netenka neterminuotai.

Trečia, nuobaudų už vienkartinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus mažinimas ir fiksavimas. Esamų nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sistema yra griežta vienkartinius pažeidimus padariusiems vairuotojams, bet nėra efektyvi darantiems piktybinius pažeidimus. Jiems baudos dydis dažniausiai finansiškai yra nereikšmingas arba dėl neįgalumo įmokėtas baudas… jis yra sumažinamas iki minimumo. Siūloma sumažinti baudas už nedidelius pažeidimus atkreipiant dėmesį, kad numačius kiekvieno pažeidimo vertinimą balais ir griežtą baudimą už sistemingus pažeidimus, nuobaudų švelninimas nereikš pažeidimo toleravimo. Taip pat siūloma už akivaizdžius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatyti fiksuotas baudas atsisakant jų diferencijavimo.

Atsakomybės už dalyvavimą eisme apsvaigus efektyvumo didinimas. Siūlome vairuotojams, kuriems buvo nustatyta didesnė nei pusantro procento promilės alkoholio koncentracija, bausti ne baudomis, o administraciniu areštu: iki 0,8 promilės – 1000 litų, 0,8 – bauda ir teisių atėmimas vieniems metams, nuo 1,5 promilės – 7 parų areštas ir dveji metai be teisių ir taip toliau iki neriboto teisių atėmimo.

Įvertinus padidintą riziką, kurią kelia asmenys, vairuojantys C1, C, D, T ir kitų kategorijų, pavyzdžiui, kaip traktorius, siūlome iki 0,2 promilės sumažinti leidžiamą koncentraciją atitinkamai keičiant Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio dalyje nustatytą apsvaigimo nuo alkoholio apibrėžimą.

Penkta. Draudimas atleisti nuo sankcijų už kai kuriuos teisės pažeidimus. Šiuo metu administracines bylas nagrinėjantis pareigūnas turi teisę neskirti teisių atėmimo arba sutrumpinti terminą net pažeidimą padariusiems girtiems arba apsvaigusiems nuo narkotikų ir kitų medžiagų asmenims.

Siūloma pakeisti kodekso 30 straipsnio 2 dalį panaikinant galimybę neskirti, sušvelninti arba pakeisti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą arba administracinį areštą, kuriuo siūloma skirti už vairavimą apsvaigus už sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Taip pat siūloma asmenims, kurie vengia blaivumo patikrinimo po autoįvykio arba vartoja alkoholį po autoįvykio iki nustatymo priežasčių, bausti daug griežtesnėmis bausmėmis negu iki šiol.

Ir šešta. Atsakomybės už vairavimą neturint teisės vairuoti efektyvumo didinimas. Asmenis, kuriems terminuotai atimta teisė vairuoti, bet vis tiek vairuoja, siūloma nubausti 1500 Lt bauda ir neterminuotu teisės atėmimu. Už tokių asmenų pavojingą vairavimą (…) teisių atėmimas.

Kiek švelnesnės priemonės taikomos asmenims, kurie teisės vairuoti nebuvo įgiję, t.y. neturėjo teisių. Tačiau jeigu jie vairuoja apsvaigę, bausti administraciniu areštu, o jei vairuoja po to, kai vieną kartą buvo nubausti, tai atsakomybė už tai prilyginama atsakomybei asmens, kuris vairavo transporto priemonę, kai jam ta teisė buvo atimta.

Septinta. Tėvų ir globėjų atsakomybė už vaikų nuo 14 iki 16 metų padarytus kelių eismo pažeidimus. Siūloma numatyti tėvų ir globėjų atsakomybę už vaikų nuo 14 iki 16 metų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dabartiniame kodekse šito nėra. Baudžiama už narkotikus, už kitus pažeidimus, bet už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaudžiama.

Ir paskutinis. Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Čia siūlome asmenis, pasitraukusius iš įvykio vietos, bausti griežčiau nei nepasitraukusius. O tais atvejais, kai dėl pabėgimo nebuvo galima įvertinti, ar asmuo įvykio metu buvo apsvaigęs, taikyti baudžiamąją atsakomybę. Todėl siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 245² straipsnį ir bausti tokius asmenis teisės atėmimu iki dvejų metų. Yra ir daugiau pakeitimų, kuriuos jūs pastebėsite skaitydami mano siūlomas pataisas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Dėkoju kolegai V.Čepui už įstatymo projekto pateikimą. Taigi, gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Klausimams yra skirta 10 minučių. Aš manau, kad mes laikysimės reglamento, nes dar turime apsvarstyti daug įstatymo projektų. Pirmasis klausia G.Šileikis. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS (LSF). Taip. Gerbiamasis pranešėjau, kai kurie pažeidėjai, pamatę mūsų pateiktas pataisas, labai jautriai sureagavo į tą administracinį areštą. Jūsų manymu, ar nebus daug tų pažeidėjų kreipimųsi į teismus, kad taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir panašiai? Ir jūs pats kaip psichologas kaip vertintumėte tokį administracinį areštą? Aš pats pritarčiau šiai idėjai, šiai minčiai.

V.ČEPAS. Ačiū už klausimą. Man neteko būti areštuotam, negaliu atsakyti, kaip psichologiškai jausčiausi, tačiau ši priemonė, matyt, yra būtina, nes dėl kai kurių eismo taisyklių pažeidimų, tarkime, kaip aš siūlau, už didesnį greitį negu 50 kilometrų. Jeigu žmogus viršija, bausti administraciniu areštu iki 7 parų. Dabar buvo skiriama piniginė bauda. Žmogus, kuris važiuoja… Yra, tarp kitko, teisės (…) 6 mėnesiams.

Žmogus, kuris sugeba tiek viršyti greitį, dažniausiai turi piniginėje atitinkamą sumą pinigų ir išsiperka. Net jei jam skirsi 10 tūkst. baudą, jis sumokės ir jam tai nebus didelė netektis. Todėl aš manau, kad žmogus, kuris važiuoja tokiu greičiu, turi pagalvoti, gal sulėtinti ir nesėdėti 7 parų ir nemokėti tų pinigų. O jeigu jis tą darys, tai dar neteks ir teisių. Todėl manau, kad administracinio arešto taikymas už vairavimą neblaiviems, už didelį greičio viršijimą ir kitus sunkius prasižengimus yra visiškai logiška priemonė ir būtina esant dabartinei situacijai mūsų keliuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi B.Pauža. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, daug įdomių dalykų siūlote ir daug klausimų kyla. Bet būkite ramus, bent aš tai tikrai pritarsiu šioms jūsų iniciatyvoms, nors kelios jų yra tokios tikrai… tarkime, kad ir bauda keleiviui, jeigu vairuotojas yra išgėręs, ką jūs siūlote. Čia svarstymo metu bus galima išnagrinėti. Mano klausimas būtų, ar labai daug kelių eismo pažeidimų padaro nepatyrę vairuotojai – pirmi, antri, treti metai, ir važinėja dideliais greičiais. 70 – iš esmės niekas nekreipia dėmesio į šį ribojimą. Ar nesvarstėte klausimo dėl galimybių gauti vairuotojo teises galbūt sudėtingiau, gal egzaminas turėtų būti atsakingesnis? Dabar yra labai paprasta ir lengva. Ar ne per lengva, jūsų nuomone, gauti vairuotojo teises?

V.ČEPAS. Be abejo, reikia ir šį dalyką tvarkyti, bet čia yra sudaryta darbo grupė, kuriai aš vadovauju. Yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, iki kovo mėnesio mes pateiksime naują redakciją, kur bus numatytas ir sudėtingesnis teisių gavimo būdas. O dabar yra teisė, jeigu virš metų ir atimta specialioji teisė vairuoti, ir ji nebus grąžinama, kad įteikia policijos pareigūnas pažymėjimą ir eik… Dabar turėsi išlaikyti iš naujo tą teisę, egzaminus ir plius išklausyti saugaus eismo kursą. O jeigu dar netekai teisių girtas, išgėręs, tai dar plius išklausyti pagal dabar galiojantį įstatymą specialią programą apie alkoholio įtaką organizmui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia B.Pauža. Ruošiasi E.Žakaris.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritariu šiems visiems sugriežtinimams, kuriuos jūs siūlote. Man neaišku, 126 straipsnyje jūs kalbate apie tą keleivių baudimą iki 500 litų bauda, jeigu jis važiuoja su vairuotoju, kuris yra išgėręs arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tai man neaišku, iš kur keleivis gali žinoti, ypač dėl narkotikų, o ir jo žinojimas kartais gali būti labai klaidingas. Prašom pasakyti, kaip keleivis turėtų įvertinti, pagal kokius kriterijus? Ten yra nurodyta, bet keleiviui tie kriterijai tikrai, man atrodo, labai sunkiai bus įveikiami. Man atrodo, čia svarstymo metu reikėtų labai rimtai dar pagalvoti.

V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Be abejo, diskutuotinas klausimas, labai diskutuotinas. Mes šią pataisą siūlydami turėjome omenyje ne ta prasme, kad kas nors „balsuoja“, įsėda, paskui pasirodo, kad tą automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas, ir tada tas keleivis, kuris niekuo dėtas, turėtų mokėti. Aišku, tokiais atvejais turėtų svarstyti teismas ir kitos kompetentingos institucijos. Bet mes čia turėjome omenyje tuos atvejus, kai važiuoja penkiese, šešiese prie ežero, prie upės, pasigeria, paskui visi žinodami sėda į tą automobilį, kaip žinoma, pats girčiausias ir pats kvailiausias sodinamas prie vairo ir važiuoja, įvyksta nelaimė. Dėl šito mes esame įtraukę tą dalyką, kad sėsdamas su girtu prie vairo ir pats turi atsakyti už tai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E.Žakaris. Ruošiasi V.Volčiokas.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vairuotojas viršija greitį autostradoje 50 kilometrų ir Gedimino prospekte, baudžiama vienodai. Kaip jūs manote, ar atsižvelgiant į keliamą pavojų vis dėlto pažeidimai gyvenvietėse neturėtų būti vertinami kur kas griežčiau? Ačiū.

V.ČEPAS. Ačiū gerbiamajam kolegai už gerą klausimą. Kaip sako tie peliukai, aš jo laukiau. Aišku, galima diferencijuoti ir dar smulkiau, yra įvairaus pavojingumo gatvių. Yra gatvių, sakykim, priemiestyje, kurios niekuo nesiskiria nuo kaimo vieškelių, ir yra Gedimino prospektas. Tarp kitko, yra alternatyvus projektas, jis dar neužregistruotas, nežinau, ar bus užregistruotas, kur šitie dalykai siūlomi, kai už tą patį greičio viršijimą gyvenvietėse ir greitkeliuose yra taikoma skirtinga nuobauda. Bet aš manau, kad šitą dalyką mes nuspręsime svarstymo ir priėmimo stadijose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Volčiokas. Ruošiasi V.Margevičienė.

V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, dabar atsiranda problema, nepaminėta aiškinamajame rašte. Vis tiek vairuotojui bus atimta teisė, jis turės būti įtrauktas į specialų registrą, tą registrą reikės tvarkyti, prižiūrėti, pirmiausia reikės įsteigti, bet jūs nieko neminite, kad iš valstybės biudžeto reikės pinigų. Kodėl jūs neminite to ir kiek tų pinigų reikės?

V.ČEPAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso šių trisdešimt dviejų straipsnių pakeitimuose kalbama tiktai apie baudas, bausmes, nuobaudas ir jų taikymą. Yra, kaip sakiau, Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymas, kur tie visi dalykai, registro problemos… tiesa, ten irgi nebus kalbama, kiek skirti. Jeigu bus nustatyta, kad toks registras turi būti išplėstas, kompiuterizuotas, kad policijos automobiliuose turi būti kompiuteriai, tai reikalaus, aišku, finansinių lėšų ir, matyt, Seimas nepagailės visų mūsų labui jų skirti. Tai yra ne šio įstatymo kompetencija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V.Margevičienė. Ruošiasi P.Gražulis.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis prelegente, pati esu vairuotoja, vairuoju jau 25 metai. Greitkelis Vilnius – Kaunas tampa tiesiog lenktynių trasa. Matau, kad stabdo labai daug mašinų, bet ir toliau tos mašinos važiuoja dar labiau didindamos greitį. Čia yra viena problema. Ar vien tiktai nuobaudomis, bausmėmis ir piniginėmis nuobaudomis mes pakeisime situaciją? Aš klausiu jūsų, ar nebūtų galima pagaliau taikyti tokias poveikio priemones kaip kokių nors kursų išklausymas? Juk yra tokių vairuotojų, kuriems sumokėti 500 Lt ar tūkstantį tikrai yra ne pinigas, tuoj pat sumokama ir toliau lekiama. Bet jeigu mėnesį jisai turėtų lankyti kad ir Saugaus eismo mokyklą, jau tai būtų rimta poveikio priemonė tokiam žmogui, ypač išgėrusiam. Tokių atvejų pasaulinėje praktikoje yra daug. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų mums pereiti prie tokių dalykų?

V.ČEPAS. Man atrodo lygiai taip pat, kaip supratau iš klausimo, kaip ir jums. Ir aš, atsakydamas į pirmuosius du klausimus, paliečiau šią temą. Kaip jūs žinote, net tik kursų klausymas ar pakartotinis teisių laikymas yra numatytas, bet ir administracinė atsakomybė, areštas ir plius neterminuotas teisių atėmimas, t.y. teisių atėmimas iki gyvos galvos, už pakartotinius pažeidimus, pakartotinį vairavimą neblaiviam, pakartotinį vairavimą neturint teisių ir plius už sistemingus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi šia prasme yra griežtinama. Už smulkius nusikaltimus mes mažiname ir pinigines baudas, ir (…), o už stambius didiname. Taigi bus padaryta taip, kaip jūs ir klausiate.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, laikas klausti baigėsi. Aš paprašysiu P.Gražulį, suteiksime galimybę jums paklausti, o kitų norėčiau paprašyti ir atsiprašyti, nes mes susitarėme dėl 10 minučių, kurios yra skirtos klausimams. Prašom, P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Vytautai, aš jus pažinau kaip humanišką, liberalų žmogų, dabar, kai perskaičiau jūsų visus siūlymus, – panašus į prokurorą. Aš sutinku, kad reikia griežtinti taisykles, bet kad Lietuvoje avaringumas yra didžiausias Europos Sąjungoje, aš manyčiau, yra ir daug kitų priežasčių. Kaip minėjot, jūs važiuojate, aš važiuoju į Klaipėdą. Greitkelį Vilnius – Kaunas „drožia“ kas metai ir niekaip jo nesutvarko. Dabar pažiūrėkite, kai tik pastato kokią būdelę, tuoj išvažiavimą padaro. Kiek apsisukimų yra greitkelyje? Tuos dalykus reikia tvarkyti. Kitas dalykas. Prisiminkime, kad Lietuvos automobilių parkas yra seniausias Europos Sąjungoje. Taigi automobiliai yra nesaugiausi. Ar nebūtina vis dėlto panaikinti, t.y. sugrąžinti, nuostatą, buvusią iki 2002 m., kad būtų grąžintas naujiems automobiliams PVM, kaip yra kaimyninėje Latvijos valstybėje?

V.ČEPAS. Na, kai kurie tuo dalyku puikiai naudojasi. Aišku, šitas projektas yra pateiktas. Jį pateikė mūsų kolega S.Girdauskas ir jis jau perėjo pateikimo stadiją. Bus tai padaryta ir jums, gerbiamasis kolega, nebereikės važiuoti į Latviją mašinų pirkti.

Antra. Jeigu jums atrodo, kad aš čia kaip prokuroras griežtinu tas taisykles, jūs nueikite į tas šeimas, kurios dėl avarijų neteko vaikų, tėvų, maitintojų, ir paklauskite, ar tai yra didelis griežtinimas. Tarp kitko, Latvijoje už tai atima mašiną. Aš siūlau atimti teises iki gyvos galvos už piktybinius pažeidimus. Man atrodo, kad tai yra logiškas, teisingas ir protingas žingsnis. Latvijoje, kaip žinote, dėl to perpus sumažėjo žuvusiųjų skaičius. Nors aš, dar kartą kartoju, šios mano pataisos, jeigu nebus žengiami tolesni žingsniai: atnaujinamas automobilių parkas, nebus pakeistas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, duos tiktai vienkartinį metų efektą. Gaudysim, atimsim, sodinsim, paskui viskas grįš į savo vėžes. Sutinku, kad, kaip ir jūs sakote, reikia ir ženklinimo tvarką keisti, reikia ir kelius kitaip tvarkyti, policininkus rengti, už 800 Lt jis ten nestovės ir, aišku, kad jis ims pinigus, jeigu gaus tokius pinigus, ir daug kitų dalykų padaryti. Bet šiuo atveju, aš teikiu tiktai tokias įstatymo pataisas, kurios sankcionuoja bausmes. Jų reikia ekstra, jų reikia šiandien, reikėjo užvakar, prieš metus, bet mes bent dabar jas turime priimti. Visos kitos bus daromos ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai V.Čepui už įstatymo projekto pateikimą. Aš dar kartą noriu priminti, kad jis pateikė įstatymo projektus Nr.XP-1612 ir Nr.XP-1613, atsakė į klausimus. Dabar yra nuomonės už ir nuomonės prieš. Nuomonę už – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega Čepai, šaunu, kad atsirado parlamente tokia grupė ir teikia tokias pataisas, bet aš irgi esu skeptikas ir nemanau, kad vien tiktai baudų griežtinimas duos labai gerą rezultatą. Aš manau, kad ir darbo grupė, ir mes visi parlamentarai turėtume pagalvoti ir pateikti siūlymus Kelių eismo įstatymui. Pavyzdžiui, riboti mašinos galingumą, tai yra jaunimui arba žmonėms, kurie turi nedidelį vairavimo stažą, kaip ir kitose šalyse, riboti mašinos galingumą keletą metų arba, pavyzdžiui, numatyti privalomus greičio ribojimo kalnelius prie mokyklų, prie parduotuvių. Šitos techninės priemonės kartais, man atrodo, duotų geresnių rezultatų nei administracinės priemonės. Todėl, dėkodamas darbo grupei už pateiktas pataisas, siūlymus, siūlau taikyti, kaip sakiau, daugiau technines priemones, kurių nė vienas vairuotojas neišvengs.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Matului. Nuomonė prieš – kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad problema iš tikrųjų labai aktuali Lietuvoje, bet norėčiau pasakyti, kad su šiuo projektu yra akivaizdžiai perlenkiama lazda. Jeigu šitą projektą patobulintume, padarytume jį šiek tiek normalesnį, padarytume tokį, kad nebūtų perkraunami mūsų teismai, nes priėmus tokį projektą bus perkrauti teismai, bus perkrautos areštinės, sėdės žmonės kalėjimuose, tai vis dėlto yra gana didelės mūsų biudžeto išlaidos, bet čia ne pinigai esmė… Tiesiog sakau, perlenkta lazda. Galime patobulinti projektą, kad jis būtų plius minus normalus ir grįžtų vėl į Seimą. Taigi aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pristatyti du projektai. Dėl vieno projekto yra viena nuomonė už ir viena nuomonė prieš. Kadangi du projektai, tai aš sutinku su kolegomis, kurie man rodo, kad du prieš, du už gali pasisakyti. Manau, kad mes neatimsime galimybės ir padarysime demokratiškai. Taigi nuomonė už – J.Čekuolis, o nuomonę prieš ruošiasi R.Bašys. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prisimenant, kas buvo sakyta pranešėjo pateikimo metu, ir liūdnoji statistika apie žuvusių bei sužeistų žmonių skaičių autoavarijose Lietuvos keliuose, statistika yra tragiška. Tai yra didesni skaičiai nei kad drįstu spėti, palygti kiek, tarkim, kokie nors „Hamas“ teroristai per tą patį laikotarpį nušauna Izraelio gyventojų ir panašiai. Tai yra de facto kaip pilietinio karo statistika, ką mes turime mūsų keliuose. Aišku, priemonės, kurios siūlomos, yra drastiškos, bet galbūt kai niekas kitas neveikia, įtikinėjimai neveikia ir vairuotojų moralizavimai tvarkingai elgtis neveikia, galbūt tada drastiškos priemonės ir gali padėti, nes šį pilietinį karą, vykstantį taikos metu Lietuvos keliuose, reikia stabdyti. Jeigu vairuotojų kultūros mes nesugebame pakelti įtikinėjimais ir apeliacijomis, tada reikia galbūt imtis drastiškų priemonių. Todėl aš siūlau palaikyti teikiamą projektą. Aišku, yra ginčytinų momentų ir per svarstymą bus galima „išmėsinėti“ ir tai, kas kelia daugiausia ginčų, gal ir išmesti, bet pats principas yra teisingas.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Nuomonė prieš – R.Bašys. Prašom.

R.BAŠYS (DPF). Aišku, kad problema yra labai aktuali, kaip ir visi pabrėžė, tačiau praėjo ne tiek daug metų, kai baudos ir bausmės buvo labai sugriežtintos, bet rezultatai matyti dabar labai aiškiai – saugumas dėl to nepagerėjo, rezultatas atvirkštinis. Man labai didelį nerimą kelia kad ir tokie dalykai, pavyzdžiui, už važiavimą netvarkinga mašina. Vėl tam vairuotojui 500, 1000 litų bauda. O kur techninis centras, kai žmogus pereina techninę apžiūrą ir važiuoja su ta mašina? Matau, kad šiose vietose yra nepakankamai padirbėta. Kadangi Seime yra sudaryta saugaus eismo darbo grupė, manyčiau, kad reikia palikti jai šį darbą. Aišku, viską gerai išdiskutuoti, kad nebūtų taip skubos tvarka viskas nutarta. Uždėsime dideles baudas, o naudos bus labai mažai. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju R.Bašiui už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, buvo nuomonės už, nuomonės prieš. Kadangi nuomonės išsiskyrė, bendru sutarimu negalime pritarti šiems dviem įstatymų projektams. Taigi kviečiu visus balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų, nes jie vienas su kitu labai glaudžiai yra siejami. (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 6, susilaikė 10. Po pateikimo šiems dviem įstatymų projektams Nr.XP-1612 ir Nr.XP-1613 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Abiem įstatymų projektams būtent tie komitetai yra siūlomi. Ar yra dar norinčių komitetų pasvarstyti šį klausimą, ar užteks dviejų komitetų? Užteks dviejų komitetų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Siūloma svarstyti šiuos įstatymų projektus šių metų gruodžio 7 dieną. Kokių bus kitų nuomonių? Nėra nuomonių. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo „Dėl Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalo nariams suteikiamų privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1796ES (pateikimas)

Tęsiame mūsų darbotvarkę. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 2-6a, įstatymo projektas Nr… (Balsai salėje) Atsiprašau. 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Taryboje posėdžiavusių Europos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalo nariams suteikiamų privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1796ES. Pranešėjas – užsienio reikalų viceministras gerbiamasis Jaroslavas Neverovičius. Kviečiu viceministrą į tribūną pateikti šį projektą.

J.NEVEROVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti 2004 m. lapkričio 10 d. Briuselyje priimtą Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalo nariams suteikiamų privilegijų ir imuniteto. Vadovaudamasis Respublikos Prezidento suteiktais įgaliojimais, šį sprendimą Lietuvos Respublikos vardu pateikė tuometinis Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje. Šis sprendimas nustato privilegijas ir imunitetus Briuselyje įsikūrusiai Europos gynybos agentūrai ir jos personalo nariams, samdytiems pagal darbo sutartis. Tai yra viena iš trijų specializuotų Europos Sąjungos agentūrų saugumo ir gynybos srityje, kurios pagrindiniai uždaviniai yra plėtoti Europos Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje, skatinti, stiprinti bendradarbiavimą Europos ginkluotės srityje, stiprinti Europos pramoninį ir techninį pagrindą gynybos srityje ir kurti konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką. Atsižvelgiant į Bendrijos mokslinių tyrimų veiklą, skatinti mokslinius tyrimus siekiant sustiprinti Europos pramoninį ir techninį potencialą gynybos srityje.

Pažymėtina, kad savo apimtimi šios privilegijos ir imunitetai yra analogiški nurodytiems 2001 metų sprendime dėl kitų dviejų specializuotų Europos Sąjungos agentūrų, tai yra Saugumo studijų instituto ir Palydovų centro, kuris Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Pagal savo pobūdį tokios privilegijos ir imunitetai pirmiausia sietini su valstybe, kurioje įsikūrusi agentūra, tačiau sprendimas tuo neapsiriboja. Dalis jame numatytų privilegijų ir imunitetų yra tiek pat susiję su agentūros personalo judėjimu ir yra taikytini kiekvienos valstybės narės teritorijoje. Iš tokių būtų galima paminėti: personalo imunitetą nuo teisinių procesinių veiksmų dėl visko, kas pasakyta ar padaryta atliekant jų oficialias pareigas, oficialios medžiagos neliečiamumą, imigracijos apribojimų ar užsieniečių registracijos formalumų netaikymą jiems bei jų šeimos nariams, taip pat atleidimą nuo nacionalinių pajamų mokesčių už agentūros išmokėtus atlyginimus ir išmokas. Valstybės narės, jei to prašo agentūros vyriausiasis pareigūnas, taip pat įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šiame sprendime minėtų asmenų, kurių saugumui kyla pavojus dėl darbo agentūroje, saugumą ir apsaugą.

Kartu būtina paminėti, kad sprendime numatyta galimybė atsisakyti imunitetų, jei jie kliudytų vykdyti teisingumą ar kai galima atlikti nedarant žalos agentūros interesams. Ratifikavus šį sprendimą būtų įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus numatyti tokio pobūdžio tarptautinės sutarties įsigaliojimo reikalavimai. Taigi prašau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių jus paklausti nėra. Dėkojame už pateikimą. Nėra nuomonės už, nuomonės prieš. Galbūt galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime pritarti. Taigi pritarta įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kokių bus pasiūlymų dėl komitetų? Dėl komitetų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą lapkričio 21 dieną. Dėl datos prieštaravimų nėra? Nėra. Labai ačiū. Taigi baigėme svarstyti šį įstatymo projektą.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 27¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr.XP-1781ES. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15, 16, 19, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 1¹, 7¹, 7², 7³, 16¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr.XP-1782ES (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-6a klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr.XP-1781ES. Pranešėjas – gerbiamasis vidaus reikalų viceministras Rimantas Čiupaila. Regimantas Čiupaila. Gerbiamasis viceministre, aš labai atsiprašau. Ką tik pakeitė čia jūsų vardą ir labai neaiškiai… Prašom, gerbiamasis viceministre.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu leiskite pateikti jums du susijusius vienas su kitu įstatymus – tai Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektus. Iš esmės įstatymo projektai, tiek šis, tiek tas, kurį aptarsiu kiek vėliau, yra susiję su spartesniu Lietuvos Respublikos integravimusi į Šengeno erdvę ir, savaime suprantama, su Šengeno teisyno taikymu, o tam dera suderinti Lietuvos teisę su direktyvų tekstais. Įstatymo projekto tikslas yra visų pirma suvienodinti sąvokas. Taip atsiranda „kontaktinių punktų“, „gretutinės zonos“, „Šengeno konvencijos“, „trečiosios valstybės“ sąvokos, „vidaus skrydžio“ sąvoka. Taip pat „valstybės sienos“ sąvoka keičiama „valstybės vidaus sienos“ ir „valstybės išorės sienos“ sąvokomis, kas yra būdinga Europos Sąjungai.

Keičiant šį teisės aktą, aktualu suvokti, jog naujai bus reguliuojamas pats valstybės sienos kirtimas. Tose vietose, kur bus kertama valstybės vidaus siena, nei asmenų, nei kontrolės priemonės… kontrolė nebus atliekama, ir sieną bus galima kirsti bet kurioje vietoje, o skrydžiams, laukimams į vadinamąsias trečiąsias šalis bus taikoma visa patikra.

Taip pat aktualu atidžiai susipažinti su pozicijomis, kurios yra nurodytos įstatymo pakeitimo straipsniuose. Šiuo įstatymu visų pirma, kaip minėta, keičiamos sąvokos, po to nustatomos sąlygos išorės sienai kirsti, taip pat sąlygos vidaus sienai kirsti ir Vyriausybės veiksmai, kai būtina atnaujinti vidaus sienos kontrolės tvarką, taip pat įgaliojimai Valstybės sienos apsaugos tarnybai persekioti laivus, neturinčius karinių tikslų, tiek teritorinėje zonoje, tiek ir vadinamojoje gretutinėje zonoje, kuri yra šalia teritorijos.

Priėmus šį įstatymą, tektų keisti penkis Vyriausybės nutarimus, tiksliau sakant, juos papildyti, todėl kartu su teisės aktu, kuris yra lydimasis, prašyčiau šį įstatymo projektą priimti. Kartu su šiuo įstatymo projektu einantis teisės aktas yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo penkiais straipsniais ir priedu įstatymo projektas. Jeigu keičiasi pati valstybės sienos situacija, natūralu, keičiasi situacija ir tos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kuri saugo sienas.

Taigi projekto tikslas yra suderinti Sienos apsaugos tarnybos įstatymą su Šengeno teisyno nuostatomis ir užtikrinti laisvą asmenų judėjimą per būsimąsias Europos Sąjungos valstybių vidaus sienas ir išorės sienas. Vėlgi sąvokos suderinamos taip, kaip jos suprantamos prieš tai pateiktame įstatyme, ir esant progai patikslinamos kai kurios specifikacijos. Patikslinama, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos laipsniai yra nekariniai, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrolės teritorijos ribos tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek operatyvinei veiklai, tiek ir migracijos kontrolei yra visa Lietuvos Respublikos teritorija. Taip pat numatomos tam tikros teisės valstybės asmenų… tarnybai kontroliuoti asmenų ir transporto priemones prie išorės sienos, taip pat teisiškai reguliuoti klausimus, susijusius su dokumentų apsauga. Jeigu visiškai konkrečiai, tai su asmens kodo panaudojimu.

Kartu naudojantis proga atliekami pakeitimai, susiję su draudimais valstybės tarnautojams (draudimai numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje) dirbti kitą darbą, taip pat numatomos tam tikros sąlygos, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali, o kada negali naudoti specialiąsias priemones.

Priėmus šį teisės aktą tektų keisti keturis Vyriausybės nutarimus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatus. Finansinių ar kitų teisinių implikacijų nenumatoma. Todėl prašyčiau gerbiamąjį Seimą pritarti šiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui R.Čiupailai už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių klausti Seimo narių nėra. Pasakyti nuomones už, prieš norinčių nėra. Noriu jūsų paklausti, ar galim bendru sutarimu pritarti šiems dviem įstatymų projektams? Galim pritarti. Dėkoju. Siūlomi komitetai. Gerbiamasis viceministre, jeigu galit, dar truputėlį atsisėskit, pailsėsit. Noriu paklausti dėl siūlomų komitetų. Svarstant šiuos du įstatymų projektus, pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomu komitetu – Užsienio reikalų komitetas. Svarstant abu klausimus siūlomi šie komitetai. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra pasiūlymų. Galim pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šiuos abu klausimus šių metų gruodžio 12 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Bendru sutarimu galim pritarti? Taip, pritarta bendru sutarimu. Taigi baigėm dviejų įstatymų projektų – Nr.XP-1781 ir Nr.XP-1782 – pateikimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 21, 22, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 22¹ ir 48¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1773 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-7 – Valstybės tarnybos įstatymo 21, 22, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 22¹ ir 48¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1773. Gerbiamąjį viceministrą R.Čiupailą vėl kviečiu pateikti šį įstatymo projektą.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite šalia anų teisės aktų projektų dar pateikti ir Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymų papildymo dviem straipsniais įstatymo projektą. Iš esmės įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų, taip pat Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos nuostatų siekiant tobulinti valstybės tarnybos teisinių santykių reglamentavimą.

Visi šie gana gausūs teksto pakeitimai yra susiję su valstybės tarnautojo vertinimo sritimi, jie visi iš esmės yra apie tai. Šiaip jau tikslas, aišku, yra susieti valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimą su valstybės tarnautojo konkrečiu indėliu įgyvendinant institucijos tikslus ir uždavinius, taip pat ir jo kvalifikacijos kėlimą su tarnautojo vertinimu, o atsižvelgiant į tai keisti tam tikrus įstatymo straipsnius. Pati vertinimo esmė galbūt susidėtų iš to, kad vietoj šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančios tripakopės vertinimo sistemos būtų įvedama keturių laipsnių sistema: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai, ir susiję su tuo trijų rūšių valstybės tarnautojai: įstaigų vadovai, valstybės karjeros tarnautojai ir pakaitiniai tarnautojai, ir būtų vertinami. Štai yra visa įstatymo straipsnių pakeitimo esmė, todėl prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia V.V.Margevičienė. Ruošiasi L.Graužinienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo. Sakykit, ar šis ir kiti įstatymai nenumato… nes dabar ir pačių valstybės tarnautojų, priskiriamų trims pakopoms, kaip jūs pasakėt, bet dirbančių, tarkim, ministerijoje, apskrityje ir savivaldybėje, atlygis labai skiriasi. Didesnės savivaldybės, turinčios didesnius finansinius išteklius, tarnautojams, savo darbuotojams moka didesnius atlyginimus, tuo tarpu apskričių administracijoms jau pradeda trūkti gerų kvalifikuotų specialistų, nes jų atlygis yra mažesnis. Dėkui.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Klausimą, kurį jūs palietėte, bent jau ministerijoje mes laikome pačiu jautriausiu. Tai jau palietė ne tik savivaldybes, apskritis, bet ir ministerijas, tačiau norėčiau pasakyti, kad šiandieninis įstatymo pakeitimo projektas yra susijęs nevisiškai tiesiogiai su tuo, ko jūs klausėte. Savaime aišku, valstybės tarnautojo vertinimas, kaip jį vertina tiesioginis vadovas, esant reikalui, ir komisija, yra susijęs su po to jo gaunama klase, su jo turima kategorija ir t.t., tačiau tai yra netiesiogiai ta problema, apie kurią jūs klausiate. Tai, apie ką jūs klausėte, ministerija taip pat rengia ir Seimui pateiks.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė L.Graužinienė, ruošiasi L.Sabutis. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti. Jeigu susidarys tokia gyvenimiška situacija, kai įvertinti pakaitinio valstybės tarnautojo gebėjimai bus kur kas aukštesni negu išėjusio, laikinai nedirbančio ar prieš tai įvertinto darbuotojo gebėjimai? Pavyzdžiui, jeigu išėjęs laikinai nedirbantis bus įvertintas patenkinamai, jis išeina, ateina pakaitinis ir pakaitinis įvertinamas darbo metu labai gerai. Kaip tokiu atveju? Įstatymas numato, kad darbuotojas turi teisę grįžti, o kaip darbo kokybė, kaip išspręsti tokią dilemą, kur dėti tą pakaitinį žmogų, kuri dirbo labai gerai? Tokia problema.

R.ČIUPAILA. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato pakaitinio valstybės tarnautojo automatinio perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojus, kad ir kaip gerai jis dirbtų. Šio įstatymo filosofija ir yra tokia – ji sako, kad asmuo laikinai pakeičia. Tačiau asmuo, kuris parodo savo kvalifikaciją… Beje, įstatymo projekte, kuris dabar teikiamas Seimui, labai didelis dėmesys kreipiamas į pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimą. Taip yra sudaromos skatinamosios prielaidos tam pakaitiniam valstybės tarnautojui dalyvauti tuose konkursuose, kurie, šiaip ar taip, skelbiami. Čia pusė atsakymo.

Be jokios abejonės, negalima pažeisti teisėtų lūkesčių principo ir to valstybės tarnautojo, kad ir kaip būtų vertinama jo kvalifikacija, gerai arba patenkinamai. Mes, matyt, negalime manyti, kad dėl to jis galėtų būti atleistas ar teikiamas atleidimas iš tarnybos. Tiesiog tam tikra prasme į šį procesą reikėtų pažiūrėti kitaip. Tai susiję su prieš tai buvusios gerbiamosios Seimo narės klausimu. Vidaus reikalų ministerija yra parengusi siūlymus, jie yra kompleksiniai atsižvelgiant į tai, kad asmuo stotų, kaip dabar kazusą sukelia situacija, ne į darbo vietą valstybės tarnyboje, o kad asmuo stotų į valstybės tarnybą, ir tai beveik buvo pasiekta 1999 m. įstatymo redakcija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šis Valstybės tarnybos įstatymas kenčia nuo pakeitimų. Nemaža pataisų buvo parengta visai neseniai, ir mes manėme, kad bent dešimt metų šis įstatymas gyvuos be pakeitimų. Iš paskutinių jūsų pasakymų supratau, kad mes norime vėl grįžti prie tos situacijos, kai ir buvo sukurtas šis įstatymas ir priimtas dėl valstybės tarnautojo kompetencijos, garantijų ir galiausiai jo gebėjimo atlikti pareigas, kurias, mes tikėjomės, jis turėtų atlikti. Ar svarstydami jūs matėte Teisės departamento išvadas? Jie teikia daugiau kaip dešimt vietų, kurios kelia jiems abejonių. Ar nenorėtumėte atsiimti šių projektų arba atsižvelgę į tas pataisas patobulinti ir tada teikti Seimui?

R.ČIUPAILA. Kiek žinau, mūsų ministerija veda tam tikras derybas su Seimo Teisės departamentu. Nežinau, ar jums yra pateikta lentelė apie naują suvestinę pataisų, į kurias Seimo Teisės departamento atsižvelgta, į kurias iš dalies, į kurias neatsižvelgta. Procesas vyksta. Ne, mes tikrai nenorime atsiimti šio įstatymo projekto. Norėčiau tik trumpai pasakyti, kad šis įstatymas kenčia nuo 1999 m., nes jau galioja trečioji jo versija, ir niekas nepasakys, kad vis geresnė. Šiuo atveju keičiama santykinai nedaug, keičiama tik vertinimo sistema, truputį išplečiama vertinimo bazė, kad taip griežtai neteistume žmonių – blogai, ir viskas. Atsiranda patenkinamoji fazė, kuri leidžia išlaikyti valstybės tarnautoją tarnyboje, ypač atsižvelgiant į tai, ką sako Seimo narė. Antraip mums neretai tektų prašyti žmonių išeiti iš tarnybos dėl suprantamos nekompetencijos. Aš siūlau Seimui pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo, o mes ir toliau vesime tarpusavio bendradarbiavimo derybas tiek su Seimo Teisės departamentu, tiek su suinteresuotomis žinybomis.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui R.Čiupailai už įstatymo projekto pateikimą. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, gal po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1773?

Už – 34, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr.XP-1773 po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Žmogaus teisių komitetai. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra pasiūlymų, galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Nėra kitų nuomonių dėl datos? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti svarstymo datai. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą baigėme svarstyti.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1772 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1772. Pranešėjas – E.Žakaris. Kviečiame jus į tribūną. Prašom čia. Gerai.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, projekto esmė yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur kalbama apie balsavimo biuletenius, – išbraukti nuostatą, kad balsavimo biuletenyje gali būti įrašyta iki 15 kandidatų į tarybą pavardės ir vardai. Išbraukus šią nuostatą visiems kandidatams būtų sudarytos lygios galimybės, jie būtų visi vienodai matomi arba visi būtų įrašyti balsavimo biuletenyje, arba visi būtų sąrašuose, kurie pakabinami balsavimo apylinkėse. Lygiai taip pat rinkėjai turėtų galimybę visus kandidatus vienodai matyti. Mes su kolega V.Simuliku analizavome paskutinių dvejų metų Šiaulių apskrityje rinkimus ir galime pasakyti, kad per paskutiniuosius dvejus rinkimus nė viena partija nesugebėjo suformuoti viso leistino sąrašo. Tai yra žmonės, kurie lieka už penkioliktuko, dažniausiai nemato prasmės, netvarko dokumentų ir t.t. Šis siūlymas, manyčiau, suaktyvintų rinkimus, ateitų daugiau žmonių, išsamesni būtų sąrašai ir visiems būtų daugiau naudos. Noriu atkreipti dėmesį, kad praėjusioje kadencijoje Seimo rinkimų įstatyme ši nuostata jau yra įgyvendinta. Anksčiau būdavo dešimtukas, dabar šito nėra ir nuo to rinkimai tikrai nenukentėjo. Prašau pritarti teikiamam įstatymo projektui ir taikyti šią nuostatą jau artimiausiuose savivaldybės tarybos rinkimuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame E.Žakariui už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S.Lapėnas. Ruošiasi R.Baškienė. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų, ko gero, kiekvienas pasirengimas artėjantiems rinkimų renginiams mūsų Seimui tampa būdingas. Tačiau norėčiau, kad jūs patikslintumėte, ar panaikinus prievolę skelbti šiuos 15 asmenų kiekviename rinkimų sąraše reiškia, kad reitingavimas vyktų iš viso sąrašo, kiek yra pateikiama rinkimams į savivaldos tarybas?

E.ŽAKARIS. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pastebėjote. Tas prievolės panaikinimas palieka teisę. Aš manau, ji, aišku, nelabai būtų įgyvendinta. Balsavimo biuletenyje rašyti arba visus kandidatus, arba nė vieno, palikti tik tuos sąrašus, kabinamus balsavimo apylinkėse. O reitingavimas, be abejo, būtų visų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi klausia kolegė R.Baškienė. Prašom.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti. Išties šio įstatymo projekto siūlymas geras ir sveikintinas, bet ar jis yra konkretesnis, t.y. ar bus rašomi į balsavimo biuletenį visi kandidatuojantys žmonės, ar visai nebus rašomi? Čia reikėtų apsispręsti.

E.ŽAKARIS. Čia yra nurašyta nuo Seimo rinkimų, kuriuose prieš porą metų mes visi dalyvavome ir žinome, kad nebuvo rašoma nė viena pavardė. Aš manau, kad didelės apimties biuletenių, jeigu visus surašytume… manyčiau, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrai nesiūlys rašyti.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai E.Žakariui už įstatymo projekto pateikimą. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Nuomonė už. Jeigu nuomonės prieš nėra, gal gerbiamieji kolegos sutiktų bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Sutinkame pritarti bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1772. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi baigėme svarstyti šį darbotvarkės klausimą.

Dabar norėčiau jūsų paklausti. Mūsų šios dienos Seimo plenarinis posėdis yra numatytas baigti 18 valandą. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbo? Galime baigti? (Balsai salėje) Dar yra iš rezervinių klausimų 3 klausimai, kurie tikriausiai užsitęstų apie pusę valandos, nes yra daug pasiūlymų. R.Baškienė. Dešinysis mikrofonas. Prašom.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Mielieji kolegos, aš išties labai prašyčiau jūsų dar keletą minučių būti aktyviems ir kantriems ir leisti po svarstymo pateikti komiteto išvadas. Šio įstatymo projekto laukia gyventojai, nes čia yra kompensacijos už šildymą. Tai labai reikalingas įstatymo projektas. Aš pasistengsiu greitai pateikti išvadas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar įtikino mūsų kolegė, kad reikia tęsti mūsų darbotvarkę? Taip? Pritariame. Gerai. Pritariame ir tęsiame mūsų plenarinį posėdį.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-513A(2*) (sujungti projektai Nr.XP-513(2) ir Nr.XP-513A) (svarstymas)

Mūsų rezerviniai klausimai. Darbotvarkės Nr.r-1a – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-513(2). Pranešėja – gerbiamoji R.Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, kolege.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, ačiū, kad leidote pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadas šiam svarstymui, nes šio įstatymo tikslas (aš trumpai jį primenu) yra tobulinti šį įstatymą, kad gyventojai, dėl objektyvių priežasčių neturintys pakankamai lėšų pragyventi ir neturintys lėšų pagrindinėms komunalinėms paslaugoms susimokėti, šiuo atveju galėtų gauti piniginę socialinę paramą.

PIRMININKAS. (…) kolega. Kiti pasiūlymai. E.Pupinis. Gerbiamasis Edmundas ar yra šiandien salėje? Nėra. Komitetas taip pat nepritarė jo… Taigi jeigu nėra kolegos, aš manau, kad pritarsime komiteto nuomonei bendru sutarimu, taip? Nebus prieštaraujančių? Ne. Ačiū. Toliau dėl gerbiamosios L.Mogenienės pasiūlymo. Paprašyčiau Laimos pakomentuoti šį pasiūlymą.

L.MOGENIENĖ (VLF). Mano pasiūlymas buvo užregistruotas birželio mėnesį, kol dar nebuvo pateikto šio naujo ministerijos dokumento, ir dabar jis perregistruotas. Esmė yra ta, kad aš siūlau neskaičiuoti į bendras šeimos pajamas su vaikų pajamomis susijusių pinigų. Tai yra vaiko pinigų, kurių, kai jie buvo pradėti mokėti Lietuvoje… iš tikrųjų atsitiko labai negražūs dalykai, kai buvo nemokamos kompensacijos šeimai įskaičiavus šiuos pinigus. Šeimos vietoje paramos finansiškai nukentėjo ir per tris mėnesius buvo nuskriausta apie 10 tūkst. šeimų nuo to laiko, kai buvo pradėta mokėti tuos pinigus.

Taip pat siūlau neįtraukti į bendras šeimos pajamas dieninių mokyklų moksleivių vasarą uždirbtų pinigų, nes iš tikrųjų yra baisi padėtis, kai vaikai šlaistosi ir daro nusikaltimus, ir jeigu vaikas padirba, tie keli šimtai ar šimtas litų, ar dar mažiau yra įskaičiuojami, ir kartais tai vėlgi lemia socialinių išmokų nutraukimo mokėjimą šeimai ir padėties pabloginimą.

Taip pat siūlau neįtraukti į bendras šeimos pajamas tokių išmokų kaip stipendijos, t.y. konkrečios situacijos, kai socialiai remtina šeima, įrodžiusi savo skurdų gyvenimą, ir kol vaikas, atvažiavęs iš kokios nors periferijos, prastai mokosi ir negauna stipendijos, tai šeimai viskas gerai, išmokos mokamos, o kai vaikas gauna stipendiją, vėlgi išeina, kad kartais nukenčia šeima, ir kai yra įtrauktos tos išmokos, padėtis pabloginama, o ne pagerinama.

Aš galėčiau sutikti tik su komiteto nuomone ir nepritarimu dėl vadinamųjų alimentų ir dar vieno atvejo, kai sunku apskaičiuoti lėšų poreikį dėl vaikams priteisto turto… naudojamo… nuomos gautų pajamų. Su šiais dviem aš sutikčiau. Tiesiog neprašyti balsuoti, dėl visų kitų prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Laimai. Ji pristatė visus savo siūlymus. Norėčiau paprašyti pakomentuoti komiteto nuomonę dėl šių siūlymų.

R.BAŠKIENĖ. Taip, mielieji kolegos. Gal imkime po vieną iš eilės ir nagrinėkime.

PIRMININKAS. Po vieną.

R.BAŠKIENĖ. Dėl pajamų, susijusių su darbo santykiais. Komiteto nuomonė būtų tokia. 2 straipsnyje yra pateikiama šeimos sąvoka. Į šeimos sąvoką įeina vaikai, besimokantys dieninio lavinimo mokyklose. Vadinasi, ir jų pajamos, gaunamos kaip šeimos nario, yra siūlomos skaičiuoti į bendras pajamas. Tokia būtų komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti. Užsiregistravo kalbėti gerbiamasis J.Čekuolis ir A.Dumčius. Dėl šito pasiūlymo ar dėl viso įstatymo projekto? Dėl viso. Gerbiamasis Jonai, jūs taip pat dėl viso?

J.ČEKUOLIS (LCSF). Aš tiesiog norėjau pasakyti keletą žodžių dėl kolegės L.Mogenienės teikiamų pasiūlymų. Norėčiau pritarti mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai ir kviesti nepritarti jos siūlymams, nes pati įstatymo esmė, pati įstatymo filosofija, jeigu patinka, yra suteikti papildomą piniginę socialinę paramą toms skurdžiausiai gyvenančioms šeimoms, bet įvertinant tų šeimų… kiek tos šeimos turi pajamų, kiek jos turi galimybių, reikia viską apskaičiuoti. Ir jeigu mes dabar tai, ką kolegė Laima siūlo, po gabaliuką iš šeimos pajamų išiminėsime, to neskaičiuojame, to neskaičiuojame, to neskaičiuojame, tai tada gausime iškreiptą vaizdą ir pasikeis bendra šio įstatymo filosofija. Šiame įstatyme apie piniginę socialinę paramą kalbama apie nedideles sumas. Čia yra tikrai nedidelės sumos. Galbūt galima galvoti apie bendrą (tai, beje, ir yra daroma) valstybės remiamų pajamų dydžio didinimą, ir vienas esminis dalykas jau taip pat yra padarytas, t.y. yra padidinamos kompensacijos už šildymą. Anksčiau buvo 90% VRP, dabar jau 100%, lygiai kiek priklauso ir tai jau yra pakankami dalykai, bet sistema turi išlikti bendra. Mes negalime po kruopelytę išiminėti kokių nors pajamų. Mes darome bendrą kompensacijų didinimą, bendrą valstybės remiamų pajamų didinimą ir tai yra teisingas kelias. Todėl siūlyčiau nepritarti šioms teikiamoms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkojame J.Čekuoliui už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, dėl šito viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Būtent dėl šito siūlymo jau… Tokia pat kaip J.Čekuolis… išreiškė prieš. Gerbiamoji Loreta, tada įsijunkite ir kitą nuomonę pasakykite. Prašom, kita nuomonė. L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Jeigu mes žiūrėsime į šeimos filosofiją, tai iš viso galbūt nereikėjo įrašyti tų vaiko pinigų, nes vaiko pinigai tada naudingi tiems, kurių pajamos šeimoje ir taip yra ganėtinai nemažos. O tiems, kurių pajamos balansuoja prie skurdo ribos, mes tik padarome meškos paslaugą. Aš visai pritariu gerbiamosios kolegės siūlymui, kad vaiko pinigai liktų vaiko pinigais ir jie į jokius… Galbūt tai šiek tiek iškreipia dalyką, bet tada iškreipia filosofiją visa pašalpų sistema. Tada kalbėkime apie tai išsamiau. Jeigu mes paliekame tokią įstatymo filosofiją, tai aš siūlau pritarti kolegės pasiūlymui vaiko pinigų neįtraukti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote nuomonę už ir nuomonę prieš. Komiteto nuomonė yra prieš. Aš dar kartą noriu jūsų visų paklausti, nes nuomonės išsiskyrė, ar reikės mums balsuoti, aš dar primenu, dėl 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Dėl jo yra nesutarimas.

R.BAŠKIENĖ. Iš tiesų, mielieji kolegos, mes neturėtume sumaišyti teikiamų pasiūlymų. Pirmiausia mums reikėtų balsuoti dėl su darbo santykiais susijusių pajamų ir ar deninio lavinimo, kaip buvo teiktas siūlymas, moksleivių pajamos įskaitomos į šeimos pajamas. Tai būtų vienas balsavimas. Kitas balsavimas būtų dėl ponios L.Mogenienės teikto pasiūlymo dėl išmokų vaikams. Aš noriu tiktai trumpai priminti, kad komiteto nuomonė… Dar buvo ir paminėta, kad 2009 m. sausio 1 d., ir tai yra įrašyta. Vyriausybės programoje jau numatoma, kad visiems vaikams bus mokama po 50 Lt ir tada savaime tai nebetenka prasmės. Todėl prašau balsuoti atskirai.

PIRMININKAS. Taip aš ir formulavau: pirmas balsavimas, po to antras balsavimas. Dabar aš noriu paprašyti balsuoti dėl pirmo – dėl 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kur yra parašyta „išskyrus asmenų, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose su darbo santykiais susijusios pajamos“. Dėl siūlymo šiam straipsniui kviečiu visus balsuoti. Kas už gerbiamosios L.Mogenienės nuomonę – balsuoja už, kas už komiteto nuomonę – balsuoja prieš. Tai yra mūsų kolegės siūlymas. Jeigu jūs pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, jeigu nepritariate – balsuojate prieš.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 16, prieš – 6, susilaikė 12. Taigi šiam siūlymui yra nepritarta.

Antrasis siūlymas. Dėl antrojo siūlymo taip pat kviečiu visus balsuoti. Dėl 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame sakoma „išskyrus našlaičių pensijas, šalpos išmokas neįgaliems vaikams, taip pat slaugos ir priežiūros tikslines kompensacijas“.

R.BAŠKIENĖ. Taip, bet čia reikalingos labai didžiulės papildomos valstybės lėšos.

PIRMININKAS. Kviečiu visus balsuoti. Kas už gerbiamosios L.Mogenienės siūlymą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja ir pritaria komiteto nuomonei. Supratote, kolegos?

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 17, prieš – 2, susilaikė 15. Gerbiamieji kolegos, kviečiu perbalsuoti. Kas už, balsuoja už gerbiamosios L.Mogenienės siūlymą, kas prieš, pritaria komiteto nuomonei. Prašome. Dar kartą kviečiu visus balsuoti.

R.BAŠKIENĖ. Mielieji kolegos, aš vis dėlto noriu, kad mes nesumaišytume įstatymų straipsnių.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Rima, aš manau, kad niekas nemaišo, visi žino, perskaičiau ir dar kartą pakartojau. Manau, kad visiems viskas aišku. Nebeagituojame. Manau, kad kolegos turi savo nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 18, prieš – 3, susilaikė 14. Antram pasiūlymui pritarta.

Toliau. (Balsai salėje)

R.J.DAGYS (TSF). Posėdžio pirmininke, tai iš tikrųjų lėšų klausimas, biudžete tokios lėšos nėra numatytos. Vyriausybė turi pateikti savo vertinimą, nes tai nėra maži pinigai. Šiuo atveju būtinai reikia Vyriausybės pritarimo, nes pagal Statutą tais atvejais, kai yra skiriamos lėšos iš biudžeto, turi būti Vyriausybės nuomonė.

PIRMININKAS. Galbūt dėl to siūlymo mes tikrai paprašysime, kad Vyriausybė pateiktų komitetui išvadas iki priėmimo. Sutinkate su tuo, kolegos? Iki priėmimo paprašysime Vyriausybės išvadų, kiek reikėtų šiam siūlymui įgyvendinti.

Kiti mūsų siūlymai. Kitas siūlymas. Galbūt paprašysiu taip pat pakomentuoti gerbiamąją Rimą.

R.BAŠKIENĖ. Kitas siūlymas. Ponia L.Mogenienė siūlė išmokų vaikams pagal Išmokų mokėjimo įstatymą neįskaičiuoti į šeimos pajamas.

PIRMININKAS. Komitetas taip pat nepritarė.

R.BAŠKIENĖ. Komitetas nepritarė remdamasis, ką aš ir motyvavau, kad 2009 m. tai jau savaime bus išspręsta pagal Vyriausybės programą. Kaip jūs žinote, šiandien yra mokama iki 9 metų, tuoj bus iki 12 metų amžiaus.

PIRMININKAS. Mes kalbame dėl 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taip?

R.BAŠKIENĖ. Mes kalbame dėl 15 straipsnio 1 dalies 12 punkto.

PIRMININKAS. Dėl 12 punkto? O kaip dėl 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto?

R.BAŠKIENĖ. Ponia L.Mogenienė atsisakė.

PIRMININKAS. Atsisakėte. Atsiprašau, aš patikslinu, nes yra truputį painoka. Jūs nepykite, aš šiek tiek pasitikslinsiu, kad tiksliai užfiksuotų Posėdžių sekretoriatas. Taigi dabar kalbame apie 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Komiteto nuomonė – pritarti. Gerbiamoji Laima toliau laikosi tos nuomonės. Tada kviečiu kolegas… Nuomonė už, tiesa. Dėl šio siūlymo, gerbiamoji Loreta? Prašom. Nuomonė už. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš dar kartą noriu grįžti prie šių pinigų. Vis dėlto jeigu tai numatyta nuo 2009 m., dabar yra tiktai 2006 m., todėl gyvenkime dabartimi. Manau, kad tie keleri metai šeimoms taip pat yra labai reikšmingi, todėl siūlau pritarti pataisai, o įsigaliojus kitam įstatymui, be abejo, ši nuostata savaime bus perteklinė.

PIRMININKAS. Dėkoju Loretai. Nuomonė prieš – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu truputį paaiškinti ir išdėstyti savo motyvus, kodėl komitetas nepritarė kolegės L.Mogenienės siūlymui.

Šiuo metu išmokas vaikams gauna ne visos šeimos – vienos gauna, kitos negauna, vienos gauna 50 Lt, kitos ne. Taip yra šiuo metu. Nuo 2009 m. sausio 1 d. (tai data, kuri buvo dažnai minima) yra planuojama ir jau yra priimti įstatymai, kad už visus vaikus šimtu procentų bus mokami vaiko pinigai. Kol kas to dar nėra. Klausimas ir yra dėl to, kaip iki laikotarpio, iki 2009 m., kada bus mokama šimtu procentų ir absoliučiai visi vienodai gaus, vertinti šitas gaunamas pajamas. Mes manome, kad jos turi būti įtrauktos į šeimos pajamas. Kas gi yra vaiko pinigai, jeigu ne tam tikra šeimos pajamų sudėtinė dalis? Na, nuo 2009 m. tai neturės prasmės, nes bus šimtas procentų už kiekvieną vaiką, o dabar, kol dar to nėra, yra diferencijuojama. Tai yra šeimos pajamų sudėtinė dalis, todėl siūlau nepritarti ir įtraukti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo viena nuomonė už, kita prieš. Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už, balsuoja pritardami mūsų kolegės nuomonei, kas prieš – pritaria komiteto nuomonei.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 13, prieš – 5, susilaikė 14. Šiam mūsų kolegės siūlymui yra nepritarta.

Kiti siūlymai. Dėl 15 straipsnio 9 dalies.

R.BAŠKIENĖ. Kadangi kolegė atsiėmė (…) tą patį straipsnį.

PIRMININKAS. Taigi mes baigėme svarstyti kolegės gerbiamosios L.Mogenienės siūlymus.

Toliau siūlo mūsų kolegė E.Karpickienė.

R.BAŠKIENĖ. Taip, pirmai jos pastabai yra pritarta iš esmės ir redakcija pakoreguota.

PIRMININKAS. Taip.

R.BAŠKIENĖ. Antroji pastaba buvo išbraukti 13 straipsnio 5 dalį ir pripažinti ją negaliojančia. Komitetas tam nepritarė, nes tai pagal šį įstatymą sumažintų leidžiamo turėti turto ribą, būtų susiaurinta gavėjų grupė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kokių būtų nuomonių dėl E.Karpickienės siūlymo, kuriam nepritarė komitetas? Pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. Taip, nepritarti šiam pasiūlymui. Visus mūsų gerbiamosios kolegės E.Karpickienės pasiūlymus baigėme svarstyti.

Kiti pasiūlymai. Ekonomikos komiteto pritarė, Biudžeto ir finansų komiteto pritarė komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – pritarti iš dalies. Taip? Toliau. Kiti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai. Dėl 4 straipsnio 3 dalies komitetas nepritaria. Taip?

R.BAŠKIENĖ. Taip, komitetas nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Ar bus kas pateiks?

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų kokių kitų pasiūlymų? Ar mes pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu? Komiteto nuomonei pritarta bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio 4 dalies taip pat ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio. Taip pat komitetas nepritarė. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime? Bendru sutarimu pritarta komiteto nuomonei. Toliau yra pritarta. Baigėme svarstyti visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti Seimo ir komiteto narių. Yra tik vienas pasiūlymas, dėl kurio kilo tam tikros grėsmės dėl finansavimo galimybių. Mes paprašėme Vyriausybės išvados. Gausime Vyriausybės išvadą ir toliau svarstydami šį įstatymo projektą, aš manau, apsispręsime, kai gausime šias išvadas. Po svarstymo… Po svarstymo nėra nuomonės už, nuomonės prieš. Galbūt galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui po svarstymo? Norite balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą Nr.XP-513, kviečiu visus balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo šiam įstatymo projektui yra pritarta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1756(2*). Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 6, 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1757* (svarstymas)

Kiti lydintys įstatymo projektai. Pirmasis jų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1756. Pranešėjas pagal darbotvarkę turėtų būti gerbiamasis A.Sysas. Gerbiamoji Rima taip pat pateiks šį…

R.BAŠKIENĖ (VLF). Mielieji kolegos, šie lydintys projektai…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gal abu iš karto galima? Ir Nr.XP-1757.

R.BAŠKIENĖ. Taip. Tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, tiek Socialinės paramos mokiniams įstatymo tikslas yra tiesiog bendro pobūdžio nuorodas pataisyti pagal ką tik mūsų svarstytą įstatymo projektą. Todėl komitetas, pritardamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms ir Teisės departamento išvadoms, siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į pakeitimus, kurie susiję su pavadinimo pakeitimu.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Rimai už įstatymo projektų pateikimą.

Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė šiems įstatymų projektams. Daugiau komitetų, kurie svarstė šį įstatymo projektą, nėra. Taigi galime… Ar po svarstymo šiems įstatymų projektams galime pritarti bendru sutarimu, nes nuomonių už, nuomonių prieš nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Yra pritarta įstatymų projektams Nr.XP-1756 ir Nr.XP-1757 bendru sutarimu.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Gintaro Sarnausko peticijos

Gerbiamieji kolegos, liko mūsų paskutinis darbotvarkės klausimas. Jeigu nesulauksime pareiškimų… Yra pareiškimas? Taigi dabar… Su pareiškimu šiek tiek pakentėkite. Yra paskutinis klausimas – rezervinis r-5 – Seimo protokolinio nutarimo dėl Gintaro Sarnausko peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio papildymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo atskiru straipsniu“ projektas. Pagal darbotvarkę – gerbiamoji Milda Petrauskienė, tačiau aš matau, kad M.Petrauskienės… Gerbiamoji D.Bekintienė pateiks šios komisijos nuomonę. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai stengsiuosi pateikti nutarimą dėl G.Sarnausko peticijos. Peticijų komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą Baudžiamąjį kodeksą papildyti atskiru straipsniu, kuris numatytų kardomosios priemonės – namų arešto įskaitymą į laisvės atėmimo bausmę. Komisija, priimdama tokį sprendimą, atsižvelgė į teisininkų, ekspertų, mokslo atstovų nuomones ir išvadas. Taip pat ji mano, kad namų areštas yra antra pagal griežtumą Baudžiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemonė po suėmimo, tačiau šios dvi priemonės savo turiniu ir griežtumo laipsniu labai skiriasi. Asmuo, kuriam yra paskirtas namų areštas, turi teisę būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu jis dirba, jam leidžiama nebūti namuose tomis valandomis, kada jis dirba ir grįžta iš darbo. O suėmimas yra asmens prievartinis atskyrimas nuo jo gyvenamosios vietos, jo izoliavimas nuo namų, šeimos ir t.t. Suimti asmenys yra laikomi…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Danute!

D.BEKINTIENĖ. …tardymo izoliatoriuose arba policijos areštinėse. Kitaip tariant, šios dvi bausmės yra labai skirtingos, todėl… Be to, net ir šią bausmę… Kai suimti asmenys yra laikomi tardymo izoliatoriuje, baudžiamosios teisės principas nereikalauja, kad kardomoji priemonė – suėmimas būtų įskaitomas į asmeniui skiriamą bausmę, tačiau valstybė, vadovaudamasi humanizmo principu, lengvina jų padėtį įpareigodama teismą…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Danute!

D.BEKINTIENĖ. …įskaityti suimtam išbūtą laiką į šiam asmeniui skiriamą bausmę. Todėl dar viena išimtis, manome, netikslinga, taigi atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta šiame mūsų rašte, prašome Seimo narius pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai D.Bekintienei už Peticijos komisijos nuomonės pateikimą.

Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Peticijos komisijai bendru sutarimu atmesti… (Balsai salėje) …šią peticiją. Gerbiamieji kolegos, nuomonės prieš, nuomonės už nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.

Dabar norėčiau paprašyti gerbiamąjį V.Tomaševskį perskaityti pareiškimą.

Seimo narių pareiškimai

V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių metų spalio 27 dieną Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas vetavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. Prezidentas galėjo būti suklaidintas ir rėmėsi tik daline informacija. Tai iliustruoja, pavyzdžiui, Prezidentūros Teisės departamento vadovės Aušros Rauličkytės kalba per LTV laidą „Panorama“ spalio 27 dieną, kurioje ji teigia, kad įstatymo pataisos (cituoju) „leidžia gauti lygiavertę žemę. Tai reiškia persikelti į valstybinius draustinius ir valstybinius parkus“ (citatos pabaiga), kas yra visiška neteisybė. Šio įstatymo pataisos leistų susigrąžinti tik natūra, tik šiuo metu miško parkų teritorijose esančius miškus. Ypač vertingoms teritorijoms priskirti miško parkai ir toliau liktų valstybės išperkami. Apie bet kokį persikėlimą, tuo labiau į valstybinius draustinius, šio įstatymo pataisose nėra net užsiminta. Todėl tokia Prezidentūros Teisės departamento vadovės įstatymo pataisos interpretacija yra ne tik kad netiksli, bet ir klaidina visuomenę, nes buvo viešai skelbiama.

Galbūt dėl tokių ir panašių tiesos neatitinkančių kalbų visuomenėje sukeliamas dirbtinis ažiotažas. Paprasti savo tėvų ar senelių žemę tetrokštantys atsiimti žmonės yra prilyginami žemgrobiams, kurie tik trokšta (cituoju) „gražiausias Lietuvos vietas aptverti tvoromis, iškirsti miškus, užtverti ežerus“. O tikrieji žemgrobiai, kaip aiškėja, šio dirbtinio ažiotažo užsakovai, lieka šešėlyje ir niekas nekalba apie tai, kad jie, neturėdami jokios žemės ar miško, tapo žemvaldžiais. Esu įsitikinęs, kad laisvoje Lietuvoje neturėtų grįžti bolševikų laikai, kai prisidengiant mistiniais viešaisiais interesais buvo padaryti žiaurūs nusikaltimai – trėmimai. Visuomenės interesą būtina ginti nediskriminuojant tikrųjų savininkų, o pažabojant įvairius žemės perkėlimus ir kitus neskaidrius dalykus, įteisintus tik vienoje pasaulio valstybėje – Lietuvoje.

Kviečiu visus šiuolaikinius bolševikus ir jiems talkinančią žiniasklaidą, tarp jų LTV ir LNK, baigti po 50 metų sovietų okupacijos pulti teisėtus žemės ir miško savininkus. Prašau Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą užtikrinti, kad būtų vykdomas Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnis ir visi teisėti žemės savininkai atgautų savo protėvių žemes. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai V.Tomaševskiui už pareiškimą.

Gerbiamieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Daugiau Seimo narių pareiškimų nėra. Visi nori užsiregistruoti. Mielai kviečiu visus jus užsiregistruoti. (Balsai salėje) Patys ištvermingiausi ir kantriausi. (Balsai salėje) Taip, aš irgi manau. Gerbiamasis profesoriau, aš jums pritariu. (Balsai salėje) Frakcijų lyderiai.

Konstatuoju, 32 Seimo nariai, patys ištvermingiausi, jie buvo iki šio plenarinio posėdžio pabaigos.

Skelbiu šios dienos plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.