Trisdešimtasis
(166) posėdis
2006
m. gegužės 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). …klausti, ar yra kas pristatytų Tabako kontrolės įstatymą, kaip pagrindinio komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, turėtų Žymantas, jo kol kas nėra?.. Pradėsiu, bet noriu žinoti, ką toliau daryti. Tai gal gerbiamoji D.Mikutienė galėtų pristatyti pagrindinio komiteto nuomonę dėl Tabako… Ar galėsite? Gerai.
Gerbiamieji, pradedam nuo registracijos, taip? Pradedu vakarinį posėdį ir kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Aš tikiuosi, kad per 10–15 min. pasipildys. Vis dėlto dar yra iš rytinio likęs vienas klausimas – Teritorijų planavimo įstatymas (priėmimas ) ir Administracinių teisių, žinome.
Tai dabar pagal grafiką turėtume svarstyti 2-1 klausimą – Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-290. Kviesčiau pristatyti pagrindinio komiteto – Sveikatos reikalų komiteto atstovę gerbiamąją D.Mikutienę. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pritarė Teisės departamento antrajai pastabai, nepritarė pirmajai pastabai, nepritarė Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos, pritarė Seimo nario A.Matulo pasiūlytai įsigaliojimo datai nuo 2007 m. sausio 1 d., taip pat ir Seimo nario V.Rinkevičiaus buvo analogiška pataisa. Komitetas nepritarė Seimo narės D.Bekintienės pasiūlymui dėl 26 straipsnio 12 dalies papildymo. Taip pat nepritarė Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymui dėl 3 straipsnio įsigaliojimo datos. Pritarė Ekonomikos komiteto pirmajai pastabai, kitoms nepritarė. Tai buvo sutarta bendru sutarimu. Taip pat svarstė Seimo narių S.Girdausko ir A.Butkevičiaus pasiūlymą dėl įstatymo projekto pataisos. Siūlymui nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviesčiau papildomo komiteto, t.y. Ekonomikos komiteto, nuomonę pristatyti gerbiamąjį S.Bucevičių.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir šiam įstatymo projektui pritaria. Balsavimo rezultatai tokie: 14 – už, susilaikė 1 komiteto narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Tai, matyt, dabar turėtume pritarti… Yra užsirašiusių diskusijai. Kviečiu Seimo narę B.Vėsaitę į tribūną. 5 min., taip.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas vis dėlto apsisprendė ir nuo 2007 m. nutarė uždrausti rūkyti viešose vietose. Tai, aišku, šiek tiek prasčiau, negu mano siūloma data, bet gegužės 1-oji jau praėjo. Mes iš tikrųjų atsiliepsime į jaunimo siūlymus, į Moksleivių parlamento siūlymus, į studentų siūlymus, nes rūkydamas žmogus vidutiniškai praranda apie 10 savo produktyvaus gyvenimo metų. Dabar apie verslo investicijas ir tą grąžą, kurią verslas norėjo atsiimti prieš tai įvesdamas stipresnę ventiliaciją. Ventiliacija kavinėse ir restoranuose, be abejo, ir taip buvo reikalinga, ir tai yra tik vartotojo labui. O aš norėčiau pacituoti keletą laiškų, kuriuos gavau ir rinkėjų. Daugelis šeimų su vaikais negali eiti į kavinę, restoranus papietauti, nes, tiesą sakant, tampa pasyvaus rūkymo aukomis. Aš manau, kad tokių šeimų, kurios nori papietauti, padaugėjimas tikrai padidintų lankytojų skaičių. Nes jaunimas, kuris ateina pagurkšnoti alaus arba išgerti arbatos ir parūkyti cigaretę, nėra tie patys tikrieji vartotojai, o juos mes atbaidome. Iš kitos pusės, nuo gegužės 1-osios, jūs žinote, kad įsigaliojo nuostata dėl ventiliacijos, ir tos mažesnės kavinės, kurios tiesiog fiziškai negalėjo įrengti galingesnės ventiliacijos, turi nevienodas verslo sąlygas. Tai vėlgi vienom kavinėm mes leidžiame, kad būtų leista rūkoriam rūkyti, kitom neleidžiame. Aš manyčiau, kad Sveikatos reikalų komiteto sprendimas yra teisingas, juo labiau kad visos Europos šalys įsiveda draudimus rūkyti, ir labai kviesčiau pritarti patobulintam Tabako kontrolės įstatymui, ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame už sutaupytą laiką. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vilką. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visi, taip pat ir rūkantieji, šiandien supranta, kad tabako gaminių vartojimas daro didžiulę žalą žmonių sveikatai. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Dažnai žmogus būna bejėgis atsikratyti šios priklausomybės, jam reikia pagalbos. Ji turi būti labai apgalvota ir labai kvalifikuota, padedanti apsaugoti ir rūkantįjį, ir esantį šalia tabako dūmų.
Įvertinusi rūkymo ir pasekmių žalą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projektas sulaukė visiško pritarimo iš esmės. Nėra bendros nuomonės tik dėl šių pataisų įsigaliojimo laiko. Vyriausybė siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 d. Yra norinčių, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2006 m. liepos 6 d. arba net ir dar anksčiau. Mano manymu, Seimas atstovauja visų visuomenės sluoksnių interesams, tarp jų ir verslininkų. Įvertinant tai, kad 2005 m. balandžio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patikslintos sugriežtintos higienos normos rūkymui skirtų patalpų restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose vietose įrengimui, higienos normos papildytos nauju šeštu skirsniu. Verslininkai privalėjo įvykdyti šiose higienos normose numatytus reikalavimus, padidintos investicijos ir įstatymu jau buvo numatyta nuo šių metų gegužės 1 d. netaikyti baudų tiems, kas neįrengė tų atskirų patalpų. O dabar mes sakome ne, įrengtos patalpos jau nebereikalingos. Restoranuose, kavinėse, baruose, kitose žmonėms aptarnauti skirtose vietose rūkyti uždrausime ir kai kas siūlo uždrausti tuoj pat. Drausti reikia. Bet ar tas skubotas draudimas duos norimą rezultatą sprendžiant šią sudėtingą problemą?
Kaip jau minėjau, priklausomybės rūkymui atsisakyti ne taip paprasta ir net neįmanoma tai padaryti draudimu. Svarstant Vyriausybės pateiktą Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą dalyvavo daugelis visuomeninių organizacijų, kurios visiškai pritarė pateiktam įstatymo projektui ir savo ruožtu siūlė stiprinti ir aktyvinti rūkymo propagandinę prevenciją, tai yra daugiau dėmesio skirti socialinei reklamai ir nerūkymui propaguoti per visuomenės informavimo priemones, radiją, televiziją, spaudą, sporto ir kitų renginių vaikams, jaunimui metu, rengti tikslinius projektus, skatinančius rūkančius mesti rūkyti. Beje, jau kelinti metai Respublikoje organizuojami moksleivių konkursai „Nerūkanti klasė“, „Sveikiausia klasė“, suaugusiųjų konkursai „Nerūkyk, keliauk“. Šių metų konkurse „Nerūkanti klasė“ buvo pasirinktos 8 klasės – jauniausias amžius, tokio amžiaus dažnai pradedama rūkyti. Apie 150 klasių norėjo dalyvauti. Specialistų ir finansinių išteklių stoka neleido įtraukti į konkursą visų norinčiųjų. Į konkursą atrinktų klasių moksleiviams buvo suteikta daug žinių apie rūkymo žalą, jie patys atliko švietėjišką darbą tarp jaunimo. Moksleiviai turėjo galimybę patys įsitikinti, kad rūkymas ne tik žudo žmogų, bet yra ir didelė prabanga. Tokie ir panašūs renginiai stabdo rūkymo plitimą tarp moksleivių ir jaunimo, ugdo svarbiausius sveikos gyvensenos principus. Reikia pažymėti, kad renginių efektyvumo įvertinimas rodo, kad dalis konkurse dalyvavusių moksleivių patys sąmoningai atsisakė rūkyti.
Įvertinus visų galimų poveikio priemonių: ir draudimo, ir rūkymo prevencijos, pritaikymo efektyvumą ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo tabako gaminių vartojimo ir jo žalingų pasekmių, siūloma balsuoti už Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir jo įsigaliojimą nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiamieji, turėtume pereiti prie pasiūlymų, kurie buvo pateikti atskirų Seimo narių. Gerbiamoji B.Vėsaitė. Ar jūs atsiimat savo? Atsiimat, ačiū. Beveik toks pat pasiūlymas, tik data truputį kitokia Seimo narės gerbiamosios D.Teišerskytės. Jūs neatsiimat, taip? Tada kviečiu jus pateikti savo pasiūlymą, kuris skamba, kad įstatymas įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Prašau pateikti motyvus.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Kaip jau minėjo kolegė B.Vėsaitė, į mus kreipėsi ir moksleivių parlamentas, ir studentai, ir daugiavaikės šeimos, ir apskritai žmonės, kurie saugo savo sveikatą, ir prašė kiek įmanoma anksčiau priimti Tabako įstatymą ir uždrausti rūkyti viešose vietose. Man visiškai nepriimtinas tų žmonių, kurie turi restoranus ar kitokias pasilinksminimo įstaigas… neva nuo tos dienos nustos lankytis kai kurie rūkantieji. Bet aš manau, kad ateis daugiau nerūkančiųjų ir kartu pagerės ir mūsų, ir visos tautos sveikata.
Taigi aš labai prašau balsuoti už draudimą rūkyti viešose vietose nuo rugsėjo 1 dienos. Tai būtų labai simboliška, tai yra mokslo metų pradžia, mokslo ir žinių šventė, ir mes tokiu būdu įteiktume rugsėjo 1 dieną visiems Lietuvos žmonėms gerokai daugiau sveikatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kas gali pateikti pagrindinio komiteto nuomonę? Vėl D.Mikutienė? Prašau į tribūną. Konkrečiai dėl D.Teišerskytės pasiūlymo.
D.MIKUTIENĖ. Aš jau minėjau, kad mes nepritariame Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymui, kad būtų nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., o pasiūlėme, kad būtų nuo 2007 m. sausio 1 dienos.
Tiesiog aš dar noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai norėtųsi, kad tos taisyklės, dėl kurių mes susitarėme, ir tai, ką mes įforminame įstatymu, nesukeltų priešpriešos visuomenėje ir kad suvoktume, kad tam reikia ruoštis, mes tokių taisyklių turime laikytis ir gerbti įstatymą. Kai mes sutariame dėl modelio, tada visiškai natūralu, kad niekas nebandys apgaudinėti, niekas nebandys sukčiauti ir visi gerbs tą priimtą įstatymą. Mes ieškojome kompromiso ir radome, kad nuo 2007 m. sausio 1 dienos, kad likęs pusmetis, mūsų nuomone, būtų pakankamas ir visoms kavinėms persitvarkyti, taip pat ir visiems suvokti šio įstatymo reikalingumą.
PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto nuomonę. Dabar užsirašiusiųjų norėčiau paklausti, jūs atskirai dėl D.Teišerskytės, ar dėl viso? Dėl viso, taip? Tada, gerbiamieji, kviesčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pasiūlymui, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2006 m. rugsėjo 1 dienos, tą pasiūlė Seimo narė D.Teišerskytė, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 59, už – 17, prieš – 19, susilaikė 22. Nepritarta. Tada kviesčiau pateikti savo nuomonę Seimo narę gerbiamąją D.Bekintienę. Savo pasiūlymą, nuomonę pateikti.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų aš pateikiau pasiūlymą, kad baudą padidintume. Bet kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra tokia bauda numatyta, ji šiek tiek mažesnė negu mano siūlyta, galėčiau ir atsiimti savo pasiūlymą. Svarbu, kad yra numatyta kokia nors bauda.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Nuomonė atsiimta. Dar yra vienas pasiūlymas, tai dviejų Seimo narių: gerbiamojo S.Girdausko ir S.Bucevičiaus. Jie sako, kad pakeičiant atitinkamu punktu restoranuose, kavinėse ir t.t., išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus. Tai reikėtų dešimties Seimo narių, kad palaikytų, tada galėtume… Prašau pakelti rankas. Taip, ačiū. Tai kas pateikia? Gerbiamasis S.Girdauskas. Prašau. Nuomonė dėl to, kad klubuose neuždraustume.
S.GIRDAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, man tikrai nesunku pateikti, nes pats niekada nerūkiau. Šiek tiek keistai atrodys, nes visoje Europoje yra, sakykim, tokie klubai, cigarai ir pypkės yra tarytum savotiška kultūros dalis. Man būtų keista matyti mūsų senolius, sustojusius šalia klubo, kavinės ar specialiai įrengto restorano, turinčius net ir cigarų klubus arba kokias nors tradicijas, stovinčius lauke ir rūkančius. Tikrai netaikau šios pataisos sau, bet manau, kad tai yra tikrai normalus dalykas, jeigu klubuose yra ir, sakykim, ventiliacija, ir kokiu nors specialiu Vyriausybės reglamentu būtų leista tokiuose klubuose rūkyti cigarus ir pypkes.
PIRMININKAS. Dėkojame už motyvą. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
D.MIKUTIENĖ. Komitetas svarstė šią pataisą ir šiam siūlymui nepritarė, nes nėra numatyta išskirti tokius klubus, nėra tokios veiklos, kad specialiai išskirtinai būtų cigarų arba, kaip pasakė, pypkių klubai. Tačiau galbūt tai Vyriausybė gali reglamentuoti atskira tvarka. Tai tada jums reikėtų suformuluoti naują siūlymą ir teikti jį priimti, kad galbūt tokie klubai gali būti steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau mes, komitetas, tokiai formuluotei, kokią pateikėte jūs, nepritariame, nes, mano turimomis žiniomis, taip pat ir kitose šalyse buvo bandoma prisidengiant šia nuostata įteisinti lyg ir tokius klubus. Klubai greitai persiregistruoja, ir iš tiesų dabar sulaukiame tokio precedento.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Aš taip suprantu, Seimo narys S.Pečeliūnas, taip? Dėl šio konkrečiai pypkių klubo, taip? Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mieli kolegos, kurie čia yra ne pirmą kadenciją, turbūt atsimena, kad ankstesnėse kadencijose net ir Seime buvo taip smagiai vadinama „pypkorių“ frakcija. Ne cigarų rūkytojų, bet pypkių rūkytojų frakcija, į kurią įėjo asmenys iš įvairių frakcijų. Kad ir kaip būtų keista, toje frakcijoje labai daug klausimų būdavo išsprendžiama labai ramiai susėdus traukiant pypkės dūmą. Jau be emocijų, nusiraminus. Tai jeigu Lietuvoje bus keletas tokių vietų, į kurias rinksis prisiekę pypkių mylėtojai… Aišku, ta tvarka turi būti nustatyta, kaip sakė komiteto pirmininkė, kad ne kiekvienas sugalvojęs ant durų užsirašytų, kad čia yra tokia vieta. Tas turi būti aiškiai sutvarkyta, kas gali, kaip ir kodėl. Bet iš principo neleisti… Mano nuomonė tokia, kad lengviausias blogas sprendimas yra uždrausti. Geriausias sprendimas yra rasti normalią išeitį – reglamentuoti. Kaip suprantu, ponas S.Girdauskas tą ir siūlo. Jeigu reikės ką nors papildyti, iki priėmimo galėsim papildyti, bet dabar balsuokime, kad mes iš esmės ne prieš, kad tokie dalykai galėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonę prieš, kaip suprantu, išsakys gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimsime tokį pasiūlymą, be abejo, atsiras spraga ir nemažai verslininkų įvairius naktinius klubus, diskotekų klubus vadins pypkių ir cigarų klubais ir toliau bus sėkmingai rūkoma ir nuodijimas mūsų jaunimas ir darbuotojai. Manau, šią pataisą bus galima apsvarstyti, išsiaiškinti, kas tie klubai, kokie tų klubų nuostatai, kaip jie veikia. Šiandien mūsų komitetas kol kas gavo gražią atviruką, kuris daugiau panašus ne į cigarų klubą, bet į prestižinį butą. Manau, jeigu mes norime mažinti hospitalizaciją, toks yra mūsų ministro Ž.Padaigos tikslas, tai jis tą daro ne tokiais metodais. Jeigu mes norime sumažinti sergamumą, hospitalizaciją, tai uždrauskime rūkyti, tą jau yra padariusios kelios Europos Sąjungos ir kitos pasaulio valstybės. Be abejonės, rezultato mes sulauksime labai greitai, po 2–3 metų, manau, pamatysime rezultatus, kai ypač sergamumas plaučių, onkologinėmis ligomis pradės mažėti. Siūlau nepritarti. Jeigu bus poreikis, be abejo, galėsime grįžti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Komiteto pirmininke, dar ką nors norite pasakyti? Ne, tada ačiū, sėskite į savo vietą. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių S.Girdausko ir S.Bucevičiaus pasiūlymui, kad išskirtume specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus ir juose leistume rūkyti, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 15, susilaikė 13. Pritarta.
Norėčiau paklausti, gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ne, yra kitokių nuomonių. Kviečiu išsakyti nuomones už. Už visą pasiūlytą įstatymą, taip? Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom. Nuomonė už.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi Lietuvoje medikamentinė eutanazija neleidžiama, tai dabar sugalvojote uždrausti, kaip B.Vėsaitė sakė, savanorišką eutanaziją. Pirmiausia tai taikau sau, nes esu rūkantis žmogus, niekam tai ne paslaptis, tačiau nieko kito nekalbinu to daryti. Tai yra mano apsisprendimas, kai norėsiu, galėsiu mesti nors rytoj, tam valios užteks. Mano charakteris jums yra žinomas, mano keliami klausimai kartais jūsų gyvenimą sutrumpina, matyt, ne dešimčia metų, nes atsakymą surasti ne taip lengva. Taigi aš pasirinkau savanoriškos eutanazijos dešimčia metų sutrumpinti gyvenimą kelią. Kas gali man tai uždrausti? Joks jūsų įstatymas.
Tai, kad būtų linksmiau, o dabar iš esmės. Mielieji ponai, manyčiau, jeigu mes leidome kai kuriems mūsų verslininkams įsirengti vėdinimo sistemas ir pasakėme, iki kada jie galės tuo naudotis, tai mes jų negalime apgauti. Perėjimas nuo rūkymo prie nerūkymo turėtų būti švelnus ir visiems aiškiai suprantamas. Todėl, manyčiau, kad tiems, kurie neįsirengė, jiems galima uždrausti nors ir rytoj, nes jie neįvykdė tų reikalavimų. Bet tiems, kurie įsirengė, tai juridiškai patvirtinta, jie investavo pinigus, žadėjome leisti iki 2008 metų. Tai turime laikytis žodžio, nes kitaip mes, Seimas ir Lietuvos Vyriausybė, tapsime melagiais. Aš tokiu vadintis nenoriu. Todėl palaikydamas pačią idėją prašyčiau, kad mūsų duotų pažadų dėl terminų būtų laikomasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Nevisiškai supratome, ar tai nuomonė už įstatymą, ar su pataisomis?
S.PEČELIŪNAS. Už įstatymą su normaliais terminais.
PIRMININKAS. Tokio nėra. Ačiū. Kviečiu pasakyti nuomonę prieš Seimo narį V.Bogušį. Prašom.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip laikinai išėjęs dekretinių atostogų nuo nerūkymo, galiu drąsiai pasakyti, kad su rūkymu mūsų kavinės beveik susitvarkiusios. Tai, ką sakė B.Vėsaitė, yra ne visai tikslu. Aš tikrai jautriai reaguoju į dūmus, bet galima pasirinkti gerai įrengtų salių, kuriose nerūkoma. Bet, nepaisydamas to, aš tikrai pritariu anksčiau išdėstytiems argumentams, kuriuos išsakė Seimo narys P.Vilkas. Be to, pagal parengtą Vyriausybės programą uždrausti kavinėse rūkyti reikėtų nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Taigi, mielieji, nekapokime ir neskaldykime visko kirviu, bet viską darykime civilizuotai. Dar kartą sakau, pritardamas pono P.Vilko argumentams, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. reikia apriboti rūkymą, t.y. uždrausti viešosiose vietose, todėl dėl datų pakeitimo aš pasisakau prieš.
Ir dar keistai reaguosiu į tai, kodėl valdančioji dauguma niekada nepasitiki savo Vyriausybe, kuri teikia savo projektus. Kodėl jūs visada oponuojate savo Vyriausybei, o opozicija turi palaikyti valdančiosios daugumos Vyriausybės poziciją? Paradoksas.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš ir nuomonę už. Noriu priminti, kad kiekvienas Seimo narys dar turi teisę pateikti savo pataisas, kurios priėmimo stadijoje gali būti svarstomos. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui su pataisomis, kurioms esame pritarę, prašome balsuoti. (Šurmulys salėje) Komiteto nuomonė buvo, kad reikia pritarti.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 5, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
Kada bus priėmimas, nuspręsime Seniūnų sueigoje. Dar kartą primenu, kas norite, teikite pataisas.
Paprašysiu Seimo sutikti, nes į mane kreipėsi Seimo narys, ūkio ministras K.Daukšys, kad vieną europinį darbotvarkės klausimą paankstintume. Nėra prieš? Ačiū.
Europos kooperatinių bendrovių įstatymo projektas Nr.XP-1301ES (pateikimas)
Kviečiu į tribūną ministrą gerbiamąjį K.Daukšį pateikti Europos kooperatinių bendrovių įstatymo projektą Nr.XP-1301. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Europos kooperatinių bendrovių įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti Tarybos reglamento dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto taikymą. Reglamentas dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto suteikia teisinį pagrindą naujo juridinio asmens teisinei formai atsirasti. Tai leis kooperatinėms bendrovėms, įsteigtoms skirtingose Europos Sąjungos valstybės narėse, jungtis arba kooperatinei bendrovei persitvarkyti į Europos kooperatinę bendrovę. Tai leis fiziniams ir juridiniams asmenims steigi Europos kooperatinę bendrovę išvengiant teisinių skirtumų, kilsiančių iš skirtingų teisinių sistemų.
Reglamente apibrėžiami pagrindiniai Europos kooperatinės bendrovės, kaip juridinio asmens, teisinės formos bruožai: reglamentuojami Europos kooperatinės bendrovės steigimas, Europos kooperatinės bendrovės buveinės perkėlimas, vienos ar dviejų pakopų valdymo organų sistemos bei organų kompetencija, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pertvarkymas į Europos kooperatinę bendrovę ir atvirkščiai. Reglamente nustatyta, kad Europos kooperatinei bendrovei taikomas valstybės narės, kurioje yra Europos kooperatinė bendrovė buveinė, teisės normos, reglamentuojančios kooperatines bendroves, kiek tai nustatyta reglamente arba nustatyta iš dalies, tačiau atskirais klausimais valstybė narė privalo arba turi teisę priimti specialias Europos kooperatinėms bendrovėms taikytinas nuostatas.
Taip pat reglamente nustatytais atvejais Europos kooperatinei bendrovei taikomos valstybės narės, kurioje yra Europos kooperatinės bendrovės buveinė, teisės normos, reglamentuojančios akcinių bendrovių veiklą. Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra Europos kooperatinė bendrovė, steigimą, valdymą, pertvarkymą, buveinės perkėlimą, kiek tai leidžia reglamentas ir jei jame nenustatyta kitaip.
Pagrindinės nuostatos. Pirma. Įstatymo projekte siūloma numatyti Europos kooperatinės bendrovės buveinės perkėlimą į kitą valstybę procedūrą, skelbimą apie Europos kooperatinės bendrovės buveinės perkėlimo pasiūlymą, reikalavimus, nes dėl šių procedūrų savitumų nėra galimas Lietuvos Respublikos teisės normų taikymas.
Antra. Įstatymo projekte nurodytos institucijos, turinčios teisę prieštarauti Europos kooperatinės bendrovės buveinės perkėlimui į kitą valstybę, taip pat kooperatinės bendrovės dalyvavimui Europos kooperatinėse bendrovėse steigime jungimo būdu, jei tokie veiksmai pažeistų viešuosius interesus.
Trečia. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kooperatinės bendrovės pertvarkymo į Europos kooperatinę bendrovę ir Europos kooperatinės bendrovės pertvarkymo į kooperatinę bendrovę procedūras.
Ketvirta. Europos kooperatinių bendrovių įstatymo projekte numatyta Europos kooperatinių bendrovių priežiūros ir valdymo organų bei administravimo organų narių skaičius.
Penkta. Įstatymo projekte numatyta sandorių, kuriems sudaryti reikalingas visuotinio narių susirinkimo sprendimas, rūšys, kurios turi būti nurodytos Europos kooperatinės bendrovės įstatuose.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Primenu visiems, kad tai yra pateikimas, bet vis tiek jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia B.Vėsaitė. Aš jos nematau. Antras klausia gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia daug minite Akcinių bendrovių įstatymą, kad jis irgi bus panaudotas šioms bendrovėms kurti. Ar jūs galite pasakyti, ar jis labai skirsis nuo mūsų, ar mes turėsime Akcinių bendrovių įstatyme pritaikyti visas tas normas, kurios ten yra?
K.DAUKŠYS. Ne, iš tikrųjų nereikia Akcinių bendrovių įstatyme pritaikyti normų. Yra atskiras Europos Sąjungos kooperatinių bendrovių įstatymas. Minimas Akcinių bendrovių įstatymas todėl, kad pagal mūsų Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą nebūtų galima sukurti tos kooperatinės bendrovės. Šis įstatymas yra kaip papildymas dėl atskiros rūšies bendrovės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis ministre, įstatymas naujas ir, mano požiūriu, būtų labai neblogai, kad mes, prieš priimdami įstatymą ir įtvirtindami naują ūkininkavimo formą, vis dėlto parašytume pačiame įstatyme jo sąvoką. Savaime suprantama, kad Europos dokumentuose yra ta sąvoka, tačiau mūsų aktuose to nėra ir žmogus, skaitydamas įstatymą, nelabai supras.
Be to, dar norėčiau jūsų paklausti dėl to paties reglamento, kurį jūs minite. Preambulėje nurodyta, kad darbuotojų dalyvavimo kooperatinės bendrovės veikloje taisyklės yra apibrėžtos 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvoje 200372EB, papildančioje Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus. Kurios nuostatos nėra laikomos neatsiejama reglamento dalimi, tačiau į mūsų įstatymus jos dar neperkeltos? Kaip bus su jų įsigaliojimo data? Jeigu jos neperkeltos, negalioja, tai…
K.DAUKŠYS. Kai mes priimsime šį įstatymą, tada mes tas normas į šį įstatymą ir perkelsime, o kol nėra šio įstatymo, mes neturime kaip perkelti.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje)
K.DAUKŠYS. Iš esmės, man atrodo, apibrėžta, kas yra Europos kooperatinė bendrovė. Ar aš ne… Gerai. Aš atsiprašau. Mes galėsime papildyti. Iš esmės tai bendrovė, pirmiausia kooperatinė bendrovė, kuri veikia ne vienoje valstybėje narėje. Ji turi galimybę veikti pagal įstatymus tos šalies, kurioje yra užregistruota jos buveinė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji B.Vėsaitė buvo užsirašiusi… Tada čia kažkas suklydo. Ačiū. Dėkojame pranešėjui gerbiamajam ministrui.
K.DAUKŠYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Reikalaujama balsuoti. Gerai. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Europos kooperatinių bendrovių įstatymo projektui, prašom balsuoti. Po pateikimo. Kviečiu Seimo narius neišsilakstyti, nes lyg ir yra reikiamas skaičius, galėtume dabar pat paimti Teritorijų planavimo įstatymą.
Užsiregistravo 67. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos ir papildomi Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti šių metų birželio 8 dieną. Ar galima dar kartą patikrinti registraciją? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Kviečiu registruotis, kad galėtume užbaigti priimti rytinį įstatymą. Nėra. Ačiū. Užsiregistravo 65.
Konsulinio statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1047(2*) (svarstymas)
Tada kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Konsulinio statuto pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1047. Pagrindinio komiteto nuomonę pristato Užsienio reikalų komiteto narys Seimo narys gerbiamasis A.Ažubalis. Kviečiu į tribūną.
A.AŽUBALIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė teikiamas Teisės departamento pataisas ir pasiūlymus ir joms pritarė, išskyrus vieną. Paliko galioti įstatymo teikėjo 25 straipsnio senąjį pavadinimą. Iš principo visos pataisos, kurios čia buvo pateiktos ir kurioms komitetas vienbalsiai pritarė, buvo daugiau tikslinančio pobūdžio. Kita vertus, šis įstatymas yra svarbus tuo, kad mes ne tik perkeliame juo europinės teisės aktą, numatantį, kad Europos Sąjungos piliečių gynyba vykdoma diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų tose valstybėse, kur ta Europos Sąjungos valstybė narė neturi savo atstovybės. Taigi Lietuvos piliečiai galės gauti konsulinę paramą tose valstybėse, kur mes neturime savo diplomatinių atstovybių ir atvirkščiai – mūsų konsulinės įstaigos bus įpareigotos tokiom pačiom teisėm suteikti paramą piliečiams Europos Sąjungos tų valstybių, kurios konkrečioje šalyje neturi savo konsulatų ar kitų diplomatinių atstovybių. Tai tiek. Prašau jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pagrindinio komiteto nuomonę. Kviečiu papildomų komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto. Yra. Gerai. Gerbiamasis R.Palaitis. Prašom į tribūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas buvo susirinkęs, posėdyje apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame už Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto atstovę gerbiamąją Seimo narę L.Mogenienę.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė teikiamą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu iš esmės pritardamas ir siūlydamas pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Matau, kad nėra norinčių diskutuoti. Ar galima paklausti Seimo, kad bendru sutarimu pritartume po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Siūloma Seniūnų sueigoje spręsti dėl priėmimo datos. Ar būtų galima dar kartą jus pakviesti užsiregistruoti? Registruojamės, gerbiamieji. J.Dautartas nesiregistruoja.
61. Ačiū.
Einame toliau. Darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo Nr.XP-1303. Nėra pranešėjo. Tada Savivaldybių administracinės… irgi nematau. Tada pereiname prie 2-7 klausimo. Ar galime pereiti? Gerbiamasis Šuky, jūs pasiruošęs, taip?
Tada Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 bei 62 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1032. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis R.Šukys. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 bei 62 straipsniais įstatymo projektą. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą 2006 m. balandžio 12 d. posėdyje, nusprendė 8 balsavus už, 1 balsavus prieš pritarti projektui, kurį komitetas patobulino. Jis jums yra išdalintas. Tai būtų projekto antras variantas. Tiek, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviesčiau Informacinės visuomenės plėtros komitetą kaip papildomą. Nėra. Ten yra parašyta pritarti pagrindinio komiteto nuomonei. Taip? Toliau R.Bašys, jeigu galima. Nematau. Nacionalinio saugumo yra toks pasiūlymas. Išeinate? Prašom, kviečiu į tribūną. Ten yra toks pasiūlymas, kuris ne iki galo pabaigtas, jeigu taip galima pasakyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė. Prašom. Nr.XP-1032.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas komitetas svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 bei 62 straipsniais. Komitetas pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviesčiau gerbiamąją O.Valiukevičiūtę, Žmogaus teisių komiteto nuomonė.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (LDF). Gerbiamieji, Seimo Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas komitetas svarstė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 bei 62 straipsniais įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui bei nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nematau norinčių diskutuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Yra gerbiamojo Seimo vicepirmininko Č.Juršėno prašymas pristatyti kitos savaitės darbotvarkę, kartu iš rezervinių paimti ir Seimo nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo projektą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, jeigu leistumėte, aš pradėčiau nuo Seniūnų sueigos kaip labai svarbaus Seimo padalinio. Dėl tų pasikeitimų, kurie įvyko Seimo frakcijose, reikia atitinkamai taisyti seniūnų sudėtį, t.y. ją pakeisti. Darbo partijos frakcijai sumažėjus ir atsiradus Pilietinės demokratijos frakcijai, suprantama, kad atitinkamai vienas Darbo partijos frakcijos atstovas turi būti išbrauktas, bet atsiranda naujosios frakcijos atstovas. Taigi vietoj D.Mikutienės – A.Baranauskas. Ir kadangi Mišri Seimo narių grupė iš esmės pasikeitė, bet vis tiek liko priešaky su P.Gražuliu, atitinkamai krinta H.Žukauskas, ir P.Gražulis vėl užims vadovaujančias pozicijas Seime. Prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu? Yra klausiančių? Atsiprašau. Klausia Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš apsispręsdamas balsuoti aš norėčiau, kad jūs man išaiškintumėte, kas tai yra pilietinė demokratija?
Č.JURŠĖNAS. Šis klausimas yra ne man, bet jeigu reikia, aš pasakyčiau, atsakinga demokratija. Nes yra anarchinė demokratija, yra visokia kitokia ir atsakinga demokratija. Nežinau, ar tai yra priimtina šito termino kūrėjams, bet kadangi jūs manęs klausiate, aš sakau savo nuomonę. (Balsai salėje) Be abejo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Tada kviesčiau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seniūnų sueigai? Nuomonę S.Pečeliūnas dabar ar dėl viso? Dėl balsavimo motyvų? Prašom. Gerbiamasis S.Pečeliūnas dėl balsavimo motyvų.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš neprieštarauju prieš šį dokumentą, kaip ir matėte, bet man nepatinka, kad Č.Juršėnas dabar pradės aiškinti, kokios yra demokratijos, kurios yra geros, kurios yra blogos. Tai čia galima nusikalbėti iki nežinia ko. Iš principo demokratija arba yra, arba nėra. Kai jos nėra, tada mėginama klijuoti visokias etiketes, norint apgauti, kad tarsi jos kažkiek galima rasti. Gal neklijuokime etikečių, o mėginkime gyventi demokratiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys P.Gražulis. Tuoj įjungsiu, palaukite minutėlę.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dar mūsų frakcija nebuvo susirinkusi, nebuvo balsavimo ir neišsirinko naujo frakcijos seniūno, o jau greitai yra nuspręsta, kad seniūnas yra Seimo narys P.Gražulis. Suprantu, kai vyksta kova, karas, daugiausiai nukenčia taikūs gyventojai. Šiuo metu kariauja Darbo frakcija, neteko tik 7 Seimo narių. O mūsų mišri Seimo narių grupė, kuri stebėjo viską iš šalies, tiek nukentėjo, kad likau aš vienas. Šiandien dar esu taip sutrikęs, kad nespėjome net susirinkti ir apsitarti, kas bus mūsų frakcijos seniūnas. Todėl negaliu pritarti šiai Seniūnų sueigos sudėčiai.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Vis tiek aš kviesčiau Seimą balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, kas balsuojate, kad būtų Seniūnų sueiga naujai patvirtinta tokia, kokią pateikė Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas? Prašom.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 58, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo? Prašom balsuoti. Priėmimas.
Užsiregistravo 74 . Už – 68, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
Kviečiu gerbiamąjį Č.Juršėną pristatyti rezervinį 2 klausimą – kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės pateikimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad šiandien Seniūnų sueigoje buvo sutarta, jog posėdis antradienį prasideda ne 11, o 10 valandą. 10 valandą. Dėl įvairių priežasčių. O tai vėl čia ką nors pasakysiu ir paskui kiti nebalsuos. Tai aš negaliu prarasti reikalingų balsų. Žodžiu, čia ne taisyklė, tiesiog išimtis, nes tikrai yra labai daug klausimų ir pagrindiniai jų yra eurointegraciniai, kuriuos mes turim apsvarstyti, kai komitetai apsvarsto, o kai ką ir priimti. Tai yra pagrindinis dalykas. Toliau, kas yra svarbaus. Tai yra Valstybės kontrolės praėjusių metų ataskaita ir atitinkamas nutarimas. O ketvirtadienį aš norėčiau išskirti mūsų kolegų iš opozicinės Liberalų demokratų frakcijos darbotvarkę. Tiesa, pačios darbotvarkės kol kas nėra, bet aš manau, ji bus pateikta, laiku pateikta, ir bus solidi ir įdomi. Taigi štai tokia darbotvarkė, jai pritarta Seniūnų sueigoje. O papildomai čia mes dar aiškindamiesi, kas padaryta ir ką komitetai apsvarstė, atradom klausimą dėl Valstybės saugumo departamento įstatymo. Aš siūlau jį čia papildomai įsirašyti į ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti. Tik aš noriu pasakyti, kad čia savaitės diena… gegužės 8 d. prasideda savaitė, ne 8 dieną bus posėdis.
Č.JURŠĖNAS. Posėdis 9 dieną, bet 10 valandą.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Jau nebeklausiu. Česlovas priėmė mano siūlymą. Tai dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Aš jūsų ne kaip vicepirmininkas vicepirmininko, bet tiesiog noriu paklausti. Suprantu, kad norima priblokšti įstatymų projektų gausa. Tačiau tarp jų nėra ir Teismų įstatymo, nėra ir Medžioklės įstatymo pakeitimų, kurie yra būtini įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai jūs, kaip kuruojantis darbotvarkes, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, gal galėtumėt pridėti visas savo galimas pastangas, kad kitą savaitę šie klausimai pajudėtų iš mirties taško ir atsirastų darbotvarkėje?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis vicepirmininke, visų pirma dėl Teismų įstatymo. Tai čia yra mūsų bendras įsipareigojimas, o maža to, mano įsipareigojimas ir Ekscelencijai Prezidentui. Bet šiuo atveju aš negaliu peržengti per Statutą, kuriuo remiantis buvo pateiktos tam tikros Teisės departamento išvados, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas galutinių savo išvadų nepateikė. Kol jų nebus, įstatymo projektas negali būti traukiamas į darbotvarkę. Tokia yra nustatyta tvarka. Aš, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, pasistengsiu, kad būtų greičiau sureaguota į Teisės departamento išvadas, arba jos būtų paneigtos, arba patvirtintos, tada atitinkamai kai kas pataisyta, kad šis įstatymas iš tikro nebūtų uždelstas. Jis tikrai yra labai reikalingas. Dėl Medžioklės įstatymo – čia jau kitų komitetų užduotis. Bet irgi prisiimu šį įpareigojimą iš kolegos, kad ir tamsta, ir aš, ir kiti turim spausti atitinkamus komitetus. Gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jūs nuolat sakot, kad labai daug darbo, labai daug svarbių eurointegracinių įstatymų pataisų, kad net darbo valandas ankstinat. Bet kai pažiūriu kad ir praeitos savaitės darbotvarkę, ten mes pusę dienos kalbėjom minėdami antrąsias integracijos į Europos Sąjungą metines, tai jūs galėjot vakare suruošti tas diskusijas ir diskutuoti iki ryto, ir Seimo negaišinti, o priiminėti per tą laiką įstatymus. Dabar vėl kažkokie su Vyriausybės ataskaita… Tampėmės, tampėmės beveik dvi savaites. Ir kas iš tų rezoliucijų? Tuščiai laiką leidžiam, tai priiminėkim tuos įstatymus, o tas rezoliucijas nukelkit į vakarą, kam įdomu, tegul diskutuoja ir tegul ten negaišina kitų Seimo narių. Kaip padaryti, kad darbotvarkė tikrai būtų produktyvesnė ir mažiau tokių tuščių diskusijų.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Bet, mielieji kolegos, man dabar yra proga pasakyti ypač svarbią kalbą. Kadangi kolega P.Gražulis paminėjo bent vieną dalyką, dėl kurio mes iš tikrųjų rimtai nekalbam. Kas yra Seimas? Žinoma, dažniausiai sakoma – įstatymų leidybos fabrikas. Bet jis ne tik įstatymų leidybos institucija. Tai yra parlamentinės priežiūros, arba kontrolės institucija. Vadinasi, įvairios ataskaitos, įvairios kontrolės, įvairūs individualūs ar kolektyviniai atsiskaitymai turi būti. Nuo mūsų su tamsta ir su kitais kolegom priklauso, ar tos ataskaitos yra formalios, iš tikro laiko gaišinimas, užtektų raštu arba netgi elektroniniu paštu išdalinti, ir viskas būtų aišku. Bet norint galima iš to padaryti rimtą klausimą, rimtą studiją, įsigilinimą ir tam tikrą diskusiją, ir po to turėti rezultatą, kuris atsilieptų ir įstatymų leidybai, o juo labiau įstatymų įgyvendinimui. Tai vienas punktas.
Dabar kitas punktas – dėl diskusijų. Kas yra parlamentas? Parlamentas – tai svarbiausia diskusijų vieta normalioje demokratinėje šalyje. Ši tribūna yra svarbiausia, šie mikrofonai yra garsiausi ar labiausiai skambantys. Ir diskusijų turi būti. Bet vėlgi diskusijoms turim pasiruošti, t.y. kad būtų išsakomos rimtos mintys, gali būti ir poleminės, gali būti ir ginčytinos, bet diskutuotojai turi būti pasirengę, o ne išeitų, kad tiktai pašnekėtų arba palinksmintų publiką. Su šituo sutinku. Čia yra reikalo esmė. Parlamentas yra ir diskusijų centras. Ir netgi turi inicijuoti tas diskusijas, kad žmonės išsišnekėtų, kad čia mes diskutuotume, o ne aplink mūsų langus taikydamiesi juos daužyti diskutuotų žmonės, negalėdami savo tų kitų nuomonių išsakyti. Tai šiuo atveju mes tiesiog tiktai užtikrinkim kitą kokybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Aš klausiu Seimo, ar galim bendru sutarimu pritarti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėms? Ačiū, pritarta. Dabar reikėtų pasitarti. Gal dar kartą pasitikrinam? Kviečiu registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės.
Taip, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Galėtume… (Balsai salėje) Nesuveikė? Dar kartą prašom. Vieniems nesuveikė. Tai ištraukit korteles, vėl atgal, ir kviečiu registruotis. Registruojamės dar kartą.
Buvo 70… dabar 62. (Balsai salėje) Tai pažiūrėkit, kas neužsiregistravo. P.Gražulis ne, taip? Irgi dar yra? Gerbiamieji, trečią kartą pabandom registruotis. Kurių nerodo, įkiškit ir vėl ištraukit kortelę. Registruojamės. Spaudžiam, dalyvaujam… Registruojamės. Turi būti daugiau kaip 70. Tada galima bus svarstyti. Nėra. 66. Negalim priimti. Todėl pereisim prie klausimo… Matau gerbiamąjį V.Bulovą. Klausimas 2-5, registracijos Nr.XP-1302 – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Ir gerbiamasis viceministras V.Bulovas pateikia šį įstatymo projektą. Prašau.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu jums yra teikiamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo penkių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projekto rengimą paskatino Seimo praeitų metų gruodžio 22 d. nutarimas dėl valstybinio audito ataskaitos. Konkrečiai ataskaita vadinosi „Valstybiniai parkai. Kontrolės ir tvarkymo funkcijų derinimas siekiant išsaugoti kraštovaizdį“.
1 straipsnio 2 punkte siūloma Vyriausybei inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimus, pataisas, nustatančias, kad Vyriausybės atstovams apskrityse būtų suteikta kreipimosi į teismą teisė dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų teisės aktų, pažeidžiančių viešąjį interesą, teisėtumo.
Šiuo metu Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas nesudaro galimybių Vyriausybės atstovui greitai reaguoti tuomet, kai savivaldybių administravimo subjektų priimti teisės aktai ar veiksmai gali pažeisti viešąjį interesą. Pastaruoju metu tokių pažeidimų padažnėjo, ypač savivaldybėms įgyvendinant teritorijų planavimo ir leidimų statyti išdavimo funkcijas. Todėl labai svarbu, kad Vyriausybės atstovai galėtų daryti įtaką ir kontroliuoti šiuos procesus. Galiojantis įstatymas nesuteikia Vyriausybės atstovams tiesioginio kreipimosi į teismą galimybių.
Įstatymo projekte numatoma suteikti Vyriausybės atstovui galimybę savo potvarkiu stabdyti savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto, kuriuo pažeidžiamas viešasis interesas, vykdymą, kai tai galėtų sukelti neigiamų pasekmių. Taip užkertamas kelias neigiamoms pasekmėms atsirasti, nes pasitaiko atvejų, kai vėliau tokių pasekmių panaikinti neįmanoma.
Taip pat įstatymo projekte Vyriausybės atstovams numatyta teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar veiksmų, kurie gali pažeisti viešąjį interesą. Yra dar viena iš esmės daugiau redakcinė pataisa. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įstatyme vartojama sąvoka „Vyriausybės sprendimai“, kuri yra šiame įstatyme, sąvoka papildoma „Vyriausybės nutarimai ir sprendimai“.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Papildomų biudžeto lėšų poreikio nenumatoma. Įstatymo projektas vasario 14 d. buvo apsvarstytas Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos dvišalės komisijos posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti, ar rengiant pataisas nebuvo galima išvengti žodelio „manydamas“, kad tas ir anas, ir t.t. Yra pažeistas viešasis interesas. Tai viena.
Ir antra. Kai apskritai kalbama apie teisės aktus, tai jie yra kaip tokia samprata, jog kokiu nors būdu išreiškiama valia. Bet kai šalia to įrašote ir nutarimus, ir sprendimus, iš tikrųjų bus neaišku, ką tas atstovas turės užprotestuoti. Šalia to, šiame įstatyme jūs rašote, kad savivaldybė priima teisės aktus. Ar nebuvo galima surasti tokią formą, kad Vyriausybės nutarimai, savivaldybių tarybų sprendimai, Seimo įstatymai… Tada viskas aišku, o dabar lieka tartum neapibrėžta. Kodėl pasirinkta tokia forma?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Žinote, aš išsamiai atsakyti negalėsiu, nes, atvirai kalbant, man atrodytų, visiškai pakaktų projekte palikti tik žodžius „Vyriausybės nutarimai“, nes iš esmės Vyriausybė savo sprendimus priima Vyriausybės nutarimų forma. Aš nebuvau toje darbo grupėje ir man sunku pasakyti, kodėl yra palikti „sprendimai“, lygiai taip pat žodis „manydamas“. Kaip yra, taip yra.
PIRMININKAS. Per svarstymą, manau, bus galima pataisyti. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Volčiokas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų viešąjį interesą ginti reikia, bet, atrodo, viešąjį interesą turi ginti ir mūsų prokurorai. Dabar mes siūlome Vyriausybės atstovui. Ar nebus per daug viešojo intereso gynėjų? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai sakote, kad pagal Civilinio proceso kodeksą prokurorai turi tokius įgaliojimus. Tačiau mes manome, kad vis dėlto Vyriausybės atstovas, kuris turėtų tokią teisę, galėtų veiksmingiau ir operatyviau tą daryti, nes paprastai jis, kaip stebėtojas, dalyvauja priimant, greičiau gauna informaciją ir gali greičiau reaguoti. O prokurorų teisė kaip buvo, taip ir lieka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų džiaugiuosi, kad ministerija atsiliepė į Seimo ir Seimo Audito komiteto iniciatyvą, taip pat į darbo grupės iniciatyvą, kuri buvo specialiai sudaryta viešajam interesui ginti ir veikia Seime apie metus. Manau, mes pataisysime tuos redakcinius neatitikimus per svarstymo stadiją. Šio įstatymo reikia, nes jis apskrityse grąžina Vyriausybės atstovo galias, kurios kažkodėl netyčia, sakau žodį „netyčia“ ta prasme, kad dingo, ir dabar savivalda dažnai traktuojama kaip savivalė, t.y. tarsi jam negaliotų bendrieji įstatymai, tarsi jie nevaldytų viešosios nuosavybės, tarsi tai būtų UAB, o aiškintis reikia teismuose. Kažkodėl niekas šiandien nedrįsta kreiptis į teismą, nes tai brangiai kainuoja. Pati prokuratūra sako, kad už savivaldybės priimtų sprendimų stovi advokatų kontoros, mes neturime nei materialinių išteklių, nei potencialių ekspertinių galių įvertinti ir kreiptis į teismus. Todėl Vyriausybės atstovas apskrityse, turėdamas savo teisininkų būrį, tikrai gali tą funkciją atlikti. Prašyčiau kolegų pritarti po pateikimo ir kuo greičiau priimti šį įstatymą. Tai buvo ne tik klausimas, bet ir agitavimas, ir nuomonė už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kiek suprantu, viceministras neturi ką atsakyti, čia nuomonė. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vėlgi klausimas dėl žodelio „manydamas“. Aš siūlyčiau šį žodį keisti į „nustatęs“, nes tai geriausia sąvoka, arba bent jau „pripažinęs“. Įrašyti žodį „manydamas“ įstatyme yra labai netikslu.
Kitas klausimas. Šiuo atveju Vyriausybės atstovas, nustatęs ar pripažinęs, kad yra pažeistas viešasis interesas, turi teisę kreiptis į teismą. Galima pasakyti, kad šiuo atveju mes suteikiame realias galimybes ištaisyti padarytus pažeidimus. Todėl, mano nuomone, Vyriausybės atstovo tarnyba turės didėti, nes pažeidimų yra visose savivaldybėse, ypač nemažai didžiuosiuose miestuose. Ar jūs bent apytikriai paskaičiavote, kiek kainuos šio projekto įgyvendinimas?
V.V.BULOVAS. Turiu pasakyti, kad kol kas teikdami šias pataisas autoriai mano, kad papildomo biudžeto lėšų poreikio nereikės. Nors tai, ką jūs sakote, matyt, ateitis parodys, kad jau artimiausių metų biudžete tikrai bus prašoma papildomų etatų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nuomonė už. Kviečiu ją išsakyti gerbiamąjį Seimo narį L.Sabutį.
L.SABUTIS (TSF). Jeigu nėra prieš, tai ne, ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Skardžius irgi tik už. Ar atsiimate, ar ne?
A.SKARDŽIUS. Taip.
PIRMININKAS. Atsiimate. Gerbiamieji, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo šiam pateiktam projektui Nr.XP-1302? Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas: Valstybės valdymo ir savivaldybių ir papildomu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Nėra kitokių nuomonių? Nėra. (Balsai salėje) Birželio 8 diena labai greitai ateis. Aš taip suprantu, kad vis tiek tai jau yra darbotvarkės tvarkymas. Jeigu jūs to reikalaujate, galime balsuoti. Nereikalaujate daugiau? Ne. Ačiū. Datai pritarta.
Tada būtų kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1111. Kviesčiau pranešėją – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį, gerbiamąjį Seimo narį L.Sabutį. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikė, kad būtų aiškiau ir paprasčiau visiems, jūs prisimenate, pataisą Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 daliai. Ten apskritai buvo parašyta „valstybės švenčių dienomis“, bet buvo neįvardytos tos švenčių dienos. Buvo pasiūlyta vadinti Vasario 16-ąją, žinote, Valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo diena ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Komitetas svarstė, vienbalsiai pritarė šiai pataisai ir kartu pasiūlė, kad redakcija atitiktų Darbo kodekso redakciją, tai yra kad vis dėlto būtų palikta „švenčių dienomis“ ir toliau išvardyta tai, ką aš paminėjau, tik išbrauktas žodis „valstybės“. Tiesiog būtų „švenčių dienomis“ ir išvardytos tos trys dienos. Pritarėme ir jus taip pat kviečiame pritarti šiai pataisai, nes tai bus teisinė norma, bus privaloma visiems piliečiams, juridiniams, fiziniams asmenims iškelti Lietuvos valstybės vėliavą tomis dienomis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar aš galiu kaip pirmininkas jūsų paklausti? O dėl Europos vėliavos kėlimo tvarkos, kada mes?…
L.SABUTIS. Šiame įstatyme taip pat yra nustatyta, kada keliama nuolat. Jūs žinot, pavyzdžiui, kad šalia Seimo, kitų institucijų Europos vėliava keliama kaip ir valstybės vėliava tomis dienomis, kai yra kokia nors proga. Žodžiu, tai yra daugiau, kai būna, proga, bet ne nuolat tomis dienomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar bendru sutarimu Seimas po svarstymo gali pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.
Kitas mūsų klausimas būtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1182. Pranešėjas būtų gerbiamasis Seimo narys iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto J.Pinskus. Prašom.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91, 1884, 1889, 2462, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Komitetas, apsvarstęs bei išnagrinėjęs Seimo Teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Dalios Latvelienės, Teisės instituto, papildomu paskirto Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas bei pastabas, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Pinskui. Kviesčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę pateikti gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį. Prašom. Kaip papildomo komiteto.
P.JAKUČIONIS (TSF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą. Pasiūlymų, pastabų, pataisų negavo ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo įstatymo projektui. Už – 9, prieš, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Aš taip suprantu, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Klausčiau Seimo, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui Nr.XP-1220? Gerbiamoji A.Pitrėnienė pritaria, taip? Nuomonė už. Ačiū, pritarta.
Tada yra pasiūlymas, nes iš eilės nematau, N.Steiblienės nematau, tada yra siūlymas… Gerbiamoji Steibliene, ar jūs pasirengusi pateikti? Pasirengusi. Tada kviesčiau pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektą Nr.XP-1220. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pateikia gerbiamoji Seimo narė N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas susijęs su Europos Sąjungos teisena. Tai yra dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 17320 ir 17031 straipsniais. Komitetas pritarė patobulintam įstatymui ir balsavo bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame už pagrindinio komiteto nuomonę. Kas galėtų pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Pateikia gerbiamasis R.Palaitis. Prašom į tribūną.
R.PALAITIS (LCSF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame R.Palaičiui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę pateikia Seimo narys R.Bašys. Prašom.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norinčių diskutuoti ir klausti nėra. Ar galime pritarti, gerbiamasis Seime, bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieš. Ačiū. Pritarta.
Tada grįžkime… Matau, atsirado Seimo narė gerbiamoji A.Staponkienė. Aš kviesčiau ją į tribūną pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymu 99 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-1021. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstyti teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Į daugelį gautų pasiūlymų Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė ir patobulino įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Projekto tikslas – panaikinti galimybę įmonių, įpareigotų kaupti valstybės atsargas, vadovams išvengti administracinės atsakomybės įgaliojus kitus asmenis būti atsakingus už atsargų kaupimą ir sumažinti maksimalią baudą.
Pagal Europos Tarybos direktyvos reikalavimus valstybės narės privalo nuolat turėti minimalias naftos ir naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip 90 dienų praėjusių metų vidutinio vartojimo lygio. Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad baudos už valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą būtų nustatytos tik įmonių vadovams, kad įmonės vadovai negalėtų perduoti atsakomybės kitiems asmenims, o būtų asmeniškai atsakingi patys. Projekte siūloma panaikinti nuostatas, leidžiančias skirti baudas įmonių vadovų įgaliotiems asmenims.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal pateiktus pasiūlymus atitinkamai pakeitė patobulinto įstatymo projekto pavadinimą, nes buvo papildyti dar keli straipsniai… bei papildė ir kitus Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti patobulintam projektui, kurį teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai A.Staponkienei už Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Bašį pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 998 straipsnio pakeitimą. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą. Keičiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 998 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „trisdešimties“ įrašyti žodį „penkiasdešimties“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika padarius didelę žalą valstybės interesams užtraukia baudą įmonių vadovams nuo 10 iki 50 tūkst. litų“. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto narį Seimo narį gerbiamąjį E.Pupinį – papildomo komiteto nuomonė. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo narių V.Navicko ir P.Jakučionio pateiktus pasiūlymus, kuriems komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi yra pasiūlymų, kviečiu į tribūną gerbiamąją A.Staponkienę ir Seimo narį gerbiamąjį P.Jakučionį. Prašau pristatyti motyvus dėl savo straipsnio atitinkamų dalių pakeitimų. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Atsiprašau. Taip, aš pateikiau pasiūlymą, kad nebūtų sumažinta atsakomybė už būtinus sukaupti rezervus, galiojančiame įstatyme buvo iki 50 tūkst. Tai iš tikro yra nemaža suma, bet ir reikšmė tų nesukauptų rezervų gali būti labai skaudi tiek valstybei, tiek žmonėms. Todėl aš pasiūliau tiesiog perrašyti iš seno įstatymo į projektą tą baudos dydį – 50 tūkst., nors naujame projekte siūloma sumažinti iki 30 tūkst. Be to, aš norėčiau pasakyti, kad čia yra rašoma „iki“ – tai bausti galima ir mažiau, jeigu iš tikro nusižengimas padarytas didelis ir turi skaudžias pasekmes, tai reikia tada bausti kaip reikia. Kažkodėl komitetas nepritarė ir neargumentavo, kodėl nepritarė. Tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom. A.Staponkienė.
A.STAPONKIENĖ. Pagrindinis komitetas nepritarė šiai nuomonei, nes per 50 tūkst. jau yra baudžiamoji atsakomybė ir 30 tūkst. bauda tikrai yra labai didelė. Komiteto nuomone, tai yra pakankamo dydžio piniginė bauda.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš matau, kad nori pasakyti nuomonę už Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS. Manau, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti į Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, nes, kaip ir minėjo, vis dėlto nėra nustatyta, kad baudžiamas 50 tūkst. litų. Tačiau, jeigu bus piktnaudžiavimų, galima būtų palikti ir galimybę nubausti didesne bauda. Tuo labiau kad ir Ekonomikos komitetas taip pat tam…
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi yra viena nuomonė už, o komitetas nepritarė, kviečiu pasiruošti balsuoti. Balsuoti, kas palaikote Seimo nario P.Jakučionio nuomonę padidinti baudą iki 50 tūkst.? Dar kartą primenu, pagrindinio komiteto nuomonė buvo nepritarti.
A.STAPONKIENĖ. Prieš, prieš mano, atsiprašau.
PIRMININKAS. Negalima agituoti, gerbiamoji.
A.STAPONKIENĖ. Atsiprašau. Mano kortelė ten yra, todėl aš paprašiau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Užsiregistravo 46, už – 17, prieš – 2, susilaikė 26. Šiai nuomonei nepritarta. Yra Seimo nario gerbiamojo V.Navicko trys pasiūlymai dėl trijų straipsnių pakeitimo. Prašau gerbiamąją A.Staponkienę pristatyti, nes, taip suprantu, nėra kam…
A.STAPONKIENĖ. Taip, Seimo nario V.Navicko pasiūlymai yra apsvarstyti pagrindiniame komitete. Vienam iš jų yra pritarta. Nepritarta tik vienam, būtent dėl baudos dydžio, ir vienam pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Yra pakeistas pavadinimas, kadangi su tuo siūlymu susiję dar du straipsniai, papildomai jie pakeisti. Daromi pakeitimai dar dviejų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta. Dar yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė, taip? Ar gerbiamasis R.Bašys, ar A.Staponkienė ją kartu pristatėte?
A.STAPONKIENĖ. Nacionalinio saugumo…
PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo, taip, įjunkime. Gerbiamasis R.Bašys. Prašom.
R.BAŠYS (DPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas sutampa su Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymu. Jau buvo balsuota, tai…
PIRMININKAS. Tai nereikia balsuoti, taip? Labai ačiū. Visi pasiūlymai aptarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1021. Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta po svarstymo. O kada bus priėmimas, Seniūnų sueiga pasakys.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas (matau Kultūros ministerijos viceministrą Faustą Latėną) – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1303. Tai yra pateikimo stadija. Kviečiu viceministrą F.Latėną. Prašom.
F.LATĖNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 199, 312 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektą paskatinusios priežastys yra šios. Pirminiai siūlymai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektą… Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas bei įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu, parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso minėtų straipsnių pakeitimą.
Projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto pirmas tikslas – padidinti nusikalstamų veikų kultūros valstybėms kiekį, numatyti baudžiamąją atsakomybę už kultūros vertybių vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, iššvaistymą, radinio pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą kontrabanda, kapo ar kitos viešosios pagarbios vietos išniekinimą.
Antras tikslas – įgyvendinti kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų nuostatas. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas yra Administraciniame kodekse. Naujos teisinio reglamento nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir teigiami rezultatai būtų tie, kad priėmus įstatymo projekte bus numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas kultūros srityje – kultūros vertybių vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, iššvaistymą, radinio pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimą ar realizavimą, kontrabandą, kapo ar kitos vietos išniekinimą.
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi, kad priimtas įstatymo projektas turėtų daryti teigiamą įtaką kriminogeninės situacijos kultūros vertybių apsaugos srityje gerinimui bei antikorupcinį poveikį. Įstatymo projekto įgyvendinimas nepablogins verslo sąlygų ir jo plėtros. Įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisę. Įstatymo įgyvendinimui papildomai biudžeto lėšų nereikės. Kadangi įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrabandą, įstatymui įgyvendinti reikės parengti Administracinės teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, numatant jame administracinės atsakomybės netaikymą už kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrabandą.
Įstatymo projektas buvo derintas su teisingumo, finansų ir kitomis žinybomis. Reikšmingi įstatyme žodžiai, kurie atsiranda, yra kultūros reikšmės turinčios vertybės, antikvariniai daiktai, kilnojamosios kultūros vertybės. Prašau gerbiamąjį Seimą svarstyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jus nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Norėčiau pasiteirauti, gal jūs, kadangi rengėt pataisas, galėtumėt patikslinti arba išversti į suprantamesnę kalbą, ką reiškia vertybės? Kaip buvo Baudžiamajame kodekse, jeigu pagrobia didelės vertės svetimą turtą, tai suprantama, ten matuojama eurais, doleriais, litais ir panašiai. O čia – didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Vertę turinčias vertybes. Ką reikštų žodis „vertybė“? Viena. Ir antra, iš tų pačių pataisų, „viešoji vieta“, kurią jūs įvardijat įstatyme, Baudžiamajame kodekse dabar, „išniekino kitą viešosios pagarbos vietą“. Aš galiu visai kitaip suprasti „didžios pagarbos vietą“. Kodėl konkrečiai, kai yra baudžiamoji atsakomybė, neįvardyta, kas tai – koks nors simbolis ar kokia konkreti vieta – maldos patalpos ar panašiai? Kai pasakyta kapinėse, aišku, o kai kita viešoji vieta, čia bus ypač sunku apibrėžti ir pritaikyti baudžiamąją atsakomybę.
F.LATĖNAS. Taip, ačiū už klausimą. Matyt, iš tiesų tuos terminus bus galima tikslinti svarstant komitetuose, juos būtina bus tikslinti. Kai kalbama apie vertybes, tai vertybės yra antikvarinės vertybės, kurios galbūt yra archeologinės, kurios surandamos, iškasamos ir išvežamos kontrabandos būdu. Tai yra irgi vertybės. (Balsai salėje) Taip, taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Vis dėlto aš irgi dar grįžtu prie to paties mano kolegos L.Sabučio klausimo. Teisininkams iš tikrųjų bus labai sudėtinga taikyti šį kodekso straipsnį, nes didelės mokslinės, istorinės ir kultūros vertės vertybė – nustatyti, kuri yra didelės vertės, kuri ne, kiekvienu atveju reikės ekspertizę daryti. Ir antra vertus, neapibrėžta, kada ji yra didelės vertės. Taigi šiuo atveju jau vien tik dėl to toks projektas neturėtų išvysti dienos šviesos, jeigu nebus aiškiai pasakyta, kas yra didelė vertė ir kaip ji nustatoma, bent kažkaip apibrėžiama. Kita vertus, ar rengdami šį projektą jūs atlikote analizę, kad administracinės atsakomybės nepakanka, ji neveiksminga ir t.t., kad baudžiamoji atsakomybė bus kur kas veiksmingesnė? Aš norėčiau pabrėžti viena – baudžiamoji atsakomybė paprastai nėra veiksmingesnė, ji užsitęsia kur kas ilgiau. Administracinėmis nuobaudomis galima kur kas greičiau spręsti, tad aš nesuprantu jūsų noro kriminalizuoti, be reikalo kriminalizuoti tam tikras veikas. Kodėl taip yra? Ar tarėtės su BK darbo grupe, kuriai vadovauja gerbiamasis Gintaras Švedas?
F.LATĖNAS. Jums, juristams, tie klausimai kur kas aiškesni ir konkretesni. Tačiau mano manymu, į Baudžiamąjį kodeksą šiuos dalykus reikia įtraukti, nes administracinė bausmė dažnai būna daug mažesnė negu yra vertė, kuria padaroma žala. Kad žalos atlyginimas būtų adekvatus, dėl to ir buvo rengiamas tas projektas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Diskutuoti norinčių nematau. Ačiū pranešėjui. Ir klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir papildomas – Audito komitetas. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Užrašyta Valstybės valdymo. Tai jūs siūlot kaip papildomą Teisės? V.Žiemelis pasiūlys. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto taisomas Baudžiamasis kodeksas. Kad ir kaip gerbčiau Švietimo ir kultūros komitetą ar kurį nors kitą, tačiau taisomas Baudžiamasis kodeksas. Be abejonės, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi būti pirmasis.
PIRMININKAS. Čia aš kaltas, atsiprašau.
V.ŽIEMELIS. Ir dar aš norėčiau tiktai trumpą replikėlę pasakyti, jeigu galima, vis tiek jau kalbu.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Būtų gerai, kad tuo atveju, kai teikiamos Baudžiamojo kodekso ar kito kodekso pataisos, vis dėlto kad pateiktų teisininkas. Šiuo atveju Teisingumo ministerija turėjo pateikti. Kad ir kaip būtų, Kultūros ministerija gali tik padėti, nes reikia atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Be abejo, jūs teisus. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos. Aš paprasčiausiai ne į tą pažiūrėjau. O papildomas yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra, taip? Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Dėkojame.
Kviesčiau į tribūną gerbiamąją J.Zinkevičiūtę, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, pateikti darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl euro įvedimo Lietuvoje“ projektą Nr.XP-1349. Pateikimas, svarstymas ir rezoliucijos priėmimas, jeigu mums pasiseks šiandien. Prašau.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, Europos Komisija gegužės 16 d. patvirtins savo sprendimą dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams. Atsižvelgiant į tai, koks bus Komisijos sprendimo turinys, Lietuvos prašymą tapti euro zonos nare arba svarstys, arba nesvarstys Europos Sąjungos Vadovų Taryba. Todėl Europos reikalų komitetas siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kurioje Seimas pabrėžtų pageidavimą, kad Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vertinimas būtų objektyvus ir išsamus, t.y. būtų išlaikytas visapusiškumas ir lygus traktavimas.
Raginame atsižvelgti į Lietuvos pažangą siekiant narystės euro grupėje. Skatiname Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Lietuvos banką, Europos parlamento narius tęsti visus reikalingus žingsnius siekiant palankaus Europos Sąjungos valstybių narių ir jų institucijų vertinimo. Tokia rezoliucija būtų svarbi politinė parama Vyriausybei.
Vakar Europos reikalų komitete mes išsamiai diskutavome šį klausimą su Ministru Pirmininku, su finansų ministru, su kolegomis iš įvairių komitetų. Komitetas bendru sutarimu nusprendė teikti rezoliucijos projektą, kurį jūs visi turit, manau, susipažinot, ir todėl prašau pritarti šiai ypač svarbiai rezoliucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Minutėlę, nepabėkite, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamoji pranešėja, neseniai Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas svarstė euro plėtros klausimą ir pasiūlė valstybėms, siekiančioms įvesti eurą, atlikti pliusų ir minusų analizę, kaip bus po euro įvedimo. Manau, jūs žinote, prašyčiau išvardyti. Pliusus, kuriuos išvardijote, aš žinau. Prašau pasakyti, kokių turės minusų, nes šiaip politiškai… Europos Parlamento Ekonomikos komitetas labai teisingai pabrėžė – pliusų ir minusų. Išvardykite man keletą minusų, jei atlikta analizė, kad ši rezoliucija iš tikrųjų būtų svari, o net tik politikavimas.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis pone Veselka, negaišinsiu jūsų brangaus laiko, jūs, matyt, labai atidžiai išstudijavote. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuva jau dvejus metus yra sėkmingai prisijungusi prie antro valiutų kurso mechanizmo ir jau ketverius metus veikia euro erdvėje išlaikydama fiksuotą lito ir euro santykį. Tai viena. Minusų prašėte? Atvirai pasakius, minusas yra tas, kad vyksta diskusija, ir, manyčiau, mūsų visų – ir opozicijos, ir pozicijos – minusas yra tas, kad mes nedirbame su žmonėmis labai korektiškai ir labai išsamiai aiškindami, kas bus, kai įvesime eurą, ir kas bus, jei neįvesime. Tai yra mūsų politinis sprendimas ir, manau, visas emocijas, ar laimės viena pusė, ar kita, reikia atmesti. Laimės Lietuva turėdama fiksuotą pinigą ir įsijungdama į bendrą euro erdvę. Net mano kolegė V.Abramikienė sako, kad tikrai teisingai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nori paklausti Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, be abejo, tai yra labai svarbi problema, tačiau aš bijau vieno – ar jau šaukštai nėra po pietų? Ko gero, šaukštai po pietų. Reikia rengti rezoliuciją… Kodėl Vyriausybė labai aplaidžiai iki euro įvedimo vykdė savo darbą? Ne paslaptis, kad mes galėjome padaryti viską, kad atitiktume eurui įvesti reikiamus kriterijus. Dabar aišku, kodėl neatitinka infliacijos tempai. Šiuo atveju jau reikia rengti rezoliuciją, kodėl Vyriausybė aplaidžiai atliko propagandą, aiškinančią euro įvedimo naudingumą. Šiandien tik ketvirtadalis žmonių pritaria euro įvedimui. Tai rodo, kad buvo aplaidžiai vykdoma programa. Ar nereikia rengti kitos rezoliucijos, nes ši rezoliucija jau pavėluota? Aš balsuosiu už ją, bet ji jau pavėluota.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pone Vidmantai. Noriu pasakyti, kad nesu Vyriausybės atstovė. Visus tuos klausimus jūs galėjote išdiskutuoti Vyriausybės valandoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš esmės pritariu šiai rezoliucijai ir sutinku su anksčiau kalbėjusio kolegos nuomone, kad Lietuvos Vyriausybė iš tikrųjų deramai neįvertino situacijos ir nesuvokė, kad tai yra politinis sprendimas, reikalaujantis atitinkamos politinės kampanijos Europos Sąjungos euro zonos valstybėse, kas buvo visai nedarome. Bet kaip jūs žiūrite į ketvirtą pastraipą iš apačios, kuri, mano nuomone, gali sukelti šypseną europiečiams? Siūlyčiau išbraukti pabaigą ir palikti žodžius „siūlo atsižvelgti į Lietuvos stabilios infliacijos rodiklius.“ Nes „nepaisant laikinų, nuo Lietuvos nepriklausančių išorinių veiksmų, susijusių su naftos ir dujų brangimu“… Tai nėra laikini. Mes čia atrodysime labai naiviai. Ačiū.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pone Ažubali, mes vakar Europos reikalų komitete diskutavome ir siūlėme sudaryti darbo grupę pakoreguoti tekstą, bet jūs kažkodėl nepritarėte. Manau, kad šiuo atveju diskutuoti jau neverta. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, aš gal pratęsiu kolegos V.Žiemelio klausimą. Pritariu tai rezoliucijai, tik galbūt mes perdaug aiškiai užsimerkdami pasakome, kad visiškai atitinkame tuos kriterijus, nes ginčai dėl tų dešimtųjų mūsų argumentus gali šiek tiek pažeisti, bet propagandine prasme galime tai ir palikti, todėl komitete nesiūliau to dalyko išbraukti. Bet ar jums neatrodo, kad atėjo laikas vis dėlto Seime išnagrinėti euro įvedimo pamokas. Turiu omeny ne tik tai, kad mes neturėjom euro derybininko, bet ir tai, kad, pagal Statistikos departamento duomenis, beveik trečdalis kainų padidėjimo priklausė ne nuo darbo atlyginimo, o dėl to, kad leidome skirstomiesiems tinklams uždirbti papildomą pelną, ko tikrai galėjome nedaryti. Anksčiau Europos reikalų komitete apie tai esame klausę ir mums buvo pasakyta, kad viskas bus gerai, nebijokite, mes viską kontroliuojame, tačiau iš tikrųjų tos kontrolės nebuvo. Nemanau, kad mes Vyriausybę taip lengvai dėl šio klausimo galime palikti, nes ir ateityje gali būti tokio raminimo, o paskui išaiškės, kad tas raminimas nepagrįstas.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Rimantai. Pritariu jums, bet, man atrodo, kad diskutuoti ir aiškintis mes turime laiko. Kviečiu visus sveiko proto žmones priimti sprendimą šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. (Balsai salėje) Seimo narys J.Veselka. Ačiū, gerbiamoji Jadvyga. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Veselką diskusijai dėl šios rezoliucijos.
J.VESELKA (LDF). Iš pradžių abejojau, ar eiti kalbėti, nes kas kalbės kitaip, yra nesveiko proto. Bet man ne taip baisu, kaip kas vertins mano protą, nes aš pats žinau, kaip save… Gerbiamieji, kai paklausiau apie euro įvedimo pliusus ir minusus, pasirodė, kad niekas Lietuvoje to nemodeliavo. Kodėl? Todėl, kad visi į euro įvedimą žiūri tik kaip į politinį sprendimą. Kaip politiniam sprendimui iš tikrųjų minusų lyg ir nėra – kišenėje norime kuo daugiau eurų. Viskas. Bet pinigai visų pirma yra ekonominių procesų rezultatas. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir pareiškia, kad pats svarbiausias dalykas yra ekonomikų konvergencija. Konvergencija yra suartėjimas ekonomikų. O mes galvojame, kad pagrindinis dalykas yra įvesti pinigą, o kaip jis veiks, niekas analizės neatliko. Visi naudoja tą seną politinį triuką – įstosime į NATO, įstosime į Europos Sąjungą, dar įstosime kur nors ir visos problemos bus išspręstos. Niekas neišsispręs.
Dar viena. Europa Eurostatui duoda uždavinį patikrinti, ar iš tikrųjų statistiniai duomenys apie infliaciją yra teisingi. Šimtu procentų jums galiu garantuoti, kad mūsų pateikti infliacijos tempai yra neteisingi, kur kas sumažinti. Pagalvokite logiškai, pavyzdžiui, kuras, jeigu pažiūrėtume per dvejus metus, dyzelinas žemdirbiams pabrango daugiau nei du kartus. Metalai pabrango mažiausiai 30%, žemdirbystės produkcijos supirkimo kainos taip pat padidėjo. Visos kainos iš esmės išaugo ir, kai jūs matuojate nedidelę infliaciją, tai atseit yra politinis sprendimas – mes labai norime, todėl galima meluoti. O kokios pasekmės bus įvedus, nereikalinga… Jeigu žiūrėtume tik į rezoliuciją, gerbiamieji… Jūs teisingai parašėte, bet matyti tik, kad teisingai parašyta, o pasekmės liūdnos. „Būdamos įsitikinę bendros valiutos – euro įvedimo naudingumu Europos integracijai“… Jau nekalbame apie naudingumą Lietuvos ekonomikai, o apskritai Europos integracijai. O Europa sako, kad svarbiausia yra pačių ekonomikų suartėjimas ir tik tada, kai ekonomika pasieks tam tikrą lygį, galima įvesti eurą. Atsiminkite, kaip pas mus yra tvarkomasi. Šiandien kiekvienas ūkinis subjektas su kitais ūkiniais subjektais gali atsiskaityti kokia nori valiuta – doleriais, eurais, kitais ir t.t. Litas daugiau skirtas atsiskaitymui viduje. Bet kas iš tų tikrų ne bepročių, bet labai protingų man gali pasakyti, kurioje valstybėje esant silpnai ekonomikai buvo stipri valiuta? Kas nors įvardykite. Pinigai, jų kursas yra ekonominio pajėgumo išraiška. Jūs puikiai žinote, gerbiamieji, kai vyksta prekybos disbalansai, ko reikalauja amerikiečiai iš Kinijos, arba amerikiečiai iš Japonijos reikalavo, kai prekybos balansas buvo labai neigiamas… kad juanis būtų revalvuotas, kad jena būtų revalvuota. Žiūrėkit, kai Amerikos doleris krito, kokie buvo augimo tempai. Silpnesnė valiuta – atleiskite, ponai, tai eksporto skatinimas. Mažos valstybės iš eksporto… ir pagrindinis jų plėtros šaltinis. Todėl, nors ir kiek žiūrėčiau į šią rezoliuciją, man atrodo, gerbiamieji, kad mes dar kartą norime parodyti save kaip melagį. Todėl, manau, geriau šios rezoliucijos nepriimti, tegu Vyriausybė ir Prezidentas, nes tai jų pareiga, atlieka tai, ką jie jau užsimanė atlikti, bet aš manau, kad rezoliucija… Europa tik pasakys: su jais apskritai pavojinga reikalų turėti, nes jie dėl savo politinių norų visiškai nevertina ekonominių dalykų ir atvirai meluoja. Todėl aš esu prieš rezoliucijas.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Klumbį. Prašom neliesti mikrofono.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji sveiko proto lietuvių tautos atstovai! Jeigu Europos Sąjunga ir Europos centrinis bankas sako ne, kad Lietuva įstotų į euro zoną, tai kodėl mes turime veržtis per langą ar per kaminą? Be to, dauguma Lietuvos žmonių yra prieš skubų euro įvedimą. Taigi kam pirmiausia yra aktualus, svarbus euro įvedimas? Turbūt premjerui ir Prezidentui, kad jie patektų į istoriją kaip euro įvedėjai Lietuvoje; taip pat naudingas turtingiems „neolituanams“, kurie dabar yra prisipirkę nekilnojamojo turto ir laukia, kad greičiau to turto, viena vertus, atsikratytų, bet atsikratyti nori jau ne už litą, bet eurą.
Taigi dabar noriu po bendrų pastabų pasakyti dėl paties rezoliucijos teksto, dėl jo silpnų vietų. Teiginys: „Lietuvos Respublikos Seimas, būdamas įsitikinęs bendros valiutos naudingumu Europos integracijai…“ Gerbiamieji, ar į Europos Sąjungą nėra įstojusių valstybių, neturinčių euro? Didžioji Britanija, Danija, Švedija.
Dar vienas dalykas, kurį mes turime žinoti: ten, kur yra sava valiuta, yra spartesnis ekonomikos vystymasis, didesnė galimybė daryti įtaką savos valstybės ekonomikos plėtrai.
Antras dalykas. Aš manau, visiškai nesolidu Lietuvos Respublikos Seimui teigti, kad Lietuvos rodikliai atitinka visus Mastrichto sutarties kriterijus. Tai ne Lietuva sprendžia. Tai sprendžia Europos Komisija ir Europos centrinis bankas.
Trečia. Taip pat nesolidu abejoti Europos Komisijos ir Europos centrinio banko objektyvumu ir teigti, kad Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas turėtų objektyviai ir išsamiai įvertinti Lietuvos pažangą. Jie tą jau seniai padarė. Šis reikalavimas turėtų visiškai atitikti Europos Sąjungos nuostatas ir t.t. Visa tai yra padaryta ir man yra sunku suprasti, kaip rezoliucijos teikėjai nesupranta, kad jeigu Europos Sąjunga nenori, kad Lietuva taptų euro zonos nare, ji tikrai ras diplomatinių kultūringų būdų tai pasakyti.
Toliau. Labai keistai skamba siūlymas, kad atsižvelgiant į infliacijos rodiklius nereikia dėmesio kreipti į laikinus, nepriklausančius nuo Lietuvos išorinius veiksnius. Tas yra įrašyta, bet atleiskite, naftos ir dujų brangimas ir su tuo susijusi infliacija galioja ir Didžiojoje Britanijoje, ir Slovėnijoje, ir Lenkijoje, ir visur kitur. Šie rodikliai yra „įdėti“ į kiekvienos valstybės infliaciją. Dirbtinai išmesti iš Lietuvos yra tikrai nesuprantamas dalykas.
Dabar dėl kainų stabilumo, apie tai irgi rašoma. Taigi kainų stabilumas, matyt, yra gana dirbtinis, nes jums nekelia nuostabos, kodėl dujas Lietuva perka dvigubai pigiau negu Vakarų Europa? Aš manau, tai yra susitarimas dabar dirbtinai palaikyti tokį kainų lygį, nes kai dujos pabrangs, viskas brangs. Dabar jau mes matome, kad iš tikrųjų nuo kito šildymo sezono pabrangus dujoms… brangs ir Lietuvoje.
Toliau. Seimas prašo toliau aktyviai informuoti visuomenę apie euro įvedimą. Aš nesuprantu, ko Seimas prašo, į ką jis kreipiasi? Ar į poną Dievą, ar į Europos Sąjungą, ar į valdančiąją daugumą, ar į opoziciją?
Taigi, aš manau, tokios redakcijos rezoliucija yra prasta, iš principo tokia rezoliucija (aš jau baigiu) yra visiškai nereikalinga, nes aš ją vertinu kaip tam tikrą spaudimą Europos Komisijai, o ji, patikėkite, nepasiduos.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Pagal Statutą turėčiau paklausti Seimo nario gerbiamojo A.Ažubalio, ar jūs atsiimate savo pasiūlymą dėl pataisos? Kadangi reikia priimti rezoliuciją arba be pataisų, arba atiduoti redaguoti.
A.AŽUBALIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti pranešėjai, kad ji priimtų bent tą mano pasiūlymą, nes iš tikrųjų, ką ir sakė ponas E.Klumbys, mes šiuo požiūriu… Aš esu už rezoliuciją, bet šiuo požiūriu mes Europai tikrai parodysime savo neišmanymą ekonominių procesų, tai, kas vyksta dabar visame pasaulyje. Jokio laikino pabrangimo negali būti ir nebus, nei naftos, nei dujų kainų. Jeigu būtų išbrauktas tas sakinys, aš tikrai balsuočiau už.
PIRMININKAS. Ką gali atsakyti gerbiamoji J.Zinkevičiūtė? Ar ji pritaria tokiai minčiai? (Balsai salėje) Prašom.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Mes turėjome laiko pataisyti ir iš tikro vakar buvo galimybė pataisyti rezoliuciją. Aš manau, kad dabar, kadangi gerbiamasis Audronius vakar pritarė, jis turbūt tam pritars. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dabar nuomonė už. Gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Vakar taip pat dalyvavau Europos reikalų komiteto posėdyje ir turiu pasakyti, jog tame posėdyje dalyvavo ir premjeras, ir finansų ministras. Būtų svarbu prisiminti, jog finansų ministras tai pono A.Ažubalio pataisai pritarė. Jis sakė, kad iš tikrųjų būtų geriau išbraukti likusią sakinio dalį. Mes galėtume dabar pritarti, kad atsižvelgiame į tą pasiūlymą, nes jis tikrai Vyriausybei buvo priimtinas, nelaužykime iečių.
Atsakydama ponui E.Klumbiui, į ką mes kreipiamės, galiu pasakyti. Šiuo atveju galbūt ir ne į poną Dievą. Daryti spaudimą Europos Komisijai kartais būtina, kai reikia apginti nacionalinius interesus. Bet labiausiai šios rezoliucijos reikia tam, kad mes sustiprintume Lietuvos Vyriausybę esant jos dabartinei padėčiai, kai dar vis dėlto siekiama eurą įvesti laiku. Toks sutartinai pareikštas Seimo požiūris labai reikalingas mūsų finansų ministrui vykstant į Briuselį. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pritarkime siūlymui išbraukti šią sakinio dalį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys – nuomonė prieš. Minutė!
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, dar kartą kartoju, gerbiamieji sveiko proto tautos atstovai! Aš iš tikrųjų manau, kad sveikas protas vis dėlto jus paveiks. Prisiminkime rezoliuciją dėl Baltarusijos, turbūt net dvi rezoliucijas dėl Baltarusijos. Kas nuo to pasikeitė? Niekas nepasikeitė, kaip vyksta nuo mūsų nepriklausomi procesai, taip ir vyks. Lygiai tas pats yra ir su šia rezoliucija. Mes ją priimsime, pavirpinsime orą čia, Seime, bet procesai, kurie vyksta Briuselyje, nuo to nepasikeis.
Manau, reikia elgtis pagal Statutą. Jeigu vakar Europos reikalų komitete yra priimta tokios redakcijos ši rezoliucija, tai vienas atstovas neturi teisės sutikti su pakeitimu. Tada turi būti sudaryta redakcinė komisija, o ta redakcinė komisija turėtų svarstyti daugiau pakeitimų, nes ten tikrai yra labai daug, sakysime, nekorektiškų dalykų. Jeigu jau norite priimti rezoliuciją, tai tą rezoliuciją priimkite tokią, kad nebūtų gėda mūsų ministrui nuvažiavus į Briuselį prieš kolegas ministrus ir prieš pačią Europos Sąjungą, ir Europos centrinį banką.
Manau, kad dabar vis dėlto tą rezoliuciją reikėtų pakoreguoti, juo labiau kad sutinka su tuo ir pranešėja, kad reikėtų tą sakinį išbraukti. Taigi elkimės pagal Statutą, dar kartą sakau, sudarome redakcinę kolegiją ir redakcinę komisiją ir tada priimame jos teikiamą rezoliucijos projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame E.Klumbiui. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pone pirmininke. Puikiai pamename, kokie buvo motyvai vakar svarstant Europos reikalų komitete, t.y. šiandien prašyti ne tik Europos reikalų komiteto, kaip mini parlamento, bet ir viso Seimo pritarti šiai rezoliucijai, nes tai būtų svaresnis argumentas. Asmeniškai aš maniau ir dabar manau, kad tai yra tiesiog pavėluota, kad tai yra šiaudas, bet įteikime tą šiaudą skęstančiam eurui ir mūsų Vyriausybei – o gal ir padės?
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Dabar įsivaizduokite, jeigu atsitiks taip, kad Europa neleis mums įsivesti euro, ten įvardys priežastis, tos priežastys pasirodys kaip… Mes čia visur giriamės, o Europa pasakys, kad infliacija ar dar kokie rodikliai blogi, tada pasirodys, kad Europa geriau išmano Lietuvos reikalus, negu mes, būdami čia, Lietuvoje. Tai kaip jums čia atrodys, bus parama tokia rezoliucija ar ne? Jeigu jau to reikėjo, tai reikėjo daug anksčiau kažkaip daryti spaudimą, o dabar labai juokingai atrodysime – patys prasčiau išmanome reikalus. Manyčiau, kad ši rezoliucija dabartiniam etapui nereikalinga. Jeigu ji reikalinga, tai tikrai suredaguota visiškai kitaip ir trumputė.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Veselkai. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Aš, matyt, nepriklausau tiems, kurie, kaip ponas E.Klumbys sakė, na, yra protingi, bet vis dėlto manau, kad mes turime būti nuoseklūs. Mūsų žingsniai nuo 2000 metų, kai mes pradėjome rengtis euro įvedimui, buvo pradėti, tuo metu vadovavo Rolando Pakso Vyriausybė, jos dėka buvo pradėta tai, buvo kalbėta ir su Lietuvos banku, buvo parengtas planas. Man atrodo, kad norint išlikti nuosekliais reikia dirbti iki galo ir nesiblaškyti. Paskui mes galėsime žiūrėti į Briuselį, ką jie pasakys, priims ar nepriims gegužės 16 d. kokius nutarimus, tai yra kiti dalykai. Dar kartą sakau, mes turime padaryti namų darbus, mes politiškai turime būti subrendę ir priimti tokius sprendimus, kurie būtų verti Lietuvos. Kam nepatinka tas dalykas, nieko nepadarysi, visada yra oponuojančių, yra pritariančių, man atrodo, kad mes turime vykdyti tokią politiką, kokią mes numatėme. Dėkoju už dėmesį. Siūlau pritarti rezoliucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Tada pagal Statuto 184 straipsnį aš kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti dėl rezoliucijos projekto priėmimo be pataisų. Jeigu bus kitaip, tada spręsime, ką toliau daryti. Kviečiu balsuoti. Seimo rezoliucijos „Dėl euro įvedimo Lietuvoje“ projektas. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 1. Rezoliucija priimta.
Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1320 (pateikimas)
Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1320. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo vicepirmininką Č.Juršėną. Pateikimo stadija. Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, žinoma, ne visai gerai, kad dienos pabaigoje, bet, kita vertus, gerai, nes liko patys ištvermingiausi, patys tvirčiausi ir suinteresuoti svarbiais klausimais, svarbiais projektais Seimo nariai. Taigi malonu man jums referuoti projektą, projektą dėl naujojo Valstybinės kalbos įstatymo. Priminsiu, kad pirmasis buvo priimtas 1995 m. pradžioje, t.y. jau daugiau negu prieš 10, o netgi prieš 11 metų. Anas kalbos įstatymas ir naujasis projektas remiasi Konstitucijos 14 straipsniu, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Primenu, gerbiamieji kolegos, t.y. Konstitucijos I skirsnyje, kurį galima keisti tik referendumu. Tas jau yra įkirsta, ir įkirsta ilgam arba amžiams.
O dabar, kaip atsirado šis įstatymas? Anos kadencijos Seimas priėmė du svarbius dokumentus. Visų pirma Seimo nutarimą „Dėl valstybinės kalbos politikos 2003–2008 metais“. Šis nutarimas gimė kaip ir kai kurie kiti ryšium su artėjančiu priėmimu į Europos Sąjungą ir kitokia mūsų teisine, o jeigu norite, ir kultūrine, ir kitokia padėtimi. Aš noriu iš šito dokumento pacituoti tik vieną dalyką: „Pagrindinis valstybinės kalbos politikos dokumentas – Valstybinės kalbos įstatymas šiandienos požiūriu nepakankamai tiksliai apibrėžia valstybinės kalbos vartojimo sritis, jos santykį su kitomis kalbomis, kalbos norminimo, kalbos vartosenos tvarkybos ir priežiūros subjektų ryšį ir panašiai. Tobulintinos ir kitų teisės aktų nuostatos, susijusios su kalbos politika ir jos įgyvendinimu“.
Tai štai tam tikra kritika, kuri yra oficialiame Seimo dokumente, ir kritika, kurią laikyčiau konstruktyvia, nes iš jos išplaukė tolesni sprendimai. 2003 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Seimo nutarimas „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“. Ir pačiame 1 straipsnyje buvo užrašyta: „Pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki 2004 m. gegužės 1 d. pateikti pasiūlymus dėl Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projekto rengimo“. Tie siūlymai buvo pateikti, Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai aš turėjau garbės vadovauti, o dirbo tai kiti. Toje komisijoje buvo ir Seimo narių, ir valstybinių įstaigų darbuotojų, ir profesoriai Marija Aušrinė Pavilionienė, Evalda Marija Jakaitienė, Juozas Žilys, ir gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, kuri, tikiuosi, man padės atsakyti į jūsų klausimus.
Ši komisija visų pirma parengė įstatymo koncepciją. Koncepcija buvo viešai paskelbta, plačiai nagrinėta, remiantis ta koncepcija, ir buvo parengtas projektas. Tiek koncepcija, tiek projektas buvo parengti atsižvelgiant į kitų šalių patyrimą. Specialiai buvo apklausta daugiau negu 50 valstybių, kaip jose yra reguliuojami šie klausimai. Gauti atsakymai ir jais remiantis, o svarbiausia mūsų istorija, mūsų patyrimu, mūsų teisine baze remiantis ir ta naująja mūsų situacija, įstojus į Europos Sąjungą, remiantis, ir buvo parengtas įstatymo projektas. Primenu dar kartą. Pirmasis įstatymas buvo parengtas 1995 m. pradžioje, tiksliau, priimtas, parengtas jis buvo šiek tiek anksčiau. Per tą laiką jis nebuvo keistas, o gyvenimas keitėsi. Ir reikia jau vien dėl to kai ką reguliuoti, kai ką keisti. Tie visi reguliuotini dalykai yra surašyti įstatyme, jūs tą įstatymo projektą turite, aš jo konkrečiai neminėsiu, neanalizuosiu, jeigu kam reikės, ar aš, ar gerbiamoji pirmininkė jums paaiškins. Tik noriu pasakyti, kad priėmus įstatymą reikės keisti dar kuriuos teisės aktus, todėl įstatyme siūloma nustatyti, kad jis įsigalioja tik nuo sausio 1 d., kad būtų galima parengti lydimuosius įstatymus, poįstatyminius aktus, nes jų yra labai daug, ir iš viso pasiruošti dirbti pagal naująjį įstatymą.
Gerbiamieji, toks yra mano pateikimas. Dabar pašyčiau, kad į mūsų darbą įsijungtų Pirmininkui ir Seimui leidus ir gerbiamoji Irena Smetonienė.
PIRMININKAS. Ar mes ją kviečiame į tribūną, ar ji pageidauja iš vietos? Iš vietos. Ačiū gerbiamajam Česlovui. Prašau. Yra užsirašę septyni Seimo nariai. Pirmasis I.Smetonienės klausia gerbiamasis Seimo narys R.Smetona.
R.SMETONA (LDF). Dėkoju. Jokių privačių interesų.
PIRMININKAS. Nėra.
R.SMETONA. Prašyčiau paaiškinti 17 straipsnio 3 dalį. Kokiais atvejais, kada taip gali atsitikti, jeigu laikytumės šio įstatymo, kad, kaip čia sakoma, užsienio kalba ima vyrauti kurioje nors viešojo gyvenimo srityje. Kaip ji gali vyrauti, jeigu įstatymas to neleidžia? Ir tas pats straipsnis toliau, pažeidžiamas viešasis interesas, jeigu valstybė imasi priemonių užtikrinti, kad lietuvių kalba toje srityje būtų lygiavertė, lygiagrečiai vartojama su užsienio kalba. Vėl, man atrodo, straipsnio dalis, kuri prieštarauja visam įstatymui, lygiagrečiai su kita kalba buvo prieš 16 metų.
I.SMETONIENĖ. Dėkui už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad šitas punktas buvo suformuluotas atsižvelgus į daugelį šakų, kuriose vis dėlto ima vyrauti anglų kalba. Viena iš tokių yra aukštasis mokslas. Mes darbo grupei buvom pateikę įvairiausių tyrimų ir įvairiausių įrodymų, kaip kai kuriuose universitetuose, pavyzdžiui, magistrantūros studijos jau vyksta tik anglų kalba. Ir žiūrėjome, kaip kituose Europos, ir ne tik Europos, įstatymuose šitie dalykai yra sutvarkomi. Būtent ten ir yra rašoma, panašiai kaip ir mes parašėme, kad tokiu atveju, jeigu įsivyrauja kita svetima kalba, savai kalbai bent užtikrinamas lygiagretumas. Taigi mes nebūtume ką nors naujo atradę. Daugelis šalių yra su tuo susidūrusios. Kaip jau girdėjote, mūsų darbo grupės pirmininkas sakė, mes gavome iš Europos valstybių kokios tik įmanomos informacijos ir įstatymų ir tam tikrų kitų įstatymų, ne tik kalbos, kuriuose yra reglamentuojama kalba. Taigi šitie dalykai yra derinami. Kadangi Kalbos komisija yra Europos kalbų institucijų federacijos narė, kalbos politika yra derinama visų šalių, bendra. Buvo atkreiptas dėmesys, kad bent jau mažosios naujosios šalys turėtų pamąstyti apie lygiagretumą daugiakalbėje Europoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Pirmiausia noriu pasveikinti darbo grupę baigus darbą ir su rezultatais, su nauju įstatymu, nauju projektu. Mano klausimas būtų toks. Perskaitęs projektą pasigedau, nes nieko nėra minima apie būtinumą, privalomumą vartoti lietuvių kalbą kompiuterinėse erdvėse. Pirmiausia būtų kalbama apie kompiuterines programas. Tai ir internetas, ir e. vyriausybė paslaugos ir t.t. Ar tai kituose teisės aktuose yra kur nors įrašyta, nes čia kaip atskira dalis, mano galva, net galėtų eiti. Baigdamas priminsiu, neatsimenu pavardės, bet vienas anglų filologas paskelbė, kad kalba, kurios nėra internete, pasmerkta žlugti. Kartoju, kalba, kurios nėra internete, yra pasmerkta žlugti ir kompiuterinės programos, e. paslaugos privalo vykti lietuvių kalba Lietuvoje.
I.SMETONIENĖ. Šitas dalykas yra aptartas 7 straipsnyje – „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų santykiai su piliečiais ir visuomene“, 6 straipsnis – „Viešąją informaciją, įskaitant elektroninę, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia lietuvių kalba“. Įskaitant elektroninę. Darbo grupėje buvo nutarta nerašyti konkrečiai kompiuterių, nes negalima įstatymo rašyti šia diena. Gali būti, kad informacija bus teikiama kitokia elektronine terpe. Todėl čia parašyta – „įskaitant elektroninę“.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Aš klausimą norėčiau užduoti turbūt vienam iš sveikiausio proto atstovų – grupės pirmininkui. Prieš tai dar replika. Tikrai liūdna, ką pasakė gerbiamoji I.Smetonienė, kad mūsų proto židiniai, kultūros židiniai, aukštosios mokyklos kaip tik tampa nutautinimo centrais.
Gerbiamasis Česlovai, aš perskaičiau, susipažinau su įstatymu, be abejo, daug pataisų reikėtų, čia gyvenimas parodys ir pataisas siūlysime. Aš noriu jūsų paklausti apie preambulę. Preambulėje jūs nė žodžio nesakote apie lietuvių tautą. Vis dėlto lietuvių kalba yra pirmiausia lietuvių tautos vertybė. Aš manau, kad lietuvių tauta turėtų būti paminėta preambulėje. Kaip jūs manote?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega ir mielieji kiti kolegos. Mano nuomone, čia yra pakankamai pasakyta „lietuvių kalba yra Lietuvos žmonių“. Nepasakyta, kad lietuvių, o Lietuvos žmonių. Vadinasi, čia galima laikyti, kad yra beveik adekvati, nevisiškai, bet beveik adekvati sąvoka. Bet jeigu bus konkrečių siūlymų ir konkrečių ginčų, tai aš asmeniškai visiškai priimu šitą terminą „lietuvių tauta“ kaip pilietinė tauta ir kad būtų kaip Konstitucijoje, taip ir įstatyme. Bet, mano nuomone, tai, kas čia pasakyta, yra pakankama, kalbame apie Lietuvos žmones, kalbame toliau apie Lietuvos valstybę ir visuomenę. Taigi sąvokos yra atskleistos ir esmė pasakyta. Bet jeigu mes norime būtent tautiškumą akcentuoti, tai dėl to galime padiskutuoti ir būtų galima, manau, įrašyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys S.Pabedinskas. Tik nežinau, kurį klausiate, ar gerbiamąją komisijos pirmininkę, ar Česlovą. Pasakykite.
S.PABEDINSKAS (DPF). Laba diena. Manau, ir vienas, ir kitas galėtų atsakyti į mano klausimą. Gal jis nėra visiškai tiksliai suformuluotas. Aš suprantu, kad šio projekto tikslas (labai gerai, kad jis buvo parengtas ir dabar pateiktas) užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse. Tai yra labai svarbu, atsižvelgiant į kai kurias ekonominio ar politinio gyvenimo aplinkybes. Taigi čia yra išskirti nauji ir naujai motyvuoti viešojo intereso tokie dalykai. Tai pavardės, vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumai. Sakykite, šiaip aš nežinau, kaip čia paklausti. Sakykime, gal ir ne į temą. Bet kaip dabar vertinate tai, ką aš šiandien skaitau, paėmiau spaudą ir randu Gražina Jurgaitis, Danutę Kvedaris, Justiną Poderis ir t.t. Kaip visa tai? Galbūt mes turime kokias nors tradicijas? Norėtųsi, aš nesakau, kad -ienė ar kaip, bet nuvažiuoji į kitą šalį, sako, žinau, jūs iš Lietuvos, jūsų moterys yra -ienė ar -aitė. Dabar lyg mes to netenkame.
PIRMININKAS. Laikas.
S.PABEDINSKAS. Gal aš klystu, bet pataisykite. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gal aš pirma pasakysiu. Kadangi mano pavardė ar tamstos pavardė, ar kitų vyrų pavardė lyg ir kitaip nerašoma, nors norint irgi turbūt būtų galima kitaip rašyti pagal bendrą formulę (o kas čia tokio?), bet mes gyvename tam tikroje erdvėje ir turime reaguoti į taisykles, kurios yra toj erdvėje. Viena iš tų taisyklių yra neišskirti ištekėjusios ar neištekėjusios moters. Mūsų papročiai, mūsų taisyklės yra tokios, o kitų yra kitokios. Jeigu žmogus, moteris, mergaitė, nori savo pavardę rašyti kitaip, manau, mes neturėtume prieštarauti. (Balsai salėje) Sutinku, kad nėra ko gėdytis, bet, jeigu ji nori kitaip, šiuo atveju moters žodis yra įsakymas vyrams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Suprantu, kad papildyti nereikia. Norite papildyti, taip? I.Smetonienė. Prašom.
I.SMETONIENĖ. Vis dėlto įstatyme yra parašyta, kad atsižvelgiant į vyriškos ir moteriškos formos skirtumus grynai laikantis tradicijos. O dėl neutralios formos 2003 m. Kalbos komisija yra priėmusi nutarimą leisti neutralią formą su galūne „ė“. Gana daug moterų tai yra pasirinkusios.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas eina į pabaigą. Paskutiniajam leidžiame paklausti gerbiamajam A.Dumčiui. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. 8 straipsnio formulavimas man kelia abejonių, labai dideli pasižadėjimai. Pavyzdžiui, kad užsieniečiui, nuolat arba laikinai gyvenančiam, garantuojam mokymą, mokymąsi lietuvių kalba. Ar nereikėtų galbūt geriau rašyti, kad bus užtikrintas mokymas, mokymasis įstatymo nustatyta tvarka?
PIRMININKAS. Kas atsakote? Gerbiamasis Česlovas, taip?
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad mes galime prisiimti sau šį įsipareigojimą, jeigu norime, kaip anksčiau kolegos kalbėjo, kad lietuvių kalba kuo labiau paplistų. Tai yra mūsų interesas, o jeigu dar yra ir to svetimojo interesas, tai mes turime pasistengti ir padaryti. Bet, žinoma, galima užrašyti atsargiau, nes mums vis tiek reikės keisti dagelį įstatymų po to, kai priimsime šį įstatymą.
PIRMININKAS. Papildysite, gerbiamoji Irena? Ne. Ačiū. Laikas baigėsi. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) 10 minučių praėjo. Seimas sutinka, kad dar būtų leista klausti? Gerai, dviem žmonėms. Klausia Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Nežinau, kas geriau atsakytų, bet klausimas paprastas. Kadangi Konstitucijoje parašyta, kad mūsų kalba yra valstybinė, o štai šiandien vyksta konferencija, kurioje norime atkurti Didžiąją Kunigaikštystę, žiūriu, kalba Prezidentas, sako įžanginę kalbą ir kad „varo“ angliškai ir (…). Po Prezidento pradeda kalbėti Lenkijos prezidentas ir labai tvarkingai švariai kalba lenkiškai. Nueinu į vieną konferenciją Ūkio ministerijoje, žiūriu, kad „varo“ visi angliškai, kad atėjus Seimo nariui… Iš karto nusigandau, maniau, atsidūriau Vašingtone, Pasaulio banko konferencijoje. Bet ten buvo verčiama į vokiečių ir kitas kalbas. Tai vis dėlto ar tie, kurie atstovauja Lietuvos aukščiausioms institucijoms, jeigu vyksta kokie nors renginiai tose institucijose Lietuvoje, ar tai yra lietuvių kalbos gynimas? Reikia parodyti, kad čia Lietuva, ir tegul išverčia, o visi išgirsta mūsų kalbos skambesį. Kas man galėtų paaiškinti, kodėl niekas nieko nedaro? Manau, kad taip yra pažeidžiama Konstitucija.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Česlovai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad mūsų Prezidentas kalbėjo tiesiog taupydamas laiką, nes jis moka ir tą, ir tą, ir kitas kalbas moka. O kai kurie kiti prezidentai moka daug mažiau kalbų arba iš viso moka tik vieną kalbą, o pavardžių, aš, kaip korektiškas žmogus, neminėsiu. Man atrodo, todėl. Be abejo, aš jo vietoje (bet manęs juk nerinkote) būčiau pradėjęs lietuviškai, o užbaigęs angliškai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nori papildyti gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I.Smetonienė. Prašom.
I.SMETONIENĖ. Gal pradėčiau nuo toliau. Visus ketverius metus mes rinkome, kuo visuomenė yra nepatenkinta dėl senojo įstatymo ir ko inspekcija negali daryti, ne tik derinome su užsienietiškais įstatymais. Noriu pasakyti, kad senojo įstatymo 10 straipsnyje rašoma: „Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų renginiai vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą.“ Ir yra priedas: „Pirmoji šio straipsnio dalis netaikoma Lietuvos Respublikoje organizuojamiems tarptautiniams renginiams.“ Todėl niekas nieko negalėtų pasakyti dėl Prezidento kalbos. Nors dabar kaip tik laukia žurnalistai, sako, kad skambino visą dieną žurnalistams ir klausė, kodėl taip buvo. Todėl naujojo įstatymo 6 straipsnio 6 punktas skamba taip: „Oficialiuose tarptautiniuose renginiuose tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo procedūrose valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms atstovaujama lietuvių kalba, jeigu tarptautinės teisės aktų arba šalių susitarimu nenustatyta kitaip.“ Į tai mes irgi atsižvelgėme, taip buvo ir prancūzų įstatyme, ir vengrų, ir slovėnų. Ten yra daug griežčiau.
Č.JURŠĖNAS. Šalių susitarimu, šalys susitaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Kadangi posėdžio pirmininkas suteikė man galimybę kalbėti, tai tegul tai nebus klausimas, bet samprotavimas abejojant dėl įstatymo kai kurių dalykų. Pavyzdžiui, 3 straipsnis. Jeigu jau kalbame apie lietuvių kalbos statusą, tai parašykime taip, kaip yra Konstitucijoje. Gal ir nieko nereiškia, kai sakome, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, tačiau Konstitucijoje sakoma atvirkščiai: „Valstybinė kalba – tai lietuvių kalba.“ Antra. 4 straipsnyje rašoma: „Pilietis turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir gauti informaciją“. Kitoje dalyje rašoma: „Pilietis turi mokėti kalbą“. Tai kur čia teisė ir kur čia prievolė? Ir 7 straipsnyje rašoma: „Žodinė, rašytinė viešojo administravimo kalba yra lietuvių kalba“, bet kartu 3 dalyje rašoma: „Viešojo administravimo įstaigų darbuotojai gali kalbėti (kaip šiandien kalbėjo J.Veselka) bet kokia kita kalba“. Manau, tai yra visiškas nonsensas ta prasme, jog viešojo administravimo pareigūnai privalo kalbėti valstybine kalba.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Visi norintys paklausė ir kalbėjo. Primenu, kad buvo pateikimas. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Balsuojame? Ačiū. Tada balsuojame. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Pateikimas. Balsuojame.
Už – 29, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomų nėra? Ar nereikėtų įrašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Yra toks pasiūlymas? (Balsai salėje) Ir Valstybės valdymo? Dar du papildomi. Ir Žmogaus teisių komitetas? Įrašomi trys papildomi komitetai. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
Šios dienos darbotvarkė baigta. Skelbiu šios dienos Seimo posėdžio pabaigą. Registravomės, jau nereikia.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.