Dvidešimt trečiasis (159) posėdis
2006 m. balandžio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

2006 m. balandžio 25 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį posėdį. Prašom registruotis.

Ačiū. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. (Balsai salėje) Prašom, dar pakartojame registraciją.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pasiūlymų, pastabų dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės? Prašom. J.Lionginas. Prašau.

J.LIONGINAS (DPF*). Ačiū, Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau darbotvarkės 2-5 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1210 – perkelti į rytinę darbotvarkę, nes pastabų ir pasiūlymų nėra, o tai yra eurointegracinis klausimas, ir jeigu Seimo Pirmininkas pritartų, mes galėtume šiandien jį ir priimti.

PIRMININKAS. Kurį klausimą?

J.LIONGINAS. 2-5 klausimas – Nr.XP-1210.

PIRMININKAS. Prašau. J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš esu parengęs protokolinį nutarimą dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo ir Banko įstatymo pakeitimo. Ar galėsiu jį pateikti galutinai po priėmimo? Viską pateikiau laiku, užregistruotas laiku.

PIRMININKAS. Laukiame Teisės departamento išvados, kol kas dar neturime. Prašom, A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai. Priėmimas – 13.00 val. Po keturių valandų 2-7c klausimas – vėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projekto pateikimas. Dar po valandos – dar kartą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Kas čia per superpažanga, kas valandą vis keičiame įstatymą? Gal būtų galima tą priėmimą atidėti arba sujungti visus ir vienu kartu padaryti?

PIRMININKAS. Atidėti pateikimą?

A.N.STASIŠKIS. Aš manyčiau, kad vienu kartu turėtų būti padaryti visi pakeitimai. Gal jie bus atmesti, gal ne, aš nežinau. 2-7 ir paskutinis yra…

PIRMININKAS. Jeigu galima, kolegė Z.Žvikienė dėl darbotvarkės 1-10 klausimo priėmimo atidėjimo, nes kartu eina kiti klausimai, to paties įstatymo projekto pakeitimų pateikimai. Būkite maloni, pagalvokite. R.Smetona.

R.SMETONA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau išbraukti ar laikinai išbraukti iš darbotvarkės 1-2 ir 1-3 klausimus – Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektų priėmimus. Aplinkybės visiems labai suprantamos ir aiškios, susijusios su euro įvedimu. Visi suprantame, kad ne dėl Konstitucijos keitimo ar įstatymo keitimo gali būti neįvestas euras, arba neleista įsivesti. Visi suprantame, kad pakeitimo projektai parengti, procedūra eina į pabaigą. Aš siūlyčiau įtraukti vėl į darbotvarkę, sugrąžinti į darbotvarkę šituos projektus, kai žinosime, o ne spėliosime įvedimo laiką, tai yra ne anksčiau kaip gegužės 16 dieną. Aš siūlau šiandien to nesvarstyti. Būtų gerai, kad mano pasiūlymą paremtų kuri nors frakcija, tada galėtume dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik noriu dar kartą pasakyti, kad tai buvo asmeninis R.Smetonos siūlymas, o tą turėtų daryti frakcija. Tokio frakcijos siūlymo nėra, tai aš manau, kad ir svarstyti šio kolegos teikimo (gal jis įsitikinęs tuo) nėra galimybės.

Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti šiandien neįtraukti 2a ir 2b klausimų dėl laikinųjų komisijų sudarymo, nes mes turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl laikinųjų komisijų ir, kiek žinau, Seime dirba Valstybės kontrolė dėl tų dalykų, kurie buvo iškelti. Tiesiog prašyčiau Pirmininko, labai atsiprašau, kad to nepadariau Seniūnų sueigos metu, nes tiesiog nepastebėjau, kad jie nebūtų įtraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu atsimenate pirmąjį mūsų konstitucinį balsavimą ir per svarstymą mano išsakytą mintį, kad vis dėlto turėtume priimti ir įstatymą dėl Konstitucijos pataisų įsigaliojimo, nes, kaip matome dabar, euro įvedimo galimybių yra visokių, ne visos jos džiuginančios. Todėl aš manyčiau, kad valstybė turėtų elgtis oriai, ir būtų labai smagu, jeigu kartu su antruoju balsavimu būtų pateiktas ir įstatymo projektas, įvyktų pateikimas dėl jos įsigaliojimo. Apie tai mes, atrodo, kalbėjome ir niekas neprieštaravo, kiek teko žiūrėti tada į akis jums kiekvienam (iš tos tribūnos labai gerai matyti, Pirmininkas tai žino), bet praktinio veiksmo nesimato.

Dėl to, ką kalbėjo R.Smetona. Aš nebūtinai kategoriškai prašyčiau, kad mes šiandien nebalsuotume, nes yra dar procedūros, kol įsigalioja ta pataisa, bet iki jos įsigaliojimo turėtų būti ir projekto pateikimas, ir svarstymas, ir priėmimas. Vis dėlto kreipiuosi ir į Seimo Pirmininką, ir į Seniūnų sueigą, ir į Lietuvos banką – į visus suinteresuotus, kad Lietuva elgtųsi oriai, o ne pakeičia Konstituciją, paskui gauname vidury vasaros sprendimą, kad turime metus ar dvejus palaukti, ir bankas savo emisijos teisės yra atsisakęs. Tai kad nepapultume į tokią tikrai keblią ir neorią situaciją, aš prašyčiau (dar kartą primenu) tokį įstatymo projektą parengti ir kuo greičiau pateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, iš tikrųjų dėl kompleksinių 1-2 ir 1-3 klausimų mes turime apsispręsti šiandien, nes yra atitinkami terminai. Bet dėl galimo įsigaliojimo bus galima svarstyti, jeigu mes sutarsime. Mano nuomone, tas dalykas nebūtinas, bet jeigu kiti kolegos mano, tai tą galėsime daryti vėliau. Juo labiau yra kolegos J.Veselkos protokolinio nutarimo projektas, bet kai bus Teisės departamento išvada, tada mes galėsime apsispręsti. Laiko dar yra, ar dabar, ar šiek tiek vėliau, tada bus galima spręsti. Manyčiau, protokoliniu nutarimu mes negalime reguliuoti Konstitucijos pataisos. Kaip ne teisininkas, aš iš karto noriu pasakyti, bet sulaukime Teisės departamento išvados. Todėl aš siūlau, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, tiek 2, tiek 3 klausimus palikti savo vietose ir spręsti taip, kaip numatyta.

Jeigu leisite, Pirmininke, aš dar noriu pasakyti dėl kitų dviejų klausimų. Tai, ką kolega J.Lionginas pasiūlė, yra racionalu, ir jeigu Pirmininkas būtų malonus sutikti, kad tai būtų nagrinėjama, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, o jūs pasiūlytumėte ypatingą skubą, manau, mes padarytume gerą darbą.

Dabar dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo. Mano siūlymas yra visiškai kitoks – jis nėra tiesiogiai susijęs su tais dviem kitais projektais. Bet jeigu Seimas pageidauja, kad klausimas, kurio jau yra priėmimo stadija, būtų nagrinėjamas vėliau, aš nieko prieš. Tada išties galima visus projektus, jeigu Seimas bus malonus, sujungti į vieną dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Iš tikrųjų gerbiamasis Č.Juršėnas pasakė iš esmės gerą pasiūlymą. Žmogaus teisių komitetas, manau, neprieštarauja, kad šiandien galima nesvarstyti. Nors yra ir priėmimo stadija, tačiau tai nėra susiję dokumentai. Ateityje būtų galima sujungti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek suprantu, visi siūlymai, išskyrus kolegos R.Smetonos, gali būti realizuoti, nes jo pasiūlymo taip ir nepalaikė nė viena frakcija. 1-10 klausimą išbraukiame iš darbotvarkės, į tą vietą atkeliame 2-5 darbotvarkės klausimą. Taip bus išspręsti klausimai, kuriuos siūlė J.Lionginas.

Dėl 2-2a ir 2-2b darbotvarkės klausimų. Tai klausimai, susiję su Seimo laikinosios komisijos visuomenės informavimo priemonėse įvardytoms Seimo kanceliarijos veiklos problemoms ištirti ir su darbo grupės privilegijų įstatymams, kovos su privilegijomis įstatymams, parengti sudarymo. Tai čia Seimo valdyba svarstė šiuos klausimus. Jie nusprendė taip, kad jie turi būti svarstomi Seime, kitos galimybės nėra. Būtent Seimas (mes apie tai jau kalbėjome ne vieną kartą) turi apsispręsti dėl to, kas vyksta kanceliarijoje, Valstybės kontrolė atliks auditą iki liepos 1 d., bet… (Balsai salėje) Prašom. Taip, atliks auditą iki liepos 1 dienos. Tai bus auditas, susijęs su finansine veikla ir su valdymu, o dėl tam tikrų procesų politinio vertinimo būtų laikinoji komisija. Todėl, mielieji, prašome balsuoti, nes buvo Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-2a… (Balsai salėje) Prašau? Yra… (Balsai salėje) Ne, ne, jis siūlo išbraukti. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kol kas, kaip matome, į šią darbotvarkę jis tik siūlomas įtraukti. Kol kas jis nėra įtrauktas į darbotvarkę. Yra pajuodinti mūsų siūlymai, yra siūlymai įtraukti į darbotvarkę. Todėl mes siūlome neįtraukti jo į darbotvarkę. Balsavimas būtų toks: ar įtraukiame tą klausimą, ar ne į darbotvarkę, o ne dėl to, ar išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji… Ačiū už pataisymą. Kas už tai, kad 2-2a ir 2-2b klausimus įtrauktume į savo šiandienos posėdžių darbotvarkę? Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 2, susilaikė 62. Nenorime aiškintis privilegijų. (Balsai salėje) Prašau…

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, šiuo klausimu rimtesnio svarstymo ir rimtesnio apsisprendimo… Kiek suprantame, šis balsavimas rodo vieną paprastą dalyką – Seimo kanceliarijoje vykę visi skandalai, susiję su naudojimusi tarnybinėmis pareigomis, Seimui neberūpi, nors niekas jų neištyrė. Niekas nesikalbėjo nei su vairuotojais, nei su staliais, nei su kitais darbininkais, kurie viešai liudijo, kas darosi Seimo kanceliarijoje. Tai šitaip mes kovojame su tarnybinėmis privilegijomis, šitaip mes kovojame su tomis nomenklatūrinėmis tradicijomis. Gėda!

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šis balsavimas parodė, kad jau yra nepasitikima naujuoju Seimo Pirmininku ponu V.Muntianu, nes būtent jis teikia 2-2a. Tai gal mes šiandien jau sulauksime ir interpeliacijos naujajam Seimo Pirmininkui, galbūt jau keičiasi valdančioji dauguma?

Ir kitas dalykas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad 2-2b klausimas yra ne tik Seimo privilegijų skandalo reikalai, bet bandymas sistemiškai pažiūrėti į valstybės tarnybą ir parengti teisės aktų projektus, kurie būtų susiję su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų tarnautojų privilegijų sistema. Kolegos, tikrai nesuprantamas toks jūsų apakimas ir nenoras spręsti šių klausimų, kai už šio pastato sienų yra manoma visiškai kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik Seimo Pirmininkui turėtų būti nepasitikėjimas, bet ne interpeliacija. Prašom. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pone Pirmininke. Aš solidarizuojuosi su ponu E.Masiuliu, bet iš dalies negaliu su juo sutikti, kad vis dėlto reikėtų… Solidarizuojuosi su tuo, kad reikėtų sistemiškai žvelgti į problemą ir grįžti prie pradėtojo Seimo kanceliarijos reorganizavimo projekto. Reikia sistemiškai, t.y. nustatyti priežastis, o mes norime kalbėti apie pasekmes ir vėl kapstytis po nešvarius baltinius, kurių gal buvo konservatorių valdymo laiku, gal socialdemokratų kadencijos metu, gal koalicijos metu, praėjusios daugumos metu, bet žvelkime sistemiškai. Nepaisydamas to, kad šiandien iš darbotvarkės išbrauktas klausimas, pone pirmininke, vis dėlto siūlyčiau tai, ką visai neseniai, svarstant pono Arvydo Kregždės klausimą, išdėsčiau ir valdyboje – grįžti prie sisteminio požiūrio į kanceliarijos darbą, išties ją reorganizuoti, kad tai būtų kanceliarija, atitinkanti Europos Sąjungos Parlamento poreikius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Galima spręsti, kad su visais tais siūlymais atsitiks tas pats, kas atsitiko ir su tais klausimais, kurie buvo bandomi įtraukti į darbotvarkę. Kalbėti mes norime, bet daryti nieko nenorime. Prašom. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis balsavimas nerodo nei nepasitikėjimo naujuoju Seimo Pirmininku, nei to, kad Seimas nenori sistemiškai spręsti, kolega Skardžiau. Paprasčiausiai daugiau kaip 60 Seimo narių yra perskaitę Konstitucinio Teismo nutarimą dėl laikinųjų komisijų ir dėl Seimo statuto, nes Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad Seimas, spręsdamas klausimą dėl tokių komisijų sudarymo, turi įvertinti ne tik būtinybę, ne tik valstybinės svarbos aspektą, bet ir tai, ar tuo metu kita valstybės institucija neatlieka tokio tyrimo. Kaip žinote, šiandien tokį tyrimą atlieka Valstybės kontrolė, ji atlieka auditą. Iš tiesų Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją šiuo klausimu visiškai netikslinga, kol Valstybės kontrolė nepateiks audito ataskaitos. Jokiu Seimo nutarimu, kolegos, mes Konstitucinio Teismo nutarimo įveikti negalime. Taip pasakyta Konstitucijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš tuo pačiu… Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Aš tuo pačiu klausimu ir norėdamas pagelbėti Seimo Pirmininkui, kaip valdybos pirmininkui. Gerbiamieji, valdyba yra numačiusi sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo projektą dėl privilegijų. Aš čia kolegoms konservatoriams ir liberalams primenu. Šitas klausimas nėra numarintas. Darbo grupė, kuri rengs atitinkamą įstatymą, yra numatyta.

Antras dalykas. Dėl kanceliarijos galimo reorganizavimo. Taip pat Seimo valdyboje buvo sutarta, kad pirma Valstybės kontrolė atlieka auditą, o pagal to audito rezultatus bus daromos išvados tiek dėl kanceliarijos darbo, tiek dėl galimo reorganizavimo. Taigi šitas dalykas irgi nenumarintas. Nesiekim tų klausimų, kapitalinių klausimų, su komisija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, ar galime… J.Veselka, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, jūs turbūt visi gavote dėl mano… Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl mano protokolinio nutarimo. Joje sakoma, kad dėl Konstitucijos įsigaliojimo ar neįsigaliojimo protokoliniu nutarimu negalima nuspręsti, vienintelis būdas… ir įstatymu negalima daryti, nes vis tiek žemesnis teisės aktas, vadinasi, vienintelė išeitis, kad mes neatrodytume Europos Sąjungai kaip kažkokie bejėgiai vaikučiai, kuriuos Europos Sąjunga atstumia metams, o mes vis einame tuo keliu… Vadinasi, logiškai mes šiandien Konstitucijos 125 straipsnio priimti negalime, nes jeigu pasiūlysim pataisas Konstitucijos 125 straipsniui, vėl reikia iš naujo pereiti visas procedūras. Todėl manyčiau, kad šiandien Konstitucijos 125 straipsnio priimti negalime, jeigu norime iš tikrųjų išlikti kaip Lietuvos valstybė ir tauta, kuri bet kokiomis sąlygomis gali išgyventi ir nepataikauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar mes galime dabar bendru sutarimu pritarti darbotvarkės projektui su pataisomis. (Balsai salėje) Prašome tuomet apsispręsti dėl darbotvarkės projekto balsuojant, be 1-10 klausimo svarstymo ir 2-2a, ir 2-2b klausimų. Prašome, kas už pateiktą darbotvarkės projektą. (Balsai salėje) Taip.

Už – 69, prieš – 3, susilaikė 30. Darbotvarkei pritarta.

Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799(2*)ES (priėmimas/antrasis balsavimas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Antrasis priėmimas. Kol jūs eisite, kolega J.Olekas, prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi dėl šio klausimo buvo naujų pasiūlymų ir blokavimo jį priimti, tai frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos, mes pabandysime pasitarti su kolegomis ir juos įtikinti dėl teisingo sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti, kas už Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą, kad būtų padaryta pusės valandos darbotvarkės 1-2 klausimo svarstymo pertrauka?

Už – 70, prieš – 12, susilaikė 13. Socialdemokratų frakcijos prašymu darome pusės valandos pertrauką.

Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 18, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1197(2*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3a klausimas – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1197. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Priėmimas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po šio įstatymo svarstymo buvo gauta viena Seimo nario J.Veselkos pataisa. Biudžeto ir finansų komitetas ją apsvarstė ir nusprendė nepritarti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui dėl Lietuvos banko įstatymo atskirų straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 1. Daugiau pastabų ir pasiūlymų Biudžeto ir finansų komitetas negavo. Todėl…

PIRMININKAS. Tai gal galėtumėte pakomentuoti pasiūlymą.

J.LIONGINAS. Taip, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka siūlė, kad šis įstatymas įsigaliotų tik Europos Komisijai leidus Lietuvos Respublikai tapti euro zonos valstybės nare. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad… kaip prielaidą pateikiu. Birželio mėnesį Europos Taryba pritaria ir sutinka, kad Lietuva taptų euro zonos nare nuo 2007 m. sausio 1 d., vadinasi, pagal kolegos pasiūlymą birželio mėnesį šis įstatymas įsigalioja. Pusę metų Lietuvos bankas pakimba tarp dangaus ir žemės. Ką daryti Lietuvos bankui? Mūsų pateiktame įstatymo projekte yra aiškiai įrašyta nuostata, kad įstatymas įsigalios tada, kai Lietuva įsives eurą. Tai yra logiška ir dirbame iki vienos datos pagal anksčiau galiojusį įstatymą, nuo euro įvedimo dirbame pagal mūsų priimtas įstatymo pataisas. Dėl to komitetas gerbiamojo Juliaus pasiūlymui nepritarė. Aš tikiuosi, kad jis savo pasiūlymą atsiims ir nereikės balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl įstatymo 1 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio? Prieštaravimų nėra? Galime pritarti. Dėl 3 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 4 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 6 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 6 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 7 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 8 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 9 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 10 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 11 straipsnio prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 12 straipsnio prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 13 straipsnio prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl 14 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 15 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 16 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 17 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 18 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 19 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 20 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 21 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 22 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 23 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 24 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 25 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 26 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 27 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 28 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 29 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 30 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 31 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 32 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame. Dėl 33 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritariame.

J.LIONGINAS. Aš tik norėčiau, kad protokole būtų likęs įrašas. Kai žiūrėjau po svarstymo, kur aš kalbėjau dėl 17 straipsnio, ten, kur yra 31 straipsnio pakeitimas, buvo praleisti du žodžiai „Europos centrinio banko paskelbtus orientacinius“. Žodis „orientacinius“. Norėčiau, kad ir protokole būtų, ir redaguojant įstatymą tie žodžiai būtų įrašyti į 31 straipsnio 1 ir 2 dalis. 17 straipsnio 31 straipsnio pakeitimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, nėra prieštaravimų? Ačiū. Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Manau, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui, nes pirmiausia mes norime įvesti eurą, tačiau jau turime signalų, kad Europos Sąjunga mums euro įvesti neleis dėl morališkai pasenusių Mastrichto kriterijų, kai infliacija yra skaičiuojama pagal tas valstybes nares, kurios net nėra euro zonos narėmis. Jeigu būtų skaičiuojama tik pagal euro zonos nares, mes patenkintume tą Mastrichto kriterijų. Todėl manau, kad nereiktų duoti Europos Sąjungai papildomo preteksto mums neįvesti euro neva mūsų įstatymų bazė nepritaikyta euro įvedimui. Siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Dabar daug kalbama apie tai, kaip įvedus eurą Lietuvoje paspartės ekonomikos plėtra, užsienio investicijos, bet čia kalba žmonės, „tipo“ architektai, kurie neskaito ekonomikos. Aš jums pasakysiu skaičius, kad jūs įsitikintumėte, kad įvedus eurą ekonominė plėtra ne spartėja, o atvirkščiai – ekonominė plėtra sulėtėja. Štai Eurostato duomenys: 1998 m. BVP augimas Europos penkioliktuke buvo 2,9%, o dvylikoje euro zonos šalių – 2,9%, nuo 1999 m. euro zonos šalys vystosi lėčiau negu tos trys šalys, kurios neįeina į euro zoną. Jeigu jos vystosi lėčiau, vadinasi, jokių papildomų investicijų į euro zonos valstybes neateina. Jokio papildomo ekonominio augimo neduoda. Atvirkščiai, euras nuo 1999 m. iki 2006 m. mažina ekonomikos plėtrą. Vadinasi, Lietuvai įstojus į euro zoną, rezultatai bus tokie patys kaip tose šalyse, kurios prieš tuos septynerius metus įvedė eurą. Tai viena.

Dėl infliacijos. Jeigu pasižiūrėtumėte nuo 1999 m., vien 1999 m. penkiolikoje šalių infliacija buvo 0,1% didesnė negu euro zonoje. Kitais metais euro zonoje infliacija buvo didesnė. Vadinasi, ir kainų stabilumas nesumažės. Toliau. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte, kaip reaguoja Lietuvos rinka, kai buvo pasakyta, kad euro Lietuvai neleis įvesti, jūs pamatytumėte, kad akcijų kainos krito. Logiškai galvojant, jeigu būtų leidę įvesti eurą, kainos būtų augusios ir kainos vartojimo prekėms taip pat būtų didėjusios. Europos Sąjunga mums neleidžia euro įvesti todėl, kad mes jiems pateikiame neteisingą infliaciją. Manau, kad ekonominiai rodikliai aiškiai rodo, kad Lietuvai, kaip atsilikusiai, palyginti su kitomis Europos šalimis, neapsimoka įvesti euro vien tik dėl ekonominių rodiklių.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš kaip tik nesu ekonomistas, esu architektas, todėl kalbėsiu architektų vardu. Manau, kad reikia būti nuosekliems ir, kaip sakiau, svarstymo procedūroje reikia atlikti namų darbus. Tas mokinys, kuris neatlieka namų darbų, gauna labai blogą pažymį, ir niekas su juo rimtai nesikalba. Mes turime atlikti namų darbus, priimti šiandien tų dviejų, šio įstatymo ir dar vieno lydinčiojo įstatymo pataisas, ir tada ramiai žiūrėti į Europą ir laukti, ką jie pasakys. Kol mes to nepadarysime, mes patys dėl to turėsime jaustis kalti. Labai ačiū. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji lietuvių tautos atstovai, ypač tie, kurie nuolat kalba, kad yra valstybininkai. Mes turime pagaliau suprasti, kad euro tikrai nebus. Ne vieną kartą Europos Komisija ir Europos bankas kultūringai tą pasakė. Mes, tiksliau, mūsų valdžia, niekaip nenori to suprasti ir aiškina, kad blogi kriterijai, dar kas nors blogas. Jeigu Europos Sąjunga norėtų mus matyti to klubo nariu, tai jie nekreiptų dėmesio į visus kriterijus, net jeigu mes jų tikrai neatitiktume. Tai yra politinė valia ir ta politinė valia mums aiškiai nepalanki. Todėl mes turime elgtis solidžiai ir oriai. Mes ten nereikalingi, taigi atitinkamai ir elkimės, o nebūkime prašytojai prie durų su ištiesta ranka.

Manau, kad šitas įstatymo projektas yra Lietuvos banko pavertimo Europos centrinio banko Lietuvos kontora įstatymo projektas. Aš manau, jis yra teikiamas ne laiku, būtų galima priimti šį įstatymą po to, kai gegužės viduryje mes gausime galutinį atsakymą iš Europos banko. Nesuprantu tos skubos. Kartą apsijuokėme su Konstitucija, dabar apsijuoksime ir su mūsų banku. Esu prieš šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega E.Vareikis. Prašom.

E.VAREIKIS (TSF). Labai ačiū. Mane stebina, kad tokie du ponai – E.Klumbys ir J.Veselka – sėdi viename suole ir priklauso vienai frakcijai. Vienas aiškina, kad mums reikia balsuoti prieš, nes euras yra blogai, o kitas aiškina, kad šiaip tai yra gerai, bet nepatogu, nes mūsų ten nemyli. Man būtų labai įdomu išgirsti frakcijos nuomonę, kokiais argumentais motyvuojant yra už ar prieš. O šiaip pritarčiau tiems kalbėjusiems, ponui R.Palaičiui, kurie sako, kad iš tikrųjų politinis motyvas įsivedant šią valiutą yra labai svarbus. Ypač kai mūsų infliacija yra prie ribos, tai sprendimas bus tikrai daugiau ne techninis, bet politinis. Todėl mums reikia būti politiškai tam labai gerai pasiruošusiems.

Aš visiškai nesuprantu, kodėl mūsų žiniasklaida ir kai kurie politikai jau dabar lieja kruvinas ašaras, kad euro nebus. Sprendimo dar nėra, o tokie paistymai, kad mes jau esame „palaidoti“, kaip tik ir daro būsimą politinį sprendimą ne mūsų naudai. Aš siūlau šiandien labai tvirtai balsuoti už šią Konstitucijos pataisą, būti labai tvirtai pasiruošusiems ir būti labai tvirtai įsitikinusiems, kad mes viską, kas susiję su šios valiutos įvedimu, tikrai esame padarę arba padarysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, buvau, esu ir būsiu euro įvedimo šalininkė. Iš tikrųjų šiandien mes dar tebeturime unikalią galimybę įstoti į euro klubą. Kita problema, kad šis euro klubas nenori mūsų įsileisti. Netgi jeigu atitiktume infliacijos kriterijus, būtų surasta kitų argumentų mūsų stebėsenai, ilgesnei ar trumpesnei. Pritariu tiems kolegoms, kurie sako, kad iš tikrųjų reikia padaryti visus namų darbus, ir šiandieninis Lietuvos banko įstatymo priėmimas būtų iš tų darbų galutinio taško. Siūlyčiau kolegoms balsuoti už. Labai pritariu Vyriausybės strategijai. Mes dabar visais kanalais turime parodyti, kad Europos Sąjungoje neturi egzistuoti dvigubų standartų. Vienos valstybės, tokios kaip Graikija, Portugalija, buvo priimamos į euro klubą turėdamos daug prastesnius kriterijus, o kodėl atsakoma Lietuvai? Manyčiau, kad reikia kreiptis ir į Europos Komisiją, veikti per mūsų išrinktus europarlamentarus. Lietuvos Respublikos Seimas turėtų būti solidarus priimdamas Banko įstatymą, todėl visus kolegas kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gaila, kad sukeista vietomis, nes būtų logiškiau iš pradžių kalbėti apie Konstitucijos keitimą, o vėliau apie šį įstatymą, nes jie yra tarpusavyje susiję. Bet pasiklausęs kai kurių kolegų truputį panegiriškų kalbų, irgi paprašiau žodžio. Norėtųsi kai kuriuos kolegas atšaldyti. Mūsų karštumas ir neapdairumas pagimdo tuos dalykus, kad šiandien, atrodo, mes tikrai būsime pastatyti į vietą ir, liaudiškai tariant, gausime per nosį, gal gerai, kad taip bus, iš Europos Komisijos, gal dar yra kokia dalelė, kad mūsų pasigailės, bet, ko gero, ne. Kodėl neapdairumas? Todėl, kad kartais mes karštakošiškai labai skubame. Būkime „biedni“, bet teisingi.

Labai paprastas dalykas. Jeigu šiandien kas nors gauna 3,5 tūkst. Lt, aš apvalinu, įvedus eurą gaus 1000. Šiandien pensininkas gauna 350 Lt, o po įvedimo gaus 100. Suprantate, elementariai, nekalbant apie aukštąją matematiką, įvyks tam tikras psichologinis dalykas, tam tikras šokas, ir tai nepraeis nepastebėtai. Jeigu manysime, kad šiandien ekonomika vystosi bent makrolygmeniu, ko nepasakysi apie Lietuvos regionus, tikrai gan sparčiai ir gerai, mano supratimu, euro įvedimas gali kaip tik ne paspartinti ekonomikos plėtrą, o truputį pristabdyti. Todėl gal ir gerai, kad padarys mums tokią paslaugą ir neleis įsivesti.

Bet vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl nereikėjo skubėti, o mes skubame, parodo ir tai, kad paprasčiausiai galbūt ne viskas parengta. Neparengti Lietuvos žmonės. Pažiūrėkime tam tikras apklausas, pažiūrėkime reitingus, iš esmės realiai apie pusė Lietuvos gyventojų, o gal ir daugiau, yra prieš. Tai ar gerai? Blogai. Man atrodo, kad šiandien tie argumentai iš tikrųjų yra už tai, kad reikia sustoti, gerai pamąstyti ir tik tada padaryti tą darbą. Lietuvis pagal prigimtį yra valstietis…

PIRMININKAS. Laikas.

A.MATULEVIČIUS. …ir jis (…) išgyveno (tuoj baigsiu) šioje žemėje, nes visą laiką prieš atkirpdamas gerai pamatuodavo. Todėl ir šiuo atveju aš siūlau ir frakcijos vardu sakau, kad nereikia skubėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti.

Už – 88, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Ne repliką, o dėl asmeninių motyvų. Aš noriu pasakyti kalbėjusiajam, dėl to, ką kalbėjo čia vienas Seimo narys, kad būtų ištaisyta klaida ir stenogramose mano kalbų. E.Klumbys, kalbėdamas šiandien ir kalbėdamas anksčiau, niekados nėra pasakęs, kad euras bus gerai. Aš visada nuosekliai pasisakiau prieš euro įvedimą Lietuvoje. Todėl, manau, visiškai neteisinga ir negražu klaidinti tiek Lietuvos žmones, tiek čia sėdinčius Seimo narius.

Kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-1198*ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 1-3b klausimas – Kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-1198. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Priėmimas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas daugiau pastabų negavo, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės? Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio? Pastabų nėra. Pritarta.

Dėl 2 straipsnio? Pastabų nėra. Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų? Nuomonių nėra. Prašome balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Dėl įstatymo, projekto Nr.XP-1198, priėmimo.

Už – 84, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji, grįžtame prie darbotvarkės 1-2 klausimo. (Balsai salėje) 5 minutės, jeigu leisite, kolega Klumby, gal 5 min. anksčiau galėsime pradėti. (Balsai salėje)

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-903(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, darbotvarkės 1-6 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-903. Pranešėjas V.Karbauskis – Ekonomikos komiteto vardu. Priėmimas. Prašom, kolega Vaclovai.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pateiktam įstatymo projektui nebuvo jokių siūlymų, siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pastraipsniui. Prašom dėl 1 straipsnio. Pakeitimų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio. Pakeitimų nėra. Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už. Kolega A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šis įstatymas yra nepaprastai svarbus, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes dabar yra tiesiog kuriozinių atvejų, kai dėl paties menkiausio menkniekio yra uždaromos įmonės. Todėl jis yra laiku ir labai reikalingas. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektu yra mažinamos baudos. Manau, tai nėra geras sprendimas, nes mes matome, kokia situacija yra dėl alkoholizmo paplitimo Lietuvoje. Manau, šis žingsnis, kurį dabar bandys žengti Seimas, nėra geras, manau, tai dar labiau paskatins nelegalią veiklą, susijusią su alkoholiu, ir mūsų žmonių girdymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau nuraminti savo kolegą E.Klumbį – iš tikrųjų baudos pasilieka gana didelės. Bet gyvenimas nuėjo toliau, iš tikrųjų iki šiol baudos buvo neadekvačios padarytam nusižengimui. Negana to, kad verslininkai sumokėdavo baudas, galiojančios normos dar leisdavo iš jų atimti ir licenciją, kas iš esmės vesdavo prie jų smulkaus versliuko sužlugdymo. Taigi tikrai čia nėra ta kova su alkoholiu, nes tos kovos šalininkė aš irgi esu. Labai kviečiu savo kolegas, kurie esate už smulkiojo verslo plėtrą, šiam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 83, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799(2*)ES (priėmimas/antrasis balsavimas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Antras priėmimas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo procedūros dėl šio projekto siūlymų nėra gauta, mes galime tęsti priėmimo procedūras. Tačiau savo vardu norėčiau pasakyti, kad jeigu atitinkamos Europos institucijos priims sprendimą, kad Lietuvoje euras nebus įvedamas nuo 2007 m. sausio 1 d., įsivaizduokite, kas atsitiks – mes iš konstitucinio lygmens išbraukime pinigų emisijos teisę tik Lietuvos bankui. Vadinasi, paliekame tik teisiniam reguliavimui. Tai nebus visiškai reguliuojami santykiai, tačiau mes juos sumenkiname ir pinigų emisija jau nėra konstitucinis dalykas. Dėl to matau didelę problemą, kuri truks pusantrų metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, nuomonės už. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija yra už šios Konstitucijos pataisos priėmimą. Šioje vietoje tikrai mums nekyla kokių nors baimių, kad Konstitucijos pataisa galėtų kaip nors sugriauti mūsų finansų sistemą net ir neįvedus euro. Yra ir kiti įstatymai, ne tik Konstitucija, kurie reguliuoja mūsų banko veiklą, todėl čia tikrai dėl to nėra jokių abejonių. Ar buvo galima parengti kokias kitokias pataisas, grakštesnes, tai dėl to buvo diskutuota. Galbūt ir buvo galima, bet tai tikrai nekeičia esmės.

Mus labiausiai kelia nerimą iš tiesų Vyriausybės ir kitų atsakingų valstybės institucijų padarytos klaidos rengiantis įvesti eurą, todėl dabar iškyla abejonių, ar Lietuva pajėgs, ar ne gauti leidimą įvesti eurą. Čia turiu pasakyti, kad iš tiesų nekaltinu finansų ekspertų, nors irgi galbūt buvo galima ryžtingiau reguliuoti valstybės reguliuojamas kainas, kad infliacija būtų arčiau Mastrichto kriterijų, tačiau tai, kad Vyriausybė nesugebėjo sutelkti politinės valios šiam reikalui spręsti, kad nesugebėjo intensyviai organizuoti efektyvaus politinio lobizmo Europos Sąjungos sostinėse, kad Lietuvai nebūtų taikomi diskriminaciniai kriterijai, diskriminacinė tvarka, yra didžiulė klaida.

Visi labai gerai prisimename, kai Lietuvai reikėjo derėtis jau stojimo į Europos Sąjungą metu dėl sudėtingų tranzito į Karaliaučių reikalų, ir turėjome ambasadorių tranzito į Karaliaučių reikalams. Jis važinėjo po visas Europos Sąjungos sostines ir susitikinėjo su valstybių vadovais, todėl buvo pasiekti geri rezultatai. Šiandien…

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų laikas baigėsi.

A.KUBILIUS. …Lietuvoje mes nežinome, kas yra „misteris Euro“, mes neturime jokio Euro ambasadoriaus ir tai iš tikrųjų yra spraga.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, man labai keista, kad priimant sprendimus, kurie nėra tik politiniai, o spręs labai didelį Lietuvos ekonominį dalyką… Ekonominiai rodikliai politikams nereikalingi. Taip susireikšmino mūsų politikai, kad jiems nieko nei žiūrėti, nei skaičiuoti, nei analizuoti nereikia, pasakė viena bobutė, to ir užtenka. Mums to užtenka. Gyvensime gerai įsivedę eurą, ir to mums užtenka. Todėl keista, ekonominė analizė (…) euro įvedimas neskatina nei ekonominio augimo, nei užsienio investicijų, nei sustabdo infliaciją, kaip tik rodo, kad tas nieko neišsprendė. O Lietuvai kaip tik reikia sparčiau vystytis, kad bent kiek priartėtume prie tų išsivysčiusių Europos šalių. Mes šito nenorime matyti.

Toliau. Gerbiamieji, Konstitucija yra kaip vientisas aktas, priimtas Tautos referendumu absoliučios daugumos pagrindu. Susirenka 141, kurie per rinkimus mala ką tik nori, ir paskui sako, mums Tauta davė mandatą be jūsų valios įsivesti eurą. Daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių nenori euro. Euro nori amžinieji internacionalistai, dabar tapę globalistais. Jiems svarbiausia pinigai, valdžia, kelionės. Tauta niekur neišnyks. Ji privalės gyventi taip, kaip jai diktuoja.

Gerbiamieji, Europos ekonomistai sako, euras po 15–20 metų žlugs, jeigu nebus sukurta politinė sąjunga, politinė sąjunga prie viso to, kas jau sukurta, tai yra Romos imperija. Romos imperijai nebereikia tautybių, nebereikia nacionalumo, užtenka turėti karalius, parlamentą ir jie tvarkys viską. Jeigu stebėsite, Europos šalys Olandija, Prancūzija ir Vokietija, jų tautos daugiau pasisako už nacionalines valstybes, kad jos daugiau teisių Europos Sąjungai neperleistų. Mes visko norime atsisakyti. Aš galėčiau ir daugiau…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Laikas!

J.VESELKA. Prieš.

PIRMININKAS. Nuomonė už, kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, po to, kai Lietuva eidama į Europos Sąjungą deklaravo integraciją – kapitalo, pinigų ir taip toliau, dabar sustojimas tame kelyje reikštų politinį blaškymąsi, ir tai iš tikrųjų nepagerintų Lietuvos įvaizdžio ir apskritai nieko neišspręstų. Manau, kad euro įvedimas, be abejo, pirmiausia yra ekonominis klausimas, bet ne mažiau svarbus ir politinis jo aspektas. Tai mes, kaip politinė institucija, kaip įstatymus leidžianti institucija, iš tikrųjų turime pademonstruoti nuoseklų ėjimą tuo keliu, kuriuo mes pradėjome eiti, o ne sustoti viduryje ir duoti pretekstą vadinti mus Europoje besiblaškančia politikoje ir ekonomikoje tauta.

Todėl siūlau pritarti šiai Konstitucijos pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji lietuvių tautos atstovai, dar kartą kreipiuosi ypač į valstybininkus, pradedant A.Kubiliumi ir baigiant A.Paulausku! Kaip mes atrodome, kaip Lietuva atrodo? Įrodinėjame savo tiesas, kai ir mokinukui yra aišku, kad Europos Komisija ir Europos bankas nenori, kad Lietuva įsivestų eurą. Mes jau kartą apsijuokėme prieš dvejus metus su Europos Sąjungos Konstitucija, kuomet pirmieji kaip uolūs pionieriai ją ratifikavome. Dabar yra Lietuvos apsijuokimo prieš Europos Sąjungą antrasis žingsnis.

Toliau. Seimas įstumia į dar vieną teisinę duobę. Iš Lietuvos Konstitucijos yra išbraukiama fundamentali Lietuvos banko teisė – teisė vykdyti pinigų emisiją. Ir kartu Lietuvos bankas ir toliau vykdys pinigų emisiją, kaip tai buvo pasakyta šiandien. Pažiūrėkime, koks yra iš principo sukurtas teisinis absurdas. Kuomet buvo siūlomas 125 straipsnio pakeitimas, 42 ar 48 parašais buvo siūloma išbraukti vieną vienintelį žodelį „tik“. Dabar yra išbraukiama apskritai Lietuvos banko emisijos teisė ir, negana to, yra įtraukiama Konstitucijos struktūrai iš principo prieštaraujanti nuostata dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo tvarkos.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

E.KLUMBYS. Kadangi yra akivaizdžių kolizijų, aš balsuosiu prieš šitą Konstitucijos pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Stodami į Europos Sąjungą mes įsipareigojome įvesti eurą. Padarėme pakankamai daug žingsnių, ilgai gyvenome susispaudę, diržus susiveržę, kad atitiktume konvergencijos kriterijus, kad atitiktume Mastrichto sutarties reikalavimus. Ir dabar, kai beliko paskutinis žingsnis, o Mastrichto kriterijus dėl to, kad jis morališkai pasenęs, būtent infliacijos kriterijus, jisai mums lyg ir kiša koją, mano supratimu, mes turėtume nesustoti, padaryti viską, panaikinti visus pretekstus, visas priežastys, kas mums galėtų trukdyti įsivesti eurą. O teisinė bazė tikrai yra viena iš tokių priežasčių ir galimas papildomas pretekstas neduoti Lietuvai įsivesti euro. Todėl, mano supratimu, reikia pritarti Konstitucijos pataisai ir padaryti viską, kad neduotume jokio papildomo preteksto Europos Sąjungai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų esame dalyviai ir labai dažnai girdime įvairių mitų, kurie yra paskleidžiami valstybei, šaliai, piliečiams. Vienas iš mitų buvo tas, kad įstojus į Europos Sąjungą Lietuva privalo kiek galima greičiau įsivesti eurą. Mes matome, kad Europos Sąjungos institucijų tas mitas išsklaidomas. Ir, ko gero, labai gerai. Iš tikrųjų šiandien pasižiūrėkime, ką mąsto Lietuvos verslo pasaulis, kaip jie diskutuoja. Jie sako: bus įvesta – nieko baisaus, nebus įvesta – irgi gyvensime. Šiandien pažiūrėkime, ką mąsto Lietuvos žmonės. Vienareikšmiškai visi nepasirengę euro įvedimui. Todėl, man atrodo, tautos atstovybė Seimas turi elgtis taip, kaip jam sako dauguma Lietuvos piliečių, tai yra neskubėti. Man atrodo, kad šitas Seimas turėtų labai rimtai pagalvoti, ar verta įeiti į Lietuvos istoriją kaip mūsų garbingos valiutos, kuri neseniai pradėjo egzistuoti, t.y. lito, duobkasiams. Aš tikrai siūlyčiau, kolegos, netapti lito duobkasiais ir neskubėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu pasisakau už Konstitucijos straipsnio pakeitimą. Anksčiau ar vėliau mes tapsime euro zonos nariais, ir tiems, kurie sako, kad mes dabar devalvuojame savo Konstituciją, noriu pasakyti, kad Konstitucijos nuostata įsigalioja tiktai euro įvedimo atveju. Konservatoriai kaltino valdančiąją daugumą ir Vyriausybę neva nepakankamai užsiiminėjo lobizmu. Gerbiamieji konservatoriai, jūs irgi turite Europos Bendrijoje didelę įtaką ir patarčiau ir jums drauge su Vyriausybe įsijungti būtent į šitą lobizmo procesą. Taigi anksčiau ar vėliau tapsime euro zonos nariais. Siūlau būti nuosekliems, iki galo atlikti namų darbus ir padaryti paskutinį žingsnį, kad Europos Komisija neturėtų mums jokių priekaištų. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė prieš – kolega V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu dabar manęs kas paklaustų, ar aš esu už eurą, ar prieš eurą, aš, aišku, pasakyčiau, kad už. Bet esamos aplinkybės ir tas laiko tarpas, kai mes agitavome, kad reikia įvesti eurą, kad mes esame prisiėmę tokius įsipareigojimus stodami į Europos Sąjungą, vis dėlto buvo nevisiškai išnaudotas. Ir pagrindinis dalykas – ne tas, ar mes šiandien priimsime tą Konstitucijos pataisą, ar nepriimsime, netgi ne tai, ką J.Veselka sako, kad tai labai neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai, kai tuo tarpu daugelis ekonomistų sako, kad kaip tik tai bus nauja ir teigiamai paveiks tie procesai. Esmė yra vis dėlto mūsų rinkėjai, tie žmonės, kurie šituos metus klausėsi agitacijos už euro įvedimą ir, ko gero, taip nieko ir nesuprato. Jie nesuprato vieno ir pagrindinio dalyko, ar dėl to jų kiekvieno gyvenimas pagerės, ar pablogės. Žmogaus protas naują idėją atmeta taip pat kaip organizmas naują baltymą, ir čia nieko nuostabaus, kad didelė dalis Lietuvos žmonių arba žiūri abejingai į šitą procesą, arba pasisako neigiamai.

Aš nemanau, kad reikėtų organizuoti referendumą, bet, mano galva, žmonėms reikėjo pasakyti tiesą. Pasakyti, kad tose valstybėse, kur buvo įvestas euras, kainos, ypač plataus vartojimo prekėms, iškart pakilo. Kodėl šitas dalykas žmonėms nebuvo pasakytas? Ar tai buvo sunku? Gal žmonės būtų prie tos minties pripratę. Mes galų gale turėjome pakankamai laiko numatyti mechanizmus, kompensacinius mechanizmus, kaip šitą netektį jiems užpildyti, kaip likviduoti tą jų biudžeto deficitą. Deja, šitai nebuvo padaryta. Ir dabar didelė dalis žmonių tikrai abejoja ir tiesiog nesupranta, kas bus, jeigu taip bus, kaip mes šiandien padarysime. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kolega Zingeri, prašom balsuojant apsispręsti dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 106, prieš – 6, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

Pradedame Černobylio atominės elektrinės avarijos… Atsiprašau, replika po balsavimo.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Iš tikrųjų rezultatai patys rodo. Nepaisant tų motyvų, kurie buvo išsakyti šiandien ir per tuos pusę metų, kai mes diskutavome apie tam tikrus valstybės strateginius tikslus, noriu visiems – ir pozicijai, ir opozicijai – padėkoti už tai, kad palaikėte vieną iš labai svarbių valstybės ateitis projektų – dėl euro įvedimo. Aš šiandien dar neprarandu vilties, kad viskas bus gerai, kad mes eurą iš tiesų turėsime. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui.

Černobylio AE avarijos 20-ųjų metinių paminėjimas

Černobylio atominės elektrinės avarijos 20-ųjų metinių paminėjimas. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mielieji černobyliečiai, Ekscelencijos Ambasadoriai! Kalbėdami apie įstatymų leidybą, niekada neišvengsime vienos iš esminių tautų saugumo ir bendradarbiavimo temų. Ji gali būti pateikiama aplinkosaugos, ekonominiu, finansiniu, pavojaus gyvybei ir kitais atvejais. Ta sukaktis, ties kuria šiandien noriu sutelkti jūsų dėmesį, yra padalijama ir vėl sudedama pagal visas sritis, kurias ką tik įvardijau.

Katastrofa, įvykusi prieš 20 metų, įrašytina į mūsų socialinį patyrimą kaip nuolat tyrinėtinas, stebėtinas, nagrinėtinas reiškinys gyvybės pokyčių, sveikatos ir aplinkos apsaugos aspektais. Sprogimas Čenobylio branduolinėje jėgainėje turėjo dvi esmines priežastis, kurios gali būti būdingos bet kuriai žmogaus veiklos sričiai, – nepakankama darbuotojų kvalifikacija ir neteisinga įrenginio konstrukcija. Tačiau tik tokio pobūdžio nelaimė ir tik šioje branduolinės energijos srityje dėl žmogaus klaidų ir blogo įrenginių veikimo gali lemti tokius baisius padarinius, kuriems nėra nei valstybės, nei kokių kitų užtvarų. Tik 1993 m. galutinėje tarptautinės ekspertizės išvadoje buvo pagaliau paskelbta, kad reaktorius buvo klaidingai suprojektuotas, o darbuotojams trūko žinių apie projekto trūkumus ir apie tai, kaip profesionaliau elgtis sumažėjusio reakcingumo atveju.

Ko gero, visam vaizdui interpretuoti tiktų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai: „Pasakos“ paveikslas apie virš vaiko pakibusį plačiai išskleistais sparnais grėsmės paukštį arba pesimistiškesnis – neišvengiama „Laidotuvių simfonija“. Būtent tokia simfonija jau 20 metų lydi ne tik Ukrainos, ypač Baltarusijos, kur iš radioaktyvaus debesies nusileido 60% radioaktyviųjų atliekų, bet ir Lietuvos gyventojus. Vėžio liga tarp patyrusių tų kritulių „skonį“ – tai tik vienas iš katastrofos padarinių. Apskritai aukos skaičiuojamos šimtais tūkstančių.

Dabar, XXI a., tuos abu metaforinius vaizdus turime suprasti kaip susijusią ateities viziją. Jeigu neįvertinsime grėsmių virš mūsų vaikų galvų, simfonija mus lydės vis stipriau. Fizikai tai paaiškintų nedviprasmiškai: įvairios radioaktyviosios medžiagos, patekusios į orą, skyla nuo kelių dienų iki kelių dešimčių metų.

Todėl lieka nuolatinė užduotis preventyviai domėtis energetinių išteklių saugumu, viešai ir dalykiškai informuoti visuomenę, kaip elgtis grėsmės aplinkybėmis, plėtoti ne tik mokslo personalo, bet ir darbuotojų kvalifikaciją. Kolegos, turiu omeny ne tik Ignalinos atominės jėgainės personalą arba sumanymus vėl statyti branduolinę jėgainę. Turiu mintyse visą kvalifikuotą saugumo organizavimo sistemą Lietuvos Respublikoje – nuo švietimo darbuotojų iki gaisrininkų ir medicinos personalo darbo. Šiuo požiūriu reikia aptarti bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis būdus, nes tokios grėsmės, kaip matome, sienų neturi.

Mes prisimename, jog, įvykus avarijai, iš esmės jos pasekmių ir masto pavojus Sovietų Sąjungos valdžios iš pradžių buvo slepiamas arba menkinamas. Šiuolaikiniame pasaulyje tai nepriimtina, neleistina ir turi būti baudžiama už bandymus nuslėpti nuo visuomenės žinias apie gresiantį pavojų.

Kita vertus, šiandien svarbu ne tik stebėti, analizuoti sprogimo Černobylio jėgainėje pasekmes, istoriją, bet ir nuosekliau rūpintis žmonėmis, kurie patyrė beprotiško valdžios elgesio, įvykus nelaimei, rezultatą.

Lietuvos įstatymų leidėjai, štai situacija, kurią turime ištaisyti. Apie užvilkintą problemą šįryt paskelbėme ir spaudos konferencijoje. Siūlau kuo skubiau apsvarstyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Kalbėdami apie Europos raidą, mes turime paisyti įsipareigojimų ne tik dėl politinio pasitikėjimo, bet pirmiausia dėl savo tautos ir gretimų tautų. Blogiausia tai, kad, kalbant apie kintančius tarptautinius reiškinius, tarp kurių dabar paminėtas terorizmas ir informacinis karas, Lietuvos valstybės vidaus politikoje neįvertinamos preventyvios tautos saugumo priemonės bet kurioje svarbioje socialinėje srityje.

Įstatymų leidėjas čia turėtų ką veikti pagaliau išsiaiškindamas ne tik tai, kaip užtikrinamas saugumas viename pasirinktame objekte ar vienoje socialinėje srityje, bet ir tai, ar teisingai įstatymų vykdomoji valdžia kuria sistemines sąlygas pavojams įveikti, jeigu jų atsirastų.

O gal priešingai – jau keletą metų girdėdami planus tik dėl racionalaus lėšų panaudojimo aplinkosaugos, krašto apsaugos, medicinos srityse, galime tapti tokios saviapgaulės „įkaitais“?

Tik pažvelkime į rizikos nuvertinimą Jungtinėse Valstijose garsios uragano „Katryna“ išvakarėse. Kiek galima įvardyti subjektyvių veiksnių – nuo gyventojų nesugebėjimo vietos savivaldose (bendruomenėse) tinkamai pasirengti grėsmei iki visiško žinybų neišmanymo, kaip suderinti pagalbos teikimą.

Čia, Lietuvoje, dėl mūsų jautrios geopolitinės situacijos yra kur kas daugiau ir svaresnių priežasčių nagrinėti tikras ir tariamas grėsmes, profesionaliai atskiriant vienas nuo kitų. Kas valstybėje yra blogai, žinome, kaip ir tai, kas padaryta gerai. Tačiau mums turi rūpėti ne atskiri laimėjimai ar klaidos, bet saugumo sistema. Šiandien man iškyla keletas klausimų, į kuriuos mums dera atsakyti iš pradžių bent retoriškai, o vėliau nedelsiant sujungti kelių komitetų pajėgas bendriems pasitarimams ir išvadoms padaryti.

Ar valstybėje pakanka medicinos ir labiausiai kvalifikuotos pagalbos suteikimo centrų? Ar jie sugebėtų didesnės nelaimės atveju suteikti koordinuotą, kvalifikuotą pagalbą? Jeigu elementariose miestų vietose kartais gaisrininkai, atvykę viena mašina, neranda būdo prisijungti prie vandens šaltinių arba apskritai jų neranda, tai ar iš tiesų esame pasirengę bet kurį, bet kokio masto gaisrą užgesinti? Iš kur galime ir turime gauti strategijos argumentais pagrįstą, sistemiškai apdorotą prognozę? „Centrų“ daug, naudingo politikos kūrybai rezultato – maža.

Mums reikalingas toks saugumo sistemos kūrimas, per kurį būtų įstatymo leidėjo valia teisingai ir tiksliai suderintos visos svarbiausios socialinės sritys, o ne koks nors tariamai mokslinis konstatavimas apie pavojus Lietuvos visuomenei arba jos pilietiškumui, nes postringavimų apie trūkumus pilna žiniasklaida ir tam perprasti išskirtinio laiko nereikia. Be to, gyventojų socialinės garantijos turi būti aiškiai apibrėžtos įstatymais. Be kita ko, garantija čia susijusi ir su kvalifikuotu informacijos teikimu.

Tegu mus vienija ne abstrakti, deklaratyvi meilė besivienijančiai Europai, bet bendras tikslas sukurti ją tikrai saugią, atvirą, su nuspėjamomis rizikomis ir be katastrofų.

Šiandien kviečiu bent minutę susikaupti tyloje, kad pagerbtume tas sovietinio režimo aukas, kuriomis tapo mūsų gyventojai prieš 20 metų siunčiami, kaip buvo teigiama, „likviduoti“ avarijos padarinių. Tikrovėje jau neįmanoma jų buvo sunaikinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmonės buvo siunčiami mirti. Galbūt ir galima pasakyti, kad šitaip pradėtoje „laidotuvių simfonijoje“, jie padėjo pastangas sumažinti katastrofos pavojų. Tačiau tie pasiuntiniai nė patys nežinojo, kad jau nebeturi ateities. Pagerbkime juos ir kaip totalitarinės sistemos, ir kaip žmogiškosios išdavystės aukas, ir kaip didvyrius, apsaugojusius mus, kurie dabar gyvena. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiame į tribūną Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininką Gediminą Jančauską. Prašom.

G.JANČAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, ponios ir ponai. Laikas bėga nenumaldomai ir štai jau nuo dienos, kuri sukrėtė visą pasaulį, mus skiria 20 metų. Nuo dienos, po kurios radioaktyviomis medžiagomis Europoje buvo užteršta 207 tūkstančiai km². Apie tą dieną Černobylio elektrinėje įvykusią avariją, avarijos mastus vaizdžiai byloja faktas: nuo 4 iki 6% sprogusio reaktoriaus tūrio, tai yra keliolika tonų radioaktyvių medžiagų, atsidūrė už buvusios Sovietų sąjungos ribų. Įvairiais skaičiavimais, nuo avarijos pasekmių nukentėjo nuo 7 iki 9 mln. žmonių. Tai visų pirma gyventojai, evakuoti iš labiausiai užterštų vietų, žmonės, iki šiol dar gyvenantys padidinto užterštumo vietovėse, vaikai, gimę po avarijos, bet kuriuos vienaip ar kitaip paženklino Černobylis, ir katastrofos pasekmių likviduotojai bei visų šių žmonių artimieji.

Šios pasekmės būtų buvusios dar skaudesnės, jei ne pasiaukojantis Černobylio katastrofos padarinių likviduotojų darbas. Į kovą prieš nematomą priešą stojo daugiau nei 800 tūkst. vyrų ir moterų, tarp jų ir 7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jie sustabdė tolesnį radiacijos plitimą ir kartu užtikrino saugų likusių žmonių gyvenimą. Bet kaina, kurią jie sumokėjo, buvo labai didelė. Pašlijusi sveikata, naktiniai košmarai, sekinanti nežinia dėl savo ir vaikų ateities, nesugebėjimas pritapti visuomenėje, iširusios santuokos bei ramybės ieškojimas alkoholyje ar narkotikuose. Tai tik nedidelė Černobylio „palikimo“ dalis. Su šiomis bėdomis jie dar galėtų gyventi, jeigu jaustų bent moralinę valdžios ir visuomenės paramą. Tačiau pastaraisiais metais jaučiama tendencija garbinti ne tuos, kurie savo kūnais sustabdė tolesnio mirtino debesies plitimą, o tuos, kurie sugebėjo išsisukti nuo pareigos apsaugoti savo artimuosius. Aš noriu Jūsų paklausti: kur dingo garbės jausmas, kad net aukšti pareigūnai savo atsiminimuose puikuojasi, jog jiems pavyko išsisukti nuo Černobylio katastrofos padarinių likvidavimo? Juk visiems aišku, kad vietoj jų turėjo važiuoti kažkas kitas, galbūt ne toks „apsukrus“.

Valstybė gali rinktis – dalyvauti jai ar nedalyvauti kariniame konflikte, bet, įvykus tokio masto kaip Černobylio tragedijai, jokio pasirinkimo nebuvo. Katastrofos pasekmės turėjo būti lokalizuotos ir žmonių aukų skaičius, kuris buvo reikalingas šiai užduočiai įvykdyti, turėjo būti ir buvo paaukotas.

Keista girdėti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojų samprotavimus apie savanorišką ir nesavanorišką vykimą į avarijos likvidavimo darbus. Ar tai yra dalyvavimo Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime esmė? Ar svarbu, iš kur likviduotojas atvyko į avarijos likvidavimo darbus ir kiek kilometrų nuo epicentro jis dirbo? Gal vis dėlto svarbiausia yra tai, kad jo dalyvavimas pasekmių likvidavimo darbuose apsaugojo ne tik mūsų valstybę, bet, kas yra visų svarbiausia, ir jos žmones. Tad norėtųsi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdytų savo misiją – užtikrintų visuomenės socialinį saugumą, ypač socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, tarp kurių ypatingą vietą užima nukentėję asmenys, o neužsiiminėtų selekcija ir nesistengtų juos priešpriešinti vienus kitiems. Tai yra Socialinės apsaugos ministerijos politika turėtų būti efektyvios socialinės apsaugos siekimas bei socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinės integracijos užtikrinimas, o ne rusų carų naudotas „skaldyk ir valdyk“ metodas.

Iš čia dar viena skaudi Lietuvai tema. Evakuoti iš Černobylio zonos žmonės, tie, kurie ne iš gero gyvenimo atsikėlė gyventi į mūsų šalį ir yra vieni labiausiai nukentėjusių nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, nėra pripažįstami nukentėjusiais, nors šiuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Į mūsų organizaciją kreipėsi ne viena dešimtis ligų nualintų žmonių, jau spėjusių savo artimuosius palaidoti Lietuvos žemėje, prašydami paaiškinti tokią mūsų valdžios poziciją. Mes nežinome, ką jiems atsakyti, ir, atvirai pasakysiu, mums už Lietuvos valdžios žmones yra gėda. Europos sąjungos narė – mūsų kaimynė Latvija įstatymu yra įsipareigojusi rūpintis ne tik savo šalies piliečiais, nukentėjusiais nuo Černobylio katastrofos padarinių, bet ir užsieniečiais. O mes pasiklydome įvairių nutarimų, įsakymų ir instrukcijų prieštaringame voratinklyje.

Naudodamasis proga, norėjau padėkoti Lietuvos Respublikos Seimo nariams, bet, kad ir kiek stengiausi rasti už ką, tesuradau tik vieną priežastį tai padaryti. Už tai, kad nusprendėte skirti dėmesį Černobylio atominės elektrinės avarijos 20-tųjų metinių paminėjimui. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, Teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį priėmus asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius būtų pripažinti nukentėjusiais asmenimis, jau dveji metai taip ir nepasiekė galutinio balsavimo. Priėmus šią pataisą, būtų išspręsta daugelis problemų, atsirandančių dėl teisės aktuose esančių prieštaravimų. Sakoma, viltis miršta paskutinė. Taigi mes tikime, kad dar bus gyvų černobyliečių, sulauksiančių jūsų palankaus sprendimo.

Turėtume atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad kai kurie jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, nors ir iš gerų paskatų priimami įstatymai žeidžia dalį visuomenės. Negali vieno žmogaus sveikatos praradimas būti valstybės įvertintas kelis kartus brangiau, nei kito piliečio. Dar labiau yra nepaaiškinamas jūsų sprendimas, kuriuo vienos šeimos nario netektis keliasdešimt kartų svarbesnė už tokią pat kitos šeimos netektį.

Savo darbo vietose jūs radote mūsų dovaną jums. Tai mūsų, černobyliečių, atsiminimų knyga, kurią perskaitę, tikiuosi, geriau suprasite mus, suprasite, per ką mums teko pereiti bei su kokia našta mums tenka gyventi dabar. Įteikdami šią dovaną tikimės, kad ji taps jūsų darbo stalo knyga, ir prieš priimdami bet kokius sprendimus jūs prisiminsite, kad ir pati mažiausia Lietuvos piliečių grupelė yra mūsų tautos dalis ir tikisi jūsų dėmesio.

Savo kalbą norėčiau baigti vieno šios knygos herojaus žodžiais: „Man gaila, kad šiandieninės Lietuvos istorijos vadovėliuose yra vietos tremtiniams, net afganams, bet nėra černobyliečiams, taikios misijos vykdytojams, be kurių pastangų ji pati niekada nebūtų pasibaigusi“. Esu įsitikinęs, kad černobyliečiams reikia ne privilegijų, o dėmesio, kurio, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jiems tikrai trūksta. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame G.Jančauskui. Gerbiamieji, kviečiu visus paminėti Černobylio atominės elektrinės avarijos aukas tylos minute. (Tylos minutė)

Seimo rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės katastrofos 20-ųjų metinių“ projektas Nr.XP-1318 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ačiū. Darbotvarkės klausimas 1-4b Nr.XP-1318 – Seimo rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės katastrofos 20-ųjų metinių“ projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji svečiai, aš ilgai nekalbėsiu apie Černobylio katastrofą, jau daug buvo pasakyta apie šią tragediją šiandien mūsų Seime. Aš manau, kad būtų labai prasminga priimti tokią rezoliuciją ir taip išreikšti solidarumą su mūsų kaimynais, su Baltarusija, Ukraina ir Rusija, su tomis tautomis, kurios nukentėjo nuo tos katastrofos. Kadangi mes turime galimybę aktyviai reikštis ir dirbti Europos Sąjungos struktūrose, NATO struktūrose, aš manau, kad turėtume daryti kiek įmanoma daugiau, kad padėtume kaimynams, kad jie neliktų vieni su šia problema. Kartu, be abejo, mes turėtume pasirūpinti ir mūsų Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie nukentėjo per Černobylio katastrofą. Neskaitysiu tos trumpos rezoliucijos, siūlau kviesti Lietuvos Respublikos Vyriausybę dirbti ta linkme. Prašom pritarti rezoliucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegos. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad visada per minėjimus pompastikos būna daug, bet černobyliečiai paprašė, mano nuomone, labai paprastų dalykų. Pirma, įteisinti tam tikrą jų socialinį statusą, kaip, sakysime, kitiems prilygintiems. Antra, kad vis dėlto vertintume žmogų vienodai, ligos atveju ar kitu, kad nebūtų vienaip ar kitaip. Ar šioje rezoliucijoje mes automatiškai prisiimame įsipareigojimą, kad per mėnesį ar dvi savaites tai, ko jie konkrečiai prašė (jie labai mažai prašė), mes, kaip Seimas, padarysime be kreipimosi į Vyriausybę ir t.t.?

V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad padaryti jūsų įvardytus, pone Juliau, darbus, reikia vis dėlto papildomų pastangų, rezoliucijos, ko gero, neužteks, bet aš prašau suprasti teisingai. Ši rezoliucija yra aprobuota Užsienio reikalų komitete, ir mes privalome laikytis tam tikrų diplomatinių kanonų, nes ji yra skirta ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bet ir tarptautinei bendruomenei, todėl, ko gero, to neužteks. Aš manyčiau, kad šiandien mes galėtume arba susitarti, arba priimti protokolinį nutarimą paskirti konkrečiai vieną ar du Seimo komitetus, kurie išnagrinėtų tuos klausimus, susitiktų su judėjimo vadovais, net konkrečiai galima nustatyti terminą iki gegužės pabaigos, paskui referuoti Seimui, kas yra padaryta, ir duoti atitinkamus nurodymus mūsų Vyriausybei. Aš manau, tai būtina padaryti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs patyręs žmogus ir teisingai sakote dėl protokolinių dalykų, bet yra ne tik protokoliniai, bet ir žmogiški dalykai. Kodėl mes negalime (ir aš netikiu, kad negalime) įrašyti į rezoliuciją vieną iš punktų, kad įsipareigojame įvykdyti tuos realius prašymus, kurie buvo paminėti gerbiamojo G.Jančausko kalboje? Tai būtų realus darbas ir galbūt nauja tradicija vietoje biurokratinių atsikalbinėjimų. Ačiū. (Plojimai)

V.STANKEVIČIUS. Aš nenorėčiau atsikalbinėti, aš tiesiog teikiu rezoliuciją tokią, kokia ji yra, ir dar kartą pasikartosiu, Užsienio reikalų komitetas šiek tiek pataisė šį tekstą, bet jeigu Seimas vis dėlto pageidaus papildyti rezoliuciją dar vienu punktu, aš asmeniškai neprieštarausiu. Tik, kolegos, aš noriu paprašyti, kad mes neįklimptume vėl į redakcinės grupės svarstymus, kad po savaitės, o gal, neduok Dieve, dar po mėnesio priimtume ką nors panašaus į rezoliuciją. Jeigu nutarsime papildyti rezoliuciją dar vienu punktu, aš balsuosiu už, bet priimkime šiandien.

A.MATULEVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš prisijungiu prie prieš mane kalbėjusių kolegų ir prisimindamas savo kolegos Rimanto Ruzo (amžiną atilsį) kažkada teiktą įstatymo pataisą siūlau šiandien jums priimti štai tokią rezoliucijos pataisą. Tai būtų 4 punktas, nes mes čia minime, užjaučiame ir kviečiame kitus, o patys nieko nedarome. Aš siūlau, kad 4 pastraipa būtų tokia: „Įsipareigoja priimti Černobylio likvidatorių statusą įtvirtinančius teisės aktus“. Tai būtų mūsų pačių įsipareigojimas, nes mes kitus raginame, o patys lyg ir nieko nedarome. Aš manau, kad tikrai ši data tiktų tokios rezoliucijos pataisos priėmimui. Mes galėtume tą padaryti galbūt per pertrauką ir šiandien tokią patikslintą rezoliuciją priimti. Ačiū.

V.STANKEVIČIUS. Labai prasmingas siūlymas. Gaila, kad jis nebuvo pateiktas anksčiau, nes rezoliucija jau buvo užregistruota prieš keletą dienų, bet ką gi, jūsų valia. Siūlykite, bet, kolegos, aš siūlyčiau mūsų černobyliečių akivaizdoje priimti tą rezoliuciją ir galbūt susitarkime dėl tų papildymų dabar. Aš bijau, kad pertrauka, po pertraukos dar kas nors kur nors išvažiuos, aš vis dėlto kviečiu priimti rezoliuciją dabar. Prašom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš noriu priminti kolegoms, kad siūlymus reikia pateikti raštu. Prašom. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš turbūt irgi ko nors naujo nepasakysiu, tuo labiau kad prieš tai kalbėjęs ponas J.Olekas pasakė beveik tą patį, ką ir aš norėjau pasakyti. Aš jau ir prieš tai kalbėjau, kad, mano nuomone, tas 3 punktas iš viso nieko nereiškia, tai yra toks galbūt tik pasirodymas, kad mes ką nors kviečiame, o iš tikrųjų jokios konkrečios paramos nėra. Aš pritarčiau kolegai J.Olekui, kad reikėtų konkrečiai įrašyti, įpareigoti ar įsipareigoti priimti, patvirtinti socialinių garantijų sistemą būtent černobyliečiams, kaip mes įtvirtinome, įteisinome visoms kitoms grupėms žmonių, kuriems reikalinga ši pagalba. Aš pritariu tam, todėl klausimo nebeformuluoju, nes anksčiau pasakė. Manau, ir jūs tam pritartumėte.

V.STANKEVIČIUS. Be abejo, aš pritariu, ponia Virginija, jūsų nuomonei, bet aš vis dėlto siūlyčiau, kolegos, supraskite teisingai. Priimkime dabar rezoliuciją ir protokolinį nutarimą, nieko čia blogo nėra. Įpareigokime vieną du tris komitetus padirbėti ir po dviejų trijų savaičių pranešti mums to darbo rezultatus. Nustatykime datą ir reikalaukim darbo rezultatų. Dabar paskubomis, aš manau, mes neatliksime visų darbų. Manau, be protokolinio nutarimo neapsieisime. Priimkime jį geranoriškai ir pabendraukime su judėjimo vadovais, gal jie dar turi kokių nors pasiūlymų. Aš nė kiek neabejoju, kad turi. Tada iš tikrųjų atsiras rimtų dokumentų ir mes padarysime gerą darbą.

O dėl tarptautinio konteksto. Aš vis dėlto manau, kad mes turėtume laikyti savo prioritetu nuolat kelti šį klausimą tarptautinėje arenoje. Tada mes tikrai padėsime ir mūsų kaimynams, ir pelnysim gerą vardą. Tai visiškai atitinka mūsų užsienio politikos doktriną – geri kaimyniniai santykiai. Tai yra ta sritis, kurioje mes galėtume gerinti santykius su savo kaimynais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis Vaclovai, sakote, nedarykime nieko paskubomis, bet jau praėjo 20 metų, todėl bus galima ir kokią valandą palaukti, nieko neatsitiks. Esmė yra ne ta, kad ši rezoliucija… Jie dabar išeis iš čia, nė vienas iš trijų punktų jų konkrečiai neliečia. Solidarizuojamės, pritariame, o kas jiems iš to? Taip, aš suprantu, jūs, kaip diplomatas, tarptautiniu mastu savo darbą atlikote, Užsienio reikalų komitetas tą padarė, bet iš esmės šiems žmonėms, kuriems čia dabar prisižadėjome, nieko nepakeis, dar po 20 metų jau jų anūkai susirinks ir sakys: gal mums kokias nors lengvatas. Todėl reikia stabdyti šį procesą, šį abejingumo procesą ne rezoliucijomis, o konkrečiais įstatyminiais veiksmais, nes jūs tikriausiai žinote, kad yra savivaldybių, kurios černobyliečiams suteiktas patalpas ir sklypus dabar jau atima, skelbia konkursus, ten bus statomi pastatai, verslo magnatai tenai rankas jau yra uždėję. Tai yra negeri dalykai. Aš visiškai pritariu pono J.Oleko siūlymui, ir dar daugiau, matyt, jau nepavyks jo priimti, nes turi būti išplatinta raštiškai, siūlau vis dėlto priimti protokolinį įrašą, kad per šią pavasario sesiją mes parengtume ir priimtume įstatymus, numatančius visas privilegijas, lengvatas Černobylio avarijos likvidavimo dalyviams.

Ir klausimas. Klausimas yra toks: ar jūs manote, kad rezoliucija, kokia yra dabar, bent kiek pakeis Lietuvos dar likusių černobyliečių gyvenimą?

V.STANKEVIČIUS. Aš manau, rezoliucija, bet kokia rezoliucija, nieko nepakeis, bet jinai privers susimąstyti ir Seimo struktūras, ir mūsų Vyriausybės institucijas. Aš nekaltas, kad per 20 metų neatsirado tokios rezoliucijos. Jūs kiek norite galite kritikuoti, bet aš vis dėlto kolegų prašau pritarti. O dėl pono Vytauto pasiūlymo, tai mes sutarėme su jumis, iš tikrųjų reikia rimtai padirbėti su judėjimo vadovais, reikia ramiai atsisėsti ir gal ne vieną savaitę padirbėti, išaiškinti (aš jaučiu, kad yra dar nežinomų niuansų) ir iš tikrųjų pagerintų jų gyvenimą. Bet tai nėra daroma rezoliucijos forma, tai yra komitetų darbas, todėl priimkime protokolinį nutarimą, tą aš ir siūliau. Bet dabar atidėti rezoliuciją, nes jinai gal nelabai plati, nelabai konkreti, tai yra rezoliucija, tai nėra įstatymas. Todėl lieku prie savo nuomonės, bet aš už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas. Matau, kad bus, ko gero, toks palaikymas ir mes iki gegužės pabaigos turėtume konkretų rezultatą dirbdami su judėjimo „Černobylis“ vadovais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, matyt, jau visiems aišku, kad šios rezoliucijos projektas skirtas daugiau rusams, ukrainiečiams ir baltarusiams. Mes šiandien neturėtume išsiskirti ir pripažinti, kad kalti, kad nepadarėme to, ką turėjome padaryti, ir ne vienas Seimas. Priimkime protokolinį nutarimą, kad per tam tikrą laiką įsipareigojame pateikti įstatymo projektą, kuriuo įteisinsime lengvatas, jis, beje, jau yra parengtas, pripažinsime černobyliečių socialinį statusą ir pateiksime kitus pasiūlymus. Tačiau šiandien turi būti priimtas toks įpareigojimas ar vienai komisijai, ar dviem komisijoms, bet šiuo atveju, matyt, greičiausiai pavesti komitetui, Seimo komitetui, atlikti tuos darbus ir informuoti Seimą apie atliktus darbus, tarkime, po trijų ar keturių savaičių.

V.STANKEVIČIUS. Visiškai teisingai.

V.ŽIEMELIS. Šį protokolinį nutarimą mes galėtume priimti, tarkime, po kelių valandų, kai jūs, kaip iniciatorius, parengtumėte šios rezoliucijos…

PIRMININKAS. Ačiū. Smagu, kad jūs sutariate. Klausia kolega P.Auštrevičius. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tiek klausiu, tiek ir siūlau. Mes iš tikrųjų svarstėme šios rezoliucijos projektą Užsienio reikalų komitete ir buvo išsakytos tam tikros nuomonės. Matydamas, kokios nuostatos yra kitų kolegų, manau, mūsų visų reikalas yra pastūmėti nors kiek šį klausimą ir, aš tikiuosi, stipriai į priekį. Pirma, iš tikrųjų mes minime tragišką sukaktį. Ponas Vaclovas yra visiškai teisus. Šiuos žmones, kurie dalyvauja salėje, savanoriais sunku pavadinti, jie buvo nusiųsti tuometinės valdžios ir jų pasirinkimas buvo visiškai ne jų naudai. Mes dabar tikrai turime pasirūpinti tuo, kad jų socialinės kaip pilietinės teisės nebūtų ignoruojamos ir nebūtų nelygybės, kurią labai teisingai įvardijo kaip vieną iš didelių problemų judėjimo „Černobylis“ pirmininkas. Aš manydamas, kad nuo Černobylio nukentėjo ne vien tik baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai, ypač tos tautos, nes apie 50% visų iškritimų po Černobylio…

PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas klausti baigėsi.

P.AUŠTREVIČIUS. Taip, bet Černobylio pasekmės, Pirmininke, bus ilgai, todėl leiskite man baigti.

PIRMININKAS. Kalbomis jos nebus išspręstos.

P.AUŠTREVIČIUS. Kalbėdamas apie ateitį. Mes turime solidarizuotis ir suprasti ir kitas valstybes, ir žmones, kurie nukentėjo.

PIRMININKAS. Laikas klausti baigėsi…

P.AUŠTREVIČIUS. Pirmininke, aš siūlau neieškoti vykdytojų čia, Seime…

PIRMININKAS. Aš labai labai atsiprašau, bet jūsų laikas baigėsi jau seniai.

P.AUŠTREVIČIUS. Puiku, Pirmininke. Tai galbūt sutikite, kad mano kalba nesvarbi šiems žmonėms, kurią aš noriu…

PIRMININKAS. Kolega, klausimas!

P.AUŠTREVIČIUS. …tuomet mes baigsime kalbas ir iš tikrųjų vėl grįšime po 25 metų.

Pirmininke, aš noriu pasakyti savo pasiūlymą, aš noriu kreiptis į…

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. (Plojimai) Prašome, ar yra norinčių dalyvauti diskusijose? Yra? Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti, nuomonė už – kolega A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra skausmingas ir nereikia mums galbūt eskaluoti arba bandyti kokius nors politinius dividendus čia kam nors užsidirbti užuot klausimus uždavus kalbas sakant. Aš siūlau labai konkretų dalyką aptarti. Priimkime, galbūt padarydami išimtį, šią rezoliuciją įrašydami gerbiamojo J.Oleko pasiūlytą punktą, įsipareigojimą, kad priimsime teisės aktus, po to darykime visus darbus. Jeigu mes nepriimsime ir šios rezoliucijos, ir to įsipareigojimo, aš bijau, kad gali įvykti toks nemalonus dalykas, kaip gerbiamasis V.Čepas sakė, kad tai vėl prisiminsime tik per kitą jubiliejų. Iš tikrųjų tema yra skausminga, apie ją labai daug kalbama. Man atrodo, kad bent didelė dalis čia mūsų sėdinčių tai supranta, tik paskui įsivėlę į biurokratų pinkles ne visada sugebame tai realizuoti. Todėl siūlau priimti rezoliuciją su papildymu, kurį paskelbė J.Olekas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, iš karto noriu jums priminti, kas yra parašyta mūsų Statute. 184 straipsnis. „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia priimti rezoliuciją be pataisų“. Jeigu yra pataisų, jos pateikiamos raštu. Buvo labai teisingas pasiūlymas, kad V.Stankevičius, kuris inicijavo šios rezoliucijos projektą, vakariniame posėdyje gali pateikti protokolinio nutarimo projektą, tą protokolinį nutarimą mes priimsime ir išspręsime visas problemas. Kodėl reikia visą laiką važinėti? Prašom. Nuomonė prieš – I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji černobyliečiai, kodėl aš užsirašiau kalbėti prieš? Pirmiausia gal todėl, kad man lyg ir nepatogu pasidarė, kad esu Seimo narė ir proginė rezoliucija priimama lyg ir imituojant, kad mes ką nors spręsime. Aš tikrai negaliu pritarti tokiai rezoliucijai, nes ji iš esmės visiškai nesprendžia jokių černobyliečių problemų. Suprantu, diplomatinei daliai, kad mes solidarizuojamės su savo kaimynais baltarusiais, ukriniečiais ir rusais ir kad reiškiame užuojautą Černobylio aukoms, tai galbūt tam punktui aš pritarčiau. Tačiau aš palaikau tą, apie ką kalbėjo J.Olekas, kad pirmiausia mes turime ne kviesti, o priimti protokolinį sprendimą, įpareigojantį Vyriausybę imtis konkrečių veiksmų sprendžiant černobyliečių socialines ir sveikatos problemas. Per 20 metų iš tiesų tos problemos buvo pradėtos spręsti, po to pusiaukelėje sustojo ir šiandieną jos apskritai nesprendžiamos. Tada būtų galima pritarti rezoliucijai, o dabar ji yra tik proginė, kosmetinė, na, uždedant pliusą, kad mes kažką darome. Todėl aš už tokią rezoliuciją balsuoti negaliu ir susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji černobyliečiai, gerbiamieji kolegos, aš siūlau padaryti išmintingą sprendimą – priimti šią rezoliuciją, nors aš pats teikiau siūlymus ją patobulinti, bet, kadangi mes galime priimti arba pradėti koreguoti, tai šiuo atveju siūlau ją priimti. O mano siūlymą dėl Seimo įsipareigojimo dėl černobyliečių likvidatorių statuso teisinio įteisinimo siūlau priimti protokoliniu nutarimu. Tuomet mes būsime priėmę rezoliuciją ir įsipareigoję tiems žmonėms, kurie čia yra. Taip jau atsitiko, kad kaip tik domėjausi mūsų kolegos, aš jau minėjau buvusioje kalboje, Rimanto Ruzo parlamentine veikla ir kaip tik yra likę jo siūlymai dėl įstatymo pataisų dėl černobyliečių likvidatorių statuso įteisinimo. Manau, kad ir černobyliečiams, ir R.Ruzui atminti tai bus geras mūsų sprendimas. Todėl kviečiu priimti rezoliuciją ir įsipareigoti. Jeigu autorius Č.Stankevičius sutiks, aš paduosiu tekstą, kuris yra. Siūlau priimti tokį protokolinį nutarimą popietiniame posėdyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Grubliauskas. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Manau, nors šios rezoliucijos priėmimas yra ir mažas, ir labai minimalus žingsnis, tačiau tai yra išreiškiantis gana aiškią Seimo poziciją žingsnis. Be abejo, nesinori gražbyliauti, nes ką ką, bet mes, Seimo nariai, tą labai puikiai mokame. Sakyčiau, kad reikia konkrečių darbų, kai tie įstatymai ateis į Seimą (visas paketas yra įstatymų projektuose, kuriuos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), tada ir reikia ne gražbyliauti, bet savo balsais ir darbais įrodyti, kaip mes norime padėti ir suprasti tų žmonių bėdas. Dabar iš to švento dalyko daryti viešųjų ryšių akciją, sakyčiau, nėra garbinga. Bet, be jokios abejonės, dar kartą kartoju, nors ši mūsų moralinė pozicija iš esmės gal nesprendžia problemų, kurių yra apstu ir kurias reikia verkiant ir skubiai spręsti, bet siūlau palaikyti šią rezoliuciją. Darbais, darbais ir dar kartą darbais įrodykime, kad mes žinome, suprantame ir norime spręsti tų žmonių problemas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji černobyliečiai, jūs aiškiai iš visų Seimo narių išgirdote, kad visi pritaria, jog reikia patvirtinti tam tikrą statusą ir nustatyti to statuso tam tikras socialines garantijas. Popierių priimsime, bet jūs žinokite, kad jeigu mes įsipareigoję šito nedarysime, jūs taip pat imkitės veiksmų, nelaukite dar 20 metų. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo rezoliucijos projektui.

Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta.

Mielieji, kaip susitarėme, kolegą V.Stankevičių prašom pateikti protokolinio nutarimo projektą per vakarinį posėdį, mes jį iš karto apsvarstysime. Dabar 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-725 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu užimti savo darbo vietas. Pradėsime popietinį Seimo posėdį. Yra prašymas pirmiausia svarstyti rezervinį klausimą – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-725. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį P.Vilką. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar galiojantis Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas neapsaugo draudėjų interesų paskelbus draudimo bendrovės bankrotą, nes transporto priemonių privalomojo draudimo sutartis sudarę asmenys, paskelbus bankroto bylą, privalo persidrausti kitose draudimo bendrovėse. Nuo bankroto paskelbimo dienos sutartys nustoja galioti. Tai reiškia, kad priverstinai apsidraudę vartotojai neturi visiškos garantijos, kad sutartis galios iki sutarto termino. Jiems netikėtai gali būti nurodyta vėl privalomai draustis iš naujo.

Teikiamo įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra numatyti, kad Transporto priemonių draudikų biuras moka draudikų išmokas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės draudimo sutartis, sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo, kol baigsis jų galiojimo terminas. Taip būtų užtikrintas draudimo rinkos patikimumas. Kodėl tai turi vykdyti Draudikų biuras? Dabar galiojantis įstatymo 4 straipsnis nustato Transporto priemonių draudikų biuro statusą, biuro pajamas ir išlaidas, biuro iždą ir lėšų naudojimą. Draudikas, kuriam leidžiama vykdyti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo būti biuro nariu ir įnešti 5% nuo draudimo įmokos įnašą. Po to sudaromas garantinis fondas, kurio lėšos naudojamos atlyginti per eismo įvykius patirtą žalą. Biuras gali nustatyti paskirtos žalos administravimo išmokų mokėjimo tvarką, jeigu to nenumato kiti teisės aktai.

Galimybė perduoti prievolę – žalos atlyginimą Draudikų biurui užtikrintų draudėjo teisę į žalos atlyginimą paskelbus draudimo bendrovės bankrotą iki draudimo sutarčių su šia bendrove galiojimo pabaigos. Gerbiamieji kolegos, šiandien bus teikiamas ir Draudimo įstatymo pakeitimas. Abu šie įstatymų pakeitimo įstatymai susiję, manyčiau, svarstydami kartu mes galėtume priimti bendrą sprendimą. Siūlau pritarti mano teiktam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Lyg ir norėjo klausti gerbiamasis E.Klumbys, ar čia netyčia? Išsitrynė. Diskusijoje dalyvaujančių nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Pritariame? Ačiū.

Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kadangi priėmimas, tai yra prašymas užsiregistruoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu registruotis. Registruojamės. Pabandykime ištraukti korteles ir vėl įkišti. Matau, kad 70 turėtų būti. Gerbiamieji, registruojamės iš naujo.

Deja, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Tada šito klausimo palauksime vėliau. Gerbiamoji D.Mikutienė yra. Jeigu paimtume rezervinį? Galime? Tada kviesčiau pranešėją gerbiamąją D.Mikutienę pristatyti rezervinį – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-853. Svarstymas. Kviečiu į tribūną. Rezervinis klausimas.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-853(2*) (svarstymas)

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė…

PIRMININKAS. Pranešėja ne tą popieriuką atsinešė. Viskas bus gerai, nesijaudinkite.

D.MIKUTIENĖ. Labai atsiprašau. Svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu pagal Vyriausybės išvadą patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Yra kai kurių pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Ar duoti kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto atstovui?

D.MIKUTIENĖ. Po Biudžeto ir finansų komiteto.

PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu gerbiamąjį R.Kupčinską, Biudžeto ir finansų komitetas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Komiteto pasiūlymai yra tokie: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Vyriausybės išvadas; patikslinti 6 straipsnio 4 dalies 1 ir 6 punktų redakcijas bei papildyti šį įstatymo projektą 2 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą 2007 m. sausio 1 dieną. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Vėl kviečiu gerbiamąją D.Mikutienę į tribūną pristatyti gerbiamojo Seimo nario E.Žakario pasiūlymus ir nuomonę.

D.MIKUTIENĖ. Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nario E.Žakario pasiūlymą pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies Valstybinio socialinio draudimo fondo pensiją ar šalpos pensiją“, išbraukiant „išmoką“. Ir kartu buvo jo antrasis pasiūlymas dėl 6 straipsnio 4 dalies 9 punkto. Sveikatos reikalų komitetas jiems nepritarė ir pasirinko Vyriausybės pasiūlytą redakciją, kuriai pritarė.

PIRMININKAS. Pagal tvarką turėtume balsuoti dėl abiejų straipsnių pakeitimo. Kadangi nematau kalbančių, paties autoriaus nėra, tada kviečiu Seimo narius balsuoti. Ar pritarti komiteto nuomonei dėl 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo, kurį pasiūlė Seimo narys E.Žakaris, bet komitetas jam nepritarė? Ar pritarti Seimo nario E.Žakario pasiūlytam variantui?

D.MIKUTIENĖ. Kuriam komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Taip. Balsuojam.

Už – 11, prieš – 4, susilaikė 46. Nepritarta.

Ir dėl 6 straipsnio 4 dalies 9 punkto.

D.MIKUTIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas taip pat svarstė, nepritarė, pasirinko Vyriausybės pasiūlytą redakciją.

PIRMININKAS. Vėl kviečiu Seimo narius balsuoti. Ar palaikome Seimo nario gerbiamojo E.Žakario pasiūlymą? Komitetas nepritarė.

Už – 9, prieš – 2, susilaikė 49. Nepritarta.

Dabar dėl viso turėtume taip pat balsuoti. Gerbiamieji, prašau pasiruošti balsuoti dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-853 po svarstymo. Kas pritaria, kas ne?

Už – 59, prieš nėra, susilaikė 9. Ir bus svarstomas, kai bus įtrauktas į darbotvarkę.

Kadangi dar trūksta Seimo narių, matau, ateina 70, bet aš siūlyčiau dar vieną iš rezervinio, jeigu neprieštaraujate. Tai būtų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-1181. Svarstymas. Kviesčiau pranešėją gerbiamąją V.M.Čigriejienę.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-1181 (svarstymas)

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstant Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.XP-1181. Nagrinėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Narkomanijos prevencijos komisijos ir Žmogus teisių komiteto pastabas bei pasiūlymus. Daugiau pastabų bei pasiūlymų šiam projektui negauta. Todėl Sveikatos reikalų komitetas po svarstymo siūlo grąžinti įstatymo projektą Nr.XP-1181 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Narkomanijos prevencijos komisijos ir Žmogaus teisių komiteto išvadas.

Antra. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymais reglamentuoti tas sritis, kurios yra būtinos tinkamam Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, Tarybos reglamento ir Komisijos reglamento taikymui, įvertinti šių reglamentų įgyvendinimo priemones bei sankcijas už jų nuostatų pažeidimus. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 3. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Turim nuomonę. Ačiū pranešėjai. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aiškinamajame rašte rašoma, kad galiojančio Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymo normos nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. tapo neaktualios, nes įsigaliojo trys Europos Parlamento reglamentai, bet kas realiai pasikeitė, kokia Lietuvoje situacija – ar sumažėjo narkotikų vartojimas, ar sumažėjo sintetinių narkotikų gamyba. Toliau rašoma: „Įstatymo projektas poveikio kriminogeninei situacijai neturės“. Bet kartu aiškinamajame rašte rašoma, kad pagerės verslo sąlygos, prekyba su Europos Sąjungos šalimis ir trečiosiomis šalimis, kad jau nebus reikalaujama iš kai kurių asmenų, prekiaujančių šiais prekursoriais, tomis medžiagomis, licencijos. Akivaizdu, kad prekursorių prieinamumas Lietuvoje pagerės. Be abejo, Lietuvoje ta nusikaltėlių dalis yra tokia apsukri, kad ji šiuo pagerėjusiu prieinamumu pasinaudos ir narkotikų gamyba ir vartojimas padidės.

Todėl aš siūlau, kolegos, visiems vieningai pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti įstatymą Vyriausybei tobulinti, nes, manau, reikia šitą įstatymą patobulinti. Nesvarbu, kad kai kurios nuostatos dubliuojasi su Europos reglamento kai kuriomis nuostatomis, bet visada Lietuvos piliečiai geriau įsigilins į trumpesnius ir konkretesnius Lietuvos įstatymus negu į didžiulės apimties reglamentus.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Kadangi nėra nuomonės prieš, gal vis dėlto nereikėtų balsuoti. Gal būtume sutarę bendru sutarimu, bet reikėtų pasitikrinti, kiek gi mūsų yra. Aš kviečiu balsuojant apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar paliekame svarstyti. Kviečiu balsuoti. Komiteto nuomonę girdėjote – grąžinti tobulinti. (Balsas salėje) Ką 14, jeigu visiškai neveikia. Minutėlę. (Balsas salėje) Bendru sutarimu galime grąžinti. Galime? Ačiū. Pritarta.

Tada kviečiu į tribūną jau ne dėl darbotvarkės rezervinio, bet… Gerbiamieji, prašyčiau būti… Gerbiamasis Čaplikai, bus priėmimas, neužteks balsų. Gerai. Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965. Pranešėjas – gerbiamasis Z.Mikutis, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Priėmimas.

Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965(3*) (priėmimas)

Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauti dviejų Seimo narių pasiūlymai. Seimo narys A.Sysas siūlė įrašyti tokius žodžius: „iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais“. Komitetas šiam siūlymui pritarė. Buvo gautas ir G.Šileikio siūlymas. Jo esmė yra tokia, kad visi pensinio amžiaus žmonės iš tikrųjų naudotųsi šia lengvata. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nors buvo… Gintaras gal matė ir žiūri nustebęs, nes yra paskelbta, kad buvo pritarta, bet tai buvo tik techninė klaida, ir tai yra ištaisyta.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nežinau, ką daryti, kompiuteris dar neveikia. Gal padarome 10 minučių techninę pertrauką? (Balsai salėje) Taip, o toliau? Ar užteks penkių minučių? Prašom. Gal padarome taip: ar bendru sutarimu galime pritarti tiems siūlymams, kurie buvo pateikti? (Balsai salėje) Irgi negalime? Matote, Č.Juršėnas sako, kad galime. Tuojau darysime.

Yra pasiūlytas trečias variantas – vėl pereiti prie klausimo, kurį svarstyti dar yra galimybė ir nebūtina turėti 71 balsą. Tai yra nutarimo projektas Nr.XP-1223 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Pirmiausia mūsų darbotvarkėje yra narkomanija.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1241(2) (svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kadangi dėl kai kurių mes iki galo nesutarėme su frakcija, yra trys nutarimų projektai, kurių antruosius variantus jūs turite. Tai yra nutarimas „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo, nutarimas „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo ir trečiasis nutarimas „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo“ pakeitimo.

Dabar kokia tų pakeitimų arba patikslinimų esmė? Jeigu imsime komisiją, t.y. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją, tai vietoje mirusio mūsų kolegos Stasio Mikelio „darbiečių“ frakcija siūlo įrašyti R.Turčinską. Su Seimo Pirmininku susitarta, kad šiandien galėtume priimti, tuo labiau kad šiuo atveju nereikalingas 71 balso kvorumas.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu, gerbiamieji? (Balsas salėje) Viskas jau veikia, taip? Tai po svarstymo galime bendru sutarimu, taip? Ačiū. Pritarta.

Ir priėmimas. Prašom. Diskutuoti niekas nenori. Tada kviesčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo? Prašom balsuoti. Veikia, veikia. Sako, reikia ištraukti ir vėl įkišti korteles. (Balsai salėje) Jeigu teisybė, tai neparodė visų, taip? Ar galime pakartoti dar kartą? Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškime ir dabar dar kartą balsuojame.

Užsiregistravo 71, už – 70. Priimta.

Kitas būtų…

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1309(2) (svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, dabar dvi delegacijos. Pirmiausia mūsų delegacija su Ukraina. Čia yra šiek tiek sudėtingiau, nes turime išbraukti Seimo Pirmininką. Kadangi dabar yra dveji liberalai, reikia vieną liberalą išbraukti ir įrašyti kitą, taigi vietoje kolegos R.Remeikos – A.Kašėta, ir dar atsiranda vieta Mišrios Seimo narių grupės atstovui. Šiuo atveju siūlomas H.Žukauskas. Taigi visas nutarimas – išbraukti kolegas V.Muntianą ir R.Remeiką, o įrašyti A.Kašėtą ir H.Žukauską. Irgi kviečiu šiandien tam pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Ne. Yra norinčių paklausti. Seimo narys J.Razma klausia. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Ar sąmoningai į Lenkijos delegaciją yra įrašomi ir P.Vilkas, ir V.Volčiokas?

Č.JURŠĖNAS. Dar ne apie šitą kalbame. Dabar apie Ukrainą kalbame.

PIRMININKAS. Ne iš to klausia. Klausia E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kolega J.Razma mane taip išmušė, kad aš jau nebežinau, ko ir paklausti. (Juokas salėje)

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Priėmimas. Prašom. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Kviečiu balsuoti.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo projektas Nr.XP-1309. Balsuojame. (Balsai salėje)

Č.JURŠĖNAS. Ne dar, ne dar.

PIRMININKAS. Čia Ukraina.

Užsiregistravo 78, už – 74, susilaikė 1. Priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-837(2) (svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dabar kaip tik ta delegacija, kur yra paminėtos atitinkamų asmenų pavardės. Bet pats siūlomas sprendimas yra paprastas. Siūloma sukeisti vienos frakcijos delegacijos narius, t.y. išbraukti mūsų kolegą ministrą Kęstutį Daukšį, mirusį S.Mikelį ir kolegę Z.Žvikienę, o įrašyti V.Orechovą, P.Vilką, V.Volčioką, tada visa delegacija pasikeičia. Kadangi nematau, jog kas klaustų, tai atsakau į tą ankstesnįjį klausimą. Man atrodo, kad sąmoningai darbiečių frakcija pateikė tokius Seimo narius turėdama galvoje, kad Lenkijoje įvyko rinkimai ir Seimo sudėtis yra visiškai kitokia. Todėl mes turime būti ne tiktai ausyli, akyli, bet ir dantyti.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausiančių nematau. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo… (Balsai salėje) Ne, reikalaujate balsuoti? Gerai, pasiruoškime. Ar galime po svarstymo pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo“ projektui?

Dėkojame. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Ir priėmimas. Niekas nenori kalbėti. Seimo nariai, pasiruoškime, balsuojame, kad priimtume šį minėtą Seimo nutarimą. Balsuojam.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 7. Priimta.

Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965(3*) (priėmimo tęsinys)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Kviečiu pristatyti Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-965. Jo buvo lyg ir pristatymas, bet, aš manyčiau, kad pranešėjas dar turėtų ateiti į tribūną. Tai gerbiamasis Z.Mikutis. Vėlgi keliais žodžiais, nes daugiau atsirado…

Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš jau pristačiau šį įstatymo projektą. Po svarstymo buvo gauti du pasiūlymai: gerbiamojo kolegos A.Syso, jam komitetas pritarė, ir G.Šileikio, jo pasiūlymui nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys gerbiamojo A.Syso pasiūlymą? (Balsai salėje) Pasiruoškime, balsuosime. Kas palaikote gerbiamojo A.Syso pasiūlymą, kad galėtume pradėti svarstyti, prašau balsuoti.

Oho! Palaikė 70, susilaikė 1. Matyt, kviesčiau į tribūną… tiesa, įjungėme vietoje, prašau A.Sysą pateikti savo projektą… pasiūlymą. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia ne tiek projektas, paprasčiausiai, kai mes, svarstydami šį įstatymą posėdžių salėje, pritarėme kolegos E.Žakario pasiūlymui, kad į šitą įstatymą įrašome invalidus, kurie buvo iki 2005 metų, tai, kad nekiltų nesklandumų taikant šį įstatymą, aš siūlau sugrąžinti ir vaikus invalidus. Čia yra daugiau techninis pasiūlymas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu, nes komitetas pritarė, pritarti šiam pasiūlymui? Ačiū, prieštaraujančių nėra. Tada kiti pasiūlymai. Gerbiamąjį Seimo narį G.Šileikį, jeigu jis yra, kviečiu pristatyti tuos du pasiūlymus įstatymo projekto straipsniams.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mano manymu, matydami situaciją ir nenorėdami taikyti šiame įstatyme diskriminacinio elemento… todėl aš siūlau žmonėms, kurie yra sulaukę garbingo amžiaus, suteikti didesnę teisę naudotis transporto lengvata. Siūlau pritarti mano siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kad galėtume svarstyti, turėtų būti 29 Seimo nariai, kurie palaikytų gerbiamojo Gintaro variantą. Kviečiu balsuoti, kas palaiko, kad galėtume svarstyti?

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 24. Yra 29, t.y. 31 palaikantis. Tada turėtume… kalbėti nematau norinčių. Gal galime pereiti prie balsavimo? Tai yra… gerbiamasis A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Kolegos, aš noriu, kad mes rimtai pažvelgtume į šitą pasiūlymą. Tai labai gražus pasiūlymas mano kolegos G.Šileikio, bet tai gresia didelėmis finansinėmis išlaidomis. Vienu metu mes kompensavome visas transporto išlaidas ir susidūrėme su problema, kad vos ne iki bankroto privedėme transporto įstaigas, todėl buvo apribotas lengvatinių bilietų pardavimas. Kolega teikia tokį pasiūlymą, bet jis nepasako, o kiek tai kainuos. O kainuotų kur kas daugiau, negu Vyriausybė pritarė ponios D.Bekintienės įstatymui, todėl mes paprasčiausiai neturime teisės arba tada kitokiu būdu… Jeigu jau čia atsiras norinčių priimti tokį įstatymą, tai reikia vėl atsiklausti Vyriausybės, kiek tai kainuos biudžetui, nes tada reikia keisti Biudžeto sandaros įstatymą. Ačiū. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Taip, girdėjome. Ačiū už nuomonę. Tada pasiruoškite, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Klausimas, kuris „statomas“ balsuoti, jeigu taip galiu sakyti, yra gerbiamojo G.Šileikio pasiūlymas dėl 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo. Kas pritariate Seimo nario G.Šileikio nuomonei, balsuojate už, kas ne – prieš. Komitetas prieš.

Už – 15, prieš – 14, susilaikė 48. Šiam pateikimui nepritarta.

Antrą jūs pateiksite, taip? Prašom. Gerbiamasis G.Šileikis teikia savo antrąjį pakeitimą dėl 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų jeigu pateikiant pirmąjį siūlymą buvo mažas sutarimas ir supratimas bei palaikymas, tai siūlyčiau apsispręsti ir pagerinti sunkią žmonių padėtį ir pritarti bent jau antrajam siūlymui. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nelabai suprato, apie ką kalbama. Gal, gerbiamasis Gintarai, pakomentuokite dviem žodžiais.

G.ŠILEIKIS. Yra siūlymas žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, taikyti naudojimosi transportu lengvatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausiu, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų gerbiamojo G.Šileikio siūlymą, kad galėtume pradėti svarstyti? Kas palaiko, prašom balsuoti.

Už – 10, prieš nėra, susilaikė 26. Nepalaiko.

Gerbiamieji, su gerbiamojo A.Syso pasiūlymu turime balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Primenu, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965. Priėmimas. Kviečiu balsuoti su Seimo nario A.Syso pasiūlymu. Balsuojame, nes priėmimas.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 70. Priimtas.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,  Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1173* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas Nr.XP-1173 – Įstatymo dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ratifikavimo projektas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto atstovą gerbiamąjį A.Ivanauską.

A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Noriu pateikti projektą Nr.XP-1173. Komiteto posėdyje dalyvavo 7 nariai, jokių papildomų pastabų ir pasiūlymų negavome. Visi balsavo už ir komiteto išvada yra pritarti šiam nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Kas pateiks Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Gerbiamasis komiteto pirmininkas, taip? Pono A.Butkevičiaus nėra. Kviečiu gerbiamąjį poną J.Lionginą. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1173. Balsavimo rezultatai: pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti norinčių nematau. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Yra Seimo Pirmininko prašymas priimti skubos tvarka. Ar Seimas sutinka dabar priimti? Ačiū.

Gerbiamieji, pasiruoškime balsuoti, nes norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Konvencijos dėl minėtų respublikų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ratifikavimo projekto priėmimas. Balsuojame.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 75. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1173, priimtas.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl minimalių standartų prekybos laivuose ir jos Protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1236*ES (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Įstatymo dėl Konvencijos dėl minimalių standartų prekybos laivuose ir jos Protokolo ratifikavimo projektas Nr.XP-1236. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto atstovas V.Stankevičius.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Mes labai norėtume, jog ši konvencija būtų ratifikuota, nes gegužės pradžioje vyks Paryžiaus memorandumo šalių kongresas, ir yra didelė galimybė, kad Lietuva bus priimta į Paryžiaus memorandumą. Kaip jūrų valstybei, tai labai svarbu, todėl Užsienio reikalų komitetas tam pritarė. Prašome taip pat jūsų pritarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąją I.Degutienę pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nežinau, kas pateiks Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuomonę, nes B.Paužos nėra. Gerbiamasis V.Stankevičius, taip?

V.STANKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes turime ne tik pirmininką, bet ir pirmininko pavaduotoją, tačiau jis užimtas. Jeigu leisite, aš pateiksiu. Iš tikrųjų Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija nagrinėjo šį klausimą. Mes iškvietėme iš Klaipėdos Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomąjį direktorių, kuris taip pat atsiliepė teigiamai. Kad ir kaip keista, bet Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija vienbalsiai pritarė šiam klausimui. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Priešingai Juliaus nuomonei. Dėkojame pranešėjui. Ar galime, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Pasiruoškite balsuoti. Kalbėti diskusijoje užsirašiusių nėra. Įstatymo dėl Konvencijos dėl minimalių standartų prekybos laivuose ir jos Protokolo ratifikavimo įstatymo, registracijos Nr.XP-1236, priėmimas. Prašom balsuoti. Visi komitetai kalbėjo už.

Užsiregistravo Seimo nariai. Už – 79. Priimta.

Įstatymo „Dėl 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1172* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Įstatymo dėl 1966 m. tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. protokolo ratifikavimo projektas Nr.XP-1172. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį A.Paleckį pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.

A.PALECKIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis vieningai balsavo už tai, kad būtų pritarta šiam projektui. Alternatyvių pastabų arba pasiūlymų negauta. Balsavo 7 žmonės, kaip minėjau, visi už. Taigi kviečiame kaip pagrindinio komiteto atstovai palaikyti projektą.

PIRMININKAS. Dėkojame už Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Ekonomikos komiteto nuomonę pateiks gerbiamasis Seimo narys V.Škilis.

V.ŠKILIS (DPF). Ekonomikos komitetas kaip papildomas po ilgų diskusijų pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 12 – už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Pasiruoškite, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo „Dėl 1966 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. protokolo ratifikavimo“ projektas? Balsuojame.

Užsiregistravo 84.

Už – 83. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1210*ES (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1210 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Seimo narys J.Lionginas. Kviečiu į tribūną.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1210 ES. Pastabų ir pasiūlymų šiam projektui nebuvo gauta. Komiteto sprendimas – pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti nėra norinčių, diskutuoti irgi nėra norinčių. Biudžeto ir finansų komitetas buvo vienas, kuris šį klausimą pateikė. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Yra Seimo Pirmininko prašymas dėl skubos tvarkos. Ar galime pritarti ypatingos skubos?.. Galime.

Gerbiamieji, yra du straipsniai. Turėtume balsuoti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 15 punkto pripažinimo netekusiu galios bei 16, 17 ir 21 punktų pakeitimo. Prašom. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Tada 2 straipsnis, irgi įstatymo taikymo data. Galime pritarti bendru sutarimu, taip? Ačiū. Tada pasiruoškite balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Balsuojame po svarstymo. Atsiprašau, priėmimas. Priėmimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo. Buvo ypatinga skuba, jūs visi pritarėte. Taigi po svarstymo pritarėme bendru sutarimu. Dabar balsuojame dėl priėmimo.

Užsiregistravo 78.

Už – 76. Priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-756* (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-756 – Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis A.Čaplikas pateikia komiteto nuomonę.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas, leidžia valstybės kontrolieriui arba valstybės kontrolieriaus pavaduotojui ir pareigūnams, kai reikia prisiekti pagal įstatymą, pasirinkti vieną iš dviejų galimų būdų: minėti „tepadeda man Dievas“ arba ne. Komitetas vienbalsiai pritarė. Pastabų negauta. Teisės departamento išvada, jog teisės aktams neprieštarauja.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Audito komiteto nuomonė yra aiški. Nėra norinčių diskutuoti. Pasiruoškime, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti ir priimti įstatymą, projekto registracijos Nr.XP-756, – Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame! Priėmimas. Ačiū.

Užsiregistravo 74.

Už – 65, prieš nėra, susilaikė 9. Priimtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-715(3*) (sujungti projektai Nr.XP-375 ir Nr.XP-715) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-715 – Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, gerbiamasis Seimo narys A.Bosas.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Teritorijų planavimo įstatymą ir darė daug klausymų. Aplinkos apsaugos komitetas gavo papildomų komitetų – Ekonomikos ir Audito komitetų – išvadas, kuriose išdėstyti pasiūlymai buvo įvertinti komiteto rengtuose klausymuose ir svarstymų metu daugumai iš jų buvo pritarta.

Aplinkos apsaugos komitetas gavo Seimo narių pasiūlymų. Tai J.Razmos, K.Starkevičiaus, J.Jaruševičiaus, A.Boso, jiems iš esmės buvo pritarta. Taip pat Aplinkos apsaugos komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje išdėstytos pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti Seimo nariams pateiktose komiteto išvadose.

Gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo antikorupcinis įvertinimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja, kad šiam įstatymui daugiau pasiūlymų ir pastabų neturi. Todėl siūlyčiau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar klausti, ar replika? Centrinė tribūna – Seimo narys gerbiamasis A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šį įstatymą svarstant labai aktyviai dalyvavo visuomenės atstovai – Žaliųjų judėjimas, įvairių regionų bendruomenių atstovai. Jų pastabos buvo svarstytos, tačiau nepriimtos. Man teko su jais susitikti (jų yra per 15 visuomeninių organizacijų), dalyvavo komiteto pirmininkas šiame susitikime, bendro sutarimo jie nerado. Jie prašė leisti jiems prieš priimant šį įstatymą pasakyti savo poziciją dėl jo. Šiandien Seime dalyvauja jų atstovas gerbiamasis Rimantas Braziulis. Jis norėtų prieš pradedant priimti šį įstatymą pasakyti visuomeninių organizacijų požiūrį į šį projektą. Aš prašau tenkinti tokį jų prašymą.

PIRMININKAS. Mes turime atsiklausti Seimo, ar leisti kalbėti žaliųjų atstovui. (Balsai salėje) Išsiskyrė nuomonės. Gerbiamieji Seimo nariai, ramiai! Prašom balsuoti, ar leisti pasakyti nuomonę žaliųjų atstovui. Balsuojame!

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 25. Sutinkame, kad būtų išsakyta nuomonė. Tai gal tada pranešėją kviesime į jo vietą, o kalbantįjį žaliųjų atstovą kviesčiau į tribūną. 5 minutės.

R.BRAZIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, ačiū už suteiktą žodį. Mano kalba nebus revoliucinė. Pirmiausia norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas yra labai svarbus įstatymas visuomenei, nes jis turi suderinti valstybės, verslo ir visuomenės interesus, būtent suderinti, ir nuo šito įstatymo nuostatų priklauso apskritai visa Lietuvos plėtra, ypač susijusi su statybomis. Aišku, reikia pabrėžti, kad kol ir buvusio, ir dabartinio įstatymo kai kurios nuostatos ir apskritai įstatymas nesudaro plačių galimybių visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo įstatymo… procese ir visuomenei, sakysime, daryti įtaką.

Pirmiausia aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dabar ir ateityje, kad man tenka labai apgailestauti, kad dėl to, kas susiję su teritorijų planavimu, dažniausiai visuomenė ir bendruomenės pasiekia rezultatų tada, kai nėra tų teisinių mechanizmų ginti viešąjį interesą. Šiandien nėra galimybių ginti viešąjį interesą. Ir turime daug pavyzdžių. Sakykim, Žirmūnų bendruomenės nariams teismai pripažino, kad yra pažeistas viešasis interesas, kad negalima statyti daugiaaukščio namo vienintelėje vaikų žaidimo aikštelėje, tačiau šiandien rezultatas yra toks, kad tų žmonių turtas yra areštuotas, o Vyriausiasis administracinis teismas pareiškė, jog šie piliečiai neturėjo teisės ginti viešojo intereso, nors viešasis interesas yra pažeistas.

Dėl šito įstatymo į jus kreipėsi 25 visuomeninės organizacijos, mes daug diskutavome su Aplinkos ministerija, susitikome su gerbiamuoju A.Paulausku, su gerbiamuoju V.Muntianu. Jie taip pat pateikia savo pasiūlymus. Į kai kuriuos iš dalies atsižvelgta, į kai kuriuos neatsižvelgta. Mes manome, šiandien yra tokia stadija, jog kalbėdamas (aš nenorėčiau jūsų raginti), kad galbūt atmeskime šį įstatymą, jo nepriimkime, manau, galbūt būčiau ir neišgirstas. Tačiau aš pabrėžiu ir paprašyčiau tų visuomeninių organizacijų vardu ir Lietuvos žaliųjų judėjimo vardu turėti omeny šio įstatymo svarbą ir nebent neišmesti iš to įstatymo to, kas ten yra įrašyta gero. Tarkime, apie visuomenės informavimą, kad dabar planuojant kažkokias statybas ir t.t. privalės atsirasti informacinis stendas, kad visuomenė laiku sužinotų, kas yra planuojama. Žinoma, mes labai pasigendame jūsų institucijos įstatymų priežiūros vykdymo. Mes labai prašytume, kad Seimo nariai jautriau reaguotų į visuomenės kokius nors pareiškimus, prašymus vienu ar kitu atveju ir pagal tai ateityje keistų šį įstatymą arba taisytų jo nuostatas, jeigu akivaizdžiai visuomenė neturi galimybės apginti savo interesų. Mano kalba yra tokia trumpa ir… (Balsai salėje)

Žinote, aš jums pasakysiu taip. Pabrėžiu, kad mes su jūsų atstovais, jeigu šis įstatymas… Aš galiu pasakyti, tai nėra tobulas įstatymas. Mes diskutavome ir komitete daug kartų, ir su Aplinkos ministerija, ir su ponu A.Paulausku, ir su ponu V.Muntianu ir jūsų Teisės departamentas yra pareiškęs nemažai pastabų. Galiausiai mes priėjome prie išvados, kad tai yra kažkoks kompromisinis variantas, bet aš manau, kad neišvengiamai visuomenė ir mes, mūsų organizacija, stebės, kokios bus šio įstatymo pataisos. Manau, jeigu bus neigiamų rezultatų, tai vėl bus panašūs dalykai į tokius, kokie buvo, ir vėl tas įstatymas bus taisomas. Kad šis įstatymas galėtų… Matote, yra viena didelė problema – verslo ir visuomenės interesai. Mes ne prieš verslą, tačiau šiuo metu, deja, jis yra daugiau verslo ir visuomenė nelabai gali apginti savo dažnai net teisėtų interesų. (Balsai salėje) Jūs spręskite pagal savo sąžinę, bet jeigu jis būtų tobulinamas, tai blogiau nuo to nebūtų, žinoma.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviesčiau balsuoti. Gal galima pritarti bendru sutarimu dėl STT ir Teisės departamento nuomonių, kurias komitetas priėmė ir kurioms pritarė? Pritariat, taip? Ačiū.

Kviečiu gerbiamąjį A.Bosą į tribūną, eisime pastraipsniui. Pirmiausia susikerta įstatymo pavadinimo… Prašau pristatyti. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė siūlo keisti. Gerbiamoji Vilija, tai jūs pristatykite savo pataisą.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Jūs turite omeny 2 straipsnio 30?..

PIRMININKAS. Ne, ne. Pirmiausia dėl pavadinimo. Jūs pasiūlėte keisti šito įstatymo pavadinimą.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pavadinimą aš siūlau keisti dėl mano teikiamų pataisų. Tai yra daugiau techninio pobūdžio siūlymas. Kiek aš suprantu, komitetas neprieštaravo.

PIRMININKAS. Tada einame prie 1 straipsnio, taip? 1 straipsniui negauta jokių papildymų ir pasiūlymų. Ar jam galime pritarti? Taip, pritarta. Ačiū.

Tada 2 straipsnis. Taip pat yra V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Čia jau buvo pasakyta visuomenės atstovo, kad, deja, labai dažnai mūsų visuomenė yra bebalsė. Ypač, kai į areną išeina pinigai ir dideli pinigai. Taigi Žirmūnų istorija iš tikrųjų sukrėtė daugelį. Aš negalėčiau pasakyti, kad Seimo nariai visiškai nereagavo. Mes, Seimo ir savivaldybės tarybos nariai, dalyvavome tuose gyventojų pasitarimuose, bet, nepaisant to, medžiai su inkilais ir juose esančiais gyvais paukščiukais buvo nuversti. Tai štai aš užtai ir įrašiau į tą punktą, pabrėžiau, kad „pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, ginančios visuomenės interesus“. Kad būtų tas visuomenės intereso gynimo aspektas įrašytas į įstatymą. Nes šiuo metu mūsų teismas, deja, kaip buvo minėta, nusprendė, jog žmonės, gyvenantys name, kurio kieme vyksta tie drastiški veiksmai, neturi galimybių ir neturi teisės ginti viešąjį interesą. Man regis, nors tokia kukli pataisėlė, bet ji tarsi ir įteisintų žmonių teisę kalbėti, žmonių teisę gintis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš norėčiau paklausti Seimo narių, kurių pavardės dabar yra ekrane. Ar jūs užsirašėte dėl viso įstatymo projekto, ar dėl 2 straipsnio? Dėl viso, taip? J.Veselka dėl viso? (Balsai salėje) Tad prašau pristatyti komiteto nuomonę.

A.BOSAS. Iš tikro dalyvaujant komiteto posėdyje Seimo nariui, apie tai čia prieš mane kalbėjo žaliųjų atstovas, mes daug kur priėjome prie bendrų sutarimų, kad ta informacija, tie stendai, kurie bus iš anksto tose statybose ar prie šių objektų, informuos, kad žmonės galėtų turėti informaciją ir pareikšti savo nuomonę, nes šiame įstatyme yra įteisinta, kad viešai svarstant jie privalo dalyvauti, turi dalyvauti ir t.t. Čia kaip tik yra sudaryta galimybė gauti informaciją ir pareikšti savo nuomonę, kad ir kas tai būtų – ar fiziniai, ar juridiniai subjektai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas, kaip suprantu, nepritarė, nors nuomonės labai panašios. Kviečiu Seimo narius balsuoti. Kas palaiko gerbiamosios Seimo narės V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą pakeisti 2 straipsnio 31 dalį, kuriam komitetas nepritarė?

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 5, susilaikė 34. Nepritarta.

Dabar dėl viso straipsnio. Ar galim bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.

Pereinam prie 3 straipsnio. 3 straipsniui pasiūlymų ir pakeitimų nebuvo. Ar galim bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū, pritarta.

Einam prie 4 straipsnio. 4 straipsniui yra siūlomi pakeitimai. Pirmiausia turėtų pateikti Seimo narys gerbiamasis Petras Jakučionis. Įjungiame jam mikrofoną.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Jei iš tikrųjų, tai Povilas Jakučionis. Aš pasiūliau 4 straipsniui, t.y. iš 10 straipsnio 6 dalies išbraukti tris sakinius, kurių esmė yra ta, kad jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos, tai planavimo organizatorius turi teisę rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Kaip kompensaciją pasiūliau vietoj 20 dienų termino pateikti planavimo sąlygas duoti 30 dienų, nes iš tikro kartais labai sudėtinga parengti tas planavimo sąlygas. Per mėnesį, mano nuomone, net ir sudėtingu atveju galima parengti planavimo sąlygas, o ne leisti planavimo organizatoriui rengti teritorijų planavimo dokumentus be planavimo sąlygų ir dar apsunkinti paskui derinimo procese tų planavimo sąlygų išdavėjams dalyvauti ir pareikšti savo poziciją. Tai siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame P.Jakučioniui. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Aš galiu atsakyti tiktai tiek, kad ši nuostata nėra keičiama. Ji dabar yra galiojančiame įstatyme, ji nėra keičiama. Tuose straipsniuose tų pakeitimų nedarė nei teikėjas… Žinant šią praktiką, nėra pagrindo keisti planavimo sąlygų išdavimo termino, nes praktiškai šis terminas iš tikrųjų nesudaro kliūčių. Bet čia akcentuojama viena: valdininkas arba ta institucija, kuri privalėjo atlikti savo pareigą, jeigu neišdavė šių dokumentų, tai kad nesistabdytų investicijos, niekas, vis dėlto galėtų žmonės rengti šiuos dokumentus. O po to procesas vis tiek sugrįžta, po to reikia derinti projektą, pereina visas stadijas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis J.Veselka, jūs dėl P.Jakučionio? Gerbiamasis Juliau?

Gerbiamieji, pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume P.Jakučionio siūlymui pakeisti 4 straipsnį… iš 10 straipsnio 6 dalies. Komiteto nuomonė – nepritarti.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 3, 37 susilaikė. Nuomonė nepalaikoma.

Yra Seimo narės A.Pitrėnienės pasiūlymas dėl 4 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Prašau Seimo narę pateikti savo nuomonę.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro keletas etapų. Bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą. Aš siūlau papildyti šią dalį, kad ir sujungus bendrojo plano rengimo etapo stadijas būtų išlaikytas sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumas. Taip pat siūlau neleisti sujungti bendrojo plano rengimo stadijų, jeigu planuojama teritorija… ar jos dalyje yra valstybinio parko ar rezervato teritorija. Nes šios teritorijos yra ypač vertingos, unikalios, Kuršių nerija ir kitos. Ir toks supaprastinimas šios teritorijos bendrajam planui rengti neturėtų būti įteisintas, nes gali duoti neigiamų rezultatų. Dėkoju. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Ir komiteto nuomonė. Prašau.

A.BOSAS. Komiteto nuomone, nėra reikalo to daryti, nes dėl rezervatų arba valstybinių parkų, valstybinių miškų galioja kitas įstatymas, t.y. Saugotinų teritorijų įstatymas. Iš tikrųjų ten visi šie saugikliai yra sudėti. Šiame įstatyme tikrai to nereikėtų daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl šios pataisos motyvų yra norinčių kalbėti? Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamosios A.Pitrėnienės pasiūlytoms pataisoms dėl 4 straipsnio? Komiteto nuomonė – nepritarti.

Už – 32, prieš – 1, susilaikė 34. Nepritarta. Gautas Seimo nario, dabar Seimo Pirmininko, V.Muntiano pasiūlymas pakeisti 4 straipsnio 2 dalį. Prašau gerbiamąjį A.Bosą pateikti tą nuomonę.

A.BOSAS. Buvo Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymas. Jis dalyvavo komiteto posėdyje. Mes sutikom iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir radom tokį bendrą sutarimą: įrašyti žodžius „arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas“. Aš manau, kad tuo ir išsisprendė klausimas, jo siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Muntianas sutiko su tokiu variantu? Ar galim bendru sutarimu pritarti kaip ir komiteto nuomonei? Ne? Tai ką darysim? Balsuosim, taip? Jūs matot, už ką balsuosit? Žinot, taip? Tada komitetas dar kartą pasako savo redakciją.

A.BOSAS. Dabar redakcija yra tokia: įrašyti žodžius „arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas“. Ir tada problema išsisprendžia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti už šią nuomonę, kuri sutampa su Seimo Pirmininko siūlymu dėl to paties straipsnio. Prašau. Siūlymas ir komiteto nuomonė sutampa, bet mes turim jai pritarti. Balsuojam už komiteto nuomonę, kuri tokia pat kaip ir siūlymas. (Balsai salėje) Jeigu sutiko su nuomone, tai kaip? Siūlymas ir nuomonė yra tas pats, tie patys žodžiai lieka.

A.BOSAS. Aš dar kartą noriu akcentuoti: po to V.Muntianas sutiko su šia redakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. 64 užsiregistravo, už – 49. Pritarta. Dabar turėtume balsuoti už visą 4 straipsnį su priimtomis pataisomis. Vėl J.Veselka spaudžia. Gerai, tada pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta su visomis 4 straipsnio pataisomis, kurioms pritarėme? (Balsai salėje) Čia yra 4 straipsnis. Mes dar nepriėjome iki 7 straipsnio. Aš neturiu 4 straipsniui jūsų kitos.

Gerbiamieji, atsiprašau, man nebuvo pateikta. Kitoje popierių šūsnyje yra dar vienas gerbiamosios A.Pitrėnienės pasiūlymas, taigi dar grįšime prie bendro. Kviečių Seimo narę gerbiamąją A.Pitrėnienę pateikti dar vieną pasiūlymą 4 straipsnio 1 daliai, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Projekte siūloma, kad teritorijų planavimo dokumentas galės būti nederinamas su planavimo sąlygų laiku neišdavusia institucija. Tačiau jeigu planavimo sąlygos nebuvo laiku išduotos dėl pareigūno aplaidumo ar kitokių priežasčių, turi būti nustatoma, kaip išvengti, kad nebūtų įteisinami teritorijų planavimo dokumento sprendimai, kurie pažeidžia viešuosius interesus, t.y. paveldosaugos reikalavimus. Priešingu atveju tai gali būti labai pavojinga. Gali atsirasti galimybė įgyvendinti ne tik tyčinę klaidą, bet ir blogą tikslą. Todėl siūlau, kad apie bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradėjimą per 5 darbo dienas būtų raštu pranešama institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Institucija, gavusi pranešimą, turi priimti sprendimą, kaip turės būti tikslinami be išduotų planavimo sąlygų parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendimai. Prašom palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Komiteto nuomonė. Prašom.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Aš, prieš tai kalbėdamas, jau atsakiau į tuos klausimus. Kai klausimas susijęs su tuo, ką dabar gerbiamoji A.Pitrėnienė pasakė, ar su paveldu, ar dar kažkuo, tai galioja kitas dokumentas, tai yra pagal paveldo sąlygas. Tas visas stadijas pereina rengiami dokumentai. Viename įstatyme negalime surašyti visko iš visų kitų įstatymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra palaikančių. Gerbiamoji Seimo narė R.Žakaitienė – už.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau, kad Seimo nariai įsiklausytų į kolegės A.Pitrėnienės siūlymą. Kalbama apie leidimo išdavimą. Jeigu tam tikra institucija, turėjusi atlikti derinimo darbus, dėl kokių nors priežasčių to nepadarė ir leidimas išduodamas neatsižvelgiant į tas sąlygas… Manau, A.Pitrėnienės siūloma pataisa yra reikalinga. Jeigu ar dėl aplaidumo, ar specialiai tam tikra institucija neįvertino situacijos, ji turi būti įvertinta, todėl siūlau pritarti A.Pitrėnienės siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. J.Veselka. Tai bendras, taip? Gerbiamieji, pasiruoškime balsuoti dėl gerbiamosios A.Pitrėnienės nuomonės. Primenu, komitetas jai nepritarė.

Už – 46, prieš – 1, susilaikė 22. Nuomonė palaikyta. Pritarta.

Kviečiu Seimo narius dar kartą balsuoti dėl viso 4 straipsnio, nes buvo praleista viena nuomonė. Balsuojame.

Už – 59, prieš nėra, susilaikė 13. 4 straipsniui pritarta.

Dėl 5 straipsnio negauta jokių pasiūlymų ir pakeitimų. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.

6 straipsnis. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymas dėl 10 dalies. Prašom.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. 6 straipsnio 2 dalis. Tai buvo senojo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktui. Iš tiesų čia atsiranda labai daug neapibrėžtumo. Pataisos esmė – vis dėlto grįžti prie nuostatos, kuri buvo išdėstyta įstatyme, kad gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planai. Dabar naujojoje redakcijoje atsirado ir „kitos paskirties statiniams“. Komitetas aiškina tuo, kad sumažėtų investicijos, bet kartu atsiranda ir labai didelis neapibrėžtumas. Todėl, kolegos, siūlyčiau įstatyme aiškiai ir apibrėžtai išdėstyti nuostatas, kad, kaip paprastai, neatsirastų ir „kitos paskirties, ir t.t.“ Žinote. Siūlau grįžti prie buvusios redakcijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę ir už komiteto nuomonę. Prašom, gerbiamasis Bosai.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes ir Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijos patvirtino daugiau kaip 15 rūšių specialiųjų planų. Detaliuoju planu nekeičiamas specialusis planas. Detalusis planas turi… Svarbiausias dokumentas yra bendrasis planas, todėl čia nėra reikalo nieko keisti. Todėl komiteto nuomonė ir buvo jam nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas nori pritarti ar nepritarti gerbiamojo A.Skardžiaus nuomonei? Nėra. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui dėl 10 dalies pakeitimo? Komiteto nuomonė – nepritarti.

23 palaikė, prieš – 1, susilaikė 34. Nepritarta.

Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 6 straipsniui, nes daugiau pasiūlymų nėra? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ačiū.

Einame prie 7 straipsnio. Yra Seimo narės A.Pitrėnienės pasiūlymas. Kviečiu ją pateikti. Šį kartą vėl bus du, taip?

Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Jie yra analogiški 4 straipsniui, t.y. susiję su eiliškumu, kad stadijos neturėtų būti sujungiamos. Antras taip pat. Jie yra analogiški 4 straipsniui, kurį pateikiau.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Aš prieš tai kalbėjau, kodėl.

PIRMININKAS. Dabar turėtume prie kiekvieno atskirai, taip? Gerbiamieji… (Balsai salėje) Jis susijęs, bet mes jo nepriėmėme. Yra nuomonė, kad nereikia balsuoti, taip? Ir antras jos pasiūlymas taip pat buvo nepriimtas?

A.PITRĖNIENĖ. Priimtas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl 5 dienų priimtas. Taigi automatiškai pritariame, taip? Ačiū.

Seimo narys P.Jakučionis vėl turi ją ginti. 7 straipsnio… 17 straipsnio 1-6 dalių pakeitimas. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Šis mano siūlymas taip pat yra analogiškas siūlymui dėl 4 straipsnio. Seimas jau apsisprendė nepritarti, taigi dabar aš neturiu tikslo vėl iš naujo teikti balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nepritariame pagal tą tvarką. Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymas. Matyt, gerbiamasis A.Bosas pateiks, taip?

A.BOSAS. Taip. Kaip mes sakėme, dalyvaujant komitete Seimo Pirmininkui, buvo padaryta redakcinė pataisa, kuri dabar tenkina.

PIRMININKAS. Tai taip pat bus pritarta bendru sutarimu.

A.BOSAS. Taip, pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, Seimo nariai, galima… Antram pritarėme, pirmam nepritarėme. Taip. Dabar bendru sutarimu galime 7 straipsnį su pakeitimais? Galime? Ačiū.

Einame prie kito – 8 straipsnis. Vėlgi gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius pateikia nuomonę, pasiūlymą.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pone pirmininke. Išties keistai atrodo, kai 8 straipsnyje yra išdėstytos specialiųjų planų rengimo taisyklės, bet kalbama apie tai, kad specialieji planai gali būti rengiami nesant jų rengimo jokių taisyklių, nors yra tam tikros rūšys, kurioms rengia specialiuosius planus, būna vienkartiniai specialieji planai… Bet išvis be bendrųjų taisyklių paleisti ir įstatyme įrašyti, kad nereikia taisyklių, – mes tikrai galime sulaukti įvairiausių interpretavimų. Todėl mano siūlymo esmė yra tokia, kad Vyriausybė nustato tvarką, kuria vadovaujantis ir būtų rengiami specialieji planai, tai yra apibendrintą bendrąją tvarką, kad Vyriausybė ją parengtų nepalikdama tik Aplinkos ministerijai arba kitoms žinyboms, institucijoms nusistatyti jiems norimą tvarką. Kad tokiai nuostatai nebuvo pritarta, išties skamba keistai ir siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Motyvai yra išdėstyti. Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis patvirtino daugiau kaip 15 rūšių specialiųjų planų rengimo taisyklių: aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, kraštovaizdžio tvarkymo rengimo taisyklės ir t.t. Aš tik noriu akcentuoti, kad gali klaidinti kai kuriuos žmones, kad rengiant detalųjį planą, priimant… detalusis planas negali pakeisti bendrojo plano, o bendrąjį planą tvirtina savivaldybės taryba, ne koks nors vienas valdininkas, bet visa taryba. Tikrai to nereikia. Mes įsivestume dar trukdžius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys H.Žukauskas – nuomonė už, palaikanti gerbiamąjį A.Skardžių. Taip?

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Taip, aš norėčiau palaikyti pono A.Skardžiaus pataisą, tiktai su maža pataisa. Vyriausybė tikrai neužsiims taisyklių rašymu ir tvirtinimu. Tai yra daugiau kompetencijos klausimai, tačiau kaip yra rengiami specialieji planai, pagal kokią metodiką, yra būtinas dalykas. Dabartiniu metu, pakeitus senąjį Teritorijų planavimo įstatymą, atsirado tokios sąvokos, kad kiekvienai rūšiai yra rengiami specialieji planai, tačiau kaip tie planai daromi, iki šiol yra neaišku. Imkime kad ir Vilniaus aukštuminių pastatų planą, imkime kai kurių miestų žaliųjų plotų specialiuosius planus, iš esmės ten yra daroma taip, kaip kiekvienas miestas… neatsižvelgiama į visuomenės interesą, o žiūrima į tai, kas yra naudinga pačiam miestui. Pavyzdžiui, taip Kaune yra po truputėlį naikinami (ne tik Kaune, ir Vilniuje) žalieji plotai juos užstatant daugiabučiais ir daugiaaukščiais namais. Todėl, man atrodo, pati technologija, kas turi būti specialiajame plane, yra būtina. Aš siūlau palaikyti pono A.Skardžiaus pataisą.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė – nepalaikyti, nes tokios taisyklės yra. Kam dar vienas rengti?

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už nuomonę. Kviečiu Seimo narius balsuoti, kas palaikote Seimo nario A.Skardžiaus nuomonę dėl pakeitimo specialiųjų planų rengimo taisyklių ir Vyriausybės nustatytos tvarkos.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Už – 29, 30 susilaikė ir 2, atrodo, prieš. Nepritarta.

Yra gautas Seimo narės A.Pitrėnienės pasiūlymas 8 straipsnio 3, 4 dalyse pakeisti ir 6 daly…

A.PITRĖNIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pateikti.

A.PITRĖNIENĖ. Pateiktoje redakcijoje buvo numatytas tik vienas variantas, tai yra patvirtinti. Aš siūlau įrašyti žodį arba „atmesti“, arba „atmetama“, nes tiek vienas, tiek kitas procesai yra galimi, ar nacionalinio lygmens specialusis planas būtų tvirtinamas arba atmetamas, ar tai būtų regiono vietovės lygmens specialusis planas. Galiausiai, ar tai būtų apskrities viršininkas, jis irgi gali tvirtinti arba atmesti. Manau, kad tai yra logiška ir labai svarbu.

A.BOSAS. Čia komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti ir ši redakcija šiandien skamba taip: „arba motyvuotai nepatvirtinamas“. Motyvuotai. Aš manau, čia iš tikrųjų kompromisinis dalykas.

PIRMININKAS. Ar sutinkate, Seimo nare Audrone?

A.PITRĖNIENĖ. Jeigu taip galima, taip, aš sutinku.

PIRMININKAS. Sutinkate? Tada bendru sutarimu galime pritarti. Taip? Ir komiteto, ir Seimo narės nuomonės sutapo. Ačiū. Daugiau dėl 8 straipsnio nėra. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsuoti. Dėl 8? Gerbiamasis J.Veselka turi nuomonę prieš. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite, 8 straipsnio, kuriuo keičiamas 18 straipsnis, 6 dalį. Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, specialųjį planą per 20 dienų patvirtina apskrities viršininkas. Pirma. Labai keista, kad turėjusi tam tikrą funkciją savivaldybė, tos funkcijos neatlieka. Vadinasi, atmeta atsakomybę, aš nieko nepadariau, nei motyvuoto atsakymo, nei patvirtinimo. Viena.

Antra. Tada apskrities viršininkas, negavęs iš savivaldybės nieko, patvirtino… jeigu iškilo problema, sako: kadangi manęs neperspėjo ir nepatvirtino, aš irgi už nieką neatsakau. Taip šitas straipsnis įteisina viską daryti ir niekam už nieką neatsakyti. Atleiskite, tai yra kolektyvinis „šabašas“, koks vyrauja dabar, kai reikia surasti kaltininką, niekas nieko neranda. Atleiskite, savivaldybės institucija turi padaryti darbą, ji turi arba patvirtinti, arba duoti motyvuotą atsakymą. Kitaip, gerbiamieji, negali būti. Todėl 8 straipsniui, nepataisius 6 dalies, pritarti negalima.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Pasiruoškite, Seimo nariai, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 8 straipsniui su pasiūlymais, kuriems mes ir pritarėme, ir nepritarėme.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Už – 40, prieš – 8, susilaikė 17. Pritarta 8 straipsniui su pasiūlymais.

Pereiname prie 9 straipsnio. Vėlgi Seimo narė A.Pitrėnienė turi pasiūlymų dėl 9 straipsnio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies. Taip? Prašom pateikti.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Po žodžių „savininkui, valdytojui ar naudotojui“ įrašyti „sklypų savininkui, valdytojui ar savininko arba valdytojo įgaliotam naudojimui“. Siūloma tokia redakcija.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ir kitų įstatymų nustatytu pagrindu. Iš tikrųjų čia keisti nieko nereikėtų, nes mes tada turėtume vėl grįžti prie Žemės įstatymo ir būtų nesuderinami šie du įstatymai.

PIRMININKAS. Komitetas yra prieš, taip?

A.BOSAS. Taip, nuomonė prieš.

PIRMININKAS. Daugiau palaikančių nėra. Gerbiamieji, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės A.Pitrėnienės pasiūlymui, prašom balsuoti. Komiteto nuomonė – prieš.

Taip, gerbiamieji, 26 – už, prieš – 7, susilaikė 28. Nepritarta šiai nuomonei.

10 straipsnis neturi. Oi, atsiprašau. Dėl viso 9 straipsnio dabar pasiruoškime. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 9 straipsniui? Ačiū. Pritarta.

10 straipsniui nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

Ir 11 straipsnis. Seimo narys A.Skardžius teikia pasiūlymą pakeisti 11 straipsnio 5 dalį. Prašau pristatyti.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Siūlau pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį paliekant tokią galiojančio senojo įstatymo redakciją: „Kai keičiamas nustatytas teritorijos žemės sklypo tvarkymo naudojimo režimas“. Siūlymas pateiktas siekiant, kad, kaip ir dabar, keičiant nustatytą teritorijos žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą būtų rengiami detalieji planai, o svarbiausia, kad keičiant nustatytą teritorijų tvarkymo naudojimo režimą dalyvautų visuomenė ir būtų užtikrintas teritorijų planavimo viešumas, numatytas septintajame skyriuje. Todėl siūlau pritarti.

A.BOSAS. Šioje vietoje komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir suformuluota dabar tokia redakcija…

A.SKARDŽIUS. Dėl 1 dalies, gerbiamasis pirmininke. Aš dėl 1 ir 5 dalių. Aš kol kas dėl 1 dalies, jeigu…

PIRMININKAS. Taip, čia šiek tiek kitaip pas mus sudėliota.

A.SKARDŽIUS. Galiu pristatyti 5 dalį dėl UNESCO.

PIRMININKAS. Antrą dalį. Jūs dabar pristatėte 11 straipsnio 1 dalį?

A.SKARDŽIUS. Taip, 1 dalį dėl viešumo.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas redaguoti: „Kai keičiamas nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas“. Jūsų komiteto nuomonė buvo nepritarti. Kodėl?

A.SKARDŽIUS. Komitetas nepritaria.

A.BOSAS. Buvo nuomonė nepritarti, nes…

A.SKARDŽIUS. Parašyta: „mažėja investicijos“…

A.BOSAS. …iš tikrųjų šie dalykai… gerbiamasis Artūras juokauja, bet iš tikrųjų tai yra svarbu. Investicijos ir jų terminas… pažiūrėjus į Lietuvą Europos Sąjungos mastu, pavyzdžiui, nuo sklypo įsigijimo iki to, kol verslininkas ar savininkas gauna leidimą statyti, visoje Europos Sąjungoje pas mus ilgiausi terminai, nes tai trunka iki dvejų trejų metų.

A.SKARDŽIUS. Tai čia biurokratai, bet kuo kalti yra piliečiai, kurie?..

A.BOSAS. Tokiomis nuostatomis ir stengiamasi palengvinti šį procesą. O saugikliai turi būti kitur.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymo dėl 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijos pakeitimo. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.

Už – 28, prieš – 3, susilaikė 32. Šiai nuomonei nepritarta. Gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius siūlo 11 straipsnio 5 dalį. Prašom pristatyti.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Komitetas iš dalies pritaria. Siūlymo esmė yra ta, kad siekiant išsaugoti Lietuvos teritorijas, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bent jau teritorijos dalių, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bendruosius planus tvirtintų Vyriausybė. Manome, kad Vyriausybei nebūtų didelės problemos patvirtinti minėtų planų, nes šiuo metu jau nemažai teritorijos planavimo dokumentų tvirtinama Vyriausybėje. Komitetas iš dalies pritaria, pasakys turbūt ponas pirmininkas A.Bosas, kam jie pritaria, bet aš vis dėlto siūlyčiau kolegoms Seimo nariams pritarti mano teikiamai nuostatai.

A.BOSAS. Dabar išdėstyta redakcija yra tokia, tačiau siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip: „Septinta: į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų teritorijų specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo planus tvirtina Vyriausybė“. Tą, ką jūs ir teigiate.

A.SKARDŽIUS. Bet tik dalį jūs paliekate, o ne visą planą, aš noriu, kad sistemiškai būtų matyti mano siūlymo esmė.

A.BOSAS. Į UNESCO įtrauktų objektų sąrašas, sakysim, miestas, ir tik dalis į UNESCO, arba kad ir ta pati Neringa. Ji yra įtraukta į UNESCO ir tai tvirtina Vyriausybė. Bet nereikėtų, kad kitą dalį tvirtintų Vyriausybė. Savivalda drąsiai gali susitvarkyti su savo funkcijomis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš taip suprantu, nesusitarėte, nepritariate, Artūrai? Tik iš dalies. Turėtume alternatyvų balsavimą. Kas už, palaikome A.Skardžiaus pasiūlymą, kas prieš – palaikome komiteto nuomonę. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusių neturėtų būti.

A.BOSAS. Mes komitete supratome, Artūrai, kad jus tenkina ši redakcija. Dabar kažkodėl išgirstame, kad ne.

PIRMININKAS. Čia Vyriausybė turėtų aiškinti. Alternatyvus balsavimas. Prieš – bus palaikyta komiteto nuomonė, už – A.Skardžiaus nuomonė.

Už – 17, prieš – 21, susilaikė 17. Nepritarta šiai nuomonei. Pritarta komiteto redakcijai.

Ir yra gerbiamojo Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymas. Jį pristato komiteto pirmininkas A.Bosas. Prašom.

A.BOSAS. Gerbiamasis V.Muntianas siūlė papildyti 11 straipsnio 1 dalį (galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą) ir išdėstyti ją taip: „Kaip keičiamas bent vienas šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų… Teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Jei projektavimo sąlygų, sąvadų ir (ar) techninių projektų nustatomi reikalavimai, kurių nėra… nustato detalusis planas arba jie keičiami… detaliojo plano sprendiniai. Toks techninis projektas prieš tvirtinant turi būti pateiktas viešajam svarstymui pagal detaliam planavimui nustatytas procedūras“. Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes projektavimo sąlygų sąvadas bei techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentai ir jais negali būti pakeistas detalusis planas. Techninio projekto svarstymas su visuomene nėra numatytas, nes techninis projektas numatytas Statybos įstatyme, kaip jis atliekamas, kaip derinamas, su kuo derinamas ir t.t. Todėl komiteto nuomonė yra nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių palaikyti nuomonę nėra. Balsuojame. Kas remiate gerbiamojo V.Muntiano pasiūlymą, prašom balsuoti už, kas neremiate (komiteto nuomonė yra prieš) prašau balsuoti prieš.

Už – 30, prieš – 10, susilaikė 21. Vienu balsu nepritarta. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti 11 straipsniui? Ne? Gerai, gerbiamieji, pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume 11 straipsnio pasiūlymams? Tuoj, minutėlę. Leidžiam gerbiamajam J.Veselkai pasakyti, kodėl jo nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, buvo labai geras gerbiamojo Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymas. Esmė buvo ta, kad dabar pagal šią redakciją susėdo dvi institucijos ir sutarė, kad ir leistinų pastatų aukštį pakeis, ir užstatymo tankumą pakeis, ir leistiną sklypo užstatymo intensyvumą pakeis. Dvi institucijos susitarė ir techniniame plane viską padaro. Ir visuomenė… sako gerbiamasis A.Bosas, techniniame kažkas numatyta. Atleiskit, gerbiamieji. Dvi… susės ir padarys pakeitimus, ir visuomenė esminiams dalykams, kurie bendrajame plane privalomi… pritarė, po to pakeičiami techniniame, ir visuomenė nušalinama. Gerbiamojo V.Muntiano buvo geras pasiūlymas, bet kadangi jį atmetate, šiuo straipsniu ir ypač 4 punktu iš esmės vienur leidžiama visuomenei stebėti teritorinį planavimą, kitu sprendimu sakoma: tiek, kiek mums tiks, jums leisim stebėti, kiek netiks, neleisim. Todėl siūlau nepritarti 11 straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. (Balsai salėje) Frakcijos vardu niekas nesiūlė. Jūs tik sėdėdami kalbėjote. Tai šitaip nebūna. Jūs puikiai žinot. Prašau, J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Jeigu reikia pabrėžtino oficialumo, aš, žinoma, frakcijos vardu to kaip tik paprašysiu.

PIRMININKAS. Tada galim iš naujo. Gerai, gerbiamieji, pasiruoškite. Kas už tai, kad pritartume Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymui 11 straipsnio 1 dalį papildyti, kaip buvo pateiktas tekstas, prašau balsuoti. Komiteto nuomonė buvo prieš, dar kartą sakau.

Už – 31, prieš – 7, susilaikė 24. Lygu. (Balsai salėje) Mano – susilaikęs. Ne. Aš norėčiau pakviesti dar kartą perbalsuoti. Aš manau, vis tiek atsiras vienas, kuris nebalsavo. Emanuelis jau buvo nuėjęs nuo balsavimo… Kviečiu dar kartą balsuoti dėl V.Muntiano pateiktos pataisos, pasiūlymo. Balsuojame. Kas už – pritariate V.Muntiano pasiūlymui, kas prieš – pritariate komiteto nuomonei. (Balsas salėje) Ne. Čia kalbama tik apie V.Muntiano… Kaip aš pasakiau.

Kai visi balsavo, prašau: už – 41, prieš – 7, susilaikė 17. V.Muntiano nuomonei pritarta. Dabar aš kviesčiau… Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su ta pataisa, kurią pasiūlė ir pritarėte? Ačiū.

Toliau. 12 straipsnis. Nėra. Ar galim bendru sutarimu? Taip, ačiū, pritarta.

13 straipsnis. Yra Seimo nario P.Jakučionio 13 straipsnio 24, 1 ir 4, matyt, dalių pakeitimai. Prašau pateikti.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Siūlau 13 straipsnyje palikti dabar galiojančio įstatymo formuluotę, 4 dalies redakciją, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja bendrųjų planų ar specialiųjų planų sprendiniams, ar įstatymams, ar kitiems teisės aktų reikalavimams. Buvo labai aiški nuostata, labai aiški formuluotė. Naujajame įstatyme tai yra neaiškiai, kartais ir dviprasmiškai suformuluota. Todėl aš siūlau tiesiog palikti seną 13 straipsnio 4 dalies redakciją.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę.

P.JAKUČIONIS. Ne 13, o 24.

PIRMININKAS. Prašau. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui, nes detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti regiono ar rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams. Todėl čia jokios dviprasmybės iš tikrųjų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Povilas nesutinka, taip? Pasiliekate prie savo… Seimo narys H.Žukauskas turi palankią nuomonę dėl P.Jakučionio pasiūlymo. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Bet kuriuo atveju pono P.Jakučionio siūlymas yra logiškas ir aiškus, juo labiau kad ir dabar galiojančiame įstatyme tai yra įtvirtinta. Mes puikiai žinom, kas yra mūsų teisinėje ir biurokratinėje sistemoje, tai, kas neparašyta, to ir nėra. Kitaip sakant, biurokratų logika yra paprasta: mes darysim taip, kaip mums patinka. Aš siūlau palikti tą straipsnio nuostatą, kuri labai aiškiai reglamentuoja, kad detalieji planai negali prieštarauti nei įstatymams, nei bendriesiems planams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti. Kas pritariate P.Jakučionio pasiūlymui dėl 1 ir 4 dalių pakeitimo? Komiteto nuomonė buvo prieš. Prašau balsuoti.

Už – 27, prieš – 3, susilaikė 31. Šiai nuomonei nepritarta. Seimo Pirmininko V.Muntiano nuomonę pateikia komiteto pirmininkas A.Bosas. Prašau.

A.BOSAS. Seimo Pirmininko V.Muntiano… Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, ir būtų siūlymas. Kur yra 13 straipsnio 2 dalį… galiojančio įstatymo 24 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip. Komiteto siūlyta redakcija: siūlyti įstatyme įtvirtinti, kad ne dažniau kaip vieną kartą per metus galėtų būti daromi tik bendrųjų planų sprendinių keitimai, nes specialiųjų planų keitimas galėtų trukdyti numatomų investicijų pritraukimui ir riboti savivaldybės teritorijos plėtrą. Iš tikrųjų su ta redakcija ir Pirmininkas sutiko.

PIRMININKAS. Galim pritarti šiai nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Kviečiu balsuoti už visą 13 straipsnį. Gerbiamasis Veselka, vieną kartą išsibrauk, paskui įsirašyk iš naujo.

J.VESELKA. Aš pasakiau, kur būsiu prieš.

PIRMININKAS. Gerai, jungiam. Gerbiamasis J.Veselka – nuomonė prieš. Prieš visą straipsnį, taip?

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš dėl 13 straipsnio nepaisant to, kad iš tikrųjų V.Muntiano gera pataisa priimta, siūlau balsuoti prieš. Sakysime, 13 straipsnio, kur keičiam 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį… užrašyta: jeigu bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 dienos, kai turi būti parengti savivaldybių teritorijos dalių bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu gavus apskrities viršininko pritarimą.

Gerbiamieji, jeigu yra svarbūs savivaldybei infrastruktūros objektai, jie negali atsirasti per vieną naktį. Aiškiai žinom, mažiausiai per 2–3 metus. Todėl kai savivaldybei nustatomas terminas parengti planą iki 2007 metų, jis turi būti vykdomas, o ne taip: įstatymas nurodo, kad turi būti, bet jie sako: mes nevykdysim, bet priimsim, kad darom tuos svarbius teritorinius infrastruktūros objektus. Gerbiamieji, vėl neteisiškai viskas daroma. Todėl siūlau nepritarti, nes, atleiskit, vėl įteisinama ta pati savivalė.

A.BOSAS. Aš dar kartą norėčiau akcentuoti, kad jokiu detaliuoju planu ir specialiuoju planu nepakeičiamas bendrasis planas. Niekas nepakeičia. Bendrąjį planą gali pakeisti tik pabalsuodama taryba.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Ir nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Aš labai nelinkęs daug kalbėti. Vis dėlto pritarčiau tam, ką sakė A.Bosas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi turim nuomonę ir už, ir prieš, kviečiu balsuoti dėl viso 13 straipsnio priėmimo. Prašau balsuoti, kas už tai, kad pritartume šiam straipsniui su pasiūlymais, kuriems mes buvome anksčiau pritarę. Pagal darbotvarkę turime dar 10 minučių.

Už – 50, 3 – prieš, susilaikė 8. Pritarta 13 straipsniui.

14 straipsnis. Taip pat yra pasiūlymas. Seimo Pirmininkas V.Muntianas pasiūlė 14 straipsnio 2 dalį. Prašom pateikti.

A.BOSAS. Taip. Kadangi jau kartojasi tam straipsniui, tai pataisę vieną, pataisėme ir antrą. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Jau minėjau, įrašant žodžius: „arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas“.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiom dviem nuomonėm, kurios tampa viena? Galima. Seimo narys P.Jakučionis teikia 14 straipsnio 25… 1 ir 6 dalių pakeitimą. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Taip. Dėkoju. Siūlymas yra taip pat analogiškas 4 straipsnio siūlymui, tai yra tas pats tekstas siūlomas išbraukti. Kadangi Seimas jau dėl to apsisprendė, tai neprašau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų neturime. Ar galime?.. Dėl viso reikės balsuoti, taip? Gal galime bendru sutarimu? Negalime, S.Pečeliūnas krato galvą. Prašom balsuoti, kas pritariate 14 straipsniui su tais pasiūlymais, kuriems pritarėme. 14 straipsnis su pasiūlymais, t.y. kai V.Muntiano pasiūlymas sutapo su komiteto nuomone. O P.Jakučionio siūlymą 4 straipsniui esame atmetę.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta.

15 straipsnis. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė siūlo pakeisti 15 straipsnio 3… įrašyti skaičių „4“. Kviečiu pateikti. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Šis pakeitimas yra grynai juridinės technikos dalykas. Jis būtų reikalingas, jeigu pritarsite po jo einančiam siūlymui. Kadangi komitetas iš dalies yra pritaręs, tai galima pritarti ir šiai techninei pataisai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

A.BOSAS. Komitetas pritarė iš dalies ir paredagavo: „teritorijų planavimo dokumentai tvirtinami savivaldybės tarybos sprendimu ar administracijos direktoriaus potvarkiu“, nes nei sprendime, nei potvarkyje neįmanoma atspindėti sprendinių. Tai pateikiama brėžiniuose ir aiškinamuosiuose raštuose. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad detalųjį planą tvirtinančios institucijos gali būti ir nepatvirtintos. Todėl siūlytume tokią 26 straipsnio 4 dalies redakciją, kad „Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedama detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai, aiškinamasis raštas). Detalusis planas tvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos“.

PIRMININKAS. Mano nuomone, beveik viskas tas pat. Ar jūs nekeičiate nuomonės? Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Čia mes gana daug dirbome su komitetu. Aš būčiau linkusi sutikti su komiteto variantu. Kodėl apskritai atsirado ši pataisa, noriu paaiškinti kolegoms. Man labai norėjosi padidinti, sustiprinti savivaldybės tarybos politinę atsakomybę už detaliųjų planų keitimus. Jeigu dabar pagal kompromisinį variantą įrašome, kad „prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas)“, tai žinote, aiškinamas raštas, kaip rodo patirtis, gali būti perdėm beletristinis ir jame gali neatsispindėti visa tiesa ir vis tiek gali būti klaidinami savivaldybės nariai. Todėl mielai prirašyčiau prie jūsų, komiteto pirmininke, varianto dar tokį sakinį: „Aiškinamojo rašto rengimo metodiką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“, kad nebūtų galima bet ko rašinėti tame rašte.

Mano teiktame variante buvo labai aiškiai išvardyta, kas turi atsispindėti. Dabar susiduriame su tokia problema: jeigu jūs priimate ne mano variantą, o komiteto, tą kompromisinį, tada aš raštu nesu pateikusi to papildomo sakinio. Matau, vis tiek šiandien nespėsime priimti viso įstatymo, tai gal galėtume atidėti 15 straipsnį? Aš įsipareigoju tą vieną papildomą sakinį pateikti raštu kolegoms, ir priimtume. Matote, aiškinamasis raštas yra gerai, bet kas nustatys, koks jis turėtų būti? Tik Vyriausybės įgaliota institucija gali nustatyti jam keliamus reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų laikas jau baigėsi. Kadangi jūs nepateikusi, matyt, šiandien nepriimsime viso įstatymo, tai gal siūlyčiau taip: jeigu dabar komitetas nekeičia savo nuomonės, tada balsuojame už jūsų šitą, o jūs paskui pagal procedūrinę tvarką teikite savo pasiūlymus. Taip, 15 straipsnį priimsime…

A.BOSAS. Komitetas pasilieka prie savo nuomonės, nes pasakymas, kad aiškinamuoju raštu tarybai bus pateikta klaidinga informacija, tai jau čia dirba kiti… Vadinasi, sąmoningai bus meluojama, tai jau prieisime iki baudžiamosios atsakomybės. Negalima sakyti, kad klaidingą informaciją pateiks.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškime ramiai. Matyt, dabar bus alternatyvus balsavimas. Kas už – palaiko gerbiamosios V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą, o kas prieš – palaikote komiteto nuomonę. Balsuojame. Po balsavimo gausite. Už – V.Aleknaitės-Abramikienės nuomonė, o prieš – komiteto nuomonė.

Už – 16, prieš – 27, susilaikė 9. Pritarta komiteto nuomonei. Dėl balsavimo motyvų ar dėl laiko, gerbiamasis Pečeliūnai? Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Šiuo atveju, pone pirmininke, galėjote atrasti labai gražią išeitį. Pirmas dalykas, jau paskutinė mūsų ikipietinio posėdžio minutė. Kadangi iškilo toks dalykas, kad pirmininkas lyg ir sutinta su V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymu, bet jo nėra raštu, mes dabar galėjome nebalsuoti, padaryti svarstymo pertrauką, nes ir taip atėjo laikas pagal Statutą pertrauką daryti, ir būtų viskas po pietų ar kitame posėdyje išspręsta gražiai. Dabar išėjo nevisiškai kultūringai ir nevisiškai korektiškai. Norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko pasisemti tos patirties ir dabar pakviesti mus visus pietų. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet yra tvarka – prieš 48 valandas pasiūlymas teikiamas iki priėmimo pradžios, ir kitaip negalima. Vidury posėdžio arba svarstant negalima keisti savo siūlymų. Aš lieku teisus, gerbiamasis Pečeliūnai.

Dabar toks klausimas: ar mes baigiame visą 15 straipsnį? Baigiame. Dar yra Seimo nario P.Jakučionio siūlymas. Jis siūlo keisti 15 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis. Po to bus pertrauka. (Balsai salėje) Gal baikime tą 15 straipsnį? Kviečiu Seimo narį P.Jakučionį, nes 5 minutėmis vėliau pradėjome.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Šis mano siūlymas yra… turbūt ir 8 straipsniui buvo tokia nuostata. Šiame straipsnyje yra siūloma, kad jeigu detaliojo plano nepatvirtina savivaldybės taryba, kad jį per 20 dienų patvirtintų apskrities viršininkas. Kitaip sakant, yra tiesiog imperatyvus nurodymas apskrities viršininkui tvirtinti detalųjį planą tokį, kurio nesiėmė galbūt, nepatvirtino savivaldybės taryba. Man atrodo, kad savivaldybės taryba tikrai nesiryš vilkinti detaliojo plano dėl to, kad sutrukdytų kokią nors investiciją. Savivaldybės tarybos visada yra už investicijas. Čia gali būti kokie nors kitų įstatymų arba nors ir bendrojo plano pažeidimai, kad savivaldybė nepatvirtino. Iš tikro neturėtų tvirtinti savivaldybės viršininkas, o šiuo atveju planavimo organizatorius kreiptųsi į teismą ir apskųstų tokį sprendimą ir taip būtų išspręsta ta problema, o ne tokiu imperatyviniu būdu, kad štai savivaldybės taryba nepatvirtino, tai turi patvirtinti apskrities viršininkas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.BOSAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Kodėl? Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas asmenys turi teisę teismui apskųsti bet kurio viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmą. Ši nuostata yra galiojanti ir ji neturi persikelti į Teritorijų planavimo įstatymą, nes organizatorius gali bet kada apskųsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, palaiko Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar čia taip ir pasiklydo tarp trijų pušų. Paskaitykite Lietuvos Respublikos Konstituciją, kokiais atvejais apskrities administratorius turi teisę perimti savivaldos institucijos teises ir pareigas. Tokios galimybės Lietuvos Konstitucijoje nėra. Tada nerašykite į įstatymą to, ko jums labai norisi, bet juridiškai neįmanoma. Pirma teikite kartu su tokiomis pataisomis Konstitucijos pataisas. Kažin ar tokias irgi būtų įmanoma Seime priimti? Todėl iš principo tokių dalykų čia, posėdžių salėje, mes svarstyti ir balsuoti netgi neturime teisės. Dar kartą posėdžio pirmininką prašau daryti pertrauką ir kviesti mus valgyti kotletų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu Seimą balsuoti. Kas pritariate P.Jakučionio pasiūlymui, kurį palaiko S.Pečeliūnas ir kuriam nepritaria Seimo komitetas? Išreikškite savo nuomonę. (Balsai salėje)

Už – 19, prieš – 3, susilaikė 23. Tai nuomonei nepritarta. Pritarta komiteto nuomonei.

Paskutinė yra gerbiamojo Seimo Pirmininko V.Muntiano nuomonė. Prašom ją pasakyti. Gerbiamasis A.Bosas.

A.BOSAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas V.Muntianas siūlė redakciją, kad per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos planavimo organizatoriui (…) įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Bet mes apie tai ką tik kalbėjome, kai kalbėjome apie gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Buvo nepritarta, tada, matyt, balsuoti neprivalome.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti dėl viso 15 straipsnio. Ar nuomonių neturime dėl viso? Ne, nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 15 straipsnį su atitinkamais pasiūlymais?

Už – 38, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta 15 straipsniui.

Darbą baigėme, bet dar turi repliką po balsavimo Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, atrodo, labai aiškiai jums pasakiau ir paprašiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį dėl šio straipsnio santykio su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Mano nuomone, jis tikrai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Kai kam tai sukelia juoką, kad ir buvusiam sveikatos ministrui. Aišku, jis apie statybą gal nelabai išmano, todėl jam ir juokinga, bet kai bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir bus byla laimėta, ką tada ponas A.Bosas čia iš tribūnos jums į akis paaiškins? Kad savivaldybės taryba yra nekompetentinga, tai tada apskrities viršininkas, kad ir A.Brazausko, kad ir V.Uspaskicho paskirtas, yra kompetentingesnis? Aš abejoju, ar tai yra geras sprendimas, ir labai siūlyčiau, kad ir vyksta priėmimas, komitetui dar sykį pažiūrėti 15 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar yra tokia savivaldos teisė perduoti apskrities administratoriui. Jeigu nėra, savo iniciatyva sugrįžti čia su teisingu tekstu.

Dabar aš tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas, nors ir 8 minutėm pavėlavęs, vis dėlto pakvies mus pietų. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū už nuomonę. Rytinį posėdį skelbiu baigtą, pertrauka iki 15.00 valandos.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.