Dvidešimt
trečiasis (227) posėdis
2006
m. spalio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.ČAPLIKAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). (…) Iš karto Č.Juršėnas nori žodžio. Prašau.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Yra naujų gerų žinių. Yra… (Balsai salėje) Ne, P.Gražulis lieka vietoje. Gerbiamieji kolegos, per pertrauką posėdžiavo kai kurie komitetai ir jau yra keturi nauji vadovai. Tai aš prašyčiau, ar Seimas nebūtų malonus, kad į darbotvarkę papildomai būtų įrašytas klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo, projekto registracijos Nr.XP-1774. Jis tuoj bus išdalytas ir, manau, kad prieš generalinio direktoriaus kalbą mes galėtume padaryti tokią malonią dovaną mūsų kolegoms.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Balsai salėje) Klausia, kokie komitetai?
Č.JURŠĖNAS. Dabar nėra klausimo pateikimas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jeigu įdomu, galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Pasakykite.
Č.JURŠĖNAS. Aplinkos… Atsiprašau, Biudžeto ir finansų komitete vietoj B.Bradausko pavaduotojas – V.Galvonas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku vietoj atsistatydinusio kolegos A.Sadecko – A.Matulevičius, o Sveikatos reikalų komitete vadovai pasikeitė vietomis: pirmininku išrinktas A.Matulas, pavaduotoja – D.Mikutienė.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Česlovui. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų įtraukta? Kad įtraukta. (Balsai salėje) Nepritaria centras. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad darbotvarkė yra patvirtinta rytą ir toliau pildyti darbotvarkę nemanau, kad būtų tikslinga. Manau, paviršininkauti, paponauti Seimo nariai suspės. Diena šen, diena ten, tikrai nėra kur skubėti.
PIRMININKAS. Vadinasi, yra dvi nuomonės: viena, kad būtų įtraukta, kita – prieš. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Č.Juršėno siūlomas nutarimas dėl komiteto pirmininkų būtų įtrauktas į darbotvarkę, prašau balsuoti. Kas nepritaria, prašau balsuoti prieš. (Balsai salėje) Patogiu laiku, posėdžio pabaigoje. Apie 16 valandą. (Balsai salėje) Anksčiau? Gerai, iki 16 val., dabar yra 15 valanda. (Balsai salėje) Neišdalyta, dabar negalime.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai, už – 37, prieš – 1, susilaikė 6. Įtraukiame kaip papildomą klausimą į mūsų darbotvarkę.
Dabar pradedame popietinį posėdį. Kviečiu susikaupti. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos statybų Vilniuje, Turniškėse, aplinkybėms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veiklai ištirti išvados“ projektas Nr.XP-1579. Pranešėja turėtų būti L.Graužinienė, bet aš jos nematau. Nebuvo susitarta, gal kas nors kitas už ją pristatys? Nematau norinčių pristatyti. Tada ieškom ko nors kito. E.Masiulis nepabėgo? Irgi pabėgo. Taip, yra gerbiamasis V.Volčiokas. A.Sadeckas yra. (Balsai salėje) Minutę! Žiūrime, kas būtų geriau. (Balsai salėje) Atėjo gerbiamasis E.Masiulis. Ar galime jus pakviesti? Tada kviečiu pristatyti darbotvarkės 2-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui atlikti šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinį tyrimą“ projektas Nr.XP-1743. Pranešėjas – Seimo narys E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą, kurio esmė yra pavesti Ekonomikos komitetui pagal Seimo statutą atlikti tyrimą, ar šilumos ir karšto vandens kainų augimas yra pagrįstas. Šią iniciatyvą remia 65 Seimo nariai, prašydami, kad šis klausimas būtų įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.
Šita iniciatyva kilo dėl to, kad jau nuo metų pradžios, kai mes sužinojome, jog brangsta dujų kainos, Lietuvos savivaldybėse prasidėjo šilumos kainų kėlimo vajus. Mes, kaip parlamento nariai, manau, turime visas teises paklausti tiek valstybinių institucijų, tiek savivaldybių, tiek šilumos tiekėjų įmonių, ar keliant šias kainas nebuvo piktnaudžiaujama ta žinia, kad pabrango dujos, ar tikrai kainų kilimas yra susijęs tik su dujų kainos pabrangimu, ar tikrai viską padarė Vyriausybė, savivaldybės ir šilumos tiekimo įmonės, kad tos kainos nebūtų tiek daug keliamos, ar tikrai buvo atstovaujama vartotojų interesams? Mes puikiai žinome, kad tiek Kainų energetikos komisija, tiek Šilumos tiekimo įmonės atstovauja pirmiausia savo interesams. O vartotojų interesai, kad ir kaip mes norėtume, kol kas yra atstovaujami menkai. Kas kitas, jeigu ne Seimo nariai ir turi pasidomėti, ar vartotojų interesai šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeisti?
Iš tikrųjų šitas tyrimas turėtų nustatyti, ar ankstesnių vyriausybių veiklumas ar neveiklumas neprisidėjo prie to, kad šiuo metu mes turime būtent tokias dujų kainas, perkamas iš Rusijos, ar tikrai viską padarėme, kad to kilimo išvengtume ir artimiausiu metu. Taip pat reikia labai principingai paklausti ir savivaldybių ir šilumos tiekimo įmonių, ar ankstesnis neūkiškumas arba delsimas laiku didinti kainas arba išskaityti dalį pinigų šilumos tinklų renovacijai, o ne paskirstyti tuos uždirbtus pinigus kokioms nors vietinės politikos reikmėms irgi neprisideda prie to, kad šiandien mes turime tokį ženklų kainų padidėjimą. Šildymo sezonas visai netoli ir akivaizdu, kad labai greitai daugiausia Lietuvos gyventojų gaus sąskaitas, kurios kai kuriais atvejais bus net 20% didesnės, nei buvo pereitą šildymo sezoną.
Taigi, manau, žinant, jog žmonių pajamos tikrai tiek nepaaugo per pastaruosius metus, tai bus labai didelė naštą mūsų mokesčių mokėtojams. Įvertinus tai, kad šilumos rinka Lietuvoje yra centralizuota ir tik teoriškai žmogus turi galimybę pasirinkti, kaip jam šildytis, mes turime labai jautriai žiūrėti, kai monopolijos didina kainas ir didina tokiais dideliais tempais.
Šalia to tyrimo yra prašoma išsiaiškinti, kokios priežastys lemia gamtinių dujų vartojimo šilumai ruošti rinkos padalijimą tarp gamtinių dujų tiekėjų. Mes žinome, kad šiuo metu į Lietuvą dujas atveža dvi kompanijos ir laisvos konkurencijos ir rinkos čia vėlgi nėra. Kai Ekonomikos komitetas svarstė 2004 ir 2005 m. ataskaitą dėl Kainų ir energetikos komisijos veiklos, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad konkursai, per kuriuos šilumos įmonės perka kurą tam, kad išgautų šilumą… tas kuras irgi yra labai nevienodomis kainomis perkamas.
Tai būtų dar viena tyrimo kryptis, ar tikrai tie konkursai vyksta skaidriai ir ar čia taip pat nėra tam tikrų piktnaudžiavimų.
Paskutinis dalykas, kurio prašoma komiteto, kad vis dėlto suradus ir įvertinus tai, ar šiuo metu tos kainos tikrai pagrįstai pakilo, mes kartu manome, kad valstybėje turi atsirasti labai aiški politika, kaip siekti sumažinti su šilumos vartojimu susijusias išlaidas. Čia turima galvoje ir pastatų renovacijos mastai, kurie šiuo metu yra labai menki Lietuvoje, ir galbūt tam tikros galimybės laisviau naudoti alternatyvius šildymo taškus ir decentralizuoti šiuo metu susidariusią šilumos rinką. Taigi Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas yra nedelsiant imtis šių labai svarbių visiems Lietuvos žmonėms veiksmų ir iki šių metų gruodžio 15 dienos pateikti Seimui išvadas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti net 10 Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas. Prašom M.Subačių ir gerbiamąjį J.Pinskų nutraukti tą diskusiją, jeigu galima.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, teigiamai vertindamas jūsų pateiktą pasiūlymą ir svarbą Lietuvos piliečiams, aš siūlau… Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu prieš tai Valstybės kontrolei pavestume atlikti šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo valstybinį auditą ir pateikti Seimui šio audito išvadas, o paskui pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams išnagrinėti šias išvadas ir atlikti parlamentinį tyrimą?
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tikrai šį nutarimo projektą, jeigu po pateikimo jam bus pritarta, tikrai galima tobulinti. Matyt, akivaizdu, kad kai kurie klausimai reikalauja kur kas detalesnės analizės ir tam reikia pasitelkti specialistus, ypač klausimams, susijusiems su kainodara. Manau, kad tikrai Seimo nariai nebus pajėgūs labai kvalifikuotai įsigilinti į kainodaros problemas. Šios dalies, aš tikrai manyčiau, kad Valstybės auditas galėtų vykdyti šį darbą, bet kartu noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nutarime yra klausimų, kurie jau nėra Valstybės audito kompetencija. Tarkim, klausimai, susiję su teisės aktais, su vartotojų atstovavimu, ar nebuvo pažeisti teisės aktai keliant šilumos kainas, ar Konkurencijos įstatymo reikalavimai nepažeisti, ar vartotojų interesai yra visiškai užtikrinti galiojančiuose įstatymuose. Dėl šios dalies iš tikrųjų Seimo nariai galėtų jau ir nedelsdami pradėti dirbti, bet dėl kitos dalies, aš su jumis sutinku, kad turėtų prisijungti ir kitos atsakingos valstybės institucijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom. Minutė klausti, dvi atsakyti.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate vienas iš iniciatorių. Sakykite, kokia logika yra pavesti visa tai daryti Ekonomikos komitetui, kai dabar jau yra žinoma, kad Ekonomikos komitetas pritarė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004–2005 metų išvadai. Tuoj tas nutarimas atsiras plenarinių posėdžių salėje. Ekonomikos komitetas visą laiką žiūrėjo tos komisijos darbo, vertino pagrįstumą, o visas tas kainas nustato būtent Vidmanto Jankausko komisija. Šioje situacijoje aš pirmiausia nematau jokios prasmės pavesti komitetui. Tada tuo turėtų užsiimti atskira grupė. Sakykite, ar jūsų ta iniciatyva nėra betikslė žinant, kad Ekonomikos komitetas visiškai kitaip žiūri į šį reikalą?
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia Ekonomikos komitete yra tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovų. (E.Klumbys: „Jie vieninga masė“.) Negalėčiau sakyti, kad visiškai vieninga. Man pačiam teko vienus metus ten dirbti, bet šalia to iš tikrųjų teisingai pastebėta yra tai, kad, matyt, dėl to pereinamojo laikotarpio, kai dabar keitėsi komitetų pirmininkai ir nebuvo aišku, kas vadovauja komitetui, komitetas savo veiklą šiek tiek pristabdė, nes tikrai buvo galima ir be šių paraginimų imtis tos iniciatyvos. Aš manau, esu vis dėlto linkęs pasitikėti Seimo komitetais, nes matome, kad specialiųjų tyrimo komisijų steigimo vajus nesibaigia. Tam tikra prasme dar vienos komisijos atsiradimas Seime irgi mestų tam tikrą šešėlį ir būtų lyg ir politizuojamas šis klausimas. Mano ir mūsų iniciatyva buvo ta, kad komitetas pagal Seimo statutą privalo šiuos dalykus analizuoti, o jeigu jis nevykdo Seimo statuto, svarstykime komiteto galimybes iš viso dirbti. Gal tada išformuokime tokį komitetą ir gal jo tada nereikia Seime, jeigu jis neatlieka savo funkcijų?
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Nors, gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, aš norėčiau dar tokį vieną aspektą jūsų požiūrio. Vis dėlto, kaip jūs žinote, Ekonomikos komiteto pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad įmonės nebankrutuotų, kad jos galėtų gauti normalų pelną, ne viršpelnį, o normalų pelną ir vystyti gamybą. Todėl mūsų tos socialinės funkcijos priskyrimas pažiūrėti, ar neskriaudžiami vartotojai… Mes, kaip sakė gerbiamasis E.Klumbys, visą laiką kuruojame šilumos ūkį ir daugiau žiūrime iš tos pozicijos, kad įmonės nebankrutuotų, kad turėtų normalų pelną. Matote, mums dabar tai tirti… Mes vis tiek linksime daugiau apsaugoti įmones nuo bankrotų, kad jos galėtų normaliai… Politikų tikslas, kaip jūs žinote, įvairiose stadijose būna įvairus. Iš tikrųjų, ar nebūtų geriau pirmenybę atiduoti kitam komitetui, kuris pasižiūrėtų jau daugiau iš tos socialinės pusės? Mes vis tiek ekonomistai, man svarbu, kad nebankrutuotų. Viskas teisingai, kad ir viršpelnis būtų, visokių tokių, bet labai svarbu (turbūt jūs sutiksite) ir tai, kad įmonės nebankrutuotų. Kaip žinote, dabar Šalčininkų rajone kai kur nedidina kainų, nuostoliai didėja, pelno nėra ir paskui reikės visai valstybei dengti konkrečios savivaldybės padarytus nuostolius.
E.MASIULIS. Aš manau, Seimo nariui J.Veselkai atsakydamas noriu pasakyti, kad taip, viena vertus, Ekonomikos komitetas turi, matyt, žiūrėti šilumos tiekėjų interesų ir įmonių interesų, bet, kita vertus, lygiai taip pat ir vartotojų interesai turi būti įvertinti. Štai čia įmonė įmonei nelygi. Iš tikrųjų kažkodėl esant vienodoms sąlygoms vienos įmonės, kurios tvarkosi ūkiškai ir laiku priima sprendimus, daro atskaitymus ir renovaciją, ir t.t., ten viskas gerai ir šiandien, bet yra įmonių, kurios galbūt dėl vietos politikų kišimosi, galbūt dėl kokių nors kitų priežasčių uždirbtą pelną, kadangi pelningumas monopolistui yra ribojamas įstatymais, uždirbtą pelną paskirsto dividendais įvairioms kitoms reikmėms, užuot dalį tų pinigų įdėjusios į įmonės investicijas, renovaciją, nes ateityje šilumos kaštai mažėtų. Šie dalykai kelia labai pagrįstų abejonių ir norisi įsitikinti, ar tikrai visos įmonės, skaičiuodamos kainodarą, nepasinaudojo šiuo faktu, kad centralizuotai pabrango dujos, ar tikrai dujų pabrangimas atitinka šilumos kainų pabrangimą. Čia yra labai svarbus dalykas, o V.Jankauskas taip aiškiai ir nepasako. Yra institucija, kuri lyg ir tvirtina šias kainas ir prižiūri, bet… Nežinau, man atrodo, kad mes tikrai turėtume patikrinti, ar viskas ten gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Endzinas. Prašom tylos, nes visi labai garsiai kalbate ir labai sunku girdėti.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų klausimas labai svarbus ir sulaukęs didelio rezonanso visuomenėje. Mes negalime apsimesti, kad šios problemos nėra. Ko gero, ją iš tikrųjų reikia nagrinėti ir tirti, tačiau jos apimtis yra labai didelė. Iš tikrųjų dujos sudedamosios kainos sudaro tik tam tikrus procentus. Ten taip pat yra ir elektros energija, ir investiciniai dalykai, ir daug kitų sudedamųjų dalių. Šiandien vis dėlto yra pateiktas kitų metų biudžetas. Ekonomikos komitetas taip pat jį turėtų svarstyti. Sakykite, kaip jūs manote, ar nereikėtų apsibrėžti konkretaus laiko svarstyti šį klausimą ir koks tas laikotarpis, realus laikotarpis, turėtų būti pagal darbo apimtį? Nes iš tikrųjų norint padaryti gerai šitokios apimties darbą, reikia ne mėnesio ir ne dviejų.
E.MASIULIS. Noras išsiaiškinti kuo greičiau egzistuoja, bet akivaizdu, kad paaiškėjus, jog darbo apimtis yra tikrai didesnė ir negali būti spėta iki gruodžio 15 d., aš manau, kad Seimo nariai yra laisvi pasirinkti ir kitą datą. Esmė tik ta, kad gruodžio 22 arba 23 dieną baigsis rudens sesija, ir iki pavasario sesijos vėl bus labai didelis laiko tarpas, praeis šildymo sezonas, o mes būsim taip ir neišsiaiškinę, ar tikrai mūsų žmonės pagrįstai moka už šilumos ir karšto vandens kainas. Reikėtų ieškoti to optimalaus laiko, kad tikrai tas tyrimas būtų kokybiškas ir būtų norima išsiaiškinti, o ne dėl formalumo.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Simulikas. Prašau.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega Eligijau, norėjau paklausti, truputį oponuodamas gerbiamam J.Veselkai, noriu pasakyti, kad parlamentas vis dėlto atstovauja pirmiausia žmonėms, ne šiluminių, ne kitų įstaigų veiklą kuruoja, prižiūri, saugo ir kitaip tausoja, bet pirmiausia atstovauja žmonėms. O mokesčius moka mūsų eiliniai Lietuvos piliečiai. Ar jums neatrodo, kad turėtų ateiti laikas, kad mes įvardytume ne tiktai bėdas dėl kainų kilimo procentų, bet pavardes žmonių, kurių parašais arba institucijų vadovų parašais yra leidžiama tai daryti. Šiandien, kiek teko girdėti, savivaldybės jau kreipėsi į pono Vidmanto Jankausko kontorą ir yra keičiamos kainos, mažinamos kainos po 30, po 25 centus už kilovatvalandę net nenagrinėjant, neįsigilinant į priežastis. O elementarūs dalykai: trasų ilgiai nesuskaičiuoti, ponas V.Jankauskas su savo kontora tiki šilumininkais. Kaip matyti, šiluminių tinklų atstovai turi globėjų ne tik parlamente, bet ir visose institucijose, pradedant ministerija, baigiant įvairiom komisijom, kurios priima sprendimus. Taigi laikas būtų pažiūrėti atlyginimus, priedų sistemas ir parašų atsakomybę.
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Valerijau. Aš manau, kad tie klausimai, kurie yra išdėstyti, neužkerta kelio aiškintis ir tų dalykų, kuriuos jūs čia minėjote. Manau, kad po šio tyrimo turėtų būti ne tik Seimui pateikta informacija, bet ir priimti tam tikri sprendimai, galbūt ir personaliniai sprendimai.
PIRMININKAS. Klausimams laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui. Nematau nei nuomonės už, nei prieš. Prieš atsirado nuomonės, taip? Ne, P.Gražulis – už. Gerai, tai nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašau. Atsiprašau, gerbiamasis Gražuli, kadangi E.Klumbiui buvo įjungta pirma, tai mes jam pirmam žodį suteikiam. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, štai yra pavyzdys, kaip tas pats Seimas neatsakingai žiūri į savo parlamentinės kontrolės funkciją. Aš atkreipiu jūsų dėmesį: mes svarstėm anksčiau, prieš savaitę, V.Jankausko komisijos ataskaitą už 2004 ir 2005 metus. Kažkodėl iki tol niekas nekėlė klausimo, kodėl tokia situacija, kodėl Seime galimas toks variantas, kad toks jautrus klausimas yra nesvarstomas ataskaitoje. Štai dėl tokios Seimo pozicijos aš pasakysiu labai konkrečiai – dėl Seimo vadovybės pozicijos mes šiandieną staiga suskatom žiūrėti, kas dedasi su šilumos kainom. Jeigu būtų į ataskaitą rimtai pažiūrėta prieš metus, ten būtų pastebėta daug blogų dalykų. Kodėl niekas nekėlė triukšmo, kai dujų kaina krito, o šilumos kaina liko ta pati. Visiems tada buvo gerai, nes tada buvo gerai šilumininkams. O tie šilumininkai, gerbiamieji, finansavo jūsų partijas. Ir jūs ant tų pinigų atvažiavot čia, į Seimą. Dabar, kai susidarė bloga situacija, kai jau jums pradėjo į minkštas vietas rinkėjai adatas badyti, jums akys atsivėrė, kad situacija yra bloga. Mes turim pirmiausia svarstyti V.Jankausko komisijos ataskaitą ir ten atskleisti visas blogas vietas, ir tada jau turėtų atsirasti tokie sprendimai.
PIRMININKAS. Laikas!
E.KLUMBYS. Aš manau, kad šis nutarimo projektas yra ne tas, jis turi būti prie V.Jankausko komisijos ataskaitos kaip nutarimo sudedamoji dalis. Aš esu prieš tokį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašau. Dvi minutės.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manyčiau, sprendžiant šią problemą galima pasakyti, kad Seimas nuėjo ne tuo keliu, o paprasčiausiai padaryta milžiniška klaida, kai monopolistinės įmonės, tiekdamos šiltą, karštą vandenį, šilumą, dujas, buvo „suprichvatizuotos“. Ir aš manyčiau, kad būtų pats geriausias kelias, kad mes ne rezoliucijas teiktume ir nutarimus, o imtumės ryžtingų žingsnių ir nacionalizuotume visas šias įmones. Tada būtų efektas. Nes kiekvieno verslininko tikslas – siekti pelno bet kokia kaina, paperkant valdininkus, tą pačią V.Jankausko komisiją, mokant pinigus politinėms partijoms, kad jos nematytų. Ir galiu garantuoti, kad po šito pasišnekėjimo niekas nepasikeis. Pasišnekėsim, lyg ir parodysim žmonėms, kaip mes jais rūpinamės, o kaip yra, taip ir liks. Taip pat, manyčiau, būtų labai naudinga, jei Seimas žengtų bent vieną žingsnį, kad energetinių kainų komisija, kadangi jau privatizuoti Vakarų ir Rytų… t.y. Rytų skirstomieji tinklai neprivatizuoti, bet noriu pasakyti, buvo atliktas tyrimas, ir daug racionaliau ūkininkauja neprivatizuoti „Rytų skirstomieji tinklai“. Ir dabar būtina visas kainas tvirtinti Seime, kad Seimo nariai tvirtintų kainas, tai daug atsakingiau pasižiūrės. Aš manau, na, būna tokių atvejų, bet gal labai jau retai, kad Seimą papirktų verslininkai, o kokią V.Jankausko komisiją nupirkti, kelių žmonių grupę, tikrai yra labai lengva. Todėl aš pasiūlyčiau vieną iš sprendimų, kad visas energetines kainas tvirtintų Seimas. Tai būtų išties sprendimas, galbūt nors kiek koreguotų situaciją šilumos sektoriuje.
PIRMININKAS. Laikas. Gerbiamasis Petrai, mes supratom, kad jūs už šitą pateikimą, nes jūs nuspaudėt žalią, taip? Labai ačiū.
Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1743, prašau balsuoti. Balsuojam. Pateikimas. Balsavimas, gerbiamieji.
Taip, brangieji, užsiregistravo 91 Seimo narys, už – 83, prieš – 1, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Audito komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Ir siūloma svarstyti, kada nuspręs Seniūnų sueiga.
Dabar grįžtam eilės tvarka prie popietinės darbotvarkės pirmo klausimo, t.y. 2-1 klausimas – nutarimo projektas, kurio registracijos Nr.XP-1579. Ir aš taip supratau, kad gerbiamasis A.Matulas sutinka pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos statybų Vilniuje, Turniškėse, aplinkybėms ir Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veiklai ištirti išvados“. Priėmimas. Bet labai prašau Seimą laikytis tylos, nes labai didelis triukšmas ir dalis Seimo narių negali normaliai klausyti.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pasiūlymų nėra, Seimo narių taip pat jokių pasiūlymų negauta. Siūlau pritarti komisijos išvadoms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra nuomonė už, nuomonės… Atsiprašau, dar pastraipsniui. Aš suprantu, kad gerbiamasis A.Monkevičius norės kalbėti dėl viso. Ar už 1 straipsnį? Dėl viso. Gerbiamasis A.Sysas taip pat, taip? Gerai. Pereiname prie svarstymo pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nuomonių prieš nėra? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio? Pritarta. Ačiū. Dėl viso kalbės gerbiamasis A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes per diskusiją jau aptarėme visus argumentus, išsakėme labai daug pastabų. Matome, kad nors Seime po pateikimo komisijos išvados buvo pradėtos svarstyti, bet tai, kaip į jas reaguojama, tikrai netenkina ir kelia didžiulį nerimą. Tačiau galime tikėtis, kad Vyriausybė bus priversta neužglaistyti, o atlikti Seimo pavedimą – inventorizuoti pavaldžių institucijų turtą ir atsisakyti privilegijų balasto, kurio tikrai nereikia ir kuris daro žalą. Nors išvadose ir lieka be aiškaus atsakymo ne mažiau svarbus klausimas, kurį atskleidė tyrimas, kokiomis aplinkybėmis aukšto rango valstybės tarnautojai, pareigūnai, naudodamiesi tarnybine padėtimi, rūpinosi asmenine gerove, ir, matydami turto valdymo spragas, ne tik kad nesiėmė jų pašalinti, bet suskubo jomis pasinaudoti asmeniškai, raginu Seimą, pirmiausia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, imtis kuo skubesnių įstatymo pataisų, kad valstybės valdymo sistemoje būtų ganėtinai adekvačių ir atgrasių sankcijų tiems valstybės tarnautojams, kurie prasilenkia su tarnybine etika ir pažeidžia įstatymus, kad nesikartotų štai tokie panašūs pavyzdžiai. Manau, kad reikia patvirtinti šias išvadas, o Seimo komitetai turėtų padaryti atitinkamas pataisas ne tik dėl turto valdymo, bet ir dėl to, kad būtų užtikrintas kokybiškesnis etikos principų laikymasis valstybės tarnyboje… turi atlikti savo pareigas. Raginu balsuoti už ir imtis tų darbų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Sysas – nuomonė už.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, lygiai taip pat, kaip mano kolega, pritariu, kad kuo skubiau mes priimtume komisijos išvadas, ir labai norėčiau, kad, priėmus šias išvadas, jos negultų į stalčius, bet tie komitetai, kuriems pagal paskirtį priklauso pasidomėti, kaip naudojamas valstybės turtas, pasidomėtų tomis išvadomis ir, sakykime, pasekmėmis – tuo, kas pakeista. Labai keista atrodo mūsų šalyje, kai valstybinis turtas naudojamas kaip asmeninis ir niekas už tai neatsako, Dabartinė padėtis yra dar keistesnė. Mes neradome, kur apgyvendinti premjero, nors stovi laisvas pastatas tame pačiame rezervate Turniškėse. Jis dabar lyg ir parduotas, o tiksliau, parduotas iš tų pačių valstybės mokesčių mokėtojų pinigų prezidentūrai, bet jis tuščias, tačiau, svarstydami biudžetą, mes vėl skirsime šimtus tūkstančių litų jam prižiūrėti, nors gal gyvens kandys, o ne gyvi žmonės. Premjerui mes remontuojame atskirą pastatą ir už jį mokesčių mokėtojai mokės po 9 tūkst. per mėnesį. Manau, pats laikas sutvarkyti priklausomybę, nevaidinti, kad tai yra uždaroji akcinė bendrovė, atsiskaityti, noriu pabrėžti, su smulkiaisiais akcininkais, kurie turi nedidelį kiekį akcijų, bet su jais niekas nesiskaito, nes toks yra įstatymas. Paprasčiausia grąžinti tą turtą visiškai valdyti valstybei, kad jis tikrai būtų naudojamas pagal paskirtį. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti ir, svarbiausia, pabandyti realiai ištaisyti tai, ką komisija matė blogo, kad tokie faktai Lietuvoje nepasikartotų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys gerbiamasis A.Matulevičius – nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, dėl šio tyrimo viskas aišku ir Seimo priedermė šiandien nieko nelaukiant patvirtinti išvadas. Nerimą kelia tai, kad nelabai kreipiamas dėmesys. Nekartosiu to, ką sakė gerbiamasis A.Sysas, bet reikėtų bent jau paraginti žmones, kurie atsakingi už tuos dalykus, norėčiau, kad tai padarytų Vyriausybės kanceliarija, nes ji vis tiek daro įtaką tiems reikalams, kad išvados (dėl jų buvo daug triukšmo) būtų įgyvendintos. Siūlau priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės mes neturime pasirinkimo. Buvo sudaryta komisija, ji atliko savo darbą. Mano nuomone, komisija nuėjo į smulkmenas, o tie didieji banginiai, kurie turėjo iš to naudą, kurie iš esmės sukompromitavo mūsų valstybės plačiąja prasme valdžią, išeina sausi iš tos padėties. Pažiūrėkite, buvę Prezidento patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška toliau laimingi gyvena tuose kotedžuose, abu grįžo į savo ankstesnes darbovietes, atstovauja Lietuvos valstybei: vienas eina atsakingas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, kitas – Saugumo departamente, ir, ko gero, dar seka Seimo narius. Pagaliau visoje šioje istorijoje negalime pamiršti ir Prezidento Valdo Adamkaus vaidmens. Tai ką, jis nematė, kas dedasi, sakysime, jo panosėje daugiau kaip pusę metų, nepasidomėjo, kas vyksta, kai sužinojo, kad jo rezidencija, tiksliau, gyvenamasis namas yra užstatytas. Dabar Seimas dar kartą viską nuleis iki iešmininko lygio ir, kaip anksčiau buvo su komisijos išvadomis, priims, padės į stalčių, ir viskas bus tuo baigta. Labai liūdna, bet šis Seimo sprendimas yra labai silpnas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dar viena nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritariu toms išvadoms, nors, manau, jos yra paviršutiniškos. Vis dėlto komisija galėjo pažvelgti giliau ir išanalizuoti tokią neeilinę situaciją, kai valstybės turtas, valdomas per akcijas, yra valdomas neūkiškai. Tiesiog nejaučiamos šeimininko rankos. Sprendimai priimami ir dėl Prezidento rezidencijos, ir dėl premjero gyvenamosios vietos, ir aukščiausių pareigūnų rezidencijos… tai yra matant, jų akyse priimami neūkiški sprendimai, nors šeimininkas yra valstybė. Vyriausybės kanceliarija, valdydama šį turtą per akcijas, priėmė daug sprendimų, sakyčiau, neracionalių, neūkiškų, o gal net ir nusikalstamų sprendimų. Tai nebuvo komisijos ištirta ir į tai atsakyta, nors Audito komitetas aiškiai buvo suformulavęs tuos klausimus, bet viskas praslydo paviršiumi. Nepaisydamas to, manau, pareigūnai ir Vyriausybės atstovai, ir kanceliarija padarys tam tikras išvadas ir neleis kitoms institucijoms elgtis taip, kaip buvo pasielgta šioje bendrovėje. Todėl pasisakau už šias išvadas.
PIRMININKAS. Dėkojame už visas nuomones. Kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti. Balsuojame už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos statybų Turniškėse aplinkybėms ir Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veiklai ištirti“, prašom balsuoti. Balsuojame. Priėmimas, t.y. kad būtų priimtas šis nutarimas.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Turiu pranešti vieną iškilmingą naujieną, šiandien per pietų pertrauką 14 val. buvo padėta kapsulė ateities kartoms nuo Seimo po mūsų naująja statoma Seimo sale. Statybininkai mano, kad ten bus priimami labai geri įstatymai.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 20 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-536. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį V.Volčioką. Svarstymo tęsinys.
Iš karto, matyt, turėtume pereiti prie pasiūlymų, kurie buvo pateikti ir jūsų atmesti. Seimo narių gerbiamojo A.Kašėtos ir gerbiamojo G.Šileikio yra trys ar keturi siūlymai, kuriems jūs nepritarėte. Gerbiamasis Šileiki, pats norite pateikti, ar A.Kašėta?
G.ŠILEIKIS (LSF). Gal išvadą pasakome?
PIRMININKAS. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, išties, mūsų manymu, tai tikrai tokios reikšmingos ir svarbios pataisos, bet, komiteto nuomone, jeigu jiems yra nepriimtina, gal Seimo nariai balsuos, jeigu apsispręsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs neatsiimate savo siūlymų. Tada, gerbiamasis Volčiokai, kviečiu paaiškinti tuos visus siūlymus, kodėl jūs nepritarėte.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo pateikti Seimo narių A.Kašėtos ir G.Šileikio siūlymai dėl projekto straipsnių. Dėl 1 straipsnio buvo nepritarta, nes straipsnyje pateikiama sąvoka vartojama ir keičiama įstatymo 3 straipsnyje. Dėl vieno siūlymo. Jeigu iš eilės, tai…
PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad dėl kiekvieno atskirai. Dėl 1 siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, ar balsuojame? Nėra prieštaraujančių? Balsuoti? Pasiruoškite, gerbiamieji balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo A.Kašėtos ir G.Šileikio siūlymui, kuriam komitetas nepritarė, dėl Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių išdėstymo. Dėl papildymo ir pakeitimo. Prašom balsuoti. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
Užsiregistravo 78, už – 17, prieš – 7, susilaikė 44. Nepritarta.
Antras siūlymas yra išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnį, jam komitetas irgi nepritarė. Ką komitetas gali paaiškinti?
V.VOLČIOKAS. Iš tikrųjų dėl 1 straipsnio išbraukimo komitetas nepritarė ir siūlo nekeisti įstatymo 14 straipsnio. Iš dalies ir dėl kitų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Šiuo atveju aš tikrai atsiimu kitus siūlymus ir bus tada paprasčiau.
PIRMININKAS. Visus likusius atsiimate?
G.ŠILEIKIS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Labai ačiū, tada toliau nereikia balsuoti. Yra Seimo nario gerbiamojo L.Sabučio siūlymas, kad 3 dalyje vietoj skaičiaus 70 būtų įrašytas 50 ir atitinkamai išdėstyta dalis. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš siūliau, kad būtų sumažintas tas vadinamasis nepriėjimo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto realiau būtų 50 metų, tačiau komitetas nepritarė. Šiandien būtų galima Seimui nebalsuoti, nes aš manau, kad mes vis tiek vėliau balsuosime, kur komitetas pritarė Seimo nario P.Gražulio nuostatai, kad apskritai nebūtų ribojama jokiais metais. Todėl aš nekviečiu ir nesiūlau šiandien Seimui balsuoti dėl mano siūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir liko gerbiamojo Seimo nario P.Gražulio. Yra ir Seimo nario J.Razmos siūlymas, kuriam reikia 10 Seimo narių pritarimo. Taip? Ir P.Gražulio. Ar yra pritariančių gerbiamojo J.Razmos? Nematau pakeltų rankų. Ar pritariame J.Razmos siūlymui? Reikia 10 pritariančiųjų, kad svarstytume. Matau, jau yra. Ačiū.
Tada kiečiu gerbiamąjį J.Razmą pateikti savo siūlymo esmę. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, kai aš rašiau siūlymus, dar nebuvo žinomas tas ryžtingas apsisprendimas dėl to išviešinimo. Man buvo svarbu, aišku, atsiradus toms naujoms aplinkybėms, pabrėžti, kad viešumas ribojamas tais atvejais, kai mes turime garantuoti pagal Konstituciją tiems, kurie patys savanoriškai prisipažino, kad žinotų, jog tokios garantijos yra duodamos. Bet aš dėl savo pataisų dabar kategoriškai tikrai nereikalauju balsuoti, nes kitų autorių buvo panašios pataisos. Aš manau, prieš priėmimą dar atidžiai pažiūrėsiu, jeigu ko reikės, įregistruosiu prieš priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš taip supratau, kad dabar atsiimate, taip? Labai ačiū. Gerbiamojo P.Gražulio. Prašom pateikti.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad tiek daug, daugiau kaip 76 Seimo nariai pasirašė remdami nuostatą, kad būtų išviešinti archyvai. Taip pat noriu pabrėžti, kad nuo lapkričio 1 d. bus išviešinti visi KGB archyvai ir Latvijoje. Latvijos Seimas taip pat žengė tokį patį žingsnį. Džiugu, kad su kaimynais mes apsisprendėme beveik vienu metu žengti šitą žingsnį.
Aš taip pat noriu padėkoti ir gerbiamajam J.Razmai, ir L.Sabučiui, kad jie atsiėmė, nes mano įstatymo pataisoje, kuriai pritarė ir komitetas, yra apimamos tos nuostatos, kurios buvo teikiamos tiek L.Sabučio, tiek J.Razmos pasiūlymais. Aš manau, kad komiteto nuomonei pritars Seimas ir pritars šioms nuostatoms, šiam įstatymo pakeitimui. Seimo nariai bus principingi, tie, kurie pasirašė, šiandien balsuos už tas pataisas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui po svarstymo? Ne. Tada, gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad svarstytume P.Gražulio siūlymą, prašom balsuoti. Komiteto nuomonė – pritarti. Bet Seime atsirado balsų, kurie nenori, kad būtų svarstoma. Gerbiamieji, vis tiek reikia 10 balsų.
Užsiregistravo 79. Už – 56, toliau nematau. Kaip suprantu, pritarta. Dabar aš nematau nei pritariančių, nei motyvų prieš yra. Gal galime?.. Ne. Yra. Gerbiamasis E.Klumbys. Nuomonė už, pritariama P.Gražulio siūlymui. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu pagaliau šiandien priimsim šį pasiūlymą, baigsime visas spekuliacijas, kurios yra susijusios su šantažu, su dingstančiais ir atsirandančiais maišais, bylomis ir t.t. Aš suprantu, oponentų argumentas yra tas, kad čia galbūt bus paviešintos ne pagrindinių veikėjų bylos. Tačiau mes turime atsiminti, kad dalis tų bylų yra išvežta turbūt į Maskvą, kita dalis neabejotinai yra didžiųjų tėvynės patriotų seifuose ir stalčiuose, ir galbūt jos anksčiau ar vėliau išplauks į gyvenimo paviršių. Didžiumai žmonių, kurie buvo paliesti tos bėdos, galbūt du trys keturi mėnesiai bus labai skausmingi, tačiau po to viskas nurims ir nebebus tų problemų, kurios gali būti artimiausius penkerius septynerius ar dešimt metų. Aš manau, tai yra tikrai svarbus žingsnis, ir raginu kolegas pritarti P.Gražulio pataisai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš galvoju šiek tiek kitaip, negu ką tik kalbėjęs kolega. Nesibaigs tampymas arba skelbimas vienų ar kitų duomenų, kartais tikrai neatitinkančių tiesos. Bet aš noriu pasakyti ką kita. Štai kolega J.Razma atsiėmė savo siūlymą, bet jo siūlymas savo turiniu labiau atitinka tiek žmogaus teisių apsaugą, tiek įskaitant įvairias grėsmes ir neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, kolegos P.Gražulio pasiūlyme nėra agentūrinės operatyvinės informacijos apsaugos jokio veiksnio, kurio tikrai reikia, turint omeny kitą informaciją, ne KGB archyvus, o pavyzdžiui, VRM archyvus. Nėra asmens duomenų teisinės apsaugos. Mes aname posėdyje priėmėme blogą pasiūlymą, kuriuo kolega P.Jakučionis pasiūlė asmenims, kurie buvo aukos, teisę uždrausti skaityti jų bylas. Juk mes ratifikavome konvenciją ir esame priėmę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kuriame nustatyta ne jų pareiga uždrausti, o kitų pareiga paklausti jų sutikimo, nes asmuo gali net nežinoti, kad apie jį yra byla.
Todėl aš tikrai esu prieš tokį dalyką. Argumentus praeitame posėdyje svarstymo metu pasakiau iš tribūnos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime, kad būtų priimtas Seimo nario gerbiamojo P.Gražulio pasiūlymas dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo papildymo. Prašom balsuoti. Kas palaiko P.Gražulio pasiūlymą? Balsuojame paremdami arba neparemdami.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 25. Pritarta Seimo nario gerbiamojo P.Gražulio pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas dėl to paties projekto yra Seimo narių gerbiamojo V.Volčioko ir gerbiamojo L.Sabučio. Norėčiau paklausti Seimo, ar yra 10 Seimo narių, pritariančių, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas.
Gerbiamieji, pakelkite rankas, jeigu galima. Kas pritariate gerbiamojo V.Volčioko ir gerbiamojo L.Sabučio pasiūlymui, kad jis būtų svarstomas? Matau, 10 yra. Kviečiu kurį nors iš jūsų pristatyti savo pasiūlymą. Yra rodoma į L.Sabutį. Prašom, gerbiamasis Sabuti.
L.SABUTIS. Ne mano dabar. Ką aš turiu pristatyti? Tribūnoje yra pranešėjas, jis gali pateikti. Nuomonė bus bendra.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis V.Volčiokas.
V.VOLČIOKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvo siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 dalį, kas susiję su Lietuvos SSR veikusių valstybės įstaigų, įmonių, organizacijų, buvusių slaptųjų (pirmųjų) skyrių dokumentais, išskyrus Lietuvos SSR veikusių valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, buvusių slaptųjų (pirmųjų) skyrių dokumentus… Čia yra įrašyta. Jeigu jūs turite tuos pasiūlymus, matote. Buvo pritarta pono P.Jakučionio pasiūlymams, todėl aš manau, kad gal ir nereikia, galima atsiimti. Kaip, pone Liudvikai? (Balsai salėje) Tegul būna kartu.
PIRMININKAS. Turiu pasakyti, kad yra komiteto protokolas, kuriame buvo pritarta šiam pasiūlymui.
V.VOLČIOKAS. Komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Yra nuomonės už ir prieš. Seimo narys gerbiamasis E.Zingeris – nuomonė už, pritarianti šiam pasiūlymui. Gerbiamasis Zingeri, jūs užsirašėte, nekalbate? Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, ką ir pranešėjas sakė, kad identiška pataisa yra gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlyta ir priimta. Tai kam du kartus tą pačią pataisą svarstyti? Nėra reikalo, negaišinkime laiko, nes jau yra pritarta.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ar, gerbiamasis Volčiokai, atsiimate, ar prašote balsuoti? (Balsai salėje) Jis dar gali atsiimti po P.Gražulio pastabos.
V.VOLČIOKAS. Aš galiu atsiimti, bet mes teikėme kartu su L.Sabučiu. Kokia jo nuomonė?
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi nuomonės išsiskyrė, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Volčioko ir L.Sabučio pasiūlymui, prašom balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo pasiūlymui. Neagituokite.
Užsiregistravo 86. Už – 46, prieš – 2, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta. Daugiau pasiūlymų neturime. Po svarstymo ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta po svarstymo. Ne. Reikalauja balsuoti. Gerai, gerbiamieji. Pasiruošiame balsuoti dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-536. Kas pritariate, balsuojate už, kas prieš – prieš. Prašom balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo. Priėmimo data bus nustatyta Seniūnų sueigoje.
Buvome susitarę, kad 16 val., prieš suteikdami žodį Valstybės saugumo departamento direktoriui, duosime žodį Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XP-1774. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš tikrai daug laiko neužimsiu, nes prašydamas įtraukti šį klausimą į darbotvarkę esmę pasakiau. Noriu pranešti, kad pagal susitarimą Seniūnų sueigoje kai kurie komitetai jau spėjo išsirinkti sau naujus vadovus, t.y. arba visą vadovybę, arba dalį vadovybės. Konkrečiai, Biudžeto ir finansų komitete vietoj B.Bradausko – V.Galvonas, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku vietoj atsistatydinusio kolegos A.Sadecko – A.Matulevičius. Pavaduotojas lieka tas pats – A.Kašėta. Ir Sveikatos reikalų komitete vadovai susikeitė vietomis: pirmininku išrinktas kolega A.Matulas, o pavaduotoja – D.Mikutienė. Kadangi čia visi dalykai yra sutarti, tai prašyčiau šiandien ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, 1 straipsnio 1 punkte matau, kad B.Bradauskas yra išbraukiamas. Kiek, sakysim, yra žinių, gandų, B.Bradauskas bus Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku. Žinome gerbiamojo Broniaus nusiteikimą dėl medžioklės ir kad Medžioklės įstatymas mirtinai užstrigęs Seime. Ar ši rokiruoti nereiškia lygiai to paties, kaip lapę įleisti į vištidę?
Č.JURŠĖNAS. Čia ne tas klausimas dabar yra nagrinėjamas, bet galiu patvirtinti, kad Seniūnų sueigoje iš tikrųjų tamstai rūpinčio komiteto pirmininko vieta yra paskirta Socialdemokratų frakcijai. Tai tiek aš galiu oficialiai patvirtinti. Tuo tarpu kolega V.Galvonas yra pasiūlytas jūsų frakcijos ir… (Balsai salėje) Bet, matyt, nevisiškai suprantama. Reikalingas pakeitimas, tai reikia paaiškinti, iš kurios frakcijos ateina pakeitimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Naudodamasis tribūna noriu tarti vieną žodį, kad antrą kartą nereikėtų kalbėti. Tikiuosi, kad Seimas bus malonus ir bus pritarta visiems pakeitimas. Remdamasis ilgamečio bendro darbo patirtimi, noriu padėkoti visų pirma kolega A.Sadeckui už pirmininkavimą itin svarbiam komitetui, taip pat ir D.Mikutienei už pirmininkavimą Sveikatos reikalų komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Gerbiamojo A.Salamakino nuomonė dėl viso projekto?
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Dėl šio straipsnio po pateikimo aš norėčiau. Aš esu truputį suglumintas pono E.Klumbio kalbos, nes jų frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys siūlomas į pavaduotojus ir jų frakcijos narys tarsi pasisako prieš. Tai dabar man nepatogu balsuoti. Gal jie tarp savęs tegul išsiaiškina, gal kitą narį pasiūlys, nors aš pritarčiau šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. (Balsai salėje) Mes buvome lyg ir sutarę bendru sutarimu po pateikimo pritarti, taip? Nėra prieštaraujančių.
Pereiname prie svarstymo. Per svarstymą yra užsirašęs… (Balsai salėje) Reikėjo pakelti ranką, būtume matę. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerai, grįžtame. Tada pasiruoškite, Seime, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr.XP-1762? Prašau balsuoti, kas pritariate po pateikimo. Balsuojame. Ir prašau Seimo narių, kai prieštaraujate, arba kelti ranką, arba garsiau pasakyti, kad prieštaraujate.
Užsiregistravo 90, už – 69, prieš nėra, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Pereiname prie svarstymo. Gerbiamasis E.Klumbys yra užsirašęs kalbėti per svarstymą. Prašau. Iki 5 minučių.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia tam tikrą diskomfortą kelia tai, kad mes dabar turėsime balsuoti už visą 1 straipsnį, nes ir mūsų frakcijoje yra žmonių, kurie pritaria šio nutarimo projekto 1 straipsnio 1 daliai, bet nepritaria 2 ar 3 daliai. Manau, tai yra nesąžiningas siūlymas, nes mes esame priversti balsuoti urmu už visas pavardes, nors kiekvieno mūsų požiūris konkrečiai į vieną ar kitą žmogų gali labai labai skirtis. Dėl to, kuo čia bando spekuliuoti vienas kolega iš Socialdemokratų frakcijos, kai kalba apie tai, kad E.Klumbys atseit nesusitaria su V.Galvonu. Mes puikiai su Vytautu susitariame, bet yra kitų problemų, kurios yra gilesmės negu tai, ką jūs norit kažkodėl įžiūrėti.
Šioje vietoje aš, pavyzdžiui, tikrai nepritariu. Kaip man elgtis, nes aš nepritariu šio nutarimo projekto 3 straipsniui dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininku renkamo A.Matulo? Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, gerbiamasis Antanai, jūs vadovavote Sveikatos reikalų komitetui nuo 1996 iki 2000 metų. Kaip tik tuo metu buvo padaryti tie visi pagrindiniai sprendimai, kurių žaizdas mes vienaip ar kitaip bandome glaistyti. Tada buvo padaryti tie sprendimai, kurie yra susiję su ligoninių stambinimu, su koncentravimu dviejuose taškuose, ligoninių naikinimu rajonuose, dabar viskas atsiliepia.
Todėl, iš vienos pusės, aš pritariu 1 straipsniui, bet negaliu pritarti 3 straipsniui. Taigi aš kreipiuosi į teikėją, kad tokie nutarimai dėl vieno ar kito komiteto pirmininko skyrimo turėtų eiti kaip atskiras blokas. Tada, manau, Seimo narių valia bus geriau atspindima, nes dabar mes esame priversti balsuoti už, kai viskas yra kaip vienas blokas. Manau, vis dėlto tai bus paskutinis kartas, kai mes turime tokią praktiką.
PIRMININKAS. Dėkojame E.Klumbiui. Seime, pasiruoškime balsuoti po svarstymo. Kas pritariate? O gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašom balsuoti. Atsiprašau, dar yra norinčių pakalbėti dėl motyvų. Gerbiamasis B.Bradauskas – palaikanti nuomonė po svarstymo. Ar jūs dėl viso norėsite kalbėti? Dabar. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tenka nusistebėti kolegos Egidijaus nuogąstavimais, mes jau pripratome, kad jis pusę Seimo posėdžių laiko sugaišina, tai tiek to, bet dabar tas protestavimas prieš visus mane tikrai jaudina. Gerbiamasis Egidijau, nebūgštaukite, A.Matulas – ne tokio lygio politikas, kad imtų inicijuoti tikrinti tamstos ar kito sveikatą, čia nieko baisaus neatsitiks, jeigu jis bus pirmininku. Aš pritariu šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Prašau.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nesakyčiau, kad aš prieš ar labai už, bet tiesiog noriu atsakyti, kad visada buvau už tai, kad sveikatos reforma tai nėra lovų skaičiaus mažinimas, ligoninių uždarymas ar kai kurių statistinių rodiklių siekimas. Sveikatos reforma visada, maniau ir manau, yra efektyviai veikianti pirminė sveikatos priežiūra, kokybiškos paslaugos. Noriu priminti gerbiamajam E.Klumbiui, kad tada, kai aš buvau komiteto pirmininkas, tokios nuostatos centralizuoti, uždaryti ligonines nebuvo, ir nė viena ligoninė per tą laikotarpį nebuvo uždaryta. Sąlygos buvo privertusios uždaryti, rodos, vieną palaikomosios slaugos gydymo ligoninę Darbėnuose. Buvo piketas prie ministerijos. Mūsų komitetas pasakė, kad negalima priimti sprendimų neinformavus visuomenės, nesuderinus su visuomene. Taigi, Egidijau, jūs tikrai šiek tiek supainiojote.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už ir nuomonę prieš. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate šiam nutarimui po svarstymo, prašom balsuoti. Kas prieš, kas už? Balsavimas, gerbiamieji, dėl pritarimo po svarstymo dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 84.
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo. Priėmimas. Pradėsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra prieštaraujančių? Dėl 2 straipsnio irgi nėra. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Pasiruoškime balsuoti, kad būtų priimtas šis nutarimas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 5. Priimta.
Gerbiamasis Seimo Pirmininkas V.Muntianas nori trumpą žodį. Prašom.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, noriu pasveikinti visus Seimo narius, nes mes jau ilgai laukėme šios dienos, kai galėsime pajudėti ir priimti tam tikrus sprendimus organizaciniais klausimais. Iš tikrųjų ilgai ėjome į šią dieną ir, manau, viską padarėme, kad tas sprendimas būtų tinkamai parengtas ir kad mes galėtume apsispręsti.
Taip pat noriu pasveikinti tuos, kurie yra išrinkti. Tai labai svarbūs postai. Yra komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai. Noriu pasveikinti ir palinkėti jiems kuo geriausios kloties tame sunkiame, bet labai visam Seimui reikalingame darbe.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pavesti Dokumentų skyriui sujungti, kur ryte buvo priimtas tam tikras nutarimas dėl komiteto pirmininko ir tai, ką dabar priėmėme, t.y. Nr.XP-1774 ir rytinį Nr.XP-1762 į vieną? Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra 2-4 – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus atsakymai į Seimo narių klausimus. Yra limituojamas laikas iki 30 minučių. Kviečiu departamento generalinį direktorių į tribūną. Primenu Seimo nariams, klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Ar jūs norite iš pradžių ką nors paaiškinti, ar iš karto klausinėjame? Prašom. Klausome, gerbiamieji!
A.POCIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už man suteiktą galimybę dar kartą išdėstyti savo poziciją dėl pastarųjų įvykių ir atsakyti į jums rūpimus klausimus.
Iš pradžių, jeigu leisite, aš norėčiau paliesti kelis, mano manymu, svarbius pastarųjų įvykių aspektus dėl tariamo departamento konflikto su Seimo komitetu. Aš nenorėčiau su tuo sutikti, nes, mano nuomone, jokio konflikto nėra. Iki šiol departamentas sėkmingai bendradarbiavo su komitetu ir be jokių trikdžių teikė komitetui visą tyrimui reikalingą informaciją. Šiuo metu komitetui yra perduoti 76 įslaptinti dokumentai, kurių bendroji apimtis yra 415 lapų. Tuose dokumentuose yra pateikta informacija apie Seimo komitetui pavestus ištirti klausimus. Šiuo atveju tiesiog išsiskyrė Seimo komiteto ir departamento nuomonės dėl konkrečios informacijos iš operatyvinio tyrimo bylų pateikimo, tačiau nemanau, kad tai yra neįveikiama problema. Viską galima išspręsti darbo tvarka, kai kuriuos sprendimo būdus aš esu pasiūlęs.
Taip, iš tiesų gavęs gana skubų komiteto paklausimą dėl tam tikrų vidaus dokumentų pateikimo, aš buvau pažadėjęs Seimo komitetui pateikti prašomus dokumentus, tačiau tam yra atitinkamos procedūros, kurių privalu laikytis ir pačiame departamente. Tuo tikslu buvo sudaryta speciali Valstybės saugumo departamento vidaus komisija, kurios tikslas buvo nustatyti šių dokumentų reikšmę, pagal kokius duomenis dokumentai yra parengti ir ar dokumentuose nurodyta informacija atitinka tikrus neginčijamus faktinius duomenis dėl pačios informacijos.
Kai Valstybės saugumo departamento vidaus komisija nustatė, kad prašomi dokumentai yra parengti remiantis tik vedamo operatyvinio tyrimo byloje esančiais duomenimis ir kad tyrimas yra svarbus ir perspektyvus, aš pritariau vidaus komisijos išvadoms ir prisiėmiau atsakomybę sprendžiant šių dokumentų pateikimo klausimą. Aš iš tikrųjų pakeičiau sprendimą. Komiteto prašomi dokumentai tokia forma, kokia jie yra operatyvinio tyrimo bylose, negali būti perduoti komitetui, nes specialioji komisija nustatė, kad šie dokumentai yra skirti tik departamento vidaus tyrimams organizuoti. Taip pat nustatė, kad tyrimas šiuo metu yra vykdomas operatyvinio tyrimo bylose, o bylose esanti informacija nėra patikrinta. Tai reiškia, kad ši informacija gali iš dalies ar net visiškai nepasitvirtinti. Taip pat nustatyta, kad prašomuose dokumentuose nurodyta informacija tiesiogiai neatitinka operatyvinių bylų duomenų. Todėl esu įsitikinęs, kad svarbiau priimti teisingą ir teisėtą sprendimą nei laikytis neteisingo sprendimo.
Kai kas bando spekuliuoti, kad šie prašomi pateikti įslaptinti vidaus dokumentai yra susiję su šviesaus atminimo Vytauto Pociūno vadovaujamo padalinio veikla, tačiau šiuos komentarus aš noriu paneigti. Prašomi dokumentai buvo rengiami ne mūsų kolegos padalinyje, bet kur kas vėliau ir visiškai kituose departamento struktūriniuose padaliniuose. Taip, šiuose vidaus kontrolės dokumentuose yra minima įvairių pavardžių, tarp jų yra ir kai kurių politikų ir valstybės pareigūnų, kitų asmenų pavardės. Kitaip nei interpretuojama, aš nesiekiu daryti įtakos Seimui, tuo labiau aš nešantažuoju, o vienareikšmiškai teigiu, kad pavardės, bet kokios pavardės paminėjimas operatyvinio tyrimo bylos dokumente, nepatikrinus surinktos ir jame pateiktos informacijos, nebuvo ir nėra joks minimų asmenų neteisėtos veiklos įrodymas. Todėl ir siekiau išryškinti tai, kokie pavojingi gali būti nepatikrintos operatyvinės informacijos pagrindu daromi sprendimai, juo labiau neteisiniai sprendimai. Ir jeigu jie yra pagrįsti ne teisiniais vertinimais, o kitokiais – politiniais, visuomeninės nuomonės sudarymu, – gali sukelti labai rimtą žalą ir labai rimtas neigiamas pasekmes. Deja, panašių precedentų Lietuvoje jau yra buvę. Ir vienąkart, aš manau, iš tikrųjų reikėtų užbaigti bet kokias interpretacijas ir esant įstatymų neapibrėžtumui naudoti atitinkamą operatyvinę informaciją priimant įvairius sprendimus. Jei šie dokumentai tokia forma, kokie jie yra operatyvinio tyrimo bylose, būtų perduoti, operatyvinis tyrimas apskritai taptų neperspektyvus ir greičiausiai jį reikėtų nutraukti. Beje, galiu pasakyti, kad šie tyrimai yra atliekami, ir tyrimas yra vykdomas gana intensyviai, ir jie turi atitinkamą perspektyvą. Bet kokios spekuliacijos ar interpretacijos apie galimą pažymų turinį, konkrečius faktus ar pavardes ir samprotavimai apie nusikalstamos veikos vadinamąjį dengimą yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
Seimo komitetui, tiriančiam klausimą apie galimas įtakas valstybės politikai, aš jau minėjau, yra perduota gana daug įslaptintų dokumentų. Tuose dokumentuose yra pateikta informacija apie komitetui Seimo pavestus ištirti klausimus.
Valstybės saugumo departamentas ir toliau atlieka vidaus tyrimą dėl įslaptintos informacijos sąmoningo atskleidimo tretiesiems asmenims. Šio tyrimo neatsiejama dalimi tapo ir prašomi vidaus kontrolės dokumentai. Todėl ir ši labai svarbi aplinkybė, ir šių dokumentų perdavimas, neturint įsitikinimo dėl informacijos patikimumo iš tiesų itin apsunkintų ir šį tyrimą.
Nepažeisdamas teisės aktų aš negaliu perduoti komitetui operatyvinėse tyrimo bylose esančių dokumentų ir nenorėčiau būti verčiamas pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų. Aš neatsisakau ir toliau teikti informaciją ir dokumentus komitetui, tačiau norėčiau, kad tai vyktų galiojančių teisės aktų ribose ir abipusio supratimo atmosferoje. Taigi jei aš pateikčiau visus prašomus įslaptintus dokumentus, kurie yra tyrėjų žinioje, tyrimą atliekančių pareigūnų žinioje, operatyvinėse bylose, o tie dokumentai yra operatyvinių bylų sudėtinės dalys ir sudaro operatyvinę bylą, tai yra medžiaga, pirminė medžiaga, iš ko vėliau yra siekiama nustatyti aplinkybes, kad bus galima priimti teisinius atitinkamus sprendimus, teisinius įvertinimus, spręsti atsakomybės klausimus. Tokiu atveju prieš pateikimą visi su tuo susiję operatyviniai tyrimai privalės būti nutraukti su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis direktoriau…
A.POCIUS. Ir kas už tai prisiims atsakomybę?
PIRMININKAS. Nebeliks laiko Seimo nariams klausinėti.
A.POCIUS. Nenorėčiau, kad kilus neigiamoms pasekmėms atsakomybė tektų tam, kas sudarė sąlygas ir neigiamoms pasekmėms atsirasti. Ačiū už dėmesį. Dabar norėčiau atsakyti į užduodamus klausimus.
PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Ačas. Prašau.
R.AČAS (TTF). Pone generalini direktoriau, po jūsų konflikto su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu vieša paslaptimi tapo tai, kad dėl kai kurių Seimo narių veiklos jūsų vadovaujamas departamentas atlieka operatyvinį tyrimą. Suprasdamas, kad pavardžių paviešinimas šiuo metu sudaro valstybės paslaptį, noriu paklausti to, kas tikriausiai nėra valstybės paslaptis. Prašome pasakyti, dėl kelių šios kadencijos Seimo narių, neįvardijant pavardžių, jūsų departamentas atlieka operatyvinį tyrimą? Ir ar yra tokių Seimo narių, prieš kuriuos operatyviniai veiksmai atliekami daugiau kaip vieni metai? Ačiū.
A.POCIUS. Jeigu toks klausimas būtų adresuotas komitete, aš komitete galėčiau į tai atsakyti. Šioje salėje aš negaliu analizuoti operatyvinio tyrimo aplinkybių ir komentuoti konkrečiai atliekamus tyrimo veiksmus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, man regis, kad čia eilinį kartą vyksta, sakysim, farsas. Nebijau to pasakyti, tyčiojimasis iš Seimo narių, iš tautos atstovų. Atsižvelgiant į tai, kas vakar buvo paskelbta kaip laiškas ar kaip kreipimasis, kur daromos užuominos dėl Seimo narių, aš dar kartą noriu klausti jūsų, žinodamas, kad iš principo jūs neatsakysit, tačiau tai lieka stenogramoms ir istorijai. Sakykit, kiek vis dėlto Seimo narių yra operatyvinės veiklos objektai? Ir koks yra ilgiausias laikas, kai tie Seimo nariai yra, tiesiai šviesiai sakant, sekami, stebimi…
PIRMININKAS. Labai ačiū.
E.KLUMBYS. …jų veiksmai yra kontroliuojami?
A.POCIUS. Tiesiogiai Seimo nariai nėra kontroliuojami. Bet ką reiškia operatyvinės informacijos veikla ir jos vykdymo principai? Kiekvienas žmogus gali patekti į vienokius ar kitokius akiračius, bet ar yra atsakoma į klausimą, dėl kokių aplinkybių, kokiais tikslais, kokie yra sprendimai, ar tie veiksmai sukelia kokių nors teisinių pasekmių? Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Ir tokio pobūdžio informacija negali būti pateikiama nepatikrinus konkrečių faktų. Mes visuomet sukelsime neigiamas pasekmes. O dėl vadinamų užuominų dėl Seimo narių reikėtų neištraukti šių žodžių iš konteksto. Tai yra atkreipiamas dėmesys. Ar tai bus tiesa, ar tai bus nustatyta? Ir jeigu bus perduota, tai ar iš viso bus įmanoma nustatyti objektyvias aplinkybes ir turėti atitinkamus patikimus duomenis, kad būtų galima priimti pagrįstus ir teisėtus teisinius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys gerbiamasis D.A.Barakauskas.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, 2006 m. rugsėjo 11 d. Rimvydo Valatkos straipsnis „VSD ataka: kam skambina varpai“ prasideda citata: „Paslaugus kvailys pavojingiau už priešą. Ir tas kvailys, jeigu jis yra tik kvailys, dirba Valstybės saugumo departamente“. Mano klausimas būtų toks: kas pataria arba parengia jūsų pasirašytą laiško valstybės vadovams tekstą? Jis yra prieštaringas, nepaaiškina esmės ir sukelia naujų įtarimų bangą Lietuvoje.
A.POCIUS. Laiškas yra pasirašytas mano. Aš kol kas negavau nė vieno paneigimo, kad bent vienas teiginys, išdėstytas šiame laiške, būtų pripažintas kaip nepagrįstas. Deja, visuomenėje taip pat kyla labai daug klausimų, ir aš turiu teisę paaiškinti ir viešai savo atitinkamą poziciją. Mano tikslas yra užtikrinti, kad vykdant operatyvinę veiklą būtų taikomi aukščiausi teisėtumo reikalavimai ir aukščiausi standartai. Neigiamų pasekmių iki šiol mes esame, man atrodo, pakankamai turėję. Vertinkim įvairiausias situacijas. Bet aš manau, kad reikia labai griežtai reglamentuoti ir pačią operatyvinę veiklą, ir kartu atitinkamai ir itin atsakingai elgtis dėl operatyvinių duomenų, kurie nėra patikrinti, kurie nėra patikrinti kitomis faktinėmis aplinkybėmis, panaudojimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik sakėte, kad operatyvinės medžiagos išviešinimas ar bet kokio asmens išviešinimas praranda bet kokią operatyvinio darbo tyrimo prasmę. Aš noriu paneigti šiuos jūsų samprotavimus. Kai buvo išviešinta operatyvinė medžiaga prieš Rolandą Paksą, ne tik komiteto nariams, bet visai visuomenei, ir kai kuriuos posakius visuomenė net išmoko atmintinai, labai sėkmingai buvo atliktas darbas – nušalintas Prezidentas R.Paksas. Ir tai darė VSD pareigūnai. Kodėl taikomi dvejopi standartai? Ir dar vienas dalykas. Aš girdėjau, kad jūs po šio pranešimo esate paruošęs Prezidentui atsistatydinimo pareiškimą. Ar tai tiesa?
A.POCIUS. Prašom pakartoti paskutinę frazę.
P.GRAŽULIS. Esu girdėjęs, kad jūs esate paruošęs atsistatydinimo pareiškimą, kurį žadate įteikti Prezidentui. Ar tai yra tiesa?
A.POCIUS. Jūsų paskutiniai teiginiai neatitinka tikrovės. Tai viena. Antra. Noriu pasakyti, kad departamentas neatsisako pateikti informacijos komitetui, bet departamentas turi būti atsakingas už šią informaciją dėl jos patikimumo ir faktinių duomenų tikrumo. Turime vadovautis neginčijimais duomenimis ir neginčijimais įrodymais, o ne spėlionėmis, įvairiausiomis prielaidomis arba dezinformacinio pobūdžio informacija.
Atsakydamas į pirmąją šio klausimo dalį, noriu pasakyti, kad departamentas, pateikdamas laikinajai komisijai šią informaciją, buvo įsitikinęs šios informacijos patikimumu, faktinių duomenų tikrumu ir ši informacija dėl tos priežasties buvo teikiama. Dar daugiau. Didžioji dalis šios informacijos buvo pateikta ikiteisminiam tyrimui atlikti ir įstatymo nustatyta tvarka šie duomenys buvo išslaptinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis direktoriau, po jūsų atsakymų man kyla kai kurių klausimų. Jūs savo kalboje teigėte, kad negalite remtis nepatikima informacija, negalima jos pateikti. Bet sprendžiant… ta medžiaga, kurią prašo pateikti komisija, ta informacija nėra patikima, bet, remdamasis ja, sakote, kad jau yra kažkokių Seimo narių, aukštų pareigūnų, kurie yra minimi tose pažymose. Išeina taip, kad jūs lyg ir atskleidžiate nepatikimos informacijos turinį. Tai viena klausimo dalis.
Kita dalis. Man vis tiek liko neaišku, kur jūs matote operatyvinės informacijos pateikimo ribas, nes kitos mūsų dirbusios komisijos… Turiu omeny Aleksandro Mizgario bylą, dėl kurios buvo sudaryta laikinoji komisija, komisija taip pat naudojosi byla, kuri buvo operatyvinio, tiriamojo pobūdžio, buvo parengta išvada ir tada jokių problemų nebuvo. Kur yra ta riba ir kas sprendžia, kurioje vietoje tą ribą reikia nustatyti, kas turi spręsti?
A.POCIUS. Visų pirma aš niekada nesakiau, kad Seimo nariai yra įsipainioję, tokių teiginių niekada nebuvo pasakyta. Kad gali būti įvairiausių pavardžių… Kokios po to kyla pasekmės šiam žmogui sprendžiant jo nekaltumo prezumpcijos klausimą, sprendžiant visuomenės nuomonės sudarymą, jeigu ši informacija yra nepatikima. O patikimumas gali būti įrodytas užbaigus operatyvinį tyrimą. Kai jis yra baigtas, kai visi turimi duomenys yra patikrinti, yra įsitikinama, kad teiginiai nekelia abejonių, nėra prielaidinio pobūdžio, galima šiais duomenimis remtis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis direktoriau, aš pritariu, kad operatyvinio tyrimo dokumentai, kurie yra tyrimo eigos, iš tikrųjų negali būti paviešinti. Tačiau jūs pats išmetėte intrigą (ir aš pritariu savo kolegoms), kai pasakėte, jog jūsų rankose yra žymių politikų pavardės. Ar jums neatrodo, kad jūs tokiais pasakymais apskritai diskredituojate politinę sistemą, ar čia profesionalumo stoka, ar vėl tam tikro sąmokslo dalis?
A.POCIUS. Čia jokio sąmokslo dalis, čia nėra profesionalumo problemos. Tekstus visada reikia skaityti visos apimties. Yra iškelta problema, bet kas gali būti paminėtas įvairiose pažymose. Nėra jokių kaltinimų, bet problema yra ta, kad jeigu konkretus žmogus yra įvardijamas, tai… Mes turėjome ne vieną pavyzdį įvairiose situacijose, kai tokie panaudojimai baigdavosi teismais, įvairiais kitais neigiamais dalykais. Su šia sritimi reikia elgtis itin atsakingai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis direktoriau, aš norėčiau bendresnį klausimą, gal kiek paradoksalų klausimą. Kai iš šono stebi dabartinę situaciją, man susidaro įspūdis, kad Saugumo departamentui pradeda vadovauti ne įstatymų tvarka paskirtas direktorius, o sakyčiau, gerbiamieji J.Razma, A.Kubilius, R.Juknevičienė. Kaip manote jūs?
A.POCIUS. Aš manau, kad esu atsakingas už departamentą, ir mano pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų be jokio poveikio ir nepaisant įvairių interpretacijų. Žinoma, gyvenime tai yra gana sudėtinga, bet sprendimai privalo būti priimti teisėti, dėl sprendimų teisėtumo negali būti jokių abejonių ir negali būti sudaryta jokių prielaidų daryti neteisinius sprendimus.
O dėl vadovavimo, tai yra komitetas, tai yra Seimo nariai ir čia yra Seimo klausimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Ivanauskas. Prašom.
A.IVANAUSKAS (PDF). Laba diena. Komisija, ko gero, nuspręs dėl jūsų darbo įrodymų, koks yra valdymas… Bet iš tikrųjų Operatyvinės veiklos įstatyme aiškiai parašyta dėl operatyvinės medžiagos panaudojimo. Galbūt aš būsiu labai nepopuliarus, bet pasakysiu savo nuomonę, kad džiaugiuosi, jog jūs galų gale kaip tarnybos vadas atsispyrėte ir nepateikėte komisijai. Kas būtų Lietuvoje, jeigu visi operatyviniai subjektai, kurie tai vykdo, operatyvinę medžiagą pateiktų, išmestų maišus į Lietuvos rinką. Kas būtų. Tai neįmanoma. Manau, atėjo laikas, kad reikia baigti naudotis komisijoms ir spaudai ar dar kažkur nutekinti tas medžiagas. Reikėtų viską padaryti, kad tos tarnybos užtikrintų operatyvinės medžiagos saugumą ir patekimą. Jūsų išmetami pasakymai apie vienus ar kitus pareigūnus, manau, irgi daro neigiamą įtaką daugelio žmonių apsisprendimui ir sukelia šiokį tokį nerimą. Manau, kad ateityje jūs atsargiau elgsitės ką nors sakydamas. Ačiū.
A.POCIUS. Dėkoju už gerus palinkėjimus. Į visus gerus palinkėjimus visuomet yra atsižvelgiama. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad departamentas neatsisako pateikti informacijos komitetui, tačiau pateikiant ir pateikimo procedūroje visuomet privalo vyrauti teisingumo, teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos užtikrinimo principai. Tik tuomet mes stiprinsime ir teisinės valstybės pagrindus, ir neturėsime įvairiausių situacijų, kai vėliau yra švaistomasi kaltinimais, prasideda įtarimai, prasideda įtarinėjimai, trikdomas ne tik pačių tarnybų, bet ir kitų institucijų darbas, galiausiai nebūna ir teisinio rezultato. Aš esu suinteresuotas, kad tokių neigiamų pasekmių nebūtų, o komitetui aš esu pasirengęs pateikti iš tikrųjų apibendrintą tą informacijos dalį, dėl kurios departamentas gali visiškai atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis direktoriau, minėtose pažymose – vis tiek kartojasi panašus klausimas, kad minimi Seimo nariai. Mano būtų labai trumpas ir konkretus klausimas: taip ar ne? Ar yra tuose sąrašuose vadinamieji naujokai, kurie išrinkti pirmą kartą į Seimą? (Juokas salėje)
A.POCIUS. Jūs uždavėte labai linksmą klausimą, bet reakcija buvo ankstesnė negu buvo galima išgirsti jūsų klausimą. Galbūt galėtumėte jį pakartoti, aš tikrai neišgirdau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kas neįjungta?
V.KAMBLEVIČIUS. Įjunkite. Dar kartą kartoju. Ar yra tame sąraše pavardės Seimo narių, kurie išrinkti pirmą kartą į Seimą? (Juokas salėje)
A.POCIUS. Aš į tą klausimą, kiek tai buvo susiję apskritai su Seimo nariais, jau esu atsakęs. Nenorėčiau plačiau komentuoti tokių klausimų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, klausomės! Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis direktoriau, nebuvau šalininkė, kad jūs stovėtumėte šioje tribūnoje, ir nesiruošiau klausti, bet viena svarbi informacija, kuri pasiekė šiandien po pietų, privertė mane įjungti mikrofoną. Ar jūs iš šios tribūnos galite užtikrinti, kad pareigūnai, sąžiningai liudiję komitetui apie Valstybės saugumo departamente parengtą ir sukauptą informaciją dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių, nebus persekiojami nei tiesiogiai, nei bandant juos kompromituoti ar daryti jiems spaudimą „nuleidžiant“ informaciją žiniasklaidai? Šiandien pasiekė tokia informacija apie žmogų, kuris rytoj, kiek žinau, ateis liudyti pakartotinai. Ir tai yra labai svarbus žmogus teikiant informaciją ir konsultuojant komitetą.
A.POCIUS. Aš galiu atsakyti taip, kad įstatymų reikalavimai yra visiems vienodi. Aš negaliu pasakyti, ar tai geras žmogus, ar negeras žmogus. Turi vyrauti tokiose situacijose visiškai kiti motyvai. Jeigu pareigūnas pažeidžia įstatymą, jis privalo atsakyti. Jeigu jis nepažeidė jokio įstatymo, jis neprivalo būti persekiojamas, ir tai būtų apskritai nesuderinama su statusu, ir apskritai tai prieštarautų bet kokiems teisiniams principams. Galbūt jūs galite įvardyti pavardę, aš nežinau tokių dalykų, kad kas nors būtų…
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Aš noriu paklausti Seimo. Buvo skirta 30 minučių. Ar tęsiame? Liko trys Seimo nariai. Leisti? Leisti. Gerbiamasis P.Gražulis nori repliką?
P.GRAŽULIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GRAŽULIS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Labai abstrakčiai norėjau paklausti, ar iš Mišrios Seimo narių grupės nėra tame sąraše ir ar Mišrios Seimo narių grupės pirmininkas yra aukštas valstybės pareigūnas? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad nereikia juokauti. Gerbiamasis P.Gražulis…
A.POCIUS. Aš manau, kad ši salė nėra skirta tokiems klausimams ir aš į tokius klausimus tikrai nenorėčiau atsakinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis generalini direktoriau, man susidaro įspūdis, kad iš šio viso parlamentarų klausinėjimo efekto, arba racionalaus grūdo, tikrai nėra. Aš suprantu, kad jūsų organizacijos struktūra konfidenciali, bet dauguma Seimo narių, aš neskaitau Nacionalinio saugumo komiteto narių, gauna daugiausia informacijos iš spaudos. Man susidaro įspūdis, kad visa tai, kas susiję su šia problema, dauguma Seimo narių gauna informaciją iš spaudos ir iš esmės viskas, ką sužino, tai yra spaudos informacija. Aš norėčiau paklausti vieną dalyką. Vis dėlto tam tikra informacija pasitvirtina. Ar jūs galite sutikti su tuo, kad ši informacija nuteka iš Valstybės saugumo departamento, o čia tik pro forma yra jūsų atsakinėjimas į mūsų klausimus? Ačiū.
A.POCIUS. Na, žinote, žurnalistai irgi yra savarankiški informacijos rinkėjai. Jie turi savų galimybių, bet aš noriu paneigti, kad tai yra departamento leidžiama informacija. Kaip žinote, žurnalistai taip pat domisi įvykiais, jie bendrauja su atitinkamais žmonėmis ir jie patys yra pajėgūs surinkti įvairią informaciją, pateikti analitinius straipsnius, parengti atitinkamas publikacijas. Šito aš negalėčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Visockytė.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, iki šiol maniau, kad gyvenu ir dirbu parlamentinėje respublikoje, kur Seimas yra viena iš aukščiausių valstybės institucijų. Dabar iš jūsų kalbos tokių gaidelių girdžiu, kad Seime, komitete dirba lyg ir nepatikimi žmonės, skubantys paviešinti taip sunkiai surinktą VSD operatyvinę informaciją. Tai gal dabar VSD vadovas esate jūs, kuris iki šiol niekaip nebūdavote atsakingas už labai dažną operatyvinės informacijos paviešinimą žiniasklaidoje, kitur, gynybą renkantis kaip ir organizavimu Seimui interpeliaciją… nes mes visi nepatikimi.
A.POCIUS. Aš siūlyčiau taip pesimistiškai negalvoti. Man atrodo, visi Seimo nariai yra pajėgūs vykdyti savo, Seimo narių, pareigas ir pavestas funkcijas. Aš tik dar kartą noriu pakartoti, kokia yra problema dėl nepatikrintos informacijos paskleidimo, perdavimo kitais, o ne tyrimo tikslais. Būtent esant tokiai situacijai, jeigu tai paliestų bet kurį pareigūną, ar Seimo narį, ar Vyriausybės narį, iš tikrųjų jis jaustų atitinkamą savo veiklos suvaržymą. Taigi siekime, kad tais visais klausimais vyrautų teisėtumo ir teisingumo principai. Tada nekils tokių klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau Klumby, yra Seimo narių, nepatenkintų dėl jūsų veiklos su videokamera. Reglamente nėra numatyta, kad jūs turite teisę ar neturite teisės filmuoti, bet vis dėlto manyčiau, kad turėtumėte atsiklausti tų žmonių, kuriuos stengiatės filmuoti.
Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Kadangi jau paskutinis klausimas, mano klausimas bus susijęs su tema, kuri šiandien buvo mažai arba visai neminėta. Kai jūsų departamento pareigūnai atliko veiksmus prieš laikraščio „Laisvas laikraštis“ redakciją, taip pat buvo kalbama ir apie informacijos nutekinimo problemas, apie vadinamuosius kurmius. Jūs minėjote vidinį tarnybinį patikrinimą. Norėčiau pasiteirauti, ar jis vykdomas, galbūt jau yra rezultatai, galbūt jūs jau išsiaiškinote asmenį, kuris nutekindavo informaciją, arba tą sistemą, kuri pas jus veikia? Kokia šiandien situacija šiuo klausimu? Ačiū.
A.POCIUS. Dėkui už rimtą klausimą. Tyrimas yra atliekamas, tyrimas intensyvėja ir kai bus priimti teisiniai sprendimai, aš manau, kad bus informuota ir visuomenė, ir Seimo nariai galės gauti atitinkamą informaciją tuo klausimu.
PIRMININKAS. Ką gi, laikas, ir visi klausimai yra atsakyti. Gerbiamasis A.Salamakinas papildomą klausimą? Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis departamento direktoriau, mielieji kolegos, Statutas mums iš tiesų leidžia ypač nūdienos klausimu išsikviesti aukštą valstybės pareigūną. Aš nesupratau, „Tvarka ir teisingumas“, dėl ko jūs išsikvietėte gerbiamąjį generalinį direktorių, kodėl jūs neparengę klausimų pavertėte visą šį pusvalandį kažkokiu „aklo ir kurčio šnekos“ principu. Tai kitą kartą galbūt pasiruoškime. Jeigu kviečiame, užduokime klausimus, kad nebūtų cirko. Žiniasklaidai tapo neįdomu, ką mes čia darėme, visi išsiskirstė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš suprantu, kad turiu teisę padėkoti gerbiamajam A.Pociui, o gerbiamasis E.Klumbys kalbės dėl vaizdo kameros. Tai ačiū generaliniam direktoriui. Sėkmės jums. Įjungiu centrą. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, pirmiausia man kilo toks įdomus dalykas, kad ši jūsų pastaba dėl mano užsiėmimo kilo tada, kai kalbėjo Saugumo departamento vadovas A.Pocius. Ne anksčiau, kai aš filmuodavau vieną ar kitą Seimo narį. Tai, aš manau, nedraudžiama. Mes visi esame vieši asmenys. Jums nekyla jokių abejonių, kai filmuoja žurnalistai. Jums visiškai nekyla jokių neaiškumų, kai vienas ar kitas Seimo narys kompiuteriu skaito laikraštį ar žaidžia žaidimus. Visi jie kažkuo užsiima. Kiti aktyviai dalyvauja. Duok Dieve, kad visi taip aktyviai dalyvautų diskusijose, kaip aš dalyvauju. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, ko gero, didžiausias nepasitenkinimas kilo dėl to, kad aš filmuoju Saugumo departamento vadovą. Tai yra labai įdomus dalykas ir šie kadrai po metų kitų bus unikalūs. Patikėkite.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Egidijau, tikrai ne dėl to, ką jūs šiandien filmavote. Čia jau kelintas atvejis, kai gaunu Seimo narių nepasitenkinimo skambutį. (Balsai salėje) Taip, tada prašom į tribūną filmuoti. Eiti ten, kur skirta vieta. Aš sakau, tai nereglamentuota, bet aš gavau nusiskundimą ir jį pagarsinau.
Gerbiamasis V.Mazuronis. Atsakyti. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamajam A.Salamakinui, kaip senam Seimo nariui, turinčiam patirties, noriu priminti, kad šiandien Saugumo departamento vadovą pakvietė Seimas bendru sprendimu, tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau, klausimai, kurie buvo parengti, buvo labai normalūs ir aktualūs. O trečia, tai mano asmeninė nuomonė: nėra blogų arba kvailų klausimų, yra blogi arba kvaili atsakymai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis P.Gražulis, replika.
P.GRAŽULIS . Aš taip pat norėčiau šiek tiek reaguoti į kolegos A.Salamakino repliką. Mes pastebėjome, kad VSD vadovas negerbia Seimo ir neatsakė nė į vieną, ir ne pirmą kartą, konkretų Seimo narių užduotą klausimą. Kas lieka Seimo nariams, jeigu Seimo nariai tampa (pagal VSD vadovą) pačia žemiausia grandimi? Parlamentas, kurį išrinko tauta… Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad esame parlamentinė respublika, kad mes atliekame vykdomosios valdžios kontrolę, o VSD vadovas tiesiog leidžia sau tyčiotis iš Seimo. Aš siūlyčiau ir inicijuočiau dar kartą reikšti nepasitikėjimą VSD vadovu vien dėl jo atsakymų į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Baigiame emocijas. Labai ačiū. Dabar norėčiau paklausti. Yra rezervinis klausimas, kurio pateikimas turėjo būti 15 val., ir mes šiek tiek atsiliekame nuo grafiko. Ar dirbame pagal darbotvarkę, ar vis dėlto svarstome rezervinį? Rezervinį.
Tada kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį A.Paulauską pristatyti rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms išaiškinti“ projektą, registracijos Nr.XP-1729. Pateikimas. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu pristatyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms išsiaiškinti.
1997 metų sausio 31 dieną žuvo Juras Abromavičius, Lietuvos Respublikos savanoris, davęs priesaiką su pirmuoju būriu 1990 m. lapkričio 23 dieną. Kariuomenės kūrėjas, VSD darbuotojas. Nužudytas dėl pareigų atlikimo. Jis rinko informaciją apie tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą, apie savanorių išėjimą į mišką ir kitus nusikaltimus. Kantriai laukėme teisėsaugos tyrimo pabaigos ir 2006 m. rugsėjo 16 d. čia, Seime, mes išgirdome generalinio prokuroro atsakymą, kad tyrimas yra baigtas. Noriu pacituoti, nes yra daug interpretacijų ta tema.
„Dėl J.Abromavičiaus žūties prokuratūra priėmė procesinį sprendimą ir mes nutraukiame ikiteisminį tyrimą.“ Ponas Algimantas Valantinas atsakė į Seimo nario klausimą. Po to prokuratūra paskelbė oficialų pranešimą apie šį tyrimą ir žiniasklaidoje pasirodė vis daugiau informacijos apie tyrimą, apie tyrimo rezultatus ir, be abejo, šiame tyrime paminėtus asmenis. Tai privertė naujai pažvelgti į 1997-uosius, taip pat ir į įvykius, kurie vyko, prisiminti atskirų partijų, Seimo narių veiksmus, susijusius su šiuo tyrimu, ir asmeniškai susipažinti su parlamentiniu tyrimu, kuris buvo organizuotas vos savaitei po J.Abromavičiaus nužudymo.
Aišku, turbūt pagrindinis klausimas, kuris kankina arba kiekvienam kyla: kodėl taip ilgai nebuvo atskleisti šio nužudymo vykdytojai, bendrininkai? Kai susipažįsti su informacija, kuri buvo paskelbta įvairiose žiniasklaidos priemonėse, matai, kad minimi asmenys, kurie tuo metu buvo politikai, dirbo valstybės tarnyboje, turėjo galimybę susipažinti su informacija apie nusikaltimo tyrimą ir pagaliau net slėpti nusikaltimo pėdsakus.
Aš manau, kad į teisinius klausimus atsakė prokuratūra, bet į politinius klausimus nėra atsakyta. Galbūt nėra atsakyta ir į visus teisinius klausimus. Tai yra gana juodas mūsų istorijos puslapis ir ne iki galo atskleistas. Todėl mes inicijuojame šią komisiją, kad atskleistume dar vieną tiesos puslapį, nes slepiant informaciją arba visą laiką nenorint sakyti tiesos užprogramuojama galimybė manipuliuoti šiais žmonėmis arba regzti politines intrigas.
Noriu atkreipti dėmesį į nutarimo projektą ir į klausimus. Jie visi yra politinio pobūdžio. Mes tikrai nesiruošiame įsiterpti į teisėsaugos kompetenciją, į prokuratūros tyrimą. Netgi 5 straipsnyje pasakoma, kad komisijai nesuteikiama įgaliojimų konstatuoti nusikalstamas veikas arba ieškoti konkrečių veikų, konkrečių asmenų. Jeigu jūs matote arba susipažinote, visi klausimai siejami su asmenų darbu, informacija, kuri prieinama ir nereikalauja kokio nors ypatingo tyrimo, bet duoda galimybę atsakyti į tuos įtarimus arba į iškeltus klausimus, kurie tiek visuomenei, tiek politikams liko neatsakyti.
Dabar labai trumpai apie iniciatyvas, kurios pasirodė šiandien, visai neseniai mes gavome projektus. Ponas J.Razma teikia siūlymus šiam projektui. Perskaitęs juos iš karto prisiminiau posakį, kad jeigu nori nieko nenustatyti, nieko neišsiaiškinti, tai reikia tirti viską ir tyrimo ribas plėsti tiek, kad visiškai nebeliktų galimybės atsakyti į konkrečius klausimus. Būtent toks mėginimas ir yra jums pateiktas. Siūlau atkreipti dėmesį į pavadinimą, į 1, 4 straipsnius, kur siūloma tirti visų 1990–1997 m. įvykdytų sprogdinimų, kurie sukėlė politinį rezonansą, aplinkybes. Galbūt ponas J.Razma ir pamiršo, kokie buvo 1990 m., 1992 m., kai kiekvieną dieną buvo koks nors sprogdinimas, koks nors susišaudymas, incidentas. Jisai siūlo tirti visus nuo 1990 m. iki 1997 m., taikoma ta pati jau tapusi klasikine formulė – jeigu nori neištirti nieko, tai pradėk tirti viską.
Jeigu ponas J.Razma arba jo bendražygiai nori tirti šiuos įvykius, jie turėtų inicijuoti dar vieną komisiją ir suformuluoti ar tuos pačius, ar kitus klausimus, bet juos painioti su mūsų tyrimu, vadinasi, bandyti išplauti pagrindinę komisijos kūrimo idėją ir iniciatorių pagrindinę idėją. Mes siekiame išsiaiškinti tiktai Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes ir su tuo susijusius teisinius klausimus. Tiek norėjau pasakyti pristatydamas nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas. Kodėl Seime taip buvo ieškoma įvairiausių spragų, Statuto pažeidimų prieštaravimų Konstitucijai? Taip, kai kurios politinės jėgos tiesiog be galo prieštaravo, kad tas klausimas nebūtų svarstomas ir šiuo klausimu nebūtų sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija.
Kitas klausimas. Jūs visada ėjote gana aukštas pareigas, buvote generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, buvote Seimo Pirmininkas, tada turėjote daug didesnius svertus, kad šis klausimas, kurį jūs inicijuojate, būtų ištirtas. Šiandien, kai esate eilinis Seimo narys, tai tikrai yra sudėtingiau. Ar tuo metu, kai ėjote atsakingas pareigas, dėjote pastangų, kad šis klausimas būtų ištirtas ir kad būtų aišku, kas yra J.Abromavičiaus žudikai?
A.PAULAUSKAS. Dėl to, kad prieštaravo, aš galėčiau peradresuoti tą klausimą tiems, kurie prieštaravo. Manau, kad turbūt pamatysime, kas prieštarauja, kai balsuosime už nutarimą. Galbūt tose pradinėse stadijose buvo galima ginčytis, bet kai ateina sprendimų metas, tada ir pasirodo, kas prieštarauja, kas ne.
Dėl to, ar aš galėjau ištirti šį nusikaltimą eidamas kitas pareigas. Noriu priminti, kad aš buvau paskirtas Tarpžinybinės tyrėjų grupės vadovu šiam nusikaltimui tirti. Grupė jungė tiek saugumo, tiek kitų specialiųjų tarnybų darbuotojus, be abejo, ir prokuratūros. Mes gana intensyviai buvome pradėję tą tyrimą, bet jo negalėjau pabaigti dėl vienos priežasties, nes kovo pabaigoje buvau atleistas, išėjau iš darbo. Kaip žinote, per tą laiką buvo pakeisti įstatymai, skiriantys ir atleidžiantys ne tik generalinį prokurorą, bet ir jo pavaduotojus, ir per tą laiką į tas pareigas buvo paskirti visai kiti asmenys, jie jau vadovavo ir buvo atsakingi už šio nusikaltimo tyrimą.
Aš girdėjau ir kitą pasakymą, kodėl atėję į Seimą pirmą dieną mes nesudarėme šios komisijos? Tai būtų iš tiesų įsiterpimas į teisėsaugos darbą, nes prokuratūra nebuvo pabaigusi tyrimo. Tik prokuratūra gali atlikti tyrimą ir išaiškinti, kas gi padarė šį nusikaltimą ir kas atsako už jį, todėl mes tikrai neinicijavome jokių tyrimų. Bet dabar, kaip minėjau, prokuratūra darbą baigė ir mes galime pasinaudodami tiek jų medžiaga, tiek kita medžiaga ir padaryti politines išvadas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, savo kalboje itin akcentavote, net pabrėžėte, kad J.Abromavičiaus žūtis tiesiogiai gali būti siejama su jo tyrimais (turiu omenyje J.Abromavičių) dėl savanorių maišto, dėl geležinkelio sprogdinimo Bražuolėje, spaudoje minėjote netgi „Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimus, ir čia pat atmetate pasiūlymą vadovautis jūsų pateikta logika ir tirti esmę, kurią pats išdėstėte. Kodėl bijote įrašyti į nutarimo projektą tyrimus dėl savanorių maišto, dėl Bražuolės? Ar ne todėl, kad savanorių išėjimo į mišką iniciatoriumi kaip tik ir buvo ponas Rimgaudas Kazėnas, jūsų partijos Nacionalinio saugumo ir gynybos, ar kaip jis ten vadinosi, komiteto lyderis? Dabar, tiesa, jis jau išėjęs, bet tai yra žmogus, kurį jūs, eidamas į politiką, žinojote buvus iniciatoriumi tokių įvykių, ir labai provokuojančių įvykių. Ar kokios nors kitos priežastys verčia jus bijoti įrašyti į nutarimo projektą, anot jūsų, labai svarbius dalykus?
A.PAULAUSKAS. Ponas R.Kazėnas 1994 m., atsiprašau, gal 1993 m., kai buvo šis maištas, nebuvo mūsų partijos narys, nes mūsų partijos tuo metu nebuvo. Todėl sieti jo išėjimą į mišką ir dalyvavimą SKAT`o veiksmuose, manau, yra bandymas susieti du nesusiejamus dalykus.
Dabar dėl baimės. Iš tiesų nėra ko bijoti. Noriu tik dar kartą pabrėžti, kad tirti nusikaltimus ir už jų padarymus atsakingus traukti atsakomybėn yra teisėsaugos pareiga, o ne Seimo narių. Šie pasiūlymai yra būtent įsikišimas į teisėsaugos institucijų kompetenciją. Taip, visi šie pasiūlymai tirti nusikaltimus bus kritikuojami, manau, ir Teisės departamento, ir kitų teisininkų. O bijoti, tikrai nieko nebijome, nes tie nusikaltimai yra ištirti, yra surinkta medžiaga, matyt, su tuo gali bet kas susipažinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs vienas iš tų Seimo narių, kuris geriausiai žinote šias problemas, nes esate teisininkas ir tuo metu dirbote. Aš noriu paklausti, man irgi daug kas aišku, šitų visų dalykų – Bražuolės, pakaunės ir J.Abromavičiaus – organizatorius yra vienas ir tas pats ar ne?
A.PAULAUSKAS. Žinote, jūs klausiate panašiai kaip ir pono A.Pociaus. Aš negaliu pasakyti vien dėl to, kad neturiu tokių duomenų, o antra, šitie nusikaltimai dėl Bražuolės, kiek man žinoma, nėra ištirti, prokuratūra nėra padariusi jokio pareiškimo tuo klausimu. O dėl išėjimo į mišką, tai Seime buvo sudaryta speciali komisija, kuriai tuo metu vadovavo Egidijus Bičkauskas, jūs galite paimti visą medžiagą ir susipažinti. Iš tiesų reikia žinoti tuos dalykus, ypač tiems, kurie domisi, tada matysime, kiek ten ko buvo, kiek ten buvo kriminalo, kiek ten buvo politikos, ir bus galima pasakyti, kas labiausiai darė įtaką šiam išėjimui. (Balsai salėje) Buvo dvi, vadinasi, yra dar daugiau medžiagos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamame nutarimo projekte yra nemažai klausimų. Man įdomu, iš kur čia tokia praktika, kad vienos kadencijos Seimas sudarys komisiją dėl kitos kadencijos Seimo tyrimo rezultatų? Ar tie rezultatai nėra vieši, kad jūs klausiate, kokie tie rezultatai? Tai vienas klausimas.
Dar vienas dalykas. Yra dar toks klausimas. Kokiom aplinkybėm vienas iš aktyviausių SKAT’o kariškių, maišto Kaune dalyvių R.Kazėnas buvo įrašytas į 1996 metų Seimo rinkimų Naujosios sąjungos (socialliberalų) kandidatų sąrašą? Man kažkaip keista. Kiek aš žinau, 1996 metais Naujosios sąjungos partijos dar nebuvo ir ji negalėjo dalyvauti rinkimuose. Kodėl jūs tokį klausimą užduodate?
A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis Juliau, ne mes tą klausimą užduodame. Jūs turite J.Razmai šį klausimą adresuoti, bet aš nematau, jis nedalyvauja. Matyt, susigėdo.
Dėl pirmo klausimo, kodėl mes organizuojame šį tyrimą. Todėl, kad reikia… (Balsas salėje) Atsiprašau, jeigu jūs susipažintumėte su šia tyrimo medžiaga, pamatytumėte, kad jokių rezultatų nėra. Aš, jeigu jūs paklausėte, galbūt pacituosiu. Yra Seime 1997 m. spalio 16 d. pono S.Kakčio kalba. Laikas, aišku, brangus, bet aš pacituosiu: „Laikinajai komisijai pavestas nusikaltimo dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas netikslingas“. Pabaigoje teigia: „Tuo Seimo laikinoji komisija savo Seimo detektyvų darbą baigė“. Vadinasi, iš tokios kalbos supranti, kad 1997 m. spalio 16 d. komisija baigė ir neturėtų nieko daryti, bet kai paimi tos komisijos medžiagą, matai, kad ponas S.Kaktys ir toliau aktyviai dirba: užklausia prokuratūrą, užklausia Saugumo departamentą, kokie yra tyrimo rezultatai, pranešti, kas yra daroma, ir neaišku… Po to 1998 metais ponas J.Razma teikia pasiūlymą keisti komisijos narį poną N.Medvedevą į kokį kitą. Vėl neaišku. Jeigu komisija baigė darbą, kam jos narius reikia keisti? Aš, pavyzdžiui, to medžiagos kratinio, kurį gavau, niekaip negaliu pripažinti kokiu nors baigtu darbu ir tuo labiau turintį kokią nors išvadą. Pasižiūrėkite pats ir pamatysite, kaip ta komisija dirbo ir kokie dokumentai tos komisijos yra surinkti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Laikas, skirtas pateikti klausimą, baigėsi. (Balsai salėje) Mes ir taip labai jau vėluojame. Buvo per 10 minučių. Aš manau, kad dar bus svarstymas ir toliau galėsime klausti. Noriu paklausti, gal bendru sutarimu galime po pateikimo? (Balsai salėje) Negirdime. Galime po pateikimo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Negalime. Tada kviečiu Seimą pasirengti ir balsuoti. (Balsas salėje: „Viena kalba…“)
Taip, dėl motyvų. Atsiprašau. Yra nuomonės ir už, ir prieš. R.Dagys – nuomonė už. Prašom.
R.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra aktualus. Manau, kad komisijos sudarymas pašalintų daugelį spekuliacijų, ypač jeigu mes, remdamiesi gerbiamojo A.Paulausko kalba, praplėstume tuos užduotus klausimus. Aš tada palaikau šį projektą, bet norėčiau priminti vieną epizodą ponui A.Paulauskui, kuris čia save pateikė kaip didvyrį tyrėją apeliuodamas į tai, kad jį dėl to „nuėmė“ nuo generalinio prokuroro pavaduotojų.
Primenu Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos tyrimą, kai generalinis prokuroras Vladas Nikitinas, A.Paulauskas ir kiti nepasibaigus tyrimui realizavo didelį kiekį A-76 benzino ir už tai neteisėtai išsimokėjo sau premijas, ne tik savo darbuotojams, bet ir sau. Aktyviai gynė ir aiškino, kad benzinas yra greitai gendantis produktas, todėl jį reikėjo greitai realizuoti. Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija priėmė neigiamas išvadas, pareikalavo tuos visus sprendimus atšaukti ir užsimiršusius prokurorus, kurie nepastebėjo į savo kišenę įplaukusių didelių tūkstantinių sumų litais, grąžinti tuos pinigus į kasą. Tai būtent sukėlė generalinio prokuroro ir pavaduotojo atstatydinimą. Todėl labai norėčiau, kad nebūtų vaizduojami didvyriai ten, kur jų nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiaip aš labai apgailestauju, kad mano kolega A.Paulauskas teikia šį klausimą, kuris turi kompetenciją pagal baudžiamojo proceso įstatymus ištirti nužudymo faktą, aplinkybes ir priežastis. Šiandien mes turime atsakymą iš Generalinės prokuratūros ir tuo metu, kai tyrė Seimo komisija, tokie atsakymai būdavo. Du sakiniai: „Ikiteisminis tyrimas byloje dėl J.Abromavičiaus nužudymo nebaigtas“, „Ikiteisminis tyrimas dėl J.Abromavičiaus nužudymo nėra nutrauktas, tyrimas tęsiamas“. Įstatymas įsakmiai įpareigoja tirti aplinkybes tyrėjams, bet ne komisijai. Neįsivaizduoju, ką šioje situacijoje ir kaip turėtų atsiriboti nuo įsiterpimo į prokuratūros tyrimą komisija. Kitaip sakant, yra bergždžias darbas. Komisija arba Seimas turi pareikalauti iš tam tikrų valstybės institucijų informacijos, ataskaitos ir tik po to vertinti. Taigi šios komisijos sudarymas yra visiškas pinigų, laiko švaistymas ir beprasmiškas. Todėl aš manau, kad vien tiktai vadovautis šiandieninėmis nuotaikomis nereikėtų. Kategoriškai sakau, kad mes šiuo atveju įsiterpiame į teisėsaugos institucijų tyrimą. Pasirašydamas šį prašymą, kreipimąsi į Seimą aš ir rašiau: jeigu nebus kišamasi į teisėsaugos institucijų darbą. Kaip aš dabar matau, kad yra pateikta… Dar sutikčiau su gerbiamojo J.Razmos, nes jis ne specialistas, bet kai A.Paulauskas teikia tokius klausimus ir pateikė Seimui tokį nutarimą, negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išgirdome nuomonę už, nuomonę prieš. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimui „Dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms išaiškinti laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“, registracijos Nr.XP-1729. (Balsai salėje) Po pateikimo.
Užsiregistravo 78. Už – 70, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-5, registracijos Nr.XP-1737. Matau, ministrė yra. Valstybinio socialinio… Gerbiamieji, triukšmas salėje! (Balsai salėje) Atsiprašau. Teisingai, nebuvo užrašytas komitetas. Nėra užrašyta, kas redaguos, koks komitetas. Yra pasiūlymų? J.Sabatauską siūlote? (Balsai salėje) Sutinkate, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Kitokių ne? (Balsai salėje) Taip. Ačiū.
Kviečiu pranešėją gerbiamąją ministrę V.Blinkevičiūtę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, „Sodros“ biudžeto projektas 2007 metams parengtas remiantis pagrindiniais socialiniais rodikliais ir jų prognozėmis 2007–2009 metams, paskutinių dvejų ir einamųjų metų šio biudžeto rodiklių kitimo tendencijomis.
Pajamos. Prognozuojama, kad ateinančiais metais „Sodros“ biudžetas gaus pajamų beveik 8,6 mlrd. litų. Tai yra 1,2 mlrd., arba 16,1% daugiau, negu laukiama 2006 metais. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio augimas ir jų skaičiaus didėjimas. Fondo pajamos prognozuojamos pagal 34% dydžio bendrą draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų tarifą, kuris, palyginti su 2006 metais patvirtintu, nesikeičia. Atskiroms draudėjų grupėms siūloma patvirtinti skirtingą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifą. Pirmai grupei 1%, antrai grupei – 0,44%, trečiai grupei – 0,28%. Maksimalus ir minimalus šios įmokos dydis, palyginti su 2006 metais, taip pat nesikeičia. Taigi atsižvelgiant į draudėjų rizikingumo rodiklius, įvertinant įmonėse per pastaruosius trejus metus įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių ir įvykių sunkumą, jų mokamo socialinio draudimo įmokų bendras tarifas bus atitinkamai pirmos grupės draudėjams 31,7%, antros grupės – 31,14%, trečios grupės – 30,98%. Apdraustųjų mokamų įmokų tarifas taip pat, kaip ir buvo, liks 3%. Iš jų 2,5% – pensijai ir 0,5% – ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Į pensijų kaupimą pervedamos įmokos – 5,5%, kaip žinote, ateinančiais metais bus kompensuotos iš valstybės rezervinio stabilizavimo fondo. Planuojame gauti 389,15 mln. litų asignavimų. Tai sudarys 50% pensijų fondo planuojamos pervesti sumos.
Išlaidos. Prognozuojama, kad „Sodros“ biudžeto išlaidos 2007 m. viršys 8,5 mlrd. litų ir bus 1,(…) milijardo litų, arba 20,5% didesnės nei išlaidos, kurių laukiama 2006 metais. Didžiąją išlaidų dalį sudarys išlaidos valstybinėms socialinio draudimo pensijoms – 67,2%, kurioms numatoma skirti apie 5,8 mlrd. litų. Taigi pensijoms numatoma išleisti maždaug 915 (…) litų, arba 18,9% daugiau nei laukiama 2006 metais.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms taip pat numatoma panaudoti 8,9% visų išlaidų, arba beveik 760 mln. litų. Tai 133 mln. litų, arba 21,2% daugiau nei 2006 metais. Išlaidos šioms pašalpoms didėja dėl išmokų gavėjų darbo užmokesčio augimo, taip pat dėl naujai atsiradusių tėvystės pašalpų bei motinystės, tėvystės pašalpų, mokamų iki vaikui sukaks vieneri metai, didinimo.
Taip pat prognozuojama, kad išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui 2007 m. bus 49,3 mln. litų, iš kurių 4,2 mln. litų numatoma skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinėms priemonėms. Finansavimą šioms priemonėms įgyvendinti konkurso būdu gauna darbdaviai pagal jų pateiktas paraiškas.
Didėjant „Sodros“ biudžeto pajamoms atitinkamai daugiau lėšų bus pervesta ir kitiems fondams – sveikatos draudimo, užimtumo bei pensijų. Nedarbo socialiniam draudimui 2007 m. numatoma pervesti 282,5 mln. litų, tai sudarys 3,3% visų išlaidų ir 7,3% daugiau negu 2006 metais. Mažėjant nedarbui nuo 1,3% šiais metais iki 1,2% 2007 m., mažinamas šios draudimo įmokos tarifas. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą numatoma pervesti 680 mln. litų, t.y. 17% daugiau nei laukiama šiais metais.
Fondo administravimo veiklos sąnaudos bus 234 mln. litų, arba 2,7% visų išlaidų, tai 0,2 punkto mažiau negu laukiama šiais metais. Einamųjų metų rezultatas su asignavimais iš valstybės rezervinio stabilizavimo fondo bei įvertinant 2006 m. laukiamą „Sodros“ biudžeto vykdymo rezultatą bus teigiamas – 4 mln. 288 tūkst. litų. „Sodros“ biudžeto 2007 m. projektą svarstė ir jam pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, kurioje dalyvauja, kaip žinote, socialiniai partneriai. Taigi laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamoji ministre. Šeši nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, jūs turbūt sutiksite, kad „Sodros“ biudžetą iš tikro gana nemažai skriaudžia tos 50% į kaupiamuosius fondus pervedamos sumos. Ar jūs darote kokius nors žygius Vyriausybėje, kad į kaupiamuosius fondus būtų pervedami pinigai iš kokių nors kitų šaltinių – iš biudžeto, gal iš privatizacijos ar iš kitokių? Nes iš tikro pensijos yra mažiausios arba vienos iš mažiausių Europos Sąjungoje. O tokie pervedimai, šiemet apie pusę milijardo, rodos, labai stabdo visų pensijų augimą. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tuos klausimus?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Žinot, mes iš tikrųjų ne kartą svarstėm ir tuomet, kai čia, šioje salėje, priiminėjome Pensijų kaupimo įstatymo projektą, kokie galėtų būti finansavimo šaltiniai, iš kur galėtų būti pervedamos lėšos į kaupiamuosius pensijų fondus, ir tuomet buvo apsispręsta, kad ta atsakomybe pusiau dalysis tiek „Sodros“ biudžetas, tiek Stabilizavimo fondas. Šiuo atveju yra apsispręsta taip, kad pusė sumos iš „Sodros“ biudžeto, kaip minėjau, pusė sumos – iš Stabilizavimo fondo. Aš manau, kad mes tą turime įsisąmoninti ir suvokti. Žinoma, kaip jūs sakot, ar galime daryti žygius, ar galime kovoti. Viską galima, tačiau Vyriausybėje mes esame įpratę matyti visumą, tokiu atveju galiu pasakyti, kad bus nepakankamai lėšų skiriama švietimo, sveikatos sistemai, kultūros sistemai, viešajai tvarkai palaikyti ir panašiai. Žinoma, mes turime rasti kompromisą. Tas kompromisas šiuo atveju rastas toks, kad po pusę sumos yra dengiamos iš vieno ir kito biudžeto.
Dabar dėl pensijų. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad „Sodros“ biudžetas auga, kaip matot, tikrai neblogais tempais ir neblogais skaičiais. Ir mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta pasiekti vidutinį pensijos dydį – 650 litų. Mes tikimės, kad bendromis pastangomis ir jėgomis mums tą pavyks įgyvendinti, ir iš tikrųjų kasmet pensijas didinsim ne mažiau, kaip auga vidutinis darbo užmokestis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Domarkas. Prašau. Prašau Seimo tylos.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamoji ministre, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos programai šiais metais yra skirta apie 3 mln. litų. O jau šiai programai paraiškų pateikta daugiau kaip už 9 mln. litų. Tai iš tiesų labai svarbi programa, skatinanti smulkaus ir vidutinio verslo įmones spręsti darbuotojų darbo sąlygų gerinimo klausimus. Ar nemanote, kad reikėtų didinti šios programos finansavimą bent proporcingai, kiek yra išmokama už nelaimingus atsitikimus darbe ir profesinius susirgimus? Aš manyčiau, kad ši programa turėtų iš tikrųjų didėti bent proporcingai, kaip yra didinamos socialinės išmokos už nelaimingus atsitikimus.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų ateinančiais metais mes numatome didesnę sumą – 4,2 mln. litų. Ir tai yra apie 700 tūkst. daugiau, negu buvo šiais metais. Suprantama, paraiškų buvo, kaip jūs sakot, apie 9 mln. litų, bet tai nereiškia, kad visos paraiškos atitinka reikalavimus. Man atrodo, kad yra labai svarbi tendencija, kad prevencijai skirtos lėšos nebūtų visą laiką to paties lygmens ir kad daugiau nebūtų skirta lėšų. Be abejo, svarstant komitetuose, būtų galima apgalvoti ir jūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs aiškinamajame rašte vėl siūlote kitais metais pensijas didinti 30 bazinę ir 30 draudžiamąsias. Vidutiniškai. Mano klausimas būtų turbūt analogiškas kaip pernai. Patirtis parodė, kad šiais metais taip didinant vidutiniškai 60 litų daugiau gavo tik 40% Lietuvos pensininkų. Ar nereikėjo siūlyme truputį pakoreguoti šiuos dydžius ir daugiau lėšų skirti padidinant bazinę pensiją, kad bent pusė Lietuvos pensininkų tikrai gautų vidutiniškai 60 litų? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų sprendimą, kokiu principu ir kaip padidinti pensijas, taip, kaip yra numatyta įstatyme, priims Vyriausybė. Galbūt bus įvertintas svarstant Vyriausybėje ir jūsų pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji ministre. Sveikinu, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas beveik 2 mlrd. litų, palyginti su šių metų biudžetu, yra planuojamas didesnis. Panašu, kad tai realūs planai. Mano klausimas būtų dėl įmokų. Nelaimingų atsitikimų darbe įmokos, trys grupės, įmonės skirstomos į tris grupes. Pirma grupė moka procentą, antra šimtąsias, dešimtąsias procento dalis. Bet ar nemanytumėt, kad įstatyme būtų tikslinga nustatyti, kaip tos grupės, pagal kokius kriterijus įmonės yra paskirstomos? Nes dabar pagal įstatymą šį įmonių skirstymą į grupes atlieka „Sodros“ taryba. Tačiau yra Mokesčių administravimo įstatymas, ir šiaip bendras supratimas yra, kad mokesčiai Lietuvos Respublikoje yra nustatomi tik įstatymu. O čia mes nustatome tarifą, bet kas konkrečiai mokestį ir kokio tarifo mokės, paliekame spręsti „Sodros“ tarybai – institucijai, kuri po įstatymo lydimojo akto ir t.t. tą atlieka. Mano pasiūlymas konkretus: klausimo forma įrašykime į „Sodros“ biudžeto įstatymą kriterijus, kas priskirtinas pirmai, kas antrai ir kas trečiai grupei, kad tai būtų nustatyta įstatymo. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Manau, kad galėsime aptarti jūsų klausimą svarstydami kitų metų biudžetą, nes šiame etape nespėtume to iki galo sutvarkyti. Tačiau galėtume pasvarstyti jūsų siūlymus. Manyčiau, kad nepasitikėjimo čia neturėtų būti, nes „Sodros“ taryba dirba trišaliu principu, yra darbdavių ir darbuotojų atstovai, iš tikrųjų labai atsakingai svarsto visus atvejus. Mes visi žinome, kad niekas nenori mokėti mokesčių, bet ieškome bendro teisingumo principo ir tai yra tam tikras įpareigojimas darbdaviams investuoti į darbų saugą ir sveikatą, kad tų nelaimingų atsitikimų būtų mažiau.
J.ČEKUOLIS. Turi būti bendras sisteminis požiūris į mokesčių administravimą kaip visumą.
PIRMININKAS. Ar jūs jau vienas kitam atsakėte, taip? Labai ačiū. Klausia V.Margevičienė ir po jos klausimo baigiasi laikas.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, noriu jūsų paklausti. Darbo biržos ir darbo rinkos mokymo tarnybos yra finansuojamos iš Užimtumo fondo. Bet tai iš tikrųjų yra valstybės tarnautojai, dirbantys labai sudėtingą darbą. Ar nereikėtų atsisakyti, kad jie būtų finansuojami iš Užimtumo fondo, o Užimtumo fondą naudoti tik skatinti galbūt smulkųjį verslą, skatinti organizuoti dar kitokias programas, o valstybės tarnautojai turėtų būti kaip valstybės tarnautojai iš valstybės biudžeto?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą ir už pasiūlymą. Mes prie to palaipsniui ir einame, nes yra pakeistas įstatymas, kuriame numatyta, kad palaipsniui visos aktyvios priemonės turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Žinoma, ir administravimui skirtos išlaidos būtų iš valstybės biudžeto. Noriu pasakyti, kad kitų metų biudžete mes jau tam turime apie 15 mln. litų iš valstybės biudžeto, o ne iš Užimtumo fondo. Palaipsniui numatoma pereiti į tokią sistemą.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrei. Visi klausimai. Laikas baigėsi. Norėčiau Seimo paklausti, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū. Prieštaravimų nėra, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
Mūsų darbotvarkės 2-6 klausimas – 2007 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-1742. Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos norite? Prašom.
V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ar man pasigirdo, kad dėl J.Abromavičiaus bylos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra paskirtas pagrindiniu?
PIRMININKAS. Negirdėjome, dar kartą garsiau.
V.BUKAUSKAS. Dėl A.Paulausko teikimo dėl J.Abromavičiaus bylos. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra paskirtas pagrindiniu?
PIRMININKAS. Mes išgirdome tik tokį pasiūlymą.
V.BUKAUSKAS. Manyčiau, tai yra nelogiška. Turėtų būti arba Žmogaus teisių, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Kaip čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKAS. Kokį konkrečiai siūlote?
V.BUKAUSKAS. Aš siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl J.Abromavičiaus. Visi sutinkate? Prieštaravimų nėra.Gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia juk ne komitetui svarstyti šį klausimą, o komisijai. Yra tik nutarimo redagavimo klausimas, todėl nereikia baimintis, suredaguokite nuarimą, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikinajai komisijai dėl J.Abromavičiaus sudaryti ir rašyti išvadas? Tada nebus ginčų. Kas už tai, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 50, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta. Bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Prieš suteikdamas žodį pranešėjai, norėčiau pakviesti Seimo posėdžiui toliau pirmininkauti gerbiamąjį vicepirmininką A.Čapliką. Pirmą kartą, matyt, taip? (Plojimai) Tada kviečiu pranešėją pateikti klausimą – 2007 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.XP-1742. Prašom.
J.KUMPIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas buvo parengtas Finansų ministerijos makroekonominių prognozių pagrindu, buvo apsvarstytas Privalomojo sveikatos draudimo taryboje ir jam pritarta, yra suderintas su ką tik „Sodros“ pateiktu biudžeto projektu, jam pritarė Vyriausybė. 2007 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos pajamos ir išlaidos yra identiškos, jos sudaro 3,6 milijardo litų. Palyginti su 2006 m., padidėjimas sudaro 26%, arba padidėjimo suma yra penktoji dalis visos pajamų apimties. Jeigu panagrinėtume pajamų struktūrą, tai pajamų struktūroje 99% visos pajamų apimties sudaro trys pagrindinės pozicijos. Pagrindinė pozicija yra atskaitymai iš pajamų mokesčio, kurį sudaro 30%, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, ir ši pajamų dalis sudaro 55% visos pajamų dalies nuo 3,6 milijardo. Valstybės biudžeto asignavimai sudaro 25%, iš jų pagrindinė dalis yra valstybės įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Ši įmoka už vieną asmenį yra didinama, palyginti su 2006 m. įmoka, 48,8 lito. Tai yra ryškus padidėjimas, palyginti su visais pastaraisiais metais. Įplaukos iš „Sodros“ mokesčių sudaro 19% nuo 3,6 milijardo pajamų. Visa likusi dalis, nors eilučių pačioje pajamų struktūroje yra daug, tačiau jas kartu sudėjus sudaro tik 1% visų planuojamų pajamų.
Išlaidų dalyje 90% visų išlaidų sudaro taip pat trys pagrindinės pozicijos. Iš jų 68% yra išlaidos už sveikatos priežiūros paslaugas, 16% yra išlaidos vaistams kompensuoti pacientams, besigydantiems ambulatoriniu būdu ir 6% programoms. Ačiū už dėmesį. Toks trumpas apibūdinimas.
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Ačiū pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti 6 Seimo nariai. Ponas A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, iš tikrųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimas didėja gana ryškiai. Bet jeigu įsigilinsime labiau, tai matysime, kad į tą didėjimą yra įskaitytos viršplaninės lėšos, surinktos šiais metais. Nėra visiškos garantijos, kad bus surinkta 185 mln. pajamų mokesčio už valstybės draudžiamus asmenis, nes kol kas yra nepriimta Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pataisa, ir gali būti, kad tas augimas bus gerokai mažesnis. Kiek bendras finansavimas Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto sudarys, palyginus su bendruoju vidaus produktu, procentų ir kaip, jūs manote, kiek metų reikės valstybei didinti sveikatos sistemos finansavimą, kad pavytume bent jau tokias šalis kaip Čekija, Lenkija?
J.KUMPIENĖ. Ačiū už labai taiklius klausimus, kurie mums taip pat labai rūpi. Padidėjimas 755 mln., kuris matyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte, yra be viršplaninių pajamų. Jeigu įdėtume tas viršplanines pajamas, kurias tikimasi gauti, tas padidėjimas sudarytų 955 milijonus. Viršplaninės pajamos pagal tai, kokia suma yra surinkta šiandien iki metų pabaigos, matyt, yra tikėtinas dydis. Tačiau jūs labai teisingai palietėte klausimą dėl patikimumo tų pozicijų, kurios susijusios su valstybės biudžeto asignavimais. Iš tikrųjų jeigu artimiausiu metu nebūtų pritarta Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimui, susijusiam su 15 ir 16 straipsnių nuostatomis, ši mūsų prognozė atsidurtų pavojuje ir valstybės biudžeto įplaukos negalėtų būti realiai tokios, kokios šiandien numatytos projekte. Tačiau šie pakeitimai Seimui yra pateikti ir turime Sveikatos komiteto palaikymą ir Sveikatos komiteto didelę iniciatyvą spręsti šiuos klausimus, už tai esame labai dėkingi, taip pat tikimės toliau svarstant Biudžeto ir finansų komiteto ir visų Seimo narių palaikymo. Mano atsakymas į jūsų klausimą būtų toks.
Nuo bendrojo vidaus produkto 2007 metais sudarytų maždaug 4,8%, norint pasiekti 5%, mums trūktų apie 500 mln. litų.
PIRMININKAS. Klausimą pateiks ponia V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji viceministre, labai apsidžiaugiau perskaičiusi, kad medicininei reabilitacijai bus skiriama papildomai 17,3%. Jūs savo pažymoje akcentuojate, kad tikrai didelis dėmesys bus skiriamas vaikų sanatoriniam gydymui ir reabilitacijai. Bet toliau skaitau, kad prioritetinė sritis bus ambulatorinė reabilitacija. Aš šiandien jau turiu tuos davinius ir žinau, kaip yra blogai, nes daugelis tėvų nepajėgūs kasdien vežioti vaiko po traumų, po kitų sunkių ligų ambulatorinei reabilitacijai. O, pavyzdžiui, Palangoje vaikų sanatorija stovi pustuštė, nėra kelialapių, o mūsų vaikų sergamumas ir ligotumas yra didžiulis. Galbūt šiandien galėčiau gauti iš jūsų kokį nors pažadą, kad vis dėlto negali būti surašyta tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sanatorinė reabilitacija į vieną eilutę? Jeigu jau vaikai yra prioritetas, tai turėtų būti ir išskirta. Dėkoju.
J.KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų išlaidos reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, palyginti su 2006 metais, yra planuojamos 121,5 mln. Lt, o 2006 metais tam tikslui buvo skirta 103,6 mln.
Dabar šioje eilutėje nematyti detalesnio padalijimo, tas detalesnis padalijimas atsiras vėliau, kai bus priimtas sprendimas dėl biudžeto patvirtinimo. Iš tiesų yra orientacija į ambulatorinės reabilitacijos plėtrą, tačiau nėra sakoma, kad bus siaurinama arba mažinama stacionarinė reabilitacija, ypač turint omenyje vaikus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, į Seimo narius, bent jau į mane, dažnai kreipiasi žmonės dėl sąnarių protezavimo. Žmonės, kurie turi tą problemą, iš tiesų gyvena labai diskomfortiškai, o eilė būna treji, ketveri ir daugiau metų. Aš dabar žiūriu, čia yra skirta nemažai papildomai, tačiau yra daug tų galūnių, sąnarių, organų protezavimo ir protezų įsigijimo, centralizuotai mokamų vaistų, medicininės pagalbos priemonių įsigijimo ir t.t. Grynai dėl sąnarių protezavimo kokia situacija ir ta eilė ar kiek nors trumpės? Kasmet lyg ir skiriama daugiau lėšų, tačiau eilė kažkodėl netrumpėja. Metų skaičius dar ilgėja. Ar daugiau atsiranda tų žmonių, kada pagerės situacija, kada šiems žmonėms mes galėsime sutrumpinti kančias?
J.KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Tai iš tikrųjų yra didelė problema. 2007 metais numatomas per 30 mln. padidinimas toje eilutėje, bet ar jis bus pakankamas panaikinti eiles, tikriausiai tai nebus pakankama suma, bet tokios yra finansinės galimybės, nes kitos pozicijos irgi pagal savo poreikį yra gana reikšmingos. Dar galima galbūt pastebėti ir tai, kai mes kalbame apie eiles protezavimui, tai dažnai tos eilės būna susijusios su noru patekti arba į atitinkamą ligoninę ir tik tą ligoninę ir pas atitinkamą specialistą, aukštos kvalifikacijos profesorių. Kol dar buvo Šv. Jokūbo ligoninė, būdavo didžiulis kontrastas: greitosios pagalbos ligoninėje didžiulės eilės, Šv. Jokūbo ligoninėje buvo galima protezuoti net kitą dieną arba kitą savaitę. Iš tiesų yra ta problema, kai pacientai, turėdami pasirinkimo laisvę, pasirinkimo teisę, labai dažnai visi susikaupia pas tuos pačius profesorius, kurie iš tiesų turi tam tikrą autoritetą ir pripažinimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti dėl lėšų. Jūs pasakėte, kad naudojatės bendrais Lietuvos makroekonominiais rodikliais. Mes prieš tai svarstėme „Sodros“ biudžeto pateikimą. Taigi jeigu mes kalbame apie darbo užmokesčio augimą, lyginant su planuojamu gauti, tai „Sodros“ biudžetas darbo užmokesčio srityje didėja 14,7. Tai yra pateikta. Jūsų – 17%. Todėl mano klausimas būtų toks: kaip sugebėjote rasti daugiau pinigų?
J.KUMPIENĖ. Jeigu gerbiamasis Seimo narys A.Sysas klausia apie tą sąlyčio tašką, kai iš „Sodros“ surinktų mokesčių 3% ateina į privalomąjį sveikatos draudimo fondą, tai ši pozicija yra visiškai suderinta.
A.SYSAS. Aš jums sakau, kad pagal jūsų duomenis jūsų augimas – 17%, o „Sodros“ – 14,7%. Tai jeigu sakote, kad vienodas augimas, tai jis ir turi būti vienodas. Jūsų ir „Sodros“duomenyse skiriasi. Todėl aš ir klausiu, kaip gavote didesnį augimą?
J.KUMPIENĖ. Čia turbūt mes kalbame… mūsų augimas yra lyginamas su 2006 metų planu, o ponia ministrė pristatinėjo lygindama su laukiamu įvykdymu. Ši pozicija Vyriausybėje taip pat buvo iškilusi ir mes ją suderinome, t.y. kiek iš „Sodros“ biudžeto numatoma įplaukų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, tiek Sveikatos draudimo fonde rodome tą pačią sumą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Aš norėčiau pasitarti su Seimo nariais. Baigėsi 10 minučių, skirtų šio klausimo pateikimui. Gal galėtume perkelti diskusijas į komitetus? Neprieštaraujate? Ačiū pranešėjai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1737? Galime. Taip pat galime numatyti pagrindinius komitetus: Socialinių reikalų ir darbo ir papildomu – Sveikatos reikalų. Ne, atsiprašau. Prašau atleisti man pirmą kartą dirbant. Teisingai. Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Bendru sutarimu. Labai ačiū. Siūloma svarstyti 2006 m. lapkričio 23 dieną. Pataisoje įstatymo projektas Nr.XP-1742. Ačiū.
Kviečiame į tribūną finansų ministrą poną Z.Balčytį pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą Nr.XP-1248.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra pateikiamas 2005 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektas. Tai labai platus dokumentas, kuris lemia visą mūsų 2005 metų finansinę perspektyvą ir nuveiktus darbus, todėl leiskite labai trumpai galbūt paminėti keletą akcentų, kurie yra susiję su 2005 metų ekonominių rodiklių poslinkiais.
2005 m. BVP siekė 71 mlrd. 200 mln. litų. Veikusiomis kainomis padidėjo beveik 7,6% ir lyginant su 2004 metais sudarė 20 tūkst. 854 litus vienam šalies gyventojui. Jeigu lygintume su 2000 metais, kai buvo 13 tūkst. litų, padidėjo beveik dvigubai.
Lietuvos prekių eksportas augo sparčiau – 27,1% nei importas – 25%, nedarbo lygis sumažėjo 3,2%, iki 8,2%. Daugiau kaip du kartus buvo spartesnis valstybės biudžeto pajamų augimas – 968 mln. Lt arba 8,7% viršytos pajamos iš mokesčių augimo prognozės ir svarbiausių mokesčių bei įmokų planiniai rodikliai: PVM – 8% daugiau, pelno mokesčio – 14%, gyventojų pajamų mokesčio – 3%, cukraus, loterijos, pajamų už teikiamas paslaugas mokesčių surinkimo dydžiai buvo šiek tiek didesni.
Valstybės biudžeto pajamos, be Europos Sąjungos paramos, siekė 12 mlrd. 151 mln. Lt ir palyginti su 2004 metais padidėjo beveik 1 mlrd. 800 mln. litų. Bendroji mokesčių nepriemoka valstybės, savivaldybių biudžetams ir fondams sumažėjo 300 mln. litų, o kartu su baudomis ir delspinigiais – 495 mln. litų. Valstybės biudžeto asignavimai 820 mln. litų buvo mažesni negu buvo planuota ir tesiekė 14 mlrd. 850 mln. litų. Valstybės įsipareigojimai per metus sumažėjo 655 mln. litų. Tiesioginės užsienio investicijos per metus padidėjo 700 mln. litų – iki 2 mlrd. 850. Valstybės biudžeto deficitas yra tik 828 mln. litų vietoj planuotų 1 mlrd. 800 mln. litų. Valstybės skolos santykis su BVP sumažėjo 8 dešimtosiomis procentinio punkto ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių narių. Mažėja skolinimosi kaštai, asignavimų valdytojų kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo beveik 60 mln. litų.
Ką galima būtų priskirti prie neigiamų veiksnių? Vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7% palyginti su 2004 metų gruodžiu ir siekė 3%, valstybės investicijų programa nebuvo įvykdyta 100%. Taip pat 166 mln. padidėjo asignavimų valdytojų debitorinis įsiskolinimas – iki 418 mln. litų.
Iš tikrųjų bendri skaičiai yra labai geri. Tai leido suformuoti labai gerą 2006 m. biudžetą. Mes matome, kad jis yra vykdomas. Tai taip pat sudarė prielaidas 2007 metų biudžeto projektui, kuris šiandien buvo pristatytas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už pranešimą. Norėtų paklausti trys Seimo nariai. Ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, sutinku su jumis, kad praeiti metai finansiškai buvo sėkmingi ir neplanuotų pajamų buvo gauta arti milijardo. Gal ne visai arti, bet arti. Tai gal jūs galėtumėte pasakyti, kam ir kaip buvo panaudotos viršplaninės lėšos? Bent bendrais žodžiais.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų, kaip aš minėjau pateikdamas, viršplaninių pajamų buvo surinkta 828 mln. litų. Faktiškai šia pinigine lėšų suma buvo mažintas 2005 metų fiskalinis deficitas. Kitaip sakant, dėl šios dalies mums reikėjo mažiau skolintis, mažiau mokėti palūkanų. Šie 828 mln. kitais metais buvo perkelti į 2006 metų biudžetą, todėl jis iš dalies buvo didesnis. 2005 metų surinkta mokesčių dalies suma perkelta į 2006 metus. Ta procedūra atliekama ir 2007 metais, ir visais paskesniais metais. Tokie pat principai buvo taikomi ir praeityje. Tokie yra kalendorinių metų biudžetų sudarymo principai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia ponas D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Iš esmės kolega P.Jakučionis mano klausimą jau pateikė. Gal tik, ministre, galėtumėte patikslinti dėl viršplaninių lėšų panaudojimo fiskaliniam deficitui sumažinti. Tai buvo Vyriausybės ar ministerijos sprendimas?
Z.BALČYTIS. Dar kartą pakartokite.
D.JANKAUSKAS. Kieno sprendimu buvo panaudotos viršplaninės lėšos fiskaliniam deficitui mažinti? Čia buvo Vyriausybės nutarimas, ar?..
Z.BALČYTIS. Yra patvirtintas biudžetas, jokių papildomų sprendimų nereikia. Jeigu surenkama viršplaninių lėšų, jos automatiškai persikelia į kitus metus. 2005 metais taip pat buvo tikslinamas biudžetas, kiek aš prisimenu, apie 370 mln. litų. Be to, mes surinkome dar daugiau. Yra tokie principai, kad viršplaninės lėšos, jeigu jos nebuvo patikslintos Seime atskiru biudžeto įstatymu, automatiškai pereina į kitus metus ir tai automatiškai mažina mūsų skolinimosi įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas bus ne vien dėl 2005 metų. Žiūrėdamas šių metų pateiktą biudžeto projektą, aš vėl matau daugybę naujų projektų, finansuojamų iš Valstybės investicinės programos. Kai kurios programos finansuojamos nuo 1990 kelintų metų. Aš noriu jūsų paklausti, kas turi įtakos tokiam lėšų paskirstymui? Visi suprantame, kad jeigu projektas yra ištęsiamas, jis brangsta, objektas neatiduodamas eksploatuoti. Gal jūs galite paaiškinti mechanizmą, kokiu būdu atsiranda vis nauji ir nauji projektai. Juk matome, kad kai kurie pradėti 2005 metais, 1992 metais, bet nebus pradėti eksploatuoti. Pavyzdžiui, Onkologijos ligoninė kreipėsi dėl operacinių. Jiems trūksta 3 mln., ir šiuos 3 mln. jiems planuojama atiduoti po vieną milijoną litų trejus metus į priekį. Kaip jie informavo, jie vis tiek negalės visu pajėgumu dirbti, nors eilėje laukia labai daug ligonių operuotis.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Aš jau pristatydamas 2007 metų biudžeto projektą paminėjau šešis pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sudaroma Valstybės investicijų programa. Vienas iš jų – tai pats gyvenimas keičiasi, kelia tam tikrų papildomų reikalavimų. Tam tikruose miestuose, miesteliuose atsiranda poreikis pradėti atnaujinti, arba renovuoti, prieš tai nerenovuotus pastatus. Kalbama apie kultūros, poilsio namus, apie bibliotekas, mokyklas. Taip pat atsiranda poreikis statyti naujus objektus. Mes puikiai žinome, kaip plečiasi kai kurios sritys, ypač socialinės apsaugos srityje, taip pat sveikatos.
Iš tikrųjų yra daug bėdų, ypač sveikatos srityje, tačiau jeigu mes padarytume labai detalią analizę, jūs turbūt, kolega, sutiksite, kad per paskutinius dvejus metus mes tikrai gana nemažai nuveikėme. Matyt, niekada nebus taip, kad per vienerius metus būtų galima finansuoti tik vieną arba dvi sritis, kitas palikti to paties lygio. Todėl mes turime užtikrinti visų 13 pagrindinių sričių, kurios yra pagal ministerijos finansavimo tendencijas… Tai duoda bendrą postūmį visai ekonomikai.
Manau, kad ir kitų metų Investicinė programa yra tikrai nebloga. Tuo labiau kad mes žinome, jog ateina tikrai gana daug pinigų 2007–2013 metų perspektyvoje. Tada mes galėsime išspręsti viešąsias paslaugas teikiančių objektų, tarp jų ligoninių, poliklinikų, darželių, lopšelių, mokyklų… Nebebus konkursų. Pagal ministerijos pateiktas programas viską sudėliosime pagal tam tikrus prioritetus ir jie bus renovuojami jau neskelbiant viešųjų konkursų arba įvertinimų, tik skelbiant konkursus dėl darbų atlikimo. Ateitis bus kur kas paprastesnė ir daug greičiau ir efektyviau panaudosime lėšas.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už atsakymus į klausimus ir pranešimą. Dabar į tribūną kviečiu papildomą pranešėją, t.y. valstybės kontrolierę ponią Rasą Budbergytę.
R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vykdydama Konstitucijos, Biudžeto sandaros, Valstybės skolos ir Valstybės kontrolės įstatymų pataisas, teikiu Seimui išvadą dėl 2005 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos, taip pat išvadą dėl 2005 metų valstybės skolos ataskaitų.
Valstybės kontrolė atliko auditus remdamasi valstybinio audito reikalavimais. Jų apimtis, būtina išvadoms parengti, buvo nurodyta metinėje audito programoje. Pirmiausia apie mūsų nuomonę dėl biudžeto įvykdymo apyskaitos.
Mūsų nuomone, 2005 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal valstybės teisės aktų reikalavimus, kurie yra nustatyti apyskaitoms sudaryti. Joje nėra reikšmingų iškraipymų, palyginti su tuo, kokias ataskaitas pateikė valstybės biudžeto asignavimų valdytojai apie sąmatų įvykdymą ir taip pat kitus duomenis, kuriais disponuoja Finansų ministerija pagal tvarkomuosius dokumentus. Valstybės kontrolė pažymi Finansų ministerijos pažangą įgyvendinant viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformą. Tačiau nors pagal šios reformos įgyvendinimo priemonių planą, kaip minėjau, iš tiesų yra pastebima pažanga, vis dėlto, mūsų nuomone, ir šiuo pereinamuoju reformos laikotarpiu turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys atskaitingumui gerinti, nei jis buvo iki šiol, o galbūt kai kuriais atvejais net ir didesnis.
Valstybės kontrolė įvertino 85 valstybės biudžeto asignavimų valdytojų finansinių ataskaitų duomenis. Šie asignavimų valdytojai panaudojo daugiau nei 82% visų biudžetinių asignavimų lėšų, todėl mes galime tvirtinti, kad atlikti finansiniai auditai leido pareikšti pagrįstą nuomonę apie valstybės finansų tvarkymą. Taip pat buvo vertinama per veiklos auditus, ar tos lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį, ekonomiškai ir efektyviai. Įsigaliojus Valstybės kontrolės įstatymo pataisoms, šiais metais pirmą kartą atlikę valstybės įstaigų, institucijų finansinio teisėtumo auditą vietoje vienos įprastinės išvados teikiame dvi išvadas, arba dvi nuomones. Pirmoji nuomonė – dėl finansinės atskaitomybės, antroji nuomonė – dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumo ir jų panaudojimo įstatymų nustatytiems tikslams.
Jeigu vertintume, kokia situacija yra su finansinėmis ataskaitomis ir jų teisingumu, tai išties auditoriai aptiko klaidų 24 ataskaitose. Reikia pažymėti, kad tos klaidos nebuvo tokios reikšmingos. Tačiau dėl valstybės lėšų ir kito turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumo net 43 valstybės institucijoms nurodėme jų padarytus teisės aktų pažeidimus. Palyginę su ankstesniais metais galime pasakyti, kad finansinė apskaita ir apskaitomybė valstybės institucijose yra tvarkoma geriau, tačiau blogesnė padėtis dėl lėšų ir kito valstybės turto naudojimo teisėtumo.
Dabar trumpai norėčiau pateikti kelias svarbesnes valstybės biudžeto tendencijas ir mūsų pateiktas rekomendacijas. Nustatėme, kad daugiausia visų problemų kyla dėl buhalterinės apskaitos tvarkos nesilaikymo. Tai yra pažeidžiami tie teisės aktų reikalavimai, kurie susiję su buhalterine apskaita. Ypač daug klaidų apskaitoje yra dėl ilgalaikio turto apskaitymo ir naudojimo. Šioje vietoje mes manome ir siūlome, kad reikia stiprinti institucijų ir įstaigų vadovų atsakomybę už finansų kontrolę valdant turtą ir naudojant valstybės lėšas.
Atkreipiame dėmesį, kad yra nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pažeidimų šioje srityje yra rasta tikrai nemažai. Iš vienos pusės, pasibaigus biudžetiniams metams lieka gana didelė dalis nepanaudotų biudžetinių asignavimų. Tai atsitinka dėl tos priežasties, kad einant biudžetiniams metams yra keičiami teisės aktai, kurie turi įtakos poreikio skaičiavimui. Antra vertus, labai ilgai užtrunka Viešųjų pirkimų įstatymo procedūros. Todėl mes pateikėme rekomendacijas, kad reikėtų peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja biudžetinių asignavimų poreikio apskaičiavimo metodiką, taip pat reikėtų peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras galvojant apie tai, kad jas reikėtų sutrumpinti. Tikriausiai tikrai visiems yra žinoma, kad ir Europos Sąjungos pinigai dažnai yra nepanaudojami dėl užtrukusių Viešųjų pirkimų įstatymo procedūrų.
Mes siekiame, kad laiku būtų ištaisomos klaidos ir būtų užkertamas kelias ateityje galimiems teisės aktų pažeidimams. Mes pateikėme daug siūlymų dėl klaidų taisymo, labai daug klaidų ir netikslumų buvo ištaisyta. Tikrai noriu pabrėžti, kad valstybės institucijos ir įstaigos įgyvendino labai daug mūsų rekomendacijų, ištaisė labai daug klaidų.
Valstybės kontrolės įstatymas mus įpareigoja taip pat audituoti ir valstybės lėšas, kurios yra skiriamos savivaldybėms numatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. Deja, šiemet turime konstatuoti tą patį dalyką, ką konstatuojame kiekvienais metais, – savivaldybės dalį iš valstybės biudžeto skirtų lėšų sutaupo ir panaudoja savo reikmėms. Taip pat vėl norime atkreipti dėmesį, kad nėra gana aiški ir pagrįsta tų lėšų poreikio apskaičiavimo tvarka ir metodika. Nepagrįstai yra padidinimas tas lėšų poreikis toms funkcijoms atlikti, akivaizdu yra tai, kad nėra mechanizmo, kuris leistų savivaldybėms atsiskaityti už tų lėšų panaudojimą. Todėl mes pateikėme rekomendaciją, kad savivaldybės atsiskaitytų ne tik Finansų ministerijai, kaip finansiškai jos tvarko tas lėšas ir naudoja, tačiau taip pat, kad teisės aktuose būtų numatyta papildoma jų pareiga atsiskaityti atitinkamoms sritinėms ministerijoms už tų numatytų funkcijų vykdymą, kaip jie pasiekia, naudodami valstybės biudžeto lėšas, kokių nors rezultatų, sakykim, ar socialinėje srityje, ar švietimo, kultūros, sporto srityse.
Kaip žinote, mums yra pavesta atlikti šios finansinės perspektyvos baigiamuosius, patvirtinamuosius auditus pagal tarptautines sutartis ir Europos Komisijos reglamentus. Mes iš tiesų vertiname sukurtą Europos Sąjungos finansinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingumą. Lietuvoje sukurtos Europos Sąjungos paramos, valdymo ir kontrolės sistemos iš esmės atitinka joms keliamus reikalavimus tiek pagal Europos Komisijos nustatytus reglamentus, tiek ir pagal mūsų Vyriausybės ar Finansų ministerijos, ar kitų ministerijų nustatytus teisės aktų reikalavimus.
Dabar apie valstybės skolą. Valstybės kontrolės nuomone, valstybės skolos ataskaita, kurią pateikė Vyriausybė, visais reikšmingais atžvilgiais yra parengta pagal Valstybės skolos įstatymą ir kitus teisės aktų reikalavimus. Joje nėra reikšmingų iškraipymų, palyginti su tais duomenimis, kuriais remdamasi Finansų ministerija sutarė apyskaitą.
Norėčiau pateikti kelias svarbesnes valstybės skolos ir jos valdymo tendencijas ir mūsų su tuo susijusias ir teikiamas rekomendacijas. Valstybės biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto augimo tempai per 2000–2005 m. buvo didesni nei valstybės skolos augimo tempai. Per pastaruosius metus Lietuvos valstybės tarptautiniai kredito reitingai nuolat didėja, o skolinimosi kaštai mažėja. 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyti valstybės skolinimosi limitai neviršyti. Valstybės biudžeto asignavimų palūkanų prognozavimo modelis yra atsargus ir padeda užtikrinti finansinį valstybės biudžeto stabilumą. Valstybė nesuteikia naujų valstybės garantijų ir nesudaro naujų paskolų perskolinimo sutarčių su ūkio subjektais. Tai yra labai teigiamas dalykas, nes tuo yra stiprinamas finansinis stabilumas ir mažinamas konkurencijos iškraipymas. Tačiau tai, kas yra pasiekta, tikrai yra nelaikytina galutine pažanga, iš tiesų ta pati kontrolė, kuri turi būti vykdoma Finansų ministerijos valstybės skolos apskaitos atžvilgiu, turi būti ir toliau tobulinama. Mes pateikėme daug ankstesnių rekomendacijų ir norime pasakyti, kad tikrai matome Finansų ministerijos pažangą įgyvendinant mūsų rekomendacijas. Tiesiog…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau ponios valstybės kontrolierės, nes tiesiog baigėsi laikas klausimui pristatyti. Ačiū.
R.BUDBERGYTĖ. Tiesiog noriu jums padėkoti už dėmesį ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Nori klausti trys Seimo nariai. Ponas R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs kaip tik paminėjote viešųjų pirkimų problemą. Jūsų įstaiga irgi pateikė nemažai pasiūlymų. Gal keletą galėtumėte paminėti? Tuo labiau kad viešieji pirkimai – labai jautri vieta. Pasibaigus paslaugų pirkimo arba rangovų nustatymo konkursams, labai dažnai jų rezultatai apskundžiami teismuose. Turbūt ne vienas mąstome ir manome, kad vis dėlto viešųjų pirkimų konkursai nėra skaidrūs. Aš norėčiau paklausti. Gal vis dėlto keletą savo pasiūlymų ir šioje salėje jūs galėtumėte pateikti, apie ką jūs minėjote savo pranešime. Ačiū.
R.BUDBERGYTĖ. Mes tikrai dažnai darydami tiek finansinį auditą, tiek ir veiklos auditą, kaip minėjau, nustatome Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Liūdniausia yra tai, kad mes dažnai finansinio audito ir net veiklos audito metu nustatome tai, kad įstaigos, institucijos apskritai netaiko ir nesilaiko, nesivadovauja Viešųjų pirkimų įstatymu. Tai yra liūdniausia. Sakykime, aš manau, kad reikėtų kelti tų įstaigų vadovų atsakomybę, klausimą apie jų atsakomybę, kodėl jie nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Aš manau, kad tokiu atveju atsakomybė tokia, kokia yra numatyta, ar drausminė, ar tarnybinė, ar administracinė atsakomybė, yra nepakankama. Liūdniausia situacija, kad tokių faktų yra gana daug. Mūsų siūlymas yra sutrumpinti Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Mes iš tiesų manome, kad tai padėtų per finansinius metus tikslingiau, veiksmingiau įstatymų nustatytais tikslais panaudoti tuos asignavimus, tačiau mes nedarėme pastaruoju metu veiklos audito, kad galėtume pasakyti, kaip veikia ar pakankamai efektyvus, ar pakankamai geras yra pats Viešųjų pirkimų įstatymas. Todėl aš šiandien neturiu jokio pagrindo pasakyti, kokias mes galėtume pateikti rekomendacijas, nes mes nesame auditavę dabartinės galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji kontroliere, ar nemanote, kad pats finansavimas valstybės savivaldybėms priskirtoms funkcijoms vykdyti yra toks gana ydingas, nes neverčia savivaldybių taupyti? Juk ne paslaptis, taupiai leisti pinigus, pavyzdžiui, išmokoms už patalpų šildymą galima įvairiais būdais. Vienas būdas tas, kad savivaldybė gali investuoti į pačias visokias taupymo sistemas, renovuoti pastatus ir taip gauti tam tikrą efektą taupant pinigus socialinėms išmokoms. Bet ta sistema, kuri yra, tarkim, skatina daugiau išleisti. Kam man eiti rūpintis renovavimu ir panašiai dėl tų dalykų, kai paprasčiausiai galima iš valstybės paimti pinigų ir leisti? Manau, kad vis dėlto, jeigu sistema būtų tokia, kad savivaldybė gautų nustatytą kiekį pinigų atsižvelgiant į toje teritorijoje gyvenančių tam tikros socialinės grupės žmonių kiekį, galbūt tada savivaldybės galėtų tuos pinigus efektyviau panaudoti kitiems dalykams, nes žinotų, kad tie pinigai lieka? Kaip jūs manote, ar nereikėtų keisti sistemos?
R.BUDBERGYTĖ. Iš tiesų tai vėl atskiras klausimas, kuris būtų vertas, matyt, audito. Tada mes galėtume labai aiškiai pasakyti, kad dabar galiojanti sistema savo esme taip, kaip yra šiuo metu finansuojamos tos priskirtos funkcijos, iš tiesų yra ydinga. Aš, deja, tikrai negaliu jums pasakyti. Tiktai yra akivaizdu ir mes metai iš metų kartojame, kad iš tiesų pati metodika, kaip planuojamas tas poreikis, kaip jis apskaičiuojamas, tikrai yra nepakankama. Nepakankamai efektyviai ja remiantis galima planuoti tas lėšas. Dėl jūsų siūlomo modelio mes šiandien galėtume kalbėti tik teoriškai, bet tikrai yra akivaizdu tai, kad ir valstybės priskirtas funkcijas, kaip jos yra apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme, taip pat reikėtų peržiūrėti. Ten iki šiol galioja kelių rūšių visokios tos valstybės priskirtos funkcijos. Reikia manyti, kad tas funkcijas reikia supaprastinti, kad būtų labai aišku – yra valstybės priskirta funkcija ir ji yra tikrai visa apimtimi dotuojama. Manyčiau, kad tai turėtų būti sisteminis naujas požiūris pradedant Vietos savivaldos įstatymo pataisomis, taip pat galbūt ir finansų apskaitą, ir biudžeto sudarymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, noriu jūsų paklausti. Jūs savo pranešime dabar paminėjote, kad iš tikrųjų tos lėšų skaičiavimo metodikos savivaldybėms jų savarankiškoms ar priskirtoms funkcijoms vykdyti nėra vienodos. Mes iš tikrųjų matome, kad kai kurios savivaldybės yra nemažai įsisteigusios socialinės paskirties įstaigų ar turi pasidariusios kitokių įvairių centrų neįgaliesiems, ir įvairiausių kitokių. Kitos savivaldybės tokių neturi ir tada jų pajamos ir gebėjimas tas pajamas panaudoti labai skiriasi. Ar jums neatrodo, kad reikėtų vis dėlto skatinti mūsų valstybėje decentralizavimo ir dekoncentravimo procesą, kad greičiau ministerijos visas ūkines funkcijas atiduotų gal savivaldybėms, gal apskritims? Gal tada būtų aiškesnė lėšų planavimo metodika?
R.BUDBERGYTĖ. Yra patvirtinta ta dekoncentravimo, decentralizavimo koncepcija ir iš tiesų ją reikėtų stengtis kuo greičiau įgyvendinti, ypač iš ministerijų tikrai perduodant tas funkcijas savivaldybėms, kad jos labiau būtų prieinamos gyventojams. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką mes siūlome savo ta rekomendacija teikdami dėl valstybės biudžeto įvykdymo, kad vis dėlto savivaldybės turi atsiskaityti toms ministerijoms apie tai, kaip jos naudoja tas lėšas ir ką jos daro. Todėl iš tiesų dabar Švietimo ir mokslo ministerija ar Kultūros ministerija, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija net nežino, ar toje srityje savivaldybės prisisteigė kokių nors centrų, neprisisteigė, kaip panaudojo tuos pinigus – taupiai, rezultatyviai, efektyviai, galų gale teisėtai. Iš tiesų aš manau, kad pirmiausia reikėtų nepamiršti išspręsti šio klausimo, ir manau, kad sprendžiant šį klausimą atsirastų geras stimulas iš tiesų galvoti, kaip greičiau įgyvendinti dekoncentravimo ir decentralizavimo koncepciją. Tai, matyt, pastūmėtų apsispręsti ir ministrus, nelaikyti apsiglėbus tų funkcijų, o iš tiesų perkelti ir atsakomybę, ir lėšas, ir visas funkcijas į tą apskričių ar savivaldybių lygį.
PIRMININKAS. Ačiū valstybės kontrolierei už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti klausimui, kurio registracijos Nr.XP-1248? Galime. Numatomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti komitetai. Svarstymo data – lapkričio 23 diena. Ačiū.
Kviečiu į tribūną socialinės apsaugos ir darbo ministrę ponią V.Blinkevičiūtę pateikti visą grupę įstatymų. Tai yra vieną pagrindinį ir su juo susijusius lydimuosius. Jeigu jūs neprieštaraujate, prašysime ministrę iš karto pateikti visus tris įstatymus Nr.XP-1749, Nr.XP-1748, Nr.XP-1750. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia pateiksiu Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma įstatymiškai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, baigusio kadenciją, o jo mirties atveju sutuoktinio našlės ar našlio ir nepilnamečio ar neįgalių vaikų pensinio aprūpinimo klausimus, nes Prezidento valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo klausimai šiuo metu iš esmės reglamentuoti tiktai Vyriausybės nutarimu, o nuostatos, kurios yra įstatyme, yra gana deklaratyvios.
Taigi įstatymo projekte siūloma, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui, baigusiam kadenciją, iki galvos gyvos būtų skiriama ir mokama valstybinė renta, kurios dydis išliktų toks pat, koks šiuo metu yra valstybinės pensijos dydis – 50% Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybinė renta būtų skiriama nepriklausomai nuo amžiaus ar neįgalumo, siūloma keisti išmokos pavadinimą, tai yra nevadinti pensija.
Respublikos Prezidentui, baigusiam kadenciją, valstybinė renta būtų mokama iki gyvos galvos nepaisant jo gaunamų darbinių pajamų, tačiau kaip ir visų kitų valstybinių pensijų skyrimo atvejais Respublikos Prezidentui, turinčiam teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę rentą ir valstybinę pensiją, mokamą iš valstybės biudžeto, skirti ir mokėti tik vieną iš šių išmokų jo pasirinkimu. Respublikos Prezidentui mirus, jo sutuoktiniui (našlei ar našliui) siūloma skirti 50% mirusiojo valstybinės rentos dydžio valstybinę našlių rentą. Nepilnamečiams, jeigu mokosi iki 24 metų, arba neįgaliems vaikams našlaičiams būtų skiriama 25% mirusiojo valstybinės rentos dydžio valstybinė našlaičių renta kiekvienam, bet ne daugiau kaip 50%, jeigu yra Respublikos Prezidento našlė ar našlys, ir ne daugiau kaip 100%, jeigu našlės ar našlio nėra.
Tai čia iš esmės būtų Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo pristatymas. Gerbiamasis pirmininke, į klausimus galėčiau atsakyti po bendro pateikimo.
PIRMININKAS. Gal po bendro pateikimo.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai, tvarka. Toliau, kitas įstatymų paketas yra Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. Šie projektai iš esmės yra ką tik mano pateikto Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo projekto ir po to būsiančio pateikto Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto lydintieji. Taigi kokia būtų esmė? Įvertinant tai, kad valstybinės pensijos yra papildomos pensijos, siūloma nekeisti valstybinių našlių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygų ir šių pensijų dydžių. Tuo tikslu dabar galiojančios našlių ir našlaičių pensijų skyrimo nuostatos, kurios reglamentuotos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, perkeliamos į Valstybinių pensijų įstatymą. Šiomis nuostatomis bus vadovaujamasi skiriant visas valstybines našlių ir našlaičių pensijas, t.y. nukentėjusių asmenų, I ir II laipsnio valstybines našlių ir našlaičių pensijas, pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas.
Dabar dėl trečiojo įstatymo projekto, t.y. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto. Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į pačių našlių ne kartą teiktus siūlymus ir prašymus, buvo apsvarstytas su pagyvenusių žmonių organizacija, jam pritarė Pensininkų reikalų taryba. Kokios yra pagrindinės našlių draudimo sistemos pertvarkymo nuostatos, įtvirtintos teikiamame įstatymo projekte?
Pirma, valstybines socialinio draudimo našlių pensijas skirti visiems, sukakusiems senatvės pensijos amžių našlėms ir našliams, nepriklausomai nuo jų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu miręs sutuoktinis buvo įgijęs bent minimalų socialinio draudimo stažą. Minimalaus stažo reikalavimas, taip pat kaip ir dabar, priklausytų nuo mirusiojo amžiaus. Prognozuojama, kad būtent įsigaliojus šiam pakeitimui dėl „Sodros“ našlių pensijų skyrimo naujai galėtų kreiptis apie 80 tūkst. našlių.
Antra, visiems našliams ir našlėms našlių pensijas skirti vienodo dydžio. Tuo tikslu įteisinti valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį, kuris negalėtų būti mažesnis kaip 70 litų. Kodėl 70 litų? Todėl, kad šis dydis atitinka vidutinės našlių pensijos, skiriamos už mirusius po 1997 m. liepos 1 d. sutuoktinius, dydį. Šį rodiklį tvirtintų Vyriausybė įvertindama „Sodros“ biudžeto finansines galimybes.
Trečia, visas jau paskirtas „Sodros“ našlių pensijas, mokamas sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenims, padidinti iki našlių pensijos bazinio dydžio. Jeigu jau paskirtoji „Sodros“ našlių pensija būtų didesnė, ir toliau būtų mokama anksčiau buvusio dydžio jos nemažinant. Prognozuojama, kad iš viso „Sodros“ našlių pensijos būtų padidintos daugiau nei 116 tūkstančių šių pensijų gavėjų, iš jų daugiau nei 73 tūkstančiams pensijų gavėjų, kuriems našlių pensijos buvo paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinius. Šiems asmenims našlių pensijos padvigubėtų.
Ketvirta, mirusiojo pensijos dalį, šiuo metu skiriamą asmenims, našlei arba našlaičiui, faktiniam sutuoktiniui, globėjams ar rūpintojams, auginantiems arba slaugantiems mirusiojo asmens nepilnamečius arba neįgalius vaikus, įvaikius, skirti patiems vaikams našlaičiams. Dėl to padidėtų mirusiojo pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui. Vienam vaikui, įvaikiui būtų 50%, dabar skiriama 30% mirusiam asmeniui priklausiusios (…) priklausyti pensijos. Dviem ir daugiau vaikų – kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip 100% mirusiam asmeniui priklaususios pensijos dydžio.
Ir penkta, „Sodros“ našlių pensijų skyrimo sąlygų neįgaliais pripažintiems našlėms ir našliams siūloma nekeisti. Tai yra šias pensijas ir toliau skirti, jeigu jie neįgaliais buvo pripažinti sutuoktinio mirties metu arba per penkerius metus po sutuoktinio mirties, taip pat jam slaugant neįgalius mirusiojo vaikus.
Taigi iš „Sodros“ biudžeto našlių pensijų sistemos pertvarkymui ateinančiais metais reikėtų maždaug 118 mln. litų. Lėšos šiems pasiūlymams įgyvendinti yra numatytos neseniai pateiktame „Sodros“ biudžeto 2007 metų įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Norinčių paklausti yra 9 Seimo nariai. Tik primenu norintiems klausti, kad pagal Statutą klausimui yra skiriama viena minutė. Mes labai atsiliekame nuo grafiko, jau vėluojame. Todėl prašau laikytis tam tikros tvarkos. Prašau, klausia ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia procedūrinis dalykas. Trys įstatymai, aš turiu klausimą dėl dviejų įstatymų. Tai aš užduodu du klausimus.
PIRMININKAS. Turbūt ministrė neprieštaraus.
E.KLUMBYS. Ir aš manau, kad mes 30 minučių turim skirti klausimams pagal …
PIRMININKAS. Klausimui pateikti yra skiriama 30 minučių kartu su klausimais ir atsakymais. Prašau, jūs turite teisę užduoti porą klausimų.
E.KLUMBYS. Aš klausiu pirmiausia dėl Prezidento valstybinės rentos įstatymo. Sakykit, koks motyvas yra šį įstatymą Vyriausybei siūlyti svarstyti skubos tvarka? Ir sakykite, kodėl jūs siūlote atskirą valstybinės rentos įstatymą, o nesiūlote taisyti Prezidento įstatymą, kuris reguliuoja visą veiklą, kuri yra susijusi su Prezidentu? Juolab kad ten yra numatyta ir pensija.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsakau. Iš tikrųjų dėl skubos, tai Seimo narių valia apsispręsti, jeigu mano, kad nėra galimybių ar nėra laiko, galim nesvarstyti skubiai. O Vyriausybė pasiūlė todėl, kad siūlė bendru paketu, todėl, kad mes siūlom našlių pensijas. O našlių pensijos, norėtume, kad jos būtų pradėtos įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Jam reikia pasiruošti, turėti ne mažiau kaip mėnesį laiko, kad „Sodra“ galėtų pasiruošti mokėti tas pensijas, ir laiko tam yra iš tiesų labai mažai, žinant tai, kad kol svarstysim biudžetą, tiesiog nebus posėdžių. Tai tiktai toks motyvas, jokio kito motyvo iš tikrųjų nėra.
Dabar kodėl siūlėm atskirą įstatymą, o ne kaip papildymus? Todėl, kad mes manom, kad taip būtų daug patogiau naudoti. Iš tikrųjų taip būtų daug patogiau naudoti ir žinoti, kad tai yra atskiras rentos įstatymas, kur mes reglamentuojam klausimus, susijusius su Prezidento renta, su Prezidento našlės ar našlio arba jo vaikų klausimais, ir tiktai tokie motyvai buvo, ką mes reglamentavom atskirai. Beje, nebuvo klausimų dėl dydžių. Noriu pasakyti, kad tokie pat dydžiai yra numatyti latvių ir estų Prezidento rentos atveju.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Ponas E.Klumbys užduoda antrą klausimą.
E.KLUMBYS. Taip, antras klausimas yra susijęs su našlių pensijomis. Aš džiaugiuosi, kad jūs pagaliau turbūt po septynerių ar aštuonerių metų suvokėte, kad reikia baigti tą diskriminacinę tvarką, kuri yra susijusi su našlėm ar našliais, kai vieni gauna vienokią našlių pensiją, kiti vėlgi kitokią. Taigi jūs šitą siūlote nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Sakykite, ar jūs nemanote, kad tai yra žingsnis, grynai susijęs su artėjančiais savivaldybių rinkimais, kad jums reikia pakelti reitingus prieš rinkimus?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kategoriškai atmetu, kategoriškai. Bet, žinoma, manyti galima visada visaip. Vyriausybės programoje, ir ankstesnėje, ir dabartinėje, buvo numatyta, kad reikia sutvarkyti našlių pensijų klausimus. Ir iš tikrųjų darbo grupė dirbo, dirbo labai intensyviai ištisus metus. Ir tiesiog vasarą šis įstatymas buvo jau pabaigtas kaip projektas, apsvarstytas su pensininkų organizacijom, ne kartą aptartas su žmonėm, kuriuos tiesiogiai tai liečia. Ir jis tada atėjo į Vyriausybę. O dėl to, kad Lietuvoje kiekvienais metais vyksta rinkimai, išeitų, kad mes išvis nieko negalim nei tvarkyti, nei daryti. Prašau? (Balsai salėje) Beveik kiekvienais.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, ministre, už atsakymą. Klausia ponia M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, pirmą klausimo dalį paklausė gerbiamasis E.Klumbys, bet aš norėčiau kitą. Jei jūs rūpinatės ir Prezidento renta, ir viskuo, labai malonu. Prašom pasakyti, ar jums nekyla mintis pasirūpinti ir Seimo nariais? Ar žadat ką nors pasiūlyti šioje kadencijoje, pavyzdžiui, Seimo narių rentą, valstybinę pensiją, ar sukurti tam tikras metodikas išbuvusiems dvi kadencijas ar vieną ir t.t.?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Manau, kad mes visi galime tuo pasirūpinti. Visą laiką esu atvira diskusijoms ir pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ministrė atsakė. Klausia ponas A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano būtų du trumpi klausimai. Pirmas. Gerbiamoji ministre (mes ne kartą diskutavome apie tai), kodėl į vieną įstatymą įdedate ne vieną, o po keturis ir penkis įstatymus ir jūsų pačių darbuotojams po to kyla problemų, kodėl nepateikėte atskirų įstatymų ir dėl pensijų, ir dėl valstybinio socialinio draudimo?
Antras klausimas. Jeigu mes dabar reformuojame Našlių pensijų įstatymą, pensijų dydžius ir išmoką, ar nereikėtų tada į pagrindinį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą įrašyti, kad yra draudimas nuo našlystės? Konceptualiai tokio draudimo nėra, o išmokas mokame. Pas mus apibrėžta labai konkrečiai, yra penkios draudimo rūšys, o čia yra šešta. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju, pirmininke. Jūsų, kaip visada, yra labai racionalūs pasiūlymai, kuriuos reikia gerai išdiskutuoti, ir aš visą laiką juos geranoriškai priimu kaip ir mūsų ministerijos specialistai.
Dabar dėl draudimo našlystei. Žinote, sakyčiau, yra bendras pensinis draudimas. Draudimo neįgalumui mes irgi neturime atskiro. Žinoma, tai yra diskusijos klausimas. Mes galime išskirti į atskiras: draudimas neįgalumui, draudimas senatvei, draudimas našlystei ir panašiai. Bet mes apimame bendrą pensinį draudimą ir pensiniame draudime yra ir draudimas našlių klausimais. Galime diskutuoti, bet kol kas mums nepasirodė, kad tai yra didelis trūkumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E.Žakaris.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai ačiū, gerbiamoji ministre, už tikrai naudingą žmonėms projektą. Klausimas būtų toks. Našlių pensija yra mokama sukakus senatvės pensijos amžiui, bet yra žmonių, kurie dėl tam tikrų aplinkybių, kenksmingų sąlygų ir t.t., išeina į pensiją anksčiau. Ar tokiu atveju iš karto bus mokama našlių pensija, ar vis tiek turės sulaukti senatvės pensijos amžiaus? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Mes kalbame tik apie senatvės pensijos amžių ir kokių nors išimčių nėra. Bet nebūtų labai sudėtinga ir galėtume svarstyti jūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, viena iš šio įstatymo nuostatų yra tokia, kad sukakus senatvės pensijos amžiui arba pripažintiems nedarbingiems, iš dalies darbingiems našliams keliama papildoma sąlyga, kad našlių pensijai gauti našlė ar našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti šią pensiją tik tuo atveju, jeigu nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Kuo grindžiate penkerius metus, kodėl ne dešimt, ne treji?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tiesiog jau seniai taip buvo apsispręsta ir šios nuostatos mes nekeitėme. Kai 1995 m. sausio 1 d. apskritai atsirado našlių pensijos, tuomet nebuvo jokio reikalavimo. Praktika parodė, kad atsirado labai daug piktnaudžiavimų ir ne visą laiką labai gerų. Aš atsimenu čia, šioje tribūnoje, po metų ar dvejų buvo apsispręsta, kad reikia įrašyti tam tikras sąlygas. Kaip matote, tų sąlygų nėra, jeigu per tą laikotarpį yra susilaukta vaikų ir jie yra nepilnamečiai. Tada nėra reikalavimo išgyventi santuokoje penkerius metus. Praktika parodė, kad tai pasiteisina, todėl nesiūlyčiau grįžti ir tos normos naikinti. Tiesiog to nekėlė ir tos organizacijos, su kuriomis mes derinome ir su kuriomis tiesiogiai tai susiję.
PIRMININKAS. Klausia ponas J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, gyvenimas gerėja, žmonių gyvenimo metai ilgėja. Ar našlių pensija bus mokama, jeigu bus sudaryta nauja santuoka?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Deja, ne, nebus mokama.
J.JUOZAPAITIS. Gaila.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsakysiu, kodėl taip yra. Todėl, kad ne kartą turbūt diskusijose buvo iškilęs klausimas ir jūs bendraudamas su rinkėjais, matyt, esate girdėjęs, kad kai gyvena du žmonės pensininkai ar apskritai du ar dirbantys, ypač pensininkai, jiems yra lengviau išgyventi sudėjus dvi pensijas, kurios ne visada yra didelės. Kadangi mes sakome, kad buvęs sutuoktinis, miręs sutuoktinis turi tam tikrą draudimo stažą, mes apsisprendžiame mokėti tam tikrą našlių pensiją. Tačiau jeigu tu iš naujo sukūrei šeimą, tokiu atveju ta našlės pensija nebus mokama. Na, kiekvienas turi apsispręsti, bet jeigu meilė kainuoja tik 70 litų…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Kamblevičius. Pone Kamblevičiau, jūs norite paklausti?
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Atsisakau, nes nenoriu kartotis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. prašom klausti.
V.KAMBLEVIČIUS. Mano klausimą jau paklausė.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū ministrei.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Toli nepabėkite, nes bus kitas klausimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo visiems trims įstatymų projektams? Negalima. Reikia balsuoti. Labai ačiū. Sėskite, ministre, į vietą, nes teks balsuoti.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749. Vienas – už, vienas – prieš. Už norinčių kalbėti nėra. Prieš – ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dėl šio įstatymo projekto ir norėjau kalbėti. Dėl kitų dviejų aš neturiu jokių abejonių. Manyčiau, kad mes laužome mūsų teisinę sistemą priimdami atskirą Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektą. Manyčiau, kad visa tai turėtų būti įrašyta pataisant galiojantį Prezidento įstatymą. Juk ten yra jo socialinės garantijos ir ši valstybinė renta yra viena iš jo socialinių garantijų baigus kadenciją. Išskirti iš Prezidento socialinių garantijų vieną ir jai suteikti įstatymo lygį atskiru įstatymu, manau, yra neteisinga. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad gerbiamieji kolegos nepalaikytų šio įstatymo, nes tai tikrai nėra skubu. Manau, Prezidentas Valdas Adamkus turi jėgų tęsti savo kadenciją ir šis klausimas tikrai nėra aktualus. Manyčiau, kad ministerija, taip pat ir Vyriausybė galėtų šį įstatymo projektą sutvarkyti taip, kad jis negriautų nusistovėjusios sistemos ir kad tai būtų Prezidento įstatymo sudėtinė dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – ponas A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Iš dalies galbūt būtų galima sutikti su ponu E.Klumbiu, tačiau šis įstatymo projektas tik papildo esantį, ir nemanau, kad yra kas nors tokio, kad šio įstatymo nereikėtų priimti. Tiesiog mes civilizuotai, kaip ir visame pasaulyje priimta, sutvarkytume tuos klausimus, valstybės vadovai turėtų reikiamą aprūpinimą. Aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariams už nuomonę. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume teikiamam įstatymo projektui Nr.XP-1749? Prašom balsuoti.
Už – 32, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti šį klausimą skubos tvarka. Repliką po balsavimo? Gerai. Mes apsispręsime balsuodami. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Matau, kad nėra bendro sutarimo, ponas A.Sysas prieštarauja, taigi teks balsuoti. (Balsai salėje) Dar kartą pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka?
Už tai, kad klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, balsavo 11 Seimo narių. Paprastos skubos tvarkai nepritarta. Skubos tvarkai yra nepritarta.
Dabar du lydintieji įstatymai. Ar galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ar būtina, žiūriu į ministrę, dabar svarstyti tuos du lydinčiuosius įstatymus skubos tvarka, jeigu pirmajam nepritarta? Būtina. Ministrė prašo, kad Seimas apsispręstų dėl kitų dviejų įstatymų ir prašo juos svarstyti skubos tvarka. Ponas A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo įsigaliojimo laikas – sausio 1 d., todėl aš labai prašau, kad mes tikrai rimtai pažiūrėtume, nes tai nėra paprastas įstatymas. Jūs pažiūrėkite, kiek ten įstatymų yra. Todėl aš prašau, pagal Statutą, mes dabar turėsime užsiimti biudžetu… Reikia pirmiausia apsvarstyti biudžetą, o tada žiūrėti. Iki sausio 1 d. mes šį įstatymą priimsime. Todėl prašau nepritarti skubos tvarkai, jeigu nenorime privirti dar daugiau problemų. Jeigu jūs pažiūrėsite, daliai našlių vis tiek mes nemokėsime našlių pensijų. Taigi reikia pažiūrėti, kad liktų kuo mažiau nuskriaustų, nes tada aiškinsimės patiems rinkėjams. Todėl aš prašau – skubos čia tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Gerai. Vis dėlto yra du siūlymai: skubos tvarka arba paprastąja procedūra. Ministrė nori pasakyti žodį. Aš siūlyčiau balsuoti už, prieš ir ministrė galės pasakyti, kodėl ji mano, jog reikėtų svarstyti skubos tvarka. Reikia išgirsti ministrės argumentus. Prašom paspausti už. Minutėlę, sutvarkysime.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis komiteto pirmininke, aš suprantu, kad komitetas labai daug dirbs prie biudžeto projektų, tikrai suprantu, kad reikės posėdžiauti gal ne vieną kartą, bet dabar jau yra spalio antroji pusė. Jeigu Seime norime išspręsti įsisenėjusią problemą, kad nuo sausio 2 d. pradėtų galioti Našlių įstatymo pakeitimai ir iš tikrųjų apie 200 tūkst. žmonių gautų arba iš naujo našlių pensijas, tą 70 litų, arba jos būtų padvigubintos ir padidintos, tai mes turime priimti tą sprendimą. Juolab kad dabar kurį laiką nebus posėdžių, ir jeigu lapkritį ateitų į svarstymą, aš netikiu, kad per dvi savaites negalima rasti laiko apsvarstyti ir pateikti tą projektą. Paskui reikia priimti įstatymo lydimuosius aktus ir „Sodrai“ pasirengti to įstatymo įgyvendinimui nuo sausio 1 dienos. Labai prašau, jeigu yra įmanoma.
PIRMININKAS. Jeigu nuo posėdžio pirmininko valios priklausytų, tai galbūt, bet šiuo atveju Seimo nariai apsispręs. Nuomonę prieš norėjo pasakyti ponia R.Visockytė. Dėl procedūrinių nekalbama. Mane pataiso Sekretoriatas – dėl procedūrinių dalykų nekalbama. Ką gi, teks apsispręsti balsuojant, teks apsispręsti. Vyriausybės siūlymas yra skubos tvarka. Balsuojame, kas už tai, kad klausimas būtų svarstomas skubos tvarka.
Už – 24, prieš – 2, susilaikė 7. Skubos tvarkai nepritarta. Aš galbūt tada, ponia ministre, nesiūlysiu balsuoti dėl skubos tvarkos dėl trečio klausimo, nes, akivaizdu, Seimo nariai nelinkę pritarti skubos tvarkai. Mes turėtume nustatyti svarstymo datą. Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką ir į ministrę, ar tiktų svarstymo data lapkričio 14 diena? Tinka? Lapkričio 14 diena. Ir komitetai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – lapkričio 14 diena. Ačiū.
Kviečiu į tribūną ponią ministrę pateikti 2-9 klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą Nr.XP-1732.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo nuostatos yra iš esmės siūlomos siekiant apsaugoti pensijų kaupimo dalyvių interesus, būtent: padėti pensijų kaupimo dalyviams pasirinkti ir keisti investavimo kryptį, t.y. pensijų fondą, ir taip kuo aktyviau valdyti investicijų riziką. Taigi siūlom, kad, pirmą kartą sudarydama kaupimo sutartį, kaupimo bendrovė privalėtų kiekvieną dalyvį pasirašytinai supažindinti su visų jos valdomų pensijų fondų rizika, pateikti to fondo rizikos palyginimus tam, kad dalyvis priimtų kuo geresnį sprendimą, kokį pensijų fondą (konservatyvų, akcinį ar mišrų), esant kokiai rizika, pasirinkti. Tiems dalyviams, kuriems yra likę mažiau nei 7 metai iki senatvės pensijos, bendrovė privalo kasmet iki pat pensinio amžiaus kartu su metine ataskaita siūlyti lėšas pervesti į konservatyvų pensijų fondą kartu paaiškindama šio sprendimo privalumus. O tiems, kuriems yra, kaip sakiau, mažiau negu 7 metai iki pensijos ir jie pirmą kartą gal sudaro sutartį, apskritai būtų galima kaupti kitame nei konservatyvus fonde tik esant raštiškam to žmogaus atsisakymui ir prieš tai supažindinus su bendrovės valdomų pensijų fondų investavimo rizikos palyginimu. Tai iš esmės yra svarbiausi klausimai, dėl kurių mes siūlome tam tikrus Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ačiū, ministre. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1732. Galima. Numatome pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Siūloma svarstyti – lapkričio 21 dieną. Galima.
Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1698 (pateikimas)
Dabar aš norėčiau pasitarti su Seimo nariais, nes mūsų prašė teisingumo ministras ponas P.Baguška… Pone ministre, aš kreipiuosi ir į kitus ministrus. Ponas ministras turėtų išvykti į svarbų susitikimą ir prašo Seimo narių sutikimo, kad galėtų klausimą pateikti truputį anksčiau, negu numatyta darbotvarkėje. Jeigu ir kiti ministrai sutinka, ir Seimo nariai neprieštarauja, kviečiame poną P.Bagušką į tribūną pateikti Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1698.
P.BAGUŠKA (PDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – panaikinti Civilinio kodekso minėto straipsnio 4 dalies nuostatą, įpareigojančią Vyriausybę nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų nustatomas komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų maksimalus nuomos mokesčio dydis. Priėmus projektą, siekiama neriboti komercinėmis sąlygomis sutarties šalių teisės nustatyti nuomos mokesčio tarpusavio susitarimu. Projekto rengimą paskatino būtinybė vystyti nuomojamo būsto sektorių, didinti būsto pasirengimo galimybės.
Lietuvos būsto strategijoje, patvirtintoje 2004 m. sausio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nurodoma, kad būtina pasiekti, kad nuomojamas būstas 2020 metais sudarytų 18% viso būsto fondo, 2003 metais sudarė 10%, Europos Sąjungos vidurkis – 30%. Panaikinus nuostatą dėl nuomos komercinėmis sąlygomis maksimalaus mokesčio dydžio, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis būtų nustatomas šalių susitarimu ir reguliuojamas rinkos laisvos konkurencijos sąlygos, paklausos ir pasiūlos dėsniu. Taip tikimasi skatinti privataus kapitalo investicijos į būsto sektorių, didinti nuomojamojo būsto pasirinkimo galimybes.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms neturi. Priėmus įstatymo projektą esminių neigiamų pasekmių nenumatoma, kitų teisės aktų pakeisti ir parengti lydimųjų aktų nereikės. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos dokumentams. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Įstatymas taip pat neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, priešingai – siekiama skatinti privataus kapitalo investicijas į būsto sektorių. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti vienas Seimo narys ponas R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl šios temos. Visų pirma ar neatsilieps tas ribų panaikinimas… Tarkime, studentai nuomojasi patalpas ir panašiai. Ar neišaugs pernelyg kainos, juo labiau kad bendrabučių tikrai stinga aukštosiose mokyklose? Dar vienas dalykas. Turbūt tikimasi, kad tie, kurie nuomoja patalpas, vis dėlto daugiau jų deklaruos savo pajamas ir mokės tam tikrus mokesčius į valstybės biudžetą. Nes dabar daugelis, kurie nuomoja, turbūt nelabai nori mokėti mokestį už nuomojamas patalpas į valstybės biudžetą. Ačiū.
P.BAGUŠKA. Kiek aš supratau, jūs turbūt kėlėte klausimą, kad gali kilti pavojus, jog ūkio subjektai, užimantys dominuojančią padėtį nekilnojamojo turto rinkoje, gali piktnaudžiauti (taip? apie tai?) šia padėtimi nepagrįstai nustatydami pernelyg didelį nuomos mokestį? Apie tai kalbate, taip?
R.KUPČINSKAS. Taip.
P.BAGUŠKA. Aš galiu pasakyti, kad tokie veiksmai yra draudžiami įstatymu, todėl ūkio subjektams, piktnaudžiaujantiems dominuojančia padėtimi, galėtų būti taikomos sankcijos pagal Konkurencijos įstatymą. Aš galiu išvardyti ir punktus. Galiu pasakyti, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10% bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Taip neturėtų būti.
Pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ir dominuojanti padėtis… ir 9 straipsnis įtvirtina, kad piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi draudžiama tam tikroje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų teisių interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų ar kitų pirkimo ir pardavimo sąlygų primetimą, prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams, panašaus pobūdžio sutartyse nevienodą diskriminacinių sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudarant jiems skirtingas sąlygas ir panašiai. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra Konkurencijos įstatymo pažeidimas ir, kaip sakiau, bus baudžiama.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už atsakymą. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ačiū, ministre. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1698? Galima. Pagrindiniu komitetu numatomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – lapkričio 21 diena. Ačiū.
Dėkingas jums už toleranciją, dėkingas jums, kad leidote man pirmą kartą ramiai pirmininkauti. Tikiuosi, nieko nesugadinau ir užleidžiu ponui A.Pekeliūnui posėdžio pirmininko vietą. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Mūsų darbotvarkės 2-13 klausimas – įstatymo „Dėl 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1717. Teikia gerbiamasis viceministras Česlovas Šikšnelis. Prašom. Pateikimas.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl 1980 metų gegužės 9 dienos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) pakeitimo 1999 metų birželio 3 dienos protokolo ratifikavimo“ ir nustatyti, kad Lietuva netaikys COTIF pakeitimo 1999 metų birželio 3 dienos protokolo techninių priedų, kol jie nebus suderinti su Europos Sąjungos teise.
Teikiamo įstatymo projekto parengimą lėmė tai, kad nuo 2006 metų liepos 1 dienos įsigaliojo Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) pakeitimo 1999 metų birželio 3 dienos protokolas, kurio techninių priedų tam tikros nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinis direktorius nurodė, kad Europos Sąjungos valstybės narės, kurios yra ratifikavusios Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį, privalo pasirašyti deklaraciją dėl šios sutarties pakeitimo 1999 metų birželio 3 dienos protokolo priedų netaikymo. Deklaracijos nepasirašiusioms valstybėms narėms Europos Komisija taikys pažeidimo procedūras.
Lietuvos Respublikos Seimas Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį ratifikavo priimdamas Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl 1980 metų gegužės 9 dienos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) pakeitimo 1999 metų birželio 3 dienos protokolo ratifikavimo“. Sutartis ratifikuota visa apimtimi, todėl siekiant nustatyti išlygas dėl sutarties priedų netaikymo būtina pakeisti minėtą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti nematau norinčių. Aš suprantu, kalbėti už, prieš norinčių nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Atsiprašau, dar komitetai. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1681. Pristato tas pats pranešėjas – viceministras gerbiamasis Č.Šikšnelis. Prašom.
Č.ŠIKŠNELIS. 2006 metų kovo 27 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl gegužės 17 dienos paskelbimo pasauline informacinės visuomenės diena. Ši diena skirta paminėti globalios informacinės visuomenės svarbą, informacijos ir ryšių technologijų reikšmę visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui bei paskatinti pasaulio valstybes imtis priemonių skaitmeninei atskirčiai sumažinti.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimas gegužės 17 dieną – iki šiol Pasaulinę telekomunikacijų dieną – pavadinti pasauline informacinės visuomenės diena buvo priimtas atsižvelgiant į pasaulio vadovų informacinės visuomenės sueigos antrojo etapo rezultatus, Tuniso įsipareigojimus ir Tuniso informacinės visuomenės kūrimo darbotvarkę, kuriems pritarė ir Lietuvos delegacija.
Informacinės visuomenės svarba pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos IV skyriuje, Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje. Šiuo pakeitimu siekiama įteisinti pasaulinę informacinės visuomenės dieną kaip atmintiną dieną Lietuvoje. Taip būtų sudarytos sąlygos minėti pasaulinę informacinės visuomenės dieną kartu su kitomis Jungtinių Tautų narėmis, leistų vieną dieną koncentruoti renginius, skirtus informacinės visuomenės svarbai paminėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių paklausti. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Yra siūlomi komitetai: pagrindiniu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitų nuomonių nematau. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1716. Pranešėjas, matau, yra gerbiamasis ministras J.Olekas. Prašom. Pateikimas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui teikiamas minėtas įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ryšiai gynybos srityje intensyvėja, todėl mums reikia turėti minėtą įstatymą dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo. Šį įstatymą priėmus naujų teisės aktų priimti nereikės ir finansinių įsipareigojimų jis nepadidins, todėl prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausti norinčių nematau, nuomonių pasakyti taip pat nematau norinčių. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam pateikimui? Pritarta pateikimui. Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Nėra kitų nuomonių? Nematau, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo, pakeičiančio Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, Saugumo priedą, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1719. Sudėtingas pavadinimas. Pranešėjas – ministras gerbiamasis J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pagrindinė mintis yra tokia, kad leidžiama lanksčiau patikrinti pagal susitarimą galimus taškus, kurie dirba su atominės energijos šaltiniais. Tai būtų tiesiog galimybė ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti tokius objektus, bet pasirenkant, kai yra įtarimas arba specifiniai reikalavimai ir patikslinimai. Todėl taip pat kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti norinčių nėra. Išsakyti nuomonę prieš taip pat nematau norinčių. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam ratifikavimo projektui? Galima.
J.OLEKAS. Visiems ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Kitokių siūlymų nėra? Nėra. Yra siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 2-10 klausimo. Aš matau gerbiamąją D.Mikutienę. Kviečiu ją į tribūną pristatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1565. Pateikimas. Prašau, Dangute.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra skatinti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, įtvirtinti, kad nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonėje už darbuotojų papildomą savanorišką sveikatos draudimą, nebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Iš tiesų šiuo projektu siekiama, kad būtų pagerintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, taip pat ir kokybė, būtų sudarytos didesnės galimybės pacientams pasirinkti sveikatos gydymo įstaigą.
Šiuo metu papildomo savanoriško sveikatos draudimo klausimai kituose įstatymuose nėra reglamentuojami. Priėmus šį įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė gyventojams labiau rūpintis savo sveikata, sistemingai ir laiku atlikti profilaktinius sveikatos tikrinimus. Diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje, jai gydyti reikėtų mažesnių išlaidų, rečiau pasitaikytų užleistų litų atvejų, sumažėtų visiško nedarbingumo tikimybė ir labai sutrumpėtų darbuotojų laikinas nedarbingumas. Iš PSDF neapmokamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų dengiamos iš papildomo savanoriško sveikatos draudimo. Europos Sąjungos šalyse papildomas savanoriškasis sveikatos draudimas vidutiniškai sudaro apie 10% visų išlaidų sveikatos priežiūrai, įvairiose šalyse skirtingai – nuo 5% iki 17%. Tai skatintų apibrėžti PSDF kompensuojamų paslaugų apimtis ir tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Planuojamas „Sodros“ biudžetas kitais metais yra 8,6 mlrd. litų. Šiandien sveikatos draudimo rinkoje yra apie 7 mln. Lt įmokų, tai yra bendri preliminarūs duomenys iš visų draudimo kompanijų. Taigi „Sodrai” yra sumokama apie 2 mln. 380 tūkst. litų. Jeigu „Sodros“ mokestis nebūtų skaičiuojamas sveikatos draudimo įmokoms, rinka per ateinančius metus, tikėtina, išaugtų ne daugiau kaip tris kartus, nes neišvengiamas būtų periodas, kol įmonės suvoktų tokio draudimo privalomumus, sąmoningai išmokytų darbuotojus rūpintis savo sveikata ir nuspręstų drausti savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Pavyzdžiui, Latvijos rinkoje jis sudaro apie 80 mln. Lt, nors savanoriškas sveikatos draudimas mokesčių lengvatomis skatinamas jau keletą metų. Iš tiesų turime kalbėti ir apie biudžetą. Jeigu būtų tokia rinka, 2007 m. „Sodra“ netektų apie 7 mln. Lt, taigi „Sodros“ biudžetas sumažėtų viso labo 0,08%.
Tačiau vien skaičiais negalima kalbėti apie tai, kad „Sodros“ biudžetas liktų nuskriaustas. Iš tiesų pinigai išlieka tame pačiame socialiniame sektoriuje. Tiesiog sudaromos prielaidos Lietuvoje atsirasti papildomam savanoriškam sveikatos draudimui. Tas, beje, yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 6.11. Iš tiesų papildomo sveikatos draudimo planuose yra ypatingas dėmesys skiriamas prevencijai, darbuotojų profilaktiniams sveikatos tikrinimams, sveikatos stiprinimo paslaugoms, reabilitacijai. Darbdaviai iš tiesų būtų suinteresuoti drausti savo darbuotojus. Žinome, kad yra ir tam tikras darbo jėgos trūkumas, tai darbdaviui būtų naudinga, kad jo darbuotojai būtų sveikti, kad mažiau imtų nedarbingumo lapelių, nesirgtų. Manau, taip yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nes be mokestinių lengvatų pati pradžia yra labai labai sunki. Tik mokestinėmis lengvatomis mes galime paskatinti darbdavius. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys M.Žymantas. Prašau.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš džiaugiuosi bet kokia iniciatyva, kai pinigėliai eina sveikatos priežiūrai, bet man iškilo du klausimai. Čia yra savanoriškas draudimas. Kaip jūs manote, įstaigos draus grupiniu draudimu visą kolektyvą ar bus kokia nors galimybė tas sutartis individualizuoti, nes lengvata yra lyg ir bendra, bet ne tas pat apdrausti visą kolektyvą ar vieną žmogų atskirai?
Antras klausimas. Kadangi dabar nėra paslaugos realios rinkos kainos sveikatos sektoriuje, ar labai pagerės darbuotojų priežiūra, kai įmoka bus palyginti nedidelė, o paslaugos kaina vis augs ir augs? Ar tikrai tai bus pagerinimas tos paslaugos ir žmonių prieinamumo prie šios paslaugos?
D.MIKUTIENĖ. Ačiū. Atsakau į pirmąją klausimo dalį. Tai yra apsisprendimo reikalas. Manau, tai turėtų būti ir įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Tiesiog dabar negalėčiau jums atsakyti, kaip darbdaviai nuspręstų, koks bus tas modelis pasirinktas. Bet, be abejonės, kolektyvinis draudimas yra stabilesnis. Tiesiog tai parodo ir darbdavio požiūrį į darbuotojus, į kolektyvą. Galimi ir individualūs atvejai, kai įmonėje yra darbuotojų, kurie galbūt jau yra apsidraudę savanoriškai, tai tiesiog yra modelio pasirinkimas. Tai galima numatyti svarstant. Aš kalbėjau apie pačią idėją.
Dabar dėl paslaugų kokybės. Įsivaizduokime, mes deklaruojame, kad pinigai eina paskui ligonį. Būkime „biedni“, bet teisingi, šitaip, deja, nėra. Kai prasidės tikrasis savanoriško draudimo judėjimas, tai tada darbuotojai galės rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, jie galės eiti ir į privačią įstaigą. Tada valstybiniame sektoriuje atsilaisvins valstybinės paslaugos teikimas. Tada bus galima kalbėti ir apie paslaugos kokybę, apie paslaugos suteikimą laiku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Pritariu jūsų pateikimui, bet truputį gaila „Sodros“ biudžeto. Noriu pasiteirauti. Tiesiog prašau pasakyti, patikslinti, ar yra kokios nors arba gal yra numatomos kokios nors lubos, kad šis leidimas nemokėti „Sodros“ įmokų nuo neapdraudžiamos sumos nebūtų absoliutus? Ar nematote čia kokių nors užslėptų pavojų? Galbūt vertėtų nustatyti ar pinigine išraiška, ar kitokiu koeficientu lubas, nes tada visą mokestį sukiš į tą draudimą? Aišku, įmonei tai apsimokėtų, bet ką tada daryti su pensininkais ir su „Sodros“ biudžetu?
D.MIKUTIENĖ. Aš turiu ataskaitą apie savanorišką sveikatos draudimą Europos Sąjungoje. Tai yra 2001 m. duomenys. Šalyse iš tikrųjų yra skirtingai. Yra numatytos (aišku, čia sumos ir eurais, ir procentais) tam tikros lubos, kiek galima skirti, bet tai jau, kaip minėjau, yra įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Beje, tiek prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek prie Sveikatos ministerijos darbo grupės, kurios diskutavo apie tai, iš principo sutinka, taip pat ir „Sodros“ vadovai teigia, kad tai nėra toks didelis praradimas „Sodrai“. Juo labiau kad po to tos lėšos ateina į sveikatos biudžetą, tai vėlgi gali kelti atlyginimus darbuotojams, per mokesčius vėl viskas į „Sodrą“ sugrįžta. Taigi čia negalima sakyti, kad tie 7 mln. bus nurėžti ir jų visų netenka „Sodra“. Bet visose Europos Sąjungos šalyse yra vienareikšmiškai kalbama apie savanorišką sveikatos draudimą. Turi būti mokestinės lengvatos, tai yra instrumentas, kuris paskatintų darbdavį rūpintis savo darbuotojų sveikata. Kartu analogiškai jau yra numatoma ir darbuotojo pareiga, kad jis laiku eitų tikrintis, kad būtų tam tikras ir atsakomasis ryšys.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Norinčių išreikšti nuomones nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Balsuojam? Gerai. Pasiruoškite, Seime, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1565, prašau balsuoti.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Už – 15, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Negirdžiu, nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Dabar būtų kitas mūsų darbotvarkės 2-18 klausimas. Gerbiamasis Šuky, ar pageidaujate? Norėtumėte? Tada 2-19 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1731. Pateikimas. Pateikia pranešėjas gerbiamasis ministras R.Šukys.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką, aš to sudėtingo, ilgo įstatymo pavadinimo nekartosiu, buvo paskelbtas. Tik norėčiau trumpai paaiškinti, kad, pritarus 14-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatoms dėl savivaldybių veiklos ir finansinio savarankiškumo didinimo, nuolatinio ir metodiškų savivaldybių funkcijų plėtimo, seniūnijų, kaip asignavimų valdytojų, sąmatų joms priskirtoms funkcijoms atlikti ir savivaldybių biudžetų lėšų formavimo, apskričių viršininkų administracijų reformavimo ir kitoms nuostatoms, teikiamas šis įstatymo projektas, kurio tikslas pakeisti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų minėto įstatymo nuostatas, kurių 5 straipsnyje buvo nustatytas siūlymas Vyriausybei, kad būtų optimizuotas savivaldybių skaičius ir jų teritorijų ribos nuo 2006 m. spalio 1 dienos. Buvo pasiūlyta, kad Vyriausybė turi parengti ir pateikti Seimui Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siūlome mūsų teikiamu projektu vykdymo terminą iš 2006 m. spalio 1 dienos pratęsti iki 2007 m. spalio 1 d. siekiant įvertinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo poveikį, nustatant optimalų savivaldybių skaičių ir jų teritorijų ribas. Aišku, reikia atsižvelgti į tai, kad sprendimai buvo parengti, tačiau dėl tam tikrų įvairių, ir objektyvių, ir subjektyvių, priežasčių įgyvendinti atsižvelgiant į savivaldybių tarybų rinkimus, šiandien jau priimti skubotus sprendimus būtų labai neracionalu ir gali sukelti daugiau neigiamų negu teigiamų pasekmių. Šiuo atveju mes prašome terminą nukelti. Mes pateiksime optimalų variantą, kuriam, manau, bus pritarta didesniu sutarimu ir čia, Seime.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti dvi gerbiamosios Seimo damos ir gražios moteriškės. Pirmoji klausia gerbiamoji Seimo narė V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš vis dėlto taip ir neišgirdau priežasčių, kodėl reikia keisti tą terminą. Kodėl keisti, tai suprantu, kad nepadarytas darbas, bet kodėl tas darbas buvo nepadarytas? Juk galima teikti Seimui svarstyti ir nurodant įgyvendinimo datą nebūtinai prieš šiuos savivaldos rinkimus. Ar neatsitiks taip, kad ir vėl bus tempiama toliau, ir ateis kiti savivaldos rinkimai, ir vėl niekas nebus išspręsta, kaip iki šiol jau keletą metų niekas nedaroma toje srityje, nors pradėta šnekėti labai seniai.
Kitas klausimas prie to paties kaip ir antras. Kodėl teikiama spalio 19 dieną, jeigu buvo terminas iki spalio 1 dienos? Kodėl nebuvo teikiama rugsėjo mėnesį? Ar tai paprasčiausiai nebuvo užmiršta? Kai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pradėjo judinti, tiktai tada atėjo mintis, kad reikia prašyti to pratęsimo?
R.ŠUKYS. Aš pabandysiu atsakyti nuo jūsų klausimo pabaigos. Tikrai diskutuojant ir komitete pas jus tuo metu, kai aš jau pateikiau informaciją, sprendimai ministerijoje jau buvo priimti, tačiau dėl Vyriausybės darbo reglamentu nustatytų procedūrų įstatymui derinti ir panašiai tas terminas nėra taip greitai įgyvendinamas – parengti teisės akto projektą, pereiti visus derinimus, kad jis patektų į Seimą ir būtų įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę. Bet, patikėkite, sprendimas, kad būtent tokį sprendimą Seimui siūlyti, jau buvo priimtas rugpjūčio pradžioje. Dar buvau dirbęs tiktai dvi savaites, kai tas klausimas buvo iškeltas ir reikėjo priimti sprendimus.
Dėl jūsų klausimo dalies, kur paklausėte, ar nebus vėl toliau nukeliama, ir sakote, kad priežasčių nepakanka. Šiuo atveju aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų nuostata Vyriausybės programoje, kad bus reformuojamos apskričių administracijos funkcijos… jau dabar yra perduodamos ir yra rengiami teisės aktai perduoti savivaldybėms daugelį apskričių funkcijų, apskritims paliekant tiktai kontrolės ir regioninių programų valdymo funkcijas. Suprantama, kad savivaldybių skaičius arba jų poreikis, kur ir kokią savivaldybę reikėtų įsteigti, keisis, palyginti su tais projektais, kurie buvo parengti. Iš tiesų darbas buvo atliktas, koncepcija Vyriausybės strateginiame komitete yra apsvarstyta, tačiau dabar pateikus priimti vieną iš tų sprendimų… Aš jums galiu pateikti kaip pavyzdį. Vienas iš sprendimų, kuris, atrodytų, yra optimalus ir bet kokiu atveju reikės naikinti žiedines savivaldybes. Ne kokią nors vieną žiedinę savivaldybę, o visas. Dabar įsivaizduokime prieš savivaldybių rinkimus, kokios diskusijos užvirtų čia, Seime, tarkim, dėl Vilniaus rajono savivaldybės naikinimo ir kiek tas sprendimas priimti būtų realus.
Antras dalykas. Kai terminas buvo nustatytas, buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad sprendimai būtų priimti būtent iki savivaldybių rinkimų ir kad jau būtų renkamos naujosios savivaldybių tarybos, tarp jų ir naujai įsteigtos savivaldybės. Nei pastatų, nei biudžeto paskaičiavimo, o svarbiausia, yra vienintelė Pabradės savivaldybės iniciatyvinė grupė, kuri rodo kokią nors iniciatyvą, kaip reikėtų keisti ir prašo naujų savivaldybių. Visi kiti atvejai, man tai kelia didelį nerimą, kad vis dėlto pirmiausia reikia įvertinti ir pačių savivaldybių nuomonę, ką mes ten reformuosime, nuo ko atskirsime, kur pridėsime, o gyventojų iniciatyvos, deja, nėra. Nėra nei iniciatyvinių grupių, mes net nežinome gyventojų nuomonės, ko jie norėtų, kur jie, tarkim, norėtų Šiaulių rajono centro, ar išdalyti Šiaulių rajoną po aplinkines savivaldybes ir tokio iš viso nebelieka, ar Kuršėnuose Šiaulių rajono savivaldybės centras. Ten jokių nei materialinių, nei techninių resursų, niekas nieko nepasirengęs. Aš nemanau, kad iš tiesų tą sprendimą reikėtų dabar prieš savivaldybių rinkimus teikti Seimui ir diskutuoti, ar iš tiesų variantas yra optimalus. Plius tos priežastys, kurias aš išvardijau, kad yra susiję su labai daug kompleksiškai atliekamų ir būsimų atlikti darbų, susijusių su Vyriausybės programos visiškai naujų nuostatų įgyvendinimu. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė R.Baškienė. Prašom.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū, gerbiamasis ministre. Iš tikrųjų savivaldybių steigimas yra jautrus klausimas ir aš labai jums dėkoju, kad jūs į tai žiūrite atsakingai ir kad neskubate, neskubinate šio proceso. Jūs iš dalies kiek ir atsakėte į mano klausimą, tačiau vis dėlto norėčiau akcentuoti, kokią įtaką steigiant naujas savivaldybes turėtų gyventojų nuomonė, jų apklausa, jos organizavimas ir, aišku, galbūt netgi skaidrumas organizuojant apklausas? Ačiū.
R.ŠUKYS. Iš tiesų tai turėtų būti lemiama įtaka. Patys gyventojai turėtų reikšti nuomonę, poziciją ir pageidavimus, nes bet koks administraciniu būdu primestas sprendimas, ypač skubotas sprendimas, vėliau iš tiesų tik diskredituos pačią savivaldybių prie žmonių priartinimo idėją. Reikia atsiklausti labai aiškios nuomonės. Aišku, tų visų savivaldybių nuomonės taip pat reikia atsiklausti. Tos koncepcijos, kurios yra parengtos, kiek diskutavau ir žiūrėjau visą tą medžiagą, tai, kas buvo padaryta, to suderinimo nebuvo. Kai kurioms savivaldybėms iš tiesų bus gana skausminga netekti pajamų. Nemanau, kad jau taip lengvai bus priimami sprendimai, kai atskiria pačią pajamingiausią gyventojų dalį ir fizinių asmenų pajamų mokesčio dalies tai konkrečiai savivaldybei netenka. Tuos dalykus reikia skaičiuoti. Pagaliau Vyriausybės nutarimas numato dėl savivaldybių biudžetų planavimo metodikos, atitinkamai ten yra terminas pusantrų metų, jeigu neklystu, visiems tiems skaičiavimams ir biudžetui prognozuoti. Taigi šiandien, galiu pripažinti, manau, kad nebuvo iki galo darbas atliktas. Tai tą aš pripažįstu. Galbūt čia ir mūsų Vyriausybės situacija lėmė, kad jis vasarą buvo nejudinamas, ne tai Vyriausybei buvo, matyt, svarbiausia. Aš atėjau, radau stalčiuje, liaudiškai sakant, tą klausimą, bet jį reikėjo judinti, nes terminas artėjo. Kad pavėlavom, aš tą pripažįstu.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Nematau norinčių išreikšti nuomonę. Ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių – pagrindinis komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Nežinau, ar pritariat? Lapkričio 7 d. užrašyta. Dėkojame.
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1758. Pranešėjas – gerbiamasis ministras R.Šukys. Prašau. Pateikimas.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto esmė yra labai panaši į anksčiau mano pateiktą. Mes taip pat prašome perkelti vieno viešojo administravimo straipsnio tam tikrų dalių įsigaliojimo terminą. Pagal dabar galiojantį Viešojo administravimo naujos redakcijos įstatymą turėjo įsigalioti 11 straipsnis, jo 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys, nuo 2007 m. sausio 1 dienos.
Vyriausybė prašo (prašo apsvarstyti skubos tvarka klausimą), kad šio straipsnio įsigaliojimo terminas būtų perkeltas iki 2008 m. sausio 1 dienos. Argumentai yra labai aiškūs. Apklausus visas institucijas – ministerijas, savivaldybes, valstybės įstaigas – buvo gauti atsiliepimai, kad įgyvendinti tokiais terminais šio straipsnio nuostatas yra nerealu ir institucijos susidurs su labai rimtom problemom, ir plius tai pareikalaus rimtų biudžeto lėšų.
Seime, kiek žinau, yra pateikta kolegų Seimo narių įvairių šio straipsnio keitimo variantų. Vyriausybė pasirinko vėlgi trumpesnį kelią – pirmiausia atidėti, o po to tikrai mes svarstysim ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, ir Vyriausybėje, ir ministerijoje konkrečiai rengiamas projektas, bet jis yra derinamas, kad tos nuostatos visoms institucijoms būtų priimtinos, ir bus pateiktas jau, matyt, vėlesnis pakeitimas, suderintas ir visiems priimtinas, kaip turėtų atrodyti viešojo administravimo subjekto įstaigos struktūra, tai, ką reglamentuoja 11 straipsnis. Taip pakeisti, kaip dabar yra priimta, jau yra irgi pavėluota, nes iš esmės spalio 1 d. buvo pats minimaliausias terminas įteikti įspėjimo lapelius apie atleidimus, perkėlimus iš vieno padalinio į kitą, gauti sutikimus ir panašiai. Faktiškai čia yra prašymas atidėti tą terminą, išnagrinėti galimybę ir parengti optimalų variantą, kaip turi atrodyti šiuo atveju struktūra. Dabar, tarkim, įstatymas nenumato Policijos departamento prie ministerijos kaip departamento. Jį įgyvendinant reikėtų arba į ministerijos struktūrą… kas irgi yra abejotina, arba keisti bent jau Policijos departamento pavadinimą, statusą.
Kokių tai pareikalaus lėšų? Pagal skaičiavimus – apie 5 mln. litų. Vien tik blankai, iškabos, antspaudai ir visa kita, ir visa kita. Taigi iš tiesų reikia tikrai labai racionaliai tą klausimą dar įvertinti. Todėl mes prašom 11 straipsnio atitinkamų dalių įsigaliojimą atidėti metams. Prašyčiau pritarti ir svarstyti klausimą skubos tvarka, kaip ir yra nuspręsta ir prašoma Vyriausybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Nematau norinčių išsakyti nuomonių prieš ir už. Dėl skubos tvarkos, ką siūlo Vyriausybė, mes negalim pritarti, nes mūsų yra kur kas mažiau negu 29. Statuto pažeidinėti negalime. Kitą savaitę – tik vienas posėdis. Nebent galima užrašyti šiandien lapkričio 7 dieną. Tai yra geriausias sprendimas, ką mes šiandien galim padaryti. Ar pritariat tokiam variantui? Ačiū. Yra siūlomi komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos. Kitokių nuomonių nėra. Dėkojam.
Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1539 (pateikimas)
Pereinam prie priešpaskutinio mūsų šios dienos darbotvarkės klausimo, t.y. 2-18, registracijos Nr.XP-1539 – Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras gerbiamasis Vytautas Naudužas. Kviečiu į tribūną pateikti šį įstatymo projektą. Prašau.
V.NAUDUŽAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą. 4 straipsnio 4 dalies pakeitimas būtų išdėstomas taip: „Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.“ Toliau yra pats pakeitimo tekstas, kas siūloma. Jeigu teisės aktai reglamentuoja teisę teikti šioje dalyje išvardytų paslaugų suteikimo tvarką, advokatas turi teisę teikti šias paslaugas tik teisės aktų nustatyta tvarka, įgijęs teisę teikti šias paslaugas. Advokato, teikiančio šioje dalyje nurodytas paslaugas, veikla kontroliuojama šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šis pakeitimas yra daromas siekiant išvengti atvejų, kad advokatams nebūtų suteikta teisė teikti specialių žinių ir kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių teisę teikti šias paslaugas, nuostatų ir kad advokatų veiklos kontrolė teikiant šias paslaugas gali būti komplikuota. Parengtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas šių metų liepos 10 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymo projektas suderintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatūra ir Nacionaline verslo administratorių asociacija.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar šiuo metu yra dažni atvejai, kai advokatai teikia bankroto, restruktūrizavimo paslaugas?
V.NAUDUŽAS. Ne tokie dažni, kiek yra žinoma. Kaip jūs puikiai žinote, kai bankroto atveju paskiriamas administratorius, jis yra kaip įmonės vadovo sinonimas. Tam reikia teisinių ir ekonominių žinių, todėl jis turėtų išlaikyti kvalifikacijos egzaminą, o daugiau jokių apribojimų nėra. Nereikia, kad jis turėtų stažą ar dirbtų administratoriaus padėjėju. Viskas yra supaprastinama, bet pageidautina, kad tą kvalifikacijos egzaminą jis išlaikytų, siūloma išlaikyti, o egzamino tvarka nustatyta atitinkamu ministro įsakymu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė R.Baškienė. Prašau.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Norėčiau jūsų paklausti. Teisės departamento išvadoje yra teigiama, kad ši nuostata lyg ir perteklinė, kad poįstatyminiuose aktuose būtų galima tai įteisinti ir nereikia įstatymo pataisos. Ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą? Pakomentuokite jų nuomonę.
V.NAUDUŽAS. Matot, kaip yra. Yra Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto restruktūrizavimo paslaugas nelaikius egzamino. Įmonių bankroto įstatyme yra nustatyta, kad administratorius – teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo. Manau, kad vis dėlto pagal tuos įstatymus yra nurodyta, kad tvarką rengia Lietuvos Vyriausybė. Lietuvos Vyriausybė įpareigoja Ūkio ministeriją, o Ūkio ministerija laikosi nuomonės, kad bankroto atveju administratorius vis dėlto turėtų turėti bent minimalias ekonomines žinias, ne tik teisines. Tokia buvo nuostata ir, nemanau, kad tai yra sviestas sviestuotas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių kalbėti už ar prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėkojame viceministrui. Yra siūlomi šie komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Kitokių siūlymų nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1759ES (pateikimas)
Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas 2-21 – Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1759. Jį pateiks aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas. Prašom į tribūną. Pateikimas.
Z.TRUSKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės pateikti jums Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 m. programos įgyvendinimo priemones. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas buvo priimtas 2000 m., Lietuvai ruošiantis tapti Europos Sąjungos nare ir Lietuvos standartizacijos departamentui ruošiantis tapti Europos standartizacijos organizacijų CEN ir CENELEC nariu. Šiuo metu kai kurios įstatymo nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei narystės minėtuose komitetuose reikalavimų, taip pat nūdienos situacijos Lietuvoje, susijusios su įstatymo nuostatomis… Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo tikslas – suderinti įstatymą su Civiliniu kodeksu, Europos Sąjungos teisės aktais, patikslinti straipsnius, susijusius su naryste minėtuose komitetuose, reglamentuoti Standartizacijos komiteto dalyvavimą šių komitetų techninėje veikloje, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas ūkio ir kitiems subjektams dalyvauti standartizacijos procese. Įstatymo pakeitimo projektas suderintas su visomis ministerijomis, taip pat Pramonininkų konfederacija bei Savivaldybių asociacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Mano klausimas gana trumpas. Standartizacijos tarybos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kadangi tarybos narių darbas yra apmokamas, mane domina, kokia ta institucija, kokia institucija tvirtina Standartizacijos tarybos sudėtį?
Z.TRUSKAUSKAS. Gerai nesupratau.
V.SAULIS. Įstatymo 13 straipsnyje rašoma, kad Standartizacijos tarybos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kokia tai institucija?
Z.TRUSKAUSKAS. Šiandien tą vykdo Lietuvos standartizacijos departamentas.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ryšium su tuo, kad priimamas šis įstatymas, kuriems šalies standartams bus skirtos mūsų valstybės pastangos, nes mūsų standartai yra išlikę dar iš tarybinių laikų ir juos reikės keisti ir kokios apimties darbai numatote?
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū. Aš jau minėjau, kad Lietuvai ruošiantis tapti Europos Sąjungos nare buvo įsipareigojimas ne mažiau kaip 80% Europos Sąjungoje taikomų standartų priimti Lietuvoje. Šiandien Lietuvoje mes turime 19,9 tūkst. standartų, kurie yra Standartizacijos departamento kataloge ir kuriuos mes formaliai ir oficialiai privalome taikyti ir taikome. Su jais galima susipažinti. Iš jų, natūralu, nedidelė dalis yra adaptuota į lietuvių kalbą, o buvusių Sovietų Sąjungos standartų Lietuvoje nežinau.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti? Gerai. Dėkojame, viceministre. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1759, tai yra Europos Sąjungos įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Už – 22, prieš – nėra, susilaikė 1. (Violeta suskaičiavo mūsų truputį mažiau, kažkaip keistai išėjo.)
Kadangi mes ir užsiregistravome, dėkoju jums visiems už darbą ir skelbiu vakarinio posėdžio pabaigą. Kitas posėdis bus antradienį, pradžia 11 valandą. Darbotvarkė jau yra.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.