Keturiasdešimt
aštuntasis (184) posėdis
2006
m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). (…) į popietinį mūsų posėdį. Aš manau, kad esate pailsėję po rytinio posėdžio ir mūsų popietinis posėdis vyks gana konstruktyviai. Gerbiamieji kolegos, girdžiu vieną reikalavimą registruotis. Gerbiamasis Egidijau, gal jūs užsiregistruokite ir tada mes suteiksime jums… Nebūtina? Bet prašo registruotis. Paprašysiu visų registruotis. Prašom. Kairėje tribūnoje J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Posėdžio pirmininke, primenu, kad iš rytinio posėdžio mes dar nepriėmėme sprendimo dėl 1-8a, b, c ir d klausimų, nes nebuvo 71 balso. Jums primenu, kad jeigu staiga atsirastų 71, liko tik balsuoti. Už motyvus buvo kalbėta ir liko tik balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Jonai. Tikrai viską supratome. Reikės balsų kvorumo ir mes tikrai grįšime prie šio klausimo. Centrinis mikrofonas – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš taip pat dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu jums pasiūlyti ištaisyti rytinio posėdžio pirmininko G.Steponavičiaus klaidą ir po pietų pratęsti rezoliucijos „Dėl karių išvedimo iš Irako“ pateikimo klausimą, nes buvo neteisėtai išbraukta iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, supratome jūsų samprotavimus. Tikrai yra perduota Etikos ir procedūrų komisijai. Kiek žinau (kiek mane informavo), gavus Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, tikrai grįšime arba negrįšime, arba kitokiu būdu spręsime šį klausimą. Ačiū už pastabas. Daugiau pastabų, aš matau, nėra. Galime tęsti mūsų popietinio posėdžio darbotvarkę.
Taigi darbotvarkės klausimas 2-1a – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2, 6, 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-822. Pranešėjas – gerbiamasis J.Veselka. Gerbiamasis Juliau, mielai kviečiu jus į tribūną. Popieriaus neužmiršote? Atmintinai. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Komitetas šį įstatymo projektą bendru sutarimu siūlo atmesti, nes yra pritarta Vyriausybės įstatymo projektui, kuris yra nedaug Seimo Ekonomikos komiteto pataisytas. Todėl siūlome bendru sutarimu šį įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Veselkai. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pasiūlymas yra konstruktyvus, ir mes galime pritarti bendru sutarimu. Taip? Nėra kitų pasiūlymų? Labai ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės 2-1b klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-822(3). Pranešėjas – gerbiamasis J.Veselka. Kviečiame, gerbiamasis Juliau, jus į tribūną.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu siūlo Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, šiek tiek komiteto patobulintam, suderinus su Vyriausybe įstatymo projektu, pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Taigi noriu priminti, kad J.Veselka atstovavo Ekonomikos komitetui. Kviečiu B.Bradauską, Biudžeto ir finansų komiteto narį… Gerbiamasis J.Lionginas. Prašom. Biudžeto ir finansų komitetas pirmininkas.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr.XP-822, nes yra pritarta alternatyviam Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-822A ES, kuris yra išsamesnis ir detaliau apibrėžia fondo veiklą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Apie pirmą klausimą mes jau kalbėjome, mes jį atmetėme bendru sutarimu. Gerai. (Balsas iš salės) Taip, taip. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną A.Baranauską, komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti pirmininką. Jį pavaduos gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Komisija įstatymo projektą svarstė ir pirmą įstatymo projektą siūlo atmesti remdamasi tais pačiais motyvais, kaip ir Ekonomikos komitetas, o antram pritarti. Tiktai paprašė Vyriausybės, kad kai bus tvirtinamos nuostatos, kaip bus naudojamos fondo lėšos, suderintų su Ignalinos komisija. Vyriausybė tam pasiūlymui irgi pritarė. Todėl komisijos išvada tokia: pirmą atmesti, antram pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Veselkai už tai, kad jis išreiškė komisijos nuomonę. Taigi mes turime Seimo nario gerbiamojo B.Bradausko visą pasiūlymų paketą, tačiau B.Bradausko nėra. Aš manau, kad visi jūs esate susipažinę su šiais pasiūlymais. Nėra kam komentuoti, todėl siūloma atmesti šiuos… Ar galime bendru sutarimu šiuos pasiūlymus atmesti? Nepritarti? Galime. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti jūsų po svarstymo pritarti įstatymo projektui. Kviečiu visus balsuoti. Prašom balsuoti, gerbiamieji kolegos, kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 54, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės 2-2 klausimas – Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr.XP-897(2). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką gerbiamąjį A.Sadecką. Prašom, kolega.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo to, jog įstatymas domina mūsų visuomenę. Pasinaudodamas proga norėčiau perskaityti visai neseniai gautą raštą, vieno Kauno gyventojo (jis rašo savo pavardę) laišką, kad dėl pakartotinio pristatymo šaudmenų ir kitos rastos nuo karo amunicijos grąžinimo į policijos komisariatą… Iki šiol įstatymo nėra ir žmonės bijo pristatyti į policijos komisariatus, kad nebūtų baudžiami, kad nelegaliai laikė šaudmenis. Skaitau taip, kaip yra parašyta: „Aš, pavyzdžiui, suardydamas seną malkinę radau keletą juostų nuo kulkosvaidžio šovinių, o pristatyti juos, kai nėra įstatymo, negalima, nes gali nubausti policija. Juk neįrodysi, kad radai juos dabar ir panašiai“. Perskaitęs šį raštą ir gavęs kitų žinių, sakyčiau, kad visuomenė laukia to įstatymo ir realiai tikisi, kad bus sudaryta galimybė tuos ginklus, šaudmenis legaliai pateikti ir nebūti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.
Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino, šiek tiek patikslino ir pritarė bendru sutarimu. Kadangi projekto svarstymas kažkiek nusitęsė (ne tiek pas mus, kiek Seime), pateikiu oficialų siūlymą, suderintą su Vidaus reikalų ministerija. Nuo liepos 1 dienos bus sudėtinga įsigalioti, tai jo įsigaliojimas būtų nuo spalio 1 dienos, kad spėtų pasirengti ir galiotų pusmetį. Siūlau priimti patobulintą projektą, teikiamą komiteto ir priimtą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui už pateikimą. Yra Seimo narių pasiūlymų ir vienas iš jų yra pono P.Jakučionio pasiūlymas. Galbūt paprašysime poną P.Jakučionį pakomentuoti.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Aš kaip tik ir pateikiau tokį pasiūlymą tam atvejui, apie kurį gerbiamasis komiteto pirmininkas A.Sadeckas ir kalbėjo. Iš tikro ne visiems gyventojams aišku, kuriuo metu galima tuos šaudmenis ar ginklus pristatyti į policiją. Tai aš pasiūliau, kad asmuo, iki įstatymo įsigaliojimo ar įstatymo galiojimo laiku savanoriškai atidavęs ginklus, šaudmenis, sprogmenis, atleidžiamas nuo atsakomybės. Man atrodo, šis mano siūlymas padėtų spręsti šią problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paprašysiu pirmininką šiek tiek pakomentuoti šį pasiūlymą ir pasakyti savo komiteto nuomonę.
A.SADECKAS. Komitetas apsvarstė kolegos P.Jakučionio siūlymą ir jam nepritarė. Yra esminis dalykas – negalima įstatymu paleisti erdvę bet kada grąžinti, nenumačius konkretaus termino, nes gali būti įvairių piktnaudžiavimų. Antra. Mes iš esmės panaikintume Baudžiamojo kodekso straipsnio galiojimą. Juk nieko nekeičia galimybė… kaip žmogus, kurio raštą citavau, jis turi paslėpęs tuos šovinius ir laukia, kada bus galima grąžinti. Tada ir grąžins nustatytu terminu. Nenustatę termino iš esmės paliktume erdvę naudotis tais ginklais. Tobulindami įstatymą mes įrašėme konkrečią normą, kad žmogus, kuris nori grąžinti, prieš tai turi pranešti apie tai, kad jis priėmė tokį sprendimą. Jūsų siūlymas iš esmės nieko ypatingo nekeičia, bet komitetas jam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Noriu pasakyti, kad dėl 2 straipsnio reikėtų balsuoti. 7 straipsnis netenka prasmės, nes jūsų numatyta nuo gegužės 1 d., o komiteto nuomonė – nuo spalio 1 dienos. Taigi 7 straipsnio nereikia net svarstyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume P.Jakučionio pasiūlymui, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Kas už siūlymą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Už pono P.Jakučionio pasiūlymą 2 straipsniui „Atleidimas nuo atsakomybės“. (Balsai salėje)
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 23, prieš – 16, susilaikė 22. Šiam pasiūlymui po svarstymo nepritarta.
Gal gerbiamasis P.Jakučionis norės ką nors pasakyti dėl 7 straipsnio, dėl įsigaliojimo datos? Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš pasiūliau įsigaliojimo datą, bet mano pasiūlyta data praėjo, todėl dabar tenka sutikti su komiteto siūlymu.
PIRMININKAS. Dėkoju ponui P.Jakučioniui, supratome. Taigi yra gerbiamojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko protokolinis nutarimas, kad pasiūlytume Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesti Vidaus reikalų ministerijai iki Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir šio įstatymo galiojimo metu informuoti visuomenę apie įstatymo taikymo tvarką. Bet jį mes priimsime priėmimo metu, o ne svarstymo. Aš tik norėjau supažindinti kolegas, kad yra gautas toks teikimas. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pasigirdo noras balsuoti. Turiu pasiūlyti jums balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą, prašom balsuoti.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Mūsų darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2005 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1339. Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė 2005 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą. Svarstė ir pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui, taip pat atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į tai, kad 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo rodikliai pernelyg dideliu procentu skiriasi nuo patvirtintų, ir siūlyti rengiant kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą tiksliau įvertinti einamųjų metų biudžeto vykdymo rodiklius bei makroekonominius rodiklius. Už – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už projekto pateikimą. Papildomas komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu į tribūną kolegę L.Počikovską.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė nutarimo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kitų pastabų nėra, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galima po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Taip, šiam projektui pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
Mūsų darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1359(2). Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Ruošiasi L.Graužinienė – Audito komitetas.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2005 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1359. Komitetas pritarė ir atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Audito komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus bei pastabas. Patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju D.Mikutienei. Kviečiu į tribūną Audito komitetą. Ar yra kas nors iš Audito komiteto? Gerbiamasis V.Saulis. Prašom. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto atstovė L.Počikovska.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Lietuvos praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos. Komitetas į savo posėdį buvo pasikvietęs Valstybinės ligonių kasos direktorių poną Algį Sasnauską, išsiaiškinome visus klausimus, kurie domino mūsų komitetą. Komiteto pasiūlymas – iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kviečiu į tribūną L.Počikovską – Biudžeto ir finansų komitetas.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė nutarimo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame visiems pranešėjams. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Matulą, kuris kalbės dėl šio projekto. Prašome, gerbiamasis Antanai, į tribūną. Norėtume paklausti, ar savo, ar frakcijos vardu kalbėsit? Savo vardu – 5 minutės.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro reikėtų pasidžiaugti, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondą praeitais metais ir šiais metais surenkama daugiau lėšų. Bet aš noriu pakartoti tą tiesą, kurią jau tikriausiai visi jūs žinote. Jau treji metai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, palyginti su bendruoju vidaus produktu, surenkama arba skiriama 3,8% lėšų bendrojo vidaus produkto. Tai yra pats žemiausias rodiklis iš visų Europos Sąjungos šalių. Jeigu palygintume su Estija ir Latvija, tai jie skiria apie 6–7% bendrojo vidaus produkto. Noriu priminti, kad tik 1998 metais sveikatos apsaugai buvo skiriama 4,8% bendrojo vidaus produkto. Noriu dar kartą priminti, kad Lietuvos sveikatos programoje, kurią Seimas patvirtino 1998 metais, yra skaičius, kad sveikatos sistemai turi būti skiriama ne mažiau kaip 5% bendrojo vidaus produkto. Nagrinėjame šią ataskaitą ir aš dar kartą kreipiuosi į visus jus, parlamento narius, prašydamas, kad bent jau kitais metais sveikatos apsaugai mes skirtume tiek lėšų, kiek priklauso, kiek minimaliai ta suma galėtų užtikrinti normalų, kokybišką sveikatos sistemos finansavimą.
Aišku, aš matau labai daug problemų dėl lėšų paskirstymo ir dėl valstybinių ligonių kasų savarankiškumo. Prieš trejetą metų pakeitus valstybinių ligonių kasų statusą, pavaldumą… Anksčiau steigėjas buvo Vyriausybė, dabar ji priklauso Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrai.
Žinant tai, kad į Sveikatos apsaugos ministeriją, kolegiją ir draudimo tarybą įeina didžioji dauguma arba šias struktūras sudaro universitetinių ligoninių atstovai, be abejo, tikėtis skaidraus lėšų paskirstymo, matyt, neverta. Analizuojant kai kurių įstaigų finansavimo augimą, akivaizdžiai matyti, kad prioritetų nesilaikoma, nesilaikoma deklaruojamų prioritetų. Mes šnekam ir sakom, kad prioritetas yra pirminė sveikatos priežiūra, bet lėšų augimas šiai sričiai ir stacionarams akivaizdžiai skiriasi ne pirminės sveikatos priežiūros naudai. Aš manau, kad lėšos yra skirstomos ir pažeidžiant Sveikatos draudimo įstatymą. Įstatymas akivaizdžiai numato, kad tos lėšos turėtų būti panaudotos apmokėti įstaigoms už paslaugas, suteiktas sveikatos paslaugas. Bet, deja, 30 mln. litų yra skiriama restruktūrizacijai. Tai yra teigiamas dalykas, tai gerai. Įstaigos gali susitvarkyti. Bet tos lėšos turi būti skiriamos ne iš Sveikatos draudimo fondo, bet iš valstybės investicinės programos ir turi būti numatytos biudžete.
Noriu dar kartą pasakyti. Manau, kad pačioje sistemoje lėšos irgi skirstomos nevisiškai teisingai. Pavyzdžiui, ligų prevencijai ir ankstyvai ligų diagnostikai iš sveikatos draudimo biudžeto yra skiriama vos 0,5%. Mes kalbam, kaip sumažinti sergamumą, kaip anksčiau diagnozuoti įvairias ligas, bet skirdami tiek lėšų efekto nepasieksime. Todėl matydamas daug problemų dėl nevisiškai skaidraus lėšų paskirstymo ir dėl draudiminės medicinos principo nesilaikymo apmokant už sveikatos paslaugas, aš susilaikysiu ir nebalsuosiu dėl ataskaitos.
PIRMININKAS. Dėkojame A.Matului už nuomonę, kurią jis išsakė. Taigi nuomonės už, prieš nėra… Ar galima įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Negalim, nes buvo nuomonė… Vienas susilaikė. Tada kviečiu po svarstymo balsuoti. Prašom, kas už šį įstatymo projektą, kviečiu visus balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 47, prieš – 3, susilaikė 20. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Mes aiškiai lenkiam mūsų šios dienos darbotvarkės grafiką. Kitas klausimas turėtų būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbo ataskaita. Kadangi pranešėjos Dalios Kuodytės dar nėra, todėl mes grįšim…
Socialinės paramos mokiniams įstatymo projektas Nr.XP-1096(4*) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, mano manymu, mes kvorumą jau tikrai turime, kad galėtume priimti tam tikrus sprendimus, kurių negalėjom priimti rytiniame posėdyje, todėl grįžkim prie darbotvarkės klausimo, kuris yra iš eilės pirmas – 1-8a, įstatymo projektas Nr.XP-1096(4), priėmimo stadija – Socialinės paramos mokiniams iš nepasiturinčių šeimų įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, kas už šį įstatymo projektą, kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, tikrai kviečiu visus balsuoti labai tvarkingai, nes gali pritrūkti balsų. Priimant reikia 71 balso.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dėkoju už supratimą. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už balsavo 70, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi įstatymas priimtas. Taip, gerbiamasis Česlovai, jūsų įskaičiuotas už. Norėčiau paprašyti sekretoriato ir gerbiamojo E.Vareikio balsą įskaičiuoti už. Dar plius du balsai. Už bus 72 parlamento nariai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kitas mūsų įstatymas, kurio Nr.XP-1097 – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už šį įstatymo projektą, kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Čia taip pat reikia 71 mūsų balso. Ne balso, bet dalyvaujančių skaičiaus.
Taigi skelbiu balsavimo rezultatus: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Kitas įstatymo projektas (darbotvarkės numeris 1-8c) Nr.XP-1098 – Apskrities valdymo įstatymo 7, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už šį įstatymo projektą, kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas priimtas.
Paskutinis mūsų rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas, kurio mes nepriėmėm, trūko balsų, darbotvarkės numeris 1-8d, įstatymo projektas Nr.XP-1099 – Švietimo įstatymo 36 ir 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Gerbiamoji A.Pitrėnienė prieš priimant šį įstatymą nori kalbėti komiteto vardu.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Švietimo įstatymo 36 ir 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1099 yra lydimasis įstatymo projekto Nr.XP-1096. Kadangi pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 7 dieną posėdyje nusprendė pritarti Teisės departamento siūlymui įstatymo pavadinime ir įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „iš nepasiturinčių šeimų“, tai lydimajame Švietimo įstatymo 36 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte taip pat turi būti atsisakyta žodžių „iš nepasiturinčių šeimų“. Reikia atsižvelgti ir į Teisės departamento išvadą atsisakyti projekto Nr.XP-1099 3 straipsnio kaip blanketinės normos, nes sąlygas, kuriomis mokiniai bus nemokamai maitinami ir kuriomis jie bus aprūpinami mokinio reikmenimis, nustatys pagrindinis Socialinės paramos mokiniams įstatymas ir lydimieji teisės aktai.
Siūlyčiau pritarti redakcinėms Teisės departamento pastaboms įstatymui Nr.XP-1099(2) ir pagrindinio komiteto išvadoms pagrindiniam įstatymui, dėl kurių turi būti tikslinamas ir projektas Nr.XP-1099(2). Taigi 39 straipsnio 9 dalies pakeitimas turi būti išdėstytas taip: „Mokiniai maitinami nemokamai teisės aktų nustatyta tvarka“. 72 straipsnio papildymas 11 dalimi turi būti išdėstytas taip: „Mokiniai aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka“. Dėkui. Prašom priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu pasakyti nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonė už – I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš pritariu ir kviečiu kolegas taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitos nuomonės nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti už įstatymo projektą Nr.XP-1099 – Švietimo įstatymo 36 ir 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymo projektą.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Labai gerai mums kol kas sekasi. Mes galime grįžti prie rezervinių klausimų. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paklausti, ar yra pranešėja V.Martinkaitienė? Mes galėtume svarstyti projektą Nr.XP-1041. Ar galbūt kas nors už ją gali pateikti? Ne, nėra.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Romo Stumbrio peticijos
Taigi tada einame prie peticijų. Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Romo Stumbrio peticijos projektas. Pranešėja – komisijos narė gerbiamoji D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo peticijų komisijos nuostatų 28 punktu teikiu išvadą dėl R.Stumbrio peticijos dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo. Seimo komisija šių metų birželio 6 dieną posėdyje išnagrinėjo R.Stumbrio minėtą peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą taip, kad motinystės ar tėvystės pašalpa būtų mokama ne vienus, o dvejus metus, kad pirmus metus būtų mokama 100% nuo pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, o antrus metus – 85%. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas išvadas ir nuomones, taip pat atsižvelgdama į tai, kad: 1) peticijoje pateikto pasiūlymo tenkinimui reikėtų daug lėšų, kurių šiuo metu biudžete nėra; 2) daugelyje Europos valstybių nustatyta motinystės, tėvystės pašalpos, kompensuojančios uždarbio dalį, mokėjimo trukmė yra iki 12 mėnesių, net Skandinavijos šalyse nėra nustatytas toks ilgas pašalpos mokėjimo laikas; 3) šiuo metu Seime svarstomi pareiškėjo siūlomo keisti įstatymo pakeitimo projektai, kuriuose numatoma palaipsniui didinti minėtas pašalpas, taip pat ilginti jų mokėjimo laiką; 4) socialinės garantijos neturėtų skatinti jų gavėjų ilgam palikti darbo vietas, o turėtų sudaryti sąlygas derinti pareigas šeimai ir užimtumą; 5) dosni šeimos politika yra svarbi, bet nepakankama sąlyga gimstamumui didinti, net jei išmokos yra gausios, tai nėra garantuota priemonė gimstamumui skatinti… Atskiros politikos priemonės neturės poveikio, jei nebus bendros kompleksinės paramos šeimai sistemos.
Prašyčiau atsižvelgiant į visa tai, pritarti komisijos nuomonei, atmesti pareiškėjo R.Stumbrio pasiūlymą ir priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl jo atmetimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju D.Bekintienei už pateikimą. Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Peticijų komisija labai įdėmiai išnagrinėjo pono R.Stumbrio peticiją. Tuos žodžius, kuriuos pasakė D.Bekintienė, aš galiu tik patvirtinti. Mes turime prisiminti, kad šiandieninėje darbo rinkoje yra šiek tiek pakitusi situacija. Šiandien jau darbdaviai ieško darbuotojų, ir šeimos rėmimas turi būti labai protingai pamatuotas, nes kuo ilgiau žmogus nebūna darbo rinkoje, tuo labiau jis atpranta ir praranda įgūdžius. Todėl, manau, mūsų pasirinktas vos ne maksimalus laikotarpis, koks yra kitose šalyse – vieni metai. Priminsiu jums, kad mes priėmėme sprendimą visai neseniai, praėjusią savaitę, padidinti vaiko priežiūros išmokas iki 85%, o po to iki 100% – nuo kitų metų sausio ir liepos, bet jeigu gimsta dvynukai ar daugiau vaikų, jau nuo šių metų liepos tie tėvai gaus 100%. Todėl tas pasiūlymas, aš manau, labai gerai nepasitarnautų nei pačiai šeimai, nei darbo rinkai. Todėl palaikau Peticijų komisijos išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kai pasiklausai pono A.Syso, visas gyvenimas sueina į darbus, ekonominius skaičiavimus ir pinigus, bet be to dar yra žmogaus, vaiko psichika, kaip žinote, kuri iš esmės teisingai ir kryptingai, ir geriausiai formuojasi, kai vaikas auga šeimoje su savo mama ir tėvu. Tuo tarpu mes pridedame ubagiškus centus, numatome kažkokius labai tolimus terminus ir sakome, kad labai rūpinamės šeima. Tas rūpinimasis daugiausia ir būna toks popierinis, pakalbėti iš tribūnų, o ypač prieš rinkimus. Pasižiūrėkime programą su tais vienetais, ten yra prižadėta (tarp kitko, pažiūrėkime, kaip balsuos draugai „darbiečiai“ svarstant šį klausimą, šią peticiją ar ją atmetant). Mano galva, pono R.Stumbrio pasiūlymas yra gal ne visu šimtu procentų priimtinas, bet bent 50% ar 60% patenkinti tą peticiją buvo visiškai galima, jeigu komisija būtų pažiūrėjusi iš dvasinės, iš psichinės, o ne iš pinigų pusės. Man išvis nuostabu, kad kiek peticijų yra, visas peticijas Peticijų komisija atmeta. Ar čia yra tokia išankstinė nuostata, ar čia kokie nors kiti „pokiliminiai“ dalykai? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasakytą nuomonę. Buvo viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Reikėtų mums balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Peticijų komisijos protokoliniam nutarimui, prašom balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 44, prieš – 6, susilaikė 12. Pritarta protokoliniam nutarimui ir ši peticija atmesta.
Taigi kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Kviečiu į tribūną Seimo vicepirmininką gerbiamąjį Č.Juršėną. Gerbiamais Česlovai, kviečiu jus į tribūną. Noriu, kad jūs pateiktumėte rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl A.Gaižučio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“ projektą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu pareikšti apgailestavimą, kad toks žmogus atsisako Seimo nario mandato. Vakar Vyriausiajai rinkimų komisijai perduotas jo pareiškimas, vėliau tai buvo perduota ir Seimo Pirmininkui. Pareiškime aiškiai sakoma, kad atsisako Seimo nario mandato ir neprisieks. Priesaika buvo numatyta šiandien. Tokiu atveju, vadovaudamiesi Konstitucija, mes turime priimti nutarimą, kad išrinktas Seimo narys Algirdas Gaižutis, neprisiekęs įstatymo nustatyta tvarka, pripažįstamas netekusiu Seimo nario mandato. (Balsai salėje) Negaliu pasakyti. Galimas daiktas, kad dar pora tokių nutarimų bus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs labai teisingai pasakėte: jeigu tokie iškilūs žmonės atsisako būti Seimo nariais, ar tėvynėje viskas gerai?
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš noriu pasakyti, kad turi būti kitas vertinimas – populistų kalbos apie tai, kad Seime yra labai gerai, nuostabu, ir dar vienas žodis paprastai sakomas (aš, kaip korektiškas žmogus, nenoriu jo kartoti), yra netiesa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis vicepirmininke, pratęsdamas kolegos mintį, norėčiau užduoti klausimą. Ar jūs, kaip patyręs politikas, galite garantuoti, kad yra vilties, kad iš to sąrašo mes patvirtinsime kokį nors Seimo narį?
Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad mano skaičiavimais dar gali būti vienas arba du tokie nutarimai, o jau trečias kartas nemeluos, tai yra bus ketvirtas kartas, bet jau nemeluos. Prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Česlovai, dėkojame jums už nutarimo pateikimą. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Taigi gal galime pritarti šiam projektui bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime pritarti. Po svarstymo taip pat galime pritarti šiam nuarimo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam nutarimo projektui, prašom balsuoti.
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimo projektas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes popietinės darbotvarkės klausimus labai sėkmingai išnagrinėjome, turiu pasiūlymą iki 16.00 val. padaryti pertrauką, nes neturiu galimybės toliau pirmininkauti, kai pasirodys pranešėjai. Jeigu jūs nieko prieš, mes dabar padarytume tą pertrauką, kuri buvo numatyta po projekto Nr.XP-1413. Gerai? Mes padarytume pertrauką dabar, gerai? (Balsai salėje) Ačiū visiems už supratimą. Taigi kviečiu visus 15 minučių aktyviai pajudėti. Susitiksime 16 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-5a klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbo ataskaita. Kviečiu į tribūną generalinę direktorę gerbiamąją Dalią Kuodytę. Prašom. Atsiprašau, gerbiamoji direktore, dėl vedimo tvarkos prašo E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vėliau yra du nutarimai. Iš tikrųjų yra kuriamas negeras precedentas, kad mes iš karto svarstome du nutarimus. Be to, aš nežinau, neparašyta, kokią ataskaitą mes svarstome, nes svarstoma metų ataskaita. Pirmiausia norėčiau išgirsti, kurių metų ataskaitą svarstome.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui. Noriu pasakyti, kad aš nieko neimprovizuoju, nes šis darbotvarkės klausimas buvo numatytas nuo 16 valandos. Aš paprasčiausiai vykdau tą darbotvarkę, kurią jūs patvirtinote. Dėl datų, dėl visko, manau, paaiškins generalinė direktorė. Ji pateiks ataskaitą ir galbūt neaiškumai išnyks. Jeigu jūs jų dar turėsite, manau, galėsite paklausti. Prašom, gerbiamoji direktore, pateikti ataskaitą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbo ataskaita
D.KUODYTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Galbūt aš truputį paaiškinsiu. Man ir pačiai buvo gana netikėta, kai gavau Seimo Posėdžių sekretoriato pranešimą, kad pernai buvau pamiršta, t.y. nebuvau pakviesta atsiskaityti. Tačiau pernai atsiskaičiau kuruojančiam Žmogaus teisių komitetui. Žinoma, papasakoti apie centro veiklą, dvejų metų programas aš nesugebėsiu, tačiau dvejų metų tendencijas, problemas pasistengsiu išryškinti, kad jums nekiltų abejonių priimant šiuos du nutarimus.
Pradėdama norėčiau pasakyti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras dirba vadovaudamasis 1997 m. priimtu jo veiklą reglamentuojančiu įstatymu ir 1997 m. patvirtintais nuostatais. Šiuose dokumentuose yra nustatytos ir numatytos visos mūsų funkcijos, kurias visas, drįstu teigti, mes vykdome.
2004–2005 m. ataskaitos struktūriškai sudarytos taip, kad atspindėtų struktūrinių padalinių veiklos specifiką. Tuo yra siekiama parodyti kompleksiškumą, kuris yra pagrindinė veiksmingos centro veiklos sąlyga. Ataskaitos yra sudarytos iš dviejų skyrių: tai yra aprašomosios analitinės dalies, taip pat priedų, kuriuose gana smulkiai atsispindi centro veikla. Pateikdami juos siekiame kuo detaliau pagrįsti sunaudotą darbo laiką ir lėšas.
Siekiant nuosekliai parodyti centro veiklą, ataskaitos pradedamos akademinio istorinio tyrimo apžvalga – Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas, taip pat pateikiamos įamžinimo ir populiarinimo programos – Memorialinis departamentas, Genocido aukų muziejus ir Leidybos skyrius, taip pat specialiosios taikomosios programos – Specialiųjų tyrimų skyrius, Pasipriešinimo dalyvių ir rezistentų teisių komisija ir Centrinė aprašymų priėmimo įstaiga dėl kompensacijų gavimo iš Vokietijos fondo „Ateitis, atsakomybė, atmintis“. Noriu atkreipti dėmesį, kad ataskaitose yra gana smulkiai pateikiamas Apskaitos skyriaus darbas, t.y. biudžeto lėšų panaudojimas įvairias pjūviais, kur lyginamuoju būdu galima pasižiūrėti ir palyginti atskirų padalinių darbo veiksmingumą.
Aktualiausiomis ir 2004 m., ir 2005 m. centro veiklos kryptimis laikyčiau informacijos sklaidą ir daugiapakopį darbą su jaunimu. Čia būtų galima išskirti Genocido aukų muziejaus veiklą. 2004 m. buvo parengta paroda „Karas po karo“ apie Lietuvos pasipriešinimą pokariu. Ta paroda eksponuota Danijos (…) mieste, taip pat Kopenhagoje, Olburge, taip pat Lietuvos Respublikos Seime. 2005 m. pagal sudarytą planą ši paroda apvažiavo visą Lietuvą. Labai dėkui mokytojams, pedagogams, muziejininkams, kurie parodų buvimo vietose rengė rimtas edukacines programas. Taip pat parodų eksponavimo metu buvo rengiamos centro knygų parodos ir didžiuliai knygų komplektai buvo dovanojami miestų, miestelių bibliotekoms ir muziejams.
2004 m. centre buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naujo centro internetinio portalo koncepciją. Jau atliktas darbas leidžia manyti, kad 2005 m. įgyvendintas centro tinklalapis yra kur kas informatyvesnis ir patogesnis vartotojams. Tuo labiau kai žinome, kad informacijos čia daugiausiai ieško jauni žmonės, moksleiviai, studentai savo darbams.
Kaip jau minėjau, viena iš prioritetinių centro darbo krypčių yra darbas su jaunimu. Jau ne pirmus metus mokyklose yra vykdomas piešinių, rašinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija“, jame kasmet dalyvauja ne vienas tūkstantis mokinių. Vien 2004 metais gavome per 800 piešinių ir apie 200 rašinių, lygiai tas pats ir 2005 metais. Šio konkurso esmė – pagilinti mokyklų programose dėstomos moderniosios Lietuvos istorijos žinias, ugdyti gebėjimą savarankiškai susirinkti reikalingą medžiagą ir ją apdoroti. Negaliu nepaminėti šiuo metu birželio trėmimams skirtos kartu su Švietimo ministerija vykdomos atvirų durų akcijos Genocido aukų muziejuje. Jau dabar per pirmąsias dešimt birželio dienų muziejuje apsilankė per 700 mokinių. Palyginti su ankstesniu laiku, pavyzdžiui, gegužės mėnesiu, per visą gegužės mėnesį apsilankė apie 500 mokinių. Aš iš tiesų manau, kad tokie dalykai pasitvirtina, ir jaunų žmonių išmanymas istorijos, kuri iš tiesų yra svarbi mūsų tautai, tampa didesnis.
Kalbėdama apie centro perspektyvas, apie tyrimo perspektyvas, negaliu nepaminėti vieno, mano supratimu, labai svarbaus dalyko. Kai buvo priimtas naujas Archyvų ir dokumentų įstatymas, mes ne kartą kalbėjome apie to įstatymo ydingumą, tačiau jau dabar galima kalbėti visiškai pagrįstai ir su įrodymais, kad prie šaltinių, prie buvusio KGB archyvo, t.y. ypatingojo archyvo medžiagos, visiškai negali prieiti studentai, rašantys bakalauro ir magistro darbus, pasirinkę kaip tik šias temas. Tai jau buvo 2005 metais. Šiemet dėstytojai šitų temų nebeskiria, nes parašyti šiuos darbus yra neįmanoma. Noriu atkreipti dėmesį į tai, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad studentai nesirinks šių temų. Tai reiškia, kad jie vėliau nedirbs tiriamojo darbo, sakykim, kaip doktorantai, nerašys daktaro disertacijų, kaip istorikai profesionalai jie vėlgi nedirbs šioje srityje. Tai reiškia, kad po keliolikos metų tiek mūsų centrui, tiek apskritai Lietuvai, jau dabar katastrofiškai trūkstant šios srities specialistų tyrėjų, gali tekti pripažinti sau, kad žmonių, dirbančių šiomis temomis, mes neturime. Aš jau nekalbu apie tai, kad didžiulė problema tampa rusų kalbos mokėjimas, kad čia reikia specialių žinių. Tie keli slenksčiai ir dar iš jų kai kurie daromi dirbtinai gresia, sakykime taip, didelėm problemom mums ateityje. Tą kalbu kaip institucijos, kurios įstatyme yra numatyti fundamentalūs moderniosios Lietuvos istorijos tyrimai, vadovė todėl, kad tas prieštarauja centro įstatymo raidai ir dvasiai. Ačiū jums už dėmesį. Dabar atsakysiu į rūpimus klausimus.
PIRMININKAS. Taigi dėkoju pranešėjai generalinei direktorei D.Kuodytei už ataskaitos pateikimą. Mielieji kolegos, kviečiu jus visus klausti. Klausia V.Čepas, ruošiasi E.Pupinis. Prašom. Aš taip suprantu, kad V.Čepo nėra salėje. Taigi kviečiu klausti E.Pupinį, ruošiasi R.Kupčinskas.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs čia minėjote jūsų organizacijos sąsajas su mokyklom ir panašiai. Ar nemanote, kad tą reikėtų stiprinti? Nes vis dėlto kažkaip jaučiama, kad mokyklose nėra gyvo atpasakojimo tų rezistencijos metų ir panašiai. Galbūt ir patys mokytojai nėra parengti, galbūt jiems tos temos nėra labai artimos. Ar nereikėtų į šį procesą pakviesti dalyvauti buvusius, tarkim, partizanus, galbūt tremtinius, kad tos paskaitos būtų gyvos, o ne šiaip kokios nors primestos. Ir vis dėlto tam turi būti skirta ir papildomų lėšų, nes tai yra, manau, gana silpna grandis.
D.KUODYTĖ. Aš visai neatsitiktinai kalbėjau apie tą mūsų vykdomą konkursą, kuris iš tiesų dabar kasmet vis aktyviau vyksta mokyklose. Mūsų filosofija dirbant su jaunimu yra ne ką nors priversti, ne liepti parengti kokias nors direktyvas, bet pasiūlyti. Dabar mes siūlome, pavyzdžiui, vaikams rašyti rašinius… kalbantis su partizanais, su tremtiniais. Ir mūsų didelei nuostabai daugelyje rašinių atsispindi vienas labai įdomus dalykas, kad tik šio konkurso dėka ieškodami sau reikalingos medžiagos, mokiniai patys, be mokytojų kokios nors ypatingos pagalbos, atrado , kiek kokių tremtinių ar partizanų buvo jų šeimose. Daugelis iš jų rašo apie savo šeimas. Tai man regis, ar gali būti geresnis istorijos mokymasis kaip pradedant nuo savo šeimos, savo kaimo istorijos sužinojimo ir suvokimo, kad tai yra bendros Lietuvos istorijos dalis. Dalis tos istorijos yra vadovėliuose, o čia jie gauna pačiupinėti. Mes gaunam 200 rašinių per metus, bet gaunam tik pačius geriausius. Tai reikia manyti, kad jų būna kelis ar net daugiau kartų parašyta. Kodėl aš paminėjau bendrą projektą su Švietimo ministerija? Centras vienas niekada nieko nepadarys. Dabar vykdant šį projektą su Švietimo ministerija, kai mėnesį mokiniams su mokytojais iš visos Lietuvos yra siūloma apsilankyti Genocido aukų muziejuje nemokamai, pasirinkti ne tiktai ekskursijas, bet ir filmus, kokius jie norėtų pasižiūrėti, iš tiesų mes matom, kad yra didžiulė banga. Užsirašė jau vos ne iki mėnesio galo ir ekskursijų vadovai vos spėja aptarnauti. Mes dar rengiam ir apklausą, kiek mokytojų jau yra buvę muziejuje, o kiek dar ne. Tai 50% mokytojų dar nėra buvę šiame muziejuje. Ir visi kalba apie tai, kad kitais metais su abiturientais čia važiuos prieš egzaminus, kad tai yra geras būdas pristatyti mokiniams arba, kitaip sakant, padėti mokiniams suvokti istoriją. Tai iš tiesų yra daroma. Bet ką aš noriu pasakyti? Kad mes vieni negalim, nesam kokia nors represinė institucija, kuri gali priversti. Tada, kai atsiranda dar ir Švietimo ministerijos kažkoks noras ir sveikas imperatyvas, tai rezultatai, mano supratimu, iš tiesų yra puikūs.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega R.Kupčinskas, ruošiasi V.Žiemelis.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, malonu, kad jūs pateikėt tokią išsamią ataskaitą, ir tikrai čia jūsų darbų apimtys nepaprastai didelės. Norėčiau tiktai tiek pasakyti, kad jūsų pastabos dėl archyvų uždarumo, apie ką jūs kalbėjot, aš apie tai irgi norėjau paklausti, tikrai trikdo nuoseklų istorijos ir genocido tyrinėjimą to laikotarpio. Man atrodo, tai labai svarbus dalykas ir šis įstatymas kuo skubiausiai turi būti pakeistas, kad tie tyrinėjimai nenutrūktų ir pasiektų visuomenę.
Dar vienas dalykas, ką aš norėjau. Vis dėlto nemažai įvairių visuomenės atstovų teigia, kad ne viskas labai tinkamai ir teisingai aprašyta istorijos vadovėliuose, kad ne iki galo atspindėta reali mūsų tautos pokario istorija. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs atliekate tam tikrų istorinių programų vertinimą, ar šiuo požiūriu bendradarbiaujate? Labai gerai, kad rengiate konkursus ir visa kita, bet vis dėlto reikėtų, kad visa tai, ką jūs išanalizuojate, pateikiate medžiagą, atsispindėtų ir istorijos vadovėliuose.
Paskutinis klausimas. Aš norėčiau, kad pokario istorija irgi atsispindėtų mūsų menininkų kūryboje, ne vien tiktai vienas filmas „Vienui vieni“. Be abejo, jis buvo labai populiarus, daug kas matė, bet vis dėlto būtų gerai, kad to laikotarpio istorija būtų atspindima ir kultūrinėje terpėje. Ačiū.
D.KUODYTĖ. Gal aš nuo antrojo klausimo. Aš irgi norėčiau, kad kultūrinėje terpėje tai atsispindėtų, bet, kaip jau minėjau, nieko nesirengiame nei priversti, nei reikalauti, nei dar kaip nors. Siūlome. Iš tiesų mes turime patvirtintą programą „Menininkai istorijai“ ir yra rengiami konkursai. Buvome susikvietę dailininkus ir siūlėme eksponuoti darbus Genocido aukų muziejaus rūsyje. Keletas tų parodų buvo ir tikrai labai įspūdingos.
Aš noriu pereiti ir prie antrojo klausimo, nes tai, mano supratimu, yra susiję. Centras yra išleidęs 24 savo srities monografijas ir studijas, 8 dokumentų rinkinius, 18 numerių „Genocidas ir rezistencija“, kur yra centro tyrėjų straipsniai, keturis vardyno tomus „Gyventojų genocidas“ ir populiariosios literatūros – 32 atsiminimų, dienoraščių leidinius. Man atrodo, jeigu tie, kurie rašo vadovėlius, ieško medžiagos ir išvis, jeigu jie rašo ir jeigu jie yra specialistai, tai jie turi naudotis visa išleista Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje medžiaga. Mes negalime priversti vadovėlių rašytojų skaityti vienas ar kitas knygas. Mes siūlome. Taip, mes dalyvaujame aptariant vadovėlius, ten, kur yra vienokie ar kitokie netikslumai ar klaidos, tačiau jau iš savo patirties įsitikinau, kad jokia prievarta, jokie įsakymai, jokios direktyvos čia tikrai nepadės. Turi būti profesionalumas visose srityse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, tikrai aš norėčiau pagirti jus už labai išsamią informaciją. Aš netgi pats nustebau, kad jūs dirbate tokį platų, išsamų ir naudingą istoriniu požiūriu darbą. Taip pat norėčiau jus pagirti už taupumą. Ataskaita labai išsami, tačiau pateikta kukliai ir nesivaikant, mano požiūriu, negerų tradicijų, kai išleidžiama kone spalvotais ir brangiai kainuojančiais žurnalais. Ačiū jums už tai.
Norėčiau jūsų paklausti. 18 puslapyje jūs teigiate, kad 2001 m. rugsėjo 7 d. gautas Simono Vyzentalio centro parengtas 97 lietuvių tautybės asmenų, įtariamų prisidėjus prie žydų genocido vykdymo, sąrašas, tačiau patvirtinančių dalyvavimą žudynėse duomenų rasta tik apie 5 asmenis. Aš norėčiau paklausti, ar tokia S.Vyzentalio centro informacija yra iškreipta, drįsčiau teigti, ar kaip kitaip geriau pavadinti, ar neteisinga, kad pasitvirtina tiktai keletas procentų?
D.KUODYTĖ. Čia tas sąrašas, man atrodo, jeigu kas stebi šias problemas, turėtų prisiminti. Jis buvo labai garsiai išreklamuotas tų 95 asmenų ir perduotas Lietuvos generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra pavedė mums ištirti. Iš tiesų buvo be galo didelis tyrimas, nes noriu pasakyti, kad beveik pusė tų asmenų jau yra mirę, gimę XIX a. viduryje. Žodžiu, aš nežinau, iš kur jie buvo paėmę tą sąrašą. Iš tiesų tyrimas buvo atliktas labai kruopščiai, kad neliktų jokių abejonių, ir visa ta informacija etapais buvo perduodama Lietuvos generalinei prokuratūrai. Iš kur jie jį paėmė ir kaip jie jį sudarė, man labai sunku pasakyti. Tiktai mūsų kolegos turėjo labai daug darbo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinė, kuri turi galimybę paklausti, V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte labai teisingą mintį, kad jokios direktyvos negali pakeisti žmogaus širdies. Jeigu mokytojas pedagogas širdim nejaučia kokių nors dalykų, tai jis įtikinamai jų niekada neperteiks mokiniui. Tačiau sakykite, kaip atsitiko? Kaip sena revoliucionierė, prisimenu Sąjūdžio laikus, kai Danutė Jokūbėnienė pradėjo savo laidas dar pačiame priešaušryje, ir kaip visą visuomenę tada sukrėtė daug kam nauji faktai apie tremtį, apie partizaninį judėjimą. Galų gale yra tokių jaudinančių istorijų, kaip Juozo Lukšos meilės istorija, kuri galėtų būti mokiniams visapusiškai įdomi.
Kaip jums atrodo, kas atsitiko mūsų visuomenėje, kad atslūgus tam Sąjūdžio įkvėpimui žmonės nebenori – pedagogai, šviesuomenė – kalbėti tomis temomis? Juk tai yra kaip tik ta tema, kuri galėtų suvienyti visą tautą, kuri galėtų ją suvienyti nepaisant kokių nors partiškumų, politinių spalvų ar panašiai, nes tai yra dalykai, kuriais mes pagrįstai galime didžiuotis. Kita vertus, tai yra tautos kančia ir mes visi ją panašiai turėtume jausti. Kas yra ne taip? Kodėl taip atsitiko?
D.KUODYTĖ. Tai labai plati tema ir tikrai aš turbūt neturiu laiko į ją taip ilgai ir išsamiai atsakinėti, bet pirmiausia tuo metu tai buvo iš tiesų nauja, tai mes priėmėme kaip skaitydami detektyvą. Visa tai iš tiesų šokiravo, atrodė, kad taip negali būti.
Kita vertus, tai buvo ta tautinės savimonės atgavimo ašis, istorijos sužinojimas tarsi atsiimti tai, ką iš mūsų atėmė, tačiau aš visiškai nesutikčiau, kad dabar yra nekalbama. Mes darėme tyrimą tarp mokinių ir daugybė mokinių kalba apie tai, kad tiesiog jiems formos nepatinka, nes kiek galima tom pačiom ir tom pačiom formom kalbėti apie tą patį? Ir mes kalbame apie tai, kad galbūt reikėtų paieškoti kokių nors įdomesnių formų. Pavyzdžiui, mūsų Genocido aukų muziejus yra visiškai naujas formos prasme, todėl jis yra įdomus. Yra kažkokių ir žaislų panaudota, kurie gali pritraukti jauną žmogų, ir, pavyzdžiui, stovyklos, skirtos pokariui. Kiekvienais metais mes rengiame tokias stovyklas. Mokiniai nenori skirstytis, nes ten jie gauna daugybę informacijos. Aš manau, kad niekur nedingo tas susidomėjimas, tačiau čia reikėtų kalbėti apie gylį. Pasakoja patys mokytojai. Kai kurie iš jų paprasčiausiai nesugeba pateikti problemos gelmės, bet čia, man atrodo, visose srityse – ir literatūroje, ir istorijoje galima surasti tokių mokytojų. Labai sunku taip vienareikšmiškai teigti, kad mokytojai apie tai nekalba. Aš žinau daugybę mokyklų ir mokytojų, kur jie kalba. Dabar ką reiškia per dešimt dienų 700 mokinių su 50 mokytojų? Ištisai važiuoja mokyklos į muziejų, pasakoja, rodo, kalba. Toks teiginys, man regis…
PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei gerbiamajai D.Kuodytei už ataskaitos pateikimą. Labai jums ačiū.
Kitas klausimas (ir reikia mūsų apsisprendimo), kaip mes priimsime šias ataskaitas, nes buvo paminėta, kad tai buvo ir 2004 m., ir 2005 metų? Taigi viena ataskaita pražiopsota arba priimta specializuotame komitete. Aš pakviesiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto narį gerbiamąjį A.Dumčių, kad jis pateiktų komiteto nuomonę ir pasiūlytų sprendimo variantus.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė nutarimą „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004 metų darbo ataskaitos“ ir įvertino teigiamai. Buvo atliktas didelis atskirų skyrių darbas, taip pat mokslinis tiriamasis darbas. Komitetas bendru sutarimu patvirtino ir rekomendavo Seimui svarstyti 2004 metų ataskaitą.
2005 metų ataskaita taip pat buvo apsvarstyta. Išvada – pritarta bendru sutarimu. Yra nedidelė pastaba: 2005 metų ataskaitoje pateikti apibendrinimą ir siūlymus, kaip spręsti iškeltas problemas. Mes pasigedome šių skyrių ir prašėme, kad ir ateityje tie skyriai būtų ataskaitose. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Atsiprašau, gerbiamasis Arimantai, jūsų nori paklausti. Taigi pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi S.Pečeliūnas. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūsų komitetas prižiūri šiuos klausimus, aš norėjau sužinoti, kokią ataskaitą mes išgirdome šiandien? Yra tokia tvarka, kad Seimui pavaldžios institucijos pagal Statutą atsiskaito už metus, ir už metus Seimas vertina jų darbą. Šiandieną aš taip ir nesupratau, kokia ataskaita buvo pateikta ir kodėl jūs viename posėdyje teikiate dvejų metų ataskaitų tvirtinimą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Arimantai, galbūt pabandykite atsakyti, jeigu turite informacijos, kodėl šitaip atsitiko.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis kolega, neseniai, prieš man pradedant kalbėti, pirmininkas paaiškino. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš pabandysiu dar kartą. (Balsai salėje)
A.DUMČIUS. Aš galiu tą patį pakartoti, prašau. Seime buvo praleista anksčiau svarstyta 2004 metų ataskaita, o mes neseniai svarstėme 2005 metų. Kadangi anoji buvo praleista, tai šiandien pateikta kaip bendra ataskaita ir mes pateikiame mūsų komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju, Arimantai. Dar vienas klausėjas – S.Pečeliūnas. Aš pabandysiu savo kolegoms pateikti šiek tiek pasiūlymų, kaip reikėtų išspręsti šį klausimą ir kaip reikėtų išeiti iš tos patinės situacijos. Gerbiamasis Sauliau, prašom klausti.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Pirmiausia šiuos priekaištus ponas Egidijus turėtų skirti ne komitetui, o Seimo vadovybei, nes Genocido centras ataskaitą Seimui pateikė laiku. Jeigu Seimo vadovybė nepateikė nei komitetui, nei plenariniam posėdžiui, tai kuo mes čia kalti? Jūsų priekaištų adresatas yra ne tribūnoje esantis asmuo, o Seimo vadovybė. Ponui Arimantui labai lengva šioje situacijoje atsakinėti.
Vis dėlto aš norėčiau ne tiek klausti, kiek pateikti pasiūlymą, ką mums daryti. Aš siūlyčiau, kaip ir buvo pateikta Seimui, taisyti savo klaidas ir tvirtinti vienu nutarimu abi ataskaitas, o ne dvi atskirai. Mes vis tiek viską svarstome kartu. Ar reikia ten įrašyti, kad Seimo vadovybė yra kalta ir atsiprašo? Turbūt nereikia, jie ir taip ras progą atsiprašyti. Mes jau konstatuojame, kad tokių žioplysčių ateityje neturėtų būti ir komitetas neturi aiškintis dėl Seimo vadovybės žioplysčių. Tačiau Seimas turi gerą progą šią žioplystę, aš kitaip jos nepavadinsiu, ištaisyti ir stebėti, kad ateityje taip neatsitiktų. Štai ir visas klausimas.
A.DUMČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Norėčiau padėkoti pranešėjui A.Dumčiui. Jums tikrai buvo sudėtinga atsakyti į tuos klausimus. Man irgi sudėtinga, bet aš noriu pritarti S.Pečeliūnui, kad tikrai buvo padaryta klaida, reikia prisipažinti. Tie žmonės, kurie sudaro darbotvarkę, neįtraukė, tikriausia nepamatė. Mes visi darome klaidas. Aš manau, ši klaida nėra labai ypatinga, kad mes neatleistume tiems, kurie rengė darbotvarkes, o jūsų pasiūlymas, manau, yra labai konstruktyvus ir racionalus. Mes išklausėme ir vienų, ir kitų metų ataskaitą, kalbėjome apie tai, kad labai gerai atsiliepiame apie šio centro darbą, nebuvo kitokių samprotavimų. Galbūt mes galėtume pritarti ir vienų, ir kitų metų ataskaitai. O kitas variantas yra traktuoti tai kaip pateikimą, grąžinti komitetui pasvarstyti, bet, manau, rezultatas bus tas pats – mes pritarsime. Galėtume pritarti šiai ataskaitai.
Komiteto pirmininkė – gerbiamoji Z.Žvikienė. Centrinis mikrofonas. Prašom. Replika.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt būtų galima pateikti siūlymą: pritarti nutarimo projektams po pateikimo, o svarstymą ir priėmimą atidėti kitam posėdžiui. Komitetas, jeigu Seimas leistų, sujungtų į vieną nutarimą įrašydamas abi nuostatas tiek dėl 2004 metų, tiek dėl 2005 metų ataskaitos.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Yra du pasiūlymai. Aš norėčiau grįžti. Demokratiškai pirmininkės pasiūlymas gal ir geras, bet jeigu mes norėtume spręsti konstruktyviai, manau, mes nesame piktai nusiteikę dėl ataskaitos, o tik šiek tiek pykstame dėl procedūros, gal galėtume šiandien tą procedūrą atlikti ir nereikėtų mums daugiau prie to grįžti, nes yra gana daug kitų klausimų. Ar pritartumėte bendru sutarimu? Yra S.Pečeliūno ir Z.Žvikienės siūlymai. Galbūt galėtume pritarti S.Pečeliūno siūlymui, kad tą klausimą baigiame svarstyti šiandien ir bendru suarimu galėtume tęsti svarstymą ir priėmimą.
Nuomonė už – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pritariu abiem ataskaitoms. Manau, kad tų dviejų nutarimų sujungimas į vieną yra grynai techninis dalykas ir komitetui nereikia savęs ir Seimo gaišinti dėl techninių klausimų. Kitokių klausimų, kaip aš supratau, komitetas nelabai turėtų ką svarstyti. Aš siūlyčiau Seimui pritarti abiem nutarimams ir pavesti Sekretoriatui juos sujungti, nekiltų jokių problemų. Manau, ir komiteto pirmininkė po tuo galutiniu sujungtu variantu vis tiek turės pasirašyti, kad viskas ten gerai. Be to tas nutarimas nebus priimtas spausdinti „Žiniose“, kad ten neatsirastų kokių nors teiginių, kurių mes nesvarstėme ir komitetas nesvarstė. Techniškai tai visai įmanoma ir siūlyčiau komitetui negaišti laiko dėl procedūrinių techninių dalykų, tas jam būtų tik laiko gaišinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du variantai. Aišku, mes dabar žiūrime procedūrą, kad nepažeistume. Nepykite, kad šiek tiek pasikonsultuoju, nes nėra analogo ir man neteko panašios situacijos spręsti. Aš noriu priimti teisingą sprendimą, kad jūs manęs neatiduotumėte Etikos ir procedūrų komisijai. Vienas variantas yra tas, kad mes galime svarstyti kiekvieną ataskaitą ir priimti 2004 m., ir paskui 2005 metų. Tada mes jokios procedūros nepažeistume. Galimas ir kitas variantas: po pateikimo pritarti ir vienai, ir kitai, o svarstymo metu sujungti jas ir priimti kartu. Tai yra tokie du, man atrodo, būdai.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu galima, pone posėdžio pirmininke, aš pabaigsiu. Jūs labai teisingai procedūriškai pasakėte. Mes galime po pateikimo pritarti vienai, pritarti kitai, svarstymo metu nutarti sujungti tuos du projektus ir priėmimui būtų vienas. Tą viską galime atlikti šiandien. Aišku, ponas E.Klumbys gali protestuoti, kad priimti nebus pateiktas sujungtas variantas, bet ar nuo to pasikeis esmė?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar susikoncentruokime ir baikime šį klausimą. Noriu pasakyti, kad procedūriškai mes galime padaryti tik taip: pritarti vienai ataskaitai, pritarti kitai ataskaitai po pateikimo, o svarstymo metu pasiūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jas abi sujungti, priimti galėsime tik kitame posėdyje. Kitokio procedūrinio varianto neturime. Ar teisingai, Egidijau?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Jūs tikriausiai ir nekalbėsit? Labai ačiū. Vadinasi, mes teisingai pasielgėm. Taigi, gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galim po pateikimo abiem nutarimo projektams pritarti bendru sutarimu? Taip. Taigi pavedam Žmogaus teisių komitetui sujungti šiuos abu… (Balsai salėje: „Kada svarstymas?“) Šiandien ne. Šiandien neturim tokios galimybės svarstyti. Taip, kai juos sujungsim, tada svarstysim, gerai? O paskui, jeigu nedalyvausit svarstyme, tai labai greitai mes ją ir priimsim. Taigi skiriam pagrindiniu komitetu Žmogaus teisių komitetą. Dėkoju jums už palaikymą. Šį klausimą mes išsprendėm, grįžtam prie darbotvarkės ir sprendžiam kitus mūsų darbotvarkės klausimus.
Valstybės rezervo įstatymo 4 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1456 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas, kurio numeris 2-9, ir įstatymo projektas Nr.XP-1456 – Valstybės rezervo įstatymo 4 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis vidaus reikalų viceministras Virgilijus Bulovas. Gerbiamasis viceministre, kviečiu jus į tribūną.
V.V.BULOVAS. Jums apsispręsti yra teikiamas Valstybės rezervo įstatymo papildymo projektas. Esmė yra tokia. Valstybės rezervo įstatymas nustato valstybės rezervo sudėtį ir naudojimo tvarką. Viena iš sudėtinių valstybės rezervo dalių yra civilinės saugos priemonių atsargos, kurios gali būti naudojamos valstybės reikmėms užtikrinti ekstremalių situacijų metu ir ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, taip pat pagalbai kitoms valstybėms teikti. Nuo 2000 m. iki šių metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įsigijo į valstybės rezervą sudėtingą šiuolaikinę techniką. Šios priemonės turi būti prižiūrimos, patikrinamos, palaikoma jų darbinė būklė, specialistai turi būti išmokyti jomis dirbti. Departamentas, organizuodamas treniruotes ir pratybas, imituoja ekstremalias situacijas, kurioms likviduoti ir planuojama naudoti valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas. Treniruočių ir pratybų metu civilinės saugos priemonės būtų patikrinamos, būtų prižiūrima jų darbinė būklė ir funkcionalumas, lavinami personalo įgūdžiai. Šie klausimai nėra reglamentuoti teisės aktais. Todėl siūloma papildyti Valstybės rezervo įstatymo 4 ir 13 straipsnius, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų galima panaudoti civilinės saugos priemonių atsargas, o po to jas grąžinti saugoti iki kitų mokymų ar, aišku, geriau, kad jų nebūtų, iki ekstremalių situacijų. Tai yra ypač aktualu apmokant personalą, kuris naudosis šia technika. Papildomų biudžeto lėšų neprireiks. Manytume, kad šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti ir suteikti galimybę tiek geriau prižiūrėti šią techniką, tiek ir rengti personalą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju vidaus reikalų viceministrui V.Bulovui už projekto pateikimą. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, jūs turbūt jau esate pradėję rengti arba yra parengtas projektas tos numatytos tvarkos. Ar galit pasakyti, kaip ir kas ten už ją bus atsakingas ir kaip ta tvarka atrodys?
V.V.BULOVAS. Matot, ten yra taip. Kadangi yra statutinė organizacija, tai joje nėra saviveiklos, negali būti, ir viskas turi būti griežtai reglamentuota. Ta tvarka nurodys, kaip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų departamentas, tiksliau, jo direktorius, kokiais atvejais gali imti iš rezervo tą techniką ar tuos įrengimus, kurie reikalingi mokymams, ir po to grąžinti atgal. Finansai mokymams yra skirti. Ta technika nebus sunaudota, bus tik panaudota.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Labai jums dėkoju. Taigi nuomonė už – gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas iš tikrųjų prisidės prie žmogaus apsaugos, nes turbūt yra daug atvejų, kai įvairi technika dėl lėšų trūkumo nėra patikrinama, dažniausiai esant ekstremalioms situacijoms neveikia. Ir dėl to nukenčia žmonės. Labai prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Taigi po pateikimo įstatymo projektui gal galime pritarti bendru sutarimu? Norit užsiregistruoti, taip? Tai gerai. Tada kviečiu balsuoti. Prašom, kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1456.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 57, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Taigi, gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti prie rezervinių… Pagrindinis komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl papildomų komitetų ar yra kokių pasiūlymų? Nėra pasiūlymų. Taigi pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti šioje sesijoje.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1041 (svarstymas)
Norėčiau grįžti prie rezervinių klausimų. Yra paskutinis rezervinis klausimas. Jis yra labai trumpas, ir norėčiau pakviesti V.Martinkaitienę, Aplinkos apsaugos komiteto narę, pateikti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1041. Prašom, svarstymo stadija.
V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti iš esmės. Pagrindiniai tokio sprendimo motyvai buvo tokie. Įstatymas nesprendžia jam būsto strategijoje iškelto tikslo – užtikrinti efektyvų esamo būsto fondo naudojimą, priežiūrą, racionalų energijos išteklių naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą. Įstatymo projektu tik bandoma pašalinti prieštaravimus Civiliniam kodeksui. Gauta begalė Seimo narių ir visuomeninių organizacijų vertingų pasiūlymų. Tačiau net pritarus šioms kelioms dešimtims pasiūlymų, įstatymas taptų ne vientisas teisės aktas, sprendžiantis iškilusias problemas, bet padrikų tezių kratinys. Specialistai privalo įvertinti visas pastabas, pasiūlymus ir parengti kokybišką ir vientisą įstatymo projektą. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju V.Martinkaitienei už Aplinkos apsaugos komiteto nuomonės pateikimą. Kalbės dėl komiteto nuomonės V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti, kad dar 2004 m. balandžio 19 d. aplinkos ministras buvo sudaręs darbo grupę ministerijoje. Deja, per dvejus metus darbo grupė rinkosi tik tris kartus. Du kartus nebuvo net kvorumo. Minėtas įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui svarstyti neapsvarsčius ministerijų ir kitų institucijų pastabų pačioje ministro sudarytoje darbo grupėje. Taigi tokia ministerijos pozicija mane iš tiesų labai nustebino. Nebuvo atsižvelgta į daugybę kitų Daugiabučių namų asociacijos pasiūlymų. Seimo nariai pateikė gana nemažai pasiūlymų ir atkreipė dėmesį į labai svarbius klausimus, sakykim, ir į tokį itin svarbų klausimą, kad įstatymo projekte net nėra nuostatų, kurios įtvirtintų vartotojų, butų savininkų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą ir apsaugą. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes ir į tokį, sakyčiau, darbo grupės neatsakingumą, siūlau vis dėlto tikrai pritarti komiteto nuomonei ir grąžinti projektą tobulinti iniciatoriams, t.y. Aplinkos ministerijai, būtinai nurodant laiką, kada jie turi pateikti patobulintą projektą Seimui iš naujo svarstyti, nes įstatymo projektas yra labai svarbus ir nuostatos, kurios turi būti įtvirtintos naujame projekte, taip pat yra labai aktualios mūsų visuomenei. Siūlau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Dėkoju V.Boreikienei už išsakytą nuomonę. Kitų nuomonių, manau, neturim. Gal galim pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1441 (pateikimas)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Grįžtam prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2-11 klausimas – Darbo kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1441. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras gerbiamasis Mečislovas Zasčiurinskas. Prašom, viceministre.
M.ZASČIURINSKAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2005 m. buvo pakeista Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalis ir nustačius, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkurso tvarką Vyriausybė nustato taip pat ir valstybės ir savivaldybių įstaigose bei organizacijose, iškilo neaiškumų dėl sąvokų, kas yra įstaiga ir kas yra organizacija, koks jų turinys. Be to, kai kurių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymas, Švietimo įstatymas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas ir kiti. Tuose specialiuose įstatymuose taip pat numatytos konkursinės pareigos ir konkurso organizavimas. Šioms biudžetinėms įstaigoms Vyriausybė konkursinių pareigų ir konkurso tvarkos reglamentuoti neturėtų. Todėl šio pateikto jums įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra nustatyti, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkurso tvarką Vyriausybė nustato iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai.
Todėl Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalį siūloma keisti tiksliai nurodant, kokiose įstaigose Vyriausybė nustato konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką, kad nekiltų neaiškumų įgyvendinant šias nuostatas praktiškai, tai yra ne visose valstybės ir savivaldybių įstaigose, o tik iš valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose įstaigose, kaip minėjau, išskyrus tas, kurias numato specialūs įstatymai. Šio įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui M.Zasčiurinskui už įstatymo projekto pristatymą. Taigi jūsų nori paklausti kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kodėl vis dėlto pasirodė šis įstatymo projektas, kokios buvo problemos iki šiol? Ar buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, ar europiniai įstatymai? Kodėl jis pasirodė?
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Iki 2005 m. Darbo kodekso 101 straipsnis nustatė, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarką nustato Vyriausybė. 2005 m. buvo pateiktas pasiūlymas papildyti, po žodžio „įmonėse“ įrašyti „įstaigas ir organizacijas“. Įstatymas įpareigojo, kad šita tvarka būtų patvirtinta atitinkamu Vyriausybės nutarimu. Kai buvo pradėtas rengti toks Vyriausybės nutarimas, iškilo ginčai, kas yra įstaiga ir kas yra organizacija. Organizacijų statusas ir turinys įstatymu yra neapibrėžtas. Tada kilo pasiūlymas konkretizuoti žodžių „įstaiga“ ir „organizacija“ turinį ir konkrečiai parašyti, kad Vyriausybė nustato tik toms organizacijoms, kurios, trumpiau kalbant, yra finansuojamos iš valstybės lėšų tiesiogiai arba per „Sodros“ biudžetą. Todėl kilo tokia būtinybė patikslinti šitą kodekso straipsnį.
PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašom, patikslinkite. Sekundę, įjungsiu jūsų mikrofoną.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats pripažinote, kad prieš tai rengdami įstatymo pataisas nepagalvojote apie tai, kad neapibrėžta, nepakankamai gerai apibrėžta ir neaiški yra „įstaigos“ sąvoka. Ar tuo metu jūsų ministerija rengė tą pataisą ir kodėl taip blogai parengė?
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. To įstatymo pataisą rengė ne mūsų ministerija, tai buvo Seimo nario pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame jums. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Norite balsuoti. Balsuojame, užsiregistruojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo? Kviečiu visus balsuoti.
Dėkojame. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir jūs minėjote, kiek girdėjau iš salės, kad dar vienas komitetas nori svarstyti, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Man atrodo, kad neprieštarausite? Galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti šį klausimą šioje sesijoje.
Kitas mūsų darbotvarkės 2-12 klausimas – Rinkliavų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1445. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą Jaunių Simonavičių. Pateikimas.
J.SIMONAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šio įstatymo projekto teikimo priežastys yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas nustato įstatymai, o 11 straipsnio pakeitimai – atsižvelgus į Savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Projekto esmė – užtikrinti, kad įstatymo nuostatos vienareikšmiškai atitiktų Konstitucinio Teismo nutarimus. Todėl projektu siūloma nustatyti, kad valstybės (…) įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ir sprendimuose nustatytos institucijų teikiamos asmenims paslaugos. Nustatyti, kad apskaičiuoti valstybės rinkliavos dydžiai būtų ne mažesni kaip 3 litai ir ne didesni kaip 270 tūkst. litų. Nustatyti baigtinį atleidimo nuo valstybės rinkliavų atvejų sąrašą. Nustatyti, kad už institucijų teikiamas paslaugas, kurių suteikimo išlaidos mažesnės už įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti minimalų 3 litų valstybės rinkliavos dydį, valstybės rinkliava neimama. Panaikinti Vyriausybei nustatytą teisę sumažinti valstybės rinkliavos dydį ir iš viso nuo jos atleisti. Papildyti 11 punktą ir suteikti savivaldybės tarybai teisę nustatyti vietinę rinkliavą už leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje. Taip pat papildyti kai kurias nuostatas, kad galima imti rinkliavas ne tik kurorto statusą turinčiose vietovėse, bet ir kurortinės teritorijos statusą turinčiose teritorijose.
Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, pagal kurias Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, siūloma šio įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2008 metų sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju finansų viceministrui J.Simonavičiui už įstatymo projekto pateikimą. Jus nori paklausti kolega E.Pupinis. Ruošiasi V.Žiemelis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ta šakutė nuo 3 litų iki 270 tūkst. litų faktiškai pasako, kad rinkliavos gali būti bet kokios. Kaip bus toliau reglamentuojamas tas rinkliavos dydis atsižvelgiant į rinkliavą tam tikroje srityje. Ar bus reglamentuota kokiais nors Vyriausybės nutarimais, ar, tarkim, vėl bus suteikiama galimybė kažkokiems funkcionieriams nusistatyti vėlgi maksimalias ribas?
J.SIMONAVIČIUS. Vyriausybė turi apskaičiuoti tuos rinkliavų dydžius, žinoma, pagrįsdama išlaidomis, kurios reikalingos toms paslaugoms atlikti, t.y. tas dydis turėtų atitikti išleistus pinigus. Vėliau Vyriausybė jau nebegalės koreguoti tų dydžių. Šiuo įstatymu atimama jos teisė mažinti ir atleisti nuo tų mokesčių. Tai čia irgi viena iš esminių šio įstatymo pataisų. Esmė ta, kad tas mokestis turi atitikti išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Žiemelis, ruošiasi L.Sabutis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar yra atlikti skaičiavimai, kokia suma, priėmus šią pataisą, bus papildyti biudžetai – tiek savivaldybių, tiek valstybės? Ar padidės, ar sumažės? Ar yra tokie skaičiavimai?
J.SIMONAVIČIUS. Gal ir yra, bet man nepateikė tų skaičiavimų, todėl negalėčiau dabar operuoti skaičiais. Bet aš nemanau, kad dėl to kas nors labai pasikeistų, nes tie skaičiavimai daromi nuolat, nebent dėl infliacijos gali būti kokių pakoregavimų. Bet dėl to, kad tas įstatymas dabar būtų priimtas, išlaidos neturi labai padidėti. Rinkliavų dydis irgi neturėtų dėl to labai padidėti. Žinoma, išlaidų skaičiavimas atliekamas ne Vyriausybėje, o konkrečiai organizacijoje, kuri tas rinkliavas renka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, reikėjo, žinoma, kai ką daugiau padaryti nei iki šiol. Yra teisinga nuostata, kad rinkliavos galimos tik įstatymo nustatyta tvarka, tačiau kai rinkliavų dydis paliekamas nustatyti atskiriems vykdomosios valdžios subjektams, kažin ar yra teisinga. Gal galėtumėte paminėti, už kokią paslaugą šiuo atveju galėtų būti imama 270 tūkst. rinkliava. Jeigu įstatymo leidėjas išvardijo daugybę atleidžiamų juridinių ir fizinių asmenų nuo valstybės rinkliavos… Tačiau tai yra baigtinis sąrašas. Atskiruose įstatymuose, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatyme, yra nurodoma, kad už tokias ir tokias paslaugas, kurias teikia savivaldybės arba valstybės įstaigos, rinkliavos negalimos. Šiame sąraše jau nebėra. Tai ar mes apsiribosime tuo tvirtu sąrašu, ar vis dėlto įrašysime dar vieną punktą – „ir kitais įstatymų nustatytais atvejais“?
J.SIMONAVIČIUS. 270 tūkst. Lt yra maksimali suma. Jinai apskaičiuota yra už pateiktų duomenų apie veikliąsias medžiagas ir augalų apsaugos produktus išsamumo patikrinimą. Augalų apsaugos inspekcija turėtų pateikti ataskaitą. Ataskaita paprastai rengiama apie metus laiko ir sąnaudos dėl to yra labai didelės. Paprastai tos išlaidos būna, jeigu Lietuvos prašoma atlikti tokį tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkoju finansų viceministrui J.Simonavičiui už įstatymo projekto pristatymą.
Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Gal po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, viceministre. Taigi pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti šioje sesijoje. Ar dėl komitetų turite kokių kitų siūlymų? (Balsai salėje) Nėra. Galime pritarti šiems komitetams? (Balsai salėje) Pritarta.
Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1455 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 2-13 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1455. Pranešėjas – finansų viceministras Jaunius Simonavičius.
J.SIMONAVIČIUS. Pataisos pobūdis yra gana techninis – sudaryti sąlygas iš anksto pasirengti euro įvedimui Lietuvos Respublikoje, tai yra ten, kur buvo nurodyta, kad didžiausia statoma suma yra vienas litas ir laimėjimas negali viršyti 200 litų, yra pakeičiama, kad didžiausia statoma suma yra 0,3 euro, o laimėjimas negali būti 200 kartų didesnis už statomą sumą. Tokia yra pataisos esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Aš atsiprašau, gal per dažnai jūsų klausiu. Bet mane vis dėlto domina, ar, teikiant šią pataisą, apskaičiuota, kaip tai atsilieps šiuo metu veikiančių lošimo įstaigų ūkinei ir finansinei veiklai? Ar nesubankrutuos? Ar dar daugiau uždirbs?
J.SIMONAVIČIUS. Aš nemanau, kad jos turėtų bankrutuoti. Aišku, tas truks ilgą laiką. Automatų ir programinės įrangos pakeitimas trunka nuo šešių ir aštuonių mėnesių. Žinoma, tas kainuos, bet kitos išeities nėra. Prie euro vis tiek reikia pereiti, todėl iš anksto taip ir rengiamasi. Nors euro ir nebus kitais metais, bet mes vis dėlto teikiam iš anksto.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Taigi ar galime įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Reikia balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui, kurio Nr.XP-1455? Kviečiu visus balsuoti. Viceministrui dėkoju už įstatymų projektų pristatymą. Ačiū jums.
Kol vyksta balsavimas, noriu paprašyti pasiruošti susisiekimo ministrą gerbiamąjį Petrą Čėsną pristatyti įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną.
Už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, balsavo 54 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas… Gerbiamieji kolegos, ką siūlytumėte kaip papildomą komitetą? Nėra pasiūlymų? Užtenka vieno komiteto. Siūloma svarstyti šioje sesijoje.
Taigi tribūnoje susisiekimo ministras gerbiamasis P.Čėsna. Jis pristatys darbotvarkės 2-10 klausimą – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1444. Prašom, ministre.
P.ČĖSNA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas yra pertvarkius valstybės įmonę Lietuvos paštą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą išlaikyti šios įmonės nepertraukiamą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatyme, kuris buvo priimtas 2004 m., pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kai Susisiekimo ministerija priims sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę Lietuvos paštą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą.
Praėjusių metų gruodžio 23 d. ministerijos įsakymu valstybės įmonė buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę Lietuvos paštą ir nuo šių metų sausio 3 d. Lietuvos paštas veikia kaip akcinė bendrovė. Atsižvelgiant į tai ir į akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos ypatumus, kad bendrovė, įgaliota teikti universaliąsias pašto paslaugas, privalo visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universalių pašto paslaugų nenutrūkstamą tiekimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę; užtikrinti vienkartinių pašto siuntų surinkimą, vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją vietą arba buveinę; pagal viešojo pašto tinklo charakteristiką įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugų tiekimo vietų skaičių, išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus.
Įstatymo projekte siūloma pertvarkytą valstybės įmonę Lietuvos paštas į akcinę bendrovę Lietuvos paštas išbraukti iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo, nes turėjo statusą valstybės įmonės, ir akcinę bendrovę Lietuvos paštas įrašyti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Vyriausybė teikia šį įstatymo projektą ir kviečia gerbiamuosius Seimo narius svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju susisiekimo ministrui gerbiamajam P.Čėsnai už įstatymo projekto pateikimą. Noriu visiems paskelbti, kad toliau posėdžiui pirmininkaus pagal grafiką Seimo vicepirmininkas gerbiamasis G.Steponavičius. Sėkmės, gerbiamasis vicepirmininke, pirmininkaujant.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Kolegos, klausimų ciklas, iki 10 minučių klausimams. Eilės tvarka – pirmasis R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar tai reiškia, kad Lietuvos paštas yra privatizuojamas?
P.ČĖSNA. Ne, tai nereiškia, kad Lietuvos paštas yra privatizuojamas. Lietuvos pašto statusas yra pakeistas iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Vadybos specialistų nuomone, įmonės valdymo forma akcinė bendrovė šiuo momentu yra pažangiausia pasaulyje. Pakeista valdymo forma – iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, kur valstybė turi 100% akcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka – V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto norėčiau šiek tiek papildyti tą klausimą. Ar šis žingsnis nereiškia, kad tai yra sukūrimas sąlygų, lengvinančių privatizavimą? Tiesiai šviesiai pasakysiu, pikti liežuviai kalba, kad tie įstatymai yra rengiami tam, kad grupė draugų privatizuotų Lietuvos paštą. Kaip jūs pakomentuotumėte piktų liežuvių kalbas?
P.ČĖSNA. Piktų liežuvių kalbas komentuoti neturiu galimybės, gerbiamieji Seimo nariai, nes pikti liežuviai daug ką kalba. Nemanau, kad tokių tikslų kas nors turi šiuo momentu. Jeigu būtų tokių tikslų, tada reikėtų įtraukti Lietuvos paštą į privatizuojamų įmonių sąrašą. Norėčiau priminti, kad Lietuvos pašto metinės pajamos yra apie 160 mln., šiuo momentu yra apie 940 pašto skyrių. Jie yra gana apleisti. Lietuvos pašto pelnas – nulinis. Paprastai čia nėra nė didelių milijardinių apimčių, nė didelio pelno. Jeigu visą laiką liktų įpareigojimas ir po privatizavimo teikti tas paslaugas, aš čia nematau didelio biznio, kuriuo kas nors labai domėtųsi. Aš nežinau, kas ką galvoja ir kokių turi planų. Aš neturiu tokios informacijos, kad artimiausiu metu kas nors galvotų apie Lietuvos pašto privatizavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – gerbiamasis G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, ar tapus Lietuvos paštui akcine bendrove neprasidės pašto skyrių kaimo vietovėse uždarymas, nes, kaip jūs minėjote, pelnas – nulinis?
P.ČĖSNA. Ne, pašto skyrių kaimo vietovėse uždarymas neprasidės. Maždaug tą skaičių – 940 pašto skyrių išlaikome Lietuvoje, tokių požymių nėra, bet kai kurie pašto skyriai kaimuose, mažuose miesteliuose nedirba visų darbo valandų ir visų savaitės dienų. Yra ribotas darbo laikas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kodėl jūs sakote, kad nebus privatizuota, nes šiandien iš tikrųjų neprivatizuojama, bet tai nereiškia, kad po mėnesio nebus privatizuojama. Lygiai taip pat mums buvo aiškinama, kai buvo pateikimas į akcinę bendrovę, nors tada ne jūs buvot, o pavaduotojas… Aš nesuprantu, kodėl reikia išbraukti iš šio sąrašo? Šiame sąraše gali būti ir akcinės bendrovės. Kol kas atsakymas į mano kolegų klausimus tikrai neįtikimo, gerbiamasis ministre. Jūs pykite, nepykite, bet jeigu jūs mane neįtikinsite, tai tikrai balsuosime prieš. Ačiū.
P.ČĖSNA. Gerbiamajam Seimo nariui tauta yra suteikusi įgaliojimus, jis laisvas balsuoti taip, kaip pats sprendžia. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad tas įstatymas, apie kurį kalbame, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas, buvo priimtas 2002 metais. Aš, dirbdamas ūkio ministru, jį teikiau gerbiamiesiems Seimo nariams. Panagrinėję jį, mes rinkome iš visų ministerijų informaciją, ką kiekviena ministerija manė, kad reikėtų įtraukti į tą įstatymo projektą. Tame įstatyme buvo įrašytas ir Lietuvos paštas, aš jį turiu. Tada buvo valstybinė įmonė. Čia yra ir oro uostai, ir regionų automobilių keliai, ir Vidaus vandens kelių direkcija.
Kitas straipsnis. Pavyzdžiui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės: akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, „Lietuvos dujos“, „Vakarų, Rytų skirstomieji tinklai“, „Lietuvos telekomas“, „Achema“. Manau, Lietuvos paštas iš šių įmonių neišsiskiria savo svarbumu, juo labiau kad dabar pašto laiškus ir siuntas nešioja privačios kompanijos, ten nešioja mieste, o kaimo gyvenvietėse, kur ne daug naudojasi pašto paslaugomis, kur yra paslaugų tiekimas nuostolingas, ten niekas per daug ir neina. Aš nemanau, kad Lietuvos paštas yra patrauklus ir kad jis yra valstybei strategiškai svarbesnis už „Lietuvos telekomą“. „Lietuvos telekomas“ kažkada, mes matėme, buvo strategiškai svarbus. Atėjo kitos kompanijos, „Omnitel“, kitos mobiliojo ryšio kompanijos, ir dabar mes kažkaip jau negalvojame. Aš neabejoju, kad toks „Telekomas“ Lietuvai buvo kur kas svarbesnis ir vertingesnis negu Lietuvos paštas. Neįsivaizduoju, kokias slaptas ir strategiškai valstybei svarbias funkcijas atlieka Lietuvos paštas.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis klausia.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau priminti skrajojančią Lenino frazę: paimkime paštą, telegrafą, geležinkelius ir valdžia mūsų. Laikas yra toliau nuėjęs, bet, kad ir kaip būtų, paštas yra svarbus. Galbūt mažiau strategine prasme, bet žmonėms jis yra labai svarbus. Jūs pasakėte, jeigu neklystu, kad paštas dirba pelningai. Neabejoju, jeigu jis bus privatizuotas, i aišku, kad savininkai naikins nepelningai dirbančius skyrius, į kuriuos, kaip jūs sakote, mažai kas eina, bet tiems žmonėms, kurie eina, tai jiems labai reikalingi. Mano požiūriu, taip pat didės pašto paslaugos. Lyginti su „Telekomu“ būtų sudėtinga. Paprastus telefonus pakeitė mobilieji, tik laiko reikėjo, bet ir tai žmonėms buvo nelengva. Tačiau paštas lieka paštas ir čia alternatyvų nėra, mano požiūriu. Ar ne per daug mes skubame? Gal ateis laikas, bet tik ne dabar.
P.ČĖSNA. Aš manau, kad mes neskubame, o kad jūs minėjote kitus dalykus, strategiškai svarbius, tai manyčiau, kad strategiškai svarbiausias yra Lietuvos Seimas.
PIRMININKAS. Štai taip. D.Barakauskas klausia toliau.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis ministre, nuo XVIII a. visos valstybės miestų centruose, sostinių centruose gražiausiose vietose statė pastatus, nuo šitų pastatų matavo atstumus iki kiekvieno miesto, iki kiekvienos sostinės, ir taip susiformavo paštas. Ar nebijote, kad praėjus 4 metams jūs būsite apkaltintas tuo, kad neapsižiūrėjote ir išbraukėte Lietuvos paštą iš sąrašo vien tam, kad atsirastų galimybė jį privatizuoti? Ne kaip paštą, bet kaip pastatus, kurie šiandien turi nepaprastai didelę reikšmę, pirma, visai valstybei, antra, paštas, kaip funkcija, šiandien tikrai yra būtina, ypač kaimo vietovėse.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą gerbiamajam Seimo nariui, juo labiau buvusiam susisiekimo ministrui, kuris kuravo paštą. Taip, tai tiesa, kad Lietuvos paštas miestuose, rajonuose, miestelių ir rajonų centruose turi patalpas. Tačiau pažiūrėkite, kaip tos patalpos atrodo. Kiekvienas, gerbiamieji Seimo nariai, grįžtate į savo rinkimines apygardas, dalis jūsų ten išrinkti, ir matote, kokia yra tų patalpų padėtis, ar visos jos reikalingos. O dėl privatizavimo, tai tokius sprendimus visada ir jūs galite priimti ir rekomenduoti, ir nepriimti. Jūsų reikalas, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsti, ką daryti. Aš bent artimiausius pora metų nematau kokių nors realių galimybių, kad būtų kas nors privatizuota, o kai bus nauja Seimo kadencija, taip pat spręs Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Margevičienė. (Balsai salėje) Gerbiamasis Bašy, prašytume leisti užduoti klausimą.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū, kad išvadavote. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mes dabar matome, kad labai gražiai atnaujinamos geležinkelių stotys, nors kaip Lietuvos pašto… Ir žmones natūraliai jaudina tas klausimas, nes tai yra istorinis, tai yra kultūros paveldas, tai yra apskritai miestų centrus puošiantys dideli gražūs namai. Dabar sulyginkime kad ir Panevėžio „Ekraną“, kuris dabar bankrutavo. Kai atėjo žmonės į Socialinių reikalų ir darbo komitetą kalbėti, pasirodo, turtas įkeistas kelis kartus, savininkai jį keitė, keitė ir dingo žemė, dingo turtas ir nieko neliko. Ar mes galėsime kokius nors… Labai ačiū, vyrai, jeigu galima, aš dabar klausiu.
PIRMININKAS. Ar aš galėčiau D.Barakauską paprašyti susilaikyti nekalbėjus, kol kolegė klausia?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, man kažkaip nesiseka ir net nematau, į ką kreipiuosi. Labai ačiū. Iš tikrųjų ar jums neatrodo, kad prieš įtraukiant į privatizuojamų objektų sąrašus tuos pastatus ar apskritai paštą, reikėtų pagalvoti ir apie tuos žemės sklypus, kur jie yra? Tai yra miesto centre, tai yra nepaprastai brangios vietos, ir turėtų atsispindėti tai, ką mes iš tikrųjų dabar darome.
P.ČĖSNA. Ačiū už jūsų poziciją. Dėl Panevėžio „Ekrano“ manau, kad žemė niekur neprapuolė, kaip yra žemė, taip ir liks. Dėl „Lietuvos pašto“. Niekas jo netraukia šiandien ir nesiūlo, ir aš nesiūlysiu, kol būsiu ministras, jį įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Kai aš nedirbsiu ministru, aš negaliu jums nieko garantuoti, ką kiti darys. Aš sutinku su jumis, kai žemė yra miestuose, miesteliuose, po pastatais, yra labai vertingoje vietoje, centrinėje miesto dalyje. Ne visi pastatai vertingi, bet yra ir vertingų, turinčių istorinę vertę, paveldo vertę. Tačiau niekas nesiruošia jų privatizuoti. „Telekomo“ irgi. Vilniuje prie Katedros aikštės yra telegrafas, jis atiteko „Telekomui“, tas pastatas nenugriautas. Dabar nežinau, ką ten daro. Aš mąstau kaip žmogus. Čia nėra nacionaliniam saugumui kuo nors pavojingų dalykų. Sakykime, paštas dabar neveikia, bet veikia radijas, televizija, internetas, mobilieji telefonai. Mes turime mobiliųjų telefonų daugiau negu gyventojų… paštas mums lieka jau strategiškai svarbus dalykas. Mums svarbu nueiti į paštą, pensininkui gal atsiimti pensiją ar sumokėti kokius nors mokesčius. Tai yra svarbu. Paslaugų tiekimas. Bet nacionalinio saugumo… aš nematau. Kultūros objektai lieka centre ir vien dėl to, kad pastate yra paštas, kuris rajone dirba ne visą savaitę, jis nuo to netampa kultūros objektu.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs sakėte, kol būsite ministras, čia niekas nesikeis, į privatizavimą nebus įrašomi šitie objektai. Norėčiau paklausti, jeigu dabar nebus privatizuojama, tai kodėl būtinai reikia išbraukti iš to sąrašo? Bus galima ir vėliau, jeigu kils tokia būtinybė privatizuoti, tada ir išbrauksime iš šito sąrašo. Ir dar vienas dalykas. Mes čia kalbame apie mobiliuosius telefonus ir panašiai. Bet pripažinkite, kad toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai naudojasi mobiliaisiais telefonais. Kiti, tarkim, išvažiavę į užsienį uždarbiauja, o jų vyresnio amžiaus tėvai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais ir jie gauna siuntinius, gauna laiškus ir panašiai. Kita vertus, suprantu, kad kaimo vietovėse tie skyriai nuostolingi. Bet jeigu paimsime miesto transportą, atokesniuose miesto rajonuose maršrutai irgi nuostolingi. Aš manau, kad tai yra viešoji funkcija, ir valstybė tam renka mokesčius, kad būtų realizuojamas viešasis interesas. Man visai nesuprantama, kokie tikrieji motyvai.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau formuluoti klausimą.
R.KUPČINSKAS. Aš jau suformulavau.
P.ČĖSNA. Aš supratau jūsų klausimą. Jūs pats davėte atsakymą į savo klausimą, pasakydamas, kad rajonuose ir kitur nuostolingai važinėja autobusai, kurie atlieka viešąją funkciją. Ir paštas, ir transportas atlieka viešąją funkciją, bet jūs nesakote, kad autobusai, tai yra transporto įmonės rajonuose, yra nacionaliniam saugumui svarbūs objektai. Mano ir Vyriausybės pasiūlymas buvo, kad vadintume tikraisiais vardais, kas kaip yra. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs priimsite sprendimą, jis bus vykdomas, jūsų valia bus vykdoma.
PIRMININKAS. Dėkui, pone ministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Nėra vieningos nuomonės. Dėl motyvų prieš kalbės A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kaip kitus, bet mane ir, man atrodo, tuos, kurie klausinėjo gerbiamąjį ministrą (mes tikrai neturime nieko prieš ministrą), neįtikino tie argumentai. Man atrodo, ne visai ir patį ministrą įtikino tie, kurie rengė šitą dokumentą. Iš tikrųjų dar kartą įsitikinome, kad pavėluotai buvo Seime priimtas strateginių įmonių sąrašas, gaila, kad jis buvo parengtas per vėlai. Labai gerai žinome, kaip sunkiai jis gimė. Bet šiandien mes matome, kad tai yra tam tikras labai mažas „filtras“, kai galima kai ką „filtruoti“, t.y. sustabdyti neteisėtus, netgi, sakyčiau, kartais neprotingus, neapgalvotus mūsų valdininkų veiksmus. Aš pasakysiu vieną paprastą argumentą. JAV, kurios, beje, beveik viską turi privatų, nes istoriškai taip susikūrė valstybė, bet nacionalinį paštą, kaip simbolį, turi ne privatų ir niekada jo nesiruošė privatizuoti, nors jis iš tikrųjų yra nuostolingas. Mes matome, kad šiandien jau netgi Amerikoje dėl energetikos tinklų privatizavimo yra kitų nuomonių, nes tai yra strateginiai dalykai. Šiandien Lietuvoje turime dvejus suskaldytus tinklus, visai nereikalingai: vieni privatūs, kiti neprivatūs. Vieni dirba sėkmingai ir kiti sėkmingai. Bet vieni neša valstybei pinigų, iš kurių po to galima spręsti kitas problemas, o kiti neša į privačią kišenę. Žinoma, ir tai neblogai. Bet man atrodo, kad tai yra labai aiškus žingsnis norint išbraukti tai tiktai neteisingai pasakius Seimui, kad kol kas nebus privatizuota, o paskui nežinau, kas bus. Todėl Seimas turėtų pasilikti šį saugiklį ir balsuoti prieš, tegul tai dar susiguli. Tegu padirba kaip akcinė bendrovė, o paskui gyvenimas parodys. Bet, man atrodo, vien pastatas Vilniaus centre jau kai kam „svilina“ akis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonę už – V.Navickas.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Vyriausybė pateikė šį projektą, nes Seimas, priėmęs tam tikrą įstatymą, iš valstybinės leido pertvarkyti į akcinę bendrovę „Lietuvos paštą“. Todėl logiška, kad mes turime tai patvirtinti: išbraukti vienokio statuso įmonę iš to sąrašo ir įrašyti akcinę bendrovę. Bet, manyčiau, ir pats ministras kalbėdamas tribūnoje galbūt nevisiškai buvo užtikrintas dėl to siūlymo, nes abejoja, ar ši įmonė yra strategiškai svarbi Lietuvos ūkiui, Lietuvos gyventojams. Manyčiau, kad iš tiesų žmonės naudojasi pašto paslaugomis labai plačiai, taip pat yra tam tikros ir valstybės funkcijos deleguotos „Lietuvos paštui“, visi prisimena, kaip aktyviai visi balsuojame „Lietuvos pašte“ esant vienokiems ar kitokiems rinkimams. Manau, ministre, nereikia abejoti, reikia palikti šią įmonę ir galbūt suteikti tas garantijas, apie kurias kalbėjo kolegos, kad iš tiesų garantijos dėl turto, kad jis išliktų tam tikro formato, ir kitus dalykus… Bet nagrinėdami komitetuose, matyt, tą projektą patobulinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po vieną nuomonę išklausėme už ir prieš. Balsavimo neišvengsime. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1444.
Balsavimo rezultatai: už – 16, prieš – 9, susilaikė 19. Po pateikimo nepritarus, gal būtų siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti, t.y. Vyriausybei? (Balsai salėje) Atmetimas, aš abejoju, ar surinks 35 balsus, primenu, kad tiek reikia. Nėra bendro sutarimo, todėl alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Pirmas būtų už grąžinimą tobulinti, tai balsavimas už reiškia… (Balsai salėje) Ne, nebegalima, nes procedūra yra aiški, balsavimo rezultatai yra aiškūs. Kolegos, jeigu norite pasakyti per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos, tą galite padaryti, bet dvi alternatyvos: grąžinimas tobulinti – už, atmetimas – balsavimas prieš. Taip V.Navickas. Prašau.
V.NAVICKAS. Aš tik norėčiau pakartoti, gerbiamieji kolegos, ką ir sakiau kalbėdamas už šį įstatymo projektą. Seimas leido pertvarkyti valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ į akcinę bendrovę. Tą Vyriausybė padarė vykdydama mūsų priimtą įstatymą. Dabar ministras atvyksta į Seimą ir sako: štai jinai iš valstybinės įmonės tapo akcine bendrove, ir prašo išbraukti kaip valstybinę įmonę ir įrašyti kito statuso, t.y. akcinės bendrovės, įmonę į tą patį sąrašą. Tai aš tiesiog nesuprantu mūsų pačių balsavimo logikos. Žinoma, jūsų apsisprendimas ir jūsų valia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Apgailestauju, bet tai yra tiesiog replika post factum. Dabar balsuosime alternatyviai, susilaikymas neskaičiuojamas. Už reiškia grąžinimą tobulinti, prieš reiškia atmetimą. Balsuokime. (Balsai salėje) Kolegos, balsavimas paskelbtas.
Už – 33, prieš – 17. Grąžinama iniciatoriams tobulinti. Norėtumėte replikuoti po balsavimo? Prašom. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Noriu replikuoti. Seimas pats dabar balsuodamas, nepritardamas po pateikimo pažeidė įstatymą, kurį pats priėmė. Ir jūs norite pasakyti, kad tai yra normalu. Reikėjo perbalsuoti dėl pritarimo po pateikimo, o ne balsuoti dėl tobulinimo ar netobulinimo. Tiesiog, kolegos, sakysim, nebuvo gana gerai informuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet gerbkime Seimo išreikštą valią. Jinai yra… (Balsai salėje) Štai tokią galimybę jūs turite. V.Mazuronis, centrinis mikrofonas.
V.MAZURONIS (TTF). Aš kreipčiausi į gerbiamąjį kolegą J.Sabatauską, kad nepradėtų mokyti Seimo narių, nes tokia teisė jums nesuteikta, nepaisant to, kad jūs kol kas esate valdančiojoje daugumoje. Aš manau, kiekvienas Seimo narys turi teisę apsispręsti taip, kaip reikia. Manau, Seimas apsisprendė labai protingai ir labai teisingai, ir jokių perbalsavimų nei kitokių dalykų – argumentų tam nėra. Sveikinu Seimą priėmus teisingą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Šio klausimo svarstymas yra baigtas apsisprendus grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 8, 11, 14 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-1437. Sveikatos sistemos įstatymo 2, 3, 12, 31, 32, 33, 36, 53, 64, 71, 87 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1438. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 2, 7, 9, 12, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei IV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1439 (pateikimas)
Grįžtame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 kompleksinio klausimo, kuris yra teikiamas Vyriausybės – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.XP-1437. Bei du susiję įstatymų projektai, registracijos Nr.XP-1438 ir Nr.XP-1439. Gal Seimas neprieštarautų, o gerbiamasis sveikatos apsaugos viceministras būtų pasiruošęs visus tris projektus pateikti kartu. Ar priimtina būtų tokia eiga? (Balsai salėje) Ačiū. Tai, pone viceministre, žodis jums.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Išties tie trys įstatymų projektai, kurie jums yra pristatomi, yra susiję. Aš pora žodžių po to trumpai pakomentuosiu jų turinį, bet pirmiausia norėčiau išdėstyti, kodėl to reikėjo. Kodėl šių įstatymų reikėjo?
Praeitą savaitę Vyriausybė patvirtino Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją iki 2013 metų. Mes matome ir tai konstatuota tame Vyriausybės nutarime, kad su visuomenės sveikatos reikalais nėra viskas gerai Lietuvoje. Asmens sveikatos priežiūros mes stebime galingus žingsnius į priekį, o visuomenės sveikatos priežiūros sektorius „streikuoja“. Ką daryti? Mes turėjome pasirinkti pagrindinius svertus, bet realius svertus, už kurių paėmus situaciją būtų galima išjudinti iš mirties taško ir tuos procesus, kurie vyksta vangiai, gerokai pagreitinti. Šioje Visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje iš šešių pagrindinių šios strategijos tikslų du yra svarbūs, jie susiję su šiais įstatymų projektais.
Pirmas tikslas ir pagrindinis – vis dėlto galų gale įtvirtinti visuomenės sveikatos priežiūros svarbą valstybės ir savivaldybių politikoje. Ir paskutinis, taip jau simboliškai atsitiko, paskutinis iš tų šešių tikslų – tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros vadybą. Štai šitiems tikslams spręsti mes pasirinkome du pagrindinius svertus ir pirmas iš jų – suformuoti vertikalią valstybinio administravimo, viešojo administravimo struktūrą, kuri tam tikrais atvejais galėtų išduoti leidimus, licencijuoti veiklą ir galėtų kontroliuoti, kaip ši veikla vyksta. O mes žinome, kad visuomenės sveikatos specialistai turi gana plačią erdvę kontroliuoti.
Antras svertas – vis dėl pamėginti visuomenės sveikatos priežiūros problematiką priartinti prie bendruomenės ir realiai tą padaryti, nes dabar šis prioritetas yra deklaruotas įstatymuose, taip pat ir tuose, kuriuos šiuo įstatymo projektu mes keičiame. Tačiau tai neveikia ir mes numatome vis dėlto skatinti savanorišką visuomenės sveikatos priežiūros biurų steigimą savivaldybėse. Bet tie visuomenės sveikatos priežiūros biurai neturi tapti biurokratinėmis institucijomis, todėl įstatymų projektuose numatyta, kad kai kuriais atvejais vienas visuomenės sveikatos priežiūros biuras galės aptarnauti dvi ar tris savivaldybės teritorijas. Mažose savivaldybėse iš tikrųjų to biuro steigti galbūt neapsimoka. Taigi sprendžiant šiuos uždavinius, teikiami jums Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo tam tikrų straipsnių ir Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo pataisos.
Kaip minėjau, pagrindinė 1 dalis yra įteisinti vertikalią viešojo administravimo struktūrą. Tai būtų valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs teritoriniai padaliniai – teritorinės viešojo administravimo institucijos. Įstatymo projekte yra surašytos šių institucijų pareigos, funkcijos, kurias turi vykdyti, taip pat atskiru straipsniu yra reglamentuota, kokiu būdu šių institucijų darbuotojai, kokias teises turėdami, galės vykdyti savo funkcijas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teisės vykdyti jų veiklą pirmą sykį siūlomos išdėstyti įstatymų lygmeniu. Anksčiau jos buvo išdėstytos poįstatyminiuose aktuose.
Reikia pasakyti, kad Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba veikia ir dabar, tai galinga struktūra, kuri turi arti 1,5 tūkst. etatų. Ši galinga armija, mano supratimu, veikia visiškai neefektyviai dėl labai paprastos priežasties: jos statusas neatitinka tų funkcijų, kurias ji turi vykdyti. Pavyzdžiui, dabar licencijavimą ir įmonių veiklos kontrolę vykdo asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis biudžetinėje įstaigoje. Jeigu šie asmenys padaro ką nors blogai, pavyzdžiui, neteisingai išduoda licenciją arba nuskriaudžia tą asmenį, kurį tikrina, mes neturime realių svertų, neturime įstatymų nuostatų, kurios leistų mums šiuos asmenis nubausti, nebent darbo teisės tvarka. Jeigu ši struktūra taps viešojo administravimo struktūra, joje dirbs valstybės tarnautojai, pagal Valstybės tarnybos įstatymą mes įgysime labai rimtus svertus spręsti šią problemą. Labai pabrėžčiau, ir tai išdėstyta aiškinamajame rašte, kad tokios viešojo administravimo struktūros sukūrimas, suformavimas gerokai pagerintų situaciją korupcijos prevencijos srityje, nes atsiranda kontroliniai svertai.
Kitos šio įstatymo naujovės. Pavyzdžiui, išdėstytos Visuomenės sveikatos priežiūros licencijuojamos veiklos rūšys, licencijuojamos veiklos vykdymo taisyklės, licencijų išdavimo tvarka. Šie dalykai iki šiol nebuvo reglamentuoti įstatymu, tai yra teisės spraga, nes Civilinis kodeksas reikalauja tai reglamentuoti būtent įstatymais.
Žinoma, apie savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biurus, jų steigimo galimybę ir galimus finansavimo šaltinius taip pat šiame įstatyme yra suformuluotos nuostatos. Manytume, šių biurų steigimas pasistūmės į priekį.
Monitoringo įstatyme ir Sveikatos sistemos įstatyme, tai lydimieji teisės aktai, yra daromi pakeitimai, kurie leistų realizuoti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo naująsias nuostatas.
Labai prašyčiau pritarti šiems svarbiems įstatymų pakeitimams, nes jie, mano supratimu, padės realiai pradėti vykdyti realias reformas visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka jūsų klausia kolegė V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu paklausti. Jūsų pateiktam projekte labai išsamiai ir konkrečiai yra apibrėžtos valstybės sveikatos priežiūros funkcijos. Kaip suprantu, visuomenės sveikatos centrai tampa viešojo administravimo įstaigomis. Bet visiškai nekonkrečiai yra apibrėžtos savivaldybių sveikatos priežiūros funkcijos. Žodeliai „gali būti“ tikrai neskatins savivaldybių steigti, tai nėra būtinybė. Ar jums neatrodo, kad tą funkciją pradės atlikti privačios struktūros, nes tai leidžiama, kaip suprantu, ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Tai bus tik pasipelnymas, bet visiškai nebus įgyvendintas pagrindinis tikslas – sveikatos prevencija, profilaktika, kad nuo pat mažens būtų ugdomi vaikų sveikos gyvensenos, mitybos įgūdžiai. Ar kas nors pirks tas paslaugas? Jeigu savivaldybėms būtų privaloma steigti tuos biurus ir būtų konkretūs finansavimo šaltiniai, ne galimi, bet konkretūs, manau, kad ir kelios savivaldybės žinotų, kad turi tą daryti. Dabar to nėra. Abejoju, ar kiekviena taryba ryšis skirti tam finansavimą, kad išlaikytų tuos biurus ir kad tą funkciją atliktų? Man nuomone, tai…
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Jūs palietėte labai daug ir labai svarbių temų. Pirmas dalykas, savivaldos funkcijos visuomenės sveikatos priežiūros srityje jau yra išdėstytos šiame įstatyme. Kad jos gali steigti visuomenės sveikatos priežiūros biurus, tai yra formuluotės suminkštinimas. Dabar galiojančiame įstatyme yra imperatyvi nuostata, kad jos privalo įsteigti šiuos biurus. Ar nors vienas iš jų per šiuos laikus įsisteigė? Neįsisteigė.
Finansavimo šaltiniai. Žinoma, kai mes paliečiame savivaldos sritį ir mėginame daryti kokius nors veiksmus, prie kurių turėtų prisidėti savivaldybės, pirmas klausimas, kurį išgirstame iš Savivaldybių asociacijos derindami teisės aktus, kas už tai mokės. Manau, vis dėlto turime pamažu priprasti ir pripratinti savivaldybes prie to, kad savivaldybės pačios turi lėšų šaltinius. Žinoma, ta formuluotė, kad gali steigti visuomenės sveikatos biurus, reiškia, kad tai bus procesas, kuris bus papildomai skatinamas administraciniais ir finansiniais stimulais. Pavyzdžiui, yra numatytos tam tikros lėšos 2007–2008 metams, matyt, bus numatytos ir vėlesniems laikotarpiams, biudžetinės lėšos, kuriomis valstybė galėtų programiniu pagrindu, kofinansavimo pagrindu dalyvauti steigiant šias institucijas.
Be to, mes, valstybės institucijos, tikrai nesikratome bendradarbiavimo su savivalda organizuojant darbus. Mes visuomet patarsime, mes turime metodinį įdirbį, daug ką mes turime. Tie žmogiški ištekliai, kurie atsilaisvins iš dalies reformuojant visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą ir jos pavaldžias institucijas, irgi bus geras naujų jėgų šaltinis šiems sveikatos priežiūros biurams. Bet tikrai nepritarčiau jūsų išsakytai nuostatai. Aš suprantu, kad jūs anksčiau dirbote savivaldoje ir todėl priėmėte tą nuostatą, kad valstybė, jeigu ko nors užsinori, turi duoti šimtu procentų pinigų. Tikrai taip nėra, nebus ir neturi būti, nes visuomenės sveikatos priežiūra tai yra bendruomenei, šiai konkrečiai bendruomenei, kuri išsirinko savivaldybę.
Manau, 2007 metais savivaldybių rinkimuose vienas iš lozungų, kuris bus keliamas partijų programose, tai bus ir visuomenės sveikatos priežiūra, ir įvairūs jos aspektai. Labai viliuosi, tai pagyvins šią veiklą savivaldybėse. Galite su manimi nesutikti, žinoma.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Pauža klausia.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad šioje sistemoje dirba labai daug žmonių. Kiek prisimenu, nuo pat nepriklausomybės pradžios šie žmonės labai nerado vietos bendroje sistemoje. Jūs pats tą pasakėte. Aš dabar matau, kad šiuo įstatymu, kuriame įžvelgiu labai daug dviprasmybių ir neaiškumų, bandoma susigrąžinti kai kurias funkcijas, kurios iš jūsų buvo paimtos priėmus kitus įstatymus.
Štai vienas pavyzdys. 2 straipsnio 9 dalyje rašoma, kad ūkinės ir komercinės veiklos aplinkos ar produkto vertinimas, čia ekspertizė, produktų vertinimas. Kiek žinau, produktų vertinimą atlieka kitos institucijos pagal kitus įstatymus. Tai yra vienas faktas, kad jūs norite susigrąžinti. Tai viena mano klausimo dalis.
Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, dar antrą užduočiau.
PIRMININKAS. Jūs jau minutę išnaudojote.
B.PAUŽA. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų supratingumą.
R.ŠADŽIUS. Dėl žmogiškųjų resursų. Tai iš tikrųjų buvo vienas iš klausimų, kuriuos mes itin kruopščiai svarstėme ir žiūrėjome, kaip padaryti. Netgi ieškojome teisinių būdų, kaip dabar šiuos žmones, dirbančius pagal darbo sutartis, paprastesniu būdu perkelti į valstybės tarnybą. Deja, Lietuvos įstatymai nesuteikia kitos galimybės, kaip šiuos žmones atleisti, išmokėti jiems išeitines pašalpas. Išeitinėms pašalpoms mokėti jau yra numatyti kitų metų biudžete labai nemaži pinigai, apie 7 mln. litų, bet kartu tiems žmonėms leisti dalyvauti konkursuose. Mūsų pozicija yra tokia, kad nė vieno žmogaus, kuris turi visuomenės sveikatos specialisto kvalifikaciją, ar jis būtų fizikas, dirbantis visuomenės sveikatos srityje, ar biologas, mikrobiologas, nes mes turime laboratorijas, kuriose dirba šitie kvalifikuoti žmonės, kad nė vieno iš jų neprarastume. Taip tik atrodo, kad per 1000 žmonių yra daug, iš tikrųjų tai yra gana mažai. Ir aš manau, kad jeigu mes normaliai pastatytume, ant normalių bėgių, normaliais ratais važiuotų visuomenės sveikatos priežiūros traukinys, jam reikėtų daugiau jėgų. Manau, kad visuomenės sveikatos priežiūros biurai savivaldybėse galės pritraukti daugiau žmonių į šitą veiklą.
Dabar dėl konkrečių funkcijų vykdymo. Aš manau, kad šitas detales galėtume aptarti komitetuose, tačiau rengdami šitą įstatymo projektą mes labai kruopščiai derinome jį su visom institucijom, o šitos funkcijos yra būtent vykdomosios valdžios institucijų vykdomos, ir specialistams pavyko jas pasidalinti. Aš nematyčiau šituo požiūriu problemų, bet prie to klausimo galima grįžti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, jūs dabar čia aiškinate, kad su visais buvo suderinta, su visais buvo kalbėta. Deja, aš klausiau daugelį visuomenės sveikatos specialistų – jie nematė, jie nežino. Jūs kalbate, kad priartinsite prie visuomenės, padarysite. Deja, įstatyme ištisai tokie žodžių junginiai: „gali būti“, „gali teikti“, „gali…“ Ar į Seimą patekus šiems įstatymams mes turėsime patys vykdyti klausymus ir tartis su visuomene, kas čia per įstatymai? Manau, kad ne visai korektiška esant laikinajam ministrui teikti tokius svarbius įstatymus, juo labiau, kur bus įtraukta bendruomenė, nepasitarus su bendruomene? Ar jums taip neatrodo? Dėkui.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimus. Pirmiausia, žinoma, tai, kad mes deriname įstatymo projektą su suinteresuotom institucijom ir su interesų grupėmis, visiškai nereiškia, kad su kiekvienu šitos sistemos darbuotoju šitie įstatymai yra suderinti. Šito neįmanoma padaryti.
Kitas dalykas, jūs paminėjote, gali steigti visuomenės sveikatos biurus. Aš atkreipčiau jūsų dėmesį, kad pagrindinė šito įstatymo ašis yra kita – sukūrimas vertikalios viešojo administravimo sistemos, institucijų sistemos, kuri vykdytų šiuolaikinius viešojo administravimo principus atitinkančią kontrolę. Aš paminėjau pristatydamas, kad, mūsų nuomone, tai turėtų užkirsti kelią galimai esamai ten korupcijai. Tikėtina, kad yra tokių žmonių, kurie pelnosi iš neeilinių tikrinimų ir licencijas išduoda galbūt ne visuomet esant dideliam pagrindui ir kuriems dabar mes negalime pareikšti pretenzijų, mums teisės aktai nesuteikia tokios teisės, mes negalime jų patraukti atsakomybėn, mes geriausiu atveju galime atleisti iš darbo, bet jis tuoj pat nueis dirbti į kitą instituciją. Valstybės tarnautoją atleidus iš darbo yra trejų metų terminas, kada jis į valstybės tarnybą negali grįžti. Aš manau, kad kaip tik šita įstatymo dalis ir šita reformų dalis yra svarbesnė. Dėl visuomenės sveikatos propagandos, dėl jos skatinimo bendruomenėje yra daug kūrybinio darbo ir visko ten teisės aktais tikrai nesureguliuosi. O viešojo administravimo sistemos funkcionavimą mes turime, privalome ir galime 100% suderinti su teisės aktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, mane nustebino jūsų kalbėjimo stilius, retorika ir turinys, ypač šį kartą. Nes tai, ką mes matome pateiktame įstatymo projekte, didžioji dauguma yra priešingai negu jūs sakote. Aš norėčiau paklausti, gal jūs galite konkrečiai įvardinti, kurie teikiamo projekto straipsniai įtvirtina visuomenės sveikatos svarbą savivaldybėje ir priartina ją prie bendruomenės? Gal galite įvardinti konkrečius straipsnius, kurie užkirs kelią korupcijai? Konkrečiai, be beletristikos.
R.ŠADŽIUS. Taip. Ačiū už klausimą. Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo 10 straipsniu keičiamas Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnis. Ir ten yra nustatoma, kad Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis, kuriuo keičiamas šito įstatymo 15 straipsnis, konkrečiai nustato šitos įstaigos kompetenciją. Be to, minėto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsniu keičiamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnis ir ten nustatomos labai konkrečios šitų pareigūnų teisės. Ar turėčiau tęsti?
A.MATULAS. Taip ir neatsakėte man į klausimą.
R.ŠADŽIUS. Tai jūsų nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia M.Žymantas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš pasistengsiu trumpai paklausti, nes suprantu, kad pavargote. Buvo kalbama, kad sugebėsime įtikinti premjerą, kad atskira eilute būtų skirtas finansavimas savivaldybėms, kad po to jos galėtų lengvesne ranka paskirti šituos pinigėlius visuomenės sveikatos biurams steigti ir programoms įgyvendinti. Dabar suprantu, kad iki to dar nepriėjome. Kokia perspektyva ir ar tai bus?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų atskira biudžeto eilute, išanalizavus visą teisinę bazę, pvz., Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, mes šito padaryti negalime, nes visuomenės sveikatos priežiūra yra savivaldybių funkcija.
Tačiau mes turime pakankamai galingą ginklą, kuris naudojamas įvairiose mūsų gyvenimo srityse, – tai programinį finansavimą. Programiniam finansavimui steigti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus jau šiemet skirta 250 tūkst. litų ir jie yra Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete. 2007–2008 metams mes turėtume suformuoti visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse steigimo programą su atitinkamom taisyklėm, galbūt paraiškų priėmimu, galbūt tam tikra konkursine tvarka. Apie tai žmonės mąsto ir rengia teisės aktus, yra numatytos ir atitinamos lėšos. Dabar bijau sumeluoti, atrodo, 2007 metams – 2,5 mln. litų, kurie leistų keletą bandomųjų projektų jau 2007 m. pradėti ir įsteigti bent kokius 4 visuomenės sveikatos priežiūros biurus savivaldybėse. Ir tai būtų geras pavyzdys kitoms savivaldybėms.
Man atrodo, kad tokiu būdu, o ne taip, kaip dabar buvo imperatyviai įtvirtinta būtinybė įsteigti biurą šituo įstatymu, keičiamu įstatymu, būtent šituo kofinansavimo, programinio finansavimo ir skatinimo pavyzdžio rodymo būdu mes pasieksime geresnių rezultatų.
M.ŽYMANTAS. Aš trumpai, jei galiu patikslinti?
PIRMININKAS. Galite patikslinti.
M.ŽYMANTAS. Modelį, mano galva, reikėtų imti, kaip yra finansuojamos priešgaisrinės tarnybos. Skiriami pinigėliai, davė pusę milijono, panaudojai pusę milijono – kitais metais vėl pusė milijono. Davė pusę milijono, paskyrei kitiems – kitais metais gauni dvigubai mažiau. Tada savivaldybės supras, nes visuomenės sveikata – tai ne kelias, tai ne mokykla.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, jūs galite tikslinti klausimą, bet ne komentuoti. Išties tokios žaidimo taisyklės pateikimo stadijoje.
Dėkui, pone viceministre, jūs dar turėsite pateikti kitą įstatymo projektą po to, kai mes apsispręsime dėl šių trijų įstatymų paketo. Toli nepabėkite. Gerbiamieji kolegos, nėra bendro sutarimo. M.Žymantas turi progą pratęsti. Jūsų mikrofonas įjungtas. Nuomonė už.
M.ŽYMANTAS. Labai ačiū. Noriu pakviesti Seimą pritarti po pateikimo šitiems projektams, nes visuomenės sveikatai dėmesys skiriamas labai nedidelis, ypač savivaldybių lygmeniu. Kaip minėjau, visuomenės sveikata – tai ne mokykla, tai ne gatvė, tai ne kelias, kur galima greitai parodyti pasiektus rezultatus. Pakeitus vadybą, pakeitus požiūrį ir pridėjus finansavimo, aš manau, kad po 4, 5 metų mes po truputį turėtume pasiekti ir tam tikrų rezultatų. Todėl visus kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas, kita nuomonė.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai prašau Seimo narių paklausyti žmonių, kurie tikriausiai kalbės ir po manęs, nors Statutas leidžia prieš ir už kalbėti po vieną. Man labai keista, kada laikinasis ministras, pusantrų metų snaudęs ir pripažinęs viešai, kad dėl visuomenės sveikatos nieko nepavyko padaryti, prieš ateinant kitai vadovybei, nesvarbu, iš kairės ar iš dešinės, forsuoja teikiamus įstatymus, steigia departamentus, numato konkursus į valstybės sekretorių postus, kai iki tol buvę ministrai visiškai taip nesielgė. Šis įstatymo projektas kaip tik sukels sąmyšį, chaosą, nes tai, ką kalbėjo viceministras, kad priartins prie savivaldybių, prie bendruomenių, yra visiškai ne taip. Žiūrėkime, ką rašo įstatymo punktai, ką minėjo ir kai kurie kolegos: „Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti bus galima steigti“, „Savivaldybių vykdoma sveikatos priežiūra gali būti finansuojama“ ir nurodyti šaltiniai, o dabar galiojančiame įstatyme aiškiai pasakyta: reikia aiškiai numatyti finansavimą, filialus į biurus reorganizuoti tik numatant finansavimą. Tik tada savivaldybės galės efektyviai veikti.
Kitas straipsnis. 7 straipsnio 2 punkte rašoma: „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, steigėja ir dalyvė yra Sveikatos apsaugos ministerija“. Vadinasi, Sveikatos apsaugos ministerija kaip nė viena kita, užuot vykdžiusi politiką, numato toliau būti visų įstaigų, visuomenės sveikatos įstaigų, valstybės steigėja. Vadinasi, ji užsiims įstaigų valdymu. Kolegos, sumaišėte savo funkciją, savo priedermę. Galbūt jūs turite naudos iš to, kad esate steigėjai, bet aš labai prašau kolegų… Aš jums galiu labai ilgai vardyti, bet labai prašau jūsų: tai ne priartins…
PIRMININKAS. Laikas!
A.MATULAS. …o visiškai atskirs visuomenės ir asmens sveikatą, tai visiškai atskirs savivaldybių funkcijas nuo Visuomenės sveikatos tarnybos funkcijų. Tokio įstatymo negalima priimti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad, išsakant nuomonę dėl motyvų, visiems galioja 2 minučių taisyklė.
Dabar noriu paklausti, ar dėl visų trijų įstatymų projektų mes galime balsuoti iš karto? (Balsai salėje) Dėkui už jūsų panašų supratimą. Taigi dėl visų trijų apsispręsime balsuodami. Prašau balsuoti, ar pritariame po pateikimo Vyriausybės teikiamiems įstatymų projektams Nr.XP-1437, Nr.XP-1438 ir Nr.XP-1439. (Balsai salėje) Gerbiamieji, dabar vyksta balsavimas. Replikos vėliau.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 31 Seimo nariui, už – 20, prieš – 4, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: svarstant visus tris projektus, kaip pagrindinį skirti Sveikatos reikalų komitetą, svarstant pirmąjį, papildomus siūlo Biudžeto ir finansų komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, svarstant antrąjį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, lygiai taip pat ir dėl trečiojo Nr.XP-1439 – siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime šiems komitetams pritarti? Nėra siūlomi kiti komitetai. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl svarstymo datos. Gerbiamasis viceministre, klausčiau, kaip jūs įsivaizduotumėte laiką. (Balsai salėje) Galbūt mes galėtume atidėti iki rudens sesijos pradžios? Nėra prieštaravimų – rudens sesija. (Balsai salėje) Bendru sutarimu dėl visų trijų projektų.
Dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo ataskaitos“ projektas Nr.XP-1436. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Pristato Rimantas Šadžius, sveikatos viceministras.
Kolegos darbiečiai, gal galime paprašyti dėmesio kalbančiam jūsų Vyriausybės viceministrui? Dėkui už supratimą. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Socialdemokratų…
PIRMININKAS. Matot, vis tiek Vyriausybė yra tų partijų, bent jau kol kas, laikinai.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už galimybę pristatyti šitą projektą.
Kadangi buvau sukritikuotas už retoriką, tai šiuo atveju pasakyčiau, kad šis Seimo nutarimas tiktai vainikuotų labai ilgą, detalų ir tikrai labai demokratišką Lietuvos sveikatos programos rezultatų 1998–2005 metais aptarimo procesą.
Priminčiau, kad 2005 m. lapkričio 4 d. Seimo rūmuose vyko Sutarimo konferencija, kurioje, ir tai buvo išskirtinis atvejis, dalyvavo 6 iš 13 ministrų, kurie kalbėjo Lietuvos sveikatos programos vykdymo, jos rezultatų pasiekimo ir tolesnių perspektyvų tema. Vieni geriau kalbėjo, sėkmingiau, kiti ne taip sėkmingai, tačiau tai yra iš tikrųjų išskirtinis atvejis. Šioje konferencijoje buvo gana detaliai aptarta, ką mes pasiekėme, ko nepasiekėme ir galbūt ko nepasieksime, nes yra rodiklių, kurių mes nepasieksime.
Taigi aš labai prašyčiau Seimo dabar pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui. Ataskaita buvo rengta ilgai ir labai rimtų žmonių. Jūs galėsite su ja susipažinti ir svarstymo metu komitetuose galbūt pateikti specialių klausimų. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų lakoniškas pristatymas neišprovokavo klausimų. Kolegos, gal bent dėl šio klausimo galime po pateikimo bendru sutarimu, o A.Matulas pasakys nuomonę už? Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad galime susipažinti su tuo tarpiniu vertinimu, bet mes visi žinome, kad tas tarpinis vertinimas ir pasiekti programos rezultatai yra labai blogi: didėja sergamumas, mirtingumas ir visi kiti dalykai.
Lietuvos sveikatos programa numatė tokį tarpinį vertinimą, bet nenumatė, kad jį savo nutarimu turėtų tvirtinti parlamentas, todėl man keista, kodėl 2004 m. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo lyg ir įpareigojo tokią ataskaitą, tarpinį vertinimą, pristatyti ir tvirtinti parlamente.
Aš nesuprantu, kokia yra prasmė. Jeigu dėl dokumentų kiekio, tai galbūt yra prasmė, bet manau, kad 2004 m. parlamentas padarė klaidą, priimdamas tokį nutarimą, nes tą tarpinį vertinimą turi atlikti mokslininkai, Sveikatos apsaugos ministerija, ir tai turi pasireikšti per įvairias konferencijas, ką ministerija vieną kartą ir buvo padariusi. Bet kokia prasmė mums tvirtinti tuos skaičiukus? Kai mes juos išgirsime per Nacionalinės sveikatos tarybos metinę ataskaitą, ir pamatysime situaciją, ar keičiasi, ar nesikeičia. Jeigu mes savo nutarime pateiktume keletą punktų, kaip tą programą įgyvendinti efektyviau, ką mes jau padarėme praeitą savaitę vertindami Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą, tada suprantu, bet dabar jokios prasmės nėra.
Aš, kaip medikas ir tos srities specialistas, ir to komiteto atstovas, aišku, negaliu galbūt prieštarauti sviestui sviestuotam, bet prasmės nematau.
PIRMININKAS. Tik klausimas, kodėl užsiregistravote žalia spalva? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, supratom, teks balsuoti. Kolegos, nesant bendro sutarimo, prašau balsuojant išsakyti nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1436.
Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data (kaip čia su tais tarpiniais dalykais?) – rugsėjo mėnuo. (Balsai salėje) Nedidelis nutarimas… Gal tada svarstyti pratęstoje sesijoje? Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Kadangi dalis Seimo narių yra ištvermingi, dar vienas darbotvarkės klausimas. Ypač kantrus A.Matulevičius. Kviečiame į tribūną N.Eidukevičių – ūkio viceministrą. Pristato Vyriausybės teikiamo Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1448. Pateikimo stadija. Sveikiname sulaukus.
N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena. Ačiū, posėdžio pirmininke.
Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti Europos Sąjungos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimą.
Minėtas reglamentas įpareigoja Europos Sąjungos šalis nares paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento taikymą nurodytose vartotojų teisių gynimo srityse. Vieną iš jų paminėsiu. Tai kontrolės, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamosios reklamos kontrolės sritys, kuriose yra nustatomos sąlygos, pagal kurias minėtos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos Bendrijos mastu užtikrinti šią kontrolę.
Atsižvelgdami į tai, mes peržiūrėjome savo kompetentingų institucijų sąrašus ir siūlome Konkurencijos tarybą paskirti institucija, atsakinga už reglamento taikymą, kiek tai susiję su lyginamosios reklamos kontrole, ir nustatyti, kad Konkurencijos taryba turi reglamente nustatytas teises, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos funkcijomis kontroliuojant, ar reklama yra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą.
Be to, kaip matote, prie šio įstatymo projekto yra Reklamos įstatymo priedas, kuriame būtų įrašytas minėtas reglamentas, kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Trumpai tiek, prašytume pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Viena kolegė nori jūsų klausti. Z.Žvikienė. Žodis jums.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Sakykite, ar rengiant projektą buvo kalbamasi su Vartotojų teisių apsaugos taryba?
N.EIDUKEVIČIUS. Atvirai pasakius, įstatymo rengėjas yra Konkurencijos taryba. Jie rengė ir, kiek aš žinau, kiek man teko kalbėtis su ponu Rimantu Stanikūnu, tai jie šį įstatymą ilgai ir gana detaliai derino. Jeigu atsimenate, mes turėjome istoriją, kai Vyriausybė antrą kartą turėjo pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo, kai išaiškėjo kai kurių dalykų, kurie nebuvo priimti gana plačiai auditorijai… Aš negaliu konkrečiai atsakyti, ar Konkurencijos taryba derino su Vartotojų apsaugos taryba, bet, manyčiau, jie suderino su tomis institucijomis, su kuriomis jiems buvo privaloma tai padaryti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Lieka pridurti, kad čia trūksta tik raidelių „ES“, nes tai yra derinimas su Europos Sąjungos reikalavimas. Ar būtų priimtina, kad pratęstoje sesijoje šį įstatymo projektą galėtume svarstyti pavedant tai daryti Ekonomikos komitetui? Papildomai norėjo svarstyti Žmogaus teisių komitetas. Ar tam taip pat galėtume geranoriškai pritarti? Nėra prieštaravimų. Paskyrę papildomą Žmogaus teisių komitetą ir pavedę apsvarstyti, kad galėtų grįžti į plenarinį posėdį dar pratęstoje pavasario sesijoje, laikykime, kad yra sutarimas. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Pareiškimų padaryti pageidaujančių nėra. Kolegos, 18 val. 7 minutės, anksčiau nei planuota baigėme posėdį. (Balsai salėje) Jeigu dar nesate to darę, tai padarykite. Ramesne širdimi išeisite iš salės.
Primenu, kolegos, rytoj yra iškilmingas posėdis. Būtų gražu, kad savo stalus sutvarkytumėte, tada nereikės daryti kitiems.
Užsiregistravo 18 Seimo narių. Kolegos, skelbiu šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.