Penkiasdešimt
pirmasis (187) posėdis
2006
m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Prašyčiau užimti savo darbo vietas. Pradedame popietinį posėdį. Yra noras registruotis. Kviečiu atlikti šią garbingą pareigą. Registruojamės!
Kol vyksta registracija, galiu pasakyti, kad buvo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.XP-1399, atkreipkite dėmesį, kurie laukiate, – Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Yra Teisės departamento išvada, kad prieštarauja Konstitucijai, todėl jis yra išbraukiamas, t.y. įstatymo projektas. Nr.XP-1399 – Saugomų teritorijų įstatymas. Pas jus dar yra neišbrauktas. Jeigu surasime galimybę susiburti iki 71, sugrįšime prie Tabako kontrolės įstatymo projekto Nr.XP-1347, bet dabar turime tiktai dvidešimt kelis Seimo narius, todėl dirbame pagal darbotvarkę.
Opozicinės Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos darbotvarkė
Šiandien yra opozicinės Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos darbotvarkė. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo projektas Nr.XP-1442(2). Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys A.Paulauskas. Kviečiu į tribūną. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums pateikti pavasario sesijos darbų programos papildymą tais klausimais, kurie bus teikiami mūsų dabar popietinėje darbotvarkėje. Pagal nustatytą procedūrą reikėtų papildyti šiais klausimais ir įstatymų projektais Seimo darbų programą, o po to jie bus vėliau pristatomi konkrečiai atskirų Seimo narių. Prašom pritarti, nors jau rytiniame posėdyje buvo matyti, kad Vaikų teisių kontrolieriaus įstatymas bus svarstomas vėliau, bet, aš manau, nesutrukdys jam šiandien būti įtrauktam į pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Yra klausimų. Gerbiamasis A.Sysas nori paklausti. Prašom. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mielasis kolega, aš norėčiau paklausti, jūs buvote Seimo Pirmininkas, ir mes tvirtinome pavasario sesijos darbų programą. Ar jūs tada dar nebuvote subrandinęs šių įstatymų? Kodėl atsiranda gana didelis kiekis darbų? Frakcija buvo daugumoje, ir visus tuos įstatymus galėjome įsirašyti į pavasario darbų sesiją pradėdami šią sesiją. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Ar galite patikslinti, apie kokį mano nesubrandintą įstatymą jūs kalbate?
A.SYSAS. Jūs teikiate Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisas?
A.PAULAUSKAS. Apie šitą?
A.SYSAS. Bet ir frakcijos yra daugiau.
A.PAULAUSKAS. Jūs manęs klausiate apie mano teikiamą įstatymą ar apie kitų?
A.SYSAS. Jūs dabar teikiate priedėlio papildymą. Aš klausiu dėl priedėlio papildyme esančių įstatymų.
A.PAULAUSKAS. Aš galiu atsakyti tik dėl savęs. Jūs užduokite klausimą tiems Seimo nariams, kurie pateiks tuos įstatymus. Aš galiu pasakyti, kad šį įstatymą registravau dar būdamas Seimo Pirmininku, jis yra užregistruotas. Seimo Pirmininkas turėjo išskirtinę teisę teikti įstatymus, kurie ir nebuvo darbų programoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galima po pateikimo pritarti šiam pasiūlymui? Ne? Norite balsuoti, taip? Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Prašom. Pasiruoškite ir balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Seimo sesijos darbų programos“ papildymui, ką pateikė pranešėjas gerbiamasis A.Paulauskas. Prašom balsuoti.
19 – už, prieš – 5, susilaikė 11. Pritarta.
Yra gerbiamojo Seimo nario A.Boso pasiūlymas dėl sesijos darbų programos priedėlio papildymo – Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Neatsisakote šio pasiūlymo? Gal galime bendru sutarimu taip pat po pateikimo? Tam pačiam projektui. Nėra prieštaraujančių? Dar yra pasiūlymų. Yra gerbiamųjų Seimo narių E.Masiulio, G.Steponavičiaus, K.Glavecko, A.Endzino pasiūlymas – Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Taip, bet šiame lape nėra. Jūsų pasiūlyme nėra. Aš turiu atskirą lapą, todėl atskirai ir turiu skaityti, kitaip man neišeina. Irgi gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Matyt, Seniūnų sueigoje pritarėme, bet neįtraukė į vieną, išėjo atskirai.
Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems tiems pateiktiems po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Nėra.
Priėmimas. Kalbančių nei už, nei prieš nėra. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo su visais tais pateiktais pasiūlymais, prašom balsuoti. Balsuojame!
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Už – 34, susilaikė 8. Priimtas.
Aplinkos apsaugos įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-298 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-298. Pranešėjas – G.Jakavonis. Nematau. Gerbiamasis V.Karbauskis. Kviečiu į tribūną. Prašom. Pateikimas. Opozicinės frakcijos – Naujosios sąjungos.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolegos nėra, tai aš vietoje jo pateiksiu jo teikiamą įstatymo projektą, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – atsisakyti ketinimų Lietuvos Respublikos teritoriją naudoti kaip panaudoto branduolinio kuro laidojimo vietą. Yra Teisės departamento išvada dėl to teikiamo projekto. Joje yra nemažai pastabų. Aš manau, kad pritarus po pateikimo būtų galima svarstymo ir priėmimo metu į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Viskas?
V.KARBAUSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamasis Seimo narys J.Palionis. Prašom.
J.PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis teikėjau, norėjau pasiteirauti. Dabar brangstant energetikos ištekliams, naftai ir kitiems, jeigu mes nesurasime kur nors kitur atominių atliekų laidoti, jas konservuoti, tai stabdysis tos šakos vystymasis. Manau, kad būtų netikslinga priimti tokį įstatymą. Ar jūs manote, kad nestabdys atominės energetikos vystymo tokio įstatymo priėmimas?
V.KARBAUSKIS. Aš nemanau, kad tai stabdytų procesą.
PIRMININKAS. Viskas, taip? Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Vilkas. Atsiprašau, gerbiamasis M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš patikslinsiu klausimą. Dabar mes gauname branduolinį kurą ir neturime galimybės jį išvežti. Ateityje irgi nelabai aišku, kur mes jį dėsime. Ir jeigu mes priimam įstatymą, kad neturim kur pasidėti ir čia, kaip jūs matot šios problemos sprendimą ateityje?
V.KARBAUSKIS. Kiek man žinoma, tokios yra ir Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad atliekos turėtų būti laidojamos šalyje gamintojoje. Tai šiuo atveju ir reikėtų ieškoti tokių galimybių.
PIRMININKAS. Jūs dar norit patikslinti, taip? Įjunkit dar… Prašau.
M.ŽYMANTAS. Dabar galim kalbėti apie naują reaktorių ir naujo kuro įvežimą tam tikromis sąlygomis, bet mes jau dabar jo turim ir nelabai turim kur dėti. Ką su tuo darysim?
V.KARBAUSKIS. Iš tikrųjų aš dabar taip jau neatsakyčiau, ką reikėtų daryti. Teikėjas turbūt detaliau galėtų atsakyti į tą klausimą. Aš turėčiau atsiprašyti, kad negaliu taip profesionaliai atsakyti į tą klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Vilkas. Prašau.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš galiu padėti kolegai. Jeigu norim išvežti tą kurą kitur, tai reikės mokėti ne mažiau, negu jis kainuoja nusipirkti. Tokia yra nuostata.
Turėčiau tokį klausimą: ar yra suskaičiuota, kiek susidarys biudžeto nuostolių, jeigu išveš tą kurą kitur, o ne čia laidos… Ar čia nėra tokių sumų, išvis neskaičiavo?
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų teikėjas pats dalyvaus svarstant, jis galės atsakyti konkrečiai į šį klausimą. Aiškinamajame rašte nėra tokių skaičiavimų.
PIRMININKAS. Gal nutraukiam klausinėjimą, ar tęsiam? Gerbiamasis A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš galbūt patikslinčiau tada tą klausimą, kurį kolega jums teikė. Prie Ignalinos atominės elektrinės yra panaudoto kuro saugykla, tai galima vadinti laidojimo vieta. Ji yra gana geroje vietoje, yra didelė, ten stovi konteineriai. Aš suprantu, kad ne jūs rengėt šį įstatymo projektą, bet jūs ilgą laiką dirbot ir dirbate Ekonomikos komitete. Tai ką mes darysim su šia saugykla, kai bus priimtas toks įstatymas? Atsitinka taip, kad pritariam pono G.Jakavonio pasiūlymui. Koks bus kitas žingsnis, ką daryti su atliekų saugojimo aikštele?
V.KARBAUSKIS. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, manau, klausimas pateikimo stadijos metu yra, kaip matom, aktualus. Įstatymo projekte yra kalbama apie panaudoto kuro atliekas, o jūs kalbat apie tas atliekas platesne prasme – galima sakyti, ten yra ir pirštinės, ir rūbai, kurie yra radioaktyvūs, apie tas kaupiamas atliekas. (Balsai salėje) Jos yra tenai, dėl jų taip pat reikia spręsti, kur jas padėti. Bet į tai ne šiuo projektu atsakoma. Čia kalbama apie…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, jūs… Sakyčiau, galbūt teikėjas mums turėtų tiksliau paaiškinti, kur mes galėtume išvežti. Jau gerbiamasis P.Vilkas klausė, kiek tai kainuos. Manau, tam reikėtų dar kokių nors tarptautinių susitarimų, į kurią šalį mes galėtume įvežti ir kiek tai ekonomiškai naudinga ar nenaudinga. Tie dalykai turėtų būti mums visiems pateikti, ta informacija, prieš apsisprendžiant. Gal jūs galėtumėt… Bet turbūt vėlgi teikėjui reikėtų šį klausimą pateikti. Ačiū.
V.KARBAUSKIS. Aš labai atsiprašau, bet iš tikrųjų taip.
PIRMININKAS. Ir D.Jankauskas norėjo. Taip, suprantu, bet…
D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai supratau, tai jūsų teikiamas projektas neapima vidutinio ir mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų, kaip jūs minėjot, pirštinių, naudotų rūbų ir visa kita?
V.KARBAUSKIS. Taip.
D.JANKAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašau. Tylos, gerbiamieji.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra keletas pastabų. Pernai buvom susitikę su Prancūzijos branduolinės energetikos agentūra. Kaip jūs žinot, Prancūzija yra vadovaujančioji atominės energetikos srityje. Tada prancūzai aiškiai pasakė, kad pagal šiandieninius Europos Sąjungos dokumentus kiekviena šalis panaudotą branduolinį kurą turi laidoti savo šalyje, ne tik saugoti, bet ir laidoti. Yra išimtis, kad valstybės gali sudaryti regioninius susitarimus, jeigu bus susitarta, kad galima laidoti kitur. Todėl prieš priimant tokį įstatymą reikia sudaryti regioninius susitarimus su Baltarusija, Rusija ar su pačia Prancūzija, kad saugotų tas mūsų atliekas. Todėl jeigu ir būtų tikslinga priimti, tik ne dabar, nes labai keistai atrodys: patys žinom, kad privalom saugoti pagal Europos direktyvas, patys sakom, kad ir toliau plėtosim branduolinę energetiką, ir kartu sakom, kad pas mus atliekų negalim saugoti. Negražu būtų. Aš jaučiu, kad net gerbiamasis Vaclovas galvoja kitaip, nes labai trumpai ir aiškiai atsakinėja tribūnoje, todėl prašau nepritarti.
PIRMININKAS. Bet yra nuomonė už. Kitas Vaclovas – gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius. Prašau, Vaclovai.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, vis dėlto reikia pritarti. Iš dabartinės diskusijos matome, kad klausimas yra labai aktualus ir jį reikia spręsti. Tai nereiškia… Aš nesutikčiau, kad mes šiandien priimtume įstatymą. Mes diskutuojame dėl pritarimo po pateikimo. Po pateikimo, svarstydami komitetuose, mes galime išsiaiškinti šį klausimą ir pakoreguoti šią nuostatą. Todėl, aš manau, reikia svarstyti. Tai labai svarbus klausimas. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Vaclovui. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Aplinkos apsaugos įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-298? Pritarti po pateikimo. Balsuojam.
Už – 21, prieš – 7, susilaikė 32. Nepritarta. Ką darysim? (Balsai salėje) Yra dvi nuomonės – atmesti arba tobulinti. Tada balsuosim. Ar galim sutarti bendru sutarimu tobulinti? (Balsai salėje) Negalim. Galim? Tada atiduodam teikėjams tobulinti. Ačiū. Vis tiek balsuoti? Alternatyviai? Tai pasiruoškit balsuoti. Kas už tai, kad atmestume, balsuoja už, kas už tai, kad tobulintume, balsuoja prieš. Kas už tai, kad atmestume, – už, kas už tai, kad tobulintume, – prieš.
Už – 26, prieš – 40, susilaikė 3. Atmesta. (Balsai salėje) Atsiprašau, grąžinta tobulinti, taip. Grąžinta tobulinti, taip. Toliau žingsniai aiškūs.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-3, registracijos Nr.XP-911(3), – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Minutėlę, centras….
A.MONKEVIČIUS (NSF). Žiūrėkit, šiose vietose nėra Darbo partijos žmonių, o kaip yra balsuojama. Tai iš tikrųjų labai šiurkštus vienasmeniškumo pažeidimas. Taip elgtis tikrai nederėtų. Dabar pažiūrėkit, užfiksuokit. Ne, bet čia, priekyje. (Balsai salėje) Taip, taip.
PIRMININKAS. Matyt, gerbiamoji B.Vėsaitė automatiškai…
A.MONKEVIČIUS. Nebuvo B.Vėsaitės, bet pažiūrėkit – čia visiškai nėra žmonių ir kaip yra balsuojama. Man atrodo, kad reikėtų iš tikrųjų kolegoms taip nedaryti. (Balsai salėje: „Perbalsuoti!“) Ne, perbalsuoti nereikia, bet štai koks yra balsavimas ir kokia iš tikrųjų yra moralė.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, tada turėtume perbalsuoti, nes iš tikrųjų neužfiksavom… Gerbiamieji, paklausom truputį. Kad nebūtų jokių problemų, kviečiame dar kartą perbalsuoti. Alternatyvus balsavimas. Atmetimas, tai… (Balsai salėje) Bet kadangi iš tikrųjų faktas tai rodo, turėtume perbalsuoti. (Balsai salėje) Kas už atmesti, balsuoja už, tobulinti – balsuoja prieš. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame ir balsuojame už save. Kitaip, manyčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija turės darbo. Už – atmetame, prieš – tobuliname.
Padėtis nepasikeitė: už – 22, prieš – 44. Tobuliname.
Kitas, kaip jau minėjau, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-911. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Seimo narys J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-911. Pastabų iš Seimo teisės departamento nebuvo gauta. Buvo gautas vienas Seimo nario V.Navicko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taip pat buvo gauta Vyriausybės nuomonė dėl šio klausimo. Komitetas pritarė Vyriausybės išsakytai pozicijai. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-911(3). Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną papildomo Ekonomikos komiteto pirmininką Seimo narį gerbiamąjį V.Navicką. Ekonomikos komiteto nuomonė.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia išėjo taip, kad mes, grupė Seimo narių, įregistravome vieną įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad akcizo mokestis didinamas nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 70. Paskui aš įregistravau kitą projektą, pagal kurį didinami atskaitymai Kelių priežiūros programai nuo 2007 m. sausio 1 d. 80%. Vyriausybė šiems abiem pasiūlymams pritarė ir išėjo taip, kad Vyriausybės projektas apima visus ankstesnius mūsų projektus. Todėl, žinoma, Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės pozicijai, o tuos du anksčiau įregistruotus projektus mes atsiimame.
PIRMININKAS. O asmeninį pasiūlymą?
V.NAVICKAS. Čia sutampa.
PIRMININKAS. Atsiimate, taip?
V.NAVICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Svarstymo stadija. Ar galime sutarti bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1035 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1035. Kviečiame pranešėją gerbiamąją Seimo narę N.Steiblienę. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš galbūt, kad būtų paprasčiau suprasti šio Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, tiesiog paskaitysiu, kaip skamba šiandien ir kaip aš norėčiau pakeisti. „Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, nedelsdamas apie tai praneša teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia“. Aš prašau šiame projekte išbraukti žodį „nedelsiant“. Įstatyme galiojantis reikalavimas pranešti nedelsiant iš esmės yra teisingas, tačiau praktiškai įgyvendinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės sunku arba neįmanoma. Praktikoje dažnai susiklosto situacija, kai asmuo savo noru praneša apie duotą ar žadėtą kyšį po kurio laiko. Toks laikas gali būti ne tuoj pat po kyšio davimo ar žadėjimo. Taigi, nors asmuo ir praneša savo noru, jo pranešimas nelaikomas pranešimu nedelsiant ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Tokia nuostata baugina asmenis, norinčius pranešti apie kyšininkavimą, juolab neskatina pranešti apie korupcines kyšininkavimo veikas. Taigi norėčiau dar pasakyti, kad ši pataisa yra suderinta su sukurta baudžiamojo kodekso pataisų grupe, kuriai vadovavo viceministras Gintaras Švedas, o dabar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, ir jie šiai pataisai pritarė. Prašyčiau ir Seimo po pateikimo paremti šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū pirmininkui. Jeigu galėčiau matyti pranešėją… Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų visos tokios pataisos yra sveikintinos, tačiau aš norėčiau, galbūt labiau esate įsigilinusi, kad jūs paaiškintumėte, kaip vertinate žodį „nedelsiant“? Koks tai yra laiko tarpas? Ar tai yra valanda, ar tai yra dvi, ar tai yra pusė dienos, ar tai yra darbo laikas? Kaip jūs suprantate?
N.STEIBLIENĖ. Aš bandžiau su teisininkais, su tos darbo grupės atstovais, kuriems nunešiau šią pataisą, aiškintis ir ten kilo iš karto ginčas, nes vieni mano, kad nedelsiant yra tada, kai išeini pro duris, nueini į kitą pastatą, į tas duris, kur reikia. Kiti sako, kad tai gali būti per dieną. Ta prasme, kad teismui iš tikrųjų sąvoka „nedelsiant“ yra ne teisinė ir jos apibrėžti neįmanoma. Sakykim, specialiųjų tarnybų žmonės irgi sako, kad galbūt pajudėtų šie pranešimai apie reketavimą duoti kyšį ir tą žmogų, jeigu jis praneštų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, pajudėtų… būtų kaip ledlaužis tas žodis „nedelsiant“. Jis, ko gero, teisine prasme ydingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš irgi norėjau paklausti. Dabar, jeigu mes išbraukiame žodį „nedelsiant“, tada termino nelieka, bet vis tiek ar nereikėtų bent jau apibrėžti, koks tai turėtų būti terminas? Gal po metų apsigalvos ir praneš? Koks nors laiko tarpas gal ir turėtų būti.
N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš manyčiau, kad jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, palikime tai spręsti specialistams… Galų gale viską sprendžia teismas. Aš manau, kad teismas atsižvelgs į visas aplinkybes, nes čia kalbama kaip tik apie baudžiamąją atsakomybę tam, kuris pranešė apie prašymą, reketavimą duoti kyšį. Palikime tai teisėtvarkai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Norėčiau tikrai palaikyti šią gerą iniciatyvą, kuri, manau, gali prisidėti prie kovos su korupcija sustiprinimo, jeigu tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip kartais gal ir yra nuteikiami, kad reikia duoti kyšį, kad ir vėliau apsigalvoję ir pranešę žinos, kad jie yra atleidžiami nuo atsakomybės, manau, tai bus naudinga išaiškinant tuos nusikaltimus. Vis dėlto didžiausia problema yra ne tas, kuris duoda, o tas, kuris ima. Todėl, aš manau, kad reikia pabandyti eiti šia kryptim ir pasižiūrėti, kaip bus pasinaudota tomis galimybėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Aš matau, kad jau daugėja mūsų salėje. Gal vis dėlto po pateikimo galime balsuoti už šį pateiktą projektą? Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Gerbiamieji, balsuojame ir kartu aš matysiu, kiek mūsų yra salėje. Balsuojame! Na, štai vieni už kitus vėl balsuokite… Yra? Gerai. Nėra.
Už – 41, prieš – 6, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Žmogaus teisių komitetas? Taip, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, bet dar nori Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas. Kitokių nuomonių nėra? Siūloma svarstyti rudens sesijoje, taip? Aš abejoju, Seniūnų sueiga spręs, bet aš neturiu datos. Kviečiu pateikti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 367 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1036. Pranešėja – Seimo narė gerbiamoji N.Steiblienė. Prašyčiau tylos.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, tokias Civilinio proceso pataisas, kurias netgi teisininkai retai ruošiasi daryti, drįstu siūlyti aš, eilinė Seimo narė ir neteisininkė. Šias pataisas siūlau daryti todėl, kad kaip Seimo narė, kaip buvusi Antikorupcijos komisijos pirmininkė, esu susidūrusi ir jūs esate susidūrę su kai kurias teismų sprendimais, ypač ginant viešąjį interesą. Mano pataisų esmė ta, kad generalinis prokuroras galėtų peržiūrėti teismų nutartis arba sprendimus, kai nagrinėjant teismuose civilines bylas yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida ir sprendimo nutartis gali būti peržiūrėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. 367 straipsnio papildymas yra susijęs su prašymu atnaujinti procesą. Siūlau jį papildyti 3 punktu: „Lietuvos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu paduodamas tam teismui, kurio sprendime, nutartyje yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida“.
Noriu pasakyti, kad šiomis pataisomis norima suteikti galimybę generaliniam prokurorui civilinėse bylose kasacine tvarka kreiptis į teismą, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, ginančią viešąjį interesą, neatsižvelgė į tuo metu galiojusius teisinius aktus ir bylą išnagrinėjo ne viešojo intereso naudai. Beje, aš pati žinau tris tokias bylas. Su liūdesiu turiu pranešti, kad viena byla buvo išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme.
Mes visą laiką kalbame apie tai, kad teismuose mažai teisingumo, apie tai, kad žmonės nepatenkinti ir, jūs, Seimo nariai, dažnai kritikuojate tuos dalykus. Manau, kad toks proceso atnaujinimas sudarytų galimybę teismams labai atidžiai nagrinėti kai kurias viešojo intereso bylas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis E.Žakaris. Socialliberalai labai garsiai kalba. Gerbiamasis Sadeckai, mes nieko negirdime. Labai ačiū. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl žodžio „aiški“. Ar žodžius „aiški klaida“ įmanoma apibrėžti?
N.STEIBLIENĖ. Be abejonės, jeigu tuo metu galioja teisės aktas ir teismo sprendime į jį net neatsižvelgta arba išnagrinėtas priešingai, teigiama priešingai negu tuo metu jis galiojo, be abejo, tai yra labai aišku. Ar Vyriausybės nutarimas, ar savivaldybės, ar koks nors ministro įsakymas. Yra parašyta, ir jeigu teismas kitaip išnagrinėjo negu tuo metu galiojo, tai yra aišku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narė gerbiamoji Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Be abejo, mes negalime neatkreipti dėmesio į Teisės departamento išvadą. Norėčiau savo klausimą jums pateikti iš dviejų dalių. Jeigu yra aiškiai įvardyta, sakykime, kad vienoje byla tokio pobūdžio nuostata jau yra pripažinta kaip prieštaravimas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniui…. Kita klausimo dalis. Šiandien prokuratūra turi teisę ginti viešąjį interesą, tačiau nerodo iniciatyvos. Tai ar turėdami teisę dar ir civilinėse bylose atnaujinant procesą… jūs manote, jie bus aktyvūs?
N.STEIBLIENĖ. Atsakysiu taip, kaip aš suprantu. Čia bus mano asmeninė nuomonė. Jau 2000 m. ne vieną kartą Antikorupcijos komisijoje buvo kalbama apie tai, kad prokuratūra turi stiprinti savo civilinius skyrius. Tai yra kviesti dirbti civilinės teisės specialistus. Esmė ta, kad bus ateityje… ne baudžiamosios bylos, bet būtent civiliniai ieškiniai, labai sudėtingi civiliniai ieškiniai, nes mūsų ekonomika, mūsų rinka plečiasi ir tampa šiuolaikiškesnė kur kas greičiau nei teisėtvarkos specialistai įgyja didesnę kvalifikaciją. Deja, šiandien turime tai, ką turime, tačiau jeigu mes pakeistume Civilinio proceso kodeksą, jei tos pataisos būtų padarytos, tai bet kas, kreipdamasis su skundu dėl viešojo intereso gynimo, jeigu būtų neatsižvelgta į tuo metu galiojusius teisės aktus, priverstų Generalinę prokuratūrą arba kitas prokuratūras ginti viešąjį interesą teisme. Aš manau, kad šiuo metu Generalinė prokuratūra ir prokuratūros nepakankamai gina viešąjį interesą.
O dėl pirmojo klausimo aš turiu pasakyti, kad tai, kas buvo pateikta Teisės departamento išvadoje, turiu ginčyti. Strasbūro teisme dėl Ukrainos buvo kalbama apie sovietinės teisės paveldėtos priežiūros institutą, tai yra prokuratūrą, ir tai nieko bendra neturi su proceso atnaujinimo institutu. Jeigu jūs pritarsite, tai mes Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl to dar stipriai pasiginčysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji pranešėja, iš to, kaip jūs pateikėte klausimą, supratau, kad prokuroras nesant jokių naujų aplinkybių, o tik turėdamas savo subjektyvų įsitikinimą, kad teismas, o galbūt net ir Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacine tvarka neva padarė klaidą, jis atsistoja aukščiau teismo ir jo prašymas tampa teismui privalomas vien todėl, kad jis mano, kad padaryta klaida, t.y. jis mano, kad teismo sprendimas yra klaidingas, ir jo prašymu yra atnaujinamas procesas. Tai yra visi sprendimai nustoja galios ir procesas vyksta iš naujo. Gal aš ko nors nesupratau, bet norėčiau, kad jūs vis dėlto aiškiau paaiškintumėte, ar tai nėra didesnių galių ir kompetencijos prokurorui suteikimas… negu bet kurio teismo kompetencija? Jis gali bet kurio teismo sprendimą tokiu būdu ignoruoti ir privalomai bus atnaujinamas procesas.
N.STEIBLIENĖ. Noriu pasakyti, gerbiamasis Šuky, aš tikrai nesu teisininkė ir man su jumis ginčytis ar ką nors įrodyti yra be galo sunku. Aš noriu pasakyti, kad šiomis pataisomis aš noriu papildomai sureguliuoti ir išplėsti proceso atnaujinimo pagrindus. Tik tiek. Jeigu jūs sutiktumėte po pateikimo pritarti, Teisės ir teisėtvarkos komitete aš pateikčiau visą medžiagą. Galima bet kada atmesti tą dalyką svarstymo metu arba netgi Teisės ir teisėtvarkos komitete.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Nijolei. Turime nuomonę už. Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, tos problemos, kurias išvardijo gerbiamoji pranešėja N.Steiblienė, iš tikrųjų egzistuoja. Egzistuoja ta problema, kad prokuratūra nelabai nori ginti viešąjį interesą, nors tą teisę ir turi. Man ne kartą teko kreiptis į prokuratūrą raštiškai, kad ji dalyvautų vienoje ar kitoje byloje gindama viešąjį interesą. Jie vengia tą daryti ir stengiasi ieškoti būdų, kaip to nedaryti. Tačiau dar daugiau man teko susidurti su teismais, kai Administracinis teismas atmesdavo bylą motyvuodamas tuo, kad tai nėra norminis aktas, kitaip sakant, nėra viešojo intereso byla. Aukštesnės instancijos teismas pasako, kad tai yra norminis aktas, ir siunčia žemesnės instancijos teismui. O po to žemesnės instancijos teismas vėl pasako tą pačią nuomonę. Ir byla iš esmės baigiama. Manyčiau, jeigu prokuratūra su savo autoritetu galėtų įsikišti atnaujinant bylas, kuriose akivaizdžiai buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, tai tikrai šiek tiek sudrausmintų teismus. Bet jeigu gerbiamieji mūsų Seimo teisininkai turėtų kitokių variantų, kaip tobulinti šią sritį, kad tas viešasis interesas būtų ginamas aktyviau, tai iš tikro lauktume tų iniciatyvų. Bet aš manyčiau, kad N.Steiblienės pasiūlymui bent jau po pateikimo tikrai reikėtų pritarti. O po to galima būtų svarstyti. Gal kiltų ir kitokių minčių.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonę prieš – Seimo narys gerbiamasis R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų šiuo atveju turėtume pasielgti taip, kad Seimas ir komitetai bergždžio darbo nedirbtų. Šiuo atveju projektas iš tiesų, švelniausia būtų pasakyti, yra ydingas. Jis prieštarauja ir Konstitucijai, aš neabejoju, nes prokuroras, pateikęs prašymą atnaujinti procesą dėl to, kad jam atrodo, jog teismas suklydo, šiuo atveju pagal tą pasiūlymą kasacinės instancijos ir Aukščiausiojo Teismo sprendimą gali nuneigti, ir apylinkės teismas atnaujins procesą, nors Aukščiausiojo Teismo jau yra išspręsta kasacinė byla. Tai visiškai sugriautų bet kokią sistemą.
Antras dalykas, tai būtų teismų nepriklausomumo ir konstitucinės nuostatos, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, pažeidimas. Mano supratimu, mes tokiu būdu pademonstruotume, jeigu pritartume šiam pasiūlymui, kad teismais mes nepasitikime, arba pasakytume, kad prokurorai yra tikrai šventesni už visus teismus, taip pat ir už visą Aukščiausiąjį Teismą in corpore. Atsiprašau, tokiam pasiūlymui pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Gerbiamieji, turim pasiruošti balsuoti. Kviečiu balsuoti už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 367 straipsnio pakeitimui ir papildymui. Prašau balsuoti, kas pritariam po pateikimo. Pateikimas, balsuojame.
Gerbiamieji, užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 35, prieš – 13, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu… Žmogaus teisių komiteto prašo, taip? Pritariam, taip? Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas. Ačiū. O dėl siūlymo svarstyti negaliu pasakyti, nes jeigu bus ypatinga skuba, tai šią sesiją, jeigu ne, rudens sesijoje.
Kadangi yra reikiamas Seimo narių skaičius, aš paprašyčiau grįžti prie rytinės darbotvarkės, kur buvo praleistas vienas priėmimo… Gerbiamasis Razma, jūsų balsas bus lemiamas, reikalingas. Tabako kontrolės įstatymo 2, 11, 14, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1347. Mes balsavome, bet pritrūko skaičiaus, nebuvo kvorumo. Manyčiau, čia kalbėti nebereikia. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo. Ar priimam šį įstatymo projektą, ar ne? Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Tabako kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimui? Iš rytinio posėdžio. Balsuojam.
Užsiregistravo 74, už – 43, prieš – 11, susilaikė 18. Priimtas.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1054 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas, registracijos Nr.XP-1054 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo“. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį V.Stankevičių. Prašau. Susirūpinęs ateina gerbiamasis Vaclovas.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti Statuto pataisą. Pataisos esmė tokia. Dabar Seimo statute yra taip, kad nė viena institucija neužsiima tautinėmis mažumomis. Tai nereiškia, kad joks komitetas nedirba. Aš įsitikinau, kad Žmogaus teisių komitetas ta kryptimi dirba labai gerai. Bet pastebėjau ir tokį dalyką, kad tautinių mažumų atstovai, lyderiai kartais, gana dažnai, kažkodėl ateina ir į NATO komisiją. Kai klausiu, kodėl jūs kreipėtės, tai paaiškinimas toks: Seimo statute mes nesurandame, kokia institucija kuruoja tautinių mažumų klausimus. Tai nėra kam nors priekaištas, bet reikia išryškinti tą sąvoką. O situacija tokia, turint omeny emigracinius, imigracinius procesus, kad tautinių mažumų tikrai nebus mažiau Lietuvoje. Manau, reikia rimčiau mums kreipti dėmesį į tokius dalykus. Todėl siūlau papildyti 7 punktą, kuris ir sako: „Svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos Respublikos tautinių mažumų klausimais projektus“.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Ir pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis M.Žymantas. Prašau.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš nesu prieš tautines mažumas. Aš irgi išrinktas Visagino apygardoje, kur yra daug kitos tautybės žmonių. Bet manau, ir jeigu galit, man paprieštaraukit, dėl Žmogaus teisių komiteto veiklos krypčių yra parašyta: „…Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais“. Tas dalykas jau yra nurodytas 1 punkte.
V.STANKEVIČIUS. Taip.
M.ŽYMANTAS. O 7 punktas kaip tik ir buvo sumodeliuotas tam, kad jis spręstų užsienyje gyvenančių lietuvių klausimus. Ar dabar mes nesuniveliuojam šių sąvokų tarpusavyje?
V.STANKEVIČIUS. Supratau, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų 1 punkte minimos tautybės, bet, kaip aš minėjau, tautinės mažumos, jų vadovai, jų lyderiai arba jie patys ne visada supranta. Praeitoje kadencijoje, kiek aš prisimenu, Žmogaus teisių komitetas turėjo kitą pavadinimą. Aš nesiėmiau tokių drastiškų priemonių, nes jau įsigalėjo tas pavadinimas, ir aš manau, tegul jis toks ir bus, kad vėl keistume pavadinimą, kad būtų Žmogaus teisių ir tautinių mažumų (kažkas panašaus) komitetas. Aš manau, tegul lieka toks pat pavadinimas.
Galima būtų eiti ir kitu keliu. Aš, beje, nuo kadencijos pradžios turiu parengęs projektą, kad būtų galima steigti nuolatinę komisiją, bet žinau, kad tai nėra populiarus sprendimas ir vargu ar Seimas pritartų komisijai dėl tautinių mažumų. Bet išryškinti tą sąvoką, aš manau, būtinai reikia. Kuriame punkte, kuriame straipsnyje, galima dar svarstyti. Bet tai būtų galima padaryti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašau.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas būtų beveik toks pat kaip gerbiamojo M.Žymanto. Iš tiesų tokią sukonkretintą pataisą siūlant, ją buvo galima siūlyti 1 punktui, nes ten irgi yra „rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų… Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių…“ Mano irgi būtų nuomonė, kad 1 punkte reikia galbūt tokios konkretinančios pataisos. Tiesiog gal dar atsakytumėt, ar jūs neprieštarautumėt?
V.STANKEVIČIUS. Aš tikrai neprieštaraučiau, visiškai pritariu. Aš tiesiog prašau pritarti po pateikimo, o paskui kaip jūs patarsit, aš geranoriškai priimsiu jūsų patarimą. Čia nėra kokios nors principingos nuostatos, kad būtinai 7 punktą. Manau, kad logiška. Galima suredaguoti, kad būtų pirmajame. Tai po pateikimo, ir jeigu gerbiamoji komiteto pirmininkė pateiks tokį pasiūlymą prie pataisos, mes taip ir priimsim.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis kolega, aš labai gerbiu jus ir jūsų frakciją, bet susidaro toks įspūdis pagal šios popietinės darbotvarkės formavimą, kad gavot frakcijos pavedimą kiekvienas parengti po kokį nors įstatymo projektą. Mes galime svarstyti tautinių mažumų problemą galbūt kompleksiškai, gal yra problemų Lietuvoje, mes Lenkijos ir Lietuvos Asamblėjoje nuolat kalbam, kad yra problemų. Yra įstatymas, gal reikia žiūrėti jo vykdymą, bet ši pataisa Statute… sutikit, kad tikrai lyg ir dėl paukščiuko. Ačiū.
V.STANKEVIČIUS. Jūs galite manyti, kad taip, bet pažiūrėkit, kada ši pataisa buvo įregistruota – tada Naujosios sąjungos frakcija buvo pozicija, o dabar mes esame opozicija. Aš tikrai nevykdau kokio nors įsakymo, tačiau aš gyvenimą matau tokį, kokį matau, ne dėl paukščiuko, o kad Lietuvai būtų geriau. Aš nenorėčiau, kad Lietuva pavirstų kokia nors Prancūzija ar kuo nors panašaus. Manau, kad tautinių mažumų klausimą reikia kelti į politinį lygį, nepasikliauti tik Tautinių mažumų departamentu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Vaclovui. Yra dvi nuomonės. Palaikanti nuomonė už – Seimo narė gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų nieko bloga ir neatsitiktų, jeigu mes pritartume šiai pataisai. Vėliau, manau, ją šiek tiek reikėtų pataisyti, konkrečiai įvardyti sąvoką „tautinė mažuma“. Tačiau noriu visus patikinti, kad Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas ir vykdydamas savo pareigą pagal Statuto 70 straipsnio 1 ir 7 punktus, iš tikrųjų visą savo veiklą planuoja ir dirba darbą, susijusį tiek su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, tiek su lietuvių išeivija kitose valstybėse. Manau, kad reikėtų pritarti po pateikimo, o paskui gal tinkamiau suredaguoti vieną iš straipsnių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš apskritai visada pasisakau ir pasisakyčiau prieš, kai yra pateikiami neparengti įstatymai arba pataisos. Visiška netiesa, kad nėra kam spręsti šių klausimų. Yra specialus departamentas, o Statute nurodyti tokį reikalavimą, kad tautinėms mažumoms būtų rengiami atskiri teisės aktai specialiai, o ne kaip Lietuvos piliečiams, man atrodo, šiuo atveju yra daugiau negu keista. Seimas apskritai rūpinasi tiek tautinėmis mažumomis, kaip tokiomis grupėmis, tiek ne tautinėmis mažumomis. Galų gale čia, man atrodo, tie reikalai, apie kuriuos kalbėjo pranešėjas, yra visiškai nesusiję. Todėl kviečiu Seimą apsispręsti ir nepritarti tokioms, sakyčiau, nevisiškai apgalvotoms pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Turime nuomones ir už, ir prieš. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimui, tą pateikė Seimo narys gerbiamasis V.Stankevičius? Balsuojame. Kas pritaria pateikimui? Balsuojame už save, gerbiamieji, kad nereikėtų raudonuoti.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 4, susilaikė 35. Nepritarta.
Ką siūlysim? Tobulinti? Visi sutinkate bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Atmesti“.) Yra nuomonė atmesti. Vėlgi yra dvi nuomonės: viena – atmesti, kita – tobulinti. Pasiruoškite balsuoti alternatyviai. Kas už – atmesti, kas prieš – tobulinti. Kas už – atmetam, prieš – tobulinam. Susilaikę neskaičiuojami. Už – atmetam, prieš – tobulinam. Balsuojame.
Už – 20, prieš – 36, susilaikė 3. Tobuliname.
Kitas mūsų darbotvarkės 2-7 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-856. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis P.Jakučionis. Kiek suprantu, tai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė. Ar privati? Komiteto nuomonė, taip? Svarstymas.
P.JAKUČIONIS (TSF). Taip, komiteto nuomonė. Komitetas apsvarstė teikiamą Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-856(2). Tai yra patobulintas komiteto įstatymo projekto variantas. Šis variantas sujungia keturis įstatymų projektus, teiktus atskirų Seimo narių. Yra siūloma įvesti papildomai tokias atmintinas dienas: sausio 15 d. – Klaipėdos krašto diena, balandžio 6 d. – Saugaus eismo diena, balandžio 15 d. – Kultūros diena, gegužės 25 d. – Tarptautinė dingusių vaikų diena, rugsėjo 28 d. – Tuskulėnų aukų atminimo diena ir spalio 16 d. – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 2. Prašome Seimo pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra pasiūlymai. Norėčiau paklausti. Čia buvo gerbiamųjų Seimo narių G.Jakavonio, V.Gedvilo, E.Vareikio, A.Staponkienės, A.Syso pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ar galite ką nors, gerbiamasis Jakučioni, pakomentuoti?
P.JAKUČIONIS. Šie Seimo nariai – G.Jakavonis, V.Gedvilas, A.Staponkienė, E.Vareikis ir A.Sysas – buvo pasiūlę birželio 15 d. pervardyti. Dabar ji vadinama Okupacijos diena, buvo pasiūlę pervardyti į Komunizmo nusikaltimo aukų atminimo dieną. Komitetas svarstė ir nepritarė, nes aukų atminimo diena yra birželio 14 d., t.y. Vilties ir gedulo diena, ji tik kitaip vadinama. Komitetas nepritarė tam, kad būtų išbrauktas okupacijos dienos paminėjimas iš mūsų atmintinų dienų. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Jis nepritarė. Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta.
Seimo narys E.Endzinas taip pat teikė siūlymą, kuriam pritarta iš dalies. Ar pats gerbiamasis E.Endzinas pateiks, ar pakomentuos P.Jakučionis? Norite, taip? Prašom. Gerbiamasis E.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Dėl kurio pasiūlymo, dėl…
PIRMININKAS. Klaipėdos, Šilutės manifesto diena.
A.ENDZINAS. Iš tikrųjų norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, į įvardytą klausimą. Pabandykite įsivaizduoti laikotarpį, 1922–1923 m. metų sandūrą, kai… (Balsai salėje) Atrodo, nelabai sudominsiu, todėl pasiliksiu prie savo siūlymo ir paprašysiu balsuoti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, gerbiamasis Jakučioni?
P.JAKUČIONIS. Komitetas svarstė šį pasiūlymą, tačiau buvo ir kitų pasiūlymų, t.y. dėl jau mano minėtos Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos. Komitetas priėmė sprendimą, kad jis platesnis, apima visą to laikotarpio istoriją. Kaip sakiau, tai komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komitetas manė, kad ir E.Endzino pasiūlymą ši sąvoka apima, todėl paliko, kad ta minėtina diena būtų spalio 16 diena.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi Seimo narys gerbiamasis E.Endzinas prašo, kad būtų balsuojama… Ar jau keičiate nuomonę? Ne. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad palaikome gerbiamojo E.Endzino nuomonę, kad Klaipėdos krašto, Šilutės manifesto diena – sausio 9-oji, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Kas palaikote, prašom balsuoti už, kas prieš – prieš.
Užsiregistravo 51, už – 17, prieš – 3, susilaikė 26. Nepritarta.
Ir yra kitas pasiūlymas, taip pat gerbiamojo Seimo nario A.Endzino. Jis išdėstytas taip, kad spalio 9-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido pradžios diena. Komiteto nuomonė? (Balsai salėje)
P.JAKUČIONIS. Na, čia aš turiu atsiprašyti kolegų Seimo narių, nes kaip tik anksčiau aiškinau komiteto nuomonę būtent dėl šito siūlymo. Gerbiamasis kolega yra pateikęs du pasiūlymus. Pirmasis buvo dėl Klaipėdos dienos minėjimo. Komitetas yra nusprendęs, kad Mažosios Lietuvos genocido dienos minėjimas būtų spalio 16-oji, tai yra tada, kai Raudonoji armija įžengė į Rytprūsių teritoriją. O gerbiamasis A.Endzinas pasiūlė spalio 9-ąją, kai įvyko didelė civilių gyventojų žudymo akcija, sakyčiau taip, kai žmones, besitraukiančius nuo fronto, užpuolė tarybinių tankų kolona ir suvažinėjo tuos žmones tiesiog ant kelio. Bet komitetas taip pat nepritarė šiam siūlymui, nes, kaip jau minėjau, komitetas manė, kad vis dėlto spalio 16-oji yra ta diena, kai tarybinė armija įžengė į Rytprūsių kraštą ir prasidėjo masinės to krašto gyventojų genocido akcijos. Komitetas dar kartą apsvarstė ir dar šiandien apsvarstė kolegos A.Endzino siūlymą ir liko prie tos nuomonės, kad vis dėlto reikia palikti Mažosios Lietuvos genocido dieną spalio 16-ąją, nepritarė kolegos A.Endzino siūlymui, kad tai būtų sausio 9-oji kaip genocido pradžios diena.
PIRMININKAS. Spalio 9 diena.
P.JAKUČIONIS. Atsiprašau, spalio 9-oji kaip genocido pradžios diena. Na, čia pradžia, pabaiga, tiesiog paminėjimas, tame krašte buvusių aukų atminimas, taip pat lietuviškos kultūros, kaip ir viso kito, sunaikinimas tame krašte.
PIRMININKAS. Dėkojame už paaiškinimą. Kad būtų galima svarstyti, reikėtų 10 Seimo narių, kurie palaikytų gerbiamojo A.Endzino pasiūlymą. Pakelkite rankas. Prašom, pakelkite rankas, kas palaikote gerbiamojo A.Endzino pasiūlymą. Pakelkite ir palaikykite, kad matytųsi 10 Seimo narių. Ačiū. Yra. Taip, ačiū.
Aš taip suprantu, kad gerbiamasis A.Endzinas nori pateikti dar savo papildymą dėl šio pasiūlymo. Prašau.
A.ENDZINAS. Išties yra istorinis faktas, kad spalio 9 dieną buvo peržengta tuometinė valstybinė siena ir Raudonosios armijos daliniai įžengė į tuometinę reicho teritoriją. Aš labai atsiprašau, kad mano dabar cituojami tekstai šiek tiek rėš ausį, tačiau negaliu jų neperskaityti: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve, sulaužykite germaniškų moterų rasinį pasididžiavimą, pasiimkite jas sau kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai! Nebėra dabar knygų, meilės, žvaigždžių, o tik viena mintis – žudyti vokiečius. Visus juos nužudyti, pakarti. Mums nieko nėra gražesnio kaip vokiečių lavonai. Užmuškite vokiečius, – prašo jūsų sena motutė. Užmuškite vokiečius – maldauja vaikutis“. Galėčiau tęsti be sustojimo. Tie atsišaukimai buvo išdalyti išvakarėse prieš peržengiant sieną, tai yra spalio 8 dieną. Spalio 9 dieną siena buvo peržengta ir prasidėjo tai, kas prasidėjo. Dešimtys, šimtai ir tūkstančiai žmonių, civilių žmonių žuvo tenai tą pačią pirmąją dieną. Kodėl jie žuvo? Karas – galime pasakyti, galima pasakyti, kiti dalykai. Iš tikrųjų ir generolo Rau įsakymas, privertęs gyventojus trauktis į Užnemunę, civilius gyventojus, grasinęs sušaudymu, kelius pavertė ištisinėmis voromis, kolonomis, kuriomis traukė žmonės su manta, su gyvuliais, su vaikais – su viskuo, ką galėjo pavežti. Tuo metu kelius perkirtę tankai atidengė ugnį faktiškai į abi kelio puses. Dokumentuose yra išlikę skaičiai: nukauta 1300, keli šimtai vokiečių kareivių, karininkų. Puolančiųjų pajėgose žuvo arba buvo sužeista vienetai. Mes žinome iš įprastinės praktikos, kad puolančioji pusė visada praranda daugiau, kelis kartus daugiau. Vadinasi, aišku, su kuo šiame krašte kovėsi Raudonoji armija, bent jau pirmosiomis dienomis. Nepagerbti šitų žmonių, mano galva, būtų visiškai neetiška. Iš tikrųjų genocidas prasidėjo tą dieną, bet jisai tęsėsi ir Karaliaučiaus srityje…
PIRMININKAS. Laikas!
A.ENDZINAS. …taip pat ir po karo, ir gerokai ilgiau. Manau, kad mano siūlymas įprasminti šią dieną pateisintų likusių to krašto gyventojų teisėtus lūkesčius. Dėkoju. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau pasiūlymų nėra. Yra nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia…
PIRMININKAS. Jūs kalbate dėl pasiūlymų, taip?
E.KLUMBYS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
E.KLUMBYS. Kalbėjęs komiteto vardu pranešėjas sako, kad genocido diena yra tarybinės kariuomenės įžengimo į Rytprūsius diena. Skirkime du dalykus: Rytų Prūsiją ir Mažąją Lietuvą, tai yra esminis skirtumas. Mažoji Lietuva yra šiek tiek kitokia sąvoka. Jos negalima tapatinti su Rytprūsių sąvoka. Ir tai, kas prasidėjo ne Rytprūsiuose, o Mažojoje Lietuvoje, tas ir turėtų būti įteisinta mūsų Atmintinų dienų įstatyme.
Antras dalykas, kad genocidas prasideda ne nuo kariuomenės įžengimo kažkur, o genocidas prasideda nuo labai konkrečių veiksmų. Čia kalbėjęs kolega A.Endzinas labai aiškiai pasakė, kur, kada ir kaip tie veiksmai buvo pradėti. Ir aš visus raginu, gerbiamieji, nepadarykime klaidos! Neįrašykime į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą tarybinės kariuomenės įžengimo į Rytų Prūsiją dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo nario A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Na, galų gale aš neturiu labai tvirtos nuomonės, arba nesiruošiu ginčytis – 9, 10 ar 16. Ši data yra istorikų išvada. Ir, be abejonės, mane labiau nuteikė pakalbėti prieš toks gremėzdiškas pavadinimas – Pradžios diena. Įsivaizduokite, jeigu buvo išžudyta per 300 tūkst. gyventojų, tai per pusdienį tokio darbo nepadarys net Raudonoji armija. Vadinasi, buvo pradžia, buvo tęsinys ir turbūt tas tęsėsi ne dieną, ne dvi, o savaitę, dvi ar tris. Todėl pradžia ir pabaiga tiktai sukarikatūrina tos dienos pavadinimą.
16 dieną, kiek aš žinau, istorikai grindžia tuo, kad tai buvo masiškiausios, žvėriškiausios žudynės Gumbinės apylinkėse. Ir tai yra tie gyventojai, kurie ten gyveno, kurie buvo lietuvninkų kilmės, kurie patys dar save laikė lietuvninkais, kurių pavardės buvo lietuviškos, tai yra tas gyventojų etninis sluoksnis, kuris sunaikintas visiems laikams. Kalbama apie šitų gyventojų atminimą, o ne kokių nors kitokių dalykų. Todėl aš nematau didelio prieštaravimo, bet manyčiau, kad 16-oji diena ir be žodžio „pradžios“ būtų tikslingesnė ir labiau atspindėtų istorinius įvykius ir pagarbą tiems įvykiams. Ar taip nemanote?
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti. Kas pritariate gerbiamojo Seimo nario A.Endzino pasiūlymui, kad spalio 9 d. yra Mažosios Lietuvos gyventojų genocido pradžios diena? Prašau balsuoti. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
Už – 25, prieš – 2, susilaikė 25. Nepritarta. (Balsai salėje: „Perbalsuokim!“) Frakcija prašo? (Balsai salėje) Gerbiamieji, kiekvienas Seimo narys neturi teisės prašyti. Yra Statutas. Jeigu frakcijos vardu, prašau.
Tada dėl viso gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: „Negalim“.) Ne. Pasiruoškite balsuoti, kad būtų pritarta po svarstymo Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui su tais pasiūlymais, kuriems mes pritarėme ir, aišku, kuriuos atmetėme. Prašau balsuoti. Pritarti po svarstymo.
Už – 51, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1267. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį V.Stankevičių. Prašau. Pateikimas.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas eksploatuoja 3 jūrinius laivus, skirtus moksliniams darbams vykdyti. Noriu pasakyti, kad tie laivai nedideli ir būklė nekokia. Todėl siūlau pataisą, kad kuro išlaidoms ir laivų modernizavimui, tiekimo pirkimams būtų taikomas nulinis PVM tarifas. Tie laivai, kaip minėjau, labai nedideli. Aš manau, jeigu mes priimtume tokią pataisą, mūsų mokslininkams būtų galimybė dirbti kur kas efektyviau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pranešėjui turiu vieną klausimą. Prieš pateikdamas tą klausimą, galiu pasakyti, kad visiškai pritariu tam, ką jūs siūlote, ir siūlyčiau kolegoms balsuoti. Tačiau mūsų darbotvarkėje parašytas mažas prierašas – kad tai prieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu galima, jūs paaiškinkite. Bet kuriuo atveju aš manau, kad mes turime daryti tai, kas naudinga Lietuvai.
V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš mačiau tą prierašą. Gal nesu tikras… Jeigu prieštarauja, mes atmesime pataisą, ir ar tikrai neprieštarausiu. Bet aš nesu tikras… Teko dirbti gana daug ir dėl laivyno, ir dėl mokesčių, ir tai yra Europos Sąjungos reglamentavimas. Jeigu tai priekrantės laivai, tai jiems nėra taikomas nulinis PVM tarifas. Jeigu jie išplaukia į ekonominę zoną ir toliau, tai jau galima taikyti.
Aš prašyčiau pritarti po pateikimo, o paskui padirbėsime. Jeigu jūs pritarsite, bus priskirtas Ekonomikos komitetas pagrindinis, mes išnagrinėsime šį klausimą ir, jeigu galima, padarysim lengvatą savo mokslininkams. Jeigu negalima, atmesime.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys B.Pauža. Prašau.
B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū. Aš, pritardamas šitam jūsų pasiūlymui, aš norėčiau paklausti. Aiškinamajame rašte nematyti, kiek maždaug lėšų būtų… ne pareikalautų, bet būtų negauta, jeigu taip galima pasakyti.
V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, iš tikrųjų aiškinamajame rašte nėra, bet mano medžiagoje kažkur yra. Aš dabar nenoriu meluoti, bet laivai tikrai nedideli, maži laivukai, išlaidų nedaug. Jeigu svarstysime komitete, be abejo, mes neapsieisime be šito atsakymo. Reikės suskaičiuoti ir gauti bent Aplinkos apsaugos ministerijos išvadą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra Europos teisės departamento nuomonė, kad prieštarauja 6-osios direktyvos nuostatoms. Bet tai nereiškia, kad mes negalime jo teikti svarstyti ir priimti, nes Konstitucijoje yra Teisės ir teisėtvarkos departamento nuomonė, kad neprieštarauja.
Gerbiamieji, nuomonės už ir prieš nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Komitetai. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildoma – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Nėra kitokių nuomonių? Ne. Ačiū.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 2, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1396. Turėtų pristatyti gerbiamasis G.Jakavonis. Nematau. Pristato gerbiamasis V.Stankevičius. Prašau.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, noriu atsiprašyti. Mūsų kolega G.Jakavonis išvyko į komandiruotę. Pabandysiu jums pristatyti jo pataisą.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas reglamentuoja Kultūros vertybių registre esančių kultūros paveldo objektų apsaugą. Bet šis įstatymas nenumato užsienio valstybėms svarbaus kultūros paveldo apsaugos reikalavimų mūsų valstybėje. Noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikos institucijos, dirbdamos šituo klausimu kitose valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, susiduria su labai griežtais reikalavimais. Teikėjas mano, kad tvarka yra neadekvati, palyginti tvarką Lietuvoje ir kitose valstybėse, kur mes taip pat turime tokio pobūdžio interesų. Siūloma šiek tiek ją sugriežtinti. Tokia būtų šios pataisos esmė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nėra norinčių klausti. Teisės departamento išvadoje parašyta, kad turėtų būti Vyriausybės išvada. Tai ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Yra siūlomi komitetai: Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis, (sutinkate?) ir papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Mes supratome, kad bus reikalaujama Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvadų.
2-10 klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo 30 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1417. Turėtų pateikti gerbiamasis V.Simulikas. Bet matau, kad ateina Seimo narė D.Teišerskytė. Prašau. Pateikimas.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Teikiu jums Aukštojo mokslo įstatymo 30 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Jo esmė yra ta, kad aukštųjų mokyklų administratoriai galėtų ir turėtų užsiimti ir mokslu ar dėstymu aukštosiose mokyklose. Yra jų pačių prašymas pateikti tokią įstatymo pataisą.
Ir dar vienas dalykas yra tas, kad tie administracijos darbuotojai, tai yra rektoriai arba kolegijų direktoriai, galėtų būti grąžinami į prieš tai buvusią darbo vietą, kurioje jie dirbo prieš juos išrenkant rektoriumi arba kolegijos direktoriumi, vienai kadencijai be konkurso.
Antras pateikimas yra dėl to, kad susidūrėme su studentų skundais, jog neišlaikius egzamino, o kartais pasitaiko, kad visa grupė neišlaiko egzamino, už pakartotiną laikymą reikia mokėti labai didelius pinigus. Pateikimas šiek tiek sušvelnina šią ne idealią tvarką.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis P.Baguška.
P.BAGUŠKA (MSG). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti štai ko. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūlote, kad aukštųjų mokyklų administracijos vadovai ir jų pavaduotojai turi dirbti ir pedagoginį ar mokslinį darbą. O analogiški kolegijų darbuotojai tokį darbą tik gali dirbti, tai yra nėra įpareigojami tai daryti. Tačiau kolegijos taip pat yra aukštosios mokyklos, kodėl tokie darbuotojai yra diferencijuojami?
D.TEIŠERSKYTĖ. Jie nėra diferencijuojami. Tiesiog šiuo metu įstatyme nepažymėta tai, kad rektoriai privalo dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą. Čia viskas yra suderinta su Rektorių konferencija ir Kolegijos direktorių asociacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, man nevisai aišku, ar visais atvejais administracijos darbuotojas galės užimti dėstytojo arba mokslinio bendradarbio vietą, nes tam reikia tam tikros kvalifikacijos? Pavyzdžiui, jeigu koks nors buhalteris statybos technikume arba kokioje nors aukštojoje mokykloje netenka administratoriaus posto, iš karto eina ir nekonkuruoja su kitais specialistais, kurie ateitų…
D.TEIŠERSKYTĖ. Ne, tai susiję tik su vadovais.
E.PUPINIS. Bet jeigu vadovas taip pat nėra tos srities specialistas?
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš dar nemačiau aukštosios mokyklos, kurios vadovu, administracijos vadovu Senatas ar taryba skirtų buhalterį…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis M.Žymantas, Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš norėjau paklausti, ar rektorius turėtų teisę grįžti į dėstytojo pareigas ar į katedros vedėjo, nes, pavyzdžiui, jis galėjo iš katedros vedėjo posto eiti į rektoriaus postą. Ar, pasibaigus kadencijai, jis gali grįžti tik į dėstytojo, ar iš karto į katedros vedėjo vietą, nes vedėjo vieta nebūna laisva, žmonės būna sumodeliavę savo darbą.
O dėl pinigų studentams palaikau jus. Ar tai nebūtų dalinis kišimasis, tarkime, į universitetų nepriklausomybę kaip jie tai mums deklaruoja?
D.TEIŠERSKYTĖ. Jeigu pastebėjote, mūsų pataisoje yra sakinys, kad tai turi būti suderinta su studentų atstovybe. Dėl pirmojo jūsų klausimo, manau, kai bus šio klausimo svarstymas, mes labai konkrečiai sudėliosime tuos dalykus. Dabar aš negaliu jums atsakyti, bet, manau, turėtų grįžti bent jau į dėstytojo vietą be konkurso.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Nuomonių nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Ačiū.
Kitas 2-11 darbotvarkės klausimas – Klaipėdos valstybinio jūsų uosto įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1462. Pranešėjas gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančių geležinkelio kelių tiesioginei eksploatacijai ir naujų geležinkelio kelių statybai uosto žemė suteikiama naudoti, valdyti bei disponuoti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos uoste yra tokia kolizija, kad pagal Žemės įstatymą tai priklauso Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kompetencijai. Išeina taip, kad tokios pat teisės disponuoti žeme Uosto direkcijos teritorijoje turi Uosto direkcija, kaip valstybinė institucija. Jeigu Uosto direkcijai reikia pastatyti kokį nors statinį arba perkelti geležinkelį, jie privalo kreiptis į apskrities administraciją, o apskrities administracija atsako, kad tai ne mūsų teritorija, yra uosto teritorija ir jūs patys turite spręsti. Bet įstatyme sakoma kitaip. Todėl mano pataisa skirta tam, kad Klaipėdos uosto direkcija galėtų laisvai disponuoti savo teritorija derindama atskirus klausimus su valstybinėmis institucijomis, kad jų darbo tvarka būtų efektyvesnė. Šią pataisą, kolegos, sugalvojau ne aš pats, ji atsirado bendroje diskusijoje su Susisiekimo ministerija. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Niekas nenori paklausti. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra kitokių nuomonių. Ačiū. Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetai. Kitokių nuomonių nėra.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas turėtų būti 2-12 dėl Saugomų teritorijų įstatymo, bet kadangi yra nuomonė, kad prieštarauja Konstitucijai, tai pagal protokolą mes turėtume jį nukreipti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jie apsvarstytų šį projektą.
2-12 darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-940. Pranešėjas – V.Simulikas, bet jo nėra. Kviečiu pateikti šį projektą Seimo narę gerbiamąją D.Teišerskytę. Dėmesingai klausome.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo. Taupydama jūsų laiką ir žinodama, jog kiekvienas jūsų turite tą rezoliuciją ant savo suolo, neskaitysiu jos. Tiesiog laukiu klausimų arba pritarimo. Manau, kad ta rezoliucija yra labai svarbi, turint omeny, kad mūsų vaikai šiandien nėra pačioje geriausioje situacijoje, mokykloje jie pervargsta, mokykla tampa nelabai saugi, nelabai europietiška ir t.t. Žodžiu, jūs turite rezoliuciją ir prašome klausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Pritariu galbūt rezoliucijos pačiai idėjai ir ypač 6 punktui garantuoti palankesnes sąlygas išlikti kaimo mokykloms, kaip vieninteliams bendruomenės švietimo ir kultūros centrams, bet man kelia abejonių 4 punktas, kad po 25 metų stažo išleidžiame į pensiją. Ar čia mes neįlendame į bendrąją pensijų skyrimo ir išėjimo tvarką, nes tai įveda naują grafą ir tada vėl atsiras naujas noras balerinoms, atomininkams ir visiems kitiems, ir mes turėsime vėl daug norinčių trumpesnių ir ankstesnių pensijų?
D.TEIŠERSKYTĖ. Norėčiau jus informuoti, kad ir balerinos, ir visi kiti, kuriuos jūs išvardijote, jau turi tokias galimybes. Jie išeina į pensiją kur kas anksčiau nei mes su jumis. Čia nėra prievolė, čia yra tik galimybė ir siūlymas parengti teisės aktus. Šiandien yra tik tiek. Jeigu jūs pritarsite šiai rezoliucijai, būtų galima sudaryti nedidelę redakcinę komisiją, priimti visus pasiūlymus ir paredaguoti. Bet jeigu priimtumėte kaip pagrindą, žinoma, būčiau labai laiminga, nes ši rezoliucija jau guli dveji metai ir iš dalies yra gerokai pavėluota.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Diskusijoje kalbėti nebuvo užsirašiusių, nėra norinčių. Klausiu, ar galime priimti rezoliuciją be pataisų? (Balsai salėje) Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo“, kurią pateikė Seimo narė D.Teišerskytė, prašom balsuoti. Čia kažkas klausia, kodėl įrašytas pateikimas. Čia yra paprasčiausiai klaida. Turėjo būti pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kadangi diskusijų nebuvo, aš iš karto kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 30, prieš nėra, susilaikė 3. Priimta.
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1465. Pranešėjų nematau. Gerbiamojo E.Masiulio nematau, K.Glavecko nematau, A.Endzino nematau. Nematau nė vieno, norinčio pristatyti. Nėra.
Imame rezervinį 5 klausimą. Ar kas galėtų vietoj A.Boso pristatyti rezervinį 5 klusimą? Gerbiamoji Darbo frakcija! Nėra norinčių pristatyti rezervinį 5 klausimą vietoj A.Boso? Nėra. Tada į mane kreipiasi gerbiamasis V.Stankevičius, prašydamas, kad klausimu, registracijos Nr.XP-1462, kuris buvo svarstomas, t.y. dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, kaip papildoma būtų dar įrašyta Jūrinių reikalų komisija. Ar pritariate? Kadangi nėra dviejų pranešėjų, aš negaliu… Gerbiamasis A.Masiulis yra. Ar galite pristatyti Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimą? Galite. Laukiame gerbiamojo E.Masiulio, kuris mums pristatys Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1465. Pašau, gerbiamasis Masiuli.
Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1465 (pateikimas)
E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti grupės Seimo narių teikiamą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė yra tokia, kad šiuo metu galiojanti tvarka apibrėžia dieninėse studijose studijuojančių studentų sąlygas, ir jie, kol studijuoja aukštosiose mokyklose, dieninėse studijose, į karo prievolę nekviečiami. Tuo tarpu neakivaizdžiai studijuojantys asmenys tokios teisės neturi. Kaip mes žinome, neakivaizdinių studijų mastai Lietuvoje vis didėja ir, svarbiausia, tie žmonės (nes neakivaizdinės studijos yra mokamos studijos) dirba ir iš uždirbtų pinigų finansuoja savo studijas. Jų pakvietimas atlikti karo prievolę iš tikrųjų sugriauna visus jų planus ir nesudaro galimybių jiems tęsti studijų.
Todėl mūsų siūlymas ir yra išbraukti iš įstatymo punktą, „kai šauktinis yra aukštosios arba aukštesniosios mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas, iki jam sukaks 24 metai“. Tokia nuostata galioja šiuo metu. Bet mes pažiūrėję statistiką matome, kad neakivaizdiniu būdu studijuoja ir vyresnio amžiaus jaunuolių, 25 ir 26 metų. Šiandien jie tokios teisės, kad jiems būtų atidėta karo tarnyba, neturi. Mūsų siūlymas yra išbraukti šitą sąlygą ir tai reikštų, kad visi studentai, kol studijuoja neakivaizdinėse studijose, nėra šaukiami į karo tarnybą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausiančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne? Ačiū. Galime? Prieštaraujate dėl Karo prievolės įstatymo? Reikia balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį pristatė gerbiamasis Seimo narys E.Masiulis, prašau balsuoti. Pateikimas. Nebus kam tarnauti iš viso.
Už – 21, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų nėra.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1475 (pateikimas)
Atsirado rezervinio 5 klausimo pranešėja. Tai yra Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1475. Jį pristato Seimo narė gerbiamoji V.Martinkaitienė. Kviečiu į tribūną. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma 26 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data“.
PIRMININKAS. Paklausti aš nematau norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Ačiū. Aš daugiau klausimų neturiu. Ar norite registruotis? Labai norite. Tai atliekame šią garbingą funkciją ir registruojamės. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės.
Skelbiu popietinio Seimo posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.