Keturiasdešimt
pirmasis (177) posėdis
2006
m. birželio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti darbo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birželio 1 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia registruojamės. Kolegos, registruojamės. 55, tikiuosi, kad bus daugiau. (Balsai salėje) Gerai, tuoj pakartosiu. Prieš tai pasakau porą svarbių dalykų, paskui pakartosime, nes mums šiandien reikės ypač didelės kvalifikuotos balsų daugumos.
Gerbiamieji, mielosios Seimo narės ir Seimo nariai, šiandien yra Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga jūs gavote štai šitą gražų lankstinuką. Aš noriu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu pranešti, kad Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija kartu su Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija birželio 1 d. 10 val. Seimo Konstitucijos salėje rengia konferenciją „Dirbkime kartu vaiko gerovei“. Konferencijos tikslas – atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Pripažįstu, kad konferencija svarbi, bet kai ateis ypatingi balsavimai, visi turi būti posėdžių salėje. Tuoj pranešiu apie tą ypatingą balsavimą, kur reikės ypač didelės kvalifikuotos balsų daugumos. (Balsas salėje) Minutėlę, jeigu tuo pačiu klausimu? Tuo pačiu, tada prašau.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga mūsų kolegai S.Bucevičiui gimė sūnus.
PIRMININKAS. Sveikiname. (Plojimai) Pirmiausia dėkojame kolegai V.Domarkui už gerą žinią. Dabar jau galite pasveikinti jaunąjį tėvą.
Mielieji kolegos, dabar nuo jaunimo pereisime prie šiek tiek vyresnių reikalų. Gerbiamieji, šiandien baigiasi seniausio arba vyriausiojo amžiumi Seimo nario daktaro K.Bobelio ketvirtoji kadencija. Jis atidirbo Lietuvos Respublikos Seime beveik keturias kadencijas, t.y. nuo 1992 metų pabaigos iki šios dienos. Tai buvęs VLIK’o pirmininkas, ėjęs įvairias pareigas Seime ir padirbėjęs antrajai Lietuvos Respublikai iš peties. Nuoširdi jam padėka. Tikiuosi, kad mes rasime progą jam padėkoti ir kai jis pats dalyvaus. (Plojimai)
Ryšium su tuo noriu priminti, kad yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas pripažinti Bronių Markauską išrinktu Seimo nariu. Bet yra paties B.Markausko pareiškimas, kad jis atsisako mandato ir todėl neprisieks. Tokiu atveju Seimui yra pareiga priimti specialų nutarimą dėl B.Markausko Seimo nario mandato netekimo. Ar neprieštarausite, kad mes papildomai į darbotvarkę įrašytume tokį klausimą? Ačiū.
Dabar iš eilės dėl kitų darbotvarkės klausimų – kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien sukanka 16 metų, kai Moldovos Respublika pripažino nepriklausomą Lietuvos Respublikos valstybę. Ta proga aš parengiau trumpą protokolinį nutarimą, kuriuo mes dėkojame Moldovai už šį svarbų, tuo metu ypač svarbų, mums žingsnį, nes jie pripažino po 2,5 mūsų nepriklausomybės mėnesių. Mums buvo labai svarbu, ypač tuo metu, kai mes kiekvieną dieną gaudavome iš Maskvos ultimatumus ir kartu niekaip negalėjome sulaukti pripažinimo iš Vakarų valstybių. Siūlau šiuo protokoliniu nutarimu Seimui padėkoti Moldovai ir įpareigoti Seimo Pirmininką raštu dar kartą pareikšti padėką Moldovos Respublikai, pabrėžiant, kad mes remiame jos siekius stoti į Europos Sąjungą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai tikrai galima padaryti, nors geriau būtų kitas žanras, kurį jūs minėjote, kad Seimo Pirmininkas padėkotų. Bet išplatinkite tą pareiškimą, ir paskui galėsime balsuoti, nes klausimas, matyt, nesukels Seimo narių abejonių.
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. birželio 1 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Dabar siūlau dar kartą registruotis ir tada jau dėl esminių Seimo šios dienos darbotvarkės klausimų. Prašom dar kartą registruotis. Jau 82 Seimo nariai. Labai malonu. Artėjame prie ypač svarbios kvalifikuotos daugumos ribos, bet dar tik artėjame. Mielieji kolegos, turiu pranešti, nors darbotvarkė yra labai išmarginta, šiandien Seniūnų sueiga tam pritarė. Man malonu konstatuoti, kad, nepaisant kai kurių įvykių Lietuvos Respublikoje ir valdžios struktūrose, Seimo Seniūnų sueiga konstruktyviai pažiūrėjo į siūlymus ir jums pateikta atitinkama išmarginta, bet toks buvo sutarimas, darbotvarkė. Jeigu nėra klausimų… Atsiprašau, yra. Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, darbotvarkė neįprastai ilga. Mes norėtume sudaryti galimybę ją šiek tiek sutrumpinti ir siūlome išbraukti Užimtumo rėmimo įstatymo projektą, nes dėl jo reikėtų atidžiau pažiūrėti, kaip derinasi su Profesinio mokymo įstatymu ir rengiamu nauju projektu. Manytume, svarstymo stadija būtų dar per anksti.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to buvo diskutuota, bet Seniūnų sueiga nepritarė. Jeigu jūs kalbėjote frakcijos vardu, tai jūsų teisė reikalauti. Dabar kolega A.Sysas, matyt, kita nuomonė. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo mes diskutuojame ne pirmą savaitę. Paminėtas antrasis įstatymas, kurio dar apskritai nėra. Todėl kreipėmės į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą su prašymu pateikti pataisas. Vakar buvo pateiktos 3 pataisos, iš kurių dviem pritarta, vienai nepritarta, nes manome, kad įstatyme negali būti nuostata, kai du įstatymai reguliuoja vieną ir tą pačią sritį. Turi būti pirmenybė. Mes kalbame apie užimtumo rėmimą, tai Užimtumo rėmimo įstatymas turėtų būti svarbesnis šiuo atveju. Taigi nematau jokių priežasčių dar kartą nukelti šio įstatymo svarstymą, nes jokių pasiūlymų daugiau nėra.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš dar kartą primenu, kad nesvarbu, kaip Seniūnų sueigoje nutarta, frakcijos teisė siūlyti vienokius ar kitokius keitimus. Todėl prašome susikaupti. Kolegos, prašyčiau dabar užimti savo darbo vietas, patikrinti savo korčiukes ir balsuosime. Dėmesio, kad nesusipainiotumėte! Balsuojame, ar išbraukiame 8a ir kartu 8b klausimus – Užimtumo rėmimo įstatymo projektas ir jį lydintis Darbo kodekso keitimų įstatymo projektas. Jeigu išbraukiame – tai mygtukas „už“, jeigu paliekame – balsuojame kitaip. Už išbraukimą – už, o už palikimą, kaip siūlė kolega A.Sysas, – prieš arba susilaikote.
Už 56, prieš – 10, susilaikė 10. Darbotvarkė, kolegos, sutrumpėjo. Bet, atsižvelgiant į kitus svarbius klausimus, gal tai ir nėra blogai. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes bent jau dalis kitos frakcijos narių klausė manęs, nesuprato formuluotės. Ir todėl prašau perbalsuoti, nes buvo neaiškiai suformuluota.
PIRMININKAS. Gerai, manykim, kad aš visada kaltas ir prašom pasiruošti. Bet dabar prašyčiau tylos ir dar kartą formuluoju.
Konservatorių frakcija, naudodamasi savo statutine teise, siūlo išbraukti 8 kompleksinį klausimą. Kas pritariate šiam siūlymui, spaudžiate mygtuką „už“. Ar aišku? Kas manote, kad turi likti darbotvarkėje, spaudote visus kitus mygtukus arba kuriuos norit. Čia esminis klausimas. Tie, kurie pritariate Užimtumo rėmimo įstatymo išbraukimui, spaudžiate mygtuką „už“. Kas manote, kad turi likti, balsuojate prieš arba susilaikote. Supratote? Prašom, kolegos.
62 – už, 11 – prieš, 14 susilaikė. Tai dabar, man atrodo, nesuprato vienas Seimo narys. Neminėsiu pavardės, nes man nepatogu, – mano bičiulis. Gerbiamieji kolegos, dėl kitų klausimų nėra abejonių? Pritariam? Ačiū.
Kolegos, yra vienas svarbus dokumentas. Aš jo neskaitysiu, jis bus išplatintas, bet tiktai pranešu, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir Valstiečių liaudininkų frakcija Seime pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Čia daug skirsnių, bus išplatinta. Pasirašo frakcijos seniūnas J.Olekas ir kitos frakcijos seniūnė A.Staponkienė. Galiu preambulę perskaityti: „Mes, žemiau pasirašę, remdamiesi tuo ir tuo, pareiškiame, kad jungiamės į frakcijų koaliciją, kuri, pritardama Seimo patvirtintai Vyriausybės programai, sieks užtikrinti efektyvų ir konstruktyvų Seimo ir Vyriausybės darbą bei stabilumą šalyje“ ir t.t. Frakcijų koalicija sudaroma. Statute frakcijų koalicijos numatytos.
Gerbiamieji kolegos, dabar, kadangi dėl darbotvarkės sutarėm, yra darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio papildymo projektas Nr.XP-650(2). Mums liko balsavimas, t.y. kalbos dėl balsavimo motyvų ir pats balsavimas. Kolegė A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū. Fiksuojame laiką – 30 minučių. Dabar 10.17 valandų. Aišku. Dabar turėtų iš eilės eiti 3 darbotvarkės punktas, bet kol kas nematau kolegos K.Daukšio. Jis, matyt, ateis tiksliai nustatytu laiku. Minutėlę. Tada mes turim iš eilės imti, bet primenu, kad 4 punktui reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Čia yra ginčas su teisininkais, ar būtent taip reikia, bet įstatyme parašyta. Šiandien tas įstatymas nepakeistas, reikia 113 balsų. Prašyčiau dar kartą registruotis. Ar šiuo momentu yra tiek Seimo narių? Prašom registruotis.
Teismų įstatymo 51, 66, 67, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-762(2*) (priėmimas)
Kolegos, 82. Šio klausimo negalim nagrinėti. Tada imamės to, kur nėra pataisų. 1-6 klausimas – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Ten pataisos yra, tai užims laiko. Iš eilės. Ar kolega J.Sabatauskas gali ateiti į tribūną? Prašom. Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-762(2). Priėmimo stadija. Ar yra pataisų, gerbiamasis pirmininke?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teismų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pasiūlymų ar pastabų negauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikia kalbėti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia? Tada klausiu, ar 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 51 straipsnio pakeitimą, galim priimti? Ačiū. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 66 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 3 straipsnis, 67 straipsnio pakeitimas. Ir 4 straipsnis, 68 straipsnio kai kurių punktų pripažinimas netekusiais galios. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Pastraipsniui priimta. Ar, kolegos, nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Niekas nenori. Prašom pasiruošti ir balsuojame dėl pirmojo įstatymo priėmimo šiandien. Balsavimas pradėtas. Kolegos, prašom balsuoti. Jokių pataisų nebuvo.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. 89 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Žodžiu, įstatymas priimtas vienbalsiai. Dėkoju komitetui, dėkoju kolegoms Seimo nariams.
Man atrodo, kad panašus, be pataisų yra ir kitas klausimas – tai Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1092(2)ES. Juo labiau tai yra eurointegracinis projektas. Tik šiuo atveju pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Žiemelis. V.Žiemelis – komiteto vardu dėl kodeksų. Čia pataisų nėra. Reikia tamstai visai tautai pasakyti.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Siūlau priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pataisų nebuvo. Aš galiu pasakyti tik šio projekto esmę. Esmė – šiuo įstatymu siekiama užtikrinti nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų saugumą, kai iš laisvės atėmimo vietos į laisvę paleidžiamas įtariamasis ar nuteistasis. Gavęs pranešimą nukentėjusysis, esant poreikiui, galės imtis papildomų apsaugos priemonių nuo galimo kaltininko keršto ar naujų nusikaltimų, veikų ir panašiai. Be to, gavęs pranešimą apie suimto įtariamojo paleidimą į laisvę, nukentėjusysis geriau žinos apie vykstančio baudžiamojo proceso eigą.
Taip pat įstatymo projekte numatoma, kad apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo informuoti nukentėjusįjį. Šis įstatymo projektas užtikrina nukentėjusiojo teises. Jokių neigiamų pasekmių nėra, jokių pasiūlymų negauta. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi pataisų nėra, tada jūs laisvas. Dėkoju už pranešimą. Gerbiamieji kolegos, įstatymą sudaro keli skirsniai. Tai gal galime priimti paskirsniui, o ne pagal kiekvieną straipsnį. Galim? (Balsai salėje)
Taigi pirmasis skirsnis dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo. Galime sutikti? (Balsai salėje) Ačiū. Antrasis skirsnis – „Bausmių vykdymo kodekso papildymas“. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Trečiasis skirsnis – „Kardomojo kalinimo įstatymo papildymas“. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Ketvirtasis skirsnis – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Reikia manyti, kad laiko įsigaliojimui pakanka. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Paskirsniui yra priimta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šito kompleksinio įstatymo? Nematau. Prašau susikaupti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame šitą kompleksinį įstatymą. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 93 Seimo nariai ir visi 93 balsavo už, niekas nesusilaikė. Vėl įstatymas priimtas vienbalsiai. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir visam Seimui. Du teisės aktai priimti.
Gerbiamieji kolegos, aš dabar matau tarp mūsų Seimo narį ir ūkio ministrą K.Daukšį. Aš prašau, kad jis pasisuktų į prezidiumą ir ruoštųsi pamažu eiti referuoti klausimą, nors, formaliai žiūrint, dar yra penkios minutės. Ar jos jums reikalingos, ar galite iš karto eiti į tribūną? (Balsai salėje) Gerai, ateikite arčiau, aš pakartosiu. Mes galime dar vieną įstatymą priimti, ar jūs galite iš karto eiti į tribūną? (Balsai salėje) Gerai. Tvarka. Ministras nori laiku kalbėti, jis tą teisę turi, o mes turime dar vieną nesudėtingą įstatymą, tai yra…
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-678(2*) (priėmimas)
Kolegos, dėmesio! Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-678(2). Priėmimas. (Balsai salėje) Kolegos! Aš suprantu, kad jau sudaroma naujoji koalicija. Prašyčiau to nedaryti dabar, labai atsakingu momentu, kai priimame įstatymus. Padarykite pertrauką. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti A.Staponkienė. (Balsai salėje) O kolega J.Sabatauskas? Tai gal tada kolega V.Žiemelis gelbės, nes pataisų nėra? Vis tiek reikia žodį pasakyti. (Balsai salėje)
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau… (Skamba skambutis) …Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šio įstatymo esmė yra ta, kad siūlome padidinti maistpinigius nepilnamečiams, nes tai yra augantis žmogus. Be abejonės, nors ir būdamas įkalinimo vietoje, jis turi maitintis taip, kad nebūtų pažeista sveikata. Tai pirmiausia. Siūlau šiam projektui pritarti. Pasiūlymų, papildymų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kad pagelbėjote savo kolegoms ir viršininkams. Gerbiamieji, yra tiktai vienas straipsnis. Kolegė V.Margevičienė vis dėlto nori tarti žodį kaip autorė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai kviečiu ir raginu visus balsuoti už šią įstatymo pataisą. Šiandien yra birželio 1 – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Labai noriu padėkoti gerbiamajam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kad iš tikrųjų išklausė ir įtraukė šiandien į darbotvarkę tą klausimą. Dabar Konstitucijos salėje vyksta konferencija, kurios metu kalbama apie tai, kad turime gelbėti vaikus, turime visokeriopai padėti vaikams. Iš tikrųjų tie vaikai pagal Vaikų teisių konvenciją yra nuskriausti, nes mes kalti, kad jie pakliuvo į įkalinimo įstaigas, todėl labai prašau balsuoti. Tai dar ne tokie maistpinigiai, kaip būtų vaikų globos namuose, bet tai pirmas mažas žingsnelis. Visiems ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, mieloji kolege. Nematau norinčių daugiau kalbėti. Kolegos, vėl prašyčiau susikaupti, užimti darbo vietas. Balsuojam, ar priimam Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 84, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Vėl vienbalsiai. Ačiū.
Iš tikrųjų konkrečiu darbu reagavome į Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Mielieji kolegos, ryšium su šiuo įstatymu… (Triukšmas salėje) Prašome paklausyti! Gerbiamieji kolegos, mes turime padaryti dar vieną darbą. Yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko J.Liongino pasiūlymas, priėmus šį įstatymą, priimti ir protokolinį nutarimą. Jūs jį turite. Kadangi jis trumpas ir radijo klausytojai ar televizijos žiūrovai, kurie seka mūsų posėdį, tų dokumentų neturi, aš perskaitysiu: „Pasiūlyti Vyriausybei, pirma, pavesti teisingumo ministrui pakeisti atitinkamą įsakymą dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo ir visiems asmenims, laikomiems kardomojo įkalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nuo 2007 m. sausio 1 d., padidinant paros maitinimo išlaidų normas.“ Antras pasiūlymas Vyriausybei: „Rengiant 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti papildomus asignavimus nuteistųjų, laikomų kardomojo įkalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimui pagerinti“. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Priimta. (Balsai salėje) Na, kaip taip – V.Žiemelis girdi, o jo kolega L.Sabutis negirdi. Kaip čia taip yra? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Gerai, pasitaisysiu.
Dabar, gerbiamasis kolega Daukšy, prašyčiau į tribūną, jau ir jūsų laikas. Jūs turėjote kelias minutes susikaupti. Kol jūs einate į tribūną, pranešu, kad nagrinėjame Seimo nutarimo „Dėl pritarimo sutarčių su Lenkijos akcine bendrove Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. projektams“ projektas Nr.XP-1427. Pranešėjas Vyriausybės vardu – ministras ir kolega Seimo narys K.Daukšys. Pateikimo stadija. Paskui tarsimės dėl Vyriausybės siūlomos ypatingos skubos tvarkos. O dabar ministro pranešimas iki 10 minučių ir atsakymams 10 minučių. Jeigu bus daugiau norinčių, tai Seniūnų sueigoje sutarėm, kad gal ir galėsime šiek tiek ilgėliau, bet ne ilgiau kaip pusę valandos. Prašom, ministre.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien norėčiau jums pristatyti sandorį dėl „Mažeikių naftos“ ir atsakyti į jūsų klausimus, jeigu jūs jų turėsite. Pirmiausia noriu pasakyti vieną dalyką. Vyriausybė pateikė sutartis. Pateikė sutartis, manau, sąmoningai, nes mes, kaip derybų grupė ir kaip Vyriausybė, manome, kad tose sutartyse visos išdėstytos sąlygos yra esminės, į jas reikia atsižvelgti, nes paimtos iš konteksto jos galėtų būtų ne visai suprastos.
Kitas dalykas. Jeigu Seimo komitetai apsispręstų išskirti kokius nors esminius tų sutarčių dalykus, mes, Ūkio ministerija, derybų grupė pasiryžusi visomis jėgomis padėti išskirti. Mes net esame parašę laišką Ekonomikos komiteto pirmininkui, kur nurodyti tie dalykai, be kurių, manome, apskritai negalėtų apsieiti tos esminės nuostatos.
Dabar apie pačią „Mažeikių naftos“ pardavimo sutartį. Derybų grupė, dirbdama šį darbą, turėjo du esminius tikslus. Pirmiausia nacionalinio saugumo užtikrinimą ir, antra, gauti didžiausias pajamas valstybei.
Nacionalinio saugumo ir ekonominio saugumo užtikrinimo srityje buvo nuspręsta, kad investuotojas pirmiausia turi turėti didelę patirtį naftos perdirbimo srityje, antra, investuotojas turi turėti specifinę patirtį šiame regione, tai turėtų būti investuotojas, kuris galėtų užtikrinti stabilų „Mažeikių naftos“ valdymą ir veiklą bei jos plėtrą tiek naftos, tiek naftos chemijos srityje, taip pat investuotojas, kuris turėtų tinkamą reputaciją, galinčią užtikrinti skaidrų pasaulinius standartus atitinkantį „Mažeikių naftos“ valdymą, investuotojas, galintis užtikrinti tiekimą be… „Mažeikių naftai“ naftos.
Šiuo požiūriu žiūrint „PKN Orlen“ yra tokia įmonė: perdirbimo pajėgumai – 21,7 mln. tonų per metus, pajamos – 13 mlrd. JAV dolerių, (…) – daugiau negu 2 mlrd. dolerių, turi 2 tūkst. 705 degalines. Todėl galime teigti, kad pagal iškeltą tikslą „PKN Orlen“ atitinka pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus.
Dėl penktojo reikalavimo – galimybės užtikrinti naftos tiekimą – AB „Mažeikių nafta“ iš tikrųjų lieka didžiausia abejonė. Bet „PKN Orlen“ per metus savo gamykloms patiekė apie 20 mln. tonų naftos iš Rusijos. Didžiulė investicija, kurią daro „PKN Orlen“, įsigydamas „Mažeikių naftą“, reikalauja gana didelės grąžos ir, ko gero, tai neįmanoma neužtikrinus naftos tiekimo. Esamomis rinkos sąlygomis „Mažeikių nafta“ galėtų sėkmingai tiekti naftą ir iš jūros, be to, „Mažeikių nafta“ jau pusantrų metų sėkmingai apsirūpina nafta be ypatingos strateginio investuotojo pagalbos.
„PKN Orlen“ įsigyja arba įsipareigoja įgyti visas AB „Mažeikių nafta“ akcijas, kartu prisiimdamas visą finansinę riziką, jei AB „Mažeikių nafta“ dirbtų nuostolingai.
Kita grupė tikslų buvo tokia: panaikinti 1999 m. bei 2002 metų investicijų sutartyse numatytus akcijų (…) investuotojui… įgyvendinimas reikšmingai sumažintų valstybei priklausančių akcijų dalį bei suponuotų labai mažą kainą už tas parduodamas akcijas; parduoti 20% valstybei priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų už didžiausią galimą kainą.
Kaip mes tą tikslą pasiekėme? Pasirašius teikiamas sutartis ir sandorius bet kokie įsipareigojimai pagal ankstesnes sutartis nustos galioti. Darbo grupei pavyko pasiekti, kad aukcionai nebūtų panaudojami kaip sandorio dalis. Taigi užuot įgyvendinus abu aukcionus, kurie buvo numatyti investicijų sutartyse, valstybės dalis „Mažeikių naftoje“ būtų sumažėjusi 20% ir į valstybės biudžetą patektų… apie 50 mln. dolerių, šiuo atveju valstybė už 20% adekvačiai gauna maždaug 560 mln. dolerių.
Kokia yra dabartinė situacija? Kaip jūs žinote „Yukos Oil Company“ yra patraukta atsakove daugelyje bylų. Viena byla yra nagrinėjama (…) teisme Olandijoje, „Yukos Oil Company“ yra paskelbta bankroto procedūros pradžia. Šiuo atveju birželio 27 dieną galėtų būti teismo paskirtas bankroto administratorius.
Turėdami galvoje visas šias aplinkybes, galime pasakyti taip, kad 2006 m. gegužės 19 dieną „PKN Orlen“ pasirašė ir deponavo „Jukos“ naudai akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį, gegužės 26 dieną „Jukos“ pasirašė akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį su „PKN Orlen“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal 2002 metų investicijų sutarties nuostatas išlaiko pirmumo teisę dar įsigyti iš „Jukos“ akcijų analogiškomis sąlygomis, kokiomis pasirašytas „Jukos“ ir „PKN Orlen“ sandoris.
Siūlomo sandorio nuostatos yra tokios. „Jukos“ parduoda „PKN Orlen“ 53,7% AB „Mažeikių nafta“ akcijų už 1 mlrd. 492 mln. JAV dolerių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parduoda „PKN Orlen“ 30,66% AB „Mažeikių nafta“ akcijų už 852 mln. JAV dolerių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasilieka 10% ir 6 (…) tūkstantąsias akcijų ir įgyja teisę sumokėdama vieną dolerį pareikalauti iš „PKN Orlen“ pirkti šias akcijas per penkerius metus, pirma, jei per pirmuosius trejus metus… už 284 mln. JAV dolerių, jeigu per ketverius penkerius metus – už 236 mln. JAV dolerių. „PKN Orlen“, įvykdęs minėtus sandorius, privalės skelbti privalomą pasiūlymą dėl 5,63% „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo, kurios priklauso mažiesiems investuotojams.
Kitos sutarties sąlygos. „PKN Orlen“ privalo užbaigti sandorį, jei įsigijo „Jukos“ valdomas AB „Mažeikių nafta“ akcijas ir gavo Europos Komisijos leidimą. Sandoris turėtų baigtis rugsėjo 30 dieną. Sandorio pratęsimo datą būtų galima pratęsti dar 6 mėnesiams, jeigu „PKN Orlen“ neįvykdytų vienintelės sąlygos, t.y. negauto Europos Komisijos leidimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareiškia ir garantuoja:
pirma, kad akcijos, kurias ji parduoda, priklauso jai ir nėra įkeistos ar kitaip apsunkintos.
Antra, naftos perdirbimo gamykla, vamzdynai ir Būtingės terminalas priklauso AB „Mažeikių nafta“.
Trečia, „Mažeikių nafta“ neturi reikšmingų mokestinių įsiskolinimų.
Lietuvos Respublikos atsakomybė už neteisingus pareiškimus ir garantijas apribota laiku, t.y. 6 mėnesiams po užbaigimo, išskyrus pareiškimus ir garantijas (…) akcijų nuosavybės klausimais. Jos neribotos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė už neteisingus pareiškimus ir garantijas apribota 100 mln. dolerių, išskyrus pareiškimus ir garantijas, susijusias su akcijų nuosavybės klausimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali būti patraukta atsakomybėn tik tada, jeigu žalos suma viršija 2 mln. JAV dolerių.
esminės akcininkų sutarties sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria vieną stebėtojų tarybos narį ir vieną valdybos narį. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija skiria prižiūrėtoją, kurio vienintelė funkcija – stebėti kompanijos priimamus strateginius sprendimus ir svarbiausius pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministrui, kuris turi teisę atšaukti bet kokį bendrovės sprendimą, jei sprendimas gali turėti esminės neigiamos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui arba energetikos saugumo politikai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pareikalauti, kad „PKN Orlen“ parduotų valdomas AB „Mažeikių nafta“ akcijas, jeigu, pirma, AB „Mažeikių nafta“ veikia nuostolingai penkerius metus iš eilės; antra, jeigu bendrovės turtas, kurio vertė ne mažesnė kaip 200 mln. JAV dolerių, bus perimtas vykdant galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą; trečia, daugiau kaip 50% „PKN Orlen“ balsavimo teisę turinčių akcijų įsigis subjektas, kuris, pagrįsta Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuomone, kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Bet kuri šalis turi pirmumo teisę įsigyti parduodamas AB „Mažeikių naftos“ akcijas.
PIRMININKAS. Ministre, laikas. Jeigu jūs turite dar ką nors svarbaus, pasakykite, po to jau atsakymai į klausimus.
K.DAUKŠYS. Gal atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Tada sutariame iš karto, kad klausinėjame ne 10, o 15 minučių, atsižvelgdami į nagrinėjamos problemos svarbą. Gerai? 15 minučių. Pirmasis klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis ministre, taip jau buvo, kad istoriškai ministrai ir premjerai ant „Mažeikių naftos“ suklupdavo. Matyt, ir šį kartą taip atsitiko. Ko gero, nors aiškina kitaip, bet, man atrodo, „Mažeikių nafta“ irgi tam tikros įtakos turėjo šiems reikalams. Jūs esate laikinasis ministras, linkiu išlikti pastoviam, bet norėtųsi jūsų paklausti, ar tikrai jūs ramia sąžine pateikdamas šį nutarimą ir pats, kaip Seimo narys, balsuosite, ir mums patariate balsuoti, kad tai tikrai Lietuvai yra pats geriausias sandoris ir kad ateinančios kartos mūsų už tai neprakeiks? Ačiū.
K.DAUKŠYS. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų įtakų yra visokių. Mėnulis, sukdamasis aplink Žemę, taip pat daro įtaką Žemei. Taigi dėl įtakų aš negaliu jums atsakyti.
Antras dalykas, mano giliu įsitikinimu, Seimo nariai turi susipažinti su sutartimis, kurios jiems yra pateiktos, kad patys apsispręstų, o ne iš nuogirdų galėtų pasakyti, ar jie sutinka, ar nesutinka. Trečias dalykas, jeigu jūs manęs klausiat kaip žmogaus ir kaip derybų grupės vadovo, šiandien aš manau, kad tai yra geriausias sandoris, kurį mes galėjom šiandien parengti. Galbūt po pusės metų ir po metų arba prieš trejus metus buvo galima kitokį parengti. Šiandien mes jį turim tokį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai malonus atsakymas. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, man dėl tos sutarties kilo du klausimėliai. Gal jūs juos paaiškintumėte. 2.6 – imuniteto atsisakymas. 2.6.1 punkte rašoma: „Pardavėjas įsipareigoja nesiremti valstybės imunitetu siekdamas apsaugoti save, savo turtą neteisinių procedūrų… naudodamasis suvereniteto arba kitomis priemonėmis“. Ar tai nepasako, kad pardavus „PKN Orlen“ jau jokie nacionalinio saugumo argumentai jiems nebegalios? Tai yra bus grynai komercinis objektas ir t.t. Tai vienas klausimas.
K.DAUKŠYS. Jei galiu, iškart atsakysiu – nepasako.
J.VESELKA. Minutę! Aš iškart suformuluoju antrą. Jūs dabar pasiliekate 10%.
K.DAUKŠYS. Taip.
J.VESELKA. Ten jie įsipareigoja, jeigu išpirks kokią nors sumą. Bet aš matau sutartyje, kur valdyba yra, kad jeigu bent viena akcija sumažėja iš tų 27 mln. akcijų, tai neturi teisių skirti nario į stebėtojų tarybą ir valdybą. Tai kokia prasmė pasilikti 10%, jeigu dabar galime parduoti visas akcijas „PKN Orlen“, gauti papildomų pinigų, nes ką sako „Lietuvos dujų“ patirtis? Mes turėjom 30% pasilikę…
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. …jie padarė papildomą emisiją, mes nedalyvavom ir mūsų dalis automatiškai sumažėjo. O mažą dalį gerai parduoti nepavyksta. Du klausimai.
K.DAUKŠYS. Pirmiausia į pirmą klausimą – nedaro įtakos. O į antrą klausimą turiu atsakyti taip. Pirmas dalykas, opcionas yra ir už tas 10% akcijų įsipareigojo „PKN Orlen“ mokėti konkrečią sumą. O antras dalykas, mes negalėjom derėtis ir pardavinėti, nes yra Seimo priimtas įstatymas, pagal kurį valstybė „Mažeikių naftos“ akcijų mažiausiai turi turėti 10% paketą. (Replika iš salės: „A, pagal tą įstatymą…“)
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt pripažįstate, kad buvusi Vyriausybė vis dėlto neįgyvendino savo pirminio sumanymo, apie kurį tiek daug garsiai buvo kalbėta čia, iš Seimo tribūnos: nupirkti akcijas iš „Jukos“ ir perparduoti būsimam investuotojui. Mes šiandien turime kitą situaciją, kai valstybė siūlo parduoti savo dalį akcijų. Ir žinome, kad „PKN Orlen“ tiesiogiai nupirko akcijas iš „Jukos“. Tai čia jau fiksuokim, kad tai yra neįgyvendinti planai.
Bet mano klausimas yra susijęs su tuo. Jūs nurodote, kad galima kaina už valstybės parduotas akcijas yra 890 mln. dolerių. Bet lygiai taip pat yra sąlyga, kad už 2005 metus gauti įmonės dividendai pereis naujam savininkui. Vadinasi, valstybė netenka dalies pinigų į savo biudžetą, kuriuos būtų galėjusi gauti. Pasakykit, gerbiamasis ministre, atėmus dividendus kokia yra reali pardavimo kaina?
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Masiuli, už tokį sudėtingą klausimą, nes jūs norit mane dabar priversti čia aukštosios matematikos ir tikimybių teorijos uždavinius pradėti spręsti. Pasakysiu dėl ko. Pirmiausia aiškindamas apie tai, kad Vyriausybė nepasiekė savo tikslų, man atrodo, jūs truputėlį klystate, nes tikslus, ką esu įvardinęs, kuriuos Vyriausybė turėjo, mano galva, šia sutartimi Vyriausybė visus tikslus užtikrina ir atneša tikrai neblogą sandorį Lietuvai. Dabar dėl dividendų atėmimo. Tai jūs man pasakykit kokius, tada aš jums galėsiu atsakyti, kiek liktų. Kiek išmokėti dividendų, nustato, kaip jūs žinot, įmonės akcininkų susirinkimas. Tada būtų galima skaičiuoti. Yra labai paprasti aritmetiniai veiksmai.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Navickas. Prašom, kolega.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų atlikote labai didelį ir sudėtingą darbą, sveikiname, kad yra pateikta Seimui tai, kas privaloma pateikti.
Klausimas būtų toks. Vyriausybė kreipiasi į Seimą prašydama tai svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pagal mūsų nustatytas procedūras tai turėtų būti padaryta iš esmės vos ne šiandien. Tai klausimas būtų toks. Jeigu mes padarytume tai šiek tiek vėliau, ar visiems procedūriniams sutarčių pasirašymo dalykams nesutrukdytų šiokia tokia pauzė Seime? Mes turėtume įsigilinti, pasižiūrėti ir priimti tiesiog labiau pagrįstą sprendimą.
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš pasakysiu taip. Aišku, kuo greitesnis tos sutarties pasirašymas, tuo greičiau leistų Mažeikių… „PKN Orlen“ pradėti visas kitas procedūras. Bet iš tikrųjų aš jau sakiau iš šios tribūnos, aš manau, kad čia yra toks sandoris, kurio nuostatoms Seimo nariai turi pritarti įsigilinę. Viena arba dvi dienos iš tikrųjų, mano nuomone, neturėtų pakenkti sandoriui. Tai yra jūsų, Seimo narių, apsisprendimo reikalas, manyčiau, kad jūs tą sandorį turit suprasti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikro pritardamas šios sutarties tekstui, turiu vieną labai įdomų klausimą. Pasižiūrėjus į „PKN Orlen“ pateiktus siūlymus dėl finansavimo matyti, kad iš 2,8 mlrd. dolerių 2,6 mlrd. dolerių yra imami iš bankų kreditų. Kitaip sakant, „PKN Orlen“ įsipareigoja bankams, kad tuos pinigus grąžins. Nekalbant apie maždaug 4% palūkanų, tas sudaro 100 mln. dolerių per metus, tik palūkanų, ir tokį (…) skolinimąsi.
Pirmas klausimas, ar jums neatrodo, kad šis sandoris gali ir neįvykti? Antras dalykas, ar „PKN Orlen“ per įsipareigojimus bankams gali neprarasti tos kompanijos arba akcijų ir jos atiteks rusams arba kam nors kitam?
PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę, yra labai svarbus procedūrinis momentas. Aš tikiuosi, kad dabar atliekamas vienos Seimo narės sveikinimas gimtadienio proga mus tik paskatins sėkmingai spręsti šios dienos sunkias problemas. Ačiū. Prašom, ministre.
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Jeigu gerbiamasis profesorius nori išgirsti atsakymą, aš su malonumu palauksiu. Iš tikrųjų tai, kad įmonė, sudarydama tokį sandorį, skolinasi pinigus… Ko gero, mes nerastume tokios, kuri nesiskolintų. Dabar kaip tai paveiktų? Jūs sakėt, kad galėtų bankrutuoti ir tada galėtų atitekti… per kreditorinius įsiskolinimus. Jeigu jūs matėt, jeigu jūs girdėjot, aš, aiškindamas sutarties sąlygas, sakiau apie tai, kad 50% akcijų perėmimas į kitas rankas reikštų pirmenybę Vyriausybei išpirkti tas akcijas ir t.t. Bet aš sutinku su jūsų nuogąstavimu, kad teisinių ginčų galbūt ir galėtų būti.
Kitas dalykas, dar norėčiau pabrėžti, kad ir dabartinėje stadijoje galėtų atsirasti teisinių ginčų, jeigu kas nors paduotų Vyriausybę arba „PKN Orlen“ į teismą. Mes šios grėsmės neslepiame.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš, antrindamas A.Matulevičiui, noriu teigti tai, kad tauta neprakeikė tų, kurie prieš kelerius metus sudarė tokią gėdingą sutartį. Kai dabar vis dėlto gaunami pinigai, kurie Lietuvai priklauso, tai tikrai, gerbiamasis Algi, nedrebėkime dėl šito. Sveikinu Vyriausybę, kuri ištaisė šią siaubingą klaidą, padarytą prieš kelerius metus.
Bet noriu ministro paklausti. Sakykite, jūs, kaip ministras, galų gale kaip žmogus, ar inicijuosite, kad lėšos, gautos pardavus „Mažeikių naftą“, atitektų visiems mūsų žmonėms būtent indėliams grąžinti, kompensuoti už žemę, pensijoms kelti ir taip toliau? Dėkoju.
K.DAUKŠYS. Kaip žmogus aš tikrai pasisakau už tai, kad mes grąžintume vieną kartą tuos įsiskolinimus žmonėms už žemę, už indėlius, kurie jau šitiek metų velkasi, kad žmonės galų gale atgautų tas skolas iš valstybės, nes yra gėda, kad jos iki šiol nemokėtos. Taip pat reikėtų dalį pinigų skirti investicijoms. Kaip ministras aš laikausi tokios pačios nuomonės kaip žmogus. Nežinau, kokios laikysis Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius. Prašom, kolega.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Vienai iš sutarties pozicijų iš tiesų, kad reikia pritarti visiems, nes pasirašius tą sutartį baigsis gėdingos ir Lietuvą žeminančios sutarties epocha, kaip čia konservatoriai, kurie pasirašė sutartį, vakar komentavo dar vienos epochos pabaigą. Tai iš tiesų džiugu ir labai palaikau tai. Tačiau, iš kitos pusės, kaip vis dėlto naujas savininkas paveiks Lietuvos energetikos rinką, kuro rinką? Mes dabar daug kalbame apie euro įsivedimą, infliaciją ir taip toliau, žadame toliau ryžtingai siekti euro įvedimo ir kuo greičiau. Tačiau yra įvairių nuomonių, kad naujam savininkui perėmus įmonės valdymą gali… pavyzdžiui, Lenkijoje kuro kainos yra didesnės nei Lietuvoje, tačiau tai susiję ne tik su kuru, bet ir su statybinėmis medžiagomis, kitais dalykais. Ar yra garantijų dėl naftos tiekimo? Aš puikiai prisimenu laikus, kai „Williams“ valdė „Mažeikių naftą“, tai buvo mano rinkimų apygarda, gyvenau Biržuose ir…
PIRMININKAS. Laikas.
V.RINKEVIČIUS. …buvo labai gerai žinomi visi tie dalykai, tie gėdingi valdymo faktai, net anekdotai sklido apie tą valdymą Biržų rajone.
PIRMININKAS. Laikas.
V.RINKEVIČIUS. Kaip su tais dalykais, ar jie neturės mums didelės įtakos? Štai to aš norėjau jūsų klausti.
K.DAUKŠYS. Pirmas dalykas, gal nuo galo pradėsiu, nuo naftos tiekimo, tikrai visam Seimui sakau, nes Seimo nariai turės spręsti, kad tokių sutrikimų ir naftos netiekimo iš Rusijos gali būti. Mes turime tą žinoti ir būti pasiruošę. Dabar yra galimybė tiekti jūra, bet tai bus ekonomiškai mažiau naudinga, „Mažeikių nafta“ turės mažesnį pelną. Visas atitinkamas ekonomines išvadas, kas galėtų būti, mes galime padaryti patys. Tačiau, kiek tai darys įtakos naftos produktų kainai Lietuvoje arba Latvijoje, to manęs klausė latvių ministras visai neseniai būnant Berlyne, kas vyks? Pirmiausia naftos produktų kaina, manyčiau, priklausys nuo pasaulinės rinkos naftos kainos. Antras dalykas, mes turime galimybę naftos vis dėlto įsivežti ir iš kitur, jeigu galėsime kur nors pigiau nupirkti. Man atrodo, kad didieji benzinų kolonėlių prekybos tinklai šiandien nėra priklausomi nuo „Mažeikių naftos“, bet pokyčių gali būti. (Balsai salėje) Prašau?
PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ministre, aišku, galima jus pasveikinti, kad pagaliau ryžotės pasitraukti iš to rizikingo akcijų pirkimo ir pardavimo biznio ir leidote „Orlen“ susitarti su buvusiais „Jukos“ akcininkais patiems. Tai yra bene pats protingiausias sprendimas šioje istorijoje. Tačiau mano klausimas kiek kitoks. Jūs, stovėdamas tribūnoje, aiškiai pasakėte, jeigu aš gerai supratau, kad nepasisakote už ypatingos skubos tvarką, o Vyriausybė siūlo ypatingos skubus tvarką. Taigi aš pradedu kažko nebesuprasti. Tai ar jūs stovite tribūnoje kaip Vyriausybės narys, ar kaip Seimo narys K.Daukšys, kuriai pozicijai jūs atstovaujate?
K.DAUKŠYS. Ačiū gerbiamajam A.Čaplikui už klausimą. Aš galiu paklausti kitą klausimą? Ar iš tikrųjų dabar opozicija viešai gali patvirtinti, kad šita sutartis pasirašyta pagal visas jų norimas nuostatas? (Balsai salėje: „Ne“.) Tada prašome nesakyti, kad ten gėdingos nuostatos, negėdingos nuostatos. Vyriausybė padarė savo darbą, padarė, manau, gerai, tai visiškai nepriklausė nuo to, ar opozicija to norėjo, ar nenorėjo. Pirmas dalykas.
Antras dalykas dėl to paties svarstymo. Taip, Vyriausybė pasiūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš esu Vyriausybės narys. Šioje vietoje nematau jokio konflikto. Bet, kadangi manęs klausia kaip žmogaus ir kaip Seimo nario, ką aš manau, ir mums visiems reikia apsispręsti, aš jums ir sakau, jūs turite patys priimti sprendimą sau. (Balsas salėje) Vyriausybėje manęs tuo metu nebuvo ir aš nebalsavau.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas – paskutinis.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis ministre, daugelis kolegų, ir ne tiktai iš opozicijos, vis dėlto dvejoja dėl tos numatytos skubos tvarkos, pagal kurią projektas pateiktas svarstyti Seimui. Tikrai nenorėčiau barstyti druskos ant skaudžių klausimų, bet gal galėtumėte pasakyti, kokį mes turime optimalų terminą, per kurį mums reikėtų suformuluoti savo sprendimą? Ačiū.
K.DAUKŠYS. Manau, kad ilgiausiai iki kito ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, klausimams mes skyrėme beveik 17 minučių ir ministras kalbėjo daugiau nei reikia, tai siūlau baigti. Ačiū, ministre.
K.DAUKŠYS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbame dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. A.Matulevičius. Vienas kalba už, vienas – prieš.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įvykis nevienareikšmis, nes apie „Mažeikių naftą“ daug prikalbėta, prirašyta ir net filmų pastatyta. Mes žinome, kokios sudėtingos sąlygos buvo 1999 m., aš nenoriu nieko įžeidinėti, visi žino ir savo nuopelnus, ir savo kaltes, man atrodo ir gerbiamieji konservatoriai norėtų, kad tai greičiau užsibaigtų, ir visi kiti. Situacija yra ta, kad mes esame prieš tą faktą, kad lietuviai „Mažeikių naftos“ kaip akcinės bendrovės įsigyti nepanorėjo, lietuviai nesukūrė jokio koncerno, nesukūrė jokios kompanijos, kad pabandytų pirkti. Aš turiu omenyje tautinį kapitalą. Matyt, mums nelemta dirbti šioje srityje, todėl, man atrodo, visiškai logiška, kad Vyriausybė ilgai ieškojusi, svarsčiusi vis dėlto sudaro mūsų strateginius kaimynus, mūsų partnerius ir šiandien pateikė šio sandorio esmines nuostatas tvirtinti Seimui.
Negalime mes iš tikrųjų šiandien prisiimti atsakomybės už Vyriausybę, bet jeigu yra jau tokia tvarka… Normalioje valstybėje Seimas į tokius dalykus, mano supratimu, neturėtų kištis, tai iš tikrųjų yra Vyriausybės prerogatyva ir jos reikalas. Todėl nemanau, kad kolegos, kurie čia nori tempti, liaudiškai kalbant, gumą, svarstyti, yra labai dideli išminčiai ir kur kas daugiau išmano už specialistus, dirbančius Vyriausybėje. Todėl aš siūlau pritarti po pateikimo ir apskritai šį klausimą išspręsti šiandien, juo labiau kad mes su grupe draugų ir gerbiamuoju Č.Juršėnu važiuojame į Lenkiją pranešti šią gerą žinią. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už šį patikslinimą. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Tada yra antras procedūrinis klausimas. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Pritariam? (Balsai salėje) Reikia balsuoti, gerai. Čia dėl balsavimo motyvų nereikia kalbėti. Kolegos, dėmesio, reikia susikaupti. Ar pritariame ypatingai skubai, bet, sakyčiau, specializuotai, ne iškart, o pasibaigus pertraukai, kai susirinks Ekonomikos komitetas. 12–12.30 val. būtų balsavimas. Ar pritariame ypatingai skubai?
Už – 58, prieš – 12, susilaikė 24. Taigi pritarta.
Dabar, mielieji kolegos, mums liko pora klausimų, paskui skelbsim pertrauką iki 12 valandos, kad Ekonomikos komitetas iš tikrųjų galėtų pasvarstyti, laiku parengti projektą ir pateikti jį priimti.
Gerbiamieji kolegos, seniai baigėsi pertrauka, kurios prašė valstiečiai liaudininkai, mes dabar turime apsispręsti dėl nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio papildymo. Mums liko tik kalbos dėl balsavimo motyvų ir balsavimas.
Nematau, kad kas norėtų kalbėti, prašom pasiruošti, balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų pirmininkų. Atsiprašau, kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume priimti Seimo nutarimą „Dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“. Situacija yra visiškai neaiški, kas bus dauguma, kas bus mažuma. Nuo to priklausys komitetų pirmininkai, nuo to priklausys jų pavaduotojai. Manau, šiandien priimti šį nutarimą, esant tokiai situacijai, yra visiškai nelogiška. Manyčiau, tas klausimas neturėtų būti apskritai svarstomas. Kadangi jis jau yra pateiktas priimti, tai kviečiu nepalaikyti šiandien jo priėmimo.
PIRMININKAS. G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad jeigu pagal Egidijaus programą, tai reikėtų visus pirmininkus ir pavaduotojus atleisti, kol formuosis dauguma. Kaimo reikalų komitetas beveik pusantrų metų buvo be pavaduotojo. Manau, būtina kuo greičiau patvirtinti pavaduotoją, nes, kai nėra pirmininko, paralyžiuojamas komiteto darbas. Kviečiu balsuoti už komiteto pirmininko pavaduotoją V.Rinkevičių.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes šiandien žiūrėsime, kada ką suformuosime, tai reikėtų paleisti beveik iš visų pareigų ir sustabdyti Seimo darbą. Nereikėtų jaudintis kai kuriems iš dešinės pusės ar truputį kairesnės pusės. Valdančioji dauguma bus, ji bus tvirta ir stipri. Todėl kviečiu palaikyti Viktoro kandidatūrą. Aš jau praeitą kartą kalbėjau, kad jis yra žmogus, labai gerai išmanantis kaimo reikalus, visą gyvenimą dirbęs, jo žinių pritaikymas, jo sugebėjimų taikymas šioje srityje būtų labai naudingas visiems Lietuvos žmonėms, ypač kaimui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas E.Klumbio išsakytoms mintims, norėčiau dar pasakyti, kad vykdomojoje valdžioje ir taip pat atstovaujamojoje valdžioje vadovaujančiai partijai turėti vadovus yra labai blogai. Manyčiau, yra žmonių, kad būtų galima paskirti ir kitus pavaduotojus, kad ir ministerijos vadovas, ir vienas iš komiteto vadovų nebūtų tos pačios partijos. Todėl siūlau nepalaikyti sprendimo patvirtinti šiandien pavaduotoju poną V.Rinkevičių.
PIRMININKAS. Frakcijos seniūnė kolegė A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamieji kolegos, prašau visų palaikymo tvirtinant V.Rinkevičių Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Šis procesas yra užsitęsęs labai seniai, nesvarbu, ką pasakė kolega E.Klumbys, kad galbūt dabar netikslinga spręsti, bet Seimo darbas vyksta, viskas vyksta ritmingai. Manau, pagaliau reikia užbaigti suformuoti struktūras. Todėl prašau balsuoti ir skirti V.Rinkevičių Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju, nes jis – žmogus, atitinkantis šią kompetenciją turbūt geriausiai Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuoti. Ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio papildymo“, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai: 70 – už, 13 – prieš, 16 susilaikė. Nutarimas priimtas. Sveikiname kolegą V.Rinkevičių.
Gerbiamieji kolegos, nors… (Šurmulys salėje) Kolegos, dėmesio! Yra du svarbūs momentai. Nors dabar yra net 103 Seimo nariai, bet vis tiek nepakanka. Gal dar sykį pasitikriname. Kai kurie kolegos stovėjo, gal kartais nebalsavo. Pasitikriname, ar tikrai yra 115 Seimo narių, tada mes galėtume priimti darbotvarkės 4 punktą. Būkite malonūs. Visi užsiregistruojame, ir kolega V.Kamblevičius, ir kolega R.Ačas, ir kolega V.Grubliauskas – visi, labai prašyčiau kolegas. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Per mažai. Prašom. Kolega A.Sadeckas – 107. Gerai. Dar sykelį, bet per tą laiką galime mažą nutarimą priimti. Dar sykį registruojamės. Kolegos, labai prašyčiau. Kolega, Dautartai, būkite malonus, registruokitės. Prašom registruotis. 108! Dar 5 Seimo narių trūksta.
Todėl aš dabar siūlau. Kolegos, dėmesio! Gal per tą laiką kai kas dar ateis, o mums reikia priimti vieną nutarimą, nediduką, apie kurį kalbėjau, dėl gerbiamojo B.Markausko pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato. Mes iš ryto sutarėme, kad tokį nutarimą įtraukiame į darbotvarkę. Dabar prašyčiau gerbiamąjį Seimo Pirmininką papirmininkauti ir, jeigu neprieštaraus, leisti man eiti į tribūną.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tokį nutarimą, kokį mes turėtume priimti dabar, mes esame priėmę pačioje kadencijos pradžioje. Kadangi išrinktieji Seimo nariai atsisakė mandato, arba atsisakė prisiekti, mes turėjome, kaip reikalauja Konstitucija ir Seimo statutas, priimti tam tikrus sprendimus. Primenu, kad gegužės 30 dieną Vyriausioji rinkimų komisija pripažino gerbiamojo B.Markausko Seimo nario mandatą, bet jis šios dienos pareiškimu atsisakė būti Seimo nariu ir prisiekti Seime. Yra jo pareiškimo kopija, kuri jums išdalyta. Atitinkamą dokumentą mums atsiuntė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas dėl išrinkto Seimo nario B.Markausko pareiškimo. Tokioje situacijoje, kaip ir ankstesniais atvejais, turime priimti nutarimą vadovaudamiesi Konstitucijos 59 straipsniu, kurio esmė – išrinktą Seimo narį B.Markauską, neprisiekusį įstatymu nustatyta tvarka, pripažinti netekusiu Seimo nario mandato. Kas bus toliau, tai pagal sąrašą spręs artimiausiomis dienomis Vyriausioji rinkimų komisija. Prašyčiau pritarti. Prašyčiau Pirmininką, kad ypatingos skubos tvarka šiandien galėtume priimti.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad Statutas nenumato galimybės paklausti, dėl kokių priežasčių vis dėlto atsisako… Bet kadangi kolega Justinas sako, jo reikalas, o balsuoju aš, tai tam tikra prasme yra ir mano reikalas. Ar aš galėčiau žinoti priežastis, dėl kurių atsisako?
Č.JURŠĖNAS. Jo pareiškime, jeigu nespėjot paskaityti, yra šiek tiek pasakyta, kodėl jis taip daro: „nes šiuo metu dirbu Žemės ūkio rūmų pirmininku, planuoju šį darbą dirbti toliau.“ Jis laiko tą darbą svarbiu ir nenori jo atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Galime? Negalime. Prašom tuomet balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo nutarimo projektui?
Už – 96, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo nutarimo projektui.
Gerbiamieji, teikiu šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Prašome. Yra prieštaravimų? Prašom balsuoti dėl ypatingos skubos, pritarimo ypatingai skubai.
Už – 96, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta ypatingai skubai. Gerbiamieji, ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje dėl nutarimo projekto? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime?
Prašom balsuoti dėl nutarimo projekto priėmimo.
Ačiū. Už – 105, prieš – 1, susilaikė 2. Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji, ar galime dar kartą išbandyti, kiek mūsų vis dėlto yra? Ar galime visi dar kartą pabandyti užsiregistruoti? Kolega Daukšy, taip pat registruokitės.
Vis dėlto 109. Gerbiamieji, kadangi dar atėjo papildomai Seimo narių, siūloma dar kartą registruotis.
Ačiū. Raginimai suveikė. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 1-4 klausimas, projekto Nr.XP-1335. Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl valstybių sienų sankirtos nustatymo ratifikavimo projektas. Pranešėjas – H.Žukauskas Užsienio reikalų komiteto vardu. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, taip gausiai susirinkę šiandien Seime. Aš Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu pristatau įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl valstybių sienų sankirtos nustatymo ratifikavimo“. Užsienio reikalų komitetas vieningai balsavo už. Ir jus, visus Seimo narius, raginu balsuoti už. Tai labai svarbus Lietuvai klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Ir priėmimas. Prašom, dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra. Prašom balsuoti. Kas už?
Už – 117, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji, noriu įspėti, kad Nacionalinio saugumo ir Ekonomikos komitetai turi pusę valandos apsvarstyti nutarimo projektą. Prašom, replika po balsavimo.
J.KAROSAS (LSDPF). Aš noriu tarti padėkos žodį po balsavimo. Ačiū, kolegos, kad supratote ir balsavote už projektą dėl sutarties. Tai labai svarbus dokumentas. Dar kartą ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Gerbiamieji, 15 minučių pertrauka. Atsiprašau, pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Siūlau tęsti rytinį posėdį po pertraukos. Noriu jus informuoti, kad šiuo metu Ekonomikos komitetas dar nebaigė svarstyti Seimo nutarimo dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo, todėl siūlyčiau eilės tvarka svarstyti kitus klausimus, kurie yra numatyti rytiniame posėdyje. Kai mes matysime, kad yra komiteto išvada ir mūsų bus pakankamai, tada grįšime prie šio klausimo. Ar tinka toks scenarijus? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.
Dabar svarstome Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1180(2). Kviesčiau į tribūną J.Čekuolį (priėmimo stadija) trumpai referuoti dėl šio įstatymo. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo stadijos buvo gauti Seimo narių E.Žakario ir A.Syso pasiūlymai. Juos komitetas svarstė. Kolegos E.Žakario pasiūlymams nepritarta, kolegos A.Syso pasiūlymui buvo pritarta. Balsavo už – 6, prieš – 1, susilaikė 3. Teisės departamentas papildomų pastabų neturi. Tiek būtų informacijos. Tiek naujienų po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviesčiau jus likti tribūnoje, nes yra pataisos dėl konkrečių straipsnių.
Mes pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime 1straipsnį priimti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar 2 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas A.Syso siūlymas. Jeigu gerbiamoji A.Staponkienė mums neužstotų pono A.Syso, jis galėtų drąsiai pristatyti savo siūlymą. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu pataisą 4 straipsniui, tiksliau, grąžinu tą nuostatą, kurią buvo pateikusi Vyriausybė, kad lėšos, kurios yra skiriamos vaiko išmokai nuo 2007 m. sausio 1 d., būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymo esmė yra ta… Ir komitete užvirė diskusija, kad tuo pasiūlymu lyg ir bandoma siaurinti savivaldybių teises. Jokiu būdu ne. Tai yra tiktai paskutinė stadija, kai už paslaugas reikia užmokėti pinigus.
Patirtis parodė, kad netgi pataisius Biudžeto sandaros įstatymą, vis tiek savivaldybės dalį lėšų naudoja ne pagal paskirtį, ne pagal tikslinę paskirtį, – vaiko išmokoms, o kitokiems dalykams. Ir Vyriausybės, ir mano pataisa yra skirta tam, kad tos lėšos, kurias valstybė skiria tikslinėms išmokoms, būtų panaudotos kuo tikslingiau, todėl prašau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkui. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia 29 Seimo narių pritarimo. (Balsai salėje) Kolegos, ar yra prieštaravimų, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas? (Balsai salėje) Ne, nėra. Tai bendru sutarimu galiu… (Balsai salėje) Ne, nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, kad šitas siūlymas būtų svarstomas šiame posėdyje. Balsuojame dėl to, ar gali būti svarstomas siūlymas. Ačiū. Pakankama parama, kad būtų svarstoma.
Dar kartą komiteto nuomonė. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Komitetas ilgai diskutavo dėl kolegos A.Syso pasiūlymo ir balsų dauguma jam buvo pritarta. Už šį siūlymą balsavo 6, prieš – 1, susilaikė 3 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių paremti arba prieštarauti šiam siūlymui? (Balsai salėje) Ne, nėra. Kolegos, ar galima… Ne, komitete nebuvo bendro sutarimo, todėl turime balsuoti.
J.ČEKUOLIS. Siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę, ar pritariate kolegos A.Syso siūlymui, susijusiam su įstatymo bazinio 4 straipsnio pakeitimu.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 72, už – 53, prieš – 2, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta.
Taigi dabar dėl viso 3 straipsnio su pasiūlymu, kuris buvo priimtas. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, priimta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Atsiprašau, 3 straipsnis. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas kolegos E.Žakario siūlymas. Jo paties salėje nematome. Gal komiteto pranešėjas galėtų trumpai pristatyti?
J.ČEKUOLIS. Kolega E.Žakaris siūlo iš mokyklų, mokymo įstaigų sąrašo, kuris yra įstatyme, išbraukti (kiti jo siūlymai yra identiški) žodį „aukštesniosios“. Šiam pasiūlymui mūsų komitetas nepritarė bendru sutarimu.
Nepritarimo motyvai būtų tie, kad mes vadovaujamės šiuo metu galiojančia Švietimo įstatymo redakcija, kurios 41 straipsnis skirsto mokyklas į tipus, ir kol kas aukštesniosios mokyklos ten yra įtrauktos, todėl išbraukti aukštesniąsias mokyklas iš Išmokų vaikams įstatymo, manome, netikslinga, nes tokiu atveju, vaikai, besimokantys aukštesniosiose mokyklose, nepatektų į šio įstatymo reglamentavimo sritį. Todėl mes nepritariame.
PIRMININKAS. Dėkui. Tam, kad šis ir kiti kolegos E.Žakario siūlymai būtų svarstomi, reikia bent 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ne, nėra bendro sutarimo. Kolegos, balsuodami pasakykite, ar pritariate, kad E.Žakario siūlymai būtų svarstomi plenariniame posėdyje. (Balsai salėje)
Pakankama parama, kad siūlymai būtų svarstomi. Taigi klausčiau, ar yra norinčių paremti ar prieštarauti E.Žakario siūlymui, susijusiam su bazinio įstatymo 6 straipsniu? A.Sysas – nuomonė prieš. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visiškai logiškai mūsų kolega teikia tuos pasiūlymus.
Kokia problema? Yra pagrindinis įstatymas, kuris nepakeistas, kuriame ir toliau egzistuoja ir aukštesniosios, ir profesinės, ir visokios kitokios mokyklos. Dabar mes lydinčiajame, tiksliau, visiškai kitame įstatyme, kuris reglamentuoja išmokas vaikams, padarysime pataisą, kurios dar neįtvirtinome pagrindiniame įstatyme. Paprasčiausiai gali būti kolizija, jeigu mes nepatvirtinsime to pagrindinio įstatymo, iš kurio ruošiamės išbraukti. Tokių mokyklų neliks, jeigu jo nepriimsim, taigi paprasčiausiai gali susidaryti tam tikra kolizija. Jeigu kam nors reikės gauti kokią nors išmoką, o tas statusas pagrindiniame įstatyme nebus panaikintas, vaikas negalės pasinaudoti. Todėl mūsų komiteto nuomonė buvo ta, kad reikia nepritarti šiai pataisai, o tada, kai bus svarstomas pagrindinis įstatymas, reikia grįžti prie šio įstatymo ir kartu su lydinčiaisiais sutvarkyti pagal pagrindinio įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo pasisakyti už, taigi balsuodami turime pasakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nario E.Žakario siūlymui, susijusiam su įstatymo baziniu 6 straipsniu. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 9, susilaikė 35. Pasiūlymas nepriimtas.
Dabar dėl 5 straipsnio, nepritarus pasiūlymui, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Patvirtinkite man, gerbiamasis pranešėjau. Tolesni E.Žakario siūlymai yra susiję su prieš tai svarstytu, ir pirmajam nepritarus nėra prasmės svarstyti ir kitų, ar ne?
J.ČEKUOLIS. Visiškai teisingai. Jie yra identiški.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar dėl 6 straipsnio, nepritarus E.Žakario pasiūlymui, ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Nepritarus E.Žakario siūlymui, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
10 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
11 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
12 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norinčių nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1180 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 81 Seimo nariui, 76 – už, prieš nėra, 3 susilaikius, įstatymas, registracijos Nr.XP-1180, priimtas.
Gerbiamieji kolegos iš rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų yra likęs Seimo nutarimas „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo, bet iki šiol mes neturime komiteto išvados. Todėl taupant laiką būtų galima pradėti nuo vakarinio posėdžio pabaigos klausimų. Jeigu neprieštarautų ir kolega A.Dumčius būtų pasiruošęs, galėtume svarstyti Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso… Ar, kolega Dumčiau, būtumėte pasiruošęs pateikti? Jeigu Seimas neprieštarauja, kad iš vakarinio posėdžio klausimus pradėtume svarstyti dabar, perkeldami į rytinį posėdį ir taip taupydami laiką, kviečiu A.Dumčių į tribūną pateikti. Ar jūs būtumėte pasiruošęs dabar pateikti savo projektą iš vakarinio posėdžio? Ne.
Gerbiamieji kolegos, vargu ar galime svarstyti vakarinio posėdžio klausimus, nes nėra dalies pranešėjų. Vienas sprendimų būtų padaryti pertrauką. Nedidelį sprendimą būtų galima padaryti – apsvarstyti kitos savaitės darbotvarkę. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, kuruojantis šį klausimą, būtų nusiteikęs tai padaryti. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, tikrai taip. Mielieji kolegos, kita savaitė yra pilna labai svarbių klausimų, kuriuos mes turėtume spręsti. Pradedant tais, kurių galime šiandien neužbaigti, ir baigiant atsirandančiais naujais arba seniai svarstomais. Bet iš eilės. Pirmiausia „Mažeikių naftos“ klausimas. Jeigu mes šiandien neužbaigiame, tai, suprantama, yra numatoma antradienį tęsti ir baigti šį klausimą. Visa serija vadinamųjų eurointegracinių klausimų tiek antradienį, tiek ketvirtadienį.
3 punktas – šių metų biudžeto peržiūrėjimas. Vyriausybė priėmė tam tikrą sprendimą, mes jį turime gauti šiandien arba rytoj, todėl antradienį galime avansu įrašyti biudžeto peržiūrėjimo projektą. Į kitus klausimus aš ypatingo dėmesio siūlyčiau nekreipti, nes ir ketvirtadienį daug eurointegracinių klausimų, ir tų, kuriuos šiandien nagrinėjame, tąsos, vis dėlto turiu pasakyti du dalykus. Galimas dalykas, kad ketvirtadienį gali tekti organizuoti naujo Seimo nario prisaikdinimo ceremoniją, nes ką tik priėmėme sprendimą dėl to, kad vienas išrinktasis Seimo narys prarado mandatą neprisiekęs. Antras dalykas, aš jau Seniūnų sueigoje minėjau, yra mano įregistruotas nutarimo projektas dėl šios sesijos pratęsimo kol kas iki liepos 5 dienos.
PIRMININKAS. Su šia žinia pateikimas yra baigtas. 3 Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Eilės tvarka – A.Matulevičius pirmasis.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl liepos 5 d. aš abejoju, reikia iš karto iki rugpjūčio mėnesio pratęsti, nes nespėsime susitvarkyti su koalicijomis. Ne tiek klausimas būtų, kiek prašymas. Kitą savaitę aš būsiu komandiruotėje, yra nemažai mano klausimų, tai juos siūlyčiau perkelti dar kitai savaitei, o neperkelti kur nors rudeniui.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Tamstos klausimus iš kitos savaitės viena savaite perkelti?
A.MATULEVIČIUS. Taip. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Taip galima padaryti. Aš dar ta proga norėčiau pasakyti kitą dalyką. Per šį laikotarpį, t.y. per birželio mėnesį ir per, manau, sesijos pratęsimo gabaliuką turėsime mažiausiai dvi vadinamąsias opozicines darbotvarkes. Aš esu dėkingas pirmiausia Socialliberalų frakcijai, nes ji sutiko iš kito ketvirtadienio persikelti į šiek tiek vėlesnį laiką. Bet nė viena tokia darbotvarkė nedings, jos bus. Tiesiog mums susikaupė labai aktualių klausimų, ir mes kolegiškai su frakcijos seniūnu A.Paulausku sutarėme nukelti truputį toliau. Tie dalykai tikrai bus. Jeigu sesiją teks pratęsti dar ilgiau, tai, be abejo, visus klausimus išnagrinėsime. Mano žiniomis, Prezidentas šiandien pasirašo tam tikrą dekretą, ir, matyt, rytoj pradeda tiksėti laikrodis, nes dekretas turi būti paskelbtas ir tada… Pirmas laikas 15 dienų, po to antras laikas vėl 15 dienų.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Klumbys. Atsiprašau. Išsitrynė. Tuoj pat įjungsiu. (Č.Juršėnas: „Skriaudžia tave…“) Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Manęs niekas negali nuskriausti. Aš norėjau jūsų paklausti. Neturiu vilčių klausti dėl konstitucinių įstatymų sąvado…
Č.JURŠĖNAS. Siūlau turėti viltį, nes jau pirmąjį variantą mačiau, bet yra parengti du.
E.KLUMBYS. Aš neturiu vilčių. Tačiau aš klausiu dėl kur kas svarbesnio šiuo metu, manau, daugeliui Lietuvos žmonių įstatymo, t.y. Šilumos ūkio įstatymo. Jau prasidėjo vasara. Kai aš pradėjau klausinėti dėl šio įstatymo, jūs sakėte, kad pavasarį priimsime. Pavasaris praėjo, dabar bus ruduo – naujasis šildymo sezonas su senu įstatymu?
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, geriau būtų priimti vasarą. Kadangi sesija, reikia manyti, bus pratęsta, šansų atsiranda daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Sysas dar norėjo klausti. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš neklausiu. Aš norėjau paprašyti, kadangi šiandien mes iš darbotvarkės išbraukėme Užimtumo įstatymo pataisas, prašyčiau įtraukti į antradienį.
Č.JURŠĖNAS. Suprantama. Dėl šio dalyko galima susitarti. Avansu noriu pasakyti, kad iš Vyriausybės ateina arba tikrai ateis dar keletas vadinamųjų eurointegracinių klausimų ir mes juos turėsim įtraukti, galbūt atsisakydami kai kurių kitų klausimų.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Darbotvarkė pateikta. Kolegos, ar mes galėtume jai pritarti be balsavimo? Ačiū, pritarta preliminarioms kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėms bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, pasitarę su kai kurių klausimų pranešėjais, mes siūlytume, belaukiant „Mažeikių naftos“ klausimo grįžimo į Seimo posėdžių salę, apsvarstyti vakarinio posėdžio 4 kompleksinį klausimą. Svarstymo stadija. Tai būtų Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas bei su juo susiję kiti įstatymų projektai. Taigi pradedame nuo pirmojo. Įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1042, pagrindinis komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Sysą pateikti klausimą. Ruošiasi L.Sabutis, papildomo komiteto pranešėjas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad šį įstatymą teikė Vyriausybė ir jo esmė yra pakeisti darbo užmokesčio bazinio dydžio pavadinimą. Jis dabar valstybės tarnautojams, politikams ir pareigūnams, kartu ir mums, yra skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos, kuri buvo patvirtinta prieš beveik 4 metus. Ji yra 430 litų. Vyriausybė siūlo šį dydį vadinti baziniu darbo užmokesčio dydžiu.
Komitetas gavo Seimo Teisės departamento pastabų, joms yra pritarta. Mūsų buvusios kolegės Seimo narės Aldonos Balsienės pasiūlymui nepritarta. Ji siūlė atmesti. Taip pat svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Mes nepritariame jų dviem pasiūlymams, kitiems pritariame.
Be to, vakar vėlai vakare, tiksliau, popiet, buvo gautas mūsų kolegų Seimo narių E.Masiulio ir G.Šileikio pasiūlymas šiam įstatymui. Siūloma papildomai įrašyti į 24 straipsnio 2 dalį, kad bazinį dydį Vyriausybės teikimu, kuris grindžiamas dvišalės tarybos, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybės siūlymu… Tokią papildomą nuorodą jie siūlo įrašyti. Mūsų komitetas telefoninės apklausos būdu, nes mes jau neturėjom galimybės susirinkti, balsų dauguma nepritarė šiam siūlymui. Motyvas toks, kad paprasčiausiai valstybės tarnybos darbuotojų atžvilgiu darbdaviai, tai, aišku, yra pati Vyriausybė, ir pats trišalis bendradarbiavimas, kuris mūsų įstatyme yra įtvirtintas, turi ne tik tiesioginį pavadinimą, bet ir būdą derėtis. Pavadinimo keitimas nesuponuoja ar panaikina teisę derėtis profesinėms sąjungoms, valstybės tarnyboje dirbančioms, policijos sistemoje dirbantiems darbuotojams derėtis dėl darbo užmokesčio. Bet kokiu atveju pasiūlymas sugrįžta į Vyriausybę, kaip yra ir dabar. Todėl komitetas mano, kad jis būtų perteklinis. Juo labiau kad tokia dvišalės tarybos forma, nuostatai – niekas niekur nepatvirtinta. O siūlymas – kad pati Vyriausybė tvirtintų. Tai aš manau, jeigu Vyriausybė ir profesinės sąjungos suranda susitarimą, automatiškai tos derybos ir prasideda. Todėl komitetas nepritarė.
Komiteto išvada buvo pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes jus pakviesime grįžti į tribūną, kai svarstysim pasiūlymus. Dabar papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių – turėtų pateikti išvadą. L.Sabutį kviečiu į tribūną.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimų priedų dar yra nemažai, bet mūsų komitetas kaip papildomas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir Politikų, pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir priedėlio pakeitimo projektus. Komitetas vertino pateiktą projektą, ir jūs prieš tai girdėjot, kad tam tikrai daliai, aš paminėsiu kokiai, nepritarė pagrindinis komitetas, ir mes manom, kad tai neteisingas sprendimas. Aš noriu labai trumpai jums priminti.
Šį ginčą ne kartą yra sprendęs ir Konstitucinis Teismas, ir mes patys. 2004 m. gruodžio 13 d. specialiu nutarimu konstatavo, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis, pirmiausiai yra privalomi ir yra esminė kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Šiuo atveju, kai projekte, siūlomame pagrindinio komiteto, teigiama, kad atsižvelgiant į galimybes, mes negalim sutikti su tokia nuostata. Todėl mūsų komitetas, pritardamas siūlymui koreguoti dabar esamą įstatymą ir pritardamas iš esmės teikiamam projektui, vis dėlto pateikė ir savo pasiūlymus.
Aš labai trumpai norėčiau pasakyti kokius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, taupydami laiką juos mes atskirai turėsime pristatyti, dar ir balsuosime dėl jų. Tai galbūt ta proga jūs turėsit galimybę detaliau pateikti, gerai?
L.SABUTIS. Gerai. Iš esmės komitetas vieningai pritarė. Kviečiame Seimą atsižvelgti į mūsų komiteto siūlymus ir pritarti tai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat ir už jūsų supratimą. Dabar diskusijoje pageidauja dalyvauti Seimo narys J.Čekuolis. Kviečiu tai ir padaryti. Kviečiu į tribūną. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas paankstėjo darbotvarkėje lyginant su nustatytu laiku, todėl mano kalba nebus baigta iki galo, bet trumpai pasakysiu, išdėstysiu kelis momentus, kurie jaudina mūsų frakciją, ne tik, manau, mūsų frakciją, bet ir kitus kolegas, čia susirinkusius.
Pradėsiu nuo formalumų. Jeigu ponas A.Sysas būtų baigęs kalbėti iki galo, jis būtų pasakęs ir komiteto balsavimo rezultatus dėl šio projekto. Už – 4, prieš ir susilaikė irgi 4. Buvo lygiosios ir lėmė komiteto pirmininko balsas. Vyko labai ilgos ir, sakyčiau, karštos diskusijos.
Problema iš tiesų egzistuoja. Valstybės tarnautojų atlyginimai, nepaisant visų statistinių vidurkinių skaičiavimų, yra „įšaldyti“ ir nejuda didėjimo link, nors šalies bendrasis vidaus produktas ir visi kiti rodikliai kyla jau daug metų, ir šį klausimą iš tiesų reikia spręsti. Bet mes manome, kad sprendimas, kuris yra pasiūlytas Vyriausybės, nėra išbaigtas ir nėra tinkamiausias. Kokie apskritai galėtų būti sprendimo būdai? Pakalbėkime apie juos.
Iš tiesų galima palikti taip, kaip yra dabar, galima pasirinkti tą variantą, kurį siūlo Vyriausybė, galima sieti valstybės tarnautojų atlyginimus su, pavyzdžiui, vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galima, ir tas, mūsų galva, būtų svarbiausias dalykas, peržiūrėti koeficientų lentelę pareiginės algos, koeficientų valstybės tarnautojams lentelę, priedų, priemokų lentelę ir tada sutvarkyti sistemą taip, kad nebūtų didelių žirklių tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų. Statistika sako, kad vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas yra, jei aš teisingai pamenu, apie 1300 litų. Statistiką galima labai nesunkiai padaryti, šiurkščiai pasakius: paimkime penkis, kurie uždirba po 8 tūkst. Litų, ir paimkime 50, kurie uždirba po 800. Pagal statistiką gausime vidutinį atlyginimą 1300 litų, nors 4/5 gauna mažiau nei vidurkis. Štai jums ir statistikos dalykai. Taigi variantų yra įvairių.
Ko trūko? Normalios ir išsamios diskusijos vertinant vienodai visus galimus variantus, visas galimybes, nesakant, kuris geresnis, kuris blogesnis, o tada po diskusijų pasirenkant kurį nors vieną. Šis variantas, kurį pateikė Vyriausybė, yra neišdiskutuotas ir taip valdiškai kabinetiškai sugalvotas. Paradoksali situacija, kolegos, – visos profsąjungos yra prieš šį projektą. Retas atvejis, seniai Lietuvoje to neturėjome, bet mes turbūt visi esame susipažinę, gavome, radome savo dėžutėse profesinių sąjungų: valstybės tarnautojų profsąjungų, ugniagesių, muitinės darbuotojų, policijos ir taip toliau, bendrą pareiškimą ir jų atskirus pareiškimus, jie kreipiasi į mus, Seimo narius, kad mes atsižvelgtume į jų nuogąstavimus. Šiuo atveju atsižvelgsime, neatsižvelgsime, tai yra mūsų balsavimo reikalas, bet esmė yra ta, kad seniai taip nebuvo, kad profsąjungos vieningai pasisakytų prieš. Vadinasi, klausimas nėra išdiskutuotas iki galo.
Konkrečiai kalbant apie šitą projektą, kas yra siūloma? Algos, arba minimali mėnesinė alga, nuo kurios pagal koeficientus yra skaičiuojami uždarbiai ir valstybės tarnautojams, yra nustatomos bendru Trišalės tarybos – darbdavių, Vyriausybės atstovų, profesinių sąjungų atstovų – sutarimu. Čia gi siūloma Trišalę tarybą eliminuoti ir palikti, kad Vyriausybės teikimu tiesiai Seimas nustatytų valstybės tarnautojų algas. Vargu bau ar tai yra teisingiausia, taip būtų pažeidžiamas elementariausias lygiateisiškumo principas. Atskiros darbuotojų kategorijos atlyginimai staiga būtų nustatomi ne Trišalės tarybos derybose, o mes, politikai, čia, salėje, imtume už tai balsuoti.
Todėl siūlome, o siūlymas yra frakcijos vardu, grąžinti šį projektą iniciatoriam tobulinti. Problema yra, bet jinai yra neišdiskutuota, pasirinktas variantas toli gražu dar neįtikina, kad yra pats tinkamiausias ir geriausias. Todėl mes taip turime padaryti. Blogiausiu atveju mes galime palaikyti kolegų G.Šileikio ir E.Masiulio siūlymą, bet pirmiausia kviesčiau balsuoti iš karto dėl to, kad projektą mes grąžintume iniciatoriam tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad mes negalime balsuoti, kaip jūs siūlote, nes komitetas nesiūlo grąžinti tobulinti. (Balsai salėje) Kolegos, dabar mes turime apsvarstyti pasiūlymus. (Balsai salėje) Jeigu bent vienas Seimo narys reikalauja, gali būti balsuojama ne dėl grąžinimo tobulinti, o ar pritariame komiteto išvadai, tai yra ar pritariame patobulintam variantui. Jeigu taip atsitiktų, kad būtų pritarta komiteto išvadai, tada mes svarstytume pasiūlymus, kurie yra įregistruoti, ir dėl jų balsuodami apsispręstume. J.Čekuolis – šoninis mikrofonas.
J.ČEKUOLIS. Dėkui, posėdžio pirmininke, kad sėkmingai susiorientavote. Tada aš, pratęsdamas savo kalbą iš tribūnos, prašyčiau balsuoti dėl to, ar mes pritariame komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkui, kad ir jūs susiorientavote. Ta proga, kolegos, prašau jūsų dėmesio. Tai yra išties nedažnas atvejis Seimo darbe, kai svarstymo stadijoje vieno Seimo nario reikalavimu yra prašoma dar iki aptariant atskiras pataisas apsispręsti, ar mes pritariame iš principo įstatymo projektui svarstymo stadijoje. Apsisprendę, kad taip, komiteto išvadai pritariame, svarstytume pasiūlymus, dėl kurių mes turime balsuoti. Tai ar suprantama procedūra, kolegos? Kolega A.Sysas – dėl vedimo tvarkos.
A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad jūs gerai žinote Statutą. Gal galėtumėte pasakyti, kokiu Statuto straipsniu vadovaudamasis vienas Seimo narys gali reikalauti peržiūrėti komiteto sprendimą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai Sysai, jums ir kitiems kolegoms nariams tikrai noriu patvirtinti, kad Statute tokia nuostata yra, ji yra 151 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Ten yra apibrėžta Seimo posėdyje svarstomo įstatymo projekto eiga, kad jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar mes pritariame… (Balsai salėje) Taip, dėl motyvų vienas už, vienas prieš galėtų pasisakyti. Prašom. (Balsai salėje) Taip. Prašom. E.Masiulis – nuomonė prieš.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį į tai, ką neseniai kalbėjo ir kolega J.Čekuolis, į tai, kad komitetas, nors ir buvo susitikęs svarstydamas šį įstatymo projektą su tomis pačiomis profesinėmis sąjungomis, tačiau profesinių sąjungų siūlymai net nebuvo diskutuojami ir nebuvo dėl jų balsuojama komitete. Nelabai suprantu, ką reiškia tos telefoninės gerbiamojo A.Syso apklausos, nes mes nematome net ir komiteto išvadoje aiškios komiteto pozicijos dėl šio mano ir G.Šileikio pasiūlymo. Bet, gerbiamieji kolegos, esminis dalykas yra toks, kad šiandien mes turime įtvirtinę įstatymuose Trišalės tarybos buvimą, kai kalbama apie minimalų mėnesinį atlyginimą. Keldama mėnesinį atlyginimą valstybė reikalauja iš verslo, o pati, kaip darbdavys, savo darbuotojams, kurie dirba valstybės tarnyboje, šito nepaiso. Tai yra paradoksas, manau, tokia komiteto išvada, kokia šiuo metu yra, visiškai neatspindi nūdienos realijų. Kviesčiau tokiai išvadai nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas palaiko komiteto išvadą. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas mūsų komiteto 31 dienos posėdžio protokolo Nr.16 išrašas. Ten aiškiai pasakyta, kad svarstyti Seimo narių E.Masiulio ir G.Šileikio pasiūlymai dėl Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1042(3), kad Seimo narių E.Masiulio ir G.Šileikio pasiūlymams nutarta nepritarti. Tokia praktika yra, nes jūs pateikėte 16.30 val., tik po komiteto posėdžio mes gavome pasiūlymus. Antras posėdis buvo kaip telefoninė apklausa, tai yra leidžiama. Kiekvienas Seimo narys buvo apklausas ir kiekvienas išreiškė nuomonę. Vienas nepritarė… vienas pritarė, vienas susilaikė, kiti pasisakė prieš. Todėl viskas čia gerai.
Gerbiamieji kolegos, kiekvienas Seimo narys pats apsispręs dėl šito įstatymo, bet, manau, būtų precedentinis dalykas, kai komitetas nusprendė (nesvarbu, koks tai komitetas ir dėl kokio įstatymo), bet kai bus svarstoma, kiekvienu atveju bus bandoma pasitikrinti, nes vienam Seimo nariui nepatiks vienas ar kitas sprendimas. Manau, tada mes daug ir ilgai balsuosim. Todėl aš kviesčiau laikytis bendros tvarkos ir tradicijų, kurios yra mūsų Seime. Bent tokiame balsavime, kurį dabar pasiūlė posėdžio pirmininkas, aš pirmą kartą dalyvausiu. Nežinau, ar kuris nors salėje sėdintis dalyvavo tokiose procedūrose.
PIRMININKAS. Dėkui. Visada yra pirmas kartas. Kolegos, dabar balsavimu po vieną pasisakius už ir prieš turime apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai užsiregistravus 88 Seimo nariams: 18 – už, 41 – prieš, 28 susilaikė. Komiteto siūlymui pritarti įstatymo projektui nepritarta.
Dabar mes turime apsispręsti, kaip elgsimės toliau. Yra kelios galimos alternatyvos. Viena yra pavesti kitam komitetui, kita alternatyva yra sudaryti specialią komisiją, kuri imtųsi šį klausimą – šį įstatymo projektą nagrinėti. Gal sprendimas būtų paprastesnis – kitas komitetas. Arba Statute taip pat yra galimybė pavesti tam pačiam komitetui pateikti patobulintą variantą. Laukiu jūsų reakcijos. Matau I.Degutienę. Prašom. Kolegos, minutėlę dėmesio! Salėje didelis šurmulys. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjungos vardu siūlome, kad komitetas būtų pakeistas, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar toks siūlymas yra priimtinas visiems? Ačiū. Bendru sutarimu apsisprendėme dėl tolesnės įstatymo eigos. Replika po balsavimo – G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Aš siūlyčiau dar papildomą Žmogaus teisių komitetą?
PIRMININKAS. Šioje stadijoje papildomi komitetai nesiūlomi. Statutas nenumato tokios galimybės, kolegos. Ne ta stadija. Kolegos, suformulavome sprendimą bendru sutarimu nepritarti pagrindinio komiteto išvadai, kitu pagrindiniu komitetu svarstyti klausimą yra skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Kolegos, klausiu, ar būtų bendras sutarimas dėl 7 lydimųjų įstatymų, kokia būtų procedūra? Ar galime konstatuoti, kad mes lydimuosius teisės aktus irgi atiduosime svarstyti kitam komitetui? Man sufleruoja, kad geriausias sprendimas – daryti pertrauką dėl lydimųjų įstatymų projektų svarstymo. Manau, komitetai lieka tie patys, nuostatos būtų suderintos. Kolegos, ar priimtina tokia eiga? Ačiū.
Ta proga noriu informuoti, kad netrukus turėtų būti Seimo nariams išdalytas nutarimo projektas, susijęs su „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimu, komiteto sprendimas. Ekonomikos komitetas jau yra apsvarstęs. Netrukus mes grįšime prie šio klausimo. Kol lauksime šio klausimo Seimo plenarinių posėdžių salėje, siūlyčiau mums apsispręsti dėl protokolinio nutarimo priėmimo. Kviečiu jo teikėją Seimo narį V.Žiemelį į tribūną. Visiems yra išdalytas protokolinio nutarimo projektas, susijęs su Moldovos Respublikos pripažinimu mūsų nepriklausomybės. Prašom.
Seimo protokolinis nutarimas (priėmimas)
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turiu pripažinti, kad šį protokolinio nutarimo projektą parengiau gana skubotai, bet esmė yra labai aiški. Aš priimu visus pasiūlymus, kaip galima geriau pataisyti. Aš su tuo sutikčiau.
Norėčiau pabrėžti, kodėl jis atsirado. 1990 metais man teko vykti iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, kitą mėnesį mes jau vykome į Moldovą, tikėdamiesi, kad bent Moldova pirmoji pripažins Lietuvos valstybę. Man teko dalyvauti 1990 m. gegužės 31 d. Moldovos, tuometinės Moldavijos, Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas šis dokumentas, t.y. Moldovos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimo.
Aš, būdamas šiame posėdyje, mačiau, kaip buvo sunku demokratinėms Moldovos Aukščiausiosios Tarybos jėgoms priimti šį nutarimą. Atsižvelgdamas į tai, kad tai pirmasis mūsų valstybės pripažinimas, nors teisiniu požiūriu jis neprilygo kitų, beveik po metų buvusių valstybių pripažinimui, mūsų valstybei tuo metu, kai kiekvieną dieną sulaukdavome ultimatumų iš Maskvos, jis buvo labai svarbus. Todėl siūlau priimti šį protokolinį nutarimą. Svarbiausia jo esmė, kad mes dėkojame Moldovai ir siūlome, t.y. įpareigojame mūsų parlamento Pirmininką parašyti padėkos raštą Moldovos parlamento vadovui, pabrėžiant, kad mes taip pat remiame Moldovos siekius integruotis į Europos Sąjungą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis protokolinio nutarimo teikėjau. Dėl vedimo tvarkos, suprantu, E.Klumbys norėtų. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, vis dėlto šis nutarimo projektas yra kiek koreguotinas. Dabar, kokia tvarka. Ar dabar man pastabas pasakyti, ar?
PIRMININKAS. Kolegos, pasiūlyčiau tokį sprendimą. Pats teikėjas pripažįsta, kad yra ką šlifuoti. Jeigu jūs bendromis jėgomis ir jeigu atsirastų ne tik kolega E.Klumbys, bet ir keletas kitų Seimo narių kreiptųsi į V.Žiemelį, jūs peržiūrėtumėte ir, tarkime, vakarinio posėdžio metu pateiktumėte tokį projektą… Matau, kad dar nori J.Karosas.
J.KAROSAS (LSDPF). Nereikia užsiimti tokiomis procedūromis. Esmė ta, kad prašome Seimo Pirmininką. Ten bus parengtas normalus tekstas. Dabar mes Pirmininkui skiriame laišką. Nėra problemos. Ką mes čia redaguojame. Tas dokumentas neis į Moldovą.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Suprantu kontekstą, bet tam, kad ir šis tekstas būtų korektiškas, nes jis tampa mūsų visų stenogramų dalimi, mes turėtume galimybę jį priimti šiandien ir netrukus. Jeigu pakoreguotume ir formuluotės bus tikslesnės, juk nuo to niekam nebus blogiau. Siūlau padaryti pertraukėlę, tada iš karto balsuosime dėl pakoreguoto projekto, kurį tuoj pat kolegos išdalins. Ačiū.
Vis dar laukiame atkeliaujančio Ekonomikos komiteto sprendimo, tiksliau, išvados dėl „Mažeikių naftos“ klausimo, todėl dabar kviečiu svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1100. Kviečiu A.Dumčių. Gerbiamasis kolega Dumčiau! Mes kviečiame jus į tribūną pateikti vakarinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, neseniai mes minėjome Černobylio įvykių aukas. Štai šiandien čia nagrinėjame asmenų, nukentėjusių nuo Černobylio radiacinio spinduliavimo, įstatymo papildymo pateikimą.
Norėjau štai ką pasakyti. Asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avariją, pasiskirstė į žmones, kurie buvo mobilizuoti kaip atsargos kareiviai, karininkai. Jie pateko į patį židinį. O štai antroji dalis žmonių, kurie buvo dezinformuojami, kad nieko ypatingo nebus, statė Slavutičių. Tos dvi grupės šiandien nėra vienareikšmiai įvertintos. Yra įteisinti černobyliečiai, gavę spinduliavimą židinyje, bet nėra įvertinti Slavutičyje dirbę žmonės, kurių labai nedidelis skaičius yra gyvų. Maždaug, pagal Černobylio judėjimo duomenis, 400 ten dirbusių ir stačiusių šitą miestą. Bet jie yra lygiai taip pat nukentėję. Mes paprašėme Ukrainos radiacijos centro duomenų, jums išdalintas radiacinio pakenkimo žemėlapis. Jame aiškiai yra matyti, kad tai, ką atmesdavo ankstesnis Seimas, t.y. Slavutičiuje dirbusiųjų kaip nukentėjusiųjų neįvertinimas. Šiandien rodoma pagal apšvitinimą 15 kiuri. Jie vis dėlto yra pakenkti, ir šiandien yra žinoma, kad jie turi spindulinę ligą, ir taip pat žinoma, kad dalis jų jau yra mirę. Mano pasiūlymas yra labai trumpas: praplėsti pakenkimo radiacinę zoną (kaip buvo anksčiau 30 ir atmesta) iki 50. Pagal žemėlapį yra pakenkimo zonos daugiau nei 50, net 400 kilometrų. Slavutičius yra zonoje tarp 30 ir 50 kilometrų, taigi jie yra nukentėję.
Noriu pasakyti, kad yra gerbiamojo V.Gedvilo pasiūlymas, kuris buvo labai panašus į ankstesnį (ir Dalinkevičiaus, ir t.t.), kuriuo jis siūlo įvertinti kaip ir ankstesnį terminą, kad laikinai pasiųsti dirbti į 30 kilometrų zoną nuo avarijos židinio arba statyti Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Išeitų panašiai: aš medicininiu, radiaciniu požiūriu įvertintu, praplečiu zoną 50, tai čia įvardinama miesto, kuriame dirbo Lietuvos žmonės, zona. Aš siūlau šiuos du siūlymus sujungti į vieną ir teikiu projektus svarstyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Eilės tvarka – B.Bradauskas pirmasis. Nepabėkite iš tribūnos, jūs dar turėsite atsakyti ir į klausimus.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, jūs pats įvardinote, kad buvo dvi kategorijos žmonių. Vyko priverstinai viena žmonių grupė, man nekyla jokių abejonių dėl kompensacijų jiems. Bet antra žmonių grupė, kuri vyko, gavo dvigubus ar trigubus atlyginimus, grįžę iš ten – be eilės butus, mašinas ir visa kita. Sakyti taip, kad jie nežinojo, kur važiuoja, būtų gal nevisiškai teisinga, gal ten vienas kitas. Kaip jūs manote, jeigu mes priimsime šį įstatymą, ar padėsime lygybės ženklą tarp tų, kurie priverstinai buvo siunčiami ir jie negavo visiškai nieko – nei buto, nei mašinos ar panašiai, ir tų, kurie važiavo savo noru ir gavo dvigubus trigubus atlyginimus ir visas privilegijas, kurios buvo numatytos tarybiniais metais? Dėkoju.
A.DUMČIUS. Ačiū. Aš atsakydamas gal taip pasakysiu. Žinoma, lygybės ženklo čia nėra. Bet aš, atkreipkite dėmesį, teikiau siūlymą medicinos ir radiacinio apšvitinimo sveikatos sužalojimo atžvilgiu. Visi jie yra nukentėję žmonės ir jiems reikia tokios užuojautos ir įvertinimo. Toliau. Aš tą laikotarpį labai gerai žinau. Mano trys ar keturi chirurgai buvo mobilizuoti kaip atsargos karininkai prievartos būdu. Vienas norėjo išvengti ir gavo nuobaudą vos ne kaip dezertyras. Tai yra toji grupė, kuri buvo priversta vos ne pagal karinį statutą. Antroji žmonių grupė, kuri vyko statyboms. Vis dėlto, gerbiamasis Bradauskai, galiu pasakyti: anais laikais viskas buvo įslaptinta. Žmogui pasiūlė uždirbti, jis kažkokią nuojautą turėjo, bet nieko konkrečiai oficialiai, kaip mes šiandien viską rodome, kad tu gausi spindulinę ligą, nebuvo daroma. Važiavo uždarbio, bet jie ne viską žinojo. Aš „Žiguliuko“ tikrai nevažiuočiau uždirbti į tą statybą, jeigu žinočiau, kad gaunu spindulinę ligą. Viskas buvo įslaptinta, buvo moraline prasme ir kitokia prasme neteisybė. Štai kokia prasme aš žiūriu kaip gydytojas – tos sistemos trūkumų prasme.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, pats įstatymas vadinasi nukentėjusiųjų asmenų. Ar neatrodo, kad mes dažnai, ir šiuo atveju jūs siūlote suteikti statusą, o kartu ir tam tikras išmokas ar socialines lengvatas kategorijai žmonių, kurie galėjo ten būti, bet jie nenukentėjo. Vien tik dėl to, kad ten buvo, nebūtinai žmogus galėjo gauti dozę, gal jis stipresnės sveikatos ir t.t. Man pačiam teko būti ne Slavutičiuje, kituose objektuose, kur galėjau gauti tą dozę, bet negavau. Ar mes einame tokiu principu, kad jeigu žmogus buvo reikiamu laiku reikiamoje vietoje, vien dėl to jį vadinti nukentėjusiuoju ir suteikti tam tikras papildomas garantijas?
A.DUMČIUS. Gerbiamasi Algirdai, jūs abejonių visada turite, bet kuriuo atveju, kai kalbame apie nedidelius arba didelius pinigus, supratau. Bet moraline prasme žiūrėkite. Čia niekas neišgalvota, kas tai yra radiacinis pakenkimas ir kas yra turėti spindulinę ligą, kas yra kreiptis į gydytojus ir būti dispanserizuotam, vartoti vaistus ir numirti. Dalis jau yra mirę ir tų, kurie ir Slavutičiuje buvo. Taigi aš nemanau, kad mes turime šiandien sakyti, kad tu pravaikščiojai, o tau blogai. Šiuo atveju ta zona yra, jos neišmesi. Šiandien mes nesiplečiame, pažiūrėkite į žemėlapį, į Ukrainos pusę, kai vėjo gūsis nunešė link Kijevo arba link Lietuvos, ir panašiai. Mes nekalbame apie tą zoną, kalbame apie siaurą zoną, apie kurią mes daugiau žinome ir kur buvo mūsų žmonių koncentracija.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, aišku, ką jūs darote, yra labai geras dalykas ir, matyt, kolegos Seimo nariai palaikys, tačiau man kelia abejonių kai kurie kiti dalykai, kurie nuo mūsų gal ir nepriklauso. Dabar jūs įtraukiate į visą šitą pagalbos arialą dar didelę grupę, na, ne tokią jau didelę, bet vis tiek kažkiek žmonių, kuriems reikės pagalbos, kuriems bus sudarytos kažkokios sąlygos, lengvatos ir t.t. Aš turiu keletą kreipimųsi žmonių, dalyvavusių likviduojant Černobylio avariją, kurie tikrai buvo prie to pragaro katilo ir dabar, netekę darbingumo (tas nedarbingumo netekimas yra patvirtintas mūsų valstybės atitinkamų institucijų), jie nėra pripažįstami, jų problemos susijusios su avarijos likvidavimu ir jie negauna jokių lengvatų iš valstybės. Ačiū.
A.DUMČIUS. Čia yra kažkokia netvarka, nes, žiūrėkite, kurie buvo centre, jie turi įvairių formų pažymėjimus, nukentėjusiųjų statusas yra, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tas lengvatas yra nustačiusi. Tačiau kurie nesusitvarko, kurie neįrodo, jie turi įrodyti, kad ten buvo, tam tikrais dokumentais. Antra, dar yra žmonių, kurie dirbo Slavutičiuje. Vienintelis dalykas (aš galiu pritarti mūsų Tremtinių sąjungai), ar nereikėjo jums, kurie buvote seniai, ir A.Sysas buvo, ir kiti, kurie teikėte įstatymus, kurie teikėte būtent į šitą įstatymą, nukentėjusiųjų, šitą grupę žmonių ar į darbo įstatymą, ar į karinių sužalojimų ir panašiai įstatymą… Nereikėtų galbūt identifikuoti politinių kalinių, disidentų ir šitos grupės ligonių, pacientų arba ne pacientų, ir įrašyti į vienareikšmį įstatymą. Vienintelė vieta, kuri man truputį nepatinka, kodėl būtent į šį įstatymą su tuo pavadinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Ar negalėtumėte pasakyti, kiek tiksliai į Slavutičių vyko savo noru, nes ta zona visa, aišku… 30 kilometrų spinduliu žmonės buvo naktimis gaudomi ir vežami. Tačiau Slavutičių atstatyti važiavo savo noru. Tada visa Lietuva buvo okupuota, tai irgi kai kuria prasme patyrėme žalą. Koks skaičius yra tų, kurie važiavo savo noru, ir tų, kurie ten buvo prievarta nuvežti?
A.DUMČIUS. Gerbiamasis Kazimierai, šiuo metu taip apytiksliai judėjimo yra užregistruota 4,5–5 tūkstančiai. Į Slavutičių važiavo 500. Dabar jų tiek nebeliko – liko apie 400. Dabar ar tie į Slavutičių, į statybas, savanoriškai vyko. Aš ką tiktai, teikdamas šią pataisą, sakiau, kad vis dėlto moraliniu ir medicininiu požiūriu… Kadangi esant tai sistemai viskas buvo dezinformacija ir slapta, jie važiavo pamatę didesnius pinigus, tas tiesa, bet jeigu jie būtų žinoję, ką iš to gaus… Tai buvo nuslėpta, daugiausia buvo gandelių lygio. Viskas buvo nuslėpta. Nebūtų važiavę daugelis iš jų. Štai kuria prasme manau, kad jie yra visiškai vienodos grupės žmonės.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji klausia R.Visockytė.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Nustebino kolegos A.Syso pasakymas, kad kai kur pabuvę ne visi gali gauti kokį nors apšvitinimą. Manau, mes ir Lietuvoje visi esame apšvitinti, tik, aišku, ne taip, kaip buvo Černobylyje ar aplink jį. Tas pasekmes vieni pamatys, tada, kai gims anūkai, kiti – kai gims proanūkiai, ir mes net nežinosime, dėl ko.
Mano klausimas yra toks: ar šitie žmonės, kurie savo noru važiavo… Jeigu jie būtų nevažiavę savo noru, ar mes būtume turėję daugiau išvežtų priverstinai? Jeigu tokia informacija apie švitinimą ir apie radiaciją, kokia buvo pateikta vėliau, būtų suteikta visiems.
A.DUMČIUS. Ramune, pakartokite paskutinę dalį.
R.VISOCKYTĖ. Ar tie žmonės, kurie važiavo savo noru, nebūtų važiavę, ar pas mus, Lietuvoje, būtų buvę daugiau priverstinai išvežtų žmonių?
A.DUMČIUS. Žinoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Dabar, kolegos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, yra geras noras, bet jį reikia turbūt tinkamai ir realizuoti. Reikia atskirti tuos, kurie važiavo savo noru, ir tuos, kurie buvo vežami. Čia lygiai tas pats. Juk mes tremtiniais nelaikome tų, kurie po karo, 1947–1949 metais, savo noru važiavo į Sibirą plauti aukso, kad užsidirbtų daugiau pinigų. O tokių žmonių buvo. Aš suprantu, tie žmonės, kurie buvo imami, kurie buvo vežami prievarta, yra viena kategorija, tačiau kita kategorija yra tie, kurie važiavo savo noru. Todėl aš manau, kad reikėtų šitą projektą taisyti. Kol įstatymo projekto tekstas yra nepataisytas, aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) V.Čepas – nuomonė už.
V.ČEPAS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto abejojantiesiems… Gal dėl triukšmo jie girdėjo ne viską, ką profesorius A.Dumčius sakė. Reikia įsiklausyti, negalima daryti tokių analogijų su tremtiniais, politiniais kaliniais ir taip toliau, kaip yra kalbama apie Černobylio katastrofos likvidavimą.
Gerbiamasis Broniau Bradauskai ir gerbiamasis kolega Egidijau Klumby, jeigu ne tie vyrukai, kurie suklaidinti ten nuvažiavo, gal jūs ten būtumėte nuvežti prievarta ir dabar čia jūsų nebūtų, gal eitume dėti gėlių ant jūsų kapų. Tai prašyčiau į tokį paprastą dalyką atsižvelgti. Matyt, nereikia apsimesti, kad nežinome, kodėl taip įvyko, kokioje valstybėje gyvenome ir kaip buvo elgiamasi su žmonėmis. Jeigu tai jau užmiršote, tai pasiimkite mūsų keturis komunarus, jie ten turi gerų ryšių, nuvažiuokite į Baltarusiją ir grįžkite, tada ir pakalbėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną kalbą išklausėme. Turime apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1100. Kolegos, balsuokime, nesant bendro sutarimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 87, už – 70, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl svarstymo eigos. Žmogaus teisių komitetas siūlomas pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Preliminari svarstymo data siūloma dar šių metų birželio 29 diena. Kolegos, ar tinka tokia svarstymo eiga? Nėra prieštaravimų. (Balsai salėje) Pritarta.
Dar norėčiau paklausti, ar Seimas neprieštarautų, kad būtų kreipiamasi į Vyriausybę, nes tai yra susiję su finansais? Ko gero, tai yra privalomas dalykas. Ar galime tam pritarti, kad kreiptumės išvados į Vyriausybę? (Balsai salėje) Gerai, tam taip pat yra pritarta.
Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Netrukus bus pradėtas dalinti komiteto išvados projektas. (Balsai salėje) Gal padarykime taip: 2–3 minučių pertraukėlė… (Balsai salėje) Išvados yra dauginamos. Ne, netrukus, tiesiog tai yra minučių klausimas, ir bus kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje)
Taip, 5 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Į salę yra atvykęs Ekonomikos komiteto pirmininkas. Aš skelbiu, kad mes po pertraukos svarstome Seimo nutarimo „Dėl pritarimo sutarčių su Lenkijos akcine bendrove Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. projektams“ projektą Nr.XP-1427. Kolegos, po to, kai buvo pritarta nutarimo projektui po pateikimo, taip pat buvo apsispręsta taikyti ypatingą skubą, Ekonomikos komitetas per pertrauką apvarstė klausimą. Jau yra dalijamas nutarimo projekto tekstas. Aš iš karto į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė šį klausimą. Šiuo metu, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, yra dalijamas nutarimo projektas, kuriam mūsų komitetas pritarė. Galbūt aš galėčiau paminėti tiktai keletą niuansų.
Vienas yra tas, kad šiame nutarimo projekte praktiškai yra surašytos tos esminės sutarčių, tų trijų sutarčių, apie kurias ministras neseniai kalbėjo, esminės nuostatos, kurias šiandien pateikė Ūkio ministerija. Ministras mums, Seimui, jas minėjo. Iš esmės komitetas čia neturėjo ką papildyti, surašė tai, ką ministerija siūlė.
Taip pat Teisės departamento… Galbūt jūs esate susipažinę su Teisės departamento išvada. Teisės departamento trečiojoje išvadoje yra paminėta, kad šiame nutarimo projekte taip pat turėjo būti įvardyti tie dalykai, kodėl Vyriausybė pasirinko būtent tokį akcijų pirkimo–pardavimo variantą ir nepasinaudojo kitais įstatyme numatytais variantais. Buvo parengtas toks tekstas, kuris atspindėjo Teisės departamento išvadą. Buvo suformuluota preambulė, tačiau kai kurie komiteto nariai išreiškė nepritarimą štai tokioms formuluotėms, tokiam preambulės turiniui ir buvo balsuojama. Dabar išdalintame nutarimo projekte to dalyko nėra. Taigi aš jus informuoju, kad iš tiesų viena iš Teisės departamento pastabų nutarime nebuvo įgyvendinta.
Dėl konkrečių nuostatų, kurios yra paminėtos šiame nutarimo projekte. Žinoma, esminiai dalykai susiję su parduodamų 30% Vyriausybei priklausančių akcijų kaina, kaina ta pati, visiems jums žinoma, ji yra ir sutartyje, tai 3,927 Amerikos dolerių, ir Vyriausybė parduoda 216 milijonų akcijų. Norėčiau tik pasakyti, kad dabar Vertybinių popierių biržoje yra kotiruojamos „Mažeikių naftos“ akcijos ir kaina biržoje svyruoja apie šią sutartyje numatytą kainą.
Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad ši kaina pagal susitarimus gali padidėti. Tai yra minimali kaina, ir jeigu „Jukos“ ir „PKN Orlen“ susitars dėl didesnės kainos, arba bus numatytos tam tikros galimybės jau dabar suderintą kainą padidinti, žinoma, pagal tam tikrus principus, kurie aptarti su (…), ši kaina gali padidėti. Bet garantijų dėl to nėra.
Diskusijų metu komitete taip pat buvo aptarta daug įvairiausių klausimų ir turbūt ir jums tas klausimas ypač svarbus, tai sutartyse numatytų garantijų dėl naftos tiekimo klausimas. Buvo aiškiai patvirtinta, kad sutartys nenumato jokių garantijų, kad „Mažeikių nafta“ bus aprūpinama vienokiais ar kitokiais naftos kiekais ir kokiam laikotarpiui. Faktiškai naftos tiekimo garantijos yra suvedamos į tai, kad investuotojas, investuodamas didelę pinigų sumą į Mažeikius, bus suinteresuotas įvairiais būdais ieškoti įvairių galimybių, kaip aprūpinti, perdirbti įmonėje naftą, ir taip užsidirbti pinigus ir grąžinti investuotus pinigus.
Taip pat, žinoma, atkreiptas dėmesys ir į tai (diskusijų metu komitete), kad gali įvykti tam tikri posūkiai „Jukos“ elgsenoje, ir jeigu būtų taip, kad „Jukos“ kreditoriai, arba paties „Jukos“ administratorius, ar kaip jie ten vadinasi, kurie turi teisę priimti sprendimus, anuliuos sutartį tarp „PKN Orlen“ ir „Jukos“, tokiu atveju Vyriausybės 30% akcijų pardavimo sutartis, taip pat visos kitos dėl opcionų, taip pat nenaudingų sutarčių panaikinimo, visi susitarimai neteks galios ir, žinoma, turėsime labai nemalonią situaciją, nes mes pritarėme tokiam modeliui, o po to turėsime atitraukti. Bet čia yra prielaidos ir ką nors garantuoti, kaip bus ateityje, šiandien niekas negali pasakyti. Kol kas yra tokia būklė ir apie tokią būklę mes diskutavome komiteto posėdžio metu.
Buvo aptarta ir daugiau klausimų. Vieną iš klausimų aš taip pat uždaviau, čia matau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą, kuris, matyt, apie tai informuos plačiau. Mes įstatymuose įrašėme, kad naujas investuotojas turi atitikti Nacionalinio saugumo reikalavimų kriterijus. Į tą klausimą buvo atsakyta taip, kad iš tiesų buvo gauta informacija ir patvirtinimas iš Valstybės saugumo departamento, kad naujasis investuotojas tuos kriterijus atitinka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat apsvarstė šį nutarimo projektą. Kviečiu jo pirmininką A.Sadecką į tribūną.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikia pasakyti, kad komitetas stebėjo Vyriausybės veiksmus ir vykstančius procesus, susijusius su „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimu. Svarstė komiteto posėdžiuose ir manome, kad Vyriausybė vadovavosi ir šalies nacionalinio saugumo interesais, ir šiuo atžvilgiu užtikrino tas konkrečias sąlygas, kurios keliamos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme. Komitetas šiandien pritarė svarstomam Seimo nutarimo projektui balsuojant už – 5, susilaikius 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Išklausėme komitetų išvadas, dabar proga kalbėti diskusijoje. Eilės tvarka pradedame nuo A.Baranausko. Pilietinės demokratijos frakcijos vardu kalba iki 7 minučių. Prašom, kolega.
A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų šio klausimo svarstymas vyko gana ilgai. Mes suprantame, kad mūsų Vyriausybei buvo nelengvas uždavinys, nes daugelis sprendžiamų klausimų priklausė nuo išorės faktorių. Padarytas didelis darbas ir, įvertindami tai, kad „Mažeikių nafta“ yra parduodama Europos Sąjungos valstybei, čia taip pat sutartyse užfiksuota tai, kad tam tikros nuostatos numato specialias Lietuvos Respublikos Vyriausybės teises daryti įtaką esminiams valdymo sprendimams akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, taip pat ir teisę reikalauti panaikinti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimus. Tai yra labai svarbu. Taip pat svarbu tai, kad naikinamos 1999 m. spalio 29 d. ir 2002 m. birželio 18 d. sutartys ir paliekama teisė per 5 metus po akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo pateikti pirkėjui pasiūlymus papildomai įsigyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, sudarančių apie 10% bendrovės įstatinio kapitalo.
Taigi šios nuostatos, manyčiau, šiuo laikotarpiu tikrai atitinka mūsų Lietuvos valstybės poziciją, ir vienas galbūt klausimas, kuris yra itin svarbus, tai, žinoma, naftos tiekimo klausimai. Tačiau kadangi rinkoje naftos kainos yra gana aukštos, nematau, kad kiltų didelė grėsmė „Mažeikių naftos“ aprūpinimui nafta. Manau, visi tie klausimai bus išspręsti, ir kviesčiau balsuoti už tą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau J.Veselka nori dalyvauti diskusijoje. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasigirti, kad kai pradėjo derybos dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“, parašiau straipsnį nurodydamas, kad šios įmonės kaina gali būti nuo 5 iki 7 mlrd. litų. Tas straipsnis buvo parašytas 1999 metais. Visas elitas iš manęs kaip visada pasišaipė, girdi, tai kalba populistas. Aš pripratęs. Dabar žiūriu, kiek mes galėjome realiai gauti už „Mažeikių naftą“. Sudedi 4 mlrd., kuriuos gaus „Jukos“, pridedi mūsų 3 mlrd. su 10%, kuriuos dar pasiliekame, lygiai 7 mlrd. litų. Gerbiamieji, indėliai buvo liekanos, jeigu visus būtume grąžinę be tų 6 tūkst… buvo apie 6 mlrd. Taigi seniai galėjome padengti visus rublinius indėlius ir plius milijardą skirti už žemę ir nekilnojamąjį turtą. Ponai, ir infliacija šiandien būtų mažesnė, ir būtų eurai, kurių jūs norėjot, aš nenorėjau. Bet tai būtų buvę galima padaryti.
Dabar vis dėlto kaip vertinti šitą sutartį? Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis V.Navickas pasakė ir mes komitete apsvarstėme, ši sutartis yra tokia – ar mes pritarsime, ar nepritarsime, yra garantija, kad gausime tuos 50% milijardų, jeigu pritarsime, 50% kad negausime. Kodėl? Dabar vyksta teisminiai ginčai tarp „Jukos“ kreditorių, ir jeigu atsitiks taip, kad neleis pasirašyti sutarties tarp „Jukos“ ir „PKN Orlen“, tada šitas mūsų ratifikavimas tampa niekinis. Visa sutartis tampa niekinė. Taigi mums tenka toks labai negarbingas dalykas. Žinome, kad galime gauti, galime ir negauti. Mes pritarėme, per vieną dieną pritarėme. Taip buvo ir su Europos Konstitucija. Jeigu mes būtume savo, kaip valstybės, garbę laikę nuo pat pradžių, tai nereikėtų skubiai pritarti. Kadangi mes jau praradome garbę minimum 1999 m., labai mėgstame pinigus ir yra šansų tuos 3 milijardus gauti, manyčiau, šiuo požiūriu mums reikia pritarti nepaisant blogų dalykų.
Gerbiamieji, aš galiu drąsiai pasakyti, kad yra dar vienas geras dalykas. Iki šiol „Mažeikių nafta“ buvo politikavimo objektas ir per politikavimą praradome, kaip žinome, 4 milijardus litų. Šioje sutartyje aiškiai parašyta: šis objektas tampa komercinis.
Yra dar vienas argumentas, kodėl reikia pritarti. Todėl, kad Lietuvos galvos skausmą dėl „Mažeikių naftos“ įvairių peripetijų mes perkeliame ant „PKN Orlen“ galvos. Todėl ji netampa politikavimo objektu, ji tampa skausmu „PKN Orlen“, kaip jie susitars su Rusija.
Paskutinis argumentas, kodėl aš siūlau pritarti. Kadangi padarėme komercinį, gauname nemažą sumą pinigų, o Dievas, kurdamas pasaulį, sutvarkė taip, kad „Mažeikių nafta“ būtinai atiteks rusams. Todėl dabar viskas aišku, gerbiamieji, vienu ar kitu būdu daugiau ar mažiau akcijų atiteks rusams, ir yra didelė tikimybė, kad „Mažeikių nafta“ toliau sėkmingai dirbs, nebus politikavimo ir kiršinimo objektas. Todėl aš, labai abejodamas ir sakydamas, kad visko gali būti, vis dėlto manau, kad mums reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje kviečiu dalyvauti E.Masiulį.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, šiandien yra tikrai geresnė diena, negu ta diena, jeigu mes būtume sulaukę „Mažeikių naftos“ nacionalizavimo projektų. Mes jų nesulaukėme, šiandien svarstome valstybės dalies pardavimo naujiems investuotojams sutartis.
Tenka pasakyti, kad Vyriausybė, kuri buvo užsibrėžusi tikslą nupirkti akcijas iš „Jukos“ ir jas perparduoti kitam investitoriui, šio tikslo nepasiekė, tačiau šiandieninė situacija tikrai nėra pati blogiausia. „Mažeikių nafta“ turės naują investitorių ir esant tokioms aplinkybėms, kai vyksta Rusijos valdžiai pavaldžių kompanijų ieškiniai „Jukos“, mes tikrai turime gana palankią progą parduoti valstybės dalį pagal rinkos kainą už iš tikrųjų neblogą sumą.
Kitas dalykas, dėl kurio reikėtų, matyt, pasidžiaugti, yra tas, kad pagaliau valstybė atsikrato visų įsipareigojimų, kurie buvo užgulę ją iki šiol. Tai yra galbūt gera žinia Lietuvos žmonėms. Mes tikrai turėjome daug įsipareigojimų dėl kuro importo. Šios dienos sprendimas reikštų, kad kuro importo rinkos taip pat atsidaro, ir tai gali reikšti, kad suintensyvėjusi konkurencija Lietuvos degalų rinkoje leidžiant įvežti ir nedarant dirbtinių kliūčių užsienio kuro gamintojams gali turėti įtakos degalų kainoms Lietuvoje mažėjimo linkme.
Be jokių abejonių, valstybės dalyvavimas tokiame versle kaip naftos perdirbimas yra atgyvena, ir Liberalų sąjūdžio frakcija tikrai sveikina valstybės sprendimą savo dalį akcijų parduoti privačiam investitoriui. Aišku, kyla tam tikrų abejonių dėl naujojo investitoriaus galimybių užtikrinti nepertraukiamą žaliavos tiekimą. Taip pat reikia pasakyti, kad mes, kaip valstybė, prarandame 2005 m. dividendus ir galutinė pardavimo kaina nėra visiškai tiksli arba, kitaip tariant, iš galutinės pardavimo kainos reikėtų atimti būsimų dividendų sumą ir tada aiškiai Lietuvos žmonėms pasakyti, kiek jie gavo už parduotas akcijas.
Bet kokiu atveju, esant šiai situacijai, manome, šis sprendimas yra naudingas Lietuvos valstybei; taip pat esame įsitikinę, kad investitoriaus pasiūlyta kaina rodo jo rimtus ketinimus dirbti šioje įmonėje ir tai bus sėkmingai dirbanti įmonė.
Paskutinis dalykas. Mes pagaliau panaikiname vyriausybių griūties priežastis, nes beveik visos vyriausybės griūva dėl „Mažeikių naftos“. Valstybei pardavus, atsikračius šių akcijų nebus šios problemos ir būsimos vyriausybės, matyt, neturės dėl ko griūti.
Kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kviečiu pritarti šiam susitarimui ir palinkėti sėkmės išskrendantiems į Lenkiją pranešti šią džiugią žinią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis diskusijoje kalbės E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad kalbu savo vardu, būdamas visiškai blaivios sąmonės, nepaisydamas vakar konservatorių pradėtos isterijos kampanijos, kad tie, kurie nepritars „Mažeikių naftos“ pardavimui „PKN Orlen“, atstovauja Rusijos interesams, ir nebijodamas, kad būsiu apkaltintas Rusijos interesų protegavimu Lietuvoje. Esu pripratęs būti nykioje mažumoje ir, kaip rodo patirtis, dažnai būnu teisus.
Šiandieną trečią kartą lipam ant to paties grėblio. 1997 m. konservatoriai su krikdemais Lietuvą įstūmė į begalinę košę su „Mažeikių nafta“. Ir tada buvo labai skubėta. Viskas baigėsi premjero Rolando Pakso atsistatydinimu, o sutartis pasirašė laikinasis ministras Sigitas Kaktys. „Mažeikių nafta“ atiteko amerikiečiams, o Lietuvai prasidėjo vieni nuostoliai.
2002 m. vasara. Neeilinė sesija, vėl ypatinga skuba ir „Mažeikių nafta“ atitenka Rusijai. Šis sprendimas priimtas didžiule dauguma, ir vėl fiasko.
Kodėl esu prieš Lietuvai priklausančių „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą „PKN Orlen“? Pirmiausia šis sprendimas priimamas ypatingos skubos tvarka, iš esmės aklai, nors minimaliai nesusipažinus su sutartimi. Jau trečias Seimas iš eilės taip elgiasi ir, ko gero, tai yra sisteminis daugumos lietuvių, tapusių Seimo nariais, mąstymo defektas. Esant šiai situacijai tie Seimo nariai, kurie nori detaliai susipažinti su Lietuvos valstybei svarbiais klausimais, yra nenormalūs, nes galvojimas ir abejojimas tampa didžiule Seimo nario yda.
Antra. „PKN Orlen“ yra neskaidriai dirbanti ir su korupcija valdžioje siejama kompanija. Jau antri metai Lenkijoje tęsiasi „PKN Orlen“ skandalas.
Trečia. Iki šiol buvęs premjeras Algirdas Brazauskas kalbėjo ir atkakliai teigė, kad „Mažeikių naftos“ akcijų pagrindinis savininkas turi būti tas, kuris turi naftos išteklių. „PKN Orlen“ savos naftos neturi ir tikrai neturės. Labai realu, kad po dvejų trejų metų „PKN Orlen“ „Mažeikių naftos“ akcijas perparduos rusams. Tuomet apie 90% „Mažeikių naftos“ priklausys jiems. Taip gali būti dėl to, kad tokia, regis, galinga kompanija kaip „PKN Orlen“ neturi pinigų „Mažeikių naftai“ nusipirkti ir juos skolinsis iš bankų. Gana realu, kad „PKN Orlen“ nesugebės laiku grąžinti pinigų, dėl to seks „Mažeikių naftos“ bankrotas ir pigus atitekimas Rusijai.
Aš suprantu, kad vienintelis akstinas parduoti „Mažeikių naftą“ yra noras gauti 2,3 mlrd. litų. Bet tai bus kruvini pinigai. Atsižvelgiant į tai ir turint omeny, kad mes neturime jokių garantijų, jog „PKN Orlen“ verslas „Mažeikių naftoje“ bus sėkmingas, būtų kur kas logiškiau: pirma, neskubėti parduoti, kad tuo atveju, jeigu „Mažeikių nafta“ atitektų rusams, turėtume daugiau svertų daryti įtaką „Mažeikių naftos“ veiklai. Antra. Vėliau tas akcijas galėtume parduoti su ta sąlyga, jeigu „Mažeikių nafta“ funkcionuos sėkmingai, būtent naftos tiekėjams. Pirmiausia reikėtų galvoti apie kazachus, kurie turi naftos ir kurie tos naftos, iš visko matyt, turės gana daug. Pirma „Mažeikių naftos“ pardavimo epocha, atsistatydinus premjerui, buvo fiasko. Trečią kartą ji parduodama vėl atsistatydinus premjerui.
Gerbiamieji Lietuvos Tautos atstovai, aukštesnės jėgos mums siunčia gana aiškius ženklus, kad siūlomas kelias yra labai klaidingas. Jums spręsti, kaip elgtis, bet prisiminite karčią konservatorių patirtį, nes jie iki šiol nenusiplauna „Mažeikių naftos“ pardavimo aferos gėdos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo visi pageidavę dalyvauti diskusijoje Seimo nariai. Svarstymo stadijoje vienas kalba už, vienas – prieš ir apsisprendžiame, ar pritariame. R.Garbaravičius – nuomonė už. Prašom, kolega.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš agituoju balsuoti už, nes alternatyva yra tokia: jeigu mes pritariame sutarčiai ir lenkai įsigyja įmonę, tai ji tampa komercinė, kaip sakė gerbiamasis Julius, o Lietuva už savo akcijas papildomai gauna tikrai didelę sumą; jeigu ne, įmonė beveik garantuotai atitenka į Rusijos rankas, o mūsų akcijos iš esmės labai smarkiai nuvertėja, jeigu nepasakytume, kad tampa bevertės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra prieštaraujančių. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, negalima. Nėra bendro sutarimo. Kolegos, balsuodami pasakykime savo nuomonę, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo.
Užsiregistravo 103. Balsavimo rezultatai: 94 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Seimui apsisprendus taikyti ypatingos skubos tvarką, pereiname prie priėmimo stadijos pastraipsniui. Pateiktą patobulintą Ekonomikos komiteto nutarimo projekto variantą jūs turite išdalytą prieš savo akis. Šeši straipsniai pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Ar kolegos, užsiregistravę dėl viso? Gerai. Galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų? Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime, kolegos, priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Prieš balsuojant dėl viso Seimo nutarimo priėmimo keturi kalba už, keturi – prieš. J.Olekas – nuomonė už. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui. Kartu norėčiau pasveikinti Vyriausybę ir jos derybininkus, praėjusius nelengvą derybų kelią, nes žinome, kaip atidžiai ir kokiai konkurencijai esant vyko derybos, kiek buvo prieštaringų pasiūlymų, prieštaringų vertinimų ir visa tai reikėjo atlaikyti. Kaip ir kiti anksčiau kalbėję Seimo nariai aš vertinu taip pat, kad šis objektas virsta geru komerciniu objektu, kuris suteikia Lietuvai, Lietuvos žmonėms ekonominės naudos.
Tikiuosi, kad naujieji savininkai užtikrins pakankamą žaliavos tiekimą, kad įmonė dirbs sėkmingai, kad tų sutarčių punktų, kurie anksčiau diskriminavo Lietuvos poziciją, kaip visi žinome, nebelieka. Manau, kad naujieji savininkai taip pat bus atidesni ir „Mažeikių naftoje“ dirbantiems žmonėms. Mes sužinojome, kad su buvusiais savininkais ne visada pavykdavo sutarti dėl darbo užmokesčio. Manau, kad dabar profesinės sąjungos ir visi darbuotojai galbūt galės tikėtis geresnio sutarimo, todėl kviečiu visus Seimo narius balsuoti ir pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – taip pat nuomonė už.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turbūt ir visas Seimas supranta, kad kai mes pritarsime, kaip buvo, taip ir liks: 50%, kad mes uždirbsime gerus pinigus, 50%, kad neuždirbsime, bet jeigu mes nepritarsime, bus šimtas procentų, kad mes tokių pinigų neuždirbsime. Todėl, suprantant tikrai labai keblią padėtį, aš siūlau balsuoti už, nes yra maksimali galimybė (daugiau mes niekur negautume) gauti 3 mlrd. litų. Tik viena – reikėtų mums skubiai išbraukti tą įstatymo nuostatą, kur pasiliekame 10%, nes per penkerius metus visko gali atsitikti. Todėl reikia skubiai išbraukti nuostatą, kad 10% turi priklausyti valstybei, tegul jie mums sumoka be tų 2,3 mlrd. dar tuos 700 mln. Tai tikrai yra galimybė ir tikimybė laimėti daug pinigų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris – taip pat nuomonė už.
E.ZINGERIS (TSF). Įsiklausęs į visus prieš ir už, aš vis dėlto norėčiau priminti vieną smulkmeną, kuri nėra smulkmena. Lenkija yra mūsų sąjungininkė Europos Sąjungoje ir NATO, Lenkija mus parėmė 1990 metais kovoje už nepriklausomybę, todėl koncerno buvimas kad ir laisvosios rinkos sistemoje… Aš suprantu, kad akcininkai gali turėti ne strateginių, o pelno prioritetų, bet vis dėlto už tos akcinės bendrovės stovi Lenkija, kuri iš esmės yra mūsų pagrindinis partneris. Todėl tai yra labai svarbus istorinis sprendimas. Ačiū. Aš, žinoma, esu už.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinė kalba už – H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš karto noriu pasakyti, kad aš esu už, tačiau taip pat noriu pasakyti vieną įdomią detalę: Lietuva tikrai unikali šalis, nes ji pagamina tokių prekių, pavyzdžiui, „Mažeikių naftą“, kurias trečią kartą parduodame, bet trečią kartą pelningai. Pardavėme amerikiečiams, pardavėme rusams, parduodame lenkams. Parduosime penkiasdešimtą kartą, pelnas bus toks, apie kokį svajoja J.Veselka. Balsuojame už tai. Ačiū. (Balsai salėje: „Dirbti nereikės“.)
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo sutarčių su Lenkijos akcine bendrove Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. projektams“, projekto registracijos Nr.XP-1427. Prašom balsuodami pasakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 105. Balsavimo rezultatai: 97 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Seimo nutarimas (projekto registracijos Nr.XP-1427) priimtas. Kolegos, sveikinu priėmus tikrai svarbų sprendimą.
Repliką po balsavimo – B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu tai įmanoma, siūlyčiau įrašyti į protokolą, kad šie pinigai būtų panaudoti indėliams ir įsiskolinimams Lietuvos žmonėms grąžinti, nes, neduok Dieve, vėl ateitų dešinioji pusė į valdžią, tai būtų prašvilpti pinigai, kaip ir už „Telekomą“. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas. Aš siūlyčiau, kolegos, tada dar baigti priimti protokolinį nutarimą, kuris yra suredaguotas. Gal per šoninį mikrofoną, nes išties to pakaktų?
V.Žiemelis tuoj pat referuoja, kas yra pakeista, ir mes galėtume priimti tam tikrą nutarimą. Prašom.
Seimo protokolinis nutarimas (priėmimo tęsinys)
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pakeista tiktai antroji pastraipa: vietoje „Atkuriamojo Seimo“ įrašyta „Aukščiausioji Taryba“. Tuo metu tai buvo Aukščiausioji Taryba, taip bus tiksliau. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar mes galime priimti bendru sutarimu protokolinį nutarimą atsižvelgdami į šį pakoregavimą? Ačiū, kolegos. Protokolinis nutarimas priimtas.
13 valandų 48 minutės. Noriu paskelbti šio rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Dėkui visiems dalyvavusiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.