Devintasis
(213) posėdis
2006
m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, garbingieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 21 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Kaip buvo suplanuota ir Seimo patvirtinta, pirmoji posėdžio dalis – iškilmingoji – skirta didžiam valstybininkui prelatui Mykolui Krupavičiui, Mykolo Krupavičiaus atminimui. Bet aš labai atsiprašau garbingųjų svečių. Čia, Seime, buvo kai kurių įvykių, ir nei jūs manęs nesuprasit, nei kolegos Seimo nariai nesupras, jeigu aš nepranešiu kai kurių įvykių pasekmių. Pakartosiu: dabar turėtų būti iškilminga posėdžio dalis, bet kadangi Seime buvo labai svarbių siūlymų ir viskas baigėsi, tai dabar aš turiu pranešti slapto balsavimo rezultatus. Aš manau, garbingieji svečiai atleis, kad pirma informuojam apie kai kuriuos savo klausimus, o po to ir kiti dalykai.
Slapto balsavimo dėl V.Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų rezultatai
Taigi balsų skaičiavimo protokolas. „Dėl Viktoro Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų. Iš viso išduota biuletenių – 70, rasta biuletenių – 69, galiojančių biuletenių – 58, negaliojančių – 11. Už siūlymą atleisti iš pareigų V.Muntianą balsavo 36, neatleisti – 22. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas B.Bradauskas ir balsų skaičiavimo komisijos nariai, Vilnius, 2006 m. rugsėjo 21 diena.“
Šis rezultatas reiškia, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo Pirmininko V.Muntiano atleidimo iš pareigų“ nepriimtas. Klausimas baigtas. Ačiū. Galime ir paploti. Prašom. (Plojimai)
Lietuvos valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus atminimo paminėjimas
O dabar dėl… Prašom, kolegos, sėsti, dirbam toliau. O dabar dėl tos posėdžio dalies, kuri skirta Steigiamojo Seimo, Pirmojo, Antrojo, Trečiojo Seimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko, Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjo, Krikščionių demokratų sąjungos vadovo prelato Mykolo Krupavičiaus atminimui pagerbti.
Į posėdį atvyko Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento narių, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, kiti garbingi svečiai.
Pirmasis žodį tars Seimo Pirmininkas V.Muntianas. Prašom.
V.MUNTIANAS. Jūsų Eminencija Kardinole, mieli Mykolo Krupavičiaus giminaičiai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, svečiai, ponios ir ponai! Pirmosios Respublikos, arba tarpukario Lietuvos, metais mūsų krašto padangėje švytėjo ne viena ryški asmenybė. Laiko vyksmas, deja, nutolino jų šviesą. Tuo labiau kad mūsų valstybingumo istorija net penkiasdešimt metų tūnojo sustingus, kol tautos valia vėl buvo uždegtas Lietuvos valstybingumo fakelas.
Ši nepriklausomybės liepsna išpildė didžio lietuvio, patrioto, politiko ir visuomenininko, nacionalinės žemės reformos sumanytojo, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko, Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjo, prelato Mykolo Krupavičiaus valią – atkurti laisvą Lietuvą.
Sunku pervertinti Mykolo Krupavičiaus nuopelnus. Jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrėjų, tarpukario Seimo, nuo pat Steigiamojo, narys, gynė tautinius reikalus per pirmąją sovietų ir vokiečių okupaciją, pokario metais perėmė vadovavimą Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui.
Mykolo Krupavičiaus vardas labiausiai susijęs su sėkminga Pirmosios Respublikos žemės reforma. Ji suteikė palankias galimybes ūkininkauti ir lietuvius išgarsino kaip sumanius, veiklius ūkininkus. Ši reforma reikšmingai sumažino to meto politinę ir socialinę įtampą, padidino žemės ūkio gamybą ir jos eksportą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacijos kūrimas aukso raidėmis įrašė prelato vardą ir į išeivijos istoriją. Visas jo gyvenimas buvo skirtas lietuvių tautos gerovei.
Prelatas Mykolas Krupavičius sugrįžo į Lietuvą, į naujai atgimusį kraštą, sujungtą su Europa ir Amerika ekonominiais ir gynybiniais ryšiais. Mes galime didžiuotis daugeliu savo šalies pasiekimų, pasaulis mus vertina ir gerbia.
Nenutylime ir savo problemų – kalbame apie jas tiesiai ir atvirai, nes esame, kaip ir Mykolas Krupavičius, kartu ir idealistai, ir realistai. Laikomės nepriklausomos valstybės ir tautos suvereniteto idealų, pripažįstame realybės veikiamą sunkų šių idealų siekio kelią. Juo ėjome, einame ir eisime. Vienas kelrodžio šviesulių yra Mykolo Krupavičiaus gyvenimas. Jo pavyzdys yra sektinas visiems Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. (Plojimai) Kviečiu kalbėti žemės ūkio ministrę, Seimo narę K.D.Prunskienę. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Eminencija kardinole, gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, dalyvaujantys šiame iškilmingame Mykolo Krupavičiaus atminimo minėjime, vykstančiame Seime, svečiai! Aš, kaip Mykolo Krupavičiaus, šviesios atminties prelato, politiko, žemės ūkio ministro, pokario Lietuvos išeivijos aktyvaus veikėjo, žymaus žmogaus ir visais atžvilgiais patrioto, palaikų sugrąžinimo į Lietuvą organizacinio komiteto pirmininkė ir kartu žemės ūkio ministrė, norėčiau pirmiausia paskelbti (galbūt ne visiems tai yra žinoma), kad vakar vidurdienį Vilniaus oro uoste Mykolo Krupavičiaus palaikai buvo sugrąžinti, pargabenti lėktuvu. Ten susirinkę mūsų valstybės institucijų, Žemės ūkio, Krašto apsaugos ministerijų atstovai ir ypač gražus būrys kauniečių, krikščionių demokratų, kitų Lietuvos regionų atstovų, nusileidus lėktuvui, oro uoste pagerbėme šios šviesios asmenybės atminimą.
Šiandieną mes turime galimybę per trumpą valandą pakalbėti apie jo asmenybę, apie jo nuveiktus darbus mūsų valstybei, mūsų tautai ir Lietuvoje, ir išeivijoje, kur ne mažiau prasmingai veikė Lietuvos labui. Taip pat norėčiau priminti, jog šeštadienį 11 val. Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune bus aukojamos šventos Mišios ir bus iškilmingai perlaidojami palaikai šios bažnyčios šventoriuje.
Norėčiau pabrėžti M.Krupavičiaus veiklą bent dviem aspektais. Tai pirma, kaip žemės ūkio ministro, dėl mano dabartinių pareigų man tai labai svarbu. Prisimenu jo 120 metų minėjimą pernai Balbieriškyje, kur vyko konferencija ir turėjome progos apie tai plačiau pakalbėti, ir kartu paanalizuoti, kiek to meto žemės reforma teikia pamokų šių laikų žemės ūkio, kaimo plėtros reikalams tvarkyti. Manau, kad viena iš svarbiausių pamokų yra ta, kad žemės ūkyje ir kaime labai svarbu subalansuoti socialinę klausimo pusę su ūkine puse, nes jos yra neatskiriamai susijusios. Žemės reforma, išdalijant per 400 dvarų, tuo metu užtikrino daugybės ūkininkų, daugybės vidutinių, tebūnie ir smulkių ūkių, ypač šių dienų akimis žiūrint, gyvybingumą, žmonių pragyvenimo šaltinį ir suvaidino labai svarbų vaidmenį tikrai agrariniame krašte – Lietuvoje. Šiandieną kai kurie iš tų kertinių reformos punktų yra sunkiai pritaikomi, pats ūkio mastas, didelių ūkių dalijimas į mažus per reformą, per įstatymus… Tačiau pats principas – išsaugoti kaimą, išsaugoti ūkių, šeimų, gyvenančių kaime, gyvybingumą, perspektyvą ir kartu stiprinti kaimą kaip vertybę, tautinę vertybę, turint minty kaimo ir kitokią, ne tik ūkinę gamybinę funkciją, bet ir misiją dėl aplinkos, kraštovaizdžio, tautinės kultūros, jos paveldo puoselėjimo, yra nepaprastai svarbus. Dėl istorinės tiesos, kuri kartais praslysta pas mus, kad ir apie ką kalbėtume, ar apie nepriklausomybės žingsnius, ar pirmuosius mūsų nuveiktus darbus, ar kitomis temomis, derėtų pasakyti, kad tokios reformos niekada neįgyvendinamos vieno asmens. Taip, kaip ir idėjos išrutuliojimas, strategijos suformavimas. Taip ir tuomet prie M.Krupavičiaus, prie krikščionių demokratų pastangų reformuoti žemės ūkį labai konkrečiai prisidėjo daug žymių, istoriškai žymių valstiečių liaudininkų. Šių dviejų partijų pastangomis toje srityje buvo labai daug nuveikta. Manau, kad ir šiandien yra tokių realių galimybių visoms, neišskiriant nė vienos, Lietuvos partijoms, ypač tokiomis progomis kaip šiandien, konsoliduotis, galvoti apie mūsų valstybę, apie spręstinas problemas ir daryti gerus, prasmingus darbus šiandienai ir ateičiai.
Norėčiau dar pridurti, kad mes turbūt mažai kalbėjome ir minėdami 120-ąsias metines, ir šiandien galbūt ne tiek daug bus kalbama, dėl jo vaidmens kaip humanisto, kaip tikro valstybininko demokrato, kaip piliečio. Po pirmosios sovietinės okupacijos jis išvengė sunkių pasekmių, bet jam nepavyko to išvengti nacių okupacijos metais, kai jis pilietiškai kartu su buvusiu Prezidentu valstiečiu liaudininku Kaziu Griniumi, su profesoriumi Alekna pateikė vokiečiams protestą dėl žydų naikinimo, dėl Lietuvos nutautinimo grėsmių. Tai turėjo sunkių padarinių: tremtis, prarasta sveikata, o vėliau, žinoma, emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas, kur, pradėjęs veikti dar Vokietijoje kaip VLIK`o vadovas, jis tęsė savo darbą įvairiose lietuvybės, kultūros ir politinės minties srityse. Labai ačiū visiems.
Laukiame jūsų šeštadienį dar kartą atsisveikinti per perlaidojimo ceremoniją Kauno Prisikėlimo bažnyčioje, Mišiose, kurios vyks šventoriuje. Šeštadienį 11 valandą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. Kalbės Vilniaus arkivyskupas metropolitas Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Prašom.
A.J.BAČKIS. Seimo Pirmininke, gerbiamosios ir gerbiamieji. Praeities visuomenininkų, valstybės vyrų minėjimai prasmingi tokiu mastu, kokiu padeda suvokti mūsų pačių apleistus darbus ir prigesusį idealizmą. Mokytojo, kunigo, ministro, profesoriaus, politinio emigranto M.Krupavičiaus biografija žymi praėjusio amžiaus viešojo gyvenimo viršūnes. Ji yra ir vienas akivaizdžiausių liudijimų apie Bažnyčios, dvasininkijos pastangas kurti Lietuvoje krikščioniškais socialiniais principais grindžiamą visuomenę. Kitaip tariant, visuomenę, kuri remiasi ne tik teisėtumu, bet ir teisingumu, visuomenę, kurioje yra bendras gėris, rūpestis silpniausiais keliamas aukščiau grupinių, partinių ir ypač asmeninių interesų. Kaip tik asmeninių tikslų atsisakymas, nuolankus atsidavimas vyresnybės sprendimams palydėjo Dvasinės akademijos absolventą valstybininko keliu. Tas kelias vedė į Valstybės Tarybos talkininkus, partijos pirmininkus, Atkuriamojo Seimo lyderius ir Vyriausybės narius. Dar 1928 m., duodamas interviu „Rytui“, M.Krupavičius teigė: „Į politikos darbą įėjau ne tik be, bet ir prieš savo norą, pasiųstas vyskupo“. Episkopatui paraginus kunigus pasitraukti iš politinių postų, krikščionių demokratų vadovas tai nedelsiant padarė. Tokia laikysena buvo vienybės su Bažnyčia pagrindas. Vienybės, kuri leido M.Krupavičiui būti tikram dėl supratimo ir palaikymo imantis sudėtingų socialinių sprendimų. Vienybės, kuri neįsivaizduojama be deramo paklusnumo ir, matyt, todėl apleista mūsų dienų krikščionių politikų.
(…) dabartinių istorikų metodai duoda peno patiems įvairiausiems svarstymams apie M.Krupavičiaus įgyvendintą Lietuvos kaimo pertvarką, tačiau dėl to nenublanks jos pozityvi reikšmė. Krikščioniškai suvokdamas valstybinę veiklą kaip kolektyvo darbą, M.Krupavičius gynėsi, kad ne jis ar koks kitas pavienis asmuo yra žemės reformos architektas. Vis dėlto didžioji socialinė permaina buvo ir tyrinėtojų, ir visuomenės susieta su jo vardu. Asmeniškai M.Krupavičius, jį palaikę vyskupai Antanas Karosas bei Pranciškus Karevičius buvo skundžiami Apaštalų Sostui. Tačiau neįstengė įrodyti pasiremdami autoritetingais teologijos reikalais, kad Lietuvos žemės reforma moraliniu požiūriu nesikerta su Bažnyčios skelbiama nuosavybės samprata.
M.Krupavičiaus sumanymai greta socialinių, ekonominių, tautinių aspektų byloja apie vieną nuostatą, kurios stinga ir šiandieninei Lietuvos valdžiai, daugeliui žurnalistų ir pačiai visuomenei.
Žemės reformos planas išreiškė didelį pasitikėjimą savo tautos vaikais, jų darbštumu, jų gebėjimu prisiimti atsakomybę ir savarankiškai dirbti bei kurti net pradėjus nuo nulio. Atsiminimai, kaip prelatas M.Krupavičius vadovavo Žemės ūkio ministerijai, galėtų būti ir šiandien įteikiami pasiskaityti visiems skiriamiems ministrams, nes tai – puikus didelio pasitikėjimo pavaldiniais ir griežto principingumo derinys.
Su kaimo permainomis sietas viltis M.Krupavičius yra išreiškęs drąsiais vaizdais. „Svajojau, – rašė jis, – kaip iš tolo raudonuos lietuviškas kaimas.“ Tai buvo svajonė apie turtingas mūrines sodybas, gerokai besiskirianti nuo poezijos įtvirtintų šiaudais dengtų bakūžių vaizdo. Tai buvo modernaus nuo miesto gerovės neatsiliekančio kaimo vizija, kuri ir šiandien dar nėra tapusi tikrove.
Viena iš priežasčių – apeinamas M.Krupavičiaus diegtas krikščioniškasis nuosavybės supratimas, kad kas daugiau turi, tas privalo daugiau duoti, labiau prisidėti prie visuomenės gerovės.
Kai kalbame apie žemės reformą, paprastai minimi nepriklausomybės kovų savanoriai, bet M.Krupavičiaus projekte buvo numatyta, kad pirmieji pretendentai į sklypus bus bežemiai, kurių tėvų laukai buvo konfiskuoti dar po 1861 metų. Šiuo sprendimu jauna valstybė liudijo turinti gyvą istorinę atmintį. Tokios atminties šiandien kartais pristinga, kai vengiama atkurti, pavyzdžiui, religinių bendrijų teises, kurias atėmė visos ankstesnės antilietuviškos valdžios.
Istorinės atminties (…) politinio veikimo principų M.Krupavičius laikėsi ir išeivijoje, skausmingai, ne visada sėkmingai telkdamas išeivius į bendruomenę, į darbą pavergtos tėvynės labui. Kartais bemaž niūrus atkaklumas leido M.Krupavičiui formuluoti tokį uždavinį – neleisime bolševikų okupacijai įgyti įsisenėjimo teisę į mūsų tėvynę.
Kad ir kiek tęstųsi sovietų valdžia, ji netaps legitimi, jeigu tik bus nuosekliai ir garsiai vadinama tikruoju – okupacijos – vardu. Ir šiandien matome, kaip tenka grumtis su Rytų kaimynais dėl kai kurių tariamai įsisenėjusių teisių. Tai patvirtina, kokia pagrįsta buvo ilgamečio VLIK’o pirmininko pozicija.
Noriu pasidalyti dviem asmeninių prisiminimų apie M.Krupavičių nuotrupomis. Po kunigystės šventimo lankiausi Amerikoje. Ten su vienu kitu autoritetu tariausi, ar rinktis sielovados darbą lietuvių bendruomenėse, ar stoti į Šv.Sosto diplomatijos akademiją. Jau apsisprendęs ir grįžęs prie mokslų Romoje 1962 m. gruodį gavau prelato laišką, kurį drįsiu beveik visą pacituoti.
„Mielas brolau, po gero prasivėdinimo įvairiose valstybėse ir kontinentuose, vėl sėdai prie moksliškų galvosūkių. Iš savo praktikos žinau, kad po atostogų pirmomis dienomis knyga nelabai patrauklus dalykas, kol neišgaruoja atostoginės nuotaikos ir įspūdžiai. Lankydamas amerikonišką žemę, palikai gerų įspūdžių, pasirodei geru visuomenininku ir žodžio valdytoju. Bravo! Diplomatui tai pravers.
Sveikas pajėgus greitai ir sėkmingai baigti savo studijas, tapti nuncijum, o paskui nepriklausomos Lietuvos kardinolu.
Tepadeda tau Dievas. Tavo M.Krupavičius.“
Užuot sakęs, kad prelatas turėjo pranašystės dovaną, noriu atkreipti dėmesį į jam būdingą toliaregiškumą – tikro politiko gebėjimą matyti kelis žingsnius į priekį, kai daugeliui rūpėjo tik tos dienos reikalai, šiuo atveju sielovados padėtis išeivijoje. M.Krupavičius žvelgė į tolesnę ateitį. Jis skatino būti pasirengusiam veiklai laisvoje Lietuvoje, nes tokia istorine perspektyva nė akimirkos neabejojo.
Šį įsitikinimą, kaip ir kitas svarbiausias savo nuostatas, reiškė labai atvirai, aiškiai, tiesiai. Dar iš ankstyvos vaikystės iš M.Krupavičiaus pokalbių su mano tėveliais įstrigo status, sakyčiau, kapojantis jo kalbėjimo ir bendravimo būdas. Ne vienas, jį pažinojęs, mini kietą ir kampuotą charakterį, kuris stebėtinai derėjo su sugebėjimu vienyti, ieškoti bendro sprendimo, uždegti prasmingai veiklai. Tačiau M.Krupavičiaus statumas be išlygų atmesdavo kompromisus, kurie kirtosi su pamatiniais, krikščioniškaisiais principais. Tad ir atminkime jį kaip principingą jaunosios Lietuvos kūrėją. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame, eminencija. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sektoriaus vedėją istorikę Audronę Veilentienę. Prašom.
A.VEILENTIENĖ. Gerbiamieji šio iškilmingojo posėdžio dalyviai! Savo nedideliame pranešime pabandysiu atskleisti M.Krupavičiaus, valstybininko ir politiko, portretą.
Dar vaikystėje M.Krupavičių sužavėjo galingos nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija. Atsiminimuose jis rašė: „Viena kartą, kai buvau 8–9 metų vyras, motina mane pasiuntė pas eigulį totorių Jablonskį karvei šieno nupirkti žiemai. Jablonskis man pradėjo pasakoti apie Vytautą, koks jis buvo geras totoriams, koks jis buvo galingas ir kokia didelė jo laikais buvo Lietuva. Nukabinęs nuo sienos parodė man Vytauto Didžiojo paveikslą su apačioje lenkišku užrašu: „Vytautas Didysis – Lietuvos kunigaikštis“. Pamatęs Lietuvos karalių, kaip įgeltas, net neatsisveikinęs su Jablonskiu, šokau bėgti. Parbėgęs be dūšios namo papasakojau, jog mačiau Lietuvos karalių ir visa tai, ką buvau išgirdęs iš Jablonskio. Ant rytojaus apie tai sužinojo visi mano mokyklos draugai.
Jie tą žinią tuoj perdavė savo namiškiams. Jablonskio pasakojimu, tų mokinių tėvai ėjo pas jį to karaliaus pažiūrėti. Ir tai tamsiai ir juodai Lietuvai jos praeitis buvo lyg saldus sapnas. Bet kaip tą sapną paversti realybe, kokių priemonių imtis, niekas negalvojo ir nebuvo ką galvoti. Tik pirmoje pobaudžiavinės kartos… atsiradus iš kaimo išėjusiai patriotinei šviesuomenei, buvo suplanuotos priemonės kovai su pavergėju rusu ir pasiryžta daryti konkrečius žygius“.
Vienas iš tos kartos šviesuomenės atstovų buvo kunigas M.Krupavičius. Ne taip ilgai jam teko laukti, truputį daugiau kaip 20 metų, ir jo kartos atstovai pradėjo kovą su pavergėju.
1919 metais, būdamas 34 metų, jis išrenkamas Krikščionių demokratų partijos pirmininku. Jaunimui M.Krupavičius imponavo savo idealizmu, idėjų ir tikslų aiškumu, bekompromise kova siekiant atkurti demokratinę Lietuvos valstybę. Paprastu kaimietišku apdaru apsirengęs, visiškai nesirūpindamas savo išorine išvaizda, jis žavėjo žmones savo dvasine jėga, dinamizmu, pasitikėjimu lietuvių tautos galia atsikurti ir laisvai gyventi. Netgi tautininkų ideologas daktaras Bartuška savo knygoje „Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus keliais“ pripažino M.Krupavičiaus įtaką ir pasisekimą. Cituoju: „Tas iškalbingas jaunikaitis, žavįs minias savo energija ir sumanumu, galėjo nuvesti Lietuvos liaudį kad ir į pragarą, ji būtų žygiavusi drauge su juo“. M.Krupavičius, skatinamas stipraus atsakomybės ir pareigos jausmo, nuvedė lietuvių tautą į nepriklausomos demokratinės Lietuvos kūrimą. Sektinas pavyzdys jam buvo 1863 m. sukilimo vadas kunigas Antanas Mackevičius, kurį jis ne kartą minėjo savo raštuose. M.Krupavičių galima pavadinti kovojančiu kunigu. Pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, jis pats ėjo pas vokiečius ir supirkinėjo ginklus savanoriams, važinėjo po Lietuvą ragindamas vyrus ginti atsikuriančią valstybę. Jis ne tik ragino kitus, bet ir pats būdamas kunigas paėmė į rankas ginklą, kai Lietuvos nepriklausomybei grėsė ne tik išorės, bet ir vidaus priešų pavojus.
1919 m. vasarą jis įstojo į besikuriančią Lietuvos šaulių sąjungą. Jau susirinkus Steigiamajam Seimui, į Lietuvą nepaskelbusi karo veržėsi Lenkijos kariuomenė. Steigiamasis Seimas sukūrė Vyriausiąjį Lietuvos gelbėjimo komitetą, kurio pirmininku tapo Liaudininkų frakcijos lyderis Mykolas Šleževičius, o vicepirmininku – Mykolas Krupavičius. Opozicijoje buvę tautininkai Vyriausiąjį Lietuvos gelbėjimo komitetą vadino dviejų Mykolų komitetu. Komitetas nuveikė didžiulį darbą rinkdamas aukas kariuomenei, kviesdamas vyrus savanorius, sukeldamas visą tautą ginti Lietuvos nepriklausomybę. Pavojingu Lietuvai momentu M.Krupavičius ne kartą įrodė sugebėjimą suvienyti skirtingų partijų atstovus bendram darbui.
Mykolas Krupavičius buvo vienas iš žymiausių žemės reformos autorių. 1923 metais Prezidentas Aleksandras Stulginskis pasiūlė M.Krupavičiui tapti žemės ūkio ministru ir išsrėbti tą košę. M.Krupavičius ėmėsi atsakomybės, nors dvarų žemės dalijimas buvo labai rizikingas ir galėjo baigtis katastrofa. Net A.Stulginskis nesitikėjo, kad viskas baigsis gerai. Visi Lietuvos ekonomistai sakė, kad M.Krupavičius galutinai sugriaus karo nualintą Lietuvos ūkį, tačiau kunigas buvo ryžtingas ir pasitikėjo žmonių darbštumu ir išmintimi. M.Krupavičius su Prezidentu A.Stulginskiu slapta važiavo apžiūrėti naujakurių ūkių ir savo akimis matė, kad naujakuriai puikiai dirbo žemę ir pateisino ministro lūkesčius.
Prezidentui Antanui Smetonai paleidus Trečiąjį Seimą, 1927 metų birželio mėnesį M.Krupavičius, jausdamas atsakomybę, kad krikščionys demokratai perversmo dienomis padėjo įsitvirtinti nelegaliam tautininkų režimui, parašė laišką A.Smetonai kaltindamas jį Konstitucijos sulaužymu, katalikiškų organizacijų naikinimu, žemės reformos stabdymu. Laiške jis reikalavo laikytis Konstitucijos ir sušaukti naują Seimą. Tačiau A.Smetona buvo priešingas parlamentinei santvarkai, todėl buvusius demokratinių partijų lyderius nušalino nuo valstybinės ir politinės veiklos. M.Krupavičiui ir A.Stulginskiui buvo pasiūlyta dirbti Lietuvos pasiuntiniais užsienyje, tačiau jie nesutiko ir buvo priversti gyventi provincijoje. M.Krupavičius nuolat buvo sekamas policijos, jam nebuvo leidžiama viešai kalbėti. Tačiau krikščionių demokratų lyderiai išliko principingi iki pat 1940 metų. Seimo Pirmininkas A.Stulginskis ir vicepirmininkas M.Krupavičius periodiškai kreipdavosi į Prezidentą ir Ministrą Pirmininką reikalaudami surengti demokratinius rinkimus.
1938 m. kovo mėnesį Lietuvos Vyriausybei nuolankiai priėmus Lenkijos ultimatumą buvę prezidentai ir ministrai, tarp jų ir M.Krupavičius, išplatino atsišaukimą tautai ir Vyriausybei, kuriame skatino atsistatydinti tautininkų Vyriausybę ir sudaryti naują Vyriausybę plačios koalicijos pagrindais, grąžinti demokratinę santvarką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. liepos mėnesį buvo suimta nemažai buvusių valstybės veikėjų. Tuo metu M.Krupavičius sulaukė keisto anoniminio skambučio iš Kauno. Jis buvo kviečiamas kuo greičiau atvykti į laikinąją sostinę. Jis nusprendė vykti. Gatvėje sutiko Liudą Girą, kuris jį užkalbino žodžiais: „Sveikas, Mykolai, tu dar laisvas?“ M.Krupavičius atvirai išvadino jį išdaviku ir palinkėjo kuo greičiau grįžti į lietuviškąjį kelią. Norėdamas išlaisvinti suimtuosius, M.Krupavičius iš pradžių nuvažiavo į Vilnių pas Karolį Didžiulį-Grosmaną, o vėliau į Kauną pas vidaus reikalų ministrą Mečį Gedvilą bei Justą Paleckį. Paleckio jis nebuvo priimtas. M.Krupavičius prašė paleisti suimtuosius, tačiau jo prašymas nebuvo išgirstas.
Vėliau pavestas vyskupų M.Krupavičius savo vardu parašė memorandumą sovietinės valdžios atstovams, kuriame, remdamasis bolševikų ideologija, stengėsi apginti Bažnyčią nuo persekiojimo. Dėl to juo susidomėjo NKVD ir M.Krupavičius buvo priverstas slapstytis.
Išvengęs sovietų represijų, M.Krupavičius sulaukė vokiečių okupacijos. 1942 m. lapkričio 9 d. jis kartu su Kaziu Griniumi ir Jonu Aleksa parašė memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Adrianui fon Rentelnui, kuriame buvę valstybės veikėjai drąsiai pasisakė prieš Lietuvos kolonizaciją ir žydų žudymą, tuo nustebindami netgi užsienio žurnalistus. M.Krupavičius ir J.Aleksa buvo suimti gestapo ir pasodinti į (…) kalėjimą, vėliau – į Tilžės kalėjimą. Tačiau dingus byloms buvo laikomi tik namų arešte. Vėliau M.Krupavičius buvo internuotas Regensburgo basųjų karmelitų vienuolyne.
1944 metais iš ten jis išsilaisvino ir buvo išrinktas Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininku. M.Krupavičius vėl sugebėjo suvienyti išeivijos lietuvius kovoti už Lietuvos laisvę. „Varpo“ laikraštis 1971 m. nekrologe, skirtame M.Krupavičiui, rašė: „Retame nepriklausomos Lietuvos gyvenime svarbų vaidmenį turėjusiame asmenyje taip darniai jungėsi intelektas, praktiško darbo gabumai ir idealizmas. Lietuvai lemiamą valandą, kai 1940 m. birželio 14 d. buvo gautas Maskvos ultimatumas kapituliuoti, jis neturėjo balso, bet jeigu tada kas būtų jo atsiklausęs, atsakymas greičiausiai būtų – kova“.
Mūsų himne yra žodžiai: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Tad semkimės iš kunigo M.Krupavičiaus ne tik stiprybės, bet ir drąsos, meilės Tėvynei, idealizmo, pareigos ir atsidavimo savo tautai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių visuomeninio komiteto prelato M.Krupavičiaus palaikams pervežti į Lietuvą pirmininką Praną Povilaitį. Prašom.
P.POVILAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šios didžiosios Lietuvos debatų institucijos nariai, garbingieji ir mielieji svečiai! Kunigas Mykolas Krupavičius, 1943 metais įkalintas Tilžės kalėjime, rašo laišką savo sesutei į Lietuvą: „Jei Dievas panorėtų šią mano kelionę nutraukti, labai norėčiau, kad mano palaikai atsigultų lietuviškoje žemelėje. Lietuvai atidaviau savo sielą, širdį, sveikatą, jai norėčiau atiduoti ir savo kūną“.
Savo darbais, savo gyvenimu jis paliko mums visiems turtingą, skatinantį palikimą įvairiose gyvenimo srityse. Savo pasaulėžiūra ir įsitikinimais buvo krikščionis demokratas. Turbūt neklysiu teigdamas, kad Lietuva atgavusi nepriklausomybę 1918 metais buvo vienintelė valstybė, kurios gyvenimas po 120 metų okupacijos buvo atkurtas pagal krikščioniškosios demokratijos principus ir reikalavimus. Ir už tai yra atsakingas M.Krupavičius. Tai liudija 1922 m. Konstitucija, švietimo, auklėjimo, kultūros, krašto apsaugos, visuomeninio gyvenimo politika.
Prelatas mylėjo kiekvieną lietuvį ir kiekvieną dorą Lietuvos pilietį. Ypač tuos, kurie prisidėjo prie Lietuvos gerovės. Mums nuolat skelbė, kad turime būti draugiški, nuolaidūs ir tiems, kurių valstybės vizija kitokia negu mūsų, nes ir jie savo Tėvynę myli mažiau negu mes. Už savo gerai apsvarstytas idėjas M.Krupavičius kovojo labai drąsiai ir energingai, net tarp savųjų, jeigu nepavykdavo įgyvendinti kai kurių planų, ramiai priimdavo daugumos nutarimus ir už priimtus nutarimus kovojo su atsidavimu, kaip už savo. Jis sakydavo, kad be susiklausymo negali klestėti nei Seimas, nei organizacija, nei valstybė. Lietuvos vėliava, kuria papuoštas prelato karstas, yra ta pati, kuri dengė jo grabą laidotuvių metu 1970 metais. Ji išsaugota iki šių dienų, perduota, kai keitėsi krikščionių demokratų vadovybė, išrinktiems nariams.
Vienas Lietuvos išeivijos rašytojas – Antanas Vaičiulaitis savo prisiminimuose rašo: „Gyvenimo keliuose sutikau ir tuos vyrus, kurių vardai įrašyti knygose ir istorijos lapuose. Jei man reikėtų tarti, kurie paliko didingiausią įspūdį, paminėčiau tris: Joną Jablonskį, Vincą Krėvę ir Mykolą Krupavičių. Jie man vaidenas kaip monumentai, kaip įstatymų leidėjai, didieji kūrėjai, vienas – kalbos, antras – literatūros, trečias – nepriklausomos Lietuvos“. 1875 m. vyskupas Motiejus Valančius savo testamente štai ką kalba: „Norėčiau ir numiręs būti jums naudingas, ir būsiu, jeigu skaitydami tą raštą išlaikysite mano perspėjimus“. Po 100 metų M.Krupavičius savo paliktame testamente kalba panašiai: „Kiekvienose Šventose Mišiose prašau Dievą Tėvynės laivės ir pasilikti lietuviams tvirtais, ištvermingais, kovingais patriotais, o katalikams – katalikais. To maldausiu Dievo ir šioje vietoje, kurią man paskirs Dangiškasis Teisėjas. Ypač karštai maldausiu Dievą, kad jis padėtų išaugti jaunimui sąmoningais ir kovingais lietuviais patriotais“.
Po 36 metų poilsio Šventojo Kazimiero kapinėse, Čikagoje, prelatas M.Krupavičius pagaliau sugrįžo į tą jo numylėtą lietuvišką žemelę. Savo testamente prašė užberti jo akis ir krūtinę lietuviška žemele. Dabar jau ramiai atsiguls šioje žemėje, už kurią kovojo visą gyvenimą, ir lietuviška žemelė jau apsaugos ir apdengs ne tik jo akis ir krūtinę, bet ir visą kūną. M.Krupavičiaus darbai, M.Krupavičiaus mintys, M.Krupavičiaus meilė Lietuvai ir žmogui teuždega mus visus ir paskatina mus dideliems žygiams ir darbams. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti prelato M.Krupavičiaus dukterėčią mokytoją Genovaitę Jarumbavičiūtę. Prašom, ponia. (Plojimai) Šiek tiek artėliau mikrofono. Prašom.
G.JARUMBAVIČIŪTĖ. Jūsų Eminencija ir visi čia susirinkusieji gerbiami mielieji! Aš savo dėdę prisimenu nuo tada, kai jis buvo Kalvarijos klebonas. Aš tada buvau dar visai mažutė, tik lankiau mokyklą. Mano mamytė Veronika buvo jojo sesuo, vadinasi, aš esu jo seserėčia. Tėvelio brolius vadindavome dėde Kazimieru, dėde Juozuku, o mamytė turėjo tiktai vieną brolį, todėl mes jį vadinome tiesiog dėde. Bet tai tardavome visada su didele meile ir pagarba.
Mamytė kartais leisdavo man nuvažiuoti į Kalvariją kelioms dienoms. Mane nepaprastai žavėjo ir traukė dėdės knygos, jų buvo daug daugiau negu mūsų namuose, nors mūsų šeima buvo mokytojų. Svarbiausia, kad dėdė, kai aš grįždavau, ruošdavausi važiuoti namo, sakydavo, kad galiu pasiimti kokią nors knygą ir parsivežti. Mane, kaip mažą vaiką, žinote, kas patraukė, Nikolajaus Gogolio „Baubas“, nes buvo labai gražūs spalvoti viršeliai. Prisimenu kaip dabar, kai dėdė pasakė: „Gal pasirink kitą knygą?“ Aš tada sutrikau, žinau, kad reikia klausyti vyresniųjų, tėvelių ir dėdės, bet aš tiek norėjau tos knygos, kad aš pagalvojau ir pasakiau: „Dėde, jeigu galima, aš labai norėčiau šitos knygos“. Jis kažkaip lyg ir šyptelėjo, ir pasakė: „Gerai, pasiimk.“ Jūs įsivaizduojate, kas buvo, kai aš parvažiavau namo – aš, tada antro skyriaus mokinukė, paėmiau skaityti N.Gogolio „Baubą“. Aš ten nieko nesupratau, bet aš tada labai gerai supratau, kad mums, mažiems ir jauniems, reikia labai klausyti vyresniųjų, tėvelių ir ypač tokio dėdės, kokį aš turėjau.
Vėliau jis visada beveik sakydavo, pasiimk, ką nori. Tada aš pagalvojau, kaip aš noriu turėti tuos du paveikslus, tokius labai gražius, Jėzaus ir Švenčiausiosios Marijos. Tai buvo šilkografijos darbai. Kaip paprašiau, net nustebau, iš karto pasakė: „Gerai, vežkis.“ Man net atrodė, jis buvo patenkintas, kad aš imu ne knygą, o aš imu religinio turinio paveikslą. Todėl vėliau aš gavau ir, Jėzaus, nešančio savo kryžių, skulptūrėlę, mano sesutei dovanojo „Vargo mokyklos“ originalą. Taigi mums atiteko iš dėdės kai kurie labai geri darbai, kurie vis dėlto mums visiems, visai šeimai ir mūsų aplinkiniams, darė labai gerą įtaką.
Vėliau, aš jį pažinojau giliau, kai jisai… Čia prieš mane kalbėję labai gražiai kalbėjo. Aš labai gėrėjausi jūsų kalbomis, kad aš negaliu, aš labai džiaugiuosi, atleiskite man. Aš turėjau pasirašyti, aš jums pasakysiu atvirai, bet kai vakar dėdę parvežė ir kai aš pamačiau, kad jis jau yra čia, Lietuvoje, man niekas neišėjo. Todėl atleiskite, kad aš jums kalbu. Gal, kai jau reikės baigti, tai pasakykite.
Dabar taip. Žodžiu, po memorandumo sovietmečiu kurį laiką dėdei dar viskas gerai buvo, bet paskui jis jau turėjo slapstytis. Žinau, kad mane surengė tėveliai ir su juo išleido vasaroti atseit į Birštoną. Aš tada pirmą kartą pamačiau savo dėdę civiliais drabužiais, nes jis visą laiką nešiojo sutaną. Sutaną, beje, jis nešėsi ir iš Voronežo, kai jis bolševikų buvo pasmerktas mirti, kai jis užsiaugino barzdą, dėl to jam, kaip kunigui, buvo leista barzdą nešioti, tai jis tada ryšulėlyje nešė sutaną. Man tas nepaprastą įspūdį darė. Aš pagalvojau, štai, kaip kunigas, toks pavojus, gali atpažinti, o jis nešasi tą ryšulėlį. Jūs gal daug kas žinote, bet gal čia yra daug jaunų žmonių, kurie nežino, kaip buvo. Taigi, kai jį pakratė iš Voronežo grįžtantį į Lietuvą, pažiūrėjo ryšulėlį – eina kareivis, (…), pasas toks buvo kareivio, turįs žmoną Lietuvoje ir šešis vaikus (tai jau labai gražiai užtušuoja) ir nešasi sutaną. Tai sako: „Iš popo nudžiovei?“ Jis sutiko, tegul būna iš pono nudžioviau, bet kai kitą kartą jau paklausė, tada jis pasakė, žinote, jam reikėjo vadinti kareivį, kad bobai bus sijonas. Taip jisai į Lietuvą 1918 metais, tada, kai jau buvo Nepriklausomybės Aktas paskelbtas, atvyko, bet dar ir vokiečiai nebuvo pripažinę, dar reikėjo darbo, kad Lietuva būtų įteisinta kaip nepriklausoma valstybė. Jam tada buvo labai gerai ta sutana, jis su ja ėjo per Lietuvą. Aš lyg ir prisimenu, sakė, apie trečdalį Lietuvos apkeliavo norėdamas, kad žemės reforma būtų įvykdyta, kad Steigiamasis Seimas būtų. Ką jis su ta sutana darė? Plyšo, jis neturi ką daryti, tai jis ją karpė. Apkarpė vieną kartą, kitą, šitą aš atsimenu, jis pats man sakė. Kada jau sutana pasidarė iki kelių, tai tada ji sakė, kad jis yra komunistas, žodžiu, apsimetęs kunigu. Atsiprašau, gal jūs kai kurie ir žinojote. Kadangi man sakė, kad man reikia papasakoti, kokie mano įspūdžiai, kokį aš dėdę pažinojau, tai tokias smulkmenas ir pasakoju.
Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti. Vasarojant, kai mudu buvome kartu, aš turėjau išmokti rusų kalbos, reikėjo, prasidėjo sovietmetis. Ir man reikėjo išmokti, tai pasakė vyriausioji mano sesutė, po 30 rusiškų žodžių. Dėdė manęs niekada neklausinėjo, nes ir mūsų namuose niekad neklausinėdavo, sakė, tavo reikalas, kaip tu mokaisi. Stengėmės padaryti, kaip galime. O vieną kartą dėdė įeina į kambarį ir sako: Genute, duok, aš pažiūrėsiu, kaip tu išmokai šios dienos užduotį. Aš nesutrikau, nes aš, kiek galėjau, mokiausi gerai ir buvau tikra, kad aš viską moku. Tikrina, tikrina: „Možet bytj“. O aš nežinau, ką reiškia. Sutrikau labai. Dėdė manęs nebarė, tik pažiūrėjo į mane savo juodom giliom akim su priekaištu. Man atrodė, kad tos jo akys kalbėjo, kaip tu gali neatlikti savo pareigos. Gyvenime reikia atlikti pareigas kaip gali geriausiai, kaip tavo jėgos leidžia. Aš pagalvojau, taip, kaip jis. Nuo tada, manau, tas bruožas manyje pagilėjo.
Susirašinėjimas. Kai sėdėjo Tilžės kalėjime, tai ačiū jums, jūs jau pasakėte, mano mamytei rašydavo laiškus. Aš jums galiu parodyti kaip dokumentą. Čia, žinoma, atšviesta, nes to laiško originalą aš išlaikiau ir atidaviau gerbiamajam arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Yra tik nuorašas, bet jis rašytas dėdės ranka. Ir kas būdinga, kur jis sakė, „Lietuvai atidaviau sielą, širdį, darbą, norėčiau, kad bedvasis kūnas ilsėtųsi lietuviškoje žemelėje“. Ir apačioje parašas tikras, pasirašė „kunigas M.Krupavičius“. Mes tada labai stebėjomės, kodėl dėdė taip pasirašo, jis visada rašydavosi arba „dėdė“, arba kartais mamytei rašydavo „Mikas“, „Mykolas“, bet daugiausia „dėdė“. Ir dabar, po daugelio metų, aš supratau, kad čia buvo kaip testamentas. Šitas lapelis, turbūt ir jūs, gerbiamasis Pranai Povilaiti, pripažįstate, kad tai buvo irgi akstinas, kad jis tada norėjo ir sakė, kad jis ilsėtųsi lietuviškoje žemelėje. O aš tada suvokiau ir supratau, man buvo labai smagu, kai aš vėliau, jau po dėdės mirties, gavau knygą „Dievui ir tautai“, kurioje buvo Amerikos lietuviai, Valiūnas, kuris prie jo karsto pasakė, kad mes tikimės, ateis diena, kada galėsime jo kūną parvežti į taip mylimą jo tėvynę Lietuvą.
Štai šitie du raštai taip ir susidarė, kad nors visokių kliūčių ir buvo, Krikščionys demokratai seniai norėjo, kai tik buvo nepriklausomybė, bažnyčia norėjo parsivežti. Ir aš galvojau, kad Krikščionys demokratai sudės po litą ar po du, ar po penkis. Ir Amerikos lietuviai sakė, kad jau parveš iki Lietuvos, o čia jie, Krikščionys demokratai, kurios partijos lyderis jis buvo, ir bažnyčia palaidos. Tai bus nedaug lėšų, dėdė buvo labai taupus. Sau kiek galėjo, minimumą, tik tiek pasilikdavo. O šiaip viskas buvo žmonėms, Lietuvai ir labai reikėjo taupyti. Todėl ilgai nesikreipėme į Vyriausybę. Paskui, vėliau. Tarp kitko, noriu pasakyti, nes dabar spaudoje būna tokių visokių, kaip sako, o aš vis dėlto esu liudininkė, kaip buvo, nes buvo tada taip. Kada aš… Jau aš turiu baigt.
PIRMININKAS. Prašom. Tikrai įdomiai kalbate.
G.JARUMBAVIČIŪTĖ. Negaliu, Seimo laikas ribotas. Matote, sakiau, kad gerai nepavyks. Vis tiek dabar jau turiu baigti.
Išėjo taip. Vienu tarpu Amerikos lietuviai, sakė, neatiduoda, nes Krikščionių demokratų partija suskaldyta, suskilusi, nėra kam atiduoti, nebus kas čia gauna, o jie nori, kad būtų iškilmingai padaryti, kaip jis vertas. Paskui taip jau susiklostė, kad reikėjo man, kaip giminaitei, kreiptis, kad jį… Amerikos lietuviai duotų, tai aš tada pagalvojau, kaip dabar man rašyti – Vyriausybei, A.M.Brazauskui ar dar kur. Ne, galvojau, dėdė buvo žemės ūkio ministras, tai aš ir kreipsiuosi į Žemės ūkio ministeriją. Aš tada gerai neatsimenu, kas tada buvo ministras, bet tik parašiau, kad prašau patarpininkauti parvežant M.Krupavičiaus palaikus. Viskas.
Tai dabar gal žinote, juk kartais ir jums reikia daug žinoti, ko nežinote. Čia kalba ir taip, ir taip, kaltina Žemės ūkio ministeriją, kaltina Krikščionis demokratus, o čia juk nėra ką kaltinti. Taip susidėjo aplinkybės, kad reikėjo man, tam mažam sraigteliui, seserytei, parašyti. Matote, kaip kartais išeina viskas į gera.
Dėdės palaikai jau Lietuvoje, aš pati mačiau, lėktuvas leidosi, paskui jį vežė. Man taip norėjosi apkabinti jo karstą. 1970 m., kai jis mirė, tai buvo liūdnos dienos. Tėtukas slapta pasiklausė „Amerikos balso“ ir mes sužinojome, kad jis mirė. Jo parvežti negali, juk jis taip norėjo čia būti. Kiek metų reikėjo laukti. Vis dėlto atėjo laikas, ir jo palaikai parvežti. Ačiū jums, ačiū visiems, kurie visą laiką norėjot, ir Krikščionių demokratų partijai, visiems visiems. Jis yra čia. Ir aš manau, kad jo sugrįžimas, kada tokiu sunkiu laiku Lietuvai jis sugrįžta, turbūt irgi kažkas reikšmingo.
Dar norėčiau pasakyti, kad dėdė visada darė tai, kas reikia, kas būtinai reikia. Ir mums visiems labai reikia, jeigu ir sunku, jeigu atrodo, kad mes negalime daryti. Bet jeigu kiti nedaro, tai žinok, daryk, norėk padaryti, ir Dievas padės, ir padarysi, ir Lietuvai bus geriau, ir žmonėms bus geriau. Juk jo gyvenimas buvo paskirtas Dievui, žmonėms, Lietuvai. Todėl aš manau, kad tikrai gerai jis pasirinko savo credo: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą kaip pats save, o tėvynę už save labiau“. Kai aš būnu su mokiniais, išdrįstu paprašyti, kad pakartotų šitą credo, kad giliau įstrigtų. Aš negaliu prašyti jūsų, kad jūs taip padarytumėte, bet gal aš kartosiu, kurie galite, pasakykite: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą kaip pats save, o tėvynę už save labiau“. Juk visa tai jums priimtina. Ir kartais, kai būna kažkas, kas padės – mylėk artimą kaip pats save, o tėvynę už save labiau. Atleiskit.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums už nuoširdų pasakojimą. (Plojimai) Dar kartą ačiū jums. (Plojimai)
Kviečiu kalbėti Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Valentiną Stundį. Prašom.
V.STUNDIS. Jūsų Eminencija, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji iškilmingo posėdžio dalyviai! Į tėvynę sugrįžo epochinė mūsų valstybės figūra, vienas iš jos didžiavyrių – prelatas Mykolas Krupavičius, krikščionių demokratų patriarchas, garsus valstybininkas. Jo aktyvios visuomeninės ir politinės veiklos, trukusios daugiau kaip 60 metų, tikslas buvo nepailstama tarnystė Lietuvai. Tai žmogus, kurio gyvenimo kelias yra mūsų tautos lemties, jos kovų ir vilčių atspindys XX amžiuje. Išaugintas IX amžiaus tautinio atgimimo idealų, brandintas krikščionybės mokymo, jis sėkmingai dalyvavo įgyvendinant didžiausią savo gyvenimo ir mūsų valstybės projektą – nepriklausomos valstybės sukūrimą. Jam buvo lemta išgyventi tėvynėje ir okupacijos… Jam buvo lemta išgyventi nepriklausomybės atkūrimo rūpesčius, patirti tautos laisvės džiaugsmą, demokratijos grimasas savo tėvynėje ir okupacijos tamsumas, tačiau jis visada liko taurus ir ištikimas tautos sūnus, atkakliai gynęs lietuvybės ir krikščioniškosios demokratijos vertybes mūsų politikoje, nepailstamai egzilyje organizavęs kovą už Lietuvos laisvės bylą ir istorinį teisingumą, vienijęs išeiviją.
Tiksliausiai M.Krupavičiaus vaidmenį valstybės istorijoje yra apibūdinęs profesorius Edvardas Gudavičius: „Jis mūsų istorijoje yra tokio masto asmenybė, kurią reikėtų gretinti su Vytautu Didžiuoju“.
Į XXI amžiaus nepriklausomą tėvynę sugrįžta tas politikas, be kurio veiklos neįsivaizduojamas XX amžiaus Lietuvos valstybės kūrimas, lėmęs tautos atsparumą visoms XX amžiaus okupacijoms ir negandoms, uždegęs negęstančią laisvės viltį. Jis, jo autoriteto galia neabejotinai veikė mus ir tada, kai stovėjome Baltijos kelyje ar su jauduliu Kovo 11-osios išvakarėse laukėme lemtingo apsisprendimo ir jo gintų idealų įgyvendinimo. Mūsų tėvų ir senelių kartai jis – Krupavičius – pirmiausia yra žemės reformos autorius, tačiau, kaip minėjo Eminencija, jis kukliai pasakęs, kad reformos autorius yra kolektyvas, tai yra visa Lietuva, žemės reforma – vox populi, tautos lūkesčiai, politikos prioritetų diktatorius, jeigu politikų klausa yra gera, jeigu politika suvokiama kaip tarnystė žmonėms.
Kuo labiau giliniesi į šio veikėjo darbus, tuo įtikinamiau supranti, kad jis iš tiesų yra ryškiausias mūsų tautos socialreformatorius, pakeitęs tautos veidą, jos santykį su valstybe. Žemės reforma nebuvo tik jos padalijimas. Tai platus, įvairiapusis, daugialypis veiksmas. Tokia politika lėmė, kad Lietuvoje intensyviai formavosi nauja ūkininkavimo tradicija, grindžiama privačia nuosavybe, kūrėsi šeimos ūkiai, vyravo efektyvesnis savininko darbas, mažėjo socialinė diferenciacija, greitai formavosi stiprus vidurinysis visuomenės sluoksnis. Vergo, samdinio laikyseną pakeitė žmonių aktyvumas, tvirtas pilietiškumas, pasitikėjimas savo valstybe. Todėl M.Krupavičius pelnytai laikytinas vienu iš ryškiausių modernios, vakarietiškos mūsų valstybės kūrėjų, visuomenės pažangos iniciatorių. Reforma padarė esminį postūmį agrarinio krašto vystymuisi ir modernėjimui.
Man M.Krupavičius greta kitų įvairių politinių srovių atstovų, nepriklausomos valstybės kūrėjų yra politiko valstybininko etalonas, kuriame dera gilus teorinis pasirengimas, praktinis veiklumas, patriotizmas ir moralinis švarumas – veiksniai, lėmę politiko autoriteto populiarumą. Pašauktasis politikas, charizmatinis lyderis – tokį jį mena amžininkai.
Nepaneigiama ir tai, kad M.Krupavičius buvo ir yra vienas iš ryškiausių Krikščionių demokratų partijos organizatorių XX amžiaus pradžios Lietuvoje ir jos įtakingiausių vedlių, partijos, kuri, turėdama Seime daugumą, iki 1926 metų buvo atsakinga už valstybingumo įtvirtinimą. Liaudininkas Kazys Grinius, 1926 metais perimdamas iš Aleksandro Stulginskio Prezidento pareigas, pripažins: „Lietuvos garbė yra pakelta pasaulio akyse“. Praėjusių šešerių metų Lietuvos Respublikos gyvenimo išdavomis daugeliu atvejų galima pasidžiaugti.
M.Krupavičius – nuoseklus krikščioniškosios demokratijos ideologas ir praktikas Lietuvoje, puikiai jautęs tautos lūkesčius, drąsus ir veržlus, kai reikia, radikalus ar pripažįstantis daugumos pasirinkimą. Jau Čikagoje 1961 metais jis apibendrins savo politikos sampratą (cituoju): „Politika yra kažkas šventa, politika yra rūpinimasis kitais ir rūpinimasis visuma. Politika nėra pirmaeilis rūpinimasis savo paties gerove, bet bendruoju gėriu“. 1922 metais rašytame straipsnyje „Demokratybės mokymas“ M.Krupavičius labai aiškiai dėsto krikščioniškosios socialinės etikos nuostatą (cituoju): „Turtingas, mokytas, turįs aukštą (…) visuomenėje, turi daugiau duoti artimui. Labiau pavargęs, mažiau doroje išsitobulinęs, daugiau yra reikalingas medžiaginės pagalbos, patarimo, globos ir dorybės bei tobulumo pavyzdžių“.
Taigi solidari, sugyvenanti visuomenė – jo idealas. Naštos pasidalijimas – būtinas gyvenimo principas. Socialinė sanglauda ir teisingumas – visuomenės stabilumo pamatas.
Politiką prelatas suprato kaip politinį ir ekonominį veikimą, siekiant ginti visų interesus ir įtvirtinti aiškias vertybes. Politika be vertybių matmens dažnai yra rūpestis kuo nors kitu. Beje, M.Krupavičius buvo gerai susipažinęs su įvairiomis politinėmis srovėmis ir jų doktrinomis nuo socializmo (sakoma, Markso „Kapitalą“ skaitęs tris kartus) iki liberalizmo, tačiau buvo tvirtai įsitikinęs, kad krikščioniškosios demokratijos principais grindžiama politika efektyviausiai realizuoja visuomenės gerovės siekius. Toks nuoseklus jis liko visą gyvenimą.
Ir šiandien mes kartkartėmis girdim kalbant, kad politika yra nešvari, kad joje nėra nieko gražaus, kad joje – tik interesai ir grupuočių grumtynės. M.Krupavičius visą gyvenimą gynė politiką nuo tokių vertinimų. Iš esmės kalbėdamas apie politikos moralumo būtinybę, jis dažnai savo tekstuose ir kalbose kartodavo, kad politika yra aukščiausia kultūra. Be jokių moralinių nuolaidų pripažino, kad (cituoju) „politika žmogaus nepurvina, jeigu ji gerai atliekama“. Jis kėlė politikams sąžiningumo imperatyvą.
Pats toks ir buvo: principingas, savotiškas asketas politikoje, nesusikrovęs jokių turtų ar gerovės. Prisimenama, kad pėsčias atėjo į Žemės ūkio ministeriją, pėsčias ir išėjo. Toks elgesys, jam atrodė, prieštarauja išpažįstamoms vertybėms. Jis visiškai nebijojo rizikuoti savo padėtimi, kad, kam nors įtikdamas, jos neprarastų. Jis jokiu būdu neišduodavo savo idealų ir vertybių ir nėjo į jokius kompromisus, jei reikėdavo tas vertybes paminti. Jau būdamas opozicijoje, M.Krupavičius nesusiviliojo siūloma diplomatine tarnyba, o liko negailestingas valstybės konstitucingumo ir demokratijos gynėjas. Dėl savo politinio tiesumo buvo daug kam neparankus ir nepatogus, nes atkakliai stovėjo valstybės, krikščioniškosios demokratijos ir lietuvybės tarnyboje. Toks aiškus politinis nusistatymas yra pavyzdys šiandien, kai matai dabartinių politikų migracijas iš vienur į kitur. M.Krupavičius, palikęs valstybininko aukštumas, nesigėdijo dirbti vikaru, metęs profesoriavimą, – klebonu. Tai žmogus, galėjęs save realizuoti bet kurioje srityje, jų neskirstydamas į rangus. Ką dirbo, tą atsakingai ir sąžiningai.
Du iškilieji krikdemai valstybininkai – M.Krupavičius ir A.Stulginskis – bendražygiai, bendraminčiai. Jų gyvenimą raudona linija perbraukė sovietų okupacija. Abiejų likimas panašus – tremtis. Prezidentas, išgyvenęs gulago siaubą, Lietuvoje lieka užmirštas, vienišas, apleistas ir niekam nereikalingas. M.Krupavičius su didžiausia energija veikė išeivijoje, burdamas lietuvius ir tęsdamas tėvynės laisvės bylą, čia, gimtinėje, okupacinių jėgų ir jos parankinių juodinamas, smerkiamas ir koneveikiamas.
Prelatas M.Krupavičius grįžta į laisvą Lietuvą. Šiandien galime ir turime tvirčiau, esmingiau suprasti ir pajausti šio politiko darbų svarbą ir reikšmingumą mūsų valstybingumo istorijai. Viliuosi, kad šis sugrįžimas paskatins mus apmąstyti savo veiklos vertybes ir principus, sustiprins patriotines nuostatas, kad prelato M.Krupavičiaus pavyzdys įkvėps politikus konstruktyviam darbui Lietuvos ir visų gerovei. Reikia, kad žmonės, ypač politikai, ne tik tam tikromis progomis prisimintų jo nuopelnus, bet, svarbiausia, suprastų, įsisąmonintų jo politinės kultūros dekalogą. Jo centras – krikščionybė, lietuvybė, demokratija. Jis priklauso visai Lietuvai. Į ją ir sugrįžo. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Jūsų Eminencija, garbingieji svečiai, malonūs kolegos Seimo nariai, tuo iškilmingą posėdį, skirtą prelato Mykolo Krupavičiaus atminimui pagerbti, galėtume ir baigti. Bet, prieš skelbdamas pertrauką, noriu papildomai kai ką pranešti. Turbūt matėt, o jeigu nematėt, sustokit fojė, pirmame aukšte, t.y. po mumis, yra speciali paroda, skirta prelato atminimui. Visiems Seimo nariams yra įteikta nauja knyga apie Mykolą Krupavičių. Kai kam jau mūsų viešnia net autografą padėjo. Pasinaudokit proga. O kitos pagerbimo ceremonijos ir perlaidojimas jau Kaune. Apie tai pasakė ministrė profesorė K.Prunskienė. Taigi, gerbiamieji ir mielieji, ačiū už tikrai įdomias ir reikšmingas kalbas, už gerus palinkėjimus, už gero žmogaus ir didžio valstybininko atminimo pagerbimą. Ačiū visiems. Pertrauka iki 16.30 valandos. Po to dirbam pagal tą darbotvarkę, kuri iš ryto buvo patvirtinta. Iki 16.30 valandos. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Dabar mes turim susitarti su jumis dėl darbo tvarkos. Kadangi po pietų dar nesiregistravom, prašom pasiruošti, registruojamės. Pasižiūrėsim, kiek mūsų esama. Registruojamės.
56 Seimo nariai. Primenu, kolegos, kokia dabar yra padėtis. Iš rytinio posėdžio liko nebaigti du klausimai, t.y. dėl Seimo statuto, du pranešėjai, nors, tiesą sakant, vienas pranešimas padarytas. Ir antras klausimas – dėl Seimo komitetų narių skaičiukų. Tai, žinoma, būtų galima imtis šių klausimų, bet yra problema, kad salėje nėra nė vieno kito Pirmininko pavaduotojo arba Pirmininko. Jeigu kolegos leistų man atsakyti į klausimus, nes aš savo pranešimą jau pateikiau, tai man antrą kartą kalbėti tą patį neišeina, tada mes galėtume nagrinėti Statuto klausimą ir antrasis pranešėjas būtų kolega R.Smetona. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau visiems pasakyti, kad per tą laiką, kol čia vyko visos perturbacijos, aš pasiskaičiau Statutą, pasižiūrėjau. Statutas nenumato galimybės padarius pateikimo pertrauką pateikti naują projektą, antrą. Antras projektas gali atsirasti tiktai svarstymo stadijoje. Aš manau, kad esant tokiai situacijai turi būti baigiama, nes yra nurodytas prieštaravimas Konstitucijai ir turi spręsti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o po jo išvadų mes turėtume iš naujo arba sutikti su tuo, kad neprieštarauja Konstitucijai, arba prieštarauja Konstitucijai, tada reikia jį tobulinti. Tokia yra tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra priešpaskutinis Statuto straipsnis. Tada niekas neprieštaravo, kad būtų taip padaryta. Visiems buvo išplatintas naujas variantas, ir mes tai galėtume daryti remdamiesi 261 straipsniu. Kaip jūs sakot, Statute nenumatyta. O čia yra pasakyta: „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas“. Dėl to, kas nenumatyta, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. „Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų Seimo narių balsų dauguma.“ Tai jeigu Seimo nariai tam pritars, viskas gerai. Tris kartus tuo pačiu klausimu nekalbama. Prašau.
E.KLUMBYS. Aš jūsų dėmesio antrą kartą, ne trečią…
PIRMININKAS. Prašau.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad tas priešpaskutinis Statuto straipsnis yra tiems atvejams, kurie išvis Statute nenumatyti. Labai aiškiai Statute yra reglamentuota, kaip yra įstatymų projektai registruojami, kaip jie yra svarstomi ir kaip jie priimami. Bet koks laužymas – tai nėra nenumatytas atvejis. Aš tik vieno prašau – kad būtų laikomasi Statuto, o nesinaudoti priešpaskutiniu straipsniu ir daryti kažkokias išimtis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bet, matot, negali lemti vien jūsų interpretacija. Lemia Seimo nariai. Ar Seimo nariai priima mano interpretaciją, ar kolegos E.Klumbio interpretaciją, tai ir yra toks klausimas. (Balsai salėje) Narių yra pakankamai, kaip kas norės, taip balsuos ir taip atitinkamai dirbsim. Ar mes stovėsime vietoj ginčydamiesi dėl smulkių procedūrinių klausimų, ar eisim pirmyn – tai yra esminis dalykas. Taigi kaip? Ar dar reikia ką paaiškinti, ar kokį Statuto… (Balsai salėje) Balsuoti? Paaiškinti? Prašau. Tada 143 straipsnis: „Pateikimo metu galima atidėti projekto pateikimo procedūrą, nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto teikimo“. Veiksmai, kurie buvo nurodyti, atlikti. Ar reikia balsuoti, kad galima būtų… Dabar jau yra kam pirmininkauti. Žodžiu, aš tada atsakau į klausimus, po to kviečiam kolegą R.Smetoną, kad jis padarytų pranešimą ir atsakytų į klausimus. Ar aišku? Tai toliau pirmininkauja A.Pekeliūnas.
Gerbiamieji kolegos, aš tik dviem žodžiais pasakysiu. Kadangi ginčas buvo remiantis Teisės departamento išvada dėl projekto 1 straipsnio ir dėl daugiamandatininkų, tai to straipsnio neliko, o visa kita – dėl pirmininkų skaičiaus padidinimo opozicijos labui, dėl arčiau Konstitucijos Europos reikalų komitetui valdžios suteikimo ir dėl Etikos ir procedūrų komisijos kitokio formavimo skiriant vietas visų frakcijų atstovams yra. Štai toks nutarimo dėl Statuto keitimo variantas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Taip, jau iš karto užsirašė nemažai Seimo narių. Pirmasis klausimas Seimo narys E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pranešėjo paklausti. Sakykit, ar šie jūsų siūlymai padidinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių nėra susiję su tuo, kad realiai jau nebėra opozicijos lyderio, o jūsų partijos ir jūsų valdančiosios koalicijos nuosekliam rėmėjui A.Kubiliui reikalingas automobilis su vairuotoju?
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ne, tikrai taip nėra. Principinis sprendimas susitikus su frakcijų, ypač opozicinių, atstovais, principinis susitarimas buvo toks: Seimo vadovybėje turi būti daugiau opozicijos atstovų. Daugiau. Galima buvo padaryti ir kitaip: perbalsuoti, kai ką atšaukti ir vietoj to pastatyti tą, ką reikia statyti, bet tai yra skausmingesnis procesas. Seimo vadovai, visų pirma Pirmininkas, manė, kad šito nereikėtų daryti. Štai čia ir yra reikalo esmė, t.y. vienu žmogum padidinama. Kadangi ilgą laiką ši vieta nebuvo užimta, buvo ne penki, o keturi pavaduotojai, nebuvo pirmojo pavaduotojo, tai Seimo biudžeto pinigai buvo taupomi, tarp kitko. Ir jeigu dabar Seimas bus malonus, nutars, kad reikia šiek tiek daugiau pavaduotojų, tai tiems likusiems trims mėnesiams sutaupytų pinigų užteks. O kai bus naujas biudžetas, tada jį ir nagrinėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš nesuprantu, dėl ko jūs keičiate Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo principus. Jeigu vadovautumės jūsų siūlomu variantu, tai išeitų, kad Mišri frakcija, kurią sudaro vienas narys arba du, turėtų vieną atstovą, ir frakcijos, kurios turi po 26 ar 30 narių, vėlgi turėtų turėti vieną atstovą. Suprasčiau, jeigu jūs siūlytumėte proporcingai pagal turimą frakcijų narių skaičių.
Bet aš noriu dar kartą jūsų paklausti. Ar jūs iki galo apmąstėte šitą dalyką ir, sakykim, jeigu kitame parlamente bus tik dvi trys frakcijos, tai kokiu būdu bus sudaroma Etikos ir procedūrų komisija? Ar reikia keisti gana demokratišką skyrimo tvarką?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Manau, kad nebūtina keisti, bet buvo toks kai kurių opozicinių (ir ne tik opozicinių) frakcijų pageidavimas. Šiuo atveju iš tikrųjų didžiosios frakcijos turėtų aukotis. Ir jūsų, ir mūsų, ir darbiečių, bet laimėtų mažesni. Gerbiamasis kolega, demokratija yra ne tada, kai išlošia didelis, todėl, kad jis didelis, o kai išlošia mažas ir ginamos mažo teisės. Aš juk siūlau, bet patys to nenorite, kad paskui, matyt, galėtumėte rėkti, kad maži skriaudžiami. Tai aš siūlau dabar neskriausti, pasirodo, vėl blogai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Labai nerimauja gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl to šeštojo pavaduotojo. Mes dirbame nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, kai reikėjo kurti įstatymų sistemą, kolaborantai… stojant į Europos Sąjungą, irgi reikėjo anuos priimti, buvo daug darbo. Užteko penkių. Dabar, atsiprašau, mes daugiau užsiimame politiniais žaidimėliais, pagrindinė įstatymų bazė sukurta, Europos Sąjungos teisės aktai priimti ir…
PIRMININKAS. Į mikrofoną, Juliau.
J.VESELKA. Ir čia stumdomės. Tai ar jūs, visi Seimo Pirmininko pavaduotojai, jau pavargote? Jeigu pavargote, tai būtų malonu, kad visi atsistatydintumėte ir leistumėte dirbti darbingiems žmonėms, arba jūs iš tikrųjų 20 tūkst. litų norite sumokėti savo ištikimiems draugams konservatoriams, kurie jus nuolatos gelbsti kritinėse situacijose. Kodėl per metus turime išleisti papildomai 20 tūkst. litų dėl šeštojo pavaduotojo, kai jo visiškai nereikia?
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinu. Pirmiausia dėl pavargimo. Jūs žinote, kiek valandų aš dirbu ir, kaip matote, stoviu ant kojų, ir ne tik stoviu, bet dar ir galva laikosi, ir jums teikiami visokie siūlymai. Net jeigu bus šeštasis pavaduotojas, greičiausiai daugiau pirmininkauti teks man. (Balsai salėje) Minutėlę! Paaiškinsiu. Todėl, kad būtų racionaliau paskirstytos funkcijos Seimo vadovybėje. Aš jums išdėstysiu kelias sritis, kurias turėtų kuruoti šeši pavaduotojai.
Pradėsiu nuo savęs, nes dabar jau tas yra numatyta. Organizacinis darbas, arba visas legislacinis procesas Seime, Europos reikalų komitetas, nes pagal Statutą Europos reikalų komiteto pirmininkas turi būti ir pavaduotojas, trečioji sritis – parlamentinė kontrolė. Mes visi sutarėme, kad dabar tam turime skirti didesnį dėmesį; kanceliarijos, dėl kurios net vienas Seimo Pirmininkas krito, reikalai, taigi turi būtų pavaduotojas, kuris tuo užsiima; komitetų koordinavimas – turime problemų, tikrai turime; ir užsienio politika, arba mūsų tarptautiniai ryšiai. Jie šiandien yra kur kas didesni ir vienas iš mūsų stropių pavaduotojų po paskutinės valdybos suskaičiavo, kad per vieną dieną mes į komandiruotes išleidome tiek žmonių, kad pinigų bus, net bijau sakyti, kokia suma. Tai štai šiuos dalykus taip pat reikia koordinuoti ir žiūrėti. Kaip matote, yra šešios sritys priežiūrai ir koordinacijai, ir racionalesniam Seimo darbui. Nekalbant apie tai, kad dalis pavaduotojų važinės po užsienius, nes pagal darbo sritį reikės važinėti. Kai kas vis dėlto turės vesti posėdžius. Taigi visiems darbų užteks.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia gerbiamoji Seimo narė N.Steiblienė. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis pavaduotojau, Seimo Teisės departamentas daro pastabas dėl to, kad padidės lėšos, ir sieja tai su biudžetu.
Č.JURŠĖNAS. Aš jau pasakiau dėl lėšų.
N.STEIBLIENĖ. Taip, tačiau aš užregistravau pataisas, kurios, man atrodo, kaip tik būtų labai korektiškos didinant pavaduotojų skaičių, kad Seimo Pirmininkui ir jo pirmajam pavaduotojui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju. O visiems penkiems pavaduotojams, manau, būtų galima važinėti iš garažo paimta mašina tada, kada reikia. Be to, Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį skiriama 1 (…) dydžio suma, o kitiems pavaduotojams – 0,25, nes šiaip penkiems pavaduotojams skirti dideles išlaidas, po 1300 Lt per mėnesį, man atrodo, yra per daug.
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, visi dalykai svarstytini…
N.STEIBLIENĖ. Aš tada pritarčiau šešiems pavaduotojams, jeigu jūs kartu svarstytumėte ir mano teikiamas Statuto pataisas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, man atrodo, siūlymai yra labai kilnūs, bet yra aiškus persistengimas, ir jūs pati tai suprantate, bet teikiate. Jūsų teisė, Seimas nagrinės. (Balsai salėje) Aš suprantu, aš ir sakau, kilnus pasiūlymas, būtų galima dar daugiau visokių mažinimų sugalvoti.
PIRMININKAS. Ar galima papildyti Česlovą? Kaip pavaduotojas galiu pasakyti, kad šeštadieniais ir sekmadieniais nuolat važiuojame. Jeigu taip norite, kad nevažiuotume, tai tikrai mielu noru nevažiuosime. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Nesiginčykime!
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis L. Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Gal reikėtų patarti arba pasiūlyti jums per daug netenkinti opozicijos pageidavimų ir į tai neapeliuoti. Esate valdžioje ir spręskite taip, kaip reikia valstybei ir Seimui. Kitas siūlymas. Pagal valdymo kanonus institucijoje turi būti tik vienas vieno lyderio arba vieno pareigūno, t.y. vadovo, pavaduotojas. Ar jums neatrodo, kad visi kiti turėtų būti padėjėjais? Ir baigtųsi visi reikalai.
Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū. Tiesiog smagu, kad nors į dienos pabaigą, bet kolegos Seimo nariai pilni labai originalių pasiūlymų. Matyt, padarė išvadas iš vienos kadencijos darbo patyrimo. Priminsiu. Kai aš turėjau garbės vadovauti Seimui, tai iš pradžių buvo vienas pavaduotojas, o kai kurie mano oponentai, kai mes sugalvojome, kad vis dėlto vieno pavaduotojo maža ir reikia mažiausiai dviejų ar trijų, šitą dalyką užprotestavo ir apskundė Konstituciniam Teismui. Bylą pralaimėjo. Seimo valia turėti daugiau ar mažiau pavaduotojų. Bet po to, kai mes pralaimėjome rinkimus, o tie, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atėjo į valdžią, jie ir pakeitė Statutą pasiūlydami penkis pavaduotojus, tarp jų pirmąjį pavaduotoją. Jeigu jūs, gerbiamasis kolega, mielasis signatare, padarėte išvadas iš to laikotarpio, tai aš jus sveikinu. Bet esamoje tarptautinėje situacijoje, mano nuomone, dar vienas pavaduotojas tikrai nepakenktų. Ir jeigu jau kalbame apie demokratiją, tai demokratijos lygis vertinamas pagal tai, kokias teises turi opozicija normaliame parlamente. Mūsų opozicija iš tikrųjų turi daug teisių. Galime galvoti, ar reikia dar ką nors pridėti, ar jau gana. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Laikas klausimams baigėsi. Atsiprašau gerbiamojo A.Stasiškio. 10 minučių. Labai norite? Prašom. Klausia gerbimasis A.Stasiškis. Pusę minutės.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone pirmasis vicepirmininke, jūs žinote visų kadencijų, visų seimų darbą, veiklą.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip.
A.N.STASIŠKIS. Kad ir kokia būtų dauguma, kad ir kokia būtų politinė konfigūracija, visose kadencijose vienintelė stabiliai veikianti struktūra, kuri sugebėdavo išvengti skandalingų situacijų, buvo Etikos ir procedūrų komisija. Vadinasi, jos formavimo principus, kurie yra visiškai ne politiniu pagrindu, nors iš dalies ir atsispindi, gyvenimas ir istorija pateisino. Tai koks tikslas dabar yra sugriauti ir tą komisiją paversti pigiu politikavimo įrankėliu. Frakcijos keičiasi, frakcijos didėja, mažėja, susikuria, išnyksta. Ar visą laiką bus tas atspindys ir Etikos ir procedūrų komisijoje, šiuo principu ji formuojama? Kodėl?
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinsiu. Dar kartą paaiškinsiu, kad čia yra ne mano sugalvota, o ne vienos frakcijos buvo pasiūlyta ir raštu. Jeigu Seimo narių dauguma šito nepageidauja, aš su malonumu šį nutarimą sutrumpinsiu dar kartą iki trijų punktų. Du punktai – dėl pavaduotojų ir vienas punktas – dėl Europos reikalų komiteto, nes jis, manau, yra nevisiškai konstitucingas, ir tuoj pat priimame šią Statuto pataisą. Bet turi apsispręsti Seimo dauguma. Ta, kuri čia yra, nesvarbu, į kairę ar į dešinę, bet turi apsispręsti Seimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. 10 minučių baigėsi. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
E.KLUMBYS. Taip. Aš norėjau pasakyti, kad nors ir kaip būtų, bet Seimo pirmasis vicepirmininkas dar kartą suklaidino Seimą. Jis pasakė, kad buvo padaryta pagal Statutą. Aš noriu paskaityti: „Dėl pateikto įstatymo ir kito įstatymo projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų“. Pateikto. Čia buvo padaryta pertrauka, t.y. pateikimas nebuvo užbaigtas. Ir tik po to, kai yra pateiktas, yra trys sprendimai: pradėti svarstyti, antra, tai, ką jūs pasakėte, – atidėti projekto pateikimo procedūrą, ir trečia, atmesti. Taigi noriu pasakyti, kad nebuvo padaryta taip, kaip reikalauja Statutas. Aš žinau, kad jūsų žodis yra paskutinis, pasakysiu nevalstybine kalba: „žiraf balšoj, jemu vidnei“.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už visus epitetus. Per 16 darbo metų Seime aš visko prisiklausiau, bet pirmieji tai pasiūlė kiti kolegos Seimo nariai. Aš, norėdamas rasti išeitį iš situacijos, su tuo sutikau. Čia yra detalės. Klausimas buvo pateiktas, į klausimus nebuvo atsakyta. Sutinku, bet visi sutarė, kad reikia atsisakyti to dalyko, kad greičiau tas klausimas būtų sprendžiamas. Jeigu mes jo nenorime spręsti, aš jums pasiūlysiu dar dešimt kliaučių, esančių Statute, kurių jūs dar neradote. Dešimt. Ir galima bet kurį klausimą sužlugdyti. Tai sakykite tiesiai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas – nuomonė už. Bus po to, gerbiamasis Rimantai. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai sutinku su pranešėju, kad mūsų Statutas, naudojantis procedūromis, kartais leidžia sustabdyti visokius teikimus. Bet kol kas mes tomis galimybėmis naudojamės labai saikingai, protingai, manau, ir racionaliai.
Bet aš norėčiau, kad dabar ir ponas Česlovas girdėtų. Pone Česlovai, ne visada naujas daiktas, kaip mėgstama sakyti, yra geresnis už jau esamą ir patikrintą. Vienas iš tokių daiktų yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri tiek metų, tiek jūsų atminties, tiek mano, vis dėl funkcionuoja, gal kiekvienas vertinkime savaip, bet mano požiūriu, gerai. Aš nesakyčiau, kad labai gerai, būna visko, bet kol kas veikia gana gerai. Ar tikrai reikia ką nors keisti dėl to keitimo, kad kažkam atrodo, jei bus nauja, tai jau bus tikrai gera. Drįsčiau tuo abejoti. Todėl paprašyčiau pono pranešėjo, pirmojo pavaduotojo, pritariant dabar, kad priėmimui arba bent pasitikrintume dėl to 3 straipsnio, kaip čia yra iš tikrųjų, ir priimtume be Etikos ir procedūrų komisijos visokių pakeitimų, kaip ir minėjo, su tais trimis punktais.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kuris sakė, kad jūs čia teikiate šeštą. Man atrodo, kad ir jūs, eidamas į Seimą, žadėjote neplėsti išlaidų valstybės valdymui. Šio naujo pavaduotojo įvedimas per metus su visomis privilegijomis, vairuotojais, mašinomis mažiausiai kainuos iki 50 tūkst. papildomų išlaidų. Dar prisidės važinėjančių po užsienius, po Afrikos Burundį, dar kur nors beprasmiškai ir t.t. Aš nežinau, kas čia yra. Atrodo, žmonės, kol nebūna Seime, kalbiesi, supranta, kad vis dėlto aparato plėsti nereikia. Galima išsitekti, nėra tiek darbų. Tai viena.
Antras dalykas. Visi gerai žinome, jeigu kuriai struktūrai vadovauja 5, 6 ar daugiau, tokia struktūra dirba tik blogiau. Geriausia yra vadovas ir jo pavaduotojas, tai yra geriausia valdymo forma. Dabar be jokio reikalo: mažėja darbų apimtis Seime, mažėja įstatymų leidyba, ir staiga dar 50 tūkst. užsimanė neva opozicija. Nereikia opozicijai dar vieno pavaduotojo. Valdykite, jeigu ėmėtės valdyti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, neleiskime švaistyti valstybės pinigų įsteigdami papildomą pono etatą. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Išklausėme abi nuomones. Gal galime susitarti, kad dabar gerbiamasis Seimo narys R.Smetona pateiks savo alternatyvų, ir po to balsuojame? Ar kitaip norėtume? Yra pasiūlymas dabar balsuoti. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 13, 24, 441, 77 ir 188 straipsnių pakeitimo“ projektui, prašom balsuoti. Po to bus pateiktas R.Smetonos variantas. Neagituokite.
Užsiregistravo 85: už – 53, prieš – 9, susilaikė 20. Pritarta.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Smetoną pateikti alternatyvų Seimo statuto projektą dėl 24, 40, 41, 46, 74 ir 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Prašom. Klausom dėmesingai.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už palaikymą ir už išreikalavimą dar ryte galimybės man pateikti šį projektą. Iš tiesų Seimo Pirmininko pavaduotojas teisingai, beveik teisingai, pasakė – alternatyvų. Tik kadangi manasis projektas įregistruotas dar vasarą, rugpjūčio 7 dieną, tai gerbiamojo Č.Juršėno projektas yra alternatyvus. Tai tokia tvarka ir turėjo būti pateikiama. Bet tiek to.
Norėčiau šiek tiek pakomentuoti kai kurias teikiamo projekto nuostatas. 1 straipsnis, 24 straipsnio keitimas, dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų, kuo ką tik baigėme kalbą. Aš vis dėlto nesiūlau didinti jų skaičiaus, t.y. buvo penki ir tebūna penki. Jeigu darbų gausa verčia didinti, tada būkime demokratiški iki galo, bent jau būtinai 8 – iš kiekvienos frakcijos po vieną. Būtų labai gražu. Bet aš to nesiūlau. Tik šią nuostatą siūlau keisti štai kaip. Yra ne daugiau kaip penki, bet ne mažiau kaip vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Dabar yra vienas iš jų. Aš siūlau – ne mažiau kaip vienas. Sakykime, jeigu opozicija – 80 – būtų vieninga, tai gal ir trijų reikėtų iš opozicijos iš tų penkių. Natūralu, ne mažiau kaip vienas, ir Seimas kiekvieną kartą apsispręstų, kiek pavaduotojų iš opozicijos turėtų būti.
Antra. Aš siūlau, gerbiamieji, į Statutą įrašyti naujas sąvokas, kurios atitinka dabar naujai susiklosčiusią situaciją Seime susidarius valdančiajai mažumai. Todėl ir siūlau 40 straipsnyje vietoj buvusių žodžių „Seimo dauguma ir mažuma“ nustatyti šį straipsnį, kad jis reglamentuotų „Seimo valdančioji dauguma ir Seimo valdančioji mažuma“. Manau, ši mūsų priimta nuostata būtų tikrai universali ir tinkama visiems būsimiems atvejams. Pirmiausia šiam, kuris dabar yra, nes Seimo valdančiąja dauguma arba Seimo valdančiąja mažuma būtų laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra arba daugiau kaip pusė, arba mažiau, ir abiem atvejais, kai jos yra pasirašiusios arba deklaraciją, arba sutartį dėl Vyriausybės rėmimo. Manau, kad ta nuostata, kurios neteikė gerbiamasis Č.Juršėnas, būtina, nes to nepakeitus ir toliau kituose straipsniuose lieka tas Seimo mažumos atstovas. Kokios? Valdančiosios. Manau, tai nelogiška ir mes painiotumės visą laiką. Todėl šį pakeitimą, manau, būtinai reikia padaryti. Todėl reikia keisti ir 41 straipsnį, t.y. dėl opozicinių frakcijų, nes mums reikia pasakyti, kas yra opozicinės frakcijos. Taip, kaip buvo – kurios ne daugumos, o būtent tos, kurios yra ne valdančiosios frakcijos, ar nevaldančiųjų frakcijų koalicijai priklausančios. Siūlau, kad opozicinėmis frakcijomis būtų laikomos tokios frakcijos ir koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo valdančiosios frakcijos ar frakcijų koalicijos skiriančios nuostatos.
Mažas patikslinimas, kad frakcijos ar koalicijos nepaskelbia alternatyvių Vyriausybės programų, nebuvo laikomasi tos normos, o gali paskelbti, nes opozicinės frakcijos skiriamąjį bruožą nusako prieš tai esančios antros dalies nuostatos, kad jos paskelbia kitas nuostatas savo politinėse deklaracijose. Taigi gali paskelbti.
Ir paskutinis dalykas iš šio straipsnio, yra dėl opozicijos lyderio. Vėlgi tiesiog techninė pataisa, kuri yra būtina. Nebe mažumai priklausančių Seimo narių, negalime to sakyti, o jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo valdančiajai frakcijai ar koalicijai nepriklausančių, tai yra visi kiti, kurie nepriklauso, tai štai jų atstovas, jeigu tai yra daugiau kaip pusė, gali būti vadinamas opozicijos lyderiu, o ne mažumai… Tai vėl palikta, kolegos, nepajudinta vieta, kurią būtinai reikia pakeisti.
Dabar trijų straipsnių pataisos, kurias aš siūlau, iš tikrųjų atsižvelgdamas į tai, kad buvo kalbama formuojantis šiai Vyriausybei, šiai valdančiajai frakcijų koalicijai, dėl tam tikrų teisių padidinimo opozicinėms frakcijoms. Ir buvo kalbama apie Audito komiteto pirmininką, apie Antikorupcijos komisijos pirmininką ir apie Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kad šios pareigybės turėtų priklausyti opozicijai. Tą aš ir siūlau padaryti. Dabar girdžiu iš vienos neva opozicinių frakcijų pasiūlymą, kad iš viso to nereikia keisti. Aš puikiai suprantu kodėl, kolegos turbūt taip pat. 2K susitarė, kad ir be jokios Statuto pataisos vienas iš K turės tą vieną postą. Bet aš manau, kad kitos opozicinės frakcijos turėtų tiesiog reikalauti, kad Statute būtų nustatyta nauja norma, apie kurią mes kalbėjome formuojantis šiai padėčiai, kad tos trys pareigybės priklausytų opozicinėms frakcijoms.
Tokie mano siūlymai, be kurių, aš manau, mes nepajudėsime, o jeigu apsiribosime tik tais, kurie siūlomi, tai po savaitės ar mėnesio vėl turėsime sugrįžti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Bet labai didelis triukšmas, manau, kad nedaug kas girdi. Aš labai prašau visų klausytis. Dabar jus nori paklausti Seimo narys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia jūs pateikėte tikrai nemažai terminologijos apie Vyriausybės rėmimą, kai galbūt buvo rėmimas programos arba formavimas mažumos Vyriausybės, tad klausimas konkretus. Čia jūs Etikos ir procedūrų komisijai ir Antikorupcijos komisijai siūlote kai susidaro koalicija, arba pagal koalicines sutartį, tam tikros frakcijos ir daugiau negu pusantro to viso skaičiaus žmonių. Daugiau negu pusė.
PIRMININKAS. Daugiau negu pusė?
E.PUPINIS. Taip. Bet gali susidaryti taip, kad nė vienoje pusėje… tarkime, susidarys dvi grupės arba trys ir nebus daugiau negu pusės. Čia nėra kaip tik to sprendimo, kaip išeiti iš tos situacijos. Tarkime, ir šiuo metu yra maždaug 80, vienoje pusėje 30, kitoje 35, bet pusės nėra. Ką tokiu atveju daryti?
R.SMETONA. Jokios problemos, kaip ir dabar. Jeigu frakcijos nesusitaria, kad būtų vienoje vietoje daugiau kaip pusė opozicinių frakcijų narių, vadinasi, nėra opozicijos lyderio, vadinasi, jos negali deleguoti į Etikos ir procedūrų ar kitą opozicijai priklausantį postą savo atstovo. Labai paprasta.
PIRMININKAS. Dėkojame, nevisiškai aišku. Klausia Seimo narys G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia teikiate savo projekte ir manote, kad Audito komitetas, Antikorupcijos komisija ir kitos turėtų opoziciją. Manau, tai tikrai teisinga. Jūsų manymu… buvo kalba ir aš pats teiksiu siūlymą, kad ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas būtų opozicijos atstovas, nes paskutiniu metu, turbūt žinome, žmogaus teisių pažeidimų, nors ir esame Europos Sąjungos šalis, Lietuvoje, mūsų valstybėje, tikrai daugėja, tai, sakyčiau, viena iš tokių grėsmių žmogaus teisių gynimo srityje. Jūsų nuomonės norėčiau paklausti šiuo atveju.
R.SMETONA. Aš visiškai pritariu jūsų nuomonei, kad taip galėtų būti. Rengdamas tą projektą net buvau vieną straipsnį parengęs. Tačiau labai pragmatiškai ir neva gudriai pagalvojau, kad jeigu dar ir šito užsinorėsime, tai mes nieko negausime.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis kolega, aš labai pritariu jūsų pasiūlymams. Daugeliu atvejų iš tikrųjų tai yra bandymas keisti Statutą galvojant ne apie konjunktūrišką situaciją, kuri dabar susiklostė, kaip spręsti vienokias ar kitokias laikinas problemas, bet iš tikrųjų žiūrint į ateitį ir įvertinant galima situacijas, kurios susidarys.
Pratęsdamas kolegos A.Stasiškio klausimą, kurį jis uždavė Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui dėl Etikos ir procedūrų komisijos, aš norėjau paklausti. Iki šiol iš tikrųjų remiantis vieno dešimtadalio Seimo narių skaičiumi buvo sudaroma komisija ir nelabai siekiama kokio nors atstovavimo vienai ar kitai frakcijai, ar partijai, ar koalicinei jėgai. Tai lyg ir pasiteisino. Iki šiol pavykdavo išvengti subjektyvumo, bent jau kokio nors ryškaus šališkumo tikrai niekada istorijų nebuvo, bet jūs lyg ir irgi siūlote nekeisti, aš taip suprantu, tik siūlote spręsti per komisijos pirmininką, jog jis atstovautų štai jūsų tokiai suformuluotai Seimo frakcijų daliai, kuri nėra valdančiojoje dalyje. Kaip jums vis dėlto atrodo, nes kils ginčas, tas siūlymas, jog reikėtų pabandyti visų frakcijų nariams atstovauti šioje komisijoje? Kaip jūs vertintumėte tokį siūlymą, kuris yra alternatyviame projekte?
R.SMETONA. Aš net neabejoju, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijai turi atstovauti visos frakcijos proporcingai joje esančių Seimo narių skaičiui. Aritmetika paprasta – 12 šioje situacijoje minimumas narių, tuomet 3, 3 ir 3, ir po vieną iš kiekvienos visų likusių. Tai tokia aritmetika ir tokia teisybė, manau, tai būtų teisinga. Tačiau pasiūlymas keisti šį straipsnį būtent taip yra įregistruotas. Jis, man atrodo, netgi buvo pateiktas praėjusioje sesijoje, tai aš tiesiog nenorėjau plagijuoti to, kas jau padaryta. Be abejo, jeigu bus grįžta prie to, tą reikia padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, kadangi jūs mąstėte ir alternatyviai teikėte savo pastabas, mane truputį stebina tai, kad jūs irgi taip pat siūlote, jog Seime reikia turėti n skaičių pavaduotojų. Taip, stebina dar ir dėl to, kad suprantu, Č.Juršėnas, tapęs pirmuoju pavaduotoju, taip pat norės dar turėti pavaduotojų. Bet aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų, ar jūs nepasiūlytumėte kaip iniciatorius, mes prisidėtume, kad yra frakcijų seniūnai, frakcijų seniūnai iš esmės turėtų būti Pirmininko padėjėjai? Taip būtų atstovaujama visoms frakcijoms. Na, dar galima būtų į tą skaičių įrašyti opozicijos lyderį. Tačiau Seimo Pirmininko pavaduotoją turėtume turėti tik vieną. Nes šiandien jūs įsitikinote, kai reikėjo jį pavaduoti, nebuvo kam, o būtų buvę padėjėjai, bet kuris būtų galėjęs tai padaryti.
R.SMETONA. Gerbiamasis kolega, jūs, kas neturėtų būti būdinga konservatoriui, einate revoliucijos keliu, aš siūlau evoliucinį variantą. Vėlgi iš tų pragmatinių sumetimų, nenorėdamas labai smarkiai daryti keitimų. Jeigu pritartume jūsų siūlymui, reikėtų dar daugiau pakeitimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Dumčius. Prašau.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, aš analogiškai kaip G.Šileikis norėjau paklausti, bet noriu priminti, kad traktuodamas, kad Žmogaus teisių komitetas yra kontroliuojanti institucija, aš prieš mėnesį užregistravau tą siūlymą, kad opozicijai priklausytų ir Žmogaus teisių komitetas. Turėkite tai omenyje, nes jūs kaip tik Statutą taisote, siūlote, tai šito dalyko nepraleiskite.
R.SMETONA. Labai dėkoju. Jeigu būtų jūsų valia sutarta pritarti mano teikiamam projektui ir svarstymo procedūrai, kuri ne šiandien turėtų būti ir nebus, būtų dar pateikti papildymai ir pasiūlymai, tai aš labai energingai balsuočiau ir agituočiau už jūsų siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu grįžti prie L.Sabučio klausimo. Puikiai prisimename Aukščiausiosios Tarybos laikus, kai mes, ko gero, labiausiai taupėme pinigus. Tada iš tikrųjų buvo vienas pavaduotojas ir padėjėjai, kurie buvo padėjėjai spikeriai, jie gaudavo nedidelį priedą, tačiau jokių automobilių, jokių kitų privilegijų. Ir tai yra kur kas pigiau. Ir aš manau, kad neatsisakys tapti padėjėjais tie žmonės, kurie nori vykdyti spikerio darbą. Todėl siūlau apie tai pagalvoti labai rimtai.
Ir jums konkretus klausimas. 41 straipsnio 2 punkte jūs rašote, kad vietoj Seimo daugumos įrašote sąvoką „valdančios frakcijos“ ar „frakcijų koalicijos“. Tačiau gali būti ir Seimo dauguma, ir gali būti valdančioji frakcija arba jų koalicija. Tai gal mes parašome arba „Seimo dauguma“, arba „valdančioji frakcija“, arba „koalicija“, įrašykime, kad gali būti taip, ir taip, ne šiai dienai kurkime.
R.SMETONA. Aš manau, sakant arba nustatant, kad Seimo valdančiosios frakcijos ar frakcijų koalicijos, tai yra universalesnė norma, nes ar ji dauguma bus, gerai, valdančiųjų frakcijų koalicija, kai yra dauguma, arba mažuma – valdančiųjų frakcijų koalicija, kai yra mažiau nei 71. Taigi dauguma, mažuma, kaip parodė gyvenimas, mums yra per siauras rūbas. O dėl pavaduotojų, tai visi turime valią siūlyti ir tą bandyti įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui gerbiamajam Seimo nariui R.Smetonai. Nematau norinčių kalbėti už ir prieš. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti, taip? Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti dėl Seimo statuto 24, 40, 41, 46, 74 ir 78 straipsnių pakeitimų, kuriuos pateikė gerbiamasis R.Smetona. Kas už, kas prieš, balsuojam. Balsuojam.
Užsiregistravo 74, už – 14, prieš – 15, susilaikė 44. Nepritarta.
Dabar yra klausimas, ar atiduodame iniciatoriams, ar atmetam? (Balsai salėje) Yra du pasiūlymai: vienas atmesti, kitas tobulinti. Tobulinti? Tada vėlgi reikėtų balsuoti. Ar galime bendru sutarimu tobulinti? Ar nėra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių. Gerbiamieji, pasiruoškime balsuoti ir balsuosime alternatyviai: kas už tai, kad tobulinam, ir kas už tai, kad atmetam. Jeigu už – tai tobulinam, jeigu prieš – tai atmetam. Tobulinam, atmetam. Balsuojam. Dar kartą: už – tai tobulinam, prieš – tai atmetam. Susilaikiusių neturėtų būti.
Užsiregistravo 76, už – 30, prieš – 37, susilaikė 5. Atmetama. Kviečiu G.Steponavičių ir grįžtu prie įstatymo projekto Nr.XP-1669, nes nebuvome sutarę, koks komitetas. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra kitokių siūlymų? Europos reikalų komitetas. Gerbiamoji J.Zinkevičiūte, prašau.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlome Europos reikalų komitetą svarstant papildomu.
PIRMININKAS. Jūs papildomą siūlote Europos reikalų komitetą?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų tam? Europos reikalų komitetas nori būti papildomas. Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Ir siūloma svarstyti kitą savaitę. Nėra kitų siūlymų? Ačiū. Perduodu pirmininkavimą gerbiamajam G.Steponavičiui.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Kolegos, tęsiame posėdį. Dabar atėjo metas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimų paketui. Eilės tvarka pradedame nuo didžiausio, tai yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo papildymo ir kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr.XP-1671. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V.Muntianą. Pateikimo stadija.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadas, 2005 m. sausio 19 d. valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri ir parengė atitinkamą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Šitas projektas remiasi dar ir tomis pastabomis, kurios buvo, ir tomis išvadomis, kurios buvo Konstitucinio Teismo, taip pat tais trūkumais, kurie išryškėjo per savivaldybių tarybų rinkimų kampaniją. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas. Siekiant užtikrinti savivaldybių tarybų rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių savivaldybės gyventojų rinkimų teisę, siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą papildyti 71 straipsniu, jame įtvirtinti draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti rinkėjus dovanomis ar kitokiu atlyginimu. Rinkėjų papilkimas pagal įstatymo projektą gali būti laikomas šiurkščiu įstatymo pažeidimu ir rinkimų komisija gali rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais.
Kartu siūloma patobulinti įstatymo 47 ir 48 straipsnių nuostatas, skirtas rinkimų agitacijos pagrindams, išorinei politinei reklamai, jos skleidimo tvarkai nustatyti. Tokios nuostatos yra įtvirtintos šiuo metu galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Kalbama apie tam tikrus įstatymo projekto pakeitimus dėl balsavimu paštu: sumažinamas balsavimo paštu dienų skaičius, sugriežtinama tvarka, įteisinama nauja balsavimo forma, tai yra namuose (tie žmonės, kurių amžius yra daugiau kaip 75 metai, gali balsuoti namuose). Taip pat yra galimybė patiems žmonėms elektroniniu būdu įsirašyti… Turint rinkėjų sąrašus, gautus elektroniniu būdu, pasirašyti rinkėjų pažymėjimus. Tokiu būtu palengvinami balsavimo būdai. Toks siūlomas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, yra proga užduoti klausimus. Pageidauja 9 Seimo nariai. Eilės tvarka – D.Bekintienė, pirmoji. Primenu, kad minutė klausimams, taip pat iš viso ne daugiau kaip 10 min. klausimams.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūsų pasiūlymai yra neblogi, tik aš norėčiau paklausti…
V.MUNTIANAS. Labai atsiprašau, bet…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, minutėlę! Išties salėje nelabai gerai su įgarsinimu, o kai dar salėje pulkais šurmuliuojama, tai tampa dar problemiškiau. Kolegos darbiečiai, kolegos dešinieji, ar galiu paprašyti nutraukti diskusijas grupėse? Kolega Dagy, Kašėta ir kiti kalbantys ir nesekantys, kas vyksta salėje, gerbkime vieni kitus. Tęskite.
D.BEKINTIENĖ. Norėčiau jūsų paklausti dėl 71 straipsnio 2 dalies, kas yra draudimas agituoti. Norėčiau jūsų paklausti, ar sąrašas jau yra baigtinis? Čia jūs rašote tą, tą, tą ir ženkleliai su rinkimų simbolika. To ir norėjau paklausti, ar sąrašas jau baigtinis? Tarp jų aš pasigedau tų populiariųjų tušinukų ir t.t.
V.MUNTIANAS. Taip, sąrašas yra baigtinis.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Aš dėl to paties. Kiek žinau, pavyzdžiui, partijos, kurias remia verslas, turi pinigų. Kas atsitinka, kad, pavyzdžiui, rinkimų dieną verslininkai labai gražiai nutaria pavėžėti rinkėjus ir, veždami autobusais tuos rinkėjus, kukliai nurodo, ypač kaimo žmonėms. Ar vis dėlto nereikėtų įrašyti tų pavežimų? Jeigu jau reikia pavėžėti, tai iš tikrųjų tada rinkimų komisijos turėtų gauti pinigus autobusams ir pavėžėti, o ne taip, kad leidžia dabar verslininkams juos pavėžėti, o šie agituoja už savo pinigus rinkimų dieną ir agituoja balsuoti už tas partijas, kurioms duoda pinigų. Ar šito nereikėtų įvertinti?
V.MUNTIANAS. Pavėžėjimas papratai būna organizuotas savivaldybės, ir savivaldybės administracija turi užtikrinti visų žmonių galimybę patekti iki rinkiminių apylinkių. Jeigu būtų nustatyti tokie atvejai, kad tuo užsiima privatūs asmenys, aš įsivaizduoju, kad tai galėtų būti kaip pažeidimas ir turėtų būti kaip pažeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kai svarstėme Politinių partijų finansavimo įstatymą, mes kalbėjome ir apie grupes, kad negalima rengti koncertų, kad koncertas nebūtų kelis kartus ilgesnis negu kalba. Kodėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme dabar atsiranda kitokios interpretacijos? Ar nereikėtų to sudėti į vieną? Aš nematau skirtumo, jeigu 10 dienų prieš rinkimų kampaniją galėjo daryti tam tikras išlaidas, o rinkimų kampanijos metu negali. Ar nemanote, kad reikia viską iš esmės peržiūrėti, sudėti taškus ir priartinti prie vienodo finansavimo supratimo.
V.MUNTIANAS. Apribojimai yra 71 straipsnio 2 dalyje. Tie apribojimai leidžia suprasti, kad visi tie veiksmai, apie kuriuos jūs kalbėjote, yra gana griežtai reglamentuoti. Kalbama apie tai, kas tokiu atveju leidžiama. Visa tai, ką jūs paminėjote, yra laikoma tam tikru rinkėjų papirkimu ir negali būti vykdoma. Antra dalis nurodo, kas gali būti tokiu atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Kaip bus užtikrintas rinkimų skaidrumas balsuojant namuose, ar ten galės vykti stebėtojai, ar tik komisijos nariai? Kiek komisijos narių vyks, nes kažkas turi likti apylinkėje? Kaip tai praktiškai bus įgyvendinta?
V.MUNTIANAS. Numatyta, kad turi dalyvauti stebėtojai. Jie gali dalyvauti visur. Turi būti informuota apie tai, kada rinkimų komisijos nariai vyks į vieną ar į kitą vietą, ir jie gali tuos procesus stebėti, o reglamentuota, kad dalyvauti tame procese turi ne mažiau kaip du skirtingų partijų rinkimų komisijos nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu paklausti dėl 71 straipsnio – „Draudimas papirkti rinkėjus“. Čia jūs rašote, kad tiesiogiai draudžiama tik rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną. Bet mes žinome, kad iki savivaldybių rinkimų dar yra 5 geri mėnesiai, o jau puikiai vyksta įvairi reklama, koncertai ir viskas. Negalima papirkti tik rinkimų dieną?
V.MUNTIANAS. Ne tik rinkimų dieną. Kalbama apie visą rinkimų kampaniją nuo to laiko, kai ji paskelbiama. Dabar jokia rinkimų kampanija nėra paskelbta ir jeigu kas nors vyksta, tai vyksta neteisėtai.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – L.Sabutis. Gerbiamasis kolega Sabuti!
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, atvirai pasakius, kai mes įstatymuose rašome, kad tie asmenys, kurie pažeidžia atitinkamus įstatymus, baudžiami nustatyta tvarka, tai nėra labai gera praktika. Negalėčiau ko nors pasiūlyti, bet kaip jums atrodo, kodėl 10 straipsnio redakcijoje… 9 punkte teigiate, kad jeigu tokius reikalavimus pažeidžia, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o kitame straipsnyje – asmenys, pažeidę tokius reikalavimus, baudžiami įstatymų nustatyta tvarka. 11 straipsnyje rašote, kad baudžiami, o 10 straipsnyje – kad atsako. Ar tai yra esminiai skirtumai ir apskritai, ar taip teigti yra teisinga?
V.MUNTIANAS. Aš manau, kad sąvokos turėtų būti tos pačios, nes atsako ir baudžia – tai tas pats. Skirtingi, bet turima omeny tas pats.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar kartą norėčiau grįžti prie 71 straipsnio – „Draudimas papirkti rinkėjus“. Ši formuluotė, mano požiūriu, jeigu skaitysime ją paraidžiui, yra pavojinga, nes (aš cituoju) „savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos kampanijos metu ar rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti balsus dovanomis ir t.t.“. Iš karto galiu pasakyti, kad formuluotė visiškai neaiški, kaip nori, taip suprask. Antra vertus, jeigu su šiuo įstatymu iš karto eitų straipsniai dėl baudžiamosios atsakomybės, administracinės atsakomybės, tada būtų aišku, kaip jie atsakys už šį pažeidimą. Dar blogiau, jeigu pagal tokią neaiškią normą bus naikinami rinkimų rezultatai. Kas nuspręs? Manau, tokios formuluotės yra netgi labai pavojingos. Jeigu jau nesuformuluojame aiškiai, geriau nesiūlykime.
V.MUNTIANAS. Jūsų pasiūlymas – kad reikia atitinkamai žiūrėti ir taisyti Administracinių teisės…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, atsakėte į visų, norinčių jūsų klausti, klausimus. Pateikimo stadija. Nuomonė už. O gal mes galime bendru sutarimu?
V.MUNTIANAS. Jeigu galima, jeigu leisite, aš norėčiau dar padėkoti visiems kolegoms už paramą, už supratimą, už palaikymą. Dar kartą noriu pasakyti, kad reaguosiu į visas kritines pastabas ir darysiu išvadas iš jūsų pasakytų kritinių pastabų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš čia supratau ne dėl šio klausimo, čia buvo dėl bendresnio. Supratome. Ačiū.
Dabar grįžtame vėl prie Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimo, P.Gražulis nori paremti siūlymą.
P.GRAŽULIS (MSG). Taip, aš norėčiau paremti siūlymą, nes iš principo vis dėlto įstatymas yra gerinamas ir, be abejonės, suprantu kai kurių Seimo narių klausimus, kad taip būtų suvaržyta politinėms partijoms užsiimti rinkėjų papirkinėjimu ne rinkimų laikotarpiu, tačiau galbūt čia klausimas yra toks, kad dėl politinių partijų tobulinimą reikėtų įdiegti kokią nors nuostatą, bet iš principo yra ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, imkime ir Lietuvos televiziją, kuri išlaikoma yra iš mokesčių mokėtojų, o faktiškai atstovauja vienai Konservatorių partijai. Arba matysi ne daugiau kaip 10 kruopščiai atrinktų galvų, kurios nuolat kalba tiek „TV forume“, tiek „Spaudos klube“, kitų partijų atstovams ten nevalia dalyvauti. Manau, kad išties Seimo Pirmininkas pagalvos, pagal kokį įstatymą visuomeninis transliuotojas turėtų būti objektyvus ir kad nebūtų propaguojamos tik vienos partijos nuostatos, vienos partijos atstovai, ir nebūtų diskriminuojamos kitos partijos, nes tai yra daug didesnis poveikis nei kokio nors pieštuko, tušinuko ar kokio kito menkniekio nupirkimas rinkėjui. Prie šio klausimo, aš manyčiau, tikrai reikėtų grįžti. O šiaip šioms nuostatoms aš pritariu ir, manau, į išsakytas mintis pagrindinis komitetas atsižvelgs, dar galbūt tą įstatymą tobulins, jis būtinas ir reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių prieštarauti. Ar mes galėtume bendru sutarimu po pateikimo? Yra reikalaujančių balsuoti. Kolegos, pasakykime savo nuomonę balsuodami, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-1671 po pateikimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Iš jų 61 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo data yra siūloma šių metų lapkričio 7 diena. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galima pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1676 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad mes grįžtume prie klausimo, kurio pateikimas buvo pradėtas, bet nebaigtas, t.y. rezervinis klausimas dėl komitetų narių skaičiaus? (Balsai salėje) Šiaip vėluojame, bet yra teikėjo Č.Juršėno prašymas. Ar galėtume pritarti? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Gerbiamasis Česlovai, matau ne vieną ir ne du pagal veido išraišką ar kitaip prieštaraujančius. (Balsai salėje) Ne, ne, tiesiog galvomis linguoja, kad nesutinka. (Balsai salėje) Galbūt kiti Seimo nariai taip pat turi planų. Galbūt procedūriškai balsuokime, ar galime dabar svarstyti klausimą… (Balsai salėje) ir baigti šio klausimo pateikimą. Procedūrinis balsavimas, kolegos. Kas pritaria, kad būtų dabar baigtas pateikimas pirmo rezervinio klausimo? (Balsai salėje) Kaip matyti, kolegos, yra palaikymas. Kviečiu Č.Juršėną į tribūną. Primenu, kad mes stabtelėjome nespėjus užduoti klausimų keliems Seimo nariams. Perskaitau jų pavardes: E.Klumbys, J.Veselka, A.Matulas, S.Pečeliūnas bei L.Graužinienė. Nė vieno jų nėra salėje. (Balsai salėje) Klausimai yra baigti. Formaliai ačiū, kad pabuvote tribūnoje.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Vis tiek ta procedūra turėjo būti pakartota arba grįžta prie jos. Dabar mes turime apsispręsti, ar mes… Jeigu norite dar pridurti sakinį, žinoma.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš nematau dar vieno pranešėjo. Aš siūlau, kad būtų pritarta abiem projektams, t.y. tam alternatyviam minimalistiniam, kuriame siūloma tik sumažinti vienu Seimo nariu, o paskui frakcijos tegul dar kartą apsvarstys ir, kai Seime bus svarstymas ir priėmimas, tada galutinai po savaitės apsispręsime. Tai yra, kad abu projektai būtų frakcijose svarstomi kaip lygiaverčiai.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Šiuo atveju vis tiek dabar dėl jūsų apsispręsime, o yra pranešėjas (jūs tiesiog jo nepastebėjote) ir jis turės galimybę pateikti alternatyvų klausimą iš tribūnos. Dabar pateikimo stadijoje L.Sabutis – nuomonė už, jeigu yra būtina.
L.SABUTIS (TSF). Ne, nebūtina. Ačiū. Kadangi jūs teisingai pasakėte, reikia pranešėjui pateikti.
PIRMININKAS. Žinoma. Dabar dėl šito, kurį pateikė Č.Juršėnas, nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-1676. Ar galime po pateikimo pritarti?
L.SABUTIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta po pateikimo. Ar galėtų būti nuspręsta bendru sutarimu, kad kitą savaitę bus grįžta prie šio klausimo? Gerai. Dabar kviečiu alternatyvaus nutarimo projekto autorių J.Pinskų į tribūną. Seimo nariai būtų dėkingi, jeigu tai būtų lakoniškas pateikimas. (Balsai salėje)
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būsiu labai lakoniškas, nes mano projektas yra labai trumpas. Šiuo projektu siūlau minimaliai keisti komitetų narių skaičių, tai yra keisti tiktai Užsienio reikalų komiteto narių skaičių nuo 13 iki 12. Nekomentuosiu Č.Juršėno, kodėl nesutinku su jo siūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpas pateikimas neišprovokavo klausimų. Kolegos, ar ir šiuo atveju mes po pateikimo galėtume pritarti? Yra norinčių balsuoti. Klausčiau, ar prieš balsavimą yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne? Taigi balsuokime, ar pritariame alternatyviam nutarimo projektui, kurį teikia kolega J.Pinskus.
Užsiregistravo 53. 23 – už, 6 – prieš, 24 susilaikė. Nėra pritarta po pateikimo. (Balsai salėje)
Manau, kad galime pasiūlyti grąžinti tobulinti, tiktai primenu, kad kitam nutarimo projektui galima teikti pasiūlymus. Kad ir kaip būtų, diskusija turbūt bus tęsiama frakcijoms kalbantis. Tuo labiau kad šis Č.Juršėno pateiktas variantas, kolegos, primenu, irgi dar reikalauja tolesnio derinimo. Tai Seniūnų sueigoje buvo akcentuota. Gerai. Kolegos, ar galime bendru sutarimu konstatuoti, kad yra grąžinama tobulinti? Ačiū.
Taigi grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Trečias vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-987. Teikėjas – A.Matulevičius. Jo paties salėje nėra. Nematau pasirengusių jam talkinti pateikiant. Taigi šio klausimo svarstymo posėdyje nebus.
Ketvirtas kompleksinis – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo bei vieno papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1079. Teikėjas yra A.Kašėta. Pateikimo stadija. Kviesčiau kolegą Seimo narį į tribūną pateikti įstatymo projektą. Čia yra du tarpusavyje susiję įstatymai. Ar dėl antro yra surinkti parašai? Pakankamai. Jeigu Seimas neprieštarautų, šiuos du susijusius projektus būtų galima iš karto pateikti. Galime sutarti? Ačiū. Prašom pateikti abu. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, abu projektai siekia nustatyti teisinį reglamentavimą, suteiksiantį galimybių užtikrinti efektyvią ir vietos gyventojų interesus atitinkančią savivaldybės tarybos veiklą tais atvejais, kai savivaldybės politikai dėl vienų ar kitų priežasčių nėra pajėgūs, vadovaudamiesi demokratinio valdymo principais, įgyvendinti savo galių kaip tarybos nariai.
O šį įstatymą rengti paskatino praktinio gyvenimo pavyzdžiai, kai dauguma vietos gyventojų interesams atstovaujančių tarybos narių, nepritardami savivaldybei vadovaujančių asmenų veiklai, nesugeba suformuluoti aiškios savo galiomis galinčios pasinaudoti daugumos. Tokioje situacijoje atsidūrusi taryba, be abejo, nėra pajėgi toliau konstruktyviai dirbti ir tinkamai atstovauti savo rinkėjų interesams. Šiuo metu savivaldybių taryboms nesuteikta teisė nutraukti savo įgaliojimus.
Kaip žinome, mes, Seimas, turime tokią galimybę. Seimo nariai gali nutraukti Seimo kadenciją, paskelbti išankstinius rinkimus. Manau, kad būtų teisinga, jeigu ir savivaldybėse taip pat būtų tokia galimybė. Vienintelė savivaldybių tarybų įgaliojimų prieš terminą nutraukimo galimybė šiuo metu yra laikinas tiesioginio valdymo įvedimas. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad, sakykim, taryboje įvestas tiesioginis valdymas dažnai yra susijęs būtent su minėtomis priežastimis, kai savivaldybių tarybos negali atlikti savo funkcijų ir dėl to negali, sakykim, per du mėnesius išsirinkti mero, tokiu atveju įstatymas numato tiesioginio valdymo įvedimą.
Aš manau, kad tokiu atveju reikia suteikti galimybę skelbti išankstinius rinkimus, nes ir Europos vietos savivaldos chartijos 8 straipsnio 3 dalies nuostata sako, kad vietinės valdžios organų administracinė priežiūra vykdoma taip, kad kontroliuojančių organų įsikišimas būtų proporcingas interesams, kuriuos jie numato ginti. Taigi manytina, kad tiesioginio valdymo įvedimas esant minėtoms aplinkybėms, nesuteikiant vietos gyventojams galimybės suformuoti naujos sudėties tarybos nėra pagrįstas.
Dar būtų galima paminėti, pabrėžti, kad įstatyme yra numatyta, jog išankstiniai rinkimai skelbiami savivaldybėje, jeigu iki eilinių rinkimų yra likę ne mažiau kaip devyni mėnesiai.
Tai tiek, kolegos, pateikimų. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Nepaisant neankstyvo meto, dešimt Seimo narių nori jūsų paklausti. Primenu, kad tam yra skiriama iki 10 minučių. Taigi V.Baltraitienė – pirmoji. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs turit bent vieną konkretų pavyzdį, kuri rajono savivaldybės taryba būtų norėjusi tą padaryti, bet tam nebuvo juridinio pagrindo? Ir ar jūs įvertinote, kokios tai būtų išlaidos ir kas jas turėtų kompensuoti, jeigu sugalvotų surengti išankstinius savivaldybės rinkimus. Nemačiau jokiame jūsų aiškinamajame rašte, niekur, kad būtų numatytos papildomos lėšos, kad turėtų būti skiriama papildomai. Ir ar yra nors vienas toks pavyzdys, kad savivaldybės taryba norėtų tai padaryti?
A.KAŠĖTA. Gerbiamoji kolege, kadangi įstatymas nenumato tokios galimybės, tai, be abejo, tokių iniciatyvų iš tarybos narių ir negalėjo būti. Dėl antrosios klausimo dalies, kokios lėšos tam būtų reikalingos, aš manau, kad tai būtų gana retas atvejis, kaip ir su tiesioginio valdymo įvedimu savivaldybėje, nes mes turbūt tik vienintelį atvejį turime, gal kolegos pataisys, mūsų naujausių laikų istorijoje… Aš manau, kad čia irgi nebūtų dažni atvejai. Tačiau, kaip jau minėjau, savivaldybės tarybos nariai, politikai turi turėti tokią galimybę, nes tiesioginio valdymo įvedimas, kai tarybos veikla paralyžiuota… aš nemanau, kad tai geriausiai atitiktų vietos gyventojų interesus. O dėl pavyzdžių, jeigu būtų buvusi tokia galimybė, aš manau, kad beveik prieš metus kilusi krizė Vilniaus savivaldybės taryboje, ko gero, būtų pasibaigusi būtent tokiu žingsniu, jeigu tokia galimybė tarybos nariams būtų suteikta.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad mes vis dėlto sukelsime didelę painiavą, jeigu, tarkim, Seimas nuspręstų priimti tokį įstatymą? Vis dėlto mechanizmas yra. Jeigu taryba neįgali, ji nebegali dirbti, yra mechanizmas, yra tiesioginis valdymas. Ir, be abejonės, tada jau viskas sudėliota. Vis dėlto savivaldybės taryba – tai ne Seimas. Seimas yra visos Respublikos ir mes nesukeliam jokios painiavos paskelbdami pirmalaikius rinkimus. Kaip šiuo atveju mes sugebėsim išvengti prieštaravimo dėl kadencijų? Jeigu mes paskelbsim pirmalaikius rinkimus, kuriam laikotarpiui rinksim?
A.KAŠĖTA. Šiose pataisose numatoma, kad jų kadencija tęsis iki eilinių rinkimų. Tai yra pasibaigs tada, kai būtų pasibaigusi ankstesnės… (Balsai salėje) Tai yra įtvirtinta įstatymo pataisose.
PIRMININKAS. Kolegos, išties, jeigu jūs patikslinat klausimą, tai įjunkite mikrofoną. Ar turit dar ką pridurti dėl šito, gerbiamasis pranešėjau?
A.KAŠĖTA. Ne, aš noriu pridurti, kad neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. toliau klausia V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų klausti. Aš buvau dvi kadencijas rinkta į miesto tarybą, ir mes stengėmės susitarti, rasti konsensusą, kažkaip atstovauti, nes žmonės pasitiki, žmonės eina į rinkimus. Dabar jeigu atsirastų tokia galimybė, kad galima pyktis, bartis, nepatiks, ne tokie žmonės išrinkti į tarybą, ir vėl sakysim: ne tuos išrinko, rinkit naujus. Ar nebus tokios didelės maišaties ir suirutės ir politikai bandys tik demonstruoti savo kokius nors pasipiktinimus ar net ne taip kažką daryti, užuot susitarus ir dirbus tos savivaldybės labui? Dėkui.
A.KAŠĖTA. Aš suprantu jūsų nerimą. Tačiau yra ne viena savivaldybė mūsų Respublikoje, kurioje per kadenciją pasikeičia ne vienas meras, ir tikrai tam tikra suirutė tęsiasi visą kadenciją. Ir galbūt kai kuriais atvejais būtų geriau, kad ten būtų darbingesnė atmosfera, t.y. kad būtų įvykę išankstiniai rinkimai ir nebūtų tų valdžios virsmų, nuo kurių tikriausiai gyventojų interesams nėra didelės naudos.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad turinčiam patirtį politikui nebūtų naujiena, jog gerais norais ir pragaras grįstas. Jūs kalbate apie darbingesnę atmosferą, bet tokios teisės suteikimas (…) nenumato dabar galiojanti Konstitucija savivaldybėms, ar kaip tik nesuponuos piktnaudžiauti ta teise, ir juk jokios garantijos nėra, kad susirinkusi nauja taryba iš karto ims ir susitars? Tai ir būtų mano klausimas.
A.KAŠĖTA. Jei teisingai supratau klausimą, jūs manot, kad mes negalim pasitikėti savivaldybių tarybų nariais, nes jie yra neatsakingi, nesupranta prieš rinkėjus prisiimtos atsakomybės ir tiesiog piktnaudžiaus teikiamomis įstatymo pataisomis. Bet aš tik noriu pasakyti, kad pas mus Seime taip pat labai dažnai piktnaudžiaujama esamomis įstatymo galimybėmis, ir šiandien taip pat buvo vienas iš pavyzdžių. Nedaryčiau iš to tragedijos.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A.Rimas. Prašau.
A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad jeigu savivaldybės taryba sugeba susirinkti į posėdį ir dauguma balsų priimti sprendimą nutraukti įgaliojimus pirma laiko, tai tokia taryba nepajėgi išrinkti mero, paskirti vykdomosios institucijos ir kontroliuoti jos veiklą. Ar jūs manote, kad tokia taryba priims sprendimą nutraukti įgaliojimus, ar bus taryba savižudė?
A.KAŠĖTA. Manau, kad ypatingais krizės atvejais taryba dauguma balsų gali priimti tokį sprendimą. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad taip kaip numato įstatymas šiandien įvesti tiesioginį valdymą, tiksliau, gerai, kad tai nėra kasdieninė praktika, tai lygiai taip pat šios įstatymo pataisos galbūt nebus greitai panaudotos. Tačiau suteikti tokią galimybę tarybos nariams, manau, reikia ir tai yra geriau negu įvesti valstybėje savo tiesioginį įsikišimą, tiesioginį valdymą, nors savivaldybės politikai gali turėti dar vieną išeitį – surengti išankstinius rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Vrubliauskas.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų, kiek aš suprantu, jūs neišsamiai atsakėte į Seimo nario, signataro V.Žiemelio klausimą. Kaip suprantu, Konstitucijoje yra parašyta, kad savivaldybės taryba renkama ketveriems metams. Štai to momento aš ir neišgirdau. Galbūt kartu būtų ir pasiūlymas, kad jūsų siūlymai būtų svarstomi ir Teisės ir teisėtvarkos komitete. Neprieštarautumėte?
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kolega, aš neįžvelgiu prieštaravimo Konstitucijai. Juo labiau kad Seimo Teisės departamentas tokių pastabų nepateikė. Aš pasitikiu mūsų Seimo teisininkais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Kokia bus pasileidimo procedūra ir tarptautinė patirtis šiuo klausimu?
A.KAŠĖTA. Kaip yra paaiškinta ir aiškinamajame rašte, paprasta balsų dauguma ir ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti surengti išankstiniai rinkimai.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A.KAŠĖTA. Tai yra ne paprasta dauguma, o daugiau kaip pusė tarybos narių, pasitaisau.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamos įstatymo pataisos suponuoja daryti tokią prielaidą, kad Lietuva pamažu tampa federaline valstybe, nes jūs teikiate tokias teises savivaldybėms, kaip atskiriems federaliniams subjektams, kokių jos neturi pagal mūsų 1992 m. referendumu priimtą Konstituciją. Tai viena.
Kita vertus, įsivaizduokime situaciją, jeigu tiesiogiai būtų išrinkti merai ir tarybai nepatiktų meras, taukšt – nubalsuoja paprasta balsų dauguma ir pasileidžia. Vadinasi, įvedamas tiesioginis valdymas ir nauji rinkimai po trijų mėnesių. Tai sukelia chaosą ir bevaldystę. Ačiū.
A.KAŠĖTA. Tikiuosi, kai bus nuspręsta rengti tiesioginius mero rinkimus, o kitiems rinkimams, matyt, niekas neabejoja, tai negresia, tai bus visas paketas įstatymų pataisų. Galbūt ir čia bus daromos papildomos korektūros atsižvelgiant į tai, kad bus tiesioginiai mero rinkimai ir keisis vietos valdžių santykis. Tačiau šiuo metu to nėra ir esu įsitikinęs, kad po ateinančių savivaldos rinkimų dar nebus tokio valdžių atskyrimo. Taigi šios pataisos atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.KAŠĖTA. Aš nemanau, kad savivaldybės įgyja kokių nors didesnių galių, negu šiuo metu leidžia Konstitucija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išnaudojome 10 minučių, šiek tiek net daugiau. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. A.Sereika nori pasakyti nuomonę prieš. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš tik pritarčiau gerbiamojo Juliaus minčiai, kad toks įstatymo projektas labiau tiktų federalinei valstybei. Iš esmės, matyt, tai yra nusižiūrėta iš federalinės valstybės. Galėčiau pateikti jums vieną pavyzdį. Jeigu savivaldybė nuspręstų save paleisti ir įvyktų nauji rinkimai, kokio laiko kadencijai būtų renkama nauja taryba? Ar būtų renkama ketverių metų kadencijai, visai normaliai kadencijai, kaip ir visi rinkimai, kurie vyksta, ar tai būtų likusiam laikui? Manau, jeigu vyktų nauji rinkimai, aišku, turėtų vykti visai naujajai kadencijai. 60 savivaldybių, per laiko tarpą iš esmės kas savaitę darytume naujus rinkimus, nes būtų renkami visai kadencijai. Toks įstatymo projektas, manau, mūsų valstybėje, esant mūsų savivaldybėms, yra netinkamas ir siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – nuomonė už.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, galbūt įstatymo projektą ir reikia tobulinti, ir tai bus galima padaryti komitete, jeigu pritarsime po pateikimo, bet siūlau pritarti pačiam principui. Nelabai norėčiau sutikti su Seimo nario J.Sabatausko išvedžiojimais, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, unitarinės valstybės principui. Šioje vietoje, manau, daug kartų esame kalbėję apie savivaldos teises, apie savivaldos teisių išplėtimą. Konkrečiais pavyzdžiais rodykime, kad mūsų savivalda yra savarankiška ir kaip vietos rinkėjai išrenka savivaldos tarybą, lygiai taip pat savivaldos taryba, turėdama atsakomybę tiems rinkėjams, kurie ją išrinko, turėtų teisę save paleisti. Tuo labiau kad konkretūs pavyzdžiai rodo, jog dėl tam tikrų asmenų piktnaudžiavimo, galbūt neskaidrios merų veiklos tokia galimybė leistų išspręsti susikaupusias problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po vieną nuomonę pasakyta. Pateikimo stadija, kolegos, lieka balsuoti. Prašom balsuojant pasakyti, ar pritariame po pateikimo įstatymų projektams Nr.XP-1079 ir Nr.XP-1080, nes tai yra tarpusavyje susiję projektai. Prašom balsuojant pasakyti nuomonę.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 8, prieš – 22, susilaikė 18. Po pateikimo nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ne, bendros nuomonės nėra. Yra norinčių balsuoti. Kolegos, pirmasis siūlymas ir balsavimas už reiškia grąžinimą tobulinti, balsavimas prieš reiškia atmetimą. Susilaikančiųjų balsai neskaičiuojami. Už – už tobulinimą, prieš – už atmetimą.
Už tobulinimą – 17, už atmetimą – 26. Grąžinama iniciatoriams tobulinti, nes nesurinkta 36 balsų.
Kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Noriu paklausti, ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų žinoti, kokios bus kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės? (Balsai salėje) Ne, atmetimui turi būti 36 balsai, taip numato Statutas. Grąžinta tobulinti. Kolegos, Č.Juršėnas prašo, nes rytoj su valstybine delegacija išvyksta į tolimąją Kiniją. Ar galime pademonstruoti supratingumą? (Balsai salėje) Bus galima paklausti. Gerbiamasis Juršėnai, prašome labai lakoniškai, nes matau, kad Seimo nariai norėtų išgirsti trumpai.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerai. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, mielieji kolegos. Pranešimas toks. Jūs viską turite, tik atkreipiu dėmesį, kad pasikeitus nuomonėms Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje antradienį yra pateikiamas didysis paketas dėl liustracijos, saugumo archyvų ir t.t. Ir antras dalykas, kuris yra ypatingas, – pirmoji opozicinės frakcijos darbotvarkė, tai yra didžiausios frakcijos, Darbo frakcijos, darbotvarkė, ketvirtadienį.
Kur yra šiek tiek ginčijami dalykai? Tai Vyriausybės pusvalandis. Seniūnų sueiga aprobavo kaip aktualų klausimą, kad būtų Kainų komisijos pirmininkas gerbiamasis Vidmantas Jankauskas. Kolegos liberaldemokratai siūlo, kad būtų pakviesta Dalia Kuodytė. Aš siūlau, nematau, jų atstovų čia, gerbiamąją D.Kuodytę pakviesti kitą antradienį, ir taip mes išspręstume šį klausimą.
Ir paskutinis dalykas. Mes su jumis sutarėme dėl Statuto pataisų ir dėl Seimo komitetų narių skaičiaus. Šitą reikėtų įrašyti į ketvirtadienį ir iš ketvirtadienio išbraukti 11b klausimą, nes dėl jo buvo apsispręsta ankstesniuose posėdžiuose.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip lengvai šio klausimo pabaigti nepavyks. Šeši Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – V.Žiemelis.
Č.JURŠĖNAS. Supratau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau ir pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs labai teisingai pasakėte, kad reikia iškviesti D.Kuodytę, nes šiandien spaudoje jau yra duomenų ir manęs žurnalistai klausia kaip buvusio KGB tyrimo komisijos nario dar 1992 metais, ar iš tikrųjų šios komisijos nariai sulaikė, tiksliau, neperdavė dalies archyvų? Aš esu labai nustebęs. Jeigu iš tikrųjų taip, tai mes šiandien nesiūlykime priimti Liustracijos įstatymo paketo, nes visa tai susiję. Pirmiausia išklausykime D.Kuodytės, ar iš tikrųjų taip yra, ir tik po to tą darykime.
Antras dalykas. Jūs išvykstate, pirmas pavaduotojas, teisingai, bet kodėl išvykdamas Prezidentas nepaskyrė save pavaduoti Seimo Pirmininko? Netvarka – 10 dienų Prezidento nėra, jis iš Kinijos vadovaus Lietuvai?
Č.JURŠĖNAS. Atsakau į pirmąjį klausimą. Manau, ji galėtų atsakyti ir po savaitės, bet jeigu Seimas nutars, tai, be abejo, galima sukeisti vietomis. Tai vienas atsakymas.
Antras atsakymas. Pagal patikslintą Prezidento įstatymą ir Seimo statutą, kur atsižvelgiama ir į Konstituciją, ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Prezidentas pavaduojamas tuo atveju, kai jis išvyksta ir negali vykdyti savo pareigų. Bet, jeigu jis išvyksta ir vis tiek gali vykdyti savo pareigas, tai tada jis neišleidžia dekreto, o dekretas nebuvo išleistas. Čia yra Prezidento valia.
PIRMININKAS. Suprantu, kolega, norite patikslinti klausimą?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Juršėnai, mes Statutą išmanome puikiai, bet Prezidentas vadovauti iš Kinijos negali. Kinija didelė – pasimes, pasiklys, mobilieji telefonai neveiks ir t.t., gali kilti karinė padėti ir panašiai, kas nors gali užpulti. Kaip jis galės vykdyti iš Kinijos savo pareigas? Ar jį sulaikys kinai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs neturite į tai reaguoti, nes tai nėra susijęs su šia darbotvarke klausimas ir rūpestis.
Č.JURŠĖNAS. Bet tai visiems įdomu. Aš galiu pasakyti, remdamasis čia esančio vieno pirmininko ir savo, kaip pirmininko, patyrimu, nebuvo problemų mums tvarkant įvairius reikalus, kai prezidentai keliaudavo į tolimiausius kraštus. Kai labai reikėjo, tai Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas dekretą atsiuntė net iš Pekino. „Akurat“, iš Pekino.
PIRMININKAS. Lauksime dekretų. Tuokart klausia V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmasis Seimo Primininko pavaduotojau, kadangi artėja biudžeto svarstymas, yra užregistruoti du projektai, susiję su Sveikatos draudimo fondo lėšomis. Todėl prašau į darbotvarkę įtraukti šiuos projektus: Nr.XP-3793 ir Nr.XP-379A. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu Seimas neprieštarauja, tai galima įrašyti į ketvirtadienį, bet į rezervą.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš vėl manau, kad mes elgiamės neteisingai, nors ne nuo jūsų tai priklauso, nes pradėti posėdžius 11 val. yra ne tik nuodėmė, bet ir laiko gaišinimas. Ateina 7, 8 val. vakaro, o pradedame tik 11 valandą. Kodėl mes negalime pradėti posėdžių 10 val. ir vieną, ir kitą dieną, ir sutaupome, ir geriau dirbame? (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Galiu atsakyti, kad ši naujovė buvo įvesta atsižvelgiant į darbo žmonių pageidavimus, t.y. į Seimo narių pageidavimus, kad būtų laiko susirinkti frakcijoms ir komitetams, kai atsiranda pataisų, kurios nebuvo apsvarstytos penktadienį, o klausimas turi būti sprendžiamas antradienį. Štai dėl šių priežasčių atsirado 11 valanda. Bet, jeigu kolegos Seimo nariai siūlo, kad šis dalykas nėra tinkamas, mes štai čia esame du valdybos nariai, galime prisiimti įsipareigojimą šį klausimą kelti kurioje nors Seimo valdybos posėdyje ir tada dar kartą svarstyti, bet čia turi būti daugumos frakcijų sutarimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Prašom pasakyti, kodėl neįtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę, galbūt čia tiesiog taip išėjo… tai siūlau įtraukti projektą Nr.XP-1340 ir lydinčiuosius projektus Nr.XP-1341 ir Nr.XP-1342 dėl savivaldybių tarybų rinkimų, savivaldos ir laikino tiesioginio valdymo?
Č.JURŠĖNAS. Matote, čia buvo, kaip žinote, Seime ginčas, po to balsavimas. To ginčo pasekmė – neliko to varianto, kuris jums išdalytas. Bet jeigu čia esantys Seimo nariai neprieštarauja, tai paposėdžiausime iki 8 valandos ir šį klausimą išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Arba paankstinsime pradžią. Klausia A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Kadangi J.Sabatauskas paklausė dėl šių įstatymų, tai siūlau paankstinti posėdžių laiką.
PIRMININKAS. Tai ne klausimas, tai pageidavimas. Ačiū, gerbiamasis Česlovai Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal mes galime palikti tai kaip preliminarią darbotvarkę, juo labiau tų pasikeitimų paprastai būna. Dėkui už supratimą.
Ar galime, nepaisydami kai kurių išsakytų abejonių, patvirtinti preliminarias kitos savaitės posėdžių darbotvarkes? (Balsai salėje) Taip, tarp jų su išsakytais papildymais, kurių buvo bent keletas. Ačiū už jūsų supratimą šiuo klausimu. Svarstymas yra baigtas, darbotvarkės patvirtintos.
Grįžtame prie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas… (Balsai salėje) Taip, kolegos, yra siūlymas pertraukti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo svarstymus ir suteikti galimybę ministrei V.Blinkevičiūtei pateikti. (Balsai salėje) Reakcija yra labai nevienareikšmiška.
Gerbiamoji ministre, ar kaip Seimo narė jūs galėtumėte sulaukti tos valandos? Kolegos, matau, irgi nori pabėgti, o yra jų teikiami projektai. Tada bandome dirbti dalykiškai, kolegos.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas – registracijos Nr.XP-1348. Pateikimo stadija. Teikėjas – E.Pupinis, taip pat kartu kitas teikėjas yra J.Razma. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymas nagrinėjamas, kai galbūt nevienoda situacija, kurioje atsidūrė žiedinių savivaldybių gyventojai, t.y. centrų ir žiedinių savivaldybių gyventojai. Trumpai aiškiai pasakius, šiuo metu pagal galiojantį įstatymą miestuose gyvenantys žmonės, kurie yra susiję su vadinamaisiais bendraisiais viešaisiais poreikiais, gali kandidatuoti į rajonų savivaldybes. Tačiau šiuo metu demografinė situacija tokia, kad išeina atvirkščiai. Daugelis žmonių, kurie dirba mieste, kur mokosi jų vaikai, kur yra jų darbovietės, gyvena užmiesčiuose. Šiuo įstatymu norima suvienodinti situaciją, kad ir tie, kurie gyvena užmiestyje, kurie kuriame nors rajone, galėtų kandidatuoti ir į miestų tarybas, centrų tarybas, kur yra įsikūrusios rajonų savivaldybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimas lakoniškas. Septyni Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ar jums neatrodo, kad jūs apskritai pažeisite?.. Pagal gyvenamąją vietą ta nuostata įteisinta, kad dalyvauja rinkimuose ten, kur gyvena, kai yra savivaldybių rinkimai.
Antras klausimas. Kodėl tada ne visos paimtos tokios miesto savivaldybės kaip Klaipėda? Nežinau, ar ji žiedinė, ar ne, bet gali būti lygiai tokia pati situacija. Tai mano du tokie trumpi klausimai.
E.PUPINIS. Manyčiau, precedentas jau sukurtas buvusio įstatymo, tai yra tas, kuris leido toms savivaldybėms jau taip elgtis, tarkime, miestų centrų žmonėms kandidatuoti į rajonų tarybas. Žiūrint tuo požiūriu, būtų galima sakyti, kad ir kitoms savivaldybėms, čia departamentas sako, būtų galima leisti, ypač kurios ribojasi. Galbūt, bet šiuo įstatymu nenagrinėjame. Tai yra diskutuotinas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Rimas.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kaip jūs vertinate šio projekto nuostatas bendruomenių stiprinimo kontekste, kai vienos savivaldybės gyventojai balsuoja rinkdami kitos savivaldybės tarybas.
E.PUPINIS. Pakartokite trumpai, tik garsiau.
A.RIMAS. Bendruomenių stiprinimo kontekste kaip jūs vertinate savo projektą, kai vienos bendruomenės žmonės renka tarybą kitoje bendruomenėje?
E.PUPINIS. Matote, yra įvairių bendruomenių. Ir aš turiu tokį pavyzdį, kai vienas iš bendruomenės lyderių, kuris dirba mokykloje, gyvena kitame rajone. Taigi nematau čia problemų, kurią bendruomenę skatinti, ar tą, kurioje praleidi daugiau laiko, ar tą, į kurią parvažiuoji pernakvoti.
PIRMININKAS. Kitas klausia K.Starkevičius. Tuoj įjungsime. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų aš sveikinu šį siūlymą, šią pataisą. Ji yra pačiu laiku, tačiau ar jūs rengdami pasiūlymą nepanagrinėjote, kiek buvo tokių atvejų, kai negalėjo kandidatuoti vien dėl to, kad gyveno toje užmiesčio zonoje?
E.PUPINIS. Ne, tikrai, kadangi nebuvo kandidatuojama, tai neaišku, kiek jų ir norėjo kandidatuoti. Sudėtinga dabar būtų pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Vrubliauskas taip pat nori paklausti.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, labai pritarčiau šiam jūsų siūlymui. Žinau iš praktikos, kad žmonės buvo priversti savo dislokacijos vietas deklaruoti tam tikra prasme. Tačiau atsižvelgdamas ir į pono A.Rimo tam tikras pastabas dėl bendruomenių, ir t.t., sakykite, kaip jūs žiūrėtumėte į tai, jeigu tos lengvatos ir vienoms, ir kitoms grupėms būtų panaikintos, kad ir miesto žmonės galėtų kaimiškose savivaldybėse kandidatuoti, ir kad rajono žmonės – miestuose?
E.PUPINIS. Manyčiau, aišku, svarstytinas klausimas, mačiau, kitame projekte yra tas siūlymas išbraukti iš viso tą dalį. Tačiau vėlgi tai turbūt paskatintų žmones, kaip jūs minėjote, slėpti savo tiesiogines gyvenamąsias vietas ir galbūt registruotis kitur. Manyčiau, įstatymu to neišspręstume, galbūt tik skatintume žmones apgaudinėti, registruotis kitose vietose ir dalyvauti politikoje, jeigu žmogus nori save išreikšti politiniame gyvenime, ypač savivaldybių.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, tiek Seimo narys A.Kašėta, tiek jūs, man atrodo, šiuo atveju vis dėlto teikiate Seimui tokius siūlymus, kurie prieštarauja Vietos savivaldos chartijai, kurią mes pripažinome, viena. Ir kita, pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumo principas. Tada Seimui reikėtų priimti tokią nuostatą, kad bet kurioje vietovėje gyvenantis pilietis gali kandidatuoti bet kurioje savivaldybėje. Šiandien vis dėlto yra pagal Vietos savivaldos įstatymą, kad ta bendruomenė kelia savo kandidatus ir dalyvauja tos bendruomenės gyvenime. Remiantis tuo, ar jums neatrodo, kad apskritai jokiame įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „žiedinė savivaldybė“, ir, kita vertus, ar šitos žiedinės savivaldybės šiandien dar turėtų egzistuoti?
E.PUPINIS. Sutikčiau su jumis, kad jos galbūt turėtų jau galbūt ir neegzistuoti, pagal tą priimtą planą jos turėjo būti jau panaikintos ir galėtų būti pamažu naikinamos. Sprendžiame tą problemą. Tačiau, kaip ir sakiau, neturėčiau sutikti, kad nevienodos sąlygos kitiems žmonėms. Atvirkščiai, žiūrint į šį straipsnį, jiems sudaromos vienodesnės sąlygos, nes jeigu miestiečiai gali kandidatuoti į rajoną, tai rajono žmonės galėtų kandidatuoti į miestą. Tačiau kalbėti apie kandidatavimą iš vienos savivaldybės į kitą galbūt nereikėtų. Manyčiau, gal būtų galima svarstyti susisiekiančių, nes tikrai santykiai būna labai glaudūs. Bet tai ne problema, kad čia ką nors pablogintume, tarkime, sumažėtų galbūt noras apgaudinėti ir panašiai, registruotis kitose vietose, o situacija nepasikeistų, nes jeigu žmonės nori dalyvauti politikoje, tai …
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.V.Margevičienė. Prašyčiau gerbiamąją kolegę R.Baškienę neužstoti klausiančiosios.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū. Aš tik norėjau paklausti, ar jūs čia darote išimtis toms savivaldybėms, ar galbūt iš tikrųjų pakeistumėte, ir tada jau leidžiame visiems. Tada būtų visai kitas reikalas, nes dabar iš tikrųjų, kaip ir klausė gerbiamoji Seimo narė V.Baltraitienė, galbūt atsiras ir Klaipėda, ir kitas miestas, kuris irgi norės.
E.PUPINIS. Jums yra leidžiama teikti siūlymus, ko gero, jie bus nagrinėjami, tačiau aš vėlgi pasakau, atkuriu tų savivaldybių situaciją, kurioms buvo sudarytos nevienodos sąlygos, kai miestuose leidžiama, t.y. atvirkščiai, leidžiama rajonų gyventojams, į miestus neleidžiama… Tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus, tačiau nėra bendro sutarimo, matyti iš užsiregistravusių Seimo narių. K.Starkevičius, palaikanti nuomonė už. Prašom.
K.STARKEVIČIUS. Aš iš tikrųjų palaikau šį siūlymą, nes daug tokių atvejų yra. Pats iš savo patirties galiu pasakyti, kad yra taip atsitikę. Gyvenu 200 metrų už Kauno ribos ir man teko daryti tą veiksmą savo registracijos vietoje, deklaracijos vietą parodyti būtent mieste vien dėl to, kad galėčiau kandidatuoti. Ir, kaip sakiau, yra 200 metrų. Tokių atvejų yra ne vienas, todėl aš atvirai pasakiau. Šis įstatymas padės to išvengti dabar artėjančiuose Seimo rinkimuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra rimtas pareiškimas. Nuomonė prieš – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tokiu atveju kolegai, ko gero, reikėtų susilaikyti nuo balsavimo, nes šiuo atveju jis yra suinteresuotas. Aš manyčiau, bandymas lyginti ir bandymas įvesti privilegijas ir išimtis gimdo neteisybę. Aš sutikčiau su tuo, jeigu būtų leista Lietuvos gyventojams kandidatuoti ten, kur jie nori. Aš, tarkime, augęs Dauguose. Kodėl man naujoje Daugų savivaldybėje nekandidatuoti? Kaip pavyzdys. Todėl siūlau šį projektą atmesti ir autoriams pasiūlyti pateikti naują įstatymo projektą, leidžiantį kandidatuoti Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems bet kurioje savivaldybėje. Tai būtų teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, matau, kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Nežinau, ar čia dėl vedimo tvarkos, nes taip išėjo, kad nespėjau paklausti ir nespėjau… buvau antras dėl nuomonės. Aš noriu pasakyti, kolegos, gaila, to neradau departamento išvadose. Praeitoje kadencijoje Seimas pakeitė Konstitucijos 119 straipsnį. Ten įrašyta norma, kurioje tiesiai šviesiai pasakyta, kad tiek pasyvi, tiek aktyvi rinkimų teisė toje savivaldybėje priklauso tik toje savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims, niekam kitam. Taip yra Konstitucijos 119 straipsnyje. Todėl spręskite jūs, kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje.
PIRMININKAS. Čia yra daugiau pasisakymas dėl motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuokime, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1348?
15 – už, 12 – prieš, 11 susilaikė. Po pateikimo nepritarta. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, nebūčiau leidęs balsuoti, jeigu būtų Teisės departamento išvada, kurioje būtų iškelta abejonė dėl atitikties Konstitucijai. Deja, departamento išvadoje nėra užuominos dėl to, todėl pagal Statutą šis klausimas buvo teikiamas ir dėl jo buvo balsuojama.
Dabar turime apsispręsti, kaip elgiamės matydami Seimo narių salėje skaičių. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Kolega A.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau pateikti klausimą jau ne posėdžio pirmininkui, bet Seimo nariams. Jeigu mes aiškiai suvokiame, kad teikiami projektai prieštarauja Konstitucijai, negali būti jokios kalbos apie tobulinimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra siūlančių tobulinti? (Balsas iš salės: „Yra“.) Yra.
K.STARKEVIČIUS. Aš taip pat noriu repliką po balsavimo. Eikime su gyvenimu. Taip, kaip buvo prieš 10 ar 20 metų, dabar nėra. Jei keičiasi, tai keiskim Konstituciją ir galvokim, o dabar neprieštaraukim. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Šis Seimo narių būrys Konstitucijos nepakeis.
Dabar turime apsispręsti, kokia yra tolesnė eiga. Balsavimas už reiškia grąžinimą tobulinti. Balsavimas prieš reiškia atmetimą. Išsakykite savo nuomonę balsuodami. Susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Atmetimui reikia mažiausiai 36 balsų.
Už – 12, prieš – 18. Grąžinamas tobulinti.
Eilės tvarka judame į priekį. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1562. Teikėjas – E.Masiulis. Vėlgi pateikimo stadija. Kolega, žodis jums.
E.MASIULIS (LSF). Kažkaip visi įstatymai tokie nekokybiški, vis tobulinti ir tobulinti.
Kolegos, noriu pateikti įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra suvienodinti partijų galimybes dalyvauti savivaldos rinkimuose. Kaip žinote, pagal dabar galiojančius įstatymus savivaldybių tarybų rinkimų metu teisę siūlyti atstovus į apygardų ir apylinkių komisijas turi tos politinės jėgos, kurios per ankstesnius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje yra įveikusios barjerą ir savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne mažiau kaip tris atstovus.
Iš tikrųjų pasakytina, kad toks išskirtinis minėtų partijų statusas leidžia joms į rinkimų komisijas deleguoti savo narius netgi tais atvejais, kai konkrečioje savivaldybėje konkreti partija nedalyvauja rinkimuose, o tos politinės partijos, kurios dalyvauja rinkimuose ir pateikia rinkėjams savo kandidatų sąrašą, jeigu jos nėra pasižymėjusios anksčiau, tokios teisės netenka.
Taigi mano siūlymas būtų palikti dabar egzistuojančią sistemą, tačiau sudaryti galimybes ir toms politinėms partijoms, kurios patvirtina savo dalyvavimą konkrečioje savivaldybės taryboje, užregistruoja sąrašą, deleguoti savo atstovus į rinkimų komisijas. Tokiu atveju pagal įstatymus komisija jau būna sudaryta anksčiau, tačiau patvirtinus tų partijų, kurios dar nebuvo delegavusios savo atstovų į apygardos ir apylinkių komisijas, dalyvavimą, jos irgi įgijo tokią teisę deleguoti savo atstovus į apygardų ir apylinkių komisijas. Taigi kviesčiau pritarti tokiam įstatymo projektui. Tokiu būdu sudarytume lygias galimybes dalyvauti savivaldybių rinkimuose.
PIRMININKAS. Ačiū. 7 Seimo nariai nori jūsų klausti. V.Baltraitienė pirmoji.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs žinote, kad pirmiausia yra sudaroma komisija, patvirtinami nariai, o pagal jūsų siūlymą išeitų, kad po to ta komisija papildoma. Ar bus išlaikytos kokios nors proporcijos, nes komisija būtų papildyta jau po sudarymo, kadangi pirma sudaroma komisija, tada registruojasi partijos, kurios dalyvauja rinkimuose? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, ar tai yra derinta su Vyriausiąja rinkimų komisija, bent konsultuotasi, kaip tada vyktų tas darbas, kiek reikėtų lėšų ir išvis, kaip tada pajėgtų komisija dirbti, nes žinome, kad kartais, ypač didesniuose miestuose, rinkimuose dalyvauja turbūt tiek partijų… kiek jų yra Lietuvoje, tiek ir dalyvauja. Ar išvis bus normalus komisijos darbas, ar galės dirbti?
Ir dar vienas klausimas – ar specialiai teikiama tam, kad būtų galima prisitaikyti savo partijai?
PIRMININKAS. Gali būti užduodamas vienas klausimas.
E.MASIULIS. Ačiū už tris klausimus. Pirmiausia pagal Seimo statutą tie įstatymų projektai, kuriems yra pritariama po pateikimo, eina į komitetus, ir komitete mes tikrai galėsime sužinoti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos poziciją. Tikrai nereikia su Vyriausiąja rinkimų komisija derinti kiekvieno Seimo nario įstatymo projekto, kurį jis teikia Seimui.
Aišku, jūs labai teisingai pasakėte, kad iš tikrųjų komisijos bus sudarytos jau pagal galiojančią tvarką ir tose savivaldybėse, kuriose bus dar papildomų politinių partijų, kurios užregistruos savo sąrašus, tiesiog bus papildyta ta komisija. Aš nemanau, kad tai būtų kokie nors… Atsižvelgiant į praeitų savivaldybių rinkimų praktiką, tai nėra kokie nors labai dideli žmonių kiekiai, todėl tos komisijos, tikėtina, bus papildytos vienu kitu atstovu. Tai tikrai nepareikalautų labai daug papildomų lėšų, bet užtikrintų dar didesnį rinkimų demokratiškumą, nes tos politinės partijos, kurios dalyvauja rinkimuose, labiausiai ir suinteresuotos sekti, kaip vyksta rinkimai, ar jie vyksta sąžiningai pagal įstatymus ir taip toliau.
Buvo klausimas, ar tai netaikoma konkrečiai mano paties partijai. Tai galiu atsakyti, kad labiau rūpinuosi Pilietinės demokratijos partijos perspektyvomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip ir supratome. Toliau – A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausimo tęsinys dėl pilietinės demokratijos plėtros Lietuvoje. Paskutiniuoju metu Lietuvoje išdygo daug keistų naujų partijų, pavyzdžiui, Turgaus draugų partija Kaune. Kitų, kurios atsirado per paskutiniuosius pusę metų, aš nebeminėsiu, tiek to, jūs patys žinote. Bet, pone Masiuli, jūs puikiai žinote, kaip partijoms sunkiai sekasi parinkti rimtus žmones į rinkimų komisijas, ir tai iš tikrųjų yra problema. Jūs dabar suteikiate galimybę deleguoti į rinkimų komisijas partijoms, kurios iš esmės nė karto nedalyvavo rinkimuose ir negavo žmonių pasitikėjimo, partijoms, kurios turi, na, tiesiog 200–300 realiai veikiančių narių, tačiau jos turės gerą progą užsidirbti tam tikrą pinigėlį. Ar jūs nebijote, kad šita pataisa mes sukelsime chaosą ir, kaip neseniai suskaičiavo J.Čekuolis, tarkim, Vilniaus rinkimų komisiją sudarys 40 žmonių. Ką mes darysime, jei bus tokia sumaištis, ir kas bus kaltas, kai rinkimų komisijos nesugebės susitvarkyti su darbu?
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad kiti įstatymai numato reikalavimus politinėms partijoms. Pirmiausia jau steigiant pačią politinę partiją yra griežtai reikalaujama, jūs patys gerai žinote, tūkstančio steigėjų ir taip toliau. Klausimas, ar Teisingumo ministerija šiandien tą sąrašą partijų… Čia vis dar kalbama, kad Lietuvoje yra 36 ar 37 partijos. Jeigu pagal naująjį Partijų įstatymą kiekviena iš jų būtų patikrinta, aš spėju, kad Lietuvoje liktų 10, na, geriausiu atveju 12 politinių partijų. Problema yra ta, kad mūsų institucijos, kurios turėtų užtikrinti įstatymo vykdymą, to dalyko nedaro.
Konkrečiai dėl darbo komisijose, na, aš vis dėlto manau, kad tie žmonės, kurie eina į rinkimų komisijas… Aš pasitikiu politinėmis partijomis, vis tiek yra atsakingai ieškoma tų žmonių, ir jie tikrai eina ne dėl pinigėlio, o tam, kad užtikrintų, jog įstatymai būtų sklandžiai vykdomi ir rinkimai būtų taip pat sklandžiai vykdomi. Tai gerbkime tų žmonių darbą.
Taigi aš manau, kad jokio chaoso nekils, o mes iš tikrųjų suteiksime didesnę galimybę dalyvauti ne tik tom partijom, kurios vertinamos pagal kokius nors nuopelnus. Teoriškai gali būti taip, kad politinė partija jau seniai yra praradusi žmonių pasitikėjimą, bet ji yra vertinama pagal kokius nors ankstesnius rezultatus, o partija, kuri dabar turi žmonių pasitikėjimą, neturi galimybės deleguoti savo atstovų į komisiją.
PIRMININKAS. Atsiprašau, į kurią partiją dabar rodote pirštu? (Juokas salėje) Klausia J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Po tokio baksnojimo pirštu turėčiau pradėti citata iš N.Gogolio „Revizoriaus“: „Iš ko juokiatės, ponai?“ Toliau netęsiu.
Norėčiau paklausti. Pagal jūsų teikiamo projekto logiką būtų labai prasminga siūlyti tokias Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kad tokioms partijoms avansu būtų teikiamos ir biudžeto lėšos būsimiesiems rinkimams finansuoti. Ar sutiktumėte su tuo?
E.MASIULIS. Visiškai nesutikčiau. Jeigu mano paties nuomonės norėtumėte, uždrausčiau biudžetinį parlamentinių partijų finansavimą ir leisčiau gyventojams savo nuožiūra skirti papildomai po 1–2% gyventojų pajamų mokesčio. Ir tada pažiūrėtume, kokios politinės partijos sugeba tuos pinigėlius susirinkti, o kokios ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutikčiau su jūsų pasiūlymu ir laikyčiau jį rimtu, jeigu kartu su juo taip pat eitų jūsų siūloma pataisa, kad visos egzistuojančios Lietuvos partijos prieš tai persiregistruotų. Artėja rinkimai ir jie įsiregistruotų pagal naują galiojančią tvarką. Tada galima rimai galvoti apie jūsų pasiūlymą. Tačiau norėčiau paklausti jūsų. Jeigu jūs būtumėte likęs Liberalų partijoje, ar jūs būtumėte teikęs šią pataisą? Atsiprašau, Liberalų ir centro. Susipainiojau, daug liberalų, tai susipainiojau.
E.MASIULIS. Sunku atsakyti – kas būtų, jeigu būtų. Bet mano partinė priklausomybė niekaip nėra susijusi su mano parlamentinėm iniciatyvom. O dėl jūsų pasiūlymo, kad reikėtų pagaliau imtis įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus, aš sutinku šimtu procentų. Čia galėtų atsirasti papildomas Seimo dokumentas, ar nutarimo formos, ar rezoliucijos, kuri atkreiptų dėmesį institucijų, tai turinčių padaryti ir nepadarančių. Mes, kaip parlamentarai, atsakingi už parlamentinę priežiūrą, patys jauskime kaltę, kad nepriverčiame šitų institucijų tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Ar nemanote, kad bus per daug didelės komisijos? Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose kandidatus iškelia apie 15 partijų. Paskui ta komisija gali būti ir nedarbinga dėl didelio narių skaičiaus.
E.MASIULIS. Tikrai sutikčiau, kad tobulinimo, svarstymo komitete metu, jeigu kartais šitam įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, būtų galima ieškoti variantų, galbūt įvesti kažkokį kvotavimą. Tikrai sutikčiau, kad nebūtų galima plėsti iki begalybės, turi būti tam tikras ribojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A.Vrubliauskas.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Kolegos, iš tiesų aš dar užsirašęs, iš vietos gal vėliau galėsiu paklausti. Aš nepritarčiau, nuvilsiu kolegą Vidmantą, tikrai aš prieš tokias pataisas, ir pratęsčiau pono J.Čekuolio skaičiavimus apie Vilniaus savivaldybę. Be komisijos narių, mes visi žinome, pagal įstatymus kiekviena partija gali deleguoti stebėtojus ir dažnai jie tai daro. Tada suskaičiuojame: prie 45 plius dar tiek, tai beveik 100 žmonių. Iš tiesų tai būtų panašu į didžiąją liaudies večę. Jūs sakote – kažkokius siūlymus, apribojimus, kaip tai įsivaizduojate, kam leisti, kam ne, kaip filtruosite.
E.MASIULIS. Dar kartą sakau, jeigu žiūrėtume kompleksiškai į šitą situaciją ir jeigu įvertintume, kiek šiandien Lietuvos politinių partijų atitinka Politinių partijų įstatymą, tai mes tikrai tokio skaičiaus, apie kokį jūs kalbat, neturėtume. Antras dalykas, aš nežinau, iš tikrųjų tai, kad šiuo metu egzistuoja jau ir sąrašo reitingavimo sistema, ir tai, kad jei dar būtų pritarta J.Sabatausko teikiamom pataisom dėl atskiro biuletenio dėl mero rinkimų, tai patikėkite, dabartinėms komisijoms tam skaičiuoti… Mes visi matome, kaip žmonės skaičiuoja iki 6 ir 7 ryto, insultų būna ir infarktų būna. Taigi padidinti šiek tiek komisijų narių skaičių tikrai nepakenktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Ar teisingai suprantu, kad bendru sutarimu? Reiktų balsuoti, vis dėlto matau. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę, ar pritariame projektui po pateikimo.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 12, susilaikė 10. Po pateikimo nepritarta. Ar turėdami minty, kad salėje nėra 36, galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Ačiū. Gražiname tobulinti. Linkime tobulinti.
Eilės tvarka. Kompleksinis vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas, du projektai Nr.XP-1635 ir Nr.XP-1636. Teikėjas – A.Paulauskas. Kviečiu jus į tribūną. Suprantu, kad Seimas neprieštaraus, kad abu projektai būtų pristatyti kartu. Pateikimo stadija. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano uždavinys yra lengvesnis, nes jūs, pritardami Seimo Pirmininko pateiktam projektui, iš esmės pritarėte ir tai normai, kurią aš dabar pristatysiu. Aš siūlau keisti Prezidento rinkimų įstatymą ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą tik dėl vieno klausimo – dėl balsavimo paštu. Balsavimas paštu, kaip jūs žinote, yra pati rizikingiausia ir kelianti daug abejonių forma. Šiuo metu pagal galiojančius Savivaldybių ir Prezidento rinkimų įstatymus tam yra leistos 5 dienos. Mano projekte yra siūloma sutrumpinti balsavimą paštu iki 3 dienų. Primenu, kad toks pat balsavimo paštu dienų skaičius jau patvirtintas Seimo rinkimų įstatyme. Kitaip tariant, patvirtindami šitą pakeitimą, mes suvienodiname visų institucijų rinkimų įstatymus dėl balsavimo paštu. Tokia trumpa esmė mano teikiamų pataisų.
PIRMININKAS. Dėkui. Tik penki Seimo nariai užsiregistravo jūsų paklausti. Pirmasis – J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, nepaisydamas to, kad jau Seimo rinkimų įstatyme yra norma dėl sutrumpinto termino balsavimo paštu, ar nemanote, kad taip gali būti pažeistos žmonių, kuriems susidaro objektyviuos aplinkybės nebūti rinkimų dieną toje vietoje, kur reikia balsuoti, teisės, ir jie negalės išvykę anksčiau, tarkim, į komandiruotę darbo klausimais, atlikti savo pilietinės pareigos ir kartu pasinaudoti teise…
A.PAULAUSKAS. Tikrai nemanau, nes, jeigu manyčiau, teikčiau kitą pataisą Seimo rinkimų įstatymui – padidinti balsavimo paštu dienų skaičių iki 5, o aš dabar siūlau kituose dviejuose – Prezidento ir Savivaldybių rinkimų įstatymuose sumažinti iki 3.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Norėčiau, kad gal kiek pratęstumėte tą mintį, nes paprasčiausiai 5 dienos suteikia galimybę didesniam rinkėjų skaičiui dalyvauti balsavime. Aišku, neigiama patirtis, kuri buvo per paskutinius Seimo rinkimus… manau, galima stiprinti stebėtojų korpusą ir išvengti to, kas dėjosi, bet, ar vien tik sumažindami, mes taip daug laimėsime?
A.PAULAUSKAS.Ačiū už klausimą. Iš tiesų man teko vadovauti darbo grupei, kuri buvo sudaryta iš Seimo narių, deleguotų į šitą grupę iš visų frakcijų. Kaip pačią silpniausią Rinkimų įstatymo vietą visi be išimties nurodė balsavimą paštu. Čia yra daugiausia piktnaudžiavimų, čia yra daugiausia skundų, čia yra didžiausias rinkimų tvarkos pažeidimas. Todėl nebuvo ginčų, tiesiog ilgą laiką to įstatymo niekas neteikė, o savivaldybių tarybų rinkimai artėjo, todėl aš rudens sesijos pradžioje ir registravau šitą pataisą. Po to pati grupė, kaip minėjau, jau Seimo Pirmininko vardu teikė ir šiandien jūs jau pritarėte vienai iš nuostatų – mažinti, man atrodo, net iki dviejų dienų. Aš manau, kad 3 dienų visiškai užtenka tiems, kurie neturi galimybės ateiti sekmadienį ir balsuoti, o jeigu mes ištęsiam, sudarom didesnes sąlygas piktnaudžiauti naudojantis šita forma. Patikėkite, visi, kurie dalyvauja, apie tai kalba labai tiesiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Tomaševskis.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Su jūsų pasiūlymais galima iš dalies sutikti, bet aš manau, kad vieną vietą reikėtų tobulinti. Aš esu įsitikinęs, kad reikėtų atskirti balsavimą paštu nuo balsavimo paštu namuose, nes iš esmės būna taip, kad žmonės su negalia nespėja balsuoti. Turim tik penkias dienas. Reikia pateikti biuletenį, antrą dieną reikia paimti šitą biuletenį, ypač kaimuose. Ar jūs nemanote, kad reikėtų atskirti balsavimą paštu? Aš sutinku, kad galima palikti tris dienas, o balsuojant paštu namuose palikti seną tvarką – penkias dienas. Tada gal būtų daugiau galimybių balsuoti tiems žmonėms, kurie negali atvykti į apylinkę?
A.PAULAUSKAS. Mano pataisose kalbama tiktai apie balsavimo paštu pakeitimą. Kitokių pataisų nedarau ir prieš teikdamas šį projektą aš esu pasižiūrėjęs, kiek balsuoja paštu. Vilniaus rajone tikrai balsuoja nemažai žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Klausia S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mes visi turtingi savo karčia patirtimi, ką reiškia balsavimas paštu. Iš esmės pritardamas iniciatyvai mažinti balsavimo paštu dienų skaičių norėčiau užduoti štai tokį klausimą. Ar jums neatrodo keista, kad balsavimas paštu vyksta tuo metu, kai dar nenutrūkusi rinkimų agitacija? Ar netikslinga būtų balsavimą paštu atlikti dieną prieš rinkimų dieną, kai agitacija yra draudžiama? Tradiciškai vykstant rinkimams sekmadieniais, šeštadienis būtų būtent ta diena, kai būtų galima balsuoti paštu.
A.PAULAUSKAS. Jūs siūlote dar radikalesnį pakeitimą. Iš tiesų tam tikras prieštaravimas yra. Mes sakome, kad balsavimo dieną agitacija draudžiama ir plakatai nukabinami, ir panašiai. Balsuojant paštu viso to nėra. Jeigu tikrai pagrindinis komitetas, kuris nagrinės šį projektą, atsižvelgtų į jūsų siūlymą, o jūs tokį siūlymą teiktumėte, aš manau, kad galima svarstyti. Jis tikrai yra gana rimtas. Tiktai vėlgi jūs matote, kiek daug yra nuomonių. Vieni sako, kad ir trijų dienų neužtenka žmonėms balsuoti paštu, išreikšti savo valią, nes jie išvyksta, nespėja. Taigi čia susidursite su įvairiomis nuomonėmis ir tik Seimas gali pasakyti, kiek dienų ir, svarbiausia, kurią dieną leisti balsuoti paštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Kamblevičius.
A.PAULAUSKAS. Sakau, yra dvi kraštutinės nuomonės.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Aš turbūt nesikartosiu. Aš lygiai tą patį norėjau pasakyti, ką pasakė gerbiamasis S.Lapėnas. Ar jūs nemanote, kad reikėtų tiktai vienos dienos?
A.PAULAUSKAS. Matote, čia vėlgi mes galime bandydami ištiesinti perlenkti tą lazdą į kitą pusę. Gali pasakyti, kad visiškai trūksta laiko žmonėms išreikti tą valią. Girdėjote klausimą, kurio klausė J.Sabatauskas arba gerbiamasis V.Tomaševskis, jie kalba apie tam tikrą dienų skaičių, kuris netgi didesnis negu trys. Aš manau, kad šiandien pateikiant tikrai aš jums negalėčiau surasti to teisingiausio atsakymo, bet galbūt komitete ir svarstymo metu balsuojant bus galima išgryninti vieną nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visų pageidaujančių klausti. Ar taupydami laiką mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Neįtikėtina, bet taip sutarėme. Pritarus po pateikimo abiem tarpusavyje susijusiems projektams, klausčiau, ar priimtina, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl abiejų įstatymų būtų paskirtas nagrinėti pagrindiniu bei preliminarią svarstymo datą, kaip ir dėl kitų savivaldybių rinkimų įstatymų, numatytume šių metų lapkričio 7-ąją? Nėra kitų siūlymų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, noriu jūsų atsiklausti sprendimo dėl šios dienos posėdžio pratęsimo, nes yra dar du įstatymų projektai, o liko 5 minutės. (Balsai salėje) Arba žiūrime, gal mums pavyks per 5 minutes pateikti abu projektus. Gerai.
Klausimas 2-9 – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-513A. Vyriausybės teikiamas projektas. Tribūnoje – ministrė V.Blinkevičiūtė. Pateikimo stadija. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš labai trumpai pateiksiu Vyriausybės teikiamą projektą, kurio esmė yra suteikti teisę gauti piniginę socialinę paramą iš karto nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos netaikant reikalavimo būti užsiregistravusiems šešis mėnesius tam tikrų kategorijų žmonėms. Pavyzdžiui, tiems asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne daugiau kaip 5 metai, baigusiems mokyklą abiturientams bei absolventams, asmenims, kurie neteko tam tikro procento darbingumo (pagal anksčiau galiojusią tvarką tai būtų III grupės neįgaliesiems), motinai arba tėvui, kai auginamam vaikui sukanka treji metai, asmenims, grįžusiems dirbus terminuotus, sezoninius darbus, taip pat asmenims, slaugantiems šeimos narį ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų.
Įstatyme siūlome socialinės rizikos šeimoms socialinę pašalpą teikti savivaldybės nustatyta tvarka alternatyviomis paramos formomis. Pavyzdžiui, maisto produktais, drabužiais, kitomis prekėmis. Siūlome kompensuoti būsto šildymo išlaidas, viršijančias ne 25%, o 20% šeimos pajamų lyginant juos su remiamomis pajamomis. Taip pat leisti savivaldybėms panaudoti ne daugiau kaip 2% valstybės biudžeto lėšų, skirtų gyventojams remti, savo sprendimais, kai jų pajamos mažos ir parama yra būtina. Šiam tikslui numatytos lėšos valstybės biudžete sudaro apie 13 mln. Jos yra ir bus pervestos savivaldybėms.
Taip pat noriu pasakyti, kad nuo spalio 1 dienos nebus spėta priimti įstatymo. Vyriausybės manymu, jis galėtų įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos, nes tam užtektų laiko apsvarstyti, nebūtinai skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Šeši Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, galbūt įstatyme viskas gerai, tačiau dar kartą… suskaičiuoti visas pajamas tiek, kiek galite… dar pabaigoje pridedate, kad tik kitos faktiškai gautos lėšos. Nežinau, kaip jūs viską suskaičiuosite, ar tikrai žmogus viską smulkiai deklaruos, bet, pavyzdžiui, stipendijų gal jau galima būtų neįtraukti į tas visas pajamas, nes kai kurios tos pajamos iš nelaimės, iš ligos ir panašiai. Ar reikia viską suskaičiuoti taip smulkiai? Tuo labiau kad kitas projektas, atvirkščiai, siūlo išbraukti kai kurias pajamas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš noriu pirmiausia, kad jūs suvoktumėte, jog tai yra įstatymas, skirtas tik toms šeimoms ir tiems žmonėms, kurių visos pajamos, kokias jie gauna, yra per mažos, ir taip valstybė jiems garantuoja dar prie visų gaunamų pajamų tam tikrą paramą. Šiaip jau iki šiol buvo visos išmokos skaičiuojamos. Beje, visos jos yra skaičiuojamos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Mūsų Vyriausybė diskutavo dėl vaiko pinigų (50 litų) įskaičiavimo. Vis dėlto mes diskutuodami priėjome prie tokio sprendimo, kad būtų tikslinga išeliminuoti vaiko pinigus iš bendrųjų šeimos pajamų, bet tik tada, kai pradės veikti įstatymas ir, kaip yra įstatyme numatyta, iki 2009 metų visi vaikai turės tuos vaiko pinigus. Priešingu atveju mes dar labiau diskriminuosime, nes vieni jų negaus ir jų padėtis bus dar blogesnė, o kiti, nors ir gaus, bet tai nebus įskaičiuota į šeimos pajamas. Kitaip sakant, parama dar išaugs. Dėl vaiko pinigų būtų galima sutikti.
Dėl visų kitų išmokų taip trumpai pasakysiu. Apskritai kartais tenka išgirsti, ypač iš merų, kad išmokos neskatina dirbti. Jums, kaip buvusiam merui, turbūt aiškiau negu bet kuriam kitam Seimo nariui, kad jeigu mes visas išmokas išeliminuosime iš bendrųjų šeimos pajamų, iš tikrųjų dirbti neapsimokės, jeigu gausi minimalią algą ir šiek tiek didesnę negu minimalią, tada jau geriau gauti pašalpas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš gal nelabai reikšmingą, bet tokį redakcinį pastebėjimą. Kadencijos pradžioje buvo priimtas mano pasiūlymas, kad suvienodintume dvi grupes: mažas pajamas ir vieniems, kad būtų ne skliausteliuose, o su jungtuku „ir“, tada jos bus lygiavertės. O kai rašome skliausteliuose, šios grupės nelygiavertės.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kaip aš suprantu, mes priėmėme jūsų pastabą?
A.DUMČIUS. Taip, priėmėte, bet čia niekur netaisoma.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kaip?
A.DUMČIUS. Niekur netaisoma. (Balsai salėje)
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tikrai yra sutvarkyta. Kiek man yra žinoma, aš net noriu pasakyti, kad buvo kelių Seimo narių pastabos dėl anksčiau teiktų įstatymų, tai pono A.Dumčiaus ir pono A.Syso bei J.Liongino, ir mes priėmėme tas pastabas ir jas įrašėme įstatyme. Bet komitete svarstydami mes galėsime pažiūrėti.
A.DUMČIUS. Bet jūs pažiūrėkite, kas dabar pateikta. Nepataisyta.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, mane jaudina kitas dalykas. Yra keičiamas įstatymo pavadinimas. Aš nematau lydinčiųjų įstatymų. Šio įstatymo nuostatos yra inkorporuotos kituose įstatymuose. Jeigu mes svarstymo metu per tą laiką nepateiksime pataisų įstatymų, kurie susiję su šiuo įstatymu, turėsim be galo daug problemų. Todėl aš prašau jus…
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Priimu pastabą. Pasistengsim.
A.SYSAS. Tai reikia būtinai padaryti, ne tik poįstatyminius aktus, bet ir lydimuosius įstatymus, kurių pavadinimą keičiame. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, kad tai yra daugiau pastaba, ar ne?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, aš tiesiog priimu pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.M.Čigriejienė klausia.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, jūsų širdis labai gera ir plati. Ir jūs čia 13 milijonų panaudojate labai įvairioms grupėms. Nežinau, ar čia pati skaudžiausia vieta socialinės srities. Galbūt galima panaudoti kitoje socialinėje srityje. Paimkim kokią nors grupelę, skirkim jai daugiau pinigų, kad žmogus pajustų, visi žmonės matytų, ir kitais metais vėl. Aš jums uždaviau per Vyriausybės valandą klausimą apie tuos nelaimingus benamius. Ligoninės kenčia teikdamos jiems pagalbą ir nieko negaudamos, jūs vis tiek norit „įmontuoti“ juos sveikatos ministrui, kad jis numatytų eilutę. Tai ką mes kalbėsime apie mediciną? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra labai svarbus, nes tuoj pat prasideda šildymo sezonas ir tai apima labai daug Lietuvos gyventojų. Iš tikrųjų daugiau kaip 100 tūkst., gerokai daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tiesiog negali iš savo pajamų, tiek darbo, tiek pensijų, tiek atlyginimų, susimokėti už šildymą. Todėl jis yra tikrai labai būtinas.
Noriu pasakyti, kad Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą nuo spalio 1 d. dar padidinti valstybės remiamas pajamas, kad didesnis skaičius žmonių galėtų gauti didesnes kompensacijas, nes, kaip žinot, visur aplinkui šnekama, kad šildymo kainos augs.
Dabar dėl jūsų rytiniame posėdyje užduoto klausimo. Aš ir toliau lieku prie nuomonės, kad svarstant ateinančių metų biudžetą reikėtų numatyti ligoninių lėšas iš valstybės biudžeto tai daliai, kai pagalba teikiama nedraustiems žmonėms, taip pat ir jūsų paminėtiems benamiams. Po to aš dar kalbėjau su sveikatos apsaugos ministru dėl jūsų klausimų. Ir iš tikrųjų visada pritarsiu tokiam pasiūlymui, kai bus svarstomas valstybės biudžetas, kad būtų įskaičiuotos lėšos surinkus duomenis, kiek maždaug tokių žmonių būna, tam tikrą procentą įskaičiuoti į biudžetą tų ligoninių iš valstybės biudžeto, ne iš sveikatos draudimo biudžeto.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Kamblevičius klausia.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū. Aš pritariu jūsų nuomonei. Labai sveikintinas dalykas. Norėčiau tik paklausti, kiek tai kainuos biudžetui papildomų lėšų?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Apie 15 milijonų, kaip sakiau. Bet tie pinigai yra iš esmės jau suformuoti ir yra pritarimas finansų ministro, o tai yra svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Margevičienė. Paskutinis klausimas.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, teko pabendrauti su darbo biržos darbuotojais ir jie, pavyzdžiui, nesurenka, kaip jūs čia norit dabar – tik nuo pat pirmos dienos užsiregistravusiems. Mes priėmėm labai gerus įstatymus, t.y. Nedarbo rėmimo ir įvairius kitus. Dabar paprasčiausiai neateina tiek žmonių į darbo biržas, kad jos galėtų iškart mokėti. Ar čia buvo paskaičiuota, ar suderinta, ar jūs žinot, kad tikrai yra tokių asmenų, kad jie ateis į darbo biržą ir jie nenorės nei persikvalifikuoti, nei eiti į socialinę įmonę ar kur nors mokytis? Jiems iš karto reikia mokėti. Paprasčiausiai darbo biržos nebesurenka tų asmenų.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, bet čia yra truputėlį kitas klausimas. Matot, iki šiol buvo taip: tu atėjai, įsiregistravai į darbo biržą, tu dalyvauji darbo biržos teikiamose programose, bet tu neturi teisės, kol nebūsi užsiregistravęs šešis mėnesius ir, tarkim, darbo negavai per tą laiką, gauti socialinės pašalpos, kompensacijos už būstą, kas yra labai svarbu žmogui. Todėl mes panaikinam tą reikalavimą. Iš tikrųjų mes matom dabartinę situaciją, kad su tais žmonėmis, kurie yra užsiregistravę – 88 tūkst. darbo biržoje, reikia dirbti labai daug, labai individualiai, nes jų motyvacija dėl darbo yra labai prasta. (Balsas salėje) Teisingai, kas čia man padėjo. Taigi iš tikrųjų reikia dirbti labai daug. O gyventi jiems reikia. Pavyzdžiui, grįžta motina po trejų metų vaiko priežiūros atostogų, visai praradusi kvalifikaciją, reikia iš naujo ją suteikti, bet ji turi būstą, už šildymą reikia mokėti. Tai kodėl mes turime laukti pusę metų, kad gautų tą kompensaciją?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Niekas nenorėjo prieštarauti. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą skirti pagrindiniu, papildomais – Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus. O svarstyti galbūt po gero mėnesio – lapkričio 7 dieną. Atsiprašau, yra siūlymas dėl skubos tvarkos, bet Seniūnų sueiga prašė, kad nebūtų tiek skubama, kad nespėtų apsvarstyti. Tai kokie siūlymai komiteto pirmininko?
A.SYSAS. Aš pirmiausia prašau, kad nebūtų skubos tvarkos, kolegos, nes tai yra labai jautrus įstatymas. Aš prisimenu, kokia reakcija buvo po pirmojo. Aišku, šiek tiek patirties turime. Todėl aš tikrai norėčiau padaryti klausymus. Be to, nėra lydimųjų įstatymų, kurie gali sukelti gana daug problemų.
PIRMININKAS. Kokia data siūloma?
A.SYSAS. Spalio pabaigai reikia planuoti. Savaitę prieš, kad mes galėtume ir priimti, jeigu bus galimybė, iki lapkričio.
PIRMININKAS. Paskutinę spalio savaitę posėdžių nėra numatyta. Ar tai galėtų būti lapkričio 7 diena?
A.SYSAS. Ne, reikėtų savaite anksčiau, kad iki lapkričio 1 d., jeigu viskas eis gerai.
PIRMININKAS. Taip, tai tada būtų spalio 19 diena. Ar galim?
A.SYSAS. Gerai, galim.
PIRMININKAS. Tvarka, ačiū. Preliminari tokia data. Ar tinka? Ačiū. Yra dar alternatyvus, tiksliau, susijęs projektas, vieno straipsnio keitimas. Nr.XP-1434, teikėjos – L.Mogenienė, L.Počikovska. Gerbiamąją L.Mogenienę kviečiu į tribūną. Pateikimo stadija. Aš taip pat atsiklausčiau, ar galim iki šio klausimo pabaigos pratęsti Seimo posėdį, kad būtų laikomasi Seimo statuto? (Balsai salėje) Ačiū, tikiuosi (…).
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis pirmininke ir ištvermingiausi kolegos, trumpai esmė. Šiuo projektu mes siūlome, kad į bendras šeimos pajamas nebūtų įskaitomos kas mėnesį valstybės skiriamos vaikui socialinio pobūdžio lėšos. Tai išmokos vaikui, našlaičių šalpos pensijos, našlaičių pensijos, šalpos išmokos neįgaliems vaikams, jų slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, vadinamieji alimentai, jeigu jų suma neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio, stipendijos ir pajamos, susijusios su asmenų, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, darbo santykiais. Trumpai paaiškinu.
Aiškinamajame rašte yra pateikta statistika, kad įvedus vaiko pinigus, pridėjus šeimoms 50 litų, vien per tris mėnesius 9 tūkst. šeimų Lietuvoje neteko apie 2,5 mln. litų. Jiems buvo atimtos kompensacijos, kitokios skiriamos lėšos. Negali būti taip, kad valstybė, deklaruodama pagerėjimą ir paramą šeimai, vienu pretekstu pridėjusi 50 litų, atimtų daug didesnę sumą ir realiai pablogintų tikrai labai sunkiai gyvenančių šeimų padėtį. Kai buvo įvedami vienodi vaiko pinigai – 50 litų kiekvienai šeimai, tuos pinigus gavo ir labai turtingai gyvenančios šeimos, kurios tiesiog nepajuto to priedo, joms nei pagerėjo nuo to, nei pablogėjo. Tačiau šeimos, kurioms pridėjus 50 litų… žinodami, koks vaiko krepšelis, kiek kainuoja paruošti į mokyklą, iš tikrųjų yra nedidelė suma.
Kai visos šeimos bendrosios pajamos sumažėja ir šeima tikrai pajunta valstybės „paramą“, jos tikrai pyksta ant valdžios ir laiko mus visus tiesiog klastojančiais realią padėtį.
Jeigu kalbėtume apie stipendijas, tai vėlgi socialiai remtinos šeimos, ypač iš regionų, jeigu jos sugeba išsiųsti savo vaiką į mokslus, tiesiog už paskutines lėšas, paskutinėmis pastangomis, ir jeigu vaikas mokosi blogai, jis negauna stipendijos, gyvena tomis pačiomis sąlygomis, gauna tas pačias pajamas. Nuo to momento, kai jis gauna stipendiją, šeimos padėtis realiai pablogėja, nes tai šeimai neskiriamos įvairios socialinės pašalpos.
Ir taip apie kiekvieną šią mūsų siūlomą neįskaityti pajamų rūšį į bendras šeimos pajamas, nes jeigu mes deklaruojam paramą specialiai vaikui, atskirai vaikui, tai jis neturėtų būti… Sakykim, vaikas, užuot dykinėjęs vasarą, nueina dirbti ir užsidirba kelis litus savo svajotam dviračiui pirkti ar kam nors kitam. Vėl įmetama į bendrą šeimos biudžetą ir ta šeima realiai nuskriaudžiama.
Aš tikrai labai prašyčiau, galbūt finansine prasme reikia svarstyti šį klausimą. Bet aš manau, kai valstybė deklaruoja didžiulį ekonominį augimą, daugiau kaip 2 milijardais, skriausti šeimas, viena ranka pridėdami, kita atimdami, mes iš tikrųjų neturime moralinės teisės. Aš labai prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo, tuomet svarstytume ir aiškintumės, kaip realiai įgyvendinti, ištaisyti tą tikrai negražią ir ydingą situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori klausti. V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, man atrodo, kad jūsų įstatymo pataisos yra pateiktos laiku. Aš kai kurioms pritarčiau, tik nenorėčiau pritarti dėl tų šeimų, kurios nors ir jaunos, kurios tikrai labai daug dirba, nes tas 50 litų joms taip pat yra svarbu. Kodėl jūs jas taip ignoruojate? Aš nemanau, kad jos yra turtingos. O dėl viso to, ką jūs dėstote, žmonės tikrai buvo nepatenkinti, mes pridedame 50 litų, jiems iš karto reikia mokėti už šilumą, už viską, taip įsukamas ratas, na, nepatenkinti ir mūsų Seimo priimtais nutarimais, ir t.t. O šiaip aš jus sveikinu ir palaikysiu.
L.MOGENIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet kas užsirašėte, prašom formuluoti klausimus. V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Aš irgi palaikau jūsų gražią iniciatyvą, tik sakyčiau, jūs per kukliai prašote, reikia daugiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar yra užduodami klausimai. V.Blinkevičiūtė.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū. Aš gerbiamosios Laimos norėčiau paklausti, kiek tai kainuotų valstybės biudžetui, gal yra tokie skaičiavimai? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Žinau, kad vien tik vaiko pinigų skaičiavimas papildomai per metus sudarytų 30 mln. litų. Vien tik vienos išmokos eliminavimas reikalauja 30 mln. litų. Tuo tarpu jūs siūlote eliminuoti visas išmokas. Tai maždaug galima suskaičiuoti, kad kitais metais ne mažiau kaip 60 ar 80 mln. reikėtų įgyvendinti jūsų siūlomam projektui. Žinoma, augant valstybės biudžeto pajamoms, ko gero, galbūt tai, jeigu tai būtų prioritetas, yra įmanoma.
Kitas klausimas. Kaip jums atrodo, ar iš tikrųjų yra teisinga neįskaičiuoti pensijų, kad ir našlaičių pensijų, tuo tarpu kitiems žmonėms pensijos yra jų pagrindinės pajamos ir jos įskaičiuojamos? Ar čia nebus diskriminacija kitų pensininkų, kurie gauna senatvės pensijas, našlių pensijas, kurie gauna invalidumo pensijas ir panašiai? Ir šalpos pensijas, nes yra ir tokių žmonių.
L.MOGENIENĖ. Dėl pinigų mes jau kalbėjome, apie augimą ir milijardus. Aš nežinau, ar atsirastų žmogus, kuris drįstų abejoti, kad vaikai, kaip mūsų valstybės ateitis, kad jie neaugtų skurde, yra pats pirmiausias prioritetas. Kiek kainuoja, tai paprastai yra pritariama projektui ir paprašoma Vyriausybės išvados. Aš negaliu dabar to pasakyti, tačiau dar kartą pakartosiu, kad duodant 50 litų šeimai dėl vaiko atimti 100 yra apgavystė, manau, jūsų, kaip socialinės ministrės, pirmoji pareiga būtų, kad tokios situacijos Lietuvoje, tokio žmonių skriaudimo nebūtų. Mes visomis priemonėmis kartu turime stengtis tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar taupydami laiką galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.
Siūlomas pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dar kolega A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Aš prašau, kad mes į protokolą įrašytume, kad šiam įstatymo projektui būtina Vyriausybės išvada, nes tai reikalauja daug pinigų. Norėčiau kolegoms priminti, kad Vyriausybė ir šiandien dar padidino remiamas pajamas, kad kylant pragyvenimo lygiui ir išmokant vis naujas išmokas žmonės, kurie gauna kompensacijas, jas gautų toliau. Galbūt tai ne visada sinchroniškai vyksta, bet yra įrašyta mūsų pataisa dėl didesnės kompensacijos už šilumą, todėl negalima taip teigti, kad viena ranka duodame, o kita atimame. Mes turbūt duodame abiem rankomis, bet kartais galbūt ne vienu metu.
PIRMININKAS. Kolega, dabar yra siūlymai dėl procedūrinio svarstymo, neturėtumėte naudotis proga dėstyti argumentus. Labai ačiū, kad pasiūlėte. Prašant biudžeto lėšų yra privaloma kreiptis į Vyriausybę. Ar dėl to sutariame bendru sutarimu? Ačiū. Dėl svarstymo datos. Realiai žiūrint, spalio 19 d. nebus Vyriausybės išvados. Tai lapkričio pradžia. Ar galime sutarti? Lapkričio 7 diena. Dėkoju. Tokiai svarstymo eigai pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, užtenka vieną kartą užsiregistruoti. Pakartokime užtvirtindami savo dalyvavimą salėje. Registruokimės. Noriu informuoti, kad daugiau klausimų darbotvarkėje nėra. Daryti pareiškimus pageidaujančių Seimo narių taip pat nebuvo.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai.
Skelbiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.