I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 81, 82, 183 Ir 189¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-411A(2))

2006 m. gegužės 31 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, komiteto nariai – N.Steiblienė, A.Sereika, R.Šukys, V.Aleknaitė-Abramikienė, V.S.Draugelis, Č.Juršėnas, V.Žiemelis, A.Staponkienė, komiteto patarėjai – L.Zdanavičienė, A.Kabišaitis, D.Komparskienė, J.Dirma, D.Latvelienė, padėjėja B.Kovalenkienė. Kviestieji asmenys – Seimo narė V.Bareikienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

2.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos:

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą būtina papildyti šiomis nuorodomis: “1990, Nr. 36-862; 1994, Nr. 34-618; 2000, Nr. 22-552”.

Komiteto nuomonė - pastabai pritarti.

2. Projekto 4 straipsnio pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis “1 dalies”, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹ straipsnis teturi vieną dalį.

Komiteto nuomonė - pastabai pritarti.

3. Atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad “jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.”

Komiteto nuomonė - pastabai pritarti iš dalies. Pateikti projektai bus apjungti po svarstymo Seime ir pateiktas vienas projektas priėmimui.

2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos L.Zdanavičienės pastabos:

1. Keičiant bazinio įstatymo 183 straipsnį, jame atsiranda nauja ketvirtoji dalis. Tačiau projektu nėra nustatyta, kas surašo protokolus bei nagrinėja bylas už šioje dalyje numatytą pažeidimą, t.y. už “Savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą”.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

2. Dabartinis ATPK 183 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už “triukšmą, t.y šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o nuo 22 iki 6 val. – taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį”. Taigi, šio straipsnio esminis reguliavimo dalykas – užtikrinti viešąją rimtį.

Siūloma projektu šio straipsnio redakcija derinama su Triukšmo valdymo įstatyme apibrėžta “triukšmo” sąvoka, tačiau pažeidimo apimtys praplečiamos – t.y. pažeidimas siejamas ne tik su triukšmu, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, bet ir su triukšmu, jeigu jis viršija triukšmo ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, jog Triukšmo valdymo įstatymas parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Ši direktyva “netaikoma paties asmens sukeliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, taip pat buitinės veiklos ar kaimynų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose, transporto priemonių viduje esančio triukšmo ir triukšmo dėl karinėse zonose vykdomų karinių veiksmų atvejais” (Triukšmo valdymo įstatymo 1 str. 3 d.). Triukšmo valdymo įstatymo tikslas, kaip pasakyta jo 1 str. 2 d. “reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio”. Taigi, šio įstatymo įgyvendinimui aktualu – triukšmo ribinių dydžių laikymasis, siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, gyvybę bei aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymą pagrindinė kontrolės funkcija tenka Vidaus reikalų ministerijai ir pagal ATPK - policijos pareigūnams, kuriems uždedama pareiga ištisą parą kontroliuoti, ar nėra tokių pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai neturi jokių matavimo prietaisų, leidžiančių nustatyti triukšmo lygį, jie gali remtis dviejų liudininkų parodymais, taigi akivaizdu, kad tokie sprendimai bus skundžiami ir reikalaujama įrodyti, ar yra viršijami triukšmo ribiniai dydžiai. Vargu, ar taip sprendžiant problemą dėl triukšmaujančių pavienių fizinių asmenų ar kavinių, barų ar kitų pasilinksminimo vietų keliamo triukšmo ji bus išspręsta.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerija	1. Įstatymų oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše išbrauktinos nuorodos į Žin., 1992, Nr.21-610, 1994, Nr.58-1132, kaip nereikalingos. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektas teikiamas, siekiant suderinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio nuostatas su Triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis, jog įstatymo projekte siūloma taikyti administracinio poveikio priemones triukšmo šaltinio valdytojams, nesiimantiems triukšmo ribojimo priemonių. Tačiau, mūsų nuomone, keičiamo 183 straipsnio 1 dalyje šios nuostatos nerealizuotos, apsiribota iš esmės vien tik triukšmo sąvokos pakeitimu. Todėl manytina, jog keistina straipsnio 3 dalis, nes abejotina, ar nepilnamečiai nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, įvardinti šioje dalyje, laikytini triukšmo šaltinio valdytojais (Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 24 d.). 3. Kartu abejotina, ar siūlomu 183 straipsnio 1 dalies pakeitimu nebus atsisakyta administracinės atsakomybės už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose bei kitose viešosiose vietose, jeigu tai trukdo viešąjį rimtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, ar su Triukšmo valdymo įstatymu nereikėtų derinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 112 straipsnio.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti
2.	Teisės institutas	Išanalizavę pateiktą LR ATPK pakeitimo įstatymo projektą, esminių pastabų neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad nei ATPK, nei Triukšmo valdymo įstatyme nėra apibrėžta, kas laikytina “nepageidaujamais” išoriniais garsais ir kokiais kriterijais remiamasi nustatant ar jie yra “nepageidaujami”. Dėl šios priežasties Projekte siūlomas alternatyvus objektyvusis teisės pažeidimo sudėties požymis (“nepageidaujami garsai”) stokoja teisinio apibrėžtumo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, terminą “nepageidaujami” siūlome keisti Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžtu terminu “dirginantys”.	Nepritarti	Triukšmo valdymo įstatyme apibrėžiant “triukšmo” sąvoką yra vartojamas žodis “nepageidaujami”
3.	Vidaus reikalų ministerija	Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio projekto tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr.164-5971) nuostatomis. Suprantama, kad pastarąjį įstatymą su ATPK 183 straipsniu sieja triukšmo sąvoka. Akivaizdu, kad ATPK 183 straipsnyje ir projekte siūlomos triukšmo sąvokos yra formuluojamos kiek kitaip, tačiau ir vieną, ir kitą sieja tai, kad jos nenustato baigtinio atvejų, kas yra laikytina triukšmu, sąrašo. Kita vertus, ATPK 183 straipsnyje vardijami triukšmą sudarantys veiksmai pirmiausia yra siejami su paties žmogaus skleidžiamais garsais, taip pat garsais, kuriuos jis skleidžia, pasinaudodamas tam tikrais muzikiniais instrumentais ar įrenginiais ir kitais panašiais veiksmais. Tuo tarpu siūloma nauja triukšmo sąvoka yra abstrakti, nes toks triukšmo, kaip nepageidaujamų arba žmogui kenksmingų išorinių garsų, kuriuos sukuria žmonių veikla, vertinimas leis traukti asmenis administracinėn atsakomybėn už bet kokį išoriškai skleidžiamą garsą, jei tai trikdys viešąją rimtį. Su tokiu pasiūlymu iš esmės būtų galima sutikti, tačiau verta atkreipti dėmesį į toliau keltinas problemas. Problemų kelia kitas ATPK 183 straipsnio pakeitimo aspektas – atsakomybės nustatymas už triukšmo ribinių dydžių nurodytose vietose viršijimą. Ribinius triukšmo dydžius ir jų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, tačiau tai nėra išimtinai susiję su viešosios rimties trikdymu. Tiek pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 25 d. direktyvą Nr.2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, tiek pagal jos įgyvendinimui skirtą pastarąjį įstatymą triukšmo valdymas pirmiausia yra skirtas sveikatos bei aplinkos apsaugai, o ne viešosios rimties užtikrinimui. Vien jau dėl to ši dispozicijos dalis nedera su prieš tai analizuota, todėl ir negali būti kartu viename ATPK 183 straipsnyje. Kitas svarbus momentas yra tai, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas yra netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo bei kai kuriais kitais įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad daugeliui praktikoje pasitaikančių atvejų, kai viešosios rimties trikdymas nustatomas gyvenamosiose patalpose, pagal siūlomą ATPK 183 straipsnio redakciją nebus galima taikyti administracinės atsakomybės, skirtingai nei pagal dabar galiojančią šio straipsnio redakciją. Šiuo aspektu supainiojus tarpusavyje susijusių, tačiau skirtingų įstatymų reguliavimo tikslą ir dalyką, netenka prasmės kalbėti, kaip tai daroma projekto aiškinamajame rašte, apie atsakomybės išplėtimą už triukšmą ne tik nakties, bet ir dienos metu. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojantį ATPK už 183 straipsnyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus yra įgalioti tik vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (ATPK 259¹ str.), o administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja administracinės komisijos (ATPK 221 str. 1 d.), apylinkių teismai (ATPK 224 str.), policija (ATPK 225 str.) bei valstybiniai miškų ir saugomų teritorijų organai (ATPK 244 str.). Svarstytina, ar už triukšmo ribinių dydžių viršijimo kontrolę neturėtų būti atsakingos ir kai kurios kitos to paties įstatymo 4 straipsnyje išvardytos institucijos, kurios praktiškai būtų pajėgios įvertinti triukšmo ribinių dydžių viršijimą (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pavaldžios institucijos ir pan.) ir atitinkamai taisomi ATPK straipsniai, kurie nustatytų jų įgaliojimus. Manytina, kad norint iki galo suderinti ATPK ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, būtina ATPK papildyti atskiru straipsniu, kuris apskritai nustatytų atsakomybę už minėto įstatymo pažeidimus ir (arba) pagal poreikį ją diferencijuotų atskiruose ATPK straipsniuose, kaip tai šiuo metu iš dalies jau yra daroma (pavyzdžiui, ATPK 81, 82, 189¹ straipsniai), nustatant administracinių teisės pažeidimų, susijusių su triukšmo valdymo pažeidimais, bylų žinybingumą bei institucijas (pareigūnus), įgaliotus juos nagrinėti.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LRS Sveikatos reikalų komitetas	Pritarti iš esmės įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.	Pritarti iš dalies

7. Komiteto sprendimas:

1. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui;

2. Siūlyti Seimui svarstyti šį projektą kartu su Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XP-610.

9. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Aleknaitė Abramikienė, N.Steiblienė.

PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas