Ketvirtasis (208) posėdis
2006 m. rugsėjo 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.GEDVILAS

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Labas diena, mielieji kolegos. Taigi norėčiau pradėti. Rugsėjo 14 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį skelbiu pradėtą.

2006 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, jūs turite šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Kokių būtų pasiūlymų? Prieš tai yra pasiūlymas užsiregistruoti. Prašom, registruotis, kolegos.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 50 Seimo narių. Dabar diskutuosime dėl šios dienos darbotvarkės. Prašom. Gerbiamasis E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į darbotvarkės 1-7a, 1-7b įstatymų projektus, susijusius su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Teikiamos įstatymo pataisos, Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, tik dar labiau pagilintų tą neteisybę, kuri yra atsiradusi jau anksčiau kaitaliojant Piliečių nuosavybės teisių įstatymą, kai buvo leista persikelti žemes, o paskui ši galimybė buvo uždrausta. Dabartinės pataisos atvertų galimybę tiems, kurie jau persikėlė tas žemes, dar labiau pagerinti savo padėtį. O tie, kuriems nebuvo ta galimybė sudaryta, liktų dar labiau nuskriausti. Todėl bet koks Piliečių nuosavybės teisių įstatymo kaitaliojimas, kai procesas dar nėra baigtas, tik dar labiau didina tą neteisybę, kurios mes esame daug pridarę. Klausimas, ar šis įstatymas konstituciniu požiūriu yra teisingas? Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome išbraukti šiuos klausimus iš darbotvarkės, kad būtų galima grįžti, diskutuoti ir rasti optimalų variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Masiuliui už pasiūlymą. Mes po to balsuosime dėl jūsų pasiūlymo. Gerbiamasis P.Gražulis – centrinis mikrofonas.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į 2-8 klausimą. Aš manyčiau, gana svarbus klausimas, nes mes turėtume apsispręsti, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti laikinosios komisijos statusą, ar suformuoti naują komisiją dėl VSD problemų sprendimo. Todėl manau, kad nereikėtų taip vėlai – 18 valandą svarstyti to klausimo. Aš siūlyčiau šį klausimą perkelti iš karto po darbotvarkės, o jeigu nenorime po patvirtintos rudens sesijos darbotvarkės, tai galime po pirmojo Seimo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno patvirtinimo klausimo. Šį klausimą svarstyti priešpietiniame posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, gal mes į 15 val. atkeliame klausimą, šiek tiek anksčiau, nes kitaip nelabai išeis iki pietų. Gerai?

P.GRAŽULIS. Bent jau trečią valandą, taip, sutikčiau.

PIRMININKAS. Gerai. Trečią valandą. Kokių dar būtų pasiūlymų? V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas 2-2 – Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir t.t. Man atrodo, būtų negerai jį svarstyti, nes jau yra nutarta, kad turi būti Antikorupcijos komisijos išvada. Dar kol kas dėl šio įstatymo nėra Antikorupcijos komisijos išvados. Mes kol kas neturime teisės svarstyti šio klausimo.

PIRMININKAS. Vidmantai, prašom pakartoti, kuris klausimas.

V.ŽIEMELIS. 2-2 – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas. Darbotvarkės 2-2 klausimas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės?

V.ŽIEMELIS. Kadangi nėra Antikorupcijos komisijos išvados. Praeitą kartą mes nesvarstėme, dar nebuvo šios išvados ir dar dabar nėra gauta. Nelogiška ir svarstyti. Aš tai norėčiau svarstyti, bet nėra šios išvados.

PIRMININKAS. Galbūt prieš priėmimą bus Antikorupcijos komisijos išvada.

V.ŽIEMELIS. Bet buvo aptarta, kad kol nėra išvados, mes nesvarstome.

PIRMININKAS. Siūlymas yra siūlymas. Paskui pabandysime paklausti kitų Seimo narių, ką kiti galvoja. Prašom, gerbiamasis A.Smetona.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos ir posėdžio pirmininke, aš dėl darbotvarkės 2-8 klausimo papildymo. Ankstesniame darbotvarkės projekte buvo įrašytas ir alternatyvus mano registruotas Seimo nutarimo projektas, tačiau dabar paskutiniame jo nebėra, nes, pasirodo, alternatyvus Seimo nutarimo projektas turi būti teikiamas frakcijos vardu. Šiuo metu Sekretoriate yra pristatytas tekstas registruoti kaip alternatyvus projektas. Todėl aš labai prašau atstatyti ir įtraukti 2-8b kaip alternatyvų Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos bei VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo sudarymo“ projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taigi Seimas balsavimu turės apsispręsti, ar įtraukti jūsų pasiūlymą į šios dienos darbotvarkę. Taigi gal pradėsime visus pasiūlymus svarstyti iš eilės. Atsiprašau, gerbiamasis seniūne. Dešinysis mikrofonas. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl popietinės darbotvarkės 2-2 klausimo – Autorių teisių ir gretutinių teisių. Man regis, kad dabartiniame šio įstatymo projekte yra minimalios pataisos ir komitetuose buvo sutarta – suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais. Dėl apskritai šio projekto perspektyvos ir ateities, kadangi yra rengiamas ir naujas projektas, ir dirba darbo grupės, tai gali būti, kad Antikorupcijos komisijos išvada būtų reikalinga. Bet šioje situacijoje, man regis, ji nėra būtina ir šiandien svarstyti tikrai galėtume.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Aš dėl to paties 2-2 klausimo, dėl autorių teisių. Antikorupcijos komisija dar vasaros pradžioje yra užprašiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl šio įstatymo. Išvada yra parengta ir šiandien teko kalbėti su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, jie mums pirmadienį šitą išvadą pateiks. Aš manau, kad mes svarstymą galime atlikti, o iki priėmimo procedūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, ir komisijos išvada bus pateikta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidmantai, aš manau, kad prieš priėmimą, kaip aš jums ir siūliau, išvada bus pateikta. Aš manau, kad svarstykime šiandien, gerai? Neatidėkime, nes jau labai ilgai mes jį atidėliojame. Tai jūs atsiimate? Pritariate ar ne? Nebus kitų pasiūlymų dėl 2-2 klausimo. Paliksime jį tokį, koks yra įtrauktas į darbotvarkę.

Dabar dėl 1-7 a ir b klausimų. Buvo E.Masiulio pasiūlymas. Šiuos du klausimus frakcijos vardu siūlo išbraukti iš šios darbotvarkės. Taigi, gerbiamieji kolegos, visus kviečiu apsispręsti balsavimu dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir dėl Žemės reformos įstatymo tam tikrų straipsnių. Mielieji kolegos, dar kartą kviečiu visus apsigalvoti dėl darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimų.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paprašyti. Tie, kurie palaiko gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, tie kurie nepalaiko, balsuoja prieš. Prašom.

Taigi, gerbiamieji kolegos, už – 55, prieš – 14, susilaikė 10. Šie darbotvarkės klausimai išbraukiami iš darbotvarkės. Kiti mūsų pasiūlymai, 2-8 klausimas buvo siūlomas svarstyti 15 valandą ir daugelis, mačiau iš visų jūsų akių ir judesių, pritariate bendru sutarimu, kad šitą klausimą atkeltume truputį anksčiau, kaip siūlė gerbiamasis P.Gražulis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Darbotvarkės 2-8 klausimas, įstatymo projekto numeris Nr.XP-1065. Yra pasiūlymas šitą nutarimo projektą svarstyti anksčiau, nes reikalinga Seimo narių dauguma – 71. Ar galime pritarti truputį jį perkelti. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.

Dabar dar vienas klausimas. Yra gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymas frakcijos vardu įtraukti papildomai į darbotvarkę dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos dėl VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo sudarymo. Kokių būtų pasiūlymų? Yra taip. Reikia apsispręsti, ar įtraukiam šį darbotvarkės klausimą šiandien į posėdį, ar ne. Reikia balsuoti, nes yra skirtingos nuomonės. Kas už tai, kad įtrauktume šį pasiūlymą į darbotvarkę, gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymą į darbotvarkę, balsuoja už, kas už tai, kad neįtrauktume į darbotvarkę, balsuoja prieš. Mielieji kolegos, dar kartą kartoju: ar įtraukiame į šiandienos darbotvarkę komisiją dėl V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimo? Tai yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlymas, gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymas. Kas už, balsuoja už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę. Kas prieš, balsuoja prieš tai, kad neįtrauktume. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, Alvydai, jeigu turite kokių pastabų, prašom prie centrinio mikrofono. Diskutuojama ar įtraukti, ar neįtraukti klausimą. Tai prašom. Dar kartą noriu paprašyti jūsų balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymą svarstyti klausimą dėl komisijos sudarymo? Prašom balsuoti. Kas už tai? Jeigu už – tai bus įtrauktas klausimas, jeigu prieš – tai klausimas bus neįtrauktas į darbotvarkę.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 37, prieš – 15, susilaikė 34. Šis pasiūlymas nėra įtraukiamas į darbotvarkę.

Mielieji kolegos, visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Gerbiamasis R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tai paprasčiausiai nesusipratimas dėl nelabai tikslios posėdžio pirmininko informacijos. Aš pakartosiu: šis projektas įregistruotas kaip alternatyvus tam, kuris yra darbotvarkėje. Pagal mūsų Statutą alternatyvus projektas svarstomas kartu su pateiktuoju. Taigi ir balsuoti dėl to, labai atsiprašau, tikrai nereikėjo. Kai ateis pirmojo pateikimo laikas, automatiškai vis tiek turės būti pateiktas ir alternatyvusis, kuris yra įregistruotas frakcijos vardu. Aš manau, balsavimas tikrai nereikalingas, nes vis tiek reikės prie jo grįžti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad balsavimas vis tiek įvyko. Jeigu mes pažeidėme kai kuriuos procedūrinius klausimus, aš manau, po pietų galima grįžti prie šito klausimo arba galima perduoti svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai dėl procedūrų pažeidimo.

Gerbiamieji kolegos, balsavimas vyko dėl to, ar įtraukiame į darbotvarkę, ar neįtraukiame. Kitų variantų nėra.

Gerbiamieji kolegos, dėl visos darbotvarkės kokių būtų pasiūlymų? Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, situacija yra tokia. Jūs teikėte balsuoti, buvo daug emocijų. Tačiau kai mes prieisime prie to klausimo… Kai jūs prieisite prie to klausimo, kuris yra užregistruotas, mes tikimės, kad tas klausimas bus svarstomas Statuto numatyta tvarka, tai yra pateikus pagrindinį klausimą, pagal Statutą yra svarstomi įregistruoti alternatyvūs pasiūlymai. Tai jau nepriklauso nuo to, ar įtraukta, ar neįtraukta į darbotvarkę, tai yra statutinis reikalavimas. Mes į tai iš anksto, posėdžio pradžioje, atkreipiame jūsų dėmesį.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Galima?

PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui. Gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų yra niuansas, į jį kolega E.Klumbys teisingai atkreipė dėmesį. Bet kadangi jis labai gilinasi į niuansus, jis turi žinoti ir kitus, kurie taip pat numatyti Statute, ir kurie, svarbiausia, neseniai buvo labai plačiai išdėstyti žinomame Konstitucinio Teismo nutarime. Pirmas niuansas, į kurį nenorima kreipti dėmesio, siūloma sudaryti komisiją, o nutarimas, kuris yra pasiūlytas ir dėl kurio mes iš principo sutarėme, yra dėl pavedimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą. Tai yra vienas žanras, o sudaryti komisiją yra kitas žanras ir komisijai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo reikalavimus, yra nustatyti kiti punktai, tvoros, kuoleliai ir visokie rigoristiniai reikalavimai. Dėl kiekvieno dalyko turi būti Teisės departamento išvada. Mes dėl šito antrojo siūlymo išvados neturime. Šitas dalykas neleidžia mums nagrinėti. Tai yra formalus dalykas. Palaukime popietinio posėdžio, per tą laiką gal atsiras ir išvada, ir galėsime apsispręsti. Svarbiausia – Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Negalima komisijai nagrinėti tų dalykų, kuriuos nagrinėja atitinkamos institucijos, o prokuratūra nagrinėja žūties klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju Č.Juršėnui. Dar dėl… Prašom per centrinį mikrofoną.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane labai nustebino Č.Juršėno nostalgija praeičiai, kada jis, ten stovėdamas, pareiškė „Mes susitarėme“. Aš nežinau, kas „jie“. Anksčiau buvo politinis biuras, dabar Lietuvoje sprendžia parlamentas ir jokių susitarimų negali būti. Jeigu jūs susitarėte, vadinasi, reikia būtinai įtraukti šitą klausimą, nes aš nežinau, kas „jie“.

E.KLUMBYS. Jeigu jau mes perėjome prie grynai formalių statutinių dalykų, tai aš norėjau pasakyti, kad Seimui turėjo būti iš anksto pranešta, dėl kokių motyvų negalima įtraukti klausimo, kurį teikia R.Smetona. Šituos argumentus aš visiškai priimu, tačiau negalima apie visa tai kalbėti jau po įvykusio fakto – po įvykusio balsavimo. Jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš viso tokiu atveju neturėjote teisės teikti balsuoti dėl šito klausimo. Apie tai reikėjo informuoti kaip apie Seniūnų sueigos sprendimą. Mes dabar balsuojame, neįtraukiame į darbotvarkę, keliame emocijas, o po to išeiname ir pasakome, kad iš viso to klausimo negalima teikti. Gerbiamieji Seimo vadai, kaip yra organizuojamas Seimo darbas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, dėl šio klausimo apsispręsime po pietų, kai turėsime Teisės departamento išvadą. Bet kurį klausimą įtraukiant į darbotvarkę vis tiek reikalinga šito departamento išvada. Po pietų, jeigu bus šita išvada, mes ir apsispręsime dėl šio klausimo svarstymo, o šiaip dėl įtraukimo mes jau balsavome.

Gerbiamasis A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti tokį retorinį klausimą: ar dabar kiekvienu atveju, jeigu mano vadovaujamas ar kitas komitetas norės atlikti parlamentinį tyrimą, būtinai turės būti priimamas Seimo nutarimas? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žiūrint kokiu klausimu. Statute nurodyta, atsižvelgiant į kokį klausimą.

Gerbiamieji kolegos, dėl visos darbotvarkės kokių būtų pasiūlymų? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame, taip? Kas už tai, kad pritartume šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkei su visais pasiūlymais ir pataisymais? Kviečiu visus balsuoti.

Už šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę balsavo 77 nariai, prieš – 7, susilaikė5. Taigi darbotvarkei pritarta. Pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-1641(2) (svarstymas)

Pirmasis darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-1641. Žodis suteikimas Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkui gerbiamajam Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu pranešti, kad dėl Seimo darbų programos buvo nedidelė diskusija Seniūnų sueigoje. Pirminis variantas buvo šiandien ir apsvarstyti, ir priimti, bet Seniūnų sueigos nariai pasiūlė, kad priėmimas būtų nukeltas į antradienį. Dabar man belieka tiktai pasakyti, kad svarstyti yra pateiktas antras variantas, kuris yra perdirbtas iš dalies atsižvelgiant ir į Seimo narių pastabas per pateikimą. Visų pirma yra išplėsta prioritetinių įstatymų dalis, tai yra 1 dalis, ir įtraukti įvairūs projektai, kuriuos teikia komitetai arba pavieniai Seimo nariai. Pagrindinė dalis yra papildyta komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių siūlymais, tačiau iki vakar dienos vakaro, tai yra iki 17.00 valandos, kai kurie komitetai, frakcijos nepateikė savo siūlymų. Dėl to kai kurių dalykų čia ir negali būti, nes mes neturime dalies konkrečių siūlymų. Kai tie siūlymai bus pateikti arba šiandien ir per diskusijas bus išdėstyti, bus parengtas trečias variantas, tada aš jau prašysiu garbingojo Seimo vis dėlto antradienį darbų programą patvirtinti.

Paskutinė pastaba, kad būtų aiškus bendras vaizdas. Programa yra šiek tiek sutrumpinta, bet daugiausia neregistruotų projektų sąskaita ir visų pirma Vyriausybės teikiamų projektų sąskaita, nes Vyriausybė turi pagal mūsų nustatytą tvarką teisę bet kada teikti savo projektus, taip pat ir neįtrauktus preliminariai į darbų programą. Tiek mano įžanginių žodžių. Prašyčiau pritarti po svarstymo, o kai komitetai, frakcijos savo žodį pasakys, naujas variantas bus parengtas priimti antradienį.

PIRMININKAS. Dėkoju Č.Juršėnui. Taigi į tribūną kviečiu gerbiamąjį E.Masiulį. Prašom. Norime paklausti, ar jūs savo, ar frakcijos vardu kalbėsite? Frakcijos vardu. Taip? 7 minutės.

E.MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Prieš kiekvieną sesiją tenka kalbėti apie planą ir darbotvarkę, pagal kurią mes dirbsime. Tenka pasakyti, kad tiek G.Kirkilo žodžiai, kurie buvo pasakyti iš šios tribūnos, kai G.Kirkilas kandidatavo į premjerus, tiek vėliau atsiradusi Vyriausybės programa ir Vyriausybės veiksmų planas nėra iki galo atspindėti Seimo rudens programoje. Kitaip tariant, mes matome, kad programos rengėjai bando mus nustebinti savo programos kiekybe, įstatymo projektų kaip niekada yra daug, bet apie kokybę šių įstatymų projektų ir apie būtinumą, ir reikalingumą reikia tikrai labai išsamiai diskutuoti. Pirmiausia taip ir nematyti, kad pagrindiniai įstatymų projektai, kurie būtų susiję su mokestinių įstatymų pakeitimais, konkrečiai mažinančiais gyventojų pajamų mokestį, Socialinio draudimo ir pensijų įstatymų projektai būtų prioritetiniai šioje rudens darbų programoje. Dar šią savaitę dalis Seimo narių dalyvavo pensininkų surengtame pikete, vykusiame prie Mažvydo bibliotekos laiptų. Ten girdėjome labai skambius pažadus ir siekius, kad problemos, su kuriom susidūrė pensininkai dėl nesumokėtos dalies pensijos, būtų nedelsiant sprendžiamos. Taigi Liberalų sąjūdis ir siūlo šį klausimą įtraukti kaip vieną iš prioritetinių, kad tai jau būtų atspindėta rudens darbų programoje, nes kitaip dar kartą mes apgausime žmones ir vėl tų pažadų, kuriuos davėme, neįgyvendinsime.

Kitas svarbus dalykas, kurio taip pat nematyti darbų programoje, yra įstatymo projektai, susiję su vis didesne problema tampančia kelių eismo saugumo problema. Mes kiekvieną dieną girdime ir matome vis naujus autoįvykius, beprasmes žūtis, o kaip parlamentas nesiimame aktyviai spręsti tų problemų. Todėl manome, kad darbų programa turėtų būti papildyta mūsų kolegų V.Čepo ir G.Šileikio teiktais įstatymų projektais, kurie yra užregistruoti dar pavasarį, vasarą. Jų siūlymai iš esmės galėtų padėti pamatus kur kas geresnei kelių eismo saugumo kokybei baudžiant piktybinius pažeidėjus. Taip mes galėtume pradėti spręsti šią problemą, nes skaičiai ir statistika byloja, kad mes ne tik kad atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, bet dar ir sėkmingai nuo šio vidurkio tolstame.

Gerbiamieji kolegos, norėtųsi (nes tai yra svarstymo stadija) palinkėti, kad iki priėmimo tikrai mes galėtume atmesti arba, kitaip tariant, išvalyti šią darbų programą nuo antraeilių ir trečiaeilių įstatymų projektų, nuo kurių priėmimo iš tikrųjų niekas nepasikeis, ir susikoncentruoti ties svarbiausiais, prioritetiniais darbais, kurie yra įvardyti ir mažumos Vyriausybės darbų programoje, ir Seimo narių teiktais įstatymų projektais, apie kuriuos aš anksčiau kalbėjau.

Taigi, kolegos, kviestume koreguoti šią darbų programą, nes tokiai, kokia šiuo metu yra pateikta, tikrai pritarti negalime.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Masiuliui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį E.Klumbį. Prašom. Norėčiau paklausti, ar jūs savo, ar frakcijos vardu kalbėsite? Savo vardu? 5 minutės. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kiekviena sesija prasideda nuo to paties – nuo begalinio įstatymų sąrašo pateikimo, o tada mes esame įsukami į tą malūną. Kiekvieną kartą tenka kalbėti vienu ir tuo pačiu klausimu, bet absoliučiai niekas nesikeičia. Šiuo metu aš, kalbėdamas iš šios tribūnos, neturiu jokių vilčių, kad kas nors pasikeis dėl to, kad taip jau yra nuspręsta, tokį toną užduoda, kaip tas yra įprasta, Seimo vadovybė kartu su Vyriausybe. Kad ir kokia būtų Vyriausybė ir kad kokia būtų Seimo vadovybė – ar kairė, ar dešinė – principas yra tas pats. Taigi aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų šiandienos diskusijos objektas – programa yra apie 400–450 įstatymų projektų, jau nekalbant apie nutarimus ir kitus teisinius dokumentus. Galime sakyti, kad ta programa, kuri yra teikiama mums, ji yra absoliučiai nereali, tačiau Seimas dar ir dar kartą patvirtins nerealią, tiesiog fantastišką darbų programą. Ir ką tai duos?

Pasižiūrėję į darbų programą, galime atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma siūlomų įstatymų projektų yra senųjų įstatymų projektų taisymai arba naujos redakcijos. Tai yra mes, čia susirinkę, taisome to beprotiško darbo, kuris yra padarytas anksčiau, defektus. Ir automatiškai sukuriame produktą, kurį ateinančioje sesijoje ar netgi ateinantis Seimas vėlgi pagal tuos pačius principus toliau analizuos ir dirbs.

Vienu žodžiu, nėra politinės valios nutraukti šitos ydingos įstatymų leidybos procedūros. Kaip pavyzdį aš noriu pateikti tą pačią pensijų problemą. Vėl mes svarstysime, vėl bus įveltas Seimas, po to biudžetas ir t.t. Įdomiausia, kad tas pats žmogus, ta pati ministrė, kuri atėmė tas pensijas, kuri tada įtikinėjo Seimą, kad tai reikia padaryti, dabar didvyriškai jau kitos kadencijos Seime įrodinės, kad tą būtina padaryti. Bet tribūnoje stovės tas pats žmogus, kuris sukūrė tą pačią problemą, ir dabar jau ji bus didvyrė, ypač prieš rinkimus.

Aš manyčiau, kad pirmiausia mes turėtume nustatyti kokių 20–30 tikrai prioritetinių įstatymų, kurie turėtų būti priimti kokybiškai ir ilgesniam laikui. Štai čia mes susiduriame su konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo projektu, kuris jau 14 metų nėra priimtas, nors to reikalauja Konstitucija. O kodėl jis nepriiminėjamas? Todėl, kad tuos įstatymus reikia keisti jau kita, sunkesne tvarka. Vadinasi, juos sudėtingiau keisti. O kam tą daryti, geriau visai šitų įstatymų nepriimti.

Antra, į ką noriu atkreipti dėmesį. Štai yra Dujų įstatymas. Mums čia nuolat Seime įrodinėjama, kad atkreiptume dėmesį į eurointegracinius įstatymus, jie yra prioritetiniai. Tai yra eurointegraciniai įstatymai, mums gresia sankcijos, o absoliučiai… Aš noriu pasakyti, kad tai rodo, jog visi tie eurointegraciniai įstatymai yra mitas. Jie yra tiktai tam, kad vienus nustumtume į šoną, o kitais užkištume programą.

Ir dar vienas įstatymo projektas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, – Šilumos ūkio įstatymas. Esminis, svarbus įstatymas, kuris palies kiekvieną mūsų žmogų, kiekvieną valstybės pilietį, tačiau jo net nėra prioritetinių įstatymų sąraše. Ir premjeras kalba (tuoj pat baigiu) apie šilumos ūkį, kalba kai kurie opozicijos lyderiai, staiga pamatę šį įstatymą, ir niekas nuo to nesikeičia. Žodžiu, ši programa yra labai prasta, ir aš gerbiamuosius Seimo narius kviečiu nepritarti tokiai programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Dagį. Prašom. Gerbiamasis Rimantai, jūs kalbėsit savo ar frakcijos vardu? Savo vardu. Prašom, jums penkios minutės.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš nekalbėsiu apie visą programą ir nenagrinėsiu, kokie įstatymai turėtų būti prioritetiniai. Kiekvienas komitetas turi savo matymą, savo prioritetus. Turbūt jie geriau tuos dalykus žino. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą, kuris svarbus mums visiems, parlamentui, ypač kai mes matome, kad įvairių institucijų darbas dėl turbūt nepakankamos ir Seimo parlamentinės kontrolės nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Aš turiu omeny institucijas, kurios kovoja su korupcija, užtikrina mūsų saugumą ir t.t. Jeigu mes rimtai žiūrime į tai, kad mūsų parlamentas turi atlikti deramą vaidmenį (mes visi tą viešai deklaruojame), tai turbūt mes turėtume skirti šioje sesijoje nemažai dėmesio, ką daryti su esamais įstatymais, kad ir Seimo Nacionalinio saugumo komitetas galėtų užtikrinti deramą institucijos, kuri šiuo metu šiek tiek „šlubuoja“, priežiūrą, ir mūsų Antikorupcinė komisija taip pat turėtų vaidinti kitokį vaidmenį. Bus siūloma pasirašyti ir mūsų susitarimą tarp partijų dėl antikorupcinių veiksmų programos.

Todėl mes turėtume skubiai peržiūrėti kai kuriuos šios komisijos įgaliojimus. Pavyzdžiui, gal kolegos atkreiptų dėmesį į vieną tokį faktą. Vienas iš pagrindinių reikalavimų nustatant korupcinius ryšius yra svainystės ir giminystės ryšių nustatymas. Ar tai turėjo kokios nors įtakos, ar neturėjo, ar savanaudiškai kas nors pasinaudojo, savo giminėmis kas nors pasinaudojo priimant įstatymus ir panašiai.

Tyrimo metu Antikorupcinėje komisijoje man teko susidurti su tokia situacija, kai iš esmės, pasirodo, legaliai nustatyti giminystės ryšių neįmanoma, nes galiojantys duomenų apsaugos įstatymai, registrų įstatymai, „Sodros“, kuri teikia duomenis, tvarka… tu gali gauti visus duomenis čia, bet negali daryti jokių apibendrinančių išvadų, negali konstatuoti, kad tie žmonės yra giminės.

Dar daugiau – išaiškėja, kad ir kitos tiriančios institucijos, pasirodo, irgi legaliai to nustatyti negali. Tiktai Vidaus reikalų ministerija gali tokius dalykus daryti, bet kitos kontroliuojančios institucijos to nustatyti negali. Ir keista, kad iki šiol ši praktika jas tenkina. Tai kaip mes kovojame su korupcija, jeigu net negalime nustatyti tokių dalykų?

Aš atkreipiu pirmininkų ir kitų dėmesį, yra užregistruotos mano atitinkamų įstatymų pataisos, bet šie įstatymai nėra įtraukti į šios sesijos darbų programą. Tiesa, gerbiamasis Č.Juršėnas minėjo, kad tą klaidą ištaisys. Labai prašyčiau, kad mes skirtume prioritetą šiems įstatymams priimti, nes tai susiję su mūsų Seimo darbu, mūsų komisijų darbu, jų efektyvumu. Mes daug ir gražiai kalbam, bet kai reikia galų gale įgyvendinti visus savo sprendimus, pasirodo, mes ne viską galim, nesam visko sutvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju R.Dagiui. Norėčiau paklausti, ar iš frakcijų norinčių kalbėti daugiau nėra? Nėra. Komitetų atstovai? Mielieji kolegos, aš turiu visų komitetų posėdžių protokolus. Iš esmės visi komitetai pritarė šiai sesijos darbų programai. Ar komiteto vardu dar norėtumėte kalbėti? Nenorėtumėte. Aš manau, kad jau kalbėjote. Gerbiamoji Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke Pitrėniene, prašom. Kalbės komiteto vardu.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, vakar komitete buvo svarstoma sesijos programa, ir iš tikrųjų buvome gana nemaloniai nustebinti, kad iš pateiktų komiteto prioritetų neradome nė vieno prioriteto, įtraukto į bendrąją Seimo darbų programą. Ir balsavimas, be abejo, buvo atitinkamas: vienas – už, o visi likę aštuoni susilaikė, nes iš esmės mes lyg ir nesame prieš visą programą, bet dėl požiūrio į komiteto pateiktus prioritetus iš tikrųjų buvome nusivylę. Džiaugiuosi, kad šiandien į antrąjį variantą du prioritetai yra įtraukti, ir, manau, kad komitetas savo nuomonę pakeis, persvarstęs antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Antrajam variantui, kaip supratome, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė pritarė. Tie klausimai yra įtraukti į sesijos darbotvarkės projektą. Taigi ar yra dar norinčių kalbėti? Europos reikalų komiteto vardu kalbės gerbiamoji J.Zinkevičiūtė, komiteto pirmininko pavaduotoja. Prašom.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektą Nr.XP-1641. Nuspręsta pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai J.Zinkevičiūtei už komiteto nuomonę. Gerbiamasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas nori kalbėti savo komiteto vardu. Prašom.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo V (rudens) sesijos darbų programos projektą Nr.XP-1641 ir nusprendė pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektui Nr.XP-1641, aplinkos apsaugos daliai. Taip pat siūlo į Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos programos“ projekto Nr.XP-1641 aplinkos apsaugos dalį įrašyti Miškų įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1650. Ačiū. Už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui A.Bosui už komiteto nuomonės išsakymą. Taigi nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tokius dokumentus būtų galima priimti užsimerkus, nes jie neturi didelės reikšmės mūsų darbe. Norėtųsi, kad Seimas pagaliau sugebėtų geriau planuoti savo prioritetus ir sugebėtų tinkamai paskirstyti savo resursus tiems prioritetams. O vienas iš resursų yra mūsų laikas ir mūsų gebėjimai, kuriuos norėtųsi panaudoti ne vien tik eilinėms ir vis naujoms pataisoms svarstyti, bet ir patiems svarbiausiems prioritetams. Todėl iš esmės pritardamas šiai programai, kuri, aš sakau, nėra kuo nors ypatinga, vis dėlto norėčiau gal ir žodžiu pateikti vieną pasiūlymą, ypač 1 daliai, kuri vadinasi „Prioritetiniai įstatymų projektai“. Nežinau, ar būtų galima įrašyti nulinę dalį ir pavadinti „Ypatingi prioritetiniai projektai“.

Dabar nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą susiklostė tradicija, kad visi įstatymų projektai, kurie pažymėti Europos Sąjungos ženkliuku, automatiškai tampa prioritetiniai. Tokių įstatymų yra gana daug, tarp jų tikrai yra svarbių, bet yra ir ne tiek svarbių arba tiesiog standartinių įstatymų. O šioje sesijoje mes turėsime kelis ypač svarbius dalykus, susijusius tiek su Europos Sąjunga, tiek ir su mūsų pačių gyvenimo reikalais.

Pirmiausia aš norėčiau paminėti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Ji yra įrašyta, bet kai ji paskęsta tarp cukraus ir kitokių reikalų, lieka neaišku, kiek ji bus svarbi – ar tiek pat kiek cukrus, ar šiek tiek svarbesnė. Nacionalinė energetikos strategija, nustatanti ilgalaikes mūsų perspektyvas. Vėl kyla klausimas, ar mes jai skirsime ypatingą prioritetinį dėmesį, ar tik prioritetinį.

Trečias dalykas, kuris nežinau, ar čia yra kur nors įrašytas, bet manau, kad Seimas turi taip pat skirti ypatingą dėmesį, tai yra mūsų valstybės planai, susiję su euro įvedimu. Ir ketvirtas dalykas. Premjeras yra pasiūlęs pasirašyti susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo. Manau, tai tikrai yra vertinga iniciatyva, bet ji turi tapti ir konkrečiais įstatyminiais veiksmais.

Tai štai keturi dalykai, kurie, mano manymu, galėtų būti labai ryškiai matomi mūsų sesijoje, bet tam reikia ne tik šiame nutarime atitinkamai juos išskirti, bet ir sugalvoti, kaip skirti laiką, kaip koncentruoti resursus tokių ypač svarbių projektų svarstymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. Galbūt L.Sabutis užleistų gerbiamajam E.Klumbiui, nes jūs esate iš vienos frakcijos. (Balsai salėje)

L.SABUTIS (TSF). Atsiprašau, bet šį kartą neužleisiu.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, kolega.

L.SABUTIS. E.Klumbys kalbėjo iš tribūnos, jau viską pasakė, jeigu dar kartą pakartos, niekas nepasikeis. Aš noriu iš esmės atkreipti dėmesį štai į ką. Jūs aiškiai matote, kad programa yra per didelė. Realiai nerealiai, bet yra per didelė. Įgyvendinti sudėtinga, ypač paskutiniosiomis posėdžių dienomis. Apskritai mums reikia galvoti, žinoma, apie Statutą ir apie prioritetus. Bet pažiūrėkite į 1 dalį, kurioje surašyti prioritetiniai klausimai. Jūs atrasite, kad 16 neregistruota iš 26. Už ką mes balsuosime ir ką jūs svarstysite, ar mes svarstysime? Jeigu prioritetiniai, tai turi būti aišku iki Seimo posėdžio, komitetuose išdiskutuota, frakcijose sutarta ir surašyta kaip Seimo prioritetai. Tada aš suprantu, kad būtų gera programa. O kiek šiandien jūs per visą programą rasite tik palinkėjimų. Yra tik viena išeitis – neregistruotą išbraukiame, sutrumpiname ir dedame tašką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi buvo nuomonė už ir nuomonė prieš. Mums reikia apsispręsti po svarstymo, ar pritariame, ar nepritariame nutarimo projektui. Prieš tai dar norėčiau suteikti žodį, nes buvo pastabų, gerbiamajam Č.Juršėnui dėl darbų programos projekto.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš nesiruošiau kalbėti, bet Seimo nariai pasiūlė rimtų principinių dalykų, tačiau kai kurie dalykai kartojasi ir kertasi su praktika, kurią mes turime nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų. Kolegos signatarai, kurie čia yra, tą praktiką įvedė ir patvirtino. Dabar jie siūlo ją keisti. Galbūt reikia keisti, aš nesiginčiju, pasvarstykime, bet praktika yra jau šešiolika metų. Tai yra klausimas dėl registruotų ar neregistruotų projektų. Vyriausybė turi įstatymų leidybos planą. Tame plane surašyta, kad štai tam tikras projektas bus parengtas spalio mėnesį, lapkričio, o kai kas tik gruodžio mėnesį. Dabar mes galime nerašyti, nes jis iš tikro neregistruotas. Bet kadangi tai svarbus dalykas, yra įrašyta. Aš jums sakiau, kad kai ką išbraukiau. Kaip tik tie klausimai, kurie man atrodė ne tiek svarbūs, įvairios pataisos, ir jie yra neregistruoti, kaip kolega L.Sabutis šnekėjo, šie dalykai ir yra išbraukyti.

Antras dalykas. Prioritetinių įstatymų sąrašas yra praplėstas atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus per praėjusį posėdį, į komitetų siūlymus ir į mano paties, žinoma, supratimą, kaip man atrodo, kurie yra svarbesni. Pavyzdžiui, dėl vieno aš noriu pasakyti. Dėl augalų veislių ir t.t. Kai kam atrodo, kad tai menkas klausimas ir jį būtų galima išbraukti iš 1 dalies. Bet čia yra kitas faktorius. Šis klausimas yra eurointegracinis ir dėl jo, deja, jau pradėta Europos teisės pažeidimo procedūra. Jeigu mes jam nesuteiksime prioriteto, tada mums užrašys du raudonus šauktukus ir mes turėsime nereikalingų nemalonumų. Dabar tas projektas gautas ir mes jį baikime nagrinėti.

Bičiuliai, atsižvelkime į šiuos dalykus. Dabar buvo siūlymų įrašyti svarbius klausimus. Jie jau įrašyti ir kolega E.Klumbys pats pripažino, kad kai kas įrašyta. Atsižvelgę į šias diskusijas dar patikslinsime, bet iš esmės sumažinti programą yra nerealu, nes nors ir išbraukiama, jūs pasiūlote naujų dalykų. Jeigu aš bandysiu radikaliai daryti, tai suprantama, kad tada jūs pasiūlysite antradienį dar kartą svarstyti ir priėmimą nukelti spalio mėnesiui. Aš siūlau vis dėlto rasti kompromisą, šiandien pritarti po svarstymo, o antradienį jūs gausite pataisytą trečiąjį variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui Č.Juršėnui. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo vicepirmininkas apeliavo į signatarus ir į tvarką, kuri atseit yra nusistovėjusi nuo to laikmečio, noriu pasakyti, kad tada Aukščiausioji Taryba dirbo pagal kitą Statutą. Tai pirmas dalykas.

Šis Statutas yra patvirtintas kur kas vėliau, todėl apeliuoti į tai, kad taip buvo daryta, nors tai prieštarauja dabartiniam Statutui, man atrodo, yra paprasčiausia nesąžininga. Į programą negali būti įrašomi dalykai, kurie yra net neregistruoti. Jie nėra net dokumentai. Projektas yra kažkoks dokumentas, o čia net nėra visiškai jokio dokumento, nėra jokio pagrindo. Ir dar. Noriu paminėti, kad trečiajame ar ketvirtajame skirsnyje yra labai aiškiai parašyta, kad Vyriausybės teikiami ar Seimo vadovybės teikiami projektai. Kai ateis laikas, kai jie bus užregistruoti nustatyta tvarka, kai jie taps projektais, tada normaliai pagal tą patvirtintą programą atsidurs sesijos darbų programoje. Aš siūlau visus tuos, kurie yra neregistruoti, išbraukti iš darbų programos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos. Gal po balsavimo bus galima dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Seimo V sesijos darbų programos“ projektui, kviečiu balsuoti po svarstymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, po svarstymo. Ne priėmimas, tik svarstymas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 62, prieš – 5, susilaikė 14. Nutarimo dėl programos projektui yra pritarta po svarstymo.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-83(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-83. Pranešėjas – gerbiamasis V.Volčiokas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, kolega.

V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstomas pavasario sesijos pabaigoje. Seimas pritarė po svarstymo. Daugiau pasiūlymų, papildymų, pataisų nebuvo gauta, todėl prašau balsuoti už priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar galėtumėte paaiškinti Teisės departamento išvadą, kuri buvo pateikta dėl minėto Lietuvos Respublikos įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo?

V.VOLČIOKAS. Iš tikrųjų jau per svarstymą aiškinau. Dėl antro pasiūlymo komitetas pritarė. Dėl pirmo, nežinau, kodėl Teisės departamentas nesuprato. Aš galiu paaiškinti, kad gali būti ir audito departamentas, kurį sudarytų trys struktūrinių padalinių skyriai, ir gali būti atskiri skyriai, kuriuos sudarytų trys pareigybės. Mums buvo viskas aišku.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už komiteto išvadą. Taigi pradedame įstatymo projektą priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimo, kokių būtų nuomonių, nuomonių už ir prieš? Dėl viso? Gerbiamasis A.Skardžius užsirašė dėl viso. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimti bendru sutarimu? Priimtas 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas, bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio, 6 straipsnio papildymo nauja 5 dalimi. Ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū.

Dėl 3 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Kitų pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už ir nuomonės prieš. Nuomonė prieš – A.Skardžius. Prašom, kolega, dėl viso įstatymo projekto.

A.SKARDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų Valstybės ir savivaldybių reikalų komiteto pranešėjas, išėjęs į tribūną, kalbėjo, kad buvo neaišku, nesupratome, negalėjome išsiaiškinti nei Teisės departamento, nei kitų siūlymų. Manau, šiandien buvo priimti skuboti sprendimai. Aš iš tiesų esu ne prieš, bet kadangi nėra pozicijos susilaikęs, tai šiuokart susilaikau, nes vis dėlto artimiausiu laiku reikės vėl grįžti, kad ir kaip gaila būtų, ir vėl svarstyti pataisas šiems straipsniams. Pažvelgus į siūlymus, kuriuos štai teikia V.Saulis, Audito komiteto narys, iš tiesų buvo neatsižvelgta. Jie ir buvo, sakyčiau, paviršutiniškai svarstyti, jeigu pažvelgtume į svarstymo procedūrą, kuri vyko Valstybės ir savivaldybių reikalų valdymo komitete. Mes ir vėl gaišime laiką, todėl aš susilaikau dėl priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Skardžiui. Taigi nuomonė už – V.Saulis. Prašom, kolega.

V.SAULIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi buvau šio įstatymo pataisų teikėjas, tai kitos išeities neturiu, tik turiu tam įstatymui pritarti. Pritardamas Audito komiteto pirmininkui kolegai A.Skardžiui, noriu pasakyti, kad be reikalo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neatsižvelgė į mano pataisas, kurios daugiau techninės, o ne esminės. Mes tikrai būsime priversti artimiausiu metu vėl grįžti prie šio įstatymo pataisų ir iš naujo svarstyti. Šiai daliai, kuri dabar pateikta ir kuriai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, aš pritariu, nes mums reikia sutvarkyti sąvokas „vidaus auditas“, „centralizuotas auditas“ ir nustatyti, kiek gi turi sudaryti žmonių Audito skyrių, kiek žmonių gali sudaryti departamentą, nes praktika Lietuvoje šiuo metu yra labai įvairi. Aš už šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai V.Sauliui. Buvo nuomonės už, buvo nuomonės prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas.

Valstybės rezervo įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1456(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1456. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas gerbimasis A.Sadeckas. Gerbiamasis pirmininke, kviečiu jus į tribūną.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, patobulino 2 straipsnio 1 dalį ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Nuomonės už ir nuomonės prieš. Nuomonė už įstatymo priėmimą. Priimame pastraipsniui. Ar A.Dumčius dėl viso įstatymo? Vėliau galėsite kalbėti, dabar pastraipsniui. Taigi dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo, ar yra kokių pasiūlymų? Ar bendru sutarimu galime pritarti? Priimta.

Dėl 2 straipsnio, 4 straipsnio 5 dalies pakeitimo? Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio, 13 straipsnio, papildymo 8 dalimi. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti.

Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – A.Dumčius. Prašom kolega.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, skatindamas jus patvirtinti Valstybės rezervo įstatymo tų nurodytų straipsnių pakeitimą ir papildymą, noriu pasakyti, kad tokiu atveju būtų įteisintos priešgaisrinės civilinės saugos treniruotės, mokymas tai ypač adaptuojant prie ekstremalių situacijų, kuri7 pasitaiko Lietuvoje. Kas, kokios pagrindinės institucijos daugiausia atlieka realų ir labai naudingą veiksmą gelbėdamos Lietuvos piliečius didesnių ekstremalių situacijų atvejais? Tai Greitosios medicinos pagalbos, Reanimacijos, intensyvios terapijos tarnybos, aišku, tuo metu panaudojami žmonėms gydyti Terapijos skyriai, Vidaus tarnybos viešosios apsaugos pulkai ir Priešgaisrinės apsaugos tarnyba.

Esu neblogai susipažinęs su nepaprastai atsakingu, pavojingu ir įtemptu priešgaisrinės apsaugos darbu, tarkime, Kauno priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, kurios ilgametis vadovas buvo pulkininkas Vytas Rimkus, o iki karo – mano tėvas savivaldybės grandmajoras Stasys Dumčius. Šiame kolektyve labai pasikeitė personalas, atėjo dirbti jauni žmonės, kariškiai, taip pat dirba kvalifikuota medikų pagalba. Taigi jų mokymasis, treniravimas ir yra vienas svarbiausių uždavinių. Šiuo atveju tvirtinant šį papildymą, įstatymo pakeitimą, finansų nereikia. Lieka tik juridiškai įteisinti tą veiksmą, kad būtų panaudotas bendras valstybės rezervas. Todėl prašau balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A.Dumčiui. Nuomonė už. Nuomonės prieš nėra. Norėčiau pakviesti visus Seimo narius balsuoti dėl įstatymo – Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2, 4, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą?

Gerbiamieji kolegos, nėra 71 balso. Aš norėčiau paprašyti dar kartą registruotis. Gal registruojamės, pažiūrėsime, jeigu turime 71 balsą, galime toliau priimti įstatymus. Prašom užsiregistruoti, kolegos. Reikia 71 balso. Gerbiamasis Petrai, gal greičiau truputėlį, reikia… Labai ačiū. Taigi dar kartą pabalsuojame. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2, 4, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Priėmimas. Prašom balsuoti už tai, kad priimtume šį įstatymą.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 75 Seimo nariai, už – 73, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas.

Reklamos įstatymo 1, 17, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1448(2*) (priėmimas)

Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Reklamos įstatymo 1, 17, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1448. Pranešėjas – kolega E.Pupinis. Ekonomikos komitetas. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tai eurointegracinis įstatymas. Jo pagrindinis tikslas apginti vartotojų teises, kurios susijusios su klaidinančia reklama, ir pavesti institucijai, konkrečiai pas mus ta institucija bus Konkurencijos tarnyba, stebėti šį procesą. Ekonomikos komitetas po svarstymo negavo daugiau siūlymų, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui. Komiteto nuomonė – pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Pupiniui už komiteto nuomonės pristatymą. Nuomonės už, prieš dėl straipsnių nėra, aš suprantu. Mieli kolegos, įstatymo priėmimas vyksta pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo nėra pastabų. Galima priimti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta.

Dėl 2 straipsnio, 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo, pastabų nėra. Galima priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio, dėl 11 straipsnio papildymo 3 dalimi, ar yra pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Galima priimti bendru sutarimu. Priimta bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus Seimo narius balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Reklamos įstatymo 1, 17, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kviečiu visus balsuoti. Kviečiu visus balsuoti, nes reikia 71 balso.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 84 Seimo nariai, už – 80, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas priimtas.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1425* (priėmimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1425. Pranešėjas gerbiamasis J.Veselka. Ekonomikos komitetas. Prašom, Juliau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas labai paprastas. Anksčiau Vyriausybė galvojo, kad reikės Ignaliną pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, dabar persigalvojo, nes reikia mokėti savivaldybei pinigus pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę, todėl dabar siūloma įstatymą panaikinti, t.y. atšaukti. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Juliui. Kadangi įstatymas tik iš vieno straipsnio, tai kviečiu visus kalbėti dėl įstatymo projekto. Nėra norinčių. Yra nuomonė prieš, taip? Gerbiamasis Julius. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tipiškas pavyzdys. Kai klerkai neturi ilgalaikės strategijos, tampo Seimą už nosies. Maždaug prieš pusmetį Vyriausybė buvo sugalvojusi, kad mirk plyšk reikia Ignaliną pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Kadangi mes čia ją pakritikavome, tai ji po pusmečio vėl Seimui pateikė atvirkštinį įstatymą – nebereikia pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Mes gaištame laiką, mus vedžioja už nosies. Todėl manau, kad vis dėlto Seimo vadovybė nepakankamai principinga, kad iš tikrųjų pareikalautų iš Vyriausybės, kad jeigu yra projektai, kad jie ir būtų. O šiaip, mano įsitikinimu, kadangi tas įstatymas nėra liepiantis iki tam tikros datos, o suteikiantis galimybę pertvarkyti į UAB ir jeigu mes statysime trečiąjį bloką, gali būti reikalingi mūsų valstybės įnašai, todėl reikia tokią galimybę palikti, ne imperatyviai, kad tuoj pat, o kaip galimybę, nes jie tada vėl lėks į Seimą, vėl prašys pertvarkyti į UAB. O šiaip yra įstatymas, niekam nekliudo, tik yra leidimas, ir aš manau, kad vis dėlto reikėtų nepritarti šio įstatymo panaikinimui. Nes toks variantas iš tikrųjų gali būti, jeigu plėsime branduolinę energetiką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nuomonė už – J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš sakyčiau, kad atvirkščiai, tai rodo Vyriausybės ir Seimo gerą sutarimą, kad esant reikalui galima priimti sprendimą, bet susidarius tam tikroms aplinkybėms galima jį pakeisti. Todėl ir šiuo atveju kviečiu pritarti teikiamam įstatymo projektui, o jeigu atsitiktų taip, kad kada nors reikės pertvarkyti į UAB, kaip mano kolega nurodė, tai mes priimsime įstatymą, kuris leistų tai padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Olekui už išsakytą nuomonę. Nuomonės už, nuomonės prieš buvo išsakytos. Keturi – už, keturi – prieš. Labai atsiprašau. Priėmimas. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo tai, kas dabar įvyks, tai dar vienas pavyzdys mūsų visuomenėje, kaip net ir pats Seimas, sakykime, puoselėja tokią nepagarbą ir pats sau, ir Vyriausybei, ir iš viso įstatymų leidybai. Kodėl aš taip sakau? Iš esmės tai, kas buvo, ką ir ponas J.Veselka sakė, prieš kelis mėnesius buvo viena konjunktūra ir mums Vyriausybė įrodinėjo, kad būtent taip reikia daryti. Prisimenate tuos ginčus. Kodėl šitaip reikia daryti, kaip bus gerai su ta atomine elektrine, dabar praėjo keli mėnesiai, konjunktūra ar pasikeitė – klausimas, bet argumentacija visiškai priešinga. Ponas J.Veselka sako kitus argumentus, kad gal po pusmečio vėl ta konjunktūra sugrįš. Tai ar mes norime šitą įstatymą pakabinti ant sienos Seime kaip pavyzdį, kaip konjunktūrai veikiant priimami sprendimai, atšaukiami, paskui vėl priimami kas pusmetį. Aš prašyčiau jūsų laikytis nuoseklumo. Jeigu tas įstatymas, kurį siūlė Vyriausybė, kuris yra priimtas, netrukdo, dabar neliepia perdaryti atominės elektrinės į kokį nors kitokį darinį, tai ateityje to gali prireikti. Tegul jis ir būna, nekeiskime. Jeigu matysime, kad trukdys, štai tada ateis Vyriausybė ir pasakys: „Žinote, atsisakykime šito įstatymo, jis trukdo žengti į priekį“. Šiandien jis netrukdo. Man atrodo, nedarykime keitimo vardan keitimo. Taupykime Seimo ir mūsų mokesčių mokėtojų pinigus ir laiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tai yra dar vienas pavyzdys, kaip dirba Vyriausybė ir kaip dirba Seimas. Žiūrėdamas į įstatymo projektą Nr.XP-1425, aš galiu drąsiai pasakyti, kad iš principo šitą įstatymo projektą ir anksčiau siūlė ir priėmė tikrai begalviai, nes nėra galvojama, kas yra daroma. Vyriausybė pateikė, Seimas automatiškai pakėlė rankas, įstatymas priimtas. Štai yra vienas iš tų 400 ar 500 įstatymų, kurie lygiai taip pat bus priimami čia šioje sesijoje. Niekas iki galo neapsvarsto, ką norima daryti, kaip norima daryti. O aš noriu pabrėžti, kad čia kalbama ne apie bet ką – kalbama apie Ignalinos atominę elektrinę. Jeigu tokie dalykai yra daromi su Ignalinos atomine elektrine, tai kas mūsų valstybėje dedasi su kur kas smulkesniais dalykais tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek įstatymų vykdomojoje srityse? Ir štai mes turime rezultatą, kai tie patys žmonės balsavo už to įstatymo, kuriuo Ignalinos atominė būtų pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, priėmimą, dabar tie žmonės vėlgi labai ramiai pakels rankas, kad grįžtume į ankstesnę padėtį. Esant tokiai situacijai, aš tik viena galiu pasakyti – kuo daugiau tokių įstatymų projektų bus teikiama Seimui, tuo daugiau tokių su defektais, ydingų įstatymų bus prigimdyta čia, Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Mielieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą?

Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 78 Seimo nariai, už – 61, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1625. Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-1626 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Mes gana sėkmingai dirbame, lenkiame darbotvarkės grafiką ir galime paimti klausimus iš rezervinių klausimų. Pradėsime nuo rezervinio 4a – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1625. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas reikalingas, nes, įsigaliojus Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimams, atsiradusi Pagėgių savivaldybė buvo priskirta Tauragės apskričiai, tačiau pagal teismų ir prokuratūros teritorijų ribas ji yra priskirta Šilutės apylinkės teismui. Todėl susidaro nemažos problemos tiek prokuratūros darbuotojams, tiek policijos darbuotojams vykdyti savo pareigas, nes tai ir ekonomiškai labai apsunkina jų darbą, kadangi atstumas tarp Pagėgių ir Tauragės yra 25 kilometrai, o tarp Pagėgių ir Šilutės – 40 kilometrų. Pavyzdžiui, tokios Pagėgių savivaldybės vietovės kaip Vilkyškiai, Mociškiai ir Kriokiškiai nuo Šilutės nutolusios apie 70 kilometrų. Iš tikrųjų yra gerokai sunkiau ne tik mano minėtiems prokuratūros ir policijos darbuotojams vykdyti savo pareigas, bet ir gyventojams, kai yra reikalas vykti tiek į apylinkės teismą, tiek į prokuratūrą ir panašiai. Todėl siūlomos įstatymo pataisos, kad teritorijos ribos būtų pakeistos ir Pagėgių savivaldybė būtų priskirta Tauragės apylinkės teismo teritorijai, priklausytų tai teritorijai. Neigiamų šio įstatymo pasekmių aš nematau ir manau, kad jis tikrai duotų naudą, o žalos tikrai nebūtų.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Sabatauskui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, už įstatymų projektų pateikimą. Aš taip įsivaizduoju, Juliau, kad jūs pateikėte abu įstatymų projektus – tiek Nr.XP-1625, tiek Nr.XP-1626, taip?

J.SABATAUSKAS. Taip, abu, nes reikia papildomai dar…

PIRMININKAS. Jie vienas kitą papildo, taip? Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmasis klausia H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės, aišku, šio klausimo yra ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Gal ponas A.Endzinas, atstovaujantis tai apygardai, daugiau pasakys. Iš esmės yra pažeidžiamos nusistovėjusios geografinės ir tradicinės teritorijos. Tačiau, kita vertus, be abejo, teigiamas dalykas, kad Pagėgių teritorijos žmonėms tikrai sumažės atstumas. Žiūrint į piliečių teises, į piliečių galimybes, yra kur kas teigiamesnis dalykas, ir aš iš esmės pritariu šiam įstatymo projektui. Tik mano klausimas yra toks. Aš skaičiau tekstą ir tekste visur išbraukta „Šilutės rajonas“. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: galbūt jūs pasižiūrėkite, ar iš esmės pats Šilutės rajonas nebus išmestas iš viso teksto? Tai gal tik korektūros pataisa. Reikia atkreipti dėmesį. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Svarstydami šį įstatymo projektą, dar kartą peržiūrėsime, kad nebūtų netikslumų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega L.Sabutis. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Kolega, aš irgi manau, kad jeigu mes galėtume, tai, žinoma, reikėtų kitokio pakeitimo arba net tą vadinti iš viso sandara, bet čia gal tegul lieka svarstymo stadijai. Bet šiaip aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorija aprėpia Marijampolės savivaldybės teritoriją, Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją, Kalvarijos savivaldybės teritoriją. Kodėl lieka tada Marijampolės rajono, nes tose teritorijose rajonu nebekvepia? Mes jau prieš aštuonerius metus kiek galėjome mažinome tuos rajonus, o šiuo atveju net ir teismas lieka rajono. Tai tiek.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Iš tikrųjų reikės pagalvoti apie tai. Ačiū jums už pastabą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Pranešėjau, aš norėjau pabrėžti, kad Marijampolėje taip pat egzistuoja problema. Tačiau ar negalime eiti kitu keliu – galbūt galima steigti (ko gero, ir reikės ateityje steigti) prokuratūras ir teismus kaip tik naujai sukurtose savivaldybėse?

J.SABATAUSKAS. Aš supratau jūsų mintį dėl naujų apylinkės teismų steigimo naujose savivaldybėse. Čia tiesiog reikėtų pažiūrėti ekonominį tikslingumą ir efektyvumą, bylų skaičių ir panašiai, nes gali būti, kad toks teismas tikrai bus per mažai apkrautas ir per brangiai valstybei kainuos teisingumas. Tikrai tai reikėtų paanalizuoti. Neatmetu tokios galimybės.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Sabatauskui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū jums. Nuomonės – už, nuomonės – prieš. Nuomonė už, gerbiamasis A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kartais susiklosto absurdiškos situacijos, kai, tarkime, iš tolimiausio kampo kaimynai, susipykę dėl vištos ar viščiuko, turi važiuoti apie 70 kilometrų ir bylinėtis į Šilutę, aš turiu galvoje Šilutės teismą. O Tauragės teismas yra už 25–30 kilometrų. Arba ne taip seniai iš tų pačių Žukų reikėdavo važiuoti apie 100 kilometrų su velioniu į Klaipėdą atlikti teismo ekspertizę. Daugiau teigiamų negu neigiamų dalykų galima įžvelgti. Tačiau nereiktų pamiršti ir to, kad tai vis dėlto Klaipėdos krašto senos nusistovėjusios tvarkos keitimas, gana subtilus reikalas, kurį reikėtų per svarstymą įvertinti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju Andriui. Gerbiamieji kolegos, nuomonės prieš nėra. Ar galime po pateikimo šiems abiem įstatymo projektams Nr.XP-1625 ir Nr.XP-1626 pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū. Pasvarstykime dėl komitetų. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstant abu projektus. Ar būtų kokių kitų pasiūlymų? Kiti komitetai nenori svarstyti. Galime pritarti bendru sutarimu siūlomiems komitetams. Siūloma svarstyti šį klausimą šių metų spalio 3 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Nėra. Baigiame svarstyti šiuos du rezervinius klausimus.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Sauliaus Vaikšnoro peticijos „Dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo“

Kiti rezerviniai r-1 ir r-2 klausimai – Seimo protokolinio nutarimo dėl Sauliaus Vaikšnoro peticijos „Dėl LR civilinio proceso kodekso pakeitimo“ projektas. Pranešėja – gerbiamoji M.Petrauskienė, Peticijų komisijos pirmininkė. Prašom.

M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Peticijų komisija šių metų liepos 13 d. posėdyje išnagrinėjo šią S.Vaikšnoro peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, yra labai detaliai išdėstyti komisijos išvadoje, tik trumpai norėčiau pasakyti, kad pasiūlymas keisti Civilinio proceso kodeksą taip, kad kiekvienas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo galėtų būti atstovas pagal pavedimą teisme, yra svarstomas jau ne pirmą kartą. Anksčiau komisija taip pat priimdavo sprendimus netenkinti šio pasiūlymo, o Seimas pritardavo komisijos išvadoms. Komisija dar kartą labai atidžiai išnagrinėjo šį pasiūlymą, surinko išvadas, nuomones įvairių institucijų, mokslininkų, ekspertų, dirbančių šiais klausimais, ir priėmė sprendimą, kad iš esmės tik advokatai tinkamai gali atstovauti asmenims civiliniame procese, nes advokatams yra numatyti gana aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Advokatai privalo turėti advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, advokatams taikomos profesinės etikos normos. Taip pat Lietuvos advokatūra turi išsamiai reglamentuotą ir efektyvų savikontrolės mechanizmą. Be to, Lietuvos teismuose suteikimas teisės atstovauti visiems privačia veikla užsiimantiems teisininkams ne tik neatitiktų tarptautinės praktikos, bet galėtų reikšti ir netiesioginę atstovaujamų asmenų diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju komisijos pirmininkei M.Petrauskienei už pristatytą išvadą. Gerbiamoji Milda, gal šiek tiek pasilikite, prisėskite šone, kalbėsime dėl antrojo rezervinio klausimo.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Sauliaus Vaikšnoro peticijos  „Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio pakeitimo“

Gerbiamieji kolegos, ar būtų kokių nors kitų pasiūlymų, ar galime pritarti Peticijų komisijos protokoliniam nutarimui bendru sutarimu? Bendru sutarimu, nėra kitų pasiūlymų? Nėra kitų pasiūlymų. Pritarta bendru sutarimu Peticijų komisijos nutarimui. Gerbiamoji pirmininke, pristatykite antrąjį protokolinio nutarimo dėl Sauliaus Vaikšnoro peticijos „Dėl LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio pakeitimo“ projektas. Prašom.

M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Seimo Peticijų komisija šių metų liepos 13 d. posėdyje išnagrinėjo šią S.Vaikšnoro peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnį taip, kad asmuo už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeisdamas kelių eismo taisykles, būtų baudžiamas atsižvelgiant į padarytą žalą. Komisija atidžiai išnagrinėjo šį pasiūlymą, surinko įvairių institucijų išvadas šiuo klausimu ir priėmė tokį sprendimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ne už padarytą žalą, tą reglamentuoja 127 straipsnis, o už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokia veika yra šiurkštus administracinis teisės normų pažeidimas. Pareiškėjo rėmimasis nekaltumo prezumpcijos principu yra nepagrįstas. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra straipsnis, numatantis galimybę skirti mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visiškai neskirti nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju Peticijos komisijos pirmininkei M.Petrauskienei. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu Peticijos… Reikia balsuoti? Gerai. Yra pasiūlymas balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Peticijos komisijos protokoliniam nutarimui šią peticiją, balsuoja už.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balavimo rezultatus: užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 47, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Protokoliniam nutarimui yra pritarta.

Baudžiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 72¹ ir 72² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1592. Baudžiamojo kodekso 140, 167 ir 409 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1593 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės rezerviniai klausimai, mes labai sėkmingai dirbame, laiku vykdome darbotvarkę. Rezervinis 3b klausimas – Nr.XP-1593. Atsiprašau, yra du projektai, tai pradėsime nuo kito, nuo 3a ir nuo 3b, pristatys, manau, kartu. Dėl įstatymo projekto Nr.XP-1592. Baudžiamojo kodekso 42, 60, 67, 129, 135 ir 138 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 72 ir 72 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1592. Pranešėja – gerbiamoji V.Boreikienė. Gerbiamoji Violeta, pateikite iš karto ir antrąjį mūsų rezervinį klausimą 3 b – Baudžiamojo kodekso 140, 167 ir 409 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1593. Pateikimas. Prašom, geriamoji kolege, žodis suteikiamas jums.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šie įstatymo projektai yra parengti atsižvelgiant į ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu pripažintą smurto Lietuvoje paplitimo problemą. Ir tai, kad smurtas šeimoje yra labai sunkus žmogaus teisių pažeidimas, taip pat neleidžiantis realizuoti ir įgyvendinti lyčių lygybės tikslų. Aš pasistengsiu labai konkrečiai pristatyti visus pasiūlymus, paskui lauksiu jūsų klausimų.

Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimais siekiama praplėsti ir kartu su bausme galinčių būti paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių grupę. Siekiant atimti ir apriboti galimybę nuteistajam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtina numatyti galimybę taikyti dar dvi įstatymų projekte siūlomas baudžiamojo poveikio priemonių rūšis: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pastebėtina, kolegos, kad siūlomas įtvirtinti draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo savo turiniu iš esmės yra panašus į šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium (į tai atkreipė dėmesį Teisės departamentas), tačiau, apsaugodama nukentėjusius šeimos narius baudžiamojo proceso metu, ši norma negarantuoja analogiškos apsaugos jam pasibaigus.

Siūlomais 60, 129, 135 ir 138 straipsnių pakeitimais bei papildymais siekiame sugriežtinti atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurios yra padaromos prieš kaltininko šeimos narius. Šiuo metu nužudymą, sunkų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiu požymiu yra laikomi tie atvejai, kai kaltininkas šias veikas padaro savo motinos, tėvo ar vaiko atžvilgiu. Siūlomame įstatymo projekte nužudymas, sunkus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas yra pripažįstami kvalifikuotais tais atvejais, kai padaromi kaltininko artimųjų, giminaičių bei šeimos narių atžvilgiu. To iki šiol nebuvo. Čia turiu omenyje, jeigu šeimos narys, t.y. sutuoktinis, žmona arba vyras… arba jeigu šeima gyvena nesusituokusi ir ši nusikalstama veika daroma prieš žmoną arba prieš vyrą. Jeigu nusikalstama veika daroma prieš senelius, prieš brolį, seserį, taip pat tai turi būti laikoma kvalifikuotu nusikaltimu ir sunkinančia aplinkybe.

Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje siūlome išplėsti vienos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba prokurorų taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo taikymo – pagrindus. Atkreipiu dėmesį į tai, jog smurto šeimoje atvejais ypatingos reikšmės turi įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikymas. Manau, kad siekiant pašalinti nukentėjusiems asmenims kylančias grėsmes būtina užtikrinti neatidėliotiną asmens atskyrimą nuo jo smurtą patyrusių asmenų ir nelaukti, kol bus nustatyta tvarka, baigtos įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo skyrimo procedūros.

140 straipsnyje siūloma numatyti, jog laikinas sulaikymas, kaip priemonė, gali būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo skyrimo pagrindai.

Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnyje siūlome apibrėžti atvejus, kuriais prokuroras turi įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą dėl veikų, dėl kurių bendra tvarka vykstantis ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Įstatymas, kuris dabar galioja, neapibrėžia atvejų, kai prokuroras įgyja įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą. Vertindamas šiuo metu įtvirtintas tokių prokurorų įgaliojimų įgijimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, Konstitucinis Teismas šių metų ir sausio, ir birželio mėnesio 15 dienos nutarimuose pažymėjo, kad prokuroras pagal Konstituciją turi priedermę ginti asmens teises bei teisėtus interesus, nekvestionuojamą pareigą pradėti baudžiamąjį procesą tais atvejais, kai atitinkama nusikalstama veika turi visuomeninės reikšmės, kai šia veika padaryta žala asmeniui, kuris apskritai negali išreikšti valios ginti savo teises ir negali atlikti tam tikrų veiksmų.

Įvertinusi smurto šeimoje problemas pažymiu, kad privataus kaltinimo bylų proceso modelio taikymas bet kurio baudžiamojo proceso dėl su smurtu šeimoje susijusių veikų stadijoje neužtikrina baudžiamojo proceso tikslų. Su smurtautoju tampriai susiję, nuo jo priklausomi šeimos nariai negali savarankiškai iki galo realizuoti jiems suteiktų gynybos galimybių. Todėl siekiant užtikrinti smurtą šeimose patyrusių asmenų apsaugą tokia šio nutarimo nuostata suponuoja būtinybę pavesti prokurorui savo reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą (to iki šiol nebuvo) visais atvejais, kai žala padaryta asmeniui ir šeimos nariui.

Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnyje siūlome nustatyti, kad nesant nukentėjusiojo skundo arba jo teisėto atstovo pareiškimo ikiteisminis tyrimas dėl 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų prokuroro reikalavimu privalo būti pradedamas, jeigu šios veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariui arba asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, ir toks pareiškimas nėra gautas.

Noriu pateikti dar vieną straipsnį. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje siūlome išplėsti atvejų, kai baudžiamasis procesas iš privataus pereina į valstybinį, sąrašą.

Mielieji kolegos, visos šių dviejų projektų pataisos yra pateiktos atsižvelgiant į metus trukusias diskusijas. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji pranešėja. Aš norėčiau jūsų paprašyti. Yra labai daug norinčių paklausti. Aš manau, kad visi neaiškumai paaiškės po klausimų ir jūs atsakysite. Gal labai trumpai, Violeta. Visi turi tą medžiagą. Prašom. Prašom, Violeta, jeigu jūs norite pakomentuoti.

V.BOREIKIENĖ. Aš gal dar norėčiau trumpai pakomentuoti Teisės departamento išvadas. Pirmoji dalis. Teisės departamento specialistai teigia, kad projekte siūlomi nauji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ ir 72² straipsniai nereglamentuoja naujų teisinių santykių palyginti su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir kalbama apie Baudžiamojo kodekso 48 straipsnį, kuris reglamentuoja laisvės apribojimo bausmę. Aš detaliai nekomentuosiu, nes visi turime projektus.

Aš noriu pasakyti, kad čia kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Aš nepritariu Teisės departamento teisininkų išvadoms. Aš kalbu visiškai apie skirtingus dalykus. 48 straipsnyje kalbama apie bausmę. Aš siūlau, kad straipsniuose draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose… siūloma įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones, kurios skiriamos asmenims, atleistiems nuo atsakomybės arba bausmės, o kai kurios iš jų – teisių atėmimas ir turto konfiskavimas (tai dabar reglamentuojama) gali būti skiriami kartu su bausme. Laisvės apribojimas yra tik viena iš bausmių. Jeigu nebūtų pritarta šiems straipsniams, t.y. 72¹ ir 72², ir jeigu teismas priimtų sprendimą neskirti baudos ar kitokios atsakomybės, tuomet baudžiamojo poveikio priemonės, kurias aš minėjau, nebūtų taikomos. Smurtautojas toliau galėtų daryti įtaką aukai po teismo sprendimo.

Dėl nepilnamečių taip pat buvo išsakyta nuomonė. Aš tik iš dalies pritariu teisininkų nuomonei ir noriu pastebėti, kad nepilnamečiai nėra ta probleminė grupė, kuriai reikėtų skirti didžiausią dėmesį. Šiandien mes daug kalbame apie pilnamečius asmenis.

Dėl antrojo pasiūlymo. Čia yra diskutuotina, galbūt kalbos specialistai turėtų paaiškinti, ar rašyti vieną arba daugiau, arba vieną arba kelios. Šis klausimas yra diskutuotinas.

Dėl atstumo nustatymo. Noriu pasakyti, kad aš domėjausi teisine praktika ir Europos valstybėse. Ši praktika jau seniai taikoma ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teismas sprendžia ir teismas formuluoja, koks turėtų būti atstumas. Jis nustatomas pagal aukos prašymą, pagal aukos skundą. Prisiartinimas prie aukos gali būti nustatytas iki tiek, kiek pageidauja auka. Tai gali būti ir 20, ir 30 metrų, ir daugiau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Violeta, klausimui yra skirta 10 minučių, jūsų pranešimui, mes jau 13 minučių. Labai gerai, jūs labai plačiai, populiariai, viskas gerai. Dabar mūsų kolegų klausimai. Gerbiamoji D.Teišerskytė. Ruošiasi V.M.Čigriejienė. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Gerbiamoji kolege, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 25 nevyriausybinės organizacijos arba moterų krizių centrai, kurie yra skirti šeimoje patyrusioms smurtą moterims. Jie visi yra finansuojami pagal programas, kurias jie vykdo. Vis dėlto nemanyčiau, kad jie visi atlieka tą darbą taip, kaip privalėtų atlikti. Manau, reikėtų vienos viešosios administracinės įstaigos, kuri koordinuotų visų šių nevyriausybinių organizacijų ir moterų krizių centrų darbą, kontroliuotų. Man atrodo, ji turėtų būti finansuojama iš biudžeto, kad kiekvienais metais kiekvienam krizių centrui ar kitai organizacijai nereikėtų ginti savo pozicijas ir kaulyti pinigų iš valstybės ar Vyriausybės. Kokia jūsų nuomonė?

V.BOREIKIENĖ. Mieloji kolege, jūs iš tiesų iškėlėte labai svarbią problemą. Šiandieną šie moterų krizių centrų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmai yra visiškai nekoordinuojami. Kuriami centrai, organizacijos, prašoma pinigų, neaišku, kur tie pinigai nueina, kokią iš esmės jie duoda naudą moterims, kurios patyrė smurtą šeimoje. Aš manyčiau, kad reikia gana rimtai ir atsakingai spręsti šią problemą. Aš jau metus beldžiuosi į įvairių ministerijų duris, į Teisingumo ministeriją, į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kol kas yra tik lyg ir žodinis pritarimas, kad reikia kurti tokią viešojo administravimo instituciją, galbūt viešąją įstaigą.

Tokia praktika yra Austrijoje. Ten veikia moterų intervencijos centras, kuris sėkmingai dirba aštuonerius metus. Tai yra viešoji įstaiga prie Teisingumo ministerijos, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas, susijęs su teise. Manyčiau, kad programinių principų finansavimas nėra teisingas žingsnis, neefektyvus, ir vieną kartą turi būti rimta diskusija šia tema. Vyriausybė turėtų apsispręsti įkurti tokį centrą su pagrindiniu centru Vilniuje, kuris koordinuotų visų dešimtyje regionų įsteigtų moterų krizių centrų darbą. Moterys būtų suinteresuotos vykdyti savo veiklą, joms būtų suteiktos socialinės garantijos, suteiktos galimybės kelti savo kvalifikaciją ir, be abejonės, motyvacija dirbti šį itin sudėtingą darbą. Visiškai jums pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, norėčiau paprašyti. Kad visi norintys paklausti gautų tą teisę, minutė – klausti, dvi minutės – atsakyti. Taigi klausia V.M.Čigriejienė, ruošiasi J.Veselka. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji Violeta, be abejo, didžiausią smurtą šeimoje patiria moteris, bet kaip jūs žadate išspręsti (…) forma šį smurtą, nes parašiusi pareiškimą ir policijai įsikišus ta moteris staiga atsiima pareiškimą, nors buvo suteiktos socialinės garantijos, policija atliko nepaprastai didelį vaidmenį. Viskas, nutraukiamas baudžiamasis procesas. Kaip šią problemą žadate spręsti? Ačiū.

V.BOREIKIENĖ. Mieloji kolege, ši problema yra keliama visuose susitikimuose su policijos nuovadų komisarais. Tokių atvejų tikrai yra, bet nedaug. Moterys yra veikiamos smurtautojo, noriu atsakyti. Taip, jos yra veikiamos smurtautojo. Jos bijo, vėliau negarantuojamos jų teisės. Jos augina mažamečius vaikus. Aš ir siūlau, kad prokuroras turi pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu nėra aukos pareiškimo. Jeigu tokie pareiškimai nuovadoje registruoti, jų yra keletas, policijos pareigūnas gali perduoti medžiagą prokurorui ir prokuroras pradeda ikiteisminį tyrimą. Iš karto taiko laikinojo sulaikymo priemones, tą mes ir pasiūlėme.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Veselka. Ruošiasi R.Kupčinskas.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji kolege, dėl draudimo prisiartinti. Vadinasi, jūs teikiate pataisą, pagal kurią vyrus išvarinės iš butų. Ateis moteris su meilužiu susimušusi, apskųs teismui vyrą, teismo dar nebus, o jau priims sprendimą, kad vyrą išvarytų iš namų. Kaip čia atrodo?

V.BOREIKIENĖ. Mielasis kolega, aš suprantu jūsų nuogąstavimus. Visuomet galima rasti priežasčių pasakyti, kad gali būti taip ar kitaip. Aš manau, kad pritarę šioms pataisoms mes iš tiesų labai efektyviai galėsime spręsti šią problemą, tačiau reikės ir apmokyti policijos pareigūnus, nustatyti tvarką. Dabar akcentuojama dėl laikinojo įpareigojimo gyventi skyrium, ši nuostata neveikia jau trejus metus. Ji neveikia. (Balsas salėje) Taip, manau, šis klausimas bus išspręstas iki galo. Policijos pareigūnas taip pat turės teisę spręsti, kada taikyti šią priemonę.

PIRMININKAS. Dėkoju, Violeta. Taigi, mielieji kolegos, mes vis tiek trumpą pertrauką turim padaryti. Mes jau daug laiko dirbam be pertraukos. Tiems, kurie labai tvarkingai čia sėdi, reikėtų šiek tiek pasivaikščioti, nes 12 val. prasidės kita dalis mūsų susirinkimo. Yra klausimo pateikimas. Jeigu jūs neprieštarausit, dar vienas Seimo narys paklaus, o po to mes apsispręsim dėl pateikimo. (Balsai salėje) Mes galim visaip padaryti, galim nutraukti ir po pietų šį klausimą dar kartą svarstyti, bet manau, kad yra pateikimas, mes turėsim pakankamai laiko komitetuose pasvarstyti ir visa kita. Paskutinis klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš labai trumpai. Vis dėlto labai gražu, kai yra teisinis reglamentavimas, taip pat ir Baudžiamojo kodekso, bet realiai praktiniu požiūriu dažnai šios problemos, tie konfliktai šeimoje nėra sprendžiami, nuskriaustieji ir lieka nuskriaustaisiais ir iš esmės jokios pagalbos negauna. Galbūt dar reikėtų kitų įstatymų pataisų, ar Bausmių vykdymo, ar panašiai? Vis dėlto dažnai tenka patirti, kad policija pro pirštus žiūri į tokius dalykus, labai formaliai, todėl realios pagalbos nukentėjusieji negauna. Ačiū.

V.BOREIKIENĖ. Aš siūlyčiau surasti laiko Seimo nariams ir šiuo klausimu sušaukti jungtinį komitetų posėdį, išsikviesti poną Vytautą Grigaravičių, padiskutuoti su juo šia tema, kodėl policijos pareigūnai realiai nesprendžia šių problemų, kodėl ciniškai ir su neapykanta žiūri į smurtą šeimoje patyrusią moterį, kodėl šiandieną moteris su vaikais naktį turi ieškoti kur miegoti, trūksta patalpų, nėra socialinių įstaigų, išskyrus Vilnių. Mes turime atsakyti į begalę klausimų. Kad policijos pareigūnai nedirba savo darbo, tai yra faktas. O ką toliau daryti? Reikia toliau šiuo klausimu dirbti.

PIRMININKAS. Dėkoju, Violeta. Atsakymams buvo skirta 10 minučių. 10 minučių baigėsi. Taigi atsakymų laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos – J.Sabatauskas. Dešinysis mikrofonas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti. Kai įstatymo iniciatoriai daro pateikimą, projektams pateikti ir paklausti skiriama dešimt minučių. Prašau tą daryti taip, kad žmonės turėtų galimybę paklausti, o ne būtų vien kalbėjimas, monologas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, tikrai dešimt minučių buvo skirta, dešimt minučių mūsų kolegė atsakinėjo į klausimus, laiko mes nepažeidėm. Monologas… Jeigu atsakymui nėra nurodyta, sakykim… Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paprašyti, nuomonės už ir nuomonės prieš. Gal bendru sutarimu po pateikimo galima pritarti? Ne, negalima. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už – M.A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai kreipiuosi į jus ir prašau pritarti šioms pataisoms, nes smurtas prieš moterį, vaiką ar vyrą yra žmogaus teisių pažeidimas. Smurtas šeimoje atneša valstybei didžiulę ekonominę žalą, nes lėšos skiriamos aukos psichinei ir fizinei reabilitacijai, nedarbingumui apmokėti. Tikrai tikiuosi jūsų išmintingo palaikymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, būsiu neišmintingas. Kadangi, man atrodo, šie įstatymai prieš vyrus priimami vadovaujantis filosofija: visi Lietuvos vyrai – mušeikos, o moterys – šventos Marijos, na, aš tam negaliu pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kadangi yra skirtingos nuomonės, bendru sutarimu po pateikimo mes pritarti negalime. Taigi kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1592, kviečiu balsuoti.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Kitas lydintysis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 140, 167… (Šurmulys salėje) …409 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1593. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo, kviečiu balsuoti. Mielieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Antrasis lydintysis įstatymo projektas Nr.XP-1593. Jie abu kartu buvo pateikti, bet balsuoti reikia už kiekvieną atskirai, nes buvo skirtingos nuomonės.

Už – 65, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Šiems dviem įstatymų projektams po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas tiek vienam, tiek kitam įstatymo projektui. Ar yra kitų komitetų, kurie nori pasvarstyti? Žmogaus teisių komitetas nori pasvarstyti ir vieną, ir kitą projektą. Papildomas Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų?

R.BAŠKIENĖ (VLF). Yra yra.

PIRMININKAS. Yra.

R.BAŠKIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat norėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Abu įstatymus?

R.BAŠKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taip, Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Pritariate? Pritariate. Abiem įstatymų projektams galime pritarti bendru sutarimu. Šiuos įstatymų projektus siūloma svarstyti šių metų spalio 19 dieną. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.

Mielieji kolegos, visi rezerviniai klausimai baigti. Skelbiu pertrauką iki 12 valandos 10 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mielieji svečiai, tęsiame posėdį. Prašyčiau dėl bendros tvarkos kol kas registruotis. Prašom registruotis.

Kol kas 39, bet matau, kad renkasi daugiau Seimo narių.

Kol bus daugiau, noriu pranešti dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę, t.y. iš pradžių turėtų būti vieno įstatymo nagrinėjimas, po to personalinis klausimas, po to Vyriausybės valanda nauju laiku.

Bet pradžioje, kaip buvome susitarę Seniūnų sueigoje, aš jums noriu pristatyti svečius, tiksliau, vieną viešnią ir svečią, kurie pagerbė mūsų posėdį. Tai įžymaus Lietuvos pasipriešinimo judėjimo veikėjo partizano Juozo Lukšos-Daumanto našlė, medicinos mokslų daktarė, aktyvi lietuvių išeivijos veikėja Jungtinėse Valstijose Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto. (Plojimai) Kartu su ja yra Jonas Omanas – švedų liuteronas, pastorius, poliglotas, mokantis net aštuonias kalbas, svarbiausia, lietuvių kalbą. (Plojimai) Yra išvertęs ne vieną knygą, ne vieną romaną į lietuvių kalbą, svarbiausia, kaip tik apie tai, apie ką mes kalbame, tai yra ir partizano J.Lukšos-Daumanto dienoraštį „Partizanai“. Dabar rengiamas antrasis „Partizanų“ leidimas švedų kalba. Taigi sveikiname ir šį mūsų garbingą svečią.

Seimui neprieštaraujant, ponią N.Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto kviečiu į tribūną pasakyti kalbą Tautos atstovams. Prašom. Prašom, mieloji ponia, tik artėliau mikrofono.

Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto kalba

N.BRAŽĖNAITĖ-LUKŠIENĖ-PARONETO. Laba diena. Pirmiausia aš norėčiau padėkoti už šią ypatingą progą man atvykti į Seimo posėdį. Jaučiu didelę privilegiją, kad taip yra. Noriu pasakyti keletą minčių apie labai rūpimus mums visiems reiškinius. Aš norėčiau pradėti tuo, kad esu atvykusi iš Amerikos ir dalyvauju išeivijos veikloje. Esu susitikusi su nemažai trečiosios bangos atstovų iš Lietuvos, jaunais žmonėmis. Žinau, kad dauguma iš jų visiškai nieko negirdėjo apie Lietuvoje įvykusią nepaprastai žiaurią kovą, pasipriešinimą Sovietų Sąjungai, vadinamąjį karą po karo. Daugeliui išeivių kilo mintis, kad mums reikėtų kaip nors prisidėti prie to, kad ši kova būtų pastatyta lygiagrečiai į tą pačią plotmę, kaip ir visos kovos, vykusios Lietuvoje dėl Lietuvos laisvės. Todėl mes pradėjome siųsti į mokyklas ir aukštesnes institucijas knygas, jau išspausdintas Lietuvoje, kad būtų turima kokia nors literatūra, mokanti jaunuomenę apie šią kovą, supažindinanti juos, kad galų gale būtų nustota vadinti didvyrius, laisvės kovotojus banditais, juos niekinti, kad būtų pradėta juos gerbti ir vertinti jų šventą kovą.

Antroji mintis buvo ne tik mano, bet ir daugelio, kad daugelio šių didvyrių palaikai dar yra kažkur paslėpti, nežinoma, kur jie yra. Žinoma, man artimiausias yra Juozas, bet ir Adolfo Ramanausko taip pat… Noriu pasakyti, kad gal Lietuvoje apie tai būtų pagalvota ir Seimo narių, valdžios narių, kad būtų dedamos kokios nors pastangos atrasti juos ir grąžinti juos jų artimiesiems, kad pagarbiai palaidotų. Taip pat norėčiau, kad Juozas nebūtų vadinamas legendiniu, kad būtų galima ateiti prie jo kapo, padėti gėlių ir pasimelsti už jį. Labai dėkoju jums už jūsų dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, malonioji ponia. Jūsų žodžius įsidėmėsime ir, manau, tam tikros institucijos padarys tinkamas išvadas. Dar kartą ačiū jums.

N.BRAŽĖNAITĖ-LUKŠIENĖ-PARONETTO. Labai ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ projektas Nr.XP-1645 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Pagal patvirtintą darbotvarkę po vienos minutės turėtų būti darbotvarkės 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ projektas. Jo registracijos Nr.XP-1645. Svarstymas ir priėmimas. Pagal Statutą pirmininkaujančio asmuo ir kandidatuojančio asmuo neturi reikšmės šiuo atveju. Bet dėl korektiškumo kviečiu pirmininkauti V.Gedvilą.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmininkas minėjo, darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ projektas Nr.XP-1645. Kviečiu dalyvauti diskusijose.

Gerbiamoji I.Šiaulienė užsirašė pirmoji. Ruošiasi J.Karosas. Prašom, Irena.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, kad daug galima pasakyti apie mūsų kolegą Č.Juršėną ir galbūt apskritai beveik nevertėtų kalbėti. Mes visi taip gerai jį pažįstame, tiek kartų esame įsitikinę jo, kaip parlamentaro, kaip vieno iš parlamento vadovų, profesionalumu. Sakyčiau, tai yra tikrasis šių laikų Lietuvos parlamentarizmo tėvas, geriausiai iš mūsų žinantis Konstitucijos raidę ir dvasią. Jis geba girdėti sunkią įtampos minutę arba sukilus politinėms aistroms, atsiradus nereikalingai įtampai, humoru, atoslūgiu išspręsti visas problemas, pašalinti nereikalingą įtampą, tą gebėjimą visi mes, tiek kairioji pusė, tiek dešinioji pusė, pripažįstame. Tuo labiau kad nauji parlamentarai, kurie telkiasi naujai atsiradusiose frakcijose šiame parlamente, turėjo progos, man regis, taip pat įsitikinti jo gebėjimais. Todėl, kolegos, kviečiu palaikyti Č.Juršėno kandidatūrą. Manau, tas pirmojo pavaduotojo postas yra pelnytas jo darbu, atsidavimu. Kita vertus, galbūt mus savotiškai lepina, mes žinome, jog Seime yra žmogus, kuris visus sudėtingus klausimus paaiškins, kaip derėtų elgtis ir kaip paprasčiausiu būdu šį klausimą išspręsti. Kviečiu palaikyti teikiamą kandidatūrą į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo postą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju I.Šiaulienei. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi kalbame ne Č.Juršėno gimtadienio proga, o svarstydami jo naujas pareigas, aš kalbėsiu labai trumpai. Per 14 metų aš įsitikinau, kad tas žmogus iš tiesų išmano reikalus, kurie jam patikėti. Yra darbštus, yra tolerantiškas ir, vadinasi, tinkamas šiam darbui. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Dėkoju. Aš sutinku, ko gero, kad apie gerbiamąjį Č.Juršėną galima kalbėti kaip apie Lietuvos parlamentarizmo ir demokratijos tėvą. Bet yra ir keletas abejonių dėl jo tinkamumo šioms, dar aukštesnėms, pareigoms, nei šiandien eina. Tos paminėtos savybės: darbštumas, sugebėjimas, intelektas, ir dar būtų galima pasakyti daug gerų dalykų, kartais, deja, naudojami negeriems tikslams. Tą parodė viena detalė, pavyzdžiui, šiandien ryto diskusijose dėl siūlomo alternatyvaus projekto įtraukimo į darbotvarkę, kai Statuto kūrėjas ir žinovas Č.Juršėnas tas žinias naudoja vis dėlto Seimo nariams klaidinti ir jais manipuliuoti. Manau, tų dalykų ir šito gebėjimo Č.Juršėnui reikėtų atsisakyti. To ir linkėčiau jam, be jokios abejonės, tapus Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės K.D.Prunskienė. Prašom, profesore.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Ačiū, pirmininke. Manau, tikrai nereikia ieškoti labai skambių ar kokių nors sudėtingų frazių ar žodžių pripažinti, kad Č.Juršėnas iš tikrųjų yra politikas profesionalas ir profesionalas ta prasme, kad puikiai išmano ne tik Seimo statutą, procedūras, puikiai sugeba vadovauti svarstant probleminius klausimus, palengvinti jų sprendimą. Jis labai labai tinka šioms pareigoms. Tuo labiau kad ir dabar yra Seimo Pirmininko pavaduotojas. Taigi mūsų frakcija visiškai palaiko.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Mielieji kolegos, aš gerbiamąjį Č.Juršėną labai seniai pažįstu kaip politiką. Kuo mes daugiau apie jį kalbame ir agituojame, atrodo, lyg mes jo nepažintume. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir greičiau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norintys pasakė nuomonę tiek savo vardu, tiek frakcijų vardu. Už ir prieš kalbančių nėra. Visus kviečiu balsuoti. Mielieji kolegos, kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“, kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9. Gerbiamieji kolegos, sveikiname Č.Juršėną. (Plojimai) Jis tapo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Linkime sėkmės. Kviečiu gerbiamąjį Č.Juršėną toliau tęsti mūsų Seimo plenarinį posėdį. Aišku, mes šiek tiek palauksime. Džiugios minutės – sveikinimo procedūra. Manau, tokiu momentu atleisime.

Gerbiamieji ministrai, gerbiamieji mūsų Vyriausybės atstovai, kviečiu visus užimti savo postus. Užėmė postus, bet vietas, kėdes. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, malonu jus visus matyti Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, ir tai yra pirmoji naujai išrinktos Vyriausybės Vyriausybės valanda. Norime palinkėti visiems sėkmės. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Č.Juršėnas, naujasis mūsų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Linkime jam sėkmės.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Vyriausybe! Visų pirma nuoširdžiai dėkoju kolegoms Seimo nariams už palaikymą ir už suteiktas naujas pareigas. Aš sakiau tribūnoje ir dabar jau iš naujos vietos, būdamas naujoje pozicijoje, dar kartą noriu pabrėžti, kad aš esu jums, o ne jūs man. Bet aš iš tikro turiu savąjį Konstitucijos ir Statuto supratimą, turiu savo įsitikinimus ir veiksiu pagal Konstituciją ir savo įsitikinimus. Jeigu kas man įrodys, kad reikia daryti kitaip, bus padaryta kitaip, ir aš turėsiu drąsos prisipažinti, kad aš ne taip interpretavau Konstituciją ar Statutą. O šiaip dirbsime kartu visi, tai yra ir visos, ir visi, visos frakcijos ir visi komitetai, kad išties Seimas konstruktyviai iki galo vykdytų savo konstitucines priedermes. Taigi dar kartą ačiū ir tęsiame darbą.

Vyriausybės valanda

Vyriausybės valanda. Primenu, kad ne tik šiandien, bet ir kitomis savaitėmis Vyriausybės valanda bus 12 valandą ir 30 minučių kai tik tokį laiką fiksuoja Seimo laikrodžiai. Galioja ta pati taisyklė – pirmieji klausia opozicinių frakcijų seniūnai. Tai iš eilės – I.Degutienė, jeigu yra. Aš jos nematau. Gal tada vietoje jos vis dėlto A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, tai turbūt jūsų pirmoji Vyriausybės valanda, jeigu aš gerai suprantu. Sveikiname šia proga. Norėčiau jūsų paklausti bendrą klausimą. Iš tiesų jūs dabar daug susitinkate su įvairių verslo asociacijų atstovais, su kitomis grupėmis, jums duoda daug patarimų. Mes girdime vis naujus jūsų pažadus kartais tuos patarimus įgyvendinti. Kartais kyla net ir abejonė, gal jūs šiandien turite nebe mažumos koaliciją, o dviejų trečdalių Seimo daugumos koaliciją, nes dėl daugelio tokių pažadų teks priimti įstatymus. Norėčiau jūsų paklausti apie vieną dalyką, susijusį su jūsų pažadais.

Ko gero, jums neteks būti premjeru, kai Lietuva įsives eurą, bet nuo jūsų veiksmų būnant premjeru labai daug priklausys, kada Lietuva bus pajėgi įsivesti eurą. O Lietuva bus pajėgi įsivesti eurą, jeigu jums pavyks apsispręsti, kas jums yra svarbiau – ar dalyti įvairius pažadus, ar parengti Lietuvą euro įsivedimui. Tai aš noriu jūsų paklausti, kas jums, kalbant apie jūsų finansinę politiką, yra svarbiau – ar parengti Lietuvą euro įsivedimui, ar dalyti įvairius pažadus, susijusius su valstybės pinigais, ir po to bandyti tuos pažadus įgyvendinti?

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų tai pirmoji mūsų Vyriausybės valanda ir mes labai atsakingai jai rengėmės. Kol kas aš tikrai stengiuosi susitikti su kaip galima daugiau partnerių, socialinių partnerių, ypač asocijuotų verslo atstovų, nes manau, kad mano pareiga yra atsisukti veidu į problemas. Kol kas mano pažadas yra tik vienas – visus jūsų siūlymus išnagrinėti, pažiūrėti, ką mes iš tikrųjų galime pagal šios Vyriausybės programą priimti, kaip ji tinka. Aš nesu diktatorius ar karalius, visus sprendimus priims kabinetas kolektyviai, bus įvairių nuomonių. Tačiau jeigu atsakyčiau tiesiai į jūsų klausimą, kol kas nebuvo nė vieno pažado, kuris, mano nuomone, galėtų trukdyti mums arba apsunkinti mūsų kelią link euro. Euras yra mūsų Vyriausybės tikslas. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, ši Vyriausybė būtų suinteresuota įvesti eurą kaip galima greičiau, tačiau tų aplinkybių, kaip jūs puikiai žinote, yra labai daug ir jos yra nelengvos. Suvaldyti infliaciją ir kitus procesus nebus lengva. Tačiau kad būtų didesnis tvirtumas visų mūsų – ir mažumos Vyriausybės, ir tų frakcijų, kurios ją remia arba leidžia jai dirbti, – mes siūlysime, kaip lyg ir esame neformaliai aptarę (toks projektas Finansų ministerijos, finansų ministro, yra parengtas), pasirašyti susitarimą dėl fiskalinės drausmės. Kitaip tariant, ši Vyriausybė tikrai neišbalansuos finansų kokiais nors populistiniais sprendimais, kad tai sutrukdytų mums įsivesti eurą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A.Pitrėnienė. Ruošiasi kolega K.Glaveckas. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šiandien Lietuvoje dar yra geležinkelių ruožų, kurie yra neeksploatuojami, bet nėra išardyti. Be abejo, jų remontui, atnaujinimui būtų reikalingos lėšos, bet, galvojant apie tai, kad mažųjų miestelių, gyvenviečių žmonėms tai sudarytų galimybę geriau pasiekti darbo vietas, esančias didžiuosiuose miestuose, iš tikrųjų manau, kad tai būtų visapusiškai labai svarbus sprendimas. Norėčiau paklausti, ar jūsų ministerija svarstė galimybę, kokia jūsų asmeninė nuomonė, nes kaip vienmandatininkė esu labai suinteresuota ruožu Klaipėda–Skuodas, Skuodas–Mažeikiai? Kokia jūsų pozicija?

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Mes jau kalbėjomės telefonu tuo klausimu. Spalio pirmosiomis dienomis rengiuosi apsilankyti Šiauliuose, Skuode. Manau, kad bus galima kartu nuvykti. Vakar ministerijoje kaip tik buvo pasitarimas šiuo klausimu. Galiu pasakyti, kad šiuo metu vyksta „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančio turto perregistravimas. Dalis turto priklausys Vyriausybei, dalis bus kaip atskiras infrastruktūrinis turtas, kurį valdys valstybė, dalis geležinkelių bus atiduota akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečioji dalis geležinkelių atšakų bus parduota. Tai bus svarstoma po mėnesio. Susisiekimo ministerijos yra sudaryta tokia valdyba, kuri kaip tik tuos klausimus kuruoja. Jūsų pasiūlymas vakar buvo pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ direkcijai. Jie taip pat, sakė, susipažins su jūsų iškeltu klausimu, nuvyks į vietą, atliks skaičiavimus, kiek maždaug reikėtų investuoti lėšų, norint sutvarkyti tą kelią, rekonstruoti. Aš galiu jus užtikrinti, kad ta atšaka nėra numatyta parduoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Glaveckas. Prašom, gerbiamasis profesoriau. Dar sekundėlę, toliau ruošiasi kolega V.Stankevičius.

K.GLAVECKAS (LSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui ir finansų ministrui. Iš tikro Lietuvos ekonomika per ilgą laiką kyla sparčiai ir dabartiniu metu tas kilimo tempas nemažėja, tačiau infliacija, kuri „miegojo“ ilgą laiką, dabar, atrodo, „pabudo“ ir šiais metais priartės prie 4%. Natūralu, kad infliacija yra geras biudžeto mokėtojas ir privalomas mokestis, kurio niekas negali išvengti, tačiau paprastiems žmonėms, ypač pensininkams arba tiems, kurie gyvena iš biudžeto, tai yra nepaprastai sunki našta.

Jeigu paimtume paprasto pensininko pajamas arba tą pensijos dydį, kuris dabar yra, tai šiais metais apie 4% jo pajamų jau „suvalgys“ infliacija. Jeigu dar pridėsime tai, kad nuo rudens šildymas pabrangs mažiausia 20% arba vidutiniškai 20%, tai iš esmės išeis, kad pensininkų arba mažas pajamas gaunančių žmonių pajamos sumažės bent jau beveik ketvirtadaliu. Sakykite, Ministre Pirmininke, ar jūs žadate taikyti infliacijos kompensavimo mechanizmus arba kokias nors kitas ekstraordinarines pajamų kompensavimo mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir žmonėms papildomas priemones, kad jos leistų joms išgyventi ir jaustis bent jau ne blogiau kaip praeitais metais. Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš tikiuosi, kad jūs neapgailestaujate, kad mūsų ekonomika auga sparčiai. Tai iš dalies ir yra atsakymas į jūsų klausimą. Bet, jeigu rimtai, tai aš pasakysiu taip. Kol kas dar tų 4% nėra, neskubėkime gąsdinti Lietuvos žmonių. Vyriausybė šiuos procesus mato. O šiaip norėčiau, kad pratęstų atsakymą finansų ministras.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Aš manau, kad gerbiamasis profesorius puikiai žino elementarius ekonomikos dėsnius, kad sparti ūkio plėtra visada sukelia infliaciją. Tai yra aksioma ir dėl to niekas nesiginčija. Vakar buvo labai daug diskusijų spaudoje apie Vilniaus banko analitikų pateiktą medžiagą, kurioje labai neigiamai buvo rašoma apie mūsų valstybės perspektyvą. Aš tikrai rekomenduočiau paanalizuoti „Gallup“ atliktą tyrimą, ten labai aiškiai yra pasakyta, kad mūsų valstybės ekonomika vystosi labai sparčiai, labai geri tyrimai, ir labai daug gerų dalykų parašyta apie mūsų fiskalinę politiką ir ūkio ekonominę plėtrą. Ten taip pat yra vienas sakinys, kad neišvengiamai, jeigu didėja ūkio plėtra, tai sukelia infliaciją. Dabar dėl paties dydžio. 4% yra daug ar mažai? Latvijoje yra 10%, Estijoje – 6%. Ir tas procesas bus neišvengiamas. Mes tą puikiai suprantame, žinome ir nesiruošiame, kaip nors kitaip jo teikti.

Dėl valdymo mechanizmų. Vyriausybė turi 15% valdyti. Tam tikrą dalį valdyti turi galimybę ir Lietuvos bankas didindamas mokėjimų atidėjimus. Dėl mūsų perspektyvos. Jūs puikiai žinote, kad faktiškai mes gyvename rinkos sąlygomis. Dėl kompensavimo mechanizmų. Jau 2006 metų biudžete yra dalis pinigų, numatytų didinti valstybės remiamoms pajamoms. Tai yra tie žmonės, kurie iš tikrųjų gauna labai mažas pajamas. Pagal mūsų projektą Vyriausybėje turės būti svarstoma, tai bus padidinta iki 185 litų, jeigu vienam žmogui neišeina, tai faktiškai jis bus visiškai atleistas nuo šildymo kaštų mokėjimo ir daug kitų lengvatų. Tokie galimi kompensavimo mechanizmai, aš manau, bus numatyti ir 2007 metų biudžete ir tikrai Vyriausybė galvoja ir galvos apie tą problemą, su kuria susiduria visos pasaulio valstybės.

G.KIRKILAS. Aš dar, gerbiamasis pirmininke, jeigu leisite, norėčiau šiek tiek pridėti. Mums iš tikrųjų labai svarbios analitikų prognozės, tačiau aš šiek tomis prognozėmis pradedu abejoti. Labai gerai prisimenu, pernai mūsų ūkio augimas buvo prognozuojamas daug lėtesnis, o ūkis iš tikrųjų auga greičiau. Tai aš pradedu abejoti, tačiau esu pasiruošęs ir su analitikais tikrai susitiksiu, išklausysiu jų argumentų. Nes, kaip aš jau ir minėjau, ši Vyriausybė bus visada atvira diskusijai ir mums kaip tik labai svarbu ir kritika, ir kuo daugiau nuomonių, nes tik visų nuomonių įvertinimas leidžia priimti teisingus sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar klausia kolega V.Stankevičius, ruošiasi kolegė A.M.Pavilionienė.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, ar po jūsų susitikimo su pramoninkais nesumažėjo ryžtas vesti mūsų šalį Šengeno erdvę ir kokia pramoninkų nuomonė dėl šito svarbaus mūsų valstybei klausimo? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega už klausimą. Tiesą sakant, pramoninkai tikrai nekėlė šito klausimo. Kaip suprantu, jie yra už, nors specialiai mes apie tai nekalbėjome. Ryžtas mūsų nesumažėjo. Naudodamasis proga, kad jūs uždavėte šį klausimą, aš labai prašau visų Seimo narių, visų valstybės institucijų, atsakingų žmonių vykdyti šiuo klausimu bendrą politiką. Lietuvos Vyriausybė tikrai įvykdys savo įsipareigojimą. Klausimas, kaip jūs dabar žinote, arba, kaip sakoma, kamuolys jau beveik yra kitoje pusėje. Ar tikrai bus Europos Sąjunga parengusi tą antrą informacinę sistemą? Jeigu mes neturėsime vienodos pozicijos ir kartkartėmis save patys kritikuosime, tai ten gali atsirasti pretekstas iš tikrųjų atidėti. Ir aš labai apgailestauju, kad informacija apie mūsų neva nepasiruošimą, sena informacija kažkodėl į Lietuvos žiniasklaidą buvo išmesta kaip tik tą dieną, kai aš viešėjau Briuselyje ir susitikau su Europos Komisijos prezidentu. Jeigu mes norime iš tikrųjų prisijungti, aš manau, kad mes norime, yra didžiulis mūsų interesas prisijungti. Mes įsijungiame į vieningą erdvę. Atsiranda labai daug lengvatų žmonėms judėti. Mes tampame visaverčiai, mes dabar visateisiai, bet jau visiškai visaverčiais ir visateisiais nariais. Lietuvos Vyriausybė padarys viską, nepaisydama to, kad realizuojant šiuos sprendimus atsiranda visokių problemų. Yra ir apskųstų sprendimų, ir panašiai. Ir vidaus reikalų ministras tą puikiai žino, jeigu reikia, jis gali papildyti. Mes nuolat kontroliuojame, šis klausimas visada Vyriausybės darbotvarkėje. Jeigu reikės pagalbos, mes kreipsimės į Seimą, tačiau šiuo metu šis klausimas kontroliuojamas ir Vyriausybės ryžtas nesumažėjo. O pramoninkai šito klausimo atskirai ir specialiai nekėlė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Profesorė A.M.Pavilionienė. Prašom. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Dėkoju. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiamoji ministre, labai tikiuosi, kad Vyriausybė patvirtins valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją, kuri padės įveikti Lietuvoje dar egzistuojančius žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau toje strategijoje nėra bendrojo lavinimo mokyklų programos, kuri aiškintų moksleiviams smurto priežastis, tai yra iki šiol neįgyvendinama jau parengta Pasiruošimo šeimai bei lytinio švietimo programa, kuri tiesiogiai susijusi su šeiminiu smurtu. Ar dėsite pastangas, kad ši programa būtų pradėta realizuoti? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Smurto prieš moteris programa bus svarstoma Vyriausybės strateginiame komitete ir siūlymai šiam svarstymui bus pateikti. Dėkoju už jūsų pastabas, aš tikrai atkreipsiu dėmesį.

PIRMININKAS. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega Domarkas.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministrą. Jau praėjusioje Vyriausybėje buvo daug kalbama apie notarų veiklą. Kadangi paslaugos yra mokamos ir, sakyčiau, labai brangiai mokamos, ir eilės yra po tris savaites, kodėl taip limituojamas notarų skaičius? Paslaugos yra mokamos, ne iš valstybės lėšų. Ir antra. Kaip jūs manote, ar seniūnai galėtų pradėti notariato veiksmus, kad patvirtintų įgaliojimus? Ačiū už klausimą.

P.BAGUŠKA (PDF). Visų pirma dabar yra nustatytas notarų skaičius 280, kodėl – labai sunku atsakyti. Šiandien mūsų rajonuose ir miestuose yra užimtos 242 vietos. Notariato įstatymo pataisos bus dar rengiamos. Mes dar irgi konsultuojamės, ar reikia riboti notarų skaičių atitinkamom struktūrom. Tais klausimais dirba darbo grupė. Artimiausiu metu apie notarų veiklos pakeitimus, tarp jų ir dėl tų ilgų eilių, kurios buvo susidariusios vasarą, dabar, važinėdamas po rajonus, jau nebepastebiu… bus ryškių notarų darbo poslinkių. Buvome susitikę su Notarų prezidiumo nariais, jie irgi bendrauja su mumis, tik reikia laukti rezultatų. Atitinkami pakeitimai bus ir dėl notarų įkainių, ir dėl kai kurių procedūrų. Aš nenoriu užbėgti darbo grupei už akių, jūs netruks sužinosite Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Domarkas. Ruošiasi kolega A.Baranauskas.

V.DOMARKAS (VLF). Aš turėčiau klausimą susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, Kretingos rajono kaimo turizmo sodybose atidaryti nuomos punktai, kuriuose nuomojami keturračiai. Jais važinėja po parkus, po saugomas teritorijas, kaimo gatvėmis važinėja, drumsčia žmonių ramybę ir trikdo saugumą, ypač vaikams. Neretai tie asmenys būna išgėrę, nepilnamečiai, neturintys jokių vairavimo įgūdžių, įvyksta ir avarijų, kur faktiškai nei policija, nei greitoji nėra kviečiami. Šiuo klausimu aš kreipiausi į jus raštu. Sakykite, kaip manoma spręsti šitą klausimą? Šie keturračiai niekur neregistruojami, jų negali stabdyti net kelių policija. Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai gavau jūsų laišką. Mes artimiausiu metu pateiksime įstatymo pataisas dėl Eismo saugumo taisyklių pakeitimo. Tame pakete bus numatyta, kaip reikia elgtis su tais vadinamaisiais keturračiais. Tai, kad jų niekur registruoti šiuo metu nereikia, iš dalies nėra tiesa. Mes kaip tik kalbėjome su Kretingos vyriausiuoju prokuroru ir jam išsiuntėme daug medžiagos. Jeigu keturratis yra sunkesnis kaip 550 kg, jis turi būti registruojamas savivaldybių žemės ūkio skyriuose, bet, aišku, ta registracija neišsprendžia kitų klausimų, nes nėra apibrėžta tvarka, kaip jie turi būti naudojami. Ar juos gali stabdyti policija, kai jie važiuoja keliais, o jeigu važiuoja laukais, ir tai pasitaiko dažnai, ypač Kretingos rajone… dabar gavome tokį skundą iš Kretingos rajono gyventojų. Aš manau, kad artimiausiu metu šita problema bus išspręsta. Yra numatyta, kad tos transporto priemonės turės būti registruojamos kaip ir motociklai, lengvieji automobiliai, taip pat norint vairuoti tą transporto priemonę asmuo turės turėti automobilininko arba motociklininko pažymėjimą. Tai priklauso nuo klasės, koks bus variklio galingumas.

PIRMININKAS. Dabar klausia kolega A.Baranauskas. Ruošiasi Seimo narys A.Rimas.

A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi norėčiau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Ar kas nors daroma ta kryptimi, kad Kuršių mariomis pas mus kursuotų mažieji laivai – ir turistiniai, ir jachtos – iki Kaliningrado srities? Yra toks žmonių pageidavimas. Būtų sukurti nauji turistiniai maršrutai ir tenai galėtų būti intensyviau plėtojamas turizmas. Su Kaliningrado sritimi tie klausimai nėra išspręsti. Ar numatoma kas daryti, ar daroma jau dabar?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jau du kartus teko susitikti su Baltijos transporto ministrais. Vienas susitikimas vyko Saremos saloje, kitas neseniai Lietuvoje, buvome susirinkę į kasmetinę konferenciją. Saremos saloje teko susitikti su verslininkais, kurie yra suinteresuoti tuo verslu, ir jie pateikė tokią informaciją, kad Lietuvos gyventojų, vykstančių į Estiją, ypač į Saremos salą, skaičius labai išaugo. Yra jau paruoštas toks projektas, kad plauktų nuo Saremos salos laivai, užsuktų į kai kuriuos Latvijos uostus ir paskutinė sustojimo vieta būtų Klaipėda. Taip pat į Kaliningradą. Dėl Kaliningrado buvo pokalbis praeitą sekmadienį, kai teko susitikti su Igoriu Levitinu, Rusijos transporto ministru, ir buvo pokalbis ta pačia tema.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi kolega A.Čaplikas.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Kalbant su policijos komisarais, komisariato vadovais, neretai konstatuojama, kad trūksta policininkų, tai yra specialistų, su aukštesniuoju išsilavinimu. Ar nenumatoma atidaryti ar plėsti tokių mokyklų tinklo?

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Iš tiesų policininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, mokymo sistema šiandien iki galo nėra sutvarkyta. Aš labai tikiuosi, kad Seimui pateiktoje naujoje policijos sistemos plėtros programoje, kuri buvo grąžinta tobulinti ir kuri dabar yra rengiama darbo grupėje, patvirtintoje premjero potvarkiu (aš jai vadovauju)… Tas klausimas dabar yra nagrinėjamas. Jeigu konkrečiai, kokia dabar yra situacija, ar tai yra gerai, ar blogai… tą aukštesnį išsilavinimą, kurį turite omenyje, šiandien atitiktų Kaune rengiami pagal sutartis… M.Romerio universiteto Policijos fakulteto neuniversitetinė programa. Kaune yra Policijos fakultetas, jie rengia. Vertinimai yra skirtingi, Policijos departamento vadovybė išreiškė tam tikrų priekaištų, kad šiandien ne visai atitinka tą poreikį, kurio norėtųsi, specialistų parengimo požiūriu. Svarbiausia jų priėmimo skaičiaus klausimai ir panašiai.

Buvo pareikšta šiek tiek priekaištų, kad per vėlai pateikiama informacija dėl tam tikros atrankos, čia yra specifiniai dalykai, ne bet kas gali dirbti policijos struktūrose, todėl ir ne bet ką reikėtų į tas valstybės finansuojamas vietas priimti. Čia yra ne tik mokslo ir švietimo klausimas, bet ir tam tikras viešojo intereso, viešojo saugumo klausimas. Tie asmenys turi praeiti tam tikrą atranką ir patikrinimą. Aš kalbu ne vien apie sveikatą, bet ir apie kitus dalykus, ypač apie galimybių dirbti tam tikrose struktūrose patikrinimą, ar asmuo nėra teistas ir panašiai ir t.t. Šitas klausimas bus sprendžiamas iš esmės.

Šiandien yra diskutuojama apie savarankiškos policijos kadrų rengimo sistemos, mokslo įstaigų sistemos kūrimo galimybę, tačiau reikia gerai paskaičiuoti, kiek tai bus pagrįsta finansiškai. Ar neįmanoma pasinaudoti esamų mokslo įstaigų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų galimybėmis. Šiandien reikėtų kalbėti apie kolegijų, apie aukštojo neuniversitetinio mokslo galimybes.

O žemutinės grandies specialistus rengia Klaipėdos mokykla, šiandien čia viskas gerai, tik keisime jų statusą, ateityje ji turėtų tapti mokykla prie Vidaus reikalų ministerijos, nors čia dar yra diskusiniai dalykai.

Šiandien aš galiu atsakyti į tą klausimą tik tiek. Galutiniai sprendimai nėra priimti, juos priimant Seimas dalyvaus, kai mes pateiksime tą programą lapkričio 1 d. tvirtinti Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia profesorė M.Čigriejienė. Ruošiasi kolega Z.Mikutis.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Mano klausimas sveikatos ministrui. Ar jums neatrodo, kad per mažai dėmesio skiriama onkologijai, kuri turėtų tapti prioritetine sritimi? Šiuo metu sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, o onkologinės pagalbos lygis vis labiau atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių. Onkologinė pagalba darosi vis mažiau prieinama, ilgėja eilės, ligoniai negali patekti pas specialistus, neveikia kancerregistras. Į tai dėmesį atkreipia ir ekspertų komisija. Gydymo nuo krūties vėžio reikia laukti pusantro mėnesio, per tą laiką liga progresuoja, ji tampa sunkai išgydoma, ligoniai jaučia nuolatinę psichologinę įtapą. Kaip manote spręsti šią problemą? Ačiū.

R.TURČINSKAS (PDF). Gerbiamoji profesore, ačiū už klausimą. Iš tiesų tai yra labai aktuali problema. Daug buvo padaryta 2000 m., kai visoje Lietuvoje veikė, kaip jūs minėjote, kancerregistro taškai, t.y. onkologiniai kabinetai. Deja, šiandien Lietuvoje to nėra. Minėta problema yra aptarta su onkologijos instituto vadovybe, su profesoriumi K.Valucku, numatytos sprendimų priemonės, tačiau man atrodo, kad atkurti kancerregistrą reikės laiko.

Taip pat noriu pažymėti, kad šiandien jau baigia darbą komisija, kuri sudaryta prie Vyriausybės kanceliarijos, yra nepamiršti ir gerbiamųjų Kauno miesto Seimo narių siūlymai išnagrinėti problemą, kuri tiesiogiai siejasi, man atrodo, visos Lietuvos mastu su onkologijos problema. Man teko susitikti su komisijos nariais, išklausyti jų nuomonę ir laukiame komisijos rezultatų. Aš manau, kad į problemą turėsime pažiūrėti iš esmės po to, kai komisija pateiks savo išvadas. Kiek man žinoma, komisija rengiasi pateikti klausimą ne vien individualiai apie Kauno onkologijos ligoninės likimą, tačiau, kaip jūs teisingai atkreipėte dėmesį, pažiūrėti apskritai į onkologijos problemas Lietuvoje. Aš manau, kad remiantis komisijos išvadomis ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, kuri parengs pasiūlymus, ir tikrai bus įtraukti nariai, ir Seimo nariai, ir Sveikatos reikalų komiteto nariai į tos grupės darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega Z.Mikutis. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas.

Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro dėl automagistralių mokesčių maršrutiniams autobusų reisams. Iš tikrųjų mokestis nepriklauso nuo atstumo, pravažiuoto automagistrale. Jeigu maršrutas siekia automagistralę, iš karto yra 800 litų mokestis. Įdomiausia tai, kad ne maršrutas išperkamas. Jeigu tuo maršrutu važiuoja kitas autobusas, trečias, nuo kiekvieno yra 800 litų metams. Iš tikrųjų nelabai maži pinigai susidaro smulkiems autobusų parkams, rajoninio masto. Norėčiau paklausti, kuri institucija tokią tvarką nustatė, ir ar jūs manote, kad tai yra teisinga?

A.BUTKEVIČIUS. Šią tvarką yra nustatęs pats Seimas, kai priėmė įstatymą. Dabar yra parengtas įstatymo projektas dėl vinječių įvedimo transporto priemonėms, kurios važiuos automagistralėmis. Situacija šiek tiek keisis, nes bus tam tikras diferencijavimas. Manau, kad po mėnesio jūs tą įstatymo projektą pamatysite Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar klausia S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega A.Kašėta. Jeigu jo nėra, tada kolega J.Ramonas.

S.PABEDINSKAS (VLF). Dėkoju. Mano klausimas žemės ūkio ministrei. Didžiulės sėkmės sulaukėme Šiauliuose, kai vyko „Agrobalt“ paroda. Per vieną dieną buvo parduota tiek ekologinių produktų, kiek privežta trims dienoms. Dar atvežė, ir vėl trūko. Dabar ūkininkai sako, kad augina produktus tik mugėms, nes kitoms dienoms jų nėra, nesugeba tiek užauginti. Gal ateityje galima kaip nors šiek tiek padėti tiems ūkininkams ne tik Aukštaitijos regione, bet ir kitur, kad vis dėlto ekologiškų švarių produktų būtų galima įsigyti tegu ne visus metus, bet bent rudens, žiemos mėnesiais? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų ne vien tik parodoms turėtų išaugti ekologiniai produktai. Jų gamyba labai sparčiai didėja. Pernai padidėjo 60%, šiemet didėja panašiu tempu. Pirmiausia tai skatina labai didelė kompensavimo parama už ekologinį ūkininkavimą, tačiau mes jau pernai suformulavome tokį tikslą, kad ekologiški produktai ir parama jų gamybai užtikrintų visą ekologišką grandinę nuo lauko iki mūsų stalo. Kitaip tariant, iki pateikimo prekybai kaip ekologiškų produktų, kad, pavyzdžiui, ekologiškas pienas, pagamintas naudojant ekologiškus pašarus, nenutekėtų bendru srautu į gamybą, į perdirbimą, kad būtų atskirai superkamas, atskirai perdirbamas, atskirai pristatomas.

Tokia sistema yra vykdoma kartu su perdirbimo įmonėmis. Jau dvi įmonės – „Žemaitijos pienas“ ir „Rokiškio sūris“ – suformavo technologines linijas. Aš galėčiau pratęsti šį aiškinimą, kaip tai yra daroma. Ir strateginiu, ir praktiniu lygiu mes stengiamės, kad ekologiški produktai, kurie pagaminami žemės ūkyje, kaip ekologiški būtų pateikti ir parduoti. Tam reikia organizuoti visą vertikalę nuo lauko iki stalo: žemės ūkis, transportavimas, sandėliavimas, perdirbimas ir prekyba.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kolega J.Ramonas, o ruošiasi N.Steiblienė.

J.RAMONAS (PDF). Labai ačiū. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, Lietuva yra NATO narė, Europos Sąjungos narė. Šiandien premjeras pristatė ir visos apklausos rodo, kad ekonomika gerėja, o kaimo žmogus eina miegoti ir sako: nežinau, ar aš rytą atsikelsiu. Dėl ko? Dėl to, kad jis jaučiasi nesaugus. Siautėja visokie (nenoriu vadinti švelniau) kadrai, kurie daro tam tikrą tvarką. Yra įvairios programos, lyg ir nemažai daroma popieriuje, o realiai kaimo žmogus yra užmušamas už kelis litus, nužudomas ir t.t. Ar jūs galvojate daryti ką nors realiai – programą ar kokį veiksmų planą, kad kaimo žmogus nebijotų gyventi kaime, ne tik vienkiemyje, bet ir gyvenvietėje? Labai ačiū.

R.ŠUKYS. Suprantama, aš jums dabar tokio vaisto, kad problema, kuri egzistuoja, matyt, ilgą laiką ir dar tikrai egzistuos ne vieną dieną, būtų išspręsta, nepasiūlysiu. Jūs puikiai pamenate, pats visiškai teisingai įvardijote, kad programų popieriuje yra nemažai: ir telefonus dalijo, ir apylinkės, kaimo inspektorių materialines sąlygos yra gerinamos, jų atlyginimų klausimai sprendžiami, sprendžiama dėl tarnybinių butų. Čia yra programinės priemonės, šiandien iš esmės 80% jau turi naujus visureigius automobilius ir gali greičiau ir geriau pasiekti.

Suprantama, problemų bet kokiu atveju visada lieka ir liks. Matyt, reikia vis dėlto tam tikro laiko, nes nusikalstamumas nėra vien tiktai kaimo problema, jo kitimas ir dinamika. Kaimui tai yra labai aktuali problema, nes aplinkui dažnai nėra kas išgirstų pagalbos šauksmą. Policijos darbo ir sistemos gerinimo visas kompleksas priemonių bendrame kontekste spręstinas.

Suprantama, aš dabar galiu tiktai pasakyti, kad atskirai tuo klausimu iki šiandien nebuvo man galimybės dar užsiimti, nes problemų yra nemažai Vidaus reikalų ministerijos srityje, atskirai dėl šios problemos susitikti su Policijos departamento vadovybe ir aptarti tą situaciją. Tikrai dar neteko kaip atskiros problemos spręsti, bet galiu pažadėti, kad artimiausiu metu su Policijos departamento vadovybe apskritai apie nusikalstamumo problemas… ir ypač išryškinant tą problemą, tai yra aptariant ją atskirai, visas praktines priemones, rezultatus, nagrinėjant, kokia yra nusikalstamumo dinamika, kiek dabar fiksuojama nusikaltimų, kokio jie pobūdžio, svarbiausia, koks išaiškinamumas, nes principas, kad turi nelikti nepatrauktas atsakomybėn, šiuo atveju ir yra svarbiausias.

Atsakymas kol kas būtų toks. Mano požiūris, kaip ir apskritai į visą nusikalstamumą ir jo užkardymą, yra rimtas. Problema yra specifinė. Aš galiu pažadėti, kad domėsiuosi ir skatinsiu Policijos departamento vadovybę, kiek tai priklausys nuo manęs, imtis visų galimų priemonių, kad tą problemą spręstume ir kad nusikaltimų mažėtų, o kaimo žmonės jaustųsi saugesni.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia N.Steiblienė. Prašom, kolege. Ruošiasi J.Veselka.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Prieš kelias minutes jūs pakvietėte turėti vieningą poziciją ir vykdyti bendrą politiką Šengeno atžvilgiu. Mes visi žinome, kad jūsų programoje tiek euro, tiek Šengeno reikalai yra prioritetiniai, tačiau šiandien ryte važiuodama į darbą klausiausi jūsų interviu „Žinių radijuje“ ir šiek tiek nustebau, netgi sutrikau. Jūs teigėte, kad susitikimo su pramonininkais metu teiravotės, ar reikia skubėti dėl euro įvedimo Lietuvoje. Ten jūs gavote teigiamą atsakymą, kad reikia skubėti. O dėl Šengeno formuluotė buvo tokia, ar reikia mums į Šengeną? Aš dabar nesuprantu, kokia vis dėlto yra Lietuvos politika šiuo atžvilgiu.

G.KIRKILAS (LSDPF). Aš dar kartą galiu tiktai pakartoti, kad dėl Šengeno jie tikrai nekėlė šio klausimo.

N.STEIBLIENĖ. Jūs šiandien per radiją kėlėte šį klausimą.

G.KIRKILAS. Nežinau, gal čia koks nors nesusipratimas. Pramonininkų kontekstu – tikrai nekėlė. Jie pasiūlė savo priemones, tarp kurių iš esmės nėra tokių, kurios būtų susijusios su įstojimu į Šengeną arba mūsų problemomis. Gal čia koks nors nesusipratimas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega. Minutėlę! Ruošiasi B.Bradauskas.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamajam finansų ir teisingumo ministrams. Žmonės kelia tokį klausimą. Kai kurie turėjo rublinių indėlių daugiau negu 6 tūkst. litų ir jiems, kaip žinote, grąžinama iki 6 tūkstančių. Dabar tėvai nori surašyti testamentus ir kai ateina pas notarus, jie nori, kad vaikams į testamentus įrašytų, jog liko jų pinigų. Dar, sakysim, jeigu 10 tūkst. buvo, kad įrašytų 4 tūkstančius. Notarai netvirtina, reikalauja, kad bankai išduotų pažymas, jog tų pinigų yra. Aišku, bankai negali išduoti, nes bankai jų neturi. Kaip išspręsti šį klausimą, kad gal, kaip jie sako, po 50, po 20 ar po kiek metų būtų kompensuojama ta likusi dalis? Kaip juridiškai galima įforminti testamentais tą sumą, kurią dabar valstybė atsisakė kompensuoti?

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Aš perduodu teisingumo ministrui.

PIRMININKAS. Prašom.

P.BAGUŠKA. Atsakymą į gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos klausimą aš turiu pasiaiškinti, kitą sykį aš jums pasakysiu.

J.VESELKA. Gerai.

P.BAGUŠKA. Man reikia labai smulkiai išsiaiškinti šį dalyką. Aš pirmąsyk išgirdau tą problemą, tuščiažodžiauti tikrai nenoriu čia prieš visus.

PIRMININKAS. Dėkoju ir Seimo nariui, ir ministrui, pranešu, kad pagal Statutą ministras tokią teisę turi, tiktai, žinoma, jis turi prievolę to neužmiršti. Taigi dabar kolega M.Žymantas, ruošiasi kolega D.Jankauskas. Atsiprašau, minutėlę, truputį jau sukeičiau eilę. B.Bradauskas, po to kolega M.Žymantas. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, „Regitroje“ yra priimami dokumentai, pataisos, kurios visokiais būdais stabdo registraciją naudotų automobilių ir tranzitinių numerių išdavimą. Dokumentai stabdo šį automobilių verslą, taip juntama naujų automobilių pardavėjų ranka. Be abejo, mes labai norėtume, kad visi žmonės galėtų nusipirkti naują automobilį, bet, deja, situacija yra tokia, kokia yra: ne visi įperka naujus automobilius, ir labai didelė dalis Lietuvos žmonių. Kartu ir tranzitu parduodama labai daug į Rusiją, į Kazachstaną ir kitas šalis. Šioje srityje dirba daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Ar negalėtumėte pasidomėti, kuo vadovaudamasi „Regitra“ daro įvairias kliūtis šiam automobilių verslui? Dėkoju.

R.ŠUKYS. Aš, aišku, nelabai galiu atsakyti į jūsų klausimą, nes nežinau tokių faktų, kad daro kliūtis. Čia labai apibendrintas jūsų pareiškimas, kad „Regitra“ daro. Vyksta tas verslas, automobilių registruojama tikrai ne šimtais, o tūkstančiais, taip pat ir tranzitu išvežamų ir įvežamų. Reikėtų labai konkrečių klausimų arba labai konkretaus atvejo, arba labai konkrečių priežasčių, kurias jūs galėtumėte pateikti galbūt ir raštu, tada aš pasidomėčiau, kas konkrečiai yra nepatenkinti, kokios yra pretenzijos.

Šiaip „Regitra“ vadovaujasi ministrų įsakymais tvirtintomis registracijos taisyklėmis. Jeigu jūs turit pretenzijų dėl tų taisyklių tai tada norėčiau žinoti, kokiems konkrečiai punktams, kurie, jūsų manymu, stabdo. Buvo viena problema dėl taksi bendrovių automobilių registravimo, kur buvo įrašyta, taip jau atsitiko, neva netyčia, taksi naudojamų lizinguojamų automobilių registracijos galimybės. Tai ta problema buvo nedelsiant išspręsta, tik pradėjus mums kartu su susisiekimo ministru eiti pareigas. Ir kitų kokių nors problemų… Yra taip pat man žinoma problema dėl vairų dešinėje pusėje. Bet tai jau yra paskiras specifinis klausimas. Ir vėlgi jūs linguojate galvą. Kitų problemų aš prašyčiau vis dėlto konkrečius atvejus nurodyti ir konkrečius kokius nors pagrindus, kuriais yra stabdoma. Man tokie faktai nėra žinomi, būtų per daug apibendrinta ir neatsakinga sakyti, kad aš ką nors dabar ten nueisiu, padarysiu. Prašyčiau raštu pateikti, suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, tuomet spręsiu ir atsakymą tikrai pateiksim.

B.BRADAUSKAS. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.Žymantas, ruošiasi kolega D.Jankauskas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Šiandien pasirodė informacija, kad Amerikoje apibendrinus 23 studijas, šių studijų metu buvo 1 mln. 600 žmonių, buvo įrodyta, kad medikamentas diklofenakas ryškiai padidina kraujagyslių ir širdies ligų riziką. Jis prilygintas preparatui (…), kuris jau yra paimtas iš apyvartos. Kadangi šį vaistą vartoja labai daug Lietuvos žmonių, nes mes ir taip esam senstanti ir turinti problemų su sąnariais tauta, ar ši problema yra žinoma ministerijai ir koks Lietuvos požiūris į šį medikamentą?

R.TURČINSKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų man irgi rytą teko domėtis tuo pačiu, ką jūs dabar minite. Štai susisiekęs su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba aš galiu pasakyti, kokia yra situacija, ir informuoti visus gerbiamuosius Seimo narius. 2006 m. rugsėjo 18 d. prasideda Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komiteto ir farmakologinio budrumo darbo grupių posėdžiai. Jų metu bus nuspręsta, kaip reaguoti į Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodžiusias publikacijas apie klinikinius tyrimus ir epidemiologines studijas, kurių metu gauta naujų duomenų būtent apie šio minimo vaisto – diklofenako – nepageidaujamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Taip pat pažymėtina, kad Europos vaistų agentūra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, o būtent šiai grupei priklauso ir minimas diklofenakas, saugumo vertinimą pradėjo Europos Komisijos prašymu 2005 metų birželio mėnesį. Pirmuosius apžvalgos duomenis ir rekomendacijas gydytojams bei pacientams Žmonėms skirtų vaistų komitetas pateikė 2005 m. spalio mėnesį. Tuomet buvo atkreiptas dėmesys, kad skiriant šiuos vaistus itin svarbu atsižvelgti į galimą nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai bei odai, taip pat įvertinti individualius rizikos faktorius. Ir atkreiptinas dėmesys, kad reikia vartoti vaistą mažomis dozėmis ir kuo trumpesnį laiką. Po to, kai bus gautos išsamesnės išvados, tada mes galėsime informuoti papildomai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega D.Jankauskas, ruošiasi kolega J.Juozapaitis. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, kad „nelegalių“, arba galimai neteisėtų, statybų problemos turi didžiulį mastą Lietuvoje jums vadovaujant Aplinkos apsaugos ministerijai jau kalbama senokai. Visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės institucijų dėmesio, rodos, pakanka, kad situacija keistųsi į geresnę. Deja, realiame gyvenime dažnai yra kitaip, ir tai, turbūt sutiksite, yra Vyriausybės bendrąja prasme ir konkrečiai aplinkos apsaugos ministro kompetencijos bei atsakomybės klausimas. Bendruomenių nusivylimą teisingumu, kaip tenka girdėti susitikimuose su rinkėjais, skatina valdininkų savivalė ir nebaudžiamumas.

Konkretus pavyzdys. Šių metų gegužės mėnesį raštu kreipiausi į jus dėl tokios statybos ant Nemuno kranto rekreacinėje zonoje ir parko teritorijoje. Kaip jau įprasta, raštas persiųstas apskrities viršininko administracijai, ši, vaizdžiai tariant, atsako, kad viskas teisėta. Seimo nario biuro darbuotojai per vasarą savo jėgomis surinko pluoštą dokumentų dėl šios statybos, kurie, mano nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ne viskas teisinga ir teisėta. Gerbiamasis ministre, leiskite jums pakartotinai įteikti raštą su 14 priedų (dokumentų kopijų) ir…

PIRMININKAS. Laikas. Prašyčiau greičiau.

D.JANKAUSKAS. Jau baigiu. Ar jūs asmeniškai pasiryžęs kompetentingai ištirti aprašomą situaciją ir imtis konkrečių veiksmų situacijai Lietuvoje pakeisti? Dėkoju.

A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Jeigu šiek tiek sekat įvykius šioje srityje, matyt, jau žinot ir apie atitinkamus pasiūlymus, kurie buvo pateikti Seimui prieš metus. Labai palengvintumėte gyvenimą visiems: ir man, ir apskritims, ir visiems inspektoriams, jeigu tas Statybų įstatymas, Civilinio kodekso pakeitimų įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas būtų priimti, kur ir baudos didesnės, ir reikalavimai griežtesni, ir panašiai. Tai tikrai atrištumėt daug labiau rankas.

Kalbant apie kitus žingsnius, tai mes su teisingumo ministru dabar dirbam prie realizavimo teismo sprendimų, nes, netgi praėjus visus sudėtingus ratus nuo apskundimo iki galutinio teismo sprendimo, vis tiek, pavyzdžiui, septynias teismo nutartis turim, kad reikia griauti, niekas neįgyvendina šitų sprendimų. Gal sutiksit, kad vis dėlto aplinkos ministras nelabai galės pats įgyvendinti iki galo šių sprendimų. Tai žiūrim… su antstolio pareigom ir toliau apskrities tam tikri veiksmai, kurie turi užtikrinti sprendimų realizavimą. Aš manau, kad dar vienas, nors tai nuskambėjo gal šiek tiek kontroversiškai, labai svarbus žingsnis buvo padarytas dėl pajėgumų sustiprinimo apskrityse, inspektorių skaičiaus padidinimo, tų veiksmų, kurie yra nelegaliai atliekami, yra gana daug. Jeigu pažiūrėtumėte į statistiką, kiekvienais metais yra mažėjimo tendencija, pirmame šių metų pusmetyje, pavyzdžiui, naujų pastatų yra apie penkiasdešimt kelis. Dideli skaičiai yra dėl tvorų, kitokių pažeidimų, kurių mastas šiek tiek skiriasi. Taigi iš tikrųjų pastangos yra dedamos, bet čia reikia visų pastangų, o ne vien šios ministerijos. Jeigu jūs perduosite informaciją, kuri buvo persiųsta apskričiai tirti, nes pirmiausia nuo ten prasideda visi konkretūs veiksmai, mes, be abejo, pasirengę ištirti ir atsakyti jums pagal pateiktą informaciją į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi kolega V.Kamblevičius.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas profesorei žemės ūkio ministrei. Ar pasiseks paankstinti žemdirbiams išmokų mokėjimą? Išmokų žemdirbiams, kurias buvome žadėję.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jūs tai siejate su šiais metais padarytais nuostoliais. Mes jau seniai esame kreipęsi ir turime patirtį, kaip ir pernai esant kur kas mažesniems nuostoliams dėl liūčių, kurie buvo keliasdešimt kartų mažesni, gavome Europos Komisijos leidimą spalio mėnesį pradėti mokėti. Mes dedame visas pastangas. Tikimės, kad baigus nuimti derlių ir pateikus visą reikalingą medžiagą, o jos mes negalime pateikti anksčiau, negu kad pagal metodiką nuėmę derlių galime įvertinti, kokie tie pajamų nuostoliai, tikimės, kad Europos Komisija šį kartą ne taip ilgai žiūrės negu praeitais metais, kai mes tik šiais metais kovo mėnesį gavome leidimą išmokėti rezervuotas lėšas nuostoliams kompensuoti. Tai viena klausimo dalis.

O atsakant dėl tiesioginių išmokų mokėjimo, galiu pasakyti, kad mes rengiame sistemą ir Mokėjimo agentūra turėtų būti pasirengusi spalio mėnesį išmokėti avansinius mokėjimus visiems, nes sunku surasti nenukentėjusių. Teks mokėti visiems avansinius, ir manau, kad yra 90% tikimybė, jog pradėsime mokėti spalio mėnesį, tačiau ne pirmoje pusėje, nes nebus įmanoma sulaukti pritarimo.

J.JUOZAPAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Kamblevičius. Ruošiasi kolega R.Kupčinskas.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Klausimas galbūt premjerui, gal ūkio ministrui. Susitikimuose su gyventojais pagrindinė tema – kiek procentų padidės patalpų šildymo įkainiai. Vyriausybė pažadėjo išsiaiškinti ir sumažinti, tačiau vartotojai nesulaukia teigiamo atsakymo. Kada artimiausiu metu bus galima tai išgirsti? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Vyriausybė pažadėjo įsigilinti į tą reikalą. Kaip žinote, kiekviename rajone, kiekviename mieste kainos bus skirtingos, nes ir padėtis skirtinga. Tinklai vienur yra išnuomoti, kitur ne, šildo įvairios sistemos ir panašiai, yra daugybė aplinkybių. Tačiau Vyriausybė, kuri, kaip žinote, kainų nenustatinėja, prašo Kainų komisijos veikti pagal įstatymą ir viską derinti su savivaldybėmis. Daugiau nieko. Mes tikimės, kad būtent derindama su savivaldybėmis Kainų komisija tiksliau atsižvelgs į vartotojų interesus. O objektyvūs veiksniai yra tokie, kad dujų kainos kyla, aišku, jos kils, kol kas Lietuva perka šiek tiek mažesnėmis dujų kainomis negu Europa dėl įvairių priežasčių, bet tiek, kiek mes galėsime patikslinti tas kainas, tą mes darysime. Tikimės, kad ir Kainų komisija šioje srityje taip pat bendradarbiaus.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Kupčinskas. Prašom. Ruošiasi kolega V.Čepas. (Balsai salėje) Gerai. K.Starkevičius ir ruošiasi kolega V.Čepas.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Noriu paklausti susisiekimo ministro. Labai gerai, kad geležinkelis intensyviai rekonstruojamas, remontuojamas, perkami nauji lokomotyvai. Mes greitai pasieksime, kad maršrutu Kaunas–Vilnius važiuosime tokiu pat greičiu, mažiau nei per valandą, kaip ir A.Smetonos laikais. Tai puiku. Tačiau tais laikais kelio Kaunas–Vilnius, tai susiję taip pat su Vilniumi, pakraščiai buvo gūdūs miškai. Dabar ten stovi namai, gyvena žmonės. Ar nenumatyta statyti apsaugines garso sieneles, izoliacines sieneles, kad apsaugotume gyventojus, kurie tankiai gyvena pagal geležinkelį, nuo to triukšmo?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą. Diskusijos kol kas nebuvo nei ministerijoje, nei susitikimuose su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovais. Aš tikiuosi, kad į jūsų klausimą galėsiu atsakyti išsamiau kitą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Ruošiasi kolega V.Draugelis.

V.ČEPAS (LSF). Noriu paklausti gerbiamojo premjero. Labai apsidžiaugiau, kai atėjęs naujasis ūkio ministras kolega V.Navickas susirūpino dėl prieš tai buvusio kolegos išdalytų lėšų, milijonų Darbo partijos nariams. Galvojau, kad štai galų gale atėjo valdžia, kuri tikrai laikysis principo, kad prieš įstatymą ir prieš partijas visi vienodi. Pažiūrėjau, atrodo, praėjusio ketvirtadienio Vyriausybės posėdį, kuriame buvo skirstomas rezervas, ir radau du dalykus. Ignalinos rajono, Linkmenų apylinkės, Bajorų kaimo gyventojai Bronei Daubarienei skirti 5 tūkst. litų, nes sudegė lauko virtuvė. Raseinių rajono Viduklės seniūnijos gyventojai Virginijai Jokubaitienei skirti 5 tūkst., nes sudegė lauko virtuvė. Antruoju atveju rekomendavo kolega G.Mikolaitis. Pirmojo atvejo neišsiaiškinau, bet irgi, kiek žinau, socialdemokratas. Ar dar ilgai jūs už lauko virtuvių sudegimą dalysite pinigus, ar gal nustosite rekomenduoti? Galbūt galima kaip nors padaryti, kad rekomenduotų vienas socialdemokratas, o kitas iš kitos partijos?

G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs rekomenduotumėte, mes tikrai pritartume. Kaip žinote, yra tokia nuostata, kad už ūkinio pastato sunaikinimą skiriami 5 tūkstančiai. Manau, jeigu jūs pažvelgtumėte į Vyriausybės rezervo platesnę statistiką, tai tikrai neįžvelgtumėte kokių nors blogų tendencijų. Mes atsižvelgiame į visų Seimo narių, nepaisome partijos. Jūsų partijos nariai taip pat nemažai siūlo. Tam, kad susidarytumėte aiškesnį vaizdą, siūlyčiau pažvelgti į šį skirstymą per ilgesnį laiką ir paskui galėsite mūsų paklausti, mes jums atsakysime. (Balsas salėje: „Na, tai dabar degs visi“.) (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Draugelis. Ruošiasi kolega V.Grubliauskas, dar spėsime.

V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Norėjau paklausti gerbiamojo užsienio reikalų ministro. Kazachstane, Rusijoje, Baltarusijoje yra didelių sunkumų gauti Lietuvos vizas. Šiais metais Lietuva neteko daug tūkstančių poilsiautojų Palangoje, Druskininkuose, o Marijampolės turgus neteko prekeivių iš Kazachstano. Iš Marijampolės geriausiais mėnesiais išvažiuoja apie 3,5 tūkst. automobilių vagonais į Kazachstaną. Kazachai jaudinasi dėl vizų, o Baltarusijoje, kad gautum vizą į Lietuvą, reikia dvi savaites stovėti gyvoje eilėje, gauti talonėlį, priduoti dokumentus ir vėl laukti savaitę. Pridavus vėl reikia laukti 3 dienas, kad gautum vizą. Tiems, kurie 2 savaites stovi gyvoje eilėje, eilę užima aplinkiniai gyventojai ir parduoda vietą po 50 dolerių. Mes kompromituojame Lietuvą. Reikia pagerinti vizų išdavimą.

Toliau. Kazachai, atvažiavę į Lietuvą, gauna vizą mėnesiui laiko. Jiems kyla problemų, nes nuperka daug automobilių, vagonų laiku negauna, reikia išvažiuoti, mašinos lieka čia. Jiems reikia supaprastinti vizų pratęsimą. Yra toks žmonių pageidavimas. Ačiū.

P.VAITIEKŪNAS. Dėkoju už tikrai svarbų klausimą Lietuvos ekonomikai. Negaliu pasakyti, kiek automobilių išvežama į Kazachiją, Rusiją, bet Baltarusija yra mūsų pirmasis eksporto punktas, didesnis už visus kitus: už elektrą, už chemiją, už kitus produktus. Klausimas tikrai laiku ir svarbus. Manau, Lietuvai įstojus į Šengeno erdvę, situacija pagerės, bet iš esmės galime situaciją pagerinti tik investuodami į konsulinių langelių išplėtimą. Turi būti daugiau konsulinių darbuotojų, jie turi dirbti atitikdami Šengeno normas. Tada mes galėsime sumažinti eiles prie konsulatų. Šiuo metu, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Minske, išduodama iki 1200–1300 vizų per dieną, mūsų konsulate Gardine – iki 500 vizų per dieną. Tai yra didžiuliai krūviai, neatitinkantys nei sanitarinių normų, keliamų darbuotojams, nei kokių nors kitokių normų. Taigi reikia investuoti į konsulinių plėtrą ir į pasitikėjimą mūsų diplomatais ir konsulais, dirbančiais užsienyje. Tą ministerija ir daro.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinysis klausia kolega V.Grubliauskas. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero ir galbūt susisiekimo ministro. Tvirtinant Vyriausybės programą, aš jūsų, premjere, tiesiai šviesiai klausiau, ko gero, galbūt jau ir šiek tiek pabodusį klausimą dėl giliavandenio uosto perspektyvų. Tada jūs gana grakščiai nuvingiavote nuo tiesaus atsakymo. Galbūt tai liudija jūsų diplomatines savybes, o tuo niekas neabejoja. Dabar, sakykim, kai jau praėjo šiek tiek laiko ir, manau, jūs turėjote laiko įsigilinti į šių procesų svarbą ir strateginę reikšmę, norėčiau jūsų paklausti, ar Vyriausybė jau turi aiškesnes, sakykime, strategines perspektyvas, aiškesnę poziciją tais klausimais? Manau, jūs puikiai žinote, ypač susisiekimo ministras suvokia, situacijos svarbą ir tai, kad pasaulis ir Europa seniai atrado, kad gabenimas konteineriuose yra gerokai perspektyvesnis dalykas už vežimą laivais, kuriems reikia giliavandenių uostų. Ar pasikeitė Vyriausybės strategija, ar tebelieka tokia pati pozicija, sprendžiant šiuos svarbius klausimus, beatodairiškai vadovautis japoniška multiplikacija? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Aš dar norėčiau kreiptis į prieš tai klaususį, atsakyti ir priminti kolegoms, kiek Vokietijos ambasada čia išduodavo vizų, kai, atsimenate, ten buvo eilės. Palyginti su mūsų ambasada, tai 3–4 kartus mažiau. Todėl mūsų konsulatai, ypač karštuosiuose taškuose, t.y. Minske ir Kaliningrade, dirba gana efektyviai. Sutinku, kad problema išlieka.

Dėl uosto. Nė kiek su jumis nesiginčiju, kad uostas yra labai svarbus, ir šias perspektyvas mes nagrinėsime, bet į tokias detales, kurias jūs dabar sakote, aš dar tikrai negalėčiau sureaguoti (galbūt labiau įsigilinęs yra susisiekimo ministras), bet kad mūsų uostas yra vienas ir prioritetinių ir galbūt vienas iš patraukliausių momentų arba veiksnių užsienio investicijoms, tai nėra abejonių. Vyriausybė, aišku, sieks įmanomais būdais, galbūt išnaudodama Europos Sąjungos struktūrinius fondus, gal kitais būdais, spręsti šią problemą ir didinti uosto gebėjimus ir pajėgumus.

A.BUTKEVIČIUS. Aš galėčiau papildyti premjerą, jeigu galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Tikrai, pozicija nesikeičia ir šiuo klausimu mes dirbame. Tik norėčiau, gerbiamasis kolega, jūsų paprašyti, gal jūs galėtumėte paraginti Klaipėdos miesto merą ir tarybą, nes jie turi priimti kai kuriuos sprendimus. Mes su meru jau buvome susitikę Klaipėdoje, apie tai diskutavome, ir jis žino, kokius sprendimus turi priimti, kad ministerijai netrukdytų toliau vykdyti studijos, kurią mes jau esame užsakę. Mums bus lengviau dirbti, kai turėsime kai kuriuos savivaldybės dokumentus. Bet pozicija nesikeičia, reikia rimtesnio miesto valdžios požiūrio ir didesnio aktyvumo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji ministrai. Prašyčiau, nes daugelis esate ir Seimo nariai, pasilikti savo darbo vietose, yra keletas svarbių pranešimų. Kolegos, dėmesio! Pirma, J.Jagmino prašymas: „Prašau mane priimti į Socialdemokratų frakciją. Pagarbiai. Parašas.“ Ir V.Vertelienės pareiškimas: „Prašau mane priimti į Socialdemokratų frakciją. Data. Parašas.“ (Plojimai)

Trečias dokumentas – Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio protokolas. „Svarstyta: Seimo narių J.Jagmino ir V.Vertelienės pareiškimai priimti juos į Socialdemokratų partijos frakciją. Kalbėjo (neskaitysiu). Nuspręsta: pritarti Seimo narių J.Jagmino ir V.Vertelienės priėmimui į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Posėdžio pirmininkė, seniūnė, I.Šiaulienė.“

Ačiū. Dabar Vyriausybės narius ir frakcijų atstovus kviečiu į trečiojo aukšto salikę, į Konstitucijos salę. Posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.