AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO 20, 21  IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys

Išanalizavus užsienio šalių praktiką, paaiškėjo, kad daugelyje Europos valstybių gabenamų per šalies teritoriją branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių apsaugos užtikrinimo funkcija pirmiausia priskirta nekarinio pobūdžio institucijoms, pvz., Vengrijoje, Austrijoje, Danijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ši funkcija priklauso vidaus reikalų ministerijos kompetencijai. Kai kuriose kitose šalyse (pvz., Slovakijoje, Olandijoje) gabenamo branduolinio kuro fizinės apsaugos funkcija priklauso kitų institucijų (pvz., transportavimo ar susisiekimo ministerijų), kurios turi savo ginkluotas palydas, kompetencijai. Kai gynybinio pobūdžio institucijoms tenka dalis atsakomybės už panašias funkcijas, ji nėra pagrindinė.

 

 

2. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – Įstatymas) projektas buvo parengtas atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant tinkamai reglamentuoti branduolinių medžiagų fizinės saugos klausimus ir įstatymo Krašto apsaugos ministerijai priskirtą funkciją perduoti vykdyti Vidaus reikalų ministerijai. Taip pat, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus visiškai neatsiriboti nuo įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose Krašto apsaugos ministerijai priskirtų funkcijų, buvo atitinkamai pakoreguota Krašto apsaugos kompetencija ir 50 str. 4 d., numatanti projektinės grėsmės nustatymo galimybę branduolinių medžiagų transportavimui.

 

3. Projekte aptariamų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu

Pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 str. 1 dalies 2 punktą Krašto apsaugos ministerijai priskirta branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių apsaugos užtikrinimo funkcija, kurią šiuo metu atlieka Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centras. Pažymėtina, kad tiekiamo šviežio kuro fizinė apsauga užtikrinama kartą per ketvirtį, kai Ignalinos atominei elektrinei tiekiamas branduolinis kuras. Kaip rodo užsienio valstybių praktika, radioaktyviųjų medžiagų gabenimo funkcija paprastai nėra priskiriama valstybės institucijoms, todėl siekiant pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tinkamai reglamentuoti radioaktyviųjų medžiagų transportavimą, iš Branduolinės energijos įstatymo reguliavimo dalyko šių medžiagų gabenimo funkcija buvo išbraukta.

Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 8 punktą užtikrinant transportuojamų per šalies teritoriją branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių  apsaugą paramą turi teikti Vidaus reikalų ministerija. Vadovauti viešojo saugumo užtikrinimo valstybės politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoti yra viena iš Vidaus reikalų ministerijai LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priskirtų funkcijų. Pažymėtina, kad pagal minėto Įstatymo 19 skyrių Vidaus reikalų ministerija atsakinga už saugotinų objektų apsaugos užtikrinimą, pvz., Ignalinos atominės elektrinės apsaugą šiuo metu vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (tai taip pat išplaukia iš LR valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 10 str.).

Be to, reorganizavus Civilinės saugos departamentą prie KAM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo perduotos ir kitos su branduoliniu ir radiaciniu saugumu susijusios funkcijos (pvz., gyventojų radiacinės apsaugos plano branduolinės avarijos atveju rengimas, avarijos ir jos padarinių likvidavimo priemonių pagal savo kompetenciją taikymas, kt.).

 

4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos

 Projekte siūloma Branduolinės energijos įstatyme KAM numatytą transportuojamų per šalies teritoriją branduolinių medžiagų krovinių apsaugos funkciją perduoti Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai.

Šios funkcijos perdavimas Vidaus reikalų ministerijai  palengvintų skirtingų šalių pareigūnų bendradarbiavimą prireikus vykti į kitos šalies teritoriją ir joje užtikrinti fizinę krovinio apsaugą. Pažymėtina, kad tokį bendradarbiavimą, kai krovinio fizinę apsaugą vykdo Lietuvos kariai, riboja  nacionaliniai teisės aktai ir tarptautinės sutartys.  

 

5. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą neigiamų padarinių nenumatoma.

 

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos nedarys.

 

7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą

Priėmus teikiamą Projektą, turės būti tikslinami kiti teisės aktai: Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro nuostatai, patvirtinti krašto apsaugos ministro 2003 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-753, Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 924 patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos nuostatai ir Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 289-10 patvirtinti Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės fizinės saugos nuostatai.

 

8. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei

Teikiamas Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

 

9. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms

Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, perimant gabenamų krovinių apsaugos užtikrinimo funkciją, vidaus reikalų ministerijai papildomai reikės 59200 Lt. specialiajai amunicijai įsigyti, o transporto išlaidos sudarys 1386 Lt. kasmet.

 

10. Projekto rengėjai

Teisės aktų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamentas (direktorius Alvydas Kunigėlis, tel. 273 56 30, tiesioginė rengėja vyr. specialistė teisininkė Dalia Vitkauskaitė, tel. 273 55 62).

 

11. Reikšminiai žodžiai: branduolinė energija, branduolinis saugumas.

 

 

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                            Juozas Olekas