LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-1284)
2006 m. birželio 21 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas A.Sadeckas, NSGK pirmininko pavaduotojas A.Kašėta, NSGK nariai: A.Baranauskas, R.Bašys, V.Bogušis, R.Juknevičienė, S.Pabedinskas, S.Pečeliūnas, M.Petrauskienė, R.Smetona, komiteto l.e.p. vyr. patarėjas D.Valatkevičius, patarėjas V.Dmitrijev, padėjėja A.Markevičienė, Vidaus reikalų viceministras V.Bulovas, VRM Viešojo saugumo departamento vyriausiasis specialistas R.Žekonis, Krašto apsaugos ministro patarėjas D.Žalimas, KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja G.Statkevičiūtė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas K.Tubis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas teisėsaugos klausimais U.Čižiūnas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2006-04-24 išvada Nr. XP-1284.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybinių institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (2006-06-20 rašto Nr. 12-01-1672) |
Susipažinus su LR Seimo narių grupės pateiktu Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektu, Krašto apsaugos ministerija laikosi nuomonės, kad pateiktas projektas neatitinka Valstybės gynimo tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų. Manome, kad Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai turėtų būti reorganizuojami į policijos viešojo saugumo dalinius, kurių funkcijas ir panaudojimo tvarką reglamentuotų Policijos veiklos įstatymas, taip išvengiant dviejų už viešąjį saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų sukūrimo su skirtingais valdymo modeliais, t.y. didžia dalimi dubliuojant dabartines policijos funkcijas. Pastabos pateiktam įstatymo projektui: 1. Šiuo metu baigiamam rengti LR Civilinės saugos įstatymo projekte yra patikslintas “ekstremalios situacijos” apibrėžimas, t.y. iš ekstremalios situacijos sukėlimo priežasčių sąrašo išbraukti “karo veiksmai”. 2. Remiantis LR Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, “ekstremalios situacijos” apibrėžime yra įvardinta socialinio pobūdžio priežastys (riaušės, masiniai neramumai ir pan.) kaip viena iš galimų priežasčių atsirasti ekstremaliai situacijai. Todėl manome, kad “ypatingos situacijos” sąvoka dubliuoja “ekstremalios situacijos” sąvoką ir yra netikslinga sukurti naują sąvoką, išskiriant ją kaip alternatyvą “ekstremaliai situacijai”. Be to, nėra aišku, kas tuo metu skelbtų ypatingąją padėtį. 3. Siūlome iš I skyriaus 3 straipsnio 1 dalies išbraukti “nuolatinės kovinės parengties valstybės institucija”, kadangi viešojo saugumo tarnyba nėra karinis/kovinis vienetas. Be to, tokios terminijos naudojimas galėtų reikšti, kad atsiranda antra kariuomenė, t.y. kovinius veiksmus pasirengusi atlikti struktūra. Abejojame, ar kovinių veiksmų reikia slopinti riaušėms ir panašiems viešojo saugumo tarnybos uždaviniams. 4. Siūlome iš II skyriaus 7 straipsnio 11 dalies išbraukti “dalyvauja NATO pajėgų misijose”, nes NATO vadovavimo operacijoms praktikoje nėra buvę precedento, kad Vidaus reikalų sistemos atstovai dalyvautų šios organizacijos misijose kartu su karinėmis pajėgomis (į tarptautines operacijas Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos siunčiami karabinierių ir žandarų padaliniai priklauso atitinkamų šalių Gynybos ministerijoms). 5. Siūlome III skyriuje įtraukti papildomą punktą, numatant rotaciją vidaus reikalų sistemoje. 6. Siūlome VI skyriuje dėstomas vadovavimo operacijai nuostatas suderinti su kuriama vieninga krizių valdymo sistema (pvz., ar bus atskiras vadovavimas, kaip vyks sąveika su kitomis institucijomis). Taip pat šias nuostatas būtina suderinti su Nepaprastosios padėties įstatymu, kuris numato valstybės institucijų veiksmų nepaprastosios padėties metu koordinavimo mechanizmą. Tikėtina, kad nepaprastosios padėties atveju, taip pat kitais atvejais, kai viešojo saugumo tarnyba teiks pagalbą kitoms institucijoms, operacijai galės vadovauti ir institucijos, kuriai pagalba teikiama, pareigūnas. 7. Manome, kad Krašto apsaugos ministrui nėra tikslinga dalyvauti skiriant viešojo saugumo tarnybos vadą. Viešojo saugumo tarnyba bus atskaitinga tik vidaus reikalų ministrui, todėl nemanytume, kad krašto apsaugos ministras galėtų turėti realią įtaką kasdienei tarnybos veiklai ir prisiimti atsakomybę už ją. Be to, atkreipiame dėmesį, kad skiriant VSAT vadą, krašto apsaugos ministro dalyvavimo galimybė nenumatyta. |
Pritarti |
|
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos: atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą.
Pateiktas projektas neatitinka Valstybės gynimo tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 5 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo”, kuriuo pritarta, kad šie daliniai būtų reorganizuoti į policijos viešojo saugumo dalinius, kurių veiklą reglamentuotų Policijos veiklos įstatymas. Šių dalinių veiklą prižiūrėtų ir koordinuotų policijos generalinis komisaras.
Pritarus teikiamam įstatymo projektui bus sukurta savarankiška struktūra, kuri iš esmės dubliuos policijos funkcijas, t.y. šalyje pradės veikti dvi policijos, kurių pavaldumas yra skirtingas (viena pavaldi policijos generaliniam komisarui, o kita vidaus reikalų ministrui).
7. Balsavimo rezultatai: ,,už” – 5; ,,prieš” – 4; ,,susilaikė” – 1 (Komiteto pirmininko balsas ,,už”).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Sadeckas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.
Komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas