Aštuntasis (212) posėdis
2006 m. rugsėjo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 21 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, siūlau pirmiausia registruotis. Kol registruojamės, noriu jums pasakyti, kad šiandien yra ypatinga diena – Taikos diena visame pasaulyje. Tik nežinau, ar Seime bus Taikos diena, išsiaiškinsime, kai nagrinėsime darbotvarkę ir konkrečius klausimus. Bet Taikos diena pagal Jungtinių Tautų sprendimą.

Kol kas užsiregistravo 63, o Seimo nariai renkasi, aišku, kad bus daugiau ir registruosimės dar kartą.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. rugsėjo 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dabar kitas dalykas. Dėl mūsų darbotvarkės. Kaip suprantate, gerbiamieji kolegos, dėl tų siūlymų, kurie buvo pateikti frakcijų, dėl kurių susitarėme Seniūnų sueigoje, darbotvarkė yra smarkiai išmarginta. Pirmas ir pagrindinis dalykas yra 1-5 klausimas. Seniūnų sueigos principinis susitarimas yra toks, kad viskas vyksta pagal procedūrą rytiniame posėdyje, o finalinis balsavimas, kaip yra įprasta, per pietų pertrauką I aukšto fojė. Tai vienas esminis punktas.

Antras punktas irgi yra pagal frakcijų vadovų ar atstovų susitarimą. 1, 2 punktai – kelios Seimo statuto pataisos dėl Seimo darbo organizavimo. Čia yra siūlymas šiandien organizuoti pateikimą ir priėmimą. Kiti siūlymai yra susiję su anksčiau sutartais mūsų klausimais, tai yra artėjančiais savivaldybių rinkimais ir dviem Vyriausybės siūlymais dėl socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Seniūnų sueiga viskam pritarė.

Dabar iš eilės, matyt, kolega, R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, man nekeista, kad jūs, sudarydamas darbotvarkę ir turėdamas geriausias galimybes į ją įrašyti savo parengtus projektus, taip ir darote, kaip šį kartą su pirmuoju klausimu. Bet man keista, kad jūs šį kartą tai darote šiurkščiai. Negalite nežinoti, kad Seimo darbą tvarkantys Seimo statuto straipsniai buvo siūlomi keisti mano rugpjūčio 7 d. įregistruotame projekte Nr.XP-1591. Jame keičiami ir 24, ir 77, ir kiti straipsniai, susiję su ta Seimo darbo organizavimo tvarka, kurių nepakeitus dabar stringa kai kurie sprendimai. Manau, sutiksite, kad tas projektas, kuris sprendžia tas pačias problemas ir buvo įregistruotas anksčiau, turėjo būti įrašytas į darbotvarkę. Jeigu jūs manote kitaip, galėjote pateikti pasiūlymus šiems straipsniams arba bent jau teikti alternatyvų projektą. Dabar apsimesti, kad jūs nežinote, kad toks projektas yra, negerai. Todėl aš siūlau šalia jūsų teikiamo projekto šiandien įrašyti į darbotvarkę projekto Nr.XP-1591 pateikimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tas dalykas buvo žinomas, tačiau tai yra ne mano iniciatyva. Šiuo atveju aš esu tik frakcijų seniūnų ar atstovų pasitarimo vykdytojas. Sutarta, kad yra kitų siūlymų, aš pats per Seniūnų sueigą pasakiau, jeigu kolegoms tie siūlymai nepatinka, galima rasti kokį nors sutarimą ir priimti pateikti patikslintą, suderintą variantą su tamsta ar su kitais suinteresuotais asmenimis. Todėl ir atskirtas pateikimas nuo priėmimo. Bus galima derinti, jeigu nepatinka tie siūlymai, kurie gimė ne mano galvoje, o po pasitarimo su frakcijų seniūnais ir atstovais, pirmiausia opozicinių frakcijų atstovais.

R.SMETONA. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, noriu paklausti, ar jūs prieštaravote tam sprendimui, ar jūs taip pat siūlėte, kad būtų ankstesnis variantas įrašytas? Turbūt ne.

PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti.

R.SMETONA. Todėl prašau nesiūlyti, kad vėlesniajam projektui kaip pasiūlymai būtų įrašytos ankstesniojo projekto mintys, teikite juos į darbotvarkę įrašyti kartu, o ne kada nors. Tada Seimas apsispręs, kurį variantą imti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, nesiginčykime. Jeigu reikia, taip ir padarysime, bet nukentės kiti klausimai. Seniūnų sueiga ir ypač opozicinių frakcijų atstovai manė, kad toks sprendimas yra racionalesnis. Štai ir viskas.

Kolega P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSP). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo iš šios dienos darbotvarkės išbraukti klausimą 2-5a, t.y. projektą Nr.XP-1340 dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Kolegos, mes matome aiškų prieštaravimą tarp Teisės departamento išvadų, kurių tikrumu ir teisingumu, matyt, neverta abejoti, ir tarp Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimo, kuriame aktyviai dalyvavo pats pataisų autorius, komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Mes matome prasilenkimą su etiškumu, kai yra vienos nuomonės protegavimas, todėl reikalaujame, kad būtų balsuojama ir apsispręsta dėl šio klausimo. Mes matome priežasčių kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl pirmininko J.Sabatausko veiksmų. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Įdomus siūlymas. Dabar kolegė V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašome klausimą 1-6 perkelti į kitos savaitės darbotvarkę. Priėmimą ir svarstymą. Šiandien pritariame tik pateikimui.

PIRMININKAS. Čia mes apsispręsime, kai svarstysime šį klausimą.

V.BALTRAITIENĖ. Bet mes frakcijos vardu prašome išbraukti ir svarstymą ir priėmimą perkelti į kitą savaitę.

PIRMININKAS. Bet dėl pateikimo jūs sutinkate?

V.BALTRAITIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Apsispręsime. Ir dar V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar jūs ten gerai girdite, kas kalbama per šoninį mikrofoną, bet sėdint salėje girdėti kažkoks urzgesys. Prašyčiau, kad jūsų paprašytumėte techninio personalo sutvarkyti mikrofonus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Labai ačiū, kad jūs paremiate mano nuolatinį skimbčiojimą, kuris dalį Seimo narių erzina. Noriu tai garsiai pasakyti, bet ką darysi, kitos išeities nėra. (Balsai salėje) Aš ir balsu, ir skambučiu bandau raminti, bet ne visada pavyksta. Jeigu tai yra techninė problema dėl įgarsinimo, tada kitas dalykas, čia Seimo nariai niekuo dėti, bet šiuo atveju daug triukšmo yra salėje.

Kolega J.Sabatauskas. Prašom dėl jūsų projekto, nes iš tiesų pastaba yra rimta ir mums tektų ją…

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Nelabai suprantu, kodėl ta pastaba rimta. Kiekvieno Seimo nario teisė – kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji paaiškintų, ką gali ar ko negali Seimo narys. Bet iš tikrųjų man keista girdėti, kad Seimo narys negali dalyvauti svarstant savo inicijuotą projektą. Ir dar tai vadinama protegavimu.

PIRMININKAS. Ne, ne, kolega, ne apie tai kalbama. Jūs teisus, kalbama apie tai, kad mes popietinės darbotvarkės 5a klausimo negalime teikti, nes yra atitinkama Teisės departamento išvada dėl abejonių, ar yra atitiktis Konstitucijai. Štai kur yra esmė. Pirmiau teks jums apsvarstyti komitete, o po to galėsime nagrinėti Seimo posėdyje. Prašom. Čia dėl šio dalyko. 5a.

J.SABATAUSKAS. Šiuo atveju man irgi labai įdomu, taip išeina, kad Teisės departamentas abejoja Konstitucinio Teismo nutarime patvirtinta ne tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto teise, bet ir pareiga pateikti preliminarią išvadą dėl projekto atitikties Konstitucijai. Kitaip sakant, jis ginčija tokią išvadą. Statute tai nenumatyta, todėl nematau teisinių pagrindų nesvarstyti šio klausimo. Iš esmės net tokios situacijos būti negali. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Pinskus. Prašom.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo“ projektas bus ir jūsų teikiamas, aš jį matau darbotvarkėje, ir mano teikiamas – nematau darbotvarkėje. Ar jis yra įtrauktas, ar ne?

PIRMININKAS. Taip.

J.PINSKUS. Yra?

PIRMININKAS. Taip, tas tikrai bus.

J.PINSKUS. Bus įtrauktas, taip?

PIRMININKAS. Taip, taip, be abejo, turi būti kartu. Ir dar P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Aš norėčiau pritarti gerbiamojo V.Čepo pastabai, kad kai pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas, tai skamba visi koridoriai, ir nė vienas Seimo darbuotojas negali dirbti dėl tų skambučių. Manyčiau, čia pastaba rimta. Seimo nariai žino, kada vyksta plenariniai posėdžiai, ir į tuos skambučius nelabai reaguoja, bet Seimo darbuotojams, ne Seimo nariams, tai tikrai trukdo dirbti.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl to paties, ką iškėlė gerbiamasis kolega R.Smetona. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalimi, jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, o čia kalbama apie vieną ir tą patį Seimo statuto straipsnį, svarstymo Seimo komitete ir Seimo posėdyje metu jie yra nagrinėjami kartu. Manau, kadangi yra anksčiau užregistruotas gerbiamojo Seimo nario R.Smetonos pasiūlymas keisti tą Seimo statuto straipsnį ir yra jūsų teikiamas, tai jie turėtų būti ir teikiami posėdžio metu, ir toliau svarstomi kartu. Jūs dabar norite vieną išmesti ir tik pasirinkti jūsų paties teikiamą straipsnį. Manau, tai yra visiškai nekorektiška, reikia vadovautis Seimo statutu, kuriame labai aiškiai parašyta.

PIRMININKAS. Daugiau aš neaiškinsiu, tik primenu, kad toks buvo susitarimas su frakcijomis, taip pat opozicinėmis. (Balsai salėje) Minutėlę! Žinoma, ne su visu Seimu. Minutėlę. Gerbiamasis kolega, gal atsisėskite į savo vietą, o sprendimai bus priimti.

Iš eilės. Pradėsime nuo lengvesnių dalykų. Pirmiausia dėl kolegos P.Auštrevičiaus siūlymo. Prašom įsiskaityti į paskutinę 2-5a klausimo skiltį. Prieštaravimas Konstitucijai konstatuotas liepos 19 dieną. Po to Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė tą pastabą ir, kaip matote, užrašė: „atitinka Konstituciją“, tai yra taip, kaip Statutas reikalauja, yra ir padaryta. Štai ir viskas. Šiuo atveju mes įrašėme (o jūsų teisė siūlyti išbraukti), bet šiuo atveju tai yra įrašyta teisėtai.

Dabar vienas paprastesnis dalykas, dėl kurio mums reikia balsuoti: ar šiandien Statuto pataisų, tų, kurias aš teikiu, ar plius R.Smetonos (manau, kad mūsų kartu turi eiti šie dalykai), tik pateikimas ar ir pateikimas, ir priėmimas? Štai dėl to Darbo partijos frakcija siūlo balsuoti. Prašom susikaupti ir balsuosime. Esmė yra tokia: ar kai kuriuos labai svarbius Statuto pakeitimus, dėl kurių yra sutarta tarp daugelio frakcijų seniūnų ir atstovų ir dėl to iš esmės sutarta Seniūnų sueigoje, tiesa, kai kam prieštaraujant, ar darome ir pateikimą, ir priėmimą, ar tik pateikimą. Taigi dabar balsavimas toks: ar įtraukiame 1-6 klausimą į darbotvarkę ten, kur yra užrašyta „svarstymas ir priėmimas“? Prašom balsuoti, ar įtraukiame. (E.Klumbys: „Dėl vedimo tvarkos!“) Minutėlę. Pabalsuosime, tada. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po to. Jau kelintą kartą tuo pačiu klausimu kalbate. Prašom balsuoti, ar įtraukiame. (Šurmulys salėje) Gerai, nutraukiame.

Kolegos darbiečiai pasiūlė neįtraukti 6 punkto į darbotvarkę. Kiti mano, taip pat ir Seniūnų sueiga, kad šis klausimas, t.y. svarstymas ir priėmimas, būtų įtrauktas į darbotvarkę. Prašom balsuoti, ar įtraukiame 6 klausimą į darbotvarkę. Jo ankstesnėje darbotvarkėje nebuvo, todėl balsavimas, ar įtraukiame 6 klausimą – Statuto priėmimas (Balsai salėje) Siūlo.

Neįtraukiama. Mielieji kolegos, tada aš siūlau kitą variantą. Iš viso šio dalyko kol kas nerašome, nes jis yra papildomas. Kai praeis pateikimas, Pirmininkas pasiryžęs pateikti ypatingą skubą, ir mes tada balsuosime. Jeigu bus ypatinga skuba, tada ir nagrinėsime. (Balsai salėje)

Prašom. E.Klumbys. (Balsai salėje) Dabar, be abejo, ne.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Juršėnai, jūs visiškai pažeidinėjate Seimo statutą. Tapęs pirmuoju pavaduotoju tiesiog savivaliaujate čia, Seimo posėdyje. Jūs apskritai neturėjote teisės siūlyti įtraukti į darbotvarkę svarstymą ir priėmimą. Pagal Statutą tai yra daroma ypatingos skubos tvarka. Ypatingos skubos tvarka atsiranda tik tada, kai tas klausimas yra pateikiamas Seimo posėdyje. Jūs tikrai visiškai ardote plenarinio posėdžio darbą.

PIRMININKAS. Labai ačiū už pastabą, bet toks sutarimas buvo Seniūnų sueigoje, taip pat ir dėl ypatingos skubos. Prašom. Kolega A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau labai ramiai dar kartą atidžiai perskaityti Statuto 137 straipsnio 3–4 dalis, kurios aiškiai pasako ir paliudija, kad tai, ką sakė kolega R.Smetona, taip ir yra. Negalėtume atskirai svarstyti šių klausimų, pateikimas turėtų būti įtrauktas kartu, nesvarbu, kaip Seniūnų sueiga nusprendė. Seniūnų sueiga negali pažeidinėti Statuto, tuo labiau kad mes svarstome Statuto pataisas. Taigi nekeiskime Statuto pažeisdami dabar galiojantį Statutą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jau yra nubalsuota ir kol kas šio klausimo nėra, o Seimas apsispręs. Dabar mes turime tiktai pritarti, kad prie 1-2 klausimo būtų 1-2b klausimas – kolegos R.Smetonos siūlymai. Sutinkame ar dėl to reikia balsuoti? Sutinkame. Taigi pranešu, kad 1-2 klausimas susideda iš a ir b punktų. 1-6 klausimo kol kas nėra iki mes nepasispręsime dėl ypatingos skubos. 2-5a klausimas lieka, nebent kolegos liberalsąjūdiečiai siūlo balsuoti. Siūlote balsuoti? Gerai.

Kolegos, dėmesio! Aš jau paaiškinau, ir iš tikrųjų čia viskas gerai. Teisės departamentas pareiškė pastabą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo ir nematė prieštaravimo Konstitucijai. Taigi šis klausimas gali būti darbotvarkėje, bet jeigu frakcija siūlo to neįtraukti, tai mes turime balsuoti. Ar įtraukiame 2-5a ir atitinkamai kitus klausimus į darbotvarkę? 2-5a, prašom balsuoti. (Šurmulys salėje) Nutraukiame.

Gerbiamieji kolegos, jūs gi turite darbotvarkę. Jeigu juodu šriftu, tai tie klausimai nebuvo aptarti praėjusią savaitę, ir dėl jų įtraukimo reikia balsuoti, o ne dėl išbraukimo, nes čia papildomi klausimai. Taigi prašom pasiruošti balsuoti taip, kaip sakiau, ar įtraukiame į darbotvarkę šiuos klausimus, kuriuos siūlo kolegos socialdemokratai ir kuriuos siūlo išbraukti kolegos liberalsąjūdiečiai. Ar aišku? Prašom balsuoti, ar įtraukiame 2-5a ir atitinkamai 2-5b ir 2-5c klausimus.

Konstatuoju, kad neįtraukiami, bet jeigu čia kolega E.Klumbys kalbėtų, tai jis pripažintų, kad pažeistas Statutas, nes tai yra paralelūs klausimai. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Juršėnai, atvirai sakant, nekomentuoju to, ką jūs galvojate, ir nesakau to viešai. Aš norėčiau, kad to ir jūs nedarytumėte. Antras dalykas, aš iš tikrųjų manau, kad tas įstatymo projektas, kurį siūlo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi dabar yra tokie pakeitimai ir dėl jų mes turime balsuoti, tai yra jau dėl visos darbotvarkės. Pirmas antras klausimas iš dviejų dalių, mano siūlymai ir kolegos R.Smetonos siūlymai, šešto klausimo kol kas nėra ir 5a, b ir c, kadangi tai kompleksinis klausimas, nėra, nes Seimo nariai taip nubalsavo. Taigi kas už tokią patikslintą darbotvarkę? Prašom balsuoti. Darbotvarkė su pakeitimais.

Už – 84, prieš – 1, susilaikė 17. Patvirtinta.

Dabar aš kviesčiau kolegą G.Steponavičių perimti pirmininkavimą ir iš eilės pirmas antras darbotvarkės punktas.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Ką gi, kolegos, patvirtinę šios dienos abiejų – rytinio ir vakarinio – plenarinių posėdžių darbotvarkes, pereiname prie Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1669. Pateikimo stadija. Teikėjas yra Č.Juršėnas. Kviečiu jus, kolega, į tribūną. Netrukus bus išdalytas ir alternatyvus (jį svarstysime po šito klausimo), kad visiems būtų aišku, nes yra su juo susijęs kitas Statuto pakeitimas. Prašom, kolega Česlovai.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 13, 24, 44¹, 77, 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-1669 (pateikimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, dar kartą primenu, kad šios pataisos atsirado susitarus ar pasitarus (gal bus geriau pasitarus) Seimo Pirmininkui su įvairių frakcijų vadovais ir atstovais, visų pirma su opozicinių frakcijų atstovais. Šios pataisos susijusios su galimu tolesniu Seimo darbo racionalizavimu ir padėtų mums geriau tvarkyti darbus esant tokiai situacijai, kai Seimo valdančioji koalicija sudaro mažumą. Šitą tiesiai sakau. (Balsai salėje) Žiūrint su kuo. Su kai kuriais, konkrečiai su replikuojančiu kolega, mes turime daugumą.

Taigi yra siūloma keisti penkis straipsnius, bet jie apima iš esmės tris dalykus, dėl kurių mums reikia susitarti ir ar šiandien, ar kurią kitą dieną galutinai apsispręsti.

Pirmas dalykas yra dėl daugiamandatininkų teisių. Atitinkamos vienmandatininkų teisės Statute yra įtvirtintos, tam tikros teisės yra suteiktos ir daugiamandatininkams. Aš skaitau seną formuluotę: „Savivaldybė turi suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti“. Vadinasi ad hoc tam tikram atvejui kartą per savaitę, kartą per mėnesį, ir taškas. Dabartinis siūlymas yra suteikti ir skirti, išlaikyti nuolatines patalpas. Bet šiuo atveju savivaldybei tai yra ne prievolė, o galimybė. Jeigu savivaldybė yra maloni ir jeigu ji sutaria su vienu ar kitu daugiamandatininku, tada tokia galimybė atsiranda, juo labiau, jeigu yra patalpos ir daugiamandatininkas turi realesnes galimybes geriau, tinkamiau dirbti su rinkėjais pasirinktoje savivaldybėje. Tai tokia yra reikalo esmė. Maždaug tas pats, kaip ir dabar reguliuojama, bet geriau, tai yra daugiamandatininkas, o ne tik vienmandatininkas, įgyja daugiau galimybių dirbti su rinkėjais.

Dabar antras siūlymas yra susijęs su Etikos ir procedūrų komisijos formavimo tvarkos esminiu pakeitimu. Iš karto noriu pasakyti, aš tai sakiau ir šiek tiek anksčiau, kad siūlymų keisti tą tvarką buvo anksčiau, bet jie nebuvo galutinai priimti. Dabar, po Seimo Pirmininko pokalbio ir diskusijų su Seimo frakcijų atstovais, ypač opozicinių frakcijų atstovais, sutarta, kad toks siūlymas galėtų būti realizuotas, ir jis, kaip matote, pateikiamas atitinkama forma, t.y. komisijoje visoms Seimo frakcijoms turi atstovauti po vieną Seimo narį, o ne rinkti po 15 parašų dėl kiekvieno būsimo komisijos nario. Tai čia antras esminis keitimas.

Trečias susijęs su Europos reikalų komiteto vadovybės formavimu. Mano įsitikinimu, mes tiesiog ištaisytume nevisiškai arba, jau stipriau sakant, nekonstitucinį dalyką. Primenu, kad, stodami į Europos Sąjungą, mes papildėme Konstituciją ir „konstitucionalizavome“ du Seimo komitetus – Europos reikalų ir Užsienio reikalų. Šiuo požiūriu jie turi vienodas teises, nors pagal Statuto įrašą, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ex officio, arba automatiškai, yra Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, išeina, kad vienas komitetas pastatomas į žemesnę padėtį, palyginti su kitu komitetu. Žinoma, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas gali būti pavaduotoju, bet tai neturi būti jo prievolė, tas neturi būti įrašyta į atitinkamą mūsų veiklą reglamentuojantį dokumentą, todėl ir siūloma paprasčiau – kad Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustato Seimas, kaip yra dabar. Išbraukiami žodžiai, kad vienas iš pavaduotojų yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Čia mes tiesiog pasielgtume švariau, teisingiau Konstitucijos požiūriu, Konstitucijos reikalaujamu požiūriu.

Žinoma, esminis keitimas susijęs su galiojančio Statuto 24 straipsniu ir 188 straipsniu. Tai yra siūlymas, kad Seimo Pirmininkas turėtų ne penkis, o šešis pavaduotojus ir kad taip būtų galima užtikrinti geresnį frakcijų, kurių šiandien Seime mes turime labai daug, atstovavimą Seimo vadovybėje. Juo labiau yra patikslinimas, kad du ar trys Seimo opozicijos atstovai. Taigi opozicijai Seimo vadovybėje būtų atstovaujama geriau, plius, kai bus aiškus opozicijos lyderis, dar vienas žmogus. Šiuo atveju Seimo valdyba niekada nebus taip dominuojama opozicijos, jeigu pritarsite tiems siūlymams, kaip pagal šiuos pateiktus Statuto pakeitimus. Tai štai šios trys esminės pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš suprantu, S.Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia turiu apgailestauti, kad mes, prieš pradėdami svarstyti kokį nors klausimą, Teisės departamento išvadas labai dažnai gauname jau vos ne pateikimo metu ir jas paskaityti, į jas įsigilinti ir apsispręsti dėl jų nebūna taip gerai. Bet kas dabar atsitiko? Pone Juršėnai ir pone Pirmininke, paskaitykite pirmąjį Teisės departamento išvadų punktą. Jūsų siūloma pataisa 13 straipsniui gali prieštarauti Konstitucijai. Pagal Statutą mes toliau viską galime tęsti tik tada, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks savo išvadą. Taigi aš siūlyčiau dabar tą jūsų prakalbą ir baigti, atiduoti reikalą Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o paskui viską tęsti. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Čia yra paprastesnis sprendimas. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai pirmojo galima būtų ir atsisakyti, nes esminiai yra kiti straipsniai, ir toliau nagrinėti likusius. (Balsai salėje) Ne, dėl kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerai, išties klausimas yra keliamas teisėtai, bet eilės tvarka – J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų jums nebuvo šiandien jokio reikalo to 1 straipsnio rašyti, tikrai persistengėte ir viską komplikavote. Tuo labiau kad mano įregistruotos pataisos, atitinkamai tą problemą sprendžiančios, jau yra pradėtos svarstyti, bet manau, kad Statutas tiesiog nenumato tokios galimybės jums įregistruoti antro varianto be 1 straipsnio, bet, žinoma, bet kuriuo atveju yra turbūt būtų greitesnis būdas kitam antradieniui registruoti antrą variantą be 1 straipsnio.

Č.JURŠĖNAS. Jūsų valia. Šiuo atveju…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau tokį sprendimą: padaryti valandos pateikimo pertrauką, tada jūs pateikiate patobulintą variantą, jame nebeliktų 1 straipsnio, dėl kurio kilo abejonių. Ar būtų jums priimtina taip?

Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Ar Seimui tai būtų priimtina? Ačiū. Valandos pateikimo pertrauka dėl juridinių aspektų, tarp jų ir dėl to, ar atitinka Konstituciją. (Balsai salėje) Taip, tačiau, kaip jūs girdėjote, jeigu patobulintame variante, kuris būtų įregistruotas kaip antrasis variantas, nebelieka to straipsnio, dėl kurio yra keliama, ar atitinka Konstituciją, manau, problema būtų išspręsta. Gerai, mes žiūrėsime. (Balsai salėje) Tai ačiū, kolegos. Ar kolega R.Smetona sutiktų, kad mes jūsų klausimą svarstytume po valandos, kai baigsime pateikimą? Gerai. Ačiū.

Valstybės turto fondo įstatymo 1, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1424* (priėmimas)

Pagal laiką mes tikrai galėtume svarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą – Valstybės turto fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.XP-1424. Priėmimo stadija. Ekonomikos komitetas pagrindinis. Jo pranešėją P.Vilką kviečiu į tribūną. Prašau trumpai referuoti priėmimo stadijoje dėl šio projekto.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 1, 5, 6, ir 8 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto svarstymo Ekonomikos komitete pastabų, pasiūlymų negauta. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nėra pasiūlymų, jums prasmės likti tribūnoje nėra. Ačiū. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Šio įstatymo straipsnių priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, tada prašau užsiregistruoti, pasižiūrėsime, kiek mūsų yra salėje.

Mūsų yra tikrai pakankamai. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1424 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 92, už – 87, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas Nr.XP-1424 priimtas.

Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1046* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1046. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pranešėją V.Simuliką kviečiu į tribūną. Ruošia J.Jagminas.

V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1046. Komiteto sprendimas – pritarti Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją J.Jagminą. Ruošiasi V.V.Margevičienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų balandžio 26 d. apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstyti šį klausimą buvo paskirtas dar vienas papildomas komitetas – tai Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu į tribūną komiteto pranešėją V.V.Margevičienę.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Mūsų komitete bendru sutarimu yra pritarta šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti dėl šio įstatymo projekto nėra. (Balsai salėje) Atkreipčiau dėmesį, kad yra tos pačios V.V.Margevičienės gauti pasiūlymai, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Gerbiamoji pasiūlymų teikėja! (Balsai salėje) Gerbiamoji kolege Margevičiene, kaip su jūsų pataisomis? Yra du pasiūlymai, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė. Ką jūs apie tai manote, ar jūs norite, kad… (Balsai salėje) Gerbiamasis Daili Barakauskai, jeigu jūs galėtumėte sudaryti galimybę Seimo narei pristatyti klausimą… Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Kadangi komitetas nepritarė, tai aš jas atsiimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Teikėja savo siūlymus atsiima. (Balsai salėje) Kolegos, klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. (Balsai salėje)

Kolegos, Seimo Pirmininkas paprašė žodžio dėl šio klausimo. Prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra nesutarimų, norėčiau pasiūlyti šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti tokiam procedūriniam sprendimui? Nėra prieštaraujančių, dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Kolegos, iš karto pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti, išsakyti abejones ar pritarimą? Nėra. Kolegos, prašau tada pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą Nr.XP-1046? Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 90, už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1046, priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. 11.00 val. numatytas svarstyti nutarimas dėl Seimo Pirmininko V.Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų. Yra dar 11 minučių. Ar Seimas neprieštarautų, jeigu dabar svarstytume vakarinio posėdžio pabaigos klausimus, kurių yra pateikimo stadija? Konkrečiai turiu minty Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1404 pateikimą. Teikia kolega J.Karosas. Ar galime išklausyti pateikimą? Nėra prieštaraujančių. Gerbiamąjį teikėją kviečiame į tribūną. Pateikimo stadija.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1404(2) (pateikimas)

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kad šitas pateikimas susijęs su tokia truputį subtiloka problema, bet vis dėlto drįstu, nors mes jau tiek daug atmintinų dienų turime, kad netrukus reikės daryti… pusę dienos vienai institucijai, kitą pusę dienos kitai institucijai. Savivalda šiandien iš tiesų turi didelės reikšmės ir jos reikšmė tik didėja. Aš manau, kad tie žmonės, kurie dirba šitoje sistemoje, yra nusipelnę atmintinos dienos. Todėl Savivaldybių asociacijos prašymu aš ir parengiau įstatymo papildymo projektą, kuriame siūloma kaip atmintiną dieną įteisinti vietos savivaldos dieną, t.y. spalio 10 dieną. 1919 m. spalio 10 d. buvo priimtas pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas. Tuo būtų lyg ir savivaldos pradžios įamžinimas, paminėjimas. Aš manau, kad mūsų savivaldybėms tai būtų tam tikras moralinis pastiprinimas tikrai nelengvame darbe, kuris ateityje bus dar svarbesnis.

Siūlyčiau pritarti šitam siūlymui, t.y. kad spalio 10 d. būtų laikoma vietos savivaldos diena įamžinant, kaip dar kartą sakau, savivaldos Lietuvoje pripažinimą ir kartu jos reikšmę ir svarbą mūsų dabartinės visuomenės, demokratinės valstybės gyvenime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Eilės tvarka E.Klumbys pirmasis. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, jūs pradedate nuo vietos savivaldos. Sakykite, remiantis jūsų logika ir vadovaujantis mūsų valstybės Konstitucija, ar jūs nematytumėte vėliau prasmės įteisinti apskričių valdymo dienos, nes apskritys irgi yra numatytos mūsų Konstitucijoje, ir visa tai vainikuoti Vyriausybės valdymo diena? Galbūt pagal tą dieną, kai buvo prisaikdinta ar pradėjo funkcionuoti pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

J.KAROSAS. Jūsų logiką aš pripažinčiau, bet tokiam pripažinimui trukdo viena aplinkybė…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Vėsaite! Gerbiamasis pranešėjau… Kolegos, aš labai prašau pagarbos vieni kitiems.

J.KAROSAS. Tokiam pripažinimui trukdo ta aplinkybė, kad vietos savivalda yra renkama institucija, ir ten žmonės yra visiškai kitokios prigimties… kaip funkcionuojantys žmonės, o ne kaip jūs sakot, tie žmonės, kurie skiriami. Čia yra savivalda, ir kalbame ne apie savivaldybių tarnautojus, bet apie tarybų žmones, kurie renkami ir kurie atstovauja žmonių interesams. Taigi jūsų logika čia, deja, smarkiai šlubuoja.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Jūs iš pradžių minėjote, kad tikrai yra labai daug minėtinų švenčių, ir ar tuo mes nedevalvuojame kitų švenčių, svarbesnių, kurios yra tikrai visai tautai svarbios? Nors mes savivaldą suprantame įvairiai. Vieniems savivalda tik taryba, kitiems savivalda ir visi gyventojai, kurie aktyviai dalyvauja tame procese. Kaip jūs įsivaizduojate, kieno tai šventė bus – ar tarybų, ar visų žmonių? Bet kai visų, tai niekieno.

J.KAROSAS. Taryboje irgi yra žmonės, taigi visais atvejais tai bus žmonių šventė. Aiškus dalykas, švęs žmonės. Ir švęs žmonės, kurie susiję su savivalda, turiu galvoje bendruomenių seniūnus, kurie tiesiogiai susiję su savivalda. Manau, kad tai labai platus žmonių būrys, kuris tikrai vertas pagarbos ir atminimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkui už pateikimą. Kolegos, nuomonė už dėl šio siūlymo – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Pranešėjas gerbiamasis J.Karosas iš tikrųjų gražiai pristatė klausimą ir savivaldos reikšmę mūsų šalies gyvenime. Manau, kad įvairios profesijos nusipelno turėti savo atmintinas dienas, tarp jų ir savivaldybininkai, ir, kaip minėjo kolega E.Pupinis, iš tikrųjų bus pagerbti ne tik tie žmonės, kurie dirba savivaldoje, ar jie būtų išrinkti, ar tarnautojai, bet ir tie, kurie dalyvauja renkant savivaldą. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš išgirdau, kad čia jau yra kalbama apie profesijas. Bet juk vietos savivaldos diena nieko bendra neturi su profesija. Vietos savivalda yra tam tikra valdymo forma, ir ne daugiau. Šitoje situacijoje mes iš tikrųjų einam labai įdomiu, labai keistu keliu. Rytoj, kaip minėjau, atsiras apskričių valdymo diena, po to Vyriausybės, po to galbūt ir Seimo dieną mes sugalvosime vainikuoti. Ir, ko gero, paskutinė bus, kaip įprasta, Prezidento diena.

Vienu žodžiu, man susidaro toks vaizdas, kad valstybei nėra kitokių problemų, kaip užsiiminėti tokių dienų įteisinimu. Aš manau, kad būtų kur kas logiškiau įteisinti valstybėje vakarykštę dieną, kaip maišų atnešimo su KGB dokumentais dieną. Mūsų valstybėje pastaruoju metu vyksta tiek beprotiškų procesų, kad kartais net imi galvoti, ar vienas ar kitas siūlymas yra susijęs su sveiku protu. Aš manau, kad galbūt reikėtų užsiiminėti kur kas rimtesniais, svarbesniais darbais, negu kartą per dvi savaites papildyti atmintinų dienų sąrašą.

PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę išsakyta. Kolegos, nesant bendro sutarimo, balsuokime, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1404.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 3, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Pagrindiniu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Svarstymo datą numatyti spalio 14 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Yra siūlymas anksčiau. Tai kada? Galbūt galime sutarti po savaitės, jeigu komitetai spės. Gerai, kolegos? Ačiū, apsispręsta svarstyti dviejuose komitetuose, svarstymo data – rugsėjo 28 diena.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1676 (pateikimas)

Dar likus laiko iki 11.00 val. siūloma svarstyti pirmąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektą. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną teikėją – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, tai klausimas, kuris tikrai yra pribrendęs, ne kartą nagrinėtas Seniūnų sueigose, pokalbiuose su frakcijomis apskritai ar netgi su atskiromis frakcijomis ypatingai. Kokia yra būtinybė keisti tuos skaičiukus?

Pirma. Nepakeitus skaičiukų, negalima išdėlioti gyvų žmonių, tai yra Seimo narių, į komitetus. Antra. Žinoma, būsima arba gresianti kai kurių komitetų vadovų keitimo procedūra. Viskas turi būti padaryta nuosekliai. Pirmiausia susitvarkome skaičiukus, po to sudėliojame Seimo narius pagal tuos skaičiukus į komitetus ir tik tada galime kalbėti apie vienokius ar kitokius pakeitimus, arba iš viso nekalbėti, nes patikslinti skaičiukus ir sudėlioti Seimo narius reikia neatsižvelgiant į tai, ar dar bus kas nors, ar nebus.

Ši būtinybė grindžiama dar dviem dalykais. Mes turime naują Seimo narę kolegę I.Rozovą, kuri yra be komiteto, o ją reikia paskirti pagal atitinkamas proporcijas. Kita vertus, Seimo narių skaičių, kuris gali būti dėliojamas į komitetus, tenka dar kartą sumažinti. Jau vieną sykį buvo sumažinta dėl Seimo Pirmininko. Antrą kartą reikia mažinti dėl Ministro Pirmininko, kuris yra ir Seimo narys. Pagal mūsų Statutą Seimo narys, tapęs Ministru Pirmininku, negali būti kurio nors komiteto narys. Taigi bendras Seimo narių skaičius, skirstomas pagal siūlomą variantą, sumažėja nuo 140 arba, jeigu skaičiuosime nuo 141, dviem Seimo nariais iki 139.

Dabar kodėl vieni ar kiti komitetai keičiami? Todėl, kad esamuose komitetuose kai kur yra didelės disproporcijos, ir pirmiausia čia yra kalbama apie darbiečių ir pilietininkų frakcijas. Vienuose komitetuose yra vienų per daug, kituose komitetuose yra kitų per daug. Kai kuriuose komitetuose… sakysim, darbiečių, nors tai didžiausia frakcija, nėra nė vieno Užsienio reikalų komitete. Žinoma, visus šiuos dalykus reikia ištaisyti. Kadangi tai yra kompleksinis klausimas, ne vieno žmogaus, ne vienos frakcijos, o iš esmės visų Seimo frakcijų, išskyrus gal tik socialliberalus, klausimas, todėl ir reikia peržiūrėti konkrečius skaičiukus.

Kaip sakiau, dvi pagrindinės frakcijos, kurių nariai neproporcingai išdėstyti komitetuose, jau mano minėtos, bet vienas kitas turi būti išbrauktas ir paskirtas į kitą komitetą ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, vienu socialdemokratu turi būti sumažinta Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir iš Tėvynės sąjungos vienu turėtų būti sumažinta Užsienio reikalų komitete. Tas pat pasakytina ir apie liberalsąjūdiečius.

Taigi štai dėl visų šių būtinų dalykų, kad daugiau ar mažiau būtų laikomasi proporcijų pagal frakcijų dydį, ir tenka siūlyti pirmąjį projektą, o po to, jeigu Seimas bus malonus pritarti, dar bus galima tartis, derėtis, nes kolegos darbiečiai pasiūlė minimalistinį keitimo variantą. Kadangi reikia sumažinti skirstytinų į komitetus Seimo narių skaičių vienu žmogumi, jie ir siūlo sumažinti tik Užsienio reikalų komiteto dydį. Tai yra minimalistinis siūlymas, bet, mano nuomone, jis neišsprendžia tų problemų, apie kurias aš kalbėjau.

PIRMININKAS. Dėkui. Išprovokavote šešis Seimo narius klausti. Eilės tvarka – V.Žiemelis. Jeigu būtų priimtina, klausiame tol, kol neateis 11.00 valanda, po to padarysime pateikimo pertrauką. Kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mes labai daug laiko sugaištame nuolat keisdami komitetų narių skaičių. Nereikalingai sugaištame ir tai valstybei kainuoja. Ar mes negalime nuspręsti kitokiu būdu tai daryti? Tarkim, kiekviename komitete nurodome ne tikslų skaičių, pavyzdžiui, nuo 10 iki 12, nuo 13 iki 15 ir t.t. Šiandien aš visiškai nematau, kad skaičius būtų nustatomas pagal komitetų darbą. Šiandien daugiausia dirba Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kažkodėl daugiau narių yra Biudžeto ir finansų komitete, Ekonomikos komitete ir kituose. Visiems aišku, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dirba daugiausia. Aš visiškai nesuprantu, kodėl tokios proporcijos. Kada mes baigsime kaitalioti komitetų narių skaičių atsižvelgdami į frakcijų keitimąsi? Frakcijos vėl keisis. Neišvengiamai taip gali atsitikti. Ir vėl keisime? Aš siūlau nustatyti nuo–iki.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Jūs siūlote įdomų dalyką, bet jis yra ne statutinis. Reikia atitinkamai sureguliuoti Statutą ir tada būtų galima keisti, o dabar mes turime veikti pagal galiojantį Statutą.

Antras dalykas. Per dvejus kadencijos metus komitetų skaičiukai buvo keisti tiktai du kartus. Taigi ne tiek dažnai, kaip jums atrodo. Dabar trečią kartą siūlomas keitimas.

Toliau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesumažinamas. Tiesiog tik vienas išbraukiamas ir būtų įrašomas kitos frakcijos atstovas išlaikant proporcingumo principą. Biudžeto ir finansų komitetas turi tikrai daug darbo. Ekonomikos komitetas – galbūt per didelis, todėl jį ir siūloma vienu sumažinti. Siūloma mažinti Užsienio reikalų komitetą, nors jis turi daug darbų, bet dabar, kai esame Europos Sąjungos nariai, žinoma, išauga Europos reikalų komiteto vaidmuo.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Klumbys. Tai paskutinis klausiantysis.

E.KLUMBYS (TTF). Norėjau jūsų paklausti. Šiame jūsų teikiamame sąraše Kaimo reikalų komitetas nekinta – yra 10 žmonių. Jūs kalbate apie proporcijas. Dabar pasikeitus politinei orientacijai Kaimo reikalų komitete jau yra trys jūsų frakcijos nariai. Ar jų kartais ne per daug?

Č.JURŠĖNAS. Vieną teks išbraukti ir ten turės ateiti kurios kitos frakcijos atstovas, bet bendras komiteto narių skaičius nebūtinai turi keistis, todėl šiame nutarime to nebūtina atspindėti. Ten, kur bus kalbama apie konkrečius Seimo narius, be abejo. Čia, pavyzdžiui, yra ir kitas dalykas. Nepažymėtas kolega D.Barakauskas ir frakcija pageidauja, kad jis pereitų į Užsienio reikalų komitetą. Tai atitinka proporcijas ir, tikiuosi, tai bus padaryta, bet to nebūtina žymėti keičiant skaičiukus.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Darome pateikimo pertrauką. Seimo narių, kurie norėjo klausti, pavardės yra užfiksuotos. Jie galės paklausti. Kolegos, šio klausimo svarstymo pertrauka. Primenu, kad dėl tokio nutarimo yra gautas alternatyvus projektas, kuris taip pat bus pateiktas kartu.

Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1674 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar pereiname prie 11.00 valandą numatyto darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projekto svarstymo, registracijos Nr.XP-1674. Šį klausimą turėtume svarstyti pagal Seimo statute įtvirtintą procedūrą. Pradedame nuo šio nutarimo teikėjų, tai yra iniciatorių. 29 Seimo nariai parašais patvirtino tokią iniciatyvą. Taigi, jeigu teisingai suprantu, kolega V.Mazuronis yra pasirengęs. Kviečiu jus į tribūną pateikti šį klausimą.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nenorėčiau kartoti Seimo narių grupės pareiškime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko V.Muntiano atšaukimo“ išdėstytų motyvų, nes jūs visi turite šį atšaukimo pareiškimą. Tačiau norėčiau akcentuoti pateikdamas šią mūsų iniciatyvą, kuri aiškiai išdėstyta, kelis motyvus, kuriuos mūsų kai kurie kolegos, kiek aš supratau iš jų kalbų ir diskusijų, arba ne iki galo suprato, arba galbūt dirbtinai bando interpretuoti šiek tiek kitaip, bando tai pateikti jiems politiškai palankesniame kontekste. Pirma, ką aš norėčiau trumpai paaiškinti, tai nuomonę, kad Seimo narių surinkti parašai dėl atšaukimo yra kažkokia keršto akcija ar kažkas panašaus. Mielieji kolegos, aš tikrai galiu užtikrinti, kad pareiškimą pasirašę Seimo nariai tikrai nesiekė nei politinio, nei kokio nors kitokio keršto, kaip ir neturėjo jokio noro destabilizuoti padėtį, pakenkti Vyriausybės stabilumui ar panašiai. Sąmokslo teorijų apie keršto ištroškusius kolegas kūrėjai, matyt, bando įtikinti Lietuvos žmones tuo, kuo patys ne iki galo tiki, arba, kalbėdami tai, vadovaujasi savo asmenine praktika ir patirtimi. Tikrai visų pasirašiusiųjų vardu aš noriu pasakyti, kad, mielieji kolegos, kerštas, pyktis, nepakantumas – tai tikrai ne tie jausmai, kuriais reikia vadovautis politikoje. Kviečiu ir šiandien vėliau diskutuojant dėl šio mūsų sprendimo nespekuliuoti šiomis kategorijomis, nepagrįstai kaltinant vieni kitus ar ieškant argumentų savo nuomonei pagrįsti.

Antras argumentas, kurį aš norėčiau šiek tiek praplėsti, pristatydamas mūsų sprendimą dėl atšaukimo, tai kolegų teiginiai, kad neva trūksta kažkokio teisinio vertinimo. Mielieji kolegos, Vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas savo nutartį, kurioje pareiškė, kad Seimo Pirmininko veiksmai nesuderinami su Lietuvos Konstitucijos 109 straipsniu ir Teismų įstatymo 3 straipsniu, tikrai neperžengė savo kompetencijos ribų. Iš tiesų Konstitucinis, tik Konstitucinis Teismas, gali nustatyti, ar tie Vyriausiojo administracinio teismo įvardyti veiksmai yra šiurkštus ar nešiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Tačiau mes, teikdami savo pareiškimą dėl atšaukimo, nekalbam apie interpeliaciją Seimo nariui V.Muntianui. Kai kolegos konservatoriai ar iš kitų frakcijų teigia, kad prieš priimant tokį sprendimą reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai galbūt mieli kolegos nori pradėti kitą veiksmą, galbūt nori pradėti visai kitokią procedūrą – Seimo nario V.Muntiano interpeliacijos procedūrą. Tačiau tas jų siūlomas būdas neturi nieko bendra su tuo būdu, kurį mes siūlome. Mes siūlome atšaukti V.Muntianą iš Seimo Pirmininko pareigų. Ir tam sprendimui priimti Vyriausiojo administracinio teismo nutarties apsisprendžiant vienaip arba kitaip visiškai pakanka. Todėl, kad taip, iš tiesų mes, Seimas, šiandien turėsime priimti ne kokį nors kitokį, o politinį sprendimą.

Ir šio mūsų politinio sprendimo esmė yra iš tiesų labai paprasta. Mes turime atsakyti sau, ar gali Seimui vadovauti Seimo narys, kuris, atlikdamas šias pareigas ir atstovaudamas Seimui, t.y. mums visiems, bei kalbėdamas Seimo vardu, pažeidė Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Mielieji kolegos, šiandien balsuodami už mūsų pateiktą sprendimą arba nebalsuodami už jį (šiandien nebalsavimas taip pat yra pozicijos išreiškimas kaip ir balsavimas) mes turim atsakyti, atidėti visas politines interpretacijas, visus žaidimus ir atsakyti į labai paprastą klausimą. Vienas to klausimo atsakymo variantas, pavadinkim jį variantu A, kad mes turėtume atsakyti: taip, Seimo narys, vykdydamas Seimo Pirmininko pareigas ir atstovaudamas Seimui, gali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir pažeidinėti tuos įstatymus čia nėra nieko baisaus, na, apsiriko žmogus, pažeidė, ką daryti. Antras atsakymas, atsakymas B, tai priklausys nuo mūsų balsavimo, turėtų būti, kad Seimo narys, vykdydamas Seimo Pirmininko pareigas, neturi ir negali pažeidinėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų.

Mielieji kolegos, atidėkim mes, dar kartą kviečiu, į šalį visokias politines ambicijas, visas emocijas ir atsakykim sau ir Lietuvos žmonėms į šį klausimą pasirinkdami atsakymą B, t.y. tikrai Seimo Pirmininkas neturi pažeidinėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. (Balsai salėje) Kad Seimo Pirmininkas pažeidė, tai yra Seimo nutartis. Nebent ponas A.Sysas teigtų, kad jis nepasitiki nei teismais, nei teismų sistema. Taigi pareiškėjų grupės vardu kviečiu balsuoti ir pritarti mūsų siūlomai pozicijai, kad Seimo Pirmininkas V.Muntianas būtų nušalintas nuo Seimo Pirmininko pareigų, nes Seime tarp 141 Seimo nario tikrai yra ir gali būti žmonių, kurie, atlikdami tas pareigas, nepažeidinės nei įstatymų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Statutas nenumato klausti teikėjų. Išties bus galima klausti Seimo Pirmininko V.Muntiano, kurį siūloma atleisti iš pareigų, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš tiesiog prašau įsigilinti į tai, ką mes dabar darom, ir nevartoti terminų, kurie netinka šiai procedūrai. Nes netyčia gerbiamojo pranešėjo kalboje du kartus nuskambėjo terminas „interpeliacija“. Tai noriu pranešti, kad nei Seimo Pirmininkui V.Muntianui, nei niekam kitam čia esančiam niekad nebus interpeliacijos, nebent jie taps Vyriausybės nariais. Interpeliacija yra tik Vyriausybės nariams. Visiems kitiems yra nepasitikėjimas. Žinoma, mums, Seimo nariams, dar gali būti apkalta, arba impičmentas. Taigi nepainiokim terminų. Tai kartais daro ir mano kolegos žurnalistai. Nepasitikėjimas, o ne interpeliacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar suteikiamas žodis pareigūnui, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas posėdyje. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas V.Muntianas turi iki 30 minučių išsakyti savo poziciją, dar tiek pat laiko lieka klausimams. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, kreipdamasis į visuotinį teisėjų susirinkimą, tenorėjau atkreipti šio forumo dėmesį į mūsų visuomenėje vyraujančias nuostatas ir vertinimus dėl teisminės valdžios sprendimų, jos įtakos ir pasitikėjimo ja pačia, jų veikas. Būdamas įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, Seimo narys ir Seimo Pirmininkas, vertinau tik įsiteisėjusius teismų sprendimus. Visi kiti mano apmąstymai buvo pateikti pagal bendrą teisingumo pojūtį valstybėje ir teisingumo sutvarkymo siekiamybę, kuriuos visuomenė mato kaip šių dienų realijas. Mano žodžiai, jog sunku net įsivaizduoti valstybę, kuri leistų užsienio piliečiui grasinti Prezidentui ir likti nenubaustam arba bent likti neišsiųstam iš šalies, kurioje buvo grasinama, susiję su mano pozicija dėl teisingumo neišvengiamumo, nepakantumo nebaudžiamumui, taip pat teismų sprendimų motyvų platesniu aiškinimu šalies piliečiams, o ne su siekiu daryti spaudimą konkrečioje byloje. Neturėjau tikslo spausti teismus ar juos kritikuoti. Aš tiesiog norėjau dar kartą priminti visuomenės nuomonę apie teismus ir parodyti, kad ta nuomonė Seime yra girdima. Žodžių, kuriuos 2006 m. birželio 30 d. išspausdino dienraštis „Respublika“ ir kuriuos, nesiremdamas pirminiais šaltiniais, neapklausdamas pusių, atskirosios nutarties tekste pavartojo teismas: „Blogai, kad mūsų teismai išteisino eksprezidentą Rolandą Paksą, gal dabar ir Jurijus Borisovas teismų sprendimu bus paliktas gyventi Lietuvoje“ aš nesakiau. Įsitikinęs, kad būtent dėl šių žodžių, mano nepasakytų, bet nutartyje cituotų, Teisėjų kolegija konstatavo: „Vieno aukščiausių valstybės pareigūnų – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko – tokio pobūdžio vieši pasisakymai dėl bylos, kurios nagrinėjimas teisme dar nebaigtas, gali sukelti visuomenės nariams abejonių, ar bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, gali išlikti nepriklausomas ir nešališkas.“ Aš čia citavau ne kaltinimą, o citatą iš atskirosios nutarties. „Todėl yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio reikalavimais“. Būtent šie žodžiai ir yra iš atskirosios nutarties, o mano supratimu, pagrindas priimti tokią atskirąją nutartį ir buvo tie žodžiai, kurių aš nepasakiau.

Dar vienas dalykas, kuris labai plačiai aptarinėjamas, – kaip atsitiko, kad atskiroji nutartis gulėjo Seime? Šią atskirąją nutartį mes gavome, nors ji buvo priimta birželio 30 d., Seimo priimamajame ji užregistruota 17 d. vakare, liepos 17 d. vakare. Gavęs tą atskirąją nutartį Seimo Pirmininko sekretoriatas pastebėjo neatitikimus šioje nutartyje su ta kalba, kuri buvo parengta. Tos kalbos projektas buvo parengtas Sekretoriato. Sekretoriatas turėjo gauti originalą ir pasižiūrėti, ar tie būgštavimai arba pastebėti trūkumai iš tikrųjų kaip tokie egzistuoja, nes tik originalas galėjo atsakyti į tą iškilusį klausimą. Šiandieną galime konstatuoti, kad iš tikrųjų citatos, kurios buvo atskirojoje nutartyje ir apie kurias aš kalbėjau, neatitinka mano kalbos, pasakytos Teisėjų forume. Ši atskiroji nutartis su paaiškinimais man pateko tik liepos 19 d., paskutinę mūsų pavasario sesijos dieną. Tarkim, aš ją galėjau pasižiūrėti tik vakare.

Noriu pasakyti, kad kalbant apie atskirosios nutarties turinį būtų galima pastebėti, kad joje nekalbama apie pažeidimo lygį, nekalbama apie terminus, kada reikia tą atskirąją nutartį įgyvendinti. Taip pat ji galėtų būti laikoma lyg ir rekomendacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nenumato. Kadangi tai buvo, kaip jau minėjau, liepos 19-oji, paskutinė mūsų posėdžių diena, o nutartyje yra reikalavimas informuoti Seimą, tai pirmiausia, kad ta nutartis nebūtų neteisingai traktuojama, priėmiau sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismui pranešti, ką aš iš tikrųjų turėjau omeny kalbėdamas apie tai, kad neįsivaizduoju tos šalies, kurioje užsienio pilietis, grasindamas Prezidentui, gali likti nenubaustas ir neišsiųstas iš tos šalies. Mano atsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui jūs visi turite. Atsakymas buvo pateiktas liepos 21 d., tai yra aš reagavau labai operatyviai. Toliau, vykdydamas atskirąją nutartį, patį pirmąjį posėdį (o jis buvo, jūs žinote, 12 d.) informavau Seimą apie atskirąją nutartį ir apie mano veiksmus, susijusius su atskirąja nutartimi. Beje, Administracinių bylų teisenos įstatymas reikalauja pasielgti kaip tik taip, informuoti teismą apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties įgyvendinimo. Tai yra teisinis to klausimo sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Eilės tvarka pirmasis klausia A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis Pirmininke, gal iš pradžių reikėtų kreiptis į posėdžio pirmininką, nes įdomu, kai mes uždavinėsime klausimus ir pajudinsime ką nors iš teismų, tai gal ir mus po to sodins. Čia replika tarp kitko, protokolui. Susidaro toks įspūdis.

Antras dalykas. Aš norėjau, gerbiamasis Pirmininke, paklausti jūsų. Kadangi teismai vykdo teisingumą, tai tas teisingumas turėtų būti vykdomas pagal Konstituciją ir įstatymus. Aš noriu išgirsti iš šios tribūnos, ar jums buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, kodėl, jų manymu, jūs taip padarėte ir panašiai, ar apskritai jūs dalyvavote teismo posėdyje, ar buvote išklausytas, ar buvo sudaryta teisė į gynybą ir panašiai? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Niekaip aš nedalyvavau tame posėdyje ir tame procese, niekur nebuvo su manim kalbėta ir apie atskirąją nutartį kaip apie tokią, aš jau minėjau, sužinojau tik liepos 19 dieną. Ir liepos 21 d. aš reagavau ir pateikiau atitinkamą informaciją Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad jokiais būdais nesiekiau daryti įtakos teismo sprendimams, nesiekiau kokio nors sprendimo, jog mano pasakyti žodžiai buvo susiję su teisingumo neišvengiamumo, su nebaudžiamumo atmosfera, su atitinkamo teismo sprendimų motyvacija ir panašiai. Pirmą kartą apie tą nutartį aš išgirdau liepos 19 dieną.

PIRMININKAS. Dėkoju. Eilės tvarka – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, man per netrumpą laiką, kai dirbu Seime, yra toks pirmas atvejis, kai teismai pradeda reguliuoti ir kištis į aukščiausios valdžios institucijos veiklą, ką turime atleisti iš darbo, kam atimti mandatą ir visa kita. Man prisimena toks vienas atvejis, turbūt ir jums, kaip kėdainiečiui, kai toks Romualdas Valevičius už teismų kritiką buvo nuteistas realia 1,5 metų bausme. Tas pats teismas, kuris pareiškė nuomonę ir dėl jūsų, pasisakė, kad kritika leidžiama. Dabar jūs pareiškėte kritiką, ir jums sako, kad jūs pažeidėte Konstituciją, nors Konstitucijos 33 straipsnis kaip tik sako, kad galima kritikuoti ir už kritikos persekiojimą baudžiama. Gal jūs man paaiškinkite, kur jūs matote savo pažeidimą? Aš nelabai suprantu, kad Seimo narys, išreiškęs nuomonę, inicijuojamas teismo persekiojamas už kritiką.

V.MUNTIANAS. Manau, jeigu aš iš tikrųjų būčiau pasakęs tuos žodžius, kurie yra cituojami atskirojoje nutartyje, kad galbūt teismas neišsiųs iš šalies ir J.Borisovo, nagrinėjant šią bylą teisme, jai nepasibaigus, iš tikrųjų būtų galima įtarti kaip bandymą siekti kokio nors galutinio sprendimo J.Borisovo atžvilgiu per teismą. Bet aš jau minėjau, kad tokių žodžių nesakiau. Aš sakiau tiktai bendrus dalykus, kurie, mano supratimu, susiję su nebaudžiamumo arba teisingumo neišvengiamumu, ir niekaip kitaip to nebandžiau daryti.

Kita vertus, aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima pažeisti Konstituciją, kai išsakai savo nuomonę. Aš tiesiog, tarkime, na, to tikrai neįsivaizduoju. Kaip jau minėjau, teisinės pasekmės, apie kurias čia buvo daug kalbėta, įgyvendintos, liepos 21 dieną atsakyta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmame posėdyje Seimo nariai informuoti apie atskirąją nutartį.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau Klausia G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar, jūsų manymu, nereikėtų taip pat numatyti tam tikros atsakomybės ir teismams už jų priimamus sprendimus, šiuo atveju už atskirąją nuomonę, nes labai akivaizdu, kad jūsų citata buvo paimta iš laikraščio, o ne iš tiesioginės jūsų pasakytos kalbos, nedarytas įrašas. Manau, teismas turbūt pažeidė jūsų žmogaus teises, nes jūsų iškraipyta mintis, idėja toje nutartyje liko, yra neskundžiama. Manau, reikėtų teikti įstatymo pataisas, kurios pareikalautų ir teismų atsakomybės už tokius sprendimus, kuriuos jie daro. Ar, jūsų manymu, reikėtų keisti įstatymus?

V.MUNTIANAS. Ačiū. Aš manau, kad įstatymuose yra viskas, ko reikia. Aišku, tame procese turėjau būti apklaustas ir aš, kaip proceso dalyvis. Aišku, reikėjo remtis originalais, o ne kopijomis, tuo labiau ne laikraštinėmis tiesomis. Tai vienareikšmiškai, mano supratimu, todėl aš net galvoju, kas gi čia ir kaip tai turėtų būti reglamentuota.

Aš noriu pasakyti, kad atitinkamos reakcijos į Seimo narių kalbas yra buvusios, bet tos reakcijos pasireikšdavo kitokia forma. Tos reakcijos pasireikšdavo arba viešais teismų pranešimais, į kuriuos Seimas taip pat turėjo atsakyti, kokios poveikio priemonės taikytos… Tai yra pirmasis precedentas, kai priimta atskiroji nutartis.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vrubliauskas klausia. Prašom, kolega.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų priimta visiems žinoma Vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Man regis, vis dėlto Lietuvos Respublikos Seimas turi arba turėjo reaguoti. Ar jums neatrodo, kad galbūt ir nepakako tik jūsų kalbos ar paaiškinimo Seimui, bet, siekiant atsakyti į Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, matyt, pačiam reikėjo inicijuoti Seimo nutarimą. Kaip jūs į tai žiūrite?

V.MUNTIANAS. Aš jau apie tai kalbėjau, kad mano atsakymas buvo liepos 21 dieną. Su tuo atsakymu visi Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti. Antras atsakymas buvo nusiųstas Vyriausiajam administraciniam teismui. Jį pasirašė Seimo pirmasis vicepirmininkas. Tame atsakyme buvo pranešta, kad rugsėjo 12 dieną Seimas išklausė Seimo Pirmininko informaciją dėl atskirosios nutarties.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, savaime suprantama, kad tas surašytas dokumentas, kuriuo reiškiamas tam tikras nepasitikėjimas jumis ir tam tikros abejonės dėl jūsų išsakytos nuomonės apie teismus korektiškumo yra labai svarbios. Taip pat mes esame tam tikra bendruomenė, mes žinome, pas mus yra ir tam tikrų kitų dalykų, t.y. užkulisinių žaidimų, galbūt tam tikrų sąskaitų suvedimo. Tai ne paslaptis, tai yra matoma. Aš norėčiau paklausti jūsų vieno dalyko. Aš tiksliai prisimenu, kaip labai intensyviai jūs čia gynėte buvusį Pirmininką, ėjote, kalbėjote. Bet dabar, po kurio laiko, jūs galėtumėte atsakyti, ar eitumėte vėl taip pat aktyviai ginti, nes matome tuos visus moralinius niuansus ir dalykus? Ar jūs vėlgi laikytumėtės tos pačios nuomonės?

V.MUNTIANAS. Žinoma, tie dalykai susiję su mano nepatyrimu, nes ką galvoju, tą ir kalbu. Žinoma, tai yra ir šiandienos nagrinėjimo objektas. Tą, ką galvojau, ir tą, ką girdėjau apie teismus, aš pasistengiau išsakyti. Šiandien, ko gero, jau aš galbūt taip nedaryčiau, taip nesielgčiau, manyčiau, kad reikėtų kalbėti apie bendras tendencijas ir vengti bet kokios galimybės kalbėti apie konkrečias bylas, konkrečius teismo sprendimus.

Dėl jūsų klausimo. Aš buvau įsitikinęs, kad A.Paulauskas, kaip mes kalbėjome apie jo kaltes, iš tikrųjų dėl to nėra kaltas. Kalti mes visi, Seimo nariai, tarp jų ir valdybos nariai, nes nereagavome į tą situaciją, kuri yra Seime jau nuo 1992 metų, nes tie visi dalykai, susiję su „Greminta“, yra nuo „Gremintos“ įsikūrimo, nuo „Gremintos“ laikų. Todėl ir kalbėjau apie tai, kad visus tuos dalykus reikėtų vertinti kitaip, taip, kaip yra iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Vyriausiasis administracinis teismas, galima sakyti, nutartį priėmė žaibiškai. Mano turimomis žiniomis paprasti žmonės bylų nagrinėjimo laukia po kelis mėnesius. Vyriausiasis administracinis teismas (tai nuomonė) taip pat viršijo savo kompetenciją, nes Konstituciją aiškinti gali tik Konstitucinis Teismas. Tai mano nuomonė. Kaip jūs manote, kas paskatino teismą, kad jis tokiu žaibišku greičiu, visiškai apeidamas visas eiles, nes jis jas yra sudaręs, ėmėsi nagrinėti štai šį atvejį?

V.MUNTIANAS. Jūs vėl klausiate mano nuomonės. Aišku, praeitą kartą manęs klausė, kokias išvadas iš viso to aš padaryčiau, ir aš sakiau, kad aš kiekvieną kartą galvočiau, kur kalbu, ką kalbu ir kam kalbu. Dabar noriu atsakyti taip, kad be subjektyvios nuomonės šito nebūtų buvę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs pasakėte, kad kreipėtės į teismą. Bet kokia yra nutartis? Ten aiškiai nurodyta, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas. Jūs informavote Seimą. Aš prisidedu prie kitų, kurie klausia, ar jums nekilo tokia mintis, kad iš tiesų Seimui reikėtų pateikti Seimo nutarimo projektą, kuriuo mes, Seimas, būtume apsisprendę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausiojo administracinio teismo atskirosios nutarties dėl galimo jūsų, kaip Seimo Pirmininko ir Seimo nario, Konstitucijos pažeidimo išaiškinimo. Kadangi šis procesas neįvyko, ar šiandien jums neatrodo, kad jūsų pašalinimo iš pareigų procedūra yra grynai politinė, o ne teisinė?

V.MUNTIANAS. Aš jau kalbėjau apie tai, kad visos teisinės pasekmės, kurias sukėlė šita atskiroji nutartis, tai yra teismo informavimas apie tai, ką šiuo klausimu padarė Seimas. Kalbėjau ir apie tai, kad Vyriausiajam administraciniam teismui yra pranešta, kokie procesai vyko su atskirąja nutartimi. Jūs puikiai žinote, kad Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriklauso nagrinėti kitų teismų sprendimų ir atskirųjų nutarčių.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ir šiandien, kai jūsų paklausė, kodėl jūs gynėte taip A.Paulauską, jūs vėl man labai nepatinkančią tezę išdėstėte – mes visi kalti. Taigi prašau įvardyti, kuo aš kaltas dėl to, kas vyksta Seime, jeigu mes visi. Aš neprisiimu jokios kaltės dėl to, kas vyksta Seime. Iš daugelio dalykų, kuriuos aš pasakau, jūs visi pasišaipote, priimate, paskui Konstitucinis Teismas išaiškina, jūs man kaltę irgi verčiate. Kada baigsite… ar jūs vis dėlto pripažįstate, kad geriausia yra kiekvieno asmeninė atsakomybė?

V.MUNTIANAS. Pripažįstu, kad geriausia yra personalinė atsakomybė, ir visą laiką pasisakau už tai, kad atsakomybė turi būti personalizuota, ne kitaip. Kitaip, aš nežinau, kaip kitaip valdymo teorijoje būtų tie klausimai išspręsti, bet tai, kad „Greminta“ aptarnauja Seimo narius nuo 1992 metų, kad nemoka už patalpų nuomą, kad nemoka už įrengimų nuomą, kad nemoka už komunalines paslaugas, susijusias su gamyba, tai mes visi tą žinome.

J.VESELKA. Valdyba…

E.KLUMBYS (TTF). Kodėl visi?.. (Balsai salėje: „Iš kur?..“)

PIRMININKAS. Kolegos, čia yra klausimų pateikimas, ne polemika. Kolegos, prašom iš vietos nereplikuoti, bus diskusijos metas, išsakysite nuomones. Toliau klausia V.Mazuronis, tačiau jo nematau. Todėl eilės tvarka – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas turime teisę kritikuoti, nėra neklystančio tiek fizinio, tiek juridinio asmens. Kad jūs išsakėte nuomonę dėl teismų, aš tik sveikinu jus. Žinoma, mano nuomonė konkrečiu klausimu yra kitokia. Ir matome, kaip žmonės nepasitiki teismais, pats asmeniškai turėjau ne vieną… ir kiek buvo sprendimų, akivaizdžiai prasilenkiančių su teisingumu. Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas irgi buvo atstatydintas ne dėl to, kad Seimo Juridinio skyriaus vedėjas šunis vežiojo ar kad „Greminta“ ne taip naudojasi patalpomis, bet atsirado politinė galimybė žmonėms išsakyti savo nuomonę. Aš irgi balsuočiau dėl jūsų atstatydinimo, ne dėl to, kad jūs pasakėte teismams, o dėl to, kad, aš manyčiau, jūs nelabai garbingai pasielgėte tapdamas Seimo Pirmininku, suskaldėte partiją, išėjęs sukūrėte frakciją. Jums prieš tai reikėjo įkurti frakciją, tapti frakcijos seniūnu ir balotiruotis į pirmininkus. Taip, toks yra mano motyvas. Aš apie tai plačiau ir išsakysiu. Manau, kad jūs pasielgėte nelabai garbingai. Kaip jūs tai vertinate?

V.MUNTIANAS. Taip, kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš galiu jums labai nuoširdžiai į tą klausimą atsakyti, kad aš buvau tarp partijos steigėjų. Aš dalyvavau iš esmės visose savivaldybėse steigiant Darbo partijos skyrius ir tą dariau dėl paprastos priežasties, kad prieš tai visi Darbo partijos steigėjai buvo susėdę ir susitarė, kokių tikslų jie sieks, tie tikslai yra užfiksuoti programoje, kokiais principais jie vadovausis kurdami toliau partiją, ją valdydami ir panašiai. Tarp tų principų buvo doras, sąžiningas, nesavanaudiškas veikimas Lietuvos žmonių labui, tarp tų principų buvo demokratinis partijos valdymas ir visų sprendimų priėmimas ne iš viršaus į apačią, o iš apačios į viršų. Tai štai tų tikslų ir tų principų, dėl kurių buvo susitarta ir susitarta labai tvirtai (tame procese dalyvavo kartu su manimi ir keli dabartiniai Seimo nariai, tai yra A.Baranauskas ir P.Baguška), buvo nesilaikoma. Aš pusantrų metų bandžiau įrodyti partijos lyderiui, kad mes nesilaikome to, dėl ko susitarėme, bet nepavyko. Tada liko tik vienas pasirinkimas – išeiti iš tos partijos, tuos tikslus, kuriuos mes kažkada deklaravome, perkelti į kitos partijos programą ir toliau siekti tų tikslų. Todėl aš jums noriu šiandien pasakyti – jokių tikslų, idėjų aš neišdaviau, likau su tom deklaracijom, kurios buvo mano, kai stojau į partiją, kai steigiau tą partiją, kai aš dalyvavau kuriant tą partiją. Viskas liko lygiai taip pat. O štai su žmonėmis, kurie šito nesilaikė, mums teko išsiskirti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mano klausimas labai trumpas. Jūs citavote teismo nutartį, kurioje cituojami jūsų žodžiai, kad atseit jūs pasakėte, jog teismas blogai pasielgė išteisindamas Rolandą Paksą. Tai ar dabar jūs galite atsakyti, ar iš tikrųjų Aukščiausiasis Teismas padarė klaidą išteisindamas R.Paksą?

V.MUNTIANAS. Žinote, dabar vėl jūs mane verčiate grįžti į tą pačią būseną, dėl kurios aš esu šioje tribūnoje, bet noriu jums pasakyti dar kartą pasakyti, kad teismo sprendimai turi būti motyvuoti, turi būti argumentuoti. Būtų labai gerai, kad žmonės tuos sprendimus suprastų, tada mes galime tikėtis pasitikėjimo teismais, pasitikėjimo ir visomis kitomis teisminėmis institucijomis. Tai aš ir norėjau pasakyti, kad turi būti visiškai aišku žmonėms, o tarkime, šiuo atveju, manau, kad žmonių galvose sumaištis yra labai didelė, todėl pasitikėjimui teismais padarė žalą, o neturėjo teigiamo poveikio.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, be abejo, sulaukiate tam tikrų visuomenės simpatijų, kai įrodote, kad teismai yra nevisaverčiai, mes irgi tam pritariame, bet kai jūs kritikuojate teismų sprendimus, tai aš norėčiau pasakyti, kad jūsų apsigynimo, pasiteisinimo taktika šiek tiek prieš jus. Štai Administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas, sakyti, kad jie ką nors ne taip padarė, man atrodo, yra ne laikas… Ar jums neatrodo, kad geriau pasakyti vyriškai, kad padariau klaidą, kaip jūs vieną kartą, girdėjau, sakėte, ir kad šiandien, kaip jūs sakėte, galbūt nesielgčiau taip ateityje. Ar to žodžio „galbūt“ nereikėtų išmesti? Tikrai nesielgčiau taip ateityje.

V.MUNTIANAS. Išmetu žodį „galbūt“, jeigu taip iš tikrųjų pasakiau. Nuomonė dėl teismų, dėl tendencijų, kurios yra su teismais, lieka ta pati, konkrečių pavyzdžių, kurie galėtų kelti kokius nors įtarimus dėl vienokio ar kitokio poveikio teismams, aš tikrai neteikčiau ateityje ir to nedarysiu. O tendencijos lieka, deja, tos pačios.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, žmonės nepatenkinti teismais, nes jie prarado pasitikėjimą. Kaip manote asmeniškai, ką Seimo nariai turėtų padaryti, kad pasitikėjimas teismais išaugtų? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Mano supratimu ir aš kalbėdamas tame forume, dėl kurio šiandien diskutuojame, sakiau lygiai tą patį, kad mes esame taip pat valdžia, pasitikėjimas Seimu taip pat yra labai žemas, o be pasitikėjimo tiesiog neįsivaizduoju, kaip kokia nors valdžia gali veikti demokratinėje valstybėje. Iš esmės nežinau variantų, todėl labai džiaugiausi, kai mažumos Vyriausybė įsivardijo kaip pasitikėjimo Vyriausybė ir prisiėmė įsipareigojimą siekti žmonių pasitikėjimo. Problemų, mano supratimu, čia yra daug. Visų pirma tai yra žmonės, kurie susiję vienaip ar kitaip su Seimu ir su teismais. Tai yra sprendimai, aš jau kalbėjau apie tai, kad jie turi būti visiems suprantami, motyvuoti, argumentuoti, aiškūs ir panašiai, nors galime suprasti, kad yra ir patenkintų, ir nepatenkintų kiekviename teismo procese. Aš manau, kad tai, kaip jau minėjau, su ten dirbančių žmonių asmeninėmis savybėmis taip pat labai glaudžiai susiję klausimai. Ir, žinoma, su reakcija, tarkim, į tam tikrą kritiką, kuri atsiranda visuomenėje dėl vienokio ar kitokio sprendimo. Jeigu ta reakcija būna adekvati, jeigu jinai būna gana greita, mes galime tikėtis, kad ilgainiui susigrąžins teismai, taip pat ir Seimas, žmonių pasitikėjimą. Jeigu šito nėra, tikėtis, kad pasitikėjimas atsiras, labai sunku. Na, o vykdyti teisingumą be pasitikėjimo, mano supratimu, irgi neįmanoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad pareikšta teisinė nepasitikėjimo motyvacija yra gana argumentuota, kita vertus, įvertinus anksčiau klausiusius apie teismų reputaciją, apie jų autoritetą visuomenėje… Iš esmės turbūt siekiame to, kad apie teismų darbą, apie vykdomo teisingumo kokybę niekas nieko negalėtų pasakyti. Man atrodo, ateityje norint, kad mūsų valstybėje įsivyrautų teisingumas, kuris yra valstybės pamatas, reikia labai rimtų reformų. Man atrodo, kad teismai, teisėjai bando ginti savo mundurą pernelyg tiesmukai užuot atsižvelgę į visas tas pastabas, kurios išsakytos ir visuomenės, ir politikų. Tuomet teismų darbas būtų geresnis. Ačiū.

V.MUNTIANAS. Aš manau, kad nei pridėti, nei atimti negalima iš to, ką jūs pasakėte. Nuomonės čia visiškai sutampa. Mano supratimu, Teismų įstatyme, kuris yra Seime ir dėl kurio yra pateikta 120 puslapių įvairiausių pasiūlymų, mes turėtume į tai atsižvelgti jį svarstydami.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Dautartas. Tiesa, jo paties salėje nematau, todėl eilės tvarka L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi mes atšaukimo pareiškimą svarstome vadovaudamiesi Seimo statuto 217 straipsniu, norėjau, kad jūs patikslintumėte, ar nustatyta tvarka šiandien laikinai nepavaduojate Respublikos Prezidento? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Reakcijos nebus, gerbiamasis Pirmininke?

V.MUNTIANAS. Prašau?

PIRMININKAS. Jūsų reakcijos nebus?

V.MUNTIANAS. Ne, aš tikrai neturiu tokių įgaliojimų, niekas man jų nesuteikė. (Balsas iš salės: „Konstitucija!“)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte savo galimą reakciją į tai, kad Aukščiausiasis administracinis teismas priėmė tam tikrą nutartį ir kreipėsi į Seimą. Kolegos klausia, kodėl jūs neinicijavote kokio nors nutarimo ar panašiai, ne jūsų paties atsakymo, nors tai savaime suprantama kaip asmeniui, bet kadangi ta nutartis buvo skirta Seimui, tai, matyt, Seimas turėjo kaip nors reaguoti, ir tada galbūt nebūtų įvykę šios procedūros, kuri dabar yra. Ar jūs nemanote, kad buvo padaryta klaida?

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, jeigu jūs neturite atskirosios nutarties, aš perskaitau – apie nutartyje nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimus informuoti Lietuvos Respublikos Seimą. Aš apie atskirąją nutartį informavau Lietuvos Respublikos Seimą rugsėjo 12 d., prieš tai aš konsultavausi ir su teisininkais. Kaip jau minėjau, konsultacijos buvo tokios ir jų realizacija tokia, kad atskiroji nutartis yra lyg ir rekomendacinio prevencinio pobūdžio, kad ateityje tokių dalykų ir tokių veiksmų nebūtų, kad šita atsiroji nutartis teisinių pasekmių lyg ir nenumato. Ir kad pirmas dalykas ir pasiūlymas buvo informuoti teismą, kuris toliau nagrinėja Jurijaus Borisovo bylą, kad tas teismas iš tikrųjų nesusidarytų tokios nuomonės, kad tai yra koks nors poveikis, arba visuomenėje nesusiformuotų tokios nuomonės. Aš informavau Vilniaus apygardos administracinį teismą apie tai, kad tikrai neturėjau tikslų kažkaip paveikti tos bylos eigą, siekti kažkokio tos bylos sprendimo arba kažkur išreiškiau nepasitikėjimą teismu. Priešingai, aš ten pasakiau, kad tikiu, jog teismas priims sprendimą atsižvelgdamas į Konstituciją, įstatymus ir teisingumo principus. Faktiškai padariau viską, ko reikia, kad tas klausimas būtų baigtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pusė valandos yra išnaudota. Statuto yra numatyta… beje, mes nebuvome uždėję nei plytos, kuri apribotų galimybę klausti… kad pusvalandį mes išnaudotume, tačiau jeigu Seimas nuspręstų kitaip, mes galėtume tęsti klausimus. Tokia yra procedūra. (Balsai salėje) Kolegos, ar galime sutikti, kad sutaupius laiko pristatant… apribojimas toliau registruotis ir likę paklausia. Gerai? (Balsas iš salės: „Gerai“.) Dėkui už supratimą. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, per dvi kadencijas teko dirbti vadovaujant ne vienam Seimo Pirmininkui ir galiu pasakyti, kad jums, kaip Seimo Pirmininkui, tobulėti yra kur. Planavau palaikyti tą interpeliaciją, tą jūsų nušalinimą. Tačiau po pono P.Gražulio kalbos, kuris, pasirodo, balsuos, kad jus nušalintų ne dėl teismo nutarties ar jūsų elgesio, o dėl to, kad jūs sugriovėte jo mylimą partiją, nors jo indėlis, manau, sugriaunant Krikščionių demokratų partiją yra nė kiek ne mažesnis, bet už tai jam jokios interpeliacijos ar nušalinimo niekas neteikia, aš balsuosiu prieš jūsų nušalinimą nuo šių pareigų.

O paklausti noriu štai ko. Ar yra to susirinkimo, kuriame jūs kalbėjote, stenograma, to teisėjų susirinkimo?

V.MUNTIANAS. Taip, yra.

A.MATULAS. Ir ten iš tikrųjų yra akivaizdūs nesutapimai pagal nutartį?

V.MUNTIANAS. Taip, yra.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs pagal Konstituciją, pagal svarbą esate antras valstybės žmogus. Taigi jūsų kalbos, jūsų teiginiai yra svarbūs ir jie turėtų būti ypač pamatuoti. Šiandien jūs dar kartą posėdžių salėje, čia, apkaltinote visus Seimo narius dėl tos netvarkos, kuri yra „Gremintos“ įmonėje. Aš noriu jūsų dabar paklausti, ar jūs žinote, kas yra valstybės įmonės „Greminta“ steigėjas, kas sudaro šios įmonės stebėtojų tarybą ar kitą priežiūros instituciją ir kas yra atsakingas už tai čia, Seime, kad Seimo patalpos yra ne išnuomojamos, o atiduodamos? Ar tai reiškia, kad nuo šiol Seimo nariai turės užsiiminėti visų Seimo ūkinių padalinių priežiūros tvarka?

V.MUNTIANAS. Aš kalbėjau ne apie netvarką, o apie egzistuojančią tvarką. Ta tvarka nenumatė patalpų nuomos, ta tvarka nenumatė įrengimų nuomos, ta tvarka nenumatė, kad ūkio subjektas turi mokėti už komunalines paslaugas, ir ta tvarka prieštaravo veikiantiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

E.KLUMBYS. Kas tą tvarką nustatė?

V.MUNTIANAS. Aš kalbėjau apie tą tvarką ir sakiau, kad ta tvarka yra nuo 1992 m., kai buvo įsteigta valstybinė įmonė „Greminta“. Tokia tvarka egzistuoja nuo 1992 metų. Dabar galimybė pakeisti tą tvarką. Žinoma, kalbėdamas apie (…) aš visų pirma turėjau omeny aną laikotarpį, nes manęs ir klausė apie tą laikotarpį, kai aš dar nebuvau Seimo Pirmininkas, kai buvo priimamas sprendimas dėl A.Paulausko. Kalbėdamas apie „mes“ aš turėjau omeny visų pirma save. Toks klausimas buvo ir toks atsakymas į tai buvo.

Tos tvarkos pakeitimas, kokios čia yra problemos? Ta valstybinė įmonė yra įsteigta Seimo kanceliarijos. Jeigu ši valstybinė įmonė nelaimi konkurso, vadinasi, visi žmonės turi išeiti iš darbo kaip netekę darbo, ir tada mokesčių mokėtojai turi sumokėti tiems išeinantiems žmonėms išeitines pašalpas. Čia ir yra problema, dėl kurios ir aš, dabar būdamas Seimo Pirmininkas, negaliu apsispręsti, nes reikia sumokėti 500 tūkst. litų. (Balsai salėje) Aš kalbėjau apie aną laikotarpį, o jūs perėjote prie šio. Jūs niekuo dėti. Kai kurie… Taip kalbėjo, kad mes čia niekuo dėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu dėmesį… Minutėlę! Aš tik atkreipiu dėmesį, dėl ko yra suformuluotas klausimas siūlant atleisti iš pareigų. Paprastai klausimai, diskusija turi suktis būtent apie tai. Taip formuluoja ir Statutas. Kolegos, kviečiu koncentruotis į teikimo esmę. Prašom. Klausia K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai nebūčiau klausęs, bet ir šiandien jūs atsakydamas dar kartą paminėjote, kad teismų sprendimai yra migloti, neaišku, ką jie priima, aš taip suprantu. Ar mums iš viso reikia tų teismų sprendimų laikytis, jeigu jūs taip mąstote? Iš tikrųjų ar nebūtų lengviau jums, kaip Seimo Pirmininkui, inicijuoti Seime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuris vieną kartą išaiškintų, ar jūs pažeidėte Konstituciją, ar nepažeidėte, ir visiems būtų kur kas ramiau gyventi? Ačiū už dėmesį.

V.MUNTIANAS. Į paskutinį jūsų klausimą aš jau atsakiau, kad nėra Konstitucinio Teismo kompetencija nagrinėti teismų atitinkamus sprendimus ir nutartis, todėl aš ir neturėjau galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad aš nekalbėjau apie sprendimų miglotumą. Aš kalbėjau apie tai, kad šiuo atžvilgiu ir šiuo atveju atskiroji nutartis… ji buvo priimta, kas priimant tą nutartį, mano supratimu, buvo ne taip, kaip turėtų būti, ir dėl ko ta nutartis atėjo liepos 17 d., o ant mano stalo atsigulė tik liepos 19 dieną. Tai aš kaip tik apie tai kalbėjau ir visą laiką kalbėsiu apie tai, kad yra tam tikros tendencijos, kurios neturėtų būti mūsų valstybėje toleruojamos.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausiantysis – D.A.Barakauskas. Prašau.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš būčiau neklausęs, tačiau jūsų atsakymai privertė mane, kad jūs atsakytumėte į vieną klausimą. Gerbiamasis Pirmininke, pirmoji jūsų kritika buvo dėl Aukščiausiojo Teismo priimto konkretaus sprendimo, kuris, kaip jūs žinote, pagal Konstituciją ir įstatymus yra neskundžiamas ir galutinis. Antra kritika, tai yra dabartinė kritika dėl Vyriausiojo administracinio teismo, dėl konkretaus sprendimo. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs, kaip Seimo Pirmininkas, supratote, kad Konstitucija ir Lietuvos Respublikos įstatymai neleidžia kritikuoti šių dviejų teismų konkrečių sprendimų, nes tokia kritika, tai, ko neleidžia Konstitucija ir įstatymai, kai tai daro Seimo Pirmininkas, griauna Lietuvos valstybės teisinę sistemą.

V.MUNTIANAS. Vienas dalykas, kurio negalima daryti. Du dalykai. Tai yra neįsiteisėjusių bylų, apie jas negalima kalbėti ir atitinkamai vertinti taip pat negalima. Aš jau sakiau, tai yra mano klaida, kad aš sukėliau tam tikrus įtarimus, kad savo kalbomis galėjau daryti poveikį atitinkamam teismo sprendimui. Tą aš jau seniai pasakiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, pageidavę klausti, paklausė. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už jūsų kalbą ir atsakymus į klausimus. Kolegos, primenu, kad dabar vyks diskusija bendra tvarka. Yra užsiregistravę frakcijų atstovai arba pavieniai Seimo nariai. Eilės tvarka… Minutėlę. Tuoj pat pamatysime užsiregistravusius Seimo narius. Eilės tvarka – R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atrodytų, ką čia mes svarstome; ko Seimo narių grupė, pasirašiusi po nepasitikėjimu, nori iš „nedidelę“ klaidą padariusio nepatyrusio politiko. Tačiau manau, kad tai yra pagrindinė mūsų visų tokio mąstymo problema, nes Seimo Pirmininkas V.Muntianas kalbėjo ne kaip Seimo narys. Jis yra Seimo vadovas ir kalbėjo viso Seimo vardu. O kalbėdamas Seimo vardu kitos valdžios susirinkime jis atstovavo visiems mums. Savo kalba pažeisdamas valdžių atskyrimo principą, įsikišdamas į teisminės valdžios funkcijas ir savo kalboje nurodydamas teismui, kaip jis turėtų spręsti konkrečią bylą, Seimo Pirmininkas pažeidė Teismų įstatymą bei Konstitucijos 5 ir 114 straipsnius. To pasekmės gana didelės, nes ir taip didelė dalis Lietuvos žmonių nepasitiki teismais, o tai viešai pasakydamas Seimo vardu kaip Seimo Pirmininkas dar daugiau sumaišties sukėlė Lietuvos žmonių galvose. Manyčiau, kad po šios kalbos ir dar daugiau buvo supriešinti Seimas ir teismai.

Tokią skaudžią pamoką valstybė jau turėjo, kai aukščiausi Lietuvos pareigūnai ir politikai prisikalbėjo Butkevičiaus ir Henriko Daktaro bylose. Teismas priimdamas tokią nutartį dėl Seimo Pirmininko ir negalėjo kitaip pasielgti, nes pats Seimo Pirmininkas pastatė teismą į tokią padėtį, kad Aukščiausiasis administracinis teismas turėjo reaguoti ir apginti būsimą teismo sprendimą ne tik nuo įvairių interpretacijų, bet ir nuo būsimo bylos nagrinėjimo Europos žmogaus teisių teisme. Spekuliuojama, kad Aukščiausiasis administracinis teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Bet Aukščiausiasis administracinis teismas nepasakė, kad V.Muntianas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl jis ir negalėjo peržengti savo kompetencijos ribų, nes ar šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas. Man gaila, kad Seimo Pirmininkas ir po Aukščiausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo viešai vėl suabejojo teismu ir tuo dar kartą sukėlė nepasitikėjimą teismais tarp Lietuvos žmonių. Ir dabar Seimo Pirmininkas, klaidindamas visuomenę ir bandydamas išsisukti, vietoje aiškaus prisipažinimo verčia abejoti juo, kaip Seimo Pirmininku, kaip Seimo nariu, kaip žmogumi. Aš asmeniškai suabejojau V.Muntiano sąžiningumu jau po to, kai pastarasis, būdamas Darbo partijos rinkimų štabo vadovas, pasirašinėdamas finansinius dokumentus, skirstydamas finansus partijos skyriams, bandė įrodyti, kad jokių santykių su Darbo partijos finansais neturėjo. Esu dirbęs ne vienų rinkimų centriniame štabe ir puikiai žinau, ką sprendžia centrinio rinkimų štabo vadovas. Todėl manau, kad toks Seimo Pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimui vadovauti negali. Kaip sakė frakcijos seniūnas V.Mazuronis, mes iš 141 Seimo nario tikrai galime surasti tokį Seimo Pirmininką, kuris nepažeidinės Lietuvos Respublikos įstatymų, nepažeidinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir nežemins teismų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka frakcijos vardu – E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prabėgo vos keli mėnesiai nuo Seimo vadovo pasikeitimo ir štai mes vėl čia, Plenarinių posėdžių salėje, diskutuojame dėl iš esmės to paties klausimo, ar dabartinis Seimo Pirmininkas turėtų toliau vadovauti parlamentui, ar bandysime ieškoti geresnio.

Kas tokio atsitiko, kas pasikeitė, kad turime tiek nedaug laiko praėjus iš naujo spręsti šią vieną svarbiausių Seimo darbo problemų – vadovybės klausimą? Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone (beje, Liberalų sąjūdžio frakcija nebalsavo už V.Muntianą, kai jis buvo renkamas Seimo Pirmininku), jokių esminių pasikeitimų Seime pastaruoju metu neįvyko, ir tai akmuo į dabartinio jo vadovo V.Muntiano daržą. Juk tie patys priekaištai, dėl kurių posto neteko A.Paulauskas, visu šimtu procentų taikytini ir šias pareigas iš jo perėmusiam V.Muntianui. Nebuvo imtasi jokių ryžtingesnių veiksmų reformuojant Parlamento kanceliariją ir sunaikinant sistemą, leidusią klestėti aukštų Seimo valdininkų privilegijoms, visi mūsų siūlymai imtis konkrečių priemonių ir išgyvendinti nomenklatūrinį feodalizmą iš Seimo rūmų atsimušė į naujojo jo vadovo abejingumo ir pasyvumo sieną. Iki šiol neturime nuolatinio Seimo kanclerio, išlieka neaiški vadovybių padėtis parlamentiniuose komitetuose. Galime visiškai pagrįstai konstatuoti, jog Seimas nuo V.Muntiano išrinkimo vadovu taip ir gyvena nuolatinio laikinumo bei neapibrėžtinumo būsena. Esame tikri, jog to galėjome išvengti, jei parlamento vairą būtų perėmęs aktyvesnis, ryžtingesnis bei inovatyvesnis pirmininkas. Tad dėl padėties, kurioje šiuo metu visi atsidūrėme, nemaža dalimi kaltas ir pats V.Muntianas.

Iki šiol stulbina tai, jog apie Administracinio teismo sprendimą, tapusį pretekstu šiandieninei diskusijai, mes, Seimo nariai, sužinojome iš žiniasklaidos, o ne iš paties parlamento Pirmininko. Ar reikėjo V.Muntianui teismo nutartį laikyti užrakinus skrynioje ir laukti, kol bus sukeltas dar vienas smūgis – Seimo įvaizdžiui sudavęs skandalas? Esame tikri, jog šiandien nesvarstytume šio klausimo, jei V.Muntianas pats būtų ėmęsis ryžtingų veiksmų ir šioje situacijoje informavęs parlamentarus apie susidariusią padėtį, pamėginęs ieškoti alternatyvių išeičių iš jos, pavyzdžiui, pasitelkdamas į pagalbą Konstitucinį Teismą. Tačiau Seimo Pirmininkas nusprendė nieko neveikti ir plaukti pasroviui. Kur ši politinė srovė jį nuneš, netrukus visi pamatysime.

Vis dėlto negalime nematyti, kokios politinės jėgos ir dėl kokių motyvų šiandieną siekia nušalinti dabartinį Seimo Pirmininką. Kaip keistai dabar atrodo Darbo partijos frakcija, ne taip seniai entuziastingai rėmusi V.Muntianą ir choru giedojusi, kad geresnio žmogaus vadovauti parlamentui nerasime, o dabar lygiai taip pat entuziastingai siekianti jį nuversti. Net ir visiškai apolitiškam Lietuvos piliečiui yra aišku, kad „darbiečius“ mosuoti kumščiais šiandien verčia revanšistinė nuotaika, siekis pamokyti juos išdavusį buvusį bendražygį. Lygiai taip pat yra aiškus ir nepasitikėjimo iniciatorių – „Tvarkos ir teisingumo“ devizu besidangstančių Seimo narių motyvai. Kolegos, galėtume pritarti jūsų teisingumo siekiui, jei tik tai nebūtų teisingumas pagal Rolandą Paksą. Jeigu „darbiečiai“ siekia politinio keršto konkrečiai V.Muntianui, tai liberaldemokratai jo siekia visiems, kas ne su jais. Būtent tokie motyvai, mūsų giliu įsitikinimu, skatina šias dvi frakcijas reikalauti V.Muntiano nušalinimo. Turėkite drąsos, kolegos, tai pripažinti visiems Lietuvos žmonėms, užuot dangstęsi formalumais.

Iš tikrųjų yra sprendimas, kurį mes šiandien galime čia visi bendru sutarimu priimti. Siūlome, kad šiandieną nušalinimo pareiškimo autoriai atsiimtų savo pareiškimą, o V.Muntianas šiandien pat pateiktų Seimui kreipimosi į Konstitucinį Teismą nutarimo projektą dėl Administracinio teismo 108 straipsnio 2 dalies išaiškinimo ir atitikties Konstitucijai. Teisinės formuluotės, kolegos, tikrai yra. Jeigu šitaip nebus pasielgta, Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, minėtų politinių jėgų siūlymas nušalinti V.Muntianą negali būti vertinamas kitaip, kaip emocijų bei asmeniškumų sužadintas mėginimas suvesti tam tikras sąskaitas. Šio mėginimo sėkmė reikštų, jog valstybė ir vėl kuriam laikui paskęstų chaose. Dar viena politinė suirutė, Liberalų sąjūdžio įsitikinimu, būtų nepakeliamas smūgis, būtų galutinai pakirstas tikėjimas demokratija, pranyktų bet kokie šansai pasikelti iš gilaus liūno. Todėl mūsų frakcija neprisidės prie bandymo sukelti politinį chaosą Lietuvoje. Tokia šiandieną turėtų būti visų valstybiškai mąstančių politinių jėgų pozicija, išsakoma ne tik žodžiais, bet ir dalyvavimu balsuojant.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau frakcijos vardu – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką gi padarė Seimo narys V.Muntianas, kad mes štai jau porą mėnesių bandome išsiaiškinti, ką gi dabar mes turėtume daryti? Gaištame laiką, rašomi atstatydinimo pareiškimai, renkami parašai, mes diskutuojame frakcijose, diskutuojame grupėse, diskutuoja žiniasklaida. Taip pat (…) savęs klausiu, kas gi įvyko? Aš imu formalųjį nepasitikėjimo pretekstą, tai yra nuomonės, mano manymu, pareiškimą apie teismų darbą. Galime sutikti ir niekas neprieštarauja, ne laiku ir ne vietoje tai buvo padaryta. Su tuo sutinka ir pats Seimo Pirmininkas. Ne laiku ir ne vietoje. Pats Seimo Pirmininkas pripažino tam tikrų problemų sukėlęs savo kalba, bet ar tai reiškia, kad mes šiandien dėl šio kaltinimo turime atstatydinti Seimo Pirmininką?

Kita vertus, aš vėlgi girdžiu, kad tikrosios priežastys yra kitos, tai yra ar naujosios daugumos bandymas suformuoti, ar politinės valios pareiškimas. Būtų teisingiau ir sąžiningiau tai padaryti, nes jeigu mes, remdamiesi tuo tekstu, kuris yra išdalytas, po kuriuo liberaldemokratai surinko parašus ir jį išdalijo… mes atstatydinsime Seimo Pirmininką iš pareigų remdamiesi teismo sprendimu, kuriame nekalbama apie Konstitucijos pažeidimą. Ten nėra žodžio „pažeidimas“. Pažeidimą vėliau politikai prikurpė. Ten nėra. Mes remsimės tuo teismo sprendimu ir atstatydinsime, tada mes ilgai aiškinsimės ir sukursime precedentą, kas bus kitas ir kada kitam vėlgi reikės organizuoti tą pačią procedūrą. Kur ta riba tarp kritikos ir nuomonės pareiškimo? Ar neatsitiks taip, gerbiamieji Seimo nariai, kad Specialiųjų tarnybų mes liesti negalime, nes tai yra valstybės paslaptis, Prezidento negalime kritikuoti, nes tai yra moralinis autoritetas, teismų mes negalime liesti, nes jie visada yra teisūs, nors aš gerbiu teismų sprendimus ir teismus, gink Dieve, ir štai mes sėdime čia Seimo nariai. O žiniasklaidos negalima liesti tuo labiau, nes jie mus parodys tokius, kokius reikia. Tada kur mūsų vieta čia, šiame Seime? Ir apie tai reikia pagalvoti. Nėra politikoje baigtinių veiksmų, visi jie turi tam tikras pasekmes. Precedentai, kurie sukurti Seime, po to mums atgal grįžta bumerangais. Šiandien kalbame apie istoriją su Saugumo departamentu, slaptos medžiagos nutekėjimą. Grįžkit atgal prie Seimo narių skandalo. Buvo sukurtas precedentas, kai kita specialioji tarnyba tą darė, kai darė su kitu politiku tą patį. Buvo sukurtas precedentas. Ir šiandien viskas grįžta atgal mums bumerangu. Ir čia ta pati problema. Jeigu mes šiuo teismo sprendimu remdamiesi tą padarysime, bijau, kad kitų bus tikrai daug. Ir tada mes nesuprasime, ką mums galima sakyti, o ko negalima. Tai tokie mūsų argumentai, tokie mūsų motyvai.

Be abejo, buvo galima sakyti, čia priekaištai Seimo Pirmininkui, reikėjo iš karto pateikti Seimui. Taip, galbūt reikėjo Seimo Pirmininkui. Na, neužteko patyrimo, sakykime, drąsiai tą padaryti. Galbūt reikėjo kreiptis į valdybą, gal reikėjo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Galbūt reikėjo. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, ar mes būtume grįžę, ar mes būtume paaukoję vasaros atostogas visi dėl šio svarstymo? Juk sprukom visi iš šio Seimo net negalvodami. Taigi priekaištus ir sau pasiimkime. Patys galėjome surinkti parašus, iniciatoriai, patys galėjom rinktis į neeilinę sesiją ir svarstyti tą klausimą. Esant tokiai situacijai dėl mano minėtų priežasčių mūsų frakcija nepalaikys Seimo Pirmininko atstatydinimo ir nedalyvaus balsavime.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė A.Staponkienė.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, per visus penkiolika šalies nepriklausomybės metų ne vienas atsakingas valstybės veikėjas yra pasakęs neleistinų teisminių ir ikiteisminių procesų vertinimų, kurie sudarė prielaidas neigiamoms pasekmėms arba ir sukėlė neigiamas pasekmes. Tačiau pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko V.Muntiano kalba gavo tokį įvertinimą, t.y. priimta Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo atskiroji nutartis ir dabar Seime svarstomas klausimas dėl V.Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų. Tačiau jau pats šio proceso vertinimas ir jo viešas svarstymas, manyčiau, yra pakankamas įvertinimas, nes nagrinėjamas Seimo Pirmininko pasisakymas neigiamų pasekmių nesukėlė, be to, nieko nepataisomo neįvyko. Ir Seimo Pirmininkas V.Muntianas, sužinojęs apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, reagavo labai korektiškai ir adekvačiai, paaiškindamas savo kalbos, pasakytos visuotiniame teisėjų susirinkime, įvykusiame 2006 m. birželio 28 d., autentiškumą ir jos tikslus nepažeisdamas procedūrų ir procesinių terminų.

Todėl remdamasi šiais motyvais Valstiečių liaudininkų frakcija nusprendė nepalaikyti siūlomo nutarimo dėl V.Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų projekto ir balsavime nedalyvauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau Pilietinės demokratijos frakcijos vardu – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien svarstome aiškiai politinį klausimą – atleisti Seimo Pirmininką iš pareigų ar ne. Daugelis visa tai supina su teisiniu klausimu. Tačiau aš nebūčiau linkęs tai supainioti arba supinti su teisiniu klausimu, nes, kalbant apie teisinį šio proceso aspektą, kyla vien klaustukai, į kuriuos tikrai šiandien niekas neduos tiesioginio atsakymo. Administracinio teismo nutartis taip pat nėra tokia paprasta ir aiški kaip daugeliui, t.y. ar daro poveikį, ar nedaro, ar suderinama tai su Konstitucija, ar ne. Iš esmės niekas negali duoti jokio atsakymo.

Seimo Pirmininkas bandė motyvuotai, datom atsakyti į tai. Deja, daugelis iš mūsų arba neišgirdo, arba nenori to girdėti. Galiu tik pabrėžti, kad jeigu Administracinio teismo priimtas sprendimas, priimta nutartis galiotų visiems mums, patikėkite, Seimas šiandien, matyt, būtų tuščias, nes kiekvienas savo spaudos konferencijose, pasisakymuose vienaip ar kitaip bando daryti įtaką teismams. Taigi jeigu mes tokį precedentą priimsime kaip faktą, reikės labai gerai pagalvoti, kas ką kalba ir kada, nes Administracinis teismas gali rasti visiems tokių pačių vaistų.

Taip pat darosi šiek tiek baisoka, nes teismai tampa tokia institucija, kurios veiklos, priimtų sprendimų absoliučiai negalim kvestionuoti ar kritikuoti. Kiekvienas galim atsidurti ant to paties malūno. Pagalvokime apie tai, kaip mes galime padaryti. Todėl yra visiškai priimtinas pono E.Masiulio siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl to, ar Teismų įstatymo 108 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau kreipiantis į Konstitucinį Teismą reikia būti be galo atsargiems, nes kai Konstitucinis Teismas imasi ką nors nagrinėti ir tas jo verdiktas atkeliauja iki Seimo, Seimas gali iki 2008 metų spręsti, kaip įvykdyti tą verdiktą. Ir jaučiu, kad gali ir neišspręsti.

Kam dabar naudinga tokia destruktyvi veikla valstybėje? Gal kam nors, kas yra ne čia, Lietuvoje, kas yra svetur, gal savireklamai, taip, kaip rašo šiandien spauda, gal tai yra sąskaitų suvedinėjimas? Gal. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė Prezidentas, kad šiandien valstybėje reikalingas susikalbėjimas ir stabilumas, protingas susikalbėjimas ir protingas stabilumas. Visiškai pritariu. Ir kadangi visa tai, kas yra daroma, visada daroma ne šiaip sau, bet dėl demokratijos, tai aš taip pat galiu pasakyti, kad dėl demokratijos aš norėčiau padėkoti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, kuri ėmėsi šios iniciatyvos, ir padėkoti dėl to, kad būtent jie ėmėsi iniciatyvos, ir viskas, ką jie pradeda, viskas žlunga. Todėl man šiandien tai yra be galo naudinga ir malonu. Aš norėčiau padėkoti Naujajai sąjungai, kad jos frakcijai vadovauja ponas A.Paulauskas, kuris aiškiai pasakė, kad šiandien bet koks nestabilumas yra nereikalingas. Ir tai yra tikrai valstybinis požiūris. Na, ir norėčiau padėkoti, be abejo, Darbo partijai, kad ji labai rūpinasi teisingumu. Tačiau norint įrodyti, kad tas rūpestis virstų faktu, jiems telieka tiktai kreiptis į buvusį savo pirmininką ir paprašyti, kad jis vis dėlto atvažiuotų į Lietuvą ir pabendrautų su tuo teisingumu, tada Lietuvoje teisingumo tikrai bus kur kas daugiau.

Mes, Pilietinės demokratijos frakcija, nedalyvausime šiame balsavime. Aš manau, kad visa koalicija darys lygiai tą patį. O tie, kurie dalyvaus, turi gerai pagalvoti, vardan ko jie tai daro. Aš manau, kad mes visi turim dirbti vardan Lietuvos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau Naujosios sąjungos frakcijos vardu – A.Paulauskas. Kviečiu jus į tribūną.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, Administracinio teismo nutartis yra priimta labai svarbiu klausimu – dviejų valdžių bendradarbiavimo, bylų eigos komentavimo klausimu. Ir kuo gi virto šios nutarties svarstymas? Politinių sąskaitų suvedinėjimu. Ir politiniai interesai paėmė viršų, užgoždami reikalo esmę. O kokios gi tikrosios priežastys? Ką mes šiandien girdime? Kritikuojamas teismas, kuris priėmė šitą nutartį. Kas antras kalbantysis mini, kaip visuomenė nepasitiki teismais. Kas gi tie teismai? Lietuvos teismai, viena iš Lietuvos valdžios šakų. Ir tada galim paklausti, ar mes neformuojam čia apskritai ir nepasitikėjimo valstybe. O kaip Seimas reaguos į šią nutartį, yra visiškai Seimo klausimas, ar Seimas išklausys, ar priims rezoliuciją, ar kokias nors priemones taikys kalbančiojo atžvilgiu. Teismas, rašydamas šią nutartį, mums nieko nenurodė. Mes patys turime nuspręsti ir patys nutarti. O kokią formą pasirinko Seimas? Pasirinko pačią radikaliausią – Seimo Pirmininko pašalinimą iš pareigų.

Jeigu manęs kas paklaustų, aš manau, kad reagavimo priemonė per griežta, ir nepritarčiau tokiam siūlymui. Tačiau šio svarstymo metu turėjo būti pateikta rezoliucija, kuri įvertintų šią kalbą ir dar daugiau – suformuotų parlamento ir teisminės valdžios bendradarbiavimo praktiką. Nereikia kreiptis į Konstitucinį Teismą. Yra konstitucinės teisės specialistų, kurie gali padėti parengti tokią rezoliuciją. Iš tiesų pritariu, kad daugelis politikų kalba tomis temomis ir kiekvieną kartą nežino, kaip reaguos. Ir nereikia kaltinti teismo, kuris elgiasi teisingai. Čia buvo klausimas, ar gali Administracinis teismas aiškinti Konstituciją, neva tik Konstitucinis Teismas tai gali. Aiškinti Konstitucijos Lietuvoje niekas negali, net Konstitucinis Teismas. Jo pareiga yra patikrinti, ar įstatymai atitinka Konstituciją, ir viskas. O jeigu jau kalbame apie aiškinimą, tai Seimas, priimdamas kitą įstatymą, taisydamas tą įstatymą, tokiu būdu turi teisę paaiškinti arba patikslinti.

Dabar nutartis. Nutartis aiškiai skirta mums, ir mes turime atsakyti, ar teisingai nutartyje konstatuojama, kad ši kalba galėjo sukelti visuomenei nepasitikėjimą teismais, kad jų sprendimams arba būsimiems sprendimams politikai gali daryti įtaką. Manau, kad toks konstatavimas yra teisingas, ir teismas, norėdamas apsisaugoti nuo tokio vertinimo, priėmė šią nutartį. Aš esu įsitikinęs, kad jeigu ponas Jurijus Borisovas apskųs teismo sprendimą, tai ši nutartis bus vienas iš stipriausių mūsų šalies atstovo argumentų šioje byloje. Jis gins mūsų valstybės interesą, argumentuodamas šios nutarties turiniu. Todėl aš siūlau atriboti problemą, kurią iškėlė teismas ir kuri iš tikrųjų egzistuoja (mes turime tai pripažinti), ir politinius interesus, kuriuos bandoma pridengti spekuliatyviais argumentais. Mūsų frakcijoje yra žmonių, kurie pasirašė šią iniciatyvą. Mes šiandien ryte svarstėme ir nutarėme balsuoti laisvai, kiekvienas pagal savo sąžinę.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra užsirašę dar keli Seimo nariai, tačiau dviejų frakcijų vadovai taip pat pageidauja kalbėti diskusijoje. Eilės tvarka – I.Degutienė, paskui Darbo frakcijos seniūnas J.Pinskus.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, tik ką prasidėjo rudens sesija ir šiandien, nepraėjus net mėnesiui nuo mūsų darbo pradžios, tęsiasi ne patys geriausi darbo įgūdžiai. Baigėme sesiją atstatydinimo procedūra, pradedame vėl taip pat.

Ar iš tikrųjų šiandien atsitiko kas nors svarbaus Lietuvoje, ar Seimo Pirmininko nušalinimo procedūra ką nors išspręs iš esmės ir dėl to pagerės mūsų Seimo darbas? Turbūt reikia patiems sau atsakyti į klausimą, kas čia šiandien vyksta? Taip, Seimo Pirmininkas savo kalboje neatsargiai pavartojo tam tikrus žodžius. Nors ponas A.Paulauskas kalbėdamas pasakė, kad mes kalbėdami neturėtume visą laiką minėti nelabai gero teismų darbo, tačiau statistiniai duomenys ir sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai neapsitiki teismais. Be abejo, mes visi – ir esantys Seime, ir esantys Vyriausybėje, ir visuomenė, ir teismų bendruomenė – turėtume dirbti taip, kad pasitikėjimas ir teismais, ir, beje, mūsų darbu pagerėtų, o ne taip, kaip yra šiandien. Teismai ir valdžios institucijos yra labiausiai nemėgiamos visuomenės ir visuomenė jais labiausiai nepasitiki. Taigi mums reikia ieškoti sprendimo būdų, mums reikia stengtis, kad tas pasitikėjimas tiek teismais, tiek valdžios institucijomis, Seimu ir Vyriausybe pagerėtų.

Taip, ponas V.Muntianas pasielgė, kaip ir pats sako, galbūt per daug atvirai. Jis įvardijo tai, kuo žmonės skundžiasi, tačiau žodžiai buvo neatsargūs, todėl buvo priimta Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje sakoma, kad yra pažeista Konstitucija.

Kitas dalykas, niekas nekvestionuoja teismo sprendimo ir nutarties. Tačiau jeigu Seimas iš tiesų norėjo išsiaiškinti, ar Seimo narys, einantis Seimo Pirmininko pareigas, pažeidė Konstituciją, mes turėjome sočiai laiko, susirinkę rudens sesiją, kreiptis į Konstitucinį Teismą, išsiaiškinti būtent tuos pasakytus sakinius, o ne nagrinėti teismo nutartį. Teismo nutartis yra priimta ir mes jos nekvestionuojame. Tačiau Seimas nedarė jokių žingsnių. Beje, pats Seimo Pirmininkas taip pat nedarė teisinių žingsnių ir neieškojo atsakymo. Kadangi teisinio atsakymo neturime, prasideda politiniai spektakliai.

Šiandien tos partijos, kurios inicijavo V.Muntiano atšaukimo iš Seimo Pirmininko procedūrą, be abejo, turi tam tikrų motyvų. Nepamirškime, kad V.Muntianas tuo metu, kai tapo Seimo Pirmininku, priklausė Darbo partijai. Aš puikiai suprantu tuos žmones, kurie šiandien aktyviam, protingam savo partijos nariui, vienam iš Darbo partijos įkūrėjų negali atleisti, kad juos išdavė ir nuėjo su kita politine jėga arba sukūrė kitą partiją. Taigi labai aiškus politinis motyvas.

Turbūt ne mažiau yra nepatenkinti ir Liberalų demokratų partijos atstovai, nes buvo tiesiogiai paliesta ir Jurijaus Borisovo, ir Rolando Pakso istorija, ir tai padarė Seimo Pirmininkas. Taigi politinių motyvų tikrai labai daug. Tačiau ar mes visi, inicijavus dviem partijoms, galime vėl įsivelti į tuos ilgus procesus – keitimus, atšaukimus? Nors reikia pasakyti tiesą, kad šiandien Seimo Pirmininkas ne visai gerai atlieka savo pareigas, ir mes tą akivaizdžiai matome. Komitetai iki galo nesutvarkyti, nors frakcijų atsirado daugiau, valdančioji dauguma – jau ne dauguma, o tik valdančioji mažuma, tačiau procesai, kuriems turėtų vadovauti Seimo Pirmininkas… Jis ne iki galo atlieka savo pareigas. Na, ir reprezentacinės Seimo Pirmininko kalbos tiek viešumoje, tiek žiniasklaidoje, tiek susitikimuose su užsienio delegacijomis turbūt taip pat ne visada atitinka Seimo Pirmininko statusą.

Tėvynės sąjunga, įvertindama visas mano anksčiau išdėstytas pozicijas, mano, kad mes tikrai nedalyvausime politinėje keršto akcijoje, todėl Tėvynės sąjungos nariai balsuos laisvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti Darbo partijos frakcijos seniūną J.Pinskų, po to likę kolegos eilės tvarka.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Darbo partijos frakcija siekia konstruktyvaus Seimo darbo. Gerbiamasis Eligijau, čia jums. Taigi norime, kad būtų sudėti visi taškai ir nepasitikėjimo Seimo Pirmininko klausimas būtų galutinai išspręstas. Tokia padėtis toliau negali tęstis, tai trukdo darniam Seimo darbui. Seimo Pirmininkas turi pasitikrinti, ar parlamento nariai juo vis dar pasitiki, nes V.Muntianas savo viešomis kalbomis pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą.

Darbo partijos frakcija Seime nepasitiki Seimo Pirmininku gerbiamuoju V.Muntianu ir balsuos už jo atstatydinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Liko trys Seimo nariai. Eilės tvarka – A.Matulevičius. Savo vardu kalbama iki 5 minučių. Prašom. (Balsai salėje: „Pasitikėjo… kolegos buvo… dabar jau nepasitiki..!“)

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas, kurį šiandien svarstome, nėra nei grynai teisinis, nei grynai politinis. Man atrodo, jis yra daugiau iš žmogiškumo srities, iš moralės srities. Jeigu elgsimės taip, kaip mums liepia sąžinė, tai rezultatas man yra žinomas. Jeigu elgsimės taip, kaip liepia partija arba partijos vadai, kurie mėgsta kalbėti „per lubas“, tai tada bus kitoks rezultatas. Man atrodo, kad šiandien Seime iš tikrųjų yra dilema – kaip kalbėti Seimo nariams.

Mes – rinkti tautos ir tauta mums sako, kad teisinėje sistemoje trūksta teisingumo ir tas teisingumas vykdomas blogai. Ką, mes neturime teisės perduoti to, ką pasako mums rinkėjai? Ar norima mums užčiaupti burną? Nepamirškime pavasarinio skandalo, kurį iš tikrųjų užgožia gerbiamojo buvusio Seimo Pirmininko A.Paulausko vertimas šiame Seime. Aš turiu omeny dalies teisėjų apsimelavimą. Bet šiandien tie apsimelavę teisėjai ir toliau teisėjauja ir priima sprendimus, ir žmones siunčia galbūt netgi į kalėjimą. Ar tai moralu? Atrodo, kad Lietuvoje tai moralu. Dėl to, ką aš dabar pasakiau ir pakritikavau, ir bijau pasakyti pavardę, nes iš karto būsiu pasodintas… Sėdėti nenoriu, nes anūkas labai išgyvens ir verks. (Balsai salėje)

Man atrodo, kad tai nėra vien juokai, kad tai nėra vien nerimti politiniai „pasišpilkavimai“ , kas ką nuvers, bet gal yra rimtas susimąstymas, kokią valstybę, kokią apskritai teisinę sistemą mes sukūrėme. Juk ne žmonės išsirinko teismus ir teisėjus, o juos paskyrė iš dalies pats Seimas Prezidento teikimu (aukštesnio rango), o didelę dalį sukomplektavo Prezidentas. Pavasarį buvo bandoma padaryti vos ne perversmą, t.y. buvo noras nuversti Aukščiausiojo Teismo pirmininką už jo principingumą. Dabar tas nutilo. Aš manau, žiemai artėjant, tas vėl įsibėgės. Štai, jeigu mes žiūrėsime tik labai paprastai, kad su mumis tikrai nori kalbėti ir nori dialogo, tai galbūt dialogas turi būti abipusis. Gal ir mus turėtų išgirsti tie žmonės, kurie dirba teismuose, ir nuomonę rinkėjų, kurią mes norime jiems perduoti. Ar jau šito Lietuvoje negalime? Todėl pasakykime, kad yra atskira rūšis ar profesija žmonių, kurių kritikuoti negalima, jie gauna geras algas ir ką nori, tą jie daro. Tada visiems bus aišku.

Prisimenu labai iškilų politiką amžinąjį atilsį Romualdą Sikorskį, kuris pasakė, kad lietuviai yra veršių tauta. Nepykite, kolegos, bet man kartais susidaro įspūdis, kad Seime, bent vyrus turiu omeny, mes esame tam tikra avinų grupė, nes iš tikrųjų leidžiame ką nori, tą su mumis daryti. Vieną kartą pasakykime, kas yra aukščiausias Lietuvoje valdymo organas. Jeigu tai yra parlamentinė valstybė, tai yra parlamentas ir jame turi būti viskas išaiškinta. Jeigu ne parlamentas, tai tada viską aiškinkimės Administraciniame teisme ir paleiskime Seimą, sutaupysime labai daug pinigų ir žmonės galbūt paplos. Man atrodo, štai tokius dalykus mes vieną kartą čia turėtume išsiaiškinti, bet tam nėra laiko, kadangi reikia kam nors pakišti koją, ką nors išversti iš krėslo, o apskritai galbūt kam nors ir įgelti, ir galbūt atkeršyti. Aš tikiuosi, kad šiandien Seime yra gana blaiviai mąstančių žmonių ir gana atsakingų už savo elgesį, ir jie šiandien to nedarys, ir kerštas šiandien netriumfuos.

Galbūt ir teisėjų korpusas supras, kad jie nėra „pateptieji“ ir taip pat daro labai daug klaidų, apie ką kalba Lietuvos žmonės. Kol Lietuvos žmonės apie tai kalba, tai aš sutinku, kad ir apkaltos procesą čia man padarytumėte, bet ir tai kalbėsiu, ir perduosiu, ką man sako mano rinkėjai. O rinkėjai sako, kad teismai teisingumą vykdo blogai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau P.Gražulis dalyvauja diskusijoje.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji, be abejo, aš, naudodamasis proga, pirmiausia turėčiau pasakyti repliką ponui A.Matulevičiui. (Balsai salėje) Ne A.Matulevičiui, bet A.Matului. Aš noriu pasakyti, kad jis neskaito Krikščionių demokratų partijos vadovo ir vadovybės politinių pareiškimų. Jie jaučiasi labai tvirtai ir tikisi artėjančiuose savivaldybių rinkimuose surinkti daugiau mandatų negu konservatoriai, tikisi surinkti dvigubai daugiau negu konservatoriai.

Kadangi naujo lyderio nuomone, Seimo nario P.Gražulio kandidatavimas viename krikščionių demokratų sąraše (štai į dabartinį Seimą) trukdytų partijai gauti daugiau vietų, tai aš, labai mylėdamas ir gerbdamas partiją, atsisakiau būti sąraše, žmonės surinko parašus ir mane iškėlė, ir aš tapau tuo Seimo nariu. Todėl tikrai nenoriu augti ir stiprėti partijoje, skirtingai nei ponas A.Matulevičius, todėl (Balsai salėje) …nei ponas A.Matulas.

Dėl teismų. Čia iš tikrųjų ir dabar šiandien sprendžiama problema… Mano manymu, išsakyta labai daug tiesos dėl teismų. Ne tik iš šios tribūnos, daugelį kartų kritikavo ir mūsų šalies Prezidentas teismų darbą. Ne šiaip sau yra pateiktas naujas parengtas, teikiamas Prezidento dekretu, Teismų įstatymas. Žinoma, mano manymu, jį dar reikia labai stipriai tobulinti. Vis dėlto nėra pagrindinio dalyko, apie ką kalba visuomenė, nėra įtraukta visuomenė, vykdant teisingumą, į teismų darbą. Manyčiau, Seimas privalėtų turėti politinės valios, kas, be abejo, labai nepatiks patiems teisėjams, kad būtų įtraukti ir visuomenės atstovai, vykdant teisingumą, į teismų darbą.

Aš linkėčiau čia Seimo nariams tikrai turėti tos politinės valios ir jėgų ir pasielgti kaip visame demokratiniame pasaulyje, visose šalyse, kad vykdant teisingumą dalyvauja ne tik teisėjai, bet ir visuomenė. Tikėkimės, kad taip ir bus, kad pagal naują parengtą įstatymą dalyvaus ir visuomenės atstovai.

Dabar norėčiau pasakyti dėl to, dėl ko repliką pasakė ponas A.Matulas. Gerbiamieji kolegos, mes nematėme, bet vis dėlto susikūrė partija. Mes galime ją vertinti vienaip ar kitaip. Bet ši partija, Darbo partija, kuriai tada vadovavo Viktoras Uspaskichas (dar buvo pirmininkas), jo partija delegavo į pačias aukščiausias valstybės institucijas, į Seimo Pirmininko pareigas poną V.Muntianą. Ir V.Muntianas iš vadovaujamos pirmininko V.Uspaskicho Darbo partijos priėmė tą siūlymą ir sutiko būti renkamas į šias pareigas. Jeigu ne Darbo partijos nariai, kurie šiandien taip pat yra Seime, manau, jis nebūtų buvęs Seimo Pirmininku.

Mes matėme, kaip toliau sekė veiksmai. Tapęs Seimo Pirmininku, gerbiamasis V.Muntianas vis dėlto įkūrė frakciją ir išėjo iš šios frakcijos. Manau, jis būtų labai garbingai pasielgęs, kadangi nepritaria partijos politikai, nuostatoms ir mato, kad partija nukrypo nuo skelbiamų programinių nuostatų, idėjų, ir, kaip jis teigė, tarnauja tik sau, o ne visuomenei, jei būtų pasakęs, aš, būdamas garbingas žmogus, negaliu būti ir jaukiai jaustis deleguotas ir išrinktas šios partijos Seimo narių balsais Seimo Pirmininku. Todėl aš atsistatydinu ir iš naujo kandidatuoju, nes noriu gauti naujo Seimo pasitikėjimą. Manau, tai iš tikrųjų būtų garbingas žingsnis. Be abejo, ir mano akyse dabartinis Seimo Pirmininkas turėtų daug didesnį pasitikėjimą. Aš vertinu, kad iš tikro gavęs šias pareigas gerbiamasis V.Muntianas ėmėsi tam tikrų veiksmų griauti šią politinę partiją, prie kurios jis prisidėjo, ją kurdamas, važinėdamas ir įdėdamas daug darbo. Aš manyčiau, kad tikrai tokie mano pamąstymai… Nelinkėčiau nė vienam tokiu būdu, užėmus aukščiausias organizacijos pareigas, po to tą organizaciją kritikuoti. Tai mano tokie pastebėjimai. O mūsų frakcija, be abejo, pasitarusi balsuos laisvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Paskutinis diskusijoje dalyvauja Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, malonūs svečiai. Pradėsiu nuo lotyniškos sentencijos: Amicus Plato, sed magis amica veritas. O mano pozicija yra tokia. Nedarykime iš Seimo posėdžio teismo teismams. Šitą aš esu ne kartą sakęs ir dabar pabrėžiu nagrinėjant konkretų atvejį. Mes galime analizuoti teismų darbą rengdami ir svarstydami įstatymų projektus, reikliai vertindami kandidatus į teisėjus, bet puikiai žinote, kad konstitucinė ir tarptautinė civilizuota praktika yra aiški. Ji – už teismų ir teisėjų nepriklausomumą, už politikų nesikišimą į jų veiklą. Vadinasi, kai reikia kalbėti, mūsų kalbos turi būti labai pasvertos ir visos sagos užsagstytos. Čia aš vienam Seimo nariui sakau.

Mūsų Seimo Pirmininkas viešai ir jau ne kartą (taip pat ir šiandien) pripažino, kad jam išėjo ne visai gerai. Ir kai vyriausiasis administracinis teismas reagavo, Seimo Pirmininkas iš karto atsakė raštu tikrai operatyviai. Raštas gautas 17 dieną, tiksliau, jis pamatė 19, o atsakymas buvo išsiųstas 21 dieną. Maža to, kai tik prasidėjo eilinė sesija, jis čia plačiai pasiaiškino visam Seimui ir visai tautai ir atsakė į gausius Seimo narių klausimus. Po to aš dar parašiau raštą Vyriausiajam administraciniam teismui apie visus šiuos reikalus. Taigi, manau, šiuo klausimu yra pakankamai padaryta, arba, vaizdžiai tariant, mūsų Pirmininkas už tai, kas atsitiko ir dėl jo vienokios ar kitokios kaltės, jau pakankamai atsiėmė arba pakankamai atkentėjo. Pakankamai atkentėjo. Todėl galime dar kalbėti apie jį kaip Seimo Pirmininką, bet, man atrodo, kad jis stengiasi ir per tuos kelis mėnesius jau kai ką svarbaus padarė. Vadinasi, yra aktyvus. Gal dar nespėjo, gal kai kur ir nepasisekė, kaip bet kuriam kitam ir labiau patyrusiam, bet, atleiskite, šiandien tema yra kita.

Nepasitikėjimo iniciatoriai uždavė labai aiškią kryptį, siaurą temą, todėl visos kalbos apie Seimo Pirmininko veiklą kitais klausimais yra ne vietoje. Mes nagrinėjame ne visą jo atsakomybę ir jo darbą, o tą konkretų kazusą, kurį performulavo savo kreipimesi nepasitikėjimo iniciatoriai. Todėl išvada, kad reikalingas nepasitikėjimo pareiškimas, būtų neadekvati, netgi netinkama Seimo reakcija į tai, kas atsitiko.

Ir dabar jau oficiali frakcijos pozicija, kurios vardu aš kalbu. Socialdemokratų frakcija nepalaikys nepasitikėjimo, maža to, nedalyvaus balsavime.

Ir post srciptum atsiliepiant į tai, kas čia buvo pasakyta labai svarbaus ateičiai dėl galimo įstatymų taisymo, atitinkamų įstatymų, procesinių įstatymų, taisymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Iš tikro galime susitarti, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali būti, bet ne dėl Vyriausiojo administracinio teismo atskirosios nutarties, o kreipimasis dėl atitinkamų įstatymo straipsnių, sakysime, Administracinių bylų teisenos 108 ir 146, ten paminėti du straipsniai, dėl šių straipsnių sutikimo su Konstitucija arba galbūt nevisiško įstatyminio sureguliavimo, kuris leidžia tą ir tą daryti. Čia jau mūsų reikalas, kaip mes surašysime.

Tai štai mes galėtume tokį kreipimąsi, kaip Seimas, priimti. Bet reikia prieš tai pasitarti ir tai turi būti bendras Seimo darbas, o ne vieno kurio nors Seimo veikėjo ar Seimo nario uždavinys. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis kolega. Diskusijoje kalbos yra baigtos. Seimo Pirmininkas V.Muntianas pageidautų trumpai atsakyti į kai kuriuos diskusijos metu iškeltus klausimus. Prašom iš tribūnos.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau ne vieną kartą sakiau, šita procedūra, nors ir nemaloni, bet turi ir daug gerų savybių. Geros savybės tai yra išgirsti apie save atviras nuomones, kritines pastabas. Manau, kad kritinės pastabos buvo išsakytos teisingai, tikrai labai pagarbiai priimsiu bet kokį jūsų sprendimą mano asmens atžvilgiu. Iš tų kritinių pastabų, kurios buvo išsakytos, stengsiuosi padaryti atitinkamas išvadas ir tikrai suaktyvinsiu savo veiklą. Noriu pasakyti, kad labai nuoširdžiai reaguoju ir į tą pastabą, jog reikia dirbti konstruktyviai, reikia ieškoti būdų, kaip gerinti tarpusavio santykius tarp atskirų valdžių, taip pat ir su teismine valdžia. Kartu noriu dar kartą visų jūsų akivaizdoje paneigti ir ne vieną kartą jau sakiau, kad niekada nepasirašinėjau ant jokių Darbo partijos finansinių dokumentų, ir prašau tos temos daugiau neliesti, o jeigu kas nors rasite finansinį Darbo partijos dokumentą, ant kurio aš pasirašiau, aš čia viešai prižadu jį premijuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau šiandien, kolegos, ne apie premijas kalbam. Turime tęsti šio klausimo svarstymą ir noriu jus trumpai informuoti apie tolesnę šio klausimo svarstymo eigą. Turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Žinome, kad Statutas įsakmiai įtvirtina slaptą balsavimo procedūrą. Štai yra biuletenio pavyzdys, aš jį perskaitau: „Slapto balsavimo biuletenis dėl V.Muntiano atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų. Dvi alternatyvos: atleisti iš pareigų, neatleisti iš pareigų“. Data ir posėdžio pirmininko parašas, t.y. mano parašas. Jeigu patvirtiname tokį biuletenį, jis bus padaugintas iki darbo pradžios. Ar galime patvirtinti? Ačiū. Dabar balsavimas yra išties toks, kad balsavimo metu turi būti užbrauktas vienas iš variantų paliekant tą, už ką jūs pasisakote, ar už atleidimą iš pareigų, ar už neatleidimą. Noriu supažindinti ir priminti visiems Balsų skaičiavimo grupės sudėtį: V.Bogušis, B. Bradauskas, D.Barakauskas, D.Bekintienė ir R.Bašys. Siūlome, kad balsavimo pradžia tradiciškai Pirmų rūmų apačioje esančiame vestibiulyje prasidėtų 14 valandą ir baigtųsi 14 val. 30 min., iki to laiko Balsų skaičiavimo grupė bus pasirengusi darbui. O toliau galėtume galbūt padaryti trumpą pertraukėlę iki 13 valandos. 13 valandą būtų tęsiamas rytinis posėdis, pusvalandį truktų Vyriausybės atsakymai į Seimo narių klausimus. Taigi pertrauka iki 13 valandos. Ačiū. Balsavimo pradžia – 14 valandą. Truks pusę valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Šiandien rytą Seniūnų sueiga pasitarusi dėl nenumatytų darbotvarkėje klausimų siūlo, kad Vyriausybės valanda truktų pusvalandį ir kad tokiu atveju pirmumo teisė ir didesnė laiko dalis būtų skirta klausti opozicinėms frakcijoms. Taigi, kolegos, dėl vedimo tvarkos – kolega R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Dėkoju. Kadangi su mūsų darbais įsibrauta į šventą pietų, o kartais ir darbo metą, tai aš pranešu, kad Laikinosios Seimo narių grupės radijo ir televizijos problemoms spręsti nariai renkasi Prezidento salėje 14.30 val., pabalsavę. Ačiū.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Ačiū. Tokia informacija. Dabar pradedant nuo opozicinių frakcijų, didžiausia opozicinė frakcija yra Darbo, todėl klausia A.Pitrėnienė. Prašom. Ruošiasi Tėvynės sąjunga.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėčiau klausimą pateikti kultūros ministrui. Aišku, yra labai reikalingas profesionalusis menas, bet ne visi mūsų žmonės gyvena miestuose ir ne visiems prieinama aukštoji kultūra. Regionuose gyvena daug žmonių, ir manau, kad jie taip pat yra labai svarbūs valstybei, todėl norėčiau klausimą pateikti apie regioninę kultūrą, apie ministerijos požiūrį į regioninę kultūrą, į jos problemų sprendimą. Kad jums būtų aiškiau, tiesiog sukonkretinu savo klausimą. Ar Regioninės kultūros plėtros programa bus tęsiama, koks numatomas finansavimas ir kokia dabartinės mūsų ministerijos pozicija ir regioninė kultūra?

J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Mūsų keturioliktosios Vyriausybės programoje vienas pagrindinių taškų ir vienas pagrindinių prioritetų ir yra regioninė kultūra, nes tiek ministerijos vizija, tiek ir Vyriausybės vizija yra tokia, kad vis dėlto per 16 metų ne viskas mūsų regionams yra atiduota, problemos gilėja ir jas būtina pradėti rimčiau spręsti. Šiais metais, jūs teisingai pasakėte, baigėsi Lietuvos Vyriausybės priemonių plane numatyta programa ir 2007 m. trečiajame ketvirtyje teiksime tvirtinti programos tęsinį. Ši programa nesibaigs, jinai turės tąsą.

Numatomas finansavimas. Aišku, tą jūs pamatysite biudžeto projekte, bet kiek dabar yra suderinti skaičiai, tie skaičiai šiek tiek padidėjo po praeitą penktadienį vykusio mano susitikimo Finansų ministerijoje. Šiuo metu ministerijos biudžete numatoma 2007 m. konkursinė programa, jinai vadinasi šiek tie plačiau, čia yra Etinė ir regionų programa. Yra dvi paprogramės. Tai joms po 570 Lt yra numatyta šiandien, kas pavyko suderinti su Kultūros ministerija, ir dainų šventei pasirengti – 500 tūkstančių. Taip pat apskritys savo lėšomis… ministerijos pastangomis kasmet gauna apie milijoną litų. Dešimt apskričių, tai čia turbūt apie 9 mln., tikslų skaičių bijau pasakyti, bet žinau, kad apie 900 tūkstančių. Prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kuriuos remia savivaldybės ir apskritys. Jeigu savivaldybė, kad ir maža, mato, jog etninės ar meninės saviraiškos projektas iš tikrųjų yra labai reikalingas, pirmumo tvarka ministerija pritars tam projektui. Aišku, jeigu to projekto savivaldybė ar apskritis nelabai nori, tai taip ir parašyta Vyriausybės programoje, kad tikriausiai to projekto bus atsisakyta.

Dabar numatyta Investicijų programoje kultūros centrų renovacija. Tas, manau, yra labai svarbu. Šiandien Investicijų programoje numatyta penkiolikos kultūros centrų modernizavimas, rekonstravimas, o 2006 m. pradėtas aštuonių kultūros centrų modernizavimas. Tam dabartiniame projekte, nežinau, koks jis bus, kaip jis bus pateiktas Seimui, bet kol kas pavyko suderėti, kad toms reikmėms bus skirta 11 mln. 442 tūkst. litų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Šiomis dienomis Seime plačiai kalbama apie tai, kad artėjančiuose savivaldybių rinkimuose dalis savivaldybių tarybų narių būtų renkami mažoritarinėse rinkimų apygardose. Norėčiau jūsų, premjere, paklausti, kaip jūsų Vyriausybė vertina šį pasiūlymą ir ar, jūsų požiūriu, per likusį kelių mėnesių laikotarpį Vyriausybė sugebės atlikti visus būtinus parengiamuosius darbus, kad tokie mažoritariniai rinkimai galėtų vykti sklandžiai ir iš viso galėtų įvykti? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Bet jeigu jūs leisite, pirmiausia aš norėčiau Seimo nariams pristatyti šiandien paskirtą naująjį Vyriausybės kanclerį Valdą Serapiną, kuris laimėjo konkursą. (Plojimai) Kaip žinote, jisai dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, nemažai laiko dirbo valstybės sekretoriumi, taip pat buvo diplomatu, Krašto apsaugos ministerijoje ėjo įvairias pareigas. Teikiame daug vilčių valstybės kancleriui, ryšium su mūsų Vyriausybės programa, su mūsų nuostatomis kovoti su biurokratais, supaprastinti įvairias procedūras siekiant pagerinti gyvenimą žmonėms, verslui.

Tai jeigu jūs leisite. Dabar norėčiau atsakyti tiesiai į klausimą, gerbiamoji kolege Irena. Aš apskritai esu prieš įstatymų kaitaliojimą, nes mes iš esmės prieš kiekvienus rinkimus šiek tiek mėginame ką nors pakoreguoti. Gal tai ir gerai, bet aš manau, kad ne rinkimų sistema nulemia. Rinkimų sistema yra tik tam tikros žaidimo taisyklės, kaip išsirenka savivaldybę, parlamentą ar ką nors kita. Tai yra labai perdėti dalykai. Kiekvieną kartą kai kurios mūsų politinės jėgos fokusuoja, kad štai esant šiai problemai pakeiskime rinkimų sistemą ir viskas Lietuvoje iš esmės pasikeis. Aš su tuo nesutinku. Jeigu mes pažvelgsime į Europą ir paimsime, pavyzdžiui, dešimt aukšto lygio klestinčių Europos Sąjungos šalių, tai matysim, kad visose jose yra skirtingos arba su įvairiais niuansais rinkimų sistemos.

Taigi rinkimų sistemos pakeitimas nelemia mūsų gyvenimo. Mes dabar turime daugiau ar mažiau nusistovėjusią tradiciją, kad renkame pagal partijų sąrašus. Tai visiškai neuždaro kelio dalyvauti visiems Lietuvos žmonėms. Lietuvoje yra per 30 partijų. Galima pasirinkti tokią politinę jėgą… Aš nežinau, ar apskritai pasaulyje yra tiek ideologijų – 30, bet nesvarbu, mes turime 30. Galima iki rinkimų suspėti dar naują politinę partiją sukurti ir taip toliau. Niekas neuždaro kelio į savivaldą, niekas neuždaro kelio Lietuvos piliečiams būti išrinktiems į Seimą, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Todėl aš siūlyčiau apskritai kuo mažiau kaitalioti visus rinkimų įstatymus, nes, man atrodo, daug svarbesnis dalykas šioje srityje yra kompetencija, jeigu kalbėtume apie merus, tarybas. Kompetencijos paskirstymas yra daug svarbesnis dalykas.

O jeigu atsakyčiau tiesiai į jūsų klausimą – nes nesvarstėme Vyriausybėje tokių pakeitimų. Aš manau, kad tam nėra ir laiko, kaip žinote, kai kurios procedūros jau greitai turi būti pradėtos. Kviečiu Seimo narius patvirtinti šiek tiek pakoreguotą projektą, kuris yra pasiūlytas Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu klausia V.Čepas, ruošiasi J.Veselka.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esamos Vyriausybės sudėties turėčiau klausti konkretų ministrą, tačiau jo nėra, todėl kreipiuosi į premjerą.

Gerbiamasis premjere, nuo sausio 1 d. Lietuvos paštui pakeitus įkainius už įmokas, imamas iš, tarkim, „Vilniaus vandenų“ ar „Klaipėdos vandenų“, iš tų įmonių, susidarė paradoksali situacija. Anksčiau buvo imama 1,3% nuo įmokos dydžio, o dabar reikalaujama 85 centų už kiekvieną įmoką. Kadangi įmokos už šaltą vandenį yra didelės, tai tos sumos „Vilniaus vandenims“ padidėtų keturis kartu, jas jie turėtų mokėti Lietuvos paštui. Todėl sutartys nepasirašomos, atsiskaitoma per bankus ir t.t., iš esmės nuo to kenčia tik gyventojai, nes ta kaina įkalkuliuojama į vandens kainą. Ar nemato Vyriausybė kokių svertų įsikišti į šį procesą ir palengvinti visą mokėjimą, kad jis būtų vienodas, ar mokėsi per banką, ar mokėsi per paštą? Tai tikrai būtų didelė paslauga visiems. Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tikrųjų nežinau visų šių detalių, bet grįš susisiekimo ministras, aš būtinai pateiksiu jam šį klausimą, mes jums atsakysime.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka, po to J.Krosas. Jo nėra, tai bus kas nors…

J.VESELKA (TTF). Pone premjere, šiandien per „Žinių radiją“ išgirdau, kad jūs Liberaldemokratų partiją įvardijote kaip destrukcinę. Kadangi aš dirbu ne toje partijoje, bet frakcijoje, aš niekada nenorėčiau dirbti destrukcinei partijai, nes destrukcija – tai griovimas. Vadinasi, Liberaldemokratų partija griauna valstybę. Todėl prašau konkrečiai čia įvardyti, kokius liberaldemokratai ar įstatymus pasiūlė, ar atliko veiksmus, kad jūs visą partiją apkaltinote destrukcija? Aš tikrai nenoriu dirbti su tais žmonėmis, kurie griauna valstybę. Aš galėčiau įvardyti, kiek gerbiamasis G.Kirkilas balsavo už įstatymus, kurie buvo antikonstituciniai.

G.KIRKILAS. Jeigu nenorite dirbti destrukcinėje partijoje, tai nedirbkite, niekas jūsų prievarta nelaiko, kiek suprantu. O jeigu būčiau tikslus, tai aš šiandien kalbėjau konkrečiai apie tą veiksmą, kuris šiuo metu vyksta, dėl kurio dabar žmonės balsuoja. Aš kalbėjau apie šitą, aš nesakiau, kad visi veiksmai. Aš kalbėjau apie šios dienos. Manęs šiandien paklausė, ar tas nedidelis politinis teatras, kuris šiandien vyksta verčiant Seimo Pirmininką, tik neseniai išrinktą… Mano požiūriu, tai yra destrukcinis veiksmas. Jūs su tuo galite nesutikti.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau S.Pabedinskas, po to…

G.KIRKILAS. Jeigu partija imasi tokių veiksmų, tai kaip ją vadinti?

S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū. Norėjau užduoti klausimą, nežinau, kuris ministras galėtų atsakyti į tai. Pastaruoju metu, jau turbūt dešimtmetis prie Ignalinos atominės elektrinės gyvenantys žmonės kalba apie tai, kad ten yra pavojinga gyventi. Ir štai prieš porą metų tas žemės drebėjimas, kuris įvyko Karaliaučiuje, aišku, iš tikrųjų davė dar vieną impulsą, ar iš tikrųjų saugi ta teritorija, ar mes tikrai turime pakankamai stočių. Tuo jau susidomėjo ir žiniasklaidos atstovai. Labai gerai, man atrodo. Taigi pastatytos seismologinės stotys, kurios buvo dar sovietų laikais, manau, kad visai neatitinka tų reikalavimų, galbūt neatitinka. Ar yra numatomos kokios investicijos į tai, kaip vis dėlto ateityje stebėti atominės elektrinės teritoriją ir ar žmonės galės gyventi lengviau? Antra, ar bus skiriama lėšų būtent šioms stotims įrengti? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Gal aš pabandysiu atsakyti. Visai neseniai Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Seismologinių tyrimų programą. Iš esmės ji siekia atnaujinti tiek techninę pusę, tai yra jūsų minėtų stočių, nes jos ir fiziškai, ir moraliai susidėvėjusios, jas reikia pakeisti naujesnėmis, tiek tam tikrų gebėjimų ugdymą toje srityje, informacijos analizę, apsikeitimą informacija su gretimomis valstybėmis ir panašiai. Ta programa yra patvirtina ketveriems metams. Yra numatyti tam tikri prioritetai, nuo ko pradėsim kitais metais, yra pagrindinės lėšos 2008 m. įvairiems atnaujinimams. Būtent kreipiamas dėmesys į jūsų iškeltą problemą, nes skaičiuojama, kad per keletą šimtų metų buvo apie 40 žemės drebėjimų Baltijos jūros teritorijoje, Baltarusijoje, kurie buvo 5, 7 balų. Tai vis dėlto gana reikšminga. Atsižvelgdama į nesenus įvykius, Vyriausybė priėmė programą, kurioje visi veiksmai išdėstyti. Ir tie klausimai, kuriuos jūs kėlėte, jie taip pat yra įtraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas, ruošiasi J.Zinkevičiūtė.

S.LAPĖNAS (LCSF). Klausimą norėjau adresuoti ūkio ministrui, tačiau priverstas paklausti premjero. Neišvengiamai artėja šildymo sezono pradžia ir kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Akmenės, Ukmergės, Prienų, gyventojams reikės kur kas brangiau mokėti už šildymą. Prienams (ten kaina 22,14 cento už kilovatvalandę) tai gresia tuo, kad gyventojai, vienas dalykas, turės gana didelius įsiskolinimus, nes nepajėgs už tai sumokėti, kita bėda, kad, ko gero, tai skatins pereiti prie šildymo elektra. Vakar Ekonomikos komitete svarstant šias problemas buvo išreikšta idėja, kad šis kainų kilimas tiesiogiai susijęs su šiandien esančiu dideliu kainų skirtumu tarp „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“. Būtent daugiausiai problemų kyla toms savivaldybėms, kurių šilumos gamintojus aprūpina „Dujotekana“. Ar nenumatote, kiek žinau, nėra tokio principinio sprendimo imtis kainų reguliavimo dujų rinkoje, nors gretimose valstybėse tas vyksta seniai?.. Gal tada būtų įmanoma proporcingai perskirstyti gaunamų dujų iš „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ kvotas ir taip sumažinti šį kainų šuolį? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aišku, pasiūlymas įdomus, jeigu abu tiekėjai kaip nors išspręstų šią problemą tarpusavy. Objektyvus dalykas yra tas, kad apskritai ir dujų kainos kyla, ir energetikos resursų, kaip jūs puikiai žinote, jums čia ne naujiena. Aš manau, jau ne kartą ir kėliau šitą klausimą, kad vis dėlto Kainų komisija, nors ji labai nepatenkinta šia kritika, neatsižvelgė į savivaldybių pasiūlymus. Yra prieštaravimų tarp įstatymų, keletas, kaip jūs gerai žinote. Mes tuos prieštaravimus tarp kelių įstatymų, Šilumos ir kitų, mėginsime ištaisyti. Savivaldybių asociacija jau pasiūlė tokias pataisas, kad vis dėlto… Kainų komisija tam ir yra, kad vienaip ar kitaip reguliuotų šias kainas. Tai yra tam tikras reguliavimas.

Nežinau, gal galėtų būti koks nors kitas mechanizmas šiandien, jeigu Kainų komisija nežiūrėtų į šią problemą tik formaliai. Įdomiausia, jie patys kelis kartus tai pabrėžė, kad čia tik formulė, daugiau nieko. Mano požiūriu, reikėtų Kainų komisijai aktyviau bendradarbiauti su savivaldybėmis, išsiaiškinti realią padėtį, motyvus, ypač šilumos tiekėjų pelnus. Tai ypač svarbu, nors jie teigia, kad ten visur 6%, bet, mano žiniomis, ne visai taip. Yra ir daug kitų aspektų. Tada, aišku, būtų situacija šiek tiek kitokia. Iš tikrųjų jūs esate teisus, ypač jūsų paminėtame Prienų rajone kainų kilimas didelis.

Savo ruožtu, kol įstatymai nepataisyti, Vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių. Mes šiandien ryte Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimą padidinti valstybės remiamas pajamas 20 litų, nuo 165 iki 185 litų. Tai leis kaip tik bent jau iš dalies kompensuoti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms tuos nuostolius, kuriuos jie turės, kuriuos jie patirs mokėdami didesnes kainas už šildymą. Jeigu būtų jūsų komiteto kitokių pasiūlymų, ką reiktų dar padaryti, iš tikrųjų mes pasiruošę kooperuotis, nes iš tikrųjų tai labai aštri socialinė ir labai svarbi problema.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Zinkevičiūtė, ruošiasi V.Čigriejienė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, vasarą buvau Juodkrantėje, žvejai iš tikrųjų išsako labai daug nuogąstavimų dėl to, kad jūsų nesulaukia. Važiuoja eiliniai Aplinkos ministerijos darbuotojai, kurie nesprendžia jų problemų, o problema yra dėl žvejojimo laiko. Žinote, kad jie nori žvejoti liepą, rugpjūtį, kad būtų galima žvejoti tinklais. Kiek domėjausi, tai jie patenkinti Žemės ūkio ministerijos pozicija, todėl galbūt jums reikėtų su gerbiamąja ministre dar sykį nuvykti, kad išsakytų… ir matytų jus gyvus tenai. Ministrė, kiek žinau, buvo, bet jūsų nesulaukė. Buvau pažadėjusi, kad tikrai paprašysiu jūsų asmeniškai, kad rastumėte galimybę nepasiųsti Laimučio Budrio ar nepasiųsti kitų valdininkų, bet nuvažiuotumėte jūs pats susitikti ir pabandytumėte išaiškinti. Žmonės gyvena iš žuvies. Iš tikrųjų jie nepragyvena, tai yra skurdas, jeigu jie nenuomotų butų. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Matyt, pirma turi patys žvejai kviesti, nebūtina rasti tarpininkus. Nežinau, jeigu leistume dieną naktį žvejoti visus metus su visais įrankiais, ar tos 70 įmonių Kuršių mariose, jeigu jūs kalbate apie Kuršių marias, galėtų išgyventi. Galbūt pusmetį, po pusmečio nebūtų ką žvejoti ir tada visiems būtų aišku. Jeigu mes eisime tokiu keliu, aš manau, kad niekur nenueisime. Perspektyvos nėra. Nėra tiek žuvies, kad išlaikytų tokią žvejų grupę. Jūs kalbate apie žvejojimą vasarą. Tai nėra praeitais metais, tai nėra netgi visos mano darbo kadencijos uždraustas dalykas. Tai yra sprendimai, kurie buvo priimti anksčiau, ir atšaukimas yra tam tikras grįžimas atgal. Mes turime apsispręsti ir visi vieningai tada laikytis tam tikrų nuostatų. Jeigu priimame Mėgėjiškos žvejybos įstatymą, jeigu deklaruojame mėgėjiškos žvejybos tam tikrą prioritetą, jeigu matome ateitį perorientuojant tas įmones į rekreacinę žvejybą, kur jie daug daugiau uždirbs iš to verslo negu iš verslinės žvejybos, aš manau, kad visi turėtume taip laikytis ir į tą pusę eiti. Žemės ūkio ministerija irgi bendradarbiauja šioje srityje ir dėl išėjimo iš verslo. Kiek girdžiu, naujoje perspektyvoje irgi bus atitinkamos galimybės. Manau, kad taip reikia laikytis, o ne bandyti išgelbėti ekonominę veiklą ten, kur ji iš esmės yra pasmerkta žūti vien dėl išteklių ribotumo.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Jeigu galima, pirmininke, aš pridursiu. Iš tikrųjų labai nelengva rasti, bet reikia ieškoti pusiausvyros tarp aplinkos apsaugos interesų naudojant gamtinius, tarp jų ir žuvies, išteklius ir socialinių, ekonominių interesų. Žinoma, tai yra nelengvas klausimas ir mūsų dviejų ministerijų dialogui, bet per pastaruosius mėnesius, per pastaruosius metus mes nemažai pasistūmėjome formuodami vidaus vandenų žuvininkystės strategiją būtent taip, kad nė viena iš tų pusių nebūtų užgožta. Iš tikrųjų žvejų yra daug, o ištekliai ne tokie gausūs, pragyvenimas nėra toks pigus, kad būtų galima išgyventi iš nedidelių sugavimų, todėl mes esame rimtai pasirengę praktikuoti tokias programas, kurios būdingos ir žemės ūkiui, tai yra pasitraukimas iš veiklos ne tik jūroje supjaustant tuos laivus, bet taip pat ir pasitraukimo galimybės, nors viskas atsiremia į kai kuriuos Europos reglamento punktus. Ne viską galima daryti, ką mes norėtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Čigriejienė, po to V.Boreikienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, asocialūs asmenys, kitaip vadinami benamiais, dažniausiai neturi socialinio draudimo. Patekę į gydymo įstaigas jie yra gydomi, tačiau kadangi jie negali už tai sumokėti, jų gydymo išlaidas padengia ligoninės, nors joms šių išlaidų niekas nepadengia. Kaip manote spręsti šį socialinį klausimą? O reikėtų išspręsti kuo skubiau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju. Noriu pasakyti tokį dalyką, kad socialinis draudimas yra draudimas ir viena iš jo rūšių yra sveikatos draudimas. Žinoma, už tam tikrus asmenis valstybė prisiima atsakomybę ir moka draudimo įmokas, tarp jų ir sveikatos draudimo įmokas. Bet aš norėčiau paminėti, kad tokie asmenys yra, pavyzdžiui, motinos, auginančios vaikus iki trejų metų. Valstybė prisiimti visišką atsakomybę už visus žmones, ir už tuos, kurie nedirba ir nieko nedarė, tikrai negalėtų. Tačiau noriu pasakyti, ką jau yra padariusi mūsų valstybė padedant Seimui ir Vyriausybei. Noriu pasakyti, kad tokie žmonės turės teisę sulaukę senatvės gauti pensijas, nes jiems yra numatyta mokėti, prieš porą metų buvo priimtas įstatymas mokėti šalpos pensijas, kad jie visiškai neliktų be pragyvenimo šaltinio. Kitas kelias, kuris yra galimas, žinoma, tie asmenys yra Lietuvos gyventojai ir bet kokiu atveju parama jiems turi ateiti iš savivaldybių. Kito kelio nėra. Savivaldybės per pašalpų sistemą galėtų kompensuoti dalį lėšų, kurių ir reikia gydymo įstaigoms. Todėl aš čia matau, kad mes turėtume, matyt, kartu padirbėti su sveikatos apsaugos ministru ir ministerija, jų specialistais ir apgalvoti tam tikrus sprendimo būdus. Jeigu žmogui reikia gydymo, kad ir koks jis būtų žmogus, jam tas gydymas privalo būti suteiktas. Todėl aš čia matau mūsų bendrą darbą su sveikatos ministru.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Boreikienė, po to J.Karosas.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, kai šalies Prezidentūra ir STT tarnyba kyla į kovą prieš valdžios institucijose klestintį biurokratizmą, deja, Kultūros ministerijos valdininkams tai nė motais. Šių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo skirtos lėšos M.K.Čiurlionio fondo vykdomam edukaciniam ekologiniam projektui „Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus“. Yra kuriamas dokumentinis filmas, reprezentuojantis Lietuvą – „Lietuvos kultūros paveldas 2006-ieji“. Projektas vykdomas visą vasarą, tačiau Kultūros ministerijos Finansų skyrius atsisako išmokėti tikslines lėšas motyvuodamas tuo, kad bus skelbiamas konkursas, ir dar klausimas, kam tos lėšos atiteks. Aš prašau gerbiamąjį ministrą išsiaiškinti situaciją, kodėl yra žlugdomas projektas, kuris iš tiesų yra labai svarbus mūsų Lietuvai ir kuris jau buvo patvirtintas biudžeto projekte.

J.JUČAS. Labai ačiū už klausimą. Jūs esate nevisiškai informuota. Aš žinau šitą situaciją. Pas mane buvo atėjusi fondo vadovė, lėšos yra skirtos – ten yra apie 80 tūkst. litų, kiek žinau. Mes esame kalbėję. Tačiau lėšos turi būti pateisintos dokumentais. Jeigu projekto organizatoriai tuos dokumentus atneš, sąmatas, tai tos lėšos jiems bus pervestos. Neturint pagrindo, sąmatų ir panašiai, jei tai nebus pristatyta, tikrai žodiniu ar raštišku ministro pavedimu tai nebus padaryta. Paprasčiausiai reikia sutvarkyti reikiamus finansinius dokumentus.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš norėjau klausti arba teisingumo, arba vidaus reikalų ministrų, bet jų nėra. Klausimas apie vienos labai svarbios valstybės institucijos – Valstybės archyvo – apsaugą. Vakar išaiškėjo, kad kai kurie Valstybės archyvo dokumentai – privačiose kišenėse, tam tikru metu išmetami, parodomi, atnešami. Kas šią problemą išspręs ir išsiaiškins, kas čia darosi Lietuvos valstybėje? Po tam tikro laiko staiga iš privataus žmogaus, buvusio Seimo nario, iš kur nežinau… atsiduria gana subtilūs archyvai, kurie susiję su žmonėm ir t.t. Staiga niekas nieko nedaro, lyg viskas ir gerai. Gerbiamoji Dalia Kuodytė sako: labai gerai, gavome naują medžiagą. O kaip ji atsirado čia, kas ją padavė, kodėl ji nebuvo saugoma ten, kur turėjo būti saugoma? Štai problema. Kas tą problemą turi spręsti? Tai labai rimta problema.

G.KIRKILAS. Aš sutinku, kad labai rimta problema ir, aišku, prašyčiau Teisingumo ministerijos pasiaiškinti, kaip atsiranda tie dokumentai, kodėl atsiranda, kaip jie patenka, ar legaliai, ar nelegaliai. Mūsų situacijoje visko galėjo būti. Kaip žinote, įvairūs pareigūnai mėgdavo išsinešti kokį nors paketėlį, kad po to jį anksčiau ar vėliau panaudotų. Aš manau, kad tai yra netinkamas elgesys. Nebent čia be jokių išankstinių tikslų, tada ačiū Dievui, jeigu taip bus, bet iš esmės, aš manyčiau, Teisingumo ministerija turi susidomėti, kaip visa tai vyksta. Tai ir padarysime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi truputį vėliau pradėjome, paskutinis klausimas – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Klausimas premjerui. Gerbiamasis premjere, sakykite, kiek jūs dar leisite besivadinančiam opozicijos lyderiu A.Kubiliui tyčiotis iš jūsų socdemų partijos nuolatos priešpriešinant jus buvusiam premjerui ir dabartiniam partijos vadovui A.Brazauskui?

G.KIRKILAS. Matote, skirtingai negu jūs, aš nemanau, kad aš kam nors šioje salėje galiu ką nors leisti arba uždrausti. Aš manau, kad čia susirinkę visi labai rimti politikai ir žino savo atsakomybės laipsnį, taip pat ir jūs.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Išnaudojome Vyriausybės narių atsakymams į Seimo narių klausimus skirtą laiką. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad 14 valandą prasideda balsavimas dėl to, ar atleisti iš pareigų Seimo Pirmininką V.Muntianą. Primenu, kad prieš 14 valandą turi rinktis V.Bogušis, B.Bradauskas, D.Barakauskas, D.Bekintienė ir R.Bašys. Kolegos, apačioje, ten, kur vyksta balsavimai.

Pertrauka – iki 15 valandos.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.