1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Violeta Boreikienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Eligijus Masiulis, Algis Rimas, Liudvikas Sabutis, Vladimiras Volčiok. Komiteto patarėjai: A.Astrauskas, D.Budzienė, B.Kleponis, padėjėja –G.Jasaitienė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: - negauta

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Vilniaus Universitetas

Teisės institutas

Lietuvos savivaldybių asociacija

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija

Teisės projektų ir tyrimų centras

Pateiktame projekte siūloma seniūnams suteikti papildomą teisę tvirtinti įgaliojimus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Siūloma pataisa motyvuojama tuo, jog siekiama sudaryti galimybę kaimų gyventojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus, nevykstant į notarų kontoras, įgalioti kitus asmenis tvarkyti namų valdų, pastatų, žemės bei kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisinės registracijos dokumentus. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog priėmus šią pataisą kaime žymiai paspartėtų namų valdų bei žemės sklypų teisinės registracijos procesas bei sumažėtų kaimo gyventojų išlaidos šiai procedūrai atlikti.

Pateikti projekto rengėjų argumentai kelia rimtų abejonių ir yra nepriimtini.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog notarinės sandorių formos nustatymo būtinumą lemia kvalifikuotos teisinės pagalbos, surašant vieną ar kitą sandorį suteikimas bei valstybės teikiama garantija, jog patvirtintas sandoris atitiks įstatymo reikalavimus, o sandorio šalims bus išaiškintos teisinės pasekmės. Pagaliau, ypatingai svarbu yra tai, jog notaras asmeniškai atsako už savo kaltais veiksmais padarytą žalą dėl to, kad sandoris bus pripažintas negaliojančiu ar pan. Notaro atsakomybė yra privalomai draudžiama.

Kalbant apie seniūnų teisę atlikti notarinius veiksmus, ypatingai tais atvejais kai jie yra susiję su disponavimu nekilnojamuoju turtu, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog tik absoliuti mažuma šių pareigūnų turi teisinį išsilavinimą apskritai. Be to, už jų veiksmais padarytą žalą atsakytų ne jie patys, o valstybė, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, jog iš asmenų neturinčių teisinio išsilavinimo negalime tikėti kvalifikuoto atliekamų veiksmų pasekmių išaiškinimo ir teisiškai korektiško teksto surašymo. Dėl šios priežasties galima teigti, jog teikiama pataisa sukels daugiau problemų nei duos realios naudos.

Projekto aiškinamajame rašte išvardinti tikslai nebus įgyvendinti ir dėl to, jog kalbama tik apie įgaliojimą registruoti daiktinę teisę. Tad akivaizdu, jog asmuo vis tiek turės vykti pas notarą siekdamas sudaryti daiktinės teisės perleidimo sandorį. Tokiu atveju nekils ir minimos problemos, kadangi tuo pačiu asmuo galės patvirtinti ir norimą įgaliojimą. Akivaizdu, kad patį sandorį parengti ir tvirtinti gali tik notaras, kadangi tam reikia nemažai specialių žinių ir to įsakmiai reikalauja CK 1.74 str.

Priėmus pateiktą projektą iškiltų reali grėsmė piktnaudžiavimui teise bei visos civilinės apyvartos, nekilnojamojo turto sferoje, teisėtumo garantijai.

Dėl minėtų priežasčių galima teigti, jog siūlomas projektas yra nepriimtinas, o jo priėmimas gali sukelti neigiamų pasekmių mažinant nekilnojamojo turto apyvartos teisėtumo garantijas bei apsunkinti valstybės biudžetą papildomomis išlaidomis dėl nekvalifikuoto ne specialistų darbo pasekmių.

IŠVADA DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO XP-562

Išnagrinėję įstatymo projektą XP-562 (toliau – Projektas) teikiame tokias išvadas bei pasiūlymus:

1. Projektu siūloma Civilinio kodekso (toliau CK) 2.138 straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir suteikti teisę rajonų savivaldybių seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos gyventojai duoda įregistruoti jų vardu viešajame registre nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Vertinant siūlomą nuostatą kyla abejonių, ar seniūnų kompetencijos plėtimas nesukels žalingų pasekmių, kadangi tik nedidelė dalis iš šių pareigūnų turi teisinį išsilavinimą, o atsiradus žalai dėl jų veiksmų tvirtinant įgaliojimus, ją pagal CK 6.271 straipsnį turėtų atlyginti valstybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog seniūnams siūloma suteikti riboto pobūdžio galias, t.y. tvirtinti įgaliojimus įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Tuo tarpu asmeniui pageidaujant perleisti daiktinę teisę, notaro dalyvavimas tampa būtinas. Taigi kyla klausimas ar siūloma nuostata gali sukelti reikšmingos žalos. Be to, tikėtina, jog priėmus tokią nuostatą paspartėtų nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos teisinės registracijos procesas, taip pat būtų palengvinta senyvo amžiaus seniūnijų gyventojų padėtis, kuriems nebereikėtų vykti tvirtinti įgaliojimo į rajono centrą.

Nepaisant to kas aukščiau išdėstyta, pritarus siūlomai nuostatai atsiranda rizika, jog tokia tvarka gali būti piktnaudžiaujama. Seniūnai neturi nei atitinkamo juridinio išsilavinimo, nei reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų tinkamai atlikti jiems Projektu siūlomą priskirti funkciją ir užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl kiltų grėsmė civilinės nekilnojamojo turto apyvartos teisėtumui. Svarbus aspektas ir tai, kad notarų civilinė atsakomybė yra privalomai draudžiama ir jie už padarytą žalą atsako asmeniškai. Tuo tarpu seniūnų padarytą žalą pagal CK 6.271 straipsnį privalėtų atlyginti valstybė, kas gali sąlygoti papildomas biudžeto išlaidas.

2. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, toks Projektas siūlomas, nes ,,kaimuose senyvo amžiaus žmonėms problemiška patiems vykti į registro tvarkytojo įstaigas apskrityse ar nutarus įgalioti kitą asmenį atstovauti jį, tenka vykti į rajono centre esančius notarų biurus tvirtinti įgaliojimą registruoti turtą“. Atkreiptinas dėmesys, jog Notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad notarinius veiksmus galima atlikti ir ne notaro biuro patalpose, tačiau tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodytu, jog ši nuostata išsprendžia aiškinamajame rašte minima problemą, kadangi senyvo amžiaus žmonės, prireikus tvirtinti įgaliojimą, turi įstatyme įtvirtintą galimybę iškviesti notarą į namus. Tačiau kyla pagrįstų abejonių ar tokia nuostata minėtų asmenų atžvilgiu taikoma praktikoje, t.y. ar senyvas amžius notarų pripažįstamas ,,svarbia priežastimi“ ir ar jie noriai vyksta atlikti notarinius veiksmus pas suinteresuotus asmenis į namus. Nors seniūnijų gyventojai nėra izoliuoti, kaip CK 2.138 straipsnio 2 dalyje minimi asmenys (kariai, laisvės atėmimo įstaigose bei tolimo plaukiojimo metu jūrų laivuose esantys asmenys) ir gali nuvykti į rajono centre esantį notaro biurą, visgi nederėtų ignoruoti realiai egzistuojančių sunkumų, kuriuos patiria senyvo amžiaus seniūnijų gyventojai. Todėl siūlytume imtis priemonių, jog Notariato įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta teisė iškviesti notarą į namus nebūtų vien teorinė ir suinteresuoti asmenys reikalui esant galėtų ja pasinaudoti be didesnių kliūčių. Tai gali būti daroma didinant notarų skaičių rajonuose ar vykdant griežtesnę jų veiklos kontrolę. Žinoma, vykdant šias priemones derėtų atsižvelgti į realias sąlygas, kad būtų išvengta kitokio pobūdžio problemų, pavyzdžiui eilių prie notaro biuro susidarymo, notarui išvykus pas suinteresuotą asmenį į namus.

3. Apibendrinant siūlytume Projektui XP-562 nepritarti, kadangi siūlomas pakeitimas gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių, nei duoti teigiamų rezultatų, tačiau siūlytume imtis kitų priemonių Projekto aiškinamajame rašte nurodytoms problemoms spręsti.

Išvadą parengė M. Lankauskas Direktorius Algimantas Čepas

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su pateiktu Notariato įstatymo 27¹straipsnio papildymo įstatymo projektu ir jam pritaria.

Palaikome įstatymo projekte siūlomą įteisinti nuostatą, pagal kurią seniūnai turėtų teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Žinant, kad kai kuriose savivaldybėse šiuo metu dirba tik po 1-2 notarus, tai palengvintų kaimų gyventojams, nevykstant į notarų kontoras, įgalioti kitus asmenis tvarkyti namų valdų, pastatų, žemės bei kito nekilnojamo turto nuosavybės teisinės registracijos dokumentus, sumažintų tam reikalingas išlaidas, paspartintų nekilnojamų daiktų ir nuosavybės teisių į juos teisinės registracijos procesus.

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27¹straipsnio redakcija suteikia teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išlaidoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbtą supirktą žemės ūkio produkciją gauti. Savo esme įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nesiskiria nuo tų įgaliojimų, kuriuos patvirtinti leidžia šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27¹straipsnio redakcija. Tai – dokumentas, kuriuo asmuo išreiškia valią sudaryti sandorį per atstovą. Tiek notarai, tiek ir seniūnai, tvirtindami tokį įgaliojimą, privalo išaiškinti asmenims šio dokumento teisinę galią ir sukeliamas pasekmes. Tokiam dokumentui patvirtinti visiškai nereikalingas aukštasis teisinis išsilavinimas, specialūs kvalifikaciniai reikalavimai bei privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Šie reikalavimai būtini nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių tvirtinimui, o tai atlieka tik notarai. Nekilnojamų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre reikia laikyti sandorį užbaigiančiu etapu, užtikrinančiu turto savininko teisių apsaugą, kurį atlikti galima įgalioti kitą asmenį.

Manome, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27¹straipsnyje įteisinus teisę seniūnams tvirtinti aukščiau minėtus įgaliojimus, būtina papildyti atitinkama nuostata Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.138 str. 2 dalį.

LR Vyriausybė 2003 03 03 nutarimu Nr. 278 “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Sąrašo patvirtinimo” patvirtinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Pagal šio dokumento 2 punktą seniūno vedama ūkio knyga ir seniūno išduota pažyma sudaro teisinį pagrindą registruoti nekilnojamąjį turtą.

LR Vyriausybės 2005 01 13 nutarime Nr. 17 “Dėl LR Notariato įstatymo 27-1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-3534” rašoma: “Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.”

Ši nuostata mums nesuprantama: seniūno vedama ūkio knyga ir jo išduota pažyma sudaro teisinį pagrindą registruoti nekilnojamąjį turtą, o seniūno patvirtintas įgaliojimas mažintų teisių ir interesų apsaugą. Nonsensas.

Kaimuose yra dar daug teisiškai neįregistruotų namų valdų. Šių namų savininkai daugumoje yra senyvo amžiaus žmonės. Jiems problematiška, o dažnai ir dėl sveikatos beveik neįmanoma keletą kartų vykti į rajono centrą tvarkyti dokumentus. Žemės nuosavybės dokumentai ruošiami žemėtvarkos specialistų seniūnijose, o juos atsiimti reikia savivaldybės centre ar apskrityje. Sudaryta teisė seniūnams tvirtinti įgaliojimus, nekilnojamiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, palengvintų seniems kaimo žmonėms susitvarkyti savo nekilnojamąjį turtą.

Atlikta, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu Teisės projektų ir tyrimų centrui pateikti išvadą dėl Civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo projekto Nr. XP-562

Išvada

dėl Civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo projekto ( Toliau – Projektas)

1. Projekto turinys

Projekte nurodoma:

„1 straipsnis. 2.138 straipsnio 2 dalies papildymas 4 punktu

Papildyti 2.138 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

“4) rajono savivaldybių seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų) gyventojų įgaliojimai įregistruoti jų vardu viešajame registre nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, patvirtinti tų savivaldybių seniūnijų seniūnų.”

2. Projekto tikslas

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma:

„..Įstatymo projektą paskatino Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos kreipimasis į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuriame nurodoma, kad registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. kaimo vietovėje, registro tvarkytojas pripažįsta teisėtu pagrindu registruoti savivaldybės seniūnijos vedamos ūkio knygos įrašus ir seniūno išduotus dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, tačiau tvirtinti įgaliojimus atstovauti turto savininką registruojant nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, seniūnams teisės nesuteiktos....Projektu siekiama sudaryti sąlygas rajonų savivaldybių seniūnijų seniūnams tvirtinti notarine tvarka pagal gyvenamąją vietą fizinio asmens įgaliojimus atstovauti jį, jo vardu įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį turtą ir atsiradusias teises į jį.“

3. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo analizė

Projektu siūlomas pildyti Civilinio kodekso 2.138 straipsnis (Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka) susideda iš dviejų dalių.

Pirmoje dalyje nustatoma, kokie įgaliojimai turi būti notaro patvirtinti. Tarp jų paminėti ir tie, kurie aktualūs projekto iniciatoriams: tai - įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą.

Kol kas nėra įstatymo, numatančio, kad kitokia nei notarine forma tvirtinami gyventojų įgaliojimai įregistruoti jų vardu viešame registre nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį.

Antroje straipsnio dalyje nustatoma, kokių pareigūnų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems. Tai yra susiję su atvejais, kai asmuo, kuriam reikia notariškai patvirtinto įgaliojimo, negali susitikti su notaru: yra laisvės atėmimo vietose, tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose arba karinėje tarnyboje.

Taigi, straipsnio antra dalis nustato atvejus, kai visų rūšių įgaliojimai, patvirtinti paminėtose vietose vadovaujančių pareigūnų yra prilyginami notariniams.

Projektu siūloma papildyti minėtą straipsnio dalį atveju, kai gyventojai surašo įgaliojimą įregistruoti jų vardu viešame registre nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Akivaizdu, kad šis atvejis nepriskirtinas prie tokių, kuomet asmuo negali susitikti su notaru. Taigi, Projektu siūloma straipsnio antrąją dalį papildyti ne nauju atveju, kai asmuo negali susitikti su notaru, o viena įgaliojimo rūšimi, kuri, patvirtinus seniūnui, prilyginama notaro patvirtintam įgaliojimui.

Taigi, priėmus Projektą, straipsnio antros dalies teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus ir prieštaringas.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus ir prieštaringas ne tik 2.138 straipsnio antros dalies atžvilgiu, bet ir straipsnio pirmos dalies 2 p. atžvilgiu. Pagal šį punktą, įstatymų leidėjas, norėdamas pasiekti tokio tikslo, kokio siekia Projektas, tai gali daryti įstatyme numatydamas atvejį, kai įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, gali būti duodamas kitokios formos nei notarinis (pavyzdžiui, patvirtintas seniūno).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Tačiau įstatymų leidėjas įstatymais specialiai nenustatė, todėl lieka vadovautis bendromis taisyklėmis - kad įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine forma.

Norint pasiekti Projekto tikslų reikėtų taisyti ne Civilinį kodeksą, o pakeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį: nuostatą, kad (prašymą) „asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą“. Ji keistina į nuostatą, kad (prašymą) „asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį notaro, o rajono savivaldybių seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų) gyventojai - ir seniūno patvirtintą įgaliojimą.“

IŠVADA

Projektui nepritartina, nes:

pirma, projektą priėmus, Civilinio kodekso 2.138 straipsnio teisinis reglamentavimas būtų nenuoseklus ir prieštaringas,

antra, Civilinį kodeksą, kaip ir kitus kodeksus, būtina keisti, kai tai neišvengiama, tuo tarpu, norint pasiekti Projekto tikslą, pakanka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio nuostatą, kad (prašymą) „asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą“ pakeisti į nuostatą, kad prašymą „asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį notaro, o rajono savivaldybių seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų) gyventojai - ir seniūno patvirtintą įgaliojimą.“

Išvadą konsultavo:

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos narys Kęstutis Čilinskas

Teisės projektų ir tyrimų centro direktorė Vaidutė Stramkauskaitė

Pritarti

Nepritarti

Įvertinta priimant sprendimą

Pritarti

Dėl argumentų išdėstytų Vyriausybės, SeimoTeisės departamento, kitų institucijų bei visuomeninių organizacijų atsiliepimuose

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Europos Teisės departamentas

Seimo teisės departamentas

STT

Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XP-562, pažymi, kad projekte siūlomų pakeitimų turinio ES teisė nereglamentuoja.

Pastabų bei pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime.

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekte siūloma išplėsti notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginamų įgaliojimų sąrašą. Pažymėtina, kad šiuo metu seniūnai turi teisę tvirtinti tik tuos įgaliojimus, kuriems Civilinis kodeksas numato supaprastintą tvirtinimo tvarką (Civilinio kodekso 2.139 straipsnis). Tuo tarpu įstatymo projekte siūloma suteikti teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atkreiptinas dėmesys, kad šie įgaliojimai yra susiję su nuosavybės teisių įgijimu ir paskelbimu apie jas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra viešas ir jo duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Taigi, dėl nurodytus įgaliojimus tvirtinančių asmenų padarytų klaidų gali atsirasti neigiamos pasekmės ne tik įgaliotojui ar įgaliotiniui, bet ir tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl seniūnų veiksmų, tvirtinant įgaliojimus, turės atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų savivaldybės biudžeto išlaidų.

2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos yra analogiškos Notariato įstatymo 27(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-3534, kuriam buvo nepritarta 2005 m. sausio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 17 ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. balandžio 27 d. išvadoje, nuostatoms.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XP-562 antikorupcinį vertinimą.

Pagal įstatymo projekto nuostatas įregistruoti nekilnojamąjį turtą viešame registre įgaliojimus gali patvirtinti ne tik notarai, tačiau ir savivaldybių seniūnijų seniūnai.

Įvertinę įstatymo projektą antikorupciniu požiūriu manome, kad jo nuostatos gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimams bei korupcijai, todėl siūlomų nuostatų tikslinga atsisakyti. Galiojanti tvarka nustato pakankamus ir pagrįstus pagrindus, kad įgaliojimus įregistruoti nekilnojamąjį turtą turi teisę notarai, ši tvarka veiksminga. Suteikus teisę tvirtinti įgaliojimus rajono savivaldybių seniūnijų seniūnams, jiems be būtino tam pagrindo būtų suteikiamos papildomos teisės, kuriomis jie gali piktnaudžiauti. Be to, įstatymo projekte, nustatančiame papildomas teises, nenumatoma teisinė atsakomybė už netinkamą (sukėlusį žalą) teisių įgyvendinimą.

Pritarti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.138 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-562

2005 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 919

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 382 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-562 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Atstovo sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.133 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalyje nustatyti įgaliojimai, kurie turi būti patvirtinti notarine tvarka. Reikalavimas patvirtinti įgaliojimą notarine tvarka reiškia didesnę atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kadangi notaras, tvirtindamas įgaliojimą, patikrina jo atitiktį įstatymui, sužino šalių valią, paaiškina joms šio sandorio prasmę, teisines pasekmes ir panašiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įgaliojimų, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrindu atlikti veiksmai gali pakeisti įgaliotojo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus turinį ir apimtį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada, kokių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Visi šie atvejai skirti sudaryti galimybes dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenims, kurie dėl vietos, kurioje jie yra mėnesius ar metus trunkantį laikotarpį, specifikos objektyviai negali kreiptis į notarą. Tuo tarpu įstatymo projekte numatytu atveju rajono savivaldybių gyventojai nėra izoliuoti ir objektyviai turi galimybę nuvykti pas notarą.

2. Notaro pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šios funkcijos svarba rodo, kad notaru gali tapti tik Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, t.y. asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, nepriekaištingos reputacijos, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas užtikrina, kad notaro, jo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ir juridiniams asmenims padaryta žala, vykdant notaro profesinę veiklą, bus atlyginta. Tuo tarpu seniūnams nekeliami nei teisinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kiti reikalavimai, kurie nustatyti notarams. Netinkamai parengus ir patvirtinus įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, gali atsirasti žymi žala ir atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Įstatymui įgyvendinti gali prireikti papildomų savivaldybės biudžeto išlaidų tiek tuo atveju, jeigu savivaldybei tektų atlyginti žalą, tiek ir seniūno civilinės atsakomybės draudimo atveju. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti rajono savivaldybių seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti viešame registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

3. Įstatymo projekte minimi rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai, tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose neapibrėžta seniūnijos gyventojo sąvoka, taigi neaišku, ar tai sietina su faktine gyvenamąja vieta, ar su gyvenamosios vietos deklaravimu.

4. Nurodoma, kad įstatymo projektą parengti paskatino ta aplinkybė, kad registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų kaimo vietovėje, registro tvarkytojas pripažįsta teisėtu pagrindu registruoti seniūnijos tvarkomos ūkio knygos įrašus ir seniūno išduotus dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, tačiau seniūnams nesuteiktos teisės tvirtinti įgaliojimus atstovauti turto savininkui registruojant nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Pažymėtina, kad registravimas viešame registre – tik vienas iš veiksmų, kuriuos asmuo turi atlikti siekdamas įteisinti savo nuosavybę į senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 dienos. Prieš registravimą turi būti susitariama dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, atliekami statinio kadastriniai matavimai, parengiami statinių planai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kita. Taigi įstatymo projekte numatyta seniūnų teisė tvirtinti seniūnijų gyventojų įgaliojimus registruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį neišspręstų aiškinamajame rašte dėstomų problemų.

5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas problemas padėtų spręsti geriau gyventojams teikiamos notarų paslaugos: rajonuose turėtų būti daugiau notarų, tobulesnė jų organizacinė veikla.

Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

Žmogaus teisių komitetas

Teisės teisėtvarkos komitetas (pagrindinis)

1. Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti

2. teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginamų įgaliojimų sąrašą, t. y. suteikti teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos iki šiol tvirtina įstatymu įgalioti notarai. Fiziniai asmenys duotų įgaliojimus, patvirtinamus seniūnų, įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsižvelgiant į prieštaravimus logikai ir teisei, Vyriausybės ir Teisės departamento pastabas, siūloma nekeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo dėl aukščiau išvardintų priežasčių.

1) iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui;

2) pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą ir CK 2.138 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

“4) rajono savivaldybių seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų) gyventojų įgaliojimai jų vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamo turto įregistravimu viešajame registre, patvirtinti tų savivaldybių seniūnijų seniūnų.”

Projektą atmesti

Atsižvelgiant į įgaliotinio atliekamų veiksmų – nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimo - reikšmę ir teisines pasekmes, notaro funkciją užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, reikalavimus, keliamus notarui dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, privalomo civilinės atsakomybės draudimo, siūlytina įstatymo nekeisti. Aiškinamajame rašte keliama problema bus išspręsta Teisingumo ministerijos pasiūlytomis priemonėmis - rajonuose padidinus trūkstamą notarų skaičių bei daroma išimtimi - notaro veiksmų atlikimu ne notaro biure.

Projekto nuostatos siejamos su Notariato įstatymo 27-1 straipsnio papildymo įstatymo projektu XP-91. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 22 posėdyje Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą šį projektą atmesti. Analogišką Notariato įstatymo 27(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3534 buvo nuspręsta atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. balandžio 27 d. posėdyje.

Nepritarti

Pritarti

Dėl argumentų išdėstytų Vyriausybės, SeimoTeisės departamento, kitų institucijų bei visuomeninių organizacijų atsiliepimuose

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos narys Kęstutis Čilinskas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.138 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-562