Dešimtasis (214) posėdis
2006 m. rugsėjo 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS

PIRMININKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Ačiū.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kai kurie nori pakartoti registraciją. Prašom, kol visi apsispręs dėl tolesnio posėdžiavimo, dar kartą registruotis. Ačiū.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji, dėl šiandienos darbotvarkės. Kokių būtų pasiūlymų, pakeitimų, papildymų? Noriu pranešti, kad darbotvarkės 1-2 klausimas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas neteikiamas, nes komitetas nespėjo apsvarstyti.

Darbotvarkės 2-7, 2-8 klausimai išbraukiami, nes nėra kam tuos klausimus pateikti. Prašom, kokių būtų pasiūlymų ir pakeitimų dėl darbotvarkės? Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG*). Aš siūlyčiau iš darbotvarkės išbraukti klausimą 1-2a, tai yra iš esmės 2 klausimas. Kodėl? Čia daugelyje įstatymų yra numatytos nemažos lengvatos buvusiems KGB agentams, rezervistams. Man tas pats, kaip jie įvardijami, nes vis tiek jie buvo bendradarbiai. (Balsai salėje)

Kitas dalykas. Yra ydinga įstatymo nuostata, reikalaujanti pratęsti prisipažinimo KGB bendradarbiams laiką. Buvo duotas laikas ir turėjo prisipažinti, ir jokių lengvatų nereikėtų taikyti.

Taip pat, manau, siūloma ydinga nuostata, kad komisija būtų performuota, faktiškai kagėbistai siūlys kagėbistus į tą komisiją. Dabar Dalios Kuodytės komisija dirba. Žinoma, paskutiniu metu su tuo neprisipažinimu, kas pateikė tą slaptą informaciją, manyčiau, ji elgiasi antivalstybiškai. Jei pasakys visuomenei, kas vis dėlto pateikė ir kas laikė tą medžiagą, toliau jos ta komisija galėtų dirbti. Nemanyčiau, kad reikėtų eiti liberalizuojančiu keliu dėl KGB veikloje dalyvaujančių narių.

Pažiūrėkite, ką daro Lenkija. Lenkija priima įstatymą apskritai net ne tik dėl kagėbistų, bet ir dėl komunistų, tuo metu ėjusių aukštas pareigas, kad būtų neleidžiama eiti aukštas atsakingas pareigas, o mes einame priešingu keliu. Todėl siūlyčiau šiuos klausimus išbraukti, susisteminti ir pasiūlyti tik tai, kas yra labai svarbu, tai yra atverti archyvus, ką siūlo ponas A.Stasiškis, kad būtų prieinami visuomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu tik priminti Seniūnų sueigoje šiandien buvusį balsavimą. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašėme, kad šiandien į Seimo posėdį būtų pakviesta gerbiamoji D.Kuodytė, juo labiau kad čia pasigirsta gandų, kad jai kažkas daro spaudimą eiti iš darbo, ne iš darbo. Tai labai rimtas klausimas. Man atrodo, kad jos informacija Seimui ir galimybė užduoti klausimus, suvokti, kokia yra padėtis, kas yra, turėtų būti.

Kaip atsimenate, kadangi Seniūnų sueigoje balsavimas buvo lygus, t.y. pusė ir pusė, Seimas turėtų apsispręsti. Aš visus kolegas kviesčiau pritarti mūsų iniciatyvai, rasti laiko ir išklausyti ponią D.Kuodytę, kokia yra padėtis ir kas čia vyksta dabartiniu metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, su šiandien darbotvarkėje įrašytų liustracijos įstatymų projektų paketu yra glaudžiai susijęs mūsų su V.Aleknaite neseniai įregistruotas labai paprastas nutarimo projektas, kurio Nr.XP-1684 ir kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Archyvų įstatymo 20 straipsnio. Kitaip sakant, siūloma Konstituciniame Teisme išsiaiškinti, kiek mus šiandien sprendžiant ypatingojo archyvo atvėrimo klausimą apriboja Konstitucijos reikalavimai. Ar iš Konstitucijos išplaukia jo atvėrimo reikalavimas? O galbūt priešingai – kokie nors žmogaus teisių reikalavimai varžo mūsų galimybes spręsti tą atvėrimą. Aš prašau mūsų frakcijos vardu balsuoti už projekto Nr.XP-1684 įtraukimą į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Įtraukimo? G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone Pirmininke. Kitaip nei kitos frakcijos, mes siūlome išbraukti vieną klausimą Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu – Savivaldybių rinkimų įstatymo kompleksinį klausimą. Primenu, kad yra pateiktas Etikos ir procedūrų komisijai prašymas išnagrinėti klausimą. Bet kokiu atveju frakcijos vardu siūlome balsuoti dėl išbraukimo projekto Nr.XP-1340 ir dviejų lydimųjų.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone Pirmininke. Aš dėl frakcijos seniūno pono V.Mazuronio siūlymo iškviesti Liustracijos komisijos pirmininkę D.Kuodytę į Seimą. Manau, tai būtų antistatutinis sprendimas, nes Seimas neskiria Liustracijos komisijos pirmininkės. Ją skiria Saugumo departamentas. Todėl labai abejočiau, ar mes pagal Statutą galime ją kviesti ir jos klausinėti kaip Liustracijos komisijos pirmininkės.

PIRMININKAS. Viskas. Dėl D.Kuodytės. Mes ją kviečiame kaip Genocido centro vadovę, nes yra toks siūlymas. Prašom Seimą apsispręsti balsuojant, ar kviečiame D.Kuodytę išklausyti jos informaciją šiandien? (Balsai salėje) Prašom. Kas už tai, kad pakviestume D.Kuodytę ir išklausytume jos informaciją? Ačiū.

Kviečiame D.Kuodytę. Reikia numatyti tam laiką. Gal būtų galima 16.00 val. pakviesti? Neprieštaraujate? Gerai. Ačiū. 16.00 valandą.

Buvo Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas įtraukti nutarimo projektą Nr.XP-1684. Prašom Seimą apsispręsti balsuojant dėl nutarimo projekto Nr.XP-1684 įtraukimo į darbotvarkę.

Už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 13. Įtraukiame į darbotvarkę nutarimo projektą Nr.XP-1684.

Buvo Liberalų sąjūdžio pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą, dėl kurio Seniūnų sueiga buvo apsisprendusi, kad jis būtų teikiamas 15 valandą. Kadangi yra toks pasiūlymas, prašom Seimą apsispręsti dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės. Prašom balsuoti.

Už – 18, prieš – 27, susilaikė 44. Nepritarta Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymui.

Taip pat buvo P.Gražulio pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės kelis įstatymų projektus, tačiau pasiūlyti įstatymų projektai yra svarstymo stadijos, yra svarstymo tęsinys, todėl gal būtų galima teikti tam tikrus pasiūlymus svarstant šiuos įstatymų projektus.

Gerbiamieji, ar galime dabar dėl visos darbotvarkės? (Balsai salėje) Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš visiems tikrai dėkoju, kad palaikėte mūsų prašymą įrašyti tą nutarimo projektą, tačiau dar norėčiau prašyti, kad būtų galimybė jį pateikti tuo metu, kai bus visas liustracijos paketas, ar pradžioje, ar pabaigoje, nes tai susiję dalykai. 15 val. vėl grįžti prie šio klausimo būtų nei šis, nei tas. Aš siūlyčiau ar pradžioje, ar pabaigoje šio paketo.

PIRMININKAS. Pabaigoje, gerai, nes reikia parengti ir visiems išdalinti. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš net nelabai supratau, kokiu būdu ir kuo remdamasis jūs net neteikėte Seimui balsuoti dėl pono P.Gražulio pasiūlymo, kad šiandien mes netęstume liustracijos įstatymų svarstymo, nukeltume juos vėliau, nes yra atsiradę naujų dalykų, kuriuos reikėtų į tuos įstatymus įrašyti. Jeigu mes šiandien svarstysime ir baigsime svarstymą, liks tik gana sudėtinga procedūra ką nors pateikti priėmimo metu. Ar tai nebūtų racionaliau? Viena savaitė nieko nesprendžia. Reikėtų šiandien tuo reikalu neužsiimti, apsispręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl archyvų atvėrimo, nes tie dalykai yra labai glaudžiai susiję.

Aš siūlyčiau vis dėlto Seimui pateikti klausimą, ar mes šiandien tęsiame svarstymą, ar jį nukeliame bent savaitei, kol turėsime kai kuriuos atsakymus. D.Kuodytė kai ką pasakys. Reikia akivaizdžiai taisyti, kad tų žmonių naujai atsiradę prisipažinimai, kurie buvo padaryti dar prieš Liustracijos komisijos įsteigimą, bet prisipažinta aukščiausiajai valstybės institucijai su visomis garantijomis, ir neviešinimo garantijos buvo išlaikytos… Ar mes juos irgi pripažįstame kaip prisipažinusius Liustracijos komisijai? Yra begalės labai svarbių dalykų. Jeigu šiandien užbaigsime taip, kad tik kuo greičiau, patys sau sukelsime problemų. Aš siūlyčiau palaikyti P.Gražulio siūlymą ir vis dėlto dėl to balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip žinote, mes labai ilgai netęsėme to svarstymo, iš tikrųjų metus laiko. Mus skubina ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių… Taip pat teismo pirmininkas buvo atvykęs ir akcentavo šią problemą, ir buvo bendras sutarimas, kad mes teikiame visus tuos įstatymų projektus. O gerbiamasis P.Gražulis savo vardu teikė pasiūlymus, todėl dėl jų ir nebuvo balsuojama. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, jeigu ten yra klausimas, kad yra apribota dirbti atsakingą darbą privačiose struktūrose, ir tai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, tai į tą dalį galbūt mes galėtume atsižvelgti ir priimti įstatymo pataisas.

Tačiau dar ką noriu pasakyti. Kadangi Seimas didele balsų persvara pritarė, kad būtų priimta rezoliucija ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo nuomonę dėl archyvų išslaptinimo… Yra praktika, kad Konstitucinis Teismas gana plačiai nagrinėja klausimus, ir aš net neabejoju, kad bus paliesta ir daugelis kitų įstatymų, susijusių net su KGB veikla, todėl mūsų darbas bus veltui. Būtų daug geriau, kad mes priimtume Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir, gavę Konstitucinio Teismo išaiškinimą, išsamiai grįžtume prie visų įstatymų. Tada tikrai būtų padarytas nuodugnus ir išsamus darbas. Aš prašyčiau Seimo narius palaikyti, šiuos klausimus išbraukti iš darbotvarkės, o į kitą darbotvarkę įrašyti tik tą klausimą dėl privačių struktūrų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar prašom S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai trumpai dar vieną dalyką. Yra vienas klausimas, ką minėjo ir Pirmininkas, dėl draudimo dirbti privačiose tarnybose. Šią dalį mes galėtume išskirti iš viso to bloko ir priimti labai greitai. Atkristų viena problema, kuri realiai egzistuoja po Europos teismų sprendimų. O dabar, kai mes ją įvėlėme į bendrą paketą, labai ilgai tampomės, būtų tikrai racionalu tą dalį išskirti ir nors ketvirtadienį priimti. O dėl viso bloko, kaip sakė P.Gražulis, tai yra susiję ir su archyvais, ir su kitais dalykais. Reikėtų truputėlį luktelti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, jūs pamenate svarstymus, kurie buvo prieš Kalėdas, paskui prieš Velykas, buvo atidėti. Esmė – buvusioje byloje, buvusio KGB pareigūno byloje, mes sulaukėme priekaištų iš Europos žmogaus teisių… Mes iki šio laiko šio klausimo dėl KGB pareigūnų veiklos apribojimo nesame išsprendę. Buvo atvažiavusi ir mūsų atstovė, kai kalbėjo, jie ten atidžiai stebi. Šiandien mes turime svarstymo tęsinį, t.y. svarstome tik siūlymus. Iš tikro aš sutinku su ponu S.Pečeliūnu, mes jau esame parengę, ir ponia D.Kuodytė, ir Saugumo departamentas, ir mūsų komitetas baigia, rytoj bus parengti kai kurie pasiūlymai, iš dalies esminiai pasiūlymai, kurie toliau galės būti lygiai taip pat svarstomi. Mes tiesiog sustabdome stadiją. Jeigu šiandien mes apsvarstytume kai kuriuos siūlymus (kaip suprantu, yra numatyta šiandien), tai netrukdytų toliau nei Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, nei kitos stadijos metu daryti pataisų. Manyčiau, kad dabar vilkiname laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, aš taip suprantu, kad frakcijos vardu yra Mišrios grupės pasiūlymas. Prašom dėl jo apsispręsti balsuodami. Tai prašom. Kas balsuos už, tai pritars Mišrios grupės pasiūlymui, kas balsuos prieš, nepritars Mišrios grupės pasiūlymui, ir mes toliau svarstysime įstatymų projektus, kurie yra darbotvarkėje. (Balsai salėje) Pasiūlymas buvo išbraukti visą. (Balsai salėje) Mišrios frakcijos pasiūlymas yra išbraukti iš darbotvarkės visus tuos klausimus, kurie yra susiję su liustracija. Kas balsuos už, tai balsuos už šį Mišrios grupės pasiūlymą, kas balsuos prieš, tai balsuos už tai, kad viskas liktų taip, kaip yra darbotvarkėje. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą 51, prieš – 17, susilaikė 17. Buvo siūlymas svarstyti tuos klausimus, kurie susiję su… Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes balsavome dėl viso paketo, o manau, kad kitai darbotvarkei reikėtų atrinkti tik tuos įstatymus, kurie susiję su darbuotojais, dirbančiais privačiose struktūrose, tai yra tuos, kurie prieštarauja Žmogaus Teisių Teismo sprendimui. Dėl to buvo parengta byla. To įstatymo Nr.XP-522.

PIRMININKAS. Prašau?

P.GRAŽULIS. To įstatymo Nr.XP-522.

PIRMININKAS. Prašau. A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai Gražuli, labai gaila, kad mes padarėme pertrauką. Vienas iš pasiūlymų, t.y. mano siūlymas, ir buvo toks – nesvarstyti šio įstatymo, o pakeisti tik 9 straipsnį, apie kurį kalbama Žmogaus Teisių Teismo sprendime. Problema būtų išspręsta, bent jau tai, už ką mus kritikuoja. Taigi toks pasiūlymas yra ir reikia jį tik svarstyti.

PIRMININKAS. Tai koks konkretus pasiūlymas?

A.SYSAS. Jeigu mes padarėme pertrauką, tada ketvirtadienį svarstykite mano siūlymą nesvarstyti parengto paketo, o keiskime tik esamo įstatymo 9 straipsnį. Jis kaip tik numato panaikinimą tų apribojimų, kurie šiandien yra ir dėl kurių mus ir kritikavo Žmogaus Teisių Teismas, ir problema bus išspręsta. Paskui dirbkite metus, pusę, naują Liustracijos įstatymą rašykite.

PIRMININKAS. Ketvirtadienį, taip? Dar A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume bent pradėti svarstyti, nes pasiūlymų yra labai daug. Jie apsvarstyti komisijoje. Daugiausia jų – Liustracijos įstatymui, t.y. problemoms, susijusioms su slaptu bendradarbiavimu su KGB, tai ir Liustracijos komisijos sudarymo problemos, ir kitos su tuo susijusios problemos. Jeigu mes nagrinėtume klausimą 1-3c, tai yra dėl kadrinių karininkų, ten yra problemų šiek tiek mažiau. Tada mes bandytume pavyti laiką, kurio reikalauja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo prižiūrinti institucija, nes jinai yra pareiškusi savo nuomonę dėl apribojimų kadriniams KGB darbuotojams. Tai čia būtų kaip pamąstymas, gal tada ketvirtadieniui bandyti įtraukti vien šitą, dėl kadrinių darbuotojų, tai būtų vien Nr.XP-522 ir Nr.XP-523.

PIRMININKAS. Taip. Prašom. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų tie liustracijos klausimai yra labai sudėtingi ir jautrūs. Aš nesiūlau, ko nors spręsti dėl jų tolesnės perspektyvos visam Seimui balsuojant, manau, kad dabar jūs turite galimybę paskelbti gero pusvalandžio pertrauką. Galime sukviesti frakcijų seniūnus ir pasitarti dėl principų, kaip mes judėsime į priekį apsispręsdami dėl tų projektų, ar registruosime siauresnio pobūdžio kitus projektus, tada bus lengviau mums sutarti Seimo salėje.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, kiek atsimenu, mūsų darbo valanda Seimo salėje kainuoja 144 tūkstančius. Šitas klausimas buvo derinamas seniai. Yra Seniūnų sueiga, yra valdyba, visi frakcijų seniūnai galėjo pareikšti savo nuomonę ir tą išspręsti. Susirinkome į posėdį – 19 klausimų dėl KGB, dėl to, kad nagrinėtume tai, ko seniai nebėra. Dabar jūs bandote save demokratu… jeigu jau tapai Pirmininku, tai imk valdžią į savo rankas. Tokius dalykus iš esmės turi spręsti Seniūnų sueiga, todėl prašau – imkit valdžią, nes kai demokratija pavirsta anarchija, tai pinigai ir švaistomi. 19 klausimų įtraukta dėl vieno kagėbisto, kažkur slypinčio, ir mes dabar vėl turbūt kagėbistų dėka ateisime savaitei, paskui dar savaitei, dar savaitei ir juokinsim pasaulį. Jūs matote, iš Kinijos su mumis niekas nekalba, Vokietijoje niekas nebekalba, kadangi tampame kažkokie nenormalūs. Todėl prašau – arba baikime šiandien šitą dalyką, arba apskritai nelieskime.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje). A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau tik repliką. Labai prašyčiau pono P.Gražulio nekalbėti frakcijos vardu, Statutas neleidžia vienam ar dviem žmonėms sakyti frakcijos vardu. Frakciją gali sudaryti 7 Seimo nariai. Jis yra nefrakcionuotos Seimo narių grupės, galite vadintis: aš – grupė, bet ne frakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, yra gana racionalus pasiūlymas. Minutėlę! Iš tikrųjų per daug demokratijos, kai dviejų narių grupė pradeda diktuoti visiems kitiems sąlygas. Aš manau, kad yra gana racionalus pasiūlymas, kad 1-2c ir 1-2d klausimus, kurių Nr.XP-522 ir 523, mes dabar apsvarstome visus tuos pasiūlymus… Turbūt nieko nepažeisime ir tuos siūlymus, kurie čia buvo… tinka taip ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerbiamieji, dabar gal galime patvirtinti visą darbotvarkę? 1-2c, 1-2d – Liustracijos įstatymo projektai būtų darbotvarkėje, visus kitus iš darbotvarkės išbraukiame. Įstatymus Nr.XP-522 ir Nr.XP-523 paliekame. Ar galime patvirtinti tokią darbotvarkę, būkite malonūs, prašome balsuoti.

Ačiū. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 14. Darbotvarkė patvirtinta.

Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-522(2*). Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-523(2*) (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 1-2c klausimas – įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-522(2). Pranešėjas – A.Sadeckas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Pirmininke, tai jeigu mes išbraukiame pagrindinį įstatymą, tai kaip mes svarstome lydinčiuosius įstatymus? Ponas P.Gražulis paprašė išbraukti pagrindinį įstatymą, tai visi automatiškai (ir papildomi) išbraukti. Kaip mes, pagrindinio nesvarstę, pradedame svarstyti papildomus, lydinčiuosius? Kažkoks naujas būdas mūsų Statuto…

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai pagrindinio komiteto pirmininkas ir atsakys į tą klausimą. Prašom.

A.SADECKAS (NSF). Turime du įstatymų blokus, kurie susipina per kai kuriuos lydinčius, tai yra liustracija, tai slaptas bendradarbiavimas, dėl kurio kyla daugiausia diskusijų ir siūlymų ir kurį lydi tam tikri įstatymai, ir atskiras įstatymas dėl buvusių KGB darbuotojų. Jį galima laikyti atskiru, nes su Liustracijos nelabai persipina. Toliau lydintys įstatymai lėmė tik tuos papildymus, apie kuriuos kalbėjo, t.y. dėl apribojimų sumažinimo. Ir būtent dėl šito įstatymo Lietuva pralaimėjo Europos Žmogaus teisių teisme, dėl jo vyksta visas tas dalykas, kad prašo kuo greičiau išspręsti… Su pagrindiniu jis nelabai siejasi, su kai kuriais lydinčiaisiais siejasi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime tęsti posėdį? Ačiū. Jūs dėl ko? Dabar liko pasiūlymų svarstymas ir diskusija. R.Smetona. Jūs kažko norėjote?

R.SMETONA (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji, mes taip stengiamės įklimpti į tokį liūną, iš kurio paskui labai ilgai ir sunkiai kapstysimės. Jeigu būtų dėl kadrinių darbuotojų, trumpai sakant, daromas pakeitimas tik dėl Strasbūro problemos, tai tik tas įstatymas ir būtų pateiktas keisti. Dabar yra 20 ar kiek įstatymų blokas. Negalima ištraukti vienos problemos iš komplekso. Tai yra kompleksinė problema. Ir yra įvairių nuomonių dėl jos, ar pratęsti terminą, ar nepratęsti prisipažinimo termino ir panašiai. Dėl apribojimo eiti pareigas ir slaptiesiems bendradarbiams, ir buvusiems kadriniams darbuotojams yra kompleksas problemų. Taip ištraukti ir dabar vieną apsvarstyti ir galbūt pritarti, o po to atsiradus pataisoms kada vėl svarstyti? Po pusės metų? Galvokim, ką darom. Buvo pasiūlymas nukelti į kitą savaitę ar ketvirtadienį, tai taip ir darykime su visu bloku.

PIRMININKAS. Tas pats bus ir kitą savaitę. Lygiai tas pats bus. Prieš metus buvo tas pats, dabar bus…

A.SADECKAS. Beje, šiam įstatymui pasiūlymų kol kas neregistruota, jis sukėlė mažiausiai diskusijų. Ir, pone Smetona, jūs puikiai žinote, kad čia yra skirtingi įstatymai, jie tik kai kur persipina su lydinčiaisiais, kur uždrausta kaip kadriniams dirbti, slapta bendradarbiavusiems. Bet dėl šito pagal laiką bus galima paskui spręsti bendrai.

PIRMININKAS. R.Dagys taip pat turės galimybę dalyvauti diskusijoje. Ar galime tęsti posėdį? Prašau. R.J.Dagys. Ko norėjote?

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš neprieštarauju, kad mes tuos klausimus svarstytume, išėmėme iš paketo, viskas gerai. Bet vis dėlto procedūriškai tai buvo vieno bloko sudėtinė dalis, lydintysis įstatymas, formaliąją prasme mes dabar turėtume pradėti diskusiją tik dėl tos dalies.

Dar vienas dalykas. Aš nesakyčiau pirmininkui, kad taip viskas paprasta. Jūs kalbate, bet kažkaip sąmoningai pamirštate vieną Seimo nutarimą, vieną grupę žmonių, kuri su tuo įstatymu yra susijusi. Mes visi balsavome po Seimo specialiosios komisijos išvadų, kuri pripažino, kad yra dar vienas dalis, tai yra KGB rezervo dalis, kuri yra tokia pat sudėtinė KGB dalis… Jūs kalbate tik apie kadrinius ir apie slaptuosius agentus, bet lygiai taip pat yra ir ta grupė, yra komisijos patvirtintos mūsų visų išvados. Jūs šitą klausimą iš viso ignoruojate, todėl klausimas nėra paprastas, kaip jūs teigiate. Aš norėčiau, kad mes parengtume ketvirtadieniui aiškiai klausimus, išdiskutuotume ir greitai juos priimtume.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paneigti teiginį, kad šitie įstatymai nesusiję. Jeigu mes kalbame apie 5.20, tai 9 straipsnyje sakoma, kad nuo paskelbimo dienos 10 metų negali eiti pareigas… Seimas, Prezidentas ir t.t. Apie šitą straipsnį mes dabar kalbame 5.22. Taigi tai yra tiesiogiai susiję įstatymai. Mes pagrindinį įstatymą išbraukiame, o papildomus pradedame svarstyti. Aš manau, mes įsivelsime į tokią painiavą, kad čia mes patvirtinsime vienas nuostatas, o pagrindiniame patvirtinsime visai kitas.

Pirmininke, aš siūlyčiau (nes mes turime tokią praktiką), jeigu pagrindinį įstatymą išbraukiame, tada nesvarstome lydinčiųjų. Jeigu tai, kaip teigia pirmininkas, yra du atskiri blokai, tai reikėjo atskirai registruoti ir atskirai svarstyti, o nesuklijuoti į vieną didelį, kuriame yra 20 įstatymų, ir bandyti sukelti painiavą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes dabar tai ir padarėme, mes paketo jau atsisakėme ir nusprendėme, kad svarstome, išbraukę iš paketo, būtent šiuos įstatymų projektus. Toks yra Seimo sprendimas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstymas ir komiteto išvada buvo pateikta tame kur kas ankstesniame posėdyje. Kaip žinote, šitie įstatymų projektai buvo rengti darbo grupės, kuri buvo sudaryta Seimo valdybos. Dalyvavo įvairių frakcijų atstovai, projektai pasirašyti darbo grupės atstovų, t.y. šešių Seimo narių. Sprendimai buvo priimti darbo grupės daugumos. Šitie du įstatymų projektai buvo patobulinti pagrindiniame komitete, patobulinti redakcinio pobūdžio pataisomis ir buvo pateikti praėjusį kartą. Pasiūlymų, pastabų dėl šitų projektų mes kol kas negavome.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame komiteto pirmininkui. Pradedame diskusijas. Kviečiame diskutuoti kolegę R.Juknevičienę.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, aš buvau užsirašiusi kalbėti tada, jeigu būtų svarstomas visas įstatymų paketas, ir tada mano kalba būtų buvusi visai kita. Tačiau kalbant šiuo klausimu, akivaizdu, kad mes turim anksčiau ar vėliau išspręsti klausimą, susijusį su Europos Žmogaus teisių teismo sprendimais, ir priimti tas pataisas. Todėl procedūriniai dalykai turi būti sutvarkyti, išspręsti, nežinau ar teisingai, neteisingai mes elgiamės išbraukę iš paketo. Bet tai nėra toks svarbus klausimas.

Svarbiausias klausimas, kad mes turim pataisyti įstatymus, susijusius su Strasbūro teismu, ir ką čia daugiau diskutuoti? Linkiu tai padaryti ir padaryti kuo greičiau, ir neliks didesnių spekuliacijų, kad dėl to reikia stabdyti, kaip dabar, kaip man matyti iš viso paketo, liustracijos procesą apskritai.

Reikia pagalvoti ir tiems, kurie teikia (aš dabar kalbu apie visą paketą), reikia daugelį dalykų gal apsvarstyti politinėse grupėse, frakcijose išsakyti nuomonę, ir tik tada svarstyti toliau Seime dėl liustracijos proceso, kaip tokio, tęstinumo, ką mes su juo darysime ir kaip darysime. O šitam kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną kolegą R.Smetoną. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji, ta pati problema, kurią minėjo kolegė R.Juknevičienė. Aišku, kad reikia kalbėti apie visą bloką, apie kompleksą problemų, o ne ištraukus tik vieną problemėlę. Man įdomu, kaip bus, jeigu mes dabar pritarsime šitam projektui, koks yra pateiktas. O, sakykime, bus pasiūlymai jį keisti arba tobulinti, kaip mano buvo registruoti pasiūlymai pirmajam variantui 5.22, kad pakeistume 2 straipsnio pavadinimą po žodžių „kadriniai darbuotojai“ įterpiant žodžius „ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkai“ ir panašiai, ir kitos pataisos. Tai lauksime pusę metų, ar kaip bus? Iš principo mūsų sprendimas yra ydingas, metus laukę ar daugiau dabar dėl savaitės staiga užsidegėme, kad reikia pakeisti, ir bus kažkas blogai, jeigu to nepadarysime. Aš pasilieku prie nuomonės, kad turėjo būti svarstomas visas paketas. Žinoma, savo ir frakcijos nuomonę pasakysiu apie pagrindinius projektus, kai bus jų svarstymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiame kolegą E.Klumbį. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors šiandien ir buvo iš esmės pakeista darbotvarkė, tačiau vis tiek aš turiu atkreipti dėmesį į principinius dalykus, kurie yra susiję su šiais įstatymais. Atkreipkime dėmesį į du faktus. Pirmas, kada buvo padaryta pertrauka? Tai buvo 2006 m. sausio 19 dieną. Šių visų įstatymų svarstymo. Kada baigėsi pertrauka? Rugsėjo 26 dieną, t.y. po aštuonių mėnesių ir vienos savaitės. Tai yra pavyzdys, kaip Seimo vadovybė, o ypač sudarantieji posėdžių programas, manipuliuoja, kad nebūtų svarstomi jiems neįtinkantys, o gal ir labai nemalonūs klausimai. Būdamas tribūnoje, šiek tiek nukrypdamas kreipiuosi į Seimo Pirmininką, kuris praėjusią savaitę kalbėjo per jam nelabai malonią procedūrą apie darbo stiliaus pakeitimą, klausiu, kaip bus su Medžioklės įstatymu, kuris yra Prezidento vetuotas, kuris antrą kartą Seimo nepriimtas, turbūt ilgiau kaip metus galioja antikonstitucinis įstatymas ir vėl niekas nedaroma. Kiek tęsis tokia netvarka su mūsų įstatymais?

Dabar grįžtu prie pagrindinio klausimo. Aš noriu paklausti, kas atsitiko per tuos aštuonis mėnesius ir vieną savaitę? Kodėl staiga taip nutrūko ilgai užtrukusi pertrauka? Taigi pirma. Žuvo Vytautas Pociūnas. Antra. Išaiškėjo dideli trūkumai KGB rezervisto vadovaujamame Lietuvos saugume. Trečia. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagaliau suvokė, kad jis turi rimtai užsiimti Valstybės saugumo departamento parlamentine kontrole. Pagaliau, ko gero, lemiamas faktorius, kuris nulėmė šio klausimo atsiradimą šios dienos darbotvarkėje, yra staiga atsiradę keli maišai su KGB dokumentais. Ar visa tai yra atsitiktinumai, kaip dabar norima pateikti? Manau, kad ne. Ko gero, paskutinis faktorius ir buvo lemiamas.

Aš manyčiau, kad iš tikrųjų mes šiandien tą antraeilį klausimą turime sutvarkyti, jis yra aktualus, pribrendęs. Jis liudija, kaip Lietuvoje žmogaus teisės tampa tuo metu valdančios partijos ar valdančios koalicijos teisinių sprendimų įkaitėmis, nes, atrodo, elementarūs dalykai tampa visiškais absurdais, ir priimami įstatymai, kurie iš tikrųjų suvaržo žmogaus teises, toliau tie žmonės turi plaktis, kad patektų iki Strasbūro, ir po to Seimas ramiausiai konstatuoja, kad iš tikrųjų turime skubėti ir atkurti pažeistas žmogaus teises. Man įdomiausia stebėti, kai labai aktyviai kalba tie, kurie turbūt prieš penkerius ar šešerius metus balsavo už tai, kad tas įstatymas būtų priimtas, tų žmonių teisės būtų labai suvaržytos.

Štai kokių paradoksų yra mūsų valstybėje, mūsų parlamente. Aš turiu tik vieną pageidavimą: kad tokie nepagrįsti, neapgalvoti sprendimai šioje posėdžių salėje kuo greičiau baigtųsi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną kolegą P.Jakučionį. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikro buvau užsirašęs kalbėti dėl viso paketo, tačiau pritariu Seimo sprendimui paimti iš paketo du įstatymų projektus; jie dabar svarstomi. Man neatrodo, kad kokią nors painiavą sukelsime. Buvo mano pasiūlymai dėl rezervo karininkų prilyginimo kadriniams darbuotojams ir dėl to, kad buvę KGB bendradarbiai negalėtų dirbti mokytojais. Tačiau aš manau, kad kai svarstysime visą paketą, tada rasime būdų ir šiuos klausimus išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas kviečiamas į tribūną.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, vyksta beveik panašiai kaip aš sakiau, kad mes šį vieną siaurą klausimą, kur atsakymai jau yra aiškūs, turėtume išspręsti greičiau negu visą bloką. Kaip tai procedūriškai padaryti, aš manau, galima rasti būdų. Vieną iš jų pasiūlė ponas A.Sysas ir siūlė taip elgtis, bet net ir taip elgdamiesi mes vieno klausimo vis tiek neišspręsime.

Yra Seimo komisijos labai aiškus nustatymas, kad KGB rezervas yra KGB sudėtinė dalis. Mes turėtume atsakyti ir į klausimus, ar KGB rezervo karininkams turi būti kokie nors apribojimai, ar neturi būti, kas iš principo jie tokie yra. Jeigu mes juos prilyginame KGB struktūrai, vadinasi, apribojimai turi būti. Jeigu mes juos išskiriame į kokią nors sunkiai suvokiamą dar mūsų pačių kokiu nors būdu apibrėžtą struktūrą ir sakome, kad jiems neturi būti, tada turime labai aiškiai pasakyti, koks tai daiktas, kodėl mes jį taip vadiname, koks yra mūsų požiūris. Nieko nedarymas nėra atsakymas. Tai yra klimpimas į tą pačią bėdą, o bumerango dėsnis, kad lazda turi du galus ir jeigu vieną kartą ignoruoji, antrą kartą tas kitas lazdos galas trenkia ir visada dviguba jėga, galioja. Aš nesakysiu dabar konkrečių pavyzdžių, bet tai yra tiesiogiai įrodomas dalykas.

Todėl siūlyčiau šį „siaurą“ klausimą dėl leidimo kadriniams KGB darbuotojams dirbti privačiose struktūrose, bet draudimo dirbti valstybės tarnyboje spręsti atskirai pridedant ir rezervo klausimus, ir išspręsti šį bloką labai aiškiai, konkrečiai, bet nevilkinant visų kitų dalykų atidedant į šoną, nes ten klausimas yra dar sudėtingesnis. Negavę kai kurių atsakymų, mes nelabai ką galime daryti. Jeigu šiandien Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl archyvų uždarumo ar atvirumo, kad vis dėlto būtų trečiasis nepriklausomasis, kuris atsakytų į šį klausimą, nes vien mūsų nuomonės šiandien nelabai ką reiškia, nes reikia teisinio argumento, kurį gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas, aš manau, su kitais klausimais mes galime palaukti.

Dabar galiojantis įstatymas netrukdo Liustracijos komisijai dirbti. Ji dirba produktyviai, tai visi patvirtina. Anksčiau ji dirbo nevykusiai, tą irgi patvirtina, bet dabar ji dirba gerai, įstatymas jai netrukdo. Tegul dirba, o mes išsiaiškinkime viską iki galo, kaip norime daryti, tai, ką privalomai turime dabar padaryti, padarykime greičiau, kas mums kelia klausimų, truputį galime palaukti. Tai nesužlugdys liustracijos proceso. Jeigu mes darysime greitai ir bet kaip, aš labai bijau, kad galime sulaukti naujų kreipimųsi į Europos žmogaus teisių teismą, į kitur, mes iš esmės sužlugdysime liustracijos procesą Lietuvoje ir pagal esmę, ir pagal prasmę. Tai būtų didžiausia klaida. Kviečiu apie tai pagalvoti ir elgtis racionaliai, protingai ir teisiškai argumentuotai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną kolegą A.N.Stasiškį. Prašom.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš irgi buvau užrašytas kalbėti dėl pagrindinio įstatymo. Aš nedaug ką pasakysiu, bet, manau, turbūt galima šį projektą svarstyti atskirai ir sutvarkyti. Jis vis dėlto yra susijęs ir su pagrindiniu, reikėtų kam galima šiandieną visiškai neabejojant pritarti arba apsispręsti, tai dėl to Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo dėl darbo privačiose įstaigose, privačiose darbovietėse. Be abejo, tą galėtume, bet tas turėtų būti įforminta kaip atskira pataisa, o visi kiti yra bendresni dalykai, susiję ir su tuo.

Mano supratimu, gerai, kad šiandien išbraukėm ir atidėjom pagrindinio įstatymo svarstymą, nes iš tikrųjų pirma reikia išspręsti principinius, fundamentalius dalykus, arba juos iš esmės išspręsti ir turėti Konstitucinio Teismo išvadą, arba mūsų apsisprendimą, ar kreipiamės, ar nesikreipiame. Esmė vis tiek, kaip sau norit, nenorit, kolegos, yra archyvų uždarumas. Jeigu nerasim radikalaus sprendimo dėl archyvų, tai visą laiką mūsų kadencija tampysis ir kita kadencija tampysis, tai bus beviltiškas darbas. Daugiau ar mažiau atsiras vokas, atsiras maišelis, atsiras byla, nežinia, ar paskutinė, ar pirmutinė, ar ypatingai vertinga. Kai bus vieši, prieinami archyvai, tai visi šie maišai nustos dominti ir nebebus niekam įdomu. Jie tikrai sugrįš ir liks istorijos tyrinėtojams. Bet čia yra bendri.

Dabar dėl šio įstatymo. Manyčiau, kad pateiktam projekto antram variantui iš esmės būtų galima pritarti, bet aš žinau, ten yra keletas pasiūlymų, dėl kurių reikėtų pasižiūrėti. Tai iš tikrųjų ir tie, kuriuos kolegos kelia dėl vadinamųjų rezervistų problemos. Aš gana skeptiškai žiūriu, abejoju asmeniškai, bet vis tiek šį sprendimą reikia pasvarstyti ir padaryti. Kitas dalykas, čia yra įrašytas tiktai apribojimas mokyklų vadovams. Aš manau, kad tai svarstytina, ar iš viso švietimo srityje ar mokytojų darbas, jeigu šitas… Tai irgi reikia pasvarstyti. Aš tiek galėčiau pasakyti, kad tą įstatymą būtų galima, apsvarsčius ir priėmus sprendimą dėl tų kelių pataisėlių, priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame kalbėti kolegą A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, ar teisingai mes darome pradėję svarstyti įstatymą dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto, NKVD, NKGB, MGB, KGB vertinimų ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo, nesvarstydami pagrindinio įstatymo „Dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo“ projekto. Dar kartą pakartosiu: šis straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalis beveik identiškos. Tai jeigu mes balsuojam už vieną, o į kitą nekreipiam dėmesio, tai galim skirtingą traktavimą… Tokia maža pastaba. Galbūt aš jau ko nors nežinau, bet dabar pateiktoje įstatymo versijoje, t.y. 2 straipsnio 4 dalyje, kur kalbama apie Valstybės saugumo departamentą… Senojoje versijoje buvo „eiti valstybės tarnautojų ar statutinių valstybės tarnautojų pareigų“, o dabar pagal šį įstatymą lieka tik „valstybės tarnautojų“. Galbūt jau neliko Saugumo departamente statutinių valstybės tarnautojų, o gal jiems leidžiama būti KGB darbuotojais? Užduodu tokį retorinį klausimą, nes būtent šiame pateiktame įstatymo projekte nerandu statutinių valstybės tarnautojų. Galbūt jų Saugume jau nėra, aš tiktai keliu retorinį klausimą. Todėl frakcijos vardu prašau ir siūlau kolegoms, išklausius visas kalbas, daryti svarstymo pertrauką ir priėmus pagrindinio įstatymo 9 straipsnį grįžti prie šio įstatymo. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame kalbėti kolegą J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai vakar pamačiau šios dienos darbotvarkėje net 19 klausimų, susijusių su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis, pradėjau galvoti, ar vis dėlto mūsų valstybė, jau einant septynioliktiems nepriklausomybės metams, silpnėja ar stiprėja. Pagal tai, kad yra 16, 17, 19 klausimų, man atrodo, kad mūsų valstybė kasmet silpnėja. O kai silpnėja, tada jau aišku, kad muša pavojaus garsais. Dabar, žiūriu, įstatyme užrašyta, kad nuo šio įstatymo priėmimo 10 metų buvę Valstybės saugumo tų visų struktūrų darbuotojai negalės eiti tų ir tų pareigų. Aš suprasčiau, jei toks įstatymas būtų priimtas vėliausiai 1996, 1997 metais. Dabar 2006-ieji metai, po 16 metų nutarėm, kad jie dar 10 metų negalės eiti tam tikrų pareigų.

Tai jau čia aš darau išvadą, kad ši KGB korta yra dirbtinis baubas. Tikrasis baubas yra ta korupcija, kuri slepiasi ir su aukštos valdžios institucijom susijusi, baubas yra, kai Lietuvos saugumas užsiima finansiškai silpnais laikraščiais, baubas yra, kai mūsų saugumiečiai jau pradeda vienas kitą, taip sakant, naikinti, baubas yra, kai skaitau, kad Valstybės saugumas demaskuoja partijoje vieną girtuoklį, demaskuoja, kad kažkas iš saugumiečių turėjo meilužę. Tai va yra mūsų lietuviškas Saugumas. Todėl manau, kad šią KGB kortą laikas užbaigti visiems laikams.

Dabar kodėl aš taip manau? Jums, visiems patriotams, labai nepatiks, bet aš stebiu Rusiją. Ne priešiškai nusiteikęs arba kaip amžinas nelaimėlis vaizduodamas, kad kentėjau visą laiką, o realiai, kaip pragmatikas. Štai buvo Boriso Jelcino Rusija: kas norėjo, tas vogė, kas norėjo, tas skaldė, ir apskritai Rusijos valstybės buvo atsidūrusi ties išnykimo riba kaip vieninga valstybė. Kai atėjo kadrinis darbuotojas Vladimiras Putinas, pasikvietė kagėbistus, valstybė kasdieną stiprėja, jos įtaka pasaulyje didėja, visi žulikai, kurie, prisidengę demokratija ir rinkos ekonomika, vogė dešimtim milijardų, susodinti į kalėjimus arba pabėgo. Todėl man labai keistai atrodo: rusas kagėbistas sugeba pasikeisti ir tarnauti Rusijos valstybei, ir gerai tarnauti, neužsiima nei meilužėmis, nei girtuokliais, o tikrai atlieka valstybės stiprinimo darbą, lietuvis kagėbistas po šiai dienai nenori tarnauti Lietuvos valstybei, o yra Lietuvos valstybės priešas. Gerbiamieji, kas yra? Jeigu mes vertinam, kad lietuviai, buvę kagėbistai, ir po šiai dienai yra mūsų Lietuvos priešai, tai galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos valstybės laukia greitas išnykimas. Ji neišsilaikys, jokiu būdu. Todėl manau, neieškokime priešų ten, kur jų nėra.

Dar daugiau pasakyčiau: iš tikrųjų kadrinius kagėbistus reikia pasikviesti lietuvius arba kitos tautybės, tuos, kurie įrodė, kad jie niekuo piktu neužsiima, pakviesti dirbti ir stiprinti Lietuvos valstybę. Tada mes iš tikrųjų parodytume, kad kas buvo praeityje… Nes mes visi toje praeityje gyvenom, visi. O ypač tie, kurie vadovavo mums tada toje praeityje, o dabar, šiandien, tampa superpatriotais ir nuolatiniais KGB gaudytojais. Sakau, jie atlieka patį juodžiausią darbą – jie griauna valstybę, jie priešina mus vienus su kitu. Todėl aš manau, kad kitos išeities nėra, kaip viską paviešinti. Pusę metų vienas į kitą kreivai pažiūrės ir visi procesai baigsis. O visi tie projektai, kuriuos reikia pratęsti, nutęsti, – išbraukti, nes ir vėl su maišiukais tampys. Gerbiamieji, jokio pavojaus KGB Lietuvai nekelia. Nėra valstybės, kuri atstovautų KGB. Tie žmonės dirbtinai daromi Lietuvos priešais. Aš esu už tai, kad vis dėlto po šešiolikos metų pasakytume: nebūkime stribai, kurie nušautą dar spardydavo. Nėra KGB. O jeigu kas nors užsiima nusikaltėliška finansine veikla, tai tuos ir čiupkime. Manau, kad būtų labai gražu pasijusti, kad Lietuva šešiolika metų yra nepriklausoma, stiprėja, ir iš priešų bent jau darykime partnerius, o ne iš bendrapiliečių darykime priešus. Tokia mano pagrindinė nuostata. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame kalbėti kolegą R.Dagį. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, prieš kalbėdamas apie reikalo esmę, aš vis dėlto manau, kad mes turėtume reaguoti, kai iš Seimo tribūnos kai kurie parlamentarai, kuriems turbūt jau viskas susipainiojo, sąmonė užlindo už pasąmonės, pradeda painioti mūsų Saugumo departamentą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, kurios veikė čia, pamiršta mūsų istoriją, praeitį ir savo požiūriu įžeidžia daugelį mūsų žmonių. Aš manau, tikrai nederama vieta, pone Juliau, šią tribūną naudoti tokiems dalykams. Jūs turėtumėte po savo šios kalbos bent jau normaliai atsiprašyti.

O dabar apie esmę. Iš tikrųjų mes svarstome atskirą dalį, ją būtų galima priimti, bet Seimas kol kas neapsisprendė dėl dviejų esminių dalykų. Būtent esminių, dėl kurių mes klimpstame su šiuo įstatymu. Tai yra dėl archyvų atvirumo. Jeigu mes apsispręstume, kad jie yra atveriami, tai visas procesas ir pataisos eitų labai greitai. Ir dėl KGB rezervo klausimų. Tai yra dvi vietos, dėl kurių mes iš esmės neturime apsisprendimo. Aš raginčiau būti nuosekliems ir, jeigu mes patvirtinome Seimo laikinosios komisijos išvadas, kuriose aiškiai pasakyta, kad ši dalis – KGB rezervas – yra dalis struktūros, tik ji išskirta tam tikromis papildomomis sąlygomis ir panašiai, mes turime logiškai ją apibrėžti, kas ji tokia yra ir kokia atsakomybė tų žmonių, kurie jai priklausė. Jeigu mes šio klausimo neišsprendžiame, mes vėl paliekame lauką spekuliacijoms. Vieni manys, kad taip, kiti vertins kitaip, vieniems kalti, kitiems nekalti ir vėl daugybė spekuliacijų. Tie žmonės, kurie su tuo susiję, tampa „pakabinti“, tampa politinių ar kitokių spekuliacijų aukomis arba net ir politinio šantažo aukomis ir klausimas lieka neišspręstas. Manau, kad priimdami šį sprendimą turim iš principo nuspręsti, kaip mes juos vertiname, ir tada viskas atsistoja į savo vietas. Šio klausimo nepajudinę mes tikrai klimpsime į tolesnes diskusijas. Nežinau, čia buvo siūlomos įvairios darbo grupės, komisijos ir panašiai. Man atrodo, kad mes esame tam tikrą praktiką Seime turėję, galime procedūriškai ir kitaip parengę kokį nors sprendimą apsispręsti iš esmės ir tada esminio apsisprendimo klausimu toliau priimti visus sprendimus. Tada viskas atsistos į savo vietas. Nes dabar vėl murkdysimės po pataisas, vieni siūlys vienokią formuluotę, kiti kitokią ir vėl ginčysimės esminiu klausimu dėl visokių kitokių niuansų. Aš siūlau, nežinau, ar priimti ar nepriimti dabar, baigti svarstymo procedūrą, bet kitam kartui priimti esminį sprendimą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar kitas pagrindinis komitetas turėtų pateikti balsuoti mūsų apsisprendimą dėl šių dviejų klausimų – dėl archyvų ir tos struktūros, kuri, dar kartą priminsiu, Seimas savo laikinosios komisijos išvadomis pripažino tam tikra dalimi šios struktūros. Labai ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Išklausėme visus norinčius diskutuoti. Jūs girdėjote Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą daryti pertrauką. Iki kada jūs siūlote daryti pertrauką?

A.SYSAS. Iki kito posėdžio, kai kartu svarstysime pagrindinį įstatymą. Posėdžio pirmininke, aš siūlau, kai svarstysime pagrindinį įstatymą, svarstyti iš šitą. Kitokia pertrauka būtų nelogiška.

PIRMININKAS. Taigi, mielieji, yra pasiūlymas daryti pertrauką, kol bus pateiktas svarstyti visas įstatymų paketas. Dabar prašome balsuoti už šį pasiūlymą.

Už – 37, prieš – 14, susilaikė 22. Pritarta pertraukai.

Prašom. (Balsai salėje) Prašome dar kartą perbalsuoti. Gerbiamieji, dar kartą perbalsuosime, nes vienas sako, kad susilaikė. Ačiū. Darome pertrauką. Aišku, kad taip pat darome ir įstatymo projekto Nr.XP-523 svarstymo pertrauką.

S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad kitą kartą, kai bus svarstomi kadrinių ar pusiau kadrinių, kaip mes čia kalbame, klausimai, kad kai kurie mūsų kolegos tiesiog nei diskusijoje, nei balsavime nedalyvautų. Aš tyčia pavardžių neminėsiu, nes visi viską žino. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, skelbiame 10 minučių pertrauką. (Balsai salėje)

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Prašom pakartoti registraciją. Prašom pasitreniruoti ir susitvarkyti balsavimo korteles. Per tą laiką noriu paskelbti, kad B.Pauža kreipėsi į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją dėl perėjimo į šią frakciją. Frakcija patenkino B.Paužos prašymą dėl priėmimo. Prašom dar kartą registruotis.

Seimo nutarimo „Dėl V.Nausėdaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininke“ projektas Nr.XP-1606 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl V.Nausėdaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos pirmininke“ projektas, registracijos Nr.XP-1606. Pateikimas. Pranešėjas – Česlovas Atkočaitis, Respublikos Prezidento patarėjas. Prašom Č.Atkočaitį.

Č.ATKOČAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir 4 narių. Juos penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.

Kadangi Vertybinių popierių rinkos komisijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, Prezidentas, laikydamasis įstatymų ir Konstitucijos, išleido dekretą dėl teikimo Seimui skirti Vertybinių popierių komisijos pirmininke Viliją Nausėdaitę. Kartu pateiktas Seimo nutarimo projektas. Manau, jūs gyvenimo aprašymą taip pat turite. Jeigu bus kokių klausimų, mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame į tribūną kandidatę V.Nausėdaitę. Prašom.

V.NAUSĖDAITĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Malonu dar kartą prisistatyti iš šios tribūnos. Praeitą kartą tai dariau prieš metus, kai Seimas pritarė mano kandidatūrai tapti Vertybinių popierių komisijos nare. Prisistatysiu labai trumpai, nes žinau, kad yra išplatintas gyvenimo aprašymas.

Turiu tiesės magistro išsilavinimą, įgytą Vilniaus universitete. Pagrindinė mano darbinė praktika ir patirtis yra sukaupta Vertybinių popierių komisijoje, kurioje teko dirbti įvairiais permainų ir reformų laikotarpiais, pirmiausia pasirengimo stoti į Europos Sąjungą metu, kai teko labai daug dirbti prie finansinių paslaugų direktyvų perkėlimo, taip pat nacionalinio pensijų produkto įdiegimo į rinką metu, t.y. pensijų reformos ir antros pakopos įdiegimo į Lietuvos sistemą metu.

Yra tekę nemažai gilinti patirtį užsienio seminaruose ir konferencijose. Mūsų Vertybinių popierių komisija nuolat rengia seminarus reguliatoriams. Čia viskas yra aprašyta. Manau, bus daug prasmingiau, jeigu aš atsakysiu į jums iškilusius klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti kolega K.Glaveckas. Prašom klausti.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pretendente, ar jūs galėtumėte įvardyti, pavyzdžiui, tris vertybinių popierių rinkos problemas, su kuriomis komisijai sunkiai sekasi tvarkytis arba ateity jos bus probleminės? Ką jūs žadate daryti, jeigu tokių problemų būtų? Ką turiu omeny, sakydamas „problemos“? Tai, pavyzdžiui, kokių nors atskirų rinkos ne tik segmentų, bet visos kapitalo rinkos, ypač biržos, smukimas, kaip yra buvę daugelyje pasaulio kraštų, investuotojų pinigų praradimas, kiti faktoriai, kurie, šiaip ar taip, veikia ir Vertybinių popierių komisijos autoritetą.

Aš galiu priminti, kad visiškai neseniai, kaip žinote, prieš kokius šešis mėnesius, draudimo rinkoje „Baltijos garantas“ buvo kompanija, kuri iš esmės veikė nelegaliai, nebuvo pakankamos Draudimo priežiūros komisijos priežiūros. Seimas tyrė tą situaciją, ir, kaip žinote, Vyriausybė pakeitė Draudimo priežiūros komisijos vadą. Taigi, Vertybinių popierių priežiūros komisijos pirmininkas iš tikrųjų turi didelę atsakomybę.

Kokias matote problemas (įvardykite kelias) ir kaip vis dėlto jūs manote, jeigu jų bus, reikėtų jas spręsti? Ačiū.

V.NAUSĖDAITĖ. Jeigu galima, aš pradėsiu ne nuo pačių priežiūros problemų, bet kokių galimybių trūksta mūsų vertybinių popierių rinkai. Pavyzdžiui, vienas iš sektorių yra kolektyvinių investicijų sektorius, kur yra investicinių fondų industrija. Kol kas pagal įstatymus yra galimybė veikti tik labai ribotam investicinių fondų kiekiui, o tokie fondai kaip nekilnojamojo turto fondai, rizikos kapitalo fondai šiuo metu neturi teisinių galimybių veikti Lietuvoje. Mūsų komisijos vienas iš artimiausių uždavinių yra pasiūlyti įstatymų projektų pakeitimus, kurie suteiktų galimybę tokiems fondams veikti Lietuvos rinkoje, ir sudaryti papildomas galimybes Lietuvos gyventojams atnešti lėšas į šią rinką ir „įsukti“ į ekonomikos ciklą.

Kokios kitos problemos? Galbūt priežiūros prasme matau prekybos biržoje priežiūrą, kuri turi tam tikrų trūkumų dėl ribotų, sakykime, komisijos darbo resursų ir ribotų galimybių nusipirkti tam tikrą programinę įrangą.

Ką mes ketiname daryti šiuo metu? Su Šiaurės šalių priežiūros institucijomis dalyvauti bendrame projekte ir pirkti bendrą programinę įrangą, kuri padėtų stebėti prekybos biržoje priežiūrą ir kuri užtikrintų tokių neigiamų dalykų kaip manipuliavimas rinka, pasinaudojimas vidine informacija prevenciją. Jeigu tokių faktų būtų, atsakingų asmenų nubaudimas.

Tikiuosi, atsakiau į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, pirmiausia noriu pasveikinti jūsų pasiryžimą eiti tokias atsakingas pareigas. Kartu noriu paklausti, ar jus sieja kokie nors giminystės ryšiai su Gitanu Nausėda?

Antras klausimas. Aptariant su Prezidentu jūsų paskyrimo pirmininke galimybes, kokius išgirdote Prezidento siūlymus ir matymą? Kokių naujovių, jūs apie jas jau šiek tiek kalbėjote, ir kokios politikos reikėtų toliau laikytis atliekant vertybinių popierių priežiūrą, kad mūsų vertybinių popierių priežiūra būtų stabili ir toliau sėkmingai judėtų į priekį?

V.NAUSĖDAITĖ. Atsakymas į pirmą klausimą dėl giminystės ryšių su Gitanu Nausėda yra „ne“. Mes nesame giminaičiai ir net nesame pažįstami. Šis klausimas nuolat mane lydi.

Dėl jūsų antrojo klausimo. Kalbant su Prezidentu, iš tiesų buvo išsakytas toks požiūris dėl priežiūros Lietuvoje. Kadangi dabar mes esame bendros rinkos erdvėje, negalima kalbėti apie kokią nors lietuvišką priežiūrą, nes visa bendroji rinka veikia pagal vienus standartus. Priežiūros standartai taip pat turi konverguotis. Iš tikrųjų Europos institucijos… yra mūsų vertybinių popierių reguliatorių komitetas. Dabar dirbama toje srityje, kad reguliatoriai dirbtų pagal vienodus standartus, taikytų vienodas priemones. Tam yra seminarai, pasikeitimai informacija ir praktika. Manau, lietuviško dviračio šiuo požiūriu išradinėti nereikia, reikia tiesiog orientuotis į Vakarų šalių gerąją praktiką, kuri yra labai išplėtota. Iš jų yra daug ko pasimokyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamoji pretendente, aš čia sėdžiu, nes kairieji sėdi dešinėje, o dešinieji sėdi kairėje, t.y. priešingai.

Su G.Nausėda aš jums labai rekomenduoju susipažinti, ir, atrodo, bus proga jums patekus į šias pareigas. Labai malonu, kad į atsakingus postus Lietuvoje yra siūlomos jaunos ir protingos moterys.

Mano klausimas bus labai lengvas jums, kaip jaunai specialistei. Sakoma, kad blogas kareivis, kuris nesiekia būti generolu. Jūs esate teisininkė. Sakykite, koks postas ateityje, kai jūs pabūsite šitame, jums būtų pats patraukliausias. Pasakykite atvirai, kokiu generolu norėtumėte būti ateityje?

V.NAUSĖDAITĖ. Na, toks labai keblus klausimas. Iš tiesų daug ta tema nesu masčiusi, bet ta sritis, kurioje dirbu, man labai prie širdies, t.y. finansų rinka, vertybinių popierių rinka. Galbūt aš savo ateitį, kada nors baigusi kadenciją, įsivaizduoju toje rinkoje. Apie konkrečius postus negalvoju, bet finansinės paslaugos man yra prie širdies.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji, mes esame numatę, kad pagrindinis komitetas, kuris svarstys kandidatūros klausimą, yra Biudžeto ir finansų komitetas. Daugelis frakcijų jau pareiškė norą, kada norės susitikti su pretendente, tai Liberalų sąjūdžio frakcija, Liberalų centro sąjungos frakcija, Valstiečių, liaudininkų frakcija. Kol kas Socialliberalų frakcija dar nepareiškė savo nuomonės, bet yra galimybė pareikšti nuomonę. Kandidatūrą siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Kadangi yra ne visi, kurie turėtų būti pagal mūsų darbotvarkę, darbotvarkės 2-7b klausimas – Seimo nutarimo dėl Valstybinės kainų ir energetikos Nr.XP-1460…

Gerbiamieji, darbotvarkės r-3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1504. Pateikimas. Pranešėjas – A.Dumčius. (Balsai salėje)

E.KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dar kartą primenu, jūs praeitą savaitę kalbėdamas žadėjote, kad Seime bus daugiau tvarkos. Mes turime šiandien rytą patvirtintą darbotvarkę ir po V.Nausėdaitės klausimo eina Seimo Statuto pataisos. Sakykite, kuo remdamasis jūs šio klausimo nenorite svarstyti, o bandote kažką įterpti iš visiškai kitų klausimų. Mes susirinkome dirbti pagal darbotvarkę, mes esame tam pasiruošę, o jūs kažkodėl šito intensyviai nenorite daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra rezervinių klausimų (tam jie ir yra rezerviniai), o to klausimo nesvarstome, nes kol kas nėra pateikėjo. Nėra J.Sabatausko. Tai labai paprastas dalykas. Ką aš dabar galiu šioje situacijoje pakeisti?

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1504 (pateikimas)

Darbotvarkės r-3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1504. Pranešėjas –A.Dumčius. Pateikimo stadija. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas gavo iš Seimo kontrolierių siūlymą papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Jame kalbama apie tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriami Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir kiti, čia nebevardysiu kitų, teikimai, bet papildyme kalbama apie tai, kad siūloma ir Seimo kontrolieriaus sprendimų, taip pat rekomendacijų. Toks yra papildymas. Todėl aš po pateikimo siūlau svarstyti mūsų bendrą Žmogaus teisių komiteto siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Klausia kolega J.Sabatauskas. Prašom. Arimantai, prašyčiau grįžti.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamasis kolega, būčiau neklausęs, galėjote ir negrįžti. Bet aš supratau, kad jūs siūlote, jog nebūtų galima skųsti Seimo kontrolierių priimtų sprendimų. Galbūt reikėtų konkrečiau apibrėžti kokių, nes kai kurie iš tikrųjų yra rekomendaciniai, bet kai kurie yra, pavyzdžiui, procesiniai dėl terminų praleidimo ar atkūrimo, ar panašiai. Aš manyčiau, kad reikėtų suteikti galimybę kai kuriuos procedūrinius sprendimus leisti apskųsti. Ačiū.

A.DUMČIUS. Jūs siūlote, kad būtų labiau detalizuoti, ar ne?

J.SABATAUSKAS. Taip, konkrečiau.

A.DUMČIUS. Detalizuoti, nes čia yra tikrai bendrąja prasme. Galbūt galima iš tiesų priimti siūlymą. Ačiū. Atrodo, daugiau nebėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant dėl pateikto įstatymo projekto pritarimo po pateikimo.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24, 44¹, 77, 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-1669(3) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 13, 24, 44, 77, 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-1669. Pranešėjas – J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymas. Dėl vedimo tvarkos – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vėl atkreipiu dėmesį, pagal Statuto 151 straipsnio 1 dalį įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 72 valandos prieš Seimo posėdį. Kiek aš žinau, ant mano stalo šio dokumento nėra. Aš noriu paklausti, kuo remdamiesi mes pradedame svarstyti šitą klausimą. Mes nesame susipažinę su komiteto svarstymų išvadomis ir reikėtų paanalizuoti. Yra teikimų, kokie yra sprendimai tais klausimais. Aš manau, kad pagaliau kažkada reikia pradėti laikytis Statuto, kuris yra labai…

PIRMININKAS. Reikia pripažinti, kad jūs visiškai teisus, tačiau šis darbotvarkės klausimas buvo svarstomas Seniūnų sueigoje ir tam buvo pritarta. Išvada jums tuoj pat bus pateikta ir visiems kitiems taip pat. Niekas neprieštaravo, kad šitas klausimas būtų svarstomas.

Mielieji, aš noriu jūsų visų atsiklausti, kaip mes šioje situacijoje elgiamės. galbūt negalėtume vertinti kaip šiurkštaus Statuto pažeidimo… (Balsai salėje) Taip?

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, elgimasis čia labai aiškus: pakeiskime Statutą ir dirbkime toliau. Jeigu Statuto nekeičiame, tai nėra čia ko aiškintis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal galėtume, gerbiamieji, balsuodami apsispręsti… Dar nori kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Pirmininke, aš manau, kad jūs galite pasiūlyti, kad šitas projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, ir visi tie reikalavimai dėl terminų atkris, nes tada tie reikalavimai negalios. Balsuokime, kad čia iškart taikytume ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, teikiu svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka ir prašau jūsų pritarimo šiam siūlymui. Prašau balsavimu apsispręsti dėl pritarimo šiam siūlymui. (Balsai salėje)

Už – 52, prieš – 18, susilaikė 23. Pritarta pasiūlymui. Prašom, kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Repliką po balsavimo. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia jūs bandėte siūlyti balsuoti, kad mes čia balsuotume, ar pažeis Seimo statutą, ar nepažeis. Ačiū Dievui, kad to jūs nepadarėte. O dėl antro jūsų siūlymo svarstyti ypatingos skubos tvarka Statutą, kuris iš tikrųjų yra labai svarbus dokumentas, aš vis dėlto tada siūlyčiau jums prieš kiekvieną Seimo posėdį kiekvieną klausimą pateikti svarstyti ypatingos skubos tvarka ir tuomet nebus jokių problemų jums su šiuo Seimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiame kolegą J.Sabatauską pateikti nutarimo projektą.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Statuto projektą, taip pat buvo gautos Teisės departamento pastabos, vienai pritarta, tačiau atkreiptas dėmesys, kad pirmoji pastaba yra ne dėl Statuto iš esmės, o kitai pritarta iš dalies turint omeny, kad Statutas turi ir kitus straipsnius, kurie sureguliuoja šį santykį. taip pat buvo apsvarstyti Seimo narių siūlymai. Komitetas pritarė projektui jį patobulindamas juridinės technikos požiūriu. Jūs matysite šiek tiek skirtumų, pavyzdžiui, dėl Etikos ir procedūrų komisijos yra pašalinti du neigimai, kurie buvo tiek galiojančiame Statute, tiek dabar, nes ir lietuvių kalbos požiūriu du neigimai yra negalimi, ir tiksliųjų mokslų požiūriu du neigimai sukelia teigimą. Taigi suredaguota taip, kad jeigu du kartus iš eilės Seimas nepritaria tos pačios frakcijos pasiūlytam kandidatui, trečias pasiūlymas būtinai turi būti patvirtintas. Ačiū. Komiteto išvadai pritarta: už – 6, prieš – 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Europos reikalų komiteto vardu –komiteto pirmininko pavaduotoja J.Zinkevičiūtė. Prašom.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Europos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24, 44, 77, 188 straipsnių pakeitimo“: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 24, 44, 77, 188 straipsnių pakeitimo“ projekto 2 straipsniui patikslinant nuostatą „Europos reikalų komiteto pirmininku skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus“. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 3, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Laiką, jeigu galima, pataisykit. Gerbiamieji kolegos, su absurdu galima bandyti kovoti tik dar didesniu absurdu. Kito kelio šiame Seime nėra. Mes iki šiol turime vieną pirmąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją ir keturis paprastus. Dabar dar reikia mums dviejų – „zuokininkams“, kaip valdančiosios koalicijos daliai, ir konservatoriams, kurie valdančiajai koalicijai suteikia visą gyvybinę energiją ir politinę potenciją. Po šių transformacijų apsišaukėlis opozicijos lyderis tikriausiai taps Seimo vicepirmininku ir dar labiau padidins savo politines privilegijas. Dvejus metus nereikėjo nei Seimo pirmojo vicepirmininko, nei dar dviejų vicepirmininkų, ir dirbome be didelių problemų.

Vėlgi klausiu, kas atsitiko per tą laiką? Pirma. Sugriuvo ankstesnė valdančioji opozicija. Antra. Į valdžią atėjo agresyvūs ir politiškai išalkę konservatoriai ir „zuokininkai“. Trečia, prasidėjo Seimo naujųjų rūmų statyba, taigi bus proga įrengti dar daugiau pateptųjų kabinetų.

O dabar trumpai apie mano paties pataisas. Pirma. Aš siūlau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų būtų ne mažiau kaip dvidešimt. Iš pradžių aš galvojau, kad galbūt išvis būtų tikslinga, jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojų būtų 140, būtų viskas gerai, ir nebūtų jokių problemų. Tačiau vis dėlto apsiribojau tais dvidešimčia, nes minimali frakcijos norma yra septyni žmonės. Yra 140 žmonių, taigi potencialiai gali būti dvidešimt frakcijų ir kiekvienas frakcijos vadovas gali būti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Taigi, aš manyčiau, šitas pasiūlymas yra gana logiškas, niekas nebus nustumtas į šoną ir galės šildytis valdžios spinduliuose.

Antras mano pasiūlymas, kad Europos reikalų komiteto pirmininku skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atstovaujantis Konservatorių partijai. Ir jis yra atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Kodėl? Ogi konservatoriai buvo veržimosi į Europos Sąjungą didžiausi šalininkai. Jie iškėlė šūkį – „Būkime europiečiai“. Nors Lietuva niekados nebuvo nei amerikiečiai, nei azijatai.

Trečias mano pasiūlymas, kad Etikos ir procedūrų komisija atitektų socialdemokratams. Jie visą laiką bent skelbiasi, kad tai yra didieji „svieto“ lygintojai, teisybės ieškotojai. Tą procedūrą jie galėtų pratęsti be jokių problemų Seime, tada nebus jokių didesnių problemų ateityje. Taip sudėlioję visa tai, išskyrę du polisus, vienoje – vienas komponentas valdančiosios koalicijos, kitoje – kitas komponentas, aš manau, šias Statuto pataisas mes priimsime be jokių problemų. Preliminariai galiu pasakyti, kad bus 10–12 žmonių, kurie tam priešinsis. Visi kiti sėkmingai pasidalins valdžią ir padidins savo įtaką šiame Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai E.Klumbiui. Kviečiame į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką J.Sabatauską. Kviečiame pristatyti savo pasiūlymus Seimo narį J.Razmą. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išbraukti reikalavimą, jog Etikos ir procedūrų komisijoje būtų atstovaujamos visos frakcijos, nes frakcijų teisėmis naudojasi, kaip žinome, Mišri Seimo narių grupė, kurioje šiuo metu yra tik du Seimo nariai. Ir ji reikalaus atstovavimo, ir tada frakcijų atstovavimas bus nuo dviejų narių – vienas. Jeigu kitos frakcijos norės įgyvendinti šią atstovavimo proporciją, mes turėsime sudaryti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš 70 Seimo narių, kad ir kitiems nuo dviejų būtų atstovaujamas vienas. Kaip ir dėl kitų svarbių komisijų Seniūnų sueiga nustato proporcijas, iš tikrųjų aš įsivaizduoju, kad taip ir bus, visos frakcijos gali turėti bent vieną vietą. Nereikia ypatingai išskirti vienos komisijos. Juk mes šį klausimą dėl atstovavimo išsprendžiame svarbiuose komitetuose ir kitose svarbiose komisijose. Kuo mažiau svarbi Antikorupcijos komisija, kurioje frakcijos irgi nori turėti atstovavimą, ir tai išsprendžiame? Aš manau, čia nereikia įrašyti reikalavimo, kuris gali be reikalo apsunkinti jos formavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė siūlymui, nes komitetas mano, kad visos frakcijos turėtų būti atstovaujamos ir išskirti kurią nors vieną būtų negerai. O Statute yra įtvirtinta, kad ir Mišri Seimo narių grupė turi frakcijos teises, tačiau tai nereiškia, kad atstovavimo kvotos bus imamos nuo jos, nes, šiaip ar taip, frakcijoms… Čia maža išimtis yra dėl Mišrios grupės, bet turi būti atstovaujama visoms frakcijoms. Nes jeigu mes neįrašysime šito (neduok Dieve, kad taip atsitiktų), kuri nors frakcija nebus atstovaujama, manyčiau, kad demokratijai tai nepasitarnaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom, dėl Seimo nario J.Razmos pasiūlymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. (Balsas salėje: „Aš dėl viso įstatymo. Vėliau, Pirmininke“.) Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš taip supratau, kad jūs dėl 1 ir 2 straipsnių viską išsprendėte, dabar kalbate apie pataisų 3 straipsnį, kuris kalba apie Etikos ir procedūrų komisiją, arba kažkas čia ne taip. Bet jeigu šitaip, aš būčiau linkęs siūlyti jums ne tik pritarti pono J.Razmos pataisoms, bet iš viso tą 77 straipsnio pakeitimą išbraukti ir palikti taip, kaip dabar formuojama Etikos ir procedūrų komisija. Jos formavimo praktika yra ne vienos dienos, jos darbas yra tikrai neblogas, nors kartais ir būdavo vienokių ar kitokių priekaištų tai komisijai, bet iš principo ji dirbo gerai. Kokia yra priežastis keisti? Keitimas dėl keitimo? Ar todėl, kad kurios nors frakcijos labai nori turėti savo žmogų? Ar tai yra Seimo interesas? Seimo interesas, kad Etikos ir procedūrų komisija klausimus spręstų tikrai argumentuotai, solidžiai, be išankstinio nusistatymo, į ją buvo skiriami žmonės, kurie tokie yra iš principo, jais Seimas pasitiki, žino, kad jie nedarys konjunktūros. Jeigu kuris nors elgiasi pagal konjunktūrą, kelkite jo asmeninį klausimą, o ne ardykite visą sistemą iš pagrindų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš šį pasiūlymą. Prašau. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš paspaudžiau, jeigu būtų galima. Aš norėčiau paaiškinti ponui S.Pečeliūnui. Mes truputį nesusikalbame. Kada įsigalioja Politikų etikos kodeksas, mūsų Seimo Etikos ir procedūrų komisija tampa savireguliacijos mechanizmu, mūsų, esančių čia, Seime, darbo ir vertinimo. Todėl visos frakcijos, jeigu tai yra savireguliacijos mechanizmas, ir turi būti atstovaujamos toje komisijoje. Nes priešingu atveju tos frakcijos, kurios nebus atstovaujamos, iškilus ginčui dėl vieno ar kito Seimo nario elgesio visada galės sakyti, kad komisija buvo šališka. Tokie yra savireguliacijos mechanizmo pagrindai. Visi atstovauja ir visi kartu sprendžia. Bet nė vieno negali pastatyti į šoną.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom baluojant apsispręsti dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo. Prašom balsuoti.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė, nes tada reikia dalinti iš vienos dvidešimtosios, o ne iš vienos dešimtosios, nes frakcijoje yra 7 žmonės.

PIRMININKAS. Už – 28, prieš – 26, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta. Išklausysime Seimo nario A.Monkevičiaus pasiūlymą. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu nuomonei, kad nereikėtų keisti, jeigu nesugalvojame, kaip geriau. Bet jeigu apsispręstume, kaip yra siūloma, kad būtų atstovaujamos visos frakcijos, tai vis dėlto mano pasiūlymas tokiu atveju yra susijęs… Būtų aiškiau, kad komisijoje būtų ne mažiau kaip 5 nariai ir kad tada būtų ne proporcinis atstovavimas, bet visos frakcijos turėtų vienodą narių skaičių. Jeigu mes paliekame kaip yra, tai kaip esant tokiai situacijai, jeigu ateityje, kitoje kadencijoje ar kada nors, bus tik dvi frakcijos, pagal dabartinę formuluotę bus sudaroma komisija, lieka neaišku. Arba netgi šiandien. Vėlgi neaišku, ar Mišri Seimo narių grupė turės tokią teisę, kaip dabar bus formuojama.

Taigi man, kaip ir kolegai J.Razmai, kiltų abejonių, jeigu paliktume neaiškią formuluotę, kaip reikėtų suformuoti komisiją. Todėl mano pasiūlymas yra susijęs tik su tuo, kad jeigu Seimas apsispręstų sudaryti visų frakcijų atstovavimo principu, kad tokiu atveju būtų ne mažiau kaip 5 nariai ir visos frakcijos turėtų turėti svarstant etikos dalykus vienodą galimybę deleguoti vienodą narių skaičių.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti pasiūlymą.

J.SABATAUSKAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes Seimo statute yra 71 straipsnis, kuriame yra pasakyta, kaip Seimas apsisprendžia dėl komisijų. Mes manome, kad iš tikrųjų turėtų būti proporcinis atstovavimas neribojant ir narių skaičiumi. Tiksliau, kiekvieną kartą kadencijos pradžioje Seimas nuspręstų, kiek tų narių turi būti. Aišku, dabar mes šiek tiek keisime tvarką, tai iš tikrųjų turės keistis, ko gero, ir komisijos sudėtis, nes, deja, neturėjau prieš tai galimybės pasakyti, kad geriau liktų senoji tvarka. Pagal senąją tvarką šiandien matote, kad 1/10 Seimo narių savo parašais pritaria Seimo nario kandidatavimui į Etikos ir procedūrų komisiją. Taigi tai reikštų, kad mums reikėtų kaip nors suderinti tas Statuto normas, kur pasakyta, kad minimalus frakcijos narių skaičius yra 7. Tada, aišku, yra diskriminuojanti norma, nes tai frakcijai niekaip nebus atstovaujama, o dėl to… Aš atsiprašau, kad išplėstai, nes norėjau ankstesnį siūlymą pakomentuoti. Taigi komitetas nepritarė, paliko 71 straipsnio nustatytą reguliavimo tvarką, kad būtų proporcinis atstovavimas, bet tai nereiškia, kad kvotos bus skaičiuojamos nuo Mišriosios narių grupės skaičiaus. Ten tiesiog yra išimtis, užtikrinanti atstovavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Dėl pasiūlymo dėl balsavimo motyvų kolega J.Veselka. Prašom. Nuomonė už.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad palaikytume gerbiamojo A.Monkevičiaus pasiūlymą, nes čia išdėstyti argumentai, kad turi būti proporcinga. Etika negali būti proporcinga, kad vienam – 3, kitam – 2, trečiam – 1. Etika turi būti teisinga ir etiška. Todėl manau, kad gerbiamojo A.Monkevičiaus pasiūlymas yra labai logiškas, kad visos frakcijos turėtų po vieną ar po kiek atstovų Etikos ir procedūrų komisijoje. Manau, tai labai teisingas pasiūlymas. Negalima painioti ekonomikos, biudžeto, socialinių reikalų su etika, todėl tas proporcinio atstovavimo principas būtų neteisingas, kaip kitiems komitetams arba komisijoms… Prašyčiau gerbiamojo A.Monkevičiaus pasiūlymui pritarti. Tikrai labai geras ir gražus pasiūlymas.

PIRMININKAS. Prašom. Nuomonė prieš – kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone Pirmininke. Sutikčiau su šia pataisa, jeigu ta pataisa būtų kuriama dvejiem metam, iki naujų Seimo rinkimų. Tada taip, bet aš manyčiau, kad mes negalime kurti įstatymų tiktai šiai kadencijai, ypač Statuto. Mes turime žiūrėti į priekį ir galvoti, kas bus po dvejų metų kituose Seimo rinkimuose, kaip tos frakcijos susiburs. Tų frakcijų gali būti ir daug, gali būti tiktai dvi ar trys. Tada mes vėl iš karto turėtume pulti taisyti Statutą, nes negalėsime suformuoti Etikos ir procedūrų komisijos. Aš pritarčiau tam, ką kalbėjo J.Razma ar kažkas iš dešinės pusės.

Kodėl mes taip sureikšminame šią komisiją? Padarykime proporcinio atstovavimo principu, kaip ji iš esmės veikė ir iki šiol veikė, nes penkiolika parašų vis tiek surinkdavo iš tos pačios frakcijos, kuriai tu atstovauji. Darbo partija turėjo 41 narį, o šiandien ji turi 3 narius, bet visi sako, kad ta komisija šiandien gerai dirba. Išbraukime tų parašų rinkimą, nes tai po to sukelia vargą. Jeigu nori pasitraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos, turi ieškoti, kad jie visi po to tuos parašus atsiimtų, jeigu aš šiandien panorėsiu išeiti. Sudarome paprastai, kaip ir kitų komitetų ar komisijų sudarymo principu, ir nevarkime. Kam mes čia laužome ietis, kurių nereikia laužyti?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario A.Monkevičiaus pasiūlymo.

Už – 21, prieš – 16, susilaikė 49. Nepritarta.

Kolega Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Aš iš tikro pateikiau savo du pasiūlymus pirmajam variantui, dėl to komitetas nepritarė mano pirmam siūlymui, nes tam straipsniui pakeitimai yra neteikiami. Aš su tuo sutinku ir balsuoti neteikiu, tačiau esu pateikęs ir antrą pasiūlymą išbraukti Statuto 77 straipsnio pakeitimus, palikti tą 77 straipsnį tokį, koks yra. Šis straipsnis dabar yra trečias, todėl aš norėčiau siūlyti Seimo nariams balsuoti už mano pasiūlymą. Komitetas rašo, kad „šiais pakeitimais siekiame pagerinti Etikos ir procedūrų komisijos veiklą“. Mano nuomone, žinoma, ne tik mano, šie pasiūlymai kaip tik gali pabloginti Etikos ir procedūrų komisijos veiklą, nes siūloma komisiją sudaryti frakcijų atstovavimo pagrindu, visų frakcijų, tai yra politiniu pagrindu. Aš bijau, kad komisijos darbe bus svarstomai ne etikos klausimai, o svarstoma ir karštai ginčijamasi dėl politinių klausimų. Todėl aš ir pasiūliau palikti seną įstatymo redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teisingai, Seimo narys P.Jakučionis atsiėmė savo siūlymą dėl 13 straipsnio, nes mes jo ir nesvarstėme, nes šiuo projektu nekeičiamas… Tačiau dėl 77 straipsnio 1 ir 2 dalių yra šiek tiek skirtingi siūlymai. Norėčiau juos pakomentuoti atskirai. 1 dalies išbraukimas iš esmės reikštų, kad vis tiek lieka proporcinis atstovavimas, nes kartu nepasiekiami tikslai.

Kita vertus, 2 dalies išbraukimas… Mes irgi komitete svarstėme ir buvo iš pradžių kilęs, netgi mano paties buvo siūlymas, kad galbūt reikėtų atsisakyti, bet iš tikrųjų įvertinus galimai teorinę situaciją, aš tikiu, kad Seimas taip nepadarys, kad viena frakcija teiks vieną savo narį, Seimas nepritars, kad jis būtų Etikos ir procedūrų komisijos narys. Antra, kad jis… vėl nepritars. Trečia, kad tikrai turi būti pritarta, nes negali būti taip, kad frakcijai būtų neatstovaujama, kad kuri nors frakcija būtų diskriminuojama. Iš pradžių aš iš tikrųjų norėjau atsisakyti tos normos, nes atskirai už komisijos ar komiteto narius mes nebalsuojame, išskyrus tą atvejį, jeigu kuris nors Seimo narys siūlo išbraukti. Mano manymu, tai nekorektiška, nes mes turime pasitikėti vieni kitais, bet čia yra tiesiog tas saugiklis, kad neatsitiktų taip, kad tas, mūsų manymu, būtų nedemokratiška. Todėl mes nepritariame, kad 2 dalį išbrauktume, paliekame tokią teisę, kad Seimas būtinai privalės pritarti trečiai kandidatūrai, jeigu prieš tai dviem kandidatūrom iš tos frakcijos nepritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymą nori palaikyti kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tikrai noriu palaikyti pasiūlymą, kad mes tų principų nekeistume, nes kitaip ir šioje komisijoje bus elgiamasi daugumos ir mažumos principu. Jeigu svarstomas iš mažumos, tai dauguma baudžia, jeigu priešingai, tai mes vėl įsivelsime į konjunktūrą. Norėčiau, kad to mes galų gale išvengtume šioje tikrai svarbioje Etikos ir procedūrų komisijoje.

Bet yra dar įdomiausias dalykas. Gal ponas Pirmininkas galėtų pasakyti, kokiu būdu jis galės įvykdyti 2 punktą, nes kai du kartus nepatvirtina, čia lyg ir parašyta, kad aš privalau balsuoti už. Kur Konstitucijoje nurodyta, kad Statutas turi liepti man balsuoti už? Tai yra antikonstitucinis teikimas. Negali man šito liepti. Yra tik vienas būdas, kuris ir anksčiau galiojo, kai yra teikimas su parašais, kai yra teikiamas visas sąrašas ir kai mes prašom kažką išbraukti iš ten dėl tam tikrų motyvų. Tai tada tą išbrauktą mes keičiam kažkuo kitu, aš turiu omeny Seimą. Buvo viskas labai etiška ir kultūringa, nes būdavo pasakoma, kodėl tuo konkrečiu vienu ar kitu asmeniu nepasitikima. Dabar nereikės to visko sakyti, du kartus galima balsuoti prieš ir tada jau pastatyti tą žmogų, kuris niekam nepriimtinas. Ir kaip mes turėsim elgtis? Antikonstituciškai? Tai aš vis dėlto prašyčiau toje vietoje sustoti ir sureguliuoti tekstą, kad jis neprieštarautų Konstitucijai ir neprievartautų Seimo narių ją pažeisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš atvirai pasakysiu, kad nelabai žinau, ar prieš, ar labai už, bet aš tik noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Tas, kas yra siūloma, kad trečią kartą automatiškai jis tampa komisijos nariu, prisiminkime Konstitucinio Teismo sprendimą dėl laikinųjų komisijų. Nėra automatiško sprendimo. Visi sprendimai Seime priimami balsuojant. Šioje vietoje iš tikrųjų šis siūlymas pažeidžia, mes galim sakyti, kad jis pažeidžia Konstituciją, bet jis pažeidžia ir Konstitucinio Teismo sprendimą. Aš manau, jeigu imsim konceptualiai, tai kiekviena frakcija turėtų siūlyti savo atstovą, o Seimas turėtų balsuoti už visą sąrašą. Tada ar tinka, ar netinka, jau būtų nuspręsta in corpore, o ne balsuojant už kiekvieną kandidatūrą ir išmušinėjant tai, ką pateikė frakcija.

PIRMININKAS. Taip, prašom, kolega…

J.SABATAUSKAS. Prieš tai kalbėdamas, galbūt buvo daug teksto ir nebuvau išgirstas, aš pasakiau, kad kai teikiamas komitetų narių sąrašas, komisijų narių sąrašas, mes paprastai nebalsuojam už kiekvieną jos narį, mes balsuojam už visą sąrašą. Šiuo atveju ta norma suponuoja būtent tą prielaidą, kad automatiškai jis tampa tos komisijos nariu be balsavimo. Bet kadangi vis tiek Seimas balsuoja už visos komisijos sudėtį, tai jis taip pat yra patvirtinamas. Kadangi yra pateikta ypatinga skuba, jums leidus, po svarstymo aš truputį pakoreguosiu tekstą. (Balsai salėje) Balsavimu galim spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai mes dabar svarstome P.Jakučionio pasiūlymą. Dėl P.Jakučionio pasiūlymo galime apsispręsti? Taip, yra pasiūlymas P.Jakučionio pasiūlymą suskaldyti į dvi dalis – pirmą ir antrą. Tai dėl antros dalies, kaip suprantu, yra pritariama, taip?

J.SABATAUSKAS. Ne, balsavimu apsispręsim… (Balsai salėje) Galim. Yra skirtingos normos. Gali būti, kad kolegos Seimo nariai vienai normai pritars – pirmai daliai arba atvirkščiai, pirmai nepritars, o antrai pritars ir t.t. Skirtingus dalykus siūlo, todėl mes turėtume balsuoti atskirai. Ne, balsuoti atskirai už pirmą dalį, paskui balsuoti už antrą dalį.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, ar galime dabar balsuoti už P.Jakučionio pasiūlymo pirmą dalį?

J.SABATAUSKAS. 77 straipsnio 1 dalį. P.Jakučionis siūlo visai išbraukti 77 straipsnio keičiamą 1 dalį, vadinasi, liktų taip, kaip dabar. Etikos komisijos sudarymo principas – viena dešimtoji Seimo narių parašais. Tai reiškia, kad viena dešimtoji yra 14 Seimo narių. O frakcijai sudaryti minimalus reikalavimas yra 7. Vadinasi, frakcijai, kuri neturi 14, nebus atstovaujama. To siūlymo esmė yra tokia.

PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos prašom. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ar dabar girdėti?

PIRMININKAS. Taip, taip.

S.PEČELIŪNAS. Jeigu P.Jakučionio pasiūlymas buvo palikti tekstą, koks yra, tai skaitykite pataisas. To dabar galiojančio teksto čia iš viso nėra. Kažkoks visai kitas tekstas yra taisomas kaip bazinis tekstas.

J.SABATAUSKAS. Taip, projekto tekstas taisomas.

S.PEČELIŪNAS. Yra projekto taisymas, o ne dabar galiojančio Statuto taisymas. Tai kas čia per tekstas? P.Jakučionis siūlo taisyti jūsų siūlymus, t.y. palikti, kaip yra Seimo statute. Jūs čia net neparašėt to, kas yra Seimo statute, o parašėte tai, kas prieštarauja net Konstitucinio Teismo sprendimui. Tai aš siūlyčiau vis dėlto sustoti šioje vietoje, sudėlioti viską į savo vietas. Nes iš principo 77 straipsnio pakeitimo tokio, kaip čia parašyta jūsų teikiamo, posėdžio pirmininkas neturėjo leisti net pateikti, nes jis akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui ir Seimo nario visoms teisėms, surašytoms Konstitucijoje. O ką, mūsų Teisės departamentas į tai nieko nepasakė? Jie nepastebėjo? Tai kyla natūralus klausimas – mūsų Teisės departamento kompetencijos klausimas, kuris man šiame Seime iškyla labai rimtai jau antrą kartą. Ar lauksite trečio karto, kai reikės daryti peratestavimą? Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis kolega, Seimo statutas reikalauja teikiant projektą pateikti, be aiškinamojo rašto, du įstatymo projekto variantus – paprastąjį ir lyginamąjį variantą, lyginama su taisomuoju, t.y. su galiojančiu. Dabar mes svarstom projektą, o ne galiojantį Statutą. Todėl visi siūlymai yra projektui, o ne galiojančiam Statutui. Todėl viskas pateikta tvarkingai, kaip turi būti. Jūs pasiimkit lyginamąjį projekto variantą, kuris jums yra išdalytas, ne tik į išvadas žiūrėkit, išvadoje mes turim rašyti taip, kaip yra parašyta. O lyginamajame variante, aišku, yra lyginama su dabartiniu galiojančiu…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pradedam balsavimą dėl pirmos dalies P.Jakučionio pasiūlymo. Prašom apsispręsti balsuojant.

Už – 27, prieš – 18, susilaikė 38. Nepritarta. Ir dėl antros dalies Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymo prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 15, susilaikė 37. Nepritarta. Replika po balsavimo. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man labai nepatogu paprašyti Teisės komiteto pirmininko, kad jis pasiskaitytų Teisės aktų rengimo įstatymą, kai turi būti parašyta – lyginamasis su dabar galiojančiu įstatymu, o ne projekto su projektu, dar kažkieno projektu. Mes turim matyti, koks dabar galiojantis įstatymas ir kaip siūloma keisti, o ne kaip siūlytojas keisti siūlo dar kartą keisti. Tada mes iš viso nesusigaudysime, ką mes taisome ir kaip dabar yra galiojančiame įstatyme. Man atrodo, čia jau akivaizdūs dalykai. Ir šiaip to 3 straipsnio teikti, mano manymu, mes iš viso dabar neturim jokios teisės.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nario kolegos J.Veselkos pasiūlymas. Prašom pateikti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, siūlau labai racionalų dalyką. 1992–1996 m., kiek pamenu, buvo du pavaduotojai. Kas tuo metu dirbo Seime arba apskritai gyveno Lietuvoje, žino, koks buvo chaosas, iš kurio reikėjo išeiti. Jokių įstatymų nebuvo, ir du pavaduotojai labai gerai susitvarkė su savo darbu. Vėliau atėjo silpna partija, Konservatorių, kuri negalėjo susitvarkyti, turėdama du pavaduotojus, ir numatė penkis. Įstojome į jūsų išsvajotą Europos Sąjungą, į NATO ir pasidarėme jau, nežinau, europiečiai. Dabar, kai įstatymų apimtis kur kas sumažėjo, kai eina pataisos, kurių gali nebūti, staiga penkių pavaduotojų per mažai, reikia dar ir šešto.

Gerbiamieji tautos atstovai, pagalvokite, ar reikia papildomai dešimčių tūkstančių litų, kad būtų dar vienas pavaduotojas? Man nesuprantamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Kai aš siūlau palikti du pavaduotojus ir keturis Seimo Pirmininko padėjėjus, man parašo, kad pasiūlymu įsteigiama nauja pareigybė – Seimo Pirmininko pavaduotojas, tačiau nėra siūloma Statute apibrėžti Seimo Pirmininko pavaduotojo teisių ir pareigų. (Balsai salėje) Aš kaip tik siūlau sumažinti trim pavaduotojais, palikti du ir įsteigti padėjėjo pareigybę. Gerbiamieji, siūlyčiau, kad užtektų dviejų pavaduotojų. Jeigu reikės vesti posėdžius, reikia 4 Seimo narius paskirti padėjėjais, kurie galėtų vesti posėdį. Siūlyčiau pritarti, nes taip sutaupysime lėšų ir geriau vyks vadovavimas Seimui negu tuo atveju, kai yra krūva pavaduotojų.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, komitetas nepritarė kolegos J.Veselkos siūlymui. Atkreipkite dėmesį – čia kalbama ne tik apie du Seimo Pirmininko pavaduotojus, bet atsiranda nauja pareigybė – Seimo nariai Seimo Pirmininko padėjėjai. Pirmiausia kaip taip galima? Ar Seimo narį galima padaryti Seimo Pirmininko padėjėju, o jis šiandien yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ar Seimo narys gali turėti tokį statusą, kai jis turi visai kitą statusą? Kita vertus, tada reikėtų taisyti ne vien šį Statuto straipsnį, o daugelį kitų, kuriuose reikėtų nustatyti patį tokio padėjėjo statusą. Taigi dėl tokių priežasčių… Na, rimtai nerimtai, bet pasiūlė. (Balsai salėje) Jūs klausykite, ką aš sakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Sabutis palaiko siūlymą. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš labai trumpai, nes mūsų bus truputį kitoks siūlymas. Iš esmės principas yra teisingas. Mane tik stebina, kad šiandien mes paskelbėme ypatingą skubą, nors šiuo atveju tikrai reikėtų ne skubėti, bet apsvarstyti labai ramiai. Visiškai tas pats buvo, kai dalyvavome Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Buvo nesuvokiama, kas buvo svarstoma ir už ką balsuojama. Dabar taip pat pateikiama Seimui. Manau, kad iš esmės yra teisingas kolegos J.Veselkos siūlymas, ir aš jį palaikau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl kolegos J.Veselkos pasiūlymo.

Už – 10, prieš – 27, susilaikė 46.

Seimo narių V.Žiemelio ir L.Sabučio siūlymai. Kuris pateiks? V.Žiemelis. (Balsas salėje: „Abudu“.)

V.ŽIEMELIS (TSF). Atsiprašau, aš pradėsiu, o L.Sabutis pabaigs.

Jeigu kas nors iš autorių man įrodytų, kad šeštojo Seimo Pirmininko pavaduotojo būtinai reikia ir jį paskyrus Seimas dirbs geriau, priims geresnius įstatymus, geriau vykdys priežiūros funkciją, sutikčiau, kad pavaduotojų skaičius būtų didinamas. Tačiau pavaduotojų skaičių didina iš esmės kiekvienas Seimas.

Prisiminkime Aukščiausiąją Tarybą. Tuo metu nebuvo netgi Prezidento, o Seimo Pirmininkas vykdė ir valstybės vadovo funkcijas. Tuo metu buvo tik trys pavaduotojai. Pirmininkauti padėdavo seniūnas ir jo pavaduotojai. To pakako vykdant dar ir Prezidento funkcijas. Vėliau kiekvienas Seimas nuolat didino ir galų gale šiandien siūlo šeštąjį pavaduotoją.

Č.Juršėnas pateikdamas nepasakė, kam jo reikia, bet mes puikiai suprantame, kad naujos pavaduotojo pareigybės įsteigiamas susijęs su papildomomis lėšomis, priedais, automobiliu, sekretoriatu ir t.t. Šiandien, kaip minėjau, nepagrindė jo įsteigimo būtinumo. Aišku, kad keli pavaduotojai šiandien dirba konkretų darbą – Europos reikalų komiteto pirmininkas yra ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, ir Č.Juršėnas… Tačiau ką veikia kiti, visiškai neaišku. Žinome viena – kad jie tik pirmininkauja Seimo posėdžiams.

Matydami, kad Seimui pakanka trijų pavaduotojų, kurie, be pirmininkavimo, turi ir kitas darbo sritis, mes siūlome, kad vietoj tų trijų kitų pavaduotojų būtų padėjėjai, kurie tik padėtų Seimo Pirmininkui pirmininkauti Seimo posėdžiams. Valstybei tai kur kas mažiau kainuotų. Labai gaila (matėme prieš tai įvykusį balsavimą), kad kiekviena frakcija yra suinteresuota: Darbo partija – kad liktų V.Gedvilas, socdemai – savaime suprantama, liberalcentristai – kad pavaduotoju taptų V.Čaplikas, ir t.t. Labai blogai, kad akivaizdžiai matyti interesai. Visos šios frakcijos balsuojant turėtų nusišalinti ir plikti balsuoti tuos, kurie nėra suinteresuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gal galite pakomentuoti pasiūlymą? (Balsai salėje)

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, tarp komiteto argumentų yra įsivėlusi techninė klaida. Ten reikia skaityti žodį ne „pavaduotojas“, o „padėjėjas“. Ir dėl ankstesnio siūlymo taip pat. Atsiprašau kolegų J.Veselkos, L.Sabučio ir V.Žiemelio, taip pat ir kitų.

Tačiau esmė siūloma ta pati. Įsteigus naują Seimo Pirmininko, kuris pavaduotų Seimo Pirmininką pirmininkaudamas posėdžiui, padėjėjo pareigybę… Ten, kur kalbama apie pirmininkavimą, šiandien aiškiai pasakyta, kad tai atlieka Seimo Pirmininkas arba pavaduotojai. Argumentai tie patys – nėra teisinio reglamentavimo kituose straipsniuose, kuriuos, nustatant tų padėjėjų statusą, kas jie tokie ir kokios jų teisės ir pareigos, irgi automatiškai reikėtų keisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė, palaikanti pasiūlymą. Kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pažiūrėsite į pateiktą svarstymo komitete rezultatų suvestinę, ar bent vienam siūlymui yra pritarta? Aš nematau reikalo daugiau čia ką nors aiškinti. Yra mechaniškas pritarimas, balsavimas, nes kiekvienas komiteto narys, kuris balsavo, atstovauja savo frakcijai ir jau turi po pavaduotoją… arba turimą pavaduotoją. Nėra objektyvumo.

Seimas turėtų daryti pertrauką ir iš esmės pagalvoti dėl optimalaus vadovų skaičiaus. Juk mes galime ir 7, ir 8, tačiau Statute funkcijų nėra, o skaičius rašomas. Mes įrašėme, kad vienas – opozicijai, vienas – pozicijai, dar vienas – Europos reikalams, ketvirtas – Seimo Pirmininkas, o penktas – Seimo kancleris. Štai ir visa muzika. Seimo Pirmininko padėjėjai turėtų būti frakcijų seniūnai, turėtų pagal principą pirmininkauti posėdžiams, matyti, kas vyksta, pasiruošti ir paaiškinti dėl priimamų įstatymo turinio, esmės ir reikalingumo. Dabar priimame neregistruotas programas ir vėl forsuojame įstatymų leidybą. Iš esmės nėra jokios korekcijos, nėra atsakingų asmenų. Todėl, manau, kai yra daug auklių, vaikas – be galvos. Pritariu savo siūlymui, kviečiu Seimą vieningai balsuoti ir pajudėti.

Dėl Statuto, kad tarp argumentų neįrašė padėjėjo ar pavaduotojo, yra kita esmė. Seimo Pirmininko pavaduotojo ir padėjėjo kompetencija turi būti reglamentuota Statute, bet čia ateities dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad Seimo nariai turėtų gerbti ir savo, ir kito darbą. Mes nubalsavome, kad apie padėjėjus nekalbame, ir jų nėra, tai kam dar aitrinti situaciją ir aiškinti jų funkcijas ir visa kita. Jeigu jų nėra, vadinasi, nėra, dedame tašką. Man atrodo, kad Seimo nariai paprasčiausiai savo pataisas turėjo atsiimti. Jeigu jie neatsiėmė ir kalba, tai aš taip pat noriu jūsų paklausti, ar trys padėjėjai dirbs iš šventosios dvasios, jiems taip pat bus mokami atlyginimai? Tai ką, išlaidos yra kitokios? Gal pinigai kitokie? Jeigu jau mes taupome, tai taupykite, tai nerašykite tų padėjėjų. Jau sykį mes nubalsavome, tai dedame tašką. Aš siūlau, kad nereikėtų balsuoti, o teikėjai turėtų atsiimti savo pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant dėl kolegų pasiūlymų. Prašom balsuoti.

Už – 16, prieš – 25, susilaikė 42. Nepritarta pasiūlymui po balsavimo.

Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone Pirmininke. Aš atkreipiu dėmesį, kad pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę arba turime pratęsti laiką, arba baigtume posėdį, nes laikas baigėsi. Tas buvo numatyta 13.40 val.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar pritartumėte, kad baigtume šio klausimo svarstymą? Prašom. Kas už tai, kad pratęstume šio klausimo svarstymą ir jį baigti, prašom balsuoti.

Taip. Prašom kolegą Seimo narį E.Klumbį pateikti savo pasiūlymą.

E.KLUMBYS. Aš noriu, gerbiamasis pranešėjau, pasakyti, kad yra procedūra. Aš kalbėjau diskusijose, o dabar noriu pateikti. Prašau man tą leisti daryti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū…

E.KLUMBYS. Gerbiamieji tautos atstovai, mes jau antra valanda, man atrodo, čia mušamės, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių padidintume vienu. Aš dar kartą siūlau šį klausimą spręsti kardinaliai, kad ateityje nebūtų aistrų ir kad Seimo Pirmininko pavaduotojų būtų ne mažiau 20. Tada tikrai, patikėkite, bus patenkintos visos frakcijos ir dauguma Seimo narių. Kviečiu balsuoti už šį mano pasiūlymą, gana, manau, racionalų.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymui nori pritarti kolega V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu eitume tokiu keliu, t.y. tik didinti pavaduotojus ir stiprinti tokiu būdu valdančiąją koaliciją, tai E.Klumbys teisus. Kodėl reikia iki 6? Reikia iki 20, bus kur kas lengviau apsispręsti, o gal net iki 57, tokia berods dabar valdančioji yra. Tai padidinkime, ir viskas, ir klausimas išspręstas. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. A.Salamakinas – nuomonė prieš.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien rytiniame posėdyje J.Veselka pasakė, kiek kainuoja viena Seimo darbo minutė. Aš dabar žiūriu, kaip suolo draugas nedaužo E.Klumbiui į šoną už tokius anekdotinius siūlymus. Ko mes gaištame laiką? Egidijau, na, koks čia siūlymas – 11, 20 ar dar daugiau? Turėkime logikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji… J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes jeigu dėl vieno pavaduotojo sakome, kad labai išaugs išlaidos, tai su 20 pavaduotojų dauginkime iš 20 kartų. Taigi komitetas balsavo ir šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom apsispręsti balsuojant dėl kolegos E.Klumbio pasiūlymo. Prašom.

Už – 9, prieš – 35, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.

Kolegos R.Smetonos pasiūlymas. Prašom pateikti. Atsiprašau, dar kolega E.Klumbys ne visus pasiūlymus pateikė. Prašom.

E.KLUMBYS. Ačiū, kad suteikėte žodį tęsiniui. Antrasis mano pasiūlymas. Siūlau, kad Europos reikalų komiteto pirmininku būtų skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atstovaujantis Konservatorių partijai.

Aš manau, kad tai yra labai logiškas… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Taip, prašom.

E.KLUMBYS. Kaip tikrai mus…

PIRMININKAS. Kolega, reikia skubėti. Prašom.

E.KLUMBYS. …neįmanoma kalbėti, tai…

PIRMININKAS. Prašom skubėti pateikti. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Aš dar kartą kartoju. Siūlau žmogų, kuris atstovauja Konservatorių partijai, kaip pačiai teisingiausiai, pačiai geriausiai ir pačiai labiausiai nusipelniusiai, vadovauti šiam komitetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, prašom komentuoti.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tiek dėl 44¹ straipsnio 2 dalies dėl Europos reikalų komiteto pirmininko atstovavimo konkrečiai partijai, tiek dėl Etikos ir procedūrų komisijos irgi atstovavimo konkrečiai partijai, Statute, manau, negali būti nė kalbama. Ačiū kolegai E.Klumbiui, kad praskaidrina mūsų rutiną. Nepritarėme.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė už. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, manau, iš tikrųjų konservatoriai pasižymėjo tuo, net privertė socdemus skubėti į naują sąjungą, todėl negražu būtų, jeigu tam komitetui vadovautų kas nors kitas.

Gerbiamasis Klumby, man atrodo, kad jūs neteisingai nustatėte 8 pavaduotojus. Dabar Europos Sąjungoje yra 25 valstybės, todėl reikėtų kiekvienai valstybei atskirai turėti pavaduotoją. Kadangi 2007 m. priims Bulgariją ir Rumuniją, todėl 27. Aš siūlyčiau automatiškai pavaduotojų skaičių padidinti iki 27.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas – nuomonė prieš. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš suprantu humorą ir ironiją tol, kol tie dalykai vyksta už Seimo posėdžių salės, bet kai tie dalykai perkeliami į salę ir kolegos rimtai apie tai kalba, tai tiesiog nekultūringa.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji, balsavimu apsispręsti dėl E.Klumbio pasiūlymo. Prašom.

Už – 6, prieš – 32, susilaikė 30. Nepritarta. Prašom E.Klumbį pristatyti kitą savo pasiūlymą.

E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos nori!

PIRMININKAS. Prašom dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip aš suprantu pagal Statutą, jeigu mes svarstome įstatymo pataisas, o pataisų yra 4 straipsniai, tai pirmiausia pradedame nuo 1 straipsnio, apsvarstome visas pataisas tam straipsniui, paskui einame prie 2 straipsnio, prie 3 straipsnio ir t.t. Dabar mes svarstėme 3 straipsnį, paskui vėl 1 straipsnį, paskui einame prie 4, paskui vėl prie 2 straipsnio. Atsiprašau už tą žodį, aš jo nesakysiu, bet patys suprantate, kad taip dirbti tikrai nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, priėmimo stadijoje bus taip, kaip jūs siūlėte. Prašau kolegą E.Klumbį pristatyti kitą pataisą.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Etikos ir procedūrų komisija yra svarbi. Aš, dirbdamas Seime, susidūriau su keliais pirmininkais ir galiu pasakyti, kad kai vadovavo kolega A.Salamakinas, komisija dirbo labai gerai. Tačiau aš nedrįsau į Statuto projektą įrašyti, kad komisijos pirmininku būtų skiriamas A.Salamakinas. Aš parašiau, kad tai yra Socialdemokratų frakcijos narys, tikėdamas, kad ji visada deleguos A.Salamakiną. Tokia mano siūlymo esmė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė, kodėl, aš jau sakiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Aš atsiimu savo kandidatūrą, todėl siūlau nesvarstyti ir negaišti laiko toliau šiai…

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Aš tik galėčiau patvirtinti, kad gerbiamasis A.Salamakinas labai neblogai darbavosi būdamas šios komisijos pirmininku ir tikrai galėtų juo ir toliau būti. Čia nieko blogo, manau, nebūtų, nes žmogus gana objektyviai pirmininkavo, vedė posėdžius ir buvo gana ryžtingas. Todėl manau, kad pataisa yra logiška, nes neaišku, kas dabar taps pirmininku. Ar netaps kokia nors marionetė, kuri klausys kokių nors frakcijos vadovų ar dar kažkieno ir nesivadovaus nei įstatymais, nei sąžine? O ponas A.Salamakinas išties jau yra patikrintas ir mes juo pasitikime.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, nesityčiokime patys iš savęs. Šios komisijos pirmininku gali būti kiekvienas iš mūsų, tarp jų ir E.Klumbys, ir A.Salamakinas ar kitas, kuris nebus išrinktas Seimo Pirmininku ar pavaduotoju. Taigi nediskredituokime patys savęs ir galbūt pereikime prie rimtų svarstymų, o ne prie juokingų anekdotinių mūsų kolegos Egidijaus pamąstymų. Siūlau balsuoti prieš šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom balsuoti dėl E.Klumbio pasiūlymo.

Už – 3, prieš – 26, susilaikė 37. Nepritarta pasiūlymui.

Gerbiamieji, kiti kolegos pasiūlymai panašūs į tuos, dėl kurių jau balsavome.

J.SABATAUSKAS. Kadangi nepritarėme dėl 20 pavaduotojų, negalime balsuoti už 11 kitų pavaduotojų, nes…

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji, pereiname prie Seimo nario R.Smetonos pasiūlymų. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jau pajuokavome, dabar dirbkime, ir sparčiai. Jeigu sutiktume su Teisės ir teisėtvarkos komiteto paaiškinimu, kodėl reikia keisti dabartinę galiojančią redakciją, kai yra penki Seimo Pirmininko pavaduotojai… aš cituoju tą paaiškinimą. Keisti, nes ta esanti tvarka „neužtikrina tinkamo Seimo darbo organizavimo“. Štai kodėl, pasirodo, jau keliolika metų Seimo darbo organizavimas buvo netinkamas. Todėl, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų buvo ne šeši, o penki. Tuomet, žinoma su mano pataisa nereikėtų sutikti, bet aš manau, kad ir penki tikrai tinkamai užtikrina, ir užtenka penkių pavaduotojų. Todėl siūlau ir kviečiu pritarti mano siūlomai pataisai, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų turi būti ne daugiau kaip penki, t.y. paliekant esamą tvarką, ir šiek tiek redaguoju dabar esantį tekstą dėl to, kad ne mažiau kaip vienas iš jų (iš tų penkių) turi būti Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Nenustatant du, trys ar vienas, bet ne mažiau kaip vienas. O tuomet pagal situaciją spręstume kiekvieną kartą atskirai. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Kolega, prašom komentuoti.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė siūlymui.

R.SMETONA. Kodėl?

PIRMININKAS. Prašom, kolega A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš iš tikrųjų siūlyčiau įsiklausyti į kolegos R.Smetonos argumentus ir paskaityti komiteto argumentaciją. Labai keista, neva projektas keičiamas, nes neužtikrina tinkamo Seimo darbo organizavimo, bet jokių argumentų, kad turi būti šeši pavaduotojai. Šiandien pažiūrėkime funkcijas, net neišnaudoti yra keturi, gali būti penki. Taigi jokių argumentų, kad ir lėšos efektyviau gali būti panaudotos, ir funkcijos kitaip paskirstytos, ir darbas kitaip atliktas, jokių argumentų nėra ir iš tikrųjų kvepia labai aiškia konjunktūra. Nepaisant politinės demokratijos plėtros, ateities tikrai neturėtume taip blaškyti Statuto. Kur kas geriau išnaudoti tai, ką turime, ir nedaryti iš Statuto kažkokio laikino konjunktūrinio labai aukšto lygmens teisinio dokumento. Aš siūlyčiau palaikyti gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymą ir nedaryti sau gėdos.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek nesuprantu, kodėl penki, kodėl ne trys ir kodėl buvo atsisakyta. Buvo siūlyta ir 20, buvo siūlyta gal ir daugiau pavaduotojų. Ir kiek kalbėjo iš Seimo tribūnos Č.Juršėnas, niekaip manęs neįtikino. Galbūt skaičių penki reikėtų palaikyti tik dėl to, kad jis iš siūlomų yra mažiausias. Mažesnio niekas nesiūlė. Siūlė tik daugiau Seimo Pirmininko pavaduotojų. Bet, aš manau, būtų teisingiausia, kad gal tada, na, visų Seimo narių nepadarysime pavaduotojais, bet bent jau frakcijų seniūnus, nepamirštant ir Mišrios Seimo narių grupės, visus padaryti Seimo Pirmininko pavaduotojais ir tada būtų labai logiška – kiek yra frakcijų, kiek yra frakcijų seniūnų, kiekviena frakcija turi po Seimo Pirmininko pavaduotoją. Būtų tokia didesnė ir valdyba. Manau, kad Mišrioje grupėje gali būti koks nors pavaduotojas, jeigu dar bus… dar koks vienas pavaduotojas ir seniūnas galėtų turėti daugiau pavaduotojų. O atstovavimas būtų labai platus. Šiandien aš sakau prieš, bet dabar kalbėdamas manau, kad reikėtų palaikyti pono R.Smetonos pasiūlymą tik dėl to, kad niekas mažiau nesiūlė. Visi siūlė tik daugiau. Kadangi jis siūlė mažiausiai ir tai sudaro mažiausiai išlaidų, kalbėdamas apsigalvojau ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsuojant apsispręsti dėl R.Smetonos siūlymo.

Už – 21, prieš – 10, susilaikė 41. Siūlymui nepritarta.

Kadangi 2, 3, 4, 5 siūlymai yra nesusiję su teikiamu projektu, prašome pateikti šeštą siūlymą.

R.SMETONA. Ačiū. Vėl aš pradėsiu nuo komiteto argumentų. Pasiūlymų įgyvendinimą bus sunku užtikrinti. Žiūrime, ką bus sunku užtikrinti? Ką aš siūlau? Aš siūlau, kad iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką, siūlau – opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo valdančiajai frakcijai ar koalicijai nepriklausančių Seimo narių. Tai yra opozicijos atstovą. Kodėl bus sunku užtikrinti įgyvendinimą pirmininku skiriant opozicijos atstovą, o valdančiosios daugumos atstovą skiriant bus lengva įgyvendinti? Na, argumentas, atsiprašau, yra keistokas. Todėl aš tikrai siūlau pritarti mano pataisai, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas būtų opozicinės frakcijos ar koalicijos atstovas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Pasižiūrėkime dabar į Seimo sudėtį ir frakcijų skaičių, kiek yra opozicinių frakcijų koalicijų. Galima polemizuoti, kodėl viena frakcija, pasiskelbusi opozicine, nesudaro koalicijos su kita opozicine frakcija. Turbūt galima rasti paprastą atsakymą. Tarkim, kodėl jūsų frakcija nėra koalicijoje su opozicinėmis kitomis 2 ar 3 frakcijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš pačiai idėjai iš esmės pritariu, ir jinai, manau, bus įgyvendinta kitame Seimo statuto straipsnyje, bet tik reikėtų ne visai taip formuluoti, kaip siūlo ponas R.Smetona, kad tiktai opozicijos, kuriai priklauso daugiau kaip pusė, opozicinių Seimo narių atstovas galėtų užimti tas pareigas, nes tokia opozicinė koalicija Seime gali ir nesusidaryti. Opozicinės frakcijos išvis jokių koalicijų gali nesudarinėti, ir tada mes negalėsime įgyvendinti šitos nuostatos. Todėl, manau, reikėtų rašyti bendriau, kad opozicijos atstovui atitenka tos pareigos, bet, kaip minėjau, turi būti kitos Statuto pataisos ir dėl Audito komiteto pirmininko, ir dėl šio. Manau, kad tai ne šio projekto reikalas.

PIRMININKAS. Nuomonė už, kolega D.A.Barakauskas. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Siūlau pateiktam siūlymui pritarti. Nuoširdžiai prašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsuoti dėl kolegos R.Smetonos siūlymo. (Balsai salėje)

Už – 17, prieš – 11, susilaikė 39. Siūlymui nepritarta. Prašome kolegą R.Smetoną pateikti septintą siūlymą.

R.SMETONA. Apie tai jau buvo kalbėta, čia kartojasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl Seimo Europos reikalų komiteto siūlymo pritarta.

J.SABATAUSKAS. Atsižvelgta.

PIRMININKAS. Prašau? Atsižvelgta. Galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Nuomonė už, H.Žukauskas, prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke ir pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes sugaišome labai daug laiko. Aš ilgai nešnekėdamas siūlau balsuoti už ir pritarti šiam įstatymo projektui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nuomonė prieš, kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sudarinėjame įvairias Saulėlydžio komisijas ir taip toliau, vaizduojame tautai, kad mes labai rūpinamės valstybės resursais, kad kuo taupiau jie būtų panaudoti. Pasirodo, užtenka susitarti tarpusavyje užkulisiuose ir pavaduotojų skaičių galima didinti su sekretorėmis, mašinomis, biurais, užsienio išvykomis ir taip toliau. Man įdomus vienas dalykas, ar vis dėlto lietuvių tauta galų gale padarys tai, ką daro vengrai, kad visus tuos, kurie patyliukais skirstosi pinigus, vaizduoja, kad rūpinasi valstybe, šiek tiek „patarkuotų“. Kitaip išlaidų didėjimo valstybės valdymui mes niekaip nesustabdysime. Todėl tuos, kurie jaučia, kad atsako lietuvių tautai, o ne visagaliai tapo ir kaip nori valstybės pinigus gali švaistyti, prašyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome pritarti po svarstymo Statuto projektui. (Balsai salėje) Po svarstymo.

Už – 50, prieš – 10, susilaikė 10. Pritarta Statuto projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar mes kartu balsavome pritardami ir 3 straipsnio 2 daliai, kad visi sutinkame, jog privalomai esame įpareigoti ar kaip kitaip, pažeisdami Konstituciją, balsuoti už trečią kartą teikiamą būtinai už. Pone Pirmininke, šis balsavimas irgi yra antikonstitucinis. Jūs neturėjote teisės teikti mums balsuoti tokios redakcijos, tą aš jums sakiau šiandien mažiausiai tris kartus. Tai kas tada yra? Ką Teisės departamentas veikia? Ką mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas veikia ir kiek kartų reikės tą pačią elementarią tiesą sakyti, kad jūs išgirstumėte? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, buvo pasakyta, kad šis straipsnis bus taisomas, ir dabar aš noriu pasakyti… (Balsai salėje) 164 straipsnio 4 punktas: „Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka 155 straipsnio reikalavimai netaikomi, priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų pertraukos“. Todėl Statuto pataisos priėmimas bus po trijų valandų pertraukos, 17 valandą.

J.Sabatauskas, prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įsipareigoju padaryti korekcinę pataisą to straipsnio, dėl kurio mes čia su kolega S.Pečeliūnu polemizavome. Ačiū.

PIRMININKAS. (Balsai salėje) 17 valandą. Dabar dar patikslinu –17.10 valandą.

Gerbiamieji, skelbiama pertrauka. Atsiprašau, rytinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.