LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-1138)
2006 m. gegužės 17 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, nariai: N.Steiblienė, R.Šukys, Č.Juršėnas, J.Pinskus, V.S.Draugelis, P.Baguška, V.Žiemelis, A.Staponkienė, komiteto patarėjai: A.Kabišaitis, D.Latvelienė, D.Komparskienė, J.Dirma, L.Zdanavičienė, komiteto padėjėja: B.Kovalenkienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus.
2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Dalios Latvelienės pastabos:
1. Seime įregistruoti Seimo nario A.Syso įstatymų projektai XP-773-774, XP-1134-1141 bei Vyriausybės įstatymo projektas XP-1042 turėtų būti svarstomi kartu, kadangi jais siūloma reglamentuoti tuos pačius teisinius santykius ir nustatyti valstybės tarnyboje naują darbo apmokėjimo tvarką, t.y. apskaičiuojant darbo užmokestį vietoj šiuo metu taikomos minimalios mėnesinės algos taikyti bazinį dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad komitete svarstomi įstatymų projektai XP-1136 ir XP-1138 yra lydintieji projektų XP-773, 774 atžvilgiu, todėl pirmiausia turėtų būti pakeistos nuostatos pagrindiniuose-Valstybės tarnybos ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymuose. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje dėl įstatymo taikymo aiškiai ir imperatyviai pasakyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokestį, taikomas be išlygų. Todėl, nepriėmus pagrindinių įstatymų pakeitimų, keisti lydinčiuosius įstatymus - teisėkūros prasme yra nelogiška.
Atkreipti dėmesį:
2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2005-11-16 svarstydamas Seimo nario A.Syso įstatymų projektus XP-773, XP-774 dėl Valstybės tarnybos įstatymo 24, 43 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad projektai XP-773, XP-774 savo turiniu prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintam teisingo apmokėjimo už darbą principui bei konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.
Komiteto sprendimo motyvai:
Pagal Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį MMA dydį nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Iš esmės MMA dydį apsprendžia valstybės ekonominė padėtis, todėl MMA periodiškai yra indeksuojama (didinama). Būtent dėl šios priežasties reglamentuojant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką buvo nuspręsta pareiginės algos koeficiento vienetą susieti su MMA, kas sąlygotų susijusį su valstybės ekonomine padėtimi valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kitimą. Pvz. pagal 2005 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimą Nr.361 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” MMA nuo 2005 m. liepos 1 d. yra 550 litų. Tuo tarpu, nustačius valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficiento vieneto dydį pačiame įstatyme, jo kitimą (didėjimą ar mažėjimą) galėtų lemti kiti faktoriai- politinė valia, viešosios nuomonės įtaka ir pan. Toks reglamentavimas galėtų sudaryti prielaidas situacijai, kai asmenų, kurių darbo užmokesčio dydis susietas su MMA, (pvz. dirbančių pagal darbo sutartis) darbo užmokestis kistų priklausomai nuo valstybės ekonominės padėties, tuo tarpu valstybės tarnautojų atlyginimas išliktų nepakitęs arba kitimas būtų sąlygotas ne ekonominių, o kitų veiksnių. Tai patvirtina kartu su projektu pateiktame Aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, jog “tai, kad padidinus minimalią mėnesinę algą ženkliai padidėtų valstybės biudžeto išlaidos (padidėtų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos) stabdo konstruktyvias ir objektyvias derybas Trišalėje taryboje dėl MMA padidinimo”. Pažymėtina, kad didinant MMA valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas de facto nekito (nuo 2001 m. sausio mėn.-pastaba mūsų). Pvz. pagal 2005 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimo Nr.361 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo”, kuriuo buvo nustatytas 550 litų dydžio MMA, 2 punktą valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimui taikomas dydis - 430 litų - nepakeistas. Kažin, ar tai derintųsi su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintu teisingo apmokėjimo už darbą principu. Be to, svarstytinas projekto nuostatų santykis su Konstitucijoje įtvirtintais teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė nutarimu Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo, kuris paskutinis priimtas 2005 m. balandžio 4 d. (nutarimo Nr. 361) patvirtino dvi minimaliąsias mėnesines algas. Taigi nuo 2005 liepos 1 dienos taikoma: 1. minimalusis valandinis atlygis – 3,28 lito ir minimalioji mėnesinė alga – 550 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis – 2,57 lito ir minimalioji mėnesinė alga – 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams. Tokios Nutarimo nuostatos aiškiai prieštarauja Konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisingo darbo apmokėjimo principams, kuriuos ne kartą akcentavo ir Konstitucinis teismas savo nutarimuose, bei paprasčiausiems logikos dėsniams, nes negalima situacija, kai valstybėje taikomos dvi skirtingos MMA, kadangi nėra aišku kokiu būdu jos skirtingai nustatomos ir ar tai turi kokį ryšį su skirtingų darbuotojų darbo kokybe.
Vyriausybės Nutarimo nuostatas prieštaraujančias Konstitucijai svarstomu projektu mėginama pakelti į įstatymų lygmenį. Kadangi priėmus projektą būtų įtvirtintos skirtingos darbo užmokesčio valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims skaičiavimo bazės, projektas vertintinas kaip prieštaraujantis Konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisingo darbo apmokėjimo principams. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimą “Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams”, kuriame vienu iš tinkamo darbo apmokėjimo garantų laikomas darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių aiškumas ir negalėjimas jų keisti priklausomai nuo politinės valios ar kitų su valstybės finansine ūkine padėtimi nesusijusių aplinkybių.
MMA dydis yra kintamas ir periodiškai indeksuojamas priklausomai nuo ekonominės situacijos šalyje. Galiojantis teisinis darbo apmokėjimo sistemos reglamentavimas užtikrina visų dirbančiųjų (bendrąja prasme) asmenų lygybę prieš įstatymus darbo santykių srityje. Tuo tarpu siūlomos projekto nuostatos, nustatant tik tam tikram ratui asmenų pareiginės algos koeficiento vienetą - stabilų (nekintantį) bazinį dydį, diskriminuotų valstybės politikus, teisėjus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus kitų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, atžvilgiu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jog “kiekvienas žmogus<…>turi teisę<…>gauti teisingą apmokėjimą už darbą <…>”. Šios nuostatos esmė – teisė gauti atlyginimą, kuris garantuotų dirbantiesiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį. Darbo užmokestis – tai viena pagrindinių prielaidų realizuoti šį bei kitus teisėtus interesus. Taigi, fiksuotas MMA yra tarsi minimalaus atlyginimo už darbą garantas, kuomet negali būti mokamas mažesnis, nei fiksuotas MMA, kita vertus tai atskaitos taškas nustatant atlyginimą tiems asmenims, kurių darbas apmokamas iš biudžeto lėšų, o taip pat taikomas skaičiuojant pašalpas. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu.
Be to, projekto nuostatomis iš esmės paliekama teisė Seimui kiekvienais metais pertvirtinti bazinį dydį priimant valstybės biudžetą, o tai yra ne kas kita, kaip kiekvienais metais spręsti valstybės tarnautojų ir pareigūnų atlyginimo klausimą. Be to, tvirtinant kiekvienų metų biudžetą ir nusprendus pakeisti bazinį dydį, atitinkamai reikės keisti ir Valstybės politikų teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, ir Valstybės tarnybos įstatymą. Taigi, projekte siūloma bazinio dydžio nustatymo procedūra yra labai apsunkinta ir nelanksti besikeičiančios ekonominės situacijos atžvilgiu.
Projektų autorių nuomonė, kodėl reiktų keisti dabar galiojančią tvarką:
Tiek svarstomų projektų autorius, tiek ir Vyriausybė Aiškinamuosiuose raštuose nurodo, kad valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžio priklausomybė nuo MMA dydžio sukelia problemas derantis Trišalėje taryboje dėl MMA padidinimo darbuotojams, pagal darbo sutartis dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, ir gaunantiems minimalųjį darbo užmokestį. Vyriausybė nurodo, kad pakeitimus siekia įteisinti dėl šių priežasčių: 1) MMA dydis Lietuvoje žymiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Todėl MMA būtina didinti žymiai sparčiau – šios Vyriausybės programoje numatoma 2008 metais pasiekti 800 Lt MMA dydį, t. y. palyginti su nuo 2005-07-01 galiojančia 550 Lt MMA padidinti 1,45 karto. Tokiais tempais didinti visų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį nebus valstybės biudžete finansinių galimybių.
2) Darbo kodekso 187 straipsnis iš esmės leidžia, didinant MMA, jos dydį diferencijuoti, t. y. atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir MMA dydžius. Tačiau svarstant MMA didinimo klausimus, susiduriama su suinteresuotų grupių spaudimu didinti ir valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų bei valstybės pareigūnų MMA dydį arba sulyginti jį su kitų darbuotojų MMA dydžiu.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybinių institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos: siūlyti pagrindiniam komitetui daryti įstatymo projekto XP-1138 svarstymo pertrauką, kol nebus apsvarstytas Vyriausybės įstatymo projektas XP-1042 ir priimti atitinkami sprendimai.
7. Priimto sprendimo argumentai: žr. pastabą pirmą, kuriai komitetas pritarė, taip pat atkreipti dėmesį į kitas pastabas.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu “už”.
9. Komiteto paskirtas pranešėjai: J.Pinskus, V.Žiemelis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.