Dvidešimt penktasis (161) posėdis
2006 m. balandžio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. 2006 m. balandžio 27 d., ketvirtadienis. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu visus sutelkti dėmesį į plenarinio posėdžio darbą. Yra norinčių pradėti darbą nuo registracijos, tai, kolegos, atlikime vieną iš prigimtinių savo pareigų ir teisių. Kartu aš norėčiau pakomentuoti jums išdalytą… (Balsai salėje) Aš neabejoju, kad dar ne kartą bus proga tai padaryti. (Balsai salėje) Kartojame registraciją. Mes pasidavėme spaudimui – kartojame registraciją.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. (Balsai salėje) Netrukus dar bus, kolegos, progų.

2006 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Atkreipiu jūsų dėmesį į išdalytą darbotvarkę. Joje yra siūloma daugiau laiko skirti Farmacijos įstatymo priėmimui, taip pat, palyginti su tuo, koks pirminis projektas buvo Seniūnų sueigoje, siūlau daugiau laiko skirti metinei Vyriausybės veiklos ataskaitai svarstyti, taip pat dviem su ja susijusioms rezoliucijoms svarstyti. Atkreipiu jūsų dėmesį, kolegos, kad Vyriausybės valandą yra siūloma sutrumpinti iki pusvalandžio, kad daugiau laiko skirtume kitai parlamentinės kontrolės formai – Vyriausybės ataskaitos svarstymui.

Vakarinis posėdis yra skirtas opozicinių frakcijų klausimams svarstyti (Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė). Primenu, kolegos, kad, jeigu nebus surinktas reikiamas vienas penktadalis Seimo narių parašų, kad tie klausimai būtų svarstomi, gali būti pakoreguoti opozicinės darbotvarkės klausimai. Tai paaiškės prieš pat vakarinį posėdį. Štai tokius pakeitimus siūlo Seniūnų sueiga. Drįstu pasakyti, kad beveik visi yra sutarti bendru sutarimu Seniūnų sueigoje, tačiau dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš ne dėl vedimo tvarkos, aš dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš galbūt dėl to, ką pasakysiu, greitai būsiu apkaltintas, kad atstovauju farmacijos firmų interesams, tačiau praeitą savaitę užregistravau pataisas priėmimo stadijai, tačiau nežinau, ar jos buvo svarstytos, nes manęs niekas nekvietė į komiteto posėdį. Aš manau, kad, kai yra svarstomos pataisos, pasiūlymai, autorius turi būti kviečiamas į komiteto posėdį.

PIRMININKAS. Kai prieis klausimas, apie kurį jūs kalbate, tada mes ir galėsime pasiaiškinti, ar dėl to yra kokių nors nesusipratimų arba pažeidimų.

O dabar, kolegos, nematydamas daugiau norinčių kalbėti dėl darbotvarkės, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkių patvirtinimo. Išsakykime savo nuomonę balsuodami.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai, 69 – už, 12 – prieš, 3 susilaikė. Šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės yra patvirtintos.

Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-790(3*)ES (priėmimas)

Einame prie Farmacijos įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-790(3)ES, svarstymo. Kviečiame pagrindinio – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę į tribūną. Priėmimo stadija.

Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs manote, kad yra reikalinga, trumpai informuokite, kas yra svarbu per priėmimo stadiją, o tada pereisime prie priėmimo pastraipsniui, juolab kad yra tikrai daug pasiūlymų, kuriuos turėsime svarstyti. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas teikia jums priimti Farmacijos įstatymo projektą Nr.XP-790(3). Esame gavę Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimą, Teisės departamento sutikimą ir esame gavę kai kurių Seimo narių siūlymus. Jie visi yra apsvarstyti, vieniems yra pritarta, kitiems nepritarta. Tą mes matysime eidami pastraipsniui.

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų. Sveikatos reikalų komitetas pritarė visiems jų pasiūlymams. Tik norėčiau akcentuoti trečiąją pastabą, kad sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai turėtų deklaruoti gaunamą finansinę ar kitokią paramą, kai jie dalyvauja profesiniuose, moksliniuose ar reklaminiuose renginiuose. Komitetas pritarė šiai idėjai ir kreipėsi į Sveikatos reikalų ministeriją, kad inicijuotų teisės aktų pataisas, nes tai yra kitų teisės aktų reglamentavimo sritis.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs esate pasiruošusi, mes pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra gauti Seimo narės R.Visockytės pasiūlymai. Pradėkime nuo 1 straipsnio papildymo nauja trečiąja dalimi. Gerbiamoji Visockyte, prašom pristatyti savo teikiamo siūlymo esmę.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Aš siūlau, kad šis įstatymas nereglamentuotų narkotinių medžiagų… narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės, tvarkos ir t.t., nes tam yra ir kiti įstatymai, ir kitos institucijos. O kalbant apie vaistus, kuriuose yra prekursorių, tai į prekursorių sąvoką šie vaistai neįeina.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas pritarė pakoreguotai nuostatai. Yra pakeisti tik linksniai – ne „su narkotinėmis ir psichotropinėmis“, bet „narkotinių ir psichotropinių medžiagų“. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Tikriausiai daug ir nereikia kalbėti, nes parlamentas atrodo, apsispręs ir nepanaikins atskiro įstatymo, todėl labai pritariu ponios R.Visockytės siūlymui. Siūlau visam parlamentui pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, tiek dėl šio, tiek dėl kitų siūlymų priėmimo stadijos metu mes turime turėti bent 29 Seimo narių pritarimą. Pasiūlymų yra dešimtys. Aš siūlau, taupant laiką, bendru sutarimu pritarti, kad visi siūlymai galėtų būti aptarti ir nereikėtų po du kartus balsuoti dėl kiekvieno. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Dėkui už jūsų supratimą. Tikiuosi, tai leis mums sutaupyti laiko.

Taigi daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant Seimo narės R.Visockytės pasiūlymus. Gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu pritarta R.Visockytės pasiūlymui dėl 1 straipsnio papildymo 3 dalimi. Dėl šio straipsnio pasiūlymų daugiau nėra. Jeigu teisingai suprantu, jis yra panašus… adekvatus tam, kas yra 15… Gerai, tai pakoreguotam R.Visockytės siūlymui, kuriam komitetas pritarė, mes jau pritarėme, taigi dabar dėl straipsnio su pakeitimu, kuriam pritarėme. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra apibrėžiančio įstatymo… yra reglamentuojamos sąvokos. Taigi pradėkime nuo Seimo narių A.Matulo ir V.Čigriejienės teikiamų siūlymų, susijusių su 2 straipsnio 27 dalimi. Kolega Matulai, prašom pristatyti savo siūlymą.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, dabar galiojančiame įstatyme medicininės paskirties produktas yra ne tik maisto produktas, bet ir kūno priežiūros priemonės, dantų priežiūros priemonės. Deja, komitete yra apsispręsta kitaip, dabar medicininės paskirties produktas bus tiktai medicininės paskirties maisto produktas. Mes ilgai diskutavome komitete ir su profesore nereikalaujame balsuoti dėl šito straipsnio, nes paskui reikės keisti ir daug kitų straipsnių ir įstatymo priėmimo eiga bus gerokai komplikuota. Todėl dar kartą sakau, mes liekame prie tos nuomonės, kurią išreiškė dauguma komiteto narių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl 27 dalies pasiūlymo, kurį teikia A.Matulas ir V.Čigrijienė.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šitam siūlymui motyvuodamas tuo, kad tai yra direktyvinės nuostatos. 2004 m. spalio 28 d. Europos Komisija yra priėmusi rekomendacijas ir taip pat buvo atsižvelgta į Europos Tarybos ir Parlamento direktyvą Nr. 76/768, kosmetikos direktyvą. Komitetas nepritarė. Taip pat į daug kitų direktyvų, 2001, 2004 m. direktyvų, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nesant bendro sutarimo, prašau balsuoti dėl 2 straipsnio 27 dalies pakeitimo, kaip siūlo kolegos A.Matulas ir V.Čigriejienė. Jūs atsisakėte? Gerai. Atsiprašau. Tada balsavimas nutraukiamas. Kolegos, atsiimtas šitas siūlymas.

Aš atsiprašau dėl tam tikro neaiškumo, nes pasiūlymuose dalis siūlymų yra pateikti kaip komiteto. Gerbiamoji komiteto pirmininke ir pranešėja, noriu paklausti, ką reiškia komiteto kaip pagrindinio siūlymai.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas svarstė 2 straipsnio pagrindinės įstatymo sąvokos 9 dalį „Farmacijos praktika“. Po įvykusių posėdžių ir susitikimų ministerijoje su suinteresuotomis pusėmis mes gavome jų pasiūlymus ir komitetas apsisprendė, kad 2 straipsnio 9 dalyje ir kituose įstatymo projekto straipsniuose, visuose kituose straipsniuose, vietoj žodžių „farmacijos technikas“ būtų įrašyti žodžiai „vaistininko padėjėjas“. Ir išdėstyti taip visus straipsnius ir dalis pakeičiant šį pavadinimą. Toks yra komiteto sprendimas ir pritarimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar šitie komiteto pasiūlymai įregistruoti kokio nors Seimo nario?..

D.MIKUTIENĖ. Taip. Komiteto vardu jie yra įregistruoti…

PIRMININKAS. Komiteto kaip pagrindinio vardu jūs negalite įregistruoti, turi būti konkretaus Seimo nario, komiteto pirmininkės ar dar kieno nors, įregistruoti šie siūlymai, kad jie galėtų būti svarstomi.

D.MIKUTIENĖ. Atsiprašau, patarėjai man sako, kad yra įregistruoti.

PIRMININKAS. Minutėlę. Kai mes kalbame apie 2 straipsnį, jūsų pasiūlymų, įregistruotų dėl 2 straipsnio, nėra. Dar minutėlę, mes pasitikslinsime, luktelkite. Viskas gerai. Išties yra Seimo narės D.Mikutienės vardu įregistruoti pasiūlymai. Taigi mes turime stabtelti prie 2 straipsnio sąvokų, susijusių su 9 dalimi. D.Mikutienės siūlymas atitinka visus statutinius reikalavimus. Gal dar jūs trumpai pakomentuokite šį siūlymą primindama jo esmę.

D.MIKUTIENĖ. Tai yra siūlymas 2 straipsnio 9 dalyje ir kituose įstatymo projekto straipsniuose vietoj žodžių „farmacijos technikas“ įrašyti žodžius „vaistininko padėjėjas“ ir išdėstyti straipsnius ir dalis pakeičiant šį pavadinimą. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolega A.Matulas, nuomonė už.

A.MATULAS (TSF). Iš tikrųjų aš galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu buvo labai daug diskusijų komitete. Labai daug derinta su įvairiom organizacijom ir vis dėlto prieita prie nuomonės, prie tokio termino, kuris dabar įrašytas. Todėl gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau palaikyti šitą mūsų pasiūlymą ir balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime be balsavimo, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Toliau eilės tvarka dėl 2 straipsnio 28 dalies. Taip pat yra D.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege.

D.MIKUTIENĖ. Yra siūloma pakeisti 2 straipsnio 28 dalį, ją išdėstant taip: „naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą“. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Pritarta.

2 straipsnio 71 dalis. Dėl šios dalies siūlymus teikia kolega A.Matulas ir kolegė V.Čigriejienė. Kas norėtumėte pristatyti? Prašom, kolega A.Matulai.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų su V.Čigriejiene pasiūlytas apibrėžimas vaistinių preparatų reklamos yra gerokai tikslesnis. Ir nors rašoma, kad iš dalies pritarta, faktiškai pritarta šitam mūsų pasiūlymui šiek tiek kitaip išdėstant žodžius. Todėl, jeigu reikia balsuoti, siūlau pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Jūs norite pasakyti, kad jūs pritariate, ir be balsavimo jums tinka patobulintas variantas. Gerai. Ačiū. Dėl šito balsuoti nereikia.

2 straipsnis. Dėl šio straipsnio 71 dalies yra gauti Seimo nario E.Klumbio bent du pasiūlymai. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, 71 straipsnis apibrėžia vaistinių preparatų reklamą. Ir čia išskiriami, ypač pabrėžiami keli punktai, kurių 2 punktą aš siūlau išbraukti. Tame punkte rašoma, kad reklama yra reklama sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, turintiems teisę skirti ir tiekti vaistinius preparatus. Aš noriu pasakyti, kad tai yra konceptualiai visiškai nesuprantamas dalykas, kaip galima į specialistus orientuoti reklamą. Tai yra lygiai tas pat kaip pardavėjams būtų reklamuojamos prekės. Jie gauna informaciją, jie gauna ją ne tik iš firmų, jie turi gauti apskritai objektyvią informaciją. Ir jie negali vadovautis reklaminiais dalykais. Aš manau, kad toks dalykas kaip reklama specialistams iš viso yra nesuvokiamas dalykas, todėl aš siūlau šitą punktą išbraukti.

PIRMININKAS. Pradžioje pasitikslinčiau. Yra du siūlymai dėl to paties punkto, jie laikytini kaip atskiri? Gerai. Dabar dėl 2 papunkčio išbraukimo. Komiteto nuomonė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė abiem gerbiamojo kolegos siūlymams, nes šis siūlymas prieštarauja direktyvos 2001 m. 83 pataisytai direktyvai, tai yra 86 straipsnio 1 dalis, pagal kurią neparduodamų pavyzdžių platinimas ir mokslinių renginių finansavimas yra priskiriamas reklamai. Kad ir kaip jus gerbiu, kolega, tai yra direktyvinė nuostata, kuri turėjo būti perkelta į šitą įstatymą. Mums irgi pačioje pradžioje sukėlė abejonių, kol neperskaitėme direktyvos, kol išsamiai neišanalizavome. Sugriežtinimas yra tikrai labai didelis visoje Europoje. Mes esame Europos Sąjungos nariai ir privalome laikytis šitos direktyvos.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas –nuomonė, nepalaikanti siūlymo.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, prieš tai parlamentas bendru sutarimu pritarė mano ir ponios V.Čigrijienės pataisai, būtent 72 straipsnio 71 daliai. Ten yra jau šiek tiek kitaip redaguojama. Bent jau 2 punktui, manau, kad iš dalies yra pritarta ir pono E.Klumbio pasiūlymui. Todėl siūlyčiau nepritarti tai redakcijai, kurią siūlo ponas E.Klumbys.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kolega E.Klumbys nemano, kad jį tenkina ta formuluotė. Bendro sutarimo nėra, todėl jis nori, kad būtų balsuojama. Kolegos, formuluoju klausimą, dėl ko balsuojame. Dėl 2 straipsnio 71 dalies 2 punkto išbraukimo. Kas už, kaip siūlo kolega E.Klumbys.

Už – 13, prieš – 19, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas, kolega Klumby, jūsų siūlymas dėl 5 papunkčio išbraukimo. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pacituoti dar vieną Europos Sąjungos klerkų proto šedevrą, kurį mes turime aklai priimti. Pagalvokite, ką rašo Europos Sąjunga ir ką mes aklai priimame: „Prie reklamos yra priskiriama skatinimas skirti, tiekti, parduoti, vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant, žadant dovanas, asmeninę naudą ir premijas pinigais ar natūra“. Tai ne reklama, o atviras papirkinėjimas. Niekada ir niekur atviras papirkinėjimas nėra priskiriamas reklamai. Jeigu Europos Sąjunga pasiekė tokį lygį, kad reklamą sutapatina su papirkinėjimu, tai balsuokite už tokias direktyvas ir paskui, praėjus trejiems penkeriems metams, kiti imsis už galvų ir sakys – ką tas Seimas priima? Noriu paklausti, ar jūs turite savo galvas ant pečių, ar jūs aklai vadovaujatės Europos Sąjungos direktyvomis? Šitas balsavimas labai aiškiai tai parodys.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Komitetas turi galvas ant pečių ir ne tuščias, o su smegenimis. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Motyvai aiškūs. Nėra bendro sutarimo. Kolegos, balsuojant išsakykime savo nuomonę, ar pritariame kolegos E.Klumbio siūlymui 2 straipsnio 71 dalies 5 punkto išbraukimui.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 15. Prieš – 16, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti, daugiau nėra. Turime apsispręsti, ar pritariame visam 2 straipsniui su pakeitimais, kuriems Seimas pritarė. Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Žengiam toliau eilės tvarka. Pasiekėme antrąjį skirsnį. Dėl 3 straipsnio, sunku patikėti, tačiau pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio yra gauti pasiūlymai, kuriuos teikė B.Vėsaitė ir E.Žakaris. Tai susiję su 4 straipsnio 3 dalimi. Paskui bus dar dėl kitos dalies. B.Vėsaitė, matau, yra pasiruošusi. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėtųsi Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą papildyti farmacijos specialistais iš nevyriausybinių organizacijų. Ši komisija vaidina labai svarbų vaidmenį ir, manyčiau, kad būtent asocijuotos struktūros taip pat turėtų dalyvauti jos veikloje.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė, nes šiuo įstatymo projektu yra siekiama įteisinti institucinį licencijavimą. Tai yra licencijas išduoda ne iš įvairių institucijų ir asociacijų sudaryta komisija, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vadinasi, jeigu sekame tokia logika, reikia performuoti visas struktūras įvairiose srityse prie įvairių ministerijų, kurios išduoda licencijas. Iš tiesų tai būtų nonsensas ir komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš siūlymą – A.Matulas. Jeigu dar kolega A.Sysas pasitrauktų, būtų iš viso idealu. Ačiū.

A.MATULAS. Kolegos, tas siūlymas lyg ir ištrauktas iš straipsnio konteksto. Pavyzdžiui, yra sukurti Stomatologų odontologų rūmai ir jiems suteikta tokia teisė. Dabar gydymo įstaigas, medikus, farmacijos įstaigas, vaistines licencijuoja tarnybos. Jeigu mes iš konteksto ištrauksime ir čia įrašysime kokią nors ministro patvirtintą komisiją, be abejo, mes dar labiau sukoncentruosime valdžią ministro rankose. Tai nebus racionalu. Siūlau palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti. Galima apie tai diskutuoti teikiant siūlymus kompleksiškai, bet ištraukti iš konteksto netinka.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Žakaris remia pasiūlymą.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vyriausybės veiklos kryptyse ir Europos Sąjungoje yra kalbama už platesnį profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą. Šiuo atveju galėtų dalyvauti farmacininkų deleguoti atstovai. Pavojaus tikrai nematau, nes visa tai vyktų sveikatos ministro nustatyta tvarka. Siūlau palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nuomonės išsakytos, turime balsuoti. Prašau kolegų balsavimu išsakyti savo nuomonę. Ar pritariame Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su 4 straipsnio 3 dalies pakeitimu?

Už – 21, prieš – 13, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.

Jeigu teisingai suprantu, jūs atsiimate pasiūlymą dėl 4 straipsnio 6 dalies? Ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl 4 straipsnio nėra. Ar pastabų iš kitų institucijų dėl šio straipsnio nėra? Jeigu ne, tai klausiu, ar mes bendru sutarimu galime pritarti 4 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio taip pat gauta pasiūlymų. Aš tik pasitikslinčiau B.Vėsaitės ir E.Žakario, ar jūs taip pat atsiimate siūlymus ir dėl šio straipsnio, nes jie susiję su anksčiau nepritartu pasiūlymu? Dėl 5 straipsnio pasiūlymų daugiau nėra. Kolegos, ar galėtume 5 straipsnį, atsiėmus Seimo nariams pasiūlymus, priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 6 straipsnio pasiūlymų ir pastabų yra? Rodos, ne. Taigi kviečiu pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta.

7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio pastabų yra. Pradėkime nuo D.Mikutienės siūlymo. Prašome jį pateikti.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau 7 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Vaistininkų ir farmacijos technikų teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir farmacijos techniko teisių ir pareigų pasiskirstymas, kiti teisės aktai, vaistininko ir farmacijos techniko pareigybių aprašymai“.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori prieštarauti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės siūlymui, susijusiam su 7 straipsnio 1 dalimi? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Toliau yra Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymas, susijęs su 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Matau, pasiruošusi pateikti B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau papildyti 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą nuostata, kad, laikantis vaistininko profesinės etikos principų, jie būtų įtvirtinti Lietuvos vaistininkų etikos kodekse, kurį jau yra pripažinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Manyčiau, tokiu būdu mes sustiprintume tą kodeksą, ir iš tikrųjų būtų tvirtesnė nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas, nuomonė už. Prieš tai, kolega Matulai, truputį luktelėkite, komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė. Įstatymo projekte yra nustatomi pagrindiniai vaistininko praktikos principai ir sąlygos, o Vaistininkų etikos kodeksu siekiama apibrėžti priimtas veiklos normas, užtikrinti aukštus praktikos standartus, įvertinti profesionalumą. Todėl manome, kad vaistininkų etikos taisykles turi tvirtinti ne Vyriausybės įgaliota institucija, o vaistininkų profesijai atstovaujančios asociacijos, kurių pagrindinis tikslas – atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas. Pritarimas pasiūlymui.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, galbūt mano kalbą galėtumėte įskaityti prieš, kad E.Žakariui būtų suteikta galimybė pasisakyti už. Iš esmės yra teisinga, bet aš nepritariu dėl to, kad žodžiai „kurį pripažino Vyriausybės įgaliota institucija“ yra neįstatyminis tekstas ir norma. Manau, būtų galima koreguoti, bet įstatyme įrašyti tokius žodžius, kad kažkas yra pripažinęs, yra nenormalu. Tuo labiau kad įstatymas yra viršesnis už Vyriausybės priimtus nutarimus.

PIRMININKAS. Taip, E.Žakaris, nuomonė už.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekte yra parašyta, kad vaistininkai turi laikytis profesinės etikos principų. Tačiau kokių principų? Čia paprasčiausiai yra loginis siūlymas, kad tai turi būti kokiame nors dokumente, t.y. profesinės etikos kodekse. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, neapsieisime be balsavimo. Formuluoju, dėl ko balsuojame. Prašau balsuoti, ar pritariame Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimu.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 76, už – 28, prieš – 8, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl 7 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti 7 straipsnį su pasiūlymais, kuriems pritarėme, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas D.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege, pristatyti.

D.MIKUTIENĖ. Siūlau 8 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius: „o kartinius vaistinius preparatus iš gamybinės visuomeninės vaistinės“ ir šį punktą išdėstyti taip: „Juridiniai asmenys, turintys licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomeninės vaistinės“.

PIRMININKAS. Dėkui, niekas nenorėjo prieštarauti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pirmininkės siūlymui? Nėra prieštaravimų, pritarta. Taigi su pasiūlymu, kuriam ką tik pritarėme, ar galime 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Toliau iki 18 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Siūlyčiau priimti kelis straipsnius iš karto. Taigi 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniai iki pat ketvirtojo skirsnio. Ar galime šiuos straipsnius, nesant pastabų ir pasiūlymų, priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu. Taigi trečiasis skirsnis yra baigtas priimti.

18 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauti keli pasiūlymai, įregistruoti komiteto pirmininkės vardu. Taigi dabar eilės tvarka siūlymas dėl 18 straipsnio 4 dalies. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog prašyčiau jūsų taupant laiką, nes šis straipsnis yra susijęs su klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimais… Komitetas išsamiai diskutavo, ir aš pateikiau siūlymus dėl 18 straipsnio 4, 6, 7 dalių, taip pat pakoreguotos 11, 12, 15 dalys. Prašyčiau pritarti šiems siūlymams, jie yra suderinti su mūsų Lietuvos bioetikos komitetu. Nustatoma tvarka, kaip išduodami leidimai, kokie reikalingi pritarimo liudijimai atliekant vaistinio preparato tyrimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimas neprieštarautų, kad mes visus siūlymus, kuriuos teikia D.Mikutienė, susijusius su 18 straipsniu, laikytume vientisu siūlymu ir apsispręstume dėl jų kartu? Nėra prieštaravimų. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės siūlymams, susijusiems su 18 straipsniu? Nėra prieštaravimų, pritarta.

Dabar dėl viso 18 straipsnio su pasiūlymais, kuriems buvo pritarta. Ar galime 18 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 18 straipsnis priimtas.

Toliau yra keli straipsniai, dėl kurių pasiūlymų ar pastabų nebuvo gauta. Taigi 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai, sudarantys įstatymo penktąjį skirsnį. Ar galime šį skirsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime“.) Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.

Šeštasis skirsnis. 24 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Minutėlę!

PIRMININKAS. 24 straipsnio 2 dalis.

D.MIKUTIENĖ. Tik turėdamas gamybos licenciją, taip?

PIRMININKAS. Taip.

D.MIKUTIENĖ. Taip, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai dėl 2 dalies. Ar mes galėtume priimti 24 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Nėra, bent jau nematau ir negirdžiu prieštaraujančių. 24 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

25 ir 26 straipsniai. Dėl šių straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime šiuos abu straipsnius priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.

27 straipsnis. Dėl 27 straipsnio yra gauti Seimo narių A.Matulo ir V.Čigriejienės pasiūlymai, susiję su 1 punkto 5 dalimi. Pone Matulai, prašom, žodis jums.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, paradoksas, atrodo, dvejus metus esame Europos Sąjungoje, bet Vaistų kontrolės tarnyba norėjo patekti į patalpas bet kuriuo paros metu. Atrodo, pavyko įrodyti, kad be teismo sprendimo šito daryti ne darbo metu jie negali. Komitetas iš esmės atsižvelgė į mūsų pasiūlymus, ir mes esame patenkinti, todėl balsuoti nesiūlome.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė šiuo atveju yra aiški, kad siūloma iš dalies pritarti. Kolegos, ar pagal komiteto siūlomą redakciją patobulintam pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Toliau dėl to paties 27 straipsnio papildymo nauju 9 punktu. Yra D.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege, pristatyti.

D.MIKUTIENĖ. Siūlau papildyti 27 straipsnį nauju 9 punktu… 9 ir 10 punktus nauju 9, o 9 ir 10 punktus laikyti 10 ir 11. Redakcija būtų tokia: „Savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių prieštarauti. Ar galime pritarti D.Mikutienės siūlymui, susijusiam su šio straipsnio papildymu 9 dalimi? Nėra prieštaravimų, pritarta.

Kolegos, šurmulys salėje! Ar „galiorka“ galėtų būti šiek tiek santūresnė? Dėkui. Taigi, kolegos, dėl 27 straipsnio su dviem pasiūlymais, kuriems buvo pritarta. Ar galime priimti 27 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 27 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Toliau 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniai. Dėl šių straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar šiuos straipsnius galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimta bendru sutarimu.

Dėl 33 straipsnio gautas Seimo narių A.Matulo ir V.Čigriejienės siūlymas, susijęs su 2 punktu. Prašom, kolega Matulai.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, šis mūsų siūlymas buvo analogiškas 27 straipsniui. Kadangi komitetas iš dalies atsižvelgė, mane ir kolegę V.Čigriejienę tenkina šis kompromisas, mes pritariame, sutinkame, kad būtų pritarta iš dalies. Siūlome nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimas bendru sutarimu gali pritarti patobulintam šio siūlymo (pagal komiteto siūlomą redakciją) variantui? Nėra prieštaravimų, pritarta. Taigi dėl viso 33 straipsnio su pasiūlymu, kuriam mes ką tik pritarėme. Ar galime priimti 33 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.

34 straipsniui negauta siūlymų. Ar jį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.

35 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra D.Mikutienės siūlymas, eilės tvarka pradėkime. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Siūlau 35 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams, o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams asmenims, turintiems licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai“. Šį pasiūlymą siūlau išdėstyti taip: „Gamybinė visuomenės vaistinė, tai yra visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams, o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams asmenims, turintiems licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai“. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kolegos A.Ivanausko siūlymo esmė skirtinga?

A.IVANAUSKAS (DPF). Truputį.

PIRMININKAS. Gerai, tada svarstome atskirai. Nebuvo prieštaraujančių dėl D.Mikutienės siūlymo. Ar jam galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Tačiau šalia to dar yra Seimo nario A.Ivanausko siūlymas dėl tos pačios 35 straipsnio 4 dalies. Prašome, kolega, pristatyti siūlymo esmę.

A.IVANAUSKAS. Siūlau taip, nekartoti ir išdėstyti taip: „Gamybinė visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius vaistus, preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams ir kitoms… (čia įsivėlė techninė klaidutė) vaistinių filialams“ toliau yra viskas, kaip ir buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Suprantate, yra tokia situacija. Komitetas svarstė tai, ką matė, kas yra parašyta, o buvo parašyta, kad „parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams ir vaistinėms“. Tai šiuo atveju iš tiesų mes tikrai negalime pritarti šiai nuostatai, nes reikės vaistinei išsiimti didmeninio platinimo licenciją. Tačiau dabar kolegos pasiūlyta formuluotė, kad tos „gamybinės visuomenės vaistinės filialams“, aš taip supratau, tai mes tokios formuluotės nesvarstėme. Seimas gali apsispęsti balsuodamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Visų pirma mes, gerbiamieji kolegos, galime balsuoti tik dėl to, kas yra suformuluota raštu. Jeigu žodis „filialai“ patikslina… iš esmės tai yra visai skirtingas siūlymas. Deja, jūs nesate įregistravęs tokio siūlymo. Gerai, dabar turime apsispręsti dėl to, kaip raštiškai yra suformuluotas ir pateiktas Statuto numatyta tvarka kolegos A.Ivanausko siūlymas, susijęs su 35 straipsnio 4 dalimi. R.Turčinskas norėtų pritarti šiam siūlymui. Nuomonė už.

R.TURČINSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės norėčiau, be abejo, pritarti A.Ivanausko siūlymui, tačiau to negaliu daryti ir raginti kolegų pritarti, kol neapsisprendėme, tą jūs ką tik minėjote, dėl paties raštiško formulavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratome jus. A.Matulas. Nuomonė prieš.

A.MATULAS. Iš tikro, kolegos, nauja žodžiu išsakyta redakcija būtų tobulesnė, bet, manau, nei komiteto pirmininkė, nei parlamentas neturėtų svartyti žodinių siūlymų. Todėl arba reikėtų šį straipsnį atidėti, jeigu šiandien dar nepriimsime viso įstatymo, arba tiesiog priimti mūsų komiteto pritartam tekstui, nes kitos išeities nėra.

PIRMININKAS. Dėkui. Ką mano komiteto pirmininkė dėl šio straipsnio svarstymo pertraukos padarymo?

D.MIKUTIENĖ. Na, tiesiog komitetas svarstė ir nepritarė tam.

PIRMININKAS. Mes turime apsispręsti dėl šio siūlymo. Taigi, kolegos, A.Ivanausko siūlymas dėl 35 straipsnio 4 dalies papildymo. Prašom balsuoti ir išsakyti nuomonę, ar pritariame šiam siūlymui.

79 užsiregistravo. Balsavimo rezultatai: 45 – už, 8 – prieš, 25 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

D.MIKUTIENĖ. Aš tada prašau daryti šio straipsnio svarstymo pertrauką, nes mes pritarėme tokiam variantui, kuris niekaip negalimas. Tai yra nonsensas. Tada prašome kolegos, kad įregistruotų…

PIRMININKAS. Prašome gerbti Seimo narių nuomonę, kuri buvo išreikšta.

D.MIKUTIENĖ. Aš suprantu, atsiprašau. Tada mes prašome kolegos, kad jis kuo skubiau įregistruotų šią savo patikslintą formuluotę, kurią jis suformulavo žodžiu, o mes tada prie šio straipsnio turėsime grįžti, kai komitetas jį apsvarstys.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galime sutarti, kad, pritarus A.Ivanausko pasiūlymui, yra daroma šio straipsnio svarstymo pertrauka? Dėl vedimo tvarkos. Kuris iš jūsų? A.Ivanauskas. Prašom.

A.IVANAUSKAS. Aš minėtą pataisą įregistruosiu. Manau, kad reikia pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Tai tik patvirtina bendrus ketinimus, kad reikia stabtelti ir šio straipsnio nepriimti. Ar tokia būtų mūsų bendra valia?

D.MIKUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. (Balsas salėje) Pone Klumby, jeigu jūs norite kuo nors piktintis, darykite tai prie mikrofono. Bet mes jau dėl to apsisprendėme. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A.Matulas.

A.MATULAS. Iš tikro, kolegos, konstruktyvioji opozicija siūlo valdančiajai mažumai įsiklausyti į jūsų pačių komiteto pirmininkės argumentus, nes tą, ką dabar priėmėme, šiek tiek sujaukė visą įstatymą. Todėl pritariu, kad atidėtume šio straipsnio svarstymą. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų tokia situacija, tai teisingai, komiteto pirmininkės prašymu Seimas gali daryti pertrauką, bet ne dėl atskiro straipsnio, o dėl viso įstatymo priėmimo. Priešingu atveju, toliau galima sujaukti struktūrą, todėl, palengvindamas komiteto darbą, aš…

PIRMININKAS. Dėkui. Situacija man visiškai aiški. Mes tęsiame priėmimą… (Balsai salėje) Minutėlę! Mes tęsiame priėmimą pastraipsniui ir nebaigsime priėmimo, kol šis straipsnis nebus priimtas. Turime dar daug laiko ir judėkime į priekį. Štai tokiu būdu mes ne sykį esame svarstę daugelį įstatymų. Tada eilės tvarka – kolega Kubilius, po to A.Kubilius… Kolega E.Klumbys, o po to – A.Kubilius. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Aš suprantu, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kad opozicijos lyderis jums jau turbūt sėdi gerklėje. Ką padarysi?

PIRMININKAS. Mintyse.

E.KLUMBYS. Žodis yra minčių išraiška. Aš noriu paklausti. Čia buvo užsiminta apie kažkokią papildomą registraciją. Tačiau jau prasidėjo priėmimo stadija ir visi registravimai pagal Statutą yra galimi tik iki priėmimo stadijos, bet ne priėmimo stadijoje. Man nelabai suprantami procedūriniai sprendimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes teisinę procedūrą, manau, dar išgryninsime, kaip tai daryti, bet dar tas pats A.Kubilius – opozicijos lyderis.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai yra dalykinis ginčas tarp profesionalų, kiti čia gal daugiau klausomės. Tie, kurie yra įsigilinę į įstatymą, yra išreiškę nerimą dėl to priimto sprendimo. Seimo statutas numato galimybę perbalsuoti. Aš frakcijos vardu siūlau perbalsuoti iš karto dabar šį klausimą. Arba galbūt dar 10 minučių reikia pagalvoti visiems, tai galime po 10 minučių tą klausimą paprasčiausiai perbalsuoti ir nepalikti tokio, koks jis yra dabar nubalsuotas.

PIRMININKAS. O motyvų nenorėtumėte išdėstyti, kodėl mes turėtume perbalsuoti?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes visi suprantame, kad čia, salėje, įsiklausyti į argumentus ne visada būna taip paprasta. Kiek suprantu, šis pasiūlymas, kuris ką tik buvo nubalsuotas teigiamai, yra pasirodęs vienu iš paskutinių momentų, todėl iš tikrųjų mes siūlome paprasčiausiai perbalsuoti, gerai apgalvojus pasekmes to sprendimo, kurį ką tik priėmėme.

PIRMININKAS. Dar S.Pečeliūnas norėtų pratęsti šią temą.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs Statutą irgi išmanote. Jeigu jau mes nubalsavome už straipsnį, tai yra labai…

PIRMININKAS. Mes už straipsnį nebalsavome, mes tik už pataisą kol kas balsavome.

S.PEČELIŪNAS. Vis tiek ji yra priimta. Norint čia ką nors daryti kitaip, procedūra sako labai aiškiai. Pirmiausia reikia atšaukti, tai yra balsuoti ir balsuoti prieš tai, ką jau buvome priėmę, ir tada galime žingsniuoti toliau. Tai, ką siūlė A.Kubilius, tai, ką siūlau aš, ir tai, ką sako Statutas, yra tik viena išeitis. Dar kartą balsuoti už tą, ką jau balsavome, ir suprasdami, ką darome, balsuoti kitaip, negu prieš tai balsavome. Tada galima ir daryti pertraukėlę, ir susitikti, ir išsiaiškinti, ir pateikti užregistravus taip, kaip specialistai sako, kad nebūtų sugadintas įstatymas. Aš norėčiau ne dėl dalyko, bet tam, kad būtų priėmimo procedūra labai švari ir niekas paskui nesakytų, jog įstatymas priimtas pažeidžiant procedūras, todėl kyla abejonių dėl jo teisėtumo apskritai. Mes tokių niuansų nepraleiskime, tai nieko nekainuoja, darykime juridiškai visiškai švariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, straipsnis nėra priimtas, niekas kol kas nesiūlo jo revizuoti, komiteto pirmininkė pasiūlė stabtelti ties šita vieta ir gal po pertraukėlės mes galime paprašyti teisininkų, kurie pažiūrėtų, ar yra prieštaraujama Europos Sąjungos direktyvai, priėmus A.Ivanausko pasiūlymą. Dabar, kaip A.Kubilius pritarė, trumpa pertraukėlė dėl šito klausimo susiorientuoti, o judam dėl kitų straipsnių į priekį. Ar priimtina? Gerai. Ačiū, kolegos.

Ar aš galiu prašyti ką nors iš Sveikatos reikalų komiteto, taip pat ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kad, prieš priimdami visą įstatymą, prie šito straipsnio grįžtame. Jeigu išsiaiškinsime, manau, galėsime jį dar kartą peržiūrėti. 36 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra D.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege.

D.MIKUTIENĖ. 36 straipsnyje yra pasiūlyta 5 dalies pirmą sakinį papildyti žodžiais „o kartinius vaistinius aparatus ir juridiniams asmenims, turintiems licenzijas, asmens sveikatos priežiūros veiklai“.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi dėl 36 straipsnio 5 dalies D.Mikutienės siūlymas. Ar galime, nesant prieštaraujančių, jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

37 straipsnis. Dėl šio straipsnio gautas… Atsiprašau, dėl viso 36 straipsnio su pasiūlymu, kuriam pritarėme. Ar galime priimti 36 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta.

37 straipsnis. A.Ivanauskas šiam straipsniui teikia pasiūlymą. Prašom, kolega, pristatyti.

A.IVANAUSKAS (DPF). Siūlau papildyti projekto aštuntojo skirsnio 37 straipsnį nuostata, draudžiančia tame pačiame pastate, išskyrus medicinos įstaigas, steigti kelias vaistines. Viso minėto straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės veiklai licenciją, privalo turėti tinkamas patalpas, įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Viename pastate vienu metu, išskyrus sveikatos apsaugos įstaigas, leidžiama steigti tik vieną vaistinę“. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Buvo grįžta prie šio straipsnio, jeigu pamenate, buvo siūlymų ir svarstymo stadijoje. Komitetas kelis kartus kreipėsi į Konkurencijos tarybą, praeitų metų spalio 17 d., praeitų metų lapkričio 18 d., ir Konkurencijos taryba aiškiai atsakė, kad kaip draudimo išduoti licenciją vaistinės veiklai tame pačiame pastate ar dėl tuo pačiu adresu išduotos licencijos pasekmė yra galimas ūkio subjektų laisvės rinktis savo veiklos vietą suvaržymas ir jų diskriminavimas. O tai reikštų sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimą. Taigi toks draudimas iš tiesų sudarytų išskirtines sąlygas seniau įsteigtoms vaistinėms, o tai iš tiesų nėra suderinta su Konkurencijos nuostatų reikalavimais. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš. B.Vėsaitė – palaikanti nuomonė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų farmacijos verslas yra specifinis, dažnai taikantis socialinę funkciją. Todėl valstybė ir taip pat Konkurencijos taryba turi apsaugoti ir verslininkus nuo jau prognozuojamo bankroto… Tikrai nėra jokios protingos logikos tame pačiame pastate steigti dvi vaistines, nebent tik vienu tikslu – norint vieną sunaikinti. Jeigu valstybė saugo visų piliečių interesus, taip pat ir verslininkų, tai tikrai Konkurencijos įstatymas yra pažeistas, nes visiškai priešinga situaciją vakar Ekonomikos komitete išdėstė ponas Rimantas Stanikūnas. Todėl esu už šitą nuostatą, panašią nuostatą esame registravę su kolega E.Žakariu. Manau, kad ji turi atsirasti, nes šitaip mes saugome verslą nuo bankroto ir senas vaistines nuo išnaikinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Vertelienė, kita nuomonė – prieš.

V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad būtų pažeistas Verslo ir konkurencijos įstatymas. Kaip dabar suprasti? Žiūrėkite, daugybėje pastatų yra įsikūrę po kelias vaistines. Naujų vaistinių tame pačiame pastate neleisime kurti, o kaip apsispręsime dėl esamų, kurią uždarysime. Lygiai taip pat kodėl gydymo įstaigose galima steigti kelias vaistines, o čia ne? Tikrai nepalaikau šito siūlymo.

D.MIKUTIENĖ. Aš norėčiau atsakyti kolegei B.Vėsaitei, jeigu galima, ir pacituoti raštą.

PIRMININKAS. Prašom, tik trumpai.

D.MIKUTIENĖ. Lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos raštas, pasirašė pirmininkas R.Stanikūnas. „Įteisinus tokį draudimą, atsirastų galimybė sukurti barjerus įeiti į farmacijos rinką naujiems dalyviams ir veikti joje, tokiu būdu ribojant konkurenciją. Dėl to nukentėtų vaistų pirkėjai, kuriems sumažėtų galimybės rinktis mažiausias kainas, plačiausią asortimentą, kokybiškesnį aptarnavimą. Mūsų nuomone, vaistinių steigimą turi sureguliuoti pati rinka ir laisva konkurencija, kurios sąlygomis būtų užtikrintos lygios asmenų galimybės verstis farmacine veikla.“ Pasirašo pirmininkas R.Stanikūnas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar balsuodami turėsime apsispręsti. Balsuojame. Kolegos, prašau dėmesio! Balsuojame dėl A.Ivanausko pasiūlymo, susijusio su 37 straipsniu. (D.Mikutienė: „Prieš, prieš, na ir kas“.)

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 14, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl viso 37 straipsnio. Daugiau nesant pasiūlymų, ar galime priimti 37 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

38 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario pasiūlymas, susijęs su 1 dalimi. Prašom. B.Vėsaitė. Jeigu aš teisingai suprantu, analogiškai mes jau pritarėme.

D.MIKUTIENĖ. Nepritarėme.

PIRMININKAS. Tiksliau, nepritarėme. Kolegos, ar galima laikyti, kad tai yra analogiškas ir mes dėl jo neturėtume balsuoti.

D.MIKUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Toks mūsų bendras sutarimas. Dabar nepaisant to, 38 straipsnio papildymas nauja 3 dalimi. Ar taip pat laikytinas kaip… Ne, tai yra savarankiškas siūlymas. Prašom pristatyti, kolege Vėsaite.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mes jau iš tikrųjų pasisakėme prieš normą, kad tame pačiame name gali būti steigiamos trys vaistinės, bet visiškai neatsižvelgėme į tai, kad tai yra specifinė verslo rūšis, kad valstybė kiša didelius pinigus į kompensuojamuosius vaistus. Ta konkurencija iš tikrųjų čia yra ne tokia konkurencija kaip kitų verslo rūšių. Jūs pažiūrėkite į Europos Sąjungos valstybių praktiką. Vokietija labai reguliuoja vaistinių steigimą. Jeigu valstybė deda milžiniškas lėšas į kompensuojamuosius vaistus, tai kokia gali būti vaistinių konkurencija? Ir iš tikrųjų mes su kolega E.Žakariu siūlome, kad vaistinė arba jos filialas steigiamas ne mažiau, kaip 2,5 tūkst. savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų, išskyrus kaimo vietoves, nes ten sąlygos yra visiškai kitokios. Labai prašyčiau įsiklausyti į šį siūlymą, nes iš tikrųjų mes naikiname istorines vaistines. Ateis į šitą rinką monopolija, ir apie jokias nuolaidas vaistams mes tada jau nekalbėsime.

PIRMININKAS. Dėkui, suprašome. E.Žakaris – nuomonė už.

E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau palaikyti. Kadangi šis įstatymas yra su ženkliuku ES, tai, išnagrinėjus senųjų Europos Sąjungos šalių patirtį, pasirodė, kad iš penkiolikos šalių keturiolikoje yra ribojama. Tai kaip tai suprasti? Lyg ir kalbama, kad pažeidžiama konkurencija, o iš tikrųjų yra kur kas griežčiau ribojama. Tarkim, Olandijoje yra 7 tūkst. ir taip toliau. Taip, matyt, yra dėl to, kad tai ne taip koks paprastas prekybos centras, o vis dėlto yra vaistinės, kur prekiaujama specifinėmis prekėmis. Be abejo, šita pataisa neliestų jau įsteigtų vaistinių. Kitur skaičiai yra mažesni, tačiau ribojimus reikėtų daryti, tuo labiau kad tokių atsirado Latvijoje. Nuo sausio 1 d. estai sustabdė naujų vaistinių steigimą ir dabar sprendžia, ką reikėtų toliau daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas – nuomonė prieš.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes tą pasiūlymą būtume svarstę prieš 10 metų, būtų logiška, bet jeigu mes priimtume tą pataisą šiandien, tai, mano manymu, reikėtų kokiu nors būdu panaikinti maždaug 50%. Bet jeigu ta įstatymo nuostata nebūtų taikoma dabar esančioms, tai atsiprašau, tokios vietos, išskyrus kaimo vietoves, kur būtų galima tokiomis sąlygomis dar įterpti arba leisti steigti vaistinę, jau mes nerasime. Traukinys nuvažiavo. Tas žmogus, verslininkas, kuris dar nori steigti vaistinę, kaip sakoma, turi iš anksto įvertinti visas aplinkybes, ar jisai išsilaikys, ar nebankrutuos. Mes jau pavėluotai teikiame šias pataisas, tuo labiau kad šiandien yra ribojimas, kad vaistinės gali būti įsteigtos ne arčiau kaip per 500 metrų viena nuo kitos, ir tų vaistinių yra pristeigta. O tokių reikalavimų nebuvo, todėl siūlau nepritarti. Nepadarykime klaidos, nes jau viskas, per vėlu. Būtų chaosas.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.MIKUTIENĖ. Jeigu leisite, posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, komiteto nuomonė jau buvo išsakyta, kiek pamenu.

D.MIKUTIENĖ. Ne, dėl šito nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai, prašom tada trumpai.

D.MIKUTIENĖ. Mes kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kuri vienareikšmiškai atsakė, kad taip būtų apribota ūkio subjekto veikla ir susilpninta konkurencija farmacijos rinkoje. Mes taip pat gavome Teisės departamento išvadą, kurioje teigiama, kad toks siūlymas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, 53 straipsnio 1 daliai. Kartu yra atkreipiamas dėmesys, kad, ribojant vaistinių skaičių, gyventojų skaičius ne visada gali būti tinkamas kriterijus, nes atokesnėse vietovėse yra mažų miestelių (tai nėra kaimo vietovės), yra atvykstančių turistų ir poilsiautojų srautų. Mes taip pat gavome informaciją ir iš turizmui patrauklių rajonų. Jų vadovai irgi abejoja tokiu dirbtiniu ribojimu, nes taip būtų pažeidžiami ir vartotojų interesai, nes žmonėms kažkodėl yra priskiriama viena, būtent ta, vaistinė, ir jis negali rinktis kitos.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, motyvai ir nuomonės išsakyti. Turime apsispręsti dėl Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymo, susijusio su 38 straipsnio papildymu nauja 3 dalimi. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 82, už – 24, prieš – 15, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl 38 straipsnio su vienu pasiūlymu, kuriam buvo pritarta… Ne, tiksliau, nė vienam siūlymui dėl šio straipsnio nebuvo pritarta, todėl turime dėl viso straipsnio, kad ir kaip ten būtų, apsispręsti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta 38 straipsniui bendru sutarimu.

39 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymas, susijęs su 1 dalimi, tiksliau, su jos 1 punktu. B.Vėsaitė yra pasirengusi pristatyti. Prašau

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome šiame straipsnyje vietoj „farmacijos veiklos vadovo“ įrašyti „administracijos vadovą, kuris turi turėti ir vaistininko kvalifikaciją“. Nes jeigu, tarkim, pacientas kreipsis su pretenzijomis… Visur pripažįstame, kad vaistinės vadovas, o ne farmacinės veiklos vadovas, vis dėlto turi turėti farmacinį išsilavinimą ir prisiimti tam tikrą atsakomybę. Siūlau pritarti šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė, nes pagal tą logiką kirpyklai gali vadovauti tiktai kirpėjas. Šio įstatymo reglamentavimo dalykas yra santykiai, kurie yra susiję su farmacine veikla. Projektu negali būti nustatomos juridinio asmens, norinčio verstis vaistinės veikla, teisės ir pareigos, kurios yra nesusijusios su minėta veikla. Štai mūsų nuostata, kad būtina įdarbinti farmacinės veiklos vadovą, kai farmacinė veikla yra licencijuojama… Būtent tai ir nustato šios licencijos turėtojui ir užtikrina, kad juridinio asmens vykdoma vaistinės veikla atitiks įstatymų reikalavimus. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Žakaris – nuomonė už.

E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad šitas mūsų siūlymas galioja dabartiniame įstatyme. Čia nėra nieko nauja, paprasčiausiai siūloma perkelti. O kodėl administracijos vadovas? Pirmiausia tai nėra paprastas prekybos centras, tai yra specifinė įstaiga, prekiaujanti specifinėmis prekėmis, kurios pagal 2002 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimą… Pagrindinis tikslas yra „sveikatinimas“, todėl manome, kad dėl to, jog ir ekonominiai interesai neviršytų kitų tikslų, vadovas turėtų turėti farmacininko licenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulas – nuomonė prieš.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, reikia skirti – administracijos vadovas organizuoja įstaigos veiklą, o farmacijos veiklos vadovas vadovauja vaistinės veiklos procesui. Jeigu jūs manote, kad reikia įrašyti sąvoką, kad steigėjas arba administratorius negalėtų būti bet kas, tik vaistininkas, tai, mano supratimu, jūs turėjote teikti labai daug pasiūlymų kitiems straipsniams, ne šitam straipsniui. Manyčiau, kad nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, po vieną nuomonę išsakyta. Balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu. Balsuokime.

Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš – 9, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl viso straipsnio. Ar galime priimti 39 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

40 straipsnis. Tie patys – B.Vėsaitė ir E.Žakaris – teikia pasiūlymą šio straipsnio 1 daliai. Prašau pristatyti, kolege Vėsaite.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis yra analogiškas prieš tai nagrinėtam, ir mes sakome, kad tie administracijos vadovai, kurie verčiasi vaistinių veikla, turi būti licencijuoti vaistininkai. Jeigu vaistinėje sudaroma valdyba, trys ketvirtadaliai valdybos narių turi būti vaistininkai. Ši nuostata iki šiol egzistuojančiame įstatyme yra ir vaistinės su ja puikiausiai gyveno. Nežinau, kokiu pagrindu mes turime keisti ir viską perduoti, tarkime, didžiųjų tinklų vadovams? Gerbiamoji komiteto pirmininke, gal jūs man atsakytumėte, kuo dabar ydinga vaistinių vadovų veikla ir kokių tikslų jūs siekiate?

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dabar nėra klausimų ir atsakymų priešpietis, yra motyvų dėstymo laikas. Dabar komiteto nuomonė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė. Jis išsamiai analizavo šį pasiūlymą. Komiteto nuomonė yra tokia, kad reikėtų likti prie esančios redakcijos, kad farmacinės veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją. Nereikia painioti administracijos vadovo ir farmacinės veiklos vadovo. Farmacinė veikla pas mus yra licencijuojama. Noriu paklausti, ar administracinė veikla taip pat licencijuojama? Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. V.Vertelienė – nuomonė prieš.

V.VERTELIENĖ (DPF). Noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime nedviprasmiškai pasisakė, kad reikalavimai turėti farmacinį išsilavinimą bei reikiamą kvalifikaciją turi būti nustatomi asmenims, vykdantiems farmacinę veiklą vaistinėse, o ne jų įmonių vadovams. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, administracijos vadovo funkcija yra vadovauti administracijos darbui. Įprasta, kad darbo rinkoje administracijos vadovui keliami administravimo, vadybos, ekonomikos , finansų žinių reikalavimai. Būtų nelogiška, pavyzdžiui, jeigu siuvyklos verslui vadovautų tik siuvėja.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Bendro sutarimo nėra, turėsime balsuoti. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymui, susijusiam su 40 straipsnio 1 dalimi.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 10, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl viso 40 straipsnio. Ar galime jį priimti? Prieštaravimų nėra.Priimtas bendru sutarimu.

41 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo narių A.Matulo ir V.Čigriejienės siūlymas. Pasiruošęs kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Yra labai daug vietų kaimo vietovėse, kuriose nėra vaistinių, nes niekas jų nesteigia dėl mažo žmonių skaičiaus ir nepelningumo. Mes pasiūlėme, kaip tiksliau aprūpinti kaimo vietovių gyventojus per pirminės sveikatos priežiūros centrus, tai mūsų redakcijai yra pritarta ir mes esame patenkinti. Jeigu ministerija dar surastų galimybę finansuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, šeimos gydytojų institucijas ir primokėti už vaistų pardavinėjimą, nes šiandien darbuotojai patiria nuostatus, nes už parduotus medikamentus moka tik 5%, kas sudaro 20–30 litų, tad ši problema būtų sprendžiama iš esmės. Balsuoti nereikia, nes mūsų siūlymui yra pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?

D.MIKUTIENĖ. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti kolegų A.Matulo ir V.Čigriejienės siūlymui? Ačiū. Pritarta.

Ar galime 41 straipsnį su šiuo siūlymu priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.

Toliau 42, 43, 44, 45, 46 ir 47 straipsniai. Ar galime, nesant dėl šių straipsnių pasiūlymų ir pastabų, priimti juos bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.

48 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauti du pasiūlymai. Eilės tvarka – A.Matulo ir V.Čigriejienės siūlymas. Kolega A.Matulas.

A.MATULAS. Farmacijos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija siūlė, kad farmacinę informaciją apie vaistinių preparatų savybes rengtų ir skelbtų žodžiu tik biomedicininį išsilavinimą turintys asmenys. Mums pagaliau pavyko įtikinti Sveikatos reikalų komitetą, kad rengti informaciją, be abejo, turi specialistai, bet skelbti galėtų paprasčiausiai išprusęs žmogus, turintis kitą aukštąjį išsilavinimą. Nebūtina mokyti 6–7 metus mediką (o jų šiandien trūksta) ir skatinti eiti dirbti į firmą vien todėl, kad perskaitytų tą informaciją. Komitetas pagaliau pritarė mūsų siūlymui, mes esame patenkinti ir siūlome parlamentui priimti mūsų siūlymą bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Tuoj pamatysime. Komiteto nuomonė? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas labai maloniai ir mielai leidosi įtikinamas gerbiamųjų kolegų A.Matulo ir V.Čigriejienės ir pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė, ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir mes buvome įtikinti. Bendru sutarimu pritarta pasiūlymui dėl 48 straipsnio, kurį teikė A.Matulas ir V.Čigriejienė.

Yra D.Mikutinės pasiūlymas atsižvelgti į Teisės departamento pastabą. Ar galime atsižvelgti į Teisės departamento pastabą? Prieštaravimų nėra.

Taigi dėl 48 straipsnis su dviem pakeitimais, kuriems buvo pritarta. Ar galime priimti bendru sutarimu 48 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

49 straipsnio. Dėl šio straipsnio yra gautas D.Mikutienės siūlymas. Prašome pateikti.

D.MIKUTIENĖ. Yra siūlymas 49 straipsnio 8 dalyje po žodžių „farmacijos specialistams“ įrašyti žodžius „profesinių, mokslinių ir reklaminių renginių kriterijus“. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių prieštarauti. Ar mes galėtume pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl viso 49 straipsnio. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

50 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas pasiūlymas, kurį teikė A.Matulas ir V.Čigriejienė. Yra du siūlymai. Eilės tvarka 50 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Kolega Matulai, prašom.

A.MATULAS. Yra du siūlymai, bet jie yra analogiški. Šiandien įstatymo redakcijoje yra leidžiama gyventojams skirtoje reklamoje reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus. Mes siūlome, kad būtų galima reklamuoti ir registruotus homeopatinius vaistus taikant supaprastintą registracijos procedūrą. Kompromiso komitete neradome, bet, manau, tokiam siūlymui pritars parlamentas. Manome, kad tai būtų racionalu, nes homeopatiniai preparatai yra pagaminti iš įvairių gamtinių produktų ir, manome, kad tai būtų naudinga visuomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas, prašom.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė. Suprasdami gerus norus, norime pasakyti, kad argumentai yra tokie. „Vaistinių preparatų“ sąvoka apima ir homeopatinius vaistinius preparatus, todėl pastarųjų nereikėtų atskirai nurodyti. Be to, vadovaujantis 2001 m. 83 direktyva, yra sudaromos prielaidos reklamuoti receptinius homeopatinius vaistinius preparatus, o tai prieštarauja šiai direktyvai. Komitetas tai įvertino ir nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nėra. Turime balsuoti. Teikėjai siūlo, kad pasiūlymas dėl dviejų dalių būtų laikomas kaip vienas. Taigi dėl 50 straipsnio pakeitimų, kuriuos siūlo A.Matulas ir V.Čigriejienė, prašom balsuojant išsakyti nuomonę.

Užsiregistravo 68. 21 – už, 5 – prieš, 42 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. 50 straipsnį tokios redakcijos, kaip yra, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

51 straipsniui yra gautas E.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege.

D.MIKUTIENĖ. Yra siūloma 8 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „Rinkodaros teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams ir (ar) moksliniams renginiams ir juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams bei šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai… Tai vienas iš siūlymų, apie ką buvo kalbėta ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti D.Mikutienės siūlymui? Nėra prieštaravimų. Dėl 51 straipsnio pasiūlymo apsispręsta. Taigi su šiuo siūlymu ar galime priimti visą 51 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 51 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Toliau eilės tvarka 52 ir 53 straipsniai, dėl jų siūlymų ir pastabų negauta. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu?

D.MIKUTIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.

54 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas D.Mikutienės siūlymas. Prašom pristatyti.

D.MIKUTIENĖ. Yra siūloma 54 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „sveikatos priežiūros specialistai“ įrašyti žodį „gydytojo“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Kvalifikuotu asmeniu, atsakingu už psichologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą“. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Ar galime D.Mikutienės siūlymui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Visą 54 straipsnį su pasiūlymu, į kurį atsižvelgta, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Toliau 55 ir 56 straipsniai. Dėl šių straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galime priimti šiuos straipsnius bendru sutarimu?

D.MIKUTIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimta.

57 straipsnis. Primenu, kad pasiekėme 12 skirsnį. Yra gauti pasiūlymai. Eilės tvarka J.Juozapaitis ir E.Žakaris teikia siūlymą dėl 57 straipsnio 1 dalies. Kuris iš jūsų būtumėte pasiruošęs? Matau, kad J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes siūlome papildyti šio straipsnio 1 dalį, kad mažmenines kompensuojamųjų vaistų, preparatų kainas sumažinti be pacientų priemokai… ir jos dalį padengti gali būti sudaromi specialūs fondai, kuriais galėtų pasinaudoti pacientai visose vaistinėse pagal jų gyvenamąją vietą ar socialinę padėtį.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė. Jūs taip pat dar, kolega, siūlėte, kad būtų išbraukta, kad ministras tvirtina bazines… buvo siūlyta… didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistų kainas. Man keista, kad toks yra jūsų siūlymas, nes mūsų Vyriausybė, kartu ir jūsų, strateginiame komiteto posėdyje pritarė, kad mažmeninės kainos būtų maksimalios. O dėl specialiųjų paramos fondų sudarymo (dalyvavo jūsų atstovai ir ponas E.Žakaris, kiek pamenu) komitete mes kalbėjome, kad tai yra ne šio įstatymo reguliavimo sritis. Iš principo toks dalykas yra galimas ir mes nusiuntėme raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, kad paieškotų galimybės šiam dalykui ir per kitus įstatymus, pavyzdžiui, Sveikatos draudimo įstatymą būtų galima tą dalyką sureguliuoti. Pati idėja iš principo yra svarstytina. Bet šiame įstatyme, šioje dalyje, komitetas tokiai formuluotei nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau po vieną nuomonę už ir prieš. E.Žakaris. Pritarianti nuomonė.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Seimas kiekvienais metais skiria vis daugiau pinigų kompensuojamiesiems vaistams, bet turbūt visi pastebime, kokie yra kainų skirtumai. Ir komitetas pritarė, ir, aš manau, mes visi sutiksime su tuo, kad ir kokia būtų ar vaistinė, ar jos filialas, kompensuojamųjų vaistų kaina visur nevienoda. Be abejo, nustatyti visą tą tvarką būtų kito įstatymo reikalas. Tačiau įpareigoti tai daryti, aš manau, galėtume šiame įstatyme, kad tokie fondai turėtų būti sudaromi, ir tada Sveikatos apsaugos ministerija jau būtų priversta šitą dalyką spręsti. O dabar komitetas kreipsis, ar į tą kreipimąsi bus reaguota, ar nebus, čia klausimas. Dėl to manau, kad žmogus, kad ir kur jis gyventų, turi už kompensuojamuosius vaistus mokėti vienodai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš. V.Vertelienė.

V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kompensuojamųjų vaistų kaina bus vienoda, nebus jokios konkurencijos, ir didmenininkai, parduodami tuos vaistus, gana aukštai pakels vaistų kainos kartelę ir mes tada nieko neiškovosime. Taip, aš pritariu, kad turėtų būti kompensuojamųjų vaistų fondai, iš kurių būtų kompensuojama, bet galbūt tuo galėtų pasirūpinti netgi Socialinių reikalų ir darbo, o ne Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad šios nuostatos neturėtų būti šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkui, nuomonės išsakytos. Taigi turime apsispręsti dėl Seimo narių J.Juozapaičio ir E.Žakario teikiamo siūlymo, susijusio su 57 straipsnio 1 dalimi. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. 19 – už, 6 – prieš, 43 susilaikė. Siūlymui nepritarta. Aš siūlau iki kito klausimo svarstymo pradžios baigti bent dar su šiuo straipsniu susijusį vieną siūlymą, kurį teikia dėl 5 dalies B.Vėsaitė ir E.Žakaris. B.Vėsaitė, kaip suprantu, pasiruošusi. Pristatykite. Tik prašom lakoniškai.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio siūlymo esmė yra ta, kad su vaistinėmis būtų atsiskaitoma laiku, t.y. per vieną mėnesį, kaip nustatyta Socialinio draudimo įstatymo nuostatose. Šiuo metu praktika, deja, yra tokia, kad atsiskaitymai vyksta trijų keturių mėnesių laikotarpiu. Taigi įrašius į įstatymą Socialinio draudimo įstatymo nuostatas, mes šiek tiek sugriežtintume tuos atsiskaitymo laikotarpius, o tai vaistinėms yra labai aktualu.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas tam nepritarė. Tai iš tiesų yra ne šio įstatymo reguliavimas, tai turėtų daryti kiti teisės aktai.

PIRMININKAS. A.Matulas. Nuomonė už.

A.MATULAS (TSF). Iš tikro, kolegos, problemų dėl atsiskaitymo su vaistinėmis yra labai daug. Galbūt ir nevisiškai taip ponia B.Vėsaitė siūlo realizuoti šitą dalyką, bet tai būtų labai didelė paspirtis vaistininkams, kad valstybė su jais atsiskaitytų laiku, todėl siūlau pritarti. Ši redakcija nieko negadina, ji tik įpareigotų ligonių kasas atsiskaityti laiku.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Vertelienė. Nuomonė prieš.

V.VERTELIENĖ. Aš norėjau, kolegos, pasakyti, kad valstybė ir taip privalo atsiskaityti per protingą laiką ir yra kiti finansinius srautus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Manau, kad tikrai šis siūlymas yra ne šio įstatymo reguliavimo sritis. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuokime dėl Seimo narių B.Vėsaitės ir E.Žakario siūlymo, susijusio su 57 straipsnio papildymu nauja 5 dalimi.

Balsavimo rezultatai: 29 – už, 6 – prieš, 39 susilaikė. Pasiūlymas nepriimtas.

Kolegos, norėčiau pasiūlyti, kad dabar 57 straipsniui pritartume bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

Taip pat gal galėtume dar du straipsnius – 58 ir 59, dėl kurių siūlymų ir pastabų negauta, priimti bendru sutarimu taip baigdami dar vieną skirsnį.

Kolega Matulai, patikslinkite, dėl kurios nuostatos norėtumėte.

A.MATULAS. Kadangi laikas, skirtas šiam įstatymui priiminėti, šiandien jau baigėsi, tikriausiai reikėtų sutikti su gerbiamojo pirmininko pasiūlymu. Bet aš noriu priminti, kad vienas klausimas yra atidėtas, ir yra pono (…) užregistruotas naujas pasiūlymas. Galbūt galime sugrįžti. Taip pat noriu priminti, kad vakar ponia I.Degutienė, V.Čigriejienė ir aš užregistravome pataisą ir dėl 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto, kurį mes praleidome. Galbūt mes galime dabar balsuoti, tada iki 58 straipsnio viskas bus apsvarstyta.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Matulai. Aš tiesiog jums drįstu priminti, kad nėra praėjusios 48 val., todėl jūsų šis siūlymas negalės būti svarstomas. Apgailestauju.

A.MATULAS. Galėsime grįžti?

PIRMININKAS. Ne, negalėsime, nes tie straipsniai jau yra priimti. Tokia yra teisinė logika. (Balsai salėje) Iki priėmimo pradžios, svarstant konkretų straipsnį, turi būti praėjusios 48 valandos. 7 straipsnis jau yra priimtas. Kolegos, jeigu jūs rasite teisinį pagrindą, kaip prie to grįžti, galbūt galėsime svarstyti.

Dabar, kolegos, noriu paklausti, ar mes galime priimti 58 ir 59 straipsnius, dėl kurių nėra gauta jokių pastabų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu. Kolegos, baigėme svarstyti dvyliktąjį skirsnį. Primenu, kad liko nepriimtas iš 59 straipsnių 35 straipsnis, dėl jo padarėme pertrauką. Jeigu Seimas neprieštaraus, nespėjus priimti viso įstatymo pastraipsniui, kai bus grįžta prie šio įstatymo tąsos priimant pastraipsniui, tada bus apsispręsta ir dėl šio straipsnio. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Ačiū.

Kitą savaitę, Seniūnų sueigai pasitarus, komitetui pasiūlius, nuspręsime, kurią dieną bus tęsiamas Farmacijos įstatymo priėmimas. Tikėtina, kad kitą ketvirtadienį. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kolegos, daroma Farmacijos įstatymo priėmimo pertrauka.

Diskusija apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą

Dabar mes pereiname prie rytinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimo. Tai yra diskusija apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tam mes skiriame 2 valandas. Remdamasis Statuto nustatyta tvarka, aš kviečiu, ir sutarkime, kad mes pradedame nuo opozicijos lyderio ir opozicinių frakcijų. Po to būtų komitetai. Komitetai pagal Statuto reikalavimus – po opozicinių frakcijų kalbų. Aš drįstu pacituoti 207 straipsnio 3 dalį, kad komitetai svarsto, tačiau diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Aš manau, kad tokia tvarka.

Kviesčiau į tribūną opozicijos lyderį A.Kubilių, kuris norėtų pademonstruoti kai ką daugiau nei vien žodinį pristatymą. Taip pat ir vizualus pristatymas. Kolegos, opozicijos lyderis A.Kubilius kreipėsi į mane, kaip į posėdžio pirmininką, dėl ilgiau nei 10 min. laiko skyrimo klausimui pristatyti. Be abejo, tai yra Seimo sprendimas. Kiek jūs pageidautumėte?

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad tikrai nepiktnaudžiausiu laiku. Manau, kad 10–12 min. būtų optimalus laikas. Bet, mano įsitikinimu, Vyriausybės ataskaitos svarstymas yra vienintelė proga per metus, kai opozicijos lyderis turi galimybę išsakyti bendrą požiūrį, todėl tikiuosi supratimo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar priimtina, kad išties 10 min., ne ilgiau kaip 12 min. parodant gerą valią? (Balsai salėje) Dėkui. Apsispręsta dėl to. Aš matau atvykusius keletą ministrų. Opozicijos lyderis šiuo metu ne tik kalbės, bus jo pristatymas ir ekrane. Galbūt, ministrai, norite sekti ir vizualiai, todėl kviestume įsitaisyti patogiai ant minkštų Seimo narių priešakyje esančių kėdžių. Opozicijos lyderis A.Kubilius. Kolegos, prašau dėmesio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien svarstome rimtą klausimą. Mano įsitikinimu, net rimtesnį negu šiandieninės valdančiosios koalicijos derybos dėl ministrų, nes turime galimybę aptarti, kaip praeitais metais šio Seimo patvirtintai Vyriausybei sekėsi spręsti svarbiausias Lietuvos problemas ir įgyvendinti savo programą.

Praeitą savaitę premjeras pristatė Vyriausybės ataskaitą apie Vyriausybės veiklą 2000 metais. Šiandien mes ją svarstome. Vyriausybės ataskaita kaip paprastai yra šiek tiek biurokratiška ir pilna pasigyrimo apie tariamai gerai nuveiktus darbus. Tokia jau yra Vyriausybės pareiga – save girti. Mes norime aptarti ne tik Vyriausybės darbus, bet ir tų darbų rezultatus. Todėl parengėme dokumentą, kurį drįstame pavadinti opozicijos ataskaita visuomenei apie tikrąją padėtį Lietuvoje 2005 metais.

Išties 2005 metai buvo įvairūs metai, yra dalykų, kuriais galime pasigirsti. Mes jums esame išdaliję štai tokį dokumentą – opozicijos ataskaitą, kurioje bandome kalbėti ne politine kalba, ne kokių nors pareiškimų kalba, o konkrečiais skaičiais. Iš tiesų yra skaičių, kuriais galime pasidžiaugti. Pavyzdžiui, tuo, kad Lietuvos ekonomikos augimas ir praeitais metais buvo tikrai didelis, procentai tikrai džiugina akį. Ir svarbiausias dalykas, kad praeitais metais, jeigu pažiūrėsite į šį piešinį arba į popierinį variantą, 3 paveiksle pamatysite, kad praeitais metais Lietuva pagal BVP kiekį, tenkantį vienam gyventojui, pralenkė kaimyninę Lenkiją, nors dar ir atsiliekame nuo kaimynės Estijos. Tačiau nepaisant to, kad ekonomika auga, mūsų pagrindinė pastaba dėl praeitų metų – ekonomikos augimas nepasiekė žmonių piniginės ir žmonių kišenės. Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika pagal BVP kiekį, tenkantį vienam gyventojui, pasivijo ir pralenkė Lenkiją, pagal darbo valandos kainą, t.y. pagal atlyginimą, Lietuva atsilieka ne tik nuo kaimyninės Estijos, bet ir nuo Lenkijos. Vidutiniai atlyginimai ir praeitais metais, mes turime Eurostato duomenis iki 2004 m., Lietuvoje buvo maždaug pusantro karto mažesni negu kaimyninėje Lenkijoje. Kas yra blogiausia, kokias galime pamatyti tebesitęsiančias tendencijas?

Siūlau atkreipti dėmesį į šį paveikslą, tai yra popierinio varianto 5 paveikslas. Nuo 2000 m. prasidėjo tendencija, kurią matome iš šio grafiko, kad valandinio atlyginimo santykis su BVP vienam gyventojui pradėjo mažėti. Vadinasi, nuo 2000 m. Lietuvoje vidutiniai atlyginimai pradėjo augti lėčiau, negu auga visa ekonomika. Nuo 2000 m. matome gana ryškiai pasikeitusią tendenciją. Nuo 1996 m. iki 2000 m. matėme, kaip valandinio atlyginimo santykis su BVP augo, o nuo 2000 m. pradėjo mažėti. Tuo Lietuva skiriasi nuo kaimyninės Estijos. Čia turime labai aiškų įrodymą, kad Lietuvoje auganti ekonomika netampa gerove dirbančiam žmogui.

Dar vienas dalykas, į kurį tikrai norime atkreipti dėmesį, – tai išlaidos pensijoms. Gaila, kad kol kas Eurostatas duoda paskutinius metus tik 2003 metus. Bet matome bendrą tendenciją: Lietuvoje BVP kiekis, skiriamas pensijoms, yra maždaug dvigubai mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis ir maždaug dvigubai mažesnis negu kaimyninėje Lenkijoje. Kitaip sakant, Lietuvoje ekonomika, ekonominis potencialas pasivijo ir pralenkė Lenkiją, tačiau pensininkai to nejaučia ir jie gyvena jausdami dvigubai mažesnį valdžios rūpestį negu kaimyninėje Lenkijoje. Dar blogiau – tas rūpestis vėlgi nuo 2000 metų nuolat mažėja. Matome vidutinių senatvės pensijų santykį su BVP ir nuo 2000 m. jis pradėjo mažėti. Tai reiškia, kad vidutinės pensijos Lietuvoje auga lėčiau, negu auga visa ekonomika.

Šiuo požiūriu galime labai aiškiai konstatuoti, kad, deja, šiandieninės Algirdo Brazausko Vyriausybės, kuri įvairiais pavidalais dirba jau nuo 2001 m., vadinamoji socialinė orientacija yra tik pareiškimuose, bet mes jos visiškai nematome realiame gyvenime. Pensininkai galėtų gyventi kur kas geriau – tą rodo Lietuvos ekonomikos potencialo augimas – jeigu valdžia vykdytų tikrai socialiai orientuotą politiką.

Na, ir paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti apie socialinius reikalus, tai yra tai, kad akivaizdžiai matome išsiskyrimą tarp jau šiandieninės Vyriausybės, suformuotos 2004 m., įsipareigojimo 2008 m. pasiekti 650 Lt dydžio pensiją… tą rodo geltona kreivė. Raudona kreivė rodo tai, kokią matome realią perspektyvą, kai nubrėžiame tą tiesę, kokia ji yra susiklosčiusi iki šių metų. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad 2008 m. pagal tas tendencijas, kurios yra susiklosčiusios iki dabar, galime tikėtis maximum 550 Lt, o ne 650 litų. Dar kartą noriu pakartoti, ekonomika leistų pasiekti kur kas geresnių socialinės rūpybos rezultatų. To nėra, ir aš turiu įtarimą, kad tai yra naudinga ir valdančiajai daugumai dėl politinių priežasčių. Kaip rodo įvairūs sociologiniai tyrimai, kuo vargingiau gyvena provincijos žmonės, tuo su didesne nostalgija jie žiūri į sovietinę praeitį, ir toks paradoksas – tuo atveju ir balsuoja už sovietinės nomenklatūros atstovus šiandieninėje valdžioje.

Kitas dalykas, kurį noriu labai aiškiai pabrėžti ir aptarti, – vadinamoji regioninė politika. Tokios regioninės politikos, deja, šiandieninė Vyriausybė niekaip nesugeba įgyvendinti ir jos nėra. Iš šio grafiko matome, kaip pradeda išsiskirti ir toliau išskiria ekonominis potencialas, kaip išsiskiria Vilniaus BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir mūsų pasirinktos Tauragės, kaip tam tikro tyliosios provincijos simbolio. Matome, kaip šitie skirtumai tiktai auga. Lygiai taip pat auga ir skirtumai vidutinių atlyginimų, kuriuos uždirba dirbantieji Vilniaus apskrityje, noriu pabrėžti apskrityje, ne mieste, įtraukiam ir Šalčininkus, ir Širvintas, kur iš tikrųjų atlyginimai tikrai nėra labai dideli, jeigu turėtume Vilniaus miesto statistiką, manau, būtų dar didesni skirtumai… 1995 metais vidutinių atlyginimų skirtumas tarp Vilniaus apskrities ir Tauragės buvo maždaug 200 Lt, tai dabar jis jau siekia 600 litų.

Dar vienas dalykas. Ką reiškia regioninė politika Lietuvoje? Noriu atkreipti dėmesį štai į šį paveikslą. Jį mes parengėme rengdamiesi 2006 m. valstybės patvirtinta Investicijų programa, kurią patvirtino Vyriausybė. Matome, kaip pasiskirsto valstybės investicijos litais vienam gyventojui atskiroms savivaldybėms. Tai mes labai aiškiai įvardijome – kairiosios savivaldybės ir dešiniosios savivaldybės. Matome, kas gauna didžiausius kiekius. Ignalina, Kėdainiai, Kaišiadorys, Druskininkai, Šilalė. Galiu labai paprastai įvardyti, kieno tėvonijos tai yra. Ignalina – Č.Juršėno apygarda, Kėdainiai – visi žinome, kieno tai apygarda, Kaišiadorys – A.Brazausko (gimnazija) ir B.Bradausko, finansų komiteto vicepirmininko, apygarda, Druskininkai – ten jaunas šaunus socialdemokratų meras, Šilalė – ačiū Dievui, finansų ministras yra toks kuklus, kad jo apygarda yra tik penktoje vietoje iš eilės. Tai štai tokia yra reali regioninė politika. Jeigu neturi globėjo, jeigu nesi kieno nors tėvonija, tai tu nieko ir negauni. Kitoje pusėje galime parodyti, kaip atrodo tos apygardos, kuriose išrinkti dešinieji. Lygiai taip pat galėčiau išdėlioti ir visą eilę kitų, gaila, Tauragės čia neparodžiau, bet akivaizdžiai matome, kad meilė regionams priklauso nuo to, kieno tėvonija tai yra.

Dar daugiau. Visi žinome skaičius, kaip užsienio kapitalo investicijos pasiskirsto Lietuvoje. Jeigu prieš dešimt metų Vilniuje nusėsdavo beveik 50%, dabar nusėda jau apie 75%. Vilniui tai yra šaunu, galima pagirti, bet tai reiškia, kad Vyriausybė neturi jokios politikos. Dar daugiau. Europos Sąjungos pinigai lyg ir turėtų padėti spręsti Lietuvos netolygaus vystymosi problemas. Iš pačios Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento duomenų, jeigu paskaitysite šią lentelę, pamatysite, kad Vilniaus mieste gyvena 25% gyventojų, o, praeitų metų lapkričio mėnesio duomenimis, 60% Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pinigų nusėdo Vilniuje. Ir toliau su tokia politika mes skirtumus tiktai didiname. Tai yra oficialūs Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Na, gerbiamieji kolegos, laikas artėja į pabaigą, tai labai trumpai perbėgsiu ir kai kuriuos kitus dalykus, kurie tikrai turi kelti susirūpinimą. Tai liūdnoji demografija – vidutinis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Praeitais metais šis skaičius sumažėjo 23 tūkst., iš Lietuvos žemėlapio išbraukėme Molėtų rajoną, jeigu kalbėtume metaforomis. Migracijos saldo Europos Sąjungos valstybėse – paskutiniais duomenimis, iš Lietuvos emigracija yra didžiausia. Gimstamumas. Kaip nukrito iki 1,26, taip ir lieka. Noriu atkreipti dėmesį į Estijos skaičius. Prieš keturis metus estai pradėjo įgyvendinti radikalią šeimos paramos politiką, matome, kaip jų gimstamumo kreivė pradeda augti. Mes esame ne tik išvažiuojanti, bet ir išmirštanti tauta.

Kitas klausimas – Lietuvos konkurencingumas. Interneto prieigą turinčių namų ūkių dalis Lietuvoje – paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Aukštųjų technologijų eksportas Lietuvoje yra jau integralus parametras, kuris parodo, kiek Lietuva yra pasirengusi žinių ekonomikai, moderniai ekonomikai. Lietuva su Lenkija konkuruoja dėl paskutinės vietos tarp Europos Sąjungos valstybių. Šioje ataskaitoje, kurią pateikėme, yra daug įvairių tarptautinių ekspertų vertinimų, pasaulio ekonomikos forumų, visų kitų įvairių žinybų vertinimų, kurie parodo, kad Lietuva pagal pasirengimą tarptautinei konkurencijai konkuruoja Europos Sąjungos viduje tiktai su Lenkija, na, kartais su Latvija ir kad su pavydu galime žiūrėti į Estiją. Iš to kyla labai paprasti dalykai – Lietuvos patrauklumas verslui. „The Economist Intelligence Unit“ paskutiniai duomenys, kovo mėnesio, rodo, kad Lietuva pagal patrauklumą tarp Europos Sąjungos valstybių užima tik 35 vietą. Tarp visų valstybių užimta tik 35 vietą, tarp Europos Sąjungos valstybių lenkiame tiktai Lenkiją. Be abejo, to rezultatas labai akivaizdus – investicijos, užsienio kapitalo investicijos į Lietuvą, yra pačios mažiausios tarp Europos Sąjungos šalių.

Baigdamas dar apie vieną dalyką, kuris mums dar labai rūpi, apie sveikatos apsaugą. Pagal praeitų metų Sveikatos tarybos ataskaitą matome valstybės pinigų, skirtų sveikatos apsaugai, nuolatinį mažėjimą. Žinome, kokių dėl to kyla problemų visai mūsų sveikatos apsaugai. Mūsų pastangomis ministras pradėjo kalbėtis su opozicija, bet mes tikrai norime visiškai kitokių rezultatų ir tikrai toliau liksime principingi.

Vienintelis dalykas, kuris tikrai Lietuvoje labai ryškiai auga, kad praeitais metais žmonių, galvojančių, kad Lietuvoje labai išaugo korupcija, skaičius tikrai padidėjo. Be abejo, dėl to mes matome vieną dalyką – Lietuvos žmonių nusivylimą politika, valdžia, tą gali atspindėti labai ryškiai pasitikėjimo parlamentu skaičiai, t.y. „Eurobarometro“ praeito rudens skaičiai. Lietuvoje pasitikėjimas parlamentu yra vienas iš žemiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Praeitų metų rudenį mes konkuravome tik su Lenkija, kur buvusi kairiųjų Vyriausybė ir parlamentas buvo visiškai nušluoti iš valdžios.

Gerbiamieji kolegos, štai tokia yra situacija, kur mus tikrai jaudina. Mes norėtume diskutuoti apie tai. Turiu pasakyti, kad iš tiesų turime konstatuoti labai paprastą dalyką, kad, deja, šiandien didžiausia Lietuvos problema yra tokia Vyriausybė, kokią šiandien turime. Ir iš to kyla ir visos pasekmės, kurias šiandien matome. Taigi stagnacija ir savanaudiškumas buvo ryškiausiai matomi šios Vyriausybės veiklos 2005 m. bruožai. Dėl to tenka tik apgailestauti. Todėl mes ir pateikėme rezoliuciją, kurioje siūlome praeitų metų Vyriausybės veiklą vertinti nepatenkinamai. Ir mes tikimės Seimo pritarimo tokiai rezoliucijai, nes, manome, tikrai Vyriausybė galėtų dirbti geriau ir jai reikia kritiško įvertinimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. (Plojimai) Kolegos 13,5 minučių buvo skirta šiam pristatymui. Eilės tvarka kitos opozicinės frakcijos. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu – K.Glaveckas. Ruošiasi Liberalų demokratų frakcijos atstovas. Frakcijų vardu kalbama iki 7 minučių.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat susipažino su ataskaita ir pateiks konstruktyvią kritiką Vyriausybės veiklos, kurią mes aptariame, t.y. 2005 metų. Žiūrint apskritai, tai iš tikrųjų 2005 metais dėka pastangų mūsų verslininkų, kurie daugiau pagamino ir pardavė, buvo sukurta Lietuvoje daugiau bendrojo vidaus produkto, bendri rodikliai gerėjo. Prie to, be abejo, prisidėjo ir Europos Sąjungos parama. Tai bendras rodiklis yra toksai.

Tačiau mus jaudina ne tik tai, kas buvo pasiekta abstrakčiai arba kaip toks bendras dalykas, bet kokios buvo Vyriausybės pastangos keisti kiekybines valstybės charakteristikas, kaip kurti modernią ekonomiką. Todėl konstatuoju, kad iš tikrųjų įvyko gana spartus BVP augimas, bet reikia pažymėti, kad Lietuvoje, nepaisant įspūdingų skaičių, ne visų sluoksnių žmonių gyvenimas keitėsi į gerą pusę. Kaip paprastai turtingi tapo dar turtingesni, vargšai tapo dar skurdesni. Dar labiau didėja turtinė diferenciacija. Prieš dešimt metų ji buvo vienoka, 2005 m. ji dar labiau padidėjo. Vadinasi, 10% turtingų žmonių dar labiau atsiplėšė nuo 10% mažiausiai apmokamų žmonių. Visuomenėje tarp paprastų žmonių vyrauja nuomonė, kad tie, kurie dirba sunkiausią darbą, buvo mažiausiai apmokami, o tie, kurie dirbo lengviau – gavo daugiau, o kurie nieko nedirbo – gavo daugiausia. Tokią mintį galima palaikyti, nes daugelio darbų, darbo kategorijų apmokėjimas nebuvo proporcingas žmonių indėliui, ir tai visiems akivaizdu. Europos Sąjungos paramos, vieno iš mūsų ekonomikos augimo veiksnių, prasmingai žiūrint į tą reikalą, situacija yra labai paprasta: buvo turtingų Europos Sąjungos šalių parama turtingiems Lietuvos verslininkams. Tame kontekste smulkiam verslui arba didžiajai daliai žmonių ji buvo nepasiekiama. Tokia padėtis, nors ir gerino bendrus ekonomikos rodiklius, bet negerino konkurencinės situacijos, nes tie, kurie gavo paramą, išsiveržė į priekį, o visi kiti, kurie negavo, pakliuvo į kur kas blogesnę padėtį. Tas principas, kuris buvo pasirinktas, turtingų šalių paramą naudoti turtingiems verslininkams remti, nebuvo pats geriausias Vyriausybės pasirinkimas.

Esmine negerove galima laikyti tą tendenciją, kai Vyriausybė visomis pastangomis stengiasi padidinti valstybės finansinę galią. Turiu omeny, mokesčių surinkimą ir kitus dalykus, žinant tai, kad valstybės finansinės galios didėjimas arba valstybės perskirstomų išteklių didėjimas paprastai yra atvirkščiai proporcingas efektyvumui. Kuo daugiau valstybė perskirsto lėšų, kuo daugiau apsiima surinkti mokesčių, tuo mažiau verslui lieka pinigų. O pinigai, kaip žinote, verslo, privačios nuosavybės naudojami nepalyginti efektyviau.

2005 m. buvo vykdoma mokesčių reforma, kuri buvo sunkiai sugalvota, o įgyvendinta dar sunkiau. 2005 m. ir šių metų praktika ir patyrimas rodo, kad iš tikrųjų tai nebuvo reforma, buvo tik bandymas paviršutiniškai reformuoti paliekant valstybės finansinės galios augimą. Jeigu pažiūrėtume į tuos mokesčius, kuriuos mes pakoregavome, pamatysime, kad tas koregavimas buvo ne laiku ir iš tikrųjų neatspindėjo realios finansinės padėties. Turiu omeny gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimą, kuris numatomas šiais metais, taip pat nekilnojamojo turto fiziniams asmenims mokestį, kurio įvedimas sulaukė tiek daug smulkaus ir vidutinio verslo pasipriešinimo. Iš esmės mokesčių politika arba mokesčių surinkimas 2005 m. ir didžiulis valstybės ir savivaldybių biudžetų perteklius – milijardas 200 litų rodo, kad valstybė nesugebėjo gerai, teisingai įvertinti finansinių galimybių ir perspektyvų ir paskatinti verslą, kad jis toliau eitų modernios ekonomikos link.

Atskirai pažymėtinos 2005 m. Vyriausybės pastangos padaryti privatų biznį arba elgtis kaip verslininkui. Turiu omeny „Mažeikių naftą“. Eilinį kartą buvo parodyta ir pasakyta, kad su „Mažeikių nafta“ bus atliktos finansinės transakcijos, todėl mes gausime kelis milijardus litų, bus galima padengti žmonių išlaidas, valstybės įsipareigojimus ir kitus dalykus. Kas iš to išėjo, mes visi matome. Tai dar kartą patvirtina, kad valstybė ir konkrečiai Vyriausybė, atstovaujanti valstybei, nesugeba efektyviai spręsti problemų. Tuo, kas nebūdinga valstybei, nebūtina valstybei užsiimti.

Euro įvedimo strategija buvo pasirinkta taip pat ne pati geriausia. Visas akcentas buvo sutelktas į aritmetinius dalykus, rodiklius, kablelius ir t.t., pamirštant, kad euro įvedimas yra vienas iš motyvų arba viena iš priežasčių, veiksnių modernizuoti bendrą Lietuvos ekonomiką. Tai yra kur kas svarbiau. Vyriausybės tikslas turėjo būti ne tiek formalus euro įvedimas, bet viso krašto sutvarkymas, investicijų skatinimas.

Kritikos galima pasakyti apie sveikatos ir švietimo reformas, kurios iš esmės vyko nesklandžiai ir nenuosekliai. Nors valstybės finansavimas buvo padidintas, tačiau turinio, kokybės prasme mažai kas pasikeitė.

Dar viena trūkumų grandinė arba liga, sindromas – tai valstybės valdymo administravimo tolesnis ekstensyvus plėtimasis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Laikas kolega.

K.GLAVECKAS. Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau ir valdininkų. Atsižvelgiant į visus išdėstytus aspektus Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad Vyriausybės darbas 2005 m. nebuvo nuoseklus, nebuvo ilgalaikis ir strategiškas, todėl siūlo nepritarti Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paklausti, kas kalbės Liberaldemokratų frakcijos vardu? V.Mazuronis. Tuoj pat užfiksuosime tikslų laiką. Iki 7 minučių. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji plenarinio posėdžio svečiai! Prieš mane kalbėję kolegos opozicinių frakcijų atstovai daug ką pasakė, todėl aš stengsiuosi nekartoti.

Iš tiesų mes šiandien svarstome Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą. Svarstant ataskaitą jausmas yra dvejopas. Viena vertus, pažvelgus į ataskaitą, daugybė skaičių ir diagramų, kur piešiamos kreivės nenumaldomai kyla tik aukštyn, pasijunti kaip subrendusio socializmo laikais, kai iki komunizmo buvo likę vos porą žingsnių, kurių nežengti tiesiog neįmanoma, nes viskas mūsų valstybėje yra taip gerai, kad geriau būti negali. Kita vertus, kai pažiūri, kokia yra reali situacija Lietuvoje, bent 100 km nutolus nuo Turniškių kotedžų ar mūsų valstybės sostinės Vilniaus, pasijunti visai kitaip. Ten kvepia visai ne artėjančiu šviesiu rytojumi, o realiai kasdien blogėjančia situacija, didėjančia eilinių žmonių neviltimi, neišbrendamu skurdu, nepasitikėjimu rytdiena, nepasitikėjimu valdžia, galų gale nepasitikėjimu Lietuvos valstybe. Ten vyrauja atgimstanti didžiulė baimė tarp žmonių. Liberalai demokratai yra linkę susipažinti su rožine Vyriausybės pateikta ataskaita ir skaičiais, tačiau realiai Vyriausybės darbą mes vertiname pagal realius su kiekvienu Lietuvos piliečiu susijusiais arba nesusijusiais pokyčiais.

Iš tiesų neneigiant teigiamų makroekonominių rodiklių raidos 2005 m., o tai iš esmės reiškia, kad Vyriausybė minimaliai trukdė plėstis verslui ir Lietuvos žmonių iniciatyvai, jų dėka tie rezultatai ir yra pasiekti, negalima nematyti, kad eiliniams Lietuvos žmonėms nuo to makroekonominių rodiklių gerėjimo geriau gyventi, deja, nepasidarė. Socialinis skirtumas tarp mažiausiai aprūpinamų Lietuvos žmonių ir gaunančių didžiausius atlyginimus tragiškai didėja. Ypač įdomu, kad tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje gaunančių žmonių vis daugiau yra valdininkų arba vadinamųjų valstybinių UAB’ų atstovų ir vadovų, kurie pasakiškus atlyginimus gauna realiai tik valstybės, tik Vyriausybės dėka iš visų Lietuvos žmonių, iš visų mūsų surinktų pinigų. Tuo pat metu skurdo lygis Lietuvoje nenumaldomai didėja. Valdžia ir Vyriausybė toliau nemato ir nenori matyti ir girdėti Lietuvos žmonių nuomonės. Tai puikiai iliustruoja didžiulė baimė kalbėtis su Lietuvos žmonėmis kad ir dėl euro įvedimo, baimė rengti referendumą. Būtent dėl tokios pasipūtėliškos Vyriausybės pozicijos didžia dalimi mes šiandien turime Lietuvos piliečių nuomonę tokią, kad ir apie euro įvedimą Lietuvoje, kokią turime. Džiaugtis dėl nedarbo mažėjimo mūsų valstybėje, kai visi, kas tik gali gerai dirbti, baigia pabėgti, ir mes šiandien Lietuvoje iš esmės neturime mūrininkų, galinčių nekreivai padėti plytą, yra iš tiesų ir nepadoru, ir veidmainiška. Tendencijos iš esmės nepasikeitė. Tai reiškia, kad tendencijos teisėsaugos sistemos, sveikatos apsaugos bei socialinės politikos, švietimo srityse yra blogos ir kasdien blogėja. Garsios kalbos apie Lisabonos strategiją ar kuriamus planus jai įgyvendinti lieka tik mažai kam Lietuvoje suprantami burtažodžiai, kurie toliau sėkmingai, tarp kitko, betonuojami į mūro sienas ar į asfalto sluoksnį. Todėl Liberalų demokratų frakcijos nariai negali ir nevertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. veiklos bei tos veiklos ataskaitos teigiamai. Mes šio ataskaitos teigiamam vertinimui pritarti negalime ir nepritarsime.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu, jei teisingai supratau, – R.Palaitis. Prašom, kolega.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi gavome tokias knygutes, visi tikriausiai skaitėme. Čia taip gražiai viskas parašyta, tik yra viena klaida – viršelis turėtų būti ne žalias, o rožinis, nes labai graži ataskaita, parašyta rožine spalva.

Iš tikrųjų mes giriamės. Aš skaitau tą ataskaitą ir galvoju: „Kaip gera gyventi Lietuvoje“. Ir kyla toks klausimas: o kodėl iš Lietuvos važiuoja į užsienį, jeigu taip gera pas mus gyventi? Klausimas, mano supratimu, visiškai neatsakytas, lieka atviras. Mano supratimu, mes iš esmės giriamės tik didėjimu, nes daugiau nėra kuo pasigirti. Pagal kitus pagrindinius rodiklius mes esame Europos Sąjungos „dugne“ – pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, pagal darbo našumą, pagal gyvenimo lygį. Aišku, nuo dugno atsispyrus augimas visada gali būti šiek tiek didesnis negu aplinkui, bet tai nėra toks rimtas pagrindas pasigirti.

Galime lygintis, aišku, su JAV, kur bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra tris kartus didesnis negu pas mus, galime lygintis su Tanzanija arba Nigerija, palyginti su kuriomis, aišku, mes esame lyderiai, bet lyginkimės su Latvija ir Estija, kaip yra pas mūsų kaimynus.

Štai, sakome, griežta fiskalinė politika. Bet fiskalinis deficitas tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra didesnis. Mes sau leidžiame skolintis daugiau. Mūsų valstybės skola yra didesnė negu Latvijos ir Estijos. Iš tikrųjų mūsų infliacijos rodiklis yra šiek tiek mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje, bet kaip tik dėl infliacijos rodiklio mes ir suklupome, norėdami įsivesti eurą. Klausimas – ar iš tikrųjų Vyriausybė 2005 metais padarė viską, ką galėjo, nors deklaravo, kad taip daro, kad įsivestume eurą? Lenkai padarė paprasčiau: kylant naftos kainoms, jie sumažino akcizą degalams. Ten infliacija yra mažiausia Europos Sąjungoje. Mes to nepadarėme, nors labai norime įsivesti eurą ir tik vienintelis rodiklis mums trukdo. Vardan to valstybė iš tikrųjų galėjo sumažinti akcizus degalams, kaip buvo siūloma.

Na, sakoma, mūsų valstybės skola maža. Tai gerai, galėjome pasiskolinti iš užsienio, kad užlopytume biudžeto skylę, atsiradusią sumažinus akcizą. Bet mes tikrai nebūtume dabar vargę dėl kablelio – kurioje vietoje padėti kablelį. Dabar, atvirai pasakius, man juokinga, kai žiūrime, ar toje vietoje padėtas kablelis ir aiškinamės: „Ne, mes vis tiek atitinkame Mastrichto kriterijų“.

Einame toliau. Tiesioginės investicijos vienam žmogui, palyginti su latviais ir estais. Mes esame paskutinėje vietoje. Gal todėl, kad darbo apmokestinimas pas mus iš tų trijų valstybių yra didžiausias. Gal todėl, kad Estijos įmonės nemoka pelno mokesčio nuo įmonėse paliekamų lėšų, o pas mus šis mokestis yra nemažas. Pas mus aplinka užsienio investicijoms negera, todėl pas mus užsienio investicijos mažiausios, dėl to ir darbo našumas iš tikrųjų mažiausias.

Energetika. Mes turime Ignalinos atominę elektrinę, kur yra labai maža elektros gamybos savikaina, tačiau elektros kaina gyventojams pas mus yra didžiausia iš visų trijų Baltijos valstybių. Mes turime „Mažeikių naftą“, t.y. benzino gamyklą. Benzino kainos pas mus lyg ir turėtų būti mažiausios, bet iš visų trijų Baltijos respublikų yra didžiausios. Na, tai yra visiškas nelogiškumas. Tai negi Vyriausybė neturi žiūrėti šių reikalų?

Dabar biudžetas. Sakome, mūsų 2005 metų biudžetas yra socialiai orientuotas. Bet pažiūrėkime – padidėjimas švietimui yra 2% (palyginti 2004 ir 2005 metus), kultūrai – 4%, o, kaip dabar madinga sakyti, administracinių gebėjimų gerinimui yra kokie 20%. Tai kaip mes galime tokį biudžetą vadinti socialiai orientuotu?

Viską sudėję į krūvą, mes, liberalcentristai, manome, kad tokiai Vyriausybės ataskaitai pritarti negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme opozicinių frakcijų kalbas. Kolegos, dabar trumpai norėčiau pasitarti, ar tęsiame frakcijų kalbas ir tada – komitetų išvados? Galbūt logika būtų tokia. Jeigu neprieštaraujate, tada toliau frakcijų kalbos. V.Karbauskis ir, jeigu teisingai suprantu, J.Olekas pasiruošęs kalbėti frakcijos vardu.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija taip pat savo posėdyje svarstė Vyriausybės 2005 m. ataskaitą. Svarstymo metu buvo ir gerų pastabų, ir kritinių pastabų. Čia girdėjome opozicinių frakcijų vertinimus ir verdiktą, kad jos nepritaria šiai ataskaitai. Mūsų frakcijos spendimas yra balsuoti laisvai.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J.Oleką.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, opozicijos lyderi, gerbiamieji kolegos! Išties šiandien turime gražią progą įvertinti praeitų metų Vyriausybės darbą, praeitų metų Vyriausybės ataskaitą. Aš manau, kad išties ir Seime formuojasi naujos tradicijos. Šiandien turbūt pirmą kartą savo šalies istorijoje matėme, kad demokratinė valdančioji dauguma suteikė opozicijos lyderiui teisę kalbėti dvigubai ilgiau, nei buvo įprasta. Kai gerbiamasis A.Kubilius buvo daugumos vadovas, buvo atvirkščiai, ir opozicija tokių teisių neturėjo. Bet šiandien mes tą turime ir matome opozicijos lyderio ir apskritai visos opozicijos reakciją į Vyriausybės pateiktą ataskaitą.

Iš tikrųjų yra malonu, kad su daugeliu Vyriausybės ataskaitos teiginių opozicija sutinka. Kruopštusis mūsų opozicijos lyderis terado keletą skaidrių, kuriais čia demonstravo. Vertinant aštuonerių metų tendencijas, kurios buvo demonstruojamos daugelyje skaidrių, galima matyti, kad įvairiais periodais buvo ir šviesesnių, ir blogesnių laikų. Bet apie praeitus metus.

Iš tikrųjų niekas negali ginčytis, kad praėjusieji metai Lietuvos žmonių, mūsų verslo žmonių, Vyriausybės ir iš dalies Seimo, bet šiandien svarstome Vyriausybės ataskaitą, dėka išlieka spartaus ekonominio augimo metais. Kiekvienas Seimo narys, nuvažiavę į bet kurį Lietuvos kaimą, į bet kurią Europos ar kitą valstybę, gali didžiuotis, kad atvyko iš tos šalies ar iš to parlamento arba reprezentuoja tą Vyriausybę, šalį, kurioje ekonomika auga. Daugelis mūsų kaimynų to mūsų augimo pavydi.

Taip, aš sutinku, kad mokesčių reformą mes pasižadėjome vykdyti tik pernai. Turbūt yra didžiausias Vyriausybės nuopelnas, kokį būdą mes pasirinkome derindami Seime. Mes deklaravome mokesčių reformą trejiems metams į priekį, ir aš manau, kad tai yra visiems gerai. Žinoti, kokie bus mokesčiai, ne rytoj, ne kokie buvo įvesti vakar dieną, o žinoti mokesčių reformą į priekį dvejiems trejiems metams, kiekvienam yra gerai. Sutinku su gerbiamuoju profesoriumi K.Glavecku, kad tai galėjo būti padaryti ir anksčiau, kai jis buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ar kai A.Kubilius buvo Ministru Pirmininku. Deja, to padaryta nebuvo, tenka daryti mums. Manau, kad kolegos, galime bendru sutarimu tikrai sveikinti ir Vyriausybės, ir Seimo sprendimą ir pritarti tokiems dalykams. Taip, mes, socialdemokratai, turėjome šiek tiek kitokią poziciją. Mes sutinkame, kad per biudžetą yra perskirstoma per mažai. Ir iš tikrųjų, jeigu būtų sutikimas mažinti mokestinę naštą darbui ją perkeliant kapitalui, aš manau, kad dėl to bent jau socialdemokratai neprieštarautų. Apie tai mes tikrai galime drąsiai ateityje kalbėtis ir tartis, kad tam socialiniam sektoriui per valstybės biudžetą būtų perskirstoma didesnė dalis nuo bendrojo vidaus produkto nei šiandien.

Gaila, kad kai kurie opozicijos atstovai iš tikrųjų prarado vaizduotę ir susižavėję Vyriausybės pateikta ataskaita jau nemato, kad Lietuva šiais ir kitais metais gyvens dar geriau. Lygiai už 100 km nuo šitos tribūnos, nuo Vilniaus, yra Valkininkų kaimo ambulatorija. Kviečiu važiuojant ton pusėn kažkam stabtelti ir pažiūrėti, kaip ambulatorija yra visiškai renovuota, nupirkta nauja aparatūra. Tokių kaimo ambulatorijų yra dešimtys, o aš manau, po šių metų renovacijos bus jau šimtai. Todėl nesidžiaukime vien Vilniumi, bet pavažinėkime po mūsų kaimiškas vietoves. Aš manau, kad jūs tikrai galėsite šiek tiek geriau pažinti Lietuvos kraštą.

Ši Vyriausybės ataskaita pasižymėjo ir nauja pateikimo forma, ne tik rašytine, kurią išdėstė ir kuri mums buvo išdalinta, bet ir paties premjero pateikimu. Pirmą kartą buvo labai aiškiai akcentuotos pagrindinės kryptys ir šalies problemos: ir energetinis saugumas, ir emigracijos problemos, ir problemos, susijusios su euro įvedimu. Manau, kad pateikimo forma taip pat yra sveikintina, nes mes pirmą kartą išgirdome ganėtinai gerą Ministro Pirmininko analizę. Iš pateiktos ataskaitos galime aiškiai matyti tas kryptis, kuriomis mes galime didžiuotis. Čia kolegos minėjo: ir mobiliųjų telefonų, interneto skverbtis yra didžiausia tarp Europos valstybių, ir mūsų valdžios sektoriaus deficito mažėjimas. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į nedarbo mažėjimą, kuris iš tikrųjų buvo didelė rykštė prieš ketvertą metų, kai socialdemokratai su kolegomis atėjo į valdančiąją daugumą. Reiktų pasakyti, kad ir tie pažadai, kurie buvo suteikti Lietuvos žmonėms ne socialdemokratų ir mūsų daugumos kolegų, bet buvo suteikti mūsų dabartinių oponentų, opozicijos atstovų, tai yra ir kompensacijos už žemę, ir indėlių grąžinimas, 2001 metais buvo visiškai sustoję, nulinio lygio. 2004 m. – 390 mln., 2005 m. – 200 mln. Tai vis žmonėm, Lietuvos žmonėms, daugiausiai ir kaimo žmonėms. (Balsai salėje) Duomenys iš ataskaitos, galėčiau net puslapį pasakyti kolegai.

Tas pats su pensijų augimu. Dėl pensijų augimo, turbūt menam, ką galėjo geriausio Andrius parodyti, kad galbūt pagal jo vaizduotę ateityje kažko trūks. Bet augimas 2001-2005 m. yra akivaizdus. Kadangi kolega opozicijos lyderis man siūlo pažiūrėti į ataskaitą, aš pažiūrėsiu į ataskaitą ir dar daugiau – pažiūrėsiu į jo pateiktas skaidres, jūs jas turite. Viena pirmųjų skaidrių, kurią kolega demonstruoja, tai yra korupcijos suvokimo lygmuo. 2000 m. jis buvo 4, 2005 m. – jau 4,8. Trūksta 0,2 iki perėjimo į mažos korupcijos lygmenį. Manyčiau, kad čia yra tam tikrų Vyriausybės nuopelnų. A.Kubilius skaidrės 15 lentelėje, kurią jūs taip pat turite ant savo stalų, demonstruoja investicijas į Lietuvą, į Vilniaus apskritį ir kitur. Taigi toje skaidrėje pateikta: 2000 m. ne į Vilniaus apskritį investuota 2 mlrd. litų, 2004 m. ne į Vilniaus apskritį investuota 4 mlrd. litų. Mielasis Andriau, du kartus daugiau ne į Vilniaus apskritį yra investuojama 2005 metais. Dar gražiau, prašome pažiūrėti į gimstamumo skaičių. Iki 2000 m., kol A.Kubilius buvo prie daugumos vairo, kasmet po…

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega.

J.OLEKAS. Aš dabar už save, už frakciją baigiau. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Olekai, nesiskaito. Norėtų ir galėtų kitas jūsų frakcijos kolega kalbėti. Aš suprantu, kad jūs įsibėgėjote į opozicijos skaidres gilintis, bet aš manau, kad…

J.OLEKAS. Jums leidus, 20 sekundžių ir baigsiu.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau?

J.OLEKAS. Nuo 1996 iki 2000 metų kasmet Lietuvoje gimdavo po 2000 mažiau. Ir tik 2003, 2004, 2005 m. gimstamumas ne mažėjo, o dar po truputį augo. (Balsai salėje) Vaikai, gimstantys ne santuokoje. TSKP valdymo metais, kai Andrius stovėjo prie vairo, jie augo ir augo. Tik 2004 m. pirmą kartą pradėjo mažėti ir tos tendencijos buvo priešingos nei katalikiškoje Lenkijoje. Siūlau pritarti Vyriausybės programai. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis J.Olekai, jūs tikrai įsibėgėjote. Toliau tęsiame kalbas frakcijų vardu. L.Graužinienė ir, jeigu pageidaus, po to A.Staponkienė. Prašom, Darbo frakcijos vardu.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu trumpiau, nes gerbiamasis Juozas labai išsamiai pristatė, turbūt galima sakyti, iš dalies… visapusiškai daugumos poziciją ar matymą, labai akivaizdžiai analizuodamas pateiktą opozicijos alternatyvią ataskaitą.

Aš norėčiau pasakyti, kad tai pirmoji naujos Vyriausybės ataskaita, tai yra 2005 m. Faktiškai ši naujoji Vyriausybė dirbo tik vienus pilnus metus. Atlikus pateiktos ataskaitos analizę, matyti, kad ši Vyriausybė labai nuosekliai vykdo mūsų patvirtintą Vyriausybės programą. Suprantama, kad per vienerius metus visų susikaupusių problemų Lietuvoje negalima išspręsti, jų visą laiką yra, vienos išsprendžiamos, atsiranda kitos. Tai yra natūralus gyvenimas. Bet mes matome nuoseklius Vyriausybės žingsnius vykdant Vyriausybės programą. Todėl Darbo partijos frakcija vienbalsiai pritaria Vyriausybės programai.

PIRMININKAS. Ataskaitai, turėjote minty. Taip. Ačiū. Toliau kalba Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu seniūnė A.Staponkienė. Prašom.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, kolegos, Valstiečių liaudininkų frakcija svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą. Svarstymo metu susitiko su Vyriausybės nariais ir aptarė svarbiausias Vyriausybės veiklos sritis, aptarė aktualiausius Lietuvos visuomenei rūpimus klausimus.

Frakcijos nuomone, Vyriausybė dirbo be sutrikimų, yra politikos ir svarbiausių valstybės įsipareigojimų vykdymo tęstinumas, pastebimi ir teigiami rezultatai ekonomikos, socialinėse srityse kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje: sparčiai auga BVP, nedarbo mažėjimas ir užimtumo didėjimas; parengta ir vykdoma valstybinė kaimo plėtros programa, kurios numatytos teisinės, ūkinės, socialinės ir kultūrinės žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonės, jų aprūpinimas reikiamais ištekliais, investicijomis ir kitomis struktūrinėmis priemonėmis stiprinamas ūkinis gamybinis agrarinio sektoriaus potencialas.

Tačiau suprantama, kaip ir prieš mane kalbėjo kolegos, gyvenimas diktuoja savo problemas, iškyla naujos ir iš tikrųjų ne visos problemos yra išspręstos. Todėl frakcija nori atkreipti dėmesį, kad ypač jautrioje socialinės politikos srityje truputį pasigendama konkrečios veiklos aktyvinant visuomenę, padedant nesugebantiems prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, spręsti įvairias šeimos problemas. Vykdant paramos šeimai programas nereikėtų apsiriboti vien finansine parama, o daugiau dėmesio skirti dvasinių vertybių puoselėjimui, socialinių paslaugų plėtojimui suteikiant didesnį savarankiškumą savivaldai šioje srityje.

Truputį norėtųsi atkreipti ir sveikatos apsaugos ministro dėmesį, kad vis dėlto vykdant sveikatos reformą gydymo ir sveikatos paslaugos tolsta nuo gyventojų, ypač nuo kaimo vietovėse gyvenančių žmonių. Norėtųsi daugiau dėmesio ir regioninės ekonominės socialinės plėtros politikos srityje, būtent skirtumų mažinimui tarp regionų.

Valstiečiai liaudininkai mano, kad Vyriausybės ataskaita iš tikrųjų yra labai nuosekli. Tai yra nuoseklaus darbo rezultatas, yra nuosekliai dirbama vidaus ir užsienio politikos srityje. Vyriausybė tikrai stengėsi ir įgyvendino daugelį šalies prioritetų.

Todėl Valstiečių liaudininkų frakcija vienbalsiai pritarė 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitai ir linki Vyriausybei įgyvendinti pradėtus darbus, kad būtų užtikrintas tolesnis šalies ekonomikos augimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, išklausius frakcijų pasisakymus aš siūlyčiau apsispręsti. Daugumos komitetų (aš perverčiau) yra ganėtinai lakoniškos kalbos, bet, aš manau, kad komitetų pirmininkai turėtų teisę bent jau trumpai iš tribūnos pasakyti, kaip komitetai pagal atskiras sritis vertina Vyriausybės ataskaitą, o po to, jeigu liks laiko, atitinkamai Seimo narių kalbos diskusijoje. Pradėkime eilės tvarka nuo Aplinkos apsaugos komiteto. Kviečiu pirmininką A.Bosą. Po to – A.Skardžius.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos! Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Vyriausybės 2005 m. metų veiklos ataskaitą ir nutarė vienbalsiai jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Įtikinama. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą išklausėme. Audito komitetas. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas.

A.SKARDŽIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai! Audito komitetas nebuvo toks vieningas, kaip Aplinkos apsaugos komitetas. Kaip žinome, daug problemų buvo keliama Audito komiteto. Per praėjusius metus dėmesio centre buvo ir privataus, ir viešojo kapitalo partnerystė, buvo koncesijos, buvo pasigesta, kad nėra institucijos, vadovaujančios koncesijoms, todėl ir savivaldybės kartais labai keistų sprendimų priimdavo vadovaudamosi tik advokatų kontorų parengtais koncesijų projektais. Vyriausybės atstovai apskrityse taip pat tam skiria per mažai dėmesio, nes iš jų nei Vyriausybė reikalauja, nei institucijos nebuvimas… Tai yra tos institucijos, kuri metodiškai vadovautų ir kontroliuotų tą procesą, nes kalbama apie viešąją nuosavybę. Tai nėra privati kažkurio mero nuosavybė, tai yra visų mūsų nuosavybė, todėl tą priedermę reikia išlaikyti.

Taip pat daug nerimo kėlė ir tai, kad vienintelė Europos Sąjungos valstybė… turinti turto mainus, kurie aktyviai buvo brukami ir turbūt tik didelių pastangų dėka 2002 m. priimtame įstatyme ta nuostata nėra dabar taikoma, nors kai kurie sprendimai, kurie Vyriausybės priimti visai neseniai, gal prieš metus, nėra atšaukti. Turbūt puikiai žinote, apie kokius sprendimus kalbama.

Taip pat antri metai iš eilės Seimas nepritaria turto ataskaitai. Tai yra tai, kurią rengia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas ją rengia pagal savo metodiką, bet, vertindami tą ataskaitą, mes nekalbame apie turto valdymą, jo valdymo efektyvumą, todėl kalbėti, kad viskas gerai, turbūt šiandien negalima.

Komitete nuomonės išsiskyrė ir balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 3, prieš – 2. Vieno balso persvara Audito komitetas pasisakė už pritarimą Vyriausybės ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J.Lionginą – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas, kolega V.Navickas.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas apvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. veiklos ataskaitą. Nuspręsta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. veiklos ataskaitai finansinės srities klausimais. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ekonomikos komiteto pirmininką V.Navicką kviečiu į tribūną. Ruošiasi Europos reikalų komiteto pranešėjas.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, kolegos! Itin greitai prabėgo pirmieji pilni kalendoriniai naujos koalicinės Vyriausybės darbo metai. Tai buvo intensyvios veiklos metai ir tenka pripažinti, kad Vyriausybės nuveikti darbai yra prasmingi ir atnešė Lietuvai daug naudos įvairiose gyvenimo srityse. Man, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkui, džiugu pripažinti, kad sėkmingi Vyriausybės žingsniai ir nuoširdus, nelengvas Lietuvos žmonių darbas užtikrino spartų ekonomikos augimą, viršijo net optimistiškiausias prognozes. 7,5% BVP augimas – tai trečias rezultatas visoje Europos Sąjungoje.

Reikia pažymėti, kad per 2005 m. augo visi ekonomikos sektoriai, tačiau itin intensyvus augimas, o tai labai svarbu, buvo pramonės srityje – 7,3% ir statybos – 10,9%. Spartus ekonomikos augimas sudarė palankias sąlygas socialinės srities plėtrai. Augo gyventojų pajamos, kokybiškesnės tapo sveikatos, švietimo ir kitos socialinės paslaugos, mažėjo nedarbas.

Ekonomikos komitetas vakar svarstė ir pritarė Vyriausybės 2005 m. veiklos ataskaitai. Tačiau svarstydamas ataskaitą komitetas daugiausia dėmesio skyrė, natūralu, ekonomikos srities klausimams. Komitetas pažymi, kad ekonomikos ir verslo srityje buvo priimti reikšmingi Vyriausybės dokumentai, čia ryškiai išsiskiria 2005 m. patvirtinta Lisabonos strategija, tačiau kartu pažymi, kad ne visi Vyriausybės strateginiai ekonomikos ir verslo klausimai, kurie buvo numatyti programoje, buvo įvykdyti.

Atidėtas ilgalaikės Lietuvos ūkio plėtros strategijos parengimo terminas. Vėluojama pusmečiu parengti investicijų skatinimo programą, nors tai, mūsų nuomone, itin svarbu skatinant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą ir viso investicinio proceso Lietuvoje pagyvinimą. Taip pat vėluojamas… tik šių metų balandžio mėnesį buvo pateiktas Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, kuris po pirmųjų vertinimų Seime susilaukė nemažai pastabų.

Šioje srityje, Ekonomikos komiteto nuomone, būtina koncentruoti dėmesį visų pirma į investicinio proceso skatinimą ir siekti, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojai rinktųsi Lietuvą kaip patrauklią investicijoms šalį. Nors pagal tarptautines studijas Lietuva šiuo požiūriu vertinama teigiamai, bet statistika, ypač tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, rodo šiek tiek kitokį vaizdą.

Tenka išgirsti, kad ir Lietuvos verslas jau užsimena apie galimybę perkelti gamybą į kitas šalis. Komiteto nuomone, būtina prioritetinėmis investicijų skatinimo sritimis nustatyti naujas aukštos klasės technologijas, taip pat užtikrinančias didelės pridėtinės vertės sukūrimą neišskiriant, ar tai būtų daroma pramoninių parkų laisvosiose ekonominių zonų teritorijose, ar privačios nuosavybės žemės sklypuose.

Itin aktualus šia prasme šiuos procesus skatinančių finansinių paskatų sukūrimas. Manome, teisūs pramonininkai, kalbėdami apie konkurencingos Lietuvos mokesčių sistemos sukūrimo svarbą. Investicijų plėtros klausimu taip pat aktualus žemės klausimas arba žemės sklypų įsigijimo klausimas. Šis procesas gana sudėtingas, bet iš dalies jo plėtrą riboja ir tai, kad nuosavybės atkūrimo klausimai yra gana lėti ir ataskaitoje netgi trūksta duomenų ir informacijos apie tai, kaip vyksta nuosavybės atkūrimo procesas miestuose. Galima tiktai konstatuoti, kad miestuose grąžinta, pagal internete paskelbtus duomenis, vos 32% visų žemių, kurios priklauso buvusiems savininkams. Manome, kad tam Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio. Žinoma, kadastrinių vietovių išskyrimas ir to proceso analizė bei spartesnis sprendimas ekonominiu požiūriu yra būtinas tolesnei investicijų plėtrai.

Energetikos srityje Vyriausybė taip pat nuveikė daug darbų. Praeitais metais Lietuva patikimai buvo aprūpinta įvairiais energijos ištekliais. Vyriausybė aktyviai veikė plėtodama regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, modeliuodama galimus branduolinės jėgainės statybos scenarijus, tinklų plėtros variantus. Mes tikimės, kad laiku, iki metų vidurio, Vyriausybė pateiks Seimui atnaujintą Lietuvos energetikos strategiją, kurioje ras vietą tinklų plėtra, integruojanti Lietuvą į Europos Sąjungos energetinę sistemą; taip pat užtikrinta, kad ateityje Lietuva išliks elektrą eksportuojančia šalimi, žinoma, natūralu, kad joje bus numatyti konkretūs naujos branduolinės jėgainės statybos terminai ir kiti aktualūs šio sudėtingo komplekso klausimai.

Susiklostė nepalanki kainų tendencija naftos ir dujų sektoriuje. Šis procesas verčia mus naujai pažvelgti į Lietuvos energetikos raidos perspektyvas. Manome, kad laikotarpis, kuris susidaro tarp naujos branduolinės jėgainės eksploatacijos pradžios ir Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus uždarymo… būtina spręsti. Komitetas konstatuoja, kad Vyriausybė galėtų aktyviai šį procesą aptarti su Europos Sąjungos institucijomis, nes laikotarpis bus gana sudėtingas ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Brangstantys energetikos ištekliai verčia ieškoti galimybių pratęsti branduolinės jėgainės antrojo reaktoriaus darbą.

Komitetas neturėjo daug pastabų dėl susisiekimo, transporto sektoriaus plėtros. Šis sektorius 2005 m. sėkmingai plėtojosi. Šio sektoriaus sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis padidėjo net 17,4%. 2005 m. šio sektoriaus investicijos išaugo net 43% ir pasiekė 1 milijardą 120 mln.; geležinkelio transportu pervežta 8,2% daugiau krovinių; išasfaltuota 231 km žvyrkelių. Daug pozityvių rezultatų yra įvairiose transporto srityse.

Komitetas mano, kad būtina iš naujo išanalizuoti finansinės perspektyvos lėšų skirstymą transporto srityje ir, žinoma, nagrinėti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo klausimus. Sėkmingai neišsprendus finansinių išteklių klausimo šioje ilgoje perspektyvoje, šis kelių plėtros sektorius gali susidurti su rimtomis problemomis. Manome, kad Seime diskutuodami dėl šios perspektyvos turime ieškoti protingų variantų, kad nebūtų sužlugdyta tai, ką nelengvai pasiekėme.

Taip pat nelengvas darbas laukia sprendžiant „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo klausimus. Seimui yra pateikti atitinkami kodekso pakeitimai. Reikia atsargiai ir profesionaliai žiūrėti į šiuos klausimus, nes tai yra sudėtinga ir atsakinga tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu sistema, reikalaujanti visuotinio dėmesio.

Apžvelgiau tik kelis ekonominės veiklos klausimus. Iš esmės komitetas, kaip minėjau, pritarė Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitai ir linki Vyriausybei toliau sėkmingai vykdyti priimtą Vyriausybės programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paprašyti kalbėsiančių komitetų vadovų kalbėti šiek tiek glausčiau, nes priešingu atveju mes šiandien dirbsime be pertraukos. Eilės tvarka kviečiu kalbėti Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkę I.Šiaulienę, po to bus Kaimo reikalų komiteto eilė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas apsvarstė Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą ir iš esmės jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 2.

Vertindamas Vyriausybės veiklą elektroninių ryšių sektoriuje ir informacinės visuomenės plėtros prasme, komitetas norėtų Vyriausybei vykdant numatytą veiksmų programą pasiūlyti išskirtinį dėmesį skirti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skatinimo programai; nuosekliai didinti šios programos finansavimo lygį atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą ir šalinti žinybiškumo kliūtis. Dabar dažnai būna taip, kad projektus rengia vieni, vertina kiti, pinigai yra trečioje vietoje. Dėl tokio nesuderinto žinybiškumo, neįveiktų barjerų turime ne tuos rezultatus, kurie turėtų būti esant tokiam finansavimui.

Antra. Spartinti viešųjų e. paslaugų plėtros įgyvendinimą, plėsti e. paslaugų pasiūlą, jų kokybę, supaprastinti potencialių vartotojų prieigos prie e. paslaugų tvarką ir sąlygas, tobulinti elektroninio parašo infrastruktūrą.

Trečia. Stiprinti valstybės tarnautojų administracinius ir elektroninius gebėjimus, gerinti jų kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją. Į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes priimti paskutiniai teisės aktai kalba apie tai, jog daugelis mūsų valstybės valdymo funkcijų turėtų būti atlikta elektroninėje erdvėje.

Ketvirta. Keisti garso ir vaizdo paslaugų teikimo internetu ir per palydovą teisinį reglamentavimą, nes šiandien yra kai kurių techninių galimybių ir imamasi iniciatyvos, pavyzdžiui, transliuoti mūsų televizijos programas užsieniui. Deja, tai kertasi su šiuo metu esama įstatymų numatyta tvarka.

Penkta. Plėtoti kultūros paveldo objektų ir muziejų fondų skaitmeninimo darbus, prioritetą teikti edukacinės ir pažintinės informacijos pateikimui elektroninėmis ir garso bei vaizdo priemonėmis. Taip pat komitetas norėtų atkreipti Vyriausybės dėmesį į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės tarpinstitucinį koordinavimą ir administracinius gebėjimus.

Linkime Vyriausybei sėkmės vykdant programą ir sprendžiant šio labai sparčiai besiplėtojančio, kasdien keliančio iššūkius mūsų gyvenimui ir tam pačiam sektoriui dėl technologijų pažangos problemų… realizavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J.Jagminą – Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Po to bus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto eilė.

J.JAGMINAS (DPF). Jūsų Ekscelencija Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai, bendru sutarimu, pritarė Vyriausybės programai ir linki Vyriausybei gerų darbų ateityje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks A.Sadeckas. Po to – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, kolegos! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Vyriausybės 2005 metų ataskaitą, jai pritarė nedidele balsų dauguma.

Komitetas šią ataskaitą vertina kaip Vyriausybės praėjusiais metais nacionalinio saugumo srityje atliktų kompleksinių darbų apžvalgą, tačiau pažymi, kad ataskaita kelia daug klausimų. Komiteto nuomone, Vyriausybės ataskaitoje pasigendama išdėstytos nacionalinio saugumo būklės, nurodytų pavojų ir grėsmių sąryšio su nuveiktais bei numatomais darbais.

Štai Vyriausybė kaip savo prioritetą akcentuoja priemones, stiprinančias valstybės vidaus stabilumą. Tačiau ataskaitoje neakcentuojama ir neišryškinama ši iš tikrųjų labai aktuali problema. Kitas ne mažareikšmis momentas, iš esmės nesusijęs tik su žodžių vartojimu, kaip atrodytų iš išorės, yra tai, jog Vyriausybė, skirtingai nei tai įvardyta Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, vertina kai kuriuos pavojus šalies nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 4.1.3 punktas aiškiai nurodo: „Pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo yra pavojus (pabrėžiu žodžius „yra pavojus“) ne tik ekonominei gerovei, bet ir valstybės saugumui“. Tačiau ataskaitoje didelė priklausomybė nuo strateginių žaliavų ir energijos tiekimo iš vienos valstybės, alternatyvių energetikos šaltinių stoka įvardijama tik, cituoju: „kaip galimas pavojus šalies saugumui“. Komiteto nuomone, tokių neatitikimų neturėtų būti ir Vyriausybė turėtų aiškiai ir vienodai matyti ir vertinti pavojus ir grėsmes šalies saugumui.

Iš ataskaitos matyti, kad, deja, užtruko darbai ir sprendimai tobulinant ir plėtojant valstybės krizių valdymo sistemą. Reikėtų, kad Vyriausybės sudaryta darbo grupė Krizių valdymo sistemos plėtotės programos projektui rengti suspėtų padaryti savo darbus iki numatyto šių metų birželio 1 dienos termino. Visiškai pagrįstas ir teisingas Vyriausybės ataskaitoje deklaruojamas būtinumas skirti prioritetą ilgalaikėms valstybėms saugumo stiprinimo programoms rengti ir šiose programose numatytoms priemonėms tinkami vykdyti. Tačiau pagal Seimo patvirtintą Programų rengimo planą vėluojama parengti Ekonominio saugumo stiprinimo bei Lietuvos policijos sistemos plėtros programas. Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir parengtų bei patvirtintų programų įgyvendinimo kokybei.

Komitetas, išnagrinėjęs valstybės sienos apsaugos plėtotės, nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, diplomatinės tarnybos institucijų, saugaus funkcionavimo užtikrinimo vykdymo eigą 2005 m., sako, jog programos iš esmės vykdomos, tačiau nėra visiškai užtikrinamas priemonių finansavimas, ne visos priemonės vykdomos tinkamai ir laiku. Taigi, vertinant Vyriausybės nacionalinio saugumo srityje nuveiktus darbus ir komitetui pritarus veiklos ataskaitai, norisi palinkėti Vyriausybei ir toliau spręsti nacionalinio saugumo problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Po to Sveikatos reikalų komiteto išvada.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamieji kolegos, turėčiau padaryti labai trumpą pranešimą apie svarstymą mūsų komitete. Jis būtų labai trumpas ir lakoniškas, kad komitetas pritaria ataskaitai, bet, išgirdęs diskusijas čia, aš pasinaudosiu ta teise, kad turiu 5 min., ir išsakysiu savo poziciją kai kuriais išsakytais klausimais, pirmiausia išsakytas opozicinių partijų.

Aš visiems norėčiau priminti 2004 m. pabaigą, kai mes kalbėjome apie prognozes 2005 metams. Net kai kurie profesoriai, mūsų kolegos čia, guru sakė, kad nebus tokio augimo, kad didės nedarbas ir ten visokių… infliacijos lygis pakils. Vien už tai, kad buvo vienas iš didžiausių bendrojo vidaus rodiklių augimas, krito nedarbo lygis, infliacija šiek tiek padidėjo, bet neperžengė tų ribų, apie kurias mes kalbame, jau už tai Vyriausybę turbūt reikia vertinti, kad darbas buvo padarytas gerai ir teisingai.

Kai aš girdžiu ir reaguoju į A.Kubiliaus padarytą pranešimą ir parengtą rezoliuciją, tai visiškai pritariu jo pasakytai minčiai, anot jo, kad tokia jau jų pareiga – ne girti Vyriausybę, bet kritikuoti. Bet kai kritikuojama, tai reikėtų bent jau tokio padoraus tikslumo, ypač kai mes kalbame apie skurdą. Gerbiamasis Andriau, jūs rašote savo rezoliucijoje, kad skurdas padidėjo 2%. Bet padidėjo santykinis skurdas, tai yra šiek tiek kitoks rodiklis. Visose liberaliose visuomenėse, o iš dalies ir Lietuva tokia, kur perskirstymas yra labai žemas (apie tai kalbėjo mūsų kolegos, jis yra vienas žemiausių Europoje), santykinis skurdo lygis didėja. Visoje Europoje, net ir tokiose liberaliose šalyse kaip Didžioji Britanija, Olandija, santykinis skurdo lygis yra dar didesnis. Jeigu mes kalbame apie absoliutų skurdą, tai Lietuvoje pernai skurdas 2% sumažėjo. Todėl, kai mes skleidžiame tokią informaciją visuomenei, tai mes turėtume būti tikslūs, nes kitaip žmonės į tai reaguoja labai skaudžiai. Taigi dėl skurdo.

Dabar, kai aš paminėjau, kad kovojant su skurdu vienas iš tokių dalykų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sysai, aš tik korektiškai norėčiau jums priminti, kad jūs dabar kalbate ne savo vardu, o turite pristatyti tą išvadą, kuri pateikiama komiteto.

A.SYSAS. Aš kalbu socialiniais klausimais, aš nekalbu ekonominiais. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Manau, žanrų mes neturėtume painioti, juo labiau ir laiką taupyti. Prašom, jeigu galėtumėte, glaustai.

A.SYSAS. Taip, aš labai glaustai. Kai mes kalbame apie pensijas ir atlyginimus, tai aš norėčiau priminti, kada jos buvo įšaldytos. Būtent per paskutiniuosius penkis metus, ir per 2005 m., ir pensijos, ir darbo užmokestis vis dėlto labai didėjo. Kai mes pasirenkame lyginti Latviją ir Estiją, kažkodėl mes peršokame į Latviją. Kalbant apie Estiją, vidutinis darbo užmokestis Estijoje, teisingai, didesnis negu Lietuvoje. Bet, manau, tai yra vėlgi opozicinės partijos, dešiniosios partijos, anksčiau prisidėjo prie to, kad nebūtų stiprių socialinių partnerių. Toje Estijoje kaip tik yra kolektyvinė sutartis tarp valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų ir Vyriausybės. Taigi, mielieji kolegos, kai jūs kritikuojate Vyriausybę ir sakote, kad mažas vidutinis darbo užmokestis, tai prisiminkite, ką jūs padarėte, kad tie socialiniai partneriai būtų skatinami per įstatymus, per paramą. Tada, manau, kaip ir Estijoje, taip ir Lietuvoje bus toks vidutinis darbo užmokestis. Kai mes lyginame Lietuvos ir Lenkijos pensijas, tai norėčiau priminti, tarifas Lenkijoje didesnis – trys pensininkai… išlaiko vieną pensininką… Tai vėl, gerbiamieji ponai, liberalius įstatymus, man atrodo… Šiame Seime mes balsavome už gyventojų pajamų mokesčių… Kai kas čia teikė siūlymą įvesti progresiją, tada tas perskirstymas būtų šiek tiek kitoks, galbūt ir mažiau žmonių būtų išvažiavę iš Lietuvos. Taigi, kritikuojant dabartinę valdžią, visada reikia neužmiršti, ką patys padarėte.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, 5 min. jau ištirpo.

A.SYSAS. Pirmininke, matau, ačiū. Dėkoju, kad išklausėte mane.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – J.Čekuolis. Tik neprašykite, kad dar nuolatinės komisijos norėtų pristatyti. (Juokas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Ne. Tiesiog norėčiau trumpą repliką pasakyti ir tokį pasiūlymą išklausęs kolegos A.Syso pranešimą. Gal iš tiesų būtų prasminga kitais metais komitetuose svarstyti ne tik Vyriausybės, bet ir opozicijos ataskaitas.

A.KUBILIUS. Aš galėčiau papildyti, jeigu galiu.

PIRMININKAS. Pildykite.

A.KUBILIUS. Aš siūlau šiandien užbaigti dėl Vyriausybės ataskaitos, nes mes pateikėme opozicijos ataskaitą. Tai įskaitytume kaip pateikimą ir pratęstume komitetuose, dar šiemet apsvarstyti opozicijos… Nes sulaukė daugiau dėmesio, negu Vyriausybės ataskaita.

PIRMININKAS. Manau, kad Seimas dėl to apsispręs. Ačiū. Matau, kad A.Kubilius tikrai džiūgauja dėl to. Toliau Sveikatos reikalų komitetas, D.Mikutienė. Po to Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 4 – už (D.Mikutienė, J.Olekas, V.Vertelienė, M.Žymantas), prieš – 2 (V.M.Čigriejienė ir A.Matulas).

Tačiau svarstymo metu komitete buvo atkreiptas dėmesys, kad esminį dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros paslaugų kokybei bei prieinamumui. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Būtina toliau vykdyti visuomenės sveikatos sistemos reformą, ją labiau priartinti prie bendruomenės. Taip pat vertėtų aktyvinti savanorišką sveikatos draudimą, kas suteiktų daugiau teisių pacientams rinktis gydymo įstaigą, gydytoją, gauti kvalifikuotą objektyvią konsultaciją bei gydytoją. Linkime Vyriausybei sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau A.Pitrėnienė pristatys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Po to Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, Vyriausybe, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą ir nutarė pritarti Vyriausybės 2005 metų švietimo, mokslo ir kultūros srities ataskaitai. Balsavimo rezultatai tokie: 4 – už, susilaikė 2, prieš nebuvo. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauską kviečiu į tribūną pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Po to Užsienio reikalų komitetas. Primenu, kad komitetai kalba abėcėlės tvarka.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės 2005 metų veiklos teisinės sistemos srities ataskaitą. Balsavimo rezultatai: 6 – už ir 2 galantiškai susilaikė.

PIRMININKAS. Tas protokole turbūt atspindėta. Toliau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Po to Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ne mažiau gerbiamas posėdžio pirmininke, premjere, Vyriausybės nariai! Pirma negu paskelbsiu Užsienio reikalų komiteto poziciją, noriu mažą repliką dėl diskusijos, kuri čia vyksta, būtent paklausius gerbiamojo A.Kubiliaus pranešimo. Trumpai reziumuoju. Viskas mūsų valstybėje taip blogai, kad blogiau būti ir negali ir dėl to kalta, savaime suprantama, tik dabartinė Vyriausybė, kuri, pasak A.Kubiliaus, yra pati didžiausia lietuvių tautos problema. Šis pasakymas arba tokia santrauka rodo, kad vienpusiškai vertinama Vyriausybės veikla, o bendra taisyklė yra tokia: jeigu vertinimas vienpusis, jis visuomet nėra adekvatus realybei. Kito varianto čia nėra.

Taigi dabar dėl užsienio politikos srities, kuri, deja, nepateko į gerbiamojo A.Kubiliaus apžvalgos sritį, tarytum Vyriausybė neužsiimtų užsienio politikos dalykais. Man atrodo, tai rodo, kad bent vienoje srityje Vyriausybė dirbo tikrai sėkmingai ir tai pripažįsta gerbiamasis A.Kubilius neįtraukdamas šio dalyko į visiškai juodą Vyriausybės veiksmų sąrašą. Iš tiesų, aš manau, kad taip ir yra. Mūsų komitetas balandžio 12 dieną svarstė Vyriausybės ataskaitos užsienio politikos dalį ir iš 6 balsavusių 4 susilaikė… 6 balsavo už, susilaikė 4 – toks rezultatas. Pritarta Vyriausybės užsienio politikos daliai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pasiruošęs kolega V.Bukauskas. Prašom pateikti komiteto išvadą.

V.BUKAUSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis pirmininke, Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė 2005 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą ir pritarė: 4 – už, 2 susilaikė ir 1 prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis komitetų eilėje – Žmogaus teisių komitetas, tačiau nepaskutinis pagal svarbą.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės atstovai, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą ir komiteto sprendimas balsuojant yra toks: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitai. Už balsavo – 4, prieš balsavo 1, 2 susilaikė. Šia proga kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkė linkėdama Vyriausybei sėkmės dirbti pradėtus darbus įgyvendinant priimtą Vyriausybės programą, norėčiau atkreipti dėmesį ir prašyti, kad visose veiklos srityse tiek įgyvendinant priimtus teisės aktus, tiek kuriant įstatymų lydimuosius teisės aktus, tiek realiai vykdant funkcijas, pagrindiniu prioritetu Vyriausybė visada laikytų žmogaus teisių apsaugą. Labai ačiū ir sėkmės.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pageidavę komitetai pasakė savo nuomones. Kolegos, dar 7 Seimo nariai norėtų dalyvauti diskusijoje. Laiko, kaip ir galėjome prognozuoti, pritrūkome. Turime apsispręsti, ar tęsiame diskusiją, nes dar turime taip pat aptarti ir teikiamus dviejų rezoliucijų projektus. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos… Aš suprantu, kad tradiciškai pasipiktinusių yra ir mes tuoj procedūriškai tą klausimą išspręsime. E.Masiulis – dėl vedimo tvarkos.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti, ar tikrai visi komitetai pateikė savo išvadas. Pavyzdžiui, mes pasigedome Europos reikalų komiteto išvados. Ar tai reiškia, kad komitetas neturi pozicijos dėl Vyriausybės veiklos, ar ji yra neigiama, ir kaip tokiais atvejais yra elgiamasi? Statutas įsakmiai reikalauja, kad komitetai pateiktų išvadas.

PIRMININKAS. Seimo posėdžių sekretoriatas išvados nėra gavęs. Gal jūs turite kokį pasiūlymą? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Aš tikrai nežinau dėl Europos reikalų komiteto, bet aš siūlau procedūrą tęsti toliau. Rezoliucijas mes, matyt, šiandien sugebėsime tik pateikti, o diskusija dėl rezoliucijų vyks kitą posėdį. O dabar tęsti kalbas ir taip pat leisti pateikti rezoliucijas.

PIRMININKAS. Supratau. Aš siūlau, kad mes balsuodami apsispręstume, ar tęsiame diskusijas. Kaip pirmininkas, aš turiu teisę teikti tokį siūlymą. Eilės tvarka – J.Olekas. Prašom. Po to S.Pečeliūnas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kiek aš pamenu, mes Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad galbūt Vyriausybės valanda galėtų būti sutrumpinta iki pusvalandžio.

PIRMININKAS. Ji jau yra sutrumpinta. Kai mes tvirtinome darbotvarkę, Vyriausybės valandos pradžia numatyta 13.30 val.

J.OLEKAS. Mes tada galėtume iki 13.30 valandos tuos klausimus išspręsti ir pabaigti.

PIRMININKAS. Mano ir būtų siūlymas apsispręsti, ar tęsiame diskusiją, o jeigu netęsiame, iškart pereiname prie rezoliucijų pateikimo. Tokia ir yra mintis, nes darbotvarkėje tam laikas yra neišskirtas ir aš proporcingai stengiuosi tai planuoti. S.Pečeliūnas. Aš matau, kad norim dar kalbėti šiuo klausimu. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Vis dėlto būkim teisingi ir Statuto atžvilgiu. Tai ką, nėra Europos reikalų komiteto pirmininko ar pavaduotojo ir jie negali informuoti, ar jie svarstė, jeigu nesvarstė, kodėl nesvarstė? Jeigu jie privalo tai daryti ir to neatliko, siųsti juos susirinkti ir svarstyti ir tęsti tą dalyką. Mes negalime užbaigti reikalo, kol vienas komitetas neatliko savo konstitucinių priedermių ir taip numoti ranka būtų tiesiog nesąžininga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes tuoj pat dar grįšime prie to klausimo. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pirmininke, man neaišku, kodėl jūs pasiūlėte šią savo idėją? Aš skaitau patvirtintą programą, kurią patvirtinome 10.15 valandą ar kiek, joje rašoma 1-3a: „Diskusija apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą 11.30-13.30 val.“ Ten, kur rezoliucijos, aš laiko nematau. Aš matau aiškiai pasakyta – diskusija. Kodėl jūs norite pažeisti priimtą posėdžių darbotvarkę?

PIRMININKAS. Čia nėra jokių pažeidimų, gerbiamasis Juliau. Čia tiesiog yra kompleksinis klausimas ir jam laikas turi būti proporcingai planuojamas. Aš, kaip pirmininkas, atsakau už tam tikrą loginę seką, kad mes spėtume bent kompleksiškai apsvarstyti šiuos dalykus, tačiau jeigu Seimas nuspręs tęsti diskusiją, mes ją tęsime. Dabar aš norėčiau paklausti kurio nors iš šešių Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų, kaip ten su vieno iš didžiųjų komitetų ataskaitos svarstymu? Gal J.Zinkevičiūtė mums galėtų pasakyti, ar komitetas spėjo apsvarstyti? Kaip ten įvyko? Šoninis mikrofonas ta proga.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, labai atsiprašome, buvo objektyvios priežastys. Mes kaip ir neturėjome galimybės svarstyti Europos reikalų komitete… bet nebuvo apsvarstyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Vienas komitetas neapsvarstė. (Balsai salėje) Gerai. Kolega J.Jagminas. Prašom. Pasikeiskime nuomonėmis.

J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamieji, komitetai pateikė savo požiūrį į Vyriausybės ataskaitą, iš esmės visuose komitetuose dalyvauja visi Seimo nariai. Jeigu Europos reikalų komitetas ir nesvarstė, vis tiek visuose kituose komitetuose Seimo nariai turėjo galimybę savo poziciją pasakyti. Todėl nereikia čia daryti problemos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau neužsiimti dabar laisvu Statuto interpretavimu. Aš siūlau palikti Seimui dabar nuspręsti, ar mes pirmiausia galime tęsti diskusiją, po to antras procedūrinis bus balsavimas, ar mes galime tęsti šio klausimo svarstymo nesant vieno komiteto išvados. Dabar apsispręskime dėl diskusijos. Procedūrinis balsavimas, ar mes baigiame diskusiją? Balsavimas už reiškia pritarimą, kad diskusija baigiama, balsavimas prieš reiškia, kad diskusija yra tęsiama. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę. (Balsai salėje) Už reiškia už diskusijos nutraukimą, prieš reiškia, kad diskusija būtų tęsiama. (Balsai salėje)

54 buvo už diskusijos nutraukimą, 36 – prieš. Diskusija baigta. Dabar turėsime apsispręsti. (Šurmulys salėje) Kolegos, minutę! Tuoj pat apsispręsime dėl kito klausimo, tada bus replikos ir pasisakymai. Minutėlę! Tai buvo procedūrinis balsavimas. Po viso klausimo yra kalbos su replikomis.

Buvo pavedimas visiems komitetams svarstyti Seimo ataskaitą. Komitetas turėjo svarstyti. Todėl turime nuspręsti, ar galime judėti į priekį be… (Balsai salėje: „Galima!“) Iš principo Statutas sako, kad pavedimas nėra įvykdytas, bet Seimo valia spręsti, nes tai, kaip elgiamasi tokiais atvejais, Statute aiškiai nėra nustatyta. Todėl aš vadovaujuosi 261 straipsniu, kuris man leidžia… (Balsai salėje) Loginė seka yra tokia, kad Seimui paliekama apsispręsti dėl šio klausimo. Aš dar išklausysiu replikas arba pasiūlymus dėl vedimo tvarkos, tada mes apsispręsime. Kolega E.Klumbys, tada – A.Kubilius.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, situacija tokia, jog mes matome, kad komitetas nėra apsvarstęs, vadinasi, ir vienos, ir kitos rezoliucijos mes neturėtume svarstyti. Dar mes turime pakankamai laiko, kad galėtume iki 13.30 val. baigti šią diskusiją.

Man labai gaila, kad posėdžio pirmininkas savo iniciatyva siūlo nutraukti diskusiją. Jis elgiasi tarsi daugumos atstovas – noriu tą pabrėžti. Vis dėlto Seimo nariai ruošiasi labai rimtai diskusijai. Jie sėdi prie ataskaitų, rengia savo pranešimus, o jūs savo iniciatyva…

PIRMININKAS. Koks jūsų siūlymas?

E.KLUMBYS. Mano siūlymas yra tęsti diskusiją, leisti visiems kalbėti, o rezoliuciją svarstyti tada, kai bus Europos reikalų komiteto išvada.

PIRMININKAS. Gerai. Tuoj mes nuspręsime, ar tam pritariame. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pasakyti, kad mes jau 10 minučių gaištame kažką svarstydami, nors buvo likę 7 Seimo nariai, turintys teisę kalbėti tokioje diskusijoje. Vieną kartą per metus vyksta tokia diskusija, o mes dabar pradedame diskutuoti, ar jie dar gali kalbėti, ar ne. Ar jų bijoma? Mano siūlymas – leisti visiems kalbėti, tada daryti Vyriausybės valandą, o 14.00 valandą dar suteikti galimybę pateikti rezoliuciją ir baigti šį klausimą.

PIRMININKAS. Aš jums norėčiau pacituoti Statuto 108 straipsnio normą dėl diskusijų nutraukimo ir apribojimo: „Diskusija nutraukiama Seimui nutarus, išskyrus atvejus, kai šiuo Statutu numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka“. Toks klausimas yra teikiamas balsuoti be aptarimo, kai bent du Seimo nariai yra kalbėję dėl vedimo tvarkos. Aš išlaikiau daugiau, nei reikalauja procedūra. Apgailestauju, kolegos, kad jūs kalbėdami reikia ar nereikia prie mikrofonų gaištate laiką.

Aš norėčiau pasakyti, kad kaip posėdžio pirmininkas turiu teisę planuoti tuos klausimus, kurie yra suplanuoti ir yra kompleksiniai. Rezoliucijų svarstymo metu taip pat yra numatyta diskusija ir dalis Seimo narių taip pat galės kalbėti, todėl siūlau konstruktyviai judėti į priekį ir apsispręsti, ar dabar be Europos reikalų komiteto išvados galime judėti į priekį, ar ne. Jeigu bus nuspręsta, kad negalime judėti į priekį, tada pasitarsime, ar likusį laiką skirsime diskusijai. Ar tinka taip? (Balsai salėje)

Nepaisant visko – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, šiame Seime jau tapo savotiška tradicija Seimo statutą traktuoti kaip kam tą akimirką patinka. Statute labai aiškiai parašyta: „Svarstant Vyriausybės ataskaitą, pasisako visi komitetai“. Vadinasi, jeigu vienas komitetas nepasisakė, o jam nustatyta tokia prievolė, fiziškai negalima pabaigti procedūros. Todėl ir siūlau: jeigu yra dar 7 nariai, norintys kalbėti, tegul jie viską pasako, tada reikia daryti pertrauką ir kitame posėdyje išklausyti dar vieną komitetą. Tada procedūrą bus galima baigti be diskusijų. Ar mes šiandien tuos pateikimus atliksime… Šiandien negalėsime atlikti, o po Europos reikalų komiteto ataskaitos. Statutui visi turime būti lygūs, nors kai kam tai ir labai nepatinka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, galima dar vieną repliką?

PIRMININKAS. Žinoma. Tęskime.

A.KUBILIUS. Jeigu jūs būtumėte perskaitęs tą 108 straipsnį iki galo, tai jūs suprastumėte, kad šis balsavimas reiškia, kad diskusija turi būti tęsiama toliau. Paskutinis punktas: „Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija (tą darė Tėvynės sąjungos frakcija) ir jos siūlymą paremia trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių (daugiau negu trečdalis dalyvaujančių balsavo prieš diskusijos nutraukimą), diskusija tęsiama toliau.“

6 punktas: „Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę (apribota iki 13.30 val.) Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.“ Padaryta sumaištis lygioje vietoje ir praradome 15 minučių. Diskusija turi būti tęsiama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš nenoriu veltis į polemiką dėl paprasto dalyko – opozicinės frakcijos vardu nebuvo suformuluotas siūlymas, o buvo pavienės Seimo narių kalbos, jeigu jūs dabar smulkmeniškai kiekvieną nuostatą norite aiškintis.

J.Olekas, ir toliau apsispręsime, kaip elgtis.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, būsimasis opozicijos lyderi pagal rotacijos sutartį, aš tikrai gerbiu jūsų nuomonę ir kviečiu balsuoti, nes jūs buvote visiškai teisus.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau tokią procedūrą: jeigu yra apsisprendžiama, kad Seimas be vieno komiteto išvados negali baigti procedūros, mes grįžtame prie diskusijos. (Šurmulys salėje) Kolegos, balsuodami apsispręskime, ar galime laikyti baigta ataskaitos svarstymo procedūrą be vieno komiteto išvados? (Balsai salėje) Taigi, kolegos, prašom balsuoti, ar galime laikyti procedūrą baigta be vieno komiteto išvados. (Balsai salėje)

Tokiais atvejais balsavimas yra alternatyvus. Aš turėjau formuluoti, kad tai yra alternatyvus balsavimas. (Triukšmas salėje) Gerai. Dėl vedimo tvarkos. Manau, aš turėjau aiškiau formuluoti, koks yra balsavimas, todėl siūlau jį pakartoti. Kolegos, ar tinka pakartoti balsavimą? (Balsai salėje: „Tinka!“) Ne, netinka. Matau, kolega V.Mazuronis mano kitaip. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galėtumėte pasakyti, pagal kokį Statuto straipsnį jūs siūlote Seimui balsuoti, kad būtų nusižengta Statuto normai? Aš turiu omeny, kad Statute aiškiai parašyta: „Nesant visų komitetų išvadų, svarstymo negali būti“. Koks straipsnis jums suteikia teisę balsuoti ir keisti Statuto nuostatas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Mazuroni, jūs man pasakykite, kokį straipsnį pažeidžiau, nes nėra aiškiai pasakyta. Yra parašyta, kad svarsto komitetai, bet kad išvados pateikiamos – procedūra nėra aiškiai apibrėžta. Galime dar pusvalandį gaišti tam. Aš siūlau išeitį – spręsti procedūrinius klausimus pagal paskutinį Statuto straipsnį.

Kadangi nebuvo mano, pripažįstu tam tikrą netikslumą, aiškiai suformuluotas klausimas, koks yra balsavimas, aš siūlau jį pakartoti. Ar visiems priimtina? (Balsas salėje: „Ne, ne!“)

Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas vėl veda mus į šoną. Opozicijos lyderis labai aiškiai pasakė, kad diskusija buvo nutraukta neteisėtai, todėl mes turėtume baigti diskusiją, nes buvo vienos frakcijos prieštaravimas ir buvo pakankamai balsų, kad diskusija būtų tęsiama. Taigi diskusija privalo būti tęsiama. Vėliau, baigę diskusiją, spręsime kitus klausimus, o ne vidury pradedame svarstyti, kaip bus su ta rezoliucija. Todėl siūlau baigti diskusiją ir pereiti prie kitų klausimų.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš dar kartą primenu, kad jūs buvote visiškai teisus: nebuvo jokios frakcijos prašymo dėl diskusijos pratęsimo. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes balsavimo rezultatas buvo lygus ir nebuvo suformuluotas alternatyvus balsavimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Manau, frakcijos prašymas buvo ir balsavimas buvo. Statutas aiškiai nurodo, kad diskusija turi būti tęsiama. Sutinku su E.Klumbiu, jis yra visiškai teisus, kad dabar diskutuojame ne dėl to. Turime tęsti diskusiją iš esmės, o gale jau spręsti, ką daryti su Europos komitetu. Dabar dėl Europos komiteto. Jam yra prievolė svarstyti. Komiteto atstovė, pavaduotoja pasakė, kad jie net nesvarstė. Tai nevykdo savo prievolių. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerai, supratom. Dabar mes turim baigti šią procedūrą, dėl kurios yra neaiškumas, t.y. kaip elgiamasi, ar galime baigti procedūrą nesant vieno komiteto išvados. Kolegos, balsavimas alternatyvus, susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas už reiškia, kad galima baigti procedūrą be komiteto, balsavimas prieš, – kad negalime. Susilaikiusieji neskaičiuojami.

56 pasisakė už tai, kad galima baigti procedūrą, 45 – prieš, susilaikiusiųjų neskaičiavome.

Procedūrą galima baigti. Kolegos, aš vis dėlto turiu pripažinti, kad sistemiškai vertinant 108 straipsnį, kai Seimas iš anksto yra apribojęs diskusijos kiekvienu klausimu trukmę ir kalbėtojų skaičių, siūlymai nutraukti diskusiją nepriimami. Todėl aš, kaip posėdžio pirmininkas, pripažįstu vis dėlto padaręs klaidą. Taip, išties tokio teikimo negalėjo būti ir todėl, kolegos, aš manau, kad vis tiek mes nebespėjame rezoliucijų apsvarstyti ir jos gali būti pateiktos kitame Seimo posėdyje. Likusią dalį iki Vyriausybės pusvalandžio mes galėtume skirti pateikimui. Ir aš manau, kolegos, kad taip ir pasielkime. Todėl aš siūlau diskusijoje eilės tvarka kalbėti keliems numatytiems frakcijų nariams ir kartu taip, kad būtų atspindėtas frakcijų pasiskirstymas. Eilės tvarka iš nepasisakiusiųjų yra A.Matulevičius. Prašom. Iki 5 minučių.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu reikia, tai ir bus. Buvo lemta man kalbėti, tai ir kalbėsiu. Man atrodo, kad šiandien mes negalime sakyti, kad Vyriausybė nieko nepadarė. Ji dirbo, stengėsi ir kažką nuveikė. Bet mes svarstom visai kitą žanrą. Mes svarstome Vyriausybės veiklos ataskaitą. Man atrodo, ne visi komitetai ir frakcijos neįsigilino, kad šios ataskaitos arba atgyveno, arba niekam netikusios, pati forma, jų surašymas ir jų pateikimas. Nes jūs man atsakykit, kas turi naudos iš tokių ataskaitų? Nei pati Vyriausybė, nei Seimas, juo labiau Lietuvos žmonės. Net žurnalistai jų necituoja. Man atrodo, reikia aptarti, kaip jas pakeisti, apie kokias problemas turėtų kalbėti Vyriausybė. Jeigu mes svarstome Vyriausybės veiklos ataskaitą, tai toje ataskaitoje turėtų būti ir perspektyvos, ir kas padaryta, ir kas nepadaryta, o ne vien tiktai noras pasigirti, kad mes gyvename labai gerai. Nes net anais gūdžiais laikais visuomet būdavo pasakyta, kad yra, deja, ir trūkumų. Dabar atrodo, kad tų trūkumų ir nėra.

Aš tik porą problemą paminėsiu. Viena didžiausių problemų šiandieną yra mūsų klimatas investicijoms. Ir ši sistema yra apraizgyta labai didžiuliais biurokratiniais trikdžiais. Vienas dalykas, kad valstybė nustojo diskutuoti, ir man rodos, tai buvo klaida, kad buvo atsisakyta nulinio tarifo investicijų apmokestinimui. Antras dalykas, šiandien Vyriausybė turėtų pripažinti, kad buvo klaida (ir Seimas buvo suklaidintas) dėl socialinio mokesčio įvedimo. Kai mes raportuojame, kad vykdo ir viršija biudžetą, tai dėl to nėra ko džiaugtis, nes tada reiškia arba blogai planuojame, arba apvagiame mūsų žmones. Ir man atrodo, kad svarbiausias dalykas – netgi ne mokesčiai. O šiandien, kad ir ko paklaustume, kad ir kokiose apklausose kas dalyvautų, visi kalba apie baisią biurokratinę sistemą, kuri gimdo didžiulę korupciją Lietuvoje. Ir vienas pavyzdys. Visai neseniai Vyriausybė pateikė per savo ministerijas čia, Seime, Teritorijų planavimo įstatymą. Jį betaisant mažais gabalėliais nieko neišeis, ta sistema nebus sugriauta. Reikia iš esmės perrašyti, pakeisti sistemą, bet šito daryti nenorima. O aplinkos ministras A.Kundrotas, šioje Seimo salėje atsakydamas kažkada į Seimo nario K.Bobelio klausimą, kodėl pasaulyje statomi namai net prie vandens arba vandenyje, o Lietuvoje – už 10 km, vaizdžiai sakant, tiktai paskui kas pažeidžia, tą padaro, tai jis pasakė, kad dėl visko kaltas Seimas. Seimas priėmė tokią tvarką. Bet kaip į Seimą ateina tie dokumentai, kas „išprievartauja“ Seimą tai padaryti, apie tai nediskutuojame. Tai man atrodo, apie šiuos dalykus mes ir turėtume kalbėti. Mes turėtume kalbėti apie tai, kas svarbu Lietuvos žmonėms, kas svarbu Lietuvos regionams ir kaip galima taisyti tokią padėtį. Deja, šiandien apie tai nėra kalbama.

Kitas. Paprastas dalykas – valstybinių įmonių vadovų atlyginimai, kuriuos su didžiausiu skandalu išpaišė visi dienraščiai, visos televizijos parodė, ir šiandien yra mokami dideli. Vėl kas kaltas? Bet niekas to nedaro. Sako, rašysim naujus įstatymus. Tai kad jų nereikia rašyti. Jeigu yra blogai, reikia staigiai sutvarkyti. Tai kodėl vėl į tokius dalykus nėra reaguojama ir nėra nieko daroma? Ir man atrodo, kad jau ką ką, bet Lisabonos strategiją tai geriausiai įgyvendina Kinija ir Indija, o ne Lietuva, kuri yra Europos geografiniame centre. Nes apie ją yra tiktai daug kalbų. Žodžiu, į Seimą ateina daugybė programų, daugybė strategijų, daugybė ataskaitų. Popierinių! Jos nereikalingos ir jos neturi jokios įtakos šalies gyvenimui. Man atrodo, reikia sustoti, pamąstyti ir baigti tokią praktiką. Kitaip mums lemta ir toliau kalbant apie visuotinės gerovės valstybę skendėti miglose. Tada vėl kaltinsim: ar Vyriausybė kalta, ar ministrai kalti, ar Seimas kaltas. O rezultatas – vežimas stovės vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu R.Garbaravičių. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs pripažinote, kad padarėte klaidą, ir leidote kalbėti toliau, t.y. pratęsti diskusijas, tai šioje situacijoje diskusijos turi būti baigtos iki galo. Ir aš nesuprantu, kodėl jūs pasirinktinai dabar leidžiate ne pagal eilę kalbėti Seimo nariams. Yra labai konkreti eilė, taip ir reikėtų kalbėti. O baigus diskusijas bus Vyriausybės valanda, padarysim pertrauką, po to tęskim diskusijas. Bet pripažinęs klaidą, jūs turit leisti kalbėti visiems aštuoniems, o ne nutraukti diskusijas.

PIRMININKAS. Klaidos pripažinimas reiškia, kad toliau yra tęsiama diskusija. Ir aš manau, dėl to nebesiginčykim. Ne sykį yra buvę išties logine gyvenimo praktika paremti sprendimai, kai proporcingai visų frakcijų atstovams bendroje diskusijoje yra leidžiama išsakyti nuomonę. Todėl judame į priekį, kalbės R.Garbaravičius, ruošiasi J.Veselka.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ruošdamasis šiam pasisakymui, aš pagalvojau: opozicija vis kritikuoja, kritikuoja Vyriausybę. Reikėtų rasti, už ką pagirti. Ir radau. Iš tikrųjų reikėtų pagirti Vyriausybę už stabilumą, nes pagrindinė frazė, kurią aš perskaičiau ir 2004 metų ataskaitoje, ir 2005 metų ataskaitoje, yra „praėjusieji metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi“. Tai tiesiog nori nenori į galvą ateina tas gydytojas juokas, kad, nepaisant gydymo, ligonis pasveiko. Tačiau, mano galva, reikėtų klausti, ne ar buvo ekonomikai sėkmingi metai, bet ar buvo sėkmingi Lietuvos žmonėms. Ar tie, kurie kuria tą ekonomiką – darbininkai, verslininkai, pramonininkai, turgaus prekeiviai ir daugybė kitų, sutiktų su tuo vertinimu. Kodėl tada tokia didelė emigracija? Tačiau aš grįžtu prie ekonomikos.

Tiktai tiek, kad šnekant apie ekonomiką, noriu pabrėžti, ne kalbant, o šnekant, labai dažnai esmė paslepiama už skaičių, projektų, strategijų ir nešnekama apie realią situaciją. Todėl aš manau, kad vertinant, sakysim, Vyriausybės veiklą, ją reikia vertinti taip, kaip žiūrėtume nebylų kiną – nesiklausyti, kaip aiškina, kodėl tai buvo daroma, kas turėtų būti padaryta, kas bus padaryta, o žiūrėti į realius faktus: kas daroma ir kas iš to išėjo. Ekonomika. Pelno mokestis realiai didėja, investicinis patrauklumas mažėja, korupcija nemažėja. Tada gal yra skatinamos inovacijos, aukštosios technologijos, kurios sukurtų naujas darbo vietas, kurios yra gerai apmokamos. Šiandien garsiausias valstybinės reikšmės objektas tai yra Gariūnų turgavietė, apie kurią mes daug kalbame. Dabar inovacijoms, aukštoms technologijoms numatyta 16 mln., tuo tarpu darbuotojams pavežti iki darbo vietų, nes žmonės, gaunantys minimalų atlyginimą ir dirbantys kaimuose, nebeturi pinigų bilietui ir nebegali dirbti už tokį mažą atlyginimą, skiriama beveik 5 kartus daugiau, t.y. 70 mln. Kas gavo didžiausią paramą iš pramonės įmonių? Didžiausią paramą gavo medžio drožlių plokščių gamykla, taip? Iš esmės matyti, kad ta mūsų ateities pramonės vizija yra grįsta mažų atlyginimų darbuotojais ir medžio drožlių plokštėmis.

Kaip atrodo mūsų ekonomika, kuri, reikia nepamiršti, yra šešis kartus imlesnė energijos ištekliams, negu Europos Sąjungos vidurkis? Gal energetinės problemos yra sėkmingai išspręstos arba sprendžiamos? Anaiptol. Naftos kainos kyla. Kuro kainos kyla, dujų kainos kyla ir tai, ką mes matome, toli gražu ne pabaiga. Jeigu mes pažiūrėsime, ką kalba Dž.Bušo patarėjas energetikos klausimais, jis įvardija naftos kainų stabilizavimą apie 170 dolerių už barelį. Minima ir kur kas baisesnių skaičių. Dujų kaina iš esmės gal tik mums paslaptis, o visi žino, kad 2008 m. Lietuvai dujos kainuos apie 190 dolerių už 1000 kubų. Matydamos tokią situaciją Jungtinės Amerikos Valstijos… Jų pagrindinis prioritetas yra (aš bandau cituoti iš atminties) „vandenilio naudojimas transporte ir energetinio sektoriaus nepriklausymas nuo importuojamų žaliavų“. Tokiai programai skiriama 3 mlrd. dolerių. Ar mes turime kokią nors užuominą į panašių problemų sprendimą mūsų Vyriausybėje? Realiai mes pastebime tik tiek, kad reikia nieko nedaryti, kad Kremlius kainų nepakeltų.

Tai kam gi skiriamas didžiausias dėmesys ir lėšos? Akivaizdu – transporto infrastruktūrai. Tačiau investicijos į infrastruktūrą yra geros tik tada, kai jos sukelia audringą ekonomikos plėtrą. Kiek tokių projektų mes turime? Galime paminėti tokius tradicinius kaip „Via Baltica“, galime paminėti „Klaipėdos uostą“, tačiau tai yra tiesiog istoriškai susiklostę. Vienas iš daugiausia minimų naujų projektų buvo europinė vėžė „Rail Baltica“.

Kokia yra situacija? Kuruojantis komisaras Pavelas Telička pasakė tokius žodžius: nuo 2004 m. balandžio mėnesio, kada jis jau buvo įvardytas kaip europinis prioritetas, buvo rasti tik šalių politiniai pareiškimai. Todėl matyti, kad logistiniu požiūriu Lietuva juda, atsiprašau, aš tik baigiu paskutinį sakinį… Gal aš per didelis pesimistas, tačiau kai matome, kaip dabar keičiasi (…) vadovai, aš manau, kad vis dėlto aš esu optimistas, bet negalėsiu pritarti Vyriausybės ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka toliau dalyvauja diskusijoje.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, formaliai žiūrint, Vyriausybės ataskaitos nebegali pakeisti, nes tai, kas pernai padaryta, šiemet arba poryt nesugrąžinsi. Bet aš vis dėlto vertinu tuo aspektu, kad ši Vyriausybė dirba ir dirbs toliau, nes opozicinės jėgos viena kitos nemėgsta labiau negu pozicijos. Todėl sudaryti naują Vyriausybę faktiškai per tuos likusius dvejus metus jokių šansų nėra.

Vertinant darbą reikia priversti Vyriausybę dirbti visai Lietuvai, o ne klanams. Pirmasis Vyriausybės minusas, nepaisant kai kurių aiškinimų, kad keitėsi metodikos, yra tas, kad per 2005 metus skurdžiai gyvenančių žmonių padaugėjo 1 procentas. Ir šiandien Lietuvoje ties skurdo riba gyvenančių žmonių yra daugiau kaip 580 tūkst., tai yra pernai padidėjo 58 tūkstančiais. Aišku, padidėjo ta riba, nuo kurios skaičiuojamas skurdas. Dabar ji siekia 330 litų. Bet faktas tas, kad augant sparčiai ekonomikai ir gaunant didelę paramą iš Europos Sąjungos, skurde gyvenančių žmonių skaičius didėja.

Jeigu paimsime tai, kad socialdemokratai vadovauja Vyriausybei antrą kadenciją, o Darbo partija toje koalicijoje yra tik pagrandukai, kurie pirmadienį turi labai dideles ambicijas, bet trečiadienį jau visiškai subliūkšta tarsi balionas, kurį kas nors pradūrė… Vadinasi, dėl šios situacijos yra kalti socialdemokratai, nes jų rankose yra svarbiausi postai, tai yra premjero ir finansų ministro. Partijai, turinčiai daugiausia Seimo narių, atiduoti du aukščiausius postus kitiems, tai pripažinti, kad mes valdyti valstybės nepasiruošę. Mes esame mokinukai. Mokinukams geriausia būti opozicijoje.

Dabar, kai kalbama apie atskirtinumo ir turtuolių turtėjimo varguolių sąskaita mažinimą, yra didžiuojamasi, kad nuo liepos mėnesio 4% sumažintas pajamų mokestis. Vyriausybė bando įrodyti, kad sumažinus šį mokestį tie, kurie gaudavo per mėnesį 20 tūkst. atlyginimą, jų dėka jie gaus 800 litų papildomų pinigų. Tas, kuris gauna 500 litų, gaus 20 litų. Ir ši Vyriausybė akiplėšiškai bando įrodyti, kad 20 litų yra daug daugiau negu 800 litų. Nuolat tai kartoja ir mano, kad tauta patikės, kad taip ir yra iš tikrųjų.

Antras dalykas, gerbiamieji, energetika. Šiandien Europoje ir pasaulyje vyksta labai palankios diskusijos branduolinės energetikos plėtros klausimais. Lietuva turi 60% gyventojų palaikymą dėl branduolinės energetikos. Nė viena valstybė pasaulyje tokio palaikymo neturi. (Balsas salėje) Olandai, teisingai. Lietuva turi tapti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje branduolinės energetikos propaguotoja.

Tai vienas dalykas. Antras dalykas, nors elektros energetika yra dešimt kartų svarbiau už tuos „Mažeikių naftos“ klausimus, jau pusę metų kamuojasi mūsų Vyriausybė dėl „Mažeikių naftos“. O juk tai paprastas ekonominis klausimas: tik vadovaujantis ekonominio naudingumo principais turi būti elgiamasi su „Mažeikių nafta“. Jeigu kas nors uždarys „Mažeikių naftą“, vis tiek turėsime pakankamai elektros energijos, ir problemų Lietuvos ūkyje bus tik labai trumpai, nes „Mažeikių nafta“ vos 20% savo produkcijos realizuoja Lietuvoje, visa kita ji parduoda, ir tuos 20% mes lengvai galime atsivežti iš kitur.

Dėl elektros energetikos. Galiu jums pasakyti, kad jeigu šiandien Ignalinoje kaštai yra 6,5 cento, apie 14 centų yra Elektrėnuose… Elektros kaina, kaip žinote, 30 ct – gyventojams, pramonei – maždaug 24 ct. Vadinasi, palyginti su kaštais elektra brangsta daugiau kaip tris kartus. Uždarius Ignaliną ir per 200 dolerių mokant už tūkstantį kubinių metrų, o tai jau greitai bus, kaštai Ignalinoje bus beveik 22 centai. Padauginkite iš dviejų su puse, kaina bus maždaug 50–60 centų. Tai smūgis visam Lietuvos ekonomikos konkurencingumui ir atskirtinumo mažinimą mes dar labiau…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Ar jau baigėsi? Dabar aš žiūriu, kodėl niekas neturėjo pastabų dėl užsienio politikos. Iš tikrųjų ir negalime turėti, nes… tik tris žodžius. Nes visa mūsų užsienio politika remiasi trimis principais. Prašyk iš Europos Sąjungos pinigų, pataikauk Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir gąsdink visą pasaulį Rusijos baubu. Todėl ir kritikuoti čia nėra ko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Turime pereiti prie Vyriausybės valandos ir tam šiandien dėl ataskaitos svarstymo yra skirtas pusvalandis. Jeigu teisingai suprantu, tolesnis ataskaitos svarstymas, kartu pereinant prie rezoliucijų, yra nukeliamas kitai savaitei. Manau, kad Seniūnų sueiga dėl to pasitars. Dabar pusvalandis. Pavardės yra užfiksuotos. Jeigu bus nuspręsta, kad diskusija turi būti tęsiama. Kolegos, dabar Vyriausybės pusvalandis.

Toliau posėdžiui pirmininkauja A.Pekeliūnas.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji. Vyriausybė yra pasirengusi. Pirmasis klausia opozicijos lyderis gerbiamasis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Visų pirma norėčiau paklausti premjero, gal jis atnaujintų mūsų žinias apie „Mažeikių naftos“ reikalus, ir ką dabar premjeras žino, ar pavyks iš „Jukos“ nusipirkti akcijas? Vienas klausimas.

Antroji klausimo dalis, kada Vyriausybė žada galų gale pasirinkti pirkėją, kuriam būtų parduotos galimai iš „Jukos“ įgytos akcijos ir Lietuvos Vyriausybės valdoma akcijų dalis? Kada bus ta data, kai jūs pasakysite, kad sutarti su „Jukos“ jokių galimybių nėra, reikia imtis kokių nors kitų veiksmų?

A.M.BRAZAUSKAS. Iš kito galo. Pasakysiu, kad nieko neišeina su „Jukos“ tada, kai iš tikrųjų nieko neišeis.

Dabar toliau. Kaip jūs žinote, šiąnakt vėl vyko posėdis Niujorke ir atidėta dviem dienoms, nes vyksta intensyvios derybos tarp „Jukos“ ir laikinojo stebėtojo. Mes tikimės, jeigu dvi dienas skaičiuotume, penktadienį turėtų būti susiderėta, ar leisti „Jukos“ parduoti akcijas. Tokia tema vyksta intensyvios derybos.

Toliau, dėl pirkėjų. Pirkėjų yra. Iš tikrųjų tie patys trys pirkėjai yra ir čia nieko naujo nėra. Šiandien vėl mūsiškiai skrido į Londoną derėtis toliau su lenkais. Kodėl ne į Varšuvą, o į Londoną? Kadangi arčiau. Intensyviai vyksta šios derybos. Aš manau, kad jos ir toliau tęsis.

Negalime sakyti, kad mes esame plyname lauke, nes jau pusę metų vyksta tos derybos ir daugelį klausimų esame išsprendę. Bet jeigu kalbėtume apie konkrečią sutartį (aš turiu galvoje tą atvejį, jeigu mes turėsime nusipirkę 53%), be jokių abejonių, derybos dar šiek tiek turėtų tęstis dėl konkretaus sutarties teksto, nes paprastai tokiose sutartyse yra daug dalykų, kurie reikalauja tam tikro didelio dėmesio, ypač teisininkų, kad nekiltų kokios nors problemos, nesuformuluotume papildomos problemos.

Galiu oficialiai pasakyti, kad pastaruoju metu vis dėlto ir laikinojo stebėtojo požiūris yra teigiamas. Man atrodo, ledai iš tikrųjų gali pajudėti. Tai yra paskutinė šios dienos informacija.

A.KUBILIUS. Ačiū, premjere. Tada antrasis klausimas. Sakykite, premjere (taip pat jums noriu užduoti klausimą), ar jūs nemanote, kad yra susiklosčiusi tiesiog skandalinga situacija su Europos Sąjungos paramos pinigų skirstymu ir skirstytojais? Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovui Sauliui Silickui pareikštas įtarimas, kitos organizacijos, kuri skirsto Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigus per Ūkio ministeriją, Verslo paramos agentūra ar panašiai ji vadinama, vienam vadovų ponui Mindaugui Vilčinskui taip pat pareikšti įtarimai ir jis yra sulaikytas. Šiuo požiūriu žiūrėdamas iš politinės pusės iš tiesų konstatuoju, kad tai yra skandalinga padėtis. Norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs tai vertinate?

Antras dalykas. Ar jūs prisiimate atsakomybę už tai, kad Europos Sąjungos pinigų skirstymas būtų kontroliuojamas ir prižiūrimas, ar jūs manote, kad tai tiesiog yra, sakykim, biurokratų reikalas ir tai, kad juos teisėsaugos institucijos įtarinėja ar sulaiko, yra tik jų problema, bet jokiais būdais ne Vyriausybės ir ne premjero rūpestis?

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma, jeigu kalbame apie dabartinį finansinį trejų metų periodą, mes kontroliuojame kiekvieną mėnesį, per Vyriausybės posėdžius vyksta labai detalus visos lėšų panaudojimo eigos, sutarčių sudarymo ir t.t. nagrinėjimas. Toks svarstymas kaip tik buvo pirmadienį, šio mėnesio paskutinis. Situacija nėra bloga. Aš manyčiau, ji yra visiškai gera.

Dabar ką jūs pasakėte dėl tų signalų, kurie yra gauti. Aš vis dėlto esu priverstas pasakyti, kad tokiais metodais mūsų teisinės institucijos neturi teisės dirbti, nes neturėdamos pakankamai įrodymų, vien tik kokius įtarimus, kol kas nepagrįstus niekuo, ir FNTT, ir kitos institucijos neturi teisės pirma sukviesti spaudos konferenciją, prišnekėti ant viso pasaulio, o paskui pradėti ieškoti, ar iš tikrųjų kas nors padarė nusikaltimą.

Aš artimiausiu metu išsikviesiu FNTT vadovą ir pareikalausiu, kad būtų padėta ant stalo, kur padarytas koks nors nusikaltimas, nes Nacionalinės mokėjimo agentūros dispozicijai priklauso šimtai milijonų, joje dirba per 700 žmonių, taip vienu mostu pasakyti, kad čia visi yra nusikaltėliai, aš manau, taip elgtis negalima. Jeigu iš tikrųjų žmogus nusikalto, tai yra teisinių institucijų darbas, yra metodai, yra Baudžiamojo proceso kodeksas, kurio reikia laikytis, ir tik po to pasakyti: taip, šis žmogus kaltas. Bet paleisti tokią antį ir visoje sistemoje sukelti tokį neramumą, neužtikrintumą – taip negalima elgtis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubilius nori patikslinti? Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, ar jums neatrodo, kad jūs, būdamas premjeras, ką tik padarėte veiksmą, kurio niekaip kitaip negali pavadinti kaip tik spaudimu teisėsaugos institucijoms ir įsikišimu tiesiogiai į teisėsaugos institucijų vykdomą teisminį procesą?

A.M.BRAZAUSKAS. Nieko panašaus! Aš, kaip premjeras, turiu teisę pareikalauti, kad man būtų pranešti tokie dalykai, o ne prieš tai daroma spaudos konferencija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime dideles diskusijas sukėlė svarstomas Aplinkos ministerijos pateiktas naujos redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo projektas.

Gerbiamasis ministre, ar jums žinoma, kad šis projektas yra ne tik neparengtas, klaidinantis, nesprendžiantis Lietuvos žmonių susikaupusių problemų, tačiau buvo pateiktas tiek Vyriausybei, tiek Lietuvos Respublikos Seimui su tam tikrais apgaulės elementais? Gauti iš ministerijų, iš kitų institucijų pasiūlymai nebuvo apsvarstyti jūsų sudarytoje darbo grupėje, ir aš net neabejoju, kad jūs to nežinote, ir darbo grupė nepatvirtino naujos redakcijos projekto, nors šis projektas buvo pateiktas tiek premjerui, tiek Lietuvos Respublikos Seimui. Negana to, iš įstatymo projekto buvo išbraukta netgi butų savininkų teisė ginti savo teises ir pasinaudoti tiek valstybės, tiek savivaldybių parama. Ką gi tai reiškia? Ar tai yra valdininkų aplaidus darbas ir nekompetencija, vadinasi, juos reikėtų atleisti iš pareigų, ar tai yra tam tikras interesas ir siekis sužlugdyti Vyriausybės vykdomą būsto strategiją?

Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu valdininkai savo veiksmais jau ne pirmą kartą kelia man tam tikrą susirūpinimą…

PIRMININKAS. Jau minutė!

V.BOREIKIENĖ. …ir įtarimus. Todėl ar nereikėtų jums iš esmės susirūpinti ministerijos kadrų politika, savo darbuotojų kompetencija ir vykdomais veiksmais? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, nieko kito čia nenuskambėjo, tik jūsų asmeninis įspūdis arba asmeninis vertinimas. Jeigu jūs norite apsvarstyti šį klausimą, visada esu pasirengęs skirti tiek laiko, kiek reikia, sukviesti tokius specialistus, kokius reikia, ir galime pasitarti.

Dabar, ne be kai kurių Seimo narių veiklos, yra šiek tiek per daug ažiotažo sukelta dėl šio įstatymo, yra per daug jausmų ir per mažai logikos ir proto svarstant šį įstatymo projektą. Jeigu jūs manote, kad kokie klausimai nėra atspindėti, nevisiškai įtraukti į įstatymą ar dar kas nors, tai visada galima svarstyti, bet nereikia daryti išvadų arba nereikia kaltinti ir remtis tiktai gana vienpusiška informacija.

Galiu pasakyti, kad esame pasirengę svarstyti tą, ką jūs pateiksite, ir pastabas, kurias jūs išsakysite. Matyt, vienas įstatymas negali spręsti visų problemų. Jeigu bandote supriešinti su būsto strategija, tai ta strategija yra rengta Aplinkos ministerija. Buvo pateikta Vyriausybei, Vyriausybė patvirtino, kaip ir įstatymo projektą. Matyt, ne viena ministerija jį rengė, ne viena specialistų grupė peržiūrėjo, pateikė savo vertinimus, komentarus ir panašiai. Prašau jūsų racionaliai žiūrėti į šį procesą. Galime apsvarstyti kiekvieną jūsų pastabą. Pateikite, pasižiūrėsime. Jeigu yra kokių nors faktų, visada pažiūrėsime, ar specialistai tinka jų einamoms pareigoms, bet be emocijų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė gerbiamoji A.M.Pavilionienė. Primenu, klausti minutė.

M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Labai ačiū. Norėčiau klausti dviejų ministrų, finansų ir kultūros ministrų, dėl bibliotekininkų. Vyriausybė įsipareigojo didinti bibliotekininkų atlyginimus, bet dėl lėtų biurokratinės mašinos apsukų bibliotekininkai iki šiol negauna padidintų algų, nes Finansų ministerija niekaip neparengia nutarimo dėl padidintų atlyginimų paskirstymo. Kada tas nutarimas bus parengtas ir kada bibliotekininkai gaus tas padidintas algas? Panaši situacija su kompiuteriais, kurie skirti bibliotekoms. Kompiuteriai įšaldyti, ir iki šiol bibliotekos jų negauna. Ačiū.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Po ilgų diskusijų, taip pat po pasiūlymų Seime buvo priimtas sprendimas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms didinti atlyginimus iš 2006 metų biudžeto. Šis atlyginimų padidinimas yra numatytas nuo šių metų tam tikros datos. Jeigu neklystu, tai bus nuo rugsėjo ar liepos mėnesio. Vadinasi, mes dar turime laiko, nes turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas. Aš jį vakar pasirašiau, jis bus atiduotas Vyriausybei. Kaip žinote, Vyriausybės per dvi savaites tokie sprendimai, jeigu jų reikia, yra priimami. Aš nematau kokių nors biurokratinių trukdžių, nes biudžete yra numatyta pinigų suma nuo tam tikros datos. Mes nepažeisime šių datų, kaip puikiai jūs suprantate, nes tai yra užfiksuota biudžete.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V.PRUDNIKOVAS. Jeigu galima, papildysiu dėl kompiuterių. Atsiprašau, labai trumpai. Mums pavaldžios bibliotekos jau gavo kompiuterius. Rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl 66 kompiuterių. Tai bus greitu laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam ūkio ministrui. Per vieną iš praeitų Vyriausybės valandų formulavau klausimą dėl verslo centrų itin blogo finansavimo būdo, kai kas ketvirtį planuojama ir sudaromos sutartys dėl jų finansavimo. Tai neleidžia, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, formuoti nuolatinių darbų ir tikslingai bei kryptingai telkti verslo visuomenę mokymosi ir struktūrinių fondų naudojimui. Jūs tada ne tai, kad apkaltinote mane faktų nežinojimu, bet pirmadienį kartu su kitais Seimo nariais lankydamiesi Jurbarko rinkimų apygardoje vėl gavome informaciją, kad finansavimo šiam verslo centrui nėra, nauja sutartis nepasirašyta. Norėčiau sulaukti atsakymo, kokiu principu finansuojami verslo centrai? Ar tęsiama ta tradicija trumpalaikėmis sutartimis artėti į metų pabaigą? Ačiū.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Jūs gerai atsimenate, kad praeitą kartą kalbėjome apie verslo centrus. Tada aš jums atsakiau, kad nuo šių metų liepos 1 dienos keisis tam tikri principai, pagal kuriuos bus finansuojami verslo centrai. Sumas, kurias jie šiais metais galėtų gauti, jie žino, ir tos sumos, kurios yra iki metų pabaigos, jiems gerai žinomos. Nereikia sakyti, kad neturi. Tiesiog sutartys yra pasirašomos dėl I ketvirčio ir dėl II ketvirčio atskirai. Nuo liepos 1 dienos bus pasirašyta pusmečio sutartis, nes iki to laiko mes parengsime naują tvarką, pagal ką jie turėtų atsiskaityti už finansavimą. Todėl šis dalykas taip yra daromas. Nemanau, kad yra kas nors blogiau verslo centrų gyvenime, negu buvo pernai ar buvo užpernai. Jeigu būtų kokių nors neaiškumų, tada prašom kreiptis į mūsų ministeriją arba į Verslo agentūrą, ten viską jums paaiškins.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimas gerbiamajam švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, Vyriausybė kasmet didina aukštųjų mokyklų finansavimą, bet tikslinis jų panaudojimas sukelia kai kurių abejonių. Kas numatoma daryti, kad būtų sutramdyta kai kurių aukštųjų mokyklų rektorių, prorektorių savivalė, kai jie gauna per metus daugiau kaip ketvirtį milijono atlyginimą, o tų mokyklų paprasti docentai gauna 20 kartų mažesnę algą? Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Manau, turėtume atskirti du dalykus: atlyginimą ir priemokas. Šiuo atveju tai, kas buvo paskelbta spaudoje ir ką Valstybės kontrolė nustatė, buvo atlyginimas kartu su priemokomis už kūrybinę, mokslinę, projektų koordinavimo ir kitą veiklą. Atlyginimus rektoriams nustato senatai, yra derinama su senatu, bet dėl projektų koordinavimo, dėl kūrybinės, pedagoginės, mokslinės veiklos ne derinama, o tiesiog sprendžia kiekviena aukštoji mokykla ir kiekvienas žmogus.

Manau, kalbėdami apie šį klausimą, turėtume kalbėti labai atsargiai. Kita vertus, mūsų aukštųjų mokyklų atlyginimai yra labai nedideli. Reikia, kad mes neužkirstume galimybių ne rektoriams, bet profesūrai, dėstytojams, kai jie dalyvauja įvairiuose projektuose, koordinuoja jų veiklą, užsidirbti. Bet problema yra, ją Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas žino, žino ir kiti komitetai, kad šiuo metu nėra įteisinta rektoriaus, kaip administracijos darbuotojo, pareigybė. Artimiausiu metu Seimas turėtų priimti, nes komitetai jau baigė svarstymus, Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, taip pat Mokslininkų pensijų, o vėliau Vyriausybė priims nutarimą ir įteisins rektorių, kaip administratorių, pareigybes, derinančias administratoriaus ir profesoriaus veiklą. Tuo metu, kai Vyriausybė nustatys, priemokų rektoriai galės gauti tik 70%, ta nenormali padėti bus ištaisyta. O dėstytojų atlyginimus numatyta kelti nuo kitų metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji Seimo narė R.Žakaitienė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų gerbiamajam kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, važinėjame po rajonus, susitinkame su žmonėmis kultūros centruose. Jie klausia, ar tikrai Vyriausybės bus nuspręsta 2007 metais skelbti Lietuvių dainų ir šokių šventę? Nes vis dėlto pasirengimas dainų šventei yra ir vadovų darbas, tam tikrų programų organizavimas. Ta programa, atsiradusi Kultūros ministerijoje, lyg ir nekelia jokių abejonių. Labai norėčiau išgirsti jūsų poziciją dėl 2007 metų dainų šventės.

V.PRUDNIKOVAS. Dėl 2007 metų dainų šventės. Ačiū už klausimą. Yra numatyta, kad įvyks dainų šventė. Pasirengimas vyksta labai sparčiai, jau vyksta. Pagrindinis mūsų akcentas yra papildoma dainų šventė 2009 metais, kai švęsime Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą. Šiuo metu siuvami kostiumai, jūs tą žinote, ir turime įsigyti daug naujų instrumentų, nes viskas susidėvėję. Taigi 2007 metais bus, nors galbūt ne tokios apimties, kokią galėtume įsivaizduoti. Bet tai būtų labai rimta repeticija prieš 2009 metus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos seniūnės vardu kalba Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Mes šiandien parašėme raštu klausimą, paklausimą sveikatos ministrui, bet man rūpi premjero nuomonė. Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad medikai yra baudžiami už tai, kad išrašo, jų manymu, medikamentą, kuris labiau tinka gydyti, bet yra šiek tiek brangesnis. Aš šiandien telefonu kalbėjau su tuo daktaru Paliuliu, ir jis patvirtino, kad yra nubaustas beveik 400 litų. Dar sužinojau, kad tokią praktiką Kauno teritorinė ligonių kasa taiko ir kitoms įstaigoms. Jau yra netgi iki 6 tūkst. kai kurios įstaigos nubaustos už tai, kad gydytojas išrašo, jo manymu, geresnį vaistą. Gerbiamasis premjere, kaip jūs manot, ar turi kas nors teisę tokiu principu atimti teisę iš gydytojo skirti medikamentą, kuris, jo manymu, yra efektyvesnis? Nes būtent tam žmogui netiko tas pigesnis vaistas dėl to, kad sukėlė alerginę reakciją, vidurių sutrikimus, virškinimo sutrikimus ir t.t. Kokia jūsų nuomonė, gerbiamasis premjere?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš pirmą kartą girdžiu faktus, kuriuos jūs dabar išdėstėte. Aš visiškai nežinau, apie ką konkrečiai yra kalbama ir kodėl taip yra. Aš tikiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija į savo inspekciją gali puikiausiai pasiųsti konkrečiai patikrinti tuos faktus. Aš vakar negirdėjau tos informacijos apie tai, ką jūs sakot, kad yra baudžiami gydytojai. Bet jeigu tokia sistema yra, matyt, yra tam tikras pagrindas. Aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad kokius tik nori kompensuojamuosius vaistus išrašo gydytojai ir valstybė absoliučiai viską turėtų… Turbūt pritrūktų bet kokių galimybių, nes kompensuojamųjų vaistų sąrašas vis dėlto didėja ir didėja. Aš manau, kad tai yra teigiamas reiškinys įvertinant sveikatos apsaugos ir vaistų pramonės pasiekimus. Jeigu tokių atvejų yra, matyt, jie turi būti labai detaliai išnagrinėti. Mes tarsimės su ministru ir turbūt išnagrinėsim. Ministre, jei jūs galit papildyti, tai prašom.

Ž.PADAIGA. Taip, būtinai. Visų pirma noriu pasveikinti gerbiamą Antaną ir kitus salėje esančius medikus su Lietuvos medicinos darbuotojo diena, palinkėti mums visiems gerų darbų tobulinant sveikatos sistemą, palinkėti geros sveikatos. Manau, gal pernelyg aštriai atsakinėju į gerbiamojo A.Matulo klausimus, nes jis jau kelintą kartą vengia manęs tiesiogiai paklausti ir klausia gerbiamąjį premjerą. Cukrinio diabeto gydymo atveju yra ligos gydymo metodika, labai konkreti ir numatyta, kada kokį vaistą, kokiems tyrimams esant ir kas gali paskirti. Iš tikrųjų premjeras visiškai teisus. Mes su malonumu leistume visiems Lietuvos gyventojams skirti pačius geriausius ir pačius brangiausius vaistus, deja, tokios finansinės galimybės neturime ir neturėsime labai ilgai. Nė viena pasaulio šalis to negali daryti. Dėl to yra sutartos žaidimo taisyklės, kas ir kada gali tą daryti. Cukrinio diabeto gydymo atveju tai yra ypač reglamentuojama, nes vaistai, ypač insulinai, biosintetiniai insulinai, yra gana brangūs preparatai. Aš paprašiau, kad šį atvejį išsiaiškintų detaliai, ar teritorinė ligonių kasa neviršijo savo kompetencijos. Nes kol kas aš nemačiau iš spaudos, deja, vakar buvau išvykęs, labai vėlai grįžau, nemačiau spaudoje, apie kokį konkrečiai vaistą kalbama. Jeigu jūs parašėte raštu, būtinai jums atsakysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia Seimo narys gerbiamasis S.Pabedinskas.

S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Valstybinė darbo inspekcija įteisina talkų organizavimo tvarką, t.y. privers talkų organizatorius susimokėti mokesčius. Valstybinė darbo inspekcija turbūt siūlys Seimui papildyti Darbo kodeksą, kuriame būtų įrašyta, kiek gali trukti talka, kokio amžiaus žmonės gali dalyvauti toje talkoje. Neatlyginamai žemės ūkio darbų talkoje bus galima dirbti ne ilgiau kaip tris dienas. Sakykit, jeigu bulviakasis ar dabar pavasarį darbymetis užtruks šiek tiek ilgiau nei tris dienas, kaip išsiversti, kas fiksuos? Ar čia nebus taip, kad vienus pradės kaip nors kontroliuoti? Pradėjo sodinti bulves, o jau yra penkta diena, kaip tada teks aiškintis tiems sodiečiams, kuriems gali kilti problemų? Ar reikės mokėti mokesčius?

V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Labai dėkoju už klausimą. Iš tiesų talkų klausimas nuolat iškyla ar pavasarį, ar rudenį, kai atsiranda įvairių žemdirbystės darbų. Ne pirmą kartą iškyla tas klausimas, ar Darbo inspekcija bus tas baubas, kuris kiekvieną kartą važiuos į kiekvieną lauką, sodą ar į kiekvieną bulviakasį ar bulviasodį ir baus. Iš tiesų taip nėra. Darbo inspekcija žiūri labai normaliai tuo atveju, jeigu nėra piktnaudžiavimo. Jeigu tos talkos, kaip jūs sakot, nevyksta tokiu būdu: tris dienas pasodino, padaro pusdienio pertrauką, kitas tris dienas vėl daro tuos pačius darbus ir tam tikra prasme tai iš tikrųjų jau yra nebe talka, bet tam tikras nuolatinis sezoninis darbas. Tokiu atveju jis turi būti normaliai įformintas, turi būti mokamas atlyginimas ir atitinkami mokesčiai nuo tokio atlyginimo. Bet labai jus gerbdama, aš tiesiog dar papildomai pasidomėsiu, kaip čia bus su tuo bulviakasiu, kodėl būtent jums dabar iškilo tas klausimas. Galbūt iš tikrųjų kur nors kas nors jau… kad kaip nors kitaip bus traktuojama. Dėl tų po įstatymų leidžiamų aktų, kurie yra rengiami, bet kokiu atveju yra nuolat diskutuojama ir konsultuojamasi su socialiniais partneriais, kad iš tikrųjų būtų priimtas toks dokumentas, kuris atitinka realų gyvenimą.

PIRMININKAS. Dar turim vieną minutę. Ačiū ministrei. Klausia Seimo narė gerbiamoji R.Visockytė, paskutinioji šiandien klausianti.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Gerbiamasis premjere, tikiuosi, jūs labai didžiuojatės kalbėdamas lietuviškai. Tai yra seniausia Europos kalba, kurią pasaulyje moka tik keli milijonai gyventojų. Taigi klausimas apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą. Gegužės 17–19 dieną Lietuvoje vyks Europos narkomanijos prevencijos forumas „Kodėl neturėtume vartoti narkotikų?“ Jį rengia Narkotikų kontrolės departamentas prie Vyriausybės, finansuoja Vyriausybė. Forumo tikslas – jauniems žmonėms suteikti galimybę ne tik išklausyti pranešimus, bet ir pasidalyti patirtimi su ekspertais. Numatyta, jog oficialios forumo kalbos – tik anglų ir prancūzų. Lietuvių kalbos neliko. Gal ji Vyriausybėje nebemadinga? Ar tai nereikštų, kad lietuvių kalba liks tik babatuko vartotojams?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad mes neužmiršim lietuvių kalbos ir leisim kai kam kalbėti lietuviškai per šį forumą.

R.VISOCKYTĖ. Visiems lietuviškai…

PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybei ir skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. R.Visockytė kalbėjo vietoj A.Ivanausko.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.