PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO PROJEKTO

(XP-1284)

2006 m. birželio 21 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Raimondas Šukys, Nijolė Steiblienė, Albertas Sereika, Česlovas Juršėnas, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Jonas Pinskus, Vytautas Sigitas Draugelis, Petras Baguška, Vidmantas Žiemelis, Aldona Staponkienė, komiteto patarėjai: Andrius Kabišaitis, Dalia Latvelienė, Dalia Komparskienė, Julius Dirma, komiteto padėjėjos: Aidena Jankauskaitė, Birutė Kovalenkienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Renaldas Žekonis, viceministras Virgilijus Bulovas, Respublikos Prezidento patarėjas teisėsaugos klausimais Ugnius Čižiūnas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Teikiamas projektas iš esmės neprieštarauja Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms.

Pritarti

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektą Nr. XP-1284, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikimo Europos Sąjungos teisę neturime.

Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas		Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerija	Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Viešojo saugumo tarnybos įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, pagal savo kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 1 straipsnis nustato Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) paskirtį, <…>, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, tačiau kiti Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto straipsniai nekalba apie viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atsakomybę. Manytume, kad šis klausimas turėtų būti aptartas šiame įstatymo projekte. 2. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje specialiųjų priemonių sąrašas yra pateikiamas kaip baigtinis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir Bausmių vykdymo kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietose gali būti panaudotos ir šios specialiosios priemonės: tramdomieji marškiniai, šarvuočiai ir kita technika. Kartu pažymėtina, kad nėra aiškios (suprantamos) sąvokos antiriaušinė technika ir žodžio „neutralizuoti“ reikšmės. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Specialiosios priemonės – Tarnybos ginkluotėje esamos lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymų leidžiamos ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos priemonės“. 3. Abejotina, ar Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punkte reikia vardinti kai kurių teismų pavadinimus. Siūlytume šį punktą išdėstyti taip: „4) konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laivės atėmimo vietų į teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius“. 4. Siūlytume Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „reorganizavimas“ įrašyti žodį „pertvarkymas“. 5. Abejotina, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas turi turėti teisę („<...>nekliudomai naudotis visomis transporto priemonėmis,<...>“). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso nuostatomis, diplomatai turi imunitetą, todėl siūlytume projekto 10 straipsnio 1 dalies 11 punkte įrašyti išimtį – „išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą“. Taip pat siūlytume įstatymo projekte nustatyti fizinių ir juridinių asmenų patirtų nuostolių (pareigūnams pasinaudojus jų transportu) atlyginimo tvarką. 6. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones „prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie < > nepilnamečiai iki 14 metų (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių)“. Pažymėtina, kad Kardomojo kalinimo įstatymas (30 – 32 str.) ir Bausmių vykdymo kodeksas (121 – 122 str.) draudžia laisvės atėmimo vietose specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) panaudoti prieš nepilnamečius, moteris, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. Analogiška situacija ir su šaunamojo ginklo panaudojimu (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 14 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant išimtis ar suformuluojant blanketinę normą. 7. Kadangi Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje specialiosioms priemonėms priskirtinos sprogstamosios medžiagos ir antiriaušinės priemonės, tai įstatymo projekto 15 ir 16 straipsniai brauktini kaip pertekliniai. Dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas	Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti	Patobulintame įstatymo projekte naujas 15 straipsnis nustato pareigūno atsakomybę. Projektas patobulintas nevardinant baigtinio specialiųjų priemonių sąrašo, o atsižvelgiant į siūlomą redakciją. Redakcija patobulinta, įrašant “įstatymų nustatyta tvarka”, tačiau dėl aiškumo ir atsižvelgiant į konvojaus pavojingumą, teismai iš redakcijos nebraukiami. Redakcija patobulinta Redakcija patobulinta Suderinta su minėtais įstatymais. Redakcija patobulinta, papildant 13 str. naujomis 4 ir 5 dalimis.
2.	Teisės institutas	*Dėl XP-1284* 1. Pritariame Projektui iš esmės. Priimtas sprendimas Vidaus tarnybos pulkų nepriskirti policijos sistemai pagrįstas. Akivaizdu, kad dalinys (tarnyba) nėra ir negali būti policijos įstaiga, o dalinyje (tarnyboje) tarnausiantys pareigūnai nėra ir negali būti policijos pareigūnais. Tam atvejui, jei svarstant projektą būtų imta svarstyti kitą koncepciją, „prevenciškai“ atkreipiame dėmesį į kai kuriuos reikšmingus aspektus. 1.1. Vadovaujantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1979 m. gegužės 8 d. rezoliucija 690(1979) priimta Deklaracija dėl policijos C skyrius ,,Karas ir kiti išimtiniai atvejai – svetimos šalies okupacija“, kilus karui ir priešui okupavus šalį policijos pajėgos nepriskiriamos ginkluotosioms pajėgoms ir turi toliau vykdyti savo funkcijas, o policijos pareigūnas neįgyja kario statuso ir privalo ir toliau vykdyti savo pareigas, gindamas asmenis ir turtą bei visuomenės interesus. Tuo tarpu dalinys (tarnyba), vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių bei priedėlio preambulės ir 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 23 skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsniu, įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu priskiriamas ginkluotosioms pajėgoms. 1.2. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniu, Europos policijos etikos kodekso, patvirtinto Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2001) 10, I skyriumi, į policijos funkcijas neįeina krašto gynyba karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. 1.3. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 11 straipsniu, policijos sistemą sudaro Policijos departamentas prie VRM (steigiamas Vyriausybės), teritorinės, policijos profesinio ugdymo bei specializuotos policijos įstaigos (steigiamos policijos generalinio komisaro). Tokia sistema visiškai atitinka Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1979 m. gegužės 8 d. rezoliucija 690(1979) priimtos Deklaracijos dėl policijos A skyriaus ,,Deontologija“ 10 punktą, nustatantį, kad turi būti nustatyta aiški hierarchinė sistema, kurį leistų nustatyti valdžios organą, atsakingą už policijos pareigūno veiksmus ar neveikimą, bei Lietuvos policijos reformos metmenis, patvirtintus Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1336, nustatančius, kad turi būti supaprastinta policijos vidaus struktūra. Akivaizdu, kad daliniui (tarnybai), pavaldžiam vidaus reikalų ministrui, nėra vietos Policijos veiklos įstatymo nustatytoje policijos sistemoje. 1.4. Užsienio šalių praktika rodo, jog įstaigos, panašios į dalinį (tarnybą), negali būti inkorporuotos į policijos sistemą, nes jos užtikrina žmogaus teises ir laisves, teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, užtikrina saugaus eismo priežiūrą ir kt. Viešojo saugumo dalinio paskirtis iš esmės susijusi su jėgos panaudojimu ekstremalių situacijų atveju. Reorganizavus VRM Vidaus tarnybos dalinius į įstaigą prie Vidaus Reikalų ministerijos – Viešojo saugumo tarnyba būtų užtikrinta, kad šalyje bus nuolat parengti ir sukomplektuoti bet kuriuo momentu pasirengę veikti ir kitoms visuomenės saugumą užtikrinančioms institucijoms padėti pasirengę viešosios tvarkos atkūrimo ir palaikymo ekstremalių situacijų (masinės riaušės kalėjimuose, masinių renginių metu, masiniai gaisrai, potvyniai ir kt.) atveju padaliniai. Šių dalinių buvimo policijos sistemoje atveju atsiranda didelė tikimybė (tą įrodė nesena situacija Prancūzijoje), kad dalinių pareigūnai yra orientuoti tik viešosios policijos funkcijoms vykdyti, t. y. išskaidomi nedidelėmis kuopomis po visą šalies ar jos teritorinio vieneto teritoriją viešosios policijos funkcijoms vykdyti ir, kilus ekstremaliai situacijai, dalinių pareigūnai į bendrą, galinčią operatyviai veikti visumą nesurenkami arba surenkami per ilgą laiką, todėl daliniai panaudojami neoperatyviai ar net pavėluotai, o tai neišvengiamai sukelia neigiamų padarinių (žmonių aukos, didelė materialinė žala ir kt.). Viešojo saugumo dalinių analogai veikia ir Europos valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje. Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje) viešąją tvarką ir saugumą jau daugelį metų užtikrina ne tik policija, bet ir specializuoti viešojo saugumo daliniai. Minėtose šalyse viešojo saugumo užtikrinimas ypatingų situacijų metu deleguotas būtent tokioms specialioms pajėgoms, kurios turi specialų paruošimą, dirba tam tikru rėžimu, sudarančiu galimybę operatyviai ir efektyviai veikti. Kai kurie iš šių dalinių turi dvigubą administracinį pavaldumą, pavyzdžiui, Prancūzijos žandarmerijos mobilieji eskadronai, Belgijos žandarmerija, Italijos karabinierių pajėgos. Minėtos institucijos tiesiogiai pavaldžios šalių gynybos ministrams, o vykdant viešojo saugumo palaikymo bei atkūrimo funkcijas operatyviai pavaldžios vidaus reikalų ministrams. Kitose Europos Sąjungos šalyse yra viešojo saugumo institucijos, kurios pavaldžios vidaus reikalų ministrui tiesiogiai arba per tam tikras koordinuojančias tarnybas. 2. Atsižvelgiant į ypatingas Viešojo saugumo tarnybos (toliau – Tarnyba) teises ir jų panaudojimo atveju kylančią potencialią grėsmę asmenų teisėms ir laisvėms, Tarnybai derėtų suteikti proporcingas nepriklausomumo garantijas ir platesnes atskaitomybės taisykles. Vienos svarbiausių tokių garantijų – vadovo skyrimo, atleidimo ir atskaitomybės tvarka. Ypač blogai tai, kad pagal Projektą tarnybos vadovas neturi jokių tarnybos garantijų – jo kadencijos laikotarpis neapibrėžtas ir priklauso tik nuo vidaus reikalų ministro valios. Todėl, siekiant užtikrinti, kad Tarnybos vadovas nebūtų pernelyg priklausomas nuo vieno asmens – vidaus reikalų ministro – valios ir atsiskaitytų ne tik jam, tikslinga naudoti modelį, kuris pagal Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį šiuo metu taikomas Policijos generaliniam komisarui. Todėl Projekto 9 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „Tarnybos vadą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Tarnybos vadas yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui bei atskaitingas Respublikos Prezidentui. Mūsų manymu, vienu iš teisinės valstybės principo dedamųjų dalių esantis teisėtų lūkesčių principas lemia tai, kad Tarnybos vadovo atleidimo pagrindai neturi nepriklausyti vien nuo jį skiriančių ir atleidžiančių asmenų, todėl šiuos pagrindus derėtų įvardinti įstatymu. Kartu tikslinga įstatyme numatyti ir reikalavimus pretendentui į šias pareigas. Šioje srityje taip pat siūlome pasinaudoti Policijos veiklos įstatymo analogija ir Projekto 9 straipsnį mutatis mutandis papildyti atitinkamomis Policijos veiklos įstatymo 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis. Pastabas ir pasiūlymus parengė: Aurelijus Gutauskas ir Petras Ragauskas.	Pritarti Pritarti iš dalies	Skyrimo tvarka patobulinta: Tarnybos vadui įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma penkerių metų kadencija (analogija kaip kai kuriose statutinėse tarnybose), kadangi tai ne politinė pareigybė, kadencijų skaičius neribotas. Tačiau nuspręsta skirti Tarnybos vadą Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka skiria vidaus reikalų ministras, o ne pagal siūlymą, kad vadą į pareigas skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
3.	Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos I pulkas	Atsakydami į Jūsų 2006-05-04 raštą Nr. išv.-29 „Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams XP-1284, XP-1285, XP-1286“ pastabų ir pasiūlymų neturime. Pulko vadas Sergejus Madalovas	Atsižvelgti
4.	Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos II pulkas	Pranešame, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke buvo išnagrinėti Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas XP-1284, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas XP-1285, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XP-1286 (toliau – teisės aktų projektai). Iš esmės pritariame teisės aktų projektams, pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime. Pulko vadas Anatolijus Šumskis	Atsižvelgti
5.	Kalėjimų departamentas prie TM	Informuojame, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus dėl Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateiks per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. (Žr. Teisingumo ministerijos pastabas).	Atsižvelgti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

Negauta

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui-2 ir išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 0 – prieš, 3 – susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Jonas Pinskus, Albertas Sereika, Vidmantas Žiemelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas