Dvidešimt
antrasis (226) posėdis
2006
m. spalio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. spalio 19 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašyčiau registruotis, tada – darbotvarkė. Prašom registruotis.
Kol kas užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerai, aš pakartosiu visas procedūras nuo pradžios. Posėdį pradedame. Prašom dar kartą registruotis, kadangi kai kurie neužsiregistravo. Kolegos, prašom registruotis ir tuos, kurie stovi. Bus užregistruota, gerai. Prašom registruotis, o po to iš eilės kolegė V.Baltraitienė ir t.t.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Jau geriau.
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. spalio 19 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Trečią kartą registruosimės, kai aiškinsimės dėl darbotvarkės ar kitų klausimų. Dabar iš eilės – kolegė V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš kreipiuosi frakcijos vardu, kad išbrauktume rezervinius 2 ir 3 klausimus, registracijos Nr.XP-1762, kitas be numerio, – dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo ir dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo.
PIRMININKAS. Palaukite, jūs siūlote…
V.BALTRAITIENĖ. Išbraukti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Visus tris?
V.BALTRAITIENĖ. Svarstyti kitame posėdyje, 7 d., ne 7 d., o kada bus. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Rezervinį 2 ir 3.
V.BALTRAITIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl 1 jūs sutinkate?
V.BALTRAITIENĖ. Sutinkam, 24 dienos…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aiškinsimės. Dabar kolega V.Mazuronis. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio, paklausom!
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašau į šios dienos popietinį posėdį pirmuoju klausimu įrašyti klausimą dėl VSD direktoriaus Algirdo Pociaus iškvietimo į plenarinį posėdį. Prašome, kad atvykęs į Seimo plenarinį posėdį VSD vadovas plačiau paaiškintų ir motyvuotų savo vakar dienos atvirą laišką ir atsakytų į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Kolega A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašau į šios dienos Seimo darbų programą įtraukti Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo Juro Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms išsiaiškinti“. Seniūnų sueigoje nebuvo pritarta tam, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, ir šis klausimas, mano nuomone, turėtų būti sprendžiamas čia, Seimo salėje. Argumentas, kad Teisės departamentas atkreipė dėmesį tai, jog vienas iš klausimų gali prieštarauti Konstitucijai, yra nepagrįstas. Noriu pasakyti, jog Statuto 137 straipsnio, atsiprašau, Statuto 138 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Tokios išvados Teisės departamentas nepateikė. Aš cituoju: „Svarstytina, ar du klausimai atitinka pavadinimą ir ar Seimo laikinoji komisija, atsižvelgiant į konstitucinį valdžių pasidalijimo principą, gali tirti Antrojo operatyvinio tarnybų departamento darbuotojų korpuso formavimo ir su juo susijusius klausimus“. Mes klausėme, kuo remiantis ponas Jonas Zajančkauskas priimtas į Antrąjį departamentą, iki kada dirbo. Tai sukėlė abejonių, bet aiškaus pasakymo, jog šitas klausimas prieštarauja Konstitucijai nėra. Manau, kad šios komisijos sudarymo klausimo išbraukimas iš darbotvarkės neturi jokio pagrindo, ir prašau įrašyti šį klausimą į darbotvarkę, ir į pagrindinę darbotvarkę, o ne rezervinę.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo kalbėti, jau kalbėjo? Ačiū. Tada iš eilės noriu pasakyti. (Balsai salėje) Minutėlę! Arčiau mikrofono, tikrai negirdėti? Kažkas pasidarė technikai, nes man paprastai sakoma, kad aš per daug garsiai kalbu. Aš labai atsiprašau. Kolegos, prašyčiau jūsų supratimo, susiklausymo, o svarbiausia, klausymo. O aš tada stengsiuosi tikrai aiškiai viską dėstyti.
Mielieji kolegos, čia yra keli dalykai, dėl kurių mes galime susitarti iš karto, o dėl kai kurių, deja, negalime susitarti. Dėl 3 klausimo, ką kolegos darbiečiai siūlo, manau, galima iš karto sutikti. Dėl antrojo klausimo. Gal jūs kompromiso vardan sutiktumėte, nes tai tik dėl vieno žmogaus, kuris jau išrinktas komiteto pirmininku, gal jūs nekeltumėte to klausimo? (Balsai salėje) Dėl vieno, taip, dėl vieno. Gerai. Žodžiu, 3 rezervinį klausimą išbraukiame, kad būtų aiškiau, juo labiau kad čia yra tam tikrų pareiškimų.
Dabar dėl tyrimo komisijos. Mano problema, gerbiamasis kolega Artūrai Paulauskai, mūsų abiejų, kaip buvusių pirmininkų, problema yra subtili tuo požiūriu, kad aš negaliu peržengti per Seimo Pirmininko kompetenciją. Jis, naudodamasis Statutu, neįtraukė į darbotvarkę. Žinoma, mes galime siūlyti ir t.t., bet jis turi tokią statutinę teisę. Štai ir viskas. Jeigu mes manome, kad Seimas gali Pirmininką „nupūsti“ ir ką nors kitą padaryti… (Balsai salėje) Gal nesiginčykime. Gal kai kuriose vietose ir ginčytina Teisės departamento išvada, bet jis remdamasis ja taip nusprendė. Štai ir viskas. Primenu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai turės posėdžiauti, nes, avansu pasakau, antradienį Seimo valdyba planuoja šaukti neeilinį Seimo posėdį. Vadinasi, šis klausimas antradienį tikrai bus. Ar kolega A.Paulauskas nesutiktų daugiau nediskutuoti, nes aš tikrai negaliu… (Triukšmas salėje) Aš negaliu pakeisti Seimo Pirmininko sprendimo. A.Paulauskas.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statuto 94 straipsnyje sakoma, jog papildomus klausimus į darbotvarkę gali įrašyti Seniūnų valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė arba Seimo narių frakcija. Tai mes frakcijos vardu prašome įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Bet, matote, ten tas straipsnis yra obligatorinio pobūdžio, jis negali kitaip elgtis ir mes su jumis negalime kitaip elgtis. (Juokas, triukšmas salėje) Dar kartą pabrėžiu, šiuo atveju Seimo Pirmininkas neįrašė, ir taškas. Gerai. Jūs mane stumiate pažeisti Statutą, stenogramose tai bus pažymėta ir todėl iš tikrųjų dėl to dalyko…(Balsai salėje: „Balsuojam“.) Prašom. Siūlymas, kad klausimas dėl tyrimo komisijos būtų įtrauktas į darbotvarkę. Pabrėžiu, kad tai yra Seimo Pirmininko valios peržengimas, ir jūs… (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, tada jūs turėsite mane ginti nuo Seimo Pirmininko. Prašom prisiimti įsipareigojimą. Ar kolega H.Žukauskas nori tarti žodį?
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs dėl obligatinio labai gerai pasakėte. Bet, matote, jis yra ir sublimacinio pobūdžio, todėl jį įrašyti reikia. (Juokas, plojimai)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jūs ne tą tarptautinį žodį vartojate ir šioje situacijoje jis netinka. Kolegos, pasitikrinkime. Prašom. J.Sabatauskas. Gal šiek tiek mus apramins. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu taip norite tarptautinio žodžio, aš pasakysiu, kad ta norma, kuri pasako, kad po Teisės departamento pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikia išvadą, yra imperatyvaus pobūdžio. Ir tai patvirtino Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Viskas. Deja, negaliu teikti. J.Sabatauskas „damušė“. Dabar, kolegos dėl VSD generalinio direktoriaus. (Triukšmas salėje) Dėl VSD generalinio direktoriaus. Kolegos, aš skaitau… minutėlę, 208 straipsnį. „10 Seimo narių gali prieš posėdį įteikti Posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu.“ Mano supratimu, Saugumo departamento vadas nėra Vyriausybės narys. Na, nėra. (Balsas salėje) Gerai. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesuprantu, kelintą savaitę iš eilės niekaip negalime įtraukti klausimo dėl komisijos sudarymo dėl Juro Abromavičiaus žūties. Kas yra pridėjęs rankas prie J.Abromavičiaus nužudymo? Tauta tikrai galvos, kad čia kokios nors politinės partijos tiesiogiai susijusios su J.Abromavičiaus nužudymu, todėl Seimas nenori nagrinėti šio klausimo. Aš niekaip kitaip nesuprantu. išsklaidykime tas abejones, o ne patvirtinkime jas tokiais savo veiksmais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą, bet jau trečią kartą tuo pačiu klausimu. Ketvirtą kartą tikrai nebus galima kalbėti. Prašom. A.Paulauskas.
A.PAULAUSKAS. Aš atsiprašau, bet vis tiek turiu pasakyti. Ponas J.Sabatauskas pasakė, kad yra imperatyvus komisijos ar departamento reikalavimas. Jis gali būti imperatyvus, jeigu būtų pasakyta, kad mūsų pateiktas klausimas prieštarauja Konstitucijai. Bet tokio sakinio arba teiginio nėra, todėl sakyti, kad prieštarauja Konstitucijai, yra netiesa, nes departamentas to nekonstatavo. Ir dar kartą noriu priminti, kad mes frakcijos vardu prašome įtraukti šį klausimą į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą noriu pasakyti. Teisės departamentas negali rašyti, kad prieštarauja, tik Konstitucinis Teismas rašo, todėl jie formuluoja švelniai, bet esmė yra ta pati. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, jūs, kai reikia, mūsų atžvilgiu labai tiksliai laikotės Statuto…
PIRMININKAS. Ne visada!
E.KLUMBYS. …99%, tai kaip paveldas iš anų laikų. Tačiau kai jūs pats taikote Statutą, jūs labai dažnai mūsų atžvilgiu darote įvairias išimtis ir naudojatės įvairiais straipsniais. Ką tik jūs pasakėte, kad Teisės departamentas negali pasakyti, kad prieštarauja Konstitucijai. Bet pažiūrėkite, kas parašyta, jūs pats esate vienas iš šio Statuto autorių. Šiame Statute (jūs esate iniciatorius ir Seimas priėmė), parašyta: jeigu Teisės departamentas pateikė išvadą (aš pažodžiui), kad projektas prieštarauja, projektas, ne įstatymas, įstatymo prieštaravimą nustato Konstitucinis Teismas. Čia rašoma, kad projektas prieštarauja ir Teisės departamentas turi elgtis pagal Seimo priimtą Statutą. Dabar Teisės departamentas nepasakė, aš dar kartą antrinu A.Paulauskui, kad tokio sakinio nėra, ir jūs neturite teisės sulaikyti a priori šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę, jeigu yra teisėtas frakcijos reikalavimas pagal Statutą. Todėl aš manau, kad jūs turite pateikti Seimui balsuoti šitą klausimą, o ne apeliuoti į kažką, kas neparašyta Seimo statute.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai dabar aš suformuluosiu taip. Prieštaraudamas Seimo Pirmininko valiai ir imperatyviai nuostatai, kuri suformuluota Konstitucinio Teismo doktrinoje, aš šį klausimą teiksiu balsuoti.
E.KLUMBYS. Tada keiskite Statutą.
PIRMININKAS. Gerai. Ar dar kolega Julius dėl to paties?
J.VESELKA (TTF). Dėl to paties.
PIRMININKAS. Balsuosime…
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, dėl to paties. Man keista, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nenurodo, kokiems straipsniams prieštarauja, o nurodo, kad Konstitucijos dvasiai prieštarauja. Todėl apsidrausdamas jūs priėmėte labai gerą sprendimą, kad būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Matote, dvasios klausimas Konstitucinio Teismo sprendimuose dažnai plevena. Prašom šitą įsidėmėti. Čia ne naujiena.
Taigi, kolegos, prašom susikaupti. Aš prašyčiau visus sėstis į savo darbo vietas ir pirmas balsavimas, ar įtraukiame papildomai Socialliberalų, arba Naujosios sąjungos frakcijos, siūlymu klausimą dėl tyrimo komisijos pateikimo Seimo posėdyje? Kolegos, dar nepradėjome balsuoti. Ar visi supratote? Mes dabar balsuosime, ar įtraukiame papildomą klausimą dėl Laikinosios tyrimo komisijos klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje. Pateikimo stadija. Ar aišku? Prašom balsuoti.
79 – už, 10 susilaikė. Įtraukta. Projekto Nr.XP-1729(2).
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu, kad mano balsas būtų įskaitytas…
PIRMININKAS. Minutėlę! Žodis nebuvo suteiktas. P.Gražulis trečią kartą.
P.GRAŽULIS. Norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už, nes balsavimo aparatūra nesuveikė.
PIRMININKAS. Žinoma, tai labai svarbus dalykas. Labai svarbus dalykas. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš norėčiau, gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, kad jūs ypač atkreiptumėte savo tiesioginio viršininko Seimo Pirmininko dėmesį, kad vis dėlto jis turėtų atidžiau atsižvelgti į Seimo nuomonę. Šita balsavimo nuomonė yra akivaizdi, kad ji nesutampa su Seimo Pirmininko nuomone. Toks nesutapimas yra labai pavojingas Seimo Pirmininkui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Daugelio Seimo narių nuomonė. Sutinku. Gerbiamieji kolegos, yra dar vienas klausimas, pabrėžiu dar kartą, čia yra tas pats klausimas dėl Statuto interpretacijos, ar įrašome papildomą klausimą dėl VSD generalinio direktoriaus pakvietimo į vakarinį posėdį. Niekas neprieštarauja? (Triukšmas salėje) Kad yra prieštaraujančių. Prašom pasiruošti balsuoti, ar… Kolegos, dėmesio! Antras balsavimas dėl papildomo klausimo, tik dar reikės išsiaiškinti, ar jis yra darbo vietoje ir ar galės tuo laiku būti. Čia su ta išlyga ir kolega V.Mazuronis kinkuoja galva, vadinasi, sutinka. Dėmesio! Ar įrašome į vakarinio posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą dėl VSD generalinio direktoriaus pakvietimo į šią tribūną pateikti informaciją? Prašom balsuoti. Minutėlę, nutraukiu balsavimą. Kolegos, tas retas atvejis, kai pusę valandos ginčijamės dėl darbotvarkės. Paskutinis arba priešpaskutinis balsavimas. Prašom susikaupti. Kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcijos siūlo pakviesti į vakarinį posėdį VSD generalinį direktorių pateikti informaciją. Prašom balsuoti. Kas pritariate – už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
45 – už, 13 – prieš, 19 susilaikė. Taigi dauguma yra.
Dabar referuoju, kaip pasikeitė darbotvarkė. Be tų išbraukymų ir papildymų, kurie buvo padaryti iš anksto po antradienio posėdžio ir po Seniūnų sueigos, situacija yra tokia: išbrauktas trečiasis rezervinis klausimas; papildomai įrašyti du klausimai: dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo yra Seimo narių parašai, bet Teisės departamento pastabos, dėl VSD generalinio direktoriaus informacijos popietiniame posėdyje. Ar galime patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti, ar reikia? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. Patvirtinta.
Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar pradedame priiminėti įstatymus ir prašome nesiskirstyti, nes reikia 71 balso.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas pareiškimas ir tam tikro frakcijos posėdžio protokolas.
„Darbo partijos frakcijos seniūnui Jonui Pinskui. Pareiškimas. Prašau jus nuo spalio 19 d. atstatyti mano narystę frakcijoje. P.Vilkas.“ (Plojimai) Darbo partijos frakcijos posėdžio protokolas „Dėl Seimo nario P.Vilko narystės Darbo partijos frakcijoje atstatymo“. „Pritarti P.Vilko narystės Darbo partijos frakcijoje atstatymui bendru sutarimu.“ Pasirašo seniūnas J.Pinskus.
Kolegos, darbotvarkės 2 punktas – Augalų veislių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1501(2)ES. Priėmimo stadija. Pagrindinio Kaimo reikalų komiteto vardu – J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, šio įstatymo projektas jau buvo pristatytas. Po svarstymo Seime šiam įstatymo projektui buvo pritarta. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė kelias redakcinio pobūdžio pastabas, kurioms pritarėme. Daugiau jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Siūlau pradėti įstatymo projekto priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke. Čia yra Teisės departamento redakcinės pastabos. Aš manau, jūs neprieštaraujate?
J.JAGMINAS. Taip, mes jas peržiūrėjome.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra jokių pasiūlymų, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Nereikia balsuoti. Tai tada aš net nesakau jų pavadinimų ir numerių, tik pridedu, kad yra paskutinis papildymas, tai yra Europos Sąjungos teisės tam tikro akto įgyvendinimas. Todėl štai tie dvylika straipsnių ir yra tas naujasis patikslintas įstatymas, kurį mes turėtume priimti. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo – kolega B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi projekte reglamentuojama selekcininkų, sukūrusių ar atradusių naują augalų veislę, apsauga, o šiai apsaugai užtikrinti yra sukurta nauja teisinė bazė, priimtas įstatymo projektas skatins vengti pažeidimų panaudojant augalų veislės dauginamąją medžiagą, nesuderinus su selekcininku licencinės sutarties ar neturint jo raštiško sutikimo. Kadangi iki šiol teisės aktuose nebuvo tokio pobūdžio galiojančių sankcijų dėl augalų veislės teisinės apsaugos, šiuo įstatymo projektu selekcininkui suteikiama galimybė iš savo išrastos veislės gauti taip pat ir ekonominę naudą. Todėl pasisakau už šio įstatymo priėmimą, prašyčiau ir siūlyčiau visiems Seimo nariams balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nematau daugiau norinčių kalbėti, todėl kviečiu susikaupti ir balsuojame dėl pirmo šiandien eurointegracinio įstatymo. Prašom registruotis. Balsuojame, ar priimame. Kolegos, prašom susikaupti.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, užsiregistravo 85 ir visi 85 balsavo už. Įstatymas vienbalsiai priimtas. Dėkoju. Gal mes ir pasivysime laiką, jeigu taip gražiai dirbsime, priiminėdami įstatymus.
Trečiasis kompleksinis darbotvarkės klausimas. Pirmiausia Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1603, taip pat eurointegracinis, taip pat priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, vardu – B.Bradauskas. Prašom į tribūną.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Po svarstymo jokių pasiūlymų šiam projektui nebuvo gauta, todėl komitetas siūlo jį priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Išties Teisės departamento naujoje, t.y. paskutinėje, išvadoje jokių pastabų nėra, įstatymas nedidelis – du straipsniai. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuoti, ar priimame šį eurointegracinį įstatymą. Registracija ir balsavimas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 74. 73 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, vėl vienbalsiai. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs leisite, aš padarysiu tokią išvadą: darbotvarkę reikia ilgiau tvirtinti, išsikalbėti tiems, kas nori, o po to įstatymus priimame vienbalsiai. (Balsai salėje) Ne? Nereikia ginčytis? Gerai.
Einame pirmyn. Iš to paketo yra dar vienas įstatymas ir taip pat eurointegracinis – Papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-1605(2). Atsiprašau, koks skirtumas, ar tas, ar tas pirma. Taip pat eurointegracinis. Šiuo atveju Kaimo reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Komitetas apsvarstė projektą, atsižvelgė į Teisės departamento išvadas. Naujų siūlymų, pastabų negauta. Siūlome balsuoti už šio projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kol pranešėjas tribūnoje, konstatuoju, kad Teisės departamentas paskutiniam variantui pastabų neturi. Taip pat noriu pasakyti, kad kaip priedas kaip tik paminėtas Europos Sąjungos teisės aktas, dėl kurio mes šį įstatymą ir priimame. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje) Minutėlę, negalime abiejų iš karto. Čia atskiras balsavimas, tik galite toli neiti, prisėsti čia.
Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Čia yra keletas straipsnių, matyt, vėl nebalsuosime dėl kiekvieno straipsnio? Sutinkat. Tada prašome pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame tas papildomas baltojo cukraus gamybos kvotas ir, svarbiausia, pridėtinės izogliukozės gamybos kvotas. Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 72, už – 69, prieš ir susilaikiusių nėra. Vėl vienbalsiai. Ačiū.
Kolegos, prašyčiau nesiskirstyti, nes mūsų kvorumas po truputį tirpsta. Gerbiamasis Rinkevičiau, prašome į tribūną. 3 klausimas – Cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinojo mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-1604(2) ES. Pranešėjas tas pats. Priėmimo stadija. Prašom, kolega.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pataisas. Naujų siūlymų ir pataisų negauta. Siūlome balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš vėl konstatuoju, kad Teisės departamentas neturi pastabų. 10 straipsnių ir priedas čia jau dėl dviejų Europos teisės aktų, kuriuos turime įgyvendinti. Ar reikia pastraipsniui balsuoti?
Kolegos, prašome nesiskirstyti, kvorumas ties riba. Kolega Bucevičiau, prašyčiau balsuoti, o po to bus galima išeiti. Kvorumas ties riba. Ir A.Čaplikas taip pat. Kolegos, prašome sėsti, balsuojame ir tada judėsime toliau. Kas už tai, kad būtų priimtas Cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinojo mokesčio įstatymas, prašome balsuoti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 80, už – 75, ir pagaliau 2 susilaikė. Bet vis tiek gana vienbalsiai įstatymas priimtas. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau.
R.VENCLOVAS (PDF). Kelintą kartą balsuoju už, bet mano aparatūra nieko nerodo, neveikia.
PIRMININKAS. Reikia priskaičiuoti. Kolega R.Venclovas – pridedame.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1608(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas ir pirmininkas J.Lionginas. Prašom, kolega.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pastabų ir siūlymų dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1608 negavo, todėl siūlyčiau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl patvirtinu, kad Teisės departamentas pastabų neturi. Yra penki straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Nereikia? Ačiū. Ne, J.Veselka nori tarti žodį. Dėl šio įstatymo? Prašom. Taip, dėl viso įstatymo. Prašom, J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė pasiūlė šį įstatymą su sąlyga, kad tie, kurie įsigijo 25% ir daugiau akcijų, trejus metus jų neperleis, o po to, jeigu akcijų vertė padidės, ji bus neapmokestinama. Deja, buvo sumažinta nuo 3 iki 2 metų ir išėjo paradoksas: tie, kurie pirks iki 25% akcijų ir akcijų vertė padidės, mokės mokesčius, o tie, kurie pirks 25% ir daugiau, tik dvejus trejus metus jas palaikys ir po to uždirbs dvigubas pajamas, mokesčių nemokės. Gerbiamieji, kodėl mes remiame tik stambius ir, kaip įprasta, užsienio investuotojus, o visiems lietuviams, kurie gali nupirkti mažiau nei 25%, sakome, jūs antrarūšiai ir jums neleisime? Aš tokioms nuostatoms prieštarauju, nes per dvejus metus jokia investicija neatsiperka, išskyrus spekuliacinę. Ir tik stambiam taikoma, kodėl tik stambiam? Todėl siūlau tiems, kurie suvokia, kad tampama… tik stambiems ir dveji metai spekuliaciniais tikslais, balsuoti prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti daugiau. Dar kartą klausiu, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio, bet, kadangi J.Veselka sakė dėl viso, tai prašom P.Gražulį.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manyčiau, kad J.Veselkos iškelta problema yra, nes ir premjeras, ir dabartinis Seimo Pirmininkas pasisako už tai, kad ypač aktyviai kovos su korupcija ir dės visas pastangas, todėl aš siūlyčiau kreiptis Seimui į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašyti išvados, ar šis įstatymas nėra korupcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Gali kas nors tai ir padaryti. Dabar prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo?
Užsiregistravo 76, už – 56, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Darbotvarkės 5 klausimas, t.y. vėl su eurointegracija susijęs klausimas, – Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 ir 51 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr.XP-1538(2)ES. Pagrindinio, Sveikatos reikalų, komiteto vardu – kolega M.Žymantas. Prašyčiau į tribūną.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Apsvarsčius įstatymo projektą Nr.XP-1538 Seimo plenariniame posėdyje, iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento papildomų pastabų negauta. Kitų pastabų ir siūlymų iš įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų taip pat negauta. Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar pakartosiu, ką jau ir pranešėjas sakė, kad iš tikrųjų pastabų negauta nei iš Seimo narių, nei iš Teisės departamento. Įstatymą sudaro dešimt straipsnių, paskutinysis straipsnis yra vėlgi dėl įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, tiksliau, dėl vieno tokio akto. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.
Kviečiu susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame dar vieną eurointegracinį įstatymą. Kolegos, prašome registruotis ir balsuoti. Kolegos darbiečiai, labai prašau! Petrai Gražuli, kvorumo trūkta, prašome registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Teisingai, Mišri Seimo narių frakcija dabar turi nulemti.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai, 79 – už, o 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, noriu konstatuoti, kad šiandien, nepaisant mūsų ginčų, išties yra reikšminga diena, nes mes priėmėme kelis įstatymus su ženkleliu ES. Vienas, du, trys, keturi – net penkis.
Dabar imamės kito paketo. Tai yra 1-6a ir 1-6b klausimai. Čia pranešėjas, matyt, bus kolega J.Sabatauskas, nes aš nematau komiteto narės A.Staponkienės. Gerbiamasis pirmininke! Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, jūs kviečiamas… Ar kolega V.Draugelis eina? Kolega V.Draugelis. Pirmininkas įpareigojo tamstą eiti į tribūną. Kolega V.Draugelis mums kai ką pasakys dėl vieno ir dėl kito įstatymo, bet balsuosime atskirai. Minutėlę! Aš tik perskaitysiu. Pirmas įstatymas yra „Dėl Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1625. Antrasis yra įstatymo „Dėl Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Abiejų yra antrieji variantai, abiejų priėmimo stadija. Tribūnoje kolega V.Draugelis – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
V.S.DRAUGELIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Prašau pritarti po priėmimo.
PIRMININKAS. Abiem?
V.S.DRAUGELIS. Abiem.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai S.Draugeliui. Mielieji kolegos, balsuoti mes turėsime dėl kiekvieno atskirai, todėl aš klausiu pirmiausia dėl paties įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo. Ar nori kas kalbėti? Čia yra tiktai du straipsniai. Primenu, kad įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Tai padorus laikas pasirengti, mano nuomone. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai? Prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. 82 – už ir dar 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolega V.Draugelis mums pateikė du įstatymus. Dėl abiejų pastabų Teisės departamentas neteikė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, niekas nenori kalbėti. Prašom susikaupti ir balsuojame dėl antrojo, ar jį priimame. Čia vienas įstatymas ir kitas dėl įgyvendinimo jau mūsų priimto įstatymo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 83, 80 – už ir 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, dėkoju už sutelktą darbą. Aš manau, kad dabar mes esame nusipelnę išnagrinėti pirmąjį rezervinį klausimą, kuris irgi yra nesudėtingas, pakankamai aptartas. Tai yra dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo. Kadangi aš turėčiau eiti į tribūną, Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Kubilių kviesčiau pirmininkauti.
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, rezervinis pirmasis klausimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom. Prašom. Priėmimo stadija.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Aš, jeigu, pirmininke, leistumėte ir kolegos sutiktų, norėčiau kai ką pasakyti, dėl ko buvo ginčų Seniūnų sueigoje. Mes manėme, kad šiandien rytiniame ir vakariniame posėdžiuose galėsime spręsti kompleksinį klausimą, bet atsirado tam tikrų nesutarimų ir kai kurių frakcijų prieštaravimų. Kaip prisimenate, mes sutarėme, kad vieną klausimą atidedame vėlesniam laikui, kad būtų galima dar konkrečiai pasikonsultuoti būtent dėl pavardžių. Dabar štai tai, kas mano buvo paskelbta pačioje pradžioje, kad vienas Seimo narys grįžta atgal, bet tai nekeičia bendrų proporcijų ir nekeičia tų skaičiukų, dėl kurių yra sutarta. Jeigu lygintume tą variantą, apie kurį dabar mes kalbame, su pirmuoju, kuris buvo teiktas, tai pastarasis yra paprastesnis. Yra keičiami skaičiai ne šešiuose, o keturiuose komitetuose. Tai yra visi dalykai yra suderinti, pavardės yra pateiktos, bet, kaip sutarėme, pavardžių mes šiandien neteikiame, tiktai skaičiukus. Aš galiu priminti, kad Ekonomikos komitetas vienu Seimo nariu sumažinamas, Sveikatos reikalų komitetas vienu padidinamas, Užsienio reikalų dviem sumažinamas, o Žmogaus teisių komitetas vienu padidinamas. Štai ir viskas. Anksčiau buvo numatyta keisti skaičius kituose komitetuose. Prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Kadangi priėmimo stadija, keturi – už, keturi – prieš. E.Masiulis nori kalbėti prieš.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai suprantamas Č.Juršėno sunkus darbas suderinti įvairių frakcijų interesus ir pageidavimus, tačiau aš noriu pasakyti, kad tikrai nebuvo su visom frakcijom iki galo šis nutarimo projektas suderintas.
Dar daugiau. Kartais kyla pagrįstų klausimų, ar tie skaičiukų pakeitimai, susiję su konkrečiais komitetais, iš tikrųjų atspindi frakcijų ir Seimo narių pageidavimus. Ligi šiol daugiau mažiau precedentai Seime būdavo tokie, kad Seimo narys pagal savo domėjimosi sritį, pagal savo sugebėjimus, pagal savo žinių kiekį rinkdavosi komitetą. Dabar, žiūriu, einama visai kitu keliu ir visiškai nekreipiamas dėmesys į frakcijos ar Seimo nario pageidavimą, o tiesiog Seimo nariai taip sudėliojami į komitetus, kaip yra patogiau valdančiajai koalicijai. Tokių precedentų tikrai neturėtų būti, nes nuo to tik suprastės komitetų darbo kokybė. Tada galbūt reikia ir Seimo statutą keisti, nes nei Seimo nario, nei Seimo frakcijos noras šiuo metu, matyti, kad jokios įtakos pasiskirstymui komitetuose nebeturi.
Gerbiamieji kolegos, kviesčiau vis dėlto dar sustoti, nepriimti šio nutarimo, nes, kaip čia buvo pasakyta, kad su visais suderinta, tai tikrai netiesa, su visais šis klausimas nėra suderintas. Kviesčiau dar kartą peržiūrėti frakcijų pageidavimus ir rasti bendrą sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš gerai suprantu, kaip tik rezervinis trečias yra išbrauktas iš darbotvarkės, nes nėra dar susitarta dėl pavardžių, dėl komitetų sudėties. Čia mes kalbame apie komitetų narių skaičių. Už nori kalbėti L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau ne tik pritarti, bet sprendimu priimti, kad tai būtų iki kadencijos pabaigos. Tai viena. Antra, kaip matote, Seimo nariai migruoja. Frakcijos keitėsi ir keisis. Tačiau tiek vietų būtų skirta kiekvienai frakcijai, o tarpusavyje tegul Seimo nariai keičiasi. Ir daugiau nejudinkim tų skaičių. Taigi aš manau, kad šiuo atveju yra parengtas optimalus sprendimas, ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ir J.Pinskus nori kalbėti prieš.
J.PINSKUS (DPF). Išties pritariu E.Masiuliui, kad ne su visais seniūnais buvo derinta, ir niekaip nesuprantu, kodėl keičiama dėl vieno žmogaus, pabrėžiu, dėl vieno žmogaus, kai galim pakeisti vieną žmogui vienam komitete, keičiamas narių skaičius keturiuose komitetuose. Neįvertinta tai, kad kiekvienas žmogus, Seimo narys, yra pritapęs dirbti tame savo komitete. Todėl balsuosim prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pasisakiusieji savo motyvus išdėstė. Dabar pasiruošiame balsuoti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“. Prašom balsuoti.
Balsuojam: kas už, tas už priėmimą, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 85, už balsavo 52, prieš – 11, susilaikė 21. Taigi nutarimas dėl nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo yra priimtas.
Rezervinis antrasis – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū. Aš tiktai noriu kolegai E.Masiuliui priminti, kad Statuto keisti nereikia. Statute yra nuostata, kad jeigu Seimo narys labai nenori, o Seimas mano, kad reikia, tai daroma, kaip reikia. Tokių atvejų buvo Aukščiausiojoje Taryboje ir, atsižvelgiant į šią liūdną patirtį, buvo atitinkamai pataisyta. Taigi viskas yra taip, kaip turėtų būti. O kadangi kai kur mes nesutariam, tai personalijos išties bus pateiktos vėliau, po papildomų derybų. Ir su kolega J.Pinskum, ir su kitais esam šnekėjęsi.
O dabar yra klausimas, dėl kurio sprendimas yra priimtas komitete, aš turiu omenyje Europos reikalų komitetą. Europos reikalų komiteto sprendimas yra toks: pirmas punktas – pritarti Europos reikalų komiteto pirmininko V.Gedvilo atsistatydinimo pareiškimui, o antras punktas – pritarti komiteto nario A.Kubiliaus kandidatūrai. A.Kubilius išrinktas Europos reikalų komiteto pirmininku. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš nėra, susilaikė 2. Pagal Statutą Seimas turėtų patvirtinti. Pirmininko pavedimu galiu pasakyti, kad siūloma šiandien tai ir padaryti.
PIRMININKAS. Man nelabai patogu čia pirmininkauti, bet nematau nieko norinčio klausti.
Č.JURŠĖNAS. Dabar jau galiu grįžti.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti Č.Juršėno.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu niekas nenori klausti, tai aš tada grįžtu.
PIRMININKAS. Toliau pirmininkauja Č.Juršėnas šiuo ypatingu klausimu.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Išties, gerbiamieji kolegos, išvengsim tam tikrų keblumų. Mano kortelė, ačiū. Vienas Seimo narys vis dėlto nori tarti žodį. J.Veselka. Prašau? (Balsai salėje) Gerai, tvarka. Mielieji kolegos, pirmas klausimas, ar pritariam po pateikimo? Bendru sutarimu.
Ar dabar nori kas kalbėti diskusijose? Kolega E.Klumbys. Prašom. Frakcijos ar savo vardu? Penkios minutės. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ką tik matėm, kaip šauniai dirba socdemų ir konservatorių koalicija, kaip gražiai jie vienas kitą keičia čia, tribūnoje. Ir šioje situacijoje noriu pirmiausia pasakyti, kad svarstant tokį ištrauktą klausimą, vieną klausimą, Seimo Pirmininko, vieno komiteto… Mes vis dėlto kažkodėl iš principo nepasakom, koks yra santykis, nes, kaip aš suprantu, komitetų pirmininkus pasiima valdantieji. Ir nesvarbu, kur jie sėdėtų – ar dešinėje pusėje nuo manęs, ar kairėje, bet jeigu jie dalijasi komitetus, jie yra valdantieji. Man atrodo, mes turėtume pirmiausia pasakyti, kad daugumą komitetų ima tie, kurie formavo Vyriausybę, valdantieji, o kelis komitetus ima tie, kurie yra valdantieji, bet nėra Vyriausybėje. Mes negalim savęs apgaudinėti. Nėra taip, kad tie, kurie sėdi kairėje nuo manęs, kad tai yra pozicija. Aš tai sakau todėl, kad mes greitai čia, šioje salėje, persėdinėsim pagal tai, kur yra opozicija, kur pozicija. Tai aš ir noriu iš karto a priori pasakyti, kad konservatoriai turi pereiti arčiau šios pusės. Jie negali apgaudinėti pirmiausia sėdinčių šioje salėje žmonių. Mes puikiai suprantam, kad yra tie, kurie yra aiškioje opozicijoje, ir yra tie, kurie palaiko sprendimus, palaiko Vyriausybės sprendimus, bet platesnėje valdančiojoje koalicijoje, čia, salėje, formuoja bendrą politiką.
Šioje situacijoje Europos reikalų komiteto pirmininko postas yra gana svarbus, gana įtakingas. Tai yra didelis komitetas. Šis postas, aš dar kartą noriu pasakyti, pagal susitarimą, o susitarė tarpusavyje valdantieji, jis atitenka konservatoriams. Ir todėl nereikėtų nuolat kalbėti, kad konservatoriai yra opozicija, kad ten kažkokia kita forma. Būtent jie kažkokia kitokia forma yra valdantieji. Ir mes tą aiškiai čia turime žinoti. Ir tada viskas sustos į savo vietas, mes nekalbėsim apie mažumos Vyriausybę, kas yra kažkodėl nuolat kalbama. Yra daugumos normali Vyriausybė ir ši Vyriausybė per Seimą įgyvendina savo politiką. Aš tik noriu pasakyti, kad ta politika turbūt sėkmingai bus įgyvendinama toliau, tačiau labai pageidaučiau, kad Seimo vadovybė atitinkamai ta pačia proga sutvarkytų ir mūsų susėdimą čia, salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti diskusijose. Tik priminsiu, kad Amerikoje iš tikro didžiausia partija pasiima visus pirmininkus. O Europoje yra ir taip, ir taip: ir opozicija turi pirmininkų, ir pozicija, pavyzdžiui, mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Taigi yra įvairaus patyrimo.
Mielieji kolegos, čia kalbėjimas po svarstymo, kolega Razma, ar dėl viso? Dėl viso? Gerai. Galim pritarti po svarstymo? Seimo Pirmininkas iš tikro siūlo, kad šiandien priimtume. Sutinkam? Ačiū. Tada prašom, čia yra du straipsniai, bet manau, kad dėl kiekvieno nebalsuosim. O dabar dėl balsavimo motyvų – J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Pirmiausia po kolegos E.Klumbio kalbos matau, kad jam reikės užsakyti Seimo Informacijos analizės skyriuje trumpą pažymą apie mažumos Vyriausybę, kas yra tokiu atveju valdančioji koalicija, kaip sudaromos sąlygos veikti mažumos Vyriausybei, nes kolega akivaizdžiai painiojasi. Manau, dėl tų kelių komitetų, kurie tenka mūsų frakcijos atstovams, iš tiesų valdančioji koalicija elgiasi išmintingai, kad pastebi, jog patyrusių politikų, galinčių gerai vadovauti kai kuriems komitetams, yra ir opozicinėse frakcijose. Todėl neatsitiktinai ir A.Kubilius yra pakviestas vadovauti Europos reikalų komitetui įvertinant, kad tai yra buvęs premjeras, yra buvęs ir Europos reikalų komiteto pirmininkas. Pagaliau pasižiūrėkime į praėjusias kadencijas. Mūsų Seime Europos reikalų komitetui yra vadovavę Seimo valdybos nariai, opozicinių frakcijų atstovai. Tai nėra pirmas ir kuo nors ypatingas kartas. Jeigu vadovautumės pono E.Klumbio logika, kad užimdamas komiteto pirmininko pareigas tampi valdančiosios daugumos dalimi, tai, matyt, reikėtų konstatuoti, kad šiuo metu keletą mėnesių laikinai valdančioji dauguma buvo Darbo partijos frakcija, nes jos atstovai dar ėjo pirmininkų pareigas, ar Naujoji sąjunga. Visi turbūt suprantame, kad yra ne ta logika, tai yra tik toks dirbtinis šnekėjimas norint monopolizuoti opozicinę vietą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – kita nuomonė. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Net gražu žiūrėti, kaip gražiai gerbiamasis J.Razma, dabar jau dirbdamas Ekonomikos komitete, sutaria su socdemais. Kalbėsiu šiek tiek kitu aspektu. Prisimenu, kai į Lietuvos Seimą atvažiavo buvęs NATO sekretorius Georgas Robertsonas, mes trise, kurie į NATO žiūrėjome kitaip, pirmieji iš anksto užsirašėme, kad leistų paklausti. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas A.Paulauskas to neleido ir kvietė klausti tuos, kurie net nenorėjo klausti. Kitaip sakant, viskas buvo iš anksto surežisuota. Kai Europos reikalų komitetui vadovavo gerbiamasis V.Gedvilas, iš tikrųjų buvo malonu dirbti. Tai demokratiškas žmogus, kuris visada leisdavo užduoti klausimus aukštiems pareigūnams kitokius negu oficiali pozicija, visada leisdavo man kalbėti kitaip. A.Kubilius, kaip tikras europietis, manau, šito neleis. Todėl aš ir nebalsuosiu už. Man labai patiko, kai demokratiškas žmogus vadovavo Europos reikalų komitetui, kai buvo galima atvažiavusiems įvairiems ponams iš užsienio pateikti kitokius klausimus, o ne jiems pataikauti. Manau, šią privilegiją, kuria naudojausi, aš prarasiu pirmininkaujant A.Kubiliui. Todėl nebalsuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą E.Klumbys dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, reaguodamas į prieš tai kalbėjusį Seimo narį, kuris kalbėjo už, vis dėlto noriu pasakyti, kad kai yra teigiama, jog tų išrinktųjų yra opozicinėse frakcijose, kažkodėl labai įdomiai yra kalbama daugiskaita. Nors iš tiesų tais pirmininkais bus tvirtinami tik iš vienos vienintelės, besiskelbiančios save opozicija, frakcijos. Aš tikrai su dideliu malonumu lauksiu gerbiamojo kolegos užsakytos pažymos iš Informacijos skyriaus, galbūt tai išplės mano akiratį, ir pažiūrėsiu, kaip jis realizuoja savo įsipareigojimus ar pažadus.
Noriu pasakyti, kad suprantama, kai valdantieji, ar jie skelbtųsi esantys opozicijoje, ar pozicijoje, bet jie yra realiai valdantieji, jie dalijasi tarpusavyje postus, atitinkamai yra keičiami Seimo vicepirmininkai, didinamas jų skaičius, didinamas biurokratinis aparatas nepaisant įsipareigojimų kovoti ir mažinti visą tą aparatą. Ką darysi, tokia yra gyvenimo realybė, ir kai tu atsiduri prie tų gėrybių lovio, tai ir norisi kuo ilgiau būti ir vis daugiau norisi tų gėrybių. Štai mes turime tokią realią situaciją šiandien Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaukite, J.Razma jau, atrodo, kalbėjo. (Balsai salėje) Gerai. Jeigu mūsų kompiuteris blogas, tai vis tiek aš kaltas, ar taip, ar taip. P.Gražulis. Ar norite tarti žodį? Prašom. Čia jau už visą.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad gerbiamieji konservatoriai labai daug praranda užėmę tokią gana keistą poziciją. Juk vis tiek akivaizdžiai matome, kad Seime jie remia valdančiąją daugumą. Tokiu atveju jie, na, lyg ir bando slapstytis, bet visi žmonės tai mato. Gal geriau atvirai būti valdančioje daugumoje ir turėti aukštas vietas ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje? Gal ir premjerą, ministrų kėdes. Man atrodo, tai būtų daug atviresnė politika, naudinga patiems konservatoriams. Dabar žmonės vis tiek mato, kad konservatoriai remia dabartinę valdančiąją mažumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimą, t.y. dėl Europos reikalų komiteto pirmininko patvirtinimo. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 66, prieš – 12, susilaikė 12. Nutarimas priimtas.
Sveikiname A.Kubilių ir linkime jam sėkmės europiniuose baruose. (Balsai salėje) Kur ir kada, tegul jis paaiškins atskirai.
Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos, kaip matote, mes dirbame tiksliai kaip šveicariškas laikrodis, kaip sakiau, nepaisant ginčų, beveik kaip šveicariškas laikrodis.
Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1700* (priėmimas)
Darbotvarkės 7 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1700. Priėmimo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas vieningai pritarė. Iš valstybės institucijų ir savivaldybių pataisų ir pasiūlymų negauta. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabų taip pat negauta. Komitetas pritarė vienbalsiai už. Kviečiu ir raginu balsuoti, nes tai yra labai svarbi pataisa, kuri padės dirbti socialinėms įmonėms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji pirmininke!
V.V.MARGEVIČIENĖ. Labai ačiū, bet dar ne pirmininkė.
PIRMININKAS. Prašome nepabėgti. Yra vienas subtilus klausimas. Mes formaliai turime pakankamai laiko. Šiandien yra 19 diena.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prezidentas turi 10 dienų, dar po to reikia paskelbti „Valstybės žiniose“ ir spėjame iki lapkričio 1 dienos. Bet aš dėl šventos ramybės, savo sąžinės nuraminimui noriu paklausti, ar būtina pastumti 15 dienų, ar galime nuo lapkričio 1 d., nes čia vis tiek yra palengvinantis dalykas?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, tikrai prašau pastumti, nes daugelis socialinių įmonių, kurios šiandien dirba, laukia, nes tai labai svarbi pataisa.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Bet, kaip sakiau, kad mano sąžinė ir jūsų taip pat būtų rami, aš turėjau garsiai tai pasakyti.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Mano tikrai labai rami.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, čia yra du straipsniai. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl kiekvieno? Nereikalauja. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo? Prašom balsuoti. Ar priimame Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris turėtų įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos? Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, pranešėja viską gerai paaiškino.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas, t.y. įstatymas, priimtas. Minutėlę. Aš tariuosi su savimi, o po to su visais. Kolegos, žinoma, po tam tikros įtampos nusipelnėme pertraukos, bet mes galėtume padaryti rezoliucijos pateikimą, tik pateikimą, t.y. kad padarytų pranešimą, ir, kiek spės, per 10 minučių atsakytų į klausimus. O jau apsispręstume vėliau. Sutinkame? Gerbiamasis kolega Stankevičiau, labai trumpai drūtai ir atitinkamai atsakymai į klausimus.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke…
Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“ projektas Nr.XP-1771 (pateikimas)
PIRMININKAS. Minutėlę, čia yra rezervinis klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“ projektas, registracijos Nr.XP-1771. Prašom.
V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė naujai pasiūlytą Europos Sąjungos vizų politiką ne vieną kartą ir mes įsitikinome, kad mūsų Vyriausybė, premjeras, užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras labai kryptingai dirba ta kryptimi ir nori pakeisti Europos Sąjungos institucijų nuomonę, kad vizos nebūtų tokios brangios, nes tai neatitinka mūsų geros kaimynystės principų. Vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą, pritarė vienbalsiai rezoliucijos tekstui. Manome, kad Seimas galėtų padėti mūsų Vyriausybei dirbti ta kryptimi ir pasiekti tinkamų rezultatų. Toliau aš teksto nekomentuosiu, jūs turite. Aš manau, jis suredaguotas gana gerai ir prašau jus pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Keli Seimo nariai norėtų paklausti. Kaip sakiau, iki pertraukos apsiribojame tik pateikimu, klausimais, atsakymais, o apsisprendimas – po apmąstymų vėlesniu laiku, t.y. po pietų. J.Veselka pirmasis. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas būtų toks. Kadangi, kaip žinote, Europos Sąjunga iš esmės atidės Šengeno sutarties įsigaliojimą Lietuvai, kaip narei… Be to, neleido įsivesti euro. Ar mes negalėtume, užuot čia truputį patriukšmavę, griežčiau spręsti Europos Sąjungos problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu pirma laiko. Išeina taip, kad visus sutartus įsipareigojimus mes stengiamės įvykdyti šimtu procentų, o jie jau paeiliui dviejų susitarimų mums neleidžia įvykdyti. Tai klausimas būtų dėl pariteto? Aš pritariu tai jūsų rezoliucijai, bet aktualesnės yra kitos problemos.
V.STANKEVIČIUS. Supratau klausimą. Mes puikiausiai žinome, kad nebūsime priimti į Šengeno erdvę nuo sausio 1 d. Rezoliucijoje (jei skaitėte) labai aiškiai matyti, kad mes neįstosime, tai galbūt ir nereikėtų jaudintis. Kaip ponas Julius teisingai pastebėjo, mes labai skubame įvykdyti visus įsipareigojimus Europos Sąjungai, kad pasakytume Europos Sąjungai: taip, Lietuva įvykdė visus įsipareigojimus ir prašom priimti mus į Šengeno erdvę. Ar dar, sakykime, jeigu kalbėtume apie eurą. Todėl aš manau, šį klausimą reikia kelti jau dabar, nes mes skubėsime įvykdyti tą reikalavimą, skubėsime denonsuoti atitinkamus susitarimus su kaimynais ir taip ne palengvinsime, o apsunkinsime tą vizų režimą. Todėl pritarčiau jums, kodėl gi ne, aš visada sakau, kad Lietuva savarankiška, suvereni valstybė, ir reikia tvirtai atstovauti savo nuomonei. Šiuo atveju, aš kviečiu tvirtai pasakyti Europos Sąjungai „ne“ tokiam vizų režimui.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, rezoliucijos tikslas yra pasakytas pavadinime „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“. Na, tarkime, mes esame nariai ir galime tam tikra prasme veikti politiką, bet ar nėra prieštaravimų tarp pirmos pozicijos, kur sveikiname Europos Sąjungą ir Rusiją, kad rodo iniciatyvą susitarti ir palengvinti, ir trečios pozicijos, kai konstatuojame, kad nauja susitarimas tarp Rusijos ir Lietuvos pasunkins situaciją. Vieną kartą sveikiname, kitą kartą net konstatuojame. Ar nėra čia tarpusavio kokio nors?..
V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš manau, absoliučiai prieštaravimo nėra. Mes konsultavomės ir su teisininkais. Iš tikrųjų Europos Sąjungai galima priekaištauti, nes su Rusija jie susitarė dėl palengvinto režimo, susitarė su Moldova ir Ukraina, o mes, mūsų kaimynas – Kaliningrado sritis, kur dabar yra nemokamas vizų režimas, privalės mokėti. Tai Lietuvai nėra naudinga. Pietų Kaukazo šalys… aš tuoj atsakysiu, pone Liudvikai. Pietų Kaukazo šalys lieka taip pat už borto. Baltarusija… Europos Sąjunga, ne visai suprasdama situaciją, dalija į geruosius ir bloguosius. Aš manau, Lietuva taip pat turi pasakyti „ne“ tokiai intencijai. Yra dėl ko sveikinti, bet yra ir dėl ko prieštarauti.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis. Prašom, kolega.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, pirmame sakinyje minima Europos Taryba, turbūt turite galvoje Europos Sąjungos Tarybą. Jeigu taip, tai reikėtų patikslinti. Mano klausimas būtų toks. Sprendimas dėl Šengeno vizų išdavimo įsigalioja sausio 1 d., jis jau yra priimtas kažkada anksčiau ir tame priėmime Lietuva, kaip visateisė Europos Sąjungos narė, irgi dalyvavo. Aš pritariu šiai rezoliucijai kaip parlamento dėstomai pozicijai, bet ar mes, kaip šalis, nesivejame traukinio, kuris nuvažiavęs? Gal galėtumėte informuoti išsamiau, kaip mūsų vykdomosios valdžios atstovai elgėsi to posėdžio metu, kai šis sprendimas buvo priimamas, ir ar buvo išnaudotos galimybės jį sustabdyti tokį, koks priimtas dabar, nes tikrai ir jūs vardijate labai daug mums netinkamų pozicijų priimtoje schemoje. Ar nebėgame paskui nuvažiavusį traukinį?
V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pone Jonai, už gerą klausimą. Iš tikrųjų man iškilo šis klausimas. Noriu pasakyti, kad šis sprendimas buvo priimtas š.m. birželio 1 d., ir kažkas ten dalyvavo, bet aš nesiūlyčiau kapstytis, kas ten dalyvavo, kas gal nepastebėjo. Mes dažnai kalbame, jeigu kalbame apie užsienio politiką, apie mūsų valstybės matomumą, aktyvumą, lyderystę. Man atrodo, iš tokių dalykų ir susideda mūsų lyderystė. Darykime tokius žingsnius. Užsienio reikalų komitetas yra numatęs dar dirbti ta kryptimi, jeigu bus priimta rezoliucija, mes remsime tą rezoliuciją ir dar toliau žengsime. Čia ponas P.Auštrevičius davė gerą mintį per Užsienio reikalų komiteto posėdį, per svarstymą šios rezoliucijos, kad reikėtų raginti mūsų kaimynus netylėti, nepaklusti Europos Sąjungai. Mes tai darysime. Todėl dėl to, kad kažkas ten dalyvavo, – tiek to. Bet darykime dabar, tik neklimpkime į tuos skandalus. Čia tikrai yra užsienio politika, kuri duoda naudos Lietuvai kaip valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną stadiją baigėme. Dabar turėtų būti diskusija, o po diskusijos balsavimas, bet, kaip sutarėme, tai darome popietiniame posėdyje, nebent dar rytiniame kur atsirastų pauzė. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar kartą konstatuoju, kad visa darbotvarkės dalis, kuri turėjo būti išnagrinėta iki 11 valandos ir 30 minučių, išnagrinėta. Papildomai išnagrinėtas 1 rezervinis, 2 rezervinis klausimai, 3 yra nukeltas, matyt, tam neeiliniam posėdžiui, kuris turėtų būti antradienį, ir pradėjome nagrinėti papildomą klausimą, t.y. Seimo rezoliuciją „Dėl Europos Sąjungos vizų politikos“.
Dabar pertrauka iki 11.45 val. 11.45 val. prašyčiau gausiai dalyvauti, nes bus kitų metų biudžetas arba, tiksliau, kitų metų biudžetai ir atitinkami dokumentai. Jie bus ir prieš pietus, ir po pietų. O po to Vyriausybės valanda. Ačiū. Pertraukėlė iki 11.45 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Tęsiame posėdį. 1-8a darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1738 – 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tribūną kviečiame finansų ministrą. Aš noriu paklausti gerbiamąjį Z.Balčytį, ar jūs pristatysite iš karto visus: 1-8a, 1-8b, 1-8c ir 8-d? Atskirai. Supratau. Tai tuomet prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau šiandien jums 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos yra grindžiamos susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausia – apdairios fiskalinės politikos nuoseklus įgyvendinimas.
2007 metų biudžetas yra sudarytas turint tikslą skatinti žmonių gyvenimo lygio kilimą ir valstybės teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą ypač sveikatos, švietimo ir socialinėse srityse, taip pat sudaryti sąlygas spartesnei, tolygiai regionų raidai. Numatant asignavimus didelis dėmesys buvo skiriamas paslaugų, techninių galimybių ir aplinkos gerinimui visose srityse siekiant sudaryti sąlygas visuomenės raidai ir sukurti pagrindą jos ilgalaikei gerovei.
Šalies bendrasis vidaus produktas pastaruosius ketverius metus didėja vidutiniškai po 8% procentus, ir prognozuojama, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą. 2006 metais BVP augimas gali siekti 7,8%, 2007 m. – 6,3%, 2008 m. – 5,3% ir 2009 m. – 4,5%.
Darbo rinkos situacija iš esmės neturėtų keistis. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija, esant Europos Sąjungos nare, turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams. Numatoma, kad užpernai prasidėjusios tendencijos tęsis ir darbo užmokestis šalyje augs. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 1290 Lt 2005 metais išaugs iki 1991 Lt 2009 metais. Kitais metais jis turėtų būti apie 1670 litų.
Dėl augančios darbo jėgos paklausos, užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis šalyje turėtų mažėti nuo 8,3% 2005 metais iki 4,9% 2009 metais. Prognozuojamas kitų metų nedarbo lygis turėtų siekti ne daugiau kaip 5 procentinius punktus. Prognozuojamas 2006 m. vidutinis metinis infliacijos lygis bus 3,9%, o 2007 metais jis turėtų sudaryti 4,7%.
Tęsime mokestinę reformą. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pristatomo 2007 metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis sudarys per 22 mlrd. litų, t.y. 14,4% daugiau nei buvo planuota 2006 metais. Net dešimtadaliu didesni prognozuojami nacionalinio biudžeto asignavimai: 23 mlrd. 523 mln. litų, arba 2 mlrd. 475 mln. litų daugiau negu 2006 metais. Valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis sudarys 19 mlrd. 141 mln., arba 12% daugiau negu planuojama šiemet. O asignavimų apimtys kitais metais sudarys 1 mlrd. 740 mln. litų daugiau negu 2006 metais ir bus 20 mlrd. 582 mln. litų.
2007 metų biudžetas, kaip ir šių metų, parengtas susiejant jį su Europos Sąjungos biudžetu. Projekte yra numatyta 3 mlrd. 86 mln. Lt piniginiai srautai į Lietuvos biudžetą ir 939 mln. Lt Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. 30,2% visos gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos numatoma skirti kapitalo investicijoms.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare suaktyvėjęs bendradarbiavimas tarp šalies institucijų ir sparti informacinių technologijų plėtra leidžia sėkmingiau rinkti informaciją, naudoti šiuolaikinius naujus efektyvius mokesčių administravimo metodus, todėl ir toliau gerės mokesčių administravimas ir į nacionalinį biudžetą planuojame surinkti kur kas daugiau lėšų.
Pagrindiniai mokesčiai, iš kurių numatoma gauti didžiausią dalį nacionalinio biudžeto pajamų, išlieka tie patys, t.y. iš pridėtinės vertės mokesčio bus gauta per 36% biudžeto pajamų ir tai sudarys 6 mlrd. 900 mln. litų, iš gyventojų pajamų mokesčio planuojame gauti 4 mlrd. 700 mln. litų, iš akcizų planuojame gauti 2 mlrd. 650 mln. Lt, arba jie sudarys 13,8% visos mokesčių sistemos.
420 mln. litų, arba 5% daugiau nei šiemet, pajamų numatoma gauti iš socialinio mokesčio, kurio tikslas, kaip ir šiemet, yra užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą.
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums išsamiau pristatyti 2007 metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų sritis.
Socialinė apsauga. Iš viso socialinės apsaugos sričiai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti 1 mlrd. 992 mln. Lt ir išlaidos šiems tikslams kitąmet išaugs 683 mln. Lt, t.y. net 52% daugiau nei galėjome skirti šiemet. Įvertinus asignavimų perskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų, socialinei apsaugai skiriama bendra pinigų suma išaugs 354 mln. litų, arba 29%.
2007 metų valstybės biudžeto projekte valstybinėms pensijoms, šalpos ir kitoms socialinėms programoms, išmokoms yra numatyta 835,7 mln. litų.
Valstybinėms pensijoms kitiems metais numatoma skirti 67 mln. litų daugiau. Iš jų apie 50 – numatomos papildomos lėšos dėl valstybinės pensijų bazės nuo 138 iki 172 Lt padidinimo nuo kitų metų sausio 1 dienos. Numatoma, kad didesnes valstybės pensijas, nukentėjusių asmenų I ir II laipsnių, mokslininkų gaus apie 117 tūkst. žmonių.
419 mln. litų numatoma skirti šalpos išmokoms. Padidintas šalpos išmokas gaus apie 110 tūkst. žmonių. Dar maždaug 82 tūkst. žmonių padidės gaunamos kitos išmokos.
Projekte numatoma 465,5 mln. Lt išmokų vaikams. Iš jų – beveik 18 mln. dėl MGL nuo 125 iki 130 Lt padidinimo nuo kitų metų sausio 1 dienos. Numatomos didelės išlaidos vaikams, jos yra išmokamos kiekvieną mėnesį gausiose šeimose ir vaikams iki 9 metų. Taip pat numatoma, kad nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. išmoka vaikui bus pradėta mokėti ir tiems vaikams, kurių amžius bus nuo 9 iki 12 metų. Šią išmoką pradės gauti dar apie 107 tūkst. vaikų.
Valstybės biudžete prisiimtiems ir numatomiems prisiimti įsipareigojimams vykdyti, keliant žmonių gerovę, mažinant socialinę atskirtį, numatyti papildomi, palyginti su 2006 metais, asignavimai: Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimui – 21,5 mln. litų, tai papildomai; mokinių nemokamam maitinimui – 18,8 mln. litų, arba 27% daugiau; socialinei pašalpai, būsto šildymo išlaidų kompensavimui taip pat daugiau kaip 20 mln. papildomai. Taip pat išmokoms vaikams, stipendijoms, studijų įmokoms ir kitoms reikmėms – 34,3 mln. Lt daugiau; valstybinėms pensijoms, kaip minėjau, 67 mln. litų; šalpos ir kitoms išmokoms, bazinės pensijos padidinimui iki 260 litų, taip pat draudžiamųjų pajamų padidinimui iki 1340 numatoma 138 mln. litų. Taip pat išmokos vaikams dėl padidėjusių… 50,2 mln. litų didesnių piniginių lėšų suma ir daugybė kitų programų.
Šiemet iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto išmokama 1 mlrd. 119 mln. litų įvairių rūšių pensijų. Senatvės pensiją gauna apie 593 tūkst. žmonių. Netekto darbingumo pensijas – maždaug 211 tūkst. asmenų. Šių pensijų dydžiai priklauso nuo valstybės nutarimu tvirtinamų bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų dydžių. Šių metų rugsėjo mėnesį vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 516 litų, t.y. padidėjo maždaug 21% palyginti su 2005 metais, kai jos dydis buvo 428 litai.
Kalbėdamas apie „Sodros“ biudžetą, nors jis bus pristatomas šiek tiek vėliau, negaliu nepaminėti, jog „Sodros“ biudžetas kitais metais augs 1 mlrd. 454 mln. Lt, tai taip pat sudarys galimybę vykdyti įsipareigojimus socialinės apsaugos srityje. Toliau bus tęsiame pensijų reforma, ir valstybės biudžete šiai reformai kitais metais yra numatyta 778 mln. litų. Planuojama, kad kitų metų gruodžio mėnesį vidutinė pensija turėtų sudaryti 575 Lt, tai yra bazinę pensiją, kaip minėjau, padidinti iki 260 Lt, o draudžiamąsias pajamas padidinti iki 1340 litų.
Švietimas ir aukštasis mokslas. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 1 mln. 928 mln. Lt, arba 288 mln. Lt daugiau nei šiais metais. Tai labai svarbios investicijos į mūsų jaunosios kartos ugdymą, žiniomis grįstos ir konkurencingos valstybės formavimą. Kad būtų tęsiama nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema, kuri pradėta įgyvendinti praeitų metų rugsėjo 1 dieną, yra numatoma 200… 4 mln. Lt, tai leis mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti apie 50 litų. Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui dėl tarnybinio atlyginimo padidinimo yra numatoma 226 mln. Lt, arba 159 mln. Lt daugiau nei šiemet. Didės dėstytojų ir mokslo darbuotojų tarnybiniai atlyginimai, taip pat ikimokyklinio ugdymo įstaigų papildomiems etatams steigti yra numatyti papildomi asignavimai. Taip pat yra numatyta papildomai skirti 57 mln. Lt Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatoms įgyvendinti. Vaikų vasaros poilsiui organizuoti skirta beveik dvigubai daugiau pinigų. Taip pat yra numatyta tam tikra piniginė lėšų suma – 2 mln. Lt gabiems vaikams ir jaunimui ugdyti.
Sveikatos apsauga. Išlaidos sveikatos apsaugai, palyginti su 2006 m., išaugs 8,7%, arba 102 mln. Lt, ir sudarys beveik 1,3 mlrd. litų. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2007 m. sudarys 353 Lt, tai yra asignavimai įmokai už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį bus beveik 49 Lt didesni nei šiemet. Numatomos didesnės piniginės lėšų sumos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui didinti – 65 mln. Lt, sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų specialistų darbo užmokesčiui padidinti vidutiniškai 20% nuo kitų metų sausio 1 d. numatoma 25 mln. litų. Kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondas augs 755 mln. Lt, arba daugiau nei 25%. Be to, prognozuojama, kad šių metų pabaigoje PSDF biudžete bus ir viršplaninių pajamų, kurios bus naudojamos būsimosioms kitų metų išlaidoms padengti. Tai sudarys sąlygas užtikrinti valstybės vykdomą medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo politiką, kartu tikimės ir geresnės kokybės paslaugų visiems Lietuvos žmonės. Palyginti su 2005 m., fondas augo maždaug 524 mln. Lt, o viršplaninės pajamos beveik 700 mln. litų.
Kultūra ir poilsis. Taip pat didėja asignavimai šiai sričiai. Bendra kultūrai, poilsiui ir religijai skirta suma sudaro 547 mln. Lt, arba 22% daugiau. Dėl socialinių, kultūros, meno darbuotojų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų maksimalių koeficientų padidinimo 20% nuo 2006 m. spalio 1 d. papildomai yra numatyta kitų metų biudžete 115 mln. Lt, arba beveik tris kartus daugiau nei šiemet. O dėl bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimo vidutiniškai 20% dar papildomai yra numatoma beveik 5 mln. litų. Ateinančių metų biudžete numatyta 50 mln. Lt, kurie bus skiriami mažas pajamas gaunantiems gyventojams brangstančios energijos išteklių išlaidoms iš dalies kompensuoti. Šių metų liepos 1 d. padidinta minimali mėnesinė alga. Dėl jos padidinimo kitų metų valstybės biudžete papildomai taip pat yra numatoma beveik 25 mln. litų. Minimali mėnesinė alga bus ir toliau didinama, nuo 2007 m. spalio 1 d. ją planuojame didinti iki 700 litų, todėl kitų metų valstybės biudžete tam dar papildomai numatoma 35 mln. litų. Valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dėl pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo iki 442 Lt kitiems metams numatyta 66 mln. litų. Paminėta, kad iš viso 2007 m. biudžeto projekte siūloma skirti daugiau kaip 558 mln. Lt biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms didinti.
Siekiant vykdyti ankstesnių vyriausybių prisiimtus valstybės įsipareigojimus ir įgyvendinant Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymą, biudžeto projekte yra numatyta 171 mln. Lt, arba 34 mln. Lt daugiau nei 2006 metais. Preliminariais duomenimis, šias kompensacijas gaus daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Iki 2009 m. sausio 1 d. dar liko neišmokėti 346 mln. Lt kompensacijų, 2008 m., jeigu mes patvirtinsime šį biudžetą, liks išmokėti šiai daliai tik 175 mln. litų. Kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus mokėti projekte numatyta 72 mln. litų. Iš esmės mes kitais metais būsime įvykdę savo valstybės įsipareigojimus ir atsiskaitę su visais gyventojais, aišku, išskyrus tuos, kurių nuosavybės teisių atkūrimo klausimai sprendžiami teismuose. Santaupų atkūrimo programa taip pat tęsis ir 2007 metais. Numatoma skirti net 534 mln. Lt, iš kurių 380 mln. Lt bus skiriama iš Privatizavimo fondo ir 146… numatyti valstybės biudžeto projekte.
Svarstomame projekte žemės ūkiui iš valstybės biudžeto su Europos Sąjungos finansine parama 2007 m. numatoma skirta 2 mlrd. 662 mln. litų. Finansavimas žemės ūkiui iš biudžeto, palyginti su 2003 m., padidėjo daugiau nei tris kartus. Efektyvus žemės ūkiui skiriamų lėšų panaudojimo… sąlygos konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrai, kaimo gyventojų užimtumui užtikrinti, šių šakų darbuotojų pajamų didėjimui… 2007 m. biudžeto projektas iš tikrųjų yra pakankamas ir subalansuotas.
Be jokios abejonės, svarbu užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, todėl šiai sričiai, policijos įstaigoms, priešgaisrinėms ir gelbėjimo tarnyboms, teisėsaugos institucijoms, taip pat kitais metais yra numatyta 164 mln. Lt daugiau, arba 1,6 mlrd. litų. Policijai, Priešgaisrinės apsaugos departamentui – 103,5 mln. Lt daugiau, teisėsaugos institucijoms – 50 mln., gynybai taip pat yra numatyta – 1 mlrd. 270 mln., iš kurių beveik 1 mlrd. sudaro lėšos įvairioms Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms.
Aplinkos apsaugai biudžete numatėme 685 mln. Lt, arba 20% daugiau negu 2006 metais.
Ūkio ministerijos vykdomom programom numatoma beveik 562 mln. litų. Kitais metais Ūkio ministerija ir toliau tęs specialią investicijų skatinimo programą, kuriai numatyta 30 mln. Lt daugiau. Investicijų ir konkurencingumo, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijai įgyvendinti, eksporto plėtrai taip pat Europos Sąjungos programos dalis kartu su likučiu sudarys maždaug 420 mln. litų. Akivaizdu, kad valstybės biudžeto lėšos, skiriamos skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą pritraukiant tiesiogines, vietos ir užsienio investicijas ateityje turės galimybę būti finansuojamos.
Investicijos. Valstybė remia asignavimų valdytojų programos užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą skirdama lėšų kapitalo investicijų programai vykdyti. 2007 m. iš viso yra numatyta 3 mlrd. 907 mln. Lt, iš kurių 931 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų, kaip minėjau, skirta investicinei programai. Pasiskolinta lėšų bus per 38 mln. litų.
Taip pat 2007 m. įvairiems tikslams, aplinkosaugai, kitoms investicinėms programoms yra numatoma skirti 1 mlrd. 349 mln. Lt, kurios sudaro beveik pusę investicijos sumos. Valstybės investicijos švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kultūros sritims taip pat yra didinamos beveik 134 mln. litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų birželio 1 dienos nutarimu nustatyti pagrindiniai principai, pagal kuriuos buvo parengta 2007 metų valstybės investicijų programa. Tai yra pagrindiniai tikslai: bendrai su Europos Sąjunga finansuojamas investicinių projektų įgyvendinimas, krašto apsaugos kaip NATO kolektyvinio saugumo ir gynybos sistemos dalies plėtra, kiti investiciniai projektai, dėl kurių tiek Seimas, tiek Vyriausybė priėmė tam tikrus nutarimus, statinių, kurių konstrukcijų būklė yra avarinė ir jų eksploatavimo nutraukimas yra negalimas, nebaigtų statybų tolesnis finansavimas ir kita. Rengiant 2007–2009 metų programos projektą kartu buvo atsižvelgta ne tik į minėtus prioritetus, bet taip pat buvo siekiama, kad valstybės investicijos duotų kuo didesnį socialinį rezultatą, o įgyvendinus investicijų projektus sumažėtų eksploatavimo išlaidos, pagausėtų darbo vietų ir jos užtikrintų tolesnį valstybės funkcijų įgyvendinimą.
Savivaldybių investicijų projektams finansuoti yra numatoma 195 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių biudžeto pajamos kitais metais turėtų sudaryti 5 mlrd. 118 mln., arba 400 mln. litų daugiau negu 2006 metais. Savivaldybių biudžetams savarankiškoms ir ribotai savarankiškoms funkcijoms vykdyti bus skirta 57% gyventojų pajamų mokesčių įplaukų, o šiemet buvo skirta tiktai 50%. Prognozuojamos savivaldybių biudžetų pajamos be specialiųjų tikslinių dotacijų, palyginti su 2006 metais, nemažėja, todėl savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto bendrosios dotacijos pajamų mažėjimui kompensuoti neskiriama. Priešingai, net 55 savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms ir ribotai savarankiškoms funkcijoms atlikti didesnės nei 19%. Todėl numatoma, kad 328 mln. litų bendrosios dotacijos valstybės biudžetui kitais metais turėtų būti grąžinta. Kai kurių savivaldybių vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas yra nevienodas, atitinkamai skiriasi ir faktinis 2006 metų biudžeto vykdymas. Todėl savivaldybėse, kuriose sparčiai auga vidutinis darbo užmokestis, prognozuojama, kad kitais metais sparčiai augs ir gyventojų pajamų mokestis. Perduotoms savivaldybėms funkcijoms atlikti numatoma beveik 466 mln. litų specialiosios tikslinės dotacijos, iš kurios išmokų vaikams pagal įstatymą taip pat tam tikra dalis yra numatyta iš valstybės biudžeto.
Siekiant pagerinti savivaldybių priešgaisrinės apsaugos tarnybų ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat geriau atlikti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų organizavimo funkciją joms numatyta papildomai 16,2 mln. litų. Mokinio krepšeliui finansuoti numatoma 1 mlrd. 503 mln. Litų, arba net 178 mln. litų daugiau, negu buvo numatyta 2006 metais. Kitų metų biudžete yra numatytas 2333 litų mokinio krepšelis, net 391 litu didesnis, negu buvo numatyta šiemet. Padidėjimas yra susijęs su naujos mokymo ir darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimu, pedagoginių darbuotojų atlyginimo didinimu. Mokymo lėšoms finansuoti kitais metais yra numatyta 1 mlrd. 500 mln. litų, arba 17,5% daugiau negu šiais metais.
Taip pat noriu paminėti, kad su 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu yra pateiktas ir rezoliucijos „Dėl 2007, 2008 ir 2009 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas, kuriame nustatomos 2007, 2008, 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos ir Europos Sąjungos parama. 2007 – 22 mlrd. 82 mln. litų, 2008 – 23 mlrd. 865 mln. litų ir 2009 – 26 mlrd. 338 mln. litų.
Taip pat nustatomi prognozuojami mano minėtų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams. 2007 metais – 22 mlrd. 523 mln. litų, 2008 – 25 mlrd. 55 mln. litų ir 2009 metais – 26 mlrd. 338 mln. litų.
Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, manau, kad pateiktas biudžeto projektas atitinka prisiimtus valstybės įsipareigojimus ir padės efektyviai įgyvendinti patvirtintą Vyriausybės programą. Prašau jūsų priimti svarstyti 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus 2007, 2008 ir 2009 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori klausti net 20 Seimo narių. Gerbiamieji, noriu priminti, kad klausimui užduoti viena minutė, atsakymas irgi yra laiko reglamentuotas. Prašom. Klausia kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, ačiū už pateikimą, bet aš manau, kad pateikimas galėjo būti kiek kitokios formos – su skaidrėmis ir kur kas vaizdingesnis. Gal tada būtų susirinkę daugiau Seimo narių ir skyrę kur kas daugiau dėmesio ir turėję galimybę įsigilinti į tuos skaičius, apie kuriuos jūs kalbėjote. Tokia trumpa pastaba. Aš manau, nes ir ministerijos, ir žinybos, kurios čia teikia savo ataskaitas, padaro tokius namų darbus. Viena.
Dabar klausimas. Sakykite, gerbiamasis ministre, kitų metų biudžetas toliau bus deficitinis biudžetas, o deficitinis biudžetas, taip pat ir valstybės išlaidų toks spartus didėjimas – 11,8% biudžeto išlaidų bus vienas iš veiksnių, kuris nelėtins arba neskatins infliacijos, o infliacijos didėjimas yra dvipusis. Viena pusė – gerai, biudžetui gerai, nes kyla kainos ir daugiau mokesčių. Kita vertus, negatyviai veikia ekonomiką ir tam tikra prasme mus nutolina nuo euro įvedimo. Sakykite, kodėl nebuvo siekiama kitais metais daryti nedeficitinio biudžeto? Kitaip sakant, tik 5%, pavyzdžiui, padidinti išlaidas ir biudžetas būtų ne deficitinis, o tai reiškia, mažesnė infliacija ir kiti pagrindiniai parametrai būtų geresni. Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl paties biudžeto projekto pateikimo. Aš manau, taip visada buvo pateikiama ir aš nemanau, kad jeigu būčiau pateikęs skaidrėmis, tai jūsų klausimo pobūdis būtų pasikeitęs.
Dėl dabartinių įvairių diskusijų spaudoje, koks iš tikrųjų turėtų būti mūsų Lietuvos valstybės biudžetas. Turbūt jūs irgi pripažinsite, gerbiamasis profesoriau, kad yra prieštaringi pasiūlymai, prieštaringi vertinimai. Pirmiausia ir šiandien ryte mes girdėjome europarlamentarės komentarą, kad Lietuvos biudžetas yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje, kad jį reikia didinti, kad turime pasivyti Europos Sąjungos kainų vidurkį, kad turime taip pat didinti atlyginimus žmonėms, nes kvalifikuota darbo jėga iš tikrųjų turi tendenciją įsidarbinti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taip pat mes žinome visiškai neseniai įvykusio investuotojų forumo pagrindinius teiginius ir diskusijas, kad šiandien Lietuvoje yra pati didžiausia problema ne mokesčių sistema, o didžiausia problema slypi kitur – tai žemės reforma, labai menkos technologijos. Kad pakeltume technologijas, reikia kvalifikuotos darbo jėgos ir reikia didinti atlyginimus.
Toliau, ko mes siekiame? Yra valstybės biudžetas. Visi sakome, kad trūksta darbo jėgos, ją reikia išlaikyti, taip pat, kad mums patiems darbo jėgą reikia išugdyti. Vadinasi, reikia skirti papildomus asignavimus. Šiandien pateiktame valstybės biudžeto projekte ir nacionaliniame biudžete yra numatytas biudžeto subalansavimas. Mes 306 mln. litų mažiname fiskalinį deficitą, kuris kitais metais turėtų būti ne didesnis kaip 1,2%, bet žiūrint į tam tikras ekonomikos tendencijas, kurios išryškėjo per paskutinius keletą metų, mes tikimės, kad fiskalinis deficitas gali būti ir mažesnis. Negalima per vienerius metus subalansuoti biudžeto. Tai gali pasakyti bet kokie ekspertai. Aš manau, kad mes ir toliau turėsime pasirinkti vieną iš galimų variantų: ar stiprinti savo ekonomiką, konverguotis į Europos Sąjungą, ar iš tikrųjų mažinti biudžeto apimtį. Manau, kad mes šiuo metu patvirtindami arba pateikdami 2007 metų biudžetą, einame teisingu keliu iš esmės stiprindami savo ekonomiką, mūsų žmonių pragyvenimo lygį ir taip užtikriname ateityje taip pat labai tolygų mūsų ekonomikos augimą. Jau ketveri metai, kaip aš minėjau savo kalbos pradžioje, vidutinis mūsų BVP augimas sudaro nuo 7 iki 8%. Tai yra labai geri rezultatai, ir visos reitingų agentūros, visi specialistai, visi ekspertai pažymi švelnią fiskalinę politiką, kuri leidžia tolygiai plėtotis ekonomikai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegą G.Šileikį.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis ministre, išties jūs minėjote, kad turime vykdyti įsipareigojimus, valstybė privalo įsipareigojimus gyventojams vykdyti, bet šiame biudžete nematau pozicijos, apie kurią ir premjeras yra kalbėjęs, kad pensininkams, kuriems valstybė yra skolinga neišmokėtas pensijas, būtų numatyta suma pinigų. Ar tai yra tiktai Vyriausybės viešųjų ryšių akcija, ar išties manoma, kad reikia atsiskaityti su tais žmonėmis, kurie neteko savo pajamų? Taip pat ar pakankamai lėšų skiriama vidaus reikalų sistemos darbuotojams, kuriems buvo neišmokėti atlyginimai? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Pirmiausia dėl neišmokėtų pensijų dirbantiems pensininkams. Šis klausimas iš tikrųjų buvo, yra ir bus svarstomas. Buvo svarstomas mūsų bendroje koalicijoje ir buvo nuspręsta, kad iš tikrųjų reikia išspręsti šį klausimą. Buvo sutarta, kad jis turi būti sprendžiamas „Sodros“ biudžeto sąskaita. Tam, kad jį išspręstume, manau, pakaks vien Vyriausybės nutarimo. Vyriausybė ateityje svarstys šį klausimą, kaip, kokiom sumom ir per kokį laikotarpį mes turėtume grąžinti dirbantiems pensininkams, todėl šiame biudžete tai neatsispindi. Tai bus daugiau, matyt, ateityje numatyta „Sodros“ biudžete.
Dėl kito jūsų klausimo, dėl Vidaus reikalų ministerijos sistemos, kaip aš paminėjau, iš tikrųjų yra ženklus augimas. Mes su vidaus reikalų ministru tikrai daug diskutavom, po papildomų diskusijų buvo skirti dar papildomi asignavimai. Manau, kad šis biudžetas leis iš dalies paspręsti tas problemas, kurios dar yra vidaus reikalų sistemoje, ypač mažas pajamas gaunančių tarnybos darbuotojų. Tam irgi numatyta yra tam tikra piniginių lėšų suma. Taigi, manau, visų problemų iš karto, per vienus arba dvejus metus, išspręsti negalime, bet kad sprendžiame, mes šiandieną galim tą pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, bendra prasme pažiūrėjus, tikrai yra optimistinis biudžetas. Tačiau …
Z.BALČYTIS. Gal galima šiek tiek garsiau?
V.RINKEVIČIUS. Žiūrint į žemės ūkio finansavimo sritį, jokio optimizmo tikrai nėra. Puikiai žinom stichinės nelaimės šių metų nuostolius žemės ūkiui, nors yra nuomonių, kad lyg ir turėtų kompensuoti produkcijos kainų augimas, bet iš tikrųjų tai ne. 2-3 kartus sumažėjo gauta produkcija, o kainos padidėjo 20%, tai jokiu būdu negali kompensuoti. Ir norėčiau paklausti, kaip vis dėlto tą klausimą mes spręsim? Mes jį turėsim būtinai spręsti. Biudžete tai neatsispindi. Taip pat dėl melioracijos. Pavyzdžiui, melioracijai finansavimas nė kiek nedidėja, asignavimai didėja dėl energetikos pabrangimo, dėl didėjančių atlyginimų. Melioracijoje dirbantiems žmonėms taip pat reikės ir atlyginimus didinti, energetika, vadinasi, realus finansavimas mažėja mažiausiai 10%. Dar vienas dalykas – tiesioginės išmokos. Vis dėlto jos nedengia viso to, kiek reikėtų, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos …
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V.RINKEVIČIUS. Taigi tos temos labai skaudžios, vis dėlto norėtųsi jų teigiamo sprendimo.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū, kad įvardijot visas skaudžias temas, bet jos šiandieną nėra tokios skaudžios. Tai rodo žemės ūkio finansavimo tendencijos. Kaip ir minėjau, nuo 2003 metų bendra piniginių lėšų suma, kuri yra skiriama žemės ūkiui iš įvairių šaltinių, sudaro daugiau nei tris kartus… Ir mes patys jaučiame, kad iš tikrųjų vyksta labai teigiami pokyčiai žemės ūkio rinkoje ir ūkininkų veikloje. Jūsų paminėtos problemos dėl sausros, kuri šiais metais buvo, bet reikia nepamiršti ir kito klausimo, kad bendras nuostolis (nuostolis paprastai vertinamas pinigine išraiška), jeigu, sakykime, sumažėjo kai kurių kultūrų derlingumas arba gaunamas kiekis, tačiau padidėjo kainos, ir bendro nuostolio pinigine išraiška nesijaučia, aš turiu omenyje daugelį kultūrų. Manau, kad einama teisingu keliu. Yra skatinama, kad būtų sukurta labai aiški, labai skaidri viso žemės ūkio draudimo sistema, prie kurios valstybė taip pat planuoja prisidėti.
Kitų metų biudžete yra numatyta 15 mln. litų, bet aš manau, jeigu ši sistema funkcionuos, tai valstybė gali prisidėti ir daugiau. Taip pat turi prisidėti iš dalies ir patys ūkininkai, taip pat galima kalbėti ir apie pačios Žemės ūkio ministerijos prisidėjimą. Mes kalbam apie tai. Jūs paminėjot melioracijos sritį. Žemės ūkiui yra skirta tam tikra piniginių lėšų suma, kuri sudaro 2,6 mlrd. litų. Ir žemės ūkio vadovybės klausimas yra šias lėšas paskirstyti taip, kad būtų gaunamas pats pagrindinis efektas, taip yra vadinamas politikos darymas.
Tikrai mes visus šiuos klausimus nagrinėjom, kalbėjomės su žemės ūkio ministre, lyg ir apsitarėme, kad toks biudžeto projektas, nors galbūt netenkina visų sričių, tačiau yra optimaliai priimtinas ir jis yra šiandieną pateiktas. Taigi, manau, kiti metai žemės ūkiui bus tikrai labai geri, nes mes jau dabar, šiandieną ir rytoj, skolinsimės 225 mln. litų, kad galėtume anksčiau išmokėti išmokas žemdirbiams. Tai irgi yra labai geras dalykas, kad jie iš anksto pavasariui galės sukaupti tam tikrus piniginius resursus. Ir mes matom, kad tos išmokos yra gana nemažos, kalbant apie 2004-2006 metus, dar ateina 2007-2013 metai. Manau, žemės ūkis iš esmės pasikeis ir ateityje tų problemų liks mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Pateikdamas biudžetą jūs pasakėt, kad labai daug lėšų skiriama socialinėms problemoms spręsti. Iš tikrųjų daug lėšų. Bet tikrai mažai, faktiškai neatkreiptas dėmesys į tą sektorių, kuris uždirba pajamas. Ar jums neatrodo, kad šis biudžetas yra daugiau populistinis, bet visiškai nesprendžiantis darbingų žmonių gerovės, neužtikrinantis emigracijos proceso sustabdymo, o jaunus, darbingus žmones netgi skatinantis gyventi iš pašalpų, bet ne iš darbo pajamų, o jeigu tai nepriimtina, išvykti į užsienį.
Z.BALČYTIS. Dėl populizmo. Mes kartu su jumis praeitoje Vyriausybėje priėmėm labai daug gerų sprendimų, kurie didina socialinės srities darbuotojų finansavimą, ir turėjome tam tikslus. Pirmas tikslas buvo užtikrinti tiems žmonėms, kurie neturi darbinių pajamų (aš kalbu apie pensininkus, invalidus, vaikus ir t.t.), kad jie galėtų susimokėti už tam tikrus pasikeitimus, kurie vyksta mūsų ekonomikoje ir kurių mes patys nevaldome, t.y. išorės veiksniai – dėl kuro kainų padidėjimo, dėl kitų vartojimo paslaugų kainų padidėjimo. Ir mūsų pagrindinis tikslas yra, jūs turbūt sutiksite, užtikrinti tiems žmonėms pajamas, kad jie galėtų susimokėti tai, kas įvyks šiemet rudenį, ir panašiai.
Dėl darbingumo ir dėl tų darbingų žmonių. Aš paminėjau vieną skaičių – 558 mln. litų daugiau yra skirta šiame biudžete negu buvo skirta 2006 metų biudžete darbo užmokesčiui didinti visose srityse – ten, kur mes galim. Mes negalim didinti verslo srityje dirbantiems žmonėms, tai yra verslo klausimai. Bet beveik tris kartus padidinam darbo užmokesčiui skiriamą piniginių lėšų sumą. Aš manau, kad iš tikrųjų toks požiūris ateityje kaip tik ir leis sumažinti emigracijos mastus labai kvalifikuotos darbo jėgos, tos, kurios iš tikrųjų trūksta. Todėl tikrai nenorėčiau sutikti, kad jau tas 2007 metų biudžetas yra populistinis, jis yra socialiai orientuotas, daugiau skirtas švietimui finansuoti ir ypač sveikatos apsaugos sričiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas susijęs su sisteminiu požiūriu į biudžetą, o ne vien daugelio įspūdingų skaičių į ekvilibristika… Gerbiamasis ministre, išgirdus šiuos skaičius, jūsų požiūris tampa aiškus – geriausias būdas kelti žmonių pragyvenimo lygį yra skirstyti biudžetą, ir kuo daugiau, tuo geriau, o ne mažinti mokesčius. Biudžete tai yra atspindėta juodu ant balto. Sakykite, ministre, kodėl jūs, kaip patyręs politikas, nepasinaudojote kaip niekada idealia padėtimi padaryti ryžtingesnį veiksmą dėl žmonių šiais metais, o nustumiat ir paliekat kitiems metams indėlių ir kompensacijų už žemę procesų mokėjimo pabaigą? Lietuva niekada daugiau neturės galimybių disponuoti tokiomis lėšomis, kai kitais metais dar atkeliaus ir „Mažeikių naftos“ pinigai, kad padėtumėte tašką, o ne atidėliotumėte šio klausimo sprendimo, nepaisant to, kad pažanga buvo ir parodyta tam tikrų skaičių prasme?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs paminėjote, kadangi esu patyręs ir galbūt ne tiek daug politikoje, bet finansinėje srityje… Mokesčių mažinimo klausimas yra labai subtilus. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji politikai, mes dėl šių klausimų turime diskutuoti labai atsakingai. Mes negalime prieš pusantrų metų priimti sprendimus neįvertinę visų veiksnių, kurie gali atsitikti mūsų ekonomikoje. Vienas labai netolimas pavyzdys yra „Mažeikių naftos“ gaisras. Kas yra apsaugotas nuo kokių nors kitokių ekonominių, objektyvių, subjektyvių veiksnių, kurie gali iš esmės paveikti mūsų ir finansinę rinką, ir ekonominę politiką. Todėl aš niekada nesakau, kad mokesčių mažinimas yra nesprendžiamas dalykas. Aš kalbu apie tai (ir mūsų Vyriausybė, manau, mes diskutavome Vyriausybėje), kad teisingiausias būdas grįžti prie šio klausimo yra 2007 m. rugsėjo mėnesį, kai taip, kaip ir reikalauja biudžeto formavimo principai, galėsime įvertinti visus pasikeitimus, kurie bus labai dideli per 2007 m. ir 2006 m. pabaigą. Tai būtų natūralus procesas ir aš tikrai skatinčiau ateityje taip ir susitarti.
Dabar dėl išmokų už žemę ir indėlius. Kaip ir minėjau, suma yra beveik 800 mln. litų. Tai yra labai daug. Vien tik už indėlius – 554 mln. litų. Be to, valstybės biudžete, pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas, yra numatyta galimybė didelę dalį lėšų skirti šioms išmokoms. Mes planuojame iki 2009 m., jeigu viskas gerai bus su ekonomika, atsiskaityti su žmonėmis. 2008 m. sausio 1 d. dar liktų apie 1,3 milijardus litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tribūnoje yra laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas, todėl, naudodamasis proga, noriu paklausti. 12.30 val. turi prasidėti Vyriausybės valanda. (Balsai salėje) Prašau? Ar mes galėtume tęsti klausimus ir atsakymus? Ministre Pirmininke, jūs neprieštaraujate?
Z.BALČYTIS. Labai ačiū, kad sužinojau antrąsias savo pareigas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip mums pranešė, kad jūs dabar einate šias pareigas.
Z.BALČYTIS. Kaip nuspręs Seimas, aš esu pasiruošęs ir toliau atsakyti į klausimus, man čia įdomiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau? Atsiprašau, buvo pateikta klaidinga informacija. Ministrą Pirmininką pavaduoja A.Butkevičius. Klausia kolega K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, kalbėdamas apie kaimo finansavimą, jūs pabrėžėte tam tikrą augimą, tačiau iš tikrųjų išanalizavus biudžetą matyti, kad ministrų kabinetas kaimo problemas nori perkelti į Seimą neišdiskutavęs kabinete. Aš pasakysiu skaičius. Tiesioginėms išmokoms trūksta 42 mln., melioracijai – 42 mln., duotiems pažadams dėl sausros, dėl stichinės nelaimės – daugiau nei 200 mln. litų. Kaip jūs dabar manote, Seimas turėjo nuspręsti, ar kabinetas turėjo ateiti su tokiu biudžeto projektu, kad mums nereikėtų dėl to diskutuoti, o galėtume tik pritarti?
Z.BALČYTIS. Labai ačiū, kad taip detaliai išanalizavote, ko trūksta, bet, manau, būtų galima vardinti ir dar didesnį sąrašą. Kaip minėjau, ir vidaus reikalų sistemoje yra tam tikrų bėdų, sveikatos srityje, taip pat ir mokesčių srityje yra tam tikrų klausimų, kuriuos reikia spręsti. Manau, kad būtų galima vardinti daug, tačiau buvo pateikti skaičiai, kurie kalba apie tai, kad šiai sričiai yra skiriama kur kas daugiau finansų, kad yra galimybė iš dalies spręsti tas problemas, kurias jūs minėjote. Dėl išmokų. Manau, kad buvo priimti tam tikri Vyriausybės susitarimai, buvo priimtas sprendimas, kiek mes, kaip valstybė, prisidedame prie išmokų išmokėjimo. Be to, žemės ūkis turi ir Kaimo plėtros programą, pagal kurią yra numatyta per milijardą litų įvairioms programoms įgyvendinti. Aš suprantu jūsų susirūpinimą dėl žemės ūkio finansavimo, tačiau manau, kad skirtos lėšos yra optimaliai paskaičiuotos. Mes visas sritis privalome finansuoti iš dalies, nes visų poreikių patenkinti negalime, nes jų buvo per 6 milijardus litų, o galėjome patenkinti tik 2,3 milijardus litų. Taigi aišku, kad tam tikra dalis liko nepatenkintų. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad valstybėje nebūtų ekonomikos perkaitimo, kad visos sritys plėtotųsi tolygiai, kad mes kartu su žemės ūkio galėtume per tam tikrą laikotarpį parengti kvalifikuotus darbuotojus, socialinėje srityje – sudaryti galimybę žmonėms sumokėti už kainų didėjimą ir daug kitų dalykų. Todėl, manau, kad biudžeto projekte numatytos išlaidos yra tikrai gana detaliai pasvertos ir optimaliai subalansuotos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Domarkas.
V.DOMARKAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, formuojant valstybės investicijų 2007–2009 m. programą, sakykite, kiek svarbus buvo savivaldybių aktyvumas rengiant ir teikiant projektus ir ar tai buvo lemiamas veiksnys, ar iš tiesų buvo atsižvelgta į tolygaus regionų plėtros principą? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl tolygaus regionų plėtros principo. Kaip žinote, daugelį metų dėl šio klausimo buvo kalbama ir diskutuojama. Iš vienos ekonominės situacijos pereinant į kitą, įvyko tam tikrų transformacijų ir rinka iš esmės pasikeitė. Mes žinome, kad iš 15 metų tik porą metų mes galime teigti, kad regionai iš tikrųjų jau sugeba išsilaikyti. Tai rodo savivaldybių biudžetų surinkimas ir šiais metais, kaip minėjau, net 55 savivaldybės planuoja surinkti daugiau negu 19%, arba įvykdyti savo planus. Šie skaičiai rodo, kad iš tikrųjų regionai jau vienaip ar kitaip yra tolygiai paskirstyti pagal ekonomines charakteristikas. Aš kalbu apie ekonomines, nes viename rajone daugiau yra išvystyta pramonė, kitame – paslaugų sritis, bet bendros tendencijos yra teigiamos ir tai rodo, kad tų savivaldybių, kurios nevykdo biudžeto pajamų dalies, lieka vis mažiau ir mažiau. Tai rodo, kad mūsų planavimas yra teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, noriu pasiteirauti. Ar bus savivaldybėms padidintos lėšos keliams, gatvėms ir kiemams asfaltuoti? Dabar susidaro paradoksali padėtis. Socialiai remtiniems žmonės savivaldybė papildomai skyrė tai malkoms, tai anglims atsivežti, bet nėra kaip atvežti, nes nesutvarkytos gatvės. Labai ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Gal per daug pesimistine gaida kalbate apie Lietuvos kelius. Jeigu palygintume su mūsų kaimynais, vis dėlto situacija pas mus yra daug geresnė, ir aš žinau iš buvusios savo darbo patirties.
Dėl perspektyvos. Aš esu įsitikinęs, kad finansavimas transporto srityje ir toliau didės, nes kelių asfaltavimui ir žvyrkelio asfaltavimui valstybėje yra atskira programa – Kelių priežiūros ir plėtros programa. Praeitais metais formuodami 2006 metų biudžetą, ministras neleis sumeluoti, patvirtinome apie 850 mln., tačiau šiandien Priežiūros programos bendra suma sudaro jau per 1 mlrd. litų, nes iš akcizų buvo surinkta daug daugiau piniginių lėšų. Tos pačios tendencijos yra planuojamos ir kitais metais. Todėl aš manau, kad ir susisiekimo ministras ieško būdų padidinti finansavimą, ypač žvyrkelių programai. Manau, ta programa tikrai bus tęsiama, tačiau per vienerius metus išasfaltuoti 50%, arba 21 tūkst. km, kelių, matyt, (…) neįmanoma. Tai yra tęstinė programa, kuri turės tęstis daug metų. Tam tikrai, manau, bus numatyta lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, matyt. Prašom. Bronislovas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti nutraukti klausimus ir atsakymus, nes daug ministrų laukia Vyriausybės valandos. Per Vyriausybės valandą dar bus galima ką nors patikslinti. Be to, mes turime labai daug laiko išsiaiškinti visas smulkmenas, kurios rūpi kolegoms Seimo nariams. Vis dėlto laikykimės darbo tvarkos. Todėl siūlau nutraukti klausimų ir atsakymų tolesnę eigą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų klausiau ir gavau jūsų pritarimą, kad toliau klausime dėl biudžeto. Ar yra kitokių?.. (Balsai salėje) Ar galime susitarti, kad klausime iki 13 valandos ir?.. (Balsai salėje: „Gerai, gerai“.) Jeigu taip, prašom apsispręsti balsuojant, kad klausimus ir atsakymus stabdome. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume B.Bradausko siūlymui ir neteiktume klausimų ir atsakymų?
Už – 47, prieš – 14, susilaikė 8. Dėkojame ministrui už klausimų pateikimą. Noriu pranešti Seimo nariams, kad baigėme klausimus Nr.XP-1738 ir Nr.XP-1741.
Dabar prašome Vyriausybę užimti savo vietas ir pradedame Vyriausybės valandą, kuriai numatytas laikas iki 13.30 valandos.
Ačiū. Gerbiamieji, remiantis Statutu, pirmoji klausia Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Norėjau klausimą užduoti vidaus reikalų ministrui, bet jo nematau. Ateina vidaus reikalų ministras, tai gal tada užduosiu klausimą. Turbūt visi vakar skaitėme apie susišaudymą, įvykusį viduryje Kauno miesto, kaip sakoma, taikiu metu normalių žmonių būryje. Iš tiesų kaip turi jaustis eiliniai Kauno gyventojai. Tai yra žinomi nusikaltėliai, kurie turėjo, pasirodo, apribojimus neišeiti iš namų, neturėti ginklo, o jie niekieno nežaboti viduryje Kauno miesto sukėlė tokį incidentą ir tokį susišaudymą, kad pavojus kilo ir taikiems gyventojams.
Gerbiamasis ministre, ar šis klausimas buvo svarstomas jūsų vadovaujamoje ministerijoje, kokių jūs galite imtis priemonių, kad iš tikrųjų būtų sutramdomi tokie visiems žinomi nusikaltėliai ir nebūtų grėsmės taikiems vieno ar kito miesto gyventojams? Ačiū už atsakymą.
R.ŠUKYS (LCSF). Atsiprašau, iš karto maniau, kad neveikia mikrofonas. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad ministerijoje mes nesvarstėme šio klausimo, nes šiuo atveju kalbama apie padarytą nusikaltimą ir apie vykdomą ikiteisminį tyrimą. Jį pagal kompetenciją vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kontroliuoja Prokuratūra. Aš suprantu, kiek aš galėčiau atsakyti į tą klausimą, iš principo, kai kalbama apie nusikalstamumą, apie nusikaltimus, kurie priskiriami prie sunkių nusikaltimų, ir pati situacija, kaip jūs pasakėte, be abejo, yra vertintina labai susirūpinus, t.y. įvykis įvyko viduryje dienos, iš tiesų akivaizdu, kad buvo kilęs pavojus aplinkiniams žmonėms. Bet šiuo atveju pasakyti ką nors konkrečiai ar pasakyti, kad ateityje nepasikartos tokių nusikaltimų (yra tokia problema, prie kiekvieno žmogaus konkrečiu momentu toje vietoje policininkas, kai padaromas nusikaltimas, ne visada atsiranda), aš tikrai tokio pažado duoti, deja, negaliu. Manau, kompetentingi pareigūnai bylą ištirs ir bus duoti atsakymai į klausimus, kodėl tai įvyko, kas ten įvyko. Bet tą turi padaryti tie specialistai, kurių kompetencijai tai yra priskirta pagal Konstituciją ir įstatymus. Tikrai ne vidaus reikalų ministras šiuo atveju tiria nusikaltimus ir ypač, ką jūs sakėte, nužudymo atvejus, nes ten vieną žmogų nušovė. Matyt, reikės, jeigu kada bus generalinis prokuroras, paklausti jo, kaip tas tyrimas vyksta. Šiuo atveju ministras neturi tokios kompetencijos ir netgi tai gali būti suprasta kaip tam tikra įtaka tyrimui. Tad atsiprašau, daugiau negaliu nieko komentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, klausti – viena minutė, atsakyti – 2 minutės. Prašom klausti. Kolega V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Kadangi nėra žemės ūkio ministrės, klausimo neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Volčiokas.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas skirtas aplinkos ministrui. Turbūt aplinkos ministras iš tikrųjų žino, kad Europos Komisija inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą dėl pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su poveikio aplinkai projektu, vertinimo. Gal gerbiamasis ministras galėtų pasakyti, kodėl mes pakliuvome į šį juodą sąrašą dėl jūsų ministerijos valdininkų darbo broko ir padarytų pažeidimų? Iš tikrųjų kas už tai atsakys ir kaip jūs šalinsite tuos pažeidimus? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Labai atsiprašau, galėtumėte pakartoti pradžią, dėl kurio klausimo?
V.VOLČIOKAS. Dėl Europos Komisijos dėl pagrindinių Europos teisės aktų dėl projekto aplinkos vertinimo.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Lietuva, kaip ir, atrodo, 15 kitų valstybių gavo tam tikrų klausimų šioje srityje. Kyla labai daug abejonių, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi. Manome, kad buvo vertintas senesnis įstatymo variantas, senesni lydimieji teisės aktai ir tai yra normali procedūra, per kurią dabar pateiksime atsakymus. Aš manau, kad viskas yra gerai. Yra nesusikalbėjimas, galbūt pačios komisijos kai kurių teisės aktų nežinojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius. Ruošiasi kolega J.Veselka.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų skirtas finansų ministrui, kurį, deja, mes nubalsavome nuo kalbėjimo tokiu aktualiu klausimu kaip biudžetas.
Gerbiamasis ministre, vakar Vyriausybė apsisprendė teikti politinėms partijoms susitarimą dėl vadinamojo fiskalinio stabilumo. Biudžeto projektas 2007 metams nežada nieko gero. Tai tikrai ne fiskalinio stabilumo biudžetas.
Mano klausimas yra toks. Kokiais argumentais ir veiksniais vedami Vyriausybės nariai nori įtikinti politines partijas padėti parašus po fiskalinio stabilumo susitarimu, jeigu mes nematome jokių priemonių sąrašo ir atnaujintos konvergencijos arba stabilumo programos, kuri, logiškai mąstant, turėtų būti mūsų susitarimo pagrindas. Kodėl mes turime patikėti, matydami tokį biudžeto projektą…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
P.AUŠTREVIČIUS. …kad viskas klostysis taip, kaip jūs norite. Kitaip sakant, geidžiate? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ką aš galiu pasakyti? Vieniems blogas biudžetas, kitiems geras, bet, matyt, ne čia yra svarbiausia, kaip mes vertiname. Kiekvienos valstybės, ypač Europos Sąjungos šalies, bendrą makroekonominę situaciją vertina užsienio ekspertai ir tarptautinės reitingų agentūros. Man yra svarbiausias jų įvertinimas, kuris yra, manau, labai geras. „Fitch“ reitingų agentūra, kuri visiškai neseniai buvo Lietuvoje (mes irgi kalbėjomės), taip pat pažymėjo labai stabilią mūsų makroekonominę situaciją. (…) reitingų agentūra padidino mūsų reitingus ir sumažino skolinimosi kaštus, nors mes 2007 metais ir neįvedėme euro. Tai rodo, kad bendra finansinė politika yra vykdoma teisingai ir stabiliai.
Šiandien buvau susitikęs su Pasaulio banko vykdomuoju direktoriumi, kuris taip pat, manau, gana kompetentingai supranta bendrąsias ekonomines tendencijas ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje ir pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė didžiulius Lietuvos pasiekimus per trumpą laikotarpį šioje srityje, kad mes sugebėjome stabilizuoti situaciją. Turėti gana neblogus pasiekimus finansų rinkoje rodo, kad vis dėlto neblogas tas 2007 metų biudžetas, kuris, kaip minėjau, didėja 14,4%. Išlaidos didėja tik 12%. Mes 300 mln. litų, kaip minėjau, mažiname fiskalinį deficitą.
Dabar dėl susitarimo. Aš manau, čia yra mūsų bendras reikalas, tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių, suprasti tas grėsmes, kurios iš tikrųjų gali iškilti kalbant apie makroekonominę ir finansinę situaciją. Ateityje, ne šiemet, bet po metų, kitų ar trečių, kad to neįvyktų, mes turime prisiimti tai, ko reikalauja ir tarptautinės institucijos, ir Europos Komisija, kurios nuomonė yra pagrįsta kitų Europos Sąjungos valstybių patirtimi. Todėl manau, mes neturime vienas kitu… Pasirašydami tą susitarimą mes visi įsipareigotume daryti tai, ko iš tikrųjų reikalauja bendroji ekonominė logika ir taisyklės, ir mokslai ekonomikos ir finansų srityje. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje (…) 2006 metais gavo Nobelio premiją, ir jis taip pat analizavo tą pačią problemą, kad politikai rinkimų metu gali šiek tiek iškreipti infliacinius rodiklius didindami darbo užmokestį ir tuo metu skatindami sukurti papildomai darbo vietų… Labai paprasta ir trumpa išvada – tiek politikai, tiek tie pareigūnai, kurie turi įtakos makroekonominių rodiklių vykdymui, turėtų būti susaistyti tam tikromis sutartimis ir susitarimais, kad to neįvyktų vienų ar kitų rinkimų metu. Tam ir buvo pateiktas šis susitarimas. Manau, jis atitinka laikmečio dvasią, nes aplinkinėse valstybėse vyksta ekonomikos perkaitimas, Latvijoje, Estijoje, kitose valstybėse. Kad to neįvyktų ir Lietuvoje, mes turime būti bendrai atsakingi už šią sritį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi kolega V.Stankevičius.
J.VESELKA (TTF). Aš noriu užduoti klausimą finansų ministrui. Norėčiau, kad papildytų premjeras ir galbūt užsienio reikalų ministras. Štai kodėl. 2007 metų biudžete vėl ženkliai didinamos karinės išlaidos. Klausimas. Su kuo per artimiausius 50 metų Lietuva žada kariauti, nes 500 tūkst. lietuvių jau pabėgo į užsienį, nežinomas skaičius tų, kurie ruošiasi bėgti į užsienį. Į jų vietas ateina kitos religijos, svetimos kultūros, tradicijų žmonės. Ar ne geriau būtų tuos pinigus panaudoti spręsti tai, tarsi atrodytų, kad Lietuvoje jau vyksta tylus pilietinis karas, dėl ko 25% darbo jėgos bėga? Ar jums vis dar norisi su kuo nors kariauti? Todėl prašau pagrįsti, su kuo ruošiatės kariauti ir kodėl tuos pinigus ženkliai didinate, netausodami jų toms problemoms, kurios jau realiai bado akis?
Z.BALČYTIS. Gal aš pradėsiu. Iš tikrųjų mes turime suprasti, kad įstojimas į NATO mums davė didžiulį saugumą, dėl to į mūsų Lietuvos ekonomiką atėjo užsienio investicijos. Aš, kaip savininkas, pirmiausia žiūrėčiau, kiek mano būsimos investicijos gali būti saugios, ir vienos ar kitos politinės partijos atėjimu į valdžią jos nebūtų nusavintos. NATO visa tai ir užtikrina ir tam buvo pritarta.
Antra. Kiekviena valstybė turi prisidėti prie bendrųjų gynybinių klausimų. Mes, Lietuva, prisidedame su 2007 metų biudžetu nei daug, nei mažai, tik 1,28, jeigu neduos sumeluoti man gynybos ministras, ir tai yra tik daugiau negu 120–130 mln. litų. Mes turime politinių partijų įsipareigojimą gynybos sritims didinti asignavimus iki 2% BVP. Mūsų problema yra ta, kad metai iš metų BVP labai sparčiai auga. Tas augimas, jeigu imtume nominalų BVP, šiais metais prognozuojamas 14%. Labai dideli augimai. Todėl kalbant apie mūsų, kaip valstybės, prisidėjimą kitose gynybinėse srityse, nebūtinai Lietuvoje, aš manau, kad esant tokiam biudžetui tikrai nebus su kuo kovoti Lietuvoje, turiu omeny 2007 metų biudžetą, kai visos sritys yra finansuojamos… bet kalbant apie tarptautines akcijas ir įvairias organizacijas manau, kad privalu kiekvienai valstybei nors nedidelį indėlį, bet įnešti į gynybinę sistemą, į gynybinį saugumą, kuris yra tiesiogiai susijęs ir su mūsų visų Lietuvos piliečių gerovės didinimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Ar galima būtų papildyti?
PIRMININKAS. Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai suprantu jūsų susirūpinimą kalbant apie tas temas, apie kurias jūs kalbate. Tačiau šiuolaikinis pasaulis yra paveiktas globalizacijos ir vis labiau veikiamas šių faktorių. Patinka mums tai ar nepatinka. Lietuva dalyvauja ne tik globaliniuose ekonominiuose procesuose, ne tik tarptautiniame darbo pasidalijime, bet ir tarptautiniame globaliame atsakomybės pasidalijime. Pasaulis tampa dideliu kaimu ir mūsų priklausomybė Europos Sąjungai ir NATO irgi yra išraiška to, kad mes aktyviai dalyvaujame globaliniuose procesuose. Globalūs procesai, deja, gimdo globalius iššūkius. Tie iššūkiai nesukoncentruojami į vienos valstybės atsaką ir galbūt net nesukoncentruojami į vienos civilizacijos atsaką kitai civilizacijai. Tiesiog pasaulis tapo toks, kad nedidelis krestelėjimas Azijoje atsiliepia ir Lietuvos rinkai sunkiais padariniais. Todėl globalūs iššūkiai ar globalus atsakas… reikia pasverti galimybę Lietuvai atsiriboti nuo šitų iššūkių, nuo šitų galimybių ir gyventi kokį nors kitą gyvenimą. Bet mūsų kelias dabar rodo, kad tinkamas atsakas tarptautiniam terorizmui, tarptautinei prekybai narkotikais, globaliam nestabilumui, kurį kelia kokia nors toli toli nuo Lietuvos esanti valstybė, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja, iš tikrųjų nėra jau taip toli ir nėra jau taip su mumis nesusiję. Todėl mums, Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai, atrodo, kad mes turėdami minimalių išlaidų turime maksimalų saugumą ir maksimalų rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Stankevičius. Ruošiasi kolega V.Saulis.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Labai gaila, bet situacija Afganistane komplikuojasi, tuo labiau prasideda žiemos laikotarpis. Aš turiu omenyje pirmiausia Goro provinciją. Norėčiau paklausti. Jeigu iškils koks nors ekstra atvejis mūsų žmonėms, kurie dabar dirba Goro provincijoje, per šį labai sudėtingą žiemos laikotarpį, ar mes galėsime, sugebėsime padėti, aš turiu omenyje ryšį, galbūt ir kitą pagalbą? Ar tinkamai pasirūpinome jų saugumu? Ačiū.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų situacija Afganistane gana įtempta, bet turėčiau pasakyti, kad dabartinis periodas po aktyvių veiksmų Pietų provincijose yra šiek tiek ramesnis. Žiema prie tos ramybės taip pat šiek tiek prisideda, nes yra uždaromos kai kurios kalnų perėjos, per kurias galima ateiti arčiau mūsų stovyklos, ir panašiai. Mes tuoj pakeisime savo kontingentą, važiuos nauji žmonės, naujas PAG`as. Jie kaip tik ir čia, ir prieš vykimą į misiją pereina specialų pasirengimą, ruošiasi būtent žiemos sąlygoms. Mes palaikome glaudžius ryšius su greta mūsų provincijos dirbančiais ispanais, britais, kanadiečiais. Taip pat darome aktyvesnį mūsų pasikeitimą ir žvalgybine informacija, ir kitokia, kad būtų kuo geriau užtikrintas saugumas. Mes sutarėme dėl papildomos technikos žiemai, naujai mūsų PAG`o rotacijai, pasimokėme iš praeitos žiemos. Tiesiog sutarėme, kad žiemos periodui bus vikšrinė technika, kuria bus galima įveikti kalnų perėjas ir lengviau susisiekti. Manau, ši misija, ši rotacija mūsų kariams bus saugesnė ir ramesnė nei ankstesnės. Juo labiau kad jie iš palapinių persikraustys gyventi į konteinerių namelius, kur bus geresnės socialinės sąlygos nei tarnavusiems iki tol. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi kolega R.Venclovas.
V.SAULIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Klausimas ir prašymas, galbūt viskas vienu metu. Praeitą savaitę man teko dalyvauti savo rajone susitikime su žemdirbiais. Manau, visoje Lietuvoje yra problema dėl sustabdyto proceso perkant valstybinę žemę ir dėl įstatymų lydimųjų aktų rengimo. Susidaro tokia nevienareikšmė situacija. Žmonės jau tikrai seniai padavę prašymus, mūsų rajone apie 40 žmonių jau parengė projektus, dalis tų žmonių jau sumokėjo už žemę, sumokėjo už matavimus. Šiandien jie manęs labai pagrįstai ir griežtai klausia, kada mes sutvarkysime įstatymų lydimuosius aktus, kad toliau judėtų šis procesas.
Daug klausimų kelia ir individualus žemės vertinimas. Ar jis iš tikrųjų pasiteisins? Žiūrint truputį atgal, žiūrint į tuos žmones, kurie jau…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.SAULIS. …kaina nustatyta. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū už šiuos klausimus. Mes į artimiausią Vyriausybės posėdį esame pasikvietę apskričių viršininkus, kad Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba kartu su apskritimis, dalyvaus Vyriausybės vadovas ir nariai, pirmiausia galėtume apsvarstyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso eigą ir paspartinimo galimybes, nes žemės rinkos aktyvinimas yra tiesiogiai susijęs su žemės reformos pirmojo etapo pabaiga. Keleto rajonų situacija mūsų dar netenkina. Turiu minty palyginti dar nedidelį 20–25%… iki visiško nuosavybės atkūrimo pasilikusį negrąžintą žemės plotą. Taigi tai vienas iš klausimų.
Kitas klausimas, kaip žinote, susijęs su įstatymų pataisomis. Jie iš dalies jau gavo palaikymą. Vienas iš tokių yra galimybė dalį ne valstybinės reikšmės miško, parkų skirti būtent trūkstamai žemei padengti, bet atkuriant natūra, tai yra tik tiems savininkams, kurie yra turėję. Tūkstančiai žmonių Vilniaus, Utenos, Klaipėdos apskrityse nerealizavo savo teisės, atsisakė kompensacijų, nes tikėjosi tai atgauti natūra. Toks gerokai perlenktas akcentavimas kai kurių kitų motyvų ir nepaisymas konstitucinės teisės į nuosavybę pirmumo trukdė tą procesą paspartinti. Taip pat ir gerokai užstrigęs dviejų įstatymų, t.y. Laikinojo žemės įsigijimo ir Teritorinio planavimo įstatymų, pataisų procesas, nes aiškinamasi, kaip pristabdyti tokį žemės įsigijimą, kai pirmumą ir lengvatas įgyja neva valstiečių ūkio subjektai, turintys keliasdešimt, o kartais ir keletą arų… Tai šie procesai ir jūsų, kolegos, dėka nustūmė kai kurias kliūtis, atsirado bendras sutarimas pirmiausia Vyriausybėje tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, atstovaujančių kiek skirtingiems aspektams, kartu ir požiūriams į šį procesą. Praeitą savaitę buvo balsuota dėl galimybės ir tą klausimą spręsti, nestabdyti ūkininkų ūkių kūrimo ir pasinaudoti nuosavybės teise į ne mažiau kaip 1 ha, o specializuotiems ūkiams – 0,5 ha. Yra daugybė aspektų, kurie tą dalyką stabdo. Jeigu bent vienas iš jų stovi kelyje į tai, tai, be abejo, procesas nevyksta sparčiai.
Aš norėčiau jus pakviesti, jeigu jūs pageidausite, gerbiamasis kolega Sauli, į Vyriausybės posėdį. Mes galėsime jums pranešti, kada Vyriausybėje bus svarstomas klausimų kompleksas kartu su apskritimis. Tada nuodugniau ir atskirais punktais mes ne tik situaciją pasiaiškinsime, bet ir tai, kas yra daroma ir kas gali būti dar geriau ir greičiau padaryta, kad tas procesas spartėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Venclovas. Ruošiasi S.Pabedinskas.
R.VENCLOVAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį finansų ministrą. Kokią įtaką turės 2007 m. Lietuvos Respublikos biudžetui „Mažeikių naftoje“ įvykęs gaisras?
Antras. Ar neturės įtakos šis gaisras Mažeikių rajono savivaldybės 2007 metų biudžetui? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų buvo atlikti tam tikri skaičiavimai dėl tiesioginės gaisro metu padarytos žalos. Yra paskaičiuota 131 mln. litų. Manau, kad pati akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, kuri yra privati ir kurios didesnė akcijų dalis šiandien priklauso „Jukos“, dar nėra parduota, buvo pasirašiusi draudimo sutartis su įvairiom draudimo kompanijom ir ta suma turėtų būti iš dalies kompensuota, kiek šiandien girdėjau ūkio ministro komentarus. Dėl netiesioginės įtakos valstybės biudžetui, manau, kad ji neturėtų būti labai didelė, ryški, nors įmonė dirba ir ne visu pajėgumu, tačiau mes ir praeityje turėjome tam tikrų atvejų, kai dėl naftos tiekimo sutrikimų, taip pat dėl mazgų remonto ši įmonė nedirbdavo visu pajėgumu. Aišku, kad tam tikra dalis turės įtakos. Šiandien būtų sunku pasakyti, bet apskritai tai neturėtų būti labai daug. Nuostolis valstybės biudžetui gali pasireikšti per pelno mokesčio nesumokėjimą. Jeigu nebus iki galo privatizuota, galbūt čia tam tikra dalis dėl dividendų, bet nemanau, kad tai būtų labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi V.Margevičienė.
S.PABEDINSKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas šalies švietimo ir mokslo ministrei. Tai, kas įvyko, turbūt galėjome tik nuspėti. Buvo detektyviniuose filmuose, televizijos programose, bet matydavome Amerikoje ar Šiaurės Amerikoje, kitur, kai moksleiviai, įsiveržę su ginklais į vieną ar kitą mokyklą, šaudo, žudo, ir stebėdavomės, kaip tai gali būti. Kai realiai pajutome, kad visa tai yra realu, truputį kita forma yra ir Lietuvoje, kažkaip tapo nesuvokiama. Iš tikrųjų vaikų psichiatras Linas Slušnys, atrodo, yra pasakęs, kad tai gali kartotis ir ateityje, taip gali būti. Tuo labiau kad ne paslaptis, jog daugelyje mokyklų tokių problemų yra, nes mokiniai yra beveik nevaldomi, jie bėga iš pamokų, net pedagogus primuša, bet kad su peiliu sužalotų tris vaikus, tai yra labai labai reta. Sakykite, ar tokie vaikai apskritai gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose? Juk jie kelia grėsmę kitiems mokiniams. Gal čia iš tikrųjų ta problema, kai jau peržengtas toks pirmas žingsnis į nebūtį, į neviltį.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Taip, išties šis įvykis „Volungės“ pradinėje mokykloje sukrėtė daugelį. Mums iki to kokios nors mokyklos problemos nebuvo žinomos, tačiau, žinoma, pradėjus domėtis, kas atsitiko ir ar mokykla dėjo kokias nors pastangas, ir ar tas vaikas ir anksčiau elgėsi kaip nors taip, kad jam reikėtų papildomos paramos, dabar žinoma, kad jis praėjusiais metais buvo perkeltas į kitą klasę ir direktorės pavaduotoja labai palankiai atsiliepė apie mokinių tėvus, kurie žinojo, kad yra problemų, tačiau jie buvo pakantūs, geranoriški ir tikėjosi, kad tam tikras moksleivio integravimas gali duoti gerų rezultatų. Taip pat jau yra informacija, kad vaikas nuo rugsėjo 4 iki 25 dienos gydėsi ir mokėsi Vaiko raidos centre ir kad jam buvo rekomenduota psichologo asistento pagalba. Tokią pagalbą mokykla būtent ir suteikė, bet kokia yra diagnozė, kokie yra sutrikimai, mokykla nežino. Čia išties reikia daugiau tėvelių pastangų dėl tolesnės pedagoginės psichologinės tarnybos pagalbos moksleiviui.
Bendras principas integruoti vaikus ir leisti jiems mokytis visiems kartu iš esmės yra humaniškas ir, matyt, teisingas, nes daugiausia kalbama apie integraciją vaikų su negalia, kurie išties turi problemų, bet jokiu būdu nėra kam nors pavojingi. Yra įsteigti psichologų etatai, yra psichologinės tarnybos visose savivaldybėse. Vilniuje yra pedagoginė psichologinė tarnyba. Tokiais atvejais išties reikia ir medikų, ir mokytojų, ir, žinoma, pačių tėvelių pastangų. Jeigu yra tokių atvejų, kad negali vaikai kartu mokytis su kitais moksleiviais, tam yra specialiosios mokyklos ir turėtų būti mokomi ten, tačiau pastangos išties turi būti dedamos ir pačių tėvelių įvertinant vaiko būklę ir įvertinant ekspertų ir profesionalų siūlomas rekomendacijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Margevičienė. Ruošiasi R.Visockytė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Seimo Pirmininkui. Aš norėčiau pratęsti klausimą gerbiamajai ministrei. Taip, gerbiamoji ministre, tai yra iš tikrųjų humaniška, teisinga integruoti vaikus su lengva negalia, bet jūs labai gerai žinote, kad jau gerą dešimtmetį galioja Specialiojo ugdymo įstatymas ir jame aiškiai yra parašyta, kad tokiose klasėse turėtų būti pedagogų pagalbininkai. Deja, jų nėra. Mes jau dešimtmetį kalbame apie tai, kad ypač didelė problema yra rajonų mokyklos, kuriose yra po šimtą integruotų vaikų. Jiems nėra darbinio užimtumo, nėra įrengtų technologijos klasių. Dabar pats laikas svarstant biudžetą būtent apie tai pagalvoti, kad turėtų būti daugiau socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, nes netgi specialiųjų pedagogų nėra. Ar dabar tikrai jau ta problema bus sprendžiama? Ačiū.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai tai nėra įvykis, kuris paskatina ir sukėlė tokį didesnį susidomėjimą spręsti problemą. Ta problema yra sprendžiama metai iš metų, pagal biudžeto finansines galimybes didinamas pedagogų skaičius. Jau vien šiais metais nuo rugsėjo mėnesio per šimtas pedagogų pagalbininkų – specialiųjų pedagogų etatų yra įvesta. Didėjant biudžetui toks skaičius bus didinamas ir, žinoma, jie yra būtini ir reikalingi. Visiškai tam pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Visockytė. Ruošiasi V.M.Čigriejienė.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Klausimas finansų ministrui. Norėčiau sužinoti, kada Klaipėdos uosto muitininkai turės katerį ir parengtus nardytojus tikrinti laivų dugnus, nes, atrodo, vieninteliai iš Baltijos šalių ir Europos Sąjungoje esame uostas, neturintis tokių priemonių?
Z.BALČYTIS. Klaipėdos uostas yra saugomas ir Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos tarnybos. Tam tikrą dalį funkcijų, aišku, atlieka ir muitinė. Yra nustatyta tam tikra sistema, kuri veikia nuo 1996 metų. Pagal tą sistemą kiekvienas iš operatorių turi atitikti tam tikras funkcijas.
Dėl katerio ir nardytojų. Čia įdomus klausimas. Man reikėtų užklausti Muitinės departamento direktoriaus, bet, kiek žinau, muitinė šiandien yra įdiegusi savo tikrinimo ir kontrolės sistemą, kuri tikrai duoda gana neblogų rezultatų. Manau, kad yra sulaikomos labai didelės kontrabandinių cigarečių ir neapskaityto kuro siuntos, ir daug kitų dalykų. Aš pasidomėsiu, ar iš tikrųjų vieno katerio ir vieno nardytojo klausimas išspręs Klaipėdoje, komandos klausimas išspręs Klaipėdoje apsaugos problemas. Jie to klausimo iki šiol nekėlė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.M.Čigriejienė. Ruošiasi kolega Z.Mikutis.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, matydama jus operacinėje mačiau ryžtingą chirurgą. Kodėl jūsų ryžtingumas išblėsta sprendžiant onkologines problemas? Ar planuojate šiais metais išleisti įsakymą dviem onkologiniams centrams įsteigti? Juk griuvo Berlyno siena, Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, tad kur kas lengviau atskirti Kauno onkologinę ligoninę nuo KMUK. Kada tai padarysite? To laukia pacientai, kurie dar vis nepraranda vilties. Ačiū.
R.TURČINSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamoji profesore ir gerbiamoji kolege, už klausimą. Ne vieną kartą jį nagrinėjome. Kalbėjomės su Seimo nariais, taip pat klausimas aptartas Sveikatos reikalų komitete. Šiandieną pasakyti datą konkrečiai man būtų tikrai labai sunku. Aš jums minėjau, negaliu meluoti, todėl tos datos šiandieną tikrai, pasakau atvirai, negaliu pasakyti. Tačiau aš pasakysiu, kokioje stadijoje dabar yra būtent to klausimo sprendimas. Šiuo metu Sveikatos ministerijoje yra sudaryta vadovybės grupė, kuri pateiks pasiūlymus Seimo nariams ir komisijai, kuri tyrė būtent tą problemą, kilusią po sujungimo, Kauno onkologinės ligoninės inkorporavimo į Universiteto ligoninės sudėtį. Mes esame iš principo aptarę, kad vienu ar kitu atveju kalbėsime apie Kauno onkologinės ligoninės finansinį savarankiškumą. Norėsime kalbėti plačiąja prasme problemą spręsdami su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais ir Seimo komisija, kuri tyrė tą klausimą, pateikus Sveikatos ministerijos pasiūlymus. Jeigu tam bus pritarta, kartu, manau, galėsime nustatyti datą ir konkrečias priemones, kaip tai bus padaryta. Tada galėsiu atsakyti, ir jūs ją žinosit, ir bus konkreti data. Jeigu yra priimtinas toks klausimo sprendimas, tai manau, kad bendromis pastangomis mes tą padarysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Z.Mikutis, ruošiasi kolega R.Garbaravičius.
Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū. Premjero nematau, bet gal finansų ministras galėtų atsakyti. Aišku, susiję su Aplinkos apsaugos ministerija. Vyriausybės programoje yra numatyta ženkliai padidinti renovuojamiems gyvenamiesiems namams skirtas lėšas. Iki šiol buvo numatyta skirti apie 15 mln., o iš tikrųjų panaudota tiktai apie pusė milijono šių lėšų. Kompensacijų ten yra apie 30%, yra kompensuojama gyventojams šių investuotų pinigų. Daug pinigų žmonės išleidžia pasiėmę paskolas, šias paskolas reikia apdrausti, palūkanos ir panašiai. Iš tikrųjų išeina taip, kad žmonės renovuoja kaip už savo pinigus, na, ne visai taip, aišku. Tai būtų dabar klausimas: kas bus ženkliai didinama – ar bus didinama ši suma, skiriama namų renovacijai, ar bus didinamas šitas procentas kaip kompensacija žmonėms? Jeigu didinsim tą sumą, tai vėl žmonės nesugebės, bus nepajėgūs panaudoti šias lėšas.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad reikia daryti ir viena, ir kita. Reikia didinti sumą, ji yra didinama ir kitais metais. Be to, matyt, žiūrėjot pasiūlymus dėl naujosios 2007-2013 metų perspektyvos, yra, atrodo, 214 mln. socialiniam būstui ir modernizavimui. Tai irgi gana didelės sumos. Bet aš visiškai sutinku su jumis, kad reikia peržiūrėti normatyvus. Projektų, pasiūlymų yra pakankamai daug, bet procesas yra labai lėtas, kai kurie atsisako, nors projektus pasirengę. Tiesa, sumos dabar jau bus didesnės, negu jūs paminėjot. Bet manau, kad reikia didinti ir bendrą subsidijos procentą, didinti ir kvadratų skaičių. Kaip žinot, dabar yra tam tikri apribojimai, jeigu mažesnis daugiabutis namas, tai yra mažiau butų, atsiranda tam tikri ribojimai jiems paimti netgi iki 30%. Tie normatyvai prieš keletą mėnesių jau buvo peržiūrėti kartu su Finansų ministerija ir buvo pasiūlyta. Prie viso to dar kartą grįšim, be abejo, čia bendras sprendimas, ne vien Aplinkos ministerijos. Ir aš labai tikiuosi, kad tos didesnės sumos, numatytos biudžete, leis atitinkamai pakoreguoti ir tuos indikatorius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Garbaravičius, ruošiasi kolega R.Bašys. Prašom.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis finansų ministre, šį klausimą norėjau pateikti premjerui, bet kadangi jis išvykęs, tai jūs esate pirmasis premjerui iš dešinės. Nors buvusi Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų akcinė bendrovė tapo akcine bendrove „Tukompa“ ir jos akcijų paketas perduotas Turto fondui, tačiau tai tik kosmetiniai pasikeitimai. Jos likimas ir veikimas realiai lieka Vyriausybės rankose. Tai sako ir Turto fondo įstatai. Tas pats direktorius tokiais pačiais pusiau legaliais būdais pardavinėja, deja, jau nebe tą patį, o naują, valstybei realiai priklausantį turtą. Kaip jūs manote, ar nebūtų geriau nelaukti naujos Vyriausybės naujų skandalų, o tiesiog likviduoti šią akcinę bendrovę ir sugrąžinti valstybės turtą valstybei ir tokiu būdu situaciją padaryti skaidrią ir vienareikšmišką?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą, su kuriuo nesu taip detaliai susipažinęs, bet žinau, kad tokie sprendimai buvo svarstomi, mes taip pat kartu dalyvavom. Nemanau, kad tai yra kosmetinis pakeitimas perduoti akcijas į Turto fondą, kurio paskesnė eiga turėtų būti tam tikros dalies akcijų pardavimas. Ir iš tikrųjų atskirti, kas priklauso valstybei, ypač Turniškėse… Apie Turniškes kalbat? Turniškėse, kalbant apie tą teritoriją, kuri turėtų būti priskirta mūsų valstybės vadovams, ji turėtų būti apibrėžta, nustatyti principai ir kaip ji turėtų būti ateityje finansuojama. O visa likusi dalis, aš manau, turėtų būti privatizuota įstatymo numatyta tvarka. Manau, kad tokiu principu einant būtų iš esmės užbaigtas procesas, dėl kurio čia mes jau keletą metų ginčijamės. Jeigu mes atiduosim valstybei turtą, kaip jūs paminėjot, jį kažkas turės vis tiek valdyti. Vadinasi, reikės sukurti valstybės įmonę, vėl numatyti finansavimą ir vėl mes atgal sugrįšim prie tų pačių problemų, kurios ir buvo turbūt prieš kokius aštuonerius ar septynerius metus, kai ši įmonė buvo valstybinė. Manau, kad pagal dabar veikiančius įstatymus šis kelias yra teisingiausias, turėtų užimti nedaug laiko, ir ateityje šias akcijas parduoti ar biržoje, arba kokia nors kitokia tvarka, ir užbaigti šį procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Bašys, ruošiasi kolega R.Kupčinskas.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamoji socialinės apsaugos ir darbo ministre, jūsų daug daromų darbų yra susiję su Lietuvos piliečių socialine apsauga. Tačiau mes mažai girdime apie jūsų ministerijos turbūt antrąją dalį, tai darbo ministeriją… kaip vadinasi. Turėčiau tokį konkretų klausimą, kuris kelia didelį nerimą darbdaviams. Ką jūsų ministerija daro, kad Lietuvoje būtų patenkinami darbdavio poreikiai, susiję su kvalifikuota darbo jėga? Turbūt nereikėtų čia mums aiškinti, kad, nepatenkinus darbdavių darbo jėga, ir socialinė apsauga turbūt turės labai didelių problemų. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju. Noriu pasakyti taip. Mūsų irgi yra prioritetas, kad Lietuvos darbuotojų kvalifikacija būtų nuolat keliama, ir tam yra skiriamos Europos socialinio fondo lėšos, daugiau kaip pusė milijardo litų 2004–2006 metų laikotarpiu. Dabar Vyriausybėje kaip tik buvo apsvarstyta ir 2007–2013 metų perspektyva panaudojant lėšas iš Socialinio fondo taip pat darbuotojų kvalifikacijai kelti. Noriu pasakyti, kad iš tos sumos, kuri yra skiriama darbuotojų kvalifikacijai kelti, mūsų prioritetas buvo rengiant paraiškas, teikiant paraiškas pirmiausia kreiptis į įmones, kuriose dirba žmonės, kad tose įmonėse vyktų kvalifikacijos kėlimas ir prisitaikymas prie dabar esančių pokyčių. Tai vienas pokyčių. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Pramonės ir prekybos rūmais ir dabar kartu dirbame prie bendros strategijos dėl tų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, dėl praktikos atlikimo įgijus vieną ar kitą profesiją įmonėse. Taip pat noriu pasakyti, kad ir Darbo birža bendradarbiauja su verslo partneriais savo regionuose. Tik man labai gaila, kad kartais girdžiu tokias kalbas, kad be reikalo yra dirbama su tais žmonėmis, kurie yra registruoti darbo biržoje. Iš tiesų mes šiandien turime registruotų per 70 tūkst. bedarbių. Dabar kaip tik reikia daug daugiau investuoti į tuos žmones, nes neretas iš jų yra praradęs motyvaciją dirbti, nebeatitinka keliamų darbo rinkai kvalifikacinių reikalavimų ir, žinoma, su jais reikia dirbti nuolat ir ne trumpą laiką.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė patvirtino Užimtumo didinimo programą, tai yra kaip Lisabonos strategijos sudedamoji dalis. Kartu noriu atsakyti. Kai dabar išgirstu, kad pas mus nebėra bedarbių, tai tikrai nenoriu sutikti, nes pagal Lisabonos strategiją mes iki 2010 m. turime pasiekti užimtumo lygį iki 70%. Šiuo metu mūsų užimtumo lygis apie 62%, taigi rezervas yra nemažas, ypač dirbant su tais žmonėmis, kuriems yra labai sunku išsilaikyti arba įsitvirtinti darbo rinkoje. Turiu omeny neįgaliuosius žmones, turiu omeny priešpensinio amžiaus asmenis, jaunimą, (…) darbo rinką. Iš tiesų yra visas kompleksas priemonių ir aš pasakyčiau tik tiek. Žinote, kartais kas nors daugiau šaukia iš kitos srities, todėl atrodo, kad darbo ir užimtumo srityje mes dirbame mažiau. Bet ačiū, kad jūs pasidomėjote. Darbas vyksta nuolat, o jeigu reikia daugiau informacijos, mes visada pasiruošę jums ją pateikti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo finansų ministro. Lietuvoje yra 6 savivaldybės, kuriose surinkto gyventojų pajamų mokesčio tam tikra dalis eina į valstybės iždo sąskaitą, o kita į savivaldybių biudžetus. Atstovaudamas vienai Kauno apygardai, norėčiau pasakyti, kad numatyta, jog 74% gyventojų pajamų mokesčio eis į savivaldybės biudžetą. Man atrodo, kad vis dėlto Kaune yra gana daug neišspręstų problemų, kurioms reikia finansavimo, ir reikėtų, kad vis dėlto didesnė dalis, bent iki 90% pajamų, turėtų pateikti į savivaldybės biudžetą. Ačiū. Atsiprašau, dar turiu minutėlę. Norėčiau paklausti, ar biudžete numatytas Kauno Prisikėlimo bažnyčios (paminklinės) finansavimas? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl bendrosios metodikos planuojant tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetus. Praeitais metais, formuodami 2006 m. biudžetą, mes pakėlėme nuo 7% iki 19%. Tai yra normali sistema, kai tos savivaldybės, kuriose yra valstybės jėgomis, valstybės lėšomis išvystyta infrastruktūra, kuriose yra daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, kas lemia papildomų investicijų atėjimą ir daugelio kitų socialinių klausimų sprendimą, tos savivaldybės pagal bendrąsias tendencijas ir principus turi prisidėti prie kitų valstybės reikalų sprendimo. Tai yra mes tas lėšas, kurias paimame iš tų pajamas viršijančių daugiau negu 19% savivaldybių, paprastai skiriame jūsų minėtoms sritimis ir socialinei apsaugai, ir sveikatos sričiai finansuoti. Tai yra tie principai, kurie jau veikia mūsų valstybėje daugiau nei 15 metų. Todėl manau, kad šiandien keisti jų nereikėtų, jie iš esmės rodo tai, kad savivaldybių biudžetai taip pat yra pertekliniai, jie sukaupia vis daugiau ir daugiau pajamų. Bet tai priklauso ne vien tik nuo savivaldos, bet yra todėl, kad ir valstybė gerokai prisideda prie kai kurių objektų finansavimo, todėl savivalda turi papildomų pajamų tuos objektus pradėti laiku eksploatuoti.
Dėl antrojo klausimo. Dabar negaliu atsakyti, nes paprastai Valstybės investicijų programa yra sudaryta daugiau kaip iš tūkstančio įvairių objektų, reikėtų pasitikslinti, yra tokia stora knyga ir ten reikėtų pažiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valanda baigta. Prašome registruotis.
Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1739 (pateikimas)
Noriu jums pranešti, kad mes nebaigėme svarstyti 1-8c ir 1-8d klausimų. Todėl dabar į tribūną kviečiame sugrįžti finansų ministrą Z.Balčytį. Kolega, prašome pateikti Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šio įstatymo pakeitimas yra susijęs su 2007 m. biudžeto projektu. Yra numatoma 2007 m. didinti minimalias akcizų normas cigaretėms. Lietuva įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. palaipsniui didinti akcizo tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų Europos Sąjunga ACQUIS nustatytą minimalų tarifą, t.y. 57% populiariausių cigarečių vidutines mažmenines kainas, bet ne mažiau kaip 221 litas, arba 64 eurai už tūkstantį cigarečių. Mes numatome didinti 30%. Šiuo metu populiariausių kainų grupės cigarečių kainų mažmeninė kaina sudaro 3,75 lito, arba 28,13 litų už tūkstantį cigarečių. Planuojame didinti nuo 2007 m. kovo 1 d., čia yra specifinių elementų, daugiau techninių dalykų, tai sudarytų 66 litus už tūkstantį cigarečių ir 15% vertybinių elementų. Padidėjus akcizo už cigaretes tarifui, akcizo dydis už populiarias mano minėtas cigaretes sudarytų apie 4,29 Lt už pakelį vietoj 3,25.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Glaveckas. Prašom klausti.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, sakykite, čia paskutinis akcizų didinimas cigaretėms ar ne paskutinis ir kaip bus su kuro akcizu? Kitais metais, kiek suprantu, mes jo nedidiname.
Z.BALČYTIS. Nepaskutinis. Kaip minėjau, dabar, kai padidinsime akcizą, jis sudarys 98 Lt, o iš tikrųjų turime pasiekti 221 litą. Pagal konvergencijos programą esame numatę, kad labai nedidelę dalį turėtume didinti ir 2008 m., o paskutiniais metais, t.y. 2009 metais, bus paskutinis cigarečių akcizo didinimas.
Dėl kuro. Mes jį privalome padidinti iki 2013 metų. Yra kitas terminas. Kuro minimalią normą mes turime pasiekti iki 2008 m. pabaigos ir iš esmės tai būtų nedidelis pakilimas. Kitų metų biudžete mes kuro akcizo didinimo nenumatome.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kodėl tokia proporcija – 66, toks žingsnis, ar čia atsitiktinai, ar suderinta su biudžetu? Ir antras klausimas. Ar lygia greta pasirengta prevencijai, nes šis padidėjimas automatiškai skatins kontrabandą, ar skiriamos tam lėšos?
Z.BALČYTIS. Taip, ir Muitinės departamentas yra numatęs įsigyti tam tikras priemones, kurios yra šiuolaikiškesnės. Taip pat, kaip jūs žinote, jau senokai Muitinės departamentas rengėsi tokioms akcijoms. Šiuo metu yra sulaikomos gana didelės kontrabandos siuntos, ypač pasienio rajonuose. Visiškai neseniai buvo ir dabar vyksta paroda, kurioje muitinė taip pat demonstruoja savo „apsiginklavimą“ šioje srityje. Manau, mes turėtume sugebėti užkirsti kelią kontrabandos plėtrai, nors iš tikrųjų bendra praktika rodo, kad tam tikras kontrabandos srautų padidėjimas gali būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kodėl tiek nedaug padidinote akcizą, nes rūkalių gydymas valstybei kainuoja iš tikrųjų daug daugiau? Tegul jie prisideda tada pirkdami cigaretes.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų lyg ir būtų galima iš karto padidinti, bet, manau, mes turime atsižvelgti ir į pačių gyventojų perkamąją galią. Kita vertus, mūsų rinkoje taip pat yra didelė įmonė „Philip Morris“, mes negalime labai staigiai padidinti akcizų ir taip iškreipti rinkos, nes tai yra tam tikra pajamų šaltinio dalis į mūsų valstybės biudžetą. Tuos elementus kaip verslo įmonės mes taip pat turime derinti, turime neišbalansuoti jų savo sprendimais. Manau, kad toks palaipsnis akcizų didinimas kaip tik leistų ir patiems operatoriams, kurie dirba ir veikia šioje srityje, prisitaikyti prie tų didesnių reikalavimų ir didesnio akcizo pakėlimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Ačiū.
Darbotvarkės klausimas 1-8d – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1740. Pateikimas. Prašom, ministre.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai taip pat yra lydintysis įstatymas, kuris susijęs 2007 metų biudžeto projektu. Čia numatoma didinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 290 iki 320 litų. Valstybės biudžetas netektų ir neteks 114 mln. litų, tačiau mes suprantame, kad reikia didinti mažas pajamas gaunančių žmonių pajamas. Dėl pagrindinio dydžio padidinimo kiekvieno dirbančiojo pajamos per metus vidutiniškai turėtų didėti 97 litais. Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma aiškiau reglamentuoti metinio neapmokestinamo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio taikymą 2006 m. mokestiniu laikotarpiu, per kurį gyventojų gaunamoms pajamoms taikomos trys pajamų mokesčių tarifai, t.y. 23, 27 ir 15. Taip pat projekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl MPD indeksavimo. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje minėjote, kad neapmokestinamo minimumo padidinimas iki 320 Lt bus parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Bet iš tikro paramą gaus ir daug gaunantys, arba daug uždirbantys, gyventojai. Sakykite, ar jūsų ministerija negalvoja apie kitokį tų 114 mln. litų panaudojimo mechanizmą, kad iš tikro tie, kas turi mažas pajamas, gautų didesnes pajamas, ne po 15–20 litų, o tie, kurie gauna daug, daugiau negautų? Ar jūsų siūlymų krepšelyje yra koks nors socialiai orientuotas metodas ar būdas, kuris gali būti panaudotas? Jūs kol kas nekalbate apie socialinius dalykus, nors esate tokios partijos atstovai.
Z.BALČYTIS. Kai pateikiau biudžetą, minėjau, kad yra numatyta 50 mln. Lt didinti valstybės remiamas pajamas. Aš kalbėjau apie didelius skaičius, kurie numatyti pensijoms didinti. Taip pat, kai kalbame apie neapmokestinamą pajamų dydį, mes tikrai manome, kad tai yra socialdemokratinis principas, kai mes didiname mažas pajamas gaunančių žmonių pajamas. Tokių yra pats didžiausias skaičius, jis viršija 2 ar 3 tūkst. Dirbančiųjų skaičius labai mažėja Lietuvoje, todėl iš tikrųjų mano paminėti skaičiai dėl 97 Lt, manau, būtų akivaizdi parama visiems. Taip pat kalbame apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. 2007 metais, kaip jūs žinote, tai sudarys 27%, bet nuo 2008 metų yra numatyti 24%. Tai irgi bus papildomos pajamos dirbančiam žmogui iš kitos pusės, kai mažinsime gyventojų pajamų mokestį.
Dar daug galėčiau vardyti tų numatytų socialinių išmokų, kurios yra įrašytos į 2007 m. biudžetą, bet, manau, per pateikimą aš gana detaliai apie tai kalbėjau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš gal čia pratęsiu ankstesnio prelegento klausimą. Man atrodo, vien tik neapmokestinimo lėšų didinimas neatitinka visų gyventojų lūkesčių. Pavyzdžiui, pensininkams, kurie gauna pensiją, kurie gauna nedideles pensijas, tai nelabai atsiliepia. Čia visai racionalus klausimas dėl tų negautų pinigų. Gal būtų galima juos ir racionaliau panaudoti, jeigu būtų atsižvelgta į visuomenės, kitų gyventojų poreikius ir tokią materialinę situaciją? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta neapmokestinamą pajamų dydį didinti iki 400 Lt, tačiau mes turime vykdyti socialiai subalansuotą politiką. Negalime didinti išmokų vien tik pensinio amžiaus žmonėms, mes turime atsižvelgti į dirbančius jaunus žmones, kurių atlyginimas paprastai sudaro 1,5 tūkst. Lt ir kuriems tie 97 Lt taip pat didelė parama. Kad ateityje tikrai užtikrintume stabilumą valstybėje, kad kiekvienas dirbantysis tikrai galėtų tikėtis tam tikros valstybės paramos (jau minėjau darbo užmokesčio didinimą įvairiose srityse), nemanau, kad būtų labai socialiai teisinga nedidinti neapmokestinamo dydžio, o tą 114… Lt skirti tik pensijoms didinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, teikdama „Sodros“ biudžetą, tikrai paminės labai didelius skaičius 2007 metams, nes „Sodros“ biudžetą su planuojamu likučiu planuojama kitais metais didinti per 1,7 mlrd. litų. Tai yra tikrai didžiulės sumos. Manau, kad pensijų didinimas, kuris yra numatytas jau 2007 metų biudžete, kaip tik leistų visoms žmonių kategorijoms, kurios dirba ir gyvena Lietuvoje, turėti daug didesnes pajamas sprendžiant tą problemą, kuri susijusi su…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui.
Noriu pasakyti, kad dėl abiejų svarstomų klausimų pagrindinis numatytas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Europos… atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Kitokių siūlymų nėra. Jums, kolegos, išdalytas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių ir patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo grafikas. Jūs visi jį turite. Kartu mes pritarėme ir šiam pateiktam grafikui.
Gerbiamieji kolegos, ministras prašo, kad jūs sutiktumėte, kad dar būtų pateiktos sutartys su Bulgarija ir su Izraeliu, 2-11, 2-12 darbotvarkės klausimai, kad nereikėtų dar kartą ateiti.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra du klausimai. Jie, manau, tradiciniai. Juos nagrinėjo ir Užsienio reikalų ministerija. Tai yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas. Po pateikimo siūlyčiau pritarti, nes bendrosios nuostatos… yra atsižvelgiama į kiekvienoje valstybėje esančią mokestinę sistemą ir tam tikras tvarkas, kurios leistų tiek verslu, tiek turizmu užsiimantiems žmonėms išvengti dvigubo apmokestinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikro Lietuvai šios sutartys labai reikalingos. Jūs negalėtumėte trumpai pasakyti, kokia yra specifika šio dvigubo apmokestinimo išvengimo ar tos sutarties, pavyzdžiui, su Izraeliu? Jūs sakėte, kad ji yra specifinė lyginant su kitomis. Kuo specifiškumas tos sutarties pasireiškia? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis profesoriau. Aš dabar skaitysiu tris puslapius, nes trys puslapiai yra specifikos su kiekviena valstybe. Bet aš manau, pakaks tik to, kad yra daug skirsnių, yra labai daug; kiekviename skirsnyje yra kiekvienos valstybės tam tikros gyvenimo dalies. Paimkime, pavyzdžiui, III skyrių. Jis apima tuos sutarties straipsnius, kurie suteikia teisę apmokestinti atskiras pajamų rūšis toje valstybėje, kurios rezidentas yra pajamas gaunantis asmuo, arba toje valstybėje, kurioje šios pajamos susidaro.
Toliau. Jeigu dėl susijusių įmonių ir t.t… (Balsai salėje) Profesorius suprato, labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, ar mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dar vienas bus. Ačiū. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymų projektams. Prašom balsuoti. Ačiū.
Už – 38, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta abiem įstatymų projektams: įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Izraelio Valstybės vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo projektams. Yra numatyti: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Kitokių pasiūlymų, kiek suprantu, nėra.
Gerbiamieji, noriu paskelbti Seimo nario V.Žiemelio pareiškimą, kuriuo jis praneša visam Seimui, kad išstoja iš Tėvynės sąjungos frakcijos. Tokia žinia.
Taigi, gerbiamieji, skelbiu… Dar, matyt, dėl vedimo tvarkos nori E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš atkreipiau… anksčiau, bet pagaliau reikia vieną kartą pasakyti viešai. Yra Seimo 214 straipsnis apie rašytinius klausimus ir paklausimus. 214 straipsnio 2 dalis sako (čia yra nustatyta pareiga jums): „Seimo Pirmininkas Seimo posėdžio metu informuoja Seimą apie iki posėdžio įregistruotus naujus Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus, taip pat apie gautus atsakymus raštu“. Šio dalyko mūsų Seimo praktikoje nėra. Tačiau Statutas yra, jo reiktų laikytis. Aš tą sakau dėl to, kad vakar parašiau klausimą Saugumo departamento direktoriui Arvydui Pociui. Aš manau, kad ta praktika nuo šiol bus įdiegta čia, Seime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, rytinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.