Dvidešimt ketvirtasis (228) nenumatytas posėdis
2006 m. spalio 24 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.ČAPLIKAS ir V.GEDVILAS

 

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, mielieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. spalio 24 d. nenumatytą, arba neeilinį, plenarinį posėdį. Prašyčiau visų pirma registruotis.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Dar trūksta, nes vienas pirmųjų klausimų yra denonsacija. Primenu, kad tam reikia 85 balsų.

 

Seimo valdybos patvirtinta 2006 m. spalio 24 d. (antradienio) nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė

 

Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Primenu, kad tokiu atveju, kai nenumatytas arba neeilinis posėdis, darbotvarkę nustato iniciatoriai, šiuo atveju Seimo valdyba. Atitinkamas nutarimas buvo laiku priimtas ir visiems pranešta. Taigi tokia yra darbotvarkė ir, kaip sakiau, pirmasis klausimas, kuris yra labai svarbus – denonsavimas, antrasis yra eurointegracinis, arba, tiksliau, tie didieji pinigai, kurie ateina ir ką mes su jais darysime. Bet kadangi kolegos nori tarti žodį, prašom. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmasis Seimo vicepirmininke, vis dėlto pažiūrėjus į darbotvarkę, natūraliai kyla klausimas, kodėl jūs trukdote Seimo nariams nagrinėti biudžetą? Yra per 20 milijardų nacionalinis biudžetas, yra daug darbo, o jūs štai su savo tokiomis tarptautinėmis sutartimis ir visa kita… įvardykite tą įstatymą šiandien, dėl kurio mus sušaukėte į neeilinę sesiją?

PIRMININKAS. Aš jau pasakiau. Pirmasis yra finansinė perspektyva, antrasis yra dvi denonsacijos t.y. eurointegraciniai įstatymai, ir jie yra vadinamojoje pirmojoje grupėje. Pagal svarbumą yra trys grupės, o čia yra pirmoji grupė, ir jeigu viskas apsvarstyta, mes turime kuo greičiau padaryti.

J.VESELKA. Eurointegracinį Dujų įstatymą jau seniai reikėjo priimti, bet iki šiol nepriėmėme, o čia kažkodėl skubate.

PIRMININKAS. Šiuo atveju jūs turite teisę siūlyti, kai bus eiliniai posėdžiai, tuos klausimus, kurie jums atrodo patys svarbiausi. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, atvirai sakant, nelabai suprantu, kodėl šios dienos darbotvarkėje yra pirmasis klausimas, t.y. posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Matyt, dėl to, kad posėdžio darbotvarkė yra arba mums nuleista iš viršaus, ar yra primesta ir mums tvirtinti tai, ko mes iš esmės net negalime keisti… šito klausimo net neturėtų būti. Mes turėtume pradėti nuo to klausimo, kurį jūs įrašėte į savo darbų planą, priimdami valdyboje šios dienos darbotvarkę. Štai ir viskas.

PIRMININKAS. Šis klausimas irgi įrašytas į darbotvarkę, todėl diskutuoti neišeina. Galėsite paklausti, kai jis bus pateikiamas. Kolega V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nė akimirkos nesu suabejojęs dėl jūsų sugebėjimo sudarinėti darbotvarkes ir dabar labai kaupiausi, kol išdrįsau paklausti. Aš jau seniai pateikiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą, registracijos Nr.XP-1612, Baudžiamojo kodekso pataisas Nr.XP-1613, surinkti 29 parašai, bet kažkodėl jūs neįtraukiate į darbotvarkę. Juoba kad šiandien ministrė V.Blinkevičiūtė vėl pristatinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Kodėl jūs taip ignoruojate ar mane, ar kelių eismo taisykles, apie kurias ten kalbama?

PIRMININKAS. Aš asmeniškai neignoruoju nei to, nei to. Dabar nežinau, kas svarbiau – ar ilgametis Seimo narys, ar galiojančios eismo taisyklės. Bet kad mums abiem ir eismo taisyklėms būtų ramiau, tas klausimas šiandien Seniūnų sueigoje buvo aptartas ir jis yra įtraukiamas į savaitę, kuri prasideda lapkričio 6 dieną. Tik gali būti tokia savotiška diena lapkričio 7 d., jeigu jums patinka, galime įrašyti į 7 d., jeigu nepatinka, tada į 9 dieną. Prašom.

Mielieji kolegos, ar vis tiek reikia balsuoti dėl darbotvarkės, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Gerai. Ačiū.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1783 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Mielieji kolegos, tada pradedame nagrinėti darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komiteto narių skaičiaus pakeitimo“ projektą Nr.XP-1783. Matau kolegą A.Salamakiną. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu prašau šiuo klausimu padaryti pusės valandos pertrauką. Argumentas yra tas, kad vienas Seimo narys dar abejoja dėl komitetų pakeitimų. Po pusvalandžio jis tikrai bus apsisprendęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas prieštarauja, ar reikia balsuoti? Neprieštarauja. Ačiū. Taigi fiksuojame laiką – 11.13 val.

 

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo“ projektas Nr.XP-1655*ES. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo“ projektas Nr.XP-1656*ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dabar kaip tik tie klausimai, kur aš sakiau, kad turi būti atitinkama dauguma. Tai yra 3 ir 4 klausimai. Aš siūlau tokią darbo tvarką. Kolegos, prašom susikaupti. Pirma išnagrinėjame trečią, arba pagal registraciją Nr.XP-1655 projektą, baigiame svarstymo procedūrą, po to išnagrinėjame ketvirtą, registracijos Nr.XP-1656, irgi baigiame svarstymo procedūrą, o balsavimą darome vienu metu, nes čia greta posėdžiauja didelė grupė Seimo narių, ir ji ateitų į balsavimą, kad mums tikrai pakaktų Seimo narių denonsacijai. Taigi dabar pagrindinio komiteto vardu turėtų kalbėti A.Paleckis, jeigu jo nėra, tada prašyčiau patį… A, yra. Atsiprašau. Aš jau buvau susitaręs su profesoriumi, bet, pasirodo, kolega A.Paleckis vietoje, tik jį kiti man buvo užstoję. Atsiprašau. A.Paleckis. Pirmasis iš tų denonsacinių susitarimų – Įstatymas dėl Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo. Prašom.

A.PALECKIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė šį klausimą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų nebuvo. Piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų pastabų, pataisų negauta. Komitetas balsavimu nutarė pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų dalyvauti diskusijose. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad pritartume po svarstymo, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Seimo pirmininkas siūlo, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas (tradiciškai kaip ir kitos tarptautinės sutartys) ypatingos skubos tvarka. Galime su tuo sutikti? Ačiū. Tada, kaip tarėmės, balsavimą darome šiek tiek vėliau, kai atitinkamas procedūras atliekame dėl kito projekto. Vėl kviečiu į tribūną A.Paleckį, kuris supratingai neatsisėdo, laukė eilės. Tas kitas klausimas yra Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo projektas, registracijos Nr.XP-1656. Kaip ir pirmasis, tai taip pat yra eurointegracinis projektas. Prašom, kolega.

A.PALECKIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Lygiai taip pat komitetas nagrinėjo ir kitą projektą ir Moldovos atveju nebuvo gauta pastabų iš jokių organizacijų. Teisės departamento išvada irgi buvo teigiama. Komiteto sprendimas buvo pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pageidautų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nematau. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Vėl Seimo Pirmininkas siūlo, kad būtų nagrinėjama ypatingos skubos tvarka. Galime su tuo sutikti? Niekas neprieštarauja? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, tada pereiname prie priėmimo procedūros. Ir vėl iš eilės pirmas klausimas, t.y. susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos dėl piliečių kelionių denonsavimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kadangi dar laukiame, kad grupė Seimo narių ateitų, tai aš, jeigu leisite, kartu paklausiu ir dėl antrojo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Lietuvos ir Moldovos Vyriausybių susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo projekto? Niekas nepageidauja. Ačiū. Tai, iki ateis kolegos, prašyčiau tik užsiregistruoti, pasitikrinsime, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, prašom registruotis.

Kolegos, mes esame ties riba. Aš labai prašau visus į savo vietas. Kolega Čepai, kolega Grubliauskai, kolegos Dagy ir Jankauskai, prašyčiau į savo vietas. Ir dar čia grupė Seimo narių turi ateiti, pakartosime registraciją. Kolegos, prašom į savo darbo vietas. Kolega Grubliauskai, aš labai maloniai tamstos prašau užimti savo darbo vietą. Kai kurie kolegos atėjo iš labai svarbaus posėdžio specialiai šitam balsavimui, tai prašyčiau dar kartą registruotis.

93 Seimo nariai, tikiuosi, balsų pakaks.

Mielieji kolegos, čia yra du įstatymai dėl denonsacijos, mes dėl kiekvieno turime balsuoti atskirai. Tik dėl šventos ramybės ir dėl statutinių reikalavimų noriu paklausti, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes 1 straipsnis ir yra būtent dėl denonsavimo. Gal balsuojame, bus ramiau.

Taigi, kolegos, kas už tai, kad Lietuvos ir Ukrainos susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo 1 straipsnis (jis ir yra apie denonsavimą) būtų priimtas, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai, 90 – už. Pakanka.

Dabar 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Ar reikia dėl jo balsuoti? Nebūtina.

Tada prašom… Minutėlę, aš dar kartą noriu klausti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne.

Tai, mielieji kolegos, vėl reikia 85 balsų ir prašyčiau sutelktai balsuoti. Kolegos Baranauskai ir Pauža, prašyčiau į savo darbo vietas. Prašom pasiruošti. Dabar balsuojame jau dėl viso įstatymo dėl Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių susitarimo dėl piliečių kelionių denonsavimo projekto priėmimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 97, visi 97 – už. Priimta vienbalsiai. Dėkoju, kolegos.

Dabar antrasis analogiškas – irgi du straipsniai. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai prašyčiau balsuoti dėl 1 straipsnio, kur kalbama apie susitarimo denonsavimą. Čia irgi reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Prašom balsuoti.

97 – už, pakanka. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū.

Klausiu dar kartą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau.

Tai, kolegos, prašom pasiruošti. Balsuojame dėl viso įstatymo, čia jau ne ratifikacinio, o denonsacinio. Prašom balsuoti. Kolega Žymantai, labai prašyčiau balsuoti.

Kolegos, čia kažkoks nesusipratimas, užsiregistravo 97, 85… Kolega A.Salamakinas. Tik prašom…

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti ir paprašyti kolegas į šį klausimą žiūrėti gana rimtai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Čia reikalinga ta pati kvalifikuota balsų dauguma, t.y. ne mažiau 85. O užsiregistravo 98, toks paskutinis atvejis buvo. Tai, kolegos, kartojame balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas denonsacinis įstatymas? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 103. 102 – už, įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, dėkoju frakcijų seniūnams, nes mūsų susitarimas, kuris buvo Seniūnų sueigoje, dabar realizuotas.

 

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1596(2*) (svarstymas ir priėmimas)

 

Ir iš eilės dar vienas tarptautinis dokumentas, čia reikalinga mažesnė kvalifikuota dauguma – 71, jau lengviau. Tai yra darbotvarkės 5 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1596(2). Pagrindinio Kaimo reikalų komiteto vardu – G.Mikolaitis.

Jeigu kolegos leis, aš perskaitysiu komiteto nuomonę. Įstatymas komiteto patobulintas, t.y. pritarta komiteto patobulintam įstatymui. „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.“

Antrasis turėtų kalbėti J.Palionis Aplinkos apsaugos komiteto vardu. J.Palionis. Prašom. Kad greičiau būtų, V.Stankevičius ruošiasi kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu.

J.PALIONIS (LSDPF). Aplinkos apsaugos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Stankevičius – Užsienio reikalų komitetas. Ruošiasi B.Pauža – komisijos vardu.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Pauža – komisijos vardu.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija posėdyje bendru sutarimu pritarė pataisytam pagal Seimo Teisės departamento išvadą įstatymo „Dėl Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo“ projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Seimo Pirmininkas siūlo, kad šitas klausimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Tada imamės priėmimo procedūros. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių – ratifikavimo ir Lietuvos Respublikos pareiškimo. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? (Balsai salėje) Nebūtina. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome susikaupti ir balsuojame, ar priimame šį ratifikacinį, ten buvo denonsavimo, įstatymą?

Užsiregistravo 97, už – 94, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Dar kartą dėkoju, mielieji kolegos, už sutartinį arba tikrai konsensusinį mūsų darbą. (Balsai salėje) Kadangi dabar dar trūksta kelių minučių, kad nagrinėtume atidėtą pirmąjį klausimą, yra siūlymas, kad mes imtumės Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Tai irgi eurointegracinis klausimas. Ar kolega V.Draugelis yra pasirengęs? (Balsai salėje) Jau, malonu. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu V.Draugelis. Ruošiasi B.Pauža – Kaimo reikalų komiteto vardu. Prašom.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 508 straipsniu ir 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1006(2*)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

V.S.DRAUGELIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Siūlau priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs toli nenueikite, nes yra viena pastaba, dėl kurios reikės atskirai kalbėti. Bet dabar turėtų tarti žodį komisijos pirmininkas kolega B.Pauža, prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Taip, Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1074 straipsniu įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti šio įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Pauža, patikslinu, kalbėjo Kaimo reikalų komiteto vardu. Dabar dar kartą kviečiu į tribūną kolegą V.Draugelį. Čia yra du dalykai, prašom. Yra kolegos P.Jakučionio siūlymas, aš tiktai pasakau, kad būtų visiems Seimo nariams aišku, Kaimo reikalų komiteto siūlymas, jam iš dalies pritarta ir redakcinis Teisės departamento siūlymas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, kam jūs pritariate, kam nepritariate, ir tada aiškinsimės.

V.S.DRAUGELIS. Pono P.Jakučionio siūlymas. Atkreiptinas dėmesys, kad naujajame kodekse atsisakoma pakartotinumo. Kita vertus, pagal pateiktą siūlymą už pakartotinį pažeidimą nebelieka įmonių vadovų atsakomybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Jakučioni, jums 30 sekundžių minusuojama, prašom. Dėl pasiūlymo ar sutinkat, ar…?

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju, tiek nereikės. Aš sutinku su komiteto nuomone ir neprašau balsuoti dėl savo siūlymo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad Kaimo reikalų komitetas iš principo irgi sutinka su tuo, kaip čia pateikė pagrindinio komiteto atstovas. Teisės departamento pastaba, mano nuomone, yra tiksli, bet redakcinė. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate?

V.S.DRAUGELIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Tokiu atveju pereiname prie priėmimo stadijos. Primenu, kad tai yra eurointegracinis, kuris, deja, mums liko, man atrodo, dar iš pavasario sesijos. Pirmininkas pasiūlė ypatingą skubą. Galime pritarti? Mielieji kolegos, kaip jau susitarėme, kolega P.Jakučionis neprieštarauja dėl savo pastabos, Kaimo reikalų komiteto pastaba iš dalies įvertinta, Teisės departamento redakcinis pasiūlymas priimamas. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? (P.Gražulis: „Ne“.) Nereikia. Svarbu, kad kolega P.Gražulis tai patvirtina. (Balsai salėje) Visa mišri Seimo narių grupė? Juo labiau. Ačiū. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, tada noriu jūsų paklausti, ar norite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tai prašome pasiruošti, kolegos, nesiskirstykite, vis tiek reikia atitinkamos daugumos, t.y. ne mažiau kaip 71. Prašome registruotis ir balsuojame, ar priimame ATKP pakeitimų projektą?

Užsiregistravo 85, už – 83, susilaikė 1. Dar vienas eurointegracinis įstatymas priimtas. Dėkoju.

 

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1209(3*) (priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad per likusį iki pertraukos kelių minučių tarpą dar galime vieną neblogą darbą padaryti, t.y. išnagrinėti 11 klausimą. Mums liko priėmimo stadija – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1209(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Lionginas, pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto atstovas ir pirmininkas. Prašom į tribūną.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gavo dar vieną Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, jog mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčių lengvatas, turi įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Aš siūlyčiau įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti nuo kitų metų liepos 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia 2 straipsnis ir kalba apie tai, kad nuo sausio 1 dienos. Jūs sutinkate su ta data?

J.LIONGINAS. Kaip jau minėjau, kad po svarstymo buvo gauta Teisės departamento išvada, kuria abejojama, ar tai neprieštarautų Mokesčių administravimo įstatymui. Mes turime tokią vieną patirtį, kai faktiškai terminas buvo 10 dienų ir Prezidentas vetavo įstatymo projektą. Todėl, mano galva, būtų logiška, nes užsitęsė svarstymai ir diskusijos, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos. Nebūtų problemų ir atitiktų visus įstatymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro čia, mano manymu, neprincipinis klausimas, bet išties, kad viskas būtų geriau, ar sutinkame, kad būtų liepos 1 diena? Gerai. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar dėl balsavimo motyvų R.Dagys – nuomonė už.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau pritarti šiam įstatymui. Mes nepritarėme vasarą šio įstatymo pataisai, kuri buvo suderinta ir su Vyriausybe, ir su tradicinių religinių bendruomenių atstovais, o dabar turime nukelti įstatymą pusei metų dar toliau, nes pagal galiojančią nuostatą mokesčiai turi įsigalioti tik po pusės metų nuo mūsų priėmimo, po Prezidento pasirašymo. Siūlau tikrai nedaryti daugiau tos klaidos ir šiandien vieningai šiems dalykams pritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS (MSG). Gal aš neturiu išsamios informacijos, bet, kiek turėjau informacijos, šis klausimas nebuvo suderintas su tradicinių religinių bendruomenių atstovais. Jeigu gerbiamasis Seimo narys R.Dagys sako, kad yra suderinta, aš negaliu kalbėti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolegė V.Aleknaitė nori kalbėti. V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjusi, bet noriu patikinti kolegą P.Gražulį, kad į šį mūsų posėdį turėjo atvykti liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, taip pat Katalikų bažnyčios aukštas atstovas, tiesiog nespėjo atvykti. Tikrai šis įstatymo projektas suderintas su visų Lietuvoje veikiančių tradicinių religinių bendruomenių hierarchija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų kalba sukėlė kitus pareiškimus. A.Sysas nori kai ką pasakyti. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau ir pateikimo metu, ir svarstant šį įstatymą, jog ten yra keli niuansai. Pirmiausia tai, kad įstatymas šiandien atleidžia nuo pelno mokesčio, jeigu naudojama religiniams dalykams. Kalbama apie komercinius pastatus, kuriuos religinės bendruomenės išnuomoja privatiems asmenims. Jeigu jūs pereisite Pilies gatvę, ten, Pilies gatvėje, jūs pamatysite labai daug džinsų, batų parduotuvių, restoranų ir kavinių. Tai yra komercinės įstaigos, kurios duoda pelną, bet jos priklauso religinėms bendruomenėms. Aš manau, nelogiška, kad mes atleidžiame komercines įstaigas nuo mokesčio ir iš dalies iškreipiame konkurenciją.

Antras dalykas, mes diskriminuojame kai kurias kitokias bendruomenes, kurios irgi galėtų reikalauti tokių išlygų. Todėl aš esu prieš šį įstatymą, nes pagrindiniai veikimo laisvės principai yra užtikrinti. Jeigu pastatai naudojami pagal paskirtį, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek juokingai pašnekėsiu. Turi Jonas nekilnojamojo turto, nuomoja, turi Petras nekilnojamojo turto, nuomoja. Jonas moka nekilnojamojo turto mokestį, Petras nemoka. Mes dabar šiuo įstatymo projektu norėtume prieiti prie tokios situacijos, kai verslui sukuriamos iš tikrųjų nelygios sąlygos. Čia aš kalbu apie bažnyčių turtą, naudojamą komercinei veiklai. Iš tikrųjų nėra logikos atleisti nuo mokesčio.

Antra vertus, visoms parlamentinėms partijoms yra pasiūlytas projektas, atėjęs iš Vyriausybės, tarp partijų sutartas, kuriame siūloma, kad vis dėlto nereikėtų mums priimti įstatymų, kurie didins biudžeto deficitą. Čia dalis mokesčių mokėtojų yra atleidžiama nuo mokesčių, padaroma mokestinė lengvata, padaroma išimtis ir tai mažins biudžeto pajamas. Aš manau, nereikėtų to daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji lietuvių tautos atstovai Seimo nariai! Aš, žinoma, suprantu gerus norus, geri norai visada yra geri, tačiau pirmiausia noriu atkreipti visų jūsų, gerbiamieji tautos atstovai, dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. 29 straipsnyje yra rašoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Kalbama tiek apie fizinius, tiek apie juridinius asmenis. Šioje situacijoje mes turime akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai dviem aspektais. Pirmas aspektas yra tas, kad vienos religinės bendruomenės yra atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, o kitos neatleidžiamos. Jau čia yra padaroma nelygybė ir tai yra prieštaravimas Konstitucijai.

Antras prieštaravimas Konstitucijai yra tas, ką minėjo ir gerbiamasis mano kolega R.Palaitis, tai yra juridiniams asmenims, kurie dalyvauja rinkoje, sudaromos nevienodos sąlygos. Vieni turi lengvatas savo verslui per nuomą iš tradicinių religinių bendruomenių, kiti to neturi. Taigi suprasčiau, kad yra geri norai, tačiau vis dėlto šiuo atveju tie geri norai akivaizdžiai kertasi su mūsų valstybės Konstitucija, kad ir kokia ji būtų, kad ir koks tai būtų lapelių rinkinys. Taigi atsižvelgdamas į tai aš negaliu balsuoti už įstatymą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

PIRMININKAS. Ir B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu laikytumės logikos, galbūt čia kai kurių kalbose buvo ir tiesos, bet žiūrėkime į reiškinį globaliu mastu. Aš manau, kad bažnyčia dabar atlieka labai didelį vaidmenį šioje situacijoje, kokioje yra atsidūrusi mūsų visuomenė, nes valstybės institucijos nepajėgia kovoti su kai kuriais reiškiniais, ir be visuomenės pagalbos, be bažnyčios pagalbos mums labai sunku spręsti kai kuriuos klausimus. Todėl žiūrint iš tos pusės, aš manyčiau, kad bažnyčiai dabar iš tikrųjų yra labai sunku išsilaikyti. Žmonių pragyvenimo lygis neaukštas, aukojimų beveik nėra, todėl bent kiek palaikytume jas, kad jos išsilaikytų. Aš manyčiau, nieko blogo neatsitiks, jeigu mes priimsime šio įstatymo pataisas. Taigi siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Prašom susikaupti! Kolegos, pirmiausia visus prašom į savo darbo vietas. Kolega Daukšy, prašom. Kolega Sadeckai, labai prašyčiau į savo darbo vietą.

Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime, ar priimame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame. Prašom neagituoti balsavimo metu!

Užsiregistravo 79. 47 – už, prieš – 7, 24 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.

Dabar grįžtame prie darbotvarkės pirmojo punkto dėl Seimo komitetų. Perskaitysiu pavadinimą: Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu pirmininkauti kolegą V.Gedvilą.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1783 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tęsiame plenarinį posėdį. Kaip minėjo gerbiamasis Č.Juršėnas, Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1783. Pranešėjas – gerbiamasis Č.Juršėnas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, klausimas susijęs su mūsų, kaip čia pasakius, labilia Seimo frakcijų situacija. Atrodo, jau viskas susigulėjo, ir staiga šiokie tokie pajudėjimai iš vienos frakcijos į kitą, ir dar vienas pajudėjimas. Tai sukėlė būtinumą šiek tiek patikslinti skaičius, juo labiau kad mes dar nebuvom pasitvirtinę komitetų personalijų, t.y. konkrečių Seimo narių išdėstymo komitetuose.

Primenu, kad pagal patį pirmąjį variantą, kurį aš jums pateikiau, Aplinkos apsaugos komiteto padidinimas buvo numatytas. Taigi čia nieko nauja, palyginti su tuo, kas anksčiau buvo. Bet man prieš savaitę atrodė, kad gal pavyks apsieiti su mažais pakeitimais. Deja, frakcijos narių sudėties keitimasis privertė teikti šį siūlymą. Jis yra suderintas ir aptartas su frakcijom ir aprobuotas Seniūnų sueigoje. Todėl prašyčiau pritarti, kad galėtume eiti toliau.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis pirmininke. Jūsų nori paklausti kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėčiau pasiteirauti. Jūs visą laiką kaitaliojat, kaitaliojat tuos skaičiukus. Keičiasi ir Seimo narių, taip sakant, buvimas frakcijose – iš vienos frakcijos į kitą ir paskui vėl atgalios. Aš noriu paklausti, ar šis jūsų dar vienas skaičiukų pakeitimas sąlygos tai, kad taip greit keičiantis frakcijas mūsų Seimo kolega gaus kokį nors postą?

Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis kolega. Ar būtų buvęs senas narių skaičius, ar dabartinis, postai būtų atitekę, nes yra atitinkamos proporcijos ir pagal esamą skaičių sklaidą, ir pagal tą būsimą, jeigu Seimas bus malonus patvirtinti. Čia niekas nesikeičia. Tiesiog padidėjo „darbiečių“ frakcija, ir vienas Seimo narys turi būti kur nors padėtas. Priešingu atveju, kaip buvo pagal ankstesnį variantą, aišku, kad Aplinkos apsaugos komitete būtų buvęs vienas jų Seimo narys, o dabar abu galės likti savo darbo vietose. Štai ir viskas. Todėl aš ir kviečiu aprobuoti šį dalyką.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad paprasčiausiai reikia Seimui įeiti į tą ritmą. Dabar šiek tiek išbalansuotas mūsų darbas. Tai ne jokių postų dalybos. Tiesiog reikia normalizuoti Seimo darbą ir eiti į priekį, svarstyti biudžetą, svarstyti kitus įstatymų projektus. Todėl siūlau visiems balsuoti ir eiti toliau su darbais į priekį.

PIRMININKAS. Dėkojam. Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prieš su tam tikra sąlyga. Kadangi iš labai rimtų valstybės institucijų gavau informacijos, kad iš Socdemų frakcijos dar žada bėgti žmonių, taip pat žada bėgti žmonių iš Konservatorių partijos, todėl ar nereikėtų palaukti, kol jie perbėgs, kad nereikėtų vėl grįžti prie to paties klausimo? Todėl siūlau šiek tiek palaukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam nutarimui? Ne, jokiu būdu. Balsuojam. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo nutarimui „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“? Kviečiu visus balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 65, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi po pateikimo nutarimo projektui yra pritarta.

Yra Seimo Pirmininko gerbiamojo V.Muntiano tarpininkavimas šį nutarimo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi priėmimas. Nuomonių už ir prieš nėra. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“? Kviečiu visus balsuoti.

Dėkoju. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi nutarimo projektas yra priimtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1785(2). Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1786 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai 6a ir 6b – įstatymų projektai Nr.XP-1785 ir Nr.XP-1786. Aš pakviesiu gerbiamąjį Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną į tribūną ir paprašysiu kompleksiškai pateikti šiuos abu klausimus, nutarimų projektus. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, ačiū už pritarimą pirmajam nutarimui. Dabar jau mes galim imtis esmingesnių nutarimų. Tik atkreipiu dėmesį, kad dėl susiklosčiusios tradicijos ar padėties nuo kadencijos pradžios yra du nutarimai arba, tiksliau, dar turės būti ir trečias nutarimas. Pirmas nutarimas yra dėl trylikos komitetų, antras nutarimas yra dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir dar turėtų būti vienas nutarimas dėl Europos reikalų komiteto. Pirminiame variante jis buvo įtrauktas, bet mes jį išbraukėm, nes naujasis Europos reikalų komiteto pirmininkas teisingai pastebėjo, kad nevienodai atstovaujama. Frakcijoms tvarkingai atstovaujama, bet nevienodai atstovaujama įvairiems komitetams. Pageidautina, kad būtų kuo daugiau komitetų vadovų, o tie vadovai, kaip matot, dar šiek tiek keičiasi. Suprantama, kad gal truputėlį vėliau ir reikėtų tą komitetą keisti, tikslinti jo sudėtį. Esamas komitetas yra pajėgus dirbti.

Taigi pirmasis, didysis, nutarimas yra, kaip sakiau, dėl trylikos komitetų. Pasikeitimų yra iš esmės visuose komitetuose. Priežastis, primenu, todėl, kad kai kurios frakcijos suskilo ir taip jau išėjo, kad, sakysim, vienos dalies vienam komitete buvo per daug, o kitam komitete atvirkščiai. Vadinasi, reikėjo atitinkamai sudėlioti frakcijos narius, kad būtų proporcingas atstovavimas. Antra priežastis – kai kurių frakcijų atstovai, konkrečiai Socialdemokratų frakcijos atstovai, pageidavo susikeisti vietom, ir tai irgi buvo atitinkamai įvertinta.

Dabar dėl to, kad vienur daugiau, kitur mažiau. Taip jau frakcijos pageidavo, kad kaip keitimo rezervas buvo Užsienio reikalų komitetas, todėl jo sudėtis keičiasi smarkiausiai. Bet taip pageidavo frakcijos, ir tai yra frakcijų valia. Bet yra patyręs komiteto pirmininkas profesorius J.Karosas, yra pavaduotojas iš opozicijos. Aš manau, komitetas susitvarkys, kaip ir kiti komitetai, su pakeista sudėtim.

Tiesa, noriu pasakyti, kad su visom frakcijom sutarta, jų pasiūlymu tai padaryta. Vienas kitas nesutikimas buvo, bet Seimui nėra kitos išeities, kaip pritarti, nes Seniūnų sueiga pritarė, kitų variantų neišeina daryti, nes tada būtų disproporcijos, o dabar daugiau ar mažiau proporcijos yra išlaikytos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūsų nori paklausti du kolegos. Pirmoji klausia M.Pavilionienė. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom, profesore.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar Seimo narius rinkę piliečiai gali pasitikėti naujai renkamais komitetų pirmininkais bei jų darbo kokybe, jeigu jie keičia pažiūras ir partijas kaip kojines? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Na, aš taip nesakyčiau. (Balsai salėje) Minutėlę! Keičia tvarkingai nustatyta tvarka. Kadangi mūsų Konstitucijoje yra įtvirtintas laisvasis mandatas (prašom šito dalyko nepamiršti), mes negalime varžyti Seimo narių dalyvavimo vienoje ar kitoje frakcijoje. Priminsiu, jeigu kam nors įdomu, dar 1992 m. rengiant Konstituciją ir Rinkimų įstatymą ši idėja buvo iškelta, bet specialistų buvo sukritikuota, nes prieštarauja laisvajam mandatui. Žinoma, tai nėra gerai, bet tokia yra realybė, ir į ją reikia reaguoti. O kiekvieno darbą per likusius dvejus metus dar spės patikrinti ir Seimo nariai, ir rinkėjai. Čia aš su jumis sutinku, profesore, rinkėjai gali atitinkamai įvertinti ir mane, ir kitus, nors aš nieko nekaitaliojau, bet irgi gali įvertinti, taip pat ir kitus Seimo narius. Pabrėžiu – laisvasis mandatas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, iš tikrųjų iš Valstybės saugumo departamento nuplaukia daug informacijos ir, matyt, ta informacija, kad kai kas iš konservatorių ir socdemų žada keisti savo frakcinę priklausomybę, yra gana pagrįsta. Ar jums neatrodo, kad reikėtų palaukti simbolinės dienos (artėja Vėlinės), kad kai kuriose frakcijose būtų galima uždegti žvakutes poliniams lavonams?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs, kaip paprastai, kalbate labai stipriai, bet, kaip ten sako, prašaunate pro šikšnelę ar kažkas panašaus. Man atrodo, neskubėkime sakyti „op“ neperšokę per griovį. Bet kad gali būti šokinėjama, aš su tamsta sutinku. Šiandien yra tokia padėtis, mes turime ją fiksuoti, yra biudžeto svarstymai ir, suprantama, mes turime viską sudėlioti. Juo labiau kad su visomis frakcijomis iš esmės viskas suderinta, nors pripažįstu, ginčų dėl kai kurių pozicijų buvo. Bet, pavyzdžiui, dėl jūsų frakcijos atstovo perėjimo į Užsienio reikalų komitetą niekas neprieštaravo.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui už nutarimo projekto pateikimą ir atsakytus klausimus. Taigi nuomonės – už, nuomonės – prieš.

Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom. Dėl abiejų nutarimų.

J.VESELKA (TTF). Turiu pastabą. Č.Juršėnas čia lyg ir sako, kad bėgiojimas iš frakcijos į frakciją susijęs su laisvuoju mandatu. Gerbiamieji kolegos, noriu pabrėžti, kad būnant toje pačioje frakcijoje niekas nedraudžia turėti savo nuomonę ir balsuoti, kaip liepia sąžinė ir įsitikinimai. Todėl tas bėgiojimas iš vienos frakcijos į kitą iš tikrųjų rodo tik politinį nesusitupėjimą. Dar kartą sakau, kad frakcijoje kiekvienas Seimo narys gali turėti savo nuomonę ir ją išreikšti viešai. Nėra ko bėgioti.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Veselkai už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti abiem nutarimų projektams? Ne. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Taigi po pateikimo bendru sutarimu abiem nutarimų projektams nepritarta. Dėl kiekvieno nutarimo projekto reikia balsuoti atskirai.

Kviečiu balsuoti dėl pirmojo nutarimo projekto Nr.XP-1785. Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus.

Už – 67, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.

Dėl antrojo nutarimo projekto Nr.XP-1786. Taip pat kviečiu visus balsuoti, nes po pateikimo nebuvo pritarta bendru sutarimu. Kviečiu balsuoti. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas. Pateikimas. Dėkoju, kolegos.

Už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimo projektui Nr.XP-1786 po pateikimo pritarta.

Yra gautas Seimo Pirmininko gerbiamojo V.Muntiano raštas, kad šiuos nutarimų projektus svarstytume ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstytume skubos tvarka. Svarstysime skubos tvarka. Už, prieš… Ypatingos skubos tvarka, atsiprašau. Nuomonės už ir prieš.

Nuomonė už – J.Dautartas. Gerbiamasis Juliau, atleidžiam. Dėl nutarimo projekto, kurio Nr.XP-1785. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad šį nutarimą priimtume ypatingos skubos tvarka, kviečiu balsuoti. Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus.

Už – 65, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.

Dėl antrojo nutarimo projekto Nr.XP-1786. Nuomonės už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą, registracijos Nr.XP-1786, prašom balsuoti. Dėkoju.

Už – 69, prieš – 1, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paprašyti, kad šie abu nutarimų projektai būtų pavesti Dokumentų skyriui sujungti į vieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Taigi pavesta Dokumentų skyriui, kad šiuos abu dokumentus sujungtų į vieną. Ačiū. Kolegos, dėkoju už dėmesį.

Toliau plenarinį posėdį tęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Dėkoju kolegoms Seimo nariams ir Seimo vicepirmininkui už pagalbą. Noriu priminti, kad pagal mūsų susitarimą, apie kurį buvo kalbėta ir Seniūnų sueigoje, per pertrauką, kuri bus po darbotvarkės 7 punkto, tie komitetai, kurie yra pasiryžę ir turi atitinkamą kvorumą, gali susirinkti ir išsirinkti pirmininkus, pavaduotojus arba pirmininkus, arba pavaduotojus. Čia jų, komitetų, valia. Tada vakarinėje posėdžio dalyje mes galėsime Seime juos patvirtinti. Kol kas yra žinoma, kad du komitetai jau posėdžiavo, nes jų posėdis nepriklausė nuo ką tik priimtų nutarimų.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“ projektas Nr.XP-1421(2)ES (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar tas ypatingasis klausimas, dėl kurio iš esmės mes šiandien ir susirinkome į nenumatytą, arba neeilinį, posėdį. Seimo nutarimo „Dėl Seimo rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“ projektas Nr.XP-1421(2). Suprantama, kad jis yra eurointegracinis. Pranešėjai: visų pirma – Seimo narys ir Ministras Pirmininkas G.Kirkilas, ruošiasi A.Kubilius – Europos reikalų komiteto vardu. Prašom, premjere.

G.KIRKILAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Vyriausybė jums svarstyti ir spręsti teikia, mano nuomone, vieną iš svarbiausių savo šimtadienio darbo rezultatų – Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti. Tai nėra eilinė Lietuvos pozicija, kurias dešimtimis, man atrodo, Vyriausybės nariai pristato Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose ir dėl kurių gauna įgaliojimus derėtis Europos Sąjungos institucijose. Tai yra didelės apimties, t.y. per 400 puslapių dydžio, Lietuvos pozicija. Jums teikiame planą, kaip Lietuvai ilgainiui pasivyti Vakarų Europos išsivystymo lygį. Mano vadovaujamos Vyriausybės tikslas – visiems viena, suvienyta, pasiturinti ir inovatyvi Lietuva. Todėl mes parengėme strategiją ir veiksmų programas, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos dėka per ateinančius septynerius metus kiekvienas Lietuvos gyventojas pajustų geresnį, sakyčiau, europiečio vertą gyvenimo skonį. Tai atspindi strategijos pagrindinio tikslo formuluotę – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.

Be abejo, praeitą savaitę spaudoje jūs jau matėte šių dokumentų pristatymą visuomenei ir atkreipėte dėmesį į Finansų ministerijos jūsų patogumui išplatintą atitinkamą santrauką. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nesirengiu priblokšti jūsų skaičių, rodiklių gausa. Jų šiuose dokumentuose, kaip ir dera septynerių metų planui, iš tiesų yra daug. Juos jums pakomentuos mano kolegos ministrai, aš apsiribosiu tik keliais pagrindiniais. Jums pateikto plano finansinė apimtis daugiau kaip 23 mlrd. litų. Ši suma prilygsta vienam papildomam valstybės biudžetui. Tačiau, kaip žinote, tai dar ne visa Europos Sąjungos parama, kuri iš viso sudaro 36,8 mlrd. litų, t.y., be struktūrinės paramos, dar beveik 9 mlrd. litų teks žemės ūkiui, beveik 3 mlrd. litų – Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, o likusi dalis – 1,6 mlrd. litų teks išorės sienai stiprinti ir dalyvauti europinėse mokslo, kultūros bei švietimo programose.

Palyginkime, 2007 metų valstybės biudžeto išlaidų projektas, kurį taip pat svarstote, sudaro apie 22 mlrd. litų. Preliminariais duomenimis, jei mes sugebėsime šią paramą efektyviai panaudoti, tai papildomai turėtume sukurti apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto. Šis papildomas produktas yra palyginamas su per vienus metus Lietuvoje sukuriama prekių ir paslaugų verte – su daugiau kaip 70 mlrd. Kitaip tariant, mums Vakarų Europos išsivystymo lygiui pasivyti atsiranda vieni papildomi metai. Mano nuomone, tai labai svarbu. Todėl tiek Vyriausybei, tiek, drįstu teigti, ir Seimui tenka didelė atsakomybė priimant sprendimus ne tik dėl šių lėšų paskirstymo, bet ir dėl efektyvaus jų panaudojimo. Tai nėra eilinis sprendimas ir dėl to, kad jį įgyvendinti turės bent du būsimieji seimai ir vyriausybės.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu jums išsakyti keletą pastabų dėl trijų dalykų: dėl strategijos ir veiksmų programos turinio, administravimo principų ir savivaldos institucijų įtraukimo, įsitraukimo į šios strategijos įgyvendinimą. Ne kartą teko girdėti komentarus, kad šios strategijos ankstesnieji projektai ir pirminės idėjos dėl veiksmų programos turinio buvo nepakankamai, jeigu taip galima pasakyti, strategiški. Čia galėčiau pasakyti štai ką. Jums yra gerai žinomos sąlygos, kokiomis buvo suformuota ir dirba ši pasitikėjimo Vyriausybė. Manau, vien tai, kad sugebėjome sutarti dėl šios strategijos ir veiksmų programos, jau savaime yra pasiekimas. Manau, kad nei esamomis aplinkybėmis, nei apskritai neįmanoma strategiškai paskirstyti visų 23 mlrd. litų. Matykime visą vaizdą: Lietuva yra alkana investicijų, kurių poreikis bent pusantro karto viršija mūsų galimybes, todėl kuriai nors viešosios politikos sričiai pasakyti ne būtų labai sunku, drįsčiau teigti, net neįmanoma.

Norėčiau būti suprastas teisingai. Tai nereiškia, kad neturime atvirai analizuoti ir vertinti Europos Sąjungos struktūrinės ir plačiau imant visos paramos daromo poveikio Lietuvos ekonomikai, jos socialinei struktūrai ir teritoriniam integralumui. Tą būtina daryti sulaukus pirmųjų išsamių 2004–2006 metų laikotarpio vertinimų. Manau, kad tokiai išsamesnei studijai būsime pasirengę kitų metų pabaigoje, kai jau būsime panaudoję per pusę 2004–2006 metų laikotarpio paramos. Tačiau įmanoma strategiškai paskirstyti bent dalį investicijų, ypač tose keliose viešosios politikos srityse, dėl kurių ilgalaikės svarbos ir investicijų skubos visi sutarėme. Mūsų Vyriausybei tokiomis, pasakysiu madingai, proveržio sritimis tapo mokslo tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, taip pat investicijos į žmogų. Šioms sritims planuojame skirti kelis kartus didesnį finansavimą, palyginti su vidutiniu metiniu finansavimu 2004–2006 metų laikotarpiu. Svarbiausiai proveržio sričiai – mokslinių tyrimų ir technologinei plėtrai nusprendėme, kaip jūs turbūt gerai žinote, skirti 10%, arba 2,3 mlrd. litų visų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Joms, taip pat švietimo ir sveikatos apsaugos sritims, t.y. Vyriausybės prioritetinėms programos sritims, skaitydami strategijos ir veiksmų programų dokumentus, turėtume aiškiai pajusti šios Vyriausybės (…) bei strateginį tikslą.

Mano antrasis akcentas, gerbiamieji kolegos, dėl strategijos turinio būtų tas, kad jam labai svarbus mūsų valstybės sanglaudos, jos socialinės, ekonominės ir geografinės struktūros vientisumo matmuo. Norime ir galime sumažinti gyvenimo kokybės atotrūkį tarp įvairių Lietuvos vietovių, kad išnyktų Lietuvos pasidalijimas de facto į dvi Lietuvas. Panaudodama Europos Sąjungos struktūrinę paramą, Vyriausybė siekia sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuvos gyventojai nebūtų priversti migruoti į didmiesčius arba emigruoti į užsienį. Mūsų suplanuotos priemonės turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp didžiausių šalies miestų ir likusių miestų bei miestelių. Numatome kurti šiuolaikinę infrastruktūrą, spręsti tipines miestų ir periferinių miestelių problemas, sudaryti sąlygas, kad visiems būtų prieinamos aukštos kokybės švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos, kad būtų modernizuotas ir plėtojamas geriamojo vandens tiekimas ir valymas, atliekų tvarkymo infrastruktūra, o užtikrinant patikimą ir prieinamą šilumos tiekimą būtų sprendžiami ir būsto klausimai.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite tarti keletą žodžių dėl Europos Sąjungos paramos administravimo principų. Būtent dėl paramos, pabrėžiu, administravimo supaprastinimo ir skaidrumo. Tiek aš, tiek kiti Vyriausybės nariai girdime paramos gavėjų ir Seimo narių dažną susirūpinimą dėl iškylančių kliūčių įgyvendinant projektus. Manau, šiandien jau atvirai galime pasakyti, kad atėjo metas šimtaprocentinę paraiškų mokėjimams kontrolę įgyvendinančiose agentūrose pakeisti modernesne, atrankinio tikrinimo, pagrįsto rizikos valdymu, sistema. Taip ne tik sustabdytume agentūrų etatų pūtimą, bet, svarbiausia, padidintume mūsų piliečių, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų tikėjimą, kad Europos Sąjungos parama iš tiesų galima pasinaudoti, kad ji skirta ne tik didiesiems ir stipresniesiems. Taip pagaliau atkurtume ir pasitikėjimą Europos Sąjunga, nes dabar esančią tvarką pasirenkame mes patys, o ne kas nors mums primetė ją iš šalies. Ši naujovė, be abejo, leis sutaupyti ir etatų, bet, kita vertus, pareikalaus ne mažesnių, o didesnių administracinių sugebėjimų.

Antra, manau, turime ištaisyti šio programavimo laikotarpio klaidą, tiksliau tariant, galimybę tiesiogiai, o ne konkurso būdu skirti finansavimą viešiesiems projektams. Tai galimybė, kuria, deja, ministerijos ligi šiol nepasinaudojo. Kai visus vertėme konkuruoti, tai mokyklas supriešinome su darželiais, savivaldybes su universitetais ir t.t.

Remiu finansų ministro pasiūlymą, kurį netrukus įforminsime ir tam tikrais Vyriausybės nutarimais. Finansų ministerija yra įpareigota Vyriausybei pateikti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo administravimą reglamentuojančių teisės aktų projektų paketą šių metų IV ketvirtį taip, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, pereiti prie ilgalaikių investicijų planavimo atrenkant viešųjų investicijų projektus. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad net 90% lėšų iš pateikto 23 mlrd. litų investicinio plano yra susijusios su investicijomis į viešuosius objektus. Už šių lėšų tinkamą suplanavimą ir tiesioginį skyrimą projektams, išvengiant konkursų, kurie nepasiteisino, mūsų nuomone, atsakomybė teks ministrams ir ministerijoms. Taip didės jų strateginis vaidmuo ir atsakomybė vykdant jų kompetencijai priskirtų viešosios politikos sričių planavimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju reikės didesnių, o ne mažesnių administracinių gebėjimų, kurie yra ne tik ir ne tiek etatais matuojami. Manau, kad šias ministro atsakomybei tenkančias konkrečias ilgalaikes viešosios politikos sričių investavimo programas apsvarstysime ir Vyriausybėje.

Trečia. Dėl paramos konkretiems projektams skyrimo skaidrumo. Taip pat aktualus klausimas, kurį kelia Seimo nariai. Manau, kad jį galime padidinti dviem būdais. Viena vertus, manau, pribrendo laikas atskirti politinius strateginius sprendimus nuo jų įgyvendinimo. Politiniai strateginiai sprendimai turi būti ministrų ir ministerijų rankose, tačiau juos įgyvendinti turi nepolitizuotos, visą atsakomybę už tinkamą projekto parengimą ir skaidrų įgyvendinimą prisiimančios įgyvendinančios agentūros. Kita vertus, į projekto atrankos procesą plačiau turėtų būti įtraukti socialiniai ekonominiai partneriai, nevyriausybinės organizacijos, visuomenės atstovai. Tik tokiu būdu galime pasiekti didesnį skaidrumą. Gerbiamieji Seimo nariai, laukčiau ir jūsų galbūt daugiau pasiūlymų ir patarimų.

Ketvirta. Dėl paramos verslui. Kaip jau nesunkiai suskaičiavote, verslui ir verslo aplinkos gerinimui bus skirta 10% paramos. Vyriausybė aiškiai suformulavo, kad prioritetą teiks pradedantiems verslininkams ir paramai smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Kita parama verslui bus netiesioginė, t.y. orientuota į verslo sąlygų gerinimą, o ne į paramą įmonėms. Noriu pabrėžti, kad visas valstybės pagalbos schemas nuo šiol svarstysime Vyriausybės lygiu.

Gerbiamieji kolegos, pagrindinė šios strategijos ir veiksmų programos naujovė yra ta, kad 2007–2013 metų programoje pirmą kartą numatoma, kad ne ministerijos, bet Lietuvos savivaldos institucijos priims sprendimus dėl dalies Lietuvai skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos, t.y. 12%, arba 2.8 mlrd., investavimo. Numatoma kiekvienoje veiksmų programoje išskirti savivaldybių kompetencijai priskirtus finansuotinus veiksmus. Tai dar nėra padaryta, bet Vidaus reikalų ministerija pati pateiks tam tikrus pirminius pasiūlymus jau šį ketvirtadienį. Atitinkamai turime išskirti kiekvienoje veiksmų programoje prioritetą ir struktūrinių fondų lėšų sumą tokiems veiksmams įgyvendinti.

Dėl savivaldos institucijų teikiamų viešųjų paslaugų kokybės ir vietinės viešosios infrastruktūros plėtros sprendimus kolegialiai priims regionų arba apskričių savivaldybių atstovai regionų plėtros tarybose. Tai leis parengti ilgametes investicines programas ir nukreipti investicijas svarbiausiems prioritetiniams regionų projektams įgyvendinti. Prioritetą numatoma teikti Lietuvos regioninės politikos strategijoje numatytiems ekonominės plėtros centrams: Alytui, Marijampolei, Mažeikiams, Tauragei, Telšiams, Utenai ir Visaginui ir probleminėms teritorijoms, t.y. daugiausia socialinės ir ekonominės plėtros problemų turinčioms savivaldybėms. Ši naujovė Lietuvos savivaldos institucijoms suteikia ne tik galimybę investicijų planavimo ir įgyvendinimo procesą pakreipti taip, kad jos geriausiai atitiktų vietos bendrovių poreikius ir galimybes, bet ir atsakomybę visų pirma susitariant dėl prioritetų. Tai, aišku, nebus lengvas uždavinys, bet jo reikia imtis.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, pristatomas klausimas jums nėra naujas, nes pirminį strategijos projektą Seimas svarstė šių metų balandžio–gegužės mėnesiais. Vyriausybės vardu norėčiau padėkoti Seimui, jo komitetams ir frakcijoms už pasiūlymus dėl strategijos tobulinimo. Jūsų patogumui pateikiame informaciją raštu apie tai, kaip ir kodėl Vyriausybė atsižvelgė į jūsų pasiūlymus. Vyriausybė laikosi nuostatos, kad strategijoje ir veiksmų programose šiai strategijai įgyvendinti pateikta Lietuvos socialinės ekonominės situacijos analizė yra nuosekli, apima visus svarbius aspektus ir atspindi, mūsų nuomone, realią Lietuvos padėtį. Strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti projektai yra susieti su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje nustatytais uždaviniais ir atitinka Lietuvos Respublikos 14-osios Vyriausybės programos numatytus tikslus. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad dėl strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti bus deramasi su Europos Komisija, Vyriausybės vardu, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau jūsų pritarimo dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl šių dokumentų. Apie Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos derybų eigą ir rezultatus įsipareigojame, kaip ir privalome, informuoti Lietuvos Respublikos Seimą.

Baigdamas noriu pasakyti, ir tai yra labai svarbu, kad nuo veiksmų programų Europos Komisijai dienos, t.y. nuo derybų pradžios, Lietuva galės pradėti įgyvendinti veiklas, kurias ketina finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Todėl Vyriausybei svarbu kuo anksčiau, pabrėžiu, pradėti derybas su Europos Komisija. Nes taip galėsime užtikrinti programų finansavimo tęstinumą, pabaigti jau pradėtus svarbius projektus ir suformuoti naujų projektų srautą. Tikiuosi, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, konstruktyvios diskusijos, bendradarbiavimo su Seimu ir ateityje ir, aišku, derybų su Europos Komisija metu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Jūs, žinoma, dabar galite sėsti į savo darbo vietą. Bet ne tik todėl, kad jūs dėkojote Seimui ir Seimo komitetams, bet iš principo artėjant Vyriausybės šimtadieniui, manau, galime pasveikinti premjerą ir Vyriausybę su šimtadieniu. (Plojimai, balsai salėje) Po to, kai viskas bus patvirtinta. (Balsai salėje) Tai tada taip ir reikėjo kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, dabar vėl kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją kolegą V.Gedvilą – klausimai ir atsakymai. Mes tarėmės, kad premjeras kalba maždaug 20 min. ir 20 min. klausimai ir atsakymai, nors pagal Statutą 10 plius 10. O čia dvigubai daugiau. Paskui bus galima spręsti – ilgiau ar trumpiau. O dabar siūloma, kad 20 min., ir pirmasis klausia G.Šileikis, o toliau, kaip sakiau, pirmininkauja kolega Gedvilas. Vieną minutėlę. (Balsai salėje) Jis gali būti ir ten, galbūt paims į pagalbą dar ką nors iš ministrų. Galėtų ir ministrai ateiti į pagalbą. (Balsai salėje) Turi teisę ir ten, ir ten. Ten ir yra Vyriausybės tribūna. Bus ramiau. Pirmas klausia G.Šileikis. Prašom. Toliau pirmininkauja kolega V.Gedvilas.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis premjere, jūs gražiai kalbėjote apie atotrūkio mažinimą tarp dviejų Lietuvų, bet realijos ir tie skaičiai, kuriuos mes matome pateiktoje strategijoje ir biudžeto projekte, yra skirtingi. Didėja atotrūkis tarp išsivysčiusios Vilniaus apskrities ir Tauragės pagal vienam gyventojui skiriamą BVP skaičių, tai 2,7 karto. Per keletą metų padidėjo netgi pusantro karto, matome, kad 2007 metų biudžete tas atotrūkis pagal skiriamas investicijas ir tas finansavimo programas dar didės. Kodėl jūsų žodžiai skiriasi nuo darbų? Jūs turite puikią galimybę tą atotrūkį pradėti mažinti. Reikėtų pakoreguoti 2007 metų biudžetą būtent to tolygaus vystymo prasme, nes jau 2007 metų biudžeto struktūrinių fondų pinigai irgi yra 2007 metų biudžete. Ačiū.

G.KIRKILAS (LSDPF). Aš tiesiog galėčiau nesutikti su jūsų nuomone. Aš manau, kad reiktų įdėmiau išanalizuoti mūsų planą, strategiją ir galėtume tada pasiginčyti detaliau, nes, žinote, jums taip atrodo, mums atrodo kitaip. Mes manome, kad ši strategija kaip tik mažins atotrūkį tarp regionų, mums taip atrodo ir mes siūlome tokį planą. Seimas svarsto ir Seimas išsako savo nuomonę. Prašome, pasakykite, ką dar galėtume padaryti, kaip dar perskirstyti? Pasakyte konkrečiai, svarstysime.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Jeigu galima, aš trumpai papildyčiau. Ir biudžeto svarstymo metu faktiškai aš pusantros valandos atsakinėjau į klausimus, tačiau buvo pateikti tik galbūt daugiau neigiami motyvai, matyt, tokie jau esame mes, lietuviai. Iš tikrųjų tai yra ne tiktai Lietuvos ar vienos, kitos valstybės reikalas – struktūrinė parama. Tai yra Europos Komisijos klausimas ir jinai labai įdėmiai žiūri, turi atitikti tam tikrus griežtus reikalavimus. Šiaip sau pinigai valstybei neduodami, o duodami tam, kad kaip tik būtų išspręsti tie uždaviniai, dėl kurių jūs abejojate, t.y. regionų išsivystymas per tam tikrą laikotarpį. Tačiau taip jau yra ir taip, matyt, ir bus, kad niekada vienas ar kitas miestelis negalės pagal savo bendrojo nacionalinio produkto dalį prisilyginti Vilniui arba didesniam miestui. Taip yra visoje Europoje ir pasaulyje. Tai yra viena.

O dėl biudžeto, dėl mūsų kitų fiskalinių klausimų, kaip žinote, nežiūrint labai didelių tiek opozicijos, tiek įvairių ekspertų, taip pat ir jūsų abejonių, vis dėlto vakar reitingų agentūra „Fitch“ padidino skolinimosi reitingus Lietuvai, ir viena iš priežasčių ta, kad labai gera disciplina, buvo įvertintas ir 2007 m. biudžeto projektas.

G.KIRKILAS. Jeigu leisite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar pridurčiau. Man atrodo, kad šiandien net ne pinigų čia klausimas yra. Mes turime padėti ir visiems regionams tuos pinigus panaudoti, štai kur yra problema. Todėl mes ir siūlome kitokią administravimo strategiją, kad kaip galima daugiau patys regionai būtų įtraukti, kad ne Vilniuje čia viską spręstume. Čia yra viso administravimo esmė ir, aišku, Seimo vaidmuo čia taip pat svarbus, ypač tų Seimo narių, kurie turi savo apygardas. Jūs turite būti lyderiai, nes tikrai šiandien Lietuvoje ne pinigų klausimas, o jų efektyvaus panaudojimo. Man atrodo, tai yra svarbiausia. Pasižiūrėkite, net ir dabar įvairūs regionai yra labai skirtingi. Druskininkai, kur aktyvi savivaldybė, meras lyderis, vienaip vystomi, na, neminėsiu blogų, kurie prastai vystosi, nors, tiesą sakant, jų galimybės dažnai yra panašios, o kartais Druskininkai net ir blogesnes turi nei kai kurie, tarkim, artimi Vilniui rajonai. Todėl čia yra ne tik pačių pinigų paskirstymas, man atrodo, iš tikrųjų jų yra pakankamai. Aš labai gerai prisimenu, ką sakė kai kurie euroskeptikai prieš mums stojant į Europos Sąjungą, sakė: „Žinote, įstosime į Europos Sąjungą, mūsų žemės ūkis visiškai nunyks“. Taip buvo teigiama. Kas atsitiko? Man atrodo, kad atsitiko priešingai. Žemės ūkis stojasi ant kojų. Taip atsitiko ir su regionais, esu tuo tikras.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Dėkoju premjerui, dėkoju ministrui už atsakymus. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi J.Veselka. Prašom. Gerbiamojo A.Kašėtos nėra. Taigi klausia kolega J.Veselka, prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, aš noriu jūsų paklausti. Toje strategijoje yra įgyvendinimo prioritetinės kryptys. 22 puslapyje jūs teigiate: sparčiai gerinti sąlygas investuoti. Faktiškai dabar tai buvo daroma, t.y. gerinamos sąlygos investuoti. Aš neminėsiu, daug buvo padaryta, bet rezultatas vis dėlto išeina tas, kad labai daug žmonių išvažiavo į užsienį. Kaip žinote, verslininkai, užuot daugiau mokėtų ir, sakysim, liktų čia žmonės, jie siūlo ilginti savaitės darbo laiką, dėl ko dar daugiau išvažiuos iš Lietuvos, todėl vis dėlto ar nereikėtų čia tų tikslų sukeisti vietomis? Pavyzdžiui, tas, kur antrasis plėtros tikslas – kurti daugiau geresnių vietų, –jeigu jūs įrašytumėte „kurti daugiau darbo vietų, kurios kuria aukštą pridedamąją vertę, ir per tai skatinti investicijas“, tai mes išspręstume ir investicinio klimato gerinimo, ir geresnių darbo vietų kūrimo, ir efektyvesnio investicijų panaudojimo problemas. Jeigu ir nesugrąžintume, tai galbūt nebėgtų žmonės iš Lietuvos.

Ir antra klausimo dalis – tas trečias tikslas. Jūs rašome, kad atskiros socialinės grupės dalintųsi ekonominės plėtros naudą. Aš nemanau, kad čia valstybė turėtų sprendimus priimti, nes aš netikiu, kad turtuoliai be jokių valstybės reguliavimo priemonių pakeitimo pradėtų daugiau atiduoti, sakysim, pelno darbininkams. Todėl norėčiau, kad konkretizuotumėte, kaip valstybė numato daryti įtaką, kad dalintųsi tą ekonominę naudą. Šita potekstė labai literatūrinė, kad jie patys dalinsis. Patys niekada nesidalins.

G.KIRKILAS. Dėl pirmo jūsų siūlymo, man atrodo, kad taip ir yra. Bet jūsų siūlymas svarstytinas. Galima pagalvoti apie tai. Dėl to, kaip dalinsis. Matot, aš manau, kad yra įvairių priemonių, kaip skatinti verslą būti solidaresnį. Aš manau, kad ir pats verslas palengva pradeda suprasti savo situaciją, kad verslo lyderiai gyventų, na, kaip čia pasakyti, labiau draugiškoje, nepriešiškoje aplinkoje, kaip yra dabar, pirmiausia dėl didelės socialinės atskirties. Aš manau, kad tokį solidarumą galima skatinti. Galima skatinti įvairiomis, taip pat ir politinėmis priemonėmis. Mes ir skatiname tą. Mes skatiname socialinių partnerių dialogą, darbdavių ir profsąjungų. Aišku, galų gale tai susikurs per ilgą laiką, aš manau, atsiras tradicijos. Jūs kaip ekonomistas puikiai suprantate, dabar mes esame toje pirminėje, na, gal ne pačioj pirminėje, bet vis tiek iš tų pirminių fazių, kuomet pirmiausia mūsų verslui yra didelis noras uždirbti kuo didesnius pinigus nesiskaitant su niekuo, su darbuotojais galbūt iš dalies. Susidaro ir kita situacija. Be to, aš manau, kad svarbiausias dalykas – darbdaviai pradės labiau vertinti darbuotojus tada, kai mūsų ekonomika pasuks inovatyvios ir reikalaujančios didesnių žinių ekonomikos keliu. Tai yra esminis klausimas. Tada atsiras ir noras turėti solidarumą ir kolektyvuose, ir skatinti. Jau dabar darbdaviai ateina su visokiais siūlymais, ir konfederacija, apie kurią čia kalbama neva dėl darbo prailginimo, su pasiūlymais spręsti socialines problemas gamyklose, įvairiuose kituose kolektyvuose. Man atrodo, kad situacija keičiasi į gerąją pusę, bet, aišku, mes turime ją ir skatinti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega B.Vėsaitė. Ruošiasi A.Sysas. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, aš norėčiau pasveikinti XIV Vyriausybę pagavus laiko dvasią ir skyrus moksliniams tyrimams, naujoms technologijoms ir inovacijoms 10%. Už tai tikrai jus galima pagirti. Ir dar vienas teigiamas dalykas – tai yra ilgalaikis investicijų planavimas viešiesiems projektams, nes iš tikrųjų iki šiol savivaldybės tiktai šėrė agentūras, kurios rengė verslo planus. Tačiau tie žmonės, kurie jau dalyvauja struktūrinių fondų projektuose, vis dėlto yra labai apkrauti didelio biurokratizmo. Jūs sakėte, kad mažinsite tą biurokratizmą, bet kaip, jūsų nuomone, tas biurokratizmas sumažės, keliais procentais: per pusę, 25% ar 30%? Žmonės nemato dienos šviesos vykdydami struktūrinių fondų projektus.

G.KIRKILAS. Jeigu kas nors man pasakytų, kokiu matu ar kokiais matais biurokratizmas yra matuojamas, tai atsakyčiau, keliais procentais sumažinsim, bet kol kas aš nežinau, kaip jis yra matuojamas.

Z.BALČYTIS. Jeigu galima, aš papildyčiau. Iš tikrųjų šviesa yra, ir aš nenorėčiau taip jau tiesiogiai sutikti. Pirmiausia ką davė mūsų pirmasis 2004 m. ir 2006 m. laikotarpis? Davė supratimą, pažinimą ir išsiaiškinimą, dar kartą kartojuosi, kad pinigai šiaip sau yra neduodami. Už juos reikia labai griežtai atsiskaityti, kiekviena valstybė turi susikurti savitą tų piniginių lėšų panaudojimo ir atsiskaitomybės principų sistemą. Mes per tuos kelerius metus atlikome didžiulį darbą. Pirmiausia mes kaip tik ir norime išvystyti, arba pakelti, regionus. Regionuose atsirado žmonių, kurie pradėjo kurti projektus, pradėjo skaityti angliškai, įsigilino į reikalavimus. Mes jau šiandien kalbėdami apie 2007–2013 m. perspektyvą turime tokių projektų, kurie nebuvo finansuojami iš 2004–2006 metų laikotarpio, bet jie buvo teigiamai įvertinti. Tokių projektų turime beveik už 700 mln. litų. Yra kalbama apie viešuosius projektus. Vadinasi, jau mes 2007 metais turime gana gerai parengtų projektų, kurie ateityje galės būti iš karto atiduoti vykdyti. Viena.

Antra. Visada buvo ir bus, kad iš mūsų reikalaus labai griežtos kontrolės, kad tie pinigai būtų skirti toms sritims, kurias mes kartu su jumis, Seimo nariai, patvirtinsime strategijoje. Tai yra žmogiškieji ištekliai, tai yra ekonominis konkurencingumas ir sanglauda. Manau, yra labai gerai, kad mes vieninteliai Europoje pradėjome šią diskusiją parlamente. Mes jau dabar puikiai suprantame, ką tie pinigai mums gali duoti, kad yra strategija. Šiandien mes pateikėme bendrą dokumentą kartu su veiksmų programų turiniu. Ten yra labai konkretūs skaičiai. Yra, pavyzdžiui, skaičius iki 2013 metų parengti 600 hektarų dėl užsienio investicijų. Tai labai geras skaičius. Toliau. Pailginti žmonių darbingumo amžių, pailginti žmonių gyvenimo amžių. Visa tai duoda tai, ko mes iš tikrųjų siekiame, kad, mažėjant ir senstant visos Europos žmonėms, mes turėtume gerai parengtą, kvalifikuotą darbo jėgą, iš kurios tiek ir verslas, tiek ir valstybė turėtų naudos. Todėl tas biurokratizmas bus mažinamas gana paprastai. Mes tų reikalavimų, kurie anksčiau buvo būtini, nekelsime, nes visi pradedame puikiai suprasti ir sukūrėme informacines sistemas, kurios leidžia savaime kontroliuoti kai kuriuos veiksmus, ypač pareigūnų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia kolega A.Sysas. Ruošiasi R.Dagys. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū. Veiksmų programos strategijos vizijoje ir tiksluose yra teigiama, kad pagrindinis tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje. Aš noriu pabrėžti – dirbti ir gyventi Lietuvoje. Šios strategijos pirmasis prioritetas yra produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenėje. Beje, savo kalboje, premjere, jūs irgi paminėjote darbo jėgos problemas ir migraciją. Todėl mano klausimas jums ir galbūt tiems ministrams, kurie atsakingi už „minkštas“ ir „kietas“ investicijas: kodėl sumažinome 2% (pagal projektą nuo 18 iki 16) investicijas į žmogiškuosius išteklius ir juos skyrėme „kietosioms“ investicijoms? Ar tai teisinga, nes, kai santykinai pradedame lyginti su praėjusiu laikotarpiu, tai yra 2004–2006 metų laikotarpiu, Lietuvoje žmogiškiesiems ištekliams, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, prašėme ir skyrėme mažiausiai? Ačiū.

G.KIRKILAS. Iš tikrųjų pasirinkti nebuvo taip lengva ir buvo daug diskusijų. Toks sprendimas, toks projektas jums yra siūlomas. Aš manau, kad reikia aptarti. Bet ir kitos investicijos, kaip jūs žinote… Visa mūsų bazė yra… Apskritai į ją pastaruoju metu buvo beveik neinvestuojama. Ji turi būti visiškai renovuota. Toks sprendimas buvo priimtas. Ar jis geras, diskutuokime. Toks projektas jums yra pateiktas.

Aišku, nelengva ranka mes priėmėme šį sprendimą, bet manome, kad toks santykis dabar turėtų būti, tačiau iš principo, nes… Apskritai bendra suma šiems dalykams vis dėlto yra didelė. Aš iš pat pradžių paminėjau, kad ne viskas šiandien absoliučiai tiksliai… Tuos 23 mlrd., jau neskaitant visų kitų, kurie ateina per kitas programas… Ne viską galima tiksliai, detaliai numatyti. Galbūt ateityje tas santykis šiek tiek ir keisis, atsižvelgiant į realią situaciją.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia…

Z.BALČYTIS. Jeigu galima, aš…

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. …labai trumpai. Pirmiausia iš tikrųjų pirmieji dveji metai parodė, kad labai didėja emigracija, išvyksta kai kurie žmonės, kurie turi labai aukštą kvalifikaciją. Šiandien Lietuva Europoje yra įvardijama kaip gerai parengtos darbo jėgos kalvė.

Žmogiškieji ištekliai – 16%. Jie yra skirti ir toliau mūsų žmonių gebėjimams didinti. Dabar nedarbas. Iš esmės mes nedarbo neturime. Visi specialistai puikiai žino – jis yra sumažėjęs. Kokia yra šiandien Lietuvoje problema? Labai žemos technologijos. Kad jas pakeltume, reikia vystyti mokslo tiriamuosius darbus, mokslo technologinę plėtrą, ugdyti jaunuosius mokslininkus, kad jie surastų bendrą kalbą su verslu, kad verslą aprūpintų mokslinėmis technologijomis ir t.t. Kai tai padarysime, vėl reikės sugrįžti prie žmogiškųjų išteklių, vėl juos pakelti į tam tikrą lygį, bet to reikalaus ekonomika. Šis procesas bus tikslinis – visą laiką vienas kitą turi papildyti. Todėl tie 16% arba 10% antrajai veiksmų programai kol kas dar yra laiko klausimas. Mes šiandien sutarėme dėl principo, bet prie šių principų galime dar kartą sugrįžti, pavyzdžiui, 2010 metais, kai mūsų ekonomika bus pasikeitusi ir matysime, kaip galima galbūt po penkerių ar kiek metų peržiūrėti šias proporcijas. To nedraudžia Europos Sąjungos reglamentai. Taigi manau, kad šiandien yra priimtas tikrai labai geras lėšų paskirstymo principas, kuris leidžia iš tikrųjų ateityje padaryti proveržį, kaip dabar sakoma, visose srityse.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Dagys. Ruošiasi A.Vrubliauskas. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų jeigu žiūrėtume tuos skaičius, kurie pasikeitė nuo ankstesnio mano matyto jūsų projekto… Gerai, kad 1% padidėjo ta dalis, kuri skirta mokslui, bet visada viskas slypi detalėse. Visi kipšai ten yra paslėpti. Jeigu žiūrėtume į savo 2004–2006 metų patirtį, matyti, kad vis dėlto pagal detales, kurios išaiškėjo žiūrint į visą šios gaunamos paramos administravimo sistemą, išeina taip, kad mes didiesiems miestams skiriame… Kaunui ir Vilniui tenka 9 iš 10 projektų, visiems kitiems tiktai 1. Bet mano klausimas būtų vėlgi susijęs su mokslo sritimi. Taip pat analizuodami prieš tai buvusį projektą, kurį matėme Europos reikalų komitete, matėme, kad per tuos septynerius metus iš eilės tiesioginių investicijų į aukštąsias technologijas, į techninės bazės gerinimą, ne į mūrą, ne į sienas, ne į kokias nors bendrąsias šviečiamąsias programas, buvo skirta tik apie 70 mln. Ar dabartiniame jūsų pateiktame projekte pagerėjo ši situacija, ar tas procentas, kuris padidėjo, yra toks sąlyginis ir nėra griežtų ribų, kam jis bus panaudotas?

G.KIRKILAS. Svarbu, kad yra nusistatymas, kuriuo bus pasinaudota, ir aš manau, kad mes tai realizuosime.

Dėl 1%. Jeigu jūs kalbate apie mokslą ir technologijas, padidėjo beveik 3%. Jeigu kalbėtume apie 9 iš 10, toks santykis yra pagal gyventojų skaičių. Kaip jūs žinote, jeigu būtų sudėti didieji miestai ir visa likusi provincija, tokia situacija. Vis dėlto pagrindinis kriterijus yra gyventojų skaičius. Tačiau, aišku… Aš dar kartą sakau, mano požiūriu, šiuo metu problema yra ne finansavimas. Vėlgi nereikėtų svarstant strategiją susifokusuoti, kaip mes paprastai dažnai darome, kiekvienam į tą sritį, kurią giname arba kuriai atstovaujame. Pinigų sumos yra gana didelės, duok Dieve pasirengti jas panaudoti. Todėl mes ir kalbame, kad šiandien net ir svarbesnė problema yra būtent šių pinigų panaudojimas, administravimas, kurį, aišku, reikėtų (ir tam ruošiamės) supaprastinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau visų jūsų paklausti. Prieš svarstant šį klausimą, buvo kalbėta apie reglamentą: 20 minučių pranešimui ir 20 minučių klausti. Pagal reglamentą klausti ir atsakyti laikas baigėsi. Norėčiau jūsų paklausti, ar toliau klausinėjame ir, jeigu klausinėjame, kiek laiko dar klausinėjame, o jeigu neklausinėjame, baigiame visus klausimus ir skelbsiu posėdžio pertrauką. Tiesa, dar A.Kubilius turės eiti, bet po viso šio klausimo. Aš kalbu apie visą klausimą, kad bus pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paklausti, ar tęsiame toliau klausimus ir atsakymus, ar einame prie kito komiteto išvadų? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nuomonės skiriasi. Dabar pasiūlymas, kiek mes tęsiame tą diskusiją. (Balsai salėje) Iki vakaro? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad klausti laikas baigėsi. Kviesiu į tribūną gerbiamąjį A.Kubilių, Europos reikalų komiteto pirmininką. Prašom.

Taip pat norėčiau padėkoti premjerui ir ministrams už strategijos projekto pateikimą, už atsakytus klausimus ir palinkėti sėkmės toliau formuojant strategiją ir veiksmų programą. Prašom, gerbiamasis pirmininke, žodis suteikiamas jums.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, po premjero pateikimo man nėra ką daug ir pridurti. Pagal mūsų jau anksčiau sutartus tokios strategijos svarstymo procesus ir procedūras mes pradedame šio svarbaus projekto svarstymą Seime. Tam, kad maždaug būtų aišku, kaip tą svarstymą reikėtų organizuoti, yra pateiktas nutarimo projektas, kurio pavadinimas labai ilgas ir sudėtingas – nutarimas dėl Seimo rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos, toliau aš jau nebecituoju. Pradiniame projekte yra siūloma pateikti tokią rekomendaciją: pritarti Seimo Europos reikalų komiteto nuomonei, taip pat pritarti iš esmės pateiktai strategijai. Kaip ta mūsų nuomonė bus suformuluota per svarstymus Seime ir Seimo komitetuose, mes dabar negalime atspėti. Galbūt ši nuostata ir keisis, kaip dabar pradiniame projekte yra įrašyta, bet darbą turime pradėti. Kaip ir numatyta šios dienos Seimo darbotvarkės projekte, Europos reikalų komitetas būtų pagrindinis, o visus komitetus ragintume svarstyti pagal savo interesų ir prioritetų sritis, teikti Europos reikalų komitetui savo išvadas ir Europos reikalų komitetas apibendrintų ir pateiktų mūsų bendrą poziciją.

Iš tiesų pats dokumentas yra, kaip matote, didelės apimties, yra tekstinė dalis, kurią galima įvairiai svarstyti ir redaguoti. Yra ir įvairių pastabų ir pasiūlymų. Įvairūs tarptautiniai ekspertai yra vertinę šį dokumentą ir pačią tekstinę dalį. Kai kur galbūt iš tikrųjų galima aiškiau ir logiškiau išdėstyti. Yra skaičiai, tai yra pinigų paskirstymas tarp atskirų sričių, tai premjeras jau pateikė. Galų gale yra ir tam tikros bendros pozicijos ir nuostatos, ką mes čia, Seime, galėtume išdėstyti ir pasiūlyti, į ką Vyriausybei įgyvendinant tokią strategiją reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną faktą. Nors mes ir kalbam, kad 20 mlrd. yra dideli pinigai, ir šiaip jau iš tikrųjų tai yra dideli pinigai, bet ir premjeras priminė, kad tai yra maždaug vienų mūsų metų biudžeto apimtis. O tai reiškia, kad kiekvienais metais mes turime galimybę prie savo šiaip jau iš nacionalinių mokesčių surenkamų pajamų pridėti maždaug 15–16% papildomų pinigų. Ir kai taip pasižiūri, tai jau nebėra tokie milžiniški pinigai.

Dokumente, kuris yra pateiktas Vyriausybės, iš tikrųjų kalbama apie daugelį sričių, iš esmės apie visas sritis. Mano įsitikinimu, Seimo vaidmuo šiandien svarstant tokią strategiją ir būtų aiškiai formuluoti atsakymą: o ką iš tų visų sričių mes išskiriam kaip savo svarbiausius prioritetus? Nes 20 mlrd. galima panaudoti, pavyzdžiui, penkiems greitiesiems tramvajams Lietuvoje pastatyti, ir visi pinigai būtų panaudoti, arba galima įsivaizduoti, kad tai yra priedas prie kiekvienos srities biudžeto, ir vėl visi pinigai bus panaudoti. Bet ar 2013 metais mes ką nors pamatysime tikrai strategiško ir svarbaus Lietuvoje, ar liks viskas išbarstyta atskiroms sritims, tai priklauso ir nuo mūsų Seimo darbo.

Todėl šiek tiek juokaudamas galiu pasakyti, kad Proveržio koalicijos, kuri nesugebėjo paimti valdžios, vardu noriu padėkoti premjerui ir ministrams už vis dažnesnį žodžio „proveržis“ vartojimą. Kaip žinote, iš pradžių buvo žodis, bet dabar tą proveržį mums visiems kartu reikia pamatyti šiame svarbiame dokumente.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi jūsų nori paklausti septyni mūsų kolegos. Pirmasis klausia G.Šileikis. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo toks žavus jūsų reveransas Vyriausybei galbūt šimtadienio proga. Bet norėčiau jūsų konkrečiai paklausti, ar jus, kaip Europos reikalų komiteto pirmininką, tenkina tas investicijų į žmogų ir į asfaltą, į betoną santykis? Ačiū.

A.KUBILIUS. Teoriškai iš tikrųjų visada norisi matyti daugiau investicijų į žmogų, bet vėlgi žiūrėdamas į dokumentą aš galiu pasakyti kritinę pastabą. Kai aš matau daug pinigų, siūlomų skirti tam, ką pavadinčiau socialine dimensija ar nedarbo įveikimu, man atrodo, kad šiandien irgi nėra visiškai tiksliai suvokiami Lietuvos strateginiai prioritetai. Šiandien Lietuvoje nedarbas jau nebėra tokia skaudi problema, kokia buvo prieš penkerius ar dešimt metų. Todėl investicijos į žmogiškuosius resursus, į žmogiškąjį kapitalą turėtų būti suvokiamos šiek tiek kitaip matant strateginį prioritetą. Svarbiausia Lietuvos problema per artimiausius dešimt metų, mano įsitikinimu, bus iššūkiai mūsų ekonomikos konkurencingumui.

Pigios darbo jėgos Lietuvoje nebėra ir nebebus. Vadinasi, tas konkurencinis pranašumas, kurį mes turėjome iki šiol per visus 15 mūsų ekonomikos metų, pigios darbo jėgos panaudojimas baigėsi. Ir iš įvairių ekonomikos ekspertų prognozių matome, kad jau 2009 m. Lietuvos ekonomikos augimas gali siekti tiktai apie 4–4,5%. Visa tai yra nulemta būtent to, kad pirmojo etapo mūsų konkurenciniai pranašumai baigėsi. Ir štai klausimas: kaip mes panaudosime tuos 20 milijardų? Iš tikrųjų tai yra labai svarbus klausimas, todėl siūlau jį labai rimtai svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia kolega E.Klumbys. Ruošiasi V.Margevičienė. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, nėra proveržio, užtat yra projektas 2K. Pirmasis „K“ taip ir nesugebėjo atskleisti, kokia yra „Eurosojuzo“ struktūrinės paramos panaudojimo strategijos nacionalinė širdis. Tai gal jūs, kaip antrasis šio komponento narys, galėtumėt tą mums čia pasakyti?

A.KUBILIUS. Aš nežinau, kas yra „Eurosojuzas“.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia V.Margevičienė. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, mes jau gerą dešimtmetį girdime ir vis laukiame, kada gi pagaliau baigsis mūsų valstybė sandara – decentralizacija ir dekoncentracija. Juk pagrindinis dalykas ir yra regionų išlyginimas, socialinės atskirties įveikimas. Jeigu mes šito neatliksime, nepadarysime, tai mūsų tie pinigai vėl, kaip jūs sakot… ar pamatysim ką nors konkrečiai 2013 metais, kas yra padaryta? Ačiū.

A.KUBILIUS. Tai klausimai Vyriausybei. Aš tikrai negaliu prisiimti atsakomybės už tam tikrų programinių nuostatų įgyvendinimą. O ką mes 2013 metais norime pamatyti, dėl to šiame Seime ir turime susitarti. Nes iš to, ką pateikė Vyriausybė savo strateginiame dokumente, sunku pasakyti. Iš tiesų vieni gali matyti vienus aspektus, kiti gali matyti kitus aspektus. Dokumentas tikrai labai platus, susijęs su visais sektoriais, pradedant regionine politika ir baigiant stambiausių Lietuvos universitetų plėtra.

Aš dar sykį, taip pat sutikdamas ir su jūsų klausimu, raginu Seime pasiekti kur kas aiškesnį matymą, ką 2013 metais mes norime matyti padarytą už šiuos Europos Sąjungos pinigus, kurių tikrai gausim ne taip mažai. Bet galima juos išbarstyti labai lengvai ir 2013 metais skėsčioti rankom ir sakyti: na va, turėjom lyg ir daug pinigų, bet ką padarėm už juos, taip ir nežinom.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia E.Pupinis, ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, savaime suprantama, kad tikėtis ekonomikos augimo be žmogiškųjų išteklių sudėtinga. Tačiau žmogiškieji ištekliai turi kojas ir, tarkim, turi tam tikrą polinkį važiuoti ten, kur geriau. Ar mes, gaudami tuos pinigus, sugebėsime išlaikyti mūsų potencialą, kurį rengiame? Ar nerengsime, tarkime, mokslo ir apskritai žmonių ekonomikai kitoms šalims? Kokius mes galėtume panaudoti svertus, kad tie investuoti pinigai liktų Lietuvoje? Tuo labiau, jeigu kalbėtume apie kitas investicijas, kaip energetikos taupymo ir panašiai, tai viskas aišku, jos lieka čia, bet tai sričiai, ypač pastatams renovuoti, pinigų skiriame gana mažai. Manyčiau, reikėtų ir šios srities neapleisti.

A.KUBILIUS. Galiu pakartoti, kad sričių, kurioms reikia pinigų, Lietuvoje yra be galo daug. Čia tie 20 milijardų gali pradingti kaip lašas lietaus dykumoje. Mes turime patys sau sakyti, kas mums patys svarbiausi iššūkiai iki 2013 metų. Dar kartą kartoju, kad didžiausias mūsų iššūkis yra ekonomikos augimas, paremtas konkurencingumu, bet norint tai pasiekti neužtenka vien į vieną vietą investuoti didesnę pinigų krūvą. Jeigu norime, mes galime labai daug investuoti į mokslinius tyrimus ir universitetus, bet jeigu mes neinvestuosime į stambių tarptautinių kompanijų, dirbančių aukštųjų technologijų srityje, pritraukimą į Lietuvą, tai tie žmonės, kuriuos mes parengsime, išvažiuos į Airiją ar kitur, kur jie galbūt gaus jų kvalifikaciją atitinkantį darbą arba dirbs žemesnės kvalifikacijos darbą, bet jie išvažiuos. Vadinasi, turim žiūrėti gana kompleksiškai ir matyti visą aiškų prioritetą, tam prioritetui reikalingus darbus ir į tai investuoti pinigus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pratęsti pono E.Pupinio pateiktus klausimus. Suprantu, mes turime investuoti į žmogiškuosius resursus, užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, neabejoju, ir mokslo konkurencingumą. Dar vienas dalykas. Man atrodo, pats laikas inventorizuoti visas mūsų valstybės problemas ir pateikti tų problemų finansinę išraišką.

Dar vienas klausimas, kurį norėčiau paklausti. Kalbame apie ekonomikos, mokslo konkurencingumą, bet mes ir dabar konkuruojame, ir gana sėkmingai, įvairiose srityse. Ateityje, tikiuosi, mes irgi turėsime būti konkurencingi ir tose srityse, kuriose užimame neblogas pozicijas Europos mastu? Ačiū.

A.KUBILIUS. Matote, mes nukrypstame į labai plačius dalykus, dėl jų turėtų atsakyti premjeras, kaip jis mato kai kuriuos dalykus. Europos reikalų komitetas tikrai neišspręs visų problemų, kurias turi spręsti Vyriausybė. Aš tik dar sykį dėl konkurencingumo noriu pasakyti, kad šiandien Lietuvos ūkyje nėra nė vienos šakos, kuri mūsų konkurencinius pranašumus garantuotų ilgam laikui. Prieš penkerius metus mes labai stipriai konkuravome tekstilės srityje, bet konkuravome savo pigia darbo jėga. Dabar tekstilės pramonė perkėlė savo gamybą į Moldovą ar kitur, kur pigi darbo jėga. Manėme, galime konkuruoti tradicinėje elektronikos srityje, bet stambiausia Lietuvos elektronikos pramonės gamykla „Ekranas“ bankrutavo, nes neatlaikė globalios Kinijos ar Turkijos konkurencijos. Taigi šis iššūkis, mano įsitikinimu, bus pats svarbiausias.

Dar kartą noriu pasakyti, jeigu mes nesusiimsime dabar, tai galbūt teks nueiti kelią daugelio šalių, kurios dabar turi gana sparčiai besivystančią inovatyvią ir konkurencingą ekonomiką, bet kurios pradėjo nuo gilios ekonominės krizės. Nenorėčiau, kad svetimų jau išmoktas pamokas mes dar kartą bandytume savo kailiu išmokti. Jeigu mes šiandien neinvestuosime į žinias, į žmogiškąjį kapitalą ir nepritrauksime tokioms žinioms reikalingų investicijų ir pramonės, tai po penkerių, dešimties metų mes matysime didelių problemų.

PIRMININKAS. Dėkojame Europos reikalų komiteto pirmininkui ponui A.Kubiliui už nuomonės pateikimą. Taigi jūs atsakėte į visus norinčių paklausti kolegų klausimus. Po pateikimo dėl šio nutarimo yra norinčių kalbėti. Yra nuomonių už, nuomonių prieš.

Nuomonė už – gerbiamasis A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, skaitant strategijos projektą galima pamatyti, kad padarytas didelis darbas, stipriai pajudėta į priekį, yra atsižvelgta į labai daug anksčiau išsakytų pastabų. Turbūt geriausiai nuteikia tai, kad, jeigu žiūrime, koks bus konkretus rezultatas, jau uždavinių išraiška yra konkretūs rodikliai. Kolega A.Kubilius ką tik kalbėjo apie tai, kad tam tikrose srityse yra numatyti konkretūs dalykai. Taigi vėliau, svarstant Seimo komitetuose ir plenariniame posėdyje, vertėtų pasižiūrėti, ar tikrai tie rodikliai, kurių yra konkretūs skaičiai (vienetai, kiti dydžiai), atitiktų prioritetines valstybės sritis, kad mes 2013 m. turėtume geresnius pokyčius pačiose svarbiausiose srityse. Taigi darbas yra padarytas, dar verta įsigilinti ir galbūt pasiginčyti dėl tų skaičių, tačiau labai svarbu, kad kuo greičiau ši strategija taptų realybe. Frakcijos vardu palaikome šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Monkevičiui už išsakytą nuomonę. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, susipažinęs su šia strategija ir veiksmų programomis, noriu pasakyti, tą šiandien išgirdau… neišgirdau iš premjero, kad vis dėlto nėra „Eurosojuzo“ struktūrinės paramos panaudojimo strategijos nacionalinės šerdies. Yra daug šnekų, daug barų, kuriems reikia tų pinigų, tačiau nėra to, apie ką viskas turėtų suktis, kas būtų mūsų šerdis tiems šešeriems, septyneriems ar kiek ten jų bus metams.

O dėl tų buvusio opozicijos lyderio, dabar Seimo vicepirmininko šnekų apie tai, kad reikia investuoti į žinių ekonomiką, tai ir dabar yra tų pinigėlių daug investuojama į žinių ekonomiką. Ir ką mes turime? Tą, kas buvo pasakyta čia premjero, kad mūsų žmonės yra gerai parengta, kokybiška ir labai vertinama Vakarų Europoje darbo jėga. Mes ir toliau pumpuosime pinigus į vadinamąją žinių ekonomiką, tie žmonės, neturėdami galimybių čia, Lietuvoje, nes nėra nacionalinės šerdies, visi sėkmingai išvažiuos iš Lietuvos į kitas valstybes, kur yra ta nacionalinė šerdis. Štai mes turime tokią situaciją, manau, ši parengta strategija yra prasta, joje mes turėtume, pirmiausia Vyriausybė turėtų sudėti esminius taškus ir tik tada tvirtinti tų lėšų panaudojimą.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai E.Klumbiui už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, dėl šio nutarimo projekto nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-1421, prašom balsuoti po pateikimo.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 41, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi nutarimo projektui po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Europos reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir visi likusieji komitetai, kurie pagal savo sritis svarstys šį nutarimo projektą. Šį nutarimo projektą siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Kokių bus pasiūlymų dėl komitetų, aišku, ir dėl svarstymo datos? Nėra pasiūlymų? Bendru sutarimu galime pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Mielieji kolegos, skelbiu šio plenarinio posėdžio pertrauką iki 13 val. 30 minučių. Visiems ačiū. (Balsai salėje) Todėl, kad komitetuose vyks posėdžiai, kuriuose bus sprendžiamas komitetų pirmininkų ir pavaduotojų klausimas. Gerbiamasis Emanueli, jums asmeniškai 13 val. 30 minučių.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Dar kartą laba diena Seimo nariams. Prašom registruotis.

Ačiū. Salėje dalyvauja 20 Seimo narių. Ką gi, 8 klausimas – Žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-769. Pranešėjo nematau salėje. Mes esame kalbėję su ponu J.Sabatausku, jis vėluoja ateiti į salę, todėl siūlyčiau pradėti nuo kito klausimo, t.y. 9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“ projektas Nr.XP-1771(2). Kviečiu į tribūną pranešėją ir autorių poną V.Stankevičių.

 

Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“ projektas Nr.XP-1771(2) (svarstymo  tęsinys ir priėmimas)

 

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš daug nekalbėsiu, nes pateikimas buvo praeitą savaitę. Aš tik norėčiau paaiškinti, kodėl atsirado rezoliucijos antras variantas. Kur yra pastraipa „Lietuvos Respublikos Seimas: mano“, paskui „kviečia Europos Sąjungos šalis nares“ ir taip toliau, ir atsirado naujas sakinys – „Patvirtinti Komisijos mandatą deryboms dėl vizų režimo supaprastinimo su Moldova iki 2006 metų pabaigos“.

Kodėl atsirado toks sakinys? Jeigu mes neakcentuosime Europos Komisijos dėmesio, kad reikia Europos Komisijai suteikti mandatą ir pradėti derybas, Moldova gali atsidurti, jūreiviškai sakant, už borto nuo Naujųjų metų ir tada politiškai mes, kaip Europos Sąjungos šalys, pasielgsime nelabai gerai. Moldovos piliečiai privalės mokėti 60 eurų už vizą, o Padniestrės regiono ar tos teritorijos piliečiai mokės kaip Rusijos piliečiai 35 eurus. Politiškai mes pralaimime ir kuriame nelabai gerą Europos Sąjungos įvaizdį. Aš manau, toks sakinys turėtų būti, kad Europos Komisija atkreiptų dėmesį ir kuo greičiau Europos Sąjungos Taryba suteiktų mandatą Europos Komisijai ir Komisija pradėtų derybas su Moldova, kad derybos pasibaigtų iki Naujųjų metų ir įsigaliotų palengvintas vizų režimas su Moldova. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Stankevičiui. Gal tada kviesime į tribūną ir kitus norinčius diskutuoti. Yra užsirašę ponas E.Klumbys ir ponas J.Karosas. Dabar kviečiame poną E.Klumbį. Primename, jeigu savo vardu ponas Klumby, kalbate 5 minutes ir 7, jeigu frakcijos vardu.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šioje rezoliucijoje akcentas turėtų būti pirmiausia Lietuvos interesai. O mes pradedame, tiksliau, iniciatoriai pradeda nuo Moldovos, Balkanų, po to užsimena apie Pietų Kaukazą ir tik tada pereinama prie Lietuvos ir Karaliaučiaus srities santykių.

Kartu noriu priminti, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nusprendusi, jog vietoj rusiško pavadinimo „Kaliningrad“ turi būti vartojamas žodis „Karaliaučius“. Todėl aš manyčiau, kad čia, atsižvelgdami į Valstybinės kalbos sprendimus, turėtume vartoti žodį „Karaliaučius“.

Toliau. Rezoliucijoje pirmiausia turėtume akcentuoti reiškinius, kurie pablogins mūsų piliečių bendravimą su giminaičiais ir tautiečiais etninėse lietuvių tautos žemėse, istorijos vingiuose tapusiomis Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valstybių dalimis. Toks rezoliucijos, jei ji bus priimta, tekstas pirmiausia liudys, kad Seimo nariams, lietuvių tautos atstovams, kur kas daugiau rūpi bendraeuropiniai, o ne mūsų tautos ir tautiečių reikalai.

Šioje rezoliucijoje mes taip pat turėtume ypač pabrėžti, kad tokia „Eurosojuzo“ vizų politika pablogins lietuvių, gyvenančių Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje, ryšius su tėvyne ir giminaičiais bei artimaisiais, gyvenančiais joje. Galiausiai turime pažymėti, kad „Eurosojuzo“ vizų politika labai apsunkins Lietuvos Respublikos piliečių nelietuvių, kilusių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, bendravimą su giminaičiais ir artimaisiais. Skaudžiausiai tai atsilieps žmonėms, gyvenantiems visai netoli vienas kito, kuriuos skirs tik siena. Gaila, bet ši rezoliucija neatspindi lietuvių, Lietuvos ir Lietuvos Respublikos piliečių interesų.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi būti vienodai aštrus tiek kitų kaimynų, tiek „Eurosojuzo“ atžvilgiu, jei būtų daromi negeri dalykai tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Todėl šis rezoliucijos tekstas, mano nuomone, yra netinkamas, jis yra keistinas. Aš manau, kad rezoliucijos iniciatoriai turėtų iš esmės koreguoti šios rezoliucijos tekstą. Kad rezoliucija „Dėl „Eurosojuzo“ vizų politikos“ iš esmės yra reikalinga, dėl to abejonių nekyla, tik dar kartą pabrėžiu, kad mes šioje rezoliucijoje visiškai kitur turime sudėti akcentus, kad būtent Briuselis suvoktų, kiek tai paveiks mūsų pačių ir mūsų žmonių, mūsų piliečių interesus.

PIRMININKAS. Ačiū ponui E.Klumbiui. Kviečiame į tribūną poną J.Karosą. Kol ateis ponas J.Karosas, klausome A.Kubiliaus, tuoj, minutėlę, kairė, dešinė. Taip, galima kalbėti.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad jūs, pirmininkaudamas Seimo posėdžiui, pasinaudotumėte savo galiomis ir reikalautumėte, kad salėje būtų vartojama valstybinė lietuvių kalba. Jeigu kam nors norisi Europos Sąjungą vadinti rusiškai, tai galėtų tą daryti kur nors kitur.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Aš girdėjau, bet pirmininkavimo patirties nebuvimas neleido man operatyviai reaguoti.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau reaguoti į prieš tai kalbėjusį kolegą. Jo pastabos būtų teisingos, jeigu mes manytume, kad Lietuva iki šiol nėra Europos Sąjungos narė. Šiuo atveju tokia priešprieša tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos yra visiškai beprasmė, įrodanti kalbėtojo to fakto sąmoningą ignoravimą. O tai prasilenkia su tuo, kas jau realiai yra įvykę prieš gerbiamojo E.Klumbio norą.

Dabar dėl rezoliucijos. Aš visiškai pritariu rezoliucijos idėjai ir turiniui būtent dėl to, kad tai, kas įvyktų, jeigu būtų padidintos vizų kainos naujos kaimynystės politikos valstybėms, akivaizdžiai prieštarauja bendrai Europos Sąjungos užsienio politikos pozicijai naujųjų kaimynų atžvilgiu. Būtent – plėsti demokratinius procesus, bendradarbiauti su jomis, o kainos pakėlimas iki 65 eurų iš esmės užkirstų tokią galimybę, žinant tų valstybių gana menką finansinę ekonominę galią ir galimybes, taip pat sumažintų ir mūsų piliečių galimybes bendrauti, nes tai ir mums yra gana dideli pinigai. Štai kodėl ta idėja reikalinga ir, aš manau, labai laiku. Aš tik siūlyčiau, jeigu autorius sutiktų, šiek tiek susiaurinti rezoliucijos pavadinimą. Dabartiniame pavadinime kalbama dėl Europos Sąjungos vizų politikos. Mes čia kalbame apie vizų politiką vienu aspektu – naujos kaimynystės valstybių atžvilgiu. Kitais aspektais mes Naujosios sąjungos vizų politikos nekvestionuojame. Todėl ir siūlyčiau maždaug tokį pavadinimą (tik gal čia reikėtų paredaguoti): „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos naujos kaimynystės valstybių atžvilgiu“. Tai būtų tai, apie ką kalbama rezoliucijoje. Nes, dar kartą kartoju, kitų vizų politikos aspektų mes čia neaptarinėjame ir nekvestionuojame. Siūlau palaikyti rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Karosui. Ponas E.Klumbys, matyt, išgirdęs savo pavardę, norės replikuoti. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, vis dėlto aš norėčiau pasakyti labai esminį dalyką dėl valstybinės lietuvių kalbos. Buvo pasakyta, kad aš vartoju nevalstybinės kalbos žodį „sojuzas“. Tačiau aš noriu pasakyti, kad konservatoriai vartoja tokį terminą „Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga“. „Sovietinis“ irgi nėra lietuvių kalbos žodis. Jis yra tapęs tarptautiniu, kaip yra tapęs tarptautiniu, mūsų bendru supratimu, žodis „sojuzas“, tai yra vienas dalykas. Ir antras dalykas, man iš tikrųjų kelia tokį nusistebėjimą, kad konservatoriams, konservatorių lyderiui kažkodėl neužkliūva žodis „Kaliningrad“, kuris irgi yra vartojamas ne valstybine kalba, kaip aš tą pabrėžiau, o užkliuvo visiškai kitas žodis. Taigi, ką darysi, toks yra supratimas.

PIRMININKAS. Grįžtame prie rezoliucijos svarstymo. Pasikeitėme replikomis. Šiuo atveju pono J.Karoso pasiūlymas autoriui yra priimtinas. Remdamasis Statuto 183 straipsniu siūlysiu balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo. Jeigu ši rezoliucija nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, tada jau bus galima sudarinėti redakcinę grupę. Dabar – norintys kalbėti už, prieš. Ponas V.Stankevičius.

V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš pirmiausia priimu pono J.Karoso pasiūlymą, labai logiškas pasiūlymas. Siūlyčiau palikti tokį pavadinimą, jis labai atitinka.

O dabar dėl rezoliucijos teksto. Kolegos, aš vis dėlto prašyčiau priimti rezoliuciją, ir padarysime prieš pertrauką gerą darbą, mes pagerinsime Lietuvos įvaizdį. Tiesiog bus padarytas strateginis žingsnis. Mes padėsime mūsų Vyriausybei. Per pateikimą apie tai kalbėjome. Juk mes neadresuojame rezoliucijos teksto vienai ar kitai mūsų ministerijai, aš tikrai neturiu jokių priekaištų mūsų Vyriausybei dėl šito klausimo. Ji labai įtemptai dirba, bet jai reikalinga mūsų parama.

Dėl pono E.Klumbio pastabų. Aš manau, kad mes bet kokioje situacijoje turėtume elgtis diplomatiškai, juk kalbame valstybės vardu. Kaip Europos Sąjungos šalis, rūpindamiesi Europos Sąjungos interesais, Europos Sąjungos įvaizdžiu, be abejo, mes rūpinamės ir mūsų nacionaliniais interesais. Kitaip, jeigu mes nepakeisime šitos kainų tvarkos, tai grįš mums kaip bumerangas ir tikrai Lietuvai, Lietuvos Respublikos piliečiams nuo to nebus geriau. Prašau pritarti rezoliucijos tekstui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, lietuvių tautos atstovai! Dar kartą noriu pasakyti, kad visada mes pirmiausia turime galvoti apie Lietuvą, lietuvius, kurių atstovai mes esame čia, Seime, ir Lietuvos Respublikos piliečius. Todėl aš manau, kad šioje rezoliucijoje (dar kartą kartojuosi) akcentai yra sudėti ne ten, ne taip, kaip to reikalauja mūsų interesai, todėl aš esu prieš tokį rezoliucijos tekstą.

PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad su ponu E.Klumbiu visas Seimas turbūt neturėtų diskutuoti. Yra rezoliucija, kuri atitinka ir Lietuvos esminius interesus, nes rūpestis mūsų kaimynais ir geresnėmis jų galimybėmis integruotis į europinį gyvenimą per palankesnę vizų politiką yra taip pat mūsų labai svarbus rūpestis. Iš tiesų Europos vizų politika mums kelia kai kurių susirūpinimų, taip pat ir kaimyninių šalių, t.y. Baltarusijos, piliečių, kurie turi giminių Lietuvoje, lankymasis, bet, kiek aš žinau, tos problemos taip pat bus svarstomos Europos Sąjungos struktūrose ir bus sprendžiamos. Vienintelė problema, kuri yra iškilusi svarstant šią rezoliuciją ir apie kurią šiek tiek kalbėjome Seniūnų sueigoje, tai galbūt iki galo nevisiškai aiški Užsienio reikalų ministerijos pozicija. Buvome taręsi, kad užsienio reikalų ministras ar jo atstovas dalyvaus šios rezoliucijos svarstyme ir jis aiškiai pasakys, kokia yra galutinė Užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl Seimo bandymo pareikšti tokią politinę valią. Aš nežinau, ar dar bus tokia galimybė Užsienio reikalų ministerijai viešai išsakyti savo poziciją, ar ne. Mane jau patikino, kad Užsienio reikalų ministerija čia yra vieningos pozicijos, bet tas patikinimas buvo individualus.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog raginčiau pasižiūrėti, ar yra, kas galėtų išsakyti Užsienio reikalų ministerijos nuostatą šios rezoliucijos atžvilgiu.

PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes turbūt kiekvienas rašytume ir parašytume skirtingai. Aišku, ten galima žiūrėti, vienas pasakymas vienoks, kitas kitoks. Aš siūlyčiau daug emocijų neeikvoti. Manyčiau, kad vis dėlto šios rezoliucijos priėmimas ir proceso pastūmimas, arba bandymas procesą šiek tiek pagreitinti, arba padaryti iš viso judresnį, yra naudingas ir Lietuvai, mūsų valstybei, todėl kviesčiau pritarti siūlomai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Ketvirtoji nuomonė už – ponas Baranauskas. Labai atsiprašau, D.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad dėl šios rezoliucijos teksto derinimo proceso yra viena problema, kad nedalyvavo Užsienio reikalų ministerija. Nežinau, kokia čia turėtų būti tvarka, bet priiminėjant tokias rezoliucijas Užsienio reikalų ministerijos nuomonė būtų būtina. O šiaip tai yra pirmas žingsnis, sudarantis galimybę mūsų kaimynams orientuotis ir patekti į Europos Sąjungą. Reikėtų pritarti šiai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Matau, ponas J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamojo A.Kubiliaus pastabos. Aš noriu pasakyti, kad su Užsienio reikalų ministerija šis klausimas suderintas, pavadinimas pakoreguotas ir Užsienio reikalų ministras jokių pretenzijų neturi. Buvo iškilęs tam tikras momentas ne tiek dėl Užsienio reikalų ministerijos, kiek dėl Vidaus reikalų ministerijos, dėl Šengeno. Bet tie dalykai dabar išaiškinti, čia problemų tikrai nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Pono J.Karoso paaiškinimas, matyt, nuramino A.Kubilių. Ką gi, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad rezoliucija „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“ kaimyninių šalių atžvilgiu būtų priimta po svarstymo? Ne, priimta.

Už – 60, prieš – 1. Rezoliucija (registracijos Nr.XP-1771) priimta. (Gongas) Kaip gražiai skamba.

 

Žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-769(4*) (priėmimas)

 

Grįžtame prieš Žemės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Pranešėja – ponia N.Steiblienė. (Balsai salėje) Šiuo atveju pertrauką galime padaryti, jeigu kas nors paprašys. Tai mes laukiame. Ponas A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien yra registruotas mūsų kolegos H.Žukausko pasiūlymas, kuris iš esmės koreguoja žemės paėmimo iš savininkų sąlygas. Vargu ar reikėtų tokia skubota tvarka į tai reaguoti. Mūsų frakcija norėtų turėti galimybę apsvarstyti, įsigilinti. Prašome šio klausimo pertraukos.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos prašymą padaryti įstatymo svarstymo pertrauką. Ar galime bendru sutarimui padaryti pertrauką? (Balsai salėje) Ne, reikės balsuoti. Nėra bendro sutarimo. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta šio klausimo priėmimo pertrauka? Kas už, spaudžia – „už“, kas prieš – „prieš“.

Už pertrauką – 46, prieš – 7, susilaikė 4. Daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki kito posėdžio, nors, žiūrėdamas į pataisų gausą, labai abejoju, ar komitetas susitvarkys iki kito posėdžio. Jeigu galima, tai sutarkime, kad pertrauka iki lapkričio 7 dienos, nes pataisų yra labai daug.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1216(2*) (svarstymas)

 

Dabar norėčiau į tribūną pakviesti poną A.Endziną. Siūlau vieną rezervinį klausimą, nes dirbame greičiau, nei planavome, – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1216(2). Svarstymo stadija.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų komitetas Seimo pavedimu svarstė jūsų įvardytą klausimą – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1216 ir pritarė. 8 pasisakė už ir 3 prieš.

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Endzinui. Užsirašiusių dalyvauti diskusijoje nėra. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimų pritarti įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Ne. Nuomonė už – E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstytas šis klausimas. Aišku, komitetas, pritarė. Buvo išsakyti gana aiškūs argumentai, kad vis dėlto šį klausimą… Individualizuoti gyventojų dalyvavimą, renovuojant savo pastatus, yra labai geras dalykas. Galbūt ir kitos frakcijos buvo susitikusios su šilumos tiekėjų atstovais, gal svarstė kainų didėjimo priežastis. Viena iš jų buvo ta, kad net paprasčiausi dalykai, tarkim, langų pakeitimas ar paprasčiausia renovacija, nėra vykdomi. Tai netgi buvo lyginama su Bulgarija, kur, tarkim, bent jau langus žmonės įstengia šiaip taip pasikeisti. Todėl šis projektas, manau, padės šiek tiek individualizuoti pastatų renovaciją ir, taikant pajamų mokesčio lengvatą, bus sudaryta tam tikra paskata dalyvauti žmonėms. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – ponas J.Lionginas.

J.LIONGINAS (PDF). Kolegos, mes jau svarstome keliasdešimtą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Iš tikrųjų svarstymo metu buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybė šiam įstatymo projektui nepritarė ir, manau, pagrįstai, nes labai abejotina, ar mokesčių lengvatos suteikimas pavieniams būsto savininkams duotų laukiamą rezultatą, jei nebūtų sprendžiamos viso daugiabučio namo apšiltinimo, renovavimo problemos ir klausimai. Nemanau, kad tai, jog vienas ar du gyventojai nusipirks už 2 ar 3 tūkstančius litų langus ir juos pakeis, turėtų esminės įtakos, kad būtų mažinama palūkanų norma, gyventojų pajamų mokesčio dalis. Dėl to, kolegos, Vyriausybė šį klausimą sprendžia iš esmės. Teikiama parama daugiabučiams namams modernizuoti, apmokant dalį investicijų išlaidų. Yra patvirtinta ir Vyriausybės daugiabučių namų modernizavimo programa, taip pat yra patvirtintos atitinkamų savivaldybių programos, todėl, kolegos, siūlyčiau įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš, nuomonė už buvo išsakyta. Skelbiamas balsavimas. (Balsai salėje) Dar kartą… Teks skelbti balsavimą iš naujo. (Balsai salėje) Ar galima būtų paprašyti Seimo narių sutikimo padaryti techninę 5–10 minučių pertraukėlę? (Balsai salėje) Niekur neinate iš salės. (Balsai salėje) Gerai, galima. Tik dar kartą kreipiuosi į Seimą… Vis dėlto aš dar kartą prašau 5 minučių techninės pertraukėlės, kol susitvarkysime visą sistemą. (Balsai salėje) Gerai, tuoj mums paaiškins. Statute viskas yra numatyta, Egidijau.

Gerai, nėra didelės bėdos. Kviesčiau į tribūną tada… Egidijau, tam, kad būtų įrodyta, žodžiu ir plaktuku… (…) rūpinasi Seimo posėdžių darbu, t.y. Seimo posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo posėdžio pirmininkas rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad jų metu būtų laikomasi Statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka balsų skaičiavimo grupė ir Seimo posėdžių sekretoriatas. Toliau… (Balsai salėje) …žodžio ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pabaigą ir pradžią, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką. (Balsai salėje) Dar kartą sakau: nenumatytą posėdžio pertrauką… Skelbiu 5 minučių, kol sutvarkysime sistemą. Prašau niekur neišeiti iš salės. (Balsai salėje)

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS Aš dar kartą pakviesiu Seimo narius grįžti į salę. Esame sutarę 14.10 val. baigti pertrauką. Dėl vedimo tvarkos norėtų ponas A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kad svarstant šį klausimą po pertraukos liko labai nedaug Seimo narių. Aš frakcijos vardu siūlyčiau, jeigu Statutas neprieštarauja, atidėti šį klausimą iki kito posėdžio, tada, kai bus kvorumas.

PIRMININKAS. Šiuo atveju yra dvi galimybės – arba frakcijos vardu prašyti pertraukos, arba…

A.ENDZINAS. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ponas H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Dėl vedimo tvarkos. Turėtų susilaikyti tie, kurie šiuo metu renovuoja savo pastatus. Jie turėtų paprasčiausiai nebalsuoti dėl šio įstatymo. Aš žinau, ponas A.Endzinas tą ir daro dabar.

PIRMININKAS. Ponas A.Endzinas, matyt…

Pono A.Endzino prašymas nuskambėjo taip: frakcijos vardu padaryti priėmimo pertrauką. (Balsai salėje) Taip, svarstymo. (Balsai salėje) Minutėlę!

E.PUPINIS (TSF). Vis dėlto ar galima nutraukti svarstymo metu. Jau buvo balsavimo procedūra, todėl nežinau… Manau, kad balsuoti… Nežinau.

PIRMININKAS. Statute vėlgi aiškiai pasakyta: iki balsavimo pradžios. Ar tai buvo balsavimas, balsavimo pradžia, ar nebuvo, tenka spręsti, matyt, man. Vėlgi jeigu yra autorių arba iniciatorių teikimas ir prašymas. Kiek aš supratau, ir ponas A.Endzinas, ir ponas E.Pupinis šiuo atveju laikosi vienos nuomonės. Jeigu tai yra bendras prašymas daryti pertrauką, tai pasižiūrime. Jeigu bus… Pone Endzinai, galioja jūsų prašymas frakcijos vardu? Galioja. Kas už tai, kad būtų padaryta šio klausimo svarstymo pertrauka? (Balsai salėje) Dėmesio! Kortelės neveikia. Balsavimą nutraukiu. Didžioji dalis kortelių neveikia. Prašau ištraukti korteles ir vėl atgal įkišti, buvo perkrauta sistema. Ačiū, Seimo nariai pasiruošė. Visų kortelės identifikuotos, patvirtintos, tik mano užblokuota. Kas už tai, kad būtų padaryta šio klausimo svarstymo pertrauka?

Už pertrauką buvo 26, prieš – 6, susilaikė 7. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Ačiū.

 

Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ projektas Nr.XP-1766ES (pateikimas)

 

Kviečiame į tribūną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrą poną Povilą Vytautą Žiūką, kuris pateiks mums daug klausimų. Darbotvarkės 12a, 12b, 12c klausimai. Šiuo atveju kviečiame pateikti pirmąjį klausimą – Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse projektą Nr.XP-1766.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse projektą. Šis įstatymas iš tikrųjų yra svarbus, nes jis yra parengtas laikantis Europos Tarybos direktyvos, pagal kurią mes jau turėjome direktyvos nuostatas perkelti į įstatymą dar rugpjūčio mėnesį. Mes jau gavome iš Europos Komisijos perspėjimą dėl to, kad šiek tiek vėluojame. Vėlavimas atsitiko todėl, kad pats Kooperacinių bendrovių įstatymas buvo priimtas tiktai birželio mėnesį. Žodžiu, visi po truputį pavėlavome. Dabar būtų labai gerai, kad jūs priimtumėte šį įstatymą svarstyti.

Šis įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ projektas, kaip sakiau, parengtas siekiant įgyvendinti Tarybos direktyvą. Jis papildo Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus. Projektu siekiama nustatyti specialiąsias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos kooperatinės bendrovės steigimo prisidedančių juridinių, fizinių asmenų ir jų padalinių darbuotojai, įsteigus Europos kooperatinę bendrovę, toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.

Priėmus šį įstatymą galės būti visiškai įgyvendintos Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatos. Projekte numatyta, kad darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus Europos kooperacinėse bendrovėse įgyvendinti šio projekto nustatyta tvarka sudaroma Europos kooperatinės bendrovės darbo taryba arba nustatoma kita informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo tvarka. Projektas reglamentuoja derybų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus organizavimą. Tai yra derybų inicijavimą, specialaus tarybų komiteto sudarymą, jo sudėtį, kompetenciją, posėdžių tvarką, derybų rezultatą, sudarymo ir veiklos išlaidų padengimą.

Įstatymo projekte taip pat numatytos standartinės taisyklės, kurios reglamentuoja atstovaujamojo organo – Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos sudarymą bei veiklos pabaigą, veiklos organizavimą, sudaromų veiklos išlaidų padengimą, (…) informavimo, konsultavimo, darbuotojų dalyvavimo Europos kooperatinėje bendrovėje nuostatas. Analogiškos procedūros Seime jau yra priimtos įstatyme „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“. Čia tiktai turima galvoje, kad šis įstatymas reglamentuoja sprendimų priėmimą kito tipo bendrovėse – Europos kooperatinėse bendrovėse. Parengtas analogiškai prisilaikant pirmojo įstatymo, todėl siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Žiūkui. Nori paklausti vienas Seimo narys. Ponas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs dabar pateikdami Europos Sąjungos aktus, kurie yra direktyvos formos, kartu pateikėte mums tokią lentelę. Joje yra trečia skiltis – direktyvos perkėlimo lygis. Aš perverčiau, viskas visiškai atitinka, ar ką nors pamiršote? Mano klausimas – ar ką nors pamiršote iš direktyvos ir neperkėlėte į įstatymą?

P.V.ŽIŪKAS. Aš manau, kad iš tikrųjų direktyva, jeigu, gerbiamasis Sysai, ją skaitėte, yra labai sudėtinga. Jos taip sausai perkelti negalima. Ją reikėjo šiek tiek paauginti įstatymų (…) truputį daugiau nuorodų. Aš manau, kad mes tikrai nieko nepamiršome.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Gal jūs galite atsisėsti čia, šalia? Tuoj mes apsispręsime dėl jūsų teikiamo įstatymo projekto. Po to jūs pateiksite ir kitus…. Palikite popierius tribūnoje. Klausiančių nėra. Atsisėskite čia, šalia, niekur toli neikite.

Dabar aš Seimo norėčiau paklausti… nuomonė už, nuomonė prieš – nėra norinčių kalbėti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Vėl kviečiame į tribūną poną viceministrą. Teisingai, komitetai… Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų komitetų Seniūnų sueiga nėra numačiusi. Yra pageidaujančių? Ne. Svarstymo data siūloma 2006 m. lapkričio 23 d. Ačiū.

 

Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1767 (pateikimas)

 

Kitas klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1767. Pranešėjas – ponas V.Žiūkas.

P.V.ŽIŪKAS. Dėl Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo projekto. Pakeitimo tikslas yra išplėsti komandiruotės sąvoką. Pakeitimo reikės priėmus įstatymą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse. Nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti specialiojo derybų komiteto Europos kooperatinėse bendrovėse… darbo tarybose, Europos kooperatinėse bendrovėse darbo tarybos komiteto nariai arba specialiojo derybų komiteto nariai… Visų šių asmenų išvykimas dalyvauti bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose bus laikomas komandiruote. Todėl keičiamas įstatymo projektas, nes jų komandiruočių sąnaudos bus išskaitomos iš pajamų taisyklių patvirtinimo. Todėl siūlau pritarti ir šiam įstatymo pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Norinčių paklausti nėra. Ar galima pritarti Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1767, bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Pagrindinis komitetas numatytas Biudžeto ir finansų, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Ponas A.Sysas prie šoninio mikrofono norėtų.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai prašyčiau, kadangi tai neesminės pataisos, kurios nekeičia įstatymo esmės, pagrindiniu komitetu skirti mūsų, nes mes svarstome pagrindinį įstatymą. Papildomas gali svarstyti, bet ten jokių pastabų, aš manau, nebus, nes tai atitinka normas… prieš tai Pelno mokesčio įstatyme, Darbo tarybų įstatyme… ir kitų įstatymų. Tas įstatymas normaliai juda, kai yra vienas pagrindinis komitetas, nes atsiranda skirtingas kai kurių dalykų traktavimas.

PIRMININKAS. Girdėjome pono A.Syso nuomonę ir prašymą. Ar galima bendru sutarimu pritarti pono A.Syso siūlymui ir pagrindinį komitetą numatyti Socialinių reikalų ir darbo, o papildomą – Biudžeto ir finansų komitetą? Galima. Balsuoti nereikia? Ačiū.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 4110 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1768ES (pateikimas)

 

Kitas klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 4110 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1768. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras V.Žiūkas.

P.V.ŽIŪKAS. Pateikdamas šį pakeitimą, noriu pasakyti, kad jo tikslas yra įtvirtinti atsakomybę už įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ pažeidimus, ir numatyti nuostatą, kad šiuos pažeidimus nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija. Analogiškos nuostatos, leidžiančios Valstybinei darbo inspekcijai nagrinėti įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ pažeidimus jau yra numatytos galiojančioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje. Taigi dėl to, kaip turi vykti ta kontrolė Europos bendrovėse, Seimo įstatymas jau priimtas. Siūlau palikti analogišką tvarką ir Europos kooperatinėse bendrovėse.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti… (Balsas salėje) Ponas J.Dautartas prašo balsuoti. Skelbiu balsavimą dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-1768. Kas už, prašom balsuoti. Kas pritaria po pateikimo? Už – 41, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas yra numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Matau, ponas A.Sysas nori prašyti, kad komitetai būtų sukeisti. Bendru sutarimu atsižvelgiame į pono A.Syso prašymą, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti 2006 m. lapkričio 23 dieną. Ačiū.

 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1756. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 6, 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1757 (pateikimas)

 

Pagal registraciją 13a klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1756. Prašau.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad tai yra redakcinio pobūdžio įstatymų projektai. Jie yra Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lydimieji teisės aktai. Šiuo metu pagrindinio įstatymo projektas yra svarstomas Seime, todėl buvo pateiktas siūlymas parengti lydimuosius teisės aktus. Tokią pastabą pateikė ir Seimo Teisės departamentas.

Esmė. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pavadinimas į pavadinimą Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas, būtina keisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir Socialinės paramos mokiniams įstatymus, kuriuose yra nuorodos į minėto įstatymo pavadinimą ir straipsnius.

Čia reikia atlikti tik redakcinio pobūdžio pakeitimus. Buvo pastaba, kad reikia nustatyti įsigaliojimo tvarką. Mūsų siūlymas, kad įsigaliojimo tvarką reikėtų suderinti su Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Prašyčiau iškart pateikti ir kitą klausimą, susijusį klausimą. Abu pateikėte? Gerai, labai ačiū. Dar kartą atkreipiu Seimo narių dėmesį, kad buvo pateikti 13a ir 13b (lydimieji) klausimai. Nori paklausti ponas A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, čia būtų ne tiek klausimas, kiek prašymas. Kadangi jūs naujas viceministras, gal neužmiršite, nes aš visų viceministrų visą laiką prašiau, kad kai pateikiamas pagrindinis įstatymas, keičiamas jo pavadinimas, turi eiti ir lydimieji. Tai yra labai svarbus įstatymas, kurį mes jau norėjom priimti nuo lapkričio 1 d., bet ir dėl kitų dalykų, ne tik dėl šių jį priimsim šiek tiek vėliau. Turiu didelį prašymą. Vis dėlto negalima palikti galioti kitų įstatymų, kuriuose lieka kitokie straipsniai, kitoks pavadinimas. Todėl prašyčiau pakuruoti šią sritį. Labai ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Gerai, labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šį prašymą aš jau girdėjau porą kartų. Pirmą kartą, žinoma, stovėdamas pateikimo metu. Ten buvo tai, kad Teisinės paramos įstatymas šį pusmetį turėjo būti keičiamas, todėl mes lyg ir šiek tiek laukėme, bet ateityje mes stengsimės pateikti iš karto ir lydimuosius dokumentus.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1756? Galima. Pagrindinis komitetas numatytas… Matau, stovi ponas A.Sysas, supratau. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinka.

Ar bendru sutarimu galim pritarti Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 6, 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1757? Galima. Numatyti… Taip, ponas A.Sysas norėtų…

A.SYSAS. Komitetų keisti nereikia, šįkart ten pagrindinis. Aš labai prašyčiau įrašyti lapkričio 7 dieną, kad kai mes svarstysim Piniginės socialinės paramos įstatymą, jie eitų kartu. Mes iki to laiko pasvarstysim.

PIRMININKAS. Ar komiteto pirmininkas prašo abu įstatymų projektus svarstyti lapkričio 7 dieną? Gerai, pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 d. abu klausimus.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1784 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją poną Č.Juršėną pateikti rezervinį… Trečią ar antrą, pone Česlovai? Galbūt paprasčiau rezervinį trečią, t.y. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, siūlomas nutarimas „Dėl Seniūnų sueigos pakeitimo“ vėl gali būti kritikuojamas, kad atsirado dar vienas nutarimas ir dar vienas pakeitimas. Bet ką žmogus padarysi, jeigu frakcijos tai didėja, tai mažėja, o Seimo statute aiškiai nustatyta, kada gali būti papildomas Seniūnų sueigos narys, t.y. kai frakcija turi nepilną dešimtuką, bet daugiau negu penkis Seimo narius. Tai štai šitaip atsitiko Darbo partijos frakcijai, o atvirkščiai atsitiko Tėvynės Sąjungos partijos frakcijai. Todėl tenka vieną kolegą iš konservatorių išbraukti ir darbietį įrašyti. Konkrečiai kolega A.Vrubliauskas turėtų būti išbrauktas iš Seniūnų sueigos sudėties, o kolega V.Kamblevičius įrašytas. Prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių klausti nėra. Seimo Pirmininko teikimas dėl ypatingos skubos tvarkos yra, tai aš klausiu, ar pateikimui galim pritarti bendru sutarimu? Galime. Ypatingai skubai galime pritarti? Galime. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime, balsuoti neprašote. Seimo nutarimas… Reikia balsuoti. Kai priėmimas, sako, reikia balsuoti. Skelbiu balsavimą dėl nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo projekto.

Už balsavo 51, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1787(2) (pateikimas ir svarstymas)

 

Kviečiame poną Česlovą pateikti kitą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr.XP-1787. Prašau.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad čia yra antrasis variantas, ne pirmasis, o antrasis variantas, nes pirmasis rėmėsi tuo, kas buvo padaryta iki šios dienos, o šiandieniniame, dabartiniame, antrajame variante yra surašyti jau beveik visi komitetai, t.y. visi komitetai išsirinko arba naują pirmininką ir pavaduotoją, arba pirmininką, arba tik pavaduotoją. Ir šiuo atveju čia mes tiktai turim susitarti, kaip balsuosim, ar už visą nutarimą, ar bus reikalaujančių balsuoti atskirai. Manyčiau, kadangi absoliučia balsų dauguma, arba bendru sutarimu, buvo išsirinkti komitetų vadovai, galima būtų balsuoti iškart už visą nutarimą, o ne už kiekvieną straipsnį. Juo labiau čia įrašyti, kad būtų vienas nutarimas, ir tie, kurie jau anksčiau buvo patvirtinti. Jie yra pažymėti kitu šriftu, šviesiu. O tie naujieji pirmininkai arba pavaduotojai yra pažymėti tamsiu šriftu, arba riebiu, kaip mes kadaise vadindavom dirbdami senojoje spaudoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti vienas Seimo narys – ponas V.Gedvilas. Minutėlę! Atsiprašau, tuoj įjungsime.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo pirmasis pavaduotojau, norėjau jūsų paklausti dėl Europos reikalų komiteto, bet dabar matau, kad lyg ir neįvyko Europos reikalų komiteto posėdis ir pirmininko pavaduotojas nebuvo išrinktas. Vis tiek jis bus renkamas. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl iš Darbo partijos yra skirti du pavaduotojai į Europos reikalų komitetą? Jeigu mes norime aprėpti visas sritis, kad pagal kvotas galėtų deramai dalyvauti visuose komitetuose, manau, šis sprendimas (dėl kitų sprendimų aš neprieštarauju, tai yra politinė valia), bet šis sprendimas yra visai nelogiškas. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad Darbo partijos frakcija šiame komitete jau turėjo du vadovus. Taigi ne problema. Jūs pripratę turėti daugiau negu kiti. Vadinasi, jeigu ir dabar jūs turėsite du pavaduotojus, manau, jiems užteks darbo, produktyvaus darbo. Bet iš principo, žinoma, būtų galima svarstyti klausimą, kaip susikeisti su tomis frakcijomis, kurios turi daugiau pavaduotojų. Žinoma, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją keisti į pirmininką vargu ar kuri nors frakcija sutiks. Tuo tarpu susikeisti pavaduotojais, manyčiau, ir teoriškai, ir praktiškai įmanoma. Reikia tik geros valios. Yra tik tokia išeitis. Seniūnų sueigoje, žinote, kaip buvo patvirtinta, o šiuo atveju reikia dviejų arba trijų frakcijų sutarimo. Tik toks kelias, priešingu atveju, jūs turėjote du žmones vadovybėje ir vėl turėsite galimybę turėti du žmones.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Dar kartą klausiu, ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu, ar prašote balsuoti? (Balsai salėje) Jūs nesutinkate. Gerai. Aš girdžiu balsą, kad galima. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo projektui?

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 8. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.

Dabar mes turėtume apsispręsti dėl ypatingos skubos tvarkos. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Ne. Ponas E.Klumbys siūlo balsuoti. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai?

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 5. Ypatingos skubos tvarkai pritarta.

Matau, diskusijoje nori dalyvauti ponas E.Klumbys. Ponas Česlovas užleidžia ponui Egidijui tribūną, bet neilgam, nes teks tuoj grįžti atgal į tribūną. Kviečiame poną E.Klumbį. Frakcijos vardu – 7 minutės, savo vardu – 5 minutės.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu ne ilgiau kaip 5 minutes. (Balsai salėje) Čia ypatinga nuolaida socialdemokratams. Gerbiamieji kolegos, aš noriu akcentuoti šio nutarimo projekto gana svarbius dalykus.

Pirmas. Siūlymas patvirtinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku B.Bradauską. Aš apie tai jau kalbėjau anksčiau. Manau, kai mes turime tokį pavyzdį kaip Medžioklės įstatymas, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, du kartus Seimo medžiotojų iniciatyva buvo čia, Seime, „prastumtos“ pataisos, kurios buvo vetuotos Prezidento, ir Seimas iki šiol nepriėmė jokio sprendimo dėl naujo Medžioklės įstatymo projekto, tai, manau, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku tapus medžiotojui B.Bradauskui, šis įstatymas dar labiau nuskęs Seimo gelmėse. Norėčiau prognozuoti, kad iki šios Seimo kadencijos pabaigos mes ir toliau gyvensime su prieštaraujančiu Konstitucijai Medžioklės įstatymu.

Antras dalykas, į ką noriu atkreipti dėmesį, kad šiame nutarimo projekte aš nematau, jog tokiame svarbiame Ekonomikos komitete nėra vicepirmininko pareigybės. Manau, kur kur, bet jau Ekonomikos komitete, kuris iš tikrųjų dirba gana daug, vicepirmininko pozicija turėtų būti. Šitas dalykas man nesuprantamas ir aš negavau jokios informacijos, kodėl taip yra.

Trečias aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį kalbėdamas apie šį nutarimo projektą, yra tai, kad mes kažkodėl šiandien tvirtiname tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoją, bet netvirtiname pirmininko. Manyčiau, kad padorumo atžvilgiu mes turėtume šio komiteto vicepirmininko netvirtinti, bet palaukti, kol patvirtinsime komiteto pirmininko kandidatūrą, ir tik po to baigtume formuoti šio komiteto vadovybę.

Atsižvelgdamas į pastabas, aš tokiam nutarimo projektui pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ponui E.Klumbiui. Diskusijoje dalyvaujančių daugiau nėra. Ar galime pritarti Seimo nutarimui po svarstymo bendru sutarimu? Ne. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo“ projektui?

Už – 57, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.

Dar kartą kviečiu į tribūną poną Česlovą, kuris apibendrins įvykusią diskusiją ir truputį pataisys nutarimo projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro kolega E.Klumbys pastebėjo kai kuriuos dalykus, kurie yra labai svarbūs. Kad mes būtume preciziški, kai ką būtų galima ir patikslinti.

Pirmas dalykas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pirmininkas neišrinktas. Toliau, Europos reikalų komiteto pirmininkas išrinktas, bet yra šiandien dirbantys pavaduotojai ir jie niekur nedingsta. Ir profesorė M.Pavilionienė, ir P.Auštrevičius, nors jis ir atšaukiamas, ir kolegė J.Zinkevičiūtė, ir kolega J.Karosas, kuris pagal Statutą neturėtų būti, bet formaliai jis nėra atšauktas. Tai vienas dalykas. Ekonomikos komitete pirmininko pavaduotojas taip pat yra, jis tiesiog nepakeistas vykdant Seniūnų sueigos sprendimą, nes tuo momentu nebuvo kandidato. Norėdami būti preciziški, mes turėtume visas šias pavardes įrašyti į nutarimą. Jeigu jūs sutiktumėte, toks patikslinimas galėtų būti ir tada būtų superkorektiška, nors tai nepanaikina ankstesnių sprendimų.

PIRMININKAS. Pone Česlovai, tada dar vienas papildymas. Ar aš teisingai supratau, kad nutarimas papildomas ir pono V.Bukausko pavarde? Šiandien yra galiojantis pirmininkas, jis yra išrinktas. Taip turbūt, ar ne?

Č.JURŠĖNAS. Tada reikia pertrauką daryti. Padarykime 10 minučių pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai, ponas Česlovas prašo 10 minučių pertraukos ir po 10 minučių bus išdalytas naujas parengtas nutarimo projektas. Ar galima sutarti? Po 10 minučių. Skelbiu pertrauką iki 14 val. 52 minučių. Ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, tada aš prašyčiau Č.Juršėno, kad jis patikslintų, ką jis rengiasi išbraukti. Aš manau, kad visiškai korektiškai yra patvirtinti ponią V.Boreikienę pavaduotoja, nes pirmininkas išvykęs. Būtų neetiška, jeigu jie pirmininką būtų patvirtinę jam nedalyvaujant. Pavaduotoja Ekonomikos komitete. Jo šiuo metu nėra, pirmininkė išrinkta, čia viskas yra normalu. Mes tikrai nenusižengiam Statutui tvirtindami šias pavardes.

PIRMININKAS. Aš patikslinau pono Č.Juršėno mintį. Šiuo atveju mes korektiškai laikydamiesi tvarkos išrenkame ir patvirtiname naujuosius pirmininkus ir pavaduotojus, o tie, kurie yra nepakeisti, jie yra paliekami tame bendrame nutarime, nes kitaip dingsta dalis mūsų pareigūnų. Ponas E.Klumbys paprašė suredaguoti projektą, mes greitai suredaguosime tą projektą ir po 10 minučių bus pateiktas nutarimo projektas.

Pertrauka. Posėdžio tęsinys – 14 val. 53 minutės.

Patvirtinsime nutarimo projektą ir patvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS. Dėmesio ir kantrybės! Dar turėsime po to dvi savaites darbo su biudžetu ir galėsime rinktis į šią salę. Na, aš patikėjau pranešėju, kad per 10 minučių tikrai bus viskas parengta.

Ką gi, nutarimas jau yra dauginamas, laukiame pono Č.Juršėno, kuris pateiks mums kitos savaitės planuojamą darbotvarkę. Aš galėčiau ir be pono Česlovo, bet nenoriu peržengti subordinacijos. Tik pirmasis pavaduotojas turi pateikti šį klausimą.

Kviečiu į tribūną poną Č.Juršėną, kuris pateiks lapkričio 6–10 dienų savaitės darbotvarkę. Prašom.

 

Savaitės (nuo 2006-11-06) – 2006 m. lapkričio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

 

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, dabar jau neprapulsime, viskas čia yra. Pirmiausia dėl kitos savaitės darbotvarkių. Kita savaitė prasideda lapkričio 6 dieną. Ne kita, o dar kita savaitė. Taigi per tą laiką turėtų būti toliau nagrinėjami mūsų biudžetų projektai, turi dirbti komitetai, o svarbiausia, Biudžeto ir finansų komitetas, po to dar Biudžeto ir finansų komitetas ir jau nuo lapkričio vidurio prasidės didžiosios svarstybos čia, Seimo salėje. Bet ir be biudžetinių reikalų, savaitei, kuri prasideda lapkričio 6 d., pakanka svarbių klausimų. Pradėsiu nuo antradienio pačios pradžios. Internetinis balsavimas. Apsispręsime, neapsispręsime, čia yra svarstymo tęsinys.

Toliau. Vienos komisijos sudarymas ar nesudarymas, nes jau Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo ir Seimas turės galutinai apsispręsti. Nevardindamas pabrėžiu, kad, kaip paprastai, yra keletas eurointegracinių įstatymų projektų. Jų gali atsirasti papildomai, nes Vyriausybės darbotvarkėse ir šią, ir kitą savaitę dar yra kai kurie numatyti nagrinėti klausimai.

Toliau. Ketvirtadienis, arba lapkričio 9 d., – trys kapitaliniai klausimai, susiję su TSRS saugumu, KGB ir t.t. plius archyvų klausimas. Čia trys priėmimo stadijoje esantys projektai. Galutiniai variantai priklausys nuo to, kaip komitetai apsvarstys, o Seimas turės apsispręsti dėl vienų ar kitų pataisų.

Ir atskirai noriu pabrėžti, kad ketvirtadienį popietiniame posėdyje turėtų būti opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos teikiami klausimai. Seniūnų sueiga pritarė. Suprantama, kad per šias beveik dvi savaites gali atsirasti naujų klausimų, tarp jų ir galutinis komitetų vadovų klausimas, ir dar kai kurie, kurie mums yra užsilikę arba papildomai gali atsirasti.

PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių paklausti yra 5 Seimo nariai. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, šiandien rytą mes jau kalbėjome tuo klausimu, žiūriu, per pusę savo pažadą lyg ir esate įvykdę, įtraukėte rezervinį klausimą Nr.XP-1612 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimą ir Baudžiamojo kodekso. Bet ką reiškia įtraukti į rezervą? Vadinasi, bus laiko, tai bus, nebus laiko, gali jo ir nebūti, tai taip ir liks. Aš kalbu, kad kažkoks keistas požiūris. Gal dėl to, kad jūs nevairuojate? Prokuratūros įstatymo 51 straipsnio… palauktų tas dar pusę metų, kiek ir laukė, nieko neatsitiktų. Sienos apsaugos – niekas ten nežūva… O per praėjusią savaitę, gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, noriu priminti, per savaitgalį žuvo 17 žmonių. Jau specialistai prašo, kada jūs pradėsite, siūlykite skubos tvarka, o jūs – į rezervinį. Tiesiog skaudu, kaip rusai sako, „i bolno, i obidno“. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. „I nekomu…“ – reikia tęsti toliau. Dabar atsakau: pirma humoristiškai, o po to iš esmės.

Kadangi mes „rezervistų“ klausimą spręsime, tai ir šis klausimas yra rezerve. Tai ar vienu „rezervistu“ daugiau, ar mažiau – koks skirtumas? Bet jeigu rimtai, tai, be abejo, galima pakylėti ir posėdis pailgės nuo 18.10 val. iki 18.30 val. Juo labiau antradienį mes pradedame 11 valandą, be abejo, šitą galima įrašyti į pagrindinę darbotvarkę. Bet tik jokiu būdu ne sienų įstatymų klausimų sąskaita, nes šie abu yra eurointegraciniai ir mes juos turime padėti į atitinkamą vietą. Matote, tai yra Europos Sąjungos ženklelis. Jie turi būti laiku išnagrinėti. Ir šituos jūsų siūlomus klausimus kartu su kitų Seimo narių parašais, žinoma, taip pat išnagrinėsime.

Iš karto užbėgdamas už akių kai kuriems klausimams noriu pasakyti, kad yra kolegės V.Baltraitienės pasiūlytas klausimas. Mes apie jį kalbėjome Seniūnų sueigoje, bet nebuvo išnagrinėję komitetai. Jeigu komitetai išnagrinės, be abejo, mes šitą galėsime įrašyti. Taip pat kolegos A.Salamakino įstatymų paketas.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Česlovai. Tik V.Čepui primenu, prieš pusvalandį buvo diskusija tarp pono E.Klumbio ir pono A.Kubiliaus dėl nelietuvių kalbos vartojimo Seimo posėdžių salėje. Jūs privalote pranešti prieš 6 valandas, kad mes galėtume pasirūpinti vertėju, jeigu kalbėsite ne lietuviškai. Ir jums reiškiu tą pačią pastabą, kurią ponui E.Klumbiui pareiškė ponas A.Kubilius. Klausia ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Pirmiausia aš noriu pasakyti… Atsiprašau, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš posėdžio pirmininkui noriu pasakyti: man jokios pastabos nebuvo – pastaba buvo jums. Tai būkime iki galo tikslūs. Jūs nepermeskite šių dalykų nuo sveikos galvos ant nesveikos galvos.

Č.JURŠĖNAS. Atsigriebė ant manęs.

E.KLUMBYS. Ne, aš kalbu apie posėdžio pirmininką. Tai tikslumo dėlei ir stenogramai.

Aš noriu jūsų paklausti. Klausimas yra tradicinis, juo labiau kad kiekvieną dieną jis tampa vis aršesnis, tai yra šilumos klausimas. Mes matome, kaip Lietuvoje didėja šilumos kainos, kaip savivaliauja Energetikos ir kainų kontrolės komisija. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kiek gi jūs tęsite, nes jūs iš principo sudarot programą, su Šilumos įstatymo pateikimu Seimui, nes aš pradėsiu įtarinėti, kad jūs atstovaujate šilumos tiekėjų interesams, o tai yra labai blogas įtarimas.

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad mano pavardė jokiose buhalterijose nefigūravo, nors gal dar ne iki visų buhalterijų prieita. Gal atrasite ką nors, kas ten žino. Bet jeigu rimtai, tai kaip tik šiandien Seniūnų sueigoje apie tai buvo kalbėta ir Vyriausybės atstovui (galiu visam Seimui pasakyti, aš jau ir anksčiau esu sakęs), kuris yra labai aktyvus, priminta, kad ant Vyriausybės sąžinės guli šito įstatymo arba naujas variantas, arba tam tikros pataisos. Aš tikiuosi, kad per šį laiką, iki prasidės posėdžiai, bus aiškumas: arba mes gauname naują variantą, arba gauname pataisas, arba pasakoma, kada tas ar kitas dalykas bus. Šiandien Seniūnų sueigoje apie tai buvo kalbėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis vicepirmininke, aš noriu jums priminti, kad jeigu svarstant biudžetą kartu nebus priimtos Sveikatos draudimo įstatymo 15 ir 16 straipsnių pataisos (registracijos Nr.XP-1726 ir Nr.XP-379A), sveikatos draudimo biudžetas nesurinks apie 185 mln. Aš tik noriu paprašyti, kad jūs įtrauktumėte šiuos du projektus, nes jie turi būti priimti kartu su kitų metų valstybės biudžetu. Mes, mūsų komitetas, esame nusiteikę aršiai kovoti už sveikatos biudžetą, už Lietuvos žmonių sveikatą. Priešingu atveju, jeigu šios pataisos nebus priimtos, Sveikatos reikalų komitetas tikriausiai vieningai nebalsuos už biudžetą, nes Finansų ministerija mus informavo, kad ji pritartų, o Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, atrodo, rytoj svarstys šiuos įstatymų projektus. Todėl labai prašau ir klausiu, ar galite įtraukti?

Č.JURŠĖNAS. Matote, gerbiamasis kolega, jūs pats paaiškinote, kodėl nėra atitinkamo projekto – kadangi komitetas neišnagrinėjo. Tai turi būti geresnis, aktyvesnis bendradarbiavimas tarp komitetų, arba įvairių komitetų bendradarbiavimas. Jeigu jūs būtumėte malonus kaip naujas komiteto pirmininkas arba seniai naujas ar naujai senas, kaip čia pavadinti, kad vėl kas nors neprisikabintų, pakalbėti su kolega J.Lionginu, kad kuo greičiau tas būtų išnagrinėta… Be abejo, aš visiškai sutinku – tai turi eiti paraleliai su tam tikrais klausimais.

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, antradienio darbotvarkėje aš nematau Piniginės paramos mažas pajamas turintiems gyventojams įstatymo ir dviejų lydinčiųjų, kuriuos pateikė. Aš labai prašyčiau juos įtraukti, nes reikėtų kuo greičiau priimti tuos įstatymus, kadangi, atsižvelgiant į šildymo sezoną, tai yra piniginė parama. Labai ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Vieną minutę, gerbiamasis kolega, tas pats klausimas: komitetų apsvarstyta? (Balsai salėje) Tikrai ar bus apsvarstyta?

A.SYSAS. Bus, bus.

Č.JURŠĖNAS. O! Bus. Tai matot, bus! Tai kai bus. Pas mus yra pažadama, kad bus, o paskui neišnagrinėjama, ir po to mes turime braukyti darbotvarkę.

A.SYSAS. Pas mus taip nebūna.

Č.JURŠĖNAS. Aš tikiuosi, kad jūs taip padarysite, kaip ir Sveikatos reikalų komitetas susitars su Biudžeto ir finansų komitetu, ir mes tada galėsime atitinkamai papildyti darbotvarkę. Bet, aš dabar jau žiūriu į tuos papildymus, jų yra 1, 2, 3, 4, 5, tai dirbsime ne iki 18.30 val., o iki 19.30 valandos. (Balsai salėje) Ne, aš tik pranešu, kaip bus.

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Salamakinas.

Č.JURŠĖNAS. Tai mes abu taip, bet kiti.

PIRMININKAS. Klausia Ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto siūlyčiau antradienį bent jau į rezervą įrašyti dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų. Reikia užbaigti šitą procesą. Manau, kad šis klausimas turėtų atsirasti. Ir antras – dėl komisijų sudėties pakeitimo ir komisijos pirmininkų pavaduotojų. Mes turime dvi savaites. Turėtume tai susidėlioti ir vieną kartą baigti kėdžių perstumdymą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš jau minėjau, kad tikiuosi, jog iki to laiko galutinai baigsime formuoti komitetų vadovybę. Priminsiu, kad liko trys komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Ekonomikos komitetas (šiuo atveju pavaduotojo klausimas) ir Europos reikalų komitetas, dėl kurio iš pradžių reikia patikslinti komiteto sudėtį, o po to jau galima patikslinti ir pavaduotojų reikalus. Aš paskui, kai bus tam tikras klausimas, konkrečiai paaiškinsiu, nes keli pavaduotojai išeina iš komiteto, bet vis tiek dar keletas lieka, o dėl likusių reikia apsispręsti, ką teikia Darbo partijos frakcija, ką teikia kiti. Ir esame susitarę, kai tik komitetų reikalai išsprendžiami, tada sprendžiami ir komisijų klausimai. Aš manau, kad tai bus lengvesnis klausimas, ir mes tiek nesitąsysime, kaip dėl komitetų vadovybės.

PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Klausti norinčių daugiau nebėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ponas E.Klumbys reikalauja balsuoti. Ką gi, skelbiamas balsavimas. Kas už tai, kad pritartume planuojamai darbuotojai, spaudžia „už“, kas prieš, tas spaudžia „prieš“.

Ką gi, už – 59, prieš – 1, susilaikė 4. Darbotvarkei yra pritarta.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1787(3) (priėmimas)

 

Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų“ projektas. Ponas Česlovas kelis žodžius apie papildytą nutarimo projektą.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, jūs turite trečiąjį variantą, kuris iš tikro yra korektiškas, palyginti su ankstesniu. Dabar yra aišku, kur dar turi būti pasikeitimų, kur jau viskas sudėliota į savo vietas. Taigi kad visiems čia esantiems ar mus girdintiems Seimo nariams būtų aišku, iš eilės pasakysiu, kad turi būti išspręstas Ekonomikos komiteto pirmininkės, nes pirmininkę jau turime, pavaduotojo klausimas, taip pat turi būti išspręsti Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų klausimai. Galiu iš eilės pasakyti. Kolega P.Auštrevičius yra frakcijos atšaukiamas, kiek žinau, kolega R.Dagys taip pat. J.Karosas pagal Statutą dabar negali eiti, t.y. jis gali, bet, matyt, neis šių pareigų, kolega A.Lydeka jau turi pareigas kitur, o frakcijos limitas yra išnaudotas. Vadinasi, realiai, matyt, lieka, jeigu abi frakcijos, kurioms atstovauja tos Seimo narės, kurias aš paminėsiu, liks savo vietose, tai M.A.Pavilionienė ir J.Zinkevičiūtė. Šiuo atveju vietoj tų, kurie keičiami, tam tikros frakcijos turės pateikti savo kandidatūras. Tai bus pasakyta, susitarta per Seniūnų sueigą. Ir, žinoma, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuriame turi būti sprendžiamas, kaip Seniūnų sueiga numatė, pirmininko klausimas. Pavaduotojai yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums yra išdalintas naujas nutarimo projektas, ir dabar mes turime apsispręsti. Vienas pats greičiausias ir trumpiausias būdas yra balsuoti už visą pateiktą nutarimo projektą. Jeigu yra bendras sutarimas, mes galime… Aš žiūriu į poną E.Klumbį, nes priešingu atveju, jam reikalaujant, mes balsuosime dėl viso, iš pradžių pastraipsniui, o po to dėl viso nutarimo projekto. (Balsai salėje) Dabar dėmesio! Pone Vytautai, jūs norite apsispręsti… Apsispręskime, kokiu būdu mes priiminėsime šį nutarimą. Jeigu dauguma mano, kad galima balsuoti už visą pateiktą nutarimo projektą, tada kas už, kas prieš, pasakome balsavimo motyvus ir balsuojame. (Balsai salėje) Prieš – ponas V.Čepas. Keturi – už, keturi – prieš.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kažkaip nustebau, nes vakar vakare kalbėjau su frakcijos pirmininku E.Masiuliu ir kaip tik tas klausimas dėl P.Auštrevičiaus atšaukimo dar nebuvo išspręstas. Jis ir negalėjo šiandien būti išspręstas, nes jis nebuvo sprendžiamas. Tai iš kur čia dabar atėjo, kad frakcija atšaukė P.Auštrevičių iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, aš nežinau. Man atrodo, kur kas korektiškiau būtų tą klausimą palikti, kol gerbiamasis P.Auštrevičius grįš iš komandiruotės užsienyje, ir tada spręsti. Tai būtų 7 ar 9 dienomis, antradienį arba ketvirtadienį. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Čepui. Nuomonė už – ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, bet pirmiausia kolegai Vytautui norėčiau pasakyti, kad perskaitytų paskutinį pono Č.Juršėno pateiktą variantą, kuriame P.Auštrevičius lieka, todėl nereikia kalbėti, ko nereikia.

Na, o kalbant apie komitetų pirmininkus ir pavaduotojus, manau, kad tai yra kompetentingi, patyrę parlamentarai ir siūlyčiau pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuojama už atskirus straipsnius. Galbūt nereikia už visus balsuoti, tačiau aš norėčiau, kad už 1 straipsnį, konkrečiai dėl Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, būtų balsuojama. Aš jau sakiau, kad esu prieš, kad medžiotojas būtų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku ir, manau, tai yra mano teisė reikalauti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ponas E.Klumbys yra teisus. Jis reikalauja balsuoti pastraipsniui. Bet vėlgi, suprasdamas, kad mums reikėtų greičiau baigti darbą jis nori, kad mes balsuotume dėl įstatymo 1 straipsnio, ir apsisprendę dėl jo mes galėsime balsuoti dėl viso nutarimo projekto.

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Įstatymo 1 straipsnis: „Patvirtinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Seimo narį B.Bradauską“. Kas už, spaudžia „už“, kas prieš – „prieš“. (Balsai salėje)

Už – 50, prieš – 1, susilaikė 5. Ponas B.Bradauskas patvirtintas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.

Ar dabar galime skelbti balsavimą dėl viso nutarimo projekto? (Balsai salėje) Skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų… (Balsai salėje) …dėl Seimo komitetų primininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“. Skelbiu balsavimą. (Balsai salėje)

Už – 59, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ yra priimtas.

Visiems ačiū už dėmesį. Skelbiu posėdžio pabaigą. Dar yra pageidavimas posėdžio pabaigoje registruotis. Skelbiama registracija.

Ačiū. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Skelbiu Seimo posėdį baigtą.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.