Aštuonioliktasis
(222) posėdis
2006
m. spalio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki atvykę į plenarinių posėdžių salę. 2006 metai, spalio 12 d., ketvirtadienis. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią.
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. spalio 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra išdalinta patikslinta rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueiga numatė šiokių tokių pakeitimų. Kaip matote, tai yra atspindėta darbotvarkėje. Jei kas iš Seimo narių turite pasiūlymų dėl darbotvarkės, prašom. G.Jakavonis, centrinis mikrofonas.
G.JAKAVONIS (NSF). Ačiū, pirmininke. Komiteto vardu mes norėtume prašyti, kad būtų išbrauktas Statybos įstatymas (1-9a, 1-9b), nes tik šiandien gauta Teisės departamento išvada dėl to, kad neatitinka Civilinio kodekso…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tai yra kompleksinis klausimas, du susiję tarpusavyje įstatymai. Ar, įvertinę pagrindinio komiteto prašymą, galim pritarti jam? (Balsai salėje) Taigi išbraukiame Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymus bendru sutarimu. Motyvai buvo išdėstyti. Yra gautos rimtos Teisės departamento pastabos. Kolegos, aš prašyčiau, jeigu esam salėje, sekim, kas vyksta. V.Mazuronis dėl darbotvarkės. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mūsų komiteto du įstatymus išbraukė ir mes sutrumpinom darbotvarkę, tai būtų labai didelis prašymas mūsų komiteto rezervinį klausimą dėl architektų rūmų įrašyti kur nors priekyje, nes… Būtume labai dėkingi, jeigu išeitų vedant tą padaryti.
PIRMININKAS. Tai mes galbūt galėtume sutarti, kad tą rezervinį svarstymo laiką perkeliam į rytinį posėdį. Tinka toks variantas? Gerai. G.Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, žinau, kad Seimo seniūnų sueigoje buvo nutarta teikti Teritorijų planavimo įstatymui pataisą dėl Panevėžio miesto statuso… Kada jis numatytas? Dabar išdalintoje darbotvarkėje nematau.
PIRMININKAS. Penktas rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Ar apie jį kalbam?
G.ŠILEIKIS. Taip, gerai, ačiū.
PIRMININKAS. D.Mikutienė, prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat norėčiau paprašyti, kad rezervinį įstatymo projektą Nr.XP-1726 įkeltume į rytinę darbotvarkę arba iš karto po pietų, nes tai yra tikrai svarbus klausimas, susijęs su biudžetu, ir norėtųsi, kad dalyvautų daugiau Seimo narių, o ne paliktume jį patį paskutinįjį. Juolab kad mes laiko lyg ir sutaupėm išbraukdami du įstatymo projektus.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galim sutarti, kad mėginame koreguoti rezervinių klausimų, bent jau pirmojo ir antrojo, svarstymo laiką rytiniame posėdyje atsiradus tam tikriems laiko rezervams? Gerai. Kolegos, reziumuoju. Bendru sutarimu nutarėme išbraukti devintąjį rytinio posėdžio kompleksinį klausimą, taip pat rezervinius ketinome svarstyti rytiniame posėdyje. Štai tokie pasikeitimai. Aš galbūt tiktai tiek pridurčiau tiems, kurie domisi Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“ svarstymu. Pateikimas būtų rytiniame posėdyje, o procedūra galbūt būtų pabaigta dar šiandien vakariniame posėdyje. Tai bus matyti iš svarstymo eigos, kaip seksis pateikimas. Taigi, kolegos, kviečiu registruotis, o kartu ir balsuoti dėl šios dienos abiejų posėdžių darbotvarkių patvirtinimo.
77 užsiregistravo, 58 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Darbotvarkės patvirtintos.
Kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo, aš norėčiau jūsų žiniai paskelbti svarbią informaciją, susijusią su kito antradienio plenarinio posėdžio eiga. Kaip žinote, kitos savaitės pradžioje Lietuvoje vieši Jungtinės Karalystės karalienė. Yra numatyta jos kalba Seime. Gerbiamieji kolegos, dėl įvairių ganėtinai griežtų protokolo reikalavimų yra prašoma, kad Seimo nariai į plenarinį posėdį atvyktų ne vėliau kaip 11.10 valandą. Šis posėdis bus transliuojamas, taip pat ir salėje bus galima matyti visą atvykimo į Seimą ceremoniją. Tikrai prašom jūsų supratimo laikantis šių procedūrų, nes protokolas buvo derintas gana griežtai su atvykstančiąja delegacija. 11.10 val. yra tas laikas, kai visi Seimo nariai prašomi jau būti susirinkę Seimo plenarinių posėdžių salėje. Kitą antradienį. Štai tokia informacija.
Taip, kolegos, dabar svarstome antrąjį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-983, priėmimo stadija. Su Europos integracija susijęs projektas. V.Žiemelis yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirtas pranešėjas. Trumpai prašom referuoti priėmimo stadijoje, kokių yra pasikeitimų.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerai. Vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė dar papildomai gautus pasiūlymus, t.y. Teisės departamento pasiūlymą ir gerbiamosios Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymą, apsvarstė STT pastabas antikorupciniu požiūriu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Teisės departamento 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto pasiūlytam variantui, kad kompensacijos, kurios dydį iki tūkstančio minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo ir teisingumo, protingumo kriterijais… Tai yra pritarė pašalinimui žemutinės… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Kolegos, ar galima prašyti nešurmuliuoti salėje ir sukoncentruoti dėmesį į kalbantįjį tribūnoje kolegą, kad visiems būtų aišku, ką svarstome ir dėl ko teks balsuoti. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Paprastais žodžiais paaiškinsiu. Pritarė pašalinimui žemutinės ribos – 10 MGL ribos, atsižvelgdamas į tai, kad gali būti autoriui ir nepadaryta žala, kuri siektų 10 MGL, o vis tiek teismas turėtų iš jo … turėtų jo naudai išieškoti šią sumą. Šiuo atveju mes irgi manome, kad tai būtų tam tikra prasme neteisėtas praturtėjimas. Reikia palikti tai spręsti teismui, kiek išieškoti iš kaltų asmenų, pažeidusių autorines teises. Turime pasitikėti teismu. Todėl buvo pritarta šiai pataisai.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes, eidami pastraipsniui, aptarsim kiekvieną pataisą. Dabar tiktai jūsų bendros pastabos dėl projekto. Ar turite dar ką nors?
V.ŽIEMELIS. Taip pat pritarta Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymui pakeisti 17 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį ir 3 dalį išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose kaip pirkėjai, pardavėjai ar tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, kurie prekiauja meno kūriniais, tarpininkauja juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio atlyginimo sumokėjimą“. Vėlgi paprastais žodžiais paaiškinsiu. Šiuo atveju ši norma palengvina autorių teisę išieškoti žalą. Tai yra anksčiau pagal senąją formuluotę tegalėjo išsiieškoti tiktai iš pardavėjo, dabar ir iš tarpininko. Tai yra kur kas geriau, ir mes taip pat pritariame gerbiamosios Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlytam projekto variantui.
PIRMININKAS. Taip. Dar buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų. Jeigu dar galėtumėte jas pakomentuoti…
V.ŽIEMELIS. Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos. Pirmajai pastabai nepritarta ir aš nenorėčiau skaityti. Mūsų išvada yra parašyta, visi Seimo nariai turi, aš nenorėčiau komentuoti. Labai aiškiai surašyta, kodėl atmetama. Antroji taip pat atmesta, o trečiajai pritarta iš dalies. Trečiosios pastabos esmė yra ta, kad tiek kolektyvinių administracijų asociacijų ieškiniai, tiek ir pačių autorių, kaip fizinių asmenų, ieškiniai būtų sulyginami. Tai yra tiek fiziniai asmenys, tiek ir kolektyvinių administracijų asociacijos galėtų išieškoti iš vartotojo du, o ne tris kartus didesnį atlyginimą. Šiuo atveju pagal seną variantą kolektyvinių administracijų asociacijos turėjo privilegiją prieš fizinius asmenis, prieš pačius autorius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, aš prašau likti jus tribūnoje. Dabar priėmimo stadijoje pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pastabų negauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
6 straipsnis. Ar galime 6 priimti? Aš teisingai suprantu, kolegos, dėl viso yra užsiregistravę? Prieštaravimų nėra. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Nėra pastabų, ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
8 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo narės, kaip ir minėjo gerbiamasis pranešėjas, D.Teišerskytės pasiūlymas. Komitetas jam pritaria. Gerbiamoji kolege, pristatykite savo siūlymo esmę. Minutėlę, dar dėl vedimo tvarkos G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti ir gerbiamojo komiteto nario, ar nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą labai aiškią išvadą, kad projektas ne tik neišspręstų korupciniu požiūriu ydingų įstatymo nuostatų, bet kai kuriais atvejais sudarytų sąlygas didesnei korupcijos pasireiškimo tikimybei. Ar mes galėtume po tokios išvados svarstyti šias pataisas ir pasiūlymus?
PIRMININKAS. Labai ačiū.
V.ŽIEMELIS. Aš galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, pasakysiu. Gerbiamasis Šileiki, tuo metu, kai buvo pristatoma komiteto nuomonė, jūs kalbėjote su kitu kolega ir neišgirdote. Tuo klausimu buvo komentaras.
V.ŽIEMELIS. Aš dar trumpai pakomentuosiu, jeigu galima, kad būtų aiškiau.
PIRMININKAS. Gerai, pridurkite kaip pranešėjas.
V.ŽIEMELIS. Pone Gintarai, jūs pasižiūrėkite į savo kompiuterį, jau yra Antikorupcijos komisijos išvada. Seimo Antikorupcijos komisijos išvada identiška su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis. Lygiai taip pat siūloma taisyti 26 straipsnį. Lygiai taip pat sumažina žalos dydį iš trijų į du kartus. Lygiai tas pat, identiška. O atvirai pasakius, kalbėti apie Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, nežinau, ar jūs ją perskaitėte… Jeigu perskaitėte įdėmiai, ar ką nors supratote? Suprasti ten labai nelengva, aš šį projektą nagrinėju jau ne vieną mėnesį ir, atvirai pasakius, šioje išvadoje pavojų kilti korupcijai kaip tik nematau. Jie daugiau kalba apie ekonominius dalykus.
PIRMININKAS. Gerai, mes dar stabtelsime prie straipsnių, kurie susiję su iškeltais Specialiųjų tyrimų tarnybos klaustukais. O dabar D.Teišerskytė pristato savo siūlymą dėl 17 straipsnio pakeitimo. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Mano pataisą puikiai pristatė gerbiamasis V.Žiemelis, aš tik noriu…
PIRMININKAS. Ar kolega A.Kašėta galėtų pasitraukti ir neužstoti scenos kalbančiai kolegei? Labai ačiū.
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš tik noriu pasakyti, kad ta pataisa skirta apginti autorių teises parduodant jų kūrinius aukcionuose, galerijose ir taip toliau. Kad būtų teisingai atlyginta autoriui pardavus jo kūrinį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar turite ką pridurti, gerbiamasis pranešėjau?
V.ŽIEMELIS. Ne. Pritariame.
PIRMININKAS. Komiteto pritarimas yra, reikia 29 Seimo narių pritarimo, kad būtų svarstoma. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Nėra prieštaravimų. Pritarta, kad būtų svarstoma. Dabar dėl visos pataisos ar yra norinčių kalbėti už arba prieš? Ne, nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai, kurią teikia D.Teišerskytė ir kuriai pritaria pagrindinis komitetas? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar dabar su šia pataisa galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.
Eilės tvarka 9 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
10 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 11 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 12 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 15 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 18 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 19 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
20 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 21 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 22 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 23 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 24 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
25 straipsnis. Štai dėl šio straipsnio verta stabtelti. Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos, taip pat komiteto bei Antikorupcijos komisijos pasiūlymai. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
V.ŽIEMELIS. Mes siūlėme šį straipsnį patobulinti, kad nekiltų minčių dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ši taryba, kaip žinoma, būtų sudaroma Kultūros ministerijos ir į šios tarybos darbą mes siūlėme įtraukti ir kitų ministerijų atstovus, kad pašalintume nereikalingus įtarimus. Siūloma į šią tarybą taip pat įtraukti ir Finansų, ir Teisingumo ministerijų atstovus.
PIRMININKAS. Tačiau, gerbiamasis pranešėjau, tai, ką jūs sakote, nėra atspindėta jūsų komiteto išvadoje.
V.ŽIEMELIS. Mes tik parengėme protokolinį nutarimą ir siūlėme tai padaryti.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Įstatyme yra pasakyta, kad tarybą sudarys Vyriausybės įgaliota institucija, o mes rekomenduojame tai Vyriausybės įgaliotai institucijai įtraukti tarybos atstovus taip, kaip sakė kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Ar dar porą žodžių galiu pasakyti? Norėjau savo žodžiais pagrįsti, kad mes nematome pagrindo kilti antikorupciniams reiškiniams. Jeigu bus priimtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, o mūsų protokolinį nutarimą pakomentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas…
PIRMININKAS. Taip, kolegos, su šia pastaba ir turint omeny, kad bus teikiamas tam tikras protokolinis nutarimas, iš dalies atspindintis tas problemas, kurias kelia Specialiųjų tyrimų tarnyba savo pažymoje, ar galime priimti 25 straipsnį tokios redakcijos? Nėra prieštaravimų, priimtas.
26 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat turime pasitarti. Yra gautas Antikorupcijos komisijos siūlymas koreguoti šį straipsnį, tačiau nėra jokios formalios pataisos. Jeigu laikytume, kad komisijos teikiamas pasiūlymas yra datuotas šios dienos data, nėra praėjusios 48 valandos, todėl terminai nėra išlaikyti. Kaip siūlytumėte elgtis, gerbiamasis pranešėjau?
V.ŽIEMELIS. Nėra konkrečios pataisos ir aš nematau pagrindo svarstyti.
PIRMININKAS. Kolegos, šis pasiūlymas negali būti svarstomas dėl neišlaikytų statutinių reikalavimų. Dėl 26 straipsnio iš dalies komitetas pritaria pastaboms, išdėstytoms Specialiųjų tyrimų tarnybos, tad ar galime priimti 26 straipsnį?
V.ŽIEMELIS. Iš dalies pritarta šiam straipsniui ir aš jau komentavau.
PIRMININKAS. Ne, ne. Aš jau jūsų nebeklausiu. Aš labiau klausiu Seimo narių. Nėra prieštaravimų. Priimtas 26 straipsnis, kuris apima bazinio įstatymo tam tikrus straipsnius, iš esmės visą VI skyrių.
Dabar paskutinysis, 27 straipsnis, susijęs su įstatymo priedo papildymais. Dėl šio straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti 27 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo projekto nuomonę prieš pirmoji pasakys L.Mogenienė. Prašau.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamieji kolegos, apie šį įstatymą ir jo nuostatas įvairiais aspektais vyksta diskusijos visuomenėje jau daug metų. Šiuo metu, kadangi tai yra eurointegracinis įstatymas ir kai kurios šio įstatymo nuostatos derinamos su Europos Sąjungos nuostatomis, tarsi būtų būtinybė šį įstatymą priimti. Bet apmaudu, kad absoliučiai nėra atsižvelgiama į pagrindinę šios sistemos ydą, kad valstybinio viešo intereso užtikrinimo požiūriu reikšmingiausios funkcijos yra suteiktos nevyriausybinėms privačioms organizacijoms. Nėra problemos, kur yra konkretūs autoriai, konkretūs susitarimai tarp autorių ir atstovaujančių organizacijų, asociacijų. Bet yra tokie dalykai kaip konkrečių pinigų surinkimas nuo grindų ploto, nuo viešbučiuose esančių televizorių, nuo grojančių radijo imtuvų ir kitų dalykų. Surenkami labai konkretūs, labai dideli pinigai. Kaip jie yra panaudojami, kaip nustatomi tarifai? Daugelį kartų ir verslo bendruomenė, ir įvairios institucijos kėlė klausimą, kad būtų išgrynintas ir išskaidrintas šis procesas. Jeigu jūs atsiverstumėte Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados antrąjį puslapį, pamatytumėte, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kelia šį klausimą kaip pagrindinį neskaidrumą ir korupciją galinčių sukelti padarinių aspektą.
Dabar šiame įstatyme numatyta surinkti pinigus už įvežamas tuščias laikmenas. Niekas nežino, kas bus įrašyta į tas laikmenas. Ar iš tikrųjų žmogus įsirašys savo dainuojamas dainas, ar įrašys kokio nors autoriaus dainas. Todėl negalima surinktų abstrakčių pinigų dalyti konkretiems žmonėms, ir nėra atskaitomybės, kaip karinė paslaptis, niekas niekada negali sužinoti, kam, kokiais būdais, kokiais principais tie pinigai buvo padalyti.
Mes, verslo organizacijos daug metų siūlėme, kad jeigu pinigai surinkti nuo grindų ploto, įkurkime jaunų muzikų fondus ar dar ką nors ir abstrakčius pinigus dalykime kokiu nors visuomeniniu bendru principu. Tačiau į tuos mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgiama. Aš iš tikrųjų dabar manau, kai mes ketiname pasirašyti įvairias antikorupcines deklaracijas, štai jums išvada, kuri sukelia abejonių, kad šis įstatymas gali sukelti korupciją. Todėl mes turėtume atsižvelgti ir paprašyti, kad tos nuostatos, tos abejonės, kurios keliamos, įstatyme būtų išsklaidytos ir ištaisytos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš primenu, kad kalboms – iki 2 minučių. Eilės tvarka V.Saulis – nuomonė už. Prašom, kolega.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pareikšti ir savo nuomonę, ir Antikorupcijos komisijos nuomonę. Mes vakar su Autorių teisių gynimo asociacija, su Kultūros ministerija nagrinėjome šį klausimą, visas Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir priėmėme sprendimą, kad pritariame šiam įstatymo projektui. Pagrindinis ginčas vyko dėl pinigų paskirstymo skaidrumo. Bet aš jus noriu informuoti, kad pernai Lietuvoje buvo surinkti tik (įsiklausykite į skaičių) 72 tūkst. litų. Tai juokingai maža suma, dėl kurios gali vykti dideli ginčai. Kas geriau gali apginti Autorių teisių asociaciją, jeigu ne ji pati?
Norėdami to išvengti, kaip kolegė L.Mogenienė kalbėjo apie skaidrumą, mes ir pasiūlėme, kad į šį jų lėšų skirstymą ir komisiją būtų įtraukti Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos ir kitų ministerijų atstovai, kad būtų galima dar skaidriau tai padaryti. Mes kiekvienas galime pasižiūrėti į Kultūros ministerijos tinklalapį, susipažinti su Gretutinių teisių asociacijos pateikiama finansine ataskaita, su audito medžiaga, todėl komisija tikrai neįžiūrėjo kokių nors korupcijos apraiškų. Šis klausimas yra tikrai specifinis, norint jį nagrinėti ir pareikšti savo pastabas bet kokių tarnybų ir bet kokios srities specialistams tikrai reikia specialaus išsilavinimo ir specialaus susipažinimo su šia problema. Manome, kad šis įstatymas laiku teikiamas, reikalingas. Jis išspręs problemas. Jeigu tokių problemų dar yra, mums niekada nebus per vėlu dar kartą grįžti prie šio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – V.Domarkas. Prašom, kolega.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstant šį įstatymą aš stebiu savo kolegų abejingumą. Yra devyni punktai Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų. Visi deklaruojame kovą su korupcija, todėl aš niekaip nesuprantu, kaip mes galime šiandien priimti tokį nepataisytą įstatymą. Manau, iš tikrųjų reikėtų grąžinti šį įstatymą, peržiūrėti ir atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Antikorupcijos komisijos išvadas.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Sabatauskas. Kita nuomonė už.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau iškart reaguoti į paskutinę kalbą dėl pirmų 9 pastabų. Pasižiūrėkite, kolegos, pastabos teikiamos ne šiam projektui. Visai ne šiam projektui. Patys puikiai žinote. Jeigu manote, kad įstatymo nuostatos, kurios dabar galioja, yra ydingos, blogos, teikite projektą ir svarstysime. Šiandien mes svarstome projektą, kuriame apie šiuos straipsnius nekalbama.
Straipsnius, dėl kurių Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė savo pastabas… tas pastabas apsvarstė tiek Antikorupcijos komisija, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Įdomiausia, kad svarstė atskirai, ne vienu metu, o nuomonės iš esmės sutapo. Į tas konkrečias konstruktyvias pastabas iš tikrųjų buvo atsižvelgta. Pažiūrėkite, ir kolektyvinių asociacijų išieškomiems žalos dydžiams buvo taikomi tie patys dydžiai kaip ir autoriams, kad kokie nors prioritetai nebūtų teikiami kolektyviniams subjektams. Tačiau kitos pastabos iš tikrųjų vakar komitete kėlė komiteto narių nuostabą, nes kai kuriais atžvilgiais buvo stebėtina ne tik todėl, kad įžvelgta korupcija, bet kad išvis gali būti į kitą pusę važiuojama. Todėl siūloma pritarti įstatymo projektui, nes jisai tų konkrečių pastabų, apie kurias kolegė Laima kalbėjo, šiame projekte nesprendžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau nuomonė prieš – G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, jau yra pasakyta ne kartą, kad išties daug neaiškumų sukelia, kaip tos lėšos bus administruojamos, kam bus tie pinigai ir kokios sumos bus skiriamos, kaip tie mokesčiai bus surenkami ir panaudojami. Todėl tikrai reikėjo atsižvelgti. Ypač į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimąsi ir jų siūlymus, kurie tikrai yra suprantami ir suvokiami. Šis įstatymas juos, taip pat ir kūrėjus… kai kuriose išvadose Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai diskriminuoja. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis, man atrodo, jau kalbėjo. N.Steiblienė – nuomonė už, prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau patvirtinti J.Sabatausko žodžius, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta pažyma, ją išnagrinėjo ir priėmė tokį sprendimą, koks yra logiškas ir teisėtas.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis, jūsų kaimynas.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, dar kartą mes pamatėme, kaip vis dėlto visuomenei mojuojama, kad dabar naujoji Vyriausybė pasikvies į talką ir opoziciją, ir valdančiąją daugumą Seime ir kovos su korupcija. Faktiškai, kai yra parengtos akivaizdžios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, kuriose kalbama, kad šis įstatymas yra galimai korupcinis, į tai net nekreipiama dėmesio. Pažiūrėkite, man dar nuostabą kelia – privati kompanija renka mokesčius. Tai gal paveskime fizinių asmenų pajamų mokestį ir pelno mokestį rinkti privačiai kompanijai. Čia nėra minimas konkretus autorius. Yra mokestis nuo kavinės ploto, nuo grindų ploto, ir šį mokestį turėtų administruoti mokesčių inspekcija, ne kokia nors privati kompanija. Paskui visiškai neaišku, kur tie pinigai nueina, kaip jie paskirstomi. Todėl aš prašyčiau Seimo narių nepritarti šiai įstatymo pataisai, o grąžinti iniciatoriams jį tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pageidavę pasakyti nuomones pasakė. Kolegos, turime balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, bet prieš tai J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji valdančiosios koalicijos atstovai, jeigu jūs dar susivokiate, kad turite jausti atsakomybę dėl šio projekto balsavimo rezultatų. Man atrodo, kad situacija Seime rodo, kad toks projektas, koks yra šiandien, ir tokiom aplinkybėm kaip šiandien vargu ar bus priimtas, tačiau tai yra eurointegracinis įstatymas ir, matyt, kokį nors projektą reikia priimti. Aš siūlau jums pagalvoti ir stebiuosi, kodėl jūs neprašote pertraukos, kai matote savo narių blaškymąsi.
PIRMININKAS. Gerai. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties, ką sakė kolega J.Razma, dabar mes tokioj lyg ir kryžkelėj, bent aš asmeniškai. Nepriėmus šito, lieka senas. Ar senas išties neprieštarauja korupcijai ar ten kaip nors kitaip, mes tikrai galime pakliūti į tokią nepavydėtiną poziciją. Atmetus šitą, lieka senas, kuris turbūt dar blogesnis. Todėl aš prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kad vis dėlto būtų ir pono J.Sabatausko, ir kitų teisininkų atsakyta į klausimą, ar išties į pono P.Malakausko išvadas atsižvelgta, ar ne.
PIRMININKAS. Jūs turėtumėte tiksliau formuluoti siūlymą. Savo vardu pertraukos jūs negalite prašyti. Ar tai yra frakcijos vardu siūlymas?
A.SYSAS (LSDPF). Aš tada prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Du paprašymai pertraukos ir, suprantame, kad tai yra frakcijos vardu. Iki artimiausio posėdžio. Tikėkimės, kad per pertrauką bus išnaudotas laikas konsultacijoms dėl šio projekto. Kolegos, ar reikia balsuoti? Taip, kolegos, matau, kad yra prašančių balsuoti. Socialdemokratų frakcija paprašė balsuoti dėl pertraukos padarymo iki artimiausio plenarinio posėdžio, taigi iki vakarinio. Prašom balsuodami pasakyti, ar pritariate tokiam siūlymui. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 98. 67 – už pertrauką, 16 – prieš, 13 susilaikė. Pertrauka iki vakarinio posėdžio. Primenu, kad liko tiktai paskutinis balsavimas.
Svarstome kitą klausimą. Eilės tvarka trečiasis kompleksinis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-737. Priėmimo stadija. Primenu, kad buvo padaryta priėmimo pertrauka, kai buvo apsvarstyti ir priimti pirmi penki straipsniai. Liko šeštas. Aš kviesčiau į tribūną V.Rinkevičių, pagrindinio Kaimo reikalų komiteto pranešėją. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, dėl šio projekto buvo balsuota. Likęs nepriimtas 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių P.Jakučionio, K.Starkevičiaus ir A.Stasiškio pataisos. Pirma siūlo įpareigoti Vyriausybę pateikti Seimui tvirtinti teritorijų, priskirtų prie ypač vertingų kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu, ir parkų sąrašus. Tai reiškia, kad ne Vyriausybė tvirtins vertingų teritorijų sąrašus, o tvirtins Seimas.
Antra pataisa – įpareigoti Vyriausybę parengti ir pateikti Seimui Lietuvos Respublikos servitutų įstatymo projektą. Komitetas šioms pataisoms pritarė, tačiau kartu norėčiau pasakyti vieną pastabą. Jeigu mes Seimui pavesime tvirtinti ypač vertingų ir kultūriniu, ir rekreaciniu požiūriu teritorijų sąrašus, šių parkų, tai procesas labai užsitęs. Šį įstatymo projektą mes svarstome jau antri metai. Jis buvo pateiktas 2005 metų vasarą, o dar šiandien mes dėl jo ginčijamės. O jeigu reikės Seime tvirtinti tų rekreaciniu požiūriu vertingų parkų sąrašą, iš tiesų ginčų bus labai daug. Todėl čia, viena vertus, galbūt norint padaryti tą procesą skaidresnį ir daugiau viešesnį siūloma Seime aptarti kiekvieną tą teritoriją. Kita vertus, procesas bus labai sudėtingas ir ilgas. Seimui siūlau apsispręsti dėl šių pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra 6 straipsniui teikiamas pasiūlymas. Trys Seimo nariai, nežinau, kuris iš jūsų norėtumėte? A.Stasiškis? Ar reikalaujate pirmiausia balsuoti ir ar vertinate šį siūlymą kaip vientisą visų pirma? Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Aš manau, kad reikia apsispręsti balsuojant, nes man atrodo, kad mūsų siūlymas yra gana argumentuotas. Per šį laikotarpį tų vadinamųjų įvairių rūšių parkų ribos, teritorijos keitėsi, o tai susiję su žmonių nuosavybės teise. Taip pat ir dabar priėmus šį pakeitimą, vėl Vyriausybei patvirtinus… o jeigu mes vėl kada nors imsime dar kokį nors pakeitimą, tikriausiai vėl, mano supratimu… Įstatymas sprendžia žmonių žemės nuosavybės teisę, o tos teisės realizavimą natūra, plotus sprendžia žemesnio rango institucija, tai yra Vyriausybė. Mano supratimu, jeigu parkų teritorijas ir plotus, ribas patvirtintų Seimas Vyriausybės teikimu, tai būtų gana stabilu ir bet kokie pakeitimai būtų kur kas sudėtingesni ir tie pakeitimai būtų labai motyvuoti. Todėl tai įvestų stabilumą į šią gana jautrią, sudėtingą tų nuosavybės santykių sritį. Aš prašyčiau, kad Seimas tegul apsisprendžia. Galbūt mes nenorime stabilumo ir aiškumo.
PIRMININKAS. Aš tik pasitikslinčiau. Dabar mes kalbame apie 1 punktą kaip atskirą? Jūsų pasiūlymas susideda iš dviejų dalių ir jos laikytinos kaip atskiros. Ar toks visų mūsų supratimas?
A.N.STASIŠKIS. Be abejonės, reikia laikyti kaip atskiras.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl pirmojo. Išties pasiūlymas pateiktas. Komitetas dar turi ką nors pridurti dėl šio 1 punkto?
V.RINKEVIČIUS. Aš savo nuomonę pasakiau, kad… Tiesiog tai labai sulėtintų procesą ir padarytų labai ilgą, tačiau, kita vertus, gal kiek skaidresnį. Čia yra ir pliusų, ir minusų. Todėl Seimas turi apsispręsti, kaip tą procesą… Ar jį padaryti ilgą ir sudėtingą, ar trumpesnį ir Vyriausybei pavesti tą funkciją atlikti.
PIRMININKAS. Kolegos, reikia bent 29 Seimo narių pritarimo, kad siūlymai, kuriuos teikia trys Seimo nariai – kolega A.Stasiškis, kolega K.Starkevičius ir P.Jakučionis, būtų svarstomi. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstomi? Ne, nėra bendro sutarimo. Balsuokime, ar yra palaikymas, kad būtų svarstoma priėmimo stadijoje plenarinio posėdžio metu.
Palaikymas yra, kolegos. Po vieną nuomonę už ir prieš. Ar kolega A.Sysas būtent dėl šio siūlymo? Dėl 6 straipsnio?
A.SYSAS (LSDPF). Aš dėl viso, bet galiu pasakyti ir dėl šio. Gerbiamieji kolegos, siūlymas iš principo turi logikos, bet aš noriu prisiminti, kad mes esame Seimo nariai, ir ne Seimo nariams nustatinėti tas ribas. Tam yra valstybės institucijos, nesvarbu, ar čia pateiks Vyriausybė. Jeigu vienas ar kitas miško gabalas labiau užaugs ar užpelkės, jo per skyrimą vienai ar kitai grupei turi atlikti specialistai, o ne Seimo nariai guminiais batais.
PIRMININKAS. E.Pupinis – palaikanti pasiūlymą nuomonė.
E.PUPINIS (TSF). Savaime suprantama, jeigu nebūtų visokių peripetijų ir visokių gerbiamojo A.Syso pasiūlymų išvis negrąžinti tiems žmonėms žemės, tai šito nereikėtų, bet kadangi yra daug nesutarimų ir jeigu Seimas nepasitiki, kad Vyriausybė gali priimti ir normalius sprendimus, nieko blogo, jeigu mes tuos sąrašus vieną kartą ir peržiūrėsime. Todėl dėl taikos būtų galima priimti tokį sprendimą ir palaikyti gerbiamojo A.Stasiškio ir kitų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime išklausę po vieną nuomonę už ir prieš, apsispręsime balsuodami. Prašom kolegas pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar pritariame kolegų A.Stasiškio, K.Starkevičiaus ir P.Jakučionio siūlymui, susijusiam su 6 straipsnio 1 punkto pakeitimu.
Balsavimo rezultatai: 37 – už, 8 – prieš, 27 – susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Toliau yra antras pasiūlymas dėl to paties straipsnio, siūloma papildyti antruoju nauju punktu. Tai kolega A.N.Stasiškis. Prašom. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Antrasis pasiūlymas dėl Servitutų įstatymo parengimo, aš manau, irgi susijęs su ta pačia problema. Iš tikrųjų šiandieną dėl servitutų yra labai daug painiavos ir neaiškumų, ir neapibrėžtumų. Manyčiau, jeigu būtų griežtai įstatymu nustatyti servitutai, jų rangai, jų atsakomybė, tai ženkliai sumažėtų prieštaravimų dėl tų ginčytinų teritorijų, nes daug tų teritorijų, kurios miško parkuose ar draustiniuose grąžinamos šeimininkams, ir jeigu jie žinotų, kokie bus servitutų reikalavimai, t.y. priėjimai, pravažiavimai, teisė naudotis visiems kokiomis nors ypatingomis gamtos vietomis, tikrai tai labai palengvintų suderinti visų interesus ir būtų gerokai lengviau spręsti šiuos dalykus. Aš manau, iš viso servitutų problema yra žemės nuosavybės teisei labai svarbi ir būtinai reikia ją spręsti. Todėl manyčiau, kad šiam įstatymui labai tiktų tokia nuostata, kad įsipareigojame parengti tą įstatymą, kuris turėtų būti priimtas. Ir aš neįsivaizduoju, kaip valstybė galės toliau gyventi, neturėdama griežtos servitutų sistemos ir atsakomybės už jų įgyvendinimą ar vykdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Tačiau aš tiktai dar tokias pastabas noriu kolegoms…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turite pateikti komiteto nuomonę.
V.RINKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Kuris pritaria, o ne dėstyti priešingus argumentus.
V.RINKEVIČIUS. Ne, aš noriu paaiškinti, kad servitutus nustato Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas ir atskiras Vyriausybės nutarimas. Yra teisės aktais nustatyta ta tvarka. Tik yra didžiausia mūsų problema, kad, aišku, daug interesų, daug tų konfliktinių situacijų, ir problema yra ne patys teisės aktai, o jų vykdymas, šių teisės aktų įstatymų vykdymas. Tai tokia pastaba.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Kolega A.Sysas dėl viso? Ar būtų norinčių kalbėti dėl 6 straipsniui teikiamo antrojo pasiūlymo? Ne, nėra. Ar galime pritarus komitetui bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne, yra noras balsuoti. Ar galim laikyti, kad yra pritarta, kad būtų svarstomas posėdyje? Ačiū. Dabar prašau balsuojant apsispręsti, ar pritariame kolegų A.Stasiškio, K.Starkevičiaus ir P.Jakučionio siūlymui, susijusiam su 6 straipsnio papildymu antrąja nauja dalimi.
70 Seimo narių užsiregistravo, 42 – už, 5 – prieš, 19 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Taigi dabar dėl 6 straipsnio su pasiūlymais, kuriam buvo pritarta. Ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl viso įstatymo projekto – A.Sysas. Nuomonė prieš.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau minutėlę dėmesio. Bandysiu išsakyti savo poziciją, kodėl balsuoju prieš visą šį įstatymą. Kaimo reikalų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo projektui kartu ir su mano pataisom. O kalbama apie miško parkus, apie miško parkų grąžinimą natūra šeimininkams. Šiandien Lietuvoje yra daug kam negrąžinta žemė. Ir jeigu būtų kalbama apie mišką, kokią gūdžią girią (kalbama apie 700 hektarų kol kas), tai būtų galima sutikti. Bet kalbama apie gražiausias Lietuvos vietas, labiausiai lankomas įvairiuose rajonuose – Alytaus, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Utenos, Trakų. Tokie ežerai kaip Dringio, Lūšių, Asvejos, Sartų, Galvės ežerai ir jų pakrantės. Aš manau, Lietuvoje jau pakankamai pristatyta tvorų, kurios brenda į ežerą. Manau, šios pataisos prailgins tų tvorų ilgį. Ir apeliacija į tai, kad šventas reikalas yra grąžinti nuosavybę – taip, bet šiandien aplink patį Vilnių ir Vilniuje, kur buvo ne vienas šeimininkas, negrąžinta žemė. Ir mes apie tai nekalbam, mes sakom, kad to reikia valstybės reikmėms. Taigi pasisakydamas prieš šį įstatymą aš pasisakau už viešo intereso gynimą, kad kiekvienas iš mūsų arba mūsų kaimynai turėtų teisę lankytis prie tų ežerų. Bijau, kad šios pataisos panaikins tą teisę aplankyti tuos ežerus tuose rajonuose, kuriuos aš minėjau. Todėl ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis, palaikanti nuomonė.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikiuosi, kad šiandieną vis dėlto pabaigsime tą jau keliolika metų trunkančią problemą, kuomet žmonės laukia savo nuosavybės, ne kieno kito, nesikilnoja žemės, kaip buvo leista kažkada įstatymais, iš dirbamos į miškus, bet laukia savo nuosavybės, kurią turėjo paveldėti iš savo tėvų ir senelių. Ir manyčiau, kad jeigu šiandien mes nepriimtume sprendimo, pirmiausia nusižengtume Konstitucijai, žmonių lūkesčiams atgauti teisėtai jiems priklausančią nuosavybę.
Dar vienas dalykas. Vakar mes kaip tik buvom susitikę su žemės ūkio ministre, kuri įvardino kaip tik šią problemą kaip vieną iš pagrindinių, trukdančią grąžinimo procesui kaip tik Utenos apskrityse ir kitose Aukštaitijos regiono apskrityse. Netgi ji pati asmeniškai prašė, kad palaikytume šią idėją ir kad vis dėlto ši problema būtų išspręsta.
Kai dėl žmonių poreikių, tai savivaldybėms buvo suteikta teisė rekreacijai ir savo visoms reikmėms, kad užtikrintų bendruomenės interesus, įstatymų nustatyta tvarka pasiimti tam tikrus plotus. Ir savivaldybės tikrai reikiamus plotus seniai pasiėmė, susitvarkė ir netgi pasiėmė daugiau negu dabar sugeba kai kurios prižiūrėti. Todėl nematau kitos galimybės kaip tik pritarti šiandieną šiam įstatymui.
Dar vienas dalykas, ką norėčiau priminti, kad tas įstatymas ir galimybė susigrąžinti žemę galiojo iki 1999 metų. Tiktai 1999 metais, kuomet jau buvo sudaryti projektai daugelyje vietų dėl grąžinimo, buvo kažkieno nuspręsta, nederinant su savivaldybėmis, su apskritimis, išskirti dalį plotų ir paimti valstybės miškus. Todėl šiandieną mes turime pritarti šiam įstatymui ir sumažinti įtampą šioje vietoje, ir leisti procesui plėtotis toliau, nes šiems žmonėms, nežinau, ką valstybė galės ir kokiais būdais kompensuoti. Tuo labiau kad plotai yra ir jie tikrai bus peržiūrėti Seime, ir nėra tokios jau būtinybės, kad jų nebūtų galima grąžinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Tomaševskis – nuomonė prieš.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš nesu iš principo prieš, bet noriu pasisakyti…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Gal kolega J.Veselka galėtų netrukdyti šalia kalbančiajam? Išties vėliau prieisite. Prašom.
V.TOMAŠEVSKIS. Aš nesu prieš, bet įstatymas Seime buvo taip pakoreguotas, kad iš esmės savininkai daug ką prarado. Tai aš iš dalies pasisakau prieš. Galima tik apgailestauti, kad yra išimčių, ir šie miško parkai negrąžinami natūra. Gerai, kad nors šiandien mes nubalsavom, kad Seimas spręs, kokie čia bus plotai, o ne ministerijų klerkai. Galima irgi apgailestauti, kad Kaimo reikalų komitetas du kartus atmetė pataisas, kad būtų grąžinti valstybiniai miškai natūra. Čia nematau jokios logikos. Jeigu šiandien mes priėmėm sprendimą, kad grąžiname natūra miško parkus, tai turim tokį sprendimą priimti. Priešingu atveju bus pažeista Konstitucija. Tai kodėl mes negalime grąžinti natūra valstybinių miškų, kurių lygis rekreacijos požiūriu nėra mažesnis? Tokių miškų Lietuvoje yra apie milijonas hektarų, o savininkai, mano žiniomis, nori susigrąžinti natūra tik 30 tūkst. hektarų. Tai yra 3%. Dabar yra tokia situacija, kad ministerijos klerkai kiekvienais metais nustato, kokie miškai priskiriami valstybiniams, o kokie nepriskiriami. Kas susitaria su ministerija, tas susigrąžina, kas nesusitaria – nesusigrąžina. Mes tokios situacijos negalime toleruoti. Aš kviečiu Aplinkos ministeriją skubiai parengti pataisas, kad natūra būtų grąžinami ir valstybiniai miškai, nes prieš karą tie miškai nebuvo valstybiniai, o dabar kažkoks ministerijos klerkas nustatė, kad valstybiniai, ir žmonės negali šio miško atgauti natūra. Taip šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija.
PIRMININKAS. Dėkoju. B.Pauža – nuomonė už.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą štai kodėl. Pagal jį bus leista buvusiems savininkams arba jų paveldėtojams atkurti nuosavybės teises į mišką tik natūra… priskirtus miško parkus, tačiau ne į visus. Tas momentas, man atrodo, yra labai svarbus, nes tie, kurie čia kalba, kad rekreaciniu požiūriu, bus svarbūs ir t.t… Kai mes dabar tų sąrašų sudarymą perkėlėme į aukštesnį lygį, man atrodo, visiškai atpuola klausimas dėl abejonių dėl tų miškų priskyrimo vienų ar kitų miškų kategorijai. Man atrodo, kad šiuo metu yra rimtas pagrindas tą įstatymą priimti. Noriu dar pasakyti, kad, pavyzdžiui, yra kiti teisiniai dokumentai, kurie rekreaciniu požiūriu reglamentuoja priėjimą prie vandens telkinių ir t.t. Negalima į vieną šį įstatymą suplakti visų klausimų. Ačiū. Siūlyčiau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. H.Žukauskas – nuomonė prieš.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvoje visada taip yra: norim, kaip geriau, išeina, kaip visada. Dėl ko aš taip sakau? Todėl, kad, baigiantis žemės reformai ir baigiantis piliečių nuosavybės teise turėto turto grąžinimui, vis aktyviau atsiranda įstatymų pataisos. Tos pataisos bet kuriuo atveju suvaržo piliečių lygiateisiškumo principą, tai yra įstatymo parašymo metu… iš pradžių vieni kiti žmonės atgavo vienokiomis sąlygomis, dabar žaidimo metu yra keičiamos sąlygos, tai yra arba apsunkinami, arba palengvinami reikalavimai. Ir vienu, ir kitu atveju, man atrodo, tai yra neteisinga. Dabar kalbama apie valstybinius miškus. Ar kas nors gali pasakyti, kad ta apskaita yra teisinga, tvirta ir ji tokia ir yra? Kaip paprastai, savininkai atsiranda po to, kai miškas arba kokia nors teritorija yra sutvarkoma. Tada atsiranda labai daug pretendentų. Manau, kad mes neturėtume šiandien priimti šio įstatymo, o turėtume grąžinti arba kompensuoti pagal esamus įstatymus ir nedaryti jokių korekcijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Rinkevičius – palaikanti nuomonė.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbama apie miško parkų grąžinimą natūra tiems žmonėms, kurie juos turėjo iki nacionalizacijos. Nekalbama apie jokį persikėlimą, kitus dalykus, dėl kurių iš tiesų buvo daug machinacijų. Kuo kalti tie buvę savininkai, kad Lietuvoje vyksta negražūs dalykai, nėra pasitikėjimo žemės grąžinimo procesu? Iš tiesų liko keli šimtai žmonių. Jų kaimynams žemė buvo grąžinta, o jiems ne. Jie nekalti, kad jų tėvai ar jie iki nacionalizacijos turėjo žemės prie ežero. Kodėl mes jiems nenorime grąžinti? Šiuo atveju jokių machinacijų, jokių nešvarių dalykų negali būti, nes yra tik grąžinimas natūra. Man iš tiesų būtų gėda prieš tuos kelis šimtus žmonių, kad mes juos palikome kaip išskirtinius. Kitiems, jų kaimynams, grąžinome, ir tai buvo padaryta pagal valstybės teisės aktus, pagal mūsų priimtus teisės aktus. Vienu momentu leidome, grąžinome, o po to uždraudėme. Žmonės dėl to nekalti. Vien dėl teisingumo aš siūlau balsuoti už, atkurti tą teisingumą ir priimti šį projektą.
Antras dalykas, tuo mes suteikiame galimybę mokslo, mokymo įstaigoms turėti žemės savo bandymams ir praktiniams mokymams, o tas procesas tęsiasi jau daugiau kaip metus, tos mokslo įstaigos laukia to projekto ir nesulaukia. Visiems mūsų kolegoms siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Z.Žvikienė – nuomonė prieš.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų būtų galima pritarti V.Rinkevičiaus išsakytoms mintims, kad reikia atkurti teisybę, kad visi žmonės yra lygūs, kad kuo kalti tie, kuriems nebus grąžinta. Norėčiau paklausti, o kuo kalti tie žmonės, kuriems jau nebuvo sugrąžinta kaip tik dėl tų pačių priežasčių?
Iš tiesų aš už tai, kad ir lygiateisiškumo principas būtų išlaikytas, kad visi žmonės yra lygūs ir kad teisybė turi būti atkurta. Tačiau šiandien pritardami šiai įstatymo pataisai ir ją priimdami visų tų tikslų mes nepasiektume ir lygiateisiškumo principas nebūtų įgyvendintas. Atvirkščiai, mes supriešiname žmones, o, mūsų požiūriu, visi žmonės turėtų būti lygūs. Nustokime daryti tokias klaidas žemės įstatymuose ir grąžindami žemę. Ačiū. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbės K.Starkevičius. (Šurmulys salėje) Ar galiu paprašyti kolegų nešurmuliuoti salėje? Gerbiamieji kolegos!
K.STARKEVIČIUS. Aš iš tikrųjų noriu paraginti balsuoti už ir pasakysiu motyvus, kokiu momentu žmonės buvo apgauti ir buvo pažeista konstitucinė teisė į nuosavybę.
Utenos apskrities viršininko administracijos duomenimis, Aplinkos ministerija, nepaisydama to, kad administracija nederino kai kurių miškų plotų, pateikė Vyriausybei tvirtinti valstybinės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto parengtus dokumentus, todėl Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“. Iki 1940 m. daugelio savininkų nuosavybe buvę miškai buvo priskirti miško parkams, todėl buvusiems savininkams jų negalima grąžinti natūra. Parengti ir patvirtinti arba tik parengti į vienkiemius neišskirstytų rėžinių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektai tapo niekiniai, o šiems darbams atlikti buvo panaudotos valstybės biudžeto lėšos ir sugaištas laikas, svarbiausia – buvo pažeistos žmonių konstitucinės teisės į nuosavybę. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po keturias kalbas už ir prieš. Kolegos, prieš teikdamas klausimą balsuoti, kaip posėdžio pirmininkas noriu priminti 18 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui ar svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiu klausimu turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. Keli Etikos komisijos nariai kreipėsi į mane, prašydami priminti šią nuostatą. Tai tuos, kas jaučiasi galį paskui turėti privačių interesų konfliktą, raginu nusišalinti nuo balsavimo.
Dabar, kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Prašom išsakyti savo nuomonę, ar priimame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-737(3). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 6, susilaikė 25. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, jūs patys žinote, kaip yra norima pareikšti valią ir kaip ji yra pareiškiama. Šūkčiojimai iš vietos neįskaitomi. J.Sabatauskas – šoninis mikrofonas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš balsavau, tačiau kompiuteris mano valios neparodė. Prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ar yra daugiau tokių nei vienas? Bent keletas yra. Nepaisant to, kad balsavimo rezultatai yra gana aiškūs, pakartokime balsavimą, kad kiekvieno Seimo nario valia būtų atspindėta balsavime. Kolegos, prašom susikaupti. Balsuojame dėl to, ar priimame įstatymą Nr.XP-737.
Balsavimo rezultatai: 86 užsiregistravus, 53 – už, 7 – prieš, 23 susilaikė, įstatymas Nr.XP-737 priimtas.
Eilės tvarka replikos po balsavimo. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai svarstėme prieš tai buvusį įstatymą, labai daug kalbėjome apie antikorupcines ar korupcines jo galimybes. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šio įstatymo toje pataisoje, dėl kurios čia virė aistros, yra parašyta, kad valstybės nustatyta institucija nuspręs, koks miškas yra rekreacinis ir koks yra labai svarbus valstybei. Ar čia nėra korupcijos, aš jūsų noriu paklausti? Ir kodėl jūs šį kartą elgiatės visiškai kitaip?
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš dviem klausimais. Pirmiausia – dėl vedimo tvarkos, o paskui dėl replikos. Tai aš manau, kad įvyko nelabai geras precedentas. Anksčiau, kai balsavimo rezultatai būdavo gana aiškūs, o kieno nors kortelė normaliai nesuveikdavo ir jis negalėdavo pareikšti savo valios balsavimo mašina, tiesiog prieidavo prie mikrofono ir pasakydavo, kokia ta jo valia yra. Dabar buvo pasirinktas kitas būdas. Aš labai nenorėčiau, kad ateityje tokių precedentų būtų, nes tuo galima žaisti labai ilgai, nuobodžiai ir gaišinti visų laiką. Esmė dėl to nesikeičia. Kolegų noriu prašyti, jeigu tai nėra vieno balso skirtumas, nėra abejonių dėl balsavimo rezultatų, o jūsų kortelė nesuveikia, tiesiog prieikite prie mikrofono ir pasakykite, kokia gi ta jūsų valia buvo.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dėl šito noriu atkreipti jūsų dėmesį ir priminti, kolega Pečeliūnai, kad yra Etikos komisijos išvada, kurioje sakoma, kad priėjusiųjų prie mikrofono balsų vėliau įskaityti negalima. Tai yra aiškiai įvardyta kaip netinkama procedūra, todėl aš ir pakartojau balsavimą. Tai yra ne precedentas, tai yra rėmimasis Seimo institucijų išaiškinimu. Dabar jūsų replika. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Gerai, bet tą problemą vis tiek reikia spręsti, nes kitaip galima tuo piktnaudžiauti labai dažnai ir bjauriai.
O šiaip aš noriu pasveikinti kolegas, kad pagaliau Seimas ryžosi vieną klausimą spręsti įstatymu. Turiu omenyje servitutus, kad tai nebūtų išblaškyta per begales įstatymų, kai niekas galų gale nesupranta, kaip tai turi būti daroma, kas tą turi daryti. Dažniausiai tai būna nepadaroma ir žmonės dėl to kenčia. Dabar mes prisiėmėme prievolę visa tai sudėti į vieną įstatymą, kad ir žmonėms būtų aišku, ir valdininkams būtų aišku, kas, ką, kaip ir kada turi daryti. Tas yra gerai, bet į šitą mes einame jau daugiau kaip 10 metų. Aš džiaugiuosi, kad nors ne mano lūpomis, ne man pasiūlius, bet tą seną beveik 13 metų senumo mano siūlymą šiandien Seimas išgirdo. Pasirodo, kai ilgai kali, taip, kaip Šventajame Rašte, kartais durys atsidaro. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Tomaševskis.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš sveikinu, kad mūsų kadencijos Seimas pamažu atsikrato bolševikinio Seimo šleifų, kad mes priimame įstatymą, kad grąžintume žmonėms tai, kas jiems priklausė prieš karą, kad nėra pažeista Konstitucija. O tiems, kurie priešinasi tokiam sprendimui, noriu tik pasakyti … dvigubų standartų mąstymą. Ponas Seimo narys A.Sysas užregistravo pataisą, kad būtų galima perkelti miško parkų žemę. Jis priešinosi, kad būtų grąžinta žemė natūra, o užregistravo pataisą, kad būtų galima perkelti, kad jo draugas Karosas ar kitas norėjo savo valdos padidinti. Aš manau, kad Seimas irgi turi priimti įstatymą, kad būtų grąžinti natūra valstybiniai miškai, kurių yra apie milijonas hektarų. Ir tokių norinčių susigrąžinti natūra yra keliasdešimt tūkstančių hektarų. Šiandien valdininkai nustato, koks miškas valstybinis, o koks ne valstybinis. Viskas, ką turėjo mūsų piliečiai iki karo, turi būti grąžinta jiems. O mes – Seimas šiandien padarėme labai gerą sprendimą ir ateityje turime priimti tokius sprendimus ir neimti pavyzdžio iš bolševikų, kurie atėmė ir dalijo saviems.
PIRMININKAS. Dėkui, aš tik primenu, kad dar yra lydintysis įstatymas, baigti klausimą… K.Prunskienė. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Aš noriu padėkoti Seimo nariams už išmintingą apsisprendimą, turint minty ir žmogaus konstitucinių teisių viršenybę, o teisę į žemės atkūrimą tenka pripažinti labai svarbia. Taip pat už tai, kad mums sudaromos didesnės galimybės įgyvendinti įsipareigojimą žmonėms atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir į žemę, iki kitų metų pabaigos. Tie 5%, kurie dar nėra atgavę… yra daugiau nei 5% žemės, kuri dar neatgauta, tai tikrai labai komplikuoja supratimą ir valdžios bei piliečių tarpusavio santykius, ypač tuose regionuose, kur gana blogos sąlygos, taip pat ir žemdirbystei, o lopeliai žemės tebėra negrąžinti dėl tikrai ne pirmaeilių priežasčių. Labai ačiū.
Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-738(2*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kad baigtume šio klausimo svarstymą, turime apsvarstyti lydintįjį Žemės reformos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-738. Priėmimo stadija. Kviečiu V.Rinkevičių, Kaimo reikalų komiteto pranešėją, į tribūną.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas liepos 13 d. apsvarstė projektą ir pritarė jam. Komitetas daugiau pastabų neturi ir prašo balsuoti už šį patobulintą projektą. Svarstant buvo Seimo nario A.Žakario siūlymas, Seimas jam pritarė, mes pagal tą pasiūlymą pataisėme šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad yra V.Tomaševskio pasiūlymas, ir noriu paklausti… Ne, jis yra liepos 18 d. Aš tik norėčiau paklausti, ar priėmus šį siūlymą, nebus disonuojančio teisės normos susikirtimo su kitu įstatymu, kurį mes ką tik priėmėme?
V.RINKEVIČIUS. Be abejo. Šiaip šiame projekte tas klausimas apskritai nebuvo aptariamas, bet, komiteto duomenimis, jis turėjo būti registruotas 48 valandas iki svarstymo. Kadangi nebuvo išlaikytas 48 valandų terminas, komitetas šios pataisos nesvarstė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nuo liepos 18 d. yra praėję daugiau negu 48 valandos. Aš duodu jums tą pasiūlymą, prašom jį pažiūrėti. Tai yra dėl 2 straipsnio.
Dabar dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį, nesant siūlymų ir pastabų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.
2 straipsniui yra gautas Seimo nario V.Tomaševskio siūlymas. Čia yra klausimas, ar galime jį svarstyti, nes, tarkime, ar priėmus neatsitiks taip, kad bus prieštaravimas su kitame įstatyme priimtomis nuostatomis? Kolega Tomaševski, prašom.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Gal aš pakomentuosiu. Čia iš esmės tas pats siūlymas dėl valstybinių miškų, apie kuriuos aš kalbėjau. Taip išėjo, kad nuo liepos mėnesio buvo daroma keliskart pertrauka, ir mano pataisa su Piliečių nuosavybės teisių įstatymu negalėjo būti svarstoma, nes jau praėjo svarstymas liepos mėnesį. Žemės reformos įstatymui yra analogiška pataisa, todėl galima šiandien svarstyti. Aš siūlyčiau pritarti. Aišku, jeigu bus pritarta Žemės reformos įstatymui, tai kitą įstatymą reikės pakoreguoti. Gal šiandien mes galime pakoreguoti? O siūlymas labai paprastas. Kaip aš ir sakiau, mes šiandien priėmėme sprendimą, kad miškų parkus grąžiname natūra. Labai geras sprendimas, nes tai numato Konstitucija. O valstybinius miškus, kurių yra apie milijonas hektarų, susigrąžinti natūra nori apie 20 tūkst. gyventojų, tai 2%… Negali žmonės susigrąžinti, nes ministerijos klerkai nustato, kad čia valstybinis miškas, nors prieš karą nebuvo valstybinis miškas.
Valstybinių miškų rekreaciniu požiūriu lygis yra daug mažesnis negu miškų parkų. Čia nėra jokios logikos. Aš siūlau pritarti mano pataisai, kad šie 20 tūkst. ha valstybinių miškų būtų grąžinti savininkams.
PIRMININKAS. Dėkui. Jei teisingai, gerbiamasis pranešėjau, suprantu, šis pasiūlymas komitete nebuvo svarstytas?
V.RINKEVIČIUS. Mes prašome padaryti komiteto vardu pertrauką, apsvarstysime šį pasiūlymą ir galėsime priimti.
PIRMININKAS. Gerai. Būtų labai gerai, kad tai įvyktų kuo greičiau, nes negali būti pasirašomas ką tik priimtas įstatymas. Gal komitetas galėtų susirinkti per pietų pertrauką ir mes tada grįžtume prie šio klausimo vakarinio posėdžio metu? Ar tai realu?
V.RINKEVIČIUS. Gerai. Bandysime tą padaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Sutarta, kolegos. Pertrauka komiteto prašymu, kad būtų spėta apsvarstyti pataisa, gauta dėl 2 straipsnio, priėmus įstatymo 1 straipsnį. Kolega A.Sysas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kol aš daviau interviu žurnalistams, ne kartą buvo paminėta mano pavardė, tai aš labai… Gerbiamasis Tomaševski! Gerbiamasis Tomaševski, norėčiau į jus…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sysai, ar jūs žinote, kokiu kontekstu buvo paminėta?.
A.SYSAS. Buvo, buvo, aš žinau, mano pavardė buvo paminėta, turiu teisę atsakyti. Aš norėčiau pasakyti, kad poną J.Karosą pažįstu tik tiek, kiek visi Seimo nariai, kai jis lankosi Seime. Jis nėra mano draugas ir ne dėl jo bandžiau įrodyti, kad Seimo nario pareiga yra ginti ir viešą interesą, ne vien tik privatų interesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, judame į priekį. Darbotvarkės 4 klausimas – Žemės įstatymo penkių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-769. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirtąją pranešėją N.Steiblienę… Kolega J.Sabatauskas yra pasiruošęs Seimui referuoti apie pasikeitimus priėmimo stadijoje. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt pirma turiu paaiškinti. Kai kam galbūt sumaištį kelia tai, kad paskutinis projektas, įregistruotas kaip 4 (…), yra tas, kuris yra po svarstymo Seime… tai yra pavasario sesijos pabaigoje. Po to buvo gauti ne vieno Seimo nario siūlymai ir Teisės departamento pastabos, kurias komitetas svarstė, kai kurioms pritarė, kai kurioms nepritarė. Dabar mes priėmimo stadijoje turėsime svarstyti tuos Seimo narių siūlymus, ir jeigu jūs pritarsite, tada tas projektas bus kitoks, negu yra dabar po svarstymo. Todėl nieko čia baisaus nėra, viskas pagal Statutą. Kadangi buvo daug Seimo narių siūlymų, juos reikės svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Judame eilės tvarka pastraipsniui. Priėmimo stadija.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar taip? Dėl 1 straipsnio nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu?
J.SABATAUSKAS. Dėl 1 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu?
J.SABATAUSKAS. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Dėl 3 straipsnio yra.
PIRMININKAS. Šiam straipsniui yra visas paketas pasiūlymų.
J.SABATAUSKAS. Yra daug pasiūlymų ir reikėtų turbūt juos svarstyti taip, kaip jie yra pateikti chronologine tvarka.
PIRMININKAS. Gal eilės tvarka. Pirmajai daliai Seimo nariai R.Garbaravičius ir B.Vėsaitė teikia siūlymus. Kuris iš jūsų norite pristatyti? Kolega R.Garbaravičius. Prašom.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Iš esmės mano ir gerbiamosios B.Vėsaitės pasiūlymas labai panašus į pirmąjį Vyriausybės pateiktą variantą. Mes tiesiog vėl išplečiame sąrašą, kam galima, kaip suprantamas visuomenės poreikis. Mūsų nuomone, savininkai nėra nuskriaudžiami, tačiau taip užkertama galimybė korupcijai ir pasipinigavimui, kada žinant, kur ir kokie projektai bus vykdomi, galima tą žemę iš anksto supirkti ir po to parduoti nerealiomis kainomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutiktumėte, kad tai yra visas paketas skirtingų siūlymų ir dėl kiekvieno iš jų atskirai turėtume apsispręsti?
J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų taip.
PIRMININKAS. Judame eilės tvarka. Dėl pirmos dalies papildymo tam tikromis formuluotėmis kokia komiteto nuomonė?
J.SABATAUSKAS. Dėl R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymo dėl pirmos dalies komitetas pritaria.
PIRMININKAS. D.Mikutienė dėl vedimo tvarkos.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš matau ir iš Seimo narių tokį sumišimą. Pagaliau mes neturime visų reikalingų dokumentų šio įstatymo priėmimui. Išvados yra visiškai išmėtytos, neaišku, kokia tvarka jūs einate. Mes turime dirbti su trimis išvadomis. Projektas netgi nėra darbinis, ir kadangi tai yra svarbus dokumentas, mes nematome visumos, jis nėra suredaguotas, bent jau darbinį projektą galėjote pateikti taip, kaip buvo, pavyzdžiui, su Farmacijos įstatymu. Iš tiesų mums labai sunku dirbti. Paprašykime perkelti į antradienį, tegul Teisės ir teisėtvarkos komitetas mums pateikia darbinį variantą ir iš eilės einančias pastabas. Dabar mes blaškomės tarp trijų komiteto išvadų ir net nėra suredaguoto teksto. Keturių, mane taiso kolegos. O internete nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes kaip tik dirbame labai nuosekliai ir eilės tvarka.
D.MIKUTIENĖ. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki antradienio ir prašau pateikti mums reikalingus dokumentus ir projektus, kad galėtume dirbti.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš galiu pritarti tai minčiai, kad daug pataisų ir nelengva susiorientuoti ir galbūt ne visi Seimo nariai, kurie norėtų detaliau pasižiūrėti, turi tuos tekstus. Yra frakcijos vardu siūlymas daryti pertrauką. Toks siūlymas yra teisėtas. Šioje stadijoje dar nebuvo prašyta pertraukos. Kolegos, turime apsispręsti dėl opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymo daryti pertrauką, bet primenu, kad jūsų teisė daryti pertrauką yra daugių daugiausia iki vakarinio posėdžio. Nėra tokių dalykų, kol sutvarkys popierius. Tai nėra statutinė formuluotė. Kolegos, aš galėčiau kitaip paklausti. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar komiteto vardu jūs norėtumėte siūlyti daryti pertrauką, ir tai leistų jau ilgesniam laikotarpiui? Ar jūs manote, kad mes galime judėti į priekį?
J.SABATAUSKAS. Seimo narė reikalauja nestatutinių dalykų. Statute nenumatyta, kad mes padarytume kažkokį darbinį projekto variantą, komitetas pritarė, kad būtų, ir yra taip, kaip pagal Statutą. Štai šis projektas, kuris daugeliui galbūt nepatinka, yra pateiktas po svarstymo Seime, ir jam Seimas balsų dauguma pritarė. Taip pat pritarė tiems siūlymams, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė, ir po to atsirado daugybė kitų siūlymų, kuriuos komitetas svarstė iš eilės, ir po kiekvieno komiteto svarstymo atsirasdavo dar naujų siūlymų ir mes vėl svarstėme. Todėl jūs matote ne netvarkingai išmėtytas išvadas, o chronologine tvarka pateiktas išvadas: rugsėjo 15 d. komiteto išvada, rugsėjo 24 d., spalio 4 d. Po kiekvieno svarstymo buvo vėl naujų Seimo narių siūlymų. Kitaip ir būti negali. Nebent ta pertrauka jums padės labiau įsigilinti ir suprasti.
PIRMININKAS. Tai jūs neprašote komiteto vardu pertraukos? Dabar turime balsuoti dėl to, ar frakcijos vardu pritariame siūlymui daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. opozicinė Darbo partijos frakcija prašo pertraukos. Prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariate pertraukai iki vakarinio posėdžio?
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. 34 – už, daugiau negu pakankama pertraukai. Pertrauka iki vakarinio posėdžio.
Kolegos, šio klausimo svarstymas rytiniame posėdyje yra baigtas. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš norėčiau, kad ponas J.Sabatauskas girdėtų ir neateitų vėl po pietų į salę su tais pačiais dokumentais, kuriuos ir dabar mes turėjome. Būtų labai malonu, kad iki popietinio posėdžio Seimo nariai gautų, kaip anksčiau būdavo, nes yra daug pataisų… Gaudavo atskirai susegtą bloką su viskuo, ko tuo klausimu tuo metu reikėdavo, ir nereikėdavo blaškytis po krūvą dokumentą, kurį čia dabar kada išsitraukti ir kurioje vietoje pažiūrėti. Būtų labai malonu, kad komitetas pagelbėtų savo kolegoms Seimo nariams, duotų visą medžiagą vienu bloku, o ne krūvą popierių, išblaškytų nežinia kaip. Toks būtų prašymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt tokius dalykus būtų galima pasakyti tiesiai bendraujant, ne per visą Seimą. Kolega J.Sabatauskas nori tęsti klausimus dėl dokumentų. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų yra suprantamas, žmogiškas prašymas, ir aš tikrai jį suprantu, tačiau nebent galėtume pakviesti Seimo narių padėjėjus paaiškinti, kaip parengti tą medžiagą. O jeigu jūs reikalaujate to įstatymo projekto varianto, lyginamojo, kitaip, nei reikalauja Statutas, tai jei iki popietinės darbotvarkės pakeistume Statutą, tada komitetas tai padarytų.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, judame pirmyn. Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ pakeitimo“ projektą Nr.XP-1561. Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis. A.Rimą, komiteto paskirtą pranešėją, kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ pakeitimo“ projektą. Komitetas pritarė pateiktam projektui. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komiteto išvadą. Dabar turėtume sudaryti galimybę, kaip numato Statutas, Seimo nariams dalyvauti diskusijoje. Kviečiu A.Monkevičių Naujosios sąjungos frakcijos vardu kalbėti diskusijoje.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt iš tikrųjų taupant laiką mums neverta šiandien labai daug diskutuoti, nes ir komitetas tam pritarė, ir daug pačių panevėžiečių, kurie šiuo atveju yra, man regis, sveiki lobistai, turi pakankamai argumentų, kodėl ir tęsiant Respublikos tradicijas, ir atsižvelgiant į piliečių nuomonę, jų labai aktyvią poziciją, į kurią mes turime įsiklausyti… Kam tenka lankytis šiame regione, girdi labai konkrečius argumentus ir poreikį įgauti naujų impulsų, kurių suteiktų šis naujas statusas labai svarbiam Lietuvos regionui. Galų gale ir mūsų regionų plėtros strategija turėtų remtis tokio aktyvumo skatinimu, nes pats statusas šiuo atveju galbūt yra didelė vertybė, bet yra ir žmonių poreikis juo pasinaudojus iš tikrųjų keisti šį regioną, mažinti mūsų Respublikos regionų kontrastus ir savo energija, savo pastangomis kuriant ir aukštojo mokslo tinklą, ir visą kitą infrastruktūrą iš tikrųjų net konkuruoti su kitais regionais. Mano nuomone, reikėtų pritarti ir palaikyti šią puikią iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį J.Dautartą kalbėti diskusijoje.
J.DAUTARTAS (TSF). Mielieji bičiuliai, kolegos! Kolega A.Monkevičius labai tiksliai pasakė: iš tikrųjų reikia ne daug diskutuoti, o vieningai pakelti rankas už metropolinį statusą. Galėčiau pridurti, kad iš tikrųjų Lietuvai yra labai svarbi tolygi plėtra. Įvertinus, kad daugelis resursų kol kas yra sutelkti Vilniuje, Klaipėdoje, mums yra labai svarbi Šiaurės Rytų regiono plėtra. Šiuo atveju idėja, kad tai gali būti dvimiestis tarp Šiaulių ir Panevėžio, nėra utopinė. Iš tikrųjų sąveika tarp miestų urbanistiniuose tinkluose yra labai svarbi. Aš labai džiaugiuosi, kad buvęs švietimo ministras paminėjo ir aukštojo mokslo problemas. Vis dėlto Panevėžys yra svarbių magistralinių susikirtimų centre, todėl, matyt, įtikinėti man daugiau nereikėtų.
Ką dar norėčiau pasakyti? Norėčiau pasidžiaugti miesto taryba ir jos veikla. 2003 m. gegužės 15 d. Seimas savo nutarimu kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas peržiūrėti dabartinio bendrojo plano struktūrą ir suteikti Panevėžiui regioninio centro statusą. Ką aš norėčiau pasakyti? Didžiulį ačiū ir tarybai, ir keturiems Seimo nariams: A.Pekeliūnui, S.Pabedinskui, G.Šileikiui, kurie bendrai dirbo savo frakcijose, savo partijose, ir man atrodo, šiandien balsuodami mes turėtume apsispręsti. Kviečiu kolegas ištaisyti neteisybę. Šiandien Panevėžyje žmonės švenčia, laukia jūsų sprendimo, seka jus labai atidžiai, todėl būkime vieningi. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau diskusijoje kalbės S.Pabedinskas. Bet, kolegos, prašyčiau dėmesio ir nešurmuliuoti, tikrai didelis triukšmas.
S.PABEDINSKAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt vargu ar šiandien reikia visiems aiškinti, kad Panevėžys yra didžiausias Aukštaitijos pramonės ir kultūros centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Šiuo metu vykdomi dideli, stambūs Panevėžio ekonominiai projektai: statomas daugiafunkcinis pramogų ir prekybos kompleksas, šalia miesto kuriamas regioninis logistikos centras, pasirengta sporto komplekso – Panevėžio arenos statybai. Mieste prasidės greitas visuomenės integravimasis į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jisai jaučiamas, jisai vyksta visose mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių srityse.
Pamenate, didžiausias išbandymas Panevėžiui teko, kai dėl ekonominės situacijos bankrutavo viena stambiausių Panevėžio pramonės įmonių „Ekranas“. Kiek buvo triukšmo, kiek buvo kalbų, kaipgi panevėžiečiai susitvarkys, kur visi 5 tūkst. žmonių, kaip jie įsilies į bendrą miesto veiklą. Iš tikrųjų miesto vadovų dėka, apskritai turbūt regiono, kitų rajonų vadovų dėka šiandien Panevėžyje nėra bumo, kurio buvo tikėtasi, kad šimtai ar tūkstančiai žmonių taps bedarbiais. Jie surado savo vietas.
Apskrities miesto, Panevėžio, yra labai gera geografinė padėtis. Mano kolega aiškino, kad yra „Via Baltica“ magistralė, dar keli plentai, geležinkelio linija, miestas turi tris oro uostus, tiesa, vienas iš jų privatus. Taigi yra galimybė toliau jį plėsti. Mieste veikia keli teatrai, turime nuostabų Lėlių vežimo teatrą, kuris yra vienintelis Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje.
Taigi, manyčiau, mielieji kolegos, būtina pakeisti Respublikos teritorijų bendrąjį planą – priskirti metropoliniam centrui Panevėžį. Manyčiau, kad Panevėžio ir Šiaulių miestų metropolinių centrų sąveika užtikrins stiprų Lietuvos šiaurinės dalies urbanistinį tinklą. Tuo mes padidintume ekonominį, mokslinį, aptarnavimo potencialą. Pagaliau bus galima kurti daugiau naujų darbo vietų ir taip įgyvendintume kitas šios kategorijos centro finansavimo, formavimo priemones.
Aš labai prašyčiau balsuoti už ir tuo prisidėti prie visų Panevėžio miesto žmonių, ir ne tik Panevėžio miesto, bet ir Panevėžio regionų gyventojų lūkesčių įgyvendinimo. Jie šiuo metu Panevėžyje stebi mūsų darbą ir tikisi palankaus sprendimo. Be abejo, tiek Panevėžyje, tiek apskrityje bus didelė šventė, jeigu mes palaikysime šį panevėžiečių prašymą. Palaikysime ir padėsime įgyvendinti jų lūkesčius. Taigi palaikykime panevėžiečius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Norėję dalyvauti diskusijoje kalbėjo. Kolegos, svarstymo stadijoje pastabų, siūlymų daugiau nėra. Ar norinčių kalbėti prieš pritariant po svarstymo būtų? Taip. Kolega A.Paulauskas – nuomonė už.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad nepagrįstai buvo sumenkintas Panevėžio miesto statusas, ir mes turime pripažinti, kad svarstydami mūsų valstybės bendrąjį planą neatkreipėme dėmesio į panevėžiečių siūlymus, galbūt ir nebuvo aktyvūs Panevėžio deleguoti Seimo nariai. Bet šiandien mes turime gerą progą atitaisyti tą skriaudą, suteikti metropolio teises Panevėžiui. Aš manau, kad tai padės jiems ir psichologiškai, ir turbūt dalykiškai spręsti savo ekonominio, socialinio vystymosi klausimus. Panevėžys turi puikias perspektyvas ir mes linkime išnaudoti tai, kad šiandien jis tampa metropoliu.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – nuomonė prieš.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Iš esmės pritardamas projektui aš prieš tai, kad tiek daug kalbama apie tokį svarbų dalyką. Reikia imti ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, taigi ar galime bendru sutarimu? Ne. Kolegos, vis dėlto nėra sutarimo. Prašom balsuodami pasakyti nuomonę, ar pritariate nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-1561, po svarstymo. (Balsai salėje)
95 – už, 95 užsiregistravus. Nulis prieš, nulis susilaikė. Bet primenu, kad tai yra tik svarstymo stadija. Lygiai taip pat aš noriu priminti, kad kiekvienas Seimo narys gali balsuoti tik už save net ir iš labai didelės meilės Panevėžiui.
Pereiname prieš tolesnės procedūros. Mano rankose yra rašytinis Seimo Pirmininko teikimas svarstyti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtumėte pritarti tokiai tvarkai bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo svarstant šį nutarimo projektą. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pastraipsniui. Pirmasis. Suprantu, kad kolegos registruojasi dėl viso. (Balsai salėje) 1 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto ar tikrai, kolegos, labai norite kalbėti? V.Čepas – nuomonė už.
V.ČEPAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš, aišku, už šį įstatymo projektą, kad Panevėžys taptų metropoliu, nes mano gimtojoje Aukštaitijoje, bene vienintelėje iš Lietuvos tokių vertų to regiono nėra universiteto. Tačiau aš nesutinku su ponu A.Paulausku, kuris sako, kad čia kažkokia skola, kad čia Seimas atiduoda skolą. Jis, būdamas Seimo Pirmininku, galėjo tą skolą anksčiau atiduoti. Tačiau man ir kita mintis kirba galvoje, kad visos ankstesnės Panevėžio valdžios truputį buvo kaltos, kad mūsų mielas Panevėžys buvo užmirštas, kad buvo kažkoks keistas valdymas, kai lyg ir valdė ne savivaldybės, ne meras, ne taryba, o valdė kunigai, kurie vijo iš Panevėžio visiškai progresyvias idėjas, vijo aukštąsias mokyklas, kurias teko priglausti Klaipėdai, ir mes dabar už tai esame dėkingi. Taigi čia nėra skola, o, matyt, visiškai dėsningas dalykas ir reikia dėkoti dabartinei Panevėžio valdžiai, kad ji galų gale susirūpino savo miesto ateitimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kalba A.Pekeliūnas. Kaip matome, užsiregistravęs
A.PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju. Aš maniau, kad duosite po vieną. Aš, aišku, labai palaikau tą bendruomenės, tarybos norą. Manau, kad iš tikrųjų atėjo metas, kad Panevėžys taptų miestu metropoliu, bet aš norėjau kalbėti po balsavimo, nes tikiu, kad vėl 95 Seimo nariai priims vienbalsiai. Norėčiau perduoti gerbiamajam merui, kuris yra čia šiandien salėje, kad jis perduotų visai Panevėžio miesto bendruomenei linkėjimus nuo gero Seimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikėtų tiktai sveikinti tokį Seimo pasiryžimą priimti tokį svarbų dokumentą. Iš tiesų viliuosi, kad priėmus šį nutarimą Panevėžio miestas nebus diskriminuojamas tarp visų kitų didžiųjų Lietuvos miestų. Esu suinteresuota, bet vis dėlto iš didelės meilės Panevėžio miestui drįsiu pažeisti įstatymą ir vis tiek balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Karbauskis – paskutinė kalba.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo matyti, kad abejojančių nėra, bet jeigu dar vis dėlto jų yra, aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Skamba įtikinamai. Kolegos, dabar balsuoti tikrai turime ir tai yra balsavimas dėl nutarimo, registracijos Nr.XP-1561, priėmimo. Kolegos, pasakykite savo nuomonę balsuodami.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavimo rezultatai: 90 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas, registracijos Nr.XP-1561, priimtas. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Manau, kad galime judėti į priekį.
Šeštasis rytinio plenarinio posėdžio klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 7 skyriaus papildymo įstatymo projektas Nr.XP-726. Priėmimo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis. Komiteto pirmininką A.Sadecką prašom priėmimo stadijoje trumpai referuoti apie pasikeitimus.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino, pritarė bendru sutarimu. Seimo narių pastabų, pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, su kuria būtų galima sutikti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar mes galėtume pereiti iškart prie priėmimo? Vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Prašom, kolegos, iš pradžių užsiregistruoti. Pažiūrėkime, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, nepaisant visko, kviečiu registruotis tik už save. (Balsai salėje) Ne visi kolegos registravosi, dar keletas atvyksta. Aš mygiu mygtuką kviesdamas atvykti į salę, kolegos. Manau, kad mūsų yra pakankamas skaičius. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-726, priėmimo.
Užsiregistravo 74. 71 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-729, priimtas.
Kolegos, norėčiau informuoti jus, kad Lietuvoje vieši ir Seimo plenarinį posėdį stebi Rusijos Federacijos Dūmos delegacija, vadovaujama pono Konstantino Kosačiovo. Aš kviečiu pasveikinti mūsų kolegas. (Plojimai)
Ką gi, tęsiame mūsų posėdį. Iki rytinio posėdžio pertraukėlės būtų siūlymas apsvarstyti septintąjį darbotvarkės klausimą – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-830. Priėmimo stadija. Aš kviečiu kolegas neišeiti iš salės, nes prie ribos yra kvorumo klausimas. Ekonomikos komiteto pranešėją P.Vilką kviečiu trumpai į tribūną referuoti, kas naujo priėmimo stadijoje.
P.VILKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komitetas gavo Seimo Teisės departamento išvadą (ją gavome vakar) ir joje buvo nurodyta, kad projektu nustatyta, jog įmonės vadovas, atsižvelgdamas į susirinkime pareikštas pastabas ir pasiūlymus ar į Europos Komisijos sprendimą, pateikia svarstyti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą. Vadinasi, vienais atvejais bus atsižvelgiama į susirinkime pareikštas pastabas, o kitais – tik į Europos Komisijos sprendimą. Neaiškus tos operatyvios komisijos sprendimo atžvilgiu nustatymas. Kolegos, norėčiau jus informuoti, kad gavus Europos Komisijos sprendimą patikslintas restruktūrizavimo planas teikiamas svarstyti, svarstomas, už jį balsuojama ta pačia tvarka kaip ir už pirmąjį plano variantą. Tikrai bus viskas įvertinta. O kas dėl antros pastabos, taip pat siekiant teisinio aiškumo, to paties straipsnio 7 dalyje formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti išbraukti“, mano manymu, neprieštarauja tai formuluotei. Ačiū. Siūlau įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai dar kartelį, ar jūs siūlot atsižvelgti į departamento pastabą, ar ne?
P.VILKAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū. Kolegos, vienas straipsnis. Dėl šio viso įstatymo pakeitimo su ta pastaba, kuri buvo išsakyta pagrindinio komiteto siūlant neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi prašau kolegas užsiregistruoti prieš balsavimą. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje.
Kolegos, gal galėčiau prašyti komunikuoti su savo kitais kolegomis? Ypač kreipčiausi į frakcijų seniūnus. Gal pabandykime dar sykį pakartoti registraciją, sako, vienas kitas gal nespėjo užsiregistruoti.
Na, va, sveikinu jūsų susitelkimą registruojantis. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-830, priėmimo.
80 Seimo narių jau užsiregistravo. Iš jų 78 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-830, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, padarę kelių įstatymų priėmimo pertraukas, mes pasivijome darbotvarkę. Noriu paskelbti pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, tęsiam posėdį. Dabar iš eilės turėtų būti darbotvarkės aštuntasis punktas, bet kadangi čia įstatymo priėmimas, o mūsų gretos aiškiai retos arba netgi, sakyčiau, labai skystos, tai nepradėsim šito.
Tada galim imtis rezervinių klausimų, dėl kurių, primenu, esam susitarę, jog juos nagrinėjame rytiniame posėdyje. Iš tų trijų du pranešėjai yra, bet aš dar nieko negaliu teikti, nes neišdalinta kitos savaitės darbotvarkė. Yra kolega V.Mazuronis, ir aš siūlau imtis pirmojo rezervinio klausimo. Tuoj registruosimės, iki jis ateis, registruosimės. Aš tik pranešu: Architektų rūmų įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1678. Čia jau yra svarstymo stadija. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu pasirengęs kalbėti V.Mazuronis. Bet kol jis ateis, gal vis dėlto užsiregistruokime. Kolegos, užsiregistruokime! O V.Mazuronį oficialiai kviečiu į tribūną, kadangi čia kai kurie protestuoja.
V.MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Česlovai, nes gerbiamasis Julius man tiesiog neleidžia eiti. Ar galiu pradėti?
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
Architektų rūmų įstatymo projektas Nr.XP-1678* (svarstymas)
V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių norėčiau pasakyti, čia yra Architektų rūmų įstatymas. Kaip žinote, mano profesija yra architektas. Taip, viešųjų ir privačių interesų… komitete aš prašiau, kad pateiktų galbūt geriau kitas, ne mano profesijos žmogus, bet komitetas pasakė, kad geriausiai žinai ir pateik. Mane įpareigojo, todėl aš privalau pateikti. Bet aš nebalsuosiu už šio įstatymo po svarstymo priėmimą arba ne. Aš pateiksiu, o kaip jūs pasakysite, bus jūsų valia.
PIRMININKAS. Ačiū už korektiškumą, gerbiamasis pranešėjau, ir prašom tęsti.
V.MAZURONIS. Architektų rūmų įstatymas pradėtas rengti dar praėjusios Seimo kadencijos metu, ir iš tikrųjų buvo daug diskusijų, daug skirtingų nuomonių. Galutinį variantą, kurį mes pateikiame, rengė Architektų sąjungos atstovai ir Aplinkos ministerijos atstovai. Suderinta. Ir tai būtų rūmai kaip juridinis asmuo, kurio forma yra asociacija pagal galiojantį Asociacijos įstatymą.
Pagrindinės rūmų funkcijos ir teisės. Iš esmės dabar liko tiktai pagrindinė, sakyčiau, funkcija – tai teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės pavedimu, Aplinkos ministerijos pavedimu, atestuoti architektus, dalyvauti architektų atestavimo procese. Antras dalykas – tvarkyti atestuotų architektų registro klausimus, profesinės etikos klausimus, atstovauti, kada kreipsis teismai su prašymais architektūriniais klausimais kaip ekspertams. Dabar tas visas funkcijas atlieka Architektų sąjunga, kuri yra visuomeninė organizacija. Įkūrus Architektų rūmus Architektų rūmų įstatymu, atrodo, tikrai viskas būtų korektiškiau ir geriau.
Svarstymo metu buvo gauta keletas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Su visom Teisės departamento pastabom ir komitetas, ir įstatymo rengėjai sutiko ir visi pataisymai yra padaryti. Jokių kitų nuomonių prieš arba pasiūlymų negauta. Todėl mūsų komiteto sprendimas – pritarti Architektų rūmų įstatymo projektui Nr.XP-1678. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia, gerbiamasis pranešėjau, klausimai ir atsakymai nenumatyti, tiktai diskusijos. Bet diskusijoms niekas neužsirašė. Todėl noriu paklausti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru?..
Kolega A.Sereika vis dėlto nori tarti žodį. Prašom, kolega A.Sereika.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieš gerus metus svarstė šį įstatymo projektą ir tada šiam įstatymo projektui nepritarė. O pagrindiniai nepritarimo motyvai buvo tie, kad iš tiesų valstybė nėra apsisprendusi, kuriuo keliu eiti. Ir mes šiandien turim keletą pavyzdžių, t.y., sakykime, Matininkų rūmai, Odontologų ir dar kelios gildijos, profesijos, kurios turi savo rūmus ir savivaldos institucijas. Iš tiesų šiandien sprendžiam tokią dilemą: ar laisvųjų profesijų atstovams architektams suteikti teisę turėti savivaldos institucijas, ir ne tik savivaldos? Iš esmės architektų rūmai perimtų ir architektų atestavimo funkciją, ir, mano giliu įsitikinimu, iškreiptų laisvos rinkos sudaromą konkurenciją. Aš, galvodamas apie tai, kad iš esmės ši paslauga yra viena iš rinkos paslaugų, manyčiau, kad rinka galėtų tą paslaugą ir reguliuoti, tam visai nereikalingi Architektų rūmai. Tuo labiau iškyla klausimas, kaip galėtų dirbti, pavyzdžiui, iš užsienio atvykęs architektas, kuris turi diplomą ir galėtų čia projektuoti. Šiuo atveju jam reikės gauti rūmų leidimus. Taigi siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Yra ir teigiama nuomonė – kolega D.Barakauskas. Prašom.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tiek Europoje, tiek pasaulyje demokratinės valstybės stengiasi savivaldai maksimaliai perduoti funkcijas, kurias gali atlikti tam tikro lygio savivalda. Šiandien pasaulyje yra pripažinti tokie rūmai kaip Prekybos ir pramonės, Amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai. Jie pas mus buvo ir Antano Smetonos laikais. Todėl reikėtų tik sveikinti šią iniciatyvą, kad kuo daugiau valstybės funkcijų būtų perduota savivaldai, šiuo atveju architektų savivaldai. Todėl prašau pritarti pasiūlytam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar kolega, kuris turėjo kitą nuomonę, reikalauja balsuoti? Gerbiamasis Sereika, gerbiamasis Albertai, ar jūs reikalaujate balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Viskas aišku. Kolegos, prašom pasiruošti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Komitetas, primenu, pritarė.
Už – 51, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
Mielieji kolegos, kad priimtume įstatymus, mums dar trūksta Seimo narių, todėl aš siūlau, kad imtumės tų klausimų, kurių yra pateikimo stadija. Kol kas žodį nori tarti kolega V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS. Užsimiršau ir netyčia paspaudžiau mygtuką. Išbraukite mano balsą.
PIRMININKAS. Sutinku, tai principinis klausimas.
V.MAZURONIS. Tikrai pamiršau. Na, jeigu pražadėjau. Atsiprašau, kaltas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, ką jūs pasakėte, yra protokole ir bus atsižvelgta. (Balsai salėje) Jis pasakė, kad nedalyvaus. Pasitaiko. Gerai. Dar kartą ačiū už korektiškumą.
Mielieji kolegos, laukiame ateinančių Seimo narių ir tada imsimės darbotvarkės 8 klausimo. Dabar aš matau vieną pranešėją, kuri galėtų ateiti į tribūną ir pateikti klausimą. Tai kolegė R.Baškienė. Ar pasiruošusi?
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-844. Pateikimo stadija. Prašom. Kolegė R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Labai ačiū už suteiktą galimybę pateikti įstatymo projektą, nuo kurio užregistravimo praėjo metai, bet, ko gero, aktualumas ir noras jį pateikti yra toks pat svarbus.
Pagal galiojantį Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučių namų modernizavimo įstatymą savivaldybėje sudaromi penki atskiri asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai. Į Šeimos ir vaiko reikalų komisiją iš tiesų labai dažnai kreipiasi daugiavaikės šeimos, prašydamos atkreipti dėmesį į jų padėtį dėl apsirūpinimo būstu. Daugiavaikės šeimos šiuo atveju yra įrašomos į bendrąją eilę socialiniam būstui gauti. Šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, pagal statistinius gyventojų surašymo duomenis Lietuvoje yra 49 tūkstančiai. Vėlgi pagal tuos pačius statistinius duomenis 9 tūkst. 600 neturi nuosavo būsto.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma sudaryti atskirą šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą. Tokio sąrašo suformavimas, manau, tikrai neapsunkintų savivaldybių ir padėtų galbūt išsakyti poziciją, sudaryti palankesnes sąlygas daugiavaikėms šeimoms apsirūpinti būstu ir, kaip minėjau, pademonstruotų kitokį, teigiamą, požiūrį į daugiavaikes šeimas. Todėl siūlau papildyti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį naujuoju 2 punktu „Šeimos, auginančios tirs ir daugiau vaikų“. Prašom pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji –kolegė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, čia yra trys ir daugiau vaikų, skliausteliuose – įvaikių. Tai jie yra globotiniai, nes jeigu yra įvaikis ir žmonės susitvarko, įsivaikina vaiką, jis yra jų šeimos vaikas. Bet jeigu jis yra paimtas laikinajai globai ir todėl žmonės stengiasi įsigyti būstą… Kodėl aš to klausiu? Daugelis, kas ima globoti mažus vaikus, ima laikinajai globai, tiems vaikams sulaukus 10, 12 ar daugiau metų, kai atsiranda problemų, juos grąžina atgal į valstybinius ar savivaldybių vaikų globos namus. Tai kaip tada bus su būstu? Man tai kelia nerimą. Jeigu vaikas yra įvaikintas, tai jis yra tos šeimos vaikas.
R.BAŠKIENĖ. Taip, jūs teisi. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra socialinis būstas. Kad gautų socialinį būstą, kaip jūs žinote, šeima turi atitikti tam tikrus reikalavimus: šeima turi visai neturėti būsto arba jos būstas turi būti mažesnis negu 10 kv. m vienam gyvenančiam asmeniui. Šiuo atveju dėl įvaikių būtų galima svarstyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau paklausti. Vis dėlto atskiros eilės sudarymas gal ir nėra blogas dalykas, aš turbūt pritarčiau, bet kaip tai bus materializuota? Ar jūs negalvojate, kad tai turėtų eiti kartu su papildomų lėšų skyrimu naujo būsto statybai su visomis iš to kylančiomis problemomis? Ar neatrodo, kad turėtų būti paketėlis įstatymų pataisų, kuris apimtų ir spręstų problemą iš esmės? Dėkoju.
R.BAŠKIENĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų didelių problemų nebūtų, nes aš derinau tą klausimą, domėjausi Aplinkos apsaugos ministerijoje. Jie kaip tik dabar rengia naują kompiuterizuoto sąrašų formavimo tvarką. Dabar būtų pats laikas įtraukti šį pasiūlymą. Aišku, iš esmės žinodami, kiek skiriama lėšų būstui, mes suvokiame, kad viena, antra sąrašo… eilė papildoma vieneriais metais. Bet tai galbūt daugiau būtų ir moralinio pobūdžio aspektas, nes daugiavaikės šeimos įrašomos į bendrą sąrašą. Mes pademonstruotume požiūrį į šeimas, savivaldybės jas galiausiai suskaičiuotų, matytų, kiek jų turi ir kokia yra situacija kiekvienoje savivaldybėje.
A.ENDZINAS. Supratau, ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamoji pranešėja, gal žinote ir galėtumėte informuoti, kokia Lietuvos savivaldybėse yra socialinio būsto įsigijimo situacija? Mano žiniomis, tačiau jos negalutinės, yra nemažai savivaldybių, kur yra didelės eilės, kur yra problemų, nes žmonės laukia metų metais. Galbūt būtų prasminga šį procesą paspartinti biudžetiniu finansavimu, kitomis priemonėmis, nes mes išskiriame dar vieną papildomą kategoriją kaip prioritetinę, bet daugiau galimybių konkrečiam būstui atsirasti nesuteikiame. Tų socialinių butų kiek buvo, tiek ir liks, tik eilės padidės. Kaip tai spręsti? Ačiū.
R.BAŠKIENĖ. Suprantu. Jūs visiškai teisus sakydamas, kad reikia spręsti lygiagrečiai galvojant, kaip padidinti lėšas socialinio būsto įsigijimui. Galiu pasakyti, kad viena savivaldybė per metus vidutiniškai, deja, gauna tik apie 200 tūkst. litų. Suprantame, kiek bus galima nupirkti butų. Šiuo atveju tikrai reikia galvoti kompleksiškai ir kartu skatinti kitais įstatymų projektais iš valstybės biudžeto labiau remti socialinio būsto finansavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir D.Bekintienė klausia paskutinioji.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja ir kiti kalbėjusieji beveik atsakė į mano klausimą, kad tai iš tikrųjų yra daugiau moralinis daugiavaikių šeimų paskatinimas. Turėdama omeny, kokios didžiulės eilės yra savivaldybėse tokiam būstui, ar nemanote… Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad trūksta valstybinio požiūrio į municipalinį būstą ir kad tokiam būstui statyti reikia skirti kur kas daugiau lėšų, negu dabar skiriama.
R.BAŠKIENĖ. Labai ačiū. Jūs savo klausimu ir atsakėte į tą, dėl ko mums visiems kartu reikia pagalvoti, kad iš tikrųjų reikia skirti didesnį dėmesį socialiniam būstui skiriamoms lėšoms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galima bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Tokiu atveju noriu pranešti, kad Seniūnų sueiga siūlo, jog pagrindinis komitetas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate? Ačiū. O papildomi net du, nes čia pinigai, tai Biudžeto ir finansų komitetas ir… atsiprašau, ne komitetas o komisija – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Sutinkame. Ir siūlome nagrinėti lapkričio 14 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau dar kartą registruotis, pasitikrinsime, ar jau yra 71, nes čia nesudėtingas klausimas, kur neturėtų būti problemų, gal ir galėsime tą dalyką išspręsti, o jeigu ne, tada kolegė D.Mikutienė turėtų ruoštis su savo klausimu. (Balsai salėje) Be abejo, bet turi būti 71 salėje.
Kolegos, prašome registruotis. Dabar gausiau… Deja, 58. Dar truputėlį turime palaukti. (Balsai salėje) Gerai, o kas, kur yra – neturi politinės reikšmės. Esminę reikšmę turi tai, kiek yra salėje šiuo momentu. Vėliau bus daugiau. Tada dar kartą registruosimės ir paklausime, kai ateis, o kur jie buvo. Jų atstovas specialiai atsistojo.
Kolegos, dar kartą užsiregistruojame. Prašom. Tik būkite malonūs, visi registruokitės, nes pagal vaizdelį turėtų būti arti 70, o registruojasi tik 58. (Balsai salėje) Čia ne tas klausimas, apie kurį galima kalbėti. O, jau 69! Gal vis dėlto, kolege Mikutiene… Vis tiek 70, dar maža, nerizikuokime. (Balsai salėje) Labai greitai. Kolegė D.Mikutienė pateiks klausimą, o aš iš karto spaudau mygtuką, tikrai atsiras daugiau.
Gerbiamieji, rezervinis 2 klausimas. Kolege, ar jūs būsite maloni labai trumpai drūtai, nes čia tikrai svarbus klausimas? Aš labai atsiprašau. Kolegos, tada kviečiu į tribūną pagal darbotvarkės klausimų eilę kolegą A.Sadecką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pagrindinio komiteto atstovą, dėl Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1465(2). Priėmimo stadija.
Gerbiamasis pranešėjau, yra kokių pastabų?
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui. Seimo narių pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabų, kurioms būtų galima pritarti.
PIRMININKAS. Aš manau. Vadinasi, pritarėte redakcinei pastabai. Gerai, tada išties galime nagrinėti pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, čia yra trys straipsniai, ar reikalaujate balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Kolega G.Steponavičius dėl viso? Gerai. Nereikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Ačiū. Tada laikykime, kad pastraipsniui priimta. Dabar dėl viso įstatymo G.Steponavičius. Prašom, kolega. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu paraginti kolegas šiandien pritarti šio Karo prievolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui dėl kelių priežasčių. Pirma. Iki šiol galiojęs Karo prievolės įstatymo variantas numatė konstituciniu požiūriu diskriminaciją, arba nelygybę, įstatymui tų aukštųjų mokyklų studentų, kurie studijavo neakivaizdiniu būdu. Dar anksčiau Seimas buvo numatęs, kad į privalomąją karinę tarnybą nėra šaukiami dieninių studijų studentai, dar vėliau sąrašas buvo papildytas vakarinių studijų studentais, dabar mes matome, kad neakivaizdininkai liko nuošalyje. Atkreipiu dėmesį, kad tai susiję, ko gero, daugiau negu su 10 tūkst. neakivaizdiniu būdu studijuojančių vyriškosios lyties studentų. Ne mažiau svarbu yra tai, kad neakivaizdžiai studijuojantys jauni žmonės paprastai dar ir dirba. Taigi ir jų profesiniai įgūdžiai, ir studijos yra derinami, manau, kad valstybės požiūriu tai yra tikrai svarbi aplinkybė. O šalia to aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nemažai diskusijų vyko komitete. Buvo užklausta Vyriausybės išvados ir Vyriausybė pritarė tokiam pakeitimui, Krašto apsaugos ministerija su Švietimo ir mokslo ministerija taip pat detaliai gilinosi į šį klausimą. Todėl aš kviesčiau kolegas pritarti kad ir nedideliam, bet gana svarbiam ir nemažą skaičių studijuojančių universitetuose ir kolegijose apimsiantį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis ir balsuoti. Balsuojame, ar priimame Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 82. Už – 74 , susilaikė 8, įstatymas priimtas.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, toliau pagal darbotvarkę yra rezoliucija. Mielieji kolegos, gerbiamoji Dangute, labai atsiprašau, bet mums – ceitnotas. Mano siūlymas yra toks. Aš prašyčiau kolegų dėmesingai išklausyti!
Dabar vis tiek rezoliucija turi būti trumpai drūtai pristatyta. Gal čia mes neturėsime ypatingų ginčų, juo labiau kad Seniūnų sueigoje buvo tartasi, jog po pateikimo sudarysime darbo grupę ir jau po pietų apsispręsime. O po Vyriausybės valandos galėtų būti pateiktas kolegės D.Mikutienės klausimas, jeigu jinai tuo momentu dar bus salėje. Sutinkame? Tada kviečiu gerbiamąjį H.Žukauską į tribūną pateikti Seimo rezoliuciją Nr.XP-1712. Gal jeigu truputėlį ir „nukąsime“ Vyriausybės valandos, kolegos Seimo nariai neprieštaraus. Prašom.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos spaudimo Gruzijai“ projektas Nr.XP-1712 (pateikimas)
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos (Julius kažko… aš maniau, gal…), šiandien leiskite pristatyti mano ir A.Ažubalio parengtą rezoliuciją, kuri praeitą savaitę su pastabomis buvo apsvarstyta Užsienio reikalų komitete. Į redakcinio pobūdžio pastabas buvo atsižvelgta ir gimė štai toks tekstas. Aš manau, kad šiandien ta rezoliucija pristatoma šiek tiek pavėluotai, bet geriau vėliau negu niekada. Mes ją tikriausiai priimsime, kaip aš matau iš gerbiamojo posėdžio pirmininko, antroje dienos pusėje, vadinasi, ponas Konstantinas Kosačiovas jau bus, matyt, įlipęs į lėktuvą ir neturės galimybių grįžti ir paklausti, ką jūs čia vis dėlto darote, ką jūs čia priiminėjate. Aš manau, kad tai yra be galo svarbus dalykas. Šį rezoliucijos tekstą jūs turite, aš nenoriu jo skaityti ir cituoti, tačiau paskutinę pastraipą vis dėlto noriu pasakyti. Daugelis čia įžiūri kažkokius didelius politinius dalykus. Aš noriu paskaityti paskutinę pastraipą, kurioje parašyta, kad „Seimas ragina Rusijos Federaciją ir Gruziją, remiantis tarptautinės teisės principais, tarp jų šalių suverenumo ir teritorinio vientisumo pripažinimu, kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą“. Ką noriu tuo pasakyti? Noriu pasakyti, kad užvakar Gruzijos Prezidentas Michailas Sakaašvilis labai paprastai tiesiai šviesiai pasakė: aš bet kada esu pasirengęs važiuoti į Maskvą ir kalbėti su ponu V.Putinu.
Gerbiamasis V.Putinas, aišku, dabar Vokietijoje ir neturi laiko, bet man atrodo, kad mūsų Seimo noras politinio dialogo būdu išspręsti šį klausimą yra be galo svarbus. Siūlau ilgai netempti, nereikia ir tos darbo grupės. Ponia B.Vėsaitė (jos nėra salėje) parodė pavadinimo korekciją, pirmos pastraipos korekciją, mes visiškai sutinkame su tomis korektūromis, priimame, aš siūlau šiandien ne tik svarstyti, bet ir priimti pirmos dienos pusėje šią rezoliuciją. Labai ačiū.
Dabar atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų antroje dalyje yra įrašyta „teisėtą keturių jos karininkų sulaikymą Gruzijoje“. Tas žodis „teisėtą“… Gal jūs gavote iš Gruzijos kokius nors patvirtinančius dokumentus, ar užteko kur nors perskaityti laikraštį… Ar gavote dokumentus, įrodančius, kad tai iš tikrųjų yra teisėtas sulaikymas?
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad šis rezoliucijos projektas taip pat buvo suderintas su Užsienio reikalų ministerijos Teisės skyriumi ir Krašto apsaugos ministerija. Šis žodis „teisėta“ yra įrašytas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu. Pagal tarptautinę normą pripažintas toks traktavimas ir jų pasiūlymu mes šį žodį įtraukėme į savo rezoliucijos tekstą.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, mūsų politiniai, strateginiai partneriai yra Ukraina ir Lenkija, ir, kaip žinote, susitikę šių šalių prezidentai išdėstė savo poziciją. Sakykite, ar jums yra žinoma, ar šių šalių parlamentai, t.y. Ukrainos ir Lenkijos parlamentai, rengia ar parengė analogiško tipo rezoliucijas, ar ne? Ačiū.
H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad kiekvieno parlamento reikalas apsispręsti, ką daryti vienu ar kitu atveju. Be abejo, pritarimo arba palaikymo seka yra paprasta. Mūsų prezidentai susitikę pareiškė šitą pasitikėjimą. Toliau. Man regis, kiekvienas parlamentas atskirai priims tokius sprendimus, kokie reikalingi. Aš šiandien kalbu apie Lietuvos parlamentą ir, mano žiniomis, kiti parlamentai taip pat mąsto apie tokių rezoliucijų priėmimą.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau ir iniciatoriau, kiek aš suprantu, jūs šią savo rezoliuciją derinote su Užsienio reikalų ministerija, su Krašto apsaugos ministerija. Ar tai reiškia, kad Seimas tampa tam tikru vykdomosios valdžios instrumentu išreikšti tai, ko jie patys nedrįsta pasakyti?
H.ŽUKAUSKAS. Noriu pabrėžti vieną dalyką, kad iniciatoriai yra Seimo nariai. Šis dokumentas yra svarstytas Užsienio reikalų komitete, o su Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija yra derintos tam tikros detalės. Kaip žinote, rezoliucijų priėmimas visada lemia redakcinio pobūdžio pataisymus. Kad jų būtų mažiau arba iš viso nebūtų, mes nutarėme suderinti tekstą. 99% teksto yra tokio, koks buvo priimtas Užsienio reikalų komitete. Beje, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė. Prašom, kolege.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų tikrai šauniai parengtoje rezoliucijoje aš vis dėlto pasigedau to, kas sukėlė didžiausią pasaulio visuomenės susirūpinimą. Būtent Rusijos valdžios veiksmų prieš jos teritorijoje gyvenančius Gruzijos piliečius, prieš privačius asmenis. Aš noriu jums priminti iš istorijos, kad holokaustas Vokietijoje taip pat prasidėjo ne iš karto. Pirmiausia buvo užpulti kai kurie žydų verslininkai, paskui prasidėjo pogromai ir panašiai. Aš vertinčiau tai, kas dabar vyksta Rusijoje prieš Gruzijos piliečius, kaip gruzinų pogromą ir, manau, tai ir yra pagrindinis to bręstančio fašizmo Rusijoje požymis. Ar jums neatrodo, kad bent sakiniu reikėtų apginti ir tuos žmones? Ačiū.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad bet kuriuo atveju rezoliucija, priimama Seime, yra daugiau politinis aktas, konstatuojantis tam tikrus įvykius ir rezoliucinėje arba siūlomoje dalyje siūlantis ką nors. Aš nemanau, kad reikėtų rezoliucijoje gilintis. Pripažindama, kad tai tikrai yra siaubingi faktai, jūs dar nepabrėžėte to, kas vyksta per masines informavimo priemones, televizijos laidas ir t.t. Tai jau yra atviri įžeidimai, bet aš manau, kad tai yra politinis aktas, kurį turi priimti įvairių politinių jėgų, krypčių, mąstymo politikai ir tai būtų toks mūsų bendras Seimo fakto pripažinimas. Jūsų pastabos yra labai geros.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ši rezoliucija savo prigimtimi turbūt yra reakcija į įvykius. Tai nėra tokia rezoliucija, kurioje mes dėstome ilgalaikius savo užsienio politikos žingsnius, prioritetus, tendencijas ar panašiai, o reaguojame į tai, kas atsitiko. Vis dėlto reakcija gana sulėtinta. Mano nuomone, jeigu parlamentas norėjo ją pareikšti, turėjo greičiau tai padaryti. Aš, pritardamas tai rezoliucijai, norėjau paklausti, ar tokia pasirinkta mūsų Seimo Užsienio reikalų komiteto ar vadovybės taktika, kad mes visą laiką sulėtintai reaguosime, ar yra kitos priežastys?
H.ŽUKAUSKAS. Kaip jūs žinote, pati rezoliucija buvo parašyta kur kas anksčiau ir šio mėnesio 4 dieną yra užregistruota po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio. Mano norai ir komiteto narių norai buvo kiek galima greičiau spręsti šį klausimą. Prieš savaitę antradienį posėdžio nebuvo. Toliau prasidėjo, man regis, kai kurie diplomatiniai sprendimai. Aš manau, kad pritariant tam, ką jūs sakėte, bent iki pietų, tuoj pat mes turėtume apsvarstyti ir priimti šį dokumentą. Nes po pietų, ryt, poryt, užporyt, o gal ir iš viso jo nereikės… Aš manau, kad jis yra būtinas.
PIRMININKAS. Ačiū, bet, kaip žinote, Seimas yra daugiamanis, yra ir kitokių nuomonių. Ačiū.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau 8 min., kai turėtų vykti Vyriausybės valanda, o yra du norintys kalbėti dėl rezoliucijos, tai kolegos E.Klumbys ir J.Veselka. Dabar ir turime susitarti, kada tai darome. Ar jie kalba po Vyriausybės valandos? (Balsai salėje) Iš viso vakariniame posėdyje? Gerai. Tada pradedame Vyriausybės valandą. Pertrauka. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Kalbėti lieka pagal bendrą tvarką 15 valandą. Bet kad būtumėte vietoje, nereikėtų jūsų ieškoti. Prašom.
Pradedame Vyriausybės valandą. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Yra tradicija, kad pirmiausia kalba, t.y. klausia opozicinių frakcijų vadovai. Tuoj pažiūrėsime. I.Degutienė pirmoji. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Norėčiau užduoti klausimą Ministrui Pirmininkui. Aukščiausiasis Teismas šiomis dienomis nusprendė, kad prieš trejus metus Valstybės turto fondas neteisėtai iš „Alitos“ privatizavimo pašalino verslininką Luidžį Boską. Valstybė dabar, aišku, turės sumokėti milijonines kompensacijas. Patirti dar didesni nuostoliai dėl to, kad iš konkurso pašalintas verslininkas už šią įmonę tuomet siūlė vos ne dvigubai daugiau negu iš tikrųjų gauta. Akivaizdu, kad konkursas vyko neskaidriai, galbūt kažkam palankūs sprendimai buvo priimti ne už ačiū. Bet kuriuo atveju dėl patirtų nuostolių politiškai vis tiek atsakinga tuometinė Vyriausybė.
Gerbiamasis premjere, ar ketinate kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad viskas būtų nuodugniai ištirta „Alitos“ privatizavimo klausimu? Ir kita. Ar manote, kad valstybei dėl tokių smulkmenų, kaip 50 mln. litų prarastų įplaukų, neverta jaudintis? Tai mes skaitėme spaudoje. Ačiū.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų nemažai problemų mums kyla iš praeities ir Vyriausybė turi mokėti ir kitus pralaimėtus teismus, ne tik šį. Mes siekiame sutarimo. Tiesą sakant, kai kurie sprendimai tęsiasi dar ir iš gerokai ankstesnių vyriausybių. Mūsų dabar yra toks požiūris, kad jeigu galima sutarti taikiai, mėginame tą padaryti. Kai kurie verslininkai su tuo sutinka. Dėl šio jūsų konkretaus atvejo aš pavesiu (jau pavedžiau) mūsų Kanceliarijos teisininkams išnagrinėti atsakymą, nes jis yra tik gautas. Taip pat yra Teisingumo ministerijos. Manau, visų pirma mes turime žiūrėti į ateitį, t.y. tobulinti Privatizavimo įstatymą, kad to neatsitiktų. Tai pirmas dalykas.
Kai gausiu išvadą, tada tikrai kartu su kabinetu nuspręsiu, kokių veiksmų reikėtų imtis. Bet man atrodo, kad šioje situacijoje svarbiausia vis dėlto žiūrėti į priekį ir surasti tuos sprendimus, kurie neleistų ateityje vienaip ar kitaip tokius sprendimus priimti. Aišku, yra ir kita galimybė. Kaip žinote, mes galime ir apskųsti tokius sprendimus, jeigu būtų tokios teisininkų išvados. Yra įvairūs galimi veiksmai. Kai turėsime teisines išvadas, spręsime, ką turime daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia V.Kamblevičius. Ruošiasi kolega P.Auštrevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas sveikatos ministrui. Šią savaitę gerbiamajam Prezidentui lankantis Prienų rajone, Prienų rajono vadovai ir centrinės ligoninės direktorė skundėsi dėl nepakankamo finansavimo, skirto Prienų centrinei ligoninei. Kokia būtų galimybė padidinti Prienų ligoninės finansavimą? Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš atsiprašau, ar atsakymą į prieš tai buvusį klausimą galėtų papildyti ūkio ministras?
PIRMININKAS. Prašom.
V.NAVICKAS (VLF). Norėčiau papildyti.
PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną, gerbiamasis ministre.
V.NAVICKAS. Papildyti tuo, ką minėjo premjeras, kad būtina tobulinti įstatymus. Vakar Seime, posėdyje, buvo diskutuojama dėl projekto Nr.XP-1428. Privatizavimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos yra pateiktos tokios, kokios leistų išvengti tų situacijų, kurios susiklostė su „Alita“. Aš prašyčiau parlamentarų atkreipti dėmesį ir bandyti suformuluoti kiek galima protingiau, kad ateityje nebūtų tokių situacijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS. Man pakartoti? Aš jau sakiau.
PIRMININKAS. Jeigu…
R.TURČINSKAS (PDF). Aš girdėjau klausimą, jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašom.
R.TURČINSKAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad Vyriausybė savo nutarimu jau patvirtino Lietuvos Respublikos biudžetą, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Yra numatytos Vyriausybės investicijų programos ir skirtos lėšos įvairiems projektams, ligoninėms, renovacijai. Ten, be abejo, galėtų būti ir Prienų ligoninė.
Kadangi klausimas nebuvo visiškai naujas, nes teko gauti ne vieną raštą, kuriais prašoma vienai ar kitai ligoninei paskirti, įtraukti į Vyriausybės investicijų programą, įvairiems objektams, pasidomėta Prienų ligonine. Turiu pasakyti, jog 2005 m. iš Vyriausybės investicijų programos, iš restruktūrizavimo lėšų, taip pat iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Prienų ligoninė jau yra gavusi 2 mln. 200 tūkst. litų. 2006 m. yra skirta per 500 tūkst. litų. Minėjau, kad buvo skambučių iš Prienų, taip pat ne Seimo narių. Turiu pasakyti, kad 2007 m. miesto savivaldybė nepateikė mums jokio projekto, kad būtų galima įtraukti Prienų ligoninę. Todėl jūs lankydamasis tenai atkreipkite savivaldybės dėmesį, kad tiesiogiai atsakytų už savo gyventojų sveikatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai P.Auštrevičiui noriu pranešti, kad Seimo posėdį pagerbė naujasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje gerbiamasis ponas Ekscelencija Chen Ivri. Sveikiname. (Plojimai) Ir sėkmingo darbo einant naujas pareigas.
Dabar klausia P.Auštrevičius, ruošiasi kolega A.Paulauskas.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, šiandien Lietuvos spauda ir žiniasklaida nušvietė šį klausimą taip, kad lyg ir virš Lietuvos patekėjo nauja gerovės saulė – 2007 m. biudžetas. Jo spinduliai per ūkanotą dangų ir debesis jau, atrodo, palietė kiekvieno kišenę, namus ir širdį.
Gerbiamasis premjere, nieko nežadėdami apie tolesnį ir taip reikalingą Lietuvos ekonomikai mokesčių mažinimą ir sakydami, kad ekonomikos augimas bus arti 7%, vakar jūs pranešėte ir kitą, matyt, esmingesnę žinią, kad dujos, šildymas brangs 30%. Tai yra daugiau nei keturi kartai lyginant su septyniais.
Gerbiamasis premjere, kaip Vyriausybė mato savo vaidmenį? Ar vien tik komentuoti kaip gautą žinią iš „Gazpromo“ apie dujų padidinimą ir dėl to dramatiškai didėjančią šildymo kainą, ar iš tikrųjų stengtis nepriimti tokios žinios ir argumentuotai pateikti savo siūlymą, nes mes privatizavome…
PIRMININKAS. Laikas.
P.AUŠTREVIČIUS. …“Lietuvos dujas” ne tam, kad gautume kiekvienais metais plius 30% padidėjimą? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis premjere! Primenu, kad klausti yra 60 sekundžių, maximum 70, bet ne 90.
G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega Auštrevičiau. Todėl mes dabar ir mokame daug mažiau už dujas, nei moka pasaulis, kaip jūs žinote, visa Europos Sąjunga. Kaip tik dėl to, kad įsileidome į savo akcininkų dalį ir „Gazpromą“, ir „Rurgazą“, mes dar nemokame tiek, kiek pasaulis. O žinia apie tai, kad brangsta dujos, ateina ne iš Lietuvos, net ne iš „Gazpromo“, o iš pasaulio rinkų, tai priklauso nuo naftos kainos, yra tam tikras skaičiavimas. 30% – tai tik kalbama apie tai. Bus skaičiuojama 6 mėnesių dujų kaina, lyginant su naftos kaina, kuri, kaip žinote, gerokai svyruoja, ir mes matysime. Gali būti 15, 12 ir mažiau, o žmonėms pabrangimas bus ne didesnis nei 5%. Todėl gąsdinti nereikia.
Dėl spinduliuojančios saulės iš mūsų biudžeto projekto. Manau, kad jinai pašildys ir jus, ir jūsų partiją. Manau, kad reikia mums eiti ir ieškoti sprendimų.
Dėl mokesčių mažinimo. Na, mes šiandien kaip tik kalbėjome su keliais šimtais verslininkų Verslo žinių konferencijoje ir su finansų ministru atsakinėjome į klausimus. Bent aš neišgirdau nė vieno verslininkų skundo dėl per didelės mokesčių naštos. Aišku, jie norėtų, ir mes aiškiai pasakėme, kad mūsų Vyriausybė po mėnesio, galbūt šiek tiek daugiau, nuspręs, ką šiandien galime patobulinti mokesčių srityje siekdami gerinti verslo sąlygas.
Tačiau mokesčiai nėra vienintelis dalykas, didinantis šalies konkurencingumą, gerinantis verslo sąlygas. Mes jau minėjome ir ne kartą kalbėjome, kad Švedija, Suomija ar Danija būtų pačios blogiausios šalys šioje srityje, nes jų mokesčiai yra patys didžiausi. Aišku, tai yra vienas iš būdų pritraukti, šiuo atveju mes konkuruojame, mes turime ieškoti sprendimų, mes ieškosime. Tačiau, kaip žinote, jeigu jūs kalbate apie pajamų mokestį, jis tik nuo liepos 1 d. yra sumažintas. Mes norime turėti daugiau statistikos, norime žiūrėti, kaip renkamas biudžetas, kokie yra veiksniai. Mums po dviejų darbo mėnesių būtų per daug drąsu daryti tokias radikalias reformas, kurių visi reikalauja, bet tam tikri mažinimai yra numatyti. Mes dėl to konsultuojamės su savo socialiniais partneriais, asocijuotomis verslo struktūromis, ieškome sprendimų. Bet sutikite, tikiuosi, sutiksite, kad Lietuva, ko gero, turi mažiausią mokesčių naštą, nors šiuo atveju tobulumui ribų nėra. Yra sprendimų, kuriuos tikrai galėtume priimti ir mažindami šešėlinę ar pusiau šešėlinę verslo dalį, ir gerindami mokesčių administravimą, ir panašiai.
Man atrodo daug svarbesnis dalykas verslininkams yra mažinti biurokratiją. Ir su Investuotojų forumu susitikau. Daugiau kaip 50 organizacijų, kontroliuojančių verslą, nėra geras dalykas. Todėl mes įkursime arba atkursime, santykinai dabar vadinu, Saulėlydžio komisiją. Ta užduotis kol kas yra pavesta Vyriausybės kancleriui. Jis neseniai pradėjo dirbti. Šioje srityje mes ieškosime, kaip surasti sprendimus sumažinant biurokratiją, supaprastinant procedūras, ir galbūt rasime sprendimus, kaip sumažinti mokesčių naštą, jeigu tokie sprendimai bus.
Kita vertus, kaip jūs gerai žinote, jūs taip pat nueinate ir su aukštųjų mokyklų dėstytojais susitinkate, ir ten reikia kelti atlyginimus. Tai yra labai svarbus dalykas. Negalime jų mažinti, jie atsiliko daugelį metų. Aš tikiuosi, kad, sakysim, jūsų frakcija tikrai nepasiūlys daugiausia iš visų kitų frakcijų, kaip tai buvo pernai, padidinti biudžeto išlaidas. Aš tikrai tikiuosi, kad jūs nuosekliai laikysitės liberalios politikos ir liberalios ideologijos. Svarstydami biudžetą, aš manau, kad mes tikrai surasime konsensusą. Ačiū.
P.AUŠTREVIČIUS. Ar galima pasitikslinti?
PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpai.
P.AUŠTREVIČIUS. Būtent taip. Gerbiamasis premjere, ar mes galime suprasti jūsų pažadą, kad šilumos kaina nedidės daugiau kaip penkis, o gal, sakėte, dešimt kartų, kaip džentelmeno žodį? Procentų.
G.KIRKILAS. Apie kartus čia nėra kalbos. Tikrai negąsdinkite, nes eteris yra atviras. Paskui kas nors nusigriebia gabalą… Aišku, iš tikrųjų mes skaičiuosime. Yra tokia galimybė, kad tiek nedidės, kiek dabar kalbama, nes skaičiavimai dar vyksta. Dar pats „Gazpromas“ nepasiūlė kainos, nes, kiek aš vakar išsiaiškinau, tas kainos skaičiavimas yra gana komplikuotas dalykas. Jie laukia tų šešių mėnesių iki metų pabaigos ir tada pateiks savo pasiūlymus, bet tiek daug, aišku, kartų tikrai nedidės. Aš manau, kad 5%-10% yra optimali riba.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Karbauskis. Ruošiasi kolega E.Klumbys.
V.KARBAUSKIS (NSF). Norėčiau klausimą teikti premjerui. Gerbiamasis premjere, kadangi Europos Komisija jau yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respublikos valstybę dėl Gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklių direktyvos neįdėjimo į mūsų teisinę bazę, kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims sprendimą, pateiks Seimui nuomonę dėl Gamtinių dujų įstatymo projekto pateiktų pataisų, nes tai lemia svarstymo ir priėmimo terminus? Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kokia nors jos įgaliota institucija derasi dėl minėtos direktyvos nuostatų įgyvendinimo atidėjimo? Jei taip, tai dėl kokių, noriu sužinoti.
G.KIRKILAS. Ūkio ministerija jau yra parengusi tokias pataisas. Jos jau turbūt Vyriausybėje, ministre? Mes artimiausiu metu, aišku, netempsime, svarstysime, nes čia daug yra problemų, susijusių su šiuo įstatymu. Kaip tik vakar, aišku, ir su „Gazpromo“, ir su „Ruhrgas“ vadovais apie tai kalbėjomės, nes tai lemia mūsų sutartis, o kitus klausimus prašysiu pakomentuoti ūkio ministrą.
V.NAVICKAS. Į pirmąją klausimo dalį…
PIRMININKAS. Prašom.
V.NAVICKAS. …premjeras atsakė dėl pozicijos su Europos Sąjunga dėl veiklos skyrimo, tai yra aktualu būtent dabartinėmis dienomis. Turbūt jūs žinote Latvijos poziciją. Latvija prašo atidėti tos direktyvos įgyvendinimą, kad būtų atskirta skirstymo ir pardavimo veikla. Lietuva šią situaciją, kokia yra Lietuvos rinkoje, analizuoja, ir tą galutinę poziciją suformuluos artimiausiomis dienomis ir jus apie tai informuosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegos E.Klumbio suolo draugas J.Veselka. Ruošiasi kolegė V.Vertelienė.
J.VESELKA (TTF). Aš turiu klausimą žemės ūkio ministrei. Dar vasarą jūsų ministerija žadėjo kompensuoti žemdirbiams už sausros padarinius. Užpildėme vieną formą. Tų kompensacijų nesulaukėme. Dabar vėl gavome, kad reikia dar vieną formą užpildyti. Ką darysi, pildysime. Vis dėlto jūs aiškiai paaiškinkite, ar bus kompensacijos už sausros padarinius, ar jūs tik anksčiau laiko išmokėsite tai, kas žemdirbiams priklauso ir pagal įstatymą? Jeigu numatote papildomai išmokėti, ar iš tikrųjų papildomai už sausrą išmokėsite, ar mes tiktai pildysime, pildysime popieriukus, o gausime tai, ką ir be popieriukų gautume?
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Žemės ūkio ministerija siekė, kad viskas, kas priklauso, būtų išmokėta, o ar priklauso ir kiek priklauso, turime visi nuspręsti. Pagal kompensacijų už patirtus nuostolius mokėjimo praktiką, kurią turime kiekvieną kartą kiekvienais metais derinti su Europos Komisija, mes galime pateikti duomenis Komisijai tik tada, kai yra pasibaigęs viso derliaus nuėmimas, tai yra ne anksčiau kaip lapkričio pradžioje. Tik tada bus aišku, maždaug po lapkričio 3 dienos, kiek yra realiai patirta nuostolių, nes šiandien dar dalis derliaus nėra ir nuimta. Tuo labiau nėra aišku, kokios susiklostė kainos šį sezoną, tarp jų ir grūdų, nes nuostolius veikia ne tiktai derliaus sumažėjimas, bet ir kainų pasikeitimas. Kainų pasikeitimas tuose sektoriuose, kuriuose nukentėjo derlius, mažina nuostolių sumą ir tai kiekvienam yra suprantama, nes kainos padidėjo, kai kur ir smarkiai. Visa tai mes įvertindami matome, kad kompensacijų suma, kuri buvo skaičiuota pagal galiojančią metodiką, pritaikytą pernai ir notifikuotą Briuselyje, nors notifikavimas galioja tik vieniems metams, skaičiuotume prognozuotą nuostolio dydį, tai vasaros skaičiavimais būtų buvę per 200 mln. Dabar nuostolių suma mažėja ir ta siektina ar leistina pagal metodiką kompensavimo suma taip pat mažėja. Vyriausybė šio klausimo iki galo neišsprendė ir dėl tos priežasties, kurią minėjau, kad tai turi būti politinio susitarimo reikalas, kokiu mastu mes galėsime kompensuoti. Yra numatyta kitų metų biudžete 15 mln. litų tam, kad mes galėtume įdiegti naują prevencinę rizikos valdymo sistemą ir taikyti kompensacijas ne pagal faktą, o apdrausti draudimo sistemoje ir/arba alternatyviose sistemose sukuriant kompensavimo ar savitarpio pagalbos fondus, į kuriuos tektų įnešti valstybei arba kompensuoti įmokas, kaip ir dabar vyksta, iki 50%, o kita tiek – pats ūkininkas. Aš nenorėčiau plėtoti tos temos, ji pateikta.
O dėl pirmalaikių tiesioginių išmokų mokėjimo. Normalia tvarka pagal Europos reglamentą išmokos pradedamos mokėti gruodžio 1 dieną. Kadangi mes labai anksti paprašėme mokėti pirma laiko, kai tik paaiškėjo nuostoliai, mes turime leidimą mokėti nuo spalio 16 dienos. Kitaip tariant, užsakyti lėšas ir būtent jau kitos savaitės pabaigoje tas mokėjimas turi prasidėti ir mokėsime iš esmės visiems, nes šį kartą sausra aprėpė iš esmės visus regionus, todėl Mokėjimų agentūra yra pasirengusi mokėti. Dėl to reikėjo forsuoti darbus įvertinant, patikrinant, tikrai mes tai darome dėl to, kad greičiau būtų mažinama finansinė įtampa. Vakar turėjome susitikimą su kreditoriais. Deja, bankininkai ambicingai neapsilankė, nors buvo kviečiami, mes galėjome kalbėti tiktai su kreditoriais, kuriems ūkininkai yra įsiskolinę kaip tiekėjams. Radome daugelį būdų, apie kuriuos nekalbėsiu, kaip sumažinti jų įtampą. Jie dabar turi finansinių problemų, nes žemdirbiai negali atsiskaityti. O paskui, kai prasidės 50% išmokų mokėjimas, ši įtampa irgi sumažės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolegė V.Vertelienė. Ruošiasi S.Pabedinskas. Prašom.
V.VERTELIENĖ (DPF). Dėkoju pirmininkui. Mano klausimas skiriamas premjerui, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrams. Vis dažniau girdimas raginimas, kad Valstybinė ligonių kasa turi būti atskira nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, nors tik prieš kelerius metus Valstybinė ligonių kasa buvo prijungta prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligonių kasa iš esmės Europos Sąjungos supratimu yra valstybinė agentūra. Tokių agentūrų vien Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos srityje yra ne viena. Pavyzdžiui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos. Žiūrint platesniu masteliu, agentūrų Lietuvoje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Centrinė projektų valdymo agentūra, tai yra viešoji įstaiga, kurią įsteigė Finansų ministerija, ir panašios. Apsisprendžiant…
PIRMININKAS. Laikas!
V.VERTELIENĖ. …ar agentūros turi būti pavaldžios ministerijoms, reikėtų spręsti dėl daugelio agentūrų pavaldumo. Kokia jūsų nuomonė?
G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Aš su jumis sutinku, kad mes tikrai blaškomės šiame reformų kelyje. Prieš tai patys tokie radikaliausi mūsų reformatoriai aiškino, kad reikia padaryti taip, paskui tie patys su ta pačia energija aiškina, kad reikia priešingai. Iš tikrųjų reikia spręsti. Aš pasakysiu sąžiningai, kad neturiu nuomonės tuo konkrečiu klausimu, kur jūs klausėt. Bet bijau, kad toks mūsų dažnas sprendimų keitimas irgi nėra geras, nes tuoj pat atsiranda mažų mažiausiai papildomų išlaidų ir panašiai. Ar ne panašiai pas mus atsitiko su aukštojo mokslo reforma? Tik prieš kelerius metus, aš prisimenu labai gerai, visi čia sakėm: pas mus per mažai studentų. Dabar jau jų per daug, dabar jau kokybė bloga, dabar jau blogai, kad universitetai yra autonomiški ir panašiai. Iš tikrųjų reikia daug rimčiau darant reformas priiminėti sprendimus, o konkrečiai aš prašyčiau, kad atsakytų ministrė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gal galima būtų pratęsti?
PIRMININKAS. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ieškant analogijos, galima įžvelgti tokią analogiją kad ir su Nacionaline mokėjimų agentūra, kuri veikia prie Žemės ūkio ministerijos, nes padeda įgyvendinti mums deleguotas valstybės funkcijas. Žinoma, mes šios tarnybos problemai atstovaujame ir Vyriausybės lygiu, ir europiniu lygiu. Ir tai yra natūralus ir suprantamas dalykas. Aš nemanau, kad savarankiškų, ne prie ministerijų veikiančių tarnybų atsiradimas palengvintų sveikatos sistemos darbą arba juo labiau palengvintų Vyriausybės darbą. Šiaip ar taip vis tiek toms pozicijoms ar temoms turėtų atstovauti ministrai, kurie atsako už valstybinį tos sistemos reguliavimą. Taigi aš būčiau linkusi palaikyti tokią sistemą, kuri yra. Ir kažin ar yra svaresnių argumentų sistemą keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas papildys? Prašom, ministre.
R.TURČINSKAS. Iš tiesų buvo laikas, kai Valstybinė ligonių kasa nepriklausė ministerijos pavaldumui, po to priklausė ir dabar priklauso. Įvairių laikotarpių buvo, tačiau norėčiau pasakyti, kad gal principingai reikėtų žiūrėti į tą klausimą, kad vieno asmens rankose nebūtų formuojama, jog yra, pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, jos sprendimai, kurie yra „nuleidžiami“ per ministeriją ir po to skirstomos lėšos iš Valstybinės ligonių kasos. Aš turiu pasakyti, kad mes padarėme vieną žingsnį, aš atsisakiau būti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininku, kad nebūčiau tas pats asmuo, kuris ir nurodymus duoda, ir po to vykdo. Aš manau, pagrindinis tikslas yra, kad būtų pakankamas finansavimas, ir prašau gerbiamųjų kolegų svarstant biudžetą tikrai atsižvelgti į Vyriausybės nutarimą, yra ryškus augimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. O iš esmės manau, kad siekiant bendro tikslo galima išnagrinėti Europos Sąjungos valstybių patirtį ir tada priimti sprendimus. Tačiau esu įsitikinęs, jog karštai ir staiga neišdiskutavus priimti sprendimai, ar tai būtų vienas, ar tai kitas, neatneša mums nieko gero. Todėl, manyčiau, prieš tai mes turim čia išdiskutuoti ir po to priimti sprendimą. Ačiū.
Z.BALČYTIS. Jeigu galima, pirmininke, dėl tos priežasties.
PIRMININKAS. Prašom.
Z.BALČYTIS. Tas ligonių kasų prijungimas buvo sąlygotas labai paprasto dalyko. Kai turėjo sprendimo teisę, kaip paminėjo šiandieną ministras, vis dėlto vienas iš pagrindinių klausimų yra finansavimas, kai ligonių kasos buvo įsiskolinusios šimtus milijonų litų ir kai per Vyriausybės valandą 50% klausimų būdavo dėl finansavimo, todėl buvo prijungta, ir šiandieną klausimų nebekilo, nebelieka. Manau, kad visiškai normali yra funkcionuojanti sistema, kai tos srities ministras turi teisę daryti politiką ir ligonių kasų klausimais, ir dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai yra gyvenimo patvirtinta, ir aš manau, kad taip ir ateityje turėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia S.Pabendinskas, ruošiasi kolega J.Čekuolis.
S.PABEDINSKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas susijęs daugiau su žemės ūkiu ir manęs to prašė…
PIRMININKAS. Prašom.
S.PABEDINSKAS. … kaimiečiai. Ministrės šiuo metu nėra, taigi aš atsisakau savo klausimo. Palieku kitai Vyriausybės valandai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerai, sutaupysim, kitą kartą paklausit. J.Čekuolis, ruošiasi A.Kubilius.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų kultūros ministrui apie šios dienos dalykinę Seimo aktualiją. Iš ryto mes turėjome balsuoti, dėl Autorių teisių įstatymo naujos redakcijos. Balsavimas atidėtas popietiniam posėdžiui. Sprendžiant iš reakcijos, salėje labai dviprasmiškos yra pozicijos ir nuomonės. Projektas buvo rengtas ankstesnės Vyriausybės. Jūs – naujas žmogus ministerijoje. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, jūsų vertinimą, nes tiek tarp autorių, tiek ir tarp jų teisių gynėjų yra labai nevienareikšmiškos nuomonės, ypač kalbant apie tą privalomą kolektyvinį autorinių teisių atstovavimą per LATGA ir apie LATGA’os kaip institucijos, gal mažai atskaitingos institucijos, kaip kiti nuogąstauja, tarsi dar didesnį sustiprėjimą, jos tokį finansinį sustiprėjimą, ir tai ne visiems, atrodo, yra geras dalykas. Tai kokia būtų jūsų nuomonė dėl šio projekto ir jame nagrinėjamų problemų? Ačiū.
J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary Jonai Čekuoli. Iš tikrųjų labai ačiū už šį klausimą, nes šiandieną savo kabinete labai įdėmiai žiūrėjau šio klausimo priėmimo stadiją visą posėdį ir įsiminiau visų kalbėjusių Seimo narių pastabas ir nuogąstavimus. Pirmiausia labai norėčiau, ir čia kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius, kad atskirtume du dalykus. Vienas dalykas – tai yra įstatymas, kurį priimti mus įpareigoja dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos. Viena yra 2001 metų, kita yra 2004 metų, jos yra sudėtos į įstatymą. Kitas klausimas – tai asociacijų, būtent dviejų agentūrų, kurios saugo autorių teises, tai būtent LATGA’os ir AGATA’os vadovų nevisiškai pamatuoti ir nevisiškai teisingi veiksmai, ir nevisiškas sutarimas su verslo visuomene, kuris iš esmės galbūt suteikia tokias asociacijas… kad daugelis Seimo narių labai prieštarauja įstatymui. Įstatymas to nereglamentuoja, plius mes su šiuo įstatymu vėluojame, ir Europos Komisija birželio 1 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą, kad jau pradėta pažeidimų procedūra dėl minėtų direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę. Mes iš tikrųjų vėluojame ir sulauksim bėdos iš Europos Sąjungos.
Tačiau, kaip jau minėjau, yra dvi problemos. Šis įstatymas visiškai nereglamentuoja sąsajų, kur iš tikrųjų Lietuvoje yra problemų. Aš, tik pradėjęs dirbti kultūros ministru, atkreipiau dėmesį į problemą, kad mūsų LATGA ir AGATA, šios asociacijos, kažkaip labai neprotingai galbūt, sakyčiau, labai neetiškai kartais elgiasi su verslininkais, su tais, kurie naudoja meninį produktą arba intelektinę nuosavybę ir ne visada yra teisūs. Noriu visiems užtikrinti, kad šios asociacijos iš tikrųjų turi sudaryti sutartis ir nereikalauti, o sutartis pagal Civilinį kodeksą yra susitarimas tarp dviejų subjektų. Ir jeigu sykį viena ar kita asociacija reikalauja vieno, o kita šalis reikalauja kito, tai yra jų susitarimas. Jeigu to susitarimo nėra, tai tada yra teismas. Tačiau nuolaidas reikia daryti iš abiejų pusių.
Dėl pasiūlymų dėl įstatymo, kad į komisiją būtų įtraukti ne tiktai Kultūros ministerijos atstovai, bet ir Teisingumo ministerijos, ir kitų ministerijų, mūsų Kultūros ministerija visiškai neprieštarauja. Ir būtų labai gerai, Vyriausybės nutarimu galbūt mes galėtume patvirtinti šią komisiją ir iš tikrųjų sutaikyti kelis subjektus, tai būtent: autorines teises ginančias LATGA ir AGATA su kitom struktūrom, kurios moka už visą autorių produkciją, už visą autorinę teisę, dabar yra ir kompiuterinės programos. Čia yra daug, turima omenyje ne tik muzikos kūriniai, dailės paveikslai ir visa kita. Vieną kartą pas valstybės sekretorę prie apvaliojo stalo jau buvo susirinkę tiek restoranų ir viešbučių savininkai, tiek LATGA’os atstovai ir priėjo prie bendros nuomonės. Manau, tokie susitikimai turėtų būti ne pavieniai. Mano supratimu, norint iš tikrųjų galima rasti šių dviejų struktūrų susitarimą. Taigi dar kartą labai prašyčiau, jeigu būtų galimybė, po pietų kiekvieno Seimo nario ir net gerbiamosios Seimo narės L.Mogenienės, kurios rimtus argumentus dėl kvadratinių metrų aš girdėjau, taip pat Seimo nario pono V.Domarko, kurio argumentai, kaip nepriimti to įstatymo, taip pat svarūs, noriu dar kartą pasakyti…
PIRMININKAS. Ministre, laikas!
J.JUČAS. Tai yra du skirtingi dalykai. Ačiū jums. Atsiprašau už galbūt per ilgą savo kalbą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre ir gerbiamieji kolegos, yra nustatytas laikas ne tik klausti, bet ir atsakyti. Prašyčiau disciplinuoti savo kalbas. Man atrodo, ir kolega K.Glaveckas norėjo tai pasakyti. Aš pasakiau už abu.
Dabar klausia Andrius. Vis dėlto. Gerai. K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal mūsų reglamentą minutė – klausimui, dvi – atsakymui. Ministras Pirmininkas kartais sau leidžia daugiau, bet kai ministras kalba 10 minučių…
PIRMININKAS. 10 nebuvo.
K.GLAVECKAS. …iš anksto surepetuotą klausimą, aišku, atrodo labai negražiai.
J.JUČAS. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Nieko. 10 minučių nebuvo, nesijaudinkite, tas rekordas dar neviršytas.
A.Kubilius. Prašom. Ruošiasi kolega A.Rimas.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, norėjau jūsų paklausti klausimą, susijusį su „Mažeikių nafta“. Šiandien, kaip rašo įvairios Lietuvos žinių agentūros, žinomi Rusijos politikai lankėsi čia ryšium su mūsų diplomatinių santykių 15 metų jubiliejumi ir gal dėl lietuviško vaišingumo labai atvirai pakalbėjo. Aš cituoju, kaip pranešė spauda, įskaitant ir poną Konstantiną Kosačiovą, kuris labai aiškiai formulavo, kad Lietuva padarė klaidą, parduodama „Mažeikių naftą“ Lenkijai, todėl sulauks pasekmių, t.y., kaip čia rašoma, anksčiau ar vėliau gali turėti ir kitokių problemų dėl naftos tiekimo. Toks aiškus politikų padarytas priežasčių įvardijimas, kodėl yra netiekiama nafta, yra tikrai labai vertingas tolesniems apmąstymams. Kitą savaitę, kaip žinau, jūs dalyvausite Vadovų Taryboje, vyksiančioje Suomijoje, kur taip pat vyks Europos Sąjungos ir Rusijos pokalbiai dėl tolesnės santykių perspektyvos. Ar jūs esate pasiruošę kelti klausimą taip, kaip jis yra suformuluotas pačių rusų politikų, kad naftos tiekimo nutrūkimai yra sąlygoti politinių priežasčių?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, nepaisant naujojo jūsų rango, jums galioja ta pati taisyklė – 60, maksimum 70, sekundžių. (Balsai salėje) Prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Kaip žinote, iš tikrųjų, formaliai žiūrint, „Jukos“ „Mažeikių naftos“ akcijas pardavė „PK Orlen“, bet ką jau darysi. Aš nesutinku su tais vertinimais. Beje, kalbėjau ir su pačiu K.Kosačiovu. Man atrodo, kad ta nuomonė, kurią kartais sako Rusijos politikai viešai, nevisiškai sutampa su tuo, ką jie kalba, tarkim, privačiai. Tai viena klausimo pusė.
Antra pusė. Aš esu iškėlęs šį klausimą įvairiais lygiais – ir kalbėdamas su Europos Komisijos Prezidentu, ir kalbėdamas su šiuo metu pirmininkaujančios Suomijos premjeru, kur su vizitu buvau dvi ar trys savaitės atgal. Dėl Europos Vadovų Tarybos nesu tikras, kad būsiu pakviestas dalyvauti ir sėdėti prie vieno stalo, nes šiuo metu sprendžiamas „dviejų lėkščių“ klausimas. Kitaip sakant, Prezidentas yra pirmas. Ar premjeras bus pakviestas į tą vakarienę, kuri planuojama, su Rusijos Prezidentu, nežinau. Nors Suomijai iškyla ta pati problema, bet atsakymo kol kas neturime. Pasakyti negaliu, ar kelsiu, ar nekelsiu, nes nežinau, ar būsiu pakviestas prie stalo ir ar bus lėkštė. Bet šiaip šį klausimą jau esu ne vieną kartą kėlęs, taip pat ir neformaliuose susitikimuose mes esame aiškiai pasakę, kokia yra tiekimo „Mažeikių naftai“ situacija.
Kita vertus, kaip žinote, „PK Orlen“, perimdamas „Mažeikių naftos“ valdymą, ruošiasi dirbti iš jūros per Būtingės terminalą, per Klaipėdos naftos terminalą. Jie sako, kad dauguma tokių įmonių kaip „Mažeikių nafta“ dirba apskritai iš jūros. Koks toliau bus santykis su naftotiekiu, pažiūrėsime. Formaliai Lietuva yra atlikusi visus savo veiksmus dėl naftotiekio, mes esame pasiūlę Rusijai pagalbą, jeigu to reikia, jeigu ten sunku suremontuoti. Štai tokie yra mūsų veiksmai, jeigu taip trumpai pasakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi kolegė J.Zinkevičiūtė. A.Rimas. Prašom.
A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimą noriu adresuoti sveikatos apsaugos ministrui. Statistikos departamentas atliko tyrimą, Lietuvos gyventojų apklausą ir nustatė, kad respublikoje yra apie 200 tūkst. gyventojų, kurie visiškai neturi dantų. Mano klausimas būtų toks: ar tikri tie duomenys? Jeigu jie tikri, tai kelia didžiulį susirūpinimą. Ką Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija numato daryti?
R.TURČINSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš taip pat žiūrėjau tuos statistikos duomenis ir turiu čia atsinešęs visą medžiagą. Tačiau labai trumpai gal pasakyčiau, kad Lietuvoje išsamių statistinių tyrimų šia tema iki šiol nebuvo atliekama. Pasirinktinai buvo apklausta 9 tūkst. respondentų ir iš jų padaryta visą Lietuvą apimanti išvada.
Apskritai per tą trijų mėnesių laikotarpį teko du kartus asmeniškai susitikti su Odontologų rūmų vadovybe ir kalbėtis apie visas problemas. Tačiau atskirai apie šią problemą nekalbėjome, kad 200 tūkst. be dantų. Po to, kai pamačiau medžiagą, paprašiau informacijos apie padėtį Lietuvoje ir man buvo pasakyta, kad šiandien tikslios statistikos nėra. Jau šių metų spalio mėnesį viena Kauno medicinos universiteto doktorantė gvildens šią temą. Domėjomės ir odontologai pripažįsta, kad yra galimybė ir nesant nė vieno danties daryti protezus. Turiu pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Valstybinė ligonių kasa tris kartus padidino kitiems metams skiriamas lėšas, skirtas žmonėms, stovintiems eilėje dantų protezams įsigyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi kolega K.Glaveckas.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui, nes tai susiję su pensijų sistemos reformos finansavimu iš valstybės biudžeto. Vyriausybės 2006–2008 m. programos priemonėse numatyta asignavimus išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kurios pervedamos į privačius kaupiamuosius pensijų fondus… „Sodrai“ kompensuoti tik 50% patirtų išlaidų. Kadangi negavome Vyriausybės medžiagos dėl „Sodros“ 2007 m. biudžeto projekto ir neturime duomenų, norėčiau jūsų paklausti, kokią lėšų sumą numatyta iš 2007 m. „Sodros“ biudžeto pervesti į privačius kaupiamuosius pensijų fondus ir kokią dalį kompensuos Vyriausybė? Kiek lėšų turės dengti „Sodra“ iš savo biudžeto? Ačiū.
G.KIRKILAS. O kodėl nenorite ministrės klausti? Ar jūs įsivaizduojate, kad aš turiu visas kiekvienos ministerijos detales žinoti? Prašyčiau, kad atsakytų ministrė.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Galėčiau atsakyti gerbiamajai Jadvygai.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Noriu pasakyti, kad pirmadienį Vyriausybėje patvirtinome tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžetų projektus. Ir valstybės, ir „Sodros“ biudžete yra numatyta, kad atsakomybe dėl pervedamų 5,5% į pensijų kaupiamuosius fondus dalijamės pusiau, tai yra pusė sumos bus dengiama iš Privatizavimo fondo, pusė bus dengiama iš „Sodros“ biudžeto. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų „Sodros“ biudžetas pajėgus tuos įsipareigojimus įvykdyti ir tuos apie 300 mln. litų, kurių reikia, numato savo biudžete. Kita pusė yra numatyta Privatizavimo fonde.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas klausia. Ruošiasi kolegė V. Čigriejienė.
K.GLAVECKAS (LSF). Klausimas žemės ūkio ministrei, bet kadangi jos nėra, gal tada paklausiu ūkio ministro ir finansų ministro.
PIRMININKAS. Prašom.
K.GLAVECKAS. Žemės ūkio finansavimas iš visų šaltinių nuo 2001 iki praeitų metų, šių metų, iš esmės išaugo keturis kartus. Laisvosios rinkos instituto tyrimo dėl 2007 m. biudžeto pastabų vienas iš esmingiausių siūlymų yra tas, kad vertėtų kaip nors sumažinti valstybės finansavimą žemės ūkiui. Ilgalaikio ekonominio augimo strategijos požiūriu ekonomikos augimą, be vidaus vartojimo, lemia ir techninė pažanga, kuri sudaro du trečdalius, o investicijos į žemės ūkį, natūralu, kiek mažiau yra susijusios su technine pažanga. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar politiškai įmanoma, ar jūs rasite stiprybės kitų metų biudžetą koreguoti ir finansavimą sumažinti žemės ūkiui, turint tikslą padidinti tuos ekonomikos sektorius, kurie lemia techninę pažangą ir kurie finansuojami sąlyginai daug blogiau. Ačiū.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Matyt, puikiai prisimename tuos laikus, kai mes derėjomės dėl Stojimo į Europos Sąjungą sutarties, kai reikėjo, kad pritartų ne tik verslo atstovai, sėdintys Seimo posėdžių salėje, bet taip pat reikėjo, kad ir žemdirbių atstovai pritartų mūsų pagrindiniam siekiui. Ne tik Lietuva, bet visa Europa dėl žemės ūkio srities ne didesnio finansavimo, bet iš tikrųjų palaikymo… Mes patys supratome, kad mūsų žemės ūkio produkcija turi būti konkurencinga. Kad ji būtų tokia, valstybė arba kažkas turi subsidijuoti. Taigi buvo suderėta, kad Lietuvai būtų ne mažiau kaip 2,5 mlrd. litų 2004–2006 metų perspektyvoje, kad tai būtų atskira eilute išskirta ir skirta tik žemės ūkio sričiai. Šis finansavimas kaip tik ir leidžia mums kelti ne tik kultūros, švietimo, sveikatos, verslo sričių žmonių pragyvenimo lygį, bet ir tiems 18 ar 20% žmonių, kurie pagal susiklosčiusias tam tikras istorines aplinkybes atsidūrė žemės ūkyje. Jie stengiasi visokiais būdais pragyventi iš savo veiklos, bet negali dėl tarptautinės konkurencijos iš jos pragyventi. Ir Lietuva, ir Lenkija, ir visos kitos valstybės privalo skatinti ir padėti papildomai finansuodamos, arba dotuodamos. Šis papildomas finansavimas, išdėstytas per daugelį metų, ir duoda žemės ūkio sričiai daugiau piniginių lėšų. Tai yra skirta išlyginti regionams, regionų plėtrai, ko ir siekiame, kad tie žmonės, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, parduodami savo produkciją, galėtų sudurti galą su galu, pragyventi ir tuo būdu sumažinti valstybės poreikius, arba spaudimą dėl socialinių pašalpų ir kitų dalykų. Mes matome, kokie teigiami pokyčiai šiandien yra kaime, žmonės pradeda tikėti ateitimi, pradeda keisti stogus, tverti tvoras. Tai leidžia mums tikėtis, kad ir mūsų žemės ūkyje dirbantys ūkininkai ateityje gerai gyvens, kaip ir kitose išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse – Prancūzijoje, Vokietijoje ir panašiai. Todėl aš tikrai manau, kad politika, numatyta Stojimo sutartyje, yra skirta mūsų Lietuvos žmonių geresnio gyvenimo kokybei užtikrinti, ji yra teisinga ir jokių didelių biudžeto korekcijų daryti nereikia, nes tai yra atskiras susitarimas, pagal kurį nė viena Vyriausybė negali kištis į šiuos pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čigriejienė. Ruošiasi kolegė R.Kšanienė.
G.KIRKILAS. Ar galima būtų dar papildyti? Nesusilaikau, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
G.KIRKILAS. Aš manyčiau, kad negalima visų sprendimų matuoti vien tik ekonomine nauda, arba ekonominiu požiūriu, nes mes taip išnaikinsime žemės ūkį, o paskui išnaikinsime ir kitas mažiau vertingas ekonominiu požiūriu šakas. Čia ministrui aš pritariu. Tačiau, kita vertus, jūsų klausime slypi tam tikra potekstė, su kuria aš nesutikčiau. Kaip tik ši Vyriausybė turbūt daugiausia dėmesio skirs ir per biudžetą, ir planuodama 2007–2013 metų perspektyvą mokslo, technikos inovacijų plėtrai. 10% šios perspektyvos yra skiriama būtent tam. Duok Dieve, visa tai sėkmingai panaudoti. Todėl šiuo metu, jeigu taip politiškai žvelgtume į šiuos sektorius, žemės ūkio sektorius, kuriam skiriamas tikrai didesnis finansavimas dėl to, kad prieš tai galbūt atsiliko dėl kitų priežasčių, dėl Lietuvos tradicijų, dėl to, kad tai yra susiję iš dalies ir su kultūra, kaip jūs žinote, nekonkuruoja, neatima pinigų iš kitų, sakysime, technologiškai ir kitaip pažangių sektorių. Tai nėra problema kaip jūs keliate šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą kviečiu V.Čigriejienę paklausti. Ruošiasi kolegė R. Kšanienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, mano klausimas jums labai konkretus. Kada jūs ruošiatės įgyvendinti Santariškių miestelio projekto idėją, nes daug kalbama, bet nieko nedaroma. Turi būti perkelta Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Vilniaus universitetinės ligoninės Moterų klinika, kuri yra kartu ir (…) centras. Tiek vienoje įstaigoje, tiek kitoje laukiant reorganizacijos pabaigos blogėja materialinė bazė, nusidėvėjusi aparatūra, apie 30 metų senumo. Ypač man rūpi akušerija, kuri turėtų būti prioritetinė sritis. Jeigu užsitęs miestelio kūrimas, ar neatrodo, kad šias įstaigas reikia paremti finansiškai arba kuo greičiau padėti įgyvendinti Santariškių miestelio idėją, ypač chirurginio akušerinio korpuso statybą? Ačiū.
R.TURČINSKAS. Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimą, tai iš tiesų aktuali problema. Prieš mėnesį buvome susitikę su Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi profesoriumi Aleksandru Laucevičiumi ir kalbėjome kaip tik apie Akušerijos chirurgijos klinikų statybos pradžią, nes liepos 17 d., dar pavasario sesijos paskutinę dieną, yra priimtas įstatymas, kuris leis tų įstaigų, apie kurias kalbėjote, Vilniaus mieste pardavimą ir tų lėšų naudojimą šiai klinikai statyti. Manau, bus priimti reikiami teisės aktai, tada mes tikrai nedelsdami pradėsime šios problemos sprendimą, o jau ateinančią savaitę susitiksime ir kalbėsime plačiąja prasme – dėl Santariškių miestelio, kuriame turėtų įsikurti ir infekcinės ligoninės iš Žvėryno, ir t.t., dėl viso Vilniaus miesto (…) restruktūrizacijos. Tas yra numatyta, bet šiandien, pasakyti tiksliai kada, tikrai dar negalėčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia R.Kšanienė. Prašom.
R.KŠANIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, mokslininkų nustatyta, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, veikiančių žmonių sveikatą, yra stresas ir aplinkos tarša. Apie 94% atliekų Lietuvoje šalinami sąvartynuose. Paskutinius septynerius metus Aplinkos ministerijai vadovauja ministras A.Kundrotas, patyręs ir profesionalus vadovas. Valstybės kontrolė, atlikusi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklės auditą, teigia, kad artimiausiu metu problemos nebus išspręstos ir atliekų kiekis nemažės. Ar jūs nemanote, kad ministerijai neužtenka galių ir kompetencijos šiai problemai spręsti ir reikėtų jūsų iniciatyvos išjudinti savivaldybės bei kitas institucijas šiuo klausimu? Dėkoju už atsakymą.
G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Dėl streso. Turbūt daugiausia streso mes patiriame čia, per Vyriausybės valandą. Tuo požiūriu, nežinau, gal reikėtų siūlyti panaikinti Vyriausybės valandą ir būtų didelis indėlis kovojant su stresu.
O šiaip aš norėčiau… aišku, jeigu tokios iniciatyvos reikia, tikrai galime, bet, tikiuosi, kad ministras A.Kundrotas atsakys į šį klausimą.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Mes jau ne kartą diskutavome panašia tema. Dėl daugelio procesų Lietuvoje norėtume matyti, kad viską sugebame išspręsti vienu kartu. Tačiau kai kurie sprendimai, matyt, turi savo loginę seką – kai ką reikia daryti pirmiau, kai ką reikės daryti kitu žingsniu ir panašiai. Aš ne kartą aiškinau, kad sąvartynų sutvarkymas yra pirminis europinių reikalavimų įgyvendinimas. Nuo 2009 metų vidurio mes negalėsime vežti nė vienos tonos atliekų į neįrengtą pagal europinius reikalavimus sąvartyną. Lygiai taip pat yra ir dabar atliekami žingsniai, pavyzdžiui, konteinerių papildomas pirkimas visoms savivaldybėms. Labai greitai pamatysite šiek tiek pasikeitusį miesto veidą – padaugės konteinerių aikštelių, perspektyva – yra numatytas rūšiavimo linijų pirkimas ir panašiai. Manau, kad visi norėtume, kad tie procesai vyktų greičiau, tačiau yra ir piniginių, ir laiko, ir kitokių dalykų, kurie tuos veiksmus sustato į eilę. Jeigu nebūtume tokie apsileidę, jeigu nebūtų buvę tokios prastos atliekų tvarkymo padėties anksčiau, jie būtų greitesni. O dabar, matyt, užims keletą metų, kol galėsime pasakyti, kad visos atliekos tvarkomos civilizuotai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai ir mielieji kolegos.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ir Seimo nariai už klausimus.
PIRMININKAS. Malonu. Taigi rytinis posėdis baigtas. Vakarinis 15 valandą ir tęsime nagrinėti tuos klausimus, kurių neišnagrinėjome rytiniame, visų pirma – rezoliucijos projektą. Posėdis baigtas. Gero apetito.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.