Dvidešimt aštuntasis (164) posėdis
2006 m. gegužės 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Mes galėtume pradėti posėdį, tačiau trūksta visų artimiausių klausimų pranešėjų, ir mes salėje nematome nė vieno Darbo partijos frakcijos atstovo. (Balsai salėje) Aš suprantu, kolegos, kad padarykime pradžią, o pradžia – skelbiu šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Atlikime tai, kas yra susiję su Seimo nario prigimtinėmis teisėmis, – registruokimės.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Neabejoju, mūsų gretos gausės. O gal mes pirma rezervinį klausimą galėtume apsvarstyti, jeigu A.Salamakinas pasiruošęs. Čia yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1345. Kviečiu A.Salamakiną į tribūną. Pateikimo stadija.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1345 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlome papildyti darbų programą trimis klausimais, kurie šiandien įtraukti į darbotvarkę. Aš asmeniškai abejoju, ar kiekvieną kartą, kai Seimo nariui reikia ką nors rašyti, būtinai reikia ką nors papildyti ir visa kita. Aš manau, reikia keisti Statutą ir šią procedūrą palengvinti, nes tai yra paprasčiausias laiko gaišimas, juk 49 Seimo nariai pasirašė, kad tas klausimas būtų teikiamas. Bet toks yra Statutas, todėl siūlau pritarti teikiamam nutarimo projektui, kad būtų papildyta darbų programa. Ačiū.

PIRMININKAS. Jums lieka tik paaiškinti, kuo jūs norėtumėte papildyti, kokiais klausimais?

A.SALAMAKINAS. Tai yra trijų projektų svarstymas, kurie yra įrašyti į darbotvarkę ir…

PIRMININKAS. Tai kokie tie klausimai? Seimo nariams prieš balsuojant turbūt įdomu žinoti.

A.SALAMAKINAS. Projektą pasiėmiau, bet dabar akinių neturiu, tai jūs patys pasiskaitykite.

PIRMININKAS. Nedrįstu jums savo akinių siūlyti.

A.SALAMAKINAS. Jeigu rimtai, kiekvienas Seimo narys moka skaityti ir mato, kad tai yra trys projektai dėl pulkų likimo. Apsisprendimas dėl pirmojo ir antrojo pulkų likimo.

PIRMININKAS. Ar tai yra Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas ir su juo susiję?

A.SALAMAKINAS. Taip.

PIRMININKAS. Na, visiems tapo aiškiau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Čia yra pateikimo stadija. Pirmoji yra N.Steiblienė. O kartu prašyčiau grąžinti mums tekstą.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš tiesiog norėčiau teikėjo paklausti. Kolega, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas jau yra įtrauktas į šios dienos darbotvarkę, visiškai netyčia ir netikėtai, tai kam jūs dar siūlote papildyti darbotvarkę, šis nutarimas buvo įregistruotas tik šiandien, 10.30 valandą. Sakykite, ar taip gali elgtis tik valdančiosios daugumos atstovai, ar taip elgiamasi dėl to, kad šio projekto teikėjas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas? Ir klausimas opozicijai, kaip jie žiūri į šiuos dalykus?

A.SALAMAKINAS. Atsakymas labai paprastas. Seimo statutas numato, kad jeigu yra surinkti 47 Seimo narių parašai, klausimas be eilės įrašomas į darbotvarkę. Tačiau šiuo atveju įsigalioja kitas Statuto straipsnis: norint įrašyti klausimą, reikia papildyti darbų programą. Norint įvykdyti Seimo narių valią, reikia papildyti darbų programą. Mes dabar atliekame antrą procedūrą: vykdydami Seimo narių valią, šuo atveju 49 Seimo narių, papildome darbų programą, kad klausimas būtų įrašytas į pavasario darbų programą.

PIRMININKAS. Aš tik papildyčiau, kaip posėdžio pirmininkas, šie klausimai nebūtų teikiami, jeigu nebūtų priimtas šis nutarimo projektas, siūlantis papildyti darbų programą. Tokių precedentų yra buvę daug. Manau, judėkime į priekį. Klausia D.Bekintienė. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Labai atsiprašau, pirmininke, bet kažkas paspaudė be manęs.

PIRMININKAS. Supratome, ačiū. Dėkoju už pateikimą. Kolegos, yra proga kalbėti po vieną už arba prieš dėl šio iš esmės procedūrinio sprendimo. Nėra prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu? Ne, negalime bendru sutarimu. Kolegos, E.Klumbys būtinai norėtų už? Ne. Na, dėkui už jūsų supratingumą. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame nutarimo projektui Nr.XP-1345 po pateikimo?

Užsiregistravo 54. 35 – už, 3 – prieš, 12 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Kolegos, iš karto galėtume pereiti prie priėmimo stadijos, jeigu neprieštaraujate. Du straipsniai.

1 straipsnį galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-1345 priėmimo.

Užsiregistravo 54. 39 – už, 3 – prieš, 11 susilaikė. Nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-1345, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo“ projektas Nr.XP-1288(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Ką gi, dabar aš siūlau grįžti į vakarinio posėdžio darbotvarkės pradžią ir priminsiu: buvo nuspręsta, baigiantis rytiniam posėdžiui, kad mes dabar svarstytume Seimo nutarimą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo“. Tiksliau, baigtume skyrimo procedūrą. Todėl dabar svarstomas Seimo nutarimo projektas Nr.XP-1288. Pagrindinis komitetas svarstant šį klausimą buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pirmininkę A.Pitrėnienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi pranešėjas iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto kaip papildomo.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas apsvarstė kandidatūrą ir nutarė pritarti pateiktam Seimo nutarimo „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo“ projektui Nr.XP-1288. Už – 7, susilaikiusių ir prieš nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Gal V.Grubliauskas būtų pasiruošęs pateikti išvadą? Mes jums duotume, ką reikia perskaityti. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant šį klausimą. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, svarstant personalinius paskyrimus paprastai siūloma pateikus komitetų išvadas kalbėti frakcijoms. Ar frakcijų vardu būtų norinčių kalbėti dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo? R.Visockytė nori kalbėti nuo Darbo partijos frakcijos. Prašom. Kviečiame jus į tribūną. Frakcijos vardu iki 7 minučių. Prašom.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 metų veiklos ataskaitoje parašyta: „Žurnalistų etikos inspektoriaus, kaip ombudsmeno, veikla būtų dar tikslingesnė su viena sąlyga – jei atsirastų realios galimybės informuoti visuomenę apie visuomenės informavimo srityje padarytus pažeidimus“. Nesuprantama, kas inspektoriui iki šiol trukdė naudoti įvairias visuomenės informavimo galimybes, pavyzdžiui, viešas diskusijas, spaudos konferencijas ir panašiai. Pasinaudota tik viena galimybe – sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Deja, didžiosios Lietuvos gyventojų dalies asmens garbė ir orumas, teisė į privatų gyvenimą pažeidžiami vos ne kasdien skelbiant informaciją apie nelaimingus atsitikimus, kriminalinius įvykius, net savižudybes ir t.t. Šie žmonės net nežino, kokios jų teisės pažeistos, todėl nesinaudoja galimybe žurnalistų etikos inspektoriui pateikti skundą.

Nuo įžeidimo ir šmeižto, tai numatyta įstatymuose, ginamas tik Lietuvos Respublikos Prezidentas. Taip, kiekvienas žmogus lygus prieš įstatymą ir turi teisę savarankiškai ginti savo garbę ir orumą. Tačiau šiais auksiniais žiniasklaidai metais, kai visuomenei trūksta teisinio išprusimo, eilinis žmogus tampa bejėgiu, nesugebančiu apsiginti ir neginamu. Būtent šioje srityje ypač pasigendama žurnalistų etikos inspektoriaus iniciatyvumo, energijos ir suvokimo, jog ir jis yra tas ombudsmenas, galintis padėti žmonėms. Kol kas matome, jog geras, padorus žmogus žurnalistų etikos inspektorius pasyviai stebi situaciją ir reaguoja tik gavęs konkretų skundą ar kilus visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ar politikų nepasitenkinimui. Beje, politikai šį inspektoriaus pasyvumą sugeba puikiai naudoti savo viešiesiems ryšiams, t.y. reklamai.

Visuomenė, politikai, profesionalai jau ne vienus metus akcentuoja nepilnamečių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse. Čia daug spragų, pažeidimų. Pakankamai jų pernai nustatė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Beje, šias problemas ataskaitoje iškelia ir inspektorius. Ar tai nėra bėgimas paskui traukinį? Pritariame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos planuojamiems įgyvendinti ilgalaikiams tikslams, uždaviniams. Bet ar pavyks tuos tikslus ir uždavinius pasiekti ir įgyvendinti, ypač užtikrinti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio reikalavimus? Ar pavyks kada nors pasiekti, kad žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms jų etika ir moralė būtų svarbesnė ir iškelta aukščiau pigaus pataikavimo neišrankiam naudotojų poreikiui? O jį irgi formuoja žiniasklaida. Taip, abejojame, kad pavyks tuos uždavinius ir tikslus įgyvendinti. Manome, kad po metų vėl sakysime, jog pasigendame greito reagavimo, aštraus požiūrio, ryžtingumo, iniciatyvos ir pasiūlymų, kad vėl žvelgiam geram žmogui ir padoriam žmogui į akis. Todėl Darbo partijos frakcija negali pritarti R.Gudaičio paskyrimui žurnalistų etikos inspektoriumi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar A.Dumčius norėtų frakcijos vardu? E.Zingeris – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Kviečiu į tribūną. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man su ponu R.Gudaičiu teko būti čia nuo pat 1989 m. Sąjūdžio laikų. Turiu pasakyti savo atsiminimus apie visą jo iš esmės daugybės metų veiklą, jam būnant Užsienio reikalų komiteto nariu, pirmojo Atkuriamojo Seimo, dirbant Lietuvos valstybės atkūrimo baruose. Iš esmės buvo tikrai nedaug tokių žmonių, kurie išlaikytų tokį psichologinį balansą, bandytų neįžeisti, bandytų visada save kontroliuoti ir tikrinti savo objektyvumą. Galiu pasakyti, čia esant gerbiamajam rašytojui, kad tikrai tokių žmonių Lietuvoje mažai ir kad šis paskyrimas visai nepolitinis. Aš kviečiu Seimo narius nesidalyti į frakcijas, o kas pažįsta signatarą R.Gudaitį, pasitikėti jo neutralumu, jo įdirbiu ir sugebėjimu spręsti reikalus neutraliai ir apgalvotai. Todėl mūsų frakcija, žinodama, kad turi reikalą su valstybininku, kviečia balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų kitų frakcijų atstovų, norinčių kalbėti dėl svarstomos kandidatūros? Ne, nėra. Diskusijoje dar norėtų kalbėti kolega A.Dumčius. Kviečiu kolegą A.Dumčių į tribūną.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mikrofonas tam, kad skaičiuotų laiką, o žodis jums iš tribūnos. Gerbiamasis Arimantai Dumčiau, žanras yra kalba iš tribūnos. Kviečiu jus į šią garbingą Seimo tribūną.

A.DUMČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų labai gerai pažįstam mūsų inspektorių. Žmogaus teisių komitete mes labai įsigilinom į jo, nors ir metų, veiklą. Turiu pasakyti, kad man labai imponuoja žmogus, jo intelektas, jo labai didelis pedantiškumas, klausimo išnagrinėjimas ir t.t. Todėl aš pasisakau už jį, bet, žinoma, norėčiau, pageidauju, kad vis dėlto veikla būtų kur kas aktyvesnė, kad vaikelių gynimas pagal Informacijos įstatymą arba jam duotus įgaliojimus jo darbo grupės, kuriai jis vadovauja, būtų kur kas aktyvesnis ir dažniau būtų daromos išvados, truputį randančios mūsų žiniasklaidą. Jeigu iš devynių skundų tiktai dėl vieno priimamas sprendimas, tai vis dėlto yra per mažai. Bet, manau, po to, kai mes matome, kad ir jis buvo skriaudžiamas, ir į teismus paduodamas, ir labai gražiai teisiškai ginasi, supranta klausimą, ir gerokai suaktyvėjo jo pastarojo laikotarpio veikla, pasisakau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nebuvo. Primenu, kad skiriant valstybės pareigūnus į tam tikras pareigas po diskusijos Seimo plenarinio posėdžio metu, tą apibrėžia Statuto 202 straipsnis, yra proga pačiam kandidatui kalbėti, jeigu jis pageidauja. Ar gerbiamasis R.Gudaitis pageidautų? Ne. Dabar tai nebus balsuojama dėl nutarimo priėmimo, o dėl pritarimo arba nepritarimo teikiamai kandidatūrai. Taigi, kolegos, pereiname prie apsisprendimo. Formuluoju balsavimo klausimą. Prašau balsuoti, ar pritariame R.Gudaičio paskyrimui žurnalistų etikos inspektoriumi. Kalbos dėl motyvų, išties, kolegos, atsiprašau. I.Degutienė – nuomonė už.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes ką tik išklausėme žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą. Turėjome kritinių pastabų, dalis mūsų frakcijos narių irgi susilaikė pritardami ar nepritardami ataskaitai, nes iš tikrųjų turėjom pastabų. Tačiau, įvertindami pono R.Gudaičio asmenybę, jo moralines nuostatas, jo objektyvumą ir principingumą sprendžiant vienus ar kitus klausimus, tikrai mes linkim jam būti dar principingesniam ir atsižvelgti į tas pastabas, kurias kolegos išreiškė anksčiau, kai buvo pateikta ataskaita. Manau, kad žmogus, turėdamas ir tvirtas moralines nuostatas, ir darbo žurnalistų etikos inspektoriumi patirtį, tikrai galės dar geriau, dar kokybiškiau atlikti savo pareigas. Dėl to tikrai mes turėsim skaidresnę, geresnę žiniasklaidą ir turėsim tikrai pozityvių rezultatų, jeigu ponas R.Gudaitis bus paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi. Todėl siūlau pritarti šiai kandidatūrai.

PIRMININKAS. Dėkui. Tačiau yra ir nuomonių prieš. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš gal nenorėčiau kalbėti tik prieš, bet išreikšti kai kuriuos samprotavimus, nes gerbiamasis R.Gudaitis inspektoriumi dirbo daug metų. Galima sakyti, kad jis tikrai padorus, objektyvus žmogus. Bet, manyčiau, einant tokias pareigas truputėlį trūksta ryžtingumo, principingumo ir šiek tiek kietesnės rankos. Jeigu ponas R.Gudaitis, gavęs įgaliojimus dar vienai kadencijai, būtų ne tik objektyvus žmogus, bet ir ryžtingesnis ir reiklesnis, gal ir būtų galima už jį balsuoti, kad jis būtų Žurnalistų etikos komisijos pirmininkas. Tačiau matant žmogaus ramų charakterį, vargu ar galima tikėtis, kad jis vis dėlto taps šiek tiek principingesnis. Manau, kad mums ne vienam Seimo nariui teko kreiptis vienu ar kitu klausimu į jį, tačiau atsakymai buvo pagal jo charakterį. Sakyčiau, principingumo svarstant jo praėjusios kadencijos veiklą pritrūko. Aš nebalsuosiu prieš, gal šį kartą balsuočiau už, tikėdamasis, kad gerbiamasis R.Gudaitis bus ryžtingesnis.

PIRMININKAS. Pone Gražuli, jūs užsiregistravote kalbėti prieš.

P.GRAŽULIS. Kad nespėjau už. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Jūs negalite kvailinti Seimo. Tikiuosi, jūs tai suprantate. Motyvai už – A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, viskas buvo pasakyta. Tiesą sakant, aš registravausi balsuoti, bet kadangi gavau progą pasakyti keletą žodžių, tai noriu pasakyti tik tiek, kad R.Gudaitį pažįstame ir kaip signatarą, ir taip jautrų žmogų, matantį visas žiniasklaidos problemas. Aš taip pat linkėčiau būti ryžtingesniam ir griežčiau reikalauti, kad Visuomenės informavimo įstatymas būtų įgyvendinamas tiksliai ir principingai, reikalauti, kad šio įstatymo įgyvendinimo priežiūra nebūtų palikta tik visuomeninėms organizacijoms ar vienam žurnalistų etikos inspektoriui, bet kad ir valdžios institucijos vykdytų savo pareigą. Iš tikrųjų, manau, laukia tikrai dideli uždaviniai, nes lygiai taip pat kaip ir kitos mūsų visuomenės institucijos – politinės partijos, visuomeninės organizacijos – taip ir žiniasklaida yra paveikta tų procesų, kurie Lietuvoje kitą kartą klostosi ir nelabai tinkama linkme. Reikia padėti žiniasklaidai išsivaduoti iš neskaidrumo, nesąžiningumo ir neteisingumo procesų. Valstybė neturi daug instrumentų, kuriais tai galėtų padaryti, o žurnalistų etikos inspektorius yra vienas iš tų instrumentų, kuriuos valstybė yra sukūrusi ir kurie turi būti efektyviai naudojami. Linkiu ponui R.Gudaičiui būti tuo valstybės tinkamu instrumentu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantu, E.Zingeris jau yra kalbėjęs frakcijos vardu. Tada I.Šiaulienė – nuomonė už. Tai ketvirtoji nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai džiugu, kad daugelis objektyviai vertina žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Ši institucija nėra tokia sena, ji sukurta ne taip seniai, mes svarstome tik antrąją ataskaitą. Iš besikuriančios mūsų valstybėje institucijos, tik iš įgyjančios praktikos norėti, kad būtų išspręstos visos žiniasklaidos problemos, tuo labiau kaip pastebime, nelabai mes prisidedame ir patys, negalime. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad ta duona nėra labai saldi. Vien tas faktas, kad žurnalistų etikos inspektorių siūlo… Pati Etikos komisija kitos kandidatūros nerado ir buvo teikiama R.Gudaičio kandidatūra Seimui.

Kolegos, manau, kad R.Gudaitis tikrai nuoširdžiai dirba šį darbą, deda pastangas. Mes ką tik priėmėme Seimo nutarimą, įvertinantį jo veiklos ataskaitą, joje suformuluoti konkretūs pasiūlymai, uždaviniai, kurie buvo aptarti kartu su juo. Kviečiu pritarti Seimo nutarimo projektui skirti R.Gudaitį dar vienai etikos inspektoriaus kadencijai ir bendromis pastangomis kartu su juo mes tas žiniasklaidos negeroves, kurios vis dar pasitaiko, išgyvendinsime. Ačiū. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kalbos dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo baigtos. Primenu, kad balsuodami dėl R.Gudaičio paskyrimo į šias pareigas mes kartu priimame ir atitinkamą nutarimo projektą. Kolegos, prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę dėl R.Gudaičio paskyrimo į žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 4, susilaikė 24. Nutarimas Nr.XP-1288 priimtas. Sveikiname žurnalistų etikos inspektoriumi paskirtą R.Gudaitį. (Plojimai)

Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-715(3*) (sujungti Nr.XP-375 ir Nr.XP-715) (priėmimo tęsinys)

Šis klausimas baigtas svarstyti. Kolegos, šiek tiek atsiliekame nuo numatyto grafiko. Svarstant Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus buvo padaryta priėmimo pertrauka. Projekto registracijos Nr.XP-715. Tęsiame priėmimą. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Bosą į tribūną. Jeigu yra kokių nors naujienų, gerbiamasis pirmininke, priminkite kurioje vietoje mes esame ir judėsime į priekį.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėme 15 straipsnį ir sustojome ties 16 straipsniu.

PIRMININKAS. 15 straipsnis yra priimtas, taip?

A.BOSAS. Taip, 15 straipsnis priimtas.

PIRMININKAS. Dabar 16 straipsnis. Dėl šio straipsnio gautas Seimo narės A.Pitrėnienės pasiūlymas. Ar būtumėte pasiruošusi pateikti?

A.BOSAS. Kadangi prieš tai buvusius Audronės vienus pasiūlymus priėmėme, kitus ne, manau, kad dėl šito straipsnio ji turėtų atsiimti, nes nepriėmus anų, neįmanoma priimti šio.

PIRMININKAS. Gerai?

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerai.

PIRMININKAS. Patvirtinate, kad jūs atsiimate, nes jie susiję su prieš tai jūsų teiktais ir svarstytais pasiūlymais, kuriems nebuvo pritarta. Ačiū. Taigi dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Klausiu, ar galime priimti 16 straipsnį?

A.BOSAS. Dar yra A.Paulausko siūlymai.

PIRMININKAS. Taip, iš tiesų yra Seimo nario A.Paulausko siūlymai papildyti bazinio įstatymo 27 straipsnį 5 dalimi. Jo paties nėra, tačiau komitetas siūlo pritarti iš dalies. Tai gal trumpai pakomentuokite.

A.BOSAS. Komitetas siūlo pritarti iš dalies, nes iš esmės tam, kas buvo pateikta, su redakciniais pataisymais mes pritarėme A.Paulausko pasiūlymams.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors pakomentuoti iš jo frakcijos narių? Prašom. N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Manyčiau, kad A.Paulausko pataisa yra logiška. Jis siūlo, kad jeigu bent vienas komisijos narys nesutinka su visa komisija, tai komisija tokiu atveju priima nutarimą, kurį galima skųsti Administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus komisijos nutarimą nederinti Teritorijų planavimo dokumento, atsakovai tokiose bylose būtų laikomi subjektais, kurių atstovai, esantys komisijos sudėtyje, nepritarė teritorijų planavimo dokumento derinimui. Taip būtų suteikta atsakomybė reikšti savo nuomonę, žinant, kad galbūt jai reikės atstovauti teisme. Manau, labai logiška pataisa ir siūlau jai pritarti.

A.BOSAS. Taip, aišku, bet reikia atkreipti dėmesį, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą dėl padarytų neteisėtų tarnautojų veiksmų turėtų būti taikomas Civilinis kodeksas. Kiekvienas gali kreiptis ir dabar, todėl perkelti Civilinį kodeksą į šitą įstatymą būtų paprasčiausiai perteklinė nuostata. O visoms kitoms komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar J.Veselka dėl šio pasiūlymo? Gerai. Ačiū. Kolegos, dabar mes turime balsuoti, ar pritariame Seimo nario A.Paulausko siūlymui nepaisant to, kad komitetas iš dalies į jį atsižvelgė. Nesant jo atsiėmimo ar kitokio patvirtinimo, mes turime balsuoti. Taigi balsuojame dėl to, ar pritariame Seimo nario A.Paulausko pasiūlymams, susijusiems su 16 straipsnio pakeitimais. Prašom balsuojant išreikšti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: 82 užsiregistravus 29 – už, 1 – prieš, 49 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Kolegos, mes dabar turime pritarti komiteto suformuluotai pozicijai atsižvelgti į šį siūlymą iš dalies. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų nėra gauta. Taigi, kolegos, dėl 16 straipsnio su pasiūlymu, kuriam iš dalies buvo pritarta. Ar galime priimti 16 straipsnį? Ne, bendru sutarimu negalime. J.Veselka – prieš 16 straipsnio priėmimą. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, prieš 16 straipsnio priėmimą dėl 6 dalies. Žiūrėkite, kas yra? Jeigu tas, kas turėjo suderinti arba nesuderinti, įteisino… Jeigu jis nesuderino, tai ir nereikia jo derinimo. Tada (…) kad viskas gerai, ir toliau eina to dokumento derinimas. (Replika iš salės: „Ne ne ne“) Skaitau: „Jei išvada ar protokolas dėl pateikto dokumento derinimo ar nederinimo (…) nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas“. (Triukšmas salėje) Aš skaitau, kas yra jūsų parašyta. Gerbiamieji, aš žinau viena: visi, kuriems valstybės yra pavesta funkcija, turi ją įvykdyti, arba turi parašyti, kad pritaria arba nepritaria. Jeigu jie gali nevykdyti jiems pavestos funkcijos, prasideda neatsakomybė. Vienas nieko nepranešė, kitam to užtenka, ir prasideda korupcija. Todėl, gerbiamieji, prašau šiam straipsniui nepritarti, nes jis leidžia valdininkams daryti, ką nori.

PIRMININKAS. Jūs negalite atsakyti, jūs galite pasakyti nuomonę už 16 straipsnio priėmimą. Prašom.

A.BOSAS. Matau, kad Julius nesuprato ir klaidina kolegas Seimo narius. Noriu pasakyti, kad šis straipsnis nurodo, kad jeigu valdininkas neįvykdė savo pareigų, darbas gali būti tęsiamas su teise jį apskųsti administraciniam teismui ir pranešant toms institucijoms. Po to pagal visas kitas procedūras turi būti derinami visi klausimai taip, kaip numatyta ir kituose įstatymuose. Taigi aš siūlau pritarti visam 16 straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuodami pasakykime savo nuomonę, ar pritariame 16 straipsnio priėmimui.

Balsavimo rezultatai: 86 užsiregistravus 54 – už, 1 – prieš, 29 susilaikė. 16 straipsnis priimtas.

17 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar ir dėl šio straipsnio kolega J.Veselka nori kalbėti? Dėl viso. Suprantame. Ar galime priimti 17 straipsnį bendru sutarimu nesant prieštaraujančių? Nėra prieštaravimų. 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar taip, pone pranešėjau?

A.BOSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 18 straipsnį nesant prieštaravimų bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.

19 straipsnis. Dėl šio straipsnio eilės tvarka yra gauti du Seimo nario A.Paulausko pasiūlymai. Jo paties nėra. Iš pradžių tada komiteto nuomonė, po to palaikanti arba nuomonė prieš, po vieną. Taigi, gerbiamasis Antanai Bosai, prašom.

A.BOSAS. Komitetas siūlo iš dalies pritarti, o iš dalies todėl, kad iš esmės pritarė gerbiamojo A.Paulausko pasiūlymui, tiktai siūlo redakciją išdėstyti taip: „Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija“. Vadinasi, viešasis interesas bus apgintas ir išsaugotas ir informacija bus jau pakankama.

PIRMININKAS. Dėkui. Nesant A.Paulausko vėl mes nežinome, ar atsižvelgimas iš dalies jį tenkina, ar ne. Ką reiškia N.Steiblienė yra įgaliota? Ji gali kalbėti už jo pasiūlymą, bet ne jį pateikti.

Gerbiamasis Artūrai Paulauskai, sveikiname jus atvykus į salę. Kaip tik svarstome svarbius jūsų siūlymus, susijusius su Teritorijų planavimo įstatymu. Kolegos, minutėlę stabtelkime, kad susiorientuotume, atvykęs kaip tik teikėjas. Mes svarstome 19 straipsnį, kuriuo siūloma keisti bazinio įstatymo 31 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas iš dalies atsižvelgė į jūsų siūlymą. Ar jus tenkina atsižvelgimas, ar norėtumėte, kad dėl jūsų siūlymo vis tiek būtų balsuojama? Mygtelkit mygtuką. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad visos mano pataisos yra parengtos darbo grupės, kuri yra valdybos įpareigota kurti įstatymus dėl viešojo intereso gynimo. Čia visi pasiūlymai yra kolektyvinio pobūdžio ir nukreipti į viešojo intereso gynimą. Todėl aš norėčiau, kad būtų balsuojama dėl šių mano pasiūlymų, kurie, kaip minėjau, yra ir visos grupės pasiūlymai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgimas iš dalies jūsų netenkina?

A.PAULAUSKAS. Iš esmės tas iš dalies…

A.BOSAS. Mes čia taisėme tik redakciją ir su tuo sutiko jūsų atstovas, kuris dalyvavo komitete. Su šia redakcija jūsų atstovas, dalyvaujantis komitete, sutiko.

PIRMININKAS. 31 straipsnio 1 dalies pakeitimas, tiksliau, papildymas.

A.PAULAUSKAS. Kuriame kalbama apie stendo įrengimą?

A.BOSAS. Taip.

A.PAULAUSKAS. Jūs pritariate šiam siūlymui?

A.BOSAS. Taip.

PIRMININKAS. Iš dalies pritaria.

A.BOSAS. Iš dalies, bet redakcija pataisyta, ir jūsų atstovas, dalyvavęs komitete, pritarė šiai redakcijai.

A.PAULAUSKAS. Gal dėl to būtų galima ir sutikti, dėl to „iš dalies“, bet mūsų pasiūlyme buvo, kad Vyriausybė nustato tvarką, o čia mes patys pradedame tą tvarką…

A.BOSAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Aš suprantu, kad yra norima, kad būtų balsuojama. Dabar viena nuomonė už ir prieš dėl šio siūlymo. Ar kolega H.Žukauskas nori kalbėti prieš šį siūlymą?

A.BOSAS. Čia pasakyta „detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka“, o tvarką nustato tik Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sutarkime, kad jūs kalbate tada, kai yra suteikiamas žodis, ir vieną kartą, nes tikrai mes neturėtume dabar sukelti sumaišties.

Kolegos, jeigu teisingai suprantu, čia užsiregistravę nori kalbėti prieš visą įstatymą. Taip? Gerai. Tada dabar turime balsuoti dėl to, ar pritariame Seimo nario A.Paulausko siūlymui, susijusiam su bazinio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies papildymu. Kolegos, balsuodami išreikškime savo nuomones.

Balsavimo rezultatai: 41 – už, 3 – prieš, 42 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl to paties bazinio įstatymo 31 straipsnio ketvirtosios dalies taip pat yra. Atsiprašau, dabar turime pritarti komiteto patobulintam variantui, kuriuo siūloma atsižvelgti į pasiūlymą bent iš dalies. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dabar bazinio 31 straipsnio 4 dalis, kurią taip pat siūlo koreguoti Seimo narys A.Paulauskas. Jums proga pristatyti savo teikiamą siūlymą.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš dar kartą noriu priminti, kad visi šie pasiūlymai susiję su viešojo intereso gynimu. Visi pasiūlymai yra skirti tam, kad visuomenė laiku galėtų sužinoti apie projektus ir dalyvauti juos svarstant. Šis mano pasiūlymas kalba apie tai, jog interneto tinklalapyje yra skelbiami dokumentai dėl teritorinio planavimo, taip pat apie tuos pačius stendus ar skelbimų lentas, kurie yra įtvirtinami prie planuojamų teritorijų ar žemės sklypų, ir tuose stenduose turi būti pateikiama visa informacija. Tai ir yra mano pakeitimo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komitetas pritaria ir siūlo savo redakciją, su kuria sutiko teikėjo gerbiamojo A.Paulausko atstovas, dalyvavęs komisijoje. Čia ir yra parašyta, kad Aplinkos ministerijos patvirtintoje detaliojo plano svarstymo su visuomene tvarkoje (tai reiškia, kad ministerija tvirtina tą tvarką) yra detalizuota tvarka, kaip informuojama visuomenė apie teritorijų planavimo dokumentus. Įvertinant jų lygmenis reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskelbti stende informaciją, susijusią su bendrųjų ir specialiųjų planų rengimu, techniškai yra labai sudėtinga, todėl šią informaciją reikėtų skelbti tik visuomenės informavimo priemonėse.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, įpareigojanti planavimo organizatorių apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, svarstymo tvarką ir kitus dalykus skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Toliau kituose straipsniuose yra išdėstyta. Jeigu tai yra savivaldybės teritorija, skelbiama tuose vietiniuose laikraščiuose, internete ir tuose pačiuose stenduose, seniūnijose ir t.t. Dėl įvairių lygmenų bendruomenių skelbiama skirtingose visuomenės informavimo priemonėse, ir tai yra numatyta toje Aplinkos ministerijos patvirtintoje tvarkoje.

A.PAULAUSKAS. Aš tik vieną. Stendas kaip tik toje vietoje, kur vyksta planavimas, ir turi atsirasti, ir ten žmogus gali rasti tą informaciją. Laikraštyje kaip paprastai būna smulkiomis raidelėmis pačioje pabaigoje.

A.BOSAS. Stendas ir atsiranda toje vietoje, kur vyks planavimas. Vyks, ne vyksta, o vyks planavimas.

PIRMININKAS. Ačiū, bet stenkimės dirbti tvarkingiau, nepolemizuodami po keletą kartų tarpusavyje. Kolegos, A.Paulausko siūlymas dėl 31 straipsnio 4 dalies buvo pristatytas. Vadinasi, teikėjui nėra priimtinas atsižvelgimas iš dalies, todėl dabar turime balsuoti, ar pritariame. Tačiau prieš tai norėtų kalbėti remiantis A.Paulausko pasiūlymą P.Gražulis. Nuomonė už.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paremti A.Paulausko pasiūlymą, nes viešumo niekada nebus per daug. Puikiai žinome, kad rengiami detalieji planai ir paskelbiama spaudoje, o šiandien spaudos yra labai daug. Dažnai nepastebima toje spaudoje, ir dar, kaip minėjo, smulkiomis raidelėmis. Aš manyčiau, dar daugiau buvo galima pasiūlyti, ne tik stendą. Ten, kur yra parengtas detalusis planas, detaliojo plano rengėjai privalo bent kaimynams, su kuriais ribojasi žemė, oficialiai raštu pranešti ir gauti iš jų raštišką sutikimą. O šiuo metu vyksta, savotiškai prisidengiant žiniasklaida, žmonių apgavimas. Pritarkime bent tokiam siūlymui, ką siūlo A.Paulauskas. Ir jeigu mes neturime jokių blogų minčių, tai skaidrumo ir viešumo niekada nebus per daug.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar…

A.BOSAS. Gerbiamasis Gražuli, galiu atsakyti?

PIRMININKAS. Ne. Dabar yra nuomonės prieš. Ar P.Jakučionis norėtų kalbėti dėl šio straipsnio? Dėl viso. Supratome. Niekas nenorėjo kalbėti prieš. Dabar, kolegos, turime apsispręsti, nes jau vieną kartą komiteto nuomonė buvo išsakyta, manau, kad visi ją suprato. Ar pritariame Seimo nario A.Paulausko siūlymui, susijusiam su 31 straipsnio 4 dalies pakeitimu? Išsakykime savo nuomonę balsuodami.

Balsavimo rezultatai: 93 užsiregistravus, 51 – už, 5 – prieš, 37 susilaikė. Pasiūlymui dėl 31 straipsnio 4 dalies pakeitimo pritarta. Taigi dabar, apsvarsčius visus siūlymus, susijusius su šiuo straipsniu, turėtume apsispręsti, ar priimame visą straipsnį? Taigi 19 straipsnį, kuriuo yra siūlomas keisti bazinio įstatymo 31 straipsnis, kolegos, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 19 straipsnis priimtas su pakeitimais, kuriems mes pritarėme bendru sutarimu.

Eilės tvarka toliau yra Seimo narės V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymas, susijęs su bazinio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Gerbiamoji kolege, mygtelkite mygtuką ir galėsite pristatyti savo siūlymą. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Tiesą sakant, ši mano pataisa labai siejasi su prieš tai pateikta gerbiamojo A.Paulausko pataisa. Aš taip pat, siekdama, kad seniūnijų gyventojai, keičiant detaliuosius planus, nebūtų apgaudinėjami, įrašiau šią frazę „betarpiškai per seniūnijas“. Ir siūlyčiau jums balsuoti už. Tačiau pabrėžiu, jeigu bus tos skelbimų lentos, na, tai galbūt labai daug neprarastume, jeigu nepritartumėte.

PIRMININKAS. Gal jūs tiesiog norėtumėte pasakyti tiesiai šviesiai, kad atsiimate?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu pažadate, kad A.Paulausko pasiūlymas dėl skelbimų lentų liks, tada aš…

PIRMININKAS. Aš nepažadu, Seimas jau balsavo dėl to ir…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai malonu, tada aš galiu ir atsiimti.

PIRMININKAS. Dėkui už jūsų supratingumą. Yra atsiimamas V.Aleknaitės pasiūlymas, susijęs su bazinio įstatymo 30 straipsnio pakeitimu.

Dabar eilės tvarka dėl 32 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl viso 19 straipsnio mes jau apsisprendėme priimdami jį bendru sutarimu. Čia buvo siūlymas įterpti naują straipsnį, bet jis buvo atsiimtas. Dabar dėl bazinio 32 straipsnio, kurio nebuvo įstatyme, tačiau jam yra įregistruotas Seimo nario A.Paulausko pasiūlymas, siūlantis keisti atitinkamai bazinio 32 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, tiksliau, papildyti naujomis dalimis. Gerbiamasis Paulauskai, pristatykite savo siūlymus. Jei teisingai suprantu, tai yra kaip vientisas siūlymas? Prašom.

A.PAULAUSKAS. Taip, ačiū. Mano siūlymo esmė yra ta, kad asmenys, kurie mano, jog patvirtintų teritorijų planavimų dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises, turi teisę ir gali kreiptis į priežiūrą atliekančias institucijas arba teismą. O asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei, dažniausiai kaimynai ar kiti nepatenkinti bendruomenės nariai, kurie mano, jog tie sprendiniai pažeidžia visuomenės ir valstybės teises, taip pat gali dėl tų sprendimų teisėtumo kreiptis į apskrities viršininko administraciją ar Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją. O jeigu netenkina jų atsakymai, kreiptis į teismą. Kitaip sakant, visi šie keturi straipsniai užtikrina galimybę žmonėms ginti viešą interesą kreipiantis į administracinius organus, o jeigu jų atsakymai netenkintų, į teismą.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komitetas sutinka su viskuo, ką pasakė gerbiamasis Artūras, bet suinteresuoto asmens teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektus bei į administracinį teismą yra įteisinta galiojančiuose įstatymuose ir dabar. Todėl nuostatos suteikti teisę paduoti skundą planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ar teismui paprasčiausiai yra perteklinės. Jos įrašytos būtų perteklinės. Bet jeigu reikalauja, galime ir įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, pasiūlymą paremianti – P.Gražulis. Prašau. Minutėlę, Petrai Gražuli. Kolegos, salėje yra šurmulys. Ar galėčiau ir valstiečius kairėje pusėje, taip pat ir dešinėje pusėje prašyti, kad nebūtų šurmuliuojama? Po to bus neaišku, už ką balsuojame, kolegos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, šioje srityje planuojant teritorijas, detaliuosius planus tvirtinant iš tikro yra labai daug pažeidimų. Nors ir yra įtvirtintos nuostatos kreiptis į apskrities viršininką ir į teismą, bet tikrai papildomai įrašę į šį įstatymą nieko nepagadinsime. Tik dar kartą įtvirtinsime nuostatą, ir kiekvienas žmogus, vartydamas vieną įstatymą, viename įstatyme susipažins su visomis savo teisėmis. O dažnai paskaito tik Teritorijų planavimo įstatymą, neatsiverčia kitų įstatymų, ir todėl žmogus nesikreipia į kitas atsakingas institucijas. Aš manau, palengvinsim žmogui, kaip, kokiais keliais apginti savo teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Norintys kalbėti prieš yra užsiregistravę dėl viso įstatymo, jeigu teisingai suprantu. Todėl dabar turim apsispręsti dėl Seimo nario A.Paulausko pasiūlymo, susijusio su bazinio įstatymo 32 straipsnio papildymu keturiomis naujomis dalimis. Kolegos, balsuokime ir išsakykime savo nuomonę.

Gerbiamasis Bosai, primenu, kad negalima gestikuliuoti tribūnoje nurodant, kaip balsuoti. Mus stebi Lietuva, vyksta transliacija.

Balsavimo rezultatai: 93 užsiregistravus, 47 – už, 1 – prieš, 44 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Dabar dėl viso 32 straipsnio, tiksliau, papildymo naujuoju 20 straipsniu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Eilės tvarka daugiau siūlymų, jeigu neklystu, gerbiamasis pranešėjau, nėra gauta.

A.BOSAS. Taip, nėra.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau jūsų dar paklausti. Buvo bent penkios Teisės departamento pastabos. Kokia yra komiteto nuomonė dėl šių pastabų?

A.BOSAS. Į visas pastabas buvo atsižvelgta, joms yra pritarta arba pritarta iš dalies. Teisės departamentas daugiau siūlymų neturėjo.

PIRMININKAS. Gerai. Tai ar mes galėtume pritarti komiteto nuomonei pritardami, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, kad po to nekiltų abejonių dėl to? Ar tai buvo apsvarstyta? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau jums nėra prasmės likti tribūnoje. Mums liko kelis straipsnius priimti eilės tvarka, kad baigtume priėmimą pastraipsniui. 20 straipsnis, tiksliau, dabar per vieną pasislinktų papildžius nauju straipsniu. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 21 straipsnis pagal tą projektą, kuris dabar yra susijęs su 35 baziniu straipsniu. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 22 straipsnis, paskutinysis, susijęs su bazinio įstatymo 36 straipsniu. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimta. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dabar proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Skardžius – nuomonė… Tada minutėlę, dėl vedimo tvarkos – J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, svarstydami šį projektą, mes teigiamai balsavome už ne vieną pataisą. Manau, dabar nelengva įsivaizduoti visumą to projekto. Aš manau, būtų naudinga, jeigu mes padarytume pertrauką iki kito posėdžio ir per tą laiką mums būtų išdalytas galutinis tekstas, kuris susiformavo. Todėl aš frakcijos vardu drįstu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Dėkui. Ką apie tai galvotų pagrindinio komiteto pranešėjas? Išties logikos yra, nes įstatymas nėra lengvas savo turiniu, kad po to neliktų abejonių. Tai paspauskit mygtuką. Minutėlę, tuoj bus įjungtas mikrofonas. Jūs neturite kortelės, ji liko čia. Todėl mes jums negalime jūsų mikrofono įjungti.

A.BOSAS. Iš tikro aš siūlyčiau balsuoti, nes į tas pataisas buvo daug kur atsižvelgta, iš tikrųjų balsuota, yra aišku, ten daugiau redakcinės ar kitokio pobūdžio pataisos. Bet įstatymo esmė dėl to tikrai nepasikeitė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas apsispręsti dėl pertraukos yra visiškai teisėtas. Jeigu viena penktoji Seimo narių tam pritartų, būtų daroma pertrauka iki artimiausio posėdžio, kaip frakcijos vardu ir siūlė J.Razma. Kolegos, procedūrinis balsavimas. Ar pritariame siūlymui nesant bendro sutarimo padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio baigiant priimti įstatymo projektą?

Užsiregistravus 100 Seimo narių, 35 balsavo už pertrauką. Pertrauka bus iki artimiausio posėdžio. Manau, nekyla abejonių dėl to, kad tai yra gerokai daugiau negu penktadalis. Kolegos, ar norite dar kartą balsuoti? Ne. Ačiū. Pertrauka iki ketvirtadienio rytinio posėdžio.

Šio klausimo svarstymas baigtas. Mes galėtume pasistūmėti į priekį su lydinčiuoju Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.XP-376. Kviečiu į tribūną A.Bosą, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją.

Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-376(2*) (priėmimas)

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, čia iš tikrųjų yra lydintysis įstatymas. Padarius tam tikrus pakeitimus Teritorijų planavimo įstatymo, reikėtų pakoreguoti ir šį įstatymą, kad vienas įstatymas būtų suderintas su kitu.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik atsiklausiu jūsų, gerbiamasis komiteto pirmininke, ar mes galime priimti šį įstatymą nepriėmę prieš tai buvusio, ar tai yra organiškai susiję tarpusavyje per formuluotes?

A.BOSAS. Aišku, būtų logiška, kad jeigu darome pagrindinio įstatymo priėmimo pertrauką iki kito rytinio posėdžio, galėtume daryti ir šio projekto priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu išties turinio prasme tai yra tiesiogiai susiję, ačiū. Kadangi vienas straipsnis, taip pat darome pertrauką prieš priėmimą ir dėl šio su Teritorijų planavimo įstatymu susijusio kito projekto svarstymo ir priėmimo.

Bendrojo pagalbos centro įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo bei ketvirtojo, šeštojo bei septintojo skirsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-839(2*) (priėmimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės antras klausimas yra kompleksinis. Eilės tvarka projekto Nr.XP-839 – Bendrojo pagalbos centro įstatymo kelių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Jo pranešėją P.Bagušką kviečiu į tribūną. Prieš priėmimą prašyčiau trumpai referuoti, ar yra kokių… Eilės tvarka dabar einame. Kadangi priėmimo stadija, pradedame nuo pirmojo. Nr.XP-839. Prašau.

P.BAGUŠKA (PDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po svarstymo papildomų pastabų ir pasiūlymų šiam projektui nesulaukė, todėl siūlau priimti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galim priimti? J.Razma dėl viso? Ačiū, 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 3 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 4 straipsnis. Ar galim priimti? Prieštaravimų nėra, priimtas. 5 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 6 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų. 7 straipsnis priimtas taip pat bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norėtų kalbėti J.Razma. Nuomonė prieš. Prašau.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nematau reikalo priimti teikiamas pataisas. Manau, Bendrasis pagalbos centras, kaip ir buvo sumanyta, gali likti kaip įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos su aiškia ministro atsakomybe už šio centro sėkmingą veiklą. Dabar, kai jį norima permesti į žemesnio lygio instituciją ir perduoti į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldumą, aš įžvelgiu, kad šitaip gali būti bandoma išvengti politinės atsakomybės už netvarkingą šio centro funkcionavimą. Mes tokių viešai skelbiamų faktų jau girdėjome, kad nesugeba koordinuoti veiklos atskiros institucijos – policija, greitoji medicininė pagalba, tas centras, nors pinigų išleista nemažai, veikia blogai. Buvo bandomieji projektai, paskui tas centras buvo kuriamas vėl iš naujo. Manau, tegul lieka prie Vidaus reikalų ministerijos ir tegul ministras atsako, kad jis gerai funkcionuotų. Tuo labiau man nesuprantamas permetimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dar ir todėl, kad, mano manymu, centrui funkcionuojant pagrindinis krūvis tenka ne priešgaisrinei apsaugai, o policijai. Su jos veikla, manau, gali būti susijęs didesnis skaičius iškvietimų. Aš nelabai matau logikos. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, šis klausimas buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete, nes tai yra šio komiteto kompetencija. Buvo išvažiuojamasis posėdis į Pagalbos centrą, buvo susitikę Vidaus reikalų ministerijos, priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios pagalbos vadovai, žodžiu, visų suinteresuotų institucijų atstovai. Jie visi bendru sutarimu nusprendė, kad šis centras turi būti prie Priešgaisrinės apsaugos departamento. Policija tam neprieštaravo, netgi pritarė. Nenoriu detalizuoti, nes klausimas buvo ilgai svarstomas. Yra vienas prašymas, jie negali normaliai dirbti ir prašo mūsų kuo greičiau priimti šias pataisas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Pečeliūnas – nuomonė prieš.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mūsų komitetas irgi buvo nuvažiavęs, kalbėjosi su visais ir tokios vienareikšmiškos, kaip ponia N.Seiblienė sako, nuomonės nesusidarė. Po to ir komitete buvo ilgi debatai, kaip iš tikro geriau pasielgti. Norėčiau, kad kolegos suprastų, kad nėra sprendžiamas techninis klausimas, bus prie tos ar prie kitos tarnybos. Iš principo yra sprendžiama, kas prisiima politinę atsakomybę už šio centro veiklą – ar ministras, ar žemesnis padalinys. Tada, jei kas nors bus negerai, visą laiką aiškinsimės, kas kaltas – ar koks nors priešgaisrinės apsaugos vadas, ar greitosios pagalbos vadas, ar dar koks nors vadas. Kitaip sakant, norima išplauti politinę atsakomybę. Pinigų investuota nemažai, dauguma skambučių į tą centrą būna konkrečiai prašant pagalbos iš policijos. Tai kyla natūralus klausimas, kad galbūt jį reikėtų perduoti policijai. Noriu pasakyti, kad fizinė centro buvimo vieta yra visai nesvarbus reikalas. Mes kalbame apie politinę atsakomybę, kas atsako už centro darbą. Taip, kaip yra dabar, yra politinė atsakomybė labai aiški – atsako ministras. Jeigu padarysime taip, kaip jūs siūlote, atsakomybė bus išplauta. Štai ir viskas. Ačiū už dėmesį. Tie, kurie balsuos už šį įstatymą, prisiims politinę atsakomybę dėl politinės atsakomybės išplovimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, supratome. J.Pinskus – nuomonė už. Gal, kolega, dar lukterkite minutę. Ar galiu paprašyti visų šurmuliuojančių – kolegos R.Remeikos, kolegos E.Masiulio ir kitų? Kolegos, salėje yra šurmulys, o mes svarstome įstatymo priėmimą, prašyčiau laikytis rimties. Nuomonė už – J.Pinskus.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pratęsti mūsų kolegės N.Steiblienės mintį ir pasakyti, kad per klausymus iš tikrųjų buvo susirinkę ir Prezidentūros atstovai, ir visos suinteresuotos pusės, ir medicinos atstovai ir po ilgų diskusijų bendru sutarimu buvo nutarta įkurti du bendrus pagalbos centrus ir pagal apygardas penkis policijos valdymo centrus. Visa struktūra buvo gražiai sudėliota ir ta struktūra jau pradedama kurti, tik laukiama Seimo politinio sprendimo. Prašom palaikyti ir leisti žmonėms dirbti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už išsakytos. Daugiau dėl motyvų niekas nenorėjo kalbėti. Bet prieš priimant įstatymą registruokimės, pažiūrėkime, kiek mūsų yra salėje.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Aš dar kartą priverstas padaryti pastabą tiems, kurie spaudžia mygtukus ne už save. Ar jūs norėtumėte, kad aš paminėčiau pavardes, kas taip daro? Kitą kartą aš pradėsiu tai daryti. (Balsai salėje)

Kolegos, turime apsispręsti dėl projekto Nr.XP-839. Balsuokime dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 9, susilaikė 31. Įstatymas (registracijos Nr.XP-839) priimtas.

Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-840(2*) (priėmimas)

Su juo susijęs Vidaus tarnybos statuto dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl jo pastabų ir pasiūlymų negauta. Manau, nėra prasmės ponui P.Baguškai ateiti į tribūną. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-840 priėmimo.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 3, susilaikė 32. Įstatymas priimtas.

Šio klausimo svarstymas baigtas.

Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1222* (svarstymas ir priėmimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo projektas Nr.XP-1222. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto pranešėją A.Ivanauską. Ruošiasi A.Salamakinas.

A.IVANAUSKAS (PDF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ projektą apsvarstė Užsienio reikalų komitetas. Papildomų nuomonių, pasiūlymų nebuvo išsakyta. Visi septyni dalyvavę komiteto nariai pasisakė už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuolatinė Jaunimo ir sporto reikalų komisija buvo paskirta nagrinėti šį įstatymo projektą. Prašome komisijos pirmininką.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė konvenciją ir bendru sutarimu pritarė, kad Lietuva turėtų prisijungti prie šios konvencijos. Svarstyme dalyvavo suinteresuoti asmenys, departamento direktorius ponas Algirdas Raslanas ir visi pasisakė už, kad Lietuva prisijungtų prie šios konvencijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Ar galėtume po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Paprastai svarstant tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymo projektus mes iš karto pereidavome prie priėmimo. Ar galime dėl to sutarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

Priėmimo stadija. Kolegos, vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau jūsų dėmesio. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-1222 priėmimo.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Iš jų 82 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1222, priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Prieš pereinant prie ketvirtojo darbotvarkės klausimo, norėčiau paskelbti informaciją apie pasikeitimus frakcijose. Kolegos, matote, koks iš karto dėmesingumas! Yra gautas prašymas Liberalų demokratų frakcijos seniūnui V.Mazuroniui: „Prašau priimti mane į Liberalų demokratų frakciją“. Pasirašo R.Smetona. Yra frakcijos sutikimas. Apie tai privalu paskelbti plenariniame Seimo posėdyje, tai ir buvo padaryta.

Taigi paskelbus šią informaciją pereiname prie… Kolegos, dėmesio! Pereiname prie ne mažiau svarbaus klausimo – Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos pateikimo ir svarstymo. Kviečiu Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką Juozą Pundzių į tribūną. Gerbiamasis Pundziau, minutėlę! Dar dėl vedimo tvarkos norėtų kolega D.Barakauskas. Prašom per centrinį mikrofoną.

D.A.BARAKAUSKAS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paprašyti mano balsą įskaityti už per praeitą balsavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš suprantu jūsų norą, bet Etikos ir procedūrų komisija neleidžia skaičiuoti balsų. Tuo labiau kad jau buvo paskelbtas kito klausimo svarstymas. Manau, kad jūs dar galėsite užfiksuoti savo dalyvavimą posėdyje kitais būdais.

Dabar, gerbiamasis Pundziau, žodis jums. Sutariame, kad iki 10 minučių jūsų ataskaitos pateikimas, po to Seimo narių klausimai. Prašom.

Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 metų veiklos ataskaita

J.PUNDZIUS. Gerbiamasis Seime, gerbiamasis pirmininke, Nacionalinė sveikatos taryba, kaip Seimo įsteigta ir jam atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, vykdydama įstatymo prievoles, šiandien teikia ataskaitą. Ataskaitos elektroninis variantas buvo parengtas ir išsiuntinėtas kovo pradžioje visiems Seimo nariams, parengtas ir popierinis variantas, kuris pateiktas kanceliarijai, todėl Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti.

Noriu informuoti, kad Nacionalinės sveikatos taryba, kuri sudaroma iš 15 narių, praėjusiais metais buvo atnaujinta ir Seimas patvirtino liepos mėnesį naujos kadencijos Nacionalinės sveikatos tarybą iš 15 narių. Tarybos pirmininku 15 balsų už, nė vieno prieš slaptu balsavimu buvau išrinktas aš.

Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį Nacionalinė sveikatos taryba surengė šešis Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžius, kuriuose svarstytos aktualios temos: Nacionalinės sveikatos strategijos įgyvendinimas, sveikatos politikos tęstinumo klausimai, Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo, sveikatos priežiūros reformos eiga ir problemų sprendimas, sveikatinimo veiklos įgyvendinimas. Buvo vertinama Nacionalinės sveikatos tarybos kadencijos veikla ir organizaciniai pakitimai, kuriuos aš minėjau, taip pat Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos geresnio koordinavimo klausimai, aktualūs bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimai, vaikų sveikatos ugdymo įtakos visuomenės sveikatai klausimai.

Nacionalinė sveikatos taryba surengė dvi konferencijas: „Medikų vaidmuo vykdant tabako kontrolę“, taip pat „Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo tarpinis vertinimas“. Nacionalinė sveikatos taryba greta posėdžių ir konferencijų, kurių pagal įstatymą priklausytų surengti keturis, iš viso surengė aštuonis. Vadinasi, dirbo dvigubai daugiau, negu numatyta teisiniuose aktuose. Nacionalinė sveikatos taryba dalyvavo ir kitose priemonėse, pirmiausia dėl narkomanijos, ŽIV/AIDS prevencijos problemų, dalyvavo išvažiuojamuosiuose posėdžiuose remiant savivaldybes, sprendžiant narkomanijos, ŽIV prevencijos problemas. Taip pat pateikė daugybę siūlymų dėl svarstomų įstatymų projektų ir kitų įstatymų. Didelis rūpestis yra tarpžinybinio bendradarbiavimo ir koordinavimo stoka, todėl teikiant Nacionalinės sveikatos programos tarpinį vertinimą reikia pasidžiaugti, kad Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos reikalų komiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje konferencijoje dalyvavo net šeši ministrai. Tai precedentinis įvykis, kad šeši ministrai dalyvautų ne Vyriausybės posėdyje, o mūsų organizuojamoje konferencijoje ir skaitytų pranešimus sveikatos klausimais.

Pasigendama savivaldybių bendruomenėse koordinavimo veiksmų sveikatos politikoje, todėl Nacionalinė sveikatos taryba, kreipdama daugiau dėmesio į šios problemos sprendimą bendruomenėse, surengė išvažiuojamąjį posėdį Druskininkuose. Greta kitos veiklos, Nacionalinė sveikatos taryba teikė įvairias rekomendacijas, pasiūlymus vyriausybinėms organizacijoms, Seimui, taip pat ministerijoms. Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, dirbdami visuomeniniais pagrindais, dirbo intensyviai ir įvykdė visus tarybai keliamus reikalavimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Pundziui už lakonišką pateikimą. Dvylika Seimo narių nori jūsų klausti. Eilės tvarka – V.Čepas. Prašom. Jūsų klausimas. Primenu, klausti – 1 minutė.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, jūs, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, esate, tiesiai šviesiai sakant, kaip Respublikos Prezidentas, tik jūs sveikatos apsaugos. Jums turi būti viskas žinoma. Aišku, šiandien skaitėte savaitraštį „Lietuvos sveikata“.

J.PUNDZIUS. Šiandien neskaičiau.

V.ČEPAS. Ten yra rašoma (beje, čia ir kolegos konservatoriai kėlė tą klausimą), kad ligonių kasos pinigai – pusė milijardo litų yra padėti banke už palūkanas. Kaip žinote, palūkanoms yra taikomi visiškai kitos mokesčių normos negu šiaip normaliems pinigams. Ar jums yra žinomas toks faktas (o jis toks yra) ir gal galėtumėte paaiškinti, kaip reikėtų iš įstatymų pusės į šį reikalą žiūrėti ir galų gale kur tos palūkanos panaudojamos? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia Nacionalinė sveikatos taryba ir jos pirmininkas nėra sveikatos reikalų prezidentas Lietuvoje, nes Nacionalinė sveikatos taryba iš esmės neturi jokių įgaliojimų ir svertų vykdyti vykdomuosius veiksmus. Nacionalinė sveikatos taryba yra patariančioji, siūlančioji ir koordinuojanti institucija.

Apie jūsų pateiktą pusės milijardo litų sumą, kuri yra laikoma banke, aš nežinau, todėl šiandien komentuoti negaliu.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų klausia R.J.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų susijęs su jūsų paties veikla. Jūs, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, be abejonės, esate autoritetas dėl daugelio klausimų ir turėtumėte toks būti. Aišku, jūs dalyvaujate įvairiose diskusijose, turite savo nuomonę, kiti žmonės galbūt turi kitokią nuomonę. Ir štai staiga mes sužinome, kad jūs pavedate savo juristams išreikalauti iš žmonių, akademiko Dudėno, profesoriaus Sadausko, raštu paneigti jų nuomonę, raštu atsiriboti ir jus informuoti apie savo nuomonės pasikeitimą dėl onkologinės ligoninės prijungimo prie klinikų. Kaip jūs vertinate savo tokį elgesį? Ar jis suderinamas su jūsų, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, veikla?

J.PUNDZIUS. Aš manau, kad suderinamas, nes klausimas, kurį jūs keliate, yra ne kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui, bet, aišku, etiniai aspektai tam pačiam asmeniui yra būtini, kad ir kokias pareigas tuo metu jis eitų.

Jūsų minimas Kauno klinikų juristų laiškas minėtiems asmenims yra susijęs su objektyvios informacijos pateikimu. Juristai buvo įsitikinę, kad šitie garbingi Lietuvos žmonės yra suklaidinti, jie pateikė objektyvią informaciją, taip pat paklausė, jeigu įtikino ta objektyvi informacija, gal norėtų atsiriboti nuo tų teiginių, kurie nėra nuomonė, bet faktologinė medžiaga. Profesorė Grisiūtė tą ir padarė, kiti nepadarė, taip ir liko šis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, pirmame puslapyje rašoma, kad Nacionalinė sveikatos taryba, vykdydama pagrindinius uždavinius, koordinuoja ir narkotikų kontrolės politiką. Mano požiūriu, tai yra vienas iš labai svarbių, ypač šiuo etapu, klausimų. Ir peržiūrėjęs visus dokumentus, kuriuos jūs pridėjote, protokolus, rezoliucijas, nutarimus, vis dėlto aš neįžvelgiau, kad šiam ypatingai svarbiam klausimui… tai yra narkotikų kontrolės politikos klausimams per mažai skyrėte dėmesio, nes, mano žiniomis, padėtis yra labai prasta. Gydymo vietų yra labai mažai ir neužtenka visiems, sergantiems šia liga, gydytis. Įkalinimo įstaigose iš viso negydomi tokie ligoniai. Tad ar nereikėtų šiam klausimui skirti kur kas daugiau dėmesio?

J.PUNDZIUS. Jūs esate teisus, ši problema tikrai yra aktuali Lietuvoje. Nacionalinė sveikatos taryba ankstesnėje savo veikloje, ne praeitų metų kadencijos veikloje, kreipė labai didelį dėmesį, ir faktiškai kiekviename metiniame pranešime daroma narkomanijos plitimo, pasiūlos ir paklausos analizė. Faktiškai Nacionalinės sveikatos tarybos iniciatyva buvo sureaguota į šią problemą – prie Vyriausybės įkurtas Narkotikų prevencijos departamentas. Deja, praeitų metų laikotarpiu tikrai iš mums priklausančių keturių posėdžių tokios temos nebuvo. Bet tai nereiškia, kad ateityje mes šį klausimą užmiršime. Tai labai aktuali tema.

PIRMININKAS. Dėkui. I.Degutienė. Jūsų mikrofonas jau įjungtas.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, iš tiesų paskaičius, kokie Nacionalinės sveikatos tarybos uždaviniai, vienas iš faktorių, kad Nacionalinė sveikatos taryba koordinuoja ir visuomenės sveikatos saugos politiką, ir valstybės mastu sveikatos ugdymo politiką, bet svarbiausia, kad Nacionalinė sveikatos taryba vertina gyventojų sveikatingumo raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika ir apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę. Ar jūs iš tiesų darėte tokią analizę, kaip koreliuojasi nuo BVP skiriamos lėšos sveikatos apsaugai, nes bendrasis vidaus produktas pagal statistiką per 16 nepriklausomybės metų yra labiausiai paaugęs, tačiau vėlgi ta statistika rodo, kad sveikatos apsaugai tos koreliacijos tikrai nėra su bendrojo vidaus produkto augimu skiriamų lėšų sveikatos apsaugai. Ar jūs darėte tokią analizę, ar turite palyginamąją charakteristiką su augančiu skurdu Lietuvoje ir kaip visa tai atsiliepia sveikatos apsaugos organizavimui, nes kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministru mes tik girdime …

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!

I.DEGUTIENĖ. Atsiprašau. Mes tik girdime apie finansavimą, tačiau visiškai nekalbama apie sveikatos rodiklius, tai yra sergamumą, mirtingumą ir ligotumą. Ačiū.

J.PUNDZIUS. Ačiū. Nacionalinė sveikatos taryba tradiciškai metinių pranešimų pirmoje dalyje pateikia Lietuvos gyventojų sveikatingumo rodiklius. Šie rodikliai, aišku, asocijuoja su ištekliais, kurie skiriami sveikatos priežiūros sistemai. Nacionalinė sveikatos taryba akcentavo ir skaičiavo, kad skiriamas procentas nuo bendrojo vidaus produkto buvo sumažėjęs iki kritiškai mažo skaičiaus. Nacionalinės sveikatos tarybos metiniuose pranešimuose buvo parengti net atskiras skyrius apie sveikatos sistemos teisumą, kuriame pabrėžiama, kad mažėjantys valstybės įsipareigojimų sveikatos priežiūros srityje finansine išraiška rezultatas gali turėti labai neigiamų pasekmių mažiausias pajamas turintiems Lietuvos gyventojams. Tokias koreliacijas mes esame padarę ir jos yra akivaizdžios. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Pupinis. Primenu, klausimui – iki 1 minutės.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, atsivertęs jūsų veiklos planą matau vieną tokią įdomią temą: sveikatos priežiūros reforma, visuomenės lūkesčiai ir t.t. Norėčiau iš jūsų, kaip eksperto, išgirsti trumpą vertinimą. Vis dėlto lūkesčiai pagal susitikimą su gyventojais visai prasti, neatitinka tų lūkesčių, ką jie galvojo, kad bus. Kokios pagrindinės problemos? Ministras interpretuoja savaip. Kaip jūs interpretuotumėte tai, kad žmonės yra nusivylę ta reforma?

J.PUNDZIUS. Pirmiausia aš noriu priminti, kad nėra pasaulyje šalies, kur gyventojai, žmonės būtų patenkinti sveikatos priežiūra, sveikatos sistema. Tai priklauso nuo procento, kiek lūkesčiai yra patenkinami. Tikriausiai politikams susitinkant su žmonėmis dažniausiai tenka susidurti su neišpildytų lūkesčių asmenimis. Bet darant sociologinius tyrimus ir objektyvias apklausas, parenkant tam tikras gyventojų grupes, nustatyta, kad Lietuvoje pacientų lūkesčiai ir jų patenkinimas yra palyginti neblogo procento, jis siekia iki 80%. O 20%, aišku, yra labai nepatenkintų. Kai kuriose kitose šalyse šis procentas yra dar mažesnis. Todėl viskas čia yra gana reliatyvu. Aišku, Nacionalinė sveikatos taryba pabrėžia ir teigia, kad būtinas kuo didesnis dėmesys sveikatos priežiūrai tiek finansinių išteklių požiūriu, tiek žmogiškųjų išteklių požiūriu. Apie žmogiškųjų išteklių problemas, kurios atsiranda ir kurios ateityje dar labiau paaštrės, turi galvoti visi, ne tik sveikatos priežiūros organizatoriai, bet ir politikai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs gana plačiai pristatote dabar vykstančią sveikatos reformą Lietuvoje, tačiau, kaip žinome, žmogus tampa protingas, kai pats savo karčia patirtimi patiria tos reformos veikimą. Noriu jūsų nuomonės paklausti konkrečiai apie kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas funkcijas, jų perdavimą trečiajam lygiui – universitetinėms ligoninėms. Bent jau man apsilankius Kauno klinikose tapo akivaizdu, kad tas trečiasis lygmuo tikrai nėra pasirengęs teikti tokios apimties paslaugų, ir tos paslaugos eliminuojamos iš rajoniniuose centruose veikiančių antrinio lygio gydymo įstaigų. Ar nemano taryba ką nors inicijuoti šioje srityje, peržiūrėti reformos eigą ir atitinkamai pakoreguoti normatyvinius dokumentus?

J.PUNDZIUS. Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pabrėžti, kad nėra trečio ir antro lygio sveikatos priežiūros įstaigų. Yra trečio ir antro lygio paslaugos. Trečio ir antro lygio paslaugos teikiamos pirmiausia universitetinėse ligoninėse, Santariškių klinikoje, Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Ligonių koncentracija ir noras gauti antrinio lygio paslaugas centruose, centrinėse ligoninėse yra gana suprantamas ir toks procesas vyksta daugelyje šalių. Žmonės, labiau pasitikėdami gydytojais, kurie dirba centruose, veržiasi į tas ligonines tikėdamiesi, kad gaus geresnes paslaugas. Aš minėjau, kad taip pat yra žmogiškųjų išteklių problema, kuri irgi turi įtakos geografiniu požiūriu artimesnėse ligoninėse teikiamų paslaugų kokybei. Deja, šiandien tokia situacija. Sugrąžinti visus pacientų srautus atgal į rajono lygio ligonines iš esmės yra sunku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai atsiliekame nuo numatyto grafiko. Judėkime į priekį. Gerai, S.Lapėnas. Papildykite savo… ne repliką, bet galite papildyti klausimą, patikslinti. Tuoj įjungsime.

S.LAPĖNAS. Labai trumpai. Kodėl už tą pačią paslaugą, atliekamą rajoninėje ir universitetinėje ligoninėse, skirtingas apmokėjimo koeficientas? Būtent tai dažniausiai ir lemia, kad rajoninė ligoninė nemato prasmės teikti šių paslaugų ir stengiasi savo pacientus išsiųsti į universitetines ligonines, į aukštesnį lygmenį, o aukštesnis lygmuo, aišku, neturi pakankamai kvalifikacinių ir administracinių gebėjimų tą padaryti.

J.PUNDZIUS. Noriu pažymėti, kad už tą pačią paslaugą ir rajono ligoninėje, ir universitetinėje ligoninėje apmokėjimas yra toks pat. Apendicito operacija kainuoja lygiai tiek pat ir rajono ligoninėje, ir universitetinėje ligoninėje.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs tikriausiai susipažinote su, mano manymu, skandalingais skaičiais, kurie buvo paskelbti praeitą savaitę, t.y. kad šiais metais per sausio ir vasario mėnesius Lietuvoje mirė 912 žmonių daugiau negu praeitais metais per tuos pačius du mėnesius. Ar jūs nemanote, kad tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos politikos pasekmė? Netgi daugiau galiu pasakyti – vykdomo genocido, kai žmogus negali sulaukti pagalbos? Čia, parlamente, buvo kadaise pacituotas, užduotas vienas klausimas ministrui… pavyzdys iš Prienų, kai žmogus, užregistruotas konsultacijai po kelių mėnesių, jos nesulaukė ir mirė. Kodėl nesigirdi šiuo klausimu jūsų, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, balso?

J.PUNDZIUS. Gyventojų mirštamumo rodiklis priklauso ne tik nuo sveikatos sistemos organizatorių ar nuo medikų. Tai yra visos šalies ekonominės, finansinės ir socialinės politikos galios rodiklis. Tai yra teoriniai dalykai. O kad didėja mirštamumas, tam turi įtakos taip pat ir Lietuvos gyventojų populiacijos senėjimas. Deja, turime pripažinti, kad šiandien neigiamas demografinis rodiklis Lietuvoje yra labai grėsmingas ir turėtų kelti nerimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Čigriejienė. Minutėlę, kolegos. Ar J.Oleko galėčiau paprašyti svarstant sveikatos klausimus ir ataskaitą neburti aplink save pasitarimo? Lygiai to paties prašau ir kitų kolegų. Arba tai darykite už šios salės ribų. Kolegos, gerbkime vieni kitus. Ar kolegą V.Domarką su A.Bosu taip pat galiu prašyti nešurmuliuoti? Ar kolegos R.Bašys, R.Visockytė, A.Matulevičius ir visi kiti galėtų šiek tiek ramiau? Ar gerbiamoji V.Graužinienė, S.Bucevičius, kolega V.Draugelis galėtų nešurmuliuoti salėje? Gerbkime vieni kitus, nes aš tęsiu šnekančiųjų vardijimą. Po to bus galima daryti pastabas. Labai ačiū už supratimą. V.Čigriejienė. Prašom klausti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, Nacionalinė sveikatos taryba įvairiais klausimais organizuoja konferencijas. Tačiau dėl darbotvarkės svarstomais klausimais jūs, kaip šios tarybos vadovas, dažniausiai nepareiškiate savo nuomonės, o klausotės Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonės. Kodėl taip yra ir kodėl konferencijose pasigendama Vyriausybės konsultanto pono J.Kairio, kuris nedalyvauja ir neišsako savo pozicijos? Jeigu jūs išsakytumėt savo poziciją dėl sveikatos sistemos reformos, ji turėtų būti žinoma ir plačiai diskutuojama, ir mažiau būtų problemų. Kaip jūs manote pagerinti šį klausimą ateityje? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Nacionalinė sveikatos taryba tikrai organizuoja daug konferencijų ir kviečia vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas. Deja, ir Seimo narių norėtume matyti daugiau. Paskutinėje konferencijoje reikia pasidžiaugti, kad profesorė V.Čigriejienė išbuvo nuo pradžios iki galo. Reikia pripažinti, kad dėl, matyt, užimtumo ar kitų reikalų Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų vyriausybinių organizacijų atstovai net neišbūna iki konferencijos pabaigos ir klausyti jų nuomonės konferencijoje iš esmės net neišeina. Reikia pačiai Nacionalinei sveikatos tarybai daryti apibendrinimus ir tą mes darome konferencijose. Tai jūs ir matote dalyvaudama jose.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, jūs sakėte, kad taryba yra patariančioji, siūlančioji ir koordinuojančioji institucija. Sakykit, ar nereikėtų patarti sveikatos apsaugos ministrui ar pasiūlyti, kad būtų atsisakyta tos ydingos tvarkos, kuri yra dabar, kad yra premijuojamos ligoninės už tai, kad jos neguldo ligonių?

J.PUNDZIUS. Jūs palietėte vieną klausimą, t.y. hospitalizavimo srautų reguliavimo klausimą. Mažinti hospitalizavimą ir didinti ambulatorinių paslaugų – dienos chirurgijos, dienos stacionarų – paslaugų apimtis per visą dešimtmetį deklaravo visi ministrai. Šitas procesas iš esmės mažai pajudėjo į priekį ir ligonių kasos šiandien yra parengusios mechanizmą, pagal kurį tos ligoninės, kurių teritorijoje yra dideli hospitalizavimo rodikliai, kurios netransformavo į ambulatorines paslaugas, į dienos stacionarą, į dienos chirurgiją stacionarinių paslaugų… būtų šioks toks finansinis svertas nemokant 5% rezervo finansų, jeigu bus labai atsilikta nuo kitų geografinių vietovių pagal hospitalizavimo rodiklius. Tai yra šiokia tokia drausminanti priemonė institucijų vadovams, kurie ignoravo prašymus ir neatsižvelgė į bendrą tendenciją mažinti stacionarias paslaugas perkeliant jas į ambulatorinę grandį. Aišku, šis svertas nebuvo gal kaip reikiant išdiskutuotas, pateiktas visuomenei, todėl šiandien jis tokį turi rezonansą. Bet iš tiesų jis susijęs ne tik su rajonų ligoninėmis, bet susijęs ir su Santariškių klinikomis, ir su Kauno medicinos universiteto klinika, ir su Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėmis, lygiai taip pat su Pasvalio rajono ligoninėmis ir Kupiškio rajono ligonine. Todėl manau, kad žingsnelius reikėtų daryti tik gerai aptarus su visuomene.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prelegente, pagal Eurostato duomenis pernai viena procentine padala padidėjo skurdas Lietuvoje, kartu pablogėjo vaikų, nepilnamečių sveikata, ypač padaugėjo kvėpavimo takų ligų, vaikų tuberkuliozės, nes skurdas, žinote, padaro savo. Tai yra skurdo ligos. Mes girdime, kad pusę milijardo lėšų ligonių kasos taupo, laiko banke, o vaikų sanatoriniam reabilitaciniam gydymui lėšų skiriama vis mažiau ir mažiau. Gal medicinos… gal mūsų ministro nuomonė yra tokia, kad vaikai daugiau būtų dienos centruose, dienos stacionaruose. Žinote, kad po kvėpavimo ligų vežioti vaikus į dienos centrus yra tik jų sveikatos bloginimas. Ar jūs tyrėte, žiūrėjote, ką daryti su vaikų sveikata? Ačiū.

J.PUNDZIUS. Nacionalinė sveikatos taryba keletą metinių pranešimų skiria apskritai vaikų sveikatai ir vaikų psichikos sveikatai. Noriu pasakyti, kad didesnį rūpestį kelia vaikų psichikos sveikata, yra per dideli mokymosi ir darbo krūviai, protiniai krūviai, fizinio aktyvumo stoka, žiniasklaidos smurto, pornografijos platinimas. Tai psichikos sveikatai turi didžiulės įtakos.

Dėl kvėpavimo takų ligų padaugėjimo. Tokių tendencijų aš nežinau, o vaikų reabilitacija, remiantis išsivysčiusių šalių patirtimi, neatliekama atskiriant juos nuo motinų ir tėvų. Reabilitacines procedūras stengiamasi atlikti vaikų tėvams prižiūrint, o ne atskiriant nuo šeimos ir bendros jo gyvenimo aplinkos. Todėl aš nesu vaikų reabilitacijos, atskiros stacionarinės reabilitacijos, plėtros šalininkas. Turi būti plečiama ambulatorinė vaikų reabilitacija sudarant galimybes suteikti kokybiškas reabilitacines paslaugas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal visuomenės tyrimus, korupcijos indeksą Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema, visuomenės vertinimu, labai gaila, pripažįstama kaip viena labiausiai korumpuotų. Manau, medikų visuomenei tai nėra geras vertinimas ir tai turėtų užgauti savimeilę. Jūsų nuomone, kaip Sveikatos taryba galėtų prisidėti prie visuomenės nuomonės kitimo, t.y. situacijos taisymo? Aišku, tai yra ne vien finansavimo problema, sveikatos apsaugos sistemos problemos šaknys yra kur kas gilesnės. Kokia jūsų nuomonė tuo klausimu?

J.PUNDZIUS. Jūsų teiginys yra teisingas. Tyrimai rodo, kad taip yra. Mano nuomone, tai yra keistinas dalykas, tačiau tai nėra labai lengva padaryti. Aš sveikinčiau Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą antikorupcijos programą, kurią labai gerai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai. Žinoma, programa rezultatų dar negali duoti, tačiau ją rimtai vykdant, manau, ši problema po truputį turės būti sprendžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis – J.Juozapaitis. Prašom, kolega.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, lankantis rajonuose žmonės labai skundžiasi dėl paslaugų. Žmonės, užsiregistravę pas gydytojus, turi labai ilgai laukti, ligoniai dejuoja, kad mažinamos gydymo kvotos, o viršijus kvotas negaunama lėšų. Ar jūsų taryba svarstė klausimą dėl ligoninių paslaugų nutolinimo nuo gyventojų, nes kaimuose tai yra labai didelė problema? Nuvažiuoti į centrą, pasiekti Šiaulius ir Panevėžį žmonės neturi lėšų.

J.PUNDZIUS. Aš jau minėjau, kad išteklių stoka ateityje sunkins galimybę kiekvienoje geografinėje vietovėje sukurti pakankamos kokybės sveikatos priežiūros institucijas, kurios galėtų teikti visavertę ir visapusišką sveikatos priežiūros paslaugą. Todėl reikėtų pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai gerinti pacientų transportavimą iš gyvenamosios vietos į tą įstaigą, kurioje galima suteikti kokybiškas paslaugas, organizuojant nemokamą transportą arba kompensuojant važiavimo išlaidas į tą įstaigą, kurioje galima suteikti kokybiškas paslaugas. Ekonomistai apskaičiavo, kad pigiau apmokėti transporto išlaidas negu kiekvienoje labai artimoje geografiniu požiūriu vietoje kurti dideles ir labai brangias institucijas. Tuo labiau kad žmogiškieji ištekliai, gydytojų, medikų stoka ateityje dar labiau sugriežtins šį klausimą, ir problemą bus galima spręsti taip, kad žmogus, nors ir kur jis gyventų, nemokamai galėtų pasiekti gydymo įstaigą, kurioje jam bus suteiktos atitinkamos paslaugos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininke, už pateikimą ir atsakymus į klausimus.

J.PUNDZIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Tačiau šio klausimo svarstymas nebaigtas, nes mes turime išklausyti pateikimą Seimo nutarimo, kuriuo ši ataskaita yra vertinama. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1229 (pateikimas)

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Nacionalinės sveikatos tarybos (toliau – tarybos) 2005 metų veiklos ataskaitą, nutaria: pirma, pritarti tarybos 2005 metų veiklos ataskaitai; antra, pasiūlyti tarybai koordinuojant Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą nuolat stebėti ir vertinti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą, teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl jų vykdymo eigos Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms ir kitoms atsakingoms institucijoms; trečia, rekomenduoti valstybės ir savivaldybių institucijoms taikyti efektyvesnius veiklos metodus siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis visuomenės sveikatos stiprinimo srityje; ketvirta, inicijuoti valstybinių institucijų pastangas skirti didesnį dėmesį savivaldybėms ir apskritims aiškinant joms Lietuvos sveikatos programos tikslus ir uždavinius ugdant sveikatos politikų… modernią visuomenės sveikatos sampratą, teikiant metodinę paramą dėl sveikatinimo veiklos organizavimo ir konkrečių sveikatos priežiūros klausimų sprendimo. Pasiūlyti Vyriausybei iki 2006 m. rugsėjo 1 d. kartu su taryba apsvarstyti ir įvertinti jos pateiktus siūlymus ir rekomendacijas dėl alkoholio ir tabako politikos arba įgalioti tai atlikti atitinkamas ministerijas ir kitas Vyriausybei pavaldžias valstybės institucijas.

Seimo Sveikatos reikalų komitete kovo 22 d. buvo pritarta šiam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti 2 Seimo nariai. Eilės tvarka R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas būtų principinis. Seimas sukūrė šią instituciją kaip patariamąjį organą iš esmės mums, kad iš jo mes galėtume pasisemti vienokių ar kitokių idėjų, patarimų ir t.t. Matome, kad nelabai čia viskas atitinka tas realijas, kurias mes kiekvienas matome, ir Sveikatos reikalų komitetas, ir Prezidentas metiniame pranešime, ir panašiai. Ar jūs nemanote, kad reikėtų nežiūrėti į tą ataskaitą formaliai, labai paprastai, o vis dėlto pažiūrėti iš esmės? Toks formalus jos priėmimas tiesiog nuvertina pačios institucijos reikšmę. Ar nemanote, kad tos diskusijos turėtų būti kur kas platesnės ir tokie patarimai, kurie iš esmės toli nuo gyvenimo, kas ir 2 ar 3 punkte iš esmės numatyta, diskredituoja pačią instituciją?

D.MIKUTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Nacionalinė sveikatos taryba ir jos narių kompetencija tikrai nekelia abejonių. Jie visi tikrai labai noriai bendradarbiauja su komitetu. Visi, kurie kreipiasi informacijos, tą informaciją tikrai gauna. Turiu pasakyti dėl kelių tokių svarbių klausimų. Į tai, kas susiję su alkoholio arba tabako politika, Nacionalinė sveikatos taryba be galo griežtai reaguoja, teikia be galo griežtus siūlymus ir komitetas į juos tikrai atsižvelgia. Tikrai nežinau nė vieno tokio atvejo, kad kreipusis Seimo nariui nebūtų pateikta išsami informacija arba nebūtų suteiktas koks nors vertinimas pateiktus paklausimą ar klausimą.

Tiesiog mūsų laukia dar Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, kuris bus apie šių metų birželio vidurį. Mes svarstydami komitete sudėjome tuos akcentus, kurie, matėme, yra tokie patys svarbiausi, tačiau tai nereiškia, kad daugiau ir problemų nėra sveikatos sistemoje. Tų problemų yra ir mūsų komitete galite gauti visą informaciją. Mūsų komitetas gana griežtai pasakė ir dėl medikų atlyginimų didinimo, aš taip pat komiteto vardu esu pasirašiusi šį susitarimą, taip pat ir korupcijos sveikatos sistemoje vertinimo, paslaugų apmokėjimo ir viso kito, tiesiog daug… Bet galbūt ne su šia ataskaita tiesiogiai susiję šie klausimai.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, aš dalyvavau tame posėdyje, bandžiau purkštauti, bet jūs pasakėte, kad bendru sutarimu buvo priimta. Aš dabar jūsų noriu paklausti. Ar jūs tik paskaitėte 2 straipsnio 1 dalį – „koordinuojant Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą nuolat stebėti ir vertinti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą“. Kažkokia abrakadabra – „koordinuojant“, paskui „stebėti ir vertinti“ , kaip koordinavęs vėl programų įgyvendinimą… Kažkas ne taip yra ir nesuprantama. Jeigu teiksitės žvilgtelti į II, III skyrių, ten yra „Ugdant sveikatos politikų modernią visuomenės sveikatos sampratą“. Kokia ta moderni samprata, jeigu iš esmės jokia sveikatos sistemos pertvarka nevyksta, ir tuo labiau dabar kalbėti apie modernumą?.. Ačiū.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis komiteto nary, už pastabas. Jūs dalyvavote posėdyje ir visi buvo laisvi teikti pasiūlymus dėl nutarimo projekto. Moderni visuomenės sveikata yra… Kaip čia jums dabar paaiškinti? Mes kalbame apie visuomenės sveikatą, o ne apie asmens sveikatą, tai reikėtų suvokti. Laukia ir įstatymų paketas, kuris ateis į Seimą. Praėjusioje kadencijoje vyko be galo daug konferencijų, skirtų moderniajai, šiuolaikiškai visuomenės sveikatai, nes dauguma žmonių net nesupranta, kas yra ta visuomenės sveikata, o tiktai traktuoja požiūrį į sveikatos sistemą arba į sveikatos reformą tiek, kiek jį asmeniškai liečia, kiek yra susijusi su asmens sveikata.

Dabar dėl pirmojo jūsų klausimo – dėl politikų. Iš tiesų yra kaip ir su visuomenės sveikatos biurais. Jie yra seniai įteisinti įstatymuose, bet jie neveikia. Štai ir dabar pradėjo mūsų ministerija susitikti su savivaldybių, apskričių visuomenės sveikatos specialistais, aiškinti jiems, kokia yra svarba, kad būtina įsteigti šiuos visuomenės sveikatos biurus. Štai tiems sveikatos politikams, kurie dirba apskrityse ir savivaldybėje, jų supratimui ugdyti, naujai sampratai ugdyti yra dedama be galo daug pastangų, vyksta ir konferencijos, ir seminarai, kviečiami specialistai iš užsienio. Štai neseniai mūsų kolega M.Žymantas grįžo iš komandiruotės, kur irgi buvo kalbama apie visuomenės sveikatą. Pasaulis yra labai toli pažengęs. Čia mes tiktai esame šioje srityje iš tiesų dar labai atsilikę.

Mūsų laukia įstatymų paketas, kuris reglamentuos naują požiūrį į visuomenės sveikatą. Štai dabar dėl pirmos jūsų pastabos dėl 1 punkto. Valstybinės sveikatos programos tikrai tarpusavyje susijusios ir jų koordinavimas yra be galo svarbus. Jeigu mes kalbame, kad, pavyzdžiui, reikia atnaujinti šilumos ūkį ir elektros ūkį mūsų įstaigų, tai, sutikite, kad šiam dalykui neužteks, jeigu mes turėsime 3 mln. programą. Tai yra vienos įstaigos biudžetas. Jeigu mes kalbame apie… (Balsai salėje) Prašau?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Jonai Juozapaiti, jūs neturėtumėte trikdyti. Kol šneka, leiskite pabaigti kolegei.

D.MIKUTIENĖ. Tačiau, jeigu mes kalbėsime apie kitas valstybines prevencines sveikatos programas, tai iš tiesų ir 3 milijonai gali būti labai didelė suma, galinti pagelbėti šioje srityje. Taigi dėl to koordinavimo mes ir komitete svarstėme, vertindami praėjusių metų Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą, mes apie tai kalbėjome ir parašėme punktą, kad būtinas tarpžinybinis programų koordinavimas. Tarpžinybinio koordinavimo stoka iš tiesų yra mūsų valstybės bėda, kad ir kokius sektorius mes paimtume. Tą bėdą lygiai taip pat turi ir mūsų valstybinės sveikatos programos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Pateikimo stadijoje nuomonę prieš nutarimo projektą nori pasakyti R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš labai apeliuočiau į visus, kad mes tikrai įsigilintume į šį klausimą ir nepriimtume formalių sprendimų. Mes išklausėme Prezidento metinį pranešimą. Tos problemos, apie kurias kalbėjo Prezidentas, iš esmės ataskaitoje nėra nagrinėjamos. Mes patys matome, kaip tolsta sveikatos paslaugos nuo gyventojų, kaip jie turi stovėti vis ilgiau eilėse. Mes tai matome. Matome, kad iš ligonių kasų pavadinimo jau galime žodį „ligonių“ išmesti, nes jos atstovauja kažkokiai valstybės įstaigai. Tų problemų skaičius iš tikrųjų auga ir didėja. Mes iš esmės nematome to atspindžio savo patariamojoje institucijoje. Visa tai mes turėtume savo nutarime vienaip ar kitaip įvardyti. Ar tų problemų nėra? Ar mes tiktai ugdysime modernų požiūrį į kažką? Gal nereikia taip savęs supriešinti su mūsų rinkėjais, su žmonėmis ir panašiai?

Tai yra labai atsainus dokumentas. Manau, jis tikrai vertas gilesnių diskusijų. Mes turime žinoti, kam ta mūsų sukurta institucija reikalinga. Jeigu ji ko nors negali spręsti, jos galios yra per silpnos, jų patarimų kas nors nesiklauso, tai mes turime tuos visus dalykus išnagrinėti. Laikome instituciją, ją išlaikome ir paskui taip formaliai žiūrime į jos ataskaitas. Siūlau tikrai nepritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui, svarstyti klausimą iš esmės ir rimtai, kaip problemos yra pribrendusios. Kad pribrendusios, mes visi tikrai kiekvieną dieną jaučiame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi dabar balsuodami turime apsispręsti, ar po pateikimo pritariame nutarimo projektui Nr.XP-1229. Kolegos, balsuokime.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, 8 – prieš, 27 susilaikė. 75 užsiregistravo. Po pateikimo pritarta.

J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš frakcijos vardu noriu paprašyti perbalsuoti. Kažkodėl neveikė bent dviejų mūsų narių mygtukai, o čia balsų santykis labai nedidelis.

PIRMININKAS. Yra dar ir kitų, kurių neveikė. Ar galime pakartoti balsavimą? Gerai, kartokime, kartokime dar kartą. Kolegos, balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 77 užsiregistravus, 37 – už, 9 – prieš, 30 susilaikė. Po pateikimo nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pasiūlyti teikėjui, t.y. Sveikatos reikalų komitetui, tobulinti nutarimo projektą? Gerai. Bendru sutarimu apsispręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Noriu su jumis pasitarti. Mes galėtume tęsti darbą be pertraukos ir taip išlygintume kelių minučių atsilikimą. Ar priimtina tokia darbo tvarka? O tiems, kas nori trumpam palikti salę, o paskui sugrįžti, tokia galimybė išlieka. Taigi tęsiame darbą be pertraukėlės.

Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas Nr.XP-867(2*)ES (svarstymas)

Dabar svarstome Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą Nr.XP-867. Svarstymo stadija. Su Europos integracija susijęs projektas. Pagrindinis buvo paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jo pirmininkę I.Šiaulienę kviečiu į tribūną pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas teikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą, kuris, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, yra eurointegracinis. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos teisinių aspektų vidaus rinkoje. Iki šiol mūsų valstybėje nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų su informacinės visuomenės paslaugomis susijusius visuomeninius santykius, o tai atliko tiesiog reglamentas dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos teikimo vidaus rinkoje, patvirtintas ūkio ministro.

Įstatymo projektas reglamentuos informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir sudarys sąlygas plėtoti moderniomis technologijomis pagrįstas paslaugas ir elektroninį verslą. Tai skatins gyventojus ir verslo objektus jungtis prie informacinės visuomenės ir spartins įvairius Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesus, gyventojų gebėjimą ir galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, informacinių technologijų vartojimą namų ūkyje, darbo vietose, mokslo įstaigose kuriant didelės pridėtinės vertės produktus ir inovacijas. Tinkamos informacinės visuomenės paslaugų teikimo sąlygos spartins informacinės visuomenės plėtrą, leis gyventojams ir įmonėms plačiau naudoti informacines technologijas, taip pat mažės mūsų atsilikimas nuo Europos Sąjungos valstybių šioje srityje. Įstatymo projektas sudarys sąlygas laisvai teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat leis mūsų ūkio subjektams šias paslaugas laisvai teikti kitoms užsienio valstybėms. Priimtas šis įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos. Patobulintam įstatymo projektui Seimo komitete buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomu buvo paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pranešėją R.Žakaitienę kviečiu į tribūną pristatyti papildomo komiteto išvadą.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė įstatymo pirmąjį variantą, pirmąjį projektą, tai vyko praeitų metų lapkričio mėnesį, buvo įvertintos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Iš esmės Teisės departamento išvadoms buvo pritarta. Nepritarta arba iš dalies pritarta toms, kurias reikėjo derinti su Visuomenės informavimo įstatymo projekto analogiškom sąvokom. Todėl komitetas, pritardamas iš dalies, atsižvelgė į abiejų projektų redakcijas. Šiaip komitetas bendru sutarimu pritaria įstatymo projektui ir siūlo šį projektą svarstyti kartu su Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Svarstymas mano minėto įstatymo irgi labai greitai bus Seimo salėje.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Atkreipiu dėmesį, kad nėra pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti. Klausiu, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-427(4) (svarstymas ir priėmimas)

Eilės tvarka vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr.XP-427 svarstymas. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto paskirtą pranešėją R.Žakaitienę. Ruošiasi I.Šiaulienė.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien svarstome Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitą. Nutarimui, kuris buvo parengtas dar 2005 metais, tam tikrų pastabų turėjo Teisės departamentas. Šiandien Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo susirinkęs į posėdį, įvertino Teisės departamento pastabas ir pritarė abiem pastabom, įregistruotas projekto 4 variantas. Todėl jam yra pritarta ir siūlome po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jo išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininkę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitą. Iš esmės pritardamas ataskaitai Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlė pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui Seimo nutarimo projekte įrašyti siūlymą Lietuvos radijo ir televizijos tarybai nuosekliau įgyvendinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme apibrėžtus veiklos principus, ypač nuostatas dėl nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui užtikrinimo, į tai pagrindinis komitetas atsižvelgė. Taip pat mes siūlėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rengiant jau šių 2006 metų biudžeto projektą, numatyti iš valstybės biudžeto Lietuvos radijui ir televizijai skiriamus asignavimus, kurie realiai tenkintų jų poreikius ir Lietuvos radijo ir televizijos strateginiame verslo plane ir finansavimo modelyje apibrėžtus tikslus ir uždavinius, taip pat leistų deramai vykdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme numatytas prievoles. Tokie pasiūlymai ir toks komiteto nutarimas, išvada buvo priimta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Supratom. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. (Balsai salėje) Ar jūs registravotės dar iki klausimo svarstymo pradžios? Mes patikėsime kolegos R.Smetonos žodžiu, kad jis išties registravosi. Kviečiu jus į tribūną per svarstymo stadiją kalbėti dėl šio klausimo diskusijoje. Jeigu savo vardu – iki 5 min., frakcijos – iki 7 minučių.

R.SMETONA (LDF). Savo, ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas nustato LRT veiklos principus ir reikalavimus LRT programoms. Štai 3 straipsnis, cituoju: „Rengdamas ir skelbdamas laidas LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės, laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.“ Kokie gražūs įstatymo teiginiai ir žodžiai! Arba 4 straipsnis, cituoju: „Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios autorizuotos, patikrintos ir išsamios.“

LRT įstatymas apibrėžia ir LRT tarybos teises bei prievoles. Štai 9 straipsnis: „Taryba yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams.“ Arba 10 straipsnis: „Taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų.“ Kai kuriuos iš tų reikalavimų aš ką tik paminėjau. Tai koks mūsų, gerbiamieji kolegos, t.y. Seimo, uždavinys šiandieną? Mes turime įvertinti, ar LRT taryba arba LRT tarybos veikla 2004 metais… (Šurmulys salėje) Aš paprašyčiau, jeigu galima, šiek tiek dėmesio.

PIRMININKAS. Kolegos! Mes tai klausome, tačiau salėje išties šurmulys. Ar galiu prašyti kolegų susitelkti ir sutelkti dėmesį į tai, kas yra svarbiausia, ir į tai, kas susiję su jūsų tiesioginėmis pareigomis?

R.SMETONA. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

R.SMETONA. Taigi mes, Seimas, turime įvertinti, ar LRT tarybos veikla 2004 m. atitiko jai, tarybai, įstatyme numatytus reikalavimus. Skaitome pateiktą Seimo nutarimo projektą. Pavyzdžiui, 2 straipsnis: „Siūlyti LRT tarybai nuosekliai kontroliuoti, kaip LRT administracija laikosi Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme apibrėžtų nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui principų veikloje.“ Aš klausiu: čia apie administracijos santykius su darbuotojais ar apie LRT laidas? Man atrodo, tekstas kalba apie administracijos santykius su darbuotojais, tad nutarimo projektas, ko gero, ne apie tai. Arba 4 straipsnis: „Mes siūlome LRT tarybai vadovautis vertinant laidų kokybę ne tik jų žiūrimumo kriterijumi, bet nustatyti ir kitus objektyvius laidų kokybės vertinimo kriterijus, tarp jų (tarp kitko pažymėta), ar laidos atitinka LRT misiją.“ Manyčiau, kad ne naujus kriterijus siūlyti tarybai mes turėtume nustatyti, o taryba paprasčiausiai turėtų vadovautis ką tik cituotame įstatyme nustatytais svarbiausiais kriterijais ir pačiu svarbiausiu iš jų – laidose įgyvendinti visuomeninio transliuotojo misiją. Aš manau, kad Seimas turėtų įsakmiai pareikalauti, ne taip, kaip čia, atsiprašant, siūloma, bet įsakmiai pareikalauti, kad LRT taryba ir jos prižiūrima administracija, ir laidų kūrėjai nuosekliai įgyvendintų įstatyme nurodytą LRT misiją, kurią ką tik jums priminiau.

Todėl manau, kad 2004 m. visuomeninio transliuotojo veikla neatitiko įstatyme jai apibrėžtų principų, o tai reiškia, kad LRT taryba taip pat neatliko jai įstatyme nurodytų funkcijų, nei ji kontroliavo, nei deramai prižiūrėjo, nes, mano supratimu, visuomeninio transliuotojo produkcija, paprastai sakant, neatitiko įstatyme jai nubrėžtų uždavinių ir funkcijų. Ir todėl aš siūlyčiau nutarimo 1 straipsnį formuluoti kitaip, o būtent – nepritarti LRT tarybos 2004 metų veiklos ataskaitai. Ir tik tuomet būtų logiška ir teisinga siūlyti, 7 ar 17 kartų siūlyti, ką reikėtų gerinti, kad mes kitąmet, galbūt po mėnesio, kalbėdami apie 2005 metų veiklą, galėtume pritarti. Taigi aš siūlau nepritarti. Ir tuomet, sulaukę 2005 metų veiklos tarybos ataskaitos, mes galbūt galėtume svarstydami 2007 m. biudžetą iš tiesų numatyti pakankamas lėšas visuomeniniam transliuotojui jo funkcijoms vykdyti. Bet manau, kad pasakyti savo nuomonę apie jau praėjusį etapą – 2004 metus – mes privalome taip: nepritarti tarybos ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš. Svarstymo stadija.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, atkreipkim dėmesį: šiandien 2006 m. gegužės 2 diena. Mes svarstom 2004 metų tarybos veiklos ataskaitą. Turbūt jau mes visi, ko gero, užmiršę, kaip tais 2004 metais dirbo taryba. Mes tos tarybos darbą vertiname turbūt pagal 2005 metus, galbūt pagal 2006 m. pradžią. Ir pirmiausia noriu atkreipti Seimo vadovybės dėmesį, kad negalima po pusantrų metų duoti tvirtinti ataskaitas mums, Seimui. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, iš tikrųjų gyvenimas rodo, kad taryba, ką čia parodė savo kalboje Seimo narys A.Smetona, tikrai neatlieka savo veiksmų. Ir tai ne tik šiemet, ne tik pernai, bet taip buvo ir užpernai, 2004 metais. Iš tiesų tarybos darbas yra visiškai bedantis. Jinai pasirinkusi tokią grynai stebėjimo ir nesikišimo politiką. O televizijoje jau nuo 2004 metų iš principo įsivyravo siauro žmonių rato interesų reiškimo tendencija. Dėl to, aš manau, negalime pritarti šiai ataskaitai, ir kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – A.Pitrėnienė. Prašau.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau pasakyti, prasta yra pas mus tvarka, kad šiandieną, kai tuoj pat ateis į Seimą 2005 metų ataskaita, mes dar tebevargstam su 2004 metų ataskaita. Atleiskit man, bet juokingai mes atrodom, man atrodo, ir patys sau, ir visuomenei, nes negalima šitiek metų, šitiek laiko vilkinti ataskaitos patvirtinimą. Ir šiandien jau niekas neatsimenam, kaip ir kas buvo 2004 metais, nes iš tikrųjų tai yra blogai, kaip yra. Ir man šiandien keistai atrodo, kad mes dabar vėl lyg ir labai rimtai kalbam apie tai, kas buvo 2004 metais. Kada mes tą ataskaitą vartėm? Prieš metus. Aš sakyčiau, kad netrukus ateis 2005 metų, įvyko daugybė pasikeitimų. Aš negaliu pasakyti, kad viskas tenkina. Komiteto irgi netenkina LRT tarybos visi veiksmai. Bet tiesiog šiandien situacija jau yra pavėluota. Ir man atrodo, kad tiesiog mes jau per ilgai žaidžiam.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu, kad nuo komitetų, kuruojančių atskiras sritis, priklauso, kad tie klausimai atsidurtų darbotvarkėje tada, kada pridera. Šiuo atveju po vieną nuomonę yra išsakyta. Kolegos, balsavimu turime apsispręsti, ar po svarstymo pritarta šiam nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-427.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 5, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.

Replika po balsavimo – V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti komiteto pirmininkei. Tai visiškai normalus dalykas, ką mes svarstome. Jeigu jūs paimtumėte 2003 metų veiklos ataskaitą, tai iš esmės niekuo nesiskirstų nuo šios. Norėjau pasiūlyti, bet netilpau į reglamento normas, kad reikėjo įrašyti tik 2005 metus ir būtų buvę lygiai tas pats.

Ir antras dalykas. Aš taip ir nesupratau, ką mes svarstėme – veiklą ar ataskaitą? Ataskaitoje galima nupaišyti patį velnią, bet, man atrodo, kad mes svarstėme Radijo ir televizijos veiklą. Todėl galbūt reikėtų pakeisti ir pavadinimą, ir 1 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Tęsiame replikas po balsavimo. A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Aš nemanau, kad 2005 metų ataskaitos nutarimas po ataskaitos svarstymo bus toks pat, nes yra įvykę gana daug dalykų, ir neigiamų, ir teigiamų. Manau, kad nutarimas bus kitoks.

PIRMININKAS. Supratome. Gal taupydami laiką mes galėtume eiti prie priėmimo stadijos ir baigti procedūrą dėl šio nutarimo projekto? (Balsai salėje) Nepaisant visko, E.Klumbys nori pasakyti repliką. Prašom.

E.KLUMBYS. Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Noriu pasakyti tokią repliką. Pažiūrėkite, kokia susidaro anekdotiška situacija, kad mes pritariame ataskaitai ir rekomenduojame tarybai ką nors nuveikti, nors žinome, kad tuoj bus 2005 metų ataskaita ir vėl bus kažkokie nutarimai. Tai gal šioje situacijoje būtų paprasčiau pritarti ataskaitai ir padėti tašką, o neužsiimti rekomendacijomis, kurios jau a priori neturi jokios reikšmės?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime tokį tekstą, kokį turime, ir dėl jo turėsime apsispręsti. Dėl vedimo tvarkos arba repliką Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pritariu jūsų siūlymui, kad reikia apsispręsti būtent dėl šios ataskaitos. Bet prisiimdamas dalį kaltės, kad būtų visiems lengviau, jog tik dabar atsirado šis klausimas, noriu priminti gerbiamiesiems komitetų pirmininkams ir dar gerbiamesnėms ir mielesnėms pirmininkėms ir komitetų darbuotojams, kad stebėtų, kaip svarstomi vieni ar kiti klausimai savaitės darbotvarkėse. Jeigu iš tikrųjų kas nors užsiguli, kad malonėtų priminti. Tai mūsų bendras darbas, o ne vieno ar dviejų žmonių Seime darbas. Aš siūlau dabar pritarti, o po to bus galima, kaip kolega E.Klumbys kalbėjo, imtis naujos ataskaitos ir ten pasakyti, kas ką galvoja.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu nuspręsti ir neprieštarauti, kad pereiname prie priėmimo? (Balsai salėje) Kodėl negalima? Kai bus balsavimas pastraipsniui, galbūt nuspręsime, gal nereikės kitų straipsnių. Dabar apsispręskime, ar galime pereiti prie priėmimo. Ačiū, perėjome bendru sutarimu.

Pastraipsniui dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Ne, negalime. Ar kolega V.Čepas ir R.Žakaitienė dėl viso? O jūs, kolega Vytautai? Žodis jums. Nuomonė prieš dėl 1 straipsnio.

V.ČEPAS. Aš siūlyčiau parašyti: „Pritarti LRT 2004 metų veiklai“. Rašyti tašką ir visus kitus straipsnius, kaip teigia E.Klumbys, išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Man nesinorėtų priminti tvarkos, kad pasiūlymai teikiami Statuto numatyta tvarka raštu, taigi neužsiimsime redaguoti žodžiu. Arba mes priimame straipsnį, arba ne. Kolegos, buvo suformuluoti siūlymai ir aš pasakiau, kad mes balsuojame tik dėl straipsnio priėmimo, pritariame jam arba ne. Balsuokime dėl 1 straipsnio.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 2, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio. E.Klumbys norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio? Nuomonė prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, ši rekomendacija, kuri yra 2 straipsnyje, iš esmės skirta 2005 metams, tam, kas jau yra praėję. Aš siūlau 2 straipsnio nepriimti. Lygiai tą patį siūlysiu ir dėl kitų straipsnių. Absoliučiai nelogiška priimti 2 straipsnį, nes tai yra siūlymas tam, kas jau yra praėję.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. R.Žakaitienė taip pat dėl šio straipsnio. Prašom. Nuomonė už.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad visi šie straipsniai nebuvo kažkokie, jie buvo nutarimo projekte. Daugelį šių straipsnių Nacionalinis radijas ir televizija bandė įdiegti ir laikytis nepaisant to, kad mes nebuvome jų priėmę. 2 straipsnis kalba apie nešališkumą, etiką, pagarbą žmogui, orumą, kitų principų įgyvendinimą laidose. Tokia nuostata galėtų būti po kiekvieno svarstymo ir, manau, nėra perteklinė. Todėl siūlau jai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame tam, kad būtų priimtas nutarimo 2 straipsnis.

Už – 63, prieš – 3, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra, galime priimti.

5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Galime priimti.

6 straipsnis. Galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

7 straipsnis. Galime priimti 7 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

9 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

10 straipsnis. Kolega E.Klumbys dėl viso, jeigu gerai supratau. Nėra prieštaravimų dėl 10 straipsnio? 10 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso nutarimo projekto nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, jūs nepritarėte 2, 3 ir kitų straipsnių išbraukimui. Manau, tai yra nelogiška, nes šis nutarimas yra nukreiptas į kitus po ataskaitos einančius metus, t.y. 2005 metus. Netrukus bus 2005 metų ataskaita, ir mes tada priimsime nutarimą dėl vėlesnio laikotarpio. Šie siūlymai iš principo yra nukreipti į tai, kas yra įvykę, kas yra praėję, tai yra į 2005 metus. Manau, šis nutarimo projektas teisiškai nekorektiškas, ir aš negaliu balsuoti už tokį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. R.Žakaitienė – kita nuomonė.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamieji, manau, šis nutarimas yra ne kieno nors kito, o mūsų pačių kaltė, jeigu 2006 metais mes tvirtiname 2004 metų ataskaitą. Tačiau mes 2005 m. padarėme ne vieną Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisą, ir daugelis problemų, kurios buvo iki to laiko, jau sprendžiamos įstatyminiu būdu. 2005 metų ataskaita, sutinku su komiteto pirmininke, tikrai bus kitokia ir, matyt, mūsų siūlymai ir mūsų nuorodos nacionaliniam transliuotojui irgi bus kitokie. Siūlau priimti 2004 m. veiklos ataskaitą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis, nuomonė už.

L.SABUTIS (TSF). Labai trumpai. Atsakydamas į kai kurias abejones ir pritardamas projektui iš esmės manau, kad kiekvienas teisės aktas, tuo labiau Seimo nutarimas, galioja į ateitį ir galios tol, kol nebus panaikintas. Todėl, aš manau, yra tinkamai suredaguota, iš esmės geras nutarimas ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-427 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas, projekto Nr.XP-427, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas Nr.XP-1284. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1285. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1286 (pateikimas)

Septintasis kompleksinis įstatymų projektų paketas: Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas bei du su juo susiję įstatymų projektai. Pateikimas. Registracijos Nr.XP-1284, Nr.XP-1285 ir Nr.XP-1286. Ar galime sutarti, jeigu Seimas neprieštarauja, kad visi trys projektai būtų pristatyti kartu? Nėra prieštaraujančių. Kolega J.Sabatauskas. Pateikimas. Kviečiu pristatyti visus projektus vienu kartu.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums yra teikiami trys įstatymų projektai. Iš jų, aišku, pagrindinis yra Viešojo saugumo tarnybos įstatymas. Šį įstatymo projektą parengė Vyriausybė, konkrečiai Vidaus reikalų ministerija. Po 4 dienų sueis dveji metai, kai Vyriausybės įstatymo projektas buvo įregistruotas Seime. Labai įdomi aplinkybė, kad Vyriausybė prašė Seimo nagrinėti ir priimti šį įstatymą skubos tvarka, tačiau jis taip ir neišvydo dienos šviesos plenarinių posėdžių salėje, tai yra neįvyko net pateikimo stadija. Dabar Seimo narių grupė, atsižvelgusi į Teisės departamento pateiktas pastabas anam projektui, jį patobulino ir pateikė.

Juo nustatoma, kad Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai reorganizuojami į Policijos viešojo saugumo tarnybą. Tikslas – užtikrinti šių tarnybos dalinių veiklos ir tarnaujančių pareigūnų tarnybos tęstinumą, tinkamai teisiškai reglamentuoti reorganizavimo kryptis bei šių dalinių veiklos reglamentavimą; nustatyti veiklos paskirtį, teisinius principus, pagrindus, uždavinius, funkcijas, struktūrą ir finansavimą.

Noriu pasakyti, kad dabar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio XIX skyriaus 3 dalyje yra išdėstyta, kad Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai reorganizuojami į Policijos viešojo saugumo dalinį (tarnybą), kuris yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui. Šio dalinio funkcijas, panaudojimo tvarką reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas. Taip sako Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Tačiau tokia norma, turiu omeny dėl to, kad reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas, yra ydinga dėl dviejų priežasčių: pavadinime vartojama sąvoka „policijos“ ir, antra, panaudojimo tvarką reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas, nes vadovaujantis tarptautiniais dokumentais, pavyzdžiui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1979 m. gegužės 8 d. rezoliucija, kilus karui, okupavus šalį, policijos pajėgos nepriskiriamos ginkluotosioms pajėgoms ir turi toliau vykdyti savo funkcijas; policijos pareigūnai neįgyja kario statuso ir toliau privalo vykdyti savo funkcijas gindami asmenis, turtą bei visuomenės interesus. O viešojo saugumo dalinys (tarnyba), arba pagal šį įstatymo projektą – Viešojo įstatymo tarnyba, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos, karo atveju, priskiriamas ginkluotosioms pajėgoms.

Užsienio praktika rodo, kad įstaigos, panašios į viešojo saugumo dalinį (tarnybą), negali būti inkorporuotos į policijos sistemą, nes būtų pakenkta policijos, kaip institucijos, teikiančios neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, kitų teisės pažeidimų, užtikrinančios saugaus eismo priežiūrą ir kitką, įvaizdžiui visuomenėje.

Viešojo saugumo dalinio paskirtis iš esmės yra susijusi su (…) panaudojimu ypatingų ir ekstremalių situacijų atveju. Taigi šio dalinio inkorporavimas į policijos sistemą nevisiškai atitiktų policijos, kaip visuomenę saugančios ir jai tarnaujančios institucijos, paskirtį.

Todėl mes ir teikiame šiuos įstatymų projektus, iš kurių, kaip minėjau, pagrindinis yra Viešojo saugumo tarnybos įstatymas, o kitų, lydimųjų projektų, tokių kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei Vidaus tarnybos statuto projektai, būtų keičiamos tik sąvokos. O šiuo įstatymu reglamentuojama tarnybos veikla, kaip anksčiau aš minėjau.

Beje, kitų šalių praktikoje analogiškos tarnybos yra pavaldžios dvejopai: arba Krašto apsaugos ministerijai, jeigu imtume mūsų valstybės analogą, arba Vidaus reikalų ministerijai. Įdomi detalė. 2004 m. penkių valstybių: Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Ispanijos, vidaus reikalų bei gynybos ministrai nutarė, kad 2004 metų rugsėjo mėnesį įsteigia nuolatinį Žandarmerijos pajėgų štabą, kad būtų koordinuojama ir derinama veikla ekstremalių situacijų atveju. O bent per pastaruosius kelerius metus tokių situacijų buvo bene 10. Bent jau pradedant 2004 m. ir paskutinieji garsiausieji įvykiai buvo, pats didžiausias mastas buvo Prancūzijoje, kaip jūs atsimenate. Jeigu būtų… tik tiek, kad tuo metu Vyriausybė nesiryžo tuos dalinius iš karto panaudoti, iš pradžių policija bandė su tuo kovoti, o tai tikrai yra ne policijos funkcija. Pasiekė tokius mastus, kad buvo nuniokota apie 9 tūkst. automobilių, 96 pastatai, prieš tai buvo bent 12 tūkst. pareigūnų mobilizuota ir t.t. Tūkstančiai asmenų buvo sulaikyti dėl tvarkos pažeidimų. Tai čia buvo paskutiniai atvejai. Bet tokie atvejai dažniausiai kyla, kai vyksta Vadovų susitikimai, ypač ekonominiais klausimais, ir sutvarkyti tokios tarnybos teisinį reguliavimą, manau, atėjo laikas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. 6 Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šis klausimas labai seniai buvo aptartas ir visokių insinuacijų, siūlymų, pasiūlymų ir kreipimųsi buvo, tik dabar jis pasiekė Seimą. Bet man vis tiek, nepaisant ilgų diskusijų, kyla abejonių. Tai yra vidaus tarnybos daliniai, kurie yra du – Kaune ir Vilniuje. Jie vykdys specifines funkcijas. Dabar, kai viskas bus padaryta kaip Viešosios saugumo tarnybos, aš manau, vis tiek nukentės būtent tų struktūrų parengimo ir funkcijų vykdymo kokybė. Nes jie, be to, be riaušių malšinimo ir viso kito, turės dar vykdyti gausybę kitų funkcijų, kurios nepriklausė jiems iki šiol. Tai lygiai tas pat, kas, tarkime, sprinterį leisti bėgti vienoje distancijoje su stajeriais 10 km ir tikėtis, kad jis ten ką nors padarys. Ar tikrai jūs galite užtikrintai pasakyti, kad nenukentės veiklos kokybė ir tas funkcijas, kurias vykdė vidaus tarnybos daliniai, vykdys Viešoji saugumo tarnyba? Ačiū. Atsiprašau, kad 19 sekundžių viršijau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolega, už gerą klausimą. Beje, Vyriausybė savo nutarimu 1991 metais spalio 10 dieną įsteigė šiuos dalinius. Jų tikslas buvo ypatingų situacijų atveju, t.y. kilus masinėms riaušėms įkalinimo įstaigose, konvojavimo bei masinių renginių metu, vykdyti riaušių malšinimą, viešosios tvarkos atkūrimą ar užtikrinimą, likviduoti ekstremalios situacijos padarinius, konvojuoti suimtuosius, nuteistuosius, saugoti svarbius bei žinybinės reikšmės objektus ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti kitas funkcijas, užtikrinančias viešąjį saugumą. Taigi reglamentavimas ir teisinis reguliavimas buvo, tik pirmiausia buvo, kaip minėjau, Vyriausybės nutarimas, paskui atsirado Vyriausybės programoje, buvo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo tam tikros nuostatos ir nustatyti siekiai. Šias funkcijas šie daliniai vykdo ir dabar. Šio įstatymo projekto yra nustatomos panašios funkcijos, nes susiklostė tokia praktika, nemanau, kad dėl to nukentės jų pasirengimas užtikrinti viešąją tvarką ir vykdyti kitas jiems pavestas funkcijas. Šiandien galbūt jų tas teisinis neužtikrintumas dėl ateities labiau kenkia, negu bus po to, kai mes priimsime šiuos įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs galėtumėte paaiškinti, kad skubos tvarka Vyriausybės teikiamas projektas patenka į pateikimo stadiją tik po dvejų metų ir į darbotvarkę yra įtraukiamas tik po to, kai yra surenkami 49 Seimo narių parašai? Ar tai jau taps tokia valdančiosios daugumos praktika?

J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Jūs mane provokuojate pasakyti, ką aš manau. Tikros priežasties aš negaliu pasakyti, nes ne man turėtų būti šis klausimas, ne aš buvau atsakingas už Seimo darbo organizavimą. Taigi reikėtų klausti tų žmonių arba to žmogaus, kuris už tai buvo atsakingas. Taigi tokia praktika negalima, neleistina ir netoleruotina, aš tik tiek galiu pasakyti. Jeigu Vyriausybė teikia įstatymo projektą, juo labiau prašo Seimo, siūlo Seimui nagrinėti skubos tvarka, tokie atvejai buvo itin reti per visų Seimo kadencijų laiką, tai manau, kad čia yra išimtinis atvejis, iš kurio mes turime pasimokyti ir daugiau taip nedaryti.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš norėjau jūsų pasiteirauti dėl kai kurių, mano manymu, esančių prieštaravimų. 8 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad per dvi valandas nuo vidaus reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo ši tarnyba turi reaguoti į valstybę ištikusias krizes, o tuo pat metu 7 straipsnio 11 dalis teigia, kad tarnyba dalyvauja Jungtinių Tautų, NATO bei kitų tarptautinių organizacijų pajėgų misijose. Tai kaip ji per dvi valandas sugebėtų grįžti į Lietuvą ir reaguoti į valstybės krizes?

J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. 7 straipsnyje yra nurodytos visos galimos tarnybos funkcijos. Kadangi mūsų valstybė yra tiek NATO narė, taip pat dalyvauja Jungtinių Tautų misijose, tai aišku, kad tokia norma turi atsirasti įstatyme, nes, priešingu atveju, šios tarnybos pareigūnai negalėtų dalyvauti tokiose misijose. Bet tai nereiškia, kad mes visas savo pajėgas mesime ir negalėsime užtikrinti 8 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, t.y. viešosios tvarkos, viešojo saugumo atkūrimo ir užtikrinimo. Paprastai įvertinus, kad mūsų tų dalinių pajėgos yra dislokuotos Vilniuje ir Kaune, tai iš esmės per dvi valandas jos pajėgios pasiekti visus Lietuvos kampelius. Netgi, peržiūrėjęs laiko grafiką, aš jums galėčiau gana smulkiai nupasakoti minučių tikslumu, ką tos tarnybos per tas dvi valandas nuveikia. Bet turbūt tai galėtume aptarti paskui, kai tai būtų svarstoma komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas priimtas visuotiniu sutarimu. Tačiau ir neramumai Europoje, ypač Prancūzijoje, parodė, kad šią sistemą reikia keisti. Atrodo, šis įstatymas tikrai bus laiku. Ir kas gali, kas prisiims politinę atsakomybę riaušių atveju, jūsų nuomone? Ar turi prisiimti dabar, nes atsako už viską, komisaras, policija, ar kokie nors pulkai, kurie bus pavaldūs ministrui ir ministras (politikas) duos įsakymą tas riaušes slopinti, bet ne policininkas? Kokia jūsų nuomonė?

J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų klausdama jūs tam tikrą dalį tiesos pasakėte, nes Konstitucijoje yra pasakyta, kad už viešąją tvarką ir visuomenės saugumą atsako Vyriausybė, niekas kitas, ne Prezidentas, ne kokios nors tarnybos, įsteigtos prie Vyriausybės ar prie ministerijų, bet Vyriausybė. Vadinasi, ši tarnyba, jeigu bus priimtas įstatymas, bus pavaldi bei atsiskaitys vidaus reikalų ministrui, vykdys ministro įsakymą. O ministras yra Vyriausybės narys, vadinasi, kyla tik politinė atsakomybė. Aišku, pažiūrėjus į demokratinių valstybinių patirtį, dėl duotų nepagrįstai nurodymų ir įsakymų panašioms pajėgoms dažniausiai kyla vyriausybinės krizės, t.y. keičiasi vyriausybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kituose įstatymuose, susijusiuose su statutinėmis organizacijomis, yra nurodoma vadovybei, pasakyta, kad tarnybos vadas, bet nenurodytas jo laipsnis. Ar čia nebūtina, galbūt neesminis dalykas? Bet aš norėčiau ta pačia proga paklausti, koks pareigūnų skaičius bus šios Viešojo saugumo tarnybos? Kiek man žinoma, atsisakius šauktinių vidaus tarnybos pulkuose, jų pareigūnų, darbuotojų skaičius yra sumažėjęs. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Įstatymo projekte nėra nurodytas laipsnis, nes tai ne šio įstatymo reikalas, tai yra kitų įstatymų reikalas. Dėl sudėties, dėl struktūros, kaip numatyta šio įstatymo projekte, atitinkamai nustato, laipsniškai priima sprendimus tiek tarnybos vadas, tiek ministras. Skaičius, kaip jūs žinote, šiandien yra kiekvienos tos tarnybos apie porą šimtų žmonių. Taigi galime suskaičiuoti, bet tai irgi ne šio įstatymo reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad šis įstatymas pasiekė Seimą, nors anksčiau buvo užregistruotas ir mūsų grupės įstatymas, bet svarbu pasiekti rezultatą. Norėčiau, kad jūs tikrai ir Seimo nariams paneigtumėte, nes vienas iš oponentų ginklų buvo tas, kad bus sukurtos dvi policijos ir štai čia maždaug yra šio įstatymo tokia blogybė. Aš noriu, kad jūs paneigtumėte Seimo nariams, tuo labiau jie tikisi dar daugiau, kad būtų balsuojama už šį įstatymą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia nebus steigiama antra policija, nes kaip aš pradžioje minėjau, policijos veiklą reguliuoja Policijos veiklos įstatymas. Čia nebus reguliuojama Policijos veiklos įstatymu ir šie pareigūnai tikrai nebus policijos pareigūnai, jų užduotys ir funkcijos, kaip matote, pagal įstatymo projektą visai kitos. Dar viena ypatybė, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, jog šie pareigūnai karo padėties atveju, gynybos nuo agresijos atveju tampa ginkluotojų pajėgų dalimi. Vadinasi, jie yra netgi tam tikra karių rūšis. Tai yra tokie išskirtiniai pareigūnai, kurie gali būti ir kovoti ginkluotojų pajėgų sudėtyje, nes jie yra tinkamai pasiruošę bet kokiems gyvenimo atvejams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Aš klausiu, ar dėl visų trijų mes galėtume kartu apsispręsti. Dėkui už jūsų supratimą. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Taip pat nėra siūlančių kitaip. Po pateikimo trims projektams yra pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Dėl Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projekto pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Svarstant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ir svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projektą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas. Dėl vedimo tvarkos, matau, norėtų kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau visus tris projektus, nes tai yra viena visuma, atiduoti vienam komitetui, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Pasidaro tokia mūsų praktika, kad lyg ir pagrindinis komitetas pritaria, kitas komitetas, kuris paskirtas kaip lydimojo įstatymo projekto, nepritaria, paskui įklimpstame ir tąsomės. Aš siūlyčiau, kad visi trys projektai būtų atiduoti kaip pagrindiniam komitetui – Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ir už tai siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas tradiciškai iki šiol buvo svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tačiau jeigu Seimas nuspręstų kitaip, manau, taip ir galėtume pasielgti. Nematau dėl to bendro sutarimo. Taigi dabar tik dėl antro projekto 2-7b, registracijos Nr.XP-1285. Seniūnų sueigos buvo siūlymas pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, vadinasi, balsuojant už yra pritariama Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, alternatyvus siūlymas – pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, t.y. sukeisti vietomis. Balsuojame. Balsavimas už reiškia už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o balsavimas prieš – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Susilaikę neskaičiuojami.

Balsų dauguma – 9 už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, 41 už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – apsispręsta Teisės ir teisėtvarkos komitetą skirti pagrindiniu. Ar galime laikyti, kad bendru sutarimu visus tris įstatymų projektus svarstome tuose pačiuose komitetuose? Nėra kitokių siūlymų. Dėl datos. Preliminari svarstymo Seime data š.m. birželio 27 diena. Ar galime tam taip pat pritarti? Nėra kitų siūlymų. Pritarta bendru sutarimu.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso, Policijos veiklos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-918. Policijos veiklos įstatymo 2, 5, 7 ir 28 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-984. Bausmių vykdymo kodekso 51, 66, 114 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-985. Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-986 (pateikimas)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 8 kompleksinį klausimą – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio XIX skyriaus 3 ir 8 dalių pakeitimo įstatymo projektą ir dar tris su juo susijusius įstatymų projektus, atitinkamai registracijos Nr.XP-918, Nr.XP-984, Nr.XP-985 ir Nr.XP-986. Jeigu teisingai suprantu, S.Pabedinskas nuo teikėjų – Seimo narių grupės yra pasirengęs pateikimo stadijoje pristatyti projektus. Matau, kad Seimas neprieštarautų jeigu visi keturi projektai būtų pristatyti vienu kartu. Prašom, gerbiamasis Skirmantai Pabedinskai, žodis jums. Lakoniškumas būtų sveikintinas.

S.PABEDINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi teikiamu Nacionalinio saugumo pagrindų ir jį lydinčių įstatymų pakeitimų projektais siekiama iki galo suderinti įstatymus, pašalinti tam tikrus jų prieštaravimus ir nuosekliai reglamentuoti viešojo saugumo dalinių reorganizavimą. Šie pakeitimai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir į Valstybės gynimo tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. penktąjį nutarimą, kuriuo pritarta nustatant, kad šie daliniai būtų reorganizuoti į policijos viešojo saugumo dalinius, kurių veiklą reglamentuotų Policijos veiklos įstatymas. Iš esmės tai yra patobulintas, anksčiau parengto įstatymo projekto variantas, kuriam pritarė Ministras Pirmininkas, vidaus reikalų ministras ir policijos generalinis komisaras.

Šis projektas sudarytų tinkamas sąlygas baigti jau keletą metų užsitęsusį šių dalinių reorganizavimo klausimo svarstymą. Teikiamu projektu siekiama nepolitizuojant svarstomo klausimo garantuoti dalinių veiklos tęstinumą ir juose tarnaujantiems pareigūnams stabilumą, kuris yra būtinas norint, kad šie daliniai tinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas. Šiuo metu galiojantis iš esmės bendru politinių partijų susitarimu priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas numato, kad minėti daliniai turi būti reorganizuoti į policijos viešojo saugumo dalinius, o svarstyti teikiami įstatymų projektai tik detalizuoja reglamentavimą, susijusį su policijos viešojo saugumo dalinių teisiniu statusu. Kartu įgyvendinamos Seimo dar 1998 m. patvirtintų teisinės sistemos reformos matmenų nuostatos, kuriomis Seimas, be kita ko, nustatė, kad: „Vidaus reikalų ministerija yra civilinė strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikalų sistemai institucija, formuojanti nusikalstamumo prevencijas, viešąsias tvarkos ir saugumo užtikrinimo, civilinės ir gaisrinės saugos, kartu su Krašto apsaugos ministerija valstybės sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politiką. Vidaus reikalų sistemos funkcijas ministerija įgyvendina per Policijos, Migracijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentus, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybas ir jų struktūrinius bei kitus padalinius“. Taigi pirmiausia priėmus teikiamą projektą būtų pašalintas šiuo metu esantis tam tikras Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų prieštaravimas, kai Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniams, reorganizuojamiems į policijos viešojo saugumo dalinius, skirtingai nei kitoms policijos įstaigoms, numatytas tiesioginis pavaldumas vidaus reikalų ministrui. Kartu taptų aiškus policijos viešojo saugumo dalinių, turėsiančių specializuotų policijos įstaigų statusą, pareigūnų įgaliojimai, teisės ir pareigos, atsakomybė ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygos, nes pareigūnai, tarnaujantys šiuose daliniuose, turės visas bendrąsias ir specialiąsias policijos pareigūnų teises ir pareigas.

Dar viena labai svarbi projekto autorių tokia nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš pagrindinių šių dalinių funkcijų yra viešosios tvarkos atkūrimas ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, sprendimų priėmimų tokiais atvejais būtų perkeltas į Vyriausybės, pirmiausia į vidaus reikalų ministro, lygmenį. Be to, šių dalinių vadus policijos generalinio komisaro teikimu skirtų ir atleistų taip pat vidaus reikalų ministras. Teikiamame projekte pabrėžiant šių dalinių pagrindinę funkciją – viešosios tvarkos atkūrimas ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, atitinkamai siūloma Policijos veiklos įstatyme apibrėžti ekstremalios bei ypatingos situacijos sąvokas. Reorganizuojant Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinius į policijos viešojo saugumo dalinius, turinčius specializuotų policijos įstaigų statusą, atitinkamai turėtų būti sprendžiamas klausimas, susijęs su šių dalinių finansavimu. Todėl teikiamais projektais siūloma patikslinti policijos veiklos įstatymą numatant, kad policijos viešojo saugumo daliniai finansuojami pagal atskirą Policijos departamento vykdomą programą.

Projekte taip pat siūloma pakoreguoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso atskirų straipsnių nuostatas numatant, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos daliniams pavestas funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka toliau vykdytų policijos viešojo saugumo daliniai. Rengiant projektą buvo įvertinta tai, kad tarptautinių misijų metu policijos viešojo saugumo daliniai gali būti įtraukti į ginkluotojų pajėgų sudėtį, todėl siūloma Vidaus tarybos statute numatyti, kad šių dalinių pareigūnams suteikiami vidaus tarnybos laipsniai, tai yra grandinio, leitenanto, kapitono ir kiti Vidaus tarnybos statute numatyti laipsniai.

Atsižvelgiant į civilinės saugos sistemos pakeitimus, šiais metais įsigaliojus Civilinės saugos įstatymo pakeitimams, teikiamu projektu atitinkamai būtų patikslinamas ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, įrašant tikslesnę nei iki šiol esanti nuostata, kad priešgaisrinę apsaugą ir gelbėjimo darbus organizuoja ir koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priklausantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Taigi dar noriu pabrėžti, kad projektai teikiami komiteto vardu ir komiteto sprendimu. Prašau pritarti pateiktiems įstatymo projektams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. 6 Seimo nariai nori jus klausti. Taip greitai iš tribūnos nepavyks pasitraukti. Kolega Pabedinskai, pradedame nuo R.Žakaitienės klausimo. Prašau, kolege.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mes ką tik visi labai draugiškai ir vos ne vienbalsiai pritarėme Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektui. Sakykite, ar jūsų teikiamos kelių įstatymų pataisos nedubliuoja tų pačių santykių, ar tai nėra beveik tas pats, tik atsakomybė numatyta Vidaus reikalų ministerijai pagal pirmąjį pateiktą projektą, o čia visa atsakomybė Policijos departamentui? Ar jums neatrodo, kad dabar, kai pritarta Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektui, kuris detaliai reglamentuoja visų šitų dalinių funkcijas, jūsų teikiamos pataisos gal ir nebūtų tokios reikalingos?

S.PABEDINSKAS. Aš manau, kad taip, daugeliu atvejų su tuo, ką pristatė ponas J.Sabatauskas, galima matyti kažkokias paraleles, čia nėra visiškai išskirtinai naujas parengtas pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Tačiau šiuo atveju vidaus reikalų ministras generalinio komisaro teikimu gali skirti Vidaus reikalų tarnybos pulkų vadovus. Bet vidaus reikalų ministras taip pat turi teisę ekstremalių situacijų metu pats vadovauti tiems būriams, kurie yra Lietuvoje. Jų skaičius yra gana didelis, šiuo metu yra per 800 kariūnų. Taigi čia ne dubliavimas, bet tiesiog yra koordinacija tarp generalinio komisaro ir Vidaus reikalų ministerijos. Manome, kad tikslinga turėti, kad visas pavaldumas nebūtų vienose rankose, vienoje pozicijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Juknevičienė. Prašau, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai džiaugiuosi, kad įvykiai, kai kurie pokyčiai Seime, įvykę prieš keletą savaičių, pastūmės į priekį ir Vidaus pulkų problemos sprendimą. Bet man taip pat kyla klausimas, ar ne geriau būtų koncentruotis ties tais projektais, kuriuos pateikė J.Sabatauskas? Šių projektų teikimas ir jų atmetimas, ne vieną kartą jau įvykęs Seime, tik dar labiau sukelia įtarimų, kad šiais projektais norima kaip tik Vidaus pulkus visiškai ištirpdyti policijos struktūrose. Todėl yra suinteresuotų tam tikrų žmonių dėl tokių procesų. Jeigu tų jūsų projektų svarstymas būtų tęsiamas, kaip jūs atremtumėte tuos argumentus, kad Vidaus pulkai nebūtų ištirpdyti visiškai policijos daliniuose?

S.PABEDINSKAS. Manau, kad, be abejo, reorganizacija turi įvykti, tai yra numatyta įstatymo projekte. Lankantis kitose šalyse, kaimyninėje Estijoje, mums teko žiūrėti ir domėtis, kam ten yra pavaldūs tokie pulkai. Estija turi kur kas mažiau, ji turi tiktai, atrodo, 50 iš viso kareivių tokių pulkų. Ir tas pavaldumas – tiesiogiai, sakykim, gali tą valdyti vidaus reikalų ministras, tai yra, atsiprašau, generalinis policijos komisaras. Taigi šiuo atveju aš nemanyčiau, kad tie pulkai turėtų ištirpti. Jūsų pastaba yra visiškai teisinga. Tuo labiau kad ir konvojavimo darbams atlikti bei turint omeny, kad šių pulkų mums gali reikėti ir esant ekstremalioms situacijoms, jie tikrai yra pasiruošę kur kas geriau nei kai kurie policijos būriai, kurie turėtų tai atlikti, todėl šitas įstatymas ir numato, kad tokie pulkai pasilieka ir jie tikrai nedings.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Ar jūs nenumatote, kad pagal jūsų projektus, kurie yra teikiami, iš tikrųjų mes susilpninsime šią grandį, nes nebus specialaus parengimo, jie susilies su policijos pajėgomis. Šiandien policijoje etatų yra pakankamai, tačiau yra nepriteklius žmonių, ir jie bus paprasčiausiai įtraukti, o kai reikės atlikti specialias užduotis, štai kad ir rytoj pas mus prasideda rimtas renginys, mes tada neturėsime specialiai parengtų žmonių. Ir jeigu kokios nors riaušės kalėjime, tie patys policininkai, kurie suėmė tuos nusikaltėlius, vyks tenai riaušių malšinti. Tai vėlgi tarptautinėje praktikoje tai nėra taikoma, o pagal jūsų įstatymą bus kaip tik taip.

S.PABEDINSKAS. Pagal įstatymo projektą nėra visai taip. Aš manau, kad tie daliniai, dar kartą pasikartosiu, yra būtini tiems atvejams, apie kuriuos jūs kalbėjote.

Antra. Jie yra kur kas geriau parengti. Jie turi specialų parengimą riaušėms malšinti, taip pat ir įvairių ekstremalių situacijų metu. Tačiau vis dėlto tai kainuoja gana brangiai. Lietuvai reikėtų per 30 mln. išlaikyti tokius būrius. Aš pritarčiau ir jūsų nuomonei, kad tie būriai būtų mažesnės apimties, tiksliau, kad nereikėtų tiek daug investuoti į būrius, kurių reikmė gali būti kiekvieną dieną arba kiekvienu momentu. Dėl to galima svarstyti. Visai panaikinti jie neturi būti, bet reorganizuoti juos reikia, ką turi mobili nedidelė grandis… Dar kartą primenu, Estijoje yra tiktai 50 tokių policijos… grupuotė, jie yra gana mobilūs ir užtikrina tvarką Estijos teritorijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad jūsų teikiamo įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms yra pritarę premjeras, vidaus reikalų ministras, generalinis policijos komisaras. Sakykite, kokia forma tas pritarimas išreikštas? Tai yra kaip nors formaliai, raštu padaryta ar kitu būdu? Dėkoju.

S.PABEDINSKAS. Mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kreipėsi į Ministrą Pirmininką, vidaus reikalų ministrą, ir aš negaliu pasakyti, ar iš tikrųjų Ministro Pirmininko mes turime, bet vidaus reikalų ministro turime tokį patvirtinimą, kad šis dokumentas, šis rengiamas projektas yra tinkamas ir būtų galima įgyvendinti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų geriau susikoncentruoti prie vieno įstatymo projekto, kurį teikia J.Sabatauskas, ir paprasčiausiai siūlyti pataisas, kad jūsų mintys būtų bent iš dalies įgyvendintos? Nes, sutikite su tuo, jūs protingas žmogus, štai dabar vyksta mitingai policijos pareigūnų, kurie nori išsireikalauti jiems nesumokėtą atlyginimą. Ne paslaptis, kad tai gali išvirsti ir į nenumatytus įvykius. Jie nepasitenkinimą reiškia vis garsiau. Jeigu pradės nepasitenkinimą reikšti taip, kad kils riaušės, ką darysime su šiomis riaušėmis? Ar policininkai policininkus malšins?

S.PABEDINSKAS. Ar galiu komplimentą už komplimentą? Man komentuoti žodžius žmogaus, kuris buvo vidaus reikalų ministru, sunku, nes jūs pasakėte tiesą. Manyčiau, galima sujungus ir vieną, ir kitą projektą rasti bendrą vardiklį, bet atmesti nenorėčiau, nes ir šiame projekte yra daug tokių pastabų, kurios tiktų papildžius pono J.Sabatausko pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Skirmantai Pabedinskai, už atsakymus į klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nebuvo. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Ir netgi su šypsena veide daugelis jūsų konstatuoja, kad negalima. Todėl, kolegos, prašom balsuoti, jeigu priimtina, dėl visų keturių projektų iš karto, ar pritariame po pateikimo? Balsuokime.

Užsiregistravo 62, 9 – už, 19 – prieš, 34 susilaikė. Nepritarta po pateikimo. Dabar turime apsispręsti dėl tolesnio likimo, ar turime grąžinti tobulinti, ar atmetame. Nėra vieningos nuomonės, girdžiu įvairius balsus. Taigi alternatyvus balsavimas. Balsavimas už reiškia grąžinimą tobulinti, balsavimas prieš reiškia pritarimą atmesti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Susilaikymai nebus skaičiuojami.

11 – už, 50 – prieš. Įstatymo projektai atmesti.

Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas. Mums lieka dar du įstatymai, susiję su nacionalinio saugumo pagrindų tematika. Juos teikia A.Matulevičius. Pateikimo stadija. Jeigu Seimas neprieštaraus, pateikime abu projektus ir išklausykime jų pateikimą kartu, t.y. Nr.XP-726 ir Nr.XP-727. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio 7 bei 12 skyrių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-726. Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-727 (pateikimas)

A.MATULEVIČIUS (LDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos pavargę, ir kadangi jūs turite projektus, aš pasistengsiu trumpai.

Kodėl gimė šie įstatymų projektai? Todėl, kad šiuo metu šalies pramonės, mokslo ir studijų institucijų vaidmuo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemoje nėra reglamentuotas. Teisės aktai neskatina krašto apsaugai reikalingos produkcijos kūrimo ir tobulinimo Lietuvoje. Todėl aš siūlau Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje bei priedėlio 12 skyriaus 2 dalyje nurodytų nacionalinio saugumo (…) vykdomųjų ir kitų institucijų sąrašą papildyti dar vienu punktu: „Šalies mokslo ir studijų institucijos bei pramonės įmonės“.

Taip pat siūloma įstatymo priedėlio 7 skyriaus antrojo skirsnio 1 dalyje papildomai nurodyti, kad Lietuvos gynybinė galia grindžiama iš šalies mokslo ir studijų institucijų bei pramonės įmonių potencialo panaudojimo… gynybos institucijas aprūpinti efektyvia ginkluote, mokomąja organizacine technika bei technologijomis.

Taip pat siūloma pakeisti Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 2 straipsnį: „Pasiūlyti Vyriausybei maksimaliai užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingos produkcijos kūrimą, tobulinimą ir gamybą Lietuvoje, numatyti, kad darbų mokslų ir technologijų gynybos srityje vykdymui būtų skiriama dalis krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto lėšų“. Jie bando tai daryti, bet tai nėra įteisinta įstatymais.

Man atrodo, šie įstatymų pataisų siūlymai, jų priėmimas Lietuvai leistų išnaudoti istorinę galimybę kaip NATO ir Europos Sąjungos narei plėtojant karinę pramonę ir mokslą. Svarbus integracijos ekonominės ir gynybinės… NATO struktūros faktorius yra išvystytas šalies mokslinis ir gamybinis potencialas, nes mūsų mokslininkai ir gamybininkai jau dalyvauja NATO skelbiamuose konkursuose ir panašiai. Man atrodo, kad šios spragos užpildymas mūsų teisėkūroje duotų apčiuopiamos ir teigiamos naudos. Prašom patvirtinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš pradžių – pritarti po pateikimo.

A.MATULEVIČIUS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia gana įdomus pasiūlymas, kuriam nebūtų galima nepritarti, suprantama, kad mokslas ir švietimas turi tarnauti krašto gynybai. Yra ir kitos sritys, kurios galėtų tarnauti gynybai, tarkime, ir sportas, ir žemės ūkis, ypač tuo atveju, jeigu iš krašto apsaugos sistemos skirsime finansavimą. Interesai atsiranda tik dėl pinigų.

Norėčiau paklausti, ar šis jūsų pasiūlymas neprieštarauja kitiems aktams ir mūsų įsipareigojimams, kai mes siūlėme krašto apsaugai skirti 2%, dėl to buvo anksčiau renkami parašai, bet tai nebuvo padaryta? Dabar jūs siūlote vėl grįžti prie to klausimo, kad iš krašto apsaugos tarnybos būtų galima finansuoti ir kitas veiklos sritis. Ar tai neprieštarauja?

A.MATULEVIČIUS. Ne, tai neprieštarauja, gerbiamasis kolega. Juo labiau kad praktiškai jie bando tai daryti. Jie bando dalį lėšų skirti mokslui (…) daryti, o NATO sistemoje tai yra labai plačiai daroma. Mūsų mokslininkai ir gamybininkai tame procese dalyvauja. Mūsų įstatymuose to nėra, tai yra įstatymų spraga. Kai pradėjome žiūrėti, mes norėjome pakeisti tik Nacionalinių pagrindų įstatymą, bet paskui pažiūrėjome, kad reikia ir Krašto apsaugos ministerijos, nes su ministerija irgi yra derinta. Faktiškai jau daro tą, ką ji gali daryti. Jeigu būtų numatyta įstatyme, niekas nesako, kad papildomos lėšos, bet pagal galimybes atitinkamai tie dalykai, man atrodo, būtų kur kas geriau suplanuoti, subalansuoti valstybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume po pateikimo… (Balsai salėje) Kolegos, balsuokime, ar pritariame po pateikimo projektams Nr.XP-726 ir Nr.XP-727.

Balsavimo rezultatai: 33 – už, 1 – prieš, 16 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą svarstant pirmąjį klausimą. Papildomų nėra numatyta. Dėl antrojo projekto Nr.XP-727 pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti tokiems komitetams? Siūlymų nėra. Pritarta. Svarstymo data – šių metų gegužės 30 diena. Ar galime tam taip pat pritarti? Nėra siūlymų kitaip elgtis. Pritarta bendru sutarimu.

Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Tokių nėra. Taigi, kolegos, 18 val. 21 minutė. Noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.