Dvidešimt pirmasis (225) posėdis
2006 m. spalio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS, A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Sveiki atvykę į ankstyvą vakarinį plenarinį posėdį! Noriu paskelbti jo pradžią ir prašyti jūsų atkreipti dėmesį, kad jums išdalyta darbotvarkė. Pradedame šiandien 14 val., dirbsime kaip per vientisą vakarinį posėdį.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. spalio 17 d. (antradienio) darbotvarkė

Kolegos, Seniūnų sueigoje buvo aptarta darbotvarkė, kurios nemažą dalį klausimų siūloma papildyti. (Balsai salėje) Atkreipčiau jūsų dėmesį, kad, palyginti su tuo variantu, kuris yra išdalytas, 2 ir 3 rezerviniai klausimai (tiek dėl komitetų sudėties, tiek dėl pirmininkų vadovų) Č.Juršėnu siūlymu šiandien būtų nesvarstomi. Matau, kad yra du Seimo nariai, norintys kalbėti dėl darbotvarkės. Eilės tvarka – R.Remeika. Centrinis mikrofonas.

R.REMEIKA (LCSF). Liberalų ir centro frakcijos vardu norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo.

PIRMININKAS. Nutarimo projektas Nr.XP-1765. Gerai, ar galime sutarti klausimą įtraukti į rezervinius dėl Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo? Ačiū, tai yra procedūrinis klausimas. Eilės tvarka – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Nors Seniūnų sueigoje šįryt taip keistai buvo diskutuojama, kad yra šiurkštūs Statuto pažeidimai ir nelabai šiurkštūs, aš vis dėlto siūlyčiau nedaryti jokių Statuto pažeidimų ir neįrašyti į darbotvarkę tų projektų, kurie įregistruoti tik šiandien. Turiu galvoje rezervinį 2. Ne, atsiprašau, rezervinis 2 yra rugsėjo 28 dienos. Yra rezervinis 3 ir rezervinis 4 klausimai, kur aiškiai matome, kad registravimo data yra ši diena. Tuo labiau kad rezervinis 4 kompiuterinėje duomenų bazėje 13.30 val., aš pats tikrinau, dar net nebuvo įrašytas, o ne visi Seimo nariai naudojasi popieriniais variantais. Manau, tikrai būtų nekorektiška jį pradėti svarstyti. Nors rezervinis 3 mums gal būtų ir smagus, nes juo tvirtinamas A.Kubilius Europos reikalų komiteto pirmininku, bet teisinis aspektas čia svarbesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai aš referavau, kad yra siūlymas išbraukti 2, 3 rezervinius. Fiksuokime, kad dėl to sutariame. Ar galime? (Balsai salėje) Dėl rezervinių 2 ir 3 klausimų, t.y. dėl komitetų pirmininkų rinkimų ir komitetų sudėties keitimo. Gerai, eilės tvarka. Dar kolegos nori, tuomet prašom kolegą E.Klumbį.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dėl 2-3 klausimo, jau dabar kalbu griežtai teisiškai. Praeitą posėdį mes padarėme pertrauką. Ta pertrauka buvo dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“, buvo toks oficialus šios rezoliucijos pavadinimas. Kažkodėl mūsų darbo projekte atsirado visiškai kitoks pavadinimas. Aš norėčiau, kad tai būtų sutvarkyta, kad būtų senasis pavadinimas, nes po to, aš tikiuosi, bus redaguojama ir atsiras kitų pavadinimų.

PIRMININKAS. Taip ir pasielgsime. Aš pritariu jūsų pozicijai. Kai ateis šio klausimo eilė, teiksiu balsuoti tą pirminį variantą, dėl kurio Seimas neapsisprendė ir padarė pertrauką. Toliau P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praeitame plenariniame posėdyje dėl Archyvų išviešinimo įstatymo buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Deja, šiame posėdyje Archyvų įstatymo pataisų nėra. Manau, privalomai turėtų būti įtrauktas šis įstatymas į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Šį klausimą reikėtų adresuoti darbotvarkės sudarytojams. Esu informuotas, kad Archyvų įstatymo tolesnis svarstymas yra numatytas šios savaitės ketvirtadienį. Jeigu kaip kompromisas kolegą tenkintų?.. Matau, kad taip. Eilės tvarka prašom per centrinį mikrofoną. Kolega A.Ivanauskas.

A.IVANAUSKAS (PDF). Dėkui. Norėčiau dėl Statytos įstatymo projekto Nr.XP-768…

PIRMININKAS. Apie kurį kalbame?

A.IVANAUSKAS. Apie Statybos įstatymo projektą Nr.XP-768. Ten yra sakoma, kad iš tikrųjų iškyla daug problemų, jeigu statyba nėra savavališka, ir įpareigoja statytoją per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su technine, projektine dokumentacija. Išeina taip, kad žmogus, lyg ir teisiškai patvirtinęs projektą, paskui vėl jį turi keisti. Todėl aš siūlyčiau ir frakcijos vardu prašyčiau, kad šis įstatymas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Kieno vardu jūs prašote?

A.IVANAUSKAS. Frakcijos.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Gerai, apsispręsime dėl to. N.Steiblienė. Prašau.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad jūs paklausytumėte, ką aš kalbu. Aš tiesiog noriu paprašyti, kad jūs nebalsuotumėte dėl Statybos įstatymo pertraukos. Visą šį įstatymą, visas nuostatas mes priėmėme dar prieš atostogas ir dabar tiesiog buvome įklimpę dėl vieno žodžio, kuris netyčia iškrito. Viskas tame įstatyme yra gerai. Man atrodo, dabar pradedama daryti įtaka atskiriems Seimo nariams arba frakcijoms suinteresuotų asmenų, aš kitaip negaliu suprasti. Mes dirbame jau tiek laiko, susirinkome nuo rugsėjo 10 d. ir negalime patvirtinti įstatymo, dėl kurio nuostatų jau kalbėjome prieš atostogas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu tik informuoti, kad šiandien Aplinkos apsaugos komitetas ir Teisės departamentas yra pateikę savo išvadas. Šie du įstatymai atsidūrė darbotvarkėje, nes reikėjo suderinti sąvokas. Gal tiktų, kolega Ivanauskai, jums ir jūsų frakcijai toks būdas, kad galbūt, kai pradėsime svarstyti šį klausimą ir išklausysime komiteto išvadą, to nesuderinamumo, dėl ko jūs siūlote išbraukti klausimą, ir nebeliks. Ar galime dėl to sutarti? Labai ačiū.

Tai eilės tvarka tuos klausimus, dėl kurių mums reikės balsuoti, referuoju, kolegos! Taigi kolegoms neprieštaraujant darbotvarkėje lieka 2-2 kompleksinis. Kai mes svarstysime Seimo rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos, mes balsuoti teiksime tą variantą, dėl kurio mes nebuvome apsisprendę, ir jeigu… Žodžiu, originalų (pirminį) variantą mes svarstysime baigdami procedūrą. Taip pat dabar turėtume apsispręsti, kaip elgiamės dėl 2 ir 3 rezervinių… (Balsai salėje) Minutėlę! Leiskite man baigti. Taip pat teiksiu balsuoti dėl 4 rezervinio išbraukimo. Primenu, mes bendru sutarimu sutarėme dėl papildomo rezervinio klausimo dėl Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo. J.Razma, jeigu dar nori papildyti. Prašom.

J.RAZMA. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs su visa teisine atsakomybe kaip posėdžio pirmininkas pasakytumėte, ar pagal galiojantį Seimo statutą mes galime svarstyti tik šiandien įregistruotą Seimo nutarimo projektą. Jeigu galime, tada spręskim, įrašom, neįrašom. Na, jeigu negalim, tai negalim, ir nėra ko balsuoti.

PIRMININKAS. Taip, aš pripažįstu, kad Statuto reikalavimai turi būti išlaikyti. Kartu aš pripažįstu ir akcentuoju, ir kaip posėdžio pirmininkas patvirtinu, kad yra Seimo narių, reikalaujančių balsuoti dėl to, ar šis klausimas lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje) Tiesiog yra tokia situacija.

Dabar klausiu dėl 2 ir 3 rezervinių. Ar nebaigus suderinti interesų dėl komitetų sudėties ir pirmininkų išrinkimo galime bendru sutarimu išbraukti? Ne. (Balsai salėje) Nori, kad būtų balsuojama. Kolegos, tada kartu bus proga užfiksuoti ir savo dalyvavimą. Prašome pasiruošti ir balsuoti, ar rezerviniai 2 ir 3 klausimai yra išbraukiami iš darbotvarkės. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 76, už – 55, prieš – 7, susilaikė 13. 2 ir 3 rezerviniai klausimai braukiami iš darbotvarkės.

Eilės tvarka – Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paprašyti, kad galbūt jūs kreiptumėtės dėl garso. Salėje labai girdėti aidas, tačiau negirdėti, ką jūs sakote. Kažkas technikai yra atsitikę, ar…

PIRMININKAS. Aš bandysiu kalbėti gal toliau nuo mikrofono. Taip geriau? Dar blogiau. Kolegos, galime kreiptis ir mes kreipsimės į Seimo tarnybas, bet klausimas, ar išties tai galima išspręsti per artimiausias keliolika minučių. Pasitikslinsime. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš norėčiau dar kartą priminti tai, ką sakė J.Razma. Jeigu projektas neregistruotas laiku, tai ir Seniūnų sueiga neturi jokių juridinių galimybių jo rašyti į darbotvarkę. Jeigu negali jo įrašyti į darbotvarkę, o kartais tai padaro, tai Seimas neturi jokių juridinių galimybių dėl to vienaip ar kitaip balsuoti. Nebent yra visuotinis Seimo sutarimas, kad dėl tam tikrų aplinkybių darome tuo klausimu kokią nors išimtį. Tokio sutarimo nėra. Vadinasi, balsuoti, ką jūs dabar žadate teikti dėl rezervinio ketvirto klausimo, iš principo nėra jokio tikslo ir jokių galimybių. Jo tiesiog automatiškai neturi būti, nes registravimo procedūra yra pažeista. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nenorėčiau, kad mes dabar pradėtume ginčytis dėl procedūrų, nes tai yra iš esmės antras patobulintas variantas, atsižvelgiant į iškeltą Konstitucijos atitikimo klausimą. Todėl dalies Seimo narių reikalavimu aš teikiu klausimą balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame, kad šis ketvirtas rezervinis klausimas, registracijos Nr.XP-1729, „Dėl laikinosios komisijos sudarymo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti“ turėtų būti išbrauktas iš darbotvarkės. Prašom balsuojant apsispręsti, ar išbraukiame.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. 37 už išbraukimą, 26 – prieš, 14 susilaikė. Klausimas lieka darbotvarkėje. Pripažįstu, kad procedūros prasme tai nėra vienareikšmiškai vertintinas dalykas. Aš netgi būčiau dėkingas, kad jeigu kas nors kreiptųsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tokio klausimo išaiškinimo, kaip elgtis, kai yra patobulintas antrasis variantas, įregistruotas ir ar turi būti taikoma 48 valandų taisyklė. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, man atrodo, dideli dalykai prasideda nuo mažų. Kai nesilaikoma įstatymų tokiais, kaip kai kas sako, smulkiais dalykais, tai paskui labai sunku susitarti ir dėl tokių įsišaknijusių dalykų, su kuriais dabar susiduria Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tai kolegos paliudys. Aš vis dėlto prašysiu frakcijos vardu perbalsuoti dėl vieno paprasto dalyko, nes iniciatoriai tik dabar prie manęs priėjo ir paprašė dar kartą pasirašyti po šiuo projektu. Dar vyksta procesas, dar parašai nesurinkti po naujuoju dokumentu. Aš nelabai suprantu, kodėl mes… Teisės departamento išvados nėra. Kodėl norima laužyti įstatymus jau pradedant daryti labai svarbų darbą? Tuo labiau aš galiu teisėtai kalbėti, nes pati esu už tą komisiją ir esu pasirašiusi dėl jos sudarymo, bet viską darykime teisiškai preciziškai, kad paskui nekiltų kokių nors abejonių.

PIRMININKAS. Aš patikslinčiau jūsų prašymą. Jūs reikalaujate perbalsuoti dėl šio dalyko. Ačiū. Frakcijos vardu P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manyčiau, kai yra siūloma sudaryti komisiją dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių ištyrimo ir kai kai kurie asmenys tiesiog atvirai kaltina tam tikrą politinę partiją, tai jiems tikrai nederėtų viešai reikštis, nes tada kyla abejonių dėl tokio aktyvaus prieštaravimo dėl tos komisijos sudarymo skrupulingai laikantis Statuto nuostatų, nes tokiu atveju įtarimai tik gal net padidėja. Juk tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai tikrai Statuto taip preciziškai nėra laikomasi. Kaip aš minėjau dėl KGB bylų archyvo išviešinimo. Klausimas irgi turėjo būti šiandien įtrauktas į darbotvarkę, bet nebuvo įtrauktas. Pažadėjo, kad ketvirtadienį bus įtrauktas, nematau didelės esmės. Koks skirtumas, ar šis klausimas bus šiandien nagrinėjamas, ar ketvirtadienį? Man atrodo, kad mes nagrinėkime, ir tikrai ypač tos partijos, kurioms metamas kaltinimas, turėtų elgtis santūriau.

PIRMININKAS. Kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolegė Rasa paminėjo, kad lyg ir parašai dabar renkami. Nutarimas yra įregistruotas, užteko parašų – jau yra 36, pirmajame variante buvo jūsų parašas. Aš priėjau, nes būtų nekorektiška, jeigu nepaprašyčiau pasirašyti dar kartą. Paskui sakytumėte, kad prie jūsų nepriėjo, štai buvau pasirašiusi, nesutinku ir t.t. Čia korektiškumo atžvilgiu. Priėjau, paprašiau. Nereikėtų to imti kaip pagrindo ir spekuliuoti tokiais dalykais. Todėl siūlau palikti ir svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prisijungiu prie kolegės R.Juknevičienės siūlymo. Vis dėlto turime laikytis Statuto. Aš asmeniškai pasirašiau tik šiandien 9 val. 15 min. ryte. 48 valandų tikrai nėra. Todėl siūlau perbalsuoti ir prašau vis dėlto atidėti tą klausimą, laikytis visų statutinių normų.

PIRMININKAS. Gerai. Aš pritariu siūlymams perbalsuoti, nes ir persvara buvo nedidelė ir rimti argumentai. S.Pečeliūnas dar. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš jums pasakysiu tik vieną sakinį. Jeigu yra pažeidžiama procedūra priimant vieną ar kitą teisės aktą, kyla natūralus to akto teisėtumo klausimas. Aš manau, su tokiais dalykais procedūriškai mes neturime žaisti. Statutai seimuose tam ir rašomi ir priėmimo procedūros yra labai kruopščiai surašomos, labai detaliai. Seimas nesilaiko sau patiems prisiimtų procedūrų, o paskui mes kaltiname, kad ir visuomenė kaip nors nesilaiko įstatymų. Pirmiausia pažiūrėkime į save. Aš siūlau nedaryti blogų precedentų, nesuteikti visuomenei pagrindo abejoti, kad teisės aktai yra priimami pažeidžiant įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, replikos ir nuomonės pasakytos. Taigi dėl ketvirto rezervinio klausimo likimo darbotvarkėje prašom dar kartą pasiruošti. Perbalsuosime esant mažai balsų persvarai ir pasakytiems papildomiems argumentams. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“. Balsavimas už reiškia pasisakymą už išbraukimą. (Balsai salėje) Taip, už – už išbraukimą, prieš reiškia už tai, kad paliktume darbotvarkėje.

Užsiregistravo 79. Dabar išties aiškūs rezultatai: 47 – už išbraukimą, 20 – prieš, 10 susilaikė. Šio klausimo darbotvarkėje nelieka.

Kolegos, išbraukiame 2, 3, 4 rezervinius, paliekame darbotvarkėje 2 ir 3 klausimus ir papildome rezerviniu dėl Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar tvirtiname tokią šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Iš jų 61 – už, 3 – prieš, 16 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.

Prieš pereinant prie darbotvarkės klausimų, du pareiškimai, kurie pagal Statutą turi būti paskelbti plenariniuose posėdžiuose. Pirmasis Seimo nario A.Skardžiaus Seimo Pirmininkui V.Muntianui dėl pasitraukimo iš Mišrios Seimo narių grupės ir prisijungimo prie Valstiečių liaudininkų frakcijos: „Pasitraukiu iš Mišrios Seimo narių grupės ir prisijungiu prie Valstiečių liaudininkų frakcijos“. Pasirašo Seimo narys A.Skardžius, Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė A.Staponkienė, sutikimas raštu taip pat yra.

Taip pat gautas Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pareiškimas, kuriuo Seimo Pirmininkas, o kartu ir Seimas informuojami, kad, vadovaudamasi Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, Liberalų ir centro sąjungos frakcija praneša, jog šios dienos, 17 dienos, frakcijos posėdyje frakcijos reglamento nustatyta tvarka buvo išrinktas naujas frakcijos seniūnas – Seimo narys R.Palaitis ir seniūno pavaduotojas – J.Čekuolis. Štai šie pasikeitimai taip pat leis turėti vadovybę dar vienai frakcijai.

Kartu noriu paskelbti, kad nuo šių metų spalio 12 d. mėnesiui sudaroma naujos sudėties Seimo narių balsų skaičiavimo grupė. Į ją įeina penki Seimo nariai, tiksliau, ją sudaro V.Boreikienė – Liberalų sąjūdžio frakcija, S.Bucevičius – Darbo partijos frakcija, R.J.Dagys – Tėvynės sąjungos frakcija, J.Jaruševičius – Pilietinės demokratijos frakcija ir J.Juozapaitis – Socialdemokratų partijos frakcija.

Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr.XP-768(3*) (sujungtas su projektu Nr.XP-1071(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi, kolegos, judam pirmyn. Dabar svarstome antrą kompleksinį klausimą. Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-768(3), sujungto su Nr.XP-1071(2), svarstymas ir priėmimas. V.Mazuronį, Aplinkos apsaugos komiteto paskirtą pranešėją, kviečiu į tribūną. Primenu, kad šie klausimai į darbotvarkę buvo grąžinti dėl dviejų įstatymų sąvokų tarpusavio suderinamumo. Tikimės, šį suderinamumą pavyks šiandien išspręsti. Pone pranešėjau, žodis jums.

V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, šį įstatymą mes tikrai buvome priėmę. Vėliau pasirodė, kad tarp straipsnių yra pora nesutapimų. Iš tiesų, peržiūrėjus teisininkams, Teisės departamentui, buvo vienas ir mano paties siūlymas išbraukti žodį „kapitališkai“. Mes norėjom, kad būtų plačiau, pasirodė, kad tai prieštarauja ir reikėtų sugrąžinti. Taip pat yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pora pasiūlymų, t.y. palikti žodį „kapitališkai“ ir padaryti nuorodą dėl komisijos sudarymo. Abiem šiems siūlymams mūsų komitetas pritarė. Lygiai taip pat komitetas pritarė Seimo Teisės departamento siūlymui pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 6 dalį, kurios irgi panaikina buvusius siūlomo įstatymo nesutikimus su Civiliniu kodeksu. Mūsų komitete šiems pakeitimams taip pat pritarta. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes dar prašysime jus sugrįžti į tribūną. Kadangi klausimas buvo grąžintas į svarstymo stadiją, tai papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo svarstyti šį klausimą. N.Steiblienę, komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė 24 straipsnio 1 dalies suderinimui su Aplinkos komiteto teikimu palikti žodį „kapitališkai“. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 susilaikė. O balsavimo rezultatai dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pakeitimo – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu vėl grįžti į tribūną V.Mazuronį. Yra gauti Seimo narių pasiūlymai, kuriuos mes turime apsvarstyti. G.Jakavonis užregistravo pasiūlymą. Prašom, kolega. Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Pateiksite savo siūlymą. Prašom, kolega.

G.JAKAVONIS (NSF). Šiam mano pasiūlymui komitetas pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Jūs turit suformuluoti pasiūlymo esmę, kad Seimo nariai suprastų, dėl ko jie turės balsuoti. Prašom.

G.JAKAVONIS. Teikiamo įstatymo projekto 6 straipsniu 24 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „organizavimą“ siūloma įrašyti „kontrolę“, nes statistinės priežiūros organizavimą atlieka statinio savininkas, o ne valstybės institucijos.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip, formaliai turim komiteto nuomonę, bet primenu, kad tam, jog siūlymas būtų svarstomas, reikia bent 10 Seimo narių pritarimo. Ar galim bendru sutarimu pritarti ir neprieštarauti? Ačiū. Taigi prašom komiteto poziciją.

V.MAZURONIS. Komitetas šiam siūlymui pritaria.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Tada aš dar noriu atsiklausti. Formaliai šiam pasiūlymui, jo galutinei formuluotei, buvo gautos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas taip pat pritaria, ar ne?

V.MAZURONIS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Ką gi, gerai. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ilgiau likti tribūnoje jums nėra prasmės.

Svarstymo stadijos metu diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo, prieštarauti ar išsakyti nuomonę už nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti įstatymui su pakeitimais, kuriems pritarėme bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Ar neprieštaraus Seimas, jei iškart pereinam prie priėmimo stadijos? Nėra prieštaravimų. Taigi, kolegos, priėmimo stadija. Pastraipsniui.

Pirmą straipsnį galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Antras straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Trečias straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Ketvirtas straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Penktasis. Galim penktąjį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Šeštasis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Septintas. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Aštuntasis. Ar galim aštuntąjį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Devintasis. Ar galim devintąjį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Dešimtasis. Nėra prieštaravimų, priimtas. Vienuoliktasis straipsnis. Ar galim priimti vienuoliktąjį? Nėra prieštaravimų, priimtas. Dvyliktas straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. Tryliktasis straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Keturioliktasis. Nėra prieštaravimų šiam straipsniui. Priimtas. Paskutinis, penkioliktasis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Penkioliktasis priimtas.

Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-768, priėmimo.

84 Seimo nariai užsiregistravo, 67 – už, prieš nėra, 11 susilaikė. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-768, priimtas.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-767(2*) (priėmimas)

Su juo susijęs Civilinio kodekso 4 knygos 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-767(2). Priėmimo stadija. N.Steiblienę, pagrindinio komiteto pranešėją, prašau trumpai referuoti. Priėmimo stadija.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Taip, keičiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnį, buvo atsižvelgta į Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto, Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat nagrinėjo ir grupės Seimo narių pasiūlymus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Priėmimo stadijos metu pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų atskirai apsispręsti, nėra gauta. Vienas straipsnis. Taigi iškart dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priėmimo metu? Nėra. Kolegos, prašau jūsų dėmesio. Pasiruoškite ir balsuojame dėl įstatymo Nr.XP-767 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 84 Seimo nariai, už – 71, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas Nr.XP-767 priimtas. (Balsai salėje) Prašau?

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Mano technika neveikia, aš balsavau už.

PIRMININKAS. Neveikia ar kortelės nėra?

V.KAMBLEVIČIUS. Ne, neveikia.

PIRMININKAS. Dar kolegos V.Kamblevičiaus balsas už. (Balsai salėje)

Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“ projektas Nr.XP-1712 (priėmimas)

Vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“ įstatymo projektas Nr.XP-1712. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad buvo padaryta pertrauka prieš apsisprendžiant, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Prieš tai visos nuomonės buvo išsakytos. Atsitiko taip, kad buvo įregistruotas patobulintas variantas, nors mes pagal Statutą turime balsuoti už pirminį originalųjį ir tik tokiu atveju, jeigu nepritariama originaliam pirminiam variantui, Seimas apsisprendžia, kaip elgtis – ar redaguoti ir sudaryti grupę, ar atmesti. Aš matau, kad teikėjas H.Žukauskas norėtų dar kažką pridurti. Prašom, tribūna jūsų paslaugoms. Procedūriškai mes balsuosime už pirminį variantą. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Bet kuriuo atveju reikia išlaikyti visas teisines procedūras ir aš sutinku, kad reikia balsuoti už pirminį variantą. Tačiau praeitame posėdyje įvykus pertraukai, kaip jūs puikiai atsimenate, redakcinės komisijos nebuvo sudaryta ir kai kurie Seimo nariai pateikė pasiūlymus. Aš, kaip rezoliucijos autorius, tuos pasiūlymus pateikiau ir įregistravau. Tai yra antrasis projektas, kuris šiandien jums yra pateiktas. Noriu priminti, kad šiandien mes privalome balsuoti už pirminį variantą, ir siūlau visiems balsuoti už. Noriu pasakyti, kad rytoj Estijos parlamentas taip pat priims tokią rezoliuciją, kur kas griežtesnę, kur kas konkretesnę. Europos Sąjunga lygiai taip pat priima rezoliucijas. Manau, kad šiandien mes turime priimti tokią rezoliuciją, balsuoti už ir parodyti savo pagarbą Gruzijos valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašau pasiruošit balsuoti. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijoje“, projekto Nr.XP-1712. Prašom balsuoti. Už tai, kad būtų priimta tokio teksto rezoliucija, koks buvo išdalytas dabar. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 50, prieš 8, susilaikė 28. Rezoliucija „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“ priimta. (Triukšmas, balsai salėje) Įjungiu mikrofoną, pakartokite dar kartą.

J.KAROSAS (LSDPF). Būkite malonus, žmonės nesuprato, už ką balsavo. Formuluokime aiškiai, kaip darome. Yra antrasis rezoliucijos projektas. Pirma, jeigu nepritariame, tai balsuojame už antrąjį. Manau, kad žmonės nesuprato, už ką balsavo. (Balsai salėje) Balsavome už pirmąjį projektą, o antrasis projektas yra parengtas ir pateiktas.

PIRMININKAS. Kolegos. Balsavimo rezultatai yra gana iškalbingi. Buvo du kartus akcentuota, kad mes balsuojame už pirminį, ir dar perskaičiau pirminės rezoliucijos pavadinimą. Gerai. Frakcijos seniūnė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Mes turime pagal Statutą tokią teisę.

PIRMININKAS. Taip, nurodant motyvus. Aš suprantu, kad jūsų motyvai yra tokie, kad Seimo dalis nesuprato. Kolegos, pakartosime balsavimą, gongo nebuvo. (Balsai salėje) Pasiruoškite ir išsakykite savo nuomonę balsuodami, ar pritariate rezoliucijos pirminiam projektui „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“, registracijos Nr.XP-1712. Balsuokime. (Šurmulys salėje)

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 13, susilaikė 31.

Nėra iki galo aišku, bent jau dėl pirmojo balsavimo. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Šiuo atveju balsų skirtumas yra daug mažesnis, tik vienas balsas. Jeigu Seimo narių supratimas, už ką balsuoja, yra šiek tiek sutrikęs, na, aš kalbu apie kai kuriuos Seimo narius, kurie balsuoja skirtingai, gal dar kartą patikrinkime, koks yra tas galutinis supratimas, už ką jie balsuoja. Galbūt iš tikrųjų Karalienės vizitas šiek tiek išbalansavo Seimo narių supratimą. Aš frakcijos vardu prašau balsuoti dar kartą. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, bandau paaiškinti, kokia mūsų situacija. Praeitą ketvirtadienį buvo padaryta pertrauka svarstant pirminį rezoliucijos projektą ir dėl jo nebuvo balsuojama. Pakeliui iniciatoriai nusprendė parodyti iniciatyvą ir suredagavo šiek tiek pakeisdami rezoliucijos originalų tekstą. Tačiau pagal Statutą mes negalime balsuoti už antrąjį rezoliucijos variantą neapsisprendę, ar Seimas pritarė pirminiam. Todėl mes nesvarstome antrojo rezoliucijos varianto tol, kol nėra aiškus pirmojo rezoliucijos varianto likimas. Dabar konservatorių, tiksliau, Tėvynės sąjungos frakcijos prašymu, esant minimaliai persvarai, atėjus keliems Seimo nariams ir nespėjus balsuoti, bus dar vienas ir, tikiuosi paskutinis perbalsavimas dėl to, ar priimame pirminį rezoliucijos variantą. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl rezoliucijos, kurios pavadinimas „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“, registracijos Nr.XP-1712. Balsuojame.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 10, susilaikė 42. Rezoliucija be redagavimo nepriimta.

Dabar mes turime apsispręsti, ar redaguojame rezoliuciją, ar priimame, ar atmetame ją. Norėčiau atsiklausti, ar būtų prieštaraujančių Seimo narių, kad mes galėtume laikyti patobulintą variantą redaguotu variantu ir nesudaryti darbo grupės? (Balsai salėje) Bent vienam Seimo nariui prieštaraujant… Jums nebūtina eiti prie mikrofono, gerbiamasis Klumby. Formaliai pagal procedūrą mes turime sudaryti darbo grupę. Prašau, kad per artimiausią 15 minučių prie iniciatoriaus prieitų po vieną atstovą iš frakcijų ir pasakytų, kas įeina į redakcinę grupę, paskui tos redakcinės grupės narius mes paskelbsime, o po poros valandų redagavimo dar šiame posėdyje siūlau grįžti, galbūt net po valandos, kada tik suredaguos, kad tas variantas dar šiandien grįžtų į plenarinių posėdžių salę. Ar tinka toks scenarijus? Taigi pradžioje laukiame redakcinės grupės narių pavardžių. Kolega Žukauskai, būtų gražu, jeigu parodytumėte iniciatyvą ir surašytume pavardes, kas norėtų iš visų frakcijų prisidėti prie papildomo redagavimo. Gerai. Šio klausimo svarstymas šią minutę yra baigiamas. Neatmetu galimybės, kad mes dar prie jo grįšime.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-872(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Eilės tvarka svarstome ketvirtąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą Nr.XP-872 – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstymo ir priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Matau, kad kolega J.Sabatauskas yra paskirtasis pranešėjas. Kviečiu jus į tribūną. Valstybės vėliavos įstatymas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, Valstybės vėliavos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą komitetas apsvarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra siūlymų ir pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti, tačiau yra norintis dalyvauti diskusijoje E.Klumbys. Kviečiame jus į tribūną.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į šį gana svarbų įstatymo pakeitimą, susijusį su valstybės vėliavos pakėlimu per Konstitucijos dieną, kuri netrukus bus. Viskas gerai, vėliava yra keliama prie Prezidentūros, prie Seimo, prie Vyriausybės, prie Konstitucinio Teismo. Tačiau mane, atvirai sakant, stebina, kad tokią dieną valstybės vėliava nėra keliama prie savivaldybių. Aš manyčiau, kad reikėtų į šitą įstatymo projektą įrašyti, kad valstybės vėliava spalio 25 d. – Konstitucijos dieną – yra keliama ir prie visų savivaldybių tarybų. Tada aš manau, viskas bus suderinta ir mes neparodysime, Seimas neparodys, kad vietos savivalda yra kokia nors, švelniai sakant, papildoma valdžia. Vietos savivalda įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tam yra skirtas atskiras Konstitucijos skirsnis ir, aš manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų būti nuoseklus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui už išsakytą nuomonę. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Nėra. Ar galime po svarstymo… Tiesa, nėra bendro sutarimo sprendžiant iš kalbos diskusijoje. Kolegos, pasiruoškime ir balsuokime, ar pritariame projektui po svarstymo.

85 užsiregistravus, 78 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti tokios procedūros taikymui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Taigi, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-872, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 86 užsiregistravus, 77 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-522(2*) (svarstymo tęsinys)

Eilės tvarka svarstome 5 kompleksinį darbotvarkės klausimą Nr.XP-522 – įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo padaryta svarstymo pertrauka. Aš kviečiu A.Sadecką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką – į tribūną. Darbotvarkės 5 klausimas. Primenu, kad diskusija įvyko, kolegos, ir dabar mes turime pereiti prie pasiūlymų, kuriems nepritarė komitetas, aptarimo. Gerbiamasis pranešėjau, ar būtų tikslinga pradėti būtent nuo kolegos P.Jakučionio?

A.SADECKAS (NSF). Taip. Galima pradėti nuo kolegos P.Jakučionio.

PIRMININKAS. Gal turite dar ką nors bendresnio pridurti prieš pereinant prie siūlymų?

A.SADECKAS. Jau ankstesnėse svarstymo stadijose mes informavome Seimą, kad komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Iš dalies jį patobulino, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, ir dabar beliko apsvarstyti siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionio siūlymas, susijęs su 2 straipsnio kelių dalių pakeitimu. Ar laikytinas kaip vientisas jūsų siūlymas? Prašom pateikti savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio.

P.JAKUČIONIS (TSF). Iš tikro aš pateikiau pasiūlymą dėl 2 straipsnio kelių punktų, tematika ta pati ir beveik tas pats ir tekstas. Aš siūlau 2 straipsnyje keisti pavadinimą ir po žodžių „kadrinių darbuotojų“ įterpti žodžius „ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų“. Taip pat 2 straipsnio 1 punkte po žodžių „mokyklos vadovais draudžiama dirbti“įrašyti, kad draudžiama dirbti ir mokytojais. Šitą reikėtų beveik atskirai svarstyti 2.1 punkte dėl to žodžio „mokytojais“, nes iš tikro tai nesusiję su rezervo karininkų reikalais, tačiau visi kiti punktai yra susiję.

Taigi tas mano siūlymas yra grindžiamas tuo, kad rezervo karininkai iš esmės yra KGB struktūros dalis. Ar ji nuolat veikianti, ar ne nuolat veikianti, čia jau kitas klausimas, bet yra struktūros dalis, ir tą pripažino ir Seimo komisija. Todėl aš siūlau tiesiog įforminti tą buvusią Seimo komisiją dėl rezervistų (kaip žinote, prieš metus buvo tokia komisija) šiame įstatymo pakeitime. Prašau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

A.SADECKAS. Komitetas nepritarė siūlymui šioje dalyje (šiame straipsnyje yra dar vienas siūlymas), nes SSRS KGB rezervas buvo KGB mobilizacinė dalis ir į šį rezervą įtrauktų asmenų statusas skiriasi nuo kitų KGB struktūroje veikusių kadrinių darbuotojų bei slaptų agentų, patikėtinių ir įgaliotinių statuso. KGB rezervistai nepatektų nei į vieną įstatymą – nei į šį įstatymą dėl kadrinių darbuotojų, nei į Liustracijos įstatymo reguliavimo sritį, nes nevykdė veiklos, nebuvo kadriniais darbuotojais, nevykdė kadrinių pareigūnų funkcijų ir nevykdė slaptos bendradarbiavimo veiklos.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar, kolegos, kurie užsiregistravo, dėl viso, ar?.. O kolega P.Gražulis? Gal dėl viso. Supratom, kad dėl viso. O R.J.Dagys? Prašom, nuomonė, paremianti kolegos P.Jakučionio siūlymą dėl 2 straipsnio. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes prisimintume komisijos išvadas, tiksliai jas prisimintume. Aiškiai pasakyta, KGB rezervas buvo KGB mobilizacinė dalis, ir tai yra aiškiai užfiksuota. Apie tai, kad nevykdė kokių nors ar vykdė kokias nors… komisija išvadų nedarė. Komisijoje buvo įvairių duomenų. Kai kas vykdė, kai kas nevykdė, todėl norėtume, kad būtų tikslūs. Man atrodo, jeigu mes priskiriame prie kokios dalies, aiškiai pasakyta komisijos, kad tai buvo dalis tos struktūros. Vadinasi, kur nors kitur nukelti, į kokius kitokius slaptus agentus ar panašiai, mes negalime, nes tai buvo mobilizacinė dalis, bet dalis tos struktūros.

O atsakomybės klausimas jau yra kitas klausimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėjo pasirūpinti, kaip juos vertinti. Bet tai buvo dalis, ir mes negalime jos eliminuoti. Dabar vėl paliksime tokį pat statusą ir KGB rezervas bus kaip vaikų darželio auklėtojos. Taip negali būti. Todėl siūlau paremti P.Jakučionio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad buvo pristatytas vientisas siūlymas, o komiteto pranešėjas pasakė motyvus tik dėl dalies. Tai prašom baigti dėstyti savo komiteto nuomonę dėl viso kolegos P.Jakučionio siūlymo.

A.SADECKAS. Ten buvo antra dalis, t.y. draudimas eiti pareigas, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, ir išvardijama toliau. Taip pat mokyklų vadovais, kaip numatyta projekte, ir kolegos P.Jakučionio siūlymas – siūloma įrašyti ir mokytojus. Komitetas nepritarė siūlymui darbinės veiklos apribojimus taikyti mokytojams, nes siūloma palikti draudimą buvusiems kadriniams darbuotojams eiti tik tas pareigas, kur asmens lojalumas ir patikimumas Lietuvos valstybei nacionalinio saugumo požiūriu yra ypač svarbus. Tai iš dalies susiję su tais apribojimais, apie kuriuos kalbėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas, kalbėdamas dėl kadrinių darbuotojų.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Dabar turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymams dėl 2 straipsnio.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 5 – prieš, 24 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Eilės tvarka taip pat dar yra Seimo nario R.Smetonos siūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom pristatyti savo siūlymą, kuriam komitetas nepritarė.

A.SADECKAS. Pasiūlymas yra ir praeitų metų…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, eilės tvarka teikėjas kalba, o po to komiteto nuomonė.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau 2 straipsnį, kuris reglamentuoja buvusių kadrinių darbuotojų darbinės veiklos apribojimą, dabartinės veiklos apribojimą papildyti nuostata, kad negali eiti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario pareigų. Argumentas, dėl ko komitete nebuvo priimta ši pataisa, nepritarta jai, buvo toks, kad tai yra renkamos pareigos. Bet, gerbiamieji kolegos, ar bent vienas iš mūsų, čia esančių, gali pasakyti, kad būtų logiška ir teisinga, jeigu mes nustatome apribojimus asmenims eiti tas pareigas, į kurias skiria Seimas, Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybė, apribojame, neleidžiame eiti šių pareigų, o būti Prezidentu, Seimo nariu, Vyriausybės nariu leidžiame. Vadinasi, buvęs kadrinis darbuotojas, išrinktas Prezidentu, negalės paskirti tokio pat kadrinio darbuotojo į kokias nors pareigas. Tai būtų labai neteisinga, graudi ironija. Aš manau, būtų teisinga, jeigu mes, neleisdami eiti pareigų skiriamiems pareigūnams, neleistume eiti šių pareigų ir skiriantiesiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar komiteto nuomonė.

A.SADECKAS. Komitetas mano, jog siūlymas nepriimtinas, nes siūloma neleisti eiti renkamų pareigų. O teisę būti išrinktam, kaip jau kalbėjo kolega R.Smetona, nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Tokių draudimų Konstitucijoje nėra numatyta. Be to, tai varžytų rinkėjų teisę patiems apsispręsti, kuris kandidatas į renkamas pareigas jiems yra tinkamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos norėtų pasakyti nuomones konkrečiai dėl šio siūlymo? P.Gražulis dėl kolegos R.Smetonos siūlymo, nuomonė už.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu mes pasižvalgysime į patirtį kaimyninių valstybių: Lenkijos, Latvijos, Estijos, ten taip pat yra nuostatų, kuriomis buvusiems KGB kadriniams darbuotojams neleidžiama eiti ne tik atsakingų pareigų valstybės tarnyboje, bet ir uždrausta būti renkamiems į atsakingas pareigas. Todėl, aš manyčiau, yra labai logiškas ir laiku pateiktas, gal vis dėlto pavėluotas, gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymas ir šį pasiūlymą reikėtų remti. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Konstitucijos 56 straipsnyje aiškiai pasakyta, kas negali būti renkamas Seimo nariu, kituose Konstitucijos straipsniuose pasakyta, kas negali būti renkamas Respublikos Prezidentu ar į kitas renkamas pareigas. Čia tokio draudimo nėra. Yra įstatymo nustatyta pareiga deklaruoti tai. Šiuo atveju įtvirtinę tokį siūlymą įstatyme, mano manymu, mes nusižengsime Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Turime apsispręsti balsuodami, pasakytos nuomonės. Prašom balsuoti, ar pritariame Seimo nario R.Smetonos pasiūlymui dėl 2 straipsnio pakeitimo.

Užsiregistravo 73. 24 – už, 10 – prieš, 36 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Taigi, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl viso įstatymo projekto viena nuomonė už, viena prieš. Svarstymo stadija. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jaučiu, kad daug Seimo narių dar neįsisąmonino, kad mes nugalėtojai, kad vis dėlto pagrindinį tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę, mes pasiekėme. Normalūs nugalėtojai turi būti kilnūs ir nugalėtam priešininkui ištiesti ranką. Aš pradėjau domėtis, per 15 metų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nesugavo nė vieno buvusio Saugumo komiteto darbuotojo, dirbančio svetimai valstybei. O jūs ieškote 15 metų, jau šešiolikti eina.

Toliau. Kalbėjau su kriminalistų vadovais. Taip pat patvirtino – nė viename nusikalstamame susivienijime ar kokioje nors grupėje, kuri užsiiminėtų kriminaline nusikalstama veikla, nė vienas buvusio Saugumo komiteto karininkas neįžvelgtas. Jie visi nori būti lojalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, jie niekur nepabėgo iš Lietuvos. Mes 15 metų juos darome savo priešais. Po to dar 10 metų nutariame daryti juos savo priešais. Gerbiamieji, nejaugi mes tiek daug turime lietuvių, kad tuos, kurie net nenori būti Lietuvos Respublikos priešais, o nori būti lojaliais piliečiais, dirbtinai darome savo priešais. Gerbiamieji, įsijauskite į nugalėtojų statusą, būkite kilnūs ir nebalsuokite už šitą persekiojimą ir priešų ieškojimą ten, kur jų nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – nuomonė už.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nelabai norėčiau sutikti su J.Veselkos samprotavimu. Niekas jų nepersekioja ir jie net privačiose struktūrose gali eiti bet kokias pareigas, o valstybės tarnyboje ne tik Lietuva, bet ir beveik visos kitos valstybės, patyrusios postsovietinio lagerio įtaką, yra priėmusios vienokius ar kitokius įstatymus, ribojančius šiems asmenims eiti atsakingas pareigas. Vis dėlto jie nebuvo lojalūs valstybei ir dirbo struktūrose, kurios buvo kaip įrankis išlaikyti Lietuvą okupuotą. Manau, negali tokie asmenys dabar eiti atsakingų pareigų mūsų valstybės institucijose. Seimo nariai, aš apgailestauju, kad nebuvo pritarta gerbiamojo R.Smetonos pataisai, kad vis dėlto nebūtų leidžiama tokiems asmenims dalyvauti ir rinkimuose, būti renkamiems į atsakingas institucijas. Bet Seimas jau nusprendė kitaip. Išties, manyčiau, šie asmenys gali būti lojalūs mūsų valstybei ne tik būdami premjerais, ministrais, Valstybės saugumo departamento vadovais ar kitais pareig8nais, bet gali uoliai dirbti mūsų valstybei ir būdami eiliniais žmonėmis, neidami atsakingų pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nesant bendro sutarimo, prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-522 po svarstymo?

Užsiregistravo 76, už – 71, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.

Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-523(2*) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, kitas susijęs įstatymo projektas – tai projektas Nr.XP-523. Taip pat buvo padaryta jo svarstymo pertrauka. Jokių siūlymų, pastabų nėra gauta. Komitetų išvados buvo išklausytos. Pritarėme po svarstymo prieš tai buvusiam projektui, tai ar galime bendru sutarimu pritarti ir šitam? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo projektui Nr.XP-523.

Kolegos, grįžtame prie Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos tarpusavio santykių“. Iniciatoriai kreipėsi į mane, kaip į posėdžio pirmininką, ir informavo, kad jie kalbėjo su frakcijų atstovais. Kolega H.Žukauskas trumpai referuotų rezultatus, kaip galėtume judėti į priekį dėl šios rezoliucijos.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi šiandien vis tiek yra registruotas Seime antrasis patobulintas variantas, pakeistas variantas, tai kalbėdamas su frakcijų atstovais gavau tokius įdomius pranešimus apie tai, kad Darbo partijos frakcija pritarė antrajam variantui, Socialdemokratų frakcija pritarė antrajam variantui, Pilietinė frakcija pritarė antrajam variantui, kuris pateiktas, Konservatorių frakcija pritarė, Socialliberalų frakcija pritarė, Liberalų sąjūdžio frakcija pritarė, Liberalcentristų pritarė ir Valstiečių frakcija pritarė antrajam variantui. Liberalų demokratų frakcija, t.y. „Tvarka ir teisingumas“, nepritarė, jie… (E.Klumbys: „Kategoriškai…“) …pasakė savo redakcinės komisijos nario pavardę. Aš, kaip iniciatorius, siūlau balsuoti už antrąjį variantą, o frakcija gali siūlyti ir alternatyvius, ir savo variantus, juos registruoti, tai niekam nesudaro jokių kliūčių. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu griežtai paprieštarauti prieš tai kalbėjusiam Seimo nariui, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nepritarė šiai rezoliucijai. Pirma, mes nesvarstėme šios rezoliucijos dabar. Antra, mes net neturėjome progos susirinkti. Trečia, posėdžio pirmininkas pasakė, kad frakcijos pasako savo atstovus į redakcinę komisiją. Mes tą ir padarėme, pasakėme mūsų atstovės gerbiamosios profesorės A.Pavilionienės kandidatūrą į šią redakcinę komisiją. Tuo mes ir užbaigėme visą savo procedūrą. Mes reikalaujame, kad turi būti laikomasi Statuto, turi būti sudaryta redakcinė komisija, o ar toliau bus pritarta, ar nepritarta, tai jau bus redakcinės komisijos uždavinys, ji parengs tekstą, o po to Seimas jau apsispręs, kokį tekstą priimti.

PIRMININKAS. Kolega Klumby, nepabėkite nuo mikrofono, aš noriu jūsų paklausti vieno dalyko. Ar vardan procedūros, kuri, jūsų požiūriu ir mano požiūriu, turi būti išlaikyta?.. Bet kada yra visiškai aiški, išskyrus vieną frakciją, pozicija, kad pritariama suredaguotam variantui, antrajai redakcijai, dar daugiau – jūsų frakcijos narys J.Veselka yra registravęs ir mes bet kokiu atveju svarstytume jo pasiūlymus, ar jūs vis tiek kategoriškai reikalaujate, kad būtų sudaryta darbo grupė redaguoti šį tekstą?

E.KLUMBYS. Taip, mes manome. Šiam tekstui ir gerbiamasis J.Veselka galbūt turi savo siūlymus, bet aš nežinau, kaip bus procedūriškai, ar tą bus galima daryti. Aš tuo labai abejoju, redakcinė komisija priima tekstą, suderintą tekstą, bet pati redakcinė komisija nebuvo susirinkusi. Atvirai sakant, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, manau, nereikia iš tokio rimto dalyko daryti profanacijos, mes turime laikytis Statuto. O ką redakcinė komisija nuspręs, tai bus tos redakcinės komisijos reikalas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad frakcijų atstovai, kuriuos įgaliojo frakcijos, susirinko ir pritarė antrajam variantui. Viskas. Aš nematau kito būdo, kaip tik imti ir balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs jau keturis kartus šia tema kalbėjote, tai galėsite kalbėti, kai vėl bus suteiktas žodis. Dabar noriu pasakyti, kolegos, deja, procedūra yra tokia, formaliai turi būti deleguoti žmonės į darbo grupę. Prašau frakcijas padaryti tai, užregistruoti tuos darbo grupės žmones pranešant tai kolegai H.Žukauskui. Tos pavardės bus paskelbtos viešai, fiksuosime, kad darbo grupė yra sudaryta. Tie deleguoti žmonės turės patvirtinti tekstą, kuris bus priimtinas tom pusėm. Turės būti ir atitinkamas protokolas. Deja, yra tokia procedūra, aš labai apgailestauju, kad kai kurie kolegos nenori lanksčiau pasižiūrėti į situaciją, kai galima buvo rasti sprendimą kompromiso būdu. Kolegos, dar kartą skelbiu 15 minučių pertrauką, kad kitos frakcijos irgi deleguotų savo žmones į darbo grupę, kaip padarė viena frakcija. Prašom.

Kolega Klumby, vis tiek norėtumėte kalbėti? Prašom.

E.KLUMBYS. Aš noriu kalbėti būtent dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad štai mes aiškiai pamatėme, kad viena frakcija yra tiesiog ignoruojama. Jūs kalbate apie kažkokio kompromiso ieškojimą. A.Ažubalis pareiškė, kad buvo susirinkę kažkokie atstovai ir kad jie pritarė šiai rezoliucijai. Tai aš klausiu, kodėl nebuvo pakviestas mūsų atstovas, kurio pavardė jau buvo pasakyta iš karto? Manau, taip elgtis negalima. Visa mūsų frakcija iš tikrųjų nusiteikusi eiti į kompromisus ir aiškintis, bet kai kompromisų net nebandoma ieškoti, manau, kad taip elgtis negalima. Atkreipiu į tai jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Tiesiog, man atrodo, pagal jūsų frakcijos scenarijų mes ir dirbame, ne ką nors kita darome.

Kolegos, 15 minučių, kad būtų deleguoti žmonės į darbo grupę redaguoti rezoliuciją. Tikiuosi, tai padės šį klausimą mums išspręsti dar šiandien. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas. (Balsai salėje)

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1038(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Kitas mūsų darbotvarkės 2-6 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1038. Kviečiu pranešėją komiteto pirmininką Seimo narį J.Lionginą. Kviečiu Seimo narius klausyti. (Balsai salėje)

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1038. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, į kurias iš dalies yra atsižvelgta. Taip pat Seimo narys J.Razma įregistravo pasiūlymą, bet, kaip aš supratau, jis tą pasiūlymą atsiima, mes dėl jo tada ir nebalsuosime. Toliau, buvo gauta Vyriausybės išvada. Iš dalies į ją komitetas atsižvelgė. Taip pat buvo gauti du Seimo nario S.Girdausko pasiūlymai, iš kurių vienam komitetas nepritarė, o antram pasiūlymui yra pritarta. Taip pat buvo gauta Ekonomikos komiteto išvada, jai komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarti pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Aš noriu patvirtinimo. Gerbiamasis Jurgi Razma, ar atsiimate? Taip. Atsiimate. O Girdauskas? Irgi atsiima. Taip? Papildomo Ekonomikos komiteto nuomonė – Seimo narys E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į gautus pasiūlymus ir pastabas, taip pat įvertinant galimybę diferencijuoti mokesčių tarifus, kai nustatomas kelio uždarymo ar transporto priemonių eismo apribojimas trumpesniam laikui nei viena para. Kaip matyti, tai ir yra padaryta.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Pupiniui. Nematau norinčių pasakyti nuomonę. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.

Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1700* (svarstymas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-7 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1700. Pranešėja – gerbiamoji V.Margevičienė, pateikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Taip? Svarstymas.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Bendru sutarimu komitetas pritarė šiai pataisai. Pataisos esmė – 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios.

PIRMININKAS. Nematau norinčių pasakyti nuomonę. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Pritarta po svarstymo. Aš nematau gerbiamojo E.Masiulio. Ar yra salėje? Nėra E.Masiulio salėje, taip?

Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1069 (pateikimas)

Tada kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Sabatauską pateikti darbotvarkės 2-18 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1069. Pateikimas. Čia nesilaikome darbotvarkės, nes užbėgome į priekį ir nėra E.Masiulio. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiama įstatymo pataisa dėl ryšių kabelių sistemos. Dabar teisiniu reguliavimu nustatyta, kad tai yra nekilnojamas daiktas, o iš esmės elektros ryšių tokioms analogiškoms sistemoms yra nustatyta, kad tai yra kilnojamas daiktas. Tai yra bet kada gali iškelti ir nėra kaip nors nepajudinama. Todėl siekiant, kad būtų vienodas teisinis reguliavimas, siūlau tokią įstatymo pataisą, kad ir ryšių sistemoms, ryšių kabeliams, ryšių kabelių kanalams būtų taip pat suteiktas kilnojamo daikto statusas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Siūlomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.

Kitas… Gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Kadangi čia susiję su pačiu civilinės teisės teisiniu nuosavybės statusu, tai yra kilnojamas ar nekilnojamas daiktas, paprašyčiau, kad kaip papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šio projekto. Ar nėra prieštaraujančių? Ačiū. Įrašome kaip papildomą komitetą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1368(2*) (svarstymas)

Kitas būtų… Gerbiamasis J.Lionginas kelia ranką. Minutėlę! Tuoj, pasižiūrim ir pakviesim. Gerai. Tada kviečiu į tribūną Seimo narį komiteto pirmininką gerbiamą J.Lionginą. Jis pateiks darbotvarkės 2-11 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1368.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1368. Buvo gautos Seimo Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė. Taip pat buvo gauta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Taip pat buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybė ją pateikė ir komitetas šioms išvadoms pritarė. Taip pat buvo gauta Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada, jai komitetas taip pat pritarė. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-1368 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Papildomo Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonė – gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas buvo teiktas Informacinės visuomenės plėtros komiteto iniciatyva siekiant pratęsti lengvatą kompiuterinei programai ir įrangai įsigyti dar trejiems metams. Po Vyriausybės gautos išvados ir taip pat po Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo jis yra patobulintas. Įrašytas laikotarpis ne dar trejiems metams, o laikotarpis nuo 2004 metų iki 2009 metų. Mūsų komitete tam buvo pritarta bendru sutarimu. Kviečiu kolegas Seimo narius pritarti teikiamam įstatymo projektui, nes pirmieji treji metai ir lengvatos galiojimas parodė, kad kompiuterių naudojimas namų ūkiuose per šį laikotarpį padidėjo 11 kartų. Tai yra didelis postūmis ir teigiamas poveikis informacinių technologijų panaudojimui Lietuvoje. Mes padarėm proveržį ne tik Europoje, bet ir pasaulyje ne tiktai mobiliojo ryšio prasme, bet lygiai taip pat mes galim pasiekti aukštesnę vietą kalbėdami jau apie interneto naudojimą Europos Sąjungos šalyse. Kviečiu palaikyti ir pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjai. Ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Seniūnų sueiga spręs, kada bus priėmimas.

Turėčiau paskelbti rezoliucijos redakcinės grupės narių pavardes. Yra devyni Seimo nariai – gerbiamoji A.Pavilionienė, gerbiamasis V.Volčiokas, gerbiamasis J.Karosas, gerbiamasis H.Žukauskas, gerbiamasis A.Ažubalis, gerbiamasis A.Valionis, gerbiamasis P.Auštrevičius, gerbiamasis A.Lydeka ir gerbiamasis V.Domarkas. Jie susirenka ir atneša čia, į Sekretoriatą, protokolą dėl redakcijos. Prašau. Gerbiamasis H.Žukauskas dar nori.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai. Aš prašyčiau visus kolegas, kurie buvo išvardyti kaip redakcinės komisijos nariai, tuoj pat susirinkti šičia, vestibiulyje prie Prezidento salės, ir mes išspręsim tą klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar visi išvardytieji girdėjo, kad dabar renkatės prie Prezidento salės dėl šios rezoliucijos redagavimo? Visi girdėjot, taip?

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1279(2*) (svarstymas)

Ačiū. Kitas mūsų klausimas būtų 2-12 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1279. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis J.Lionginas. Prašau. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Svarstymas.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1279(2), komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento keturias pastabas, kurioms visoms yra pritarta. Taip pat gauta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Jai pritarta. Taip pat buvo paprašyta, kad savo išvadą pateiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Buvo gautas Vyriausybės nutarimo projektas ir išvada, kad Vyriausybė pritaria šiam teikiamam įstatymo projektui. Daugiau pastabų ir pasiūlymų komitetas negavo. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1279 ir komiteto išvadoms.

Yra priimtas siūlymas patikslinti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio nuostatas, nes, kaip žinom, mokestiniai įstatymai… gali būti priimami tiktai atskirais mokesčių įstatymais, o kituose įstatymuose neturėtų būti nuorodų į įvairias mokesčių lengvatas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių kalbėti. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta po svarstymo.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1252(2). Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1253(2). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 110 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1254(2)4. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1259(2) (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Kviesčiau Seimo narį gerbiamąjį A.Paulauską. (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-10a klausimas. Taip, tada, jeigu galit, pateikit klausimą Nr.XP-1252(2) – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Aš manyčiau, kad ir lydimuosius, t.y. 2-10b, 2-10c ir 2-10d. Jeigu Seimas neprieštarauja. Ačiū. Prašau, pranešėjau.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš pasistengsiu lakoniškai pateikti šiuos įstatymų projektus. Taip, pateikimas.

Jums yra pateikiamas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo antrasis variantas. Pirmasis buvo pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Kodėl reikėjo naujo projekto ir naujos šio įstatymo redakcijos? Visų pirma todėl, kad šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos yra neišsamiai ir nelabai aiškiai suformuluotos, todėl, taikant šį įstatymą, kyla praktinių problemų. Kartu yra ribojama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus galimybė lanksčiai ir efektyviai spręsti problemas.

Naujojo įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos efektyvumo didinimas, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos, priežiūros ir kontrolės stiprinimas bei vaiko padėties Lietuvoje gerinimas. Kokie įstatymo pakeitimai? Pirmasis, kurį norėčiau pasakyti, yra tai, kad įstatymo projekte išplėstos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ribos ir tikslas, numatant, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdo vaiko teisių apsaugos užtikrinimą, apsaugos priežiūrą ir kontrolę, gerina vaiko teisinę apsaugą ir gina vaiko teises ir teisėtus jo interesus, tiria skundus dėl asmenų veiksmų ir neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai. Taip pat yra išplėstos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisės ir pareigos.

Neminėsiu visų teisių ir pareigų. Įstatymo projekte aptarta ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė nutraukti susirašinėjimą su asmeniu, kuris piktnaudžiauja teise kreiptis į kontrolierių, ir teisė nutraukti tyrimą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių pradėtas tyrimas. Taip pat atsisakoma įstatyme įtvirtinti konkretų galutinio skundo terminą. Yra ir kitų pataisų, kurios suteiks galimybę kontrolieriui efektyviau vykdyti savo įgaliojimus, užtikrinti efektyvią vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priežiūrą. Štai tokie yra pagrindiniai naujojo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimai.

Jeigu leisit kartu pateikti ir kitus teisės aktus, tai noriu atkreipti dėmesį į darbo apmokėjimą. Mūsų nuomone, turėtų būti sulyginami ir lygių galimybių, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierių atlyginimai. O trečias įstatymo projektas yra dėl administracinės teisenos įstatymo 40 ir 110 straipsnių pakeitimo. Kontrolieriui suteikiama teisė be žyminio mokesčio kreiptis į administracinį teismą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo, taip pat su pareiškimu į administracinį teismą, prašant ištirti, ar įstatymai ir Vyriausybės norminiai aktai atitinka Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymą.

Ir paskutinis yra Kontrolieriaus įstaigos nuostatai, kurie yra tvirtinami Seimo nutarimu. Tai yra bendro pobūdžio nuostatai, kurie reglamentuoja įstaigos darbą. Tai taip pat koresponduoja su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektu. Yra nustatyti šios įstaigos uždaviniai, jos funkcijos, taip pat kontrolieriaus teisės ir pareigos. Ir ketvirtas skyrius – pačios įstaigos struktūra ir darbo organizavimas, taip pat baigiamosios nuostatos, kurios kalba apie įstaigos likvidavimą arba reorganizavimą.

Štai trumpai visi įstatymai, visas paketas, kuris teikiamas kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė gerbiamoji V.V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Jūs matėt, yra Teisės departamento išvada dėl projekto 16 straipsnio 3 dalies, kad reikėtų tiksliau suformuluoti dėl kontrolierės galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Aš noriu jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų įpareigoti kontrolierių rūpintis, kad, jeigu vaikas yra iš socialiai apleistos šeimos ar tėvai negali sumokėti tam tikrų pinigų, kontrolierius turėtų galimybę paskirti ar rasti galimybę skirti vaikui atstovaujantį advokatą. Tada daugelis bylų būtų išspręsta vaiko naudai. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Sutinku, jūs pasiūlymas yra svarstytinas ir turbūt priimtinas. Aš noriu pasakyti, kad Teisės departamentas dėl šio projekto yra pateikęs ne vieną pastabą. Aš reagavau, sakyčiau, į esmines pastabas, projektas buvo pataisytas ir, kaip sakiau, pateiktas projektas Nr.2. O į tas smulkias, manau, svarstymo metu bus galima atsižvelgti, pataisyti projektą ir, be abejo, tai, ką jūs siūlote, teikti kaip naują pasiūlymą ir kartu svarstyti su visu įstatymo projektu. Aš už tai, kad jis būtų rimtai svarstomas, diskutuojama ir, jeigu reikia, taisomas. Jūsų pataisa man priimtina.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Simulikas. Prašom.

V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti. Metai iš metų matyti, kad Vaiko teisių kontrolierių institucijos kontrolierė laksto per visą Lietuvą, ir viena, kad ir labai stipri kontrolierė, nepajėgi visos Lietuvos „perdengti“. Gal reikėtų stiprinti šią instituciją ir kurti padalinius apskrityse, kad jie būtų atskaitingi Vilniuje ir tada nebūtų tokių glaistymų, kaip būna vaikų namuose. Problemų būna. Pavyzdžiui, visai neseniai, prieš keletą mėnesių, buvo Šiauliuose. Kontrolierė iš Vilniaus lėkė į regioną ir ten aiškinosi santykius. Jeigu regionuose būtų žmonės, kurie būtų atskaitingi tik jai, kaip padaliniai, tai gal būtų ir daugiau tvarkos, ir vietinė valdžia nesistengtų ko nors užglaistyti. Kaip jūs manote?

A.PAULAUSKAS. Jūsų klausimas yra daug platesnis negu mano teikiamas projektas, jis – apie visą vaiko teisių kontrolės sistemą. Noriu pasakyti, kad šiandien tokia sistema egzistuoja ir savivaldybėje yra konkreti tarnyba, taip pat Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje yra padalinys. Galbūt tokią vertikalę mes galėtume ir išvesti, bet, jeigu mes galvosime, kad Seimo kontrolierius turi turėti padalinius apskrityse ar miestuose, rajonuose, tai mes praplečiame jo veiklos ribas ir tie atstovai formuoja naują institucinę reformą. Taip pat tokį reikalavimą gali teikti ir kiti kontrolieriai. Svarstant jūsų pasiūlymą reikėtų, manau, atidžiau pasižiūrėti Seimo kontrolieriaus funkcijas ir jo tikslą. Jeigu būtų pritarta, aš pats svarstyčiau jūsų pasiūlymą, nors turiu daug abejonių. Tada reikėtų visų kontrolierių institucijas kurti vietose, o ne vien tik Vaiko teisių, nes kuo kiti mažiau reikšmingi. Manau, gal reikėtų eiti kitu keliu – per savivaldos sistemą, per ministerijos ir čia labiau stiprinti tą vertikalę ir suteikti daugiau teisių vaiko priežiūros institucijoms veikti vietose. O ji galėtų būti kaip kontrolierė ir daugiau savo dėmesio galėtų skirti pagrindiniams dalykams, o ne kasdieniam darbui dėl su vaikų nepriežiūros.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote suvienodinti atlyginimus visų kontrolierių: ir vaiko, ir Seimo, ir lygių galimybių. Teisingas pasiūlymas, nes jie visi yra kontrolieriai ir dirba panašų darbą tik pasiskirstę atskiromis sritimis. Ar ne paprasčiau, geriau ir kur kas pigiau būtų valstybei, jeigu būtų viena Seimo kontrolierių įstaiga, o kontrolieriai būtų pasiskirstę pagal darbo sritis ir nereikėtų atskirų kanceliarijų, atskirų įstaigų? Mes per daug turtingi ir leidžiame sau per daug kurdami atskiram kontrolieriui atskirą įstaigą, ar nereikėtų grįžti ir globaliai spręsti šį klausimą, iš esmės?

A.PAULAUSKAS. Tas pasiūlymas ne naujas, tokių pasiūlymų būta. Tačiau čia šiek tiek, bent man teisininkai aiškino, kertasi su mūsų konstitucine sandara. Čia kalbama apie Seimo kontrolierius, tai specializuoti kontrolieriai, jau sukurtos lygių galimybių tradicijos, galbūt pabrėžiant tos institucijos svarbą, vaiko teisių kontrolierius. Gal atsiras dar kokia kita kontroliuojama sritis, kuri reikalaus Seimo kontrolieriaus priežiūros. Nežinau, aš šiandien nedrįsčiau taip kategoriškai atsakyti į jūsų klausimą, kad tai reikia daryti. Beje, tas klausimas buvo keliamas prieš dvejus metus, kai mes svarstėme Seimo kontrolieriaus įstatymą, ir buvo to atsisakyta, nebent jūs teiksite vėl tokį pasiūlymą svarstant šį įstatymą. Manau, kad reikia suvienodinti jų darbo sąlygas, nes dabar skiriasi ir įstatymai, ir kadencijos, ir net atlyginimai. Todėl iš tiesų visų kontrolierių turėtų būti vienodos darbo sąlygos. To įstatymo vienas iš tikslų toks ir yra.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių išsakyti nuomonę už ir prieš. Ar galime bendru suarimu visus tuos keturis projektus priimti po pateikimo? Prieštaravimų nėra? Ačiū. Priimta po pateikimo. Jų registracijos Nr.XP-1252, Nr.XP-1253, Nr.XP-1254 ir Nr.XP-1259. Atskirai yra siūlomi komitetai.

Pirmajam – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo projektui pagrindiniu yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Kitokių nėra? Nėra.

Projektui Nr.XP-1253 pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Nėra kitokių nuomonių? Ačiū. Pritarta.

Projektui Nr.XP-1254 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Žmogaus teisių komitetai. Nėra kitokių pasiūlymų? Ačiū. Pritarta.

Ir paskutiniam Nr.XP-1259 pagrindiniu yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prieštaraujančių nėra? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną.

Matau, kad komisija lyg ir priėjo prie bendros nuomonės ir gerbiamasis H.Žukauskas nori paskelbti komisijos protokolo tekstą. Prašom, gerbiamasis Henrikai.

Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos tarpusavio santykių“ projektas Nr.XP-1712(2) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, redakcinė komisija, kuri buvo sudaryta iš 9 kiekvienai frakcijai atstovaujančių žmonių, buvo susirinkusi į posėdį. Iš paskirtų 9 narių dalyvavo 8. Įvyko balsavimas, kurio rezultatai tokie: už – 7, prieš – 1. Už tai yra rezoliucijos projektas „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos tarpusavio santykių“, kuris vakar užregistruotas Seime, registracijos Nr.XP-1712(2). Tokia yra informacija. Siūlau visiems balsuoti už antrąjį Seimo rezoliucijos projektą.

PIRMININKAS. Galėtume balsuoti, bet yra gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymas, jis siūlo išbraukti 1 ir 2 dalis. Aš gerbiamajam H.Žukauskui sakau ačiū, galite sėstis. J.Veselkos prašau pateikti savo nuomonę.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad 3 dalis, kuri ragina abi valstybes, remiantis tarptautinės teisės principais, tarp jų šalių suverenumo ir teritorinio vientisumo pripažinimu, atnaujinti politinį dialogą, labai gerai politiškai apima 1 ir 2 dalis. Dialogo metu kaip tik ir bus sprendžiami 1 ir 2 dalių klausimai, todėl kam aštrinti ir aiškiai užimti vieną pusę, kai 3 dalyje mes galime tai pasakyti ir abi valstybes pakviesti dialogo. Atsiminkite, tai dvi nepriklausomos valstybės. Todėl siūlau pritarti mano pasiūlymui 1 ir 2 dalį išbraukti, o palikti tik 3 dalį, ir visoje rezoliucijoje palikti tik trečią dalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Veselkai. Aš noriu paklausti, tie, kurie užsirašė, dėl viso ar dėl… Dėl viso, taip? Tada pasiruoškite ir balsuojame dėl J.Veselkos pasiūlymo, kad išbrauktume 1 ir 2 dalis. Gerbiamieji, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume J.Veselkos nuomonei išbraukti 1 ir 2 dalis, balsuojate už, kas prieš – balsuojate prieš.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 28, susilaikė 25. Nepritarta šiam siūlymui. Kviečiu Seimo narius pasiruošti… Dėl viso prašom. Atsiprašau. Išsitrynė, nes vyko balsavimas. Dabar nuomonė už – gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom. Dėl viso.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes ką tik su ponu E.Zingeriu iš lėktuvo, kur Europos Tarybos monitoringo komitete vyko svarstymas dėl įtampos tarp Rusijos ir Gruzijos. Noriu pateikti jums šviežiausią informaciją. Tikrai nepritariu J.Veselkos norui išbraukti pirmąsias dvi dalis, nes konfliktas tęsiasi ir vis gilėja. Visų pirma Rusijos teisėtų piliečių, kurie yra etniniai gruzinai ir žinomi dainininkai, menininkai, butuose daromos kratos, darbovietėse taip pat. Atšaukiami jų koncertai. Kadangi Monitoringo komitetas buvo susirinkęs Armėnijoje, noriu pasakyti, kad kenčia dėl ekonominės blokados ir ši šalis, nes transportas patenka ten tik šiuo tuneliu. Taigi šis konfliktas gresia visam regionui ir, manau, rezoliucija yra pačiu laiku. Ji kviečia dialogui, bet gruzinų delegacija, kuri buvo atvykusi, sakė, kad jie nepasiduos dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir šiuo metu mano, kad derybos nėra galimos. Taigi siūlau priimti rezoliuciją ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė – prieš. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Leiskite man dažniau išvažiuoti į Vakarus, nuo 1996 m. niekaip negaliu išvažiuoti, gal ir aš tapčiau vakariečiu, nes neblogai per komandiruotes užsidirbate. Vis dėlto, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad dalis Seimo narių dar neįsisąmonino, kad mes turime nepriklausomą valstybę, esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Taigi jau laikas atsisakyti sąjūdietiško romantizmo ir vadovautis vakarietišku pragmatizmu. Tik pragmatizmas gali sukurti visuotinės gerovės… kaip vienas iš elementų. Sąjūdietiškas romantizmas, kaip ir bet kuris revoliucinis romantizmas, iš esmės yra griaunantis. Negi jums vis patinka, kad Lietuvą ištiktų negandos, per kurias galima demonstruoti didvyriškumą, kai arti nėra priešo?

Antra. Jeigu koks nors Čikagos ar Teksaso gyventojas užsimano kurti antirusiškas koalicijas Lietuvoje, tai visų pirma yra ne Lietuvos, o Čikagos ar Teksaso gyventojo problema. Nes, kaip rodo istorija, tos antirusiškos koalicijos neišvengiamai žlunga.

Trečia. Čikagos ar Teksaso gyventojas patraukia jau seniai išmintais keliais atgal.

Ketvirta. Visus sunkumus griaunant tas koalicijas patiria Lietuvos žmonės, kurie niekada niekur neemigruoja. Kadangi Seimas atstovauja ne Čikagos ar Teksaso gyventojams, todėl turi rūpintis Lietuvos žmonėmis ir nepriimti tokių rezoliucijų. Mes priklausėme, priklausome ir dar ilgai priklausysime nuo Rusijos energetinių resursų. Kaip ir visa Europa vis labiau priklauso nuo Rusijos energetinių resursų… ir Europa su Rusija kalba pragmatizmo kalba, o toms naujoms šalims nuleidžia tokius revoliucinius dalykus.

Toliau. Pažiūrėkite Maršalo planą, kaip Amerika pareikalavo, kad Europa susitartų tarpusavyje, nebebūtų priešų. Europa susitarė, įkūrė Europos Sąjungą ir visos šalys laimėjo. Todėl siūlau geriau galvoti apie Lietuvą ir mažiau priiminėti tuščias rezoliucijas. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš. Nuomonė – už. Seimo narys E.Zingeris. Prašom. Arčiau prie mikrofono.

E.ZINGERIS (TSF). Aš iš tikrųjų grįžau iš Kaukazo, kuriame mes svarstėme Gruzijos klausimą, ir ypač buvo svarstomas klausimas apie kalbą, pasakytą ką tik įvykusioje Europos Taryboje Rusijos užsienio reikalų ministro. Joje buvo abejojama Gruzijos valdžios legitimumu. Tai yra gana baisūs dalykai, kuriuos… kadangi Rusijoje nebeliko opozicijos, nežinia, kas juos galėtų sustabdyti. Tuos klaustukus dėl kaimyninių valstybių vadovų galimo legalumo… ar konstituciniu būdu išrinkti tie vadovai. Kadangi tokiose kalbose slypi grėsmė ir jie išsakoma viešai, stebint dešimčių valstybių atstovams ir vadovams, nes tai yra oficiali pozicija, mūsų reagavimas yra labai adekvatus. Mes matėme Estijos šiandien priimamą rezoliuciją, ji yra daug griežtesnė už mūsų, daug aiškesnė, daug racionalesnė.

Ką gi, tokiu variantu, koks yra, mes tik reaguojame į tą liūdną situaciją, kad Rusijoje nebeliko oponuojančio žodžio, kuris galėtų neleisti tiems įvykiams vykti, neleisti tos slinkties Rusijoje į tokią pusę, kuri turėtų būti pristabdyta bent tarptautinės visuomenės, ir visiškai ne iš konflikto su Rusija pusės, o iš to, kad toliau Rusijoje politinis vyksmas nevyktų ta linkme, kuri gresia kaimyninėms valstybėms. Štai ir viskas.

Aš jokiu būdu nemanau, kad tai yra labai radikalus veiksmas. Jis yra normalus ir laiku pareikštas atsakymas. Gaila, kad jis šiek tiek buvo… mūsų frazės tapo kiek kitokios, bet iš esmės pritariu iš širdies. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš. Seimo narė M. Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Gerbiamieji, rezoliucijos netaisomos per 15 minučių. Kai kurie Seimo nariai nesuvokia pagarbos žodžiui ir minties raiškos tikslumo. Jie mano, kad bet koks neraštingas tekstas tinka svarbioms idėjoms. Todėl, jausdama atsakomybę už Lietuvos Respublikos Seimą, kurio vardu teikiama rezoliucija, nors ir remdama Gruzijos suverenumą ir teritorijos vientisumą, negaliu pritarti, kad rašant rezoliuciją buvo ignoruojama „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija bei nepaisoma šios frakcijos nuomonės, būtent todėl negaliu rezoliucijai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – gerbiamasis J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų aš manau, kad dabartinis rezoliucijos projektas, koks pateiktas antrajame variante, yra daugmaž suderintas ir jį jau buvo galima priimti praėjusį ketvirtadienį. Aš tik noriu pasakyti kolegoms, kurie mano, kad mes ta rezoliucija norime pakenkti santykiams su Rusija. Aš noriu pasakyti, kad mes santykius su Rusija laikome svarbiais, bet mes negalime nepasakyti savo principinės pozicijos tuo atveju, kai kas nors daroma pažeidžiant tarptautinės teisės normas. Aš suprantu, kad konfliktas yra tarp Rusijos ir Gruzijos, kaip sakome rezoliucijos pavadinime, bet gerbiamasis K.Kosačiovas, kai buvo Vilniuje, pripažino, kad Rusijos jėgos struktūros iš tiesų daro per daug. Dėl to aš manau, kad mes turime tiesiai ir aiškiai pasakyti, ir pritariu tai rezoliucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes turime suprasti, kad Seimas yra rimta valstybės institucija, tautos atstovybė. Kalbant apie Gruzijos ir Rusijos konfliktą (o jis iš tikrųjų yra, šito niekas neneigia), jeigu yra dvi šalys, tai paprastai į konfliktą visada yra kažkuo įtraukta ir viena, ir kita pusė, ir viena pusė niekada nebūna absoliučiai šventa, nuleista Dievo, o kita pusė yra atkeliavusi iš pragaro. Pagal šią rezoliuciją mes turime alegorinę metaforinę situaciją, kad susiduria Dievo pateptieji ir velniai. To niekados nebūna pasaulyje.

Kalbant apie rezoliucijos tekstą, logiškai rezoliucija turėtų prasidėti nuo antros pastraipos, nes viskas prasidėjo nuo keturių Rusijos karininkų suėmimo ir tik po to atsirado Rusijos Federacijos ekonominės sankcijos. Mūsų rezoliucijoje viskas yra aukštyn kojomis. Jau vien tai, rezoliucijos tekstas yra nelogiškas.

Dar vienas dalykas. Aš noriu visiems priminti, galbūt kas nors nežino, penktadienį Jungtinėse Tautose vienbalsiai buvo priimta Jungtinių Tautų rezoliucija dėl Gruzijos. Ši rezoliucija yra nepalanki Gruzijai. Ten kalbama apie Abchaziją, apie Kodorio tarpeklį, bet tarptautinė pozicija Gruzijos atžvilgiu yra labai rezervuota. Todėl aš manau, kad negalima priimti Seime vienpusės grynai šališkos rezoliucijos, nepaisant to, kad Gruzijos atžvilgiu yra taikomi tikrai nelabai sąžiningi ir dori veiksmai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš pritariu šios rezoliucijos priėmimui, nors galbūt ši rezoliucija galėtų būti aiškesnė ir kategoriškesnė. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad mes turime būti solidarūs su tomis nedidelėmis valstybėmis, kurios siekia nepriklausomybės, siekia būti pripažintos kaip demokratinės valstybės tarptautinės bendrijos.

Ir dar vienas dalykas. Čia buvo kalbėta, kad Jungtinės Tautos priėmė visiškai kitokią rezoliuciją. Bet daugelis valstybių, kurios balsavo už tą rezoliuciją, nepatyrė Sovietų Sąjungos ir Rusijos okupacijos ir galbūt neįsivaizduoja, ką ta okupacija reiškia. Juo labiau kad Rusija, kaip ir Sovietų Sąjunga, visiems savo įtaką stengiasi daryti tik iš jėgos pozicijų. Ir šis mūsų solidarumas su Gruzija, aš manau, yra reikalingas, todėl siūlau šią rezoliuciją priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti dėl rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos tarpusavio santykių“, redakcinė komisija pritarė. Balsai išsiskyrė: vienas – prieš, visi kiti – už. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad palaikytume rezoliuciją ir ją priimtume.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 9. Rezoliucija priimta. Nesupratau, gerbiamasis Sadeckai, kas? (Balsai salėje)

Gerbiamojo A.Sadecko balsas už. Rezoliuciją skelbiu priimtą. Einame toliau. Dar Seimo nario gerbiamojo G.Steponavičiaus balsas už –pritarti rezoliucijai.

Lygių galimybių kontrolierės 2005 metų veiklos ataskaita

Pagal mūsų darbotvarkę būtų 2-8a klausimas – lygių galimybių kontrolierės 2005 metų veiklos ataskaita. Kviečiu lygių galimybių kontrolierę gerbiamąją Aušrinę Burneikienę pateikti veiklos ataskaitą už 2005 metus.

A.BURNEIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums jau septintą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitą ir norėčiau pasakyti, kad vis dėlto jaudinuosi taip, kaip jaudinausi pirmą sykį atsiskaitydama Seimui. Norėčiau paminėti, kad 2005 metai mūsų tarnybai buvo tikrai nelengvi, nes Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2005 metų sausio 1 dienos. Kaip pasikeitė mūsų darbas?

Pasakyčiau, kad buvo skundžiamasi. Žmonės skundėsi, kad yra pažeidžiamos jų teisės dėl įvairiausių aspektų, visos mūsų įstatymuose numatytos galimos diskriminacijos rūšys skunduose iš tikrųjų pasireiškė. Nė vienas pagrindas nebuvo toks, kad nebūtų gauta skundų. Ar daugiau, ar mažiau, aš tuoj trumpai pasakysiu.

Jeigu dėl tam tikrų diskriminacijos formų žmonės kreipiasi, kaip pamatysite, kur kas mažiau negu, pavyzdžiui, dėl diskriminacijos dėl lyties ar dėl amžiaus, norėčiau pasakyti, kad tai visiškai nerodo, jog mūsų visuomenėje nėra šių diskriminacijos bruožų. Manyčiau, tiesiog žmonės dar turi savotiškų stereotipų, savotiškų tabu ir jie ne visuomet išdrįsta reikšti savo nuoskaudas viešai.

Statistika. Štai kokia buvo statistika procentais: dėl diskriminacijos dėl etninės priklausomybės – 11%, diskriminacija dėl lyties – 22% gautų skundų, diskriminacija dėl amžiaus – 23%, atsisakyta nagrinėti skundą dėl aplinkybių, kurios nepriskirtos kontrolierių kompetencijai, buvo 1%. Kad jums būtų lengviau manęs klausyti, noriu pabrėžti, kad pačios aktualiausios, kaip parodė šių metų mūsų darbas, žmonėms temos ir jie patiria daugiausia skriaudų yra diskriminacija dėl amžiaus ir dėl lyties. Visų kitų diskriminacijos formų yra, bet galbūt žmonės dar nėra visiškai įsitikinę, kad jie gali drąsiai savo visas teises ginti.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad į mūsų tarnybą kreipiasi tiek vyrai, tiek moterys dėl įvairiausių diskriminacijos rūšių. Kodėl aš tai pabrėžiu? Todėl, kad ateinantys metai, kaip jūs žinote, Europos Parlamento yra paskelbti Europos lygių galimybių metais visiems, ir labai gražu, kad Lietuva jau turi Lygių galimybių įstatymą. O per tuos metus vienas iš pagrindinių iššūkių bus išsiaiškinti ir paviešinti kuo daugiau faktų apie daugialypę diskriminaciją.

Ką reiškia daugialypė diskriminacija? Kai vienas žmogus patiria skriaudą, pažeminimą, pažeidžiamos jo teisės įvairiais pagrindais. Tarkime, pabėgėliai. Kaune nepriima moters į darbą, nes visų pirma ji moteris, antra, ji čečėnė, o trečia, jai 48 metai. Štai jums visa puokštė. Mes tikrai neapsirikome manydami, kad diskriminacijos formų yra ir daugiau ir kad žmonės tikrai turės pagrindo rašyti skundus. Taigi trumpa statistika.

Norėčiau pabrėžti tokį dalyką. Vis dėlto jūs pastebite, žiniasklaidoje būna straipsnių. Tačiau norėčiau itin atkreipti jūsų dėmesį, kad tikrai ne apie sunkiausias bylas ir ne apie svarbiausias mūsų valstybėje bylas tuose straipsniuose kartais kalbama. Nepastebima tokių dalykų, pavyzdžiui, draudimo, sveikatos apsaugos. Tyrėme ne vieną, tris bylas dėl prostatos vėžiu sergančių vyrų. Po mūsų rekomendacijų vis dėlto Vyriausybė paskyrė vyrų prostatos ligų profilaktikai milijoną litų. Manyčiau, tokie tyrimai mūsų visuomenei duoda gana daug. Norėčiau pažymėti, kad netrukus kreipsiuos į parlamentą, kad būtų padarytos tam tikros išlygos arba Lygių galimybių įstatyme, arba draudimo įstatymuose, nes gauname labai daug skundų dėl skirtingų draudimo sąlygų dėl lyties, tai yra moterims ir vyrams, dėl amžiaus, vyresnių ar jaunesnių (tai būtų Privalomosios civilinės atsakomybės draudimo įstatymas), ir dėl įvairių kitų pagrindų. Europos Sąjungos direktyva sako, kad yra valstybės, bankų ir finansinių institucijų teisė taikyti skirtingus tarifus, tačiau tai yra ne pareiga taikyti skirtingus tarifus, nes yra daug valstybių, kur tie tarifai yra visiškai vienodi. Mūsų šalyje yra taip, kaip yra, nes, pavyzdžiui, mes niekaip negalime įtikinti gyvybės draudimo institucijų, kad draudimas moterims ir vyrams būtų vienodas. Kaip žinote, moterys gyvena 77,9 metus, o vyrai tik 66 metus, yra labai didelis atotrūkis ir bankai draudžia, kaip sakoma, mūsų vyrų sąskaita savo lėšas, arba savo garantijas, kad nepatirtų fiasko.

Norėčiau pasakyti, kad mes bendradarbiaujame su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis, tačiau vis dėlto savivaldybių ir Vyriausybės lygmeniu, ko gero, intereso ir bendradarbiavimo norėtųsi matyti daugiau. Išskirčiau tik kelias ministerijas, kurios tikrai aktyviai bendradarbiauja su mūsų tarnyba. Kad vykdėme projektus, turbūt jūs visi esate girdėję. Buvo projektas „Tėvystė veža“, kad tėvai išeitų atostogų. Tuomet bendrai su jumis, ištyrus mūsų skundus, taisėme atitinkamus įstatymas ir darėme taip, kad mūsų žmonėms valstybės būtų suteikiamos geresnės sąlygos ir garantijos. Nors ir dabar yra tokių aspektų, kai, tarkim, net įtvirtinus pašalpų gavimą šeimoms, t.y. to mėnesio, kai vyras privalomai eina (aš kalbu apie projektą) vaiko priežiūros atostogų, kol kas įstatymo projekte numatyta išlyga, kad tik susituokęs su vaiko motina vyras turi teisę gauti tokią kompensaciją. Taigi vėl dalis mūsų valstybės jaunų žmonių, drįsčiau pasakyti, jaunų šeimų, liks savotiškai diskriminuojamos.

Taip pat norėčiau pasakyti paskutinį sakinį, kad be tų funkcijų, kurios yra išdėstytos įstatyme, be mūsų vykdomos šviečiamosios, auklėjamosios veiklos, lankstinukų leidybos, seminarų rengimo, konsultacijų teikimo, mes dar tam tikru lygmeniu sprendžiame ir kitas problemas arba bendradarbiaujame sprendžiant tokias problemas: pabėgėlių problemą, smurto šeimoje problemą ir prekybos žmonėmis bei prostitucijos problemą. Taigi galbūt mes nesame pirmi aktoriai, kai kalbama apie šias temas, bet savotiškai visos šios temos vis dėlto susijusios su žmonių lygybe ir jų lygiomis galimybėmis laisvai reikštis ir drąsiai reikštis mūsų visuomenėje. Ačiū. Lauksiu jūsų klausimų.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, prašyčiau man paaiškinti, nes gal aš buvau suklaidintas reklamos. Vasarą Vilniaus mieste buvo daug plakatų, ant kurių buvo užrašyta: „Pirkti moterį yra gėdinga“. Ten stovėjo vyras, kuriam iš tos vietos, kur gėdinga turi būti, buvo išlindę tik marškiniai, todėl aš eidamas pagalvojau, kad gėdinga iš tikrųjų pirkti tiems vyrams, kuriems ten liko tik marškiniai, o kuriems liko viskas, kas turėjo būti, tiems negėdinga. Ar teisingai supratau šį reklaminį skydą?

A.BURNEIKIENĖ. Nekomentuočiau, ką turėjo omenyje reklamos kūrėjai, tiesiog norėčiau jums pritarti, kad buvo ne vienas skundas dėl šios reklamos. Beje, ne vien vyrų, ne vien labai pagyvenusių puritonų, o, sakykim, studentų. Mes apklausėme visiškai pagrįstai, rimtai įvairias organizacijas, nes tie plakatai buvo rengiant tokį tarpvalstybinį projektą dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos, tai visi tie, kurie buvo prisidėję prie (beje, tai yra socialinė reklama) tos reklamos, pasakė, kad tikslas, kurio siekiama, yra kur kas svarbesnis visuomenei negu tie marškiniai, kurie išlindę galbūt ir nepadorioje vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė gerbiamoji A.Pavilionienė. Prašau.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Ar galėčiau užduoti du trumpus klausimus? Prašom pasakyti, ar Sveikatos apsaugos ministerija reagavo į jūsų įstaigos siūlymą praplėsti moterų amžiaus ribą vykdant gimtos kaklelio vėžio prevenciją? Kitas klausimas: ar jūsų tarnyba, rengdama šviečiamuosius pokalbius net su mažamečiais vaikais, nemano, kad reikėtų rengti tokius pokalbius ir su Seimo nariais, kad jie išsivaduotų iš stereotipinio lyčių mąstymo ir nereikštų šališkų nuomonių ir nepamatuotų nutarimų, kartu ir nepažeidinėtų žmogaus teisių? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū. Į pirmą klausimą aš norėčiau atsakyti, kad išties, kai mes susiduriame su sveikatos apsaugos problemomis, kai žmonės mums parašo skundus, kartais mes patys liekame net smarkiai šokiruoti. Tarkim, tik man būnant kontroliere paaiškėjo, kad ir inkstų dializė daroma nemokamai tik žmonėms iki 60 metų, vadinasi, kiti turintys daugiau metų žmonės yra nurašyti. Lygiai taip pat yra ir su įvairiais tyrimais, kaip jūs sakėte, ir dėl gimdos kaklelio vėžio, ir dėl prostatos profilaktikos. Tam skiriama labai mažai dėmesio, nors Sveikatos ministerija visa tai aiškina tuo, kad jų biudžetas neleidžia įgyvendinti kokias nors tikslines programas, gerinti mūsų žmonių sveikatą ir gyvenimą. Minėta 66 metų vyrų gyvenimo trukmė yra baisi statistika, o savižudybių yra dar blogesnė statistika, pirmaujame Europoje pagal vyrų savižudybes.

O į antrą klausimą aš norėčiau atsakyti, nors jis gali sukelti ir šypseną, kad tai yra visiškai pagrįstas klausimas. Mes paskaitas apie lygias galimybes skaitome tikrai įvairioms interesų grupėms. Jeigu visos savaitės paskaitų ciklas buvo įdomus ir, kaip sakė, labai reikalingas advokatams, teisininkams, taip pat valstybės tarnyba yra įsitraukusi į kvalifikacijos kėlimo programas lygių galimybių klausimais, nes negautų kvalifikacijos, jeigu nežinotų tų aspektų, tai nematyčiau nieko stebėtino, jeigu kuri nors frakcija pasikviestų pakalbėti valandą ar pusantros apie šių įstatymų galiojimą, kad mes galėtume pasidalyti plačiau savo patirtimi, naujai įgytomis žiniomis ir tiesiog akivaizdžiais pavyzdžiais, kaip žmonės randa tą diskriminaciją mūsų šalyje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, matau, kad jūsų veiklos sritis nepaprastai išsiplėtė. Anksčiau buvo kalbama tiktai apie moterų ir vyrų lygias galimybes, to įstatymo taikymą, o paskaičius jūsų ataskaitą matyti, kad tas lygias galimybes reikia užtikrinti ir kitose srityse. Man atrodo, kad vienas iš aktualiausių dalykų dabar, kai kalbame apie darbo užmokestį, yra tai, kad už tą patį darbą, už tą pačią kvalifikaciją, darbo našumą ir kokybę mūsų valstybėje darbuotojams mokamas mažesnis atlyginimas negu, tarkim, kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tas kalbėjimas, kad reikia sudaryti galimybę darbuotojams dirbti viršvalandžius, man atrodo, nėra ta išeitis. Man rodos, kad vis dėlto atlyginimo klausimas irgi turėtų būti jūsų dėmesio akiratyje. Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Taip, taip. Jūs paminėjote tą pagrindinę problemą, kurią kelia dėl diskriminacijos visos Europos Sąjungos direktyvos, kad būtų vienodas požiūris į žmones. Jeigu žmogus atlieka tą patį ir vienodos vertės darbą (ten taip kalbama apie darbą), jis turi gauti vienodą atlyginimą, kaip ir dirbantis tokios pačios vertės ir tą patį darbą kitas žmogus, ar tai būtų moteris ir vyras, ar tai būtų juodaodis ir baltaodis. Gali būti įvairiausių modelių. Be jokios abejonės, apie tą darbo užmokestį galima kalbėti, nors ir statistika rodo, kad mūsų moterys dar kol kas uždirba tik 80, truputėlį daugiau – 82% vyro darbo užmokesčio. Šiandien mes čia visi matėme karalienę. Galiu pasakyti, kad britų kur kas blogesnė padėtis tarp vyrų ir moterų. O jūs palietėte darbo užmokesčio temą, iš tikrųjų mes matome daug daug sričių, kur net negalėjome pagalvoti, kad galėsime daryti įtaką ne tik savo sprendimais, bet ir dėl to, kad ta problema būtų iškelta, paviešinta, kad prasidėtų diskusijos, o tada tikrai lengviau priimti tobulus sprendimus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamoji kontroliere, jūs ir ataskaitoje paminėjote, kad iš tiesų daugiausia skundų rašo miesto žmonės. Tai reiškia, kad jie labiausiai žino savo teises dėl jų galimo diskriminavimo. Praėjusiais metais svarstant ataskaitą Seimas priėmė nutarimą, kuriame pasiūlė savivaldybėms apsvarstyti galimybę paskirti darbuotojus, kurie konsultuotų lygių galimybių įgyvendinimo klausimais. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kaip tos savivaldybės reagavo, nes dabartinėje ataskaitoje matau iš esmės panašų siūlymą. Ar savivaldybės nenori supažindinti žmonių su šiomis teisėmis, ar yra kokia kita problema? Gal Seimui pasakytumėte?

A.BURNEIKIENĖ. Manyčiau, labai tikslus klausimas, todėl ne be reikalo paminėjau, kad dar ir Vyriausybės lygiu, ypač savivaldybėse, trūksta supratimo. Iš tiesų, kaip jūs pasakėte, kodėl didmiesčiai kreipiasi? Visų pirma jiems pigiau, visų antra, jiems prieinamesnė informacija ir nereikia kažkur važiuoti, tarkim, jeigu skundžiai vilniečiai. O žmonės kaime ar regionuose kartais pagalvoja, gal ši problema visai ne problema, dar pakentėsiu. Išties mes skatiname savivaldybes, visose apskrityse turėjome seminarus, periodiškai juos turime ir savivaldybėse, bet vienintelė Vilniaus savivaldybė turi žmogų, atsakingą už lygias galimybes.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamoji kontroliere, noriu jūsų paklausti. Panašus klausimas, kaip ir gerbiamoji Z.Žvikienė klausė. Iš tikrųjų daugelis rajonų moterų skundžiasi, kad jos, turėdamos mažametį vaiką arba kūdikį, negali dalyvauti nei mokymuose, nei seminaruose, nei eiti į kokį nors darbą, nes rajonuose arba buvusiuose dideliuose kolūkiuose nėra ikimokyklinių įstaigų, nėra lopšelių-darželių, ir tai yra didžiulė problema. Kaip jums atrodo, kaip galėtume spręsti tą problemą? Ar jūs kalbėjote su rajonų merais, kad iš tikrųjų reikėtų galbūt tokias įstaigas steigti ir padėti moterims?

A.BURNEIKIENĖ. Visų pirma iš tikrųjų dėl tokio konkretaus klausimo į mus dar žmonės nesikreipė, bet čia tikrai tas klausimas, kuris kada nors, kaip mes sakome, sprogs kaip tas pūlinys ir vis dėlto tą problemą pamatysime. Išties tai, ką aš paminėjau, tai vėl iš esmės suvokimo trūkumas savivaldybėse, kad labai svarbu žmonių lygios galimybės. Kaip jūs minėjote, moters ar vyro (tegul tai būna vyro), auginančio vaiką iki tam tikro amžiaus, padėtis yra tikrai apverktina, nes jie negali kelti nei kvalifikacijos, kaip jūs sakote, nei dalyvauti kokioje nors visuomeninėje veikloje ir t.t. Aš nežinau, daugeliui iš jūsų turbūt yra tekę būti darbdaviais. Ką tai reiškia, jeigu ateina ir prašo darbo žmogus, kuris, tarkim, trejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose. Ar jūs pasitikėtumėte tokiu chirurgu, kuris nedarė nė vienos operacijos per trejus metus? Ko gero, pasakysite ne. Iš tikrųjų tas sprendimas, kaip jūs sakėte, būtų labai aktualus. Mes rytoj turėsime iš Švedijos savivaldybių atstovus ir kalbėsime apie tai, kad kokiu nors būdu būtų sprendžiama, nes Švedija padarė tyrimą. Lietuvoje, ką sakau aš, ką pasakėte jūs, gal taip yra, o gal taip nėra, žmonės gali pasakyti. Tačiau švedai savivaldybėse padarė tyrimą, kiek išleidžiama pinigų vyrų reikmėms ir moterų. Kai klausė diskusijoje, ar daugiau lėšų išmokama vienišiems vyrams ar vienišoms motinoms su vaiku, visi sakė: aišku, vienišoms motinoms su vaiku, ir niekaip kitaip. Pasirodė, kad daugiau išmokų gauna vyrai, o ne moterys su vaikais. Jūs teisingai pasakėte. Lygiai tas pats net ir didmiestyje. Bibliotekos, nuvažiavimai nuo kelkraščio su vežimėliu… iš esmės neįmanoma. Mes kalbame tiktai apie neįgalių žmonių problemas ir aplinkos pritaikymą, bet net nekalbame, kaip tai moteriai įsikelti vežimą į troleibusą, kad ji galėtų kur nors nuvykti. Tarkim, net į parduotuvę ar pas gydytoją.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji vyriausioji lygių galimybių kontroliere, turite gerą patirtį, aišku, savo darbe ir esate gerai apibendrinę ir užsienio patirtį. Toks klausimas. Kaip jums atrodo, ar jums, jūsų tarnybai pavyksta aprėpti visas situacijas, kurios yra Lietuvoje, visus aspektus lygių galimybių veiklos srityje. Ar lyginant su tuo užsieniniu patyrimu mes dar esame toli iki tokio apibendrinimo? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Žinote, yra įvairiai ir jūs teisingai pasakėte. Visų sričių kitą kartą žmogus negali aprėpti vien dėl gyvenimiškos patirties stokos ir todėl, kad nesi pats susidūręs su tam tikra problema, kad ją išsiaiškintum ir pradėtum, tarkim, tyrimą savo iniciatyva be skundo. Todėl mes iš tikrųjų buvome labai nustebinti, kai gaudavome (ir dabar ištisai gauname) iš įkalinimo įstaigų skundus, nors atrodė, kas čia gali būti, koks diskriminavimas tarp įkalintų vyrų ir moterų. Labai daug atvejų skundai buvo visai pagrįsti.

O su tarptautine praktika jeigu lygintume, tai norėčiau pasakyti, kad Lietuva jau iš tikrųjų gerai atrodo, turi gerą įvaizdį. Lietuvai nekenkia, kad apskritai priimti šie du įstatymai – Moterų ir vyrų ir Lygių galimybių, kad įsteigta tokia institucija. O skaičiai, gryna statistika yra labai įvairi. Imant ir tuos pačius suomius, kurie seniai seniai dirba lygių galimybių srityje. Teismuose jie laimi vieną, dvi bylas per metus.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai lygių galimybių kontrolierei A.Burneikienei už padarytą išsamią ataskaitą.

Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1483 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininkę gerbiamąją Z.Žvikienę pateikti projektą – Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“, registracijos Nr.XP-1483. Šiandien pateikimas. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dar birželio 15 dieną šiais metais Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą ir nusprendė pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektui bendru sutarimu. Projektas nėra toks didelis kaip praėjusiais metais. Iš tikrųjų dėl to, ką praeitais metais komitetas siūlė Seimui, Seimas priėmė nutarimą ir daugelį dalykų Lygių galimybių kontrolierių tarnybai iš tikrųjų pavyko įgyvendinti. Šiais metais aš gal tiesiog ir paskaitysiu.

Pirmas straipsnis yra pritarti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitai. Antras straipsnis yra pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti naują tarpžinybinę darbo grupę Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos, kuri atitiktų Europos Komisijos „Prieš rasizmą ir netoleranciją“ ir Europos Tarybos patariamojo komiteto rekomendacijas antrojo etapo priemonių planui parengti, numatant konkrečius veiksmus Kirtimų gyvenvietės sutvarkymo, romų asmens tapatybės dokumentų įforminimo, švietimo ir įdarbinimo klausimams spręsti. Ir 2 straipsnio 2 punktas – parengti ir patvirtinti darbo vietų pritaikymo neįgaliesiems išlaidų kompensavimo tvarką.

Labai trumpai galiu pasakyti dėl 2 straipsnio 1 punkto. Dar prieš pusantrų metų Žmogaus teisių komitetas, sukvietęs visas dėl romų integracijos ir šios programos, apie kurią kalbama, tęstinumo ir antros dalies patvirtinimo suinteresuotas šalis, priėmė rezoliuciją ir gavo Vyriausybės informaciją, kad darbo grupė yra sudaryta ir programa yra rengiama. Deja, praėjo daugiau kaip pusantrų metų, ir mes šiandien rezultato neturim. Mes manom, kad ir Europos teisės aktų rekomendacijos yra ne visai vykdomos, todėl dar kartą prašom Vyriausybės, kad ši programa… kad darbo grupė arba užbaigtų darbą, arba sudarytų naują darbo grupę ir išspręstų šiuos klausimus.

Be abejo, labai aktualu yra ir dėl darbo vietų neįgaliesiems sukūrimo, nes yra užburtas ratas: neįgalieji negali būti priimti į darbą, nes darbdaviams nei iš dalies, nei visiškai nėra kompensuojamas darbo vietų įkūrimas, o šios darbo vietos, kaip žinom, yra labai svarbios ir nėra taip paprastai įkuriamos. Tam reikalingos lėšos. Todėl manom, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę ir prašyti nuspręsti, kaip tai būtų galima nors iš dalies kompensuoti.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Nematau norinčių paklausti. Aš žinau, žinau. Ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Čia buvo parašyta, kad šiandien ir svarstymas, ir priėmimas, bet kadangi yra gautas Seimo narės gerbiamosios M.A.Pavilionienės pasiūlymas, o komitetas jo nesvarstė, tai, matyt, kai komitetas apsvarstys, tada ir bus svarstymas ir priėmimas. Neprieštaraujat, taip? Ačiū.

Lygių galimybių kontrolierės priesaika

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-8c – lygių galimybių kontrolierės priesaika. Aš kviečiu Seimo Pirmininką gerbiamąjį V.Muntianą į tribūną priimti priesaiką, o lygių teisių kontrolierę gerbiamąją Aušrinę Burneikienę – prisiekti. Dėmesingai klausom, gerbiamieji.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jus supažindinti su įstatymo reikalavimu. Asmuo, paskirtas lygių galimybių kontrolieriumi, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų. Tekstai yra labai panašūs, išskyrus tai, kad vienam yra „tepadeda man Dievas“, o kitame nėra. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, lygių galimybių kontrolierius priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas Lietuvos Respublikos Seime. Tai prašom.

PIRMININKAS. Kviečiu visus atsistoti.

A.BURNEIKIENĖ. Aš, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikinam gerbiamąją Aušrinę Burneikienę. (Plojimai)

A.BURNEIKIENĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų ne mano valia, kad ne nuo pat darbo pradžios prisiekiau jums ir valstybei. Bet iš tikrųjų, manyčiau, stengiausi daryti tai, kas ir dabar yra parašyta mano priesaikoje, t.y. būti ištikima valstybei, jos žmonėms ir, be jokios abejonės, būti nešališka, t.y. nepagrįstai ir neteisėtai nenukrypti į vieną ar į kitą pusę.

PIRMININKAS. Sėkmės darbuose!

Yra gerbiamasis E.Masiulis, tai būtų dar galima pakviesti į tribūną, jeigu jis sutinka. Nenorit, taip? O gerbiamoji A.Pitrėnienė, jeigu 2-14… Tai galėtume dar vieną klausimą, taip? Tada kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąją A.Pitrėnienę pateikti darbotvarkės 2-14 klausimą, registracijos Nr.XP-1673, – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašau. Pateikimas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1673 (pateikimas)

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, galiojančiame Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyta LRT teisė transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. Projekte siūloma neriboti LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų skaičiaus, jeigu transliavimui ir retransliavimui nenaudojami Strateginiame plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai.

LRT programų skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. 5 straipsnio papildymo 13 dalimi nuostatos suteikia LRT galimybę transliuoti savo programas užsienio valstybėms ir tokiu būdu sudaryti Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, galimybę gauti išsamią informaciją apie Lietuvos politinį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojam. Jūsų nori paklausti Seimo narė gerbiamoji V.Abramikienė-Aleknaitė. Prašau.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia aš sveikinu jūsų komitetą, pagaliau išreiškusį tokią politinę valią, kurios tikrai labai laukia mūsų išeivija – tiek senoji, tiek naujoji, tiek už Atlanto, tiek ir Europoje. Sakykite, ar šios gražios idėjos įgyvendinimui pakaks pakeisti šį vieną įstatymo punktą ir ar neiškils būtinybė dar kartą konsultuotis tiek su Seimu, tiek galbūt su pačia išeivija? Aš turiu omenyje tai, kad išeivija gali panorėti matyti visus kanalus, o ši įstatymo pataisa leidžia transliuoti tiktai vieną kanalą. Ar neteko jums komitete aptarti šių klausimų?

A.PITRĖNIENĖ. Iš tikrųjų pagal 13 dalį (aš cituoju) „LRT gali transliuoti savo programas į užsienio valstybes“ nėra nustatytas skaičius. Seimo valia, tvirtinant metų biudžetą, numatyti lėšas, jeigu bus apsispręsta, kiek ir kam transliuoti. Tai yra mūsų valia.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, gal galit paaiškinti, kiek toks didelis rūpinimasis emigravusiaisiais, sakysim, vienos programos parengimas, transliavimas į užsienio valstybes, gali kainuoti tiems gyventojams, kurie niekur neemigruoja, dirba Lietuvoje už 500 litų ir moka mokesčius, kad tas, kuris uždirba 10 tūkst. eurų, galėtų matyti lietuvišką programą. Kaip čia bus, kiek kainuos, kokios čia lygios galimybės? Man, kaip žmogui iš kaimo, kyla daug neaiškumų.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų manu, kad čia yra mūsų apsisprendimas, politinis sprendimas, kiek mes norime, kiek transliuosime mūsų išeivijai. Tai yra politinis sprendimas ir mums reikia susitarti, ar viena programa, ar daugiau programų, kiek skirsime lėšų, tiek LRT galės transliuoti. Be abejo, tai yra Seimo politikų priimamas sprendimas. Šiandien papildomų lėšų nereikia, o iš naujojo biudžeto, aišku, kažkiek papildomai prašys. Pirminis skaičiavimas buvo 3 milijonai.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai A.Pitrėnienei. Nematau nuomonių nei už, nei prieš. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Yra siūlomas pagrindinis komitetas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Visuomenės informacijos plėtros komitetai. Kitokių pasiūlymų nebuvo. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1586 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1586. Pranešėja – gerbiamoji D.Teišerskytė. Pateikimas.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Noriu jums pateikti keletą pastabų ir supažindinti su Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. 3 straipsnio 1 skirsnyje noriu pateikti tokius pataisymus. „Kurti, puoselėti, saugoti nacionalinės kultūros vertybes…“ Į šį sakinį aš įrašau žodžius: „puoselėti, propaguoti ir saugoti nacionalines kultūros ir meno vertybes“. Toliau sakinį baigiu eilute: „Propaguoti ir puoselėti etninę kultūrą“. Skirsnio pabaigoje pridedu eilutę: „Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams bei tradicinėms tautos vertybėms, šeimos institucijai“.

Antra. Papildymas 3 straipsnio 2 punktui: „Siekiant perduoti žinias bei kultūrines ir šviečiamąsias programas užsienyje gyvenantiems lietuviams, LRT tarybai nusprendus, užtikrinamas LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimas užsienyje“. Čia paaiškinu, kad tai, kas buvo kalbama 5 straipsnyje, būtų galima, taryba turi turėti teisę nuspręsti tai.

Toliau. 2 straipsnio, 9 straipsnio, 13 dalies pakeitimas. Paaiškinsiu labai paprastai. Šiuo metu tarybos atlyginimus nustato LRT administracija, o LRT administracijos atlyginimus tvirtina taryba. Tokiu būdu jos yra finansiškai susijusios ir, mano manymu, tarybai nėra galimybės būti objektyviai ir kritikuoti ar keisti to, kas yra nusistovėję šiuo metu LRT institucijoje. Mano siūlymo esmė yra tokia, kad tarybai būtų paskirtas finansavimas atskira eilute.

3 straipsnio, 10 straipsnio, 1 dalies papildymas ir toks pat yra 2 dalies pakeitimas ir papildymas, kad visi trys vadovaujantieji LRT žmonės, tai yra generalinis direktorius, direktorius reklamai ir direktorius tinkleliui turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų pataisų turbūt reikėtų ir daugiau. Mano supratimu, tai LRT įstatymo kosmetinis pataisymas, nes vien pažvelgus į ką tik atliktą Valstybės kontrolės auditą problemų matyti kur kas daugiau. Jūs minėjote ir atlyginimus. Pažvelgus į atlygius, matyti, kad metinis atlyginimas kai kurių darbuotojų yra 5 tūkst. litų, o priedai yra 118 tūkst. ir panašiai. Panašių kazusų, matyti daug, jau nekalbant apie įgyvendinamą tikslą ir tuos 43 mln., kurie gaunami iš valstybės biudžeto. Manau, kad reikėtų pažvelgti išsamiau. Ar jūs nemanote išplėsti svarstant ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, ir kituose komitetuose Valstybės kontrolės keliamas problemas ir iš esmės taisyti šį įstatymą, o net tik daryti kosmetines pataisas, nors jų ir labai reikia? Ar apsiribosite tik tuo?

D.TEIŠERSKYTĖ. Manau, kad mes komitete tik tuo neapsiribosime. Tuo labiau kad mano pataisos buvo teiktos dar prieš audito patikrinimą, jos gana seniai užregistruotos. Atitinkamos pataisos keitimams iš esmės bus R.Smetonos pateiktose pataisose, o po pokalbio su LRT vadovais buvo prižadėta, jog dėl visų audito nurodytų trūkumų sudarys pataisymų grafiką (jau yra). Manau, kad būtų galima patikėti. Labai svarbu, kad LRT taryba, kuri yra pagrindinis visų mūsų reikalavimams, vizijai ir misijai vykdyti instrumentas, turi būti nepriklausoma.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Gerbiamojo Seimo nare Teišerskyte, norėčiau sužinoti jūsų asmeninę nuomonę, nors iš jūsų pataisų jaučiu, kad jūs ir atsakysite taip, kaip aš norėčiau. Pirmasis klausimas toks. Ar jums neatrodo, kad mums vis dėlto reikia keisti nacionalinio transliuotojo strategiją, nes dabar negatyvo yra trigubai daugiau negu pozityvo, kurio iš esmės ir nebėra, nors pozityvo mes turime pakankamai, bet visuomenės sąmonė yra formuojama labai neigiama prasme. Antras klausimas. Ar ne per daug komercializacijos nacionaliniame transliuotojuje?

D.TEIŠERSKYTĖ. Visiškai pritariu jums. Per daug yra komercializuota pirmoji programa, tačiau didele sėkmė, manau, yra antrosios programos atsiradimas. Manau, kad mes visi dirbdami kartu ir spręsdami šiuos klausimus, pakeitę tarybos statusą, praplėtę tarybą, galime pasiekti tikrai tinkamų rezultatų. Tuo labiau kad iš tikrųjų, tarkim, Lietuvos radijui mes turime labai mažai priekaištų, televizijai truputį mažiau priekaištų, nes iš tikrųjų antroji programa yra labai puiki ir atitinka mūsų visų norus ir siekius. Žinoma, kaip pasakė tarybos narys Gediminas Ilgūnas, taryba yra nevienalytė ir suskilusi į dvi dalis. Manau, kad dar turėsime teikti įstatymo pataisą, kurioje turėtų užtekti truputėlį mažiau žmonių, kad būtų galima pakeisti generalinius direktorius. Šiuo metu yra susidariusi padėtis, pagal kurią neįmanoma ką nors pakeisti. Bet tai yra mūsų valioje ir mes visi turime dirbti ta linkme.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nori paklausti Seimo narė gerbiamoji M.A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Savo pataisose pabrėžiate tradicinę šeimos puoselėjimo būtinybę, tačiau gyvenimo realybė yra kitokia. Egzistuoja ir netradicinė šeima, kurioje nėra abiejų tėvų, žmonės gyvena nesusituokę arba gyvena vienos lyties lytinės orientacijos asmenys. Jeigu mes priimsime jūsų pataisą, ar tai nereikš, kad jūs norite cenzūruoti gyvenimo tikrovę?

D.TEIŠERSKYTĖ. Ne, aš nenoriu cenzūruoti gyvenimo tikrovės. Aš noriu, kad tradicinė šeima vis dėlto mūsų šalyje liktų didesnė vertybė negu netradicinė ir tradicinis lytinis orientavimasis vis dėlto imtų viršų. Aš, kaip moteris, labai myliu mūsų vyrus, labai juos gerbiu ir man tikrų vyrų tiesiog jau truputėlį trūksta būtent dėl to, kad labai jau taikstomės ir esame tokie netradicinių vertybių pseudopatriotai. Man atrodo, tai yra tam tikras pavojus mūsų visuomenei, jos plėtrai, mūsų tautos tradicijoms, dvasinei ideologijai ir t.t. Šiaip, žinoma, aš nieko nesmerkiu, kiekvienas žmogus, jeigu jis nedaro žalos kitam, turi teisę elgtis taip, kaip išmano.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamoji Dalia, projekte siūlote, kad programas reikėtų transliuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams. Klausimas būtų toks, kaip tai galėtų būti padaroma techniškai, kiek tai galėtų kainuoti ir ar manote, kad šitos biudžeto investicijai iš tikrųjų atsipirks?

D.TEIŠERSKYTĖ. Yra paskaičiuota, kad kainuoti turėtų apie 3 mln. per metus, mums yra pateikta žinia, kad televizija yra pasirengusi daryti šitą darbą. Tikrai atsipirks, nes mes visi esame kalti prieš tuos, kurie yra priversti palikti Tėvynę.

Aišku, vieni palieka dėl skurdo, kiti dėl gero gyvenimo, kiti patys nežino dėl ko, bet vis dėlto, aš manau, kad valstybė yra šiek tiek kalta, kad neužtikrina tiems žmonėms, kurie bėga iš savo Tėvynės, tam tikro pragyvenimo lygio, saugumo, moralinių, materialinių kriterijų, ir mes turime bandyti susigrąžinti juos namo. Manau, kad 3 mln. yra ne tokia didelė suma tokiam plačiam patriotiniam ir tautiniam ugdymui. Jie yra mūsų žmonės, jie yra mūsų vaikai.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai D.Teišerskytei. Noriu paklausti, nes nematau nuomonių išsiskyrimo, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Norėčiau atsiklausti Seimo, šiaip yra numatyta pertrauka. Ar darome ją, ar bandome be pertraukos? Be pertraukos? Nėra prieštaraujančių.

Tada einame toliau. Šiam įstatymo projektui rengti yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitų siūlymų nėra? Nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1760 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2–16 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1760, kurį teikia gerbiamasis Seimo narys R.Smetona. Pateikimas.

R.SMETONA (TTF). Mielieji Seimo nariai, kiek prisimenu, į Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo teikiamas pataisas dažnai būdavo žiūrima su tam tikru įtarimu ir nerimu. Ne paslaptis, kad ne visada tomis pataisomis būdavo siekiama mūsų visuomeninio transliuotojo padėties gerinimo, bet šis atvejis kitas, užtikrinu jus, ir šį kartą pataisos siūlomos nuoširdžiai siekiant, kad Lietuvos radijas ir televizija būtų tikrai visuomeninis transliuotojas, kad būtų tikrai nacionalinis, t.y. visų ir visiems.

To siekdamas, siūlau patobulinti LRT valdymą, pakeisti LRT tarybos sudarymo tvarką, nes nuo tarybos, nuo joje esančių žmonių, visuomeninių organizacijų atstovų priklauso, kokia nacionalinio transliuotojo politika, kaip jis ją vykdo, kaip jis atspindi visuomenės interesus.

Žinoma, teko išgirsti ir sužinoti labai daug ir labai skirtingų nuomonių, pasiūlymų dėl paties geriausio modelio. Tiesą sakant, paties geriausio, matyt, ir nėra, yra geresni ar blogesni, daugiau ar mažiau mums, mūsų sąlygomis tinkami. Peržvelgus Europos šalių visuomeninių transliuotojų patirtį, matome, kad jų valdymo institucijos yra labai įvairios, labai skirtingos, nuo visuomeninių organizacijų sudaromų institucijų iki Vyriausybės paskirtų, kurios taip pat laikomos visuomeninio transliuotojo valdymo institucijomis.

Neinant į kraštutinumus ir įvertinant dabar esamą padėtį Lietuvos radijuje ir televizijoje, girdint kaip visuomenė, žinomi kultūros, mokslo, visuomenės atstovai sako, ko laukia, ko tikisi iš LRT, ką kritikuoja, aš siūlau, manau, gana nuosaikų ir kompromisinį valdymo modelį, t.y. LRT tarybos sudarymo tvarką. Svarbiausi pakeitimo momentai yra štai kokie: pirma, siūlyti teikti kandidatus į LRT tarybą turėtų ne tik keturios, kaip dabar įstatyme įrašyta, organizacijos ar institucijos, o visos registruotos ir Lietuvoje veikiančios visuomeninės organizacijos, asociacijos, bendruomenės, religinės bendruomenės. Jų pasiūlytus kandidatus ir tik jų pasiūlytus kandidatus iš pasiūlytų kandidatų tarpo pasirenka ir paskiria į LRT tarybą Respublikos Prezidentas, Seimas, jo dauguma, mažuma.

Toliau. Siūlau išplėsti tarybos narių skaičių nuo dabar esančių 12 iki 21 ir tai vėl būtų didesnės galimybės taryboje atstovauti visuomenei, įvairių visuomenės sluoksnių nuomonei. Visuomeninėms organizacijoms mano projekte suteikiama teisė atšaukti jų pasiūlytą atstovą iš tarybos. To dabar nėra. Jis paskirtas ir amžinas arba bent jau iki kadencijos pabaigos. Mano siūlomu atveju, jeigu visuomeninė organizacija teikia jį (jį pasirinko Prezidentas ar Seimo dauguma ar mažuma ir paskyrė į LRT tarybą), bet jis neatsiskaito, jis neatstovauja tai visuomeninei organizacijai, t.y. tai visuomenės daliai taip, kaip jai atrodo, ta organizacija gali jį atšaukti ir teikti į jo vietą kitą kandidatą. O jau Prezidento ar Seimo reikalas, žinoma, ir pareiga paskirti į tą vietą kitą.

Manau, kad šis modelis užtikrintų realų, tikrą, o ne kaip dabar yra, simbolinį visuomenės dalyvavimą LRT valdyme.

Antra. Aš siūlau keisti reklamos transliavimo LRT laidose principus, būdą. Jeigu šios įstaigos – LRT kaip viešosios įstaigos tikslas yra ne pelno siekimas, o jai nustatyti kiti uždaviniai, jeigu šalia pagrindinio biudžetinio finansavimo pajamos už reklamą yra tik papildomos, o taip yra dabar, tai programose reklamos siužetai neturėtų būti lygiaverčiai laidoms, koncertams, filmams, kuriuose tie reklamos intarpai įdėti, įmontuoti. Vadinasi, jie neturėtų būti lygiavertės dalys, jie neturėtų trikdyti žiūrovų dėmesio, neturėtų kenkti ar trukdyti žiūrovui priimti, suvokti tą produkciją, kuri teikiama: laidas, koncertus ir panašiai.

Mano supratimu, visuomeniniame transliuotojuje, nacionaliniame radijuje ir televizijoje laidos neturėtų būti bjaurojamos ar puošiamos, kaip kas mano, reklaminiais intarpais. Todėl siūlau labai paprastą, bet, manau, teisingą išeitį, mano įsitikinimu, geriausiai atitinkančią visuomeninį nacionalinį transliuotoją, jo specifiką ir paskirtį: reklamą transliuoti tarp laidų, tarpuose tarp laidų. Komercinės televizijos gali beveik kaip nori, nors irgi yra reglamentuota, kokios proporcijos skiriamos reklamai, o visuomeninis, nacionalinis transliuotojas, mano įsitikinimu, reklamą galėtų rodyti tarpuose tarp laidų, netrikdant laidų, filmų, koncertų laiko. Galbūt iš pradžių reklamos užsakovai šiek tiek ir sumažintų savo užsakymus, galbūt iš pradžių pajamos šiek tiek sumažėtų, bet aš įsitikinęs, kad rimti reklamos užsakovai tikrai norės savo reklamą, savo produkcijos reklamą, matyti ir šiame nacionaliniame kanale, t.y. Radijuje ir televizijoje. Į tai, žinoma, reikėtų atsižvelgti planuojant biudžetą. LRT turi būti finansuojama pakankamai, daugiau ir geriau nei šiuo metu, bet reklama neturi užgožti, iškreipti svarbiausio dalyko – LRT misijos.

Ir trečią dalyką norėčiau paminėti. Dabar įstatyme yra numatyta, kad įvairių rinkimų metu Lietuvos radijas ir televizija suteikia galimybę visų lygių kandidatams kalbėti Lietuvos radijuje ir televizijoje. Šalia to aš papildomai siūlau įtvirtinti teisę ir pareigą, kad nacionalinis transliuotojas suteiktų teisę kalbėti visų parlamentinių frakcijų, tai yra partijų, kurios turi parlamentines frakcijas, atstovams. Taip yra kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje, šalia pagrindinės informacinės laidos, prieš ar po jos 10 ar 15 min. skiriama parlamentinių frakcijų kalboms. Ir tai yra teisinga. Ar jos priklauso pozicijai, ar opozicijai, jos turi tiesioginį išėjimą, ne transformuotą, ne iškraipytą, ne tendencingai perdarytą, turi galimybę tiesiogiai perduoti visuomenei, visiems piliečiams savo nuomonę. Manau, tai yra teisinga ir to labai reikia. Ypač matant, kad šiuo metu nacionalinis transliuotojas gerokai varžo, mano supratimu, žiūrovų, klausytojų teisę gauti objektyvią informaciją apie politinių partijų, frakcijų programas, programines nuostatas, jų siekius.

Tai tokios būtų svarbiausios siūlomos nuostatos. Aš prašau joms pritarti. Jeigu yra klausimų, prašau teikti, atsakysiu.

PIRMININKAS. Taip, yra norinčių paklausti. Pirma klausia Seimo narė gerbiamoji M.A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, suprasdama jūsų gerus ketinimus vis dėlto norėčiau pasidomėti. Ar jums neatrodo, kad savo siūlymu – 3 straipsnio antrąja pataisa jūs suteikiate per daug galių Respublikos Prezidentui ir Seimo politikams skiriant ir tvirtinant tarybos narius? Seimas vėl bus kaltinamas kišimusi į LRT darbą. Tiesiog per daug galių mūsų Respublikos Prezidentui – net 7 Seimo narius jis turi teisę skirti. (Balsai salėje) Taip, tarybos, atsiprašau. Ir per daug galių Seimo daugumai ir mažumai. Ačiū.

R.SMETONA. Labai ačiū. Aš manau, per daug galių nesuteikiu nei Prezidentui, nei Seimui savo pataisomis, tik proporcijos, galbūt bendras skaičius yra kitas. Buvo 12, šiuo metu yra 12 tarybos narių, o jeigu padidiname iki 21, tai automatiškai padidėja skiriančiųjų galimybė skirti daugiau savo narių. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, kaip jūs žinote, keturis narius skiria Respublikos Prezidentas. Tai yra trečdalį. Trys kart septyni yra dvidešimt vienas. Ir mano variante yra lygiai tokia pati proporcija – trečdalis. Šiuo atveju negalėčiau sutikti, kad pataisomis padidinama ar sumažinama kieno nors teisė. Tai pirma.

Antra. Dar kartą pakartosiu ir pabrėšiu, ypač pabrėšiu galbūt pagrindinį skirtumą mano teikiamų pataisų, ir aš manau, teigiamą skirtumą, kad tik visuomeninių organizacijų teikimu jų atstovai gali patekti į LRT tarybą. Ne taip, kaip dabar, kai Prezidentas ar Seimas gali pasirinkti įžymius kultūros, mokslo veikėjus iš bet kur, nebūtinai kam nors atstovaujančius. Aš siūlau, kad tai būtinai turi būti visuomenės sluoksnių, kokių nors dalių atstovai, ir tai, aš manau, yra didelis žingsnis į priekį visuomeninio transliuotojo kryptimi.

PIRMININKAS. Nori paklausti Seimo narė gerbiamoji A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkojame. Gerbiamasis kolega, yra nemažai jūsų pataisų, kurias aš vertinu ir manau, kad jos yra svarbios ir reikšmingos. Bet tiesiog norėčiau paklausti. Gal kolegė truputį palietė klausimą, kurį aš irgi formulavau. Iš tikro šiandien sakoma daug priekaištų LRT dėl veiklos, programų, transliacijų ir viso kito veikimo, bet ar tarybos narių skaičius gali lemti kokybinį jos veikimą, veiklos kokybę? Iš tikro pagal visus vadybinius kanonus susitarti, prieiti prie bendro sprendimo, konsensuso yra daug geriau ir lengviau, rezultatą galima pasiekti greičiau ir geresnį, kai yra ne tokios didelės darbo grupės arba susibūrimas, tarkime, taryba – 21 žmogus – labai didelis skaičius. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip jūs tai matote, kad nuo skaičiaus pagerėtų tarybos kokybė?

R.SMETONA. Kaip minėjau, pagrindinis mano argumentas, kodėl vietoj 12 aš siūlau 21 tarybos narį, – tai adekvatesnis, geresnis visuomenės sluoksnių… daugiau sluoksnių būtų atstovaujama. Jeigu mes pritartume tam principui, kad taryboje yra tik kokių nors visuomeninių organizacijų, asociacijų, bendruomenių atstovai, tik, kaip aš siūlau ir, manau, tai teisinga, tai ar iš 12 organizacijų, ar iš 21. Tai, žinoma, lyginant su bendru skaičiumi, yra vis tiek nedaug. Tačiau beveik dvigubai didesnis skaičius – tai atstovauti platesnė, didesnė galimybė. Aš, žinoma, sutinku su jumis, kad mitinguose svarbūs dalykai, konkretūs dalykai nesprendžiami. Bet galbūt tai būtų tolimesnio darbo, sakykime, pačios tarybos darbo reglamento, statuto… ar pasiskirstymas į tam tikras grupes ar pogrupius pagal tematiką ar tarybos narių interesus. Manau, tą dar reiktų dirbti, ir komitete svarstant reiktų ieškoti paties geriausio varianto.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nori paklausti Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man kilo tokie klausimai. Pirma. Iš tikrųjų matau vieną didelę problemą, ar jūs išsprendžiate, kad taryba turi dideles teises, bet jokios atsakomybės. Ir kol teisės yra be atsakomybės, žinote, kiekviena struktūra blogai dirba. Ar jūs numatote teisių ir atsakomybės geresnį suderinimą? Ir papildomas, ko klausė A.Pitrėnienė, ar gerai valdymo struktūrai, kai 21 vadovauja, o 5 dirba?

R.SMETONA. Gali būti ir taip, nes visuomeninių organizacijų rengtame projekte (jų dėka, galiu sakyti, gimė šis mano projektas) siūloma dar didesnė taryba, kuri rinktųsi retai, vadovautų, kaip jūs sakote, o iš jų tarpo, ar iš kitų žmonių gal būtų 5 asmenys, lyg ir valdyba, kuri sėdėtų, gautų atlyginimą, dirbtų ir vadovautų. Bet tai jau būtų revoliucinis keitimas. Aš tiek toli neišdrįsau keliauti. Kolegei atsakydamas jau minėjau, tiesiog vidaus darbo tvarką nustatant gali būti racionalizuotas tarybos darbas, padarytas racionalesnis, veiksmingesnis.

O atsakomybė. Turbūt sutiksite, kad visą tarybą kaip nors nubausti už blogą darbą nėra kam ir taip neturėtų būti. Jeigu visuomeninis transliuotojas visuomenei atsiskaito, visuomenė ir lemia. O ką reiškia visuomenė? Mano atveju tai yra visuomeninės organizacijos, teikusios šiuos kandidatus. Kaip jau sakiau, tai yra pirmas kartas, numatant transliuotojui vadovaujančios institucijos darbą, aš siūlau, kad būtų galimybė atšaukti tarybos narį, praradusį jį teikusios organizacijos pasitikėjimą, ta organizacija turėtų teisę atšaukti. Jis nebeatstovauja, kaip žinome, kaip ir dabar, kai paskirtas Prezidento ar Seimo, ar išrinktas iš Mokslų akademijos, kitos institucijos, Meno kūrėjų asociacijos. Tikrai žinome, kad per ketverius metus žmogus nė karto neatsiskaitė ir nekalbėjo su jį skyrusia institucija, ir jie taip toli vienas nuo kito, kad nežinia, kam jis atstovauja. Tik sau. O jeigu atstovauja organizacijai, jeigu ji turi teisę jį atšaukti, tai štai ir atsakomybė. Nedirbi, neatstovauji – pasitrauk.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs vienas iš aktyviausių angažuotų Seimo narių šiuo labai svarbiu klausimu, ar jums neatrodo, kad vis dėlto spręstų kiti strateginiai dalykai? Vis dėlto reikėtų grįžti prie esminės abonentinio mokesčio idėjos, tai iš karto išspręstų reklamos klausimus. Tarkim, daugelis jūsų siūlymų tikrai simpatiški. Aš neįsitikinęs dėl mechanizmo 21 ir 10, kurį jūs čia siūlote. Tai jau ir kiti kolegos pastebėjo. Jis yra daugiau techninis, bijau, kad atšaukimo procedūra yra labai sudėtinga ir subjektyvi, čia gali iškilti daugiau problemų nei duoti teigiamų rezultatų. Nelabai suprantu jūsų terminą „socialiniai sluoksniai“, tai galbūt po šio klausimo mes pasikalbėsime. Aš galėčiau paprašyti, kad jūs įvardytumėte visuomenines organizacijas, bet jų yra labai daug. Kaip jūs atrinksite dvidešimt vieną?

Kitas klausimas. Gal geriau mes pasvarstytume, ką darytume toliau, jeigu, tarkim, komitetas ir Seimas nepatvirtintų tarybos ataskaitos, nes nėra tokio mechanizmo? Gal čia mes paieškokime sprendimo? Jūs kalbate apie paskirą narį, kuris neatsiskaito, o ką Seimui daryti, jeigu jis nepatvirtina ataskaitos, kas toliau? Norėčiau, kad jūs atsakytumėte į šį tokį polifonišką klausimą.

R.SMETONA. Labai ačiū. Pradėsiu nuo pabaigos. Jeigu Seimas nepatvirtina ataskaitos, tai nuoroda, rodos, galėtų būti prieš metus Seimo nepatvirtinta LRT tarybos ataskaita štai čia, šioje salėje, ir buvusi pauzė. Aš nebuvau komiteto narys, jūs geriau žinote, nes komitetas turbūt svarstė, dirbo. LRT taryba turbūt atėjo, aiškino, ką keis kitaip. Ir po to komitetas pateikė Seimui nutarimą su papildymais, kodėl reikėtų patvirtinti, ir Seimas patvirtino. Tokia mūsų praktika. Matyt, kitokia ji nelabai galėtų būti šiuo atveju, viešosios įstaigos, visuomeninio transliuotojo atveju.

Dabar dėl finansavimo. Minėjote abonentinį mokestį, tai mes, arba Seimas, nusprendė, kad kol kas abonentinis mokestis nebus įvedamas dėl mums visiems žinomų priežasčių. Taip yra šiuo metu nutarta mūsų pačių. Aš tobulinu tą įstatymą, kuris šiandien veikia. Jeigu būtų kitaip, būtų kitaip, bet ir abonentinio mokesčio atveju juk nebūtina, kad reklamos nebūtų, ji gali būti. Aš tiktai siūlau kitą jos rodymo, transliavimo principą.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui R.Smetonai. Klausimų laikas baigėsi.

R.SMETONA. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu Seimo paklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Yra prašymas balsuoti. Pasiruoškite… (Balsai salėje) Yra dar ir nuomonių. Atsiprašau. Tai gerbiamasis Seimo narys V.Rinkevičius – nuomonę už.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Manau, klausimas vertas dėmesio ir iš tiesų problemų čia yra. Galbūt šį projektą dar reikia labai tobulinti ir teikti pataisas, tačiau, manau, jo atmesti nereikia. Bandykime pritarti po pateikimo, o po to bandykime tobulinti.

PIRMININKAS. Ir nuomonę prieš – gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš esmės nesu prieš, bet tiesiog norėčiau, kad Seimo nariai apsispręstų balsuodami, ar pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Seime, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų palaikyta R.Smetonos pataisa Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1760? Prašome balsuoti, kas pritariate po pateikimo.

Užsiregistravo 59, už – 41, prieš nėra, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Neprieštaraujate. Papildomais – Biudžeto ir finansų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai. J.Veselka repliką po balsavimo? (Balsas iš salės: „Balsas už“.) J.Veselka – už, supratau. Ačiū. Ir S.Pabedinsko balsas irgi yra už.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę 2006 metų pirmąjį pusmetį

Dabar kviečiu į tribūną padaryti pranešimą Lietuvos banko valdybos pirmininką gerbiamąjį Reinoldijų Šarkiną apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę 2006 metų pirmąjį pusmetį. Pagal reglamentą skiriame iki 30 minučių. Prašau.

Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas V.Gedvilas.

R.ŠARKINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra įteiktas visas pranešimo tekstas, aš šiandien kalbėdamas noriu atkreipti dėmesį tik į kai kuriuos svarbesnius momentus. 2006 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas nuosekliai rengėsi pereiti prie Europos Sąjungos bendros valiutos nuo ateinančių metų pradžios. Europos centrinis bankas ir Europos Komisija šių metų gegužės mėnesio pranešimuose apie konvergenciją konstatavo, kad Lietuva atitinka visus euro įvedimo kriterijus, išskyrus kainų stabilumą. Todėl Europos Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai taikoma išimtis laikinai naudoti nacionalinę valiutą, statusas neturėtų būti keičiamas. Lietuvos bankas įvykdė visas užduotis, numatytas savo ir Europos centrinio banko planuose šiam pasirengimo euro įvedimo etapui, ir šių metų pabaigoje būtų buvęs visiškai pasirengęs eurui įvesti ir įsilieti į euro sistemą. Tam bus rengiamasi ir toliau. Jau atlikti darbai turi didelę išliekamąją vertę, jie padės sparčiau ir sklandžiau vykdyti pasirengimo eurui įvesti užduotis. Taip bus sudarytos prielaidos organizuoti brandų ir mažiau intensyvų pasirengimo procesą, kai bus priimtas sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau buvo vienas iš sparčiausių Europos Sąjungoje. Palyginti su dar sparčiau besiplėtojusiomis kitomis Baltijos šalimis, mūsų valstybės ekonominei raidai buvo būdingas mažesnis vidaus ir išorės nesubalansuotumas, mažesnė infliacija ir mažesnis mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas. Plėtrą daugiausia lėmė didelė vidaus paklausa. Ją skatino aktyvus skolinimasis dėl didėjusių gyventojų pajamų ir įmonių pelno, taip pat vis dar labai palanki palūkanų aplinka. Didėja beveik visų ūkio šakų aktyvumas, ypač statybos ir tarpininkavimo veiklų bei apdirbamosios pramonės. Tolesnė ūkio plėtra vis labiau priklausys nuo situacijos darbo rinkoje. Todėl dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis kilo gerokai sparčiau nei darbo našumas, o tai gali didinti infliaciją.

Šių metų pirmąjį pusmetį vartotojų kainos toliau gana pastebimai didėjo, metinė infliacija sausio–birželio mėnesiais svyravo nuo 3,4% iki 3,7%, išskyrus kovo mėnesį, kai dėl bazės efekto metinė infliacija buvo sumažėjusi iki 3,1%. Metinei infliacijai panašų poveikį turėjo visų sudedamųjų dalių: maisto produktų, administruojamų degalų kainų ir grynosios infliacijos, kaita. Spartų maisto produktų kainų kilimą lėmė blogos oro sąlygos: liūtis 2005 metų vasarą, neįprasti šalčiai žiemą ir ypač sausa šių metų vasara. Panašios maisto produktų kainų kilimo tendencijos turėtų būti ir 2006 m. antrąjį pusmetį, nes tikimasi gerokai mažesnio nei 2005 metais javų, vaisių ir daržovių derliaus. Išankstiniais Lietuvos žemdirbystės instituto vertinimais, javų derlius bus mažesnis apie 15–22%, išankstiniais žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, daržovių derlius gali būti mažesnis apie 14–30%.

Dėl gana didelės kainų dalies kainų indekse administraciniai sprendimai daro nemažą įtaką infliacijai. Šių metų sausio–birželio mėnesiais administruojamos kainos metinę infliaciją vidutiniškai padidino 0,8% punktų. 2006 m. pirmąjį pusmetį verta išskirti tris svarbiausius veiksnius: dujų, šilumos energijos Vilniaus mieste ir medicinos paslaugų kainų padidėjimą. Pirmųjų šešių šių metų mėnesių metinei infliacijai įtaką tebedarė ir 2005 metų antrojo pusmečio administraciniai sprendimai, kai daugiausia Vilniaus mieste brango viešojo transporto paslaugos. 2006 m. sausio mėnesį metinę infliaciją padidino 0,3% punkto. Šių metų antrą pusmetį administruojamų kainų poveikis infliacijai turėtų gerokai išaugti daugiausia dėl kylančių gamtinių dujų ir šilumos kainų. Nuo liepos mėnesio dujų kainos gyventojams padidėjo apie 13%. Remiantis jau priimtais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais antrą pusmetį šilumos energija brangs ir Vilniuje, ir Druskininkuose, ir daugelyje miestų ir rajonų. Šie sprendimai didžiausią poveikį turės nuo šildymo sezono pradžios. Kai kurios šilumos įmonės yra linkusios nekelti šilumos kainų, tačiau minėtos komisijos skaičiavimais jos turėtų didėti.

Tolesnį vartojimo kainų didėjimą artimiausiais metais gali lemti keli svarbiausi rizikos veiksniai. Rusija du kartus padidino Lietuvai parduodamų dujų kainą. Dėl to Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido daugeliui savivaldybių padidinti šilumos energijos kainą, kurios poveikis metinei infliacijai daugiausia bus pastebimas nuo šių metų šildymo sezono pradžios. Remiantis „Gazpromo“ pranešimais, įmonė iki 2008 metų parduodamų dujų kainas Lietuvai ketina suvienodinti su Vakarų Europos valstybių mokama kaina už dujas. Numatomas tolesnis dujų brangimas dar padidins šilumos energijos kainą ir tai darys nemažą įtaką 2007–2008 metinei infliacijai. Tapdama Europos Sąjungos nare, Lietuva įsipareigojo padidinti kai kurių prekių akcizus iki minimalaus Europos Sąjungos lygio. Numatyti tam tikri šio didinimo pereinamieji laikotarpiai. Didžiausią poveikį infliacijai turės degalų ir cigarečių akcizų tarifų didinimas. Degalų akcizo pereinamieji laikotarpiai numatyti iki 2008, 2011 ir 2013 metų pradžios, akcizo už cigaretes iki 2009 metų pabaigos. Šių netiesioginių mokesčių didinimas ir įtaka infliacijai priklausys nuo numatomo Akcizų įstatymo pakeitimo.

Europos centrinio banko sprendimai didinti pagrindinę palūkanų normą turėjo įtakos paskolų ir indėlių palūkanų normų dinamikai Lietuvoje. Paskolų vidutinės palūkanų normos didėjo, tačiau šis augimas priklausė nuo bankų konkurencijos, galimybių mažinti maržą ir paskolų fiksavimo trukmės. Euru suteiktų naujų paskolų įmonėms palūkanų normos šių metų pirmą pusmetį, kaip ir 2005 metais, buvo pusė procentinio punkto didesnės negu euro zonos vidurkis. Esamas skirtumas iš esmės rodė didesnę šalies įmonių kredito riziką, taip pat mažesnę konkurenciją šiame paskolų rinkos segmente. Geresnės palūkanų sąlygos skolinantis eurais ir toliau skatina įmones pirmenybę teikti paskoloms eurais, tačiau palūkanų normoms suartėjus su Europos normomis ir Europos Komisijai nutarus, kad Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai taikoma išimtis laikinai naudoti nacionalinę valiutą, statusas neturėtų būti keičiamas, šių metų antrą ketvirtį naujų paskolų eurais įmonėms apimtis pastebimai sumažėjo, o litais padidėjo. Tai rodo, kad įmonės reagavo į palūkanų normų pokyčius ir siekė sumažinti skolinimosi sąnaudas.

Šių metų pirmą pusmetį kredito institucijų paskolų įmonėms ir namų ūkiams srautas 1,14 karto buvo didesnis už sukurto BVP pokytį, o palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šios paskolos padidėjo beveik dvigubai. Privataus sektoriaus kreditas, palyginti su BVP, per pusmetį padidėjo nuo 35,6% iki 41,4%. Sparčią privataus kredito plėtrą labiausiai skatina nedidelis įsiskolinimo lygis, vis dar labai palanki palūkanų normų aplinka ir ryškiai pagerėję verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Namų ūkio skola bankams šį pusmetį taip pat sparčiai didėjo ir buvo lygiai 16% nuo bendrojo vidaus produkto. Daugiau kaip 2/3 gyventojų skolos sudarė paskolos būstui įsigyti. Šių paskolų apimties augimą, be jau minėtų veiksnių, skatina vis dar santykinai mažas vienam Lietuvos gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas, didėjančios namų ūkio disponuojamos pajamos ir 2005 metų pabaigoje–2006 metų pradžioje ypač pakilusios būsto kainos. Dėl jų didėjo vidutinė paskola būstui įsigyti suma. Pasiektas aukštas būsto kainų lygis pastebimai paveikė nekilnojamojo turto rinką ir antrą ketvirtį būsto kaina stabilizavosi. Metinis paskolų būstui įsigyti augimo tempas truputį sulėtėjo nuo 87,4% kovo mėnesį iki 80% birželio mėnesį. Padidėjęs gyventojų darbo užmokestis ir numatomas tolesnis pajamų didėjimas gerina namų ūkio galimybes aptarnauti skolą ir skatina vartojimo paskolų augimą. Vartojimo ir kitų namų ūkio paskolų apimtis per metus beveik padvigubėjo. Dėl spartaus skolinimosi būstui įsigyti ir kitoms reikmėms finansuoti namų ūkio paskolų dalis, palyginti su disponuojamomis pajamomis, padidėjo nuo 19% iki 23,6%. Nepaisant to, kad visos šalies mastu namų ūkio įsiskolinimas, palyginti su daugelio Europos Sąjungos valstybių vidurkiu, ir toliau buvo mažas, pajamos ir paskolos, namų ūkio finansinė padėtis priklausys nuo bendros situacijos šalies ūkyje ir galimų tarpbankinių palūkanų normų kilimo.

Toliau trumpai apie funkcijų vykdymą. Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės, skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti, Lietuvai dalyvaujant antrajame valiutų kursų mechanizme ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. Šių metų pirmą pusmetį, kaip ir anksčiau, Lietuvos bankas šalyje įsteigtiems komerciniams bankams neribotai keitė litus į bazinę valiutą, taikė privalomų atsargų reikalavimus, komerciniams bankams buvo prieinama vienos nakties skolinimosi galimybė. Toliau sparčiai didėjant bankų paskoloms, Lietuvos bankas nuo 2002 metų gegužės mėnesio nemažino privalomų atsargų normos, kuri yra 6%. Šių metų pirmą pusmetį privalomų atsargų apimtis padidėjo 21% dėl padidėjusių komercinių bankų įsipareigojimų, jiems taikoma teigiama privaloma atsargų norma. Valdydami autonominių veiksnių ir privalomų atsargų pokyčių įtaką privalomų atsargų kaupimui, bankai nupirko iš Lietuvos banko eurų už 375 mln. litų daugiau negu pardavė. Šių metų pirmą pusmetį, kaip ir anksčiau, bankai nesikreipė į Lietuvos banką dėl vienos nakties skolinimosi. Privalomos atsargos, veiksminga tarpbankinė atsiskaitymo sistema, tarpbankinė rinka ir bazinės valiutos keitimo Lietuvos banke galimybės leido bankams patiems patikimai valdyti savo likvidumą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, kiek dar užtruktų jūsų ataskaita? Prašau?

R.ŠARKINAS. Kiek leidžiate.

PIRMININKAS. Kiek leidžiame. Aš manau, kad iki pusės valandos jūs turite tokią galimybę. Aš manau, nepaisant to, kad Seimo nariai… Yra tokia darbotvarkė ir reglamentas, aš labai atsiprašau, kad šioks toks šurmulys atsirado salėje. Gerbiamasis pirmininke, prašom tęsti ataskaitą.

R.ŠARKINAS. Šių metų pirmo pusmečio oficialios užsienio atsargos buvo 11,6 mlrd. litų. Per pusę metų jos padidėjo 451 mln. litų, arba 4%.

Lietuvos bankas valdo mokėjimų sistemą „Litas“ ir vykdo jos operatoriaus funkciją, užtikrina sistemos veikimą, konsultuoja jos dalyvius, tvarko valdymo informaciją, užtikrina sistemos veiklos tęstinumą ir vykdo kitus administravimo darbus. Šių metų pirmą pusmetį mokėjimų sistema toliau buvo plėtojama, atliekamas papildomas mokėjimų sistemos kliringas, kuris vykdomas kiekvieną darbo dieną. Ši paslauga sistemos dalyviams pradėta teikti nuo šių metų liepos mėnesio, taip pat įgyvendinti šios sistemos programiniai pakeitimai, susiję su atnaujinta vertybinių popierių atsiskaitymo sistema.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas toliau vykdė nuolatinę kredito įstaigų finansinės būklės analizę, vertino kredito įstaigų veiklą, kontroliavo, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, analizavo banko ir kredito unijų sistemos veiklos rodiklius ir tendencijas. Jis taip pat stebėjo kredito įstaigų pateiktus priemonių planus inspektavimo metu nustatytiems trūkumams šalinti ir kontroliavo, kaip tie planai vykdomi.

Kartu su dokumentine priežiūra nuolat vykdomas kredito įstaigų inspektavimas ir užsienio bankų skyrių patikrinimas. Bendro inspektavimo metu dėmesys koncentruojamas į banko veiklos didžiausios rizikos sritis, analizuojama, ar rizikos valdymo sistema veiksminga ir leidžia laiku nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, ar banke užtikrinamas banko veiklą reglamentuojančių teisės aktų, banko vidaus taisyklių reikalavimų laikymasis ir ar teisingai sudarytos Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos.

Pirmąjį pusmetį toliau plėtotas bendradarbiavimas su Suomijos finansų sektoriaus priežiūros tarnyba. Buvo baigtas derinti ir pasirašytas susitarimas su minėta institucija dėl Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus priežiūros. Taip pat buvo pasirašyta sutartis su Ukrainos nacionaliniu banku dėl bendradarbiavimo kredito įstaigų priežiūros srityje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai ir 2 užsienio bankų – Suomijos ir Vokietijos – skyriai. 2006 metų birželio mėnesį Lietuvos banko valdyba leido likviduoti AB SEB Vilniaus banko Būsto banką ir priėmė sprendimą dėl banko licencijos atšaukimo. Likviduoti minėtą banką paprašė vienintelis akcininkas – Vilniaus bankas. Iki liepos 1 d. yra gauti 108 Europos Sąjungos valstybių priežiūros tarnybų pranešimai dėl šių šalių priežiūros tarnybų licencijuotų bankų ketinimų teikti paslaugas Lietuvoje neįsteigus filialo. Lietuvos bankas yra išsiuntęs pranešimus apie keturių Lietuvos bankų ketinimus teikti finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse neįsteigus filialų.

2006 metų pirmąjį pusmetį bankų sektoriaus plėtra toliau buvo dinamiška, jos varomoji jėga buvo kylanti šalies ekonomika ir mažos palūkanų normos, nulėmusios kreditavimo paslaugų paklausą. Toliau sparčiai didėjantis paskolų portfelis buvo finansuojamas ne tik iš indėlių, bet ir skolinantis iš pagrindinių bankų rinkos bankų ir leidžiant skolos vertybinius popierius.

Banko turtas liepos 1 d., ataskaitų duomenimis, sudarė 51 mlrd. litų ir per pusmetį padidėjo beveik 15%. Klientams suteiktos paskolos – 31,6 mlrd., palyginti su metų pradžia, padidėjo 5,6 mlrd. litų, arba beveik 22%. Šalies bankuose laikomų indėlių suma sausio–birželio mėnesiais padidėjo 1,8 mlrd. litų, arba 7%, ir sudarė 27 mlrd. litų. Indėliai daugiausia padidėjo dėl bankuose laikomų gyventojų indėlių. Jie per pirmą pusmetį padidėjo 1,3 mlrd. litų, arba 9,6%, ir sudarė 15 mlrd. litų.

Tuo galėčiau baigti. Jeigu būtų klausimų, galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Lietuvos banko valdybos pirmininkui. Gerbiamasis pirmininke, jūsų nori paklausti keturi mūsų Seimo nariai. Pirmasis klausia R.Palaitis. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom, kolega. R.Palaičio nėra, taip? Taigi V.Žiemelis. Tik sekundę, kažkodėl neveikia kompiuterių sistema. Prašom, Vidmantai.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pranešimas labai išsamus. Kiek įmanoma, mes su juo susipažinome. Įžangoje jūs labai aiškiai pasakote, kad centrinis Lietuvos bankas nuosekliai rengiasi pereiti prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos nuo 2007 m. pradžios. Vis dėlto sakykite, ar bankas labiau kaltas, ar Vyriausybė, kad nebuvo įvestas euras? Juk infliaciją mes tikrai galėjom suvaldyti. Apie tai kalba ir gerbiamoji Dalia Grybauskaitė, ir kiti kompetentingi šios srities žmonės. Kas vis dėlto kaltesnis? Jūs sakėt, bankas visiškai nekaltas.

R.ŠARKINAS. Jeigu ieškom kaltų, aišku, paieškojus galima surasti. Bet, aišku, nebuvo taip paprasta susitvarkyti su infliacija.

V.ŽIEMELIS. Buvo.

R.ŠARKINAS. Yra vienintelis klausimas ir dabar pasverti, kieno daugiau kaltės… Jeigu detaliai žiūrėtume į pranešimą, man atrodo, buvo išnagrinėtos infliacijos priežastys, kas darė didžiausią įtaką. Tai administruojamos kainos, maisto produktų kainos ir panašiai. Dauguma šių pozicijų ne visą laiką priklauso, pavyzdžiui, nuo Lietuvos banko arba nuo Vyriausybės institucijų. Ir, be abejo, didžiausią įtaką darė išorės veiksniai, t.y. naftos kainos ir panašiai. Taigi pasakyti, kad galėjo, po laiko, aišku, yra ne taip sunku, bet, kaip matėt, vienu metu mūsų rodikliai beveik atitiko ir buvo galimybė galbūt įvykdyti. Tada iškilo naujas kriterijus – tvarumo infliacija. Taigi šiuo atveju, matyt, kažko paslėpti tikrai nebuvo galima.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už atsakymą. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi K.Starkevičius. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad, ko gero, dabar komerciniams bankams likvidumo problemų nėra, kaip buvo 1995 metais. Kaip matyti iš jūsų pranešimo, jų turtas didėja, finansinių operacijų apimtys irgi didėja. Bet norėčiau, kad jūs pakomentuotumėt, kodėl vis dėlto neterminuotų indėlių palūkanos yra tokios nedidelės.

Ir dar vienas dalykas. Turbūt ne vienas mūsų šalies gyventojas skundžiasi, kad, mokant komunalinius mokesčius, už kiekvieną mokestį bankai vis dėlto ima pernelyg didelį operacijos mokestį. Man atrodo, kad į šiuos reikalus, kadangi Lietuvos bankas vis dėlto vykdo komercinių bankų kontrolę, reikėtų labai rimtai atsižvelgti. Man regis, tai yra labai skausminga nedideles pajamas turintiems gyventojams. Nors galima sakyti, kad galima komunalinius mokesčius sumokėti ir internetu, bet toli gražu ne visi turi darbo kompiuteriais įgūdžių ir tuos pačius kompiuterius ne visi turi. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš supratau, kad du klausimai – kodėl nedidelės palūkanos ir… Nuo ko priklauso palūkanos? Nuo to, kokia kaina yra gaunami bankų kreditavimo ištekliai. Europos centrinis bankas nustato palūkanų, už kurias jis skolina komerciniams bankams, dydį. Tai turbūt yra kaip atskaitos pagrindas. Kaip aš minėjau, mūsų šalies komercinių bankų palūkanos tik puse procentinio punkto didesnės negu euro zonoje. Taigi dėl didelės konkurencijos ir turimų gana pigių išteklių palūkanos yra tokios, kokios buvo. Bankai stengiasi maksimaliai mažinti maržą. Kadangi visi mūsų bankai yra privatūs, mes, pavyzdžiui, negalim padaryti įtakos, kiek imti – ar vieną, ar du, ar tris litus – už vieną operaciją kad ir mokant komunalinius mokesčius. Tai yra grynai bankų reikalas. Jeigu neklystu, tai valstybės institucija – paštas dar kitaip ima ir ten yra nustatyti kitokie tarifai.

PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų pagrindinis tikslas buvo, kad nuo kitų metų būtų įvestas euras. Mes, kaip sakoma, to tikslo nepasiekėm. Aš noriu paklausti, kiek buvo išleista pinigų visuomenei paruošti euro įvedimui, nes jie jau nuėjo vėjais?

Ir antras momentas. Ką reikia daryti ir kaip jūs prognozuojate, kuriais metais mes įsivesime eurą?

R.ŠARKINAS. Kiek išleista ir kiek nuėjo vėjais. Manau, kad nė vienas centas nenuėjo vėjais. Mes nevykdėme jokios agitacinės kompanijos už eurą, mes žmones informavome, pateikėme žmonėms visą informaciją, kuri buvo tuo metu, ir atsakėme į klausimus, kuriuos iškėlė mūsų žmonės. Todėl, kaip parodė apklausos, mūsų žmonės daugeliu atvejų teigė, kad jiems informacijos apie eurą pakako. O šiaip mes išleidome, dabar tiksliai neprisimenu, apie 200 tūkst. litų informavimui: įvairūs leidiniai, kurie buvo išplatinti su kai kuriais spaudos leidiniais, informacija atskirais leidinukais supažindinti su eurais. Ta informacija bet kuriuo atveju, ar buvo įvestas euras, ar ne, buvo naudinga, nes žmonėms reikia žinoti ir euro požymius, ir panašiai. Su tuo jie buvo supažindinti.

PIRMININKAS. Dėkojame Lietuvos banko valdybos pirmininkui gerbiamajam R.Šarkinui už ataskaitą dėl bankų sistemos būklės 2006 m. pirmojo pusmečio pateikimą. Dėkoju, pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju Seimo nariams, kurie uždavė klausimus.

Kitas mūsų darbotvarkės 2-13 klausimas. Įstatymo projekto numeris… dar nėra, mes tą klausimą atidėsime vėliau, kai atsiras pranešėjas.

Seimo nutarimo „Dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais“ projektas  Nr.XP-1668 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2007 metų paskelbimo vaikų kultūros metais“ projektas Nr.XP-1668. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė. Prašom, kolege.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien šalyje veikiantis formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų tinklas atlieka daugiau pradinio kultūros pažinimo, gabumų atskleidimo ir gabių vaikų ugdymo funkciją. Trūksta vaikų ir jaunimo kūrybinių laboratorijų, turinčių tinkamas patalpas ir reikiamą įrangą kūrybiniams kolektyvinio meno projektams įgyvendinti. Lietuvoje nėra sistemingai vykdoma vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija ir meninis lavinimas. Įvairių sričių meno kūrėjai nėra aktyviai įtraukiami į vaikų ir moksleivių kultūrinį švietimą, jų meninį lavinimą, nepakankamai finansuojami vaikų ir mokinių meno mokyklų įvairūs meno kolektyvai. Siekiant išugdyti kūrybingą, laisvą ir aktyvią asmenybę, prisitaikiusią šiuolaikinio pasaulio iššūkiams, būtina atkreipti reikiamą dėmesį į vaikų kultūrą plačiąja prasme ir sudaryti reikiamas sąlygas jos plėtrai. Komitetas, siekdamas atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į vaiką ir vaikų kultūros plėtros būtinybę bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei UNESCO iniciatyva 2006 m. Lisabonoje vykusios konferencijos „Meninio ugdymo gairės“ nuostatomis, siūlo 2007 m. skelbti vaikų kultūros metais.

Nutarimo projekte, kaip matote, yra keturi straipsniai. Nutarimo skaityti nenorėčiau, noriu tik akcentuoti 2 ir 3 straipsnius. 2 straipsnyje siūlome: „Pasiūlyti Vyriausybei sudaryti vaikų kultūros metų minėjimo komisiją ir 2007 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šios komisijos parengtai vaikų kultūros metų renginių programai įgyvendinti“. 3 straipsnis – pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę vaikų kultūros programą.

Viliuosi, kad visi suprantate mūsų iniciatyvą, jos reikalingumą ir šio nutarimo prasmę ir, tikiuosi, pritarsite po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei už nutarimo projekto pateikimą. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia D.Teišerskytė. Ruošiasi S.Pabedinskas. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš ne tiek norėčiau paklausti, kiek pasidžiaugti, kad pusantrų metų darbas po mūsų vizito Švedijoje, kai tuo metu ten kaip tik vyko vaikų kultūros metai, šiandien jau yra teikiamas iš tribūnos. Aš džiaugiuosi, kad tai yra mano siūlymas ir kad komitetas vienbalsiai pritarė ir pasirašė po šiuo siūlymu. Tikiuosi, kad taip pat darniai ir labai kultūringai mes šiandien vienbalsiai pritarsime po pateikimo. Tikiuosi, kad šis projektas yra vienas svarbiausių parengtų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Dėkoju pirmininkei, taip prasmingai jį pateikusiai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S.Pabedinskas. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

S.PABEDINSKAS (VLF). Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, kaip ir kolegė D.Teišerskytė sakė, tai labai vertingas projektas, tačiau retorinis pamąstymas. Anksčiau vaikams buvo skiriama viena diena, paskui vienas mėnuo, o dabar – visi metai. Suprantu, kad UNESCO tarptautiniai metai yra labai svarbu. Negi Lietuvoje nebuvo galima sugalvoti savo produkto, negi mes būtinai turime „prisikabinti“ prie UNESCO programos, ar iš tikrųjų per tuos vienus metus, pavadindami juos vaikų kultūros, metais mes sugebėsime kokią nors dalį vaikų patraukti, sudaryti jiems sąlygas tobulėti? Ar nereikėtų ilgesnės programos, kad tai neapsiribotų tik vienais metais? Štai mes pažaidėme, paplevėsavome vėliavėlėmis, ir tuo viskas baigėsi. Gal tai būtų didesnis indėlis? Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš ne veltui atkreipiau dėmesį į nutarimo 3 straipsnį. Jeigu įdėmiai paskaitėte, matote, kad čia yra kalbama apie veiksmų programą metams pažymėti, jeigu bus pritarta, o 3 straipsnyje kalbama apie nacionalinę vaikų kultūros programą. Čia ir yra tai, apie ką jūs kalbate. Jeigu per šiuos metus gimtų nacionalinė vaikų kultūros programa penkeriems, septyneriems ar tokiam laikotarpiui, dėl kurio būtų apsispręsta, tada mes galėtume kalbėti apie valstybės požiūrį, apie reikšmingus darbus ir ryškius rezultatus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, be abejo, aš pritarsiu šiai programai ir šiam Seimo nutarimui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto tie nuolatiniai metų skelbimai, įvairūs vajai galbūt nepasiekia to tikslo, kurio mes iš tiesų norėtume pasiekti, Jeigu kalbame apie vaikų kultūrą, aš suprantu, kad tautinio kultūrinio paveldo perdavimas vaikams, tautinių tradicijų ugdymas yra labai svarbus, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dabar yra nepaprastai aktualus vaikų tarpusavio bendravimo kultūros ugdymas, bendravimas su suaugusiais, su vyresniais žmonėmis. Antihumaniškas, ciniškas elgesys, man atrodo, yra nepaprastai pavojingas reiškinys. Norėtųsi, kad numatomoje nacionalinėje vaikų kultūros programoje tam būtų skirtas ganėtinai didelis dėmesys ir reikšminga vieta. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, kolega. Iš tikrųjų aš jums visiškai pritariu, kad ne vieni meti turėtų būti skirti vaikams, kad kiekviena mūsų diena turėtų būti skirta vaikams, nes tai yra mūsų šalies ateitis, tai yra visko, ką mes kažkada turėsime, investicija. Dėl to, kad sakote, jog šiandieną yra daug negerų vaikų elgesio pavyzdžių, bet, mielieji suaugusieji, prisiimkime atsakomybę, kodėl mūsų vaikai šiandien yra ciniški, kodėl jie elgiasi taip, kaip šiandien. Ar ne iš suaugusiųjų kartais jie ima pavyzdį? Matydami, kaip elgiasi suaugę, kopijuoja mūsų, suaugusiųjų, elgesį. Manyčiau, kad problema yra labai gili, esminė. Be abejo, negalime manyti, kad vien tik ši programa, metų paskelbimas, padarys kokį nors perversmą, manyčiau, kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs ir galvoti apie ateitį, apie mūsų vaikus, kad nedarytume jiems įtakos. Bet vėlgi norėčiau pasakyti, kad kalbame apie metus ir apie nacionalinę programą būtent plačiąja prasme – ne tik perteikti, bet ir išmokyti gyventi ir kurti kultūrą patiems.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, jūs atsakėte į visus mūsų Seimo narių klausimus. Kokių būtų nuomonių? Nuomonių nėra. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Yra norinčių užsiregistruoti? Gerai. Pasitikrinsime, mielieji kolegos. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl 2007 metų paskelbimo vaikų kultūros metais“ įstatymo projektui Nr.XP-1668. Kviečiu visus balsuoti.

Už – 37, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi nutarimo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šį projektą lapkričio 28 dieną. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų ir dėl datos? Nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1583(2*) (svarstymas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Gerbiamasis Julius, matau, jau yra. Taigi darbotvarkės 2-13 klausimas – Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1583. Pranešėjas gerbiamasis J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom, kolega. Žodis suteikiamas jums.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, siūlo tobulinti patobulintą variantą, už kurį bendru sutarimu balsavo visi komiteto nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už įstatymo projekto pateikimą. Klausimų nėra. Labai atsiprašau, svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką gerbiamąjį A.Sysą. Kas galėtų už šį komitetą pateikti nuomonę? Nėra. Taigi aš norėčiau perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomą sprendimą. Siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Galime. Pritarta įstatymo projektui Nr.XP-1583 bendru sutarimu po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1761 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo projektas Nr.XP-1761. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį H.Žukauską. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taip išeina, kad rudens sesijos darbų programą mes labai greitai patvirtinome ir nespėjau įrašyti vieno įstatymo projekto, t.y. Notariato įstatymo 4, 6 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Tiesiog pamaniau, kad mes kartais labai greitai priimame kai kuriuos įstatymus. Todėl prašau jūsų, kad pritartumėte šiandien Seimo rudens sesijos darbų programos papildymui Notariato įstatymo straipsnių pakeitimu, kurį aš tuoj pat jums ir pateiksiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių klausti po pateikimo nėra. Svarstymo stadija. Kokių būtų nuomonių už, prieš? Yra gerbiamosios V.Baltraitienės siūlymas. Kokių būtų nuomonių dėl gerbiamosios… Gerbiamoji Virginija, prašytume jūsų pateikti.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Į darbų programą siūloma įtraukti dar vieną klausimą, kurį šiandien turime svarstyti kaip rezervinį, –„Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo“. Į darbotvarkę jis įtrauktas, bet į darbų programą nebuvo įtrauktas. Prašom pritarti tam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Virginijai. Ar nuomonių už, prieš nėra? Ar galėtume bendru sutarimu įtraukti šį mūsų gerbiamosios kolegės siūlymą? Bendru sutarimu pritarta ir šis jūsų siūlymas yra įtrauktas į darbų programą. Ar po svarstymo su šiuo siūlymu galime pritarti sesijos darbų programai? Galime. Bendru sutarimu pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra šio nutarimo priėmimas. Kokių būtų pasiūlymų už, prieš? Kviečiu visus balsuoti, kas už šio nutarimo priėmimą.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 41, už – 39, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Notariato įstatymo 4, 6² ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1666 (pateikimas)

Rezervinis penktasis klausimas – Notariato įstatymo 4, 6² ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1666. Pranešėjas –gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos notariato įstatymas kompleksiškai nebuvo peržiūrimas jau ilgą laiką. Per tą laiką pasikeitė daugelis veiksnių, darančių įtaką notariatui – norminiai teisės aktai, sandorių ypatumai, nekilnojamojo turto rinka, notariato vaidmuo visuomenėje bei požiūris į šį vaidmenį atsižvelgiant į valstybės ateityje numatomų viešųjų paslaugų reformą. Žinau, kad šiuo metu yra rengiamas naujas notariato įstatymo projektas, tik jis dienos šviesą išvys gal po pusantrų, po dvejų metų. Dėl minėtų priežasčių ir dėl to, kad gyvenimas sparčiai eina į priekį, reikia daryti kai kuriuos pakeitimus. Ryšium su tuo yra pasiūlytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 4, 6² ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Šie įstatymo pakeitimai buvo daryti kartu su darbo grupe, kurią sudarė Teisingumo ministerijos atstovai, Notarų rūmų atstovai, taigi buvo toks kolektyvinis darbas, kuris vainikuojamas šių trijų įstatymo straipsnių pataisų projektu. Aš norėčiau pasakyti, kuo yra specifinis ir reikalingas pirmasis straipsnis. Iki šiol notarai buvo periodiškai atestuojami, tačiau jų atestavimą organizuodavo Notarų rūmai. Dabar, kaip žinote, spaudoje daug kalbama apie notarų veiklą ir priimtas toks bendras sprendimas, čia ir straipsnyje parašyta, t.y. 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kad notarų eilinį ir neeilinį atestavimą organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ne tik Notarų rūmai galės spręsti apie vieno ar kito notaro veiksmus, nuobaudą ar paskatinimą, bet į tą veiklą yra įtraukiama ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nes ji teisiškai turėtų tokias funkcijas atlikti.

6² straipsnio 3 dalyje paprasčiausiai nuo 100 tūkst. yra padidintas iki 300 tūkst. notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dydis. Kadangi sandoriai, kuriuos vykdo notarai, gerokai padidėjo ir jų atsakomybė padidėjo, siūloma ir draudžiamąją sumą padidinti iki 300 tūkst. litų.

Ir trečias pasiūlymas. Kaip žinote, iki šiol pagal dabartiniu metu galiojantį įstatymą notaras ilgiau kaip tris dienas dėl objektyvių, subjektyvių ar kitokių priežasčių gali nebūti darbe ir nieko neinformuoti apie tai, kur jis yra. Tas turi įtakos, be abejo, lankytojų srautams. Yra nepasitenkinimas žmonių, kurie ateina, laukia ir neranda. Todėl 22 straipsnio 2 dalyje yra pasiūlymas išbraukti „ilgiau kaip tris darbo dienas“ ir įrašyta tokia norma, kad nedelsiant reikia informuoti Teisingumo ministeriją apie tai, kur tos trys dienos buvo.

Tai štai trys pagrindiniai dalykai dėl Notariato įstatymo. Aš manau, kad kompleksiškai priėmus arba parašius, parengus visą Notariato įstatymą galbūt jie iš karto įsikomponuos ten, bet dabartiniu metu yra greitos pataisos, kurių be galo reikia tiek mums, eiliniams notariatų lankytojams, tiek ir patiems notarams. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už įstatymo projekto pateikimą. Taigi nori paklausti mūsų kolegos. Pirmasis klausia B.Pauža, ruošiasi K.Starkevičius. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Pritardamas šiems visiems sugriežtinimams, aš tik norėčiau paklausti. Prašau pasakyti, kodėl draudimo suma nuo 100 tūkst. buvo pasirinkta iki 300 tūkstančių. Kodėl ne 500 tūkst. ar dar kokia suma? Kuo remiantis buvo nustatyta tokia suma? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Paprasčiausiai ne aritmetiškai, bet pagal tai, kiek proporcionaliai padidėjo sandorių sumos, buvo nustatyta ši suma. Tai nebuvo atsitiktinis dalykas. Tiesiog proporciškai suskaičiuota, kiek per ketverius penkerius metus padidėjo sandorių suma. Manoma, tai yra pakankama suma, kad civiliniu draudimu būtų apdrausti notarai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Starkevičius. Ruošiasi L.Sabutis. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Dabartiniu metu notarų skaičius, ypač rajonuose, netenkina tos paslaugos poreikių, nes daugeliui klientų reikia palaukti eilėse, ypač rajonuose. Tas pats pastebima ir didžiuosiuose miestuose. Kaip jūs žiūrėtumėte į notarų skaičiaus didinimą, nes dirbote šioje grupėje, kad atsirastų tarp jų tam tikra konkurencija, nes šiandien faktiškai jos nėra?

H.ŽUKAUSKAS. Toje darbo grupėje aš pats nedalyvavau, aš tik esu susipažinęs su tos grupės medžiaga. Man atrodo, apie tai buvo kalbėta, buvo nutarta nekvestionuoti notarų skaičiaus, palikti sistemą, kuri šiuo metu yra. Tai yra, atrodo, limituotas skaičius. Buvo siūlymų panaikinti visą limitą ir, kaip jūs sakėte, daryti grynai konkurencinį dalyką. Bet buvo nutarta šios dalies neliesti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L.Sabutis. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, šiek tiek kelia nuostabą, kaip Teisingumo ministerija talkindama parengiant, aš taip įsivaizduoju, kad jie inicijavo per jus šį projektą, vis dėlto sumąstė įrašyti, kad eilinį, neeilinį atestavimą organizuos ir vykdys ministerija. Net ne atestavimo komisija, ministro įsakymu, ar ministras, ar kita sudėtis, bet visa ministerija. Tai viena.

Ir kita. Ką reiškia nedelsiant pranešti? Paprastai įstatymų leidėjas nustato laiką – per dieną, per dvi, per tris pranešti. O nedelsiant, jeigu jis ant operacinio stalo, vis tiek turės pranešti ministerijai, ir vėl ne konkrečiam asmeniui. Aš žinau, jūs sakėte, kad naujoje redakcijoje, manau, šito nebebus. Ir galiojančioje redakcijoje buvo ministerija, ministerija. Bet kaip tokiai institucijai ministerija yra niekas šiuo atveju. Įstatymų leidėjas turi konkrečiai… arba ministras, arba sudaroma tam tikra institucija toje įstaigoje, sakysime, ministerijoje. Kaip jums atrodo, ar verta dabar tokias pataisas daryti?

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš manau, pagal Statutą kiekvienas Seimo narys po įstatymo pateikimo, jeigu jam bus pritarta, turi statutinę teisę teikti savo pasiūlymus. Aš suprantu, pone Liudvikai, kad to gal ir nereiktų, bet, manau, įstatymo rengėjai daugiau orientavosi į tai, kad šios trys pataisos nebūtų tokios aktualios ir nekeistų iš viso viso įsakymo. Faktiškai jeigu atsisakytume šioje vietoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, man atrodo, reikėtų daryti labai daug pataisų. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad 4 straipsnio 2 dalyje kalbama apie eilinį, neeilinį atestavimą, kurį organizuoja ir vykdo ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Notarų rūmai. Faktiškai ta institucija, kuri iki šiol tai vykdė, ji lieka. O konkrečiai, man atrodo, jūs teisingai pasakėte, Teisingumo ministerijoje tikrai yra komisijų, jos dabar veikia ir atlieka šį darbą, tiesiog atstovaujanti arba galbūt atsakanti institucija yra Teisingumo ministerija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi B.Bradauskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš trumpai norėčiau dėl 3 straipsnio: „Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl atostogų, ligos ir kitų priežasčių, privalo nedelsiant apie tai informuoti Teisingumo ministeriją“. Jūs siūlote „ilgiau kaip tris dienas“ išbraukti. Aš suprantu, kad rajonuose tai yra nepaprastai aktuali problema. Jeigu ten yra nedaug notarų ar tiesiog vienas, tai tos trys dienos labai svarbu. Aišku, miestuose galima nueiti pas kitą notarą. Ar čia informavus Teisingumo ministeriją, Notarų rūmus imamasi kokių operatyvių priemonių, jeigu parašyta – nedelsiant informuoti? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, man atrodo, bus ir tvarka pakeista dėl to nedelsiamo informavimo. Tik aš noriu patikslinti, kad šios pataisos, ir ypač trečioji dėl informavimo ir dėl trijų darbo dienų, ne šiaip sau gimė. Jos atsirado po to, kai buvo padaryti patikrinimai, buvo išanalizuotas visų notarų darbas ne tik rajonuose, bet ir miestuose. Jūs pasakėte, kad rajonuose galbūt aktualu, miestuose – nelabai. Man atrodo, ir miestuose yra lygiai tas pat, nes esant reikalui atlikti kokią nors procedūrą, kuri nesusijusi su nekilnojamuoju turtu arba didelėmis sumomis, tiesiog laidavimus ar dar ką nors, labai paprastai iki gerbiamų notarų neprisimuši, nes turi prieš savaitę informuoti, būti susitaręs ir t.t. Tuoj pat, tą pačią dieną, nieko nepadarysi. Man regis, kad šiek tiek bus sudrausminti gerbiamieji notarai ir turės pateikti informaciją apie tai, kur yra, šiek tiek sudrausmins.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, paskutiniu metu labai daug diskusijų vyksta dėl nekilnojamojo turto registro, dėl notarų įkainių ir panašiai. Reziumuojant visus šiuos klausimus, kuriuos jūs atsakėte, išdėstėte, ką išloš eilinis žmogus? Dėkoju.

H.ŽUKAUSKAS. Man atrodo, jeigu tik yra noras atsisukti veidu į žmogų ir daryti įstatymų pataisas tam, kad tam žmogui būtų geriau, tai jau yra teigiamas dalykas.

Kitas dalykas, eilinis žmogus galbūt turės galimybę Teisingumo ministerijai, komisijai arba kam nors pasiskųsti, kad vienas ar kitas notaras netinkamai elgiasi arba netgi jo nėra darbo vietoje. Šiuo atveju išlošimas yra toks, kad Teisingumo ministerijos komisija arba atstovai, arba tie, kurie bus atsakingi, turės galimybę labai operatyviai reaguoti į tai ir tuos asmenis, arba, sakysim, notarus, kurie neteisingai arba netinkamai vykdo savo pareigas, atestacijos būdu paprašyti, kad jie užsiimtu kitu darbu. Tai, man atrodo, eiliniams žmonėms visada yra naudinga. Tokiu atveju, man atrodo, jų vietą užimtų tinkamesni pareigūnai ir visada išloštų žmogus. Jeigu mes tiktai žiūrime į problemą, ją sprendžiame, tai visada yra nauda žmogui. Materialios naudos tikrai nebus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam H.Žukauskui už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar po pateikimo galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Šį įstatymo projektą siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Kokių bus siūlymų dėl komitetų ir dėl svarstymo datos? Nėra. Lapkričio 28 dieną. Kokių bus siūlymų dėl datos ir komitetų? Nėra siūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju, gerbiamasis Henrikai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1765 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Jūs šiek tiek atsipūskite, aš paprašysiu gerbiamojo Č.Juršėno ateiti į tribūną ir pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr.XP-1765. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas susijęs su tuo, kad vienoje frakcijoje pasikeitė vadovybė, o buvęs frakcijos vadovas tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Primenu, kad pagal Statutą Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojai automatiškai, arba ex officio, tampa Seniūnų sueigos nariais, o kiekviena frakcija, nepaisant jos dydžio, turi teisę į vieną vietą Seimo seniūnų sueigoje. Taigi Liberalų ir centrų sąjungos frakcijai priklauso viena vieta ir į tą vietą pretenduoja naujasis frakcijos seniūnas R.Palaitis. Prašyčiau, kolegos, palaikyti šį Seniūnų sueigos papildymą ir šiandien pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Norinčių paklausti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Pritarta bendru sutarimu nutarimo projektui. (Balsai salėje)

Priėmimo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Priėmimas. Kalbančių už, prieš nėra. Reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-1765, visus kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 43, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Nutarimas, kurio projekto Nr.XP-1765, yra priimtas.

Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1619 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai – rezerviniai klausimai. Rezervinis r-6 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1619. Pranešėjas – kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris keičiamas, buvo priimtas šių metų birželio 27 dieną, t.y. mūsų pavasario sesijoje. 1 straipsnis, kuris įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d., yra be galo problemiškas tam tikroms institucijoms, viešojo administravimo institucijoms. Kaip pavyzdį galiu pacituoti institucijas Teisingumo ministerijoje, prie Teisingumo ministerijos ir taip toliau. Dėl ko jis yra problemiškas? Dėl to, kad mūsų priimto įstatymo 4 ir 5 dalyse numatyta, kad departamentą sudaro ne mažiau kaip trys skyriai, skyrių, biurą sudaro ne mažiau kaip penkios pareigybės. Tokiu atveju nuo 2007 m. sausio 1 d., sakysim, Teisingumo ministerijos pavaldumo arba prie jos esančias institucijas reikėtų reorganizuoti, o tai iš esmės sukeltų nemažą chaosą. Sakau pavyzdį, vien tik Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose yra 63 administraciniai padaliniai, kuriuose yra mažiau nei penkios pareigybės. Galima pertvarkyti, tai yra paprastas dalykas, tačiau pertvarkant nuo sausio 1 d., kai įsigalios šis įstatymas, reikėtų 2 mln. 313 litų papildomų lėšų darbuotojų dokumentams identifikuoti, laipsnių ženklams pakeisti, išeitinėms išmokoms ir taip toliau. Aš kalbėjau tik apie Kalėjimų departamentą, bet Valstybės kontrolės tarnyba taip pat turėtų būti reorganizuota ir tam turėtų būti taip pat nemažai išlaidų.

Mano pasiūlymas yra labai paprastas – šiek tiek liberalizuoti šias sąlygas taip, kad jos įstatymu nebūtų labai aiškiai apibrėžtos, tai yra „sudaro ne mažiau kaip trys biurai“ siūlau išbraukti ir parašyti „gali sudaryti biurai“, kiekviena žinyba pati gali pasirinkti biurų skaičių. Be abejo, siūlau nenustatyti, kad skyrių sudaro ne mažiau kaip penkios pareigybės. Iš esmės skyrius galėtų būti sudarytas iš 2, 3, 4 pareigybių. Tai tokie yra siūlymai. (Balsai salėje) Teisingai, tai nėra paslaptis, tai yra Teisingumo ministerijos siūlymas, bet šiam siūlymui pritarė visos šiuo metu dirbančios viešojo administravimo įstaigos. Mano pasiūlymai tokie, siūlau jiems pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Matulas. Ruošiasi J.Sabutis.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad jūs lyg ir norite pašalinti tas prielaidas steigti papildomus biurokratų etatus, kad… įsteigti skyrių arba departamentą. Ar jūs nemanote, kad ypač pašalinę departamentų steigimo sąlygas, jūs kaip tik sudarysite didesnes prielaidas steigti departamentus iš vieno, dviejų, trijų skyrių? Be abejonės, departamento vadovo atlyginimas yra kur kas didesnis nei skyriaus vadovo, vedėjo, tai ar jūs nematote čia pavojaus, kad bus pristeigta dar daugiau departamentų ir jūsų įstatymo rezultatas bus priešingas?

H.ŽUKAUSKAS. Jūs teisingai pasakėte, aš ne viską skaičiau, kas yra aiškinamajame rašte. Iš esmės tikslas yra mažinti biurokratiją. Aišku, Lietuvoje, kaip aš mėgstu sakyti, yra taip, kad mes norime, kaip geriau, o išeina, kaip visada. Bet bet kuriuo atveju, man atrodo, šiek tiek liberalizavus galimybes vadovams patiems spręsti dėl departamentų, galbūt tas skaičius tikrai būtų ne didesnis, bet mažesnis. Galbūt būtų kur kas paprasčiau. Šio įstatymo esmė yra ta, kad nereikėtų pertvarkyti to, kas jau dabar yra, nes, kaip minėjau, nuo sausio 1 dienos pasidaro labai didelis neaiškumas ir nepertvarkius nesilaikoma įstatymų. Visada yra noras mažinti. Man atrodo, kad čia vadovai jau turėtų atkreipti dėmesį, o jeigu bus pasiūlymų, mes mielai svarstysime.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L.Sabutis. Ruošiasi V.Volčiokas.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Niekaip negalėčiau čia, jeigu reikėtų vertinti tas pataisas, ar jų šiandien reikia, ar nereikia, pritarti, bet iš esmės stebina tai, kad norima įstatymų leidėjo pareigą atiduoti įstaigos vadovui. Ilgai buvo svarstyta ir galvota, kodėl taip atsitiko Lietuvoje, kad dirbtinai steigiami departamentai, pareigybės ir t.t, o tam tikra prasme vykdymo kontrolės nebeliko. Dabar, kai mes įstatymu įteisinome, kad vis dėlto turi būti pradėta valstybės tarnybos reforma, čia daugiausia, žinoma, vykdomųjų institucijų ir savivaldybių, nustatyti konkretūs kriterijai. Jeigu departamentas, tai jis turi atitikti tuos reikalavimus, kokie yra įstatyme. Ne mažiau kaip trys skyriai, o jeigu reikia dėl atskirų pareigybių, tai departamentą galima turėti, būtent įstatymų leidėjas tai leidžia, arba skyrių. Galų gale šiandien, kai siūloma įrašyti žodelius „gali sudaryti“, kas yra tas „gali“, kam įstatymo leidėjas atiduoda tokią teisę. Manau, kad valstybės tarnyboje vis dėlto turėtų būti kalbama įstatymų kalba. Šiuo atveju, ar jums neatrodo, kad geriau jūs neteiktumėte šio projekto, kol galiausiai nėra net Vyriausybės siūlymo taip pat dėl kitų institucijų?

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš jau buvau apsidžiaugęs, kad čia bus ne klausimas, bet kalba, nors gale jūs klausimą suformulavote. Aš į jį ir atsakysiu. Man atrodo, aš supratau, kad tas įstatymas, kurį mes priėmėme birželio mėnesį, tikrai buvo jūsų iniciatyva rengtas. Aš suprantu jo tikslus, bet noriu dar kartą pasakyti, kad tikslai yra geri norint pažaboti arba norint tiksliai įstatymu nustatyti tam tikras normas, tačiau visada priėmus įstatymą yra toks atgalinis veiksmas. Tai yra daugeliu atvejų viešojo administravimo įmonėse jau yra susiformavę padaliniai, kurie puikiai dirba. Šiuo atveju įsigaliojus šiam įstatymui reikės reformų. Tos reformos reikalauja ir pinigų. Biudžete turėtų būti numatytos tos papildomos lėšos, bet net ir sumokėjus tuos pinigus galbūt nebus įrodyta, kad ta funkcija arba ta įmonė nuo to pradės kokybiškiau arba geriau dirbti. Man regis, visada įstatymo laisvesnis traktavimas, liberalesnis traktavimas, yra kur kas pažangiau. Mano tokia nuomonė.

PIRMININKAS. Dėkoju, Henrikai. Prašom. V.Volčiokas. Prašom.

V.VOLČIOKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Kaip girdėjote, gerbiamasis pranešėjau, kilo daug abejonių mūsų kolegų, kurie prieš tai kalbėjo. Man irgi labai daug kilo abejonių dėl jūsų įstatymo projekto. Iš tikrųjų buvo priimtas įstatymas ir duodamas pusės metų laikas, kad įsigaliotų. Išeina, jūs siūlote to įstatymo pataisas ir dengiate tuos viršininkus, kurie per pusę metų nesugeba reorganizuoti. Tikslas buvo unifikuoti ir standartizuoti visus valstybės struktūrinius padalinius, nes dabar, kai yra tarnybos ar skyriai, kuriuose dirba du, trys žmonės ir vienas viršininkas, tai čia jau nesąmonė žiūrint į Europos Sąjungos šalių praktiką. Vienas dalykas. Jūsų siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų, kaip jūs manote, ar dengia tų valdininkų neveiklumą ir leidžia jiems toliau piktnaudžiauti ir steigti struktūrinius padalinius?

H.ŽUKAUSKAS. Žinote, teikdamas šį projektą ir aiškinamajame rašte aš tikrai negalėjau rašyti taip kategoriškai, kaip jūs sakote, neveiklumas, dengimas ir t.t. Jeigu teikiant įstatymą arba jį svarstant yra abejonių, tam esame mes – parlamentarai, tam yra komitetai ir tam yra svarstymo ir priėmimo stadijos. Aš suprantu ir jūsų nuomonę. Jūs su ponu L.Sabučiu tame pačiame komitete, per jūsų rankas ėjo šis įstatymas, bet aš noriu pasakyti, kad norima greičiau tai padaryti ne dėl to, kad įstaigų vadovai yra neveiklūs, bet dėl to, kad galbūt jie turėtų užsiimti reikalingesniu darbu, o ne reforma arba reorganizavimu, kurie absoliučiai gali nieko neduoti ir valstybei tai gali kainuoti. Yra dar laiko iki 2007 m. sausio 1 d. ir jeigu mes šią kliūtį panaikinsime (o tai yra siūloma mano įstatymo pataisomis), mes galbūt daugiau išlošime valstybėje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis kolega, įgyvendinant jūsų siūlomas nuostatas, aš taip supratau, kad čia nori nenori padidės tarnautojų skaičius ir atitinkamai reikės papildomų lėšų. Ar paskaičiavote, kiek padidės darbuotojų ir kiek reikės papildomų lėšų?

H.ŽUKAUSKAS. Mano pataisoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, tačiau jeigu mes iki sausio 1 dienos nepakeisime šio įstatymo, lėšų tikrai reikės daugiau. Gana daug. Kaip aš minėjau, vien Kalėjimų departamentui reikėtų apie 2,3 mln. litų norint viską pertvarkyti taip, kaip yra priimtame įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkoju…

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. …gerbiamajam H.Žukauskui už įstatymo projekto pateikimą. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (PDF). Aš manau, kad šios įstatymo pataisos, atvirkščiai, kaip tiktai susiaurins galimybes pūsti administracinį aparatą ir kaip tik bus galima mažinti valdininkų skaičių, nes vadovaujantis tomis nuostatomis, kurios yra dabar, žinoma, nori ar nenori valdininkų skaičius šiuo atveju didėtų. Todėl aš siūlau pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Ačiū. Keisčiausia yra tai, kad jeigu dabar pritartume tokiam projektui, faktiškai priimtasis įstatymas yra niekas. Niekas. Dabar būtų sugadinta visa to įstatymo nustatyta sistema, kurios neišvengiamai reikia Lietuvos valstybėje. Prigimdyta, pridaryta, prigaminta keturių, penkių eilučių pavadinimais padalinių, kurie faktiškai yra tik dėl to, kad gautų padidintą atlyginimą. Juk mes jau priėmėme įstatymą dėl valstybės tarnybos politikų apmokėjimo už darbą nuo sausio 1 dienos. Ten priklausomai nuo infliacijos, nuo vis kito atitinkamai ir turi būti pertvarkyti visi šie dalykai, kurie vadinasi viešasis administravimas valstybės valdyme. Jeigu įstatymo leidėjas paleidžia, kad gali bet kas bet kiek nusistatyti departamentų, skyrių, padalinių, tada apskritai nereikia Seimo. Šioje dalyje net savivaldybėms mes nustatome, kiek ir kada, ir kaip gali būti tai padaryta. Tarybos sprendimu įvedama kiekviena pareigybė. Valstybės tarnyboje Seimo arba Vyriausybės. Jeigu dar siūlytų Vyriausybė, dar galbūt būtų galima suvokti dėl kokių nors priežasčių. Seimas rengė šį įstatymą daugiau nei vienus metus. Parengė. Jokių pastabų, pasiūlymų nebuvo. Dabar norima visiškai sugadinti šį įstatymą. Galima kalbėti apie viso įstatymo tam tikro laiko atidėjimą, bet ne atskirų padalinių. Todėl aš jokiu būdu negalėčiau pritarti žinodamas situaciją ir rengęs šį įstatymą. Kita vertus, aš prašau Seimo, kad bent jau tokiai redakcijai, kokia yra pateikta, nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, kurie pasakė nuomonę už ir nuomonę prieš. Po pateikimo kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1619 po pateikimo, kviečiu visus balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 14, prieš – 3, susilaikė 15. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra nepritarta.

Aš dabar norėčiau pažiūrėti, patikrinti, ar yra 36 mūsų kolegos. 37 yra. Norint atmesti įstatymo projektą, reikia 36 balsų. Mes galbūt grąžinam iniciatoriams tobulinti. Taip? Ar galim pritarti bendru sutarimu, kad grąžinam tobulinti? (Balsai salėje) Grąžinam tobulinti. Taip, ačiū.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1735 (pateikimas)

Taigi kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Paskutinis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas r-7, įstatymo projekto Nr.XP-1735, – Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Jums siūlomo Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo esmė yra ta, kad šiame straipsnyje yra numatyta, kad nuo žemės mokesčio gali būti atleidžiami žemės savininkai, ir nustatyta, kokia grupė: tie, kurių darbingumo lygis yra nulis arba 40%, taip pat pensinio amžiaus, kurie gyvena vieniši ir kiti nedarbingi asmenys, vaikai. Tačiau ir tą žemės sklypo dydį, nuo kurio atleidžiamas, nustato savivaldybių taryba. Mano nuomone, buvo toks perteklinis įrašas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Kai žemės savininkai turi teisę į žemės mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, didžiausia lengvata taikoma vienam žemės sklypui. Atsitiko taip, kad, pavyzdžiui, rajono taryba, savivaldybės taryba atleidžia visus žmones, kurie kaime turi iki 3 ha žemės, tačiau tie 3 ha yra išdėstyti, suformuoti ne viename sklype, bet, pavyzdžiui, dviejuose ar trijuose sklypuose, ne dėl pačių savininkų kaltės, o dėl to, kad taip buvo paskirstyta žemė. Pagal šį įstatymą Mokesčių inspekcija skaičiuoja atleidimą tik nuo paties didžiausio sklypo, nors rajono savivaldybės taryba atleidžia nuo 3 ha, o, pavyzdžiui, vienas sklypas yra 1,5 ha ir kitas… pavyzdžiui, vienas – 1,6 ha, kitas – 1,4. Ir lengvata yra skaičiuojama tiktai nuo 1,4. Tai lyg ir prieštarauja pačiam savivaldybės tarybos sprendimui. 7 straipsnis leidžia savivaldybės tarybai nuspręsti, kurie yra atleidžiami ir nuo kokio sklypo dydžio. Čia yra toks kaip prieštaravimas, todėl yra siūlomas pakeitimas – išbraukti tą tokią perteklinę, kad tiktai nuo vieno sklypo, nuo didžiausio, ir palikti pačiai savivaldybės tarybai spręsti. Aš manau, šiemet taip ir atsitiko kai kuriose savivaldybėse, kurios priėmė sprendimus. Mokesčių inspekcija neatskaičiuoja, nevykdo to tarybos sprendimo, o vykdo įstatymą, todėl siūloma padaryti tą pakeitimą. Tiek aš trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju V.Baltraitienei už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia B.Pauža. Ruošiasi B.Bradauskas.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pateikėja, aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Kad visus sklypus apima, tas viskas aišku, bet prašom pasakyti. Jeigu jūs žinot, sodybų žemė yra labai brangi ir brangiai apmokestinama. Ar ji įeina į šitą kategoriją, ar neįeina?

V.BALTRAITIENĖ. Tame 6 straipsnyje, kuris yra priimtas jau seniai, yra nustatyta, kurie gali, ir nesvarbu, kokia ta žemė – ar žemės ūkio paskirties, ar… čia neparašyta. Vadinasi, mes tos pastraipos ir nekeičiam. O taryba nustato tiktai tą sklypo dydį, nuo kokio žemės sklypo. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybių tarybos yra nustačiusios, kad mieste atleidžia nuo 15 arų, o kaime nuo 3,1 arba nuo 3 hektarų. Vis tiek negali Mokesčių inspekcija skaičiuoti ir vykdyti to tarybos sprendimo. Ten nėra nurodoma, kokios paskirties ta žemė. Aišku, kaime daugiau yra žemės ūkio paskirties, mieste jau nebe žemės ūkio paskirties, o namų valda, 15 arų prie namo. Bet tiems žmonėms, kurie yra nedarbingi, turi tik 40% darbingumo lygį, arba pensinio amžiaus, vieniši, kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Čia tik tai kategorijai žmonių taikoma.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia B.Bradauskas. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gal aš ne visai supratau. Jūs aiškinote, jeigu vienoje savivaldybėje tie žemės sklypai, tai lyg ir suprantama. Bet, sakykime, vienas pusantro hektaro sklypas yra vienoje savivaldybėje, kitas pusantro, pavyzdžiui, kitoje savivaldybėje. Kaip tada, kokie tokiu atveju gali būti sprendimo būdai?

V.BALTRAITIENĖ. Pavyzdžiui, jeigu Kauno rajono savivaldybė atleidžia nuo to savo sklypo, tai tas sprendimas negalioja kitos savivaldybės teritorijoje, pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai Mokesčių inspekcija ir žiūri. Aišku, gali būti kokių nors apgavysčių, tas pats žmogus gali kreiptis į vieną ir į kitą savivaldybę dėl atleidimo, bet tai jau yra savivaldybės reikalas, kaip atleisti. Negali Kauno rajono savivaldybė atleisti nuo mokesčio už žemės sklypą, kuris yra Kėdainių, Raseinių ar Jonavos rajone. Tas jau negalioja, nes tiktai tos savivaldybės teritorijoje. Bet toje pačioje teritorijoje… Pavyzdžiui, žmonės turi žemę keliuose sklypuose. Jie yra netgi tame pačiame kaime, bet vienas prie namų, kitas kur nors laukuose. Pavyzdžiui, bulvės yra tame lauke, ganykla yra kitame lauke, bet bendra suma yra tie 3 arba 5 hektarai. Galbūt kita savivaldybė nuo 5 hektarų atleidžia, bet pati savivaldybė sprendžia, nuo kiek atleisti. Tai buvo visą laiką, turbūt ne vieneri metai. Man atrodo, kiek aš pati atsimenu, turbūt kokie 7, 8 metai. O šiemet ta pataisa, kuri buvo priimta praeitų metų pabaigoje, nebeleidžia tarybai, nors ji ir priima tokį sprendimą, atleisti žmogaus nuo viso to dydžio, o tiktai nuo didžiausio sklypo.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia R.Kupčinskas, ruošiasi V.Kamblevičius. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu tą jūsų pasiūlymą, bet norėčiau paklausti. Jūs kalbėjot apie rajonus. O jeigu imtume miestus, tai savininkas gali labai gerose vietose turėti kelis gana nedidelius sklypus, nebūtinai keliasdešimt arų, bet po kelis arus, kaip numatyta, po 6 arus. Jeigu savivaldybė nustatė, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 20, tai iš esmės gali tą žmogų irgi atleisti nuo mokesčio, jeigu jis atitinka tas sąlygas, kurios numatytos straipsnio pradžioje. Aš suprantu, kad grąžinant žemę gali ne vienas sklypas šitą… Bet miestuose situacija gali būti truputį kitokia negu rajonuose. Ačiū.

V.BALTRAITIENĖ. Bet pati savivaldybės taryba ir sprendžia. Aš manau, kad miestuose turbūt tokių atleidimų… Aš nežinau, ar yra. Tai labiau aktualu kaimiškosioms savivaldybėms. Bet pati savivaldybės taryba ir turi apsispręsti, nuo kokio dydžio atleidžia. Gal, pavyzdžiui, viename rajone nuo 15 arų, mieste, o galbūt Vilnius atleidžia arba išvis neatleidžia, arba atleidžia tiktai nuo 5 arų. Jau pačios savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita priima tą sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia V.Kamblevičius, ruošiasi J.Juozapaitis. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). … nutraukti diskusiją. Viskas aišku.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą klausimą, pasisakymą. Taigi klausia J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Tikrai pritariu šiam projektui, nes kaime dabar taip yra – vienas pensininkas atleidžiamas nuo 3 hektarų, jeigu viename plote, o kitas, kurio keliose vietose, nuo 1 hektaro. Tai labai teisinga pataisa. Ta pataisa šiais metais tikrai kiršina gyventojus, kaimyną su kaimynu, pensininką su pensininku arba kita žmonių grupe. Aš pritariu tam projektui. Matyt, šiemet jau nebepataisysim. Mokesčiai mokami šį mėnesį. Kol priimsim įstatymo pataisą, tai bus kitiems metams… Ačiū pateikėjai.

V.BALTRAITIENĖ. Aš manau, bent jau prašysiu pakeisti terminą, kad dar šiais metais būtų galima…

J.JUOZAPAITIS. Bet nuo spalio 1 d. iki lapkričio turim sumokėti mokesčius.

V.BALTRAITIENĖ. Bet mes jau ir su mokesčių inspekcijom kalbėjom. Arba turėtų grąžinti, arba skubos tvarka tą lapkričio 7 d. priimti…

J.JUOZAPAITIS. Arba tiem daugiau… Gerai būtų, kad šiais metais…

PIRMININKAS. Dėkojam abiem – ir pranešėjai, ir kolegai – už klausimą. Taigi pateiktas įstatymo projektas, atsakyti klausimai.

Kokių bus nuomonių už, prieš dėl šio įstatymo projekto? Nėra nuomonių už, prieš. Taigi galbūt galim pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Taip, pritarta įstatymo projektui Nr.XP-1735 bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną. (Balsai salėje) Prašau? Lapkričio 7 dieną. Gerbiamieji kolegos, pranešėja prašo lapkričio 7 d., nes tai labai svarbus įstatymo projektas, kuris reikalauja tam tikro greičio. Taigi lapkričio 7 d. pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, noriu paklausti, gal yra norinčių kalbėti dėl šios dienos plenarinio posėdžio vedimo tvarkos? Pareiškimų nėra.

Mielieji kolegos, džiaugiuosi, kad šiandien dirbote labai gerai. Likote patys ištvermingiausi, noriu jums palinkėti sėkmės. Yra prašymas paskutinį kartą užsiregistruoti. Iš akių matau, kad norite dar kartą užsiregistruoti.

Gerbiamieji kolegos, konstatuoju (labai gražus skaičius): iki pabaigos sugebėjo likti ir parodė ištvermę 40 Seimo narių.

Skelbiu šios dienos plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.