Penkiasdešimt antrasis (188) posėdis
2006 m. birželio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, mieloji Vyriausybe, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birželio 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Kol registruosimės, vienas Seimo narys, matyt, dėl vedimo tvarkos. Kolega E.Klumbys. Dėl darbotvarkės? Tada lukterkite šiek tiek. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Prieš pasakydamas keletą žodžių dėl darbotvarkės ir suteikdamas žodį pirmiausia E.Klumbiui, noriu kartu su jumis pasidžiaugti E.Vareikio knyga, nauja knyga, „Tarptautinis ir nacionalinis saugumas“. Tai mūsų kūrybingo kolegos ir Seimo kanceliarijos dovana visiems Seimo nariams. Pirmiausia sveikiname E.Vareikį. (Plojimai)

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. birželio 20 d. (antradienio) darbotvarkė

Dabar, gerbiamieji, dėl darbotvarkės. Suprantama, pagrindinis klausimas yra premjero klausimas, toliau biudžetas ir t.t. Kas atsitiko lyginant su kita savaite? 1 ir 2 klausimai yra išbraukti. Buvęs 2-3 – dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, atitinkami komitetai žada pataisyti. Vadinasi, arba ketvirtadienį, arba kitą savaitę priimsime. Ir viena frakcija paprašė, o Seniūnų sueiga nesipriešino, kad 2-10 klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Darbotvarkė papildyta aktualiu Seimo nariams 2-12 klausimu dėl Seimo statuto. Visiems pakeitimams Seniūnų sueiga pritarė. Dabar iki bendro pritarimo dar E.Klumbio žodis. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jau praėjo mėnuo, kai yra padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Praėjo jau dvi savaitės, kai jūs viešai pripažinote, kad tai yra, kaip jūs pasakėte, nedidelis Statuto pažeidimas dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos karių išvedimo iš Irako“. Manau, pagaliau būkite sąžiningi ir laikykitės Statuto, nes jeigu taip ir toliau tęsis, mes bet kokį klausimą Seimo valdybos (…) sprendimu galėsime eliminuoti iki Seimo kadencijos pabaigos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi šiandien ypatinga diena, aš siūlau nesiginčyti, o į kitą savaitę galime bandyti įrašyti. Bet jeigu Seimas nuspręs, kad nereikia svarstyti, nė vienas Seimo posėdžio pirmininkas niekuo negalės padėti. (Balsai salėje) Viskas gerai. Yra nustatyta tvarka, kaip tokį, jūsų požiūriu, netinkamą procedūrinį sprendimą apskųsti tam, kam priklauso. O dabar aš siūlau ir prisiimu įsipareigojimą, kad teiksiu kitą savaitę, bet kaip nuspręs Seniūnų sueiga ir Seimas, negaliu tamstai garantuoti.

Gerbiamieji kolegos, su pataisymais, kurie pažymėti tekste, kurį jūs turite, galime pritarti darbotvarkei? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Susikaupiame, dar kartą registruojamės ir balsuojame, ar pritariame šios dienos darbotvarkėms, t.y. ir rytinei, ir popietinei. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 114 Seimo narių. Už – 96, prieš – 1, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1478 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar yra antrasis, svarbiausias, darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr.XP-1478. Svarstymas ir priėmimas. Prieš pakviesdamas pirmuosius kalbėtojus, noriu jums pranešti tai, ką numato Seimo statutas. 193 straipsnio „Ministro Pirmininko kandidatūros svarstymas Seimo posėdyje“ 2 dalis: „Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija“. Taigi pradeda Darbo partijos frakcija, baigia Mišri Seimo narių grupė, jeigu ji yra salėje. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje pretendentui suteikiamas žodis iki 20 minučių (žinoma, jis gali kalbėti ir trumpiau), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus – iki 30 minučių. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Taigi dabar kalbės Darbo partijos frakcijos atstovas ar atstovė. Pati seniūnė? L.Graužinienė. Prašom. Ruošiasi Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kandidate į Ministro Pirmininko postą, gerbiamieji kolegos! Darbo partija, susitikusi su kandidatu į Ministro Pirmininko postą, išanalizavusi jo atsakymus į parlamentarų klausimus tiek frakcijoje, tiek plenarinių posėdžių salėje, įvertinusi kandidato pastarojo laiko pozicijos kardinalius pasikeitimus, taip pat negavusi aiškaus atsakymo į klausimus dėl svarbiausio mūsų valstybės dokumento – Konstitucijos taikymo, balsuos laisvai.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Ruošiasi Socialdemokratų frakcijos seniūnas. I.Degutienė. Prašom, kolege. 7 minutės.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko postą, gerbiamieji Seimo nariai! Tėvynės sąjungos frakcija šiandien ryte susitiko su pretendentu į Ministro Pirmininko postą. Iš tiesų mes kaip niekada kandidato atsakymuose pasigedome konkretumo ir skaidrumo. Mes taip ir nesužinojome, kas galės būti ministrų kabineto nariai. Ar tai bus tvirtos moralės, sąžiningi ir kompetentingi žmonės. Buvo išvardytos netgi konkrečios pavardės, bet pretendentas mums taip ir neatsakė, kokia bus reali situacija. Paklausę, ar bus sudaryta, kaip prieš tai buvo Vyriausybėje, koalicinė taryba, nes tai yra koalicinės Vyriausybės galimybė, kas bus koalicinėje taryboje ir kas vadovaus, vėlgi negavome konkretaus atsakymo.

Vertindami pono Z.Balčyčio kalbų akcentą, kad bus tęsiama tryliktosios Vyriausybės programa, neįvertinant šiandien valstybėje susidariusios situacijos, neįvertinant to, kad korupcija auga, jos indeksas didėja, tačiau savo programoje tokių nuostatų pretendentas į Ministrus Pirmininkus lyg ir nemato… Beje, paklausę apie socialinių programų tęstinumą gavome atsakymą, kad augant ekonomikai ir augant bendrajam vidaus produktui visiškai nebūtina, kad būtų tolygiai didinamos pensijos ir atlyginimai. Taigi tikrai atsakymuose pasigedome konkretumo, sąžiningumo ir aiškumo, nes čia ne vien personalijos klausimai, bet ir būsimosios Vyriausybės, daugumos ar mažumos Vyriausybės, klausimas. Taigi kokia bus ta Vyriausybė, taip mums po susitikimo netapo aišku. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija, išklausiusi atsakymus ir mano minėtus interpretavimą į… atsakymų pateikimą, vieningai nebalsuos už pretendento į Ministro Pirmininko postą Z.Balčyčio kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Oleką, Socialdemokratų frakcijos seniūną. Ruošiasi Pilietinės demokratijos frakcijos seniūnas ar kas kitas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamieji pirmininkai. Mielos kolegės ir kolegos! Šiandien po vieno iš šių laikų politikos grandų – A.Brazausko pasitraukimo mes stovime tam tikroje kryžkelėje. Ar suksime ienas įvairių revoliucinių pertvarkymų keliu, neigsime viską, kas buvo padaryta, galbūt ne per visus šešiolika, bet bent per paskutinius šešerius metus, ir kažkur veršimės, ar į šviesą, ar į bedugnę, ar žengsime pamatuotų reformų keliu?

Iš tikrųjų mums visiems kyla dideli uždaviniai. Būdami atsakingi savo rinkėjams, Lietuvos žmonėms, taip įvairiai išrinkti į šį Seimą, didesnėmis ir mažesnėmis politinėmis grupėmis, išlaikę jas kaip frakcijas ar susiskaldę, ieškodami kiekvienas savo kelių… Šiandien mūsų tikslas ir misija – Lietuvos žmonių gerovė, pasitikėjimo politikais, Vyriausybe, Seimu sugrąžinimas, tikėjimas, kad savo darbu mes galime garantuoti Lietuvos žmogui sveikatos gerovę, išsilavinimą, kultūros prieinamumą ir pasiturintį gyvenimą. Šiandien mūsų pareiga ir atsakomybė – pasirinkti naują Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Po mūsų diskusijų tarp įvairių politinių partijų, Seimo frakcijų, po mūsų pasitarimų su Ekscelencija Prezidentu, po bandymų surasti geriausius išeities variantus socialdemokratai pateikė ir Ekscelencija Prezidentas Seimui pristatė Z.Balčyčio kandidatūrą. Mielos kolegės ir kolegos, tai mūsų bičiulis, naujos 50-mečių kartos atstovas. Galbūt jis ne labiausiai patyręs šiame Seime, ypač dėl nueito politinio kelio, jis nedalyvavo pertvarkoje nuo 1988–1989 metų, bet papildė mūsų gretas 1996 metais. Jis, kaip politikas, atliko jam pavestus darbus su didele atsakomybe, pareigos supratimu ir mokėjimu bendrauti su žmonėmis. Ko gero, ne vienas iš mūsų, apsilankęs Šilutės ar Šilalės rajone, pajustume tam tikro ir balto pavydo gaidelę. Ar sutiktum paprastą žmogų, ar gydytoją, ar kaimo kleboną, kiekvienas su didele pagarba atsilieps apie Z.Balčytį, Seimo narį, kuris atvyksta, susitinka, išklauso kiekvieno bėdas ir rūpesčius, kuris pasirengęs padėti tiek pagal savo pareigas, tiek asmeniškai.

Visos frakcijos girdėjome jį prisistatant kaip kandidatą į Ministrus Pirmininkus. Manau, kad tie, kurie norėjo išgirsti, galėjo išgirsti, kad Ministras Pirmininkas, kandidatas į Ministrus Pirmininkus, yra pasirengęs ne tik tęsti pradėtus gerus darbus, bet ir imtis ryžtingų naujų žingsnių ten, kur tie darbai nebuvo padaryti per paskutiniuosius metus, nors reikėjo padaryti, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. Todėl Socialdemokratų frakcija nuoširdžiai kviečia visas Seimo frakcijas, ir tas, kurios yra pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimą, ir atskirus Seimo narius, kurie turi laisvą Seimo mandatą, paremti teikiamo kandidato į Ministrus Pirmininkus kandidatūrą. Manau, kad, formuojant naują Vyriausybę, Ministro Pirmininkas ir jo komanda galės dar labiau atsižvelgi į tuos siūlymus, kurie buvo pateikti per diskusijas su Ministru Pirmininku įvairiose frakcijose.

O dabar dėl balsavimo būdo. Leiskime man pacituoti iš 2000 m. svarstymo dėl Ministro Pirmininko kandidatūros balsavimo vieno iškilaus mūsų kolegos siūlymą: „A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlom balsuoti slaptai. Mes tikimės, kad tai parodys tikrąją padėtį. Visi laisvai apsispręs…“ Gerokai antrino ir pritarė tokiam balsavimo būdui kolegos iš Liberalų frakcijos, iš Socialliberalų frakcijos. Todėl šiandien Socialdemokratų frakcija siūlo pakartoti tokį balsavimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti Pilietinės demokratijos frakcijos seniūną A.Baranauską. Ruošiasi Liberalų sąjūdžio atstovas. A.Baranauskas, prašom.

A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pilietinės demokratijos frakcija vakar buvo susitikusi su pretendentu į premjero postą gerbiamuoju Z.Balčyčiu. Mes susitikimo metu plačiai aptarėme jo pristatytą būsimos Vyriausybės tolesnio darbo viziją. Aptarėme aktualiausius klausimus, kurie šiandien labiausiai jaudina mūsų žmones, tai regioninės plėtros klausimus, socialinės atskirties mažinimo mūsų valstybėje problemas, mokesčių reformos, savivaldybių reformos, žinių visuomenės kūrimo ir kai kuriuos kitus klausimus. Atsakymais esame patenkinti, ir mūsų pozicijos daugeliu klausimų sutampa. Iš tiesų susitikimas, praėjęs konstruktyvaus apsikeitimo nuomonėmis atmosferoje, lėmė teigiamą frakcijos narių apsisprendimą dėl gerbiamojo Z.Balčyčio kandidatūros į Ministro Pirmininko postą palaikymo. Kaip vienas iš jo paskyrimo prioritetų gali būti įvardijama jo sukaupta darbo Vyriausybėje patirtis. Mums susidarė įspūdis, kad gerbiamasis Z.Balčytis gerai orientuojasi ir Europos Sąjungos formuojamos ekonominės ir socialinės politikos klausimais. Jis taip pat pripažino tai, kad šiandien, norime to, ar nenorime, bet mes esame greičiau besivejančio vystymosi etape, todėl ne revoliucinė, o būtent evoliucinė pertvarka, gerai apgalvoti žingsniai, įvertinant kiekvieno žingsnio pasekmes, gali spręsti tolesnę mūsų valstybės raidą augimo kryptimi.

Pilietinės demokratijos frakcija kviečia atidėti visas ambicijas, galbūt kai kurie iš mūsų jų turime ir per daug, ir iš tiesų įvertinus padėtį balsuoti ir palaikyti teikiamą kandidatūrą. Mūsų frakcija taip pat palaiko ir tą siūlymą, kurį teikė socialdemokratai, kad balsavimas gali būti ir slaptas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėti P.Auštrevičių. Ruošiasi Naujosios sąjungos (socialliberalų) seniūnas ar kas? Seniūnas. Gerai. P.Auštrevičius. Prašom, kolega.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Pirmininke, mielieji kolegos! Politinė situacija šalyje reikalauja iš mūsų protingo ir nelengvo sprendimo.Tai nėra tradicinis sprendimas, kurį mes galbūt galėtume priimti lengvo balsavimo arba apsisprendimo be diskusijos būdu. Prisipažinkime, nepaisant didelių skaičių, narysčių ir kitų dalykų, nėra tos laimės, kurios tikėjomės ir kurios tikėjosi Lietuvos žmonės. Todėl kai tokia svarbi šalies padėtis, šiuo istoriniu momentu Liberalų sąjūdžio frakcija yra įsitikinusi, kad teikiamas kandidatas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tai, matyt, prasideda nuo to, kaip buriama koalicija. Man susidaro įspūdis, kad ši koalicija buriama taip, lyg traukinys jau pajudėjo keleiviams neįlipus. Švilpukas nuskambėjo, tačiau keleiviai liko perone. Ar reikia tokios koalicijos, skubančios į nežinią ir vežančios nežinia ką? Mes siūlome tikrai pagalvoti ir neskubėti, nes tuomet taip skubiai ir neaiškiais būdais formuojama koalicija susidurs su pirmais sunkumais tvirtindama programą ir išaiškindama tos programos reikalingumą žmonėms. Mes esame įsitikinę, kad Ministras Pirmininkas ir visa Vyriausybė privalo keisti padėtį, o ne tęsti ją tokią susidariusią. Todėl mes keliame kandidatui klausimus, nes ne į visus išgirdome atsakymus vakar dienos susitikime frakcijoje. Mes manome, kad tai reikalauja ir alternatyvių kandidatūrų, ir tolesnių svarstymų.

Mielieji kolegos, Z.Balčytis buvo atsakingas už finansus šioje valstybėje. Mes turime euro padėtį, kai Vyriausybė labai lengvai užsidengė nepopuliariais visuomenės apklausos rezultatais. Bet aš jūsų klausiu, ar Vyriausybė yra tam, kad komentuotų visuomenės apklausos reitingus ar kad formuotų politiką šalyje, kad įgyvendintų strateginius tikslus. Tai galbūt paleiskime viską apklausomis ir mums nereikės Vyriausybės, mums nereikės strateginių tikslų. Aš nesutinku su tuo, kad visą kaltę reikia permesti Briuseliui. Briuselio dalis yra ir Vilniuje ir, kol mes to nesupratome, nepataisysime padėties ir ateityje.

Kolegos, balsavimo būdas renkant ir skiriant šį kandidatą yra ne mažiau svarbus, kaip ir mūsų sprendimas. Nemanykime, kad sprendimas paslapčia formuoti lyg šešėlinį kabinetą yra toks, kokio laukia žmonės. Mes turime žinoti remiančiuosius, jų skaičių ir jų tikslus. Todėl neturėdami nieko asmeniško, bet matydami poreikį įgyvendinti tam tikrą politiką, politiką, atsakingą žmonėms, politiką, vedančią šią šalį iš susidariusios padėties, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai negali pritarti teikiamai kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Dabar kviečiu kalbėti Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūną A.Paulauską. Ruošiasi Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, kolegos! Po birželio 1 d. atsistatydinus Vyriausybei buvo daug dirbama, kad būtų suformuota plati politinių jėgų koalicija Seime. Naujoji sąjunga visą laiką kalbėjo ir savo veiksmais rėmė tokį darinį. Gaila, kad nepavyko susitarti dėl tokios koalicijos, tačiau, mano įsitikinimu, visos galimybės nebuvo išnaudotos. Tik toks darinys gali turėti perspektyvą ir stabiliai suformuota Vyriausybė dirbti likusius dvejus metus. Kūrimas vienpusės koalicijos yra trumpalaikis reiškinys, neleisiantis priimti taip reikiamų mūsų žmonėms sprendimų. Susitikę su pretendentu, kurį pažįstame asmeniškai, mes negavome atsakymų apie permainas, ryžtingas permainas Vyriausybės darbe, dėl mūsų politinės sistemos atnaujinimo. Naujoji sąjungos frakcija apsisprendė nebalsuoti už kandidatą į premjero postą Z.Balčytį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnę A.Staponkienę. Ruošiasi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, arba Liberalų demokratų frakcijos seniūnas. A.Staponkienė. Prašom, kolege.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, per praėjusius rinkimus į Seimą dauguma rinkėjų atidavė savo balsus už centro kairiąsias partijas, todėl visiškai natūralu, kad Vyriausybę formuotų ir vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus, kuriais patikėjo rinkėjai, būtent šio bloko premjeras ir Vyriausybė. Todėl Valstiečių liaudininkų frakcija, susitikusi su kandidatu į Ministro Pirmininko pareigas Z.Balčyčiu, pritaria šiai kandidatūrai ir vienbalsiai nusprendė palaikyti šią kandidatūrą, kurią teikia ir Respublikos Prezidentas į Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną V.Mazuronį. Ruošiasi Liberalų ir centro frakcijos seniūnas.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pretendente, gerbiamieji kolegos, posėdžio svečiai, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai vakar buvo susitikę su kandidatu į premjerus Z.Balčyčiu. Jam asmeniškai kaip asmeniui mes neturime jokių pretenzijų. Tai yra aukštos kvalifikacijos ir reikiamą patirtį turintis kandidatas, kuris, mūsų nuomone, galėtų sėkmingai vadovauti Vyriausybei. Tačiau frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams yra nepriimtina tai, kaip yra bandoma formuoti valdančiosios daugumos koaliciją Seime ir, žinoma, po to būsimąją Vyriausybę. Vietoj bandymo maksimaliai konsoliduoti ir sujungti politines Seimo jėgas bendrų Lietuvai būtinų nuveikti darbų, bendrų tikslų siekimo principu, šiandien yra pasirinktas politinių intrigų, dvejopų standartų ir pokiliminių politinių draskymųsi ir slaptų susitarimų principas. Principas, kuriuo Lietuvos politikai vadovaujasi visus pastaruosius 16 metų ir, atrodo, nežada jo atsisakyti. Deja, tokiais metodais vadovaujasi tiek didžiosios valstybininkais save vadinančios frakcijos, esančios šiuo metu Seime ir garsiai kalbančios apie proveržius ar gerovės stabilumą, bet negalinčios realiai peržengti per savo siauras politines ambicijas, tiek šio vyksmo dalyviai, sėdintys Daukanto aikštėje. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių nuomone, tokiais principais formuojama valdančioji dauguma ar mažuma ir jų pagrindu sudaryta Vyriausybė negalės būti ir nebus stabili, tvirta Vyriausybė, galinti ir norinti keisti, ir gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, priimti tvirtus ir būtinus Lietuvos valstybei, jos ateičiai didžiulę strateginę reikšmę turinčius sprendimus. Eidami tokiu keliu, mes turėsime dar silpnesnę, dar daugiau savo kėdėmis besirūpinančią valdžią. Mūsų frakcijos nariai pasisako tik už atvirą ir viešą šio klausimo svarstymą ir balsavimą, nes, nepaisant garsių ir griežtų kai kurių frakcijų narių pareiškimų, yra daug signalų, leidžiančių daryti prielaidas, kad gali būti kalbama viena, o daroma visai kita. Kodėl po slapto balsavimo mes turime aiškintis ar aiškinti, kas kaip iš tiesų balsavo? Šis balsavimas iš esmės yra politinis balsavimas ir nėra ko slėpti savo tikrųjų politinių simpatijų ar susitarimų. Visi Lietuvos žmonės turi teisę žinoti, o ne spėlioti, kaip kas balsuoja ir kas su kuo iš tiesų draugauja. Balsuodami slaptai mes tik patvirtinsime prielaidas, kad vyksta nešvarūs žaidimai. Kas palaikys atvirą balsavimą, tas palaikys skaidrumą ir atvirumą, kad pasisakys už slaptą balsavimą ar apskritai nedalyvaus balsuojant, tas turi ką slėpti nuo tautos, nuo Lietuvos žmonių, tas turi slaptų užkulisinių įsipareigojimų.

Taigi dėl anksčiau išsakytų motyvų frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ Seimo nariai, iš pradžių kiekvienas atskirai pasitaręs su savo sąžine, kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, o vėliau visi kartu nutarė neremti teikiamos Z.Balčyčio kandidatūros į premjero postą ir balsuoti prieš tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas A.Čaplikas. Sakau „paskutinysis“, nes salėje nematau Mišrios Seimo narių frakcijos ir jos atstovo. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, klausantis kalbų susidarė įspūdis, kad tvirtiname ne premjerą, o vyksta tam tikra „sąmokslo teorija“, kur sklando įvairūs įtarimai. Čia, pasirodo, nėra Seimo narių, turinčių laisvą mandatą, laisvo apsisprendimo teisę, čia yra ištisa minia sąmokslininkų. Visi esame įtarūs, visi kažko bijome. Jau trys dienos Lietuvoje gyvuoja „sąmokslo teorija“, kas ką išduos, už ką, kaip ir kur.

Mūsų kalbos iš tribūnos liudija vieną paprastą dalyką – politinės sistemos nebrandumą. Į ką šiandien pavirto mūsų politinė sistema? Viktoras kariauja su Andriumi, Andrius kovoja su Algirdu, Petras – su Artūru, Artūras – su kitu Viktoru – štai į ką šiandien pavirto mūsų politinė sistema. Iš esmės lyderio kova su lyderiu. Idėjų nelieka, darbų nelieka, galimybės dirbti Lietuvai, ką mes visi pasižadėjome, irgi tampa minimalios. Ar jums neatrodo, kad mes, taip eidami į politinio susinaikinimo kelią, ir ateiname į jį? Yra grynai asmeninės ambicijos, kurios šiandien neleidžia susitarti dėl galimos Vyriausybės.

Mes nuosekliai pasisakėme ir rėmėme tai, kad būtų sudaryta plati koalicija, mes rėmėme Valdą Adamkų ir manėme, kad tai būtų teisingiausia. Net jeigu toje plačioje koalicijoje, toje Vyriausybėje nebūtų mūsų partijos, mes manėme, kad tai gali būti išeitis. Deja, Andriaus karas su Algirdu ar atvirkščiai neleido to padaryti.

Ką tokioje situacijoje daryti? Visi mes šiandien kalbame: Lietuvoje krizė, dar visokios bėdos. Klausykite – Lietuvoje nėra jokios krizės, žmonės kaip gyveno, taip ir gyvena. Krizė ištiko mus, partinius ir politinius veikėjus. Tai, kaip mes su ja susitvarkysime, ir parodys mūsų brandumą. Tai yra paprastas dalykas. Nereikia savų problemų, o tai yra būdinga žmogui, perkrauti kitiems, šiuo atveju tautai. Žmonės gyveno, gyvena ir gyvens, vaikai gimsta, žmonės eina į darbą, žmonės mylisi, ir tai yra gerai. Tik mes čia susitvarkykime su savomis problemomis ir neeskaluokime, kad Lietuvoje artėja paskutinioji diena. Neartėja. Bus patvirtintas Z.Balčytis ar ne, Lietuvoje nebus paskutiniosios dienos, Lietuva ir toliau eis pažangos keliu. Klausantis susidaro toks įspūdis, kad mes nesame vienos tautos dalis, kad mes kalbame skirtingomis kalbomis. Konservatoriai niekada negirdės, ką kalba socialdemokratai. Net vertėjas, šalies Prezidentas, negali jiems išversti į žmonių kalbą.

Ką tokioje situacijoje reikėtų daryti ir ką darome mes, kaip Liberalų ir centro sąjunga? Mes gerbiame šalies Prezidento apsisprendimą teikti Z.Balčyčio kandidatūrą ir ją palaikysime. Mes vertiname tai, kad sugebėjome su socialdemokratais ir jų partneriais valstiečiais liaudininkais bei Pilietinės demokratijos frakcija surasti suarimą dėl keturių pagrindinių, mūsų manymu, darbų. Mes manome, kad ir kitos partijos ir frakcijos turi eiti tokiu keliu. Susitarimas, o ne karas iki susinaikinimo, yra Lietuvos kelias, todėl mes ir palaikysime Z.Balčyčio kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, visos mūsų sudėtingos procedūros viena itin svarbi dalis yra baigta. Kartoju: pirmiausia išklausomos frakcijų išvados, tada rengiama diskusija, kurios pabaigoje žodis suteikiamas pretendentui ne tik kalbai, bet ir atsakymams į Seimo narių klausimus.

Dabar pagal užsiregistravimo eilę – A.Matulevičius. Prašom, kolega. 5 minutės.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, svečiai! Iš tiesų šiandien labai rimtas klausimas ir labai rimtas apsisprendimas, kurį turi padaryti Seimo nariai. Man atrodo, frakcijų vadovai šiandien mus nuvedė į dausas, nes vyksta neišpasakyti dalykai: tie žmonės, kurie tik prieš mėnesį vienas kitą kritikavo ir vertė iš klumpių, šiandieną yra didžiausi draugai ir didžiausi valstybininkai. Tai labai keista ir to nesupranta Lietuvos žmonės. Kai pakalbi su žmonėmis, ko jie nori – ar „proveržio“, jie sako: „Jau buvo „švarios rankos“, buvo „saulėtekis“ ir „saulėlydis“. Žmonės sako: „Jūs ten mažiau barkitės ir dirbkite Lietuvos labui“.

Man atrodo, šiandieną kiekvienas Seimo narys turi prisiminti vieną paprastą dalyką – kad jis yra išrinktas tautos, turi laisvą mandatą ir turi laisvai balsuoti pagal savo sąžine ir protą. Protas, mano supratimu, šiandien sako, kad valstybę reikia išvesti iš krizės, į kurią ji, mano supratimu, dirbtinai įstumta, kad Vyriausybė ir Seimas galėtų normaliai dirbti.

Gerbiamojo kandidato į premjerus kandidatūra yra visiems žinoma, mes jį ne kartą matėme tarp savęs kaip Seimo narį, jį antrą kartą per pirmąjį turą išrinko vienmandatėje Šilutės apygardoje, taip pat mes paskutiniuoju metu jį matėme besidarbuojantį finansų ministro poste. Kiekvienam žmogui visada galima surasti daug priekaištų ir daug pagyrimų. Šiandieną, matyt, ne ta vieta ir ne tas laikas, kai reikia visa tai linksniuoti. Kiekvienas apsispręsime.

Vienas dalykas, kuris man padėjo rimtai apsispręsti, buvo labai nemaloni procedūra, kai čia, Seimo salėje, gimė antikultūriniai, antžmogiški veiksmai, kai mums buvo pristatytas kandidatas į premjerus ir buvo užduodami klausimai. Klausimai, kaip jūs gerai atsimenate, buvo tokie: kodėl tu turėjai akcijų, kodėl tu jas pardavei, kodėl tu apskritai vaikų turi ir panašiai. Manęs žmonės klausė: „Ką jūs tame Seime darote?“ Suprantate, atsakyti neįmanoma, nes išeina taip, kad jeigu tu šiame pasaulyje ir Lietuvoje ką nors veiki, tai tu bet kokiu atveju būsi blogas, jeigu tu nesi tam tikros pakraipos. Man atrodo, kandidatas yra kaip tik tas žmogus, kuris bando sutaikyti daugumos žmonių interesus, įvertinti jų mintis ir siekius. Man atrodo, tokiai kandidatūrai mes turėtume vieningai pritarti. Kodėl? Todėl, kad valstybė turi dirbti, turi kurti ir eiti į priekį.

Iš tikrųjų šiandien negalima sakyti, kad viskas padaryta gerai. Vakar frakcijos susirinkime pretendentas labai aiškiai pasakė ir pripažino, kad mūsų valdininkija daug kur yra suponėjusi, daugeliu atvejų yra suviešėjusi korupcija ir su tuo reikia kovoti. Jis mums pažadėjo bendromis jėgomis tai daryti. Man tas atsakymas patiko, nes šiandien mes labai mažai kalbame apie realius, konkrečius darbus, kuriuos galime bendrai nuveikti, o kalbame apie teorinius, fantastinius pamąstymus. Man atrodo, visos ambicijos dažniausiai yra dėl vieno: kad ne Petras ar Jonas taiko į tą kėdę, o šiuo atveju gerbiamasis Z.Balčytis.

Todėl, kolegos, aš manau, kad šiandieną nereikia pasiduoti emocijoms, nereikia galvoti, kad mes esame tik vieni, nes Lietuva laukia paprasto sprendimo – šaliai reikia premjero, ir jis turi būti. Jūs jį matote prieš save. Todėl kviečiu balsuoti už gerbiamąjį Z.Balčytį.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega. Taip pat 5 minutės.

E.KLUMBYS (TTF). Didžiai gerbiami lietuvių tautos atstovai, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis kolega kandidate į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus! Gyvename labai sudėtingu periodu. Situacija, kurią turime šiandien, – socdemų politikos bankroto padarinys. Kodėl?

Pirma. Penkerius metus socdemai buvo visų valdančiųjų koalicijų ašis. Antra. Tai jie Prezidento R.Pakso atstatydinimu pradėjo Lietuvos politinės sistemos griovimą. Trečia. Šiuo laikotarpiu buvo kairiosios pusės koalicijos ašimi, kuri ėmėsi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją. Ir štai kolega Z.Balčytis kandidatuoja į premjerus. Pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje Prezidentas į Ministrus Pirmininkus pasiūlo neaišku kokią politinę paramą turintį kandidatą. Tai, beje, ir Valdo Adamkaus visos vykdomos vidaus politikos fiasco. Vakar gerbiamasis Z.Balčytis prabilo apie mažumos Vyriausybę, bet pagal pilietinės visuomenės, apie kurią taip kalba socdemų lyderiai bei pats V.Adamkus, dėsnius, V.Adamkus, siūlydamas premjero kandidatūrą Seimui, privalėjo pasakyti: pirma, kad Z.Balčytis yra parlamentinės koalicinės daugumos, kurią sudaro tie ir tie, ir tie, kandidatas į Vyriausybės vadovo postą; arba, antra, kad Z.Balčytis yra planuojamos mažumos Vyriausybės, kurią imasi formuoti tie ir tie, kandidatas į premjerus. Tai yra elementarūs dalykai, būdingi vadinamajai vakarietiškai demokratijai, kurios nuosekliais šalininkais sakosi esą tiek V.Adamkus, tiek socdemų lyderiai, pradedant G.Kirkilu ir baigiant Č.Juršėnu. Deja, jų kalbos labai skiriasi nuo realių darbų.

Dar vienas dalykas, išeinantis už sveiko proto ribų, – socdemų koalicija su „abonento“ partija, su kuria taip buvo kautasi per skandalingą „abonento“ tapsmo meru epopėją. Tai dar viena lietuviškos pilietinės visuomenės unikalumo apraiška. Beje. Jai yra tapatus naujasąjungiečių įsijungimas į konservatorių vadovaujamo Proveržio, prasidėjusio nuo Naujosios sąjungos lyderio A.Paulausko pašalinimo iš Seimo Pirmininko posto, koaliciją.

Gerbiamieji lietuvių tautos atstovai darbiečiai! Kreipiuosi į jus. Paskutiniu laikotarpiu jus užgriuvo nesiliaujančios provokacijos tiek iš kairiojo politinio sparno, tiek iš dešiniojo. Opozicijos lyderis, taip spirgantis būtų premjeru, atvirai jus įžeidinėja kaltindamas slaptu sąmokslu su socdemais. Socdemai bando skaldyti jūsų frakciją skirstydami jus viešai į jiems priimtinus, galinčius dirbti vyriausybinėje koalicijoje, ir nepriimtinus. Gerbiamieji darbiečiai, būkite šaltakraujiški, nepasiduokite pigioms provokacijoms ir šiandien viešai, kad matytų visi, pradedant A.Kubiliumi ir baigiant abonentiškai socdemine koalicija išreikškite savo poziciją dėl kandidato tinkamumo tapti premjeru. (Balsas salėje: „Kalakutai…“)

Ponios ir ponai iš socdeminės stovyklos! Jūs turite suvokti, kad egzistuoja tik dvi galimybės jums formuoti Vyriausybę. Pirma, arba srebiant kartu su konservatoriais jų pašildytus užvakarykščius barščius. Arba, antra. Įvertinus realią situaciją, atsiprašyti darbiečių už nuolatines provokacijas, tada su jais atnaujinti koalicinę sutartį ir nugalėjus rožines ambicijas… (Plojimai) nelengvai suformuoti Vyriausybę bei išgelbėti į labai prastą padėtį patekusį Prezidentą.

Pabaigoje noriu pacituoti išbrauką iš savo kalbos, pasakytos š.m. balandžio 14 d., kai buvo svarstoma gerbiamojo V.Muntiano kandidatūra į Seimo Pirmininkus: „Gerbiamieji darbiečiai! Jūsų laukia didelės vidinės įtampos ir išbandymai, susiję su gerbiamojo V.Muntiano tapimu Seimo Pirmininku“. Čia sustosiu nenorėdamas prognozėmis kelti sąmyšio jūsų protuose.

Gerbiamieji lietuvių tautos išrinktieji, jos atstovai! Nepretenduoju į politinius aiškiaregius, bet jūsų pačių ir Lietuvos labui įsiklausykite į tai, ką pasakiau. Slaptas balsavimas, apie kurį yra kalbama, aš esu įsitikinęs, yra tam, kad dalis konservatorių paremtų Z.Balčytį, o dalis socdemų balsuotų prieš, nes matau, kad Socialdemokratų partijoje kyla vidinė kova ne tik dėl premjero, bet ir dėl A.Brazausko įpėdinio posto. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. J.Ramonas, prašom, kolega, irgi 5 minutės.

J.RAMONAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš atėjau į tribūną tam, kad kreipčiausi į gerbiamąjį kandidatą į premjerus Z.Balčytį, ir jeigu bus patvirtintas, kad būtų atkreiptas dėmesys į du dalykus. Pirma. Kai buvo pristatoma jo kandidatūra, aš užklausiau, ar jam neatrodo, kad valstybėje yra nemažai problemų su mūsų valdininkija, biurokratija ir taip toliau. Klausimas buvo toks, o atsakymas ganėtinai korektiškas, aišku, kaip patyrusio politiko, kad problemų lyg ir nėra. Aš manyčiau, kad tai yra viena iš didžiausių problemų valstybėje, jos nesutvarkius mūsų ėjimas į priekį darosi gana komplikuotas. Jeigu jūs būsite patvirtintas premjeru (ta mano kalba yra ankstesnė), kad būtų atkreiptas į tai dėmesys ir į Vyriausybės programą būtų tai įtraukta. Priešingu atveju mūsų verslas, ypač smulkusis, kurio apyvarta, sakykim, 50, 100 ar 200 tūkst., ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės bus paguldytos ant menčių vien dėl to, kad mūsų valdininkai, švelniai tariant, biurokratai, daro ką nori su žmogumi. Laimingas yra tas žmogus, kuriam nereikia vaikščioti po valdiškas institucijas. Šitas dalykas, t.y. valdymo sutvarkymas, turi didelę reikšmę kartu sprendžiant ir kitą problemą: dalis mano, kad Lietuvos žmonės bėga į užsienį, nes yra maži atlyginimai, mano nuomone, tai vėlgi yra ryšys su valdininkija – geriau yra pabėgti ir kurti verslą užsienyje, negu tvarkytis Lietuvoje. Išsprendus šią problemą, manyčiau, nemažai žmonių grįžtų į Lietuvą, kurtų darbo vietas ir patys užsiimtų verslu.

Trečia. Be abejo, įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, mes esame demokratiška valstybė, o demokratijos variklis, demokratinio gyvenimo pagrindas yra socialinis dialogas. Lietuvoje šitas klausimas yra gana užmirštas, be jo nebus išspręsta valdžios institucijų ir žmonių problema, šitą reikalą reikėtų spręsti, grįžti prie jo. Socialinio dialogo diskusiją perkelti į visus lygmenis, taip pat ir į Seimą, ir į Vyriausybę, ministerijas, kad valstybėje visi kartu – ir piliečiai, ir valdžios institucijos – dirbtų ranka rankon. Manyčiau, tas problemas išsprendę, mes iš tikrųjų žengtume didelį žingsnį į priekį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Dagys. Prašom, kolega. Irgi 5 minutės. Toliau pirmininkaus pats Seimo Pirmininkas V.Muntianas. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu žmonės klausosi dabar mūsų kalbų, o klausosi tikrai įdėmiai, mato viena – mato pakankamai pavyzdžių socialinės demagogijos, arba mėginimų pagrįsti vienokį ar kitokį savo apsisprendimą, bet tas pagrindimas susijęs su postų dalybomis, įvairiais politiniais pasiansais ir savo pozicijos kokiu nors pateisinimu, kodėl aš vienaip ar kitaip balsuosiu… kalbant apie Lietuvos stabilumą. Ir visiškai nekalbama apie tai, o kas bus iš to žmonėms, jeigu mes dabar patvirtinsime šią Vyriausybę, ar mes toliau sėdėsime baloje, ar tikrai iš tos balos išeisime. To žmonės daugiausia klausia, o ne to, kad jūs bet kokia kaina tiktai susitarkite.

Dėl ko susitarti? Iš klausimų ir atsakymų pretendentui yra aišku, dėl ko mes aiškiai nesusitariame. Pirmiausia dėl korupcijos. Žmonės laukia esminių sprendimų, o ne kažkokių pažadų, mistinės kovos su korupcija, pirmiausia pradedant nuo naujai formuojamos Vyriausybės. Ar jie sugebės pagrįsti visus savo valdininkų esamus turtus pajamomis, tuos, kuriuos įsigijo, kokia kaina įsigijo, ar teisėtai įsigijo, ne šiaip pagal Valstybės tarnybos įstatymo deklaraciją, kurią mes visi pildome ir iš kurios nieko negalima dorai išsiaiškinti, o taip, realiai – kiekvieno pastato, kiekvienos akcijos, bet kokio įsigyto turto. Dėl to mums nepavyko sutarti derybose ir mes gavome atsakymą, kad praktiškai to nebus daroma, lygiai taip pat nebus taikoma ir savo valdininkams, artimiausiai aplinkai to irgi nebus. Taigi toliau bus įtarinėjimai, toliau bus neskaidrumas, toliau ta pati bala, kuri tęsiasi. Ir vėl mes negalėsime normaliai dirbti, nes vaikščiosime įtarimų atmosferoje.

Iš pretendento atsakymo visiškai aišku, kad nėra įsipareigojimo pensijoms, indėliams atkurti. Jų tiesiog nėra. Toliau darysime pagal privatizavimo fondą, skirsime lėšas ir panašiai. Įsipareigojimų žmonėms nėra. Atsisakyta indeksuoti pensijas atsižvelgiant į mūsų ūkio augimą kylant BVP. Niekaip neįsipareigota, vadinasi, bus kaip visada. Kas liks, trupinėliai bus padalijami, ir tai bus vadinama socialine politika. Lygiai taip pat bus įsipareigojama dėl to, kad bus radikaliai keičiama socialinė politika ir santykinai skiriama socialiniams klausimams lėšų daugiau, o neskaičiuojant demagogiškai apie įvairius milijonus… mes įsipareigojimų ir negavome. Ir toliau atskirtis didės, o mūsų žmonių socialinė padėtis blogės.

Lygiai taip pat negavome jokių įsipareigojimų dėl to, kad bus didinamos lėšos sveikatos apsaugai. Pagal tai, kad Europos Sąjungos vidurkį 5% BVP vienam gyventojui… tokių įsipareigojimų nėra. Tai ką mes galime radikaliai pasiūlyti mūsų žmonėms, kurie laukia eilėse, kurie negauna sveikatos paslaugos, jeigu mes neprisiimame tokių įsipareigojimų? Žmonės klausia, o ką mes galėsime atsakyti? Nieko mes jiems negalėsime atsakyti, nes mes įsipareigoti tokių dalykų nenorime.

Čia yra jūsų klausimo esmė ir atsakymai, ar galime toliau tęsti taip, kaip yra, ar vis dėlto atėjo laikas pažiūrėti į tuos paprastus žmones, kurie seniai laukia dėmesio iš mūsų, o ne sėdėjimo čia ir pasianso dėliojimo, kas bus valdžioje, bet kuria kaina, kad kažkas atsisėstų į krėslą. Nuo to reikėjo ir pradėti. Kol šitie klausimai neatsakyti, visi šitie dėliojimai trumpalaikiai. Ir neturėkime iliuzijų, kad dabar patvirtinę ar nepatvirtinę kokį nors premjerą išspręsime, neatsakę į savo konkrečius klausimus, kurie rūpi mūsų žmonėms.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū. Kalbės Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pretendente, mielieji kolegos, malonūs svečiai! Šiandien tautos atstovybė – Lietuvos Respublikos Seimas sprendžia iš tikrųjų esminį klausimą. Mums reikia pasirinkti ir asmenybę ir tam tikrą koaliciją ir koncepcijas. Ir suprantama, kad ir dėl vieno, ir dėl antro, ir dėl trečio tautos atstovybei, kuri iš tikrųjų atstovauja visai tautai, įvairioms pakraipoms, įvairiems sluoksniams, įvairiems žmonėms, negali būti visuotinio sutarimo. Ir klausydamiesi pirmų kalbų, mes negalėjome to nepastabėti. Bet klausimai yra, į juos mes turime atsakyti ir atsakyti neatidėliodami. Juo labiau kad mes to laiko ne tiek daug turime. Ir čia neišeitų skųstis, kad buvo skubėta. Mus Konstitucija ragina skubėti, ji nustato laiką, per kurį turi būti priimti sprendimai. Reikia apsispręsti ir vienas iš apsisprendimų turi būti šiandien.

Taigi ar gali šitas kandidatas veikti, ar gali jis, taip vaizdžiai tariant, pavežti? Aš manau, kad taip, ir sakau taip su įsitikinimu, pažindamas jį daugelį metų kaip žmogų, kaip ūkinį, finansinį veikėją, kaip politinį veikėją, kuris praėjo išbandymus ankstesniais metais, nors palyginti yra jaunas žmogus, ir kuris praėjo išbandymus čia, Seime, ir ne vienoje Vyriausybėje, užimdamas, kaip sakant, raktines ministrų pozicijas.

Taigi jis įrodė, kad gali dirbti ir gali padaryti, o ne tik kalbėti arba žadėti. Gal jis per mažai žada, kaip kai kurie tikėjosi, bet, man atrodo, tai yra pliusas. Geriau mažiau žadėti, o daugiau padaryti. Ir kandidatas Z.Balčytis gali tai padaryti.

Antras klausimas yra parama, kurią jis čia turi arba gali turėti. Ar pakankama parama? Be abejo, nepakankama. Jis viliasi, ir mes, kurie jį remiame, viliamės, kad ta parama bus didesnė. Antra vertus, patvirtinus šiandien, tai yra pritarus jo kandidatūrai, ir Prezidentui išleidus dekretą, atsiranda dar papildomas laikas tartis dėl platesnės paramos, dėl didesnės koalicijos. Tos galimybės yra ir jas reikia išnaudoti. Dabar ar galima tą daugiau ir geriau padaryti? Oponentai (kolegos Z.Balčyčio, mano ir mūsų oponentai) tvirtina, kad pretendentas akcentuoja tik tęstinumą. Dovanokite, jis kalba apie tai, be abejo, ar nereikia tęsti mūsų principinės užsienio politikos, ar nereikia tęsti mūsų principinių ūkinių sprendimų, kuriems pritarė vieni ar kiti. Reikėjo tai tęsti ir padarėme, ir tuos rezultatus jūs matote.

Ar viskas buvo tinkamai padaryta, ar viskas buvo gerai padaryta, ar nebuvo padaryta kairiojo centro Vyriausybės klaidų, ar asmeniškai Z.Balčytis yra šventasis? Manau, kad ne. Bet dovanokite, o čia šventieji? Man atrodo, kad šventieji, jeigu jie yra, tai tik danguje. O čia yra normalūs, veikiantys žmonės, o tie, kurie veikia, ir klysta. Neklysta tas, kuris nedirba. O Z.Balčytis, socialdemokratai ir kairiojo centro valdžia dirbo, ir kai buvo tas platesnis formatas, ir dabar, esant siauresniam formatui. Čia yra reikalo esmė. Taigi duokim tas papildomas galimybes Z.Balčyčiui, duokim jam šansą ir mes pamatysime, kad tikrai galima padaryti ir galima daugiau padaryti.

Kviečiu kolegas ryžtis paremti šitą kandidatūrą ir tikėtis, kad Lietuvoje reikalai bus geresni. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar suteikiamas žodis pretendentui. 20 minučių. Primenu, kad Seimo nariai turės galimybę paklausti pretendentą. Prašom. Dėl vedimos tvarkos V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, būtų toks pastebėjimas. Čia iš tribūnos nuskambėjo vieno parlamentaro, kuris pretenduoja į labai principingus ir šventuosius, žodžiai. Tai buvęs krikščionis demokratas, tautos pažangietis, Naujosios sąjungos aktyvistas, tvarkos ir teisingumo dalyvis. Jis, ko gero, nesupranta, kad mes kalbame apie valstybę, apie parlamentinės koalicijas, bet ne apie kalakutų dalybas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, gerbiamasis pretendente.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus savo, kaip kandidato į premjerus, poziciją ir viziją jau išdėstęs susitikimuose su jumis frakcijose. Apsikeitėme nuomonėmis, manymu, kaip toliau turėtume elgtis dabartinėje situacijoje, kurioje yra mūsų valstybė. Sulaukiau ne tik jūsų klausimų ar pastabų, bet ir pasiūlymų ir planų, koks turėtų būti kelias iš krizės, kurioje šiandien esame, ir kokią norėtume matyti ateities Lietuvą. Akivaizdu, kad susiformavusius tiek centro kairės, tiek centro dešinės blokus vienija vienas bendras tikslas – noras kuo greičiau išvesti Lietuvą iš esamos situacijos.

Abu blokai vienareikšmiškai pasisako už tai, kad vieningomis pastangomis būtų sukurtos prielaidos korupcijai ir kitoms negerovėms išnaikinti. Galbūt dėl šių nuostatų šiandien kalbame ir apie galimybę sudaryti mažumos Vyriausybę, nes norint pateisinti Lietuvos piliečių viltis ir atsižvelgiant į Prezidento išsakytą poziciją pirmiausia turime vertinti kokybę, bet ne kiekybę. Puikiai suprantame, kad tokiu atveju Vyriausybės veikla bus gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Kai abu politinius blokus sudarančios politinės partijos, atsižvelgdamos į savo narių bei rinkėjų pozicijas, atkakliai gina savo ideologinius principus, tai nėra blogai. Partijų idėjinio stuburo turėjimas yra ne tiktai prieštaringas, bet ir sveikintinas reiškinys. Tačiau šiandieną turime unikalią galimybę pademonstruoti ne tik idėjinius principus, bet, kaip ir kalbame, politinę brandą, bei įrodyti, jog kartu galime prisiimti atsakomybę prieš visus Lietuvos žmones. Jeigu norime vadinti save valstybininkais, nekabinkime vieni kitiems etikečių ir neužsiiminėkime plačiąja propaganda. Noriu jus pakviesti pasiryžti vadovautis nuostata, kad kartu turime ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir užtikrinti, jog Lietuva tvirtais žingsniais išeis iš šios politinės situacijos ir tęs labai sparčias reformas tiek ekonominėje, tiek politinėje srityse. Tačiau žvelgiant į paskutinius politinius įvykius ir objektyviai vertinant tvyrančias partijų nuotaikas būtų sunku tikėtis, jog artimiausiu metu įvyks koks nors abiejų politinių blokų jėgų persiskirstymas. Dar turiu vilties, jog sutapus principinėms nuostatoms mes galime vieningai dirbti Lietuvos žmonių gerovės labui.

Šiandieną iš naujo įvertinkime susiklosčiusią situaciją, atsisakykime kai kurių išankstinių nuostatų, pasakytų prieštaravimų ir susitelkime dėl deklaruoto bendro tikslo – kartu raskime kelią iš šios situacijos valstybėje. Galiu jus užtikrinti, kad mano sudaryta Vyriausybė, jeigu sulauktų jūsų pritarimo, visuomet atsižvelgs į konstruktyvią kritiką, pasiūlymus, įsiklausys į visų partijų ar frakcijų nuomones, tačiau neatsisakys buvusios Vyriausybės prisiimtų, Lietuvos žmonėms duotų įsipareigojimų bei nevengs prisiimti naujų.

Puikiai suprantu galimą savo vaidmenį valstybinėje veikloje, kai yra dabartinė politinė situacija, einant atsakingas premjero pareigas. Galiu jus patikinti, jog stagnacija, permainų nebuvimas, ydingos reformos ar neryžtingumas nėra mano stilius. Nuolat domiuosi naujovėmis bei kitų valstybių patirtimi, visuomet įsiklausau į kitų nuomones ir esu pasiryžęs priimti atsakingus sprendimus.

Todėl kviečiu jus kartu įrodyti, kad buvusios Vyriausybės programą įmanoma suderinti su Proveržio programos nuostatomis. Tikiu, kad galime vykdyti naują programą, kuri sėkmingai išves šalį iš esamos situacijos ir stabiliai nubrėš artimiausios mūsų valstybės raidos gaires.

Dėkoju už dėmesį, tikiuosi jūsų supratimo, palaikymo. Manau, ekonominiai dalykai, kurie iš tikrųjų šiandien turėtų būti diskusijos objektas, bus ateityje. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame pretendentui. Jūsų nori klausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia kolega G.Steponavičius. Toliau pirmininkaus kolega Č.Juršėnas.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, mane domintų dalykinė jūsų, kaip kandidatuojančio į šias atsakingas pareigas, istorijos pusė. Noriu pakartoti klausimą, kuris buvo užduotas Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio metu. Mes tikimės, kad ir kokia Vyriausybė būtų suformuota, ji demonstruos ryžtingesnius žingsnius piliečių gerovės augimo labui. Todėl, manau, ne tik mane, bet ir dalį apsisprendžiančiųjų balsuoti dėl jūsų kandidatūros, domina paprastas klausimas ir norime tiesaus atsakymo. 2007 m. sausio 1 diena. Koks tą dieną Lietuvoje bus gyventojų pajamų mokesčio tarifas?

Z.BALČYTIS. Į šį klausimą aš atsakinėjau ir jūsų frakcijoje. Kaip žinote, yra pradėta mokestinė reforma. Ji buvo pradėta po labai ilgų diskusijų buvusioje Vyriausybėje. Visos politinės partijos supranta, kad tai buvo geras žingsnis, tačiau ši reforma pareikalaus tam tikrų biudžeto netekčių, o finansuoti visas sritis mes, kaip politikai ir Vyriausybė, privalome. Todėl aš dar kartą atsakau, kad aš, kaip valstybės pareigūnas, kaip atsakingas ministras, privalau įvertinti visus ekonominius veiksnius ir tik tada pateikti vieną ar kitą sprendimą. Todėl labai svarbu įvertinti tą netekimą, kuris bus 6 procentiniais punktais sumažinus pajamų mokestį nuo liepos 1 dienos. Manau, šių metų gale, lapkričio–gruodžio mėnesiais, būtų galima nustatyti pajamų mokesčio dydį, ar jis galėtų būti 20%, ar galėtų išlikti 27%, kaip yra dabartinėje mūsų Vyriausybės programoje.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėjau su jumis truputį pasitarti. Ar būtų galima po vieną visų frakcijų atstovą ir po to pagal eilę, ar taip, kaip užsiregistravo, kuris greitesnis, tas turi daugiau teisių? (Balsai salėje) Gerai. G.Šileikis. Negaiškime laiko. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pretendente, jūs vakar Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime pasakėte netiesą sakydamas, kad valstybės tarnautojams neišmokėti atlyginimai reikalauja tik 173 milijonų. Šiandien pasitikslinome, kad reikia didesnės pinigų sumos, ir tai turėjo būti numatyta tikslinant biudžetą. Kitas jūsų teiginys, nuviliantis didelę dalį Lietuvos žmonių, jog jūs tikrai negrąžinsite neišmokėtų pensijų tiems žmonėms, kurie buvo nuskriausti, kurių ir konstitucinės, ir žmogaus teisės buvo pažeistos. Jūsų manymu, ar toks netiesos sakymas ir nenorėjimas ištaisyti žmogaus teisių, konstitucinių teisių pažeidimo ir bus jūsų Vyriausybės politikos formavimo kertiniai pradiniai akmenys? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už tokį tiesų klausimą. Norėčiau taip pat tiesiai paklausti, kokia yra jūsų tiesa dėl neišmokėtų atlyginimų?

G.ŠILEIKIS. Skaičiavimai yra labai aiškūs.

Z.BALČYTIS. Taip, tai kokie yra? Aš pasakiau – 173 mln., o kiek sakote jūs?

G.ŠILEIKIS. Yra Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimai – 400 mln. ir pačių valstybės tarnautojų skaičiavimu – 250 milijonų.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų tokios sumos nėra, yra 173 mln., tai yra Finansų ministerijos paskaičiuota pagal savivaldybės ir kitų institucijų pateiktus duomenis. Jeigu yra per 400 mln., tai turbūt yra sudėta kartu su neišmokėtomis pensijomis pensininkams, dėl ko mes visada ginčijamės ir diskutuojame. Manau, jeigu valstybėje bus nuspręsta, kad pirmiausia tie 600 mln., kurie turi būti skiriami pensijoms sugrąžinti, turėtų būti skirti toms sritims, tai Seime turi būti numatyta, kurioms sritims reikia sumažinti finansavimą, nes puikiai suprantame, kad biudžeto formavimo principuose yra baigtinis finansinių lėšų kiekis, ir reikėtų, kad politiškai būtų apsispręsta. Aš teikiu tuos skaičius, kurie buvo pateikti Finansų ministerijos specialistų, manau, jie yra teisingi. Ateityje galėsime patikslinti, bet tai parodys gyvenimas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom, kolega.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis pretendente, jūs, be abejo, sutiksite, kad įstatymai yra valstybės protas. Mes čia, Seime, to proto produkcijos prigaminame apsčiai. Tačiau dažniausia tai ir lieka popieriuose. Vyriausybė, kad ir koks premjeras jai vadovautų, kad ir kokia būtų sudėtis, yra nepajėgi atlikti savo funkcijų. Jeigu jūs būsite patvirtintas, formuosite naują Vyriausybę. Ar jūs, kaip premjeras, imsitės priemonių, kad tai, kas yra vadinama protu, įgautų konkrečias išraiškas?

Pirmiausia, ar bus nugriauti visi, pravažiuota buldozeriu, Prezidento terminais kalbant, neteisėtai pastatyti pastatai tiek prie ežerų, tiek pajūryje, tiek kitose vietose? Ir antras dalykas. Ar imsitės priemonių, kad būtų grąžinta žemė tiems, kurie laukia jos jau 16–17 metų ir negauna?

PIRMININKAS. Pretendente, vieną minutę. Primenu, kad po vieną klausimą. Jeigu liks laiko, tada galima bus antrą ir trečią. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų jūs esate teisus, kad yra labai daug įstatymų priimama. Mes Seime taip pat kartais sudedame šiuos įstatymus ir pateikiame kaip gerą savo darbo rezultatą. Būna tūkstančiai įvairių straipsnių pakeitimų ir, aišku, tai rodo ne tik esamą kokią nors sudėtingą situaciją mūsų valstybėje ar Vyriausybėje, bet rodo, kad gyvenimas kelia vis naujų reikalavimų ir naujovių, į kurias mes reaguojame.

Dėl jūsų klausimo dėl nelegalių statybų. Manau, mes esame teisinė valstybė ir privalome vadovautis teisiniais principais. Pirmiausia turi būti įrodyta, kad yra pažeisti vieni ar kiti reikalavimai. Yra institucijų, kurios turi tuo užsiimti, ir aš, kaip premjeras, aišku, to reikalausiu. Tačiau mes negalime pažeisti žmogaus asmens teisių. Jeigu jis yra suderinęs dokumentaciją, manau, jis irgi turi galimybę reikalauti, kad jam būtų teisėtai atlyginta. Tai yra principai, kurių mes taip pat negalime pažeisti.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom. (Balsas salėje: „Vienu žodžiu, liks taip, kaip buvo“.)

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis kandidate, iš tikrųjų aš jus pažįstu ne vienus metus ir žinau, kad jūs esate doras, principingas ir gana jautrus žmogus. Ar tikrai atsilaikysite ir ką pastatysite priešpriešiais tai purvų drabstymo batalijai, kuri prasidėjo pačią pirmą minutę, kai jūs buvote pasiūlytas kandidatu į premjero postą? Aš suprantu, kad bus labai sunku dirbti, bet ką nors su tuo reikėtų daryti, nes mūsų valstybė iš tikrųjų pasidarė kažkokia… na, nekaltumo prezumpcijos nėra, kas ką nori, tas tą kalba, todėl, gal jūs galvojate, kad kartu su politikais ir visuomene reikia pradėti dialogą, kad valstybėje būtų atkurta nekaltumo prezumpcija? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Natūralu, ir aš pats jau dabar pajutau, kad kol žmogus asmeniškai nesusiduri, negali įvertinti. Visiškai pritariu, kad ateityje reikėtų iš esmės keisti ir bendrąjį pristatymą, ir pačios informacijos patikimumo klausimus. Tačiau jeigu aš šiandien dar stoviu čia, šioje tribūnoje, manau, kad tam tikrą kritikos dalį jau atlaikiau. Tikiuosi, jeigu jinai bus konstruktyvi, atlaikysiu ir ateityje, o jeigu bus nekonstruktyvi, aš paprasčiausiai nekreipsiu dėmesio.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Pretendente į Ministro Pirmininko pareigas, praeitame posėdyje aš klausiau jūsų vieno klausimo dėl jūsų paramos ir labdaros fondo. Jūs žadėjote pateikti visą informaciją, deja, pateikėte tik paskutinių metų informaciją. Mane kaip tik ir domino tas laikotarpis, priešrinkiminis laikotarpis ir laikotarpis, kai jūs dirbome susisiekimo ministru. Todėl aš norėčiau paklausti, ar tai atsitiktinumas, ar tai koks nesusipratimas? Norėčiau taip pat paklausti, ar jūs ir ateityje toleruosite paslėptą reklamą, nes, kaip žinoma, jūs, kaip fondo steigėjas, reklamavotės per rinkimų laikotarpį, kai buvo uždrausta tam tikra reklama, plakatų dydis ir panašiai? Jūs nepažeidėte įstatymo, tačiau politinė kultūra politikams taip pat neleidžia apeiti to įstatymo ir rinkimų metu rodytis kitaip. Iš esmės tai yra ta pati politinė reklama. Todėl ir norėčiau sužinoti, ar jūs ir ateityje tokius „šposus“ darysite, to nedraudžia įstatymas, vadinasi, galima jį apeiti ir pasirodyti kitaip?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia jūs irgi turėtumėte suformuluoti tiksliai, ko jūs klausiate. Aš supratau, kad jums reikia rėmėjų sąrašo, jūs jį gavote. Matau, esate nuliūdęs, kad nėra tų tiesimo įmonių. Manau, yra institucijos, yra Viešųjų ir privačių interesų komisija, jūs turite teisę kreiptis ten, kaip čia pasakyti, negaišinti laiko, nes ten bus viskas atsakyta. Paprašys manęs informacijos, aš ją pateiksiu, ir jums ta komisija pateiks savo išvadas, ar buvo pažeisti interesai, ar ne.

Dabar jūs paminėjote mano lyg ir kažkokį reklamavimąsi. Aš visiškai nenorėčiau sutikti. Jeigu yra paramos ir labdaros fondas, jūs matote išlaidas, kam tos lėšos, ypač materialinės vertybės, skirtos. Tai yra vaistai, tai yra knygelės vaikams, tai yra knygos, tai yra medikamentai ir daug kitų dalykų, jie yra skirti elementariai paprastiems žmonėms, jų klausimams ir problemoms spręsti. Jeigu mes, visi politikai, susitarsime, kokia forma mes galime save rodyti kitaip, aš irgi laikysiuosi šių reikalavimų. Jūs pats paminėjote, aš įstatymo nepažeidžiau. Manau, kad tai ir yra visas mano atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, nepaisant visų politinių batalijų, vykstančių šiandien, šalyje yra darbų, kurių negalima nei atidėti, nei nepadaryti. Aš turiu minty 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimo strategiją, kurią Vyriausybė iki liepos 1 d. turi pateikti Europos Komisijai. Ar nenukentės šis darbas, jo kokybė, galbūt jis jau yra padarytas, dėl šių visų pasikeitimų Vyriausybėje, nes šiuo metu, manau, tai yra Vyriausybės pagrindinis uždavinys? Jeigu jums bus patikėta formuoti Vyriausybę, galbūt pasikeis ministrai, jie sumanys kažką keisti, jiems nepatiks, kas yra parengta buvusių kolegų? Ar tai neturės įtakos, kad laiku ir kokybiškai ta strategija būtų suformuluota ir pateikta Europos Komisijai?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už rimtą klausimą. Aišku, kad darbai yra šiek tiek sustoję, nes vyksta daug diskusijų, ypač politinėmis temomis. Kiek jaučiu, tai tomis ekonominėmis arba kitomis sritimis, kurios yra labai svarbios, nėra šiandien čia labai domimasi, nors jau yra labai daug geros ir įdomios informacijos apie mūsų valstybės įvertinimus, ypač po praeito penktadienio Viršūnių Tarybos. Manau, kad tos institucijos, kurios privalo atlikti savo pareigą ir funkcijas, tai daro, žinau, kad yra baigiamos aprašyti devyniolika veiksmų programų. Jos bus pateiktos Seimui iki jūsų atostogų, ir Seimas galės apsispręsti. Jeigu ne, tai mes su Europos Komisija turime galimybę tartis, mes bendraujame ir deriname savo veiksmus jau ir dabar su atsakingais Europos Komisijos pareigūnais. Tą derinimą mes galime tęsti iki šių metų pabaigos, manau, kad laiko užteks ir šį klausimą iš tikrųjų bus galima išspręsti laiku.

Dėl tam tikrų nuostatų pakeitimo. Manau, kad tai negalima, nes praktiškai Europos Komisija labai prižiūri šį procesą. Be to, jeigu man ir toliau bus patikėta vadovauti Vyriausybei, manau, kad gana neblogai išmanau pricipus, kokių turi būti laikomasi, aišku, reikalausiu, kad šie principai būtų ir toliau ir kad būtų įteisinti.

PIRMININKAS. V.Kamblevičius. Prašom, kolega.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pretendente, jūs dirbote susisiekimo ir finansų ministru. Jūsų kuruojamų viešųjų įmonių vadovai gaudavo po kelias dešimtis tūkstančių mėnesinių atlyginimų. Sakykite, kai būsite premjeras, kaip jūs sutramdysite šių įmonių vadovų savivaliavimą?

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Šis klausimas ne kartą buvo svarstytas ir Vyriausybėje, buvo pateikta atitinkama analizė. Kai kurių sričių vadovų atlyginimai buvo sumažinti, tačiau mes šį klausimą turime nagrinėti panašių įmonių, privačių kompanijų darbo apmokėjimo kontekste, kad neatsitiktų toks dalykas, kai faktiškai valstybės įmonei, kuri atlieka labai svarbią funkciją, pavyzdžiui, yra „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus oro uostas, t.y. didelės įmonės, kurių apimtys yra šimtai milijonų litų, kad neatsitiktų toks dalykas, kad mes negalėsime surasti kompetentingo vadovo, nes jam paprastai privačios kompanijos siūlys kur kas didesnį atlyginimą. Tai aš visiškai suprantu jūsų klausimą, jisai buvo ne kartą svarstytas, buvo atitinkamos išvados. Manau, dabartinė apmokėjimo sistema visiškai atitinka realią gyvenimo situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui. Pone pretendente, 2000 m. priimtas Žalos atlyginimo Lietuvai įstatymas aiškiai įpareigojo Vyriausybę sudaryti komisiją ir suskaičiuoti, kokia gi buvo padaryta sovietmečio ir okupacijos žala Lietuvai ir jos piliečiams. Vyriausybė tokią komisiją sudarė, net dvi komisijas. Prašom pasakyti, ar jūsų vadovaujama Vyriausybė ryšis, nes jau praėjo šešeri metai nuo tų skaičiavimų, kai V.Blinkevičiūtė sakė, kad tiek suskaičiavom, viskas pateikta Vyriausybei, galų gale ryšis patvirtinti kokį nors žalos dydį, nes, kol tai nepadaryta, kalbėti apie kokias nors derybas su Rusijos Federacija yra tiesiog akių dūmimas. Prašom pasakyti, ar jūs ryšitės galų gale vienokį ar kitokį skaičių patvirtinti, kad mes žinotume, štai tokia nustatyta, pagal metodiką suskaičiuota ir Vyriausybės pripažinta žala Lietuvai yra padaryta? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų yra priimtas įstatymas, kuriame aiškiai išsakytos šios nuostatos, mūsų pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Buvo atliekami skaičiavimai, tikrai jie buvo atliekami. Manau, tai yra ne tik materialinis klausimas, bet tai yra taip pat ir politinis klausimas. Manau, visos institucijos, kurios yra atsakingos už politiką Lietuvoje, turi šį klausimą apsvarstyti ir tada priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Starkevičius. Prašom, kolega.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis pretendente, šiandien yra didžiulė problema dėl nuosavybės atkūrimo į namus, o ypač į žemę didžiuosiuose miestuose. Jau šiandien aišku, kad žemės nebus tiek, kiek yra pretendentų, kurie nori ją susigrąžinti. Kaip šią problemą spręsite? Kokie bus konkretūs jūsų Vyriausybės pasiūlymai, kad žmonėms būtų ištesėti teisėti jų lūkesčiai?

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Šiandien yra 2006 metai. Žemės grąžinimo procesas ypač buvo aktyvus 1994 metais. Mes šiandien esame labai susieti tų procesų, kurie buvo 1994 m., kai buvo priimami sprendimai ir vienokiais ar kitokiais pagrindais kartais galbūt nevisiškai teisėtiems savininkams sugrąžinta žemė. Buvo labai daug teismų, buvo daug sprendimų atkeista. Šiandien ta situacija yra visų – prieš tai buvusių ir Vyriausybių, ir atitinkamų institucijų pasekmė. Taip, yra komplikuota situacija, ypač kaimuose, kad žmogui prie namų negalima grąžinti arba jam negalima išsinuomoti ar įsigyti žemės. Čia yra problema. Jam suteikiama už 4 arba 5 kilometrų. Žmonės paprasčiausiai neturi galimybių tą žemę apdirbti, jos prižiūrėti. Manau, jūs esate teisus, kad ta reforma ir toliau turi būti tęsiama. 2006 m. biudžete yra numatyti kur kas didesni asignavimai apskritims, taip pat savivaldos institucijoms, kurioms yra perduotos funkcijos. Manau, kad apskritys su savivaldybėmis ateityje turi kur kas efektyviau spręsti šituos dalykus, kartu spręsti ir žemės grąžinimo klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vrubliauskas. Prašom, kolega.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pretendente, rytą susitikdamas su Tėvynės sąjungos frakcija jūs taip ir pasakėte, kad turite su savim Proveržio programą, nešiojatės. Dabar iš tribūnos pasakėte apie naują programą, matyt, būsimos Vyriausybės, jeigu jums pasisektų ir jūs būtumėte patvirtintas. Norėčiau paklausti, kiek procentų toje programoje būtų proveržio darbų ir gal konkrečiai, jeigu galima?

Z.BALČYTIS. Ačiū. Nemanau, kad esminis dalykas yra procentai, ar tai BVP, ar tai programos procentai. Kiek mes susitarsime dėl vienų ar kitų keleto svarbių dalykų išsprendimo, tiek ir galimoje naujoje programoje gali atsispindėti kai kurios nuostatos, kurios yra iš tikrųjų gyvenimo padiktuotos, yra realios. Mes tikrai galėtume ateityje kai kurias nuostatas įkelti į mano pavadintą naują programą, būtų tam tikras derinys. Iš buvusios Vyriausybės programos, manau, neprieštarausite, jeigu išliktų įsipareigojimai socialinėje srityje, indėlių grąžinimas, dėl to mes ginčijomės keletą dienų. Manau, kad ir jūs, ir mes esame suinteresuoti. Taip pat nuostatos dėl mūsų ekonomikos tolesnio vystymosi. Dėl vykdomos fiskalinės, monetarinės politikos ir dėl ekonominės politikos, nes mus giria ir Europa, ir visi. Taip pat dėl jūsų tam tikrų gyvenimo apraiškų, tai yra kur kas didesnės kovos su korupcija, dėl Europos Sąjungos lėšų galbūt didesnio skaidrumo užtikrinimo. Mes visa tai suprantame ir mes buvome numatę ateityje spręsti tą dalyką. Tikrai aš manau, kad toje programoje visi geri pasiūlymai galėtų atsispindėti.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS (TSF). Pone pretendente, aš norėjau paklausti, ar Vyriausybė ketina sudaryti visų Lietuvos problemų žemėlapį arba padaryti inventorizaciją, nes kartais susidaro įspūdis, ypač tvirtinant arba perskirstant biudžetą, kad Vyriausybė nežino pačių opiausių mūsų Lietuvos žmonių problemų. Man atrodo, kad tokie dalykai kaip inventorizuoti tas problemas ir bandyti finansiškai jas argumentuoti arba finansiškai išspęsti yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės uždavinių.

Dar vieną klausimą norėčiau. Ar jūsų nejaudina tai, kad mažėja Lietuvos mokyklose vaikų, ypač mažamečių, saugumas. Visų pirma vykstant iš mokyklos į namus. Labai gerai, kad vežiojama autobusiukais, bet vis dėlto miesto pakraščio mokyklose susiduriama su labai rimta problema, kai vis dažniau užpuolami vaikai, atimami pinigai, mobilieji telefonai, sumušami ir panašiai. Ką siūlote daryti šiuo klausimu? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl problemų. Vienareikšmiškai – Vyriausybė žino tas problemas, bet kiekvienas laikotarpis jas kaip nors paryškina. Visiškai neseniai buvo labai didelė problema – tai „Mažeikių naftos“ pardavimo klausimas. Metus diskutavome, šiandien jo lyg ir nėra, atsirado kiti klausimai. Problema – tai mūsų energetinio tinklo sujungimas su Vakarų Europa, ją reikia spręsti, tikrai bus daug diskusijų ir klausimų, kokiu būdu ir principais. Problema mūsų infrastruktūros objektų tolesnis vystymasis ir reikės diskutuoti. Labai labai daug. Yra 13 ministerijų ir sričių ir kiekviena gali suskaičiuoti šimtus problemų. Manau, kad kiekviename etape viena problema išsprendžiama ir ji pasimiršta. Kiekviena neišspręsta, aišku, šiandien mus jaudina. Aš tikrai galiu patikinti, kad tas sąrašas yra, mes žinome, tam priimami Vyriausybės sprendimai, tam daromi pasitarimai, kad kuo daugiau tų problemų būtų išspręsta. Tas darbas yra dirbamas.

Dėl jūsų minėto nesaugumo. Iš tikrųjų tas klausimas priklauso teisėsaugai. Manau, buvo sprendžiama kompleksiškai – tai vaikų pavėžėjimas. Nežinau, iš kur tie skaičiai, kad daugėja vaikų, ypač mažamečių, užpuolimų, reikėtų man pasitikslinti. Bet šiandien, manau, yra taip pat kitų teisėsaugos problemų, kad trūksta finansavimo. Policijos plėtros programoje iki 2010 metų numatyta, kad kiekvienais metais daugiau negu po 100 mln. skiriama papildomai finansuoti. Aš manau, kad didinant pajėgas, policijos kontingentą, šitas problemas ateityje galima išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čigriejienė. Prašom, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, augant ekonomikai, surenkant vis daugiau pinigų į biudžetą, ar didinsite finansavimą sveikatos apsaugai ir skirsite jai 5% bendrojo vidaus produkto? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Labai dėkingas, kad pripažinote, jog didėja finansavimas arba daugėja į biudžetą surenkamų pajamų. Visas biudžeto viršplanines pajamas mes skyrėme papildomai ypač svarbioms funkcijoms finansuoti. Šiandien Seime svarstomas klausimas – biudžeto patikslinimo klausimas ir numatyta gana didelė suma sveikatos sričiai. Manau, kad ir ateityje ta politika bus tęsiama, nes mes, kaip Vyriausybė, privalome užtikrinti visų sričių finansavimą ir kiek galima optimaliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų šiandien daug klausimų yra dėl vidaus politikos dalykų, bet kaip Ministras Pirmininkas jūs esate atsakingas ir už Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu. Gal galėtumėte pasakyti, kaip buvo vertinama Lietuvos politika paskutiniame viršūnių susitikime, kaip mes atrodome tarp kitų valstybių. Šiandien, integruojantis tiek į Europos Sąjungą, tiek ir dar plačiau, tie dalykai ne mažiau svarbūs nei mūsų vidaus problemos. Ačiū už atsakymą.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų praeitą penktadienį su Ekscelencija Prezidentu grįžome iš viršūnių tarybos, buvo labai svarbūs klausimai. Tai ir Europos Sąjungos Konstitucijos likimas, ir Europos Sąjungos plėtra, ir mūsų euro klausimas. Iš tikrųjų su prieš tai kalbėjusiu vienu iš mano kolegų nevisiškai norėčiau sutikti, kad Lietuva dėl euro įvedimo nieko nepadarė. Mes padarėme vieną labai didelį dalyką, mes, kaip valstybė, buvome labai gerai įvertinti, kaip sugebantys politiškai ir ekonomiškai valdyti procesus valstybėje, ypač vykdydami fiskalinę ir ekonominę politiką. Tai buvo vienareikšmiškai pastebėta ir tai buvo įvertinta kitų valstybių lyderių kalbose.

Dėl euro klausimo. Aš manau, prieš pusę metų visi abejojo, ar čia mums iš viso pavyks iškelti kokias nors diskusijas. Pirmiausia buvo abejojama ECOFIN’o posėdžio metu. Paskui buvo dėl viršūnių tarybos. Tačiau mūsų Prezidento kalba buvo sutikta labai pozityviai, ją palaikė ne tik tos valstybės, kurios neturi euro, bet palaikė ir Ispaniją, ir net Prancūzija. Mes buvome taip įvertinti. Man yra labai svarbu, kad Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris, 15 metų ėjęs šias pareigas, pats kūręs Mastrichto kriterijus, pasakė, kad mes negalime nesižavėti Lietuvos ekonomikos pasiekimais ir mes ir toliau skatiname šitą valstybę vykdyti tokią griežtą, teisingą ir labai pozityvią politiką. Tai yra pats svarbiausias dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė. Prašom, kolege.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, 2007 m. pabaigoje Lietuva turėtų tapti Šengeno erdvės nare. Kaip žinote, pasirengimo darbai stipriai vėluoja. Beje, vėluoja ne dėl kokios nors kitos ministerijos kaltės, o dėl Susisiekimo ministerijos, kuriai jūs ilgą laiką vadovavote, kaltės. Labai vėlai pradėti Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbai, taip pat yra problemų, kaip žinote, dėl Klaipėdos krantinės terminalo ir panašiai. Kadangi taip susiklostė likimas, kad jums esant finansų ministru mes „pralošėme“ eurą, ar neatsitiks taip, kad jums būnant premjeru mes pralošime dar ir narystę Šengeno erdvėje? Ar jūs turite kokių nors pasiūlymų, kaip būtų galima pagreitinti mūsų darbus? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Už Šengeno veiksmų programą, pagal kurią yra numatyta per 6 mln. Lt, buvo ir yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Nemanau, kad yra labai didelis skirtumas, kur prieš metus laiko aš dirbau. Kai mes tuo metu dirbome susisiekimo srityje, buvo rengiami projektai, jie buvo parengti. Tų projektų praktinis įgyvendinimas, kalbant apie mūsų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra gana griežtas ir reikalauja didelio skaidrumo. Šiuo metu visi praktiniai darbai yra atlikti, yra paskelbti konkursai, paskelbti nugalėtojai. Praktiniai darbai, kaip jūs matote atskirsdami į Vilniaus oro uostą, vyksta, taip pat greitai pradės vykti ir Klaipėdoje Aš manau, kad mes laiku įvykdysim savo įsipareigojimus, kurie yra įrašyti Stojimo sutartyje. Tačiau pati Europos Sąjunga turi tam tikrų problemų. Ji laiku neįdiegė elektroninės informacinės sistemos ir vizų informacinės sistemos. Aš manau, kad kitų etapų metu ta oficiali Šengeno erdvės funkcionavimo pradžia galbūt gali būti nukelta keletui mėnesių. Bet tai yra ne dėl mūsų kaltės. Mes ir praeitoje Vadovų taryboje deklaravome, kad Lietuva ir kitos valstybės yra pasirengusios laiku įvykdyti savo įsipareigojimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, nustatytas laikas baigės, bet liko tiktai trys klausiantieji, juo labiau iš įvairių frakcijų. Manau, Seimas neprieštaraus, kad būtų leista tuos tris klausimus pateikti. (Balsai salėje) Ačiū. V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko pareigas, ne paslaptis, kad miestuose ir miesteliuose bei atskiruose rajonuose žmonės gyvena kur kas blogiau nei sostinėje, Klaipėdoje ar net Kaune. Mes daug kalbame apie tai, kad reikia gerinti, tai yra vykdyti, keisti, regioninę politiką, kad vis dėlto mažėtų tas skirtumas. Jeigu jūs būsite paskirtas premjeru, ar bandysite tai daryti? Yra daug pavyzdžių, pavyzdžiui, per mokesčių sistemą. Tarkime, sukūrę tam tikrą formulę, pagrįstą objektyviais kriterijais, kad tuose regionuose, kuriuose žmonės blogiau gyvena, trūksta darbo, jūs pagal ją mažinsite mokesčius, t.y. mokesčiai bus mažesni nei sostinėje… Tokiu būdu verslininkai būtų skatinami investuoti į miestus ir miestelius, kur blogiau gyvena, o ne į Kaliningradą, Rusiją ar Ukrainą. Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Matyt, toks principas iš esmės neužtikrintų mūsų bendrų tikslų kiek įmanoma mažinti regionų ir didžiųjų miestų skirtumus. Tai turi būti kompleksiniai veiksmai, nes vien įvairių mokesčių administravimas iš tikrųjų būtų labai sudėtingas. Tai viena. Kita vertus, verslas kelia ir kitų reikalavimų, pirmiausia dėl kvalifikuotos darbo jėgos. Manau, kad tai šiandien yra pats aktualiausias klausimas, ir mes turime būti pasirengę kaip įmanoma greičiau sugebėti perkvalifikuoti jau turimus specialistus į kitą sritį. Tai yra viena.

Antra, dėl perspektyvos. Yra Europos Sąjungos parama, kuri iš tikrųjų didele dalimi yra skirta ir atskiriems regionams, ar tai būtų kelių tiesimas, ar tai būtų švietimas, ar tai būtų mokyklų, ligonių renovavimas ir panašiai. Mes esame numatę, kad kito etapo metu institucijos, kurios vykdo viešąsias paslaugas, neberengtų konkursų, o nustatytų tam tikrus sąrašus, kas ateityje turėtų galimybę būti finansuojama iš Europos Sąjungos fondų. Tai viena. Ir dabar egzistuoja sistema, kad jeigu yra pateiktas projektas iš regiono, iš mažai arba blogiau gyvenančių regiono, tai jo vertinimo metu yra galimybė suteikti papildomai iki 10 balų. Aš manau, kad tai suteikia jiems prioritetą prieš kitus tos pačios srities projektus.

Taigi aš taip pat būsiu suinteresuotas, kad regionai ateityje turėtų galimybę gyventi geriau, įdomiau, ir toks yra pagrindinis mūsų tikslas. Tik taip mes galėsime užtikrinti visos mūsų valstybės ekonominį konkurencingumą.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Navickas. Prašom, kolega.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis kandidate į Ministrus Pirmininkus, aš, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, džiaugiuosi, kad į šias pareigas kandidatuojate jūs, profesionalus ekonomistas, gerai išmanantis ekonomiką, įvairius jos sektorius. Jūs tai įrodėte savo praktiniu darbu, dirdamas ir susisiekimo ministru, ir finansų ministru. Susisiekimo sektoriaus infrastruktūra funkcionuoja labai gerai, yra konkurencinga, vertinant Europos standartų požiūriu. Taip pat jums vadovaujant Finansų ministerijai sudarytas rekordinis Lietuvos biudžetas, per metus padidėjęs net 20%. Aš įsivaizduoju, kad jūs savo ekonominėje programoje, arba Vyriausybės programoje, taip pat siūlysite esminius sprendimus ekonomikos srityje. Vienas iš tokių klausimų, kurie, matyt, ir atsispindės jūsų programoje, yra klausimas, kam panaudosime už „Mažeikių naftos“ 30% akcijų gautus pinigus, tai yra apie 2 milijardus? Iš tiesų Lietuvos žmonės tikisi tokio atsakymo. Galbūt jūs, kaip finansų ministras ir būsimasis premjeras, galėtumėte bent nubrėžti tam tikras tų pinigų panaudojimo gaires. Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Aišku, pirmiausia reikia tuos pinigus gauti. Yra tam tikros procedūros, iki rudens turi būti atlikti tam tikri veiksmai. Tačiau jeigu sandoris bus užbaigtas, manau, kad ir Seimas pritars, jeigu bus tokių pasiūlymų, didesnę dalį lėšų skirti žmonių indėliams kompensuoti ir sumokėti už negrąžintą žemę ir kitus valstybės įsipareigojimus. Pagal Privatizavimo fondo įstatymą tam tikra dalis galėtų būtų skirta investicijoms. Aš būsiu už tai, kad jos būtų skirtos kaip tik toms sritims, dėl kurių šiandien čia daugiausia diskutavome, t.y. švietimui, sveikatai, viešajai apsaugai. Manau, kad tos sritys ateityje privalo būti daugiau finansuojamos. Tai šiandien yra pagrindinės problemos. Turėsime galimybę tuos pinigus panaudoti geriems tikslams. Aš manau, kad tai mums pavyks. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia N.Steiblienė. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamasis pretendente, Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir kitomis reikmėmis pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus. Aš norėjau paklausti, ar 18 tūkst. Lt, skirtų jūsų apygardoje stovinčios varpinės varpui lieti, buvo Vyriausybės nustatytas prioritetas, ar jūs šituos 18 tūkst. iš Vyriausybės rezervo gavote kaip finansų ministras ar kaip Seimo Socialdemokratų frakcijos narys?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų skirstant Vyriausybės rezervą yra daugybė prioritetų, ne tik vienas. Manau, kad tas Vyriausybės rezervas ir skirstomas toms reikmės, kurioms negalima skirti priimant Biudžeto sandaros įstatymą. Kaip žinote, daugelis Seimo narių kreipiasi su įvairiais prašymais dėl tam tikros paramos ne vienokiam ar kitokiam objektui užbaigti, bet jo pradžiai finansuoti. Aš, kaip Seimo narys, taip pat kreipiausi. Tie 18 tūkst. litų, skirti iš Vyriausybės rezervo, buvo apsvarstyti Vyriausybės posėdyje. Tai bendruomenei, t.y. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei, tai buvo strateginis dalykas todėl, kad jie neturėjo tokio dalyko. Mums, politikams, galbūt atrodo kitaip, bet, aš manau, kad pati sistema ir patys principai nebuvo pažeisti. Dėl to, kaip ten paskui buvo įforminta, kaip sakiau ne kartą, buvo ne mano valia, tai buvo bendruomenės valia, bet, aš manau, tas varpas Žemaičių Naumiesčio bendruomenėje skambės dar ilgai. Jis turi valstybės funkciją – palydi žmones, sutinka juos ir t.t.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pretendente. Jūs atsakėte į visus klausimus, netgi šiek tiek ilgėliau, negu numato Statutas. Dėkoju. Dabar – kitos procedūros. Ačiū.

Prieš imdamasis Statuto nustatytų procedūrų, dėl paįvairinimo noriu pranešti, kad šiandien posėdžių salėje, viršutinėje eilėje, yra retesni svečiai: tai rašytojo Antano Vaičiulaičio, kurio 100-ąsias gimimo metines mini Lietuva, dukros ir anūkai. Pasveikinkime. (Plojimai)

O dabar prašyčiau kalbėti dėl nutarimo projekto, kurį jūs visi turite. 4 – už, 4 – prieš. Paskui balsuosime ir prieš tai 1 – už, 1 – prieš kalbėsime dėl balsavimo būdo. (Balsai salėje) Prašom. Čia eina viskas iš karto. Svarstymas ir priėmimas vienu metu. Čia kitas žanras, prašome nepainioti. Čia yra į pareigas skyrimas arba pritarimas pareigoms. Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad skirtingas žanras. Taigi prašom. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Iš tikrųjų mes be patarėjų, t.y. be Konstitucinio Teismo, patys jau nieko neišmanome. Man atrodo, kad būtų galima to nedaryti, ką dabar darome, bet kadangi yra norinčių kalbėti prieš, tai aš būtinai pakalbėsiu už, nes kitaip bus negražu. O iš tikrųjų tie kolegos, kurie nori kalbėti prieš, galėtų nekalbėti ir mes sutaupytume laiko. Bet ką padarysi, deja, yra taip, kaip yra. Aš matau, kad ponai, kurie labai už proveržius, visada viską supainioja su personalijomis. Jeigu jų žmogus, tai gerai, jeigu ne jų – blogai. Man atrodo, kad šiandien tie, kurie dažnai kalba valstybės vardu, turėtų ir pasielgti valstybiškai. Pirmiausia tas pats Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo nariai laisvai balsuoja pagal savo mandatą, ir frakcijos neturėtų varžyti, kaip šiandien kiekvienas Seimo narys nori balsuoti. Aš žinau, kad norų yra įvairių, bet frakcijų vadai neleidžia. Tai yra blogai, kai šioje salėje vykdomi antikonstituciniai aktai. Apie tai reikėtų kada nors pakalbėti, bet, žinoma, šiandien tam neliks laiko. Manau, kad norint, kad valstybėje būtų mažiau chaoso ir būtų mažiau laužomos priesaikos ir Konstitucija, iš tikrųjų turi būti suformuota Vyriausybė, turi būti premjeras, santūrus žmogus. Z.Balčytis ne toks karštas kaip aš ir ne toks kategoriškas ir, ko gero, atleis tiems, kurie jį įžeidinėja, tačiau atleidimas ne visada geras dalykas. Aš siūlau patvirtinti premjerą ir palinkėti jam ir visiems mums gero darbo, ir baigti pjautynes. Dirbkime Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį kolegai J.Razmai, aš dėl šventos ramybės dar kartą pacituosiu Statutą. 193 straipsnis 4 punktas: „Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai kandidatūrai“. Ir jokių skirtingų stadijų.

Mielieji kolegos, dabar kalba J.Razma – kita nuomonė.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, į teikiamą kandidatą siūlau žiūrėti dviem aspektais. Pirma, kaip į susiformavusios koalicijos išraišką, antra, kaip į asmenybę. Kalbėdamas apie pirmąjį aspektą, noriu pasakyti, kad koalicija dabar neaiški ir visuomenė net nežino tų keturių oficialiai pasiskelbusių, kad sudaro koaliciją, partijų susitarimo turinio. Nekalbu jau apie tai, kad pretendentas taip pat nedrįsta šviesiai tiesiai įvardyti, ar yra susitarta dėl kokios nors Darbo partijos paramos. O tokios paramos netiesioginė išraiška gali būti ir šiandieninis jų apsisprendimas balsuoti laisvai. Taip pat pretendentas mūsų frakcijoje aiškiai nepasakė, kokių partijų atstovai būtų skiriami ministrais. Jis neatsakė ir į klausimą, ar būtų sudaryta vėl politinė ar koalicinė taryba, į kurią įeitų neprisiekę valstybei asmenys, partijų vadovai, šiuo atveju, matyt, tai būtų Algirdas Brazauskas, Artūras Zuokas, o gal ir pirmininko pareigas atšildęs Viktoras Uspaskichas. Todėl Z.Balčyčio kaip neskaidrios, neaiškiais principais sukurtos koalicijos kandidatūra nepriimtina.

Jeigu kalbėtume apie asmenybę, apie jį, kaip žmogų, galima pasakyti daug šiltų žodžių. Bet vertinant kaip kandidatą į premjerus, vis dėlto galima pasigesti jo pateiktos šalies plėtros vizijos, strateginio mąstymo, paprasčiausios drąsos ir ambicingumo. Tai nėra Lietuvos, kaip valstybės, pretenduojančios į regiono lyderes, premjeras.

Dėl balsavimo būdo. Jeigu būtų aiški koalicija, galėtų būti ir slaptas balsavimas. Todėl nieko keisto, kad ponas K.Olekas rado ir A.Kubiliaus citatą dėl slapto balsavimo, kai buvo skaidrios koalicijos situacija. Bet nesant skaidrios koalicijos atviras balsavimas Seime yra vienintelis būdas visuomenei atskleisti, kas iš tikrųjų sudaro valdančiąją daugumą. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija reikalauja atviro balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegoms, noriu paklausti, ar socialdemokratai nebūtų malonūs vieną kalbėjimo poziciją užleisti kolegoms valstiečiams liaudininkams? Ar profesorius būtinai nori kalbėti? Gerai. Tada aš prašysiu likusių dviejų apsispręsti, gal galės kalbėti ir V.Navickas. Prašom. J.Karosas.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš retai kalbu, todėl noriu pakalbėti. Kolegos, kai klausau šiomis savaitėmis Lietuvoje tam tikrų panikos balsų, tai atrodo, Lietuvoje viskas yra sugriuvę. Tačiau aš palaikyčiau kolegos nuomonę, kad Lietuvoje viskas yra kaip buvę, žmonės gyvena savo gyvenimą, savo kasdienius džiaugsmus, rūpesčius. Iš esmės netvarka yra šiandieninėje valdžioje, ginčai, tarimaisi, nesutarimai. Suprantama, kad tokia padėtis negali nepakenkti situacijai valstybėje ir žmonėms aktualių klausimų sprendimui. Kuo daugiau kovojama tarpusavyje, tuo mažiau laiko ir energijos lieka mums, kaip parlamentarams, kaip politikams, priklausomiems klausimams ir problemoms spręsti. Tai visiškai aišku. Todėl šiandien pozityviai balsuodami už teikiamą kandidatą, mes turime galimybę ne toliau didinti tą netvarką, o ją kaip nors sureguliuoti. Juo labiau kad klausantis kalbų išryškėjo viena pozicija: daugelis balsuos prieš, nepalaikys todėl, kad užgautos ambicijos, jie nepastebėti arba neįvertinti. Bet mažiausiai pastabų buvo dėl pretendento kvalifikacijos, o tai, be abejo, dirbant tokį darbą labai svarbu. Manau, kad Jo Ekscelencija Prezidentas labai objektyviai įvertino realybę, kurioje šiandien esame, pasiūlydamas kaip tik šį variantą ir aš siūlyčiau jam pritarti.

Dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, neužsiimkime tuščiu savęs apgaudinėjimu. Jeigu mes pagal Konstituciją turime balsuoti pagal savo sąžinę, tai atviras balsavimas čia mažiausiai tinka, nes šiuo atveju neišvengiamai tavo sąžinė yra peršviečiama, t.y. kitų matoma. Tu esi sąžiningas sau. Antra. Kolegos, kurie labai aktyviai pasisakė už šį balsavimo būdą. Mums gerai dar atsimenamas arba žinomas diktatorius laikė atvirą balsavimo būdą pačia demokratiškiausia balsavimo forma ir daugelį metų vien tik tuo būdu buvo naudojamasi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Smetona. Prašom, kolega.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti visiems žinomą dalyką, kad Lietuvos Respublikos Seime yra ne tik du viens kitam priešgyniaujantys blokai, kuriuos ne kartą kandidatas minėjo ir šiandien savo kalboje, bet yra devynios galinčios bendradarbiauti Seimo frakcijos, politinės grupės. O iš tų devynių frakcijų, iš 141 Seimo nario, aš esu įsitikinęs, Seime galima ir būtina (šiuo metu ypač būtina) suformuoti stiprią valdančiąją daugumą ir sudaryti efektyviai veikiančią Vyriausybę. Ne mažumos, o daugumos, stiprios daugumos Vyriausybę. Tai nepadaryta, nes, manau, nebuvo daroma, nebuvo to siekiama. O stebint, kaip buvo formuojama koalicija, kas ir kaip buvo kalbama, peršasi išvada, kad ir patys socialdemokratai nenori, kad gerbiamasis Z.Balčytis, kurį tikrai nuoširdžiai gerbiu, būtų patvirtintas eiti Ministro Pirmininko pareigas. Aš manau, kad jie siekia, kad Respublikos Prezidentas teiktų kitą kandidatūrą. Kviečiu paremti šį socialdemokratų siekį.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu paklausti kolegų socialdemokratų, ar vienas iš jūsų užleis eilę kalbėti? B.Bradauskas užleidžia. Tada J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš maloniai užleidžiu eilę pasakyti žodį savo kolegai V.Navickui.

PIRMININKAS. Dabar iš eilės yra B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, truputį prisiminimų. 2001 m. vasarą, kai mes atėjome į valdžią, norėčiau pasakyti, ką mes radome. Štai šiandien mes kalbame apie barščius, kad mums netinka pašildyti barščiai. Bet 2001 m. vasarą buvo net puodai prakiurę, barščių nebuvo galima išsivirti, viskas buvo tuščia, darbuotojams buvo atimtos pensijos. Štai per 4 metus mes sugebėjome sulopyti puodus, privirti barščių tiek, kad dešinė pusė galėtų dar pusę metų sau ramiai šildytis ir valgyti. Vienas iš tų, kurie lopė visą šitą ūkį, šitą suplyšusią valstybės sermėgą, buvo Z.Balčytis. Jis ėjo atsakingas pareigas, buvo tiek susiekimo, tiek finansų ministras. Mes tikrai neturime jam jokių pretenzijų dirbant šitą darbą. Ir kai kalbama apie tai, kad sena programa, reikia pasiūlyti kažką naujo, tie, kurie kalbėjo apie visus proveržius ir visa kita, nepasiūlė nė vieno kažkokio apčiuopiamo ir naujo postulato. Yra keičiami, manipuliuojami skaičiai, kad fizinių asmenų pajamų mokestis galėtų būti sumažintas iki 20%. Taip, tai yra mūsų programos teiginiai, kad mes užsibrėžiame mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį.

Antras pavyzdys – pensijos. Šiemet buvo numatyta padidinti 30 litų, deja, padidinome 60 litų, kai atsirado tokios galimybės. Gerbiamieji kolegos, aš neabejoju, kad dirbant mūsų Vyriausybei būtų pasiekti visi maksimalūs rodikliai, kuriuos mes turime pasiekti. O dėl proveržio…

PIRMININKAS. Laikas!

B.BRADAUSKAS. Jeigu kam nors labai atsibodo opozicijoje ir kažkas užkietėjo, tai senais laikais, aš atsimenu, būdavo toks vaistas „purgenas“. Tuomet tikrai įvykdavo proveržis. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet ne ačiū už laiko viršijimą. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien tikrai turime neeilinę dieną ir mūsų laukia neeilinis sprendimas. Kartu tenka konstatuoti, kad socialdemokratų derybininkai praeitą savaitę suklaidino Prezidentą, tvirtai teigdami, kad Z.Balčyčio kandidatūra sulauks aiškios daugumos paramos Seime. Šiandien, prieš pat balsavimą, mes taip ir nematome tos įtvirtintos, dokumentais užfiksuotos daugumos, o matome tik užkulisinius bandymus susitarti ir visiškai neaiškų rezultatą bei šito proceso baigtį.

Kitas dalykas, kuris yra visiškai nepriimtinas, tai yra įpėdinystė. Lietuvoje iš tikrųjų įsitvirtina monarchijos elementai, kai išeidamas karalius perduoda karūną ir parodo pirštu, kas toliau turi būti karaliumi. Tai nebūdinga demokratijai ir labiau primena Vladimiro Putino ar Aleksandro Lukašenkos valdymo stilių. Stebint susidariusią situaciją, kaip formuojasi galima koalicija, nėra ko tikėtis ryžtingų permainų sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių politikos srityse.

Ir dėl atviro balsavimo. Kolegos, kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti, kas yra jo valdžia, iš ko ji susideda ir kas prisiima atsakomybę už tai. Todėl mes neturime teisės, netgi moralinės, šiandien kalbėti apie slaptus balsavimus. O pažiūrėjus visų frakcijų nuomonę, susidaro įspūdis, kad tik socialdemokratai siekia slapto balsavimo, matyt, spręsdami savo vidines problemas. Galbūt iš tikrųjų ne visi socialdemokratų frakcijos nariai nori balsuoti už kandidatą Z.Balčytį, bet nekraukite, gerbiamieji socialdemokratai, savo problemų ant viso parlamento pečių.

PIRMININKAS. V.Navickas. Prašom, kolega.

V.NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų turime unikalią situaciją čia, Seime, ir turbūt politinę situaciją Lietuvoje. Taip susiklostė politinės jėgos, kad aiškios persvaros dabartinis kandidatas į premjerus neturi. Bet valstybiškai mąstantys politikai turbūt vertins ne pagal daugumas ar mažumas, o pagal programines nuostatas ir asmenines žmogaus savybes. Manyčiau, tie bruožai, tos kandidato į premjerus savybės yra pakankamai pozityvios ir galima paminėti ir paties kandidato į premjerus apsisprendimą. Iš tiesų, turėdamas tam tikrų abejonių dėl daugumos, vis dėlto žmogus neatsiima kandidatūros, nebėga į krūmus, nebėga į kitą šalį, o stengiasi atsakyti į tuos klausimus, įvertinti realią situaciją ir laukti tokio mąstymo, tokio pritarimo, kurio reikėtų esant dabartinei situacijai.

Iš tiesų dabar klostosi daug pozityvių dalykų Lietuvos ekonomikoje. Tai ir ekonomikos augimas, ir integraciniai procesai, ir tam reikalingas sutelktas darbas. Mes jau išgirdome iš kolegų parlamentarų, kad finansinė perspektyva – pats svarbiausias dokumentas, kuris turėtų sulaukti mūsų Vyriausybės galutinio įvertinimo, ir tai nubrėžtų Lietuvos ateities perspektyvas ilgesniam laikotarpiui. Būtent kandidatas, dirbdamas finansų ministru, geriausiai yra įsigilinęs į šią temą ir galėtų geriausiai atstovauti tiems Lietuvos interesams, kurie reikalingi atstovauti Europos Sąjungos institucijose.

Aš manau, kad reikėtų pabrėžti dar vieną labai svarbų kandidato bruožą, tai kolegialaus darbo principą, kurį jis deklaravo daug kartų, atsakydamas į klausimus čia, tribūnoje, taip pat pristatydamas principines savo pozicijas įvairiais gyvenimo klausimais. Ir dabar tribūnoje buvo paminėta, kad štai ir proveržio programos autorių tam tikros nuostatos, kurios yra tinkamos Lietuvos dabarties gyvenimui, taip pat ras vietą būsimosios Vyriausybės programoje. Manau, geras to pavyzdys yra liberalų centristų keturių nuostatų, kurios buvo tikrai gana progresyvios, akceptavimas į mūsų kolegialios, būsimos programos nuostatas. Tikiuosi, kad šis principas vyraus mūsų darbe ir mes visi, politikai, tiek kairės, tiek dešinės, tiek centro turėsime progą išsakyti ir ieškoti geriausių sprendimų Lietuvai. O pats programos …

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V.NAVICKAS. (…) autoriaus esminis darbo tikslas yra gerovės žmonėms siekimas. Manau, visiems mums jis yra priimtinas. Taigi siūlau visus palaikyti kandidatą į premjerus.

PIRMININKAS. Ir E.Pupinis. Paskutinis.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nekonkretūs atsakymai šiandien dar sykį įtikino, kad balsuoti už šį kandidatą negalėsime. Jeigu kandidatas buvo paprašytas pristatyti visą ataskaitą apie gaunamas šio fondo lėšas, tai labai paprasta buvo ir padaryti. Tačiau buvo padaryta kitaip: buvo pateikta ataskaita tik už jam pačiam labiausiai tinkamus metus, tai yra 2005 m., kai, kaip pats kandidatas sako, buvo kai kurie tikrinimai prieš tai, ir galbūt įpareigojo jį pasitvarkyti. Todėl atsakymo šiuo klausimu nebuvo.

Dar labiau tenka abejoti, kai toks pareigūnas ir kandidatas į Ministrus Pirmininkus pradeda manipuliuoti mūsų jausmais, kalbėdamas apie knygutes, kai mes tiesiai paklausėme, ar jis nesijaučia suklaidinęs žmonių ir apėjęs įstatymus, kai rinkimų laikotarpiu mes visi buvome įpareigoti tam tikrų sąlygų, t.y. nekabinti didelių plakatų ir panašiai. Čia kaip tik kandidatas apeidamas tą įstatymą susidvejino ir save pateikė kaip kokio nors fondo įsteigėją, o ne kaip politiką. Savaime suprantama, mes tą visi galim daryti, mes tą visi išmanome. Tačiau suprasdami politinę etiką to nedarome. Kaip tik politikas neturi įstatymams, jo sukurtiems, ieškoti „apstatymų“. Todėl šiandieną ir negalėtume pasisakyti už šį kandidatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir dabar noriu trumpai pasitarti. Ar dar reikalingi du žodžiai: vienas – prieš, vienas – už dėl balsavimo būdo, nes bendrus motyvus išsakant buvo pasakyta pakankamai? Tai apsieinam be šių kalbų? Ačiū.

Dabar balsavimo būdas dėl balsavimo būdo. Alternatyvus: už – už slaptą, prieš – už atvirą, susilaikę neskaičiuojami, nes du siūlymai. Sutinkam? Gerai. Kolegos, dabar prašom susikaupti. (Balsai salėje) Aš pakartosiu. Vis dėlto pirmiausia prašau susikaupti, patikrinti korčiukes. Antras dalykas – registruojamės. Po to mygtukas „už“ – slaptas balsavimas, mygtukas „prieš“ – atviras. Ar aišku? Registruojamės. Mygtukas „už“ – slaptas balsavimas, mygtukas „prieš“ – atviras. Prašom, pradedam balsuoti. Mygtukas „už“ – slaptas, mygtukas „prieš“ – atviras.

Už – 51, prieš – 79. Lieka atviras balsavimas. Prašom pasiruošti, kolegos. Tiktai priminsiu, koks yra nutarimas. Dėmesio! Nutarimo 1 straipsnis – pritarti kandidatūrai, 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Balsuojama mygtukais. Prašom pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“? Už, prieš, susilaikė. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 52, prieš – 48, 32 susilaikė. Užsiregistravus 132 Seimo nariams, reikiama dauguma nesurinkta, nutarimas nepriimtas. Klausimas baigtas. Pertrauka. Pertrauka iki 12.30 valandos. Minutėlę! Ar kolega Z.Balčytis nori tarti žodį? Minutėlę, kolegos, dėmesio! Z.Balčytis nori tarti žodį.

Z.BALČYTIS. Mieli kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų, nepaisant balsavimo rezultatų, aš esu labai dėkingas, tikrai nuoširdžiai, už šią patirtą pamoką gyvenime. Manau, ji man labai pravers. Mes visi esam politikai. Kaip buvo pasakyta, esu dar jaunas, nepatyręs, įgausiu patirties ir tikrai dar, tikiuosi, mes ne kartą susitiksim panašiais klausimais. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Pertrauka iki 12.30 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji kolegos, galėtume pradėti posėdį, tačiau, manau, svarstyti biudžetą dalyvaujant negausiai grupei Seimo narių nebūtų pats tikslingiausias dalykas. Gal kelias minutes dar… Prašom kantrybės. Mes skambinam skambučiu ir, tikėsimės, tuoj mūsų gausės.

2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1440 (pirmasis svarstymas)

Taigi, kolegos, rytinio posėdžio pertrauką skelbiu baigtą. Tęsiame darbą ir eilės tvarka trečiasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1440 pirmasis svarstymas. Šioje stadijoje, kolegos, noriu priminti, išklausysime pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, po to ruošiasi komitetų paskirti pranešėjai; taip pat bus proga pasakyti frakcijų nuomones. Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą į tribūną.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė, teikdama Seimui svarstyti 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pasiūlė valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ministerijoms, departamentams, biudžetinėms įstaigoms, savivaldybėms papildomai skirti 469,7 mln. litų.

Komitete svarstant 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą gauti Seimo komitetų, Seimo narių, atskirų valstybės institucijų, savivaldybių prašymai bei pasiūlymai papildomai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 649 mln. 400 tūkst. litų. Tai yra papildomai beveik tokia pačia suma, kokia padidinti asignavimus pasiūlė Vyriausybė.

Seimo komitetai ir komisijos pateikė pasiūlymus padidinti valstybės biudžeto asignavimus 334,6 mln. litų. Registruota 215 Seimo narių pasiūlymų. Dėl įdomumo galiu pasakyti, kad tvirtinant 2006 m. biudžetą registruoti 225 pasiūlymai. Padidinti valstybės biudžeto asignavimus 309,4 mln. litų.

Komitetai bei Seimo nariai, nurodydami papildomų asignavimų finansavimo šaltinį, siūlė mažinti valstybės skolai aptarnauti skiriamus asignavimus, didinti 2006 m. prognozuojamas valstybės biudžeto pajamas.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs komiteto kompetencijai priskirtų asignavimų valdytojų numatytus papildomai skirti asignavimus, Seimo komitetų, komisijų išvadas ir Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų, savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei patobulinti projektą. Atsižvelgiant į Seimo Jaunimo reikalų ir sporto komisijos pasiūlymą, pasiūlyta Vyriausybei 6 mln. litų sumažinti Kūno kultūros ir sporto departamentui skiriamus asignavimus. Neskirti asignavimų investiciniam projektui „Nacionalinės svarbos statusą turinčio daugiafunkcinio sporto paslaugų ir svetingumo komplekso plėtra“, t.y. kompleksui Vilniuje, Ąžuolyno g., įgyvendinti. Antras, padidinti planuojamas 2006 metų valstybės biudžeto pajamas 30 mln. 403 tūkst. litų. Trečias, padidinti asignavimus valstybės institucijoms, įstaigoms ir savivaldybėms 36 mln. 403 tūkst. litų, arba 5,6% visų papildomų Seimo komitetų bei Seimo narių prašymų sumos. Asignavimų valdytojai nurodyti komiteto išvadoje.

Pagal valstybės funkcijas siūlome padidinti: bendroms valstybės paslaugoms siūloma skirti papildomai 1,1 mln. litų, arba 2,9% nuo siūlomų skirti asignavimų; viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 5,6 mln. litų, arba 15,2%; ekonomikai – 1,9 mln. litų, arba 1,3%; sveikatos apsaugai – 7,8 mln. litų, arba 21,5%; poilsiui, kultūrai – 4 mln. litų, arba 10,9%; švietimui – 14 mln. litų, arba 38,4%; socialinei apsaugai – 2,1 mln. litų, arba 5,8%. Didžiausia dalis visų Biudžeto ir finansų komiteto siūlomų skirti papildomų asignavimų tenka švietimui, t.y. 38,4% visų siūlomų papildomų asignavimų, sveikatos apsaugai – 21,5%, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 15,2%, sportui, kultūrai – 10,9% visų siūlomų papildomai skirti asignavimų.

Vyriausybės teikiamame 2006 metų biudžeto pakeitimo projekte pasiūlyta skirti 173 mln. litų asignavimų valdytojams ir savivaldybėms darbo užmokesčio daliai, nesumokėtai valstybės tarnautojams dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo 2002–2004 metais, sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad Nacionalinė sveikatos taryba, Mažeikių rajono bei Palangos savivaldybės nepateikė Finansų ministerijai visų duomenų apie neišmokėtą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, komitetas pasiūlė Vyriausybei skirti papildomus asignavimus – 268,8 tūkst. litų minėtoms nuostatoms įgyvendinti.

Komitetas pasiūlė padidinti asignavimus bei pasiūlė Vyriausybei svarstyti galimybes skirti papildomus asignavimus šiems investiciniams projektams: 800 tūkst. litų – Druskininkų savivaldybės investiciniam projektui „Druskininkų ligoninės atnaujinimas ir naujų technologijų įdiegimas siekiant pagerinti paslaugų kokybę kurorte“ įgyvendinti; 500 tūkst. litų – Vilniaus apskrities viršininko administracijai Nemenčinės vidurinės mokyklos statybai; 500 tūkst. litų – Švietimo ir mokslo ministerijai Vilniaus Grigiškių vidurinės mokyklos statybai.

Komitetas pritarė Ekonomikos, Socialinių reikalų ir darbo, Informacinės visuomenės plėtros komitetams ir pasiūlė Vyriausybei, nekeičiant bendros patvirtintos asignavimų sumos, perskirstyti asignavimus, t.y. 120 tūkst. litų skirti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos patalpų nuomai apmokėti sumažinus 120 tūkst. litų asignavimus Ūkio ministerijos specialiai programai „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimas“.

Nekeičiant patvirtintos asignavimų sumos, padidinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės asignavimus darbo užmokesčiui 100 tūkst. litų. Nekeičiant patvirtintos asignavimų sumos, padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 28 tūkst. litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai programai „Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa“. Skirti 2 mln. litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai programai „Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“ ir atitinkamai sumažinti Garantinio fondo naudojimo programos lėšas. Skirti 1 mėn. litų Panevėžio rajono savivaldybei užbaigti Velžio gimnazijos sporto salės statybą ir atitinkamai sumažinti Velžio kultūros centro – bendruomenės namų su sporto ir klubinės veiklos patalpomis rekonstrukcijai numatytas skirti lėšas.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei, rengiant 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, apsvarstyti Sveikatos reikalų komiteto pateiktus pasiūlymus, taip pat svarstyti galimybes skirti asignavimus Kauno miesto savivaldybės Kauno valstybinės filharmonijos pastato remonto projektui vykdyti.

Vyriausybei pasiūlyta apsvarstyti kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių bei valstybės institucijų ir savivaldybių pasiūlymus, kuriuos Biudžeto ir finansų komitetas ir pasiūlė svarstyti. Komiteto sprendimas, balsavimo rezultatai: 9 – už, 2 susilaikė.

Po Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio papildomai registruoti šeši Seimo narių pasiūlymai. Šiuos pasiūlymus siūloma svarstyti Vyriausybei. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Prieš pereinant prie komitetų išvadų pateikimo, noriu pasiūlyti Seimo nariams užsiregistruoti. Mūsų yra gausiau.

Kartu noriu pasakyti, kad Seimo plenarinio posėdžio veiklą stebi atvykusi nemaža delegacija iš Kivilių gyvenvietės, esančios Varėnos rajone. Malonu jus čia matyti. (Plojimai)

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Eilės tvarka – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar pats pirmininkas pasiruošęs? A.Bosą, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, kviečiu į tribūną. Ruošiasi Audito komitetas.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas yra: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.XP-1440 aplinkosauginei daliai ir komiteto išvadoms dėl projekto;

siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui biudžete papildomai skirti: pirma, 80 tūkst. litų – Mokslų akademijos programai „Pajūrio juostos, Kuršių nerijos krantų atstatymo darbai ir eiliškumas“ parengti, jeigu šios lėšos nebus skirtos iš Vyriausybės rezervo, antra, 150 tūkst. litų – Puslaidininkių fizikos institutui Metrologijos skyriaus išlaikymo reikmėms ir skolai padengti, trečia, 100 tūkst. litų – Aplinkos ministerijai galimybių studijos „Asbesto, kaip pavojingos cheminės medžiagos, pašalinimas iš aplinkos“ rengimo pradiniam etapui. Lėšų šaltinis – 330 tūkst. litų sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų išlaidas;

antra, pripažįstant gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo problemos aktualumą, pasiūlyti Lietuvos pramonininkų konfederacijai, kuri nėra asignavimų valdytoja ir negali gauti tiesioginio finansavimo, kreiptis dėl lėšų studijai skyrimo į Aplinkos, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijas;

trečia, pavesti Vyriausybei 2 mln. 870 tūkst. litų skirti akcinei bendrovei „Palemono keramika“ oro valymo įrenginiams įsigyti, nes ši priemonė jau yra įtraukta į Valstybinę 2006–2008 metų pavojingų atliekų tvarkymo programą;

dėl 660 tūkst. litų skyrimo Žemės ūkio ministerijai šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti pasiūlyti apsispręsti papildomam Kaimo reikalų ir pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetams.

Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu… Kas būtų pasiruošęs pateikti Audito komiteto išvadą? Kolega A.Skardžius? Kviečiu A.Skardžių pateikti Audito komiteto išvadą. Ruošiasi Ekonomikos komiteto… (Balsas salėje) Nėra užrašyta.

A.SKARDŽIUS (NSF). Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Audito komiteto išvada. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Komiteto siūlymai ir pastabos: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektui, registracijos Nr.XP-1440, atsižvelgiant į komiteto siūlymą. Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai skirti 430,7 tūkst. litų biudžeto asignavimų, tokia pat suma sumažinti Finansų ministerijos valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Balsavimo rezultatus pranešiau. Siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kartu neišsinešti išvadų. Kviečiu V.Navicką, Ekonomikos komiteto pirmininką, pateikti išvadą. Ruošiasi Europos reikalų komitetas.

V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Ekonomikos komitetas apsvarstė šį projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Žinoma, buvo gauta pasiūlymų ir komitetas daugeliui iš jų pritarė. Vieną iš tų pasiūlymų pasiūlė papildomai svarstyti Vyriausybei. Norėčiau pasidžiaugti, kad Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas mūsų pasiūlymus, iš esmės mūsų pozicijai pritarė. Tokia būtų mūsų komiteto galutinė išvada.

PIRMININKAS. Ačiū už lakonišką pateikimą. Kviečiu Europos reikalų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką V.Gedvilą.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Europos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1440 ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pateikti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą. Kas būtų pasirengę iš komiteto narių? Matau, V.Grubliauskas. Kviečiu kolegą.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1440. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, jokių atskirųjų komiteto narių nuomonių pareikšta nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Toliau yra Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu komiteto pirmininką J.Jagminą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašyčiau gal…

J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė ir iš esmės pritarė projektui, siūlo jį papildyti ir skirti papildomus asignavimus šiems tikslams. Čia jie yra surašyti. Jeigu jūs leistumėte, aš jų ir neskaityčiau, tačiau gerbdamas laiką ir mus visus, ir jus norėčiau pasakyti, kad išskirtinai norėčiau paprašyti ir išskirtinai atkreipti dėmesį, jog Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinės bazės atnaujinimui yra numatyta 944 tūkst. litų. Taip pat Lietuvos gyvulininkystės instituto spektrometrijos ir chemotografijos laboratorijoms įrengti ir investiciniams projektams dėl žolinių pašarų kokybės stebėsenos infrastruktūros plėtros Lietuvoje. Taip pat Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui – 240 tūkst. litų. Aš išskirtinai noriu atkreipti dėmesį į Žemės ūkio mokslų institutą, o šiaip mes pritariame ir prašome papildomai skirti lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikia A.Kašėta. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė biudžeto projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į šiuos pasiūlymus: papildomai padidinti asignavimus Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 10 mln. litų išlaidoms pirminės ir vidutinės grandies policijos pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti. Šiandien, mes manome, tai vienas iš aktualiausių klausimų. Papildomai padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos – 9 mln. 702 tūkst. litų; papildomai padidinti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 124 tūkst. litų; papildomai padidinti Vidaus reikalų ministerijos asignavimus 400 tūkst. litų; padidinti Valstybės saugumo departamento asignavimus – 7 mln. 800 tūkst. litų turtui įsigyti, taip pat (…) sistemos programinei įrangai diegti ir Monitoringo centrui atnaujinti; papildomai padidinti Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento asignavimus – 2 mln. 380 tūkst.; papildomai padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos asignavimus – 115 tūkst. litų išlaidoms. Paskutinis pasiūlymas: papildomai padidinti Lietuvos šaulių sąjungos asignavimus – 50 tūkst. litų išlaidoms. Taigi pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pranešėja.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė. Aš norėčiau pateikti komiteto siūlymus, bet prieš tai norėčiau informuoti, kad komitetas labai rimtai svarstė įvairius pasiūlymus, kuriuos teikia atskiros organizacijos, pavieniai kolegos ir kurie buvo sietini su socialine apsauga. Mes vadovavomės ta nuostata, kad tiems rajonams, kurie tikslines lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, komitetas tikrai neskyrė papildomai lėšų socialinei apsaugai.

Antras svarbus dalykas. Aš manau, kad mes visi turėtume šiek tiek kitaip pasižiūrėti į biudžeto patikslinimą, kuris vyksta kiekvienais metais. Aš manau, kad vyksta nelabai sveika konkurencinė kova ar lenktyniavimas, kas daugiau ko pasiūlys. Manau, kad tai papildomas darbas Biudžeto ir finansų komitetui, ir visiems kitiems. Neatimdami iš mūsų teisės siūlyti, mes turėtume vis dėlto rimčiau pasižiūrėti į šį procesą. Mes sakome, kad šis biudžetas yra socialiai orientuotas, bet jeigu pasižiūrime proporcijas, kokios buvo metų pabaigoje, kai mes svarstėme šių metų biudžetą, ir kaip mes perskirstome viršplanines lėšas šiais metais, niekaip negali pavadinti, kad tai socialiai orientuotas biudžetas, nes mes perskirstome 470 mln., o socialinei apsaugai geriausiu atveju tenka 4%. Aš manau, kad čia reikėtų tam tikro mūsų susitarimo, nes komitetas teikė pasiūlymus ne kokiems privatiems interesams tenkinti, kaip teko pamatyti siūlymus, bet iš esmės vaikų ir neįgaliųjų gyvenimo kokybei gerinti. Taigi komitetas siūlė papildomai skirti 52 tūkst. Dingusių žmonių šeimų paramos centrui, 157 tūkst. Kauno vaikų globos namams „Atžalynas“, 900 tūkst. valstybės ir savivaldybių finansuojamiems vaikų globos namams jų globotiniams mokiniams aprūpinti mokinio reikmenimis kaip mokiniams pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymą. Šiems vaikams per metus skiriama tik iki 300 litų vaiko aprangai, avalynei ir patalynei ir 100 litų mokymo, higienos priemonėms ir trumpalaikiam turtui įsigyti. Šiose įstaigose globojama 8 tūkstančiai vaikų. Taigi mūsų siūlymas (aš noriu priminti ir labai gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas to neišgirdo)… Mes kiekvienais metais vaikams pasirengti į mokyklą skiriame pakankamą pinigų sumą, tai yra 150 litų kiekvienam vaikui iš nepasiturinčios šeimos, bet tie vaikai, kurie auga globos įstaigose, kažkodėl buvo užmiršti ir tos lėšos nepateko. Vakar su kolege V.Margevičiene mes buvome dviejuose specialiuosiuose globos namuose Veliučionyse ir Čiobiškyje ir mūsų gėdai reikia pripažinti, kad ką jie ten gauna, labai sunku tikėtis, kad tie vaikai, pabuvę tose įstaigose, taps normaliais piliečiais, nes jiems trūksta net vadovėlių mokytis. Todėl aš labai prašau visų kolegų labai rimtai žiūrėti į tokius dalykus, nes lyg ir viena ranka mes teisingai darome, kad remiame vaikus iš nepasiturinčių šeimų, bet tie vaikai, kurie pateko į specialiąsias globos įstaigas, tokių pinigų negauna.

Aš neskaitysiu visų pasiūlymų, bet noriu atkreipti dar į vieną dalyką, į kurį aš atkreipiau ir Biudžeto komitete svarstant, tai yra į aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. Mes prašėm papildomai skirti milijoną. Jeigu mes kalbam apie šių žmonių socialinę integraciją, tai jeigu mes neskirsim pinigų objektams pritaikyti, kad neįgalieji galėtų laisvai judėti ir pasiekti įvairias įstaigas, tos mūsų kalbos ir liks tiktai kalbom. Todėl dar kartą apeliuoju į Finansų ministeriją, nes tai pirmas svarstymas, kad bent jau į šiuos du mūsų prašymus pažiūrėtų šiek tiek rimčiau, nes situacija yra taisytina. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto išvadą kviečiu pateikti D.Mikutienę. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėja.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas pritaria biudžeto pakeitimo projektui, pritaria Seimo narių pasiūlymams, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės institucijų ir savivaldybių pasiūlymams dėl papildomų lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms. Taip pat pritarta Valstybinės ligonių kasos prašymui ir Sveikatos apsaugos ministerijos prašymui dėl papildomų asignavimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininkę A.Pitrėnienę pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė ir iš esmės pritarė 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1440. Siūloma Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto nuomonę dėl gautų pasiūlymų.

Iš tikrųjų mūsų komitetas gavo daugiau kaip 120 organizacijų, Seimo narių, institucijų pasiūlymų dėl biudžeto keitimo. Viską išanalizavom ir pateikėm Biudžeto komitetui. Dabar viliamės, kad ta dalis, kurią Biudžeto komitetas siūlo svarstyti Vyriausybei, neliks be dėmesio, nes pagal visų į mūsų komitetą patekusių pareiškimų dėl biudžeto mes darom išvadą, kad visai liaudžiai, visai Lietuvai švietimas, kultūra yra prioritetai. Nepamirškime to ir mes. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kaip suprantu, pasirengęs pateikti pats J.Sabatauskas. Kviečiu kolegą, tada Užsienio reikalų komitetas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, svarstė visų teisėsaugos institucijų siūlymus, prašymus ir, vertindamas biudžeto pakeitimo tikslą, kriterijus, pritarė Konstitucinio Teismo prašymui skirti 350 tūkst. paprastųjų išlaidų, susijusių su mūsų Konstitucinio Teismo pirmininkavimu šiais metais Europos konstitucinių teismų konferencijoje ir su tuo susijusioms išlaidoms.

Toliau, Apeliaciniam teismui siūloma skirti 197 tūkst. paprastųjų išlaidų, iš kurių 54,5 tūkst. būtų skyrių pirmininkų padėjėjų etatams, teisėjų padėjėjams, taip pat 38 tūkst. prižiūrėti patalpoms, kurios naujai perimtos, ir panašiai.

Nacionalinei teismų administracijai – 2 mln. 368 tūkst. Lt nepaprastųjų išlaidų pastato Sapiegos gatvėje statybos darbams pabaigti. Taip pat prašoma teismams 1 mln. 146 tūkst., iš jų 969 tūkst. 35 teisėjų padėjėjų etatams ir 177 tūkst. remonto darbams.

Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pagal Seimo narės R.Visockytės siūlymą – 450 tūkst. radijo ryšio trukdymo įrenginiui įsigyti.

Generalinei prokuratūrai – 5 mln. 209 tūkst. papildomų lėšų, iš kurių 3 mln. 300 – kompiuterinės įrangos ir programinės įrangos investiciniam projektui prokuratūroje įgyvendinti, 1 mln. 708 tūkst. – Alytaus rajono apylinkės prokuratūros pastatui rekonstruoti, 171 tūkst. Lt – trūkstamų darbuotojų etatams darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui kompensuoti ir 70 tūkst. Marijampolės prokuratūros trūkstamoms išlaidoms.

Vidaus reikalų ministerijai – 400 tūkst. pasų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistemai diegti, kuri, kaip žinote, kolegos, turi būti įgyvendinta jau šių metų rugpjūčio mėnesį. Deja, kažkodėl Finansų ministerija aiškina, kad tokie pinigai numatyti kitų metų biudžete. Bet aš kartoju: šis klausimas jau turi būti išspręstas šiemet ir rugpjūčio mėnesį jau turi būti įgyvendinta.

Policijos departamentui – 14 mln. 981 tūkst., iš jų 9 mln. 381 tūkst. paprastųjų išlaidų, tarp kurių 500 tūkst. degalams, kiti – trūkstamam darbo užmokesčiui, ir 5 mln. 600 tūkst. Lt nepaprastųjų išlaidų, iš kurių 2 mln. – Ukmergės policijos komisariato pastato statybai, 1 mln. 100 tūkst. – Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos patalpų įsigijimui ir pritaikymui, pusė milijono – įsteigtų naujų komisariatų pastatų įsigijimui ir įrengimui Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Elektrėnuose, 2 mln. – policijos ginkluotės ir specialiųjų priemonių, atitinkančių Europos Sąjungos standartus, įsigijimui.

Vadovybės apsaugos departamentui – 124 tūkst. paprastųjų išlaidų ir Teismo medicinos institutui 4 mln. 657 tūkst., iš kurių 4 mln. nepaprastųjų išlaidų Teismo medicinos instituto pastatui statyti (kaip žinote, yra didžiulė problema dėl mirusių žmonių palaikų laikymo, šaldytuvų problema), 657 tūkst. paprastųjų išlaidų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai – 349 tūkst. paprastųjų išlaidų pasirengti savivaldybių tarybų rinkimams (už parengiamuosius darbus, informacinės sistemos parengimą).

Tiek komitetas prašė papildomų išlaidų iš… Suprasdami, kad tai pareikalaus papildomų išlaidų, siūlome lėšų šaltinį. Komitetas siūlo iš skolos aptarnavimo išlaidų ir padidinti PVM pajamų dalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – Užsienio reikalų komitetas. Jo pirmininką J.Karosą kviečiu į tribūną, tada Žmogaus teisių komitetas. Ne, atsiprašau, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų.

J.KAROSAS (LSDPF). Užsienio reikalų komitetas birželio 14 d. svarstė įstatymo projektą ir nutarė pritarti šešto pirmajai daliai, t.y. Krašto apsaugos ministerijos papildomo finansavimo padidinimui, ir paprašė patenkinti Užsienio reikalų ministerijos prašymą. Ji prašo papildomai skirti 350 tūkst. litų naujos vadinamosios dvišalės ir daugiašalės pagalbos prioritetiniams projektams įgyvendinti. Dėl pirmojo pasiūlymo balsavo 6 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė, už antrąjį balsavo visi aštuoni. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Toliau V.Bukauskas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tada – Žmogaus teisių komitetas.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė 2006 metų biudžeto projektą ir iš esmės pritarė su šiais pasiūlymais.

Pirma. Skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai 2006 metais papildomai 349 tūkst. litų iš viršplaninių pajamų pagal Rinkimų komisijos raštą.

Antra. Pritarti Panevėžio miesto savivaldybės prašymui skirti papildomus asignavimus nustačius realų lėšų poreikį.

Trečia. Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų asignavimų siūlyti vertinti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui. Balsavimo rezultatai: 8 – už.

PIRMININKAS. Dėkui. Z.Žvikienę – Žmogaus teisių komiteto pirmininkę kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui bei siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą ir papildomai numatyti skirti lėšas: Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 8 mln. 386 tūkst. litų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis – atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas; Dingusių žmonių paramos centrui skirti 52 tūkst. 400 litų nemokamos telefono linijos reikmėms padengti. Lėšų šaltiniai – biudžeto pajamų bei akcizo tabako gaminiams padidinimas; Nacionalinės vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programos šių metų įgyvendinimui papildomai skirti 2 mln. litų. Lėšų šaltinis – atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Kaip mes jau matėme iš Biudžeto ir finansų komiteto išvadų, Žmogaus teisių komiteto siūlymams buvo pritarta tik iš dalies. Tai yra buvo siūloma paskirti 52 tūkst. 400 litų nemokamos telefono linijos reikmėms padengti ir tiktai 300 tūkst. Nacionalinei vaikų dienos centrų programai įgyvendinti. Be abejo, labai džiaugiamės ir dėl to, kad buvo pritarta nors 300 tūkstančių, tačiau kartu apgailestaujame, nes, kad ir kaip skirstytume prioritetus, vaikų poreikis… vaikams šiandien reikėtų skirti kiek galima daugiau lėšų, todėl labai prašau, kad ir Vyriausybė peržiūrėdama dar kartą atsižvelgtų į šį Žmogaus teisių komiteto siūlymą. Ačiū. Noriu pasakyti, kad komiteto sprendimas yra bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Išklausėme visų komitetų išvadas. Norėčiau paklausti, ar iš nuolatinių komisijų būtų norinčių kas nors, kas svarstėte, pateikti savo išvadas? Jei ne, taip pat noriu konstatuoti, kad diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nebuvo. Atlikus būtinas procedūras per pirmąjį biudžeto svarstymą Seimo plenariniame posėdyje noriu pasakyti, kad nėra jokio balsavimo. Tiesiog dabar yra 15 dienų laikotarpis, per kurį turėtų Vyriausybė apsvarstyti visus pasiūlymus, kuriuos teikė tiek pagrindinis, tiek papildomas, tiek ir atskiri komitetai, tiek kai kurie Seimo nariai. Aš manau, kad jau netrukus vėl pakoreguotas, peržiūrėtas biudžeto pakeitimas pasieks Seimą. Tikėtina, tai įvyks jau kitą savaitę. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1408(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Noriu su jumis pasitarti… esame gerokai aplenkę numatytą mūsų darbo grafiką. Aš siūlyčiau, idant neužsiposėdžiautume ilgai vakariniame posėdyje, išnaudoti šį sutaupytą laiką ir pradėti nuo rezervinių klausimų. Eilės tvarka… Jeigu neprieštarautumėte, dabar svarstytume ketvirtąjį rezervinį klausimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1408. A.Pitrėnienę – kuruojančio komiteto pirmininkę kviečiu į tribūną.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių skyrimo“ projektą Nr.XP-1408 ir nusprendė siūlyti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ pakeitimo projektą Nr.XP-1408(2), patobulintą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 1 straipsnis. 2 straipsnyje vietoje Alekso Girdenio įrašyti Viliją Salienę, vietoje Vilijos Macijauskienės įrašyti Almą Ragauskaitę ir visą straipsnį išdėstyti išvardinant visus komisijos narius. Prašom pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje jokių pastabų ir pasiūlymų gauta nėra. Klausčiau, ar mes bendru sutarimu galime pritarti patobulintam nutarimo projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu nutarti, kad iš karto pereiname prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Taip pat dėl to sutarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso nutarimo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.XP-1408, priėmimo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

68 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimo projektas Nr.XP-1408 priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004-2005 metų darbo ataskaitos“ projektas Nr.XP-1413(2*) (sujungtas su projektu Nr.XP-547) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar svarstome pirmąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004–2005 metų darbo ataskaitos“, registracijos Nr.XP-1413. Svarstymo ir priėmimo stadija. A.Dumčių – Žmogaus teisių komiteto pranešėją kviečiu į tribūną pateikti svarstymo stadijoje projektą.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004–2005 metų darbo ataskaitas. Nutarta pritarti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004–2005 metų darbo ataskaitai ir siūlyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui rengiant metinę darbo ataskaitą pateikti apibendrinimą ir siūlymus, kaip spręsti iškeltas problemas. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantu, čia yra šviežia redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Irgi pritariame? Ačiū. Kolegos, svarstymo stadijoje ar galime pritarti atsižvelgiant į redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastabas? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu taip pat nuspręsti, kad pereiname prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Taip pat bendru sutarimu nuspręsta. Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, taigi prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo projekto Nr.XP-1413 priėmimo.

Užsiregistravo 67.

66 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.XP-1413, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.XP-1429(2) (svarstymas)

Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, galėtume apsvarstyti dabar tokį gyvesnį rezervinį klausimą, tai yra Seimo nutarimas „Dėl pavasario sesijos pratęsimo“. (Balsai salėje) Čia suprantu džiugų pritarimą tam. Kviečiame Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną į tribūną. Jo veidas švyti. Tuoj žiūrėsime, kaip kitų veidai… Gerai. Prašom, gerbiamasis teikėjau, žodis jums.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jūs turite dokumentą, kuris yra tiesioginė ką tik anksčiau priimto sprendimo išvada. Apie datą aš jums buvau užsiminęs. Aš kalbėjau apie česlovines. Pažiūrėkite, kokia ten diena užrašyta. Tikrai – liepos 20 diena. Dabar paaiškinu moksliškai ir konstituciškai. Kiekvienas kandidatūros atmetimas, o pagal mūsų Konstituciją atmetimų gali būti labai daug, per visą vasarą, kiekvienas atmetimas reiškia, kad prie sesijos prisideda 15 dienų. Šiaip, jeigu imsime visą konstitucinį procesą, tai yra 15 dienų plius 15 dienų skaičiuojant, kad šiuose tarpuose turi būti po kelias dienas Seimo sprendimams, kaip šiandien buvo. Jeigu šiandien būtų teigiamai pasibaigę, tada dar 15 dienų ir plius vėl kelios dienos sprendimui priimti dėl programos. Taigi ciklas, skaičiuoju, mėnuo. Štai viena ciklo dalis įstrigo, ir tą dalį reikia kompensuoti. Suprantama, reikia pridėti 15 dienų. Aš siūlau šiandien galutinai neapsispręsti, o tik pritarti po svarstymo, sprendimą priimti kitą savaitę prieš pat baigiantis sesijai, galbūt bus šiek tiek aiškėliau. Mano skaičiavimais, gal iš antro karto užtektų iki liepos 20 dienos. Jeigu iš trečio karto, – iki rugpjūčio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, tai yra svarstymo stadija. Atsiprašau, kad atidariau langelį, nes pats maniau, kad klausimai yra užduodami. Ar, kolegos, svarstymo stadijoje tikrai būtini klausimai? (Balsai salėje) Laikykimės tvarkos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsiprašau, kad kelis kolegas suklaidinau.

Dabar patikslinu, kad yra patobulintas, lyginant su tuo, kas buvo pateikimo metu pateikta, pasikeitė skaičiukai, liepos 20 diena. Kolegos…

J.Veselka nori nepritarti. Prašom nepritarti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, visada sėkmingai bet kuris darbas dirbamas, kai jis labai gerai organizuojamas. Šis Seimo darbas yra blogai organizuojamas, ir dėl to kalta Seimo valdžia. Štai šios dienos pavyzdys. Kaip galima kelti premjero kandidatūrą, kai nesusitarta dėl daugumos? Juk viskas aišku. Jeigu, pavyzdžiui, kam nors netiko iš tų pačių socialdemokratų Z.Balčytis, tai reikėjo paprašyti didesnės pertraukos, nesutikti balotiruotis. Visada darbą reikia padaryti taip, kad būtų išspręstas tas klausimas. Dabar jūs padarėte broką, o mes skubėdami vėl kažką darysime, vėl neužbaigsime ir t.t.

Gerbiamasis Juršėnai, na, būkite padorus nors vienus metus, padarykite, kaip numato Konstitucija, kad birželio 30 dieną baigtųsi sesija. Svarbiausia, kad po to, kai mes pratęsiame sesiją, mūsų priimti įstatymai dažniausiai kvepia negeru kvapeliu. Manau, pirmiau reikėjo su Vyriausybe gerai padirbėti dar 3–5 dienas, mažiau mėtyti akmenukų į kitų darželius, o pamatyti, kad visi Seimo nariai yra lygiateisiai ir turi laisvą mandatą, ir šį klausimą buvo galima išspręsti. Aš pasisakau prieš pratęsimą. Manau, jo nereikia. Turime susitvarkyti iki birželio 30 dienos.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – R.Smetona.

R.SMETONA (TTF). Aš karštai pritariu teikiamam nutarimo projektui ir dėl tos pačios priežasties, apie kurią kalbėjo kolega J.Veselka. Tai yra dėl numatomo labai gero darbo organizavimo. Jeigu gerbiamasis vicepirmininkas Č.Juršėnas teikė projektą, kur sesija pratęsiama iki liepos 20 dienos, t.y. 15 plius 15, tai išvada, kad jau šiandien Respublikos Prezidentas pateiks Seimui dekretą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Tai tikrai puikus darbo organizavimo pavyzdys. Todėl ir pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo, teks balsuoti. Taigi prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant, ar pritariame nutarimo projektui Nr.XP-11429 po svarstymo?

Balsavimo rezultatai: 68 užsiregistravus, 32 – už, 6 – prieš, 28 susilaikė. Po svarstymo nepritarta. Dabar turime apsispręsti, kaip elgiamės… (Balsai salėje) Galima. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Aš frakcijos vardu noriu prašyti perbalsuoti. Manau, Seimo nariai dar šiek tiek atsipalaidavę ir linksmai nusiteikę po neseniai buvusio balsavimo dėl premjero kandidatūros. Siūlomas pratęsimo terminas yra logiškas. Aš siūlau dar kartą balsuojant pagalvoti apie konstitucinę situaciją, kurioje esame.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs išdėstėte motyvus, kodėl perbalsuoti, tai yra Seimo narių atsipalaidavimas, ar ne?

J.RAZMA. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Tai yra siūlymas frakcijos vardu. Balsų persvara yra minimali. Kolegos, ar norite… Dėl vedimo tvarkos J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kas per paskutinius du mėnesius išeina. Balsuojame, rezultatas aiškus: 34:32. Atsistoja J.Razma, ir viskas iš naujo. Taip, kaip (…) mūsų komitete… dėl vertybinių popierių. Pirmininkas gerbiamasis V.Navickas… J.Razma sušunka: liaudis, balsuokite taip, ir visi daro. Balsavome, ir viskas. Prašom teikti kitą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Jeigu yra siūlymas frakcijos vardu, taip paprastai būna. Primenu, kad ir jūsų frakcija ne sykį panašiai yra prašiusi. Jeigu persvara minimali ir nurodomi motyvai, sprendžia posėdžio pirmininkas.

A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, prašyčiau patikrinti kompiuterinę įrangą, nes balsuojant dėl premjero kandidatūros mano aparatūra neveikė. Pasirodo, visus tuos du balsavimus nefiksavo mano balsavimo rezultato. Taip, aš balsavau, ir mano rezultato nebuvo. Todėl norėčiau, kad į protokolą būtų įrašytas mano balsavimo rezultatas prieš.

PIRMININKAS. Supratau. Iš tiesų protokole tai bus atspindėta. Kolegos, dabar turime dar kartą balsuoti dėl to, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo projektui dėl pavasario sesijos pratęsimo iki liepos 20 dienos. Primenu, tai yra tarpinis sprendimas, ne galutinis, tai yra pritarti nutarimo projektui po svarstymo. Balsuodami išsakykite savo nuomonę.

35 – už, 8 – prieš, 26 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Balsai šiuo atveju pasiskirstė aiškiai. Niekas neprašo perbalsuoti. Po svarstymo pritarta. Ačiū, kolegos. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2004-2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1394(2*) (sujungtas su projektu Nr.XP-663) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas eilės tvarka 2 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2004-2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-1394. Svarstymas ir priėmimas. R.Kšanienę kviečiu į tribūną. Ar gerbiamoji R.Kšanienė pasiruošusi? Ruošiasi R.Baškienė.

R.KŠANIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2005 metų veiklos ataskaitą…

PIRMININKAS. Prašom truputį garsiau.

R.KŠANIENĖ. …ir priėmė tokį sprendimą. Balsuota už visus pasiūlymus vienbalsiai. Pateiktas projektas. Aš norėčiau jį perskaityti. „Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitai sujungiant kartu ir 2004 metus. 2 straipsnis: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti vaiko globos…“

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, manau, tekstą visi turime, jis ilgokas. Šiek tiek sutaupytume laiko.

R.KŠANIENĖ. Gerai. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Gerai. Išvada yra pritarti. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Pagrindinis komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, aš tik klausiu, ar nėra prieštaravimo? (Balsai salėje) Tai daug sykių. Kolegos, jeigu išties jūs norėtumėt, kad būtų skaitomi tekstai medžiagos, kuri jums išdalyta, tai tvarka. Dėl vedimo tvarkos – J.Zinkevičiūtė. Prašom.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Aš atsiprašau, mano balsas neužfiksuotas. Susilaikiau, kai buvo balsuojama prieš tai.

PIRMININKAS. Kolegos, buvo fiksuota, kad tas klausimas baigtas svarstyti. Ir tai yra išties… (Balsai salėje) Kolegos, šiuo atveju tikrai nebuvo primygtinio reikalavimo. Aš fiksavau, kad klausimo svarstymas yra baigtas. Minutėlę. Jeigu jūs norit ką nors pasakyti tuo klausimu, yra šoniniai mikrofonai. Dabar Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai atsiprašau, kad kalbu iš vietos, bet noriu jūsų paprašyti leisti Žmogaus teisių komitetui perskaityti nutarimo projektą. Ar iš tikrųjų neleidžiat dėl to, kad Žmogaus teisių komitetas, ar dėl to, kad kalbama apie vaikus? Aš nežinau, kelintą kartą jūs sakot, kad visi turi projektus. Bet jie yra pagarsinami iš tribūnos. Tada nematau kitos prasmės kviesti komiteto atstovą jį skaityti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiklausiau Seimo, ir išties pati pranešėja taip pat neprieštaravo. Galima prašyti ją sugrįžti į tribūną. Ir jeigu jūs norite, kad dėl tokios procedūros mes balsuotume, tikrai Seimas sprendžia tuos klausimus. Paprastai, aš tiktai drįstu priminti nusistovėjusią praktiką, yra akcentuojami svarbiausi dalykai, į ką komitetas nori atkreipti dėmesį, ir neskaitomi ištisi tekstai. Mano supratimu, tai yra racionalus darbas, ir kiekvieno Seimo nario pareiga yra sekti tai, kas yra svarstoma. J.Veselka dabar. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paaiškinkit man, kokiais principais jūs vadovaujatės? Štai gerbiamasis A.Paulauskas visą valandą galvojo, galvojo, kaip jis balsavo. Ir sugalvojo, kad prieš. Ir jūs tai priėmėt. Atsistojo kita ir pasakė, kad prieš tai buvusiame balsavime balsavo prieš. Ne, tavo balsas neįskaitomas, nes baigta. Paaiškinkit mums, pagal kokias Statuto normas jūs vienam po valandos leidžiate įteisinti balsą, kitam po dviejų minučių neleidžiate įteisinti? Kokie čia principai? Prašyčiau paaiškinti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, mielai. Aš pasakiau, kad tas balsas, kuris dar prieš pertrauką A.Paulausko buvo pasakytas… nebuvo žodžio, kad jis įskaitomas. O kad jo nuomonė yra išsakyta ir atsispindės protokole, tai yra taip. O balso įskaitymo aš nefiksavau. Buvo paskelbta, kad klausimo svarstymas yra baigtas. Ir aš apgailestauju, kad galbūt ne iki galo aktyviai J.Zinkevičiūtė prašė, kad jos balsas būtų, kol dar tas klausimas svarstomas, įskaitytas. Kol klausimas svarstomas, balsai visada įskaitomi, net turint minty tai, kad nepaspaudus mygtuko Etikos ir procedūrų komisija rankos pakėlimu ar papildomai balsų rekomenduoja neskaičiuoti. Kolegos, aš manau, procedūra tikrai yra išlaikyta. Galutinis sprendimas dėl klausimo, ar pratęsiama sesija, dar nepriimtas. Tai buvo po svarstymo. Taip, kolega R.Bašys. Prašom.

R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs vis dėlto neteisus, nes jūs į salę nepasižiūrėjot. Kol Jadvyga atėjo, praėjo kelios sekundės, o jūs iš karto pasakėt savo rezoliuciją. Jinai balsavo ir kol atėjo, kažkiek laiko praėjo. Jūs esate neteisus šiuo metu.

PIRMININKAS. Tvarka. Ji turėjo galbūt aktyviau daryti. Prisiimu ir savo dalį atsakomybės, kad aš to nemačiau. Klausimo svarstymas buvo paskelbtas baigtas. Nebuvo gongo – galutinis sprendimas nėra priimtas. Ar mes turim dabar laužyti ietis dėl to, kad grįžtume prie šio klausimo? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, aš dėkoju, kad dar yra noro racionaliai dirbti ir judėti į priekį, nes išties mes gerokai galim pasistūmėti su rezerviniais klausimais į priekį. Taigi mes dabar dar turime esant svarstymo stadijai išklausyti Šeimos ir vaiko reikalų nuolatinės komisijos išvadą dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus dvejų metų veiklos ataskaitų.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2005 metų ataskaitą, jai pritarė, siūlo šiai įstaigai ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti su Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėm kuruojančių institucijų išvadas. Klausčiau, ar nesant norinčių dalyvauti diskusijoje būtų norinčių kalbėti dėl šios ataskaitos? (Balsai salėje) Nuomonė už arba prieš. Nėra. Ar galim po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar galim sutarti, kad mes galėtume šiandien ir baigti priėmimo procedūrą? Nėra kitokių siūlymų. Bendru sutarimu dėl to apsispręsta. Pereinam prie priėmimo stadijos. Pastraipsniui 1 straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galim priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Z.Žvikienė norėtų kalbėti, nuomonė už. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis nutarimo projektas iš tikrųjų yra dėl 2004 ir 2005 metų ataskaitos, jis yra šiek tiek platesnis, ir visi siūlymai yra sujungti, kas nebuvo atlikta, susiję su vaikų teisėmis. Todėl labai prašau jūsų visų pritarti, nes šiame projekte yra numatyta Valstybės kontrolei atlikti su vaiko teisių apsauga ir gerove susijusių valstybės institucijų programų, veiklos ir finansinį auditą. Manau, gana svarbu pasižiūrėti, kiek konkrečiai vaikų poreikiams per įvairias programas, įvairius veiksmus tenka finansinių išteklių. Labai kviesčiau jus pritarti šiam nutarimo projektui nieko nekeičiant. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kalbėtume apie pačią ataskaitą, apie turinio reikalus, viskas gerai. Tačiau yra akivaizdus Statuto pažeidimas, nes Seimas svarsto metines ataskaitas. Metinių ataskaitų svarstymas baigiasi tam tikro nutarimo priėmimu. Dabar šioje situacijoje mums siūloma priimti nutarimą, kuriuo tvirtinsime ataskaitą už dvejus metus. Čia yra procedūrinis akivaizdus… aš manau, kuriamas labai negeras precedentas. Gal greitai už ketverius metus galėtume priiminėti.

Antras dalykas, kai mes svarstymo stadijoje kalbėjome, vienas kolega Seimo narys konservatorius aiškino, kad čia pirmiausiai didžiausia atsakomybė tenka Seimo valdybai. Aš noriu pasakyti, kad ne menkesnė atsakomybė tenka ir pačiam komitetui, kuris yra atsakingas už jo paties priimtus nutarimų projektus, ir jie turi žiūrėti, kaip tie projektai keliauja pačiame Seime. Visą atsakomybę versti Seimo valdybai, manau, yra irgi klaidingas požiūris į įstatymo priėmimo procedūrą. Žodžiu, reziumuojant yra akivaizdus procedūrinis pažeidimas, ir aš negaliu balsuoti už tokį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl vedimo tvarkos replika būtų po balsavimo. Dėl vedimo tvarkos – Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog reaguodama į gerbiamojo Seimo nario kalbą noriu paaiškinti, kad procedūriškai niekas nėra pažeista, nes Seimas pats suteikė įgaliojimus komitetui po svarstymo parengti bendrą nutarimo projektą. Vienas dalykas.

Kitas dalykas – iš tiesų raštu į Seimo valdybą dėl 2004 m. ataskaitos įtraukimo į plenarinį posėdį komitetas nesikreipė. Bet mes manėme, kad Seimo statuto normomis vadovaudamasi valdyba tai padarys pati. Šiais metais dėl kiekvienos ataskaitos mūsų komitetas kreipėsi raštu, ir aš manau, kad dabar bus įtrauktos visos ataskaitos. Klaida, kuri buvo padaryta, bus ištaisyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolegos. Tik noriu priminti, kad ne Seimo valdyba formuoja darbotvarkes ir jas tvirtina. Tai daro Seniūnų sueiga. O dabar, kolegos, mums lieka balsuoti. Prašau balsuojant pasakyti, ar priimame nutarimą, projekto registracijos Nr.XP-1394.

Užsiregistravo 77, iš jų 70 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Nutarimas (registracijos Nr.XP-1394) priimtas.

Replika po balsavimo – Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Nuoširdžiai dėkoju Seimo nariams, kad pritarė šiam nutarimo projektui. Ta pačia proga labai noriu paprašyti gerbiamojo pirmininko, kad jūs ateityje gal pasižadėtumėte iš tikrųjų nepertraukti tribūnoje kalbančio Seimo nario kalbos. Jis galėtų dėl to apsispręsti pats, jeigu nenorėtų skaityti vienokio ar kitokio dokumento. Ačiū.

PIRMININKAS. Tikiuosi, kad tai nebus tie atvejai, kai tekstai bus labai ilgi, tarkim, Teismų įstatymo ar panašūs tekstai. Gerai. Kolegos, priimu šią pastabą.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1443(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Eilės tvarka svarstome trečiąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą, registracijos Nr.XP-1443. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis. Kviečiu A.Sadecką į tribūną.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas parengė ir atitinkamai paskui pagal Seimo pavedimą apsvarstė nutarimo projektą. Po svarstymo buvo pateiktas kolegos J.Veselkos siūlymas. Galima pasakyti, kad jam pritarta iš dalies, bet jam iš esmės pritarta, nes tas iš dalies tiesiog yra tai, kad lituanistai tiksliau parašė tą sakinį. Siūlau pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikrai turiu atsiklausti, ar nereikalaujate balsuoti?

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, iš esmės pritarta viskam, tiktai formuluotė šiek tiek patobulinta, todėl…

PIRMININKAS. Supratome.

J.VESELKA. …nereikia papildomai balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Nuomonė už – L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Iš esmės, manau, tai yra vienas iš geresnių nutarimų, kiek tai yra susiję su ataskaitomis. Iš tikrųjų ataskaitai reikia pritarti, kaip čia mes ir siūlome 1 straipsnyje, o ten, kur yra rekomendacijos Vyriausybei, pačiai tarnybai, man atrodo, jos gal atitiktų reikalavimų dvasią. Tačiau 3 dalis kelia abejonių. Nors tam irgi pritariu, Generalinė prokuratūra turėtų patvirtinti nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, nusikalstamą veiklą imituojančių veiksmų taikymo rekomendaciją, tačiau abejoju dėl žodžio „parengti“. Šiame darbe turėtų dalyvauti ir mokslo tyrimo institucijos, ir tyrėjai, ir prokuratūra. Taigi, manau, šiuo atveju nepaminėtos kitos institucijos, o iš esmės nutarimui pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo atsižvelgiant ir į tas pastabas, kaip siūlė komitetas.

Ar galėtume šiandien pat taip pat baigti ir priėmimo procedūrą? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta.

Pereiname prie priėmimo. Keturi straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime 1 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime 4 priimti? Nėra prieštaravimų. 4 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso nutarimo projekto J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu čia paantrinti gerbiamajam L.Sabučiui, kad iš tikrųjų nutarimo projektas yra vienas iš geresnių, bet kartu vis dėlto mes ir užrašėme, dar kartą norėčiau atkreipti Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesį į tai, kad jie per šiuos metus tapo specialiųjų rašymų tarnyba. Labai gerai, kad nes jau ten nurodome, jog rašyti reikia mažiau, o dirbti reikia daugiau dirbti. Todėl palinkėčiau dabartinei specialiųjų rašymų tarnybai tapti tyrimų tarnyba ir ypač atkreipti dėmesį į tai, kas akcentuota, į viešuosius pirkimus, vaistų pirkimus, struktūrinių ir sanglaudos fondų tyrimą. Policininkus ir medikus gaudyti yra labai geras dalykas, bet vis dėlto Lietuva labiausiai kaltinama korupcija būtent šiose srityse. Čia reikia ypatingai veikti, nes ten veikia didelės jėgos, kurios kartu yra ir bailios. Norėčiau, kad tą mūsų nutarimą STT rimtai išstudijuotų ir rimtai dirbtų, kaip nurodyta nutarime. Siūlyčiau palaikyti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto registracijos Nr.XP-1443, priėmimo.

Užsiregistravo 68. Balsavimo rezultatai: 62 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1459 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome penktąjį rezervinį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektą, registracijos Nr.XP-1459. Pranešėjas – J.Pinskus. Pateikimo stadija. Prašom.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pasistengsiu būti lakoniškas. Komisija 2006 m. birželio 6 d. posėdyje nutarė prašyti Seimo pratęsti jos darbą iki 2006 m. spalio 30 dienos. Kodėl? Kadangi jau dabar yra žinoma, kad rugsėjo 21 dieną vyks Aukščiausiojo Teismo posėdis, kuriame kasacine tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Luidžio Boskos ieškinį atsakovui Valstybės turto fondui. Kadangi apygardos ir apeliacinių teismų sprendimai buvo skirtingi ir komisija mano, kad gali būti apkaltinta poveikiu teismams, todėl prašo vėl dėl tos pat priežasties pratęsti komisijos darbą iki spalio 30 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisydamas jūsų išdėstytų motyvų, nori paklausti E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, komisija, kaip yra įprasta, daro politinius, ne teisinius sprendimus. Tai, ką nuspręs teismas, tuo labiau kad yra visiškai du skirtingi teismo sprendimai… Ar jums neatrodo, kad visa tai, ką jūs čia mums siūlote pratęsti, yra elementarus gumos tempimas, kad nebūtų priimtas sprendimas? O po to, kai jau bus teismo sprendimas, jūs savo komisijos sprendimą priderinsite prie teismo sprendimo, bet jūsų komisijos darbas bus nieko vertas.

J.PINSKUS. Gerbiamasis kolega, komisiją sudaro įvairių partijų komisijos nariai. Komisija, išskyrus du narius, balsavo iš esmės vienbalsiai dėl komisijos darbo pratęsimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimo stadija. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Kolegos, iš esmės nedidelis pakeitimas. Klausčiau jūsų, ar mes galėtume šiandien pat ir baigti šį klausimą svarstyti ir priimti? Jeigu nėra prieštaravimų, klausčiau, ar po svarstymo galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime 1 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto registracijos Nr.XP-1459, priėmimo.

Užsiregistravo 66. 62 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas. Apsvarstėme visus rezervinius klausimus.

Norėčiau trumpai pasitarti. Rytinis posėdis yra numatytas iki 14.30 valandos. Gal mes galėtume padirbėti iki 14.00 valandos paimdami nuo galo vakarinio posėdžio kelis klausimus ir taip sutaupydami vakarinio posėdžio laiko? Ar priimtina tokia eiga? Ačiū.

Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1076 (pateikimas)

Taigi pradedame nuo paskutinio vakarinio posėdžio darbotvarkės 13 klausimo – Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1076. Pateikimo stadija. Teikėjas R.Remeika. Kviečiu kolegą į tribūną.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalies 1 punktą. Keičiamas amžius – nuo 20 iki 21metų.

Šio projekto esmė yra ta, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos karinės prievolės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems savivaldybės atrankos komisijos sprendimu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba gali būti atidedama. Tarp šių subjektų taip pat pakliūna ir profesinių mokyklų moksleiviai, bet numatoma papildoma sąlyga – ne vyresni kaip 20 metų.

Šiuo įstatymo pakeitimu visas įstatymas išlieka, tik ilginami metai, t.y. iki 21 metų. Kodėl? Vaikai, moksleiviai, baigę vidurinę mokyklą, yra 18, beveik 19 metų. Stoja į profesines mokyklas, profesinių mokyklų programos yra pusantrų, kartais ir dvejų metų. Todėl prieš baigiant profesinę mokyklą jiems sueina 20 metų ir jie jau turi būti imami į karinę tarnybą, ir negali baigti profesinės mokyklos. Šis pakeitimas – amžiaus ilginimas iki 21 metų – leistų vaikams, jaunuoliams, studentams, baigti profesines mokyklas, ir tik tada juos būtų galima imti į karo tarnybą.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai, nepaisydami lakoniško pateikimo, nori jūsų klausti. Eilės tvarka M.Žymantas. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Aš norėjau paklausti, ar turite pavyzdžių, kad savivaldybių komisija neleistų pabaigti ir pakviestų į būtinąją tarnybą? Kiek jų būtų per Lietuvą?

R.REMEIKA. Domėjausi. Savivaldybių komisijos paprastai leidžia baigti, bet jos daro tam tikras išimtis. Jos turi daryti. Jos kviečia tuos vaikus, registruoja, kalbasi, aiškinasi, vaikams būna du, trys mėnesiai likę mokytis ir jiems leidžia pabaigti. Įvedus šią pataisą nereikėtų tų vaikų trukdyti. Jie tikrai žinotų, kad jie galės pabaigti. Dabar tai priklauso nuo savivaldybės komisijos.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, tikriausiai teikdamas šią pataisą domėjotės ir galite mums visiems pasakyti, kokia maždaug mūsų kariuomenės procentinė sudėtis pagal išsilavinimą? Ar daug yra baigusių vidurinę profesinę technikos mokyklą?

R.REMEIKA. Aš atsiprašau. Tikrai nesidomėjau kariuomenės sudėtimi pagal išsilavinimą. Dėmėjausi tik moksleivių padėtimi ir profesinio rengimo padėtimi Lietuvoje. Čia yra tam tikra spraga. Su profesinio rengimo problemomis susiduriame turbūt kiekviename žingsnyje. Karo prievolės atidėjimas leistų vaikams tikėtis baigti profesines mokyklas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir trečias klausiantysis – A.Endzinas. Prašom, kolega.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Vaikai gali būti ir 21 metų, gali būti ir 51 metų. Todėl „vaiko“ sąvoka čia nelabai tinka. Ar jums neatrodo, kad tam tikra prevencinė priemonė ir drausminanti priemonė skatinti gerai mokytis ir yra šiandieninis įstatymas. Jeigu jis yra absoliutus „lodarius“, nelanko mokyklos arba kelia grėsmę visuomenei, gali būti siektina, kad jis būtų sudrausmintas ir prevenciškai paimtas į armiją, kur drausmė ir gera aplinka paskatintų jį pamąstyti apie savo gyvenimo kelią. Galbūt tai yra kaip tik gerai. Juo labiau jūsų paminėtas pavyzdys, jog komisijos kiekvieną atvejį labai kruopščiai ir nuodugniai svarsto, nepiktnaudžiauja galimybe pašaukti tarnauti, lyg ir padėtų apsispręsti išlaikyti esamą situaciją. Ar jūs manote kitaip? Dėkoju.

R.REMEIKA. Nenorėčiau leistis į tuos filosofinius ginčus, kas yra svarbiau ir kur yra gyvenimo mokykla, ar kariuomenė, ar kalėjimas, ar gyvenimas profesinėje mokykloje. Šiuo atveju, kad mūsų įstatymuose nereikėtų daryti tam tikrų išimčių, kad tos komisijos galėtų aiškiau dirbti, būtina pailginti metus, nes tai suderinta su profesinio mokymo programomis, kurios trunka 1,5–2 metus. Matematiškai skaičiuojant, vaikui nuo 19 metų po dvejų metų yra 21 metai. Tai būtų logiška.

PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar reikia balsuoti? Ne, kolegos. Matau, nėra prieštaravimų. Ar galime konstatuoti, kad bendru sutarimu? Ne. Yra norinčių balsuoti. Prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1076.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, 10 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Aš norėčiau, kad mano balsas būtų įskaičiuotas už, nes neveikė kortelė. Nežinau, kaip kitų, bet mano – ne.

PIRMININKAS. V.Mazuronio balsas už, dar vienas papildomai. Dėl kitų naujų komitetų pasiūlymų nėra. Svarstymo data. Galbūt pratęsta sesija? Nėra kitų siūlymų. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 13 ir 15³ straipsnių pakeitimo projektas Nr.XP-1479 (pateikimas)

Judam iš apačios į viršų, vakarinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimas perkeliamas ir svarstomas dabar. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 13 ir 15³ straipsnių pakeitimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1479. Pateikimo stadija. Šis teikimas yra paremtas bent penktadalio Seimo narių parašais. Teikėjas J.Razma tribūnoje. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, praėjusių metų pabaigoje mes priėmėme Seimo statuto pataisas, kuriomis buvo sprendžiami mūsų darbo sąlygų klausimai. Kaip žinote, buvo priimta keletas straipsnių – 15¹, du, trys ir t.t., kuriuose, be kitų dalykų, buvo sprendžiami ir Seimo narių aprūpinimo patalpomis klausimai. Matyt, per neapsižiūrėjimą nebuvo pataisyti kiti Statuto straipsniai, konkrečiai 13 straipsnis. Galima įžvelgti prieštaravimą tarp mūsų naujų priimtų nuostatų ir iš anksčiau likusių.

Nuo anksčiau galiojančio 13 straipsnio 2 dalyje yra parašyta, kad savivaldybės privalo vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktam Seimo nariui skirti nuolatines patalpas, o 15³ straipsnyje rašoma, kad savivaldybės nemokamai suteikia patalpas kiekvienam Seimo nariui jo pasirinktoje savivaldybėje. Dabar atsitiko taip, kad savivaldybės, kai nelabai nori teigiamai spręsti šio klausimo, gali mėginti remtis 13 straipsniu ir tada duoda neigiamą atsakymą kai kuriems Seimo nariams.

Kita vertus, yra ir bendresnė problema, konstitucinė problema, kuri verčia pataisyti 13 straipsnį. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad neturi būti jokių skirtumų atsižvelgianti į tai, ar Seimo narys išrinktas vienmandatėje apygardoje, ar išrinktas pagal sąrašą. Čia yra akivaizdžios nuostatos. Kaip minėjau, 2 dalyje parašyta nuostata dėl vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, 3 dalyje jau priešingai – dėl daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario. Šios nuostatos turi būti pataisytos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Eilės tvarka – A.Matulas, pirmasis.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, aš jau jums minėjau ir anksčiau, bet gal jūs galit dar kartą viešai pakomentuoti. Berods 15 straipsnyje jūs išbraukėte nuostatą, kad savivaldybė privalo aprūpinti Seimo narius ir sale susirinkimams, susitikimams su gyventojais. Ar jūs sąmoningai tą darėte, ar vis dėlto sutiksite, kad šito nereikėtų išbraukti, nes priešingu atveju, manau, ir tų nemažų kanceliarinių išlaidų samdyti salėms nepakaks, nes susitikimų mes organizuojam labai daug.

J.RAZMA. Aš pasiklioviau pataisomis, kaip jas parengė Seimo Teisės departamentas. Bet iš tikrųjų padiskutavęs su jumis aš sutinku, kad būtų galima tikslinti 13 straipsnio pataisas. 3 dalis gal ir galėtų likti išbraukta, nes ten, kaip minėjau, yra nuoroda tik į daugiamandatėje apygardoje išrinktus Seimo narius. Pavyzdžiui, jums ji negaliotų bet kuriuo atveju, kuriuos aš išbraukiau, nes jūs išrinktas ne daugiamandatėje. Bet gal vertėtų papildyti 13 straipsnio 2 dalį, kuri dabar liko, kad savivaldybės privalo suteikti nuolatines patalpas rinkėjams priimti. Reikėtų parašyti, kad taip pat nenuolatines patalpas, kai jų reikia susirinkimams rengti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Aš dėl jūsų pasiūlyto 2 straipsnio. Norėjau paklausti gal grynai teoriškai samprotaudamas. Kaip būtų, jeigu, tarkim, keli ar net keliolika Seimo narių pasirinktų vieną savivaldybę ir norėtų ten turėti, kaip čia yra rašoma, įrengtas 12 m² patalpas, visiškai atitinkančias… Ar teoriškai toks atvejis įmanomas?

J.RAZMA. Iš tikrųjų yra palikta galimybė kiekvienam Seimo nariui apsispręsti. Aš manau, kad mes iš viršaus niekaip negalėtume visose savivaldybėse tolygiai surikiuoti Seimo narių. Aš tikrai manau, kad nebus daug Seimo narių, kurie norėtų atsidaryti biurą, pavyzdžiui, Šalčininkuose. Aš manau, kad taip ir turi likti. Mes juk kiekvienais metais tvirtinam biudžetą. Jeigu kuriai nors savivaldybei tenka didesnis tų patalpų išlaikymo krūvis, tai tuos klausimus reikia išspręsti sudarant biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Žakaris klausia. Prašom.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai panašų klausimą pateikė kolega Donatas, bet aš norėčiau vis tiek sukonkretinti. Tarkim, Šiaulių savivaldybėje jau yra trys Seimo nariai, trys europarlamentarai, jau šeši, Krašto bičiulių grupėje pagal sąrašą dar yra aštuoni, ir savivaldybė tiek patalpų tikrai neturi. Nelabai įsivaizduoju, kokių sankcijų Seimas imtųsi. Ar nebūtų tikslingiau (aš visiškai sutinku, kad visi Seimo nariai yra lygūs), kad ne pasirinktoje savivaldybėje, bet pagal gyvenamąją vietą. Tai dar būtų ar deklaruota vieta… Tada galbūt..

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, aš šių nuostatų dabar nekeičiu. Dėl to, kad turit tokių abejonių, prašau neatmesti mano iniciatyvos, nes aš tik bandau reglamentuoti kitus klausimus dėl dar išlikusių skirtumų tarp vienmandatėse ir daugiamandatėse išrinktų Seimo narių. O šiaip, jeigu kiekviena savivaldybė mąstytų racionaliai, aš manau, didesnis norinčių ten atidaryti biurus Seimo narių skaičius nėra našta. Tai gali būti ir nauda savivaldybei. Jeigu bus kuo didesnis būrys Seimo narių, pasiryžusių neišvengiamai labiau rūpintis tos savivaldybės reikalais, jeigu ten bus jų biurai, tai… Aš manau, kad protingiau mąstančios savivaldybės mielai tokius prašymus tenkina, tik gal tais atvejais, kai nariai nesugeba atitrūkti nuo siauro politinio požiūrio pagal savo politinę priklausomybę, kyla tam tikrų problemų. Aš tikiuosi, kad ir Šiaulių meras mąstys plačiau. O patalpų, aš manau, galima rasti papildomai pažiūrėjus į visas savivaldybės įtakai priklausančiais įmones ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia M.Žymantas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Trumpa replika dėl savivaldybėse esančių įmonių. Mes turim karčios patirties, kai buvusiame daktaro kabinete Seimo nariui suteikė patalpas, kai žmogus negalėjo atsimušti nuo norinčių sirgti, o ne kreiptis į jį, kaip Seimo narį. Tai dėl jūsų vizijos…

Konstitucinis Teismas pasisakė dėl sprendimo teisės, bet rinkimų sistema vis tiek išlieka – išlieka vienmandatė ir išlieka sąrašai. Jei žmogus yra išrinktas vienmandatėje, tai turi šiokį tokį išskirtinumą ir dirbdamas su savo rinkėjais, ir bendraudamas su rinkėjais, o ne darydamas sprendimus. Vėl turim karčios patirties, kai į vieną savivaldybę pradeda pretenduoti daugiau Seimo narių. Ar nemanot, kad tai iškreips bendrą Lietuvos sistemą ir bendrą rinką?

J.RAZMA. Matot, aš tikrai ne pats rašiau tas nuostatas, parašė Seimo Teisės departamentas. Aš manau, ten yra kompetentingi teisininkai, jie tikrai pasižiūri, ko reikalauja Konstitucinis Teismas. O šiaip kad ir kaip mes būtume išrinkti – ar vienmandatėje apygardoje, ar pagal sąrašą, turim gal šiek tiek labiau suvokti, kad pirmiausia visi esam tautos atstovai. Suprantama, kad apygardoje išrinktam Seimo nariui labai rūpi jo apygarda, bet jūs neatmeskit, kad ir pagal sąrašą išrinktam Seimo nariui gali rūpėti kokia nors apygarda. Aš suprantu, kad kartais yra neįdomu, kai atsiranda tarsi kažkoks konkurentas iš kitos partijos, norintis čia atsidaryti biurą, bet reikia tą priimti geranoriškai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis teikėjau, atsakėt į visų norėjusių paklausti klausimus. Nesant bendro sutarimo, po vieną nuomonę už ir prieš. E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tiktai noriu priminti tiems kolegoms, kurie abejoja ir sako, kad vienmandatininkai turėtų būti šiek tiek lygesni tarp visų kitų Seimo narių. Noriu jums priminti, kad toje Konstitucijoje, ant kurios jūs prisiekėt atėję į Seimą, ir tai padarę tapote Seimo nariais, yra labai aiškiai parašyta, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Taigi nori ar nenori reikia sutikti su ta nuostata, kad kiekvienas Seimo narys Lietuvos Respublikoje turi lygias teises. Dėl to ta nuostata, kuri jau buvo įtvirtinta prieš pusmetį čia, Seime… Gerbiamasis kolega J.Razma tiesiog paprasčiausiai sutvarko tai, kas lieka mūsų pačių nepastebėta. Aš sveikinu tokią jo iniciatyvą ir agituoju visus Seimo narius pritarti jo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Taip, Seimo nariai lygūs, bet aiškiai matyti, kaip neišrinkti vienmandatėse puola išrinktus vienmandatėse ir nori susilyginti, bet ką padarysi. Vis dėlto, sakysim, kai kurių rinkimų apygardų žmonės pasako, kad iš tų ten 10, 15 ar kiek jiems netinkami, tinkamas anas. Tai dabar jūs tą formaliąją konstitucinę teisę iškeliate į visus įstatymus.

Antras dalykas. J.Razma pasakė, kad tam, kuris įsteigs ten biurą, labai rūpi to rajono, tos apygardos žmonės. Absoliutus melas! Šios patalpos bus steigiamos tam, kad savo ten partijai uždirbtų balus. To rajono žmonės visiškai nerūpi. Neįsivaizduoju, kaip kokiam Vilniuje gimusiam, augusiam ir dirbančiam staiga pradeda labai rūpėti Ukmergės rajono žmonės… Niekas jiems nerūpi – jiems rūpi balai, todėl aš esu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę išsakyta. Telieka apsispręsti balsuojant. Prašau balsuoti, ar pritariam po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1479. (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: 40 – už, 4 – prieš, 7 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo kaip pagrindinį skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomą – Biudžeto ir finansų komitetą. Gal galima sutarti svarstyti pratęstoje sesijoje kartu su kitomis Statuto pataisomis? Nėra prieštaravimų. Pritarta dėl tokios svarstymo eigos.

Kolegos, buvom žadėję dirbti iki 14 valandos. Galėtume dar tęsti ir sutrumpinti, bet buvom lyg ir apsisprendę. (Balsai salėje)

Gerai, kolegos, ačiū už dalyvavimą. 14.07 val. noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. 15 val. – vakarinis posėdis.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.