Penkiasdešimt aštuntasis (194) posėdis
2006 m. birželio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, mielieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birželio 29 d. rytinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia nuoširdžiai sveikinu visus šventus ir ne visai šventus Petrus ir Povilus. (Plojimai) Linkiu visų pirma jiems ir mums visiems sėkmingo darbo šiandien ir pratęstoje Seimo pavasario sesijoje. Siūlau pirmiausia registruotis. Kolegos, registracija.

Net 89.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. birželio 29 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dėl darbotvarkės. Kolegos, Seniūnų sueigoje buvo aprobuota patikslinta darbotvarkė. Tas patikslinimas yra dėl opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos teikiamos darbotvarkės. Kadangi kai kurie klausimai neįtraukti, t.y. jų siūlomi klausimai neįtraukti į sesijos darbų programą, mes turime visų pirma patikslinti Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos priedėlio. Tai čia yra pirmasis popietinis klausimas. Kai ko teikėjai atsisako, todėl tie klausimai yra pajuodinti. Ir prisideda vienas labai svarbus klausimas, pats paskutinis vakariniame posėdyje – Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektas. Manau, visiems aktualus. Ar yra abejojančių? (Balsai salėje) Yra. Gerai. (Balsai salėje) Ir tradicinis pirmas rezervinis klausimas dėl Seimo nario mandato.

Seniūnų sueiga viskam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Gerai. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar galime pritarti Seniūnų sueigos patikslintai šios dienos posėdžių darbotvarkei ,arba darbotvarkėms? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 93. Už – 84, prieš – 1, susilaikė 4. Darbotvarkėms pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1508 (pateikimas)

Mielieji kolegos, laukiame Ekscelencijos Prezidento ir nagrinėsime darbotvarkės 1-2 punktą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektą Nr.XP-1508. Teikėjas – Ekscelencija Prezidentas. Kolegos, prašyčiau užimti savo darbo vietas.

M.STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Ekscelencija Prezidente, prašom.

V.ADAMKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seime! Valstybė įpareigoja mus įgyvendinti demokratinės santvarkos principus ir reikalauja atsakomybės savo piliečiams. Mano ir Seimo konstitucinė pareiga yra prisiimti atsakomybę už naujos Vyriausybės formavimą prailgusios krizės akivaizdoje.

Susitikęs su visomis Seimo frakcijomis ir išklausęs jų nuomones apie galimas koalicijas, manau, kad galėtume sudaryti tik mažumos Vyriausybę, kurią palaikytų Seimas. Šiame Vyriausybės konsultacijų etape centro kairės blokas pademonstravo daugiau ryžto sutelkti šalininkus ir gauti jų paramą. Tikiuosi, kad mano teikiamas kandidatas į Ministrus Pirmininkus įvykdys duotą pažadą ir Vyriausybės programoje numatys Lietuvos gerovei būtinus pirmaeilius darbus, kuriuos privalės nuveikti per likusius dvejus šio Seimo kadencijos metus. Tikiu, kad man išsakyti Seimo frakcijų patikinimai dėl konstruktyvaus bendradarbiavimo taps sėkmingos naujos Vyriausybės veiklos pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Gedimino Kirkilo kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, Ekscelencija.

Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statutą kandidato į Ministro Pirmininko postą G.Kirkilo kalba. Prašom. Kandidatui pagal Statutą priklauso 30 minučių, bet galima ir trumpiau. Prašom.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji žiniasklaidos atstovai, svečiai!

Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui V.Adamkui už pasiūlymą tapti Ministru Pirmininku. Toks pasitikėjimas šiuo sudėtingu metu ypač įpareigoja. Jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai, manęs, kaip premjero, ir visos komandos, kuri dirbs kartu, bei tų politikų, kurie mus rems, laukia didelis išmėginimas. Lietuvoje per šešiolika atkurtos nepriklausomybės metų dar nebuvo panašios situacijos ir dar neteko formuoti mažumos Vyriausybės. Tai nebus lengva. Mes, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Liberalų ir centro sąjungos bei Pilietinės demokratijos partijų nariai, ėmęsi spręsti šį sudėtingą uždavinį, tikimės visų politikų supratimo ir palaikymo. Mums, Lietuvos parlamentui, tai nauja, tačiau senesnes demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos, tokia patirtis yra. Akivaizdu, kad mažumos Vyriausybės darbas įmanomas tik tuomet, kai yra jos susitarimas arba sutarimas su opozicija. Tokio sutarimo praktika, mano nuomone, būtų svarbi ir prasminga jau tik visuomenės solidarumo bei mūsų politinės kultūros požiūriu.

Šiandien Lietuvoje susiklostė tokia politinė situacija, kai nė viena koalicija negali turėti absoliučios daugumos Seime: nei centro kairieji, nei centro dešinieji, nei kiti. Todėl kitaip turėtume pažvelgti ir į Vyriausybės formavimą. Politikoje ne visuomet, kaip žinote, svarbiausia aritmetika. Tokioje situacijoje, kokioje esame šiandien, kur kas svarbiau realūs susitarimai programiniu vertybiniu pagrindu. Jeigu turime gerų idėjų, naudingų Lietuvos žmonėms, tai palaikykime tuos, kurie yra pasirengę ir imasi atsakomybės šias idėjas įgyvendinti. Per bendrą politinį sutarimą mes galime įveikti šiandienos problemas, iššūkius ir pradėti esmines permainas, kurių laukia visuomenė, skatina mūsų valstybės vadovas – Prezidentas V.Adamkus, mūsų intelektualai, socialiniai partneriai, profsąjungos, nevyriausybinės organizacijos. Dabar daug diskutuojama, kokia turėtų būti naujos Vyriausybės veiklos kryptis. Čia pastebiu ir tam tikrus kraštutinumus: tik permainos arba tikslus programos tęstinumas. Tiesa, ir vieni, ir kiti turi gana svarių argumentų, bet ar reikia permainas priešpriešinti gerų darbų tęstinumui ir tam pagrindui, kurį padėjo ankstesnės vyriausybės. Jeigu pritarsite mano kandidatūrai, mes tęsime pradėtas reformas ir valstybės įsipareigojimų piliečiams vykdymą. Kartu numatome dideles permainas, nes kiekviena diena atneša naujas problemas, naujus iššūkius, taip pat ir globalius. Bet permainos ir reformos nėra savitikslis dalykas. Jos privalo užtikrinti geresnį Lietuvos žmonių gyvenimą. Šiandien, deja, neturiu galimybių aptarti visas naujai iškilusias ir senas problemas, nurodyti jų sprendimo priemones ir būdus. Tai pateiksime būsimosios Vyriausybės programoje. Todėl aptariu tik keletą iš jų.

Pirmiausia dėl žinių ekonomikos plėtros. Tiesa, dabar diskutuojama dėl šio termino, bet kol kas yra toks, koks yra. Siekiant sudaryti palankias sąlygas informacinės ir žinių visuomenės plėtrai, Lietuvos iniciatyva suderintas su Europos Sąjungos dokumentais, kaip žinote, Lisabonos strategija, e.Europa veiksmų planais, parengta informacinės visuomenės plėtros strategija, Vyriausybėje patvirtinta plėtros programa 2006–2008 metams ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kurio vykdymą, mano nuomone, reikėtų pratęsti.

Esame numatę žinių visuomenės plėtros artimiausio laikotarpio prioritetus. Tikimės sumažinti skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir kaimo, užtikrinant plačią interneto prieigą ir keliant gyventojų kompiuterinį raštingumą. Sieksime, kad interneto plėtra visoje Lietuvos teritorijoje pasiektų Europos Sąjungos interneto skverbties vidurkį. Lietuvoje jau veikia beveik 800 viešojo interneto taškų labiausiai žmonių lankomose vietose: bibliotekose, kultūros namuose, seniūnijose, bendruomenių centruose. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautas finansavimas įdiegti dar 400 tokių taškų. Tai užtikrins, mano nuomone, dar spartesnį interneto vartotojų skaičiaus augimą, o tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje. Tęsiamas bendrojo lavinimo mokyklų aprūpinimas reikiama informacinių technologijų ir telekomunikacijų baze. Šiuo metu šimtui 5–12 klasių moksleivių, kaip žinote, tenka 10 kompiuterių. Galimybę naudotis internetu jau turi 94% mokyklų. Manau, artimiausiu metu turime pasiekti ir 100%, be jokių abejonių.

Artimiausioje ateityje elektroninių ryšių sektoriaus vystymosi kryptį turėtų paveikti plačiajuosčio ryšio plėtra. Visos Europos Sąjungos šalys narės, įgyvendindamos Lisabonos strategijos tikslus, turėtų pasiekti 50% plačiajuosčių ryšių skverbtį per artimiausius penkerius metus. Planuojame, kad iki 2010 metų Lietuva pasieks per 50% naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu rodiklį ir internetu naudosis daugiau kaip 65% šalies gyventojų.

Įgyvendinant e. valdžią į elektroninę erdvę bus perkeliamos svarbios gyventojams ir verslo subjektams paslaugos. Šiuolaikinis pilietis norėtų gauti kompleksines paslaugas. Jis pageidauja gauti visas paslaugas, pavyzdžiui, susijusias su išėjimu į pensiją, vienoje vietoje. Verslo subjektams, norintiems išspręsti tam tikrą problemą, pavyzdžiui, įsteigti naują įmonę, taip pat būtų nepalyginti patogiau gauti visas reikiamas paslaugas iš vieno kompetentingo šaltinio. Dabar tenka bendrauti su bent keliomis institucijomis. Tai, deja, neretai tampa nereikalinga biurokratija ir papildomomis korupcijos pagundomis. Sieksime sudaryti palankią teisinę institucinę aplinką, padidinti elektroninės valdžios galimybes, gyventojams ir verslui teikti naujos kartos viešąsias paslaugas, pagrįstas informacinių technologijų ir elektroninių ryšių naudojimu. Tai leis pasiekti, kad iki 2010 metų viešosiomis elektroninėmis paslaugomis naudotųsi apie 40% Lietuvos gyventojų, 95% pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų būtų pasiekiama internetu, o 70% visų viešųjų elektroninių paslaugų būtų teikiama vieno langelio principu.

Gerbiamieji kolegos, Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Pirmininke, susipažinau su Proveržio koalicijos programinėmis nuostatomis žinių visuomenės plėtros srityje. Manau, labai rimtai svarstytina dviejų atraminių universitetų idėja ir kiti pasiūlymai. Daugelį iš jų bendromis pastangomis galėsime įgyvendinti, tai galėtų tapti, tikiu, postūmiu šalies pramonės technologiniam proveržiui. Manau, šis žodis daug labiau tinka šioje vietoje nei politikoje. Tikiuosi, kolegos konservatoriai dėl to neįsižeis.

Antra labai aktuali problema – skaidrus ir efektyvus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje privalumus… ne tik galimybė mūsų įmonėje… dalyvauti didžiulėje 450 mln. vartotojų turinčioje vidaus rinkoje ar galimybė mūsų piliečiams laisvai keliauti, mokytis, gyventi ir dirbti Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Iš Europos Sąjungos, kaip žinote, 2007–2013 metais gausime didžiulę du metinius šalies biudžetus siekiančią 46 mlrd. litų paramą. Ją galime ir turime panaudoti strategiškai tam, kad kito programavimo laikotarpio pabaigoje Lietuva esmingai priartėtų prie Europos Sąjungos socialinio ekonominio išsivystymo vidurkio. Manau, šio tikslo sieks ne tik mūsų Vyriausybė, bet ir kitos – vėlesnės vyriausybės. Todėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai ir jos veiksmų programoms reikia plataus Seimo, taigi ir visų parlamentinių partijų sutarimo ir pritarimo. Tikiu, jei prieš kelerius metus visos šalies politinės partijos rado konsensusą dėl integracijos į Europos Sąjungą, tai privalome rasti sutarimą ir dėl narystės privalumų panaudojimo Lietuvos žmonių labui. Panaudodama Europos Sąjungos struktūrinę paramą, Vyriausybė numatys siekti dviejų pagrindinių tikslų, būtent sudaryti sąlygas nepertraukiamam ir sparčiam ekonomikos augimui. Tokiam augimui, kad visi Lietuvos žmonės pajustų apčiuopiamai geresnę gyvenimo kokybę, kurią atspindėtų augančios pajamos, kokybiškesnės darbo sąlygos ir viešosios paslaugos.

Antras tikslas – žiniasklaidoje ir visuomenėje plačiai diskutuojamas Europos Sąjungos paramos, administravimo ir paskirstymo skaidrumas. Noriu patikinti Seimo narius ir visuomenės atstovus, ir nevyriausybines organizacijas, kad mes girdime šiuos nuogąstavimus. Jeigu tapsiu Vyriausybės vadovu, pirmiausia reikalausiu asmeninės institucijų vadovų ir konkrečius sprendimus parengiančių pareigūnų atsakomybės už priimtų sprendimų skaidrumą. Taip pat reikalausiu, kad visuomenei būtų suteikiama priimtus sprendimus pagrindžianti informacija.

Gegužės mėnesį Seime, kaip jūs gerai žinote, vykusių diskusijų dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos metu Seimo komitetai pateikė nemažai labai vertingų pastabų ir pasiūlymų dėl strategijos tobulinimo. Atsižvelgus į Seimo, į socialinių ir ekonominių partnerių pateiktus pasiūlymus ir pastabas, pakoreguotas strategijos projektas ir veiksmų programos bus teikiamos svarstyti Vyriausybei rugpjūčio mėnesį, o rugsėjo mėnesį, tikiu, Seimui, kuris ir suteiks Vyriausybei įgaliojimus derėtis su Europos Komisija.

Gerbiamieji kolegos, reikėtų pabrėžti, kad Europos Sąjungos finansinės paramos administravimo rizikos nustatymo ir valdymo sistema Lietuvoje yra kūrimosi stadijos. Yra rizikos, kad tarpinių ir įgyvendinančių institucijų taikomas projektų vertinimas per atrankos procedūras gali neužtikrinti projektų atrankos skaidrumo, vienodo paraiškų traktavimo ir geriausių projektų atrankos, t.y. kontrolės sistema, akivaizdu, yra tobulintina. Institucijų, susijusių su Europos Sąjungos paramos administravimu, vadovai privalo skirti ypatingą dėmesį vidaus audito tarnyboms, kad būtų užtikrinta tinkama audito kokybė. Rengiant audito strategiją visam programavimo laikotarpiui 2007–2013 metams būtų tikslinga nustatyti rizikos zonas, svarbiausias audito veiklos sritis: viešieji pirkimai, projektų vertinimas, informacinių sistemų būklė, skolų valdymas ir neatitikimų, pažeidimų, klaidų nustatymo ir valdymo sistemos veikimas.

Gerbiamieji kolegos, Jūsų Ekscelencija Prezidente, galime konstatuoti, kad administruojant šią Europos Sąjungos finansinę paramą institucijų veiklos koordinavimas ir komunikavimas visais lygiais dar nėra pakankamas. Tiesiog tai yra nauja problema, naujas iššūkis. Tai neigiamai veikia naujų rengiamų ir tobulinamų norminių aktų Europos Sąjungos finansinės paramos srityje kokybę. Europos Sąjungos lėšų valdymas negali būti veiksmingas be aiškiai reglamentuotų institucijų veiklos koordinavimo, bendradarbiavimo teisės aktų derinimo srityje ir efektyviai veikiančio grįžtamojo ryšio. Mes tai matome ir, manau, surasime sprendimų būdus.

Trečioji problema, apie kurią šiandien noriu pakalbėti, tai kova su korupcija. Manau, šioje srityje kuo greičiau turėtume atsisakyti abipusių politinių kaltinimų, juo labiau tokios medžiagos naudojimo savo politinėje veikloje, ir surasti visų parlamentinių partijų sutarimą, kaip gydyti šią sunkią visuomenės ligą, kuri, mano nuomone, iš dalies yra ir objektyvi. Tiesiog mes esame kitoje situacijoje, dar neturime didelės patirties, kaip suvaldyti įvarius, taip pat ir negatyvius, rinkos ekonomikos procesus. Tiesiog ateina labai daug pinigų, reikia sakyti atvirai, į Lietuvą ir su tais pinigais ateina labai daug pagundų.

Jeigu pritarsite mano kaip Ministro Pirmininko kandidatūrai ir mūsų būsimos Vyriausybės programai, vienas iš pirmųjų darbų bus nacionalinis susitarimas dėl korupcijos išgyvendinimo. Iš tikrųjų korupcija yra įsisenėjusi problema, pakertanti piliečių pasitikėjimą valdžia ir leidžianti kalbėti apie politikų moralinį nuosmukį. Būtume neteisūs sakydami, kad šioje srityje nieko nedarome. Kaip žinote, veikia Korupcijos prevencijos įstatymas, vykdoma Nacionalinė kovos su korupcija programa, sukurta speciali kovos su korupcija institucija, beje, dar ne visos šalys turi, –Specialiųjų tyrimų tarnyba. Aktyviai talkina ir visuomeninės organizacijos, nemažai pasiūlymų šioje srityje savo proveržio programoje yra pateikę ir kolegos konservatoriai. Nors tuose pasiūlymuose ne viskas ir nauja, tačiau jiems galėtume pritarti ir įgyvendinti, ir pritarti tik tam, kad būtų konsensusas, kuris, man atrodo, ypač šioje srityje yra svarbus. Taigi teoriškai šis klausimas sprendžiamas, tačiau kažkas daroma ne taip, o gal tiesiog iš tikrųjų mums stinga politinės valios kartu siekti šitų sprendimų.

Gerbiamieji kolegos, užuot kaltinę bei įtarinėję vienas kitą, sėskime prie apskrito stalo, pasitelkime teisėsaugos ekspertus ir praktikus ir tiesiog priimkime sprendimus. Iš tiesų tai yra daroma, tačiau manau, kad tinkamo rezultato, kurio reikalauja visuomenė, neturime. Pirmiausia reikėtų sugriežtinti jau esamo įstatymo vykdymo kontrolę, didinti vadovų asmeninę atsakomybę už korupcijos apraiškas jų vadovaujamose institucijose. Toliau diegti „vieno langelio“ principą, kad sprendimai nepriklausytų nuo konkretaus vieno ar kito tarnautojo. Tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ne tik konkurso metu, bet ir rengiant jo sąlygas. O pirmiausia turėtume pradėti nuo savęs: sugriežtinti politinių partijų finansavimo kontrolę, kad užkirstume kelią politinei korupcijai ir atvertume kelią dalykiškai politinei diskusijai apie rūpimas žmonėms problemas.

Gerbiamieji kolegos, Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis pirmininke, leiskite glaustai išvardinti svarbiausius būsimos Vyriausybės prioritetus ir darbus.

Pirma. Visas pastangas koncentruoti svarbiausioms socialinėms problemoms spręsti, žmonių gerovei kelti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, užimtumui didinti.

Antra. Ypatingą dėmesį skirti investicijoms į žmogų, padaryti esminę pažangą reformuojant švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos sistemas, plėtojant informacinę žinių visuomenę, kuriant pagrindą paslaugų kokybės augimui.

Trečia. Skirti papildomą finansavimą sveikatos įstaigoms renovuoti (nors daug buvo padaryta ir šitos Vyriausybės, tačiau aišku, kad to dar nepakanka), medikų darbo užmokesčiui didinti, sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti.

Ketvirta. Kuo anksčiau ir sklandžiau nesupriešinant gyventojų įsivesti eurą, vykdyti griežtą biudžeto politiką.

Penkta. Lėšas, gautas už AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimą, panaudoti valstybės įsipareigojimų piliečiams įvykdymui, rubliniams indėliams grąžinti, kompensacijoms už valstybės išperkamą turtą ir kita. Aš manau, jeigu mes tai padarysime, aš tikiu, kad mes tai padarysime, šitas klausimas bus išbrauktas iš politinių partijų debatų ir rinkiminių darbotvarkių, kurios, mano nuomone, gerokai iškreipia mūsų politinį gyvenimą ir dažnai nukreipdavo mus į kitas problemas.

Šešta. Užtikrinti skaidrų ir efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų naudojimą tvirtinant 2007-2013 metų finansinio laikotarpio strategiją, Europos Sąjungos paramos lėšas pirmiausia skirti prioritetiniams valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti.

Septinta. Neįvesti naujų mokesčių, palaipsniui mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą.

Aštunta. Gerinti investicinę aplinką supaprastinant žemės panaudojimo klausimus, mažinant biurokratizmą, kartu ir korupciją, bei įvairiausius verslo apribojimus.

Devinta. Pasiekti esminių poslinkių įgyvendinant svarbiausius infrastruktūros projektus – elektros tiltą per Lenkiją ir Baltijos jūrą, „Via Baltica“ ir „Real Baltica“. Siekti išlaikyti Lietuvą branduolinės energetikos valstybe. Paskutinis uždavinys nebus tik šios Vyriausybės uždavinys, tam gal ir pritruks laiko, tačiau pagrindus, aš manau, ši Vyriausybė galėtų padėti.

Dešimta. Vykdyti koordinuotą užsienio politiką derinant visų šalies institucijų veiklą Lietuvos strateginiams prioritetams įgyvendinti, taip pat tęsti Lietuvos užsienio politiką aktyviai dalyvaujant Europos Sąjungos ir NATO, ypač plėtojant gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ir laiku pasirengti įsijungti į Šengeno erdvę.

Gerbiamieji kolegos, dar būtų galima apie daug ką pakalbėti. Tai nereiškia, kad mažiau svarbu, pavyzdžiui, žemės ūkis, kur sėkmingai darbuojasi ministrė profesorė K.Prunskienė. Turime daug ir kitų opių problemų, kaip antai: emigracija, nusikalstamumas, socialinės darnos stygius ir daugelis kitų, apie kurias galbūt pakalbėsime vėliau. Šiandien noriu pabrėžti, kad mes, mūsų būsima Vyriausybė, žinome, kaip šias problemas spręsti, ir esame numatę, kaip tai daryti, savo programoje. Turėdami aiškią tęsiamų reformų ir esminių permainų viziją, esame atviri konstruktyviems siūlymams ir patarimams. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, galiu patikinti, kad kiekviena jūsų idėja bus apsvarstyta ir pagal galimybes įgyvendinta. Mes puikiai suvokiame tą sudėtingą politinę situaciją, kuri susidarė ne dėl piliečių, o dėl politikų kaltės. Jaučiame didelę atsakomybę ir nebijome dalintis ja su savo politiniais oponentais. Visus politikus, pasiruošusius dirbti Lietuvos žmonėms, kviečiame dirbti kartu. Kai turėsime reikiamą Seimo pasitikėjimą, tuomet sutarsime ir dėl tokio bendradarbiavimo turinio bei formų. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju.

M.STROLYS. Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, prašom atsikvėpti. Dabar antrasis jūsų misijos etapas. Jūsų laukia Seimo narių klausimai. Tam pagal Statuto 192 straipsnį, tiksliau, šio straipsnio 3 dalį, skiriama iki 40 minučių. Kolegos, prašyčiau klausti trumpai, nes mūsų laukia dar kiti darbai: Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ir patikslintas šių metų biudžetas. Visa tai turime padaryti iki pietų pertraukos.

Pirmasis turėtų klausti P.Auštrevičius, bet prieš suteikdamas žodį aš norėčiau paklausti kolegų, ar einame iš eilės, kadangi čia užsirašyta grupėmis, po du iš kiekvienos frakcijos, o po to kiti? (Balsai salėje) Iš eilės? (Balsai salėje) Kolegos, aš teikiu alternatyvą balsavimui. Minutėlę! Kolegos, aš noriu, kad draugiškai būtų ir kad nebūtų nuskriausta nė viena frakcija. Visi nori paklausti. Po du nuo kiekvienos, o po to visi. (Balsai salėje) Nesiginčykime. Tada iš eilės. P.Auštrevičius. Prašyčiau klausti trumpai.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, išgirdęs jūsų aiškią kalbą ir žinodamas, kad jūs esate Lietuvos šaškių federacijos prezidentas, kitaip tariant, suprantate logiškų žaidimų ir logiškų taisyklių pritaikymo galimybes… Leiskite jums pasakyti, kad jūsų kalba, kuri iš esmės remiasi, ko gero, plataus nacionalinio susitarimo poreikio ir prioritetų išdėstymo logika, visiškai prieštarauja tiems veiksmams, kai jūs, kaip Socialdemokratų partijos derybininkas, vedėte pokalbius ir derybas dėl tokios galimybės suformuoti plačią koaliciją. Kita vertus, jūsų darbai yra labai ambicingi, tačiau prieš kelerius metus mes girdėjome ne mažiau ambicingos Vyriausybės programos tikslus, ir buvo pasakyta, kad ji pakeis Lietuvą. Tai vis dėlto, pretendente, kas nepavyko praeitai Vyriausybei? Juo labiau kad ir mūsų atstovės Komisijoje ponios Grybauskaitės įvertinimai yra gana dviprasmiški.

PIRMININKAS. Laikas!

P.AUŠTREVIČIUS. Taigi kas nepavyko ir kur tas dėsningumas, kad pavyks?

PIRMININKAS. Prašom.

G.KIRKILAS. Dėl Šaškių federacijos, nes čia keletas klausimų. Jau nesu prezidentu, nes, kaip žinau, Konstitucinis Teismas uždraudė mums ten dalyvauti, todėl ir nedalyvauju, nors buvo įdomi sritis, iš tikrųjų šį tą davė.

Dėl derybų. Kaip žinote, derybininkai nėra savarankiški žmonės. Jie turi savo partijų mandatą ir pagal savo partijų mandatą derasi. Tačiau pačios derybos, mano požiūriu, buvo labai naudingos vien tik dėl to, kad mes pasikeitėme idėjomis. Kaip žinote, valdančiosios daugumos situacija yra viena, opozicijos kita. Jinai visada yra laisvesnė ir turi daugiau laiko generuoti idėjoms, gali aštriau kelti problemas, ir tai yra suprantama. Bet aš manau, kad tos derybos buvo naudingos. Tiesą sakant, aš tikiu, kad ir kolegos konservatoriai taip pat pripažins, kad galbūt ir jie, ir mes šiuo kartu… Tai buvo jau antrosios derybos dėl „vaivorykštės“. Susitarti šiek tiek pristigo politinės valios, tokios nuotaikos buvo mūsų partijose, todėl galbūt ir nesusitarėme. Nesusitarėme, aišku, ir dėl vertinimų, apie ką jūs kalbate. Jūs vertinate šią Vyriausybę vienaip, mes vertiname kitaip.

Kodėl šiai Vyriausybei kai kas nepavyko? Manau, kad iš tikrųjų įvesti euro, deja, nepavyko dėl įvairių priežasčių. Kai kas nepavyko ir todėl, kad ši Vyriausybė nebaigė savo kadencijos, aš turiu omenyje 13-ąją Vyriausybę. Jinai tiesiog nustojo veikti dėl įvairių priežasčių, kurios jums gerai žinomos. O kokios garantijos, kad tokia ambicinga programa bus įvykdyta? Ta garantija gali būti tik viena – jeigu pasieksime sutarimą ir sugebėsime kartu veikti, jeigu, aš turiu omeny ir valdančiąją koaliciją, kuri bus mažuma, atrodo, ir opoziciją, nepaims viršaus jau artėjančių rinkimų ambicijos. Aš manau, tai ir yra garantija. Tačiau kas gali pasakyti, kad taip neįvyks, aš nežinau. Aš to pasakyti negaliu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kandidate, prieš keletą savaičių mes iš tos pačios tribūnos girdėjome kito jūsų partijos kandidato – Z.Balčyčio kalbą ir pasiryžimą imtis atsakomybės už valstybės ateitį, vėliau matėme balsavimą Seime, kai jūsų teikiamas kandidatas nesurinko balsų daugumos. Gerbiamasis kandidate, ką jūs iki antradienio darysite kitaip ir ką Z.Balčytis darė blogai, kad šitos daugumos nesurinko, ir ką jūs, kaip kandidatas, darysite kitaip, kad tą daugumą užsitikrintumėte?

PIRMININKAS. Prašom.

G.KIRKILAS. Aš nežinau, kodėl taip buvo balsuojama dėl Z.Balčyčio. Visa jau suburta mažumos koalicija, kaip žinote, nubalsavo. Kitos partijos turėjo savo gana kategorišką poziciją. Manau, kad dėl to. Kodėl buvo jų tokia pozicija – tai yra kitas klausimas.

Ką būtų galima padaryti kitaip? Aš manau, kad būtų galima pamėginti aktyviau komunikuoti, aktyviau derėtis, aktyviau kalbėtis. Atrodo, kad mano atveju yra šiek tiek kita opozicijos pozicija. Opozicija yra pažadėjusi Respublikos Prezidentui netrukdyti sudaryti šios Vyriausybės. Pagaliau keičiasi ir situacija. Negalime mes be galo tvirtinti ir netvirtinti vyriausybių. Vieną kartą reikia tą padaryti, ir aš tikiuosi, kad tą sutarimą rasime.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pretendente, jūs labai gražiai kalbėjote apie apskritąjį stalą, pokalbius, susitarimus, bet galime aiškiai pasakyti, kad nesugebėjote derybose sudaryti nacionalinių susitarimų, plačios, stabilios daugumos. Kalbate apie įsipareigojimus gyventojams, bet nenorite grąžinti nusavintų pensijų, vaikų diskriminacija… Manau, kad nors, kaip sako, kaip prioritetą išskiriate socialinius klausimus, bet labai stebina dviveidė politika dėl partijų. Netinkami partneriai jums yra koalicijos partneriai Darbo partija, Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“, bet tinkama Artūro Zuoko vadovaujama partija, nors pats vadovas taip pat turi problemų su teisėsauga. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokią savo, na, kartais ir dviveidę poziciją? Ačiū.

G.KIRKILAS. Na, aš nežinau, ar gražiai kalbėti politikui yra trūkumas. Jeigu taip yra, tai ačiū už komplimentą.

Dėl biudžeto ir kitų socialinių įsipareigojimų. Kaip gerai žinote, čia visi esate politikai, daugelis jau ne pirmą kartą parlamente, ne pirmą kartą svarstote, tvirtinate biudžetą, tai yra parlamento prerogatyva. Bet, kaip jūs žinote, biudžetas nėra guminis. Visada kiekvienai Vyriausybei, kad ir kokia ji būtų, kad ir kokia būtų šalies ekonominė situacija, žiūriu į J.Lionginą, kad ir koks būtų biudžetas – visada kas nors į tą biudžetą „netilps“. Tai yra Seimo prerogatyva nuspręsti, ką Vyriausybė ir kokius… Vyriausybė, aišku, teiks savo variantą. Kaip žinote, ir dabar biudžetas yra gana didelis, yra papildomai perskirstyta gana didelė suma, manau, kad šalies istorijoje didesnės nebuvo, tačiau vis tiek yra problemų, kurios išlieka, ypač, aišku, socialinės, turint omeny tą pradinį socialinį lygį, nuo kurio Lietuva pradėjo prieš daugelį metų. Taigi biudžetas ne guminis.

Dabar dėl dviveidės politikos. Na, aš nesu nusistatęs prieš jokią Seimo partiją, prieš jokius Seimo narius. Atvirkščiai, aš manau, kad visi yra išrinkti Lietuvos gyventojų. Tačiau jūs šiandien žinote kai kurių partijų situaciją, jūs žinote Prezidento nusistatymą. Ši Vyriausybė kaip tik taip yra formuojama. Toks yra mūsų sutarimas, tokiomis tam tikromis sąlygomis partijos sutiko eiti į valdančiąją koaliciją, ne daugumos – mažumos, dar kartą pabrėžiu, tačiau mes konsultuosimės su visomis partijomis. Deja, šiandien yra tam tikri apribojimai arba apsiribojimai, kurių reikia laikytis. Aš nemanau, kad tai yra dviveidė politika. Liberalų ir centro sąjungos frakcija, kuri dalyvauja Seime, pareiškė norą, pateikė savo pasiūlymus, kuriuos jūs gerai žinote. Jie, atrodo, šiai valdančiajai koalicijai yra priimtini, ir mes su jais šiuo metu sudarėme valdančiąją koaliciją, kuri teikia mažumos Vyriausybę. Štai tokia yra situacija. Tačiau, kaip aš jau ir minėjau savo kalboje, yra įvairių formų dalyvauti sprendžiant šias problemas, šiuos iššūkius, kurie yra Lietuvoje. O vyriausybinė koalicija yra tokia, kokia yra šiandien. Kol kas jinai neišsiplėtė, bet aš tikiu, kad galima tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom, kolega.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, yra tokia žinoma teorija: aukšto polėkio, žemo skrydžio. Jūs čia taip gražiai papasakojote apie struktūrinius fondus, apie skaidrių sprendimų priėmimą, žinių visuomenės plėtrą, išdėstėte prioritetus. Žinote, aš jus pažįstu kaip gerą, seną ir įžvalgų politiką. Jūs tikriausiai praleidote… Aš tikrai sakau, kad visas tas jūsų aukštas polėkis taps žemu skydžiu vien dėl to, kad jūs net neužsiminėte apie Europos Komisijos neseniai paskelbtus duomenis apie tai, kad Lietuva yra pati nesaugiausia valstybė Europos Sąjungoje, matyt, ir Europoje. Tačiau apie policijos reikalus, apie žmonių saugumą jūs, kalbėdamas apie prioritetus, nė puse žodžio neužsiminėte, arba aš praleidau. Tai aš labai konkretų klausimą per likusias 6 sekundes: ką jūs ruošiatės daryti, kaip ruošiatės gerinti žmonių saugumą, ypač kaimo, kad kaimo bernų gaujos „nedubasintų“, atsiprašau už šitą žodį, mūsų žmonių ir Seimo narių taip pat? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Manau, kad struktūriniai fondai ir žinių visuomenė tai yra tos problemos, kurias būtent jūs, Seimo nariai, keliate. Jos yra aktualios ir Lietuvai, ir visuomenei, ir nevyriausybinėms organizacijoms. Manau, kad tai yra aktualu. Kaip aš ir sakiau savo kalboje, visko išdėstyti neįmanoma. Be to, aš tikiu, kad dar bus programos svarstymas, mes galėsime prie to grįžti.

O nusikalstamumą aš vis dėlto, Vytautai, vienu žodžiu paminėjau, tik, aišku, galbūt per mažai. Manau, kad jūs esate teisus: mūsų policija, ypač viešoji policija, reikalauja didelių reformų. Tai yra labai rimtas klausimas. Aišku, reformos nevyks be tinkamo finansavimo. Kiek aš žinau, tai dar nėra visai mano sritis, bet teks įsigilinti. Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas pateikė savo planą Vyriausybės Strateginiam komitetui, jisai buvo patvirtintas. Manau, kad man į jį teks įsigilinti. Aš manau, kad tame plane tai kaip tik ir buvo akcentuota. Bet aš girdėjau šitą svarstymą, jame kaip tik ir buvo akcentuojamos tos nusikalstamumo kaime ir kitos problemos, kurias jūs akcentuojate. Aš tikiu, kad tai bus daroma.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielasis kolega, frakcijos vardu sveikinu jus, taip gražiai ir įdomiai pateikus savo kandidatūrą ir sulaukus gerų vertinimų ir iš mūsų kolegų kitoje parlamento pusėje. Jūs kalbėdamas daug dėmesio skyrėte vidaus problemų sprendimams, kurių laukia Lietuvos žmonės. Lietuva gyvena globaliame pasaulyje, ir jums teko vadovauti, sakyčiau, labai svarbiai ir atsakingai Krašto apsaugos ministerijai. Mūsų kariškiai atlieka taikos palaikymo ir kitas tarptautines misijas įvairiuose pasaulio kraštuose.

Šiuo metu Lietuvoje vieši Afganistano parlamento narių grupė, vyksta įvairūs susitikimai. Gal galėtumėte keletą žodžių tarti apie jūsų vadovautą sritį, apie mūsų karių misijas, ypač Afganistane? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už linkėjimus. Iš tikrųjų mūsų provincijos atkūrimo grupės misija Afganistane yra ypač aukštai vertinama mūsų partnerių, NATO partnerių. Man atrodo, ji yra iš tikrųjų sėkminga. Afganistano parlamentarų, t.y. Goro provincijos vietinės valdžios vizitas į Lietuvą yra vienas iš rodiklių. Mes ten ne šiaip sau nusiuntėme kariškius. Mes norime padėti jiems (tokia yra šios misijos koncepcija) atkurti demokratiją, arba net įkurti demokratiją, valdžios struktūras. Dėl to jie yra čia atvažiavę. Mūsų kariai ten yra daugiau kaip metai, jie labai sėkmingai vykdo šią misiją. Ačiū jiems.

Dabar ateina tas etapas, kai mes turime plėsti vadinamąjį civilinį elementą, t.y. padėti konkrečiai įvairiais projektais, pradedant švietimo, sveikatos apsaugos kartu su savo partneriais, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tas yra daroma. Čia reikės dirbti ne tik Krašto apsaugos ministerijai, bet ir Užsienio reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, nes, pavyzdžiui, vienas iš uždavinių – padėti atkurti policiją. Manyčiau, ši misija yra sėkminga. Lietuva, būdama nedidelė valstybė, viena iš mažiausių NATO arba Europos Sąjungos narių, daug sėkmingiau veikia už didesnes ir kartais ekonominiu požiūriu turtingesnes valstybes. Tai yra mūsų žmonių, mūsų karių, mūsų diplomatų ir mūsų nevyriausybinių organizacijų nuopelnas. Tikrai jis yra labai aukštai vertinamas.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Žakaitienė. Prašom, kolege.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs, kaip ir daugelis, kalbėdamas ir pateikdamas savo ateities programą, paminėjote ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos problemas, bet pasigendama tam tikro vyriausybinio ir valstybinio dėmesio kultūrai, nors Vyriausybės ir valstybės politikoje ji įvardyta kaip strateginė sritis.

Šių metų birželio 7 dieną Seime buvo susirinkę kultūros atstovai, jie kalbėjo apie profesionalaus meno sklaidą. Buvo priimta rezoliucija. Toje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės biudžetas, maždaug 20% praturtėjęs dėl Europos Sąjungos lėšų, iš tiesų nė kiek neatsispindi kultūros srityje. Gerbiamasis pretendente, tikiuosi, jūs būsite patvirtintas premjeru. Ateities programoje, kurią pateiks Vyriausybė, ir biudžetuose, kurie laukia mūsų tvirtinimo Seime, ar jums neatrodo, kad vis dėlto kultūra, kuri yra palikta nacionaliniam finansavimui… šita sritis turėtų būti tam tikru procentu didinama, kiek kitos sritys gauna iš Europos Sąjungos lėšų… Dėkoju.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pretendente. Gerbiamieji kolegos, neužmirškime laiko limito. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Kultūra man buvo svarbi ir dirbant Krašto apsaugos ministerijoje. Įsivaizduoju, jeigu būčiau patvirtintas premjeru, galbūt atsirastų ir platesnės galimybės. Tikrai pritarčiau tam siūlymui, kurį jūs minite, dėl mūsų kultūros, meno žmonių. Aišku, kad finansavimas nepakankamas, tai akivaizdu. Kartais mes šiek tiek net per siaurai žiūrime į kultūrą. Mes manome, kad čia tik menininkai, kažkokie kultūros projektai. Iš tikrųjų kultūra mūsų tautai, nedidelei tautai, susiduriančiai su rimtais iššūkiais didelėje Europos Sąjungoje, su kalbos, identiteto klausimu… čia kultūros atstovų vaidmuo yra labai svarbus. Manau, būsimoji Vyriausybė, kokia ji būtų, privalėtų skirti didesnį dėmesį kultūrai.

Pritarčiau toms problemoms, kurias iškėlėte, ir jų sprendimo būdui. Manau, jūs sutiksite, kad ir patys mūsų kultūros žmonės, patys menininkai turėtų būti daug aktyvesni, jie turi išmokti kurti projektus ir siūlyti. Galbūt ateina, man taip atrodo… buvo kažkoks laikotarpis, kai mes mažiau girdėjome mūsų inteligentijos, mūsų kultūros žmonių balsą, galbūt atėjo tas laikas jį išgirsti, ir ne tik išgirsti, bet ir sugebėti jiems padėti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Žakaris. Prašom, kolega. Nematau. Tada A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate į Ministro Pirmininko pareigas, kaip jūs vertinate tolesnį aukštesniųjų administracinių vienetų, t.y. apskričių pertvarkymą į regioninį, kai visų ūkinių klausimų sprendimas perduodamas regionų plėtros tarybai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, suteikiant šiai tarybai sprendžiamojo balso teisę ir sudarant biudžetą? Apskrities viršininko administracija atliktų tik valstybės priežiūros funkcijas.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, nežinau, ar reikia eiti tokiu keliu, kurį jūs siūlote. Man atrodo, apskritims, mūsų regionams reikia suteikti daugiau savivaldos. Tas kelias, kurį jūs siūlote, yra vienas iš tų. Manau, jūs, kaip regione išrinktas Seimo narys, geriau išmanote šias problemas, bet beveik visos politinės partijos sutaria, kad kai apskritys buvo įkurtos, jos susidūrė su daugeliu iššūkių, bet tas etapas baigėsi ir, matyt, atėjo laikas patikėti daugiau savivaldos regionų žmonėms, jeigu tai bus tarybos, tegul bus tarybos, o pačių apskričių funkcijas palikti tik kontrolines. Man atrodo, tai būtų logiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis kandidate į premjerus, jūsų kalba teikia vilčių, kad Lietuvoje į problemas bus pradėta žiūrėti ne per partinę prizmę, o globaliau, valstybiškiau. Duok Dieve, bent didžiumą įgyvendinti to, ką jūs minėjote, mes labai pasistūmėtume į priekį. Tai parodo, kad jūs naujoviškiau žiūrite į problemą.

Norėtųsi jūsų paklausti štai tokio dalyko. Koalicinę Vyriausybę formuoti gana sudėtinga, nes partijos teikia kandidatus. Pagal Konstituciją premjeras ministrų kandidatus teikia Prezidentui, ir Prezidentas juos tvirtina. Kam jūs teiksite prioritetą – ar partinei priklausomybei, ką partija pateiks, ir viskas? Ar vis dėlto, kadangi jūs atsakysite už bendrą Vyriausybės darbą, žiūrėsite į dalykines kandidato savybes? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Manau, geriausia pačiam Ministrui Pirmininkui turėti tokią komandą, kuria jis pasitiki. Būtų gerai žinoti, jog kiekvienas ministras gerai išmano savo sritį. Akivaizdu, kompetencija yra labai svarbu. Ne mažiau svarbu ir būsimų kandidatų politinė patirtis. Aš laikausi tos nuomonės, kad ministras yra politikas. Aišku, jis turi žinoti savo sritį, aišku, jis turi sugebėti, jis turi būti administratorius, turi sugebėti matyti problemas, jas iškelti, bendrauti su žiniasklaida. Yra daugybė reikalavimų. Vis dėlto kas čia yra pirma? Pirma, man atrodo, sugebėti suburti komandą. Manau, toje koalicijoje, kurią dabar jau turime, toks komandinis veikimo stilius klostosi. Tikiu, tą supranta ir mūsų koalicijos partneriai, ir jie padės sudaryti tokią komandą. Kaip visada, gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad tokius dalykus kaip ministro kabineto sudėtį suderinti nėra lengva. Šalies Prezidentas taip pat vakar per pokalbį išreiškė susidomėjimą būsimu kabinetu, aišku, mes taip pat kalbėsimės ir su Prezidentu. Bet vis dėlto pagrindas yra komanda, komandos kompetencija, aišku. Negali būti komandoje tas narys, kuris nepritartų tokiai programai arba prioritetams, tai akivaizdu. Laukia sunkus išbandymas sukurti tokią komandą, nelengvas.

PIRMININKAS. Prašom atsilaikyti. Klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pretendente, gal galėtumėte įvardyti savo, kaip politiko, geresnes negu turi Z.Balčytis savybes, nes jums, atrodo, pavyks suburti neformalią vaivorykštinę, nekalto prasidėjimo koaliciją, kuri tikisi vėliau būti paimta į dangų. Kokios jūsų savybės leidžia suburti tokią koaliciją?

G.KIRKILAS. Dėl geresnių ar blogesnių savybių. Man save ir kolegą, bičiulį, mano partijos bičiulį ir ministrą, su kuriuo kartu dirbome Vyriausybėje, lyginti būtų tikrai nekorektiška. Jūs pats palyginkite.

Dėl to, ar gali susiklostyti? Žinote, galbūt dabartinėje situacijoje šitam Seimui gal dar ir ne laikas sukurti vadinamąją didžiąją koaliciją, kuri veikia, veikė Vokietijoje kažkada krizės laikais. Manau, šiandien pakanka sukurti mažumos Vyriausybę, kuri būtų vienaip ar kitaip kai kuriais klausimais palaikoma ir opozicijos. O kaip jau politologai tai pavadins, aš nežinau, tai jau yra teoretikų reikalas. Todėl, aišku, tai bus kažkas panašaus, bet tai nebus formali didžioji koalicija.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, žinant balsavimo už kolegą Z.Balčytį rezultatus, jūsų likimas yra konservatorių rankose. Sakykite, ar jausitės jaukiai ir gyvensite jausdami harmoniją su savo vidiniu aš, jeigu Seime bus pritarta jūsų kandidatūrai konservatoriams balsuojant už jus kojomis?

G.KIRKILAS. Tai balsuokite jūs už mane. Balsuokite už mane, palaikykite, nereikės balsuoti kojomis. Jūs žinote mūsų kolegų konservatorių įsipareigojimą, taip suprantu, Prezidentui arba bent jau pažadą netrukdyti formuoti mažumos Vyriausybės. Manau, tai labai europietiška, skandinaviška tradicija, tai yra dažna. Man atrodo, ir šiuo metu, rodos, Suomijoje veikia mažumos Vyriausybė, todėl čia nėra jokio stebuklo. Europoje tai normalu. Manau, kai yra apskritai net ir daugumos koalicija iš keleto partijų, kaip žinote, tie balsavimai irgi ne visada būna tokie jau vieningi, švelniai tariant. Dažnai valdančiosios koalicijos partijos balsuoja kartu su opozicija ir Vyriausybei nepavyksta priimti sprendimų, visko būna. Todėl labai sureikšminti tokių formalių dalykų aš nenorėčiau. Manau, kaip pasielgs kolegos konservatoriai, tai yra jų reikalas, ir nejaukiai jausčiausi, jeigu apskritai mes ilgai tvirtintume vyriausybes ir jų nepatvirtintume. Tada, manau, mes visi nejaukiai jaustumės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau klausia kolegos konservatoriai. Opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis kandidate, apie internetą jūs tikrai kalbėjote geriau nei buvęs premjeras A.Brazauskas, tai su tuo sveikinu. Iš jūsų įžanginės kalbos supratau, kad socialiniai reikalai, tai yra pensijos, jums nerūpės taip, kaip r buvusiam socialdemokratų premjerui A.Brazauskui, todėl pensijos ir atlyginimai Lietuvoje ir toliau augs lėčiau, nei auga ekonomika. Jūs apie tai visiškai net neužsiminėte, kaip ir tinka socialdemokratams. Dabar apie jūsų žodžius, kad jūs imatės atsakomybės, ir ką tai reiškia? Tai 2004 m. iš tiesų jūs taip pat kalbėjote apie savo atsakomybę, kad jūs imatės atsakomybės eiti į valdžią. Noriu pasakyti, kad krizę, mūsų įsitikinimu, tą, kurioje šiandien yra Lietuva, sukėlė ne programa ir ne tai, kad premjeras A.Brazauskas nemokėjo kalbėti apie internetą, o jūsų, socialdemokratų, ištisinis abejingumas moralės…

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. (Tuoj pat baigiu.) …ir abejingumas asmeninei atsakomybei. 2004 m. jūs ėmėtės atsakomybės eiti į valdžią su bet kuo, tai atvedė į krizę. Klausimas mano toks. Kokias išvadas jūs padarėte? Ar jūs manote, kad šiandieninė jūsų koalicija jau yra visiškai kitokia ir atitinkanti tuos moralės kriterijus, kurių Lietuva seniai laukia?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, vieną minutę. Net ir opozicijos lyderiui turiu priminti, kad visiems viena tvarka – minutė, maximum 70 sekundžių. Prašom.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt negirdėjote, pirmasis mano prioritetas buvo (dar kartą glaustai perskaičiau, jis buvo pats pirmasis) socialinės problemos.

Dėl A.Brazausko. Aš manau, kad dvi A.Brazausko vyriausybės padėjo rimtus pagrindus šalies ekonomikai. Aišku, buvo ir trūkumų, nėra klausimų, kitaip nebūna. Ateityje gal ir jūsų vadovaujama Vyriausybė taip pat bus ne be trūkumų, nes kitaip nebūna politikoje, tačiau pagrindai yra padėti. Dabartinis šalies ekonominis augimas yra tas pagrindas, kuris ir leis ir pensijas padidinti, ir plačiau spręsti socialines problemas, sveikatos apsaugos. Tas pagrindas labai geras. Todėl šis prioritetas tarp dešimties tų, kuriuos aš skaičiau, yra pirmasis. Manau, kad man, kaip socialdemokratui, tai yra labai svarbu.

Dėl moralės atsakomybės. Aš pabrėžiau savo atsakomybę. Pabrėžiau, kad reikalausiu atsakomybės ypač ta tema, kuri ir jūsų partijai, jūsų proveržio programai labai rūpi, ypač kovojant su korupcija. Manau, kad tai yra vienas iš raktų – visų ministrų, žinybų vadovų atsakomybė. Jos stinga, jos niekada nebus per daug.

Dėl moralės aš turiu šiek tiek kitą poziciją, nenorėčiau įsivelti į labai plačias ideologines diskusijas. Šiaip, manau, moralė labai svarbu, bet man atrodo tai labai asmeniška, manau, tai yra mano vidaus reikalas. Jeigu aš moraliai elgiausi, tai aš savo sąžinei, Dievui, savo artimiesiems esu atsakingas. Atvirai kalbant, aš nelabai mėgstu, kai politikai vienas kitą moralizuoja, tai nėra mūsų sritis. Aišku, mes negalime nesilaikyti moralės normų, aš sutinku. Bet kas teisėjai, negi politikai yra teisėjai vienas kitam? Galbūt mus gali kardinolas Juozas Audrys Bačkis kaip nors įvertinti, su tuo sutikčiau. Galbūt mūsų tautos patriarchai, inteligentai? Bet mes, politikai, aš manau, per daug vartojam… Mums reikia dalykiškų diskusijų, mums reikia kalbėti žmonėms, kokius mes sprendimus priimsime. Man labai patina Prezidento Aleksandro Kvasnevskio kažkada pasakyta frazė: „Žmonės iš mūsų laukia sprendimų“.

Ką reiškia su bet kuo, gerbiamasis kolega? Aš su tuo nesutinku. Ir Darbo partija, ir visos kitos partijos čia: ir jūsų partija, ir mes, socialdemokratai, ir socialliberalai, ir liberaldemokratai, ir liberalcentristai ir liberalsąjūdis, yra išrinktos Lietuvos žmonių. Aš neįsivaizduoju, kaip jūs galite turėti savo požiūrį kaip opozicija. Jūs galite turėti savo ideologinį požiūrį kaip politinė partija, nesutikti su tos ar kitos politinės partijos ideologija. Bet jie visi išrinkti teisėtai. Jeigu bus kaip nors kitaip, ką darysi, galime mes juos, vieną ar kitą partiją, kritikuoti už tai, kad jie per daug populizmo naudojo, bet tai yra mūsų požiūris. Bet nesutinku su tuo, tuo metu kažkam reikėjo imtis atsakomybės – 2004 metais. Mes ir su jumis derėjomės, deja, nepavyko. Po to mes derėjomės su kitomis partijomis, kurios sutiko sudaryti valdančiąją koaliciją, ir mes tai padarėme. Galima tai smerkti, galime nesmerkti, bet vis tiek kažkam reikia sudaryti Vyriausybę, reikės ir ateityje.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, šiek tiek pratęsiu A.Kubiliaus klausimą. Iš tiesų mes šiandien visi žinome, kad prokuratūra pareiškė įtarimus Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui. Kaip jūs elgsitės, ar atsižvelgsite į Prezidento siūlymą, kad vykdomojoje valdžioje nebūtų Darbo partijos atstovų, ir ne tik ministrų, nes vykdomojoje valdžioje politinio pasitikėjimo pareigūnai yra ir viceministrai, ir apskričių viršininkai? Ar jūs darysite kažkokias išvadas ir koks bus jūsų pasirinkimas?

Ir dar pratęsiu apie pareigas. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas sakė, kad jis neatsakingas už ministrų kabineto veiklą. Ar jūs prisiimsite atsakomybę už ministrų kabineto veiklą ir už atskirų ministrų veiklą? Ačiū už atsakymus.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Dėl pirmojo klausimo, man atrodo, atsakymas yra pasakytas. Mes šiuo metu mėginame sudaryti mažumos Vyriausybę. Šioje valdančiojoje koalicijoje, aš jos narius ne kartą, atrodo, minėjau, jeigu jinai bus patvirtinta, yra socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Pilietinės demokratijos partija ir Liberalų centro. Kol kas kitos partijos neprisijungė. Dėl Darbo partijos Prezidentas aiškiai išreiškė poziciją, mes su šia pozicija sutinkame. Vakar aptarėme savo koalicijoje. Tokia yra mūsų pozicija.

Dėl apskričių ir kitų žinybų. Aišku, manau, kad šiuo atveju reikia vertinti viską konkrečiai. Jeigu žmonėms pateikti kokie nors kaltinimai, ne kokiam nors juridiniam asmeniui, o tiems konkretiems dirbantiems žmonėms – taip. Manau, kad tai irgi dar bus derybų klausimas. Šioje daugiapartinėje parlamentinėje situacijoje nesu šalininkas to, ką kartais, kažkada gana sėkmingai, man atrodo, pavyko padaryti jūsų partijai 1996–2000 metais, kai politinės valdžios pasikeitimo proga buvo pakeista ir nemažai kompetentingų žmonių. Manau, kad reikia žiūrėti į kompetenciją, ypač įvairiose žinybose. Čia yra svarbiausias kriterijus. Bet mėginti diskriminuoti žmones dėl to, kad jie priklauso kokiai nors partijai, nemanau, kad tai yra teisinga.

Dėl Vyriausybės atsakau tiesiai šviesiai ir aiškiai. Šiuo metu nėra svarstomas toks klausimas, kad Darbo partija eitų į Vyriausybę.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.KIRKILAS. Prašau…

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašom, patikslinsit.

G.KIRKILAS. Ne, tai aš dar į antrą dalį dėl atsakomybės neatsakiau. Dėl atsakomybė galima?

PIRMININKAS. Prašau.

G.KIRKILAS. Aš manau, kad jūsų klausimai dėl atsakomybės, kas už ką čia atsakingas… Aišku, Ministras Pirmininkas atsakingas už viso kabineto veiklą. Kiekvienas ministras atsakingas už savo sritį ir čia mes truputį, sutikite, spekuliuojame taip klausdami. Aš manau, kad A.Brazauskas tą ir norėjo pabrėžti. Nepaisant to, kad Ministras Pirmininkas atsakingas už viso kabineto veiklą, bet sveikatos apsaugos ministras atsakingas už visą savo sistemą. Krašto apsaugos ministras – už kariuomenę, kitas sritis, finansų ministras – už biudžetą. Bet jeigu tai yra konkrečiai paties ministro kokia bloga ar negera veikla, tai, aišku, Ministras Pirmininkas už tai atsako. Manau, kad čia vienu žodžiu nepaaiškinsi. Yra savotiška šitos atsakomybės dialektika, bet vis dėlto ministrai taip pat turi didelę dalį atsakomybės už jiems patikėtą sritį.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Aš vis dėlto noriu patikslinti dar ir I.Degutienės klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar liks Darbo partijos atstovai politinio pasitikėjimo pareigybėse apskrityse?

O dabar mano klausimas. Visuomenės nepasitikėjimas politikais yra viena didžiausių mūsų demokratijos bėdų. O nepasitikėjimas kyla dėl to, kad politikai meluoja. Taip mano žmonės. Mums, Tėvynės sąjungai, nuo vakar skambina, rašo žmonės perspėdami, kad nepasitikėkite tais, kurie nuolat melavo, nes apgaus ir vėl. Nenorėdama eiti į labai tolimą praeitį klausiu jūsų to paties kaip ir Z.Balčyčio. Ar rasite savyje jėgų atsiprašyti bent jau už pastarųjų dienų šiurkštų melą, paskleistą visuomenei jūsų pasirašytame pareiškime dėl derybų nutraukimo? Priminsiu, jog jame buvo parašyta netiesa, neva, cituoju: „konservatoriai pasisako prieš prisiimtus valstybės įsipareigojimus dėl indėlių grąžinimo, darbo užmokesčio ir pensijų didinimo“. Jūsų pretenzijos į europietišką politiką turi būti paremtos ir europietišku garbės supratimu, tad ar galite garbingai atsiprašyti už jūsų parašą po negarbingai paskleistu melu?

G.KIRKILAS. Galiu atsiprašyti ir jeigu iš tikrųjų mes čia visi sutariam, tai, manau, pirmiausia labai gera naujiena visiems žmonėms. Daugiau nespekuliuosime šitais indėliais, jų negrąžinimu ar grąžinimu, kaip aš jau ir sakiau savo kalboje. Svarbiausia yra šią problemą išspręsti. Jeigu tai yra netiesa, tikrai atsiprašau. Manau, kad mes galime čia rasti sutarimą. Mums taip pasirodė, kad jūs turite abejonių. Jeigu prisimenate, gerbiamoji kolege, jūs kalbėjote apie tai, iš kur kilo abejonės, jūs kalbėjote apie tai, kad galbūt ne visa suma turėtų būti grąžinta, kad galbūt dalis kažkur kitur panaudota. Iš čia kyla abejonės. Bet jeigu tai yra netiesa, tai gera naujiena Lietuvos žmonėms, o aš atsiprašau.

Dabar ar liks politinio pasitikėjimo pareigybėse? Aišku, būtų logiška, jeigu partija neįeina į valdančiąją koaliciją apskritai ir kaip nors nepalaiko mūsų Vyriausybės, būtų logiška, kad jie patys ir atsistatydintų. Aš čia nematau didelės problemos. Manau, kad jeigu tokią kategorišką poziciją Darbo partija priims, tai, matyt, teks taip ir daryti. Jeigu ne, tai, aš manau, mes rasime sutarimo galimybių bendradarbiauti, juo labiau jeigu ten yra geri specialistai, geri apskričių vadovai.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma. Prašom, kolega. (Balsai salėje) J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pretendente, esu pastebėjęs, kad dalis visuomenės ir įtakingi politikos apžvalgininkai yra linkę jus priskirti pažangiajai socialdemokratų daliai, mano, kad jūs gebate vadovauti vakarietiškos demokratijos principais. Ar galima tikėtis, kad šie apibūdinimai atsiskleis jūsų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, formuojant jūsų asmeninio pasitikėjimo komandą Vyriausybės aparate, kai į patarėjų korpusą bus kviečiami modernesni žmonės ir atsisakoma senosios nomenklatūros atstovų, kuriems ryškiausiai atstovauja dabartinis patarėjas Juozas Bernatonis. Ar galime tikėtis, kad jums užteks ryžto atleisti iš pareigų Valdą Račkį ir Antaną Zenoną Kaminską, jeigu rasis tam pagrindo, kai bus patvirtintos Seime Turniškių problemas tiriančios Seimo komisijos išvados?

G.KIRKILAS. Kai bus išvados, tai ir svarstysime. Dėl moderniškų ar nemoderniškų patarėjų. Matot, pavyzdžiui, aš manau, kad galbūt jums J.Bernatonis nepatinka kaip kietas derybininkas, bet, aš nemanau, kad jis yra antivakarietiškas žmogus. Aš sakyčiau priešingai. Kiek aš prisimenu, mūsų partijoje J.Bernatonis buvo vienas iš tų, kuris palaikė susitarimą tarp mūsų, tuo metu LDDP, socialdemokratų ir konservatorių dėl NATO. Man atrodo, ar tik ne jis organizavo to susitarimo pasirašymą dėl 2%, todėl aš nesutinku su tokia jūsų charakteristika. Bet mes irgi turime, gerbiamasis Razma, beje, mūsų partijos bičiuliai į jus irgi turi atitinkamą požiūrį, bet mes nereikalaujame A.Kubiliaus, kad jis jus kur nors persodintų toliau. O mano pasitikėjimo komanda bus ta, kuri yra kompetentinga. Aišku, aš norėčiau, kad ateitų kaip galima daugiau moderniškos ir naujos mąstysenos žmonių. Aš pats jau esu greičiau net ne vidutinės, o šiek tiek vyresnės kartos žmogus ir mačiau, kiek tokių jaunų ir labai gabių yra krašto apsaugos sistemoje. Iš tikrųjų mes turime tokių žmonių, kurie turi vakarietišką išsilavinimą, dažnai ne vieną diplomą, ir jau veiklos diplomatinėse tarnybose ir kitur patirtį. Aš manau, kad jų panaudojimas, jeigu mane patvirtintų šios Vyriausybės premjeru, būtų sėkmės garantas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Ažubalis. Prašom, kolega.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jeigu būsite patvirtintas Ministru Pirmininku, ar tęsite ilgametę jūsų pirmtako ir dabartinio partijos vadovo A.M.Brazausko politiką, kai nepaisant nei kvalifikacijų, nei gebėjimų į itin atsakingas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje postus buvo skiriami arba bandomi skirti partijos bičiuliai iš LKP CK ir komjaunimo struktūrų ar tiesiog asmeniniai draugai? Ačiū.

G.KIRKILAS. Žinote, panašiai buvo kalbėta, kai mes skyrėme ekscelenciją ambasadorių Antaną Vinkų buvo lygiai tos pačios kalbos ir ta pati leksika, gerbiamasis kolega Ažubali. Lygiai ta pati. Dabar, kiek aš žinau man atrodo, čia beveik visi su manimi sutiks, ambasadorius, jau buvęs ambasadorius Estijoje, šiuo metu Latvijoje, ponas A.Vinkus yra vertinamas kaip vienas geriausių, jeigu ne geriausias, ir aktyvumo prasme, ir gebėjimo komunikuoti, ir veikti šioje šalyje, ir garsinti Lietuvą, o tai yra ypač svarbu. Todėl manau, kad mūsų diplomatinis korpusas visose iš esmės šalyse, kiek galiu žinoti, bus mišrus. Bus ir politinių paskyrimų, bus, aišku, ir karjeros diplomatų. Mes turime puikių, galėčiau ir paminėti tuos, kurie puikiai dirba. Bet koks čia turi būti santykis, čia turi būti kitas klausimas. Jūs – Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, jūs spręskite. Bet aš nenustebsiu, jeigu tokių paskyrimų bus. Žinau, kad tokių paskyrimų būta ir Lietuvoje iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Prancūzijos, iš JAV. Ir Europoje, ir kitose šalyse tokia praktika yra. Aš nežinau, ar galima išvengti, ar galima vien tik apsiriboti karjeros diplomatais, būna ir atvirkštinių dalykų. Pavyzdžiui, karjeros diplomatas, štai P.Auštrevičius (sveikinu su Petrinėmis!) dabar politikoje. Jeigu jis vėl grįš į ambasadą, kaip mes jį vertinsime, kas jis bus? Ar karjeros, ar politikas? Yra labai sunku atskirti. Manau, kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti, ar tas žmogus sugebės, ir neturėti išankstinių nuostatų. Tada mes padarysime daug geresnius paskyrimus, o mūsų diplomatai dar daugiau dirbs Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, laikas baigėsi. Kadangi kandidatą turės pakeisti kaunietis kitu klausimu, tai paskutinis klausia irgi kaunietis R.Garbaravičius. Prašom.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis pretendente, buvusio premjero valdymo laikotarpis išsiskyrė tuo, kad buvo atsisakoma strateginio veikimo ir pasitenkinama einamaisiais reikalais, todėl Europos pinigai buvo pravalgomi, kokiose srityje Lietuva gali tapti globalios ekonomikos konkurencingu dalyviu, net nenumanoma. Energetikos strategiją (o energetika, ko gero, aktualiausias pasaulinės ekonomikos klausimas) atnaujinti buvusią Vyriausybę pavyko priversti tik po audringų ginčų. Europinė vėžė iš Vyriausybės prioritetų dingo apskritai. Noriu paklausti, ar jūsų veikimas bus strateginis, nukreiptas Lietuvos ekonomikos ir žmonių gyvenimo kokybės veržlaus augimo kryptimi, ar liks einamųjų klausimų sprendimų lygmens siekiant trumpalaikio populiarumo? Ačiū.

G.KIRKILAS. Kad atsakyčiau į jūsų klausimą, man vėl reikėtų perskaityti visą savo kalbą. Manau, kalba ir buvo į tai nukreipta. Nesutikčiau su jūsų vertinimu. Aišku, čia galima ilgai ginčytis. Ir ši Vyriausybė, ir prieš tai buvusi A.Brazausko Vyriausybė, manau, turėjo strateginį požiūrį, strateginį mąstymą. Tuo metu buvo kiti prioritetai. Kaip minėjau, ši Vyriausybė padėjo pagrindą galbūt pažvelgti iš arčiau, sukoncentruoti dėmesį į kitus prioritetus, kuriuos jau minėjau. Tarp jų yra ir tie, apie kuriuos jūs kalbat, jeigu aš gerai išgirdau, nes labai blogai girdėjosi. Tai yra ir europinė vėžė, ir energetikos projektai. Į tai atkreipė dėmesį vakar susitikime ir Respublikos Prezidentas V. Adamkus, ir mes tam pritarėme.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. (Balsai salėje) Minutėlę! Laikas jau viršytas. Pažiūrėkite, kiek medikų šviesuomenės už jūsų arba už mūsų nugarų. Turi būti kitas klausimas. Tvarka yra tvarka, juo labiau laikas viršytas.

Ačiū, gerbiamasis pretendente. Tik dar tamstai girdint noriu pasakyti, kad pagal Statutą per artimiausias dienas turi būti jūsų, gerbiamasis pretendente, susitikimai su frakcijomis. Šiandien – su gimtąja Socialdemokratų frakcija ir Pilietinės demokratijos frakcija; birželio 30 d. – Darbo partijos, Tėvynės sąjungos, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų ir centro frakcijos; liepos 4 d. anksti rytą, t.y. prieš diskusijas ir balsavimą, – susitikimai su Liberalų sąjūdžio, Naujosios sąjungos ir Valstiečių liaudininkų frakcija. Ten bus galima pakalbėti plačiau, nes dalies frakcijų Seimo nariai iš tikrųjų negalėjo paklausti, kadangi Seimas nesutiko priimti mano siūlymą po du nuo kiekvienos frakcijos, o po to būtų kiti klausinėję, bet ką padarysi, toks Statutas.

G.KIRKILAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi darbotvarkės 2 punktas baigtas. Ačiū.

Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas

Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Kviečiu į tribūną profesorių Juozą Pundzių, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką, skaityti pranešimą. Toliau pirmininkaus kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas. Prašom, profesoriau. Matau, čia jums technika jau paruošta. Prašom.

J.PUNDZIUS. Garbusis Seime, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Lietuvos sveikatos visuomenės atstovai! Šiandien Nacionalinė sveikatos taryba vykdo savo prievolę ir teikia metinį pranešimą plenariniame posėdyje „Lietuvos žmonių ir šeimų sveikata“.

Šis pranešimas išleistas atskiru leidiniu, kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai mažai pakito forma, o turinyje greta sveikatos bendrų rodiklių yra akcentuojamas ir socialinis Lietuvos sveikatos veiksnys – tai šeimų sveikata. Šiame metiniame pranešime yra gana detaliai aprašyta ir detalizuota šeimos vertybės ir jos darnos įtaka Lietuvos žmonių sveikatai, nes ji kelia susirūpinimą. Savo žodiniame pranešime aš akcentuosiu daugiau bendrus reikalus, bendrą Lietuvos sveikatą.

Taigi kaip mes galime šiandien įvertinti Lietuvos žmonių sveikatą? Kokia ji? Pirmiausia noriu pabrėžti, kad ji matuojama įvairiais rodikliais: demografiniais, gyvenimo trukmės, sergamumo, mirtingumo ir kitais rodikliais, kurie yra daugiausia Lietuvoje prieinami, ir gyvenimo kokybės tyrimais, kurie Lietuvoje yra mažai daromi. Noriu pasakyti, kad sveikata nevertinama atskirų žmonių pareiškimais ir subjektyvia nuomone, o tai pastaruoju metu neretai bandoma daryti.

Demografinė situacija Lietuvoje ir poslinkiai, deja, mūsų nedžiugina. Natūralus gyventojų prieaugis tūkstančiui gyventojų kasmet mažėjantis praeitais metais pasiekė rekordinį dydį -3,8. Deja, didėja mirtingumas. Šiek tiek viltingai nuteikia didėjantis gimstamumas Lietuvoje.

Teigiamas pokytis yra, kad palaipsniui ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė. Šiandien ji siekia 72,1 metų. Tačiau neigiamas požymis, kad vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra kur kas trumpesnė negu moterų. Šis rodiklis pagal mokslininkų terminologiją kaip tiks atspindi sveikatos, visuomenės ir šalies pasiekimus. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo skirtumas tarp vyrų ir moterų mirtingumo yra mažesnis. Deja, mes turime 11 metų skirtumą.

Toliau išlieka gyventojų senėjimo tendencijos, vyresnių nei 60 metų gyventojų proporcija didėja. Šiandien šie gyventojai sudaro daugiau kaip 20% Lietuvos gyventojų. Tai susiję ir su sveikatos priežiūros problemomis, ir su atsirandančiomis ligomis šiame amžiuje.

Mirtingumo rodikliai. Teigiamas požymis – kiek sumažėjo kūdikių iki vienų metų mirtingumas (matyti kreivės), bet neigiamas šio rodiklio aspektas – kūdikių mirtingumas lieka didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva lyginamojoje lentelėje yra priešpaskutinėje vietoje. Gerai, kad mes turime kaimynus latvius. Mirtingumo rodiklių, kaip sveikatos indikatorių, dinamika. Teigiami poslinkiai yra, kad pastebimas nedidelis mirtingumo… dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų bei savižudybių mažėjimo. Šie mirtingumo rodikliai yra ypač dideli Lietuvoje ir vieni didžiausių Europoje, todėl teigiamas poslinkis turi mus šiek tiek džiuginti. Kreivės demonstruoja mirtingumą dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų dinamiką, bet nuo užsibrėžto tikslo, kuris yra nubrėžtas Lietuvos sveikatos programoje, deja, labai atsiliekame. Analogiškai savižudybės, kurių skaičiumi pirmaujame Europoje, šiek tiek mažėja, bet nuo užsibrėžtų tikslų Lietuvos sveikatos programoje taip pat labai atsiliekame.

Susirūpinimą kelia didėjančios mirtingumo tendencijos dėl išeminės širdies ligos, moterų krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Dėl šių susirgimų, kurie yra valdomi tam tikrais sveikatos priežiūros instrumentais, šalys, kurios moka ir nori tą daryti, mažina šiuos rodiklius. Deja, mūsų mirtingumas dėl šių ligų yra nepatenkinamas, ypač dėl išeminės širdies ligos užsibrėžta kreivė (rožinė) yra sunkiai įsivaizduojama esant dabartinei tendencijai – dėl širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligų.

Moterų mirtingumas dėl krūties vėžio taip pat turi tendenciją didėti ir disocijuoja su užsibrėžtais tikslais. Dėl gimdos kaklelio vėžio svyravimai, kurie taip pat neleidžia tikėtis, kad, esant tokioms tendencijoms, būtų galima įgyvendinti Lietuvos sveikatos programos užduotis. Tiesa, paskutiniuoju metu pradėjusios gana efektyviai veikti gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencijos programos gali teikti vilčių.

Sergamumo rodikliai. Yra teigiami sergamumo tuberkulioze sistemingo mažėjimo poslinkiai, nors paskutiniaisiais metais statistiškai užregistruoti šiek tiek didesni negu 2004 metais. Čia yra 2005 metų rodikliai, tačiau yra mažėjimo tendencija. Mažėja lytiškai plintančios (sifilis, gonorėja) ligos. Tačiau susirūpinimą kelia tolesnis sergamumo onkologinėmis ligomis didėjimas. Jis per metus padidėjo 5,6%, o 1998 m. sergamumas padidėjo 23%. Didelį nerimą kelia didėjantys psichikos sveikatos sutrikimai. Alkoholinių psichozių skaičius padidėjo beveik trečdaliu, o narkomanijos ir toksikomanijos atvejų skaičius – beveik dvigubai.

Apibendrinat sveikatos rodiklių dinamiką reikia pažymėti, kad daugelis sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimo rodiklių rodo, kad, nors sistema ir turi tendenciją funkcionuoti efektyviau, ypač ekonomine prasme, tačiau sveikatos sektoriaus galimybės pamažu baigiasi. Iki šio laiko sistema laikėsi dėl paveldo ir entuziazmo. Didėja kai kurie sergamumo ir mirtingumo rodikliai, kelia susirūpinimą bendrojo mirtingumo didėjimo tendencijos. Tai rodo kitų šalies socialinių sektorių menką dalyvavimą sprendžiant sveikatos problemas, todėl, esant šioms tendencijoms, sunku tikėtis didesnio sveikatos rodiklių pagerėjimo. Akivaizdesniam rodiklių vertinimui reikėtų detalesnių mokslinių tyrimų.

Leiskite paanalizuoti, kokie veiksniai darė įtaką sveikatai ir kuo prie sveikatos gerinimo gali prisidėti visi Lietuvos piliečiai ir valstybės institucijos. Pasaulinės sveikatos organizacijos nupieštos schemos, standartinės schemos, pagal kurias sveikata 20% priklauso nuo amžiaus, lyties, genetinio paveldo. Mes tam negalime turėti jokios įtakos. Sveikatos priežiūra turi tik 10% įtakos Lietuvos žmonių sveikatai, jos gerumas ar blogumas. Lemiamas veiksnys yra individualūs gyvensenos veiksniai, kurie lemia 50%, o aplinka, įvairiausia aplinka, sudaro 20%.

Kokia aplinkos būklė ir jos įtaka lietuvių sveikatai? Fizinė aplinkos būklė (nėra tikslių duomenų, bet spėtina) nėra pablogėjusi. Laikome, kad maisto saugos ir kokybės priežiūra, kurią vykdo Veterinarijos ir maisto priežiūros tarnyba, yra gana gera. Ekonominė aplinkos kokybė taip pat gerėja, ir tai turėtų būti geresnės sveikatos pagrindas. Tačiau didėjanti visuomenės sluoksnių turtinė diferenciacija ir kiti faktoriai neigiamai veikia visuomenės psichinę aplinką ir sveikatą. Nemažėjantis skurstančiųjų sluoksnis neleidžia efektyviai kovoti su socialinėmis ligomis.

Socialinės aplinkos poveikis sveikatai yra gana ryškus, ir šiandien aš noriu paliesti kaimo ir miesto gyventojų sveikatos skirtumus, išsilavinimo skirtumų įtaką sveikatai ir šeimos darnos bei socialinės padėties įtaką sveikatai. Miesto ir kaimo gyventojų rodikliai labai skiriasi, ir šis skirtumas didėja. Per paskutinįjį dešimtmetį mirtingumo skirtumas… pagrindinių mirties priežasčių skirtumai tarp kaimo ir miesto gyventojų dar padidėjo kaimo nenaudai. Skirtumas šiandien sudaro net pusantro karto. Vyrų vidutinės numatomos gyvenimo trukmės skirtumas pastaruoju metu padidėjo nuo 3,5 metų iki 4,1 metų, o moterų – nuo 1,9 iki 2,5 metų. Šitos tendencijos turėtų atkreipti visų mūsų dėmesį ir priversti paklausti, kur yra regioninė politika, kad kaime šiandien pagal šiuos rodiklius nesaugu gyventi.

Skaidrės demonstruoja, kad kaimo vyrai labai lenkia miesto vyrus savo mirtingumu dėl pagrindinių ligų. Vienetui prilygintas miesto vyrų, ypač dėl nelaimingų atsitikimų… Kaimo moterys tik piktybinių navikų grupėje sveikesnės už miesto, tačiau dėl nelaimingų atsitikimų, širdies kraujagyslių ligų ir dėl visų mirties priežasčių labai lenkia mieste gyvenančias moteris.

Miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo dėl savižudybių palyginimas. Paskutiniaisiais metais žudosi vos ne du kartus daugiau kaimo vyrų, o moterų 1,6 karto daugiau negu miesto.

Skirtingą išsilavinimą turinčių gyventojų sveikatos rodiklių skirtumai. Pasaulio analitikams tai yra žinomi skaičiai. Ir pas mus išanalizavus nustatyta, kad bendras mirtingumo skirtumas tarp turinčių tik pradinį, žemesnį išsilavinimą ir aukštąjį išsilavinimą skiriasi 1,7 karto. Toks buvo 1989 m., o 2001 m. padidėjo iki 2,4 karto.Tai vėlgi verčia atkreipti dėmesį, kad visuomenės švietimas, lavinimas yra ypač svarbus veiksnys piliečių sveikatai. Šios skaidrės demonstruoja universitetinį išsilavinimą ir pradinį bei vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių standartinio mirtingumo rodiklių dinamiką per metus. Pradinis ir žemesnis išsilavinimas – mirtingumo rodikliai labai lenkia vidurinį ir universitetinį išsilavinimą ir per visą laikotarpį, ir paskutiniuoju analizuojamu laikotarpiu.

Kokia šeimos darnos ir socialinės padėties įtaka sveikatai? Nepilnose šeimose fiksuojami didesni mirtingumo rodikliai. Nevedę vyrai ir netekėjusios moterys yra linkę mirti du kartus dažniau negu vedę vyrai. Moterų šitas skirtumas yra mažesnis – netekėjusios moterys yra linkusios mirti 1,6 karto dažniau negu ištekėjusios. Nepilnose šeimose labiau paplitę žalingi įpročiai. Netekėjusios moterys kur kas daugiau rūko. Vyresnio amžiaus, vidurinio amžiaus grupės ir vyresnio amžiaus nevedę vyrai rūko kur kas daugiau negu tie, kurie yra vedę.

Kokia šeimos įtaka vaikams, paaugliams? Kokią įtaką tėvų bendravimo darna turi paauglių savižudybėms? Jeigu pažeista šeimos struktūra, paaugliai net 1,8–1,9 karto daugiau linkę į savižudybes. Ypač lemiami yra mergaičių bendravimo su motinomis sutrikimai. Tokios mergaitės net 6 kartus dažniau žudosi, o sutrikęs bendravimas su abiem tėvais daro dar šiek tiek didesnę įtaką. Tėvo įtaka yra šiek tiek mažesnė.

Kokia yra šeimos darnos įtaka paauglio laimingumui? Irgi analogiškai. Sutrikęs bendravimas su abiem tėvais yra lemiamas veiksnys, kad pirmiausia mergaitės, o tada ir berniukai jaučiasi nelaimingi. Motyvacija mokytis. Sutrikęs bendravimas su abiem tėvais ir pažeista šeimos struktūra 1,5 karto sumažina motyvaciją siekti mokslo ir visuomeninės veiklos. Gyvensena – tai 50% sveikatą lemiantis veiksnys. Kokia lietuvių mityba? Yra tam tikrų poslinkių palanki linkme. Nustatyta, kad mažėja gyvulinių riebalų vartojimas, daugiau vartojama augalinių aliejų, daržovių. Tačiau yra ir nepalankių, ypač perspėjančių poslinkių, pirmiausia tai, kad daugėja nutukusių ir antsvorį turinčių lietuvių skaičius. Ypač sunerimti turime dėl blogėjančios vaikų mitybos raciono, ypač mokykloje, kur orientuojamasi į sausus miltinius, bulvinius produktus ir saldžius gėrimus, traškučius ir kokakolą. Skaidruolė rodo nutukusių ir normalaus svorio žmonių santykį Lietuvoje. Deja, normalaus svorio žmonių Lietuvoje yra mažiau kaip pusė, o kiti Lietuvos gyventojai (daugiau kaip pusė) turi didesnį ar mažesnį antsvorį.

Fizinis aktyvumas. Bendras fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Daugiau kaip 50% suaugusių Lietuvos gyventojų nesimankština ir nesportuoja. Kelia nerimą jaunimo fizinis aktyvumas, labai blogėja moksleivių fizinis parengimas. Pagal fizinį aktyvumą Lietuvos mergaitės užima 23 vietą, o berniukai – 21 vietą. Tai yra dėl nesubalansuoto protinio, psichologinio krūvio ir fizinio aktyvumo mokyklose. Savanoriškas sveikatos žalojimas, rūkymas, narkotikai, alkoholis, be abejo, yra veiksniai, kurie turi didžiulės įtakos sveikatai.

Susirūpinimą kelia didėjantis rūkančių jaunų moterų ir paauglių, ypač merginų, skaičius. Skaidruolė rodo lyg ir mažėjančią vyrų kreivę, o moterų ir jaunų moterų kreivės kyla į viršų. Šie stulpeliai taip pat demonstruoja rūkančių moterų skaičiaus didėjimą tiek kaime, tiek mieste. Nerimą kelia 11–15 metų amžiaus rūkančių mergaičių skaičiaus didėjimas. Jeigu rūkančių berniukų skaičius per šešerius metus didėja palyginti saikingai, tai rūkančių mergaičių skaičius gerokai padidėjęs.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų, narkotikų vartojimas. Šių medžiagų vartojimas didėja. Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu nėra tokio baisaus šuolio, kaip buvo 1995–1999 metais, tačiau medžiagų suvartojama daugiau. Ypač jaudina gatvės vaikai, iš kurių 81% vartoja narkotikus, taip pat diskotekų jaunimas (net pusė), o vyresnio amžiaus išlieka mažiau kaip 10%. Šiandien Lietuvos ir užsienio ekspertai labiausiai akcentuoja (ir tai kelia didžiausią susirūpinimą) plintantį alkoholizmą. Skaičiai rodo (tiesa, jie nėra tikslūs), kad nuolat didėja tiek stiprių, tiek silpnų alkoholinių gėrimų suvartojimas. Moksliniais tyrimais nustatyta tiesioginė dėl neblaivių asmenų kaltės padarytų eismo įvykių, pasibaigusių žūtimi, priklausomybė. Alkoholinės psichozės, kurios yra objektyvus rodiklis ir kurių neįmanoma nuslėpti, deja, nuolat didėja ir paskutiniai skaičiai (tai yra 2005 m. skaičiai) jau siekia 90,4 šimtui tūkstančių gyventojų.

Narkomanijos ir toksikomanijos skaičiai taip pat didėja, tačiau, kaip minėjau, jie daugmaž stabilizavosi. Deja, tikslios apskaitos mes neturime. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad alkoholio suvartojimas ir mirties rodikliai atskirose savivaldybėse (ištirtos 44 savivaldybės) turi tiesioginį ryšį. Šie tyrimai leidžia daryti išvadas, kad ten, kur veši lėtinis alkoholizmas, įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, susijusių su eismo įvykiais. Ten, kur daug mirčių apsinuodijus alkoholiu, turime daug žmogžudysčių. Ten, kur daug mirčių apsinuodijus alkoholiu, daug mirčių nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų.

Kokia alkoholio vartojimo kontrolė? Visų pirma tai yra efektyvios alkoholio politikos elementai, kurių laikomasi kitose valstybėse, tai yra direktyviniai, ribojantys ir kainų politikos elementai, pirmiausia minimalaus vartotojų amžiaus nustatymas, pardavimo vietų ir laiko ribojimas. Kelia nerimą dabar Seime teikiama įstatymo pataisa keisti laiko ribojimą. Kainos didinimas, reklamos ribojimas, pardavėjų atsakomybės didinimas, mažesnė leistina alkoholio koncentracija vairuotojų kraujyje, atsitiktiniai vairuotojų testavimai – ir nė vienos užduoties sveikatos sektoriuje dirbantiems organizatoriams. Visos užduotys Lietuvos valdžiai.

Daugiafaktorinės kompleksinės integruotos ligų kontrolės schema. Matome, kad dauguma neigiamų veiksnių lemia tas pačias ligas. Šiandien pasaulyje yra nustatytos keturios augančios grėsmės, keturios epidemijos, kurios taip pat ateina ir pas mus. Pirmiausia nutukimas. Prieš traškučių vartojimą, po traškučių vartojimo. Alkoholis, narkotikai, tabakas, žūtys ir smurtas. Ką daryti, kad Lietuvos žmonės būtų sveikesni? Pasaulyje yra žinoma ir pas mus taip pat žinoma, ką reikia daryti. Pirmiausia profilaktika, kai dar nėra ligos. Ankstyva ligų diagnostika ir tinkamas gydymas, nes epizodinis ir atsitiktinis gydymas ir brangiai kainuoja, ir yra mažai efektyvus.

Pirminė profilaktika tai yra rizikos veiksnių šalinimas ir sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos ugdymas, sveikos aplinkos sudarymas, imunizavimas. Antrinė profilaktika – ankstyva jau esančių ligų diagnostika ir veiksmingas gydymas. Ši sritis priklauso sveikatos priežiūros sektoriui, ši sritis priklauso mums visiems.

Ką daryti, kad žmonės gyventų sveikai? Stiprinti sveikos gyvensenos ABC žinojimą. Ji nėra sudėtinga: sveikai maitintis, pakankamai judėti, nežaloti savo sveikatos rūkymu, alkoholiu, narkotikais ir kitais veiksniais. Deja, žinoti nepakanka, nes žmogus yra per silpnas realizuoti savo pasiryžimus sveikatos srityje. Būtina padėti žmogui sveikai gyventi, didinti jo išsilavinimo lygmenį, veikti jo psichologiją per visuomenės informavimo priemones. Deja, šiandien mes to pasigendame. Taip pat darytį įtaką šeimoje, bendruomenėje.

Svarbiausios pasaulinių sveikatos ekspertų siūlomos priemonės yra direktyvinės priemonės įstatymais, teisės aktais saugoti žmogaus sveikatą. Žinojimas, kad reikia sveikai gyventi, daro menką įtaką procesams. Tik trečdalis vyrų po miokardo infarkto meta rūkyti. Moterys apskritai nelinkusios keisti savo įpročių. Nei vyrai, nei moterys po širdies operacijų nekeičia gyvenimo stiliaus, nejuda, nesportuoja. Pacientai, gydomi ir stebimi dėl koronarinės širdies ligos, priauga svorio. Tai yra tarptautinės Pasaulinės sveikatos organizacijos stebėjimų duomenys. Pasaulio sveikatos ekspertas Miko Venonas daro išvadą, kad, deja, medicinos mokslas yra bejėgis ir beviltiškas pakeisti žmogaus elgesį. Ką daryti, kad žmonės gyventų sveikai? Tas pats ekspertas siūlo direktyvines priemones: kontrolę, paremtą griežtais įstatymais ir sankcijomis, aplinkos keitimą, kad nesveika elgsena pasidarytų neįmanoma, nerūkymą viešosiose vietose, su kuo sveikiname žingsnius, daromus Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo, Vyriausybės, ir kitus žingsnius, ir kainą. Kaina turi būti tokia aukšta, kad nesveika elgsena pasidarytų per brangi žmogui ir per brangi visuomenei. Šitą galite padaryti jūs, Seimo nariai. Ekonominiai svertai yra kur kas efektyvesni, palyginti su žinojimu ir emocijomis. Šie paukščiai skrenda grandyje ne todėl, kad žino, o todėl, kad sutaupo 30% energijos.

Ligų prevencija ir ankstyva jų diagnostika, sergamumo mažinimo priemonės. Prevencija tai yra įrankis, kurį kitos šalys gana gerai valdo ir efektyviai pasiekia sveikatos priežiūros rodiklių gerėjimo. Šiandien turime konstatuoti, kad rodikliai pablogėjo tų sričių, kur veikia patvirtintos programos, kitos programos tik iš dalies realizuotos. Valstybinių programų neefektyvumo priežastys: programų parengimo, vadovavimo ir vykdymo ydos, menkas finansavimas, tarpžinybinio bendradarbiavimo stoka, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų potencialo neišnaudojimas ir jų aktyvumo stoka ar, priešingai, jų nuomonės nepaisymas. Ar turime vilties? Nors rezultatus vertinti dar ankstoka, bet paskutinių dviejų ministrų – Juozo Oleko ir Žilvino Padaigos – padaryti veiksmai prevencinių programų srityje teikia vilties. Pradėtos ir vykdomos akivaizdžiai pasaulyje pagrįstos gimdos kaklelio, krūties vėžio profilaktikos programos, atkreiptas dėmesys ir į vyrų sveikatą – prostatos vėžio vyravimą. Vyrai praeitais metais daugiausiai iš vėžinių susirgimų sirgo prostatos vėžiu.

Būtina keisti mąstymą, visų mąstymą, net tik sveikatos politikų mąstymą. Šiandien čia tinka citata: „Sraunios upės žemupyje medikai traukia vieną po kito skenduolius ir bando juos gaivinti, bet daugeliu atvejų nesėkmingai. Jie savo darbą atlieka profesionaliai, bet visiškai neefektyviai“. Kad ir kaip būtų keista, jiems net į galvą nešauna pakilti šiek tiek prieš srovę ir išsiaiškinti pagrindinį dalyką, kodėl šie žmonės įkrenta į upę. Mūsų visų uždavinys – neleisti Lietuvos žmonėms kristi į upę. Nors medikai yra labai geros kvalifikacijos, bet ne visus pasiseka išgelbėti. Tinkama sveikatos priežiūra yra taip pat grandis, lemianti 10% Lietuvos žmonių sveikatos. Ji lemia tik 10% žmonių sveikatos, bet yra ypač brangi, viena brangiausių sričių visose pasaulio šalyse.

Tinkama sveikatos priežiūra tai yra sveikatos priežiūra, ligų prevencija pirminėje grandyje, ligų gydymas, medicininė ir socialinė reabilitacija. Po susitikimo su Tėvyne sąjunga buvo prašyta, kad gal būtų galima nupiešti schemą, ko mes tikėjomės sveikatos priežiūros pertvarkos srityje ir kas pasiekta. Taigi buvusi sistema pirminėje grandyje: dirbo apylinkės terapeutas, apylinkės pediatras, apylinkės akušeris-ginekologas. Įtariant ligą buvo siunčiama pas chirurgą, neurologą, psichiatrą, okulistą, LOR specialistą, kitus konsultantus paprastoms konsultacijoms. Pertvarkos siekinys suformuluotas prieš 15 metų. Pirminėje grandyje dirba šeimos gydytojas universalas, labai kompetentingas, išsprendžiantis 80% visų problemų, tiek terapinių, pediatrinių, ginekologinių, chirurginių, neurologinių, akių, ausų, nosies, gerklės ir panašiai. O konsultacijos, ambulatorinis specialistų apkrovimas ir stacionarai – tik išimtiniais atvejais. Tą yra padariusios kitos šalys, kurios rimtai vykdė reformą, ir ne per 15 metų.

Dabar pirminėje grandyje dirba šeimos gydytojai, bet jie šiandien nėra visada pajėgūs viską aprėpti, kai kur samdomas pediatras, akušeris-ginekologas, chirurgas. Įtariant kitą ligą labai dažnai siunčiama, kad konsultuotų specialistai. Dėl to šiandien reikia labai daug specialistų, specialistai apkraunami darbu, o pirminėje grandyje tikrai neišsprendžiama 80% problemų.

Kokios pirminės sveikatos priežiūros problemos šiandien? Ne visai užtikrinta pacientų teisė pasirinkti gydytoją, veikla išlieka orientuota į ligų gydymą, o ne į profilaktiką. Anksčiau jie buvo nesuinteresuoti. Paskutinės Vyriausybės, sveikatos apsaugos ministrai šiek tiek pagerino šią situaciją, kad atsirastų suinteresuotumas profilaktika, buvo keičiamas apmokėjimas. Neįtvirtinta bendrosios praktikos gydytojų, kaip šeimos gydytojų, institucija. Lemiamos priežastys: organizacinės ydos, netolygus tinklo išdėstymas, netiesioginis apmokėjimas už darbą per kitą darbdavį. Jeigu šeimos gydytojas negauna tiesiai apmokėjimo iš teritorinės ligonių kasos už prisirašiusiųjų skaičių ir atliekamas paslaugas, jis ekonomiškai materialiai nėra suinteresuotas kuo geriau dirbti, jo iniciatyvos slopinamos. Būtina įgyvendinti nepriklausomų sutarties dalyvių idėją, kuri šiandien blogai suprantama visuomenei ir kartais įvardijama kaip sveikatos priežiūros privatizavimas. Tai būtų gydytojų nepriklausomas darbas, iniciatyva gaunant atlyginimą už tiesiogiai atliktą darbą. Dar išlikęs ydingas finansavimo modelis, kai neskatinama už paslaugų kokybės gerinimą. Tiesa, pastaruoju metu už paslaugų kokybę apmokėjimo procentas auga.

Kokie pirminės sveikatos priežiūros pertvarkos trukdžiai? Dalies pirminės praktikos gydytojų pasipriešinimas dėl jų kompetencijos stokos, nenoro dirbti papildomo darbo, imtis kitų funkcijų, ekonomisto, finansininko, buhalterio funkcijų. Bet reikia skatinti, reikia mokyti gydytojus ir šias funkcijas perimti, kad sistema dirbtų efektyviau. Pagrindinis veiksnys – tai politinės valios stoka priimant nepopuliarius sprendimus, tos dienos nepopuliarius sprendimus, kurie perspektyvoje turi gerinti Lietuvos žmonių sveikatą. Šiandien daugiau yra politikavimo dėl šių aspektų negu konstruktyvaus palaikomojo darbo.

Stacionarinės sveikatos priežiūros pertvarkos siekiai. Buvusi sistema buvo ekspansyvi, gydymo įstaigos dėl menkos… medicinos technologijų išteklių stokos neužtikrino kokybiškos sveikatos priežiūros. Ligoniai dažnai etapiškai buvo siunčiami iš vienos gydymo įstaigos į aukštesnę ir palaipsniui į aukščiausią. Ligoninėse pacientai gulėjo ilgai, buvo teikiama daug slaugos, globos paslaugų. Pertvarkos siekinys buvo išgryninti Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas, kad skirti finansai ir ištekliai sveikatai nebūtų panaudojami globai, slaugai ir kitoms svarbioms, labai reikalingoms, bet ne sveikatos priežiūros užduotims vykdyti. Todėl siekiama pagerinti paslaugų kokybę atsisakius slaugos ir globos funkcijų, pacientus guldyti į stacionarus iš karto ten, kur jiems gali būti suteikta reikalinga pagalba, net labai brangiame stacionare. Stacionaro pagalba yra labai brangi, todėl reikia kuo trumpiau gydyti ligonius ir kuo daugiau pagydyti šiame stacionare pacientų.

Šiandien, deja, mes nepasiekėme šito. Šiandien stacionare guli nemažai pacientų, kurie turi slaugos, globos ir kitų poreikių.

Kokie buvo pritaikyti stacionarinės sveikatos priežiūros pertvarkos instrumentai? Tai finansavimo svertai – pagal atliktas diferencijuotas paslaugas apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai skatino, kad pacientai trumpiau gulėjo stacionaruose, o gyventojų teisė pasirinkti gydymą leido pacientams išvykti į tas gydymo įstaigas, kuriomis jie pasitiki ir kur tikisi gauti kvalifikuotą ir gero lygio pagalbą. Todėl pirmi du instrumentai lėmė pacientų srautų persiskirstymą ir ligoninių plotų išlaisvinimą žemesnio lygio ligoninėse. O trečioji priemonė, direktyvinio asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo redukcija, apie kurią kalbama jau 15 metų, deja, nebuvo reikiamai įvykdyta. Fenomenas gimdo fenomeną, kad tuščios lovos gimdo paslaugas. Dideli ir netolygūs kai kurių savivaldybių, netgi apskričių hospitalizacijos rodikliai, deja, prirašinėjamos paslaugos, taip apvagiami tikrai sergantys ligoniai, nukenčia prieinamumo principas ir nesant srautų valdymo dubliuojama pagalba.

Kaip galima taisyti, racionaliai panaudoti atsilaisvinusias patalpas? Atsisakyti kai kurių infrastruktūriškai blogai sutvarkytų ligoninių pastatų? Šiose geresnėse patalpose įkurdinti slaugos ligonines, priglausti globos institucijas? Kai kurie šitų veiksmų daigai vyksta spontaniškai kai kuriose savivaldybėse, sakykime, Panevėžio. Tai suteikia vilties. Bet reikia sisteminių sprendimų. Perkelti paslaugas į ambulatorinę grandį, dienos stacionarą. Po gydymo neteikti slaugos ir globos paslaugų, o jas perduoti toje pačioje ligoninėje priglaustiems kitiems daliniams.

Uždelstos stacionarinės sveikatos sistemos pertvarkymo pasekmių taisymo svertai – tai finansinė parama infrastruktūrai sutvarkyti. Reikia pasidžiaugti, kad paskutiniais metais restruktūrizacijos fondas iš PSDF lėšų išaugo iki 30 mln. ir jis gana veiksmingai veikia restruktūrizavus procesus. Finansinis reguliavimas siekiant išlyginti hospitalizacijos rodiklių netolygumus kai kuriuose regionuose. Nėra taip, kad lietuviai viename regione ar savivaldybėje kur kas daugiau serga negu kitame. Tai yra hospitalizacijos, nereikalingos hospitalizacijos rodikliai. Garsusis vasario 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas siekia to tikslo, gal nebuvo pakankamai diskutuota, gal nebuvo visuomenė pakankamai supažindinta, bet iš esmės teisingas svertas buvo ypač stipriai blokuojamas.

Žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turi didelę įtaką sveikatos sistemos raidai. Lietuvoje trūksta gydytojų, tą mes akcentuojame ir kalbame, tikrai sakome, kad truks gydytojų. Nors Lietuvoje bendras skaičius turinčių diplomus, vaikščiojančių piliečių su gydytojo diplomu yra pakankamas. Žmonės nedirba sveikatos priežiūros sistemoje, nes jiems nei ekonomiškai, nei moraliai tai neapsimoka. Tai turime visi žinoti. O likę sveikatos sektoriuje medikai, siekdami suteikti medicinos paslaugas Lietuvos žmonėms, dirba labai intensyviai, viršydami darbo kodekse nustatytus maksimalios darbo trukmės normatyvus. Dirba daugiau negu 48 val. per savaitę. Jeigu Lietuvos medikai nedirbs 48 val. per savaitę, iš viso negalėtume kalbėti, kokią sveikatos priežiūrą galėtų gauti Lietuvos žmogus. Žinant šitą situaciją neatsižvelgiama į gydytojų darbo jėgos stygių rengiant darbo trukmės ribojimo įstatymą. Todėl aš labai prašyčiau atkreipti dėmesį ir padaryti šioje vietoje išimtis, jeigu nenorime palikti Lietuvos gyventojų be gydytojų, slaugytojų priežiūros.

Kokia žmogiškųjų išteklių krizės priežastis? Nepateisinamai mažas atlygis, nors jis paskutiniu metu padidėjo 60%, tačiau yra nepalyginti mažesnis nei kitų Europos šalių, į kur laisvos durys ir kur gerai parengti medikai gali laisvai migruoti, ieškoti geresnio uždarbio ir uždirbti, būti gerbiami visuomenėje. Neįvertinamas darbo atsakingumas, išsimokslinimui sugaištas laikas – 11–12 metų ir svarba visuomenei. Visuomenėje eskaluojama nepagarba ir nepasitikėjimas medikais, medikų nesaugumas ir teisinis pažeidžiamumas lemiamas paties geriausio Europoje Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo. Pagal šitą kriterijų vertinami Briuselio anketoje mes turime aukščiausią įvertinimą, tačiau finansavimas yra pats blogiausias.

Finansiniai ištekliai. Kažkada Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme buvo įrašyta, kad sveikatos sistemos valstybinis finansavimas turi būti ne mažesnis kaip 5%. Kaip kito dinamika? Nuo 4,8% 1998 m. buvo sumažėję iki 3,8%. Tik paskutiniais 2006 m. nuo bendrojo vidaus produkto pakilo iki 4,7%, kreivė pakilo į viršų. Skaičiai yra oficialūs, paimti iš statistikos, iš finansinių tarnybų. Valstybės sektoriaus lėšos sveikatos sistemai paskutiniu metu šiek tiek išaugo. Argumentai sveikatos sektoriaus finansavimui padidinti: valstybės socialiniai įsipareigojimai visuomenei, ekonominiai motyvai, didėjantys skirtumai sveikatingumo srityje tarp Europos Sąjungos 15 ir Europos Sąjungos 10 šalių narių. Šitie akcentai buvo labai paryškinti Europos Sąjungos šalių forume Austrijoje pereitais metais. Dalį skaidruolių aš teikiu iš pranešėjų Europos komisarų.

Valstybės įsipareigojimai visuomenei, sveikatos sektoriaus finansavimas perskirstant iš šalies gyventojų surinktas lėšas saugo ir stiprina šalies piliečių sveikatą, o kartu socialinę gerovę. Todėl nėra nė vienos valstybės, kuri neprisiimtų atsakomybės deramai rūpintis šia sritimi. Subrendusioje visuomenėje nė viena Vyriausybė nerizikuotų neprisiimti šių įsipareigojimų. Deja, mes kartais rizikuojame. Valstybės įsipareigojimų visuomenei vykdymo laipsnis Lietuvoje 2006 m. – 4,7% nuo BVP. Tačiau Europos Sąjungos 25 šalių vidurkis yra 9%, su visom naujom atėjusiom šalim. Mums reikėtų pasiekti bent 9% vidurkį. Turint omeny, kad mūsų bendrasis vidaus produktas dėl silpnos ekonomikos, neišsivysčiusios ekonomiškai šalies, tai grupei mes save priskiriame, yra gana žemas, tai 9% nebūtų skaičius, su kuriuo mes galėtume lygintis ir kuriuo galėtume remtis lygindami savo rodiklį su kitų šalių sveikatingumo rodikliais. Bet tai būtų bent žingsnis į priekį. Šiandien net turėdami 4,7% mes galime tikėtis, kad krizė sveikatos priežiūros srityje nemažės.

Didėjantys skirtumai sveikatingumo srityje tarp Europos Sąjungos 15 šalių ir Europos Sąjungos 10 šalių narių. Skaičiai pateikti iš tarptautinės Europos komisarų konferencijos. Europos Sąjungos 15 šalių ir Europos Sąjungos 10 šalių numatoma gyvenimo trukmė – tarpas nemažėja. Finansavimo rodikliai. Europos Sąjungos 15 šalių nuolat didina finansavimą, deja, mūsų – Europos Sąjungos 10 šalių – skirtumas, tarpas didėja. Kokie yra sveikatos sektoriaus finansavimo padidinimo ekonominiai motyvai? Sveikatos sektoriaus finansavimas yra ne negrįžtamos išlaidos, o investicijos, kurių rezultatas – šalies ekonomikos, bendrojo vidaus produkto augimas ir šalies galios stiprėjimas. Aš norėčiau, kad tai suprastų visi Lietuvos žmonės. Nes įrodyta moksliškai, kad kiekvienas 10% gyvenimo trukmės ilgėjimas padidina šalies bendrojo vidaus produkto kasmetinį augimą 0,3–0,4% neatsižvelgiant į kitus ekonominius veiksnius. Tai yra gana didelis skaičius kalbant ekonomistų kalba. Taigi investavę į sveikatą, pailginę gyventojų gyvenimo trukmę, galime tikėtis ir geresnio ekonomikos augimo.

Išvada: sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis bendrą socialinį ir ekonominį siekį, ir nei stabili šalies plėtra, nei išorinis ar vidinis konkurencingumas negali būti pasiektas be investicijų į sveikatą. Didžiausias šalies ir žmogaus turtas yra sveikata. Todėl valstybės ir kiekvieno piliečio pareiga – deramai ja rūpintis. Ačiū Nacionalinei sveikatos tarybai, kuri visuomeniniais pagrindais, negaudama atlyginimo, dirba darbą, ačiū visiems rengėjams, kurie parengė eilinį metinį gana gerą pranešimą, ačiū visiems, kad klausėte. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Dėkojame pranešėjui gerbiamajam J.Pundziui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, pirmiausia tikrai ačiū jums už gerą akademinį pranešimą. Aš čia sėdžiu jums beveik prieš akis, ranka pamosiu. Tikrai už gerą pranešimą. Aš jį gavau daugiau kaip prieš savaitę, esu išstudijavęs. Žinote, smagu, kad taip yra, yra ir blogų, ir gerų dalykų, bet Europos Komisijos išvada vis dėlto yra labai prasta: mūsų sveikatos sistemoje – krachas. Jūs čia paminėjot kai kurias priežastis, tačiau aš vienos vis dėlto pasigedau. Sakykit, kodėl nei čia, metiniame pranešime, nei jūsų pranešime neužsiminta apie tuberkuliozės problemą Lietuvoje? Juk yra Pietryčių Lietuva, Pamarys, ne tik ištisos šeimos, bet ir ištisi kaimai kenčia nuo šios baisios ir beveik nepagydomos ligos. Tuo tarpu kažkaip ji liko užmiršta. Netgi tokios tendencijos, kad reikia tuberkuliozės dispanserius reorganizuoti, prijungti prie kitų ligoninių, pavesti gydyti tuberkuliozę pulmonologams, neva medikai nežino, kad tuberkuliozė – ne tik plaučių liga, kad tai yra ir smegenų, ir inkstų, ir kitų organų liga… Kodėl ši sritis yra ignoruojama, neužsimenama, kodėl ja sergantys dažniausiai neturtingiausi Lietuvos gyventojai yra paliekami lyg ir už borto? Iš anksto ačiū už atsakymą.

J.PUNDZIUS. Ir metiniame pranešime (popieriniame variante) yra demonstruojami sergamumo tuberkulioze rodikliai, tendencijos, jie yra mažėjantys. Iš tikrųjų jie yra vieni didžiausių Europoje. Tačiau Lietuvoje pavyko juos pradėti mažinti. Tendencijos yra palyginti geros, bet jūs labai teisingai pasakėte: tuberkuliozė yra socialinė liga ir daugiausia problemų yra skurstančiuose sluoksniuose, kaime. Ir gydant tuberkuliozę stacionari pagalba yra lemiamas veiksnys. Pasaulyje tuberkuliozės gydymo stacionare iš esmės nėra. Tai yra ambulatorinis gydymas. Priversti socialiai apleistus žmones, kad jie reikiamai gydytųsi, kad jie neplatintų infekcijos, nespjaudytų skreplių su mikobakterijomis aplinkiniams ir nesukurtų nesveikos aplinkos, pavojingos aplinkos, yra didžiausia problema ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse. Todėl labai efektyviai veikia į socialinius sluoksnius orientuotos programos. Ir Lietuvoje prieš kelerius metus norvegų Vyriausybės iniciatyva, norvegų Vyriausybės lėšomis buvo pradėta (…) programa, kurios esmė yra tokia: duodamas maisto paketas socialiai neapsaugotų žmonių sluoksniui, skurstantiesiems, ir medicinos personalo akivaizdoje išgeriami antituberkulioziniai vaistai. Į maisto produktus išmainomas priverstinis gydymas. Kito priverstinio gydymo nuo tuberkuliozės būdo nėra, kaip ankstesniais laikais, ir tai yra kaip tik socialinė problema. Ją galima išspręsti tiktai kylant bendrai Lietuvos socialinei gerovei, mažėjant skurstančiųjų sluoksniui. Toks mano atsakymas.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kadangi daug norinčių paklausti, primenu, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi. Toliau klausia Seimo narys gerbiamasis A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, aš ne pirmi metai su dideliu malonumu klausau jūsų pranešimo. Jis tikrai labai turiningas ir informatyvus, bet žinome bendrą padėtį ir žmonių nusiskundimus, kad jie mėnesių mėnesius stovi laukdami pas specialistus eilėse, ypač pirminėse sveikatos gydymo įstaigose, ir kartais nesulaukę netgi numiršta. Mąstant apie esamą situaciją valstybėje atrodo, kad iš esmės dabar yra dergiama visa medikų armija. Iš tikrųjų medikai apskritai yra geri. Man pačiam tenka su jais draugauti. Neduok Dieve, čia ką nors blogo prisikalbėsiu… Bet iš tikrųjų yra dalis galbūt ne tiek medikų, kiek biurokratų, įsivėlusių į šią sistemą, ir, matyt, virusas yra užkrėtęs sistemą, kurioje vaikšto tegul ir maži pinigai, kaip jūs minėjote, bet vis dėlto gana nemaži pinigai, nes tuos pinigus labai gražiai suskaičiuoja farmacijos firmos. Ir žiūrėkit, kokios didžiulės firmos čia sukasi kaip rykliai toje mažoje Lietuvoje, atrodytų, jų neturėtų dominti tie mūsų pinigėliai, bet domina. Ir galbūt ta visa ligonių kasa, ta visa grandiozinė biurokratinė organizacija absoliučiai nedirba pacientui ir nedirba žmonėms, ir netgi daro didžiulį minusą gerai dirbantiems medikams. Man atrodo, kad yra būtent pačios organizacijos ir valdymo problema.

PIRMININKAS. Klauskit.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, kad iškentėjot.

J.PUNDZIUS. Iš tikrųjų medikų visuomenė nėra vienalytė. Kaip ir visuomenėje, yra ir labai gerų, dauguma gerų gydytojų, yra ir prastų, nevykdančių pareigos. O dėl jūsų klausimo, tai iš tikrųjų yra sisteminių ydų, kurias aš bendrais bruožais pabandžiau paminėti ir kurias reikia spręsti. Ir aš turiu pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ministrai, iš esmės visi ministrai, žinojo, kaip jas reikia spręsti, tik neretai pristigdavo politinės valios ir palaikymo. Todėl aš vis dėlto prašyčiau, kad sveikatos srityje būtų kuo daugiau konstruktyvumo, kuo mažiau politikavimo, padėti spręsti šias problemas. O gydytojų problema ir krizė šiandien yra ir ateityje vis dėlto ji aštrės, nes jauni, gerai parengti gydytojai, kvalifikuoti, šiandien važiuoja į užsienį. Kurie turi poziciją, kurie turi savo darbo vietą, tie lieka. Bet, deja, mes turime labai su nerimu žiūrėti į žmogiškuosius išteklius, ir finansinius, ir žmogiškuosius.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis Sveikatos tarybos pirmininke, čia kolega A.Matulevičius pradėjo tokį klausimą dėl paslaugų prieinamumo. Susitinkant su gyventojais, ypač mažesnėse gyvenvietėse, ir mums, politikams, tenka susilaukti daug priekaištų dėl medicininių paslaugų prieinamumo. Jūs čia rodėte, kad finansavimas didėja, viskas didėja, tačiau priekaištai tikrai nemažėja. Savaime suprantama, bent šiek tiek žinant pasirinktos sveikatos apsaugos reformos esmę, tam tikras finansavimo problemas, lyg ir negalėtume kaltinti vien medikų, tačiau nemažėja jų atsakomybės kritiško vertinimo iš pacientų pusės. Todėl, jūsų požiūriu, ar įmanoma būtų bent kiek sparčiau spręsti šias problemas ir gal galėtumėte nurodyti nors kelis pagrindinius būdus, kaip sumažinti tam tikras įtampas sveikatos apsaugos prieinamumo srityje.

J.PUNDZIUS. Jūs esate teisus. Visuomenė šiandien yra suirzusi, ir ne tik dėl sveikatos priežiūros klausimų, bet sveikata yra brangiausias žmogaus turtas ir jis yra akcentuojamas visose šalyse. Ir mūsų žmonės, kurie anksčiau būdavo gana pasyvūs, šiandien aktyvėja, aktyvėja ir pacientų organizacijos, kurios organizuojasi, buriasi. Ir tai labai geras reiškinys. O iš tiesų ydų sveikatos priežiūros sistemoje yra, kaip jūs įvardinot. Ir pirmiausia eilinis žmogus susitinka su šeimos gydytoju, bendrosios praktikos gydytoju. Šią grandį pirmiausia reikėtų tvarkyti. Kaip minėjau, privačios iniciatyvos atpalaidavimą, skatinimą šioje srityje… Pirmiausia reikėtų sureguliuoti finansavimo santykį tarp prisirašiusių žmones ir už atliekamas paslaugas, kad kuo daugiau paslaugų būtų atliekama pirminėje grandyje. Žinoma, gydytojo, dirbančio pirminėje grandyje, suinteresuotumas, pirmiausia finansinis, ekonominis, kad jis už darbą, jeigu kuo geriau jį dirbs, gautų ir didesnį užmokestį. Tada jis ir stengsis, kad žmonės nebūtų atstumiami, išvejami, nukreipiami kitur, o pats atliks šį darbą. Tai yra gana paprastos priemonės, bet vėlgi tai lemia žmogiškieji ištekliai. Šiemet Kauno medicinos universitete paskelbus konkursą į pirminės priežiūros gydytojų rezidentūros vietą, liko 12 tuščių vietų. Žmonės nenori eiti į tokį darbą, kuris nėra gerbiamas, apmokamas, nėra prestižinis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėtųsi išgristi jūsų vertinimą dėl Europos Komisijos pateiktų kraupių išvadų. Būtų tikrai įdomu išgirsti. Jūs kelintą kartą paminėjote, kad trūksta politinės valios. Išties, jeigu taip yra, manau, didžiulė, be abejo, turbūt ir ministerijos, ir ministro veiklos problema, bet manau, kad medikų visuomenė turėtų kviestis Seimo narius, kurie yra rinkti įvairiose Lietuvos vietose, kalbėti, ieškoti to geriausio sprendimo. Tada tos politinės valios nepritrūktų. Aš manau, kad turėtų būti jūsų tam tikras lobizmas. Ačiū.

J.PUNDZIUS. Ačiū. Skaičiai, kaip jūs sakėte, kraupūs tiems, kurie nesusipažinę su sistema. Tiems, kurie žino situaciją, tie skaičiai yra natūralūs. Kitų skaičių mes nelabai galėjome ir tikėtis. Tai prieš dvejus metus įvertinti mūsų pasiekimai, o mūsų kalbėjimas ir šiandieninis situacijos aiškinimas yra vienas iš tokių epizodų.

Nacionalinė sveikatos taryba labai džiaugiasi susitikimu su Tėvynės sąjungos frakcija, kuri beveik visa dalyvavo, kur taip pat dalykiškai buvo analizuojamos problemos ir ieškoma sprendimo būdų. Nacionalinė sveikatos taryba yra numačiusi susitikti su visomis kitomis Seimo frakcijomis, paanalizuoti, pakalbėti, kad šios politinės valios būtų daugiau, nes vienas ministras tikrai nepadarys. Kitose šalyse netgi yra tokie reformos darymo modeliai. Sveikatos sistemos reformą daryti yra labai pavojinga tam asmeniui, kuris ją daro. Iš esmės jis po reformos negali dirbti politinio darbo. Kai kurios šalys paima vadinamąjį kamikadzę, kuris per metus laiko padaro reformą ir nueina, nusišalina nuo politinio darbo. Toliau kas nors kitas tęsia pradėtą darbą. Tai yra populizmo šioje srityje ir trukdžių galima labai lengvai surasti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė, jūsų kolegė V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, metiniame pranešime jūs pateikėte sveikatos rodiklių kaitą, tačiau iš demografinių rodiklių matyti, kad situacija mums nėra palanki. Nors jūs sakėte, kad gimstamumas šiek tiek didėja, bet aš nemanau, kad jis didėja. Vyksta gyventojų senėjimas. Susirūpinimą mums visiems kelia mirtingumo ir sergamumo rodiklių didėjimas, sergamumas piktybiniais navikais, didėjantis alkoholizmas, narkomanija. Netgi kelia nerimą mums nepalanki kūdikių iki vienerių metų mirtingumo rodiklių kaita. Ar jums neatrodo, kad taip yra iš dalies dėl to, kad yra nesukurta veiksminga visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo sistema, o ligų prevencija ir profilaktika nėra integruota į asmens sveikatos priežiūros sistemą? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Iš tikrųjų savo klausimu pasakėte viską teisingai, tačiau dėl strategijos norėčiau pasakyti, kad strategijos, kuri buvo sugeneruota prieš penkiolika metų, iš esmės laikėsi visi ministrai, tik įgyvendinti ją ne visiems vienodai sekėsi. Paradoksas tas, kad kuo aktyvesnis buvo ministras, kuris stengėsi įgyvendinti šią strategiją, tuo daugiau politinių smūgių jis gaudavo.

O mirtingumo rodiklių iš tiesų vien Lietuvos visuomenės senėjimu negalima paaiškinti. Galima aiškinti iš dalies migracija, kai išvyksta jaunoji populiacija, darbingo amžiaus, potencialiai gimdantys Lietuvai vaikus žmonės. Jie šiandien dirba Airijoje, Anglijoje, kitose šalyse. Gimstamumo rodiklis, kuris šiek tiek vis dėlto padidėjo, mus gal nuteikia viltingai.

Sergančiųjų onkologinėmis ligomis skaičiaus didėjimas yra aplinkos poveikio ir populiacijos senėjimo išdava. Reikia tik pasidžiaugti, kad ligotumo, žmonių, kurie susirgo, bet dar gyvena, skaičius nedidėja kaip sergančiųjų. Tai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema juos išgydo ir leidžia ilgiau pagyventi su šia liga.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, jūs savo metiniame pranešime labai įtikinančiai pagrindėte ir anksčiau žinotą, bet labai svarbią mintį, kad darni šeima yra žmogaus sveikatos ir kartu jo gerovės pagrindas. Dėl to aš labai džiaugiuosi, ir tikrai mes nepamiršime jūsų pateiktos statistikos. Tačiau Lietuvoje klojami pagrindai tam, kad tokių darnių šeimų būtų kuo mažiau. Jaunimui yra siūlomas toks auklėjimas, kurio kitaip kaip tvirkinimu nepavadinsi. Ką reiškia, tarkim, tas tinklas „Palankios paslaugos jaunimui“, kur bendraamžiai turi mokyti bendraamžius, kaip naudoti prezervatyvus arba kaip saugiau naudoti intraveninius švirkštus ir panašiai? Leidžiami vadovėliai, dar netgi su sveikatos ministro pritarimu, kur bananai naudojami visai ne tuo tikslu, kuriuo jie anksčiau paprastai būdavo naudojami. Žodžiu, klojami pamatai visiškam šeimos instituto dezintegravimui Lietuvoje. Suprantu, kad tai nėra tiesioginis…

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamoji!

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …jūsų darbas, tačiau ar Nacionalinė sveikatos taryba nemano, kad laikas ir medikams įsikišti ir stabdyti šiuos procesus, išreikšti savo pilietinę valią, nes medikai juk yra įpainiojami į šiuos nešvankius reikalus?

PIRMININKAS. Klauskit, Vilija.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš ir paklausiau, pone Pekeliūnai. Jūs suprasite kaip…

J.PUNDZIUS. Ačiū. Aš supratau klausimą. Nacionalinė sveikatos taryba savo posėdyje svarstė seksualinės revoliucijos klausimų aspektus ir jūs (ačiū) dalyvavote. Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė poziciją, kad rekomendacijos, kurios yra, tai yra tik rekomendacijos, ne Pasaulinės sveikatos organizacijos direktyvos. Jos turi būti pritaikytos pagal Lietuvos kultūrinį paveldą, religijos (mūsų atveju katalikybės) aspektus ir negali būti aklai akceptuotos. Ačiū jums ir jūsų frakcijai už darbus šioje srityje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dar kartą primenu – minutė laiko. Klausia gerbiamasis Seimo narys K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, jūs lentelėse rodote skaičius dėl lėšų skyrimo. Palyginti su BVP, iš tų skaičių buvo matyti, kad geriausi laikai buvo praėjusiame šimtmetyje – 1998 metais. Iš tikrųjų per mažai lėšų skiriama sveikatos apsaugai, būtina jų skirti daugiau, tačiau ar jūs nagrinėjote sveikatos sistemoje, ar visos tos lėšos racionaliai panaudojamos? Ar negalėtų būti centralizuotas visai Lietuvai vaistų pirkimas? Tada būtų mažiau ir tų neskaidrių kelionių, kai daugeliui aukštų pareigūnų po tokių išvykų teko atsisakyti savo postų, nebūtų tų gundymų, tų vilionių šiltuose kraštuose spręsti, kokius vaistus pirkti Lietuvai ir už kokią kainą pirkti, jeigu būtų centralizuota sistema. Ar apie tai negalvojote?

J.PUNDZIUS. Iš tiesų gyventojų aprūpinimo vaistais ir nemokamais vaistais politika daugelyje šalių skiriasi. Nacionalinė sveikatos taryba yra svarsčiusi šiuos klausimus ir pasisakiusi už tai, kad būtų įdiegtas ligų krepšelis, ir pagal tai būtų finansuojamas žmogus, sergantis tam tikra liga, ir jis galėtų gauti vaistų. Deja, šiandien tikriausiai 14 metų mes turime tokią sistemą, kurią gana sunku pakeisti. Ir sunku pakeisti visose šalyse, nes farmacijos firmos yra ypač galingos ir daro įtaką procesams visose šalyse. Tačiau stengtis tą daryti reikia, ir Nacionalinė sveikatos taryba yra už tuos pakeitimus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Žakaitienė. Į dešinę pusę dabar žiūrėkite.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ne viename tyrime ir policijos darbuotojai, ir medikai yra įvardijami kaip vieni iš labiausiai korumpuotų. Ir jeigu apklausose piliečių klausiama, kam esi ką davęs, tai didelis procentas būtent šiems darbuotojams vienokiu ar kitokiu būdu yra kažką siūlę, o šie yra paėmę. Mes daug kalbam apie tai, kad iš tikrųjų ir mediko prestižas, ir rūpestis dėl atlyginimo, kuris yra tikrai mažas… galėtų spręsti tas problemas. Jūs, kaip Sveikatos tarybos atstovas, ar šiuos klausimus nagrinėjate ir ar matote kokių nors priemonių, kad tie apklausų rezultatai iš esmės keistųsi? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Nacionalinė sveikatos taryba atskirai šio klausimo nesvarstė, tačiau kaip pilietis ir besidominantis šia sritimi aš galiu pasakyti, kad mediko darbas nėra grynai samdomas darbas. Čia yra labai ryškus socialinis aspektas. Ir visame pasaulyje atsilyginimo žmogui, padariusiam gerą darbą, netgi toje pačioje Amerikoje yra tam tikros užuomazgos. Aišku, nelyginama su mūsų šalyje padarytų tyrimų duomenimis. Jungtinėse Amerikos Valstijose negirdėtas atvejis, kad kelių policijos pareigūnas būtų paėmęs kokį nors atlyginimą. Už tai iš karto sėda į kalėjimą ir policininkas, ir tas davėjas. O Amerikoje… taip nėra. Medikai ten nesodinami į kalėjimą.

R.ŽAKAITIENĖ. Tai galima duoti…

J.PUNDZIUS. Ne, negalima šito daryti, bet aš sakau, kokios tendencijos yra kitose šalyse. Todėl kalbėdami apie šią ydą mes tikriausiai negalėtume lyginti policininkų ir medikų, statyti jų lygia greta, nes tai daugiau lemia žmonių psichologija visame pasaulyje, ne išskirtinai Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ir, matyt, paskutinis klaus Seimo narys gerbiamasis A.Vrubliauskas. Dabar žiūrėkite į kairę.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jau antrus metus man tenka girdėti Nacionalinės sveikatos tarybos metinius pranešimus, ir aš turėčiau, aišku, padėkoti už tai ir jums, ir visam kolektyvui, kad atliktas didelis darbas, daug analizės, įvairiais skerspjūviais pateikta informacija. Tačiau turėčiau pasakyti (bent man taip atrodo), kad tokių rimtesnių siūlymų, kaip ką konkrečiau daryti, man lyg ir trūksta. Taip pat ir jūsų paminėti tie vargšai vyrai, kurių gyvenimo trukmė trumpesnė 11 metų, ir t.t., ir panašiai. Ir daugeliu atvejų tiktai kalbama, jaudinamasi dėl to, kad pinigų vis mažai ir mažai. O gal ką nors galima padaryti ir su šiais pinigais, šiek tiek vis dėlto didėjančiais? Galbūt galima daugiau nuveikti ir ne vien tiktai kaltinti Sveikatos apsaugos ministeriją. Gal ir kitos žinybos ir tarnybos… Žodžiu, aš pasigendu daugiau tos dalies, o ką reikia daryti? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Jūs esate teisus. Už sveikatą negali atsakyti vien medikai ir vien sveikatos apsaugos ministras. Būtinas tarpžinybinis ir kitų sektorių bendradarbiavimas ir tikslingas, o ne proginis darbas. Mes labai džiaugiamės, kad vertinant Lietuvos sveikatos programą į šią konferenciją buvo atvykę net šeši ministrai. Tokio ministrų dalyvavimo nėra buvę nė viename kitame renginyje. Bet tai turėtų būti nuolatinis darbas, tų įpareigojimų ir funkcijų, kurios yra numatytos valstybės teisės aktuose, vykdymas. Jeigu kiekvienas sektorius padarys tai, ką privalo padaryti, mes tikrai galime tikėtis geresnio rezultato.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dėkojame pranešėjui gerbiamajam J.Pundziui už gerą pranešimą, už gerus atsakymus, dėkojame medikams, kurių taip gausiai susirinko. (Plojimai) Linkime jums sėkmės ir tęsiame mūsų posėdžio darbą. Kviečiu į tribūną Seimo vicepirmininką gerbiamąjį Č.Juršėną pateikti rezervinį klausimą, kurio registracijos Nr.XP-1509, – Seimo nutarimo „Dėl Kazio Sivickio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“ projektą. Prašau.

Seimo nutarimo „Dėl K.Sivickio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“ projektas Nr.XP-1509 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, malonūs besiskirstantys svečiai! Seimui reikia dar kartą spręsti panašią problemą. Deja, dar vienas Seimo narys atsisako Seimo nario mandato. Yra atitinkamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, yra paties K.Sivickio laiškas ir atitinkamas nutarimo projektas. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš, pratęsdamas tai, dėl ko mes anksčiau diskutavom, vis dėlto pamastęs siūlyčiau jums tapti iniciatoriumi (aš tikrai paremsiu), kad mes į Rinkimų įstatymą įrašytume nuostatą, jeigu politinės partijos sąrašo kandidatas, kai jam reikia užimti… atsisako iš eilės trys žmonės, kurie buvo įsipareigoję atstovauti rinkėjams, tiesiog tas sąrašas praranda teisę gauti vietą Seime, nes šio sąrašo atstovai paprasčiausiai neatsakingai žiūri į savo pilietinę pareigą ir į tuos balsus, kuriuos atidavė jiems mūsų rinkėjai.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Idėja originali, bet klausimas tada bus toks: o kam tą laisvą Seimo nario vietą atiduoti? Kuris sąrašas yra labiau nusipelnęs? Išties tą galima svarstyti, bet dalykas yra subtilus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas gal panašus į R.Dagio, tiktai su konkrečiu pasiūlymu. Tai gal galima kalbėtis su Valstiečių liaudininkų sąjunga? Tiesiog jie turėtų patys geranoriškai perleisti kitai jų, sakykim, pasirinktai partijai, gal ir broliškai Socialdemokratų partijai, kurią taip pat yra ištikusi didelė krizė, tą vietą, ir kad žmonės atsakingai žiūrėtų. Tai jau yra politikų atsakomybės klausimas ir partijų atsakomybės klausimas už savo narius, už savo kandidatus. O gal netgi būtų galima siūlyti rimtą pataisą įstatymuose, kai, sakykim, antras, trečias (kaip sutartume) atsisakęs kandidatas… ta partija praranda galimybę toliau tęsti šį cirką. Gal tada likusią liekaną, kaip, sakykim, yra paskirstomos vietos tų partijų, kurios nesurenka procentų, ir panašiai.

Č.JURŠĖNAS. Pasiūlymas, dar kartą pabrėžiu, yra įdomus, bet tada aš daugiau pasakysiu: tai yra konstitucingumo klausimas. Mes turime pasižiūrėti, ar šie, ar panašūs siūlymai nesikerta su Konstitucija. Galbūt netgi radus tam tikrą užsikabinimą būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pabandyti išsiaiškinti. Jeigu mes įstatymų pagrindu, o ne Konstitucija bandysime tai reglamentuoti, mes galime turėti susikirtimą su galiojančia Konstitucija. Yra laisvasis Seimo nario mandatas ir su tuo mandatu Seimo narys, o čia yra išrinktas Seimo narys, tvarkosi taip, kaip nori. Tai yra reikalo esmė, o partijų atsakomybė yra kitas klausimas. Tada reikėtų taisyti Partijų įstatymą, o ne tik Rinkimų įstatymą. Žodžiu, problema šiek tiek platesnė. Šis atvejis, kurį mes turime, praėjus šešiolikai atkurtos nepriklausomybės metų, yra retas ir mus skatina galvoti. Aš sutinku, kad pasiūlymai verti svarstymo, bet nepamirškime, kad virš visko yra Konstitucija.

PIRMININKAS. Dėkojame.

Č.JURŠĖNAS. Aš išgirdau vieną klausimą ir atsakysiu. Mano skaičiavimais, bus dar vienas atsisakymas, ir tada pagaliau turėsime tikrą Seimo narį. Sesijos pratęsimas mums sudarys galimybę turėti šimtas keturiasdešimt pirmąjį Seimo narį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – gerbiamasis P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, jeigu konservatoriai protestuodami, kad pagal partijos sąrašą išrinkti žmonės, atsisako būti Seimo nariais ir lieka eiti senas pareigas, tai nėra didelio nuostolio. Ta partija gavo pasitikėjimą ir pagal eilę eina kitas kandidatas, kuris ir prisiekia Seime. Man atrodo, ponai konservatoriai, suskaičiuokite, kiek jūsų Seimo narių yra atsisakę. (Balsai salėje) Aš galiu priminti tik viena, kad dabartinis Panevėžio meras praeitą kadenciją buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, gavo tiesioginį rinkėjų pasitikėjimą, bet jis spjovė rinkėjams į akis ir nuėjo į geresnę vietą, į merus. Jūs pirmiausia mažiau žiūrėkite į kitus, pažiūrėkite į save. Ieškome problemos ten, kur jos nėra. Todėl prašyčiau Seimo narių pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ypač pone Gražuli, jeigu kalbėtume apie tai, kas kada atsisakė, tai pirmiausia turi būti motyvuota. Jūs paskaitykite motyvus tų asmenų, kurie atsisako. Duotas šiltas lizdelis, kai yra valdymo aukštuma, todėl atsisakau šių pareigų – tai vienas motyvas. Kitas motyvas, kaip rašo Vyriausioji rinkimų komisija – atsiradus laisvai Seimo nario vietai. Na, tiesiog gražu. Vien dėl to galima siūlyti jį kandidatu arba Seimo nariu. Mūsų Seimo nutarimas parengtas toks: „Išrinktą Seimo narį Kazį Savickį neprisiekus įstatymų nustatyta tvarka“. Įstatymų nustatyta tvarka prisiekiama čia, salėje, arba atsisakoma prisiekti jam dalyvaujant. Dabar pateiktas nutarimas jam nedalyvaujant ir nenustatyta tvarka. Taigi nutarimai vienos institucijos ir asmens parengti netinkamai, todėl negalima pritarti ir dėl formalių, ir dėl neformalių dalykų. Ir dar. Juk dabar jau nėra tokios partijos – Valstiečių ir Naujosios sąjungos… demokratijos partijų, kaip skelbiama, kad jis išrinktas pagal tą sąrašą, vadinasi, to sąrašo asmenys apskritai negali kandidatuoti į Seimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti balsuoti. Teikiu balsuoti nutarimo projektą. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta?.. (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai Gražuli, prašom balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, prašom balsuoti už, kas prieš – prieš. Emocijos visai be reikalo.

Už – 28, prieš – 9, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.

Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Svarstymo stadija. Dėl balsavimo motyvų – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gal daugiau norėjau pasakyti repliką. Konservatoriai prisiminė, kad nėra Valstiečių partijos. Noriu pasakyti, kad seniai nėra Konservatorių partijos. Yra tik Pasaulio sąjunga ar kaip jie ten vadinasi, jie net pavadinimo savo nežino. Vis tiek Lietuva juos vadina konservatoriais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau motyvų dėl svarstymų. Gal galime bendru sutarimu? Atsiprašau. Gerbiamoji I.Degutienė. Irgi repliką, taip?

I.DEGUTIENË (TSF). Taip. Norėčiau Petrui paaiškinti, kad Tėvynės sąjunga buvo, yra ir bus. O skliaustuose yra parašyta plačiau, kas yra Tėvynės sąjunga, kad tai yra ir konservatoriai, ir krikščioniškieji demokratai, ir politiniai kaliniai ir tremtiniai. Mes pagal tokį sąrašą ėjome ir dalyvavome rinkimuose, tokie ir dabar esame. Taigi jūs kažko nesupratote.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Irenai. Ar bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti projektui? Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo nutarimui „Dėl K.Sivickio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 9, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.

Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Posėdžio pirmininke, jūs pradėjote ypatingą skubą, bet mes prieštaravome ypatingai skubai. Jūs tos procedūros neteikėte balsuoti. Dabar procedūra vykdoma pagal ypatingos skubos tvarką, nors mes tam nepritarėme. Kokiu pagrindu jūs teikiate ypatingą skubą?

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai nemačiau ir negirdėjau, kad šis dalykas būtų pasakytas viešai. Pereiname prie priėmimo stadijos. Nematau nuomonių.

Pasiruoškite, gerbiamasis Seime, balsuoti, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl K.Sivickio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“. Jeigu norite išreikšti prieštaravimą, tai reikia prieiti prie mikrofono. Tada būtume balsavę ir dėl skubos tvarkos.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 7, susilaikė 9. Priimtas.

Skelbiama posėdžio pertrauka iki 13 valandos. Toliau pagal darbotvarkę bus biudžeto klausimas.

Pertrauka

2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1440(2) (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, darbotvarkės 4 klausimas – šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1440(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją ir kolegą Seimo narį, laikinai einantį finansų ministro pareigas Z.Balčytį. Prašom, kolega. Gal iš pradžių keliais žodžiais apie pataisas, o paskui jau konkrečiai pagal lentelę.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galutinei priėmimo stadijai po svarstymo buvo pateikta daug pasiūlymų ir gana nemaža suma. Papildomai buvo prašoma 38 mln. litų, po antrojo įstatymo projekto svarstymo papildomai siūloma skirti 4 mln. litų. Bendra suma, kuri šiandien pateikta priimti, yra 527 mln. litų. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra biudžeto pajamų didinimas ir pridėtinės vertės mokesčio plano surinkimo didinimas 334 mln. litais, specialios lėšos Europos Sąjungos programoms įgyvendinti – 124 mln., skolos valstybės vardu valdymo išlaidų sumažinimas, Finansų ministerijos asignavimai – 56 mln. ir sumažinti asignavimai Kūno kultūros ir sporto departamentui ir Kultūros ministerijai 3 mln. 62 tūkst. litų. Tokia trumpa statistika.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau pereiti prie įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnio.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis ministre, aš kol kas siūlau Seimo nariams užsiregistruoti, kad būtų aišku, kiek čia mūsų yra. (Z.Balčytis: „Tai gal ir man?“) Taip, tikrai. Čia jūs turėkite savo kortelę vietoje, nes reikės balsuoti. Užsiregistruokime, kolegos.

Kol kas 52. Galime dirbti, pataisas galime priimti arba, atvirkščiai, nepriimti.

Gerbiamasis ministre, kaip jūs sakėte, iš tikro dabar eikim pagal pataisas. Jos sudėliotos, žinoma, ne abėcėlės tvarka, ką jau čia padarysi, bet kiekvieno straipsnio atskirai. Taigi 1 straipsniui pagal mano lentelę yra kolegos R.Palaičio pataisa, kuriai iš dalies pritarta.

Z.BALČYTIS. Taip, buvo prašoma skirti papildomą dotaciją kompensacijai Klaipėdos savivaldybei darbo užmokesčiui pedagogams padidinti nuo rugsėjo 1 dienos – 383,2 tūkst. litų. Iš dalies pritarta. Numatoma skirti 190 tūkst. didinant valstybės biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio. Antroji pataisa…

PIRMININKAS. Minutėlę! Čia ar kolega, nes buvo prašyta daugiau, ar kolega sutinka su ta suma? Prašom. R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Pinigų visuomet visiems trūksta, bet ką darysi, galimybės tokios. Aišku, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada ar Seimas neprieštarauja? Einame toliau. Antroji pataisa E.Žakario ir M.Petrauskienės.

Z.BALČYTIS. Antroji – skirti Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Sigutė“ avarinės būklės pastato langų… (skamba skambutis) 75 tūkst. Nepritarta, nes savivaldybė iš tikrųjų viršija savo pajamas. Mes manome, kad tą sumą būtų galima dengti savivaldybės perviršinėmis pajamomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Vyriausybė nepritaria, ar kolega E.Žakaris sutinka, kad nepritarta, ar reikėtų… Sutinkate? Tada nenagrinėjame šio dalyko. Prašom toliau. Trečioji pataisa kolegos A.Endzino.

Z.BALČYTIS. Skirti Šilutės rajono savivaldybei pirmosios gimnazijos pastato kapitaliniam remontui 400 tūkst. Nepritarta, nes nepateiktas investicinis projektas.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Endzinas sutinka su tokia išvada? Aš jo nematau. Jeigu nėra, tai ir kalbos nėra. Prašom, kolegos R.Venclovo.

Z.BALČYTIS. Skirti Mažeikių choreografijos mokyklos pastato avarinei būklei likviduoti 49,8 tūkst. litų. Taip pat nepritarta, nes viršijamas pajamų surinkimo planas ir šią sumą galėtų skirti Mažeikių rajono savivaldybė.

PIRMININKAS. Ar yra R.Venclovas? Nematau. Taip ir lieka. Kolegos A.Butkevičiaus siūlymas.

Z.BALČYTIS. 200 tūkst. litų Lietuvos kūno kultūros akademijos studijų proceso įrangai įsigyti. Pritarta. Skirta 200 tūkst. litų iš pridėtinės vertės mokesčio.

PIRMININKAS. Pritariame? Ačiū. Einame toliau. Čia kelių Seimo narių: R.Bašio, R.Baškienės, V.Simuliko, E.Žakario, J.Juozapaičio, J.Mikučio, V.Bukausko.

Z.BALČYTIS. Skirti viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės onkologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriaus patalpoms remontuoti 1 mln. litų. Nepritarta, nes tikslinant valstybės investicinę programą Šiaulių ligoninei papildomai jau buvo numatyta 1,4 mln., todėl daugiau skirti nėra finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Ar teikėjai sutinka? Sutinka. Ačiū. Kas nesutinka, tada prašom paspausti… Tada taip. Minutėlę! Jeigu kas nesutinka, tada teks balsuoti. Formuluotė bus tokia. Ne pagal Vyriausybės, o būtent pagal tai, kaip rašoma: skirti Šiaulių ligoninės onkologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriaus patalpoms įrengti 1 mln. litų. Vyriausybė nepritaria. Balsavimas toks, ar pritariame tam, ar nepritariame. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

36 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Nepakanka. Kai Vyriausybė nepritaria, reikia 71 balso. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Kadangi nepastebėjote, būčiau per savo mikrofoną kalbėjęs, bet dabar iš čia pasakysiu.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, paklausom!

S.PEČELIŪNAS. Ir pranešėjui, ir pirmininkui, ir jums, kolegos. Kiek šiuose siūlymuose yra supainioti viešieji ir privatūs interesai? Daugelis tų prašymų skirti pinigų būtent savo konkrečios apygardos kokiai nors įstaigai ar organizacijai, kas yra? Yra personalinis interesas, kad kitą kartą vėl būtent tave ten rinktų. Jeigu jūs norite tai daryti, ieškokite kolegų, kurie paremtų tą jūsų dalyką, bet patys bent jau tame balsavime stenkitės nedalyvauti, nes konfliktas vis dėlto yra. Kaip mes žiūrėsim savo interesų, visuomenės interesų ar dar kaip norit, bet iš principo konfliktas yra. Jis nėra išspręstas mūsų teisinės bazės. Aš prašyčiau ir Vyriausybės, kai yra tokie siūlymai, į tai žiūrėti ir per šią prizmę, o Seimo narių prašyčiau asmeniškai, nors ir siūlymą teikia, tokiame balsavime tiesiog nedalyvauti. Tegul kiti nusprendžia, ar jūsų siūlymas tikrai yra reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, ačiū už pastabą, bet šiuo atveju tokia yra praktika, bet ir pasaulyje taip yra. Dar kolega R.Bašys. Prašom.

R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kodėl mes pradėjome posėdį, jeigu užsiregistravo tik 58 Seimo nariai?

PIRMININKAS. Seimo posėdis, mielasis kolega, yra teisėtas, net jeigu mes trys būsim. (R.Bašys: „Bet jeigu reikia 71 balso?“) Tiktai šiuo atveju yra toks Statutas, norint, kad klausimas būtų sprendžiamas taip ar kitaip, turi būti 71, kai Vyriausybė nepritaria, bet jeigu Vyriausybė pritaria, užtenka 2 – už, 1 – prieš. Tokia yra tvarka, o suinteresuotieji turi surinkti daugiau Seimo narių. Čia ta prasme kolegos S.Pečeliūno pastaba yra laiku pasakyta.

Dabar dar grupės Seimo narių: V.Tomaševskio, L.Počikovskos, A.Butkevičiaus, N.Steiblienės, A.Pitrėnienės, A.Pekeliūno, J.Zinkevičiūtės siūlymas. (Balsas salėje: „Galima?“) Minutėlę! Šitą tegu užbaigs ir tada. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Siekiant sudaryti vienodas finansavimo sąlygas tautinių mažumų mokykloms siūloma 10% padidinti mokinio krepšelį ir tam tikslui skirti 4 mln. 287 tūkst. litų. Nepritarta, nes tautinių mažumų mokyklų moksleiviams sutartinių moksleivių koeficientai jau buvo padidinti 10% atitinkamu Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega E.Klumbys, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nebūdamas vienmandatėje apygardoje išrinktas deputatas noriu apginti tuos Seimo narius, kurie yra išrinkti būtent vienmandatėse apygardose. Gerbiamieji, nedarykime cirko, nes niekas kitas geriau nežino, kokia yra situacija vienmandatėje apygardoje, kaip ten išrinktas Seimo narys. Jo pareiga yra atstovauti tos apygardos rinkėjams. Čia dabar varinėti demagogijas, kad aš, būdamas išrinktas Kaune, žinosiu, ko reikia kažkur Skuode ar Joniškyje?.. Tam yra Seimas ir Vyriausybė, kuri įvertina to Seimo nario siūlymus ir priima sprendimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlau nesigilinti į bendruosius reikalus. Ar kolega A.Pekeliūnas irgi dėl to paties? Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Nevisiškai, bet aš, pritardamas gerbiamojo E.Klumbio nuomonei, noriu paprašyti frakcijos vardu pertraukos tol, kol sueis reikiamas skaičius žmonių, nes yra porą tokių ypač labai svarbių pateikimų, labai nedidelės sumos ir jos bus atmestos. (Balsai salėje) Jeigu yra, tai prašom.

PIRMININKAS. Tuoj. Gerai. Pabandykim užsiregistruoti, kiek dabar yra Seimo narių salėje. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Čia yra siūlymas, kad Seimo valdyba tvarkytų visus Seimo narius. Neturi ji tokių teisių, nors gal kai kas ir norėtų.

80. Viskas aišku. Ačiū. (Balsai salėje)

Kolega R.Bašys dar kartą.

R.BAŠYS. Tada turėtume perbalsuoti prieš tai buvusius klausimus.

PIRMININKAS. Kokiu pagrindu? Pagrindo nėra.

R.BAŠYS. Frakcijos vardu mes taip pat…

PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Dėl šventos ramybės, nors yra pradėtas jau visai kitas siūlymas. Gerai. Kolegos, dėmesio! Dar kartą balsuojame dėl siūlymo Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikai skirti 1 milijoną. Vyriausybė nepritaria.

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 10. Siūlymas nepriimtas.

Kolegos, prašome pasiruošti. Jeigu siūlytojai reikalauja balsuoti, tai balsuosime ir dėl šito siūlymo. Ar sutinkate su Vyriausybės nuomone? (Replika iš salės: „Ne!“) Ne? Tada prašom balsuoti. Kartoju. Siekiant sudaryti vienodas finansavimo sąlygas tautinių mažumų mokykloms, siūloma 10% padidinti mokinio krepšelį ir tam skirti 4 mln. 287 tūkst. litų. Vyriausybė nepritaria. Prašom balsuoti. Aš jau skaičiau, siūlo kolegos V.Tomaševskis, L.Počikovska, A.Butkevičius, N.Steiblienė, A.Pitrėnienė, A.Pekeliūnas, J.Zinkevičiūtė. Per 4 milijonus.

Už – 44, prieš – 3, susilaikė 15. Nepritarta.

Dabar kolegų G.Steponavičiaus ir A.Paleckio siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti Kaimo rėmimo programai 1 mln. litų miestų bendruomenėms ir jų projektams remti. Nepritarta. 2006 metų biudžete minėtoms priemonėms jau buvo numatyta 3 mln. litų. Be to, Žemės ūkio ministerija turi galimybę Kaimo rėmimo programai iš 322 mln. numatytas lėšas perskirstyti pagal priemones atsižvelgdama į jų prioritetus. Nepritarta.

PIRMININKAS. Reikalaujame balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad… (Balsai salėje) Prašom, technika įjungta, niekas nesiregistruoja. Įjungta. Biudžetas. G.Steponavičius. Buvo įjungta. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Pone posėdžio pirmininke, tenka jums priminti statutinį reikalavimą, kad kiekvienas pataisos ar pasiūlymo teikėjas turi teisę pateikti ir nereikia jokių papildomų spaudymų. Gerbiamasis ministre, man gaila, kad laikinoji Vyriausybė neatsižvelgė į šį siūlymą. Per pirmą teikimą, kai 3 mln. buvo skirti kaimo bendruomenėms, nepelnytai buvo pamirštas ne mažesnis skaičius miesto bendruomenių. Daugelis jų yra miestų pakraščiuose, jų specifika neretai yra panaši, ir pirminiame šito peržiūrėto biudžeto svarstyme mūsų su kolega A.Paleckiu siūlymas ir buvo nukreiptas į tai, kad visos bendruomenės Lietuvoje turėtų galimybę pretenduoti į paramą. Deja, milijonas litų buvo atmestas remiantis labai keistu argumentu tiek komitete, tiek Vyriausybėje pasakant, kad nėra specialios teisinės bazės, reglamentuojančios, kaip miesto bendruomenėms skirstyti pinigus. Todėl mes pakartotinai teikdami pasiūlymą pasakėme, kad skirstytojas ar administruojantis tuos asignavimus galėtų būti tas pats Kaimo rėmimo fondas. Tas milijonas būtų skiriamas ne kaimo bendruomenėms, jos šiais metais jau gavo 3 mln. litų, bet miestų. Manau, kad tai labai natūralus ir gana kuklus siūlymas. Kviečiame paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – kita nuomonė.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti truputį plačiau. Tiems projektams, kuriems nėra pritarusi Vyriausybė, remiantis mūsų Statuto nuostatomis, kad būtų pritarta Seimo nario arba Seimo narių grupės teiktiems siūlymams, reikia 71 Seimo nario pritarimo. Iš esmės salėje nėra tiek Seimo narių.

PIRMININKAS. Yra.

P.GRAŽULIS. Na, keliais Seimo nariais daugiau. Tai yra nerealu, tai yra laiko gaišinimas. Keiskime Statutą, kad tokiu pačiu principu kaip ir Vyriausybė, jeigu siūlo, užtenka paprastos dalyvaujančių Seimo narių daugumos, kad būtų pritarta pataisai, o jeigu mes nekeičiame Statuto, tai nereikalingas laiko gaišimas. Gera G.Steponavičiaus pataisa, bet jai nebus pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Ar pritariame siūlymui skirti Kaimo rėmimo programai 1 mln. litų mietų bendruomenėms ir jų projektams remti? Vyriausybė nepritaria.

Už – 35. Nepritarta.

Dabar kolegos J.Juozapaičio siūlymas.

Z.BALČYTIS. Skirti Pakruojo rajono savivaldybės „Atžalyno“ gimnazijos sporto salės priestato statybai 500 tūkst. litų. Pritarti, skirti 500 tūkstančių iš pridėtinės vertės mokesčio.

PIRMININKAS. Galime sutikti? Ačiū.

Kolegos R.Venclovo siūlymas dėl Mažeikių.

Z.BALČYTIS. Skirti Mažeikių rajono Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos stogo remontui ir langų bei durų pakeitimui papildomai 36,3 tūkst. litų. Nepritarti. Kaip ir buvo prieš tai, rekomenduojama skirti iš savivaldybės surenkamų viršplaninių pajamų.

PIRMININKAS. Ar kolega R.Venclovas reikalauja balsuoti, ar sutinkate su Vyriausybės nuomone? Prašom paspausti.

R.VENCLOVAS (PDF). Sutinku.

PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. Dabar kitas siūlymas dėl Židikų kultūros namų.

Z.BALČYTIS. Kultūros namų pastato remontui skirti 456,6 tūkst. litų. Nepritarti, nes nepateiktas investicinis projektas.

PIRMININKAS. Sutinkate, įtikino?

R.VENCLOVAS. Balsuoti.

PIRMININKAS. S.Bucevičiaus siūlymas. Balsuoti? Atsiprašau. Gerai. Kolegos, turėsime balsuoti. Ar pritariame siūlymui skirti Židikų kultūros namų pastato remontui beveik pusę milijono litų? (Balsai salėje) Niekas nebuvo įsijungęs. Aš verkdamas prašiau, kad pats kolega R.Venclovas kalbėtų.

Už – 32. Nepritarta.

Dabar kolegos S.Bucevičiaus siūlymas.

Z.BALČYTIS. Skirti 50 tūkst. Joniškio rajono savivaldybei Gataučių pagrindinės mokyklos remontui pabaigti. Pritarta, skirti 50 tūkst. litų.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas turi kitą nuomonę. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, jau dabar girdime turbūt dešimtą siūlymą skirti vieną maišelį vienai mokyklai, kitą maišelį kitai mokyklai. Jeigu pažiūrėtume į siūlymų autorius ir tų mokyklų buvimo vietą, na, tai grynai korupciniai, atsiprašau už tokį palyginimą, siūlymai. Ar nebūtų geriau visus tokius siūlymus renovuoti mokyklas sudėti į vieną krūvą, siųsti į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad ji spręstų, kam tikrai reikia, o ne čia savo draugams ar nedraugams, vieniems duodame, kitiems neduodame. Kas čia vyksta, jūs man galite paaiškinti? Ar sprendžiame Lietuvos valstybės reikalus, ar kieno nors apygardinius korupcinius perspektyvinius reikalus? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau be nereikalingų žodžių! Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš prieš tai kalbėjusiam kolegai noriu pasakyti, kad mes svarstome biudžeto reikalus, o biudžeto reikalai yra valstybės reikalai. Tai, kad mokykloms reikia pinigų, mes patys visi žinome, bent tie, kurie daugiau domisi savo apygardos reikalais. Ir kurioms mokykloms tose apygardose reikia finansinės paramos, o kurioms nereikia, tai Seimo narys kartu su rajono valdžia puikiausiai žino. Tam jis ir yra Seime, kad atstovautų rajono interesams. Taigi jeigu Seimo narys mano, kad reikia skirti pinigėlių, Seimas turi tai svarstyti. Tą mes dabar ir darome.

PIRMININKAS. Ir dar pranešėjas gerbiamasis ministras. Prašom.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš pirmojo biudžeto pateikimo metu jau minėjau apie tą didžiulį poreikį, kuris buvo pateiktas visų institucijų, taip pat ir švietimo. Visi šie prašymai buvo suderinti ir su Švietimo ministerija. Aišku, kad ministerija iš esmės pritarė visiems prašymams, tačiau Finansų ministerija turi atrinkti, kurie yra patys būtiniausi.

Aš dar kartą noriu pakartoti, ypač savo kolegai S.Pečeliūnui, kai kuriuos skaičius, jeigu jis manęs pasiklausytų, kaip aš jo… (Skamba skambutis) Tai aš norėčiau jums truputį paaiškinti, kad iš viso prašymų dėl tų 527 milijonų, kuriuos mes šiandien skirstom, ir dėl tų 4, kuriuos šiandien papildomai svarstom, buvo gauta už 1 mlrd. 559 milijonus. Tai iš esmės trečdalis. Iš visų tų prašymų reikia atrinkti trečdalį, kuris iš tikrųjų atitiktų tuos bendruosius, taip sakant, biudžeto skirstymo ir investicinių projektų sudarymo principus. Todėl tikrai manau, kad reikėtų taupyti laiką, reikėtų pereiti prie to, kam mes pritarėm.

Pinigų suma, kuri yra papildomai skirstoma, yra rekordinė. Toliau bus aistros dėl 2007 m. biudžeto, greitai laikas praeis po atostogų, ir gyvenimas nesustos. Aš siūlyčiau teisingai suprasti. Pats svarbiausias valstybės dokumentas yra Biudžeto įstatymo priėmimas, ir taip turėtume elgtis. Taigi čia nėra jokių korupcinių ryšių. Manau, yra normali tvirtinimo procedūra. Siūlyčiau mėginti tartis dėl to, dėl ko tikrai reikia, ir mėginti balsuoti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Vyriausybė pritaria, ar reikalaujama balsuoti? Ačiū. (Balsai salėje)

Dabar kitas kolegos S.Bucevičiaus siūlymas, čia jau kita pozicija.

Z.BALČYTIS. Skirti 645 tūkst. Akmenės rajono savivaldybei magistralinio vandentiekio linijai į Naujosios Akmenės miestą nutiesti. Nepritarti, nes nepateiktas investicinis projektas.

PIRMININKAS. Ar kolega S.Bucevičius reikalauja balsuoti? S.Bucevičius. Prašom.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, nereikalauju.

PIRMININKAS. Ačiū, išspręsta.

Dabar serija kolegos J.Jagmino siūlymų. Prašom, ministre, gal…

Z.BALČYTIS. Iš viso yra penki siūlymai. Pirmas – Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinei bazei atnaujinti 120 tūkstančių. Nepritarti, nes nepateiktas investicinis projektas.

J.JAGMINAS (DPF). Ar mes už visus galėsim…

PIRMININKAS. Taip, tuoj, minutėlę. Aš siūlau, gerbiamasis ministre, gerbiamasis kolega Jagminai, sugrupuoti. Yra trys siūlymai dėl institutų, dėl mokyklos atskirai, tada dėl gimnazijos, kuriam pritaria, atskirai ir dėl gyvenamojo namo. Siūlyčiau į tris grupes.

J.JAGMINAS. Teisingai, aš pritariu. Ir jeigu leisite man…

PIRMININKAS. Prašom. J.Jagminas.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis ministre ir gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų trys žemės ūkio mokslinio tyrimo institutai kreipėsi ir į Seimo Kaimo reikalų komitetą, ir į mane, kaip Seimo narį, išdėstydami… Labai nedaug jie turi prašymų. Jie išskirtinai prašė paremti žemės ūkio mokslą, būtent žemės ūkio mokslą. Čia yra išdėstyta kam. Galbūt ten nepateikti kokie nors projektai ar kas, tačiau labai aiškiai nurodyta, kam reikia džiovyklos, sėklų valymo įrangos. Toliau, Veterinarijos instituto žolinių pašarų kokybės stebėsenos infrastruktūros plėtrai, taip pat Sodininkystės ir daržininkystės institutui naujoms laistymo ir drėkinimo sistemoms įsigyti. Sumos iš tikrųjų nedidelės – 120, 300 tūkst. ir 240 tūkstančių.

PIRMININKAS. Pusė milijono.

J.JAGMINAS. Labai prašau paremti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę! Ar P.Gražulis dėl šito? Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro lėšos, palyginti su pinigų suma, kuri yra perskirstoma, t.y. daugiau kaip puse milijardo, yra labai yra kukli pinigų suma. Prašyčiau vienbalsiai visus Seimo narius pritarti. Gal pirmininkas net galėtų siūlyti bendru sutarimu.

Antras dalykas, kad nėra investicinių projektų. Jeigu bus pritarta, juk parengs tuos investicinius projektus. Nemanyčiau, kad čia… Tai toks labai formalus atsisakymas skirti lėšas. Manau, kad Seimas tikrai vienbalsiai pritars šiai kukliai pinigų sumai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai kiek juokinga klausytis, kai išsakomi tokie argumentai. Ypač politikai turėtų kovoti prieš tai, kad būtų įtraukiamos lėšos, jeigu nėra pateikta jokių investicinių projektų. Jūs tiesiog skatinate, kad finansų ministras nusižengtų galiojantiems įstatymams. Paprasčiausiai mūsų nacionalinė teisė neleidžia to daryti. Nejaugi Seimo nariai nori sau išskirtinių sąlygų?

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolega J.Jagminas reikalauja, matyt, balsuosim, taip? Tai prašom. Mes balsuojam dėl pirmųjų trijų jo siūlymų, kuriems Vyriausybė nepritarė.

42 – už. Nepritarta.

Dabar yra Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla. Renovacija. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Taip, skirti 965 tūkst. Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos renovavimo darbams užbaigti. Nepritarti. Nepateiktas investicinis projektas.

PIRMININKAS. Ar kolega sutinka? J.Jagminas.

J.JAGMINAS. Gerbiamieji, aš taip pat norėčiau visų paprašyti. Jau yra renovuota 3,6 tūkst. m² tos mokyklos ploto. Dar liko neapšiltinta 2,6 tūkstančių m² išorės sienų. Be to, rekonstruotas mokyklos šilumos punktas, atlikti kiti energijos taupymo darbai, tačiau, neapšiltinus likusios pastato dalies, nebus maksimalaus energijos taupymo efekto. Aš labai prašau pritarti šiam siūlymui. Argumentas dėl investicinio projekto nėra argumentas. Kai neskirti pinigai, nerengė to projekto. Projektas bus, kai bus pinigai.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar kolega L.Sabutis dėl šio siūlymo? Pritaria. Gerai, ačiū. L.Sabutis pritaria. H.Žukauskas – dėl kolegos J.Jagmino siūlymo. Ne?

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Parašyta prieš.

PIRMININKAS. Prieš? Gerai. Aišku. Tada balsuosime. Kolegos, balsuojame, ar skiriame beveik…(Balsai salėje) Prašom balsuoti, ar skiriame beveik milijoną litų Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos renovavimo darbams užbaigti. Vyriausybė nepritaria.

41 – už. Nepritarta.

Dabar, kolegos, yra penktasis J.Jagmino siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos renovacijai 1 mln. 180 tūkst. litų. Iš dalies pritarti – skirti 180 tūkst. litų, nes vienas milijonas jau numatytas tikslinant valstybės investicinę programą. Lėšų šaltinis – pridėtinės vertės mokestis.

PIRMININKAS. Minutėlę. J.Jagminas. Ar sutinkate? Viskas gerai?

J.JAGMINAS. Aš dėl to sutinku.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimas neprieštarauja. Pritarta.

Dabar dar vienas, jau paskutinis, kolegos J.Jagmino siūlymas dėl gyvenamojo namo.

Z.BALČYTIS. Skirti 900 tūkst. litų gyvenamojo namo Rietavo mieste statybai užbaigti. Nepritarti, nesant finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Prašau. J.Jagminas.

J.JAGMINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų namas yra tragiškos būklės. Man teko jį matyti. Būtų išspręsta opi 25 socialiai remtinų gyventojų, iš jų 10 vaikų, būsto problema. Plotas nedidelis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Metų metus savivaldybė prašo tam namui pinigų. Aš tikrai labai prašau išgelbėti rietaviškius. Naujas rajonas, tiktai susikūrė nauja savivaldybė. Reikia padėti naujam ką tik susikūrusiam rajonui.

PIRMININKAS. Ar P.Gražulis dėl šio siūlymo? Prašom. Pritaria. Ačiū. H.Žukauskas nepritaria. Ar norite kalbėti? Prašom. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš žinau, ši kadencija porą biudžetų jau svarstė ir turi suprasti paprastą dalyką: yra dvi svarstymo stadijos, yra du etapai. Jeigu šiandien nesurenka 71 balso, tai nėra ko trukdyti ir laiko. Priimame arba nepriimame. Aš siūlau paprasčiausiai nutraukti šiuos siūlymus todėl, kad nėra jokių prošvaisčių, kad 71 narys balsuotų už. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra skirtingi… Dar ministras? Prašom.

Z.BALČYTIS. Dėl gerbiamojo kolegos J.Jagmino pasiūlymo. Tikrai labai gerai spręsti 25 žmonių gyvenimo problemas, tačiau pas mus yra nustatyta tvarka, kad jeigu, pavyzdžiui, žmogui sudegė namas, tai mes jam skiriame ne daugiau kaip 10 tūkst. litų, o čia, jeigu 900 tūkst. padalysime iš 25, išeis beveik 40 tūkstančių. Aš manau, kad socialinė nelygybė čia irgi yra užprogramuota. Taigi labai ačiū, kad nepritariate, ir, aš manau, kad reikia teisingai suprasti.

PIRMININKAS. Dar balsuosime. Gerbiamieji kolegos, kas remiate J.Jagmino siūlymą skirti 900 tūkst. litų gyvenamojo namo Rietave statybai užbaigti, prašom balsuoti. Vyriausybė nepritaria.

35 – už. Nepritarta. A.Pekeliūno siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 507 tūkst. litų Jotainių pensionato valgyklos ir skalbyklos rekonstrukcijos darbams atlikti. Pritarta skirti 507 tūkst. iš pridėtinės vertės mokesčio.

PIRMININKAS. Sutinkame ar reikia balsuoti?

A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolektyvinis Seimo narių R.Dagio, K.Glavecko, R.Palaičio, V.Galvono, B.Bradausko, A.Butkevičiaus, E.Karpickienės, V.Volčioko, M.Subačiaus, Z.Žvikienės siūlymas skirti 2 mln. 300 tūkst. litų Seimo reikalams. Kas motyvuos? R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į šį siūlymą, kurį pasirašė beveik visi Biudžeto ir finansų komiteto nariai. Mes esame dėl mūsų valdybos neapsižiūrėjimo ar kitų motyvų įstumti į tokią dviprasmišką situaciją. Mes priėmėme Seimo statutą ir jame yra aiškiai nurodytos lėšos, kurios yra numatytos Seimo nario padėjėjui finansuoti – 5 VDU. Per praėjusį svarstymą dėl kažkokio nesusipratimo suma, kurios reikia tam biudžetui įgyvendinti, nebuvo pateikta. Dabar vėlgi Seimo valdyba nepateikė trūkstamos lėšų sumos, kad įgyvendintų šią nuostatą. Šiuo atveju pasielgta gana nedviprasmiškai. Jeigu Seimo valdyba mano, kad mums nereikia tų lėšų ir mes galime skirti mažiau, turėjo būti įregistruota Seimo statuto pataisa, nes Seimo statutas yra įstatymas, ir įstatymą turime įgyvendinti. Tam, mūsų buhalterijos skaičiavimu, trūksta tam tikros sumos. Todėl aš manau, kad mes (nes tokios Seimo statuto pataisos neturime ir valdyba jos nepateikė) turėtume padidinti biudžetą, kitaip atsidursime aklavietėje, kai žmonės reikalaus tų teisėtų pinigų pagal įstatymą, o mes nežinosime, iš kur juos paimti. Todėl siūlau ištaisyti šią klaidą.

PIRMININKAS. Gal pirma ministras, po to kolega S.Pečeliūnas.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų yra (…) skirti minėtą sumą, tačiau Vyriausybė šiam prašymui nepritarė. Nepritarė todėl, kad šių metų gegužės 24 dieną Seimo valdyba taip pat šiam siūlymui nepritarė. Be to, šiam tikslui projekte yra numatyta papildomai 467 tūkst. litų. Todėl pakeisti mūsų sprendimą Vyriausybėje galima tiktai balsavimo tvarka.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Viską galima pakeisti balsavimo tvarka, bet yra įstatymas. Dabar balsavimas prieš yra pasakymas, kad mes nesilaikysime įstatymo ir jo nekeisime. Vyriausybė stumia Seimą ir Seimo valdybą į tokią situaciją. Kas čia vyksta? Kad Seimas nepateikė, čia mūsų vidaus reikalas, mes gal pasiaiškinsime ne viešai, bet kai Vyriausybė nepritaria tokiam siūlymui, tai jau pasidaro labai keista. Laikinoji Vyriausybė eina į konfliktą su Seimu. Man atrodo, tą konfliktą kitą savaitę mėginsime išspręsti ir ponas ministras tada jau nebeauklės signatarų, kaip reikia suprasti valstybės reikalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį dėl aiškumo. Vis dėlto planuojant biudžeto projektą reikia atsižvelgti į asignavimų valdytojų pateiktas paraiškas. Jeigu asignavimų valdytojas (šiuo metu tai yra Seimas) nepateikė tokios paraiškos, Finansų ministerija neturi teisės numatyti kitaip.

PIRMININKAS. Minutėlę! Galiu tiktai pasakyti, kad Seimas šiais metais gavo papildomai pinigų įvairioms reikmėms ne vieną milijoną. Jeigu ir galime svarstyti, kada įgyvendinti pagal tam tikrą sampratą šią nuostatą, tai nuo naujojo biudžeto, bet ne dabar. (Balsai salėje) Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas remiate grupės Seimo narių siūlymą skirti 2 mln. 300 tūkst. litų, balsuojate už, kas manote kitaip, nebalsuojate. Vyriausybė nepritaria. (Balsai salėje)

Už – 59. Nepritarta.

Einame toliau. Seimo nario J.Sabatausko siūlymas. (Balsai salėje) Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų sąskaita valdyba užsiima pigiu politikavimu mėgindama pakelti savo reitingus. Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į juos prašydamas pakartotinai apsvarstyti. Jie nesvarstė. Praėjusį kartą buvo pateikti klaidingi skaičiavimai. Niekas neatkreipė dėmesio, buhalterijos pasiūlymų nebuvo. Tokie pigūs žaidimai daro gėdą mūsų valdybai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Su šia pastaba sutinku. Dabar galime toliau dirbti? (Balsai salėje) Galime? Gerai. Einam toliau. Užtenka. (Balsai salėje) J.Sabatausko siūlymas. Kolega R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kai kurie aplink mus sėdintys Seimo nariai, taip pat ir mūsų frakcijos, nesuprato, todėl frakcijos vardu prašom perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Dar kartą siūlau balsuoti dėl grupės Seimo narių siūlymo skirti Seimo kanceliarijai 2 mln. 283 tūkst. litų.

E.KLUMBYS (TTF). Galima dar minutę prieš balsavimą?

PIRMININKAS. Užtenka!

E.KLUMBYS. Neužtenka. Čia yra esminiai…

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

68. Nepritarta.

E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad mes, visi Seimo nariai, kurie jau balsavome, žinotume, ką reiškia nepritarimas šiems 2 milijonams. Labai konkrečiai, nes tai, kiek aš suprantu, yra susiję su mūsų padėjėjais ir kokia po to bus problema, kai atsitiks kas nors metų pabaigoje. Mes pirmiausia visi turime žinoti ir suvokti, nes dabar daug kas balsuoja, kiek aš suprantu, iki galo neįsigilinęs į šią problemą. Mes patys sukuriame problemas savo padėjėjams.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad problemų nebus, o jeigu bus, jas didvyriškai išspręsime. J.Sabatausko siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 1 mln. litų Generalinei prokuratūrai kompiuterinės įrangos ir kompiuterinės programinės įrangos investiciniam projektui įgyvendinti. Lėšų šaltinis – biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio. Pritarta skirti 1 mln. litų.

PIRMININKAS. Neprieštaraujame? Ačiū. V.Boreikienės siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Padidinti asignavimus 60 tūkst. litų Kauno miesto savivaldybės Kovo 11-osios vidurinės mokyklos aikštyno renovacijai. Pritarta skirti 60 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū. Seimo narių E.Žakario, V.Simuliko, J.Juozapaičio, R.Baškienės siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 1 mln. 3 tūkst. litų Šiaulių ligoninei skubiai konsultacinei ir specializuotai sveikatos priežiūrai užtikrinti Šiaulių apskrityje. Nepritarta. Tikslinant valstybės investicijų programą jau buvo numatyta papildomai 500 tūkst. litų, todėl daugiau finansinių galimybių nėra.

PIRMININKAS. Ar kolega E.Žakaris ir kiti?.. Nereikalaujate. Ačiū. Seimo narių P.Jakučionio ir A.Stasiškio siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo asignavimus padidinti 50 tūkst. litų. Pritarta skirti 50 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Neprieštaraujame? Ačiū. Dvidešimt pirmasis siūlymas vėl kolegės V.Boreikienės. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 85 tūkst. litų ekologiniam… (Skamba skambutis) …Lietuvos pilis, dvarus ir parkus įgyvendinti. Pritarti, skirti 85 tūkst. litų Kultūros ministerijai.

PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū. Seimo nario J.Dautarto siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 700 tūkst. litų Panevėžio specialiosios mokyklos būtiniausiems vidaus patalpų remonto darbams atlikti. Nepritarta, nėra finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Ar kolega J.Dautartas?.. Nematau jo. Nėra jo. Ar reikalaujate kas nors balsuoti? Nereikalauja. (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Prašome pasiruošti, ir balsuosime. Ar pritariame kolegos J.Dautarto siūlymui dėl 700 tūkst. litų skyrimo Panevėžio specialiajai mokyklai?

Už – 40. Nepritarta.

Kolegų D.Teišerskytės ir J.Dautarto siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti Kauno valstybiniam dramos teatrui 230 tūkst. darbuotojų atlyginimams kelti. Nepritarta, nes nuo šių metų spalio 1 d. kultūros darbuotojų atlyginimai didės 20%.

PIRMININKAS. Ar siūlytojai reikalauja balsuoti, ar galime sutikti su šia pozicija? Ačiū. Vėl kolegų D.Teišerskytės, J.Dautarto siūlymas. Prašom.

Z.BALČYTIS. Skirti vaikų teisių gynimo organizacijai „Gelbėkime vaikus“ 100 tūkst. litų programos „Astridos Lindgren biblioteka ir vaiko teisės“ plėtrai. Nepritarta, nes minėta organizacija nėra asignavimų valdytoja.

PIRMININKAS. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti. Pritariame Vyriausybės pozicijai? Ačiū. Dar vienas D.Teišerskytės ir J.Dautarto siūlymas.

Z.BALČYTIS. Skirti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui 20 tūkst. litų techninei bazei atnaujinti siekiant išanalizuoti, aptarti ir pateikti visuomenei geriausias programas. Pritarta skirti 20 tūkst. litų iš pridėtinės vertės mokesčio.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Sutinkame? Dar vienas kolegų D.Teišerskytės ir J.Dautarto siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti Juozo Miltinio dramos teatrui 70 tūkst. litų darbuotojų atlyginimams kelti. Nepritarta, nes nuo šių metų spalio 1 d. atlyginimai vidutiniškai didėja 20%.

PIRMININKAS. G.Šileikis nori pasakyti teigiamą nuomonę. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Be abejo, manau, reikia pritarti, nes jūs sakote, kad taip bus nuo spalio 1 d., bet iki spalio 1 d. žmonėms taip pat reikia gyventi. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegų D.Teišerskytės ir J.Dautarto siūlymą dėl 70 tūkst. litų J.Miltinio dramos teatrui, prašom balsuoti už. Vyriausybė nepritaria.

Už – 40. Nepritarta.

Seimo nario A.Vrubliausko siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti 200 tūkst. litų papildomų asignavimų Alytaus rajono savivaldybei Alytaus rajono Simno vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbams užbaigti. Nepritarta, nes tikslinant valstybės investicinę programą jau yra numatyta skirti 200 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau išspręsta, ar jūs norite tarti žodį? Prašom. A.Vrubliauskas. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau tuos sutaupytus, sakykime, ir Seimo pinigus skirti labai kilniems tikslams, tai yra švietimo objektui, kuris yra nebaigtas. Tai yra (…) mokykla, kuri taps gimnazija. Ją užbaigti trūksta per milijoną litų, ir tie 200 tūkst. tikrai pagelbėtų.

PIRMININKAS. Žodžiu, 200 plius 200 tūkst., taip reikia suprasti?

A.VRUBLIAUSKAS. Kaip?

PIRMININKAS. Kadangi skirta.

A.VRUBLIAUSKAS. Tai dabar papildomai prašome.

PIRMININKAS. Gerai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų skirta papildomai 200 tūkst. litų Alytaus rajono savivaldybės Simno vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbams užbaigti, prašom balsuoti. Vyriausybė nepritaria.

Už – 36. Nepritarta.

Seimo nario J.Dautarto siūlymas. Prašom, ministre. Dėl Panevėžio.

Z.BALČYTIS. Skirti 38 tūkst. litų Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų… (Skamba skambutis) …mokyklai pagal moksleivių krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką darbo užmokesčiui. Pritarta skirti 38 tūkst. litų iš pridėtinės vertės mokesčio.

PIRMININKAS. Sutinkame? (Balsai salėje) Taigi žalias, na, kaip nesutinkame? Petrai, sąžinės turėk! Pritarta. Seimo nario kolegos G.Šileikio siūlymai. Gal jis pats pasakytų keletą žodžių ar pirma ministras, nes čia yra trys siūlymai? Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Trys siūlymai, kurie nėra mažesni negu 2,4 mln. litų. Panevėžio miesto savivaldybės planuojamų pajamų sumažėjimui kompensuoti iš valstybės biudžeto skirti 3,7 mln. litų didesnę bendrosios dotacijos kompensaciją. Nepritarta, nes pajamos yra kompensuojamos pagal savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos tvarką. Šiuo metu Panevėžio miestas kaip tik viršija surenkamą planą, manau, tie trūkstami 3,7 mln. iki metų pabaigos gali būti kompensuoti.

PIRMININKAS. Prašom ir dėl kitų iš karto pasakyti, po to kolega kalbės.

Z.BALČYTIS. Papildomai skirti Panevėžio miesto savivaldybei 2 mln. 432 tūkst. litų „Aušros“ vidurinės mokyklos kapitaliniam remontui. Nepritarta, nes nėra finansinių galimybių. Ir 5 mln. litų padidinti mokyklos Pilėnų rajone statybai skirtus asignavimus. Nepritarta, nes nėra finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Pats G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, jūs sakote, kad iki metų pabaigos išsilygins. Deja, mes žinome tą tragišką situaciją dėl „Ekrano“ bankroto. Tie mokesčiai, puikiai žinome, į biudžetą nepateks ir iki metų pabaigos. Todėl tas susirūpinimas dėl skriaudos miestui, manau, laiku, tikiu, Seimas gera valia į šią sunkią situaciją atsižvelgs. Ir jūs dar buvusiam Ministrui Pirmininkui ponui Algirdui Brazauskui, kai komisija buvo susirinkusi, sakėte, kad ir Vyriausybė dės visas pastangas padėti savivaldybei šiuo sunkiu metu. Lygiai taip pat ir dėl „Aušros“ gimnazijos, o ypač Pilėnų kvartalo mokyklos, nes Pilėnų kvartale ši mokykla sugrius. Ją reikia baigti statyti, nes jeigu mes ją paliksime likimo valiai, tai jau padaryti darbai nueis veltui. Kviečiu Seimo narius pritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ar kolega G.Šileikis reikalauja dėl kiekvieno balsuoti, ar už viską?

G.ŠILEIKIS. Dėl kiekvieno, nes tai labai svarbūs klausimai.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime paeiliui. Pirmiausia dėl 3 mln. ir 700 tūkst. Panevėžio savivaldybei. Vyriausybė nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 33. Nepritarta.

Dabar balsuojame dėl antrojo siūlymo. Antrasis siūlymas dėl 2,5 mln. „Aušros“ vidurinei mokyklai. Prašom balsuoti, kas pritaria šiam siūlymui. Primenu, kad Vyriausybė nepritaria. 29. Nepritarta. Trečiasis siūlymas – padidinti mokyklos statybos Pilėnų kvartale skirtus asignavimus 5 mln. litų. Prašom balsuoti. Vyriausybė nepritaria.

33 – už. Taip pat nepritarta. Einam toliau. Kolegės A.Pitrėnienės siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Vilniaus universitetui skirti 750 tūkst. litų 2006 m. kreditoriniam įsiskolinimui likviduoti. Pritarti – skirti 750 tūkst. litų iš pridėtinės vertės mokesčio pajamų.

PIRMININKAS. Kadangi Vyriausybė pritarė, niekas neprieštarauja? Ar kolega E.Klumbys šiuo klausimu?

E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo metu pagal paskutinę registraciją Seimo salėje yra 56 Seimo nariai. Tam, kad priimtume siūlymą, reikia 71 balso. Mes šioje situacijoje išvis darome betikslį darbą. Mes net teikdami jums balsuoti negalime priimti to sprendimo. Aš siūlau arba nutraukti, arba atidėti kitam posėdžiui.

PIRMININKAS. Kolegos, liko keli siūlymai, kai kuriems iš jų pritarta. Vadinasi, nereikia 71 balso. Šiam siūlymui pritarta. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dabar kitas kolegės A.Pitrėnienės, bet kartu ir V.Simuliko siūlymas. Prašom.

Z.BALČYTIS. Skirti 3 mln. litų Vilniaus apskrities viršininko administracijai Nemenčinės 2-osios vidurinės mokyklos investiciniam projektui įgyvendinti. Nepritarta, nes tikslinant valstybės investicijų programą papildomai jau yra numatyta 1,5 mln. litų. Todėl skirti daugiau nėra finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Ar kolegė A.Pitrėnienė reikalauja balsuoti? Prašom. Ji pati dar tars žodį. Prašau. A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų situacija šioje mokykloje yra ypatinga, nes mūsų vaikai neturi kur mokytis. Jie dabar mokosi visiškai netinkamomis sąlygomis. Apie jokią ugdymo kokybę toje mokykloje šiandien kalbėti negalime. Tam, kad jie rugsėjo 1 d. galėtų įeiti į vieną pastato dalį, reikia tų 3 milijonų. Jeigu mes manome, kad šito tikrai labai reikia, aš labai prašau, pagalvokime ir balsuokime už.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame… Minutėlę. Ateina vis daugiau Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų A.Pitrėnienės ir V.Simuliko siūlymui, kuriam Vyriausybė nepritarė? Mano duomenimis, salėje 77 Seimo nariai. Bet ne visi registruojasi. Tai čia yra Seimo narių problema. Štai – prašau. 48 – už. Nepritarta.

Dabar kolegių R.Žakaitienės, A.Pitrėnienės ir kolegos V.Simuliko dar vienas siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos papildomai skirti investiciniam projektui „Registro sukūrimas ir įdiegimas“ 1 mln. 244 tūkst. litų. Nepritarta, nes projektą numatoma baigti įgyvendinti 2007 metais. Kultūros ministerija tam siūlo skirti 2,2 mln. litų.

PIRMININKAS. R.Žakaitienė. Prašom, kolege.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Aišku, reikia pinigų registrui, bet aš tikiuosi, kad kitų metų biudžete jų atsiras. Aš asmeniškai nesiūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar antras jūsų siūlymas. Prašom, ministre, dėl…

Z.BALČYTIS. Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos pastato statyboms sustabdyti ir objektui užkonservuoti papildomai skirti 240 tūkst. litų. Pritarta skirti 240 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Neprieštaraujame? Ačiū. Ir trečiasis siūlymas.

Z.BALČYTIS. Papildomai skirti 1 mln. litų viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Kolegė R.Žakaitienė. Sutinkat? Aišku. Dabar kolegų G.Steponavičiaus ir P.Auštrevičiaus siūlymas. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai skirti 1 mln. litų lietuvybės puoselėjimui išeivijoje. Nepritarta. 2006 metų biudžete yra numatyta 200 tūkstančių, tikslinant biudžetą dar 100 tūkst. yra pridėta. Skirti daugiau nėra finansinių galimybių.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kokios yra emigracijos pasekmės ir apimtys ir koks yra švietimo, kultūrinio bendradarbiavimo ir apskritai paramos poreikis, kad išeiviai bent jau galvotų apie grįžimą, mes siūlome papildomai skirti 1 milijoną. Tai tikrai nedaug, nes grįžta emigrantų pajamos į Lietuvą, jie investuoja. Todėl mes siūlome tikrai gerai pagalvojus rasti galimybę skirti 1 milijoną, nes tai yra ne išlaidos, tai yra investicijos į mūsų pačių piliečius ir į jų ateitį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi kolega G.Steponavičius tarp siūlytojų, ar jūs neužleistumėt žodžio kolegai L.Sabučiui kaip remiančiajam? Ar jūs pats norite?

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Aš papildyčiau…

PIRMININKAS. Prašau, G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Aš tik pridurčiau prie P.Auštrevičiaus pasakytos nuomonės, paremčiau siūlymą šiais argumentais. Šiuo metu kasmet iš biudžeto yra skiriama apie pusantro milijono litų lietuvių mokykloms užsienyje. Bet didesnė pusė jų skiriama vienai Vasario 16-osios gimnazijai. Šimtas penkiasdešimt kelios savaitgalinės lietuvių mokyklos, kurios vos ne kasmet auga dešimtimis, gauna kelis šimtus tūkstančių litų, ir mes tikimės, ir norime išlaikyti ryšį su savo piliečiais. Aišku, keista matyti tokią atsainią Vyriausybės, bent jau laikinosios, poziciją. Bet, aš tikiuosi, daugiau supratimo sulauksime Seime. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame kolegų G.Steponavičiaus ir P.Auštrevičiaus siūlymui dėl vieno milijono litų. Vyriausybė nepritarė.

Už – 31. Nepritarta. Kolegos K.Starkevičiaus siūlymas.

Z.BALČYTIS. Skirti Lietuvos žemės ūkio rūmams 500 tūkst. litų Lietuvos žemės ūkio rūmų pastato remontui. Nepritarta. Lietuvos žemės ūkio rūmai yra visuomeninė organizacija, todėl manome, kad šios organizacijos pastato remonto darbų finansavimas neatitiktų Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnyje numatytų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo sričių.

PIRMININKAS. Vadinasi, net negalime teikti balsuoti. Nematau, kad kas norėtų remti. Taigi nepritarta. Ir kolegos G.Šileikio du paskutiniai siūlymai. Prašom, ministre.

Z.BALČYTIS. Skirti Panevėžio apskrities viršininko administracijai 300 tūkst. litų Panevėžio konservatorijos pastato antro aukšto remontui. Nepritarta nesant finansinių galimybių. Ir antras – skirti Panevėžio apskrities viršininko administracijai 153 tūkst. litų konservatorijos bendrabutyje gyvenantiems moksleiviams maitinti. Nepritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai, sakyčiau, katastrofiškos būklės yra Panevėžio konservatorijos patalpos. Kaip mes galėtume rūpintis, sakykime, saugiu mokymųsi moksleivių, kuriems gresia ir gyvybei, ir sveikatai pavojus. Išties neatimkime ir duonos kąsnio. Taigi siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dar kolega A.Pekeliūnas nori tarti žodį? Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Gerbiamieji, čia apskritai atsitiko toks dalykas: sujungtos dvi mokyklos – Meno mokykla ir Konservatorija. Kai toks mokinių skaičius sukeliamas į mažesnes patalpas, tai rugsėjo 1 d. ten tikrai bus nebe mokymasis, o ta mokykla turės užsidaryti. Administracija gal pavėluotai, bet prašo 300 tūkstančių, kad sugebėtų per vasarą atlikti remontą ir vis dėlto mokykla galėtų veikti. Labai prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Ar kolega G.Šileikis sutiks, kad čia iš esmės yra vienas siūlymas, tik dalinamas į dvi dalis? Galima iškart balsuoti, taip? (Balsai salėje) Gerai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos G.Šileikio siūlymams, prašom balsuoti. Primenu, Vyriausybė nepritaria.

43 – už. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, visos pastabos 1 straipsniui. Dabar vienas – už, vienas – prieš arba gal galime iškart bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Bendru sutarimu. Ačiū. 1 straipsnis priimtas. Ar kolega R.Dagys nori kalbėti? Dėl viso? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.

Siūlymai 2 straipsniui, kurie buvo registruoti, jau buvo aptarti nagrinėjant pataisas 1 straipsniui. Taigi ar 2 straipsniui galime pritarti tokiam, koks yra? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Pastabų iš viso nebuvo. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 4 straipsnis. Buvo pastabų, bet dėl jų buvo balsuota nagrinėjant pataisas ankstesniems straipsniams. Galime priimti 4 straipsnį? Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje) Nepritariate? Prašom. Galime balsuoti. Ar kolega L.Sabutis reikalauja balsuoti? (Balsai salėje) Kaip tai perbalsuoti? Jau vieną kartą balsuota, o kai kur buvo du kartus balsuota. Ačiū. 4 straipsnis irgi priimtas. Ir čia tie patys siūlymai. 5 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. 6 straipsniui irgi pastabų nebuvo. Priimtas. 7 straipsnis. Pastabų yra, bet dėl jų buvo balsuota priimant ankstesnius straipsnius. Galime priimti? Priimta. 8 straipsnis. Irgi tas pats, pastabų buvo, bet buvo balsuota anksčiau. Galime priimti? Ačiū. 9 straipsnis. Čia buvo pora pastabų, bet dėl jų buvo balsuota anksčiau. Galime priimti? Ačiū. 10 straipsnis. Irgi pora pastabų, dėl jų buvo balsuota anksčiau. Galime priimti? Ačiū. Ir, man atrodo, jau ir paskutinis. 11 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.

Ministre, ar viskas?

Z.BALČYTIS. Viskas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Dėkoju, ministre. A.Butkevičius pirmasis. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikėtų kalbėti už šį įstatymą todėl, kad gana ilgai vyko diskusijos dėl tam tikro darbo užmokesčio neišmokėjimo kai kuriems darbuotojams, dirbantiems biudžetinėse organizacijose. Pagaliau Vyriausybė sugebėjo surasti finansinių galimybių ir šią problemą išspręsti per vienus metus, o ne taip, kaip buvo siūloma, kad gal reikėtų pripažinti valstybės skola ir žmonėms tuos neišmokėtus atlyginimus išmokėti per dvejus arba trejus metus. Aišku, norėčiau pareikšti kai kurias pastabas dėl to, kad buvo pasakyta tam tikra kritika dėl biudžeto blogo planavimo, bet pasaulinė praktika, ypač tų šalių, kurios yra įstojusios į Europos Sąjungą, rodo, kad įstojus į Europos Sąjungą PVM įplaukos visose tose senbuvėse Europos Sąjungos šalyse sumažėjo. Bet kad ir kaip būtų keista, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kaip tik PVM įplaukos pradėjo augti daug didesniais tempais. Tai rodo, kad vis dėlto yra pagerėjęs ir mokesčių administravimas, ir kartu auganti ekonomika irgi parodė, kad įplaukos į biudžetą pradėjo taip pat didėti didesniais tempais negu augo ir pati ekonomika. Aišku, aš manau, kad pagerėjo ir nacionalinio biudžeto išlaidų panaudojimo veiksmingumas. Kai išlaidų monitoringas yra vykdomas mėnesiais, ketvirčiais, tie procesai yra stebimi, tai, savaime suprantama, sudaro galimybes metų viduryje taip pat perskirstyti kai kuriuos asignavimus, įvertinus pirmiausia Vyriausybės priimtą programą, numatytus Vyriausybės prioritetus ir tikslus.

Dar kitas aspektas būtų tas, kad Vyriausybė gana geranoriškai atsižvelgė į daugelio Seimo narių pasiūlymus nežiūrint, kokiai frakcijai priklauso Seimo nariai. Vis dėlto prioritetiškumas tikrai buvo išlaikytas. Kai kurie Seimo nariai kalbėjo apie tai, kad jie geriausiai žino savo apygardose esančias problemas ir teikia pasiūlymus į juos įsigilinę. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J.Ramonas – kita nuomonė.

J.RAMONAS (PDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu į visus kreiptis ir dar kartą pasakyti, kad ir svarstant šių metų biudžetą prieš Naujuosius metus, reikia pripažinti, ko gero, vėlgi pirmininkavo (nepasižiūrėjau) gerbiamasis Č.Juršėnas, taip subtiliai buvo pateikta ir argumentuota, kad kaimui didėja per 40% biudžetas, ir visi patenkinti, bet nelabai įsigilino, kad didėja Europos Sąjungos sąskaita, o iš Lietuvos nacionalinio biudžeto (…) beveik 5%. Aš dar kartą noriu paprašyti ir kreiptis į tuos žmones, ypač kurie išrinkti vienmandatėse kaimiškosiose apygardose. Mūsų žemės ūkį paliekame nelygioje konkurencinėje kovoje ne tiktai su senbuviais, bet ir su naujokais. Ką aš turiu omenyje? Aš abejoju, kad šių metų rudenį svarstant ateinančių metų biudžetą Lietuvos Seimas ir Vyriausybė sugebės kompensuoti 146 mln. ir dar, be to, pridėti ateinantiems metams tiek pat – 300 mln. Abejoju. Tai vienas argumentas.

Antras argumentas. Visi puikiai žinote, kad dėliojama strategija Europos Sąjungoje ir bus bendroji išmoka vienam ūkiui. Jeigu mes paliksime Lietuvos žemdirbį, kad jis šiandien ir kitais metais gaus mažiau, tai jis iš bendrosios išmokos 2007-2013 metais ir ateityje gaus kur kas mažiau. Ir ne tik šiandien mes mažiname jo konkurencingumą, bet ir ateityje, drįstu teigti, paverčiame jį nekonkurencingu. Taigi aš prašau, mes negalime pritarti šiam biudžetui, nes jis yra diskriminacinis Lietuvos žemdirbių atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Lionginas.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kai kurie mano kolegos užmiršo, kad vis dėlto tai yra biudžeto patikslinimas. Nors aš visą laiką esu prieš biudžeto patikslinimą metų viduryje, tačiau šiandien finansinės galimybės iš tikrųjų leidžia tai atlikti. Be to, turint omenyje, kad Seimas priėmė įstatymus ir prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, pavyzdžiui, dėl pedagogų darbo užmokesčio padidinimo nuo rugsėjo 1 dienos, todėl, kolegos, aš daug nekalbėdamas siūlau visiems balsuoti už biudžeto patikslinimą. Žinoma, kas balsuos prieš, aš labai norėčiau išgirsti argumentus. Kol kas argumentai neįtikinantys. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vrubliauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Taip, Tėvynės sąjungos vardu, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes norėtume, kad toks labai rimtas klausimas būtų dar apmąstytas, pasitarta frakcijose, ir tiesiog prašytume pertraukos iki kito posėdžio, nes daugelio Seimo narių prašymams nebuvo pritarta, nors buvo rimtų prašymų. Taip pat, aišku, čia yra ir statutinių dalykų, kai kurių normų nevykdome. Todėl aš mūsų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Tai jūsų teisė. Taigi 45 minučių pertrauka. Prašom pasiruošti. Kas pritariate kolegų Tėvynės sąjungos atstovų siūlomai pertraukai iki kito posėdžio, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Čia jų statutinė teisė. Čia nieko kito negaliu padaryti.

Užsiregistravo 90. Už – 23. Penktadalis yra. Pertrauka iki kito posėdžio. Tuo baigiamas rytinis plenarinis posėdis. Vakarinis prasideda 15.00 valandą. Kas nepavalgėt, gero apetito.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.