Penktasis
(209) posėdis
2006
m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Iš tikro šventas reikalas. Prašom. Registracija, kolegos. Užsiregistravę iš karto išsiaiškinsime, ką mes toliau darome.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gana daug Seimo narių. Mielieji kolegos, dabar iš eilės turėtų eiti, kaip ir parašyta, 2–1 klausimas – Seimo nutarimas dėl žinomo reikalo, apie kurį mes kalbėjome pačioje pradžioje. Yra atitinkamos Teisės departamento išvados, aš tą referuosiu, bet, mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, aš noriu jūsų paprašyti vienos išlygos. Salėje aš nematau nei Pirmininko, nei kito pavaduotojo. O vėliau aš negalėsiu pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Ar jūs suteiksite man teisę iš čia pateikti darbotvarkę, o po to jau kalbėsime apie visus reikalus. Nėra kam pavaduoti. (Balsai salėje) Labai gerai. Ačiū. Tada aš trumpai drūtai referuoju, kad kitą savaitę yra du labai svarbūs įvykiai ir Seimui, ir ne tik Seimui, t.y. antradienį posėdis prasideda 10 valandą, iš karto pranešu, ir iškilmingas posėdis, kuris skirtas diplomatinių santykių užmezgimo, arba atkūrimo 15–osioms metinėms ir mūsų priėmimui į Jungtines Tautas. Irgi 15 metų. Ir dar vienas iškilmingas paminėjimas būtų ketvirtadienį, arba rugsėjo 21 d., 15 valandą – Lietuvos valstybės veikėjo buvusio žemės ūkio ministro, pagarsėjusio žemės ūkio reforma, Seimo nario prelato Mykolo Krupavičiaus atminimo pagerbimas, ryšium su tuo, kad jo palaikai iš JAV atgabenami į Lietuvą ir perlaidojami Kaune. Tai štai du dalykai, kurie išsiskiria iš mūsų įprastinės darbotvarkės.
Darbotvarkėje, žinoma, esminiai klausimai yra pirmiausia Prezidento grąžinti įstatymai, dėl kurių mes turime apsispręsti 19 d. rytiniame posėdyje. Ir pagal Statutą mes to negalime daryti vėliau, bet būtent 19 dieną. Kiti klausimai. Aš juos šiek tiek praleidžiu, jūs matote viską, bet atkreipiu dėmesį į ketvirtadienio popietinį posėdį. Visas paketas savivaldybių rinkimų įstatymų pakeitimų, įskaitant ir Seimo Pirmininko vadovaujamos darbo grupės ir atskirų Seimo narių. Rinkimai grėsmingai artėja ir reikia mums susitarti galų gale, kokia bus rinkimų sistema, ką taisome. Tik primenu, kad, kaip matote, yra kursyvu surinkti kai kurie projektai, vadinasi, nesurinkti 29 Seimo narių parašai dėl šių projektų tolesnio svarstymo. Seniūnų sueiga aprobavo, prašyčiau ir kolegas pritarti. Dabar du Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielas pirmininke. Aš norėčiau tiesiog paprašyti jūsų, kad mes keistume blogą nusistovėjusią praktiką. Turime ne vieną iškilmingą Seimo posėdį ir kartais mes gauname kalbėtojų sąrašą, sakykime, visą darbotvarkę, kas vyks tame posėdyje. Bet dažniausiai negauname. Ir tik iš jūsų lūpų posėdžio metu sužinome, kokie bus pranešėjai. Manau, kad tai nėra gera praktika. Tai aš prašyčiau jūsų, kai jau valdyba viską žino, viską yra sustygavusi, žinau, kad tai kartais būna vos ne išvakarėse, bet tai netrukdo kitą dieną mažytį lapelį atspausdinti ir išdalyti visiems Seimo nariams. Būtų pagarba ir pranešėjams, ir Seimo nariams, ir žurnalistams, galiausiai, kad jie žinotų, kokie bus pranešėjai ir visa kita. Nenoriu čia ilgai argumentuoti, tiesiog mano toks prašymas, manau, kad jis turi, kaip jūs mėgstate sakyti, racijos.
PIRMININKAS. Taip, aš sutinku, tik problema yra ta, kad išties derinama iki paskutinio momento, nes su kai kuriais buvo susitarta, paskui atsisakė, reikėjo ieškoti naujų, bet tas sąrašas daugiau ar mažiau aiškus, jis turėtų susigulėti galutinai rytoj ir jį bus galima iš tikro iš anksto, bent jau išvakarėse, paskleisti visiems Seimo nariams ir žurnalistams. Tiesa, tik galiu pasakyti, kad per tą kitą iškilmingą paminėjimą kalbėtojų bus perpus mažiau. Čia ilgesnis paminėjimas, o ketvirtadienį trumpesnis, nes pagrindinės iškilmės bus Kaune. L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš labai trumpą patikslinimą dėl antradienio dienos. 1–4 – Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymas. Šiaip pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galite pasakyti, kodėl čia yra įrašytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas?
PIRMININKAS. Gerai, šitą tikrai bus galima padaryti. Čia suprantamas dalykas. Daugiau pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Tai su šiomis girdėtomis pastabomis ir galbūt per Seniūnų sueigas dar kai kas bus patikslinta.
Dabar darbotvarkės 1 punktas. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad jūs per tą laiką, kai jau buvo išdalytos Teisės departamento išvados tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito, t.y. dėl projekto, kuris įtrauktas ir tiek dėl projekto, kurio neįtraukėme, susipažinote. Ir matote, kad mūsų, taip pat ir mano pastabos dėl specialios komisijos sudarymo sukėlė labai panašią teisininkų reakciją. Svarbiausia vieta ta (antrame puslapyje), kur pasakyta: „Tai sudaro pagrindą manyti, kad projekto 4 straipsnio 1 dalis tos apimties, pagal kurią Seimo laikinojo tyrimo komisija įpareigojama teisiškai vertinti prokuratūros atliekamą ikiteisminį darbą, neatitinka Konstitucijos“. Tai štai čia yra pakankamas pagrindas, kad tokio projekto mes šiandien nenagrinėtume, juo labiau kad jo nėra darbotvarkėje. Bet teikėjų, arba iniciatorių, valia, pakeitus projektą, t.y. padarius antrą ir trečią variantą, vėliau iš naujo tai daryti. Yra pastabų, kaip matėte ir pagrindiniam projektui, bet jas, mano galva, galima pataisyti ir šiandien, kaip ir numatyta, – pateikimas, o tada jau per svarstymą ir priėmimą galima turėti kitą variantą ir antradienį galutinai apsispręsti. Tai štai tokie mano įžanginiai samprotavimai, o dabar – kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamasis Juršėnai. Kreipiuosi į jus, kaip į Lietuvos parlamentarizmo ir demokratijos tėvą.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.SMETONA. Būtų malonu, aišku, ir dar sustiprintų šitą jūsų įvaizdį ir titulą, jeigu jūs būtumėte objektyvus, teisingas ir vardydamas Teisės departamento išvadas nepamirštumėte pasakyti, kad Teisės departamento išvada dėl galimo neatitikimo su Konstitucija pažodžiui tapati abiem projektams ir dėl Seimo laikinosios komisijos, ir dėl tyrimo komitete. Taip? Taip. Taigi jeigu jau laikomės Teisės departamento nuomonės ar nurodymo, vadinasi, tai susiję su abiem projektais. Jeigu manote, kad teikiamam projektui komitete atlikti tyrimą Teisės departamento išvada negalioja, arba, kaip sakote, galima pakeisti, lygiai taip pat galima padaryti ir su alternatyviu projektu, kuris, pridursiu, privalo pagal Statutą būti pateiktas kartu su pirmuoju projektu. Taigi jo teikėjams (teikėjas yra frakcija, ji turi teisę teikti dėl komisijos, aš pasiryžęs pateikti Seimo nariams iš tribūnos) turi būti sudaryta galimybė pateikti ir alternatyvų projektą. Tai negali būti nežinomas…
PIRMININKAS. Ačiū. Aš su tamsta galiu tik iš dalies sutikti, nes ir pagal apimtį, ir pagal turinį, jūsų ginamas variantas yra labiau peiktinas, arba supeiktas, ir čia reikia daugiau taisyti negu pirmąjį variantą. Bet, žinoma, jeigu žiūrėsime labai rigoristiškai, tai aš su tamsta sutinku, kad šiuo atveju abu projektai yra taisytini, vienas mažiau, kitas daugiau, ir šitą klausimą atidedame antradieniui. Čia Seimas turi apsispręsti. Abu, kadangi iš tikro yra tam tikra pastaba ir pirmajam variantui. Bet, mano nuomone, pirmasis variantas yra lengviau pataisomas, o šiandien, kaip aš sakiau, darytume tik pateikimą, arba praeitume tam tikrą pateikimo stadiją, padarytume pertrauką ir tegul jie taiso, o po to žiūrėsime, ką kolegos veiks, ir matysime. Galime pradėti procesą, padaryti pertrauką ir tegul žiūri. Minutėlę! Kol kas S.Pečeliūnas, po to kolega A.Sadeckas. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gal mes su pirmininku ir kartosimės, nežinau, nesame iš anksto sutarę, iš karto pasakau. Rytoj mes norime kai ką pradėti dirbti, kiek aš žinau, komitete. Taigi atidėjimas iki antradienio šiek tiek trukdytų komiteto darbą. Tai pirmas argumentas.
Antras argumentas. Tas, sakyčiau, technines Teisės departamento pastabas galima ištaisyti labai paprastu dalyku 1 straipsnyje, pačioje pabaigoje, pridedant žodžius skliausteliuose. Jokiu būdu nesikišant ir neįtakojant prokuratūros atliekamo tyrimo. Tai reikštų, kad mes nieko bendra su prokuratūros atliekamu tyrimu komitete nesvarstysime, netyrinėsime. Tai visai kiti klausimai ir kiti dalykai, ką mes numatę atlikti komitete tyrimo metu. Man atrodo, šie žodžiai skliausteliuose išspręstų ir panaikintų visas abejones, kurios kam nors galėtų kilti dėl vienokio ar kitokio teksto interpretavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas kolega A.Sadeckas.
A.SADECKAS (NSF). Aš norėčiau teisingumo labui tik patikslinti išvadas ir pabrėžti, kad mes kalbame dėl veiklos ir aplinkybių, susijusių su žūtimi. Ne dėl žūties aplinkybių. Todėl Teisės departamentas ir pastebėjo, kad gali būti interpretuojama. Bet, kaip sakė kolega S.Pečeliūnas, mes taip neinterpretuojame ir to nedarysime. Ne žūties aplinkybių… teisių, o dėl aplinkybių, susijusių su žūtimi. Tai yra skirtumas.
Antras klausimas, kuris jau kalba konkrečiai apie antrą alternatyvų projektą, tai šiuo atveju irgi reikia atskirti, kad alternatyvus projektas, suprantama, labai tiesiai ir labai aiškiai be jokių interpretacijų siekia nustatyti, ar objektyviai ir visapusiškai buvo atliekamas VSD pareigūno V.Pociūno žūties tyrimas. Tai yra kalbama apie ikiteisminio tyrimo kontrolę. Tai du visiškai skirtingi dalykai ir dvi skirtingos išvados. Negalima lyginti šitų dalykų. Mes manome, kad reikia pradėti svarstyti, nes bet kuriuo atveju komitetas savarankiškai jau vis tiek pradėjo tą tyrimą. Tai ar reikalingas tas tempimas?
PIRMININKAS. Dar kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA. Aš labai trumpai. Man atrodo, komiteto pirmininkas…
PIRMININKAS. Kolegos, paklausome! Mes turime susitarti. Čia per daug jautrus klausimas ir aš linkęs ieškoti sutarimo, net jeigu mes šiek tiek prarasime laiko. Sutarkime, ar taip darome, ar kitaip darome. Dar kartą kolega R.Smetona.
R.SMETONA. Man atrodo, komiteto pirmininkas labai teisingai atkreipė dėmesį į tuos niuansus, į Teisės departamento išvadas. Atkreipiamas Seimo narių dėmesys, kad…
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus.
R.SMETONA. …tas objektyviai ir visapusiškai atliekamas VSD pareigūno V.Pociūno tyrimas, ši nuostata gali būti interpretuojama kaip apimanti ir prokuratūros atliekamą tyrimą. Gali būti, bet gali ir nebūti. Seimo nariai gali manyti, kad ne. Aš manau, tai turi būti paliekama Seimo apsisprendimui.
Antras dalykas. Mano siūlomame variante, mūsų frakcijos teikiamame variante…
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus!
R.SMETONA. …labai aiškiai pasakyti svarbūs žodžiai kalbant apie šitą nuostatą, apie tą tyrimo kryptį. (Balsai salėje) Tai reikia tvarkyti techniką. Siūlome nustatyti, ar objektyviai ir visapusiškai, pabrėžiu, buvo atliekamas tyrimas. Vadinasi, komisija šios vietos tyrimą atliktų tik po to, kai prokuratūra ar kitos teisminės institucijos atliktų tą tyrimą. Komisija vertintų, ar objektyviai ir visapusiškai buvo atliekamas. Taigi tai visiškai neprieštarauja Konstitucinio Teismo išvadai. Todėl aš siūlau (jūs teisingai, pirmasis pavaduotojau, pakvietėte atidžiai nagrinėti šį klausimą), kad abu projektai, ir alternatyvinis, ir pirmasis, turi būti pateikti Seimo nariams. Seimo narių valia įvertinti ir apsispręsti ir tada balsuoti, bet pateikti prašau sudaryti galimybę.
PIRMININKAS. Prašau, dar J.Veselka, ir tada ieškosime verdikto.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš…
PIRMININKAS. Tylos, kolegos! Paklausom. Tikrai svarbus ir jautrus klausimas.
J.VESELKA. …kaip žmogus iš kaimo, noriu visada rasti racionalumo. Juk čia ginčijamasi dėl vieno dalyko. Tos formuluotės gal vienam, ir kitam netinkamos. Tai yra vienas dalykas. Seimo nariai turbūt nori apsispręsti, ar pavesti visą darbą atlikti Saugumo komitetui, kuris ir taip tą dalyką kuravo visą laiką, ar vis dėlto sudaryti parlamentinę komisiją, kuri tą patį darytų jau kaip parlamentinė komisija. Mes tų formuluočių gal šiandien nesvarstykime, nes jos neaiškios, o apsispręskime, kam vis dėlto, komitetui ar komisijai, pavedame. O paskui surašysime tas visas… Gal taip galime spręsti?
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, taip spręsti neišeina, nes dėl komisijos mes turime spręsti labai konkrečiai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo suformuluotą konstitucinę doktriną. Laikinosioms komisijoms sudaryti dabar yra sudėlioti visokie apribojimai. Vadinasi, mes turime spręsti dėl konkretaus projekto. Šio projekto po tokios Teisės departamento išvados šiandien mes negalime nagrinėti. Pagal Statutą net Seimo Pirmininkas negali teikti šio klausimo į darbotvarkę, kai yra taip užrašyta. Vadinasi, arba jūs parengiate kitą projektą ir antradienį mes nagrinėjame… (Balsai salėje) Antradienį, gerai. Minutėlę. Dabar aš noriu siūlyti dėl kito projekto. Vienas iš variantų – mes pradedame pateikimą, darome pertrauką, o kitas variantas, jeigu kolega A.Sadeckas neprieštarauja, kadangi čia reikalo esmės nekeičia, jūs šiek tiek patikslinate nutarimo projektą, pateikiate antrąjį variantą, ir antradienį tikrai svarstome, o šitą tik po to, kai atsižvelgiama į Teisės departamento išvadą. (Balsai salėje) Ačiū, jeigu jūs man tokią dovaną, tai man tikrai „ant dūšios“ ramiau ir vis tiek kartu rasime kokį nors bendrą sprendimą. Labai ačiū, kolegos, už supratimą. Ačiū už tai, kad leidote man pateikti darbotvarkę.
O dabar aš noriu perleisti pirmininkavimą A.Pekeliūnui. Darbotvarkės 2-2 klausimas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji. Iš rytinio posėdžio yra likę du įstatymų projektai, pirmiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1381. Priėmimas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys gerbiamasis V.Škilis. Prašom į tribūną.
V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, po paskutinio svarstymo jokių pastabų ar pasiūlymų negavo, todėl Ekonomikos komiteto vardu kviečiu šiam projektui pritarti ir balsuoti už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Galite sėsti į vietą ir pereiname pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra jokių pastabų ir pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Susitarėme.
2 straipsnis, taip pat nematau prieštaraujančių. Pritarta.
3 straipsnis. Datos įsigaliojimas. Irgi nematau. Ačiū. Pritarta. Tada pasiruoškime dėl viso. Yra norinčių kalbėti. Pirmasis kalba Seimo narys B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad abiejų projektų (aš kalbu, nes apie kitą irgi ten kalbama) pakeitimai teigiamai paveiks uosto infrastruktūros plėtotę ir paties uosto plėtrą. Mano supratimu, perskirstomos uosto lėšos leis efektyviau atlikti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui pavestas funkcijas. Ir tai labai svarbu šiandien, nes konkurencinė kova mūsų Baltijos pakrantėje yra labai nuožmi ir labai sudėtinga. Aš pasisakau už šį projektą ir siūlyčiau visiems balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už palaikančią nuomonę. Dar viena nuomonė už – tai Seimo narys gerbiamasis V.Grubliauskas. Prašau.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lieka pritarti kolegos B.Paužos pasakytoms mintims, tačiau dar norėčiau vienu aspektu išreikšti pritarimą galbūt tokiu požiūriu, kad iš tikrųjų šie teikiami įstatymų projektai turėtų pagerinti uosto darbingumo efektyvumą. Tačiau aš labai siūlyčiau ir kviesčiau atkreipti dėmesį, šiuo atveju ne tiek parlamentarams, kiek Valstybinei jūrų uosto direkcijos administracijai ir žmonėms, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas iš esmės atliktų valstybinio jūrų uosto misiją ir kad taptų vienodai nešališkas ir gerbiantis visų uosto veikloje dalyvaujančių subjektų teises, prižiūrėtų jų pareigas. Labai linkiu, kad Valstybinė jūrų uosto direkcija, tapusi maksimaliai nepriklausoma, bent jau kaip atrodytų dabar, tapusi aiškiai iš biudžeto finansuojama struktūra, pirmiausia būtų suinteresuota valstybės interesų gynimu uosto darbe ir į visus procesus, kurie vyksta uoste arba šalia uosto, ypač kalbant apie uosto strateginės plėtros klausimus, žiūrėtų tik valstybiniu požiūriu ir kad nebūtų jokio fono, kuris leistų įtarti, kad kai kurie veiksmai naudingi kažkam kitam, o ne valstybei. To linkėčiau ir siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones, kuriomis pritarta šiam įstatymo pakeitimo projektui. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Balsuokime, kas už tai, kad būtų priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimtas.
Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1382* (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1382. Ir vėlgi pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys, Seimo narys V.Škilis. Prašau.
V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstantis Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, po paskutinio svarstymo jokių pastabų ar pasiūlymų negavo. Todėl Ekonomikos komiteto vardu kviečiu pritarti šiam projektui ir balsuoti už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Tada pereiname pastraipsniui, nes nebuvo jokių pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Galime. Ačiū. Pritarta. Nuomonių už ir prieš nematau. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį ką tik pateikė gerbiamasis V.Škilis. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-983(2). Jį pristatys pirmiausia, matyt, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Svarstymo stadija. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar kartą norėčiau pranešti Seimo nariams, kad buvo nuspręsta, jog dėl šio įstatymo projekto mes turime gauti Antikorupcijos komisijos išvadą. Šios komisijos išvados dar nėra, tačiau patikino, kad ji greitai bus. Gal būtų nelogiška svarstyti, tačiau jeigu ši išvada bus ir iš esmės neprieštaraus, tai gal galime svarstyti, arba nebaigti svarstymo, kaip nutars Seimas. Jeigu nutarsime baigti svarstymą, aš norėčiau pristatyti komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto.
Aš norėčiau priminti Seimo nariams, kokie yra pagrindiniai tikslai. Siekiama, kad šis įstatymas būtų suderintas su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo norma, su Europos Sąjungos šiomis direktyvomis: 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perdavimo teisės autoriaus naudai; 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
Taip pat sudaryti palankesnes, geresnes sąlygas Lietuvai įsitraukti į Europos Bendrijos vidaus rinką pašalinant teisines kliūtis, turinčias tiesioginį poveikį jos veikimui. Patobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos normas, atsižvelgiant į jų taikymo patirtį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas, kurio nauja redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d. įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Galiojančio įstatymo normos suderintos su visais Europos Sąjungos teisės aktais, kurių nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2004 m. pradžios. Todėl įstatymo projekte iš esmės nesiūlomos naujos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos teisinio reguliavimo nuostatos; numatomais pakeitimais siekiama patobulinti galiojančias teisės normas, derinant su naujais paminėtais Europos Sąjungos teisės aktais, atsižvelgiant į galiojančių normų taikymo projektą.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė minėtą projektą. Išvadas ir pasiūlymus pateikė Teisės departamentas, Informacinių technologijų ir telekomunikacijų, raštinės įmonių asociacija „InfoBalt“, Lietuvos teisių gynimo agentūra ir kitos institucijos. Aš jau neminėsiu kurios, susijusios su šiuo įstatymo projektu. Savo išvadas taip pat pateikė ir Seimo komitetai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Norėčiau paminėti, kad šiam įstatymo projektui buvo skiriamas didelis dėmesys, buvo organizuoti klausymai. Į klausymus buvo pakviesti visi suinteresuotieji ir visi Seimo nariai bei institucijos, kurios pateikė pasiūlymus, kaip reikėtų, jų nuomone, keisti ir taisyti šį įstatymo projektą. Norėčiau atkreipti dėmesį tik į tai, kad Seimo narių gerbiamosios R.Žakaitienės bei D.Teišerskytės pasiūlymas turi būti svarstytinas kaip atskiras projektas. Vyriausybė nesiūlė keisti šio įstatymo projekto 20 ir 23 straipsnių, todėl, kad jų pataisos išvystų šviesą, reikėtų prie jų toliau dirbti taip, kaip prie atskirų projektų. O Seimo narių gerbiamojo S.Lapėno ir L.Mogenienės pasiūlymai yra tapatūs advokato Jono Leikausko pasiūlymams, ir jie buvo svarstyti.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į pateiktus pasiūlymus bei juos apibendrinęs, patobulino pateiktą Vyriausybės įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Mano požiūriu, taip pat padarė vieną labai svarbų pasiūlymą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti klausimą dėl galimybės suteikti Teisingumo ministerijai galbūt kartu su Kultūros ministerija Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 71 straipsnyje numatytą kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuoti šių teisių apsaugą. Iki šio laiko tai darė Kultūros ministerija. Be abejo, visą laiką buvo įtarimų, kad gali kilti konfliktas tarp pareigūnų ir autorių. Be abejo, būtų kur kas geriau, kad tai darytų ne viena Kultūros ministerija, o kartu su Teisingumo ministerija. Išanalizavus europinę praktiką, ne vienoje valstybėje taip ir daroma. Kviečiu po svarstymo pritarti patobulintam įstatymo projekto variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti niekas nenori. Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę pateiks gerbiamasis Seimo narys A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, išnagrinėjęs pasiūlymus, pastabas, pritarė svarstomam įstatymo projektui, kuris patobulintas pagal komiteto siūlymus. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projekto 11 straipsnį išdėstyti taip: „Pakeisti 41 straipsnį ir išdėstyti jį taip: pirma, pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje; antroji dalis, nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“.
Taip pat komitetas siūlė jau minėtai problemai, tai yra svarstomo įstatymo 20 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektams parengti, sudaryti darbo grupę iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo, mokslo ir kultūros, Informacinės visuomenės plėtros komitetų narių ir kitų suinteresuotų šalių įvertinant Europos Komisijos rengiamas rekomendacijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę gerbiamąją Seimo narę A.Pitrėnienę. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo daugelio straipsnių ir VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, išanalizavo Teisės departamento išvadas, advokato J.Leikausko siūlymus, Autorių teisių gynimo agentūros, Seimo narių R.Žakaitienės, D.Teišerskytės siūlymus ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr.XP-983 patobulinus jį pagal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašiusių nematau. Mes taip supratome, kad yra gerbiamosios R.Žakaitienės ir gerbiamosios D.Teišerskytės pasiūlymas, kad bus atskiras projektas.
Tada aš, matyt, kviesčiau gerbiamąjį Seimo narį V.Žiemelį į tribūną. Gerbiamasis Žiemeli! Gerbiamasis Lapėnai, pajudinkite jį! Ar galite pajudinti? Gerbiamasis Žiemeli, kviečiame į tribūną! Pereisime prie pasiūlymų svarstymo. (Balsai salėje) Prašau? Dėl pasiūlymų. Yra pasiūlymai. Pirmiausia dėl S.Lapėno ir L.Mogenienės, kuriam iš dalies yra pritarta. Ką mes darome?
V.ŽIEMELIS. Iš dalies siūloma pritarti, atrodo, jie neprieštarauja. Man atrodo, radome konsensusą per klausymus Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jų nėra, man atrodo, kad jie neprieštarauja, pritaria patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lapėnai, pritariate? Jums mikrofonas įjungtas.
V.ŽIEMELIS. Saulius dalyvavo. Jei nepritaria, tada turi siūlyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nenorite kalbėti? Sutinkate? Gerai.
V.ŽIEMELIS. Mes radome konsensusą, jie pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Gerai, kitas.
V.ŽIEMELIS. Išskyrus tiktai du pasiūlymus, kurių nenagrinėjome.
PIRMININKAS. Dėl kurių jūs parašėte „nepritarti“.
V.ŽIEMELIS. Ne, todėl, kad tai yra nesusiję su siūlomu Vyriausybės įstatymo projektu. Nesusiję su dviejų Seimo narių, tai yra R.Žakaitienės ir gerbiamosios D.Teišerskytės, dėl 20 ir 23 straipsnių…
PIRMININKAS. Dėl to mes sutikome, bet einame toliau, prie to, kas susiję su S.Lapėno ir L.Mogenienės pasiūlymais. Tai yra 4 straipsnio 2 dalies ir dar vieno, kuriam jūs nepritarėte. Mes kiekvieną atskirai?
V.ŽIEMELIS. Man atrodo, nereikia. Jie visi pritarė, man atrodo, radome konsensusą per klausymus, jie nereikalauja balsuoti dėl savo siūlymų.
PIRMININKAS. O P.Jakučionio?
V.ŽIEMELIS. Dėl P.Jakučionio nežinau.
PIRMININKAS. Tas pats, taip? Tada galima kalbėti apie tai, kad balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Taip? Nėra kitokių nuomonių? Pritariate, Jakučioni, taip? Gerai. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Pasiruoškite balsuoti. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo tam tikrų straipsnių ir VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-983. Kas pritariate po svarstymo, prašom balsuoti. Po svarstymo už Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimą. Ką tik išklausėte.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės turto fondo įstatymo 1, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1424. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Teikiate Ekonomikos komiteto nuomonę, taip?
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas labai trumpas. Iš esmės ten nieko nėra, išskyrus išbraukiama tai, kas yra nurodyta kituose įstatymuose. Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritaria šiam Vyriausybės teiktam įstatymo projektui. Aš siūlau jums pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už Ekonomikos komiteto nuomonę. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė – gerbiamoji E.Karpickienė. Prašom.
E.KARPICKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti minėto įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių nėra. Diskusijų nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nėra kitokių nuomonių? Ačiū. Pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys, ministras gerbiamasis R.Šukys. Pateikimas. Prašau.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra suderinti teisės aktų nuostatas, tobulinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas ir patikslinti įstatymo 6 ir 16 straipsnių nuostatas dėl laikotarpio, įskaitomo į stažą, pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Tobulinant įstatymą 3 straipsnio 2 dalyje pašalinti perteklinę nuostatą, taip pat pripažinti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį netekusią galios. Projekto aiškinamąjį raštą visi kolegos yra gavę. Gal būtų tikslinga vis dėlto į esminius klausimus, jeigu tokių bus, atsakyti.
PIRMININKAS. Taip, ministre, jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. Prašau.
Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiame įstatyme bandoma keisti nuostatą dėl stažo skaičiavimo. Ar logiška, kai mes jau kitus įstatymus svarstydami vis dėlto skaičiavom nuopelnus valstybei nuo kovo 11 dienos? Dabar jūs bandote šiek tiek kitu keliu vėl įrašyti tarybinį laikotarpį į darbo užmokesčio padidinimą. Ačiū.
R.ŠUKYS. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad tai nėra koks nors mano bandymas. Tai yra Vyriausybės pozicija. Šiaip įstatymas buvo parengtas ir suderintas dar buvusios tryliktos Vyriausybės. Man teko tiktai formalus pervizavimo procesas. Ir Vyriausybė jį svarstė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ankstesnis vidaus reikalų ministras, Vidaus reikalų ministerija, intensyviai bendraudami su profesinių sąjungų atstovais, su vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungų atstovais, buvo priėmę tokį sprendimą. Aš suprantu, jūs turit omenyje 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą. Aš tą puikiai suprantu. Iš esmės tai yra tam tikras svarstytinas dalykas šiame įstatymo projekte. Ko gero, labiausiai svarstytinas. Aš tik norėčiau priminti, kad daugumoje situacijų, kadangi yra nustatytos tam tikros išimtys, noriu užbėgti už akių tam tikriems nuogąstavimams, kad čia ir naikintojų būrius, ir batalionus gali paliesti, tai taip neatsitiks, nes 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato būtent faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose, išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose, laiką iki 1990 m. kovo 11 dienos, jei už jį asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Tas dalykas ir išimtis buvo numatyta ir yra, ir tebelieka. Čia dar tik įvedama, kad jeigu negauna kitos valstybės pensijos. 7 punktas yra daugiau orientuotas į išplėtimą ta prasme, kad čia iš tiesų yra įrašyta Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius, kur tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, faktinis laikas kitose tarnybose, tačiau manau, kad būtent pirmasis punktas šiuo atveju yra pagrindinis ir esminis, o 7 punktas tiek neišplės arba tie nuogąstavimai nėra tokie, kaip jūs teigiate. O jau šiandien galiojančiame įstatyme, jeigu pažiūrėtume 1 punktą, iš esmės čia patenka ir yra įvardytos visos tarnybos. Suprantama, kad svarstant apie tai dar galima bus diskutuoti ir vertinti, kiek to punkto atsiradimas yra pagrįstas. Tačiau įstatymo rengėjai, projekto rengėjai, kai jį rengė, jų teigimu, tai buvo pagrįsta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tai buvo pateikta. Aš suprantu tuos nuogąstavimus. Šiandien gal aš nesu pasirengęs taip plačiai, aš tos srities nesu toks žinovas, kad tas subtilybes visas paaiškinčiau. Komitetuose svarstant, manau, tikrai bus galimybė, tiek rengėjai, tiek ir ministerijos atstovai tuos visus niuansus galės išnagrinėti ir Seimo nariai apsispręs. Aš prašyčiau vis dėlto po pateikimo nepaisant to pritarti.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Dėkui. Toliau klausia V.Žiemelis. Kolegos, prašom bent jau neužstoti klausiančių kolegų.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, man atrodo, ponui A.Sysui reikėtų atsakyti labai aiškiai, kad jeigu jūs pasielgtumėte taip, kaip jis nori, tai pažeistumėte teisingumo principą, nes iki šiol buvo įskaitomas tas laikotarpis, tai niekur nesidėsi. Mes dabar turim iškentėti. Jau taip yra. Jeigu ir nelabai patinka, bet teisingumo principo negalim pažeisti. Negali būti skirtingi – vienam įskaitoma, kitam neįskaitoma. Tačiau aš jūsų norėčiau paklausti dėl to, ar teisinga nuostata, kad tuo atveju, jeigu pareigūnas padaro nusikaltimą, jis netenka pensijos? Pensijos, netenka visų išmokų, jis mokėjo išmokas ir jis netenka pensijos. 20 metų ištarnavo ir nebegauna pensijos! Nukenčia ne tik jis, nukenčia šeima, ir apskritai jis paliekamas, iš jo pensijos atėmimas tam tikra prasme yra kur kas sunkesnė nuobauda negu kartais gali būti teismo paskirtas nuosprendis. Ar čia nepažeidžiamas teisingumo principas?
R.ŠUKYS. Jeigu jūs pastebėjote, mes kaip tik ir siūlome pašalinti tą spragą, t.y. iš 3 straipsnio 2 dalies tą nuostatą, kuri buvo bendra ir ji sukeldavo problemų taikant, kur yra pareigūnams ir kariams dėl jų pačių kaltės (jei ta kaltė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, valstybės įmonių, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ir daugiau metų ir sukakę įstatymo nustatytą išleidimą į atsargą amžių. Ši nuostata skliausteliuose yra išbraukiama, nes čia yra tam tikra teisinė kolizija. Mano supratimu, jūs visiškai teisingai į tai atkreipėt dėmesį, nes įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, kurio mes nekeičiame, nesiūlome keisti, yra pažymėta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Čia yra ta nuostata, ji lieka, ir besąlygiškai, nes yra tyčinis. Ta kaltė susieta su tyčine kalte. Šiuo atveju galiojanti iki šiol nuostata reiškia dvi išimtis: 2 dalyje, jeigu neišbrauktume skliaustelių, tai galiotų, kad dėl kaltės, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę už tyčinio nusikaltimo padarymą, išimtis yra kitame straipsnyje. Tai lieka galioti. O iki šiol buvo problema, kad kai asmuo yra pašalintas dėl kaltės, užtraukiančios atsakomybę už neatsargios nusikalstamos veiklos padarymą, šiuo atveju jam būdavo skiriama, nes tai nėra ta kaltė. O kai jis yra pašalinamas iš tarnybos iš esmės už sunkesnius dalykus, tai jam būdavo dėl jo paties kaltės, jeigu ir pašalinama, sunkesnės rūšies atsakomybė skiriama, pensiją reikėdavo skirti, nepaisant tų, beje, nuostatų. Čia tam tikra kolizija buvo. Apie tai irgi bus galima diskutuoti, kad būtų aišku, nes redakcine prasme šiek tiek yra tam tikro neaiškumo. Čia diskusijų dalykas ir galbūt bus galima šiek tiek tobulinti. Bet praktinė situacija yra tokia.
PIRMININKAS. Taip, kolega V.Žiemelis norėtų patikslinti klausimą.
V.ŽIEMELIS. Ministre, aš tą suprantu ir skaičiau, ką jūs siūlote. Tačiau aš iš principo paklausiau, ar už neatsargius, ar už ne neatsargius, už tyčinius, bet vis tiek jis uždirbo tą pensiją. Nesvarbu. Mes bauskim, kad jis padarė nusikaltimą, o čia šiuo atveju yra dar kur kas didesnė bausmė negu pagal nuosprendį.
R.ŠUKYS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu ta kaltė yra tyčinis nusikaltimas, tai čia šiuo atveju ministerija ir Vyriausybė nesiūlo tokiu atveju vis dėlto…
V.ŽIEMELIS. Aš klausiu jūsų nuomonės.
PIRMININKAS. Tai neturit ką pridurti, gerbiamasis ministre?
R.ŠUKYS. Ne, čia diskutuoti reikės komitetuose.
PIRMININKAS. Gerai, diskusijoms metas bus vėliau. Sutikite, dabar yra pateikimo stadija. Eilės tvarka klausia Z.Žvikienė. Prašom, kolege.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, gerbiamasis pranešėjau ir ministre, dėl 6 straipsnio 6 punkto. Tiesiog man toks įdomus pasirodė traktavimas, kad aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų mokymosi laikas bus įskaitomas į darbo laiką, jeigu buvo pavesta per praktiką saugoti viešąją tvarką ir visa kita, o pagal kitą dalį į tarnybos laiką yra įskaitoma ir kitų aukštųjų mokyklų pusė mokymosi laiko. Tai sakykite, kas yra paslėpta po tos praktikos atlikimu ir ar iš tiesų tai reikia daryti, jeigu aukštosiose mokyklose, kurios yra susijusios su policija… Arba reikėtų įskaityti visą tą laiką, nes ten kitaip ir būti negali, jie ir atlieka praktiką arba dirba, o kitų aukštųjų mokyklų yra pusė mokymosi laiko. Ar aš ko nors nesuprantu, kas paslėpta po tais žodžiais? 6 straipsnio 6 punkte parašyta: „Jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atliko praktiką“.
PIRMININKAS. Laikas, primenu, minutė.
R.ŠUKYS. Kadangi aš viso įstatymo teksto neturiu, man sunku pasakyti. Man atrodo, 6 straipsnis ar 16 kalba apie pensijos skyrimą. Tai į pensijos laiką, o 6 straipsnis… Šiuo atveju čia yra stažo skaičiavimo laikas ar tarnybos valstybei skaičiavimo laikas. Bijau, kad aš galiu suklaidinti. Tikrai, dabar lyginti tuos du punktus, ar čia yra… Čia, ko gero, yra kalbama apie skirtingą darbo stažą ir negaliu atsakyti iš karto.
PIRMININKAS. Gal mes galėtume palikti šį klausimą vėliau išsiaiškinti, jeigu dabar ministras negali tiksliai atsakyti. Gerai?
R.ŠUKYS. Tikrai nemoku atmintinai šio įstatymo, deja, tai pripažįstu. Sudėtingas pensijų klausimas.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis ministre, galbūt labai paprastas klausimas. Norėčiau išgirsti lakonišką atsakymą, kodėl naujos redakcijos 6 straipsnio 5, 6, 7 punktuose nurodomas terminas 1995 m. sausis, 2003 m. gegužė? Yra du punktai, kurie tą patikslina. Nors apie tai jau klausė ir kyla abejonių, bet manau, kad ir jūsų nuostata, jog reikia išbraukti iš 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra teisinga, tačiau kodėl vėl įrašote naują redakciją ir mokymosi aukštosiose ir kitose mokyklose, net prilyginamose SSRS mokykloms, laiką mes įskaitytume į tarnybos stažą? Manau, kad tarnyba ginkluotosiose, pasienio ir panašiai pajėgose yra priverstinė, tačiau mokymosi laikas neturėtų būti įskaitomas į bendrąjį, ir tai, be abejo, valstybei nemažai kainuos. Gal turite savo nuomonę?
R.ŠUKYS. Dėl paskutiniojo klausimo. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, naujos redakcijos 6 punkto redakcijoje, 16 straipsnio 3 dalyje, yra įrašomas trijų mėnesių terminas. Taip pat naujovė yra ir dėl kitų dalykų – dėl nėštumo ir gimdymo atostogų. Visais kitais atvejais šitas dalykas iš esmės yra tas pats.
Pirmoji klausimo dalis. Su tomis išėjimo datomis yra, nes ir šiandien tai yra labai susieta su išėjimu. Iki šiol skirtingai galiojęs įstatymas, pensijos skaičiavimo principas yra susietas su tomis datomis. Tos datos čia ir perkeliamos. Tai išėjimas į pensiją ir atlyginimo dydžio klausimas, pensijos paskaičiavimo klausimas. Tos datos čia lieka, ir tokia yra padėtis, deja.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, atsakėte į visų pageidavusių klausimus. Pateikimo stadijos metu po vieną nuomonę už ir prieš. Eilės tvarka Z.Žvikienė – nuomonė už. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikėtų pasveikinti pateiktą projektą, nes įstatymu bus iš dalies sutvarkytas skaičiavimas ir pensijų skyrimas, taip pat kai kuriose dalyse bus atkurta teisybė. Tačiau manau, kad šį pateiktą projektą dar reikia taisyti, nes kai kuriuose straipsniuose yra neaiškumų, kad vėliau nebūtų paslėpti skaičiavimai ir nenukentėtų žmonės, kad tiems patiems žmonėms nebūtų skirtingai mokamos pensijos. Prašau palaikyti šį įstatymą po pateikimo. Be abejo, jį reikia dar tvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kita nuomonė – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, negaliu pritarti įstatymo projektui dėl keleto priežasčių, pirmiausia to, kad mes plečiame gaunančiųjų grupę. Maža to, mes vėl grįžtame į tarybinius laikus. Čia jau ne kartą buvo diskusija, kad žodis „TSRS“ apskritai nerašomas. Buvo pasiūlymas mūsų įstatymuose rašyti „SSRS“ ir visokius kitokius. Man labiausiai kliūna tai, kas yra parašyta: „Įstatymo įgyvendinimas papildomo biudžeto lėšų nepareikalaus“. Gerbiamieji ponai, jeigu mes plečiame tą grupę ir ruošiamės mokėti didesnei piliečių grupei valstybines pensijas, tai be pinigų niekaip neišsiversime, nebent mokėsime tarybiniais rubliais. Todėl aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, iš kalbų matau, bendro sutarimo nėra, todėl teks balsuoti. Prašome, kolegos, pasiruošti ir išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1611.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 3, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, svarstyti dar šių metų lapkričio 14 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Kitų siūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Eilės tvarka, aplenkdami laiką, svarstome vakarinio posėdžio 5 darbotvarkės klausimą – Vyriausybės teikiamą ir Aplinkos ministerijos kuruojamą Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Tribūnoje jau patogiai stovi aplinkos ministras Arūnas Kundrotas. Prašome pateikti (pateikimo stadija) įstatymo projektą Nr.XP-1577. Prašom.
A.KUNDROTAS. Labai ačiū. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Yra siūlomas gana paprastas keitimas. Atsižvelgiant į tam tikrų teisės aktų, kurie yra pateikti Seimui, ypač Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo į įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 ir 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą ir tai, kad teritorijų planavimo dokumentai dėl savo apimties turėtų specialų skelbimo būdą, t.y. patys teisės aktai būtų skelbiami „Valstybės žiniose“, o grafinė, aprašomoji ir kita medžiaga, kuri sudaro labai daug tomų, visa apimtimi būtų skelbiama internete, įsigaliojimas būtų kitą dieną, kai jau abiem tais būdais būtų paskelbta.
Mes pritariame Teisės departamento išvadai, kad šio įstatymo svarstymas priklausytų nuo mano anksčiau minėto įstatymo pakeitimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepaisant jūsų trumpo pateikimo, du Seimo nariai nori jūsų klausti. B.Pauža pirmasis. Prašom, kolega.
B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Jūs minėjote, kad „Valstybės žiniose“ ir paskui internete visas dokumentas visa apimtimi. Sakykite, kaip tas žmogus, kuris neturi priėjimo prie interneto, galės susipažinti su tuo dokumentu? Tai vienas klausimas. Negi labai sunku ir labai daug pinigų kainuotų skelbti visa apimti bent vietinėje spaudoje? Man atrodo, tai būtų toks tarpinis variantas.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu būtų bent koks kitas variantas, jis būtų svarstomas arba siūlomas. Teritorijų planavimo dokumentai vienas nuo kito, be abejo, skiriasi. Jeigu paimtume didesnį, pavyzdžiui, dėl nacionalinio parko, kai buvo daug diskutuota dėl Kuršių nerijos, pati byla sudaro apie 15 tomų. Iš tikrųjų neįmanoma jokiame laikraštyje paskelbti visa apimtimi. Dėl tokio sudėtingumo ir yra siūlomas šiek tiek kitoks variantas. Manau, jis gana logiškas, nes einame į priekį kompiuterizavimo srityje, daugėja interneto prieigų. Turėtume tą klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, ar noriu paklausti. Kaip bus su tais planavimo dokumentais, kurie nebuvo paskelbti. Teikdami šį projektą ir nustatydami naują tvarką, kad turi būti skelbiama, lyg ir pripažįstate, kad ir nacionalinio parko dokumentai, kurie nebuvo skelbti, yra ginčytini. Ar jie galioja, ar ne? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai nepripažįstame, kad jie negalioja, nes patektume į absoliutų nihilizmą. Sakykime, ginčai dėl vieno nacionalinio parko galiojimo schemos… Lygiai taip pat, vadinasi, negalioja niekas, kas yra priimta detaliųjų planų lygmeniu ir panašiai. Tai bet kurie sprendimai, kurie buvo priimti per 15 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymą, negalioja. Mes manome, kad viskas galioja. Kad nebekiltų panašių spekuliavimų, manome, būtų gerai įtvirtinti tai aiškiai ir įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal likite tribūnoje, nes yra kitų jūsų teikiamų klausimų. Nuomonę prieš norėtų išsakyti pateikimo stadijoje L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš norėčiau, kad mes labai atidžiai paklausytume. Galbūt čia yra geri norai, bet kai papildoma teisės norma, pavyzdžiui, 10 straipsnyje, jeigu žiūrėtume į 11 straipsnio (…) dalį, kad tokie sprendimai, tai yra generalinio plano, arba pagrindinio plano – konstitucinio dokumento, įsigalioja po patvirtinimo tik tada, jeigu visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas patvirtinus institucijos interneto tinklalapį… Šis jungtukas kelia didelę painiavą ir neatitinka kito įstatymo reikalavimo, jog teisės aktai įsigalioja po to, kai yra paskelbiami „Valstybės žiniose“ kitą dieną ir t.t., ir t.t. Tai yra to, kuris taip pat reguliuoja teisės aktų įsigaliojimą ir galiojimą Lietuvoje, specialus įstatymas. O čia mes atskiru įstatymu įvedame naują normą ir dar ją padarome sudėtingą. Kodėl tada jūs taip sukonstravote nepateikdami kito įstatymo pataisos? Aš prašyčiau atkreipti į tai dėmesį ir nepritarti šiandien teikiamai redakcijai, kol nėra suderinti tarpusavyje kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis A.Čaplikai, jūs užstojate tribūną už jūsų nugaros stovinčiam kolegai. Prašom. Aš prašau, būkime malonūs, tai ne vienam pasakytina, rodykime pagarbą vieni kitiems ir apskritai Seimo darbui. Sezonas dar tik prasideda, beje. Buvo vienintelis kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra bendro sutarimo. Prašom išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo Vyriausybės teikiamam projektui Nr.XP-1577?
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Iš jų 49 – už, 3 – prieš, 16 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomu – Audito komitetą. Svarstymo datą numatyti šių metų spalio 12 dieną. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – įstatymas „Dėl Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1599. Tai yra Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas. Kuruojanti – Aplinkos ministerija. Prašom, gerbiamasis ministre. Žodis jums. (Balsai salėje) Kolegos! Minutėlę dar, pone ministre. Ar galiu paprašyti kitus kolegas salėje nešurmuliuoti, tą patį L.Sabutį, kuris prašė dėl savęs to paties. Prašom, pone ministre.
A.KUNDROTAS. Dėkoju už jūsų pritarimą ankstesniam teisės aktui. Šie patvarieji organiniai junginiai, populiariau šnekant, yra daugeliu atvejų pesticidai, įvairūs degimo produktai ir panašiai, kurie ilgai neskyla. Ilgai neskildami, vadinasi, nors ir nedideliais kiekiais gali kauptis organizme ir daryti neigiamą įtaką.
Konvencijos ratifikavimas, sakyčiau, yra daugiau simbolinis aktas, nes realūs reikalavimai yra perkelti į Europos Sąjungos tam tikrą reglamentą, kurį mes vykdome. Yra parengta nacionalinė strategija, yra įvertinti kaštai, kiek tai kainuos, yra numatyti šaltiniai, faktiškai visa seka yra sudėliota. Manome, galime ratifikuoti tą konvenciją ir prisijungti prie daugelio valstybių, kurios yra tą atlikusios. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. A.Matulas pirmasis. A.Lydeką prašau neužstoti.
A.MATULAS (TSF). Aš norėjau klausti, gerbiamasis ministre, kas vis dėlto pasikeis, kas bus naujo ratifikavus šią konvenciją. Jūs savo kalbos pabaigoje pasakėte, kad tai yra daugiau simbolinis aktas, tai lyg ir atsakėte į mano klausimą. Bet galbūt atsiras naujos programos, naujos lėšos, kad ta tarša, priėmus šią konvenciją, Lietuvoje mažėtų. Ar tik tai, kaip jūs sakėte, vien tik simbolis? Gal tada simbolinių dalykų nereikia parlamente priimti?
A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų netgi simbolinių reikia, nes mes įsipareigojame prisijungti, kaip yra prisijungusi Europos Sąjunga. Labai teisingai pasakėte, ar yra kas nors naujo. Pagal strategiją, kurią minėjau ir kuri yra parengta, yra reikalaujama šios konvencijos. Mes ją tokią parengėme, yra pateikta Vyriausybei. Visi planai sudaryti dėl veiksmų. Minėjau, kad kaštai įvertinti. Iš tikrųjų yra poreikis tam tikrų veiksmų, kurie yra atlikti, dar suteikia ir galimybę kreiptis į Pasaulinį aplinkos fondą dėl kai kurių veiksmų finansavimo. Yra parengti tam tikri projektai dėl kreipimosi į Pasaulinį aplinkos fondą dėl PCB (sutrumpintai vadinamų teršalų) nukenksminimo, t.y. padėti gamintojams, kad jiems mažiau kainuotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori klausti B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū. Aš norėjau užduoti panašų klausimą, ministras atsakė.
PIRMININKAS. Dėkui. Sutaupėme laiko. Ar galėtume po pateikimo dėl šio įstatymo projekto pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Gerai. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1599.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 47 Seimo nariai. 43 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą bei svarstyti šių metų spalio 10 dieną. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1600 (pateikimas)
Dar vienas, baigus svarstyti šį klausimą, įstatymo projektas, kurį Prezidentas teikia savo dekretu, kuruojanti – Aplinkos ministerija, tai yra įstatymas dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo projektas, registracijos Nr.XP-1600. Pateikimo stadija. Pone ministre, žodis jums.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Teikiamas ratifikuoti susitarimas su Europos vidutinės trukmės orų prognozių centru dėl bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo. Pagrindinė nauda, kurią mes gauname įsijungę į jau dabar 26 Europos valstybių tinklą, tai yra patikimesni duomenys, leidžiantys teikti patikimesnes orų prognozes, ypač kai kalbame apie vidutinę jų trukmę.
Mokestis yra 16 tūkst. svarų sterlingų, apie 80 tūkst. litų. Ką tai duoda mums? Duoda priėjimą prie labai svarbių duomenų, prie palydovinės informacijos. Kitu atveju, jeigu toliau norėtume gerinti savo prognozių rezultatyvumą, turėtume atitinkamus įrenginius pirktis patys, kurti sistemą, kas ekonomiškai būtų visiškai pražūtinga ir nereikalinga. Šiaip atlikti visi reikalingi derinimai ir pasirašytas pats susitarimas. Manome, labai naudingas Lietuvai. Teikiamas ratifikuoti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Orų prognozių klausimas yra įdomus Seimo nariams. Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, aš atsiprašau, kad vėl klausiu, bet ar yra tokie paskaičiavimai, kiek tikslios mūsų prognozės ir kiek, prisijungus prie sutarties, jos bus dar tikslesnės? Antra, kadangi pavadinimas toks įdomus – vidutinės trukmės, tai galbūt Europoje ar kur nors kitur pasaulyje yra ir ilgalaikės trukmės prognozės centrų, ar prie jų nereikės prisijungti?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Matyt, pats nedėkingiausias dalykas yra kalbėti apie prognozių tikslumą, bet tokie skaičiai yra. Kai man atsiskaito ši institucija, ji teigia, kad tikslumas sudaro 92–93 procentus. Tai gana aukštas rodiklis. Papildomas informacijos srautas mums išplėstų galimybę (kalbu apie trumpalaikes prognozes) pereiti prie vidutinės trukmės, t.y. iki 10 dienų. Mes netgi neskelbdavome didelių prognozių, nes nebuvo pakankamai informacijos. Kita dalis, kuri kada nors Lietuvai bus reikalinga, tai yra tam tikrų gana brangiai kainuojančių įrenginių sistema, (apie 12 mln. litų), kad galėtume labai tiksliai pagal rajonus sudėlioti tas prognozes. Aš manau, kad žingsnis į priekį yra neblogas, bet jis negalutinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis ministre, aš kaip tik ir norėjau truputį gal pratęsti šį klausimą, nes šiais metais birželio mėnesį vyko Baltijos Asamblėjos konferencija dėl krizių valdymo, jūs turbūt atsimenate Palangoje, ir ten buvo kalbama apie šitų oro prognozių centrų bendradarbiavimą, veiklą. Štai jūs kalbate apie susitarimo ratifikavimą, bet viena iš problemų yra įranga, apie kurią jūs ką tik paminėjote, t.y. radiolokatorius, kuris padėtų tiksliau prognozuoti situaciją virš mūsų Respublikos teritorijos.
Ką galėtumėte pasakyti, nes šis radiolokatorius yra labai reikalingas Lietuvai, ir kokie planai šiuo klausimu? Gal mes pagal susitarimą ką nors galėsime įsigyti iš Europos Sąjungos lėšų ir panašiai? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Reikia pripažinti, kad ta sistema pastaruoju metu buvo gana nugyventa ir mums tikrai buvo didesnių prioritetų, sakykim, kaip gauti geresnę informaciją ratifikuojant šį susitarimą (mes esame ir kitus pasirašę), kad tas srautas duomenų ateitų į Lietuvą. Tolesnis tikslinimas reikalauja dar didesnių investicijų į radiolokatorius. Mes bandome pirmąjį kitiems metams įrašyti… apie 4 mln. Tai gana didelės sumos ir mes kol kas norėjome įdiegti visus pigesnius variantus, kad galėtume pagerinti patikimumą. Kitų metų biudžete pirmoji porcija pinigų turėtų būti įrašyta, bet jis dar negreitai atkeliaus pas jus.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre. Aišku, už paslaugas reikia mokėti. Įdomu iš kokių lėšų, iš kokio biudžeto langelio mes tą kasmetinę kontribuciją mokėsime? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Šiaip tai nėra vienos krypties informacija, mes irgi pateikiame dalį savo informacijos ir gana daug nustatytu dažnumu ir visa kita, bet tame sraute mūsų hidrometeorologijos tarnybos teikiamos informacijos dalis yra mokama. Ši pinigų suma yra numatyta iš teikiamų paslaugų iš vidaus biudžeto.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji klausia V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, šios dienos „Labo ryto“ laidoje daktarė Audronė Galvonaitė apie tai ir kalbėjo, kad iš tikrųjų Lietuvai trūksta įrangos, trūksta kitų dalykų, kad mes galėtume tiksliau, aiškiau prognozuoti. Jūs dabar pasakėte: nupirksime radiolokatorių, padarysime tą, padarysime aną. O kaip su žmogiškaisiais resursais, ar yra Lietuvoje kas juos parengia, kas juos atestuoja, kad iš tikrųjų viskas vyktų tikslingai? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Aš tikrai drįsčiau tikėtis ir jūsų paramos, nes mes manome, kad ši tarnyba nėra apmokama taip, kaip jie dirba, tai yra tikrai aukštos kvalifikacijos specialistai ir ilgą laiką jų atlyginimas buvo visai nekeliamas, gerokai atsiliko nuo visų kitų sistemų. Pastaruosius keletą metų mes bandome daryti tam tikrus žingsnius ir po 10, 15, 20 procentų pagal įvairias kategorijas jiems atlyginimą keliame. Mes iš esmės dabar jau pasiekėme ribą to institucijos statuso, kokio jie yra, ir norime pervesti į kitą statusą, kad jie pakliūtų ir į valstybės tarnybą, kad žmonės būtų pastovesni, kad ilgiau išsilaikytų, bet reikia ir mokėti už jų profesionalų darbą. Dabar kaip tik daromi visi šie sprendimai, derinama tarp ministerijų ir aš labai tikiuosi, kad kitų metų biudžete mes jiems skirsime daugiau pinigų. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Atsakėte į visų pageidavusių Seimo narių klausimus. Dėkoju už atvykimą anksčiau, nei numatyta. Taigi, kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Dabar dėl svarstymo eigos. Pagrindiniu siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos bei svarstymo datą numatyti šių metų spalio 10 dieną. Ar galime tam taip pat pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Taigi, kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Mums belieka darbotvarkėje pabaigus oro prognozes svarstyti su tuo susijusį projektą. Yra gautas informacinis pranešimas, adresuojamas Seimo Pirmininkui, o kartu ir Seimui, kurį pagal Statutą privalu perskaityti. Tai susiję su mumis visais.
Dėl Laikinosios Seimo narių grupės sudarymo. „Vadovaudamiesi Seimo Statuto 42 straipsniu, pranešame, kad mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, esamą kelių eismo saugumo būklę įvertindami kaip katastrofišką ir siekdami paskatinti šioje srityje susikaupusių problemų sprendimą, sudarome Laikinąją grupę kelių eismo saugumo problemoms spręsti.“ Pasirašo septyni Seimo nariai: V.Čepas, S.Girdauskas, V.Saulis, V.Mazuronis, K.Starkevičius, V.Karbauskis ir V.Bogušis. Tai štai formaliai paskelbus yra laikoma, kad tokia darbo grupė susibūrė. Žiūrėsime, kaip jai seksis dirbti šioje srityje.
Kolegos, Seimo narių, norinčių daryti pareiškimų, nėra. Todėl aš noriu konstatuoti, kad 16 val. 20 min. mes apsvarstėme visus numatytus klausimus. Dar prieš posėdžio pabaigą dėl vedimo tvarkos A.Matulas. Ir dar netgi galima užsiregistruoti.
A.MATULAS (TSF). Noriu kreiptis į Seimo vadovus ir Seimą aptarnaujantį personalą, kažkas pasidarė su įgarsinimo sistema, nes labai sunku girdėti, ką kalba posėdžio pirmininkas, sunkiai girdėti šoniniai mikrofonai ir sklinda kažkoks aidas, kai kalbame iš savo darbo vietų. Tikimės, kad iki kito posėdžio įgarsinimo sistema bus sutvarkyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tas išties jaučiasi ir čia sėdint. Manau, kad turėtume susitvarkyti. Mane patikino, kad iki kito posėdžio tai bus išspręsta. Taigi, kolegos, nepaisant to, kad 16 val. 21 minutė, dar užsiregistruokime. Šiukštu, nedarykite to už kaimyną, nes posėdžio pabaigoje dalyvauja nemažai Etikos ir procedūrų komisijos narių ir jie akylai mus stebi.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kolegos, skelbiu šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.