AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 4¹, 15, 17, 22, 27, 43, 56, 77, 80, 90, 91, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto

Projekto rengimą paskatino kitų ES valstybių narių praktika, užsienio investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ pateikti pasiūlymai, siekis aiškiau reglamentuoti ir suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas su kitų teisės aktų nuostatomis, taip pat atsižvelgti į Lietuvai suteiktas išlygas.

Įstatymo projekto tikslas – supaprastinti Lietuvoje taikomą apmokestinimo PVM tvarką konsignacinei prekybai, patikslinti importuojamų prekių apmokestinamosios vertės apskaičiavimo tvarką, suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas su kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, atsižvelgti į Lietuvai suteiktas išlygas ir aiškiau reglamentuoti kai kuriuos apmokestinimo PVM tvarkos Lietuvoje aspektus.

Konsignacinė prekyba

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas konsignacinei prekybai ir ja užsiimantiems asmenims taikoma bendra apmokestinimo ir registravimosi PVM mokėtojais tvarka: užsienio asmens, užsiimančio konsignacine prekyba, prekių įsivežimas verslo tikslais iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respublikos teritoriją yra laikomas prekių įsigijimu iš kitos valstybės. Todėl šis užsienio apmokestinamasis asmuo privalo Lietuvos Respublikoje registruotis PVM mokėtoju ir įsigyjant prekes, o po to jas patiekiant Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams apskaičiuoti PVM.

Teikiamame projekte, atsižvelgiant į kitų ES valstybių narių patirtį, siūloma užsienio apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimo konsignaciniais tikslais iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respublikos netraktuoti kaip šio užsienio apmokestinamojo asmens prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės – tokiu atveju būtų laikoma, kad prekes iš kitos valstybės narės įsigijo PVM mokėtojas, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas ir jis vienintelis naudos šias prekes savo ekonominėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, užsienio apmokestinamajam asmeniui nebūtų prievolės registruotis Lietuvoje PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM, nes prievolė apskaičiuoti PVM už šių prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės tektų minėtam PVM mokėtojui.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo konsignaciniais tikslais išvežtų prekes iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ir toje valstybėje narėje jo vykdomai konsignacinei prekybai pagal tos valstybės narės teisės aktus taip pat būtų taikoma supaprastinta apmokestinimo ir registravimo PVM mokėtoju tvarka, toks prekių pervežimas į kitą valstybę narę būtų apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą.

Siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Importuojamų prekių apmokestinamosios vertės skaičiavimas

Šiuo metu į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios apskaičiuojamas importo PVM, be kitų įstatyme nustatytų papildomų sumų yra įtraukiama ir prekių vežimo paslaugos vertė. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje iškyla klausimas, kokios sumos turi būti įtraukiamos į apmokestinamąją importuojamų prekių vertę tais atvejais, kai prekių vežimo paslaugos nėra perkamos, o prekės įsivežamos paties prekes perkančiojo asmens transportu, siūloma, atsižvelgiant į ES acquis, patikslinti importuojamų prekių apmokestinamosios vertės skaičiavimą, nustatant, kad į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę yra įtraukiamos išlaidos, susijusios su prekių vežimu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų derinimas su kitais teisės aktais

Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme vartojamoms sąvokoms gali kilti neaiškumų, sprendžiant, kokios švietimo ir draudimo paslaugos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos PVM, siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, susijusias su švietimo ir mokymo bei draudimo paslaugų teikimu, suderinant jas su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Pataisos, susijusios su Konstitucinio Teismo išaiškinimais

Atsižvelgiant į tai kad Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija, įstatymo projekte taip pat siūloma šiuo metu taikomas nuostatas dėl avansinių PVM mokėjimų ir importo PVM mokėjimo terminų iš lydimųjų teisės aktų perkelti į patį Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.

PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai

Atsižvelgdami į tai, kad reikalavimas žemės ūkio produkcijos tiekimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti Žemės ūkio ministerijos nustatytus rekvizitus neatitinka ES Tarybos Šeštosios direktyvos, kurioje nustatytas baigtinis PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų sąrašas, siūloma atsisakyti šio reikalavimo. Kartu, siekiant aiškesnio reglamentavimo, tikslinami ir kiti privalomi PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai. Siūloma, kad nuostata, pagal kurią teikiant žemės ūkio produkciją nebereikės nurodyti Žemės ūkio ministerijos nustatytų rekvizitų, įsigaliotų nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Kitos siūlomos pataisos

Projekte, atsižvelgiant į išlygą, suteiktą Lietuvai 2006 m. gegužės 15 d. Tarybos sprendimu 2006/388/EB, siūloma nustatyti, kad, siekiant kovoti su PVM vengimu, apmokestinamoji vertė mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti nustatoma, kai egzistuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti atvejai (pvz., kai sandoriai dirbtinai sumažintomis kainomis sudaromi tarp susijusių asmenų, o pirkėjas neturi visos teisės į PVM atskaitą). Taip pat, atsižvelgiant į Tarybos 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu 2006/389/EB suteiktą teisę Lietuvai tam tikrais atvejais siekiant kovoti su PVM vengimu (pvz., medienos tiekimo, metalo laužo tiekimo atvejais) prievolę apskaičiuoti PVM perkelti pirkėjui-PVM mokėtojui, įstatymo projekte (keičiamame 96 straipsnyje) siūloma suteikti teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti konkrečius atvejus, kai PVM išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą turės prekių (paslaugų) pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas.

Taip pat siūloma suderinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatas su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis PVM lengvatas orlaiviams. Kartu, siekiant aiškesnio reglamentavimo, 43 straipsnyje nurodoma, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinami laivų bei orlaivių čarteriai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, remiantis Registravimo į PVM mokėtojų registrą taisyklėmis, visi reikalingi duomenys apie mokėtojo veiklos pasikeitimus yra pateikiami įregistravimo į PVM mokėtojų registrą ar pateiktų registravimo duomenų tikslinimo metu, siūloma išbraukti perteklinę Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį.

Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006‑2008 m. programoje numatytą siekį maksimaliai sutrumpinti PVM grąžinimo laiką, siūloma palengvinti patikimiems ūkio subjektams PVM skirtumo likučio grąžinimo procedūras.

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai priimtas įstatymas neturės.

Priėmus įstatymą, bus supaprastinta konsignacinei prekybai Lietuvoje taikoma apmokestinimo PVM tvarka, tiksliau perkeltos ES teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios importuojamų prekių apmokestinamosios vertės skaičiavimą. Taip pat priėmus šį įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas atitiks Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas bei Konstitucinio Teismo sprendimus. Be to, bus pasinaudota Lietuvai suteiktomis išlygomis kovoti su PVM vengimu ir aiškiau reglamentuoti kai kurie apmokestinimo PVM tvarkos Lietuvoje aspektai.

Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 4, 4¹, 15, 17, 22, 27, 43, 56, 77, 80, 90, 91, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, šio projekto nuostatoms įgyvendinti reikės pakeisti lydimuosius teisės aktus, susijusius su avansiniais PVM mokėjimais bei importo PVM mokėjimų terminais. Taip pat turės būti nustatytos sąlygos, kada mokesčio administratorius turės teisę pats apskaičiuoti apmokestinamąją vertę.

Teikiamas projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Priėmus įstatymo projektą, neigiamos įtakos valstybės biudžetui nebūtų, nes vietoje užsienio apmokestinamojo asmens prievolė už prekių įsigijimą PVM tektų šių prekių pirkėjui, Lietuvos Respublikos PVM mokėtojui.

Įstatymo projektą rengė Finansų ministerijos Mokesčių departamentas.

Reikšminiai žodžiai: pridėtinės vertės mokestis, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės, apmokestinamoji vertė, avansiniai PVM mokėjimai, importo PVM.

Finansų ministras                                                          Zigmantas Balčytis