Vienuoliktasis
(215) posėdis
2006
m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Laba diena, gerbiamieji, pradedame popietinį šios dienos posėdį. Kviečiu registruotis.
Kol kas užsiregistravo tik 25 Seimo nariai, aš manau, dar ateis. Pagal darbotvarkę norėčiau pradėti nuo Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-1549. Pranešėja – gerbiamoji viceministrė Eglė Radušytė. Ją ir kviečiu į tribūną pristatyti šį įstatymo projektą. Pateikimas. O dėl 2-1 klausimo, kuris turėtų būti pagal darbotvarkę, dar nėra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, laukiame jo, tada pradėsime. Prašau.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nutarimu jums šiandien teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas. Teikiamo įstatymo projektu siekiama nustatyti sudėtingos struktūros įstatymų lydimųjų teisės aktų oficialaus paskelbimo šiuos teisės aktus priėmusios institucijos interneto tinklalapyje atvejus.
Kaip jums žinoma, Konstitucijos 7 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Šia konstitucine nuostata yra įtvirtintas reikalavimas paskelbti visus teisės aktus viešai ir visos apimties. Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog Konstitucija aiškiai nenustato teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinių ar visų galimų jų paskelbimo būdų. Tai nustatyti įstatymu turi įstatymų leidėjas, taigi jūs, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos įstatyme yra numatyta, jog oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimas yra jų skelbiamas „Valstybės žiniose“, išskyrus tam tikrus įstatymo numatytus atvejus, kai oficialiu skelbimu taip pat laikytinas teisės akto paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse arba atitinkamos institucijos interneto tinklalapyje, tačiau neaptariami atvejai, kada skelbiamas institucijos tinklalapyje teisės aktas.
Vyriausybės siūlomo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto esmė būtų ta, kad nauju 31 straipsniu būtų įtvirtintas oficialus teisės aktų skelbimas institucijos interneto tinklalapyje. 31 straipsnio struktūra yra gana aiški, ją sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje įvardijami įstatymų lydimieji aktai, kurių struktūra sudėtinga, tai Seimo nutarimai, Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai. Sudėtingos struktūros reikštų, jog teisės aktais yra su brėžiniais, lentelėmis, grafikais, schemomis, žemėlapiais ar kita vaizdine medžiaga.
Antroji dalis konkretizuoja, kaip yra skelbiami šie teisės aktai, nurodoma, kad „Valstybės žiniose“ skelbiama tik teisės akto dalis, kurioje išdėstytas priimtas sprendimas. Visas teisės aktas oficialiai skelbiamas jį priėmusios institucijos interneto tinklalapyje, kartu yra nurodomas ir šios institucijos tinklalapio adresas.
Trečioje dalyje aptariama skelbimo tvarka, kada turi būti tinklalapyje paskelbiamas teisės aktas, nurodoma, kad tą pačią dieną, kai paskelbiama „Valstybės žiniose“ teisės akto dalis, kurioje išdėstytas priimtas sprendimas.
Ir 31 straipsnio ketvirtoji dalis aptaria, kaip įsigalioja šie teisės aktai, kad jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir jos priėmusios institucijos interneto tinklalapyje.
Papildžius šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 31 straipsniu, reikėtų atitinkamai koreguoti ir dabartinės redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, nustatyti tam tikras išimtis atsižvelgiant į 31 straipsnį. Kartu, siekdami pašalinti teisės spragas, kurios yra dabartinės redakcijos teisės akte, siūlome 12 straipsnį papildyti žodžiais ir nurodyti, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą jų paskelbimo vietinėje spaudoje dieną. Iki šiol dabartinėje redakcijoje nebuvo žodžių „ir vykdomųjų“. Tai buvo tarsi spraga, nes buvo neaptariama savivaldybė administracijos direktoriaus, pavyzdžiui, priimamų teisės aktų įsigaliojimo tvarka.
Taigi šiuo siūlomu jums svarstyti teisės aktu, jo projektu, siekiama iš esmės pašalinti šiuo metu įstatyme esančias spragas ir sureguliuoti, nustatyti oficialaus teisės aktų paskelbimo institucijos interneto tinklalapyje atvejus, konkrečius teisės aktų paskelbimo interneto tinklalapyje būdus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, žinant tą institucinį chaosą mūsų valstybėje, visai tikėtina situacija, kad po eilinės reformos viena iš tokių institucijų, kuri skelbia tuos sudėtingus aktus savo interneto puslapyje, bus panaikinta. Tas interneto puslapis natūraliai nustos funkcionuoti. Sakykite, kur tada, jūsų nuomone, bus galima surasti tuos teisės aktus, kurie bus priimti būtent tokiu internetiniu būdu?
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Jis iš tiesų gali būti aktualus naikinant vienas ir steigiant kitas institucijas. Bet, manyčiau, panaikinus vieną instituciją, šios institucijos funkcijos bus atitinkamai perduotos kokiai nors kitai institucijai, kuri perims tas funkcijas ir atitinkamai perims pareigą skelbti galiojančius teisės aktus, jeigu tie teisės aktai nebus netekę savo galios.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamoji pranešėja, iš pateikto įstatymo man nėra labai aišku, ar bus viena interneto svetainė, kur bus talpinami nutarimai. Ar Seimo įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kitų žinybų nutarimai bus vienu adresu, ar kiekviena žinyba turės savo adresą, skelbdama teisės aktus? Lygiai taip pat man neaišku, ar savivaldybės privalės ir internete skelbti, ar užteks tik vietinėje spaudoje. Tai aš norėčiau, kad patikslintumėte šį momentą.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad kiekviena institucija, priėmusi teisės aktą, turės jį paskelbti visą savo interneto puslapyje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Ramonas. Prašau.
J.RAMONAS (PDF). Gerbiamoji pranešėja, aš nesupratau, kaip bus, jeigu viena ar kita institucija skelbs interneto puslapyje ir nebus skelbiama „Valstybės žiniose“ ar dar kitose… kad galėtų sužinoti. Dėl ko aš klausiu? Ypač kaimo žmonėms vis dėlto internetas ne visiems prieinamas. Dar vienas dalykas, nelabai gerai daugelyje vietų veikia, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kaip bus sprendžiama ta problema, aš labai akcentuoju kaimo žmones, nes vis tiek jie daugiau ar mažiau turi žinoti, kas yra susiję su jų reikalais, įvairūs teisės aktai?..
E.RADUŠYTĖ. Teisės aktas bus skelbiamas „Valstybės žiniose“, tik jo dalis bus skelbiama, pavyzdžiui, Seimo nutarimas skelbiamas „Valstybės žiniose“, tuo tarpu Seimo nutarimu patvirtinta kokia nors sudėtinga struktūra, ar planai, ar žemėlapiai, tie dokumentai kartu su teisės akto, kuriame išdėstomas sprendimas, visa apimtimi bus skelbiamas internetiniame tos institucijos – šiuo atveju Seimo – puslapyje. Dar visą laiką būtų viena galimybė užklausti instituciją, jeigu, pavyzdžiui, prireikia teismams, pateikti patvirtintą viso teisės akto nuorašą. Tame nuoraše būtų ir teisės akto dalis, kurioje yra sprendimas, ir tuo sprendimu patvirtintas sudėtingos struktūros planas ar kaip kitaip tai pavadintume.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai viceministrei už įstatymo projekto pateikimą. Mes turime nuomones ir už, ir prieš. Ačiū jums.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Kviečiu pasakyti palaikančią nuomonę gerbiamąjį Seimo narį P.Gražulį. Prašom.
P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, kad išties gal to ir reikia, kad būtų viena valstybės teisės aktų skelbimo sistema, gal būtų labai gerai, kad būtų vienas koks internetinis puslapis, kurio adresas būtų visiems žinomas ir jį atsivertus būtų galima rasti visus teisės aktus. Jeigu nebus vienos sistemos, nes žinybų yra be galo daug, tai vis dėlto tuos adresus ne visada lengva sužinoti ir tų paskelbtų dokumentų dažnai, aš manau, nebus galimybės rasti. Todėl siekiant, kad būtų lengviau prieinami, lengviau randami, reikėtų sistemą padaryti bendrą ir tai būtų palengvinimas visiems Lietuvos piliečiams.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto šis įstatymo projektas nėra iki galo apgalvotas. Aš iš pranešėjos supratau, kad naikinant instituciją ir jos funkcijas perduodant kitai institucijai, jeigu tas teisės aktas bus galiojantis, tai jis nukeliaus į tą instituciją, o jeigu jis negaliojantis, tai neaišku kaip. Tačiau kai susiduriame su teismų praktika, pirmiausia ar ieškovui, ar atsakovui reikės tų teisės aktų. Jeigu ginčas apims tą laikotarpį, kai tas įstatymas galiojo, o dabar jau jis negalioja ir jo nebus galima rasti internete, tai kur tie žmonės suras? Kaip čia buvo pasakyta, kad reikės eiti į tą instituciją, kuri priėmė tą teisės aktą, kad būtų patvirtinta, kad jis toks yra, tai bus visiškas chaosas, kai reikės eiti į kitą instituciją, kuri perėmė funkcijas, o to galiojančio teisės akto nebebus, nors jis teisminiam ginčui bus reikalingas. Aš manau, kad vis dėlto yra problemų su šiuo įstatymo projektu, viskas nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Aš manau, kad vis dėlto šį įstatymo projektą reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad mes neturėtume problemų ateityje su skelbiamais teisės aktais. Tuo labiau kad galima nueiti labai paprastu keliu, kad tuoj mes pradėsime viską skelbti internete, sakysim, kad reikia taupyti popierių, ir t.t.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Klumbiui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu pasirengti ir balsuoti už įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-1549. Prašom balsuoti. Pateikimas.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Audito. Kitokių nuomonių nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Taip pat nėra. Ačiū.
Gerbiamasis A.Baranauskas kreipėsi frakcijos vardu. Prašom.
A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau truputėlį už pavėlavimą. Frakcijos vardu aš noriu paprašyti papildyti vakarinio posėdžio darbotvarkę vienu klausimu dėl kanclerio skyrimo.
PIRMININKAS. Dėl kanclerio skyrimo ryte nebuvo, bet frakcijos vardu turite teisę pagal Statutą. Taip. Frakcija, valdyba turi teisę. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Taip? (Balsai salėje) Gerbiamasis P.Gražulis dar turi repliką.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, mes jau kiek laiko gyvename su kancleriu, kuris laikinai eina pareigas. Aš manau, nieko neatsitiks, jeigu mes ketvirtadienį normaliai pateiksime tą klausimą ir į plenarinių posėdžių darbotvarkę bus įtraukta. Dabar lyg kažkas jau dega. Trejus metus gyvename be kanclerio, o staiga pusę dienos jau negalime be kanclerio pagyventi.
PIRMININKAS. Dar Seimo Pirmininkas nori pasakyti nuomonę. Prašom.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, aš, remdamasis jūsų geranoriškumu, noriu paprašyti, nes man teks rytoj išvykti ir nebūsiu, noriu paprašyti galbūt išimties tvarka leisti pateikti šį klausimą, o toliau jūs galėsite tada apsispręsti dėl kandidatūros.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Taip? Prieštaraujate? Gerai. Tada teikiamas klausimas – darbotvarkės papildymas. Kviečiu balsuoti. Kas už, kad būtų įtrauktas šiandien į darbotvarkę naujo kanclerio pateikimas? O kas prieš – nepritaria. Pateikimas. Taip aš ir sakau. Būtų pateikiamas apie 17.00 valandą.
Užsiregistravo 66.
Už – 39, prieš – 5, susilaikė 15. Pritarta. Tada įtrauksime apie 17.00 valandą šį pateikimą.
Kitas darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1653… Aš tada turiu paklausti. Gerbiamasis Monkevičiau, jau yra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas dėl 2-1? Tada pereitume prie to. Ar reikia pateikti, ar visi gavote? Etikos ir procedūrų komisijos. Negavote? Tada gal taip padarome: palaukiame, kol padaugins, o tada einame prie pridėtinės vertės. Dėl savivaldybių, kur skyrėsi, kur Etikos ir procedūrų komisija turėjo duoti išvadą.
Tada einame prie to, ką aš sakiau. Registracijos Nr.XP-1653 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikia gerbiamasis viceministras Rimantas Šadžius. Pateikimas.
R.ŠADŽIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite Vyriausybės vardu pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų pakeista nemaža Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnių. Pakeitimas daugiaplanis, darome vienu metu keletą darbų. Pirmiausia mėginame sutvarkyti, kad užsienio investuotojams, vykdantiems konsignacinę prekybą, nereikėtų Lietuvoje registruotis kaip PVM mokėtojams ir atlikti su tuo susijusių procedūrų tam tikrais atvejais, kai galima šią prievolę perkelti prekes konsignaciniais pagrindais įsigyjančių Lietuvos vietiniam PVM mokėtojui, kuris apskaičiuotų tą pridėtinės vertės mokestį ir sumokėtų jį į biudžetą.
Antras palengvinimas subjektams būtų tas, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus mes sumažiname privalomų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų kiekį. Yra kelios siūlomos kitos pataisos. Sutvarkome terminus pagal naujai priimtus Švietimo ir Draudimo įstatymus, jūsų priimtus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad mes gavome tam leidimą, nustatome, kad tam tikrais Vyriausybės nustatytais atvejais prievolė nustatyti tuos atvejus įstatymu yra suteikiama Vyriausybei). Būtų galima įvertinti sandorio objektą PVM mokėjimo požiūriu, kai kyla abejonių, kad tai yra susiję asmenys ar gali būti sumažinta arba padidinta PVM prekių vertė. Tais atvejais mokesčių administratorius, remdamasis rinkos verte, galėtų nustatyti šio sandorio tikrąją vertę.
Ir dar vienas labai svarbus, man atrodo, pakeitimas, palengvinantis patikimų, rimtų ūkio subjektų gyvenimą, yra tai, kad mokesčių administratoriui bus suteikta teisė tiems patikimiems subjektams, kurie įrašyti į tam tikrą sąrašą, be papildomo prašymo, be popierizmo tam tikrais terminais ir tam tikra Vyriausybės nustatyta tvarka sugrąžinti PVM permoką. Prašyčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui ir atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Prašau. Dėmesingai klausom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, kad jūs klausote. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti. Kiek matau ir iš jūsų kalbos, ir iš įstatymo, yra daug gerų pasiūlymų, bet kai kuriuos buvo galima teikti daug anksčiau, tarp jų dėl neapmokestinamos laisvojo mokytojo veiklos. Ar tai buvo sisteminis požiūris ir todėl tas laikas buvo užtęstas, ar paprasčiausiai tą buvo galima padaryti kur kas anksčiau? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Šiame įstatyme iš tikrųjų surinktos pataisos, kurias būtina padaryti dėl dviejų mano minėtų – Draudimo ir Švietimo – įstatymų novelų, kurios buvo padarytos pastaruoju metu. Šiame projekte ta terminija yra kompleksiškai keičiama. Nežiūrint to, kad kituose įstatymuose galbūt vartojami ir kiti terminai, kurie dar neatnaujinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, tai nereiškia, kad čia atsiranda kokia nors nauja lengvata. Tai reiškia, kad, vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatyme nustatytu turinio viršenybės, palyginti su forma, principu, mes ir taip būtume taikę tas įstatymo normas. Bet dabar pasitvarkom savo kieme, vadinkim.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis viceministre, iš jūsų kalbos ir įstatymo aš supratau, kad dabar PVM bus grąžinamas dviejų kategorijų juridiniams asmenims. Vieni yra įtraukti į sąrašiuką kažkokia nustatyta tvarka, kiti neįtraukti į tą sąrašiuką. Sakykit, kaip visa tai, jūsų nuomone, siejasi su Konstitucijos 29 straipsniu, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys, taip pat ir juridiniai, yra lygūs?
R.ŠADŽIUS. Ši Konstitucijos nuostata, be abejo, galioja. Tačiau procedūros… Ta konstitucinė nuostata, kaip ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, negali būti traktuojama taip, kad, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, visi turi būti traktuojami visiškai vienodai. Yra įmanoma ir vadinamoji pozityvi diskriminacija, kuri priklauso nuo to, kokie tie teisiniai santykiai susidaro šiuo atveju tarp valstybės ir tų juridinių asmenų. Jau seniai taikoma verslo labai palankiai sutikta praktika, kad, sakykim, muitinėje yra patikimi subjektai, kurie muitinės procedūras atlieka lengviau negu kiti. Jūs sutikit, kad muitinė tikrai negalėtų, pavyzdžiui, patikrinti visų per sieną vežamų krovinių. Ji turi tam tikru būdu atsirinkti tuos krovinius. Žinoma, visada skaidriau, kai tie kriterijai yra nustatyti, raštu surašyti tam tikrame teisės akte.
Ši situacija yra panaši – bus patikimi ūkio subjektai, patikimumas bus nustatytas tam tikrais kriterijais, nustatytais Vyriausybės. Be abejo, pagrindinis kriterijus yra nepriekaištinga reputacija, kad tai yra juridinis asmuo, niekada nebaustas už mokesčių vengimą, neturėjęs įsiskolinimų, jam nebuvo apskaičiuoti delspinigiai, jis visada laiku atsiskaito su biudžetu ir panašiai.
Tai, ką jūs sakot, tikrai nepažeidžia to Konstitucijoje nurodyto lygiateisiškumo principo, kad vieniems grąžinam, sakykim, po telefono skambučio (iš tikrųjų ne po telefono skambučio, o kai Mokesčių inspekcija mato, kad yra ta PVM permoka), o kiti, norėdami gauti šią PVM permoką, turės pateikti prašymą, kaip ir dabar yra, turės įrodyti, parodyti, kodėl susidarė PVM permoka. Aš jums priminsiu, kad PVM permokos grąžinimo kaip tik yra… Tuo PVM permokos grąžinimu yra pagrįstas PVM grobstymas iš valstybės pagal tas nusikalstamas schemas, kurios egzistuoja ir kurios yra žinomos mūsų valstybės organams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Nors aiškinot, aiškinot, kaip ten bus tiems automatiškai grąžinama, o kiti turės pateikti skaičiavimus ir bus geriau, aš taip ir nesupratau, kaip bus geriau, nes tam, kad būtų grąžinta ar negrąžinta, jūs žinot, reikia sudaryti balansą, kiek sumokėjau, kiek turi būti grąžinta ir t.t., o jūs čia… Na, nesvarbu.
Mano klausimas dėl tų prekių, kurios konsignacijos pagrindais, kad palengvinat užsieniečiams ir jiems nereikės registruotis, jeigu perleidžia tą dalyką savam, na, Lietuvos ūkio subjektui. Jūs taip gerai linguojat, ir mes čia tokie labai „geradūšiai“, bet jūs gerai žinot, kad kiekviena valstybė savo gamintoją, savo rinką gina, taip pasakysim, teisėtomis ir užmaskuotomis formomis. Tai mūsų tas geraširdiškumas… Aš įsivaizduoju, jeigu daro investicijas, tokiais pagrindais tiekia technologijas, aš priimu, bet dabar visas prekes, net kiniškas, ir jau čia bus tam… Gerbiamieji, man nesuprantamas toks savos rinkos keliaklupsčiavimas prieš užsienietį.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Tai tikrai nėra keliaklupsčiavimas prieš kokį nors užsienietį. Atliekant šią operaciją, šią transakciją, dalyvauja du juridiniai asmenys – vienas užsienietis, kitas esantis Lietuvoje. Lietuvoje esantis asmuo yra įsiregistravęs PVM mokėtojas. Dabar, kai atkeliauja šios prekės ir yra prievolė už jas sumokėti PVM (pridėtinės vertės mokestį), Lietuvos valstybei iš esmės yra tas pats, kas tą pačią sumą sumokės – ar savo vardu tas užsienio juridinis asmuo, kuris prekes įvežė į Lietuvą, ar tas asmuo, kuris įsigijo, nes vis tiek dokumentai yra tie patys, suma yra ta pati, tik procedūra yra kita, mokėtojas yra kitas. Suma liks ta pati, ir čia jokio keliaklupsčiavimo tikrai nėra.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Iš esmės klausimas labai panašus. Prieš kiek laiko buvo tam tikrų skandalų, kai, neišvežus prekių, buvo sugrąžintas PVM. Ar šiuo metu ta situacija visiškai kontroliuojama, ar ne? Ar, tarkim, šis įstatymas vėlgi nepaskatins ir nesudarys tam tikrų spragų, kai vėl bus manipuliuojama tiktai popieriais? Ar ta sistema patikima, ypač vėlgi…
R.ŠADŽIUS. Aš turiu labai atsiprašyti, tikrai neišgirdau viso klausimo. Supratau, kad kalbama apie prekių neišvežimą.
E.PUPINIS. Taip, taip.
R.ŠADŽIUS. Šiuo klausimu turi dirbti muitinė, muitinės įstaigos, jos turi gaudyti tokius žmones, kurie vykdo tokią nusikalstamą veiką. Tai tikrai neturi jokių sąsajų su tų konsignacinių prekių įvežimu, nes aišku, kas jas įveža, yra visi dokumentai, yra sutartys. Iš esmės procedūra tik palengvinama tuo, kad tas užsienio asmuo neturi specialiai registruotis Lietuvoje, kad tą vieną kartą, pavyzdžiui, sumokėtų šitą PVM, jeigu jis nuolat tos veiklos nevykdo. Jeigu jis nuolat vykdo kokią nors veiklą Lietuvoje, žinoma, įsiregistruos Lietuvoje PVM mokėtoju ir tos problemos neliks. Tai tik toks supaprastinimas. Tie du klausimai, mano supratimu, nėra tarpusavyje susiję.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nuomonės už ir nuomonės prieš nematau. Tai gal galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojam. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1653, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, po pateikimo, prašau balsuoti. Pateikimas. Balsuojam.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų. Prieštaravimų nematau. Papildomi yra Ekonomikos, Švietimo, mokslo ir kultūros ir Žmogaus teisių komitetai. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Ačiū.
Kitas su įstatymais susijęs klausimas. Siūlau jį svarstyti ne eilės tvarka. Registracijos Nr.XP-1583. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – socialinių reikalų viceministras Povilas Vytautas Žiūkas. Kviečiu jį į tribūną. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis viceministre.
P.V.ŽIŪKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pakeitimas palyginti labai nesudėtingas ir parengtas tik tam, kad įvestume juridinę tvarką. Projekto tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnį taip, kad Vyriausybė būtų įgaliota nustatyti ne tik Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės sudaromų komisijų, darbo grupių, bet ir Seimo valdybos sprendimu bei Ministro Pirmininko potvarkiu… Šio įstatymo pakeitimas atliktas vykdant Vyriausybės kanclerio ir jo pavaduotojo pavedimus ir atsižvelgiant į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2006 m. kovo 22 d. posėdžio sprendimą. Priėmus šio įstatymo pakeitimą įstatymas atitiktų kitus galiojančius norminius aktus ir susiklosčiusią praktiką. Vyriausybės siūlomas įstatymas šiuo metu skambėtų taip, kad komisijos ir darbo grupės, kurias sudaro Seimas, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą, ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė. Siūlau šiam pakeitimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Mano klausimas paprastas. Kodėl Socialinių reikalų ir darbo ministerija pateikia šį projektą? Ar iš jūsų darbo specifikos kyla ši problema, kaip čia atsitiko, kad teikia Socialinių reikalų ir darbo ministerija? Man atrodo, ji nelabai čia…
P.V.ŽIŪKAS. Esu labai jaunas viceministras ir nežinau, kodėl teikiu aš. Manau, kad darbo užmokesčio reguliavimo klausimais iki šiol užsiėmė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Galbūt pareigūnų apmokėjimo – Vidaus reikalų ministerija, bet Darbo apmokėjimo skyrius yra mūsų ministerijoje ir kaip tik šio skyriaus specialistai šį įstatymą parengė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, šiaip juk tiek darbo santykiai, tiek darbo drausmė, pažeidimai ar apmokėjimas už darbą yra reguliuojamas labai rimtais teisės aktais – įstatymais. Tuose įstatymuose yra nustatoma tam tikra tvarka arba dydis. Šiuo atveju tartum tai norima deleguoti Vyriausybei. Jeigu dar kalbėtume apie Prezidentą ir Vyriausybę, galima sutikti, bet kai Seimo ir Seimo valdybos pavedimu sudaroma, tai kelia abejonių. Manyčiau, kad šiuo atveju reikia pritarti ir Teisės departamento kai kurioms pastaboms. Manyčiau, kad tai turėtų būti vis dėlto reguliuojama įstatymais.
P.V.ŽIŪKAS. Aš noriu pasakyti, kad mes labai gerai išnagrinėjome Teisės departamento pastabas ir su antrąja pastaba sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau nuomonių nei prieš, nei už. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1583, prašom balsuoti. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo.
P.V.ŽIŪKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nematau. Nėra pasiūlymų? Siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Gerbiamasis Sysai, pritariat? Papildomas. Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Kitokių nuomonių nematau.
Darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1340, bet prieš tai noriu prašyti pateikti Etikos ir procedūrų komisijos nuomonę dėl supriešinimo su Konstitucija. (Balsai salėje) Dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Atsiprašau. Įrašysime į protokolą, kad prie šio įstatymo projekto dar siūlomas… (Balsai salėje) Jis yra pagrindinis. Atsiimate, taip? Gerai. Tai kas pateiks Etikos ir procedūrų komisijos nuomonę dėl savivaldybių tarybų rinkimų prieštaravimo? Gerbiamasis A.Monkevičius. Ar visi turite? Na, tai dviem žodžiais pasakykit ir bus aišku, tada pradėsime svarstyti.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai reikia pasakyti, kad problema yra ta, kad nėra aiškiai reglamentuota procedūra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pateikdamas išvadą, Seimo statuto nuostatų nepažeidė. Tai viena. O antra, siūlome patikslinti Seimo statutą ir nurodyti, kad 138 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti įgyvendinama vadovaujantis Seimo statuto 147 straipsnio 2 dalimi, kur yra nustatyta aiški reglamentuota tvarka, kaip reikia svarstyti klausimą, jeigu komitetas yra pagrindinis. Ir rekomenduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kol nereglamentuota preliminarios išvados dėl įstatymo projekto atitikties Konstitucijai svarstymo procedūra, vadovautis minėta Statuto 147 straipsnio 2 dalimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už aiškiai išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną pateikti Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą gerbiamąjį Seimo narį komiteto pirmininką J.Sabatauską, kuris pateiks 30 Seimo narių pateiktą… Taip? O gal aš paklausiu, gal galima visus tris, nes jie vieni su kitais susiję?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, galima.
PIRMININKAS. Seimas neprieštarauja? Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui ir jūsų valiai teikiami trys įstatymų projektai, iš kurių pagrindinis yra siūlymas pakeisti mero rinkimų tvarką nekeičiant savivaldybės valdymo modelio. Kartoju, savivaldybės valdymo modelis nekeičiamas. Šiuo projektu nustatoma, kad kandidatus į mero postą iš kandidatų į tarybos narius siūlo partijos paryškindamos tame siūlyme, kuris iš jų yra kandidatas. Rinkėjai gauna du biuletenius: viename – kandidatų į tarybos narius sąrašai, iškelti partijų arba koalicijų, ir kitas biuletenis – su kandidatais į merus. Gyventojų išrinktu meru laikomas tas, kuris gauna daugiausia balsų. Santykinės daugumos principas. Vietos savivaldos įstatymo projekte nustatyta, kad gyventojų išrinktas meras turi būti pirmajame posėdyje tvirtinamas taryboje paprasta balsų dauguma. Jeigu nepatvirtina, tada pirmajame posėdyje turi išrinkti kitą iš savo tarpo, bet trim penktadaliais, nes tame pačiame įstatymo projekte nustatyta, kad nepasitikėjimą meru pareiškia trys penktadaliai visų tarybos narių. Daugumoje valstybių, kur gyventojai balsuoja už merą ar už burmistrą, kad ir kaip jis vadintųsi, taryba vis tiek turi teisę išreikšti jam nepasitikėjimą ir tai daroma kvalifikuota balsų dauguma, dažniausiai tokia, kaip ir pasiūlyta – trim penktadaliais. Noriu informuoti, kad šiandien aš įregistravau siūlymą. Jo esmė yra ta, kad meras pirmajame posėdyje yra ne tvirtinamas, o pirmajame posėdyje jis pradeda eiti savo pareigas, jeigu taryba (o ji tokią teisę turi) neišreiškia jam nepasitikėjimo trim penktadaliais. Kita vertus, jau patvirtinimo nebereikalauja, tačiau tarybos teisė vis tiek išlieka, nes Konstitucijoje yra parašyta, kad savivaldos teisė laiduojama teritorijos administraciniam vienetui, ir ji įgyvendinama per atitinkamą savivaldybės tarybą. Jeigu per nustatytą laikotarpį nesuformuojama savivaldybės tarybos vadovybė, kitaip sakant, jeigu gyventojų išrinktam merui taryba nepritarė, o naujo nesugeba išsirinkti, arba nepaskiria vicemero ir administracija neišrenka vicemero arba administracijos direktoriaus, taip, kaip ir dabar pagal įstatymą irgi numatytas laikinasis tiesioginis valdymas ir per du mėnesius paskiriami nauji rinkimai.
Pagrindinės keičiamos projekto normos yra šios. Kartoju, aš jau įregistravau siūlymą, kad nebūtų prievolė arba nereikėtų tvirtinti to mero. Bet taryba visada turi teisę išreikšti jam nepasitikėjimą, nes per tarybą įgyvendinama savivaldos teisė. Meras atskirai tokios savivaldos teisės neturi, net jeigu būtų balsuojama, net jeigu pakeistume Konstituciją, tą vis tiek sako Savivaldos chartija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Sabatauskui. Jūsų nori paklausti nemažas būrys Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Įspėju, klausti – 1 minutė. Iš viso turime 10 minučių.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mūsų Teisės departamentas gana retai pastebi, kad gali būti prieštaravimas Konstitucijai, šį kartą pastebėjo, bet jūsų komitetas tą paneigė. Konstitucijos 119 straipsnis nurodo, kad savivaldybių tarybų narius ir daugiau nieko kito renka administracinio vieneto gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Sakykite, kaip visa tai derinti su Konstitucija, ir ar jums neatrodo, kad tas jūsų siūlymas yra tokiu būdu apeiti Konstituciją, vienu žodžiu, bandymas laužyti Konstituciją nepasakant to, kad tai mes darome?
J.SABATAUSKAS. Galbūt nelabai atkreipėte dėmesį, ką sakiau iš pradžių. Partija negali kelti kandidato į merus, jeigu tas pats asmuo neįvardytas kandidatu tarybos narių sąraše. Tai viena. Taip pat partija privalo būtinai kelti kandidatus į tarybos narius. Išrinktasis meras yra įvardytas kaip tarybos narys, t.y. jis yra tarybos narys. Kartu jis išrenkamas kaip tarybos narys. Tai vienas dalykas. Konstitucijoje ir neįvardyta, kad taryba renka merą ar kitaip. Konstitucijoje parašyta, kad taryba suformuoja jai atskaitingus vykdomuosius organus. Šiuo atveju meras nėra vykdomasis organas. Meras yra tarybos vadovas, kurį ir dabar pagal įstatymą, teisiškai reguliuojamą įstatymą, renka taryba, taryba išsirenka savo vadovą. Šiuo atveju tarybos vadovą išrenka gyventojai. Jeigu pritartumėte po pateikimo, būtų galima svarstyti mano siūlymą, galbūt jį kažkiek redaguoti. Aš nebesiūlau tvirtinimo procedūros, bet visada pasilieka teisė tarybai išreikšti nepasitikėjimą. Tik tas nepasitikėjimas gali būti reiškiamas kvalifikuota balsų dauguma – trim penktadaliais. Visi, kurie buvote nors vieną kadenciją savivaldos taryboje, puikiai žinote, ir Seime puikiai žinote, surinkti tris penktadalius yra labai sunku, beveik neįmanoma. Bet taip yra visame pasaulyje, kur gyventojai balsuoja už savivaldos vadovą. Šiuo atveju meras, tarybos pirmininkas, ir lieka tarybos nariu. Todėl šiuo atveju, manau, nepažeidžia Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Mes šiuo projektu iš esmės neišsprendžiame pagrindinės savivaldos reformos, dėl ko šiandien vyksta diskusijos. Iš esmės čia vyksta toks lyg ir tiesioginių mero rinkimų, kaip čia pasakyti, nežinau, tarsi vaidinimas. Iš tikrųjų apie mero funkcijas… Aišku, čia ne šio įstatymo dalykas, bet ir čia daug ką būtų galima pakeisti iš esmės sprendžiant savivaldos reformą.
Antras dalykas. Ką mes tuo pasiekėme? Iš esmės nieko. Po rinkimų, kai įvyksta pirmasis mero posėdis ir t.t., lyg ir prasideda protų šturmas. Per 15 dienų, jeigu nepatvirtina mero, įvedamas tiesioginis valdymas. Po pirmojo posėdžio per tris kalendorines dienas turi įvykti antrasis posėdis ir t.t. Štai tas skubėjimas, šturmas, tokia sumaištis, kam to reikia? Ar mes tuo pasieksime stabilumo savivaldoje…
PIRMININKAS. Laikas!
V.RINKEVIČIUS. …ir formuojant savivaldos valdžią, ir apskritai gerinant darbą? Ar reikia to skubotumo? Manau, mes per daug skubame.
J.SABATAUSKAS. Aš paaiškinsiu labai paprastai. Tarybai iš esmės atkrinta du trečdaliai darbo, kai verda aistros dėl mero, dėl susitarimo. Šiuo atveju mero klausimas jau faktiškai išspręstas. Tiktai lieka, esant išrinktam merui, susitarti, kokios frakcijos, jeigu reikės koalicijos, bus vicemeras, kas bus administracijos direktorius, ir tam reikalui, manau, nereikia dviejų mėnesių. Aišku, būtų galima per svarstymą pakeisti, galbūt mėnesį, galbūt pusantro, o gal palikti tuos du mėnesius, kaip ir dabar yra galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme. Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme yra, kad jeigu per du mėnesius neišrenka mero, pavaduotojo, nepaskiria administracijos direktoriaus, irgi įvedamas tiesioginis valdymas.
Šiuo atveju jūsų valia pakeisti tą terminą. Jeigu manome, kad 15 dienų per mažai, galime palikti ir seną. Čia tiesiog logiškai mąstant meras išrinktas, nereikės atlikti didžiosios darbo dalies, nes paprastai visose savivaldybių tarybose išrinkus merą tame pačiame posėdyje išrenkamas vicemeras. Jeigu ne tame pačiame, tai artimiausiame posėdyje paskiriamas ir administracijos direktorius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turbūt reikėtų įvardyti daiktus savais vardais. Mes negalime šioje garbingoje salėje kalbėti, kad tai yra tiesioginiai mero rinkimai. Jūs turbūt pats, būdamas protingas ir sąmoningas Seimo narys, tą irgi suvokiate. Todėl jūsų įstatymo projektas dar labiau kelia abejonių dėl sutikimo su Konstitucija, kurioje yra aiškiai įtvirtinta, kad vienintelė savivaldos institucija, renkama tiesiogiai, yra savivaldybės taryba.
Kitas dalykas. Turbūt reikia taip pat pasakyti, ir jūs galbūt pripažinsite, kad Socialdemokratų frakcija labai ilgą laiką tiesiog stabdė konstitucinių pataisų priėmimą Seime, kad būtų Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginiai mero rinkimai, nors to norėjo dauguma Seimo frakcijų. Dabar, artėjant rinkimams, jūs vėl laikotės tų pačių prasčiausių tradicijų, siekiate keisti jau nusistovėjusią savivaldybių rinkimų sistemą, sujaukdami šią rinkimų sistemą ir bandydami ją panaudoti taip, kaip reikia vienai ar kitai politinei jėgai.
Ir patvirtinkite ar paneikite, kad čia jūs susilaukėte ir vieno didelio miesto mero, apdairaus mero dėmesio tam, kad būtų išsaugotos pozicijos. Jeigu tokie yra tikrieji įstatymo projekto tikslai, aš kviesčiau jus, kaip kolegą, atsiimti šį įstatymo projektą, nes tie argumentai, kuriuos jūs pateikėte išvadoje ir aiškinamajame rašte, nedera su jūsų, kaip aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos teisininko, statusu. Gerbiamasis Sabatauskai, kuo jūs užsitraukėte tokią didelę kolegų socialdemokratų nemalonę, kad jus kaip patrankų mėsą išvedė į pirmą ešeloną ir jūs dabar turite pristatyti šį niekam tikusį įstatymo projektą?
J.SABATAUSKAS. Pradėsiu nuo paskutinio klausimo, kolega. Ne pirmą kartą aš esu patrankų mėsa ir išstumiamas į priekines eiles nežinant, ar tu būsi ant skydo, ar tu būsi be skydo, jeigu prisimintume graikų mitologiją ir papročius. Šiuo atveju dėl manęs siūlau neišgyventi, aš kaip nors išgyvensiu. Atgaline seka atsakinėju į klausimus, nes buvo keturi klausimai.
Dėl vieno miesto. Man labai skaudu girdėti, kad garbūs Seimo nariai ir visa žiniasklaida, diskutuodama apie šį klausimą, mini tik vieną miestą, tarsi Lietuva pasibaigtų Vilniumi. Lietuvoje yra dar 59 savivaldybės, ne tik viena savivaldybė, ir šie klausimai yra aktualūs visoje Lietuvoje, visoje Lietuvoje savivalda reikalinga. Šiuo atveju labai atsiprašau, jeigu ką įžeidžiau, tikrai nenorėjau.
Dėl stabdymo. Mūsų partija ilgai svarstė Konstitucijos pataisų projektą ir priėmė sprendimą nepritarti valdymo modelio pakeitimui. Nekeičiant valdymo modelio šiuo projektu siūloma pakeisti tik rinkimų tvarką, nes, kaip ir jūsų kolega šiandien minėjo, 80% Lietuvos gyventojų nori dalyvauti renkant, balsuojant už merą. Tokia galimybė šiuo projektu suteikiama. Jeigu bus pritarta po pateikimo ir mano siūlymui, nereikės jokios tvirtinimo procedūros, vadinasi, bus tiesioginis balsavimas.
Ir trečias… Atsiprašau, pirmą jūsų klausimą pamiršau. (Balsai salėje) Jeigu jis retorinis, tai…
PIRMININKAS. Ką gi, laikas, skirtas klausti, baigėsi. Ačiū. (Balsai salėje) Kompleksinis vienas išeina. (Balsai salėje) Tuoj pasitarsim, minutėlę. Kompromisas, dar 10 min. užteks? Taip siūlau. Aš turiu teisę pasiūlyti, tuo labiau jau laukia gerbiamoji Dalia Kuodytė. Kaip padarome? Yra nuomonė nutraukti, yra nuomonė duoti 10 minučių. Reikia balsuoti? Ar reikalaujate balsuoti tie, kurie siūlote nutraukti? Gerai. Alternatyvus balsavimas: už arba prieš. Kas už tai, kad 10 min. pratęstume, tai „už“, kas prieš, iš karto nutraukiame, taip kaip yra. Susilaikiusiųjų neturi būti. Už – pratęsiame, prieš – nutraukiame. Kadangi pateikimas, visi trys galite turėti laiko svarstyti.
Užsiregistravo 84. Už tai, kad pratęstume – 19, kad nutrauktume klausimus – 59 ir susilaikė 15. Nutraukiame ir pereiname prie komitetų pateikimo. Atsiprašau, nuomonės. Man nerodė. Atsirado nuomonės. Nuomonę už pateikia gerbiamasis Seimo narys A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Labai gaila iš oponentų girdėti baimės jausmą, jog jie išgirs rinkėjų arba žmonių valią renkant merus savivaldybių rinkimuose. Argumentai yra įvairūs. Aš niekaip negaliu suprasti, nuo kada įstatymai rašomi vienam Artūrui Zuokui. Aš taikau E.Masiuliui, buvusiam partijos bendražygiui, žmogui, kuris tiek kartų rėmė A.Zuoką šiame politiniame gyvenime. Neetiška ir nepadoru dabar (…) aršiausiu argumentu. Bet jeigu jūs manote, kad jis niekam tikęs, ir visa įstatymų leidyba yra vien pagal A.Zuoką, tai duokime žmonėms pareikšti valią, ar jis gali būti meras, ar ne. Nors tai, ką jūs sakote, yra absurdiška. J.Sabatauskas gerai pasakė – Lietuvoje yra 59 savivaldybės. Mes suteikiame teisę žmonėms pareikšti valią, ką jie gali matyti meru, ir nereikia to bijoti. Jeigu partijos neturi stiprių žmonių skyriuose, turėsite progą juos užauginti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonę prieš – Seimo narys E.Klumbys. Klausom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, smagu žiūrėti, kaip „zuokininkai“ aktyviai remia socialdemokratus, norėdami prastumti tikrai antikonstitucinį įstatymą. Konstitucija labai aiškiai pasako, kad savivaldybės gyventojai renka tarybos narius. O įstatymo projekte, kurį siūlo J.Sabatauskas, J.Olekas ir dar kai kurie Seimo nariai, yra aiškiai pasakyta, kad vienu biuleteniu bus renkamas meras. Ne koks nors tarybos narys, o bus renkamas meras.
Kokiu keliu, gerbiamieji, mes einame? Mes einame Konstitucijos laužymo keliu šiek tiek užsimerkdami, suprasdami, kad Konstituciją iš esmės reikia keisti, ir mes tą bandėme daryti turbūt kelerius metus, bet taip ir nepavyko to padaryti. Bet nepaisant to, vis tiek tą patį modelį, kurį buvo bandoma prastumti per Konstitucijos keitimą, dabar bandoma daryti keičiant įstatymo projektą. Aš manau, kad toks kelias yra pirmiausia nepilietiškas kelias, visiems žmonėms demonstruojant, kad Seimas ieško būdų apeiti, pažeisti Konstituciją. Mes nuolatos kalbame čia, Seime, kad turime demonstruoti piliečiams, jog tikrai laikomės įstatymų, ir jie privalo laikytis įstatymų. Šiuo atveju tie, kurie stumia šį įstatymą, elgiasi tikrai nepilietiškai ir labai nesąžiningai.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti už visus tris įstatymų projektus. (Balsai salėje) Na, tai jeigu… (Balsai salėje) Ar būtina taip? Jūs dviese reikalaujate, ar frakcijos vardu? (Balsai salėje) Gerai, tada kviečiu pasakyti nuomonę už dar kartą gerbiamąjį A.Čapliką, taip? (Balsai salėje) Atsiprašau. A.Sysas. (Balsai salėje) Kaip dabar sutarėme? Minutėlę. Yra kitokių nuomonių, ne tik balsuoti. Tai tada taip darome. Pagal tvarką už kiekvieną atskirai balsuojame ir duodame po vieną nuomonę. Pasiruoškite balsuoti už įstatymo projekto, kuris registruotas Nr.XP-1340, pateikimą. Prašom balsuoti, kas už, kas prieš? Tada leisime pasakyti nuomonę už, prieš kitam. Labai didelis triukšmas salėje! Gerbiamieji, balsuojame.
Užsiregistravo 85. Už – 29, prieš – 33, susilaikė 20. Nepritarta po pateikimo. Kaip sutariame: grąžinti tobulinti ar atmesti? (Balsai salėje) Negirdžiu aiškios nuomonės. Atmesti ar grąžinti tobulinti? Ir tobulinti, ir grąžinti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume, bus „už“, kas už, kad atmestume, bus „prieš“. Grąžiname – „už“, atmetame – „prieš“, susilaikiusiųjų neskaičiuosime. Grąžiname – „už“, atmetame – „prieš“.
Užsiregistravo 80, 30 už tai, kad atmestume… 35, kad tobulintume, prieš – 39, vadinasi, kad atmestume, ir dar susilaikė 4. Atmetam. (Balsai salėje) Aš taip suprantu, kad lydintieji irgi… (Balsai salėje) Sutinkate, Seime, kad jų nesvarstome? Du lydintieji atmetami automatiškai. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Tai lydintieji įstatymų projektai, manau, kad automatiškai juos galime atmesti.
Ačiū. Pritarta. Repliką po balsavimo – gerbiamasis A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiktai po šio balsavimo supratau viena, kad nė viena frakcija, esanti Seime, nenori tiesioginių mero rinkimų. Išties Konstitucijos mes nespėsime pakeisti, todėl prašau nebespekuliuoti tais argumentais, kad mes norėjome tiesioginių mero rinkimų, bet kažkas neleido. Visi esame kalti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Dar viena replika – Seimo narys P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, čia buvo lyg ir bandymas parodyti tautai, kad siekiama įvesti tiesioginius mero rinkimus. Tai vėl buvo pridengta partijomis, suteikta teisė šiuo įstatymu tik partijai iškelti kandidatą ir tik pagal partijos sąrašą. Kaip jūs žinote, jūs minėjote, kad 80% žmonių nori tiesioginių rinkimų, bet aš noriu jums pasakyti, kad tik 3% pasitiki partijomis, jūs vėl merą kišate prisidengdami partijų sąrašais, neleidžiate pačioms asmenybėms iškelti savo kandidatūrą ir būti išrinktoms merais. Taigi manyčiau, labai teisingai pasielgė Seimas, kad atmetė šį įstatymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Sabatauskas, taip? Repliką po balsavimo? Prašau.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai apgailestauju, kad Seimas in corpore, atmetus kai kuriuos Seimo narius, nenori leisti dalyvauti gyventojams renkant merą. Ar jūs vadinsite tai tiesioginiais, ar netiesioginiais, bet būtų buvus suteikta gyventojams galimybė rinkti tarybos vadovą – merą. O jeigu taryba po to jam reikštų nepasitikėjimą, tai kitas klausimas. Atmesdami projektą jūs pasakėte, kad net ir tokios galimybės, kolega Gražuli, kad patys gyventojai galėtų išsikelti be partijos į merus, mes tobulindami projektą negalėsime turėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis V.Kamblevičius taip pat nori repliką po balsavimo.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Mano kompiuteris blogai dirbo, aš esu prieš.
PIRMININKAS. Kaip?
V.KAMBLEVIČIUS. Vieną balsą pridėkite prie balsavusiųjų prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsas prieš?
V.KAMBLEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Užprotokoluojame, kad gerbiamojo V.Kamblevičiaus balsas buvo prieš. Bet jis nieko čia nekeičia.
Ir J.Veselka – taip pat repliką po balsavimo.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man keista, kad pagrindinė problema per savivaldybių rinkimus yra ta, kad 97% savivaldybės gyventojų yra uždrausta tapti tarybų nariais, nors Konstitucijos 29 straipsnis sako, kad negali būti ignoruojama dėl įsitikinimų ar pažiūrų. O šiandien, jeigu nori tapti tarybos nariu žmogus, kuris nenori su jokia partija turėti reikalų, o nori normaliai valdyti savivaldybėje ir būti aukštu profesionalu, jam net uždrausta būti tarybos nariu, nes jis būtinai turi įsirašyti kaip trintukas į kokią nors partiją. Tai šią problemą, kur yra aiškus ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, jūs apeinate, o socdemai siūlo dar labiau padidinti pinigų maišo įtaką savivaldybei. Savivaldybių merus išrinks tas, kas turės daugiausia pinigų. Todėl aš žiūriu, kad net konservatoriai tą suprato, nekalbu dar apie pavojų ilgalaikei valstybei, kaip vientisai struktūrai. Todėl ačiū visiems tiems, kurie balsavo prieš merų rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji. Ir paskutinysis žodis per kairįjį mikrofoną, iš ten dar nebuvo kalbėta. Tada replikas nutrauksime. (Balsai salėje) Labai ačiū, gerbiamasis Egidijau. Seimo narys J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasitikrinau dar sykį mūsų visų čia sėdinčių rinkimų programas, kai buvo renkamas Seimas. Vienintelė partija, kuri nerašė, kad ji sieks tiesioginių mero rinkimų, yra čia, dešinėje, sėdintys konservatoriai. Natūralu, jie prieš ir balsavo. Tvarka. O visi kiti, kai mes virkaujame, kad partijos turi žemą reitingą ir žemą tautos palaikymą… Iš kur mes tą reitingą paimsime, kai įsirašome vieną, o po to dėl kažkokių konjunktūrinių sumetimų balsuojame visiškai priešingai. Labai apgailestaujame. Kai virkaujame dėl partijų populiarumo, tai elkimės taip, kaip įsirašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Jonui. Aš kviečiu į tribūną gerbiamąją centro generalinę direktorę… (Balsai salėje) Gerbiamasis Egidijau, aš turiu teisę nutraukti replikas, Statutas tą leidžia. Per šį mikrofoną jau kalbėjo keturi Seimo nariai. Visos pusės gavo žodį. Labai ačiū. Atsiprašau, bet aš turiu tokią teisę.
Kviečiu į tribūną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinę direktorę gerbiamąją Dalią Kuodytę. Ji pateiks informaciją apie paskutinių dienų įvykius, o mes 30 minučių galėsime paklausinėti. Prašau. Prašau dėmesingai klausyti. Prašau. (Balsai salėje) Leisim.
D.KUODYTĖ. Dėkoju jums, kad pasikvietėte šiandien pateikti šią informaciją, iš tiesų sukėlusią man gana netikėtą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Daukšy!
D.KUODYTĖ. …rezonansą visuomenėje. Tai iš tiesų labai trumpai papasakosiu pagrindinius dalykus ir paskui atsakysiu į klausimus, kurie jums rūpi.
Tik pradėjusi dirbti naujoji Liustracijos komisija, t.y. 2005 metų kovo mėnesį, savo viename iš posėdžių, po to, kai buvo išsiaiškinta, kad Seimo archyve senosios laikinosios komisijos KGB veiklai tirti dokumentuose nėra iš tiesų labai svarbių dokumentų, surašė tokį pareiškimą, kuris yra labai trumpas. Tiesiog vieną sakinį, kuris čia yra esminis, aš ir pacituosiu: „Komisija kreipiasi į visus asmenis, kurie turi archyvinės dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų. Prašydami geranoriškai bendradarbiauti, garantuojame medžiagą pateikusių asmenų anonimiškumą“. Iš tiesų mes įvairiai svarstėme, kiek mes čia galime tokį dalyką rašyti ir sakyti, tačiau vis dėlto apsisprendėme rašyti taip, nes manėme, kad šiuo metu tai yra vienintelis būdas gauti tuos dokumentus, apie kuriuos visi kalba ir kurių iš tiesų, dabar esu įsitikinus, dar pas žmones ir yra. Manau, kad ši medžiaga, atėjusi dabar į komisiją, yra būtent medžiaga atsiliepiant į mūsų šį kreipimąsi.
Antradienį man ta medžiaga buvo pateikta. Trečiadienį buvo surengtas komisijos posėdis. Buvo surašytas protokolinis nutarimas, kad šios medžiagos originalioji dalis, t.y. bylos iš buvusio KGB archyvo, turi būti kuo skubiausiai perduotos ten, kur jos ir turėtų būti, t.y. į Ypatingąjį archyvą, visa kita medžiaga, tai yra vadinamosios Balio Gajausko komisijos darbo medžiaga, turi būti kuo skubiausiai perduota Liustracijos komisijos darbo grupei, kuri yra sudaryta iš Saugumo departamento pareigūnų. Ketvirtadienį iš ryto visa archyvinė medžiaga buvo perduoda Ypatingajam archyvui, šiandien pasirašiau perdavimo ir priėmimo aktą, kurį surašė archyvo darbuotojai, tai yra 52 originalios bylos, per 7 tūkst. kortelių. Žodžiu, tokia originali medžiaga. Archyvarai pažadėjo padaryti tos medžiagos ekspertizę, kuri, šiuo atveju, manau, yra būtina tokioms iš kažkur atkeliavusioms byloms. Manau, kad taip jos legalizacijos procesas bus baigtas.
Penktadienį iš ryto buvo perduoda visa medžiaga Saugumo departamento darbuotojams, kurie yra mūsų komisijos darbo grupėje. Galiu garantuoti, kad kalbos apie tai, kad paviešinta arba kažkur išplaukusi ar nutekinta medžiaga, yra visiškai be jokio pagrindo, nė šios medžiagos lapelis nepateko į viešumą ir tikrai nepateks. Tiek trumpai galėčiau pasakyti apie esmę.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pagal nusistovėjusią tvarką duosim opozicinėm frakcijom. Pirmoji klausia Seimo narė gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, komisija kreipėsi į visuomenę, prašydama grąžinti arba perduoti dokumentus, jeigu jų yra privačiose rankose, vadinasi, matė problemą. Šis įvykis taip pat rodo, kad iš tiesų dokumentų privačiose rankose, privačiuose archyvuose esama, galbūt jų yra ir daugiau. Ar jūs nesutiktumėte, ar nepritartumėte nuostatai, kad dabar, po šio įvykio, užuot kėlus isteriją, kaip daro kai kurios politinės jėgos, nežinau, ar išsigandusios, ar dar dėl kokių motyvų, ar tikrai susirūpinusios dėl to, kas įvyko, paskelbti tam tikrą amnestiją tam tikram apribotam laiko tarpui žmonėms, kad jie galėtų be jokių gąsdinimų, be jokių grasinimų ramiai atiduoti komisijai tuos dokumentus, o jeigu žmonės taip nebus padarę per tam tikrą laiką, atvirkščiai, po to termino sugriežtinti tam tikrą atsakomybę, nes dabar jokios nėra.
Ir dar vienas klausimas. Ar jūs neturite informacijos ar žinių, kad kaip tik ta tam tikra politikų isterija išgąsdino tuos žmones, kurie irgi galbūt norėjo pasielgti panašiai ir atiduoti labai svarbią archyvinę medžiagą kaip tik „Valstybės žinioms“.
D.KUODYTĖ. Man regis, kad turbūt protingiausia šioje situacijoje būtų kuo skubiausiai priimti įstatymą, kuriuo būtų pasakyta, kad žmonės, kurie grąžina dar turimą kokią archyvinę medžiagą, nebus viešinami, informacija apie juos nebus viešinama. Galiu garantuoti, kad tai paskatins grąžinti šitą medžiagą.
Dabar per šitas kelias dienas, kai iš tiesų aplink vyksta ne kokia nors normali diskusija apie dokumentus ir ką jie reiškia, o kažkokios iš tiesų džiazo improvizacijos žiniasklaidoje, skambina žmonės ir sako, kad jeigu situacija pasisuks taip, kad žmonės, kurie saugojo, juk nebūtinai tie, kurie saugojo, juos išnešė arba dar kaip nors, kad jeigu jiems bus grasinama prokuratūrom ir visokiom sankcijom, tai iš tiesų dokumentai bus kišami į „pečių“. Kas nori tokių problemų? Man regis, kad mes turime labai gerai suvokti šitą alternatyvą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia taip pat opozicinės partijos seniūnas gerbiamasis Seimo narys K.Daukšys, ne seniūnas. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, bet dar ne seniūnas. Linkiu J.Pinskui juo ilgai būti. Iš tikrųjų mano klausimas toks, tie dokumentai iš esmės yra valstybės paslaptis.
D.KUODYTĖ. Ne.
K.DAUKŠYS. Vadinasi, tai, kas saugoma jūsų archyvuose, yra ne paslaptis, mes visi galime susipažinti su agentų bylomis ir kitais dalykais. Jeigu to mes negalime, tai… Dabar čia mano kitas klausimas. Iš tikrųjų tokių dokumentų, kurie galėjo būti išvogti, išnešti ir naudojami visokiems šantažams ir kitiems dalykams, susigrąžinimas yra ir jūsų komisijos pareiga, ir Valstybės saugumo departamento pareiga, nes tai yra duomenys, kurie turėtų jums rūpėti. Kaip atsitiko, kad iki šiol dėl to nieko nebuvo padaryta. Dabar mes bandysime vėl sakyti, kad žmonės atnešė, mes juos paslėpsim, kurie tai darė. Ar tai nėra piliečių pareiga tuos dokumentus tiesiog grąžinti?
D.KUODYTĖ. Pirmiausia yra Valstybės paslapčių įstatymas ir pagal tą įstatymą šitie dokumentai iš tiesų nėra valstybės paslaptis.
Dabar kitas dalykas dėl susigrąžinimo. Tai aš irgi turėčiau labai daug klausimų. Kodėl, pavyzdžiui, aš esu metus Liustracijos komisijoje ir vadovauju Liustracijos komisijai, kodėl ankstesnė Liustracijos komisija arba Saugumo departamentas nepaklausė buvusių vadinamosios Balio Gajausko komisijos narių, kur padėti tie laiškai, kuriuos jie gaudavo asmeniškai, tuos prisipažinimus? Kodėl visiškai nieko nepadarė Archyvų departamentas, nors iš tiesų buvo kalbų, kad tų dokumentų dar kažkur yra, kad jie kaip nors būtų susigrąžinti. Būtent Archyvų departamentas yra įpareigotas visus archyvus, visus dokumentus kiek įmanoma surinkti ir sugrąžinti ten, kur jie turi būti. Kodėl kas nors kitas, o ne Archyvų departamentas turi inicijuoti tokius įstatymus, kurie padėtų archyvams grįžti. Tai aš manau, kad būtent apie tokius dalykus gal irgi reikėtų pakalbėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Socialdemokratų frakcijos atstovė gerbiamoji Seimo narė B.Vėsaitė. Prašau.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji direktore, tiesą sakant, jūs dangstote įstatymo pažeidėjus, o, kita vertus, aš įsivaizduoju, kad jus varžo moralinė nuostata neišduoti asmens, atnešusio archyvus. Kaipgi jūs vis dėlto linkusi pasielgti, nes, šiaip ar taip, įstatymo pažeidėjo dangstymas taip pat yra įstatymo pažeidimas. (Balsai salėje)
D.KUODYTĖ. Iš tiesų, ką reiškia dangstymas, čia toks, žinote… Mes priėmėme šitą mūsų kreipimąsi į žmones, mes įsipareigojome prašydami pateikti tą informaciją. Kaip dabar atrodytų situacija, jeigu žmogus pasakė, gerai, atiduosiu, bet jūs pažadėjote neviešinti, ar taip ir bus. Ir mes dabar iš karto jį prokuratūrai? Ką mes darome su pasitikėjimu? Mes jau, kalbant apie žmonių pasitikėjimą valstybe, mes jau vieną kartą didelį būrį žmonių apgavome, kai tie jų prisipažinimai, kuriuos jie rašė 1990, 1991, 1992 metais, dingo. Žmonės neturėjo, kaip įrodyti. Mes sakėme, kad gal turite nuorašus, ateidavo į komisiją, sakydavo, kad jie jau yra prisipažinę. Mes sakome, mes neturime nieko. Tai dabar, jeigu mums grąžina tokią medžiagą, mes turim… Aš tikrai turiu vilties, kad atsiras tos medžiagos. Čia ne mano klausimas, čia apskritai pasitikėjimo valstybe, kiek galima pasitikėti, ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja mano klausimas būtų toks, kiek aš suprantu ir žinau, pagal pareiškimus bylos nebuvo dalijamos. Bylas galėdavo gauti žmogus, turėjęs glaudžius ryšius su KGB arba glaudžius ryšius su superpatriotais, kurie buvo apsupę ir skirstė tas bylas. Todėl dabar toks klausimas. Vis dėlto, jeigu žmogus turėjo glaudžius ryšius ir šiandien atnešė bylas, tai jis pažeidė daug įstatymų. Ir pats norėjo tai nuslėpti. Vis dėlto, ar nereikėtų, nežinau, bent kaip nors, jūs čia pasakykite… Tai buvo vienas ir tas pats žmogus, kuris paėmė iš archyvų dokumentus, iš specialiųjų archyvų, juos saugojo ir juos atnešė, vienas ir tas pats žmogus ar ištisa grupuotė, kuri sąmoningai ėmė tuos dokumentus, kad paskui galėtų panaudoti įvairiems tamsiems dalykams.
D.KUODYTĖ. Tai jeigu per tiek laiko jokiems tamsiems dalykams nebuvo panaudota, tai kalbėti apie grupuotę ar grupinį nusikaltimą vargu ar čia galima. Panaudota niekur nebuvo. Bet kas svarbiausia, kad net ne ta problema. Net ne problema, bet esminis dalykas, kad niekur panaudoti šitie dalykai nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojam.
D.KUODYTĖ. Bus panaudota, kai bus, su kuo patikrinti, ir bus kas nors naudojama, tada jau bus pagrindas atlikti kokius nors veiksmus. Tiesą pasakius, net ir tais atvejais, kai jie buvo naudojami, kažkoks popierėlis ištrauktas, tada iš tiesų nebuvo jokios reakcijos. Buvo naudojami. Šiuo atveju atiduota, priduota ir visiškai jokio nei per tą laiką, nei per tą laiką, kol pas mane buvo, jokio panaudojimo nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys…
D.KUODYTĖ. Pagal įstatymą. Tai, ką reglamentuoja įstatymas, bus panaudota.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamoji direktore, išties reikėtų jums palinkėti…
PIRMININKAS. Kol kas pagal frakcijas.
G.ŠILEIKIS. …stiprybės šiuo metu, nes matyti, kad yra norinčių vienokiu ar kitokiu būdu jums daryti spaudimą. Ar užtektų stiprybės jums pasakyti, jeigu bus nežmoniškas ar politikų, ar atskirų tarnybų atstovų vadovų spaudimas, jeigu jie, tarkim, reikalaus, iš kur ta medžiaga ir kaip ta medžiaga yra patekusi… Tą milžinišką spaudimą turbūt su visuomenės ir vieša žinia galėtume atsilaikyti. Kaip jūs manote? Ačiū.
D.KUODYTĖ. Tai, ką jūs čia įvardijote, nėra spaudimas. Kitaip sakant, jeigu būsiu aš arba komisija kaltinama antivalstybiniais veiksmais, žinoma, tada protingiausia būtų svarstyti atsistatydinimo klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia mažiausios frakcijos narys gerbiamasis Seimo narys P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamoji pranešėja, be abejonės, ne tik mane, bet ir daugelį žmonių bei Seimo narių šokiravo toks dalykas – kažkas turi 20 maišų bylų. Labai sunku ir net naivoka patikėti, kad privatus žmogus gali turėti daugiau kaip 20 maišų kokių nors slaptų specialiųjų bylų. Iš tikro, aš manyčiau, tai turėjo turėti kokios nors organizacijos, nes vieną bylą gali turėti, gal dar porą, bet kad 20 maišų… Manau, niekas nepatikės, kad vienas koks nors žmogus turėjo. Aš šiuo klausimu kreipiausi, kai sužinojau, kad atnešta daugiau kaip 20 maišų ir atiduota jums, o jūs pasakėte, kad jūs tylėsite kaip partizanė ir nieko nesakysite. Juk mes esame teisinė valstybė. Jeigu mes būtume okupuoti ir jūs gintumėte Lietuvos valstybę ar nenorėtumėte išduoti savo partizanų, tai aš suprasčiau tokią tylą, bet šiandien mes save lyg ir laikome demokratine valstybe ir reikėtų elgtis civilizuotai. Aš manau, kad prokuratūra atsakys į šiuos klausimus. Mano klausimas: ar vis dėlto nereikėtų galų gale kuo greičiau paviešinti visų KGB archyvų ir tada nebūtų šios problemos?
D.KUODYTĖ. Tiesą pasakius, archyvai, man atrodo, iki 2005 m. sausio 1 d. buvo ir atviri, ir vieši, jokių bombų, jokių sprogimų, bet problemų vis tiek buvo. Archyvų paviešinimas ir šios problemos, man atrodo, susijusios labai netiesiogiai. Archyvus reikia, kiek įmanoma, atverti naudojimuisi. Ši problema yra šiek tiek kitokia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau ir toliau klausti pagal frakcijas. Turėtų klausti gerbiamasis Seimo narys A.Vrubliauskas. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamoji pirmininke!
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono!
A.VRUBLIAUSKAS. Gerbiamoji pirmininke, aš iš tų Seimo narių, kurie turbūt mano, kad geriau, kad tie maišai atkeliavo, negu kad jie būtų sudeginti kur nors krosnyse, tačiau vis dėlto man nepatinka (kaip jums tai atrodo?) tokie jūsų lyg ir užsiminimai, kad lyg ir atsistatydinsite, nes jau spaudoje prasismelkia tam tikri tokie motyvai, jeigu aš teisingai suprantu skaitydamas spaudą. Vis dėlto norėčiau dar kartą išgirsti jūsų tokį rimtą požiūrį.
Antroji klausimo dalis būtų dėl paviešinimo, į kurį jūs jau beveik ir atsakėte. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl archyvų paviešinimo?
D.KUODYTĖ. Dėl atsistatydinimo, man atrodo, aš atsakiau, kad jeigu esame kaltinami tokiais dalykais, tai tą reikia svarstyti. O kas čia keista? Dabar dėl antrojo… Atsiprašau, tiesiog neišgirdau. Ko paviešinimo? (Balsai salėje) Atsiprašau, ar negalėtumėte pakartoti? Negirdėjau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar A.Vrubliauskas prašo, taip? Vieni kitų nesuprato.
D.KUODYTĖ. Atsiprašau, neišgirdau antro klausimo.
PIRMININKAS. Tuoj pakartosime. Minutę! Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS. Antroji klausimo dalis buvo dėl jūsų požiūrio į paviešinimą, pačių archyvų atvėrimą? Žodžiu, jūsų požiūris.
D.KUODYTĖ. Aš atsakiau, kad archyvai turi būti atverti. Žinoma, tai, kas sudaro valstybės paslaptį, tai, su kuo dirba Liustracijos komisija, turi būti slapta. Tai yra valstybės paslaptis, kalbos būti negali, o visa kita turi būti… Mano pozicija dėl šio klausimo per dvejus metus nepasikeitė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis V.Kamblevičius. Klausiate? Tada ruošiasi I.Šiaulienė.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Norėjau paklausti, jei nėra paslaptis, kiek tuose maišuose buvo bylų ir kokių frakcijų narių ten gali būti daugiausia?
D.KUODYTĖ. Atsiprašau, ko? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kokių frakcijų narių daugiausia?
D.KUODYTĖ. Apie dokumentų kiekį aš sakiau. Tai yra 53 originalios bylos, apie 7 tūkstančius kortelių, tai yra Balio Gajausko komisijos darbo medžiaga, o jau kiek ten ko, kur ir kaip, atsiprašau, nesigilinau.
PIRMININKAS. Pagal tvarką turėtų klausti Seimo narė I.Šiaulienė, bet aš matau, kad ji jau kažkur nuėjo. Tada duodame žodį gerbiamajam Seimo nariui E.Klumbiui.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate patį tų dokumentų dingimą iš tuometinio KGB? Ar tai buvo pavogimas, pasisavinimas, ar tai buvo teisėtas pasiėmimas? Tai yra pirmoji klausimo dalis.
Antroji klausimo dalis. Kiek aš žinau, prisipažinimas dėl bendradarbiavimo su KGB yra valstybės paslaptis. Ten, tuose maišuose, kuriuos jums atnešė, yra tie prisipažinimai. Vadinasi, tai yra valstybės paslaptis. Aš noriu žinoti, ar nereikia žinoti, kas tą valstybės paslaptį žinojo ir buvo pasiėmęs tuos maišus? Negana to, niekas nėra garantuotas, kad jis nėra pasidaręs dublikatų, kopijų ir toliau visą tą medžiagą, jau dublikatus, jis turi.
D.KUODYTĖ. Pirmiausia, be jokios abejonės, visi, ne tiktai… Tarp kitko, visiškai nereiškia, kad tie žmonės, kurie perdavė šiuos dokumentus, ir nešė. Vienas dalykas. Visi, kurie tuo metu dėl kokių nors paskatų nešė iš buvusio KGB archyvo bylas, žinoma, darė neteisėtą ir blogą veiksmą. Bet jūs man pasakykite. Visi žino, kad tai buvo daroma. Kas per 15 metų buvo padaryta, kad tie dokumentai grįžtų, kita vertus, kad būtų sukurta saugiklių sistema? Visi žinojo net ir pavardes. Man regis, daug kas vardija. Jokia saugiklių sistema nebuvo sukurta, kad tuos dokumentus būtų galima kaip nors nukenksminti. Vienas dalykas.
Dabar kitas dalykas dėl tų 1990–1991 metais prisipažinusių. Iš tiesų yra kur kas liūdnesnė situacija, nes jie nėra jokia valstybės paslaptis. Jie kol kas nėra prisipažinę pagal 1999 metų įstatymą. Jie yra prisipažinę… Šiame įstatyme nėra, kad jie prieš tai prisipažino ir tai galioja. Tuo labiau nė viena Liustracijos komisija šių dokumentų iki šiol neturėjo. Kas galėjo pasakyti, kas ten prisipažino, o kas neprisipažino? Aš vėl grįžtu prie tos Laikinosios komisijos KGB veiklai tirti komisijos narių, kurie asmeniškai gaudavo šiuos laiškus ir kažkur nukišę šią medžiagą nejautė visiškai jokios atsakomybės šiems žmonėms. Gal nuo šito reikėtų pradėti tyrimą ir kalbėti apie kokius nors… Dabar tiktai kalbama, kad į naujos redakcijos įstatymą turėtų būti įrašyta nuostata, kad žmonės, prisipažinę pagal 1990 m. kovo 27 d. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą, pagal kurį buvo garantuojama jiems apsauga ir panašiai, būtų laikomi prisipažinusiais pagal šį 1999 metų įstatymą. Iki šiol tokios nuostatos nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš kaip tik buvau laikinosios KGB veiklai tirti komisijos nariu 1990–1992 metais. Jūs, ko gero, neatsargiai pasakėte, kad nejautėme atsakomybės už savo veiksmus. Drįstu teigti, kad bent jau galim kiekvienas už save atsakyti. Man teko taip pat pristatyti dokumentus iš rajonų, mes priduodavome pagal parašą ir vienur buvo tvarka, kitur gal nebuvo tvarkos. Dirbo aparatas, gal ten ne viskas buvo gerai ir laikas buvo nelengvas, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti kitko. Aš tikiuosi, kad šis žmogus ar žmonių grupė, kuri jums perdavė šiuos dokumentus, jų nepaslėpė, nebuvo paslėpusi. Jeigu jie buvo paslėpę, tai tokiu atveju veikia BK (…) straipsnis – „Dokumentų paslėpimas“ ir, manyčiau, šiuo atveju nereikėtų paviešinti tų asmenų, kurie tą padarė. Tačiau ateityje reikia daryti civilizuotai ir būtų gerai, kad jūs pati ar kiti kreiptųsi, kad būtų priimta teisinė nuostata, leidžianti nebaudžiamiems sugrąžinti turimus dokumentus per tam tikrą laikotarpį. Tada niekas nebūtų pažeista. Kol kas tokios normos nėra ir, aišku, kad nepadaryta viskas taip, kaip reikia. Ar manote, kad reikia tą daryti?
D.KUODYTĖ. Man regis, kad turbūt nuo to ir pradėjom, kad protingiausia, ką būtų galima padaryti kaip išvadą iš visos šios situacijos, tai yra kaip tik priimti tokį įstatymą, kuriuo būtų pasakyta, kad žmonės, kurie grąžins dokumentus, galės išlaikyti anonimiškumą ir nebus baudžiami.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Kašėta. Prašau.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji direktore, teko skaityti ir girdėti įdomią buvusio VSD direktoriaus Jurgio Jurgelio nuomonę, kategorišką nuomonę dėl slėpimo asmens, kuris pristatė duomenis, t.y. dokumentus. Tačiau kaip tik Jurgis Jurgelis nuslėpė asmenį, kuris parodė Saugumo departamentui, t.y. jam, kaip direktoriui, masinio šaudymo vietą Tuskulėnuose. Ar aš teisingai atsimenu?
D.KUODYTĖ. Taip. Tą asmenį ponas J.Jurgelis atsisakė pasakyti kategoriškai.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Smetona. Prašau.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamoji direktore, turbūt visi sutiksime ir pirmiausia jūs, kad visi dokumentai, archyvinę, istorinę, valstybinę reikšmę turintys dokumentai, esantys privačiose rankose, svarbu, kad kuo greičiau patektų valstybei – tikrajam tų dokumentų savininkui. Kita vertus, štai šis atvejis, to patekimo būdas, turbūt taip pat sutiksite, ne toks, koks turėtų būti. Ir jis neskatins ir kitų žmonių taip pat elgtis, apie ką šiandien kalbame. Štai aš skaitau vieną iš tų daugelio jūsų interviu, šiom dienom dalintų, iš „Delfi“ pranešimų (cituoju): „Baimindamasi, kad ši informacija nebūtų paviešinta, gautą medžiagą D.Kuodytė peržiūrėjo pati, nepadedant net kitiems komisijos nariams“. Nežinau, ar tai tiesa. Bet faktas, turbūt sutiksite, kad iš viso toks metodas – atvežė, padavė, priėmė, paskirstė – yra netinkamas. Jis neteisinis, jis netvarkingas, jis neskatina kitų žmonių taip elgtis – atvežti dokumentus. Kokią išeitį matote?
D.KUODYTĖ. Apie išeitį mes kalbėjom, o tiesą pasakius, šiuo metu … pasielgti kitaip, aš galėjau pasakyti, kad radau prie kokių nors durų, galėjau pati patyliukais nunešti prie archyvo ir padėti, ir išvengti daugybės šitų problemų. Bet, tiesą pasakius, ši situacija buvo tokia: gauni, jeigu garantuoji anonimiškumą, ir lieka mano atsakomybė ir mano užduotis, kad nė vienas popierius ir kokie nors dalykai nepatektų niekur kitur. Taigi ir sudėlioti, ir surūšiuoti ėmiausi iš tiesų pati. Komisijos narius, kaip sakiau, buvau surinkusi į posėdį ir informavau apie tai, kad atėjo tie dokumentai. Ir tuoj pat buvo atiduota valstybinei institucijai, kuri privalo, tarp kitko, pasirūpinti, kad tie dokumentai kažkaip grįžtų. Ir tik Archyvų departamento, jau Ypatingojo archyvo žmonės dirbo su ta medžiaga, ją suregistravo, iki šiandienos jie parengė tą priėmimo aktą. Nežinau, kaip tokioje situacijoje buvo galima pasielgti kitaip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir paskutinysis klausia Seimo narys gerbiamasis R.J.Dagys. Prašau.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji direktore, vienas patikslinimas ir klausimas, nes jeigu… tai pirmiausia, man atrodo, iki šiol dokumentų (…) užtraukia tik administracinę atsakomybę, ne baudžiamąją, bet mano klausimas būtų toks. Kai jūsų komisija paskelbė kreipimąsi, ar kas nors, kokios nors institucijos, ar kokie Seimo nariai, ar kas nors pareiškė pastabas, kad to nereikia daryti ir toks kreipimasis yra neteisėtas, negeras, blogas ir t.t.? Ar gavot kokių nors pastabų dėl Liustracijos komisijos kreipimosi, kai prašėte paviešinti, iki šiol, iki šio atvejo?
D.KUODYTĖ. Ne, tiktai visi labai tyčiojosi, kad esam naivūs, ir niekas nieko negrąžins.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, mūsų klausinėjimo laikas baigėsi. Mes lygiai 30 minučių turėjom diskusijai ir pagal Statutą turėtume baigti. Aš turiu padėkoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Daliai Kuodytei, o jums, Seimo nariams, – už aktyvumą. Ir einam toliau pagal mūsų darbotvarkę.
D.KUODYTĖ. Ačiū.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos ataskaita
PIRMININKAS. Nematau gerbiamojo A.Syso. Yra Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas ir aš kviečiu jį į tribūną pateikti ataskaitą, t.y. klausimas 2-7a – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos ataskaita. Pranešėjas – komisijos pirmininkas gerbiamasis Vidmantas Jankauskas. Prašau. Iki 30 minučių su klausimais skirta. (Balsai salėje) Spręskit patys.
V.JANKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, pateikti ataskaitą per 10–12 minučių yra labai sunku, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prižiūri labai svarbias energetikos rinkas. Komisijos atsakomybė nustatyta 2002 metų Energetikos įstatyme ir sričių – Elektros, Gamtinių dujų ir Šilumos ūkio įstatymuose, o vandens ūkio priežiūra nustatyta Kainų įstatyme ir neseniai priimtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vyriausybės patvirtintose nuostatose nurodyta, kad komisijos pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti elektros, dujų, šilumos ir vandens ūkio rinką įstatymų numatyta tvarka. Nors pavadinime yra Kainų komisija, tačiau iš tikrųjų jos funkcijos yra ne tiktai kainos, ne tiktai kainų derinimas ir jų nustatymas, bet yra taip pat ir licencijavimas, t.y. komisija išduoda licencijas, tikrina licencijuojamų įmonių veiklą, siekia, kad būtų efektyvi konkurencija, kad nebūtų diskriminuojami pavieniai rinkos dalyviai, prižiūri tiekimo patikimumą, vartotojų aptarnavimo kokybę. Kol kas šie dalykai galioja tik elektros sektoriuje. Taip pat nagrinėja rinkos dalyvių ginčus dėl pasinaudojimo tinklais, dėl priėjimo prie tinklų, dėl…
Panašios, kaip ir mūsų, energetikos reguliavimo institucijos yra įkurtos visose Europos Sąjungos šalyse. Ir pagrindinės funkcijos yra suformuluotos elektros rinkos ir gamtinių dujų rinkos direktyvose. Šios komisijos yra nepriklausomos nuo Vyriausybės ir priima sprendimus savarankiškai. 2003 m. Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą dėl elektros rinkos ir Seimas, įgyvendindamas šią direktyvą, 2004 m. priėmė pataisytą Elektros energetikos įstatymą, kuris leido vartotojams pasirinkti, iš ko pirkti elektros energiją. Iš pradžių pasirinkimo teisė suteikta tik tiems, kurie yra komerciniai vartotojai, o nuo kitų metų liepos 1 d. visi vartotojai turės teisę pasirinkti. Tačiau rinka realiai Lietuvoje neveikia, nes dominuoja Ignalinos atominė elektrinė, kuri gamina pigesnę elektros energiją. Be to, dalis elektros energijos superkama iš termofikacinių elektrinių ir laisvoji rinka, konkurencinė rinka, kol kas yra labai maža.
Nepaisant to, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo padidinti skirstymo tarifai, Lietuvoje yra pačios mažiausios elektros energijos kainos gyventojams visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos gyventojai už elektros energiją moka mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. (Triukšmas salėje) Galiu tęsti? Europos Sąjungos gamtinių dujų sektoriuje panaši direktyva dėl konkurencijos, dėl rinkos į Lietuvos įstatymus neperkelta, nes Gamtinių dujų įstatymas buvo parengtas jau prieš dvejus metus, bet iki šiol nepriimtas. įvairūs jo variantai buvo svarstomi Seimo komitetuose, Vyriausybėje, tačiau įstatymo kol kas nėra.
Nepaisant to, komisija 2005 m. pataisė galiojančią Gamtinių dujų kainų metodiką ir nustatė naujas gamtinių dujų kainos viršutines ribas „Lietuvos dujoms“, o paskui vienašališkai nustatė pačias kainas. Nors transportavimo kainos iš esmės nepasikeitė, o galbūt būtent dėl to, „Lietuvos dujos“ apskundė metodiką, apskundė viršutines kainų ribas ir apskundė komisijos nustatytas konkrečias kainas Administraciniam teismui. po dviejų savaičių numatomas Vyriausiojo administracinio teismo posėdis, kuriame bus svarstomas šios metodikos teisėtumas, taip pat ir kainų teisėtumas.
Nepaisant to, kad „Lietuvos dujos“ skundėsi, jog komisija priėmė jai nepalankius sprendimus ir dėl to jos dirbs nuostolingai, 2005 m. „Lietuvos dujos“ baigė su 46 mln. litų grynuoju pelnu, o per pirmąjį šių metų pusmetį taip pat uždirbo 42 mln. litų grynojo pelno.
Noriu pasakyti, kad komisija vienodai traktavo ir elektros, ir dujų sektorius, vadovavosi tais pačiais principais nustatydama viršutines ribas. Pirmiausia visos įmonės, tiek „Lietuvos dujos“, tiek elektros skirstomųjų tinklų, tiek perdavimo tinklų įmonės perskaičiavo savo turtą, įvertino jį nauja verte ir ta vertė padidėjo daugiau nei tris kartus.
Komisija, skaičiuodama viršutines kainų ribas, šio perkainojimo rezultato nepripažino nė vienai įmonei skaičiuojant pelną ir skaičiavo pelną arba grąžą nuo esamojo turto vertės. Tačiau, įvertinusi investicijų, kurios labiausiai reikalingos elektros skirstomuosiuose tinkluose, būtinumą, komisija pripažino, kad būtina padidinti amortizacinius atskaitymus elektros skirstomųjų tinklų įmonėms ir padidino juos du kartus. Taip pat, įvertinusi jos investicinius projektus, pusantro karto padidino amortizacinius atskaitymus „Lietuvos dujų“ įmonei. O „Lietuvos energijos“ kainų skaičiavimuose amortizacinės sąnaudos visai nebuvo padidintos.
2003 m. Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymą, kuris padėjo teisinius pagrindus šilumos ūkio reguliavimui. Komisija pradėjo ne tik derinti kainas, ji dabar išduoda licencijas šilumos tiekimui, nustato ilgalaikes kainas, vadinamąsias bazines kainas 3–5 metų laikotarpiui, taip pat derina vartotojų pasirenkamus šilumos skirstymo metodus. Konkrečias kainas kasmet perskaičiuoja šilumos įmonės pagal paprastą įstatyme nustatytą formulę, įvertinančią infliaciją, įvertinančią šilumos kiekio pasikeitimą, įvertinančią kuro kainų pasikeitimą, taip pat komisijos nustatytą efektyvumą. Komisija tik patikrina, ar kainos perskaičiuotos teisingai, o kainas vienašališkai nustato tik kraštutiniais atvejais, jeigu šilumos įmonė ar ją valdanti savivaldybė taiko visiškai ne tas kainas arba prieštaraudama įstatymui tų kainų neperžiūri. Pavyzdžiui, šiemet kainas jau perskaičiavo apie 40 šilumos įmonių, didžioji dauguma, iš jų tik dviem šilumos įmonėms komisija kainas nustatė vienašališkai. Visais kitais atvejais kainos buvo suderintos, suskaičiuotos ir patvirtintos savivaldybių arba, jeigu tai išnuomotos įmonės, jų valdybų.
Reikia pasakyti, kad per paskutiniuosius trejetą metų šilumos kainos Lietuvoje mažėjo ir nuo 2002 m. vidutinė kaina nuo 11,65 ct sumažėjo iki 11,25 ct už kilovatvalandę. Šios kainos galėjo mažėti kur kas daugiau, jeigu būtų reguliuojamos importuojamų dujų kainos. Kadangi importuojamų dujų kaina mažėjo, ypač todėl, kad pigo doleris, „Lietuvos dujos“, taip pat pagrindinis dujų pardavėjas didiesiems vartotojams „Dujotekana“ tik didino savo pelną. Pavyzdžiui, „Dujotekanos“ pelnas, „Dujotekonos“ marža, kurią ji taikė parduodama dujas 2004 m., siekė net 30%. Taigi, jeigu būtų buvę normalūs antkainiai, aišku, buvo galima tikėtis ir mažesnių šilumos kainų.
Komisija įsitikinusi, kad gamtinių dujų rinka neveikia, todėl tiekėjų kainas būtina reguliuoti. Deja, ir šiame Gamtinių dujų įstatymo projekte numatyta, kad kainos ir toliau lieka laisvos. Komisija (…) teismo tvarka nagrinėjo elektros ir dujų rinkų dalyvių ginčus. Iš svarbesnių galima paminėti uždarosios akcinės bendrovės „Intergaz“ skundą dėl prisijungimo prie „Lietuvos dujų“ dujotiekių. „Lietuvos dujos“ neatsisakė prijungti jų prie savo tinklų, bet paprasčiausiai įvertino, kad laisvųjų galių nėra, ir tam, kad būtų patenkinti šios įmonės poreikiai, reikia nemažų investicijų. Įsikišus komisijai tas prijungimo įkainio įvertinimas pasikeitė ir sumažėjo net tris kartus. O „Lietuvos dujos“ įpareigotos nuolatos skelbti apie esamas galias, kurių yra laisvų, ir kaip galima prisijungti.
Komisija vien per 2005 m. surašė 20 administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl informacijos nepateikimo, dėl sutarčių nesuderinimo, tačiau komisijos skiriamos nuobaudos, taikomos tik fiziniams asmenims, aišku, juokingai menkos ir visai negąsdina įmonių. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal neseniai priimtus Europos Sąjungos naudojimosi elektros ir dujų tinklais reglamentus valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl atitinkamų sankcijų už šių reglamentų reikalavimų pažeidimus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Manome, kad šios sankcijos turi būti numatytos Energetikos įstatyme ir turi būti taikomos juridiniams asmenims, licencijuotoms energetikos įmonėms.
Pastaruoju metu labai išaugo komisijai iškeltų bylų skaičius administraciniuose teismuose. Šiuo metu turime 13 bylų. Gaila, kad daugėja nepagrįstų, nemotyvuotų, paremtų politiniais šūkiais skundų teismams ir Administracinių ginčų komisijai. Komisija kol kas nepralaimėjo nė vienos rimtesnės bylos.
Šiais metais Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Taigi reikia tikėtis, kad šis sektorius bus teisiškai reglamentuotas, įmonės bus stambinamos ir taps finansiškai gyvybingos. Šiuo metu kuo mažesnė vandens tiekimo įmonė, tuo didesnės kainos, tuo sunkiau jos verčiasi finansiškai. Komisija šiuo metu tik derina vandens kainas pagal neseniai patvirtintą metodiką. Kainas suderinome 22 vandens tiekimo įmonėms, tačiau jas taiko tik 9 įmonės. 4 įmonės taiko subsidijas, 7 įmonės apskritai neperžiūrėjo kainų, taiko senąsias, o 2 įmonės – Druskininkų ir Joniškio – nusprendė taikyti kainas, dėl kokių jie nusprendė. Manau, įstatymui įsigaliojus, tvarka čia pagerės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs bijojote, kad užimsite daug laiko, bet štai 12 minučių, o mes turime teisę jus klausinėti apie 17 minučių. Yra daug norinčių Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Norėjau jūsų paklausti. Jūs esate valstybinė institucija. Sakykite, nuo kada jūsų sprendimai yra komercinė paslaptis?
V.JANKAUSKAS. Mūsų sprendimai nėra komercinė paslaptis.
PIRMININKAS. Trumpas, aiškus atsakymas. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau užduoti klausimą, susijusį su elektros kainų situacija ir tuo, kad šiandien jūs, kaip komisija, kaip ekspertai, turite gana geras galimybes palyginti, kaip susidaro elektros kainodara viename Lietuvos regione, kuriame aptarnauja privati bendrovė – Vakarų skirstomieji tinklai, ir kitame regione, kuriame dirba valstybinė įmonė – Rytų skirstomieji tinklai. Ar iš to yra padarytos kokios nors išvados? Ar privatizavimas pasiteisino? Ar valstybinė įmonė Rytų skirstomieji tinklai neatsilieka, sakykime, kainodara, ir visos kainos sudedamosios dalys yra pagrįstos? Ar iš tų padarytų išvadų gali sekti kokie nors veiksmai? Ar tai susiję su įstatymų pakeitimais, ar su jūsų komisijos darbu?
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Į jūsų klausimą mielai atsakysiu. Deja, kol kas mes neturime pakankamos statistikos, pakankamo palyginimo. Jeigu laikas leistų, aš galėčiau leistis į platesnius vandenis ir sakyti, kad štai mes šilumos ūkyje esame įmones suskirstę į keletą grupių, išvedę palyginamuosius rodiklius, lyginame, matome, kurios geresnės: ar privačių operatorių valdomos, ar savivaldybių, ir aiškiai galime pasakyti, kurie geriau valdo.
Į jūsų klausimą atsakysiu tiek. Kol kas statistika yra labai nedidelė. Ataskaitoje už praėjusius metus pateikėme vieną lentelę, kurioje bandėme išvesti kai kuriuos pagrindinius rodiklius, pavyzdžiui, investicijas vienam kilometrui, darbo užmokestį vienam darbuotojui arba apskritai sąnaudas skaičiuojant vienam abonentui arba vienam darbuotojui. Kol kas didelio skirtumo nematome. Apskritai kalbant mes matome, kad Vakarų skirstomieji tinklai yra aktyvesni rinkoje, jie siūlo daugiau naujovių. Galbūt valstybinei įmonei dėl to ir lengviau gyventi. Platesnes išvadas bus galima padaryti po kelerių metų. Reikėtų pasakyti, kad Vakarų skirstomieji tinklai tik šiais metais vykdo visą investicinę programą. Praėjusiais metais jie peržiūrėjo visas savo tvarkas ir neįvykdė tiek, kiek, pavyzdžiui, Rytų skirstomieji tinklai, bet šiais metais jau vykdo visą investicinę programą. Jie sutvarkė kitus reikalus.
Jeigu lyginame rodiklius, tai šiais metais, sakau, už praėjusius metus tie rodikliai gana panašūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Kašėta. Nematau. Tada gerbiamasis R.Palaitis.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėdamas iš pradžių minėjote vieną iš jūsų komisijos funkcijų – prižiūri elektros energijos, tarp jų ir elektros, apskritai energijos rinką, ne tik kainas, bet ir visas rinkas prižiūri. Dabar spalio viduryje bus beprecedentis atvejis, kai visą miestą atjungs nuo elektros energijos, aš kalbu apie Palangą. Energetikos įstatyme yra numatyti du įstatyminiai pagrindai atjungti elektros energiją visam miestui: visuomenės interesų apsauga arba elektros tinklų priežiūros darbai. Šiuo atveju nei vienas, nei kitas pagrindas lyg ir netinka, nes paprasčiausiai įjungiami vėjo malūnai. Tai keletas su tuo susijusių klausimų. Ar tai yra pagrįstas viso miesto atjungimas nuo elektros energijos, ar elektros energijos vartotojams kaip nors bus atlyginti nuostoliai?
Paskutinis ir esminis klausimas. Palangos apylinkės yra pačios palankiausios vėjo malūnams statyti. Matyt, laikas nuo laiko jų ten dygs ir dygs. Sakykite, ar kiekvieną sykį statant vėjo malūnus visas miestas bus atjungiamas nuo elektros energijos? Ačiū.
V.JANKAUSKAS. Į tokį konkretų klausimą galbūt negalėčiau konkrečiai atsakyti. Mes bandėme išvesti vadovaudamiesi, kaip kitose šalyse sekama kokybė. Mes, išvedę rodiklius, kiek kartų per metus būna atjungiama, kiek būna atjungimų skaičiuojant vienam vartotojui, tą suvedę iš pradžių bandome sudaryti statistiką miestams, rajonams. Mes bandysime žiūrėti, kad tie skaičiai mažėtų. Atitinkamai esame numatę net nuo 2008 metų vertinti kainodaroje. Jeigu didės atjungimų, vadinasi, blogėja elektros kokybė, elektros tiekimo kokybė, tai bus įvertinta kainodaroje.
Dėl konkrečių atjungimų. Čia jau yra Ūkio ministerijos patvirtintos taisyklės. Šiuo atveju nelabai ką galėčiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, daugelyje, faktiškai visose savivaldybėse šį sezoną didėja šildymo kainos. Tai neišvengiama būtinybė, nes „Gazpromas“ didina dujų kainas, kurios yra pagrindinis kuras. Tačiau transportavimo išlaidos, ypač dujų transportavimo išlaidos nuo sienos, manau, yra tas šaltinis, dėl kurio mes galėtume sumažinti šildymo išlaidas. Ką jūs pasiūlytumėte tokioms savivaldybėms kaip Prienų, Akmenės, kuriose šildymo kaina didėja 40%? Kuo mažesnis dujų vartotojas, tuo moka didesnį mokestį. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.
V.JANKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Atsakysiu taip pat griežtai, kaip jūs paklausėte. Aš sakiau, ir mano kolegos, komisija, kad Lietuvoje gamtinių dujų rinkos nėra, todėl konkurencijos įvedimas tikrai yra fikcija. Tai, ką uždirba „Dujotekana“, kokias (…) ir kokios „Lietuvos dujos“, mes visi gerai žinome, aš tą minėjau.
Kodėl, pavyzdžiui, tiek daug išaugo kainos Akmenėje? Dėl trijų rodiklių. Pirma, pabrango „Gazpromo“ dujos, antra, labai padidėjo transportavimo įkainiai, nes nustatyta, kad dabar reikia mokėti už transportavimą į kiekvieną katilinę, negalima parduoti juridiniam vienetui, nors Latvijoje ir Estijoje tas galima. Trečia, „Lietuvos dujos“, kuri dujas parduoda šiek tiek pigiau, privatiems dujų vartotojams kažkodėl nusprendė jų neparduoti. Čia tokia rinka, kad mes negalime įsikišti ir pasakyti, kad jūs to negalite daryti.
B.VĖSAITĖ. Kokia išeitis?
V.JANKAUSKAS. Išeitis. Sakiau, Gamtinių dujų įstatymas turėtų sureguliuoti, o ne taip, kad mes paleidžiame, ir toliau vyksta taip, lyg būtų rinka, lyg apsimetame, kad ji yra, nors visi žinome, kad jos nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis komisijos pirmininke, mes turbūt visi prisimename, kaip ilgai Ekonomikos komitete svarstėme kaip tik tą atvejį, kai norėjome įrašyti į įstatymą diferencijuotas perdavimo kainas, t.y. jeigu yra dujų gavėjas, tai diferencijuoti kiekvienai atskirai katilinei pagal sunaudojamų dujų kiekį. Mes svarstėme, ir kas yra tas žmogus, kuris priėmė sprendimą? Ir kodėl tas sprendimas buvo priimtas, jūsų žiniomis, kad sudarytų sąlygas, kad būtų diferencijuojamos kainos? Kiek suprantu, kažkas turėjo priimti tą sprendimą. Kas jis ir dėl ko tos kainos padidėjo, nes tai sukėlė ir šilumos kainų didėjimą? Kodėl kažkas vienašališkai gali priimti tokius sprendimus, kurie iš esmės paveikė visą ekonomiką ir žmonių gyvenimą?
V.JANKAUSKAS. Nežinau. Labai atsiprašau. Man jūsų klausimas per daug sudėtingas, gal nevisiškai supratau, kas tuos vienašališkus sprendimus priėmė.
E.PUPINIS. Prašau pakomentuoti, kodėl vienašališkai? Ar nemanote, kad tai turi būti ribojama?
V.JANKAUSKAS. Aš nenorėčiau komentuoti Ūkio ministerijos nutarimų. Aš pasakiau dėl transportavimo, nustatyta, kad transportavimo įkainiai skaičiuojami kiekvienai katilinei. Iš tikrųjų, jeigu norite sąžiningai, aš nelabai supratau „Lietuvos dujų“ intereso, nes dėl to, kad jie pradėjo skaičiuoti transportavimo kainas kiekvienai katilinei, jie pinigų daugiau neuždirbo, nes mes sumažinome kitiems transportavimo įkainius, jie gavo tą pačią sumą. Tiesiog jie padarė tą meškos paslaugą, kad tos šilumos įmonės, kurios turi daug katilinių, tos šilumos įmonės, kurios turi savo katilinių įvairiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, „Litesco“, jos mokės dabar daug daugiau.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausimų laikas baigėsi.
Į tribūną pristatyti kitą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektą, registracijos Nr.XP-1460, – kviečiu gerbiamąjį Seimo narį A.Endziną. Dėl ataskaitos iš karto balsuojame, ir tada kancleris. Išskirti ataskaitą su nutarimo projektu negražu. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu kuo glausčiau. Komitetas ilgai svarstė, diskutavo tol, kol priėjo prie vieningos nuomonės ir bendru sutarimu priėmė tą dokumento tekstą, kurį jūs turite. Labai trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, bet jūsų nori paklausti šiandien labai aktyvus Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. (Balsai salėje) Šiandien ypatingai.
E.KLUMBYS (TTF). Aš noriu jūsų paklausti, bet prieš tai noriu pasakyti, kad aš reaguoju į praeitą savaitę Seimo Pirmininko kalbą dėl tvarkingo darbo ir man yra įdomu. Noriu jūsų paklausti. Ataskaita yra už dvejus metus, nors turėtų būti už kiekvienus metus.
A.ENDZINAS. Tai jeigu…
E.KLUMBYS. Palaukite, aš baigsiu klausimą. Ar jums neatrodo, kad Seimas neužsiima rimta šios labai svarbios institucijos priežiūrine veikla?
A.ENDZINAS. Jei konkrečiai į antrąjį klausimą labai trumpai atsakyčiau, tai ne, neatrodo. O jeigu iš esmės, tai komitetas svarstė 2004 ir 2005 metų ataskaitas. Jeigu domina, turbūt gerbiamasis V.Jankauskas galėtų ir daugiau išplatinti, jeigu jūs neturite. Komitetas nusprendė sujungti šiuos du klausimus į vieną, todėl šiandien nutarimo projektas apima ir 2004, ir 2005 metų ataskaitas. Jeigu atsakiau.
O dėl argumentų, kodėl būtent toks tekstas, tai abejonių, arba klausimo forma tam tikrų abejonių, jūs girdėjote iš Seimo narių. Buvo ir gerbiamojo E.Masiulio, ir E.Pupinio klausimas gerbiamajam komisijos pirmininkui, buvo ir kitų klausimų, kurie iš dalies yra atspindėti komiteto tekste. Taip, šie klausimai ne vieną kartą buvo diskutuojami komiteto posėdžiuose ir tai lėmė būtent tokį tekstą. Ši motyvacija atsirado keliolikos valandų diskusijose. Manau, kad neverta varginti Seimo ir dėstyti tą kelių valandų diskusiją.
PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Pereisime prie nuomonių. Nuomonės už nematau. Nuomonė prieš yra. Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą akcentuoju, kad tai yra ataskaita už dvejus metus, nors Seimas turi prievolę, privalo kasmet įvertinti jai pavaldžių institucijų veiklą. Ir mes turbūt prieš gerus metus turėjome apsvarstyti 2004 metų ataskaitą, priimti sprendimus, o šiemet priimti 2005 metų ataskaitą. Deja, to nėra padaryta, turbūt dėl to komisija neatlieka to darbo, kurį ji turėtų atlikti. Ji iš principo atstovauja, viena vertus, stambesniems verslo rykliams, ji neatstovauja paprastų žmonių interesams, nuolat yra problemų su šios komisijos darbu. Atsiranda problemų, į kurias ne per seniausiai atkreipė dėmesį ir premjeras G.Kirkilas, kad komisija nederina savo sprendimų, kaip ji turėtų tą daryti pagal įstatymą, su savivaldybėmis. Ji iš esmės diktatoriškai priima sprendimus. Šiandien mes turime tokią situaciją, kad yra tik šios komisijos nuomonė, todėl negalima pritarti tokiai komisijos vertinimo ataskaitai.
PIRMININKAS. Dėkojame už signalą. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas analizavo gana smulkiai ir gana ilgai tiek 2004, tiek ir 2005 metų ataskaitas. Kaip kalbėjo gerbiamasis mano kolega, Ekonomikos komitetas buvo nutaręs, kad reikia pritarti sujungtam projektui. Mano manymu, tam tikrų pastabų yra, jas galima pareikšti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, bet taip ir buvo nurodyta mūsų projekte, kad komisija tikrai turėtų efektyviau ginti vartotojų interesus. Man atrodo, į tai yra atsižvelgiama, todėl siūlyčiau įvertinant tai, kas buvo pasakyta Ekonomikos komitete. Aš suprantu, kad įvertinti ir kitokie komitetų posėdžiai, dėl šilumos kainų padidėjimo dabar, mano manymu, bus atsižvelgta, todėl siūlyčiau pritarti nutarimo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004… (Balsas salėje) Po pateikimo, atsiprašau. Pritarta po pateikimo 2005 metų veiklos ataskaitai. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitai, kuri buvo pristatyta. Balsuojame. Projektas Nr.XP-1460, pateikimas. Prašau pritarimo po pateikimo.
Užsiregistravo 60. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną.
Seimo nutarimo „Dėl Gintauto Vilkelio skyrimo Seimo kancleriu“ projektas Nr.XP-1695 (pateikimas)
Pagal patikslintą darbotvarkę kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gintauto Vilkelio skyrimo Seimo kancleriu“ projektas Nr.XP-1695. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo Pirmininkas G.Muntianas. Prašom į tribūną. Kol eina Pirmininkas, turiu pasakyti, kad mūsų šiandien jau yra per mažai ir mes Statuto klausimo šiandien, matyt, neanalizuosime, jį kelsime į ketvirtadienį.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, remdamasis jūsų pasiūlymais ir Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi, siūlau skirti G.Vilkelį Seimo kancleriu penkeriems metams. Toks mano apsisprendimas yra todėl, kad G.Vilkelis yra humanitarinių mokslų daktaras, turintis didelę vadybos patirtį, dirbęs ir Krašto apsaugos ministerijos departamento direktoriumi, ir Vyriausybės patarėju, penketą metų yra buvęs vidaus reikalų viceministru ir dabar dirba Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotoju, šiuo metu taip pat studijuoja M.Romerio universitete teisę. Turi sukaupęs didelę patirtį dėl visų tų klausimų, dėl kurių yra siauros mūsų Kanceliarijos vietos. Jis trejus metus yra buvęs Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, buvęs Priežiūros komiteto nariu, kuris prižiūrėjo struktūrinių fondų paramos panaudojimą, todėl visais tais klausimais tikrai yra labai kompetentingas ir gali padėti mums spręsti visus klausimus, susijusius su Seimo kanceliarijos darbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pagal Statutą pranešėjui klausimai neužduodami. Aš noriu paklausti (ar prašote žodžio?) ir pakviesti, jeigu kalbėsite, gerbiamąjį Gintautą Vilkelį, kandidatą į kanclerius. Norite, taip? Kviečiame į tribūną. Pagal Statutą turite 10 minučių prisistatyti. Tada bus galimybė pateikti klausimus.
G.VILKELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man, kaip turbūt ir kiekvienam, kuris kandidatuotų į šias pareigas, šis siūlymas buvo didžiulis iššūkis, nes Seimo kancleris turbūt viena universaliausių pareigybių valstybės tarnyboje: didelė atsakomybė, gausybė įvairaus profilio darbo sprendimų, projektų rengimo, komunikacijos tiek su gerbiamaisiais Seimo nariais, tiek su visuomene. Manau, kad einant šias pareigas reikės labai daug sunkiai dirbti. Nežinau, bet kiek leis mano jėgos ir sugebėjimai, stengsiuosi tai atlikti.
Taupydamas gerbiamųjų Seimo narių laiką keletą sakinių apie tai, kaip galima būtų patobulinti, patikslinti, o galbūt pagelbėti Seimui atlikti pagrindinę misiją, t.y. paspartinti teisėkūros procesus, pateikti kokybiškus ir tobulus įstatymų projektus ir leisti visuomenei suprasti, kad pagrindiniai politiniai sprendimai, pagrindiniai šalies gerovės kūrimo principai yra rengiami, sprendžiami ir daromi būtent šiame pastate. Manau, yra keletas būdų tai padaryti. Tai tinkamai organizuoti Seimo kanceliarijos darbą, paskirstyti atsakomybę, parinkti optimalius sprendimus, naudoti ne vien tik biudžeto lėšas. Galiu pažymėti tik tiek, kad Seimas, nors visuomenės pasitikėjimo reitingų lentelėje galbūt ir nėra tarp pirmaujančių, tačiau IT srityje turi didžiulį įdirbį, yra vienas pažangiausių apskritai tarp sprendimus, projektus ir programas priimančių Europos Sąjungos parlamentų. Manau, ką mes galėtume padaryti artimiausiu laiku, tai pateikti paraišką gauti ne iš biudžeto, norėčiau pabrėžti, o iš Europos Sąjungos 10 mln. litų e.demokratijos, e.Seimo projektui įgyvendinti. Organizuoti plačius Seimo kanceliarijos darbuotojų mokymus, įskaitant kompiuterinio raštingumo, vadybos, viešojo administravimo ir taip gerinti sprendimų priėmimą, kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Mano palinkėjimas ir mano įsitikinimas, kad kiekvienas Seimo narys turėtų naudotis elektroniniu parašu tiek viduje, tiek išorėje, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, kuris yra interneto vartotojas, galėtų nebijodamas parašyti elektroninį laišką pasirašęs elektroniniu parašu ir gauti nedelsdamas arba labai greitai atsakymą, taip pat pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nuo to kadaise pradėjo Estijos Vyriausybė, galbūt tai ir buvo jų sėkmės priežastis, kodėl jie vis priekyje mūsų, nes laiku ir greitai naudoja informacines technologijas.
Manau, kad yra daug klausimų, galėčiau į juos atsakyti, patikslinti, paaiškinti ir pakomentuoti. Tačiau Seimas turi dirbti savo tiesioginį darbą, priimti įstatymus. Kiek leido galimybės, laikas, pasakiau dabar. Jeigu būtų klausimų, paklausimų, komentarų, pasirengęs atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame kandidatui. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys V.Žiemelis. Minutė klausti. Iš viso turime 15 minučių.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kandidate į kanclerio pareigas, jūsų kompetencija, mano požiūriu, tikrai yra pakankama, kad jūs galėtumėte sėkmingai atlikti savo pareigas. Tačiau ar jūs atsižvelgėte į vieną labai svarbią aplinkybę, kad reikia mokyti ne tik kanceliarijos darbuotojus, tarkim, kompiuterinių įgūdžių, bet ir Seimo narius. O labai svarbu dar ir tai, kad tarp Seimo narių daug ambicingų žmonių, ne paslaptis, buvusių ministrų, premjerų ir taip toliau, ir jūs galite susidurti su tam tikrais stabdžiais iš Seimo narių pusės vykdydamas savo pareigas. Paprastas dalykas. Vyriausybėje, kitų institucijų patalpose jau neberūkoma, o Seime rūkoma. Ar jūs išspręsite šią problemą? Seimo Pirmininkui nepavyko, tai gal jūs išspręsite, kad nebūtų rūkoma arba bent jau būtų viena vieta, kur leidžiama rūkyti, nes dabar problema neišspręsta?
G.VILKELIS. Platesnį komentarą gal vėliau, bet pasakysiu, kad aš pats nerūkau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, norėjau jums užduoti klausimą, kuris yra iš dviejų dalių. Ar jūs buvote KGB rezervistu, tai yra aktualus klausimas šiais laikais. Ir antras klausimas. Kokios partijos nariu ar kelių partijos nariu jums teko būti, nes jūsų autobiografijoje apie tai nėra nė žodžio.
G.VILKELIS. Nėra nė žodžio neatsitiktinai. Niekada nebuvo jokios partijos nariu. Tai garantuoja, kad kiekvienas Seimo narys bus vienodai brangus, gerbiamas ir su juo bus dirbama atiduodant visas jėgas ir pastangas.
Su KGB susiduriu tik laikraščių puslapiuose, skaitydamas įvairią informaciją. Niekada neturėjau ir nebuvau jokiu KGB rezervistu ir taip toliau, ir taip toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Mazuronis. Prašau.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pretendente, kiekvienas iš mūsų gavęs vienokį ar kitokį pasiūlymą svarsto motyvus už ir prieš. Galbūt galėtumėte įvardyti pagrindinį motyvą, kuris nulėmė jūsų pasirinkimą eiti šias pareigas? Didesnė alga, noras ką nors iš esmės padaryti, koks pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaudamasis jūs priėmėme, kiek aš suprantu, Seimo Pirmininko siūlymą tapti ar bandyti tapti Seimo kancleriu?
G.VILKELIS. Motyvų buvo keletas. Aišku, kiekvienas keturiasdešimtmetis vyras turi savo ambicijų, įvairių idėjų ir panašiai. Man, sulaukusiam keturiasdešimt, tai buvo visai neseniai, prieš porą mėnesių, prieš 4–5 mėnesius iškilo tas pats klausimas, o ką daryti toliau. Kadangi aš paskutiniame darbe dirbau daugiau kaip penkerius metus, manau, kad tikrai daug padariau ir kai kur tos galimybės jau buvo išnaudotos arba realizuotos, arba negali būti šiuo metu realizuojamos. Gavęs tokį siūlymą, aš labai rimtai apsvarsčiau, susipažinau su situacija, išanalizavau Seimo kanceliarijos darbą pagal tą informaciją, kuri yra viešai prieinama – interneto svetainėje ir kitur. Turėjau nemažą patirtį Vyriausybės kanceliarijos darbo, todėl man daugelis klausimų, reikalų tikrai nebuvo naujiena arba kas nors nesuprantama ir aš pamaniau, kad būtent šios pareigos padės man panaudoti tas mano savybes arba tuos įgūdžius, kurių aš neturėjau galimybių realizuoti iki tol. Tai yra patrauklus darbas, tai yra iššūkis, galbūt galima padaryti daug ką geriau, galbūt galima organizuoti žmones tikrai sėkmingai įgyvendinti projektus, palengvinti, išspręsti kai kuriuos spręstinus klausimus. Tikiuosi, pabandysiu tai daryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis kandidate, jūs, neabejoju, žinote tas pusmečio batalijas, kurias teko išgyventi Seimo kanceliarijai per pastarąjį pusmetį, kartu ir visam Seimui. Savo trumpame prisistatyme jūs paminėjote, kad kaip galimas kanceliarijos vadovas jūs esate pasiryžęs sutelkti visos kanceliarijos darbą tam, kad Seimas gerai atliktų tiesioginį savo darbą, leistų kokybiškus įstatymus. Tiesiog noriu pasiklausti. Jūsų laukia laikotarpis, kai yra nebloga dirva privilegijoms ir korupcijos galimoms landoms išgyvendinti. Tai ar jūs galėtumėte sukonkretinti, ką jūs manote apie visas nebūdingas funkcijas, kuriomis šiandien yra apaugęs Seimas, ar esate pasirengęs po truputį, tačiau kryptingai ir ryžtingai jas išgyvendinti tam, kad ir Seimo nariai, ir galbūt dalis kanceliarijos darbuotojų vieną dieną ten vėl neįklimptų. Ačiū.
G.VILKELIS. Turėdamas nemažą valstybės tarnautojo patirtį galiu pasakyti, kad privilegijos valstybėje, Seimo kanceliarijos akiratyje arba aplink ją nėra pačios didžiausios ir pačios skaudžiausios. Yra šalia ir ne tik Seimo kanceliarijoje, bet čia galbūt kitas klausimas. Man teko kalbėti su kai kuriais kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovais, yra išsakyta nemažai siūlymų, iš tikrųjų tos funkcijos kai kur yra perteklinės, paslaugos arba tam tikros funkcijos gali būti atiduotos rinkai, tai yra tam tikras paslaugas galime pirkti daug pigiau ir naudotis, taupyti lėšas, gauti kokybiškas paslaugas. Tačiau kaip ir kiekvienu atveju reikia skaičiuoti. Taip, galima panaikinti, atleisti, uždaryti ir rytoj iš pat ryto pradėti galvoti, ką daryti toliau. Manau, atlikus tam tikrus esamų lėšų skaičiavimus galbūt funkcijų atidavimas rinkai būtų skausmingesnis finansiškai ir panašiai. Atlikus tam tikrus skaičiavimus, po dviejų trijų mėnesių bus galima priimti puikius sprendimus. Galbūt nuo sausio 1 d., galbūt tada, kai bus aiškus Seimo kanceliarijos biudžetas, kuris šiuo metu bus svarstomas. Kai kuriuos klausimus bus galima išspręsti, ne tik diskutuoti apie tai, bet juos realiai spręsti, tai yra planuoti pinigus biudžete, planuoti teisės aktų projektus ir priimti sprendimus, žinant, kas mūsų laukia po sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Vrubliauskas. Prašau.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pretendente, iš tiesų man tenka neretai matyti jus mūsų komitete ir jūsų kompetencija, išprusimas palieka tikrai gerą įspūdį. Tačiau vis dėlto turėčiau klausimų. Klausimas iš dviejų dalių. Kaip jūs paminėjote, kiekvienas keturiasdešimtmetis nori būti pastebėtas, įvertintas ir t.t. Tai gal šiek tiek daugiau informacijos, kaip jus pastebėjo Seimo Pirmininkas ir kodėl būtent jus pastebėjo? Kitas dalykas, čia skaitau, kad jums teko darbuotis Saulėlydžio komisijoje, tai gal keletą žodžių. Dabar ji vėl laikinai atgimsta ir tampa aktuali. Tai keletą žodžių apie tai. Ačiū.
G.VILKELIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs dirbate Informacinės visuomenės plėtros komitete. Pastaruosius daugiau kaip dvejus metus teko dirbti kartu ir atstovauti savo Vyriausybės įstaigai Seimo komiteto posėdžiuose. Įvairiais informacinės visuomenės plėtros klausimais teko dalyvauti savivaldybių renginiuose, struktūrinių fondų paramos klausimais teko dalyvauti ne vienam posėdyje, svarstyme, diskusijose, vykusiose Seimo pastate. Esam Seime organizavę keletą seminarų. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas, būdamas savivaldybės meru ir vėliau dirbdamas Seime, turbūt matė, turėjo galimybę įsitikinti arba kitaip gauti informaciją, nes tie asmeniniai kontaktai su gerbiamuoju Seimo Pirmininku… Tik vasarą susidūriau viename viešame renginyje, vėliau viename posėdyje ir panašiai. Sprendimas kodėl yra labiau adresuotas ne man, o gerbiamajam Seimo Pirmininkui. Man teikimas taip pat buvo staigmena ir teko ilgai apmąstyti kai kuriuos klausimus, kodėl reikia ateiti čia.
O dėl kitų klausimų, kuriuose jūs keliate, tai aš manau, kad, kaip ir kiekvienas keturiasdešimtmetis… Įvairios idėjos yra šalia, norisi jas realizuoti, kartais panaudoti. Tam stinga įgaliojimų, stinga paramos, stinga komandos ir panašiai, o darbas čia, darbas kartu su kitais kolegomis padėtų tai išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs prisistatydamas daugiausia kalbėjote apie informacines technologijas. Tai turbūt jums arčiausiai širdies, nes paskutiniuoju metu dirbote tokį darbą. Ar jūs įsivaizduojate, su kokiomis problemomis susidursite atėjęs į kanceliariją (tos problemos labai skaudžios, nes dėl jų turėjo atsistatydinti ankstesnis kancleris), ir kokiam didžiausiam kolektyvui pagal darbuotojų skaičių esate vadovavęs iki šiol?
G.VILKELIS. Būdamas vidaus reikalų viceministru, kuravau valstybės institucijas, įskaitant Policijos departamentą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir panašiai, kuriose dirba apie 30 tūkst. žmonių. Aišku, aš kuravau, nes, būdamas ministro pavaduotoju arba viceministru, tiesiogiai tom tarnybom nevadovavau, bet jeigu pagal skaičių, tai taip.
O dėl funkcijų visų pirma aš pakartosiu tai, ką sakiau anksčiau. Ūkinės funkcijos nėra būdingos Seimo kanceliarijai, kaip ir kitom valstybės kanceliarijom. Seimo kanceliarija organizuoja Seimo darbą visų pirma teisėkūros srityje, suteikia lygias galimybes kiekvienam Seimo nariui atlikti tai, ko iš jo laukia žmonės, tai yra dalyvauti įstatymų leidybos procese. Jeigu Seimo kanceliarija šalia turi ūkinius padalinius, turime pasiskaičiuoti. Jeigu jų negalime įsigyti, negalime organizuoti darbo kitaip, galima skaičiuoti biudžetinius asignavimus ir tai daryti. Jeigu galima atsisakyti, reikia atsisakyti ir pirkti iš rinkos tas paslaugas, kurias galima gauti pigiau ir kokybiškesnes, nebent tai draudžia įstatymai arba saugumo reikalavimai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Razma. Prašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pretendente, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad jūsų prisistatymas man paliko gana gerą įspūdį, tikiuosi, dar turėsime galimybių frakcijoje artimiau pabendrauti. Jūs sutiksite, kad, skiriant tokio lygio pareigūną, turi būti kuo daugiau skaidrumo. Mano klausimas ir būtų ta linkme. Aš norėčiau pasiteirauti, kieno rekomenduotas jūs pakliuvote į Seimo Pirmininko kandidatų sąrašą – ar jūs pats turėjote kokią nors bendravimo patirtį, ar koks kitas įtakingas žmogus rekomendavo? Ir antra klausimo dalis, prisimenant mūsų kanceliarijos problemas: ar turite šunį?
G.VILKELIS. Dėl kandidatūros teikimo aš galiu tiek pasakyti: tiesioginis kontaktas buvo su Seimo Pirmininku. Seimo Pirmininkas tai įvardijo ir pasiūlė. Ar buvo dar kokių nors geranoriškų žmonių, kurie pasiūlė ir rekomendavo, aš taip iki šiol ir nežinau. Aš visai geranoriškai galiu pasakyti. Teko dalyvauti įvairiuose viešuose renginiuose, daryti pranešimus, diskutuoti, ypač, sakiau, su savivaldybių atstovais, su kitais Seimo komitetais. Seimo pastate skaičiau pranešimą apie struktūrinius fondus, dalyvavo 100 su trupučiu žmonių. Galbūt tai padarė įtaką. Šuns neturiu.
PIRMININKAS. Gal galime nutraukti… Ar tęsiame klausinėjimą? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas nutraukti. Vieningai. Labai ačiū.
G.VILKELIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kandidatui. Statutas sako, kad toliau bus darbas frakcijose. Mūsų sekretoriatas parengs grafiką ir visos frakcijos galės susitikti su kandidatu. Labai ačiū.
G.VILKELIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Repliką norit, taip?
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ne. Aš norėčiau dėl mūsų tolesnio posėdžio vedimo tvarkos, jeigu galima.
Kaip žinote, Seimas nusprendė šiandien svarstyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir nusprendė tai daryti pirmojoje dienos pusėje, bet paskui pamatė, kad dar reikia Teisės departamento išvadų, ir nukėlė į kitą laiką, kai bus tos išvados. Išvados yra išdalintos. Aš siūlyčiau dabar vykdyti savo patvirtintą darbotvarkę ir pateikti tą klausimą.
PIRMININKAS. Labai teisingai. Mes tik ką gavome, ir jūs, Seimo nariai, gavote išvadas. Mes būtinai šitą dalyką įtrauksime.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau tai daryti dabar, jau visi perskaitė.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas paprašė labai trumpą klausimą dėl savo pavadavimo ir Seimo vicepirmininkas trumpą rezervinį klausimėlį. Ačiū, kad leidote, gerbiamais S.Pečeliūnai.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Muntianą. Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ pateikimas, svarstymas ir priėmimas vienu metu.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, deja, taip atsitiko, kad Seimo pirmasis vicepirmininkas šiandien yra Kinijoje ir negrįžta. Man rytoj reikia išskristi į Islandiją ir reikia atlikti tam tikras procedūras, todėl, remdamasis Statuto 30 straipsniu, siūlau jums pritarti ir prašau jūsų pritarti, kad mane rugsėjo 27–28 d. pavaduotų A.Pekeliūnas, kaip vienintelis čia, Seime, liekantis Seimo vicepirmininkas.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Bet vis tiek yra norinčių paklausti. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vis dėlto negaliu nepaklausti. Kai jūs teikėte gerbiamojo Č.Juršėno kandidatūrą būti pirmuoju pavaduotoju, jūs teigėte, kad tai reikalinga todėl, kad nuo šiol čia, Seime, mums nereikės priiminėti tokių nutarimų, įpareigoti vieną ar kitą Seimo Pirmininko pavaduotoją eiti Seimo Pirmininko pareigas. Visa tai truko lygiai vieną savaitę. Mes matome, kam realiai buvo reikalingas tas postas. Sakykite, ar po savaitės, po kitos vėl nebus analogiško jūsų kreipimosi, kad jus pavaduotų dar kuris nors iš tų, kurie bus Seimo vicepirmininkai?
V.MUNTIANAS. Žinoma, galiu pasakyti, kad ateityje derinsiu visus veiksmus, kad to nebūtų. O čia atsitiko taip, kad Seimo pirmajam vicepirmininkui Ekscelencija Prezidentas pasiūlė kartu vykti į Kiniją. Žinoma, mes, valdyba, taip pat nenorėjom trukdyti tokiam gražiam bendradarbiavimui ir to pasiūlymo įgyvendinimui. Todėl atsitiko kaip tik taip, kad Seimo pirmasis vicepirmininkas iš Kinijos grįžta tik 28 dienos vakare.
PIRMININKAS. Deja, nori paklausti Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėmesingai klausome, gerbiamasis Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Kolegos trukdo savo replikom. Jeigu galima, gerbiamieji kolegos, paskui pakalbėsite.
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vis dėlto valstybės vadovybėje yra netvarka. Išvyko Prezidentas, genda lėktuvai, gali atsitikti įvairiausių atvejų. Aš jau sakiau, Prezidentas nieko nepaliko, kas jį pavaduotų.
Antras dalykas. Pagal viską turėtų pavaduoti Seimo Pirmininkas, nesant Seimo Pirmininko, pirmasis pavaduotojas. Pirmojo pavaduotojo nėra. Valstybėje nėra valdžios. Ar jūs negalėjote susitarti su Č.Juršėnu, kad jis nevažiuotų? Ar būtų sužlugęs Prezidento susitikimas su vienu iš Kinijos miestų vicemerų? Gal baikime tuos dalykus. Jūs susitarkite, puikiai žinojote, kad jums reikės išvažiuoti, ir išleidote Č.Juršėną važiuoti. Taip negalima.
V.MUNTIANAS. Pritariu jūsų minčiai. Būtinai reikia derinti tuos vizitus. Šis vizitas buvo derintas dar gegužės mėnesį, o vizitas į Kiniją ir kvietimas vykti kartu atsirado tiktai praėjusią savaitę. Kokia bus valia, taip ir pasielgsime.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkui. Po pateikimo, žiūriu, vis tiek yra nuomonė ir prieš, ir už. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog norėčiau jus visus pasveikinti, kad aukščiausias rinktas pareigūnas Lietuvoje tuo metu bus gerbiamasis prieš jus sėdintis ponas A.Pekeliūnas visuose asmenyse.
PIRMININKAS. (Juokas) Labai ačiū. Stengsiuosi jūsų nepavesti. Nuomonė prieš, jis pasakys, kad blogiausias. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, nors jau kai kurie konservatoriai labai nepatenkinti, kad aš kalbu, turėčiau kitą pasiūlymą. Šias pareigas, kaip mes matome, daug kas gali eiti, tegul, išvykus Seimo Pirmininkui, eina opozicijos lyderis. Mes pamatysime, kas per dvi dienas atsitiks Lietuvoje.
PIRMININKAS. Deja, mes neturime opozicijos lyderio, gerbiamasis Egidijau. (Balsai salėje) Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Negalime. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo… Po pateikimo? (Balsai salėje)
Užsiregistravo 60.
Už – 45, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl svarstymo? Nėra. Galima pereiti prie priėmimo. Skubos tvarka. Norinčių pasakyti nuomonių nematau. Yra nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš balsuosiu šį kartą už tiktai todėl, kad ši kelionė jau yra suderinta ir nevažiuoti jau būtų negerai, tačiau tegul pasižada Seimo Pirmininkas, kad daugiau taip neįvyks.
PIRMININKAS. Tai buvo pasakyta. Gerai. Ačiū. Tada pasiruoškite balsuoti, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“. Prašom balsuoti. Balsuojame!
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Už – 47, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.
Yra gerbiamojo G.Steponavičiaus prašymas paimti rezervinį, kad jis paskui galėtų duoti man truputį atsipūsti. Jeigu jūs sutinkate, tada aš siūlau svarstyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1582, kurį teikia pranešėjas Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Aš paaiškinau… Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui už jūsų supratimą. Išties gerbiamajam A.Pekeliūnui, netrukus pradėsiančiam eiti pareigas, teks ir visą ketvirtadienį likti vienam, tai į talką bent šiandien galima ateiti.
Kolegos, noriu jums pateikti Gyventojų turto deklaravimo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis iš esmės yra susijęs su siūlymu išplėsti grupę asmenų, kurių pajamos privaloma tvarka būtų ne tik deklaruojamos, bet ir skelbiamos viešai. Turiu prisipažinti, kad šis siūlymas gimė dar pavasarį, kai paaiškėjo, kad kai kurių universitetų Lietuvoje rektoriai net ir nuo savo bendruomenių slepia jų realiai uždirbamas pajamas. Pamenate, šimtatūkstantinės sumos išaiškėjo, net senato nariai apie tai nebuvo girdėję, todėl siūloma taikyti tam tikrą viešumo reikalavimą. Šiame projekte yra numatyta, kad būtų privaloma, jog jų gautos pajamos būtų skelbiamos Mokesčių inspekcijos portale. Manau, kad tai preventyviai leistų užkirsti kelią neaiškumams, piktnaudžiavimams.
Paties siūlymo esmė yra ta, kad tai būtų ne tik aukštosios mokyklos, bet ir visos įstaigos, kurios bent iš dalies yra finansuojamos valstybės arba kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybės. Be abejo, ne visiems darbuotojams, o vadovams ar jų pavaduotojams. Be abejo, ta skelbimo riba būtų ne visiems pareigūnams arba vadovams, o tiktai tiems, kurių pajamų dydis viršytų 35 vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius per metus. Prieš tai ši mano pataisa buvo įregistruota kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisos, tačiau nors Biudžeto ir finansų komitetas iš principo šiai idėjai pritarė, bet buvo atkreiptas dėmesys ir Teisės departamento, kad tikslingiau būtų šiame įstatyme. Aš po tam tikros pertraukėlės parengiau naujas pataisas. Teisės departamento išvadose yra pripažįstama, kad kaip tik šiame įstatyme būtų tikslingiausia keisti. Tiek mano pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Primenu, kad pateikimas. Jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar jūs manote, kad ne tik galima, bet ir reikia neapsiriboti šiuo pasiūlymu ir deklaruojančių pareigūnų sąrašu? Nes, pavyzdžiui, jeigu imtume antstolių problemas ir varžytynėse dalyvaujančių asmenų problemas, dažnai tose varžytynėse dalyvaujančių ir superkančių žemesne kaina įvairius butus, tokie asmenys irgi turėtų… Aš manau, kad šis sąrašas neturėtų būti baigtinis, tiktai tiek, kad jūs pasiūlote šiuo atveju savo idėją. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Išties dėkui už jūsų pastabą. Paprastai arba aktualijos, arba sisteminės problemos paskatina įregistruoti vienokias ar kitokias pataisas. Jeigu bus pritarta po pateikimo, grupę papildomai įtrauktinų asmenų, kurių pajamos turi būti viešai skelbiamos, galima plėsti. Aš manau, kad jeigu dėl šių straipsnių yra pataisų, tai jiems galima dar pasiūlymus eilės tvarka svarstymo ir priėmimo stadijose teikti. Neatmesčiau galimybių, kad tas sąrašas dar išsiplės, jeigu kiti kolegos parodys iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta. Siūlomas yra Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis. Papildomų nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną.
Tada grįžtame pagal darbotvarkės eiliškumą. Gerbiamojo A.Syso nematau. Tada turėtų eiti klausimas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1252. Nematau pranešėjo A.Paulausko. Viską išbraukti? (Balsai salėje) Visi šie klausimai yra išbraukti. Taip? (Balsai salėje) Tada atsiprašau. Tada būtų įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1621 – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo… (Balsai salėje) Buvo prašymas. Aš labai atsiprašau, buvom pažadėję, kad iš karto bus. Iš tikrųjų atsiprašau. Taip, rezervinis pirmasis klausimas, registracijos Nr.XP-1684, – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Pranešėjas turėtų būti J.Razma, bet matau, kad pranešėja V.Aleknaitė-Abramikienė. Siūlau ir prašau toliau pirmininkauti Seimo vicepirmininką G.Steponavičių. Prašau.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad esame šiek tiek pavargę, o tai labai svarbus klausimas, todėl stengsiuosi ilgai jūsų dėmesio netrukdyti. Jau kuris laikas stebime naują sumaištį Lietuvoje KGB tema. Tai stebina daugelį Lietuvos piliečių, pagaliau ir mus pačius. Šešiolika metų yra atkurtai Lietuvos valstybei, ir periodiškai iškyla šie klausimai įvairaus šantažo, spėlionių, nerimo pavidalu. Kaip žinome, Lietuvos valstybė, nepaisant politinių pokyčių, vis dėlto pozityviai žiūrėjo į daugelį klausimų, tarkim, ir į tą patį liustracijos klausimą, su kuriuo, žinoma, mano nutarimas tiesiogiai nėra susijęs. Gal buvo padaryta klaidų, tačiau vienas bruožas visuomet buvo juntamas – vienaip ar kitaip vertinant šiuos klausimus jausdavosi politinis atspalvis arba bent politikai kaltindavo vieni kitus politikavimu, šališku požiūriu ir panašiai.
Todėl aš su kolega J.Razma nusprendžiau teikti jums šį lakonišką nutarimo projektą, kuriuo Seimas in corpore kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir paprašytų ištirti vieną klausimą, kuris taip pat sukėlė didelių diskusijų visuomenėje. Ar įstatymo nuostata, šiuo atveju Archyvų įstatymo, nustatanti, jog priėjimas prie SSRS specialiųjų tarnybų archyvų yra ribojamas 70 metų nuo tų dokumentų sudarymo, neprieštarauja tam tikriems Konstitucijos straipsniams. Šie straipsniai ir yra nurodyti vieninteliame šio nutarimo punkte, pirmajame straipsnyje.
Mūsų manymu, tai galėtų prieštarauti ir Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintai nuostatai apie teisę į informaciją, mūsų nuomone, tai varžo pirmiausia akademinę tyrimo laisvę. Tačiau tai prieštarauja net ir Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintam nepriklausomos demokratinės valstybės principui, mūsų pagrindinio šalies įstatymo preambulėje įtvirtintam atviros pilietinės visuomenės principui ir t.t.
Kodėl mes kreipėmės būtent į Konstitucinį Teismą, jūs turbūt supratote. Tai yra vienintelė institucija, kuri turi pateikti ne politinį, o būtent teisinį vertinimą. Suvaržant priėjimą prie archyvų, apribojant 70 metų, buvo motyvuojama, jog taip yra ginamas privatus žmogaus gyvenimas ir remiamasi, netgi buvo bandoma remtis Europos Sąjungos teisės aktais, mūsų nuomone, visiškai nepagrįstai manant, kad reikia apsaugoti asmenį. Galbūt iš tiesų tegul ne politikai, o Konstitucinis Teismas nustato tas viešumo ribas ir tada, turėdami Konstitucinio Teismo išvadą, mes patys jaustumės tvirčiau priimdami vienokias ar kitokias įstatymo pataisas. Man atrodo, kad tai yra vienintelis kelias norint išeiti iš šios krizės, norint, kad nebūtų įmanoma dalimis pakišant žiniasklaidai ar kokioms kitoms institucijoms įvairius nuslėptus dokumentus šantažuoti pavienius asmenis ir taip kiršinti visuomenę.
Pritariu tiems kolegoms, kurie mano, kad geriau vieną kartą atverti ir iškentėti tą nemalonumą, negu tikėtis, kad kas mėnesį ar prieš kiekvienus rinkimus vienaip ar kitaip asmenys bus šantažuojami. Tačiau dar kartą kartoju: ne mano, ne mano kolegų nuomonė, bet Konstitucinio Teismo išaiškinimas turėtų tapti visos tolesnės Seimo veiklos pagrindu. Tai tiek aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji konservatoriai, jūsų kolegė kalba, o jūsų sparnas labiausiai šurmuliuoja.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jie diskutuoja.
PIRMININKAS. Prašau dėmesio tribūnai. Keturi Seimo nariai klausia eilės tvarka. R.Smetona – pirmasis. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Iš tiesų šiek tiek reikia sutramdyti gerbiamuosius kolegas. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, remdamiesi Konstitucinio Teismo nutarimu, jūs teigiate, kad: „Teisingumo turinys susijęs su vertybiniais valstybės egzistavimo principais, kurie nesuderinami su svetimos valstybės okupantės nusikalstamų struktūrų bei jose tarnavusių ar su jomis bendradarbiavusių asmenų apsauga“. Puiki citata. Vadinasi, sąsajos su jūsų paminėtais Liustracijos įstatymais yra tiesioginės. Taigi kaip jūs vertinate, ar šiuos tikrai konstitucinius principus atitinka siūlymas įslaptinti visus prisipažinusius KGB agentus? Juk dėl įslaptinimo, tai, matyt, prisipažins visi ir labai greit. Jeigu bent abejojate, ar atitinka, ar nemanote, kad jūsų kreipimąsi reikėtų papildyti, išplėsti ir prašyti, kad Konstitucinis Teismas atsakytų ir į šį klausimą?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ekspromtu galėčiau taip atsakyti. Man atrodo, būtų juridiškai, gal ir politiškai tikslingiau dabar kreiptis dėl konkretaus įstatymo punkto, dėl pačių archyvų įslaptinimo, tačiau jūsų klausimas yra visiškai teisėtas ir galima būtų kreiptis ir šiuo klausimu į Konstitucinį Teismą. Tačiau supainioti šių dalykų aš nenorėčiau vien todėl, kad jie susiję su skirtingais teisės aktais. Jūsų pozicija man yra suprantama, ir aš visiškai pritarčiau, jeigu jūs teiktumėte kitą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A.Vrubliauskas.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų pritardamas jūsų ir kolegos gerbiamojo J.Razmos kreipimosi projektui ir manydamas, kad jūs galvojat, jog Konstitucinis Teismas pasisakys teigiamai, vis dėlto… o jeigu pasisakys, kad negalima to daryti arba, kitaip sakant, apribojimus ir toliau reikia taikyti? Kas tada? Koks jūsų žingsnis?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Matote, bet kuriuo atveju Konstitucinis Teismas, darydamas sprendimą, remsis pagrindiniu šalies įstatymu. Ir savo požiūrį jis išreikš kaip tam skirta kompetentinga institucija atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ir jau tada niekas negalės sakyti, kad čia yra kokie nors politiniai vėjai ar panašiai. Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręs, kad tam tikru aspektu tam tikra dalis tam tikrais būdais turi būti ribojama ar nustatyti kokie nors specialūs priėjimo prie tos informacijos dalies būdai, na, ką gi, bet juk mes turime pasitikėti Lietuva, kaip teisine valstybe, ir tomis institucijomis, kurios pašauktos, šiuo atveju aiškinti Konstitucijos nuostatas ir įstatymų nuostatas Konstitucijos požiūriu. Aš tikrai iš anksto negalėčiau sakyti, kad žinau, kaip Konstitucinis Teismas apsispręs. Šiuo požiūriu aš netgi rizikuoju ir esu visiškai atvira įvairiems Konstitucinio Teismo sprendimams.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, kad Seimo kreipimasis turi būti solidus, nes Seimas ne taip dažnai kreipiasi į Konstitucinį Teismą kaip į instituciją. Šioje situacijoje, aš manyčiau, kad reikėtų kreiptis dėl paties principo – ar galima uždaryti archyvus. Ne tik kad yra susiję su KGB. Yra daug dalykų, kai norima panaikinti priėjimą prie archyvų tiek mokslininkams, tiek kitais aspektais. Ar jums neatrodo, kad reikėtų parengti tokį kreipimosi projektą, kuris būtų platesnis ir apimtų didesnę problemos sritį?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš manyčiau, kad negalima tapatinti archyvų apskritai su valstybės okupantės ir jos represinių struktūrų archyvais. Visiškai suprantama, jeigu yra tam tikri duomenys, nesusiję su jokia okupacija, jokia represija, tiesiog susiję su asmens privačiu gyvenimu, tarkim, kokio nors garsaus žmogaus meilės laiškais, kuriuos jis prašė kiek nors metų sulaikyti, neviešinti. Manau, tai yra visiškai pagrįstas noras, ir asmuo pagal visus teisės principus gali šito pageidauti.
Todėl mes labai aiškiai atskiriame ir aiškinamajame rašte, kad ginčijame įslaptinimą, paviešinimo atidėjimą tuo pagrindu, kad čia kalbama apie kitos valstybės, kurios teisių perėmėja nėra Lietuvos valstybė, archyvų viešinimą. Todėl nenorėčiau kreiptis dėl visų archyvų, kokie jie yra ar gali būti apskritai. Juo labiau kad mes remiamės ir Europos Sąjungos Tarybos teisės aktu, kuris kaip tik ragina padaryti atvirus, prieinamus demokratinei visuomenei naujųjų valstybių narių archyvus. Čia kalbama ne apie meilės laiškus, o apie tas represines struktūras.
Kitas dalykas, kolega, kad Konstitucinis Teismas, kaip konstitucinę doktriną formuojanti institucija, bet kuriuo atveju turi teisę kalbėti plačiau ir pateikti kitas nuostatas. Galbūt jie matys, kad taip reikia padaryti. Bet man atrodo, kad kuo lakoniškiau ir paprasčiau mes formuluosime savo klausimą, tuo geriau supras, ko mes norime. Mes klausiame tik dėl KGB archyvų, dėl represinių struktūrų archyvų ir tik dėl straipsnio, kuris numato 70 metų ribojimą. Ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis jūsų nori klausti B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš, be abejo, palaikau jūsų iniciatyvą. Kuo daugiau mes turėsime tiesos, tuo geriau. Aš noriu paklausti. Suprantu, kad skubėjote pateikdami šį klausimą, bet kodėl jūs nesilaikėte visų kanonų, kurių reikia kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, kad nekiltų kokių nors abejonių grąžinti mums atgal ir paskui vėl iš naujo pradėti? Aš apeliuoju į Teisės departamento išvadas. Ar jūs sutinkate kaip nors šį klausimą sutvarkyti? Dėkoju.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Suprantu jūsų susirūpinimą. Jūs kalbate apie Teisės departamento išvadą. Aš priimu pastabą ir siūlau atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte pirmasis sakinys ir yra tai, ko Teisės departamentas norėtų pačiame nutarimo projekte. Aš iš karto sutinku, kad mūsų Dokumentų skyrius tą pirmąją pastraipą, kurioje tiksliai nurodyta teisės akto priėmimo data, jos keitimo datos ir panašiai, perkeltų į nutarimo projektą. Dabar ten kalbama apie nutarimo priedus. Mes manome, kad Dokumentų skyrius aiškinamąjį raštą ir pateiks kaip nutarimo priedą, nes jame išdėstyti visi argumentai, kokiais Lietuvos ir tarptautinės teisės aktais mes remiamės ir panašiai.
Jeigu atsakyčiau trumpai į klausimą, mes šiek tiek kitaip supratome formą, negu suprato Teisės departamento specialistai. Tačiau tai yra padaroma paprastu būdu Dokumentų skyriuje. Aš manau, kad galime tiesiog pritarti tam, kad mes priimame visas Teisės departamento pastabas ir redaguojame šį dokumentą, o pačiame aiškinamajame rašte tikrai yra gana plačiai išdėstyta, aš netgi bijojau, ar ne per plačiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Atsakėte į visų, pageidavusių klausti, klausimus. Kolegos, pateikimo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti? E.Zingeris pritardamas nori pasakyti nuomonę. Tuoj pat įjungsiu mikrofoną.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad būtų labai gražu, jeigu tai būtų skubos tvarka. Manau, šis papildymas iš esmės atitinka visus Vakarų standartus, Vakarų pilietinės visuomenės įvaizdį ir jos tikslus. Ačiū. Siūlau ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš pradžių apsispręskime dėl pateikimo. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Apsispręsta bendru sutarimu pritarti. Dabar dėl svarstymo datos. Seimo nutarimai paprastai yra svarstomi be atidėliojimo. Vadinasi, ketvirtadienį, jeigu suspėsime paredaguoti, ką pripažino ir teikėjai, manau, būtų galima svarstyti. Bet būtų gerai paskirti komitetą, kuris pasižiūrėtų į tai, ir logiška, kad tai galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar priimtina? Gerai. Dėl vedimo tvarkos vienas iš teikėjų – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš žinau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi labai didelį darbų krūvį ir ten ką nors paskirti, vadinasi, prarasti kelias savaites laiko. Galbūt koks nors kitas komitetas, guvesnis, galėtų to imtis? Pavyzdžiui, Žmogaus teisių komitetas, nes šiame projekte yra keliami žmogaus teisių klausimai, ar Valstybės valdymo ir savivaldybių energingas komitetas, irgi tokius dalykus svarsto.
PIRMININKAS. Šiuo metu sunku pasakyti, kuris komitetas yra energingiausias, bet sutikite, kad konstitucingumo klausimus turėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu mes formuluojame datą, kad ketvirtadienis yra svarstymo data, šis ketvirtadienis, vadinasi, trečiadienį jie turėtų šį klausimą apsvarstyti ir pasižiūrėti, kaip atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas šį klausimą galima apsvarstyti. Ar galime sutarti dėl to? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Dabar, kolegos, trumpai referuoju, kad liko pagrindinėje darbotvarkėje vienas klausimas ir du rezerviniai klausimai. Visi jie yra pateikimo stadijos. Ar galime sutarti, kad mes dirbame tol, kol baigsime šiuos tris pateikimus? Dėkoju. Taigi pratęsiame vakarinio posėdžio darbo laiką, iki kol bus apsvarstyti šie klausimai.
Kviečiu į tribūną D.Mikutienę. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1621. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamoji kolege.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, parengti Biomedicininių tyrimų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą paskatino siekis užpildyti šiame įstatyme esančias spragas. Biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojami biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ir vaisiumi. Tačiau iki šiol jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta nei embriono, nei vaisiaus sąvoka, o tas atveria kelią įvairioms interpretacijoms ir gali nulemti nevienodą įstatymo taikymą.
Biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje su žmogaus embrionais leidžiama atlikti tik klinikinius stebėjimus, t.y. ne invazinius tyrimus. Vadinasi, žmogaus embriono kamieninių ląstelių paėmimas, kuris pagal savo pobūdį yra invazinis, sunaikinantis žmogaus embrioną veiksmas, yra draudžiamas. Atitinkamai remiantis principu, kad iš neteisėtų veiksmų neatsiranda teisė, nurodančiu, kad atlikus neteisėtą veiksmą negali kilti teisėtos pasekmės, yra nelegalus ir Lietuvos Respublikoje išgautų žmogaus embriono kamieninių ląstelių ir jų linijų panaudojimas. Tačiau iki šiol įstatymu nėra išspręstas žmogaus embriono kamieninių ląstelių ir jų linijų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo už jos ribų klausimas.
Žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų, išgautų kitose šalyse tokiais būdais, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti neteisėtais, įvežimas ir panaudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia pagrįstų abejonių, ar toks veiksmas neprieštarauja Biomedicininių tyrimų įstatymo dvasiai ir tikrajai įstatymo leidėjo valiai, kuri Biomedicininių tyrimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra garantavusi absoliučią embriono apsaugą biomedicininių tyrimų metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats faktas, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra teisėtas kamieninių ląstelių paėmimas iš žmogaus embriono, dar nereiškia, kad Lietuva negali apriboti embriono kamieninių ląstelių, jų linijų įvežimo iš ten, kur tai yra gauta teisėtai. Europos Sąjungos teisės principas, leidžiantis laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, nėra absoliutus. Jis gali būti suvaržytas ir tais atvejais, kai to reikalauja viešojo intereso ar moralės apsauga. Tai reiškia, kad nacionalinei teisės normai, ginančiai viešąjį interesą ar moralę, būtina teikti pirmumą. Kad embrionų apsaugą biomedicininių tyrimų metu nustatanti norma yra būtent tokio pobūdžio norma, akivaizdu ir iš Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnio, kuris biomedicininių tyrimų su embrionais atitikimo tvarkos pažeidimus priskiria skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“.
Analogiškai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1998/44 pripažįsta, kad patentabiliu išradimu negali būti žmogaus kūnas jokiomis formomis formavimosi ir raidos etapais nei paprasčiausiai vieno iš jo elemento atsiradimas, nei geno seka ar jos dalis. Tai yra išdėstyta 5 straipsnio 1 dalyje, preambulės 36 dalyje. Taigi patentabilumas taikomas ir žmogaus embrionui bei vaisiui, iš žmogaus embrionų ar vaisiaus audinių paimtoms kamieninėms ląstelėms, jų linijoms bei vaisiaus audiniams. Žmonių embrionų panaudojimas pramoniniais ar komerciniais tikslais taip pat yra nepatentabilus, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir moralei. Dėl šių priežasčių žmogaus embriono kamininės ląstelės, jų linijos, vaisiaus audiniai ir iš jų paimtos kamieninės ląstelės bei jų linijos negali būti objektais, kuriems galėtų būti taikomi Europos Sąjungos laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principai. Iš tiesų tą direktyvą, kurią minėjau, jos nuostatas dėl patentabilumo patvirtino ir 2001 m. spalio mėnesį Europos Teisingumo Teismas byloje Nyderlandų Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, projekte taip pat apibrėžiamos sąvokos „žmogaus embrionas“ ir „vaisius“, nustatoma, kad embrionas yra žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo momento, zigotos susidarymo, iki 8 moters nėštumo savaitės, o vaisius – žmogaus organizmo vystymo stadija nuo 8 moters nėštumo savaitės iki gimimo.
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatyta. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. Priėmus šį įstatymą, bus būtina parengti Baudžiamojo kodekso 308 straipsnio pataisas, nustatančias atsakomybę už šias veikas: žmogaus embriono kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių ląstelių ir jų linijų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimą už jos ribų. Įstatymas neprieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Stropiai pateikėte visą aiškinamąjį raštą ir dar šiek tiek daugiau. Kolegoms, manau, įspūdis gana aiškus. Bet 7 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – A.Matulas pirmasis.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, tikriausiai skaitėte Teisės departamento išvadas. Teisės departamentas šeštame pasiūlyme atkreipė jūsų dėmesį, kad siūlomas reglamentavimas nėra Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnio reguliavimo dalykas. Gal jūs galite pasakyti, kaip atsižvelgsite į šią pastabą ir kokiu būdu siūlysite numatyti atsakomybę?
D.MIKUTIENĖ. Mano nuomone, tai yra netikslu, ką parašė Teisės departamentas. Galbūt dėl kai kurių jų pataisų, pasiūlymų dėl kitų skyrių galėtume ir sutikti, bet su šia išskirtinai ne, tai yra šio straipsnio reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Visockytė.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Noriu paklausti. Kaip jūs vertinate žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie embrionų kontrabandą iš Lietuvos į kitas Europos šalis?
D.MIKUTIENĖ. Man sunku būtų ką nors teigti, be to, tas buvo labai plačiai aprašyta spaudoje praėjusių metų pabaigoje. Iš tiesų, matyt, nuogąstavimų tam yra. Nekelia abejonių aprašyti patys faktai, nes yra remtasi oficialiais šaltiniais. Noriu pasakyti, kad embriono kamieninių ląstelių įvežimo apribojimo klausimą, kad būtų mums visiems aiškiau, labai paprastai galima paaiškinti, panaudojant narkotinių medžiagų įvežimo pavyzdį. Pavyzdžiui, jeigu Olandijoje legaliai parduodami ir įgyjami narkotikai, tai nereiškia, kad kitos šalys turi įsileisti į savo teritoriją tuos narkotikus. Disponavimas net ir legaliais užsienyje įgytais narkotikais mūsų šalyje yra draudžiamas. Taigi šiuo atveju analogiška yra ši situacija. Mūsų įstatyme jau yra įtvirtinta, kad bet kokie tyrimai yra draudžiami. Vadinasi, įvežimas taip pat negali būti teisėtas.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, kodėl jūs embrionu laikote vystymosi stadiją iki 8 nėštumo savaičių, juk embriogenezė baigiasi 10 nėštumo savaitę, mes taip mokome studentus? Paaiškinkite, kodėl jūs šį terminą vartojate? Kita klausimo pusė, kokią baudžiamąją atsakomybę reikėtų numatyti už embrionų kontrabandą? Ar jūs žinote atvejų, ar jų pasitaikė Lietuvoje? Ačiū.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, kolege. Panašią pastabą išsakė ir Europos teisės departamentas. Iš tiesų tai medicinos moksle ir praktikoje susiklosčiusi terminologija dėl 8 savaičių. Mes galime diskutuoti išsamiau, bet tai yra susitarimo reikalas. Bet vieną kartą teisės aktuose reikia aiškiai įteisinti ribą.
Dėl kontrabandos ir atsakomybės. Manau, Vyriausybė sugebės parengti Baudžiamojo kodekso tam tikras pataisas, kaip ir dėl kontrabandos. Ne paslaptis, kad embrionų kontrabanda pasaulyje yra. Žiūrint į prekybos žmonėmis aspektą toje srityje, ji užima bene vieną iš aukščiausių vietų. Ta problema iš tiesų yra labai svarbi. Aš tikiuosi, kad sankcijos bus labai griežtos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M.Žymantas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamoji teikėja, aš norėčiau grįžti vėl prie kontrabandos klausimo. Ar dideli mastai Lietuvoje embrionų kontrabandos? Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra teisėta. Kuriose šalyse ir kiek tokių šalių?
D.MIKUTIENĖ. Tikiuosi, jūs ne apie kontrabandą kalbate? Aš negalėčiau pasakyti dėl kontrabandos mastų Lietuvoje, nes tokių atvejų nebuvo užfiksuota policijos suvestinėse, kad buvo pagauti asmenys. Jūs suprantate, kad tokį dalyką užfiksuoti yra labai sudėtinga, bet ta informacija, kartoju, kuri pasirodė praėjusiais metais žiniasklaidoje, kaip tai vyksta kitose šalyse, ten teigiama, kad iš Rytų, iš mūsų šalių, pakliūva embrionai į kitų Europos šalių klinikas, verčia labai sunerimti.
Ir… Prašom priminti. Kokiose Europos Sąjungos šalyse? Aš dabar neturiu informacijos, aš negalėčiau tiksliai įvardyti, bet iš tiesų kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra leidžiama daryti tyrimus su embrionais, gauti kamieninių ląstelių linijas. Vėl noriu grįžti prie to klausimo, pas mus tokie tyrimai yra draudžiami. Ar su mūsų embrionais, ar su atvežtiniais, mano nuomone, turėtų būti taikomi lygiai tokie patys kriterijai ir draudimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Ačiū. Mano klausimą apie kontrabandą jau uždavė.
PIRMININKAS. Ačiū. Sutaupėme laiko. A.Baranauskas, paskutinis klausimas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti, ar plačiai Lietuvoje dirba institutai ar kitos mokslinės organizacijos su embrionais ir kamieninėmis ląstelėmis?
D.MIKUTIENĖ. Kadangi Sveikatos reikalų komitetas rengiasi svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, mums ši informacija taip pat buvo reikalinga. To tai aš esu užklaususi vaisingumo klinikas ir esame gavę jų informaciją. Manyčiau, tai yra tam tikri etikos dalykai, todėl negalėčiau jums dabar įvardyti konkrečių skaičių. Mes komitete tuos skaičius turime. Tai yra tam tikras konfidencialumo klausimas. Aš dabar negaliu jums pasakyti konkrečių skaičių, nors mes juos iš tiesų žinome.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pateikimą. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Nėra bendro sutarimo pateikimo stadijoje. R.J.Dagys – nuomonė už.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, manau, tikrai šį įstatymo projektą verta kuo greičiau priimti ir svarstyti dėl kelių aspektų. Pirmiausia, jeigu priėmėme savo sprendimą, kad tai yra neteisėta veikla, tai turime viską reglamentuoti taip, kad ji nevyktų. Jeigu yra tam tikrų spragų, jos turi būti ištaisytos ir sudarytos… Iš kitos pusės, žinant, kokios aistros pas mus kartais verda ir Europos komitete, kai buvo svarstomos įvairios Lietuvos pozicijos ir kiek kartų mes svarstėme, kaip audringai priimame visus šiuos su bioetika susijusius įstatymus, tai aš tikrai manau, kad mes einame teisingu keliu, o eksperimentai su žmogaus kamieninėmis ląstelėmis, su gyvybe, kaip buvęs biochemikas ir visa kita, galiu pasakyti tikrai yra antihumaniškas veiksmas ir, be biznio elementų, nieko daugiau neturintis. Konkretus biznis. Ir tokį antihumanišką biznį mes turime sustabdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė, eilės tvarka, V.Vertelienė.
V.VERTELIENĖ (LSDPF). Norėčiau ponui R.Dagiui replikuoti, kad tas biznis daromas ne vien iš dirbtinio apvaisinimo, kad medicina žengia į priekį ir kad, pavyzdžiui, kardiochirurgai neturi tiek širdžių persodinti, kiek laukia Lietuvoje ir visame pasaulyje žmonių. Čia ne vien apie dirbtinį apvaisinimą kalbama. Kalbama taip pat apie dirbtinį širdies raumens auginimą ir dar daug kitų organų. Kitų. Todėl labai pagalvokime, ar priimti tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart yra tik pateikimo stadija. Iki priėmimo yra dar keli žingsniai. Kolegos, nėra bendro sutarimo, balsuokime, ar pritariame po pateikimo įstatymui, registracijos Nr.XP-1621. Balsuojame už save, jeigu yra kam klausimų.
Užsiregistravo 39, 31 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomu Žmogaus teisių komitetą ir preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų spalio 19 dieną. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta.
Dabar rezervinis 4 klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1470. Pranešėja R.Visockytė su Seimo narių grupe. Pateikimo stadija. Prašom pristatyti.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas atsirado Narkomanijos prevencijos komisijoje, tai yra Narkomanijos prevencijos komisijos teikimas. Istorija buvo tokia. Metų pradžioje buvo pasirodžiusi reklama vieno leidinio – „15 minučių“, kur leidinio reklamai buvo panaudota asmens, uostančio miltelius, panašius į narkotikus, t.y. į kokainą, nuotrauka. Buvo kreiptasi į kelias tam tikras institucijas ir prašoma įvertinti tokią „15 minučių“ reklamą. Žurnalistų etikos inspektorius, vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, Narkotikų kontrolės departamentas, asociacija „Lietuvos reklamos biuras“, Arbitražo komisija įvertino tai kaip žalingą reklamą, kuri gali kelti asociacijas, skatinančias žmones, o ypač nepilnamečius, vartoti narkotikus. Bet nė iš vienos daugiau institucijos negavome pasiūlymų, kaip tokią situaciją taisyti, kad kitą kartą ji nepasikartotų, kad vėl paslaugų ir prekių reklamai nebūtų panaudotos asociacijos su narkotikais. Gavome tik žurnalistų etikos inspektoriaus siūlymą, tas siūlymas paremtas tuo, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje, kuriame yra neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija, informacijos sąrašas būtų papildytas dar vienu punktu. Tai yra informacija, kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus. Seimo Teisės departamentas pateikė išvadas ir pateiktam projektui pritaria. Konstitucingumui neprieštarauja, taip pat išvadas pateikė ir Europos teisės departamentas, kuris sako, kad projektas atitinka ir konstitucingumą, ir visus kitus šalies įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Nepabėkite. Klausia V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu jūsų paklausti, ar negalima būtų pakeisti ir vietoj „nepilnamečių“ vartoti „vaikas“ ar „vaiku“. Mes jau bandome visą mūsų įstatymų bazę suvienodinti, nes Lietuvoje galioja Vaiko teisių konvencija, ji ratifikuota. Jeigu mes vartotume? Jūs pati žinote, kad dabar labai jaunėja ir daugelis jau mažų vaikų įsitraukia į tam tikrų medžiagų vartojimą. Jeigu mes vietoj „nepilnamečio“ visur vartotume „vaikas“?
R.VISOCKYTĖ. Aš visiškai su jumis, kolege, sutinku. Tačiau jau galiojantis įstatymas vadinasi Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas. Norint pakeisti „nepilnametis“ į žodį „vaikas“, reikėtų keisti ir įstatymo pavadinimą, ir įstatyme daryti dar papildomas pataisas. Tą galima daryti, bet aš teikiu pataisą būtent dėl narkotikų reklamos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš truputį kita tema. Šis įstatymas galioja jau kurį laiką ir jūsų siūlomos pataisos yra labai svarbios ir reikalingos. Bet, sakykite, kodėl neveikia šis įstatymas, ir kaip jūs manote pasiekti, kad pataisos, kurioms tikriausiai Seimas, šiaip ar taip, pritars, veiktų gyvenime? Kad iš tiesų tos institucijos, kurios turi stebėti jo įgyvendinimą, ką nors darytų, pajudėtų. Kaip jūs manote?
R.VISOCKYTĖ. Aš manau, čia visų pirma ir mūsų darbas yra tas institucijas pajudinti, kad jos judėtų. Kitas dalykas, kalbant apie žiniasklaidą, aš pati esu žurnalistė, manau, čia yra ir pačių žurnalistų moralės klausimas, ir reklamos gamintojų moralės klausimas. Aš nekalbu tik apie narkotikus. Tai gali būti ir apie savižudybės propagavimą, ir kitus dalykus. Manau žmonės, rengdami medžiagą, kuri pateikiama visuomenei, ir medžiagą, kurią mato vaikai, šiuo atveju, kaip rašoma, nepilnamečiai, turėtų atsakingiau į tai žiūrėti. O ką daryti, jeigu neveikia moralė, sąžinė ir sveikas protas, tai gal pradėti žiūrėti, kur padaryti pataisas, kokių įstatymų, ir jau skirti baudas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, ar jūs nemanote, kad, sakykime, Alkoholio įstatymas irgi prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui, nes alkoholio reklama leidžiama vakarais ir švenčių dienomis, išeiginėmis dienomis, o ypač jaunuoliai, vaikai per atostogas eina miegoti tikrai vėliau kaip 22 valandą, bent jau dauguma vaikų, jaunuolių. Ar jūs nemanote, kad reikėtų apskritai uždrausti kaip ir tabako reklamą, taip ir alkoholio reklamą, kad ji nedarytų to didžiulio neigiamo poveikio jaunimui?
R.VISOCKYTĖ. Aš su tuo sutinku. Galima teikti pataisas uždrausti ir net uždrausti naktimis pardavinėti alkoholį. Beje, šiame įstatyme apie tabaką ir alkoholį yra kalbama, todėl jau nebesikartojome. Be to, gal reikėtų papildyti Alkoholio kontrolės įstatymą, Tabako kontrolės įstatymą. Būtų veiksmingiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Daugiau klausimų nėra. Pateikimo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių, bet yra norinčių balsuoti. Balsuokime, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-1470 po pateikimo.
Užsiregistravo 36. Visi už, vadinasi, kitaip balsavusių nėra. Seniūnų sueiga, pritarusi po pateikimo, svarstyti siūlo tokius komitetus: pagrindiniu skirti Žmogaus teisių komitetą, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, taip pat siūlo, kad papildomai svarstytų nuolatinė Šeimos ir vaiko reikalų komisija, o preliminarią svarstymo datą numatyti dar šių metų lapkričio 9 dieną. Taip pat norėtų svarstyti, girdžiu, nuolatinė Narkomanijos prevencijos komisija. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta tokiai svarstymo eigai.
Kitas rezervinis klausimas, ir tai yra paskutinysis, – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1680. Vienas iš teikėjų yra J.Dautartas. Jis jau tribūnoje. Pateikimo stadija. Prašom, kolega, žodis jums. Seimo nariai būtų dėkingi, jeigu pristatymas būtų lakoniškas.
J.DAUTARTAS (TSF). Ačiū. Pasistengsiu. Na, motyvai panašūs, kaip ir gerbiamosios Ramunės.
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į gyventojų skundus dėl pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse: televizijos laidose, spaudoje, viešų renginių diskusijose, padidėjusios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Atsižvelgta į žurnalistų etikos inspektoriaus siūlymus papildyti ir pakeisti atskiras įstatymo straipsnių dalis, sukonkretinant neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią žalingų įpročių toleravimo, vandalizmo, turto gadinimo vaizdavimo, taip pat nepilnamečių (aukos) – aš noriu tai pabrėžti – nepilnamečių (aukos) duomenų skelbimo ir kitą viešąją informaciją.
Šiuo metu galiojančio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje yra apibrėžti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančiosios viešosios informacijos kriterijai. Tačiau šiuos kriterijus atitinkanti viešoji informacija gali daryti neigiamą įtaką ne tik nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, bet ir pačiai nepilnamečio psichikai ar jo psichinei sveikatai. Todėl projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepilnamečių“ siūlome įrašyti žodžius „psichinei sveikatai“, ir tai, mūsų manymu, gana svarbu.
Galiojančio įstatymo straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „vandalizmas“ dėl netiksliai jam parinktos vietos sudaro klaidingą įspūdį, kad šitas žodis konkretizuoja fizinį ar psichinį smurtą. Žodį „vandalizmas“ būtina perkelti į sakinio priekį ir jį laikyti apibūdinimu. Iš esmės tai yra sąvoka „turto naikinimas arba gadinimas“. Tas straipsnis, mūsų manymu, skambėtų kur kas aiškiau.
Taip pat projekte siūloma išplėsti ir sukonkretinti viešą informaciją, priskiriamą darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams, ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „narkotinių“ įrašyti žodį „toksinių“, o po žodžio „psichotropinių“ įrašyti žodžius „bei kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių“, o buvusio įstatymo 4 straipsnio pirmosios dalies 10 punkte įrašyti žodžius „rodomi kenksmingi tarpusavio elgesio įpročiai“ (tai būtų tyčiojimasis, asmens orumo žeminimas ir taip toliau). Kartu siūloma papildyti šio straipsnio dalį naujais punktais, juose išvardijant kriterijus, dėl kurių nepilnamečiams viešoji informacija turėtų būti ribojama: azartinių lošimų skatinimas, skatinami blogi mitybos (pažiūrėjus į mane tai aiškiai matyti), higienos, bet ypač fizinio pasyvumo, įpročiai (teigiamas persivalgymo vertinimas, gėrimo, valgymo varžybos, netvarkos, nešvaros, asmens pasyvumo, drybsojimo skatinimas).
Siekiant tinkamai apsaugoti nukentėjusio nepilnamečio interesus, projekte tikslinamas įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, po žodžio „nepilnamečio“ įrašant žodį „aukos“. Tokia įstatymo nuostata būtų aiškesnė. Pagal ją besąlygiškai negalėtų būti pateikti nukentėjusio nepilnamečio asmens duomenys.
Na, čia yra gana daug pataisų. Tikrai neužimsiu daug laiko, dar penkios minutės, ir viskas.
Esamo įstatymo nuostata neretai sukelia priešingą viešosios informacijos interpretaciją… (Balsai salėje) Man atrodo, kad įstatymo pataisos labai geros.
PIRMININKAS. Ir jūs su jomis sutinkate?
J.DAUTARTAS. …kad nukentėjusio ar žuvusio nepilnamečio asmens duomenų paskleidimas šiuo straipsniu nėra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad bet koks žuvusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenų atskleidimas, jeigu nėra siekiama nustatyti asmenybės tapatybės, nėra ir negali būti visuotinis intereso objektas.
Siekiant didesnio įstatymo nuostatų aiškumo ir tikslumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas projekte išskiriamas į du atskirus punktus, kurių viename akcentuojamas draustinas nepilnamečių nuomonių ir vertinimo neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikimas, o kitame – nepilnamečių nuotraukų ar filmuotos medžiagos apie juos neigiamų socialinių reiškinių kontekste skelbimas. Šiuos draudimus išskyrus į atskirus punktus, tampa tikslesnis draudžiamos skelbti informacijos, susijusios su nepilnamečių asmens duomenų skelbimu, turinys.
Siekiant tiksliau apibrėžti ekspertų grupės formavimo principus, projekte siūlome įstatymo 9 straipsnio šeštojoje dalyje esantį žodį „pasiūlymus“ pakeisti žodžiu „nuomonę“. Neigiamo įstatymo projekto įgyvendinimo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, toliau yra tikrai…
J.DAUTARTAS. Gerai.
PIRMININKAS. …formalūs aiškinamojo rašto punktai. (Balsai salėje)
J.DAUTARTAS. O jūs norite, kad negražiai skaityčiau?
PIRMININKAS. Ne, šeši Seimo nariai, aš neabejoju, paklaus, jeigu yra neaiškių vietų.
J.DAUTARTAS. Tai daug.
PIRMININKAS. Gerai, aš tik noriu paklausti, ar tik šeši norėtų klausti?
J.DAUTARTAS. Tai aš jau ir baigiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar tiktai visi šeši norėtų paklausti? Septyni. Gerai, eilės tvarka V.V.Margevičienė. Sveikinu jūsų pasiryžimą dirbti. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Būtų labai gerai, kad nekomentuotumėte, nes man tai yra labai svarbu. Man labai gaila, kad įstatymo pataisos, susijusios su vaikais, yra nukeliamos tada, kai plenarinių posėdžių salėje yra vos keli parlamento nariai.
O aš noriu paklausti, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nenorėtumėte arba gal būtų galima sujungti tuos abu – prieš tai pateiktą ir šitą – ir tada svarstytume bendrai ir kartu?
J.DAUTARTAS. Aš manau, kad tai būtų visiškai logiškas sprendimas, tuo labiau kad mes ne pirmą kartą su ponia Ramune teikiam šio įstatymo kad ir tokias pataisas. Aš tikrai būčiau už.
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Aš, klausydamas vieno ir kito pranešėjo, suprantu, kad tai yra, kaip jūs sakote, labai geras pasiūlymas, geros pataisos. Tačiau kas po to, kaip tai bus įgyvendinama? Parašyti galima labai gražiai, jūs galite čia kalbėti dar daug laiko, bet kas po to bus daroma? Kaip viskas bus įgyvendinama?
J.DAUTARTAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu, kad… Tarp kitko, prieš patekdamas į Seimą, aš kaip tik buvau toje komisijoje, darbo grupėje, vadovaujamoje inspektoriaus Romo Gudaičio, kuris kaip tik ir prižiūrėjo visą šitą dalyką, kas viešosios informacijos priemonėse iš tikrųjų žaloja mūsų vaikus, jų psichologiją, jų asmenybės brandą, todėl visos šios pataisos iš tikrųjų turi tokią paslėptą mintį, kad reikia padėti inspektoriui, na, „įstatyti“ į įstatymines normas. Jūs žinote, kad… Deja, turime pasakyti, kad yra sutelktos labai didžiulės žiniasklaidos lobistinės jėgos, kadangi žiniasklaida yra ir televizija, ir laikraščiai, todėl inspektorius, kuris, turėdamas tam tikras galias ir galėdamas teikti iki informacinio leidinio netgi ir kanalo uždarymo, dažnai susiduria su teisine kolizija, taigi jam šios pataisos labai reikalingos. Kartais galėtų taikyti bent administracines nuobaudas. Man atrodo, kad reikalai po truputį ne tai kad negerėja ar neblogėja, bet mums iš tikrųjų reikia labai sustiprinti tuos reikalus ir taikyti tas nuobaudas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad apskritai mes rašome gražias idėjas, rašome reikalavimus, bet vis dėlto nekontroliuojame kontroliuojančiųjų. Ar nereikėtų tai institucijai nustatyti galbūt griežtesnę kontrolę, nes mes prirašome draudimų ir paliekame likimo valiai. Gal kokių nors siūlymų turite, kaip galėtų institucijos sureaguoti į tuos visus dalykus?
J.DAUTARTAS. Yra siūlymas… Noriu atkreipti, gerbiamasis Edmundai, kada čia yra siūlymas dėl žodžio „aukos“. Iš tikrųjų žiniasklaida turi tokių slaptų ginklų. Kai rengiami įvairūs reportažai, ypač televizijos, jūs pastebėkite, dažnai yra taikomos tam tikros gudrybės, priedanga. Tarkim, iš tikrųjų filmuojami ne tik klaikūs vaizdai, bet susitariama su žmonėmis, nepilnamečiais, jie įkalbinami, mokami tai honorarai. Tai čia tiesioginiai, o auka, kuri, tarkim… Na, labai atsiprašau ar išprievartauta mergaitė, ar kiti, neduok Dieve, nusikaltimai dažnai iš tikrųjų nepatenka… Paviešinus tą bėdą, jinai patenka į dvigubą bėdą, todėl aš noriu pasakyti, kad šios pataisos ir skirtos tam, kad mes galėtume tą kūrybinį procesą… Ta prasme, žurnalistikos laisvė yra nekvestionuojama, bet nepilnamečius ir vaikus (šiuo atveju vaikai įeina į nepilnamečių sąvoką) tikrai reikia apginti nuo žiniasklaidos neigiamo poveikio. Čia kalbama ne tik apie reklamą, čia kalbama apie dokumentinius dalykus. Mes visi žinome, ne vieną kartą… Todėl aš tikiu, kad jeigu Seimas pritars šitiems pasiūlymams, inspektoriui bus lengviau dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto neįsivaizduoju, kaip šitas įstatymas veiks, jis yra geras, bet, suprantate, mes priimame gerus dalykus, bet jie neveikia. Aš įsivaizduoju, kaip bus tyčiojamasi iš tos paauglės ar paauglio policijos, kitose institucijose, kaip dažnai praktika rodo, ir mes tų vandalizmo aktų tiek globos namuose, tiek mokykloje, o ypač gatvėje, tikrai nepažabosime įstatymais. Juk mūsų policija neteikia paslaugos tokios, kokią turėtų teikti. Štai kas yra. Kodėl neįtraukus ko nors prie to įstatymo, kažkokių institucijų, kurios būtų atsakingos. Seimo narys nekontroliuos gatvėje, nepatruliuos.
J.DAUTARTAS. Gerbiamoji profesore, aš suprantu, apie ką jūs kalbate, tai yra svarbu. Bet čia neigiamos informacijos poveikio paaugliams, kas yra viešojoj erdvėj. Tai turi įtakos ir gatvėje. Aš norėčiau pasakyti, deja, labai populiaria fraze – nuo mūsų pilietinės pozicijos, nuo mūsų Seimo valios daug kas priklauso. Mes neturime būti abejingi. Iš tikrųjų tos mūsų pataisos gal ir nėra tobulos šios stadijos, mes būsime ir kitose stadijose, bet tai yra bandymas mūsų kartu su I.Degutiene, jums pritariant, suaktyvinti tą procesą. Visos šitos pataisos nori suaktyvinti tą procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Dėkoju pranešėjui, nes kai ponui P.Vilkui atsakėte į klausimą, tai ir man kartu. Siūlau sujungti su Ramune, būtų labai tvirta.
J.DAUTARTAS. Ne, tai čia logiškas dalykas. Jūs visi pažiūrėkite į tas pataisas, iš tikrųjų jos yra tokios, kad palengvintų mūsų institucijai, inspektoriui darbą su žiniasklaida.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji klausia R.Visockytė.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Noriu paklausti dėl 5 straipsnio 6 punkto. Ar jūs, rengdami pataisas, gilinotės, kas yra narkotinės, psichotropinės medžiagos, toksinės medžiagos, tabakas, alkoholis ir psichologinę priklausomybę sukeliančios medžiagos?
J.DAUTARTAS. Taip, Ramune, gilinomės ir, žinoma, ten yra Teisės departamento išvada. Tarkim, uostymas klijų. Tai yra narkotinė ar toksinė medžiaga? Iš tikrųjų tai yra labai aktyvi, konkreti, gyvenime veikianti priemonė, kuri yra naudojama. Šiuo atveju mes manome, kad tai yra toksinė. Iš tikrųjų ji toksiška, nuodinga, kartu ji yra ir narkotinė. Man atrodo, įvardijimas šitos medžiagos tikrai nepablogins. Atvirai kalbant, kai mes nueiname į tokį profesionalizmą ir konkretizuojame: čia yra narkotikas, čia nėra, o gyvenime jis veikia, tai man atrodo, kad čia ir nėra perteklinis dalykas. Čia yra papildymas, neperteklinis, nors profesionalai gali turėti ir kitokią nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nebuvo. Dėkui už pristatymą. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta. Siūloma tvarka yra tokia pati. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir analogiškai dvi nuolatinės komisijos – Narkomanijos prevencijos bei Šeimos ir vaiko reikalų. Svarstymo data – šių metų lapkričio 9 diena. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Kolegos, užsiregistruokime, pažvelkime, kiek mūsų likę salėje.
Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Kolegos, skelbiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.