Dvyliktasis (216) posėdis
2006 m. rugsėjo 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. rugsėjo 28 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Gerbiamieji, kviečiu užimti savo darbo vietas. Rugsėjo 28 dienos rytinį posėdį skelbiu pradėtą. Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Seimo 2006 metų rugsėjo 28 dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. (Balsai salėje) Ar yra pastabų? Turiu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje tokiai darbotvarkei, kokią jūs turite savo rankose, buvo pritarta. Norite pirmiausia užsiregistruoti, taip? Gerbiamieji, pasiruoškite registruotis. Registruojamės! (Balsai salėje) Kviečiu sėsti į savo vietas. (Balsai salėje)

Kol kas užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Gerbiamasis Palaiti ir Rinkevičiau, tikiuosi, kad baigėte posėdį, ar ne? Dar prašo… Rinkevičių su Palaičiu kviečiame sėsti į darbo vietas. Dar yra prašymas pakartoti registraciją. Prašom kartoti. Dar kartą registruojamės. Registruojamės!

Užsiregistravo 62.

Aš turiu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū. Pritarta. Tada svarstome Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą“ projektą, kurio registracijos Nr.XP-1651. Šį projektą svarstymo stadijoje turėtų pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau! (Balsai salėje) Kviečiame jus. Svarstomas jūsų klausimas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr.XP-1651(3*) (svarstymas ir priėmimas)

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą“ projektą ir taip pat išnagrinėjęs Seimo nario R.Smetonos siūlymus pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui penkiais balsais už, 3 susilaikius. Reikia pasakyti, kad tyrimo apimtis bus labai didelė, ir duok Dieve, ištvermės, sveikatos komitetui atlikti šį tyrimą. Tyrimas bus, kaip suprantu, labai platus ir išsamus įvertinant kai kuriuos (čia jau aš sakau savo asmeninę nuomonę)… Duok Dieve, atlikti tokį tyrimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę pristato pirmininkas Seimo narys A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė savo parengtam ir pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū už aiškią nuomonę. Yra du Seimo nariai, kurie nori kalbėti diskusijoje. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Kviečiame. Prašom į tribūną.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, pavedimas komitetui tirti Saugumo departamento veiklą yra tas pats, kaip pavesti vilkui saugoti ėriukų bandą. Komitetui šešerius metus vadovavo ir vadovauja gerbiamasis Seimo narys A.Sadeckas. Ar per tą laiką ir komitetas, ir pirmininkas nematė, kas dedasi? Juk komitetui priklauso šios labai svarbios valstybės institucijos parlamentinė kontrolė. Ar per tuos šešerius metus komitetas nematė to, kas buvo matoma eiliniam Lietuvos piliečiui? Aš kalbu apie informacijos nutekinimą. Prisiminkime, ypač ankstesnės kadencijos Seimo nariai, kurie čia buvo 2000–2004 metais, kai buvo sukompromituotas, o paskui pašalintas ministras Eugenijus Maldeikis. Mechanizmas buvo tas pats. Valstybės saugumo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Kvaraciejus ir žurnalistė Rita Miliūtė – duetas.

Toliau. Tas pats mechanizmas yra, tiksliau, buvo: Vytautas Pociūnas – Joana Lapėnienė. Pagaliau viską vainikavo informacijos nutekinimas, t.y. tas atvejis, kai buvo konfiskuotas „Laisvės“ laikraštis ir areštuotas jo vyriausiasis redaktorius Aurimas Drižius.

Dabar kalbant apie situaciją, dėl ko, mano nuomone, reikia sudaryti parlamentinę komisiją, vėlgi – ar nebuvo matomas Saugumo departamento politizavimas? Tai tiktai patvirtina čia, šioje tribūnoje, stovėjęs Saugumo departamento vadovas pripažinęs, kad departamente vadovaujamasi politinėmis emocijomis ar politinėmis nuotaikomis vertinant vienus ar kitus įvykius. Tą patį patvirtina to paties V.Pociūno bėgimas pas konservatorių vadovą ieškant užuovėjos.

Toliau. Ką reiškia operatyvinės medžiagos kaupimas pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą ir tą medžiagą dozuotai išmetant vienu ar kitu atveju? Aš manau, kad visa tai rodo, jog reikia giliau ištirti Saugumo departamento veiklą, tai, ko per tuos metus nepadarė komitetas, kuris dabar taip energingai ėmėsi tos veiklos.

Galiausiai man kyla klausimas, kodėl tie patys konservatoriai taip nori, kad tirtų komitetas? Ar tai yra noras, kad ir toliau būtų slepiamos uodegos, kurios pastaruoju metu vis labiau ir labiau lenda ir kurias vis sunkiau paslėpti? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Klumbiui. Kviečiu diskutuoti Seimo narį gerbiamąjį J.Veselką. Prašau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia keli mano dalykiniai pasiūlymai. Man atrodo, 4 punktas, kuris sako: ištirti Valstybės saugumo departamento (…) politizavimo problemą… Žinom, kad problema yra. Ar vis dėlto nereikėtų ištirti lygio? Kokiu dydžiu saugumas yra politizuotas. Todėl manyčiau, kad reikėtų ir lygį įrašyti. Penkta, (…) ir neteisėto atskleidimo problema. Mes žinom, kad tai yra problema, nuolat nuteka ši informacija. Manyčiau, reikia įrašyti ir priežastis. Vis dėlto kokios priežastys lemia, kad informacija nuolat nuteka? Pati problema yra žinoma, todėl, manyčiau, tuos du žodžius viename ir kitame reikėtų įrašyti, kad būtų konkretus pavedimas, o ne problemos… Problemą kiekvienas žino, ir nėra ką tirti, ji yra.

Dabar kai kurie esminiai dalykai. Vis dėlto aš pastebėjau po Vytauto Pociūno žūties labai keistus Lietuvos valstybės politikų požiūrio į Baltarusiją pasikeitimus. Vakar skaitau informaciją: Lietuva, Latvija, Kipras ir Graikija. Kipras ir Graikija nuolat užstodavo, bet kad Lietuva nenorėjo, kad Europos Komisija panaikintų lengvatas su baltarusiais, kurias taiko Europos Sąjunga, tai iš tikrųjų mane labai nustebino. Kaip čia atsitiko, kad lietuviai susirūpino Baltarusija, bet po V.Pociūno žūties?

Antras dalykas, kurį pastebėjau: po V.Pociūno žūties teismas priima sprendimą, kad galima, kaip sakoma, Aleksandro Lukašenkos televiziją transliuoti Lietuvai. Niekas jau nenori užprotestuoti šio sprendimo. Tiesa, pagąsdino, kad jeigu A.Lukašenka mums ką nors meluos, tai gali uždaryti, tai pagąsdinimas. Trečias dalykas, neigiamos informacijos srautas apie Baltarusiją iš Lietuvos labai sumažėjo. Kodėl? Ketvirta, žiūriu, Baltarusija atideda savo išvadų pateikimą, lietuviai taip pat neskuba daryti jokių išvadų, nes bijo, kad jeigu baltarusiai padarys po to, kai lietuviai padarys, gali kilti didelis triukšmas. Todėl ši problema su mūsų saugumu daro didesnę neigiamą įtaką valstybei negu vienas kitas korupcijos atvejis.

Visi žino, ką jūs norite ištirti. Pagrindinė bėda, kad Valstybės saugumo departamentas yra labai politizuotas. Politinės struktūros per šį departamentą pradėjo tarpusavio kovą. Ir kai jūs norit ištirti problemą, aš jums sakau šią problemą. Ši problema atsirado, nuo 1993 metų žudomi žmonės ir niekas negali ištirti. Juras Abromavičius, J.Abromavičiaus žudikas ir t.t… žudomi. Vadinasi, struktūros, susikūrusios valstybėje, dirba juodą darbą, nedaro to, kad demaskuotų užsienio valstybių žvalgybininkus, o vienas kitą žudo. Tai yra milžiniška problema.

Todėl manyčiau, kad būtų protingiau, jei būtų sukurta parlamentinė grupė, ne tik komitetas, nes komitetas nuolat tą darbą dirba. Kaip matom, aš matau nuo J.Abromavičiaus žūties, nuo visokių bombelių, jokių tyrimų, jokių rezultatų nėra. O tai ne šiaip sau įvyksta, (…) iš tikrųjų sukarintos ir specialios tarnybos Lietuvoje. Todėl manau, kad prašysiu pritarti tiems dviem mano pasiūlymams, vis dėlto kitos vilties nėra. Kadangi dirbs komitetas, aš manau, Seimui reikėtų labai kontroliuoti komiteto darbą, kad tai nebūtų dar vienas pridengimo variantas negerų dalykų, kurie vyksta Lietuvos valstybėje, tose specialiosiose tarnybose, taip pat ir Saugumo departamente. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui gerbiamajam J.Veselkai. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį J.Sabatauską. Turime Seimo nario gerbiamojo R.Smetonos du pasiūlymus – 8 ir 9 punktai 2 straipsnio. Pirmiausia žodis suteikiamas gerbiamajam R.Smetonai. Prašau.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Aš dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad pritarė mano vienam, manau, svarbiam pasiūlymui išplečiant dar plačiau komiteto tyrimo ir darbo kryptis. Tačiau negaliu ir nenoriu sutikti su tais argumentais, kuriais komitetas grindžia savo nepritarimą kitam siūlymui.

Aš siūlau, kad tyrimas būtų papildytas tokiu punktu: kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybės saugumo departamente 2004–2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems. Komitetas sako, kad pritarus šiam pasiūlymui galėtų kilti pavojus, kad bus atskleista operatyvinė informacija; be to, pritarus pasiūlymui, galėtų labai padidėti komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo apimtis.

Garbieji komiteto nariai, nejaugi jūs manote, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakinėdami į komiteto narių klausimus, išduos arba atskleis operatyvinę informaciją? To tikrai negali būti. Šis argumentas, manau, yra visiškai nederamas. Antra baimė, kad pritarus pasiūlymui išsiplės komiteto darbas, padidės apimtis. Gerbiamieji, juk aš ir siūliau, kad tyrimas būtų atliekamas komisijoje. Tada nebūtų tos problemos. Kadangi Seimas nepritarė šiam siūlymui, dabar tyrimą vykdys komitetas, aš vis dėlto siūlau, kad ši svarbi kryptis būtų įtraukta į komiteto darbo planą, kad tai būtų tyrimo objektas. Juk nesvarbu, kad padidės komiteto darbo apimtis. Svarbu, kad tyrimas būtų objektyvus, visapusiškas, kad būtų atsakyta į labai svarbius klausimus. O šis klausimas, manau, yra vienas svarbiausių. Jį apeidami, jo neliesdami ar apsimesdami, kad tai mums nesvarbu, nerūpi, mes paprasčiausiai galim nuslysti tik į moralinio klimato nagrinėjimą. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, labai prašau pritarti šiam mano siūlymui, kuriam nepritarė komitetas, ir balsuoti už jį, kad komiteto darbas būtų praplėstas ir šia kryptimi.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolega siūlo savo pasiūlymu iš esmės pakeisti komiteto tyrimo kryptį arba papildyti tyrimo kryptis tokia kryptimi, kuri iš esmės užsiimtų (tarsi antras Valstybės saugumo departamentas) tyrimu dėl galimų valstybės pareigūnų, nes čia parašyta: aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba ryšių su užsienio tarnybomis ir t.t., parašyta: dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems ir t.t. Čia iš esmės yra tiek operatyvinės veiklos, tiek žvalgybinės informacijos peržiūra arba galima įžvelgti norą peržvelgti tą informaciją.

Aš suprantu, kad Valstybės saugumo departamentas tokios informacijos, ko gero, neteiktų. Aišku, asmenims, kurie pagal įstatymą turi teisę susipažinti su informacija, pažymėta grifu „Visiškai slaptai“, galbūt tokia informacija ir galėtų būti atskleista. Tačiau dažniausiai po tokia informacija slepiasi daug informacijos ne vien apie tuos tyrimo objektus, kiek apie pačius pareigūnus, kurie atlieka tą tyrimą. Tai iš tikrųjų yra, manau, ne parlamentarų reikalas. Tai vienas dalykas.

Kita vertus, prieš tai pateikdamas komiteto išvadą ir patobulintą nutarimo projektą, aš sakiau, kad duok Dieve komitetui atlikti tokį tyrimą, nes tyrimo apimtys yra labai didelės. Mano asmeniniu įsitikinimu, duok Dieve, kad kadencijos užtektų tokiam tyrimui atlikti. O gal netgi reikėtų antstato aparato, kaip dar antrasis Valstybės saugumo departamentas, jeigu dar būtų taip išplėstos tyrimo kryptys. Jeigu tikslas yra ištirti Valstybės saugumo departamento veiklą, kaip parašyta 1 straipsnyje, tai neplėskime tyrimo krypties, norėdami pertikrinti operatyvinės informacijos, galbūt nebūtinai darbinės archyvinės medžiagos pavidalu, pažymų pavidalu… arba žvalgybinės informacijos turinio reviziją. Ačiū. Komitetas nepritaria tam.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Sabatauskui. Dėl balsavimo motyvų – gerbiamasis V.Mazuronis. Nuomonė, palaikanti R.Smetonos nuomonę.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nuoširdžiai visus kviečiu palaikyti R.Smetonos siūlymą. Priešingu atveju, kitaip negu Seimo baime, kad tas klausimas apie informaciją, susietą su aukščiausių valstybės pareigūnų galimais korupciniais ryšiais, baime ir ne kitaip, nepavadinsi. Iš tiesų dabar čia visos politinės partijos ruošiasi pasirašyti antikorupcinęs sutartį ir panašiai. Jeigu mes neįrašysime šio punkto, tai niekas nesupras, tiksliau, labai aiškiai supras, ko ir kodėl bijo Seimas. Nebijokime, įrašykime, blogai nebus. O argumentai, kuriuos išsakė gerbiamasis J.Sabatauskas, kaip minimum, juokingi, nes kokios nors operatyvinės informacijos atskleidimas ir panašiai, atsiprašau, bet tai yra ne argumentai. Tai bandymas ir baimė įrašyti šį labai svarbų klausimą ir jį nagrinėti. Kviečiu visus pritarti geram R.Smetonos siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo R.Smetonos siūlymui 8 punktui, kuriame kalbama apie sukauptą informaciją, apie įvairius korupcinius valstybės pareigūnų ryšius ir galimą įtaką jiems. Prašom balsuoti dėl gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 5, susilaikė 30. Pritarta.

Dabar turėtume gauti nuomonę, kas už tai, kad pritartume visam projektui su R.Smetonos pataisa. Matau dėl motyvų. Ar jau išsibraukėte? Taip, yra palaikantis. Gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Aš suprantu, kad už visą nutarimą, taip?

PIRMININKAS. Po svarstymo, taip.

A.MATULEVIČIUS. Mes ilgai svarstėme savo komitete jau prieš mėnesį, ar Seime reikia komisijos, ar tai gali padaryti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Buvo siūlymų anksčiau, kad iš karto imtumės šio darbo, kurį komitetas jau pradėjo daryti. Man atrodo, logiška, kad Seimas pritartų šiam nutarimo projektui, nes darbas jau vyksta, jį tiesiog reikia atlikti. Man atrodo, komitetas parodytų gerą pavyzdį, jeigu mes mažiau kurtume komisijų, nes piliečiai nelabai supranta, ką komisijos veikia ir kam jos kuriamos, tą darbą pradėtų daryti pagal priedermę Seimo komitetai, nes jiems tai priklauso pagal Statutą. Šio nutarimo priėmimas truputį išplės komiteto galimybes, todėl aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, nors ir yra priimta tikrai gera kolegos R.Smetonos pataisa, tačiau aš vis dėlto negaliu pritarti tam, kad būtų pavesta komitetui. Aš esu už tai, kad tą darbą dirbtų laikinoji komisija. Mano argumentai yra tokie. Prisiminkime, kad Arvydą Pocių Saugumo departamento vadovu skyrė tuometinis laikinai einantis Prezidento pareigas A.Paulauskas. Manau, jis ir dabar suinteresuotas, kad jo skirtas žmogus būtų kuo švaresnis. A.Paulauskas yra frakcijos, kurioje yra A.Sadeckas, vadovas. Manau, kad tai yra akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Ir trečia. Tam tyrimui ir toliau vadovaus žmogus, kuris šešerius metus vadovavo komitetui. Tas komitetas, mano nuomone, prižiūrėdamas Saugumo departamento veiklą, kuri dabar yra tokia prasta, tam tikra prasme yra atsakingas už tą situaciją. Todėl, manyčiau, šį tyrimą turėtų atlikti kur kas labiau objektyvesni ir nesusaistyti ankstesniais ryšiais su ta institucija žmonės. Todėl aš esu prieš ir esu už tai, kad tirtų laikinoji komisija.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo kartu su R.Smetonos priimtu pasiūlymu, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po svarstymo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 9, susilaikė 32. Vieno balso persvara pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo. Yra nuomonių už ir prieš. Pirmiausia reikia eiti pastraipsniui. Ar nori kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū.

2 straipsnis su R.Smetonos papildymu. Nėra norinčių kalbėti. Ačiū.

3 straipsnis dėl išvadų iki gruodžio 1 dienos. Irgi nėra pasiūlymų.

Dėl viso, matau, yra norinčių kalbėti. Pirmasis kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai yra paprastas nutarimas, kurį mes galėjome priimti kur kas greičiau, nes čia ypatingos politinės valios ir ypatingų derinimų, mano įsitikinimu, tikrai nereikia. Komitetas pradėjo savo iniciatyva tyrimą, o Statutas numato, kad Seimo pavedimas atlikti tokį tyrimą suteikia komitetui specialiosios komisijos teises. Šiuo atveju iš tiesų tyrimas turi būti atliktas kruopščiai ir giliai, kartu ir kuo greičiau, nesiblaškant į šonus, nes situacija Saugumo departamente nuo pat visų šių skaudžių istorijų pradžios kėlė, kelia ir, neatrodo, kad nustos kelti nerimą. Tai yra visų mūsų atsakomybė tą padėtį pamatyti realią ir ieškoti sprendimų, kaip į tokią svarbią instituciją grąžinti normalų valdymą, normalią vadybą ir pasiekti, kad ši institucija dirbtų dėl Lietuvos reikalų ir rūpintųsi Lietuvos saugumu, o nebūtų paskendusi savo vidaus problemose ar vidaus prieštaravimuose.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad ši problema yra didelė ir ją reikia ištirti, turbūt Seime niekas net neabejoja. Bet, aš matau, labai daug Seimo narių nenori būti naiviais vaikeliais, kuriems komitetas bandys pūsti į akis dūmus. Skaitau: „Pirmas, Valstybės saugumo departamento reorganizavimo eigą ir strategijos įgyvendinimą“. Kodėl jie tik dabar tą tiria? Tai buvo jų esminis darbas šešerius metus. Antra, tirs Valstybės saugumo personalo valdymo politiką, moralinį klimatą. Kodėl jie tik dabar mums aiškina, kad jie tirs. Ką jie darė šešerius metus? Iš esmės yra tik trys klausimai, kurie iš tikrųjų yra rimti. Tai dėl Vytauto Pociūno perkėlimo ir du R.Smetonos pasiūlymai yra tie, kurie iš tikrųjų yra nauji ir kuriuos reikia ištirti. Visa kita yra akių dūmimas, vaizdavimas, kad jie dirbs tai, ko nedarė šešerius metus. Taip šio komiteto, manau, tikslas bus ne išaiškinti tas problemas, o jas pridengti. Štai kur yra trūkumas. Yra trys klausimai ir toliau reikėtų jiems palikti tris klausimus, o iš kitų pareikalauti atsakomybės, kodėl jie šešerius metus tų klausimų negvildeno.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš ir nuomonė už. Gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, darbas Seime parodė, kad laikinosios komisijos neduoda savo darbo apčiuopiamo rezultato. Jeigu pažiūrėtume, kas dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai šiandien drąsiai galima atsakyti, kad visi komiteto nariai, visi Seimo nariai, kurie ten dirba, yra labai kompetentingi šioje srityje. Todėl siūlyčiau balsuoti už šį projektą ir pavesti Saugumo komitetui atlikti šį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Nuomonė prieš – Seimo narys A.Sysas. Prašom. Gerbiamasis Sysai! Gerbiamasis Sysai, jums žodis.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsiprašau, čia mane šiek tiek sutrukdė ir užstojo.

Gerbiamieji kolegos, aš nematau būtinybės priimti šį nutarimą, nes mes darome nevisiškai gerą precedentą, kad tai, kas mums pavesta Statutu, kad kiekvienas komitetas, kuruodamas savo sritį, turi visą teisę vykdyti parlamentinę kontrolę ir apimtimi, ir gilumu, ir kaip nori… jie niekuo nesiskiria nuo specialiosios komisijos. O dėl argumento, kad štai jeigu mes suteiksime specialiosios komisijos teisę, tai nuo to komiteto darbas pagerės, aš abejoju, ar tada tas komitetas susitvarko su savo pareigomis. Kol jis turi tik komiteto teises, tai parlamentinės kontrolės neatlieka, netiria, o kai mes visi kartu jį įpareigosime, tai jis pradės geriau dirbti. Manau, mes darome blogą precedentą, todėl esu prieš tokio nutarimo priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, daug kas balsuodamas susilaikė po svarstymo vien dėl to, kad per daug ši problema sukėlė neaiškumų, nes šią problemą baigiama užkalbėti. Iš tikrųjų situacija yra labai rimta. Valstybės saugume ir pačiame valstybės gyvenime, ir aplink valstybės saugumo institucijas yra labai daug negerų dalykų. Man atrodo, tai yra inspiruojama, ir toli gražu ne tai kad naudojantis mūsų žioplumu, bet ir mūsų nedraugų. Jeigu dabar mes nepriimsime šio nutarimo, tai mes dar sukomplikuosime situaciją. Todėl aš kreipiuosi į tuos kolegas, kurie balsuodami po svarstymo susilaikė, kad jie pritartų. Galbūt buvo galima ir be to apsieiti, bet dabar jau reikia priimti šį nutarimą. Paprasčiausiai reikia užbaigti šį darbą ir sudaryti galimybes, kad mūsų specialiosios tarnybos dirbtų ritmingai ir taip, kaip turi dirbti demokratinėje valstybėje. Kitaip tas chaosas ir toliau bus naudojamas prieš mūsų valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Štai ką tik prieš mane kalbėjęs šio komiteto narys, man atrodo, jis komitete dirba šešerius metus, labai aiškiai pasakė, kad Valstybės saugumo departamente ir apie jį yra daug negerų dalykų. Ar gali tas komitetas, kuris šešerius metus nematė ar toleravo tuos negerus dalykus, staiga juos pamatyti, juos ištirti ir galų gale būti objektyvus savo paties atžvilgiu. Pasakyti, kad mes, žinote, blogai prižiūrėjome. Aš manau, gerbiamieji kolegos, pagalvokime, kad turi būti Seimo komitete, tai iš pradžių siūlė Seimo narys R.Smetona. Ta komisija, kuri būtų sudaryta iš visų frakcijų narių, įsigilintų į visus tuos dalykus. Mes juk esame Tautos atstovai. Čia kalbėti, kad vienas daugiau išmano, kitas mažiau išmano, yra neteisinga. Mes visi esame lygūs. Manau, tie žmonės, kurie į visą šią problemą galėtų pažiūrėti objektyviau, su mažesnėmis emocijomis, tą tyrimą padarytų tik geresnį ir gilesnį. Todėl aš negaliu pritarti, kad šį darbą vykdytų komitetas, darytų tai, ko jis nedarė šešerius metus.

PIRMININKAS. Dėkojam. Ir palaikanti nuomonė – Seimo narys gerbiamasis R.J.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes čia diskutuodami pradedame pamesti pačią esmę. Mes visi, bent dauguma, sutariame, kad tyrimo reikia. Klausimas, kas turėtų daryti tą tyrimą? Aš tikrai nepriklausau tiems, kurie yra nusistatę prieš specialiųjų komisijų darbą. Komisijos sudaromos, kai reikia, kai jos apima kelių komitetų interesų sritį ir panašiai. Šiuo atveju nagrinėjame klausimą, kuris priklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Mes tikrai neturėtume kurti ko nors naujo.

Antras dalykas. Komitetas negali… Ponas A.Sysas norėjo pasakyti, mes turime suteikti ypatingus įgaliojimus, nes komitetas tokiam tyrimui neturi tokių teisių, kaip turi specialioji komisija. Todėl natūralus kelias čia visiškai netinka.

Argumentas, kad čia frakcijos neturės atstovų, tai, gerbiamieji, visi frakcijų atstovai taip pat deleguoja savo žmones į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Jeigu jūsų kokių nors žmonių, ten dirbančių, kvalifikacija netenkina arba jūs jais nepasitikite, tai jūs galite paprasčiausiai pakeisti juos kitais nariais, kurie tą darbą vykdys kur kas geriau. Juk komisijos bus lygiai taip pat sudaromos iš įvairių frakcijų atstovų. Todėl tas argumentas irgi visiškai netinkamas. Jeigu mes nepasitikime komiteto pirmininku ar dar kuo nors, kas čia buvo kalbėta, tai mes turime galią tą pakeisti, nes šis tyrimas nebus labai trumpas. Man atrodo, prieštaravimas vyksta tik dėl prieštaravimo, ir mes patys suvelsime tą klausimą, kurį, noriu tikėti, visi nori išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų Seime priiminėjome įvairius nutarimus, bet tokio nutarimo, kurį šiandien priimame, manau, nebuvo seniai. Iš esmės patys komiteto nariai, kalbėdami ir agituodami balsuoti už, prašo suteikti jiems leidimą dirbti.

Noriu nuraminti jus ir užtikrinti, kad tokį leidimą jums duodame. Dirbkite, jūs privalote tą daryti, bet privalote tirti ne klimato pokyčius, ne meteorologines prognozes, o privalote atlikti savo darbą, kurį tikrai privalėjote daryti. Matyt, šiandien reikėtų kalbėti ne apie atliktą darbą, kurį darėte, kurio nepadarėte, o apie atsakomybę, kurią jūs turėtumėte prisiimti. Iš tiesų kaltas ne vien Valstybės saugumo departamentas.

Dar daugiau. Manyčiau, pirmiausia kalti esate jūs, komiteto nariai, kurie suformavote tokią politiką, suformavote tokį departamentą ir suformavote tokią situaciją, kurią šiandien turite. Jūs niekada nežiūrėjote nei į investicijas, kaip jos panaudojamos, kaip jos leidžiamos, jūs niekada nežiūrėjote į departamento vietą valstybėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Tikrai, gerbiamieji, dėl vedimo tvarkos, nes labai akivaizdu. Gerbiamieji kolegos, yra painiojami du labai svarbūs dalykai. Mūsų darbotvarkėje klausimas, dėl kurio dabar balsuosime, yra ne komitetas ar komisija. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu mano teiktas projektas, kad tyrimą vykdytų komisija, per praėjusį svarstymą Seimo buvo atmestas. Dabar neverta net to svarstyti. Dabar svarstome, ar komiteto tyrimą su mano teiktom ir mūsų priimtom pataisom patvirtinti. Jeigu mes nepritarsime dabar šiam siūlymui, tai mes manome, kad tyrimo apskritai nereikia. Jeigu manome, kad vis dėlto reikia tyrimo, ypač su papildyta darbotvarke, tai aš nematau kaip kitaip balsuoti, tik už.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą“? Tik prašau tylos! Balsuojame.

Užsiregistravo 88. Už – 52, prieš – 4, susilaikė 28. Priimtas Seimo nutarimas. Gerbiamasis P.Gražulis, replika po balsavimo. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad nieko baisaus nebūtų atsitikę, jeigu ir nebūtų pritarta arba suteiktas komisijai laikinųjų tyrimų komisijos statusas.

PIRMININKAS. Aš prašau tylos, gerbiamieji!

P.GRAŽULIS. Čia buvo išsakyta labai daug argumentų, kad ši komisija turėjo galimybę kontroliuoti, bet noriu pabrėžti, kad ir ši komisija, ir VSD susieti viena virvele. Saugumo departamentą turėjo kontroliuoti ši komisija, nacionalinio saugumo, bet to nedarė šešerius metus. Ir dabar ji bus suinteresuota, pateisindama save, nuslėpti visą Lietuvos saugumo departamento broką. Ir dar vienas dalykas. Kokios mes galime tikėtis tvarkos iš Lietuvos saugumo, jeigu jam vadovauja KGB rezervistas? Tai yra absurdas, nonsensas, kurio pasaulyje, aš manau, nė vienoje valstybėje nėra. Ir visas šis darymas, pavyzdžiui, komiteto darbas, važinėjimas kažkur po kažkokias įstaigas, kažkokius rūsius, primena kažkokį juoką. Jie bijo posėdžiauti Seime, ar čia kokio teroristinio išpuolio bijo, ar ko, laksto po kažkokius rūsius, ten posėdžiauja. Ko jie siekia? Jie nori parodyti, kad ten, rūsyje, geresnius sprendimus priims? Aš siūlyčiau ir Seimui baigti posėdžiauti plenarinių posėdžių salėje ir išsikelti posėdžiauti kur nors kitur.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1676 (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projekto Nr.XP-1676. Svarstymas. Nematau, kad kas būtų užsirašęs, bet yra norinčių. Gerbiamasis R.Palaitis pirmas. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Mes frakcijos vardu prašome padaryti šio svarstymo pertrauką, nes manome, kad klausimas nėra iki galo suderintas ir išdiskutuotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašymas daryti pertrauką. Ir dešinė pusė – prašom, gerbiamoji A.Staponkienė.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Aš taip pat frakcijos vardu prašau pertraukos dar ir dėl to motyvo, kad Seimo posėdžiui pirmininkaujantis A.Pekeliūnas yra ir pranešėjas. Vadinasi, pranešėjo nėra ir todėl prašom daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Kadangi yra svarstymas, pranešėjo gali ir nebūti. Dar gerbiamasis A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Aš noriu paklausti atvirai, ar yra kokia nors koalicija Seime, ar yra tik chaotiškas gyvavimas? Jeigu dvi koalicijos partijos prašo pertraukos dėl tokio elementaraus klausimo, jau prabėgus dviem mėnesiams koalicijos darbo, tai toli nueisime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manyčiau, taip, kaip buvo pradiniame darbotvarkės variante, kad šiandien ir priėmimas, išties to daryti nereikėjo. Bet dabar, kai yra tik svarstymas, aš nelabai suprantu, kodėl bijoma pasikalbėti, aptarti, o priiminėsime antradienį. Dar turėsime laiko pateikti pataisas, jeigu antradienį bus numatytas priėmimas. Tad gal šiandien nestabdykime dar savaitei ar kiek.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi pagal darbo tvarką turėjote užsirašyti diskusijai ir niekas neužsirašė, tai aš matau, kad buvo pasiūlymas atidėti ir padaryti pertrauką. Dar J.Razma turi pasiūlymą. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš pabrėžčiau, kad pertrauka gali būti tik iki popietinio posėdžio. Nes nėra galimybės padaryti jos ilgesnės. Nežinau, ką autoriai čia labai išloš, kad ne dabar balsuosime, o po pietų. Gal tegul atsiima jie tą savo siūlymą ir visus derinimus padarys iki priėmimo, nes šiandien dar nepriimsime to nutarimo. Aš kviesčiau tos pertraukos autorius prieiti prie mikrofono ir atšaukti savo prašymus. Ką jums duos tos trys valandos iki popietinio posėdžio?

PIRMININKAS. Turime dvi nuomones: vieną – padaryti pertrauką, kitą – svarstyti. Kviečiate balsuoti, taip? Tada taip, alternatyvus balsavimas. Kas už, kadangi pirmiausia buvo pasiūlyta pertrauka, tai bus pertrauka iki kito posėdžio, iki popietinio posėdžio. O kas prieš, tai tada svarstome dabar. Prašom balsuoti. Prieš – svarstome dabar, už – nukeliame į popietinį posėdį. Prieš – dabar, už – nukeliam.

Už – 18, prieš – 49, susilaikė 7. Darome pertrauką iki kito posėdžio, taip? (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę. Nėra pertraukos, svarstymo stadija. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje. Tada aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau pritarti po svarstymo. Nėra kitokių nuomonių? Bendru sutarimu galime? Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-768(2*) (priėmimo tęsinys)

Einame prie kito darbotvarkės klausimo – Statybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-768(2). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Seimo narė gerbiamoji N.Steiblienė. Prašom. Priėmimas.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, kolegos. Tiesiog norėčiau jums priminti, kad šį įstatymo projektą mes priiminėjome pastraipsniui su kolegų pataisomis, kolegų pataisas priiminėjome paskutinę praeitos pavasario sesijos dieną. Mes būtume baigę darbą iki galo, tačiau salėje pritrūko 71 balso ir mes to darbo nebaigėme, pasielgėme labai blogai, nes šis įstatymas buvo labai reikalingas. Noriu priminti, jog buvo pritarta daugelio Seimo narių, mūsų kolegų, pataisoms. Šiandien mums telieka priimti jį pastraipsniui, kaip ir pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Belieka apgailestauti, kad Civilinis kodeksas, kuris ėjo kartu su šiuo Statybos įstatymo projektu, neįtrauktas į darbotvarkę, ir aš tiesiog jus informuoju, kad mes kreipėmės į vadovybę, kad antradienį Civilinio kodekso pataisos, susijusios su Statybos įstatymu, būtų pateiktos svarstyti ir priiminėti toliau, nes kitaip įstatymo nuostatos neveiks. Tik priminsiu, šio įstatymo esmė yra, kad bus neįmanoma įteisinti statybų, jeigu bus nuklystama nuo projekto. Iki šiol tai buvo galima padaryti, todėl tiek daug nelegalių statybų buvo įteisinama ir nieko nebuvo galima su jomis padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjai. Daugiau pataisų mes negavome. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Nėra. Ačiū, pritarta.

2 straipsnis? Nėra. Pritarta. Toliau 3 straipsnis? Nematau, pritarta. 4 straipsnis? Nematau, taip pat pritarta. 5 straipsnis? Nėra.

Pritarta. 6 straipsnis. Vėlgi nėra. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Nėra. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Nematau, pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. Ir 15 straipsnis. Pritarta. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų, matau, kad yra nuomonių už ir prieš. Pirmajam žodį suteikiame gerbiamajam Seimo nariui E.Klumbiui. Gerbiamasis E.Klumbys. Žodis jums.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pataisos yra svarbios, tiktai labai gaila, kad jos stringa. Be abejo, čia vėlgi galime įtarti įtakingų veikėjų, kurie nesuinteresuoti šitomis pataisomis, poveikį ir, aš manyčiau, kad kuo greičiau reikėtų priimti Civilinio kodekso pataisas. Tikiuosi, kad kolegė Nijolė bus čia kaip sarginis šuo ir kaip garantas viso to, kad šios pataisos būtų kuo greičiau priimtos. Aš kviečiu visus balsuoti už šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys A.Matulevičius – nuomonė prieš. Aš kviečiu pakviesti savo kolegas, balsuosime.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, galime mes priimti, galime nepriimti, bet korupcija šioje srityje, kaip mes ir matome pastarosiomis dienomis, ką aiškina STT, jie aiškina tik nedidelius atvejus, bet jeigu giliau pasikapstytume, tai labai daug kas išlįstų… Labai aiškiai matyti, kad šita sudėtinga draudimų sistema (tuo keliu mes einame, o šio įstatymo pataisos toliau eina tuo keliu) dar labiau gimdo ir gimdys korupciją. Keletas citatų iš siūlomų pataisų. Ketvirtas puslapis, 5 straipsnis: „Statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: pirma, nesudėtingų statinių statybą, nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija…“ Prašau. Viskas. Ką norėsi, tą ir pasitvarkysi, o kaimo žmogų vaiko ir toliau vaikys, nes jis vargšas pinigų kyšiams duoti neturi. Kodėl ten negalima statyti? Visos tvarkos faktiškai yra vienodos. Paprasto statinio remontą irgi Vyriausybės įgaliota institucija turi nustatyti. Kodėl tokie dalykai, kodėl tokie suvaržymai, ką, ar mes taip apsaugosime Lietuvą? Pasižiūrėkite, kiek daug griuvenų ir kokie baisūs mūsų kaimai.

Toliau, to paties 5 straipsnio 3 papunktis: „Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui“. Tai jeigu vieną konkurentas nupirks ir jis neis į posėdžius, nes čia suprantama, kad visi turi būti, ir viskas, leidimo negausi. Tai ką mes, ponai, gimdome? Mes tvarką Lietuvoje darome ar toliau gimdome korupciją? Aš manau, kad toliau gimdome korupciją, todėl agituoju nebalsuoti už tokias įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Nuomonė už – Seimo narė gerbiamoji N.Steiblienė. Prašau.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymą teikia Aplinkos ministerija, tai yra jis Vyriausybės vardu buvo teikiamas. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas prie šio įstatymo projekto dirbo kaip nė prie vieno kito, kol galų gale pasiekė ribą, kad būtų aiškumas tiek tiems pažeidėjams, tiek ir tiems, kurie kontroliuoja šitas nelegalias statybas, kad nebūtų išplaunama atsakomybė, kad nestovėtų tos nelegalios statybos kaip tvirtovės ir nebadytų visiems akių. Tai aš tikrai siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes niekas kitas, kaip tikrai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nušlifavo tas teisines normas kiek įmanoma geriau.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien kalbėti prieš tokį įstatymą, kuris nori šiek tiek spręsti nelegalių statybų problemą, politiškai tikrai yra nenaudinga. Tai, kad Aplinkos ministerija nori kažką padaryti, Prezidentas nori, Seimo nariai, – viskas gerai. Kyla kitas klausimas, ar tomis pataisomis, kurias mes šiandien priimsime, kurias jūs priimsite, bus padaryta ta tvarka? Aš manau, kad šios įstatymo pataisos yra tiktai vaizdas, įvaizdis arba noras parodyti, kad kažkas yra daroma. Iš tiesų bus dar didesnis chaosas, nes iš esmės aš galiu pasakyti – statytojas, verslininkas, tas, kuris moka pinigus, kuris nori kažką padaryti, nėra kaltas dėl to, kad valdininkas tampo, nepasirašo, neleidžia, daro kažkokias kliūtis. Puikiai žinome ekonomiškai, kaip brangsta statybos. Jeigu tuo metu, kai tu tik rengi projektą ir renki sąlygas, turi vieną sumą, po metų, atsiprašau, ta suma darosi juokinga. Kodėl mes nekalbame apie valdininko atsakomybę, apie biurokratų, apie tų, kurie ima kyšius, kurie nori, kad jiems atneštų tuos pinigus? Mes šio įstatymo pataisomis dar ir dar kartą skalpuojame vargšą investuotoją ir statytoją. Čia nėra kokių nors grupuočių, kokių nors pinigų, pažiūrėkite į eilinį statytoją. Kuo jis nusikalto dėl to, kad jis nori šitą dalyką daryti? Manau, kad nereikėtų skutėti priimti šių pataisų kompleksiškai visko nesutvarkius. Tai yra tiktai pudra ir sukels dar didesnį jovalą arba, sakysim, nesusikalbėjimą tų nelegalių statybų srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie kalba, kad nereikia skubėti, kad dar reikia svarstyti, pažiūrėkite įstatymo projekto registracijos datą – 2005 m. rugsėjo 8 d., metai, kaip šį projektą mes svarstome. Visi komitetai svarstė ir ne sykį. Visos pataisos ir pasiūlymai buvo svarstomi ir aš pats buvau pateikęs keletą pataisų, deja, tik į vieną buvo atsižvelgta. Tačiau, nepaisant to, vis tiek, man atrodo, kad šis įstatymo projektas iš tikrųjų nesukurs didesnės korupcijos, kaip čia sakoma, ar didesnės sumaišties, o kaip tik sumažins korupciją ir sumažins tą sumaištį. Žinoma, galėjo būti šis įstatymo projektas geresnis, bet yra toks, koks yra. Siūlau balsuoti už jį. O toliau, kai jis pradės veikti, matysime. Vėl inicijuosime naujus įstatymo projektus, jeigu iš tikrųjų bus čia sumaišties arba didesnės korupcijos. Kol kas įstatymo nuostatos nežada nei didesnės korupcijos, nei didesnės sumaišties. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonę prieš, Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Yra toks posakis: teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Gerbiamieji, aš jums papasakosiu samprotavimus ne iš šios gražios tribūnos, o pasakysiu savo praktinę patirtį. Nusipirkau apgriuvusį tarybinį tvartą. Nutariau pagal visus jūsų priimtus statybos įstatymus persistatyti savo hektaruose. Na, ir prasidėjo vargai. Vargau vargau, projektuotojai galų gale sako, už projektą prašome sumokėti 50 tūkst. eurų. Eurų, ne litų! (Balsai salėje) Aš sakau, aš jį pastatysiu už 10 tūkst., ne eurų. Ir taip nusispjoviau į visus tuos įstatymus, ir statysiu nelegaliai. Todėl, kad valdininkai ten, kur gražios vietovės, kur iš tikrųjų nacionaliniai parkai, leidžia statyti, nusiperka, o eilinį ūkininką varinėja kaip šunį ir jis turi dešimtis, šimtus tūkstančių mokėti, nes jums vaidenasi, kad taip turėtų būti. Todėl siūlau aiškiai atriboti, kur reikia tų visų projektų, kad eiliniam ūkininkui nereikėtų bėgioti ir mokėti šimtus tūkstančių už tuos biurokratus, kurie paima tą patį tarybinį projektą perpaišo ir iš tavęs prašo 50 tūkst. eurų. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Taip. Nuomonę už – Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas. Prašau.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, sutinku su tais, kurie sako, kad biurokratizmo yra per daug, ir kad paprastam eiliniam žmogui kartais sunku susigaudyti biurokratų ir valdininkų labirintuose. Tačiau kalbant dėl nelegalių statybų mastų noriu tiesiog priminti, kaip lygiai prieš savaitę į klausimą, ką gali padaryti aplinkos ministras, jis atsakė labai paprastai: jeigu Seimas priims įstatymus, mes daug ką galėsime padaryti gerindami situaciją Lietuvoje dėl neteisėtų ir nelegalių statybų. Sutinku, kad šitas siūlomas įstatymo projektas nėra be trūkumų, tačiau geriau tegul toks negu jokio. Vien tam, kad aplinkos ministras, kitą kartą atsakydamas per Vyriausybės valandą, negalėtų sakyti, kad Seimas neleidžia jiems sutvarkyti nelegalių statybų. Todėl aš raginu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis A.Ivanauskas. Prašau.

A.IVANAUSKAS (PDF). Laba diena, kolegos, tikrai šis įstatymas neatitinka tikrovės ir tie kai kurių kolegų pasakymai, kad galėjo būti geresnis, kad po to mes vėl jį taisysime, yra tikrų tikriausias blefas. Šis įstatymas padarys dar didesnę netvarką. Kas tai yra nelegalios statybos, jeigu dėl daugelio tų vykdomų statybų surenkami visi visų valdininkų parašai, kurie reikalingi, ir kažkaip jos vis tiek virsta nelegaliomis? Iš tikrųjų gal reikėtų pačiai Aplinkos ministerijai, savivaldybių tarnautojams, tiek apskričių, teritorijų planavimo specialistams žiūrėti, kur jie pasirašo, o kai prasideda, išpučiamas kažkoks burbulas, jie visi į krūmus ir įvardija kaip nelegalius. Iš tikrųjų šis įstatymas tik labiau suvaržys žmones, kurie užsiima statyba, ne verslu, o statyba savo sklypuose. Galų gale yra ir Konstitucijos pažeidimai. Reikia parengti tokį įstatymą (jis gali būti priimtas ir po metų), kad nereikėtų jo keitinėti ir žiūrėti. Reikia dirbti dėl žmonių, kad jie galėtų laisviau statyti. Ko gero, ir apie Vilnių labai sumažėtų nelegalių statybų, žmonės galėtų savo sklypuose statytis namus ir sumažėtų kainos.

Manau, čia daroma tam tikrų žmonių įtaka, kad ta kaina, ypač prie miestų, ypač parkuose prie vandens telkinių… sukels kainą. Todėl, kad tie žmonės, kurie parduoda, jie parduoda su leidimais statybai, gautais neaišku kokiais keliais.

Gerbiamieji, manau, šitą įstatymą reikia iš tikrųjų padaryti tikrai gerą, kad nereikėtų iš karto registruoti pataisų ir jo keisti. Todėl siūlyčiau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam už nuomonę. Nuomonės išsakytos, aš norėčiau, kad mes pasitikrintume balsavimu, ar yra mūsų reikiamas skaičius. Gerbiamieji, dar kartą registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kviečiu pasiruošti balsuoti dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašau balsuoti. Kas už šį projektą?

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 58, prieš – 2, susilaikė 10. Priimta.

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Repliką po balsavimo N.Steiblienė. Prašau.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai atsiprašau, aš ne repliką po balsavimo, bet dėl įstatymo Nr.XP-1071, kuris dabar turėtų būti svarstomas. Teisės departamento išvadoje teigiama, kad šitos nuostatos prieštarauja tam Civilinio kodekso straipsniui, apie kurį kalbėjome, kurį mes šiandien turėjome priiminėti kartu su Statybos įstatymu. Galbūt pirma pabandykime priimti Civilinio kodekso pataisas, kurios antradienį bus teikiamos, ir tada priimkime šitą įstatymą. Jeigu mes priimsime įstatymą, o po to Civilinį kodeksą, tos nuostatos prieštaraus. Mes vėl turėsim taisyti tą įstatymą. Galbūt perskaitykite Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Perskaitau Teisės departamento išvadą. „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1071. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta, projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.“ Aš taip suprantu, kad nėra to, ką jūs pasakėte. Kviečiu gerbiamąjį pranešėją, gerbiamąjį Seimo narį J.Palionį pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projekto. Prašau.

Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1071(2*) (priėmimas)

J.PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo iki priėmimo dar yra pora papildomų pastabų. Jas pareiškė kolega H.Žukauskas ir kolega V.Mazuronis. Komitetas jas apsvarstė ir H.Žukausko pasiūlymui pritarta iš dalies, o kolegos V.Mazuronio pritarta.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad gerbiamasis H.Žukauskas turėtų pabandyti apginti savo nuomonę?

J.PALIONIS. Pritarta iš dalies, jeigu sutinkate…

PIRMININKAS. Sutinkate su tuo…

J.PALIONIS. Prašau Seimo priimti įstatymo projektą, patobulintą pagal paskutinius pasiūlymus.

PIRMININKAS. Nors komitetas ir pritarė, vis tiek Seimas turėtų pritarti H.Žukausko pasiūlymui pagal Statutą. Mes turėtume arba gauti 29 Seimo narių palaikymą, arba Seimas bendru sutarimu pritaria, kad palaiko H.Žukausko pasiūlymą. Kaip sutariame? Galime bendru sutarimu, nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Gerbiamasis V.Mazuronis turi savo pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Valentinas neprašo žodžio?

V.MAZURONIS (TTF). Jeigu pritaria, tai aš ne…

PIRMININKAS. Dviem žodžiais galit pristatyti savo nuomonę? Sutinkate su viskuo. Gerbiamasis Palioni, paaiškinkite, ką siūlo gerbiamasis V.Mazuronis.

J.PALIONIS. Gerbiamasis V.Mazuronis siūlo išbraukti žodį „kapitališkai suremontuotas“, kad būtų galima, nesvarbu, ar kapitališkas, ar einamasis, bet koks remontas, vis tiek būtų galima…

PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka svarstyti gerbiamojo V.Mazuronio pasiūlymą? Nėra prieštaravimų, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.

Einam toliau. Gerbiamajam J.Palioniui galime pasakyti ačiū. Bet nematau nuomonių nei už, nei prieš. Galima pereiti prie priėmimo. Yra vienas straipsnis. Jeigu nėra kitų nuomonių, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas su V.Mazuronio ir H.Žukausko pasiūlymais, kuriems komitetas iš dalies pritarė? Prašau balsuoti.

Pritrūkome vieno balso, negalime skelbti priėmimo. Prašo dar kartą registruotis. Gerai. Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Dar kartą skelbiu – Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimas, registracijos Nr.XP-1071. Priėmimas. Balsuojame.

Užsiregistravo 75.

Už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1590(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-1590. Teikia pranešėja – Biudžeto ir finansų komiteto narė, gerbiamoji Seimo narė E.Karpickienė. Svarstymas.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr.XP-1590 ir pateikė tokią išvadą: pritarti Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui ir šio komiteto išvadoms dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktų siūlymų. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Kadangi nutarimas, mes patys galime apsispręsti, ar šiandien priimame, ar ne. Ar būtų pasiūlymas, kad priimtume? Ačiū. Pritarta. Tada pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymų? Nematau. Dėl 2 straipsnio? Nėra. Ačiū.

Pasiruoškime balsuoti dėl viso Seimo nutarimo „Dėl finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Prašom balsuoti. Priėmimas. Po svarstymo mes sutarėme bendru sutarimu, pritarėte. Dabar jau priėmimas. (Balsai salėje) Buvo, buvo, gerbiamasis Masiuli. Kviečiau ir jūs visi pritarėte. (Balsai salėje) Po svarstymo pritarėte. Yra protokole, galėsime duoti.

Vėl užsiregistravo 60… Atsiprašau, nutarimui užtenka. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas. (Balsai salėje) Ne įstatymas, taip.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379A (pateikimas)

Dar turime truputį laiko. Aš siūlyčiau dar vieną klausimą iš rezervo paimti ir manęs prašė per Seniūnų sueigą, kad jis būtų rytiniame posėdyje. Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-379. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Pateikimas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio teikiamo įstatymo tikslas – nustatyti, kad įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, būtų ne mažesnis kaip 30% Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeitų metų ketvirtojo ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip kiekvienais metais būtų didinamos valstybės įmokos už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis. Įmokas susiejus su kintamu dydžiu – šalies ūkio vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, jam augant bus galima kiekvienais metais padidinti valstybės įmoką už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis.

Jūs žinote, kad šiuo metu yra visiškai kitoks atskaitos taškas ir iš esmės kelerius metus įmokos už valstybės draudžiamus asmenis neaugo. Dirbantis žmogus šiandien vidutiniškai sumoka į Sveikatos draudimo fondą apie 1400 litų, o valstybė šiandien sumoka šiek tiek daugiau negu 300 litų. Tokių valstybės draudžiamų asmenų, kaip jūs žinote, yra per 2 milijonai.

Tikriausiai jūsų frakcijoms buvo pateikta studija, kurią buvo parengusios tam tikros organizacijos. Iš jos jūs matėte, kad nuo 2000 metų pradėjus augti valstybės bendrajam vidaus produktui iš esmės lėšos sveikatos apsaugai adekvačiai neaugo, todėl per tuos penkerius metus iki 2005 metų susidarė apie 2,5 mlrd. litų deficitas. Šiandien sveikatos sistema (pagal tą studiją ir mes visi žinome pagal Statistikos departamentą) finansuojama iš esmės blogiausiai Europos Sąjungoje, mes iš tos krizės neišbrisime.

Pagal visus skaičiavimus reikia, kad kitiems metams augimas būtų apie 1 milijardą. Tenka pripažinti, kad mes jau esame šnekėję, ir vakar Sveikatos reikalų komitete, ir prieš tai aš asmeniškai kalbėjau ir su Finansų ministerijos atsakinguoju sekretoriumi, prognozės yra gana teigiamos. Augimas numatomas per 900 mln. litų.

Šis projektas yra derintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Kalbėjau su ponu Edmundu Žilevičiumi, kuris iš esmės irgi sutinka, kad tokį projektą reikia pateikti, jam pritarti ir po to prašyti Vyriausybės išvadų, nes nedidinat įmokų iš esmės to augimo per 900 mln. litų nebūtų įmanoma užtikrinti. Todėl labai prašau jūsų pritarti po pateikimo ir prašyti Vyriausybės išvados.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Matulai, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, neabejotinai jūsų siūlymas yra susijęs su papildomomis biudžeto išlaidomis. Ar jūs skaičiavote, kiek tai kainuos biudžetui?

A.MATULAS. Taip, yra paskaičiuota. Tai kainuotų biudžetui maždaug 221 mln. litų. Kaip sakiau, nepadidinus įmokos už valstybės draudžiamus asmenis, to augimo iš esmės neįmanoma padidinti. Todėl dar kartą sakau, kad jau yra šiek tiek šnekėta su Finansų ministerijos sekretoriumi E.Žilevičiumi, kuris man teigė, kad šį įstatymą dar šiek tiek reikėtų koreguoti, geriau patikslinti augimą, bet augimas būtų gana nemažas.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, žinoma, reikia pritarti šiam siūlymui, nes iš tikro nepadidinus įmokų dydžio sveikatos apsaugos sistemos negalima išjudinti iš to mirties taško, kuriame ji dabar yra. Tačiau aš norėčiau paklausti. Čia jūs teikiate alternatyvų siūlymą įstatymo projektui Nr.XP-379. Gal žinote, kur dingo pagrindinis įstatymo projektas, nes yra jau keleri metai, kai jis pateiktas? Gal ne keleri, gal vieneri ar dveji. Koks įmokos dydis buvo siūlomas pagrindiniame?

A.MATULAS. Šis projektas yra pateiktas ponios V.Čigriejienės. Praėjo, atrodo, tik keli mėnesiai. Jam po pateikimo yra pritarta. Svarstyta komitete. Ten įmokos dydis būtų didesnis keliasdešimčia milijonų. Kol kas mes, atrodo, Vyriausybės išvados neturime, bet būtų galima, Vyriausybė pateiktų… Dabar apsispręsta, kad vis dėlto lėšos sveikatos apsaugai turi smarkiai didėti, o iki tol tokios nuostatos nebuvo, praėjusi Vyriausybė nebuvo užsibrėžusi tokio tikslo, kaip premjeras sakė – išauginti vieną iš trijų medžių – tai yra sveikatos sistemą. Dabar iš esmės jau apsispręsta, kad lėšas reikia didinti. Šis atskaitos taškas, šis lėšų augimas nebūtų ženklus, bet didelio skirtumo, matyt, nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Pritariu, žinoma, pasiūlymui. Aš klausimą norėčiau pateikti, ar iki svarstymo bus Vyriausybės atsakymas, nuomonė ir panašiai?

A.MATULAS. Pagal Statutą turi būti, nes projektas yra susijęs su finansais. Mes turime gauti Vyriausybės išvadą.

A.DUMČIUS. Aišku.

PIRMININKAS. Kaip suprantu, jau atsakėte?

A.MATULAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų taip pat prisiminiau, kad yra registruotas ir po pateikimo pritarta analogiškam nutarimo projektui. Gal jūs galėtumėte šiek tiek plačiau pakomentuoti skirtumus tarp gerbiamosios M.Čigriejienės teikto nutarimo projekto ir jūsų, nes tai buvo gana senokai?

A.MATULAS. Skirtumas yra toks, kad ten tas rodiklis 35% Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytos tvarkos… dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad bus pasiektas 2009 metais, o ponia M.Čigriejienė siūlė, kad būtų pasiektas kitais metais, 2008 metais. Ir tas augimas būtų didesnis, bet mes irgi susisaistome pastoviu skaičiumi. Aš siūlau tai susieti su kintamu skaičiumi. Jeigu auga pragyvenimo lygis, atlyginimas, tai ta įmoka irgi turėtų būti didesnė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano turbūt ne klausimas būtų, nes klausimai jau buvo pateikti, kuriuos aš norėjau pateikti, bet aš noriu Seimo nariams pasakyti, kad be įmokų dydžio padidinimo mes neišjudinsim iš mirties taško medicinos. Jeigu premjeras mano, kad medicina yra prioritetinė sritis, tai gerbiamiems parlamentarams siūlau rimtai apsispręsti ir balsuoti už šį pasiūlymo variantą, kad vis dėlto injekcija į mediciną būtų didelė. Ačiū.

A.MATULAS. Ačiū, gerbiamoji profesore, už palaikymą.

PIRMININKAS. Taip, dėkojam pranešėjui. Aš atsiklausiu Seimo, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kas nori kalbėti? Gerbiamasis E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Tai nėra turbūt… Savaime suprantama, kad čia buvo išsakyti gana svarūs argumentai dėl to, kad mes visada bėgam iš paskos traukinio. Savaime suprantama, sveikatos apsauga labai svarbi sritis, tačiau kol ministerija priima tam tikrus sprendimus padidinti lėšas, tai traukinys jau būna nuvažiavęs, jau prasideda naujas procesas, kai reikia vėl reikalauti pinigų, nes ir atlyginimai kyla, ir, tarkim, specialistai išvažiuoja, reikia didinti atlyginimus ir panašiai. Tai kaip tik tas projektas, kuris pasiūlytas mūsų kolegų, siūlo susieti su kokiu nors pastoviu dydžiu, kuris nuolat kinta ir priklauso nuo valstybės gyvenimo lygio. Taigi, manyčiau, nėra kito būdo, o tik pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojam. Kadangi nematau prieštaraujančių, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta. Ir skelbiu pertrauką iki… Atsiprašau, komitetų nepasakiau. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Svarstymas. Taip, ačiū.

Skelbiu pertrauką iki 12 valandos. (Balsai salėje) Nėra kam. Neturiu nė vieno varianto, kurį galima būtų pabandyti svarstyti. A.Sadeckas pabėgo. Pusės valandos pertrauka yra labai gerai, aš manau.

Pertrauka

Karo prievolės įstatymo 8, 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1465(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Pradedam popietinį mūsų posėdį… Tai yra tęsiame rytinį, atsiprašau. Kviečiu į tribūną pateikti rezervinį mūsų darbotvarkės klausimą, kol tiek mažai žmonių salėje. Karo prievolės įstatymo 8, 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1465. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Sadeckas. Prašau. Svarstymas.

A.SADECKAS (NSF). Komitetas apsvarstė Karo prievolės įstatymo 8, 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas per Seimo valdybą kreipėsi į Vyriausybę, užklausė Vyriausybės nuomonės. Vyriausybė palaikė ir pasiūlė patobulinti. Taigi yra priimti Vyriausybės siūlymai patobulinus šį projektą, komitetas tam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Klausimų niekas nenori užduoti. Diskutuoti irgi niekas neužsirašė. Galiu paklausti, ar bendru sutarimu galim po svarstymo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.

Taip, yra prašymas, Seimo turiu atsiklausti, ar galima sujungti du mūsų priimtus įstatymų projektus, kuriuos mes priėmėm, t.y. Nr.XP-768 ir Nr.XP-1071, į vieną? Galit pritarti? Ačiū, pritarta.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-892 (svarstymas)

Dabar pagal darbotvarkę turėtume pradėti nagrinėti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-892. Kviečiu pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamąjį J.Lionginą. Gerbiamasis Lionginai, kviečiam. Darbotvarkės 6 klausimas, registracijos Nr.XP-892.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-892. Buvo gautos trys Seimo Teisės departamento pastabos, joms komitetas siūlo pritarti. Taip pat buvo paprašyta Vyriausybės pateikti išvadą dėl šio įstatymo projekto. Yra gauta Vyriausybės išvada, ji patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 dienos nutarimu Nr.1336. Vyriausybė siūlo nepritarti šiam įstatymo projektui. Pagrindinis argumentas, kad biudžetas netektų apie 490 mln. litų pajamų. Mūsų komiteto sprendimas yra taip pat, kad šį įstatymo projektą reikia atmesti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 4 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų yra nuomonė prieš. Seimo narys gerbiamasis E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tokią labai ydingą praktiką, susidariusią Seime: įstatymo projektas buvo pateiktas dar praeitų metų lapkričio 10 dieną, nežinau, ką veikė Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau keturis mėnesius komitetas šį projektą svarstė ir tik po keturių mėnesių pateikė išvadą, o į Seimo darbotvarkę projektas įtrauktas dar po pusės metų. Matyt, kad tie įstatymų projektai, kurie yra nepalankūs Vyriausybei ir nepalankūs valdančiajai koalicijai, tiesiog be jokio teisinio pagrindo yra įkišami į patį giliausią stalčių ir be jokių argumentų stabdomi.

Dabar dėl paties projekto turinio. Labai daug ir gražių, ir skambių žodžių iš šios tribūnos buvo pasakyta, kai buvo tvirtinama Vyriausybės programa, kai buvęs premjeras Algirdas Brazauskas taip pat prabilo apie būtinybę mažinti gyventojų pajamų mokestį. Tačiau tie tempai, sakyčiau, yra vėžlio žingsnio tempai, mes siūlome, kad gyventojų pajamų mokestis būtų mažinamas kur kas sparčiau. Mes matome situaciją kitose Europos valstybėse, netgi mažindami mokesčius mes vis tiek nesugebame konkuruoti su tomis valstybėmis, kurios šiuos mokesčius mažina kur kas radikaliau.

Ir dar vienas dalykas. Aš noriu pasakyti, kad išsisklaidė bet kokios abejonės, kai Finansų ministerijos atstovai sakydavo, jog sumažinus mokesčius mes prarasim labai daug biudžeto pinigų. Deja, mes dabar, nuo liepos 1 d. jau turėdami 27% gyventojų pajamų mokesčio tarifą, matome, kad biudžetas tikrai nuo to nenukenčia, mokesčiai į biudžetą yra mokami, žmonės taip pat gauna į rankas daugiau pinigų ir tiesiog norisi, kad ši gera praktika būtų toliau tęsiama. Taigi siūlau nepritarti Biudžeto ir finansų komiteto išvadai ir apsispręsti toliau mažinti gyventojų pajamų mokestį taip suteikiant galimybę žmonėms daugiau uždirbti ir daugiau pinigų perskirstyti ne per biudžetą, o per žmonių pinigines.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš ir nuomonę už. Gerbiamasis Seimo narys komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs pastebėjote, ir visi skaitė, kad Biudžeto ir finansų komitetas savo nuostatą pareiškė dar šių metų kovo 15 dieną. Todėl mano jaunojo kolegos priekaištai yra nelabai pagrįsti. Antras dalykas. Manau, visi pritaria, kad vieną kartą buvo ryžtasi priimti mokesčio įstatymo pataisas ir pasakyti, kada, kokiais terminais bus mažinamas gyventojų pajamų mokestis. Tai yra paskaičiuota atsižvelgiant į valstybės išlaidų galimybes ir t.t. Todėl kolegų populistiniai pasiūlymai iš esmės anksčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį, manau, yra nepagrįsti. Manau, kad šiandien žmonės pajuto.

 Antras dalykas. Gyventojų mokesčių sumažinimas buvo matyt ir rugpjūčio mėnesį: nesurinkta tiek pajamų, kiek planuota, bet aš tikiuosi, kad jos bus surinktos. Todėl, kolegos, aš siūlyčiau balsuoti, kad mūsų kolegų pasiūlymui būtų nepritarta ir įstatymo projektas būtų atmestas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti. Balsuosime dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo, kuriam komitetas nepritaria. Kas už tai, kad pritartume komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, kuriam nepritaria nei komitetas, nei Vyriausybė, prašom balsuoti. Kas už, tada atmetam. Komitetas atmeta. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimas. Balsuojame. Taip, po svarstymo.

Už – 20, prieš – 8, susilaikė 19. Komiteto nuomonei nepritarta.

Pagal Statutą mes turime paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti Seimo komisiją. Kokių būtų nuomonių? Gerbiamasis J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Siūlau Ekonomikos komitetą.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Sutarėme, kad pagrindiniu bus Ekonomikos komitetas ir teiks iš naujo, taip?

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1216 (svarstymas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1216. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Seimo narys – J.Lionginas. Teikėjai – E.Pupinis ir J.Razma. Kviečiu gerbiamąjį Joną į tribūną. Registracijos Nr.XP-1216.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, esu nustebintas dėl balsavimo prieš, jeigu aš galiu pasakyti savo žodį. Deja, apie valstybės reikalus negalvojama. Bet ką padarysi. Manyčiau, kad Liberalų sąjūdis galės pasiūlyti, kam iš esmės sumažinti finansavimą, ar sveikatai, ar švietimui? Aš turiu omeny E.Masiulį. Ačiū.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1216. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, į jas komitetas siūlo atsižvelgti. Taip pat buvo paprašyta Vyriausybės išvada. Vyriausybė savo nutarimu siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1216. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs priėmė sprendimą įstatymo projektą Nr.XP-1216 atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl balsavimo motyvų yra nuomonė prieš. Gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kuo toliau, tuo intensyviau pradedame svarstyti įvairias energetikos strategijas ir bet ką svarstydami mes matome, kad vienas iš svarbiausių dalykų yra pastatų renovacija. Ten ir mūsų Lietuvos valstybėje galime pasiekti didžiausią efektą. Todėl ir turime leisti visokias priemones, kurios skatintų žmones renovuoti savo pastatus. Aš niekaip nesuprantu, kaip Vyriausybė kaip savo motyvus 2004 m. priėmė nutarimą arba įstatymą. Jeigu mes išeisime į gatvę, tai pamatysime, kad net tokiame mieste – Vilniuje kapitalinė renovacija baigiasi dviem pastatais, o ją finansavo danai ar dar kokie nors fundatoriai reklamuodami tam tikrus savo produktus. Tačiau dažnai pamatysime, kad žmonės imasi iniciatyvos ir iš vidaus šiltina sienas, keičia langus. Argi reikia būti dideliam profesionalui, kad suprastum, jog per langus prarandama daug energijos. Ir dar įdomus dalykas, kad žmogus, apsišiltinęs savo būstą, iš esmės sutaupo ne tik savo pinigus, bet ir kaimyno, gyvenančio daugiabučiame name, kartu sutaupo pinigus socialiai remtinojo, kuris gauna tam tikras išmokas iš tos pačios valstybės. Todėl šiandien aš nematau kito būdo, kaip leisti individualiems žmonėms aktyviai reikštis renovacijos srityje. Kaip tik šis įstatymas yra viena iš galimybių, tik viena iš galimybių, kuri galėtų prisidėti prie viso komplekso ir, tarkim, būtų suteikta tam tikra pagalba valstybei renovuojant savo pastatus lygiai taip pat kaip ir įsigyjant. Mes žinome, kad ta lengvata naudojasi netgi gyvybės draudimu besidraudžiantys žmonės. Kol kas nematau kitos galimybės renovuoti pastatus esant tokiai įstatymų bazei, nes šiame procese neaktyviai dalyvauja savivaldybės, todėl leiskime žmonėms ir sudarykime sąlygas gauti bent kiek lengvatų, ir šis procesas pajudės. Tik tuo atveju mes pajusime greitą rezultatą. Prašau atmesti komiteto pasiūlymą ir suprasti, kad vis dėlto reikia renovuoti pastatus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuomonė už… Ar gerbiamasis pranešėjas J.Lionginas nori kalbėti dar kartą, ar perleidžiate žodį gerbiamajam H.Žukauskui? (Balsai salėje)

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritarčiau kolegos E.Pupinio pastaboms, jeigu iš tikrųjų nebūtų valstybės paramos šiais klausimais. Mes juk visi žinome, kolegos Seimo nariai turi Vyriausybės išvadas, kad prie šių klausimų yra prisidėjusi Vyriausybė. Tai yra iš biudžeto yra skiriamos valstybės lėšos. Aš tik noriu priminti, kad yra jau 58 įvairios mokesčių lengvatos. Kiek mes, kaip Seimas, institucija, kuri leidžia įstatymus, dar galime teikti lengvatų? Todėl, kolegos, manyčiau, kad šį projektą reikėtų atmesti, o jeigu yra gerų idėjų, svarstykime kitus būdus. Ačiū.

PIRMININKAS. Išklausėme nuomones už ir prieš. Svarstymas. Gal galime bendru sutarimu? Ne. Kviečiu Seimą balsuoti ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei atmesti šio įstatymo projektą, prašom balsuoti. Kas prieš, tas paliks po svarstymo galiojantį. Primenu, komiteto nuomonė – atmesti. Balsuojame už komiteto nuomonę. Kas pritaria, tas – už, kas nepritaria, tas – prieš.

Už – 13, prieš – 20, susilaikė 20. Taigi nepritarta. Vėl turime paskirti kitą komitetą. Pritariate Ekonomikos komitetui, taip? (Balsai salėje) Prašote frakcijos vardu? Gerai. Yra prašymas frakcijos vardu perbalsuoti. Dar kartą formuluoju balsavimą. Kas balsuojate už, pritariate komiteto nuomonei atmesti šio įstatymo projektą. Kas balsuojate prieš – pritariate įstatymo projektui. Svarstymo stadija. Frakcijos vardu prašė. (Balsai salėje) Balsuojame.

Už – 24, prieš – 18, susilaikė 14. Nepritarta. Yra siūlomas Ekonomikos komitetas, taip? Ar, gerbiamasis Pupini, turite kitą nuomonę? Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai ačiū už supratimą. Aš gerbiamajam J.Lionginui norėčiau pasakyti. Tegul pabando pagal šią tvarką pasiimti paskolą renovacijai, suorganizuoti visą kooperatyvą renovacijai, tada mūsų ponas pirmininkas sužinos, ką tai reiškia. Iš savo Seimo atlyginimo, abejoju, ar užteks pagal tą projektą atiduoti pinigus, tuo labiau to negali padaryti paprasti žmonės. Taigi reikia pačiam pabandyti paimti tą pinigėlį.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo, J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man nesuprantamas mano gerbiamojo kolegos E.Pupinio pareiškimas. Ką reiškia pasiimti paskolą namui renovuoti? Ką daryti, jeigu žmonės nenori imti paskolų, ir žinome, aš ne vieną atvejį turėjau, ir pas mane buvo atėję. Kodėl mes, mokesčių mokėtojai, turime mokėti už kitus? Aš manau, mes neturime mokėti. Mes, kaip mokesčių mokėtojai, turime žinoti, kur mūsų mokesčiai yra išleidžiami. Kas nenori renovuoti pastatų, tegul nerenovuoja, bet mes už kitus, manau, neturime mokėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Sutarėme bendru sutarimu, kad Ekonomikos komitetas teikia toliau.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1472(2*)ES (svarstymas)

Mūsų darbotvarkės 1-8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1472. Pranešėjas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom. Dėmesingai klausykime.

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1472.

Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos. Į jas komitetas siūlo atsižvelgti. Taip pat buvo gauti Seimo narių E.Karpickienės ir R.Visockytės pasiūlymai pakeisti įstatymo projektą. Manau, jos pasakys, komitetas joms nepritarė, nes yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-1405, kuriame siūlomas šis pakeitimas. Taip pat šiuo klausimu reikėtų Vyriausybės išvadų.

Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1472 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Yra Seimo narių gerbiamosios E.Karpickienės ir R.Visockytės… Dar palaukite, gerbiamasis Jonai! Yra dviejų Seimo narių siūlomi papildymai. Aš siūlyčiau gerbiamajai Etelai pirmiausia pateikti, nors komiteto nuomonė yra nepritarti.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Aš norėčiau paklausti, kuo vadovaujantis?.. Pateiktas toks pat įstatymo projektas, tą patį siūlantis, bet pataisos yra pateiktos anksčiau.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis kolega gal negirdėjo, kad pasakiau, kad yra gautas…

E.KARPICKIENĖ. Dar nesvarstytas.

J.LIONGINAS. Yra Vyriausybės registruotas įstatymo projektas Nr.XP-1405. Šis klausimas yra išspręstas.

PIRMININKAS. Aš vis dėlto paprašyčiau gerbiamosios E.Karpickienės pateikti savo pasiūlymą. Ar jūs mane girdite? Pateikite pasiūlymą, tada užduosime klausimą. Prašom.

E.KARPICKIENĖ. Gerai. Siūlomos tokios pataisos, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų ir tėvų ir papildomai – senelių būtų neapmokestinamos. Manau, tai yra logiška, nes seneliai taip pat yra labai artimi giminės, šeimos dalis. Siūlau Seimui balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Lionginai, kaip jūs motyvuojate, kodėl nepritariate?

J.LIONGINAS. Aš noriu dar tą patį pakartoti. Yra gautas toks pat Vyriausybės pasiūlymas. Todėl, manyčiau, yra nelogiška dabar pritarti šiam pasiūlymui, nes svarstysime Vyriausybės pasiūlymą, kur šis klausimas yra išspręstas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra gerbiamojo A.Matulevičiaus nuomonė. Ar už visą, ar už pasiūlymą?

A.MATULEVIČIUS (PDF). Už pasiūlymą.

PIRMININKAS. Už pasiūlymą. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau palaikyti pasiūlymą, nes mūsų Seime yra labai negera, nekolegiška praktika. Jeigu Seimo nariai ką nors pasiūlo, tai būtinai mes turime atmesti, o jeigu tą patį pasiūlo Vyriausybė vėliau, tai tada jau garbė Vyriausybei. Mes irgi turime tokią pat įstatymo leidybos iniciatyvos teisę, kurią mums duoda Konstitucija. Nepaisydamas frakcijų ir partijų aš visuomet galvoju apie tai, kad jeigu žmogus, mūsų kolega, pasiūlo protingą mintį, o šiuo atveju pasiūlyta labai protinga – logiškas dalykas, kuriam ir aš siūlyčiau pritarti jau šiandien. Padarysime, kad Vyriausybei mažiau riekėtų dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių gerbiamųjų E.Karpickienės ir R.Visockytės pasiūlymui, kuriam nepritarė komitetas, prašom balsuoti. Dėl neapmokestinamų pajamų. Balsuojame.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 18. Pritarta.

Dėl viso nematau nei prieš, nei už. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ar nėra kitokių nuomonių? Su gerbiamosios E.Karpickienės papildymu. Ačiū, pritarta.

Yra toks klausimas. Gal gerbiamasis J.Lionginas? Gerbiamasis Lionginai? Gal kas nors yra iš Ekonomikos komiteto? Ar galite pasakyti, kada siūlytumėte svarstyti tuos du prieš tai atmestus variantus? Po dviejų savaičių yra pasiūlymas, tinka taip? Gerai, įtraukiame į protokolą. Ačiū.

Vyriausybės dar nematau. Porą minučių lauksime Vyriausybės ir pradėsime Vyriausybės valandą. Vyriausybė punktuali, ateis minutė į minutę. (Balsai salėje) Paskui įklimpsime, reikės nutraukti, nes dabar jau yra lygiai tiek, kiek reikia. Kviečiame vieną ministrą, atėjo gerbiamasis Z.Balčytis. Kviečiame į viršų iš karto. Prašom, gerbiamasis Balčyti, užimti Vyriausybei skirtas vietas.

Kol renkasi Vyriausybė, aš noriu vieną klausimą užduoti. Buvo svarstomas rezervinis projektas Nr.XP-379 ir pagrindiniu komitetu buvo pasiūlytas Sveikatos reikalų komitetas, o yra siūloma, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Gerbiamasis A.Matulas nesutinka. Sutinka. Taip ir padarome. Ačiū. A.Matulas sutiko. (Balsai salėje) Jo pasiūlymas buvo. Gerai, tada rimčiau klausiu. Bendru sutarimu galime sukeisti vietomis? Galime. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta pakeitimui. Pagrindinis bus Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas bus Sveikatos reikalų komitetas. Kažkaip Vyriausybė šiandien labai vėluoja. Yra Vyriausybės vadovas, galime pradėti Vyriausybės valandą.

Vyriausybės valanda

Ar ministrai pasiruošę? Tai pirmasis klausia… iš Darbo partijos kas pirmiausia turėtų būti? Gerbiamasis Z.Mikutis.

Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū. Ūkio ministras yra. Norėčiau užduoti ūkio ministrui klausimą. Pasigirdo tokių minčių, kad Ūkio ministerija siūlo apie 48 mln. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos verslo aplinkai gerinti atiduoti viešosios turizmo struktūros ir paslaugų priemonėms plėsti. Ar tai yra iš tikrųjų tiesa ir koks yra skaidrumas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, jeigu mes juos kilnojame iš vienos į kitą poziciją? Verslininkai jau labai pradeda bruzdėti ir iš tikrųjų piktinasi, jie gali pasiekti ir pasiskųsti Europos Komisijai. Kokia yra jūsų nuomonė?

V.NAVICKAS (VLF). Atsakau. Dėl skaidrumo, tai iš tiesų viskas vyksta pagal nustatytas taisykles. Iki rugsėjo pabaigos dar galima atlikti perskirstymą iš vienų pozicijų į kitas pozicijas. Galima perskirstyti tik viešųjų paslaugų pinigus. Tai, pavyzdžiui, viešojo verslo infrastruktūros lėšos gali būti perskirstytos į viešojo turizmo, bet negali būti skirtos, pavyzdžiui, tiesioginei verslo paramai. Ūkio ministerijoje yra tik dvi tos pozicijos ir gali būti iš vienos į kitą kilnojama.

Dėl 48 mln. dar nėra priimti sprendimai. Tas visas reikalas yra analizavimo stadijos, bet kadangi perkėlimas galimas iki rugsėjo pabaigos ir įvertinus verslo viešosios infrastruktūros projektus pasirodė, kad daugelis projektų neatitinka iškeltų reikalavimų, tai yra rezervuota tam tikra suma pinigų. Jeigu pareiškėjų skundai pasiteisintų, tai jiems tada būtų suteikta, o visi teigiamai įvertinti projektai bus finansuojami. Dabar kyla klausimas. Jeigu iki spalio 1 dienos mes neperkeliame į kitą poziciją, į viešąją turizmo infrastruktūrą, tai reiškia, jeigu nebus geri projektai verslo infrastruktūros, Europa tuos pinigus pasiims ir jų nebus. Štai dabar ir yra klausimas, kaip geriau pasielgti, ar palikti verslo infrastruktūroje pinigus ir laukti, kol visi skundai bus išnagrinėti, ir, jeigu jie nebus patenkinti, tada mes prarasime pinigus, ar geriau atiduoti į viešąją turizmo infrastruktūrą, kur yra sporto objektų (žinote mūsų bendrą politiką dėl sporto objektų) ir panaudoti juos. Tai dar kartą sakau – sprendimas nepriimtas, yra analizuojamas, bet yra štai tokia padėtis.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, alkoholiu apsinuodiję asmenys anksčiau būdavo vežami į priklausomybės ligų centrus, kur jie būdavo išblaivinami. Dabar tokie piliečiai vežami į ligoninę, nes buvę centrai panaikinti. Tai tampa rimta problema gydymo įstaigoms, nes priėmimo kambario gydytojai sugaišta daug laiko blaivumo būklei nustatyti, trikdoma gydymo įstaigų rimtis. Žinoma, kad tokie piliečiai neretai būna itin triukšmingi ar net linkę smurtauti. Gal turite sumanymų, kaip šią problemą spręsti? Juk čia yra socialinė problema. Reiktų kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija spręsti šią problemą. Ačiū.

R.TURČINSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimą. Iš tiesų yra didelė problema. Prieš daugelį metų panaikinus išblaivinimo įstaigas visos Lietuvos teritorijoje iš tiesų tą paslaugą teikia ligoninių priėmimo skyriai. Yra kalbėta su Savivaldybių asociacija, yra įvairių nuomonių, tačiau principinis klausimas, kuriam pritaria ir Sveikatos ministerija, manau, būtų toks. Manome, jog reikėtų kalbėti apie detoksikacijos centrų įkūrimą savivaldybėse…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Savivaldybėse?

R.TURČINSKAS. Savivaldybėse. Randam tam patalpas. Manome, jog ligoninių priėmimo skyriuose būtų teikiama paslauga tik tiems asmenims, kuriems dėl girtumo reikia medicininės išblaivinimo paslaugos. Tas klausimas yra mūsų darbotvarkėje ir manau, kad tardamiesi su apskričių viršininkų administracijomis ir savivaldybėmis mes turėtume pasiekti, kad artimiausiu metu būtų steigiami detoksikacijos centrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, štai prieš keletą dienų pasaulio ekonomikos forumas paskelbė naują pasaulio valstybių rikiuotę pagal konkurencingumo indeksą. Ko gero, nereikia nustebti, kad Lietuva iš 34 pozicijos nukrito į 40-ąją. Priminsiu, kad Estija – 25, Latvija – 36 pozicijoje. Pagrindinės priežastys (irgi sunku nustebti) – korupcija, valdžios vilkinimas, biurokratizmas. Ir štai tokiu metu, Ministre Pirmininke, paskelbiama informacija apie 5 tūkst. laisvų valstybės tarnybos etatų. Kaip jūs, Ministre Pirmininke, tai vertinate? Ar ne laikas įjungti saulėlydžio laikrodį?

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Pasinaudojęs ta proga skatinu partijas, bent jau frakcijas kuo greičiau teikti pasiūlymus, kad mes kitą savaitę galėtume pasirašyti susitarimą dėl kovos prieš korupciją. Dėl Saulėlydžio komisijos ar kaip ji vadinsis, jai pradės vadovauti naujasis kancleris, kuris, kaip žinote, dirba tik kelios dienos. Jam tai bus pavesta. Mūsų Vyriausybės nurodymu ir buvo suskaičiuotos tos vietos, tie laisvi etatai. Niekas anksčiau to nedarė. Mes tą padarėme, inventorizavome. Vien tiktai šūkauti yra vienas dalykas, kitas dalykas – reikia žinoti tikrąją padėtį. Iš tikrųjų yra toks nurodymas ir tie laisvi etatai, kurie yra ir kurie yra nereikalingi, nenaudojami arba kažkam laikomi, arba tokių etatų realiai ministerijoms nereikia (kaip jūs žinote, mes steigiame kitus, kurie reikalingi), aišku, jie bus naikinami, dėl to nekyla klausimo. Iš esmės bus dvi kryptys. Sąlygiškai dabar vadinkim Saulėtekio komisija, tai yra, aišku, etatai, tai vienas dalykas. O kitas dalykas – procedūrų supaprastinimas, nes tai yra labai svarbu.

Dar aš norėčiau informuoti gerbiamuosius kolegas Seimo narius, kad vakar Strateginiame komitete mes priėmėme sprendimą įkurti tarpžinybinį duomenų centrą, kitaip sakant, realiai žengėme techninį žingsnį prie vieno langelio principo, apie kurį daug kas kalba. Jūsų partija taip pat kalba, tai jeigu mes tą padarysime, o mes, esu tikras, padarysime, toks duomenų centras veiks Informacinės visuomenės plėtros komitete kaip padalinys, tada realiai bus galima gauti iš daugybės vyriausybinių centrų, kurie dabar egzistuoja įvairiose žinybose… būtent viename tarpžinybiniame centre… Šitas centras nekaups informacijos. Jis bus tiktai informacijos rinkėjas iš visų kitų centrų ir perduos vartotojui. Tai bus, manau, labai realus žingsnis.

Kitas dalykas. Iš tikrųjų yra įvairių vertinimų. Kiek žinau, pasikeitė tie vertinimai, mes, aišku, juos labai įdėmiai stebime ir analizuojame. Kita vertus, šiandien aš buvau susitikęs su Olandijos, pavyzdžiui, investuotojais ir tiesiai paklausiau, kokie jų vertinimai dėl galimybių investuoti Lietuvoje, kokios yra procedūros, kas labiausiai trukdo? Jų nuomone, Lietuvoje yra neblogos sąlygos investicijoms, bet realiai jie skundėsi ne vyriausybiniu lygmeniu, pasakysiu atvirai, o savivaldybių. Galbūt silpniausia vieta, aišku, yra mūsų žemės reikalai. Tai yra rimtas klausimas. Jūs žinote, Vyriausybė dirba. Dar finansų ministras norėjo pridurti.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Labai trumpai dėl jūsų minėto Pasaulio ekonomikos forumo įvertinimo. Kaip jūs žinote, buvo pakeistos vertinimo taisyklės, vietoj 30 dabar yra imama 90 įvairių vertinimo principų. Mūsų, tiek Latvijos, tiek Estijos, ekonomikos pagal savo struktūrą skiriasi, ir tai irgi turėjo tam tikros įtakos dėl to, kad mes nukritome iš 34 į 41 vietą, bet jūs, kolega, nepaminėjote vienos labai svarbios priežasties, dėl ko Lietuva buvo įvardyta kaip turinti tam tikrų problemų. Tai yra politikų priimtų sprendimų populizmas. Jis taip pat buvo labai rimtai įvertintas. Buvo ir labai gerų įvertinimų, pavyzdžiui, dėl mokėjimų, dėl finansinės aplinkos mūsų valstybė iš 125 yra 15 vietoje. Ten yra įvairių rodiklių ir tiktai vienas yra, pagal kurį mes esame nukritę į 41 vietą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Stankevičius. Ruošiasi J.Veselka.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, pagal Europos Sąjungos Tarybos sprendimą nuo sausio 1 d. iki 60 eurų turėtų didėti vizų kainos trečiosioms šalimis. Jeigu kalbėtume apie mūsų kaimynę Baltarusiją, manau, tai būtų didžiulis smūgis Baltarusijos demokratijai, bet taip pat tai būtų didžiulis smūgis ir mūsų nacionaliniams interesams, mūsų ekonomikai. Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar mes turime susitaikyti su tokia, sakyčiau, ne visai apgalvota nuostata, ar vis dėlto kelti balsą ir reikalauti, kad Europos Sąjunga įvertintų Baltarusijos politinę situaciją ir kad nebūtų taikomas toks aukštas tarifas? Ačiū.

P.VAITIEKŪNAS. Ačiū už gerą klausimą. Tikrai jis yra reikšmingas ir svarbus. Mes kėlėme ir dabar keliame klausimą dėl to, kad Europos Sąjunga turėtų peržiūrėti savo sprendimą dėl vizų kainos pakėlimo iki 60 eurų savo kaimynėms, išskyrus Rusiją, kuriai bus 35 eurai.

Aš, dalyvaudamas ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų neformaliuose susitikimuose, ir dvišaliuose susitikimuose, šitą klausimą keliu tokiu būdu, kad iš tikrųjų Europos civilizacija siunčia neigiamą signalą savo kaimynams. Neigiamą signalą, kuris bus priimtas ne tik tų šalių vyriausybių, ne tik atsakingų pareigūnų, bet ir kiekvieno žmogaus, kuris gyvena už Europos Sąjungos sienų. Ir šitas signalas, kaip civilizacijos signalas, nuvilia mūsų kaimynus, jis iš dalies rodo, kad Europa atsuka nugarą savo kaimynams, nors to iš tikrųjų nėra, ir bus neteisingai suprastas.

Aš vis dėlto turiu vilčių ir dėsiu pastangas, kad tas rezultatas būtų pasiektas, ir ši vizų politika mūsų kaimynų atžvilgiu būtų peržiūrėta. Mano nuomone, iš principo yra neteisingas požiūris, kad Europos Sąjunga iš vizų darytų verslą. Matyt, Lietuvos pozicija, Lietuvos vizų politika, kai mes savo kaimynams įvedėme 5 eurų mokestį, aš turiu galvoje baltarusius, arba iš viso neimam už vizas mokesčio (kaliningradiečiams), yra teisinga, nes mes siunčiame jiems labai aiškų, suprantamą ir kiekvienam žmogui prieinamą signalą: mes esame jūsų draugai, mes esame tokie patys kaip jūs. Mes laukiame jūsų, mes tiesiame jums ranką bendradarbiauti. Ačiū.

G.KIRKILAS. Jeigu leisite, gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau dar pridėti. Gerbiamasis kolega Vaclovai, mes ne tik nesitaikstome, atvirkščiai, mes dabar visur inicijuojame. Čia ministras truputį pasikuklino. Mes visur inicijuojame šitą klausimą, mes jį keliame. Aš jį kėliau pirmininkaujančios Suomijos ministrui pirmininkui. Aiškiai pasakiau, kokia situacija susidaro Lietuvoje. Aš kalbėjau Berlyne, dalyvaudamas (…) konferencijoje. Mes turime labai aiškią koncepciją, tą, kurią paminėjo ministras P.Vaitiekūnas, ir mes sakome: pasižiūrėkite, kiek yra net ne Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Šveicarija, Norvegija ir kai kurios kitos, kurios iš esmės naudojasi net Šengeno lengvatomis. Tai mes ir sakome, kad ir Baltarusija, ir Ukraina, ir Kaliningradas yra europinės šalys, ir mes turime sudaryti kuo palankesnį režimą ryšiams su žmonėmis, ekonomikai, permainoms, nes jeigu mes, tarkim, atsitversime, pavyzdžiui, siena su Baltarusija, tai mes tiktai konservuosime režimą. Jūs žinote Lietuvos poziciją. Lietuvos pasisako prieš ekonomines sankcijas Baltarusijai. Politinės yra viena, galima sudaryti dar didesnį sąrašą nepriimtinų asmenų, dar ko nors. Žmonės yra žmonės, todėl ši Lietuvos politika yra labai aiški, ir mes norėtume, kad ir kitos valstybės mus paremtų. Žinau, kad Baltijos valstybės čia bus drauge, galbūt kai kurios kitos. Bet aš taip pat kviečiu ir jus, parlamentarus. Jūs turite tarptautinių kontaktų su kitais parlamentarais įvairiose parlamentinėse asamblėjose – reikia kelti kitų šalių parlamentarams. Žinote, iš kai kurių Europos Sąjungos šalių atrodo, kad čia baisu, neduok Dieve, reikia apsitverti ir t.t. Reikia šį klausimą kaip galima dažniau kelti parlamentiniu lygiu. Parlamentarai gali kelti visus klausimus.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Ruošiasi A.Salamakinas.

J.VESELKA (TTF). Klausimas gerbiamajam ūkio ministrui. Prieš jus buvęs ministras išleido vieną įsakymą, kuriuo panaikino teisę šilumos tiekėjams pirkti dujas urmu. To rezultatas – tik 3 savivaldybių: Ukmergės, Prienų ir Akmenės, šilumos vartotojai turės sumokėti 10–12 mln. litų. Ar jūs negalvojate panaikinti tą įsakymą, kurį panaikino anas ministras, kad vis dėlto šilumos vartojai didesniais kiekiais galėtų nusipirkti dujas ir galėtų pigiau šildyti, nes dujos brangsta dėl dujų kainos ir dar prisideda biurokratų sprendimai, kurie ypač palankūs „Lietuvos dujoms“. Net ne „Lietuvos dujoms“, jūs žinote, kam palankios. Kada pakeis tai?

Antras klausimas. Galime pasigirti visoje Europoje – turime pigiausią elektros energiją. Ji pigiausia, nes turime šiuolaikinę modernią atominę elektrinę. Vis dėlto ar jūs, kaip Vyriausybės narys, neinicijuosite, kad būtų pakeistas Vyriausybės požiūris į pratęsimą II bloko, kol bus pastatytas arba…

PIRMININKAS. Laikas.

J.VESELKA. …trečias.

V.NAVICKAS. Dėl dujų, dėl pašto ženklo principo, kaip jis dabar įvardijamas. Iš tiesų anksčiau buvo tokia tvarka, kad kai kurios katilinės, esančios mažesniuose miesteliuose, tą jūs minėjote, nemokėdavo transportavimo iki katilinių realių išlaidų už dujas. Buvo įsisteigusios firmos, kurios deklaruodavo savo juridinį buveinės adresą. Pagal tos buveinės buvimo vietą dujas pirkdavo keletui katilinių, t.y. sumokėdavo mažiau negu realiai kainuodavo transportavimo išlaidos iki visų mažų katilinių.

Tiek Europos Sąjungos direktyvos, tiek rinkos konkurencijos sąlygos sako, kad tai yra negerai, iškreipiamos realios sąnaudos tiems vartotojams. Todėl buvęs ūkio ministras šį nutarimą, arba ministro įsakymą, panaikino. Seimui rudenį bus pateiktas Gamtinių dujų įstatymas. Tikiuosi, mes jį priimsime kartu su jumis. Ten taip pat siūloma tą principą pratęsti.

Seime bus apsisprendžiama, ar pasirinkti tokį būdą, ar kitokį. Bet iš tiesų tiek Europos direktyvos, tiek realios rinkos sąlygos rodo tai, kad turėtų būti paliktas galioti panaikintas nutarimas arba ministro įsakymas. Jeigu jis nebūtų panaikintas, tos sąnaudos niekur nedingsta, „Lietuvos dujos“ turi transportuoti iki tų katilinių ir už tai sumoka visi kiti Lietuvos vartotojai. Tai sudaro apie 8 mln. litų per metus, bendros išlaidos. Arba tos katilinės turi mokėti realias sąnaudas, arba mes visi padalijame tiems žmonėms, kurie gyvena Vilniuje, kituose miestuose, ir sumokame tas sąnaudas. Tai čia yra politinis apsisprendimas, bet realios Europos direktyvos rodo į tai.

Dabar dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo. Vyriausybės programos priemonėse Ūkio ministerija pasiūlė ir Vyriausybės narių pirmame pasitarime buvo pritarta nuostatoms, kurios yra susijusios su atominės energetikos plėtra Lietuvoje. Aš pasiūliau ir Vyriausybė tikriausiai posėdyje pritars, kad kitų metų pirmajame ketvirtyje Seimui būtų pateiktas įstatymo projektas dėl naujos branduolinės elektrinės statybos. Per tas diskusijas išaiškės, ar Lietuvai atominė elektrinė būtina, ar jos statyba pagrįsta tiek ekonominiu, tiek saugumo, tiek visais kitais požiūriais. Apsisprendus bus galima daryti kitus žingsnius. Ignalinos elektrinės darbo pratęsimas, dabartinės elektrinės darbo pratęsimas yra komplikuotas, klausimas komplikuotas. Jūs visą dalyką žinote, nagrinėjome ir komitete. Tai susiję su Stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, teisinėmis aplinkybėmis, pagaliau su finansiniais dalykais, kurie kyla iš tarptautinio uždarymo fondo lėšų naudojimo. Tai nėra paprastas klausimas, dėl kurio Vyriausybė nuspręstų. Reikia ieškoti bendro sprendimo, bet reikia turėti aiškią viziją dėl atominės energetikos plėtros ateityje.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Salamakinas. Ruošiasi S.Pabedinskas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti finansų ministro. Pone ministre, jūs asmeniškai ir tryliktoji Vyriausybė labai daug kritikos sulaukė, kai negavome teisės nuo kitų metų įsivesti eurą. Dabar pasirodė tokios publikacijos, kad Lietuva labai daug ką praras, tai yra tiek laikraščių, tiek finansų specialistų nuomonė, kada įsivesime eurą. Vis dėlto kokia yra situacija dėl euro įvedimo, kokie terminai, gal trumpai galite pasakyti dėl euro įvedimo?

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Finansų ministerijos specialistai paskutinėmis dienomis kiekvieną dieną analizuoja aplinkybes, įvairius veiksnius. Atsižvelgę į paskutines makroekonomines prognozes, mes manome, kad artimiausia euro įvedimo data turėtų būti ne anksčiau kaip 2010 metais. Buvo svarstomi ir kiti galimi būdai, kaip mūsų tikslą būtų galima pasiekti anksčiau, tačiau bendrieji skaičiavimai rodo, kad 2007 m. mes privalėtume priimti labai daug drastiškų sprendimų.

Pirmiausia kur kas anksčiau negu to reikalauja labai stipriai padidinti akcizus cigaretėms, degalams. Taip pat turėtume atsisakyti įvairių išlaidų biudžete daugiau negu už 2 mlrd. litų, kad galėtume subalansuoti savo biudžetą ir turėti tam tikrą defliacinį procentą siekdami nusverti 2008 m. infliaciją, nes tuo metu mes turėtume atitikti. Manome, kad tai iš tikrųjų būtų teorinis variantas, nes ateityje negalėtume užtikrinti vadinamojo infliacijos rodiklio tvarumo, juk kitais metais jis galėtų padidėti.

Todėl, kaip minėjau, pati realiausia data turėtų būti ne ankstesnė kaip 2010 metai. Mes, Finansų ministerija, esame ta institucija, kuri atsako už tam tikrų sprendimų pateikimo principus. Manome, kad euro įvedimas neturi būti tik tikslas. Tai yra priemonė, kuri leidžia kiekvienai valstybei sustiprinti fiskalinę drausmę, sustiprinti savo ekonominę struktūrą – toks jos pagrindinis tikslas. Todėl kita euro įvedimo data (aš manau, kad tam pritars ir Europos Komisija) turėtų būti reali data, kai Lietuva iš tikrųjų pasieks ir tvarią fiskalinę politiką, ir pakels savo ekonomiką. O tai realiai būtų galima tikėtis prasidedant 2010 metams.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia Seimo narys gerbiamasis S.Pabedinskas. Prašau. Ruošiasi A.Matulevičius.

S.PABEDINSKAS (VLF). Klausčiau aplinkos ministro, bet jo nėra. Todėl, jeigu galima, premjero. Jūsų nuomonė apie tai, kas dabar vyksta Panevėžyje. Turbūt žinote, kad tai yra skandalas. Po keliolikos metų Panevėžyje skandalas, kuris apraizgė ne tik Aplinkos apsaugos departamentą, kurio vienas iš aukštų vadovų pasodintas, tiksliau, šiuo metu laikinai uždarytas už grotų; įtariami architektūros, statybų firmų vadovai ir įmonė, kuri registruota savivaldybėje. Kaip man ką tik sakė žurnalistai Panevėžyje, šis korupcinis skandalas gana plačiai išsišakojo ir, matyt, tai dar ne pabaiga. Šiandien tai lyg ir atsakymas į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai kartu su statybų projektavimo firmų atstovais, net ir su savivaldybės registruota firma prastumdavo savo projektus ir STT pareigūnai sulaikė. Tai gal yra pirmoji kregždė. Pasak panevėžiečių, tai tik pradžia. Kaip jūs manote, tai nebus korupcijos naikinimo vienas iš pirmųjų gerų smūgių tiems, kurie tai atliko, šiame mieste. Kaip jūs vertinate?

G.KIRKILAS. Kaip žinote, ši Vyriausybė yra nusiteikusi dirbti skaidriai ir mes tai darysime. Aš vertinu teigiamai, kad aptiktas korupcijos lizdas. Kaip aš jau minėjau, ką tik prieš tai kalbėjau, kad net ir užsienio investuotojai kalba, kad būtent savivaldybių lygiu, dažnai tai susiję su įvairiais leidimais – žemės, statybų ir t.t. Tai yra mazgas, tai yra labai rimtas mazgas. Tai, kad mūsų STT tokią operaciją padarė, aš esu tikras, ir toliau darys, manau, yra labai svarbus žingsnis. Visi kiti, kurie galbūt iki tol tai darė, turi žinoti, kad Vyriausybė reikliai žiūrės į šią problemą. Tai labai rimta problema. Manau, labai gerai, kad yra surasti, svarbu, kad būtų įrodyta. Aš tikiuosi, kad tai turėtų būti pamoka ir kitiems. O kiek tęsis šis… kur ten tos gijos eina, matysime iš tyrimo, ir atitinkamai Vyriausybė priims principingus sprendimus dėl šio klausimo. Jokių nuolaidų čia niekam nebus.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius. Nematau A.Čapliko. Nėra. Tada, matyt, ruošiasi V.Bukauskas, taip?

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis premjere, labai gražiai nuskambėjo žiniasklaidoje jūsų ir Prezidento noras kartu su STT vadovu skaidrinti visas biurokratines procedūras, bet man atrodo, kad šis geras noras gali ir likti tiktai šauksmu tyruose (žinoma, aš to nelinkėčiau), jeigu jūs tai pavesite padaryti tiems patiems žmonėms, kurių dauguma ir sukūrė tas procedūras. Man atrodo, kad viena iš išeičių, aš noriu, kad jūs pritartumėte ar ne, galėtume kartu tą iniciatyvą skatinti, kad Seimas, Vyriausybė pasitelkę verslo ir mokslo atstovus sukurtų nepriklausomą komisiją, galbūt net Seimo nutarimu. Jei Vyriausybė pateiktų tokį projektą, labai aukštu lygiu iš tikrųjų peržiūrėtų šias mūsų skausmingiausias vietas, apie kurias kalba piliečiai, kalba užsienio investuotojai, vieną kartą mes bendrom jėgom pabandytume šią Gordijaus mazgą išrišti. Man atrodo, kad kito būdo nėra. Jeigu taip padarytume, jeigu jūs pritartumėte, tada galbūt kas nors tikrai pajudėtų iš mirties taško. Kaip jūs manote? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū Seimui už iniciatyvą. Kodėl ne? Jeigu Seimas norėtų čia padėti, šioje srityje, mes būtume tiktai už, bet būtų įdomu pažiūrėti, kokia tai konkrečiai būtų komisija. Žinote, reikia, kad mes patys šio klausimo dar labiau nebiurokratizuotume, nes kovoti su biurokratija ir kurti dar vieną biurokratinę struktūrą būtų neteisinga. Aš suprantu, kad tai būtų daugiau ekspertų lygiu. Manyčiau, kad tikrai galima. Mes šį darbą Vyriausybėje pradėjome. Jeigu Seimas dar su ekspertais prisidėtų… Aišku, supaprastinant procedūras, ko pirmiausia reikės? Pirmiausia reikės keisti kai kuriuos įstatymus, būtent supaprastinti. Manau, kad čia Seimo ar kokio nors komiteto, ar grupės įsitraukimas būtų visiškai logiškas.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Aš norėčiau atsiprašyti gerbiamojo V.Bukausko. Yra gerbiamasis R.Palaitis, kuris atstovauja Centro sąjungai. Jam eilės tvarka priklauso. Prašom, Raimondai.

R.PALAITIS (LCSF). Labai malonu, kad nepamiršote. Gerbiamasis ūkio ministre, turiu klausimą jums. Dabar Palangos apylinkėse stato ir stato elektrą gaminančius vėjo malūnus. Vieną dieną pastatę tuos malūnus Vakarų skirstomieji tinklai sugalvojo atjungti elektrą visam Palangos miestui. Iš esmės seniai buvo toks precedentas. Man rodos, kad tokių precedentų išvis nebuvo. Energetikos įstatyme numatyti du pagrindai, kada tai gali būti padaryta: arba visuomenės interesai, arba kokia nors įvykusi tinklų avarija ir jų remontas. Dabar nei vieno, nei kito lyg ir nėra, yra tiesiog prijungiami nauji įrenginiai.

Iš čia ir būtų mano klausimas. Pirmiausia, ar teisėtas viso miesto atjungimas nuo elektros energijos? Antra, kas padengs nuostolius verslininkams, nes kol kas šiltais savaitgaliais iš tikrųjų verslas Palangoje dar klesti? Trečia, tie malūnai vis bus statomi ir statomi. Negi kiekvieną sykį Palangoje dėl to elektra bus atjungiama? Ačiū.

V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tiesiog žinau, kad tai jautrus tam regionui klausimas, ir pasiėmiau visą reikalingą medžiagą. Jums perduosiu ir įstatymus, ir taisykles, kurios yra patvirtintos. Galiu tiktai apibendrintai pasakyti, kad tiek jūsų minėtas Energetikos įstatymo 46 straipsnis, tiek 2005 m. spalio mėnesį ūkio ministro patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės leidžia perdavimo tinklams daryti tokius atjungimus. Tai yra daroma, nes yra numatyta.

Iš tiesų UAB „Vėjo spektras“ yra pastatytas Kretingos rajone, Kiauleikių kaime, 30 megavatų galios parkas, kurį reikia prijungti prie 110 kilovoltų elektros įtampos. Tai techniškai negali būti padaryta niekaip kitaip, kaip atjungiant vartotojus. Alternatyvaus tiekimo organizuoti negalima, techniškai tai padaryti neįmanoma. Tik norėčiau pasakyti, kad tiek „Lietuvos energija“, tiek ir kitos institucijos veikia pagal įstatymą ir laiku. Tiek Palangos savivaldybė, tiek vartotojai buvo informuoti apie šį veiksmą, kuris buvo planuojamas spalio 1 ir 8 dienomis. Tačiau papildomai techniškai išanalizavus atjungimas bus tik spalio 15, t.y. vieną dieną, nuo 6 iki 22 valandos. Kito būdo prijungti prie tinklų pastatytą vėjo jėgainių parką nėra.

Aš tikrai turiu visus susirašinėjo dokumentus tiek su savivaldybe, tiek su kitom institucijom. Toks variantas yra, kitas pasirinkimas neįmanomas. Jeigu būtų arba galbūt jūs pasiūlytumėte, mes juo pasinaudotume.

R.PALAITIS. Dar ne viskas atsakymas. Norėčiau išgirsti, kaip bus ateityje, jeigu tie malūnai ir toliau bus prijungiami?

V.NAVICKAS. Iš tiesų, kaip bus ateityje, bus žiūrima. Jeigu bus techniškai kitaip neįmanoma, tiktai taip, tai bus ir elgiamasi taip. Aš manau, kad kiekvienas konkretus atvejis turi savo sprendimo variantus. Galbūt sujungus šį sudėtingą kabelį su aukštosios įtampos tinklais, jeigu tame regione bus vykdomi panašūs prijungimo darbai, tai sudarys galimybes prijungti, bet aš nenorėčiau čia kalbėti už technikus. Aš tų techniškų dalykų neišmanau. Jeigu bus klausiama konkrečiai, kokioje vietovėje, jeigu bus statoma, kaip bus prijungiama, žinoma, tada galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Bukauskas. Ruošiasi A.Kubilius.

V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū pirmininkui. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Seimo nariai dalyvauja ne tiktai leidžiant įstatymus, bet ir vykdo vieną iš funkcijų – parlamentinę kontrolę. Būtent klausimas ir būtų dėl įstatymų išleistų nuostatų ir parlamentinės kontrolės.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar Vyriausybė vykdo visus nutarimus, ar vykdo visus priimtus įstatymus? Jeigu nevykdo, tai dėl kokių priežasčių ir kas yra kaltas, ir dėl ko nėra atsiskaitoma? Konkrečiai norėčiau paklausti, ar bus vykdoma Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių… 5 straipsnio pakeitimu, 2005 m. liepos 5 d., Nr.XP-306, kuriame buvo pavesta Vyriausybei, kad būtų optimizuotas savivaldybių skaičius ir jų teritorijų ribos? Vyriausybė iki 2006 m. spalio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jeigu nebus pateikta, tai kas dėl to yra kaltas ir kodėl nebus laikomasi nustatytos datos? Ačiū.

G.KIRKILAS. Vienareikšmiškai tai yra aksioma, kad Vyriausybė turi vykdyti įstatymus. Tai mes ir darome. O jeigu kartais kur nors nevisiškai pavyksta, tai yra įvairių priežasčių.

Dėl savivaldybių optimizavimo. Manau, mes parengsime projektą. Kaip žinote, Vyriausybė yra nauja ir dirba visiškai neseniai. Aš galėčiau pasakyti, kad objektyviai kai kurių darbų mes nesuspėjame padaryti. Kitas dalykas, kad, aišku, toks sprendimas, kaip naujų savivaldybių steigimas (šiuo atveju aš nemanau, kad daugiausia tai turima omenyje), pirmiausia yra kainuojantis reikalas.

Antras dalykas. Mes turėtume turėti, bent jau čia, Seime, vienokį ar kitokį konsensusą. Ar tai bus parengta laiku, kaip buvo žadėta anksčiau, šito jums šiandien negaliu pasakyti, bet aš būtinai pakalbėsiu su vidaus reikalų ministru, kaip čia eina reikalai. Jeigu atsakyčiau tiesiai į jūsų klausimą, aišku, kad mes turime vykdyti, o jūs turite mus kontroliuoti. Tai yra demokratinio gyvenimo aksioma. Manau, Lietuvos Seimas to laikysis.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Ruošiasi V.Boreikienė.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti gal bendresnio klausimo, kartu ir konkretaus klausimo. Nors iš tikrųjų turiu ką pasakyti gero apie jūsų Vyriausybę, bet su nerimu stebiu ir tokią besiformuojančią tam tikrą lengvo chaoso aureolę aplink jūsų vadovaujamos koalicijos darbą. Jeigu jau du mėnesius Seime negalima sutarti tarp valdančios koalicijos partnerių dėl komitetų sudėties (jau nekalbu apie vadovavimą komitetams), tai jau yra tam tikri požymiai. Mes su nerimu stebime šiek tiek chaotišką ir gana gausų įvairių pažadų srautą, taip pat ir jūsų. Kai kurie pažadai, kurie iš tikrųjų yra geri ir kuriuos man pačiam teko girdėti dėl žinių ekonomikos ir jūsų pažadas didinti būsimojoje finansinėje perspektyvoje nuo 7% iki 9% finansavimą šiai sričiai, tikrai yra geri. Jūsų parama žinių ekonomikos klasteriams taip pat yra gera. Bet tai, ką kalbėjo ponas Z.Mikutis, – šiandieninė publikacija „Verslo žiniose“. Sakykit, ką reikia daryti, kad jūsų geri pažadai paremti žinių ekonomiką, paremti „Saulėtekio slėnį“ pavirstų iš tikrųjų realiais veiksmais ir kaip pasiekti, kad jūsų politinė valia viršytų biurokratų pastangas tam priešintis ir perkelti 48 milijonus pinigų iš Ūkio ministerijos eilutės, kuri kaip tik labiausiai rūpi žinių ekonomikai, į turizmo eilutę. Tai ar iš tikrųjų ta valia yra Lietuvoje, ar yra tiktai jūsų gražūs norai, o biurokratai sprendžia taip, kaip jiems norisi?

G.KIRKILAS. Dėl pirmojo klausimo, dėl komitetų sudėties. Aš tikiuosi, kad mes, mūsų mažumos koalicija, tarsis čia šiandien iškart po šios Vyriausybės valandos. Iš tikro sutinku su jumis, kad reikia greičiau spręsti klausimą. Tai vienareikšmiškai aišku.

Dėl biurokratų ir politikų santykių. Filosofiškai šnekant, jūs pats puikiai žinot, kad dabar jau yra net ir labai daug teorinių darbų, konstatavimo, ar tiktai biurokratai neima viršaus demokratiniame pasaulyje virš politinės valios. Čia negalėčiau pasakyti, kad mes turim daug laimėjimų, bet stengiamės tą daryti. Aš matau, kad įvairiose srityse, ne tik jūsų minėtoje, yra pasipriešinimo. Bet ir, tarkim, skatinant skaidrumą, pavyzdžiui, steigiant tą patį jau mano minėtą tarpžinybinį duomenų centrą, kuris, aišku, gerokai sumažina biurokratų galią, bent jau sutrumpina popierių nešiojimo iš vienos ministerijos į kitą laiką. Aš tikiu, kad taip gali būti, kad jau kalbėti apie tai, kad pakerta korupcijos šaknis. Aš tikiuosi, kad tų pažadų laikysimės dėl 10%, ne 9%. Aš manau, kad mes susitarsim ministrų kabinete, ir taip ir bus. Būtent šiems tikslams bus skirta 10% 2007 metų perspektyvoje visos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Dėl šito konkretaus atvejo mes dar pasiaiškinsim, kaip čia yra iš tikrųjų. Bet, kiek aš žinau, ministras tam tikrus paaiškinimus davė. Kita vertus, ir mūsų, kaip čia pasakius, žinių ekonomikos subjektams mes irgi neleiskime atsipalaiduoti. Projektus vis tiek reikia rimtai rengti, nes yra kontrolė ir iš Europos Sąjungos, ir iš visur kitur. Bet aš pažadu į šį reikalą įsigilinti asmeniškai.

V.NAVICKAS. Gal aš galėčiau šiek tiek papildyti, premjere, jus tuo klausimu, ypač kas susiję su žinių ekonomika ir tais projektais, kurie finansuojami per verslo viešą infrastruktūrą. Iš tiesų apibendrintai galima pasakyti, kad galbūt nustatant finansavimo tvarką buvo padaryta tokia galbūt ir ne klaida, bet gal ne viskas buvo įvertinta. Iš tiesų kaip galima palyginti „Saulėtekio slėnio“ projektą arba „Technopolio“ Kaune su kokio nors sklypo įrengimu būsimoms infrastruktūros investicijoms? Ateityje, matyt, nustatant 2007–2013 metų perspektyvoje būtent tas taisykles, reikėtų vis dėlto numatyti tam tikrą tvarką, kuri neleistų konkuruoti tarpusavyje nepalyginamiems tokio pobūdžio projektams. Mes pasižadam tą įvykdyti.

Dabar dėl tų dviejų ypač svarbių šio laikotarpio finansinės perspektyvos projektų, dar nėra priimti galutiniai sprendimai, bet panašu, kad Kauno „Technopolis“ po papildomų diskusijų su Finansų ministerija bus pradėtas iš šio laikotarpio pinigų, o dėl „Saulėtekio“ mes turim alternatyvius sprendimus, jeigu nepavyktų būtent iš šio laikotarpio pinigų, nes pateikiant „Saulėtekio slėnio“ projektą vis dėlto buvo padarytas tam tikras neatitikimas pagal šios instrukcijos reikalavimus ir yra susikirtimas su valstybės pagalbos schemomis, o žmonės, kurie vertina, kurie tikrina pagal tuos nustatytus standartus, žinoma, jie jų laikosi. Kartais atrodo, kad jie nevisiškai galbūt ir reikalingi, bet žmonės turi tokias instrukcijas ir turi jomis vadovautis.

G.KIRKILAS. Bet, gerbiamasis ministre, mes čia vis dėlto parlamentarų akivaizdoje turim pažadėti, kad mes šios linijos nuosekliai laikomės.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Boreikienė ir ruošiasi A.Monkevičius.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, vizito Kaune metu jūs išreiškėte viešą pritarimą suteikti nacionalinį statusą planuojamiems statyti sporto rūmams. Sakykite, ar tai yra realybė, ir jeigu taip, kada tai bus padaryta? Ačiū jums.

G.KIRKILAS. Kaip žinote, Kaunas jau keleri metai ieško sprendimo, manau, kad kokį nors sprendimą reikia turėti. Tas projektas, kuris buvo pateiktas ir kaip jis buvo pateiktas Kaune, kuris turi ne tiktai tą sportinę kultūrinę funkciją, bet idėja yra ir daugiau gyvybės įpūsti Kauno centrui, nes tai yra iš esmės centre, užkrauti Kauno centrą ir paslaugomis, ir kitais dalykais, man atrodo, yra reali, palyginti su kitu projektu, apie kurį jūs gerai žinot. Todėl aš ir pritariu. Bet tai nereiškia, kad ir savivaldybei, ir kitiems partneriams, kurie dalyvauja šiame projekte, bus kokių nors lengvatų. Jie turės parengti projektą kaip priklauso, su viskuo, su paskaičiavimais. Dabartinio lygio projektas iš tikrųjų atrodo gana patraukliai. Aš manau, kad tuos sprendimus, kuriuos mes turim priimti Vyriausybėje, galbūt suteikti nacionalinį statusą, mes turim priimti, nes reikia čia pajudėti, juk žinot, yra ir konkrečių užduočių. Šiauliai jau, pavyzdžiui, eina į pabaigą, kaip žinot, o Kaunas vis dar atsilieka. Tai susiję ir su Europos krepšinio čempionatu, bet ne tik. Tai bus daugiafunkcinis įrenginys, pastatas šiuo atveju, kuris, man atrodo, Kaunui yra labai svarbus visais aspektais. Todėl aš manau, kad reikia priimti sprendimus, nes ginčai gali tęstis be galo. Čia vienas kitą skųs ir viskas stovės vietoje. Šiuo atveju manau, kad palyginus tuos du siūlomus projektus, dėl kurių diskutuojama, šis projektas, mano požiūriu, yra geresnis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Monkevičius, ruošiasi E.Klumbys.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis premjere, aš gal ir finansų ministro norėčiau pasiteirauti dėl Valstybės kontrolės audito. Neseniai buvo atliktas auditas, kaip naudojamos informacinės sistemos, kaip jų plėtra yra įgyvendinama šalyje. Trupučiuką lyg ir nerimą kelia tai (gal ir nereikia atskiros ministerijos), kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip atskleidė auditas, vis dėlto turėtų turėti daugiau galimybių vykdyti savo funkciją. Konkrečiai auditas pastebi, jog, tarkim, planuojant investicijas pati investicijų planavimo metodika, jos logika neatitinka informacinės visuomenės plėtros reikalavimų, netgi Vyriausybės patvirtintų prioritetų, o pats komitetas neturi oficialios informacijos. Taip išeina, kad investicijos ir planuojamos, ir derinamos kai kuriais atvejais apeinant patį komitetą. Man regis, gal tikrai vertinant šį auditą reikėtų kiek galint greičiau pakoreguoti ir reglamentuoti, jeigu reikia, ir teisės aktus, ir peržiūrėti funkcijas, suteikti rimtus įgaliojimus IVPK, kad jis galėtų atlikti savo funkciją, nes priešingu atveju iš tikrųjų, kaip ir auditas nustatė…

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis.

A.MONKEVIČIUS. 200 milijonų, dar ir daugiau, panaudojimo efektyvumas kelia abejonių.

G.KIRKILAS. Ačiū už pasiūlymą. Aš tikrai jums pritariu, kad naujos ministerijos steigimas, matyt, dar labiau nutolintų sprendimus tų problemų, apie kurias jūs šnekat. Kaip jūs žinot, ten būtų ilga procedūra. Tada jau paties komiteto veikla, ko gero, visiškai sustotų. Matyt, jūsų siūlomas kelias pakeisti galbūt įstatymus, man atrodo, iš tikrųjų yra priimtinesnis. Man taip atrodo, nes aš jau sakiau, kad naujų ministerijų steigimas.… Apskritai gal ir labai svarbu, gal ir labai teisinga idėja steigti technologijų ar informatikos ministeriją, bet mes žinom, kad kai klausimas bus svarstomas Vyriausybėje, visuomenėje, Seime, vis tiek tai bus svarstoma kaip paprastos, dar papildomos ministerijos steigimas, ir tiek. Aš, maždaug įsivaizduodamas tą politinį naujos ministerijos steigimo kelią, kaip tik, manau, jo reikia atsisakyti. Galbūt reikia eiti būtent tuo keliu, kurį jūs siūlot. Manau, kad tai yra realiau.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys, ruošiasi B.Vėsaitė.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau premjerą paklausti. Gerbiamasis premjere, demokratinėje valstybėje kiekvienas pilietis turi laikytis įstatymų. Tuo labiau – Seimo narys ir tuo labiau – aukščiausieji valstybės pareigūnai. Sakykit, kiek ilgai jūs dar pažeidinėsit Tabako kontrolės įstatymą viešai rūkydamas ten, kur to daryti negalima?

G.KIRKILAS. Atsiprašau, jeigu kur nors viešai pažeidžiu ir rūkau. Prašau ir žiniasklaidos, kad manęs nefilmuotų, bet, deja, jie vis tiek mane kur nors nufilmuoja. Prižadu būti dėmesingesnis tokiems pažeidimams.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė B.Vėsaitė. Ruošiasi V.Rinkevičius.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas sveikatos ministrui. Ministre, „Verslo žiniose“ teko perskaityti straipsnį, kuriame mūsų vietiniai gamintojai skundžiasi, kad netrukus bus uždrausta tokių preparatų kaip višnevskio, ichtiolo tepalas gamyba, nes neva tai tarpiniai produktai ir nėra įregistruoti Vaistų komisijoje. Prašom pasakyti, kaip čia išeina, jeigu Latvijoje analogiškus produktus gaminti leidžiama, o kadangi su Latvija esame bendroje Europos Sąjungos rinkoje, tai ar mes smaugiam savo gamintoją ir atveriam vartus Latvijos preparatams?

R.TURČINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų pozicija yra tokia, kad reikia skatinti vietinį gamintoją, tačiau ne vien tik minėtas višnevskio tepalas, yra ir kiti medikamentai, yra ir Lietuvos kompanijos, kurios gamina tam tikrus medikamentus, kurie turi atitikti visus reikalavimus, turiu omeny kokybės sertifikatus. Vaistų kontrolės departamentas tai kontroliuoja. Žinau, kad yra keletas atvejų, kai po pakartotinių patikrinimų, neatitikus tų reikalavimų, apie kuriuos kalbu, Farmacijos departamentas sustabdė vieną ar kitą licenciją. Šiandien dar šie klausimai yra sprendžiami. Nemanyčiau, kad tais atvejais, nežinau, ir ministerijoje nežinoma tokių atvejų, galėsiu po Vyriausybės valandos prieiti ir detaliau išsiaiškinti su jumis konkretų atvejį. Jeigu gamintojas atitinka visus keliamus reikalavimus, nemanau, kad galėtų būti stabdoma vieno ar kito medikamento gamyba.

Norėčiau atkreipti dėmesį į licencijų išdavimą ir medikamentų registravimą, apie ką jūs kalbėjote užduodama šį klausimą. Norėčiau pasakyti, kad gamintojas kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą dėl licencijos suteikimo. Ministerija neinicijuoja licencijų teikimo klausimo. Todėl manyčiau, kad gamintojai, kurie kreipiasi ir atitinka visus reikiamus kokybės reikalavimus, be abejo, nustatyta tvarka privalo gauti licenciją, ir vaistas turi būti registruotas Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Rinkevičius. Ruošiasi J.Jaruševičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dėl eismo taisyklių pakeitimo. Kadangi tai daroma Vyriausybės nutarimu, norėjau paklausti susisiekimo ir vidaus reikalų ministrų, bet jų nėra. Dėl greičio apribojimo žvyrkeliuose iki 70 km važiuojant lengvaisiais automobiliais. Manau, kad tai galbūt nesusipratimas ar kas nors kita. Pavyzdžiui, Biržų rajone 40% kelių asfaltuoti, o 60% žvyrkeliai. Važiuoti 70 km per valandą greičiu. Mes tik sudarome galimybę policininkams eilinį kartą pasipelnyti. Šiandien kalbame apie kovą su korupcija, susitarimą tarp partijų. Šiuo nutarimu mes tik sudarome galimybę pasipelnyti policininkams. Ar yra galimybė tai pakeisti? Būkime atviri, šiandien visuomenėje suformuotas toks policijos įvaizdis: grobuonis, tykojantis grobio krūmuose. Tai pačių policininkų suformuota nuomonė ir, deja, kalta ne visuomenė, o jie patys. Buvo tokia viešųjų ryšių akcija, jie keletą kartų pademonstravo kyšininkus, tačiau tai laikinas dalykas. Ar negalima to pakeisti? Manau, toks apribojimas dėl lengvųjų automobilių greičio 70 km žvyrkeliu tik didins korupciją.

Z.BALČYTIS. Gal galima, posėdžio pirmininke? Aš pavaduotoju susisiekimo ministrą, pamėginsiu atsakyti. Žvyrkeliai, 70 km per valandą greitis, duobėtas kelias, būna pašalę. Ar tai yra mažai? Tai yra daug. 70 km per valandą greičiu važiuoti žvyrkeliu. Toliau. Užsienio valstybės. Jeigu kam nors yra tekę važinėti po išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes, visuose miestuose greitis – ne didesnis kaip 40 arba 50 km per valandą. Kodėl taip yra daroma? Todėl, kad tai iš tikrųjų pats didžiausias veiksnys, turintis įtakos žuvusiųjų ir suluošintųjų avarijose skaičiui. Mes puikiai žinome savo statistiką. Beveik 900 žuvusiųjų per metus mūsų valstybėje, ir mes esame beveik paskutinėje vietoje. Mes iš tikrųjų turime ką nors daryti, o pagrindinė priemonė, kaip minėjau, yra greičio mažinimas. Visuose žvyrkeliuose, kaip minėjote, policininkų pastatyti negalima, nes magistralėse taip pat reikia kontroliuoti. Patikėkite, šis klausimas Vyriausybėje buvo labai detaliai nagrinėjamas, ir nė vieno nebuvo prieš, kad sumažintume greitį iki 70 km per valandą, nes protingumo kriterijai sako, kad to greičio visiškai pakanka ir dar ateityje gali būtų sugrįžta prie šio klausimo. Manau, mes turime kartu, ne tik Vyriausybė, bet ir Seimo nariai, pradėti mąstyti apie labai didelę ir skaudžią problemą, tai yra žūvančiųjų skaičių keliuose. Tai yra viena iš priemonių, kuri pasiteisino pačioje Europoje ir pasaulyje.

G.KIRKILAS. Aš pritarčiau ministrui Z.Balčyčiui, nes, matote, mes truputį prieštaringi esame, net ir Seime. Viena vertus, aš girdėjau, kad visą vasarą Seimo nariai piktinosi ir kalbėjo, kad reikia ką nors daryti. Dabar, kai Vyriausybė pasiūlo tokias priemones, kurios yra, sakyčiau, net švelnesnės negu taiko kitos šalys, mes mėginame žengti atgal. Gerbiamasis kolega, aš tikrai labai gerbiu jūsų nuomonę, bet, tarkime, mes greitį nuo 70 padidinsime iki 100 km per valandą žvyrkeliu. Tai per kiek laiko 10 km greičiau nuvažiuos tas žmogus, važiuodamas 100 km per valandą greičiu? Išloš minutę, dvi? Tai planuokime teisingai savo laiką, kad nereikėtų galvotrūkčiais lėkti ir užmušti žmones. Beje, žvyrkeliuose taip pat nemažai užmušama žmonių. 900 žuvusiųjų! Tai ar mes karo sąlygomis gyvename? Aš vis dėlto kviečiu Seimą palaikyti tas priemones. Galų gale palaikykime ir pažiūrėkime, kokia bus praktika. Galbūt praktika bus bloga, kaip jūs sakote, padidės korupcija. Aš nemanau, kad taip bus, bet jeigu taip bus, sprendimą pakeisime. Bet bent metus pamėginkime pagyventi tomis griežtesnėmis sąlygomis, nes tikrai greičio keliuose kaina yra per daug didelė.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Noriu tik pasakyti, kad Seime yra sudaryta darbo grupė dėl eismo saugumo gerinimo. Matyt, ji pateiks dar daugiau pasiūlymų.

Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Jaruševičius. Ruošiasi V.Kamblevičius.

J.JARUŠEVIČIUS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrei. Kalbama apie „Sodros“ „lubas“. Pakomentuokite, o tam vidutiniam darbuotojui, kuris gauna vidutinį atlyginimą, bus numatytos „Sodros“ mokesčio „grindys“ ar ne? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju, bet kol kas nei „grindų“, nei „lubų“ niekam nenumatom. Noriu pasakyti, kad mes labai atsakingai vertiname investuotojų pasiūlymus dėl tam tikrų „lubų“ nustatymo, nuo kurios darbo užmokesčio sumos nebūtų skaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Buvo atlikta labai daug įvairių vertinimų dirbant kartu su Investuotojų forumo atstovais. Iš tiesų, jeigu mes sutiksime su tuo pasiūlymu, kad nuo penkių nevidutinių… draudžiamųjų pajamų nebūtų atskaitymo į „Sodros“ biudžetą, tai reiškia, „Sodros“ biudžetas, o tai reiškia, kad Lietuvos žmonės, tiek ligoniai, tiek neįgalieji, tiek pensininkai, tiek darbo ieškantieji, netektų nei daug, nei mažai – per metus apie 200 mln. litų. Ar iš tikrųjų mūsų išmokos yra tokio lygio, kad mes galime pasakyti, jog sutinkame su atleidimu nuo 5 mėnesinių draudžiamųjų pajamų? Kitas dalykas, kurį mes galime svarstyti ir žiūrėti, galbūt susitarus nuo tam tikros didesnės sumos suteikti galimybę nedalyvauti bendroje solidarumo principu paremtoje socialinio draudimo sistemoje. Ir vėlgi mes paskaičiavome, jeigu tai būtų tie darbuotojai, kurių atlyginimas yra, pavyzdžiui, 10 vidutinių draudžiamųjų pajamų, t.y. apie 12 tūkst. litų per mėnesį. Tai būtų labai nedaug darbuotojų, jų yra tik apie 1,5 tūkst. Lietuvoje. Dėl to į „Sodros” biudžetą nepatektų, o kartu ir į kitas sritis, užimtumo, sveikatos, pensinio draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, maždaug 55 mln. litų per metus.

Kad 1,5 tūkst. žmonių, iš kurių maždaug pusė dirba biudžetiniame sektoriuje, iš tikrųjų pritrauktų labai daug investuotojų, aš prie to dedu labai didelį klaustuką. Be abejo, mes turime dirbti, mes turime svarstyti, turime žiūrėti ir mes tą tikrai padarysime, nes tą esame užsiplanavę mūsų Vyriausybės programos priemonių plane.

G.KIRKILAS. Aš galėčiau dar pridurti. Manau, tikrai mes turime svarstyti ir toliau šį klausimą. Galbūt mums tas „lubas“, kaip čia vadinama, daugiau pakelti, kad būtų mažesni biudžeto nuostoliai. Iš esmės tos „lubos“ apimtų gana nedidelį skaičių aukščiausių valdininkų, kurie gauna didžiulius atlyginimus.

Ministrė teisingai pasakė, yra atlikti įvairūs skaičiavimai, įvairūs variantai. Manau, jau dabar viską pažiūrėję biudžete ir „Sodros“ biudžete, mes tokį galutinį sprendimą priimsime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Kamblevičius. Ruošiasi, jeigu liks laiko, gerbiamasis J.Razma. Prašom. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Klausimas būtų teisingumo ministrui gerbiamajam P.Baguškai. Į mane kreipėsi 80 metų Andrius Pabiržis. Praleidęs nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tuos terminus ketino atkurti teismine tvarka. Žemė, kurią A.Pabiržis norėjo paveldėti, buvo registruota jo žuvusio brolio Juozo Paviržio, kuris buvo su visa šeima sušaudytas 1945 m. sausio 6 dieną, vardu. Iki šio laiko gerbiamasis A.Pabiržis niekaip negali atkurti teisingumo. Žmogus, besibylinėdamas 5 kartus Trakų ir Kaišiadorių teismuose, tapo I grupės invalidu. Man vakar paskambino – daugiau nebenoriu žemės, nes aš neturiu sveikatos jos dirbti.

Todėl norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą. Nejaugi negalioja išduoti Kaišiadorių prokuratūros prokuroro dokumentai, kad jo brolis buvo sušaudytas, kad yra Žiežmarių parapijos kunigo raštas, kad jis palaidotas. Jį kamuoja visi teismai ir neįrodo, kad jo brolis buvo sušaudytas, nes nėra mirties liudijimo. Mane, kaip Seimo narį, domina, jau žmogui žemės nebereikia, bet ar galima atkurti teisinėje valstybėje teisingumą? Ačiū.

P.BAGUŠKA (PDF). Ačiū už klausimą. Iš jūsų pateiktos žodinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į turtą, kurio savininku iki nacionalizacijos buvo pareiškėjo brolis. Pažymėtina, kad remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu turto savininko brolis nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į turtą.

Taip pat pagal jūsų pateiktą medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjui negali būti atkuriamos nuosavybės teisės kitais įstatymo pagrindais, kaip testamentiniam įpėdiniam arba kaip įgijusiam turtą sutarties pagrindu. Pareiškėjas turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į jūsų minėtą turtą tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų buvęs to turto savininku iki nacionalizacijos. Kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, čia turima omeny dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo, būtina teismui pateikti tam tikrus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas valdė tą turtą nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas praleido terminą nuosavybės teisės patvirtintiems dokumentams pateikti. Šis terminas galėtų būti atnaujintas teismine tvarka, teismus pripažinus, kad terminas yra praleistas dėl labai svarbių priežasčių.

PIRMININKAS. Duodame žodį gerbiamajam J.Razmai, ir tuo baigsime.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, šią savaitę viešai šmėkštelėjo informacija, kad Vokietijos kompanija EON yra pasiryžusi dalyvauti statant ir po to, matyt, valdyti mums dabar turbūt labiausiai rūpimus energetikos objektus: atominę elektrinę, tiltus į Vakarus. Kaip jūs žiūrite į šią iniciatyvą? Ar vertinate tai, kad tokią iniciatyvą reiškia Vokietijos kampanija, kuri jau su „Gazpromu“ kontroliuoja „Lietuvos dujas“, pagaliau, kad tai yra Vokietijos, kuri pastaruoju metu vis labiau suartėja politiškai su Rusija, būtent per energetiką, atstovė. Ar nemanote, kad tokių svarbiausių mums energetikos įmonių, kaip tie minėti elektros tiltai į Vakarus, atominė elektrinė, kapitalas vis dėlto turėtų būti nacionalinis, o ne kitų šalių, ypač tokių, kurios turi ir tam tikrų strateginių interesų mūsų atžvilgiu?

G.KIRKILAS. Aš buvau su jais susitikęs. Iš tikrųjų tai nėra Vokietijos, tai yra Švedijos, švediškas filialas. Pagrindinis jų tikslas yra elektros kabelis Baltijos dugnu iš Lietuvos į Švediją. Taip pat tuo pačiu metu jie turi keletą kitų projektų. Kaip žinote, jie turi ne tik „Lietuvos dujų“ akcijų, bet ir kai kurių kitų energetikos objektų. Be kabelio, jie norėtų ir Lietuvos pusėje, ir Švedijos pusėje investuoti į vėjo jėgainių gamybą. Taip pat jie siūlo prisidėti prie Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko ir taip pat prie kai kurių mūsų dabar esamų jėgainių renovacijos. Gana platus yra pasiūlymas. Aš čia nematau kokio nors baisaus kapitalo, kuris prieštarautų mūsų įstatymui dėl euroatlantinių kriterijų. Kaip jūs žinote, šios šalys šiuos kriterijus atitinka.

Dėl to, kad Vokietijos, bet šiuo atveju sakiau, yra Švedijos filialas, kompanijos dirba energetikos klausimais su Rusija. Tai man pasakykite, aš nežinau europinės šalies, kuri negautų bent dalies energetikos resursų iš Rusijos. Ar yra tokia? Aš bent nežinau. Nieko nepadarysi. Deja, Rusijos ir dujų, ir naftos tiekimo dalis, deja, didėja. Aišku, neišvengiamai jos turi dirbti.

Kitas dalykas. Manau, jog šios kompanijos ketinimai iki 25% prisidėti, kaip jie siūlo, prie trečiojo bloko statybos, man atrodo, labai rimti. Šiuo atveju, manau, tai yra vakarietiška kompanija. Nepastebiu kol kas, bent tokios informacijos neturiu, kad tai būtų kaip nors susiję su kokiu nors neskaidriu kapitalu ar kuo nors panašaus. Manau, jų pasiūlymai yra labai rimti. Aišku, mes juos įdėmiai išnagrinėsime. Jeigu atsitiks kokių nors iššūkių, tikiuosi, mes sugebėsime atsispirti jiems. Manau, šiuo atveju kalbant apie EON, tokių iššūkių tikrai nėra.

V.NAVICKAS. Gal aš dar, premjere, galėčiau pasakyti porą žodžių. Iš tiesų buvo keliamas klausimas dėl atominės elektrinės ir tinklų, ir dalyvavimo vienos iš labai rimtų kompanijų. Be abejo, šioje stadijoje negalime pasakyti, kad vieni ar kiti dalyvaus. Iš tiesų bus konkursinis principas ir bus skelbiami tarptautiniai konkursai, kas galėtų dalyvauti viename ar kitame projekte. Taip pat, kaip minėjau, pateiksime Seimui Atominės elektrinės statybos įstatymą, kuriame bus galima įrašyti vienokius ar kitokius reikalavimus būsimam investuotojui į statomą elektrinę.

Teko lankytis Suomijoje. Tiems, kurie prisideda prie atominės elektrinės įstatinio kapitalo, keliami labai aukšti reikalavimai. Galima pasakyti bendrą dalyką, kad ten nedalyvauja tie, kas turi labai daug pinigų. Tai yra ne pagrindinis principas. Yra kiti principai, nes pinigų apskritai pasaulyje yra, dažniausiai tai yra skolingas kapitalas iš bankų, bet investuotojui, t.y. kompanijai ar kitam asmeniui, yra keliami specifiniai reikalavimai.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui, dėkojame ministrams. Linkime sėkmės! Jeigu Seimas leistų, prieš paskelbdamas pertrauką, norėčiau pateikti kitos savaitės, antradienio, darbotvarkę, kad truputį sutrumpintume… (Balsai salėje) Prieštaraujate? Gerai. Skelbiu pertrauką iki 15.00 valandos. Rytinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.