Septynioliktasis
(221) posėdis
2006
m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl V.Nausėdaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininke“ projektas Nr.XP-1606. Pranešėjas – J.Lionginas. Atsiprašau, K.Glaveckas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė V.Nausėdaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininke projektą ir jam vienbalsiai pritarė. Savo ruožtu noriu palinkėti Vertybinių popierių komisijos pirmininkei sėkmės darbuose arba toje srityje, kuri iš tikrųjų yra dinamiška, kuri turi daug galimybių, bet kartu turi ir daug rizikos. Patys geriausi linkėjimai šiame darbe ir, saugok Dieve, nuo problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui Ar yra dar norinčių kalbėti? Nėra? Kandidate Vilija, ar norite tarti žodį? Nėra noro. Gerai, tada prašome dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Prašome balsuoti dėl V.Nausėdaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininke. Ne po svarstymo, dabar jau dėl skyrimo.
Už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Sveikiname Viliją Nausėdaitę, tapusią Vertybinių popierių komisijos pirmininke. (Plojimai)
Slapto balsavimo dėl A.Kubiliaus išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatai
Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad jūsų valia A.Kubilius išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju: už – 75, prieš – 46. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Slapto balsavimo dėl A.Čapliko išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatai
Taip pat jūsų valia A.Čaplikas išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju: už – 77, prieš – 43. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1685. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1686 (pateikimas)
Gerbiamieji, pagal susitarimą darbotvarkės 2-8a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 m. ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1685. Pranešėja – Eglė Radušytė, teisingumo viceministrė. Prašom, pateikimas.
E.RADUŠYTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums svarstyti pristatyti Vyriausybės teikiamų dviejų Seimo nutarimų pakeitimų projektus. Pirmiausia – tai Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2001 m. ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ ir antrasis nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 m. ataskaitos“ 2 straipsnio pakeitimo“. Teikiamų Seimo nutarimų pakeitimo projektų tikslas yra atsisakyti kurti atskirą valstybės turto informacinę sistemą, nes duomenys apie registruotiną, taip pat ir valstybei priklausantį turtą, yra kaupiami šiuo metu egzistuojančiuose valstybės registruose, todėl informacijos dubliavimas brangiai kainuotų valstybės biudžetui: apie 2–3 milijonus sistemai kurti ir apie 800 tūkst. litų kasmet užtikrinti sistemai funkcionuoti.
Šių metų birželio 1 d. valstybės turto informacinės sistemos kūrimo tikslingumo klausimas buvo nagrinėtas Vyriausybės Strateginio planavimo komitete. Šis komitetas pritarė nuostatai, jog netikslinga kurti atskirą valstybės turto informacinę sistemą, o būtina sukurti informacinę paieškos sistemą, leidžiančią užtikrinti valstybės turto paiešką registruose. Šių metų liepos 18 d. priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai, konkrečiai 15 straipsnio 5 dalies pakeitimai, įtvirtino nuostatą, kurioje nurodyta: „Užtikrinant sprendimų, susijusių su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, kokybę ir jų priėmimo procedūrų koordinavimą naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema“. Taigi ši sistema yra įtvirtinta ir įstatymo nuostata. Be to, praeitų metų gruodžio 20 d. Strateginis planavimo komitetas pritarė valstybės informacinių išteklių valdymo koncepcijai ir Valstybinio valdymo centro steigimui. O kaip tik šiame centre ir veiktų ši informacinės paieškos sistema. Šis valstybinio duomenų valdymo centras užtikrintų viešųjų paslaugų teikimą asmenims vieno langelio principu. Numatoma, kad informacinė paieškos sistema, leidžianti užtikrinti valstybės turto paiešką turto registruose, veiktų Valstybiniame duomenų valdymo centre. Už šio centro steigimą atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Numatyta, kad toks centras veiklą pradėtų 2007 m. sausio 1 d., o per dvejus trejus metus centras pradėtų visiškai funkcionuoti.
Ačiū už jūsų dėmesį. Gal turėtumėte klausimų, į kuriuos mielai atsakyčiau?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Egle, ar jūs galite ir 2-8b kartu pateikti?
E.RADUŠYTĖ. Tie du Seimo nutarimų projektai yra susiję.
PIRMININKAS. Jie susiję, taip? Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl abiejų nutarimų projektų.
A.SYSAS. Taip. Gerbiamoji viceministre, jums, kaip teisininkei, ar neatrodo keista, kad jūs siūlote keisti Vyriausybės nutarimą, kurio įsigaliojimo data – praėjusių metų birželio 15 diena… reikėjo parengti koncepciją. Praėjus metams ir daugiau mes bandome atgaline data jį išbraukti. Vadinasi, koncepcija buvo neparengta? Aš supratau, ką jūs aiškinote. Mane domina grynai teisiniai dalykai, kaip jūsų darbuotojai (aš suprantu, kad čia ne jūs ir ne naujasis ministras kaltas), bet ten dirba žmonės… Ar yra kas nors atsakingas, kuris stebi Seimo priimtus dokumentus ir jų įgyvendinimo tvarką, nes tai jau ne pirmas atvejis, kai Seimui atnešami nutarimai, įstatymai, kurių paprasčiausiai neįvykdo tie, kam buvo pavesta tai padaryti? Tai buvo galima padaryti ir praėjusiais metais laiku atsisakius koncepcijos panaikinti tokias nuostatas. Ar surasite, kas atsakingas jūsų ministerijoje už tokią netvarką?
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerijai buvo pavesta parengti šią koncepciją remiantis 2004 m. spalio 12 d. Seimo nutarimu, taip pat 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu bei atsižvelgiant į Ministro Pirmininko pavedimus. Teisingumo ministerija parengė koncepciją ir ją derino su suinteresuotomis institucijomis, tačiau dauguma suinteresuotų institucijų pateikė pastabas, kuriose iš esmės buvo abejojama dėl tokios valstybės turto informacinės sistemos sukūrimo tikslingumo. Todėl tas laikas užsitęsė ir tik šiais metais yra sprendžiamas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamoji viceministre! Į kitą pusę turėtumėte žiūrėti, aš čia. Gerbiamoji viceministre, jūs ką tiktai beveik ir atsakėte į mano klausimą, kad iš tikrųjų daug kas priešinosi ar nesuprato tos sistemos sukūrimo, bet šiandien mes matome, kad ir toliau yra problema, nes labai sunkiai apskaičiuojamas tas turtas. Kaip jums atrodo, dabar panaikinus ar išsispręs ta problema, ar ir toliau taip bus, nes taip ir nežinome, kiek iš tikrųjų šiandien valstybė valdo turto ir ką savivaldybė valdo patikėjimo teise? Dėkui.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Finansų ministerija yra įpareigotos remiantis Strateginio planavimo komiteto sprendimu parengti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją, kurioje kaip tik ir bus sprendžiamas šios apskaitos klausimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti nutarimų projektams 2-8a ir 2-8b? Ne? Ačiū. (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom pasakyti savo nuomonę balsuojant dėl pritarimo nutarimų projektams. Prašom balsuoti.
Už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo nutarimų projektams.
Dėl nutarimo projekto Nr.XP-1685 pagrindinis komitetas – Audito, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Dėl Nr.XP-1686 pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Gerbiamieji, dar įvykdau jūsų valią ir pasveikinu A.Čapliką su jo išrinkimu. (Plojimai)
2-3 darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1428. Svarstymo stadija. Pranešėja – Ekonomikos komiteto vardu… Kas kalbės? Atsiprašau. Tada M.Subačius Audito komiteto vardu. Prašom.
M.SUBAČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada. Audito komitetas pritarė pirmajam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, taip pat pritarė antrajam, trečiajam, iš dalies pritarė ketvirtajam, penktajam, šeštajam, septintajam, aštuntajam, devintajam pasiūlymams. Komitetas nepritarė Seimo nario J.Razmos pasiūlymui. Audito komitetas pateikė penkis pasiūlymus, kuriems komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Karpickienė – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
E.KARPICKIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs minėto įstatymo projektą, pateikė tokią išvadą: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui atsižvelgus į komiteto pritartas pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Pinskus.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat buvo papildomas. Šiam įstatymo projektui buvo gautos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Komitetas, 2006 m. rugsėjo 13 d. posėdyje apsvarstęs bei išnagrinėjęs Teisės departamento pastabas, nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kas turėtų kalbėti? E.Masiulis buvo numatytas. Kas turėtų kalbėti? Komiteto pirmininkas. Prašau. V.Bukauskas.
V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1428. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui su esminiais (…). Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš… 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji, kadangi nėra pagrindinio komiteto atstovo, darome šio klausimo svarstymo pertrauką ir pereiname prie darbotvarkės 2-9 klausimo. Socialinių įmonių įstatymo 3, 4 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1637. Pranešėjas – J.Čekuolis. Pateikimas. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija Lietuvoje galioja nuo 2004 metų. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra patobulinti ir pakoreguoti kai kurias formuluotes, išspręsti įstatymo taikymo praktikoje iškylančias problemas, kurios leistų pagerinti ir supaprastinti pirmiausia neįgalių asmenų integracijos į darbo rinką sąlygas. Kokie konkretūs pakeitimai turimi galvoje?
Pirmiausia neįgalumo lygiai ir galimų subsidijų teikimas neįgaliems darbuotojams. Šiuo metu įstatyme numatyta nuostata, jog per valstybės subsidiją remiami tie darbuotojai, kuriems yra nustatytas nuo 30 iki 55% neįgalumo lygis. Anksčiau mes turėjome invalidumo grupes, dabar yra neįgalumo lygiai. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymą buvę pirmosios grupės, tos senosios pirmosios grupės, invalidai yra prilyginti 15% neįgalumo lygiui. Išeina, kad buvę pirmosios grupės neįgalieji tarsi ir nebeturi teisės gauti subsidijų. Siekiant šį dalyką ištaisyti, o tokių dirbančių žmonių yra, siūloma, kad mes rašytume – turintys ne nuo 30 iki 55%, o iki 55% darbingumo lygį remiami per subsidijas, jeigu įsidarbina.
Taip pat siūloma nustatyti, kad panašias subsidijas ir kompensacijas gautų asmenys, kuriems yra nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tai yra pensinio amžiaus sulaukę neįgalieji. Nemažai jų dar turi galimybių ir noro toliau dirbti, tačiau darbdaviai juos veja iš darbo, nes už juos papildomų subsidijų jau nebemokama. Kažin ar tai yra teisinga, jeigu žmogus sugeba, galbūt darbo rinkoje jį reikėtų palikti.
Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, draudžiančios socialinėms įmonėms priimti neįgalius asmenis į darbą trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Tiksliau, ne draudžiančios, bet subsidija tik tokiu atveju yra mokama. Nemažai socialinių įmonių, dauguma jų, yra smulkaus verslo, ir planuoti dvylikai mėnesių į priekį, kokius turės užsakymus ar panašiai, būna sudėtinga. Todėl siūloma šį ribojimą naikinti, nes tikrai pastebėta, jog tai neįgaliesiems trukdo integruotis į darbo rinką.
Yra kelios pataisos, kurios mažina, sakykim taip, biurokratinių derinimų grandinę. Dabar reikalaujama, kad socialinė įmonė savo veiklos verslo planą suderintų net su keturiomis valstybinėmis institucijomis. Abejotina, ar tikslinga tiek daug derinti. Suprantama, kai buvo priimamas įstatymas, naujas projektas, atrodė, jog tai gali būti svarbu, kad apsisaugotų nuo hipotetiškai galimų piktnaudžiavimų. Bet praktika parodė, jog to yra per daug ir užtenka vieno derinimo toje institucijoje, kuri skiria statusą arba kuri po to skiria subsidijas. Tai darbo birža. Tiek būtų pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Žakaris. Prašom klausti.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, analogiškas pataisas dėl darbingumo lygio aš siūliau Užimtumo rėmimo įstatymui, bet jūsų komitetas nepritarė. Labai džiaugčiausi, jei jums pavyktų įrodyti tai, ką jūs siūlote.
Mano klausimas būtų dėl terminuotų darbo sutarčių. Be abejo, 12 mėnesių žmogų įdarbinti… Nebuvo galima trumpesniam laikui. Tai, be abejo, nebuvo gerai. Bet visiškai išbraukus apribojimus, bent man atrodo, gali susidaryti tokia situacija, kai žmones su negalia darbdaviai nuolat įdarbins terminuota sutartimi mėnesiui, trims, tada tęs, tęs, tęs ir tai bus iki begalybės. Žmonėms nebus jokių garantijų. Ar tai nepablogins žmonių, kuriems skirtas šis įstatymas, padėties? Ačiū.
J.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimą. Apie tai buvo galvojama rengiant įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad jūs sutinkate su mintimi, jog 12 mėnesių yra per ilgas laikotarpis. Buvo minčių įrašyti 3 mėnesius, 6 mėnesius. Palikime tai svarstyti komitete, ir tada mes priimsime optimalų sprendimą. Bet 12 mėnesių yra per ilgas terminas. Ir tai yra esmė, dėl kurios mes abu sutariame, man atrodo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Iš dalies pritariu 12 mėnesių lyg ir panaikinimui. Bet jeigu žmogus gaudavo darbo vietą ir turėjo ją garantuotai 12 mėnesių, dabar išbraukus tai, jis, kaip ir Edvardas sako, neturės jokios garantijos, jokio užtikrintumo. Ar mes nuo vienos bėdos nenušoksim prie kitos bėdos? Koks poreikis iš viso Lietuvoje yra tiems, kurie turi 15% darbingumą? Ar dėl 2–3 žmonių mes nekeičiame įstatymo ir nepradedame be reikalo laužyti ietis?
J.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimus. Dėl 12 mėnesių patikslinu, kad įsipareigoja išlaikyti šį socialinį asmenį, įdarbintą savo įmonėje 12 mėnesių, darbdavys. Ne valstybė metams sukuria darbo vietą, bet darbdavys turi įsipareigojimą jį išlaikyti savo įmonėje mažiausiai tokį laikotarpį. Socialinės įmonės, dažnai būna vytelių pynimas, krepšių pynimas ir panašiai, turi užsakymą, po mėnesio – nėra užsakymo. Yra lankstumas, būdingas smulkiajam verslui. Todėl kartais neturi garantijų, kad 12 mėnesių išlaikys.
Apie 15% ir apie buvusią pirmąją invalidumo grupę. Aš konkretų pavyzdį pateiksiu. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonė UAB „Liregus“, buvęs aklųjų kombinatas. Toje įmonėje dirbo 41 buvusios pirmosios grupės invalidas. Jų darbdavys dabar nebegali pretenduoti į subsidijas. Konkretus pavyzdys. Yra tokių atvejų, yra, ne 2–3.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai dėkoju. Aš norėjau paklausti dėl terminuotų sutarčių, pranešėjas jau atsakė. Ačiū.
J.ČEKUOLIS. Mes komitete iš tiesų rasime optimalų sprendimą, man atrodo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom klausti.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Norėčiau, kad kolega paaiškintų. Čia siūloma išbraukti skaičius 30–55% ir rašyti iki 55%. Ar tai reiškia, kad asmuo, turintis tik 5% darbingumo, galės būti įdarbinamas ir tai įmonei bus teikiamos didelės lengvatos ir panašiai?
J.ČEKUOLIS. Paaiškinu, kad mes, išbraukdami nuo 30% iki 55%, t.y. naikindami 30% ribą, suteikiame galimybę buvusiems I grupės invalidams įsidarbinti. Yra nukentėjusių žmonių, kurie nevaldo rankų, nevaldo kojų, bet sugeba dirbti kokį nors darbą. Negi mes juos turėtume stumti lauk iš darbo rinkos, kad sėdėtų namie ir nieko neveiktų? Tai yra esmė. O ar 5%, ar 0%, aš negaliu jums dabar detaliai pasakyti. Juo labiau yra akivaizdu, kad darbdavys juos vis tiek priima į darbą. Šiuo atveju šių procentų išbraukimas yra dėl buvusios I grupės asmenų.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia kolegai norėčiau priminti, kad šis įstatymas buvo rengtas neįgaliesiems, o ne įmonėms. Norėčiau pasiginčyti dėl jūsų teiginio dėl 12 mėnesių termino. Manau, tai yra pats kritiškiausias jūsų siūlymų momentas. Jūs rašote, kad ši nuostata yra nenaudinga socialinėms įmonėms. Tai prieštarauja šio įstatymo idėjai, nes ne įmonei turi būti nauda, o žmogui. Mano klausimas būtų toks. Kaip tik yra atvirkščiai, socialinės įmonės kreipiasi su pasiūlymu panaikinti apribojimus, nes jos visą laiką plečiasi, tai yra nuolatinis darbas, o ne trumpalaikis. Ta garantija suteikia tam tikrą saugumo jausmą, nes ne socialinė įmonė išlaiko, o valstybė remia tą vietą, subsidijuoja, jos įkūrimas, darbo vietos sukūrimas, gali kainuoti brangiau negu darbo užmokestis ir socialinis draudimas. Trumpalaikis priėmimas būtų, manau, nelogiškas. Leiskite nesutikti su jūsų nuostata dėl termino sutrumpinimo, nes, manau, esmė buvo ta, kad neįgalusis darbo rinkoje galėtų ilgiau jaustis saugus.
J.ČEKUOLIS. Norėčiau pakomentuoti komiteto pirmininko teiginius. Kai mes ankstyvą pavasarį diskutavome šiuo klausimu, 12 mėnesių terminas buvo vienas pagrindinių klausimų, kurie buvo keliami. Yra Neįgaliųjų įmonių sąjungos… asociacijos raštas, kuriame akcentuojamas šis klausimas, Darbo birža irgi tą patį rašo. Tik ministerija yra ta, kuri atkakliai laikosi 12 mėnesių laikotarpio. Padiskutuosime, išspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, džiaugiuosi, kad jūs teikiate tokias pataisas, man teko bendrauti ne su viena socialine įmone. Labai gerai, kad yra trumpesnis terminas, nes ateina žmonės, pasitikrina gebėjimus, pasižiūri, ar jie galės dirbti, ar jiems darbas toje įmonėje tinkamas. Tik yra kitų problemų. Socialinės įmonės gauna iš valstybės dotacijas, įsteigia darbo vietą, kad žmogus galėtų dirbti, tai yra nemažos sąnaudos. Mes turime Užimtumo rėmimo įstatymą, pagal kurį žmogus, atėjęs į darbo biržą, turi eiti per darbo rinkos mokymo tarnybą tam, kad įsigytų darbo įgūdžių, o šios socialinės įmonės jau turi parengtą darbo vietą. Kaip jums atrodo, kaip reikėtų sujungti ir padaryti, kad iš tikrųjų tos socialinės įmonės galėtų vykdyti ir mokymą?
J.ČEKUOLIS. Labai geras pasiūlymas, ypač, jeigu kalbėtume apie tas socialines įmones, kurios atsirado ne tuščioje vietoje, bet turėjo bazę. Prisiminkime, pavyzdžiui, kad ir senų laikų aklųjų, silpnaregių ir kurčiųjų kombinatus. Ten yra tos infrastruktūros šiek tiek likę ir jūsų pasiūlymas yra labai geras. Manau, per svarstymą galėsime išsiaiškinti, bet yra vienas esminis dalykas, kuris yra skubiai keistinas, t.y. įstatymo lydimasis aktas. Yra Darbo biržos įsakymas dėl subsidijų mokėjimo pagal… subsidijos neįgaliųjų įmonių darbo aplinkai, t.y. gamybinėms ir poilsio patalpoms. Jeigu anksčiau buvo 70%, tai šiais metais taikomos tik 50% subsidijos socialinėms įmonėms. Kitos įmonės, kurios įdarbina socialinės rizikos asmenis, atsiduria skritingose sąlygose. Tai yra taip pat taisytinas momentas įstatymo lydimuoju aktu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? E.Žakaris ir V.V.Margevičienė – nuomonės už. E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Labai agituoju kolegas vieningai palaikyti, nes tie žmonės, kuriems iki Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktos invalidumo grupės, dar iki kitų metų liepos 1 d. yra remiami ir gali dirbti. Tačiau man teko susidurti, ateina nauji žmonės, jauni žmonės, kurių neįgalumo lygis nustatytas 15%, 20%, 25% ir jų niekas neįdarbina, nes jie nėra subsidijuojami. Šios pataisos šią problemą išspręstų. Norint padėti žmonėms, kurie turi sunkiausią negalią, būtinai reikia šių pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nuomonių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Prašom balsuoti.
Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų ir Žmogaus teisių komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra? Ačiū.
Repliką ar dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.SYSAS. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų protokolinis įrašas paprašyti Vyriausybės nuomonės dėl šio įstatymo projekto, nes čia gana daug pataisų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nėra? Prašome išvados.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1428. Tęsiame svarstymą. Pranešėja Ekonomikos komiteto vardu – B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – suderinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso nuostatomis ir kitais teisės aktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasilikti tribūnoje. Kolega J.Razma. Jo pasiūlymui nebuvo pritarta. Dėl 7 straipsnio, keičiamo 16 straipsnio prašom, kolega, pateikti savo siūlymą.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Vyriausybės pateikto įstatymo projekto variante yra įteisinamas visuotinis dvigubas konkursas, t.y. dalyviams dabar pirmame etape nereikia stengtis pateikti maksimaliai gerą paraišką, nes automatiškai antrame etape numatomos derybos, į kurias pakviečiami keli dalyviai. Taigi pakanka pateikti vieną iš geriausių pasiūlymų, bet nebūtinai stengtis pateikti, kas įmanoma. Aš manau, toks Vyriausybės siūlymas atveria kelius korupcijai, nes antrame ture, kai derėsis keli dalyviai, kurie jau vienas kitą pažįsta, žino savo pasiūlymus, atsiranda labai didelės galimybės lenktyniauti, kuris turi daugiau ryšių su privatizavimo organizatoriais, Vyriausybe, galbūt vienas kitam iš dalies stengsis sumokėti, kad tik laimėtų. Žodžiu, nematau pagrindo įteisinti visuotinį dvigubą konkursą.
Mano siūlymas yra paprastas, kad nugalėtoju iš karto paskelbiamas geriausią konkursinį pasiūlymą pateikęs pirkėjas. Ir tik su juo gali būti deramasi, kad jis dar labiau pagerintų konkursinius pasiūlymus. Čia turėtų visi stengtis maksimaliai gerai pasirodyti pirmajame ture.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas mano, kad šis siūlymas nėra logiškas, nes jeigu paskelbiamas konkurso nugalėtojas, tai jis neturi jokios motyvacijos gerinti savo pasiūlymą. Komitetas mano, kad nebus pasiekta reikiamų tikslų ir nebus sumažinta korupcija, ir siūlo nepritarti teikiamai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti, ar pritarti kolegos J.Razmos siūlymui?
Už – 41, prieš – 4, susilaikė 22. Pritarta Seimo nario J.Razmos siūlymui.
Trečias pasiūlymas. Audito komitetas – M.Subačius. Prašom komentuoti savo pasiūlymus. Gal jūs atsiimate tuos pasiūlymus?
M.SUBAČIUS (DPF). Atsiimame. Neverta balsuoti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, dėl pritarimo po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Darbotvarkės 2-4a klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo“ įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1625. Svarstymas. Pranešėja Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo pakeitimo įstatymo projektas.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, patobulintam komiteto įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Įstatymo projektas parengtas siekiant kuo geriau tenkinti visuomenės viešuosius reikalus, padaryti veiksmingesnį teisėsaugos institucijų vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat įstatymą suderinti su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu.
Įsigaliojus Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimams, atsiradusi Pagėgių savivaldybė buvo priskirta Tauragės apskričiai, bet pagal Teismų ir prokuratūros teritorijų ribas yra priskirta Šilutės apylinkės teismui. Todėl susidaro nemažai problemų tiek prokuratūros darbuotojams, tiek policijos darbuotojams vykdyti savo pareigas, nes tai ekonomiškai labai apsunkina jų darbą. Todėl, gerbiamieji kolegos, atsižvelgdama į visą logiką ir teritorijų suskirstymą, prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
Jeigu galima, galbūt aš iš karto apie įstatymą, kuris yra būtinas taikant šį įstatymą, nes šie abu projektai yra labai susiję.
PIRMININKAS. Prašom.
A.STAPONKIENĖ. Įstatymo įgyvendinimo tvarkai nustatyti taip pat būtinas atskiras įstatymas, kuriuo turėtų būti nustatyta, nuo kada bus pradedamos taikyti naujos nuostatos, kokie bus nagrinėjamų bylų, perduotinų kitam apylinkės teismui ar teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo, kriterijai ir tvarka. Tuo tikslu yra parengtas ir jums taip pat yra teikiamas svarstyti įstatymo projektas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Jo labai gremėzdiškas pavadinimas, bet, deja, toks pavadinimas. Kviečiu pritarti ir šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje? A.Endzinas. Prašom. Prašom į tribūną. Savo vardu kalbėsite, Audriau?
A.ENDZINAS. Taip.
PIRMININKAS. 5 minutės.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkui Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, atlikus administracinę reformą atsitiko taip, kad Pagėgių savivaldybė pateko į Tauragės apskritį. Nors teritorinė administracinė reforma įvyko, bet teismai ir prokuratūra dirbo po senovei ir susidarė daug techninių nepatogumų, kai žmonės dėl elementaraus ginčo turėdavo važiuoti apie 70 km parašyti skundą, po to grįžti namo, po to vėl atvažiuoti į teismą. Neretai nesusirinkus teismo dalyviams teismas būdavo atidedamas. Šis važinėjimas būdavo gana brangus ir dėl to nukentėdavo teisingumas.
Gerbiamasis J.Sabatauskas, pateikęs įstatymo projekto pataisas ir išklausęs pasiūlymų, buvo pasižadėjęs viešai, kad tuos pasiūlymus įvertins, galbūt pateiks dar ir pataisas. Aš turiu galvoje, kad pasiūlymuose buvo nuskambėjusios mintys, kad šioje savivaldybėje galėtų būti savarankiškas teismas su prokuratūra, be abejo, taip pat savarankiška, ir tokiu būdu mažoje savivaldybėje būtų realizuojama didesnė savivalda, turint galvoje ir tai, kad tai yra savitas Klaipėdos krašto regionas su sava istorija ir savomis tradicijomis. Taip neatsitiko, ir šiandien mes turime tai, ką turime, svarstome įstatymą tokį, koks jis buvo pateiktas.
Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet, manau, lūkesčiai, susieti su šiuo įstatymu, nėra realizuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, norinčių dalyvauti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams po svarstymo? Prašom balsuoti. Primenu, kad balsuojama dėl pritarimo 2-4a, 2-4b įstatymų projektams po svarstymo.
Už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta įstatymų projektams Nr.XP-1625 ir Nr.XP-1626 po svarstymo.
Gerbiamieji, Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1660. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, ir vienas, ir, matyt, po to eisiantis kitas nutarimas yra susiję su ką tik Seime įvykusiais dalykais, t.y. ryšium su Seimo vadovybės sudėties pasikeitimu. Kartu yra patikslinamos ir kai kurių Seimo valdybos narių pareigos. Taigi naujas Seimo valdybos narys, tiksliau, visiškai naujas yra A.Čaplikas, naujasis Seimo Pirmininko pavaduotojas, o mano ir A.Kubiliaus pareigos patikslinamos. Štai dėl to ir teikiamas atitinkamas Seimo nutarimas. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui? Ačiū. Prašom balsuoti. Prašau balsuoti.
Už – 60, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta nutarimo projektui po pateikimo.
Teikiu svarstyti nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Prašom. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Prašom dėl nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuodami apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti. Nutarimo priėmimas.
Už – 61, prieš – 1, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.
Darbotvarkės r-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1661. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, tai šiek tiek sudėtingesnis reikalas, bet irgi lengvai paaiškinamas: pirmoji keitimų dalis susijusi su pareigų pasikeitimu (jeigu abėcėlės tvarka, tai kolegos A.Čapliko, mano ir A.Kubiliaus), o štai du kiti pasikeitimai susiję su tuo, kad Statutas numato atstovavimą Seimo seniūnų sueigoje pagal frakcijų dydį. Kadangi Socialdemokratų frakcija yra didesnė negu 25 Seimo nariai, jai priklauso trečias atstovas Seniūnų sueigoje, o „darbiečių“ frakcijai priklauso tik 25, tokiu atveju vienu mažiau. Todėl kolega V.Kamblevičius turėtų būti išbrauktas, tai pasiūlė pati frakcija, o socialdemokratai pasiūlė įrašyti J.Juozapaitį. Prašyčiau irgi pritarti.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Ačiū. Yra norinčių balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo?
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta nutarimo projektui po pateikimo.
Norinčių dalyvauti… Gerbiamieji kolegos, teikiu svarstyti ypatingos skubos tvarka. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Prašom dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo projekto priėmimo. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuodami apsispręsti dėl nutarimo projekto priėmimo.
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 m. veiklos ataskaita
Darbotvarkės 2-5a klausimas – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas. Prašom.
J.LINIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos radijo ir televizijos komisija šiemet mini savo veiklos dešimtmetį. Pagal įstatymą šiemet turėjome išleisti analitinį leidinį, jį ir įteikiu jums.
2005 metų ataskaita yra tokia, kad pagal 48 straipsnį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas už komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir pateikia komisijos finansinės veiklos ataskaitą. Komisijos 2005 metų finansinės veiklos ataskaita yra paskelbta „Valstybės žiniose“. Ši Radijo ir televizijos komisijos ataskaita Seimui yra paskelbta LRTK tinklalapyje.
Pernai Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs 2004 metų veiklos ataskaitą ir jai pritaręs, 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pavedė komisijai pateikti Seimui pasiūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo, kad būtų veiksmingiau įgyvendinamos komisijai įstatymu perduotos funkcijos. Galiu pasakyti, kad šie nurodymai buvo įvykdyti ir įgyvendinti.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija didelį dėmesį skyrė vietinių radijo ir televizijos stočių įsteigimui ir programų, kurių turinys ir formatas iš esmės skirtųsi nuo jau transliuojamų, atsiradimui. Pagal stebėjimų rezultatus ir klausytojų atsiliepimus pasiteisino „Marijos radijo“ programos atsiradimas, kurios transliacija buvo girdima Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, o nuo 2005 metų programą pradėjo transliuoti jau ir Vilniuje. Šiuo laikotarpiu ir toliau plėtėsi kitos, ne komisijos radijo stoties Relax FM programos tinklas. Ataskaitoje yra pateiktos lentelės ir matote, kad vienas iš svarbių komisijos uždavinių buvo ir yra išlaikyti, ginti ir plėsti radijo stočių formato savitumą ir unikalumą. Aš tų lentelių neskaitysiu.
Radijo ir televizijos retransliuojamų programų stebėsena (monitoringas). Skyrėme licencijos sąlygų laikymosi priežiūrai, kad konkurencinėje kovoje būtų užtikrintos sąžiningos, objektyvios ir visiems aiškios taisyklės… Todėl iškilo būtinybė paspartinti programų stebėjimo mechanizmo rengimą. Priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ir komisijai parengus stebėsenos (monitoringo) taisykles, prasidėjo konkretus ir kur kas dalykiškesnis komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimas, kurio rezultatai nustatant transliuotojo pažeidimus tapo objektyvūs, pagrįsti ir neginčijami. Monitoringo tyrimo skyriuje dirbo penki specialistai. Komisijai pateikė 114 programų patikrinimo aktų. Peržiūrėtos LTV, LNK, Tele3, BTV, LTV2, 5 kanalo, TV11 savaitės programos, ryto ir vakarų programų anonsai, programos dalys, atskiros laidos. Buvo stebima, kaip transliuotojai ir retransliuotojai laikosi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų reklamai. Buvo nustatyti 27 galimi įstatymų pažeidimų atvejai. Apie tai buvo informuota komisija, transliuotojai, kreiptasi į žurnalistų etikos inspektorių, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, Valstybinę vaistų kontrolės tarybą, kitas institucijas. Buvo peržiūrėti 94 vaidybiniai filmai. Daugiausia pažeidimų buvo užfiksuota TV3 ir BTV retransliuojamuose filmuose. Maždaug po 5 mėnesių prevencinio darbo pažeidimai dėl reklamos intarpų sumažėjo arba visai išnyko.
2005 metais buvo taikyta atsakomybė už pažeidimus. Dėl reklamos buvo nubausta Tele3, 11 kanalas buvo nubaustas dėl „Teleparduotuvės“ trukmės. Raseinių televizijos ir radijo centras nevykdė įsipareigojimų ir licencijos sąlygų. Galiu pasakyti, kad šiandien licencija jau yra panaikinta, nes nevyko veikla. 5 kanalas gavo įspėjimą už reklamą, „Pūkas“, vėl 5 kanalas dėl nepilnamečių, TV3 žinios, LNK ir BTV ir vėl 5 kanalas. Buvo surašytos Administracinių teisės pažeidimų bylos, jos buvo iškeltos UAB Tele3 generalinei direktorei, UAB Baltijos televizijos generaliniam direktoriui, UAB Tele3 generaliniam direktoriui, 5 kanalo direktoriui ir UAB „Artvido“ radijo stočiai Kaune už programos įrašų nesaugojimą. Buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 35 straipsnis…
Toliau ataskaitoje yra žiūrimumas, pajamos ir panašūs dalykai. Gal įdomiau būtų… Per 2004 metus net du nacionalinio masto transliuotojai UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas ir UAB Baltijos TV pakeitė savo šeimininkus, užsienio investuotojai perleido jiems priklausiusias akcijas Lietuvos kompanijoms. 2005 metais tokių stambių sandorių neįvyko. Savininkus, komisijai leidus, pakeitė UAB Tele3 radijas, UAB Žinių radijas, UAB Vakarų Lietuvos televizija, UAB Šiaulių apskrities televizija, UAB „Lamantas“, „Teletronika“, „Salmija“, „Rigveda“ ir (…).
2005 metais komisija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutu ir pradėjo aktyviai dalyvauti jaunųjų žurnalistų ugdymo procese. Toliau buvo vykdomos bendradarbiavimo sutartys su įvairiomis valstybinėmis reguliuojančiomis institucijomis. 2005 metų pabaigoje pradėta rengti bendradarbiavimo sutartis su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba ir t.t. Komisija, skatindama kultūros vertybių puoselėjimo populiarinimą bei kultūros laidų kūrimą, 2005 metais trečią kartą organizavo geriausios metų televizijos kultūros laidos konkursą ir jį šiemet išplėtė iki vaikų…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas toks. Tarybiniais laikais buvo slopinamos įvairios užsienio radijo stotys. Galiu priminti: „Vokiečių banga“, „Laisvoji Europa“, „Laisvė“, BBC ir t.t. Dabar jūs, atrodo, kuriam laikui uždraudėte Baltarusijos televiziją. Teismas priėmė sprendimą, kad privalote leisti. Klausimas. Ar jūs tarybiniais laikais nieko neklausėte ir nematėte, kad dirbtiniai draudimai kažko klausyti nieko neduoda ir kad žmonės yra ganėtinai protingi ir sugebės atsirinkti? Ar jūs to nesupratote? Ar vis dėlto jums kažkas liepė uždaryti Baltarusijos televiziją, manant, kad Lietuvos žmonės labai kvaili ir juos galima bet kada apgaudinėti? Kas nulėmė, kad jūs uždraudėte transliuoti Baltarusijos valstybinę televiziją, kur galima net nesąmones klausant išgirsti alternatyvią nuomonę ir susidaryti savo galutinę nuomonę?
J.LINIAUSKAS. Šis klausimas turėtų būti 2006 metų ataskaitos objektas, tai yra maždaug po metų, bet galiu paaiškinti. Lietuvos Respublikoje yra laiduojamas laisvas Europos Sąjungos televizijų plitimas ir sklaida. O šalys, neratifikavusios Televizijos be sienų konvencijos (nors, tarkime, Rusija jau žada kitais metais ratifikuoti, ji yra pasirašiusi), visos kitos šalys yra diskusijų objektas. Jūs sakote, ar žmonės gali atsirinkti, ar jie tokie paiki? Komentarai DELFI portale parodė įvairias nuomones. O tarkime, man teko matyti Rygos 5 kanalą, kai vyko forumas, kuriame buvo diskutuojama, kur yra daugiau demokratijos – Baltarusijoje ar Latvijoje. Tai 75% pasakė, kad Baltarusijoje daugiau demokratijos. Tokia buvo latvių nuomonė. Teismas priėmė sprendimą, mes jo neskundžiame, su kabelinės televizijos operatoriais susitinkame ateinantį trečiadienį ir kalbėsime apie, vadinkime, kalbų įvairovės užtikrinimą, nes kažin ar gerai, jeigu tautinės mažumos kalba retransliuojamų programų sąraše viršija gimtosios kalbos. Sakau, šiuose leidiniuose… jūs, tarkime, nustebsite, kokios populiarios yra rusiškos programos. Bus išdalintos Seimo komitetams analitinės knygelės, nespėjau atvežti, per didelis svoris… Nežinau, ar atsakiau, ar neatsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Jonai, mūsų laikas reglamentuotas. Prašom atsakinėti trumpiau. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad jūs esate valdžios institucija, jūs atsiskaitote čia, Seime, ir tai parodo, kad jūs vykdote ir tam tikrą politinę valią. Sakykite, ar atsižvelgiant į tai, kad turi būti nuomonių įvairovė, o pas mus dabar ta nuomonių įvairovė faktiškai neegzistuoja, nes viską į savo rankas yra paėmusi faktiškai viena jungtinė žurnalistų, politologų ir politikų grupė, dabar, po visų teismo sprendimų dėl Baltarusijos televizijos uždraudimo (ten iš tikrųjų nuomonė kitokia), nemanote, kad jūsų komisijos sprendimas buvo politiškai angažuotas ir klaidingas?
J.LINIAUSKAS. Nežinau, sprendimus priima komisija balsuodama ir, jeigu daugumą surenka vienas… Tas klausimas buvo dar kartą teikiamas – atšaukti komisijos sprendimą, bet vėlgi nesurinko komisijos balsų. Bet kažin ar reikėtų mums rūpintis dėl svetimos šalies televizijos retransliavimo. Labiausiai buvo jaudinamasi, kodėl neretransliuojama nacionalinė Latvijos televizija arba, tarkim, kokia nors ispanų televizija, nors sakoma, kad tai yra dabartinė diplomatų kalba.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs rašote, kad iš tikrųjų labai gerai, nes priėmėme Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, komisija dabar jau turi monitoringą, stebėsenos taisykles, sprendimai tapo objektyvūs, pagrįsti, netgi surašėte kiek, kokia informavimo priemonė gavo baudų pagal komisijos nurodymą. Sakykite, aš niekur neradau valstybinės Lietuvos televizijos ir to, kad yra reklamuojama net nuo 8 val. ryto degtinė su visais galimais išgražinimais – ir kaip gerai su spanguolėmis, ir kaip gerai su vyšniomis, ir visaip kitaip. Sakykite, tai nėra šio įstatymo pažeidimas? Ir kodėl aš neradau tarp nubaustųjų mūsų valstybinės televizijos?
J.LINIAUSKAS. Šiaip už sandarą ir turinį atsako Lietuvos nacionalinės televizijos taryba. Mes tiktai prižiūrime, kaip laikosi, vadinkim, laiko limito, o ne turinio reikalavimo, ir mes negalime kištis. Paprasčiausiai tai yra nacionalinio radijo ir televizijos tarybos prerogatyva. Aš žinau, kad šiuo metu yra keičiamas tas įstatymas ir gal galima įdėti tokius saugiklius, nes ten kaip tik ir kalbama apie reklamos, matyt, ribojimą (aš abejoju, ar draudimą) nacionalinei televizijai, kokiu būdu ir kaip susieti su ilgalaikiu finansavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vienas iš komisijos uždavinių yra laidų stebėsena, bus ir nutarime, taip pat pažeidimų konstatavimas. Tarkim, kaip ponia V.Margevičienė pažymėjo nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, rasinės diskriminacijos ir kita. Bet klausimas būtų toks: kuo skiriasi ir kaip sutampa jūsų komisijos darbas ir koks yra tiesioginis ryšys su žurnalistikos…
J.LINIAUSKAS. Žurnalistų inspektoriaus, turite omenyje?
A.DUMČIUS. Taip, pono Romo Gudaičio vadovaujamos tarnybos.
J.LINIAUSKAS. Nors atrodo, kad ir mes turime teisę rašyti administracinius protokolus, ir žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, bet kažkaip mums sekasi geriau tas baudas išrašinėti. O bendradarbiavimas yra toks, kad arba gerbiamasis R.Gudaitis nustato ir kreipiasi į mus, kad mes taikytume transliuotojams poveikio priemones (tai gali būti arba įspėjimas, arba bauda), ir mes artėjame prie to, kad kai kurių televizijų veiklą už nusižengimus būtų galima stabdyti pagal įstatymą. Kitu atveju monitoringo grupė užfiksuoja ir komisija kreipiasi į ekspertų grupę, kuri yra prie žurnalistų etikos inspektoriaus. Ten yra vaikų psichologai, psichiatrai, pedagogai ir jie sprendžia balsuodami, kokio dydžio yra tas pažeidimas. Kartais mes patys apsirinkame, pasirodo, nieko nebuvo, o mums pasirodė, kad buvo. Žinote, čia specialistai sprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Rozova. Prašome klausti.
I.ROZOVA (VLF). Ačiū. Gerbiamasis pone Liniauskai, aš peržiūrėjau visą jūsų ataskaitos medžiagą, bet klausimą noriu užduoti susijusį su lentele, kurios pavadinimas yra „Radijo programos Klaipėdai“. Čia yra sąrašas visų stočių, kurios veikia Klaipėdoje, ir aš pastebėjau keletą neatitikimų. Pirmas iš jų yra, pavyzdžiui, toks: „Russkoje radio Baltija“ stoties dažnis Klaipėdoje yra 9,6, o ne 100,4, kaip čia nurodyta. Be to, svarbiausia, kad čia nėra dviejų, tarp kitko, populiariausių Klaipėdos stočių, turiu omenyje radijo stotį „Laluna“ – 94,9 ir radijo stotį „Raduga“ – 100,8. Jūs matote, čia yra trys neatitikimai tik viename regione. Ir tai, pavyzdžiui, man leidžia suabejoti, ar apskritai jūsų ataskaitoje pateikti duomenys yra tikslūs.
J.LINIAUSKAS. Jeigu korektūros klaida, tai korektūros klaida, bet Klaipėdoje yra vienas girdimumas, Vilniuje kitas. Aš nežinau, gali būti, kad paprasčiausiai korektūros klaida, ar kablelis 2, ar kablelis 3. Komisijai labiau rūpi ne dažnis, o programa.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašome klausti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Pone komisijos pirmininke, per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį šimtai lietuvių išvažiavo ieškoti darbo į užsienio šalis ir mes jau dabar esame globali tauta. Lietuvių galima rasti faktiškai visuose žemynuose, išskyrus turbūt Antarktidą, ir norint išlaikyti šių mūsų piliečių ryšį su Lietuva (ir jų pačių nuomone, ir aš pritariu tai nuomonei) būtų labai gerai bent vieną televizijos kanalą retransliuoti per palydovą, kad būtų galima nebrangiai, nesudėtingai stebėti, nesvarbu, kur žmogus gyvena – ar Londone, ar Čikagoje, ar Dubline. Neseniai man teko lankytis Airijos lietuvių suvažiavime ir ten buvo išreikštas toks pageidavimas.
Taigi aš turėčiau tokį dvigubą klausimą. Kuo jūsų komisija, kuri skirsto dažnius, galėtų prisidėti prie šios idėjos realizavimo, na, ir kita, turbūt svarbesnė klausimo pusė, kuo Seimas jums galėtų padėti, kad šita idėja, kuri tikrai, man atrodo, svarbi įvairiais požiūriais…
PIRMININKAS. Laikas!
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …galėtų būti realizuota? Ačiū.
J.LINIAUSKAS. Paprasčiausiai, jeigu atsimenate, buvo nacionalinės televizijos transliavimas į užsienį pažeidžiant Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. Mes pateikėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo pataisą, kaip būtų galima išvengti tos įstatymo… man atrodo, kad tai yra padaryta. Rytoj svarstysite? Mūsų komisija tiesiog pateikė, kaip reikia išvengti tos dviprasmybės, kad viskas būtų gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pabedinskas.
S.PABEDINSKAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų stebint jūsų komisijos darbą pastaraisiais metais matyti, kad darbas efektyvesnis, kartu radijo ir televizijos stotys, kurios dirba regionuose, jaučia, kad jūsų kontrolė kur kas didesnė. Čia toks, sakykim teigiamas pastebėjimas.
Antra. Aš norėjau sužinoti, jeigu mes naktimis transliuojame Vokietijos, Ispanijos ar kitus kanalus per Lietuvos kanalus, bet visai nematome Latvijos televizijos, kaimynės, ar nėra norinčių, sakykim, retransliuoti šią programą? Ir dar. Ar nemanote, kad palydovinė televizija, kuri dabar ateina į kaimus, tiksliau, už vieną litą kaimiečiai ištisomis gatvėmis superka tas palydovines sistemas, kurias parduoda viena iš televizijos sistemų… apskritai per palydovą žiūrės įvairius pasaulio kanalus ir tiesiog vietinių arba Lietuvos televizijų kanalai taps ne tokie svarbūs?
J.LINIAUSKAS. Galiu pasakyti, kad mūsų komisija buvo pasirašiusi ir su latviais, ir su estais trišalę sutartį ir latviai sutinka, bet reikia, kad ir Lietuva norėtų, nes tai yra dviejų subjektų susitarimas, kad norėtų ir koks nors Lietuvos kabelinės televizijos operatorius turėti tą programą. Bet to kabelinės televizijos nenori, o priversti niekas negali, nes tai yra ūkio subjektas.
Dėl palydovinės transliacijos gal reikėtų labiau žiūrėti į skaitmeninę televiziją, kaip elgsis, nes nuo 2012 metų išnyksta analogai, vadinasi, visi Lietuvos kaimai, kaimų gyventojai nebematys. Taigi reikėtų spręsti tą problemą valstybiniu mastu, kas tada sumoka už priedėlius. Už dalį – siuntėjai įsipareigoja. Kai kuriose valstybėse biudžetas dengia, kai kuriose yra mokesčių lengvatos tiems, kurie aprūpina, dar visokie dalykai. Kaip kompiuteriai buvo su grąžinimu, jeigu atsimenate… Turėtų spręsti Seimas ir Vyriausybė. Čia ne mūsų komisijos… Aš tik sakau, kaip yra Europoje. Problema bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kviečiame į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę A.Pitrėnienę. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos! Komitetas apsvarstė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitą, nutarė pritarti jai ir siūlyti Seimui svarstyti nutarimo projektą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“.
Aš nenorėčiau viso nutarimo skaityti, nes jūs jį turite. Galbūt tiesiog norėčiau pateikti trumpą komentarą, dėl kokių priežasčių komitete atsirado šios pozicijos, siūlomos į nutarimą. Seimo naujai priimtame Visuomenės informavimo įstatyme buvo praplėstos komisijos funkcijos. Tarp tų funkcijų atsirado tokia funkcija – prižiūrėti ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo vykdymą, kad jis nebūtų pažeidžiamas. Todėl atsirado pirmoji pozicija, siūlymas nutarime, kad reikia tobulinti televizijos ir radijo programų stebėsenos metodiką.
Antroji pozicija atsirado dėl tokios priežasties, kad manome, jog reikia greičiau skaitmenizuoti televizijos ir radijo programų transliavimą. Tada bus ir kokybė geresnė, ir kur kas didesnės galimybės atsirasti naujoms programoms, naujoms laidoms, stotims ir t.t.
Trečioji pozicija, manome, yra svarbi dėl tokios priežasties, kad yra labai svarbus operatyvumas. Jeigu atidžiai skaitėte ataskaitą ir domėjotės, žiūrėjote (tuo neabejoju), iš tikro nuo monitoringo, nuo fakto pastebėjimo iš esmės praeina ne mažiau kaip du mėnesiai. Mes komitete pritarėme mūsų kartu dirbančiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kad iš tikrųjų operatyvumo reikėtų, ir mes norėtume, kad sprendimai būtų priimami greičiau, operatyviau, galbūt tada ir priimamų sprendimų skaičius išaugtų. Taigi siūlome pritarti. Komitetas balsavo bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo nutarimo projektui? (Balsai salėje) Balsuosime. Ačiū. Prašom, yra norinčių dalyvauti svarstant. V.Orechovas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Prašom.
V.ORECHOVAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitą. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaita ir Seimo nutarimo projektas „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“ buvo svarstyti šių metų birželio 28 dieną.
Komitetas priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitai, siūlyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai tobulinti laidų stebėsenos metodikas, susijusias su rasine diskriminacija, nesantaiką kurstančių laidų kontrole ir nepilnamečių apsauga nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio; užtikrinti, kad komisijos kontroliuojamose veiklos srityse būtų sudarytos palankios sąlygos naujoms technologijoms plėtoti. Sprendimas buvo priimtas bendru komiteto narių sutarimu. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į visus mūsų komiteto siūlymus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ar galime pereiti prie nutarimo priėmimo? Ačiū. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Prašom dėl viso nutarimo projekto. Nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo projekto priėmimo. (Balsai salėje)
47 – už, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau nėra pranešėjų, o jiems numatytas laikas – 17.00 valanda, daroma 20 minučių pertrauka. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. 2-6 darbotvarkės…. Atsiprašau, 2-7 darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1697. Pranešėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Povilas Vytautas Žiūkas. Prašom. Pateikimas.
P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo pakeitimu siūloma didinti maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą. Seimui teikiamas svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma didinti maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą. Vyriausybė šiam projektui pritarė prieš dvi savaites.
2005 metais įsigaliojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta, kad maksimali neperskaičiuota pensijos riba yra 500 litų. Socialinio draudimo valdybos duomenimis, nuo 1995 metų iki šiol vidutinė senatvės pensija padidėjo maždaug 3,4 karto. 1995 metais vidutinė senatvės pensija buvo 147 litai, o šiuo metu asmeniui, turinčiam būtinąjį stažą, ji jau pradėjo viršyti 500 litų. Todėl siūloma pradėti palaipsniui didinti maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį, kuris dėl nuolatos didėjančios vidutinės senatvės pensijos taptų vis mažesnis ir nesiektų vidutinės senatvės pensijos dydžio.
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą visos 1995 m. sausio 1 d. paskirtos senatvės, invalidumo pensijos buvo perskaičiuotos pagal jo nuostatas atsižvelgiant į asmens įgytą stažą bei turėtą uždarbį. Tačiau buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai perskaičiuotos pensijos dydis mažėjo lyginant su prieš tai buvusiu, asmeniui toliau buvo mokama pagal šį įstatymą neperskaičiuota pensija. Tai yra jeigu anksčiau buvusios pensijos paskaičiuotas dydis buvo didesnis, o pagal naują įstatymą išėjo mažesnis lygis, buvo palikta senoji pensija ir ji ir iki šiol vadinama neperskaičiuota pensija.
Tokių asmenų šiuo metu yra gana daug – apie 197 tūkstančiai. Jiems pensija pagal naują įstatymą tuo metu sumažėjo. Šios pensijos buvo indeksuojamos ir didinamos kiekvieną kartą patvirtinus naujus bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų dydžius. Tačiau šios neperskaičiuojamos pensijos didinamos iki tol, kol po eilinio pensijų padidinimo jų dydis pasiekė 500 litų, t.y. maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą. Neperskaičiuotai pensijai viršijus tą ribą, ji toliau nebedidinama, kol senatvės ar invalidumo pensija, apskaičiuota pagal (…) stažą ir uždarbio duomenis, ims viršyti 500 litų ir tada bus pradėta mokėti pastaroji pensija. Tačiau pastaruoju metu atsirado grupė asmenų, kol kas, tiesa, nedidelė, kurių neperskaičiuota pensija viršija 500 litų, vadinasi, mes manome, kad socialiai neteisinga toliau riboti jų tos pensijos dydį, juo labiau gauname tam tikrų skundų ir pastabų. Todėl buvo parengtas šis įstatymo pakeitimas, kuris sudarys galimybę tiems asmenims, kurie gauna neperskaičiuotas pensijas ir kurių pensijų dydis jau viršija 500 litų, ateityje gauti didesnes pensijas. Taigi jų pensijos nebus įšaldytos, o toliau augs. Manau, kad įstatymas parengtas laiku ir jo reikia, todėl šiam įstatymui siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs daug kalbėjote, o aš norėčiau priminti, kad kai Ostapas Benderis išklausė tokią paskaitą, pasakė: „Nemokykite mus gyventi, geriau suteikite mums materialinę pagalbą“. Tai mano klausimas būtų labai paprastas ir trumpas. Tai koks dydis turėtų būti šiandien? Kokį jūs siūlytumėte Vyriausybei jį patvirtinti? Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis Sysai, jūs labai teisingai pasakėte. Aš paminėjau pačią įstatymo esmę, nepasakiau paties svarbiausio dalyko, kad mes siūlome dabartinę yra 500 litų ribą indeksuoti tokiu pačiu procentu, kokiu padidėja bazinė pensija. Jeigu bazinė pensija padidėjo… (Balsas salėje) Jeigu dabar bazinė pensija padidės 15%, ši riba bus 575 litai, jeigu dar kartą padidės, tada bus 650 litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš suprantu, jūs sakote, kad ta riba turėtų būti kaip nors susieta su baziniu pensijos dydžiu, bet ar nebūtų geriau, kad viskas aiškiai būtų reglamentuota šiame įstatyme, tada nereikėtų Vyriausybės nutarimo ir panašiai? Galbūt tai turėtų finansiniu požiūriu, arba lėšų skyrimo požiūriu, solidžiau atrodyti? Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū jums už klausimą. Noriu pasakyti, galbūt galima būtų parašyti ir aiškiau, negarantuoju, kad tai yra pats geriausias parašymas, galbūt mes komitete nuspręsime kaip nors geriau, tačiau ketvirtame punkte yra parašyta, kad ši riba, palyginti su prieš tai patvirtinta, didinama tiek procentų, kiek padidėja bazinė pensija. Tai yra aiški taisyklė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte parašyta, kad iš Socialinio draudimo fondo reikės maždaug 1,4 milijono. Noriu klausti, ar tie pinigai yra? Ką tik, po pateikimo stadijos, pritarta dėl darbo stažo turėjimo įtakos pensijai. Čia mes prašėme Vyriausybės išvadų ir visko, nes tai jau atseit apims labai didelį žmonių skaičių. Jūs dabar irgi paminėjote, kad yra nemaža grupė pensinio amžiaus žmonių, kurie gaus. Ar jūs įsitikinęs, kad tų pinigų pakanka ir jie jau yra numatyti biudžete?
P.V.ŽIŪKAS. Sunku pasakyti, nes ne visai šis įstatymas susijęs su jūsų klausimu, klausimas susijęs daugiau su biudžetu, kuris dar bus svarstomas Seime. Turbūt keisis tam tikri jo dydžiai, bet, kiek suprantu, pagal šiandieną turimą susitarimą viskas yra numatyta, kai bus didinamos pensijos nuo liepos 1 dienos. Nuo kitų metų liepos 1 d. yra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Prašom.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. Jūs gausite pinigėlių toms neperskaičiuotoms pensijoms. Birželio mėnesį aš gerbiamajai ministrei siūliau pasirašyti tokį raštą, kad į pensiją būtų įskaičiuotas stažas. Gerbiamoji ministrė kategoriškai užprotestavo. Ką jūs galėtumėte pasakyti šiuo klausimu? Ar pritartumėte, kad būtų įstatymo pataisa, kai būtų įvedama pensijos indeksavimo iki kitų metų formulė, o po to pensija irgi didėtų žmonėms? Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Jūsų klausimas turi racijos, bet, kiek žinau statistiką, tai būtent šios neperskaičiuotos pensijos jau tapo neperskaičiuotomis, nes žmonės, kuriems jos suskaičiuotos, turėjo santykinai mažą stažą. Jiems buvo įvairių lengvatų dėl darbo Šiaurėje, kenksmingų sąlygų ir viso kito. Taigi stažas čia jiems tikrai nelabai svarbus. Jiems yra duodama didesnė pensija, nes iš tikrųjų jie daug metų gavo ją didesnę negu buvo pagal įstatymą perskaičiuota.
Kaip bus ateityje su stažu, kaip bus nuspręsta, kiek dėmesio kreipti į jį, labai atsiprašau, gerbiamasis Seime, bet šiuo metu atsakyti negaliu, koks bus galutinis sprendimas. Tikrai negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu pritarta. Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Nėra prieštaravimų, pasiūlymų? Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1133. Pranešėjas – V.Navickas, ūkio ministras. Pateikimo stadija. Prašom.
V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu jums pristatyti Viešųjų įstaigų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis projektas yra teikiamas pakartotinai, nes š. m. kovo 16 d. čia, Seimo salėje, per plenarinį posėdį buvo nepritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir buvo pasiūlyta Vyriausybei jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo narių nuomones, išsakytas teikiant projektą Seimui. Tie pagrindiniai siūlymai taip pat susiję su Valstybės kontrolės ataskaita dėl viešųjų įstaigų veiklos reglamentavimo. Buvo pasiūlyta atsižvelgti į šios įstaigos 3 ir 4 punktuose suformuluotus pasiūlymus Vyriausybei: numatyti priemones, užtikrinančias, kad pertvarkant viešąsias įstaigas (iki tos teisinės formos juridinius asmenis arba jai pasibaigiant) valstybės turtas nebūtų prarastas; antra, kad būtų parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame aiškiai būtų reglamentuotos viešųjų įstaigų veiklos sritys.
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas Vyriausybės ir yra teikiamas šis įstatymo projektas. Pirma – dėl nustatomų veiklos sričių yra siūloma, kad veiklų sąrašas šiame projekte negali būti baigtinis, nes yra daug kitokių veiklų, kurios gali turėti viešąjį interesą arba būti reikalingos viešosioms reikmėms. Tokia samprata yra įteisinta dabar galiojančiame Civiliniame kodekse ir tas veiklų sąrašas Civiliniame kodekse nėra baigtinis, nes pagal besiklostančią praktiką, taip pat pagal viešuosius interesus gali susiformuoti vienokios ar kitokios viešųjų įstaigų veiklos sritys.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad viešąsias įstaigas steigti gali ne kaip iki šiol valstybės arba savivaldybės institucijos, bet Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Tai yra gana naujas ir esminis pasiūlymas, nes iki šio momento tokią teisę turėjo visos valdžios institucijos, galima taip pasakyti. Šiuo atveju įstatymu šiek tiek sugriežtinama steigimo tvarka, bet kartu padidinama atsakomybė ir kontrolė tokių įstaigų steigimo, nes priimant tiek Vyriausybėje, tiek savivaldybės taryboje sprendimus dėl vienokių ar kitokių viešųjų įstaigų bus pateiktas išsamesnis sąrašas įvairiausių dalykų, kuriais turėtų vadovautis savo veikloje viena ar kita viešoji įstaiga.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti draudimo valstybei arba savivaldybei perleisti savo, kaip viešųjų įstaigų dalininkų, teises, nes toks draudimas nesuderinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Pateikiamu įstatymo projektu siūloma, kad Vyriausybės nutarimu gali būti viešosios įstaigos dalininko teisės perleidžiamos savivaldybės institucijoms, taip pat savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos arba viešųjų įstaigų dalininkų teisės gali būti perleidžiamos Vyriausybei arba Vyriausybės įgaliotai institucijai. Teikiant šį pasiūlymą būtų išspręstas prieštaravimas tarp dabar veikiančio Viešųjų įstaigų įstatymo ir vasarą priimto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymo.
Taip pat siūloma, kad įstatyme būtų nustatyta tvarka, kad viešoji įstaiga į biudžetinę įstaigą gali būti pertvarkoma tik tada, jeigu visas viešosios įstaigos prievoles galės po pertvarkymo perimti veiksianti biudžetinė įstaiga. Šis ypatumas siejamas su tuo, kad viešoji įstaiga gali verstis komercine veikla, o biudžetinė įstaiga tokios veiklos negali vykdyti. Toks transformavimas iš viešosios įstaigos į biudžetinę turi būti įvertintas būtent šiuo požiūriu, kad veiklų sąrašas ir įsipareigojimai pagal tas veiklas turėtų būti užbaigti jau viešosios įstaigos veiklos laikotarpiu.
Įstatymo projekte įtvirtinamas draudimas viešąją įstaigą, kurios dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, pertvarkyti į Labdaros ir paramos fondą, taip pat siekiama, kad valstybės ir savivaldybės turtas tokio pertvarkymo atveju nebūtų prarastas. Viešoji įstaiga taip pat gali būti pertvarkoma į kitas formas, jeigu šį juridinį asmenį yra įsteigusi ne valstybė arba savivaldybė. Tokios pagrindinės įstatymo projekto nuostatos, ir siūlau Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Fiksuojame laiką. Klausimams – 10 minučių. Klausia kolega P.Vilkas. Prašom klausti.
P.VILKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. 4 straipsnio 1 dalyje išdėstyta tokia nuostata: „Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybė ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys“. Anksčiau tai buvo išbraukta. Ką turite omenyje, kokios tai įstaigos – nesiekiantys sau naudos asmenys?
V.NAVICKAS. „Ir kiti asmenys“ – tai „asmenys“ yra suprantami plačiąja prasme, juridiniai ir fiziniai asmenys. Tas žodis yra bendrinės formos, ir, žinoma, tokie asmenys, kurie deklaruotų ir pripažintų viešosios įstaigos įstatus, pagal kuriuos jie neturėtų prisiimti įsipareigojimų siekti tam tikrų komercinių tikslų, kad jų tikslai ir veikla būtų susijusi su viešosios įstaigos veikla. Čia tokia deklaratyvi frazė, bet esmė ta, kad galės būti dalininkais ir kiti asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai pasakėte, kad tie pakeitimai kilo dėl Valstybės kontrolės audito medžiagos. Tačiau mes Audito komitete labai įdėmiai svarstėme audito ataskaitą ir vienu iš rimčiausių priekaištų viešosioms įstaigoms buvo viešųjų įstaigų vadovų atlyginimai. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų juos sutvarkyti? Aš sutinku, kad tai lyg ir ne šio įstatymo prerogatyva sutvarkyti jų nepamatuotus atlyginimus, galbūt ta ataskaita ir sukėlė tokį rezonansą tiek visuomenėje, tiek masinės informacijos priemonėse dėl nepamatuotų atlyginimų. Kaip juos reikėtų sutvarkyti? Ačiū.
V.NAVICKAS. Iš tiesų Vyriausybė priėmė atitinkamus sprendimus dėl šio klausimo sprendimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įgaliota parengti viešųjų įstaigų, kurių dalininkai yra valstybė ar savivaldybė, darbo užmokesčio tvarką. Pagal Vyriausybės nustatytus terminus tai turėjo būti padaryta iki šių metų liepos 1 dienos. Projektas šiek tiek vėluoja, šiuo metu jis yra derinamas su atitinkamomis institucijomis. Pagal šį Vyriausybės nutarimą bus nustatyta apmokėjimo tvarka toms viešosioms įstaigoms, kuriose dalininkai yra valdžios institucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą dėl jūsų teikiamo įstatymo projekto? Manau, kad jūs esate susipažinęs su ja. Yra nuogąstaujama, kad atsisakius draudimo valstybei ir savivaldybėms perleisti dalininko teises viešųjų įstaigų dalininkės valstybė ir savivaldybės turėtų teisę perleisti šias teises bet kuriems kitiems asmenims. Kyla abejonė, ar pagrįstai siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinto apribojimo, nes tas apribojimas neužkerta teisės valstybei ir savivaldybėms turtu… kitaip sakant, turtas nedingtų.
V.NAVICKAS. Susiklostė tokia situacija, kad Seimo Teisės departamentas projektui Nr.XP-1133(2) savo išvadą pateikė liepos 24 dieną. Nuo rugpjūčio 8 d. įsigaliojo nauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija. Štai naujoji įstatymo redakcija leidžia daryti su valstybės turtu tas procedūras, kurias numato ir teikiamas Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas. Tokiu atveju pasikeitus teisinei situacijai, kuri yra susijusi su Valstybės turto naudojimo ir disponavimo įstatymu, dabar prieštaravimų nėra tarp Teisės departamento išvados ir teikiamo projekto.
PIRMININKAS. E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad sukonkretinate tam tikras sritis. Tos sritys yra išvardytos, viskas aišku, o dabar parašyta „taip pat kitokios“, vadinasi, visos. Lyg ir suteikti prioritetai, bet ar tikslinga aiškinti tas sritis, kai gale parašyta „taip pat kitokia visuomeninė veikla“. Iš esmės lieka tas pats, kad visuomeninė naudinga veikla, nieko tas punktas nepakeičia, ir paaiškinimas, kad pati viešoji įstaiga.
V.NAVICKAS. Čia ir yra klausimas. Jis buvo keltas, kaip minėjau, kontrolės ataskaitoje. Visa esmė yra Civiliniame kodekse, kuriame yra aiški formuluotė, kad viešųjų įstaigų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Jokio veiklų apribojimo, jokio sąrašo šiame projekte nepateikta. Yra minimos praktikoje susiklosčiusios ir ankstesniame įstatyme veikusių viešųjų įstaigų veiklos sritys. Praktika parodė, kur pasireiškė viešasis interesas, todėl yra suformuluotas bent tam tikras sąrašas tokių veiklų, tačiau tai negali prieštarauti Civiliniam kodeksui, todėl palikta galimybė praplėsti tą sąrašą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Aš labai gerai atsimenu, kai buvo nepritarta šiam įstatymui per pirmąjį pateikimą todėl, kad mes taip ir nesugebėjome pranešėjo tuo metu išklausti, kaip bus su turtu. Jeigu yra steigėjas ir yra koks nors fizinis asmuo įsteigęs vienas, pavyzdžiui, yra apskrities administracija ir fizinis asmuo… Ir apskrities administracijos pradeda netenkinti tos įstaigos veikla. Šiuo metu nebuvo mechanizmo, kaip susigrąžinti tą turtą, jeigu apskrities administracija įėjo į viešosios įstaigos steigimą kaip dalininkė tik valstybės turtu? Ar dabar šiame įstatyme tai yra sutvarkyta, ar valstybė galės atsiimti savo turtą, jeigu netenkina veikla?
V.NAVICKAS. Iš tiesų įstatymo projekte yra du variantai. Vienas iš jų yra ateinantis iš ankstesnės įstatymo redakcijos, t.y. tuo atveju, jeigu yra ne tik valstybė ar savivaldybė viešosios įstaigos steigėja, bet šalia yra tas fizinis arba kitas juridinis asmuo, kurio veikla netenkina ir valstybei ar savivaldybei reikia spręsti, kaip su ta įstaiga toliau organizuoti veiklą, tai yra variantas, kad viešoji įstaiga likviduojama. Sprendimų procedūros yra aprašytos kaip ir ankstesniame įstatyme, niekas nesikeičia. Dabartiniame įstatymo projekte taip pat yra galimybė perduoti dalininko teises veikiančios viešosios įstaigos, jeigu steigėja yra valstybė, Vyriausybė, paprasčiau tariant, savivaldybės institucijoms ir atvirkščiai. Jeigu savivaldybės institucija nusprendžia, kad tą viešąją įstaigą, tą viešąją savivaldos funkciją perima Vyriausybė arba valstybė, tai tokiu atveju ta viešoji įstaiga gali savo dalininko teises perduoti Vyriausybės įsteigtai institucijai. Yra du variantai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom klausti.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Mano irgi analogiškas klausimas. Jeigu atvejis toks, kad dabar yra veikianti viešoji įstaiga, dalininkai yra ir savivaldybių, ir kokie nors privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys. Savivaldybė ar kokia nors kita valstybės institucija nusprendžia, kad toliau tos funkcijos jai nereikia arba apskritai nutarė tą funkciją perduoti ne kitai valstybės institucijai, o privačiai, kad lyg tam tikras etapas praėjo, ji savo vaidmenį suvaidino, įvykdė kokią nors užduotį ir toliau perduoda jau privačiai. Kaip tokiu atveju atiduoti ne valstybei? Lyg ir nesinorėtų likviduoti, nes jį būtų reikalinga. Kaip tokiu atveju elgtis?
V.NAVICKAS. Aš jau minėjau, kad yra galimybė viešąsias įstaigas, kurių steigėjos yra valstybė arba savivaldybės, pertvarkyti tiktai į biudžetines įstaigas. Į kitus juridinius asmenis pertvarkymo procedūra įstatyme nenumatyta. Tai toks yra įstatymo reikalavimas. Tai yra pagrindžiama daugeliu dalykų – ir išsaugomu valstybės turtu, ir kitais interesais.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Vrubliauskas. Prašom klausti.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis ministre, mano klausimas yra šiek tiek susijęs su Seimo nario V.Saulio klausimu. Na, mes stebime tokį procesą, kad kai kurios valdžios institucijos iš tiesų yra „apaugusios“ viešosiomis įstaigomis ir per tas įstaigas kai kas, švelniai tariant, „darosi“ nemažus pinigus. Ar, jūsų požiūriu, šios pataisos paskatins viešųjų įstaigų steigimąsi, ar kaip tik apribos ir padarys didesnę tvarką šioje srityje?
V.NAVICKAS. Manau, tam ir yra teikiamas projektas, kad būtų tobulesnis šios rūšies įmonių ir įstaigų reglamentavimas. Be abejo, tie klausimai, kurie buvo iškelti jūsų kolegos Seimo nario ir jūsų, yra aktualūs. Valdymas, ypač finansinis valdymas, valstybės skiriamų lėšų ir viešųjų įstaigų turto, be abejo, yra šio įstatymo projekto dėmesio centre. Aš minėjau dalininkų teisių perdavimo reglamentavimo dalykus, taip pat darbo apmokėjimo klausimus, kurie bus nustatomi Vyriausybės.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. galioja Biudžeto asignavimų valdytojams skyrimo tvarka, pagal kurią taip pat yra pasirašoma tam tikra sutartis, kuria siekiama, kad biudžeto asignavimų valdytojas, skirdamas viešajai įstaigai biudžetines lėšas, užtikrintų efektyvesnį jų panaudojimą. Tam tikras šių įstaigų reglamentavimas yra nustatytas jau kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra.
Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami pritarti po pateikimo įstatymo projektui. Paskutinis balsavimas.
Už – 47, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Pareiškimų… Atsiprašau, siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Audito komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Taigi, gerbiamieji kolegos, šiandien mes savo darbą baigėme. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Balsai salėje) Prašom užsiregistruoti. Aš jus įspėjau, kad paskutinis balsavimas. Niekas neabejoja, kad jūs dalyvaujate.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai, vienu daugiau.
Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Ačiū visiems už bendrą darbą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.