Šešiasdešimtasis (196) posėdis
2006 m. liepos 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rytinį posėdį. Kaip visuomet posėdžio pradžioje maloniausi dalykai. Noriu pasakyti, kad turime malonią naujieną. Prieš 50 metų gimė mūsų kolega A.Matulas. Jūsų visų vardu noriu pasveikinti jį su gražiu jubiliejumi. (Plojimai)

Gerbiamieji, deja, turiu antrą nelabai džiugią naujieną. Kol kas neveikia mūsų elektroninė skaičiavimo technika, todėl mes kol kas turėsime bendrauti šiek tiek kitaip, be elektronikos. (Balsai salėje) Jau veikia? Labai gerai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. liepos 4 d. (antradienio) darbotvarkė

Prašome dėl darbotvarkės. Kokių būtų pasiūlymų, pakeitimų, papildymų? Prašom. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien antras klausimas yra naujojo premjero kandidatūros tvirtinimas, o toliau yra klausimas apie interpeliaciją laikinai einančiam pareigas kultūros ministrui. Manau, nereikia daryti cirko. Tuoj pat bus nauja Vyriausybė, mes vis tiek nespėsime užbaigti šios interpeliacijos ir, nesuprantu, kam reikia, kad ji dabar atsirastų. Siūlau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės kaip visiškai nereikalingą.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kokių dar būtų pasiūlymų? Nėra kitų pasiūlymų? Vienas klausimas dėl interpeliacijos kultūros ministrui. Pasiūlymas, kaip suprantu, frakcijos vardu, taip? Ir netgi antra frakcija, P.Gražulio frakcija, siūlo pasielgti taip pat. S.Pečeliūnas. Prašom. Sauliau, jeigu galite, prie šoninio mikrofono.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, manyčiau, galėtume spręsti klausimą taip: pradėti procedūrą, tegul perskaito visus įvadinius dokumentus ir tada daryti pertrauką, kad bent žinotume tikrus kaltinimus, tikrus atsakymus. O tada padarysime pertrauką ir matysime, kaip ten bus sprendžiama. Reikės – pratęsime, nereikės – procedūrą nutrauksime. Bent sužinosime ir visuomenė sužinos, dėl ko ta interpeliacija, kas kaip atrodo ir ką ministras atsakinės. Aš siūlyčiau elgtis taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, yra du pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas palikti darbotvarkę tokią, kokia ji yra. Kitas pasiūlymas, atsiprašau, pirmasis pasiūlymas buvo Liberalų demokratų frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-4a ir 1-4b klausimus. Prašom registruotis. Balsuosime už Liberalų demokratų frakcijos pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės 1-4a ir 1-4b darbotvarkės klausimus.

Už – 44, prieš… (Šurmulys salėje)

Norite pakartoti balsavimą? Gerbiamieji, prašom dar kartą balsuoti.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Už – 57, prieš – 16, susilaikė 22. Klausimai iš darbotvarkės išbraukiami.

Gerbiamieji, prašome balsuoti dėl šios dienos darbotvarkės, ar pritariame darbotvarkei. Prašom. Be 1-4a ir 1-4b darbotvarkės klausimų.

Už – 90, prieš nėra, susilaikė 9. Darbotvarkė patvirtinta.

2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1440(2) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1440. Pranešėjas – laikinai einantis finansų ministro pareigas Z.Balčytis. Priėmimas. Prašom į tribūną. Atsiprašau pranešėjo.

Dėl vedimo tvarkos R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant šį klausimą aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Kai balsavome praėjusį kartą dėl Seimo narių teikiamų pataisų, tuo metu salėje nebuvo pakankamai žmonių, kurie galėtų priimti arba atmesti pataisas, kurioms reikėjo 71 balso. Primenu, Konstitucijos 131 straipsnis sako, kad negalima įstatymu mažinti minimalių išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Mes turime tokią situaciją su Seimo statuto pataisomis, su kuriomis Seimo statutas buvo anksčiau priimtas. Iš tikrųjų reikia grįžti prie tos pačios procedūros ir nelaužyti galiojančios Konstitucijos, todėl pasitarę su kolegomis iš įvairių frakcijų siūlome grįžti prie perbalsavimo dėl Seimo statuto pataisos ir biudžeto pinigų, skiriamų jiems.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas, prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos dėl ankstesnio klausimo. Manyčiau, kad mes padarėme ne visai teisingai, nes Seimo statutas reikalauja ir yra aiškiai nurodyti terminai, per kiek laiko, kai pateikta interpeliacija, turi ministras atsakyti, kada prasideda svarstymas. Todėl aš ir siūliau, kad mes pradėtume procedūrą, nenusižengtume Statutui ir viskas būtų tvarkingai. Dabar pasielgėme ne visai korektiškai, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip prie to korektiškumo sugrįžti. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratau. Labai teisingas jūsų pasakymas. Iš tikrųjų prieštaravimas Statutui yra, bet tokia Seimo valia – nesvarstyti šiandien to klausimo.

Prašau Rimanto Jono pakomentuoti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? O gal leisime ministrui?

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamojo R.Dagio pasiūlymą… iš tikrųjų kiekvienas įstatymas turi būti vykdomas. Jeigu mes čia priėmėme įstatymą, tai mes turime įvykdyti jį iki galo arba taisyti aną priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jeigu galėtumėte pakomentuoti pasiūlymą, prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų mes praeitame posėdyje perėjome pastraipsniui, buvo pasisakymai dėl balsavimo motyvų, faktiškai procedūros yra atliktos ir liktų tiktai priėmimo stadija. Tačiau jeigu Seimas apsispręs dėl atskiro paminėto punkto balsuoti, aišku, tai Seimo valia, ir Vyriausybė ieškos galimybių, kaip 2 mln. 83 tūkst. Lt papildyti dėl iškelto klausimo. Tai tiek. Siūlau pritarti po balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Faktiškai mes jau perėjome visus tuos dalykus. Dabar aš taip suprantu, kad yra siūlymas grįžti prie Seimo narių R.Dagio, K.Glavecko, R.Palaičio, V.Galvono, B.Bradausko, A.Butkevičiaus, E.Karpickienės, V.Volčioko, M.Subačiaus, Z.Žvikienės pasiūlymo skirti 2 mln. 83 tūkst. litų Seimo kanceliarijai Seimo statuto nuostatoms įgyvendinti.

Gerbiamieji, ar galima apsispręsti Seime dėl galimybės grįžti ir svarstyti šį pasiūlymą? Kas už tai, kad grįžtume ir svarstytume šitą pasiūlymą iš naujo? Prašom balsuoti.

Už – 93, prieš – 2, susilaikė 6. Aišku, svarstome iš naujo minėtų Seimo narių pasiūlymą. Prašome, dėl pasiūlymo dėl balsavimo motyvų – nuomonės už, prieš. (Balsai salėje) Nėra? Prašome balsuoti dėl minėtų Seimo narių pasiūlymo skirti 2 mln. 83 tūkst. litų Seimo kanceliarijai Seimo statuto nuostatoms įgyvendinti. Prašome balsuoti ir balsuojant apsispręsti dėl pritarimo siūlymui. Prašome neagituoti. Vyksta balsavimas.

Už – 89, prieš – 1, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.XP-1440. Nuomonė prieš, prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Mes dabar nubalsavome dėl 1 straipsnio, tačiau atitinkamai reikėtų balsuoti ir už kitus straipsnius – 2, 4, 5, 9 ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš nebūčiau labai prieš, matyt, susilaikysiu, bet nėra tokios grafos, tai aš tiktai noriu pasakyti, kad išties negaliu pritarti tokiam biudžeto svarstymui ir tokiems biudžeto sudarymo principams, kurie kuo toliau, tuo labiau darosi ydingi. Yra gerų dalykų, gerai, kad sprendžiame valstybės klaidų likvidavimą kalbant apie valstybės tarnautojus. Yra dar kitų gerų dalykų, tačiau tai, kad metai iš metų kartojasi ta pati problema, kad Finansų ministerijos analitikai ir prognozuotojai nesugeba suprognozuoti valstybės pajamų, ir kuo toliau, tuo skirtumas tarp biudžeto plano ir realaus pajamų gavimo į biudžetą darosi vis didesnis, kartu Finansų ministerija užsitikrina sau lengvą gyvenimą ir visiškai nereikia toliau rūpintis dėl pajamų plano įgyvendinimo, nes akivaizdu, kad pajamų planas yra tiek nužemintas, kad nieko nedarant visada yra viršijamas valstybės biudžeto pajamų planas. Mes ir pernai siūlėme didinti kur kas radikaliau. Be jokių didelių analizių ir be jokių didelių skaičiavimų palyginus nuoseklias kasmetines tendencijas buvo galima dar 20% didinti pajamas, kas dabar yra priversta daryti. Tai rodo, kad iš tiesų šitą problemą turime spręsti iš esmės ir radikaliai.

Antras dalykas, kas iš tiesų darosi sunkiai suprantama ir sunkiai suvaldoma, ir šiame Seime vis gausiau tai darosi paplitę, – atrodo, kad valstybėje nėra tokios institucijos, pavyzdžiui, kaip Švietimo ministerija, kuri pati planuotų mokyklų renovaciją ir jai reikalingų lėšų skyrimą. Kiekvieną kartą Seime prasideda varžybos tarp atskirų Seimo narių, kas labiau turi priėmimą prie valdžios ir gauna savo mokyklai vieną ar kitą šimtą tūkstančių litų. Tai irgi yra absurdiškas biudžeto planavimas. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš raginu tikrai rimtai galvoti apie modernų biudžeto planavimą, tokį, koks būtų reikalingas šiandieninei Lietuvai, o ne tokį, kokį mes turime dar vis tebesitęsiantį nežinia iš kur. Tai aš susilaikau grynai dėl tų Finansų ministerijos niekaip neišsprendžiamų problemų planuojant normaliai biudžetus ir vykdant realią finansų kontrolę ir visą finansų realizavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su kolegos Andriaus siūlymu, kad reikia kuo tiksliau prognozuoti kitų metų biudžetus. Ir to, manau, kiekvieną kartą tiek Vyriausybė, tiek Seimas, svarstydami kitų metų biudžetus, siekia. Tačiau prisimindami neseną istoriją mes žinome, kad tekdavo metai iš metų birželio–liepos mėnesiais neperskirstyti padidėjusio, geriau surinkto biudžeto, bet apkarpyti jau paskirtas išlaidas. Todėl šiandien galime pasidžiaugti, kad turime tokią progą. Turbūt ir dėl Finansų ministerijos, ir dėl kitų institucijų, kurios dirba, o svarbiausia dėl mūsų žmonių, kurie sukuria tuos produktus savo darbu, mes, Seimo nariai, turime tokią galimybę perskirstyti labai svarbiom ir reikalingom reikmėm biudžeto papildymą. Visų pirma atkreipiu dėmesį į tam tikrų mūsų įsipareigojimų dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies įgyvendinimą, įsipareigojimus sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims. Kolegos, kviečiu šiandien pritarti pateiktam įstatymo projektui ir patvirtinti biudžeto perskirstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt neatsitiktinai šiandien 2006 metų biudžeto perskirstymas yra įtrauktas į darbotvarkę anksčiau negu Seimo nutarimas „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“. Iš tikrųjų bus žiūrima, ar atskirų Seimo narių pasiūlymams yra pritarta. Tie Seimo nariai, kurių pasiūlymams pritarta, matyt, jaus įsipareigojimą palaikyti socialdemokratų kandidatą. Tikrai norėčiau pasiūlyti vengti tokios praktikos, nes ne tokiais kriterijais turėtų būti formuojamas ir prognozuojamas biudžetas. Iš tikrųjų matyti, kad, prognozuojant 2006 m. biudžetą, nebuvo įvertintos visos biudžeto pajamų galimybės ir mes matome, kad vėl turime viršplaninį biudžetą. Tačiau kai kalbame apie ryžtingesnį gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, iš Finansų ministerijos visada ateina informacija, kad negalima ryžtingiau mažinti pajamų, nes nesurinksime biudžeto. Dar vieną kartą pasirodo, kad tai yra netiesa. Tikrai, resursų ryžtingiau mažinti gyventojų pajamų mokestį yra, nes jau daug metų mes viduryje metų perskirstome 300–400 mln. litų.

Gerbiamieji kolegos, užteks gyventi pagal principą „padalinkime visiems po lygiai“. Kviesčiau ryžtingiau elgtis kalbant apie mokesčių politiką, kad ne valstybės tarnautojai, ne politikai už žmones skirstytų pinigus, kaip juos panaudoti, o patys žmonės, gaudami tuos pinigus į savo kišenes ir pinigines, nuspręstų, kaip juos geriausiai išleisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes, aišku, šiandien galime visaip kritikuoti biudžeto perskirstymą ir panašiai, bet, patikėkite manim, nė vienas kritikas kritikuodamas neduoda jokio recepto, kaip subalansuoti metų pradžioje biudžetą taip, kad jis būtų vykdomas, taip sakant, centas į centą. Mano teko vadovauti vieno rajono finansų skyriui dar anais griežtos planinės ekonomikos laikais, ir tada mes niekada negalėdavome subalansuoti biudžeto taip, kad nebūtų nukrypimų.

Deja, gyvenimas daro savo korektyvas ir ekonomikos šiandien negalima prognozuoti iki 1 ar dešimtosios procento, kiek padidės bendrasis vidaus produktas ir bendra ekonominė situacija. Labai gerai, kad yra didelis augimas, ir labai gerai, kad turime galimybę padidinti daugelio sričių finansavimą. Be abejo, būtų galima nekreipti dėmesio ir neperskirstyti biudžeto. Kas tada laimėtų? Negalėtume papildomai duoti toms sritims, kurioms dabar duodame pinigus. Tie pinigai būtų įšaldyti, laikomi pusę metų nežinia kokiu tikslu, ir tai galbūt kažką patenkintų. Aš manyčiau, kad tai būtų absurdiškas sprendimas. Tai, ką šiandien siūlome papildomai finansuoti, tarp jų atiduoti įsiskolinimą policijai ir kitiems valstybės tarnautojams, aš manau, tikrai yra verta to žingsnio, kurį dabar Seimas daro. Aš tikrai kviečiu visus balsuoti už šio biudžeto perskirstymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties yra džiugu, kai reikia perskirstyti, nes biudžetas didėja daugiau kaip puse milijardo litų. Buvo ir tokių laikų, kai reikėjo biudžetą perskirstyti dėl to, kad į biudžetą nebuvo surinktos planuojamos lėšos.

Dabar aš norėčiau naujai išrinktam premjerui G.Kirkilui palinkėti suformuoti tokią „proveržio“ Vyriausybę, kuri nebijotų ryžtingai sumažinti fizinių asmenų ir „Sodros“ mokesčių iki 20%. Aš manyčiau, kad ne tik nesumažėtų į biudžetą surenkamų lėšų kiekis, bet tų lėšų kiekis dar padidėtų, nes išnyktų visuotinis reiškinys – atlyginimų mokėjimas vokeliuose, taip pat atsirastų daug didesnė galimybė darbuotojams rodyti oficialius atlyginimus. Darbuotojai galėtų imti daugiau paskolų, statyti būstus, pirkti automobilius ir bendrai gerinti savo gyvenimo lygį. Tokiu atveju atsirastų didesnė galimybė daugeliui išvykusių iš Lietuvos žmonių grįžti į Lietuvą, parsivežti pinigų ir čia panaudoti savo jėgas, kurti bendrąjį vidaus produktą. Tikiuosi, kad naujai išrinktas premjeras ir suformuos tokią Vyriausybę, kuri tikrai ryžtingai mažins šiuos mokesčius, o jie duos visokeriopą naudą mūsų valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ar galima kitaip perskirstyti biudžetą? Taip, galima. Bet tie, kurie šitoje situacijoje pasisako prieš ir siūlo tokią mokesčių reformą, tai siūlo, kad Lietuvoje būtų keliais procentais daugiau turtingų ir keliasdešimt procentų daugiau „ubagų“. Aš esu prieš tokį visuomenės formavimą, nes tai yra Lietuvos valstybės pražūtis. Kad ir kaip mes kritikuotume šitą biudžetą, yra žengtas vienas labai nedidelis geras žingsnis – perskirstant šį biudžetą suvokta, kad Lietuvos valstybės stabilumo garantas yra žmogus, ir šiek tiek daugiau pinigų skiriama tam, kad žmonės, kurie yra Lietuvoje, kurie dirba Lietuvoje, kurie sunkiai gyvena… Vienas nedidelis žingsnis žengtas jiems šiek tiek padėti. Todėl nepaisant to, kad galima kur kas daugiau ir geriau perskirstyti biudžetą, reikia balsuoti už šitą žingsnį. Žinoma, labai blogai, kad šitas žingsnis žengiamas tada, kai nėra Vyriausybės arba yra tik laikinoji, bet ir tai geras žingsnis padarytas. Todėl siūlau už tą gerą žingsnį balsuoti nepaisant to, kad galima dar geriau suformuoti biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Kiek prisimenu, pernai, prieš tvirtinant biudžetą, šitoje salėje taip pat buvo daug diskusijų. Kai kurie kolegos tada kritikavo, kad biudžeto projektas per daug optimistinis, kad bus sunku įgyvendinti ir t.t.

Reikia džiaugtis, kad pagal tuo metu buvusią situaciją prognozės buvo labai realistinės. Situacija pasirodė dar realistiškesnė ir dar geresnė, negu mes planavome. Aš manau, reikia tik džiaugtis tuo, kad mes galime spręsti dar daugiau visuomenei labai rūpimų klausimų tiek dėl atlyginimų, kurių buvo įsiskolinimas, tiek dėl socialinių ir kitų klausimų. Aš tuo labai džiaugiuosi, o kai kurie kolegos kritikuodami, matyt, vadovaujasi tokiu principu: niekada nebūna taip, kad kaip nors nebūtų… Vadinasi, jeigu būtų nevykdomas, būtų pretekstas jį kritikuoti. Pernai kritikavome už tai, kad optimistinis, šiemet – kad per daug ir t.t. Aš manau, kad kalbama dėl to, kad reikia kalbėti. Šiaip pritariu ir siūlau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad praeitame posėdyje mes balsavome pastraipsniui už šitą įstatymo projektą, Ryšium su dabar priimtu nauju pasiūlymu keičiasi atskiri straipsniai, jų turinys. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad tas pakeitimas, pasiūlymas… atitinkamai pasikeičia įstatymo projekto straipsniai? Nėra prieštaraujančių? Tada galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Prašom apsispręsti balsuodami dėl viso įstatymo projekto.

Už – 100, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1508 (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1508. Pagal Statuto reikalavimus prašome kalbėti frakcijų atstovus. Pradedame nuo opozicijos, nuo didžiausios frakcijos. Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko postą, gerbiamieji Seimo nariai! Tėvynės sąjunga nuodugniai nagrinėjo susidariusią politinę padėtį, svarstė įvairius galimų sprendimų variantus. Matydama šiandien susiklosčiusią gilią politinę krizę valstybėje, atsižvelgdama į Prezidento siūlymą formuoti kairės mažumos Vyriausybę bei suvokdama, kad besitęsiantis laikinumo procesas kenkia Lietuvos stabilumui bei prestižui, Tėvynės sąjunga nusprendė, nedalyvaudama balsavime ir išlikdama opozicijoje, sudaryti galimybę paskirti naują Ministrą Pirmininką, kuris galėtų sudaryti centro kairės mažumos Vyriausybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Darbo frakcijos seniūnė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Nors šiandien gauti atsakymai iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos neišsklaidė abejonės dėl teisės studijuoti ir įgyti magistro kvalifikacijos, tačiau Lietuvoje galioja taisyklė: kaltas ne pats, kalta aplinka. Ją perfrazuojant galima pasakyti: kaltas ne G.Kirkilas, kalta Tarptautinė verslo mokykla. Tebūna tai gerbiamajam pretendentui moralinis dalykas ir, manau, kad jis tas abejones Lietuvos žmonėms turėtų išsklaidyti, nes, kaip mes kalbėjome, yra daug Lietuvos žmonių, kurie, baigę aukštąją partinę mokyklą, neturi galimybės nei kelti kvalifikacijos, nei įgyti aukštesnės kategorijos savo darbo vietose. Todėl šis klausimas lieka moralinės atsakomybės klausimu gerbiamajam pretendentui.

Užsitęsęs politinis nestabilumas, chaosas kelia žmonių nepasitikėjimą, nusivylimą valdžia ir jos institucijomis. Tokia padėtis valstybėje negali tęstis iki begalybės. Pirmiausia reikia paisyti valstybės interesų tiek mūsų šalyje, tiek rūpintis Lietuvos įvaizdžiu užsienio šalyse. Mes, išrinktieji Seimo nariai, turime dirbti svarbiausią savo darbą – vykdyti programą, duotus įsipareigojimus, o ne palaikyti užsitęsusią destrukciją.

Suvokdami sprendimo svarbą visai valstybei ir jausdami didžiulę atsakomybę prieš visus savo rinkėjus ir Lietuvos žmones, taip pat gerbdami Prezidento nuomonę, šioje susidariusioje situacijoje matome vienintelę išeitį: palaikyti siūlomo kandidato kandidatūrą. Darbo partijos frakcija vieningai balsuos už G.Kirkilo kandidatūrą į šalies premjerus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiame Socialdemokratų frakcijos seniūną J.Oleką.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamosios kolegės, kolegos! Šiandien mes stovime naujo tarnystės Lietuvai etapo akivaizdoje. Lietuvos Respublikos Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus pavedimu socialdemokratai ir jų partneriai valstiečiai liaudininkai, Pilietinės demokratijos frakcija, taip pat Liberalų centro frakcijos žmonės formuoja mažumos Vyriausybę. Tiksliau, šiandien siūlome jums tvirtinti kandidatą į Ministrus Pirmininkus G.Kirkilą.

Tai – naujas mūsų gyvenimo ir darbo etapas, turėsiantis pademonstruoti santarvės ir gerovės pavyzdį. Jo Ekscelencija Prezidentas, teikdamas G.Kirkilą į Ministrus Pirmininkus, manau, pirmiausia atsižvelgė (ir mums visiems tai reikėtų įvertinti) į jo, kaip politiko, diplomato, derybininko, o aš dar pridėčiau, galbūt ir darboholiko bruožus gerąja to žodžio prasme. Tai – žmogus, kuris jau daugelį metų užimdamas labai įvairias pareigas dirba Lietuvos žmonių gerovei. Prisiminkime vien paskutiniuosius jo darbus, kai jis Jo Ekscelencijos Prezidento pavedimu atstovavo Lietuvai būdamas specialiuoju ambasadoriumi Kaliningrado klausimu. Prisiminkime jo darbą Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvai labai ryškiai integruojantis į NATO struktūras ir keliant įvairias iniciatyvas tarptautinių misijų pagrindu. Ką tik vakar išlydėjome Afganistano parlamentarų grupę, kuri dėkojo už labai svarią mūsų Lietuvos, pirmiausia karių, paramą Goro provincijos žmonėms. Prisiminkime G.Kirkilo kalbą, pasakytą čia prieš keletą dienų nominuojant jį kandidatu į Ministrus Pirmininkus. Tai naujovės, socialinis teisingumas, dėmesys sveikatos apsaugai (žiūriu į kolegą A.Matulą, su kuriuo mes seniai kėlėme sveikatos problemas), pradėtų darbų ir įsipareigojimų Lietuvos žmonėms tęstinumas, kova su tokiomis mūsų gyvenimo ydomis, kaip korupcija. Buvo kalbama ir apie skaidrų Europos Sąjungos lėšų skyrimą ir t.t.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu ir kaip vienas iš derybininkų kviečiu visus kolegas Seimo narius balsuoti už G.Kirkilą. Mūsų frakcija jį palaiko vieningai. Taip pat noriu padėkoti už mūsų nueitą kelią iki šios dienos balsavimo, kai mes, man atrodo, vieni su kitais pakankamai suartėjome. Mūsų laukia dideli darbai Lietuvos žmonėms, į mus žiūri ir mūsų kolegos iš Europos Sąjungos ir plačiau. Todėl dar kartą kviečiu priimti šį sprendimą ir balsuoti už G.Kirkilą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbės P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, ponios ir ponai! Koalicijos kuriamos ne tam, kad iškeltume vieną ar kitą asmenybę, ne tam, kad patenkintume ar paremtume, iškeltume vienas ar kitas partijas. Koalicijos kuriamos tam, kad pastūmėtume darbus į priekį. Atsakykite sau į klausimą – ar mažumos Vyriausybė, veikdama efektyviai ir dinamiškai, gali ką nors nuveikti naujų darbų fronte, ar jai užteks jėgos reformų ir pokyčių linkme? Tam reikia daugumos. Sutikime, tik daugumą, stabilią daugumą turinti Vyriausybė gali veikti atsakingai. Jeigu mes sutiksime, kad žmonių pasitikėjimas yra kritiškai žemas, tik tai gali gelbėti kraštą. Kolegos, duodami mandatą mažumai – mes duodame mandatą nežiniai. Ir tai bus esminis argumentas po tam tikro laiko šiai mažumos Vyriausybei pasakyti: mes neturėjome daugumos, mes neturėjo paramos, todėl mes negalėjome padaryti visų darbų ir tų darbų, kurie reikalingiausi kraštui.

Mes neseniai kėlėme klausimus, susijusius su pagrindinių šalies darbų vykdymu. Girdėjome, kad buvusi Vyriausybė atseit nepadarė darbų, nes pati prašė blogo savo veiklos įvertinimo. Kolegos, mes neišgirdome aiškaus atsakymo, kad taip neįvyko. Mes negalime būti tikri, kad to neįvyks ir ateityje. Pagaliau Vyriausybei reikia naujoviško, dinamiško požiūrio, reikia naujų žmonių, kurie susiburs ne mažumos, o daugumos pagrindu. Taigi matydami šiandien besiformuojančią totalią daugumą, kuri, pasirodo, remia G.Kirkilo kandidatūrą, mes linkime mažumai, turinčiai totalią daugumą, išlikti ilgesnį laiko tarpą.

Ir pagaliau. Parodytas politinių partijų lankstumas kai kada viršijo principingumą. Norėtųsi, kad tai nebūtų demokratijos sąskaita. Lietuvos liberalų sąjūdis, jo frakcija yra apsisprendusi nebalsuoti už mažumos Vyriausybę, mes prisiimame atsakomybę už krašto reikalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už prisiimtą atsakomybę. Kviečiame kalbėti Pilietinės demokratijos frakcijos vardu jos seniūną A.Baranauską. Prašom.

A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko postą, gerbiamieji kolegos! Pilietinės demokratijos frakcija buvo susitikusi su pretendentu. Esant šiai situacijai mes manome, kad Seimas iš tikrųjų atlieka demokratijos mokslo užduotis ir mokosi girdėti visų nuomones, konsensuso pagrindais mokosi dirbti ir ne tik deklaruoti, bet ir įgyvendinti rinkimų pažadus, kuriuos eidami čia visi Seimo nariai davė savo rinkėjams. Džiaugiuosi tuo, kad tai supranta vis daugiau mūsų kolegų. Frakcijos vardu kviečiu palaikyti ir balsuoti vieningai už G.Kirkilo kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Naujosios sąjungos frakcijos vardu – seniūnas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Naujoji sąjunga, vadovaudamasi valstybės interesais, jos stabilumo stiprinimo principais, siekiu greičiau suformuoti Vyriausybę ir įveikti politinę krizę, priėmė sprendimą remti G.Kirkilo kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas. Naujoji sąjunga toliau lieka konstruktyvioje opozicijoje ir dirbs įgyvendindama pagrindinius mūsų valstybės tikslus, kuriems pritarė ir koalicija, iškėlusi G.Kirkilo kandidatūrą. Tikiu ir noriu linkėti, kad naujai mažumos Vyriausybei užteks ryžto ryžtingai kovoti su korupcija, biurokratizmu, privilegijomis ir atkurti žmonių pasitikėjimą valdžia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu –seniūnas V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente į premjerus, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiami plenarinio posėdžio svečiai! Šiandien mes svarstome Prezidento Valdo Adamkaus pateiktą G.Kirkilo kandidatūrą premjero pareigoms užimti. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)“ nariai buvo susitikę su pretendentu į premjerus ir išgirdo atsakymus į juos dominančius klausimus. Tačiau, mielieji kolegos, mes šiandien turime aiškiai suvokti, kad šiandien renkame ne grožio karalienę ar gudručių konkurso nugalėtoją. Todėl nors ir svarbus tvirtinamo kandidato asmenybės faktorius, tačiau šis faktorius nėra svarbiausias. Šiandien mes tvirtiname ne tik arba ne tiek pretendentą G.Kirkilą, kaip asmenį, kiek būsimos Vyriausybės, Seimo daugumos formavimo principus. Šiandien mes svarstome, kokiais politiniais principais vadovaujantis vystysis mūsų valstybė bent jau artimiausiu metu, kokiems principams ir vertybėms mes iš tiesų teikiame prioritetą. Politinių ir žmogiškų vertybių, kitaip sakant, elementaraus politinio padorumo ir tiesos ar politinės veidmainystės ir melo klausimai – tai tie klausimai, kurie kelia didžiausių abejonių mūsų frakcijos nariams šiandien.

Mūsų frakcijos narių nuomone, tik Vyriausybė, turinti daugumos Seimo narių viešą ir atvirą palaikymą, gali efektyviai, skaidriai ir stabiliai dirbti. Mes manome, kad kalbos apie tariamą mažumos Vyriausybę ir galimą opozicinių frakcijų palaikymą tokios Vyriausybės, kurias mes ką tik girdėjome iš socialliberalų ir konservatorių, yra ne kas kita kaip atviras politinis melas ir veidmainystė. Manau, šiandien yra situacija, kai realiai jau yra suformuota Seimo daugumos koalicija, kurią sudaro konservatoriai, socialliberalai, pilietininkai, Valstiečių liaudininkų ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos. Tokia tiesa yra šiandien iš tiesų. Teiginiai, kad konservatoriai su socialliberalais neva nėra šios valdančiosios koalicijos sudėtinė dalis, yra elementari netiesa. Konservatoriai ir socialliberalai bendru sutarimu su socialdemokratais dalyvauja kuriant būsimosios Vyriausybės programą teikdami ir suderindami savo pasiūlymus. Tai reiškia, kad tiek konservatoriai, tiek socialliberalai, kaip ir kiti būsimos koalicijos nariai, yra vieni iš Vyriausybės programos bendraautorių.

Antra. Konservatoriai ir socialliberalai bendru sutarimu su socialdemokratais dalyvauja postų dalybose prašydami ir gaudami Seimo komitetų, Seimo valdybos narių, Seimo pirmininkų pavaduotojų ir kitus postus, tai mes netrukus išgirsime.

Trečia. Konservatoriai ir socialliberalai bendru sutarimu su socialdemokratais remia premjero kandidatūrą ir visai nesvarbu, kuria kūno dalimi jie balsuos: rankomis, kojomis ar dar kuo nors. Taigi partijos ir frakcijos, bendrai su būsima Vyriausybe kuriančios Vyriausybės programą, dalyvaujančios valdančiųjų postų Seime dalybose ir remiančios premjero kandidatūrą ją tvirtinant, visas šias sąlygas įtvirtinusios rašytiniuose susitarimuose, negali būti ir nėra opozicinės frakcijos. Baimė įvardyti tai, kas esi iš tiesų, kalbėti viena, o daryti kita – tai atviras rinkėjų, visos Lietuvos žmonių apaudinėjimas. Tai negarbingas bandymas vienu užpakaliu užsėsti dvi kėdes vienu metu.

Tokiai dvejopų standartų ir pokiliminių politinių sąmokslų tendencijai frakcijos „Tvarkas ir teisingumas (liberalai demokratai)“ nariai pritarti negali. Politiškai nešvariai tendencijai, kurią šiandien akivaizdžiai vykdo tiek kairėje pusėje esančios politinės jėgos, tiek save bandančios įvardyti opozicinėmis politinės jėgos, kuri neturi nieko bendro su tokiomis vertybėmis kaip skaidrumas, aiškumas, tvarka ir teisingumas, mūsų frakcijos nariai, iš pradžių pasitarę kiekvienas su savimi ir savo sąžine, o vėliau patvirtinę tai bendru sutarimu, nepritars. Būtent todėl, nematydami nieko naujo mūsų politikų realiuose darbuose, išskyrus pokiliminius susitarimus, dvejopus standartus ir neskaidrumą, kuris tęsiasi jau daugelį metų, mūsų frakcijai priklausantys Seimo nariai nepritars G.Kirkilo kandidatūrai ir šią nuomonę išreikš balsuodami prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu kalbės seniūnė A.Staponkienė. Prašom.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstiečių liaudininkų frakcija, remdamasi valstybės interesais ir keturių frakcijų, tai yra Socialdemokratų, Liaudininkų… Atsiprašau. Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų, Pilietinės demokratijos ir Liberalcentristų tarpfrakciniu susitarimu pritarė G.Kirkilo kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Mes tikimės, kad tolesnis Vyriausybės formavimas ir Vyriausybės narių kandidatūrų parinkimas, taip pat ir iš mūsų partijos sudėties, užtikrins Vyriausybės kompetentingą darbą ir linkime kandidatui sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu kalbės A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra šiandien salėje bent vienas Seimo narys, kuris pasakytų, jog mažumos Vyriausybė yra geriau negu daugumos. Šiuo atveju mes visi sutariame. Be abejo, mums ir Lietuvai kur kas geriau turėti daugumos Vyriausybę. Bet man labai keista girdėti kolegų kalbas, kuriomis neigiama politinė realybė. Gerbiamieji kolegos, kodėl jūs jos nesukūrėte? Kodėl jūs, taip deklaruodami apie daugumos Vyriausybę, jos nesubūrėte? Kas trukdė Liberalų sąjūdžiui, Teisingumui ir Tvarkai, buvusiems liberaldemokratams, sukurti daugumos Vyriausybę? Deja, politinė realybė yra tokia, kad šiandien sudėtinga ją sukurti. Štai yra tokia realybė ir blogas tas politikas, kuris bando paneigti susiklosčiusią situaciją. O per šituos du mėnesius mes, atrodo, užtektinai prilinksminome ir Lietuvą, ir žurnalistus, todėl mums reikia išeiti iš šitos politinės krizės, kurioje atsidūrėme per šį laikotarpį. Mes apie tai kalbėjome nuo pat pradžių. Taip, mes šiandien žengėm dar vieną žingsnį savo partinėje arba politinės demokratijos sistemoje. Mes suformuosime mažumos Vyriausybę. Taip, to Lietuvoje dar nebuvo. Taip, mes žiūrėsime, kaip jai seksis. Taip, jai seksis sunkiai. Bet tai bus dar naujas kokybinis šuolis kitom mūsų politikų kartom, arba precedentas, kaip galės dirbti ir mažumos Vyriausybė. Jeigu mes būtume galėję šiandien to išvengti, tai, aš manau, tikrai būtume to išvengę. Jeigu šito neįvyko, vadinasi, tokia yra realybė. O realybę reikia priimti tokią, kokia ji yra. Mūsų frakcija palaiko G.Kirkilo kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad šiandien mūsų posėdyje dalyvauja Latvijos Saimo nariai. Prašom pasveikinti. (Plojimai)

Toliau kalbės vieningiausios grupės atstovas – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Beje, mūsų frakcijai irgi buvo sunku prieiti prie bendros nuomonės. Tris naktis ir tris naktis ginčijomės, bet galų gale atsirado bendras pareiškimas.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po nesėkmingų pastangų įvesti tvarką Ukrainoje šalies Prezidentas V.Adamkus ėmė tvarką įvesti ir Lietuvoje, sukeldamas trečią mėnesį trunkančią politinę krizę. Prezidento nuomone, kai kurių politinių partijų atstovai dėl moralinių priežasčių negali dirbti Vyriausybėje. Gal ir reikėtų palaikyti Prezidento poziciją, jeigu jis tuos pačius moralinius kriterijus taikytų visoms be išlygų partijoms ir politikams. Tačiau liberalcentristų pirmininkas Artūras Zuokas, kuris grasino nužudyti politiką, Prezidento nuomone, ir jo partija gali dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą. O kokie motyvai draudžia liberaldemokratams dalyvauti valdant valstybę? Vienintelis man žinomas motyvas – V.Adamkus yra pralaimėjęs R.Paksui Prezidento rinkimuose. Tai ne vienintelis atvejis, kai Prezidentas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad jis turi būti visiems lygus ir teisingas. Žinia, mūsų Prezidentas itin vertina KGB rezervistus, žmones prisitaikėlius, lojalius sistemai, tokius kaip Antanas Valionis, Arvydas Pocius ar Toma Birmontienė. Siūlydamas G.Kirkilo kandidatūrą į Ministro Pirmininko postą, Prezidentas kandidatui aiškiai įvardijo ir iškėlė keletą sąlygų, kurias jam reikės įvykdyti. Tai apriboja kandidato į premjerus veikimo laisvę. Kandidatas tampa tarsi Prezidento įkaitu, besąlygišku jo politinės valios vykdytoju, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių pasidalijimo principui.

Paradoksalu, tačiau didelę įtaką šalyje turi sistemai už pinigus dirbantys pliurpologai, kurie visada uoliai vykdo jiems patikėtus užsakymus. Masinių informacijos priemonių kviečiami pliurpologai yra kruopščiai atrinkti ir kalba jie nuobodžiai vienodai, lyg per Baltarusijos televiziją. Jeigu jau užkliūna sistemai Z.Balčyčio ūsai ar panašumas į buvusį premjerą, tai ūsai taps nacionaline problema. Klausydamasis jų politinių įžvalgų, nejučia pasijunti sugrįžęs 30 metų atgal į draugo Leonido Brežnevo epochą. Tada irgi buvo vienas politiškai teisingas žvilgsnis, o jam prieštaraujantys ar nesutinkantys su oficialia pozicija buvo priverstinai gydomi psichiatrinėse ligoninėse ar perauklėjami Karagandos anglies kasyklose.

Manau, jog Seimo nariai, apsispręsdami dėl būsimos Vyriausybės premjero ir jos sudėties, turėtų vadovautis ne siaurais partiniais ar asmeniniais, o valstybės interesais. Pagrindinis kriterijus turi būti ne kandidato partinė priklausomybė ar aklas lojalumas šalies vadovui, o jo kompetencija, padorumas ir garbinga praeitis. Nepaisydamas G. Kirkilo nomenklatūrinės praeities, vertindamas jo asmenines savybes ir ypač paprastumą, raginu Seimo narius suteikti jam šansą. Jis neskirsto Seimo narių ir juos išrinkusių rinkėjų į raupsuotuosius ir valstybininkus, nekiršina visuomenės. Jeigu būsimasis premjeras gaus daugumos Seime palaikymą, proveržiui bus ypač sunku šantažo būdu paveikti šios valstybės formavimą ir tolesnį jos darbą. Kartu su jais nusileisti turės ir Prezidentas V.Adamkus. Ryžtinga tautos išrinkto Seimo pozicija nutrauks šią dirbtinai sukeltą politinę krizę. Dėl šios priežasties raginu visus valstybiškai mąstančius parlamentarus ir tuos, kurie skelbiasi esą valstybininkai, paremti G.Kirkilo kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus. Būsimam premjerui linkiu būti teisingam, ryžtingam ir suvienyti dirbtinai sukiršintą tautą ir Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kalbėti kolegę B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, neremti Prezidento siūlomo kandidato nėra nei principinga, nei valstybinė pozicija. Net jeigu kandidato patikimumas ar priklausomybė politinei partijai nėra jums priimtina, iš tikrųjų žinant šio Seimo aritmetiką, manau, tai geriausia išeitis, kurią šiandien turime. G.Kirkilas kaip asmenybė yra labai simpatiškas žmogus, jis kalba žmonėms suprantama kalba, turi savo nuomonę, bet girdi aplinkinius. Jis tikrai labai palankus šeimų, moterų klausimams ir vien dėl to turi daug simpatijų moterų elektorato srityje. (Balsai salėje) G.Kirkilas yra ir konkretus politikas. Be abejo, jam būdingas ir lankstumas. Daug vargo matęs vaikystėje, jis išliko socialiai jautrus. Iš tikrųjų mes turėsime premjerą, kuris labai palankiai dirbs skurdo mažinimo srityje, socialinės atskirties srityje. Politika yra kompromisų menas. Šio meno išmanymas ypač svarbus šiuo metu žinant, kokia šio Seimo sudėtis. Aš kreipiuosi, kolegos, į visus šiuo metu dar abejojančiuosius. Mielieji Seimo nariai, tie, kuriems rūpi valstybės veidas tarptautinėje arenoje, kuriems rūpi valstybės stabilumas, palaikykite G.Kirkilo kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolegė M.Pavilionienė. Ruošiasi kolega E.Klumbys.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Gerbiamieji, manau, daug kam būtų įdomu patyrinėti istorinį ir psichologinį reiškinį, rodantį, kaip Lietuvoje formavosi Tėvynės sąjungos šventieji moralistai, patikėję, jog jau virto stabais, kuriuos garbindama giesmėmis neša religinė procesija. Lietuva nėra Sicilija, tačiau Lietuvoje dar apstu provincijos atsilikimo, mąstymo ribotumo ir loginio prieštaravimo.

Konservatoriai, pasisakantys už žinių visuomenę ir vadinantys save proveržininkais, net nesuvokia, kad jų šiandien mums brukama žmonių selekcija ir politiniai ultimatumai kitų partijų atžvilgiu pažeidžia demokratijos ir lygiateisiškumo principus, paniekina žmogaus pasirinkimo ir individo laisvės teises, rinkimuose tautos pareikštą valią.

Konservatorių istorinė trumparegystė atsiskleidė ne kartą. Tauta niekada nepamirš ir, manau, niekada neatleis konservatorių išdavystės „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorijoje. Patikėję, jog virš jų galvų spindi šventumo ir moralumo aureolė, konservatoriai nemato realybės, nemato, kad jų deklaruojama proveržio idėja nedera prie jų siūlomų nuo gyvenimo atsilikusių ir žmogaus teises pažeidžiančių projektų. Pavyzdžiui, toks projektas yra konservatorių parašytas Sveikos šeimos ir jos aprūpinimo projektas, savo nuostatomis diskriminuojantis moterį, vyrą ir vaiką.

Išdavystė ir dviveidiškumas, dvigubi moralės standartai jau tapo šiuolaikinės Lietuvos vidaus politikos tikrove. Valdžios godulio nepajėgia paslėpti kuriamos koalicijos narių kalbėjimas apie partijų programų įgyvendinimą. Šiandien jau akivaizdu, jog nėra esminio skirtumas tarp socialdemokratų, socialliberalų, pilietininkų, valstiečių liaudininkų, „darbiečių“ ir konservatorių partinių programų. Skirtumai glūdi valdžios apetituose ir apsimetėlių, šventųjų moralistų pastangose nusiplauti praeities nuodėmes. Tačiau kiekvieno žmogaus dabartis yra jo praeities patirčių suma. Kiekvienas žmogus turi teisę keistis ir tobulėti.

Deja, tai, kas šiandien vyksta Seime, yra ne politinė pažanga ar kokybinis šuolis, o veidmainystės ir amoralumo viršūnė. Todėl aš, kaip Tvarkos ir teisingumo partijos narė, atsisakau dalyvauti šiame politiniame farse. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega E.Klumbys. Ruošiasi kolega A.Kubilius.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien bandysime dar kartą tvirtinti mūsų valstybės Ministrą Pirmininką. Po paskutinio socdemų ir jų kompanionų fiasko buvo išsakyta labai daug žodžių ir sakinių apie moralę, moralią politiką, permainų būtinumą proveržio pavidalu. Savo kalboje norėčiau kalbėti apie dvi esminis problemas, kurios, mano nuomone, bus didelis balastas tiek valdančiajai mažumos koalicijai, tiek jos premjerui.

Taigi pirmoji problema – diplomas. Aukštojo mokslo baigimo diplomo legitimumo klausimas jau tapo sakraline problema aukščiausiems Lietuvos politikams. Antri metai absoliuti dauguma mūsų žiniasklaidos nuolat kelia buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho aukštojo mokslo baigimo diplomo legitimumo klausimą. Tačiau dabar diplominė epopėja pakyla jau į premjero lygį. Iškeltos abejonės, ar kandidatas į premjerus yra teisėtai gavęs Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos aukštojo mokslo baigimo diplomą. Taigi 1982 m. kandidatas į premjerus baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. spalio 18 d. tuometinė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo. Atėjusi į valdžią LDDP, 1995 m. gegužės 18 d. panaikino tą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Tačiau nutarimas galiojo tik iki 1997 m. sausio 1 d., nes atėję valdyti Lietuvos konservatoriai tą LDDP nutarimą panaikino ir taip atėmė iš G.Kirkilo aukštojo mokslo diplomą. Tad klausiu viešai: kaip Lietuvoje, nebaigus pagrindinių universitetinių studijų ir neįgijus Lietuvos Respublikos pripažįstamo aukštojo išsilavinimo, galima pradėti magistrantūros studijas? Kas keisčiausia, tyli konservatoriai, tyli moralę propaguojantis Naujosios sąjungos lyderis, tyli visa žiniasklaida. Galima numatyti, kokia isterija kiltų čia, Seime, bei žiniasklaidoje, jeigu analogiškoje situacijoje atsidurtų R.Paksas, V.Mazuronis ar E.Klumbys. Bet dabar šventa tiesa, liudijanti apie dvigubų standartų Lietuvą. Beje, tai ne tik G.Kirkilo, bet ir viso Vilniaus universiteto problema, o gal ir tragedija. Tad teigiu, kad konservatoriai, reabilitavę KGB rezervistus, dabar imasi TSKP CK aukštųjų partinių mokyklų baigimo diplomų reabilitacijos Lietuvoje.

Antras klausimas, apie ką norėčiau pakalbėti, – įžūliojo abonento partijos dalyvavimas koalicijoje, ir tai vėl ramiausiai toleruoja konservatoriai. Pastaruosius miniu vien todėl, kad jie nepaliaujamai skalambija, kad formuojant Vyriausybę turi dalyvauti tik vadinamosios nesusitepusios partijos, o joms jie nepriskiria Tvarkos ir teisingumo partijos. Jai niekada nebuvo pateikta jokių kaltinimų, o politinės partnerystės netinkamumo pagrindas yra tik tai, kad jai vadovauja neva susikompromitavęs Prezidentas R.Paksas. Tačiau pažiūrėkime, kas įvyko šiomis dienomis. Prezidento R.Pakso teiktas kandidatas į Saugumo departamento direktorius Gintaras Bagdonas birželio pabaigoje buvo paskirtas trejiems metams Europos Sąjungos karinio štabo viršininko pavaduotoju. Tai didžiulis jo įvertinimas. Kita vertus, tai liudija, koks tikslus ir geras tuomet buvo Prezidento R.Pakso pasirinkimas. Tačiau nuo šio Prezidento R.Pakso pasirinkimo ir prasidėjo ta jo politinio siundymo kampanija, pasibaigusi nušalinimu iš pareigų.

Baigdamas noriu kreiptis į jus, socdemus, pačios seniausios Lietuvoje partijos atstovus Lietuvos Respublikos Seime. Manau, jūs suprantate, kad naujasis premjeras bus naujuoju jūsų partijos vedliu. Ar jums, gerbiamieji socdemai, ne skaudu, kad jūsų partijos vadovybę formuoja Prezidentas V.Adamkus ir konservatoriai? Prisiminkime, kaip Prezidentas V.Adamkus pateikė jūsų kandidatą Z.Balčytį į premjerus ir kaip jis pateikė G.Kirkilo kandidatūrą. Ar taps G.Kirkilas premjeru? Manau, kad taip. Ir jo sėkmę lems konservatorių balsavimas kojomis, dauguma jų nedalyvaus balsavime, taip sumažindami reikiamų balsų, kad G.Kirkilas būtų išrinktas premjeru, skaičių. Ar garbingas toks išrinkimas? Manau, kad ne. Štai taip nekokioje situacijoje atsidūrėme jungtinėmis Prezidento V.Adamkaus, socdemų bei konservatorių pastangomis.

Nesakau, kad gerbiamasis G.Kirkilas negali vadovauti Vyriausybei, bet jis tik įrodys, kad be aukštojo mokslo išsilavinimo galima būti ne tik ambasadoriumi, ministru, bet ir premjeru. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom kalbėti kolegą A.Kubilių. Ruošiasi kolega J.Veselka.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, paskutinius tris mėnesius mes visi ir Lietuvos žmonės buvome priversti ieškoti išeities iš politinės krizės, į kurią Lietuvą atvedė nes kas kiti, bet tie patys Darbo partijos atstovai. Turiu pasakyti, kad ir patys socialdemokratai savo neatsakingu valdžios siekimu, savo noru būti valdžioje su bet kuo galų gale atvedė štai į šią situaciją, kokioje šiandien esame. Šiandien iš tikrųjų visi turime galvoti apie vieną dalyką – kaip rasti išeitį iš tos krizės, kurioje Lietuva „murgdosi“ jau trečią mėnesį.

Be abejo, gerų sprendimų šioje situacijoje nėra. Galbūt pats geriausias sprendimas būtų rasti kokį nors būdą ir šitą Seimą paleisti, nes labai gerų sprendimų šiame Seime nėra ir nebus. Šio Seimo didžiausia problema yra štai čia. Didelė partijų dalis turi dideliu problemų, susijusių su savo vadais, ir tų problemų niekaip negali išspręsti. Ir Darbo partija, ir liberaldemokratai, ir liberalcentristai turi lygiai tokių pat problemų, kurių negali išspręsti, todėl Seimas didele dalimi yra paralyžiuotas.

Šiandien galima pasveikinti socialdemokratus, kad po pusantrų metų mūsų nuolatinio raginimo neiti su bet kuo į valdžią, turiu omeny visų pirma Darbo partiją ir liberaldemokratus, pagaliau susiprato ir suprato, kokiu klaidingu keliu iki šiol ėjo. Visiškai natūralu, kad šiandien Darbo partija ir liberaldemokratai elgiasi taip nervingai, kad net nebeprisimena, ką kalbėjo vakar ar užvakar. Noriu priminti, kad vakar Darbo partija ragino Prezidentą atšaukti kandidatą į Ministrus Pirmininkus G.Kirkilą, šiandien jau sako, kad balsuos už. Na, matyt, ir dėl mūsų, ir dėl socialdemokratų labai principingos pozicijos pastaruoju metu Darbo partija labai aiškiai suvokia, kad geriau bet kokiomis sąlygomis kaip nors dar likti tame laivelyje arba prie laivelio, kad tiktai nebūtų visiškai nustumta į šoną. Lygiai taip pat ir liberaldemokratai. Kiek suprantu, šeštadienį jie siūlėsi derėtis su socialdemokratais dėl buvimo Vyriausybėje ir valdžioje, bet kai to negavo (vėl sveikinu socialdemokratų labai principingą poziciją), tai šiandien yra labai pikti ir, kaip visada, pikti ant konservatorių. Mūsų tai nestebina, gerbiamieji kolegos liberaldemokratai. Jūsų problemos yra jūsų reikalas, gaila, kad tos problemos yra ir lieka visos Lietuvos problemomis.

Taigi, pasveikinęs socialdemokratus su gana principinga pozicija, aš vis dėlto turiu pasakyti, kad mes nesame naivūs ir nemanome, kad socialdemokratai yra iš esmės pasikeitę. Tačiau, nepaisydami to, mes taip pat žinome, kad chaosas valstybėje negali tęstis iki begalybės. Tai, kad tris mėnesius Lietuva gyvena be valdžios, yra socialdemokratų ir Darbo partijos prasto valdymo pasekmė. Vis dėlto turi būti rasta kokia nors išeitis. Šioje situacijoje mes nematome kitos išeities kaip netrukdyti formuotis kairiųjų mažumos Vyriausybei, nes taip pat labai gerai suprantame, kad šitas Seimas nuo 2004 m. nėra kaip nors pasikeitęs, nėra kaip nors pagerėjęs, sakyčiau dar daugiau – yra gal net ir pablogėjęs. 2004 m. ir Prezidentas, ir mes labai gerai supratome realią šito Seimo situaciją. Tuo metu niekas nekalbėjo apie galimybę suformuoti kokią nors centro dešinės Vyriausybę. Tų galimybių šiame Seime, deja, ir šiandien nėra padaugėję.

Todėl, kalbėdami apie centro kairės mažumos Vyriausybę, mes labai gerai suprantame, kad mes, Tėvynės sąjungos nariai, turime peržengti kai kuriuos savo principus. Mums, be abejo, būtų geriausia balsuoti prieš. Tai būtų lengviausias kelias, tačiau tai būtų kelias, kuriuo einant chaosas, matyt, būtų dar pratęstas, būtų pratęstas chaosas, kuris, ko gero, labiausiai yra naudingas tai pačiai Darbo partijai.

Neturime iliuzijų dėl būsimos Vyriausybės ir premjero. Kažin ar galima tikėtis su šia Vyriausybe ir šiuo premjeru didelių permainų ir proveržių…

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. (Balsai salėje) G.Kirkilą neblogai pažįstu, žinau jo gebėjimus gražiai kalbėti, bet abejoju, ar jam pavyks įveikti pagrindinę problemą – tai yra jo paties partijos problemą. Jo partija bus pagrindinė jo, kaip premjero, problema, partija, kuri, atrodo, nėra pasiruošusi ir nebus pasiruošusi iš esmės keistis. Todėl būsimajam premjerui reikės ne tik pypkės, bet reikės ir labai kieto stuburo.

Mes savo poziciją, kuri leidžia formuoti bent šiokius tokius naujos kokybės šios valstybės pamatus, grindžiame solidžiais susitarimais su tais pačiais socialdemokratais. Tardamiesi su socialdemokratais, nors ir sunkiai, bet sutarėm ir socialdemokratai buvo įtikinti įsipareigoti keletą svarbių dalykų, pavyzdžiui, nesudaryti jokių susitarimų su Darbo partija ir liberaldemokratais. Antra, lygiai taip pat socialdemokratai įsipareigojo labai svarbų dalyką savo ministrų veiklos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas.

A.KUBILIUS. …savo ministrų veiklos vertinimui taikyti ne tik teisinius, bet ir moralinius politinius kriterijus. (Balsai salėje) Šie dalykai mums leidžia tikėtis, kad vis dėlto ir šiame Seime, ir šiandieninėje Lietuvoje…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigsiu, svarstom svarbų klausimą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, baigiu. Suprantu, kad mano žodžiai yra atviri ir tiesūs ir nelabai patinka esant šiai šlovinimo aplinkai. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad iš tiesų linkiu socialdemokratams aiškiai apsispręsti. Nuo jūsų priklausys, kaip toliau klostysis Lietuvos reikalai. Jeigu jūs nutarsite keistis, mes tai iš tikrųjų sveikinsime, jeigu jūs nutarsite elgtis taip, kaip buvo per šituos pusantrų metų, – ką padarysi.

PIRMININKAS. Dėkojame. (Plojimai) Ačiū. (Balsai salėje) Prašau. Kolega E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, štai 7 minutės 36 sekundės. Tai bus orientyras, kad mes ateityje tiek laiko galėsime kalbėti. Man yra nesuprantamas šitoks jūsų elgesys. Jūs man iš karto uždegėte 5 minutes. Aš, taip sakysim, sąžiningai sutrumpinau savo kalbą. Galbūt dėl to, kad jūs jau kuriate naują koaliciją, konservatorių lyderiui leidžiate kalbėti kur kas ilgiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimu kaip labai teisėtus ir teisingus priekaištus. Atsiprašau, kad sudariau tam tikrą precedentą kolegai labai ilgai kalbėti. (Balsai salėje) Nemanau, kad toliau gali būti tokių dalykų ir tokių precedentų. Taip.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų aš norėčiau visiems kolegoms pasakyti, kad aš, kaip frakcijos seniūnė, viso labo kalbėjau 1 minutę, nors man buvo skirtos 5 minutės… 7 minutės. Taigi A.Kubilius mano sąskaita užtęsė šį laiką. Taigi nieko bloga neatsitiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą noriu pasakyti, kad kiekvienas kalbėkime savo vardu ir taip, kaip nurodo reglamentas.

Prašau dabar kalbėti kolegą J.Veselką. Ruošiasi kolegė R.Juknevičienė. 5 minutės kiekvienam.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, ar leisite eiti į šią tribūną, nes prieš mane kalbėjo nekalto prasidėjimo pilietis, kuris tikisi būti paimtas į dangų su kūnu ir siela? Atleiskite. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Džiaugiuosi, galėdamas duoti išrišimą. Prašom.

J.VESELKA. Aš esu griežtas. (Plojimai) Pakartosiu. Paprašiau leidimo, kad leistų man eiti į šią tribūną, nes prieš mane kalbėjo žmogus, kuris įsivaizduoja, kad yra nekalto prasidėjimo, ir kuris tikisi, kad su „dūšia“ ir kūnu bus greitai paimtas į dangų. Todėl aš paprašiau leidimo, nes esu griežtas. (Balsai salėje) Pernai bandžiau Ukmergėje moteris verbuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, G.Kirkilą pažįstų nuo 1991 metų. Iš tikrųjų tai talentingas politikas, kuris, jeigu reikia spręsti konkrečias problemas, visa lekia į Karpatus paslidinėti, nes slidinėjant galima geriausiai išspręsti problemas.

Dabar ką išgirdau, kai kalbėjo kai kurios, sakysim, viena didelė frakcija …P.Gražulio… Darbo partija… Supratau vieną – Lietuva Seimo neturi. Turime mėgėjus pliurpti. Mes galime diskutuoti apie viską, bet visada turime prisiminti, kad yra Lietuvos valstybė. Ir valstybei reikalingi žmonės, kurie gali prisiimti atsakomybę. Kad ir kaip keista, sukūrėme Konstituciją prieš V.Landsbergį ir pasėjome chaosą valstybėje, nes buvome prieš vieną pilietį, kurio bijojom. Pasirodo, kad šituo užkratu, kai valstybė niekam nereikalinga, išskyrus pinigus ir valdžią… net patvirtina Vilniaus universitetas. Nieko blogiau valstybėje negali būti, kai aukštosios mokyklos tampa be principų. Štai skaitau vieną raštą, kurio neatidaviau, labai norėjo atimti. Jame rašoma, kad ponas G.Kirkilas buvo priimtas studijuoti įvertinus neformaliojo švietimo būdu asmens įgytą kompetenciją bei nustačius, kad ponas G.Kirkilas turi kvalifikaciją suteikiančią teisę studijuoti magistrantūros studijose. Na, broliukai, raštas genialus! Visi, kuri išėjote į pensiją, prašykite tapti magistrantais, nes tikrai įgijote gyvenimo kvalifikaciją.

Antras raštas, jau pasirašytas Pociūtės, sako, kad G.Kirkilas pagal visus teisės aktus buvo priimtas teisingai. Kuo tikėti? Prasideda machinacijos paskutinę valandą. Atima vieną, kad nežinotume, sako, ten yra surašyti asmens kodai, todėl atimu. Žiūriu, visai kitas raštas. Ir dabar tie, kurie pasiryžę balsuoti, už ką balsuosite? Už tai, kad visa Lietuva taptų tokia, kaip universitetas? Žino, kam reikia duoti, nes jeigu Jonas Kunčina gauna 100 tūkst. algą, tai žino, kam reikia duoti magistrų diplomus. (Balsai salėje)

Dabar pažiūrėkime, kaip vystėsi Lietuvos valstybė? 1992 metai. Konservatoriai vienintelį tautos gelbėtoją mato gerbiamąjį G.Kirkilą ir kviečia į Vyriausybę be portfelio. G.Kirkilas duoda sutikimą, bet subjūra LDDP ir sako: taip negalima. G.Kirkilas mąsto: nenorite, nereikia, aš vis tiek būsiu valdžioje. 1993 metai – miške rengiamas perversmas. Prieš ką nukreiptas? Prieš tautos valią, kuri išrinko, kai kurių manymu, ne tuos. Bet tokie skystablauzdžiai organizuoja perversmą, kad net šito nesugeba padaryti.

Paskui prasideda mitingas vėl nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Aš, kaip ministras, niekada nebuvęs komunistu, žmogus, kurio giminėje po karo apskritai nebuvo laisvų vyrų, einu, galvoju, pasikalbėsiu su tais, parodysiu, kad aš joks nebuvau ir noriu normaliai dirbti. Bandau miniai įrodyti, ir minia nutyla. Įlekia trys galingi velnias žino kieno pasamdyti ir sako: muškite šitą komunistą. Po velniais, prie komunistų buvau antikomunistas, prie Lietuvos tapau komunistu. Man gaila! Kuo čia dėtas G.Kirkilas? Ogi tuo, kad norėjo būti jūsų ministru ir visur taip buvo. Kai buvo organizuojamas perversmas, buvo du ministrai, aš ir tie, kurie pasakė. Aš paklausiau Romasio Vaitiekūno: kiek reikia laiko, kad tuos, kurie išėjo į mišką, tuos antivalstybininkus, sutvarkytume? Sako: man reikia trijų valandų. Sakau, tai ko nedarai, o čia stovi? Neleidžia. Kas neleidžia? LDDP neleidžia su jų Prezidentu.

Gerbiamieji, baigiasi mano laikas, aš čia daug esu prisirašęs. Kas balsuosite už tai, kad valstybėje ir toliau būtų sukinėjama šitaip, ir valstybė būtų be principų, tas darysite nusikaltimą. Todėl kviečiu nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolegė R.Juknevičienė. Daugiau užsirašiusių nėra. Ruošiasi pretendentas. Atsiprašau. Prašau.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos reaguodamas į kolegos J.Veselkos pasakymą. Iš tiesų dabar yra išdalyti abu raštai. Aš noriu prisiimti atsakomybę, kad būtent aš atkreipiau Sekretoriato dėmesį, kad pirmą kartą dalijant buvo išdalyti asmens kodai asmenų, kurie negalėjo būti pateikti ir viešai skelbtini pagal dabar galiojantį Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Todėl raštas buvo surinktas, informacija, kuri yra neteiktina, buvo iš to rašto pašalinta, abu raštai yra galiojantys ir tai, matyt, turime paaiškinti tiek visuomenei, tiek ir Seimo nariams, kad tokių pareiškimų, kaip kolegos J.Veselkos, nebūtų. Nėra čia jokio kriminalo ar klastojimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą atsiprašau pranešėjos. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mažumos Vyriausybė, jeigu tokia susiformuos ir jeigu tokiai bus leista dirbti, yra naujas reiškinys Lietuvos politikoje. Tai vyksta pirmą kartą mūsų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kiek teko bendrauti ir su žmonėmis, tik nedaugeliui aišku, ką tai reiškia. Iki šiol suprasdavome, kad jeigu jau deramės, kalbame, vadinasi, dėl postų, dėl Vyriausybės.

Šį kartą buvo kitaip. Kaip seksis tai Vyriausybei, neaišku ir mums. Yra nežinios. Todėl ir buvo reikalingas susitarimas tarp kairiųjų mažumos ir opozicijos. Jis yra išdalytas, kad viskas būtų aišku ir skaidru, kad net ponui V.Mazuroniui būtų viskas aišku, kas jame parašyta.

Tėvynės sąjunga siekia, kad būtų išeita iš politinės krizės. Tai mūsų pagrindinis apsisprendimas, todėl ir nutarėme nebalsuoti prieš. Laikinoji Vyriausybė, kuri dirbtų, jeigu mes vėl nerastume išeities, aš manau, būtų pats blogiausias variantas. Galbūt tai buvo Darbo partijos viltis, bet tai Lietuvai tikrai pati blogiausia išeitis. Po susitikimo apygardoje įsitikinau, kad žmones sujaudino Prezidento V.Adamkaus kalba spaudai po pristatymo neva dešinieji atsisakė jo pasiūlymo formuoti Vyriausybę. Nežinau, kaip kiti dešinieji, bet Tėvynės sąjungos atstovai nėra gavę jokio Prezidento siūlymo formuoti Vyriausybės. Atvirkščiai, mūsų lyderis gavo Prezidento prašymą elgtis valstybiškai ir padėti suformuoti kairiųjų mažumos Vyriausybę.

Labai įdomiai šiandien diskusijoje nuskambėjo Darbo partijos blaškymasis ir sprendimas pritarti, nors dar vakar reikalavo kandidatą atšaukti. Matyt, bandoma įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir labai svarbus tapo kaip tik socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos susitarimas, kad griebiamasi šiaudo, nes jų balsai prieš taptų visiškai nereikalingi, beprasmiški. Matyt, siaubą sukėlė ir susitarimas, kad jokiuose politiniuose postuose neliks susikompromitavusios Darbo partijos atstovo. Aš šį sprendimą balsuoti už suprantu kaip Darbo partijos paraišką į valdžią ir dabar, žinoma, socialdemokratų apsisprendimas. Vis dar tikiu, kad politinės sistemos apsivalymas yra įmanomas, todėl nors rimto proveržio iš šios Vyriausybės tikėtis neverta, tačiau vis dėlto tai yra žingsnis į priekį.

R.Pakso partijos atstovų daugybę kartų minėtai Tėvynės sąjungai tik šypseną kelia dramatiškas ponio V.Mazuronio tonas. Jau A.Kubilius minėjo, kad vos prieš tris dienas mes matėme vaizdus, kaip ponas V.Mazuronis su dideliu entuziazmu džiūgavo neva gavęs oficialų kvietimą derėtis dėl jų patekimo į valdžią. Įsivaizduoju, kaip atrodytų ponas V.Mazuronis ir kiti, kurie čia būtų skelbę liaupses tam pačiam G.Kirkilui, jeigu būtų pakviesti į koaliciją.

Kolegos, man atrodo, žmonės todėl nemėgsta politikų, kad mes taip dvigubai nuolat elgiamės. Ir tie sugrįžę prakeiksmai konservatoriams visai aišku kodėl. Vis daugiau žmonių pradeda kalbėti apie priešlaikinius rinkimus, tai yra tiesa, ir šiandien tokių laiškų gavau. Iš tiesų taip greitai pasikeitusios Seimo sudėties, lyginant su rinkiminiais sąrašais, dar nėra buvę. Tikrai svarbu, kad žmonės pasakytų, kokias partijas ir kokias jų proporcijas norėtų matyti Seime. Aš manau, kad neišvengiamai tai anksčiau ar vėliau bus.

Ir paskutinis dalykas dėl kandidato. Pirmą kartą socdemai siūlo ne vadinamąjį specialistą, kokį nors ūkininką iš tarybinių laikų, o politiką, tiesa, taip pat iš tarybinių laikų. Beje, turintį daug priešininkų, ypač dešiniųjų stovykloje, ir pagrįstai. Tačiau turintį ir visai kitokį bruožą, tai yra bruožą žmogaus, suvokiančio ir šiandieninę geopolitinę Lietuvos padėtį. Ir tai yra be galo svarbu. Mano apsisprendimą leisti suformuoti kairiųjų mažumos Vyriausybę dar labiau sustiprino šios dienos diskusijos, kai aš išgirdau atvirai prorusiškai politikai mūsų Seime atstovaujančius žmones, kalbančius prieš G.Kirkilą. Tikiu, kad mažumos Vyriausybė, tegu ir trumpą laiką, stabilizuos padėtį Lietuvoje, ir noriu palinkėti sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Vis dėlto iš garbingos Seimo tribūnos dar kartą buvo įvardyta, kad Prezidentas sako netiesą. Todėl aš prašyčiau frakcijos vardu, kad prezidentūra paaiškintų, kas sako netiesą dėl teisės formuoti Vyriausybę, ar Prezidentas, ar konservatoriai. Tai vis dėlto yra svarbus momentas, kieno buvo apsisprendimas: ar Prezidento, ar konservatorių.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Pagal Statuto 193 straipsnio 3 punktą 20 minučių skiriama pretendentui. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad pagal Statutą dar turėsite galimybę užduoti klausimus.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu visiems padėkoti už kritiką, už išsakytas mintis, už pasiūlymus. O tokių iš tikrųjų buvo labai daug, ir aš nežinau, kuo viskas baigsis, bet naudos buvo labai daug. Tiesiog pajutau, kad iš tikrųjų, ko gero, atėjo tas metas, kai ir Vyriausybė, ir Seimas, ir visos frakcijos turi paskirti daugiau laiko apmąstyti, kas vyksta Lietuvoje, kaip reikia veikti, kokius reikia priimti sprendimus. Tame kontekste mes, koalicijos partneriai mažumos Vyriausybės, dar rašome programą, bet man ji atrodo kaip trys medžiai, augantys geroje dirvoje, jei reikia, ir patręštoje dirvoje, ir geromis klimato sąlygomis. Tie trys medžiai, kiekvienas galite įsivaizduoti, kokį norite: ir ąžuolas, ir klevas, kas kam arčiau, pirmasis yra švietimas, antrasis – sveikatos apsauga, trečiasis – socialinė apsauga. Tie trys medžiai auga geroje dirvoje, kuri vadinasi ekonomikos augimas, žemės ūkio, infrastruktūros, paslaugų plėtra. Žinių ekonomika, naujos technologijos, mūsų tautos kūrybiškumas, sakyčiau, tai yra savotiškos trąšos, kurios skatina augimą, pagerina šitą dirvožemį, šią žemę. Aišku, reikia ir pesticidų, reikia insekticidų. Tai yra kova su korupcija, nusikalstamumu, biurokratija – su tomis negerovėmis, kurios trukdo investicijoms, kurios trukdo šalies plėtrai. Na, o geros klimato sąlygos pirmiausia yra mūsų demokratijos plėtra.

Kartais mes, politikai, manome, kad demokratijos pakanka, mus išrenka, mes galime diskutuoti, skirstytis į poziciją ir opoziciją. Bet nesu tikras, kad demokratija jau pasiekė visą Lietuvą, kiekvieną žmogų. Yra dar daug neteisybės, politikai tą kelia. Manau, kad yra ką veikti, tikrai yra ką veikti. Tos klimato sąlygos, aišku, yra ir Lietuvos saugumas, Lietuvos užsienio politika, mūsų gera kaimynystė, kurią mes turime išlaikyti neaukodami savo principų. Manau, mes tai ir darome gana sėkmingai šiuo metu. Štai tos klimato sąlygos, kuriomis augs tie trys medžiai dirvožemyje, kurį mes patręšime, papilsime pesticidų, kad nesiveistų bacilų. Taip aš įsivaizduoju dabartinę programą, o į ją bus įrašyta daugelis jūsų pasiūlymų. Ir tie, dėl kurių mes sutarėme su gerbiamaisiais kolegomis konservatoriais, ir tie, kuriuos siūlė kiti: kolegos socialliberalai, kitos partijos ir atskiri Seimo nariai.

Kokie trys pagrindiniai darbai? Tai buvo dažniausias klausimas. Pirmasis – aš planuoju peržiūrėti 2007 metų biudžeto projektą, kad jis atitiktų tuos tris medžius, apie kuriuos kalbėjau. Čia turi būti daugiau paskirta, čia turi būti daugiau dėmesio. Aišku, ne tik pinigai nulems švietimo arba sveikatos paslaugų kokybę, bet ir kiti sprendimai. Tačiau kitų metų biudžeto pakreipimas, aš tikiuosi, kad ši Vyriausybė sėkmingai dirbs iki pat savo kadencijos pabaigos, ir ateityje toks turi būti.

Antrasis darbas. Manau, visiškai akivaizdu ir aš asmeniškai sieksiu organizuoti viešą mūsų finansinės 2007–2013 m. laikotarpio strategijos svarstymą. Jis turi būti viešas. Labai gerai, kad visuomenė nori dalyvauti. Kartais politikai ir biurokratai nervinasi, kad kas nors kišasi, čia mes viską žinome, bet mes turime padaryti viską, kad būtų vieša. Kita vertus, kartais apie tai būna daug politikavimo. Iš tikrųjų ir dabar, ir šios Vyriausybės buvo dėta nemažai pastangų, kad tai būtų viešinta. Tai buvo ir žiniasklaidoje, buvo susitikimų su socialiniais partneriais, bet jeigu reikia padaryti dar ką nors, tai tą ir padarykime.

Trečiasis darbas, kuris, man atrodo, yra ypač aktualus. Jau iš šios tribūnos galėčiau pasakyti, kad siūlau visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl kovos su korupcija. Kai kurios partijos jau pateikė savo pasiūlymus. Vėl paminėsiu konservatorius, proveržininkus, kurie buvo, socialliberalai ir kitos partijos, kurioms tai rūpi. Manau, mes tą galime padaryti artimiausiu metu, gal mums nesutrukdys atostogos. Visa tai taps tam tikromis gairėmis, kurios ir anksčiau buvo. Juk susitarimai nėra išimtinis atvejis Lietuvos politikoje. Sutarėme dėl NATO integracijos, dėl Europos Sąjungos, sutarėme dėl gynybos politikos, sutarėme dėl nacionalinės saugumo koncepcijos, kuri virto įstatymu. Manau, kad ir šiuo atveju mes tikrai sutarsime.

Baigdamas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti savo partijai, socialdemokratams, už išreikštą pasitikėjimą, norėčiau padėkoti ir Z.Balčyčiui, kuriam jau teko pereiti šį kelią, už jo supratimą, norėčiau padėkoti mūsų koalicijos partneriams valstiečiams liaudininkams, Liberalų ir centro frakcijai, Pilietinės demokratijos frakcijai pirmiausia už pasitikėjimą, už tuos pasiūlymus, kurie jau yra teikti, ir už paramą. Tikiuosi, kad mes toliau diskutuodami, jeigu jūs mane patvirtinsite, priimsime atitinkamus sprendimus. Tėvynės sąjungai norėčiau padėkoti už derybas. Ar jos buvo sėkmingos, ar nesėkmingos, tačiau jos buvo naudingos ir tai yra akivaizdu. Aš jau minėjau, kad mes apsikeitėme idėjomis, o tai yra labai svarbu. Kada nors galbūt mes žengsime dar vieną žingsnį ir galbūt Lietuvai reikės plačiosios arba didžiosios koalicijos, kaip vadina politologai, tačiau žingsnis mažumos Vyriausybės link irgi yra tam tikras žingsnis į priekį.

Norėčiau padėkoti mūsų kolegoms konservatoriams, su kuriais ilgai derėjomės dėl susitarimo, kurį šiandien pasirašėme, už supratimą ir valstybinį požiūrį į mažumos Vyriausybę, tą mes labai vertiname. Manau, kad ne tik mūsų diskusijos, kartais nelabai gražios ir labai aštrios, yra vertingos ir kad tai tik ir yra parlamento narių pareiga. Taip, opozicija svarbu, ir ji visada išliks. Niekada nebus išrinkto parlamento, kuriame 100% bus valdančioji koalicija. Tokie parlamentai parlamentais vadintis negali ir visada užteks opozicijos, net jeigu bus ir labai didelė koalicija, tačiau jos viduje bus labai daug opozicinių nuotaikų ir pasiūlymų.

Norėčiau padėkoti kolegoms socialliberalams už ryžtingą sprendimą mane paremti. Suprantu, kad jis buvo nelengvas, ir, manau, tai atveria naujas galimybes ir naują bendradarbiavimo etapą.

Taip pat norėčiau padėkoti ir Darbo partijai, pirmiausia kolegoms, su kuriais dirbome tryliktojoje Vyriausybėje, už kritiką, kuri buvo išsakyta, ir drąsiai pasakyti, kad moralinę atsakomybę aš tikrai jaučiu. Tikrai jaučiu ir manau, kad jūsų sprendimas mane palaikyti man tikrai yra labai svarbus. Aš norėčiau padėkoti ir Liberalų sąjūdžio frakcijai už geranoriškus pasiūlymus ir už pažadą bendradarbiauti tais rūpimais klausimais. Tikrai galiu pasakyti, kad nesiskųsiu, jeigu ko nors nepavyko įvykdyti. Nesiskųsiu. Nepavyko, vadinasi, tai yra mano kaltė. Liberaldemokratai iškėlė labai nemažai idėjų, manau, kad jos yra svarstytinos. Galbūt nesutikčiau su tuo, kad komitetai ar komisijos opozicijai yra blogas dalykas. Manau, kad tai labai europietiškas dalykas. Daugelyje parlamentų opozicija vadovauja kontroliuojantiems komitetams ir komisijoms. Tai, kas yra siūloma susitarime su konservatoriais, ir tai, kas turėtų būti įteisinta Statute, aš manau, kad tai irgi tam tikras žingsnis į mūsų parlamentinės demokratijos kokybę. Aš taip pat, aišku, noriu padėkoti paskiriems Seimo nariams už pasiūlymus ir paramą, jeigu tokia bus, jeigu nebus, taip pat. Ir, aišku, savo kolegoms derybininkams J.Bernatoniui, J.Olekui, Z.Balčyčiui, A.Butkevičiui, Č.Juršėnui ir visiems kitiems, kurie padėjo. Ačiū jums, priimkite teisingą sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Pagal Statutą jūs turėsite dar atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmas klausia kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pretendente į premjerus, ką tik jūs minėjote ir džiaugiatės dokumentu, kuris yra pasirašytas tarp Socialdemokratų frakcijos ir Konservatorių frakcijos. Aš manyčiau, tai yra gėdos dokumentas. Jūs pats savo kalboje sakėte, kad neturite moralinės teisės rūšiuoti partijų ir žmonių, o, deja, čia 1 straipsnio 2 dalyje pasirašyto dokumento rašote: „Nepasirašyti jokių susitarimų su Darbo ir „Tvarka ir teisingumas“ partijomis ir jų frakcijomis Seime“. Aš manyčiau, kad save gerbiantis žmogus, juo labiau partija tikrai nesirašytų šitokių dokumentų. Negalima juodinti vienų, o kitų aukštinti. Aš manau, kad jūs vis dėlto būdamas premjeru elgsitės kitaip, nei pasirašyta šiame dokumente. (Balsai salėje)

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Aš jau kalbėjau šiuo klausimu. Tai tikrai nėra joks rūšiavimas. Aš sakiau, kad visi šio Seimo nariai yra išrinkti Lietuvos žmonių ir šiuo požiūriu jie yra vienodi. Tačiau besiformuojanti koalicija, mažumos ar kokia nors kitokia, visada turi savo požiūrį į kitas partijas, kurios nėra arba nebus šioje koalicijoje. Tai yra tiktai politinis požiūris, bet jokiu būdu nediskriminavimas, nes aš sakiau – man visi Seimo nariai, išrinkti Lietuvos žmonių, yra vienodai vertingi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis pretendente, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs iš šios tribūnos atsakytumėte apie savo mokslų istoriją. Mes negavome Studijų kokybės centro atsakymo, kuris galbūt išsklaidytų dabartinę situaciją dėl jūsų studijų.

Dar vienas toks klausimas. Pradžioje tas institutas buvo universiteto, kurį jūs baigėte, Vilniaus universiteto, padalinys. Vėliau jis tapo savarankišku universitetu. Kaip jūs balsavote tada, kai buvote, nes Vyriausybės sprendimu buvo atskirtas, ar jūs nusišalinote, ar balsavote priimant tą sprendimą?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pretendento, bet turiu paaiškinti. Būtent tokias pažymas jūs turite, nes buvo kalbėta su Studijų kokybės centro direktoriumi ir jisai vienareikšmiai pasakė, kad Kokybės centras čia niekuo dėtas, nes priėmimo sąlygomis vadovaujasi universitetas, savo taisyklėmis. Todėl jūs gavote dokumentus iš tų institucijų, kurios vykdė priėmimą.

G.KIRKILAS. Ar galėčiau atsakyti?

PIRMININKAS. Taip, prašau.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, konservatoriai ir kiti, aš manau, kad mes Lietuvoje daugiausia kartų strigdavome priimdami teisingus sprendimus arba tiesiog nepriimdami teisingų sprendimų tik todėl, kad mes nuolat stengiamės dėl savo politinių interesų kaip nors įpainioti politiką. Tai atsitiko ir su tais diplomais, kaip jūs gerai žinote. Tačiau pirmiausia niekas negali uždrausti. Jūs galite priimti įstatymus, tačiau jūs neatimsite žinių, jūs neuždrausite šitų žinių ir, ačiū, Dievui, kad taip yra. Jeigu yra, kaip sako kai kurie kolegos, kad galbūt tas mokslas pagal tuos priimtus įstatymus kitiems mažiau prieinamas, Jonaičiui, Petraičiui, kaip čia buvo sakyta kai kuriose frakcijose, tai jeigu man bus pavesta vadovauti Vyriausybei, manau, kad reikia padaryti, kad būtų visiems prieinamas. Taigi tai mūsų interesas, mes visi apie tai kalbame. Pašalinkime paskutinius barjerus, paskatinkime tuos žmones, kad jie mokytųsi. Aš manau, apskritai šiandien yra kalbama apie tai, kad naujoje žinių, kūrybos visuomenėje žmogus turės mokytis visą gyvenimą. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs baigėte prieš 10–15 metų, tai seniai jau reikia „persimokyti“, jeigu galima taip pasakyti. Seniai jau reikia naujų žinių, technologijos keičiasi ne dienomis, o valandomis. Žinios turi būti visą laiką papildomos ir galvokime, ką daryti, kaip tai daroma Vokietijos, Skandinavijos šalyse, kad visi mokytųsi visą gyvenimą. Čia yra problema, o mes užsikabiname už tokių dalykų. Man buvo suteikta galimybė, aš ja pasinaudojau. Jeigu kas nors ja nepasinaudojo, tai ką darysi, padarykim taip, kad pasinaudotų kiek galima daugiau ir dar visus paskatinkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis kolega, jau čia buvo kalbėta, kad jūs iš tikrųjų esate gana neponiškas ir prieinamas žmonėms. O šiandien viena iš valstybės bėdų yra ta, kad nors dauguma labai neblogi valstybės tarnautojai, vis dėlto yra nemaža dalis labai poniškai save nuteikusių ir savivaldybėse, ir ministerijose, ir visur. Kartais net labai arogantiškai elgiasi, kai ko nors paprašo Seimo nariai. Pasistatė tokią sieną, kad jie lyg valdytų valstybę. Man atrodo, kad valstybę turi valdyti Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė. Ar jūs stengsitės kovoti su tais ponais, kurie šiandien per 16 metų užaugo Lietuvoje? Ačiū.

G.KIRKILAS. Pirmiausia parodysiu asmenišką pavyzdį ir, tikiuosi, kad didelė dalis paseks juo, nes, kaip jūs gerai žinote visas patarles, viskas nuo galvos. Ir jeigu jau Ministras Pirmininkas ar ministrai, aš tai dariau ir dabar būdamas ministru, kai kviesdavo… Aš manau, kad tai yra viena iš problemų, aš nuo to pradėjau savo kalbą. Mes turime daugiau bendrauti ir bus daugiau supratimo ir pasitikėjimo, tada kiti valdininkai turės tą patį daryti. Aš skatinau tai daryti Krašto apsaugos ministerijoje, buvo tokių problemų, nors galbūt būtent Krašto apsaugos ministerija mažiausiai tuo serga. Tačiau iš tikrųjų tai yra problema. Pirmiausia – asmenišku pavyzdžiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Patarimas ir klausimas. Aš patarčiau nerašyti jokių susitarimų, jokių nacionalinių programų kovos su korupcija, o dirbti sąžiningai ir to reikalauti iš kitų. Tai yra pagrindinis, ko gero, žingsnis prieš korupciją, ir aš tikiuosi, kad taip ir bus. Ir numatyti prioritetinius darbus, kuriuos turite atlikti. Turite laiko, gali būti ir labai daug, dvejus ir daugiau metų, ar tarp šių prioritetinių darbų taip pat bus numatyta, kaip išlyginti gyvenimo lygį regionuose, kad jis būtų priartintas kuo arčiau prie sostinės, ir panaudoti tokius svertus kaip lanksti regioninė mokesčių politika, kuri yra taikoma ne vienoje Europos valstybių. Frakcijoje aš užklausiau jūsų, tačiau jūs ne visai aiškiai atsakėte, gal dabar atsakysit aiškiau?

G.KIRKILAS. Iš tikrųjų labai spartus Lietuvos ekonomikos vystymasis, aišku, dar sparčiau iškreipia tuos nelygumus, kurie yra, kurie jau buvo ir anksčiau, paveldėti iš praeities, bet dabar, aišku, mes matome, kaip sparčiai vystosi Vilnius, Klaipėda, kai kurie kiti miestai. Tikrai čia yra didžiulė problema. Aš manau, kad ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir mokesčių politikos lankstumas, ir kiti galbūt mechanizmai, kurių čia reikėtų, turėtų tam pasitarnauti. Kad tai yra problema, yra akivaizdu.

Dėl nacionalinio sutarimo. Pasitarkime, bent jau pasitarkime. Jeigu politinių partijų atstovai, frakcijų atstovai galvos, kad tokio susitarimo reikia – pasirašykim. Sutarkim dėl darbų, jeigu nereikia, įpareigokime Vyriausybę, nežinau, kokiu lygmeniu, gal komiteto, gal Seimo, bet reikia pradėti darbus, reikia konsensuso, bet kuriuo atveju bent jau dėl reikalingų darbų sąrašo reikia sutarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, socialinės paslaugos ir sveikatos paslaugos šiandien teikiamos atskirose institucijose, o poreikis, ypač senėjant visuomenei, – būtinas jungtinis paslaugų teikimas, taip pat ir darbo organizavimas. Kaip manote, ar Lietuvoje, kaip ir Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir kitur, yra viena gerovės ministerija, jungianti abi sistemas, ar tai įmanoma yra Lietuvoje? Ačiū.

G.KIRKILAS. Sujungti ministerijas, kaip žinote, yra lengviausia. Mes jau nemažai sujungėme ir gavome įvairių konglomeratų, kuriais po to tampame nepatenkinti, ir vėl norime iš naujo kurti kitas. Jeigu tai yra efektyvu valdymo požiūriu, jeigu to reikia ir sveikatos apsaugai, ir socialinei apsaugai, kodėl ne, galima apie tai galvoti. Bet gal mes pradėkime ne nuo ministerijų, gal nuo tų paslaugų sujungimo realiai, o po to pažiūrėsime, ar reikia sujungti ministerijas. Mano požiūriu, jūsų idėja tikrai labai patraukli, bet aš vieną kartą sakiau, kad aš nesu toksai puikus sveikatos apsaugos specialistas ir nežinau, kaip yra Latvijoje ir Estijoje. Būdamas ten tikrai pasinaudosiu proga, pasidomėsiu, bet iš pirmo žvilgsnio jūsų idėja tikrai patraukli.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, tikrai esame pažįstami ne metus ir ne dvejus, ir šiandien jums tenka didelė atsakomybė. Nors esame priešingų politinių stovyklų atstovai, bet visada rasdavom bendrą kalbą, nes kalbėjome ne štampais, o žiūrėdami į ateitį. Aš galiu jums pareikšti tam tikrą užuojautą ir tikėtis iš jūsų pasiryžimo, nes jums daugiau teks, sakykim, valyti negu ką nors statyti. O statymo darbų irgi yra daug. Ar jūs ryšitės išvalyti Vyriausybę nuo ten dabar ilgai sėdinčių tų, kurie neturėtų sėdėti, kurie net ir juridiškai neturi teisės ten sėdėti? Ar jūs ryšitės išvalyti Vyriausybės aparatą, ten irgi yra užsisėdėjusių ir negeras kvapas nuo jų eina per visą valstybę? Ar jūs ryšitės išvalyti nuo patologinių iškrypimų Užsienio reikalų ministeriją? Tai trys išvalymo darbai, ketvirtas statybinis. Ar jums užteks jėgų priversti visą Vyriausybę vis dėlto pasiekti, kad Lietuva būtų Šengeno nare? Nes jeigu dėl euro visuomenė visaip galvojo…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

S.PEČELIŪNAS. …tai Šengenas yra visuomenės ir pilietinis interesas. Ačiū.

G.KIRKILAS. Šengenas neabejotinai bus dėmesio centre. Kaip žinote, man teko dalyvauti derybose, ir tai jau buvo minėta. Aš manau, kad vienas iš tuometinių Kaliningrado derybininkų pasiekimų ir buvo tas pažadas ir papildomas susitarimas įsivesti Šengeną kartu su pirmąją šalių narių banga. Aš manau, kad būtų gėda Lietuvai to nepadaryti. Aišku, žmonių interesas čia didelis, ši kontrolė turi būti sugriežtinta.

Dėl Vyriausybės kanceliarijos ir kitų dalykų. Aišku, naujas premjeras, nauja koalicija, mes formuosime ir naują komandą. Tik aš niekada kalbėdamas apie žmones, jų darbą, nesakau, kad juos reikia išvalyti ar nuo jų išvalyti. Man nepatinka tokie palyginimai. Aš manau, kad mums, politikams, jų reikia vengti. O mes, socialdemokratai ir konservatoriai, esame gal ir priešingų stovyklų žmonės, bet ne priešiškų, aš tikiuosi, reikia to siekti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui, pone Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, mano klausimas susijęs su susitarimais, kurie yra išdalinti visiems Seimo nariams, kurie buvo šiandien pasiekti tarp jūsų vadovaujamų socialdemokratų iš vienos pusės ir šiuo atveju konservatorių iš kitos pusės. Dalis šitų nuostatų, aišku, palyginti su proveržio ambicingesne darbotvarke, tapo abstrakčiais, neliko mokesčių, „Sodros“ „lubų“ dalykų. Yra nerimą keliančių punktų, dėl ko aš norėčiau paklausti. Susitarimo 3 punktas, Tėvynės sąjungos frakcijos įsipareigojimas neteikti ir nepalaikyti ne Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, kurie esmingai didina valstybės biudžeto išlaidas ar mažina pajamas. Štai šis punktas ar netaps jums, kaip Ministrui Pirmininkui, tinkamu pretekstu, tarkime, priešintis jau šiais metais sprendimams mažinti gyventojų pajamų mokesčius? Ačiū.

G.KIRKILAS. Netaps. O kalbant dėl šito punkto, aš manau, kad jis yra visiškai logiškas, nes jeigu būtų priešingai, tai būtų labai lengva šitą Vyriausybę sužlugdyti, ją pačią sužlugdyti, mažų mažiausiai aš taip įsivaizduoju, sužlugdyti ir eurą, nes jeigu mes neatsiklausdami Vyriausybės į biudžetą pridėsime šimtamilijoninių įsipareigojimų, kurių biudžetas negalės pakelti, tai aš nemanau, kad tai būtų teisinga. Todėl aš manau, kad parėmimas, arba netrukdymas, sudaryti mažumos Vyriausybę su tokia sąlygas visiškai yra logiškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pretendente, įsivaizduoju, kaip jūs atrodysite būdamas gana mažo ūgio ir smulkaus sudėjimo tarp savo dvimetrinių apsaugininkų. Kitas reikalas dėl buvusio premjero A.Brazausko, buvo galima sumaišyti, kuris apsaugininkas, kuris premjeras. Ar jūs nemanote kaip nors reorganizuoti, pertvarkyti apsaugos darbą arba apsaugą pagaliau sumažinti, nes kažkodėl pas mus apsaugininkai atlieka savo pareigas taip, kad būtinai būtų dėmesio centre, ekrane ir visa kita, Vakarų šalyse paprastai stebint aukštus pareigūnus to nematyti. Ar tapęs premjeru nepradėsite bijoti tautos ir neapsistatysite dvimetriniais apsaugininkais? Kitas dalykas, jūs čia kalbėjote apie asmeninį pavyzdį. Ar jūs savo asmeniniu pavyzdžiu mesti rūkyti nepatrauksite tautos padaryti tą patį?

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, pirmiausia sveikinu jus su garbingu ir gražiu jubiliejumi, linkiu visokeriopos sėkmės. O dėl aukštaūgių aplink mane, tai aš nelabai dėl to išgyvenu. Neseniai turėjau viceministrą, jūsų buvusį kolega G.Šivicką, ir visiškai mes neblogai dirbome. Man tai visiškai netrukdė. Kaip dirbs apsauga, tai tikrai ne tarp mano prioritetų. Man ypač didelio poreikio nėra, bet tai, kas priklauso pagal įstatymą, bus daroma. O kokie ten bus apsaugininkai, aš tikrai apie tai dabar negalvoju, man atrodo, yra daug svarbesnių darbų. Nepykite.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.KIRKILAS. Dėl rūkymo nepažadu. Negali būti tobulas, yra ir trūkumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Paulauskas. Prašom. Kažkas yra su jūsų darbo vieta. Atsiprašau, jeigu galėtumėte, per centrinį mikrofoną.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pretendente, jau seniai netyla ginčai dėl Vidaus tarnybos pulkų vietos valstybės tarnyboje, nevykdomas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir Gynybos tarybos sprendimai dėl šių pulkų perdavimo į policijos sistemą ir reformuojant juos į policijos viešojo saugumo pajėgas. Toks sprendimas būtų logiškas, nes didžiąja dalimi Vidaus tarnybos daliniai vykdo policijos funkcijas. Ar jūs, tapęs Vyriausybės vadovu, pagaliau įvykdysite imperatyvias teisės aktų nuostatas ir nutrauksite beprecedentį įstatymų ignoravimą?

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tai yra visiškai teisinga. Manau, kad Europos Sąjungoje, kurioje mes esame, tokių keistų dalykų, kuriuos mes vadiname vidaus pulkais, tikrai nėra ir tikrai tai turi tapti policijos struktūra su atitinkamom funkcijom. Kaip žinote, net ir apranga čia yra labai svarbu. Visiškai neseniai vidaus pulkų atstovai prisistatė Vyriausybei su nauja apranga, ji neturi būti karinė. Aš pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Mes iki šiol Krašto apsaugoje, kariuomenė ir savanoriai, saugojome įvarius objektus, tiltus, oro uostus ir panašiai, ir būtent dėl to mes perdavėme policijai, šiuo atveju vidaus pulkams, tą apsaugą, nes kariškiai taikos metu policinių funkcijų vykdyti negali. Yra tiktai viena išimtis karo metu. Čia viskas yra labai svarbu. Todėl, mano požiūriu, tai turi būti policinė. Kai kuriose šalyse, kaip žinote, yra ir vadinamosios paramilitarinės struktūros, tačiau žinau, kad Seimas svarsto. Aš matau, kad iš tikrųjų mes turime tuos įstatymo reikalavimus vykdyti. Labai svarbu, kad visos mūsų jėgos struktūros pirmiausia turėtų labai aiškias savo funkcijas, savo biudžetą ir tokią vietą, kokia jiems yra skirta ir kitose šalyse.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko pareigas, vienas iš jūsų pirmtakų – Algirdas Mykolas Brazauskas – stengėsi iš politinio gyvenimo apskritai eliminuoti politinės atsakomybės suvokimą ir esmę. Suprantama, jis turėjo tam tikrų problemų ir, tarkim, dėl savo interesų stengėsi viską suvesti į teisinę atsakomybę. Ar jūs vėl nekartosite tų pačių klaidų ir griežtai elgsitės su politikais, kurie peržengs tam tikras padorumo ribas, ypač politinės atsakomybės prasme, ar ir vėl stengsitės sau patogiu metu pasinaudoti teisinės atsakomybės sąvokos taikymu politikams? Todėl ir norėčiau to tiesaus atsakymo. Kadangi jūs esate politikas, manau, suvokiate esmę ir prasmę šių dviejų skirtingų dalykų.

G.KIRKILAS. Aš sutinku su jūsų pozicija, tiktai nesutinku su A.Brazausko vertinimu. Aš nemanau, kad tai yra Lietuvos politikas, kuris neturėjo atsakomybės. Galbūt jam jos teko daug daugiau negu bet kuriam iš čia esančiųjų. Kitas reikalas – interpretavimo klausimas. Kiekvienas mes interpretuojame politikų atsakymus taip, kaip mums kartais yra patogiau, bet politinė atsakomybė, aišku, yra labai svarbus dalykas. Kad jos jau per daug Lietuvoje, tikrai negaliu pasakyti. Jos iš tikrųjų stinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pretendente, jūs kalboje minėjote, kad yra trys svarbūs aspektai: švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė sritis. Sakykite, ar, formuojant biudžetą, jūs laikysitės šių principų ir ar sveikatos apsaugai bus skiriamas tas finansavimas, kuris būtų adekvatus ekonomikos kilimui?

G.KIRKILAS. Taip. Aš sakiau, kad pirmas mano darbas yra peržiūrėti biudžetą taip, kad atitiktų tuos prioritetus, kuriuos mes deklaruosime programoje. Tarp pirmųjų yra sveikatos apsauga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, jūsų, kaip sovietinių laikų kompartijos CK darbuotojo, noriu paklausti, ar sugebėsite įvertinti ir padaryti ryžtingus žingsnius, kad baigtųsi klaninis buvusios sovietų nomenklatūros valdymas? Ar atsiprašysite tautos ir visuomenės už teisingumo, sąžiningumo, doros stygių valdžios institucijose, o tai sukėlė didelį tautos ir visuomenės pasipiktinimą? Ar būsite teisingas, sąžiningas ir doras mūsų visuomenei? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš tikiuosi, kad tas mūsų atsiprašinėjimų laikas baigėsi. Pradėkime dirbti, o pažadėti, kad būsiu teisingas, sąžiningas ir doras, aš galiu. Kaip man tai pavyks, jūs patys įvertinsite.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, mes jus pažįstame be tos nelemtos pypkelės dar ir kaip mėgstantį sportą ir uždegantį savo pavyzdžiu ir kitus, tarp jų ir kai kuriuos Seimo narius. Ar turime vilties, kad ir tapęs Ministru Pirmininku savo pavyzdžiu rodysite dėmesį sportui, kultūrai, ir ar galėsime pritraukti į sporto aikšteles daugiau Lietuvos žmonių – tiek vyresnių, tiek jaunų, tam tikra prasme galbūt jaunimą ir kitus atitraukdami ir nuo ne visai gero laisvalaikio praleidimo, ir kad jūsų kabinetas bus pats sportiškiausias kabinetas, koks buvo iki šiol Lietuvoje? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų tai būtų labai gerai. Koks bus kabinetas, nežinau. Tikiuosi, kad taip ir bus, bet tikrai prižadu, jeigu tik bus laiko, tuoj pat, kitą minutę, – į teniso aikštelę arba stalo teniso varžybas. Tai yra labai svarbu. Tai labai padeda.

Kitas dalykas, jeigu kalbėtume rimtai, kad mūsų jaunimui stinga sporto, tai man tai teko patirti dirbant Krašto apsaugos ministerijoje. Iš tikrųjų aš manau… Aišku, ir Švietimo ministerija, ir Sporto departamentas turės daug ką padaryti. Įsivaizduokit, matai šauktinius, kurie ateina. Jie testuojami ir dėl fizinio parengimo. Nežinau, ar aš iš sovietmečio, ar iš kur, bet tais laikais mes, mano tuometinė karta, kuriems dabar 55 metai, sportavome tikrai daug daugiau. Aišku, yra ir kitos priežastys. Negalime pasakyti, kad tai vien tiktai sporto trūkumas. Yra internetas, kuris nuvilioja jaunimą nuo sporto, yra kiti dalykai, bet vis dėlto galbūt kaip tik dėl to reikia stengtis jaunimui suteikti kaip galima daugiau patrauklių galimybių sportuoti. Tai yra didžiulė problema. Mes labai dažnai svarstome ir kalbame ir čia, ir Vyriausybėje tik apie profesionalųjį sportą, bet tas mėgėjiškas… Tas užsigrūdinimas reikalingas jaunuoliui ar merginai. Bent kelias sporto šakas išmėginti yra tikrai labai svarbu. Aš manau, kad jeigu žmonės daugiau sportuotų… Čia yra labai daug daktarų, jie man turbūt pritars, kad daugiau sportuojanti tauta tikrai mažiau depresuoja, o to jau yra kitos pasekmės. Šią sritį mums būtina skatinti. Aš tikiuosi, kad tam ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai gali būti panaudoti, ir yra kitų galimybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Deja, dėl techninių priežasčių iš klausiančiųjų sąrašo iškrito kai kurie Seimo nariai. Dabar klaus kolega E.Klumbys. Prašom. (Balsai salėje)

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, aš suprantu, žinių svarba man nekelia abejonės. Aš suprantu tai, kad reikia mokytis visą gyvenimą, tačiau stovint čia, pagrindinėje valstybės tribūnoje, kaip kandidatui į premjerus, manau, reikia kalbėti labai sąžiningai. Todėl aš prašau jūsų atsakyti ne man – visai Lietuvai, ar jūs, stodamas į magistrantūrą Vilniaus universitete, buvote baigęs pagrindines universitetines studijas ir įgijęs Lietuvos Respublikoje pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą?

G.KIRKILAS. Aš atlikau visus reikalavimus, kurie buvo tuo metu. Manau, kad teisėtai įstojau į studijas ir, jeigu reikės, padarysiu tai dar kartą. Tikiuosi, kad jau nesikartos Lietuvoje… Jūs kiekvienas pamėginti atsistoti į padėtį tų žmonių, kuriems buvo vieną kartą sugrąžintas, paskui vėl atimtas… Kiek žmonių nukentėjo? Tai buvo teisėtas sprendimas. Beje, kolegos latviai, kiek aš žinau, tų diplomų nenaikino, o jeigu latviai juos pripažįsta, vadinasi, juos pripažįsta ir Europos Sąjunga. Aš manau, kad pirmiausia tai buvo, gerbiamasis signatare, neteisingas sprendimas, prie kurio, žinau, prisidėjo ir Aukščiausioji Taryba. Štai čia yra pradžia, o dėl to, kad žmogus nori siekti išsilavinimo, aš nematau nieko bloga. Tokios buvo taisyklės, aš jomis pasinaudojau ir baigiau mokslus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega J.Karosas, jeigu nebus kitos Seimo valios.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, manau, kad, nepaisant, sakyčiau, neteisingo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos verdikto dėl jūsų, taip pat pavydžios Liberalų sąjūdžio vadovo kalbos, jūs būsite patvirtintas Ministru Pirmininku. Ta proga norėčiau paklausti kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, šiek tiek kuruojantis užsienio politikos dalykus, kaip numatote spręsti užsienio reikalų ministro problemą. Ar jūs manote, kad gerai dirbęs užsienio reikalų ministras gerbiamasis A.Valionis turi galimybių likti ministru? Ačiū.

G.KIRKILAS. Iš tikrųjų mano kolega A.Valionis, su kuriuo daug dirbome įvairiomis situacijomis – ir derantis dėl Kaliningrado tranzito (tai buvo sėkmingas susitarimas), ir dabar Vyriausybėje… Aš jau vakar atsakiau socialliberalams į šį klausimą. Tai priklausys nuo to, kokia bus mažumos Vyriausybės sudėtis, kokia bus socialliberalų situacija. Aš manau, kad mes turėsime galimybių. Aš sakiau, kad jų sprendimas atveria kelią į mūsų suartėjimą, į derybas, bet kaip jie patys pasielgs, aš nežinau. Manau, A.Valionis tikrai galėtų dirbti nepaisant požiūrio. Visi turi savo požiūrį. Kaip žinote, Vyriausybės formavimas nėra toks lengvas, ne vien tik nuo manęs tai priklauso. Bus derinama su Prezidentu, su frakcijomis, su koalicija. Visos dabartinės koalicijos frakcijos vienaip ar kitaip, kiek žinau, yra parengusios savo pasiūlymų paketus. Derybos nebus lengvos, ne ką lengvesnės negu iki šiol. Mano nusiteikimas A.Valionio veiklos atžvilgiu yra pozityvus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Statuto skirtas laikas klausti baigėsi. Ačiū.

Dabar mums lieka balsuojant apsispręsti dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, laikas bėga, valstybė pavojuje, reikia spręsti problemą, todėl kalbėsiu labai trumpai. Labai gerai, kad Seime baigėsi karštų kalbų metas, nors temperatūra Lietuvoje kyla. Man atrodo, kai kurios galvos atšalo ir pradeda protingai galvoti apie valstybę. Negali valstybė ilgai būti chaoso būsenos. Todėl, mano supratimu, šiandien mes turime paskirti premjerą, t.y. pritarti kandidatūrai, kurią teikė Prezidentas, ir gerbti piliečių norus, kad Vyriausybė būtų suformuota, būtų patvirtinta programa, kad valstybė galėtų dirbti. Kad tauta pailsėtų, mes irgi turėtume dingti iš čia. Todėl siūlau spręsti valstybės reikalus ir netrukdyti žmonėms dirbti. Prašom balsuoti už pateiktą kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien priimame neeilinį sprendimą, ir kiekvienas prieš balsuodamas turėtų pagalvoti, kaip nuo šio sprendimo priklausys tolesnė visos mūsų valstybės ateitis.

Kas pasikeitė nuo Z.Balčyčio iki G.Kirkilo? Kai pirmą kartą teikiamas socialdemokratų kandidatas nesurinko reikiamos daugumos, staiga po kelių savaičių G.Kirkilas gauna tiek kairiųjų, tiek dalies dešiniųjų paramą. Kai pradedi galvoti, matai, kad taip ir neįvyko jokio pasikeitimo. Šioje situacijoje mes ir toliau matome A.Brazausko politikos, kuri tikrai nedavė Lietuvai nieko naujo ir nieko gero, tęstinumą. Mes matome tam tikrą nomenklatūrinį kvapelį, kuris lydės naująją Vyriausybę, mes matome, kaip šiandien labai sėkmingai mažumos Vyriausybė per vieną akimirką virto labai plačios daugumos Vyriausybe.

Mūsų kolegos iš proveržio apsisprendė remti G.Kirkilo kandidatūrą manydami, kad tai galbūt šiandien yra geriausia išeitis. Liberalų sąjūdis lieka ištikimas proveržio idėjomis, lieka ištikimas, nuoseklus ir princingas, ir šiek tiek apgailestauja dėl mūsų partnerių elgesio, kurie patikėjo, kad G.Kirkilas yra tas žmogus, kuris geriausiai įgyvendins proveržio idėjas. Mūsų įsitikinimu, proveržio idėjas geriausiai gali įgyvendinti centro dešinės politinis blokas. Ir toliau mes nuosekliai pasisakome už centro dešinės politinį bloką, su kuriuo būtų galima sieti ateinančias permainas.

Baigdamas noriu palinkėti G.Kirkilo Vyriausybei tokį šūkį arba lozungą, kuriuo jie galėtų vadovautis: „Pusė metų – be atkatų!“

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų laikas baigėsi. Prašom. Nuomonė už – kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausantis jau pusantros ar beveik dvi valandas trunkančių diskusijų Seime, aš aiškiai darau išvadą – Seimas prieš G.Kirkilą 1:0 G.Kirkilo naudai. G.Kirkilas pademonstravo politinę išmintį, gebėjimą laviruoti, gebėjimą atsakyti Seimo nariams tai, ką jie nori girdėti. Deja, Seimo nariai pavertė šią diskusiją tik savęs reklamavimuisi. Mes čia girdime jau kovą dėl būsimojo opozicijos lyderio, girdime, kas čia tikras proveržio autorius, girdime, kas čia galimas dar vienas naujas premjeras. Labai gaila, kad visa diskusija nukrypo iš esmės į partinę arba asmeninę kovą. Šiuo atveju aš traktuoju, kad G.Kirkilas šį karą, arba kovą, laimėjo, todėl balsuosiu už jį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visos pastangos gelbėti tėvynę nuo pavojų, kurių visada vienokių ar kitokių yra ir bus, yra gerbtinos. Šiuo atveju manau, kad socialdemokratai ir jų partneriai dėl ministrų portfelių panešiojimo bent keletą savaičių ar mėnesių pasirinko eutanaziją, eutanaziją, kurią grakščiai ir kaip visada valstybiškai, kaip visada tėvynės gelbėjimo vardan pasisiūlė atlikti konservatoriai. Nors Lietuvos Seimas fiziniams asmenims dar nėra įteisinęs tokio pasitraukimo iš gyvenimo būdo, bet kadangi vis norime būti pirmieji, t.y. pirmieji norime surengti apkaltą savo Prezidentui, pirmieji nuteisti ar sunaikinti visą partiją, tai kodėl neturėtume vėl pirmieji leisti nusibaigti kitoms partijoms? Leiskime. Bučiuokitės, ponai socialdemokratai ir ponios konservatorės, bučiuokitės visa rausvai žydra vaivorykštinė koalicija, o kitus, kurie dar sveiki ir normalūs, kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, į Lietuvą sugrįžta gražesni laikai, kai galima ir į žanduką pabučiuoti užuot trenkus per žandą ir laukti, kad bus atsuktas kitas. Krikščioniškai mąstantiems (manau, ir ponui R.Smetonai) tai turėtų būti labiau priimtina negu muštynės, kurios kai kada dar vyko ir vyksta Lietuvoje.

Mes, socialdemokratai, kviečiame palaikyti G.Kirkilo kandidatūrą, kaip žmogaus, pasirengusio užimti šias pareigas ir atsakingai jas atlikti, kaip žmogaus, kuris geba suburti kitus bendram darbui, bendrai mūsų tarnystei Lietuvos žmonėms.

Tai, kad kai ką reikia ne tik veržiantis į priekį kurti naujo, bet ir pratęsti, manau, geriausiai jaučia ir Masiulių šeima, kuri augina bent porą masiuliukų, kuriems Vyriausybė skiria vis didesnę paramą. Manau, ne tik masiuliukams, bet ir kitiems ta parama atiteks, jeigu G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė sėkmingai dirbs. Kviečiu balsuoti už G.Kirkilą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, liūdna, bet mes dar giliau grimztame į moralinio supuvimo gelmę. Neteisėtai įgijęs aukštojo mokslo baigimo diplomą, žmogus tampa premjeru. Vyriausybėje turėjome KGB rezervistų, asmenų, susijusių su EBSW, dabar – elementariai nesąžiningų žmonių. Šiame moraliniame skandinime, deja, aktyviai dalyvauja valstybės Prezidentas, didieji moralistai konservatoriai ir Naujoji sąjunga. Sėkmės jums visiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Pirmiausia tokios diskusijos labai įdomios dėl to, kad iš jų gali praktiškai iš esmės parašyti ištisą meno kūrinį. Tai yra moralinio supuvimo gelmės. Kadangi mes visi, kaip buvo minėta, taip pat atėję iš tarybinių laikų, pasirodo, mes esame plepių kontora. Tokiu atveju naudodamasis Seimo statuto leidimu aš taip pat noriu pasakyti vieną frazę.

Praeitą kartą (prieš dvi savaites) buvo nuskintos puikios rožės, tik jos nebuvo įteiktos, ir, deja, nuvyto. Šiandien aš matau, ten vėl padėta puiki rožių puokštė. Aš siūlau balsuoti už, įteikti tas rožes tam žmogui, kuriam šiandien jos ir turi priklausyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra vienas dalykas, kuris mane santykinai nudžiugino. Turiu omeny tai, ką išgirdau iš G.Kirkilo apie Ignalinos atominę elektrinę. Aš nenoriu, kad jis čia pakartotų, nes paskui gali būti negerai. Jeigu, Gediminai, jūs šį žingsnį žengsite, tai kad ir kiek mes kritikuotume, bus tas, ko aš labiausiai laukiu, nes tai visai Lietuvai ateityje bus labai didelis dalykas. Nereikės sėdėti žmonėms be elektros. Jeigu jūs šito žingsnio nepadarysite, bus labai blogai. Tai viena, ką aš tikrai norėčiau, kad jūs padarytumėte. Ir dar gerai, kad jūs tampat premjeru. Nes jau 16 metų socialdemokratai ir konservatoriai apgaudinėja žmones. Kai aš paklausiau gerbiamojo G.Kirkilo: vis dėlto įvardykite tris politinius, ekonominius skirtumus tarp konservatorių ir socialdemokratų, jis pasakė maždaug šitaip: tie velniai konservatoriai labiau socialdemokratiški negu mes. Labai gerai, kad dabar jūs tampate iš esmės viena partija, ir žmonės žinos, kas iš tikrųjų yra socialdemokratai, ir galų gale baigsis žmonių apgaudinėjimas. Einama su šūkiais kairiųjų, o daroma tai, ką turėtų daryti dešinieji. Todėl sprendimas jus patvirtinti, kad galų gale žmonės suvoktų: kairiųjų Lietuvos valdžioje po nepriklausomybės nebuvo… Galbūt po šio įvykio vis dėlto iš tikrųjų išsikristalizuos Lietuvoje, kas yra kairieji. Jeigu balsuos žmonės už juos, jie ir valdys, jeigu balsuos už dešiniuosius, jie valdys.

Ir dar trečias dalykas. Kai buvo kalbama centro dešiniojo… atleiskit, ponai, žmonės balsavo už centro kairiąsias jėgas. Jos ir privalo formuoti Vyriausybę. (…) Bet dėl to, kad aš netikiu, jog bus ta valia, kurios reikia žmonėms, ir kad…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

J.VESELKA. Atsiprašau, todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu atsiprašyti kolegės L.Graužinienės. Mes negalėsime atsakyti į jos klausimą, nes šioje salėje nėra žmonių, kurie dalyvavo derybose ir kurie girdėjo ir galėtų vienaip ar kitaip komentuoti Prezidento pasakytus žodžius derybų metu. Dabar aš noriu pateikti… Taip, prašau.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėjau pasakyti, kad ta informacija buvo pateikta viešai ir Prezidentas viešai įvardijo, ir šiandien jau iš aukštos tribūnos kitos pusės buvo įvardyta viešai. Tai ne derybų klausime. Vis dėlto turėtų būti Lietuvos žmonėms atsakyta, kas sako netiesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad ir atsakys. O šiandien mes, deja, negalim pasakyti viso to, nes išreikštos dvi nuomonės, ir skirtingos. Taigi, mielieji, dabar prašome balsuoti ir balsuojant pritarti Ministro Pirmininko kandidatūrai. Prašom balsuoti. Kas balsuoja už, pritaria pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai – Gedimino Kirkilo. Prašom balsuoti. Ačiū.

Už – 85, prieš – 13, susilaikė 5. Pritarta Ministro Pirmininko kandidatūrai. Ir nutarimas, projekto Nr.XP-1508, priimtas. (Plojimai)

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ateikite atsiimti gėlių. Gerbiamieji kolegos, tam, kad galėtumėte atlikti visus sveikinimus ir visą ritualą iki galo, skelbiama pertrauka iki 13 valandos. P.Gražulis – replika po balsavimo.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, jūs matėt, aš savo kalboje agitavau Seimo narius dėstydamas motyvus balsuoti už G.Kirkilą. Tačiau balsuodamas susilaikiau ir motyvuoju kodėl. Jau po kalbos buvo gautas pasirašytas gėdingas susitarimas tarp Socialdemokratų frakcijos ir Tėvynės sąjungos, apie kurį aš minėjau klausdamas premjero, ir taip pat mane nustebino G.Kirkilo atsakymas, kaip jis vertintų, jeigu toliau užsienio reikalų ministro pareigas eitų dabartinis užsienio reikalų ministras A.Valionis. Telefonu asmeniškai jis man patvirtino, kad A.Valionis išvažiuoja dirbti ambasadoriumi į užsienį ir jokiu būdu nebus užsienio reikalų ministras. Šiandien viešai iš tribūnos pasakė kitą tiesą. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis premjere, atsiminkit liaudies patarlę: melo kojos yra trumpos.

PIRMININKAS. R.Turčinskas. Prašom.

R.TURČINSKAS (PDF). Nežinau, dėl kokių techninių nesklandumų parodyta, kad nebalsavau. Aš balsavau už. Prašau įskaityti mano balsą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, pertrauka iki 13 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Kolegos, tęsiame posėdį. Bet pirmiausia turiu su liūdesiu konstatuoti, kad premjero kandidatūros tvirtinimas išnaudojo Seimo ir intelektualines, ir fizines pajėgas. Kadangi su likusiomis pajėgomis mes galime priiminėti nutarimus, todėl siūlau pirmiausia registruotis. Ir svarstyti įstatymus galime, teisingai. Kolegos, registracija. Ir kompiuteris, pasirodo, neatlaiko.

Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1228(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, yra pakankamas Seimo narių skaičius. Gerai, pakartosim, nes dar pora žmonių atėjo. Prašom dar sykį registruotis. Siūlau imtis Seimo nutarimo, bet nematau kolegos A.Sadecko. Gal čia visiškai nėra pataisų. Tuoj, minutėlę. Jeigu neliks galimybių priiminėti nutarimus, tada imsime svarstyti. Jau daugiau. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau štai ką padaryti, iki susirinks daugiau Seimo narių. Prašom paklausyti. Mes vis tiek iškart po pietų turim nagrinėti kai kuriuos Seimo nutarimus ir juos priimti. Vienas tokių yra Seimo nutarimas „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“. Jam jokių pataisų nėra. Tai ar reikia mums būtinai į tribūną kviestis pranešėją, ar galim iškart imtis priėmimo procedūros? Galim? (Balsai salėje) Ministras visiškai nebūtinas, o už komiteto pirmininką aš galiu pasakyti, kad pastabų negauta. Todėl siūlau priiminėti pastraipsniui. 1 straipsnis – patvirtinti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. 2 straipsnis – siūlyti Vyriausybei užtikrinti įgyvendinimą. Irgi nenorit šnekėti? Tai tada prašom, ar yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Nėra. Mielieji kolegos, dėmesio, tada prašom pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“, registracijos Nr.XP-1228(2). Prašom pasiruošti, ir balsuojame. Prašom balsuoti, gerbiamasis Pirmininke, darbas padarytas. Ačiū, paskui pasakysite.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai: 35 – už, 6, pasirodo, – prieš ir 1 susilaikė. Nutarimas, gerbiamieji kolegos, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinės operacijose ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-1392* (priėmimas)

Dabar jau yra ir pats gerbiamasis Pirmininkas. Aš siūlau imtis antro nutarimo. Tas nutarimas labai ilgu pavadinimu – Seimo nutarimas „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijoje ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas, registracijos Nr.XP-1392. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom, kolega. (Balsas salėje)

Minutėlę. Tuoj. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Aš labai atsiprašau, kitu klausimu, bet man jis labai svarbus. Išgirdau per radiją, kad aš neva balsavusi už. Nors tikrai nebalsavau ir ekranas rodė visai ką kita mano langelyje. Labai prašyčiau Seimo posėdžio pirmininko pakviesti į tribūną poną J.Milerių arba ką nors iš atsakingų žmonių ir išaiškinti, kaip atsitiko, kad mano pavardė atsidūrė tarp balsavusių už. (Balsai salėje) Aš turiu galvoje dėl Ministro Pirmininko balsavimo.

PIRMININKAS. Gal jūsų dvasios nebuvo, o kūnas buvo čia?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai prašau nejuokauti, nes man tai yra labai svarbu.

PIRMININKAS. Gerai. Kompiuterininkai, gerbiamoji kolege, aiškinasi. Kai bus aišku, bus atsakyta.

J.RAZMA (TSF). Aš gal truputį papildysiu.

PIRMININKAS. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Kokia mums atrodo tikėtina versija, kodėl taip galėjo atsitikti. Kartais dalis Seimo narių neturėdami savo kortelių ima dublikatus. Jeigu įvedant jų kodus buvo netyčia supainiota ir įvestas R.Juknevičienės kodas, tai kažkoks kitas Seimo narys, įsivaizduodamas, kad balsuoja už save, sėdėjo ten su dubliuojančia kortele ir išėjo taip, kad balsavo R.Juknevičienės vardu. Jeigu tokių klaidų yra, tai mums reikia susirūpinti tomis procedūromis, nes taip gali būti pažeistas Seimo nario vienasmeniškumo balsavimas. Čia yra gana rimti dalykai.

PIRMININKAS. Čia skaidrumo klausimas, visiškai sutinku su tamsta. Dar kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pasakyti dėl šio klausimo. Dėl to, kas dabar įvyko, negalima pasitikėti balsavimo sistema. Nes akivaizdžiai rodo, kad 33% Tėvynės sąjungos narių balsavo už G.Kirkilo kandidatūrą, o balsavo trys (aš turiu protokolą): R.Kupčinskas su P.Jakučioniu susilaikė, R.Juknevičienė balsavo už. Viena vertus, rodo, kad ji balsavo, kita vertus, toje vietoje yra tuščia. Kiek suprantu, jos kortelė irgi buvo ten. Aš tada klausiu, kas čia vyksta? Ar galima pasitikėti balsavimo sistema, kai mes žiūrime į ekraną.

PIRMININKAS. Užsienio žvalgybų organizuotas sąmokslas. Dabar reikia išsiaiškinti, kuri žvalgyba tai padarė. Gerai. Kaip tik šių klausimų specialistas ateina į tribūną. A.Sadeckas dėl mano minėto nutarimo, kurio registracijos Nr.XP-1392. Priėmimo stadija.

Gerbiamasis pirmininke, ar yra kokių nors pastabų?

A.SADECKAS (NSF). Taip. Pagrindinis komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra jau net trys straipsniai. Ar mums reikia dėl kiekvieno balsuoti? Nebūtina. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Nematau. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Dar kartą registruojamės ir balsuojame, ar priimame nutarimą, kurio registracijos Nr.XP-1392?

Užsiregistravo 43. 39 – už, 4 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar aš norėčiau su jumis pasitarti. Mes galime, žinoma, pastraipsniui priimti įstatymus, juo labiau kad jie yra labai svarbūs, vadinamieji eurointegraciniai, o balsavimą jau vykdyti tada, kai bus tam tikras žmonių skaičius salėje. Tai yra vienas variantas. Kitas variantas yra nagrinėti svarstymų stadijos projektus ar pateikimo? (Balsai salėje) Gerai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1414(3*) (svarstymas)

Iš eilės yra 2-11 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – pats pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutrukdysiu kelias minutes. Komitetas apsvarstė šį įstatymą, gautos Teisės departamento pastabos. Vienai pritarta, dėl antros manome, kad fondo biudžeto lėšos ar ištekliai naudojami ne vien socialinio draudimo išmokoms vykdyti, bet ir numatytų rūšių socialiniam draudimui administruoti. Todėl komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią būtų numatyti pakankami ištekliai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytų rūšių valstybiniam socialiniam draudimui vykdyti. Komitetas siūlo pritarti patobulintam projektui. Balsavome vienbalsiai. Kviečiu ir jus tai padaryti.

Želdynų įstatymo projektas Nr.XP-1395 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Iš tikrųjų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Gal galima ir iš kito galo. Minutėlę! Gerai. Gal iš kito galo – Želdynų įstatymo projektas. Želdinių ar želdynų? Prašom. Pranešėjas – V.Mazuronis darbo grupės vardu. Projekto registracijos Nr.XP-1395. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta grupė iš 17 narių ir kompetentinga, ją sudarė Architektūros instituto Kraštotvarkos sektoriaus vedėjas ponas Liucijus Dringelis ir Aplinkos ministerijos atstovai ir politikai. Buvo parengtas Želdynų įstatymas.

To įstatymo esmė yra tokia. Šiandien mūsų valstybėje yra reglamentuoti želdynai, esantys mieste, ir želdiniai, esantys mieste, apskritai nereglamentuoti… Reglamentuoja tiktai Miškų įstatymas, kuris apima vien miškus, todėl tokio Želdynų įstatymo parengimas yra būtinas patvirtinimas, kuris ypač miestuose reglamentuotų tiek išsaugojimo, tiek priežiūros, tiek visus kitus klausimus. Todėl prašyčiau po pateikimo pritarti, kad svarstytume tokį įstatymą. Kartu rengiant tą projektą labai aktyviai dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, Žaliųjų atstovai. Mes turėtume po pateikimo jam pritarti ir pradėti diskusiją šiuo labai svarbiu klausimu, kuris yra ypač svarbus dabar, kai, viena vertus, miestuose teritorijos yra, kaip žinote, naikinamos ir užstatomos, kita vertus, lyg ir verslininkai skundžiasi, kad nieko niekam neleidžia padaryti, kad atsiradęs kiekvienas medis trukdys tolesnei ūkinei veiklai ir t.t. Todėl šio įstatymo, manau, reikia. Prašau pritarti jam po pateikimo. Toliau diskutuosime, kaip priklauso.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs būtumėte malonus nors dviem žodžiais reaguoti į Teisės departamento išvadą. Vis dėlto net keturi puslapiai pastabų. Ar čia yra daugiau redakcinės, tikslinančios, ar yra dalykų, į kuriuos reikės rimčiau reaguoti?

V.MAZURONIS. Iš tiesų čia svarbiausia pastaba yra ta, kad reikia tam tikrų Žemės, Miškų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų pakeitimų ir panašiai. Iš esmės čia nėra kokie nors esminiai pakeitimai. Mes kalbėjome su Aplinkos ministerija. Jeigu po pateikimo bus pradėta svarstyti, tų įstatymų pakeitimai bus padaryti ir svarstant bus pridėti ir kartu apsvarstyti. Iš esmės čia esminių klausimų didelių nėra, redakciniai. Pagrindinis dalykas, kad reikia lygiagrečiai parengti kai kurių kitų įstatymų pakeitimus, bet tie pakeitimai nėra esminiai, o tik tas pačias sąvokas, tuos pačius dalykus perkelti į tuos įstatymus, jeigu bus pritarta Želdynų įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kaip tik norėjau paklausti apie Teisės departamento pastabas. Kadangi autorius atsakė, aš norėčiau pasitikslinti. Jūs minite, kad įstatymams įgyvendinti reikėtų lėšų. Ar jūs maždaug skaičiavote, ar turite omeny, kiek reikėtų, kad tai, kas yra numatyta įstatyme, pradedant inventorizavimu ir visu kitu, kad darbas būtų padarytas, kiek reikėtų pinigų?

V.MAZURONIS. Pagrindinis klausimas, kaip jūs sakote, tai būtų želdynų inventorizavimo klausimas. Aš manau, kad svarstant mes vis tiek… Aš ir dabar prašyčiau, tik nežinau, ar šioje stadijoje, mes turėtume kreiptis į Vyriausybę ir prašyti jų įvertinimo. Tai priklausytų nuo to, kokios apimties tą inventorizaciją mes užsibrėžtume padaryti ir per kiek laiko. Nuo to priklausytų finansų poreikis. Aš manyčiau, kad šį įstatymą mums svarstant tikrai turėtų būti Vyriausybės atsakymas ir to klausimo išnagrinėjimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega J.Jaruševičius. Prašom.

J.JARUŠEVIČIUS (PDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas. Kokioje žemėje veiks šis jūsų teikiamas įstatymas? Miško žemėje, jūs aiškinamajame rašte aiškinate, kad neveiks. O 1 straipsnyje rašote, kad ir miško žemėje. Ar tai neprieštaraus Miškų įstatymui, kuris nustato tvarką, kaip atkurti želdinius miško žemėje ir naudoti mišką?

V.MAZURONIS. Ne, iš tikrųjų neprieštaraus, bet kai mes tą įstatymą nagrinėsime smulkiau, matysite, ten yra Europos parko statusas. Tai yra kultūriniai želdiniai, esantys miško žemėje. Šis įstatymas bus suderintas su Miškų įstatymu. Miškų įstatymas dabar reglamentuoja tik miškų situaciją, šitas – visus kitus želdynus. Ir tose vietose, kur jie susisiejo, tai parašyta ir Teisės departamento, bus suderinta su Miškų įstatymu, Želdynų ir Miškų įstatymai veiks kartu ir vienas kitam neprieštaraus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų – kolega S.Pečeliūnas. Prašom. Ačiū, pranešėjau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš norėčiau, kad girdėtų ir pranešėjas, nes čia daugiau jam bus adresuota. Iš principo dėkui, kad tokį tikrai reikalingą įstatymą parengėte, bet kartu ir apgailestauju, kad jūs neatlikote darbo kompleksiškai. Žiūrint į Teisės departamento pastabas akivaizdžiai prašosi išvada, kad būtų pateiktas kompleksinis siūlymas, tai yra pagrindinis įstatymas ir visų kitų reikalingų pataisų blokas. Mes sutaupytume ir laiko, ir nervų. Jums reikės po to parengti, nežinau, kiek ten, dešimt ar dvidešimt, įstatymų pataisymų ir tuos pateikimus vėl čia daryti per nauja, kai dabar jūs galėjote vienu ypu visa tai atlikti. Pritardamas jūsų sumanymui kartu apgailestauju, kad jūs netaupote Seimo brangaus laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra vienas už, vienas prieš ir prieš nematau, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Negalime!“) Negalime? Tada prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas procedūras. Prašom.

Jau 69. Už – 65 ir 3 susilaikė. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomi net trys komitetai: Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1358(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Vis dėlto dar mums trūksta iki būtino skaičiaus kelių Seimo narių. Aš siūlau paimti dar vieną svarstymą. Tai būtų 2-9 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1358(2). Svarstymo stadija. Čia keli komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip pagrindinio vardu – V.Aleknaitė. Prašom, kolege. Vidaus tarnybos statutas. Ar pirmininkas gali eiti į tribūną? Kuris iš jūsų einat? Prašom. Pirmininkas kaip tikras džentelmenas gelbsti. J.Sabatauskas. Prašom. (Balsas salėje) Kokia klaida, jeigu aiškiai juodu ant balto parašyta?

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas…

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. …svarstė Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento išvados, Seimo nario J.Razmos siūlymas, Sveikatos reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar toliau turėtų kalbėti kolega A.Sadeckas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Kadangi jo nėra, tai aš leisiu sau perskaityti komiteto kaip papildomo sprendimą: „Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyto termino pratęsimo iki 2006 m. rugsėjo 1 d.“ Matyt, kai komiteto atstovas ar pats pirmininkas ateis, jis ir pasakys.

Toliau dar turėtų arba J.Olekas, arba D.Mikutienė paskelbti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom. Gerbiamasis pirmininke, aš už tamstą jau pasakiau, kad jūs pritarėte. Prašom. Sveikatos reikalų komiteto išvada.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, tai yra siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti galimybę sujungti įstatymų projektus Nr.XP-1358, Nr.XP-8802 ir Nr.XP-1239. Už Seimo nario J.Razmos pasiūlymą buvo 3 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Lėmė komiteto pirmininkės balsas – nepritarta. Visam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kalbėti niekas nenorėtų. Vėl kviečiu kolegą J.Sabatauską. Yra J.Razmos pataisa. Ar jis pats galėtų tarti žodį?

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, visais atvejais, kai konkrečiai susiduriame, mes turime siekti piliečių lygių teisių padėties. Šiuo atveju aš siūlau, kad nebūtų numatomos išimtys teikiant sveikatos priežiūros paslaugas tiems asmenims, kurie iš statutinių pareigų išeina į pensiją. Jie yra tokie pat piliečiai kaip ir kiti, visiems yra svarbu kuo geresnė sveikatos priežiūra. Aš manau, kad nebeturi išlikti ta privilegija, kad jie vėl galėtų gauti tas tam tikra prasme išimtines paslaugas, kurias gaudavo, kai dar buvo statutiniai pareigūnai, kai galima suprasti, kad gal ir būna tokių specifinių reikmių, atsižvelgiant į tuometinį jų darbo pobūdį. Todėl aš siūlau tą nuostatą išbraukti. Vis dėlto yra tikrai gerai, kad yra tos socialinės garantijos buvusiems pareigūnams. Tai kur kas didesnė pensija, negu gauna kiti piliečiai, kurie kartais irgi dirba labai sunkius darbus ir sudėtingom sąlygom, bet tokių privilegijų neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas gal vėliau malonės žodį tarti. O dabar vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys – dėl kolegos J.Razmos siūlymo.

E.KLUMBYS (TTF). Taip, gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes nuolat deklaruojame, ypač pastaruoju metu, privilegijas. Dėl to aš manau, kad, jeigu jau žmogus baigė tarnybą, jeigu jis po tarnybos tapo toks kaip ir visi kiti, jam jokių privilegijų negali būti. Todėl aš manyčiau, kad pataisa yra gera, o jeigu mes tą pataisą priimsime, tai mes, Seimo nariai, dar kartą parodysim, kad mes proteguojame tam tikras visuomenės grupes.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Dabar dar kalbės V.Žiemelis, tada – pirmininkas.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu plačiąja prasme žiūrėtume į J.Razmos pataisą, būtų galima ir sutikti, tačiau aš vis dėlto to nevadinčiau privilegija. Privilegija tai galima vadinti, jeigu nomenklatūros darbuotojai turėjo specialiąsias poliklinikas, išėjo į pensiją ir t.t. Vis dėlto tai yra statutiniai darbuotojai, kurie dirba sunkesnį, pavojingesnį, drįstu teigti, darbą negu visi kiti tarnautojai, ir jų darbas nuolat yra susijęs su rizika, su stresinėmis situacijomis. Jeigu išėjai į pensiją, vadinasi, tu jau nebeturi normalios priežiūros. Savaime suprantama, šiuo atveju nori nenori, atsižvelgiant į jų specifinį darbą, riziką (gal ne visi, aišku, rizikuoja, bet didžioji dalis), turi teisę turėti ne privilegijas, o šiuo atveju normalias paslaugas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pirmininkas ir tada balsuosim, ar pritariam J.Razmos pataisai.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kolega J.Razma siūlo išbraukti nuostatą, kuri įtvirtinta 39 straipsnio 5 dalyje, kurioje yra nustatytas teisinis pagrindas buvusiems pareigūnams gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, įsteigtose prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai atitinka jų teisėtų lūkesčių realizavimo principą ir Vyriausybės patvirtintą 2004–2008 m. programos įgyvendinimo priemonių planą, kad būtų sukurta pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo… valstybės remiamos asmens sveikatos priežiūros ir profesinio orientavimo į veiklos sritis sistema ir Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu, siekiant padidinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir pritraukti į darbo rinką bei joje išlaikyti daugiau žmonių, užtikrinant kokybiškai saugų užimtumą.

Šiuo atveju įgyvendindami pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos, profesinio orientavimo ir kitas veiklos sritis, mes turėtume tikrai palikti šias normas, nes tai atitiktų… Tai nėra jokia privilegija, tai yra socialinė garantija, kurią turėjo tokie pareigūnai prieš eidami į darbą. Nepamirškime, kad jų darbas ir pavojingas, ir rizikingas, ir ne taip jau gerai apmokamas. Todėl šie žmonės, kurie dirba valstybės, piliečių ir tautos labui, manau, nusipelno, kad iš jų nebūtų atimti teisėti lūkesčiai. Todėl komitetas priėmė sprendimą nepritarti…

PIRMININKAS. Nepritarti. Aišku. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir užimti savo vietas. Dabar balsuosime dėl Seimo nario J.Razmos siūlymo. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas pritariate – pritariate, kas nepritariate – balsuojate kitaip.

Už – 23, prieš – 3, susilaikė 35. Nepritarta. Dabar ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso? Tuoj repliką, minutėlę. Niekas nenorite? Tada kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš norėjau repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, po to, ką pasakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir kiti, kurie buvo prieš, aš darau išvadą, kad visi kiti, kurie nėra pareigūnai, nedirba tautos labui, ir visi tie, kurie neturės tų privilegijų, gaus nenormalias sveikatos priežiūros paslaugas. Štai ką mes turime realiai šiandien Lietuvoje.

PIRMININKAS. Prašom negąsdinti, kolega. Ar kas reikalauja balsuoti dėl pritarimo po svarstymo, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta. Mielieji kolegos, prašyčiau dabar užsiregistruoti, kiek mūsų iš tikro yra salėje. Būkit malonūs. Būkit malonūs, visus prašom registruotis, kolegos.

Kolegos, mažoka. Jokių pertraukų. Mes turim pakankamai darbų. Prašom nesvajoti apie pertrauką. Pagal darbotvarkę – iki 14 valandos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 8, 11, 19, 21, 30, 32, 35 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1157(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar mes galim dar imtis vieno klausimo, kurio yra svarstymo stadija. Tai 2-10 – STT kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1157(2). Pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pats pirmininkas A.Sadeckas. Ruošiasi A.Butkevičius. Prašom, pirmininke.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į atitinkamus siūlymus, jį patobulino ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Aš iš karto galiu pasakyti, kad yra kolegos A.Syso pasiūlymas, tačiau mes nutarėm jį svarstyti 14.40 val., nes nežinojome, kad Seimas taip sparčiai dirbs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jis priėmimui, kadangi per vėlai užregistruotas. Ar A.Syso, ar kiti siūlymai… Minutėlę! Kolegos P.Jakučionio. Tai tada viskas priėmimui. Gerai. Kolegos, laikykimės tvarkos. Kadangi šiek tiek vėliau tos pataisos, tai jas nagrinėsime priėmimo metu.

Kalbėti niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prašau. A.Sysas po… Atsiprašau. Minutėlę, dar A.Sysas, tada – A.Butkevičius.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš užregistravau pataisas šiam įstatymui ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien nebūtų priėmimo.

PIRMININKAS. Nebus.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš, sutikdamas su tom kitom pataisom, kurios yra pirmiesiems penkiems straipsniams, niekaip negaliu sutikti su šešta pataisa, nes vėl painiojami du dalykai: stažas, kuris eina pensijoms skaičiuoti, ir stažas, už kurį mokami priedai už tarnybą Lietuvai. Čia vėl įskaitoma tarnyba milicijoje, mokymasis milicijos mokyklose, net kitų šalių milicijos mokyklose. Ponai, nedarykim tokių klaidų. Noras gauti didesnius atlyginimus ir priedus, suprantu, bet ne tokiu būdu, kokiu yra siūloma šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar praleidau vieną pranešėją – papildomo komiteto atstovą, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto atstovą A.Butkevičių. Prašom, kolega, į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komiteto išvada tokia: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.

Komitetas siūlo, pirma, papildyti projekto 4 straipsnio, arba bazinio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą žodžiais „Vyriausybės nustatyta tvarka“. Antras pasiūlymas – neišbraukti iš įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pareiginės algos priedo už tarnybos stažą dydžių. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti. Matau. Atsiprašau. P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS (TSF). Taip, iš tikrųjų norėčiau kalbėti prieš. Norėčiau palaikyti kolegos A.Syso pasakytą mintį, kad 6 straipsnyje yra tokių punktų, tokių formuluočių, kurių neturėtų būti, nes yra norima įskaityti į darbo stažą ir faktinę tarnybą kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose. Tai kas čia, legionieriai ar kas kitų valstybių? Man atrodo, kai dabar Lietuva nepriklausoma, per tuos 16 metų mūsų vyrai netarnavo kitų valstybių tarnybose. Pasienio tarnyba buvo KGB tarnyba. Ar mes dabar įskaičiuosime į darbo stažą dar tokios tarnybos kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos? Manau, taip negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad jūsų pataisa ir kolegos A.Syso pataisos bus nagrinėjamos priėmimo metu. Ar reikalauja kas balsuoti, ar bendru sutarimu? Nereikalauja? Ačiū.

Mielieji kolegos, vėl kviečiu užsiregistruoti, nes atėjo daugėliau Seimo narių, gal jau bus tas magiškas skaičius. Prašom registruotis, visi kolegos. Juo labiau kad dabar turėtų eiti klausimai, kurie lyg ir nesukelia kokių nors kontroversijų.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gal ir rizikuojame. Kol kalbėsime, gal atsiras daugiau. Dabar būtų iš eilės kompleksinis 5 klausimas – profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas, jo registracijos Nr.XP-1263(3) ES.

Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet J.Zinkevičiūtė nematau. Kas? Kolegė I.Degutienė. Prašom.

Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr.XP-1263(3*)ES (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo svarstymo jokių naujų pasiūlymų ir papildymų negauta. Yra tik Teisės departamento išvada, kurioje pritarta patobulintam įstatymo projektui. Todėl noriu prašyti priimti pagal skirsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai išmintingas pasiūlymas. Mielieji kolegos, pirmasis skirsnis yra „Bendrosios nuostatos“. Ar nori kas kalbėti? Galime priimti? Antras skirsnis? Niekas neprieštarauja. Trečias? Priimta. Ketvirtas? Priimta. Penktas? Ačiū. Šeštas? Priimta. Septintas? Ačiū. Aštuntas? Priimta. Devintas? Priimta. Dešimtas? Ačiū. Vienuoliktas? Ir dvyliktas – „Tarpvalstybinė veikla ir bendradarbiavimas“? Niekas neprieštaraujate? Plius dar įgyvendinami net penki Europos Sąjungos teisės aktai. Neprieštaraujame? Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už labai gerą pranešimą.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašyčiau, kolegos, būti darbo vietose ir nesiskirstyti. Kviečiu pasiruošti, ir balsuojame dėl svarbaus Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projekto. Kolegos, prašom užimti savo vietas. J.Razma, I.Šiaulienė, kolega R.Bašys, kolega M.Subačius ir kolega S.Pečeliūnas, kolega A.Baranauskas.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai: 70 – už, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1264(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar su juo kartu priimamas įstatymas, t.y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – A.Butkevičius. Prašom. Ar čia irgi be pastabų?

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas negavo nei pastabų, nei pasiūlymų. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Čia yra keli straipsniai. 1, arba 6 straipsnio keitimas. Niekas neprieštarauja? 2, arba 17 straipsnio keitimas. Galime priimti? 3, arba bazinio įstatymo 21 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ir 4 straipsnis – įstatymo taikymas. Taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 ir vėlesnių metų pajamas. Galime pritarti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą? Prašom. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 78: 72 – už ir 3 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, mielieji kolegos.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo, 20, 21, 22, 23, 25 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1362(3*)ES (priėmimas)

Ir dar vienas eurointegracinis – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1362(3)ES. Ekonomikos komiteto vardu – kolega E.Pupinis. Irgi pagrindinis klausimas…

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo bei 20, 21, 23, 25 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektas, kaip buvo minėta, yra eurointegracinis, t.y. Europos Tarybos direktyvos dėl vežėjų įpareigojimų perduoti keleivių duomenis… perkelti į nacionalinę teisę ir nustatyti vežėjams, kurie verčiasi keleivių pervežimu oro keliais, pareigą teikti informaciją apie užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Priėmus įstatymo projektą vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais ir kurie veža užsieniečius iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, Valstybės sienos apsaugos tarnybai paprašius privalės pateikti informaciją apie vežamus užsieniečius. Taip siekiama stiprinti kovą su nelegalia migracija, pagerinti pasienio kontrolę bei įgyvendinti vieną iš sąlygų, kuri reikalinga Lietuvai tampant Šengeno erdvės nare. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia irgi yra keli straipsniai. Pastabų nėra. Tada skaitau straipsnius ir klausiu.

1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštaraujate? Ačiū.

2 straipsnis. Įstatymo 3 skirsnio pavadinimo pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

4 straipsnis, arba 20 straipsnio papildymai. Sutinkame?

5 straipsnis, arba 21 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštaraujate?

6 straipsnis, arba 22 straipsnio pakeitimas. Sutinkame. 7, arba 23 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 8, arba 25 straipsnio pakeitimas. Ačiū. 9 – įstatymo priedo pakeitimas, papildymas. Niekas neprieštarauja? 10 – įstatymo įsigaliojimas nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Sutinkame? Ir 11 – pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 76.

70 – už ir 3 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas Nr.XP-1284(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko. Dabar iš eilės būtų ketvirtas kompleksinis klausimas – Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1284(2). Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Sabatauskas. Kviečiu į tribūną. O kol jis ateis, dar A.Paulauskas nori tarti žodį. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, mes frakcijos vardu prašome pertraukos dėl šio įstatymo. Jūs girdėjote ką tik paskirto premjero nuomonę. Jis mano, kad reikia įvykdyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Gynybos tarybos nutarimus dėl to klausimo ir visiškai neremia projekto, kuris dabar yra teikiamas. Todėl prašom padaryti pertrauką. Aš manau, kad susiformavęs naujas kabinetas pateiks parlamentui kitą nuomonę, ir atsižvelgdami į Vyriausybės nuomonę galėsime priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar komiteto pirmininkas, ir balsuosime. Jūsų teisė.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ką tik mūsų pritartas premjeras, atsakydamas į kolegos A.Paulausko klausimą, paminėjo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Gynybos tarybos sprendimą, tačiau nieko nesakė apie šį projektą. Iš tikrųjų šis projektas ir įgyvendina Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo dvasią, kad ši struktūra būtų reorganizuota pagal Europos valstybių pavyzdį, nes valstybėje nėra nė vienos struktūros, kurios teisinis reguliavimas būtų nustatytas Vyriausybės nutarimu. Šiais projektais siūloma, kad būtų įstatyminis teisinis reguliavimas ir būtų reorganizuoti vidaus tarnybos pulkai prie Vidaus reikalų ministerijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos reikalavimas yra teisėtas. Prašom. Dar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti prašymą padaryti pertrauką. Aš siūlau elementariai padaryti 3 minučių pertrauką, nes nebuvo nurodyta, koks laikas. Todėl aš siūlau 3 minutes.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Statutas nenumato 3 minučių. Taigi pertrauka, kiek aš supratau, iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Šiuo atveju pagal Statutą negalios jums, kaip opozicinei frakcijai. Iki kito posėdžio, taip. Iki kito posėdžio prašom. Kitos išeities nėra, tiktai taip. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka opozicinės Naujosios sąjungos frakcijos reikalavimu? (Balsai salėje)

14 balsavo už iš 56, bet kadangi to prašo opozicinė frakcija, tai yra pakankamai. Pertrauka.

Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1441* (svarstymas)

Dar laikas nesibaigė, todėl aš siūlau išnagrinėti vieną klausimą ir mums po pietų bus lengviau – Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1441. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – V.V.Margevičienė. Prašom. Ruošiasi L.Počikovska.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti jums Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Įstatymo pagrindinis tikslas – nustatyti, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkurso tvarką Vyriausybė nustato iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir iš kitų savivaldybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės, savivaldybės įstaigose, išskyrus tas įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkurso tvarką nustato kiti specialūs įstatymai. Tai yra Mokslo ir studijų įstatymas, Švietimo įstatymas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas.

Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalis koreguojama ta apimtimi, kad sąvokos, vartojamos šioje dalyje, nesukeltų neaiškumų. Priėmus šį įstatymą, reikės Vyriausybės nutarimu reglamentuoti konkursinių pareigybių sąrašą, konkursų tvarką iš valstybės, savivaldybių ir Socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įstaigų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybės įstaigose.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos apsaugos reglamentams. Komiteto nariai balsavo vieningai už. Teisės departamento išvadai pritarta. Kitų pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną L.Počikovską papildomo, t.y. Biudžeto ir finansų, komiteto vardu. Prašom. Ruošiasi kolega V.Volčiokas arba kuris nors kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. L.Sabutis. Prašom. L.Počikovska. Prašom, kolege.

L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo šį klausimą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir jam pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinio komiteto pranešėja išdėstė esmę. Mūsų komitetas taip pat svarstė birželio 22 dieną ir vienbalsiai pritarė šioms pataisoms, nes tai susiję ne tik su valstybių ir kitų įstaigų veikla ir mokymu, bet ir su savivaldybių. Todėl kviečiame balsuoti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū.

Mielieji kolegos, aš kviesčiau dabar pasitikrinti. Prašom neišeiti kelias minutes. Gerbiamieji kolegos, luktelkite porą minučių. Gal dar mes galėsime vieną įstatymą priimti. Aš turiu galvoje Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Jokių pataisų nėra. Įstatymą sudaro du straipsniai. Aš kviečiu pirma pasitikrinti, ar tikrai yra 71. Prašom. Registruojamės! Kolegos, pasitikrinkime, ar tikrai tiek yra. Čia tikrai nesudėtingas įstatymas ir, kaip sakiau, pastabų nėra. Galėtume dar vieną darbą padaryti ir popiet mums bus lengviau. Kolegos, prašyčiau nesiskirstyti. Deja!

Gerbiamieji kolegos, dabar dar kartą pasižiūriu, ar galime ką nors dar nuveikti iki pertraukos, ar jau ir taip būsime daug padirbėję. (Balsai salėje) Dar sykį? Gerai. Dar kartą užsiregistruojame. Prašom dar sykį užsiregistruoti.

Deja! Mielieji kolegos, prieš paskelbdamas pertrauką, noriu jums pranešti, kad visi rytinio posėdžio klausimai išnagrinėti. Iš vakarinio posėdžio išnagrinėti 2-2, 2-3 (2-4 nukėlėme ir jis, matyt, liks toje pačioje vietoje), 2-9, 2-10, 2-11, 2-12 ir 2-15. Taigi galime pradėti vakarinį posėdį, kaip numatyta, 15.00 valandą. Tai bus Seimo nario asmens neliečiamybės klausimas, Seimo rezoliucijos projektas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Rytinis posėdis baigtas. Jeigu kas nepavalgėt, gerų jums pietų!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.