Penkiasdešimt
ketvirtasis (190) posėdis
2006
m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. birželio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Labas rytas. Pradedame posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašom dėl darbotvarkės. Kokių būtų pasiūlymų, papildymų? Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jau Seniūnų sueigoje priminiau jums vieną problemą, tai yra praleistus terminus dėl interpeliacijos iniciatyvos, nes, kaip žinom, pagal Seimo statutą per dvi savaites turi būti gautas atsakymas, o per penkias darbo dienas Seimas privalo išnagrinėti. Mano supratimu, kad ministras laikinai eina pareigas, Statutas nei kiti įstatymai jokių išimčių nenumato, nes jis turi visas ministro teises. Aš norėčiau išgirsti jūsų atsakymą, kaip bus išspręstas šitas klausimas.
PIRMININKAS. Sutinku su jūsų pareikšta nuomone, kad laikinumas neatima tam tikrų Seimo ir Seimo narių teisių. Šiandien aš jau pasirašiau laišką, primenantį laikinai einančiam ministro pareigas V.Prudnikovui apie pareigą atsakyti į interpeliacijos pateiktus klausimus.
Prašau. Kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, aš frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti 2-7 klausimą – įstatymo projektą Nr.XP-820, nes yra analogiškas įstatymas, turintis Teisės departamento išvadas dėl konstitucingumo. Mes norėtume dar pasvarstyti, pažiūrėti, ar čia nėra tos pačios problemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 2-18 – Valstybės tarnybos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą ir visą lydimųjų įstatymų paketą. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai tikrai svarbus įstatymo projektas (jau ir komitetas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto buvo pakeistas į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą), ir noriu atkreipti dėmesį, kad toks svarbus įstatymas yra siūlomas svarstyti 18.20 val., kai, labai abejoju, ar bus Seimo narių svarstant tokį įstatymą. Tikrai čia nėra ko taip ypatingai skubėti, mes galime kitą savaitę šituos įstatymus normaliu laiku svarstyti ir kartu sudarytume galimybę šiek tiek anksčiau šiandien baigti Seimo posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiu pasiūlymų nėra. Yra dviejų frakcijų pasiūlymai. Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas išbraukti 2-7 klausimą – įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-820. Kas pritaria šitam pasiūlymui, prašome balsuoti. Dėl klausimo 2–7 – įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės.
Už – 44, prieš – 23, susilaikė 11. Pritarta, kad išbrauktume iš darbotvarkės 2-7 klausimą.
Ir Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-18a ir visus lydimuosius įstatymų projektus, susijusius su Valstybės tarnybos įstatymo projektu. Kas už šitą pasiūlymą, prašome balsuoti.
Už – 74, prieš – 5, susilaikė 9. Pritarta pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės 2-18a ir visus lydimuosius įstatymų projektus.
Taigi pasiūlymams pritarta, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Bendru sutarimu darbotvarkei pritarta.
Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-1380(3*)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-1380(3). Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Priėmimas.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas teikia jums priimti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą Nr.XP-1380(3). Komitetas apsvarstė visų Seimo narių pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir pateikė jums šį projektą priimti. Jums yra išdalintas mano raštas dėl medicininės paskirties produktų, kad jūs nebūtumėte klaidinami įvairių lobistinių organizacijų, kurios jums taip pat išsiuntinėjo raštus elektroniniu paštu. Taip pat jums yra pateiktas Sveikatos apsaugos viceministro Rimanto Šadžiaus raštas ir lentelė, kur nuostatos suderintos su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patvirtintos tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo parašu, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų parašu. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjos. Gerbiamieji kolegos, jeigu įmanoma, prašom tyliau. Atsiprašau dar kartą.
D.MIKUTIENĖ. Prašau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Kolegos, pastraipsniui priimame įstatymą. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra? Ar galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas. Prašom, pranešėja.
D.MIKUTIENĖ. Šis straipsnis… Išbraukiama 2 straipsnio 68 dalis pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimą. Komitetas priėmė sprendimą, pakoregavo 67 straipsnio 1 ir 2 dalis, pateikė suderintą redakciją. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 68 dalis yra išbraukiama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, pagrindinis komitetas pritaria. Ar mums reikia balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo ir rinkti 29 balsus, ar mes galėtume iš karto dėl visų pasiūlymų balsuoti ir gauti 29 Seimo narių pritarimą visiems pasiūlymams? Dėl visų galime balsuoti? Bendru sutarimu. Labai ačiū. Kadangi pasiūlymui pritarė pagrindinis komitetas, ar reikia balsuoti dėl šito pasiūlymo priėmimo? Nereikia. Ačiū. Dėl 2 straipsnio priimtas.
Dėl 2 straipsnio su pasiūlymu. Prieš nėra? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.
3–14 straipsniams pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitiems straipsniams? Ačiū. Iki 14 straipsnio priimta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio. Kolegė komiteto pirmininkė – D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. 15 straipsnio 8 dalis yra pakoreguojama pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą, kad būtų išvengta… vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojams vengti laiku informuoti Valstybinę vaistų tarnybą apie numatomų vaistinių preparatų teikimo nutraukimą. Komitetas šiai pataisai pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui dėl 15 straipsnio? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Dėl 15 straipsnio priėmimo su pasiūlymu. Ar galime priimti straipsnį su pasiūlymu bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Priimta.
Nuo 16 straipsnio iki 35 straipsnio įstatymo projektui pasiūlymų nėra. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Priimta.
Dėl 36 straipsniui pateikto pasiūlymo – kolegė D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. 36 straipsnio 5 dalyje yra siūloma išbraukti žodžius „tos pačios vaistinės filialui“. Tai yra suderinta su kitų įstatymų straipsniais, nes mes buvome pritarę, kad parduoti ir išduoti vaistus galima tos pačios vaistinės filialui. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Ar galime priimti 36 straipsnį su pasiūlymu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. 36 straipsnis priimtas.
Dėl 37 straipsnio prieštaravimų nėra? Ačiū. 37 straipsnis priimtas.
38 straipsnis. Yra pateikti pasiūlymai. Prašom. Kolegė D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. 38 straipsniui Seimo nariai B.Vėsaitė ir E.Žakaris pateikė šiuos pasiūlymus. Pasiūlė pakeisti 38 straipsnio 1 dalį, kad vaistinės veiklos licencija išduodama, jeigu 500 m atstumu nėra kito juridinio asmens, užsiimančio ta pačia veikla, išskyrus kaimo vietoves. Šiai pataisai Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Apie tokius apribojimus jau buvo ne kartą kalbėta, ir Konkurencijos taryba taip pat pasisakė prieš, nes, manome, tai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius, kurie norėtų užsiimti šia veikla. Vaistinės kokybei keliami reikalavimai yra poįstatyminiuose teisės aktuose įteisinant geros gamybos vaistinių praktiką ir t.t. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pasiūlymo teikėjai B.Vėsaitė ar E.Žakaris kalbės dėl pasiūlymo? E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia šis siūlymas yra naudingas žmonėms, nes nustačius atstumus (paprastai visos vaistinės yra koncentruojamos centre viena šalia kitos) tolesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms yra sudėtinga pasiekti vaistinę. Kitas dalykas. Dažniausia stambesnieji vaistinių tinklai įrengia vaistines arčiau mažesnių, finansiškai silpnesnių, kad galėtų jas sunaikinti. Ir paskutinis motyvas, su kuriuo būtų sudėtinga sutikti, kuris komitete buvo išsakytas, kad Konkurencijos taryba prieštarauja. Iš 15 Europos Sąjungos šalių vienintelė Norvegija atsisakė. Komitete buvo pasakyta, kad Europos Sąjungos senosios šalys lyg ir norėtų nuo ribojimo trauktis, tačiau gavau oficialius dokumentus, kuriuose PROVIFARMA kreipėsi į Vaistų kontrolės departamentą prašydama, kad būtų pateikti duomenys apie tai, kokie šiuo metu Europos Sąjungos šalyse yra apribojimai ir ar iš tikrųjų yra atsisakoma. Atsakymas neduotas, vadinasi, nenorima pateikti objektyvios informacijos, nes ji, ko gero, būtų nenaudinga. Kaip minėjau, pagal turimą informaciją iš 15 senųjų Europos Sąjungos šalių vienintelėje Norvegijoje yra neribojama. Ir dar vienas motyvas. Trijų vaistinių susivienijimų žmonės norėjo dalyvauti komitete ir pateikti savo argumentus, turbūt dauguma Seimo narių gavo laiškus, bet jie į komitetą nebuvo pakviesti. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Turčinskas dėl vedimo tvarkos?
R.TURČINSKAS (DPF). Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti, kodėl taip atsitiko, kad mano ir Seimo narių A.Ivanausko ir V.Kamblevičiaus pasiūlymai buvo 35, 36 ir 38 straipsniams, bet šiandien nieko negirdime. Kur jie dingo?
D.MIKUTIENĖ. Jie buvo antrajam variantui, jie komitete buvo apsvarstyti, mes balsavome, jūsų nebuvo svarstymo stadijoje. O priėmimui jūsų pataisų nebuvo registruota.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dabar dėl B.Vėsaitės ir E.Žakario pasiūlymo. Nuomonės už ir nuomonės prieš.
Nuomonė už – kolega J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš pritariu E.Žakario išsakytai nuomonei, nes tikrai visos vaistinės steigiasi rajonų ar didžiųjų miestų centruose, o kaimuose, nė viename rajono miestelyje nėra įsteigtos. Žmonėms reikia važiuoti į didesnius miestus ar rajonų centrus, kad įsigytų vaistus. Palaikau E.Žakario pasiūlymą ir siūlau visiems balsuoti už, nes kaimo gyventojai nuo to nukenčia. 38 km iki rajono nėra įsteigt nė vienos vaistinės, išskyrus senus filialus, kurie vos vos laikosi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš palaikau tą nuomonę, kuri buvo priimta Sveikatos reikalų komitete dėl labai paprastų priežasčių. Ne tik todėl, kad esu liberalas ir esu už rinką, už rinkos santykius, bet ir todėl, kad tokie siūlymai sukelia didžiulę sumaištį. Iš pradžių buvo siūloma neleisti dviejų vaistinių steigi viename name, paskui vienu numeriu paženklintame name, paskui buvo kalbama ir šiandien bus svarstomas klausimas, kad 2000 gyventojų būtų ne daugiau kaip viena vaistinė, o dabar dar 500 metrų. O jeigu 495 metrai? Pagalvokite, kokią sumaištį mes sukeliame, kokius kozirius į rankas sukišame savivaldos valdininkams, kurie spręs šiuos klausimus, ir kokią apskritai sumaištį sukelsime. Todėl siūlau pono E.Žakario ir ponios B.Vėsaitės pasiūlymo nepalaikyti ir leisti šį reikalą spręsti rinkai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė nori pasakyti Teisės departamento nuomonę dėl šio pasiūlymo. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad pataisos, kuriomis siūloma dirbtinai riboti vaistinių steigimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 53 straipsnio 1 daliai ir prieštarauja Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimui. Gerbiamajam Seimo nariui, kuris kalbėjo apie kaimo vaistines, turiu pasakyti, kad šiame įstatyme kaimo vaistinių steigimą reguliuoja atskiras straipsnis, ir ten, kur nėra vaistinių, vaistai gyventojams yra teikiami per pirminius sveikatos priežiūros centrus. Supraskite, mes negalime pakviesti verslininką ir jį įpareigoti, kad jis kokiame nors kaime atidarytų vaistinę. Tai yra rinkos sąlygos. Mūsų tikslas yra apsaugoti vartotoją per pirminius sveikatos priežiūros centrus. Paskaitykite, tame straipsnyje yra viskas išsamiai išaiškinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega G.Steponavičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone Pirmininke. Manau, kad tos Teisės departamento išvados turėjo būti paskelbtos pačioje pradžioje. Mes negalime balsuoti dėl nuostatų, kurios prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip. Gerbiamieji kolegos, prašome balsavimu apsispręsti dėl Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymo, prašome balsuoti. Nuomonė už yra už pateiktą pasiūlymą, nuomonė prieš – pritarimas pagrindiniam komitetui.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Už – 37, prieš – 21, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties 38 straipsnio papildymo 3 dalimi. Prašome, E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS. Ačiū, Pirmininke. Čia yra kitokio tipo ribojimas, jis taip pat yra taikomas Europos Sąjungos šalyse. Jeigu būtų pritarta pirmajam, tai šitą, be abejo, būčiau atsiėmęs, t.y. kad savivaldybėje nebūtų išduodamos naujos licencijos, jeigu 2 tūkst. gyventojų yra daugiau kaip viena vaistinė. Apriboti gyventojų skaičiumi, nes vaistų pardavimas vis dėlto nėra prekybos centras, yra parduodamos specialios prekės, kad tie dalykai būtų ribojami. Senųjų vaistinių, kurios turi licencijas, tai neapima, kaimo vaistinių taip pat. Čia yra apribojimas mieste, kadangi vaistinių plėtimas yra ne žmogaus naudai, bet, jūs patys pasižiūrėkite, kas nors kiek domisi, kaip kuriasi vaistinės. Jeigu yra kokia nors sena ar kokio nors silpnesnio tinklo vaistinė, būtinai šalia jos atsiras stambiųjų tinklų vaistinė tam, kad tos mažosios vaistinės pradingtų, o paskui, aišku, automatiškai didžiosios vaistinės diktuotų kainas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto pirmininkė komentaras. Prašome.
D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas ne kartą svarstė panašius siūlymus. Buvo siūloma, kad būtų priskiriama vienai vaistinei 2 tūkst., 500, dabar 2 tūkst. gyventojų, tačiau turiu pasakyti, kad galioja ir Teisės departamento išaiškinimas, kurį jums citavau prieš svarstant pataisą, taip pat ir Konkurencijos taryba pažymėjo, kad taip yra užkertamas kelias kitiems ūkio subjektams eiti į farmacijos rinką ir veikti joje, taip ribojant konkurenciją, kartu ir vartotojo galimybę rinktis. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip šita nuostata gali būti pritaikoma realiai, kaip mes dabar kiekvieną gyventoją priskirsime, prirašysime kaip baudžiauninkus prie vienos ar kitos vaistinės ir pasakysime, kad jums šioje vaistinėje reikia rinktis, pirkti vaistus. Ką tada daryti, kokią mes sukeliame sumaištį rinkoje, jei vienam kokiam nors Vilniaus mikrorajone gali būti daugiau vaistinių. Ką, mes liepsime jiems traukti burtus? Mielieji, traukite, kas turite užsidaryti, o kas turite likti. Sveikatos reikalų komitetas šiai nuostatai nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Išties komiteto pirmininkė labai teisingai ir gerai sudėliojo akcentus, tačiau jeigu mes kišamės į rinką ir ribojame vaistinių produktų antkainį, mes turime garantuoti jiems tam tikrą plotą. Kitaip sakant, jeigu mes ribojame ant duonos tepamo sviesto kiekį, tai turime duoti tam tikro dydžio riekę, jeigu taip būtų galima palyginti. Kas gi darosi iš tikrųjų? Šiandien vyksta kova dėl rinkos, juk jūs matote kiekvieną dieną kompensuojamųjų vaistų pridedamosios kainos lygio nuolaidas, suteikiamas įvairių tinklų, o mažesni rinkos dalyviai, be abejo, dėl savo kapitalinių ištekių trūkumo negali suteikti tokių nuolaidų. Vadinasi, jie bus eliminuojami iš rinkos, o toliau globalizavus rinką, be abejo, lazda atsisuks kitu galu ir gyventojai mokės ne su nuolaidomis, o gerokai brangiau. Todėl siūlau palaikyti E.Žakario siūlymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gana keista yra klausyti gerbiamojo E.Žakario teiginius, kai siūloma riboti vaistinių steigimąsi ir teigiama, kad tai yra naudinga žmonėms. Be abejonės, kad kuo daugiau vaistinių, kuo didesnė konkurencija, iš to laimės žmonės. Teisingai, reikia atsižvelgti ir į argumentus, kad didžiosios vaistinės arba didžiosios įmonės, kurių efektyvesnė gamyba, didesnė apyvarta, be abejo, sudaro rimtą konkurenciją mažesnėms įmonės. Bet kiekvienas besisteigiantis turi įvertinti visas galimybes, visas aplinkybes. Jeigu mes ribosime pagal atstumą arba pagal žmonių skaičių, be abejonės, tos naujai įsisteigusios vaistinės turės pranašumą konkurencine prasme, palyginti su seniau veikiančiomis vaistinėmis, kurios yra, tarkim, įsisteigusios kur kas arčiau viena kitos. Siūlau įvertinus visus už ir prieš vis dėlto nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsavimu apsispręsti dėl pritarimo E.Žakario siūlymui. Nuomonė už – už pasiūlymą, nuomonė prieš – pritarimas pagrindinio komiteto nuomonei. Prašome balsuoti.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Už – 41, prieš – 15, susilaikė 21. Nuomonei pritarta.
Prašau. Dėl balsavimo motyvų?
P.GRAŽULIS (MSG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau, dėl vedimo tvarkos.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl motyvų, bet jūs manęs nepastebėjome. Man labai keistai atrodo šio įstatymo pataisų priėmimas. Tai mes susirūpinkime, neleiskime ir kolonėlėms, neleiskime ir maisto parduotuvėms steigtis vienai šalia kitos, kodėl mes čia taip rūpinamės, kad vaistinių koncentracijos nebūtų. Aš manau, kad kuo didesnė koncentracija, tuo geriau yra vartotojui, tuo didesnė konkurencija. Galbūt kas nors iš Seimo narių turi vaistinių tinklą, kuris nesugeba su „Eurovaistinėmis“ ar kitomis vaistinėmis konkuruoti? Aš kitaip negaliu vertinti šių pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Bet aš jums noriu pasakyti, kad viena nuomonė už ir viena nuomonė prieš. Tai po vieną nuomonė už ir prieš buvo išsakyta. Prašau dėl vedimo tvarkos – kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Atsiprašau, jeigu galima. Man atrodo, kad prieš pateikiant balsuoti Seimo nariai skirtingai suprato, už ką balsuoja, kilo ginčas: balsuojam už komiteto nuomonę ar už pasiūlymą, ir balsavo visiškai nesąmoningai. Būtų gerai, jeigu būtų galima perbalsuoti, nes iš tikrųjų buvo nesuprantama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu pasakyti vieną taisyklę, visuomet, kai yra pasiūlymas, nuomonė už reiškia už pasiūlymą, nuomonė prieš yra prieš pasiūlymą. Taigi prašome dėl vedimo tvarkos – kolega A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pats kalbėjau prieš šią pataisą, bet tikrai supainiojau ir balsavau už. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, kad būtų aiškumas ir kiekvienas balsuotų pagal savo įsitikinimus, prašau perbalsuoti dėl E.Žakario siūlymo. Dar kartą kartoju siūlymą: nauja vaistinės ar jos filialo steigimo licencija įmonei išduodama atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų skaičių vienai vaistinei ar vienam filialui turi tekti ne mažiau kaip 2000 savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų, išskyrus kaimo vietoves. Dar kartą noriu pasakyti, kad jūsų balsavimu išsakyta nuomonė už yra už šitą pasiūlymą. Jūsų nuomonė, išsakyta prieš, yra prieš šitą pasiūlymą. Prašom dar kartą balsuoti dėl E.Žakario pasiūlymo.
Už – 39, prieš – 31, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji, dabar prašom išreikšti savo nuomonę dėl viso 38 straipsnio be pasiūlymų. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Negalime. Prašom balsuoti dėl 38 straipsnio priėmimo.
Už – 58, prieš – 3, susilaikė 27. 38 straipsnis priimtas.
No 39 straipsnio iki 50 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Ar galime tuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų? Ačiū. 39–50 straipsniai priimti.
50 straipsnis. Pasiūlymą teikia V.Saulis. Prašom V.Saulį pateikti savo pasiūlymą.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano pasiūlymas išplečia 50 straipsnio 13 punktą, susijusį su reklama, vadinamąja įkyria reklama. Aš manau, kad priėmus mano siūlymą vartotojai būtų apsaugoti nuo agresyvios vaistų platintojų reklamos, skatinančios neracionalų vaistų vartojimą. Manau, kad teisinės prielaidos padaryti tokią pataisą yra tikrai realios, nes jau 2002 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės skatinimui. Europos Tarybos Ministrų komitetas dar 2001 m. priėmė rezoliuciją dėl vaistininkų vaidmens sveikatos apsaugos sistemoje ir rekomendavo Vyriausybėms priimant įstatymus atsižvelgti į vaistų platinimo ir kontrolės sritis. Manau, kad visiems jau be galo įgriso aktyvi, agresyvi vaistų reklama. Mūsų Vyriausybė dar 1998 m. priėmė nutarimą dėl tabako gaminių mažmeninės prekybos, kuris draudžia įkyriai veikti pirkėjus siūlant tabako gaminius, ir tai yra mano siūlomo įstatymo papildymo analogas. Kviečiu kolegas, kuriems jau įgriso vaistų reklama, apriboti įkyrią stambiųjų vaistinių, korporacijų, vaistinių susivienijimų reklamą, kuri tikrai žmonėms naudos neduoda, tik kenkia žmonių sveikatai. Dėkoju. Prašau jūsų visų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame komiteto pirmininkę pakomentuoti pasiūlymą.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs labai keistai suprantate Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Mes rėmėmės Teisės departamento išvada, taip pat Konstitucinio Teismo išvada, kuri skelbia, kad tokia informacija apie receptinius vaistus, kuri nėra klaidinanti ir negali būti prilyginta reklamai, taip pat kurią skleidžia per televiziją, radiją… kad nebūtų sudaroma prielaidų pakenkti žmonių sveikatai. Skleidimo per radiją ir televiziją tokios informacijos uždraudimas vertintinas kaip neproporcingas siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – apsaugoti žmogaus sveikatą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą neklaidinanti, nereklaminio pobūdžio ir neprilyginta reklamai, nesudaranti prielaidų pakenkti žmonių sveikatai informacija apie receptinius ar nereceptinius vaistus gali būti skleidžiama.
Sveikatos reikalų komitetas svarstė šitą pataisą ir jai nepritarė, nes šiame įstatyme tai, kas reglamentuoja reklamą, paslėptą reklamą, reklamą sveikatos priežiūros specialistams, reklamą gyventojams, yra reglamentuota atskirais straipsniais ir viskas yra suderinta su direktyva. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai dabar yra didelė netvarka reklamos srityje. Šitame įstatyme kai kurios nuostatos yra patobulintos. Aš remiu pono V.Saulio pasiūlymą, nes ir Teisės departamentas pradėjo spręsti vietoj Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kas pritaria Konstitucijai, o kas ne. Neklaidinanti reklama bus visada ir vaisto A, ir vaisto B atžvilgiu. Ir tas, ir tas gydo tas pačias ligas, tai bus neklaidinanti reklama. Bet vienam vaistui bus derama reklama… tik skelbiama, kad toks vaistas nuo tų ligų yra tinkamas, ir tai yra tiesioginė to vaisto reklama. Vaistas nėra kokia nors gėrybė, maisto produktas, tai yra tam tikras nuodas, kuris mus gydo, ir bet kokia reklama, susijusi su šitais vaistais, yra ne kokios nors gėrybės reklama, tai yra būtinybė, informavimas vyksta per sveikatos įstaigas, per gydytojus, per kitus. Negalima daryti iš to biznio sveikatos sąskaita, nes tai šiuo atveju korupciškai yra labai pažeidu. Niekas nenustatys, kokios gali būti reklamos pasekmės ir kokie ryšiai už to slypi.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog nesuprantu, kaip gali informacija kainoraštyje arba kainų etiketėje apie tai, kad yra sumažintas… vaistas, pažeisti viešąją tvarką. Man atrodo, mūsų kolegos supainiojo reklamą ir informaciją. Žmogus turi turėti teisę sužinoti tokią informaciją nereklamuojant konkretaus vaisto, kad yra kažkokia kainų nuolaida. Tai niekaip negali paveikti viešosios tvarkos. Aš manau, kad yra supainiotos sąvokos, ir kas yra reklama, ir kas yra informacija. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo V.Saulio pasiūlymui. Nuomonė už reiškia pritarimą pasiūlymui, nuomonė prieš – atitinkamai.
Už – 56, prieš – 11, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji, prašom dėl paties įstatymo projekto. Atsiprašau, dėl straipsnio priėmimo. Ar yra nuomonių už ir prieš? Su V.Saulio pasiūlymu. Prašom. Kolega V.Čepas, nuomonė prieš.
V.ČEPAS. Aš prisijungiu prie tų argumentų, kuriuos išsakė kolega A.Matulas, kad reikia nepritarti šitam straipsniui ir pataisai. Antras dalykas, į ką prašau atkreipti dėmesį, kartu ir komiteto pirmininkės, kad negali būti įstatyme tokios sąvokos kaip gera moralė. Jeigu mes sakome, kad yra gera moralė, tai yra ir bloga moralė, tai duokite man blogos moralės pavyzdžių. Išbraukime šitą, pasakykite, kad atitinka moralę, jeigu priimsime tą straipsnį, bet nesakykime to, ko lietuvių leksikoje iš viso nėra, nes tai prieštarauja formaliai logikai. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom dėl… Yra ir už. Kolega E.Žakaris. Prašom. Nuomonė už.
E.ŽAKARIS. Ačiū, Pirmininke. Priešingai manau, kolega V.Saulis pateikė labai gerą siūlymą, nes dar yra 2002 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame labai aiškiai parašyta, kad vaistinių pagrindinis tikslas yra sveikatinimas. Tai ar galima laikyti sveikatinimu tai, kad visur girdime tik reklamą, nuolaidas, piršimą? Žmones tai veikia psichologiškai. Eikite ir pirkite. O mūsų žmonės, žinote, kai išgirsta, kad pigiau, ateina ir nusiperka. Iš esmės vaistinių visiškai kiti tikslai. Užuot patarus, kaip išsiversti be vaistų, stengiamasi juos brukti. Todėl už šį straipsnį reikia tikrai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdote nuomones už ir prieš. Prašom balsuoti dėl 50 straipsnio priėmimo su V.Saulio pasiūlymu.
Už – 74, prieš – 4, susilaikė 14. 50 straipsnis su V.Saulio pasiūlymu priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 51, 52, 53, 54, 55, 56 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo pateikta. Ar galime bendru sutarimu priimti šiuos straipsnius? Ačiū. straipsniai priimti bendru sutarimu.
Dėl 57 straipsnio yra Seimo narių E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymai. Prašom. E.Žakaris ar J.Juozapaitis. (Balsai salėje: „Kuris?“) Dėl 57 straipsnio yra Seimo narių E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymai pakeisti 57 straipsnio 1 dalį. (Balsas salėje: „Komitetas 1 daliai pritarė“.) Vis tiek balsavimas bus dėl to pasiūlymo. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji siūlytojai nenori komentuoti, pirmininkė taip pat.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Atsiprašau. Nuomonė prieš egzistuoja. Kolega A.Matulas – nuomonė už. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, manau, šis pasiūlymas yra logiškas ir racionalus, nes jeigu iš vaistų kainynų yra išbraukiamas vaistas, kaip minėjo kolega E.Žakaris, ir įsigalioja tuoj pat, vaistinėse šis medikamentas lieka. Siūlymas, jog įsigalioja po mėnesio, sudarytų galimybę vaistinėms realizuoti, parduoti šiuos anksčiau įsigytus medikamentus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Dėl įsigaliojimo po mėnesio viskas būtų gerai, bet yra kita siūlymo dalis. Pirma dalis sako, kad visi kainynai skelbiami „Valstybės žiniose“. Aš tai daliai nenoriu pritarti, nes „Valstybės žinių“ vartotojai yra labai įvairūs, kurie prenumeruoja, ir tik nedidelė dalis iš jų išskirtinai domisi vaistų kainomis. Tai tikrai nemanau, kad reikia skelbti „Valstybės žiniose“. Dėl vieno mėnesio viskas gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome dėl E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymo apsispręsti balsuojant. Nuomonė už – vadinasi, už pasiūlymą.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas pritarė.
Už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymui.
Dėl 57 straipsnio priėmimo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Prieštaravimų nėra? Ačiū. 57 straipsnis su pasiūlymu priimtas.
Dėl 58 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu priimti? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Priimtas.
59 straipsnis. Yra Seimo narės D.Mikutienės pasiūlymas. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 59 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimai yra parengti suderinus su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Komitetas jiems pritarė.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės pasiūlymams? Prieštaravimų nėra? Ačiū. Ar galime priimti 59 straipsnį su D.Mikutienės pasiūlymais bendru sutarimu? Ačiū. 59 straipsnis su pasiūlymais priimtas.
60 straipsnis. Yra Seimo narių pasiūlymas. Kas turėtų pateikti? Kolegė V.Čigriejienė. Nematau. Atsiprašau. Kolega A.Matulas. Prašome pateikti pasiūlymą.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau girdėjome, tikiuosi, ir šiandien dar išgirsime, kad neva mes proteguojame kokius nors verslininkus. Aš galiu atvirai pasakyti, kad mes turime sudaryti savo pramonei galimybę realizuoti savo produkciją, ir aš dėkingas kolegei B.Vėsaitei, kuri prisidėjo prie mūsų siūlymo ir jį palaiko.
Medicininės paskirties produktas vis dėlto nėra vaistas, ir jis turi būti labiau prieinamas mūsų visuomenei. Noriu priminti, kad pirminiame įstatymo variante, kurį buvo pateikusi ministerija, jam buvo pritarusi Vyriausybė, ši nuostata apie tokių medicininės paskirties produktų realizavimą per specialius skyrius, kuriuose dirbtų medicinos darbuotojai, buvo. Dabar buvę teikėjai kažkodėl remiasi visai kitas argumentais ir teigia, kad tokios nuostatos negalima priimti. Aš siūlau palaikyti mūsų pramonę, kuri gamina medicininės paskirties produktus, ir sudaryti galimybę visuomenei šiuos produktus įsigyti ne vien tik vaistinėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl V.Čigriejienės, A.Matulo ir B.Vėsaitės pasiūlymo nuomonių prieš nėra? Prašome komitetą komentuoti.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš teikdama iš pradžių kalbėjau apie tai, kad jūs, visi Seimo nariai, gavote lobistinius pasiūlymus ir raštus dėl medicininės paskirties produktų.
Noriu jums atsakingai pareikšti, kad medicininės paskirties produktai nėra maisto papildai, jie savo sudėtyje turi aktyviųjų medžiagų. Maisto papildai ir vitaminai yra perduoti Valstybiniam mitybos centrui, tai yra jų reguliavimo sritis. O medicininės paskirties produktai yra kontroliuojami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos. Šių medicininės paskirties produktų realizavimas rinkoje turi būti tik per vaistines, kad būtų galima užtikrinti kontrolę.
Jums šiandien yra išdalytas ir mano raštas, kuriame yra pateikti visi aiškūs argumentai, kaip besaikis vartojimas, jei maisto parduotuvėse būtų galima pirkti šiuos produktus, gali paveikti nervų ligomis sergančius žmones, turinčius diabetą ir kitas ligas. Prašau jūsų nepritarti šiai pataisai, nes komitetas jai nepritarė. Mes kitaip negalėsime kontroliuoti, kaip gali būti vartotojams saugiai tiekiami vaistai. Dėl šios pataisos taip pat buvo kalbėta ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jeigu jūs šiandien nuspręsite pritarti šiai pataisai, aš būsiu priversta pagal Seimo statuto 158 straipsnį daryti pertrauką ir prašyti, kad šią pataisą įvertint7 Antikorupcijos komisija. (Balsai salėje) Aš jums pasakiau tik taip, kaip buvo suderinta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nuomonė išsakyta. Prašome dėl balsavimo motyvų dėl pasiūlymo. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, matyt, televiziją retkarčiais pasižiūrite. Vis rodydavo tokius vokiečių detektyvus, kai sportininkus prifarširuodavo visokių stimuliuojančių dalykų ir tas jiems dažnai baigdavosi mirtimi, tada aiškindavosi, iš kur ir kaip tie dalykai į jų organizmą pateko. Labai teisingai komiteto pirmininkė pasakė, kad mes atskirkime maisto papildus nuo visokių stimuliatorių. Stimuliatoriai turi būti labai griežtai kontroliuojami, nes besaikis ir neprotingas jų vartojimas gali baigtis mirtimi. Jeigu maisto papildų besaikis vartojimas gali baigtis ilgu sėdėjimu tualete, tai šitų besaikis vartojimas gali baigtis nuolatiniu gulėjimu apsiribojant dviem metrais. Atleiskite, kad taip šiurkščiai lyginu, bet, atrodo, kai kas tiesios nesupranta, apie ką kalbam. Todėl aš tikrai remiu komiteto nuomonę ir pasisakau prieš šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išgirdote nuomones. Prašome balsuojant apsispręsti dėl pritarimo V.M.Čigriejienės, A.Matulo ir B.Vėsaitės pasiūlymui. Prašome balsuoti. Nuomonė už – pritarimas siūlymui, nuomonė prieš – pritarimas pagrindiniam komitetui.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Už – 24, prieš – 9, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl 60 straipsnio priėmimo? Ar galime bendru sutarimu pritarti 60 straipsnio priėmimui be pasiūlymų? (Balsai salėje) Ačiū. Pritariam.
61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniai pasiūlymų nesulaukė. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl šių straipsnių priėmimo? (Balsai salėje) Ačiū. Straipsniai priimti.
67 straipsnis. Šiam straipsniui siūlymus teikia komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 67 straipsnio 1 ir 2 dalis yra siūloma redaguoti: išbraukti žodžius „visas ar tik tas serijas, dėl kurių neliko kitų abejonių“ ir atitinkamai išdėstyti suderinus 67 straipsnio 2 dalį. Komitetas pritarė šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės pataisoms? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Ar galime priimti bendru sutarimu 67 straipsnį su pataisomis? Prieštaravimų nėra. Ačiū, priimta.
Nuo 68 iki 75 straipsnio imtinai pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šių straipsnių priėmimui? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Ačiū. Priimta.
Dėl 76 straipsnio yra kolegų Seimo narių pasiūlymas. M.Žymantas ir V.Vertelienė. Prašome teikti pasiūlymą. M.Žymantas, taip?
M.ŽYMANTAS (DPF). Taip. Aš teikiu pasiūlymą 76 straipsnio 5 daliai, kuriuos esmė ta, kad farmakotechnikai galėtų teikti savarankiškai paslaugą iki 2015 metų. Per tą laiką jie gali persikvalifikuoti, įgyti universitetinį išsilavinimą, arba pasilikti prie turimo išsilavinimo ir dirbti prižiūrimi vaistininko, nes farmacinę paslaugą turi teikti kvalifikuotas asmuo. Tai jau yra nuspręsta ne viename teisės akte. Buvo pradėta Nacionalinės vaistų politikos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2003 metų nutarime. Ten aiškiai pasakyta, kad „teisę teikti farmacines paslaugas turi tik vaistininkas“. Taip pat yra Europos Teisės departamento išvada (213), kad „Lietuvos farmacines paslaugas gali teikti tik vaistininko kvalifikaciją turintys asmenys“. Ši pataisa yra kompromisinė dėl asmenų, turinčių universitetinį išsilavinimą, ir asmenų, turinčių farmakotechniko išsilavinimą. Iki 2015 metų vieni turės galimybę persikvalifikuoti, nuo 2015 metų paslauga bus kokybiška ir visiems prieinama. Kviečiu palaikyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome, komiteto pirmininke.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės narės, įsipareigojimus, siekiant užtikrinti aukštą farmacinių paslaugų kokybę bei atsižvelgiant į farmakotechnikų lūkesčius, projekto svarstymo metu buvo pasiektas socialinis kompromisas, kad farmakotechnikai iki įstatymo įsigaliojimo, gavę farmacijos praktiko licenciją, ir asmenys, pradėję farmakotechniko studijas, galės parduoti vaistus iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. Vėliau šias funkcijas jie galės vykdyti tik kontroliuojami vaistininko.
2015 metų terminas yra nustatytas atsižvelgiant į Kauno medicinos universiteto pateiktus duomenis ir išanalizavus licencijuotų farmakotechnikų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes. Taip pat farmakotechnikams sudaryta galimybė baigti išlyginamąsias studijas Kauno medicinos universitete ir įgyti vaistininko kvalifikaciją. Sveikatos reikalų komitetas tokiai pataisai pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl D.Mikutienės ir A.Matulo pasiūlymo. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Mes atsiimame šią pataisą.
PIRMININKAS. Prašau?
D.MIKUTIENĖ. Mes atsiėmėme pataisą.
PIRMININKAS. Kolegos atsiėmė pasiūlymą. Seimo nario M.Žymanto, E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymas dėl 76 straipsnio 7 dalies. Prašom. M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS. Mes buvome nesusitarę, bet pateikėme tokią pat pataisą. Jos esmė yra tokia, kad vaistinių filialai yra įsteigti ne visai pagal nustatytus reikalavimus. Tam, kad jie prisitaikytų prie esamų reikalavimų ir būtų patenkinti jų lūkesčiai, jų veiklą leidžiama pratęsti iki 2009 m. gruodžio 31 d., vadinasi, iki 2010 metų. Per tą laiką jie visiškai galės prisitaikyti prie esamų situacijų tiek ploto, tiek kvalifikacijos, tiek žmonių požiūriu. Priminsiu, kad Vyriausybės teiktame sprendime buvo kur kas griežtesnė nuostata. Komitete buvo surastas kompromisas, kad iki 2010 metų. Vėliau ši nuostata buvo pakeista iki 2015 metų, bet, aš manau, kad 2010 metai yra tas laiko tarpas, iki kurio vaistinės gali spėti persitvarkyti, įvertinusios savo kaštus ir galimybes išlikti rinkoje. Kviečiu palaikyti mano pataisą.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu pažymėti, kad pagal galiojančius įstatymų lydimuosius teisės aktus antriniam filialui steigti, kaip ir vaistinėms, yra reikalinga licencija, kurią vadovaudamasi teisės aktais išduoda Licencijavimo komisija. Antriniai filialai, kurių plotas yra 30 kv. metrų, gali būti steigiami tiek mieste, tiek kaime. Taigi šitie antriniai filialai mieste yra steigiami nepažeidžiant teisės aktų, nes jie kitaip negautų licencijos, todėl nereikėtų klaidinti Seimo narių. Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas šią įstatymo pataisą, priėmė sprendimą remdamasis tuo, kad, kaip jau minėjau, su farmakotechnikais mes ieškojome socialinio kompromiso. Tuose centriniuose filialuose daugiausia ir dirba farmakotechnikai. Iš tiesų, kad abi nuostatos būtų suvienodintos, kad mes būtume socialiai teisingi, manome, kad tiek ploto prasme, tiek žmogiškųjų išteklių prasme šios dvi įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos, nes tuose centriniuose filialuose dirba farmakotechnikai. Jeigu mes dabar nusprendžiame ir pasakome, kad iki 2009 ar iki 2008 metų turi užsidaryti antriniai filialai, tai tada mes vėl kertame tą pačią šaką, dėl ko mes priėmėme sprendimą dėl farmakotechnikų. Jie neteks darbo. Taigi mes patys sau prieštarautume. Kita vertus, manome, terminas iki 2015 m., kad vaistinių filialai galėtų persitvarkyti, nepažeistų jų teisėtų lūkesčių principo, nes yra sudarytos ilgalaikės sutartys. Manome, šiuo atveju komitetas tikrai palaiko sprendimą, kad nebūtų pritarta iki 2009 m., ir pasiliko prie 2015 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pasiūlymo – nuomonė už. Kolega E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau priminti, kad Vyriausybės siūlymas buvo iki 2008 m. gruodžio 31 dienos. Vyriausybės siūlymas. Toliau, šiandien mes labai daug kalbėjome apie konkurenciją, apie vienodas sąlygas ir t.t. Per 200 filialų, o jie visi priklauso stambiesiems tinklams, yra įsteigti antrinių 30 kv. metrų plote. Čia kalbame tik apie miestus, su kaimu nepainiokime, kaimui visą laiką buvo leidžiama 30 ir dabar leidžiama. Taigi kaimo vietovių tai visiškai nelies. Ir šitie filialai, turėdami mažesnius plotus, be abejo, turi ir mažesnes išlaidas ir turi kur kas palankesnes konkurencijos sąlygas. O tai, ką komiteto pirmininkė sakė, kad reikia suderinti su farmakotechnikais ir t.t., tai irgi nevisiškai tiesa, nes kitame straipsnyje labai aiškiai parašyta, kad kiekvienoje vaistinėje turi būti farmacinės veiklos vadovas ir dėl šito straipsnio nėra pereinamojo laikotarpio. Vadinasi, kad ir leidome farmakotechnikams dirbti savarankiškai, vis tiek šitoje vaistinėje arba filiale turės būti farmacinės veiklos vadovas. Todėl manau, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra geresnis siūlymas, negu siūlė Vyriausybė. Manau, kad tas terminas yra pakankamas ir suvienodinkime verslo sąlygas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums pasakysiu konkretų pavyzdį. Dirbdamas pirminės sveikatos priežiūros centre Pasvalyje, dėjau dideles pastangas, kad surasčiau savininkus, kurie įsteigtų vaistinę Saločių gyvenvietėje. Jie įsteigė filialą, apyvarta labai maža. Jeigu šiandien mes panaikinsime šitą išimtį iki 2015 metų ir vaistinių filialas turės turėti 60 kv. metrų patalpas, aš neįsivaizduoju, ką ten reikės daryti, nes vaistų mažai, poreikis mažas, apyvarta maža. Tokių filialų miesteliuose, mažesniuose miestuose yra daug. Aš manau, kad ne tik iki 2015 metų, bet dar ir ilgiau nebus tokio poreikio ir visiškai nėra reikalo suvienodinti filialų ir vaistinių sąlygų, tuo labiau iki 2009 metų. Aš manau, kad šiuo atveju reikia iš tikrųjų atsižvelgti į visuomenės interesus ir nepritarti šitai pataisai, palikti, atsižvelgiant į kolegės D.Mikutienės argumentus ir į kitų, palikti taip, kaip yra prieš tai pritaręs mūsų komitetas. Mūsų komitetas šiuo atveju pasielgė nevisiškai korektiškai, buvo atėję naujų pavaduojančių žmonių ir kažkodėl praeitame posėdyje mes pritarėme iki 2015 metų, o šitame jau kažkodėl pritariame iki 2009 metų. Pasielgėme nevisiškai nuosekliai, todėl siūlau nepritarti šitai pataisai ir nepabloginti žmonėms galimybių įsigyti medikamentų mažesniuose miesteliuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom balsuodami apsispręsti dėl M.Žymanto, E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymų. Nuomonė už reiškia už pasiūlymą. Nuomonė prieš reiškia pritarimą pagrindiniam komitetui.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Už – 38, prieš – 23, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galime dabar priimti 76 straipsnį su D.Mikutienės vienu pasiūlymu? Atsiprašau, su Žymanto ir V.Vertelienės pasiūlymu. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Bendru sutarimu.
Dabar dėl 77 straipsnio. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti šitą straipsnį bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 78 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū. Priimtas.
Įstatymo priedas. Ar galime pritarti šitam priedui bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dėl viso įstatymo. Prašom. Nuomonės už. Ačiū, pirmininke. Kolega P.Gražulis – nuomonė už. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad… Iš tikrųjų man daug abejonių sukėlė gerbiamojo E.Žakario teikiamos pataisos. Jis bandė motyvuoti, kad šitos pataisos suteiks galimybę išlikti smulkioms vaistinėms, nes stipriai veržiasi tokie tinklai kaip „Eurovaistinės“ arba kiti ir nukonkuruoja smulkesnes vaistines. Kiek pastebėjau, Socialdemokratų partijos pirmininkas, kai bandydavai teikti kokias nors įstatymų pataisas, kad būtų šiek tiek reguliuojama rinka, visada apeliuodavo į tai, kad mes esame demokratinė valstybė ir viską turi sureguliuoti rinka. Iš principo aš būčiau už, jeigu į šitą klausimą būtų žiūrima kompleksiškai. Pavyzdžiui, leidžiame prekybos tinklams statytis miestų centruose, griauti pastatus, griauti visą infrastruktūrą. Kiek yra bankrutavusių įvairių smulkių parduotuvių ir kažkodėl absoliučiai niekam tas klausimas nerūpi. Tik staiga parūpo vaistinės. Jeigu tik vaitinės parūpo, o kiti dalykai nerūpi, tai man atrodo, kad yra korupcijos šituose pasiūlymuose. Bet Seimas tiems pasiūlymams nepritarė.
Dar vienas dalykas. Kalbama, kad ateis į kaimus. Prekybos tinklai, kadangi kaimuose žmonės gyvena skurdžiai, maža apyvarta, neina. O kai pradės tikrai žmonės gyventi, jeigu pradės, pasiturinčiai, geriau gyventi, ateis prekybos tinklai į kaimus, o su prekybos tinklais ateis ir vaistinių tinklai. Todėl aš manau, kad pakovoti su tais prekybos tinklais yra gana sudėtinga, faktiškai įstatymai yra taikomi, priimami jų labui. Ir vis dėlto asmeniškai, nes buvo šiek tiek atsižvelgta, vienom pataisom pritarta, o kitom…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A.MATULAS. … o kitom nepritarta, aš balsuosiu už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS. Ačiū, Pirmininke. Aš dėl šito įstatymo susilaikysiu. Jame, be abejo, yra ir naujų, ir gerų nuostatų, tačiau jis yra su ženkleliu ES, bet niekas nepateikė jokių įrodymų, kad visos nuostatos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Nes, kaip minėjau, Europos Sąjungos šalys, ypač senosios, turi ribojimų. Ar tai gerai, ar blogai, tai čia kitas klausimas. Tačiau jų yra, ir keliose šalyse, ar mažinama, ar dar kas nors, bet apie tai nebuvo kalbama.
Kitas momentas, kodėl aš negaliu balsuoti už, – smulkiosios vaistinės, jų susivienijimai, trys visuomeninės vaistinių organizacijos ne kartą prašėsi dalyvauti komiteto svarstyme. Aišku, jie būtų rimčiau argumentavę negu aš, bet jų nebuvo. O pačių stambiausių vaistinių tinklų atstovai dalyvavo kiekviename posėdyje, kiek žinau. Tai, ką kalba gerbiamasis Petras, reikėtų turėti truputį daugiau informacijos ir išsiaiškinti. Jeigu į mane kreipėsi Šiaulių 8 mažų vaistinių atstovai, prašydami teikti konkrečias pataisas, aš, kaip šiaulietis, manau, kad privalau tai daryti. Jeigu jis mano kitaip, tai čia jo asmeninė nuomonė. Todėl aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, man yra naujiena tai, ką pasakė kolega E.Žakaris, kad komiteto posėdyje neva negalėjo dalyvauti visi norintys. Nežinau, gal komiteto pirmininkė galės apie tai pasakyti, nes aš tokios informacijos neturiu. Į mane kreipėsi kelios organizacijos, ir aš prašiau pirmininkės, kad jie būtų įleisti, ir jokių kliūčių nebuvo. Tai tikrai yra naujiena. Man atrodo, visi, kurie norėjo, dalyvavo ir pateikė labai daug pasiūlymų. Yra atsižvelgta į visas Specialiųjų tyrimų tarnybos pataisas, kurios buvo pasiūlytos per kelis kartus, į visus Teisės departamento pasiūlymus ir į didžiąją daugumą Seimo narių pasiūlymų. Manau, Farmacijos įstatymas, kuris pakeis Farmacinės veiklos ir Vaistų įstatymus, korupcine prasme yra gerokai mažiau pažeidžiamas negu tie dabar du galiojantys įstatymai. Todėl drįstu teigti, kad šio įstatymo kokybė yra gera, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš negalėsiu balsuoti už šį įstatymą dėl dviejų priežasčių. Pirma – tai procedūriniai dalykai. Šis įstatymas yra „stumiamas“ pažeidžiant Statutą, nes jis buvo nepriimtas ir jį buvo galima priiminėti tik po 6 mėnesių. Tai pirmoji procedūrinė priežastis. Antroji priežastis, kodėl aš negaliu balsuoti už, yra pats įstatymo turinys. Aš jau apie tai esu kalbėjęs tiek svarstant Farmacijos įstatymo projektą pirmą kartą, kai jis buvo atmestas, kalbėjau ir dabar. Visi tie mano pasiūlymai, kuriuos aš siūliau, buvo totaliai atmesti kaip netinkami. Manau, šiame įstatyme ir toliau lieka korupcinių dalykų, todėl aš kviečiu Seimo narius nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su tais kolegomis, kurie sako, kad tobulumui ribų nėra, ir mes dar kartą grįžę prie šio įstatymo galėsime jį patobulinti. Svarstymai Sveikatos reikalų komitete užtruko beveik metus. Komiteto posėdžiuose lankėsi daugybė įvairių asociacijų atstovų, kurie reiškė savo nuomones. Taip, mes turime pripažinti, kad kai kurių asociacijų nuomonės yra diametraliai priešingos, ir niekaip negalima priimti tokio įstatymo, kad visi pageidavimai būtų patenkinti. Tačiau komitetas, stengdamasis atsižvelgti ir bandydamas suderinti daugelio asocijuotų struktūrų nuomones, taip pat atsižvelgdamas į Seimo narių pataisas, manau, parengė ir šiandien teikia subalansuotą įstatymo projektą, kuris yra tikrai geresnis už prieš tai galiojusį įstatymą. Kviečiu visus šiandien pritarti pateiktam įstatymo projektui. Gyvenimas parodys. Man atrodo, mes kaip ir prie kitų įstatymų, taip ir prie šio įstatymo, ateityje galėsime sugrįžti, bet šiandien tai yra žingsnis į priekį. Todėl kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, palyginti su ankstesniuoju, kurį mes atmetėme, tikrai yra žingsnis į priekį. Daugelis nuostatų yra pataisyta, pataisyta geresne linkme, bet vis dėlto mes neišsprendėme kai kurių pagrindinių dalykų, ypač tam tikrų korupcijos sistemos žalingų dalykų. Paties mechanizmo mes kol kas nepatobulinome. Mechanizmas yra tas, kad iš esmės visi sprendimai, reglamentai, taisyklės priimami uždaroje sistemoje, visiškai uždaroje sistemoje, kai tie patys specialistai rašo išvadas, priima sprendimus, reglamentus ir t.t., o po to jais vadovaujasi įgyvendindami įstatymą. Jokių asocijuotų atstovų, ne tai kad atstovaujančių „Eurovaistinei“, kokiems nors vieniems gamintojams lobistams ar kitiems, šiame procese organizuoto mechanizmo, kaip galėtų apeliuoti į priimamus sprendimus, daryti įtaką sprendimams tikrai nėra. Viskas yra Sveikatos apsaugos sistemos padalinių dispozicijoje, vėl tų pačių kelių žmonių sprendimo mechanizmas. Mes ir Antikorupcinėje komisijoje susidūrėme su tuo, kai vieno ar dviejų valdininkų sprendimą sprendžiame… korupcine ar lobistine prasme priimami abejotini sprendimai. Mechanizmas iš esmės nėra patobulintas. Kita vertus, kalbėdami apie laisvąją rinką pamiršome, kad farmacijos pramonės nėra laisva rinka, yra daug reglamentavimo. Tuose reglamentavimuose mes neradome gero atsakymo, kaip pažaboti monopolistus, kurie dempinguoja vaistus, tokius kaip vaistinių susivienijimai, „Eurovaistinės“ ar dar kas nors. Iš kur jos mažina sau nuolaidas? Vadinasi, derybiniai, kainodaros mechanizmai nėra… Todėl balsuodamas už šį įstatymą aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Taupydamas visų laiką kalbėsiu labai trumpai. Manau, kad šis įstatymas, kad ir ką mes apie jį kalbėtume, nuėjo labai ilgą svarstymo laikotarpį, jis yra kur kas labiau pažengęs į priekį palyginti su ankstesniu įstatymu. Kad vyko didžiulė interesų kova, tai didelio specialisto ir žinovo nereikia. Vis dėlto pakovoti už per 500 mln. valstybės kompensuojamų vaistų pinigų sumą yra tikrai dėl ko. Visi tie nesutarimai vyko todėl, kad šiame įstatyme dar iš dalies liko mažųjų, sakykime, provincijos vaistinių diskriminavimo. Kolegoms, kurie mane bandė kritikuoti dėl pataisos minėdami viešąją tvarką, tai aš jokiu būdu nepainioju reklamos su informacija. Viešoji tvarka yra numatyta Europos Bendrijos Romos sutarties 85 straipsnyje. Ir tie kolegos, kurie kritikavo sąvoką „viešoji tvarka“, noriu pasakyti, kad viešajai tvarkai prieštarauja visi susitarimai tarp įmonių, jų susivienijimų, kurių tikslas ar padarinys yra išvengti, riboti ar iškraipyti konkurenciją. Todėl aš pasiūliau šį įrašymą. Dėkoju visiems ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 24. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-822A(3*). Pranešėjas Ekonomikos komiteto vardu – kolega J.Veselka. Priėmimas. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo įstatymo projektui papildomų pasiūlymų negauta. Tik yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba, kad 2 straipsnyje prieš Ūkio ministeriją reikia įrašyti Lietuvos Respublikos. Manau, kad tikslinga tam pritarti. Todėl prašau pradėti priėmimo procedūras. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis yra iš aštuonių straipsnių: 1, 2, 3,4, 5, 6, 7 ir 8. Dėl balsavimo motyvų… dėl viso ar dėl 1 straipsnio?
A.BARANAUSKAS (PDF). Dėl viso.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Priimta. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už. A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS. Siūlyčiau priimti įstatymą, nes jis atitinka ir Valstybės kontrolės 2005 m. liepos 19 d. (Nr.2020988) atliktą auditą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo lėšų naudojimo. Atsižvelgta į ataskaitoje pateiktas pastabas. Be to, būtų neteisinga, turbūt ir netikslinga kitaip spręsti tą klausimą, nes iš tikrųjų jau 2009 m. Ignalinos atominė elektrinė bus uždaryta. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsavimu apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti.
Už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1199(2) ES. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu V.Žiemelis. Priėmimas. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai priminsiu. Projektas yra parengtas tam, kad būtų įgyvendinti šie Europos Sąjungos teisės aktai: 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija ir 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pagrindų sprendimas, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į pateiktus pasiūlymus, patobulino įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui.
Norėčiau pasakyti ir atkreipti dėmesį, kad Seimo narys R.Remeika pateikė siūlymus, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė nesvarstyti šių siūlymų, nes kolega Seimo narys siūlo visiškai naujus straipsnius, kurie šiuo projektu nekeičiami. Be to, pagal siūlomus straipsnius gerbiamasis R.Remeika yra įregistravęs atskiras įstatymo pataisas. Tai šiuo atveju mes pasielgėme pagal Statutą, nes jos negalėjo būti svarstomos kartu. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pasiūlymų nėra, tai galime pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Jūs dėl viso įstatymo projekto? (Balsai salėje) Prašau? Taip. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 3 straipsnio nuomonė prieš, prašau. Kolega R.Remeika. Prašau.
R.REMEIKA (LCSF). Keičiant 151 straipsnį taip, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvedama nuostata, jeigu yra seksualinis išnaudojimas arba pasinaudojimas nepilnamečiu už pinigus arba tam tikras dovanas ir taip toliau, baudžiama… Šiuo pakeitimu neišsprendžiame vaikų seksualinio išnaudojimo. Manau, buvo tikslinga suderinti mano pasiūlymą, kuris įregistruotas prieš pusantrų metų, ir įvesti amžiaus ribą, kada negalima leisti, kad jeigu mažametis 14 metų vaikas, sakykime, duoda sutikimą, būtų galima su juo santykiauti. Aš siūliau ribą pakelti iki 16 metų arba, Seimo valia, ir iki pilnametystės, tada galbūt užkirstume kelią vaikų seksualiniam išnaudojimui. Bet tik ne su šita formuluote, kurią siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau patikslinti ir paaiškinti, kad ne visai taip buvo pasakyta. Siūloma 151 straipsnį papildyti 4 dalimi, t.y. kad atsakytų ir juridiniai asmenys. Čia yra teisinga ir pagal naują Baudžiamojo kodekso koncepciją šitą reikia daryti. Ir tai visiškai nesusiję su gerbiamojo R.Remeikos pasiūlymu. Kolega R.Remeika pateikė atskirą straipsnį – 1512 straipsnį ir jis turėjo eiti kaip atskiras projektas, o ne su šiuo įstatymu. Aš galbūt ir sutinku, ten yra rimtų dalykų, tačiau jis turi eiti kaip atskiras įstatymas ir pereiti visas procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome balsavimu apsispręsti dėl įstatymo 3 straipsnio, 151 straipsnio papildymo 4 dalimi priėmimo.
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 5. 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio, kodekso papildymo 1511 straipsniu, prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas. Dėl 5 straipsnio, kodekso 162 straipsnio 1 dalies pakeitimo, prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Ačiū, priimtas. Dėl 6 straipsnio, 260 straipsnio papildymo, 4 dalimi prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas. Dėl 7 straipsnio? Prieštaravimų nėra. (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas. Dėl 8 straipsnio? Prieštaravimų nėra. (Balsai salėje) Priimtas. Dėl 9 straipsnio? Prieštaravimų nėra (Balsai salėje) Priimtas. Dėl 10 straipsnio? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 11 straipsnio? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Dėl 12 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Ir dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsavimu apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji, rezervinis darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl G.Umbrasienės pripažinimo netekusia Seimo narės mandato“ projektas Nr.XP-1498.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, man truputį nesmagu, bet aš vėl panašia tema prieš jus turiu stovėti. Įstatymas yra įstatymas ir jo reikia laikytis, todėl jums teikiamas atitinkamas nutarimo projektas, kurio pavadinimą Seimo Pirmininkas jau perskaitė. Priežastis – gerbiamosios G.Umbrasienės atsisakymas eiti į Seimą ir prisiekti. Atitinkami dokumentai jums pridėti, todėl prašyčiau ne tik pritarti po pateikimo, bet šiandien ir spręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, štai koks reikalas. Kiek žinau, trečias Lietuvos pilietis nenori tapti Seimo nariu. Ar tai ryškus neišvengiamo valstybės žlugimo simptomas, kai visi bėga iš skęstančio laivo, ar kokios kitos priežastys? Nes, kaip žinote, Seimo rinkimuose į vieną vietą pretenduoja 15 ir daugiau. Dabar trečias kandidatas bėga. Tai gal valstybė galutinai žlunga, kol kuriame visokias Juodosios jūros sąjungas, Turkijos ir Kaukazo sąjungas, gal valstybė iš tiesų žlunga? Kokios čia priežastys?
Č.JURŠĖNAS. Valstybė tikrai nežlunga, nes Seimas gali dirbti, jeigu jame yra bent trys penktadaliai Seimo narių, tai yra 85. O mes, kaip matote, dirbame turėdami 140, tai čia jokių problemų. Bet šitas dar vienas atsisakymas patvirtina, kad tai, jog žmonės veržiasi į lovį, ar prie lovio, tai yra į Seimą, yra mitas. Čia tikrai ne lovys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, vis tiek iškyla dilema, ką darysime ateityje. Rinkėjas, žinodamas, kas kandidatuoja į Seimą, pasirenka kandidatus, reitinguoja ir jis įgyja pareigą dirbti Seime. Man atrodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų pasiūlyti, kad svaresni argumentai būtų išdėstyti pareiškime. Ne šiaip sau noriu nenoriu, o turi būti labai svarbios priežastys. Ir, man atrodo, redaguojant naują Statutą, mes privalome taip ir įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūsų pastaba labai rimta, bet aš nenorėčiau sutikti su tamstos argumentacija. Visų pirma yra Seimo nario valia dirbti Seime ar atsisakyti mandato. Čia jo laisva valia. Bet yra kitas klausimas – klausimas, kaip sudaromi sąrašai ir kas yra įtraukiamas į sąrašą ir sudarančiųjų atsakomybė, ir, be abejo, įeinančių į sąrašą ir pretenduojančių būti sąrašo priešaky atsakomybė. Su tuo galima iš tikrųjų sutikti, ir kad mūsų situacija, kaip aš vadinu, antrosios Lietuvos Respublikos šios kadencijos Seimo situacija būtų aiškesnė, noriu priminti, jog pirmoje Respublikoje, kaip aš ją skaičiuoju, arba parlamentinėje jos dalyje, seiminėje dalyje nuo 1920 iki 1926 metų pabaigos (ten buvo vien tik sąrašiniai deputatai) tas atsisakymas buvo labai dažnas reiškinys. Tai yra žmogus šiek tiek padirba Seime ir išeina. Ir kartais labai trumpai taip būdavo.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl pritarimo nutarimo projektui – nuomonė už. V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamieji kolegos, yra žmonių, kurie užima tam tikras pareigas ir tas pareigas gavo susiformavus naujajai daugumai, naujajai koalicijai po Seimo rinkimų, jie turi tam tikrą įdirbį ir nori toliau tęsti pradėtus darbus. Pasikeitus situacijai, kai reikia keisti darbą, eiti į Seimą, iš tiesų kyla dilema, ar būti Seimo nariu, ar likti dirbti tuos darbus, kurie buvo pradėti ir kurie ne mažiau svarbūs valstybei ir visuomenei. Šiuo atveju Gema Umbrasienė yra Panevėžio apskrities viršininkė ir ten taip pat dirba valstybinį darbą. Jeigu ji dirbtų kažkokioje kitoje struktūroje, nesusijusioje su valstybės valdymu, su valstybės institucijomis… ji nori tęsti tą darbą toliau. Man atrodo, kad reiktų apskritai pakeisti Seimo narių ir Seimo rinkimų įstatymą, kaip yra Savivaldos rinkimų įstatyme, kad kandidatas į narius jo pareiškimu atsisako tapti, ir viskas. Tai yra paprasta procedūra, Vyriausioji rinkimų komisija priima nutarimą ir tuo baigiasi ta atsisakymo procedūra. Seimo nario atveju procedūra labai sudėtinga, ateityje reikia galvoti, ar ji tokia reikalinga, nes iš tiesų būna atvejų, kai aplinkybės verčia atsisakyti Seimo nario darbo. Siūlau pritarti ir balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikėtų palaikyti gerbiamojo L.Sabučio išsakytą mintį. Einame į rinkimus, prirašoma garsių pavardžių, prisiekiama, kad jie atstovaus neturtingiausiai visuomenės daliai – kaimui, o kai reikia realiai šitą vykdyti, tada jie sako: atleiskite, ačiū, kad jūs už mus balsavote, mes kaimą pamirštame ketveriems metams ir jums neatstovausime. Man atrodo, politinių partijų pozicija (šį kartą tai valstiečių, gali būti ir kita)… Iš tikrųjų tai labai negeras reiškinys ir taip iš šono žiūrint iš tikrųjų atrodo, kad valstybė griūva. Niekas nenori eiti į Seimo narius, nors čia didžiausias lovys, kaip dauguma pasakoja. Gerbiamieji, iš tikrųjų partijų lyderiai turėtų prisiimti atsakomybę sudarydami sąrašus, nes yra labai negražu, kai toks didelis sluoksnis, kaip kaimas, iš esmės Seime neatstovaujamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 59, prieš 16, susilaikė 5. Prašom. Norinčių dalyvauti svarstant nutarimo projektą nėra. (Balsas salėje) Prašau.
J.RAZMA (TSF). Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėtume rimčiau žiūrėti į tokią situaciją, kuri dabar klostosi paeiliui bent keliems buvusiems kandidatams atsisakant be rimtų argumentų. Kad šiek tiek pristabdytume tuos procesus, aš manau, kad vieną dalyką Seimas galėtų padaryti – iškviesti tokį atsisakantį, kad jis žiūrėdamas visiems į akis iš Seimo tribūnos rimčiau motyvuotų savo atsisakymą. Aš siūlyčiau padaryti pertrauką iki priėmimo, iškviesti be pagrindo atsisakiusią tautos atstovo mandato pretendentę ir tegul ji iš tribūnos po pietų paaiškina, gal rimčiau sugebės motyvuoti. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas taip pat galėtų kalbėti, nes tai yra naujas reiškinys, į kurį mes turime rimtai reaguoti. Niekada anksčiau nebuvo, kad iš vieno sąrašo trys žmonės iš eilės atsisakytų tapti Seimo nariais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš ką tik išgirdau labai originalų pasiūlymą, jis gali būti svarstytinas, bet procedūros nenumato, kad mes atsisakantį žmogų čia tardytume. Tai yra jo laisvos valios pasireiškimas. Mes šito negalime trikdyti. Mes galime Seniūnų sueigoje, jeigu reikia, pasikalbėti, galime surinkti partijų atstovų pasitarimą ir pasikalbėti, bet Seime to negali būti. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, įstatymas tai numato, žmogus, norintis atsisakyti, turi ne tik raštu, bet ir žodžiu patvirtinti ir motyvuoti, kodėl jis taip daro. Tai buvo padaryta, yra atitinkamas sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Aš ir klausdamas, ir dabar noriu pasakyti, kad frakcijos vardu mes vis dėlto prašome padaryti pertrauką. Padaryti vien todėl, apie tai jau buvo kalbėta, kad Seimas nėra varžomas jokių įsipareigojimų neišklausyti išrinkto kandidato į Seimo narius. Tai viena. Kita, tokius projektus turėtų pateikti ne Seimo Pirmininko pavaduotojas, o Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas dalyvaujant tariamam kandidatui.
PIRMININKAS. Taigi, kaip supratau, frakcijos vardu paprašyta pertraukos iki kito posėdžio, taip? Prašome balsuoti dėl Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymo. Nuomonė už – pritarti Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymui. (Balsai salėje)
Už – 29, prieš – 27, susilaikė 15.
Pagal Statuto 109 straipsnio 1 dalį reikia vieno penktadalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiamieji kolegos, turiu pareiškimą. B.Bradauskas – replika po balsavimo.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į dešiniąją pusę. Jūs pasiūlėte padaryti pertrauką, tai gal dabar galėtumėte pasiūlyti, kokiu būdu mes galėtume atvesdinti tą kandidatą į Seimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pareiškimas. Sudaryta nauja iniciatyvinė grupė sudaryti Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupę. Įsirašymas į šią grupę vyksta III rūmuose, 512 kabinete. Šiandien visą dieną tas užsirašymas vyks. Grupės susirinkimas – birželio 22 d., 14.55 val., Prezidento kabinete.
E.Vareikis, prašom.
E.VAREIKIS (TSF). Jums leidus, skelbimas beveik tuo pačiu kontekstu. Daugiau nei prieš mėnesį 22 Seimo nariai užsirašė į Tarpparlamentinių ryšių su Jordanijos Karalyste grupę. Kviečiu visus susirinkti per pertraukėlę į Veidrodinę salę. Mano kolega G.Šileikis prašė užsirašiusių prieš daugelį mėnesių į Parlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupę taip pat rinktis dabar į Veidrodinę salę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamasis Seime, pradedame popietinį posėdį. Atsiprašau, po 12 valandos. Visi nustebote, taip?
Kadangi nėra mūsų reikiamo skaičiaus, aš spaudžiu skambutį ir kviečiu į tribūną pateikti darbotvarkės klausimą.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-1392. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo narys A.Sadeckas. Prašom į tribūną. Svarstymas.
A.SADECKAS (NSF). Komitetas, apsvarstęs nutarimo projektą, bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Gal galite ir Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti?
A.SADECKAS. Užsienio reikalų komitetas taip pat pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra. Norinčių kalbėti irgi nematau. Nuomonių nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Ačiū. Pritarta. Kviečiu gerbiamąjį A.Sadecką dar nepabėgti.
Kviečiu pateikti darbotvarkės 2-16 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1228(2). (Balsai salėje ) Kadangi nėra Seimo narių skaičiaus.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą, išnagrinėjo Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, ją patobulino, pritarė bendru sutarimu ir siūlo Seimui pritarti komiteto patobulintai krašto apsaugos sistemos plėtros programai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gal galima pakviesti J.Lionginą pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę?
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Komitetas, apsvarstęs nutarimo projektą Nr.XP-1228, jam pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti nėra, klausiančių irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Labai ačiū.
Dabar kviečiu registruotis.
Užsiregistravo tik 36 Seimo nariai. (Balsai salėje)
Gal gerbiamasis V.Škilis galėtų pateikti kitą darbotvarkės klausimą – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Irgi svarstymas. Prašau. Ekonomikos komiteto nuomonė.
V.ŠKILIS (DPF). Ekonomikos komitetas birželio 14 d. apsvarstė įstatymo projektą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kadangi nematau B.Bradausko, gal žinote Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? J.Lionginas? Dėl Klaipėdos valstybinio uosto. (Balsai salėje) Minutėlę!
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas taip pat buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant šį klausimą. Komitetas balsų dauguma įstatymo projektui Nr.XP-1381 pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1. (Balsai salėje) Taip, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1381. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Nematau? (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kodėl Biudžeto ir finansų komitetas vieningai pritarė? Juk priėmus šį įstatymą Saugios laivybos direkcijai reikės papildomai skirti 8 mln. litų. Kadangi dar vieną funkciją atskiria ir perduoda policijai, ten dar be kokių 3 mln. Lt taip pat neapsieis. Visą laiką uosto direkcija finansavo tuos dalykus, nes jinai gyvena iš rinkliavų ir plečiasi, ir taip toliau, dabar mes tai skaidome į tris dalis ir tom dviem papildomom reikės papildomai pinigų. Tai man visai nesuprantama Biudžeto ir finansų komiteto pozicija.
Antra. Žiūriu, kai tiktai biudžeto svarstymas, visi nori labai daug pinigų. Kai tik atsiranda galimybė kažkam suteikti papildomus milijonus, kad mažiau iš biudžeto, irgi pritariat. Na, nesuprantu aš tokios pozicijos, ypač Biudžeto ir finansų komiteto. Aš balsuosiu prieš. Negalima taip, buvo tvarka, jie gana daug pinigų gaudavo ir galėdavo išlaikyti saugią direkciją ir saugią laivybą. Dabar užsimanė, kad duotų iš biudžeto. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonės už nėra. Kadangi išreikšta nuomonė, kviečiu Seimą balsavimu išreikšti savo nuomonę. Kas palaikote šį įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-1381? Pagrindinio ir papildomo komitetų nuomonę už.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 15. Pritarta po svarstymo.
Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1382* (svarstymas)
Siūlyčiau darbotvarkės 2-17b klausimą – Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1382. Pranešėjas – gerbiamasis V.Škilis, kuris pristato pagrindinio Ekonomikos komiteto nuomonę.
V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame už Ekonomikos komiteto nuomonę. Kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą pristatyti papildomo komiteto nuomonę.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1382 ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Yra prašymas pristatyti Seimo nutarimo projektą Nr.XP-1491. Tai darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Juodkalnijos Respublikos pripažinimo“ projektas. Aš suprantu, kad pranešėjas bus gerbiamasis Seimo narys J.Karosas. Prašau. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, gegužės 21 d. referendumas Juodkalniją pripažino nepriklausoma valstybe, birželio 3 d. ji paskelbė apie savo, kaip valstybės, nepriklausomybę. Birželio 12 d. Europos Sąjunga taip pat šitą nepriklausomybę pripažino, ir mes, kaip Europos Sąjungos nariai, jau esame atlikę pripažinimo veiksmą. Bet yra dar antras veiksmas, kad kaip valstybė mes taip pat galime pripažinti. Manau, nėra pagrindo nepripažinti šios valstybės, kaip nepriklausomos valstybės, kurios žmonės savo valią išreikė referendume.
Todėl mes siūlome labai trumpą nutarimą, jį sudaro 1 straipsnis. „Atsižvelgdamas į visuotinį pripažinimą…“ – jūs tą nutarimo tekstą turite. Tai aš prašyčiau tai padaryti, nes šiuo metu jau daugiau kaip pusė Europos Sąjungos valstybių yra pripažinusi nepriklausomybę. Manau, suprasdami šio dalyko jautrumą, mes, kurie neseniai išgyvenome panašų veiksmą, turėtume palaikyti šį nutarimo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol ta valstybė vadinosi Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjunga. Juodkalnija – nepriklausoma, atitinkamai ir Serbija tampa visiškai nepriklausoma. Mano klausimas gal keistai skambės, bet visiškai rimtas. Ar mes pripažinsime Serbijos nepriklausomybę, nes tai dabar jau irgi atskira valstybė?
J.KAROSAS. Tas klausimas kol kas nesvarstomas. Kai bus svarstomas, tuomet svarstysime.
PIRMININKAS. Reikia iniciatyvos.
J.KAROSAS. Iniciatyva klausti…
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Aš pranešėjo norėjau tik pasiteirauti. Mes vis dėlto savo aktu tartum pritariame tam, kas yra akivaizdu. Ar galimas kitoks variantas? Tai būtų vienas klausimas. Ir antras, vis dėlto Juodkalnijos Respublika tai jau yra valstybė. Kodėl mes pripažįstame ne Juodkalnijos Respublikos nepriklausomybę, o tos Respublikos valstybinę nepriklausomybę?
J.KAROSAS. Atsakau labai trumpai. Tai yra protokoliniai dalykai, diplomatinės kalbos dalykai, ir jais čia operuojama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, paskutinė valstybė prieš Juodkalniją, atsiradusi pasaulio žemėlapyje, buvo Rytų Timoras. Mes jos nepripažinome čia, Seime, nors jinai jau yra Jungtinių Tautų narė. Sakykite, kodėl nepriklausomybės pripažinimą mes turime pakelti į Seimo lygį ir kodėl nepakanka Vyriausybės sprendimo pripažinti Juodkalnijos nepriklausomybę?
J.KAROSAS. Čia yra, matyt, daugiau politinis aspektas. Manau, tai gana svarbu. Jeigu jūs pamenate mūsų istoriją, tai vis dėlto pripažinimai vienas po kito ėjo būtent iš parlamentų. Tai duoda tam tikrą politinį svorį. Manau, čia nieko nauja nėra. Toks mūsų veiksmas ne pirmas, manau, ir ne paskutinis.
Juodkalnija yra Europos valstybė. Ji, matyt, pretenduoja ir į Europos Sąjungos narius, todėl suprantama, kad tam tikras jos pažymėjimas turi pagrindo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Kadangi yra Seimo Pirmininko prašymas ypatingos skubos tvarka, tai svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nematau…(Balsai salėje) Jūs norite? Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Kažkodėl mano neveikia.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų faktas yra akivaizdus. Dėl jo nereikia ginčytis. Juodkalnija tapo nepriklausoma valstybe. Ją pripažino Jungtinės Valstijos, Rusija, Europos Sąjunga, viskas gerai. Dabar, kaip jau yra įprasta Lietuvoje, pačioje pabaigoje, kai kiti jau yra priėmę sprendimus, tada mes priimame savo sprendimą. Bet man yra keista. Buvo Serbijos ir Juodkalnijos sąjunga. Juodkalnija apsisprendė referendumu išeiti iš sąjungos, t.y. iš vienos valstybės atsirado dvi valstybės. Mes kažkodėl pripažįstame vieną. Tai irgi yra tipiškas, pasakysiu, toks prisitaikėliškas požiūris į Europos procesus. Manau, šis mūsų sprendimas pripažinti tik vieną iš dviejų sąjungą sudariusių valstybių tokiu būdu yra neteisingas. Turėjo būti du projektai pripažinti tiek Juodkalnijos valstybės nepriklausomybę, tiek Serbijos valstybės nepriklausomybę. Manau, mes einame neteisingu keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Yra nuomonių už. Gerbiamasis J.Čekuolis? Prašom. Dėl viso?
J.ČEKUOLIS. Dėl viso.
PIRMININKAS. Tada mes po svarstymo pritariame, taip suprantu, nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Priėmimas. Dėl viso – gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Serbija yra traktuojama kaip buvusios jungtinės valstybės teisių perėmėja, todėl jai atskiro valstybinio pripažinimo nereikia. Kai savo klausimą pateikiau gerbiamajam J.Karosui, tikėjausi, kad jis atsakydamas tai paminės. Dabar turiu aš priminti. Dėl to, kad Seimas savo nutarimu tai papildomai patvirtina, mano galva, iš tiesų yra prasminga. Man ne vieną sykį teko lankytis Juodkalnijoje, dar dvejus metus buvau Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos monitoringo reporteris Serbijoje ir Juodkalnijoje ir galiu pasakyti, kad į Baltijos valstybes jos visada žiūrėdavo kaip į pavyzdį, kaip taikiu būdu pasiekti nepriklausomybę. Toks signalas iš Baltijos šalies, manau, būtų labai sveikintinas dalykas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui „Dėl Juodkalnijos Respublikos pripažinimo“. Prašom balsuoti, kas už tai.
Užsiregistravo 71 seimo narys, 71 balsavo už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas. Priimta.
Iš eilės darbotvarkės 1-5 klausimas – Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-897. Vėl kviečiu į tribūną A.Sadecką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pateikti šį įstatymo projektą Nr.XP-897. (Balsai salėje) Taip, priėmimas. Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū, kad susirinkote į salę, dabar turime 71 Seimo narį. Klausimas, susijęs su Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir jų įteisinimo laikinojo įstatymo projektu. Komitetas apsvarstė. Turėjo pasiūlymą, buvo mano pasiūlymas nukelti laiką, nes nuo liepos 1 dienos tikrai nespėtų Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė parengti atitinkamus teisės aktus. Todėl komitetas pritarė siūlymui, kad įstatymas įsigaliotų nuo spalio 1 dienos ir, kaip projekte buvo, galiotų šešerius metus nuo įsigaliojimo dienos. Per svarstymą skaičiau ir dar kartą noriu priminti, kad piliečiai kreipėsi, yra jų raštai, laiškai, klausia, kada iš tikrųjų galės grąžinti. Štai vienas iš Kauno sako, kad tarp dulkių savo sandėliuke, senoje malkinėje rado keletą juostų nuo kulkosvaidžio, laukia, kada bus galima grąžinti. Perspektyva, kaip ir ankstesnė, rodo, kad ginklai buvo grąžinami, vis tiek sumažinome grėsmių skaičių. Jeigu vertintume kiekvieną ginklą, tai būtų grėsmių skaičius. Prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Teisės departamento išvada, kuria lyg ir protestuotų. Ką galite pasakyti?
A.SADECKAS . Teisės departamento išvada yra nelabai suprantama išvada. Kodėl? Nelabai suprantama dėl laiko. Ši išvada buvo pačioje pradžioje nagrinėjimo stadijos. Ji buvo įvertinta, kaip ir priklauso pagal Statutą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas neįžvelgė jokio prieštaravimo Konstitucijai, prasidėjo svarstymas, kuris dabar jau įgijo baigiamąją stadiją. Vėl grįžti prie to paties klausimo… Man atrodo, jis jau yra aiškiai atsakytas. Reikėtų priimti tą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Nėra. Pritarta.
3 straipsnis. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta.
4 straipsnis. Irgi pasiūlymų nėra. Pritarta.
5 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ačiū. Pritarta.
6 straipsnis. Pritarta.
7 straipsnis. Šiam straipsniui turime gerbiamojo A.Sadecko pasiūlymą. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Pritarta. Ačiū.
Dėl viso. Dėl viso – gerbiamasis Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Vien represinėmis priemonėmis problemų neišsprendžiame ir kitose srityse, ir toje…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
V.RINKEVIČIUS. Vien represinėmis priemonėmis neišsprendžiame daugelio teisėtvarkos problemų. Geranoriškas klausimo sprendimas paskatins tuos žmones, kurie pakliuvo į situaciją, netyčia surado ar kaip nors, bet žinodami atsakomybę gali bijoti parodyti savo vienokius ar kitokius ginklus, o kiti galbūt anksčiau dėl vienų ar kitų priežasčių laikė tą ginklą. Vis tiek ateina žmonės, keičiasi mąstymas, gal jie supras, kad nelegalus ginklų laikymas ir naudojimas sukels sunkesnes pasekmes. Galbūt pasinaudos ta proga ir tą ginklą atiduos valstybei. Pritariu ir siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiruoškite balsuoti, kad būtų pritarta ir priimtas Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-897. Komiteto nuomonė buvo pritarti priėmimui. Balsuojame.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, už – 63, prieš – 1, susilaikė 8. Priimtas.
Seimo protokolinis nutarimas (dėl Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo)
Yra pasiūlymas priimti mūsų Seimo protokolinį nutarimą. Vėlgi kviesčiau Seimo narį gerbiamąjį A.Sadecką. Gerbiamasis Sadeckai, perskaitykite protokolinį nutarimą, ir, jeigu Seimas pritars, mes jį palaiminsime.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, manytume, kad reikia priimti tokį protokolinį nutarimą atsižvelgiant į piliečių klausimus, pageidavimus dėl to, noro žinoti šitą įstatymą ir jį įgyvendinti. Protokolinis nutarimas siūlomas toks: „Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesti Vidaus reikalų ministerijai iki Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir šio įstatymo galiojimo metu informuoti visuomenę apie įstatymo taikymo tvarką“. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ar gali Seimas priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, priimta.
Kviesčiau į tribūną Seimo narį profesorių K.Glavecką pateikti darbotvarkės klausimą 1-6a, registracijos Nr.XP-1410 – Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas. Kaip minėjau, svarstymo stadijoje buvo nemažai Teisės departamento, kitų suinteresuotų organizacijų pastabų. Į jas yra atsižvelgta. Teisės departamentas vakar davė galutinę išvadą, kurioje rašoma, kad (…) projektų Teisės departamento negauta, projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.
Priėmimui yra įregistruota pono J.Veselkos pataisa, kuriai buvo nepritarta po svarstymo, bet prie jos iš eilės turbūt prieisime. Aš siūlau priimti pastraipsniui, o kai prieisime 19 straipsnį, aš tada pakomentuosiu komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Aš klausiu Seimo dėl 1 straipsnio, ar galim bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio? Bendru sutarimu, taip? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis, taip pat nėra jokių pasiūlymų. Pritarta. 4 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Pritarta. 5 straipsnis. Galim bendru sutarimu? Ačiū, galim. 6 straipsniui yra gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pasiūlymas, bet jis pateiktas svarstymui.
K.GLAVECKAS. Tai pataisai yra pritarta ir atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu su Seimo nario J.Veselkos? Nors pas mus kažkodėl buvo užrašyta „nepritarti“.
K.GLAVECKAS. Pritarti.
PIRMININKAS. Viskas aišku, gerai. Pritarta, taip? Toliau eina 17 straipsnis. Tai gal duodam žodį tada gerbiamajam K.Glaveckui.
K.GLAVECKAS. Taip, dėl 19 straipsnio buvo debatai ir svarstymas. Svarstymo stadijoje buvo atmesta. Tik priminsiu pono J.Veselkos mintį, kad jis siūlo… Tais atvejais, kai akcininkai, vienas fizinis asmuo ar jų grupė, kontroliuoja daugiau kaip 95%, turi būti pateiktas privalomas kitų akcijų pardavimas. Jis siūlė tą nuostatą atšaukti. Komitetas rėmėsi trim pagrindiniais dalykais, pirmiausia – Europos Sąjungos direktyva Nr.2004/25AB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų ir daugelio Europos Sąjungos šalių patyrimo aktuose“… pirmiausia Europos Sąjungos direktyva. Toliau. Ši nuostata dėl privalomo supirkimo galioja Lietuvoje pagal seną įstatymą ir dabartiniu metu. Trečia, ši nuostata galioja tiktai toms kompanijoms, kurios yra įsiregistravusios Vertybinių popierių komisijoje. Tokių kompanijų, neįtrauktų į sąrašą ir įtrauktų, yra apie 400. Ketvirtas pagrindinis motyvas, kad lyg ir pažeidžiamos smulkių akcininkų konstitucinės teisės. Europos Sąjungoje toks precedentas yra buvęs. Prancūzija ir Vokietija prieš pusantrų metų buvo padavusios į Europos Konstitucinį Teismą prašymą dėl to klausimo nagrinėjimo, ir Konstitucinio Teismo išaiškinime buvo pasakyta, kad tai yra viešas interesas, t.y. tos nuostatos išlaikymas yra viešas interesas siekiant sutvarkyti kompanijas. Tokios keturios aplinkybės, kaip minėjau, ir lėmė komiteto nuostatą, kad tokia redakcija, kokia yra pateiktas šis Vertybinių popierių įstatymo 19 straipsnis…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, ar neatsiimate savo pasiūlymo?
J.VESELKA (TTF). Jūs jau balsavot prieš svarstymo metu. Tai dabar priėmimui aš…
PIRMININKAS. Ne, jeigu 29 palaikytų, tada būtų galima svarstyti.
J.VESELKA. Tai prašau, bandom.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys gerbiamojo J.Veselkos nuomonę, pasiūlymą? Prašau balsuoti, kas už tai, kas palaikot, už. Palaikote J.Veselkos pasiūlymą išbraukti 19 straipsnį „Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas“?
K.GLAVECKAS. Prieš, prieš.
PIRMININKAS. Prašau neagituoti! Yra 34 Seimo nariai. Tada kviesčiau gerbiamąjį J.Veselką įrodyti savo tiesas dėl šio pasiūlymo. Minutę. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu akcentuoti: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai parašyta – nuosavybė neliečiama. Antra, padaryta viena išlyga – nuosavybė gali būti paimama teisingai atlyginant tik visuomenės poreikiams. Tik visuomenės poreikiams. Šis įstatymas sako atvirkščiai. Jeigu, sakysime, valstybė (aš paimsiu „Mažeikių naftą“) pasiliko dabar sau 10% akcijų tam tikru tikslu ir, pavyzdžiui, didinant emisiją išeis, kad savininkai įsigyja 95% akcijų, tada valstybė likusius 5% akcijų privalės parduoti privatininkams. Gerbiamieji, ar tai nėra mūsų Konstitucijos aiškus pažeidimas? Konstitucija sako: tiktai visuomenės poreikiams. Šis įstatymas sako: net valstybė, kuri atstovauja visuomenei, privalės savo 5% parduoti privatininkams.
Dabar kitas pavyzdys. Kai pardavinėjo „Lietuvos dujas“, Vyriausybė sau pasiliko beveik 30%, padarė akcininkai naują emisiją po 1 litą, rinkoje kaina buvo 3 litai, Vyriausybė nedalyvavo naujoje emisijoje, ir beveik iš 30% liko mažiau kaip 10%. Gerbiamieji, jūs matote, ką mes padarom? Mes padarom tai, kad valstybė praras bet kokią galimybę kontroliuoti, kur jai reikės strateginiuose objektuose bent dalyvauti matant, kas vykdoma. Aš jau nekalbu apie kitus interesus privatininkų, kurie gali siekti daug įvairių tikslų tose kompanijose, jiems užkertamas kelias. Šios įstatymo nuostatos, teisingai, dabar galioja, bet daromi pakeitimai, jos tikrai prieštarauja Konstitucijai. Ir prašyčiau nepriimti šio antikonstitucinio 19 straipsnio.
K.GLAVECKAS. Aš gal dar paaiškinsiu. Pirmiausia jis nėra antikonstitucinis, jeigu būtų antikonstitucinis, tai Europos Konstitucinis Teismas būtų taip ir išaiškinęs. Tuo atveju, kai valstybė nori įgyvendinti savo interesą išlaikyti kompanijoje kokią nors akcijų dalį, ji gali paprasčiausiai turėti 8, 9, 6% ir ji išlaikys savo dalį, kas yra numatyta, pavyzdžiui, dėl „Mažeikių naftos“. Mes esam pasakę, kad dabar turim 10%. Po to, po kažkiek laiko… Kitas dalykas, kodėl ši praktika Europoje atsirado? Kai yra labai mažai akcininkų, mažai kontroliuoja kapitalo, pavyzdžiui, 1–2%, jie paprasčiausiai gali… Buvo daug tokių atvejų, todėl tapo būtina sutvarkyti. Jie trukdo pagrindiniams akcininkams dirbti, arba prašo visokių dokumentų, arba dar ko nors prašo. Čia absoliučiai jokios įtakos neturi, bet formalumus gali daryti. Aš sakau, kad čia yra perkeliama Europos Sąjungos direktyva. Visų pirma. Europos Sąjungos visų 24 kraštų įstatymuose yra numatyta, kad tokia teisė egzistuoja – privalomas išpirkimas. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tas išpirkimas yra vykdomas dėl viešojo intereso – sutvarkyti kompaniją. Tokie yra argumentai. Tai gali patvirtinti ir Vertybinių popierių komisijos pirmininkas, ir iš esmės yra toks patyrimas. Todėl siūlau nepritarti pono J.Veselkos pataisai.
PIRMININKAS. Gerai. Pasiruoškite, Seime, balsuoti. Kas už tai, kad palaikome gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymą 6 straipsniam, kur jis 19 straipsnį…
K.GLAVECKAS. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Už – 31, prieš – 6, susilaikė 27. Nepritarta.
Kitas būtų 7 straipsnis.
K.GLAVECKAS. Dėl kitų nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 8 straipsnis. Vėlgi nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Nėra pasiūlymų? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 10 straipsniam vėl yra J.Veselkos pasiūlymas.
K.GLAVECKAS. Jeigu 19 straipsniui yra nepritarta, iš karto ir šis… Aš manau, Julius jį atsiima. Nebeturi prasmės.
PIRMININKAS. Atsiimate? Taip. J.Veselka atsiima. Galime bendru sutarimu 10 straipsnį? Ačiū. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. Pasiruoškime dėl viso… Dėl motyvų. Gerbiamajam profesoriui, matyt… Galite likti. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėjau atkreipti dėmesį į gerbiamojo kolegos Kęstučio pasakymą iš tribūnos, kad neprieštarauja, dėl ko užsiminė gerbiamasis J.Veselka, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Jis oponavo, kad Europos Teismas nustatė, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai. Kolegos, Europos Teismas nagrinėjo pagal Vokietijos, Prancūzijos teisinę sistemą. Tai yra tas, kas čia buvo pasakyta, kad neprieštarauja Konstitucijai, nes ten yra nuspręsta, kad neprieštarauja, kai kreipėsi Vokietija ir Prancūzija, tai yra elementarus klaidinimas… Prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvoje pasako tiktai Konstitucinis Teismas, kad ir koks jis būtų. Čia, aš manau, yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai, nes, šiurkščiai tariant, bus nusavinama nuosavybė, jei bus mažiau negu 5% akcijų. Tokiu atveju žmogus, privatus asmuo neturės jokios pasirinkimo teisės. Mes einame labai gerai pramintu tarybiniu nacionalizavimo keliu, ar tai bus daroma privataus asmens labui, ar tai bus daroma valstybės labui, bet yra įteisinamas nusavinimo principas. Taigi, atsižvelgdamas į tai, aš tikrai balsuosiu prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis J.Lionginas pirmiausia, matyt, nes Kęstutis turėtų susilaikyti.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamieji kolegos, dėl to, ką kalbėjo gerbiamasis J.Veselka ir ką kalbėjo gerbiamasis kolega E.Klumbys, ta tvarka galioja ir dabar. Čia nieko naujo mes į šį įstatymo projektą neįtraukiame. Tokia sistema galioja visoje Europos Sąjungoje. Mes, manau, klaidiname Lietuvos gyventojus, kad kažkas nori nusavinti nuosavybę, tai yra smulkiųjų akcininkų akcijas. To nėra. Visų pirma Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas gimė atsižvelgiant į problemas, kurios iškilo per keletą paskutinių metų. Be to, kai kurie straipsniai yra suderinti su Europos Sąjungos teise ir aš, kolegos, kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą ir jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia išaiškėja ne tik ta prasme, kad vien 5%, bet ir valstybės klausimas… Štai prancūzai, vokiečiai, spręsdami tą pačią problemą, skaitydami tą pačią direktyvą, vis dėlto nepriėmė šiaip, pakėlė rankutes, čia, girdi, smulkus trukdys stipriam… Jie vis dėlto net kreipėsi, kaip vieni sako, į savo konstitucinius teismus, kiti dabar aiškina, kad į Europos Teismą. Taip ir neaišku, į ką galų gale buvo kreiptasi. Iš tikrųjų gerbiamasis E.Klumbys pasakė – ten buvo nagrinėjama jų visa teisinė sistema. Aš nežinau ir aš garantuoju, jūs nė vienas nežinote visos Vokietijos ar Prancūzijos teisės sistemos. Užtenka pasakyti, kad neprieštarauja, nors skaityk, vertink kaip nori – prieštarauja. Dar sako, smulkūs akcininkai gali trukdyti. Niekas taip netrukdo goriloms valdyti valstybės kaip demokratija. Jeigu jūs vadovaujatės, kad smulkūs gali trukdyti, logiškai eikime, kad demokratija apskritai turi būti atmesta, nes demokratijoje atsiranda visokių smulkių, kurie trukdo bosams tvarkyti pinigus. Gerbiamieji, ši nuostata stumiama labai seniai. Mano galva, 2003 metais Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas europarlamentaro Aloyzo Sakalo, kažkodėl aiškiai pasakė, kad yra didelė tikimybė, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, ir ji nebuvo priimta. Kažkodėl nuolat stumiama ši aiškiai antikonstitucinė nuostata. Todėl prašyčiau nebalsuoti, nes ją stumia sąmoningai, turėdami aiškų tikslą ir mes neturime pasiduoti, kad valstybę šantažuotų privatūs akcininkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada gerbiamasis K.Glaveckas. Taip? Neatsisakote? Prašom.
K.GLAVECKAS. Visų pirma Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir pasirašius Stojimo sutartį viena jos dalių buvo susijusi su kapitalo ir vertybinių popierių rinka, kaip žinote, nes ekonomikų susiliejimas vyksta ne tiktai teisėtvarkos įstatymų leidybos, bet ir konkrečiose ekonomikos srityse, o kapitalo rinkos laisvas judėjimas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Vienas aspektas.
Antras aspektas. Kad Europos Sąjungos 24 šalyse galioja ši nuostata, yra įrodymas to, kad ta nuostata tam tikra prasme remia ir plečia tas kapitalo rinkos judėjimo ir geresnio sutvarkymo, ir viešo sutvarkymo galimybes. Todėl aš manau, pasakyti argumentai, kad Lietuva turėtų priimti kitokį variantą, iš tikro nėra laukiami kapitalo rinkos investuotojų. Kita vertus, tai toliau apsunkintų viešų, reitinguojamų, registruojamų Vertybinių popierių komisijoje, kompanijų tvarkingą, skaidrų funkcionavimą. Remdamasis šiais argumentais, pasakytais iš tribūnos, aš kviečiu visus palaikyti šį Vyriausybės teiktą Vertybinių popierių pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame profesoriui. Pasiruoškite, Seime, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas su atitinkamom pataisom, kurias mes priėmėme, prašom balsuoti. Priėmimas. Balsuojame! Reikės iš naujo pakartoti. Tuoj, minutėlę! Kažko dega… Minutėlę. Taip, balsuojame. Registracijos Nr.XP-1410. Komiteto nuomonę girdėjote – pritarta.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai: už – 59, prieš – 7, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 1-6b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 1, 14, 46 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1411. Teikia Seimo narys gerbiamasis K.Glaveckas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo lydintysis projektas. Todėl siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Jokių pasiūlymų nematau. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Nėra kitokios nuomonės. Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Taip pat nematau. Pritarta.
4 straipsnis. Pritarta. Pasiruoškime balsuoti dėl viso įstatymo. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Balsuojame. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę girdėjote.
Užsiregistravo 75 seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 3. Priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-6c – Audito įstatymo 3, 28, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1412, jis sujungtas su Nr.XP-1206. Pranešėjas – Audito komiteto narys gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LSCF). Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Audito įstatymo 28, 34, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pasiūlymų negauta. Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas siūlo (viena pastaba) pakoreguoti įsigaliojimo datą, nes kyla abejonių, ar Prezidentas spės pasirašyti iki liepos 1 dienos. Mes nurodėme įsigaliojimo datą nuo liepos 1 dienos. Mes pritariame ir siūlome nenurodyti įsigaliojimo datos ir priimti įstatymą tokį, koks jis yra pateiktas, t.y. be įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nematau norinčių kalbėti. Kviečiu pereiti prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 3 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
5 straipsnis. Kadangi nėra datos, tai mes jį išbraukiame. Pasiruoškite balsuoti dėl viso Audito įstatymo 3, 28, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-1412, priėmimo. Balsuojame. Priimame be 5 straipsnio.
Užsiregistravo 70 Seimo narių: už – 64, prieš nėra, susilaikė 6. Priimtas.
Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.XP-1160(2*)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas, registracijos Nr.XP-1160. Pranešėjas – J.Palionis. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį į tribūną.
J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas gavo mažą Teisės departamento pastabėlę ir yra Seimo nario V.Orechovo pasiūlymas.
Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai. Joje rašoma, kad patikslinama dėl eksporto į trečiąsias šalis ir išvežimo į Europos Sąjungos valstybes nares. Toks patikslinimas. Kadangi dabar mes esame Europos Sąjungos nariai, tai jis yra teisingas.
V.Orechovo pasiūlymams komitetas nepritarė. Siūlau pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1160(2).
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų – gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Aš dėl prieš tai priimto sprendimo. Įstatymas negalėjo būti priimtas, nes balsavo tik 70 Seimo narių. Jūs paskelbėte, kad priimtas. Teks pakartoti.
PIRMININKAS. Galėsime pakartoti. Gerai. Ačiū už pastabą. Dabar dėl Metrologijos, nes aš tada vėl… Vis dėlto pereiname prie Metrologijos, nes jau pradėjome. Nematau norinčių kalbėti. Galima pereiti prie priėmimo pastraipsniui. Taip?
Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Pritarta.
3 straipsnis. Gerbiamasis A.Čaplikas dabar neklauso. Dėl 3 straipsnio. Gerbiamasis Čaplikai, prašom. Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymai.
A.ČAPLIKAS (LSCF). Metrologijos?
PIRMININKAS. Taip.
A.ČAPLIKAS. Ne, aš netyčia turbūt paspaudžiau…
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento pasiūlymai, kuriam jūs…
A.ČAPLIKAS. Metrologijos įstatymo?
PIRMININKAS. Taip. supainiojo mane. Vis dėlto karštis veikia. Aš irgi žiūriu, kodėl A.Čaplikas. Gerbiamasis J.Palionis. Kur jis yra? Yra, yra.
J.PALIONIS. Komitetas pritarė šiems Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
4 straipsniui pataisų nebuvo.
5 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių?
6 straipsnis? Nėra. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Nematau. Pritarta. 10 straipsnis. Taip pat pritarta. 11 straipsnis. Nėra. Pritarta. 12 straipsnis. Nėra. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
15 straipsniui yra Seimo nario gerbiamojo V.Orechovo pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom. Komiteto nuomonė, kodėl nepritarė.
J.PALIONIS. Šiuo metu jokiame galiojančiame įstatyme, taip pat ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, nėra numatyta elektroninių ryšių paslaugų sistemų patikra. Mobiliųjų operatorių duomenys, surinkti ir apdoroti nesertifikuojamomis sistemomis, negali būti laikomi įrodymais teismuose, taip pat nagrinėjant vartotojų skundus. Komitetas mano, kad taip pat turi būti tų sistemų patikra, kaip ir bet kokių paprastų svarstyklių patikra, ar jos teisingai sveria obuolių kilogramą, ar nustato kitą svorį. Čia yra laikas… mūsų mobilieji telefonai pagal laiką… už tikslų laiką mokame pinigus. Todėl komiteto nuomone, turi būti vykdoma tų prietaisų metrologinė priežiūra, kad jie tiksliai nustatytų tą laiką. V.Orechovo pataisa – tuo neužsiimti.
PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamasis H.Žukauskas. V.Orechovo nuomonei pritarsite, ar jūs ją pristatysite?
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Taip, manęs prašė pateikti pataisą.
PIRMININKAS. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS. Aš visiškai pritariu tam, ką sakė pranešėjas. Jis iš esmės taip pat pritarė šiai pataisai aiškindamas, kad Metrologijos įstatymas reguliuoja tik tam tikras matavimo priemones, tačiau elektroninių ryšių priemonių jis neturėtų matuoti. Tai jis patvirtino sakydamas, kad šis įstatymas to nenumato.
Pono V.Orechovo pataisa yra labai paprasta, kad elektroninių ryšių tinklo įrangos teisinis metrologinis reguliavimas turi būti visai kito įstatymo apibrėžtas. Dėl to jo pataisa yra labai paprasta – čia nereikia to taikyti, reikia pataisyti Elektroninių ryšių tinklo įrangos įstatymą ir tenai numatyti šią metrologiją, šį patikrinimą. Tada bus logiška, aišku ir nebus pažeisti įstatymai ir konkurencija. Aš prašau Seimo kolegų palaikyti šią pono V.Orechovo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už šią nuomonę. Klausiu gerbiamojo A.Boso: jūs dėl šio konkretaus pasiūlymo? Prašau, gerbiamasis A.Bosas dėl V.Orechovo pasiūlymo turi neigiamą nuomonę. Prašau.
A.BOSAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų V.Orechovo pasiūlymas gina operatorių interesą. Svarstant komitete, komitetas vienbalsiai jam nepritarė, atsižvelgdamas į Metrologijos tarnybos nuomonę, į ministerijos nuomonę ir specialistų nuomonę. Juk kiekvienas vartotojas, o komiteto nuomonė gina vartotoją, turi mokėti už tiek, kiek jis gauna produkto. Niekas nenorite pirkdami 1 kg 100 g dešros mokėti už 2 kg dešros. Taip ir šiuo atveju: jeigu prakalbėjome vieną minutę ir dešimt sekundžių, reikia mokėti už vieną minutę ir dešimt sekundžių. Jeigu ši įranga nebus metrologiškai tikrinama, vartotojai nebus užtikrinti, kad mokės už tiek paslaugos, kiek gaus. Todėl siūlyčiau šiam pasiūlymui nepritarti ir pritarti visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Kviečiu Seimą balsuoti, apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario V.Orechovo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas palaikote Seimo nario V.Orechovo pasiūlymą, balsuojate už, kas – prieš, palaikote komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Prašom neagituoti.
Užsiregistravo 69, už – 19, prieš – 27, susilaikė 21. Nepritarta nuomonei.
Dėl 16 straipsnio. Galim pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui? Nėra kitokių nuomonių, ačiū, pritarta. 17 straipsnis, taip pat nėra jokių pasiūlymų. Galim pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 18 straipsnis. Ačiū, pritarta. 19 straipsnis. Ačiū, pritarta. VI skirsnio 20 straipsniui vėlgi nėra jokių pasiūlymų. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 21 straipsnis. Ačiū, pritarta. 22 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ačiū, pritarta. 23 straipsnis. Pritarta. 24 straipsnis. Nematau, taip pat pritarta. VIII skirsnio 25 straipsnis. Galim bendru sutarimu? Pritarta. 26 straipsnis. Nėra, ačiū, pritarta. Ir 27 straipsnis. Nematau, pritarta. Čia buvo I straipsnis su visais skirsniais, buvo 27 straipsniai, taip? Dabar dar yra II. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galim bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Turėtume grįžti prie viso, bet aš nematau, kad yra reikiamas skaičius Seimo narių. Bandau paspausti, bandykime registruotis. Registruojamės, gerbiamieji.
Yra, ačiū, yra 75. Tada pasiruoškite balsuoti dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-1160(2) – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad jis būtų priimtas?
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, už – 63, prieš nėra, susilaikė 12.
Aš paprašysiu Seimo pakartoti balsavimą dėl Audito įstatymo, nes mūsų tarnyba nepastebėjo, nebuvo 71, buvo 70. Aš suprantu, kad gerbiamasis A.Čaplikas tą ir norėjo pasakyti. Prašau Seimą pasiruošti balsuoti dar kartą dėl to, kad būtų priimtas Audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Antrą kartą balsuojame. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, už – 70, prieš nėra, susilaikė 5. Priimta.
Generalinio prokuroro Algimanto Valantino pranešimas dėl Seimo nario G.Mikolaičio
Kadangi, matau, yra generalinis prokuroras, kviečiu gerbiamąjį Algimantą Valantiną padaryti pranešimą. Darbotvarkės klausimas – 1-10. Kviečiu į tribūną. Prašau. Dėmesingai klausome.
A.VALANTINAS. Laba diena visiems. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu prašyti Seimo sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį G.Mikolaitį. Norint atlikti tokį veiksmą, toks Seimo sutikimas reikalingas, nes taip numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalis, taip pat Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalis.
Noriu trumpai priminti ar pasakyti aplinkybes, dėl kurių atliekamas tyrimas. 2006 m. kovo 2 d. apie 20 val. Raseinių rajone automagistralės Vilnius–Klaipėda 181 kilometre automobilis „Mitsubishi Carisma“, vairuojamas Seimo nario G.Mikolaičio, atsitrenkė į magistralės kelkraštyje stovėjusio vilkiko puspriekabę (…). Dėl to Stasiui Stoniui, t.y. keleiviui, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Noriu pasakyti, kokie duomenys leidžia kalbėti, kad buvo toks įvykis. Buvo atliktas teismo medicininis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad keleiviui S.Stoniui buvo padaryti įvairūs sužalojimai, tarp jų ir dubens dešiniosios gūžduobės lūžis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Tyrimo metu iškilo abejonių dėl šio sužalojimo padarymo ar atsiradimo mechanizmo, todėl buvo paskirta kompleksinė ekspertizė, t.y. medicininė ir eismo įvykio ekspertizė. Šios ekspertizės metu gauta išvada, kad dubens dešiniosios gūžduobės lūžis galėjo įvykti keleiviui esant sėdimoje padėtyje, kai automobilis atsitrenkė į kliūtį, o nukentėjusiojo keliai atsirėmė į automobilio priekinį skydą.
Akte taip pat nurodyta, kad tokio pobūdžio lūžis gali būti esant didelei kinetinei energijai, kuri susidaro eismo įvykio metu. Kinetinė energija, susidaranti griuvimo metu, yra per maža, kad toks lūžis įvyktų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat atliko eksperimentą matomumui patikrinti. Jo metu nustatyta, kad objektyvi galimybė vilkiko puspriekabę su įjungtomis šviesomis matyti yra iš 240 metrų atstumo, o su išjungtomis visomis šviesomis – iš 103 metrų atstumo. Buvo atlikta ekspertizė. Eismo įvyko specialistas davė išvadą, kurioje nurodė, kad priežastinis ryšys yra G.Mikolaičio veiksmai. Artėdamas prie stovinčio ir šviesomis paženklinto vilkiko, jis laiku nesiėmė priemonių jį apvažiuoti ar nesustabdė savo automobilio, techninė (…) turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir dėl šio pažeidimo atsirado įstatyme numatytos pasekmės, tai yra buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tų duomenų pagrindu mes galime įtarti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys G.Mikolaitis 2006 m. kovo 2 d. apie 20.00 valandą Raseinių rajone, automagistralės Vilnius–Klaipėda 181 kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį, norėdamas išvažiuoti iš šalia automagistralės esančios automobilių stovėjimo aikštelės į automagistralę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, turėdamas galimybę pastebėti kliūtį – kelkraštyje stovintį vilkiką, kurio galinė kairė dalis buvo greitėjimo juostoje, laiku nesiėmė priemonių kliūtį apvažiuoti ar sustabdyti automobilį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir į šią puspriekabę atsitrenkė. Dėl to jo vairuojamo automobilio keleiviui Stasiui Stoniui lūžo dešinioji dubens gūžduobė ir buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Ši G.Mikolaičio veika kvalifikuotina kaip nusikalstama pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėjau, norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, reikia Seimo sutikimo, to aš jūsų ir prašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam prokurorui. Aš matau, kad yra daug norinčių jūsų paklausti. Nori paklausti Seimo… Pagal Statutą lyg ir nėra parašyta dėl klausinėjimo. Ar mes pritariame, kad užduotume klausimus? Nėra prieštaraujančių? Tada pirmas klausia Seimo narys gerbiamasis B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis generalini prokurore, aišku, aš nesusipažinęs su medžiaga, bet spaudoje teko skaityti, kad vilkikas stovėjo draudžiamoje vietoje. Mano klausimo pirmoji dalis būtų tokia: ar iš tikrųjų jis stovėjo draudžiamoje vietoje, nes kovo mėnesį 20.00 valandą yra ir tamsu? Antras dalykas: ar yra nukentėjusiojo pretenzijų šiuo atveju vairuotojui G.Mikolaičiui? Jeigu jam atimtume neliečiamumą, galima taip pasakyti, kiek laiko užtruktų bylos tyrimas? Ar tai nevirstų tyrimu, kaip kartais mes turime praktiką, iki 2008 metų, iki naujų rinkimų? Dėkoju.
A.VALANTINAS. Jeigu leisite, pradėsiu nuo trečio klausimo. Iš tikrųjų aš nepaminėjau, kad norint priimti procesinį sprendimą reikia atlikti tam tikras procedūras, todėl mes prašome šio sutikimo. Tas tyrimas truktų labai neilgai, nes iš esmės mes visas aplinkybes išsiaiškinome, tai yra atlikome reikiamas ekspertizes, visi žmonės yra apklausti. Iš esmės liko neapklaustas Seimo narys ir nepriimtas procesinis sprendimas. Tai truktų tikrai neilgą laiko tarpą.
Dėl nukentėjusiojo pozicijos noriu pasakyti, kad nukentėjusysis atleidžia ir jokių pretenzijų vairuotojui, šiuo atveju Seimo nariui, neturi.
Dėl vilkiko galiu pasakyti, kad taip, vilkikas stovėjo toje vietoje, kurioje jis negalėtų stovėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis generalini prokurore, aš noriu pratęsti kolegos B.Bradausko klausimą. Ar dėl vilkiko vairuotojo taip pat yra atliekamas šiuo atveju ikiteisminis tyrimas? Antras dalykas. Man kažkaip keistai atrodo (gal taip ir turi būti, gal tokia mūsų praktika), bet aš prisimenu garsią bylą dėl Vilniaus mero ir pono Vilmanto Drėmos – V.Drėma neigė, kad jis buvo grobtas, kad jis buvo kitaip spaudžiamas, ir vis tiek buvo teisiama atkakliai, įkyriai, ir vis tiek ta byla nieko nedavė. Šiuo atveju keleivis sako, kad jis kone nuo vaikystės turi tą traumą, neturi jokių pretenzijų, bet vėl yra užsukamas toks mechanizmas, kuris, mano nuojauta, reikiamo rezultato, kokio iš tikrųjų tikisi daugelis žmonių, neduos. Ar verta, ar šios pastangos vertos tų rezultatų, kurie tikrai bus menki? Ačiū.
A.VALANTINAS. Norėčiau pasakyti tik vieną dalyką, kad eismo įvykių bylos susideda, jeigu taip galima pasakyti, iš dviejų elementų: veikos ir tam tikrų pasekmių. Turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šiuo atveju tų pasekmių, kurios atsirado, nebuvo vilkiko vairuotojas pagrindinė priežastis, kad jis ten stovėjo, o nustatyta, kad pagrindinė priežastis buvo Seimo nario veiksmai. Jis turėjo techninę galimybę pamatyti šią kliūtį, jis galėjo ją apvažiuoti, jis galėjo automobilį sustabdyti.
O dėl kitos klausimo dalies, tai iš tikrųjų įstatyme numatyta, kad mes tuos tyrimus turime atlikti, mes tai ir darome.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis generalini prokurore, kokios realios bausmės gali tikėtis Seimo narys atlikus jūsų tyrimą? Ačiū.
A.VALANTINAS. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis numato kelias alternatyvas. Yra numatyta ir bauda, ir areštas, ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bausmės parinkimo paskyrimo klausimą, kaip jūs žinote, sprendžia teismas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis generalini prokurore, manau, kad čia mes tikrai neturėtume visi klausinėti apie bylos detales, ne tas uždavinys čia dabar mums yra imtis teisėjų ir prokurorų vaidmens. Mano klausimas būtų bendresnio pobūdžio. Pagal dabar galiojančius kodeksus tikrai reikia labai nedaug pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kur kas mažiau negu pagal senesniuosius kodeksus. Gali būti nuolat tokių atvejų, kai jums teks kreiptis dėl Seimo narių. Ar jūs nemanote, kad reikėtų inicijuoti gal kokias nors pataisas, kurios leistų pradinę ikiteisminio tyrimo stadiją, Seimo nariui sutikus, leistų tai atlikti be Seimo sureikšminto leidimo davimo? Aš esu pateikęs tokias pataisas. Prisiminkime ir kai kuriuos pavyzdžius anos kadencijos, kai dėl trijų Seimo narių buvo pareikšti pirminiai įtarimai, prokuratūra apklausė, bet jokių bylų toliau nekėlė, o jų politinei karjerai buvo padaryta tikrai didelės žalos. Būtų visai kas kita, jeigu prokuratūra be didelės reklamos būtų apklaususi, jeigu nereikėtų tokio leidimo, o tada, jeigu jau einama į teismą, tada Seimas duotų leidimą. Ar jūs nepritartumėte, kad tai yra spręstini dalykai?
A.VALANTINAS. Galiu sakyti, kad pritarčiau arba nepritarčiau. Iš tikrųjų teisinės neliečiamybės, ar imuniteto, klausimas yra įstatymais sureguliuotas dalykas. Jūsų valioje, kokie tie įstatymai bus, o iniciatyvos teisės, žinoma, generalinis neturi, bet jeigu kas klaustų mano nuomonės, aš ją galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis generalini prokurore, dabar vykstantys tam tikri procesai Generalinėje prokuratūroje sudarė tokią situaciją, kad mes negalime suformuoti naujos Vyriausybės. Naujos Vyriausybės formavimas, kad ir kaip keista, yra jūsų rankose. Ar jūs negalėtumėte paskubinti to proceso, nes net ir tarptautiniuose vandenyse mes nekaip atrodome? Ačiū.
A.VALANTINAS. Aišku, jūs turite minty G.Mikolaičio bylą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Visi supratome. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Rimas. (Balsas salėje) Prašom kalbėti į mikrofoną.
A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, noriu paklausti. Kažin kokia bendrakeleivio, kuris važiavo su Seimo nariu G.Mikolaičiu, dabartinė sveikata? Ar kokių liekamųjų reiškinių išlikę?
A.VALANTINAS. Tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Dumčius. Prašom į mikrofoną.
A.DUMČIUS (TSF). Aš norėjau pasitikslinti. Ar medicinos ekspertizė dėl sužalojimų daryta atidžiai, ar ne? Nes padarytas nesunkus, rašoma, sveikatos sutrikdymas dėl dešinės (…) lūžimo. Jeigu šioje vietoje dubens kaulai yra, tai čia tikrai nėra nesunkus sužalojimas. Ir ne ilgiau kaip 10, bet čia mėnesiais gydoma. Ši vieta man labai kelia abejonių.
A.VALANTINAS. Jūs kalbate tik apie sunkinančius reikalus. Mes kalbame apie minimalius, kurie yra nustatyti ekspertų. Mes nesame specialistai medikai, bet nustatytas toks sužalojimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Simulikas. Prašom.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, pirmininke. Ponas J.Razma uždavė panašų klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė gerbiamoji Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs paminėjote, kad byloje yra nustatyta, jog galėjo pamatyti ir sustoti. Sakykite, ar ekspertams, kurie nustatė, kad galėjo pamatyti ir sustoti, buvo pateikta atlikta tardyminio eksperimento medžiaga, kurios metu būtų galima nustatyti matomumo atstumą?
Antroji mano klausimo dalis. Iš to, ką jūs pasakėte, peršasi mintis, kad yra planuojama nutraukti bylą šalims susitarus?
A.VALANTINAS. Dėl pirmo klausimo galiu taip pasakyti. Žinoma, specialistas, kuris atliko eismo įvykio ekspertizę, turėjo eksperimento duomenis. Kaip minėjau, ten yra skaičiai 240 m ir 103 m, t.y. 240 m įjungus apšvietimą, gabaritų ir kitas šviesas, o 103 m, kai visos šviesos išjungtos ir apskritai niekas nešviečia šiame automobilyje. Ekspertai pasakė, kad galimybė sustoti buvo esant atstumui iki 48 metrų. Tai išvadą galite patys daryti, ar turėjo galimybę, ar ne.
Antras klausimas yra procedūrinis klausimas. Kuo baigsis procesas, aš nesu tas žmogus, kuris gali prognozuoti. Gali būti ir tokia baigmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė gerbiamoji V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis prokurore, pastaraisiais metais labai didelį Lietuvos piliečių susirūpinimą, ir ne tik Lietuvos piliečių, kelia dažnai pasitaikantys neblaivūs vairuotojai. Žmonės sėda už vairo išgėrę, kartais stipriai išgėrę, dėl to keliuose žūsta žmonių, įvyksta avarijų. Sakykite, ar šiuo atveju buvo atlikta kokia nors ekspertizė? Ar jūs galite užtikrinti, kad vairavęs automobilį ir padaręs avariją asmuo buvo blaivas? Ačiū.
A.VALANTINAS. Negaliu jums atsakyti nei taip, nei ne, nes vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Prokurorai bendravo su juo po dviejų parų.
PIRMININKAS. Dėkoju prokurorui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū jums. Aš turiu jums paskaityti Seimo statuto 23 straipsnį, kuriame yra parašyta: „Išklausus generalinio prokuroro pranešimą… Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų:
1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus“.
Matau Č.Juršėną, kuris irgi nori padaryti pranešimą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes apie visus šiuos dalykus kalbėjome Seimo Seniūnų sueigoje prieš rytinį posėdį ir sutarėme, kad veikiame taip, kaip posėdžio pirmininkas perskaitė. Dabar turėtų būti ne trumpesnė kaip vienos valandos pertrauka. Vadinasi, pertrauka tiktų iki 14.30 val., o 14.30 val. mes čia vėl turėtume susirinkti, kad pritartume komisijos sudarymui, nes bendra nuotaika yra tokia, kad reikia veikti pagal pirmąjį punktą, o ne pagal antrąjį punktą, t.y. sudaryti komisiją. Aš siūlau, kad būtų skelbiama valandos ir penkių minučių pertrauka ir kad dabar frakcijų atstovai arba vadovai iš karto eitų į posėdžių salikę, kur paprastai posėdžiauja Seniūnų sueiga. Štai dabar mes per kelias minutes susitartume dėl komisijos.
PIRMININKAS. Skelbiame valandos pertrauką, o 14.35 val. renkamės ir…
B.BRADAUSKAS. Aš noriu antrą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašom. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, na, ką čia 14.30 val. – 15 val. prasideda vakarinis posėdis, tai 15 val. ir spręskime tą klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar pritariate B.Bradausko nuomonei? Iki 15 valandos? Česlovai, neatsiimate? Reikalaujate, kad būtų 14 val. 30 minučių?
Č.JURŠĖNAS. Kolegos, jeigu galima, dar kartą. Gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos, visi Seimo nariai, išskyrus frakcijų po vieną atstovą, turi galimybę ramiai valandą ir keturias minutes pietauti. Valandą ir keturias minutes. O frakcijų atstovai susirenka ir susitaria. Tada Seimas turi patvirtinti tame pačiame posėdyje, prašome nepainioti. Tame pačiame posėdyje, toks Statutas. Aš labai prašau, visiškai nebūtina, kad būtų 71 balsas, čia kvorumo nereikia. Svarbu, kad susirinktume po valandos ir penkių minučių ir patvirtintume tą nutarimo projektą, ir viskas.
PIRMININKAS. Skelbiu pertrauką iki 14.35 val.… (Balsai salėje) 35 min., taip. Kviečiu į 209 salę – Veidrodinę. Frakcijų atstovai – į 209 kabinetą.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia siūlau užsiregistruoti. Registracija.
Kol kas – 36. Klausimas, kurį nagrinėjame, nereikalauja šioje stadijoje kvalifikuotos daugumos, todėl galime ramiai tęsti posėdį. Mums liko vienas klausimas, kurį turime rytiniame posėdyje išspręsti, t.y. dėl kolegos G.Mikolaičio problemos, vadinkime taip.
Primenu, dėl ko mes šnekėjomės ir Seniūnų sueigoje, ir čia rytinio posėdžio pagrindinėje dalyje. Mes kalbėjomės, ką darome po generalinio prokuroro pranešimo (jis irgi šiandien dar toliau dalyvauja mūsų posėdyje), ką darome po jo pranešimo pagal Statuto 23 straipsnį. Primenu: „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka“. Tai buvo padaryta. Čia aš nutraukiu citavimą. Noriu pasakyti, kad buvo susirinkę frakcijų seniūnai arba atstovai, arba galimi pretendentai į komisiją, kurią mes štai dabar turime nuspręsti sudaryti ar nesudaryti.
Cituoju toliau: „Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų:
1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus“. Bet tuos veiksmus galima pradėti, jeigu yra tam tikras siūlymas. Iš karto pranešu, kad siūlymo nėra. Tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo posėdyje, kiek prisimenate, buvo kalbama apie imuniteto panaikinimą, t.y. veikimą pagal 1 punktą – sudaryti tyrimo komisiją.
Gerbiamieji kolegos, mes turime priimti formalų sprendimą. Siūlymas yra, kitokių siūlymų nebuvo, ar sudarome laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį G.Mikolaitį. Prašyčiau pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar sudarome komisiją. Dabar tik principinis klausimas, o po to jau šnekėsime apie detales. Ar sudarome komisiją, prašom balsuoti. Seniūnų sueiga aprobavo ir pasitarimas, kuris ką tik baigėsi, irgi aprobavo. Ar sudarome komisiją?
28 – už, 6 susilaikė iš 37 užsiregistravusių. Taigi pritarta komisijos sudarymui.
Pasitarime, kuris įvyko, buvo susitarta, jog Seimui bus siūloma sudaryti komisiją iš 9 Seimo narių, kad būtų atstovaujama visoms frakcijoms. Taigi dabar antra procedūra. Ar čia esantys Seimo nariai sutinka, kad komisija būtų iš 9 Seimo narių? Sutinkam? Nereikia dėl to balsuoti? Ačiū. Jūs turit nutarimo projektą, bet kadangi mūsų klausosi ir ne Seimo nariai, tai aš perskaitysiu pavardes, kurias pasiūlė visos frakcijos. Abėcėlės tvarka: P.Baguška, V.Čepas, E.Klumbys, S.Lapėnas, S.Pabedinskas, L.Počikovska, A.Salamakinas, V.Simulikas ir V.Žiemelis. Ar niekas neturi kokių nors priekaištų kuriam nors komisijos nariui? Galim sutarti bendru sutarimu? Ačiū.
Taip pat buvo tartasi tame pasitarime, čia jau būtų nutarimo 3 straipsnis, kas galėtų vadovauti tokiai komisijai. Buvo sutarta, kad geriau būtų, jog vadovautų teisininkas. Buvo pasiūlytas mūsų kolega V.Žiemelis. Ar Seimas neprieštarauja?
Ir yra 3 straipsnio 2 dalis, kur yra daugtaškis: „Pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai tyrimą atlikti iki…“ Aš manau, kad čia mums dėl šventos ramybės apsisaugant reikia įrašyti antradienį, t.y. birželio 27 d., bet darbą stengtis padaryti artimiausiu metu. Jeigu su tokia koncepcija sutinkat, tai tada į tekstą įrašom 27 dieną. Nereikia balsuoti? Ačiū.
Ir 4 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, dabar … (Balsai salėje) Taip, iki 27 dienos, sutarėm, bet stengtis šiandien. Aš paskui paaiškinsiu, kur čia yra apribojimai.
Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart balsuoti dėl viso nutarimo, kurį sudaro mano paminėti keturi straipsniai: pirmas, kad sudarom komisiją, antras – personalinė sudėtis, trečias – komisijos pirmininkas kolega V.Žiemelis, darbas turi būti atliktas ne vėliau kaip birželio 27 dieną ir kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo? Niekas nenori kalbėti. Tada prašom pasiruošti. Balsuojam, ar priimam šį nutarimą. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojam. (Balsai salėje) Kolegos, prašom neagituoti balsavimo metu!
Užsiregistravo 46 Seimo nariai, už – 42, 3 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, tuo būtų galima baigti mūsų posėdį, bet aš noriu prie visų pranešti komisijos nariams, koks buvo mūsų dar vienas susitarimas per neseniai pasibaigusį pasitarimą. Perskaitau: kolegos Baguška… (gal be vardų, nepykit), Čepas, Klumbys, Lapėnas, Pabedinskas, Počikovska, Salamakinas, Simulikas, Žiemelis. Ši komisija po dviejų minučių renkasi Veidrodinėje salėje. Komisijos uždavinys yra pirmiausia išklausyti arba kolegą G.Mikolaitį, arba generalinį prokurorą, pasitarti, ką toliau daryti, o svarbiausia parengti išvadą ir rezoliucijos projektą. Atitinkama medžiaga komisijai yra rengiama. Jeigu viską pavyktų padaryti maždaug per valandą, tada tie dokumentai turėtų būti paskleisti Seime ir 16 val. būtų galima balsuoti. Bet primenu: norint, kad būtų priimtas nutarimas leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, reikia 71 balso. Taigi jeigu salėje bus per mažai Seimo narių, klausimas bus nukeltas antradieniui. Ar aišku? Prašom. Teisingai, tegul pirmininkas vadovauja, į Veidrodinę salę kviečiu gerbiamąjį generalinį prokurorą ir G.Mikolaitį.
Dar yra du pranešimai, nesusiję su komisija. Pareiškimas apie Tarpparlamentinių ryšių su Jordanijos Karalyste grupės įkūrimą… Aš labai atsiprašau, nors mano raštas yra atitinkamas ir turėčiau kitus irgi tokius raštus įskaityti, ne visai supratau, bet, pasirodo, teisingai perskaičiau – Jordanijos Karalystė, o ne Japonija. Taigi įsikūrė Seimo tarpparlamentinių ryšių su Jordanijos Karalyste grupė. Šios grupės pirmininku išrinktas E.Vareikis, o pavaduotoju – D.Barakauskas. Sveikiname!
Ir, matyt, atsižvelgiant į Pasaulio futbolo pirmenybes, – teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Trinidado ir Tobago Respublika grupę. Vadovaujantis Statutu siūloma sudaryti tokią grupę, įsirašymas – nuo šios dienos iki liepos 5 dienos. Atsiprašau, iki liepos 3 dienos, III rūmų 524 kabinete. Iniciatoriai – S.Pečeliūnas, K.Starkevičius ir R.Garbaravičius.
Tai dabar jau visi pranešimai. Komisija posėdžiauja Veidrodinėje salėje. Vakarinis Seimo posėdis prasidės 15 valandą. Rytinis posėdis pagaliau baigiamas. Kas nepavalgėt, gero apetito!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.