Keturiasdešimt septintasis (183) posėdis
2006 m. birželio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Labas rytas. 2006 m. birželio 13 d., antradienis. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kolegos, pradėkime darbą nuo registracijos.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. birželio 13 d. (antradienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Neabejoju, kad mūsų gausės. Taigi kolegos, jums yra išdalinta šios dienos rytinio ir vakarinio posėdžio darbotvarkės. Prašyčiau jus pažvelgti atidžiau, jose yra keletas pakeitimų. Tiksliau, rytiniame posėdyje yra siūloma išbraukti Seimo nario priesaiką, taip pat išbraukti kompleksinį 14 darbotvarkės klausimą. Vietoj jų yra įtraukiami kiti. Trumpai pakomentuočiau, kad mes turime informacijos, kad turintis prisiekti Seimo narys Algirdas Gaižutis neketina to padaryti, ir jeigu jis neatvyktų 12.00 val. (bent jau korektiškumo dėlei tai sakau), tokiu atveju Seimas turėtų svarstyti atitinkamą Seimo nutarimą „Dėl A.Gaižučio pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“, kad toliau galėtų būtų tęsiama procedūra, susijusi su eilės tvarka sąraše esančio kito Seimo nario priesaika ir įgaliojimų suteikimu. Dėl to mes apsispręsime vėliau, o dabar matau, kad dėl darbotvarkės nori kalbėti keli kolegos Seimo nariai. Eilės tvarka L.Graužinienė. Prašom per centrinį mikrofoną.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu aš prašau iki ketvirtadienio išbraukti rezervinį 2 klausimą Nr.XP-1165, mes norime rytoj frakcijoje išsamiau padiskutuoti.

PIRMININKAS. Rezervinį 2 klausimą?

L.GRAUŽINIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gal mes iš karto galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū, apsispręsta. V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos karių atšaukimo iš Irako. Štai kodėl. Yra dvi priežastys. Pirma, nepaisant Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavimo, aš manau, jog šis projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, nes neteisėtai susiaurina valstybės Prezidento galias, jam turėtų priklausyti iniciatyva teikti tokį projektą. Antra, dėl gerai visiems žinomų įvykių Lietuvoje mūsų, kaip valstybės, tarptautinis patikimumas mūsų partnerių akyse tikrai yra susilpnėjęs. Aš manyčiau, kad nereikėtų dar labiau stiprinti to negatyvaus įspūdžio. Aš draugiškai kreipiuosi į kolegas ir, be to, noriu pasakyti, jog turiu frakcijos įgaliojimą prašyti šito išbraukimo. Čia frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai gerai, kad tai patikslinote. Užfiksavome jūsų prašymą. Kolega E.Klumbys ne polemizuoti, bet dėl darbotvarkės. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš irgi noriu, nes į mane kreipėsi draugiškai, irgi labai draugiškai pasakyti, kad tuo klausimu dėl Lietuvos karių išvedimo iš Irako yra padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Ta pertrauka buvo padaryta prieš dvi su puse savaitės. Šitas klausimas turi būti svarstomas, nes jau baigėsi visi rezervai. Tas klausimas turi būti šiandien svarstomas rytiniame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Rinkevičius dar norėtų. Aš suprantu, kad dėl A.Gaižučio. Prašom per šoninį mikrofoną.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Taip. Kiek mes žinome, jis nepriims priesaikos, todėl mes galime iš karto svarstyti jo galiojimų nutraukimą.

PIRMININKAS. Gerai. Aš supratau jūsų mintį, jūs tiesiog iš principo antrinate mano suformuluotam pasiūlymui, kad galėtume svarstyti atitinkamą nutarimo projektą, įtraukiant jį į darbotvarkę, dėl A.Gaižučio, kaip Seimo nario, įgaliojimų nutraukimo. Ar galime dėl šito apsispręsti? Ačiū. Apsispręsta bendru sutarimu. Dabar yra Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 11-ąjį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Seniūnų sueiga šio klausimo nesvarstė, tačiau posėdžio metu, siūlant frakcijai, toks siūlymas turi būti teikiamas balsuoti.

Kolegos, dabar procedūrinis balsavimas, kartu dar proga užsiregistruoti, dėl to, ar pritariame Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymui išbraukti iš šios dienos rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimą Nr.XP-207. Kas už tai, kad išbrauktume šį klausimą iš darbotvarkės?

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 4, susilaikė 17. Dėl to apsispręsta.

Kolegos, lieka mums patvirtinti šios dienos abiejų posėdžių darbotvarkes. Apibendrindamas noriu pasakyti, kad bendru sutarimu nusprendėme išbraukti rezervinį 2 klausimą, taip pat yra išbraukiamas rytinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimas. Ir yra įtraukiamas nutarimo projektas, kuriuo siūloma svarstyti A.Gaižučio įgaliojimų nutraukimo klausimą. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame darbotvarkėms su mano minėtais pakeitimais?

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 2, susilaikė 2. Darbotvarkė patvirtinta.

Kolegos, dėl vedimo tvarkos E.Klumbys, po to pereisime prie darbotvarkės klausimų. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu pasakyti, kad jūs negalėjote teikti balsuoti klausimo dėl Lietuvos karių išvedimo iš Irako, nes šitas klausimas jau buvo įtrauktas į darbotvarkę, kuri buvo prieš 2,5 savaites įvykusiame posėdyje. Ir dėl to klausimo buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Šitas klausimas nėra iš naujo įtrauktas į darbotvarkę, čia yra padaryta pertrauka. O padarius pertrauką iki kito posėdžio imperatyviai turi būti svarstomas šitas klausimas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nepradėsiu dabar polemizuoti su jumis, nes jūs pats paminėjote, kad prieš 2,5 savaitės buvo padaryta pertrauka. Taigi artimiausias posėdis jau seniai yra praėjęs. Nemanau, kad jūs esate tikslus. (Balsas salėje) Labai ačiū. Jeigu jūs norėsite dar ką nors pasakyti, jums prie mikrofono bus suteiktas žodis.

Dabar mes svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimą. Prašom nesikarščiuoti ir netrikdyti Seimo darbo. (Balsai salėje) Darau pastabą J.Veselkai, darau pastabą V.Mazuroniui dėl Seimo darbo trikdymo. Kolegos, dirbkime sutelktai. (Balsai salėje) Aš prašau tvarkdarį prieiti ir perspėti kolegas, kad jie netrikdytų Seimo darbo, juo labiau… (Balsai salėje) Prašom palikti salę, pone Veselka. Aš taip pat kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad J.Veselkos elgesys būtų apsvarstytas, nes jis pažeidžia Seimo garbę ir orumą. Ačiū.

Dabar svarstome Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1292. Kolegos, susitelkime ir negaiškime laiko. J.Dautartas per šoninį mikrofoną.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis vicepirmininke, aš kaip kolegai. Labai pritariu jūsų griežtam ir tvarkingam vedimo stiliui, bet kartais ir diplomatija mums netrukdo. Pritardamas jums, noriu pasakyti, kad ne visą laiką reikia pilti benzino į ugnį, o reikia elegantiškai spręsti problemas. To jums ir linkiu.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcijos vardu prašau, kad šio posėdžio pirmininkas būtų pakeistas, nes jūs esate neobjektyvus ir vedate posėdį vienašališkai, šiurkščiai pažeisdamas Statutą.

PIRMININKAS. Gal aš galėčiau pasiūlyti kompromisą, kad jūs mano sprendimus apskųstumėte Etikos ir procedūrų komisijai. Ji pasakys, ar iš tiesų būta pažeidimų, ar ne. (Balsai salėje) Gerai, Seimas dėl to taip pat galėtų balsuoti.

Prašom. V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Kolegos, manau, mes neturėtume pykti ant posėdžio pirmininko, nes ne jis nusprendė. Seimas nusprendė balsuodamas ir buvo gana ryški persvara. Žinoma, galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, bet posėdžio pirmininkui nereikėtų labai jaudintis, o mums ant jo pykti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, manau, netrukus mes sulauksime svečio – Lenkijos Respublikos Seimo… (Balsai salėje) Minutėlę! …Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos Mareko Jureko kalbos. Jos metu aš be jokių diskusijų ir balsavimų užleidžiu pirmininkavimą V.Muntianui. Jis neatsitiktinai yra čia, šalia manęs, galbūt tai padės šiek tiek nuleisti garą kai kuriems kolegoms. Ar priimtinas toks sprendimas? (Balsas salėje: „Ne!“) Nepriimtinas. Gerai. Seimas galės apsispręsti. Dabar, kolegos, perduodu pirmininkavimą V.Muntianui. Už minutės kitos mes sulauksime svečio kalbos.

Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1292* (priėmimas)

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pirmo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1292. Priėmimas. Pranešėjas – J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Po svarstymo daugiau pastabų ir papildymų nėra gauta. Todėl siūlau pradėti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pirmo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1292 priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti, pasakyti nuomonę už. Prašom. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Džiaugiuosi, kad šis projektas yra svarstomas. Aš du kartus teikiau analogišką pataisą, bet Vyriausybė visą laiką atmesdavo, galbūt ne tas žmogus teikė. Bet dabar džiaugiuosi, kad pati Vyriausybė pateikė tokį pat projektą. Šiandien, manau, jį patvirtinsime ir priimsime šias pataisas. Iš tiesų verslui reikia šios pataisos. Buvo nelogiška, ketverius metus galiojo ši nelogiška nuostata, ir niekaip Seimas, tiksliau, Vyriausybė, nesiryžo to daryti dėl kažkokių priežasčių. Šį sykį už jos ryžtingumą ir už šią pataisą esu dėkingas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra? Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.

Už – 93, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.XP-353* (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-353. Priėmimas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jam pritarė. Pastabų ir pasiūlymų, kiek man žinoma, nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pasiūlymų nėra. Ar reikia pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl balsavimo motyvų… Atsiprašau.

Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Lietuvos Respublikos Seime svečiuojasi Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas Marekas Jurekas.

Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko Mareko Jureko kalba

M.JUREK. Pone Pirmininke, ponios Seimo narės ir ponai Seimo nariai, gerbiamieji ponios ir ponai, esu labai susijaudinęs turėdamas garbę kalbėti šiandien nepriklausomos Lietuvos Seime. Norėjau tai padaryti dramatiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto 15-tosioms metinėms sukakus. Juk ši diena, dabar minima kaip Laisvės gynėjų diena, atnešė Lietuvai trokštamą suverenumą ir tautos laisvę. Tačiau 1991 m. sausio 13 dieną tokio tikrumo nebuvo. Buvo galima spėlioti, jog anie įvykiai bus dar vienas didvyriško lietuvių tautos pasipriešinimo 1940 m. birželio 15 dienos agresija prasidėjusiai sovietinei okupacijai dramatiškas aktas. Okupacijai, po kurios praėjus metams sekė masinės deportacijos.

Šiandien tų įvykių metinių išvakarėse noriu pagerbti visus kovos už Lietuvos laisvę didvyrius, ypač tuos, kurie už laisvę sumokėjo gyvybės ir kančių kainą.

Lietuvos kovas už nepriklausomybę mes išgyvenome kaip mūsų pačių kovą, suvokdami, jog Lietuvos pavergimas skatino ir mūsų tautos pavergimą, o Lietuvos nepriklausomybė stiprina ir mūsų šalies nepriklausomybę. Ačiū Dievui, sulaukėme to, kas dešimtmečiais galėjo atrodyti tik stebuklas.

Mūsų šalims atgavus nepriklausomybę prasidėjo ir mūsų valstybių santykių atkūrimas bei Lenkijos ir Lietuvos aktyvus sugrįžimas į tarptautinę politiką.

Lemtingais Lietuvai 1991 metais mūsų valstybės formaliai atkūrė diplomatinius santykius ir netrukus pasirašė Deklaraciją dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo. 1994 m. balandį įvyko Lenkijos ir Lietuvos sutarties pasirašymo iškilmės. Joje nustatyta dvišalio, regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo plotmė.

Gerbiamieji ponios ir ponai, mūsų šalys atgavo laisvę žlugus Jaltos sistemai, Stalino primestajai Europai. Bet galime su pasididžiavimu pasakyti, kad ir mes prisidėjome prie tų pokyčių. Sovietų dominavimo Europoje pabaiga – tai laisvo pasaulio, visų pirma Amerikos, ginkluoto pasipriešinimo komunizmo ekspansijai pasekmė. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo ir apaštališkosios misijos, siekiant krikščioniškojo pasaulio dvasinio prisikėlimo, rezultatas. Tačiau tai ir mūsų tautų pasipriešinimo laimėjimas.

Pusė amžiaus nelaisvės Lietuvoje ir Lenkijoje pirmiausia reiškė ginkluoto pasipriešinimo okupantams laikmetį. Tai ir demokratinės opozicijos laikmetis, kurio didžiausias laimėjimas buvo „Solidarumas“. Taip pat – Bažnyčios ir tūkstančių krikščionių pasipriešinimo laikmetis, kurio puikus pavyzdys – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ veikla.

Mes kartu kovojome už laisvės pergalę, o šiandien kartu turime kurti saugų pasaulį dėl mūsų tautų nepriklausomybės. Šiandien mes esame NATO sąjungininkai, susivieniję ir Europos Sąjungoje. Šiose dviejose plotmėse mes galime dirbti solidarumo labui. Visai neseniai Lietuvos Respublikos Seime apie mūsų Europos Sąjungos viziją kalbėjo ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczyńskis, be kita ko, ragindamas mus solidariai dalyvauti Europos politikoje. Svarbus pradinis taškas – mūsų dvišalis bendradarbiavimas.

Per pastaruosius 15 metų mums pavyko sukurti plačią ryšių erdvę. Kasdienybe tapo prezidentų, vyriausybių vadovų, užsienio reikalų ministrų, kitų žinybų atstovų tarpusavio vizitai, dažnai pagilinti ir asmeniškos bičiulystės. Šie ryšiai įgavo tokias institucines formas kaip abiejų šalių Prezidentų konsultacinis komitetas ir Vyriausybių bendradarbiavimo taryba.

Dvišalių ryšių infrastruktūroje svarbią vietą užima Vyriausybių komisijos koordinuojamas bendradarbiavimas abipus sienos. Pagrindinis jo tikslas – derinti vietos savivaldos iniciatyvas. Lenkijos ir Lietuvos pasienyje veikia „Nemuno“ ir „Baltijos“ euroregionai. Jų veikla praplėsta ir kitų dalyvių: Baltarusijos, Rusijos, Švedijos ir Danijos. Netolimoje ateityje bus įkurtas dar vienas „Šešupės“ euroregionas.

Per pastaruosius mėnesius mūsų dvišaliai santykiai įgavo naują dinamiką. Birželio 1 d. Lietuvos Seimas didžiule balsų dauguma pritarė Mažeikių naftos perdirbimo įmonės daugiau nei 30% akcijų paketo pardavimui „PKN Orlen“. Mūsų svarbiausių įmonių bendradarbiavimo pradžia leidžia pradėti veiksmus, galutinai sustiprinančius bendrą energetinį saugumą. Šis strateginis ekonomikos sprendimas būtų neįmanomas be mūsų šalių Prezidentų ponų Lecho Kaczyńskio ir Valdo Adamkaus paramos.

Naujų impulsų įgavo greitkelio „Via Baltica“, geležinkelio „Rail Baltica“ ir elektros tilto statybos klausimai.

Abi šalys, be abejo, dar neišnaudojo visų dvišalių santykių plėtros galimybių. Vis dar reikėtų aktyvinti ar tiksliau – plėtoti didžiulį visuomeninių ryšių potencialą, ypač jaunimo bendradarbiavimą, universitetų bendradarbiavimą, miestų partnerystės programas, savivaldybių bendradarbiavimą ir remti įvairias verslo formas. Mes galime pateikti daugelį pavyzdžių tokių bendradarbiavimo formų su kitais mūsų kaimynais: Vokietija, Čekijos Respublika, Slovakija, taip pat Ukraina, kurie suartina ir integruoja mūsų jaunimą ir mūsų visuomenes Europos solidarumo dvasia.

Mūsų visuomenės žavisi viena kitos kultūra. Balandį Lietuvoje vyko VI lenkų filmo savaitė. Nekantriai laukiame šių metų rudenį planuojamų Lietuvos kultūros dienų Lenkijoje.

Ponios Seimo narės ir ponai Seimo nariai! Kaip Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas ir ilgametis parlamentaras kartu su savo Lietuvos kolegomis galiu šiandien pasidžiaugti, kad mūsų parlamentai iš esmės prisidėjo prie Lenkijos ir Lietuvos dvišalių ryšių plėtros. 1997 m. greta ir nepriklausomai nuo veikiančių dvišalių parlamentinių grupių abu Seimai priėmė sprendimą, parodantį mūsų dvišalių santykių unikalumą. Dviejų parlamentų nutarimu buvo įkurta Lenkijos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo narių asamblėja. Seimų narių asamblėjos tikslas – remti dvišalio bendradarbiavimo plėtrą, stiprinti Lenkijos ir Lietuvos interesų atstovavimą Europos struktūrose ir NATO nagrinėjant abi šalis dominančius klausimus ir derinant bendras pozicijas šioje srityje.

Ši struktūra pasirodė esanti ypač reikalinga ir efektyvi. Pastarųjų devynerių metų laikotarpiu įvairių kadencijų abiejų Seimų delegacijos į Asamblėją, atstovaujančios visoms politinėms frakcijoms, aptarinėjo ir derino pozicijas abiem valstybėms ir Europai svarbiais klausimais. Prieš dvi savaites Varšuvoje įvyko XIV sesija, kurios metu buvo aptarti pastarųjų 15-os metų, kurie praėjo nuo Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo, pasiekimai ir jų perspektyvos.

Žinau, kad šios sesijos metu pradėtas svarbus ir drąsus dialogas, kurio tikslas – išspręsti problemas, turinčias įtakos bendradarbiavimo plėtrai mūsų šalims, regionui ir visai Europai svarbiose srityse. Be kita ko, turiu galvoje lenkų ir lietuvių, kaip mūsų valstybėse gyvenančių tautinių mažumų, išsaugojimo, teisių ir vystymosi galimybių klausimus. Asamblėja kreipėsi į valstybės ir savivaldybių valdžios institucijas ragindama gerbti Sutarties bei Europos Sąjungos tautinių bendrijų teisių nuostatas. Lenkai ir lietuviai, kaip mūsų valstybėse gyvenančios tautinės mažumos, turi mus jungti, o ne skirti. Sutarties įgyvendinimą vertins Asamblėjos įkurta dvišalė komisija.

Ši prasminga institucija – Seimų narių asamblėja, kaip ir daugelis kitų mūsų dvišalių iniciatyvų, įgavo platesnį kontekstą. Ukrainos susidomėjimas tokia politinių ryšių forma ir Lenkijos bei Lietuvos pasirengimas padėti Ukrainai integruotis į Europos Sąjungą leido 2005 m. gegužės 13 d. įkurti Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato, Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentinę asamblėją.

Gerbiamieji ponios ir ponai, mūsų šalių santykiai įgavo naują gilesnę plotmę. Jau dvejus metus Lenkija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, o tai pasiekta po kelerius metus trukusio derybų proceso. Tačiau Sąjunga, į kurią įstojo abi mūsų šalys, yra struktūra, išgyvenanti gilių permainų procesą, ieškanti savo prioritetų ir identiteto. Mūsų šalys aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos debatuose pastebėjusios, kad bendras balsas ir bendri veiksmai daro mus stipresnius ir veiksmingesnius. Pastaruoju metu kaip naujų finansinių perspektyvų derybininkai mes išmėginome mūsų šalių strateginę partnerystę ir įsitikinome, kad ji veikia be priekaištų. Beje, Lenkijos ir Lietuvos solidarumo, abipusės paramos ir ankstesnių konsultacijų dėka pavyko pasiekti naudingą kompromisą 2007–2013 metams. Manau, kad tuo pasinaudos visa Europa, nes tokiu būdu įgyvendinamas solidarumo principas, kuris visuomet naudingas visiems. Tikiuosi, kad vienysime savo pajėgas ir kitais klausimais.

Būdami Europos Sąjungos nariai, mes kartu siekiame įgyvendinti infrastruktūros projektus. Mes taip pat artimi sąjungininkai labai aktualiu pastaruoju metu abiejų mūsų šalių energetinio saugumo klausimu. Kartu rūpinamės, kad būtų  įgyvendinami ekonomikai naudingi rentabilūs projektai, kurie yra saugūs aplinkai ir kuriuose atsižvelgiama į visos Europos interesus. Šių metų pavasario Lenkijos Respublikos iniciatyva sukurti platesnę energetinio saugumo sistemą sukėlė diskusiją kompleksinio energetinio saugumo ir Europos energetinio solidarumo klausimais.

 Jau šiuo metu mes užtikriname vieni kitų saugumą NATO struktūroje – Šiaurės Atlanto aljanse. Mūsų narystė Aljanse prisidėjo prie Europos stabilumo, o ilgainiui ir prie bendrų sąjungininkų operacijų karštuose taškuose Irake, Afganistane ir Balkanuose, kartu prie didesnio pasaulio saugumo. Kovo mėnesį sėkmingai pasibaigė 3 mėnesius trukusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugos misija, kurią vykdė Lenkijos oro karinės pajėgos. Mes labai patenkinti bendradarbiavimu su Lietuva šioje srityje.

Gerbiamieji ponios ir ponai, mūsų šalys Europos solidarumo dvasia deda pastangas stabilumui ir demokratijai Rytuose remti.

Viešai žinomas ir tarptautinio pripažinimo susilaukė Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų įsitraukimas ir sėkmingas tarpininkavimas Ukrainos stabilizacijos ir demokratijos plėtros vardan, ir kaip pasekmė – oranžinės revoliucijos šioje šalyje laimėjimas.

Mums reikia toliau aktyviai veikti, siekiant, kad Baltarusijoje būtų grąžinti demokratiniai standartai ir gerbiamos žmogaus teisės.

Viena svarbiausių Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo sričių – Europos kaimynystės politika. Lenkija ir Lietuva turi ypatingą pareigą neleisti kurti naujų suskirstymo linijų mūsų Europos dalyje ir stiprinti Europos solidarumą. Esu įsitikinęs, jog mums pavyks panaudoti visas narystės Europos Sąjungoje galimybes. Jau dabar mes kartu stengiamės informuoti ir sudominti kitas Europos Sąjungos valstybes Ukrainos, Moldovos, Priednestrio ir Kaliningrado srities problemomis, akcentuojame Baltarusijos klausimo svarbą saugumo ir bendradarbiavimo plėtrai visoje Europoje.

Atėjo metas, kai mes savo patirtimi pradedame dalintis su kitais, kuriems jos labiau reikia. Lenkijos ir Lietuvos Prezidentai Valdas Adamkus ir Lechas Kaczyńskis gegužės pradžioje kartu globojo tarptautinę konferenciją Vilniuje „Bendra vizija bendrai kaimynystei“. Tai nepaprastai reikalingas diskusijos dėl Rytų Europos ir Pietų Kaukazo ateities vizijos elementas.

Pone Pirmininke, ponios Seimo narės ir ponai Seimo nariai, gerbiamieji ponios ir ponai, šimtmečiais, pastaraisiais dešimtmečiais ir kupinu įvykių pastarųjų keliolikos metų laikotarpiu lenkai ir lietuviai daugelį kartų įrodė, kad jie sugeba būti toliaregiški ir pragmatiški, romantiški ir kūrybingi. Tegu padedant Dievui mūsų nuoseklus bendradarbiavimas, besiremiantis geriausia istorine patirtimi, įtvirtina mūsų šalių nepriklausomybę, mūsų tautų draugystę ir prisideda prie tikrai solidarios Europos ir saugaus pasaulio kūrimo.

Solidarios Europos ir saugaus pasaulio Lietuvai ir Lenkijai! (pasakyta lietuviškai). Ačiū už dėmesį, ponios ir ponai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Statuto 261 straipsnis numato, kad visas nenumatytas Statuto problemas turi spręsti ir pasiūlyti sprendimo būdą būtent Seimo posėdžio pirmininkas, tai aš toliau perduodu pirmininkavimą G.Steponavičiui, ir tas problemas, kurios iškilo, man atrodo, jūs bendrai išspręsite. (Balsai salėje) Žinoma, jis ir pasiūlys.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji kolegos, kad negaištume laiko nereikalingiems ginčams, aš siūlysiu, kad būtų apsispręsta dėl to, ar aš galiu toliau pirmininkauti šitam posėdžiui. Nors nušalinimo procedūra Statute nėra apibrėžta, tačiau frakcijos teisę pasiūlyti aš gerbiu. Liberalų demokratų frakcija pasiūlė… Tvarkos ir teisingumo frakcija pasiūlė mane nušalinti nuo pirmininkavimo posėdžiui. Balsuodamas Seimas turi teisę apsispręsti. Kolegos, balsuokite, ar jūs pritariate tokiam sprendimui. Balsuojama, ar nušalinti G.Steponavičių nuo pirmininkavimo šitam plenariniam Seimo posėdžiui.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už nušalinimą – 10, prieš – 46, susilaikė 12. Suprantu, kad šis klausimas šiandien atpuola. Kolegos, primenu, kad visos jūsų teisės yra aiškiau apibrėžtos Statute, kaip spręsti klausimus, jeigu kyla abejonių dėl procedūrų laikymosi.

Valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.XP-353* (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 3 klausimo, kurį mes pradėjome svarstyti, bet dėl užsienio svečio kalbos buvo padaryta pertrauka. Valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.XP-353. Kolegos, primenu, kad priėmimas pastraipsniui buvo baigtas. Prašyčiau salėje nešurmuliuoti, nes nelabai suprasite, kas yra svarstoma.

Dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš eilės tvarka. J.Veselka buvo pirmasis užsiregistravęs, nuomonė už.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, turbūt žinote, kad šitos gamyklos statyba kainavo labai daug pinigų. Aš nežinau, turbūt tiktai visiškam beraščiui galėjo būti neaišku, kad šovinių gamykla turi turėti labai didelę rinką, kitaip šovinių gamyba yra nuostolinga. Ir taip buvo padaryti dideli nuostoliai, jau statant buvo aiškia numatyti nuostoliai, dabar taip pat duoda milžiniškus nuostolius. Todėl nori nenori reikia ieškoti išeities, kad šita gamykla nedarytų nuostolių ir pradėtų dirbti pelningai. Vienas iš jų – tai yra restruktūrizavimas, galbūt pritraukimas privačių investicijų.

Šiam projektui reikia pritarti vien dėl to, kad kitos išeities nėra. Bet štai šiandien stebėdamas visus politinius cirkus Lietuvoje turiu paklausti: kada gi vis dėlto politinės partijos bus atsakingos ir prisiims atsakomybę už aiškiai padarytus nuostolius jų valdymo metu? Gerbiamieji, kada mes baigsime? Galime suskaičiuoti jau milijardus nuostolių, kurie buvo padaryti įvairių proveržių partijų. Nejaugi ir toliau bus tokia neatsakomybė? Nejaugi ir toliau bus persekiojami Seimo nariai, kurie galų gale neištveria ir mato, kas darosi Lietuvoje? Siūlau pritarti, bet kartu ir pagalvoti, kaip atsakomybę užkrauti tiems, kurie sąmoningai daro nuostolius Lietuvos valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra gana rimtas klausimas. Viena vertus, nuostolingai ir iš esmės po klaidingo sprendimo pastatyta gamykla, paimti dideli kreditai, kita vertus, gerai išvystyta infrastruktūra ten, kur yra tas pastatas prie Kauno, prie automagistralės. Ir šitoje situacijoje einame pačiu lengviausiu keliu: atsisakyti ir atiduoti į privačias rankas. Todėl aš manau, kad šitas sprendimas yra blogas, valstybė turi pagalvoti, kaip šitą gamyklą restruktūrizuoti, kaip ją panaudoti saviems tikslams, o ne eiti pačiu lengviausiu keliu. Iš principo mes einame toliau tuo keliu, kurį, priimdami sprendimą statyti šią gamyklą, mums nutiesė konservatoriai, kurie dabar kaip proveržis vėl nori būti valdžioje.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius, nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Kolegos, taip, prieš mane kalbėję abu kolegos yra teisūs, gal tik vienu aspektu neteisūs. O teisūs yra, kad iš tikrųjų buvo padaryta daug neapgalvotų žingsnių kuriant šią gamyklą ir toliau organizuojant jos veiklą. Bet gal neteisūs, kad buvo aišku, kad šovinių gamykla bus nuostolinga. Visam pasaulyje ginklų prekyba yra pakankamai geras verslas, kontroliuojamas valstybės, ir valstybė iš to turi didelę naudą. Tarp kitko, pastarieji įvykiai, susiję su Iranu, irgi rodo, kodėl Rusija palaiko Iraną. Todėl, kad labai daug įrengimų urano sodrinimui teikia jie patys. Kai eina dideli pinigai, tai visada yra ir valstybės interesas.

Tai šiuo atveju man keista, kad Lietuvoje šita įmonė nesugebėjo tapti pelninga, yra padaryta klaidų ją organizuojant ir perkant. Reikėjo nupirkti truputį kitokią liniją ir galbūt visiškai iš kito šaltinio. Bet ką gi, sako, buvo padaryti tam tikri politiniai sprendimai, kai kas ir ordinus gavo iš Prancūzijos už tai, o gal ir dar kai ką, kaip dabar matome. Bet kitos išeities nėra. Šiandien yra pateiktas įstatymas ir reikia valstybinę įmonę padaryti akcine bendrove, nes nėra kito būdo šiai įmonei tvarkyti, kad ji pradėtų dirbti pelningai. Žinoma, yra baimė, kad ji kaip „Lietuvos kuras“ gali būti parduota už vieną litą. Ta baimė egzistuoja, turint omeny, kad tais atvejais, kai akcionuojama, Lietuvos valstybė iš karto nemoka tų akcijų valdyti. Panašiai yra įvykę su Turniškėmis, kai akcijos pasidarė iš valstybinės įmonės ir panašiai… Tikėkimės, gal šiuo atveju taip neįvyks. Būkime optimistai. Man atrodo, proceso negalime stabdyti, todėl šiandien turime pritarti pateiktam projektui, nes nėra kito kelio.

Taip pat būkime optimistai, kad, jeigu teisėsauga pradėjo dirbti, gal dirbs įvairiomis kryptimis ir išsiaiškins, kas gi bus kaltas, jeigu valstybei bus padaryta nuostolių ir valstybė turės didžiulius šimtamilijoninius kreditus. Šiandien jų dar nėra padaryta, jų tik bus padaryta, jeigu tie kreditai nebus grąžinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – R.Kupčinskas. Atsiprašau, A.Kašėta – nuomonė prieš.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, nesu kategoriškai prieš šį pasiūlymą, bet, manau, jis šiek tiek skubotas, nes kelia abejonių, kodėl nebuvo atliktas įmonės veiklos auditas, turint omeny, kad, kaip teko girdėti, yra nušalintas šios įmonės direktorius, t.y. ten vyko kažkokia neaiški veikla ir buvo kažkokių šiukščių pažeidimų, nes įmonės direktoriai šiaip jau nenušalinami. Vienas dalykas.

Antras dalykas, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai neįtikino, ministras G.Kirkilas neįtikino, kad Vyriausybė padarė viską, kad padėtų šiai gamyklai surasti savo vietą šovinių rinkoje. Gaminami šoviniai prieš metus buvo sertifikuoti pagal NATO standartus, t.y. gavo pripažinimą. Manau, Vyriausybė pasirinko pasyvaus laukimo būdą, o ne pagalbą šio pobūdžio įmonei. Daugelis valstybių, norėdamos pagelbėti savo panašios paskirties įmonėms, vis dėlto tokias įmones remia ir vykdo tokią kaip ir protekcionistinę politiką. Aš susilaikysiu, nes, manau, šioje istorijoje yra dar daug neatsakytų klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis – nuomonė už.

V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi iki tam tikro laiko gana skeptiškai ir kritiškai žiūrėjau į šio įstatymo pateikimą ir svarstymą. Audito komitetas savo posėdyje gana nuodugniai išnagrinėjo dabartinę situaciją, išklausė tiek Vyriausybės atstovus, tiek ir Ginklų fondų atstovus. Susidarė tvirta nuomonė, kad tokios apimties ir tokio dydžio gamykla niekada nebus pelninga. Norint, kad ji būtų pelninga, reikia gaminti didžiulius kiekius šaudmenų. Ši rinka pasaulyje šiuo metu yra labai padalyta. Nors produkcija ir sertifikuota, atitinka visus NATO standartus, bet tos gamybos apimtys, kurios tai leidžia, čia turimi įrengimai niekada nedirbs taip, kad ši įmonė būtų pelninga. Aš už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Kupčinskas – nuomonė prieš.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Manau, neužtenka motyvų, kad ši valstybinė įmonė būtų reorganizuotą į akcinę bendrovę. Visų pirma man neaišku, kaip bus su paimtais kreditais, kurie paimti turbūt su valstybės garantija.

Kitas momentas, norėčiau pasakyti, kad, jeigu ta įmonė buvo valdoma nelabai efektyviai, tai yra ir valstybės struktūrų atsakomybė. Manau, dabar, kai šios įmonės gaminiai yra sertifikuoti ir pripažinti Europoje, tai šios įmonės veiklos perspektyva yra gana nebloga.

Dar vienas dalykas. Reorganizuojant į akcinę bendrovę nėra garantijų, kad ateityje į šios įmonės valdymą nesistengs įvairiais būdais (per statytinius) skverbtis ir mūsų agresyviai nusiteikę Rytų kaimynai. Todėl, manau, tai strategiškai svarbi įmonė.

Ir dar vienas dalykas. Tuo metu, kai buvo rengiami šios įmonės statymo projektai, Lietuva nebuvo nei NATO, nei Europos Sąjungos narė ir buvo visai kitokia situacija. Todėl negalėčiau sutikti su kolegomis, kad jau iš pat pradžių ši įmonė buvo pasmerkta tokiam nuostolingam darbui.

Dar vienas dalykas. Norėčiau pasakyti, kad, kaip minėjo kolega A.Kašėta, prieš darant tokį esminį ir svarbų sprendimą, vis dėlto reikėjo nuodugniai išanalizuoti įmonės veiklą. Labai keista, kodėl prieš pat įmonės statuso pakeitimą buvo pakeista įmonės vadovybė. Manau, dar ankstokas sprendimas reorganizuoti. Prieš tai reikėjo labai gerai apmąstyti, išanalizuoti visą šią situaciją, nes tai strateginiu požiūriu Lietuvai labai svarbi įmonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nuomonė už – V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Mielieji kolegos, pritariu J.Veselkos, V.Saulio ir paskutiniojo kalbėjusio R.Kupčinsko nuomonei. Statant gamyklą visi žinojo, kad ji bus nuostolinga. Bet turime visi labai gerai prisiminti, kad tuo momentu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Juozapui Algirdui Katkui reikėjo posto. Jūs, mielieji konservatoriai, nubalsavote. Turėkite pilietinės garbės šiandien pasakyti, kad padarėte klaidą, ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Dėkui. D.Jankauskas – priešinga nuomonė.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra nemaža abejonių dėl siūlomo įstatymo projekto. Dalį jų išsakė A.Kašėta. Audito komitetas ir pačioje gamykloje buvo surengęs išvažiuojamąjį posėdį, ir detaliai analizavo situaciją čia, Seime, dėl pateikto įstatymo projekto. Tai, kad įmonė ne taip seniai gavo NATO standartus atitinkančius sertifikatus, kad šiandien dalyvauja net trijuose tarptautiniuose konkursuose, sukuria prielaidas, kad, jeigu Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija ir Ginklų fondas pasitelktų daugiau galių ir skirtų daugiau dėmesio, manau, būtų galima atgaivinti perspektyvą.

Šiandien padėtis gamykloje iš tikrųjų yra sudėtinga. Kaip teigia įmonės darbuotojai ir vadovai, ji gali normaliai veikti tik iki rugsėjo mėnesio. Bet tos abejonės, kad vis dėlto yra tiktai neišnaudojamos visos galimybės –ar tai būtų mokesčių politika įmonės atžvilgiu, ar kiti Vyriausybės valiai priklausantys instrumentai, tas abejones tik sustiprina. Priminsiu, Audito komitetas nepritaria, balsams pasiskirsčius po lygiai, teikiamam įstatymo projektui, todėl ir aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė nuomonė už – S.Pečeliūnas. Kolegos, prašom salėje nešurmuliuoti – labai didelis triukšmas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, jau daug visko buvo pasakyta apie šią įmonę – ir gerų dalykų, ir nevisiškai gerų. Puikiai suvokime, kad šis mūsų sprendimas iš tikrųjų atveria kelius į įmonės privatizavimą. Nors įmonė dabar turi visokių įsiskolinimų ir valstybės vardu, už kuriuos, matyt, pati įmonė neatsako, o valstybė turės grąžinti tas skolas, tai yra gana moderni įmonė, turinti NATO sertifikatą, ir tai yra perspektyva. Todėl, manau, šiandien, prieš darydami šį sprendimą, mes turėjome išgirsti Vyriausybės nuomonę, kokį paketą akcijų ir kokiomis sąlygoms privatizuojant įmonę ji žada pasilikti, taip pat kokią įtaką šios įmonės veiklai Vyriausybė nori arba privalo pasilikti savo rankose. Tokių svarstymų ir tokių atsakymų mes nesame gavę nei komitete, nei čia, Seimo posėdžių salėje. Kaip žinote, iki rugsėjo įmonė dar gyvens gana normaliai, nes turi užsakymų, kurie leidžia jai dirbti be minuso. Vėliau prasidės tam tikri klausimai. Be to, yra kai kurie konkursai, nors nežinia, kaip jie dar baigsis.

Taigi, nestabdydamas to dalyko, aš vis dėlto tikiuosi, kad neįvyks šios įmonės privatizavimas niekam nežinant, kai paskui mes sužinosime, kad tas faktas jau yra įvykęs ir sąlygos mums yra gal ne visai priimtinos. Todėl aš, palaikydamas šios įmonės statuso pakeitimą į akcinės bendrovės, šios įmonės reorganizaciją, kartu atkreipiu dėmesį ir prašau, kad, kai bus ruošiamasi privatizuoti, tas klausimas vėl sugrįžtų į Seimą, į Audito komitetą, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir į kitus komitetus, kad mes vis dėlto žinotume ir galėtume pasakyti savo nuomonę mūsų Vyriausybei, kad vėl nepadarytume kokios nors klaidos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kai pasakyta po keturias nuomones už ir prieš, turime apsispręsti, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-353. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 89, už – 60, prieš – 7, susilaikė 22. Įstatymas, registracijos Nr.XP-353, priimtas.

Advokatūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-748(2*) (priėmimas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas – Advokatūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-748(2). Priėmimo stadija. P.Bagušką – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją trumpam kviečiu į tribūną priėmimo stadijoje referuoti dėl šio įstatymo projekto.

P.BAGUŠKA (PDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje papildomų pastabų ir pasiūlymų negavo, todėl siūlau priimti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti. Taigi vienas straipsnis, taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Tačiau salėje dramatiškai sumažėjo Seimo narių, todėl prieš balsavimą užsiregistruokime, pažiūrėkime, kiek mūsų yra. Gerbiamasis kolega Orechovai, gerbiamasis kolega Monkevičiau ir visi kiti, kviečiame registruotis!

77 Seimo nariai salėje. Manau, galime pereiti prie įstatymo priėmimo, t.y. balsavimo dėl įstatymo priėmimo. Prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritarime įstatymo projektui Nr.XP-748.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 88, už – 77, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas, registracijos Nr.XP-748, priimtas.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-801(2*) (priėmimas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-801(2). Priėmimo stadija. P.Bagušką – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją trumpam kviečiu į tribūną.

P.BAGUŠKA (PDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje papildomų pastabų ir pasiūlymų negavo, todėl siūlau priimti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas, tai yra du straipsniai vis dėlto. (Balsai salėje) Taigi paeiliui dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimta. (Balsai salėje) Pastraipsniui priėmimas yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė prieš – V.Čepas. Kolega Čepai, pageidaujate išsakyti nuomonę? (Balsai salėje) Nebesuspėjote. Tai, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-801 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 83 Seimo nariams, už – 66, prieš – 5, susilaikė 11. Įstatymas, registracijos Nr.XP-801, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1308(2*) (priėmimas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1308(2). Priėmimo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas pristatys pakeitimus priėmimo stadijoje. Prašau.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų, kurios keistų įstatymo esmę, Biudžeto ir finansų komitetas negavo, todėl siūlau Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1308 priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik norėčiau, jeigu galima, pasitikslinti. Gerbiamasis pranešėjau, yra Europos Teisės departamento išvada, gal trumpai dar ją pakomentuotumėte.

J.LIONGINAS. Buvo gauta Europos Teisės departamento išvada dėl to, kad sąskaitos gali būti uždarytos ir lėšos pervestos į biudžetą, tačiau kartu buvo gautas ir Finansų ministerijos paaiškinimas, kad tai nėra problema ir įstatymo pačios esmės nekeičia.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Išklausę komiteto paaiškinimą, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Du straipsniai. Kolegos, ar dėl viso norite kalbėti? (Balsai salėje) Supratome. Taigi dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. S.Pečeliūnas – nuomonė prieš.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, manęs taip ir neįtikino argumentai, kad mes vis turime pratęsinėti ir pratęsinėti. Aišku, sumos yra nemažos, bet ir valstybė šiandien jau yra ganėtinai finansiškai pajėgi. Baigti su tomis skolomis, o ne visas jas tęsti, nes yra dar ir indėlių grąžinimas, begalės visokių skolų ir mes visas vis atidedame į ateitį, į ateitį, o ar visą laiką taip gerai mūsų ekonomika augs, tikrai niekas garantijų negali duoti. Bus ir duobių, visko bus. Todėl šiandien, kai tikrai yra finansinių galimybių, bent jau kai kurias, labai konkrečias ir aiškias skolas baigti ir jas grąžinti, mes vėl, man atrodo, darome tą patį, kaip tas studentas – ką gali atlikti rytoj, nedaryk šiandien, nes gali iš viso nereikėti. Bet aš manau, kad čia tas dėsnis netinka, nes vis tiek reikės, o rytoj gali pinigų ir nebūti, tada tas reikėjimas gali išaugti į labai didelį galvos skausmą. Todėl manyčiau, mes galėtume jau šiandien nepratęsinėti ir vieno galvos skausmo atsikratyti ir sutvarkyti bent šias konkrečias skolas. Todėl aš, neradęs argumentų, kodėl turėtume tęsti, šio pasiūlymo nepalaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Saulis – nuomonė už. Minutėlę! Kolega Sauli, ar galiu paprašyti Gintarą Šileikį, Vidą Čigriejienę taip pat ir kitus kolegas nešurmuliuoti salėje? Ačiū. Prašom, kolega, nuomonė už.

V.SAULIS (LSDPF). Tikrai remiu šio įstatymo priėmimą. Argumentuoti galiu tuo, kad galbūt kolega S.Pečeliūnas nelabai suprato šio įstatymo esmę. Tai yra ne atidėliojimas, o suteikimas galimybės tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėjo atsiimti savo buvusių lėšų iš Akcinio inovacinio banko sąskaitų. Gal kai kurie Seimo nariai nėra susidūrę savo rinkimų apygardose su ta problema, ji iš tikrųjų yra, nebedaug yra žmonių, bet vienas kitas žmogus tikrai atsiranda. Ateina pas mus, kaip Seimo narius, ir klausia, o ką man daryti su tais pinigais. Aš paprasčiausiai nežinojau, nes informacijos tikrai kartais ir neužtenka. Todėl čia tikrai nėra koks atidėliojimas, o suteikimas galimybės atsiimti tuos pinigus iki š.m. rugsėjo 1 dienos. Reikėtų šią informaciją, aišku, atitinkamai paskleisti, kad žmonės žinotų ir nereikėtų to atidėlioti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Palaitis – nuomonė prieš.

R.PALAITIS (LCSF). Taip. Ne visai pritardamas įstatymo projektui, noriu pasakyti, kad nuo Akcinio inovacinio banko krizės praėjo daugiau negu 10 metų, ir per tą laiką visi, kas norėjo, tuos pinigus galėjo iš tikrųjų atsiimti. Tai dabar dėl kelių atsibudusių žmonių mes tą terminą nuolat pratęsinėsime ir pratęsinėsime. Mano žiniomis, tai yra ir užsienio asmenys. Dabar pagalvokite, ar užsienio bankai dėl Lietuvos piliečių žengtų tokį žingsnį? Aš tikrai abejoju. Alternatyviai, jeigu mes šito projekto nepriimsime, tie pinigai eis į valstybės biudžetą ir bus paskirstomi normalioms mokytojų algoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Aš siūlau nepritarti šito įstatymo projektui, o pinigus paskirstyti per biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Draugelis – nuomonė už.

V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji, aš manyčiau, kad valstybė privalo atsiskaityti skolas su žmonėmis. Paskutinį kartą šio banko indėlininkai galėjo atsiimti tuos indėlius du mėnesius ir tris dienas. Yra pavyzdys, kai Lenkijos pilietis atvažiavo sausio 19 d. atsiimti indėlio, jam pasakė, kad dar nėra sutarčių tarp Hansabanko ir Vyriausybės, Finansų ministerijos, dar negali atsiimti. Bet termino jam nepranešė, kad tai galima padaryti iki balandžio 1 dienos. Atvažiavo balandžio 3 d., sako, jau vėlu, pavėlavote tris dienas. Tai kaip daryti užsienio piliečiams? Kur Lietuvos valstybės atsakomybė? Aš jau nekalbu apie Lietuvos piliečius, bet užsienio piliečius. Jie negalėjo skaityti „Valstybės žinių“ kažkur būdami Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Šis konkretus atvejis, kurį aš pateikiau… jis kreipėsi ir į Seimo Pirmininką, ir į premjerą, ar į finansų ministrą ir jam buvo patarta, kad kito kelio nėra, kaip daryti įstatymo pataisą, kad pratęstume terminą nors 2 mėnesiams, tai mes ir padarėme. Aš prašau visus palaikyti šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius taip pat norėtų kalbėti už. Prašau.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Taip, man beklausant labai gerų, protingų kolegų išvedžiojimų… jie irgi mane suagitavo, aš balsuosiu už šį įstatymą, nors abejojau, nes esu melagis. Praeitą kadenciją pamelavau keletui žmonių, nes sakiau, kad dėl vieno žmogaus įstatymai nekeičiami. Dabar matau, kad galima taip daryti. Tik vienintelio prašau, kolegos, aš pateiksiu dar ir kas dėl žemės pamiršo paduoti dokumentus, padarysime neterminuotai. Kadaise taip buvo, paskui nustatėme terminus ir visa kita. Padarykime neterminuotai, tada kada kas atsibus, tada ir mokėsime. Aš pritariu šitai idėjai, taip ir darykime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių nebuvo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-1308, priėmimo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 6, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mano vardas Saulius, norėčiau Sauliui, kurio yra tokia pavardė, adresuoti savo repliką. Viską aš ten supratau, bet yra nerašyta taisyklė, kad už žioplus valdžia neatsako. Ir dėl vieno žmogaus, kuriam kažkoks pareigūnas kažko nepasakė, keisti įstatymus yra tiesiog nepadoru. Tokiu atveju reikėtų bausti tą pareigūną. Ir to piliečio buvo labai konkreti teisė dėl tokio atvejo kreiptis į teismą, įrodyti, kad jam nebuvo pranešta, ir jam terminai būtų sutvarkyti. O nekeitinėti įstatymo. Kolega A.Matulevičius visiškai teisus, jeigu jau mes terminus nustatėme, tai ir laikykimės, žiūrėkime, kad mūsų pareigūnai apie tuos terminus visiems laiku ir tinkamu būdu praneštų. Lygiai tas pats buvo su Lietuvos draudimu, kur begalė žmonių neatsiėmė savo draudimo pinigų vien todėl, kad Lietuvos draudimas nematė reikalo ir prievolės tiems žmonėms pranešti, ir valstybė netgi tokios prievolės jiems neuždėjo. Jie sugudravo ir pasisavino labai dideles Lietuvos piliečių sumas. Dėl to mes įstatymų nekeitinėjome. Dabar įdomu, ar Lenkijos Seimas dėl kokio nors Lietuvos piliečio irgi, kuris kur nors pavėlavo, keis įstatymus? Labai abejoju. Elgiamės tiesiog nepadoriai, neteisingai ir ateityje, aš manau, šitaip elgtis neturėtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau trumpai su jumis pasitarti. Truputį atsilikome nuo numatyto laiko grafiko svarstant klausimus, tačiau mes pradėjome 11.00 val., tai gal galėtume ir tęsti be pertraukėlės? Girdžiu pritariančius balsus dirbti be pertraukos. Kolegos, dirbam valandą su trupučiu. Gerai. Nėra bendros nuomonės. Kad būtų aišku, kaip dirbsime, kolegos, prašau balavimu išsakyti nuomonę, ar pritariate, kad dirbtume rytinio posėdžio metu be pertraukos? Prašau balsuoti. Prašau balsuoti, ar pritariate, kad dirbtume rytinio posėdžio metu be pertraukos?

Apsispręsta, kad dirbame be pertraukos. Tai yra alternatyvus balsavimas, procedūrinis. (Balsai salėje) Gal aš neaiškiai suformulavau, todėl susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Tie, kas neturėjote nuomonės dėl pertraukos… (Balsai salėje) Kolegos, tai yra procedūrinis balsavimas, ar dirbame su pertrauka, ar be jos. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Eilės tvarka. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dabar pažiūrėjau į balsavimo rezultatus, įdomu, kiek gydytojų balsavo už tai, kad mūsų sveikata būtų nuolat žalojama. Gydytojai labai aiškiai sako: net ir mokiniams kas pusantros valandos, o galima ir anksčiau, turi būti bent 5 minučių pertrauka. Turime puikią progą šito laikytis ir vis tiek norime laikyti tempą, kad visi būtų įsiaudrinę, įsinervinę, pavargę. Padarykime (kol mes čia ginčijamės, jau būtų tos 5 min. praėjusios) 5 min. pertrauką, atsipalaiduosime ir tęsime darbą. Kam čia viso to, nesuprantu.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Klumby, ar mes išvengsime jūsų kalbos, jeigu aš paskelbsiu 5 min. pertrauką? Ne. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu, kad jūs dar kartą pats perskaitytumėte Statutą, kur parašyta, kad kai yra balsuojama, sprendimas priimamas tada, kai už balsuoja daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių. Šitoje situacijoje yra 28 ir akivaizdu, kad sprendimas yra nepriimtas ir nėra ką daugiau diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš paskelbiant pertrauką, trumpam pranešimui žodis E.Vareikiui. Prašau.

E.VAREIKIS (TSF). Kadangi bus 5 min. pertraukėlė, labai prašau prie Veidrodinės salės susirinkti parlamentinių ryšių su Afrikos valstybėmis grupės narius. Reikia skubiai pasitarti vienu klausimu. 5 min. tikrai užteks.

PIRMININKAS. Dėkui. Pertrauka iki 12.16 valandos.

Pertrauka

Socialinės paramos mokiniams įstatymo projektas Nr.XP-1096(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Grįžtame po pertraukėlės. Kompleksinis 8 darbotvarkės klausimas, susijęs su Socialinės paramos mokiniams iš nepasiturinčių šeimų įstatymo projektu Nr.XP-1096. Pradedame nuo jo, kaip pagrindinio įstatymo. Kolegos, apgailestauju, bet salėje nematau pranešėjų, kurie galėtų mums leisti judėti į priekį. Spaudžiu mygtuką, kviesdamas Seimo narius į salę. Netrukus mūsų turėtų gausėti, tačiau trumpai noriu referuoti dėl įstatymo, dėl kurio priėmimo buvo padaryta pertrauka, nes iškilo klausimų po to, kai buvo pritarta kelioms pataisoms. Būtina suderinti pataisas su kitais straipsniais tam, kad nebūtų vidinio prieštaravimo. Įsmukusį į salę Joną Čekuolį nedelsdamas kviečiu į tribūną ir prašau pateikti, buvo padaryta priėmimo pertrauka, ką komitetas siūlo.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, truputį priminsiu esmę. Priėmimo metu Seimas pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kurį teikė D.Bekintienė, dėl socialinės paramos mokiniams finansavimo tvarkos. Kadangi tai buvo esminis siūlymas, buvo padaryta pertrauka, nes turėjome peržiūrėti įstatymo projektą ir atitinkamai pakoreguoti ir kitus straipsnius, kad vienas kitam neprieštarautų. Tos korekcijos yra išdėstytos pataisose, kurias formaliai teikia Seimo nariai A.Sysas ir aš. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šioms mūsų visoms pataisoms pritarė bendru sutarimu.

Esmė ta, kad dabar socialinės paramos mokiniams finansavimas bus iš valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis savivaldybių biudžetams, o ne per bendruosius asignavimus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto, kaip buvo planuojama anksčiau. Tokia yra esmė. Mūsų pataisos suderina ir kitus įstatymo straipsnius su tuo sprendimu, kurį Seimas jau buvo priėmęs.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.ČEKUOLIS. Labai greitai bėgau, todėl truputį uždusau. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Viskas gerai. Kolegos, iš pradžių noriu jūsų atsiklausti, ar neprieštaraujate, kad mes grįžtame prie tų straipsnių, dėl kurių turime padaryti formalius pakeitimus tam, kad įstatymo normos tarpusavyje būtų suderintos? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsisprendėme bendru sutarimu.

Pereiname prie tų straipsnių, tiksliau, grįžtame prie tų straipsnių, dėl kurių yra įregistruotos pataisos. Jas teikė kolega A.Sysas bei kolega J.Čekuolis. Tam pritarė, kaip jūs girdėjote, pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio 1 dalies yra gautas pasiūlymas. A.Sysas turi progą pateikti savo siūlymą. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau sakė kolega Jonas, iš esmės pasikeitė finansavimo koncepcija įgyvendinant šį įstatymą, todėl siūlau 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Socialinė parama mokiniams finansuojama iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų apskričių viršininkų administracijoms iš Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių biudžetų lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų“. Išbraukta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl protokolo noriu paklausti. Ar pritariame, kad ši ir visos kitos pataisos būtų svarstomos?

A.SYSAS. Nereikia.

PIRMININKAS. Tam, kad nekiltų abejonių, suprantu, kad tai yra suderinimo jau baigus priėmimą pastraipsniui dalykas. Taigi, kolegos, dėl 4 straipsnio 1 dalies. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Dabar dėl 4 straipsnio 4 dalies taip pat yra vienas siūlymas. Jis yra panašus kaip ir dėl 1 dalies. Ar norite dar atskirai komentuoti, kolega Sysai? Ne. Ar galime laikyti, kad pritariame ir 4 straipsnio 4 dalies pakeitimui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Du pasiūlymai, susiję su šiuo straipsniu, į juos atsižvelgta.

Dėl viso straipsnio su šiais pasiūlymais. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 12 straipsnio 2 dalies taip pat yra gautas kolegų A.Syso ir J.Čekuolio siūlymas. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, paprasčiausiai tikrindami šį įstatymą radome, kad visame įstatyme žodis „būtiniausias“ buvo išbrauktas, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje. Mes kartu pataisome padarytą spragą svarstymo ir priėmimo metu, nes ne visur šis žodis buvo išbrauktas.

PIRMININKAS. Turite ką pridurti, gerbiamasis pranešėjau?

J.ČEKUOLIS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 12 straipsnio 2 dalies pasiūlymui? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Visą 12 straipsnį su šiuo pakeitimu, kuriam pritarėme, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Dėl 13 straipsnio yra gautas pasiūlymas, kurį teikė kolegos A.Sysas ir J.Čekuolis. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Ačiū. Kadangi, kaip sakiau, pasikeičia, tai siūlau suformuluoti 13 straipsnio 1 dalį taip: „Savivaldybės lėšų poreikį šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms išlaidoms finansuoti nustato vadovaudamosi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta valstybinėms (perduotoms savivaldybėms funkcijoms atlikti)… skirtų lėšų apskaičiavimo metodika. O apskričių viršininkų administracijos ir Švietimo ir mokslo ministerija lėšų poreikį šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti nustato vadovaudamosi Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos patvirtinta valstybės biudžeto lėšų poreikio vaikų nemokamam maitinimui planavimo bei jų paskirstymo metodika“.

2 dalyje – vietoj „mokyklų steigėjai“ – „socialinę paramą mokiniams administruojančios institucijos“.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamasis pranešėjau, turite ką pridurti?

J.ČEKUOLIS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi dėl 13 straipsnio pakeitimų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Dėl viso 13 straipsnio su pakeitimais, kuriems pritarėme. Ar galime jį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Eilės tvarka – 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūlomas pakeitimas. Teikėjai – kolegos A.Sysas ir J.Čekuolis. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedisponuos lėšomis, todėl negalės perskirstyti tų lėšų, nes tos lėšos bus tiesiai savivaldybei, todėl siūlau išbraukti žodžius „papildomai reikalingas arba“, nes tokia funkcija jai nuo šiol nepriklausys, tiksliau, nuo 2007 m. sausio 1 dienos nepriklausys.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto pritarimas yra. Ar galime priimti 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimą, kaip siūlo kolegos A.Sysas ir J.Čekuolis? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Dėl viso 14 straipsnio. Ar galime šį straipsnį priimti su pakeitimais, kuriems mes ką tik pritarėme? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Prieš pereinant prie kito straipsnio, noriu kreiptis į frakcijų atstovus, bent jau vadovybės narius, ar galite susisiekti su savo frakcijų sekretoriatais ir užtikrinti, kad būtų daugiau Seimo narių salėje, kad mes galėtume atlikti savo tiesiogines pareigas, nes trūksta balsų. Netrukus jų trūks priimant įstatymus. Ypač kreipčiausi į socialdemokratus, valstiečius, taip pat kitų frakcijų atstovus, ar galite „užsukti“ savo tvarka ir komunikacijos keliais… (Balsai salėje) Labai tikiuosi. Aš tik primenu, kad nuolatos spaudžiu mygtuką, kviesdamas į salę atvykti Seimo narius.

Taigi toliau eilės tvarka svarstome dėl 19 straipsnio registruotus kolegos A.Syso ir kolegos J.Čekuolio pasiūlymus. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi dar aname posėdyje sutarėme, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 dienos, tai pasirengimas ir dokumentų rengimas nukeliamas iki lapkričio 1 d.–gruodžio 1 d., t.y. pakeičiam liepos ir rugpjūčio mėnesius į lapkričio ir gruodžio.

PIRMININKAS. Dėkui. Kokių pastabų, pone pranešėjau?

J.ČEKUOLIS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 19 straipsnio pakeitimų, kaip siūlo du Seimo nariai. Ar galime juos priimti? Kolega L.Sabutis dėl viso? Gerai. Ačiū. 19 straipsniam teikiami pasiūlymai priimti.

Taigi dėl viso 19 straipsnio su pasiūlymais, kuriems pritarėme. Ar galime priimti 19 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Ir paskutinis pasiūlymas, susijęs su įstatymo 20 straipsniu. Kolega Sysai, prašom.

A.SYSAS. 20 straipsnis reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą. Lieka tik viena dalis, t.y. kad šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Taip pat, gerbiamasis pirmininke ir kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį. Jeigu mes pritarsime šioms pataisoms, tai pagal jas reikės suredaguoti ir lydinčiuosius įstatymų projektus, kad atitiktų. (Balsai salėje) Kol nepriimta, mes negalėjome redaguoti.

PIRMININKAS. Gerai, mes supratom.

A.SYSAS. Ne mūsų komitetas pagrindinis.

PIRMININKAS. Tą priimam domėn. Kai ateis kitų įstatymų eilė, mes dėl to apsispręsime. Taip, dabar, gerbiamasis pranešėjau, dėl 20 straipsnio. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Ne tiek dėl 20 straipsnio…

PIRMININKAS. Pabaikime dėl 20.

J.ČEKUOLIS. Gerai. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. 20 straipsniui J.Čekuolio ir A.Syso bendru sutarimu teiktas siūlymas, jeigu teisingai suprantu, priimamas. Dėkui. Dabar dėl viso 20 straipsnio su pakeitimais, kuriems mes pritarėme. Ar galime jį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Taigi, kolegos, visi pasiūlymai, kuriuos buvo būtina suderinti tarpusavyje įstatymo nuostatose, yra priimti. Dar, gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.

J.ČEKUOLIS. Tik priminčiau, kolegos, kad priėmimo metu, ankstesnio priėmimo metu, Seimas bendru sutarimu pritarė Seimo Teisės departamento pastabai, kuria jie pasiūlė išbraukti žodžius „iš nepasiturinčių šeimų“. Tokia sąvoka teisės aktuose nėra vartojama ir sunku apibrėžti, kas tos nepasiturinčios šeimos, ir gal truputį diskriminaciškai skamba. Taigi tam buvo pritarta. Tiesiog dar kartą akcentuoju, kad įstatymas vadinsis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, o ne socialinės paramos mokiniams iš nepasiturinčių šeimų. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimas pastraipsniui atsižvelgus į pastabas yra baigtas. Dabar proga išsakyti nuomonę prieš priimant įstatymą. Keturi – už, keturi – prieš. L.Sabutis – nuomonė už. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Labai trumpai. Tik galima padėkoti kolegoms A.Sysui ir J.Čekuoliui už pastangas patikslinti įstatymo redakciją ir kartu apibrėžti tuos darbus, kuriuos turės atlikti iki jo visiško įsigaliojimo. Pritariu, kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Registruokimės, pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Registracija. Dar kartelį, nes iš pradžių buvo pradėtas bendras balsavimas. Registruokimės dar sykį. Primenu – tik už save.

Ką gi, yra daroma šio klausimo svarstymo pertrauka iki geresnių laikų, kai salėje bus pakankamas skaičius. (Balsai salėje) Norėčiau paklausti komiteto pirmininką A.Sysą dėl su šiuo įstatymu susijusių kitų projektų. (Balsai salėje) Gal per šoninį mikrofoną bus paprasčiau. Kaip jūs, kaip kuruojantis komitetas, siūlytumėte elgtis?

A.SYSAS. Kadangi padarėme pertrauką dėl pagrindinio, tai siūlyčiau priimti tada, kai mūsų susirinks pakankamai ir iškart galėsime priimti, balsuoti už pagrindinį ir už lydimuosius.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Suformuluosiu dar sykį, ko norėjau jūsų paklausti. Po to, kai mes pritarėme suderinamosioms šio įstatymo tarpusavio nuostatoms, ar yra būtina jums dar atlikti derinimus su kitais lydimaisiais įstatymais?

A.SYSAS. Ne. Paprasčiausiai tik reikia atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kad neliko žodžių „nepasiturinčių“, tai redaguojant viskas bus padaryta.

PIRMININKAS. Gerai. Mes grįšime prie viso paketo, kai galėsime pabaigti procedūrą ir dėl šio įstatymo projekto. Taigi daroma pertrauka dėl kompleksinio 8 darbotvarkės klausimo.

Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-1380(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 9 klausimas – Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-1380(2)ES. Svarstymo stadija. Turime išklausyti komitetų išvadas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę į tribūną. Ruošiasi J.Lionginas arba kitas komiteto pranešėjas.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo projektą Nr.XP-1380. Buvo svarstytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, taip pat Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos farmacijos sąjungos, Vaistinių asociacijos „Provifarma“, Lietuvos vaistininkų draugijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Seimo nario A.Ivanausko, Seimo nario E.Žakario, Seimo nario P.Baguškos, Seimo narių R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, A.Matulo, B.Vėsaitės, E.Žakario, V.M.Čigriejienės, J.Juozapaičio, taip pat Seimo narių S.Bucevičiaus ir V.Domarko pastabos. Komitetas atsižvelgė į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą siūlymą ir teikia jums patobulintą įstatymo projektą ir šią komiteto išvadą. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausiu, kas yra pasirengęs pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, nes nėra pirmininko. Taip, komiteto pirmininko pavaduotojas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projekto. Komitetas svarstė šį projektą ir balsavimo rezultatai yra tokie: už – 5, prieš –1, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausius komiteto išvadas metas kalbėti diskusijoje. Pageidauja du Seimo nariai. E.Klumbys yra pirmasis. Kviečiu į tribūną. Savo vardu iki 5 minučių, frakcijos – iki 7 minučių.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, vėl svarstome Farmacijos įstatymą ir vėl palikti tie patys trūkumai, kuriuos buvau nurodęs praėjusį kartą svarstant šį Farmacijos įstatymą. Turiu vėl pakartoti tuos pačius trūkumus. Pirmiausia 2 straipsnio 71 punktas – „Vaistinių preparatų reklama.“ Kas tai yra? Tai yra „gyventojams – toliau pabrėžiu – sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistus“. Aš suprantu, kai reklama yra skiriama vartotojui, kuris neretai vadovaujasi jausmais, išankstinėmis nuostatomis. Bet pabrėžiu, kaip pabrėžiau ir praeitą kartą, kad specialistai negali vadovautis reklama. Specialistas turi vadovautis objektyvia informacija, žinoti vaistų visas teigiamas ir neigiamas savybes, todėl reklama negali būti skiriama specialistams.

Toliau. Ir vėl vaistinių preparatų reklama yra įteisinamas skatinimas skirti, tiekti, parduoti arba vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar žadant dovanas, asmeninę naudą, premijas pinigais ar natūra. Kas tai yra? Tai yra atviras papirkinėjimas ir korupcija. Tai yra įteisinama įstatyme. Kasdien Seime mes kalbame apie korupciją, o čia Seimas priims grynai korupcinę nuostatą. Įstatyme reikia aiškiai parašyti, kad skatinimas skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra, tai, kas yra iš tikrųjų įsišakniję mūsų visuomenėje, yra draudžiama veika, o užsiėmimas ja yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Antra korupcinė nuostata, kuri vėl liko ir kurią nurodžiau pirmą kartą priimant šį įstatymo projektą, tai „vaistinių preparatų reklama laikoma mokslinių konferencijų, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ir pardavinėti vaistus, dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų finansavimas“. Tai vėl yra žmonių papirkinėjimas kelionėmis. Visa tai turi būti aiškiai įvardinta, kad tai yra draudžiama veikla ir kad už šią veiką reikia bausti.

Ir pagaliau trečias dalykas, kurį noriu nurodyti kaip šio įstatymo defektą. Šiuo įstatymu reglamentuojama tiek farmacinė veikla, susijusi su žmonėmis, tiek su veterinarine farmacija. Juk Lietuvoje nėra jokio kito įstatymo, kuriame būtų suplakta priežiūros veikla, susijusi ir su žmonėmis, ir su gyvūnais. Manau, kad šitoje situacijoje veterinarinė farmacija turėtų būti išskirta į atskirą įstatymą ir priimtas atskiras įstatymas, o ne viskas suplakama į vieną įstatymą, kaip yra čia. Todėl aš manau, kad šitas įstatymo projektas, kaip ir ankstesnis, yra to paties lygmens, su tais pačiais dideliais defektais. Ir nors mane neoficialiai komiteto pirmininkė kaltina, kad aš atstovauju farmacinių firmų interesams, aš noriu pasakyti: aš matau akivaizdžius defektus šiame įstatyme ir esu prieš tokį įstatymą, kuriame Lietuvos Respublikos Seimas priiminėtų korupcines nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išsitekote numatyto laiko ribose. A.Matulą kviečiu kalbėti diskusijoje. Po to pereisime prie Seimo narių pateiktų pasiūlymų svarstymo.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad įstatymas nėra tobulas, bet lyginant su tuo pirmuoju registruotu įstatymu jis yra visiškai kitoks. Mes pamename, kaip buvo pateikta daug Teisės departamento pastabų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo narių pastabų. Į absoliučiai visas STT pastabas yra atsižvelgta, į didžiąją daugumą Teisės departamento ir į didžiąją daugumą Seimo narių pastabų. Mes visi turėtume suprasti, kad 100% visų mūsų siūlymų specialistai niekada nepriims ir, matyt, reikia užgniaužti savo emocijas ir pasielgti atsakingai, balsuoti už šitą įstatymą. Aš suprantu gerbiamojo E.Klumbio žodžius, pasisakymus. Aš šiek tiek vakar pažiūrėjau, kaip gerbiamasis E.Klumbys balsuoja ir kalba dėl kitų įstatymų projektų. Susipažinęs su balsavimo rezultatais aš pamačiau, kad apie 80% ponas E.Klumbys kalba prieš dėl visų įstatymų projektų ir apie du trečdalius susilaiko arba balsuoja prieš. Tai nieko naujo jūs nepasakėte. Bet, gerbiamasis E.Klumby, aš norėjau jūsų paprašyti, vis dėlto laiko tarpas buvo pakankamas, kad jūs pateiktumėte tas pastabas, pasiūlymus dėl reklamos, dėl kitų dalykų, ir mes komitete būtume išsamiai apsvarstę. Bet, deja, jūs šitų siūlymų nepateikėte mums raštu ir nepasinaudojote savo Seimo nario teise teikti įstatymo projektus.

Be abejonės, liko tam tikrų nevisiškai suderintų dalykų. Vieni kolegos teikia įstatymų projektus riboti vaistinių steigimą, steigėjus įvardinti, kiti teikia visiškai priešingas pastabas, kad nereikia riboti. Todėl suderinti šituos dalykus gana sunku. Aš manau, kad šiandien, šitame laikmetyje, reikėtų liberalizuoti vaistinių veiklą. Mes matome pakankamai aštrią konkurenciją, girdime, kaip skelbiamos įvairios nuolaidos iki 50%, žmonės yra patenkinti tuo rezultatu. Galbūt kai kuriems vaistininkams yra sunku išsilaikyti, aš suprantu, bet žmonės yra patenkinti. O mes, matyt, ir turime dirbti dėl žmonių.

Be abejo, nėra visiškai išspręstas konfliktas ir santykis tarp vaistininkų su aukštuoju išsilavinimu ir farmakotechnikų, bet, aš manau, rasta protinga, logiška išeitis, kompromisas, kad farmakotechnikai iki 2016 m. dirbs savarankiškai, nebus ribojama jų veikla, o po 2016 m. jie dirbs vaistininkų kontroliuojami. Mes papildėme nuostatą, kad jie galės prekiauti ne tik prekėmis, bet ir medikamentais vaistininkų kontroliuojami. Man atrodo, kad šito tikrai pakanka. Be abejo, nėra visiškai efektyviai išspręstas ir kaimo vietovių aprūpinimas vaistais, kaimuose vaistininkai ar kiti verslininkai nesteigia vaistinių dėl mažos apyvartos, o aprūpinimas per pirminės sveikatos priežiūros centrus yra neefektyvus, nes pardavinėja medicinos felčerės, bendruomenės slaugytojos ir jos gauna tik 5% nuo parduotos sumos, per mėnesį gauna 10-15 litų. Kai kurie farmacininkai pelnosi šitų darbuotojų sąskaita.

Bet apskritai įstatymas yra tokios kokybės, kad jau būtų galima priimti, ir net opozicija, suprasdama, kad šitas įstatymas turėjo būti priimtas praeitais metais, balsuos už. Todėl dauguma vis dėlto turi prisiimti tam tikrą atsakomybę. Įstatymas yra tokios kokybės, kaip sakiau, kad jį būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Dėl asmeninių motyvų aš noriu kalbėti. Noriu pasakyti čia diskusijose kalbėjusiam. Aš, žinoma, džiaugiuosi, kad mano balsavimo rezultatai tampa studijų objektu, tačiau replika, kodėl aš nepateikiau pasiūlymų. Aš noriu pasakyti, kad mano pasiūlymai, apie kuriuos aš kalbėjau, buvo atmesti svarstant ankstesnį Farmacijos įstatymą ir svarstymo stadijoje, ir priėmimo stadijoje. Todėl dar kartą tą patį teikti žinant, kad bus a priori atmesta, aš nematau jokios prasmės.

PIRMININKAS. Dėkui. D.Mikutienė – pagrindinio komiteto kuratorė svarstant šį įstatymą. Kviečiu į tribūną.

Pereiname prie pasiūlymų, kurie buvo pateikti Seimo narių ir jiems nebuvo pritarta pagrindiniame komitete. Eilės tvarka – Seimo nario E.Žakario pasiūlymas, susijęs su 1 straipsniu.

Kolega E.Žakari, pristatykite savo siūlymą dėl bazinio įstatymo 76 straipsnio 7 dalies pakeitimo, susijusio su terminais vaistinių filialams.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra kalbama apie tai, kad vaistinių filialams, įsteigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra nustatytas pereinamasis laikotarpis, tiems, kurie neatitinka šito įstatymo reikalavimų. Tačiau lygiai tas pats reikalavimas buvo ir yra dabar galiojančiame įstatyme. Čia kalbame tik apie mieste veikiančius filialus, praeitą kartą kolega iš pagrindinio komiteto akcentavo kaimo vietoves. Su kaimo vietovėmis čia nėra nieko bendro, nes ten buvo kiti reikalavimai. Ir daugiausia čia kalbama apie kvadratūrą, tai yra pažeidžiant įstatymą buvo vaistinių tinklų, kurie įsteigė 30 m² filialus, nors įstatymas reikalavo 60 m². Taip sutaupė ir šilumai, ir nevykdė reikalavimų, ir pažeidė konkurencijos sąlygas. Ir dabar siūloma, kad tiems filialams, kurie pažeidė įstatymus, kažkodėl motyvuojant tuo, kad jie įdėjo lėšas, yra pratęsiamas terminas. Vyriausybė siūlė taip pat pereinamąjį laikotarpį iki 2008 m. gruodžio 31 d., ką siūliau ir aš. Bet kažkodėl pagrindinis komitetas ilgino šitą laikotarpį remdamasis kito Seimo nario pasiūlymu net iki 2015 metų. Tai ar Seimas gali įteisinti ir balsuoti už įstatymo pažeidimus?

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas dar kartą svarstydamas grįžo prie šitos problemos ir gerbiamojo Seimo nario pateikto pasiūlymo. Iš tiesų buvo keli siūlymai, kurie reglamentavo šitą straipsnį, iki kada turėtų veikti vaistinių filialai. Šiuo metu yra apie 280 veikiančių antrinių filialų. Paskutiniame komiteto posėdyje buvo prieita prie tokios nuomonės, ir manome, kad tai būtų iš tiesų socialiai teisinga, kad antriniai filialai galėtų veikti iki 2015 metų, kaip yra dabar, kaip ir mes rėmėme iki 2015 metų dėl farmakotechnikų. Manome, kad tai yra iš tiesų susiję, nes tie farmakotechnikai dirba ir vaistinėse, ir filialuose. Ir vienoda nuostata, manome, būtų teisinga, jeigu tiek pačiai vaistinės filialo veiklai, tiek ir farmakotechnikams būtų suvienodinta.

Jeigu kalbame apie gerbiamojo Seimo nario Seimo nario E.Žakario pasiūlymą, kad iki 2007 metų būtų pertvarkyti visi vaistinių filialai, tai, kaip minėjau, yra labai didelis jų skaičius. Nenustačius tokio laikotarpio, pereinamojo laikotarpio, iš tiesų būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Apie tai kalbėjo ir Konkurencijos taryba, ir mūsų Teisės departamentas ir pateikė tokias išvadas, kad tai yra labai trumpas laiko tarpas. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, prašyčiau lakoniškai formuluoti poziciją, kad galėtume spėti apsvarstyti visą paketą, didelį pasiūlymų sąrašą. Nuomonę, palaikančią šį siūlymą, kurį teikia E.Žakaris, – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad iš neteisėto teisėtas nekyla. Aš siūlyčiau pritarti kolegos E.Žakario ir Vyriausybės siūlymui, nes modeliuojama pagal tinklų, kurie prisisteigė vaistinių, norą. Aišku, jie galėtų plėstis ir toliau. Kodėl tradicinėms vaistinėms buvo taikomi vieni reikalavimai, dabar tinklams taikome kitus reikalavimus? Manyčiau, reikėtų pritarti pradiniam Vyriausybės projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kolega P.Baguška dėl šio pasiūlymo? Tada A.Matulas – nuomonė prieš.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų to laiko negalima trumpinti, nes daugelyje vietovių tiesiog nebus suspėta įvykdyti šių reikalavimų. Filialuose, kur yra gana maža vaistų apyvarta, tokio reikalavimo turėti iki 60 kv.m patalpas, manau, nereikia. Ta išimtis yra logiška. Vieni siūlo iki 2015 metų, kiti siūlo iki 2007 metų. Manau, turime pasirinkti vidurkį, nes priešingu atveju labai pabloginsime gyventojų galimybę apsirūpinti medikamentais, ypač mažesniuose miesteliuose.

PIRMININKAS. Dėkui. Turime balsuodami apsispręsti, ar pritariame E.Žakario pasiūlymui, susijusiam su siūlomu bazinio įstatymo 76 straipsnio 7 dalies pakeitimu.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. 24 – už, 11 – prieš, 39 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas eilės tvarka pasiūlymas, kurį teikė P.Baguška, dėl 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Jam buvo pritarta iš dalies. Ar jus tenkina atsižvelgimas? Galiu konstatuoti, kad P.Baguška nereikalauja, kad dėl šio pasiūlymo būtų balsuojama. Judame į priekį.

Yra Seimo narių grupės – R.Turčinsko, A.Ivanausko ir V.Kamblevičiaus – siūlymas, susijęs su 8 straipsnio 9 dalimi. Siūlymui komitetas nepritarė. Kas iš teikėjų būtų pasiruošęs pateikti? Nė vieno nematome salėje. Gal trumpai referuokite, gerbiamoji pranešėja, siūlymų esmę ir komiteto poziciją šiuo klausimu.

D.MIKUTIENĖ. Kolegos Seimo nariai pasiūlė pakeisti 8 straipsnio 9 dalį, kad juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo arba visuomenės vaistinės licenciją. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes prieštarauja Farmacijos įstatymo kodifikuotos 2001 metų direktyvos 2001/83/EB nuostatoms. Vaistų pardavimas iš vaistinės į sveikatos priežiūros įstaigą priskiriamas didmeniniam platinimui. Norint vykdyti šią veiklą, reikia didmeninio platinimo licencijos. Vaistinės veiklos licenciją turintis subjektas neturi teisės verstis didmeniniu platinimu. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo nei palaikyti, nei prieštarauti, bet turime balsuoti. Ar pritariame Seimo narių – kolegų R.Turčinsko, A.Ivanausko ir V.Kamblevičiaus – pasiūlymui dėl 8 straipsnio 9 dalies pakeitimo? Aš labai prašyčiau, gerbiamoji pranešėja, būnant tribūnoje negestikuliuoti arba nerodyti, kaip frakcijai ar kitiems balsuoti. Aš tiesiog prašau, nes praeitą sykį mes gavome tokių pastabų. Tiesiog preventyviai, gerai?

Užsiregistravo 61 Seimo narys. 12 – už, 2 – prieš, 42 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl 35 straipsnio 4 dalies. Vėl tie patys trys Seimo nariai teikia. Nė vieno jų nėra salėje. Tas pats metodas. Gerbiamoji pranešėja, trumpai pateikite ir pakomentuokite siūlymą.

D.MIKUTIENĖ. Kolegos pasiūlė 35 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodį „kartinius“, t.y. kad gamybinė vaistinė negalėtų parduoti, išduoti savo pagamintų vaistų per savo filialus ministro nustatyta tvarka. Šis siūlymas prieštarauja kodifikuotos 2001 metų direktyvos 2001/83/EB 3 straipsnio 2 daliai, pagal kurią vaistinė gali parduoti aprašinius vaistus tik tiesiogiai pacientui. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Baguška dėl šio straipsnio? Dėl viso. Ačiū. Supratau. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame kolegų R.Turčinsko, A.Ivanausko ir V.Kamblevičiaus siūlymams, susijusiems su 35 straipsnio 4 dalimi.

Balsavimo rezultatai: 69 užsiregistravus, 21 – už, 3 – prieš, 42 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dar vienas kolegų R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus ir A.Ivanausko siūlymas, susijęs su įstatymo 36 straipsnio 5 dalimi. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Kolegos pateikė pasiūlymą, kad iš 36 straipsnio 5 dalies būtų išbraukta „ekstemporalius vaistinius preparatus“. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Analogiškai yra pažeidžiama direktyva.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių palaikyti ar prieštarauti pataisai. Kolegos, balsuodami apsispręskime, ar pritariame pasiūlymui dėl 36 straipsnio 5 dalies pakeitimo, kuriam komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 60. 8 – už, 4 – prieš, 44 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Šių Seimo narių grupės visi pasiūlymai yra apsvarstyti.

Eilės tvarka Seimo narės B.Vėsaitės siūlymas, susijęs su 76 straipsnio 5 dalimi. Gerbiamoji kolege, mikrofonas įjungtas. Turite progą pateikti savo siūlymą.

B.VĖSAITĖ. Kuris čia yra?

PIRMININKAS. 76 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kurį jūs siūlote.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, man keista: iki 2015 metų mes farmakotechnikams leidžiame dirbti savarankiškai, vėliau šis leidimas baigiasi. Gerai, pagal analogiją ir inžinieriams, kurie baigė tarybiniais metais, ir istorikams, ir teisininkams taip pat priimkime atitinkamas normas, kad jie turėtų persikvalifikuoti. Tiesą sakant, aš nelabai suprantu šios pataisos esmės. Juo labiau jeigu išduodamas toks mokslo baigimo sertifikatas, kuriame nurodoma, kad jie gali dirbti šį darbą, tai nelabai suprantama, kodėl po 2015 metų jie šito daryti negali.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas jau keletą kartų svarstė panašius siūlymus ir nepritarė. Mes vadovavomės Europos teisės departamento raštu „Dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo veiksmų“. Buvo remtasi Europos teisės departamento pastabomis, kuriose teigiama, kad, jeigu būtų priimta tokia pataisa, tai prieš Lietuvos Respubliką galėtų būti pradėta pažeidimo procedūra. Šiems asmenims yra suteikta galimybė persikvalifikuoti. Nedrįsčiau jų lyginti su inžinieriais ir statybininkais, nes jie vaistinėse parduoda vaistus pacientams, o tai tiesiogiai gali paveikti ligos eigą, taip pat ir pacientų sveikatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Dabar po vieną nori pasisakyti už ir prieš. Eilės tvarka – S.Bucevičius. Palaikymas. Prašau.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau vieną pastabą, kad per visą praktiką, kiek aš žinau ir girdžiu, nėra nusiskundimų, kad farmakotechnikas būtų padaręs kokią nors žalą pacientui. Jeigu taip yra, tai aš norėčiau išgirsti. Šiandien pritarčiau B.Vėsaitės pataisai, nes analogiška pataisa bus ir mano, taigi pasisakyčiau vis dėlto už šios pataisos priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Jeigu teisingai suprantu, V.Vertelienė eilės tvarka.

V.VERTELIENĖ (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

V.VERTELIENĖ. Tada norėčiau replikuoti gerbiamajam S.Bucevičiui, kad gal patyrusi operacinės instrumentatorė sesuo galėtų išoperuoti ir chirurgą galėtume atleisti išvis nuo to darbo. Kitas dalykas, kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pirminiame variante buvo siūloma jau neleisti 2007 m. ar 2010 m., buvo padaryta išimtis, perkvalifikavimo terminas nukeltas iki 2015 metų, tai dabar nori išvis… Galbūt komitetas tikrai padarė klaidą, reikėjo greičiau apsispręsti ir priimti, kad būtų anksčiau įsigaliojusios tos nuostatos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui. Balsavimo neišvengsime. Kolegos, balsuojame dėl B.Vėsaitės pasiūlymo, susijusio su 76 straipsnio 5 dalies pakeitimu. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 70 Seimo narių, už – 35, prieš – 5, susilaikė 28. Pasiūlymas priimtas.

Eilės tvarka svarstome dabar jau kolektyvinį B.Vėsaitės ir E.Žakario teikimą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Pradedame nuo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimo. Tiksliau, siūlymo jį pakeisti. Kas iš jūsų pristatytų? Matau, B.Vėsaitė. Ar kolega E.Žakaris?

B.VĖSAITĖ. Aš nemanau, kad čia yra esminis dalykas, juo labiau kad komiteto posėdžio metu buvo išaiškinta, kad, tiesą sakant, ministerija neturi tvirtinti profesinių asociacijų etikos principų. Atsisakau.

PIRMININKAS. O kolega E.Žakaris irgi taip mano? Taip nemano. Jūsų vienos atsisakymo nepakanka. Prašau E.Žakarį išnaudoti progą pristatyti savo siūlymą dėl 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto.

E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatyme yra parašyta, kad vaistininkai privalo laikytis profesinės etikos principų. Kokių principų, kur jie turi būti parašyti, apie tai yra nekalbama. Kad ministerija nieko dėta, taip iš tikrųjų nėra. Profesinės etikos kodeksą turi priimti visuomeninės organizacijos, jis ir dabar yra priimtas, tačiau priimtas senųjų vaistinių, todėl nevisiškai pripažįstamas. Ateityje turėtų atsirasti ar bendra visuomeninė organizacija, ar kokie nors rūmai, kurie turėtų priimti, bet Sveikatos ministerija turėtų tvirtinti, taip yra paprastai daroma. Ir šitas straipsnis šiandien galbūt ir nieko nereikštų, bet įgaliotų, kad galbūt ir pačios vaistinės imtųsi iniciatyvos, gal ministerijas paragintų, bet kodeksas turi atsirasti, priešingu atveju negalima suprasti, ką šiame straipsnyje reiškia nurodytas punktas – laikytis profesinės etikos principų, kurių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Tai yra profesinės savivaldos reikalas, profesinės etikos principus nustato specialistus vienijančios organizacijos, o ne kompetentingų institucijų arba, kaip šiuo atveju siūloma, Sveikatos ministerijos rengti teisės aktai. Tai yra jų savivaldos reikalas, kaip jie suorganizuos, tvirtins etikos kodeksus, mes, kaip įstatymų leidėjai, tiktai konstatuojame, kad kiekviena profesinė savivalda turėtų pati šituos teisės aktus priimti. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl turime balsuoti. Ar pritariame Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui dėl 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimo?

Užsiregistravus 69 Seimo nariams, už – 17, prieš – 9, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas eilės tvarka B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymas, susijęs su bazinio įstatymo 38 straipsniu. Kuris norėtumėte pristatyti? Kilstelėkite ranką. Norėjo labiau B.Vėsaitė. Prašome pristatyti savo siūlymą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, čia dėl vaistinių steigimo ribojimo. Tai yra mes su kolega E.Žakariu siūlome, kad viena vaistinė tektų 2500 savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų, išskyrus kaimo vietoves. Kadangi valstybė garantuoja kompensacinių vaistų kompensavimą ir apskritai kiekvienas bankrotas yra skausmingas valstybei, nors komitete buvo aiškinama, kad tai iš tikrųjų verslininkų reikalas, bet toli gražu ne verslininkų… Bankrutuojančių įmonių įstatyme sakoma, kad mes, visi mokesčių mokėtojai, sumokam jiems. Manau, kad vaistinė nėra tokia organizacija, kaip, tarkime, kirpykla ar siuvykla, kur iš tikrųjų valstybė neturėtų kištis, o yra specifinė įmonė, todėl mes manome, kad vis dėlto reikėtų riboti vaistinių steigimąsi, nes matome ir tendencijas. Yra steigiamos tinklų vaistinės ir naikinamos senosios, todėl ir atsirado ši pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Toks siūlymas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 53 straipsnio 1 daliai. Sprendimas buvo taip pat priimtas remiantis Teisės departamento ir Konkurencijos tarybos nuomone. Turiu pasakyti, kad Skandinavijos šalys, tos, kurios buvo priėmusios apribojimus, juos naikina, nes yra taikomas laisvas vaistinių steigimo principas, vaistinės pagal rinką pačios išsidėsto tolygiai. Jeigu mes priimtume tokį sprendimą, tai kaip dabar, sakykite, reikėtų elgtis su tomis vaistinėmis, pavyzdžiui, sostinėje, Vilniaus mikrorajone, kaip visus žmones surūšiuoti ir pasakyti, kas kokiai vaistinei priskirta ir kas kur turėtų eiti pirkti vaistų. Komitetas nepritaria tokiam sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių pasisakyti dėl šio pasiūlymo? E.Žakaris – nuomonė už.

E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia čia yra kalbama apie naujai steigiamas vaistines, senųjų tai visai neapimtų. Antras dalykas. Šitas įstatymas eina su ženkleliu S ir pasižiūrėjus į Europos, ypač senųjų šalių patirtį, iš 15 Europos Sąjungos šalių tik vienintelėje Šveicarijoje nėra ribojama. Ar kas numato atsisakyti? Tai čia mes galime kalbėti kiek norime. Sustabdė naujų vaistinių steigimą estai, jie taip pat rengia panašų įstatymą, kažkodėl jokios konkurencijos tarybos tenai neprotestuoja, nieko. Ir aš manau, kad čia yra ne kokios nors parduotuvės, ne prekybos centrai, o prekiaujama specifiniais produktais, specifinės tai yra prekės, todėl siūlau palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – A.Matulas.

A.MATULAS. Man šiek tiek keista, kai kai kurie Seimo nariai, visiškai nebūdami šios srities specialistai, neįsigilinę į padėtį, teikia tokias pataisas. Tarkim, Pasvalyje gyvena 9 tūkst. gyventojų, yra įsteigtos penkios vaistinės, akivaizdu, kad dvi vaistines reikėtų naikinti. Galbūt kolega E.Žakaris gali pasakyti, kurias panaikinti. Kituose miestuose – dar kitokia padėtis ir visuomenei tai yra naudinga. Yra konkurencija ir žmonės gali nusipirkti vaistų su kai kuriomis nuolaidomis, todėl yra labai keista. Bet jeigu norima pasakyti, kad anos tegu egzistuoja, bet dabar naujai besisteigiančiom galios šita sąvoka, tai iš tikrųjų nė viena nauja vaistinė daugiau nei mieste, nei miestelyje negalės įsisteigti, nes šita norma jau seniai yra viršyta kelis kartus. Taigi kolegos, siūlau iš tikrųjų nebalsuoti už tokias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę už ir prieš pasakyta. Kolegos, apsispręskime balsavimu, ar pritariame B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su bazinio įstatymo 38 straipsniu.

Užsiregistravo 66.

13 – už, 16 – prieš, 34 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Eilės tvarka dar vienas siūlymas dėl 57 bazinio įstatymo straipsnio papildymo, jį teikia tie patys B.Vėsaitė ir E.Žakaris. B.Vėsaitė. Prašom pateikti.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra ta, kad ligonių kasos su vaistinėmis atsiskaito per 30 dienų. Deja, šiuo metu to nėra, todėl mes siūlome tai įtvirtinti tik įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, neklaidinkite Seimo narių. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį už vaistinėje išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones apmokama vadovaujantis teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartimis. Šis dalykas dabar galioja ir jums ekspertai labai aiškiai viską komitete išaiškino. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Nepaisant to, yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo. Eilės tvarka E.Žakaris – nuomonė už.

E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Socialinio draudimo įstatyme yra parašyta per 30 dienų, Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje yra pagal sutartis, tačiau ligonių kasa visada primes sutartis, kokias norės, ir vaistinė, be abejo, turės pasirašyti, jeigu norės gauti kompensacijas už vaistus. Todėl ir pasidomėjau keleto mažesnių vaistinių, pasirodo, praėjusią savaitę yra atsiskaityta už šių metų vasario mėnesį. Aišku, didiesiems tinklams galbūt tai ir gerai, nes jie turi atliekamų apyvartinių lėšų, o mažesnes vaistines toks atsiskaitymas, galima sakyti, veda į bankrotą. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – V.Vertelienė. Minutę! Prašom.

V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ponas E.Žakaris jus klaidina. Yra atsiskaitoma su vaistinėmis per ligonių kasas, o jeigu neatsiskaitoma, yra teisinių priemonių. Gali kreiptis į teismą ir bus atlyginta ir sumokėti delspinigiai, ir sumokėtos visos lėšos. Nemanau, kad reikėtų… Šis siūlymas yra visiškai ne šio įstatymo objektas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės pasakytos. Balsuokime dėl to, ar pritariame B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su bazinio įstatymo 57 straipsniu.

Užsiregistravo 65.

Iš jų 19 – už, 3 – prieš, 40 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Šių Seimo narių siūlymai apsvarstyti, tačiau yra dar kita Seimo narių grupė. E.Žakaris ir J.Juozapaitis taip pat teikia pasiūlymus. Pradedame nuo jų pirmojo siūlymo, susijusio su bazinio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi. Kuris iš kartu sėdinčių norėtų pateikti? Kolega J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiame straipsnyje –kompensuojamųjų vaistinių preparatų (…) pagal priemonių kainodaros bendri reikalavimai… 1 punkte mes norime išbraukti žodį „didžiausios mažmeninės kainos“. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazinės ir didžiausios mažmeninės kompensuojamųjų vaistinių preparatų, finansuojamų (…) priemonių kainas. Kodėl tas didžiausias mažmenines? Matyt, tų žodžių nereikia. Rašome didžiausios bazinės ir mažmeninės gal tada kartu? Paskui noriu papildyti, „kurios turi būti vienodos visoje Lietuvos Respublikoje“. Čia tokie didesni reikalavimai niekam nepakenks, o bus visoje Respublikoje vienodos preparatų kainos.

Noriu papildyti to punkto 2 dalį, kur prireikus sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ar patikslina. Siūlome įrašyti „papildyti visi kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo“, nes projekte yra skelbiama vieną kartą per metus, bet jeigu bus pakeitimai, kada juos tada paskelbs? Čia būtinai reikia patikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.JUOZAPAITIS. Negi lauksi metus, kol sueis metai?

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Komiteto nuomonė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas nepritaria šiems siūlymams, nes 2005 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės strateginiame komitete buvo nuspręsta, kad netikslinga, kad būtų nuostatos, kurios draustų kompensuoti priemoką ar jos dalį. Iš tiesų mes pateikdami projektą jau minėjome tai, kad svarstoma, kad galbūt reikėtų suformuoti specialius fondus, kurie galėtų tas priemokas dengti, bet tam reikia gana daug biudžeto lėšų. Taigi šiuo atveju vartotojų atžvilgiu, mūsų pacientų atžvilgiu… iš tiesų žmonės labai skausmingai reaguoja, kai vienas ar kitas vaistas arba medicininės paskirties produktas kad ir 10 centų pabrangsta. Žmonės skaičiuoja pinigėlius ir mes turėtume bent dabar, jeigu negali valstybė to padaryti, palikti tokią nuostatą, kuriai ir pritaria Vyriausybės strateginis komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Vertelienė – nuomonė prieš pasiūlymą.

V.VERTELIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes pritarsime šiam siūlymui, mes pabloginsime vaistų vartotojų, tai yra paprastų žmonių situaciją. Tai yra grynas tarnavimas farmacinėms kompanijoms. Susitars, ministerijoje pakelta aukšta bazinė kaina, ir viskas. Dirba lobistai ir tikrai pabloginsime žmonių situaciją. Kategoriškai reikia nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl šio pasiūlymo kalbėti daugiau norinčių nėra. Taigi balsuodami apsispręskime, ar pritariame E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymui, susijusiam su 57 straipsnio 1 dalimi.

Užsiregistravo 67.

Balsavimo rezultatai: 11 – už, 11 – prieš, 43 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau svarstome E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymą, susijusį su 77 straipsnio pakeitimu. Jeigu teisingai suprantu, J.Juozapaitį… Ne, E.Žakaris norėtų. Minutėlę! Įjungsime mikrofoną. Prašom.

E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. 77 straipsnyje yra baigiamosios nuostatos, jos nėra tiesiogiai susijusios su įstatymu. Yra įpareigojimas Vyriausybei ir kitoms institucijoms. Mes siūlome šį straipsnį papildyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos būtų įpareigotos įsteigti specialiuosius fondus kompensuojamųjų vaistų mažmeninei kainai sumažinti, apie ką dabar neseniai kalbėjo ir kolegė V.Vertelienė, kad šios nuolaidos Lietuvoje būtų taikomos visur vienodai nepaisant, kur žmogus gyvena ir kokia yra jo socialinė padėtis. Tai būtų tiktai įpareigojimas, nes ir komitetas svarstant pirmąjį įstatymą pritarė, kad tai yra teisinga mintis, kad tai turėtų būti, bet tai yra ne šio įstatymo nuostata. Todėl mes ir įrašome į baigiamąsias, kad tie dalykai judėtų. Dabar kaip atrodo? Turtingesni prekybos tinklai, kurie turi daugiau taškų, iš didmenininkų, nes ima daugiau vaistų, gauna pigiau ir to sąskaita taiko nuolaidas. Nors kiekvienais metais Seimas skiria vis daugiau pinigų kompensuojamiems vaistams, pažiūrėkime, koks yra rezultatas? Žmonės pyksta, vaistai brangsta. Manome, turėtų būti teisybė ir reikia įpareigoti Vyriausybę arba Sveikatos ministeriją tai daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonę prašom pateikti.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstydamas iš esmės tokiai pozicijai pritaria, tačiau tai yra ne Farmacijos įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų dalykas. Aš viliuosi, kad mums rudens sesijoje bus pateiktos pataisos ir mes šią problemą galėsime išspręsti. Tai tikrai ne šio įstatymo reikalas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A.Matulas taip pat dėl šito norėjo? Prašom. Nuomonė prieš.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti šiai pataisai, nes visiškai neaišku, kas administruos tą fondą, kokią naują struktūrą reikės sukurti, iš kur tas fondas paims lėšų. Dabar nuolaidas taiko farmacinės kompanijos, o ne departamentas ir Sveikatos draudimo fondas. Jeigu mes suvienodinsime kainas ir (…) iš to fondo, tai prašom pasakyti, įstatymo teikėjai, kaip tas fondas bus suformuotas, kokia bus kompensavimo tvarka, kaip ta kompensacija pasieks konkretų žmogų. Idėja yra, bet dėl jos reikia diskutuoti. Kaip sakoma, idėjos pradinė stadija, ir mes toliau galvokime, ar ją įmanoma realizuoti, kaip realizuoti. Jeigu mes įrašysime dabar, tai turėtume steigti atskirą tarnybą, kuri išsiaiškintų, kaip tas fondas turi egzistuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritariantis siūlymui – J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS. Jau tikriausia metus kalbame apie tą reikalą ir nieko nepadarome. Ir dabar bijome įrašyti – įpareigoti Vyriausybę. Vyriausybė nustatys ir parašys, kokia tvarka. Negi mes įstatyme turime nurodyti? Įpareigojame, kad vykdytų. Mes neprivalome nurodyti, kaip daryti Vyriausybei arba institucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tenka apsispręsti balsuojant. Prašom balsuoti, ar pritariame kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymui, susijusiam su 77 straipsnio pakeitimu.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 6, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.

Baigėme kolegų siūlymų svarstymą, tačiau dar yra kita Seimo narių grupė. Ji teikė kelis siūlymus, kuriems nepritarė komitetas. Galiu tik pasakyti, kad tai yra paskutinioji Seimo narių grupė. Taigi V.Čigriejienės ir A.Matulo pasiūlymai. Eilės tvarka pradedame nuo 60 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimo. Noriu paklausti, kuris iš jūsų nori pateikti, ar kolega A.Matulas, ar V.Čigriejienė? Prašom. A.Matulas. Noriu paklausti, ar jūs laikytumėte tai vientisu siūlymu ar dviem atskirais? Prašom.

A.MATULAS. Prašyčiau juos svarstyti ir už juos balsuoti kaip už atskirus.

PIRMININKAS. Gerai. Eilės tvarka 7 dalis.

A.MATULAS. 7 dalis. Dabar pateiktame įstatymo projekte siūloma, kad gaminti medicininės paskirties produktus gali juridiniai asmenys, įrašyti į asmenų, vykdančių veiklą su medicininės paskirties produktais, sąrašą. Mes siūlome, kad ne tik gaminti, bet ir importuoti, ir užsiimti didmeniniu platinimu galėtų įmonės, kurios yra įrašytos į šiuos sąrašus. Mes ilgai konsultavomės su įmonėmis, kurios šiandien Lietuvoje gamina šiuos medicininės paskirties produktus. Jie mano, ir mus įtikino, kad vis dėlto reikėtų, kad būtų priimta tokia pataisa. Tai būtų labai gera parama verslui, nes vis dėlto medicininės paskirties produktas nėra vaistas, būtų galima leisti jiems importuoti ir platinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas nustato, kad ta dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų, kuri buvo medicininės paskirties produktų sąraše, nuo balandžio 1 d. perėjo Mitybos centrui, tai yra laikomi notifikuotais. Tokiu atveju nei šie produktai, nei jų platinimas nepatenka į Farmacijos įstatymo reguliavimo sritį ir šie produktai gali būti platinami ne tik vaistinėse. Tačiau siekiant suvienodinti nacionalinius reikalavimus ir sudaryti sąlygas, kad rinkoje išliktų augaliniai vaistiniai preparatai, o jų vartojimas yra paremtas ilgamete patirtimi, 2004 m. kovo 31 d. buvo priimta direktyva, kuri iš tiesų nustatė tam tikrus reikalavimus šiems preparatams. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. B.Vėsaitė dėl šio siūlymo? Prašom. Nuomonė – už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai paremčiau A.Matulo siūlymą, nes mes kertame mūsų gamintojams. Įsivaizduokite, jie gamina analogiškus preparatus kaip ir farmacinės firmos, įvedus PVM, jie tampa tikrai nekonkurencingi. Manyčiau, jeigu mes norime palaikyti vietinį gamintoją, kuris gamina analogiškus preparatus, bet galbūt neturi vardo, ir jie išstumiami iš rinkos, mes tokiu siūlymu, kaip siūlo pagrindinis komitetas, parašome mirties nuosprendį mūsų gamintojams.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Vertelienė – kita nuomonė.

V.VERTELIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas yra toks, kad nukentės ne vietinė pramonė. Iš esmės tie vaistai įvežami ir importuojami iš užsienio, ir kalbama apie tai, kad PVM padidėja nuo 5% iki 18%. Yra paslėptas siūlymas, bet aš jums išaiškinu, kad PVM nuo 5% iki 18% padidėja, pabrangsta ir gamintojui muša per kišenę. Tai visa siūlymo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nežinau, ar visi supratome, tačiau nuomonės pasakytos. Turime balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti, ar pritariame V.Čigriejienės ir A.Matulo pasiūlymui.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 25, prieš – 3, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl to paties 60 straipsnio 8 dalies pasiūlymo. A.Matulas. Prašome pateikti.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, dabar medicininės paskirties produktus galima platinti ne tik vaistinėse. Projekte siūloma medicininės paskirties produktus platinti tik per vaistines. Mūsų siūlymas – leisti šiuos produktus platinti mažmeninės prekybos parduotuvių specialiai įrengtuose skyriuose, kad jais prekiautų farmacijos išsilavinimą turintis specialistas. Tikrai nuoširdžiai prašau, kolegos, sutikti su šia pataisa. Esu labai dėkingas kolegei B.Vėsaitei, kad ji labai gražiai ir argumentuotai pasakė motyvus. Vis dėlto mes turime palaikyti savo pramonę, nes dar kartą sakau, šiandien šie produktai yra platinami specialiuose skyriuose ir nuo to niekas nenukentėjo, nes juos platina farmacijos specialistai. Dar kartą prašau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiam siūlymui. Gerbiamieji kolegos, labai prašau jūsų nepadaryti klaidos. Aš jau kalbėjau, kokie yra medicininės paskirties produktai, kaip yra sutvarkytas sąrašas, kas atiduota Mitybos centrui, kas liko Farmacijos įstatymo reguliavimo srityje. Medicininės paskirties produktai yra priskiriami Farmacijos įstatymo reguliavimo sričiai, kaip ir vaistai. Jų registraciją, stabdymą, reklamos kontrolę, išėmimą iš rinkos vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nes šios medžiagos yra fiziologiškai aktyvios ir turi tiesioginės įtakos gyventojų sveikatai. Jais turi būti prekiaujama tik vaistinėse. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš dėl šio siūlymo – V.Vertelienė. Prašau.

V.VERTELIENĖ. Norėčiau humoro forma išversti į lietuvių kalbą šį pasiūlymą. Idealiame prekybos centre stovės atskiri stelažai, stovės farmacininkas, o prie įėjimo į tą centrą – dar dvi vaistinės. Tai kam reikia atskirai pardavinėti, jeigu galima pardavinėti tiktai vaistinėse?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, vis tiek turime balsuoti. Siūlymas pateiktas. Prašau balsuodami išsakyti savo nuomonę.

62 užsiregistravus, 16 – už, 6 – prieš, 39 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Noriu patikslinti. Dabar baigėm apsvarstyti V.Čigriejienės ir A.Matulo pasiūlymus, tačiau dar yra S.Bucevičiaus ir V.Domarko keli siūlymai, kuriems komitetas taip pat nepritarė. Eilės tvarka pradedam nuo pirmo, susijusio su 37 straipsnio 2 dalimi. Taigi kolegą S.Bucevičių prašau pateikti savo siūlymą.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau šį pasiūlymą vis dėlto susieti su 76 straipsnio 5 dalimi, kur mes priėmėm dėl farmakotechnikų. Mes sakėme, kad iki 2015 metų vis dėlto jie turėtų pabaigti savo veiklą ir šiame įstatyme, kad administracijos ir farmacijos veiklos vadovai vis dėlto būtų licencijuojami vaistininkai. Tai mes pasisakome, kad farmakotechnikai neturėtų būti, licencijuojamas vaistininkas vis dėlto, mano nuomone, veiklos vadovas turi būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar svarstom su 37 straipsnio 2 dalimi susijusį pasiūlymą.

S.BUCEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiai pataisai. Iš tiesų buvo daug dėl jos diskutuota ir svarstant tą pirmąjį variantą. 37 straipsnis reglamentuoja reikalavimus vaistinėms veiklos licencijai gauti. Pagal jūsų šį siūlymą išeitų taip, kad ir administracijos vadovas, ir trys ketvirtadaliai valdybos narių turėtų būti vaistininkai. Dabartinėje situacijoje mūsų farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse, kurios yra patvirtintos ministro, jos atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, yra įrašyta nuostata, kad užtenka sudaryti darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti. Farmacinė veikla pas mus yra licencijuojama. O nei Europos Sąjungos direktyvos… ir Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. aiškiai pasakė, kad tokio reikalavimo nėra ir tokio reikalavimo nereikia. Užtenka to, kad asmuo būtų atsakingas už farmacinę veiklą. Ši veikla yra licencijuojama ir mūsų valstybėje labai griežtai laikomasi šių reikalavimų. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Matulas.

A.MATULAS. Iš tikro, kolegos, jeigu priimsim šią pataisą, tai reikia tada sustoti ir toliau nesvarstyti viso įstatymo. Mes bandom liberalizuoti, prisitaikyti prie situacijos. O jeigu mes jau reikalausim, kad steigėjai turėtų farmacinį išsilavinimą, būtų vaistininkai… Iš tikrųjų šiandien yra labai daug steigėjų, galbūt per antrus žmones, kurie jau neturi farmacinio išsilavinimo. Kaip sakė kolegė D.Mikutienė, įvedama nauja sąvoka, t.y. farmacijos vadovas, kuris, dirbdamas toje vaistinėje, privalės turėti vaistininko išsilavinimą ir kontroliuoti procesą, gamybą, pardavimą. Todėl vėl iš naujo reikalavimas, kad steigėjas turėtų šį išsilavinimą… Tada vėl grįžkim prie to, kad mokyklos steigėjas galės būti tiktai mokytojas, ligoninės steigėjas – tiktai gydytojas ir t.t. Man atrodo, mes jau išaugom iš tų kelnių ir negrįžkim prie to.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau balsuodami išsakyti savo nuomonę, ar pritariam Seimo narių S.Bucevičiaus ir V.Domarko siūlymui, susijusiam su 37 straipsnio 2 dalies pakeitimu.

53 užsiregistravus, 19 – už, 7 – prieš, 27 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Toliau dėl 57 straipsnio 10 dalies yra tų pačių dviejų Seimo narių siūlymas. S.Bucevičių prašau jį pateikti.

S.BUCEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau šį savo pasiūlymą atsiimti, nes šiandien su Sveikatos reikalų komiteto pirmininke buvo diskutuota ir į Sveikatos draudimo įstatymą mes galbūt teiksime šias pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. O ar jūs reikalaujate, ar ne, kad būtų balsuojama dėl to trečio jūsų siūlymo, kur iš dalies atsižvelgta?

S.BUCEVIČIUS. Dėl 76 straipsnio 5 dalies, taip?

PIRMININKAS. Taip.

S.BUCEVIČIUS. Dėl 5 dalies analogiškas, kaip buvo pritarta B.Vėsaitės, taip pat…

D.MIKUTIENĖ. Neanalogiškas.

PIRMININKAS. Neanalogiškas, atkreipkit dėmesį.

D.MIKUTIENĖ. Neanalogiškas, nes vis tiek… Aš siūlyčiau, kad jūs prašytumėt, jog būtų balsuojama.

S.BUCEVIČIUS. Dėkui. Aš taip pat atsisakau dėl 76 straipsnio 5 dalies.

PIRMININKAS. Gerai. Nepaisant komiteto pirmininkės raginimo, teikėjas atsiima. Ačiū. Kolegos, konstatuoju, kad visi pasiūlymai, kurie buvo pateikti ir kuriems nepritarta pagrindiniame komitete, yra apsvarstyti. Ar jūsų toks pat įspūdis, ponia pirmininke?

D.MIKUTIENĖ. Įspūdis panašus, tačiau aš manau, čia sėdi ir mūsų ekspertai, mes rytoj komitete svarstysime dėl farmakotechnikų. Mano nuomone, tai yra turbūt tam tikra sankirta su direktyva.

PIRMININKAS. Galbūt nebekomentuokite šito, nes pasiūlymui buvo pritarta.

D.MIKUTIENĖ. Jeigu mes būtume šiandien svarstę gerbiamojo kolegos S.Bucevičiaus pataisą, mes galbūt būtume išvengę kolizijos, tačiau per priėmimą, tikiuosi, pataisysime.

PIRMININKAS. Gerai, dabar, primenu, yra svarstymo stadija. Ačiū, ponia pranešėja. Nuomonės – viena už, viena prieš dėl viso įstatymo projekto, apsvarsčius visus pasiūlymus. P.Baguška – nuomonė prieš.

P.BAGUŠKA (PDF). Dėl balsavimo motyvų dvi esminės pastabos. Visų pirma įstatymo projekto 2 straipsnio 68 dalyje numatomi du vaistinio preparato atšaukimo iš rinkos būdai. O kituose įstatymo projekto straipsniuose, reguliuojančiuose vaistinių preparatų serijos atšaukimą iš rinkos, nenustatoma, kuris iš būdų yra taikomas vienu ar kitu atveju ir kokiais kriterijais vadovaujantis pasirenkamas vienas iš vaistinio preparato serijos atšaukimo iš rinkos būdų.

Ir antra. Įstatymo projekto 59 straipsnio 4 dalyje numatyta: jei per numatytą laiką – 90 dienų – sprendimas dėl kainų nustatymo ar padidinimo nėra priimamas, laikoma, kad priimtas teigiamas sprendimas. Minėta nuostata prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje teigiama: jeigu per prašymo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimamas, laikoma, kad sprendimas priimtas neigiamas. Šiame įstatymo projekte palikus minėtą nuostatą, gali būti sukurtas precedentas, kuris ateityje lems neigiamos praktikos atsiradimą rengiant kitus teisės aktų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulas – nuomonė už.

A.MATULAS. Kaip sakiau, kolegos, labai sunku, kai siūloma balsuoti prieš, bet nėra teikiamos pataisos. Tada iš tikro mes, apklausę įvairias institucijas, STT ir kitas tarnybas ir negavę jokių jų pastabų dėl teikiamo įstatymo projekto korupcine prasme, antikorupcine prasme, manome, kad vis dėlto to įstatymo kokybė tinkama tam, kad mes šiandien galėtume pritarti jam po svarstymo. Aš tiktai atkreipiu jūsų dėmesį, kad po to, kai mes priėmėm kolegės B.Vėsaitės 76 straipsnio pataisą, išeitų taip, kad farmakotechnikai savarankiškai teikia farmacines paslaugas. O 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte mes pritarėm nuostatai, kad farmakotechnikai dirba kontroliuojami vaistininko. Tai yra priešingos sąvokos. Aš įsipareigoju pateikti pasiūlymą – pataisą 76 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodį „savarankiškai“ ir tada viskas labai gražiai atsistoja į savo vietas. Tai yra po šio įstatymo priėmimo, jeigu mes jį priimsime, farmakotechnikai dirbs vaistininkų kontroliuojami ir atliks iš esmės funkcijas tokias kaip ir dabar, bet atsakomybę prisiims vaistininkas, tai yra farmacinės veiklos vadovas. Aš vis dėlto siūlau visiems kolegoms pritarti po svarstymo šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme po vieną nuomonę. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Farmacijos įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1380, po svarstymo.

Užsiregistravo 56. Balsavimo rezultatai: 43 – už, 1 – prieš, 12 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Šiandien šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 148 straipsniu ir 225, 232¹, 237, 262 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-895(2*) (svarstymas)

Dabar svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 10 kompleksinį klausimą pradedant nuo registracijos Nr.XP-895 – ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Svarstymo stadija. J.Pinskus –pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas – kviečiamas į tribūną pateikti išvadą. Ruošiasi A.Butkevičius arba kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 148 straipsniu ir 225, 232¹, 237, 262 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-895(2) Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, papildomu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Loretos Zdanavičienės pastabos, Teisės instituto, papildomu paskirto komiteto pasiūlymai. Taip pat gauti Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymai, kuriems buvo nepritarta. Komitetas, apsvarstęs ir išnagrinėjęs minėtas pastabas bei pasiūlymus, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš prašyčiau jūsų toli nepabėgti, nes reikės grįžti į tribūną, kai svarstysime pasiūlymus. Kviečiu J.Lionginą pateikti iš tribūnos papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Svarstant įstatymo projektą buvo gauta Teisės departamento išvada, jai komitetas pritarė. Taip pat yra gauti Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymai 2, 4, 6 ir 8 dalyse išbraukti žodžius „įmonių vadovams“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams“, išbraukti paskutines dvi dalis ir visą 1 straipsnį atitinkamai išdėstyti. Jo pasiūlymus turi kiekvienas Seimo narys. Komitetas nusprendė pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-895 atsižvelgęs į pastabas, kurioms pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Aš noriu pabrėžti vieną aktualų klausimą, kurį siūlė Seimo narys A.Butkevičius, tai yra papildyti, kad atsakomybę ir administracinę baudą užtraukia transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams, yra įrašomas žodis „vairuotojams“. Kodėl taip atsitiko? Mes buvome pasikvietę į komitetą ir atitinkamų įstaigų vadovus. Pasirodo, kad šiuo metu, jeigu Europos valstybėse važiuoja mūsų vairuotojai ir nenusiperka to bilieto arba nesumoka mokesčių už važiavimą tam tikrais keliais (jie yra pažymėti, paprastai tai būna magistralės), tai pas mus šiuo metu egzistuoja tokia praktika, kad užsienio vairuotojas, kuris veža krovinius atitinkamais keliais, kur numatyta šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose, nemoka. Reikia ieškoti to vairuotojo savininko, kuris gali būti kur nors Rusijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Suomijoje. Surasti faktiškai beviltiška, užtrunka labai ilgai ir paprasčiausiai įsigali senatis. Todėl ir buvo tas A.Butkevičiaus pasiūlymas, kad jeigu jau mūsų vairuotojus užsienyje baudžia, atitinkamai mūsų atitinkamos tarnybos galėtų bausti ir užsienio vairuotojus. Todėl, kolegos, siūlyčiau atsižvelgti į šią Seimo nario pataisą ir pritarti papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu grįžti į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją J.Pinskų. Išklausę komiteto išvadas turime apsvarstyti Seimo nario A.Butkevičiaus siūlymus. Aš tik norėčiau, pone pranešėjau, pasitikslinti. Mes turėtume svarstyti eilės tvarka tik antrąjį, nes jis yra diena vėlesnis ir iš esmės patikslinantis prieš tai esantį? Ar suprantu teisingai? (Balsas iš salės: „Taip“.) Yra du pasiūlymai, kuriuos kovo 7 ir 8 dienomis pateikė kolega A.Butkevičius. Ar abu turime svarstyti, ar antrąjį? Ar abu siūlymus turime svarstyti? Mano supratimu, antrasis yra patikslinantis ir jį apsvarsčius nereikėtų svarstyti pirmojo. (Balsas iš salės: „Patikslintas“) Ačiū. Mes susikalbėjome. Taigi svarstome antrąjį patikslinantį prieš tai jo įregistruotą pasiūlymą ir kartu manysime, kad formaliai būsime apsvarstę abu. Galime taip formuluoti?

J.PINSKUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, pateikite šio siūlymo esmę, nesant paties teikėjo, ir pakomentuokite nepritarusio komiteto motyvus. Prašom.

J.PINSKUS. Seimo narys A.Butkevičius siūlo išbraukti žodžius „įmonių vadovams“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams“, išbraukus paskutines dvi dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip, kad… Gal viso straipsnio neskaitysiu, tiktai tą vietą, kuri pakeičiama: „Užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 600 iki 1200 litų“. Komitetas šiai pataisai nepritarė argumentuodamas tuo, kad naudotojų mokesčiai – tai nustatyto dydžio transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčiai už naudojimąsi keliais ir statiniais. Subjektas turi būti transporto priemonės savininkas arba valdytojas.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, niekas iš Seimo narių nenorėjo pritarti arba prieštarauti nuomonei. Balsuokime, ar pritariame Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymui, susijusiam su šiuo įstatymu.

Užsiregistravo 44, iš jų 34 – už, prieš nėra, 8 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo projekto su pasiūlymu, į kurį mes atsižvelgėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Nėra prieštaravimų, pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1244* (svarstymas)

Šio klausimo svarstymas yra baigtas, tačiau dar yra su juo susijęs įstatymo projektas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1244. Svarstymo stadija. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją J.Lionginą kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Endzinas.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1244. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Yra gautas papildomo Ekonomikos komiteto pritarimas šiam įstatymo projektui. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-1244. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, tik ten yra ne X raidelė, o tai yra skaičius – dešimtoji sesija, dešimtoji kadencija.

Kolegos, išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Papildomas buvo Ekonomikos komitetas. Kviečiu paskirtą pranešėją A.Endziną iš tribūnos pateikti išvadą.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktai įstatymo pataisai ir mano, kad ji yra pateikta laiku ir jos reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Išklausęs komiteto išvadas noriu konstatuoti, kad diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Klausiu, ar mes galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

Kolegos, atėjo metas, kai turiu jūsų atsiklausti, ar mes galime pratęsti rytinį Seimo posėdį, kad apsvarstytume du likusius nedidelius klausimus, numatytus darbotvarkėje? Nėra bendro sutarimo. Norėčiau pasiūlyti apsispręsti balsuojant. Formuluoju taip: ar pritariate, kad Seimo rytinis posėdis būtų pratęstas, kol apsvarstysime du likusius rytinio posėdžio klausimus? (Balsai salėje) Balsavimas už reiškia pritarimą pratęsimui. Kolegos, gana vieningai apsispręsta tęsti posėdį.

Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.XP-1160(2*)ES (svarstymas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimą – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1160(2)ES. Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoją G.Jakavonį prašom pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi kas nors iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Prašom.

G.JAKAVONIS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1160, kuris yra eurointegracinis, ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nematau pasirengusio papildomo komiteto pranešėjo, tačiau galėčiau pateikti išvadą, iš kurios matyti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas…

Kolega V.Orechovas. Malonu, kad esate akylas, susiorientavote situacijoje, todėl su malonumu kviečiu jus į tribūną pateikti papildomo komiteto išvadą. Tada diskusijoje kalbės H.Žukauskas.

V.ORECHOVAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymą ir priėmė sprendimą padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Buvo sudaryta darbo grupė. Buvo teiktas ir mano pasiūlymas, kad 15 straipsnio 2 dalis iš esmės neatitinka jokių Europos Sąjungos įstatymų. Nė vienoje pasaulio šalyje nėra taip, kad elektroninio ryšių tinklo įrangai nebūtų taikomas metrologinis reguliavimas. Atskiros taisyklės, taikomos elektroninio ryšių tinklo įrangai, visur yra įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatyme, bet šiame įstatyme kažkodėl buvo padaryta atvirkščiai. Informacinės visuomenės plėtros komitetas nepritaria tokiam požiūriui į šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme papildomo komiteto išvadą. Diskusijoje kalbės H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, be abejo, matyt, atėjo laikas, kai Metrologijos įstatymas turi būti Seime svarstomas ir priimtas. Tačiau tam tikros išlygos, kaip visada… Pas mus, svarstant įstatymus, vyksta tam tikros keistinybės.

Šiandien išanalizavę ne tik Metrologijos įstatymo projektą, bet daugelį įstatymų projektų, kuriems yra taikomos Europos Sąjungos direktyvos, mes pastebime vieną labai blogą tendenciją. Esmė yra ta, kad tai, kas pas mus atkeliauja iš Europos… Suprantu, tai yra logiška, Europos Sąjungoje tai svarstytina, bet visa tai perkeldami į savo teisės aktus, mes visada, būdami labai skrupulingi, atskirais atvejais priimame tokias nuostatas, kurių dar nėra direktyvose. Kartais priimame tokias nuostatas, kurios yra kur kas griežtesnės, kur kas blogesnės negu Europos Sąjungos direktyvose. Keisčiausia tai, kad visa tai mes perkeliame į savo teisės aktus, ir tai yra taikoma mūsų verslininkams, žmonėms, piliečiams, visuomenei ir t.t.

Pasigendama aiškumo, diskusijų, kalbų, po kurių mes galime rengti teisės aktus. Kodėl aš taip kalbu? Todėl, kad šis Metrologijos įstatymas taip pat nėra išimtis. Kad ir kaip būtų keista, tos direktyvos, kurios atkeliavo iš Europos Sąjungos, deja, mūsų Metrologijos įstatyme atrodo kur kas griežtesnės ir taikomos ne tose srityse, apie kurias kalba Europos Sąjungos direktyva. Turiu omeny, kad Europos Sąjungos direktyvos numato, kad tai taikoma toms sistemoms, kurios turi apibrėžtą matavimo funkciją: dujų skaitikliams, vandens skaitikliams, elektros energijos skaitikliams ir t.t. Mes visa tai perkeliame į laiko dažnio ir visai kitas sąvokas.

Aš visiškai pritariu tam, ką sakė mūsų Visuomenės informavimo ir plėtros komitetas, kuriame buvo svarstomos šios problemos. Komitetas pasiūlė labai paprastą ir aiškų dalyką: arba sudaryti darbo grupę ir išsiaiškinti su visuomene, su suinteresuotosiomis institucijomis… Tai vienas dalykas. Kitas gana svarbus dalykas yra tai, kad tai, ką siūloma priimti laikantis laiko ir dažnių principų, yra visai kito įstatymo reikalas. Tai yra Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reikalas. Perkelkime ten tas direktyvas, jeigu norime jas kilnoti. Tačiau man keisčiausiai atrodo tai, kad Europos Sąjunga ir to neprašo, bet mes būsime uolūs ir tai padarysime.

Kiek man teko domėtis, manau, nė vienos Europos Sąjungos šalies metrologijos tarnybos netaiko tokių apribojimų, kurie numatyti dabartiniame Metrologijos įstatymo projekte, kurį ruošiamasi svarstyti ir priimti. Tų apribojimų nėra, nė viena šalis netaiko, bent jau aš tokios informacijos negavau. Nors labai ilgai jos ieškojau, tačiau iki šios dienos nepateikė.

Aš siūlau palaikyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę ir šiandien neskubėti, galbūt padaryti pertrauką, galbūt sudaryti darbo grupę, ką siūlo šis komitetas, ir tik tada kalbėti ir pritarti po svarstymo šiam įstatymui. Paprastas siūlymas – neužsiimkime saviplaka. Kiek mes eiti galime prieš savo tautą, prieš visuomenę, prieš savo verslininkus, kurie į biudžetą moka pinigus? Aš suprantu, kad yra noras šiek tiek pažaboti „Bitės“, visų kitų veiklą ir žinoti, už ką ir kaip kas moka, bet tai yra visiškai kito įstatymo funkcijos. Siūlau šiandien po svarstymo nepritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausius kalbą kviečiu į tribūną po diskusijos grįžti komiteto pranešėją G.Jakavonį. Turime apsvarstyti vieną pasiūlymą, kurį teikia kolega V.Orechovas.

Reikės komiteto nuomonės. Prašom trumpai pateikti savo teikiamo siūlymo esmę, kolega Orechovai.

V.ORECHOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš dar kartą kartoju savo pasiūlymą. Sako, kad šios visos problemos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų įranga, turi būti svarstomos Elektroninių ryšių įstatyme. Aš pateikiau pasiūlymą ir Elektroninių ryšių įstatymo 27 ir 24 straipsniui. Tą galima būtų svarstyti ir ten bus, aiškus, apibrėžtas visas šios srities reguliavimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

G.JAKAVONIS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Gerbiamasis V.Orechovas pakartojo „Omnitel“, „Bitės GSM“ pasiūlymą, teikėjų pasiūlymas iš esmės buvo pakartotas. Galiu perskaityti visą. Čia gana ilgas…

PIRMININKAS. Ačiū.

G.JAKAVONIS. Nepritarti, čia gana ilga išvada.

PIRMININKAS. Tai turėsim apsispręsti balsavimu, kolegos, ar pritariame kolegos V.Orechovo siūlymui, susijusiam su 15 straipsnio antra nauja dalimi.

37 užsiregistravus, 10 – už, 1– prieš, 25 susilaikė. Kolegos V.Orechovo pasiūlymui nepritarta. Dabar dėl viso įstatymo projekto, supratau, nėra bendro sutarimo. Kolegos, balsuokim, ar pritariame Metrologijos įstatymui po svarstymo.

Balsavimo rezultatai. 34 užsiregistravus, 20 – už, prieš nėra, 11 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 7¹, 7² straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1166(2*) (svarstymas)

Ir paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Genetiškai modifikuotų organizmų kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1166. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. G.Jakavonis pateikia išvadą. Po jo kažkas ruoštųsi iš Biudžeto ir finansų komiteto. Prašom.

G.JAKAVONIS (NSF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė minėto įstatymo pataisas ir nutarė įstatymui pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – Biudžeto ir finansų komitetas. R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, taip pat svarstė Teisės departamento įvairias išvadas ir nusprendė pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei šį komiteto pasiūlymą, kurį dabar pasakysiu. Manom, jog Aplinkos ministerija turėtų tvirtinti, be viso kito, ir teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kol nepabėgom nuo šio klausimo, ar jūs norėtumėt, kad būtų balsuojama dėl jūsų pasiūlymo, kuriam iš dalies lyg ir buvo pritarta? Pagrindinis komitetas konstatuoja, kad iš dalies pritaria jūsų siūlymui. Ar reikėtų dėl jo balsuoti? Ar jūs manot, kad yra pakankamai atsižvelgta?

R.PALAITIS. Aš manau, kad pakankamai atsižvelgta.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Toliau papildomi komitetai yra dar Kaimo reikalų komitetas. B.Pauža kviečiamas į tribūną. Po to D.Mikutienė.

B.PAUŽA (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstant šį įstatymo projektą buvo paskirtas papildomu. Komitetas apsvarstė projektą, nusprendė pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. D.Mikutienę, komiteto pirmininkę, kviečiu į tribūną.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-1166, pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui gauti Lietuvos bioetikos komiteto nuomonę dėl pateikto įstatymo projekto. Bendru sutarimu – už.

PIRMININKAS. Ačiū, išklausėm komitetų išvadas. Nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ir kalbėti dėl motyvų, turėtume apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Ar galim tai padaryti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, apsispręsta pritarti bendru sutarimu. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas. Noriu konstatuoti, kad tai yra paskutinis klausimas, kurį mes galėjom apsvarstyti rytinio posėdžio metu. 14.04 val. noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Ačiū, kolegos. Primenu, kad po kelių minučių I rūmų vestibiulyje atidaroma skulptūros darbų paroda. Kviečiame.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.