Trisdešimt devintasis (175) posėdis
2006 m. gegužės 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS, Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. gegužės 30 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Labas rytas. Gegužės 30 d., antradienis, noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu ne tik patogiai įsitaisyti, bet ir pažvelgti į visiems jums išdalintas abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkes. Kartu, manau, galima susirasti korteles ir registruotis. Seniūnų sueiga šiandien iš ryto apsvarstė abiejų posėdžių darbotvarkes. Kaip matote, jose yra keletas siūlomų pasikeitimų, tiksliau, siūloma papildyti darbotvarkes. 51 Seimo nariui užsiregistravus, aš klausiu, ar yra pasiūlymų dėl darbotvarkės? Matau, kad S.Bucevičius, per šoninį mikrofoną. Prašau.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kolegos, mes siūlytume Darbo partijos frakcijos vardu išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-3 klausimą – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1041.

PIRMININKAS. Siūlote išbraukti?

S.BUCEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Vienas pasiūlymas pateiktas. Daugiau prieštaravimų ar pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Taigi dabar dėl šio pasiūlymo, kurį teikia Darbo partijos frakcija, išbraukti Nr.XP-1041 įstatymo projektą. Kolegos, ar būtų prieštaravimų dėl to? Nėra. Tam pritarta bendru sutarimu. Kolegos, kartu kviečiu registruotis ir balsavimu pareikšti savo nuomonę dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkių patvirtinimo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 4. Darbotvarkėms yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, naudodamasis trumpa pauze, noriu pasakyti, kad plenarinio posėdžio darbą stebi Kinijos Liaudies Respublikos Fudžianio parlamento delegacija, pasveikinkime juos. (Plojimai) Malonu sveikinti delegaciją, atvykusią iš tiek toli.

Kolegos, dabar galėtume pereiti prie darbotvarkės klausimų. Bet prieš tai dar norėčiau paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, informuoti, kad yra gautas Prezidento dekretas, kuriuo yra Seimui pakartotinai grąžinamas svarstyti Teritorijų planavimo įstatymas, tiksliau jo pakeitimai. Tai paskelbus, artimiausiame, tiksliau, ketvirtadienio plenariniame posėdyje bus Prezidento vetuoto įstatymo pateikimo stadija.

Lietuvos Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto svarstymas

Pereiname prie kompleksinio darbotvarkės 2 klausimo – Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto svarstymas. Tam mes skiriame bent porą valandų. Ir aš kviesčiau V.Gedvilą, kartu einantį ir Seimo pirmininko pareigas, taip pat Europos reikalų komiteto pirmininką, į tribūną, kad jis tartų keletą įžanginių žodžių ir pristatytų išvadą. Ar Seimas neprieštarautų, kad įžanginį žodį šia tema pasakytų V.Gedvilas ir kaip einantis Seimo pirmininko pareigas, ir kaip komiteto pirmininkas, o išvadą pateiktų kitas kolega? Dėkui už supratimą. Prašom, gerbiamasis kolega.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam posėdžiui pirmininkui, dėkoju jums už supratimą, už tai, kad suteikėte galimybę pasakyti įžanginį žodį svarstant šį labai sudėtingą mums visiems, Lietuvai svarbų klausimą. Apie išvadas kalbės gerbiamasis A.Butkevičius, jis yra paskirtas Europos reikalų komiteto išvadų rengėju, taigi jis pristatys Europos reikalų komiteto išvadą. O šiuo įžanginiu žodžiu noriu pasakyti keletą samprotavimų, savo nuomonę, ką aš apie tai manau.

Mums suteikta tikrai neeilinė galimybė. 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje Lietuvai numatyta struktūrinė parama sudaro daugiau nei 20 mlrd. litų. Dar šių metų kovo mėnesį Vyriausybėje pritarta pirminiam Lietuvos Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui, kuriame suformuluoti pagrindiniai šios paramos panaudojimo tikslai ir prioritetai. Bendra Lietuvos strateginė vizija – iki 2015 metų pasiekti kai kurių senųjų Europos Sąjungos šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Visi Europos žmonės turi pajusti geresnę gyvenimo kokybę, kuri pasireikštų augančiomis pajamomis ir visuotiniu užimtumu. Žvelgiant į šią viziją, suformuluotas ir bendras Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.

Šių metų kovą į parlamentą kreipėsi pilietinių organizacijų atstovai ir pateikė peticiją, ją parėmė daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos piliečių. Peticijoje reikalaujama užtikrinti viešą, veiksmingą ir sąžiningą Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą. Europinių lėšų skirstymą reikalaujama plačiai aptarti visuomenėje, diskutuoti dėl prioritetų, proporcijų, kurioms sritims teks daugiausiai lėšų, viešumo ir kitų principų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pasiūlė, kad atsakomybę už skaidrų Europos lėšų panaudojimą bei sprendimų pagrįstumą prisiimtų ne tik Vyriausybė, bet Seimas ir Prezidentūra. Atsižvelgdami į minėtų organizacijų iniciatyvą, Seimo frakcijų seniūnai sutarė, kad Seimas turėtų aktyviai įsitraukti į strategijos rengimo procesą. Nuspręsta, kad Seimas tam tikslui pritaikys Europos Sąjungos reikalų svarstymo modelį ir netvirtins strategijos specialiais įstatymais. Europos reikalų komitetas pasiūlė septynių žingsnių Europos Sąjungos paramos panaudojimo strategijos svarstymo Seime procedūrą. Jokių papildomų pasiūlymų šiuo klausimu nesulaukėme, todėl tolesnis strategijos svarstymas ir vyks, kaip buvo numatyta.

Atsižvelgiant į 2006 m. balandžio 13 d. Seimo priimtą sprendimą, Vyriausybės pateiktas pirminis strategijos projektas buvo apsvarstytas visuose Seimo komitetuose, Europos reikalų komitetas paskirtas pagrindiniu. Nagrinėdami pirminį strategijos projektą, Seimo komitetai rengė viešus klausymus, konsultavosi su ekonominiais ir socialiniais partneriais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, atsižvelgė į jų siūlymus. Visa tai buvo daroma dėl skaidrumo, kad nekiltų įtarimų dėl savanaudiškumo ar subjektyvumo. Šios dienos Seimo plenariniame posėdyje Vyriausybei bus pateiktos visų Seimo komitetų išvados. Tikiuosi, kad tikslindama strategijos projektą ir sudarydama veiksmų programas minėtai strategijai įgyvendinti, Vyriausybė kiek įmanoma atsižvelgs į Seimo pasiūlymus. Patikslinusi ir viešai aptarusi strategijos ir veiksmų programų projektus, Vyriausybė turėtų vėl pateikti Seimui juos svarstyti ir tvirtinti. Tuo metu Seimas galės įvertinti, kaip Vyriausybė atsižvelgė į Seimo pateiktus pasiūlymus. Seimas turės pritarti strategijos ir veiksmų programų projektams nutarimu, kuriuo Vyriausybei būtų suteiktas mandatas pradėti derybas su Europos Komisija. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad Lietuvos Respublikos Seimas – vienintelis parlamentas tarp Europos Sąjungos valstybių narių Rytų ir Vidurio Europoje, kuris įsitraukė į Europos Sąjungos finansinės paramos strategijos rengimo procesą. Kitose šalyse tai yra vykdomosios valdžios prerogatyva. Tai parodo, kad šiam klausimui Seimas skiria ypatingą dėmesį. Paminėsiu ir tai, kad dar praėjusių metų gegužės mėnesį Europos reikalų komitetas įpareigojo komiteto pirmininko pavaduotojus P.Auštrevičių, M.Pavilionienę ir komiteto narius A.Kubilių, B.Vėsaitę ir J.Lionginą domėtis, kaip dirba komisija rengiant struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas bei apie tai reguliariai informuoti Europos reikalų komitetą. Taigi šiuo etapu Seimas yra vienas iš daugelio, bet lygiateisis strategijos projekto rengėjas.

Kaip Europos reikalų komiteto pirmininkas ir kaip rinkėjams atskaitingas Seimo narys, esu įsitikinęs, kad pradėti svarstyti strategijos projektą Seime, t.y. vienoje iš pirmųjų rengimo stadijų, yra teisingas žingsnis. Mes privalome diskutuoti ir ieškoti optimalių būdų, kaip įgyvendinti pagrindinį Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslą, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.

Dabar nekalbėsiu apie Europos reikalų komiteto parengtą išvadą, kuriai visiškai pritariu. Nustatyta tvarka ją pateiks kolega A.Butkevičius.

Noriu pasidalyti keletu minčių, kilusių analizuojant kitų valstybių patirtį šioje srityje, pirmiausia turiu omeny Airiją. Tai puikus pavyzdys, kaip sėkmingai įsisavinama Europos Sąjungos parama gali iš esmės pakeisti valstybės ekonomiką ir gyvenimo lygį. Suprantama, 80-ųjų Airija su ypač aukštu nedarbo lygiu, neišvystyta ekonomika bei gilia finansine krize ir 2000-ųjų Lietuva negali būti tapatinamos.

Tikiu, kad ir strategijos projekto rengėjai gerai žino Airijos patirtį ir į ją atsižvelgė. Bet man, kaip politikui, peršasi tam tikros išvados, kurias galima ir, manyčiau, reikia kūrybiškai analizuoti tobulinant mūsų dabar aptariamą strategiją. Airijos sėkmės pagrindinis faktorius buvo ne finansinių srautų apimtys, kurios galėjo padidinti augimą tik iki 0,5 %, o jų panaudojimo principai, atsivėrusios bendrosios rinkos teikiamos galimybės ir griežta fiskalinė politika.

Esminis dalykas buvo pirmą kartą Airijos istorijoje pasiektas platus politinis konsensusas dėl fiskalinės politikos, įtraukęs ir socialinius partnerius. Tai leido vyriausybėms nuosekliai įgyvendinti reikalingas priemones ir sukurti ekonominį stebuklą.

Grįždamas prie mūsų diskusijos Seime noriu pasakyti, kad šiuos klausimus svarstant komitetuose tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos trūko nuoširdaus, konstruktyvaus darbo, susikalbėjimo, o juk diskutavome dėl esminių Lietuvai dalykų. Turime suprasti, kad iki 2015 metų greičiausiai pasikeis ne viena valdančioji dauguma, o valstybės raidos prioritetai turėtų išlikti.

Todėl šiandien kviečiu visas parlamentines partijas teikti pasiūlymus ir ieškoti konstruktyvių sprendimų Lietuvai. Kviečiu visas parlamentines politines jėgas atsakingai tartis nacionaliniu lygiu dėl struktūrinės paramos strategijos gairių.

Dar kartą pagalvokime, kokio rezultato sieksime ir kokiomis priemonėmis tai darysime. Siūlau nenusišalinti nuo atsakomybės dėl Lietuvos ateities. Siūlyčiau, kad patobulintame Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo strategijos projekte ir veiksmų programose būtų:

Pirma, įvardyti tie ekonomikos sektoriai, į kuriuos investuojant Europos finansinę paramą Lietuva sukurs maksimalią pridėtinę vertę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Antra, įvardyti tie sektoriai, į kuriuos investuojama Europos Sąjungos parama padės išspręsti struktūrinės ekonomikos problemas, kylančias dėl globalizacijos pasekmių.

Trečia, įvardytos priemonės, kaip Europos Sąjungos finansinė parama bus naudojama didinant Lietuvos patrauklumą ir konkurencingumą kovojant dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Ketvirta, įvardyti būdai, kaip visi šie veiksmai bus susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu žmogiškųjų išteklių politikos srityje.

Penkta, įvardytos priemonės Europos Sąjungos finansinės paramos skaidrumui ir viešumui užtikrinti turint omeny ir informaciją apie visus Europos Sąjungos paramos gavėjus.

Labai svarbu ir tai, kaip Lietuva pateiks savo planus ir viziją kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei pasaulyje. Lietuvos įvaizdžio politika turi būti glaudžiai susijusi su Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos prioritetais. Bet tam visų pirma ji turi būti.

Vienas iš įsimintinų Airijos viešųjų ryšių kompanijos Jungtinėse Amerikos Valstijose plakatų garsino tokį šūkį: „Žmonės Airijai tas pats, kas šampanas Prancūzijai“. Linkiu mums visiems gerų idėjų ir sutarimo, nes nepaisant politinės situacijos šiandien esame atsakingi už Lietuvos ateitį ir po dešimtmečio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, noriu prašyti pagarbos ir kalbantiesiems, ir sau. Jeigu jau esate šioje salėje, aš preziumuoju, kad jums rūpi svarstoma tema. Kolegos, prašau rimties ir dėmesingumo.

Dabar pereiname prie komitetų išvadų pateikimo. Pagrindinis komitetas yra Europos reikalų komitetas, jo paskirtasis pranešėjas yra A.Butkevičius. Po to abėcėlės tvarka kviesime visų komitetų pranešėjus pradedant nuo Aplinkos apsaugos komiteto. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji ministrai, atlikta dabartinės Lietuvos socialinės ir ekonominės būklės ir ateities tendencijų strateginė analizė teikia pagrindą, kad 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos vizijai ir tikslams, uždaviniams ir įgyvendinimo prioritetams mums pateikta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija yra parengta tinkamai.

Pati strategija taip pat yra nuosekliai derinama su Europos Sąjungos ir nacionaliniais strateginiais dokumentais, jų principais ir esminėmis strateginėmis nuostatomis. 2007–2013 metų Europos struktūrinės paramos panaudojimo strategija remiasi jau anksčiau suformuluota strategine vizija, kad 2015 metais Lietuva pasieks kai kurių Europos Sąjungos šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytas bendrasis ekonominis strategijos tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo Europos Sąjungos vidurkio atitinka šios vizijos formuluotę.

2007–2013 metais Lietuvai skiriama Europos Sąjungos struktūrinė parama suteikia galimybę svariai prisidėti prie pirma suformuluotos plėtros vizijos pasiekimo, todėl pagrindinis Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslas yra sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.

Dabar trumpai dėl kitų Seimo komitetų pateiktų pasiūlymų ir pastabų. Europos reikalų komitetas apsvarstė Seimo komitetų pasiūlymus ir juos sugrupavo į atskiras grupes.

Pirmiausia pastabos dėl finansinių svorių. Dažniausiai siūloma keliais procentais padidinti vienos srities finansavimą nenurodant kokioms kitoms sritims ir kodėl lėšos turi būti mažinamos. Įvertinus visus gautus pasiūlymus paramos apimtis turėtų sudaryti 115%, arba ji būtų didesnė 3,2 mlrd. litų.

Pastabos dėl kiekybinių tikslų ir uždavinių nustatymų, jų suderinamumo su nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Tikslai ir uždaviniai suderinti. Naujajame strategijos projekte bus nurodyta kiekybinė išraiška, tačiau skaičiai nesutaps su Lisabonos programa, nes ji nurodo 2010 metais siektinus tikslus, o strategija – 2015 metais.

Pasiūlymai dėl regionų įtraukimo į sprendimų dėl paramos skyrimo priėmimo procesą. Tai numatyta padaryti kitu periodu. Planuojama, kad regionų projektai bus finansuojami pagal regionų plėtros tarybos patvirtintą planą, kai šis suderins visų savivaldybių prioritetus ir poreikius. Kiekvienoje investicijų kryptyje bus skirtos lėšos teismams, kurie priklauso savivaldos kompetencijai, įgyvendinti.

Pasiūlymai įvertinti 2004–2006 m. paramos administravimo ir lėšų panaudojimo patirtį. Finansų ministerija, pradėdama pasirengimą naujam periodui, atliko du vertinimus, t.y. būsimų struktūrinių fondų investicijų krypčių vertinimą bei Bendrojo programavimo dokumento administravimo sistemos vertinimą. 2004–2006 m. programos panaudojimo efektyvumo vertinti dar neįmanoma, nes projekto įgyvendinimas tik prasidėjo. Būsimų investicijų sričių poveikio prognozavimo rezultatai buvo panaudoti rengiant strategijos projektą.

Partnerių pasiūlymai dėl administravimo sistemos tobulinimo formuluojami naudojant Finansų ministerijos atlikto vertinimo rezultatus. Pagrindinis vertinimo tikslas buvo nustatyti administravimo sistemos tobulinimo kryptis, tačiau vertinimas yra vienos institucijos arba vieno vertintojo nuomonė, todėl juo negali būti beatodairiškai vadovaujamasi. Racionalūs pasiūlymai bus panaudoti kuriant administravimo sistemą.

Pasiūlymai dėl detalių veiksmų ir uždavinių. Daugelis komitetų pateikė pasiūlymus dėl jų kompetencijai priklausančios srities finansuotinų veiksmų, kurie turi būti numatyti veiksmų programų projektuose. Įvertinus pastabas ir pasiūlymus galima teigti, kad tik pasiūlymai dėl veiksmų programų finansinių svorių keitimo, kiekybinių tikslų ir uždavinių yra taikytini strategijos tekstui. Pastabų, kad strategijoje neteisingai įvertinta esama Lietuvos socialinė ekonominė situacija ir ateities tendencijos arba neteisingai pasirinkti plėtros tikslai ir prioritetai, nebuvo gauta.

Todėl Europos reikalų komitetas, apibendrinęs visų Seimo specializuotų komitetų išvadas dėl Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto, pirma, pripažįsta, kad strategijos projekto socialinės ekonominės situacijos analizė yra nuosekli, apima visus svarbius aspektus ir atspindi realią Lietuvos padėtį; strategijos projektas iš esmės susietas su Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytais uždaviniais, atitinka Vyriausybės programoje numatytus tikslus.

Antra. Supranta, kad tai yra pirmas strategijos projektas, todėl jis turėtų būti papildytas privalomomis dalimis, t.y. partnerystė, finansinis planas pagal metus ir atskirus fondus, išankstinis papildomumo įvertinimas, suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos paramos programomis.

Trečia. Konstatuoja, kad strategijos projekto vertinimą apsunkina tai, jog jame nėra pateikta plėtros kryptims keliamų uždavinių kiekybinių rodiklių, taip pat tai, kad kartu su šiuo projektu nėra pateikti veiksmų programų projektai ar jų esminės nuostatos.

Siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant atnaujintą strategijos projektą bei veiksmų programas įvertinti visas Seimo komitetų pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir į tai atsižvelgti. Parengus ir viešai aptarus su socialiniais, ekonominiais ir regioniniais partneriais ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis atnaujintą strategijos projektą ir veiksmų programos projektus, prieš juos teikiant derinti Europos Komisijai teikti Seimui nutarimo projektą dėl pritarimo strategijos ir veiksmų programų projektams.

Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 2, susilaikė 5. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar turėtume išklausyti papildomų komitetų išvadas. Pradedame nuo Aplinkos apsaugos komiteto. Klausčiau, kas iš komiteto… Kolega V.Mazuronis? Kviečiame V.Mazuronį. Ruošiasi Audito komitetas.

V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, tai, ką aš perskaitysiu, nėra nei mano asmeninė, nei mūsų frakcijos – „Tvarka ir teisingumas“ nuomonė, tai yra mūsų komiteto nuomonė.

Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas ir nutarta. Pirma, iš esmės pritarti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui pasiliekant teisę pateikti nuomonę dėl patikslintų strategijos ir veiksmų programų projektų.

Antra. Įvertinęs aplinkos apsaugos sektoriaus prioritetus ir pateiktą preliminarų lėšų poreikį bei atsižvelgęs į tai, kad aplinkos sektoriuje atsiranda papildomų sričių, t.y. energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, komitetas siūlo atitinkamai 4,4% padidinti šio sektoriaus finansavimą.

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkui. Audito komiteto išvadą pristato kolega D.Jankauskas. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas. Pats pirmininkas, matau, yra pasiruošęs.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas šių metų gegužės 10 d. apsvarstė Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Svarstėme kartu su Finansų ministerijos atstovais. Taip pat dalyvavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, Baltijos–Lietuvos fondo direktorius (…), Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris bei Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Brigita Serafinavičiūtė.

Po diskusijų komitetas 3 balsavus už, 3 – prieš, 1 susilaikius nepritarė pateiktam strategijos projektui ir bendru sutarimu pagrindiniam komitetui teikia tokius siūlymus: grąžinti projektą tobulinti, numatyti, kiek lėšų skiriama kiekvienam iš strategijos prioritetų, ir pateikti išsamius argumentus, pagrindžiančius tokius sprendimus. O visi valdžios institucijų sprendimai dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo ir juos grindžiantys argumentai turi būti skelbiami viešai.

Antra. Įvertinus atotrūkį tarp valstybės regionų strategijoje numatyti atitinkamų sprendimų dėl struktūrinės paramos panaudojimo delegavimą regionų plėtros taryboms. Rengiant ir iš anksto skelbiant metodikas bei tvarkas, pagal kurias bus skirstoma parama, nustatyti, kad parama tarp šalies regionų būtų skirstoma subalansuotai. Trečia. Atsižvelgti į „Transparency International“ ir pilietinių organizacijų pasiūlymus. Šie pasiūlymai priimti bendru sutarimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato jo pirmininkas J.Lionginas. Ruošiasi Ekonomikos komitetas.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Pilietinės visuomenės instituto, Žinių ekonomikos forumo, Jaunųjų mokslininkų sąjungos, Demokratinės politikos instituto atstovai. Po ilgų ir karštų diskusijų balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 4, prieš – 2, susilaikė 3. Vadinasi, pateiktam strategijos projektui Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Ekonomikos komitetas. Kviečiame jo pirmininką V.Navicką. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Maximum iki 5 minučių.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Ekonomikos komitetas atidžiai net dviejuose posėdžiuose nagrinėjo Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą, taip pat gausius pasiūlymus dėl šio projekto, gautus iš Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Automobilių kelių direkcijos, Savivaldybių asociacijos, Pramonininkų konfederacijos, Verslo darbdavių konfederacijos, Turizmo asociacijos, Viešbučių, restoranų asociacijos, Turizmo informacijos centrų asociacijos, 50 pilietinių organizacijų peticiją, kurią parašais parėmė per 41 tūkst. Lietuvos piliečių. Visų šių organizacijų atstovai taip pat dalyvavo komiteto posėdyje.

Komitetas mano, kad nagrinėjamam strategijos projektui, tai dar nepatvirtintas dokumentas, būtų nelogiška pritarti ar nepritarti, nes dar yra rengimo stadija. Komitetas tik pasakė pozicijas esminiais šios strategijos klausimais.

Visų pirma buvo pažymėta, kad Vyriausybė kartu su ekonominiais ir socialiniais partneriais laiku atliko būtinus Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto rengimo darbus, įvertino jau priimtų Lietuvos ateities raidos dokumentų principines nuostatas. Kartu buvo pastebėta, kad strategijos projekto vertinimą Ekonomikos komitete, manyčiau, ir kituose komitetuose, sunkino tai, kad jame nėra pateikta numatytų plėtros tikslų ir uždavinių kiekybinių rodiklių, taip pat tai, kad su šiuo projektu nebuvo pateikti veiksmų programų projektai ar jų esminės nuostatos.

Ekonomikos komitetas Vyriausybei pateikė nemažai pasiūlymų dėl strategijos numatomų struktūrinės paramos finansinių proporcijų, veiksmų programų projektų, taip pat dėl kitų struktūrinės paramos panaudojimo klausimų. Visų pirma rengiant patikslintą strategiją pasiūlyta užtikrinti, kad būtų suderinti ne tik strategijos projekto ir Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos prioritetai, bet ir kiekybiniai tikslai ir uždaviniai, kai pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Užimtumo augimas turi būti ne bet koks, o konkurencingoje ekonomikoje.

Nustatant struktūrinės paramos finansines proporcijas ir rengiant veiksmų programų projektus, pasiūlyta siekti, kad tinkamos Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonės būtų įtrauktos į strategijos įgyvendinimo veiksmų programų prioritetus. Numatomose struktūrinės pramos finansinėse proporcijose pasiūlyta padidinti intervencijos sričiai „Transporto tinklas“ numatomų lėšų dalį ir užtikrinti, kad jai numatomos iš Europos regiono plėtros fondo lėšos (vidutiniškai per metus) būtų ne mažesnės kaip 2004–2006 metų laikotarpiu. Kol kas projekte transporto tinklui iš Europos regioninės plėtros fondo numatytas finansavimas sudaro tik 70% 2004–2006 metų lygio. Turint galvoje valstybinių ir ypač savivaldybių kelių būklę, tai nėra priimtina.

Taip pat, atsižvelgus į mokslo bendruomenės interesus, pasiūlyta numatomose struktūrinės paramos finansinėse proporcijose 2,5 procentinio punkto (nuo 5 iki 7,5%) padidinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos intervencijos sričiai „Švietimo, mokslo ir studijų institucijos“ numatomą lėšų dalį ir atitinkamai 1,5 ir 1 procentinio punkto sumažinti Žinių visuomenės plėtros veiksmų programos intervencijos sritims „Užimtumas ir lankstesnė darbo rinka“ ( nuo 7 iki 5,5%) ir „Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimai“( nuo 3,9 iki 2,9%) numatomas lėšų dalis. Komiteto nuomone, būtina užtikrinti kietųjų mokslo investicijų finansavimą, nes, nesukūrus reikiamos mokslinių tyrimų infrastruktūros, nebus galima padidinti ir pačių tyrėjų gebėjimų, kartu ir žinių visuomenės spartesnės raidos.

Pasiūlytai intervencijos sričiai „Švietimo ir mokslo institucijos“ numatyti tiesioginių fundamentinių (laisvųjų) tyrimų finansavimą, kad pareiškėjais galėtų būti mokslo institucijos, nebūtinai su verslo partneriais. Taip pat kartu reikia užtikrinti, kad šios paramos tarpinė institucija būtų Švietimo ir mokslo ministerija. Manome, kad taip iš dalies būtų atsižvelgta į nacionalinio susitarimo įgyvendinimo grupės išreikštą susirūpinimą, kad intervencijos srityje tiesioginės paramos moksliniams tyrimams, technologiniams tyrimams ir renovacijoms tarpine institucija būtų paskirta ne Švietimo ir mokslo, o Ūkio ministerija.

Ekonomikos komitetas ypač akcentavo, kad būtina nustatyti aukštųjų technologijų plėtros, mokslo ir gamybos sąsajų kontekste sritis ir atitinkamą struktūrinę paramą ir ją subalsuotai nukreipti į įvairias šių sričių mokslinės tiriamosios eksperimentinės plėtros ir gamybos procesų stadijas. Žinoma, perspektyvos, bendros mokslo ir gamybos proveržio sritys turėjo būti nustatytos anksčiau, gal tada būtų kryptingesnė išteklių koncentracija ir geresni rezultatai.

Komitetas taip pat pasiūlė, kad iš intervencijos sričiai „Paveldas, turizmas“ numatomų lėšų būtų finansuojami ir su turizmo plėtra susiję nacionaliniai sporto objektai, numatomose struktūrinės paramos finansinėse proporcijose galimai padidinta šiai intervencijos sričiai numatoma lėšų dalis, kartu užtikrinamas jų panaudojimo suderinamumas su kaimo plėtrai numatomų lėšų panaudojimu. Mūsų nuomone, dėl sporto kompleksų statybos neturi kentėti turizmo plėtra Lietuvoje. Siekdamas suvienodinti konkurencines sąlygas, komitetas siūlo galimai mažinti tiesioginę paramą verslui ir numatyti paramą tik tokiam verslui, kuris yra susijęs su inovacijomis ir mokslo laimėjimais. Komitetas taip pat teikė tam tikrus siūlymus, kaip tobulinti kitus struktūrinės paramos panaudojimo aspektus. Visų pirma komitetas konstatavo, kad turi būti nustatytos galimai paprastesnės ir skaidrios paramos teikimo procedūros, užtikrintas nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo ir nustatant atitinkamas struktūrinės pramos teikimo procedūras.

Ekonomikos komitetas konstatavo, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategija – tai tik vienas, nors ir svarbus 2007–2013 metų finansinės paramos dokumentas, todėl išreiškė pageidavimą, kad prieš Vyriausybei tvirtinant veiksmų programas jos būtų pateiktos komitetui ir komitetas galėtų pateikti šių itin svarbių, ilgalaikę reikšmę turinčių dokumentų vertinimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkę I.Šiaulienę. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat svarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Komitetas pažymėjo, kad informacinės visuomenės kūrimas yra sudėtingas darantis įtakos ne tik visų visuomenės narių kasdienei veiklai, bet ir visos valstybės gyvenimui procesas. Ši plėtra yra susijusi su esminiais politinio, socialinio, ekonominio, kultūrinio visuomenės gyvenimo pokyčiais, nes, keisdama įprastus veikimo būdus, ji keičia gyventojų, verslo įmonių, viešojo administravimo institucijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų kasdienes veikas. Šiandienos pasaulio informacinės visuomenės plėtros patirtis rodo, kad ji yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su trimis pagrindinėmis kryptimis, t.y. elektroninės infrastruktūros stiprinimu, plėtojimu, elektroninio turinio, elektroninių paslaugų kūrimu ir elektroninių gebėjimų stiprinimu.

Išplėtota informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūra yra svarbi sąlyga, leidžianti šiandien išnaudoti informacinės visuomenės teikiamas galimybes. Tačiau tokia infrastruktūra gali tapti nereikšminga, jeigu nebus sukurtas elektroninis turinys ir teikiamos elektroninės paslaugos, atitinkančios šiandienos verslo įmonių, piliečių poreikius, arba jeigu pastarieji neturės žinių ar gebėjimų jomis naudotis. Tik tolygiai plėtojant visas šias tris informacinės visuomenės plėtros kryptis, galima sukurti tokią pažangią visuomenę, kokios mes siekiame, kad ji būtų išsilavinusi ir nuolat besimokanti, kad jos nariai savo veiklą grįstų informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybės.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas susitelkė ties prioritetu „Informacinė visuomenė visiems“ ir šio prioriteto priemonių aptarimu. Iš esmės šis prioritetas apima dvi tokias veiklos sritis: elektorinių paslaugų ir turinio plėtrą, taip pat infrastruktūros plėtrą. Mes preliminariai pasidomėjome priemonėmis. Finansavimas būtų skirstomas taip, kad elektroninių paslaugų ir turinio plėtrai eitų apie 70% numatomos finansinės paramos, infrastruktūros plėtrai – iki 30% numatomos pramos, kai visam prioritetu „Informacinė visuomenė visiems“ yra skiriami 4% visos Europos Sąjungos struktūrinės paramos, šiuo metu numatomos struktūrinės paramos.

Tačiau Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas turi pasiūlymų ir dėl kitų prioritetų, t.y. dėl tyrėjų ir mokslininkų gebėjimų stiprinimo, administracinių gebėjimų stiprinimo ir viešojo administravimo efektyvumo didinimo, viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo, taip pat dėl tiesioginės ir netiesioginės paramos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai, inovacijoms ir investicijoms skatinti. Atsižvelgdamas į tai, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė projektui, paramos panaudojimo strategijos projektui, ir bendru sutarimu pasiūlė veiksmų programos „Informacinė visuomenė visiems“ struktūrinės paramos dalį didinti 1 procentiniu punktu, tai yra iki 5%. Šiuo metu numatoma 4%. Kadangi informacinės visuomenės plėtra yra horizontali sritis, Seimo komitetas pasiūlė į Vyriausybės sudarytą Europos Sąjungos struktūrinės paramos komitetą 2004–2006 m., taip pat 2007–2013 metų klausimams spręsti sudėtį įtraukti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorių. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Toliau. J.Jagminas pristato Kaimo reikalų komiteto išvadą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį labai svarbų klausimą dėl Lietuvos Respublikos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos. Komitetas iš esmės pritarė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui. Įvertinęs tolygios regionų plėtros būtinybę ir atsižvelgdamas į tai, kad kaimo plėtra, atskirų regionų asignavimas yra neįmanomas be geros infrastruktūros, o pirmiausia be gerų kelių, ypač kaimo kelių, konstatuoja, kad 2004–2006 metais transporto infrastruktūrai Lietuvoje buvo skirta 33% struktūrinės paramos, o naujam finansiniam laikotarpiui siūloma sumažinti net iki 22%. Visų naujų Europos Sąjungos šalių paramos transporto sričiai vidurkis pastaraisiais metais siekia 35% visos Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Kaimyninės šalys – Lenkija, Latvija – naujuoju finansavimo laikotarpiu numato skirti transporto sričiai atitinkamai 38%, 34% Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Taigi komitetas siūlo finansavimą transporto tinklui padidinti ne mažiau kaip iki 25%. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Išvadą turėtų pateikti… Matau gerbiamąją M.Petrauskienę, pasiruošusią tai padaryti iš tribūnos. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų gegužės 5 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdyje apsvarstė Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Dauguma posėdyje kalbėjusių komiteto narių pabrėžė, kad strategijos projekto svarstymas būtų išsamesnis, jei jis būtų visiškai užbaigtas, t.y. papildytas privalomomis dalimis, tokiomis, pavyzdžiui, kaip finansinis planas. Taip pat kartu su šiuo projektu turėtų būti pateiktos ir veiksmų programos. Vis dėlto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė bendru sutarimu pritarti Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pranešėja. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą teikia R.Žakaitienė. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją svarstė du kartus. Gegužės 10 dieną buvome pasikvietę į komiteto posėdį, be Švietimo ir mokslo, Finansų, Kultūros ministerijų atstovų, taip pat ir Mokslų akademijos prezidentą poną Zenoną Rudziką, Pilietinės visuomenės instituto direktorių Darių Kuolį, Demokratinės politikos instituto atstovę Dianą Skučaitę.

Įdėmiai išklausęs visų siūlymus, komitetas, įvertindamas strategijos tekstą ir tai, kas išdėstyta procentais ir bandyta skirti žmogiškiesiems ištekliams, moksliniams tyrimams ir kitoms sritims, pateikė nemažai pasiūlymų.

Gegužės 24 dieną komiteto nariai svarstė šį klausimą ir tuos siūlymus ir pritarė arba nepritarė Vyriausybės pateiktam struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui. Balsavimas buvo toks, kad tokiam projektui, koks yra, nepritarė 3 komiteto nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1. Visi komiteto nariai vienbalsiai bendru sutarimu pritarė, kad ši strategija bus išsamesnė ir labiau atspindės mokslo visuomenės, švietimo institucijų ir kultūros institucijų poreikius, jeigu ji bus patikslinta atsižvelgiant ir derinant daugelį programų su nacionaline Lisabonos strategijos veiksmų programa.

Taip pat komitetas pasiūlė aiškiau išdėstyti, kaip bus vykdomi fundamentiniai tyrimai, kurie yra labai svarbūs pagal savo pobūdį tolesnėje perspektyvoje mūsų šalies ūkiui, ir pasiūlė nustatyti, kad tokiems tyrimams iš skirtos tiesioginės paramos moksliniams tyrimams technologinei plėtrai ir inovacijoms būtų skirtas 1%.

Strategijoje Vyriausybei siūloma numatyti galimybes mokslo ir studijų institucijoms lygiomis teisėmis su ūkio subjektais dalyvauti konkursuose strateginei paramai gauti. Tos pastabos mokslo visuomenės buvo išgirstos, ir tikimės, kad Vyriausybė irgi išgirs.

Taip pat strategijoje būtina numatyti kiekybiškai pamatuojamus siekinius, atitinkančius nacionalinės Lisabonos strategijos tikslus. Siūloma nustatyti ypač svarbių projektų pripažinimą valstybinės svarbos projektais sistemą, taip pat keisti lėšų paskirstymo tarp intervencinių sričių proporcijas ir didinti švietimo ir mokymo institucijų finansinį svorį srityje – švietimo, mokslo ir studijų institucijos. Vietoj 5% padidinti iki 7% ir atitinkamai sumažinti užimtumo ir lankstesnės darbo rinkos sritį – nuo 7% iki 5%.

Rengiamose strategijos įgyvendinimo veiksmų programose siūlome įtvirtinti galimybę modernizuoti kultūros srities institucijas ir paslaugas, skatinti kūrybinių industrijų plėtrą, nes strategijoje visiškai neatspindimos kultūros sektoriaus galimybės prisidėti prie ekonominės ir socialinės valstybės plėtros.

Taip pat strategijoje būtina numatyti galimybę gauti lėšų paveldo objektams pritaikyti ne vien komerciniams, bet ir viešiesiems poreikiams. Komitetas taip pat kreipėsi ir įpareigojo Švietimo ir mokslo ministeriją parengti efektyvaus lėšų, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, panaudojimo sektorių programą, orientuoti ją į kaimo vietovių gyventojų galimybės dalyvauti švietimo, mokymo ir profesinės rengimo srityje didinimą. Dėkui.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pranešėja. Toliau kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką A.Sysą. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui ir skirti ne mažiau kaip 18% struktūrinės paramos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programai, iš jų 7% intervencijos sričiai – užimtumas ir lankstesnė darbo rinka.

Norėčiau paaiškinti, kad pasigirsta kalbų, kad mes jau Lietuvoje nugalėjome nedarbą, kad tas lėšas galime panaudoti kitiems tikslams. Taip, galima iš dalies sutikti. Gerbiamieji kolegos, manau, mokymasis visą gyvenimą ir kiti dalykai reikalauja, kad šiems dalykams turime nuolat telkti dėmesį, reikia neužmiršti, kad mes, Lietuva, gavome šiokios tokios kritikos iš tarptautinių ekspertų, kad pirmame etape mes šiai sričiai gavome labai mažai arba prašėme labai mažai pinigų. Jeigu pradedame lyginti, kaip didėja palyginti su pirmu etapu, tai didėjimas ryškesnis, bet dėl to, kad šioje srityje, manau, padarėme tam tikrą spragą. Dabar pasinaudokime šio laikotarpio lėšomis, kad rezultatai būtų geresni.

Norėčiau kreiptis komiteto vardu ir į įvairias nevyriausybines organizacijas, socialinius partnerius, galbūt kritika gerai, bet geriau mažiau kritikuoti, o daugiau aktyviai dirbti tuose komitetuose, kurie detalizuoja, kaip bus panaudojamos lėšos. Manau, nuo tos veiklos, kas bus pasiekta komitetuose, ir priklausys, kaip ta struktūrinė parama ir jos lėšos bus panaudotos. Ar tikrai paspartinsime ūkio augimą kaip vieną iš tikslų, ar kursime daugiau ir geresnių darbo vietų ir, svarbiausia, plėtosime socialinę sanglaudą. Tai tie trys strateginiai tikslai, kurie numatyti panaudojant struktūrinės paramos lėšas. Manau, visi kartu galime pasiekti gerų rezultatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateiks D.Mikutienė. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Komitetas nutarė: iš esmės pritarti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui.

Antra. Pritariant Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo sveikatos apsaugos srityje 2007–2013 metų kryptims siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti planuojamą lėšų paskirstymą ir numatyti daugiau lėšų sveikatos apsaugos kokybei ir prieinamumui gerinti, ligų profilaktikai ir sveikatinimo veiklai plėtoti.

Trečia. Atsižvelgiant į tai, kad būtinos ženklesnės investicijos į sveikatinimo veiklos tobulinimą ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą, siūlo energijos efektyvumo programos dalyje išskirti ne mažiau kaip 1% sveikatos įstaigų projektams. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausiu, kas pasirengęs pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Pats pirmininkas J.Sabatauskas juda link tribūnos. Ruošiasi Užsienio reikalų komitetas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą. Komitetas iš esmės pritarė Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui ir siūlo Vyriausybei, kad rengiant žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą būtų užtikrinamas tinkamas dėmesys padidėjusios socialinės atskirties mažinimui ir skiriama pakankamai struktūrinės paramos nuteistųjų ir buvusių kalinių perkvalifikavimui bei integracijai į darbo rinką. Už komiteto sprendimą balsavo 5 komiteto nariai, prieš – 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau turime progą išklausyti Užsienio reikalų komiteto išvadą. Kviečiu pirmininką J.Karosą. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė minimą projektą ir 4 balsavus už, 2 – prieš, 3 susilaikius nutarė jam nepritarti.

Po šitokio sprendimo aš turėčiau keletą pastabų, kurios su tuo svarstymu yra susijusios arba bent lydėjo šį svarstymą. Kartu tai būtų ir pastaba dėl tam tikrų idėjų, kurias girdime, svarstyti tokius projektus miesto aikštėse. Du dalykai, man regis, trukdė tokiam darbingam, normaliam šito labai svarbaus dokumento aptarimui komitetuose. Pirmas jų – tai žinybiškumas ir antras – politinis angažuotumas. Šiandien kiekvienas komitetas mato savo kuruojamą sritį ir pasako poziciją apie ją, o visos valstybės vaizdas nė vieno komiteto sprendimuose neatsispindi. Dėl to šio klausimo svarstymas aikštėse turi ir antrą pusę, kuri turi tam tikrą negatyvų momentą – bendri valstybės strateginiai dalykai neretai išsprūsta iš svarstomo akiračio.

Antra pastaba – dėl politinio angažuotumo. Apskritai jis yra pozityvus, bet yra taip pat ir turintis tam tikrą neretai pasireiškiančią negatyvią pusę. Bent šiuo atveju, kai aš skelbiu mūsų komiteto sprendimą, jokie argumentai nebuvo pateikti. Mes savo kompetencijos ribose turėjome apžvelgti strategiją užsienio politikos klausimu. Jokių pastabų jai nebuvo padaryta, tiesiog mechaniškai buvo balsuojama. Žinoma, tokie sprendimai taip pat nėra racionalūs. Todėl aš grįžtu prie pagrindinės minties: tokių dalykų svarstymas aikštėse nėra pats geriausias variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išties aš turiu priminti, kad yra teikiama komiteto išvada. Toliau kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti. Klausčiau, kas pasiruošęs? Ar V.Bukauskas? Taip, kviesčiau V.Bukauską. Ruošiasi Žmogaus teisių komitetas.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą kaip papildomas komitetas ir pritarė iš esmės Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui su komiteto pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, niekas nesusilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu Z.Žvikienę – komiteto pirmininkę į tribūną.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui, tačiau siūlo Vyriausybei rengiant žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą siekti, kad būtų užtikrintas lygių galimybių moterims ir vyrams įtvirtinimas darbo rinkoje ir lyčių stereotipų šalinimas, imigrantų, tautinių mažumų integravimas į visuomenę, taip pat stereotipų dėl neįgaliųjų, socialinės rizikos ir kitų grupių, kurios patiria diskriminaciją darbo rinkoje šalinimas. Siūlyti skirti ne mažiau kaip 18% struktūrinės paramos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programai. Komitete už tokį sprendimą buvo balsuojama: už – 3, prieš – 1, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išklausėme komitetų išvadas. Primenu, kad mes svarstome šiek tiek neįprastą pagal žanrą Seimui dokumentą, t.y. protokolinį nutarimą, kurio svarstymo procedūra paprastai nėra aiškiai apibrėžta. Aš tikiuosi jūsų supratimo, kad šis klausimas yra svarbus, todėl svarstydami tokį dokumentą mes turėtume skirti laiko diskusijai, kurioje galėtų savo nuomones pasakyti ir frakcijos. Todėl po komitetų išvadų išklausymo mes turėtume pereiti prie frakcijų, taip pat ir atskirų Seimo narių pasisakymų.

Eilės tvarka gal pradėkime nuo opozicijos lyderio A.Kubiliaus. Primenu, kad frakcijos vardu – 7 minutės, savo vardu – 5 minutės. Po to ruošiasi turbūt eilės tvarka, pradedant nuo opozicinių frakcijų, A.Monkevičius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, išties svarstome labai rimtą ir vieną iš strateginių Lietuvos dalykų, tačiau atrodo, kaip paprastai, ypač pastaruoju metu, diskusijos eina visiškai paviršiumi. Pirmas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai, kad Europos reikalų komitetas pateikė pono V.Gedvilo įregistruotą protokolinį nutarimą, kurio turinys yra apibrėžtas vienu sakiniu: pritarti Seimo Europos reikalų komiteto tokios dienos išvadai. Nors gegužės 9 d. esu pateikęs ir savo vardu įregistravęs nutarimą šia tema, tačiau kažkodėl Seimo vadovai nutarė, kad tai nėra sietina su šia diskusija, o tai yra atskiras klausimas. Be abejo, kelia abejonių tokie dalykai, bet ką padarysi, kad šiame Seime šiandien nesusikalbėjimo ir netvarkos dėl politinių dalykų, matyt, yra daugiau negu reikia ir todėl šita diskusija, kuri vyksta šiandien, yra tokia chaotiška ir, mano įsitikinimu, visiškai paviršutiniška. Tenka dėl to tik apgailestauti.

Tenka iš tikrųjų apgailestauti, kad ir pono V.Gedvilo raginimas Seimui aktyviai įsitraukti į diskusiją vėlgi lieka tiktai formalus ir aktyvaus įsitraukimo į diskusiją tikrai nematome. Mano įsitikinimu, Seimui šiandien reikėtų svarstyti ne patį strategijos tekstą, ką kai kurie komitetai svarstė, nors čia irgi reikia išsakyti kai kurių abejonių. Vienas iš svarbiausių komitetų – Biudžeto ir finansų komitetas – nubalsavo prieš tokią strategiją. J.Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, pasakė, kad komitetas, svarstydamas šią strategiją, elgėsi kaip aikštė ar kaip gatvė, o tai irgi yra savo gebėjimų įvardijimas. Iš tikrųjų gaila, kad komitetai nepasižiūrėjo giliau, nepasižiūrėjo į visą Europos Sąjungos paramos procesą ir sukauptą patirtį ir nepabandė pasižiūrėti ir giliau, ir plačiau negu vien tiktai į strategijos tekstą.

Savo nutarime, kurį vėliau pristatysiu, aš pabandžiau atkreipti dėmesį į kelias pagrindines problemas, dėl kurių, mano įsitikinimu, Seimas negali likti nuošaly, negali neturėti savo bendros nuostatos ir negali elgtis taip, kaip šiandien mums yra siūloma, palikdamas dėl atskirų komitetų kartais visiškai priešingų nuostatų Vyriausybei apsispręsti, kas yra priimtina. Nes, deja, protokolinis nutarimas kaip tik tai ir siūlo mums daryti. Vieni komitetai siūlo padidinti kelių plėtros finansavimą, kiti komitetai siūlo to nedaryti, siūlo palikti ir didinti žinių visuomenės ir žinių ekonomikos finansavimą, o Seimas rengiasi pritarti ir vienai kitai nuomonei. Toks šiandien yra mūsų diskusijų dėl vieno iš svarbiausių dalykų, dėl vienos iš svarbiausių strategijų rezultatas, kurį siūlo ne kas nors kitas, o Europos reikalų komitetas. Pritarkim viskam, kas tik yra pasakyta šitame Seime, mieloji Vyriausybė yra išmintinga ir pasirinks tai, kas jai yra naudinga. Tokia yra pozicija. Seimas savo nuostatų neturi. Seimas, mano įsitikinimu, tikrai turėtų labai aiškiai pasakyti, kad Vyriausybė, atsižvelgdama ir į sukauptą patirtį per Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą, ir atsižvelgdama į įvairių visuomenės organizacijų pasiūlymus, turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad užtikrintų viešumą ir skaidrumą skirstant Europos Sąjungos paramos pinigus. Pasiūlymų yra tikrai gerų – ir „Transparency International“, ir peticijoje surašytų. Į tai Vyriausybė turi atsižvelgti ir labai efektyviai ir akivaizdžiai įgyvendinti tuos pasiūlymus. Jeigu nesuvokia, ką reikia padaryti, gali pažiūrėti į kaimyninę Latviją, paimti iš jų ir tiesiogiai perkelti į mūsų gyvenimą Latvijos sukauptą patirtį.

Antras dalykas, dėl ko tikrųjų reikėtų nuspręsti jau šiandien ir pasiūlyti Vyriausybei neatidėliotinai tai įgyvendinti, yra kitoks projektų, rengiamų Lietuvos provincijoje, regionuose, tvirtinimas. Aš supratau iš pono A.Butkevičiaus kalbos, kad tokie planai atidedami tolesnei ateičiai, o kalbantis su savivaldybių, regionų atstovais, akivaizdu, kad Lietuvoje susiklostė paradoksali padėtis, kai tokių pat mokyklų ar tokių pat ligoninių, statytų kada nors prieš 20 ar 30 metų, renovacijai yra rengiami projektai, tam išleidžiami dideli savivaldybių pinigai. Tie projektai konkuruoja tarpusavyje, vieni laimi, kiti nelaimi. Čia galima aiškintis, pagal kokius principus ir pagal kokias draugystes vieni projektai laimi, kiti nelaimi, tačiau pinigų suma, savivaldybių išleidžiama nelaimėjusiems projektams rengti, faktiškai yra lygi pinigų sumai, kurią savivaldybės gauna mokyklų renovacijai. Ar iš tikrųjų tokia atskirų savivaldybių ir jų mokyklų renovacijoms rengiamų projektų konkurencija yra tikslinga ir reikalinga? Aš manau, kad Seimas nedelsdamas turi pareikalauti iš Vyriausybės keisti tikrai ydingą konkurencijos praktiką, kokia yra susiklosčiusi. Ir mokyklos, ir jų renovacijos projektai yra labai panašūs, todėl čia konkurencija neturi jokios didelės prasmės, kur kas protingiau būtų suteikti galią patiems regionams ir savivaldybėms spręsti, kokius projektus jos nori realizuoti.

Ir paskutinis dalykas, kurį noriu pabrėžti kalbėdamas apie žinių ekonomiką ir žinių visuomenę. Iš tos sukauptos patirties realizuojant Bendrojo programavimo dokumento pinigus, yra akivaizdu, kad, kurdami žinių ekonomiką ir žinių visuomenę Lietuvoje ir tam panaudodami Europos Sąjungos pinigus, mes judam į priekį labai lėtai arba iš esmės visai nejudame. Ir nejudame dėl vienos priežasties – todėl, kad Lietuvos šiandieninis politinis elitas, Lietuvos Vyriausybė ir valdančioji koalicija yra nepajėgūs susitarti ir apsispręsti dėl to, ką turėtume vadinti nacionaliniais projektais. Ar tai būtų žinių ekonomikos klasteriai, ar tai būtų visų mokyklų renovacija, ar tai būtų kelių universitetų pakėlimas iki pasaulinio lygmens – šitie dalykai be susitarimo ir be valdžios politinės valios nebus įgyvendinti. Jeigu mes tikimės, kad 190 ekspertų, sutelktų šitai strategijai toliau tobulinti, gali pasiekti kokį nors efektyvų rezultatą, tai mes labai apsirinkame. 190 ekspertų plėšys tuos ne tokius didelius Europos Sąjungos pinigus į skirtingas puses ir be politinės valios 2013 m. išleidę visus Europos Sąjungos pinigus mes pamatysime, kad jokio proveržio Lietuvoje nėra. Todėl raginu iš tikrųjų Seimą stabtelėti ir atrasti savyje jėgų ir laiko kur kas išsamesnei diskusijai, negu šiandien mes esame tam pasirengę.

PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kad turėtume neperžengti 7 min. ribos. Kviečiu A.Monkevičių, Naujosios sąjungos frakcijos vardu. Ruošiasi E.Masiulis.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, posėdžio dalyviai. Aš įdėmiai klausiausi įžanginės V.Gedvilo kalbos, tikrai, man atrodo, vicepirmininkas labai įspūdingai pasakė ir pabrėžė išskirtinę šitos strategijos reikšmę Lietuvos raidai. Aš nepabijočiau ir išdrįsčiau pasakyti dar stipriau – man atrodo, ir Lietuvos istorijai. Iš tikrųjų tai yra unikali galimybė ir fone to, kas šiandien Lietuvoje vyksta, turbūt klausimas, kurį šiandien svarstome, yra esmių esmė – arba mes galime pakreipti Lietuvos raidą taip, kaip įsivaizduojame ir norime, arba nesugebėsime to padaryti.

Aš manyčiau, kad parengta analizė iš tikrųjų yra gana profesionali, tikslas moderniai suformuluotas, tačiau strateginis planas, kaip jau buvo kalbėta, kelia labai daug abejonių ir klausimų. Diplomatiškai pasakius, ši strategija yra tarpžinybinis pinigų pasiskirstymo kompromisas. Nesinori įtarinėti, kad toks kompromisinis strategijos pobūdis yra parankus šiandien ne tik ministerijoms patogiau dirbti, bet ir siaurų interesų neskaidriam lobizmui. Tokių įtarimų yra, bet mes gal to neturėtume daryti, turėtume gal kelti konkrečius klausimus ir bandyti tobulinti strategiją. Pagrindinis trūkumas jau buvo įvardintas. Iš tikrųjų bet kokios vientisos strategijos būdinga struktūra – tai pirmiausia bendros valstybės raidos vizija, jos kiekybinės charakteristikos ir sistemiškai, būtent į šitą viziją, orientuotų tikslų ir įgyvendinamų projektų visuma. Matome, kad strategijos ydingumą patvirtina svarstymas beveik visuose komitetuose: ir Biudžeto ir finansų, ir Užsienio reikalų, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose, Audito komitetas gal dėl kitokių priežasčių taip pat kritiškai vertina strategiją, labai rimtos Ekonomikos komiteto pastabos.

Aš, kaip buvęs švietimo ir mokslo ministras, pritarčiau A.Kubiliui, kad labai silpna dalis susijusi (tai, tarp kitko, patvirtina ir Europos Komisija savo pastabose) su Lietuvos ekonomikos proveržio sritimis, ypač ten, kur kalbama apie žinių visuomenę, mokslinių tyrimų ir verslo ryšio klausimus. Ir ko reikėtų? Man atrodo, kaip teisingai ne vienas kalbėjo, reikia ne kopijuoti, be ir neišradinėti dviračio. Pasimokyti gal ne iš Graikijos, Ispanijos klaidų, bet pasimokyti iš tikrųjų, gal ne tiek iš Airijos, kiek iš Suomijos. Suomijoje nėra regioninių kontrastų. Kodėl? Todėl, kad ten yra kompetencijos centrai. Tai ne vien tik moksliniai, tai yra kultūros kompetencijos centrai, juose sujungiama viskas, ko reikia darbo rinkai, žmonėms, kad jie nuolat tobulėtų ir toje darbo rinkoje galėtų atsiskleisti labiausiai, su didžiausia pridėtine verte. Suomija, tuo keliu eidama, pasiekė įspūdingų rezultatų. Man atrodo, kad reikėtų kalbėti ne apie paramos programas, o apie kompleksines programas, ir vėl mokytis iš tų, kurie sugeba tai daryti. Gal mokytis savaip išnaudojant potencialą, kurį mes turime. Man atrodo, kad galime ir regioniškumo klausimą spręsti, ir įgyti vieną iš efektyviausių kontrastų įveikimo mechanizmų.

Galiausiai noriu akcentuoti paramos panaudojimo skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo užtikrinimo klausimą. Ir čia man atrodo, galime atrasti būdą, kaip visuomenės, piliečių organizacijos galėtų aktyviai dalyvauti ne aikštėse, bet galbūt parlamente ir inicijuoti šitą procesą kitaip, negu šiandien Vyriausybėje. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad čia svarbu gal ne tiek galutinis rezultatas, bet kaip tik pats piliečių aktyvumas, noras organizacijų dalyvauti ir prisidėti prie tų svarbių darbų, kurie Lietuvoje turi būti padaryti per tuos metus, kai mes turime šią paramą. Tai yra Lietuvos pakeitimo planas ir jame piliečiai turi dalyvauti nejausdami, kad jie yra tik vykdytojai, bet jie turi būti ir konstruotojai, ir prižiūrėtojai, ir dalyviai, visateisiai dalyviai.

Frakcijos vardu siūlau, kad pirmiausia Vyriausybė, Seimo frakcijos, partijos, socialiniai partneriai atsigręžtų į mūsų jau pasirašytą nacionalinį susitarimą siekiant ekonominės ir socialinės pažangos. Jame tie dalykai yra. Gal šiandien reikėtų mums įvertinti visas pastabas ir pasiūlymus, kurių yra labai daug, dėl aiškiai kiekybiškai išreikštų prioritetų, skaidrumo užtikrinimo principo ir galbūt reikalingas bendras susitarimas, naujas konkretus susitarimas dėl aiškių prioritetų, dėl visuomenės dalyvavimo. Kolegos, ar tai nebūtų patikimiausias kelias, kuriuo mums ir derėtų eiti, įveikti ambicijas, kažkokius siaurus interesus ir bandyti eiti tuo keliu visiems, susitelkus taip, kaip sugebėjome pasiekti integracinių klausimų sprendimo.

Siūlyčiau galbūt ne priimti šį protokolinį nutarimą, o pasvarstyti tai, ką yra užregistravęs A.Kubilius, bet artimiausioje perspektyvoje pasiekti partijų susitarimo dalyvaujant socialiniams partneriams dėl svarbiausių prioritetinių dalykų, po to tartis su Vyriausybe, kad būtų inicijuoti tie darbai sutelkus visas partijas ir visą visuomenę. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Kviečiu E.Masiulį. Ruošiasi A.Pavilionienė.

E.MASIULIS (LSF). Sveiki gyvi, gerbiamieji kolegos! Aptarinėjant Europos Sąjungos paramą ir Lietuvos pasirengimą įsisavinti šią paramą, be to, kas čia buvo pasakyta, tenka pastebėti, kad egzistuoja tam tikra grupė problemų.

Pirmiausia – tai nepakankamas diskusijų mastas. Kad ir kiek mes kalbėtume, reikėjo labai daug opozicinių frakcijų pastangų, labai daug socialinių partnerių ir įvairių visuomeninių organizacijų raštų, kad pagaliau strategijos projektas iš Vyriausybės kabinetų pajudėtų iki Gedimino 53.

Šiandien, ačiū Dievui, mes jau turime šį tekstą parlamente, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad diskusijų mastas jau yra pakankamas. Gerbiamasis Karosai, tarp aikščių ir siaurų kabinetų dar yra pasitarimų salės. Bent jau mes galėtume šiose pasitarimų salėse kartu su visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais kur kas plačiau aptarinėti pinigus, kuriuos skirstysime.

Kaip išeina? Europos Sąjungos vartai atsidarė žmonių dėka, nes žmonės ėjo į referendumą ir jie nusprendė, išreikšdami savo valią, kad mes turime būti Europos Sąjungos nariai. Tuo tarpu kai kalbama, kas skins Europos Sąjungos vaisius, čia žmonių nebereikia. Čia susitvarkysime mes patys, valdžia.

Kyla klausimas, ar tokia parama ir jos skirstymas yra legitimus mūsų piliečių atžvilgiu? Ar mums tokias galias suteikia Konstitucija? Ar mums tokias galias suteikia pagrindiniai įstatymai?

Kita problema yra susijusi su tikslais ir rezultatais. Taip, pirmame tituliniame strategijos puslapyje labai gražiai parašyta: „Trys pagrindiniai plėtros tikslai: skatinti spartesnę ūkio plėtrą, kurti daugiau ir geresnių (nors neaišku, ką tai reiškia) darbo vietų, plėtoti socialinę sanglaudą“. Tačiau visiškai nėra įvardijami laukiami rezultatai. Kaip mes pamatuosime tų tikslų pasiekimą? Visiškai nebus galima įvertinti ir pamatuoti. Aš suprasčiau, jeigu mes įrašytume, kad iš Europos Sąjungos gauname 20,62 mlrd. litų, šie pinigai turi sukurti antra tiek bendrojo vidaus produkto, arba mes rašytume, kad atnaujiname tiek ir tiek mokyklų, sukuriame tiek ir tiek naujų darbo vietų, tada, išleidus tuos pinigus ir nepasiekus esamų rezultatų, būtų galima reikalauti atsakomybės. Dabar jokios atsakomybės negalėsime pareikalauti, nes visada surasime galimybę pasakyti, kad šių tikslų yra siekiama. Bet ar jie bus pasiekti, ar tie rezultatai, kurių yra laukiama, bus įgyvendinti, neaišku, nes tų rezultatų nėra.

Taip pat nėra aiškiai įvardyti paramos skirstymo principai. Čia jau šiek tiek buvo minėta apie regioninio tolygumo principą. Šiandien Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių turi, matyt, vieną iš didžiausių problemų – tai netolygiai besivystančius regionus. Čia yra puiki proga, gaunant Europos Sąjungos pinigus, pamėginti šį atstumą tarp regionų sumažinti. Vėlgi aiškiai strategijoje tarp kriterijų to nėra įrašyta.

Nešališkumo arba vienodo prieinamumo principas. Kiek mes kalbame apie tai, kad pinigai negali būti skirstomi vienam konkrečiam verslininkui arba vienai konkrečiai verslo įmonei. Pinigai, kurie turės būti skirti verslo paramai, verslo plėtrai, gali būti skirti tik investuojant į bendrus infrastruktūrinius dalykus, kuriais galės naudotis ir Jonas, ir Petras, ir Antanas nutiesiant kelią ar kokį nors vamzdį, o ne skiriant pinigus vienai ar kitai įmonei.

Dėl skaidraus Europos Sąjungos pinigų skirstymo. Mes turime egzistuojančias regionų tarybas. Šios regionų tarybos šiandien yra tik formali institucija, kur mes žaidžiame demokratiją. Padarykime konkrečiai, kad regionų tarybos dalyvautų atrenkant ir sprendžiant dėl paramos projekto atrinkimo. Tegul tai būna filtras, kuris turės realias įtakas, realias galias atrenkant iš regionų projektus. Taip mes sustiprinsime regioninę plėtrą, regioninę savivaldą ir kartu leisime skaidriau šiuos pinigus skirstyti.

Taip pat aišku, kad viešumo galima pasiekti skelbiant ir paramos gavėjus, į sprendimus dėl projekto finansavimo įtraukiant visuomenines grupes.

Dėl galimų finansinių proporcijų. Pirmiausia Liberalų sąjūdžio frakcija labai aiškiai pasisako, kad procentas, skiriamas žinių visuomenės plėtrai, yra nepakankamas. Jeigu mes norime pasiekti kokių nors didesnių šios srities rezultatų, tai reikėtų skirti bent 10% paramos daugiau, t.y. pridėti prie šitos 18% planuojamos paramos.

Nepriimtina ir tai, kad jau strategijoje pinigų paskyrimas yra numatytas institucijoms, o ne jų veiklos finansavimui. Štai sanglaudos skatinimo dalyje yra numatyta – 5% visos paramos švietimo, mokslo ir studijų institucijoms. Reikia finansuoti ne institucijas, o reikia finansuoti jų veiklą, jų projektus. Kaip mes ydingai iš anksto jau pačioje strategijoje formuojame tokias užduotis?

Taip pat nepriimtina, kad tiesioginė parama inovacijoms arba mokslo pritaikomumas versle yra atiduotas į Ūkio ministerijos rankas. Be jokios abejonės, Švietimo ir mokslo ministerija dėl to turėtų taip pat tarti svarų žodį.

Baigdamas noriu pasakyti, kad pagrindinė šio dokumento yda yra tai, kad mes taip ir nesugebėjome išskirti aiškių prioritetų. Negalima su 20 mlrd. litų išspręsti visų šalies problemų. Kai yra numatyta 19 intervencijos sričių, vadinasi, pinigai bus pabarstyti visiems po gabaliuką, o iš tikrųjų nė viena problema nebus išspręsta ir nepasieksime laukiamų rezultatų.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, prašau salėje rimties. Didelis šurmulys. Jeigu susirinkome svarstyti, tai ir svarstykime, ir būkime atidūs vieni kitiems.

Dabar diskusijoje kalbės A.Pavilionienė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu, ruošiasi S.Lapėnas.

M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, „Tvarkos ir teisingumo (Liberalų demokratų)“ frakcija, apsvarsčiusi Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektą, nutarė, kad šiam projektui pritarti negali, nes jame nėra aiškių mūsų valstybės vystymosi proveržį lemiančių sričių.

Lietuvos, kaip valstybės, didžiausias turtas yra žmonių intelektas, kūrybinė galia, kultūros savitumas. Mūsų valstybė, tik skirdama reikiamą dėmesį ir deramą finansavimą švietimui, studijoms ir mokslui, mokslo inovacijoms, informacinės visuomenės kūrimui, mokslo ir verslo sąaugoms, kultūrai, gali tikėtis tapti visaverte konkurencinga valstybe Europos Sąjungos bendrijoje. Tik apsišvietusi visuomenė, kurioje valstybė deramai remia fundamentinius mokslo tyrimus, kuri yra valdoma mokslo pagrindu, geba nubrėžti aiškias valstybės ūkio, verslo, mokslo, kultūros plėtros strategijas, dėl kurių turėtų sutarti visos politinės partijos ir kurių turėtų nekeisti naujai susidariusi politinė dauguma. Kinų išminčius Konfucijus teigė: „Kai valstybė tvarkoma proto principais, tuomet skurdas ir vargas yra gėdos dalykai. Kai valstybė nėra tvarkoma proto principais, tuomet turtai ir titulai yra gėdos dalykai“.

Taigi „Tvarka ir teisingumas“ frakcija yra pasirengusi konstruktyviam nacionalinės strategijos projekto tobulinimui keičiant valstybės raidos prioritetus. Mūsų frakcija mato ir gerai parengtas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos dalis, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo dalį, tačiau „Tvarka ir teisingumas“ frakcija nepritaria visam strategijos projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu kviečiu kalbėti S.Lapėną. Ruošiasi A.Staponkienė.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, sunku vertinti pateiktą Finansų ministerijos dokumentų rinkinį, kai nėra aišku, ką iš mūsų, kaip Seimo narių, Vyriausybė norėtų išgirsti. Iš esmės nėra nei įstatymo projekto, nei nutarimo projekto, kokia forma mes turėtume išreikšti savo nuomonę šių dokumentų idėjų atžvilgiu. Neaišku, ar reikia pritarimo, ar apsiribosime vien tik pasiūlymais, kuriuos suformuluos tam tikri komitetai.

Naujai ir viltingai nuskambėjo Finansų ministerijos specialistų paaiškinimas, kad Europos Sąjungos paramos paskirstymą turėtų lemti ne vien tik konkursų būdu laimėjusių subjektų išskyrimas, bet ir ilgalaikis investicijų planavimo modelis į investicijų paskirstymą įtraukiant ir apskrityse savivaldybių sudarytas plėtros tarybas. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dar kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu dėl kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdymo funkcijų decentralizavimo iš esmės apskričių vaidmenį eliminavo. Jos negalės esant geriausiems norams to padaryti, nes Vyriausybės nutarimas teigia visiškai priešingai. Taigi klausimas, kaip pavyks tolygiai vystyti teritorine prasme Lietuvos teritorijas, ypač esančias provincijoje, išlieka atviras ir neaišku, kaip šios geros idėjos galės būti realizuojamos.

Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad pateikta finansinė perspektyva 2007–2013 metams iš esmės sunkiai dera su Nacionaline Lietuvos vystymosi strategija iki 2015 metų. Kaip paaiškinti siekį, norą beveik visuose didžiuosiuose didmiesčiuose pastatyti multifunkcinius sporto ir kultūros centrus, panašius į „Siemens“ areną. Kaip bus kompensuojami neišvengiami nuostoliai dėl nepakankamo apkrovimo pasibaigus įvairiems jubiliejams, šventėms, sportiniams turnyrams, ar numatoma perimti Vilniaus miesto savivaldybės patirtį pripažįstant, kad buvo elgiamasi teisingai?

Dėl verslo. Iš tiesų klaidos, kurios buvo padarytos panaudojant SAPARD paramą, manau, mums akivaizdžiai demonstruoja, kad tuo metu mes labai aktyviai kalbėjome apie tai, jog reikia paremti gamintojus. Iš esmės parėmėme perdirbėjus. Dabar akivaizdžiai matome, kad turėdami tokius gamybinius pajėgumus mes iš esmės neišnaudojam jų ir gamintojų galimybės pateikti produkciją kiekvieną dieną vis mažėja, o perdirbėjai jau skelbia bankrotus. Čia mes, mielieji, turėsime ne tik padengti kreditinius išteklius, kuriuos pasiėmė subjektai, bet turėsime atsakyti ir struktūrinių fondų administratoriams, kaip efektyviai mes šią paramą panaudojame.

Todėl pritariu tam, kad tiesioginė parama verslui turi būti mažinama, geriau jos iš viso atsisakyti. Ne Petrą, Onutę ar Marytę, Joną reikia paremti konkrečiai iš struktūrinių fondų paramos, o reikia remti infrastruktūrą, kuri būtų naudinga tam pačiam Petrui, Marytei, Jonui ar Onutei. Tik tada mes galėsime užtikrinti, kad nebus pažeisti konkurencijos principai.

Kitas momentas, kuriuo norėčiau baigti, – tai dėl kaimo plėtros strategijos. Jau teko išgirsti, kad Žemės ūkio ministerija vis dėlto atsitokėjo, kad šios strategijos nėra. Kaip parodė patirtis panaudojant tiesiogines išmokas, skirtas kaimo žmogui, iš esmės tos išmokos grįžta į didmiesčius per nekilnojamojo turto rinką, nes žmogus, nematydamas savo perspektyvos ateityje, yra linkęs ne investuoti į savo aplinką, bet atiduoda tuos pinigus per vaikus arba pats atiduoda investuodamas tuos pinigus į nekilnojamojo turto rinką.

Todėl Liberalų ir centro frakcija susilaikys balsuojant dėl šio dokumentų rinkinio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstiečių liaudininkų vardu kviečiu diskusijoje kalbėti A.Staponkienę, frakcijos seniūnę. Kartu noriu priminti, kad yra kelios frakcijos, kurios neužsiregistravo kalbėti. Jeigu nebus išreikštas pageidavimas, manysime, kad nepageidaujama. Prašom, ponia seniūne.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstiečių liaudininkų frakcija išnagrinėjo 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos strategijos projektą. Manome, kad Vyriausybė iš tiesų atliko didelį ir reikšmingą darbą nustatydama esmines Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo kryptis, sritis, preliminarias finansines proporcijas. Ši apie 30 mlrd. Europos Sąjungos parama – tai didžiulės galimybės mūsų šaliai padaryti esminę pažangą ekonominėje ar socialinėje srityse, dar glaudžiau integruoti mūsų šalį į bendrą Europos Sąjungos erdvę.

Frakcijos nariai pažymėjo, kad, be Vyriausybės rengiamų trijų veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti, sunkoka visapusiškai įvertinti šį projektą, todėl tikimės, kad Vyriausybei parengus veiksmų programas mes dar turėsime progą Seime apsvarstyti visą dokumentų projektų rinkinį ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

Noriu pasakyti, kad esminiai strategijos projekto tikslai atitinka mūsų modeliuojamos Lietuvos ateities viziją. Aiškus prioritetas suteikiamas investicijoms į žmogų, jo socialinį ir profesinį vystymą, užimtumo didinimą. Esminis vaidmuo šioje srityje teks mokslui ir švietimui, nes žinių visuomenės kūrimas neįmanomas be šių sektorių sparčios plėtros. Žinoma, jaunimo, mokslo ir švietimo bendruomenė norėtų, kad šiai sričiai būtų skirta didesnė Europos Sąjungos paramos dalis, tačiau numatoma 18% per visą laikotarpį parama – tai net 2,6 karto daugiau nei per dabartinį 2004–2006 metų finansinį laikotarpį.

Svarbu ir tai, kad šios strategijos dėmesio centre yra ir ekonomikos augimas, kuriam numatoma apie 40% visos paramos. Tai yra 1,6 karto daugiau nei 2004–2006 metais. Ekonominio augimo investicijų srityje strategijos prioritetai siejami su Nacionalinės Lisabonos strategijos prioritetais. Būtų teisinga, kad ir veiksmų programos priemonės būtų glaudžiai susietos su Lisabonos strategijos priemonėmis ir būtų užtikrintas jų finansavimas. Be abejo, šioje strategijoje, kaip ir dabartiniu finansiniu laikotarpiu, nemažai – apie 40% išteklių bus skirta sanglaudai, t.y. aplinkosaugai, infrastruktūrai, socialinei atskirčiai mažinti.

Kaip Valstiečių liaudininkų frakcijos atstovė norėčiau pažymėti, kad nemažai lėšų bus skirta kaimo diversifikavimui sudarant kaimo žmonėms galimybes užsiimti kitokio pobūdžio veikla. Žinoma, norėtųsi, kad šios lėšos būtų didesnės.

Baigdama norėčiau palinkėti Vyriausybei produktyvaus darbo tobulinant strategiją pagal Seime pasakytas pastabas bei pasiūlymus. Tikiuosi ateityje aktyvaus Vyriausybės ir Seimo dialogo šia tematika. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar dar kelių nekalbėjusių frakcijų būtų pageidavimas kalbėti? Ne. Tai tada, išklausius frakcijų kalbas, eilė paskirų Seimo narių kalboms. Nebent pasitikslinčiau dėl Tėvynės sąjungos frakcijos. Kalbėjo opozicijos lyderis, tai ar frakcijos vardu būtų? Eilės tvarka – A.Vrubliauskas. Prašom. Tai kalbos, kurioms skiriama iki 5 minučių.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų aš pritarčiau gerbiamajam Seimo nariui A.Monkevičiui dėl tos dalies, kur jis kalba apie analizę, kuri padaryta ir pateikta Finansų ministerijos, nes ji gana nebloga ir informatyvi. Tačiau jokiu būdu negalima to pasakyti apie nurodomus būdus, kaip toliau tuos pinigus panaudosime, kur juos dėsime. Tikrai, labai daug miglos, labai daug nekonkretumo. Seimas iš tiesų pastatomas į labai negražią poziciją. Matyt, viską norima nuspręsti nedideliame būry – draugų, Vyriausybės ir t.t.

Pacituosiu keletą minčių iš dokumento. „Lietuvos BVP vienam gyventojui, įvertinus perkamąją galią, 2004 m. sudarė tik 48% Europos Sąjungos vidurkio, tai rodo aukštą Lietuvos ūkio išsivystymo atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio. Atotrūkis tarp labiausiai išsivysčiusios Vilniaus ir skurdžiausios Tauragės apskrities pagal BVP vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, 2004 m. sudarė 2,7 karto atsilikimą.“ Lyg ir labai aiškiai pasakyta nuoroda, kad turėtų būti ypač kreipiamas dėmesys į regionus, į jų tolygumą, perspektyvų sulyginimą, tačiau toliau skaitomame dokumente kalbama apie tai, kad dėl atskirų apskričių santykinai didelių ir augančių išsivystymo netolygumų Lietuvai būdingas ilgalaikis regionų išsivystymo netolygumų mažinimo poreikis, kuris turėtų būti tenkinamas naudojant 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą kompleksiniu būdu. Nors pačioje strategijoje nėra išskiriamos atskiros investicijų kryptys, kurios turėtų būti orientuotos į konkrečią valstybės teritoriją, tačiau tai būtų padaryta rengiant veiksmų programas. Ir viskas, mielieji ponai, kas pasakyta apie regionus, apie jų vystymą. Vėl visiškas nežinojimas, arba visiškas nesakymas, arba tiesiog labai gražiai pasakyta, kad jus čia informuojame, kad darysime, stengsimės, tačiau jokio konkretumo nėra.

Ir čia opozicijos lyderis kalbėjo apie tai, kad iš tiesų labai nesudėtinga būtų keletą tokių ambicingų projektų pasakyti ir padaryti, konkrečiai kalbu apie mokyklas, apie gyventojų švietimą ir kitas pozicijas. Tačiau patirtis, įgyvendinant bendrąjį programavimo dokumentą, rodo tikrai labai negražius dalykus. Bendraudamas ir apygardoje, ir su savivaldybių atstovais, kurių tenka ir teko garbė daug pažinti, matau, kad dabar rengiama aibė projektų, šimtai arba net tūkstančiai, nors iš anksto žinoma, kad bus finansuojama tik 40, 15 projektų. Didelis kiekis pinigų nueina firmoms, kurios rengia projektus, nežmoniškai pakelti įkainiai. Kartais tos firmos turi tam tikrų sąsajų ir su pinigų skirstytojais, kurie lemia pinigų paskyrimą. Tai tikrai tik viena dalis šių klausimų.

Kitas dalykas, man regis, labai dažnai tai, ar projektas laimi, ar nelaimi, priklauso nuo to regiono politinės daugumos, kuri vadovauja savivaldybėms. Aš tai tikrai galiu pasakyti iš patirties. Arba dar gražiau – parašomi projektai, pateikiami vertinti ir tik tada sužinomas lemiantis rodiklis, dėl kurio tą projektą lydi sėkmė. Tačiau tas rodiklis sužinomas tik tada, kai projektai būna priduoti. Ir dar daug kitų negerų dalykų turėčiau pasakyti, dėl to, mano požiūriu, iš tiesų regionai šiame dokumente visiškai neatspindėti. Vietoj to prioriteto, kuris turėtų būti, aš vėlgi matau, kad reikalai juda bloga linkme. Neduok Dieve, jeigu nieko nepakeisim, tai tas skirtumas tarp Vilniaus ir Tauragės bus ne 2,7, o galbūt 4,7 ir daugiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti A.Čapliką.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, klausau diskusijos ir susidaro toks įspūdis, kad mes diskutuojame ne dėl 2007–2013 metų finansinės perspektyvos arba galimybės mūsų šaliai žengti spartų žingsnį į priekį ir gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, bet apie kokių nors niekingų 100 litų padalinimą. Seimo narių akyse ir veiduose apatija, kaip visada, Vyriausybės ložė gausi. Tiesiog galiu remtis ponia A.Staponkiene, kuri pasakė labai šventą ir gerą frazę, – tikiuosi, kad Seime išsakytos pastabos bus dėmesingai išklausytos Vyriausybės ir strategija bus pakoreguota. Dirbam tokį rutininį darbą, tiesiog kiekvienas iš mūsų turi atlikti savo darbelį – toks įspūdis.

Labai gaila. Gaila. Kodėl taip įvyko? Įvyko todėl, kad Vyriausybė ilgai ir nuobodžiai nenorėjo pradėti viešos diskusijos. Vyriausybė pasirinko būdą, kuris vadinamas penktadienio verslu. Jeigu jums kada teko vadovauti kolektyvui, tai kartais būdavo, kad penktadienį 15.45 val. jums būtinai atnešdavo kokį nors svarbų dokumentą pasirašyti ir pasakydavo: arba dabar, arba niekada, sugrius pasaulis. Taip dabar ir mūsų tokia situacija: birželio viduryje Vyriausybė privalo pateikti strategiją Europos Komisijai. Kiek liko laiko? Beveik dvi savaitės. Ar dabar kas nors gali patikėti tuo, kad Vyriausybė atsižvelgtų į čia išsakytas pastabas? Ne, eilinį kartą Ministras Pirmininkas išeis, tai paskutiniu metu jam puikiai pavyksta, su dalimi ironijos, dalimi abejingumo ir pasakys, na, ką jūs čia, teiksime ir pateiksime, o ten gal bus kaip Airijoje, gal kaip Ispanijoje, gal kaip Portugalijoje. O kokie tikslai, kokios ambicijos, kokios strategijos?

Skaitykite tą dokumentą. O jį skaitai, skaitai ir supranti, trys prioritetai, tvarka. Prioritetai skaidomi į uždavinius ir čia strategija baigiama. Kai mes paklausėme, o kur projektai, tai yra tie konkretūs projektai, kurie užpildytų, nes tai yra turinys, buvo atsakyta, kad jie dabar „gaminami“ valdymo aparato. Juk dabar sėdi valstybės tarnautojai ir bando užpildyti tas nišas, kurios yra tuščios. Juk tokia yra realybė. Bėda šios strategijos ta, kad jinai buvo suformuota iš viršaus į apačią. Vyriausybė nusprendė, kad taip turi būti, ir paleido į apačią diskusiją. O dabar valstybės tarnautojai, būdami kvalifikuoti, bando pagrįstą vieną arba kitą uždavinį arba prioritetą. Ir dėl to tikrai bus klaidų, tikrai bus didelių nesusipratimų. Labai gaila, kad mes nepasimokėme iš praeitos gautos finansinės paramos skirstymo bėdų. Mes pasirinkome tą patį būdų. Be abejo, Vyriausybei jis yra lengviausias, jis yra paprasčiausias. Patvirtinsime šiandien strategiją ar nepatvirtinsime, vis tiek Vyriausybė ją nuveš į Briuselį. Mes tik galėsime piktintis čia tuščiai, kad štai ne ten nukrypo.

Gaila, kad mes neišgirdome, aš taip ir norėjau matyti Ministrą Pirmininką ar finansų ministrą, stovintį tribūnoje ir sakantį frazę: „Įgyvendinus šią strategiją, Lietuva (tai kaip pavyzdys) taps klestinčia agrarine šalimi“. Aš kabutėse sakau. Tai mes matysime, kas po to įvyks. Pagaliau suklestės žemės ūkis? Ne. Išasfaltuosime pusę Lietuvos. Galime ginčytis, bet tai irgi būtų kryptis. O dabar paimi visiems po truputį, galbūt pavyks, gal nepavyks, o mes dar drįstame matyti, arba taip ponas V.Gedvilas įsivaizduoja, kad mes pasieksime Airijos proveržį. Nepasieksime, nes turėjo būti pasakyta nuo pat pradžių, kad Lietuva panaudojusi šiuos pinigus taps tokiose ir tokiose srityse klestinčia šalimi. Mes girdėjome standartiškai, valdiškai parašytas kalbas, kurios sakyte sakė, atstokite nuo mūsų, gerbiamasis Seime, nelyskite jūs prie mūsų, mes nuvešime, mums patvirtins, pasakys komisarai, ką reikia daryti, pakoreguosime pagal juos, grįšim atgal, vėl valstybės tarnautojas nuleisime, jie vėl pertvarkys pagal tą. Ir taip važiuos šita mašinėlė tolyn. Labai gaila.

Vien tik todėl, vien tik todėl negali patvirtinti ir iš esmės balsuoti už šią strategiją. Pagalvoju, o kam gi reikėtų teikti pasiūlymą. Vien tai, kaip buvo pateikta Seimui ši strategija, taip niekas ir neatsakė, kas tai yra. Įstatymo projektas, kurio nėra įregistruota Seime? Nutarimu mes kažkam pritarsime. Gerbiamieji Seimo nariai, kam teikti pataisas šiai strategijai? Atsiverskite Statutą ir jūs pamatysite, kad jūs neturite statutinių galimybių pasiūlyti ką nors čia pakoreguoti. Mes tik galime pašnekėti, pavirpinti orą, dar kartą atsidusti ir pasakyti, na, ką gi, Ministre Pirmininke, sėkmės jums, bet labai abejoju, ar dėl šių pinigų panaudojimo po 6–7 metų galėsime ramiai pasakyti, drąsiai pasakyti, kad pasiekėme tai, ko siekėme, t.y. Lietuva tapo ne Portugalija, o Airija.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje kalbės V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, sprendimai, kaip mes panaudosime Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšas 2007–2013 metais, lems, kokia Lietuva bus po 2013 metų: ar klestinčios ekonomikos, ne mažesnio kaip Europos Sąjungos vidurkis žmonių gyvenimo lygio šalis, švarios aplinkos šalis, ar šalis, kurios piliečiai dirba kitose šalyse ir kuria vidaus produktą kitoms šalims, o ne Lietuvai?

Iš esmės būtų galima pritarti pagrindinėms Vyriausybės parengtos strategijos projekto nuostatoms, bet taisytinų dalykų yra ir šiandien jų jau buvo nemažai pasakyta. Reikėtų konkrečiau ir tiksliau išvardyti visus prioritetus, tikslus, kurie yra numatyti strategijoje.

Vienas svarbiausių prioritetų yra regioninė politika, apie tai šiandien kalbėjo daugelis kolegų. Iš tiesų skirtumai tarp atskirų regionų išsivystymo yra didžiuliai ir jie, deja ir gaila, nemažėja. Įvertinant 2004–2006 metų Europos paramos lėšų panaudojimą galima šiandien daryti išvadą, kad lėšos ne sumažino regioninį pasidalijimą, regioninį skirtumą, o, atvirkščiai, jis kai kur net didėja. Vadinasi, šioje vietoje mums reikia iš esmės taisyti savo politiką, savo nuostatas ir savo lėšų panaudojimo programas.

Reikia kur kas daugiau dėmesio, galimybių ir teisių skirti regionams ir regioninės plėtros taryboms, kurios galėtų kur kas dažniau dalyvauti skirstant lėšas, tvirtinant ir atrenkant projektus, t.y. reikia daugiau atsižvelgti į regioninį principą, kad šios lėšos būtų panaudotos regionų skirtumams išlyginti, o ne didinti, kaip galima iš tam tikros 2004–2006 metų praktikos matyti. Viena iš tokių pagrindinių klaidų, kurią mes turime skubiai taisyti, yra regioninė politika. Blizganti sostinė ir gūdi provincija nėra mūsų tikslas ir nėra mūsų programos siekiai ir tikslai.

Dar yra viena labai svarbi sritis – tai energetika. Šiandien pasaulyje energetika tampa ne vien energetikos politika, o tampa užsienio politika, apie tai mes puikiai žinome ir pajutome, galbūt Lietuva mažiau, bet Europa gavo labai didelių pamokų. Ateityje tos problemos dar labiau aštrės. Konkurencinga ekonomika šiandien labai išoriškai priklausoma nuo energetinių išteklių importo. Negalime pamiršti labai svarbaus faktoriaus, kad 2009 metais uždarysime Ignalinos atominę elektrinę. Reikia labai aiškių energetikos politikos prioritetų, kaip mes gyvensime po 2009 metų, kaip mes tenkinsime energetikos išteklių poreikius. Lietuvos minusas yra energetinis efektyvumas, mūsų apskritai ir pramonės, ir pastatų, ir visų kitų jis yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Šiam dalykui reikia skirti kur kas daugiau dėmesio.

Dar vienas svarbus energetikos prioritetas – tai atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Vienas iš Lietuvai prieinamiausių dalykų yra biokuro gamyba ir jo vartojimas. Kadangi šiandien, kaip minėjau, priklausomybė nuo energetikos importo, nuo tų šaltinių, tiekėjų, yra užsienio politika, tai biokuras ir atsinaujinantys energetikos šaltiniai sprendžia tris problemas. Pirma, tai energetinis nepriklausomumas, antra, – žemės ūkio gamybos plėtra, tai Lietuvai labai aktualu. Ir trečia – aplinkos tarša ir mažesnis aplinkos teršimas. Manau, čia galbūt ne pačioje strategijoje, o programose reikia skatinti biokuro, atsinaujinančių šaltinių gamybą ir jų vartojimą. Svarbiausia ne tik gamybą, bet ir vartojimą. Šiandien daug kalbame apie gamybą, bet apie vartojimo skatinimą pamirštame. Kaip tai populiarinti, kad būtų tai daroma.

Dar apie vieną mūsų minusą: tiesioginių užsienio investicijų lygis yra žemiausias iš visų 25 Europos Sąjungos šalių narių. Kaip mes tą spręsime ateityje, taip pat turi būti ryškiau matyti strategijoje.

Baigdamas iš karčios patirties ir praktikos noriu pasakyti, kad viena mūsų skaudžiausių problemų – tai tų lėšų panaudojimo viešumas, skaidrumas, atvirumas, prieinamumas, kad mes vėl nebūtume prikaustyti prie kokių nors skandalų, atitraukiami nuo tų tikslų, kurių siekiame, nuo jų įgyvendinimo, efektyvaus tų lėšų panaudojimo, kad susėdę nenagrinėtume skandalų, kaip kas pasielgė. Tai irgi ne mažiau svarbu. Ko gero, kartais gali būti svarbiau ir aktualiau negu pati strategija, politika, jos nuostatos. Jeigu mes nesugebėsime jų skaidriai panaudoti, tai mums iš esmės jokios strategijos neduos jokios naudos.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet turiu dar kartą visiems priminti, kad kalboms – iki 5 minučių. Eilės tvarka – D.Jankauskas. Paskui, nes iškrito du užsiregistravę Seimo nariai, tai yra J.Veselka ir R.J.Dagys. Tuo diskusija bus baigta.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apmaudu ir liūdna matant ir girdint, kaip vyksta šio svarbaus klausimo svarstymas. Apmaudu ir liūdna ne tik dėl išvažiuojančio iš Lietuvos jaunimo, darbingų žmonių, dėl nutekančio į užsienį mūsų žinių potencialo, apmaudu ir liūdna ir dėl to, kad artimiausi septyneri metai tai ne tik dar 7 metai plius prie jau 16 metų, nueitų mūsų kelyje. Būsimas 2007–2013 metų finansinis laikotarpis yra Lietuvos šansas, Lietuvos galimybė. Šiandien nejusti to tikėjimo, kad tą instrumentą, tą šansą, kurį gauname milijardų pavidalu, sugebėsime sėkmingai išnaudoti, sėkmingai pasinaudoti ir po 2013 metų nebus atgal atsigręžus to gailesčio ir apmaudo, kad nepadarėme to, ką galėjome padaryti.

Šiandien salėje ne vienas iš kolegų minėjo – rutininis abejingumas, lyg svarstant paprastą klausimą, lyg iš tų diskusijų kokio nors rezultato nelabai kas ir tikisi. Dar šių metų pradžioje Seimo regioninės plėtros komisija rengė didelę konferenciją dėl struktūrinės paramos lėšų būsimo laikotarpio panaudojimo. Konferencijoje dalyvavo Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, netgi vadovai, dalyvavo savivaldybių, apskričių žmonių didelis būrys. Atrodė, kad yra bendras matymas, bendras supratimas dėl to, kad negalima toliau palikti tokių sąlygų, kad didėja atotrūkis tarp regionų, kad jau šioje strategijoje bus numatyta galimybė regionų plėtros taryboms spręsti, kokie projektai turi būti rengiami, neleisti į orą didžiulių lėšų popieriniams projektams, kurie vėliau gula į stalčius. Dėl to šiandien jau ne vienas iš kolegų kalbėjo, minėjo, deja, šiandien girdime čia, iš Seimo tribūnos, kad galimybė patiems regionams, regionų plėtros taryboms kartu su savivaldybėmis tarpusavyje susitarti, kokius projektus rengti ir finansuoti, nukeliama tolesnei ateičiai. Šiandien lyg ir laikas jau neleidžia, tiesiog reikia pritarti mechaniškai, automatiškai, nes už poros savaičių reikia vežti į Europos Komisiją.

Tuo tarpu savivaldybių vadovai, regionų plėtros tarybos šiandien net nekalba, net nediskutuoja apie šią strategiją. Pavyzdžiu galiu paminėti praeitą savaitę vykusį regiono plėtros tarybos posėdį, vieno iš dešimties Lietuvoje. Kauno regiono plėtros taryba posėdyje svarstė klausimus dėl pasiutligės prevencijos kontrolės, dėl Administracinių ginčų komisijos, apie 2004–2006 metų strateginio veiklos plano vykdymą, apie nuosavybės teisių atkūrimą, apie Darbo biržos teikiamas paslaugas, apie apskrities viršininko garbės ženklo įsteigimą. Niekas nesako, kad tie klausimai nesvarbūs. Bet vis dėlto pats svarbiausias klausimas paskęsta, nugrimzta rutinoje ir tada darosi visiškai nebesuvokiama, kodėl kai kurios savivaldybės šiandien ima paskolas, kreditus tam, kad keistų langus ar stogus mokykloms, kad pirktų mašinas, 5 mln. paskolos išleisti žvyrkeliui asfaltuoti arba iš kredito pirkti mokyklinius autobusiukus – visiškas padrikumas, sumaištis. Ir tikrai šiandien žeidžia kai kurie iš šitos tribūnos pasakyti žodžiai. Kolega J.Karosas mato tik dvi priežastis – žinybiškumą ir politinį angažuotumą, – kurios lyg ir sukelia šitas diskusijas, na, o Audito komitete pilietinių organizacijų atstovai, „Transparans International“ Lietuvos atstovybės direktorius teikia labai konkrečius ir aiškius pasiūlymus: nustatyti socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių atstovavimo komitetų posėdžiuose tvarką, skelbti informaciją, susijusią su paramos skyrimo argumentais, nustatyti nevyriausybinių atstovų dalyvavimą stebėtojų teisėmis vyriausybinės struktūros paramos priežiūros komitetuose ir t.t. Deja, atrodo, kad įsiklausyti į šituos pasiūlymus nei politinės valios, nei ryžtingesnio noro nėra.

Man, kaip kaimiškojoje apygardoje išrinktam Seimo nariui, šiandien taip ir norisi pasakyti matant, kokiu keliu eina mūsų Vyriausybė: kaimietis, kuris turi vežimą ir arklį, puikiai žino, kaip reikia pasiruošti vežimą ir kaip važiuoti į laukus. Šiandieninė situacija man primena tokį grubų pasakymą: „Važiuojam, paskui pakinkysim“. Duok Dieve, kad mūsų vežimas nesustotų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Veselką. Ruošiasi J.Dagys.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau išskirti du dalykus šioje strategijoje. Pirmas dalykas, nors mes labai daug kritikuojame, manyčiau, bet vis dėlto buvo neblogai padarytas: visi, kas norėjo, ką norėjo, tą siūlė, tą rašė. Labai gerai, ir mes šitą medžiagą turime, bet iš to visko, kas parašyta, pasiūlyta, aprašyta, neaišku, kuo tas turi baigtis. Taigi mes daug kalbame apie žinių visuomenę. Iš tikrųjų jau mums beveik įrodė, kaip ir komunizmą įrodė, kad gerai ta žinių visuomenė. Ir pinigų daug mesti žadam. Bet aš bijau, kad mes iš ten gaunam pinigus, metam pinigus į žinių visuomenę, o ta žinių visuomenė produktą kuria Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. O mes taip ir liekame: tik žinias duodam, ir išlekia. Tai manau, kad jeigu ir toliau taip bus, tai ta visa parama nelabai ką duos Lietuvai. Kodėl?

Kai Ekonomikos komitete svarstėme, aš Ūkio ministerijos klausiau, su kokiu produktu ar technologija mes 2013 metais išeisim į pasaulį ir sakysim: štai Lietuvos firminis ženklas, kuris, kad jį gamintume, reikalauja ypatingų žinių, aukštos kvalifikacijos, duoda didelę pridedamąją vertę, ir taip mes padarysim tą šuolį į Airiją ar kur kitur, nesvarbu. Atsakymas buvo aiškus: nežinome ir šiandien. Klausiu, nejaugi mokslas negali pasakyti? Pasirodo, ir mokslas šiandien negali pasakyti šito, nes patys mokslininkai išsilakstė, o eksperimentinė bazė neatnaujinama faktiškai nuo tos prakeiktos Tarybų Sąjungos laikų, kai buvo pilna institutų ir lietuviai vis dėlto, šiaip ar taip, žinojo, kad jie tobulins tik tiksliuosius prietaisus, kitus dalykus, darys modernias stakles, žinojo, kūrė ir galėjo. Dabar aš nežinau, apie kokį produktą mes 2013 metais pasakysim: štai firminis Lietuvos ženklas.

Gerai atsimenu, kai dirbau tiekimo sistemoje (jūs peikiate rusus), rusai klausdavo, kodėl jūs, lietuviai, nenorite padaryti sudėtingą produktą, kuris Lietuvą garsintų visoje Europoje? Jūs tai sraigtą gaminate, tai kokią detalę, bet galutinį, sudėtingą produktą gaminti jie mus skatino ir klausė, kodėl negaminam. Nežinau ir šiandien neturiu šito atsakymo.

Todėl, gerbiamieji, pirmą veiksmą vertinu kaip gerą, demokratinį, nors „nusidemokratino“, bet antrą pusę žiūriu, kur bloga, ar nebus taip, kad Vyriausybė mus maudo. Jeigu bus blogai, 2013 m. pasakys: taigi jūs visi svarstėte, visi siūlėte ir mes visi atsakingi kartu. Ir tada niekas neatsakingas. Vis dėlto manau, kad po tų visų siūlymų Vyriausybė, turinti profesionalius darbuotojus, privalo pasakyti savo lemiamą sprendimą. Tada žinosime, ką blogai siūlėme, bet turi Vyriausybė… Jeigu Vyriausybė nepriims lemiamo sprendimo, o visiems, kas tik rėkia, pinigus dalins, rezultatas bus liūdnas. Tie 36 mlrd., kurie su žemės ūkiu ateis, grįš atgal į Europą, ir dar lietuvių ten nuvažiuos dirbti, ir taip amžinai būsime treti nuo galo iki 2013 metų. Kodėl? Kadangi Rumunija ir Bulgarija bus vis tiek blogiau išsivysčiusios, tai mes galėsime pasigirti: vis dėlto mes padarėme šuolį – nuo priešpaskutinių tapome treti nuo galo. Bet šiaip manau, kad kai bus veiksmų programa, tada mes ir turėsime galutinai pažiūrėti, ar Vyriausybė eina ta kryptimi, kurią darome, ar ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir R.J.Dagys dar kalba diskusijoje.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes dabar nelabai susitelkę ties tuo darbu. Tikrai sutinku su kolegomis, kurie sakė, kad mes čia tarsi skirstytume 100 litų, nes visiems tikrai jokio entuziazmo ši diskusija nesukelia. Neatrodo, kad 30 mlrd. Lt kartu su išmokom – tai mus labai jaudinanti suma, ir mes nelabai rūpinamės, kur jie toliau nukeliaus. Iš tikrųjų jaučiamas nuovargis. Gaila, nes tai yra tik antrieji mūsų parlamentavimo metai ir dar to nuovargio turėtų nebūti.

Nesitikėdamas didelio salėje sėdinčiųjų dėmesio, vis dėlto norėčiau pasakyti kai kurias mintis, nes iš tikrųjų jos yra svarbios ir galbūt į tai bus Vyriausybės atsižvelgta, nors nematant jos tribūnoje tikėtis to vargu ar galima. Visos visuomeninės organizacijos, kurios dalyvavo svarstymuose, matė tokį patį požiūrį po visų tų pasitarimų. Jiems visiems tvarkingai leido pakalbėti per visus mikrofonus, pasakyti savo nuomonę, o strategija buvo formuojama toliau kaip visada. Ir paskui mes piktinamės, kodėl visi tiek svarstėm, tiek kartu buvom, tiek išklausėm ir visi nepatenkinti. Nepatenkinti, nes niekas į jų pastabas iš esmės neatsižvelgia. Tiesiog leido jiems pakalbėti, kaip leidžia mums pakalbėti šiandien iš tribūnos.

Taigi mes nuvažiavę visi piktinamės, kad štai Lisabonos strategija Europos Sąjungoje yra žlugdoma, iš jos nieko nelieka ir panašiai, geras dokumentas, kuris turėjo duoti proveržį Lietuvai, yra palaidotas. O ką mes darome su savo strategija? Mes darome tą patį. Paleidome per visas žinybas ir panašiai, suformavo kažkokį abstraktų kūrinį, įvardijo gražius žodžius, iš pradžių prioritetus išvardijo ir tuo viskas baigėsi. O kur tos proveržio labai aiškiai suformuluotos kryptys, kaip jos patvirtintos konkrečiais įsipareigojimais, mes to tikrai nematome. Nėra jų paprasčiausiai. Jokių šansų pamatyti.

Štai, sakykim, aš detaliau panagrinėjau mūsų proveržio kryptį, susijusią su mokslu. Proveržio kryptis, procentai parašyti, visa kita. Kai paklausi, kas už to slypi, tai matyti, kad geriausiu atveju mūsų proveržio sritis gaus investicijų 70 mln. per metus. Proveržio sritis, mūsų mokslo įstaigos gali tikėtis 70 mln. per metus investicijų, mes darome proveržį su tokiomis investicijomis. O perkvalifikavimo sričiai, kuri gal ir susijusi šiek tiek su ta proveržio sritimi, skiriame 1,5 mlrd. Čia yra proveržis, tai leidžia mūsų kryptys, taip jos įvardytos, jos taip aiškiai parašytos.

Tai kokį mes čia proveržį taikome? Ar mes sprendžiame savo biudžeto skylių kamšymą, ką reikia daryti su ta perkvalifikavimo sistema ir panašiai (bet čia yra mūsų biudžeto reikalas), ar mes skiriame pinigus tam, kur iš tikrųjų reikėtų panaudoti? Tai čia turbūt yra esmė. Ir kai mes matome taip parašytus prioritetus, kaip yra dabar, be jokių aiškių kriterijų, tai galime pasakyti tik viena: bus kaip visada. Ar mes norime tokio dokumento, kuris bus kaip visada? Ir ar Seimas prisiima atsakomybę už tai, kad tie pinigai bus atitinkamai paskirstyti? Jeigu mes norime pasiekti kokį nors susitarimą, tai turime visų politinių jėgų, neatsižvelgdami į tai, ar jos pozicijos, ar opozicijos, niekas nežino, kas bus 2008–2009 metais valdžioje. Turi būti visiškas aiškumas, ką mes laikome prioritetais ir kiek iš tikrųjų pinigų tiems dalykams skiriame. Ne abstrakčiai, kad plėtosime, sieksime, darysime, bet su aiškiais numatytais tikslais, ko mes norime pasiekti, ir prisiimdami atsakomybę, kad tą turime padaryti. Tai turbūt yra pagrindinis dalykas. Kito būdo svarstyti neturime, todėl mes ir siūlėme arba priimti įstatymo nustatyta tvarka visas mūsų siūlomas pastabas, kartu prisiimti visą atsakomybę ir neužkrauti jos Vyriausybei, arba tada siekti nacionalinio sutarimo tuo klausimu. Bet nei tas, nei tas variantas nėra priimtinas, o mes dabar vaizduojame šios strategijos svarstymą. Daugelis komitetų pasižiūrėjo formaliai į tuos klausimus. Bet nenorėčiau, kaip ponas J.Karosas pasakyti, prilyginti komitetų nuomonės, jeigu ji nesutampa su pirmininko nuomone, kad komitetas iš karto… pavyksta gatve… Tai yra komiteto nuomonė ir mes, atstovaudami komitetui, norėtume, kad būtų komiteto nuomonė ir pareiškiama. Ponas J.Karosas asmeninę nuomonę apie gatvę gali pasakyti vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje yra užsiregistravęs E.Vareikis, jis vėluodamas atbėgo. Jūs tikrai norite dalyvauti diskusijoje? (Balsai salėje) Tai yra paskutinis kalbantysis. Kolegos, manau, gerbkime, suteikėme galimybę kitiems, tikimės lakoniškos jūsų kalbos. Prašom, kolega.

E.VAREIKIS (TSF). Labai dėkoju, kad leidote kalbėti, nors jaučiuosi turįs lygiai tokią pat teisę kalbėti kaip ir visi kiti. Bet pabandysiu kalbėti trumpai ir kalbėti truputį ne taip, kaip kalbėjo visi, kad jums būtų įdomiau. Prieš išeidamas čia pasakiau savo kolegoms, kad kalbėsiu kaip visada apie meilę. Sako, tai ką, apie meilę pinigams? Ne, sakau, apie meilę ne pinigams. Taigi mano kalba bus šiek tiek kitokia. Gal truputį trumpesnė. Visiškai sutinku su tuo, ką sakė ponas R.Dagys, kad jeigu mes esame Seimas, atsakingas už biudžetą ir kitus valstybės finansus, tai tie visi dalykai privalo būti skaidrūs ir Seimas turi matyti pinigų skirstymą kiek įmanoma skaidresnį. Visiškai su tuo sutinku, bet mane domina dar vienas klausimas.

Prieš 10–15 metų, kai pradėjome stojimą į Europos Sąjungą, aš pats buvau labai aktyvus tame procese, mums sakė, kur jūs ten stojat, jūs neturite pinigų. Aš sakiau, nesvarbu. Mes stojame ten todėl, kad esame tikri europiečiai. Ir visi sutartinai sakėme, kad mes norime būti Europoje, nes esame tikri europiečiai. Ne pinigais, bet europiečiai savo tradicijomis, savo protu, savo dvasia. Dabar aš matau iš šios diskusijos, kad daugelis iš mūsų mano, na, jeigu ne daugelis, tai labai džiaugiuosi, bet manau, kad daugelis iš mūsų mano, kad Europai svarbiausi yra pinigai. Šiandien diskusija vyksta vis apie tai, kam duoti daugiau pinigų, kam duoti mažiau. Kitaip sakant, jeigu pažiūrėtume į šitą iš kitos pusės, svarbiausias žmogaus organas yra skrandis, va čia va. Kuo daugiau tame skrandyje bus, tuo mes būsime neva laimingesni. Ir mane labai liūdina, kad visi mūsų planai, visi mūsų projektai susiveda į pinigų kiekį. Aš jums galiu patvirtinti, kad tai iš tikrųjų neatneš mums laimės. Aš labai džiaugiuosi, kad yra šiame Seime žmonių šioje pusėje, kurie kalba ne tik apie skrandį, bet ir truputį apie smegenis. Jie kalba apie žinių visuomenę, apie mokslą, apie švietimą. Tai jau yra žingsnis pirmyn. Bet aš manau, kad žingsnis yra nepakankamas.

Yra dar vienas dalykas. Tie patys konservatoriai per rinkimus iškėlė lyg ir tokį kvailą šūkį, kai kas sakė kvailas. O šūkis buvo „Būk labiau lietuvis!“ Tai štai mano klausimas, ar mes eidami į Europos Sąjungą norime būti labiau lietuviais, ar nenorime? Jeigu norime būti labiau lietuviais, tai privalome galvoti ne tik apie skrandį, ne tik apie smegenis, bet ir apie dar vieną svarbią žmogaus vietą, kuria ne visi turbūt tiki, tai yra žmogaus sielą, žmogaus jausmus, žmogaus susivokimą. Ar mes skirstydami Europos fondus esame tik valgytojai? Ar mes norime būti taip pat lietuviais ir labiau lietuviais? Prašau apie tai pagalvoti. Ačiū. Baigiau trumpą kalbą.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, diskusijos pabaigoje aš noriu į tribūną pakviesti finansų ministrą Z.Balčytį, jis buvo šio dokumento teikėjas Seime. Ir pabaigoje būtų labai logiška išgirsti trumpą jo kalbą, juo labiau kad buvo kelti klausimai, į kuriuos galbūt mes išgirsime atsakymus. Prašom, pone ministre.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, mes šiandien einame į vieno labai svarbaus darbo pabaigą. Kalbėdami apie bendrą Europos patirtį, galime pasakyti atvirai ir tiesiai, kad mes esame vienintelė valstybė, pradėjusi tokį sudėtingą, nelengvą uždavinį – nusistatyti mūsų valstybės vystymosi strategiją ir, kaip buvo nemažai kalbama iš šios tribūnos, tas proveržio sritis, kaip mūsų valstybė turėtų atrodyti po Europos Sąjungos paramos, kuri yra didesnė negu 20 mlrd. litų, po 7, 8 ar 9 metų. Tai nėra lengvas uždavinys, nes ši strategija apėmė visas mūsų gyvenimo sritis. Ir buvo tam tikrų nuomonių, kad mes, kaip valstybė, neturėtume būti pravalgytojai. Šioje strategijoje ir buvo kalbama apie tai, kaip mes ateityje galėtume užtikrinti gerokai aukštesnį Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį.

Tai darbas buvo ne Finansų ministerijos. Šis darbas buvo Lietuvos mokslininkų potencialo rezultatas, buvo įtraukta visa mokslo visuomenė. Ji galėjo diskutuoti dėl mūsų valstybės šiandienos padėties, dėl esamos situacijos geopolitine prasme, ekonomine ir kitais aspektais ir išryškinti, kaip mūsų valstybė turėtų plėtotis, jei mes neturime jokių didelių energetinių išteklių, neturime kažkokių prioritetų, palyginti su kitom valstybėm, o vis dėlto norime gyventi geriau ir užtikrinti geresnes verslo sąlygas. Buvo apibendrinta daugiau negu 20 įvairių priimtų valstybės strategijų švietimo srityje, kelių plėtros srityje, aplinkosaugos, sveikatos ir daugelyje kitų. Ir šis rezultatas kaip tik…Svarstymo esmė ir buvo – kaip mūsų Lietuvos Seimas mato prioritetines ir proveržio sritis. Buvo pateikta Vyriausybės apibendrinta medžiaga, kad turime tris pagrindinius tikslus: žinių visuomenė, ekonomikos plėtra ir sanglauda. Visos šios sritys yra suskirstytos į 19 tikslų dėl visų gyvenimo sričių. Yra labai aiškiai pasakyta, kad mes norime pakelti ekonomikos konkurencingumą, norime užtikrinti savo žmonių aukštesnį išsilavinimo lygį, norime išspręsti emigracijos problemą, kad mūsų darbo jėga būtų kvalifikuota ir už ją būtų galima mokėti tiek, kiek yra mokama kitose Europos Sąjungos valstybėse. Šį uždavinį šiandien baigiame…

Labai daug kalbų ir diskusijų buvo dėl kito mūsų žingsnio, tai yra veiksmų programos. Iš tikrųjų buvo kalbančių, kad strategija tai yra tikslas, į kurį mes, kaip valstybė, turime eiti, ir kokias priemones naudoti. Veiksmų programos ir yra tas etapas, kai bus išryškinti kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai, kai kiekviena programa ir kiekvienas tikslas bus aprašytas. Į šį darbą yra įtrauktos visos asocijuotos struktūros, visuomeninės organizacijos gali reikšti savo nuomonę, taip pat daugiau negu 300 įvairių specialistų. Mes šį darbą planuojame baigti liepos mėnesį. Veiksmų programų rezultatai taip pat bus patvirtinti Vyriausybėje ir bus pateikti Seime.

Trečias klausimas, dėl kurio buvo labai daug diskusijų, tai yra piniginių lėšų panaudojimo skaidrumas. Tai yra trečias uždavinys, jis neįeina į šios programos svarstymą. Todėl, mielieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu labai padėkoti visiems – ir pozicijai, ir opozicijai – už pateiktus pasiūlymus. Jų tikrai buvo gana nemažai ir gana gerų. Vienas iš tokių yra galimybė patiems regionams spręsti dėl viešąsias paslaugas suteikiančių įvairių objektų renovavimo ir neskyrimo konkursų. Tai bus numatyta, tai bus daroma, tai mūsų jau anksčiau priimtas sprendimas. Taip pat mes turime tam tikrą 2004–2006 metų įsisavinimo patirtį. Ją taip pat perkelsime į 2007–2013 metus.

Aš dar kartą noriu visiems išreikšti didžiulę padėką už tuos pasiūlymus, kurie buvo gauti iš komitetų, iš frakcijų, iš Seimo narių, taip pat galiu atsakyti į gerbiamojo kolegos A.Čapliko pasakymą, kad Lietuva, pasinaudojusi šia parama, 2013–2015 m., nes iki tų metų galima įsisavinti šią paramą, iš tikrųjų taps kur kas turtingesnė, klestinti ir integruota Europos Sąjungos valstybė. Ačiū už dėmesį.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos“ projektas Nr.XP-1421 (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, noriu trumpai su jumis pasitarti. Tai yra protokolinis nutarimas, daug ir komitetų, ir frakcijų nuomonių išsakyta diskusijoje. Ar mes galime be papildomų kalbų iš karto pereiti prie balsavimo? (Balsai salėje) Matau, kad yra vyraujanti nuomonė. Dėl vedimo tvarkos nori kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, išklausius visų komitetų kalbas ir atsižvelgiant į tai, kad strategijos 2 pagrindinis punktas yra ekonomika, aš neišgirdau (ir dokumentuose nėra), ar Ekonomikos komitetas pritaria, ar nepritaria šiai strategijai. Būtų labai gerai išgirsti (norėtųsi išgirsti), koks yra Ekonomikos komiteto sprendimas, nes tai turi būti pagal Statutą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone komiteto pirmininke, šoninis mikrofonas, bus greičiau, kad pono E.Klumbio abejonės būtų išsklaidytos. Ekonomikos komiteto išvada.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis Egidijau, būdamas tribūnoje minėjau mūsų komiteto poziciją ir kaip mes įvertinome. Komitete mes konstatavome, kad tai yra tik strategijos projektas, kuris bus tobulinamas po mūsų pasiūlymų, po kitų pasiūlymų ir mes negalime nei patvirtinti, nei nepatvirtinti tokio dokumento. Mes išsakėme aiškią savo poziciją, kad mes teigiamai įvertinome Vyriausybės atliktą darbą ir pateikėme daug pasiūlymų, į kuriuos Vyriausybė turėtų atsižvelgti tobulindama projektą. Toks buvo mūsų komiteto sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš perskaitysiu jums protokolinio nutarimo tekstą, kuris yra labai lakoniškas, kad būtų aišku, dėl ko balsuosite. „Pritarti Seimo Europos reikalų komiteto 2006 m. gegužės 24 d. išvadai, kuri yra susijusi su Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įvertinimu.“ Kolegos, procedūrinis balsavimas. Balsavimas už reiškia pritarimą… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš atsiklausiau Seimo, tai yra pagal žanrą protokolinis nutarimas. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš net nesuprantu, ką reiškia protokolinis nutarimas, kai tai yra nutarimas, susijęs su labai aiškiu turiniu ir bandymu pasakyti, kad Seimas pritaria Europos reikalų komiteto išvadai, vadinasi, pritaria dabar pateiktai strategijai arba atskirų komitetų sprendimams, o tai yra visiškas nesusipratimas. Toks nutarimas reikalauja kur kas gilesnių diskusijų ir negali būti priimtas kaip grynai procedūrinis sprendimas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš prieš keletą minučių atsiklausiau Seimo nuomonės ir visi nusprendė, kad nuomonės jau daug kartų buvo išsakytos. (Balsai salėje) Gerai. Dabar mes turime apsispręsti, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar ne. Lygiai taip pat galima balsuojant apsispręsti, ar Seimas norėtų tai daryti, ar ne. Kolegos, aš nematau kitos išeities. Ar reikia dar išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų prieš priimant šį nutarimą? (Balsai salėje) Už – reikia nuomonių, ne – vadinasi, ne.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 60, susilaikė 5. Nėra palaikymo, kad dar turėtume išsakyti nuomones dėl protokolinio nutarimo.

J.RAZMA (TSF). Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad Vyriausybę remiančių frakcijų atstovai nesupranta šio balsavimo svarbos ir, matyt, nepasižiūrėjo, ką reiškia pritarimas Europos reikalų komiteto išvadai. Siekdamas sudaryti galimybę jiems giliau susipažinti su svarstomo reikalo esme frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerai. Toks siūlymas irgi yra procedūrinis, yra teisėtas, todėl mes netrukus balsuosime. Dar yra kitų minčių? Prašom. D.Mikutienė – centrinis mikrofonas.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Labai atsiprašau, bet mano ir kolegės V.Baltraitienės balsą prašome įskaityti prieš, nes supainiojome mygtukus.

PIRMININKAS. Bet kokiu atveju tai nekeičia esmės. Kolegos, pertrauka bus, jeigu dėl to pasisakys bent penktadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, kaip siūlo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija?

Už – 36. Pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio.

Noriu su jumis pasitarti, ar būtų priimtina, kad nuo 15 val. pradėtume šį klausimą? Gerai. Ačiū. Jeigu neprieštaraujate, prieš pereinant prie kito klausimo svarstymo, kaip numatyta Seimo darbotvarkėje, 10 minučių pertrauka. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (Nacionalinės strategijos)“ projektas Nr.XP-1366 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Pirmiausia prašyčiau registruotis, o A.Kubilių prašyčiau lėtai judėti tribūnos link. Langsam langsam. Kol kas nedaug, bet, tikiuosi, kad ateis daugiau. Pranešu, kad dabar Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (Nacionalinės strategijos) projektas Nr.XP-1366. Pranešėjas – opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tęsdamas tą pačią temą, apie kurią kalbėjome, noriu kaip nors pabandyti apeliuoti į Seimo narių garbę ir, jeigu galima taip sakyti, ambiciją tokia rimta tema, kaip Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija, likti rimtu partneriu Vyriausybei ir visuomenei svarstant tokį svarbų dokumentą. Mane tikrai nustebino tas protokolinis nutarimas, kurio priėmimą mes sustabdėme. Jis parodė vieną akivaizdų faktą, kad Seimas, priimdamas tą protokolinį nutarimą, būtų akivaizdžiai parodęs, kad yra bejėgis visavertiškai dalyvauti tokioje svarbioje diskusijoje. Jeigu Seimas pasiruošęs patvirtinti kaip savo dokumentą protokoliniu nutarimu įvairių komitetų nuomones kaip siūlymą Vyriausybei, tai akivaizdžiai parodo tik tai, kad Seimas nesugeba iš labai įvairių ir kitą kartą prieštaringų komitetų nuostatų akumuliuoti ir išskirti vieną bendrą viso Seimo arba bent Seimo daugumos nuostatą. Noriu priminti, kad komitetų pasiūlymuose yra visiškai viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Ekonomikos komitetas pasiūlė sumažinti žinių visuomenei ir žinių ekonomikai skiriamus procentus, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo priešingai – dar padidinti. Iš tiesų kyla labai paprastas klausimas: ar Seimas bandys ieškoti tarp tokių prieštaringų nuostatų bendros pozicijos, ar palieka viską kam nors spręsti pasakydamas, kad Seimui šiandien tai nėra pats svarbiausias dalykas, nes Seimas šiandien svarsto frakcijų persidalijimus, juodąsias buhalterijas ir kitus dalykus, kas svarstoma ne Seimo salėje, ne kabinetuose, o koridoriuose ir prie kavos puodelio.

Todėl aš vis dėlto dar sykį bandau apeliuoti į Seimo ambiciją šiuo svarbiu klausimu išsakyti tam tikrą integruotą Seimo poziciją, kurią aš ir pasiūliau, suformulavau savo nutarimo projekte. Jau nekalbėsiu apie tai, kad Seimas šiandien turėtų labai aiškiai pareikalauti iš Vyriausybės užtikrinti skaidrumo elementarius principus svarstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigus, kad Seimas turėtų labai aiškiai suformuluoti nuostatas, kurios padėtų regionams nesijausti našlaičiais, kai yra skirstomi Europos Sąjungos pinigai.

Noriu priminti, kad, praėjusių metų lapkričio mėnesio Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento duomenimis, pagal Bendrąjį programavimo dokumentą paskirsčius didžiąją dalį Europos Sąjungos pinigų, 60% struktūrinės paramos pinigų liko Vilniuje, o ne Lietuvos provincijoje, Lietuvos rajonuose ir regionuose. Taigi apie regioninę politiką aš irgi nenoriu daugiau kalbėti, nors mano nutarime tai yra pasakyta.

Bet aš noriu iškelti vieną esminį klausimą: ar Seimas turi ambicijų pabandyti pakeisti Europos Sąjungos pinigų panaudojimą, kaip jis yra susiklostęs, tokiu būdu, kad 2013 metais mes tikrai galėtume pasakyti, kad ko nors pasiekėme, ar paliekame taip, kaip yra dabar? Visi mes galime labai atvirai sau pasakyti. Dabar yra labai paprastai: Europos Sąjungos pinigai yra naudojami ne kokiems nors proveržiams finansuoti, ne kokioms nors Lietuvai labai svarbioms kryptims finansuoti, o naudojami kaip priedas prie pagrindinių ministerijų biudžetinio finansavimo. Toks būdas yra galimas, bet tai mes turime atvirai pasakyti: kad nieko mes už šiuos pinigus nesiekiame, jokių proveržių, bet finansuosime ministerijų biudžetus, tegul taip ir būna, daugiau mes čia nesikankinkime su jokiomis naujomis iniciatyvomis, jokiais naujais strateginiais planais.

Kai strategijose matau pareiškimus, kad Lietuvos strateginis prioritetas kalbant apie Lietuvos ekonomiką ir Lietuvos ateitį yra žinių ekonomika ir žinių visuomenė, o didžiulės pinigų sumos bus skirstomos per Socialinių reikalų ministeriją… Kodėl tai bus daroma? Todėl, kad iki šiol buvo energinga ministrė, iki šiol socialliberalai buvo koalicijoje, reikėjo kokį nors procentą duoti ir socialliberalams. Todėl viena iš institucijų, kuri gaus didžiausius pinigus per šį naują periodą, bus Lietuvos darbo biržos, kurios rūpinsis Lietuvos bedarbiais. Ar Lietuvoje bedarbių dar yra? Klausimas. Emigracija yra tokia sparti, kad su nedarbu kovoti lyg ir nereikia. Vyriausybė gali prisirašyti prie savo nuopelnų, kad nedarbas yra įveiktas, bet pinigus gaus didžiulius. Iš tikrųjų priedas prie Socialinių reikalų ministerijos yra neblogas, bet ką tai turi bendra su Lietuvos strateginiais prioritetais?

Todėl aš dar sykį kartoju, jeigu mes iš tiesų norime pasiekti kokių nors permainų ir norime kokio nors proveržio vystant žinių ekonomiką, turime susitarti dėl to, ką aš savo nutarime vadinu nacionaliniais projektais. Jeigu to nebus, jeigu Vyriausybė paliks 300 ekspertų spręsti, kam tuos pinigus panaudoti, mes turėsime labai akivaizdų rezultatą: 300 ekspertų pasieks, kad tie pinigai bus padalyti 300 sričių, nes kiekvienas ekspertas gins savo sritį, kiekviena iš tų sričių jam atrodys labai svarbi, ir rezultatas bus būtent toks.

Mes turime gerų pavyzdžių, kai Europos Sąjungos pinigai iki šiol buvo gerai panaudoti, ten, kur Lietuva turėjo labai aiškius nacionalinius projektus. Pavyzdžiui, „Via Baltica“. Lietuvos Vyriausybė nutarė, kad turi būti nutiestas toks kelias, susitarė su latviais ir estais, paėmė iš Europos Sąjungos pinigus, ir kelias yra nutiestas. Lieka jį platinti, lieka jį gerinti, lieka jį dar paversti ir visos industrijos aplink jį centru.

Lygiai tokie pat projektai turi būti sutarti ir plėtojant mūsų pagrindinį prioritetą – žinių visuomenę ir žinių ekonomiką. Todėl aš ir siūlau šiame savo nutarime Seimui pabandyti susitarti dėl daugelio tokių projektų, bent dešimties tokių projektų, pradedant nuo visų Lietuvos mokyklų renovacijos, nuo žinių ekonomikos branduolių, arba klasterių, steigimo Vilniuje ir Kaune, nuo specialaus finansavimo aukštųjų technologijų proveržio kryptimi, ar tai būtų biotechnologijos, lazeriai, kompiuteriai ir t.t., nuo specialaus rizikos kapitalo fondo įkūrimo, nuo bent dviejų Lietuvos universitetų, nuo siekio, kad bent du Lietuvos universitetai atsirastų Europos geriausiųjų šimtuke. Po dešimties, po penkiolikos metų mes kalbėsime ne apie tai, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos. Mes kalbėsime apie tai, kad Lietuvos studentai nebeina studijuoti į Lietuvos universitetus, kurie kuo toliau, tuo labiau darosi vis labiau atsiliekantys nuo pažangiausių ir geriausiai dirbančių tiek Europos, tiek viso pasaulio universitetų.

Jeigu mes nesame pajėgūs susitarti dėl tokių nacionalinių projektų, tada iš tikrųjų yra geriausia priimti protokolinį nutarimą, prieš tai pasiūlytą, kurio esmė yra tokia: gerbiamoji Vyriausybe, darykite su tais pinigais ką norite, šis Seimas nepajėgus strategiškai rimtai svarstyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo kryptis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar jus nori net dešimt Seimo narių paklausti. Tam yra skiriama irgi 10 minučių. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, tas asmuo, kuris apeliuoja į Seimo narių garbę ir garbingumą, a priori skelbiasi esąs garbingas, bet būtų geriau, kad atsakytų kiti.

Dabar klausimas, kodėl iš Europos Sąjungos valstybių naujokių nė vienoje valstybėje strateginiai dalykai, arba lėšų panaudojimo strategija, nesvarstomi tų valstybių parlamentuose?

A.KUBILIUS. Galima ir tokios paguodos ieškoti savo neįgalumui.

PIRMININKAS. Visi, pasirodo… nesakysiu, koks žodis, o tik mes geri. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, išties turbūt vienas iš svarbiausių dokumentų greta svarstomo biudžeto bus šiemet priimtas Seime… Jūs jau minėjote, kad Seimas ir mes suprantame, jog Seimas dažnai tampa Vyriausybės įkaitu, atskirų ministerijų, bet žiūrint į tuos procentus, kurie skiriami vienai ar kitai sričiai, ar nesusidaro įspūdis, kad greitai skubama paskirstyti tas lėšas todėl, kad kai kurie stambūs infrastruktūrų kūrimo rykliai jau laukia pinigų, sutarčių sudarymo, nes neaišku, kiek dar gyvuos ši Vyriausybė? Ačiū.

A.KUBILIUS. Galbūt ir taip yra. Aš suprantu ir kelininkus, irgi yra problemų, tikrai Lietuvoje daug pinigų reikia investuoti ir į kelius. Bet tai ir yra Seimo ir Vyriausybės pareiga rasti protingą balansą. O tą balansą pasiekti yra gana sunku vien todėl, kad kelininkai (jiems garbė) yra išvystę tikrai gerus pajėgumus rengti ir įgyvendinti stambius nacionalinius infrastruktūrinius projektus. Tuo tarpu mokslo bendruomenė, arba žinių visuomenės bendruomenė, be specialios valstybės pagalbos, be specialaus valstybės dėmesio, tokius projektus pati įgyvendinti nėra pajėgi. Tol, kol Vyriausybė nepasakys, kad Lietuvoje kaip Malaizijoje turi būti pasaulinis biotechnologijų centras… ir investuoti į tokios infrastruktūros plėtrą didelius pinigus, tol pats mokslas to niekados nepasieks ir niekados to neįgyvendins. Klausimas, ar mes turime nacionalinę ambiciją ką nors šioje Lietuvoje pasiekti? Ar tą ambiciją mes sukoncentruojame tik į „Euroviziją“ ir „LT United“ laimėjimus?

PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris. Prašom, kolega.

E.ZINGERIS (TSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis opozicijos lyderi, kalbant apie šią užliūliavimo strategiją, kuri vykdoma šiuo metu, aš taip vadinu tą strategiją, kuri išdėstyta šiandien kai kuriems kalbant, ar jūs įžiūrite skirtumų tarp bandymo mus užliūliuoti, kad euras bus įvedamas euro įvedimo metu, giedamų maždaug penkis mėnesius ditirambų, kad euras bus, ir šių dienų metodologijos, kai sakoma, kad viskas bus gerai 2007–2013 metais? Ar tų dviejų strategijų jūs įžiūrit panašumų? Ačiū.

A.KUBILIUS. Iš tiesų yra daug panašumo, kurio bendrasis vardiklis yra labai akivaizdus – intelektualios politinės valios stoka. Galbūt šiandien yra tokia Lietuvos realybė, kad ko nors daugiau mes negalim tikėtis ir negalim prašyti. Bet visą laiką žmogus gyveni viltimis ir iliuzijomis ir įsivaizduoji, kad ne taip toli nuo Lietuvos gyvenantys airiai nėra kuo nors ypatingai geresni ar kokybiškesni už mus. Europos reikalų komiteto pirmininkas kalbėjo apie Airijos patirtį, kad Airija 1988 metais susitarė, jog gana švaistyti Europos Sąjungos pinigus įvairiems smulkiems dalykams ir reikia susikoncentruoti į Airijos proveržį. Airiams tai pavyko padaryti. Man atrodo, kad ir mes esam pajėgūs patys tą čia padaryti. Galbūt mums kažko trūksta, galbūt mes turim per daug politinio chaoso ir paprasčiausiai, kol tai nesibaigs, kol Lietuva neapsivalys nuo tų neskaidrumų ir nešvarumų, mes būsim nepajėgūs rasti laiko rimčiau susėsti prie svarbiausių strateginių dalykų. Bet aš vis dar turiu vilties, kad valdančioji koalicija yra pajėgi kažkaip pakelti akis nuo savo problemų ir net tuo atveju, kai opozicija siūlo, tai pasvarstyti šiek tiek rimčiau negu vien tik pajuokaudama ar pašmaikštaudama.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gana nemažą laiko tarpą ir Seimas, ir visuomenė stebėjo situaciją, kai vietoje diskusijų, kaip geriau panaudoti būsimojo finansinio laikotarpio struktūrinės paramos lėšas, vyko tikri ar tariami Vyriausybės ginčai dėl to, kuri ministerija ir kokią dalį paramos lėšų skirstys. Šiandien situacija yra tokia: laiko limitų beveik neliko, vienokia ar kitokia forma Lietuva turi teikti savo strategiją Europos Komisijai, taigi leiskite jūsų paklausti. Kokia jūsų nuomonė, ar tai yra Vyriausybės sąmoningas veikimas, ar tai yra gebėjimų problema? Dėkoju.

A.KUBILIUS. Aš vėl grįžtu prie to paties, kad suprantu, jog tokiai koalicijai yra gana sunku pasiekti sutarimą dėl nacionalinių tikslų, kai partijos žiūri į Europos Sąjungos pinigus lygiai taip pat, kaip žiūri į kokius nors postus Vyriausybėje, kai skaičiuoja procentus, kiek turi priklausyti postų ir kiek turi priklausyti Europos Sąjungos dalinamų pinigų sumos. Bet, manau, galbūt tas laikas jau yra praėjęs, gal ir koalicija jau gali suprasti, kad vien toks aklas dalinimasis, kad mūsų partijai tiek, mūsų partijai tiek turi priklausyti, niekur neveda. Tikrai būtų gerai, jeigu būtų sugebėta kažkaip pakelti akis nuo tos kasdienybės, pasižiūrėti į ateitį, pagalvoti, ką galima būtų palikti, kokį rezultatą būtų galima palikti, ir šiandien susitarti dėl to rezultato.

PIRMININKAS. Ačiū. Z.Žvikienė. Prašom, kolege.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs nutarimo projekto pirmoje dalyje įvardijot maksimalų visuomenės atstovų visateisį dalyvavimą svarstant projektus. Manau, iš tiesų niekas tam neprieštarauja ir tai yra sveikintinas dalykas, tačiau aš norėčiau, kad jūs atsakytumėt. Ar jūs galvojate apie tai, kad šiuo metu veikiančios asocijuotos struktūros išsakytų didžiąją dalį visuomenės nuomonės, ar joms reikėtų dar kažkaip kitaip jungtis? Manau, šiandien tai nėra didžioji dalis visuomenės nuomonės, kurią galėtų išsakyti šiuo metu veikiančios struktūros. Ar jūs matot kokį nors pasirengimą tokiam jų dalyvavimui?

A.KUBILIUS. Pirmas dalykas, pačios visuomeninės organizacijos, kurioms tai yra svarbu ir kurioms tai yra įdomu, susijungė rengdamos peticiją. Vadinasi, jos tikrai gali susijungti.

Z.ŽVIKIENĖ. Bet jų ten mažai.

A.KUBILIUS. Antras dalykas, galbūt kitoms organizacijoms tai nėra svarbu. Tai negali versti per jėgą kokios nors visuomeninės organizacijos, kuriai Europos Sąjungos pinigų panaudojimas nėra pagrindinis prioritetas, būtinai dalyvauti. Antras dalykas yra sukaupta patirtis, kuri yra aprašyta ir „Transparency International“ organizacijos Lietuvos skyriaus interneto puslapyje. Galima nesunkiai pasiskaityti, kaip tai buvo daroma Latvijoje arba Vengrijoje, kur toks visuomenės atstovų dalyvavimas Vyriausybės nutarimu buvo reglamentuotas ir pačios visuomeninės organizacijos sutiko su tokiu reglamentavimu, ir visuomenės organizacijų atstovai dalyvauja atrankos komitetų darbe svarstant nuo pat pradžių įvairių projektų tvirtinimą. Jie prisiėmė įsipareigojimą neplatinti informacijos, prisiėmė visus slaptumo įsipareigojimus ir dalyvauja. Taigi tos patirties yra sukaupta. Patys latviai mato tos patirties ir privalumus, ir trūkumus, ką toliau reikėtų plėtoti. Mes to žingsnio dar nepadarę. Mums reikia padaryti pirmą žingsnį. Todėl aš ir raginu Seimą priimti tokį nutarimą ir paraginti Vyriausybę pasekti latvių pavyzdžiu, t.y. tiksliai reglamentuoti ir realizuoti tokią tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, turiu pasakyti, kad stiprų tekstą suformulavote, sveikinu jus dėl to. Mano konkretus klausimas būtų dėl 5 punkto. Iš tiesų statistika rodo, kaip jūs ir rašote, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigais finansuojamų projektų neproporcingai didelė dalis tenka Vilniaus miestui, bet, bet, bet, ypač kai kalbame apie tas vadinamąsias minkštąsias investicijas į žmogiškąjį faktorių, apmokymus, darbo rinką ir t.t. Tai yra gryna statistika, nes organizacijos, kurios tuos projektus laimi, jau tiesiog yra registruotos Vilniaus mieste. Darbo rinkos mokymo tarnyba – adresas Vilniaus mieste, profsąjungos – adresas Vilniaus mieste, veiklą jos vykdo visoje Lietuvoje, bet formaliai statistiškai taip ir išeina. Ar sutiktumėte svarstymo metu pakoreguoti šią dalį, nes dabar pagal tekstą atrodo, kad iš tiesų vėl tas blogasis Vilnius nuskriaudė visą likusią Lietuvą? To tikrai nėra. Kviesčiau ir ateityje nespekuliuoti šia tema. Tai yra statistika pagal organizacijų adresus.

A.KUBILIUS. Galbūt, bet būtų gerai, kad Vyriausybė, Regioninės plėtros departamentas, kuris veikia ir teikia tokią statistiką, gebėtų pateikti realią statistiką, kiek tų pinigų iš tikrųjų realiai nueina į provinciją, kiek jų lieka Vilniuje. Tai yra ne Vilniaus blogumo įvardijimas, o tendencijų įvardijimas, kai yra tokia realybė, kad Vilnius yra kur kas patrauklesnis ir užsienio kapitalo investicijoms, ir imlesnis Europos Sąjungos pinigų, jeigu nesiimtume jokių veiksmų. Aš to negaliu pasakyti kaip priekaišto Vilniui. Aš galiu pasakyti priekaištą Vyriausybei, galiu pasakyti galbūt tam tikrą priekaištą regionams ir provincijai, kad jie nėra pakankamai aktyvūs, bet tokia yra realybė. Tai arba mes ją priimam ir sakom, kad ji yra tinkama, arba mes ieškom būdų, kaip ją šiek tiek koreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakinėjote ilgiau nei 10 minučių į daugelio Seimo narių klausimus. Dabar turim susitarti, ką darom po pateikimo.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Tada siūlau iškart apsispręsti balsuojant, ar… (Balsai salėje) Kad nematau aš to bendro sutarimo. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, tvarka yra tvarka. Taigi prašom pasiruošti, ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo ir toliau nagrinėjam, ar kaip kitaip elgiamės.

Už – 33, prieš – 27, 20 susilaikė. Nepritarta. Atiduodam tobulinti? (Balsai salėje) Gerai, tegul tobulinasi. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Kiek aš esu bandęs atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad Darbo partijos frakcijos atstovai balsuoja nesąžiningai. Jūs pažiūrėkite, kiek sėdi galinėse eilėse ir kiek yra balsavusių, matysite, kad čia yra neatitikimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Na, ką jūs.

J.RAZMA. Pavyzdžiui, ponas V.Domarkas sėdi vienas, o ten balsuoja jo suole abu.

PIRMININKAS. Taigi yra kolega. Kolega yra, net jei minusuosime tris, vis tiek yra per daug. (Balsai salėje) Aš nepastebėjau, bet jeigu… Yra kolega. Štai du sėdi.

A.KUBILIUS (TSF). Ar galima replika po tokio balsavimo?

PIRMININKAS. Taigi va, matote, tuščias suolas ir du pilni. Prašom, A.Kubilius. Prašom. Gerai, iš eilės A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man labiausiai patinka po tokio balsavimo prisiminti vieno iš Darbo partijos vadovų V.Gedvilo kvietimą pasiekti nacionalinį susitarimą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Dabar L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, aš paprašyčiau nekalbėti visą laiką abstrakčiai, jeigu turite ką nors konkrečiai, tai konkrečiai pasakykite.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Gedvilas. Prašom, kolega.

V.GEDVILAS (DPF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš, aišku, norėjau kalbėti dėl to A.Kubiliaus nutarimo. Tikrai ten yra labai daug konstruktyvių pasiūlymų, kuriems aš iš dalies ir pritariu, bet noriu, gerbiamasis Andriau, jums pasakyti, kad jūs turėjote puikią galimybę tuos pasiūlymus teikti strateginei komisijai. Jūs buvote paskirtas nuo Europos reikalų komiteto, žmogus, kuris koordinuoja strateginės komisijos darbą, teikti pasiūlymus. Aš manau, kad ir dabar jūsų pasiūlymus, kurie bus priimtini tai komisijai, reikia teikti, jūsų tą nutarimo projektą, ir į juos galbūt atsižvelgs. O dėl nacionalinio susitarimo, tai aš ir toliau jus kviečiu.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.RAZMA. Noriu patikslinti. Aš bandžiau atkreipti pirmininko dėmesį, kad buvo balsuota nesąžiningai. Atsiliepdamas į ponios L.Graužinienės pasakymą, aš galiu kai ką ir paminėti. Pono S.Girdausko suole sėdi vienas žmogus, balsavo abu. Pono V.Kamblevičiaus suole sėdi vienas žmogus, balsavo abu. Galima ir daugiau vardyti. Bet jūs žiūrėkite, ištraukite korteles tų žmonių, kurių nėra, ir bus tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kitą kartą, kai kalbėsite, aš prašyčiau, kad abiem rankomis laikytumėtės už mikrofono (Balsai salėje) arba taip. (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, einame toliau. Dabar darbotvarkės 4 punktas. (Balsai salėje: „Kaip toliau? Taigi buvo…“) Minutėlę, kolega R.Dagys nori žodį tarti? Kolega R.Dagys. Prašom. Kolega Dagy, irgi prašyčiau abiem rankom laikytis už mikrofono. Ačiū. Dabar prašom. (Juokas, plojimai)

R.J.DAGYS (TSF). Čia nauja jūsų kalbėjimo forma.

PIRMININKAS. Taip, pagarba Seimui ir posėdžio pirmininkui.

R.J.DAGYS. Aš manau, kad posėdžio pirmininkas galėtų geriau susitelkti į savo darbą, o ne į požiūrį į mikrofonus ar už kurios vietos kam reikia laikytis. Tai gal ir laikykitės, kur jums patinka. O mūsų frakcijos buvo aiški pastaba, kad tuo metu salėje balsavo už kolegas ir mes reikalaujame perbalsuoti rezultatus. Buvo aiškus siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar aš aiškiai formuluoju. Moterims tai netaikoma, bet vyrams. Labai prašyčiau kalbant čia ar kur kitur, vis dėlto rankų kišenėse nelaikyti. Jeigu neaišku, tai aš pasakau tiesiai. (Balsai salėje, juokas)

O dabar prašom pasiruošti ir balsuojame dar kartą, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos“ projektui.

33 – už, 34 – prieš, 14 susilaikė. Nepritarta. Kaip sutarėme, atiduodame tobulinti.

Seimo nutarimo „Dėl A.Monkevičiaus atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1312 (priėmimas)

Kolegos, dėmesio! Dabar darbotvarkės 4 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl A.Monkevičiaus atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigų“, projekto Nr.XP-1312. Liko priėmimo stadija, tiksliau, kalbos dėl balsavimo motyvų. Ir, kiek žinau, pats pirmininkas dar norėjo tarti žodį. Ar jūs pageidaujate dar tarti žodį? Ne. Tai prašom dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? S.Pečeliūnas. Prašom. Ne, dėl nutarimo priėmimo, kalbos buvo anksčiau dėl kitų dalykų. Kolega S.Pečeliūnas. 10 sekundžių neskaičiuojama.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, mes jau aną kartą labai gerai išsiaiškinome ir įvertinome tai, ką sakė tuo metu klausimo teikėjas ponas Č.Juršėnas. Jis nurodė, kad yra ten visokių galimybių, kaip gali komisija dirbti ir dabar be pirmininko, ir kitokius motyvus nurodė, bet motyvas yra vienas ir pagrindinis. Ar mes turime dalykinių priekaištų Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui? Kad jis padarė politinį gestą, tai viskas suprantama. Jis pasielgė politiškai korektiškai, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes jį turime vertinti kaip blogą pirmininką ir atleisti iš pareigų. Aš manyčiau, čia kai kas sako, kad jis pats atsistatydino, aš dar kartą kartoju, jis padarė politinį elegantišką gestą – išėjo iš daugumos. Štai ir visi jo atsistatydinimo motyvai. Ne dėl to, kad jis kažką padarė ne taip ir turėjo atsistatydinti, ne dėl sveikatos, ne dėl dar ko nors. Turime suprasti dalykus. Kartais yra tam tikras gestas, kad yra tam tikras sujudinimas žmonių, kad jie suvoktų, kas vyksta iš tikrųjų, ir kyla natūralus klausimas. Ši komisija yra išskirtinė mūsų Seime, kur žmonės skiriami ne pagal partinę priklausomybę, bet pagal padorumą, sakykime taip, ir pagal sugebėjimą spręsti padorumo klausimus. Tai aš ir noriu jūsų paklausti. Ar tikrai komisija, vadovaujama A.Monkevičiaus, sprendė klausimus nepadoriai? Nes vertinimas ir komentarai šio vertinimo, kuriam dabar ruošiamės, gali būti labai įvairiai traktuojami. Taigi aš siūlyčiau nepritarti šiam nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Vertelienė – kita nuomonė.

V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, ponas A.Monkevičius padarė politiškai tikrai teisingą žingsnį. Iš šalies žiūrint dabar atrodo taip, kad tiesiog gimė toje vietoje. Jeigu išėjo jo pozicija, tai tikrai manau, kad nedarykime jokių tokių cirkų, ir tuo labiau kad tikrai politiškai garbingai žmogus elgiasi. Pritarkime jo apsisprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris – priešinga nuomonė. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Aš pažįstu poną A.Monkevičių jau labai seniai, iš tikrųjų jis buvo puikus švietimo ministras, puiki asmenybė. Visada išlaikydavo pusiausvyrą, visada džentelmeniškas ir visada bandydavo sudėtingomis sąlygomis priimti artimiausius etikos idealams žingsnius. Todėl aš labai apgailestauju dėl bandymo padaryti taip, kad jis atsisveikintų su savo pozicija. Tai labai apgailestautina. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, reikia sveikinti mūsų kolegos žingsnį, jis teisingai supranta šiandieninę Lietuvos politinę situaciją. Aš noriu nuraminti S.Pečeliūną. Mes siūlome jį atleisti kaip gerą pirmininką, ne kaip blogą, ne kaip nusižengusį. Nes jeigu mes kalbame apie padorumą, tai aš norėčiau priminti, kad kadaise būnant vienai partijai valdžioje, buvo padoriai atleisti iš darbo ne tik komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, bet ir kiti pareigūnai, dirbantys už šio pastato ribų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar A.Kubilius. Po keturis.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, aš raginčiau tuos Seimo narius, kurie galbūt viduje žino, kad kada nors paaiškės informacija apie jų buvimą kokiuose nors juodosios buhalterijos sąrašuose, nedalyvauti šiame balsavime ir nebalsuoti už pono A.Monkevičiaus atleidimą. Antras dalykas, manau, kad šiame Seime, tokiame, koks jis yra dabar, tiktai ne valdančiajai koalicijai spręsti, kas turėtų būti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku. Todėl raginu ir poną A.Monkevičių apsispręsti toliau eiti tas pareigas, ir valdančiajai koalicijai nuspręsti, kad opozicija yra pati tinkamiausia deleguoti savo atstovą į tokias pareigas, nes akivaizdu, kad valdančioji koalicija, turėdama savo etikos problemų, tikrai negali vadovauti tokiai komisijai.

PIRMININKAS. Pranešu opozicijos lyderiui, kad kai bus pateikiamos Statuto pataisos, apie opoziciją bus kalbama, ir greičiausiai teigiamai, bet dabar spręskime šį klausimą. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš prisimenu šiandien taip aktyviai kalbančius prieš gerbiamojo A.Monkevičiaus atsistatydinimą konservatorius. Kai jis buvo skiriamas šios komisijos pirmininku, jūs buvote labai prieš. Jūs, gerbiamasis Jurgi, nepažinojote gerbiamojo A.Monkevičiaus, su kuriuo iki tol jau ketverius metus dirbote Seime? Jūs jį puikiai pažinojote, jūs puikiai žinojote, kaip jis dirba, jis buvo ministras. Ir jums jis tada netiko. O dabar staiga, praėjus dvejiem metams, jūs jį pažįstate ir jums jau jis yra reikalingas ar naudingas šiame poste. Apskritai paskutiniu metu žiūrėdamas, kas dedasi čia, opozicijos stovykloje, aš matau, kaip opozicijos lyderio reali valdžia persislenka nuo mūsų į kairę pusę, į A.Paulausko rankas – jis aktyviai inicijuoja visus susirinkimus, į kuriuos konservatoriai irgi labai mielai bėga, nors prieš šešerius metus baisiausiai kariavo su A.Paulausku vadindami jį populistu. Štai tokia yra jūsų, gerbiamieji, aš pasakysiu, ir moralė, ir logika. Tad jūs neapeliuokite vien į kairiąją pusę nuo mūsų. Jūs žiūrėkite daugiau į save, aš manau, tada bus šiame Seime kur kas daugiau tvarkos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ir kolega E.Vareikis. Prašom.

E.VAREIKIS (TSF). Paskutinis kalbėsiu. Iš tikrųjų neatsimenu, kad Statute būtų rašoma, kad komisijai būtinai privalo vadovauti valdančiosios koalicijos atstovas. Man regis, taip neparašyta, o kadangi šiandien mes visi labai daug kalbėjome apie Europos Sąjungą, jos pinigus, vertybes, tai priminsiu, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentų yra keletas komitetų ir komisijų, kuriems pagal statutą vadovauja opozicijos atstovai. Aš siūlau patikrinti praktiškai (kaip žinote, pas mus yra kartais prieš priimant įstatymą patikrinama) tokius dalykus. Labai dažnai parlamento biudžeto, Europos reikalų, etikos ir mandatų struktūroms vadovauja opozicijos atstovai, žmogaus teisių, beje, irgi. Taigi siūlau šiuo atveju mums neskubėti atleisti poną A.Monkevičių ir pabandyti realiai patikrinti šią sveikintiną europietišką tradiciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl A.Monkevičiaus atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigų“. Prašom registruotis ir balsuojame.

Užsiregistravo 85. 56 – už, 24 – prieš, 4 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Savo ir Seimo vardu kolegai A.Monkevičiui norėčiau padėkoti už nuveiktus darbus ir tikiuosi, kad jis turės galimybę pozityviai pasireikšti Seime. (Plojimai)

Dabar prašyčiau, kad pirmininkautų kolega V.Gedvilas. Yra analogiškas klausimas, kurį paskelbs gerbiamasis kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Seimo nutarimo „Dėl V.Stankevičiaus atleidimo iš Seimo NATO reikalų komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1313 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tęsiame posėdį. Kalbės Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, pateiks klausimą – Seimo nutarimo „Dėl V.Stankevičiaus atleidimo iš Seimo NATO reikalų komisijos pirmininko pareigų“ projektą Nr.XP-1313. Prašom, vicepirmininke.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas yra analogiškas, todėl, jeigu leisite, aš plačiai nekalbėsiu. Tiktai priminsiu, kad yra kolegos V.Stankevičiaus kreipimasis į Seimą: „Prašau atleisti mane iš Seimo NATO reikalų komisijos pirmininko pareigų“. Procedūros čia yra tos pačios. Pareiškimas yra. Aš jį perskaičiau, jis yra išplatintas visiems Seimo nariams ir kartu su atitinkamu Seimo nutarimo projektu yra pateiktas. Papildomai galiu pasakyti, kad kaip ir Etikos ir procedūrų komisijos atveju, taip ir šios komisijos atveju yra atitinkami komisijos nuostatai, kuriuose yra numatytas komisijos darbo organizavimas, kai yra pirmininkas arba jo nėra. Tai yra nesant pirmininko komisija gali visiškai normaliai funkcionuoti. Tikiuosi, kad kiti organizaciniai klausimai išsispręs, tuo labiau kad šiandien mes, jeigu sugebėsime, jeigu ilgiau padirbėsime, išspręsime kai kurių komisijų sudėties klausimus. Taip pat turėtume patvirtinti ir kai kuriuos komitetų pirmininkų pavaduotojus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis vicepirmininke, jūsų nori paklausti gerbiamasis S.Pečeliūnas. Ruošiasi A.Skardžius. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Situacija gana panaši į prieš tai spręstus klausimus. Aš puikiai atsimenu, pone pirmininke, kai dar praėjusioje kadencijoje pono A.Paulausko partija atėjo į Seimą su aiškiai antinatinėm, sakykim, nuotaikom atimti pinigus ir kai dabartinis NATO komisijos pirmininkas buvo paskirtas į tas pareigas. Iš pradžių buvo neramu, kuo visa tai baigsis, tačiau po pirmųjų jo kalbų tikrai, aš manau, nurimome, nes žmogus parodė, kad jis supranta, kas yra valstybiniai reikalai, kas yra NATO komisija, kas yra Lietuvos kelias į NATO, ir netgi kai kuriuos savo bendrapartiečius ir koalicijos partnerius labai greitai, šiurkščiai sakant, pastatė į vietą ir nuramino. Taigi, pone pirmininke, aš norėčiau išgirsti jūsų asmeninę poziciją, ar jūs turite kokių nors priekaištų NATO komisijos pirmininkui ponui V.Stankevičiui per jau praėjusius šešerius metus?

Č.JURŠĖNAS. Šioje situacijoje, palyginti su Etikos ir procedūrų komisija, mano yra keblesnė padėtis, nes NATO reikalų komisija manim neužsiiminėjo, o Etikos ir procedūrų komisija, deja, manimi užsiiminėjo. Aš turiu asmeninį bendravimo su ana komisija ir jos jau dabar buvusiu pirmininku patyrimą ir, kaip sakiau, turiu tik gerus įspūdžius. Buvo tam tikrų pasiūlymų, čia kita kalba. O štai su šia komisija aš tiesiogiai nebendravau, bet su pirmininku esu bendravęs ne vieną kartą ir įvairiais klausimais. Aš galiu vertinti ir jo profesinį pasirengimą, ir jį kaip parlamentarą, ir kaip padorų žmogų, bet čia yra vėlgi tas Europoje labai vertinamas politinio korektiškumo principas. Jeigu jis nebūtų rašęs pareiškimo, niekas nebūtų teikęs jo klausimo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Skardžius. Ruošiasi R.Dagys.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties yra nelabai suprantama, kai valdančioji mažuma stengiasi destabilizuoti Seimo nuoseklų darbą, nes siūloma atleisti pirmininką ir neskirti kito pirmininko. Nesvarbu, ar tai būtų viena Etikos ir procedūrų komisija, ar NATO komisija, ar būtų kalbama apie komitetą. Vis dėlto, pone Česlovai, jūs esate tiek daug nuveikęs kuriant Statutą, esate jo žinovas, ar dabar jūsų siekis susijęs su tuo, kad atlaisvintumėte pozicijas ir padarytumėte patrauklų valdančiosios mažumos darinį, kad pritrauktumėte ką nors iš opozicijos į tas vietas ir galų gale taptumėte valdančiąja dauguma?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Klausimai esminiai, todėl leiskite atsakyti iš esmės. Pirmiausia pradėsiu nuo mažumos.Primenu, kad Seime yra faktinė koalicija ir faktinė dauguma, nes „pilietininkų“ frakcija labai aiškiai pasakė, kad remia Vyriausybės programą. Pagal šitą rodiklį ir nustatoma, kas yra daugumoje. Taigi Seime yra faktiška dauguma ir pagal balsavimus, kurie buvo, beje, ir šiandien, jūs galėjote matyti, kad ta dauguma veikia. Ar tai patinka kam nors, ar ne – čia kita problema. Šito nenoriu nagrinėti.

Dėl Seimo destabilizavimo. Nėra šito, nes mūsų taisyklės, taip pat ir šių komisijų nuostatai specialiai numato tokius atvejus, kad taip gali būti, yra pavaduotojai ir jie dirba. Galiu pasakyti, kad per ilgą šio Seimo, arba lietuviško nacionalinio atgaivinto parlamento, darbą buvo tokių situacijų, kai Seimo vadovybėje buvo vienas žmogus, o ne šeši kaip paskutiniais metais, bet Seimas veikė ir padarė tai, ką reikėjo padaryti. Nebuvo Seimo Pirmininko, buvo laikinas – veikė, nebūdavo komitetų ar komisijų pirmininkų – Seimas veikė. Ir jis veiks toliau, nes jau dabar turime ir tokio veikimo, sakykime, nepalankiomis sąlygomis patyrimą. Užtikrinu jus, gerbiamasis kolega ir kiti malonūs kolegos, kad Seimas veiks, o sprendimas tiesiog daromas dalimis. Be abejo, būtų geriau, jeigu iš karto, kaip jūs ir siūlote. Bet jeigu neišeina, tai mano principas, kurį aš ne kartą dėsčiau, – eikime žingsnis po žingsnio ir vis tiek padarysime tą patį darbą. O kaip moko didžioji kinų tauta, mat šiandien susitikau su kinų atstovais, labai ilgas kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Tai mes ir darome tuos žingsnius.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega R.Dagys. Ruošiasi E.Zingeris.

R.J.DAGYS (TSF).Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aišku, čia jūsų išmastymai, deklaracija už tai, kad jei remia Vyriausybės programą, jau yra nauja koalicija su nauja dauguma ir panašiai. Tai aiškiai apibrėžtas frakcijos apsisprendimas ir deklaracija, kokią vietą ji užima. Palikime tuos apmąstymus nuošalyje. Iš tikrųjų matome, kad tų valdančiųjų mažumų dabar yra viena, paskui gali atsirasti kita, gal atsiras dar ir valdančioji dauguma, reali valdančioji dauguma. Kadangi kalbame apie darbo struktūros principus, kai buvo aiškus daugumos ar mažumos atstovavimas, ar nevertėtų padaryti pauzę ir jums patiems, išsiaiškinti, kas ta tikroji dauguma, tada mes netampytume po vieną komitetą, komisiją ir panašiai? Apsispręskite, sudėliokite, tegul galų gale apsisprendžia ta naujoji piliečių frakcija, kas ji tokia yra, ir tada matysime visas proporcijas. Dabar mes turime futuristinėmis spėlionėmis įsivaizduoti, kas bus po savaitės.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, dar sykį pabrėžiu, jeigu jūs negirdėjote. Aš kalbėjau apie faktinę daugumą, faktiškai veikiančią daugumą. Šiandien kaip tik tokia yra situacija. Formali – taip, jūs teisus, formali neegzistuoja, bet dėl jos kaip tik veikiama. Kitas dalykas, spręsti ar nespręsti. Aš asmeniškai neprašiau, kad kolegos socialliberalai rašytų pareiškimus, ir mano kolegos taip pat neprašė. Jeigu jie, laikydamiesi tam tikrų principų, tai padarė, tai likęs Seimas taip pat turi atitinkamai elgtis. Štai ir visa logika.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega E.Zingeris. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis pone Juršėnai, parlamentarizmo istorijoje mes turime dvi galimybes. Viena galimybė yra tokia, kad kiekvienas parlamentaras, atėjęs iš savo veiklos srities, turėdamas tam tikrą specialybę, gali tapti įvairios srities specialistu. Mes tampame įvairių sričių specialistais, tačiau tampame blogesniais arba geresniais specialistais. Žinoma, mes turime laisvę, kad mūsų neįvertintų, nes tai priklauso nuo mūsų, laisvų žmonių, nuo to, kaip mes dirbsime. NATO komisijos pirmininkas, su kuriuo aš buvau Užsienio reikalų komitete, dabar jau keletą metų tokioje specifinėje srityje atliko didžiulius darbus ir tapo puikiu specialistu. Ar jums negaila, kad tiek metų, skirtų profesionalumui pasiekti, iš esmės bus panaikinti? Mes turėjome žmogų, kurį galima rodyti įvairiose pasaulio tribūnose ir kuris puikiai atstovavo Lietuvai? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Manau, mes turime galimybę jį ir toliau rodyti, jis ir pats rodysis, kadangi yra tikrai aktyvus ir sukaupęs pakankamai patyrimo. Neužmirškite, kad jis yra Užsienio reikalų komiteto narys, o tai yra pagrindinis užsienio politika užsiimantis Seimo institutas, arba Seimo organas. Manau, kad kolega V.Stankevičius reikšis ir komitete, ir už komiteto ribų, ir Seime, ir išvis už Seimo ar Lietuvos ribų. Aš tuo nė kiek neabejoju.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi J.Veselka, paskutinysis klausėjas.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, konservatoriai juodai kritikavo gerbiamąjį V.Stankevičių ir tuometinę valdančiąją daugumą, kai prieš šešerius metus gerbiamąjį Vaclovą skyrė NATO komisijos pirmininku. Jau prieš šešerius metus man nekilo abejonių, kad gerbiamasis Vaclovas yra tvirtas valstybininkas, kur kas rimtesnis už ne vieną tuometinį konservatorių valstybininką. Sakykite, ką dabar galėtumėte pasiūlyti į pirmininkus, kad konservatoriai pagaliau suvoktų, kad yra dar vienas geras, rimtas valstybininkas ir žmogus?

Č.JURŠĖNAS. Seime tikrai pakanka žmonių. Neužmirškite, kad šis Seimas dirba, jeigu skaičiuotume nuo pradžios, jau septynioliktus metus. Nors nuo pačios pradžios yra labai mažai žmonių, bet vis dėlto turime grupę signatarų ir didelę grupę Seimo narių, kurie dirba antrą, trečią ar net ketvirtą kadenciją. Žodžiu, mes turime tikrai ganėtinai patyrusių žmonių, keliavusių po užsienius, mokančių kalbas, suprantančių šiuos reikalus. Taigi žmonių rasime pakankamai.

Grįžtu prie kolegos R.Dagio klausimo dėl futurologijos ar futuristinių mano samprotavimų. Kas ten žino, kaip kas apsivers, nes dabar nesiūloma skirti naujo komisijos pirmininko, gali atsirasti ir tas pats. Mes šiandien sprendžiame vieną aiškų klausimą. Yra pareiškimas ir jis tenkinamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis vicepirmininke. Galbūt dar J.Veselkai, nors laikas baigėsi, bet pažadėjau. Gerbiamasis Juliau, prašom, klausti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia taip nuteikėte, kad V.Stankevičius ateis į jūsų partiją arba visa Socialliberalų frakcija vėl ateis į valdymą. Čia ir kyla klausimas. Kokia tai partija? Kol vienas jų atstovas turėjo aukščiausią postą, Vyriausybės programa buvo gera, Vyriausybė gerai dirbo, kai vienas pilietis neteko to aukščiausio posto, nes nusipelnė jo netekti, staiga Vyriausybės programa bloga, Vyriausybė dirba blogai, visi demonstratyviai bėga iš postų. Kaip jūs apskritai vertinate tokių partijų poziciją valstybėje, ar jos naudingos valstybei , ar vis dėlto partijos turi turėti aiškius politinius principus ir, jeigu netenki vieno ar kito posto, ar jį gauni, tai neturi keisti pačių principų?

Č.JURŠĖNAS. Aš su tamsta iš esmės sutinku. Dar kartą sakau, jeigu frakcija numatė elgtis taip, tai yra jos teisė. O jeigu kalbėtume apie galimas Seimo narių fliuktuacijas, arba evoliuciją, visame Seime, be abejo, visko gali būti. Bet kuri frakcija gali atsidurti šone, taip pat ir čia stovintis irgi gali būti šone. Priminsiu, kad aš tris kartus dirbau opozicijoje ir man dėl to blogiau nebuvo. Taigi nėra ko pergyventi, kaip ir dėl galimų pirmalaikių rinkimų. Mes turim dirbti ir šiandien, ir rytoj, ir iki kadencijos pabaigos. O jeigu išeis kiek kitaip, tai vis tiek dirbsim ar čia, ar kitur. O šiandien mes turim konkretų klausimą ir jį turim spręsti. Štai ir viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo vicepirmininkui gerbiamajam Č.Juršėnui už klausimo pateikimą. Taigi norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamąjį V.Stankevičių, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininką. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu padėkoti už jūsų atsiliepimus dėl mano darbo ir norėčiau pasakyti, kad aš pats sąmoningai parašiau šį pareiškimą. Tikrai nenoriu pasakyti, kad man tas darbas nepatinka. Jis labai patinka, jis tikrai atsakingas. Dažnai teko atstovauti, kaip kolega Emanuelis sakė, Lietuvai tarptautinėje arenoje. Bet aš manau, reikia elgtis civilizuotai, kaip visose demokratinėse civilizuotose valstybėse. Jeigu partija pasitraukia, turiu trauktis ir aš. Todėl dar kartą dėkoju už suteiktą privilegiją šešerius metus dirbti šiame poste. O dabar prašau patenkinti mano prašymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Stankevičiui. Yra nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, beveik garantuoju, kad jūs balsuosite taip kaip dauguma, t.y. kaip ir aną kartą. Bet aš dabar apeliuočiau į vienos ir kitos komisijų narius. Etikos komisijoje valdančiojoje daugumoje dabar tikrai yra patyręs žmogus, kuris galėtų būti pirmininku, o A.Monkevičius galėtų būti pavaduotoju. Rinkite A.Salamakiną. Blogiau nebus. Tų visų vokelių ir kitokių dalykėlių klausimai jam tikrai nekaba ir jis galės objektyviai spręsti ir darbiečių klausimus. O NATO reikalų komisijai siūlyčiau irgi apsispręsti. Yra žmonių, kaip Česlovas ir minėjo, su patirtimi. Nežinau, kiek daug NATO reikalų patirties turi valdančioji dauguma dabar, gal net tikrai būtų geriausia apsispręsti ir palikti tą patį, nes po savaitės ar kitos gali tekti vėl perrinkinėti. Tokių komisijų vadų keitinėjimai kas savaitę nedaro garbės nei Seimui, nei valstybei. Tai gal palikti tą patį, o paskui matysim, kaip bus.

Linkiu jums vis dėlto žiūrėti į šiuos klausimus ne siauru konjunktūriniu juodųjų sąrašų akinių rėmelių pavidalu, bet žiūrėti valstybiškai. Kol kas iš kai kurių valdančiosios daugumos partnerių darbiečių valstybinio požiūrio neteko matyti. Viskas sprendžiama per savo kišenės ir partinių akinių rėmus. Gal laikas jau būtų susiprasti, nors įpusėjo kadencija. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi nuomonė už – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad kur kur, bet Seime reikia kalbėti apie Seimo narių pilietiškumą. Iki šiol aš dažniausiai apie tai kalbas girdėdavau iš opozicijos. Ir štai gerbiamasis Vaclavas iš tikrųjų pasielgė pilietiškai, nes partija perėjo iš valdančiosios pozicijos į opoziciją, ir gerbiamasis Vaclavas nedvejodamas parašė atsistatydinimo pareiškimą.

Ir štai dabar, gerbiamieji, aš dar kartą kreipiuosi į konservatorius: jūs raginate elgtis nepilietiškai. Kaipgi galima jus suprasti, kai vienais atvejais jūs nuolat teigiate, kad to pilietiškumo trūksta, bet kai atsiranda pilietiškumas, jūs pasisakote prieš tą pilietiškumą? Kodėl tokia veidmainystė? Kodėl tokia jūsų dviveidystė?

Ir dar aš baigdamas noriu pasakyti, kad prieš užstodamas, sakysim, tiek Naująją sąjungą, tiek Darbo partiją, prieš šešerius metus jūs lygiai taip pat kalėte Naująją sąjungą, kokie jie yra populistai, kokie jie yra savanaudžiai ir kaip jie negalvoja apie valstybę. Dabar jūs pamatėte, kad to nėra ir kad jūs klydot. Tai galbūt jūs dabar klystate ir dėl Darbo partijos? Aš nežinau šito, ne man tą spręsti, bet aš kreipiuosi į jus apeliuodamas, gal nereikia to nuolatinio kalimo, kuriuo jūs dabar užsiimate pastaruoju metu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi visus kviečiu balsuoti po pateikimo.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 59, prieš – 9, susilaikė 14. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo priimti šį nutarimo projektą skubos tvarka. Ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, taigi kviečiu… norinčių kalbėti nėra… (Balsai salėje) Taigi nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Kaip aš suprantu, dabar sprendžiame dėl skubos tvarkos. Dėl ypatingos skubos. Aš manyčiau, jeigu girdėjote tai, ką aš sakiau, nėra jokio būtino reikalo kažkur skubėti, nes gali tekti po savaitės ir vėl skubėti. Taip kaip ir dėl A.Monkevičiaus, buvo pateikimas aną savaitę, nieko neatsitiko per tą savaitę. Truputį palaukėme, gavo tą sprendimą. Dabar komisija vėl spręs, gal net tą patį A.Monkevičių arba A.Salamakiną išsirinks. Matysime. Aš siūlyčiau ir dabar niekur neskubėti, gaisro nėra. Ir tai, ką kalbėjo ponas E.Klumbys, kad ten kažkuo mes kalėm, tai gal dėl to, kad kalėm, ta partija ir tapo valstybine. Kažkodėl jis savęs šito nepaklausia. Taip ir čia aš siūlyčiau neskubėti. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Domarkas – nuomonė už.

V.DOMARKAS (DPF). Kolegos, aš kviesčiau visus netikėti juodomis kolegų konservatorių pranašystėmis ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo pasakyta nuomonė už ir nuomonė prieš dėl ypatingos skubos tvarkos. Prašom balsuoti, kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam nutarimo projektui.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 85 Seimo nariai, už – 61, prieš – 11, susilaikė 13. Po svarstymo nutarimo projektui yra pritarta. Taigi dabar… Gerbiamieji kolegos, procedūriniais klausimais motyvai nėra išsakomi. (Balsai salėje) S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos, aš taip suprantu?

S.PEČELIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, prieš kalbant dėl motyvų aš dar kartą pasitikslinau, ar dabar bus balsuojama dėl tos ypatingos skubos, ar dėl ko nors kito. Jūs man pasakėte, kad dėl ypatingos skubos. Aš apie tai ir kalbėjau. Prieš balsavimą jūs jau paskelbėte, kad tai yra balsavimas dėl pritarimo po svarstymo. Tai gal vis dėlto jūsų žodžiai turėtų nesiskirti nuo darbų. Prašau šitą balsavimą panaikinti ir paeiliui balsuoti dėl skubos, o paskui dėl pritarimo, jeigu bus pritarta dėl ypatingos skubos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, aš tikrai nepriimu jūsų prieštaravimų. Viskas buvo daroma Statuto tvarka.

S.PEČELIŪNAS. Gal vėl reikės man stenogramą atiduoti Etikos ir procedūrų komisijai? Jau ne pirmas kartas, kai pralošia tokius ginčus.

PIRMININKAS. Ką padarysi! Atiduosit, atiduosit…

S.PEČELIŪNAS. Tada visas jūsų darbas bus, atsiprašau, sugadintas ir reikės visas procedūras pradėti nuo nulio, negu dabar prisimintumėte, ką ką tik pats kalbėjote. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Prašom. Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume po svarstymo? (Balsai salėje) Nutarimo projektui. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar dar kartą norite kas kalbėti dėl motyvų? (Balsai salėje) Prašom užsirašyti. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Prašom, posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Dėl viso nutarimo.

S.PEČELIŪNAS. …pasakyti, kada bus balsavimas dėl ypatingos skubos, ar jis jau buvo? (Balsai salėje) Aš siūlau daryti pertrauką, paimti stenogramą, perskaityti ir tik tada tęsti šiuos balsavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau čia jokių problemų. Mes galime viską pakartoti, jeigu jūs to pageidaujate. (Balsai salėje) Prašom. Dėl ypatingos skubos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume ypatingos skubos tvarkai, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už – 62, prieš – 16, susilaikė 8. Dėl balsavimo motyvų. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėkui, pirmininke, kad išgirdote ir procedūras pradėjote nuo pradžių taip, kaip ir žadėjote. Dabar jau kalbėsime už visą po svarstymo. Aš ilgai jūsų negaišinsiu, bet norėčiau, kad vis dėlto suvoktumėte, kad šis balsavimas, kurį šiandien taip skubame… gali tekti po savaitės ar dviejų vėl labai skubėti. Tas skubėjimas gali atrodyti jau šiek tiek nesolidžiai pačiai valdančiajai koalicijai, nevadinu dauguma. Koalicijai, nes ji yra labai nestabili ir tos proporcijos keičiasi kas savaitę, o kartais ir dažniau. Todėl kviesčiau visus neskubėti priimti tokius vienadienius sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesuprantu tokio skubėjimo arba neskubėjimo pasakymo motyvų. Čia kažkas panašu į anekdotą, kai du vėžliai labai nori, kad juos kas nors nubaustų už greičio viršijimą. Aš manau, jau mėnuo yra laikinumas kai kuriuose komitetuose, kai kuriose komisijose. Mes vieną kartą turime priimti sprendimą, man regis, balsuokime ir eikime tolyn. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo nuomonė už, nuomonė prieš. Po svarstymo, gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti jūsų balsuoti. Kas pritariate po svarstymo nutarimo projektui, prašom balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 66, prieš – 6, susilaikė 17. Taigi po svarstymo nutarimo projektui yra pritarta. Dėl viso nutarimo projekto nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tiesiog replikuosime ponui H.Žukauskui, kad tas skubėjimas, kuris šiandien yra, iš principo mums yra primestas, nes tą pareiškimą, nežinau, kas konkrečiai, ar ponas V.Muntianas, ar ponas Česlovas, ar kas nors kitas, savo stalčiuje mėnesį „marinavo“, neatnešė čia, į posėdžių salę. Šį priekaištą tegul Seimo vadovybė prisiima sau ir savo bėdų nepermeta Seimui. Dabar tai, kad mėnesį „marinavo“ dokumentą stalčiuje, tą jų bėdą turi spręsti Seimas. Aš nematau jokio reikalo čia skubėti, tegul atsakomybę prisiima tie garbūs ponai, kurie priešais mus čia sėdi ir labai mus spaudžia, kad mes kuo greičiau išspręstume. Mes jokios prievolės tą greitai spręsti neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus Seimo narius balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už šį nutarimo projektą – 64, prieš – 7, susilaikė 14. Taigi po balsavimo nutarimo projektui pritarta.

Mielieji kolegos, norėčiau padėkoti V.Stankevičiui, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkui, už tikrai aktyvų, nuoširdų darbą, kuris buvo įvertintas mūsų plenarinių posėdžių salėje daugumos kalbomis. Labai jums ačiū. Linkime sėkmės ir norime palinkėti ateityje didesnio posto negu buvo prieš tai! (Plojimai) Pirmininkavimo vairą perduodu Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui. (Balsai salėje)

Seimo rezoliucijos „Dėl euro įvedimo Lietuvoje“ projektas Nr.XP-1403 (pateikimas ir svarstymas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pranešu džiugią žinią – posėdis yra pratęsiamas, kol išnagrinėsime opozicijos teikiamą rezoliucijos projektą. (Plojimai) Ačiū už plojimus. Seimo rezoliucijos „Dėl euro įvedimo Lietuvoje“ projektas, registracijos Nr.XP-1403. Pranešėjas – A.Kubilius ar A.Ažubalis? A.Kubilius, opozicijos lyderis. Pranešu, kad mūsų posėdyje dalyvauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas gerbiamasis Reinoldijus Šarkinas. Dabar pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš pradėdamas kalbėti turiu apeliuoti į viso Seimo bendrą reikalą ir nepaisyti to, kad šią rezoliuciją pateikė opozicija. Todėl mano pirmasis sakinys – kaip nors bandyčiau įtikinti valdančiąją koaliciją atsisakyti Pavlovo reflekso pamačius opozicijos pavardes iš karto nutarti balsuoti prieš. Mano įsitikinimu, euro įvedimas yra bendras nacionalinis reikalas, ir mes sveikinome Vyriausybę, iškėlusią sau tokį strateginį tikslą, tačiau negalime sveikinti Vyriausybės, kuri to tikslo nesugebėjo pasiekti.

Mes manome, kad iš tiesų nepaisant to, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai yra tikrai geri, jais galima džiaugtis ir čia Vyriausybei reikia atiduoti pagarbą už tai, vis dėlto baigiamojoje stadijoje, rengiantis įvesti eurą, Vyriausybė ar per daug atsipalaidavo, ar pati išsigando galimybės įsivesti eurą prieš savivaldos rinkimus ir nepadarė to, ką reikėjo padaryti. Nesugebėjo ne tik užtikrinti kainų stabilumo ten, kur galėjo užtikrinti, bet dar blogiau – nesugebėjo atlikti politinių namų darbų: parengti savo įtikinamą pristatymą Europos Sąjungos valstybių sostinėse ir įtikinti Europos Sąjungos didžiąsias bei kitas valstybes euro zonos nares su Lietuva elgtis taip pat, kaip buvo elgiamasi su kitomis šalimis, pretenduojančiomis tapti euro zonos narėmis. Tai nebuvo tinkamai padaryta, ministro Z.Balčyčio aiškinimai, kad jis yra kalbėjęsis su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje apie Prancūzijos poziciją, akivaizdžiai atskleidžia, kad tas diplomatinis darbas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo padarytas tokiu lygiu, kokiu turėjo būti padarytas.

Prisimename Lietuvai svarbų dalyką – Rusijos ir Europos Sąjungos derybas dėl tranzito per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį, kaip tuo metu buvo dirbama ir stengiamasi, ir ambasadoriaus šiems reikalams, dabartinio krašto gynybos ministro, paskyrimą, ir dėl to gautus rezultatus. Tuo tarpu kas dabar buvo euro ministras Lietuvoje, arba „misteris euro“ Lietuvoje, mes tikrai negalime pasakyti, bent jau kas stengėsi tą politinį darbą padaryti, taip pat negalime pasakyti.

Taigi šiandien esame tokioje situacijoje, kokią visi žinome. Tenka apgailestauti, tenka kalbėti apie klaidas ir apie atsakomybes, tačiau lygiai taip pat reikia kalbėti apie ateities perspektyvas ir apie būtinus darbus. Pirmas dalykas, tikrai norėtųsi paraginti Vyriausybę viską padaryti iki Europos Vadovų Tarybos, vyksiančios birželio 15–16 dienomis, tą darbą jau šiandien reikia daryti, jau vakar reikėjo daryti, praeitą savaitę reikėjo daryti, ir pabandyti išnaudoti dar paskutinę galimybę. Tačiau net jeigu ta galimybė šiandien atrodo grynai teorinė, tai vis tiek nereikia nuleisti rankų. Seimas, mano įsitikinimu, kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos Vyriausybe turi turėti aiškų tolesnių veiksmų planą. Mano įsitikinimu, jau padaryta klaida, kai dar nesulaukusi Europos Vadovų Tarybos nuomonės, Vyriausybė, bent premjeras išėjęs pasakė, kad realiausiai Lietuva įsivesti eurą gali tikėtis 2009 metais. Be abejo, išgirdus tokį pareiškimą visiškai nenuostabu, kad komisaras Joaquin Almunia iš karto pasveikino tokią premjero nuostatą. Tai gerokai sumažino kokias nors galimybes Vyriausybei išnaudoti diplomatines pastangas ir birželio 15 dieną ką nors pasiekti. Akivaizdu, kad Europos Vadovų Taryboje bus pasakyta, jūs patys jau apsigalvojote ir norite euro tik nuo 2009 metų.

Kaip aš jau sakiau, ne tik artimiausias laikotarpis yra svarbus, bet labai svarbu būtų šioje rezoliucijoje priimtas pateiktas nuostatas realiai įgyvendinti: išlaikyti stabilią, griežtą makroekonominę politiką ir toliau, neleisti Lietuvai nutolti nuo Mastrichto kriterijų, tarp jų infliacijos kriterijų, nepasileisti ir neatsiduoti toms pagundoms, apie kurias kalbėjo ir Ministras Pirmininkas, kad jis neaukos vardan euro įvedimo Lietuvos žmonių gerovės ir atpalaiduos diržus. Tai reiškia, kad jeigu iš tikrųjų taip bus, jeigu Seimas leis Vyriausybei įgyvendinti tokią politiką, tai 2009 metai bus ne tie metai, kai mes galėsime vėl bandyti įsivesti eurą. Atsipalaidavimas šiandieną reikš, kad atsipalaidavimas, matyt, galios visai šio Seimo kadencijai, nebent Tauta priverstų Seimą radikaliai pasikeisti. O jeigu galios atsipalaidavimas visai šio Seimo kadencijai, tai tikrai ir kitam Seimui bus gerokai sunkiau grąžinti Lietuvą prie euro įvedimo kriterijų.

Kitas dalykas, kurį mes norėtume pasiūlyti. Jeigu šiandieninė Vyriausybė ir Seimas sugebėtų neatsipalaiduoti, tai visiškai išmintinga būtų prašyti Europos Komisijos reguliarių įvertinimų dėl mūsų ir kitų šalių sutikimo su euro, arba Mastrichto, kriterijais, kad mes, net jeigu ir artimiausiu metu nesugebėtume tų kriterijų sau įgyvendinti, vis dėlto nuolat laikytumės to paties kelio ir to paties kurso, taikytume ir sau tuos pačius kriterijus, nepaisydami to, kada ir kaip mes būsime pajėgūs įsivesti eurą. Todėl siūlome Seimui šiandien priimti tokią rezoliuciją, nes būtų keista, jeigu Seimas po to, kas įvyko su mūsų ankstesnėmis pastangomis dėl euro įvedimo, niekaip nereaguotų į tą susiklosčiusią situaciją, dėl kurios tenka tik apgailestauti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pirmasis klausia A.Sysas. Primenu, kad 10 minučių.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš šiek tiek susirūpinęs, ar jūsų ši rezoliucija neturės neigiamos pasekmės jūsų partijos reitingams. Komisijai priėmus sprendimą, net 70% „Delfi“ skaitytojų, kurie dalyvavo apklausoje, pagyrė tokią Komisijos nuomonę, kad neleido įsivesti euro Lietuvai. Tai ar tokia jūsų rezoliucija nenuteiks Lietuvos piliečių prieš jūsų partiją? Labai ačiū.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, ir jūs, ir ministras Z.Balčytis džiaugiatės Komisijos sprendimu. Man dėl to tik tenka apgailestauti, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija, priėmusi strateginį tikslą įsivesti eurą, paskui džiaugiasi, kad Komisija juos pastatė į vietą. Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, reikėtų rimčiau siekti tokių svarbių strateginių tikslų. Euro įvedimas, mano įsitikinimu, Lietuvai yra naudingas. Vyriausybė nepadarė to, ką turėjo padaryti, taip pat ir nesugebėjo išaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl euras yra reikalingas šiandien ir kodėl atidėjimas Lietuvai bus nenaudingas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Prašom. Plius 15 sekundžių.

J.KAROSAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau kalbėti, jeigu bus galima, ir paskui. Gerbiamasis Kubiliau, pirmas dalykas, iš jūsų kalbos suprantu, kad jūs eurą matote ne kaip žmonių gyvenimo gerinimo priemonę, bet kaip tikslą, kuris pats savaime reikšmingas.

Antras su tuo susijęs dalykas. Ar jums neatrodo, kad nepaisant tų dalykų, kurie iš tiesų Vyriausybės veikloje pastebėtini, priimant sprendimą dėl euro, Lietuva buvo ir tam tikrų konkrečiai Europos Sąjungoje susiklosčiusių aplinkybių auka? Ačiū.

A.KUBILIUS. Maniau, kad iki šiol aš į euro įvedimą žiūrėjau taip pat, kaip jūsų Vyriausybė. Nežinau, kodėl jūs manote, kad mūsų požiūriai šiuo klausimu kuo nors skiriasi. Aš žiūriu į euro įvedimą kaip į priemonę, kuri gali užtikrinti Lietuvos žmonėms spartesnį ekonomikos augimą nes tai suteiktų padidintas galimybes užsienio kapitalo investuotojams ateiti į Lietuvą ir daugelį kitų dalykų. Lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir Lietuvos narystę NATO, aš matau šioje vietoje tai kaip priemonę Lietuvai siekti savo labai svarbių nacionalinių tikslų. Lygiai taip pat yra ir su euru.

O baigdamas pasakysiu dėl Europos Sąjungos pozicijos. Taip, iš tikrųjų aš matau, kad, Europos Sąjungai svarstant Lietuvos paraišką, buvo atsižvelgta ir į daugelį kitų aplinkybių, ne vien tik į Mastrichto kriterijus. Man gaila, kad Vyriausybė, iš vienos pusės, nesuvokė to iš anksto, t.y. kai paskelbė savo strateginiu tikslu euro įvedimą, neatsižvelgė į Europos Sąjungos viduje susiklostančias nuotaikas ir kartu pastatė Lietuvą, neapskaičiavusi savo jėgų, į tam tikrą kompromituojančią padėtį. Iš kitos pusės, visiškai nesiėmė pastangų pakeisti Europos Sąjungos valstybių politines nuostatas, kurios buvo neigiamos dėl Lietuvos pastangų įsivesti eurą. Reikėjo geriau dirbti savo darbą. Aš tą galiu pasakyti.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo rezoliucijoje pabrėžiate euro įvedimo naudą kiekvienam piliečiui, nes tai mažina infliaciją. Ar jūs manote, kad tai yra teisingas teiginys, nes Lietuvoje infliacija be euro yra 2,7%, o Graikijoje su euru infliacija turbūt yra apie 7%?

A.KUBILIUS. Kaip jūs žinote, Lietuva negali įsivesti euro, nes jos infliacija yra didesnė, negu yra mažiausia infliacija bent kelių euro zonos šalių. Manau, euro įsivedimas stabilizuotų Lietuvos finansinę situaciją ir Lietuva taptų platesnės zonos nare, tai iš tiesų skatintų Lietuvos ekonominį augimą, tą ne vieną kartą yra kartoję daugelis Lietuvos ekonomikos ekspertų. Dėl naudos aš nenoriu diskutuoti ir ginčytis. Noriu diskutuoti dėl veiksmų, kuriuos padarė ar nepadarė Vyriausybė ir kuriuos dar galima padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom, kolega.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų Lietuvai šį kartą, atrodo, nepasisekė nusipirkti pigiausio bilieto į Europos valiutos traukinį. Iš esmės pritardamas šiai rezoliucijai, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos tekste perteklinius arba nevisiškai tikslius dalykus. Pavyzdžiui, kai kalbame apie infliacijos lygį Slovėnijoje 2,3, lyg ir priekaištaujam, kad Slovėnijoje du mėnesius jis buvo aukštesnis. Jeigu pažiūrėtume į infliacijos dinamiką Slovėnijoje, tai prieš tai ten buvo defliacija. 0 dauginant iš 2,3 ir išeina. Tas punktas, mano supratimu, pastaba nėra visai tiksli. Ir dar vienas momentas, kuris yra susijęs. Siūloma siekti, kad Europos Komisija ateityje artimiausioje ataskaitoje rudenį vertintų potencialias kandidates į euro zoną išsamiai pagal visus jos praktikoje taikomus infliacijos kriterijų nustatymo būdus. Tai lyg ir siūlymas Europos Komisijai pakeisti ir pakoreguoti tą metodiką. Ne visai aiškus to punkto adresatas, o šiaip reikėtų pritarti tokiai rezoliucijai, nes ji mobilizuotų mūsų Vyriausybę ir banką nenuleisti rankų ir dirbti toliau. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš sutinku dėl redakcinių pasiūlymų, kurie galėtų būti toliau aptariami tiek dėl Slovėnijos, tiek dėl mūsų pastangų įtikinti Europos Komisiją. Manau, kad Lietuva per Vyriausybę ir visus kitus diplomatinius kanalus turi galimybę perduoti savo nuomonę, kuri galėtų būti svarstoma Europos Komisijoje. Bet sutinku ir su tuo, kad būtų galima ir toliau redaguoti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kažkada taip garsiai deklaravome, kad esame regiono lyderiai, tigro šuolis ir panašiai, bet matyti, kad tas tigras baigia nudusti. Paskutinė nesėkmė, kai mes galutinai prarandame tas pozicijas, yra euro įvedimas. Ko gero, tai yra parodymas, kad mes esame nelabai patikimi. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų buvę geriau planą ir viską išdėlioti kruopščiau ir atidėti vėlesniam laikui, negu kad dabar išėjo toks variantas?

A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad pritariu, jog viena iš Vyriausybės klaidų yra ta, kad ji nesugebėjo apskaičiuoti savo jėgų ir nesugebėjo apskaičiuoti, kaip į mus žiūrės Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Vien pasitikėjimas Mastrichto kriterijais, matyt, buvo per naivus, nes akivaizdu, kad Europos Sąjungoje, matyt, buvo šiek tiek kitaip žiūrima į mūsų pastangas įvesti eurą. Tai buvo galima, bet reikėjo iš anksto prazonduoti ir neleisti Lietuvai savęs taip kompromituoti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris.

E.ZINGERIS (TSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis opozicijos lyderi, klausimas dėl tų 0,02 procentų. Ar jis nekelia jums klausimo, kad Lietuva ir šiuolaikinė Vyriausybė visiškai neturi draugų politiniuose lobistiniuose sluoksniuose, kurie būtų galėję mums padėti įvesti eurą, jeigu mes neformaliai būtume dalyvavę posėdžiuose ir per tuos metus būtume sukūrę savo lobistinę sistemą? Ar negalėtumėte pasakyti, kokia jūsų nuomonė apie mūsų tikrąją reikšmę ir mūsų politinį svorį Europos Sąjungos gretose, Europos Sąjungos politiniame elite? Ačiū.

A.KUBILIUS. Draugų niekada nebūna per daug ir jų reikia ieškoti. Jeigu jų neieškai, jeigu nežinai, kaip su jais komunikuoti, jeigu Rusijos šiaurė yra mielesnė negu Briuselio apylinkės, tai apie ką galime kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Navickas. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, viskas pagal laiką. Dar pusė minutės. Minutėlę, kolega V.Navickas turėtų paklausti, bet ar kortelė ne taip įdėta, ar kas nors ne taip paspausta. Prašom. Tada būkite malonus, šoninis mikrofonas, vis tiek jūs klausiate paskutinis. Prašom.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti klausimą dėl šios rezoliucijos prasmės. Iš tiesų mes diskutuojame ir analizuojame situaciją, kad Lietuva nepakviesta į euro zoną. Jūsų siūloma rezoliucija skelbia tai, kad turi būti priimta rezoliucija dėl euro įvedimo. Iš esmės mes turėtume kalbėti dėl neįvedimo, kodėl tai atsitiko turbūt turi būti išanalizuota ir pasiūlyti veiksmai, kad ateityje turėtume aiškų planą, kaip tai padaryti tam tikru laikotarpiu. Manyčiau, jūsų pasiūlymas iš esmės gal ir prasmingas, bet turinio požiūriu daug kas yra koreguotina. Pagrindinis akcentas, kuris daromas dėl perspektyvos, yra susijęs su infliacijos suvaldymu, kad Vyriausybė kartu su banku parengtų tokią programą, kuri pagal Mastrichto kriterijus, t.y. iki tam tikrų parametrų, išlaikytų infliaciją. Mano manymu, tai yra nerealus uždavinys ir mes žinome artimiausio laikotarpio prognozes. Ar nebūtų galima išplėsti jūsų rezoliucijos į kokią nors platesnę programą, kurioje būtų kalbama apie konvergenciją, Lietuvos ekonomiką, socialinę raidą, kuri vestų į tokius parametrus, kurie garantuotų atitikimą Mastrichto kriterijams, nepaversti visų veiksmų programos vien tik infliacijos valdymu?

A.KUBILIUS. Galbūt tai ir galima padaryti, manau, tai pasiūlys Lietuvos bankas ar dar kas nors. Bet šiandien mūsų siūlymas yra reaguoti į paties artimiausio laikotarpio svarbiausius iššūkius. Pirmiausia norėtųsi, kad Vyriausybė rastų savyje jėgų ir birželio 15–16 dienai tinkamai pasiruoštų. Mano įsitikinimu, politine prasme dar ne viskas prarasta, nepaisant visų gąsdinimų ir visų pranešimų iš Briuselio. Savo darbą turėtume padaryti taip, kad bent jau ateityje turėtume gerą įdirbį politine prasme. Kitas dalykas, kuris labiausiai gąsdina, gal ir neoficialūs arba bent neformalūs Vyriausybės ir premjero pareiškimai, kad jie toliau ruošiasi visiškai atsipalaiduoti makroekonominės politikos prasme ir deficitai bei infliacija jų nebegąsdins, plius įplaukos per 2 milijardus iš „Mažeikių naftos“ ir galimybė tuos pinigus išleisti gal net iki savivaldybių rinkimų. Mano įsitikinimu, tai gali mūsų viltis dėl euro atidėti labai ilgam laikui. Todėl turime pradėti tartis su Vyriausybe, kad euro įvedimas negali būti nustumtas į šalį. Salėje, girdžiu, sako, labai gerai, kad Vyriausybė atpalaiduos visus diržus, tačiau tai būtų klaida ir prastas šios daugumos palikimas ateičiai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į daugelio Seimo narių klausimus. Kadangi mes virš plano dirbame beveik 40 minučių, siūlau daryti pertrauką ir baigti rytinį posėdį. (Balsai salėje) Ne, yra užsirašę keli Seimo nariai kalbėti ir mes negalime iki tol balsuoti. Vadinasi, mums visa pietų pertrauka bus suvalgyta čia, o ne valgykloje. Aš siūlau dabar daryti pertrauką… (Šurmulys salėje) Balsuoti mes dabar negalime, gerbiamieji kolegos, kol nekalbėjo keli Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, posėdis baigiamas, o paskui vakariniame posėdyje rasime laiką, kur padėti diskusijas. Ačiū. (Šurmulys salėje) Kolegos, prašome nusiraminti, pavalgyti, pailsėti ir tada kibsime į darbą. Pirmasis darbas – dar vienas europinis neužbaigtas protokolinis nutarimas. O paskui jau pagal planą. Prašyčiau, kad kolegos dalyvautų, nes bus svarbi konvencija, kurią turėsime ratifikuoti.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.