Keturiasdešimt antrasis (178) posėdis
2006 m. birželio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). 15.00 valanda. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu užimti savo darbo vietas ir skelbiu popietinio posėdžio pradžią. Pradedame nuo mūsų labai mėgstamos registracijos. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai.

Vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaita

Manau, kad padaugės. Kviečiu Seimo narius dėmesingai klausytis. Pagal darbotvarkę 2-1a klausimas – Vertybinių popierių komisijos pirmininko 2005 metų veiklos ataskaita. Kviečiu į tribūną pranešėją – Vertybinių popierių komisijos pirmininką Virgilijų Poderį. Nežinau, kiek jis prašys laiko.

V.PODERYS. Paprastai manęs prašo kuo trumpiau.

PIRMININKAS. Labai gerai, kad suprantate mus. Ačiū. Prašom.

V.PODERYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Kaip ir kiekvienais metais teikiu Vertybinių popierių komisijos, kaip atskaitingos Seimui institucijos, darbo ataskaitą. Apžvelgsime pagrindinius rinkos segmentus, taip pat Vertybinių popierių komisiją, rinkos infrastruktūrą.

Pradėsiu nuo vertybinių popierių pirminės rinkos. Kaip ir dauguma vertybinių popierių segmentų, ši rinka pernai pasižymėjo augimu. Papildomais įnašais lėšų buvo pritraukta daugiau negu užpernai 200 mln. litų. Emisijų skaičius taip pat išaugo, nors eminentų, t.y. mūsų prižiūrimų akcinių bendrovių, skaičius mažėjo. Dabar, mūsų nuomone, mes prižiūrime per daug akcinių bendrovių, per daug reguliuojame ir esame išplatinę rinkos dalyviams pasiūlymą apsvarstyti, ar nevertėtų Vertybinių popierių komisijos priežiūros sritį susiaurinti iki besikotiruojančių biržoje akcinių bendrovių ir tų, kurios daro tikrąsias viešąsias emisijas. Tai yra tarptautinė praktika. Pirmieji atsakymai iš rinkos yra įvairūs. Makleriai į pasiūlymą žiūri atsargiai, o Pramonininkų konfederacija balsuoja abiem rankomis.

Kitas dalykas, jeigu kalbėtume apie kapitalo pritraukimą į vertybinių popierių rinką, tai atgijo obligacijų rinka. Pernai obligacijų buvo išplatinta daugiau kaip už milijardą litų. Naujovė buvo ta, kad hibridinės obligacijos įgavo populiarumą. Tai yra lyg tarp akcijos ir obligacijos, tai vadinamosios obligacijos, susietos su akcijų indeksais, kai įsigijusiam garantuojama investuota suma, t.y. nominalas, ir, jeigu akcijų rinka kils į viršų, prieaugis bus toks, kiek kilo akcijų kainos. Ši naujovė įgavo didelį palaikymą ir investuotojai tokių akcijų išpirko už 100 mln. litų. Atsiprašau, obligacijų.

Kitas rinkos segmentas, kuris yra paplitęs rinkoje ir tarp Lietuvos gyventojų – tai instituciniai investuotojai. Kalbu apie pensijų ir investicinius fondus. Jeigu kalbėtume apie pensijų fondus, tai pasakysiu apie II pakopos pensijų fondus. Tai fondai, į kuriuos pervedamos vadinamosios „Sodros“ lėšos. Per pastaruosius dvejus metus ir pernai dalyvių skaičius tuose fonduose siekė beveik 700 tūkst. Tai viršijo daugiau nei pusę visų dirbančių, t.y. tų, kurie gali įsirašyti į tuos fondus ir pervesti lėšas. Turint galvoje, kad tie fondai yra savanoriški, kitaip nei kitų šalių, šią reformą galime vadinti tikrai sėkminga. Šiandien lėšų tuose fonduose yra jau pusė milijardų litų. Metų pabaigoje buvo apie 400 mln. litų.

Kokios investicijos? Vis dėlto, matydami, kas darosi pasaulinėse rinkose, iš dalies esame dėkingi fondų valdytojams, kad į akcijas neinvestavo per daug lėšų. Reikia pasakyti, kad 62% visų lėšų yra obligacijos, t.y. jeigu pensijų fondų turto vertė ir krito, tai labai nedaug, nes obligacijų vertė dabar kyla. Pensijų fondų pajamingumas priklauso nuo to, kokios yra portfelio investicijos. Konservatyviųjų pensijų fondų pajamingumas vidutiniškai svyruoja 4,8%, akcijų – 62%, tai tikrai yra neblogai. Šiuo metu Seimui ir Vyriausybei bus pateikiamos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuriomis norima patobulinti pensijų fondų priežiūrą ta prasme, kad padėtume pensijų fondų dalyviams valdyti riziką. Dabar pensijų fondo dalyvis, mūsų manymu, nėra toks išsilavinęs, kad žinotų, į kokį fondą pervesti savo lėšas. Todėl mes siūlome, kad pensijų fondų valdytojai tuo metu, kai pensijų fondo investuotojas sensta, artėja prie pensinio amžiaus, pervestų jo lėšas į vis mažiau rizikingą fondą. Kitas pasiūlymas yra toks: kad būtų geriau vertinti pensijų fondų valdytojų rezultatus, jie turėtų patys skelbti orientacinį indeksą, į ką jie orientuojasi dėl savo pajamingumo. Pagal tai būtų galima spręsti, kiek jų investicinė veikla yra produktyvi ir pajaminga, kiek ne.

Jeigu kalbėtume apie investicinius fondus, čia taip pat populiarumas augo kaip ant mielių ir investuotojų skaičius į investicinius fondus padidėjo keturis su puse karto ir siekia jau per 10 tūkst. investuotojų. Turtas padidėjo iki 400 mln. litų, t.y. du kartus. Čia investicijos yra kur kas rizikingesnės. Pensijų fonduose 61% yra į obligacijas, o investiciniuose fonduose 71% yra į akcijas. Jei kalbėtume apie tai, ką siūlome tobulinti šioje srityje, manome, kad būtų tikslinga įvesti naujas investicinių fondų rūšis Lietuvos vartotojams. Šiuo atveju turime galvoje, kad pasaulyje yra paplitę nekilnojamojo turto fondai. Finansinę investiciją tiesiai į nekilnojamąjį turtą paprastam žmogui sunku atlikti, o nekilnojamojo turto investicinis fondas jam būtų didelė pagalba ir būtų galima investuoti į nekilnojamąjį turtą turint labai mažą sumą. Šiuo metu šios pataisos yra diskutuojamos su rinkos dalyviais.

Dėl finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų, kurie užsiima finansų maklerio įmonės veikla, reikia pasakyti, kad tokių subjektų sumažėjo nuo 25% iki 22%. Kaip sakant, vyksta rinkos konsolidacija. Čia turbūt reikėtų pridėti, kad dėl investicinės veiklos, dėl licencijavimo pasikeitė Europos režimas ir dabar kitų šalių licencijuoti bankai arba licencijuotos finansų maklerio įmonės gali teikti paslaugas čia net negavę licencijos, o tik mus informavę. Taip sakant, čia taip pat galioja Europos pasas. Jeigu turi licenciją vienoje iš šalių narių, gali laisvai teikti tas paslaugas visose šalyse narėse. Esame gavę 121 tokį pranešimą iš įvairių Europos šalių, bet, aišku, daugiausia iš Londono.

Jeigu kalbėtume apie finansų maklerio įmonių klientus, čia taip pat aiškus padidėjimas. Jų šiuo metu yra 156 tūkst., palyginti su 130 tūkst. užpernai. Reikia pasakyti, kad žmonės ne tik investuoja į pensijų fondus, investicinius fondus ar spekuliuoja, bet turi ir savo personalinius investicijų portfelius. Tokių portfelių gal ir nėra daug, maždaug 450, bet suma yra gana įspūdinga – 625 mln. litų. Fizinių asmenų vidutinė portfelio vertė yra maždaug apie 250 tūkst. litų. Tas, kas stebi Vertybinių popierių biržą, turbūt pamatė, kad apyvarta išaugo dvigubai ir pernai siekė 10 milijardų litų.

Biržos indeksai. Pernai trečius ar ketvertus metus iš eilės biržos indeksas kilo, kitaip sakant, yra kilo bendra akcijų vertė. Pernai kilo apie 53%, tai yra labai neblogai investuojantiems. Užpernai kilo 68%. Atitinkamai augo apyvarta – nuo 3 iki 4 milijardų litų per metus.

Jei kalbėtume apie mūsų prižiūrimų akcinių bendrovių akcininkų struktūrą, bus atkreiptinas dėmesys į tai, kad vis mažėja pranešimų apie paketų įsigijimą. Anksčiau būdavo tokių pranešimų 500-700 per metus, dabar jų yra sumažėję iki 240. Kitaip sakant, šie skaičiai rodo, kad konsolidacija valdant akcines bendroves jau artėja į pabaigą. Tie, kurie norėjo įsigyti kontrolinį arba superkontrolinį akcijų paketą, jį jau turi. Taip pat tai atspindi ir oficialiųjų pasiūlymų statistika. Sumažėjo per metus nuo 96 iki 56.

Dėl įdomumo galima paminėti, kad atsirado naujas teisinis institutas vertybinių popierių rinkoje, tai vadinamasis privalomas supirkimas. Tai yra procedūra, kai jeigu atsirado superkontroliuojantis asmuo, įsigijęs 95% paketą, jis turi teisę supirkti, o smulkieji turi teisę parduoti savo akcijas, kad jis galėtų savo paketą padidinti iki 100%. Šis procesas prasidėjo jau šiemet. Praktiškai esame užregistravę 6 tokius privalomus supirkimus. Aišku, rinkos stebėjimas nesibaigia vien tiktai informacijos rinkimu ir statistikos apdorojimu, bet darome ir patikrinimus. Per metus buvo padaryta 55 rinkos dalyvių patikrinimai, iš kurių buvo 8… iškelta 17 administracinių teisės pažeidimų bylų.

Vertybinių popierių komisija (atsižvelgiant į laikotarpį, apie 50 žmonių kolektyvas) tą darbą atlieka. Turime trijų su puse milijonų litų biudžetą. Vidutinis darbuotojų amžius, jeigu įdomu, yra 38 metai. Kaip ir daugelyje biudžetinių organizacijų, tai yra moteriškas kolektyvas, pirmininkas vyras.

Turiu dar daug statistikos. Pateikėme storą ataskaitą. Jeigu yra klausimų, mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kažkaip nelabai dėmesingai Seimas klausėsi, nors iš tikrųjų buvo labai vertingos informacijos, kur reikia investuoti pinigus. Yra norinčių jus paklausti. Pirmas klausia Seimo narys Ekonomikos komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Vertybinių popierių komisijos pirmininke, mes turėjome progą praėjusį plenarinį posėdį išgirsti gana nemažai kritikos, kurią išsakė jums, tiksliau, jūsų įstaigai, buvęs arba dar kol kas laikinai esantis Vertybinių popierių komisijos narys gerbiamasis Arvydas Paškevičius. Kaltinimai iš tiesų buvo labai rimti, kad vertybinių popierių biržoje prekiaujama bankrutavusios įmonės „Panevėžio ekranas“ akcijomis, taip pat, kad yra susilpnėjusi priežiūra ir nėra skiriama pakankamai analitinio darbo analizuoti procesams, kurie vyksta vertybinių popierių rinkoje.

Mano pirmasis klausimas ir būtų toks: kiek iš tiesų yra realus tas sakymas ir tie dalykai, kuriuos minėjo gerbiamasis A.Paškevičius? Gal jūs galėtumėte tai pagrįsti konkrečiais faktais ir, pavyzdžiui, pademonstruoti, kiek darbuotojų kokiais metodais analizuoja rinkos situaciją, seka procesus ir duoda signalus būsimiems investuotojams? Koks personalo potencialas ir t.t? Man taip pat teko girdėti, kad estams įsigijus arba per estus suomiams (…) programinę įrangą, kurią naudoja Vertybinių popierių birža, iš esmės negalėjo susikalbėti, liaudiškai tariant, programinės įrangos nebuvo pakankamai suderintos su Vertybinių popierių komisijos turima programine įranga ir iš esmės ilgą laiką, keletą mėnesių, Vertybinių popierių komisija negavo tinkamos informacijos ir negalėjo analizuoti procesų, kurie vyko vertybinių popierių biržoje. Taip pat jūs žinote Valstybės kontrolės atliktą ataskaitą dėl pensinių fondų, kuri taip pat neigiamai parodo visus tuos darbus, kuriuos gali atlikti Vertybinių popierių komisija pensinių fondų srityje.

Kaip jūs galėtumėte iš pradžių atsakyti į tuos jums metamus kaltinimus dėl vertybinių popierių rinkos priežiūros, kurie buvo pasakyti gerbiamojo A.Paškevičiaus? Kitas dalykas, kaip jūs vertintumėte atliktą Valstybės kontrolės ataskaitą ir neigiamą pensinių fondų priežiūros vertinimą, kurį turi atlikti jūsų institucija? Du dalykai – A.Paškevičius ir Valstybės kontrolės ataskaita.

V.PODERYS. Dėl „Ekrano“. Iš tikrųjų ta informacija mane nustebino. Susisiekėme su birža ir iš jų gavome patvirtinimą, kad prekyba „Ekrano“ akcijomis buvo sustabdyta dešimt dienų iki bankroto paskelbimo. Faktas yra absoliučiai akivaizdus. (Balsas iš salės) Prašau? Iš tikrųjų ten metus ar pusmetį akcijų vertė krito, taip. Daugelis bendrovių papuola į juodą laikotarpį.

PIRMININKAS. Diskusijos – komitete, gerbiamasis Navickai. Pranešėjau, atsakykite į klausimą.

V.PODERYS. Konkretus klausimas, ar buvo prekiaujama bankrutavusios įmonės akcijomis? Jomis biržoje nebuvo prekiauta, nes prieš 10 dienų buvo sustabdyta prekyba. Tai galima bet kada patikrinti. Dėl „Ekrano“.

Dėl priežiūros, dėl metodų. Metodai yra patys įvairiausi, be abejo. Tai yra ėjimas į pačias bendroves, kėlimas pačių pirminių dokumentų, tai yra kažkas panašaus į auditą. Vienas iš metodų. Kitas – informacijos surinkimas, jos apdorojimas ir pateikimas komisijos nariams posėdžiui. Kiekvieną ketvirtį mes apibendriname tą medžiagą. Trečias kelias yra pagal skundus, ketvirtas kelias – pagal pastebėjimus, stebint vertybinių popierių prekybą. Yra įvairiausių kelių. Visus juos naudojame. Priklauso nuo to, apie kokį segmentą kalbame, kiek žmonių, tarkim, pastaruoju metu sustiprinome biržos prekybos priežiūrą ir tam įsteigėme specialų skyrių, nes tai buvo iš dalies sudėtinga, tai truputį probleminė sritis. Dabar biržos prekybos priežiūrai yra įsteigtas atskiras skyrius, nes norėta sustiprinti tą sritį. Dirba trys žmonės. Dėl bendrovių priežiūros vadinamasis emitentų skyrius – šeši žmonės. Dėl kolektyvinio investavimo subjektų atitinkamai mūsų ataskaitoje yra parašyta, kiek kokiam skyriuje yra. Priklauso nuo to, apie kokią sritį kalbame, galiu pasakyti, kiek žmonių tai daro. Aišku, yra atskiri žmonės, kurie grynieji revizoriai ir tiktai vaikšto į vietą.

Dėl potencialo. Buvo informacinių sistemų nesusikalbėjimas tuo metu, kai skandinavai diegė savo prekybos sistemos platformą biržoje. Taip, buvo kelis mėnesius, iš tikrųjų ir, tuo metu buvo apsunkintas stebėjimas online režimu, bet stebėti, kas pasidarė dienos pabaigoje, buvo visada įmanoma.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V.PODERYS. Ir dėl pensijų fondų. Svarstėme Socialinės apsaugos komitete, ponas A.Sysas turbūt… Ten dalyvavo Valstybės kontrolė, skaičiau jos ataskaitas. Ten dėl priežiūros nebuvo neigiamų išvadų. Kiek aš pamenu, nebuvo tokių neigiamų. Jie sakė atvirkščiai, didelių problemų nematome, tiktai dėl… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, nediskutuokime. Atsakymą gaunate ir dar klauskite.

V.PODERYS. Dėl priežiūros, kokia ji yra, tikrai nebuvo. Tiktai buvo dėl pačios sistemos, ar yra kas nors garantuojama įstatymo lygiu. Įstatymo lygiu tam tikras pajamingumas tikrai nėra garantuojamas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš siūlau labai konkrečiai klausti. Primenu, klausti 1 minutė, konkrečiai atsakyti, tai bus geriausia, o diskutuoti galima nueiti į komitetą, pasikvietus komitete diskutuoti.

Kitas klausia Seimo narys profesorius gerbiamasis K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Vertybinių popierių komisijos pirmininke, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir, akivaizdu, susiliejus kapitalo rinkoms Lietuva kaip nors atrodo. Sakykite, palyginus Lietuvos kapitalo rinkos situaciją, įskaitant ir jos priežiūrą, su kitom Rytų Europos arba įstojusiom naujom valstybėm, ar tos pačios rinkos tendencijos – kilimo, kritimo ar apskritai visos kitos – yra panašios ar skirtingos? Ar Lietuva kuo nors dramatiškai išsiskiria, ar dramatiškai yra pavojingas investuoti kraštas? Toks būtų klausimas.

V.PODERYS. Kalbant apie reguliavimą ir priežiūrą iš įstatymų pusės, net jeigu ir norėtume, negalėtume turėti kitokios, nes būtent vertybinių popierių srityje Europos teisės aktai yra labai smulkmeniški. Yra netgi tie vadinamieji prospekto reikalavimai, priimti Briuselyje, kaip rašyti tiksliai, smulkiai, iki paskutinio kablelio emitentų prospektą. Šioje vietoje net ir norėdami kitaip negalėtume reguliuoti, ir čia yra absoliučiai unifikuota visoje Europoje. Dėl to ir galioja europinis pasas rinkos dalyviams. Jeigu turi licenciją vienoje šalyje, gali teikti paslaugas visose šalyse.

Dėl pačių investavimų. Tendencijos yra labai panašios. Jeigu visos pasaulio besivystančios rinkos pastaruosius trejus metus kilo po 50–60%, jos taip pat kilo ir pas mus. Per gegužės mėnesį mažėja 10–15%. Esam tiesiog globalaus pasaulio dalis. Toks mano atsakymas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau kolegoms galbūt padėti ir atsakyti dėl Valstybės kontrolės, nes mūsų komitetas svarstė tą išvadą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės kontrolės išvada dėl pensijų fondų nebuvo neigiama. Buvo pastabų, kad Lietuva priėmė politinį sprendimą siūlyti didesnį tų fondų pelningumą, o ne didesnes apsaugos priemones, kurios pareikalautų papildomų lėšų. Tai yra diskusinis klausimas, ar mes atsisakysime didesnio pelningumo, ar paprasčiausiai eisim garantijų keliu.

Mano klausimas… To klausė pirmasis klausėjas, bet jūs taip paviršutiniškai atsakėte. Vis dėlto kiek pagrįsti tie kaltinimai, kurie buvo mesti buvusio jūsų komisijos nario? Ar jūs analizavote, ar jūs sutinkate su tuo, ar jūs visiškai viską neigiate, kad tai yra kolegų, buvusio jūsų kolegos, požiūrius į šitą darbą ir dėl to jis pasitraukė iš Vertybinių popierių komisijos? Mane šitas klausimas domina, nes jūs konkrečiai taip ir neatsakėte. Ar tie kaltinimai yra pagrįsti ir ar reikia ką nors daryti Vertybinių popierių komisijai? Gal reikės ją labiau „prišriūbuoti“, patikrinti, kontroliuoti. Ar tie kaltinimai laužti iš piršto? Ačiū.

V.PODERYS. Kai buvo kaltinimas dėl to paties Arvydo Paškevičiaus… Daugiausia problemų kyla dėl asmeniškumų, todėl, man atrodo, čia ne ta tribūna, kurioje turėtume aiškintis asmeniškumus. Man atrodo, yra komisijos narių raštas, kur išdėstyta, kas, kaip ir kodėl. Man atrodo, tai yra per daug garbinga tribūna veltis į tuos dalykus, asmeniškumus.

Dabar dėl konkrečių dalykų. Buvo vienas dalykas dėl „Ekrano“. Tai yra labai konkretus ir aiškus faktas, į kurį atsakiau.

Dabar kitas dalykas. Žiūrėjome stenogramą, norėjome atsakyti, bet nesupratome, ką buvo norėta pasakyti ir kokie buvo siūlymai dėl komisijos. Buvo išsakyta kritika, kodėl rinka trejus metus kilo, kilo, kilo, dabar staiga leidžiasi ir kaip tai yra pavojinga. Vertybinių popierių rinkos kilimas ir leidimasis yra natūralus procesas, kurio neįmanoma išvengti. Profesionalių valdytojų ar investuotojų darbas yra suvaldyti šitą procesą, kad kuo mažiau nusileistų, kai rinka leidžiasi, ir kuo daugiau pakiltų, kai rinka kyla.

O dėl radikalių pakeitimų, aš manau, yra Vertybinių popierių komisijos… Nemanau, kad yra reikalingi, ir nesu girdėjęs tokių pasiūlymų, išskyrus vieną, kurį mes esame padarę. Iš tikrųjų sustiprinome Vertybinių popierių biržos prekybos priežiūrą, įsteigdami specialių skyrių. Dabar pririnkom naujų žmonių ir užpildėme etatus. (Balsai salėje) Mielai atsakyčiau. Jei konkrečiai paklaus, tikrai atsakysiu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, ar jūs nemanote, kad jūsų komisijos narys, pareiškęs, kad komisija, jo nuomone… Dabar supratome, kad ne visą tiesą jis sakė, sakyčiau, daug netiesios pasakė. Ar tai nepadarė žalos bendram fonui? Ar nebus taip, kad investuotojai išsigandę gali pradėti išsibėgioti, žiūrėti, kad čia yra netvarka ir panašiai. Ar tas toks komisijos nario pareiškimas nepadarė žalos komisijai ir bendrai visam tokiam normaliam fonui? Ačiū.

V.PODERYS. Turint galvoje, kad kalbame apie finansų rinką, nepagrįsti ir abstraktūs kaltinimai yra pavojingi iš principo, sistemiškai pavojingi, ar imtumėte bankininkystę, ar vertybinių popierių rinką, ar draudimo rinką. Šia prasme tai yra nekorektiška ir neprofesionalu. Toliau gilintis tikrai nenoriu.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkojame pranešėjui už atsakymus.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1433 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie Seimo nutarimo projekto Nr.XP-1433. Kviečiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą pristatyti šį nutarimą. Nutarimo projektas vadinasi „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“. Prašau pristatyti.

J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas turėtų būti.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis. Mes sujungėme šią išvadą, nes Seimas praeitame posėdyje padarė pertrauką dėl Vertybinių popierių komisijos nario Arvydo Paškevičiaus pasakytų teiginių. Buvo padaryta nutarimo projekto dėl jo atleidimo iš komisijos nario pareigų svarstymo pertrauka, todėl mūsų išvados vadinasi „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos ir dėl Vertybinių popierių komisijos nario A.Paškevičiaus pasakytų teiginių“.

Komitetas įdėmiai apsvarstė tiek ataskaitą, tiek ir gerbiamojo A.Paškevičiaus pasakytus teiginius. Komiteto sprendimas yra toks: pritarti Vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaitai, antra, atsižvelgti į Vertybinių popierių komisijos paaiškinimus dėl šios komisijos nario A.Paškevičiaus šių metų gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje pasakytų teiginių ir savo sprendimo dėl A.Paškevičiaus atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų nekeisti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Jonui. Jūsų niekas nenori klausti.

Aš manau, kad Seimo nariai suprato, kad nutarimo projekto vienas straipsnis yra pritarti veiklos ataskaitai, ne tai, ką pasakė komitetas, nes antras straipsnis buvo komiteto nuomonė dėl A.Paškevičiaus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negirdžiu. (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Bet gal sutarkime, kad kai bus dėl viso. Ačiū. Pritarta po pateikimo.

Svarstymo stadijos metu nori kalbėti K.Glaveckas. Dėl viso? Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Priėmimas. Profesorius K.Glaveckas nori kalbėti.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes išklausėme ataskaitą. Ta ataskaita buvo trumpa, o iš principo visa kapitalo rinka yra gana sudėtinga. Džiugu, kad Lietuvoje ji egzistuoja, egzistuoja jau 10 metų, ir kad šita rinka yra prižiūrima Vertybinių popierių komisijos.

Problemų Vertybinių popierių rinkoje, arba kapitalo rinkoje, kitaip tariant, yra iš tikrųjų labai daug. Jeigu pažiūrėsite į pasaulį, į indeksus, kurie rodomi televizijoje, (…) arba į Niujorko fondų biržą, arba į (…) ar kitas, pamatysite, kad šios rinkos yra svyruojančios, nuolat kylančios ir krentančios., ir tai yra natūralu. Lietuvoje atvirkščiai – per pastaruosius trejus metus netgi buvo tendencija, kuri skatino investuotojus.

Yra kita esminė problema, kurios mes, būdami Europos Sąjungos nariai, deja, Lietuvoje negalime išspręsti, – kad mūsų Vertybinių popierių biržoje yra kotiruojamos tik akcinės bendrovės, o pagrindinis kapitalas Lietuvoje, kaip žinote, sukauptas uždarosiose akcinėse bendrovėse. Ten yra sukuriama ir gaunama daugiausia pelno ir pajamų. Bet tai jau ne mūsų problema.

Ta priežiūra, kurią vykdo Vertybinių popierių komisija, iš tikrųjų galėtų būti tobulesnė ir geresnė, bet tas tobulumas ir gerumas priklauso nuo techninių informacinių sistemų, nuo tų programų, kurias galima įsigyti. Kas metai mes skiriame… Šiais metas mes skyrėme 2,6 mln. litų šitos rinkos priežiūrai. Nors šita rinka yra milžiniška ir tam, kad vien tik prižiūrėtume Vilniaus biržą arba tai, ką mato biržos dalyviai, kad Vertybinių popierių komisija turėtų tą informaciją ir analizę su atitinkama kontrolės programa, reikia išleisti ne vieną milijoną litų. Biudžetas to dalykų neskiria. Nepaisant to, ta rinka vis tiek normaliai vystosi ir nėra dramatiškų situacijų.

Todėl išklausius tą pranešimą ir žinant visą situaciją, aš manau, reikia pritarti šitai ataskaitai ir turėti omeny tai, kad, svarstant kitų metų biudžetą, iš tikrųjų būtina sustiprinti arba skirti daugiau finansinių išteklių, kad kapitalo rinkoje būtų galima sukurti naujas, modernias rinkos priežiūros sistemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonės prieš nėra.

Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Balsuojame už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“, kuriam pritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Priimta.

Seimo nutarimo „Dėl A.Paškevičiaus atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų“ projektas Nr.XP-1343* (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės 2-2a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario atleidimo“ projektas Nr.XP-1343. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas. Ir atstovai iš frakcijų, jeigu kas nors norės. Prašom.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario atleidimo“ projektą Nr.XP-1343. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimų nėra. Frakcijos nebuvo užsirašiusios. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario atleidimo“, prašom balsuoti. Komiteto nuomonę išklausėte.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl V.Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu“ projektas Nr.XP-1344* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario skyrimo“ projektas Nr.XP-1344. Vėl kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl V.Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu“ projektą Nr.XP-1344. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Frakcijų, norinčių pasakyti nuomones, nematau. Ar nori Seimas išklausyti kandidato? Norinčių nėra. (Balsai salėje) Yra norinčių? Ar galime pakviesti gerbiamąjį Vilių Šapoką į tribūną? Iki 5 minučių. Jis yra neklausinėjamas ir gali kalbėti iki 10 minučių. Prašom.

V.ŠAPOKA. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mano kandidatūrą Prezidento patarėjas posėdžio metu pristatė, aš nežinau, gal yra papildomų klausimų? Ko nors papildomai aš pasakyti neturiu.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad klausimų nėra, ir iš esmės pagal Statutą neturėtų būti. Jeigu plačiau, išimties tvarka, nori paklausti Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pretendente, mes negirdėjome jūsų pristatymo, bet manau, jūs esate vertas kandidatas. Tačiau kaip senas profesorius norėčiau paklausti. Sakykite, kada Lietuvoje susikurs antrinė vertybinių popierių rinka, išvestinių vertybinių popierių rinka, ir koks yra jūsų požiūris į tai? Ačiū.

V.ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Manau, išvestinių vertybinių popierių rinka galėtų susiformuoti tik tuo atveju, jeigu mes turėtume pakankamai likvidžią antrinę vertybinių popierių rinką. Tik esant šiai sąlygai bus galima kalbėti apie likvidžią išvestinę vertybinių popierių rinką.

PIRMININKAS. Dėkojame kandidatui. Pasiruoškime iš karto balsuoti už mūsų nutarimą „Dėl V.Šapokos skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu“. Už visą nutarimą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 58, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Matyt, turėtume padėkoti už darbą gerbiamajam Arvydui Paškevičiui ir palinkėti sėkmės būsimajam ar jau esamam Vertybinių popierių komisijos nariui gerbiamajam V.Šapokai.

Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-715Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-715. Tai grąžintas Respublikos Prezidento įstatymas pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Darius Gudelis, nors aš jo nematau. Po 5 minučių ateis. (Balsai salėje) Yra? Kviečiame gerbiamąjį D.Gudelį į tribūną pateikti Prezidento taisomą įstatymą. Prašom.

D.GUDELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu noriu pateikti jums dekretą, kuriuo Prezidentas siūlo grąžinti ir pakartotinai svarstyti Seimui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Trumpai noriu išdėstyti argumentus, kuriais remdamasis Prezidentas motyvuoja savo sprendimą.

Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, Prezidentas konstatuoja, kad šiuo įstatymu yra supaprastinama teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka ir paspartinamos šių dokumentų derinimo procedūros. Tai užtikrins ekonomikos plėtrą, leis taupyti savivaldybių ir valstybės lėšas. Tačiau Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių.

Keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, specialųjį planą per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus motyvuoto prašymo pateikimo dienos tvirtina arba motyvuotai atsisako jį tvirtinti apskrities viršininkas“.

Keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta: „Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ar nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina arba motyvuotai atsisako jį tvirtinti apskrities viršininkas“.

Pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą viena iš apskrities viršininko funkcijų yra organizuoti savivaldybių teritorijų planavimo valstybės priežiūros vykdymą. Tuo tarpu teikiamu įstatymu apskrities viršininkui suteikiama teisė tvirtinti savivaldybių teritorijų planavimo dokumentus, jei to neatlieka savivaldybių administravimo subjektai tuo pažeisdami vieną iš svarbiausių teisinės valstybės principų elementų – atsakingo valdymo principą, kurio svarbą nutarimuose ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Taigi įstatymu apskrities viršininkui suteikiami tokie įgaliojimai, kurie pagal galiojančius įstatymus jam nėra numatyti, o yra priskirti savivaldybės administravimo subjektui. Abejotina, ar apskrities viršininkui, organizuojančiam teritorijų planavimo priežiūrą, gali būti suteikta teisė šiuo klausimu priimti galutinius sprendimus, t.y. tvirtinti savivaldybių teritorijų planavimo dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų ir nevykdo Vyriausybės sprendimų, atitinkamam savivaldybės subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės sprendimą. Jeigu atsisakoma vykdyti tą reikalavimą, Vyriausybės atstovas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

Taigi abejotina, ar įstatyme numatytas teisinis reguliavimas, kai apskrities viršininkui suteikiami įgaliojimai tvirtinti savivaldybių teritorijų planavimo dokumentus, yra tinkamas. Todėl kai atitinkami savivaldybių administravimo subjektai nevykdo jiems priskirtų įgaliojimų, aptariamu atveju Vyriausybės atstovas savo iniciatyva arba planavimo organizatoriaus prašymu turėtų atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administravimo priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Todėl Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Seimui pakartotinai svarstyti Teritorijų planavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir teikia šio įstatymo pataisas: pakeisti įstatymo 8 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje“.

Taip pat pakeisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi keičiamą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakęs detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje“.

Ačiū už dėmesį, Seimo nariai, ir esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia Audito komiteto pirmininkas, Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties džiugu, kad Prezidentas reagavo kaip tik į tą pataisą ir pateikė tokią pataisą, kurią teikė ir Audito komitetas pagrindiniam komitetui, bet pagrindinis komitetas neatsižvelgė į tai. Aš norėjau jūsų paklausti, ar vis dėlto Prezidentas, be abejo, su patarėjais konsultuodamasis dėl šio įstatymo, nematė daugiau spragų, nes Seimo nariai išties dar daug netobulumo įžvelgė to įstatymo, kuris buvo priimtas ir pateiktas Prezidentui? Gal buvo kitokių pamąstymų dėl kitų skyrių, straipsnių?

D.GUDELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Prezidentas įdėmiai nagrinėjo visą Teritorijų planavimo įstatymą, kurį Seimas priėmė savo sprendimu. Prezidentas atkreipė dėmesį būtent į šią įstatymo vietą ir ją siūlo taisyti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų ir aš noriu padėkoti, kad Prezidentas įsiklausė į tas dvi pagrindines pastabas, kurios ir yra, bet ar iš tikrųjų jau galutinai užbėgta už akių tam, kad detalųjį planą buvo galima keisti be visos procedūros ir nuslepiant nuo visuomenės, kad aukštingumas, intensyvumas atstatymo ir t.t. Ši nuostata jau panaikinta, nes nurodoma į straipsnį. Taip suprantu?

D.GUDELIS. Šia konkrečia pataisa Prezidentas nori atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybės administravimo subjektas, nepriimdamas jokio sprendimo, t.y. neveikdamas, nusišalindamas nuo atsakomybės priėmimo, negali neveikimu perduoti tą atsakomybę apskrities viršininkui. Konstitucijoje yra įtvirtinta Vyriausybės atstovo institucija, yra suteikti aiškūs ir konkretūs įgaliojimai jam veikti ir Vyriausybės atstovas pagal Savivaldybių administracijos priežiūros įstatymą ir privalo veikti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu papildyti A.Skardžiaus klausimą ir galbūt formuluoti klausimą taip. Be abejo, mes kitą posėdį svarstysime, ar priimti šį Prezidento pasiūlytą variantą, už jį balsuoti, ar grąžinti įstatymą iš viso tobulinti. Kaip jūs manote, jeigu šis įstatymas bus grąžintas tobulinti, ar bus galima sutvarkyti dar aibę trūkumų, kurie yra užkoduoti ir kurie yra šiame įstatyme? Ačiū.

D.GUDELIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Seimo prerogatyva yra priimti įstatymą, ir aš supratau, kad tas įstatymo buvo priimtas Seimo narių dauguma, ir jis buvo pateiktas Prezidentui pasirašyti. Prezidentas, veikdamas pagal Konstitucijoje jam numatytas galias, grąžino įstatymą Seimui ir dabar teikia konkrečius pasiūlymus, kaip, jis mato, galima šį įstatymą sutvarkyti. Jeigu jūs, Seimas, nuspręsite kitaip, tai yra jūsų valia.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis K.Starkevičius pabėgo. Taip? Atsisakote. Ačiū pranešėjui. Aš noriu Seimo paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, kad būtų grąžinta iš naujo svarstyti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais – Ekonomikos ir Audito komitetai. Kitokių pasiūlymų nėra? Ačiū.

Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1401 (pateikimas)

Kadangi mes dabar jau esame labai nemažai aplenkę laiką, kviesčiau į tribūną, nes nematau kitų, pateikti mūsų darbotvarkės 2-10 klausimą – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1401. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Navickas. Prašom. Dėl „Ekrano“ gamyklos bankroto ši pataisa siūloma.

V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamą įstatymo projektą paskatino parengti, kaip pirmininkas minėjo, situacija, kuri susiklostė Panevėžio „Ekrane“. Visi puikiai žinote tą situaciją. Iš tiesų tai didelė nelaimė tiek Lietuvos ekonomikai, didžiulė įmonė, tiek ir didelė nelaimė ten dirbusiems 4 tūkstančiams žmonių.

Seime buvo keli susitikimai, taip pat Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą. Žinoma, Seimas turi nedaug svertų, kuriais galėtų padėti spręsti susiklosčiusią situaciją. Kaip žinote, Vyriausybėje dirba sukurtos dvi grupės. Vienai vadovauja socialinės apsaugos viceministras, kitai – Ūkio ministerijos… Tam tikras programas ir priemones, kas priklauso Vyriausybei, žinoma, rengia.

Tačiau iš Seimo pozicijų žiūrint būtų galima tam tikrus procesus spręsti palankiau ir sudaryti sąlygas žmonėms, ypač dirbusiems „Ekrane“ arba galbūt dar ateityje dirbsiantiems „Ekrane“, kad jie galėtų gauti tuos pinigus, kuriuos iš tiesų uždirbo, tačiau dėl vykstančių teisinių procedūrų negali tomis lėšomis pasinaudoti. Kaip žinote, daugelis darbuotojų buvo išleisti į priverstines prastovas arba atostogas. Jiems priskaičiuojamas atlyginimas, tačiau iškėlus bankroto bylą, žinoma, tokios galimybės įmonės administracija ir laikinai paskirtas administratorius daryti negali. Tam reikia kitų teisinių formų, kurios turi būti nustatytos Bankroto įstatyme. Kaip žinote, Panevėžio „Ekrane“ susiklostė tokia situacija, kad įmonės administracija kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir pasiūlė administratoriumi vieną asmenį, tačiau kreditoriai, ypač bankai, kurie suteikė daug paskolų Panevėžio „Ekranui“, užprotestavo šio administratoriaus paskyrimą. Štai, kol vyko diskusijos Apeliaciniame teisme, ar pripažinti bankų skundą teisėtu ir pakeisti administratorių, jokie procesai pačioje įmonėje nevyko.

Mano kartu su Seimo vicepirmininku siūlomame įstatymo projekte ir yra toks esminis pasiūlymas, kad štai tokiose situacijose, kai apygardos teismas pripažįsta, kad įmonės yra bankrotinė būklė ir vyksta tik pačių administratorių keitimo procedūra arba ginčai dėl administratoriaus pakeitimo, tam tikrus veiksmus jau tas pats pirmasis paskirtas administratorius galėtų daryti. Tie veiksmai visų pirma būtų susiję su atsiskaitymu su darbuotojais. Kaip žinote, pagal Bankroto įstatymą darbuotojai pagal reikalavimų eiliškumą yra pačioje pirmoje vietoje. Tai štai pati mintis įstatymo yra tokia, kad tas administratorius, kurio buvimą užginčys kiti kreditoriai, galėtų inventorizuoti darbuotojų reikalavimus, su jais atsiskaitinėti, jeigu yra įmonės lėšų, na, o visi kiti dalykai, jeigu yra paduoti protestai, turėtų laukti savo eiliškumo pagal įstatyme nustatytas kitas taisykles.

Galiu tiktai atkreipti jūsų dėmesį, kad atitinkamai yra taip pat koreguojami ir kiti dalykai, kiti įstatymo straipsniai, nes tokiu atveju, jeigu neįsigali, neįsiteisėja bankroto nutartis, bankroto bylos iškėlimo nutartis, tai tokiu laikotarpiu veikia senoji administracija. Visi žinome, kad tokiu atveju gali būti panaikinamos tam tikros sutartys, kurias yra sudariusi įmonė, bendrovė, nes jau nueinantys nuo arenos įmonės vadovai tiesiog gali padaryti įmonei nenaudingų veiksmų. Tai tokios pataisos, kurias siūlome, sustabdytų įmonės vadovų neracionalius veiksmus, kurie sumažintų jau bankrutuosiančios įmonės finansinius išteklius arba turtą. Taigi taip pat dalis pataisų siejamos su tuo.

Įstatymo projektas teisiniu požiūriu nėra tobulas, tai Teisės departamentas gana profesionaliai konstatuoja. Manau, jeigu jūs po pateikimo šiandien pritarsite, tai ieškosime būtent tokių teisinių formų, priimtinų teisinių formų, kurios galėtų būti šiame įstatyme papildomai įrašytos, ir bandysime priimti palankesnes įstatymo nuostatas, kurios padėtų spręsti bankrutuojančių įmonių socialinius klausimus. Tai galbūt pradžioje tiek.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Navickui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia Seimo narys gerbiamasis P.Baguška. Prašau.

P.BAGUŠKA (PDF). Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad siūlomu įstatymo projektu norite išvengti panašios situacijos, kuri susidarė Panevėžio „Ekrane“. Ten darbuotojai negauna jokių pajamų, kol neįsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą ir neišnagrinėtas apeliacinis skundas. Tačiau numatymas, kad bankroto bylos vykdymas prasideda neįsiteisėjus teismo nutarčiai, prieštarauja bet kokiai teisinei logikai ir civilinio proceso principams. Civilinio kodekso 18 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad privalomos ir vykdytinos tik įsiteisėjusios teismo nutartys. Ar nemanote, kad tokiu projektu griauname visą teisės sistemą? Tai vienas klausimas.

Kitas. Be to, kas atsakys už nuostolius, kurių gali atsirasti ir atsiras, jeigu, pradėjus vykdyti neįsiteisėjusią nutartį, Apeliacinis teismas ją panaikins?

V.NAVICKAS. Jūsų klausimas visiškai logiškas. Aš per pristatymą minėjau, kad yra Teisės departamento pastabos, kurios analogiškos jūsų išsakytoms mintims. Galėčiau pasakyti tik vieną dalyką, kad panašios nuostatos buvo Bankroto įstatyme iki dabartinės įstatymo versijos. Žinoma, galima apsaugoti tuos procesus arba tuos turtinius santykius, kurie gali atsirasti iki įsiteisėjant tikrajai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Aš kalbu tik apie atsiskaitymus su darbuotojais, tuo atveju, jeigu yra įmonės kasoje, sąskaitoje pinigų, žmonės turėtų ne laukti, o gauti tai, kas jų uždirbta ir kas jiems priklauso. Visi kiti dalykai, žinoma, lauktų teisinių ginčų pabaigos arba galutinių juridinių sprendimų ir tik tokiu atveju būtų vykdomi. Visiškai sutinku su jūsų paminėtais dalykais dėl Civilinio kodekso. Minėjau, kad Teisės departamento išvada yra profesionali ir reikėtų galvoti, ką toliau čia veikti su šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti besišypsantis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Ekonomikos komiteto pirmininke, ar aš teisingai supratau, kad problemos sprendžiamos šiek tiek kitaip, o tas mūsų bendras pasiūlymas gali sukelti visokių kitokių neaiškių dalykų. Jūs, kiek supratau, sutinkate atsiimti šį pasiūlymą?

V.NAVICKAS. Neatsiimu, nes bandysime tobulinti tą projektą.

J.VESELKA. Gerai.

V.NAVICKAS. Iš tiesų yra teisinių klausimų, kuriuos reikėtų dar plačiau išplėsti šitame projekte. Jeigu tai pavyktų pasiekti, galbūt būtų visoms įmonėms tas įstatymas naudingas. Bandysime tobulinti bendromis jėgomis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Venclovas. Prašau.

R.VENCLOVAS (PDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Kodėl atsiranda šitas įstatymas konkrečiai dėl Panevėžio „Ekrano“ gamyklos? Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad prieš kažkiek metų Mažeikių elektrotechnikos gamyklos, kompresorių gamyklos, kur žmonių buvo nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst., darbuotojai pasiliko be darbo ir šiandien neatsiskaitytos didelės sumos, kurias priklauso atsikaityti su žmonėmis? Kažkodėl nebuvo imtasi priemonių. Kodėl konkrečiai „Ekrane“ įvyko toks įvykis, ir staiga priimamos tokios nuostatos?

V.NAVICKAS. Kaip minėjau, yra skausmingas reikalas su „Ekranu“. Jūsų minini dalykai buvo praeityje, tai galbūt nebuvo Seimo narių, kurie pasiūlytų kokius nors projektus. Negaliu atsakyti, kodėl tada neįvyko. Nors čia nėra rašoma apie „Ekraną“ konkrečiai, bet parengti šį projektą paskatino diskusijos dėl „Ekrano“ situacijos. Buvo Seime susitikimas ir su frakcijų atstovais, ir jų profsąjungų atstovais, susitikome komitete. Žmonės labai teisėtai sakė, kad uždirbti pinigai įmonės sąskaitoje yra, bet teisinės procedūros neleidžia išmokėti. Buvo konstatuota ta situacija. Tai mūsų, kaip įstatymų leidėjų, matyt, pareiga yra ieškoti sprendimų. Galbūt mano pasiūlytas variantas nėra visiškai tobulas, aš kviečiu kolegas pasiūlyti protingesnių variantų, bet mes turėtume ieškoti būdų ir spręsti tas problemas, kurios iškyla Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkojame už pateiktą Bankroto įstatymo projektą. Ačiū. Yra nuomonė prieš. Nuomonę prieš išsako gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nesu toks kategoriškas, tačiau jau pats pranešėjas pripažino, kad iš tikrųjų yra didelių problemų, nes mes griauname principinius civilinės teisės dalykus. Šiuo atveju, matyt, būtų galima spręsti kitu būdu, t.y. greitinant bankroto paskelbimo procedūras. Apie tai reikėtų galvoti. Savaime suprantama, aš siūlyčiau eiti kitu keliu. Todėl neišeitų šio projekto tobulinti ir po pateikimo. Jį reiktų, mano požiūriu, grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų bandymas spręsti šias problemas, iškilusias Panevėžio „Ekrano“ gamyklai, yra sveikintinas. Manau, kad mūsų komitetai, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra autoritetingi, todėl siūlau pritarti po pateikimo, tegul specialistai pabandys patobulinti šį įstatymo projektą. Iš tikrųjų neatmeskime galimybės padėti žmonėms.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones. Kadangi buvo pasisakyta prieš ir už, matyt, turiu teikti klausimą balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Įmonių bankroto įstatymo papildymui, kurį pateikė gerbiamasis pranešėjas V.Navickas, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 6, susilaikė 17. Nepritarta.

Matyt, lieka klausti iš naujo, ar galime grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galime bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje)

Prašo perbalsuoti. Visi prašo. Dar kartą kviečiu balsuoti už tai, kad būtų pritarta Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektui po pateikimo. Ką autoriai ar Ekonomikos komitetas toliau gali tobulinti kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu? (Balsai salėj) Pasikeitė nuomonė.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 30, prieš – 5, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.

Pagrindiniu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir A.Matulo buvo pasiūlymas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamasis J.Veselka siūlys kitą komitetą ar bus replika po balsavimo? Prašom. J.Veselka. Po to V.Žiemelis.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kelintą kartą jūsų pirmininkavimas išeina kažkoks keistas. Atsistoja bet kas ir sako, žinote, pirmininke, aš miegojau, todėl prašome perbalsuoti, ir jūs teikiate balsuoti. Jeigu jau teikia, tai turi būti argumentai, o dabar – aš miegojau – ir balsuojame. Kitas dalykas. Stovi įstatymo iniciatorius ir sako: aš manau, kad reikia grąžinti tobulinti. Jūs į tai nekreipiate dėmesio, paleidžiate du kartus mašiną ir pasiekiate savo. Taip pirmininkauti negalima. Atsiprašau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ne taip interpretuojate, ne tokia buvo įvykių seka. Būtų galima viską išklausyti, bet nemanyčiau, kad to reikia. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes šiuo atveju čia jau ne ekonominis reikalas. Šiuo atveju yra teisinė, o ne ekonominė problema. Todėl pagrindinis turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šis įstatymas susijęs ir su Civiliniu kodeksu, ir kitais civiliniais įstatymais. Siūlau pagrindiniu komitete skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nė viena frakcija neprašė perbalsuoti, prie mikrofono niekas nebuvo priėjęs.

PIRMININKAS. Aš galbūt pažeidžiau tai, kad ne prie mikrofono, bet, kaip supratau, V.Čaplikas prašė frakcijos vardu, aš taip išgirdau, tik ne prie mikrofono. Ar galime bendru sutarimu sutikti su pasiūlymu, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gerbiamasis iniciatoriau, ar sutinkate, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Pritariate. Ekonomikos komitetas papildomas, taip? Gerai. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Aišku, tai labai didelis terminas ir reikia prašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šias pataisas pataisytų kaip įmanoma greičiau. Jeigu būtų galima įtraukti į kitos savaitės ketvirtadienį, tai būtų pagalba „Ekrano“ žmonėms, o jeigu bus pavėluotai, tai didelės pagalbos jie nejus.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 7, 10, 16, 18, 21, 24, 28, 46, 49, 50, 52, 53, 56, 59, 65, 67, 68, 77¹ straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei papildymo 23¹ ir 77² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1146(2*). Valstybės sienos apsaugos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1147*. Civilinės saugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1148(2*). Nepaprastosios padėties įstatymo 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1149(2*). Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1150* (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 2-5a klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ ir 77² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1146. Pranešėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – A.Sadeckas.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, skirsnio pavadinimo pakeitimo projektą. Įstatymą, atsižvelgdamas į komiteto narių siūlymus, į dalies institucijų nuomonę, į Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, patobulino ir pritarė patobulintam variantui. Taip pat, vadovaudamasis Statuto 137 straipsnio 4 dalimi, siūlo sujungti šio įstatymo projektą su įstatymo projektu Nr.XP-1017 ir parengti patobulintą projektą, nagrinėti jį kartu su šiuo projektu per priėmimo stadiją ir kartu nagrinėti įstatymo projektą Nr.XP-877. Prašome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra Seimo nario V.Bukausko pasiūlymas. Atsiprašau, dar papildomo komiteto nuomonė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę pateiks J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė nagrinėjamą įstatymo projektą. Mūsų komiteto sprendimas – bendru sutarimu už. Taip pat mes pateikėme šešias pastabas, jos visos yra susijusios su bazinio įstatymo 59 straipsniu, kuris nagrinėja profesionalių karių socialinį statusą ir jų socialines garantijas. Mes siūlėme tikslinti formuluotes dėl atostogų suteikimo, dėl papildomų atostogų dienų suteikimo, taip pat kad prevencinės reabilitacijos atostogų laikotarpiu kariams būtų mokamas ne tarnybinis atlyginimas, kaip buvo pirminiame projekte, o vidutinis darbo užmokestis, taip pat ir kelios redakcinės pastabos. Malonu pasakyti, kad pagrindinis komitetas į visas, išskyrus vieną mūsų pastabą, atsižvelgė ir jas priėmė. Liko neįvertinta tik mūsų komiteto teikta pirmoji pastaba dėl bazinio įstatymo 59 straipsnio 1 dalies. Mes ja siūlėme nustatyti, kad kasmetinių atostogų eilė būtų sudaroma atsižvelgiant ir į karių pageidavimus. Dabar yra tiesiog reglamentuota, kad kasmetinių atostogų eilė kariams profesionalams sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Šis mūsų siūlymas įrašyti, kad būtų atsižvelgiama į karių pageidavimus, siejasi su Darbo kodekso 69 straipsnio, kasmetinių atostogų nustatymo visiems kitiems Lietuvoje darbuotojams principais. Todėl mes pamanėme, kad būtų prasminga, jog ir profesionalūs kariai kasmetinių atostogų galėtų išeiti ne tada, kai jiems liepia, bet kad tas liepimas būtų su jais derinamas. Tai yra vienintelė pastaba, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė, o kitų mes neteikiame. Esame patenkinti patobulintu įstatymo projektu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Supratau, kad nebeteikiate to savo pasiūlymo, taip?

J.ČEKUOLIS. Matote, formaliai tai yra komiteto išvada ir aš neturiu įgaliojimų jos dabar imti ir atsisakyti, nes į ją neatsižvelgta. Bet, kaip mums aiškino karininkai ir pagrindinio komiteto atstovai, krašto apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje yra punktas, kad į karių pageidavimus atsižvelgiama. Mes manėme, kad būtų prasminga tai įrašyti ir įstatyme, kaip yra įrašyta Darbo kodekse. Čia ir taip, ir taip gali būti, tai nėra esminis ginčas.

PIRMININKAS. Manyčiau, kad jūsų pasiūlymą reikėtų sukonkretinti iki priėmimo.

J.ČEKUOLIS. Tada imuosi atsakomybės ir sakau, kad mes imsimės šios pataisos ir teiksime priimti.

PIRMININKAS. Supratau. Seimo nario gerbiamojo V.Bukausko pasiūlymas, dėl kurio komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Ar yra kas gali kalbėti už V.Bukauską? Nėra. Tai gal komiteto pirmininkas? Vis tiek reikia, gerbiamasis Sadeckai. Pritarti iš dalies. Seimas turėtų pritarti arba nepritarti.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakomentuoti J.Čekuolį. Jis iš dalies teisingai pasakė, bet kai mes kalbame apie profesinės karo tarnybos karių pageidavimus dėl atostogų, tai visi suprantame, kad krašto apsaugos ministras, nustatęs tvarką, nepasakė bataliono vadui, kad tu įpareigoji eiti atostogų. Kiekvienas pateikia prašymą ir eilė sudaroma atsižvelgiant į jo pageidavimus. Ta tvarka yra numatyta. Ar įstatymu statutinei organizacijai reikėtų tai nurodyti? Manome, kad nebūtina. Antra, turi būti atsižvelgiama ir į būtinąjį pagrindinį kariuomenės elementą, t.y. į karinio vieneto parengties reikalavimus. Jeigu karinis vienetas yra parengties būklės ir visi per pratybas sugalvos eiti atostogų, na, tai suprantame, kad tai nelabai… Man atrodo, kad čia kompromisas yra pakankamas, ir į tuos jų pageidavimus, norus visuomet pagal galimybes bus atsižvelgiama.

Dabar dėl kolegos V.Bukausko siūlymo. Mes pritarėme iš dalies, nes jis siūlė irgi tokią daugiau redakcinio, patikslinančio pobūdžio pataisą dėl priesaikos sulaužymo. Priesaikos sulaužymu laikomas tyčinis padarymas nusikalstamos veikos, dėl kurios yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Komiteto patobulintame įstatymo projekte taip pat iš dalies pritarta –patikslinti, kokie šiurkštūs karo drausmės pažeidimai būtų pripažinti konkrečiai kario priesaikos sulaužymu, o kolega V.Bukauskas siūlo įrašyti nuostatą „dėl kurios yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis“. Būtų perteklinė, nes Konstitucija ir įstatymai numato, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol nekaltumas neįrodomas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi čia aišku, todėl pritarimas iš dalies ir yra padarytas.

PIRMININKAS. Kadangi atėjo Seimo narys V.Bukauskas, aš jo paklausiu, gal jis sutinka su tokia nuomone?

V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Neprieštarauju.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Yra Seimo nario (gal nepabėkite dar, gerbiamasis Sadeckai) E.Pupinio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Aš nematau autoriaus. Jūsų komentaras.

A.SADECKAS. Kadangi kalbama apie tai, kad dėl nėštumo ir gimdymo atostogų Vyriausybės apskaičiuojamas vidutinis jų tarnybos atlyginimas, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai, atostogų laikotarpiu numatyta apskaičiavimo tvarka… vidutinio tarnybinio atlyginimo apskaičiavimo. Tai iš dalies yra diskusinis klausimas, bet jis tikrai nėra esminis. Kadangi analogiškas yra Seimo nario J.Čekuolio siūlymas šiam projektui, buvo atsižvelgta į J.Čekuolio siūlymą. Iš esmės jie beveik tokie patys.

PIRMININKAS. Aš tada drįstu klausti Seimo, ar galime pritarti komiteto nuomonei, kad jis nepritarė gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymui bendru sutarimu? Bet panašiai yra atsižvelgta. Galime su tuo sutikti? Ačiū. Pritarta. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Yra norinčių pasakyti nuomonę po svarstymo. Gerbiamasis Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi liko nedaug Seimo narių, gali suklysti balsuodami, tai aš prašyčiau visų kolegų pritarti, nes projekte į visas pastabas yra atsižvelgta. Pritarus tikrai mūsų vyrukams tarnauti kariuomenėje nebus blogiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Seimo nariui. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Pasiruoškite balsuoti dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-1146 – Krašto apsaugos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Prašom balsuoti. Po to bus lydintieji. Svarstymas. Prašoma po svarstymo pritarti. Balsuojame! Gerbiamasis Sereika, kviečiame balsuoti.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.

Lydintieji įstatymų projektai. Vėlgi kviečiu Seimo narį gerbiamąjį A.Sadecką pateikti Valstybės sienos apsaugos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1147 ir įstatymų projektus Nr.XP-1148, Nr.XP-1149 ir Nr.XP-1150, jeigu jūs neprieštaraujate, kad pateiktų vienu metu. Ačiū.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visi šie keturi projektai yra lydintieji.

PIRMININKAS. Dėmesingai klausome!

A.SADECKAS. Natūralu, kad keitėsi tam tikros formuluotės, padaryti tam tikri Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo projekto, Civilinės saugos įstatymo projekto, Nepaprastosios padėties įstatymo projekto ir Vadovybės apsaugos įstatymo projekto patikslinimai. Komitetas patobulino atsižvelgdamas į tai, kaip tobulino pagrindinį, ir visiems pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Jūs pateikėte visus keturis, taip? Dabar aš norėčiau atsiklausti. Kadangi trims – Nr.1147, Nr.1148 ir Nr.1149 jokių Seimo narių pasiūlymų nėra gauta, ar galime, Seimo nariai, bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarta.

Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui yra Seimo nario A.Matulo pasiūlymas pakeisti 6 straipsnio 2 dalies papildymą… 9 punktą, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamasis Matulai, prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jūs pažiūrėkite, mes esame demokratinė Europos Sąjungos valstybė, ir šia pataisa siūloma įstatymo nustatyta tvarka pasitelkti karinius vienetus užtikrinant saugomų asmenų apsaugą. Yra gana keista. Kariniai vienetai apsaugai gali būti pasitelkti karo metu, nes jie nėra apmokyti atlikti šias funkcijas. Kitas dalykas, tai nebūtų profesionali apsauga. Aš įsivaizduoju, kad demokratinė valstybė, kuri taikos metu pasitelkia karinius vienetus apsaugoti savo kai kuriuos išskirtinius asmenis, tampa jau ne demokratine, bet policine valstybe. Vadovybės apsaugos įstatymo paskirtis yra numatyta asmens apsauga, o kariniai vienetai neatitinka šios sąvokos.

Todėl, manyčiau, iš tikro mes neturėtume pritarti šiai pataisai. Kas mums gresia, kodėl staiga prisireikė teikti tokią pataisą? Jeigu jau mes ko nors bijome, kad mūsų saugomus asmenis kas nors puls, galbūt reikia galvoti, jeigu jau sava tauta rengiasi juos pulti, galbūt reikia keisti tuos asmenis, o ne pasitelkti karinius vienetus? Aš siūlau, kolegos, nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviečiame į tribūną komiteto pirmininką gerbiamąjį A.Sadecką pasakyti nuomonę, kodėl nepritarė.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu kolegos A.Matulo požiūriui į kariuomenės vaidmenį šalies viduje. Tai iš tikro labai jautrus klausimas, pono A.Matulo principiniam požiūriui iš esmės asmeniškai aš pritariu. Kai komitetas nagrinėjo tą klausimą, sakėme, kad mes jau turime realijas, kariuomenę, ir ji dalyvauja vienuose ar kituose veiksmuose šalies viduje, nors iš esmės tai demokratinėje, civilizuotoje, teisinėje valstybėje nėra labai skatintinas dalykas. Todėl, kai mes tvarkėme šį įstatymą, mes jį labai labai atidžiai žiūrėjome, kad nebūtų peržengtos tam tikros ribos, kurios neleistų militarizuoti valstybės arba panaudoti karines pajėgas ten, kur nereikėtų to daryti.

Pono A.Matulo siūlyme yra neatsižvelgta į kai kuriuos momentus. Jeigu mes suprantame, kad kariuomenė saugos tris mūsų valstybės asmenis, tai taip nėra. Vadovybės apsaugos departamentas saugo saugomus asmenis, kurie yra ir mūsų užsienio svečiai, tai yra saugo stambius renginius, kurie vyksta pas mus. Aišku, jokios kalbos apie karinių vienetų pasitelkimą saugoti mūsų saugomus valstybės vadovus tikrai nėra, bet, jeigu jūs pamenate, buvo saugomi, pavyzdžiui, visi tiltai ir oro uostai, kur stovi tų asmenų lėktuvai. Natūralu, kad tų pajėgų be kariuomenės neužteks. Štai dėl kokių motyvų ir buvo įtraukta ta sąlyga. Kai mes kalbame apie Vadovybės apsaugos departamentą, tai turėkime omeny, kad jis saugo ir atvykstančius asmenis. Todėl buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju už šią nuomonę.

Aš kviečiu arba klausiu Seimo, gal galime bendru sutarimu pritarti Seimo nario A.Matulo pasiūlymui? (Balsai salėje) Ne. Tada pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario A.Matulo pataisai dėl 6 straipsnio pakeitimo, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas? Balsuojam. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo A.Matulo pataisai? Komitetas pasakė nuomonę – nepritarti. Už A.Matulo pataisą, dar kartą sakau. Komiteto nuomonė – nepritarti jai. Kiek kartų galiu kartoti? Nespėjau net paspausti.

Už – 6, prieš – 9, susilaikė 28. Nepritarta.

Dabar dėl viso. Ar galime… Prašot iš karto balsuoti? Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dalyvauti Seimo posėdyje. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1297(2*) (svarstymas)

Mūsų darbotvarkės 2–6 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1297(2). Man pranešė, kad pristato Seimo reikalų… Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs beveik nesuklydote – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, viskas teisingai.

Komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Norėčiau priminti, kad šitos pataisos lyg ir vejasi visą paketą įstatymų, kuriais yra įtvirtinamos tėvystės atostogos. Paprasčiausiai buvo pražiūrėtas vienas iš įstatymų, lydintysis, kurį reikėjo taisyti.

Buvo Teisės departamento išvados, kurioms pritarta. Svarstė Šeimos ir vaiko reikalų komisija, irgi pritarė. Be to, buvo dar viena Teisės departamento išvada, ir jai pritarėme. Iki priėmimo reikia pataisyti projektą ir papildyti jį 42 straipsnio 1 dalies pataisa, tai yra įrašyti, kad tėvystės atostogos įskaitomos į valstybės tarnautojo darbo stažą. Bendru sutarimu už.

Kolegos, prašau pritarti, kad galėtume priimti visą įstatymų paketą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Norinčių paklausti nėra. Turiu pasakyti, kad buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonė pritarti. Taip pat buvo Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Komisijos nuomonei irgi pritarta. Daugiau nuomonių nebuvo.

Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-658(2*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-658(2). Teikėja – Seimo narė gerbiamoji R.Žakaitienė. Matyt, kviečiu ją į tribūną. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėja. Prašau, gerbiamoji Roma.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas svarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto keletą kartų. Išties tai didelės apimties įstatymas. Tiek jį rengiant, tiek jį svarstant komitete, buvo labai rimtas atsižvelgta į tas pataisas, kurios buvo įregistruotos iki darbo grupei pradedant dirbti, tai yra Seimo nario A.Sadecko, Seimo narių V.Bogušio, A.Pitrėnienės, H.Žukausko anksčiau registruotos pataisos yra įtraukos į šitą projektą.

Šis projektas svarstytas keliuose papildomuose komitetuose: Biudžeto ir finansų komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Informacinės visuomenės plėtros komitete ir Žmogaus teisių komitete. Svarstant taip pat buvo gauta labai daug pastabų, pataisų ir pastabų. Be Seimo narių, kurių pataisas, aš manau, mes ir šiandien svarstymo metu dar kartą aptarsime (tas, kurioms komitetas nepritarė), dar buvo ir Lietuvių kalbos komisijos išvada dėl sąvadų. Įstatymo projektas buvo suderintas su Lietuvių kalbos komisija. Taip pat daug pasiūlymų teikė Radijo ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, atskiri asmenys. Į daugelį pastabų buvo atsižvelgta arba suderinta su galiojančiu įstatymu ir su Civiliniu kodeksu.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, išnagrinėjęs visas teiktas pataisas, pritarė įstatymui. Taip pat buvo svarstytos ir Seimo narių pataisos. Posėdžio pirmininko norėčiau paklausti, ar dabar, ar vėliau jas svarstysime.

PIRMININKAS. Manau, tada, kai visi…

R.ŽAKAITIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, įvertindamas tai, kad šis įstatymas įteisina ir suderina tiek šio įstatymo, tiek Civilinio kodekso sąvokas, detalizuoja visuomenės informavimo priemonių pateikiamos informacijos turinį, kontrolę, nustato žurnalistų teisinį statusą, reglamentuoja informacijos šaltinių apsaugą, sugriežtina nuosavybės santykius šioje srityje, suderina atsakomybę apibrėžiančius įstatymus, bendru sutarimu pritaria šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra daug papildomų komitetų. Kas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Gerbiamasis V.Galvonas kviečiamas į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, būdamas papildomas komitetas, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-658. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento gautą 31 pastabą.

Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokią išvadą: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pasiūlymas skamba taip: „Įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lėšos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai skiriamos pagal atskirą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo programą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje pateiktą programos apibrėžimą (programa „Strateginio veiklos plano dalis“), kuriame nustatyti programos tikslai, uždaviniai, priemonės, projektai, vertinimo kriterijai ir numatomi asignavimai. Diskutuotina, ar lėšos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti turėtų būti skiriamos pagal atskirą programą, todėl siūloma 28 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Fondas pagal atskiras sąmatas skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti“. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame už Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį A.Monkevičių pristatyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas iš esmės nusprendė bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus pasiūlymus. Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas formuluoti taip:

„1. Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat fondo įstatais. Fondo dalininkai gali būti viešosios informacijos rengėjų organizacijos, kitos įstaigos, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo įstatų nustatyta tvarka.

2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. 8 narius kiekvienai kadencijai renka visuotinis dalininkų susirinkimas, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Fondo taryba kiekvienai kadencijai deleguoja po vieną narį.“ Toliau – pagal tekstą, kaip buvo.

Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas formuluoti taip, 5 dalį formuluoti taip: „Viešosios informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla, įskaitant veiklą, vykdomą informacinės visuomenės informavimo priemonėse, remiama konkurso tvarka pagal fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderinus bendrame Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybė“. Taip pat 34 straipsnio 3 dalies nuostatas formuluoti (sutrumpintai, daug yra išbraukta) taip: „Transliuotojams draudžiama rodyti garso ir vaizdo kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą“. Taip pat keisti 53 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jas formuluoti taip: „Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis“.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Volčioką. Ateina V.Bukauskas pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę. Prašom.

V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-658 ir jam iš esmės pritarė. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Be to, pasiūlė įtraukti į įstatymo projektą naują sąvoką „kritika“, patikslinti sąvoką „privataus pobūdžio informacija“, pakeisti sąvoką „žurnalistas“ atsisakant žodžio „profesionaliai“ bei patikslinti laikraščio sąvoką.

Pagrindinis komitetas į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus atsižvelgė iš dalies. Noriu pasakyti, kad į 51 straipsnio 52 dalį, kurioje komitetas siūlė pakeisti žodį „profesionaliai“, nebuvo atsižvelgta. Balsavimo rezultatai pritarti iš dalies: 8 už.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ir Žmogaus teisių komiteto nuomonę pateiks Seimo narė gerbiamoji O.Valiukevičiūtė. Prašom.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-658 ir nusprendė iš esmės pritarti Visuomenės informavimo įstatymo projektui. Antra, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių centro, žurnalistų etikos inspektoriaus ir Seimo Teisės departamento pastabas. Be to, nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projekto 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose komisija nustatė tuos pažeidimus. Jei visuomenės informavimo rengėjas ar platintojas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo nepaskelbia komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją“. Komitetas bendru sutarimu balsavo už tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkojame už komiteto nuomonę. Į tribūną kviečiu gerbiamąją Seimo narę R.Žakaitienę.Čia yra labai daug įvairių pasiūlymų ir pastabų. Pirmasis pasiūlymas – pakeisti 34 straipsnio 3 dalį. Tai teikia gerbiamieji Seimo nariai E.Žakaris ir J.Juozapaitis. Kuris išsakysite savo nuomonę? Komiteto nuomonė iš dalies pritarti.

R.ŽAKAITIENĖ. Jeigu galima, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Šiam siūlymui iš dalies yra pritarta. Tai, kas čia buvo išdėstyta, atsispindi. Ar jie norėtų tai komentuoti?

PIRMININKAS. Nenorite? (Balsas salėje: „Ne“.) Tinka jums, taip? Ačiū. Tada balsuoti nereikės. Kitas – iš dalies pritarti Seimo narės gerbiamosios O.Valiukevičiūtės siūlymui dėl atitinkamų nuomonių įrašymo.

R.ŽAKAITIENĖ. Taip, kai kuriems žodžiams, kuriais buvo siūloma papildyti 3 straipsnio 2 dalį, t.y. po žodžio „nuomonė“ įrašyti žodį „įsitikinimu“, vietoj žodžio „įsitikinimo“ įrašyti žodį „religijos“, iš dalies yra pritarta. Jeigu norite komentuoti, prašom.

PIRMININKAS. Ar siūlote pritarti autorei? Ačiū. Yra jūsų pasiūlymas dėl 16 straipsnio 1 dalies, kuriai komitetas nepritarė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. 16 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausomų“ siūloma įrašyti žodį „skirtingų“. Komitetas tam nepritarė, nes šis straipsnis kalba, kad „gerbdami nuomonių įvairovę viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių“. Seimo narė siūlė įrašyti žodį „skirtingų“, tačiau komitetas nusprendė, kad bus labai sunku įrodyti tas skirtingas nuomones, ir tos prievolės neturėtų ten atsirasti. Todėl šiam siūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Onute, kokia jūsų nuomonė?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Nelabai norėčiau ginčytis, bet mano nuomone, skirtingos nuomonės yra visiškai netapatinamos, kad yra… daugiau nepriklausomos nuomonės. Tai nėra tapačios, nepriklausomos sąvokos.

PIRMININKAS. Jūs prašote, kad Seimas balsuotų, taip?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamoji Steibliene, dėl viso? Gerai. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narės O.Valiukevičiūtės siūlymui, kuriame įrašomi žodžiai „skirtingų nuomonių“ , kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti, kas palaiko Seimo narės O.Valiukevičiūtės nuomonę. Balsuojame. Kas palaiko Seimo narės O.Valiukevičiūtės nuomonę, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Čia bus trys panašios nuomonės.

Už – 11, prieš nėra, susilaikė 26. Nepritarta.

Kitas, trečias pasiūlymas – 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas.

R.ŽAKAITIENĖ. Tas pats žodis „skirtingų“, kad ginčai turi būti objektyvūs, nešališki, pateikta kuo daugiau nuomonių ginčytinais politiniais klausimais, taip pat siūlo įrašyti žodį „skirtingų“.

PIRMININKAS. Ką pasakys gerbiamoji O.Valiukevičiūtė?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Vėl prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Vėl prašo balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas pritaria O.Valiukevičiūtės pasiūlymui 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte pakeisti žodžius, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, prašom balsuoti. Prašom neagituoti. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Mes balsuojame, ar palaikome O.Valiukevičiūtės nuomonę, ar ne.

Už – 15, prieš – 2, susilaikė 26. Nepritarta.

Ir ketvirtas pasiūlymas –papildyti 39 straipsnį nauja 6 dalimi.

R.ŽAKAITIENĖ. 6 dalyje, kurią siūlo Seimo narė O.Valiukevičiūtė, yra kalbama apie reklamą. Komitetas nepritarė todėl, kad tokia reklama, kurią įrašo į šią dalį, jau yra uždrausta pagal Reklamos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Tai yra reglamentuota kitu įstatymu, todėl ši nuostata yra perteklinė, ir komitetas šiam siūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Kokia Seimo narės O.Valiukevičiūtės nuomonė?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Sutinku, atsiimu.

PIRMININKAS. Pritariate. Nereikia balsuoti? Ačiū. Einame toliau. Seimo narys J.Juozapaitis teikia pasiūlymą išbraukti iš 23 straipsnio 2 dalį ir ją atitinkamai išdėstyti. Prašom komiteto nuomonę.

R.ŽAKAITIENĖ. Gal pirmiausia pasakysiu komiteto nuomonę ir Seimo narys gal pateiks savo nuomonę. 23 straipsnis reglamentuoja žurnalisto santykius su viešosios informacijos rengėjais ir platintojais, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu turėtų susitarti raštu. Žodžiu, turi būti raštiška sutartis. Seimo narys siūlo šitą dalį išbraukti. Komitetas išklausė Žurnalistų sąjungos poziciją ir jų nuostata yra tokia, kad jeigu su žurnalistu yra sudaroma tik žodinė sutartis, dažnai įvyksta sandoriai, kurie nebūna realizuoti, ir jų autorinės teisės ir autorinis honoraras dažnai nebūna sumokamas. Regioninių laikraščių ir leidyklų leidėjai buvo susijaudinę, kad dėl kiekvieno straipsnio reikės sudaryti rašytines sutartis. Tačiau Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prieš porą dienų mus informavo, kad jie susitikę sudaro tokią sutartį, kad dėl visų žurnalistinių straipsnių bus sudaroma viena rašytinė sutartis ir taip bus užtikrinta teisė į autoriaus honorarą. Todėl komitetas, atsižvelgęs į žurnalistų teises ir jų reikalavimus, nepritarė Seimo nario J.Juozapaičio siūlymui išbraukti šią dalį iš įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū už komiteto nuomonę. Gerbiamojo J.Juozapaičio nuomonė ir argumentai. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš manau, kad šią dalį reikia išbraukti, nes ši dalis yra nurodoma kitame įstatyme, pavyzdžiui, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, kuriame sakoma, kokios sutartys yra surašomos raštu, ir pasakoma, kokia sutartis nesurašoma raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Ši nuostata taip pat atitinka Europos Sąjungos teisės normas. Jeigu mes 2 dalies neišbrauksime, tada neatitiks Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, nes ten yra nurodoma, kokios sutartys pasirašomos, kokios ne. Kodėl dabar šiame įstatyme dar reikia įrašyti tą pasirašymą?

R.ŽAKAITIENĖ. Aš tik norėčiau vienu sakiniu patikslinti, kad dabar Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos pateiktos Seimui ir jos yra suderintos tarp šio ir ano įstatymų.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys gerbiamasis J.Juozapaitis reikalauja balsuoti? Reikalauja balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas palaikote Seimo nario gerbiamojo J.Juozapaičio pasiūlymą pakeisti 23 straipsnio 2 dalį, kaip buvo išdėstyta, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti. (Balsai salėje)

Už – 7, prieš – 2, susilaikė 26. Nepritarta.

Antras gerbiamojo Seimo nario J.Juozapaičio pasiūlymas, kad būtų išbraukta 36 straipsnio 2 dalis ir atitinkamai išdėstyta. Pagrindinis komitetas irgi nepritarė. Matyt, pirmiausia išklausome komiteto nuomonę. Taip? Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Šiame straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai periodiniams leidiniams ir jų platintojams. Įstatymo straipsnio 2 dalis sako, kad periodinių leidinių tiražas turi būti audituojamas ir kiekviename periodiniame leidinyje prie tiražo turi būti nurodomas nepriklausomas auditorius, audituojantis to periodinio leidinio tiražą. Tikslas yra toks, kad kai kurie periodiniai leidiniai išties nurodo netikrą savo tiražą, taip privilioja papildomai reklamos, klaidina skaitytoją. Auditavimas išties gali užtikrinti objektyvesnę informaciją apie tai, kokiu tiražu vienas ar kitas leidinys leidžiamas. Todėl buvo siūlyta ir Leidėjų asociacijos, kad auditavimas yra labai reikalingas. Todėl siūlymui išbraukti jį iš šių reikalavimų – komitetas Seimo nario J.Juozapaičio siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Buvo pritarta patikslinančiai pono R.Šukio pastabai dėl atitinkamo straipsnio. Gerbiamasis Jonai Juozapaiti, jūs argumentuosite ar reikalausite balsuoti iš karto?

J.JUOZAPAITIS. Rajoninės spaudos mažiems laikraštukams, kurie vos laikosi, auditavimas yra papildomos išlaidos. Jeigu reikės papildomai mokėti už tą auditą, jie bus priversti kelti kainas už laikraščius. Kaimo žmogus nebegalės užsisakyti to paskutinio laikraščio, kuris ateina per savaitę du kartus. Kodėl nepasinaudojame tuo, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos baudos, tačiau, kiek aš domėjausi, Kultūros ministerija visiškai nesidomėjo, kaip tas tiražas yra parodomas, niekas to netikrino. Pirmą kartą numatyta tūkstančio litų bauda, antrą kartą nustačius, kad tiražas neteisingai nurodomas, iki 5 tūkstančių, bet per trejus metus nė vieno patikrinimo nebuvo atlikta.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad reikalaujate balsuoti?

J.JUOZAPAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seime, prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Seimo nario J.Juozapaičio antrą pasiūlymą dėl 36 straipsnio 2 dalies, prašom balsuoti. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Kas už – palaikote Seimo nario J.Juozapaičio nuomonę.

Užsiregistravo 44.

Už – 13, prieš – 2, susilaikė 27. Nepritarta.

Trečias pasiūlymas yra 1 straipsnio 36…

R.ŽAKAITIENĖ. Čia yra dėl to paties straipsnio, bet, kiek žinau, Seimo narys lyg ir atsiima šį savo siūlymą, ar ne?

J.JUOZAPAITIS. Tas nepriimtas, tai gal šis bus priimtas.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerai. Jis siūlo, kad tada auditavimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto.

J.JUOZAPAITIS. Tiems rajoniniams laikraščiams.

R.ŽAKAITIENĖ. Parašyta, kad auditavimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Komitetas mano, kad vis dėlto auditas vien dėl tiražo negali daug kainuoti, nes tai nėra bendras laikraščio auditas. Todėl prašyti, kad kokios nors išlaidos dar būtų apmokamos iš valstybės biudžeto, turbūt tikrai nėra logiška, nes visi leidiniai yra privatūs. Komitetas tam nepritarė, nes tai reikalauja lėšų iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys gerbiamasis E.Žakaris – nuomonė už. Dėl šio? Prašom.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau šį siūlymą palaikyti, nes komitete buvo specialistai ir sakė, kad apie pusę milijono tai gali kainuoti. Galbūt iki priėmimo reikėtų tikslinti ir kalbėti tik apie rajoninius laikraščius, ne apie tuos turtinguosius. Aš manau, kad tikrai būtų galima paremti žiniasklaidą šiuo atveju. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiamasis Juozapaiti, kviečiate balsuoti. Taip?

J.JUOZAPAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimą pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Seimo nario J.Juozapaičio pasiūlymą dėl 36 straipsnio 2 dalies pakeitimo, prašom balsuoti. Komitetas nepritarė.

Už – 12, prieš – 2, susilaikė 29. Nepritarta.

Toliau. Yra Seimo nario G.Steponavičiaus du pasiūlymai, kuriems iš dalies pritarta. Jo paties nėra. Komentarai – gerbiamoji R.Žakaitienė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū. Jie buvo svarstyti komitete. Iš esmės Seimo narys tikrai sutiko, kad pritarimas iš dalies jį visiškai tenkina. Yra vienas straipsnis, būtent 44 straipsnio 3 dalis, kuriam nepritarta, nes yra numatyti kiti terminai. Tačiau jo siūlomos nuostatos neatitinka Civilinio kodekso nustatytų reikalavimų ir terminų. Seimo nario nėra, bet aš su juo kalbėjau telefonu, jis sutinka atsiimti šį savo siūlymą ir nereikalauja balsuoti.

PIRMININKAS. Ar galime patikėti pranešėja? Galime. Ačiū. Tada toliau. Seimo narys J.Dautartas yra pateikęs siūlymą keisti projekto 2 straipsnio 24 dalį. Iš dalies yra pritarta.

R.ŽAKAITIENĖ. Taip, iš dalies yra pritarta. Mintis lieka tokia, kokios norėjo Seimo narys.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad irgi suderinta. Taip? M.Pavilionienės siūlymui yra pritarta. Seimo nariai J.Dautartas, I.Degutienė, D.Teišerskytė, S.Pabedinskas, V.Kamblevičius yra pateikę siūlymą pakeisti 2 straipsnio 69 dalį. Komitetas irgi nepritarė.

R.ŽAKAITIENĖ. Iš tikrųjų didelė Seimo narių grupė pasiūlė naują sąvoką „žalingi įpročiai“ ir išdėsto taip: „Per tam tikrą laiką susiformavę įpročiai piktnaudžiauti alkoholiu, tabaku ir narkotinių, psichotropinių, kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų, blogi mitybos, fizinio aktyvumo, higienos, kenksmingi tarpusavio elgesio įpročiai, žalojantys žmogaus sveikatą, jauno žmogaus protinį dorovinį vystymąsi, sukeliantys socialines ekonomines pasekmes“. Komitetas nepritaria šiai sąvokai, nes joje bandoma sukonkretinti visus žalingus įpročius ir juos įvardyti. Iš tikrųjų labai sunku numatyti baigtinį įpročių sąrašą, todėl šiai sąvokai nepritarta. Tačiau palikta sąvoka „žalingi įpročiai“, kuri buvo ir ankstesniame įstatyme. Jinai yra konkretesnė, o ši labai detalizuota, manome, ji tikrai nėra išsami. Todėl šiai sąvokai nepritarta.

PIRMININKAS. Aš matau, kad V.Kamblevičius yra pasiruošęs argumentus, kuriems reikia pritarti. Prašau. (Balsai salėje) Sutinkat? Atsiimat. Gerai, ačiū.

Toliau yra Seimo nario J.Čekuolio pasiūlymas iš 2 straipsnio 34 dalies išbraukti žodžius „nurodant jų užsakovą“, kuriam vėlgi pagrindinis komitetas nepritarė. Tai prašau, gerbiamoji Roma.

R.ŽAKAITIENĖ. Iš esmės tai yra jo siūlymas dėl sąvokos „reklama“. Tačiau sąvoka „reklama“ yra pakeista, man atrodo, ir Seimo narys neprieštarauja tam pakeitimui.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Jeigu būčiau kalbėjęs pirmiau, būčiau pasakęs, kad šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

Tada 13 straipsnio 1 dalis. Antras jūsų pasiūlymas.

J.ČEKUOLIS. Šį kartą atsiimu, nes komitetas šiek tiek pakoregavo tekstą. Korekcija kol kas manęs iki galo dar netenkina, todėl galvosime tikslesnes formuluotes iki priėmimo stadijos. Šiandien prašau nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

J.ČEKUOLIS. O šio neatsiimu, ir norėčiau paprašyti kolegų dėmesio. Šiame įstatymo projekte yra siūlomas naujas dalykas, kurio anksčiau nebuvo, t.y. kad viešosios informacijos rengėjas, paprastai kalbant, žurnalistas, be nors vieno iš tėvų ir paties vaiko sutikimo negali vaiko filmuoti, fotografuoti ar daryti jo garso ir vaizdo įrašų. Pagal konvencijas vaikas yra iki 18 metų amžiaus. Suprantama, šiuo pasiūlymu, šia idėja yra norima apsaugoti vaikus. Pavyzdžiui, tėvai ginčijasi, pribėga korespondentas prie mažamečio ir klausia, ką jis apie tai galvoja ir panašiai, tai traumuoja.

Tai yra teisinga, bet mano pasiūlymo esmė yra, kad toks draudimas, ribojimas galiotų tik vaikams iki 14 metų amžiaus. Paaiškinu, kodėl aš tą siūlau daryti iki 14 metų amžiaus. Štai yra mūsų Civilinio kodekso Antrosios knygos 8 straipsnis, kuris kalba: „nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų civilinis veiksnumas“. Pagal mūsų Civilinį kodeksą 14 metų amžiaus vaikai jau turi teisę sudaryti sandorius, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajėgomis ir turtu, įgyvendinti autorių teises dėl savo kūrinių ir išradimų, taip pat keturiolikmečiai jau gali sudaryti smulkius buitinius sandorius ir taip toliau. Taigi mes jiems suteikiame nemažai teisių ir galimybių. Jau ir dirbti sezoninius darbus, vasarą ledus pardavinėti taip pat gali.

Tai dabar įsivaizduokime paradoksalią situaciją. Štai konkretus pavyzdys – egzaminų skandalas. Abiturientai piketuoja, protestuoja, televizijos rodo reportažus. Pagal šią nuostatą, jeigu mes jos nepakeisime, būtų buvusi absurdiška situacija, kad korespondentas būtų turėjęs gauti du sutikimus: ne tik paties vaiko kalbėti, kad vaikas leistų save fotografuoti, teisinga, bet dar ir to vaiko tėvų sutikimą, kad jų vaiką fotografuotų ir panašiai. Taigi visi reportažai apie moksleivių piketus būtų nuėję šuniui ant uodegos. Todėl aš ir siūlau iki 14 metų šį ribojimą taikyti. Kad nebūtų piktnaudžiavimų dėl visokių internetinių ir kitokių prakeiktų pornografijų, taip pat prašau įrašyti nuostatą: draudžiamas bet kokio amžiaus vaikų fotografijų, garso ir vaizdo įrašų naudojimas erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose. Labai prašau palaikyti. Realiam gyvenime, jeigu mes nepritarsime šiai mano siūlomai pataisai, bijau, kad bus labai daug dviprasmybių ir sunkumų elementariausiai žurnalistams dirbti. Iš patirties sakau. Ačiū. Atsiprašau, kad taip ilgai kalbėjau.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui. Komiteto nuomonė, kodėl turime nepritarti.

R.ŽAKAITIENĖ. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes 13 straipsnis kalba apie asmens teises, garbę ir orumo apsaugą. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti ir fotografuoti, be tėvų ir vaiko sutikimo daryti garso įrašus. Mes galvojame, kad tikrai turi būti ta riba, nes ir kituose įstatymuose įvardytas 18 metų vaikas. Ši nuostata nėra nauja. Aš ėmiau lyginamąjį variantą ir pasižiūrėjau, kad tokia nuostata buvo ir ankstesniame įstatyme, tik yra papildymas dėl draudimo naudoti vaikų fotografijas, garso, vaizdo įrašus. Tai yra nauja, senajame įstatyme buvo: „be nors vieno iš tėvų ar globėjų ir paties vaiko sutikimo filmuoti, fotografuoti“. Todėl manome, kad tiek Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kurį ateityje irgi galvojame griežtinti, tiek Europos konvencijos, tiek Jungtinių Tautų konvencijos, saugančios vaikų teises, tikrai čia kirstųsi su mūsų leidimu žurnalistams klausinėti vaiką nuo 14 metų ir neklausti nei jo nuomonės, nei jo tėvų. Norėdami apsaugoti vaikus, jų garbę ir orumą, vis dėlto siūlome nepritarti Seimo nario J.Čekuolio siūlymui.

PIRMININKAS. Suprantu, kad gerbiamasis Jonas neatsiima savo nuomonės, prašo balsuoti. Todėl kviečiu Seimą balsuoti dėl jo trečio pasiūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, t.y. pataisa 13 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Kas balsuosite už, tai būsite pritarę J.Čekuolio pataisai. Komitetas nepritarė, dar kartą sakau. Nebedaug beliko, ne daug.

Už – 21, prieš – 3, susilaikė 17. Pritarta šiai nuomonei.

Ir penktas J.Čekuolio siūlymas. Prašau.

R.ŽAKAITIENĖ. Penktas pasiūlymas… Prašau.

J.ČEKUOLIS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiima. Ačiū. (Balsai salėje) Šeštas pasiūlymas.

J.ČEKUOLIS. Jis yra susijęs su prieš tai buvusiu, dėl kurio ką tik balsavome. Čia kalbama apie žurnalisto pareigas, kad jis, prieš imdamas interviu iš vaiko, turėtų gauti nors vieno iš jo tėvų ar globėjų, taip pat paties vaiko sutikimą. Tai aš vėl čia siūlau įrašyti tą patį, kad tie sutikimai būtų gauti prieš imant interviu iš vaiko iki 14 metų amžiaus.

PIRMININKAS. Kadangi anam pritarėm, tai automatiškai turime pritarti. Ačiū.

Dabar einame prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonės, kuriai nėra pritarta. Tai teikiama įstatymo 1 straipsnio 52 daliai, bet tam komitetas nepritarė.

R.ŽAKAITIENĖ. Iš esmės komiteto nuomonei nepritarta dėl sąvokos „žurnalistas“. Sąvoka „žurnalistas“ nurodo, kad tai yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia informaciją viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo, yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Komitetas siūlo išbraukti žodį „profesionaliai“. Išeitų, kad žurnalistu gali būti kiekvienas, kuris renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui. Todėl apibrėžiant sąvoką „žurnalistas“ turi būti paliktas profesionalumo kriterijus. Mes nepritariame komiteto siūlymui išbraukti žodį „profesionaliai“.

PIRMININKAS. Kas pristatėte Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę? Nėra. Gerbiamasis V.Volčiokas. (Balsai salėje) Tada, manyčiau, turėtume balsuoti, taip? Kas už tai, kad palaikytume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas? Prašau balsuoti dėl sąvokos „žurnalistas“. Pagrindinis komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Balsuojam.

Už – 10, prieš – 9, susilaikė 24. Nepritarta tai nuomonei ir palaikyta pagrindinio komiteto nuomonė. Yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas taip pat dėl įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų suformulavimo, kurioms irgi nepritarė pagrindinis komitetas. Gerbiamasis A.Monkevičius.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis A.Monkevičius pateikė papildomo komiteto nuomonę. Šis straipsnis kalba apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Mes labai rimtai nagrinėjome šį straipsnį, buvo pakviesti fondo, Kultūros ir meno tarybos atstovai ir buvo pasiūlyta tokia formuluotė, iš esmės leidžianti fondui sudaryti tarybą, kuri kas kažkiek laiko kistų, kas dvi kadencijas, kad jos nariai nebūtų vis tie asocijuoti steigėjai, kaip yra šiandien, kad būtų 11 narių, kad valstybės institucijų įtaka būtų minimali, nes fondas turėtų spręsti, kokius kultūrinius ir šviečiamuosius projektus remti, kas turi atsirasti visuomenės informavimo priemonėje. Todėl atsižvelgdami į Kultūros ir meno tarybos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos prašymus nepritarėme tam siūlymui, kuriame numatyta, kad atsiranda ir Kultūros ministerija, ir Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Atsiranda daugiau valstybinių institucijų, o mes norime, kad fondas daugiau spręstų tuos klausimus išrinkdami savo atstovus iš dalininkų ir taip sudarytų neutralią tarybą. Komiteto nuomonei nepritarėme.

PIRMININKAS. Komiteto narys gerbiamasis A.Monkevičius, matyt, neturi teisės atsiimti už komitetą, turime balsuoti. Gerai. Pasiruoškite balsuoti dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto pateiktos pataisos, kurią dabar išdėstė gerbiamoji R.Žakaitienė ir kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsuojame. Kas palaiko Informacinės visuomenės plėtros komitetą, tas balsuoja už, o kas palaiko, jeigu taip galima pasakyti, pagrindinį komitetą, balsuoja prieš.

Už – 18, prieš – 4, susilaikė 18. Nepritarta.

Yra dar vienas šio komiteto pasiūlymas, kuriame kalbama, kad fondo veiklai vadovauja fondo taryba ir…

R.ŽAKAITIENĖ. Tai yra labai susiję pasiūlymai, ir manyčiau, jeigu yra nepritarta tam, tai, galima manyti, kad nepritarta ir antrajam.

PIRMININKAS. Pritariate tam, nereikia balsuoti? Ačiū. Yra gauti papildomi pasiūlymai. Tai Seimo narės gerbiamosios R.Visockytės dėl 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame yra pasiūlymas: „Propaguojami ar reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės bei psichotropinės medžiagos“. Gerbiamoji Ramune, jūsų argumentai.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Argumentas toks. Aš sutinku, kad komitetas jau pritarė. Gerbiamasis J.Čekuolis irgi buvo pateikęs pataisą – „propaguojamas ir/ar reklamuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas“. Aš šią pataisą papildau, kad dar ir žalingi įpročiai. Juo labiau kad visai neseniai Lietuvos laikraštyje „15 minučių“ jau buvo rašyta apie reklamą, kuri buvo spausdinama žurnale „Pravda“. Tai aiškiai parodė, kad net įpročiai gali būti reklamuojami ir tokia reklama naudojamasi reklamuoti savo produktą.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad jūs sutinkate su komiteto nuomone iš dalies pritarti, taip?

R.VISOCKYTĖ. Taip, sujungti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra dar Seimo nario J.Dautarto vienas, du, trys pasiūlymai. Kadangi Juliaus nėra, tai gerbiamoji R.Žakaitienė pakomentuos, kuriems trims komiteto yra nepritarta.

R.ŽAKAITIENĖ. Seimo nario vienam siūlymui yra pritarta ir įrašomi žodžiai „psichinei sveikatai“. Dėl 39 straipsnio 3 dalies Seimo narys savo siūlymą atsiėmė, o žodžių „neturi tiesiogiai skatinti ir nepilnamečiai įtikinėti savo tėvus, kad nesukeltų šeimos santykių krizės“ komitetas niekaip negalėjo išsiaiškinti. Kokia bus ta šeimos santykių krizė, ką ji reiškia, todėl tokio nekonkretaus siūlymo, manome, įstatyme neturėtų būti. Todėl iš dalies pritarta išbraukti žodį „tiesiogiai“, bet nesutinkama, jog būtų įrašyta, kad reklamuojami gaminiai ir paslaugos, dėl kurių vaikai negalės įtikinti tėvų, kad reikia nupirkti, nesukeltų šeimos santykių krizės. Mes nemanome, kad tai gali būti įstatyme, todėl ir nepritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi reikia dešimt Seimo narių, palaikančių J.Dautarto pasiūlymą, ar yra norinčių palaikyti? Nematau. Tada savaime nepritarta. Ir trečias jo pasiūlymas.

R.ŽAKAITIENĖ. Trečias siūlymas yra 39 straipsnio 7 dalyje po žodžių „tabako gaminių“, čia straipsnis apie reklamą, rašyti „tabako gaminių ir psichotropinių medžiagų reklama“. Komitetas nepritarė įrašyti narkotines ir psichotropines medžiagas, nes toks draudimas yra numatytas Reklamos įstatyme ir yra perteklinis. Todėl nepritaria.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių J.Dautarto pasiūlymą? Vieną matau. Daugiau nėra, tai savaime nepritarta. Pasiruoškime balsuoti. Atsiprašau, yra nuomonė prieš dėl viso. Ačiū poniai R.Žakaitienei. Yra nuomonė prieš. Kviečiu ją pasakyti Seimo narę gerbiamąją N.Steiblienę. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Norėčiau kalbėti dėl 13 straipsnio 1 dalies. Sakykime, dabar galiojančioje redakcijoje yra teigiama taip: „Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ir daryti vaizdo ir garso įrašus jam priklausančioje valdoje“. Paaiškinsiu. Tai mano namai, mano kiemas, sodas ir visa man priklausanti valda. Dabar siūloma redakcija – be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ir profesinei veiklai, taip pat daryti garso ir t.t. Noriu pasakyti, kad nufilmuoti nebus galima nei naujos statybos namo, bus negalima nufilmuoti, sakykime, prie tam tikros patalpos arba pastato daromo nusikaltimo dėl visiems Seimo nariams nepatinkančio „babatuko“. Jeigu bus užfiksuotas nusikaltimas, be to kioskelio leidimo šios nuotraukos nebus galima padaryti. Kyla toks įspūdis, kad ir Seimo pastato negalima fotografuoti be Kanceliarijos leidimo. Manau, arba čia nesusipratimas, arba kas nors… Aš nesuprantu. Iš esmės nieko nebus galima daryti. Galbūt mes čia per plačiai pasikėsinome į visuomenės informavimo laisves. Tai dėl šito aš tikrai negaliu balsuoti už, nes man tikrai neaišku, kodėl tokia apimtis. Galų gale tie patys vaizdai su tais vokeliais. Jų tiesiog nebūtų nei televizijos ekranuose, nei laikraščiuose, nes reikėtų atsiklausti savininko.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę prieš. Primenu, kad yra svarstymo stadija. Nuomonė už – M.Pavilionienė.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Aš noriu pasakyti, kad darbo grupė iš tikrųjų įdėjo daug energijos rengdama šį įstatymą, tobulindama sąvokas, darydama tą įstatymą daug kur demokratiškesnį. Todėl siūlau kolegoms balsuoti už, nes tai yra kolektyvinis darbas ne tik darbo grupės, bet ir Seimo narių. Manau, jog šis įstatymas yra tikrai pažangus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsuoti, ar pritariame po svarstymo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-658. Prašom balsuoti, kas pritaria po svarstymo. Kas prieš, kas už. Komiteto nuomonę išgirdote, ji buvo už. Svarstymo stadija, po svarstymo.

Taip, gerbiamieji, užsiregistravo 47 Seimo nariai, už – 35, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo. Visi darbotvarkės klausimai išnagrinėti ir yra vienas pranešimas.

Dėmesio, Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė daro pranešimą. Pranešimas apie parlamentinės grupės pirmininko pakeitimą. „Pranešu jums, kad Lietuvos Respublikos Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės posėdyje pirmininku buvo išrinktas gerbiamasis Seimo narys A.Bašys, o jo pavaduotojais – gerbiamieji Seimo nariai V.Mazuronis ir V.Simulikas.“ Pasirašo ponas R.Bašys. Daugiau pranešimų ir skelbimų nėra. Skelbiu vakarinio posėdžio pabaigą. Yra prašymas registruotis. Prašau, registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai, ypač tie, kurie nebuvote. Yra norinčių dar dirbti? Baigiam šį kartą anksčiau. Taip, skelbiu vakarinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.