Šešiasdešimt
aštuntasis (204) nenumatytas posėdis
2006
m. liepos 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 19 d. neeilinį plenarinį posėdį. Pagal visus skaičiavimus, paskutinį pratęstos pavasario sesijos posėdį.
Dabar siūlau užsiregistruoti. Tuoj iš eilės viskas bus padaryta. Dabar prašome registruotis, o po to, kai baigsis posėdis, reikia padaryti du būtinus darbus, nekalbu apie himno giedojimą. Du būtinus darbus – atiduoti visas laikinas korteles, kas naudojosi jomis, susirinkti visus popierius ir kitus daiktus, nes ir ši salė taip pat bus tvarkoma. (Balsai salėje) Ne kadencijos pabaiga, nesijaudinkite. Tiesiog, kad būtų tvarka.
Dabar dėl šios dienos posėdžio. Šis posėdis, kaip jums visiems buvo pranešta ir vakar, ir kitomis progomis, yra sušauktas Seimo valdybos. Sprendimas buvo priimtas vakar, šiandien patikslinti, ir vakar, ir šiandien.
Darbotvarkė yra pagal tai, kas liko nuo vakar dienos su tam tikrais papildymais. Pirmiausia su garsiąja Turniškių komisija. Štai tokia yra darbotvarkė. Dabar iš eilės, matyt, iš kairės į dešinę, per centrą ir atgal. J.Razma pirmasis. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 1-15 klausimą – Apskrities valdymo įstatymo pataisas. Tą, manau, teikti pačiam Pirmininkui bus nelengva, nes jis yra autorius. Aš pabrėžčiau šio projekto visišką nelogiškumą, nes Vyriausybės programoje yra numatyta mažinti apskrities funkcijas, atiduoti savivaldybėms, o šiuo projektu siūloma didinti apskrities viršininko pavaduotojų skaičių. Manau, kad būtų nekorektiška naujajai koalicijai savo veiklą pradėti nuo politinių pareigybių skaičiaus didinimo. Jūsų labui patariu išbraukti patiems.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamasis kolega, aš negaliu išbraukti, nes tai yra Seimo valdybos
sprendimas. Bet šis sprendimas prieš tai buvo suderintas Seniūnų sueigoje.
Niekas priekaištų nereiškė. Jeigu priekaištų būtų buvę, tai Seimo valdyba gal
būtų atsižvelgusi. Aš manau, dalis klausimų, kaip čia pasakius, natūraliai
išnyks, nes posėdį mes turėtume baigti 16 valandą. Vadinasi, jeigu dėl kurių
nors klausimų įstrigsime, tai visi klausimai, taip pat ir 1-15, automatiškai
persikels į rugsėjo mėnesį.
Kolega V.Simulikas. Prašom.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Aš iš kitos operos truputėlį. Šiandien paskutinę dieną formuojama Nyderlandų Karalystės grupė. 12 val. kviečiame užsirašiusius ir norinčius užsirašyti į Nyderlandų Karalystės grupę į Veidrodinę salę.
PIRMININKAS.Kolegė V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu frakcijos vardu pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 7 klausimą– projektą Nr.XP-1563 dėl Seimo nutarimo…
PIRMININKAS. Minutėlę. Kelintas rezervinis?
V.BALTRAITIENĖ. Rezervinis 7 klausimas, projekto registracijos Nr.XP-1563. Seimo nutarimą „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose“. Frakcija nori detaliau susipažinti, susitikti su rengėjais ir prašome svarstyti rudens sesijoje. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia atsakymas tas pats – Seimo valdyba patvirtino. Tik svarstant jis frakcijos prašymu gali būti nukeltas. Svarstymo metu. Dabar nieko negalime išbraukti.
V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš turiu pasiūlymą, jeigu tik jis bus priimtinas. Gal mane girdėtų ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, jeigu jis yra. G-8 dalyviai sekmadienį susitarė dėl bendrų reikalavimų nutraukti smurtą tarp konfliktuojančių Izraelio ir Libano. Žinome, kad Libane yra ir lietuvių šeimų, ypač moterų, kurioms kyla didelė grėsmė. Siūlyčiau Užsienio reikalų komitetui bent jau parengti protokolinį nutarimą, įpareigojantį mūsų institucijas, užsiimančias užsienio politika, sureaguoti ir pritarti tokiam…
PIRMININKAS. Įpareigoti negalime, pasiūlyti galime.
V.ŽIEMELIS. Pasiūlyti.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas profesorius girdi ir jis pagalvos, kaip realizuoti šį humanišką pasiūlymą.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Karbauskis. Prašom. (Balsai salėje) Kolega V.Karbauskis. Ar V.Karbauskis nori kalbėti? Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti 1-12 klausimą perkelti po 1 ir 2 klausimų komplekso. Tai tik techninis dalykas, reikia balsuoti, nes kelis posėdžius iš eilės keliamas vis į popietę, į popietę, pritrūksta balsų, kvorumo…
PIRMININKAS. Jūs siūlote anksčiau?
V.KARBAUSKIS. Taip, anksčiau. Trečias klausimas, jeigu galima.
PIRMININKAS. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar Socialdemokratų frakcijos prašymu Seimas padarė pertrauką dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir lydimųjų įstatymų, kad kitame posėdyje kartu būtų pateikiamas ir kitos Seimo narių grupės įstatymų projektų paketas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų, Vietos savivaldos ir Laikinojo tiesioginio valdymo įstatymų. Bet šiandien kažkodėl mes nematome tų projektų. Tai yra Nr.XP-1340, Nr.XP-1341 ir Nr.XP-1342. Aš suprantu, kad Seniūnų sueigoje svarstėte, kad nėra Teisės departamento pastabos, bet mes dėl to nekalti. Siūlau įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Įtraukti mes tikrai negalime.
J.SABATAUSKAS. Arba tada padaryti pertrauką, nes tai yra susiję projektai ir klausimai tikrai svarbūs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jūsų nepertraukiau, o jūs mane leidote sau pertraukti.
J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Noriu jums paaiškinti, kad šis kompleksinis klausimas buvo darbotvarkėje, bet prieš aptariant darbotvarkę Seniūnų sueigoje gavome Teisės departamento išvadą, kad yra galimas prieštaravimas Konstitucijai. Ir visas šis paketas atiduotas jūsų komitetui apsvarstyti. Tik tada mes galėsime nagrinėti. Kadangi Teisės departamento taip parašyta, aš šiuo atveju nieko negaliu padėti. O dėl likusio klausimo, kai ateis pateikimo momentas, yra frakcijos teisė prašyti pertraukos, bet ne dabar.
J.SABATAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis vicepirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad rezervinis 4 klausimas…
PIRMININKAS. Kelintas?
R.J.DAGYS. R-4 dėl nekilnojamojo turto.
PIRMININKAS. Dėl nekilnojamojo turto?
R.J.DAGYS. Užpraeitą posėdį jūsų frakcijos buvo paprašyta pertrauka iki kito posėdžio. Vakar mes jo nesvarstėme. Dabar pagal jūsų paskelbtą verdiktą, kad kas nespės iki 16 val., tas iškrenta, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad pertrauka buvo iki vakar dienos. Mes turėtume bent formaliai jį pratęsti svarstyti.
Ir dar vienas klausimas. Kolega A.Matulas ką tik pasakė, kad Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Medžioklės įstatymo siūlydama perbalsuoti. Jūs turėtumėte atkreipti dėmesį, kaip mes elgsimės dėl šios procedūros.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš galiu sutikti, kad r-4 klausimas būtų prieš 15 klausimą. Su tuo galima sutikti. Taip pat galima sutikti ir su tuo, kad Atmintinų dienų įstatymo pakeitimai, dėl kurių liko, atrodo, tik balsuoti, galėtų būti tarp 2 ir 3 klausimų. O dėl visos darbotvarkės, dar kartą sakau, pagal galimybes, nes apie 16 val., plius minus kelios minutės, mes vis tiek turime baigti posėdį, ir juo labiau būtinai turi būti pateiktas 10 rezervinis klausimas, t.y. garsioji Turniškių komisija.
Gerbiamieji kolegos, ar reikia formaliai patvirtinti, ar sutinkate, kad kaip Valdyba pritarė su šiais keliais perstumdymais, taip ir dirbame? Sutinkame? Ačiū. Mielieji kolegos, dabar aš norėčiau, kad mūsų darbas būtų sėkmingas, atlikti vieną malonią misiją. Kai kurie mūsų bičiuliai mini arba minės savo gražius gimtadienius. H.Žukauskas – amžinai jaunas, bet vis dėlto švenčia jubiliejų, ir B.Pauža. Aš juos abu prašyčiau arčiau tribūnos. (Plojimai)
Jubiliatai paskui norės pasakyti žodį. Minutę.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Aš pirmiausia dėkingas ponui Česlovui todėl, kad šiandien, liepos 19 dieną, jis vis dėlto nutarė užbaigti Seimo pavasarinę sesiją, o jūs balsavote už tai, tai vienas dalykas. Antras dalykas, noriu pasakyti, kad jus visus labai myliu. O trečias dalykas, noriu palinkėti, kad ir kaip šiandien baigtųsi visi balsavimai, labai gerų atostogų.
B.PAUŽA (DPF). Kadangi sesiją baigiate mūsų jubiliejaus proga, tai gerų jums visiems atostogų ir labai nuoširdus ačiū už sveikinimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, tikrai smagiai pradėjome. Papildomai noriu pasakyti, kad yra dar du jubiliatai, bet aš jų nematau posėdžių salėje, tai kai bus didelė įtampa, o jie bus posėdžių salėje, tada padarysime pertrauką ir juos pasveikinsime.
Gerbiamieji kolegos, antrasis kompleksinis darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1042, net penktasis variantas. Pranešėja pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – kolegė V.Boreikienė. Prašyčiau trumpai pasakyti, kaip kas atrodo, o po to žiūrėsime dėl pataisų. Kolegos, susikaupkime.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Laba diena dar kartą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-1042(5) ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Po svarstymo Seime, kuriame taip pat buvo pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam įstatymo projektui, buvo gautas Seimo narių A.Butkevičiaus ir pono A.Rimo pasiūlymas pažeidžiant Statuto 152 straipsnį.
Mielieji kolegos, šis pasiūlymas jau buvo svarstytas komitete ir į šio pasiūlymo atskiras redakcijas buvo atsižvelgta tobulinant įstatymo projektą. Kad visiems būtų aiškiau, aš norėčiau dar kartą supažindinti su komiteto pasiūlyta redakcija.
Komitetas pasiūlė Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies redakciją, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis. Ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės tarnautojams atstovaujančių profesinių sąjungų siūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką tvirtina Seimas iki pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį.
Taip pat siūloma keisti baigiamųjų nuostatų 1 straipsnio redakciją. 2006 metų bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos, yra lygus 430 litų. Vyriausybė, teikdama Seimui 2007 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kartu pateikia ir siūlomą tvirtinti 2007 metų bazinį dydį, kurį, numatydama reikalingus asignavimus 2007 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose, apskaičiuoja įvertinusi 2005 metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.
Taip pat nustatyti, kad Vyriausybė teikimą dėl siūlymo tvirtinti 2008-ųjų ir paskesniųjų metų bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojamos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos, teikia Seimui kasmet iki gegužės 1 dienos. Vyriausybė per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi peržiūrėti ir pakeisti galiojančius teisės aktus nustatydama, kad apskaičiuojant darbo užmokestį vietoj minimaliosios mėnesinės algos taikomas bazinis dydis.
Mielieji kolegos, aš dar kartą noriu patikslinti, kad šio įstatymo projekto, kuris sukėlė labai daug diskusijų, prieštaravimų, esminis tikslas yra numatyti, kad bazinį dydį Vyriausybės teikimu kasmet įvertindamas šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio, bendrojo vidaus produkto augimo ir infliacijos tendencijas bei atsižvelgdamas į nacionalinio biudžeto finansines galimybes tvirtina Seimas. Taip pat siūlau, kolegos, pritarti įstatymo projektui, kurį patobulino Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, aš suprantu, kad jūs aiškiai nenorite išsiskirstyti ir mums visiems čia yra labai smagu būti, todėl taip daug šnekamasi ir netgi triukšmaujama.
Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Nagrinėjame labai svarbius klausimus ir pradedame nagrinėti pataisas. Šio kompleksinio įstatymo pirmasis skirsnis yra Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio ir priedėlio pakeitimas. Yra kolegų A.Butkevičiaus ir A.Rimo siūlymas. Kuris iš jūsų dėstys siūlymo esmę? Kolega A.Butkevičius ar A.Rimas? Gerai. Seimo narys ir ministras A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mūsų užregistruota pataisa šiek tiek skiriasi nuo ankstesnės pataisos, priimtos svarstymo metu. Pagal dabartinę įstatymo redakciją kai kada gali iškilti problemų svarstant kitų metų biudžeto įstatymo projektą Seime. Mūsų manymu, šią nuostatą būtų galima įtvirtinti įstatyme ir ją svarstyti kartu su kitų metų biudžeto įstatymu. O kai kuriuos punktus išbraukiame todėl, kad realiai to įgyvendinti neįmanoma, nes Vyriausybės nutarimu nėra patvirtinta atskira metodika įvertinant atskirus kriterijus dėl darbo užmokesčio didinimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, dabar mums reikės ieškoti 29 balsų. Jūs pakartokite, kad visi (dabar jau mažiau triukšmaujama) tikrai girdėtų, kokia yra komiteto pozicija.
V.BOREIKIENĖ. Kokia buvo komiteto nuomonė?
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V.BOREIKIENĖ. Komitetas siūlo tokią redakciją. Mielieji kolegos, tikrai prašom klausyti, nes labai sunku kalbėti. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis. Ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės tarnautojams atstovaujančių profesinių sąjungų siūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką tvirtina Seimas iki pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, dabar mes kol kas turime apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia kolegų A.Butkevičiaus ir A.Rimo pasiūlymą. Prašom. Prašom garsiai neagituoti.
37. Tai dabar prašyčiau, kad 1 – už, 1 – prieš kalbėtų dėl šio siūlymo. Gerai. Kolega A.Sysas. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Atsižvelgė ir į jų dalį siūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašom atskirai nors ir su labai žymiu Seimo nariu nekalbėti.
V.BOREIKIENĖ. Atsiprašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti kolegų A.Butkevičiaus ir A.Rimo pataisą grynai apeliuodamas į šiandieninę situaciją. Įsivaizduokite, kad tai 2007 metai ir pateikta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuostata galioja. Mes vakar ir šiandien kilnojame įstatymus iš vienos dienos į kitą, nes nebuvo kvorumo. Visiems nelabai įdomu, visi nori ilsėtis, nes pasiūlymas tai padaryti iki pavasario sesijos pabaigos. Kokie bus finansai kitiems metams, dar mes biudžeto makroekonominių rodiklių neturime. Mes galime sau pasidaryti papildomą problemą, kurios negalėsime išspręsti. Mes turėjome tokių įstatymų, kai to negalėjome įvykdyti, tada nukeldavome jų įsigaliojimo arba sprendimo priėmimo datą. Manau, vis dėlto logiškiau, ką pasiūlė ir mano kolegos, pradedam svarstyti biudžetą, mes žinome visas valstybės galimybes, žinome finansinius resursus ir tuo metu mes galime apsispręsti, kiek galime padidinti bazinį darbo užmokesčio dydį ir kaip galime didinti. Aš manau, negalima proporcingai visiems didinti, tą pastebėjo ir komitetas, nes jau ir šiandien yra per didelis iškraipymas tarp mažiausius atlyginimus gaunančių pareigūnų ir didesnius atlyginimus gaunančių. Ir valstybės tarnautojų, ir pareigūnų, ir teisėjų, ir Seimo narių. Todėl aš remiu A.Butkevičiaus pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėja, paskui dar pasakysite, jeigu reikės. Dabar kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tokie pasiūlymai iš kairės pusės tik rodo, kad būdami valdžioje socialdemokratai taip ir nesugebėjo suformuoti aiškios, ilgalaikės valstybės valdymo valstybės tarnybos, pagrįstos aiškiais principais. Dabar matyti, kad kiekvienais metais jie siūlo, atsižvelgdami į tai, kokios bus kitų metų biudžeto galimybės, atskirai nustatinėti atlyginimus valstybės tarnybos. Bet iš tikrųjų tai būtų chaosinė sistema, ir visiškai ignoruojami profesinių sąjungų, dirbančių valstybės tarnyboje, tarnautojų profesinių sąjungų, interesai. Man labai keista girdėti iš gerbiamojo A.Syso tokius argumentus, nes gerbiamasis A.Sysas skelbiasi esąs darbo žmonių atstovas parlamente. O jų konkretūs pasiūlymai yra nukreipti prieš šių žmonių interesus.
Mes komitete tikrai radome kompromisinę formuluotę, iš dalies yra atsižvelgta į gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlymą, bet kartu mes manome, kad norint sukurti efektyviai dirbančią valstybės tarnybą turi būti prognozuojami atlyginimai, ir ne metus į priekį, o ilgalaikiai, taip pat profesinės sąjungos, kurios gina valstybės tarnautojus, turi turėti galimybę dalyvauti diskusijoje, kada kalbama apie jų atlyginimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kadangi jūs jau du kartus kalbėjote, dabar tik dviem žodžiais ir balsuojame, ar pritariame kolegų A.Butkevičiaus ir A.Rimo pataisai.
V.BOREIKIENĖ. Mielieji kolegos, aš iš tiesų siūlau pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam įstatymo projektui, nes redakcijoje, su kuria aš jus supažindinau, yra šios nuostatos, kurias išdėstė ponas A.Sysas, 2 punkte, ir yra, kad 2007 metais tvirtinant biudžetą Seimas tvirtina naują bazinį dydį. Tai šios nuostatos yra. Aš siūlau nestabdyti šio proceso. Reikia eiti į priekį, o Vyriausybė turės iš esmės išanalizuoti darbo užmokesčio rengimo metodiką ir taip pat peržiūrėti koeficientus tų pareigybių, kurios šiandien yra mažiausiai apmokamos. Taip mes išspręsime pagrindinę problemą, pasieksime pagrindinius tikslus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Kamblevičiau ir kolega Pinskau, aš prašyčiau separatines derybas atidėti kitam laikui arba labai tyliai tai daryti. Ir tas pats, kolega Rinkevičiau. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar prašom nesusipainioti. Gerbiamoji pranešėja, jūs galite tik savo kortelę atsinešti, bet būkite tribūnoje, kad paaiškintumėte, kai vėl iškils ginčai. Gerbiamieji kolegos, dabar mes balsuosime, ar pritariame Seimo narių A.Butkevičiaus ir A.Rimo pataisai, kuriai komitetas nepritaria. Pačiam pirmajam nagrinėjamo įstatymo straipsniui, arba bazinio įstatymo 24 straipsniui. Ar aišku? Balsuojame už A.Butkevičiaus, A.Rimo pataisas. Tie, kurie laikotės kitos nuomonės, panašios į komiteto, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.
39 – už, 18 – prieš, 37 susilaikė, nepritarta. Taigi lieka taip, kaip komitetas suredagavo. Ar reikia dabar balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū.
2 straipsniui, gerbiamoji pranešėja, atrodo, pataisų nebuvo?
V.BOREIKIENĖ. Ne.
PIRMININKAS. Galime 2 straipsnį, t.y. priedėlio pakeitimą, priimti? Ačiū. Priimta. Ir kartu priimtas pirmasis skirsnis.
Dabar antrasis skirsnis. 1 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 2 straipsniui vėl kolegų A.Butkevičiaus ir A.Rimo pataisa. Gerbiamasis kolega Butkevičiau, aš iš karto jūsų noriu paklausti. Jeigu čia yra analogiška pataisa, tai mums jau nederėtų balsuoti. Nereikia. Teisingai.
Gerbiamoji pranešėja, tamstai klausimas. Yra Teisės departamento pastabos antrojo skirsnio 2 straipsniui, būtent tam, apie kurį mes kalbame. Ar jūs pritariate, ar paliekame taip, kaip jūsų suredaguota?
V.BOREIKIENĖ. Paliekame kaip komiteto suredaguota.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galime 2 straipsnį priimti taip, kaip komitetas teikia? Priimta.
3 – priedėlio pakeitimas, čia pataisų nėra, galime priimti? Priimta.
Ir antrasis visas skirsnis gali būti priimtas.
Trečiajam skirsniui vėl A.Butkevičiaus, A.Rimo pataisos. Čia analogiškos? (Balsas salėje: „Analogiškos“.)
Tada atkrenta. Ir, gerbiamoji pranešėja, tamstai klausimas. Vėl yra Teisės departamento pastabos.
V.BOREIKIENĖ. Siūlau pritarti komiteto patobulintam.
PIRMININKAS. Komiteto. Gerai. Mielieji kolegos, galime priimti trečiąjį skirsnį, arba įstatymo įgyvendinimas? Priimta. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Mielieji kolegos, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega V.Bukauskas. Prašom. Dėl viso įstatymo.
V.BUKAUSKAS (DPF). Aš dėl viso įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys dėl viso įstatymo. Prašom. Minutėlę, ar kolega V.Bukauskas kalbės?
V.BUKAUSKAS. Aš dėl viso įstatymo norėjau.
PIRMININKAS. Tai dėl viso įstatymo aš ir sakau. Prašom.
V.BUKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad išties Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas darė didžiulį darbą ir, kaip matote, yra net ir penktasis projektas. Manau, išties ilgas laikotarpis. Ką mes šiandien matome? Valstybės tarnyba yra didžiulėje aklavietėje, nėra peržiūrimi baziniai dydžiai ir nėra jų darbo užmokesčio didinimo. Šiandien mūsų valstybėje išties trūksta kompetentingų darbuotojų, specialistų, kurie išeina į privatų sektorių. Aš manau, kad mes turėtume vieną sykį pasakyti, jog išties reikia peržiūrėti, kad valstybės tarnyboje būtų didėjimas, o ne mažėjimas. Aš pasisakau už ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys, kita nuomonė.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, šis įstatymas įveda papildomą tvarką, kurios dabar iš tikrųjų nėra. Valstybės tarnautojų darbo užmokestis jau seniai nėra indeksuojamas. Mes gavome iškreiptą sistemą, visiškai iškreiptą sistemą, kurioje visas algų padidėjimas eina per priedų sistemą, vadinasi, per viršininkų malonę. Duodu priedą arba neduodu priedo. Kai kuriose tarnybose tie priedai siekia dvigubai, trigubai. Trigubai galbūt nėra, bet 2–2,5 karto daugiau negu bazinis atlyginimas. Tai yra iš tikrųjų labai bloga sistema.
Šiaip reikėtų spręsti turbūt problemą iš esmės. Mes tokiu savo sprendimu vėl grįžtame prie senos koncepcijos – suskaidome, atskiriame valstybės tarnybą nuo visos mūsų Lietuvos raidos. Tai iš esmės yra prastas sprendimas. Jeigu buvom „pririšti“ prie minimalios algos, tai turėjo būti „pririšti“ visi, indeksuota visiems ir sprendžiama visiems. Kad išspręstume šią problemą, iš tikrųjų pinigų yra. Jeigu atsisakytume tų priedų, mes galėtume ir dabar normaliai indeksuoti tuos atlyginimus, pakelti minimalią algą ir judėti į priekį.
Suprasdamas tuos dalykus, kad reikia kažkaip išspręsti valstybės tarnybos problemas, nes valdančiajai daugumai stinga konceptualaus požiūrio į valstybės tarnybą, aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas to neišsprendžia ir palieka chaosą, kurį mes turėsime ateityje. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra žengtas pirmas teisingas žingsnis ta linkme, kuri turėtų reguliuoti valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų ir teisėjų darbo apmokėjimo tvarką, nes ypač dabartine sistema buvo nepatenkinti darbuotojų atstovai. Profesinės sąjungos kėlė reikalavimą, kad ta sistema būtų keičiama. Visiškai sutinku su kai kurių kolegų kritika, kad mes nepasiekėme idealaus varianto. Bet nereikia užmiršti, kad valstybės tarnyboje be valstybės tarnautojų dirba žmonės ir pagal darbo sutartį. Mes negalime vienašališkai labai ženkliai didinti atlyginimus tiktai valstybės tarnautojams nekeldami atlyginimų tiems žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis.
Todėl manau, kad šis žingsnis teisingas. Jis sudaro prielaidas aktyviau veikti profesinėms organizacijoms, darbuotojų atstovams derantis ir su Finansų ministerija, su atskiromis ministerijomis, tomis tarnybomis ir vadovais, kuriose dirba valstybės tarnautojai, įskaitant ir policijos pareigūnus, ir kitus statutinius darbuotojus. Manau, galbūt ne viską padarėme iki galo teisingai, bet pabandykime veikti pagal šį modelį ir pabandykime surasti susitarimo principus netgi iki pavasario sesijos, kad svarstydami biudžetą mes tikrai galėtume kiekvieną kartą daryti įtaką nors šiek tiek, tiek, kiek didėja infliacija arba auga kainų indeksas, kad mes galėtume irgi padidinti darbo užmokestį valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo projektas nepateisino visuomenės, visuomeninių organizacijų, kitų profsąjungų organizacijų lūkesčių ir turi labai rimtų ydų. Visų pirma, apie ką dar nekalbėjo kolegos, buvo iš principo siūloma pakeisti vieną iš esminių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos trūkumų. Siūloma sumažinti nepateisinamai didelį atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai apmokamų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio, nes dabartinis pareiginių kategorijų apmokėjimo skirtumas yra didesnis negu 5,5 karto. Iš dalies galima suprasti (ir faktai tai rodo), kad mažesnius atlyginimus gaunantys pareigūnai išeina iš valstybės tarnybos.
Ką tai reiškia? Visų pirma tai reiškia, kad diskredituojama valstybės tarnyba ir tam tikros valstybinės funkcijos nėra kvalifikuotai vykdomos. Dažnai pasigirsta nuomonių, kad vieną ar kitą valstybės vykdomų funkcijų sritį reikėtų privatizuoti. Toks atlyginimų neatitikimas priveda prie tokių dalykų, kai diskredituojama mūsų valstybinė funkcija.
Dar vienas dalykas – bazinis dydis, kurį numatoma nustatyti, turėtų būti vienodas (anksčiau tai buvo minimali mėnesinė alga) ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Tada valstybinės funkcijos būtų kur kas geriau vykdomos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gana daug laiko buvo sugaišta šio įstatymo projekto pataisų svarstymui. Turiu atvirai pripažinti, kad vis dėlto mes neišsprendėme tos problemos, kurią turėjome išspręsti. Vėl buvo daugiausia diskutuojama apie valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Pamiršom „paslaugiečius“ arba tuos asmenis, kurie dirba pagal darbo sutartis. Aš maniau, kad bus kompleksiškai sprendžiama ši problema, nes šiuo metu didžioji problema yra, jeigu kalbėtume apie darbo apmokėjimo sistemą, tiems žmonėms, kuriems yra taikoma bazinė mėnesinė alga. Ir kai mes šios problemos nesprendžiame, atsiranda disproporcija tarp valstybės tarnautojų ir viešajame sektoriuje dirbančių žmonių pagal darbo sutartis. Didžioji problema ta, kad atotrūkis tarp gaunamo darbo užmokesčio nuolat didėja. Tai būtų viena iš problemų.
Antrą problemą aš matau tą, kad pagal dabartinę įstatymo redakciją, kuri yra suformuluota ir kuriai buvo pritarta, nežinau, kaip technologiškai ją bus galima įgyvendinti baigiant pavasario sesiją, nes Lietuvoje dar neturime sukūrę tokios metodikos, apie kurią čia mes dabar kalbame ir diskutuojame. Kiek man yra žinoma, pasaulinėje praktikoje nėra tokios sudėtingos metodikos, kurią mes surašėme šiame įstatyme ir kurią turėsime, kad pagal ją būtų galima įgyvendinti šio įstatymo 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis. Prašom, kolega.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai dar vienas pavyzdys, kai valstybė pasiima dalį pinigų iš žmonių. Vadinasi, šį kartą valstybė paėmė iš valstybės tarnautojų vien todėl, kad kažkada nesugebėjo išlaikyti užsibrėžto tempo, kuris yra susijęs su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Bet tai tikrai ne tų žmonių problema. Ar šiandien gali kas nors įsivaizduoti, kad atsakingas pareigas dirbantys mokesčių inspektoriai gauna tik apie 800 litų? Negi jūs norite, kad į tas vietas vėlgi, kaip verslininkai vežasi iš svetimų šalių savo vairuotojus, kitus darbininkus, atvažiuotų dirbti baltarusiai?
Šiandieną, manyčiau, nereikėtų svarstyti apie bazinį atlyginimą, kuris priklausys nuo geros politikų valios, galbūt nuo kokių nors derybų. Vėl klausimas bus politizuojamas. Sistema buvo visai normali. Buvo aišku, kad pagrindinė bazė yra mėnesinis minimalus atlygis tiek dirbančių valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje. Nieko baisaus neatsitiktų, jeigu mes su žmonėmis vėl kalbėtume lygiai taip pat kaip su valstybės tarnautojais, kuriems buvo atimta dalis atlyginimo policijos ir kitose struktūrose. Sugalvotume pereinamąjį laikotarpį ir šį minimalų mėnesinį atlyginimą pritemptume iki to valstybės patvirtinto. Sistema buvo parengta, buvo koeficientai, ir ta sistema veikė, tiktai vienas dalykas galbūt, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės buvo reiklesni, jie reikalavo sąlygų ir išsireikalavo. Valstybės sektoriuje buvo užguiti, bijojo pasijudinti, nes viskas priklauso dažnai nuo valstybės valdininkų, nuo tarnautojų.
Todėl, manau, nieko blogo nebūtų, jeigu mes grįžtume prie mėnesinio minimalaus atlyginimo ir pabandytume su žmonėmis susitarti, kad bazė būtų vienoda tiek verslui, tiek ir valstybės tarnybai.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis – dar viena nuomonė už. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas yra teigiamo šio įstatymo pataisose? Tai yra tai, kad niekada tokiame įstatyme nebuvo, jog dalyvauja nustatant atlygius profsąjungos arba visuomeninės organizacijos, arba kitos organizacijos, atstovaujančios tarnautojams ir pareigūnams. Viena.
Antra, ne Vyriausybė nustatinės minimalų mėnesinį atlyginimą, o nustatys Seimas, įstatymų leidėjas, to reikalauja Konstitucinis Teismas. Taip pat bus nustatinėjama į ateitį, ne į praeitį. Todėl aš manau, kad pajudinti vienetai, tai yra 430, buvo stagnaciniai, jie turi judėti kartu su gyvenimu, atsižvelgiant į visas peripetijas. Todėl kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir G.Šileikis. Prašom, kolega.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, šis projektas parodo didžiulį broką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nesugebėjo, taip pat ir Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo parengti labai normalios, aiškios darbo užmokesčio sistemos, kuri pareigūnams ir valstybės tarnautojams nesikeičia jau nuo 1997 metų. Tas siūlymas dabar gal pagerinti situaciją, padėtį šiek tiek vilties suteikia, bet aš manau, kad iš principo turėtume peržiūrėti visą darbo apmokėjimo, darbo užmokesčio skyrimo tvarką ir tą atotrūkį, kuris yra tarp atskirų kategorijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, turėtume mažinti, nebepažeidinėti žmonių teisės, nes vieniems atlyginimas skaičiuojamas nuo 430, kitiems – nuo 600.
Manau, kad patvirtintos Vyriausybės programos ta dalis, kurioje parašyta, kad iki 2008 metų numatyta minimalų atlyginimą Lietuvoje turėti 800 Lt, nebus įvykdyta, nes paprasčiausiai negaus to atlyginimo tie žmonės, kuriems dabar skaičiuojama nuo 430, o jeigu jiems priartintume ir sulygintume iki dabartinio lygio, reikės tikrai daug lėšų. Tai yra labai akivaizdu ir, manau, dabartinės Vyriausybės programoje nepateisinamai įrašyta ši dalis. Siūlau ateityje labai rimtai peržiūrėti visą darbo apmokėjimo sistemą ir ją pakeisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Dabar susikaupiame, registruojamės ir balsuojame, ar priimame kompleksinį Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai, 64 – už, 2 – prieš, 27 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Konstatuoju, kad mes atsiliekame nuo grafiko. Gal priiminėdami kitus galėsim greičiau dirbti, nes čia, atrodo, nėra pataisų. Bet gerbiamąjį kolegą A.Sysą aš vis dėlto kviesčiau į tribūną, jeigu reikės, jis man galėtų pagelbėti. Mano turimais duomenimis, pirmasis įstatymas, t.y. Tarnybos muitinėje statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, yra be pastabų. Prašom, pirmininke.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pastabų įstatymo projektui Nr.XP-1135 – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui negauta. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra trys straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti, ar galim dėl viso? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Tada prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas. Atneškit kolegos A.Syso kortelę arba už jį balsuokit. (Balsai salėje) Tai tegul atneša kortelę.
A.SYSAS. Aš nueisiu.
PIRMININKAS. Nuneškit jį prie kortelės.
Užsiregistravo 80. 68 – už ir 10 Seimo narių susilaikė. Įstatymas priimtas.
Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1136* (priėmimas)
Einam toliau. Kitas įstatymas yra Vidaus tarnybos statuto. Irgi, atrodo, be pataisų.
A.SYSAS (LSDPF). Taip, Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pastabų po svarstymo negauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia du straipsniai. Nereikalaujate balsuoti dėl kiekvieno? Kalbėti, matau, nenorit. Tai prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 76, 66 – už, 8 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kitas, t.y. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas. Ar yra pataisų, gerbiamasis pranešėjau?
A.SYSAS (LSDPF). Po svarstymo šiam įstatymui pataisų negauta. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia irgi du straipsniai. Nereikia dėl kiekvieno balsuoti? Dėl motyvų niekas nenori kalbėti? Tai prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 74, 60 – už, 1 – prieš, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Tarnybos Kalėjimų departamente statuto vieno straipsnio pakeitimas. Gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS (LSDPF). Komitetas pastabų po svarstymo negavo. Siūlome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, irgi du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno? Norinčių kalbėti nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 77, už – 69, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir 4, 5 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS (LSDPF). Komitetas Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui pastabų po svarstymo negavo. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamieji kolegos, net penki straipsniai, bet, kiek suprantu, niekas nenori kalbėti ir niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Todėl prašom pasiruošti. Balsuojame, ar priimame Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, balsavimas pradėtas.
83 užsiregistravo, 69 – už, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiam įstatymui pastabų komitetas negavo. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys straipsniai. Nereikalaujate balsuoti dėl kiekvieno? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą? Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuojame.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. 69 – už, 5 – susilaikė. Įstatymas priimtas.
Atrodo, paskutinis iš šios serijos, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS (LSDPF). Ir šiam įstatymo projektui po svarstymo pastabų negauta. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Keturi straipsniai. Niekas nereikalauja dėl atskiro straipsnio balsuoti? Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar priimame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
A.SYSAS. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 84 Seimo nariai: 72 – už, 11 susilaikė, įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis kolega Sysai, gerbiamoji kolege Boreikiene, tikrai svarbus įstatymų paketas priimtas.
Dabar pagal mūsų susitarimą turėtų eiti atmintinos dienos. Į tribūną norėčiau pakviesti kolegą P.Jakučionį ar kurį kitą? Susitarėme tvirtindami darbotvarkę, kad šis įstatymas yra labai atsilikęs. Mes jį vis kilnojame ir kilnojame. Mes jau dabar atsiliekame pusę valandos nuo grafiko, jeigu dar kilnosime, tai jis nusikels rudeniui. Kadangi viskas buvo pasakyta, jūs tik patvirtinkite, ar nėra kokių dar papildomų keblumų.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo balsuota dėl šio įstatymo, bet pritrūko kvorumo. Dabar reikėtų pakartotinai balsuoti. Per tą laiką buvo gautas dar vienas Seimo narės D.Mikutienės pasiūlymas. Aš nežinau, ar jis ne per vėlai buvo užregistruotas, nes jau buvo prasidėjęs priėmimas. Tai viena. Antra, komitetas vakar svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamoji autore ir mielieji kolegos, pasiūlymas iš tikrųjų yra pavėluotas. Kitoje sesijoje mes vėl šį įstatymą kankinsime, tada prašom siūlyti. Dabar mums lieka tik balsuoti dėl viso įstatymo, kurį sudaro vienas straipsnis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kad viską susakėte.
Dabar kolega A.Endzinas – dėl viso įstatymo. Ar jau buvo kalbos? Minutėlę! Stop, stabdau. Minutėlę, kolega Endzinai, aš tamstai, pasirodo, be reikalo…
A.ENDZINAS (LSF). Ne visai ne be reikalo, bet…
PIRMININKAS. Tuoj pasiaiškinsime. Minutėlę. Štai dabar aš jau pats pažiūrėsiu į protokolą, kad nebūtų abejonių. Buvo kalbama dėl 1 straipsnio, ir kolega A.Endzinas kalbėjo. Po to buvo balsuota, po to buvo dar viena pataisa, ir kai užsiregistravo 63 Seimo nariai, – daryti priėmimo pertrauką, iki susirinks reikiamas narių skaičius. Taigi kalbos dėl balsavimo motyvų teisėtos.
A.Endzinas kalba. Prašom. 40 sekundžių minusuojama.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau pasakyti labai trumpai. Įstatymų paketas dėl atmintinų dienų, ko gero, reikalingas ir prasmingas, bet esant tokiems netikslumams yra sunku balsuoti už. Aš turiu galvoje Mažosios Lietuvos genocido dienos įstatymą. Man nesuprantama nuostata priimant ir nustatant konkrečią dieną. Manau, visų pirma mes turime atsiminti tuos žmones ir tuos įvykius, kurie yra įvykę mūsų dabartinės šalies teritorijoje. Tais principais vadovaudamasis aš negaliu pritarti pateiktam įstatymo paketui, ypač dėl šios datos, nes, manau, kad mes, Lietuvos piliečiai, esame tiesiogiai atsakingi už tų tada žuvusių žmonių paminėjimą. Dėkoju. Tokia būtų mano trumpa kalba. Dėkoju.
PIRMININKAS. Supratome. Kolega V.Stankevičius. Prašom.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas buvo svarstomas su visomis pataisomis gana ilgą laiką. Ne vieną kartą diskutavome Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Visada bus kokių nors niuansų, dėl kurių galima abejoti, bet tam ir yra tam tikra procedūra, Seimo statutas, ateity galima teikti pataisas, o dabar siūlyčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – kita nuomonė.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš prieš tas dienas nieko neturiu, bet jūs mane ignoruojate. Ignoruojate visiškai neteisiškai, nes, manau, mums, Lietuvai, „Mažeikių naftos“ pardavimas „Williams“ yra istorinis žioplumo etalonas, ir aš parengiau įteisinti Žioplio dieną. Jeigu būtų gavę 10 mln. kyšį, tada tokios dienos neteikčiau. Kadangi jokio kyšio negavo, o atidavė veltui su visomis išlaidomis, kurias valstybė padengs, tai yra istorinis žioplumo etalonas. Kažkodėl Seimas nenori įteisinti Žioplio dienos. Bent žinotų mūsų ainiai, kad taip elgtis negalima, o jūs neįteisinate, todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Neįteisinama todėl, kad žioplai dažnai elgiamasi kasdien. Tada kurią dieną laikyti Žioplio diena?
A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Manyčiau, Seimo nariai, kurie teikia atmintinas dienas ir nori jas įteisinti, skiria nemažą savo laiko dalį tam, kad išsiaiškintų, jog faktas būtų istoriškai ir visaip kitaip teisingas, ir data, ir diena. Galbūt nepasitikėti vieniems kitais nereikėtų. Juo labiau kad ir komitetai, kai svarstome patikėtus mums klausimus, taip pat gilinasi ir stengiasi, kad priimtas sprendimas būtų kuo teisingesnis. Todėl siūlyčiau pritarti, kad tos dienos būtų įteisintos ir būtų įrašytos kaip atmintinos dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, iš tikrųjų mes keičiame šį įstatymą, įrašome naujas atmintinas dienas, nebe pirmą kartą Seimas paskubomis daro neįsigilinęs iki galo. Vėlgi šiame įstatyme, mano nuomone, nėra iki galo viskas apgalvota, konkrečiai, dėl Mažosios Lietuvos genocido dienos, kai mes įteisiname ne to krašto, ne mūsų žmonių genocido pradžią, bet mes įteisiname Tarybinės armijos įsiveržimo į Karaliaučiaus kraštą dieną. Aš manau, gal čia, kaip jau ne vieno yra įprasta kalbėti, mes galėtume įžiūrėti ir tam tikrą išorinį poveikį nustatant šią dieną. Šiame Seime viskas taip vyksta, kad nieko negali prognozuoti. Kartais, kaip vakar, priimant Pilietybės įstatymą, viską galima padaryti per vieną dieną, o kartais darome darome, ir nieko nepadarome. Vienu žodžiu, šis įstatymas nėra kokybiškas, ir aš negaliu už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, nuogąstaujantys, kad labai skubiai, tai šiek tiek apsirinka. Reikėtų turėti kišenėje kalendorių ir pažiūrėti, nes tas įstatymas turbūt jau pernai buvo registruotas ir kelis kartus jau buvo priėjęs iki balsavimo priėmimo stadijoje. Dėl to nuogąstauti nereikėtų.
Taip pat norėčiau pasakyti porą žodžių dėl Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos. Aš nežinau, kuri diena tikslingesnė – 16, 9 ar dar kuri kita, ar pradžios, ar pabaigos, nes, mano supratimu, jeigu buvo nužudyti keli šimtai tūkstančių, istorikai teigia, kad per 300 tūkst. žmonių per porą savaičių, aišku, tai vyko ne vieną dieną, todėl būtų gana sunku nustatyti, kuri diena svarbesnė. Siūlydamas aš rėmiausi istorikų išvadomis ir pasirinkau dieną, kurią vyko masiškiausios ir charakteringos žudynės. Manau, kad tai apima pradžią, pabaigą ir visų rajonų gyventojus. Todėl manau, kad tokios dienos reikia, ir siūlau balsuoti už.
Apskritai atmintinų dienų praktika, kaip rodo tarptautinė praktika Europos Sąjungos ir pasauliniu mastu, yra daug atmintinų dienų, kurios visuomenei leidžia koncentruoti į tam tikras problemas savo dėmesį, atkreipti dėmesį į įvairias problemas. Tai yra gera praktika. Man atrodo, čia laidyti sąmojus dėl visokių dienų, dėl išmintingų, neišmintingų (kabutėse), nedera. Bet kuri atmintina diena atliks savo teigiamą įvaizdį, teigiamą praktiką, jeigu bus įteisinta ir visuomenės dalis, kuri domėsis, atkreips dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar gali kalbėti V.Grubliauskas. Prašom, kolega.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Aš manau, galima konstatuoti, kad diskusija iš esmės vyksta ne dėl turinio, bet dėl formos, nes kalbama, ar ta diena, ar ta diena. Intervalas tarp tų datų, dėl kurių diskutuojama, ne toks didelis. Manau, svarbu, kad vis dėlto mes šiandien esame prie sprendimo priėmimo, kad apskritai reikia įteisinti tokią datą. Perkėlus datą šiek tiek vėliau atsiras oponentų, sakančių, kad ji turėjo būti anksčiau. Šiuo atveju kad ir koks būtų sprendimas, jis visada bus diskutuojamas. Bet vis dėlto šio teikiamo įstatymo turinys yra tai, kad mes įstatymiškai įteisinsime Vakarų… Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną. Manau, esmė yra ta. Todėl siūlyčiau nelaužyti iečių, pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui, kuris, aišku, nėra visiškai tobulas, tačiau dėl jo buvo gana ilgai diskutuota. Manau, kad šiandien jis neturėtų labai įžeisti oponentų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašome susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, prašom ateiti balsuoti. Kolege Žvikiene, kolega Bucevičiau, prašom ateiti balsuoti.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 71, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. Dėkoju. Vienas mūsų susitarimas įgyvendintas.
Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-1272(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Minutėlę! E.Zingeris nori pranešti, kad jis atėjo į posėdį. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis Česlovai, aš suprantu jūsų gilius draugiškus jausmus. Bet norėčiau pasakyti, kad mano balsas buvo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Į protokolą įrašome… Pasirodo, dar ir B.Bradausko balsas už.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Ne. Aš noriu pranešti, kad aš nusišalinu nuo Draudimo įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasirodo, tvarka kartais būna. Ačiū. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kadangi yra išdalytos Etikos ir procedūrų komisijos išvados, aš siūlau, kad jūs tiksliai apibrėžtumėte laiką, kad galbūt po šio klausimo apsispręstume. Jeigu aš teisingai supratau, B.Bradauskas ir nuo to klausimo bus pasiruošęs nusišalinti.
PIRMININKAS. Ne, jis kalbėjo ne apie tai. Jis kalbėjo apie Draudimo įstatymą. Manau, tas bus ne anksčiau kaip 12.30 val., nes čia daug įstatymų, susijusių su vienu pranešėju.
Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia jūs trumpai, nes atsiliekame nuo grafiko, pasakote šio įstatymo ne esmę, bet pataisų esmę. Ar jų yra, ar nėra, ar galime labai greitai eiti pirmyn. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po Draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymo buvo gautas vienas Seimo nario P.Vilko pasiūlymas. Kadangi žinau, kad P.Vilkas šiuo metu guli ligoninėje, aš trumpai pasakysiu esmę.
PIRMININKAS. Minutėlę, kai prieisime prie to straipsnio, tada. Jeigu tai yra tik vienintelis pataisymas…
J.LIONGINAS. Tai yra dėl vienintelio 135 straipsnio, dėl kitų straipsnių pataisų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Gerai. 9 straipsnis, arba bazinio įstatymo 135 straipsnis. Noriu klausti iš eilės. Ar 1 straipsniui pastabų nėra? Kolega E.Pupinis dėl tos pataisos? Prieisime.
1 straipsnį galim priimti? Ačiū.
2 straipsnis, arba bazinis 35 straipsnis. Galim priimti? Ačiū.
3 straipsnis. Galim priimti? 4 straipsnis? Niekas neprieštarauja? Ačiū. 5 straipsnis? Ačiū.
6, arba 82. Galim priimti? Ačiū.
7, arba 100 straipsnis, labai svarbus – „Draudimo rizika“. Galim priimti, rizikuojam? Ačiū.
Ir dar 8, arba 113 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.
Dabar 9 straipsnis. Gerbiamasis pirmininke, pasakykite dviem žodžiais dėl ko, ir tada ieškosime 29 balsų.
J.LIONGINAS. Vyriausybė siūlė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudimo kompanijai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys baigiasi galioti po 30 dienų. Gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas siūlo daryti pataisą, t.y. išbraukti 30 dienų, ir įrašyti terminą, kad pasibaigus sutarties su draudėjais galiojimo terminui. Biudžeto ir finansų komitetas gana ilgai ir gana, sakyčiau, atidžiai nagrinėjo šią pataisą, buvo įvairių nuomonių, taip pat buvo gauta Vyriausybės išvada nepritarti Seimo nario P.Vilko pasiūlymui, tačiau komitetas apsisprendė pritarti P.Vilko pataisai. Už balsavo 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar ieškome 29 balsų. Ar yra tiek pritariančių, kad būtų nagrinėjama kolegos P.Vilko pataisa? Čia dabar tik dėl nagrinėjimo.
Už – 35. Nagrinėjame.
Dabar prašyčiau kalbėti vieną – už, vieną – prieš dėl kolegos P.Vilko pataisos. Nėra norinčių kalbėti? Kolega S.Girdauskas. Prašom. Dėl kolegos P.Vilko pataisos. Prašom.
S.GIRDAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, norėčiau pakviesti balsuoti už, nes tai tikrai nuo vartotojų nepriklausantis reikalas, ir atsakomybė turėtų būti prisiimta iki pat sutarties galiojimo laikotarpio. Visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Pupinis mano kitaip. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš pirmo žvilgsnio tai yra tikrai viliojantis pasiūlymas, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Kaip ir visur ekonomikoje, taip ir draudimo rinkoje nieko nemokamo nėra. Šis pasiūlymas sukels kainų padidėjimą, nes už nevykdomas tam tikras sutartis atsakingas motorų biuras. Savaime suprantama, jeigu mes paliksime visiems metams galioti visas kažkurios vienos bankrutuojančios kompanijos sutartis, tai tas motorų biuras turės už jas visas atlyginti. Norint už jas atlyginti, motorų biuras turės susirinkti tuos pinigus ir didesniais kiekiais, negu yra tam tikra rizika tam tikru momentu. Todėl motorų biuras automatiškai iš draudimo kompanijų turės susirinkti nemažą dalį pinigų. Vadinasi, visos draudimo kompanijos turės padidinti savo įmokas.
Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti apie apskritai neigiamas pasekmes draudimo rinkoje. Mes žinome, kad draudimo rinkoje portfelis turi būti diversifikuotas. Visokios rizikos pasiimta po šiek tiek – šiek tiek iš turto draudimo, iš gyvybės draudimo, iš nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimo ir t.t. Tačiau šiuo metu klostosi tokia situacija, kai daug kas nori užsidirbti, ypač iš tų nestabilių bendrovių, iš lengviausio draudimo būdo, tai yra priverstinio transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo. Todėl jie, galbūt nesitikėdami ilgai išsilaikyti rinkoje, renka pinigus ir bet kokiu atveju jie nerizikuos prieš apsidraudusį, prieš draudėją. Faktiškai motorinis biuras bus, sakykime, visų žalų dengėjas ir kažin ar jis galės išieškoti iš bankrutavusios draudimo kompanijos visus tuos nuostolius, nes jis su draudimo kompanija nesudarinės jokios sutarties.
Čia, manyčiau, reikėtų pritarti Vyriausybei, jeigu neaišku, paklausti dar kartą Vyriausybės ir pritarti Vyriausybės išvadai, ir nepritarti, aišku, šiai pataisai. Tai per daug atsakinga ir sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti dėl Seimo nario P.Vilko pataisos, pozicijos išsakytos, komiteto pirmininkas, jeigu nori, dar gali pasakyti du žodžius, ir tada balsuojame. Prašom.
J.LIONGINAS. Iš tikrųjų aš pritarčiau Seimo nario E.Pupinio nuomonei. Kodėl buvo pasirinktas 30 dienų terminas? Tai yra per 30 dienų tas, kuris buvo apsidraudęs, gali susirasti kitą draudimo kompaniją. Per 30 dienų motorinis biuras atlygina nuostolius. Per 30 dienų ta kompanija, kuri bankrutuoja, faktiškai neturi padalinių, kurie nustatytų eismo įvykio žalą. Ir šiuo atveju (mes nagrinėjome Biudžeto ir finansų komitete) pataisos teikėjas taip ir negalėjo atsakyti, kas vis dėlto įvertins eismo įvykio žalą, kuriai kompanijai mes tą pavesime daryti?
Todėl klausimas lieka neišspręstas. Mes žinome, kad draudimo kompanijos dabar daro techninius atidėjimus ir iš tų atidėjimų turėtų būti dengiama žala. Vadinasi, 30 dienų visiškai užtenka, kad būtų galima atsiskaityti su tais asmenimis, kurie patyrė eismo įvykį ir kurie pereis į kitą draudimo kompaniją. Todėl, mano nuomone (aš susilaikiau ir mūsų komiteto posėdyje), šiai pataisai nereikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame, ar pritariame Seimo nario P.Vilko pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. (Balsai salėje) Aš ne taip suformulavau, minutėlę, nutraukiame balsavimą, kad visi susikauptų. Taigi, kolegos, yra P.Vilko pataisa, yra įvairios nuomonės, bet komitetas pritaria. Prašom balsuoti. Man svarbu jums pranešti.
Už – 25, prieš – 14, 37 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime 9 straipsnį priimti taip, kaip yra? Jeigu prieš, tada 39, dar blogiau. Nepritarta bet kuriuo atveju. Ar galime 9 straipsnį priimti taip, kaip yra komiteto suformuluota? Galime. Ir daugiau pataisų nėra. Aš noriu paklausti, ar dabar likusius straipsnius nuo 10 iki 21 galime priimti, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Galime. Ačiū.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jums dar reikės būti tribūnoje, tai dar šiek tiek prisėskite, o dabar atėjo laikas balsuoti. Ar priimame Draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą?
Užsiregistravo 83. 76 – už ir 4 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, priimtas išties svarbus įstatymas.
Dar vienas finansinis, tai yra darbotvarkės 4 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1409. Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Lionginas. Čia jau buvo nagrinėjama, liko išdėstyti tik balsavimo motyvus, bet nematau, kad kas norėtų tai daryti. Pranešėjas, ką jis daugiau sakys? Jis nori taupyti mūsų visų laiką.
J.LIONGINAS (PDF). Po svarstymo daugiau pastabų ir pasiūlymų negauta, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Čia du straipsniai, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar priimame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
Užsiregistravo 78. Už – 71, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi komiteto pirmininkas taip nuostabiai dirba, aš siūlau išnagrinėti ir kitus finansinius klausimus, kad geriau pasiruoštume naujiems biudžetiniams metams. Tai yra rezerviniai 3, 4, 5 klausimai.
Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1455* (svarstymas ir priėmimas)
3 klausimas yra Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio komiteto vardu pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1455. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Komiteto sprendimas – pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr.XP- 1455. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti, diskutuoti ar kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka ir šiandien priimtume. Galime sutikti? Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. Čia yra tik vienas straipsnis. Klausiu vėl. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Tada pradedame balsuoti. Ar priimame Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 81. 71 – už, tik 4 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Siūlau sėkmingai eiti toliau.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1209, bet čia jau net trečiasis variantas ir keli pranešėjai. Pagrindinio komiteto vardu – J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1209. Buvo paprašyta, kaip jūs prisimenate, Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto. Vyriausybė šiek tiek patobulinusi šiam įstatymo projektui pritarė ir komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar jūs truputėlį prisėskit, nes kas nors turėtų kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Ar pati… Yra. Kolegė R.Žakaitienė, Seimo narė ir ministrė. Prašom komiteto išvadą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip papildomo.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas balandžio 12 d. svarstė šį įstatymo projektą ir įvertino Teisės departamento pastabas bei Europos teisės departamento pateiktą išvadą. Tačiau svarstydami pirmąjį projekto variantą komiteto nariai bendru sutarimu nepritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. O čia yra trečiasis variantas. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kadangi mes šiandien dirbam paskutinę dieną ir mano praktika rodo, kad paskutinę dieną mes dažniausiai priimam tuos įstatymus, kuriuos reikėtų kur kas giliau ir nuodugniau išanalizuoti ir ištyrinėti, kad dabartinis pasiūlymas ydingas keliais aspektais.
Pirmiausia mes religines bendruomenes suskirstom į dvi kategorijas ir tai yra prielaida ir galimybė skųsti teismams, nes dabartinė situacija visas religines bendruomenes atleisdavo nuo turto mokesčio, jeigu tai yra kulto pastatai arba kulto apeigų ir reikmenų gamybos pastatai. Šio įstatymo pataisa mes siūlom tradicines religines bendruomenes atleisti nuo viso turto mokesčio. Žinodami Vilniaus pavyzdį, kai didžioji dalis Senamiesčio yra grąžinta, o bažnyčia yra pernuomota įvairioms džinsų parduotuvėms, viešbučiams, restoranams, aš nesuprantu, kodėl mes turime atleisti nuo turto mokesčio komercinės paskirties pastatus.
Kitas blogas dalykas – kitoms religinėms bendruomenėms, netradicinėms, ši nuostata nebus taikoma. Bus taikoma tik kulto pastatams. Taigi viename mūsų pasiūlyme du ydingi dalykai. Aš manau, kad Lietuva ir jos biudžetas nėra tokia turtinga, kad mes galėtume daryti tokias išlygas, nes Europos Sąjunga kaip tik ir kritikuoja mus, kad mūsų įstatymuose yra per daug įvairių išlygų ir išimčių. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys – nuomonė už. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS (TSF). Mano kolega A.Sysas visada pasisako prieš išimtis, ypač kai išimtys susijusios su bažnyčios reikalais arba nukentėjusiais nuo represijų žmonėmis Stalino valdymo metais. Visa tai yra suprantama. Bet žiūrėkime iš esmės.
Iš esmės yra tai, kad mes jau turime tam tikrą skirtumą tarp tradicinių ir netradicinių bendruomenių. Tai yra užfiksuota mūsų įstatymuose, todėl nuostatos gali būti skirtingos. Mano pirminėje pataisoje buvo platesnė formuluotė, bet Vyriausybė, kaip tik pasikonsultavusi ir suradusi konsensusą tarp visų politinių bendruomenių, pasiūlė šią formuluotę, kuriai aš neprieštarauju, nes mano pateikimas apėmė visas bendruomenes. Tai toks skirstymas yra tikrai normalus.
Dabar ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, ar ne. Iš tikrųjų tai yra mūsų valstybės politikos klausimas ir mes turime spręsti, ar bažnyčia normaliai, teisingai atlieka savo funkcijas, ar ne. Ji reikalinga kaip tokia ar ne. Žinoma, kad jie turi iš kažko išgyventi, ne tik Katalikų bažnyčia, bet ir liuteronų bažnyčia, kuri gavusi savo pastatus iš jų iš esmės ir gyvena.
Čia yra politikos klausimas. Čia mes apsisprendėm politiškai, ar tai yra naudingos institucijos mūsų visuomenės raidai. Jeigu naudingos, tai mes ir darome tam tikras išimtis, kad jos galėtų gyventi, nes kitose valstybėse ir Skandinavijos valstybėse yra specialus mokestis, iš kurio tos bendruomenės išsilaiko. Mes tokio mokesčio neturime. Todėl mes einame kitu keliu ir tokia praktika buvo. Todėl aš noriu, kad mes tą praktiką ir fiksuotume, nes atsirado nauja situacija po to, kai mes įvedėme nekilnojamojo turto mokestį. Anksčiau tos problemos buvo išspręstos. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad čia mes dar tiktai baigėm svarstymo procedūrą. Todėl vienas – už, vienas – prieš, ir dabar mes turime balsuoti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.
Už – 45, prieš – 4, 29 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, galime pereiti prie priėmimo procedūros, jeigu pritarsim ypatingai skubai, kurią siūlo Seimo Pirmininkas. Ar bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Prašom, kolegos, susikaupti ir balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai.
38 Seimo nariai. Pakanka. (Balsai salėje)
Ypatinga skuba taikoma tada, kai yra vienas ketvirtadalis, o čia yra daugiau nei vienas ketvirtadalis. Tuoj paskaitysim jums Statutą, kad būtų aišku. „Sprendimas taikyti ypatingą skubą priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu didesnė negu vienas ketvirtadalis.“ Bet 38, 40. Dviejų balsų nėra. Prašom, galim perbalsuoti, bet tik vieną kartą, įspėju, prašom susikaupti. Prašom nesiginčyti. Dar kartą balsuojam, ar taikom ypatingą skubą. Ypatingos skubos prašo Seimo Pirmininkas. Prašo perbalsuoti konservatoriai. (Balsai salėje) Aš jums pranešu, kad prašė. Prašom dar kartą balsuoti. Nėra. Viskas, netaikoma. Taigi tas klausimas nukeliamas rudens sesijai.
Ir dabar dar kartą J.Lionginą kviečiu, jis baigs savo misiją.
Rezervinis 5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1378(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – J.Lionginas.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1378. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, į jas atsižvelgta, taip pat buvo paprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti savo nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Yra gautas Vyriausybės pritarimas šiam įstatymo projektui. Be to, yra gautas Seimo nario H.Žukausko pasiūlymas 19 straipsnio 3 dalies 10 punkto papildymui. Esmė ta, kad yra siūloma konkrečiai išvardyti meno ir kultūros bei sporto renginius, kad nekiltų prieštaravimų tarp mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų. Komitetas, apsvarstęs siūlymus, nutarė pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1378 ir Seimo nario H.Žukausko pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar norite kas nors kalbėti, ar galime pritarti komiteto pozicijai dėl šio papildomo pasiūlymo? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dar turėtų kalbėti kolegė R.Žakaitienė. Ne, pati pirmininkė. Gerbiamasis pirmininke, prašom užleisti tribūną kolegei. A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1378. Apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir joms pritarė. Komiteto sprendimas: pritarti teikiamam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1378. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Yra Seimo Pirmininko siūlymas nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galime bendru sutarimu, nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta.
Taigi dabar priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame PVM įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 88, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mes sėkmingai artėjame prie pertraukos, bet iki pertraukos turime padaryti pora svarbių darbų. Aš noriu juos įvardyti. Mes turime vieną eurointegracinį įstatymą ir vieną įstatymą, susijusį su prokuratūros reikalais. Čia yra labai trumpučiai įstatymai, o po to apsispręsime dėl Medžioklės įstatymo.
Taigi kviečiu į tribūną J.Sabatauską. Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1304(4).
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, šiek tiek pataisė įstatymo 1 straipsnio paskutinį sakinį, kuris pagal Teisės departamento pastabą skambėtų taip: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas atleidimo pagrindas netaikomas prokurorui, kuriam iki reikiamo išsilavinimo įgijimo liko mažiau negu pusė šioje dalyje numatyto ir kuris reikiamą išsilavinimą įgis iki 2008 metų sausio 1 dienos“. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi klausimas yra aiškus… Kolegos, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, nes dabar yra priėmimo stadija. Klausiu dar kartą, pritariate, galime pradėti balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Prašom netriukšmauti ir susikaupti. Reikia 71 balso. Ar priimame Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
Kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas. Prašom.
V.GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pultelis neveikia.
PIRMININKAS. Balsą įskaičiuosime.
V.GEDVILAS. Įskaičiuokite mano balsą už, bet šiaip jis ir ateityje tikriausiai neveiks.
PIRMININKAS. Prašome ramiai ištraukti kortelę ir po to ją gražiai įdėti liudininkams stebint. Gerai. Pasitikrinsime paskui, nes dabar yra dar vienas įstatymas. Dar kartą kviečiu kolegą J.Sabatauską.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas sujungtas su kitais ir iš dalies eurointegracinis. Gerbiamasis kolega, ar čia yra kokių nors pataisų, ar nėra?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jūs ir minėjote, čia yra trijų įstatymų projektų, sujungtų į vieną projektą, paketas. Pakeitimų, pasiūlymų, pastabų po svarstymo negauta. Siūlytume priimti šį sujungtą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Iš tikrųjų pataisų nėra. Teisės departamento išvada teisinga. Įstatymą sudaro septyni straipsniai, plius bent jau vieno straipsnio įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Laiko yra. Ar nori kas nors kalbėti? Kolega A.Sysas dėl viso ATPK įstatymo. Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau balsuoti ir pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už teisingą pasiūlymą. (Balsai salėje) Kolegos, prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame ATPK pakeitimus. Suprantama, kad prie šio įstatymo, kadangi jis eurointegracinis, yra įgyvendinami ir Europos Sąjungos teisės aktai kaip neatimamas įstatymo priedas. Čia protokolui.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 86, susilaikė 2. ATPK įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Kolegos, prašome susikaupti. Yra 1 rezervinis klausimas. Buvo susitarta, kad jis bus iki pirmos valandos. Tai yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kviečiu komisijos narį A.Monkevičių tarti žodį. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes, komisijos nariai, susirinkę prieš posėdį, išnagrinėjome problemą. Yra išdalyta komisijos išvada. Iš karto turiu pasakyti, kad mes siūlome Seimo Informacinių technologijų departamentui sutvarkyti balsavimo elektroninę sistemą taip, kad duomenys plenarinio posėdžio protokole ir plenarinių posėdžių salės ekrane sutaptų. Tai yra techninė programos problema. Jeigu jos neišspręsime, mes visada turėsime rimtų problemų.
Šiandien išsiaiškinome tas technines aplinkybes. Jos yra tokios, kad Seimo nariai visada turi galimybę 30 sekundžių, kol vyksta balsavimas, galutinai apsispręsti ir keisti savo sprendimą balsuodami, išskyrus viena – priimti sprendimą nedalyvauti šiame balsavime. Tai techniškai neįmano net ištraukus kortelę, vis tiek lieka paskutinis signalas, kuris nukeliauja. Jis sukelia labai daug abejonių. Šiandien yra išdalytas žalias lapas, kuris paaiškina tas aplinkybes. Kol nepakeista sistema, reikia turėti galvoje ir balsuojant nepadaryti klaidos.
Mes, įvertinę tai, kad du Seimo nariai, bent jau iš kolegų, pripažino, kad jie būtent tokiu veiksmu norėjo nedalyvauti, ir vienas Seimo narys gerbiamasis S.Lapėnas apskritai tuo metu nebuvo salėje, o kažkaip atsirado tas rezultatas, komisija priėmė sprendimą, kad kilus abejonėms dėl užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus balsuojant dėl šio įstatymo siūlyti Seimui pakartotinai balsuoti dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Priminsiu, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra rekomendacinė. Todėl mes turime apsispręsti, ar priimame šį siūlymą. Tai yra ar perbalsuojame. Mes dabar balsuosime, ar perbalsuojame. Supratote? Ne dėl paties įstatymo, o tik ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvados 1 punktui ir ar perbalsuojame. (Triukšmas salėje) Jeigu nepritars, liks tas galiojantis įstatymas, ir viskas. Ne, atsiprašau, yra tam tikras siūlymas ir Seimo valia perbalsuoti ar neperbalsuoti. Taigi dabar balsuojam, ar perbalsuojam.
Už – 48, prieš – 22, 31 susilaikė. Neperbalsuojama. (Balsai salėje) Kolegos, yra du pranešimai.
Pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą. Pranešu, kad Nyderlandų Karalystės grupės posėdyje pirmininku buvo išrinktas V.Mazuronis ir pavaduotoja M.Pavilionienė, ir V.Simulikas. Ačiū. Klausimas baigtas. (Balsai salėje)
Prašom. A.Monkevičius.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad precedentas, kuris dabar įvyko, tikrai labai negeras, nes Etikos ir procedūrų komisija, kuriai atstovauja Seimo frakcijos, išnagrinėjo aplinkybes ir pasiūlė gerą kompromisą. Abejonių yra. Akivaizdu, kad ir dabar dar galima skųsti. Ko gero, komisija susirinkusi turės pripažinti ir vėliau vargu ar tas įstatymas gali būti laikytas priimtu, jeigu nebuvo 71 Seimo nario, kuris dalyvavo, nes Seimo nariai paliudijo. Aš tą pasakiau kalbėdamas. Taigi mes kuriame labai blogą precedentą. Be reikalo kivirčijamės užuot labai ramiai pakartoję balsavimo procedūrą ir teisiškai padarę iki galo viską švariai pagal Statutą.
Man atrodo, čia nereikėtų rodyti ambicijų. Arba mes nesuvokiame, ką dabar darome, ir be reikalo jūs pasiūlėte šį balsavimą, Etikos ir procedūrų komisijos vargu ar turėtų būti tvirtinamos… Iš tikrųjų jos yra rekomendacinio pobūdžio, bet visada buvo įprasta, kad jų laikomasi. Labai apgailestauju, kad taip įvyko, net nežinau, kokia gali būti išeitis. Aš siūlyčiau padaryti pertrauką, pasitarti ir pakartoti šią procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš, gerbiamasis kolega, priminsiu, kad ne pirma kadencija, jeigu Seimas pageidauja, yra balsuojama dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvadų.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad įvairiais būdais buvo fiksuojamas skirtingas užsiregistravusių Seimo narių skaičius. Neišsiaiškinus, koks tikras buvo Seimo narių skaičius, ir manant, kad įstatymas buvo priimtas, teks konstatuoti, kad įstatymas buvo priimtas pažeidžiant Seimo statutą. Vadinasi, Seimo statuto 160 straipsnio aplinkybės, kuriomis remiantis pradeda veikti 160 straipsnis. Tai yra įstatymas, kuris buvo priimtas pažeidžiant Seimo statutą, negali būti pasirašytas, jeigu dėl to kreipėsi arba Seimo Pirmininkas, arba komitetas, arba ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
Noriu jūsų paklausti, kas, jūsų manymu, dabar turėtų kreiptis dėl įstatymo pasirašymo sustabdymo. Gal jūs tą inicijuotumėte, kad iš tikrųjų nebūtų pasirašytas įstatymas, kurį priimant buvo pažeistas Seimo statutas.
Antras dalykas. Jeigu esant tokiam šiurkščiam pažeidimui elgiamasi taip, kaip dabar elgiamasi, tai mums kyla abejonių, ar toliau reikia dalyvauti Seimo posėdžiuose priimant šios srities kitus esančius darbotvarkėje įstatymus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes abu esame Statuto autoriai, ir jūs žinote, ką kiekvienam reikia daryti. Aš savo padariau, Seimas padarė, o dabar jūsų teisė elgtis kitaip. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, pirmiausia noriu pasakyti, kad po to, kai gerbiamasis A.Monkevičius pateikė komisijos išvadas, niekas iš Seimo narių, nė viena frakcija, neprašė dėl to balsuoti. Tą paleido posėdžio pirmininkas Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Jis šiuo atveju prisiima vienas viso Seimo valią. Aš manau, tai yra labai neteisinga. Tai yra vienas dalykas, ką norėjau pasakyti.
Antras dalykas. Šiame visame žaidime su Medžioklės įstatymu, kuris vyksta, kuris Seimą įstūmė į labai negražią situaciją, nes mes jau iš esmės priimame antrą įstatymo pakeitimą, kuris yra analogiškas vetuotam įstatymui, viską iš esmės lemia 15 balsuojančių medžiotojų. Aš paskaičiavau, vakar balsavo 15 medžiotojų už šį įstatymo projektą. Štai mes turime tokį rezultatą, kai stipri interesų grupė viską nulemia.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolega signatare, manau, jūs puikiai atsimenate seną praktiką. Nors Statute ir parašyta, kad Etikos ir procedūrų komisijos… yra rekomendacija, o Seimas sprendžia, ar jai pritarti, ar ne, bet aš neatsimenu nė vieno atvejo, kad kai būdavo konstatuojama tiesiog aritmetinė statutinė norma, o ne kokia nors politinė norma, sakykim, kažkas kažką įžeidė ar neįžeidė, būdavo ir tokių klausimų, kai spręsdavo Etikos ir procedūrų komisija, o tai labai konkretu, ir Seimas sprendžia pagal tą seną anekdotą, kai klausia vienos žinomos tautybės žmogaus, kiek bus du kart du. O jis atsako klausimu: ar pirkti, ar parduoti? Tai Seimas šitaip elgtis su įstatymais neturi jokios juridinės teisės. Ir jūs kaip pasielgėte, prašėte balsuoti dėl to, kad du kart du yra keturi, ir Seimas nubalsavo, kad vis dėlto tai yra ar pirkti, ar parduoti, tai atsiprašau. Tada mes turėsime padaryti taip, kad Seimas šiandien nieko negalėtų iki sesijos pabaigos nei pirkti, nei parduoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tamstai reiškiu pastabą už, kaip sakėte, vienos tautos kalbos arba kalbėjimo kraipymą. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, irgi turiu kelis anekdotus.
PIRMININKAS. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Praleisiu juos. Aš jūsų šiuos veiksmus vertinu kaip nekorektišką ir manipuliatorišką vedimą. Taip pat, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, matydamas iš reakcijos, kokia yra ir kiek mes dabar neracionaliai tam leidžiame laiko, konstatuočiau taip, kreipdamasis į valdančiosios mažumos atstovus. Jūs sutarėte, kad Etikos ir procedūrų komisijai vadovaus opozicijos atstovas. Dabar toks veiksmas, ignoruojant Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, rodo, kad jūs ir ateityje taip žiūrėsite į etikos ir procedūrų klausimus. Aš manau, kad tai labai blogas precedentas, ir siūlau bendru sutarimu be jokių žaidimų judėti į priekį tam, kad mes šiandien garbingai baigtume darbą. Aš siūlau jums teikti klausimą, kad mes bendru sutarimu nuspręstume perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už siūlymą. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Iš tikrųjų vadovaujantis logika, kuri čia buvo išdėstyta, mes turėtume grįžti prie visų įstatymų projektų, kur buvo 72, 73 Seimo nariai. Jeigu mes nepasitikime šia sistema, tai grįžkime į pradžią ir pradėkime visus įstatymus perbalsuoti. Dešinioji pusė, 3 žmonės, ištraukė korteles ir sugadino visą reikalą. Jeigu iš pradžių registravosi ir neapsisprendė, tik po to pavėluotai ištraukė korteles, tai jų reikalas, bet displėjus aiškiai rodė 72. Posėdžio pirmininkas balsavimo rezultatus paskelbė teisėtai. Jeigu kalbėtume apie poną G.Steponavičių, tai jis jau du kartus grąžino priimtų įstatymų peržiūrėjimą. Dar trečias kartas ir mes irgi galvosime, kad reikia pradėti gąsdinti, kaip gąsdina ana pusė, kad nepriimsime įstatymų ir panašiai. Pone Steponavičiau, pasižiūrėkite į savo veiksmus, ką jūs išdarinėjate pirmininkaudamas. Jūs ir pakeičiate pirmininką… Jau du kartus taip buvo.
PIRMININKAS. K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Kadangi aš buvau pastabų, kurios prieštaravo šio įstatymo, kurį taip norima „prastumti“, normoms, autorius, svarstau, kodėl taip atsitiko? Galbūt todėl, kad baigiasi sesija ir šis įstatymas galbūt skirtas A.Brazausko atminimui, kad jis galėtų sėkmingai toliau medžioti? Pažiūrėkime, sueina visi Seimo nariai ministrai, nedirba savo darbo, kad galėtų balsuoti už šį įstatymą. Kodėl jis toks svarbus, argi taip svarbu šaudyti tuos žvėris šiandien, rytoj… ar teisingai… juos šaudyti paleisime?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neįžeidinėkite kitų žmonių, o svarbiausia, ministrų. Ministrai šioje salėje ką tik pateikė įstatymus, tai jie neturėjo ateiti pagal tamstos logiką? P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia norėčiau paprašyti, kad dėl to būtų perbalsuota, nes mano mygtukas, kurį spaudžiau „už“, deja, rodė susilaikymą. Taip pat ir mano kolegės L.Mogenienės nebuvo registruotas, nors ji balsavo už.
Dabar kreipiuosi į ponus medžiotojus. Gerbiamieji medžiotojai, vis dėlto nedarykite tokio didelio spaudimo Seimo nariams, kurie yra nemedžiotojai. Opozicija, matyt, Seime skirstoma į kiek yra medžiotojų ir kiek yra nemedžiotojų. Gal net visai nesvarbu, kokios frakcijos Seimo nariai jie yra, nes, matyt, tie profesiniai dalykai Seimo narius sieja labiau nei frakcijos. Man labai keista, kai Seimas elgiasi taip neadekvačiai. Jau seniai yra pateiktas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet ir Seimas taip vangiai taiso šį įstatymą ir iki galo jo nenori pataisyti. Prisiminkime, kai Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, kad Teismų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tai net neįsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui Seimas ypatingos skubos tvarka ėmėsi tvarkyti šį įstatymą. Kodėl tokie nevienodi standartai ir nevienoda reakcija, atrodo, į tuos pačius Konstitucinio Teismo išaiškinimus?
PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į tų frakcijų narius, kurių mažumos Vyriausybė vakar buvo patvirtinta. Mažumos Vyriausybė suponuoja kitą veikimą ir parlamente, visai kitokį. Jame turi būti derinamos nuomonės, į jas įsiklausoma. Ne veltui numatyti kontroliniai komitetai ir komisijos mažumos atstovams. Jeigu mes dabar pradedame tokią praktiką, kad visiškai ignoruojame labai akivaizdų Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą, ne kokį nors abejotiną ir panašiai, paprasčiausiai bijome perbalsuoti, tai kaip galime įsivaizduoti tolesnį mūsų darbą, jeigu mes nuo to pradedame jau dabar tik vakar patvirtinę mažumos Vyriausybę? Mes turime jausti atsakomybę už tai, ką vakar padarėme šioje salėje. Arba laikykimės principų nuo pat pradžių, arba jų nesilaikykime apskritai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Kadangi aš vakar pirmininkavau, tai turiu teisę atsakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kuris kaltina, jog buvo pažeistas Seimo statutas. Aš noriu visiems Seimo nariams pasakyti, kad kai jums iškilo abejonių, aš paprašiau atnešti popierinį variantą, kurį registruoja kompiuteris. Ten iš tikrųjų yra užsiregistravę 72 Seimo nariai. Aš manau, kad Statutas nebuvo pažeistas ir tada aš suskambinau gongą. Tai kur čia mes matome problemą? Statutą mes pažeidinėjame dabar visais būdais eskaluodami perbalsavimą. Manau, reikia baigti kalbas ir pereiti prie kito klausimo.
PIRMININKAS. Kadangi šiandien ilga diena, tai tegul visi išsišnekės. Vis tiek tuoj bus pertrauka. Kolegė D.Teišerskytė. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Gerbiamieji, jeigu Seime egzistuoja, yra išlaikoma valstybės ir mokesčių mokėtojų lėšomis Etikos ir procedūrų komisija, ir jeigu jos nuomonė nieko nereiškia, jeigu ta nuomonė yra pastatoma abejonei ir prašoma dėl jos perbalsuoti, siūlau Etikos ir procedūrų komisiją Seime panaikinti. Ji po tokių veiksmų netenka jokios prasmės.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, primenu, kad yra jūsų kitų kolegų siūlymai performuoti komisiją, bet ne dėl to. Kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne visai taip radikaliai, kaip kolegė D.Teišerskytė, bet vis dėlto noriu kalbėti apie tai, kad jeigu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai yra dar perbalsuojami Seime ir jos sprendimai negalioja, tai noriu paklausti, kaip mes dirbsime po to, kai priėmėme politikų kodeksą? Jo sprendimai bus rekomendacinio pobūdžio, aš taip suprantu, ir, jeigu, pavyzdžiui, apie mane kas nors pasakys ką nors blogai, ir Etikos ir procedūrų komisija pasakys, kad aš esu blogas politikas, tai ar Seime mes taip pat čiupsime perbalsuoti šį sprendimą? Štai čia ir yra pagrindinis dalykas. Jeigu mes turime Etikos ir procedūrų komisija ir pripažįstame jos sprendimus, tuomet nekvestionuojame jų, nes priešingu atveju mes turėsime labai blogą visuomenės precedentą, kuri sakys: kai nori, Seimas perbalsuoja, kai nori, tiki, kai nori, netiki, žiūrint, koks yra politikas. Šiuo atveju aš siūlau palaikyti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą perbalsuoti šį įstatymą ir baigti tą cirką.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau nepainioti žanrų. Kai bus tamstos klausimas, tai Seimui balsuoti nereikės, o čia yra procedūros ir dėl jų Seimas turi teisę apsispręsti. A.Kubilius. Ir paskutinysis – J.Veselka.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų gaila stebėti tokį procesą ir tokią procedūrą. Etikos ir procedūrų komisija yra Seimo darbo arbitras ir, įsivaizduokime, kas būtų, jeigu futbolo aikštėje komandoms būtų suteikta teisė balsuoti futbolo teisėjo sprendimus, nors jie ir labai kam nors nepatiktų, čia tas pats. Ką padarysi, kai reikia, balsuojama, kai nereikia, nebalsuojama, čia toks jau stilius, deja, vis dar tebesitęsiantis nepaisant visų gražių pažadų.
Aš tik noriu dar kartą pasakyti gerbiamajam A.Pekeliūnui, kad perskaitytų Etikos ir procedūrų komisijos, kuri šiuo klausimu, mano įsitikinimu, yra autoritetingesnė negu Č.Juršėnas ar ponas A.Pekeliūnas, konstatavimą. Seimo posėdžio protokole, skelbiančiame balsavimo rezultatus, fiksuojama, kad užsiregistravo 72 Seimo nariai, bet balsavime dalyvavo tik 70 Seimo narių. Taigi labai aiškiai pasakyta kad balsavime dalyvavo tik 70 Seimo narių, t.y. nebuvo pusės Seimo narių. Aš skaitau tai, kas parašyta Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Antras dalykas, ką aš noriu pasakyti gerbiamiesiems medžiotojams, kad tikrai penktadalis Seimo narių pasirašys po kreipimusi į Seimo Pirmininką dėl Statuto pažeidimo, ir greičiausiai baigsis taip, kad jūs iki rudens negalėsite naudotis šio Seimo atseit vakar priimto įstatymo jums teikiama nauda, nes įstatymas nebus įsigaliojęs, nes negalės būti pasirašytas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Veselka baigia visas diskusijas. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Taip, aš norėčiau baigti ir turiu labai konkretų pasiūlymą. Kadangi neseniai Seimo dauguma balsavo už Politikų elgesio kodeksą, noriu, kad jis būtų patikrintas praktikoje ir kad kas nors, nežinau, pagal priimtą Politikų elgesio kodeksą išnagrinėtų, kaip pasielgė tie politikai, kurie balsavo prieš Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ši posėdžio dalis yra baigiama. Kita posėdžio dalis prasidės 13.20 valandą. (Balsai salėje) Viskas, klausimas yra baigtas. Čia buvo replikos po balsavimo. 13.20 valandą. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji kolegos, po pertraukėlės tęsiame mūsų posėdį. Kol mūsų susirinks gausiau, yra tokia teisė, ypač po to, kai Vyriausybė pradeda savo darbą, padaryti tam tikrus politinius pareiškimus, tiksliau, politines deklaracijas, atskiroms frakcijoms. Siūlau šią trumpą pertraukėlę tam ir išnaudoti. Eilės tvarka kviesčiau Darbo partijos frakcijos seniūną J.Pinskų į tribūną.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos politinė deklaracija. Darbo partijos frakcija 2006 m. liepos 18 d. Seimo plenariniame posėdyje savo balsais nepritarė mažumos Vyriausybės programai ir skelbiasi opozicine frakcija.
Viena iš aplinkybių, nulėmusių mūsų sprendimą, yra ta, kad naujoji Vyriausybė, turėjusi unikalią galimybę programą atnaujinti, tos galimybės neišnaudojo. Vyriausybės programoje pasigedome dėmesio darbo sąlygų gerinimui ir normalių socialinių garantijų užtikrinimui. Šiuo metu yra labai opi emigracijos problema ir svarbu, kad ne tik grįžtų iš Lietuvos išvykę piliečiai, bet taip pat kad neišvyktų pati produktyviausia mūsų valstybės gyventojų dalis. Tuo pirmiausia rūpintis turi Vyriausybė.
Naujojoje Vyriausybės programoje visiškai nekalbama apie mokesčių reformą verslo srityje. Trūksta konkretumo socialinės apsaugos, šeimos politikos, vaikų teisių klausimais, nematyti realaus įgyvendinimo (…) švietimo nuostatų. Nėra valstybės naujo požiūrio į regioninės kultūros plėtrą ir rėmimą, sveikatos apsaugą. Pasigedome dėmesio, skiriamo žemės ūkiui. Kažkodėl prioritetu numatytas tik žemės reformos užbaigimas iki 2007 metų pabaigos. O kur visos kitos problemos? Pastaruoju metu žemdirbiai pajuto skaudžias gamtinių sąlygų pasekmes, tačiau nesiūloma jokių būdų, kaip tokias problemas spręsti.
Kalbant apie korupcijos mažinimą nėra konkretumo ir nenumatoma viešumo priemonių, kurios užtikrintų informacijos apie lėšų panaudojimą viešumą plačiajai visuomenei. Po diskusijų su ministrais kilo rimtų abejonių dėl jų dalyvavimo kuriant Vyriausybės programą ir kompetencijos ją vykdant.
Todėl Darbo partijos frakcija, būdama nuosekli savo priimamais sprendimais, dėl pateiktų argumentų balsavo prieš mažumos Vyriausybės programą ir žengia pagrįstą tolesnį politinį žingsnį – tampa opozicine frakcija. Būdami opozicijoje, konstruktyviems mažumos Vyriausybės sprendimams pritarsime, tačiau jei tai neatitiks Darbo partijos programinių nuostatų, argumentuotai prieštarausime. Mūsų frakcija atidžiai analizuos valdančiosios koalicijos priimamus sprendimus ir gins Lietuvos žmonių interesus.
Esant šiai situacijai negali būti pusiau opozicijos, kokie pasirodė esą konservatoriai: viešai pareikšdami vienokią nuomonę dėl Vyriausybės programos, realiai pasielgė kitaip. Tokia opozicija yra neprognozuojama ir netvirta, o Darbo partijos frakcija, pereidama į opoziciją, išliks nuosekli savo sprendimais ir veiksmais.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Turime įteiktą šį deklaracijos tekstą ir Seimo Posėdžių sekretoriatui. Kviečiu į tribūną dabar Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną E.Masiulį.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos politinė deklaracija, Vilnius, 2006 m. liepos 19 diena.
„Nepritardama keturioliktosios Vyriausybės programai, Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija skelbiasi opozicine frakcija dėl šių aplinkybių.
Pirma. G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės programa stokoja aiškių įsipareigojimų bei tikslų vykdyti efektyvią kovą su korupcija, skatinti savivaldos galių bei demokratijos plėtrą šalyje, mažinti mokestinę naštą ir administracines kliūtis verslui, kurti šiuolaikinę valstybę, suteikiančią pagrindą Lietuvoje formuotis išsilavinusiai bei pasiturinčiai visuomenei.
Antra. Programa neatspindi nei Lietuvos liberalų sąjūdžio, nei didelės dalies visuomenės lūkesčių pasiekti, kad artimiausiu metu Lietuva taptų viena konkurencingiausių ir užsienio investicijoms patraukliausių pasaulio valstybių, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė taptų ilgiausia Vidurio Europoje, kad atsirastų palankios ekonominės, socialinės bei kultūrinės aplinkybės grįžti šimtams tūkstančių per pastaruosius šešiolika metų iš Lietuvos išvykusių emigrantų, kad pensijos Lietuvoje taptų didžiausios tarp trijų Baltijos šalių.
Trečia. Dalies mažumos Vyriausybės ministrų kompetencija kelia rimtų abejonių, be to, ši Vyriausybė neturi aiškios bei pakankamos paramos Seime. Todėl ji nesugebės užtikrinti veržlios šalies ekonomikos bei visuomenės raidos ir pačiu geriausiu atveju bus pajėgi tik pasirūpinti, kad šiuo metu esama situacija Lietuvoje nepablogėtų. Liberalų sąjūdžio frakcija atidžiai stebės keturioliktosios Vyriausybės veiklą bei sieks, kad bent jau tie įsipareigojimai, kurie įrašyti patvirtintoje Vyriausybės programoje, būtų vykdomi. Būsime reiklūs ir principingi stebėdami, kaip Vyriausybės nariai laikosi politinės etikos normų bei naudojasi jiems Seimo suteiktais įgaliojimais formuojant ir vykdant šalies politiką.“
Pasirašo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Masiulis.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantame, čia jūs pasirašote, taip? Gerai, ačiū. Išklausėme dar dviejų frakcijų pasiskelbimą opozicinėmis.
Kolegos, žvelgdamas į darbotvarkę, kuri šiandien yra šuoliuojanti nuo vieno klausimo prie kito bandant prisiderinti prie to, kiek salėje yra Seimo narių ir koks skaičius leidžia priimti tam tikrus sprendimus, dabar siūlau svarstyti darbotvarkės šešioliktąjį kompleksinį klausimą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1541. Šio klausimo buvo padaryta pateikimo pertrauka. Tai ar kolega A.Kašėta pasiruošęs? Kviečiu jus į tribūną. Pateikimo tęsinys.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad siekiant, jog šis įstatymo projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, pasirašė 47 Seimo nariai. Išties tai rodo, kad Seimas mano, jog tai yra aktualus įstatymo projektas, ir reikėtų pradėti jo svarstymo procedūrą. Aš vakar pateikiau pagrindines nuostatas ir tiktai norėčiau dar kartą keliais sakiniais priminti, kad šio įstatymo tikslas – įtvirtinti mišrią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, užtikrinant savivaldybių tarybų narių personalinę atsakomybę rinkėjams, visų savivaldybės gyventojų grupių, taip pat ir teritorinių, atstovavimą savivaldybių tarybose. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Tik priminkit, ar jūs atsakėt į klausimus praėjusiame posėdyje?
A.KAŠĖTA. Ne, aš praeitame posėdyje į klausimus neatsakiau. Socialdemokratų frakcijos prašymu buvo padaryta pertrauka.
PIRMININKAS. Tai ar mes išklausome dabar atsakymus į klausimus, ar kolegos nori kalbėti dėl vedimo tvarkos? Kolega A.Endzinas. Prašau.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Jūs trumpai galėtumėt motyvus išdėstyti kodėl.
A.ENDZINAS. Taip, galėčiau išdėstyti motyvus. Akivaizdu, kad salėje nėra pakankamo skaičiaus parlamentarų, reikalingų priimti tam…
PIRMININKAS. Aš matau dar kolegą A.Sysą. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar posėdžio pradžioje J.Sabatauskas užsiminė, bet tvarka yra tokia, kad frakcijos vardu mes prašome daryti pateikimo pertrauką, nes yra pateiktas kitas, alternatyvus ir anksčiau įregistruotas įstatymo projektas dėl savivaldos rinkimų. Manau, būtų logiška, kad jie būtų svarstomi paraleliai. Todėl pateikimas turėtų būti ir vieno, ir kito. Kadangi vėl nebuvo įrašyta į darbotvarkę, mes prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Aš supratau, gerbiamasis Sysai, kad jūs žinote Teisės departamento išvadą dėl jūsų kolegų teikiamo projekto, kad yra galimas prieštaravimas Konstitucijai. Dabar būtų nelogiška laukti. Aš suprantu, kad jūsų frakcijos…
A.SYSAS. Teisės departamento…
PIRMININKAS. Minutėlę, leiskite pabaigti. Bet jūsų frakcijos siūlymas yra teisėtas, ir dėl to mes apsispręsime, bet bus apsisprendžiama eilės tvarka.
A.SYSAS. Gerai.
PIRMININKAS. Taigi yra vienos iš frakcijų, opozicinės frakcijos siūlymas daryti pusės valandos pertrauką. Kolegos, prašom pasiruošti, yra procedūrinis balsavimas. Ar pritariame pusės valandos pertraukai?
A.SYSAS. Posėdžio pirmininke, gal jūs galėtumėte suformuluoti alternatyvų balsavimą?
PIRMININKAS. Alternatyvaus nebus. Jeigu jūs prisimenate, praeitą savaitę į tai neatsižvelgė gerbiamasis kolega Č.Juršėnas. Aš irgi siūlau eilės tvarka. (Balsai salėje) Dabar procedūrinis balsavimas. J.Sabatauskas. Mes dar kartą akcentuosime. Kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kodėl vakar buvo daryta šio klausimo svarstymo pertrauka. Kadangi buvo argumentuota, kad yra kitas įstatymo paketas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų, Vietos savivaldos įstatymo bei Laikinojo tiesioginio valdymo įstatymo, ir…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabatauskai, jūs pavėlavote, mes jau informavome.
J.SABATAUSKAS. …departamento pastaboje dėl šių trijų projektų pasakyta, kad jie turėtų būti svarstomi kartu su šiais, kurie dabar eina pateikimo stadijoje, todėl siūloma daryti pertrauką iki kito posėdžio, nes kažkodėl šis neįrašytas į darbotvarkę nesant užregistruotai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Asmeniškai jums dar kartą sakau. Jūs atbėgote, smagu, uždusęs, bet buvo garsiai pasakyta, kodėl jūsų teikiamo klausimo nėra darbotvarkėje. Aš visiškai normaliai priimu, kad jūs atvykote, nes jums ši problema rūpi. Aš dar kartą noriu akcentuoti. Dabar mes balsuosime dėl dviejų pasiūlymų. Pirmas yra pusvalandžio pertrauka, o jeigu nebus nuspręsta dėl pusvalandžio, balsuosime, ar iki artimiausio posėdžio, kaip jūsų frakcija teisėtai ir pasiūlė. Štai tokia ir bus procedūra. Prašom. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kas turėtų atsakyti, bet vakar, kai socialdemokratai paprašė pertraukos, supratau, kad bus pateikti visi pasiūlymai dėl Vietos savivaldos rinkimų. Aš esu seniausiai užregistravęs, yra įrašyta į pavasario sesijos darbų programą. Mano įstatymo projektas dėl Vietos savivaldos rinkimų yra panašus į tą, kurį siūlo liberalcentristai. Maniau, šiandien tai bus padaryta, deja, nebuvo padaryta. Kodėl vieni yra „prastūminėjami“, proteguojami, o kiti nustumiami nežinia kur? Kažkas negerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galėčiau tik trumpai atsakyti. Seniūnų sueiga, šiandien formuodama darbotvarkę, atkreipė dėmesį į Teisės departamento išvadą, kad J.Sabatausko teikiamas įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai. (Balsai salėje) Prašau dėmesio! Yra duotas pavedimas jūsų vadovaujamam komitetui įvertinti šį projektą konstitucingumo požiūriu, todėl ir yra tokie klausimai darbotvarkėje. Manau, kad Č.Juršėnui, kaip darbotvarkių sudarytojui, mes perduosime žinutę, kodėl nėra įtraukti tie patys įstatymų pakeitimai, nes tokia praktika pas mus jau buvo beįsivyraujanti. Tai čia tik trumpi pastebėjimai dėl to, ką kolegos kėlė.
Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į įstatymo projekto turinį. Šis įstatymo projektas tikrai nėra susijęs su socialdemokratų užregistruotu įstatymo projektu, kur kalbama apie mero rinkimus. Šis įstatymo projektas kalba apie mišrios rinkimų sistemos įvedimą renkant savivaldybių tarybas.
Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas ir su juo susijusių įstatymų paketas atsirado neeilinio posėdžio darbotvarkėje, naudojantis Seimo statuto teise, pasirašius 47 Seimo nariams (parašai yra surinkti), klausimą įtraukti į artimiausią Seimo posėdį. Niekas netrukdė gerbiamajam A.Sysui ar gerbiamajam J.Sabatauskui eiti lygiai tuo pačiu keliu, surinkti parašus ir tas projektas būtų darbotvarkėje. Jie šito nepadarė ir dabar reikalauja, mano supratimu, nepagrįstai, kad šis projektas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Aš siūlau balsuoti dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymo daryti pusės valandos pertrauką, remiantis Seimo statuto 109 straipsniu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra norinčių išsakyti savo nuomones dėl vedimo tvarkos, tai Seimo nariai gali ta teise pasinaudoti. A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone posėdžio pirmininke, ar jums neatrodo, kad jums derėtų nusišalinti nuo šio posėdžio vedimo, nes šiuo atveju yra jūsų frakcijos teikimas, ir jūs dabar vedate Seimą į tam tikrą konfliktą aiškiai turėdamas savo partinį interesą? Gal būtų galima kaip nors išspręsti šią problemą jums nusišalinus nuo pirmininkavimo?
PIRMININKAS. Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad aš vadovaujuosi Statutu ir iš tiesų yra tokia tvarka, jeigu yra frakcijos teikimas, vis dėlto yra balsuojama. Man atrodo, procedūros yra gana aiškios. Gerbiamieji kolegos, dabar yra procedūrinis balsavimas, ar daroma šio įstatymo svarstymo pusės valandos pertrauka. Prašom, kolegos, balsuoti, ar darome pusės valandos pertrauką.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 13. Opozicinės frakcijos teikimas, penktadalis yra. Yra pusės valandos pertrauka.
Galiu nuraminti, kad po pusvalandžio pirmininkaus kitas. Manau, kad dėl to klausimų tikrai nekyla. Kolegos, pusės valandos pertrauka dėl viso paketo. 14.10 val. mes grįšime prie šio klausimo svarstymo. Užsiregistruokime dar kartą ir pažiūrėsime, dėl kokių klausimų galėsime judėti į priekį. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Siūlau pradėti svarstyti eilės tvarka pagrindinės darbotvarkės klausimus. Darbotvarkės 8 klausimas – Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo projektas. Mes prieitume iki galutinio balsavimo, o pastraipsniui ar paskirsniui galėtume pasistūmėti gerokai į priekį. Ar priimtina, kolegos? Ačiū. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką, o kartu ir pranešėją – J.Sabatauską. Priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.XP-1239.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kaip žinote, svarstymo metu Seimas pritarė šiam projektui, tačiau po svarstymo buvo įregistruoti kolegos J.Čekuolio siūlymai, iš kurių vienam komitetas pritarė, o kitiems dviem nepritarė. Taigi reikėtų apsvarstyti pasiūlymus ir priiminėti įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš kviesčiau jus likti, kol mes apsvarstysime šiuos siūlymus eilės tvarka pasiekę tam tikrus straipsnius. Su šiomis pastabomis pradedame priėmimą pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
5 straipsnis. Yra, kaip ir minėjo pranešėjas, J.Čekuolio pasiūlymas. Kolega, žodis jums, pristatykite siūlymą.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Vidaus tarnybos statute yra numatyta, kad žmogus, gavęs išsilavinimą vidaus tarnybos sistemos mokykloje, po to penkerius ar trejus metus yra įpareigojamas toje sistemoje dirbti policininku, gaisrininku ar panašiai. Jeigu jis, neišdirbęs šio termino, pasitraukia iš vidaus tarnybos sistemos, jis yra įpareigojamas atlyginti profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, tas galbūt irgi yra logiška.
Bet mano pasiūlymo esmė yra tokia: siūlau kartu įrašyti žodžius, jog jeigu asmuo pasitraukia anksčiau nei penkeri ar treji metai iš vidaus tarnybos sistemos, tada jis profesinio mokymo įstaigai turi atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas (dėmesio!) proporcingai mažinant jas dirbtam laikui, tai yra kad išlaidų, pinigų grąžinimas mokyklai būtų proporcingai mažinamas pagal jo dirbtą laiką.
Priešingu atveju, aš bijau, kad neišeitų savotiškas įbaudžiavinimas, nes ar vienerius, ar ketverius metus žmogus išdirbęs vidaus reikaluose, pamatęs, kad netinka, gavo kitą pasiūlymą ir t.t., jis vienodą ir tą pačią sumą turėtų grąžinti mokyklai. Todėl sumažinkime proporcingai dirbtam laikui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar mes komiteto nuomonę išklausykime ir apsispręsime, ar šis siūlymas yra svarstomas.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų pritarta kolegos J.Čekuolio siūlymui, iš viso nebūtų pasiektas tikslas, dėl ko yra ši norma. Nes tikslas – ne tik apmokyti žmogų, bet apmokyti jį siekiant turėti nuolatinį darbuotoją, statutinį pareigūną, nėra tikslo pasipinigauti iš jo, t.y. susigrąžinti visus pinigus ar dalį tų pinigų. Tai yra prevencinė priemonė, kad nebūtų bėgiojimo. Ir suaugę žmonės iš tikrųjų, aš manau, yra gana subrendę, kad jeigu apsisprendžia dirbti šioje sistemoje ir jeigu valstybė išleidžia pinigus jų mokymui, būkite malonūs, Valstybės tarnybos įstatymas irgi tą numato (aš dabar cituoju Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas), jeigu jis kėlė kvalifikaciją ir buvo kitaip mokomas, jis turi išdirbti ne mažiau kaip trejus metus. Čia kolega J.Čekuolis siūlo dviejuose punktuose. Viename yra penkeri metai, kitame – treji metai, bet jis analogišką normą siūlo, kad jis turi kompensuoti, bet ne visas išlaidas, o tik dalį, tai yra proporcingai dirbtam laikui.
Taigi aš dar kartą sakau, jeigu taip bus, nebus pasiektas tikslas užtikrinti, kad sistema gautų apmokytą darbuotoją. Taigi negalima pritarti tokiam pakeitimui, nes jis visai išbalansuotų visą sistemą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar apsispręskime, ar yra bent 29 Seimo narių palaikymas, kad toks pasiūlymas būtų svarstomas. Nėra pakankamo palaikymo, taigi šis siūlymas nebus svarstomas.
Kolegos, dėl 5 straipsnio, nesvarstę pasiūlymo, ar bendru sutarimu galime jį priimti? Nėra prieštaravimų, 5 straipsnis priimtas.
Eilės tvarka 6 straipsnis. Jam pasiūlymų nėra, ar galime jį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
7 straipsnis. Ar galime 7 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
8 straipsnis. Ar galime 8 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
9 straipsnis. Ar galime 9 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
10 straipsnis. Ar galime 10 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
11 straipsnis. Ar galime 11 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
12 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra Seimo nario J.Čekuolio siūlymas. Prašom, kolega, jį pristatyti.
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritaria šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Minutėlę, iš pradžių pats teikėjas.
J.ČEKUOLIS. Čia daugiau techninio pobūdžio pasiūlymas. Svarstymo metu iš suredaguoto teksto iškrito keletas žodžių, ir pagal komiteto redakciją kalbama apie kompensavimą už budėjimą. Būtų, kad už absoliučiai visą budėjimą kompensuojama papildomomis poilsio dienomis ar ilgesnėmis atostogomis. Mano siūlymo esmė buvo, kaip ir Darbo kodeksas numato, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, papildomai kompensuojama. Tai tiesiog žodžius „kai viršijama darbo laiko trukmė“ siūlau įtraukti taip, kaip ir turi būti, kaip yra Darbo kodekse. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė J.Čekuolio siūlymui dėl 12 straipsnio, kuriuo keičiamas 31 straipsnis dėl 3 dalies pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar mes bendru sutarimu galime pritarti, kad siūlymas būtų svarstomas? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar kolega A.Sysas dėl šio siūlymo? O jeigu būtų bendras sutarimas, jūs vis tiek norėtumėte kalbėti? Nematau prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta J.Čekuolio siūlymui dėl 12 straipsnio. Dėl šio straipsnio yra taip pat Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
J.SABATAUSKAS. Taip pat Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad pareigūno budėjimas visais atvejais prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, kelia abejonių ir atkreipia dėmesį, kad pagal Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Komitetas iš dalies pritaria ir siūlo tokią redakciją. „Pareigūno budėjimas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.“ Nes yra tokia nuostata, kad tarnybos vietovės vieta yra tas administracinis teritorinis vienetas, kurioje yra įstaiga, todėl galima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Išvadoje yra pritarimas iš dalies.
J.SABATAUSKAS. Iš dalies, pakoregavus su atitinkama redakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, kolegos, su J.Čekuolio pasiūlymu, kuriam pritariame, bei atsižvelgdami iš dalies į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 12 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas 12 straipsnis.
13 straipsnis. Nėra pastabų. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
14 straipsnis. Nėra pastabų. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, prašau pateikti komiteto nuomonę.
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai ir siūlo suformuluoti taip, kad darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta. Tokia būtų formuluotė 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 15 straipsnį, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. Aš dar prieš paleisdamas jus iš tribūnos klausiu, dėl 1 straipsnio yra redakcinio pobūdžio…
J.SABATAUSKAS. Taip, redakcinio, pritaria komitetas.
PIRMININKAS. Taip, tai 1 straipsnis, redakcinę pastabą, kad būtų korektiška, užfiksuojame, bendru sutarimu pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Toliau eilės tvarka pastraipsniui 16 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
17 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
18 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
19 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
20 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
21 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
22 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
23 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Pirmojo skirsnio visi straipsniai priimti. Dabar antrasis skirsnis. Du straipsniai. Ar galime abu priimti, nesant prieštaravimų? Priimta bendru sutarimu.
Trečiojo skirsnio taip pat du straipsniai, baigiamosios nuostatos, susijusios su terminais ir pavedimais Vyriausybei. Ar galime abu trečiojo skirsnio straipsnius priimti? Nėra prieštaravimų, priimta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, registruokimės, pažiūrėsime, kiek mūsų salėje.
Užsiregistravo 75. Dar keletas Seimo narių, matau, atėjo į salę. Taigi, kolegos, manau, kad galime pereiti prie priėmimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą, projekto Nr.XP-1239.
80 užsiregistravus, 77 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-1239 priimtas. Kadangi mūsų salėje yra pakankamas skaičius, aš siūlau dabar grįžti prie penktojo darbotvarkės klausimo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-737. Kaimo reikalų komitetas – pagrindinis. Jo paskirtasis pranešėjas yra V.Rinkevičius. Kolega, kviesčiau jus į tribūną. Trumpai referuokite priėmimo stadijoje apie tai, kas yra naujo, ir primenu, kad buvo pradėtas svarstymas priėmimo stadijoje. Tiesiog priminkite, kur mes stabtelėjome.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Mielieji kolegos, mes vakar sustojome ties Seimo nario A.Syso pasiūlymu ir, kaip vakar aš supratau iš posėdžio pirmininko, reikia pakartoti balsavimą konservatorių prašymu dėl Seimo nario A.Syso pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taip, A.Syso mikrofonas įjungtas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakartoti savo pasiūlymą. Kalbama apie miškų parkus, kuriuos norima grąžinti natūra. Ir aš pasisakau prieš tokį išskirtinumą, nes tokia tvarka jau egzistuoja Lietuvoje. Tikrai buvo vienas trumpas laiko tarpas, kai grąžino natūra tokius dalykus, bet labai trumpai. Ir Lietuvoje yra labai daug puikių, gražių, šventų žmonėms vietų, kurios nebuvo grąžintos. Gavus medžiagą iš Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, akivaizdžiai matyti, kad tie 700 hektarų, apie kuriuos mes kalbam, tai yra 95% vienų gražiausių Molėtų, Ignalinos, Trakų, Varėnos rajonų vietų. Tai dažniausiai miškai, kurie yra rekreacinės poilsinės zonos prie ežerų. Manau, kad Seimas turi ginti visuomeninį interesą ir jokiu būdu nedaryti tokių išimčių, nes tie visi įrašai, kuriuos dabar siūlo komitetas, tai kaip sunkiam ligoniui kompresas. Aš manau, jeigu įstatyme padaryta išlyga, kad galima grąžinti, tai mūsų gerbiamieji tarnautojai, vadinami valdininkais, vis tiek ras būdų, kaip grąžinti.
Dabar tas pats grąžinimas, aš suprantu, kad yra šventas reikalas nuosavybė, bet su ta nuosavybe nieko negalima daryti – nei keisti, nei parduoti, nei kirsti ir t.t. Ponas J.Veselka praeitą posėdį labai gražiai papasakojo vieną tokią istoriją. Vadinasi, vis tiek yra tikslas arba siekis kada nors pakeisti tokio miško statusą ir jį parduoti. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti mano pataisai vis dėlto išbraukti, išskyrus grąžintinus natūra miško parkus, priskirtus miškus. Ačiū.
PIRMININKAS. Primenu, kad mes dabar svarstome kolegos A.Syso pataisą. Dar kartą priminkite komiteto nuomonę.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas pakeitė savo nuomonę. Svarstymo stadijoje jis nepritarė A.Syso pataisai, o priėmimo stadijoje pritarė. Tačiau aš noriu keletą žodžių pasakyti dėl to, kad toje teritorijoje, kurią atsiims savininkai, negalima… ji saugoma, negalima ten kirsti miško. Taip, iš tiesų taip yra. Ir savininkas, atsiimdamas savo tą buvusį, natūra atsiimdamas, dabar mes kalbam ne apie jokį persikėlimą, jis puikiai žino ir jam pateikiamos sąlygos kartu su… dokumentu, kad jis ten negalės atlikti tam tikrų darbų, negalės jo kirsti ir t.t. Savininkas tą puikiai žino ir jis atsiimdamas pats apsisprendžia. Jeigu jis sutinka su tomis sąlygomis, kurias valstybė yra nustačiusi tame miško plote, vadinasi, jis ir turi jų laikytis. Ir nėra dėl to problemos.
Kita vertus, mielieji kolegos, aš suprantu, kad yra problemų su priėjimu prie ežerų, prie kitų dalykų, tačiau tai yra įstatymų vykdymo dalykai. Kadangi nesilaikoma įstatymų, Aplinkos ministerija, jos institucijos…
PIRMININKAS. Kolega, jūs turite pateikti komiteto nuomonę.
V.RINKEVIČIUS. …kad laikytųsi tų dalykų. O šiuo atveju tie savininkai natūra atsiima savo žemę ir mišką ten, kur buvo jų tėvų žemė. Šalia žmonės tiesiog persikėlė, jie atsiėmė, o tikriesiems savininkams žemė negrąžinta. Aš nesuprantu, kodėl dėl to kyla tokios aistros.
PIRMININKAS. Kolega komiteto pranešėjau, visų pirma jūs turite lakoniškai pateikti komiteto nuomonę. Juo labiau kad mes dabar dar sykį kartojame procedūrą, kuri jau buvo išsakyta. Ir pakartosime dėl to, kad būtų aiškūs argumentai, ir vien dėl to, kad kiekvieno mūsų Seimo nario apsisprendimas būtų pasvertas. Taigi dabar po vieną už, prieš dėl A.Syso pasiūlymo, susijusio su 4 straipsniu. Eilės tvarka K.Starkevičius – nuomonė už.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų mano nuomonė yra prieš.
PIRMININKAS. Tada ačiū, nuomonę prieš pirmasis turės teisę išsakyti S.Pečeliūnas. Dėkui. S.Pečeliūnas.
K.STARKEVIČIUS. Už visą čia bus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kad prisipažinot. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia aš turiu porą klausimų posėdžio pirmininkui ir komiteto pirmininkui. Pataisos registruotos 11 valandą. Laikas pagal Statutą netelpa niekaip, kad mes jas svarstytume. Pirma. Štai aš laikau rankose, parašyta 11 valanda, pasižiūrėkite savo dokumentus. Antras dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau Pečeliūnai, liepos 14 d., susiorientuokite… (Balsai salėje)
S.PEČELIŪNAS. Klausykite toliau.
PIRMININKAS. Klausome. Bet prašom…
S.PEČELIŪNAS. Gerai, vieną argumentą atmetėt, dar jų bus aštuoni. Prašom atmesti visus, tada būsite teisus. Antras dalykas. Jeigu pasiūlymai yra atmesti per svarstymą, priėmimo stadijai tie patys nebegali būti teikiami, turi būti kas nors pakeista. Šis tekstas yra vienas su vienu. Jau Seimas dėl to vieną kartą apsisprendė. Norit dar kartą apsispręsti, prašau apsispręsti. Tai yra jūsų valia. Seimas, kaip šiandien įsitikinome, nors ir negalima, jeigu labai nori, tai viskas galima. Ši logika jau čia yra pasidariusi klasikinė.
Trečias dalykas. Pone Sysai, tai kodėl jūs su vienais savininkais elgiatės vienaip, su kitais savininkais elgiatės kitaip? Ar todėl, kad parkuose jūsų grupė draugų jau anksčiau atsiėmė ir dabar kitiems nereikia duoti, nes atsiras konkurentų? Šie žmonės 10 metų laukė, jiems jau buvo atmatuota viskas. Ir ministerija, nekreipdama dėmesio, pridarė visokių gudrybių, ir dabar… atsiprašau. Tarp kitko, ant šitų yra parašyta 19, o ne 14, dėl dienos. Prašom teisingai pasižiūrėti registratūroje.
Dėl pirmojo argumento. Vadinasi, pirmasis jūsų argumentas yra neteisingas. Aš manyčiau, kad šitaip elgtis Seimas iš principo neturi jokios nei juridinės, nei moralinės teisės. O tai, kad komitetas per 15 minučių keičia savo nuomonę tuo pačiu klausimu ir prigalvoja argumentų, kokių tamstai reikia – vieną kartą vienokių, kitą kartą kitokių, komitetui garbės tikrai nedaro. Tai kuo kalti tie žmonės, jeigu jiems nuosavybė buvo grąžinta, žemė buvo atmatuota, ministerija sugudravo…
PIRMININKAS. Laikas, dvi minutės!
S.PEČELIŪNAS. Taip. Prieš tai aš dėl…
PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj pat bus įjungta, jūs turite teisę baigti savo mintį. Taip, prašom trumpai pabaigti savo mintį.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Todėl aš manyčiau, kad Seimas neturi jokios juridinės ir moralinės teisės Lietuvos piliečių prieš įstatymą statyti į skirtingas pozicijas. Ši pataisa yra visiškai nepriimtina nei moraliniu, nei juridiniu pagrindu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už pataisą – J.Veselka. Po to kolegos galės kalbėti dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kai sakote, kad Seimas neturi moralinės teisės pritarti A.Sysui, tai aš manau, kad tie, kurie pasiskelbė valstybininkais, jie iš tikrųjų nenori matyti valstybėje kažko bendro, kad visiems žmonėms būtų vienodai gražu nueiti į parką ir nežiūrėti, ar tave ten išvaikys, ar ne. Gerbiamieji, aš – prieš Lietuvą, kuri būtų padalyta į aptvertus tvorom sklypelius. Ir jums dar kartą primenu, pavyzdžiui, Veprių seniūnijoje žmogui grąžino parką, kuriame neleidžiama jokia ūkinė veikla. Jis į mane kreipėsi, kad leistų jam bent išpjauti storiausius medžius, jis susigrąžino ne dėl grožio, o dėl naudos. Kai jam neleido pjauti, jis pradėjo reikalauti, kad jam valstybė kasmet kompensuotų už tai, kad jis negali naudotis nuosavybe kaip nori. Aplinkos ministerija pradėjo rengti kompensavimo tvarką dėl tokių teritorijų, pamatė, kad reikės nemažai pinigų, ir šią tvarką sustabdė.
Gerbiamieji, tuos parkus iš esmės nori susigrąžinti tam, kad vėliau pakeistų statusą ir parduotų sklypeliais. Praktika rodo, kad jeigu iš to savininkas negali turėti jokios naudos, jis nori kompensacijos. Kitaip jis jos nenorės susigrąžinti. Koks skirtumas, ar jis galės kaip savininkas pavaikščioti po tą parką, ar vaikščioti kaip visi vaikšto. Tai yra užmaskuotas berniukų interesas sugrąžinti senyviems žmonėms tuos parkus, paskui leisti jiems parduoti, savininkai parduos, ir po to netikėtai per vieną naktį viską išpjauna arba padalija sklypeliais. Nereikia mums tokių gražių žodžių, kad nuosavybė šventa. Dauguma jūsų žegnojatės…
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. Pasakykite, kurioje vietoje krikščionybės teorijų parašyta, kad nuosavybė šventa. Aš būsiu labai patenkintas, jeigu jūs man parodysite.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, jūsų replikos bus po balsavimo. Dabar apsispręskime, ar pritariame A.Syso liepos 14 d. registruotai pataisai dėl 4 straipsnio 1 dalies. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, dabar balsuojame, prašom nešurmuliuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 32, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso straipsnio, bet prieš tai replikos po balsavimo. Eilės tvarka – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu pasakyti tam Seimo nariui, kuris nedalyvauja ir nedalyvavo Kaimo reikalų komiteto posėdyje ir posėdžiuose, tačiau kuris pasakė, kad Kaimo reikalų komitetas per 15 minučių pakeitė savo nuomonę. Noriu pasakyti, kad ta nuomonė buvo suformuota visiškai skitinguose komiteto posėdžiuose, kuriuos skyrė gana ilgas laikas. Tai buvo po ilgų diskusijų ir, manau, nevertėtų taip kalbėti apie komiteto darbą, ypač to, kurio posėdžiuose nedalyvauji.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš paprašyčiau kolegą, kuris čia moralizuoja visus kitus, prisiminti, kas įvėlė į šį jovalą. Ar ne ponas S.Pečeliūnas 1997 m. užregistravo įstatymo pataisą apie žemės perkėlimą iš vienos vietos į kitą šventą vietą? Užimdami svetimas žemes ir persikeldami ir sukėlėme tą visą jovalą Lietuvoje. Dabar moralizuojame ir auklėjame kitus, ką reikia daryti.
Mano pasiūlymas buvo pragmatiškas, nes Lietuvoje yra daug žmonių, kurie norėtų apsilankyti prie ežerų, kad būtų kuo mažiau tvorų, kurių šiandien apstu prie kiekvieno ežero, prie kurio parašyta „Privati valda“. Nors įstatymas neleidžia tų tvorų prie ežerų statyti, bet… Salėje sėdi daug žmonių, kurie turi tas tvoras. Manau, jiems būtų neetiška balsuoti ir dalyvauti tokiame balsavime, nes ant tų tvorų yra užrašas „Privati valda“.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau tris kolegas prie mikrofonų, bet ar galėčiau pasiūlyti ir apeliuoti į jūsų geranoriškumą. Sukaupkime visas replikas po viso įstatymo svarstymo ir bus proga pasakyti nuomones. Dabar mes apsvarstėme tik vieną pataisą iš keliolikos esančių. (Balsai salėje) Suprantu. Ką gi. Eilės tvarka – B.Bradauskas. Bet tik repliką.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų apgailestauju, kad nebuvo pritarta šiai pataisai ir leista toliau parceliuoti saugomas teritorijas. Bent jau saugomas teritorijas Lietuvoje iš tikrųjų turėtume apsaugoti. Šis mūsų balsavimas parodė, kad dešinė pusė ir toliau stengiasi likviduoti viską, kas Lietuvoje yra geresnio, kas Lietuvoje yra brangesnio, vadovaudamiesi tik asmeniniais privačiais savo siekiais. Tai buvo matyti per Medžioklės įstatymo priėmimą, kai buvo atstovaujama tik privatininkams, o ne viešam kaimo žmogeliui, ir dabar įvyko tas pat. Todėl aš labai apgailestauju, nes tai prieštarauja bet kokiai saugomų teritorijų koncepcijai, nes mes tokiu būdu sprendžiame savo reikalus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nejaukiai jaučiuosi Seime, nes Seimo nariai mąsto, kad tėviškę gali išdalyti gabalais, gali parduoti ir tą būtinai turi daryti vien todėl, kad kai kurie žmonės taip mąsto. Šiandieną yra atkurta teisybė, žmonės atsiima ne niekieno, o savo žemę. Iš dalies atkūrėme tą skriaudą, kurią padarė seniau buvęs Seimas, leidęs perkelti žemę iš vienos vietos į kitą, leidęs vietoj žemės imti mišką. Dabar išėjo kuriozas, kurį ištaisėme. Ne tik tas, kuris apeidamas įstatymus, turėdamas draugus, pasiėmė miškus, bet ir tas, kuris dar buvo neatsiėmęs miško ir matydamas, kad šalia jo jau yra savininkas, taip pat turės teisę atsiimti savo mišką. O kiti atkūrimai turėtų reglamentuoti, kas leista, kas neleista. Praeitą posėdį buvo įregistruotas nutarimas, kad reikia peržiūrėti servitutus, manau, tai išspręsime. Tik nereikia tėvynės matuoti pinigais. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad dabar tik pataisa, ne visas įstatymas dar priimtas. Po to, manau, gali būtų apibendrinančios pastabos ir replikos. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Kadangi kolega A.Sysas čia metė labai rimtą kaltinimą, kad ponas S.Pečeliūnas įteisino Lietuvoje žemės perkėlimą, man būtų labai įdomu, kad jis čia pateiktų savo kaltinimą patvirtinančius dokumentus, nes toks teiginys jau man nebūnant Seime buvo paleistas per Lietuvos spaudą. Dėl to teiginio viešai atsiprašė ir tuometinė Seimo Antikorupcijos komisija, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Faktai yra visai kiti. Žemės perkėlimą Lietuvoje įteisino LDDP, visos pataisos registruotos, autoriai yra žinomi. Pone Sysai, arba jūs turite atsiimti savo žodžius, arba jums tai labai brangiai kainuos. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso 4 straipsnio. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar būtina sakyti nuomones? Kolegos, nėra norinčių išsakyti nuomonių. Balsuokime, ar priimame 4 straipsnį nepritarus A.Syso pataisai.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 9, susilaikė 11. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio vėlgi yra kolegos A.Syso pataisa. Aš klausiu, ar ji nėra susijusi su prieš tai svarstyta? Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, ji šiek tiek susijusi, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai komitetas tobulino 4 straipsnį, jie įrašė skliausteliuose kur kas ilgesnę nuostatą, t.y. išskyrus grąžintinus natūra miško parkams priskirtus miškus, jeigu jie nepriskirti teritorijoms, ypač vertingoms kultūriniu rekreaciniu požiūriu. Šiuo atveju jie paliko galioti seną pirminį variantą ir, aš manau, toks dalykas sukels dviprasmybę įgyvendinant įstatymą. Nes viename straipsnyje kalbama apie vertingą kultūriniu rekreaciniu požiūriu, o kitur – tik apie miško parkus. Todėl aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Supratome. Kadangi kolega A.Sysas reikalauja, kad dėl to būtų balsuojama, aš tik atsiklausiu, ar 5 straipsnio 1 ir 5 dalims kaip vientisą šitai laikome, gerai? Komiteto nuomonę prašom išsakyti lakoniškai.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas nepritaria šiam siūlymui. Argumentai iš esmės tie patys, nes yra nustatyta šiame įstatymo projekte, kad Vyriausybė nustatys šių ypač vertingų kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijų ribas, jų vietas, taip pat nustatys kriterijus, pagal kuriuos tie plotai bus priskiriami. Todėl komitetas nepritaria šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos užsiregistravę dėl šios pataisos? Kolega E.Pupinis dėl 5 straipsnio pataisos, kurią teikia… Nuomonė prieš.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, nereikėtų klaidinti. Tai iš esmės tas pats. Manyčiau, kad to įstatymo straipsnio priėmimas vėlgi siejasi su tuo jau priimtu. Todėl nėra reikalo balsuoti už A.Syso pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pupini, formuluotės nėra identiškos, todėl mes turime balsuoti. Norinčių išsakyti nuomones dėl šio pasiūlymo daugiau nėra? Kolegos, prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariame kolegos A.Syso pasiūlymui dėl 5 straipsnio 1 ir 5 dalių.
76 užsiregistravo, 20 – už, 29 – prieš, 24 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Taigi dėl viso 5 straipsnio. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Replika po balsavimo kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes frakcijos vardu prašytume daryti pertrauką, nes vis dėlto šioje įkaitusioje atmosferoje priimti tokį rimtą įstatymą, aš manyčiau, netikslinga. Todėl prašyčiau daryti pertrauką iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Bet atmosfera nebe tokia įkaitusi.
J.VESELKA. Įkaitusi, įkaitusi!
PIRMININKAS. Įkaitusi? O gal mes galėtume baigti priėmimą pastraipsniui ir tada apsispręsti? Gerai? Tvarka, apsvarstysime visas pataisas, bus matyti išties ir pilnesnis vaizdas, ir prieš priėmimą tada apsispręsime, ar mes pritariame pertraukai. Kolegos, judam į priekį eilės tvarka. 5 straipsnį priėmėme. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio yra (ir tai paskutinysis straipsnis) kolegos A.Stasiškio, taip pat kelių kitų Seimo narių teikiamas siūlymas. Prašom. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Mūsų siūlymą sudaro dvi dalys. Aš manau, tos dalys yra net tarpusavyje nesusijusios. Aš kalbu dėl pirmos dalies, o paskui dėl antros. Pirma dalis yra tai, kad nustatytų tą tvarką ir sąrašą tų parkų ir teritorijų, kurios yra ypač vertingos kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu, ne Vyriausybė, bet Vyriausybė parengtų tokio sąrašo projektą ir teiktų Seimui tvirtinti. Manau, kad tai iš dalies išspręstų tą atsakomybę, nes vis dėlto aš manau, kad Vyriausybei pavesti tokį dalyką kažin ar tai neprieštarauja ir Konstitucijai, nes iš tikrųjų sprendžiamas nuosavybės grąžinimo ar negrąžinimo klausimas.
Antras dalykas (tai rodo šiandieninio mūsų posėdžio pavyzdys), matot, kiek yra triukšmo dėl vienokios ar kitokios pataisos. Tokio sąrašo tvirtinimas Seime suteiktų tam tikro stabilumo. Visų pirma Vyriausybė pateiktų to sąrašo papildymus arba sutrumpinimus, tai užtruktų ilgiau ir Seime šis svarstymas įgautų atviresnį, skaidresnį pobūdį, būtų įvertintos įvairios nuomonės, gal būtų išgirsta ir visuomeninių organizacijų, suinteresuotų organizacijų nuomonė. Todėl tai būtų kur kas atviriau, nuosekliau ir giliau apsvarstyta. Todėl aš siūlyčiau tokią tvarką, kad Vyriausybė teiktų Seimui tvirtinti tokių teritorijų bei parkų sąrašus ir jų planus. Aš dėl pirmojo. Dėl antrojo, manau, atskirai balsuosime.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas pritarė šiai pataisai ir nepritarus A.Syso pataisai čia būtų kompromisinis variantas. Pagal projektą buvo numatyta, kad Vyriausybė nustatys tas teritorijas, sudarys jų sąrašą. Šiuo atveju kolegos siūlo, kad tai padarytų ne Vyriausybė, o Seimas Vyriausybės teikimu. Tai čia būtų toks kompromisas tarp A.Syso ir to buvusio varianto, kad būtent tų rekreaciniu ir kultūriniu požiūriu vertingų teritorijų sąrašą tvirtins Seimas, ir tada kolegos Seimo nariai galės išdiskutuoti, peržiūrėti, kad būtų labai objektyviai, labai teisingai, kad nebūtų kokių nors nukrypimų ar kokių nors kitokių subjektyvių požiūrių. Aš manau, kad toks variantas būtų priimtinas, ir abi pusės turėtų būti, aš manyčiau, patenkintos tokiu pasiūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes dabar svarstome pirmą kolegos A.Stasiškio ir kitų dviejų Seimo narių siūlymą dėl 6 straipsnio. Ar mes jį galime bendru sutarimu priimti? Yra prašymas balsuoti. Ar galime be motyvų? K.Starkevičius dėl viso? Dėl viso. S.Pečeliūnas dėl šio pasiūlymo – nuomonė už. Minutėlę. Po to kolega B.Bradauskas gaus žodį.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tai tikrai, kaip ir sakė komiteto pirmininkas, yra geras kompromisinis pasiūlymas. Kodėl? Pirmiausia yra daugiau viešumo ir skaidrumo, nes mes jau esame susidūrę su tokiais dalykais, kai Vyriausybė sudarinėja tuos sąrašus, paskui juos keitinėja ir niekas nežino, kokiu būdu vieni ar kiti pretendentai į tuos sąrašus pakliūva arba yra išbraukiami. Čia yra visuomenės interesas, kuriam turi atstovauti ir Seimas. Todėl būtų labai gerai, kad Vyriausybė parengtų tą sąrašą, o Seimas, išanalizavęs, ar tikrai tos teritorijos turi būti tokios, kaip ten parašyta, tą sąrašą patvirtintų. Norėdama ką nors keisti, Vyriausybė irgi atneštų į Seimą savo pasiūlymus keisti, jeigu atsirado koks nors platesnis interesas arba dingo tas visuomenės interesas, ten tas parkas jau nebe parkas ir niekam nereikalingas. Mes surinktume visas nuomones, žinotume tikrą ir visuomenės, ir savivaldybių, ir ko tik norit požiūrį, ir tada, kai jau patvirtintume, niekas negalėtų sakyti, kad kažkas už uždarų durų kažką ten padarė niekam net nežinant. Čia turi būti visiškas viešumas, nes klausimas, kaip sakė ir ponas A.Stasiškis, kartu yra ir konstitucinis. Aš džiaugiuosi ir kviečiu paremti komiteto ir A.Stasiškio siūlomą pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka norėtų. Nuomonė prieš – J.Veselka.
J.VESELKA. Kadangi buvo kalbama, todėl noriu pasakyti. Aš neįsivaizduoju, kaip dabar, sakysim, Vyriausybė patvirtins iš tų 700 ha, kaip A.Sysas kalbėjo, 350 ha, kuriuos galima grąžinti. Ir atneš tuos visus plotus mums į Seimą. Ir mes turėsime priimti sprendimą. Ką mes darysim? Arba patikėsim Vyriausybe, arba važinėsim po sklypus. Ką mes, nuvažiavę į vieną, į kitą, į trečią sklypą, kaip mes tą sprendimą priimsim, aš nesuprantu.
Ir antras dalykas. Vis dėlto Lietuvoje, mano galva, kaip normalioje valstybėje, turi būti atsakinga institucija, kuri priėmusi sprendimą turi atsakyti. Nes bus taip, kaip šiandien pas mus Seime išeina: A.Sysas sako, kad perkelti sumanė S.Pečeliūnas, S.Pečeliūnas apkaltino visą LDDP, kad sumanė. Ir sėdi, ir velnias žino, kas iš tikrųjų sumanė. Todėl, manau, šis neatsakomybės tęsimas Lietuvos valstybėje neturi trukti. Manau, turi būti aiški sistema. Aš prieš tai, kad Seimas, žiūrėdamas į lubas, į dangų, į kairę, į dešinę, pritartų vieno sklypo paėmimui, kito sklypo palikimui. Aš prieš tokią netvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl vedimo tvarkos? B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Pone pirmininke, dėl vedimo tvarkos jūs turėtumėte man anksčiau suteikti žodį, bet tiek to. Aš kategoriškai frakcijos vardu reikalauju daryti pertrauką, nes tuo, kas darosi dabar šioje salėje, mes gimdome korupciją, gimdome visus kitus neigiamus veiksmus. Mes turime iš esmės pasitarti, dar kartą apsvarstyti šiuos klausimus, o ne šiaip pavargusiom galvom, taip sakant, kažkieno pateiktus interesus apginti čia, Seime. Todėl frakcijos vardu prašau kategoriškai balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Kolegos, mes buvo lyg ir sutarę ir niekas neprieštaravo, kad baigus priėmimą pastraipsniui. (Balsai salėje) Gerai, supratome. Jeigu yra toks reikalavimas, taip ir elgsimės. Balsavimo dėl šio straipsnio nebuvo. Primenu, 6 straipsnis nepriimtas. Neapsisprendus dėl Seimo narių grupės pasiūlymo 6 straipsniui yra Socialdemokratų frakcijos reikalavimas balsuoti dėl pertraukos iki artimiausio posėdžio, taip? K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Jeigu jau taip yra, aš nežinau, kam čia tos galvos įkaito, bet siūlyčiau pusės valandos pertrauką ir toliau dirbti prie šio įstatymo. Jeigu atidedame kitam posėdžiui, kitas posėdis jau tik kitoje sesijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip aš ir sakiau, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija pirmoji paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Todėl, jeigu siūlysite, prašom balsuoti eilės tvarka. Tuo labiau kad mus remia ir Socialdemokratų frakcija.
PIRMININKAS. Kadangi tik prieš tai svarstytu klausimu nebuvo alternatyvaus balsavimo, o buvo eilės tvarka tai pateikta, tai pirmieji teikė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iki artimiausio posėdžio. Jie patvirtino savo reikalavimą, tai tvirtina ir kita frakcija. Balsuokime, ar darome pertrauką iki artimiausio posėdžio.
31 iš 73 pasisakė už pertrauką. Tai yra pakankamas skaičius.
Pertraukos prašymas gali būti iš bet kurios frakcijos. Dvi frakcijos – viena opozicinė, kita – mažumos daugumos, tiksliau, valdančiosios mažumos atstovė buvo. Pertrauka iki artimiausio posėdžio.
Replika po balsavimo – A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turbūt turiu atsiprašyti S.Pečeliūno. Jis labai jautriai reagavo, bet kadangi jis priminė, ko gero, tuos laikus, kai buvo daug rašoma apie tuos perkėlimus ir minima jo pavardė, galėjo suklaidinti. Aš pasitikslinsiu, bet kad teisėsaugai, teisėtvarkai ir visiems kitiems nebūtų sukelta papildomų rūpesčių, aš jo atsiprašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gražus gestas. Kolegos, šio klausimo svarstymo yra padaryta pertrauka. Tačiau yra lydimasis 5b klausimas, bet atmosfera…
V.RINKEVIČIUS. Šiame projekte nėra…
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę! (Šurmulys salėje) Kolegos, tam, kad atmosfera truputį atvėstų, norėtume pasveikinti vieną iš mūsų kolegų, kuriam šiomis dienomis sukaks 50 metų. Tai yra K.Starkevičius. (Plojimai)
Kolegos, noriu trumpai pasitarti. Kolega V.Rinkevičius siūlo Žemės reformos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą priimti, nes, jo teigimu, tai nėra susiję, bet aš matau, kad kiti sako, jog yra susiję.
V.RINKEVIČIUS. Aš galiu paaiškinti? Šiame projekte yra dėl žemės skyrimo mokslo ir mokymo įstaigoms. Tik jie buvo sudėti į vieną, nes susiję su žemės nuosavybės grąžinimu, su žemės nuosavybės priskyrimu. Todėl jis buvo kaip lydimasis, tačiau iš tiesų šis projektas visai nesusijęs su piliečių nuosavybės teisių atkūrimu. Čia yra, kad mokslo ir mokymo įstaigoms, veislininkystės įmonėms gali būti skirta žemė. Labai prašau pritarti, nes daug mokymo įstaigų, universitetai laukia šio įstatymo jau metus, o mes ginčijamės dėl nuosavybės atkūrimo.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Ar galime konstatuoti, kad tai nesusiję ir svarstyti? Gerai. Ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V.Muntianas.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji, klausimas iš tikrųjų buvo labai aktualus. Kada pertrauka? 16.30 val. K.Starkevičius, ryšium su savo jubiliejumi, ir aš kviečiame į bendrus pietus. 16.30 val. ir bus bendra pertrauka restorane. (Balsai salėje) Iki to laiko mes turime baigti šį posėdį.
Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-738(2*) (priėmimas)
Toliau svarstome Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-738(2). Priėmimo stadija. Kaimo reikalų komiteto vardu – V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Komitetas pritarė projektui. Priėmimui yra gauta kolegos L.Sabučio pataisa. Komitetas jai nepritarė. Tai susiję, aš jau vakar minėjau, su universitetų, kitų mokymo, mokslo įstaigų įkurtoms viešosioms įstaigoms priskirta valstybine žeme mokymo ir bandymų tikslams. Pritarus šiai pataisai universitetai ir mokyklos neturės teisės gauti, tiksliau, jų įstaigos, žemės mokymo ir bandymų tikslams. Todėl siūlome nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš kreipiuosi į Seimą. Šiuo atveju mūsų pataisa yra todėl, kad neprivatizuojama žemė pagal šio įstatymo 13 straipsnio 3 punktą, jeigu ji yra suteikiama institucijos įsteigtoms viešosioms įstaigoms. Tačiau iki šiol nė vienas įstatymas, tarp jų ir Viešųjų įstaigų, ir Aukštojo mokslo įstatymai, Mokslo studijų įstatymas, tokios teisės tokioms institucijoms, kurios vadinamos mokslo ir studijų, nesuteikė. Jos žemes turi, savo filialuose gali daryti įvairiausius bandymus. Tai nėra subjektai, kuriems būtų suteikta… įsteigti viešąsias įstaigas. Tai yra tolygu tam, kad tėvas būtų pavadintas motina, nors vaikus gimdo mama.
Šiuo atveju Kaimo reikalų komitetas norėtų įteisinti neteisėtai įsteigtus subjektus. Manau, tai iš esmės prieštarauja iki šiol galiojusiems įstatymams, ir prašau išbraukti, nes jų nebuvo, kad šios institucijos negalėtų steigti viešųjų įstaigų.
V.RINKEVIČIUS. Manau, jeigu jos yra įsteigtos, tai yra teisėta. Neteisėtai įsteigtų Lietuvoje negali būti. Jeigu jos egzistuoja ir veikia, tai iš tiesų yra teisėtos viešosios įstaigos. Aš nežinau, apie ką kalbame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, reikia 29 balsų, kad galėtume svarstyti šį pasiūlymą. Prašom balsuoti.
Už – 29. Prašom dėl L.Sabučio pasiūlymo. Nuomonė už –– E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kokia yra situacija? Dabar gerbiamasis pranešėjas teigia, kad aukštosios mokyklos tos žemės neturės. Tą žemę tos mokyklos turi. Ir šiandieną turi. Iš jų tos žemės niekas nežada atimti. Aš pabrėžiu, kalbama apie viešąsias įstaigas, kurias turėtų teisę steigti aukštosios mokyklos. Bet nei pagal Aukštojo mokslo įstatymą, nei pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos neturi teisės steigti viešųjų įstaigų. Šis įrašymas yra visiškai betikslis, nes tos viešosios įstaigos ir taip nebus įsteigtos. Jų neleis įsteigti juridinių asmenų registras. Manau, šioje situacijoje yra visiškai kitur problema. Problema yra ta, kad tų aukštųjų mokyklų ūkiai neturi teisės gauti Europos Sąjungos paramos dėl finansinių kriterijų nevykdymo. Problema yra visiškai kitokios plotmės. Manau, mes turime vadovautis pagrindiniais aukštojo mokslo įstatymais, ir gerbiamojo L.Sabučio pataisa yra visiškai teisinga, visiškai logiška. Aš kviečiu nedaryti Seimui chaoso su mūsų valstybės įstatymu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš, labai gerbdamas kolegą L.Sabutį, noriu pasakyti, kad jis visiškai neteisus. Pirmiausia, kaip ir buvo pasakyta iš tribūnos, tie ūkiai mokymo įstaigoms reikalingi praktikai atlikti. Antra, tuos ūkius reikia modernizuoti, juos reikia atnaujinti. Jie turi pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Jeigu šiandien ten neįsteigsime viešųjų įstaigų, t.y. ūkių, jie tokios galimybės neturės. Ne vieną kartą mes kalbėjome su aukštųjų mokyklų – Veterinarijos akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriais, komitete vyko tokie pokalbiai, kitų aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovais, jie prašo, kad tokia pataisa būtų padaryta, toks įstatymas būtų priimtas, kad būtų galima steigti viešąsias įstaigas taip, kaip yra komiteto pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl L.Sabučio pasiūlymo. Nuomonė už reiškia pritarti L.Sabučio pasiūlymui.
Už – 29, prieš – 15, susilaikė 22. Nepritarta L.Sabučio pasiūlymui.
Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš, deja, po šio Seimo sprendimo nepritarti L.Sabučio pataisai negaliu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jis prieštarauja tiek Aukštojo mokslo įstatymui, tiek Mokslo ir studijų įstatymui. Labai gaila, kad Seimo nariai nenorėjo išgirsti, kad aukštosios mokyklos neturi teisės steigti viešųjų įstaigų, kad ta žemė, kurią jie turi, ir kad tie ūkiai, kurie dabar yra kaip sudėtinė tų aukštųjų mokyklų dalis, ir toliau funkcionuos, ir niekas tos žemės iš jų neatims. Mes, deja, dabar kalbu apie visą Seimą, ir toliau darome chaosą. Labai gaila, kad visi gyvena jau atostogų nuotaikomis, o ne galvoja apie tai, kaip šie įstatymai reguliuos mūsų gyvenimą po kelių savaičių. Aš raginu Seimo narius nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – L.Sabutis. Tik vienas yra už. Prašom. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Žinoma, mechaniškai balsuojant galima galbūt visaip pakreipti vadinamąją įstatymų leidybą. Noriu paskelbti Seimui pasinaudodamas ta viena minute, jog yra specialus Viešųjų įstaigų įstatymas. Prieš teikdamas pataisą ir jį nagrinėjau be kitų minėtų. Gerbiamasis J.Jagminas labai apsirinka.
3 straipsnio 1 dalyje rašoma, kad viešoji įstaiga gali turėti… įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos (…) veiklos tikslams. Štai šis įstatymas viską apibrėžia ir jis neleidžia universitetams, turintiems filialus arba turintiems bandomuosius ūkius, įsteigti, kurti viešąsias įstaigas. Tai yra specialus režimas. Aš jau sakiau, tai lygiai kaip tėtį pavadinti mama, nors jis niekada negimdė ir negali gimdyti. Šiuo atveju aš Seimo prašau nebalsuoti už šį įstatymą, išsiaiškinti ir galiausiai rasti teisingą išeitį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Mes daug kalbame apie žinių ekonomiką, apie tai, kad mes turime skirti daugiau lėšų šiai sričiai. Dabar, kai mes svarstėme Europos Sąjungos 2007–2013 metų perspektyvą, daug iečių buvo sulaužyta, kad kur kas daugiau lėšų skirtume žinių ekonomikai, švietimui, mokslui. Šiandien mes svarstome, kaip suvaržyti pataisas, kaip neleisti jiems turėti žemės, neleisti turėti žemės mokymams, bandymams ir t.t. Jeigu mes nepriimsime tos pataisos, kaip jie pasinaudos Europos Sąjungos lėšomis, skirtomis modernizuoti mokymo bazes ir visa kita. Viešąją įstaigą gali įsteigti kartu ir universitetas, kartu ir Švietimo ministerija, kaip verslo struktūros, kurios nori kartu… Šiandien mes kalbame apie didesnį verslo indėlį į mokslą ir mokymą, bet tuo mes užkertame jiems kelią. Jūs irgi galite prisidėti ir kartu įkurti tokias viešąsias įstaigas, kurios taip pat atliktų tas mokslo bandymo paslaugas, taip prisidėtume prie žinių ekonomijos, prie mokslo ir mokymo plėtros Lietuvoje. Ką mes kalbame? Mes, svarstydami vieną klausimą, esame lyg ir už tai, o kitą įstatymą – lyg ir prieš. Aš siūlau pritarti tam projektui ir nelaužyti iečių ten, kur nėra dėl ko laužyti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamieji to įstatymo entuziastai. Jūs atsistokite ir tiesiai pasakykite, kodėl jūs užsimanėte steigti viešąsias įstaigas ir su tomis viešosiomis įstaigomis dalyti žemę, jeigu įstatymas aiškiai pasako: mokslo, studijų, specializuotų tyrimo… veislininkystės, sėklininkystės veiklą vykdančioms uždarosioms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų, visa tai leidžiama. Bet jūs viską malate į krūvą, kad Seimo nariai nesusigaudytų. Jūs norite įsteigtoms viešosioms įstaigoms padalyti dar tą turimą mokslo įstaigų žemę. Štai koks jūsų pagrindinis tikslas. O visa tai, ką jūs vardijate, pagal įstatymą buvo leidžiama ir dabar dar šiek tiek išplečiama. Todėl ginčas yra dėl tų viešųjų įstaigų, kurių jos negali turėti ir kurių jiems nereikia, bet kažkas nori įsteigti, nes per viešąsias įstaigas galima švariau daryti savą biznelį. Todėl aš irgi siūlau, jeigu jūs nepritariate L.Sabučio išbraukimui tik viešųjų įstaigų, nebalsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS. Aš noriu dar kartą patikinti, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, kad čia kalbama ir nelabai suvokiame, apie ką mes kalbame. Mes norime, dar kartą sakau, neišsiaiškinę ir įsivaizduodami, kad čia kažkoks biznelis kažkur vyksta, mokslą palikti be praktinės bazės, visiškai be praktinės bazės. Antras dalykas. Tada bus labai patogu, kaip čia buvo pasakyta… labai patraukliose vietose Kaune yra Veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, Žemės ūkio universiteto mokomasis ūkis. Ten šiandien pretenduoja po keliasdešimt būsimų savininkų ir jie su didžiausiu džiaugsmu laukia, kad greičiau galėtų išsidalyti ir mokslo įstaigas palikti be ūkių. Aš noriu pasakyti, jeigu reikia tuo klausimu, dėl viešųjų įstaigų, pakeisti kitus įstatymus, mes turime kompleksiškai sugrįžti prie to reikalo, pasižiūrėti ir juos pataisyti. Bet negalime paklausyti gerbiamojo L.Sabučio ir gerbiamojo Juliaus pasakymų. Mes turime palaikyti šį kompleksišką projektą, kurį pristatė kolega V.Rinkevičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, teisės dalykus ponas L.Sabutis už poną J.Jagminą išmano tikrai geriau. Ir šiuo požiūriu, nes tai yra grynai teisinis klausimas, man juo nuomonė yra svarbesnė ir labiau pagrįsta. Juk sako jums labai akivaizdžiai: viešoji įstaiga neturi teisės steigti jokių kitų viešųjų įstaigų, taip nustato įstatymas, ir nors ką mes čia rašytume, visa tai yra tiesiog rašliava. Mes negalime priiminėti įstatymo, kuris galiojančiam įstatymui prieštarauja, ano nepakeitę. Net ir juridinės technikos požiūriu šio įstatymo negalima priimti. Todėl aš jums garantuoju, kad jūs šiandien šio įstatymo nepriimsite, nes salėje nebus 71, ir keliausite į rudenį. Per tą laiką prašom suderinti įstatymus ir parodyti, kad jau jie yra suderinti. Tada turėsite 71 Seimo narį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš nežinau ką L.Sabutis išmano geriau už poną J.Jagminą, bet manau, kad S.Pečeliūnas arba pats nelabai supranta, arba ne iš blogos valios klaidina mus. Gerbiamasis Sauliau, jūs gana dažnai būnate Dzūkijoje. Nuvažiuokite į Perloją, į mokslinių tyrimų institutą, kur jie turi nedidelį sklypelį, ir dabar, aišku, atsirado sklypelio savininkai ir nori atsiimti. Iš esmės paėmus iš jų tą sklypelį reikėtų uždaryti ir tą institutą. Institutas yra europinio lygio, daro pasaulinio lygio mokslinius darbus. Jeigu jūs nematote čia jokio valstybės intereso, tai labai liūdna. Jūs tada matote labai nedaug.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti. Prašau? Kartu ir registracija. Atsiprašau, galbūt dabar tik registruojamės. Nutraukiame ir registruojamės. Ačiū. Priėmimą atidedame šiek tiek… (Balsai salėje) Prašau? Tuoj viską patikrinsime. Priėmimą atidedame šiek tiek tolesniam laikui. Prašom.
Dėl Turniškių pateikimas. Prašom. L.Graužinienė. (Balsai salėje) Tuoj grįšim, viską sutvarkysime. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSDPF). Buvo padaryta kito klausimo svarstymo pusės valandos pertrauka ir ten nedaug liko, pateikimo stadijoje pabaigti procedūrą. Tiesiog būtų siūlymas laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tuoj baigsime viską. Iki pusės penkių turime baigti visą posėdį. (Balsai salėje) Prašau? Loreta, atsiprašau, minutėlę. Prašom.
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto pateikimas buvo. Kiek supratau, buvo norinčių klausti. Prašom. Prašom klausti. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau jūsų paklausti. Kalbant apie rinkimus daugiamandatėje apygardoje į savivaldybes, ar jums neatrodo, kad reiktų suteikti teisę dalyvauti daugiamandatėse… rinkimuose žmonių grupėms, kurie įforminami kaip organizacija, nes rajonuose tokios žmonių grupės yra gana populiarios? Aš galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Estijoje tokios žmonių interesų grupės gali dalyvauti savivaldybių rinkimuose daugiamandatėse apygardose.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega, aš išties nežinau, ar Estijoje gali dalyvauti, tačiau mes rengdami šį įstatymą vadovavomės iki šiol Lietuvoje susiklosčiusia rinkimų praktika, turiu omeny Seimo rinkimus. Taip pat ir europine praktika, t.y. dominuojančia praktika, kai yra galimybė išsikelti asmenims. Tačiau tikrai neteko girdėti, kad visuomeninėms grupėms daugiamandatėje apygardoje būtų suteikiamos tokios teisės. Galbūt vienoje kitoje šalyje, tačiau tikrai tai nėra dominuojantis reiškinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas.
V.ČEPAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš prisimenu, seniai jau esu politikoje, 1990 metais ir kelerius metus į savivaldybes kiekvienoje apylinkėje buvo renkamas atskiras tarybos narys, ir iš esmės gyventojus tokia rinkimo tvarka tenkino, nes žmonės pažinojo, ką renka. Paskui buvo pereita prie sistemos, kuri dabar yra, ir ji tikrai žmonių netenkina. Ir aš visiškai remiu jūsų šį siūlymą. Bet ar nebūtų galima žengti žingsnio prie tos sistemos, kai kiekvienai apylinkei savivaldybėje būtų renkamas atskiras narys, o ne ši mišri sistema, kurią jūs siūlote? Ar nebūtų galima žengti dar toliau?
A.KAŠĖTA. Noriu pasitikslinti. Jūs turite omeny, kad visi tarybų nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose? Aš manau, kad tai šiandien būtų per daug drąsus žingsnis. Kita vertus, abejoju, ar reikėtų eiti tokiu keliu, nes manau, kad idealus rinkimų variantas yra mišri rinkimų sistema, kokia dabar galioja Seimo rinkimuose. Ji suteikia galimybę dalyvauti partijoms, plėtoti savo politinę veiklą ir regionuose, t.y. savivaldybėse. Tikrai nesinorėtų visiškai eliminuoti partijas iš šio proceso, nes bet kokiu atveju per politines partijas visuomenė realizuoja tam tikras nuostatas ir plėtojama demokratija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis pranešėjau ir įstatymo autoriau, ar jūs nenagrinėjote tokios situacijos, kad galbūt dalies savivaldybių seniūnai norėtų būti renkami. Ar nebūtų galima daryti taip, kad renkamas seniūnas ir tas išrinktas seniūnas taptų tarybos nariu? Taip būtų suformuojama maždaug pusė savivaldybės tarybos. O antra pusė savivaldybės tarybos, kuri faktiškai yra iš centro savivaldybės, t.y. iš miestelio, jau būtų renkama kaip dabar renkama. Kaip atrodytų toks mišrus atvejis? Ačiū.
A.KAŠĖTA. Kadangi šį įstatymo projektą rengiau ne aš vienas, o kartu su kolegomis, aš galėčiau atsakyti tik savo vardu. Aš pasisakau už tiesioginius seniūnų rinkimus. Ar galima šį procesą inkorporuoti į šį įstatymo projektą? Manau, kad tokį variantą galima svarstyti, dėl to galima diskutuoti, tačiau tam reikėtų, kad Seimas pritartų šio įstatymo pateikimui ir po to dalykiniuose komitetuose tikrai būtų galima išnagrinėti, ar būtų galima pritarti jūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, manau, labai svarbus ir reikalingas įstatymas ir turbūt dar daugelis atsimenate 1990 metais tuos pirmuosius rinkimus, kai buvo renkami vietos tarybos atstovai. Tikrai jų atsakomybė prieš tos apylinkės žmones, kurie juos rinko, buvo kur kas didesnė. Ir atsakomybė, ir tas ryšys, bendravimas ir klausimų sprendimas vykdavo sėkmingiau. Todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti, o kitus siūlymus, kuriuos kolegos dar teikia, svarstymo metu galėtume įvairius variantus svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Pratęsdamas kolegos mintį, prisimindamas, kaip buvo anksčiau, kaip dalyvavęs komisijoje Vilniaus miesto savivaldybėje dėl galimybės įvesti tiesioginį valdymą, galiu pasakyti: taip, buvo visi tiesiogiai išrinkti, merai keitėsi maždaug kas tris mėnesius. Butų knygos, kuriose turėjo būti surašyta eilė butams gauti (tada galiojo tokia sistema), buvo vedamos, nebuvo patvirtinta jokio reglamento, nes visi buvo nepriklausomi, nebuvo partinės drausmės, buvo galima nuversti merą, o paskui priimti kokius nors reglamentus jau jėgų neužtekdavo, tai tos knygos būdavo pildomos tuščiais langeliais ir pieštuku. O komisijai buvo pasakyta: džiaukitės, kad apskritai ką nors registruojame. Tikrai gerų prisiminimų nekelia tai, kas buvo anksčiau. Manau, kad proporcinė partinė rinkimų sistema kaip tik įvedė tvarką savivaldybėse.
Antras dalykas, šią idėją, aišku, labai sudėtinga įgyvendinti, nes mūsų savivaldybių lygis, renkamų kandidatų kiekis yra labai diferencijuotas pagal gyventojų skaičių: 51 – Kaune ir 21 – Birštone. Iš esmės mes suskaidydami dar tiesioginius rinkimus padarysime, kad kaimynas kaimyną renka arba kaimynų grupės renka savo atstovus. Taigi aš manyčiau, kad šiuo atveju tos sistemos įvedimas sukeltų daugiau chaoso, ir siūlyčiau eiti tuo keliu, kuris yra logiškas, t.y. seniūnų rinkimų keliu. Tas, man atrodo, turėtų kur kas daugiau įtakos ir galimybių daryti įtaką valdžiai ir vystyti… pačias bendruomenes kur kas svarbiau. Vis dėlto ta partinė sistema padaro didesnę tvarką, negu buvo anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo 1-16a, 1-16b, 1-16c ir 1-16d įstatymų projektams. Prašom balsuoti.
Už – 36, prieš – 8, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo įstatymų projektams 1-16a, 1-16b, 1-16c, 1-16d. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Gerai, ačiū.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad Seimas nesivadovavo dvigubais standartais ir nemanė, kad Seimą galima rinkti mišria sistema, o savivaldybių gyventojai neturėtų teisės išsirinkti savo atstovų į savivaldybės tarybą. Taigi dėkoju jums už palaikymą.
PIRMININKAS. Į sveikatą. L.Graužinienė. Prašom, laikinosios komisijos išvados Turniškių klausimu. Taip, prašau.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti laikinosios komisijos statybų Vilniuje, Turniškėse, aplinkybėms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veiklai ištirti išvadas.
Komisija, savo posėdžiuose išklausiusi kviestinių asmenų paaiškinimus, išanalizavusi įvairių institucijų pateiktą informaciją, taip pat Valstybės kontrolės atlikto bendrovės valstybinio audito medžiagą ir Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus surinktą su statybomis Turniškėse susijusią informaciją, visuomenės informavimo priemonėse pateikė savo išvadas pirmuoju klausimu, t.y. ar visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija apie statybas Vilniuje, Turniškėse, atitinka tikrovę.
Komisija, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija apie statybas Vilniuje, Turniškėse, iš esmės atitinka tikrovę. Konkretūs faktai ir nustatytos aplinkybės pateikiami toliau atsakant į kitus komisijai Seimo nutarime suformuluotus klausimus.
Antra, Respublikos Prezidento rezidencijos įkeitimo aplinkybės. Komisija daro išvadą, kad, pirma, pastate Turniškių gatvėje Nr.25 gyvenantis Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apie pastato įkeitimą nebuvo informuotas. Antra, pastatas Turniškių gatvėje Nr.25 jo įkeitimo metu buvo Respublikos Prezidento poilsiavietė, jam paskirta 2003 m. vasario 26 d. dieną Vyriausybės nutarimu Nr.273 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui“.
Trečia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 90 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 90 straipsnio nuostatos interpretuotos atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų statuso. Konstitucijos 90 straipsnyje įvertinta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją ir kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Šios konstitucinės nuostatos reiškia ir tai, kad Respublikos Prezidento veiklą finansuoja, Respublikos Prezidento materialines ir socialines garantijas užtikrina valstybė, kad tam reikalingos lėšos turi būti numatomos valstybės biudžete, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimas turi būti reguliuojamas įstatymais. Pagal Konstituciją įstatymo leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigti individualaus… nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuto besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidento… valstybės vadovui.
Ketvirta, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, įsigaliojusiame 1993 m., nėra apibrėžta Respublikos Prezidento rezidencijos sąvoka. Sąvoka „rezidencija“ vartojama, kai kalbama apie Respublikos Prezidento darbo vietą. 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas turi rezidenciją Vilniuje“. Ir kai kalbama apie Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą ir aptarnavimą, 18 straipsnio 2 punkte sakoma: „Rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje“. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas du pastatai turėtų turėti rezidencijos statusą.
Pagal Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu. Teisės aktuose nėra Respublikos Prezidento rezidencijos sąvokos apibrėžimo, nenustatyta tvarka: reglamentuojanti baigusio kadenciją Respublikos Prezidento valstybinio aprūpinimo ir aptarnavimo funkcijų įgyvendinimą, finansavimo šaltinius ir valstybės institucijas, atliekančias šias funkcijas.
Penkta. Pastatas Turniškių g. 25 buvo Respublikos Prezidento poilsiavietė. Vyriausybės kanceliarija iki 2004 m. balandžio 30 dienos neinicijavo pastato Turniškių g. 25 perdavimo valstybei, sudarė galimybę bendrovei šiuo pastatu disponuoti kaip ir kitu bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Pagal galiojusius teisės aktus bendrovė galėjo įkeisti bet kurį iš savo nuosavybės teise valdomų pastatų.
Trečias. Turniškių rajone atliktos pastatų rekonstrukcijos aplinkybės. Komisija daro išvadą:
1. Rekonstrukcijos darbai Turniškių gatvėje buvo pradėti neapsisprendus dėl Turniškių teritorijos statuso. 2001 m. gegužės 8 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.89 dėl darbo grupės sudarymo buvo sudaryta darbo grupė bendrovės valdomo Turniškių gatvės komplekso tolesnio naudojimo koncepcijai parengti. Tačiau darbo grupės pateikti pasiūlymai bendrovėje nebuvo svarstyti.
2. Turniškių teritorija Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija, skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei kitokios paskirties objektams statyti. Taip pat buvo numatyta ir kita Turniškių teritorijos naudojimo paskirtis – komercinių objektų statybai ir eksploatavimui.
3. Sklypo, esančio Turniškių g. 13a detaliojo plano sprendimais visuomenės paskirties teritorijoje buvo numatyta viešbučių statyba. Bet šie sprendimai neatitiko galiojančių teisės aktų nuostatų, kuriose numatoma, kad teritorijos, kuriose numatoma statyti, įrengti ir eksploatuoti viešbučius, yra laikomos komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijomis. Minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas kaip visuomeninės paskirties teritorija.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas bendrovei išdavė statybos leidimą pastatus rekonstruoti išplečiant į visuomeninius pastatus. Minėtas leidimas rekonstruoti neatitiko Vilniaus miesto bendrojo plano ir detaliojo plano sprendimų, nustatančių visuomeninės paskirties… naudojimo būdą, valstybės valdžios ir savivaldos institucijų ir įstaigų statybos ir patalpų, esančių ir projektuojamuose statiniuose, įrengimo pobūdį.
4. Bendrovė, norėdama pakeisti statinių naudojimo būdą iš gyvenamojo namo į viešbutį, turėjo parengti detalųjį planą ir jame numatyti komercinį žemės naudojimo būdą, kuris atitiktų statinio naudojimo funkciją.
5. Bendrovė, pastačiusi visuomeninės paskirties žemės sklype pastatus, viešbučius, svečių namus ir juos pardavusi, nesilaikė žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyto žemės sklypo naudojimo tikslo, nes valstybinę žemę naudojo ne pagal paskirtį.
6. Vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr.260, nustatyta, naudojamų kitos paskirties žemės sklypų, pardavimo ir nuomos tvarką išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje arba gavus nuomotojo sutikimą ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
Bendrovė pastato Turniškių g. 7 rekonstrukciją pradėjo neturėdama sutikimo dėl šio pastato rekonstrukcijos išnuomotame valstybiniame žemės sklype.
7. Valstybės kontrolė, bendrovėje atlikdama auditą ir nagrinėdama Vilniaus m. savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, susijusius su statybos leidimo išdavimu pastato Turniškių g. 7 rekonstrukcijai, pastebėjo dokumento galimo klastojimo požymių.
Vilniaus apygardos prokuratūroje, išnagrinėjus pateiktus dokumentus, susijusius su minėto pastato rekonstrukcija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo ir suklastojamo dokumento panaudojimo.
8. Generalinėje prokuratūroje sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu prašant minėtą statybos leidimą pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti statytą pastatą Turniškių g. 7 Vilniuje nugriauti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, komisija dėl pastato, esančio Turniškių g. 7, rekonstrukcijos aplinkybių išvados neteikia.
Ketvirtas klausimas. Kokiomis aplinkybėmis Respublikos Prezidento patarėjai E.Bagdonas ir R.Muraška bei kiti asmenys įsigijo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Turniškėse?
Komisija daro išvadą:
1. Bendrovė apie tai, kad (…) naujai rekonstruotas patalpas, esančias Turniškių g. 13a, viešai paskelbė bendrovės interneto tinklalapyje. Šią informaciją galima rasti atliekant paiešką tam tikroje interneto svetainėje. Komisijos nuomone, šių patalpų pardavimo procesas nebuvo skaidrus ir aiškus, nes skelbime buvo kalbama apie rekonstruojamas patalpas, bet neįvardyta, kad jos gyvenamosios arba bus tokios ateityje.
Patalpų, esančių Turniškių g. 13a, pirkimo ir pardavimo sutartyse nustatyta, kad bendrovė, parduodama viešbučius, svečių namus, kurie ateityje turėjo tapti butais, kotedžais… todėl teiginiai, kad bendrovė savo interneto puslapyje apie naujai rekonstruotų gyvenamųjų patalpų pardavimą pateikė klaidinančią informaciją.
2. Būtų galima konstatuoti tą faktą, kad E.Bagdonas ir R.Muraška tarnybos reikalais važinėdami uždarojoje Turniškių teritorijoje turėjo galimybę asmeniškai pamatyti ten vykdomą pastatų rekonstrukciją ir išsiaiškinti kitas juos dominančias aplinkybes.
3. E.Bagdonas ir R.Muraška, pateikdami bendrovės direktoriui prašymą įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį Turniškių gatvėje 13a, nurodė, kad jie pageidauja pirkti statomus kotedžus, o pagal skelbimą buvo parduodamos gyvenamosios patalpos. Pirkėjai pageidavo įsigyti kotedžus, o nupirko viešbutį „Svečių namus“.
4. E.Bagdonas ir R.Muraška, susipažinę su preliminarios pirkimo ir pardavimo sutarties projektu, žinojo, kad perkamo būsto komercinis statusas yra viešbutis „Svečių namai“. Minėti pareigūnai suvokė, kad perka negyvenamosios paskirties patalpas; sutiko su bendrovės nustatytomis sąlygomis, kad perkamų patalpų laikinasis statusas yra viešbučiai „Svečių namai“. Bet jie nereikalavo, kad bendrovė, prieš pradėdama forminti pirkimo ir pardavimo sandėrius, pakeistų parduodamo turto statusą iš komercinio į gyvenamosios paskirties.
Manytina, kad pastatų statusas turėjo būti pakeistas laikantis įstatymo normų, nes žemės sklypas, kuriame buvo parduodamas šis nekilnojamasis turtas, buvo išnuomotas kaip visuomeninis, o ne komercinės paskirties.
5. Komisijos nuomone, pastatų kotedžų, esančių Turniškių g. 13a, pardavimo procesas buvo neskaidrus, neaiškus ir selektyvaus pobūdžio. Bendrovės direktorius vykdė pageidaujančių įsigyti kotedžus pirkėjų atranką, pastatų pirkėjai buvo vertinami pagal užimamas pareigas ir pagal tai, ar tie asmenys žinomi visuomenėje.
Penktas klausimas. Ar asmenų E.Bagdono, R.Muraškos, V.Račkio ir kitų veiksmais buvo pažeisti galiojantys teisės aktai ir tarnybinės etikos bei moralės normos, ar nebuvo nusižengta viešųjų ir privačių interesų atskyrimo principui?
Komisija, išnagrinėjusi šį klausimą, daro išvadą:
1. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas, vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves. Būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavavaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą.
Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui ir politinei veiklai. Valstybės tarnautojas negali naudotis savo statusu savo ar savo artimųjų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas, skirtas jūsų pateikimui, baigėsi. Seimo nariai išvadas turi, jos yra išdalytos. Jeigu galima, pereikite prie atsakymų.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš tik noriu pasakyti, kad pagal Laikinųjų komisijų įstatymą aš privalau perskaityti išvadas. Jeigu Seimas nuspręs kitaip…
PIRMININKAS. Gerbiamieji, pranešėja yra teisi. Pagal Statutą priklauso pateikti išvadą. Ar mes galime apsispręsti kitaip? (Balsai salėje)
L.GRAUŽINIENĖ. Aš tik išvadas ir skaitau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime pereiti prie klausimų? (Balsai salėje) Galima? Prašau? (Balsai salėje) Gerbiamoji Graužiniene, labai atsiprašau, kad pertraukiau. Prašome tęsti.
L.GRAUŽINIENĖ. Pasistengsiu perskaityti greičiau. Turiu pasakyti, kad skaitau tik suformuluotus klausimus ir priimtas išvadas.
Antra. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas savo veiksmais neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijos ir institucijos, kurioje dirba, autoriteto. Dėl šio pareigūno veiksmų Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius atliko tyrimą ir savo įsakyme skyrė šiam pareigūnui nuobaudą – griežtą papeikimą už neigiamos nuomonės visuomenėje sudarymą apie departamentą ir departamento pareigūnus.
Trečia. Respublikos Prezidento patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, eidami savo pareigas bei vykdydami įgaliojimus, manytina, turėjo išskirtinę galimybę matyti vykdomas statybas uždaroje Turniškių teritorijoje ir gauti visą informaciją apie jas anksčiau nei kita visuomenės dalis.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti asmenys, pateikdami prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės direktoriui dėl Turniškių gatvėje statomų kotedžų įsigijimo nurodė savo einamas Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjų pareigas. Abu pareigūnai žinojo, kad perka patalpas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip viešbutis „Svečių namai“ adresu Turniškių g. 13a, o ne kaip gyvenamąsias patalpas, ir tikėjosi, kad po pirkimo turtas bus perregistruotas. Taigi komisija mano, kad pareigūnai E.Bagdonas ir R.Muraška nesilaikė etikos reikalavimų, dėl to neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojų, reputacijos, ir institucijos, kurioje jie dirbo, autoriteto.
Ketvirta. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą… kurie susiję su jo privačiais interesais… privatūs interesai kandidato ar asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, asmeninis, turtinis ar neturtinis suinteresuotumas gali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai, visuomenės suinteresuotumas… kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2006 m. birželio 22 d. posėdyje išnagrinėjusi buvusių Respublikos Prezidento patarėjų E.Bagdono ir R.Muraškos prašymus įvertinti ir nustatyti, ar jie, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės įsigydami nekilnojamąjį turtą, savo veiksmais nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nusprendė, kad buvę Respublikos Prezidento patarėjai E.Bagdonas ir R.Muraška, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės įsigydami nekilnojamąjį turtą Turniškių gatvėje, Vilniuje, savo veiksmais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.
Penkta. Romualdas Kozyrovičius, pateikdamas prašymą bendrovės direktoriui dėl Turniškių gatvėje statomo kotedžo įsigijimo ir nurodydamas savo einamas Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas, nesilaikė etikos reikalavimų. Todėl neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijos, ir institucijos, kurioje jis dirbo, autoriteto.
Šešta. Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą bendrovėje, nustatė, kad bendrovė nesilaikė Žemės ir statybų įstatymo nuostatų, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 nustatytos naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos. Bendrovės veikloje konstatuota nemažai kitų pažeidimų, tokių kaip valstybės žemės sklypo, naudojamo nesuderinus su nuomos sutarties… neturėdama valstybinio žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės rekonstravo Turniškių gatvėje 11 pastatą. Bendrovė, pastačiusi valstybiniame žemės sklype pastatus Turiniškių g. 13a, įregistravo juos savo vardu, pavadindama viešbučiu „Svečių namai“. Vėliau, dalį jų pardavusi, išsinuomotą žemės sklypą naudojo ne pagal nuomos sutartyje numatytą būdą ir pobūdį, t.y. ne valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms ir įstaigoms statyti ir eksploatuoti… Bendrovė pardavinėjo pastatus, neatlikusi turto įvertinimo rinkos verte, ir kita. Be to, Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo išduodant bendrovei statybos leidimą rekonstrukcijai Turniškių g. 7.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, informaciją ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio įstatymo nustatytais atvejais arba jų prašymu, bendrovės dokumentų ir dokumentų pateikimą juridiniam asmeniui, registro tvarkytojui, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareigybiniuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vykdydamas savo pareigas bendrovės direktorius privalėjo laikytis jam Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje bei bendrovės įstatų 8.2 punkte nustatytų įsipareigojimų savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais, vadovo pareigybiniais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.
Komisija mano, kad būdamas bendrovės direktoriumi bei valdybos pirmininku už bendrovės veikloje nustatytus šiurkščius pažeidimus yra atsakingas Valdas Račkys.
Šeštas klausimas, ar atliekant visus šiuos veiksmus valstybei nebuvo padaryta žalos. Jei žala buvo padaryta, už tai atsakingos valstybės institucijos pareigūnai, privatūs asmenys ir asmenys… privalantys atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.
Pirmas. Bendrovės įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 12 d., 2.1 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrovės veiklos tikslas yra bendrovės turto valdymas, Vyriausybei priklausančių ir jos užimamų pastatų priežiūra bei eksploatavimas siekiant gauti pelną, tenkinantį turtinius akcininkų interesus. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną pajamomis iš bet kokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos, turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
Valstybės kontrolė 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaitoje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą konstatavo, kad bendrovės veikla 2003–2005 m. pasiekė minimalią efektyvumo ribą, tačiau, laiku neatsiskaičius su banku, galėjo iškilti mokumo problemų.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pažymėtina, kad pastato pardavimas Respublikos Prezidento kanceliarijai už balansinę vertę, tai yra nesiekiant pelno, nebūtų atitikęs bendrovės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslų bei galėjo sukelti bendrovėje papildomų mokumo problemų.
Antra. Bendrovė 1998 metais, atlikdama gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukciją, darbams apmokėti naudojo bendrovės lėšas bei dalį lėšų, skirtų iš Vyriausybės rezervo fondo. Bendrovė, nepasirinkusi viešojo pirkimo (…), sudarė autorinio darbo sutartį gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektavimo darbams ir autorinei priežiūrai atlikti pažeisdama tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Valstybei buvo padaryta 3 tūkst. 230 litų žala. Valstybei padarytą žalą atlygino bendrovės direktorius V.Račkys.
Trečia. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bendrovės įstatinis kapitalas iki 2004 metų gegužės 30 dienos galėjo būti mažinamas anuliuojant tik vienam iš akcininkų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų dalį, pastatą, esantį Turniškių g. 25, perduodant nuosavybės teise akcininkui, kurio akcijos anuliuojamos, t.y. valstybei. Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi į Vyriausybę dėl pastato pardavimo 2005 metais. Tuo metu galimybės (…) pastatą valstybės nuosavybėn, sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant tik valstybės nuosavybei priklausančias bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymas nenumatė. Pažymėtina, kad Vyriausybės kanceliarija iki 2004 m. balandžio 30 dienos neinicijavo pastato Turniškių g. 25, kuris buvo kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus poilsiavietė, perdavimo valstybės reikmėms mažinant bendrovės įstatinį kapitalą. Be to, komisija atliekamo tyrimo metu išanalizavusi bendrovei priklausančių pastatų (kotedžų) Turniškių g. 13a pardavimo aplinkybes nustatė, kad šie pastatai (kotedžai) buvo parduoti jų neįvertinus nepriklausomiems turto vertintojams ne aukciono tvarka ir neįvertinus žemės kainos. Atsižvelgiant į tai darytina prielaida, kad pastatai galėjo būti parduoti mažesne nei rinkos kaina. Tokiu būdu galėjo būti padaryta žala bendrovei, kartu ir bendrovei akcininkei – valstybei. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, komisija daro prielaidą, kad visais šiais veiksmais valstybei galėjo būti padaryta turtinės žalos.
Ketvirta. Atliekant visus šiuos veiksmus valstybei buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinę žalą, kurią patyrė valstybė dėl Turniškių skandalo, galima įvardyti kaip žalą valstybės institucijų – Respublikos Prezidento kanceliarijos, Valstybės saugumo departamento – autoritetui. Kotedžo įsigijimo ir pardavimo aplinkybės įrodo, kad ne visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, o tai silpnina visuomenės pasitikėjimą konstitucinėmis teisėmis ir pačia valstybe.
Septinta. Kaip buvo sudaryta bendrovė, kaip ji buvo valdoma, koks turtas jai buvo perduotas, kaip buvo reglamentuotas turto valdymas? (Aš perskaitysiu tik ketvirtą apibendrinančią išvadą.) Komisija nustatė konkrečius atvejus, kai bendrovės valdyba ir vadovas, vykdydami savo veiklą, nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nuostatų. Todėl komisijai kyla pagrįstų abejonių dėl konkrečių komisijos įvardytų bendrovės valdybos sprendimų ir dėl šių sprendimų vykdymo veiksmų teisėtumo.
Aštunta. Ar tinkamai buvo atstovaujama valstybės interesams bendrovei įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises? Pirma. 2002 m. balandžio 23 d. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė leisti bendrovės administracijos vadovui nepavykus susitarti su investuotojais dėl pastatų Vilniuje Turniškių gatvės komplekse renovavimo parduoti pastatus Turniškių g. 13a, 27, 35, 39, 41 ir 43 rinkos kaina. Vyriausybės kanceliarija valdydama daugiau kaip 99% valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, suteikiančių tokį pat procentą visų balsų, įgaliojo savo atstovą minėtame akcininkų susirinkime balsuoti už tokio sprendimo priėmimą. Išduodama tokio turinio įgaliojimą, Vyriausybės kanceliarija nesiekė ilgalaikių bendrovės veiklos tikslų ateityje dirbti pelningai. Toks sprendimas vertinamas kaip trumpalaikis bendrovės veiklos problemų sprendimas.
Tai neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr.56 patvirtintos atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, taisyklių nuostatos. Vyriausybės kanceliarija neteikė Vyriausybei svarstyti 2002 m. gruodžio 5 dieną Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr.39 sudarytos darbo grupės Turniškių gatvės komplekso problemoms išnagrinėti parengtų pasiūlymų dėl komplekso tolesnio naudojimo apimties valstybės reikmėms. Darbo grupės parengti pasiūlymai nebuvo teikti svarstyti ir bendrovės akcininkų susirikime.
Vyriausybės kanceliarija, įgaliojusį savo atstovą balsuoti bendrovės 2004 m. kovo 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime už tai, kad būtų leista įkeisti bendrovės ilgalaikį turtą, kurio vertė didesnė nei 1,20 įstatinio kapitalo, sudarė sąlygas bendrovei įkeisti pastatą Turniškių g. 25, kuris buvo baigusio kadenciją Respublikos Prezidento V.Adamkaus poilsiavietė, paskirta jam 2003 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr.73.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Vyriausybės kanceliarija netinkamai atstovavo valstybės interesams įgyvendindama valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises. Už bendrovės vykdomos veiklos kontrolę ir netinkamą atstovavimą valstybei, kai bendrovė priėmė sprendimus, dėl ko vykdant bendrovės veiklą buvo nustatyta įvairių teisės aktų pažeidimų, atsakingi Vyriausybės kanceliarijos vadovai.
Antra. Vyriausybės kanceliarijos įgalioti atstovai bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuodavo kiekvienu konkrečiu susirinkimo darbotvarkės klausimu pagal jiems Vyriausybės kanceliarijos suteiktus įgaliojimus.
Devinta. Kaip bendrovė disponavo valstybės perduotu turtu nuo 1995 metų? (Irgi skaitysiu apibendrinančias išvadas.) Komisijos nuomone, bendrovės valdybos posėdžiuose, kuriuose dalyvavo trys valdybos nariai, t.y. nebuvo bendrovės įstatuose numatyto dalyvaujančių posėdžiuose narių kvorumo, sprendimai negalėjo būti priimti.
Ketvirta. Bendrovės valdyba neužtikrino bendrovės stebėtojų tarybos nutarimo parduoti pastatus įvertinus nekilnojamo turto vertintojams vykdymo, nes prieš pasirašant preliminarias pastatų pirkimo ir pardavimo sutartis buvo atlikta tik rinkos analizė.
Penkta. Bendrovė parduodama fiziniams asmenims nekilnojamąjį turtą neatsižvelgė į tai, kad fiziniai asmenys, įsigiję pastatus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat įgyja teisę pirkti arba nuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu.
Šešta. Bendrovė pardavinėjo pastatus, kurie yra išskirtinai prestižinėje vietoje, nes ten yra Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausio lygio valstybės vadovų rezidencijos, užsienio ambasadų pastatai, tačiau neturėjo aiškios vizijos, kaip bus tvarkoma Turniškių teritorija ateityje.
Septinta. Turniškių g. 25 pastatas, naudojamas valstybės reikmėms, buvo paliktas bendrovei juo disponuoti kaip ir kitu bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pastatas Turniškių g. 25 pagal tuo metu galiojančias teisės normas buvo parduotas Respublikos Prezidento kanceliarijai rinkos verte, kurią nustatė nepriklausomi vertintojai.
Aštunta. Komisija mano, kad Turniškių g. 13a kotedžų pardavimas nebuvo skaidrus ir aiškus. Kai kurie pirkėjai apie kotedžų statybas Turniškėse ir jų pardavimą sužinojo lankydamiesi toje uždaroje teritorijoje. Taip pat kelia abejonių atrankos kriterijai, nes pirkėjais pasirinkti asmenys buvo daugiausia aukštas pareigas einantys asmenys.
Dešimta (paskutinis). Ar pagrįstai ir teisėtai Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos pulkai naudojami atliekant Turniškių teritorijos apsaugą?
Komisija nustatė: pirma, komisija konstatuoja, kad nustatyti visiems Turniškių g. komplekso teritorijoje esantiems pastatams Vidaus reikalų ministerijos padalinių apsaugą teisinio pagrindo nebuvo.
Antra. Komisija pažymi, kad ne visi Turniškių gyvenvietėje esantys pastatai priklauso akcinei bendrovei. Šioje teritorijoje yra Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės ambasadų rezidencijos. Keletas pastatų priklauso Respublikos Prezidento kanceliarijai, kiti – Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai ir bendrovei.
Komisija teigia, kad bendrovės direktorius neturėjo teisės pasirašyti sutarties su vidaus tarnybos antrojo pulko vadu dėl Turniškių gyvenvietėje esančių pastatų apsaugos, kadangi ambasadų rezidencijai bei vadovybės rezidencijų apsaugai organizuoti yra nustatytas įstatyminis, o ne sutartinis pagrindas.
Trečia. Atsižvelgiant į vidaus tarnybos antrojo pulko nuostatuose nustatytus šiam pulkui uždavinius ir funkcijas, vidaus tarnybos antrasis pulkas neturėjo saugoti bendrovei priklausančių pastatų bei juose gyvenančių privačių asmenų. Vidaus tarnybos antrasis pulkas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Šio pulko vadas neturėjo teisės pasirašyti minėtos sutarties su bendrovės direktoriumi.
Ketvirta. Komisija mano, kad Turniškių gyvenvietėje esančių užsienio šalių rezidencijų bei ten gyvenančių… valstybės apsauga buvo netinkamai organizuotai.
Taip pat komisijai buvo užduotis pateikti pasiūlymus, todėl aš perskaitysiu tik konkrečius pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tikslinga:
pirma. Reikalauti atsakomybės iš (…) aplaidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veikla ir padarytais pažeidimais susijusių tarnautojų.
Antra. Pavesti Vyriausybei inventorizuoti Vyriausybei ir jai pavaldžioms institucijoms priklausantį turtą ir atsisakyti tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti nereikalingo turto ir funkcijų, pirmiausia susijusių su komunalinių paslaugų maitinimo, poilsio ir transporto sektoriais.
Trečia. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai atsisakyti Vyriausybės veiklai užtikrinti nereikalingų funkcijų ir jas privatizuoti. Paslaugos, kurias skirtu laikotarpiu atliko ir šiuo metu atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, turi būti perkamos iš privataus sektoriaus, turi būti nustatytos tinkamos sąlygos, susijusios su aptarnaujamų objektų specifikacija.
Komisija taip pat siūlo:
pirma. Vyriausybės kanceliarijai įvertinti bendrovės vadovo ir valdybos narių veiksmus parduodant bendrovei priklausančius pastatus, kotedžus Turniškių g. 13 a nepriklausomiems turto vertintojams nenustačius jų rinkos kainos, jeigu yra pagrindas įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo iš šią žalą padariusių asmenų.
Antra. Atsižvelgusi į savo išvadas ir valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito rekomendacijas komisija siūlo Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nuostatas, Vyriausybei parengti ir patvirtinti baigusio kadenciją Respublikos Prezidento valstybinio aprūpinimo ir aptarnavimo funkcijų įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Trečia. Komisija siūlo už Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir pareigūnams ištirti komisijos ir Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito bendrovės veikloje numatytus pažeidimus ir pagal įstatymų nustatytą kompetenciją įvardyti įstatymų nuostatas pažeidusių asmenų veiksmus. Kontroliuoti, kaip bendrovė laikosi minėtų įstatymų nuostatų… vykdymo veiklą.
Ketvirta. Komisija siūlo bendrovės stebėtojų tarybai ir akcininkams įvertinti bendrovės valdymo organų, bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo veiksmus, kompetenciją bei jų tinkamumą valdyti bendrovę ir siekti bendrovės įstatuose nustatytų pagrindinių veiklos tikslų.
Penkta. Komisija siūlo Valstybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos imtis visų įstatymuose numatytų priemonių tam, kad būtų tinkamai užtikrinta Turniškių teritorijoje gyvenančių valstybės vadovų ir ten esančių užsienio šalių ambasadų rezidencijų apsauga.
Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamoji pirmininke, gal jums yra žinoma, kad tuo laikotarpiu, kurį jūs tyrėte, ir kai vyko statybos Turniškėse, panašiai tuo laiku sėkmingai vyko ir pono Antano Zenono Kaminsko uošvio statyba Tarandėje. Taip pat turbūt jūs žinote, kad ir ponas V.Račkys turi namą Tarandėje, tiesa, nežinau, kada pastatytą.
Pasakykite, ar jūs nenagrinėjote, ar negali būti kokių nors sąsajų tarp mano minėtų privačių statybų ir tų statybų, organizuotų valstybės kontroliuojamos bendrovės?
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš turiu pasakyti, kad komisija tikrai turėjo labai daug medžiagos, susijusios su 10 jai pateiktų klausimų. Ji nagrinėjo Seimo nutarime nurodytos kompetencijos ribose. Aš asmeniškai apie turimus namus Tarandėje girdžiu iš jūsų pirmą kartą, ir to komisija nenagrinėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Jūs savo konstatuojamojoje dalyje labai gražiai pacitavote Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad visi turi būti vienodai teisingi visais atžvilgiais. Ir tarp jų yra nuostatos, taikomos komisijos nariams. Taip pat turbūt taikomos ir komisijos išvadoms.
Dabar klausantis jūsų išvadų susidaro dvejopas įspūdis. Kai mes kalbame apie Prezidentūros atstovus, nekalbama apie Prezidentūrą kaip tokią, o kalbama konkrečiai pavardėmis, t.y. E.Bagdonas, kiti asmenys ir panašiai. Kai tik pradedame išvadose nagrinėti apie valstybės kanceliariją, valstybės kanclerį, tuo metu ar prieš tai buvusius, pavardės iš karto išnyksta ir atsiranda mistinis pavadinimas – kanceliarija be konkrečios pavardės.
Klausimas iš dviejų dalių – ar jūs sąmoningai tą padarėte? Jeigu sąmoningai, kodėl jūs vadovavotės dvigubais standartais?
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Dėl Prezidentūros. Klausimai konkrečiai dėl Prezidentūros, kaip institucijos, tai į juos yra atsakyta kaip į instituciją apimančius klausimus. Kurie buvo susiję su asmenimis, įsigijusiais kotedžus, tai konkrečiai buvo suformuluoti klausimai komisijai Seimo nutarime, todėl į juos ir buvo atsakyta konkrečiai.
Dėl kanceliarijos. Taip, komisija ilgai svarstė. Kadangi komisijos nagrinėjimo laikotarpis yra platus, t.y. nuo 1995 m. iki 2006 m., per tą laikotarpį buvo ne vienas kancleris, kuris buvo atsakingas už veiklą. Todėl komisija priėjo prie išvados parašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Jeigu jūs girdėjote, gerbiamasis kolega, komisija savo siūlymuose Vyriausybei siūlo griežtai įvertinti pareigūnų veiksmus ir tų veiksmų teisėtumą. Todėl čia turėtų atsirasti ne vien tik gerbiamojo A.Kaminsko pavardė, bet ir kitų buvusių kanclerių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs minėjote, ir taip yra, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą kiekvienais metais bendrovė turi pateikti akcininkams metinę veiklos ataskaitą, revizijos ataskaitą. Norint įkeisti daugiau kaip vieną dvidešimtąją turto, reikia gauti akcininkų sutikimą. Ar visa tai buvo daroma? Jeigu tai nebuvo daroma, tada akcininkas, o tai buvo kanceliarija, kanceliarijai ne bet kas vadovauja, o kancleris, neatliko savo pagrindinės pareigos. Tarp kitko, jeigu valdytojas blogai valdo akcinę bendrovę, jis pašalinamas iš pareigų. To nebuvo.
Klausimas, kodėl jūs visas kaltes suvertėte V.Račkiui, kai iš V.Račkio pagrindinis akcininkas nereikalavo griežtos atskaitomybės ir jo nepašalino iš pareigų, kada, kaip jūs rašėte, visas blogybes… Todėl dar kartą norėčiau, kad jūs įvardytumėte, kokie kancleriai nevykdė savo pareigų atstovauti valstybei? Įvardykite visus nuo 1995 ar kurių metų, nes man svarbu žinoti tuos žmones, kurie, iš esmės nesugebėdami valdyti Turniškių, neturi teisės dalyvauti ir valstybės valdyme. Įvardykite man visus tuos kanclerius, kurie nesugebėjo vykdyti akcininkų pareigos.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš noriu atsakyti į klausimą. Tie paminėti dokumentai, kuriuos sakėte, kad buvo reikalingi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jie buvo pateikiami kancleriui. Taip pat yra įgaliojimai balsuoti, yra pažymėta, kanclerio yra suteikti tam žmogui, kuris atstovavo. Tačiau tose ataskaitose nebuvo… Pasakysiu jums paprastą pavyzdį: buvo nustatyta, kad keletas valdybos sprendimų dėl pardavimo, nesusijusio su nekilnojamuoju turtu, buvo priimti neteisėtai, nes nebuvo kvorumo, taigi jie yra neteisėti. Po to buvo veiksmai, kuriuos taip pat būtų galima užginčyti. Todėl neatliko savo funkcijų nei į valdybą deleguoti Vyriausybės atstovai, iki galo neatliko funkcijų nei stebėtojų taryba, jie praktiškai atliko tik formalumus, nes surašė ataskaitas. Todėl taip tiesiogiai sakyti, kad kancleris nesiėmė veiksmų, mes negalime, nes galbūt jam ir buvo pateikti teigiami rezultatai. Tai vienas dalykas. Bet jokiu būdu nenoriu ginti nė vieno kanclerio, nes kancleris šiuo atveju yra kaip akcininkas. Vis dėlto pasidomėti, kaip atstovaujama valstybei valdyboje, stebėtojų taryboje, jis privalėjo. Todėl mes neeliminuojame kanclerio atsakomybės.
Dabar įvardyti jūsų konkrečius klausimus… aš neatsinešiau viso sąrašo ir atmintinai negaliu prisiminti, nes esu naujokė politikoje, todėl labai atsiprašau gerbiamojo Juliaus. Manau, jūs, Seimo senbuviai, visus prisimenate. Ten buvo įvairių partijų atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, atsitiko nelaimė – išsitrynė visi norintys klausti. Jeigu išliko dar noras klausti, tai V.Žiemelis. Prašom. (Balsai salėje) A.Sysas taip pat bus.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote, kad Turniškes saugojo Vidaus tarnybos II pulkas be teisinio pagrindo. Vadinasi, neteisėtai. Mano požiūriu ir ne mano požiūriu, kitaip ir negali būti, jeigu neteisėtai, tai valstybei padaryta žalos. Labai gaila, kad komisija nenurodė, kokia žala per tą laikotarpį padaryta ir kas atsakingas, ir iš kokių pareigūnų ši žala bus išieškota?
Antras dalykas. Mano požiūriu, komisija neištyrė dar vieno dalyko. Ten, kur pastatytas namas, buvo įrengta sporto salė (buvo gera, puiki sporto salė, kurioje sportuodavo ir Seimo nariai, ir kiti norintys sportuoti), taip pat teniso aikštynas. Jų nebeliko. Kodėl neįvertinote, kokia padaryta žala vien dėl šių aikštynų ir sporto salės sunaikinimo?
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Komisija konstatavo, kad buvo neteisėtai naudojamas Vidaus tarnybos II pulkas, nes tam nebuvo teisinės bazės. Komisija bandė skaičiuoti tą žalą, bet tai būtų užėmę labai daug laiko. Valstybės kontrolė taip pat neapibendrino žalos, nes jie betarpiškai dirbo bendrovėje.
Aš sutinku su jumis, kad žalos buvo, bet reikėtų įvertinti visus momentus, susijusius net ir su tam tikromis komunalinėmis paslaugomis, kuriomis naudojosi II pulkas. Mes savo siūlymuose sakome, kad turi būti nubausti tam tikri pareigūnai. Šiuo atveju buvo tik pasirašytas vykdymas, t.y. II pulko vado ir V.Račkio prašymu. Daugiau kitų pareigūnų veiksmų nebuvo.
Dėl sporto salės. Aš tikrai negaliu atsakyti. Mes komisijoje netyrėme, aš asmeniškai net ir nežinojau, kad ten buvo salė ir ji buvo sunaikinta. Dėl aikštyno. Galbūt komisija ne viską pateikė savo išvadose, nes jos yra gana didelės apimties, bet mes turime daugiau medžiagos. Ką domins komisijos darbas, ji visa yra Sekretoriate. Mes manėme, kad mūsų pagrindinė užduotis – atsakyti į visus dešimt iškilusių klausimų, kurie buvo labai svarbūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, kadangi Respublikos Prezidentas gerbiamasis V.Adamkus, net neperskaitęs visos mūsų išvados, pareiškė, kad mes dirbome labai blogai, kad jis nepatenkintas mūsų darbu, ar nereikėtų prašyti Seimo valdybos pratęsti mūsų komisijos darbą ir toliau narplioti šitą intriguojančią istoriją? Labai ačiū.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš turiu pasakyti, kad komisija tik vakar per pietų pertrauką balsavo už komisijos pateiktas išvadas, o šiandien iš karto, dar viešai nepateikus išvadų ir niekur nepaskelbus, jau buvo Prezidento komentaras dėl išvadų, tai, manau, Prezidentūros spaudos atstovai rėmėsi labai koncentruota informacija, kuri buvo šiek tiek praslydusi į spaudą anksčiau, prieš dieną. Manau ir tikiuosi, kad Prezidentas ir Prezidentūros darbuotojai, perskaitę mūsų visas išvadas su aiškinamąja, konstatuojamąja dalimi, pakeis savo nuomonę. Jeigu Seimas apsispręstų, komisija galėtų tęsti darbą, ten tikrai veikti yra ką.
PIRMININKAS. Klausia kolega R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kadangi ši visa istorija turėjo didelį rezonansą, man susidaro įspūdis, kad pagrindinis kaltininkas, arba atsakovas, lieka komunalinių paslaugų įmonės vadovas V.Račkys. Vis dėlto buvo rengiami įvairūs aktai ir teisiniai raštai. Buvo ir daugiau iniciatorių, aš jau nekalbu apie anksčiau klaususius kolegas, kokia atsakomybė turėtų tekti kancleriams, valstybės sekretoriams. Man atrodo, čia buvo nemažas būrys atsakingų pareigūnų, kurie visa tai protegavo. Aš norėčiau, gal jūs dar kartą galėtumėte atsakyti. Ačiū.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Kaip ir minėjau, didžiausia atsakomybė tenka direktoriui V.Račkiui, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už visą akcinės bendrovės įmonės ūkinę veiklą pirmiausia atsako vadovas. Visi kiti atsako už savo veiksmų sritis. Taip pat ir visi valdybos nariai yra atsakingi dėl kai kurių neteisingų valdybos sprendimų priėmimo, nes nė viename valdybos posėdžių protokole nebuvo jokios pastabos, kad kažkuris valdybos narys mano kitaip. Taigi turėjo būti įrašyta kita nuomonė. Todėl taip pat yra ir visos valdybos atsakomybė.
Taip pat yra stebėtojų tarybos atsakomybė, nes ji, negaliu pasakyti, netinkamai vykdė savo funkcijas atlikdama stebėtojų tarybos funkcijas. Taip pat komisija įvardijo, kad ir Vyriausybės kancleriai tam tikru laiku priimtais sprendimais dėl kai kurių momentų priėmė netinkamus sprendimus. Atsakingų asmenų yra labai daug atsakomybės. Kadangi valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai per šį laikotarpį keitėsi, tų asmenų yra tikrai nemažai, todėl mes neįvardijome pačių asmenų, nes visi dokumentai yra Vyriausybėje. Mes Vyriausybei siūlome įvertinti atsakingų darbuotojų veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl nutarimo projekto dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, komisija padarė nemažą darbą. Tą galėjome patirti kantriai klausydami išvadų, kurias mes ir turėjome jau atspausdintas. Daugelis epizodų yra išaiškinta, bet dėl kai kurių punktų komisija galėtų pratęsti tą darbą. Aš kalbu ne apie visą nutarimą, bet apie tai, kas susiję su mūsų Vyriausybės kanceliarijos pareigūnų atsakomybe. Mes negalime palikti taip bendrai, kad visi kancleriai vienodai yra atsakingi. Dabar išeina taip, kad jie visi vienodai atsakingi, kažkokia mistinė kanceliarija, mistiniai kancleriai. Turbūt kiekvienas turėjo atsakyti už save, vienų sprendimai buvo lemiami, kiti galbūt turėjo kur kas mažesnės įtakos, o mes juos vienodai apkaltinome. Tam ir buvo sudaryta komisija, kad mes išaiškintume konkrečių pareigūnų kaltę. Ši dalis turėtų būti tikslintina ir individualizuota. Visiškai nesuprantami paaiškinimai, kad čia išaiškins Vyriausybė. Mes kaip tik, kaip Seimas, ir atlikome Vyriausybės kontrolės funkciją. Tai mes tą turim ir atlikti, o ne pavesti pačiam kontroliuojamajam išsiaiškinti, ką jis blogai darė. Tai kur ta logika? Mes neatlikom savo pareigos kaip Seimas, kaip kontroliuojanti institucija.
Pritardamas visiems punktams ir nemanydamas, kad daugelis punktų iš esmės jau yra… tyrimas kaip ir baigtas, nebent ką kolega V.Žiemelis yra paminėjęs, šio punkto išvadą aš pavesčiau komisijai toliau patikslinti ir kanclerio atsakomybę individualizuoti, kas konkrečiai ir kokius nusižengimus yra padaręs.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti, gerbiamieji, kad mes dabar pritariame tiktai po pateikimo. Kolega S.Pečeliūnas – nuomonė už. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Tai galim pirmiausia padėkoti komisijai, kuri ilgai ir atsakingai dirbo ir didelę dalį užduočių, kurias Seimas jai pavedė, ji atliko, išskyrus tą vieną, dėl ko dabar visi ir ginčijamės. Turim kelias išeitis. Vieną išeitį dar po pateikimo papildyti išvadas skliausteliuose ar kur nors nurodant, nes tikrai Vyriausybės kanceliarija – tai institucija, įstaiga ir joje dirba konkretūs žmonės ir konkretūs pareigūnai. Ką tai reiškia pavesti Vyriausybei? Ar ministrai dabar tyrinės, kas ten kanceliarijoje ką ne taip padarė? Yra kanceliarijos vadovas, kuris atsako už visą kanceliarijos darbą. Jeigu per tą laiką buvo jų du ar trys, tai arba visus surašykim, arba išsiaiškinkim, kuris iš jų labiausiai nusipelnęs šiuo klausimu. Kaip žinom, ponas A.Kaminskas valstybės vardu atstovavo 99% akcijų toje įstaigoje. Ir staiga jis už nieką neatsako, kažkas kitas atsako. Tai aš nežinau, kaip jūs visuomenei tokius savo aiškinimus galite pateikti. Tai tiesiog juokingai atrodo. Neskirkime jam bausmės, bet įvardykime, kas jis toks, už ką jis atsako, ir akivaizdu, kad jis kažko nepadarė. Komisija visa tai ir tyrinėjo.
Turime dvi išeitis: arba papildyti pačią išvadą, gana neblogą, bet su šiokiu tokiu trūkumu, arba šį faktą įrašyti jau į Seimo nutarimo projektą, kuriuo tvirtinsim šią išvadą. Bet apeiti to klausimo neįvardijant konkrečių kanceliarijos atsakingų pareigūnų būtų tiesiog sunkiai suvokiama. Kam mes čia tiek ilgai dirbom, jeigu kaltos pasidarė įstaigų iškabos? Ne konkretūs pareigūnai ar asmenys, o įstaigų išvados.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, baigiu. Siūlau pasirinkti vieną iš tų dviejų siūlomų variantų, bet neapeiti šio klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgs, matyt, svarstydami Seimo nariai į visus jūsų pasiūlymus. Prašom, gerbiamieji, dabar balsavimu apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo nutarimo projektui.
Už – 54, prieš – 1, susilaikė 3. Kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad po pateikimo išvadoms pritarta, bet yra per mažai Seimo narių, kad galima būtų priiminėti įstatymus. Tuomet r-2 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-83 – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjai: V.Volčiokas arba V.Saulis. V.Saulis. Prašom. Ar yra Valstybės valdymo komiteto vardu kas nors? (Balsai salėje) Nėra. V.Volčioko nėra? O pagrindinis komitetas, V.Volčiokas kur? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 7- už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, V.Saulis – Audito komiteto vardu.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo projektą. Šį įstatymo projektą komitetas apsvarstė dar gegužės 4 dieną. Buvo išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms mes pritarėme. Komiteto sprendimas yra pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo, vienas nedalyvavo balsavime. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pagrindinio komiteto atstovą grįžti į tribūną. Yra V.Saulio pasiūlymai 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „vasario“ įrašyti žodį „kovo“ ir šią dalį išdėstyti atitinkamai. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Labai atsiprašau, kad pavėlavau. Iš tikrųjų komitete buvo svarstomi tie pasiūlymai. Pasiūlymų teikėjas V.Saulis siūlo įstatymo projekte pakeisti 2, 6, 8 ir 11 straipsnius. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas susijęs tiktai su 2 ir 6 straipsnio pakeitimais. Dabar siūloma jau papildomai įtraukti ir 8 bei 11 straipsnius. Dėl to čia jau išeina kaip naujo įstatymo siūlymai. Todėl šiems pasiūlymams nebuvo pritarta ir siūloma Seimo nariui tai atskirai įregistruoti kaip įstatymo pataisas atskirai. Taip pat svarstant Teisės departamento išvadą pirmajai pastabai nebuvo pritarta, o antrajai pastabai pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Tai pasiūlymai nebus svarstomi. Galima teikti atskiru įstatymo projektu. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui.
Valstybės rezervo įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1456(2*) (svarstymas)
Rezervinis šeštasis darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1456 – Valstybės rezervo įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašau, r-6.
A.SADECKAS (NSF). Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis, apsvarstė Valstybės rezervo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, patobulino jį ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų nėra, norinčių dalyvauti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.
Seimo nutarimo dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo projektas Nr.XP-1563 (svarstymas)
Darbotvarkės r-7 klausimas – Seimo nutarimo dėl balsavimo internetu rinkimuose, referendumuose koncepcijos patvirtinimo projektas Nr.XP-1563. Prašom. Dėl vedimo tvarkos?
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašome daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu?
V.BALTRAITIENĖ. Taip, šiandien nesvarstyti ir daryti pertrauką dėl šio klausimo, nes frakcija nori susitikti su rengėjais ir susipažinti.
PIRMININKAS. Yra Darbo frakcijos pasiūlymas daryti pertrauką. Kas už tokį pasiūlymą, prašom balsuoti. Iki kito posėdžio, t.y. iki rugsėjo 10 dienos.
Už – 52, prieš – 2, susilaikė 4. Darome svarstymo pertrauką. Kol kas užsiregistravo tik 60 Seimo narių.
Darbotvarkės r-8a klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“ projektas Nr.XP-1379. Pranešėja – L.Mogenienė. Prašom.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašau dėl vedimo tvarkos N.Steiblienę.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus, galbūt galima būtų paskambinti žmonėms, kurie yra čia, Seimo rūmuose, kad susirinktų. Galų gale mes šiandien turime priimti Civilinio kodekso pataisas ir Statybos įstatymo pataisas, susijusias su nelegaliom statybom. Nemanau, kad jūs galėsite ramia sąžine vaišintis Pirmininko vynu, jeigu mes šiandien nepriimsime šio svarbaus įstatymo.
L.MOGENIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai ketvirtas kartas, kai ši rezoliucija atsiranda darbotvarkėje. Labai tikiuosi, kad šiandien ją galėtume priimti. Negaišindama jūsų paskutinių valandų, tikrai nenorėčiau ilgai kalbėti apie tai, kokią įtaką emigracija turi visam mūsų gyvenimui. Neseniai paskelbti duomenys įrodo, kad emigracijos mastai išskiria mūsų valstybę iš visų kitų naujų Europos Sąjungos narių pačia blogiausia prasme. Manau, nėra blogesnio rodiklio apie valstybės gerovę, apie gyvenimą toje šalyje už žmonių norą ar nenorą toje valstybėje gyventi. Ir čia iš tikrųjų būtent statistika rodo, kad žmonės Lietuvoje nori gyventi daug mažiau negu Vengrijoje, Čekijoje ar kitoje naujoje Europos Sąjungos šalyje.
Šią rezoliuciją teikiame jums aš ir 17 Seimo narių. Jų, ko gero, galėjo būti daugiau, bet aš tiesiog pakviečiau pasirašyti buvusį Seimo Pirmininką, esamą Seimo Pirmininką, Žmogaus teisių komiteto pirmininkę ir kitus žmones, atskirus žmones iš pačių įvairiausių frakcijų, nes manau, kad tai yra visų mūsų reikalas. Ši rezoliucija atsirado kaip vykusios didžiulės konferencijos, kurioje dalyvavo ir visuomenės atstovai, ir mokslo atstovai, dokumentas. Visi žmonės, kurie Lietuvoje šiuo klausimu domisi, yra atlikę įvairių tyrimų.
Rezoliucijos tekstą jūs matote, aš tik noriu pasakyti pagrindinius bruožus. Man atrodo, kad sprendžiant tokio didžiulio masto problemą Seimas, kaip Tautos atstovybė, negali likti nuošalyje. Būtent šio, kitų susitikimų, konferencijų metu įvairių visuomenės sluoksnių atstovai pabrėžė, kad iki šiol Seimo vaidmens nebuvo jaučiama. Po manęs pristatys alternatyvią rezoliuciją, tiksliau, tą pačią rezoliuciją su išbrauktu sakiniu, kolega profesorius J.Karosas. Diskusija kilo tik tuo klausimu, ar steigti nuolatinę komisiją, kurios pagrindinės idėjos autorius yra P.Auštrevičius, ar tiesiog pavesti esamiems Seimo padaliniams.
Noriu priminti Statuto nuostatas, kad du komitetai, tai yra Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, turi Statute nuostatas, kurios tarsi būtų skirtos šiam klausimui spręsti. Tačiau norėčiau pacituoti, kad Užsienio reikalų komitetas įpareigotas pagal Statuto 68 straipsnio 6 dalį „kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje“. Tai iš tikrųjų yra visiškai ne tas pat, kas rengti šalies emigracijos politiką ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Taip pat dėl Žmogaus teisių komiteto Statuto 70 straipsnio 7 dalis sako, kad „svarstyti, rengti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, projektus“. Tai irgi visiškai ne apie tai, ne apie emigracijos procesų stebėjimą, valdymą ir bandymą sustabdyti šį tapusį nevaldomu procesą.
Manau, Seimas, norėdamas atlikti deramą vaidmenį, turėtų pirmiausia turėti, kas tai turėtų daryti. Sunkiai tikiu, kad bet kuris komitetas, nors ir turėdamas pačių geriausių norų, bet kartu ir savo didžiules darbų ir temų apimtis, galėtų šią didžiulę visas sritis apimančią globalią problemą, išnagrinėti, išspręsti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Dabar Vyriausybės lygmeniu ši problema bandoma spręsti, tačiau yra daugybė institucijų, kurios sprendžia šią problemą. Dalyvavę visų institucijų: tiek Socialinės ministerijos, tiek Užsienio reikalų ministerijos, tiek Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, žmonės teigia, kad koordinacijos, veiksmų koordinavimo, kartu ir jungtinio gero teigiamo rezultato negaunama. Būtent todėl, manau, Seimas turi pačiu rimčiausiu būdu imtis koordinuoti šią problemą ir spręsti.
Šiuo metu Vyriausybės rengiama viena strategija, kurią buvo užsakęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Po to Vyriausybė apsigalvojo ir pavedė Socialinės apsaugos ministerijai rengti kitą strategiją, kuri spalio 1 d. turėtų būti parengta. Ta minėta pirmoji strategija jau pateikta, tačiau departamento direktorius sako, kadangi ji 500 puslapių, tai jis nespėjo perskaityti, negali pasakyti, kas ten parašyta. Todėl aš tikrai teigiu, kad Vyriausybėje, kaip vykdomoje institucijoje, valstybės politika šiuo klausimu negali atsirasti. Jie gali tik vykdyti Seimo nustatytą politiką. Todėl tikrai kviesčiau balsuoti už šį rezoliucijos pirminį teikiamą variantą. Juolab kad tas ginčijamas sakinys neužkerta kelio toliau kalbėtis ir spręsti, kas Seime, koks esamas padalinys ar naujai įkurta komisija turėtų spręsti, nes čia yra pasakyta, kad įsipareigoja kurti Seimo nuolatinę komisiją ar priskirti emigracijos reikalų nagrinėjimą esamiems Seimo padaliniams. Tas sprendimas, kaip protokolinis nutarimas, turėtų būti apsvarstytas rudenį ir mes visi nuspręstume. Tiesiog tai nėra imperatyvinis vieno ar kito kelio pasirinkimas. Labai kviesčiau pritarti mano ir 17 kitų kolegų teikiamai rezoliucijai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Minutėlę, klausimai. Kolega V.Žiemelis nori klausti.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visų pirma aš noriu jums padėkoti, kad jūs tikrai padarėte daug, kad atsirastų ši rezoliucija. Iki šią rezoliuciją rengiant, surengėte puikią konferenciją, jos pagrindu ir atsirado šios rezoliucijos gana, mano požiūriu, apgalvotas tekstas. Tik aš vis dėlto siūlyčiau punkte, kuriame jūs įrašėte „įpareigoja įkurti nuolatinę Seimo komisiją“ ir siūlėte pabaigti tuo, mano požiūriu, turi būti nuolatinė Seimo komisija. Tik Seimas gali formuoti politiką šiuo klausimu, o ne kas nors kitas. Teisingai pasakėt, Vyriausybė – ne. Tai kam mes dar rašom „ar priskirti“? Priskyrimas jau bus tik iš dalies politikos formavimas, o ne iš esmės.
L.MOGENIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš ir manau, kad šiandien mes šio klausimo… konkrečiai, kaip tai darysim, ar tai bus komisija, ar esamiems Seimo padaliniams, kuriam nors komitetui pavesim, mes tiesiog turim dar apsvarstyti, kad ne dėl paukščiuko, jog kažką įkurtume ar kažkam priskirtume, bet iš tikrųjų suformuluotume, kas turi būti padaryta ir kas geriausiai tai galėtų padaryti. Tą mes nuspręstume atskiruose posėdžiuose rudenį. Šiandien ta nuostata neužkerta kelio nei vienam, nei kitam sprendimui. Todėl aš ją ir siūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Kubilius. Prašom. Atsiprašau, kolega J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Jau norėjo „numuilinti“ mane. Klausimas toks. Labai mėgstu rezoliucijas, nes jos nieko neįpareigoja. Tai vis dėlto klausimas: kodėl žmonės bėga iš Lietuvos? Jūs – esanti, valdanti dauguma. Tai yra valdanti mažuma. Valdanti mažuma. Tai vis dėlto ką žada konkrečiai padaryti valdanti mažuma, kad žmogus, matydamas pirmus žingsnius, sakytų: aš grįžtu į Lietuvą? Ar mes ir toliau tiems visiems išbėgusiems iš Lietuvos pasiųsime individualiai po rezoliuciją ir… kaip tai nevykdomoje, vykdomoje… Todėl, manau, gerbiamieji, reikia mažiau rezoliucijų. Socialinė atskirtis yra milžiniška. Žmonės bėga dėl to. Ką jūs žadate padaryti, kad sumažėtų socialinė atskirtis? Nepagarba eiliniam žmogui milžiniška visur – ir Vyriausybėje, ir Seime, ir teismuose. Ką jūs žadate padaryti? Galima įvardyti daugybę konkrečių uždavinių, kurių, galiu pasakyti, ši Vyriausybė nepadarys. Tai kam ši rezoliucija?
L.MOGENIENĖ. Gerbiamasis kolega Juliau, aš jau minėjau, kad buvo išsamus renginys ir jūs turbūt buvote išbėgęs į tą renginį, kur visi jūsų ką tik paminėti Lietuvos skauduliai ir visi kiti dalykai buvo išvardyti, aprašyti, dabar išeis ir leidinys, kas yra bloga ir ką reiktų daryti. Jeigu valdančioji mažuma ar nevaldanti dauguma turėtų burtų lazdelę, tai jūsų prašymu tuoj ir išspręstume. Bet parlamente turėtų prasidėti nuo politinės valios ir būtent nuo rezoliucijos priėmimo. Ką padaryti, kad žmonės nebėgtų ir sugrįžtų? Daugiau meilės reikėtų Lietuvoje. Daugiau meilės reikėtų parlamente. Kad jūs kiekvieną kartą, kai kas nors kitas siūlo, siūlytumėte alternatyvą, o ne tiesiog protestuotumėte prieš – viskas blogai, bet aš nieko nesiūlau. Kad turėtume daugiau konstruktyvumo, daugiau palankumo vienas kitam. Todėl ypač jus labai prašyčiau balsuoti už šią rezoliuciją, kaip pirmą žingsnį, kad ir mažuma, ir dauguma kartu pradėtume spręsti bendras problemas. Ačiū jums, Juliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Kad ir kaip būtų keista, beveik pritariu Juliaus žodžiams, gal tik ne taip emocingai. Iš tikrųjų koks yra šios rezoliucijos tikslas? Šiaip jau yra suprantama, kad žmonės iš Lietuvos išvažiuoja iš esmės dėl ekonominių priežasčių, kurias nėra lengva išspręsti. Lietuvoje šiandien darbo jėgos valandinė kaina yra maždaug 6-7 kartus mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Tas pats yra ir kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje. Todėl ir mes, ir latviai, ir estai važiuoja. Ar yra kokių nors stebuklingų būdų, kaip tą skirtumą staiga sumažinti, ar jums būnant valdžioje, ar kam nors kitam būnant valdžioje, man kyla didelių abejonių. Todėl aš ir klausiu, ką jūs rašote, kai sakote: Seimas siūlo Vyriausybei šias emigracijos mažinimo priemones: kai visiškai nekalbama apie ekonomikos pakėlimo kokius nors stebuklingus receptus, o sakoma, kad reikia tobulinti emigracijos stebėsenos sistemą. Tai mano klausimas: kaip patobulinta emigracijos stebėsena sumažins emigraciją? Antras dalykas, jūs sakote, kad mažinti emigraciją gali padėti ir tai, kad mes apsvarstysime atskirų valstybės institucijų, susijusių su emigracijos procesais, funkcijas. Kokios tai yra institucijos, kurių funkcijas apsvarsčius galėtų sumažėtų emigracija?
Ir trečias dalykas, jeigu jau svarstom emigracijos reikalus, ar jums neatrodo, kad reikėtų ne tiek daug čia kalbėti apie emigracijos mažinimą, ką yra sunku pasiekti, o kalbėti, kaip padėti tiems žmonėms, kurie išvažiavo į Airiją ar į Angliją dėl to, kad yra tokia ekonominė situacija, kaip jiems padėti išlaikyti tenai lietuvybę, kad kai jau čia gyvenimas pagerės ir jie nutars grįžti, kad jie grįžtų lietuviais, o ne kuo nors kitais?
L.MOGENIENĖ. Labai ačiū už klausimą, bet čia tikriau ne klausimas, o tolesnis diskusijos plėtojimas, ką reikėtų daryti, kaip kam padėti ir aš būtent ir siūlau su kolegomis, kad mes pradėtume tai daryti, t.y. diskutuoti Seime tą didžiulę įvairialypę problemą. Ir plenarinio posėdžio metu mes čia dabar vienas kito paklausę, ką daryti, kaip daryti ar ką darysite, to neišspręsime. Todėl aš pritariu P.Auštrevičiaus iniciatyvai, kad iš tikrųjų atsirastų nuolatinis, neproginis kalbėjimas, diskutavimas dėl tų dalykų ir koordinavimas visų, tegul ir nelabai efektyvių pastangų. Nedaryti nieko yra paprasčiausia, o aš siūlau daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų tai, kas vyksta Lietuvoje emigracijos atžvilgiu, pripažįstama jau net Europos mastu. Mes išsiskiriame ir tas išsiskyrimas nėra jau toks menkas. Mes pirmaujame, kaip maža tauta, mes pirmaujame išeivių, ypač išvykstančių į Europą, skaičiumi. Tai, ką pasakė Statistikos departamentas, – 400 tūkst. per 15 metų – ramia širdimi mes galime beveik padauginti pusantro karto ir, matyt, gausime apytikslį skaičių, kiek iš tikrųjų yra išvykusių.
Kolegos, žmonių mentalitetas pasikeitė. Jokios sienos, jokios rezoliucijos jų nesulaikys. Bet ką mes galime padaryti? Mes galime iš tikrųjų sukurti tokias politikos priemones, kurios lanksčiai reaguoja į pasikeitusią situaciją. Aš sutinku su kolega Andriumi, kad esant tokiems ekonominiams skirtumams mes nesugebėsime to padidinti. Bet palaikyti kultūrą, palaikyti lietuvybę – štai ko reikia. Reikia vieno koordinuojančio centro, ką ponia Laima ir sako. Mano klausimas toks: ponia Laimute, sakykit, kokias vis dėlto institucijas jūs matytumėte, kurios galėtų koordinuoti emigracijos politikos, vientisos politikos raidą Lietuvoje? Nes būnant išsisklaidžiusiems, mes jau matome, ką mes pasieksime. Iš esmės mes turime reaguoti, kad jie neprarastų mentaliteto ir bandytų sugrįžti. Labai ačiū.
L.MOGENIENĖ. Ne tik mūsų surengtoje konferencijoje, bet ir kokiose keturiose iš karto po to įvykusiose, taip pat ir Laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje buvo tiesiog konstatuota, kad pagrindinė emigracijos problema ir taikinys yra ne užsienyje gyvenantys jau išvažiavę žmonės, bet tie, kurie dar yra Lietuvoje, tie 70% studentų, pasirengusių išvykti. Tie žmonės, su kuriais dar galima kalbėtis, su kuriais dar galima galvoti, kokios darbo vietos, užimtos gal senų, nekompetentingų nomenklatūrininkų, turėtų ir privalėtų būti jiems skirtos. Daug įvairių dalykų, ne šiandien ir ne čia apie tai turėtume kalbėti. Tai turėtų būti svarstoma Seime nuolat. Aš nežinau, kai yra sakoma, kad dar mums reikia kokių nors komisijų, kai ir taip jau visokių prikurta, aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl, kada ir kokios komisijos buvo įkurtos. Aš tikrai siūlyčiau, jeigu yra abejonių dėl reikalingumo, dėl klausimų aktualumo, peržiūrėti visų egzistuojančių komisijų darbotvarkes, klausimus ir galbūt galima tiesiog ne konstatuoti, kad jų yra per daug, bet pasižiūrėti, kurios dirba reikalingą darbą, o kurios yra praradusios savo aktualumą.
Šis klausimas, kai iš tikrųjų mes turime dar ir tokią, juokais pasakysiu, mažutę pareigą – išlaikyti lietuvių tautą ir tautinę valstybę, kaip mums sako Konstitucija, tai mes tiesiog negalime į šią problemą žiūrėti tiktai kaip į darbo jėgos išvažiavimą. Mes turime imtis visų priemonių, stengtis nepaleisti žmonių, kurie dar galvoja važiuoti ar nevažiuoti, stengtis sustiprinti grįžimą į Lietuvą, nes ir JAV komisija, ir Seimo bendroji komisija, susitikusi sugrįžimo į lietuvių centrą… susitikusi su minėto departamento atstovais, nesuprato, ką jie daro ir kodėl jie taip daro. Ir tai yra, pačių išeivių tvirtinimu, jų supriešinimas… visa ta jų veikla.
Aš manau, kad Seimas ne tik gali, bet privalo imtis iniciatyvos koordinuoti veiklą, tiesiog užtikrinti tos strategijos sukūrimą ir nuoseklų vykdymą, nes vykdomosios valdžios lygiu gali būti tik vykdymas. Šiuo metu jie bando vaizduoti, kad jie kuria politiką ir bando kai kuriais būdais atskirai kiekvienas savo institucijai bandydami gauti biudžeto asignavimus ką nors daryti. Bet neaišku, kokio sulauktume rezultato. Tiesiog mes privalome imtis tos atsakomybės ir mes privalome taip daryti. Tai yra mano ir kolegų nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos? Ne.
Tada r-8b – Seimo rezoliucijos „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“ projektas Nr.XP-1379. Pranešėjas – J.Karosas. Alternatyvus variantas.
J.KAROSAS (LSDPF). Dėkui, kolegos. Mano šiek tiek sudėtinga situacija. Aš visiškai palaikau poziciją, kurią kai kurie kolegos kėlė, kad ne rezoliucijomis sprendžiama ši problema. Trumpai tariant, padarykime gyvenimo lygį tokį, koks Airijoje, ir problema iš esmės bus išspręsta. Kiti dalykai yra kosmetiniai, pagalbiniai ir reikalingi, bet nereikia suabsoliutinti ir įsivaizduoti, kad priėmus rezoliuciją, įkūrus komisiją problema išnyks. Kai mes realiai nematome problemos, rodome entuziazmą meilei vienas kitam, tos problemos iš tiesų neišspręsime. Šiuo atveju aš esu komiteto pirmininkas ir teikiu komiteto poziciją. Tai, ką aš pasakiau, negalioja komitetui.
Komitetas mano… Aš neabejoju problemos aktualumu, bet turiu galvoje jos realų supratimą, kaip ji gali būti sprendžiama iš tiesų. Turint tai, galima kai ką daryti kosmetiškai, prilaikant ir t.t. Palaikau gerbiamąjį P.Auštrevičių, kad reikia lanksčiau reaguoti į situaciją, bet tai nebus problemos išsprendimas. Tai dabar. Komitetas mano, kad rezoliucija gali būti priimta, bet kai mes, Seimas, vis daugiau perimame vykdomos valdžios funkcijų, tai yra visiškai ne Seimo funkcija. Seimo komitetams priskirta atitinkamų sričių parlamentinė kontrolė. Jeigu reikia, kurkime problemines grupes, tai leidžia Seimo statutas, bet nepadarykime Seimo pusiau vyriausybine įstaiga, ji tų funkcijų neatliks. Šiuo metu Vyriausybėje svarstomas klausimas ir bus kuriama tarpžinybinė institucija emigracijos problemoms spręsti, kaip vykdomosios valdžios institucija. Seimo bus paskirta šiuo atveju esamiems komitetams, kitiems padaliniams žiūrėti strategiškai, politiškai, kaip norite, kontroliuojant, kaip tie dalykai yra daromi, realiai suprantant problemą, žinant, kad Seimas nėra vykdomos valdžios institucija ir siūlant tą pataisą, kuri šiuo atveju mano projekte yra teikiama. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti kolegė V.V.Margevičienė. Prašom klausti.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Mes likome buvusios prelegentės klausėjai, bet galiu paklausti ir gerbiamojo prelegento.
PIRMININKAS. Tai nereikia, jeigu neturite klausimo.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Aš noriu paklausti. Gerbiamasis prelegente, jūs dabar pristatėte ir pasakėte, kad bus sukurta tarpžinybinė komisija, kuri galės tai atlikti. Ar jums neatrodo, kad mes iš tikrųjų, užuot ėmęsi rimtos parlamentinės kontrolės ir pažiūrėję kai kuriuos įstatymus, kuriuos mes priimame… Vakar mes priėmėme Švietimo įstatymo pataisą, pagal kurią suteikėme profesijos bakalaurą, jauni žmonės trina rankomis, nes pasiėmę diplomą tuoj pat išvyks, kur jis yra pripažintas, kur galės ramiai dirbti. O mes tiems žmonėms užkertame kelią į įstatymus įrašydami stažą, įrašydami dar visokių kliūčių. Tai galbūt tokia grupė, kuri būtų Seime, galėtų žiūrėti, ar mūsų priimami įstatymai neužkerta kelio jauniems žmonėms įsidarbinti Lietuvoje.
J.KAROSAS. Kolegos, tai ne įstatymų problema, iš karto pasakau, įstatymai to kelio niekam neužkerta. Įstatymai ir nesulaikys galų gale, tą dalyką įsisąmoninkim. Aš pasakiau problemos esmę, nebenoriu prie jos grįžti, o jeigu jūs manote, kad galima tą dalyką sureguliuoti iš esmės tokiais gestais arba veiksmais, tai, labai atsiprašau, jūs tikrai labai apsirinkate. Sutinku, kad čia galima kai ką padaryti. Reikia daryti, bet tai yra daroma vykdomosios valdžiosios, o Seimo dabartinės institucijos, kurios yra gana kompetentingos, galės atlikti parlamentinę tos veiklos kontrolę. Viskas, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, man teko dalyvauti visoje konferencijoje, kuri buvo organizuota emigracijos klausimais, ir teko susipažinti su daugybe Vyriausybės nutarimų dėl emigracijos, išvykstančio arba čia atvykstančio jaunimo. Matau, kad tai yra tik paukštukų uždėjimas, bet nėra bendros tendencijos, ką daryti su ta emigracija, kaip ją stabdyti bendrai valstybiniu mastu.
Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai yra dvi Lietuvos. Viena yra genominė mūsų Lietuva, prigimtinė, antroji yra virtualioji Lietuva. Žiūrėkite, pusė milijono mūsų gyventojų yra Europos Sąjungoje ir yra susikūrusios bendruomenės. Mes juos užmiršome. Jie yra mūsų piliečiai, bet mes su jais nebendraujame, tik šiaip giminystės ryšiais, o valstybė, Vyriausybė jais nesirūpina. Žiūrėkite, vienas konsulas 200 tūkst. Anglijoje arba Airijoje gyvenančių šių bendruomenės narių. Atašė nėra ir t.t. Mes neregistruojame, kas išvyksta, kiek išvyksta. Grįžtu prie to, ką jūs pats pasakėte. Parlamentinę kontrolę ir apskritai Vyriausybę reikėtų tonizuoti vieną kartą dėl tų klausimų. Kaip jums atrodo?
J.KAROSAS. Aš akcentuoju. Aš sakau, tą parlamentinę kontrolę puikiausiai gali atlikti ir esamos Seimo institucijos. Negalvokime, kad naujų komisijų kūrimas reiškia efektyvų problemų sprendimą. Apie tai kalba, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto turėkime omeny, kad viską daro žmonės, negalima sakyti, kad nepriklauso nuo žmonių grupės, jeigu jie yra vienminčiai, kad jie tų problemų nespręs ir „nestums“ į priekį. Tai čia lygiai taip pat, kai yra kai kurios komisijos, kurios ir gvildena tas idėjas. Ar jūs čia dėl finansinių problemų daugiau žiūrite ir nesutinkate su tuo, ar apskritai dėl kitų problemų? Jeigu dėl finansinių, tai jos nėra labai didžiulės ir nepareikalaus finansinių išteklių. Ar jūs apskritai prieš tą idėją, kad nieko nereikėtų daryti? Jeigu nori padaryti, reikia, kad būtų kažkoks centras, ir reikia, kad sueitų idėjų žmonės į vieną vietą ir gvildentų tas problemas, kurios…
J.KAROSAS. Aš pasakiau, kad esamos Seimo institucinės struktūros yra pajėgios, gerai suprasdamos problemą, efektyviai dalyvauti sprendžiant tą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Šiaulienė. Prašom klausti.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Suprantu, kad jūsų pozicija ir komiteto pozicija skiriasi nuo anksčiau pateikto rezoliucijos projekto tuo, kad atsisakote kurti Seimo nuolatinę komisiją. Manyčiau, kad kitoje dalyje, kur yra pasiūlymai Vyriausybei, emigracijos mažinimo priemonės, galbūt antrame punkte būtų tikslinga numatyti rengti ne emigracijos poveikio šalies socialinei ir ūkio raidai vertinimo sistemą, bet tiesiog siūlyti parengti emigracijos ar prevencijos, ar stabdymo programą, kur visi šie klausimai, kuriuos kėlė kolegos, kitaip sakant, būtų atspindėti. Tada tai tikrai būtų kompleksinis įsipareigojimas pačios Vyriausybės, mes galėtume atlikti tą parlamentinę kontrolę. Tai būtų praktiniai žingsniai, kaip mažinti emigraciją.
J.KAROSAS. Aš visiškai sutinku, kad toks pataisymas, ar koregavimas, būtų prasmingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad ne deklaracijomis ir rezoliucijomis mes vykdome politiką, bet kartu jūs demonstruojate politinį nihilizmą. Deja, bet reikia pripažinti, politikoje deklaracijos ir rezoliucijos yra daugelio veiksmų pradžia. Tai kam mes priimame rezoliucijas, tarkime, dėl situacijos Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur? Tai čia įvadas.
Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Latvijos delegacija. Viena iš delegacijos narių buvo pirmininkė konkrečiai tokios pat komisijos, susijusios su tuo, jos tikslus pavadinimas „Gyventojų ir emigracijos komisija“. Kažkodėl kaimynams reikia, lietuviai – tauta užsispyrusi, savarankiška ir turi savo požiūrį. Aš gerbiu tokį požiūrį, bet jeigu mes būsime užsispyrę dėl savo ateities, tai taip mes tą ateitį ir matysime.
Kolegos, nėra nė vieno komiteto, kuris emigracijos reikalus horizontaliai nagrinėtų. Kodėl mes turime Artimosios kaimynystės pakomitetį Užsienio reikalų komitete? Todėl, kad tai yra aktualija. Tai nejaugi mūsų pačių išeiviai rūpi mums mažiau negu mūsų kaimynai? Jeigu taip, tai aš tiesiog sveikinu tokį požiūrį. Tai reikia įtvirtinti mūsų politiniais veiksmais. Dėkoju.
J.KAROSAS. Žinoma, čia kalba, bet aš truputį noriu pakomentuoti. Pirmiausia dėl užsispyrimo. Gerbiamasis kolega, tai jūs labai užsispyręs, nes tokia idėja jau buvo atmesta Seime prieš keletą mėnesių. Jūs dabar per kitas duris ją vėl paleidote ir sakote, kad mes užsispyrę. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš neatmetu rezoliucijų, tik pasakau jų politinę prasmę ir norėčiau, kad būtų suprantama, kad rezoliucija yra problemos sprendimas. Štai apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Čepas. Prašom klausti.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš labiausiai iš čia išsakytų minčių pritarčiau kolegės L.Mogenienės siūlymui mylėti. Deja, perskaitęs rezoliuciją iš apačios į viršų, iš viršaus į apačią, nieko panašaus neradau. Šios svarbiausios tezės būtent čia ir nėra. Nepaisant to, kaip jums atrodo, ar ne geriau būtų priiminėti mums patogius verslo įstatymus ir protingus mokesčių įstatymus, dėl to augtų mūsų ekonomika, kiltų gyvenimo lygis, ir tada iš šios tribūnos kalbėtume ne apie emigraciją, o kaip sustabdyti imigraciją? Dabar, deja, mes priimsime rezoliuciją, reikia priimti, aš sutinku, tai yra aktualija, kaip P.Auštrevičius sako, tačiau aš nemanau, kad tai iš esmės ką nors pakeis mūsų valstybėje, kol mes nesuvoksime šių pagrindinių trijų dalykų, kuriuos aš jums ką tik išdėsčiau, bet jūs, deja, jų neužsirašėt. Ačiū.
J.KAROSAS. Dėkui. Aš visiškai jums pritariu ir suprantu, ir dar kartą kartoju, kad, mano galva, iš tiesų reikia dirbti esamoms Seimo struktūroms, kad ta problema, kiek įmanoma, būtų sprendžiama politinėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėsi klausimams skirtas laikas. Taigi, gerbiamieji, diskusijoje yra užsirašęs kalbėti kolega E.Klumbys. Prašom. Penkios minutės, jeigu kalbėsite savo vardu.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, man pirmiausia yra keista, kad du valdančiosios daugumos atstovai teikia skirtingas rezoliucijas. Tai pirmas toks nusistebėjimas. Dabar iš esmės. Mes visi suprantame emigracijos procesus, visi norime kaip nors daryti įtaką, tam ir yra skirta ši rezoliucija, kad nuosekliai valdytume emigracijos procesus. Tačiau norėdami valdyti, o kartu ir daryti įtaką emigracijos procesams, mes pirmiausia turime žinoti priežastis, dėl ko ta emigracija egzistuoja. O čia nė vieno žodžio apie emigraciją nė nepasakyta.
Antras dalykas. Kalbėdami apie priežastis, pirmiausia turėtume pasakyti, kad emigracija yra prastų politinių, ūkinių procesų pasekmė. Emigracija yra 14 metų pavienio, pirmiausia socdemų ir konservatorių, kurie dabar susijungė į vieną valdančiąją daugumą, valdymo pasekmė. O to valdymo rezultatai – milžiniška praraja tarp turtingųjų ir vargšų, turtingųjų sluoksnio formavimas, milžiniškas dėmesys kariniam kompleksui ir nepaliaujamas biurokratijos dauginimas. Būtent apie tai ir reikėtų kalbėti šioje rezoliucijoje.
Aš dar noriu kaip pavyzdį pateikti, kas dedasi mūsų aukštosiose mokyklose. Mes kalbam, kad išvažiuoja jaunimas, nes neturi darbo vietų. Kai vienas ir tas pats žmogus, paprastai garbingo amžiaus profesorius, yra ir prorektorius, ir vyriausiasis mokslinis bendradarbis, ir centro vadovas, ir dar įsisavina Europos Sąjungos lėšas… Vienas žmogus keturiuose asmenyse. Ir mes, Seimas, leidžiam tokius dalykus. Nuo mūsų, nuo Seimo, priklauso, kad to nebūtų. Bet mes, užuot tvarkę aukštojo mokslo įstatymus, mokslo ir studijų įstatymus, priiminėjame rezoliucijas. Mes einame visiškai ne tuo keliu.
Ir toliau dar aš noriu pasakyti šiek tiek apie rezoliucijos turinį. Yra tokia frazė: įpareigoja atsakingus Seimo padalinius. Gerbiamieji, kas yra tie atsakingi Seimo padaliniai? Ūkio dalis? Virtuvė? Ar koks komitetas? Mes turime labai konkrečiai parašyti, o galbūt po tokiu parašymu slepiasi tai, kad Seime išvis nėra tokio atsakingo padalinio? Kita vertus, aš dar paklausiu, ar išvis jis reikalingas?
Aš manau, kad jeigu iš esmės galima būtų žiūrėti į šią problemą, tai kas trukdo sukurti ar Užsienio reikalų komitete, ar Europos reikalų komitete rimtą pakomitetį, kuris užsiimtų šiais reikalais? Tai yra paties Seimo reikalas. Tai yra tų komitetų reikalas, kurie užsiima tais dalykais. Ir aš manau, kad rašymas, jog mes darysime įtaką ar valdysime emigracijos procesus, reiškia, jog mes dabar prisiimtume tai, kad valstybė reguliuos ūkinius procesus. O mes kaip tik viską esam paleidę liberalia kryptimi, mes kalbam, kad valstybė negali kištis į ūkinę veiklą, štai ir turim rezultatą.
Aš manau, kad ši rezoliucija, kad ir kaip būtų liūdna, ir viena, ir kita yra visiškai nereikalinga. Mes nežiūrim esmės. Mes nueinam paviršutiniais keliais ir ši rezoliucija, patikėkite, jokiems emigracijos procesams nei darys įtaką, nei nuosekliai ją valdys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame E.Klumbiui. Gerbiamieji, mes dabar galime alternatyviai balsuoti dėl vienos ar kitos rezoliucijos priėmimo. Dėl balsavimo motyvų, matau, kad nori kalbėti, nuomonė už – Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Iš tikrųjų kviesčiau balsuoti už gerbiamosios L.Mogenienės pateiktą rezoliuciją ir trumpai pasakyti, kad tiek kitos rezoliucijos pranešėjas, tiek Seimo narys E.Klumbys pasakė labai daug tiesos. Tačiau šioje rezoliucijoje… nuo jos ir siūloma pradėti, t.y. pakeisti Statutą, ir vienam iš komitetų veiklos rūšių įrašyti emigracijos procesų valdymą. Tada atsirastų parlamentinės kontrolės ir veiklos sritis, kurioje komitetas būtų įpareigotas dirbti. Dabar parlamentinės kontrolės niekas nedraudžia nė vienam Seimo nariui vykdyti, tačiau kai ją vykdo visi, nevykdo niekas. Tai yra pagrindinė esmė. Be abejo, galima nepritarti nuolat veikiančios komisijos įkūrimui, jeigu nebus būtina. Iš tikrųjų juk rezoliucija nėra imperatyvi. Galima vėliau pagalvoti, kaip tai padaryti. Tačiau palikti šią rezoliuciją, nepritarti jai, iš tikrųjų būtų nepritarimas visiems tiems žmonėms, kurie rinkosi į konferenciją, kurie pusę metų kalbėjo apie tai, kad mes turime pradėti vienokius ar kitokius veiksmus, susijusius su emigracija, taip pat ir rengti įstatymų projektus, susijusius ir su ekonomika. Siūlau balsuoti ir pritarti L.Mogenienės parengtai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Kadangi paskutinis pranešėjas buvo ponas J.Karosas, tai aš jo rezoliucijos atžvilgiu noriu išreikšti prieš, nes manau, kad tikrai jau turbūt geriau jokios rezoliucijos nepriiminėti negu tokią, kaip čia buvo pateikta, kurioje gali rasti vien bendrybes ir kurią perskaitęs normalus žmogus neras nieko konkretaus, kokia ta Seimo pozicija iš tikrųjų, ką jis konkrečiai siūlo. Tai, kad būtina tobulinti emigracijos stebėseną, nustatyti jos poveikį šalies raidai, tai yra elementarūs dalykai. Ar čia reikia Seimui dar ką nors nurodinėti? Man nesuprantama, kodėl iš Vyriausybės reikalaujama šių metų gale ir koncepcijos. Aš manau, ne koncepcijos reikėtų reikalauti, o Vyriausybės programos vykdymo priemonių plane konkrečios dalies su konkrečiomis priemonėmis, ką reikia daryti, kas numatoma daryti. Manau, be to, Seimas negali neišsakyti jokios pozicijos dėl to, kaip reorganizuoti valstybės institucijas. Tai pasiūlau Vyriausybei abstrakčiai. Manau, tai nėra ta kokybė, kuri turi tenkinti normalų Seimo narį. Turi būti pasakoma, kokias institucijas, mes įsivaizduojame, reikia sukurti, kurias reikia reorganizuoti. Nemanau, kad turi likti, kaip dabar yra, bendras užsienio lietuvių ir tautinių mažumų departamentas. Tai būtų galima aiškiai parašyti. Žodžiu, sudėtinga būtų pritarti tokiai bendro pobūdžio rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš linkęs pritarti imti kaip pagrindą ir toliau redaguoti L.Mogenienės ir kitų Seimo narių grupės teikiamos rezoliucijos projektą. Man keista, kad per pastaruosius metus Seime pristeigta „niolika“ įvairaus pobūdžio ir krypties institucijų, kurios per pastaruosius metus rinkosi sykį ar du ir nieko nenuveikė, o deramo atsako į naujus mūsų valstybės iššūkius nėra sugebama rasti šiame Seime. Man asmeniškai nepatinka formuluotės „nuoseklus emigracijos valdymas“. Mano supratimu, tai yra nei įmanoma, nei realu, tačiau šalia to, jeigu Seime atsirastų institucija, ar komitetas, ar nuolatinė komisija, kam būtų pavesta užsiimti šia veikla, mes bent parodytume pripažinimą, kad ši problema yra svarbi, kad požiūris į mūsų išvykusius piliečius yra irgi gana rimtas. Tikrai man kaip kosminiai laivai skamba koncepcijų su šimtais puslapių kūrimas ir nesiėmimas kasdien ir konkrečių žingsnių šiai problemai spręsti. O dėl „išplovimo“ konkrečių žingsnių, kaip siūloma gerbiamojo J.Karoso rezoliucijoje, mano supratimu, geriau iš viso rezoliucijų nepriimti. Taigi aš už L.Mogenienės siūlomą projektą, kurį dar taip pat turėtume redaguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Mano nuomone, nei jokios diskusijos, nei rezoliucijos nieko nepakeis ir jokia stebėsena nieko nepakeis. Turėtų Vyriausybė imtis atsakomybės ir imtis konkrečių veiksmų keisti ekonominę ir socialinę aplinką. Tik priimti konkretūs sprendimai, kurių dėka mažėtų mokesčiai verslui, didėtų atlyginimai, didėtų saugumas mūsų žmonių ir jaunimas, turėdamas atitinkamą išsilavinimą, turėtų garantuotas darbo vietas, tik tai gali užtikrinti tą mūsų emigracijos iš Lietuvos mažėjiimą. Todėl aš pati balsuosiu prieš abi rezoliucijas ir siūlau visiems pagalvoti apie konkrečius veiksmus, o ne apie rezoliucijų priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bus alternatyvus balsavimas. Prašom. Nuomonė už – kolega P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, kalbėdami apie mūsų išeivius, nepamirškite, kad jie yra mūsų rinkėjai. Jie yra lygiai tokie pat rinkėjai, kaip gyvenantys Skuode, Prienuose ar Utenoje. Tie patys žmonės, kurie vedami įvairių tikslų išvyko, todėl mūsų požiūris į juos turi būti realus ir atitinkantis aktualijas, kurios susiklostė šiuo metu. Jeigu mes nepripažinsime to, kas įvyko su pastarųjų dešimtmečių išeivija, mes nublokšime daugelį žmonių už tos ribos, kur jie praranda ir tautiškumą, ir pilietiškumą. Aš siūlyčiau priimti ponios Laimos siūlytą rezoliuciją kaip pagrindą ir galbūt surasti reikiamus žodžius, ar tai būtų komisija, ar pakomitetis. Iš tikrųjų reikia turėti atskirą ir įsipareigojusį padalinį Seime, kuris ir galėtų spręsti visus tuos klausimus deramai, kad nebūtų gėda vėliau tūkstančiams žmonių, gyvenantiems Europoje ir kitose pasaulio dalyse, pasižiūrėti į akis ir pasakyti, ką padarei tu, kaip Seimo narys, kad Lietuvos politika būtų atsakinga ir nenusisuktų nuo savo piliečių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, manau, dabar konservatoriams sudarius valdančiąją daugumą su socdemais, liberalcentristais, valstiečiais ir pildemais, atsiranda labai geros galimybės reformuoti Tautinių mažumų ir išeivijos departamento veiklą ir didesnį dėmesį kreipti ne į tą senąją išeiviją, kurios liko labai mažai, bet kreipti būtent dėmesį į tą paskutinę išeivijos bangą. Juk mes turime instrumentą. Jeigu jis neveikia, tai reikia paskatinti, kad jis dirbtų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Visiškai pritariu gerbiamosios Z.Žvikienės siūlymui, kad reikia keisti Statutą ir kam nors pavesti užsiimti šiais reikalais. Tai mes nuo to ir pradėkime. Tegul būna Seime teikimas keisti Statutą, mes jį svarstykime ir priimkime kuo greičiau. O tokiomis rezoliucijomis, nei viena, nei kita, mes iš tikrųjų nieko nepadarysime. Aš raginu imtis rimtų darbų, o ne drebinti orą tuščiomis rezoliucijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Aš suprantu, kad esame pavargę ir galbūt nereikalingai tiek daug emocijų liejame, bet aš siūlau balsuoti už ponios L.Mogenienės rezoliuciją. Pasakysiu, kodėl. Tiek Švietimo ministerijoje yra Socialinės politikos departamentas, tiek Socialinės apsaugos ministerijoje yra politikos departamentai, jeigu, anot gerbiamojo profesoriaus J.Karoso, dar sukursime tarpžinybinę grupę, mes iš tikrųjų dauginsime valdininkų skaičių. Mes ir dabar kaip parlamentas neatliekame pagrindinės funkcijos ir nepasižiūrime, ką šiandien veikia mūsų ministerijos, kurios seniai galėjo parengti ir priemonių planą, ir pagalvoti, kaip tai sustabdyti. Todėl labai prašau ir raginu balsuoti už pateiktą ponios L.Mogenienės rezoliuciją, kurią galima taisyti, galima koreguoti, bet kadangi niekas nesugalvojome gudriau, tai dabar už tą, kuri yra, ir balsuokime Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes visi jau gana patyrę parlamentarai, ir tie, kurie visiškai neseniai išrinkti, puikiausiai žinome, kaip surėdytas mūsų Statutas ir kokios yra Seimo galios. Tikrai mes drebiname orą agituodami, kad migracijos problemos visiems yra labai svarbios ir panašiai. O ką mes siūlome? Siūlome rezoliuciją, kuri iš esmės niekuo neįpareigojantis dokumentas, šiaip momentinis nuomonės pareiškimas, kuris nieko nereiškia. Jeigu mes manome, kad problema yra rimta ir Seimas turi čia dalyvauti, tai mes turime teikti pataisas konkrečiai, ar steigti pakomitetį kokios komisijos, arba steigti pačią komisiją, o ne priimti rezoliucijas, kurios visiškai nieko nereiškia ir kurios mums paskui nieko nereikš, nes vis tiek, jeigu paskui ką nors darysime, turėsime vėl Statuto pataisas taisyti. Tai prieš ką mes norime pasirodyti? Tam, kad vienas kitą paagituosime. Aš siūlau nepritarti nei vienai, nei kitai rezoliucijai, o siūlyti registruoti konkrečias Seimo statuto pataisas su konkrečiu pavedimu toms problemoms spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, alternatyvus balsavimas. Tie, kurie balsuoja už… (Balsai salėje) Prašau, E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pagal Seimo statuto dvidešimt devintąjį skirsnį, nes yra pateiktos dvi rezoliucijos, pirma turime balsuoti už pirmą rezoliuciją taip, kaip numatyta, ar priimame ją be pataisų, ar redaguojam. Po to užbaigiam su šia rezoliucija, einame prie kitos. Čia negalimas alternatyvinis balsavimas.
PIRMININKAS. Dvi priimsime?
E.KLUMBYS. Manau, Seimas bus gana protingas ir jis balsavimu pasirinks vieną, o gal atmes abi.
PIRMININKAS. Gerai. Galime daryti taip, kaip pasiūlė E.Klumbys. Prašom. Pateikimo tvarka pirma buvo pateiktas L.Mogenienės rezoliucijos projektas. Prašom apsispręsti balsuojant už šį rezoliucijos projektą. (Balsai salėje) Be pataisų, taip. Už L.Mogenienės rezoliucijos priėmimą be pataisų.
Už – 35, prieš – 10, susilaikė 17. Rezoliucija priimta. (Balsai salėje) Prašau? Gerbiamieji, dar kartą perskaitau Statuto 184 straipsnį: „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų“.
35 – už, prieš – 10, susilaikė 17. Rezoliucija priimta be pataisų. (Balsai salėje)
Dabar, gerbiamieji, klausiu J.Karoso, gal jūs atsiimate? (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl J.Karoso pateiktos rezoliucijos projekto, ar priimti šią rezoliuciją be pataisų? Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už – 27, prieš – 13, susilaikė 17. Be pataisų nepriėmėme šios rezoliucijos.
Gerbiamieji, dar yra… Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, siūlau redaguoti, nes jeigu norime sumažinti emigraciją, tai reikia priimti bent dvi rezoliucijas. Bus dvigubai sumažinta. Jeigu vieną…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Man atrodo, čia visi už, kad sumažintume emigraciją. Prašom. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man valandą teko dirbti kabinete ir stebėti jūsų diskusijas per televiziją. Na, kažkaip nelabai solidžiai atrodo. Laukia mūsų himnas. Ginčijamės tuščiai ir beprasmiškai dėl nežinia ko. Na, nors kartą baikime sesiją gražiai ir iškilmingai! Gerbiamieji konservatoriai, kai jūs kalbate protingai, mes tylime. Jūs patylėkite šį kartą. Atrodome nekaip. Netikite? Paklauskite žurnalistų, kaip mes atrodome. Aš siūlau pabaigti šiuos barnius, baikime sesiją himnu gražiai ir išsiskirstykime atostogų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš prašau, jeigu galima, jūsų dėmesio.
Darbotvarkės 1-10b klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-768. N.Steiblienė. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš priminsiu. Vakar buvo šio projekto svarstymas. Buvo pateiktos visos pataisos. Visoms pataisoms jūs pritarėte, bet vakar atsirado Teisės departamento išvada, prašanti atsižvelgti į keičiamo įstatymo projekto 27 straipsnio 6 dalies ir 6 ir 11 punktų nuostatas, kad reikėtų jas suderinti su Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis.
Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susirinkęs rytą į posėdį, pataisė šį straipsnį, suderinęs jį su Teisės departamentu ir su įstatymo teikėjais, t.y. Vyriausybės atstovais. Taigi 11 straipsnis skambėtų taip: „Jeigu statytojas užsakovas per nustatytą terminą neįvykdo šios dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį), kreiptis į teismą dėl šių įpareigojimų vykdymo“. Aš labai prašau pritarti šiam siūlomam Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisytam punktui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galima bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Kadangi nėra 71 Seimo nario… (Balsai salėje)
Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau nusišalinti nuo svarstomo klausimo, nes pats statau ir norėčiau išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji, prašom registruotis. (Balsai salėje) Prašau? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, dėkoju. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Tą padarėme. Gerbiamieji, prašom registruotis… Negali būti! Dar kartą registruojamės. Prašom. Pareiškimui žodį suteikiu V.Karbauskiui. Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos frakcijos deklaracija.
„Naujosios sąjungos frakcija 2006 m. liepos 4 d. susitarime su kairės ir centro koalicija, Socialdemokratų partijos frakcija, Valstiečių liaudininkų frakcija, Pilietinės demokratijos frakcija, Liberalų ir centro sąjungos frakcija įsipareigojo paremti mažumos Vyriausybės Ministro Pirmininko paskyrimą ir Vyriausybės programos patvirtinimą, jeigu koalicija įgyvendins svarbiausius Lietuvai darbus, kurie buvo išvardyti koalicijos ir Naujosios sąjungos frakcijos susitarime: užtikrins, kad santykinis skurdas ne augtų, bet mažėtų; kuo skubiau pagerins sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę; pasieks esminį lūžį kovoje su korupcija, biurokratizmu ir privilegijomis. Taip pat buvo susitarta Vyriausybės narių ir kitų aukštas pareigas užimančių asmenų reputaciją ir veiklą vertinti vadovaujantis ne teisiniais, bet visuotinai pripažintais moralės bei politinės atsakomybės principais.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija parėmė koalicijos pasiūlytą Ministro Pirmininko kandidatūrą, bet buvo priversta balsuoti prieš Vyriausybės programą, nes ji parengta skubotai, neatsižvelgiant į žmonių lūkesčius. Joje nėra aiškių įsipareigojimų atlikti darbus, kurie buvo numatyti koalicijos frakcijų ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) susitarime.
Nerimą kelia tai, kad šioje programoje reikiamo dėmesio nesulaukė sveikatos apsauga, jaunimo politika, švietimas ir kultūra. Įgyvendinant šią programą, žmonių pasitikėjimas valdžios institucijomis tikrai nepadidės. Taip pat neverta tikėtis, kad įsivyraus tvarka ir pilietinis sąmoningumas, paremtas moralinėmis vertybėmis, kai skiriant Vyriausybės narius nepaisoma moralės ir politinės atsakomybės principų.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija skelbia, kad žmonėms naudingų permainų sieks būdama opozicine Seimo frakcija.“ (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Žodis skaityti pareiškimą suteikiamas V.Mazuroniui – „Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai)“ frakcijos seniūnas.
V.MAZURONIS (TTF). „Mielieji kolegos, mūsų frakcijos politinė deklaracija dėl frakcijos pasiskelbimo opozicine.
Lietuvos Respublikos Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)“ nepritaria patvirtintai 14-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Mūsų frakcijos narių nuomone, šios Vyriausybės programos vykdymas negali ir nepadarys esminių pokyčių, būtinai reikalingų mūsų valstybės gyvenime. Siūlomoje programoje pasigendame aiškios pozicijos dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, joje nėra pozicijos dėl senaties termino panaikinimo už ypač didelius ekonominius nusikaltimus Lietuvos žmonėms. Nematome aiškių reformos gairių švietimo bei sveikatos apsaugos ir kitose gyvenimo srityse.
Nematydama galimybių realiems pokyčiams Lietuvos valstybės gyvenime, vykdant Seimo patvirtintą 14-osios Vyriausybės programą, ir nepritardama jai, Lietuvos Respublikos Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)“ skelbiasi opozicine frakcija.“
PIRMININKAS. Ir, gerbiamieji, dar vienas pareiškimas, adresuotas man. „Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statyto aštuntuoju skirsniu nuo 2006 m. liepos 19 d. nutraukiu narystę Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje. Seimo narys A.Skardžius.“ (Balsai salėje) Prašau? Gerbiamieji, kol kas niekur neišeina, bus Seime. Prašau? (Balsai salėje) Atsiprašau dar kartą. Dar nori kalbėti N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog mūsų frakcija vis dėlto yra opozicijoje, nes šiandien Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nepriėmimas Č.Juršėno vadovavimo ir pirmininkavimo dėka, kai keitė darbotvarkę, kaip norėjo, ir klausimus kėlė iš galo į priekį, kai šis klausimas turėjo būti svarstomas (tiek Civilinis kodeksas, tiek Statybos įstatymas), 13 val. buvo padaryta pertrauka.
Noriu pasakyti, kad tik socialdemokratų dėka nepriimti šie svarbūs įstatymai ir nelegalios statybos vyks toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKAS. Gerbiamieji, posėdis baigtas. Pavasario sesija baigta. (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.