Dvidešimtasis
(156) posėdis
2006
m. balandžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.GEDVILAS
Lietuvos Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Mielieji kolegos, noriu kreiptis į jus visus, norėčiau pradėti vakarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Gerbiamieji kolegos, skelbiu rezultatus. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Pradedame popietinį posėdį. Turime vieną pagrindinių šios darbotvarkės klausimų, tai 2-1 – Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį finansų ministrą Z.Balčytį. Vėliau bus galima užduoti klausimus, mūsų gerbiamasis ministras, manau, atsakys.
Prašom, gerbiamasis ministre.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos ministrai, gerbiamieji Seimo nariai, tik šiek tiek daugiau nei po pusės metų prasidės naujasis finansinis atskaitos periodas 2007–2013 metų Europos Sąjungos parama Lietuvai.
Mūsų Seimo daugumos Vyriausybei pavyko išsiderėti, kad į šalį per būsimuosius septynerius metus ateitų daugiau nei 36 mlrd. litų, kurie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai augti dar sparčiau, o Lietuvos gyventojams kaip galima greičiau pasiekti senųjų Europos Sąjungos šalių narių pragyvenimo lygį. Niekas neabejoja, kad šių lėšų panaudojimas turi būti tik efektyvus ir visiškai skaidrus, nes tik taip mes galėsime pasiekti savo užsibrėžtus ambicingus tikslus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lėšų bus daug. Bet, deja, kaip ir visada nepakankamai. Turime aiškiai pripažinti, kad visų sričių visus poreikius patenkinti nepavyks, todėl labai svarbu jau dabar apsispręsti, kuris kelias aktualiausias šalies plėtrai bei kaip paskirstyti turimus išteklius.
Norėčiau pabrėžti, jog būsimąją finansinę paramą sudaro kelios dalys, tai sanglaudos politika, kuriai įgyvendinti skirta daugiau kaip 20 mlrd. litų, taip pat žemės ūkiui ir kaimo plėtrai – per 9 mlrd. litų ir finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Kaliningrado tranzito bei Šengeno programos, numatyta 4,6 mlrd. litų. Didžiausias šalies ekonominio augimo proveržis siejamas su sanglaudos politika, t.y. su struktūrinės paramos lėšomis, todėl šioms lėšoms skiriama ypač daug dėmesio.
Norėčiau pažymėti, kad planuojant, kaip panaudoti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą, pagrindu tapo Lisabonos strategijoje iškelti Europos Sąjungos strateginiai prioritetai Bendrijos ekonomiką paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, suvienijančia teigiamas užimtumo tendencijas, ekonominį augimą ir, tai labai svarbu, socialinę sanglaudą. Pirminiais paskaičiavimais apie 70% paramos lėšų bus skirta tikslams, kuriuos Europos Komisija priskiria prie Lisabonos strategijos tikslų. Neliko nuošalėje ir valstybės ilgalaikės raidos, taip pat daugiau nei 20 kitų nacionalinių strategijų bei nacionalinis susitarimas siekiant socialinės ir ekonominės pažangos. Auga struktūrinės paramos Lietuvai apimtis, keičiasi Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Todėl Bendrojo programavimo dokumentą nauju periodu pakeis kiti dokumentai, tai minima Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir veiksmų programos jai įgyvendinti.
Strategija yra apibendrinantis dokumentas, kuris deklaruoja, kokiems iš esamų nacionalinių ir sektorinių strategijos tikslų bus naudojama struktūrinė parama, ir nurodo šių tikslų sąsajas su Europos Sąjungos strateginiais plėtros dokumentais: Bendrijos strateginėmis gairėmis, Lisabonos strategija bei kita.
Veiksmų programa yra detalesnė kelių sektorių plėtros bendra strategija, kurioje taip pat nustatomi žemesnio lygio prioritetai ir nurodomi kiekybiniai tikslai, uždaviniai ir rodikliai, aprašomi planuojami finansuoti veiksniai ir nurodomas kiekvieno atskiro veiksmų programos prioriteto finansinis svoris.
Reikalavimai tiek strategijos, tiek veiksmų programos formai ir turiniui nustatomi Europos Sąjungos reglamentuose ir yra vienodi visoms šalims. Taigi Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos tik atspindi ir koncentruoja jau esamus nacionalinius plėtros prioritetus bei tikslus ir jokiu būdu nesiekia sukurti įprasto valstybės investicijų planavimo dubliuojančio proceso.
Be to, į valstybės plėtros planavimo procesą įtraukiami visi svarbiausieji socialiniai, ekonominiai, regioniniai ir kiti partneriai. Nuo praėjusių metų birželio mėnesio net trijuose viešuosiuose aptarimuose buvo diskutuota apie paramos panaudojimo prioritetus, investicijų kryptis ir strategijos projektą. Į juos kvietimus gavo beveik 250 įvairių valstybinių ir nevyriausybinių institucijų bei organizacijų. Iš jų viešuose aptarimuose dalyvavo per 450 atstovų. Dar daugiau partnerių į procesus įsitraukė dabar. Jie ne tik svarsto dokumentų projektus, bet ir patys rengia veiksmų programų projektus, jie sudaro apie trečdalį veiksmų programas rengiančių darbo grupių narių.
Seimo Europos reikalų komitetas nuo pat pradžių delegavo 4 savo atstovus, kurie stebėjo strategijos rengimo procesą, veiksmų programų rengimo metu jie ir toliau atstovavo Seimo pozicijai. Strategija remiasi jau 2004–2006 metų Bendrajame programavimo dokumente suformuluota strategine vizija, jog 2015 metais Lietuva pasieks kai kurių senųjų Europos Sąjungos šalių narių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį ir visais esamais nacionaliniais ilgalaikiais strateginiais dokumentais.
Plėtojant šią viziją formuluojamas pagrindinis siekis – spartus sąlygų investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje gerėjimas, kad spartaus ūkio augimo tiekimo nauda kaip galima greičiau pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Maža to, Finansų ministerija organizavo būsimųjų Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijų sričių vertinimą, kurio metu nepriklausomi ekspertai ir mokslininkai išnagrinėjo ekonominius pokyčius ir esminius veiksnius, darančius įtaką ekonomikos ir užimtumo augimui, taip pat išskyrė potencialias kliūtis ir įvertino pagrindinius sėkmingo ekonomikos augimo ilgalaikėje perspektyvoje poreikius. Šio vertinimo išvadomis pasinaudota rengiant minimą strategiją, kurios įgyvendinimas tęsis net iki 2015 metų.
Be to, buvo atliktas paramos panaudojimo poveikio modeliavimas. Jo rezultatai rodo, kad kai visos lėšos panaudojamos efektyviai, vidutiniškai per kiekvienus naujojo finansinio periodo metus sukuriama apie 6 mlrd. litų didesnis bendrasis nacionalinis produktas, nei buvo be Europos Sąjungos struktūrinės paramos, o bendra BVP suma galėtų padidėti iki 54 mlrd. litų. Tačiau per analogišką periodą lėšas naudojant neefektyviai, Europos Sąjungos struktūrinės paramos indėlis būtų kur kas kuklesnis ir jis sudarytų tik apie 24 mlrd. litų.
Sparčią ūkio plėtrą, gerovės kūrimą ir kokybiškas darbo vietas gali garantuoti tik ekonomika, kuri remiasi aktyviu žinių kūrimu ir jų pritaikymu bei tai daryti gebančiais žmonėmis. Tačiau žmonių ištekliai tampa vienu didžiausių Lietuvos ūkio plėtros apribojimu. Todėl tik tinkamai orientuotos investicijos padės iš esmės spręsti šiuo metu esamą situaciją darbo rinkoje. Produktyvios žinios kaip ekonomikos pagrindas sudaro prielaidas aktyviai skatinti inovacijas, verslumą ir kūrybiškumą visose visuomenės gyvenimo ir ūkio srityse. Tokios žinios yra kaupiamos ir nuolat atnaujinamos. Šis ekonomikos išteklius yra unikalus, nes nėra išsemiamas kaip materialieji ištekliai. Todėl valstybė turi orientuotis į žinių visuomenę, kuri savo veiklą grindžia žiniomis ir sėkmingai panaudoja turimų žinių išteklius, nes tik tada galima tikėtis sėkmingos šalies ūkio plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės.
Nenuostabu, kad Vyriausybės pateiktame projekte žinių ekonomikos ir žinių visuomenės kūrimas bei plėtra priskirti proveržio sričiai. O projekte jai numatyta parama augs daugiau negu kitoms sritims. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti palankių sąlygų verslui ir inovacijų kūrimui. Šiai sričiai siūloma skirti 3,3 kartų daugiau, o tiesioginei paramai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai bei inovacijai – 2,2 kartus daugiau lėšų negu dabartiniu laikotarpiu. Tikslių sumų nevardysiu, nes yra išdalyta medžiaga, kurioje yra labai išsamiai šie skaičiai pateikti.
Rengiant naujosios struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, siekiama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų vystymąsi derinti ir gretinti su pramonės verslo plėtra. Ekonomikos augimo programai yra numatoma skirti 40,8% visų paramos lėšų, tačiau rezultatą galima pasiekti tik tada, jeigu bus užtikrintas Lietuvos gebėjimas kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kitaip tariant, kurti arba perimti iš kitų pasaulio šalių bei diegti ir naudoti naujas pažangias technologijas ir inovacijas visuose ūkio sektoriuose. Todėl tampa akivaizdu, kodėl toks svarbus išlieka žmogiškasis ekonomikos augimo faktorius – žmonių žinios ir jų gebėjimai.
Mes suvokiame, kad Europos Sąjunga sudaro Lietuvos piliečiams puikias galimybes pritaikyti savo gebėjimus kitose šalyse, bet tai kelia grėsmę ir mūsų šalies galimybėms išlikti konkurencinga ir pastebima. Todėl yra vienodai svarbu sudaryti sąlygas žmonėms dirbti bei gyventi Lietuvoje ir suteikti jiems galimybes adaptuoti savo žinias prie greitai besikeičiančios ekonomikos reikalavimų bei užtikrinti, kad mūsų darbuotojai, dirbdami Lietuvoje, galėtų konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių darbuotojais ir kurti patrauklius bei paklausius produktus ir paslaugas.
Todėl net 18% visos Europos Sąjungos struktūrinės paramos siūloma skirti užimtumui gerinti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokymosi visą gyvenimą sistemai, moksliniam potencialui stiprinti bei viešajam administravimui tobulinti. Tad metinės investicijos į žmones, palyginti su 2004–2006 metų periodu, mūsų šalyje bendrai išaugs net 2,6 karto. Šios investicijos sudarys Lietuvos žmonėms galimybes įgyti konkurencinį pranašumą tiek išsilavinimo, tiek darbo kokybės prasme. Pažymėtina, kad palyginti su kitomis naujomis Europos Sąjungos valstybėmis Lietuva numatė didžiausią Europos socialinio fondo paramos dalį. Pavyzdžiui, kaimyninė Latvija numatė 10%, Estija – 12%, o Lenkija – 14%. Tačiau ekonomikos plėtra ilguoju laikotarpiu gali būti stabili ir tvari tik turint tvirtą pagrindą, kurį garantuoja integruota visuomenė bei tinkamas dėmesys aplinkai. Todėl sanglauda yra svarbus plėtros prioritetas ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos lygiu.
Gerovės kūrimo procese dalyvauti ir naudą gauti turi visos valstybės teritorijos bei visuomenės grupės. Sanglaudos skatinimui finansuoti yra numatoma skirti 41,2% lėšų, kurios bus nukreiptos į savivaldybių urbanistinės infrastruktūros plėtrą, veiklos kaimo vietovėse diversifikavimą, paveldą, turizmą, sveikatos priežiūrą, aplinkosaugą, efektyvų energijos naudojimą, švietimo ir socialinės infrastruktūros kūrimą. Bet čia finansavimas augs ne visiems po lygiai, o bus akcentuojamos vadinamojo didesnio poreikio sritys – švietimo ir sveikatos infrastruktūros plėtojimas, efektyvus energijos naudojimas, – kurioms lėšų padaugės 2,5 karto.
Reikia pabrėžti, kad šis programų finansinio svorio nustatymas yra preliminarus. Jis atliktas vadovaujantis tam tikrais reglamentų reikalavimais ir įvertinimais, kiek kiekvienas sektorius yra pajėgus panaudoti lėšų ir kiek konkretaus sektoriaus finansavimas paveiks bendrąjį ekonomikos augimą. Rengiant veiksmų programas, svarstant detalų jų turinį ir veiklos apimtis, bus dar kartą įvertintas tiek tikslesnis lėšų poreikis, tiek konkrečių veiksmų priskyrimas vienai arba kitai programai. Tą patį galima sakyti ir apie strategijos kiekybinių uždavinių nustatymą. Šiame etape buvo galima apibrėžti tik kokybinius uždavinius. Konkrečiais skaičiais jie pavirs veiksmų programų rengimo metu.
Kaip jau minėjau, strategijos įgyvendinimas tęsis iki 2015 metų. Jos prioritetams ir uždaviniams įtaką darantys socialiniai ir ekonominiai veiksniai pastaraisiais metais keičiasi labai greitai. Todėl strategijoje svarbu paaiškinti, kaip Europos Sąjungos parama padės pasiekti nustatytų nacionalinių ir bendrųjų Europos Sąjungos tikslų ilgalaikėje perspektyvoje, o jų pasiekimo priemonių parinkimui turi būti palikta tam tikra laisvė. Galimybė tikslinti strategiją ir veiksmų programas suteikiama tiktai vieną kartą – programavimo laikotarpio viduryje 2010 metais. Detaliau tikslus ir uždavinius bei siektinus kiekybinius rezultatus apibrėš veiksmų programos, kurių rengimo procesą planuojama baigti birželio mėnesį. Šiuo metu yra sudaryta 11 darbo grupių, kurioms pagal kompetenciją vadovauja skirtingos ministerijos. Darbo grupėse dalyvauja daugiau kaip 340 įvairių žmonių, iš jų 114 atstovauja įvairiems socialiniams ir ekonominiams partneriams. Bendri darbo rezultatai – veiksmų programų projektai – dar bus viešai aptarti.
Norėčiau konstatuoti, kad vis daugiau institucijų, įstaigų ir organizacijų aktyviai įsitraukė į naujojo finansinio periodo pasirengimo procesą. Paramos panaudojimo strategijos projektą apsvarstysite ir jūs, gerbiamieji Seimo nariai, ir priimsite atitinkamą nutarimą. Galbūt dėl tokių intensyvių diskusijų ir svarstymų pasirengimo procese esame toliausiai pažengę iš visų naujųjų Europos Sąjungos šalių. Mes jau susitarę dėl veiksmų programų skaičiaus, jų finansinio svorio, pagrindinių administravimo principų ir svarstome strategijos projektą. Iki galo diskusijose aptartą ir suformuluotą Lietuvos nuomonę, kur ir kaip bus naudojamos lėšos ir kokie kiekybiniai tikslai bus pasiekti, teks dar apginti derybų su Europos Komisija metu. Veiksmų programų projektus Briuselyje yra numatoma pateikti liepos mėnesį, o konsultacijos dėl strategijos projekto jau prasidėjo. Praėjusią savaitę įvyko pirmasis išankstinis strategijos projekto aptarimas su Europos Komisija.
Tačiau struktūrinė parama – tai tiktai lėšų šaltinis. Vyriausybė taip pat supranta, kad nuo teisingai pasirinktų šalies nacionalinių strateginių tikslų ir prioritetų, nuo vykdomų reformų veiksmingumo priklausys, kaip efektyviai išnaudosime Europos Sąjungos struktūrinės paramos teikiamas galimybes. Manau, kad žvelgiant į atliktus darbus ir visus aptarimus tiek Vyriausybėje, tiek visuomenėje galima tuo neabejoti. Todėl siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui Z.Balčyčiui už Lietuvos ir Europos Sąjungos 2005–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos pateikimą.
Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 16 Seimo narių. Pirmasis klausia S.Lapėnas. Prašom, kolega.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis ministre, nekelia abejonių Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo galimybės, tačiau kai pamatai realią situaciją, kuri yra rajonų savivaldybėse, kai dar 2002–2003 metais jos išnaudojo savo kofinansavimo galimybes vandens valymo įrenginiams, sąvartynų sutvarkymui, šiuo metu nežiūrint, kad daugelis savivaldybių tuo metu dar neturėjo savo strateginių vystymosi planų, o dabar jau turi, vis dėlto rūpėtų toks klausimas, ką mano daryti Vyriausybė, kad skolinimosi limitai, tai yra savivaldybių pirmoji sąlyga norint sėkmingai panaudoti struktūrinių fondų paramą, būtų peržiūrėta ir galbūt sudarytos papildomos sąlygos įgyvendinti tų kraštų strateginėse nuostatose išsakytus gyventojų lūkesčius? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą, jis yra gana aktualus. Ką numato daryti Vyriausybė? Aš manau, kad mes gana nemažai jau esame padarę. Pirmiausia buvo skirti tam tikri finansiniai resursai sudaryti bendruosius planus. Jūs žinote, kad jie yra rengiami. Jūs puikiai prisimenate, kiek mes prieš trejus metus diskutavome ir mums pavyko įtikinti ir įrodyti, kad pačios savivaldybės turi priimti žmones, kurie gana teisingai ir laiku suprastų Europos Sąjungos lėšų panaudojimo principus. Žinome, kad ir Vyriausybė, ir Finansų ministerija yra priėmusi nuostatą, kad jeigu atskiros savivaldybės turi atskirų projektų kofinansavimo poreikį, tai jų nustatyti limitai gali būti didinami (šiuo metu yra iki 10%). Taip pat mes neturime pamiršti, kad 2005 metai buvo išskirtiniai visiems, taip pat ir savivaldybėms. Per visą mūsų valstybę, per visą Respubliką jų pajamų planas buvo viršytas daugiau negu 250 mln. litų. Manau, kad tais tikslais, kurie yra nukreipti ne tiktai į pačios Vyriausybės siekį panaudoti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, bet ir į pačių savivaldybių ir tų teritorijų sąlygų pagerinimą, tiek darbo, tiek infrastruktūros, turime būti visi suinteresuoti. Aišku, kad dalį turi pridėti pačios savivaldos institucijos, tačiau ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė svarstys tokią galimybę. Jeigu iš tikrųjų bus pateikti pasiūlymai dėl vieno ar kito projekto kofinansavimo, mes tikrai galėsime didinti limitą iki protingumo ribos.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia kolegė V.Boreikienė. Ruošiasi A.Matulevičius. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, susipažinusi su Lietuvos ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija, kurioje aiškiai išdėstyti visuomenės poreikius atitinkantys tikslai ir prioritetai, turiu pasakyti, kad dauguma itin aktualių klausimų, tokių kaip sanglaudos politika, kurios įgyvendinti neįmanoma neužtikrinus gyvenimo kokybės, regionų plėtros netolygumo mažinimas, paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui ir kokybiškų bei prieinamų paslaugų, ypač sveikatos sistemoje, užtikrinimas jau daugelį metų yra įtraukiami į įvairias Vyriausybės programas. Tačiau dėl neūkiškumo, dėl nesugebėjimo efektyviai valdyti valstybės turtą, racionaliai skirstyti biudžeto lėšas, deja, visuomenė per šį laikotarpį netapo saugesnė, gyventojai lygesni, palyginti vienus su kitais, tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Didžiulė mokesčių našta, deja, dar vis labai smaugia ir spaudžia smulkųjį verslą. Mano klausimas būtų, kokia yra jūsų nuomonė… Ar, įvertindama visas šias aplinkybes ir darbo trūkumus, Vyriausybė yra pasirengusi panaudoti ir tinkamai paskirstyti Europos Sąjungos lėšas, kad jos kuo greičiausiai duotų daugiau socialinės ir ekonominės naudos mūsų valstybei, ir kas numatoma daryti lėšų valdymo srityje? Ar ruošiamasi valdyti šias lėšas, kad jos būtų ypač efektyviai ir kokybiškai administruojamos? Ačiū jums.
Z.BALČYTIS. Ačiū už labai platų klausimą. Atsakant į kiekvieną iš jų, būtų galima kalbėti turbūt daugiau negu 20 minučių. Tačiau, matyt, laikas limituotas, tai atsakysiu į jūsų klausimą trumpai. Taip, iš tikrųjų Vyriausybė yra numačiusi ir daro praktinius veiksmus. Jūs puikiai žinote, kad buvo priimti Vyriausybės sprendimai dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo principų, pagal kuriuos įvairioms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, t.y. ministerijoms, buvo suteikti tam tikri įgaliojimai ir atsakomybė. Taip pat yra paskirta koordinavimo institucija, tai yra Finansų ministerija, kuri tikrins, ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimo principai atitinka Europos Sąjungos reglamento nuostatas.
Kalbėdamas apie tam tikrus trūkumus, kuriuos paminėjote, nevisiškai norėčiau sutikti, kad mūsų valstybėje lėšos skirstomos neefektyviai. Yra įvairių nuomonių iš šalies, įvairių, pavyzdžiui, Pasaulio banko, atliktų analizių, pagal kurias mes, Lietuva, esame tikrai gana gerai vertinami dėl fiskalinės ir monetarinės politikos, taip pat ekonominės politikos vykdymo. 7,5% BVP nedidėja, jeigu lėšos skirstomos neefektyviai.
Taip, iš tikrųjų yra tam tikrų pasisakymų, kad mes, pristatydami Vyriausybės ataskaitą… Tai iš tikrųjų buvo… Mes pripažįstame visų Lietuvos žmonių indėlį į bendrą rezultatą – tiek verslo, tiek valstybės institucijų, tiek įvairių kitų visuomeninių ir nevisuomeninių organizacijų. Tačiau ši Europos Sąjungos struktūrinė parama iš tikrųjų leis padaryti dar vieną gerą dalyką – mes visi dar kartą privalėsime peržiūrėti savo veiksmus tiek verslo srityje, tiek valstybės institucijos turės peržiūrėti ir toliau vykdyti bei priimti sprendimus pagal visuotinai priimtas taisykles ir normas. Aš esu įsitikinęs, kad šios 2007–2013 metų lėšos bus tikrai panaudotos laiku, jų, kaip visada, pritrūks mūsų visų klausimams ir uždaviniams spręsti, bet tai bus labai gera pradžia siekiant pagrindinių valstybės tikslų – pakelti visų žmonių pragyvenimo lygį.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi K.Glaveckas. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Ačiū. Tikrai, reikėtų padėkoti ministrui, kad pateikė šią ataskaitą. Kai domiesi dalykais, susijusiais su Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, ir matai schemas, tai matai, kad visi dalyvauja, išskyrus Seimą. Labai teisingai buvo pasakyta prieš tai svarstant Seimo Pirmininko rinkimų klausimą, kad Lietuva yra vyriausybinė respublika ir tas Seimas nelabai reikalingas, tik kai nuvažiuosime pas žmones, tai mus kals prie kryžiaus, kad blogai lėšos skirstomos. Bet tai tarp kitko.
Labai ačiū, kad atėjote, pasakėte, paaiškinote mums, ką darote, o mano klausimas būtų toks. Aš esu pateikęs įstatymo projektą dėl viešumo skirstant Europos Sąjungos lėšas. Jis dar nėra svarstytas, bet jo esmė yra ta, kad visa, kas bus daroma, būtų sukaupta Finansų ministerijoje, kad būtų įkurta interneto svetainė ir viskas būtų matoma, žinoma, netgi tai, kas kitose ministerijose darosi, o tie, kurie gaus daugiau kaip milijono litų paramą, būtų skelbiami respublikiniuose laikraščiuose. Jūsų pozicija šiuo klausimu. Ar jūs palaikysite tokią iniciatyvą? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų mes ir dabar tą iniciatyvą faktiškai įgyvendiname, nes interneto puslapiuose privalu skelbti Europos Sąjungos paramos gavėjus, ir kiekvienas po tam tikrų sprendimo priėmimo gali pasitikslinti tose institucijose, kurios yra atsakingos už pinigų skirstymą. Taip, aš irgi taip pat sutinku, kad to viešumo ateityje galbūt turėtų būti ir daugiau. Jo yra pakankamai, bet galbūt reikėtų aiškiau arba labiau akcentuoti, kur tą informaciją būtų galima surasti, nes informacijos srautai yra tikrai dideli. Manau, kad ar tai dėl milijono, ar dėl šimto tūkstančių ir šiandien galima pasitikslinti, kam tokia Europos Sąjungos parama buvo skirta, jei yra priimti sprendimai. Taip pat yra vadinamieji projektų atrankos komitetai. Ten dalyvauja įvairių institucijų atstovai, taip pat yra kviečiami socialiniai partneriai. Toliau yra daugybė kitų viešinimo principų. Manau, jeigu jūsų pateiktas projektas padarys kokį nors papildomą teigiamą indėlį, jam bus galima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi E.Pupinis.
K.GLAVECKAS (LCF). Gerbiamasis ministre, septynerių metų finansinė perspektyva susideda, aišku, ne tik iš pinigų, bet ir labai aiškių programų ir projektų. Per visą tą laikotarpį numatomos fiksuotos Europos Sąjungos paramos piniginės sumos. Paramos sumos yra fiksuotos, o kartu vyksta infliacija, visada kinta. Duok Dieve, kad per septynerius metus mes turėtume vidutiniškai ne daugiau kaip 3% infliaciją. Akivaizdu, kadangi sumos yra fiksuotos, infliacijos dydis per 7 metus sudarys gana didelę sumą, o tai reikš, kad kai kuriems iš anksto numatytiems projektams paprasčiausiai pritrūks finansavimo dalies, kuri yra iš Europos Sąjungos. Sakykite, ar jūs turite tokius vertinimus, kaip atskirų projektų įgyvendinimo galimybės gali paveikti infliacijos dinamiką Lietuvoje ryšium su euro įvedimu ir kainų priartėjimu prie europinio lygio? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Įvairių prognozių yra labai daug. Kaip ir minėjau, valstybinėje strategijoje, pagal kurią mes gyvename ir prognozuojame savo veiklą, yra sukurta daugiau kaip 20. Kalbant apie makroekonominius rodiklius, taip pat yra labai daug prognozių, ir vienas iš jų yra infliacijos prognozės. Kaip žinote, dėl tų prognozių vyksta labai daug diskusijų, dėl jų atitikimo–neatitikimo, bet kad ir kaip būtų keista, Finansų ministerijos prognozės dėl infliacijos rodiklių labiausiai atitinka. Tai, aišku, mus džiugina.
Tačiau jeigu kalbėtume apie infliaciją, tai ne tik Europos Sąjungos paramos lėšos nuvertės, bet jeigu egzistuoja infliacija, nuvertėja mūsų atlyginimai, mūsų pajamos ir t.t. Tai yra natūralūs ekonomikos procesai, objektyviai nuo mūsų nepriklausantys, ir šis reiškinys, kaip visada, yra.
Dėl piniginių lėšų trūkumo. Aišku, jeigu atsitiks toks dalykas, kad vienam ar kitam projektui pritrūks pinigų iš Europos Sąjungos dalies, tai valstybė turi teisę šią dalį pridėti iš savo investicinės programos. Ir dabar jau yra panašių dalykų. Kai transporto ar aplinkosaugos sritys viršija tam tikrus limitus, tai paprasčiausiai skiriama iš valstybės biudžeto, bet projektą reikia pabaigti. Manau, tie procesai vyksta, mes turime prognozes, kurios yra gana palankios Lietuvai. Mūsų ekonominė situacija yra gana stabili ir prognozuojama, kad ji tokia išliks ir ateityje. O iki 3% infliacija, kai daugiau negu 6% kasmet didėja BVP, yra normalus ekonomikos reiškinys.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už atsakymą. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi A.Monkevičius. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, neseniai mūsų visuomenė stebėjo keletą tokių įdomių procesų. Vienas iš jų yra labai teigiamas, kitas labai neigiamas. Prie teigiamų galima būtų priskirti tai, kad visuomeninėms organizacijoms, studentams, aukštosioms mokykloms tapo ne tas pats, kas laukia Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir jie norėjo padaryti įtaką tam procesui, kad vis dėlto mokslo įstaigoms būtų skirta daugiau pinigų. Taip pat stebėjome ir kitą procesą, kai ginčijosi du ministrai – švietimo ir ūkio, kuris gi turės tam tikrą įtaką skirstant pinigus, ypač susijusius su mūsų žmogiškaisiais resursais. Ir apskritai dėl mokslo reikalų. Ar pinigai bus tinkamai panaudoti, kai pamatėme, kad vis dėlto nugalėjo ne visai ta jėga. Norėčiau paklausti jūsų, ar jūs nesiruošiate užimti tikresnę poziciją, kad vis dėlto pinigai būtų panaudojami mokslui? Nes mes dar iš ano laikotarpio pastebėjome, ypač kai buvo kalbama apie žmogiškuosius resursus, kad buvo eita paprasčiausiu keliu. Buvo duodama darbo biržoms, kurios kėlė kvalifikaciją, ir pinigai buvo naudojami neefektyviai. Tai aš bijau, kad ir čia tas pats išeis. Jeigu Ūkio ministerija pasiims į savo rankas pinigus, tai vis dėlto bus remiamas verslas, o ne mokslas.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Pirmiausia dėl tų dviejų procesų. Manau, kad tai natūralu, kai dėl ypač svarbių klausimų kyla vienokia ar kitokia diskusija. Ir tiktai diskusijose gimsta tam tikri sprendimai arba turbūt kur kas geresnė tiesa, nes absoliučios tiesos, kaip jūs žinote, nėra. Dėl paskutinės dalies, mokslo santykio su verslu. Iš tikrųjų pas mus iki šiol dar šis procesas nėra iki galo ne tik baigtas, bet, mano supratimu, nėra ir prasidėjęs. Jūs turbūt šiandien sutiksite, kad toks apibrėžimas ar tokia koncepcija kaip mokslas dėl mokslo jau nebeegzistuoja. Ir Europos Sąjungos dokumentuose, ir Lisabonos strategijoje, ir visur kitur pagrindinė nuostata yra tokia, kad mokslo tiriamieji darbai, inovacijos pirmiausia turi būti skirti ekonomikos konkurencingumui didinti. Kitaip sakant, naujos idėjos, nauji pasiūlymai turi ateiti į gamybą, į verslo paslaugą. Manau, kad mano kolegos – du ministrai dėl to ir diskutavo bei ginčijosi.
Kitas procesas yra veiksmų programų aprašymas. Šiandien pateikiau tik pačią strategiją, pačius tikslus, prioritetus, kuriems būtų galima skirti finansinius resursus. Pačių programų aprašymas, kaip jau minėjau, bus baigtas birželio mėnesį. Dirba daugiau kaip 300 žmonių, dalyvaus įvairių institucijų, tarp jų ir jūsų minėtų įvairių nevyriausybinių institucijų ir organizacijų atstovai. Jie, vėl ginčydamiesi ir įrodinėdami savo tiesas, turės išgryninti patį pagrindinį vienos ar kitos srities tikslą, kurio mes ateityje sieksime ir kuriam bus privalu skirti pinigus.
Dėl nevyriausybinių organizacijų. Iš tikrųjų buvo daug kalbų ir diskusijų. Buvo netgi pasakymų, kad jie antrame ar trečiame svarstymo etape negirdėjo. Šiandien yra pridėta lentelė, kokios institucijos atstovai dalyvavo trijuose viešuosiuose aptarimuose. Daugelis tų, kurie sakė, kad nežino, dalyvavo tuose aptarimuose. Taigi šiandien iš tikrųjų yra pateikta plati informacija. Ir ateityje kuo daugiau institucijų dalyvaus, kuo daugiau bus nuomonių, tuo, manau, mūsų bendras tikslas, kad tie Europos Sąjungos pinigai būtų paskirti toms sritims, kurioms reikia, iš tikrųjų bus pasiektas.
Dėl darbo biržų. Nenorėčiau šiandien sutikti (yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė), kad visi pinigai buvo naudojami neefektyviai. Aš žinau keletą žmonių, kurie su džiaugsmu dėkojo, kad buvo sukurta sistema, nes galėjo ir persikvalifikuoti, ir netgi po dienos, kitos arba po savaitės gauti darbą. Yra tokių pavyzdžių. Manau, kad ši sistema yra irgi nauja. Mes ir ateityje turėsime pratinti žmones laiku, taip, kaip yra kitose, jau išsivysčiusiose, valstybėse – Danijoje, Švedijoje (tai vadinamasis laisvasis draudimo principas), per tam tikrą laikotarpį prisiversti nueiti į perkvalifikavimo kursus. Tada tau bus pasiūlytas darbas. Mes prie to irgi turėsime eiti, bet šiandien galbūt per anksti diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Tiesa, norėčiau, mielieji kolegos, jums priminti, kad pas mus svečiuojasi ir Vyriausybės nariai, ministrai. Jie irgi gali papildyti gerbiamojo ministro atsakymus. Noriu pristatyti: A.Kundrotas, aplinkos apsaugos ministras, V.Blinkevičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, R.Motuzas, švietimo ir mokslo ministras, ir P.Čėsna, susisiekimo ministras. Jie irgi gali papildyti, jeigu tik turėsit noro. Tik klausdami galit nurodyti konkrečiai, kurio ministro jūs norit paklausti. Dabar, gerbiamasis Razma, jūs norit kažką pasakyti dėl vedimo tvarkos, taip? Kairė tribūna, gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šis pateikimas taip sutapo su Seimo vadovybės rinkimais, aš manau, kad Seimo nariai nelengvai persiorientuoja nuo tokių svarbių temų, ir, kaip matom, nėra labai daug užsirašiusių klausti. Bet čia yra tikrai gražiai susirinkę tie įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, kurie rinko parašus. Galbūt jie taip pat turi klausimų? Ar mes negalėtume padaryti išimtį? Čia yra mikrofonas, jeigu jie pageidautų, gal leistume jiems vieną kitą klausimą užduoti ministrui. Aš manau, kad čia mes Statutui tikrai labai nenusižengtume.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, aš manau, kad galimybė yra ir mes galėsim tą padaryti, kai Seimo nariai paklaus, bus atsakyta į visus jų klausimus. Jeigu norės, pageidaus mūsų bičiuliai, kurie atėjo ir stebi svarstant šį labai svarbų klausimą, sudarysim galimybę paklausti. Tik aš noriu pasakyti, kad šis klausimas dar bus svarstomas, kaip mes nutarsim paskui, bus perkeliamas į komitetus. Komitetuose jie visi tikrai aktyviai galės dalyvauti svarstant, nes visi Seimo komitetai šią strategiją svarstys, tuo metu jie tikrai galės aktyviai dalyvauti. Taigi, gerbiamasis ministre, mes galbūt grįžtam prie konkretumo. Klausia gerbiamasis A.Monkevičius, ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų labai gerai, kad į Seimą persikėlė diskusija, kuri jau vyko įvairiomis formomis, ir Prezidentūroje neseniai buvo, ir tai, kad dalyvauja nevyriausybinių organizacijų atstovai, visa tai puiku. Tikrai reikia palinkėti ir toliau Vyriausybei ir visoms ministerijoms, kurios šiame procese dalyvauja, atvirai, dalykiškai kalbėti apie tai su visomis suinteresuotomis pusėmis. Aš atkreipčiau dėmesį į tai ir kaip klausimą suformuluočiau… Kiek man teko internete stebėti diskusiją, kuri vyko Prezidentūroje, vis dėlto man pasirodė svarbios Europos Komisijos pastabos, kurios buvo atsiųstos kovo pradžioje. Ir kaip tik prieš mane buvo užduotas klausimas… lyg ir buvo šiose pastabose gana didelis dėmesys… jog mokslinių tyrimų sričiai, išvardytoms problemoms, Europos Komisijos nuomone, projekte nėra reikiamo dėmesio. Taip ir pasakyta, netgi iškrito iš šio projekto bandymas spręsti įsisenėjusias mokslinių tyrimų problemas. Jūs teisingai suformulavote, tačiau kaip tik Europos Komisijos pastabose fiksuojama, kad šiame projekte nematyti, kaip reikėtų spręsti tas problemas, nes nuo jų iš tikrųjų priklauso mūsų šalies pažanga. Kaip, jūs manot, bus reaguojama į šias Europos Komisijos šviežias pastabas?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šis klausimas nėra naujas. EKOFIN’o posėdžiuose, kai susirenka finansų ministrai, vienas iš pagrindinių klausimų yra konkurencingumas, mokslo taikomąja prasme įdiegimas į gamybą. Šie klausimai kiekvienoje valstybėje yra keliami, ne išimtis ir Lietuva. Kaip minėjau, mes diskutuojame tik keletą mėnesių, buvo atlikti įvairūs parengiamieji darbai, kaip minėjau, buvo studija, buvo atlikti trys vieši aptarimai. Tačiau labai daug priklauso nuo kiekvienos valstybės tam tikrų subjektyvių sąlygų: mūsų ekonominio išsivystymo lygio, geografinės situacijos, mokslo išsivystymo lygio, jo inovatyvumo ir galimybės jį pritaikyti mūsų pramonėje, kokia ji šiandien yra išlikusi. Todėl aš sutinku su jumis, kad ši sritis reikalauja detalaus ir specialistų, ir mokslininkų, ir visuomeninių, ir visų kitų organizacijų aptarimo. Manau, kai bus detaliai diskutuojama komitetuose, ypač paskui, kai bus aprašomos veiksmų programos įgyvendinant strategiją, šie klausimai labiau išryškės ir bus iš tikrųjų išgrynintos tos sritys, kurias pagal realią situaciją būtų galima finansuoti, ir tai skatins, kaip įvardija pagrindinis strategijos tikslas, mūsų ūkio augimo potencialą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausiame R.Kupčinskas, ruošiasi K.Starkevičius. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, Lietuvos visuomenė siekia, kad Europos Sąjunga finansinė parama būtų sąžiningai, skaidriai, efektyviai panaudojama tautos gerovės vardan. Kiek man žinoma, kitose šalyse tarp finansų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, konkrečiai, Lietuvoje galėtų būti „Transparency International“ pasirašomas sąžiningumo paktas. Ar jis bus pasirašytas Lietuvoje mūsų atveju? Kadangi aš čia daug laiko nesugaišau pirmajam klausimui, norėčiau dar paklausti. Ar bus sudaroma nevyriausybinėms organizacijoms arba tų organizacijų atstovams, kurie kreipėsi į Vyriausybę, kurie rinko parašus… ar bus suteikta galimybė nevyriausybinių organizacijų atstovams dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, kai bus svarstomi svarbūs klausimai Europos Sąjungos finansinės paramos reikalais? Iš mūsų galėtų būti… atstovai. Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Manau, kiekviena institucija yra tam tikra sistema, yra reglamentai, mes privalome jų laikytis. Dėl „Transparency International“. Jie labai aktyviai dalyvauja ir dabar visuose procesuose. Manau, to viešumo šiandien yra pakankamai. Noriu nuraminti, kad ir dabar, ir ateityje tas viešumas bus užtikrintas. Kiekvienam, kuris norės pasižiūrėti arba norės dalyvauti, bus suteikta tokia galimybė. Tuose trijuose viešuose aptarimuose „Transparency International“… atstovai dalyvavo, jie žino visas tas problemas. Aš jiems linkiu ir sėkmės, ir energijos toliau gilinantis į šiuos reikalas. Bet išskirti vieną ar kitą nevyriausybinę organizaciją, manau, būtų neetiška. Manau, visi turi teisę, kaip jūs ir pasakėte, mūsų Lietuvos labui, tautos labui dalyvauti šiuose procesuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia K.Starkevičius. Ruošiasi J.Ramonas.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis. Dabar liūto dalis, didžiausia dalis fondo lėšų tenka Vilniui, dar šiek tiek Kaunui, Klaipėdai, lieka nuskriausti regionai. Kas bus daroma, kad būtų tolygesnis paskirstymas, kad nuvažiavę į regionus nejaustume to atsilikimo, kuris yra?
Antroji dalis. Kaip parodė praktika, didžiausia paramos žemės ūkiui fondo dalis teko perdirbėjams, o kas gamina produkciją, ūkininkai, vidutiniai ūkininkai, jos faktiškai negavo. Taip mes nekuriame vidutinio sluoksnio kaime, kurio labai reikia norint, kad kaimas neatsiliktų, ir nebūtų tokia tragiška situacija kaip dabar, ir latifundininkams neatitektų didžiausia dalis lėšų. Kas bus daroma?
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Kiekvienoje valstybėje yra tam tikra sankloda, yra vadinamieji verslo ir kitokių paslaugų traukos centrai. Lietuvoje labiausiai išvystyti regionai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, galbūt dar Šiaulius būtų galima priskirti. Tai yra natūralu, nes ten koncentruojasi didžiausia darbo jėga. Jeigu bet kurio verslininko paklaustumėte, kokia šiandien yra didžiausia problema, tai visi atsakytų, kad tai yra kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Aišku, kvalifikuota darbo jėga kaip paprastai bazuojasi didžiuosiuose regionuose, didžiuosiuose miestuose, nes daug yra dalykų, apie kuriuos čia dabar nenorėčiau kalbėti. Taip, iš tikrųjų mūsų programoje, arba strategijoje, yra numatytas mažesnės atskirties tarp atskirų regionų tikslo pasiekimas. Yra numatyta daug principų. Manau, aprašant veiksmų programas, kiek ir į kurią sritį Akmenėje arba Prienuose, arba kituose regionuose… bus apie tai kalbama, bet bendroji piniginių lėšų suma, kuri bus nukreipta į vietinius regionus, sudaro nemažą dalį. Pavyzdžiui, kaimo diversifikavimui yra numatyta daugiau negu 350 mln. litų.
Paveldas, turizmas – beveik milijardas. Darbo rinkos institucijos, aplinkosaugos projektai, energijos efektyvumo taupymas, transporto tinklų plėtra, visi šie dalykai eis į atskirus regionus ir sudarys sąlygas jiems labiau vystytis ateityje. Mes negalime visiems vienodai skirti pinigų, nes jūs patys puikiai suprantate, kad yra tam tikri ir centro, ir verslo traukos centrai, ir norint užtikrinti ateities, sakykime, mūsų valstybės perspektyvą, mes turime šias sritis labiausiai finansuoti, kad ta nauda ateityje būtų dar didesnė.
Dėl Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui. Nelabai norėčiau sutikti, kad ta parama buvo išdalyta tik stambiesiems perdirbėjams. Kaip jūs žinote, labai daug žmonių tik paskutiniuoju metu, t.y. praeitų metų pabaigoje ir šįmet, gavo konkrečias lėšas už turimus hektarus, už turimus galvijus. Yra daug kitų principų, kai žmogui buvo mokama už tai, kad pagal tą darbą, kurį jis atlieka, jis galėtų išsilaikyti arba pragyventi.
Tokie yra kaimo rėmimo programos principai, tikslai, tam pinigai yra skirti. Aišku, aš neatmetu galimybės, kad ateityje gali prasidėti diskusijos dėl efektyvesnio tų lėšų panaudojimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia J.Ramonas. Ruošiasi G.Šileikis.
J.RAMONAS (MSG). Gerbiamasis ministre, iš pradžių norėčiau repliką. Iš tikrųjų, kiek žinau, socialiniai partneriai ir visuomeninės organizacijos dalyvauja, be abejo, bet kiek į jų nuomonę atsižvelgiama, yra kitas klausimas.
Norėčiau paklausti dėl kaimo. Gerbiamasis ministre, šiais metais biudžetas kaimui didėja, bet jis didėja Europos Sąjungos pinigų sąskaita. Mes išsiderėjome ir stodami įsipareigojome, kad kiekvienais metais ne tik Europa didins 5% kaimui tiesioginėms išmokoms ir t.t., bet ir iš nacionalinio biudžeto bus didinama. Šiais metais to nėra padaryta. 120 mln. litų, o tai sudaro apie 5%, Lietuvos žemdirbiai negauna. Vadinasi, jie yra diskriminuojami su įstojusiomis šalimis… ir senosiomis. Tai prives prie to, kad kai bus perskaičiuojamas paketas vienam ūkio subjektui, kiek gavo vienas ūkininkas pinigų, tai jis gaus, turint omeny, kad mes juos truputėlį skriaudžiame, ateityje mažiau. Ar jūs nemanote, peržiūrint biudžetą šiais ir kitais metais, pataisyti padėtį? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Nespėjome vieno biudžeto patvirtinti, pradedame dėl kito teikti pasiūlymus. Dėl kaimo programos plėtros, labai gaila, kad nėra kolegės ministrės, galbūt ji galėtų detaliau paaiškinti. Bendras finansavimo padidėjimas per 700 mln. litų žemės ūkio sričiai iš tikrųjų yra daug. Mes turime suprasti vieną dalyką, kad didinant turi būti atsižvelgiama į tai, ar kaime gyvenantys žmonės sugebės absorbuoti tas lėšas ir jas efektyviai panaudoti.
Negalėčiau dabar pasakyti, ar mes didinome ar ne, bet, mano supratimu, didinome. Tam tikra procentinė biudžeto dalis skiriama žemės ūkio klausimams. Tikrai nėra taip, kad mes nedidinome. Bet galbūt nedidinome taip, kaip buvo nubrėžta pagal tam tikrą praeityje suderintą grafiką.
Kodėl taip yra? Manau, labai svarbu žemės ūkio viduje teisingai sudėlioti prioritetus. Mes žinome, kiek yra tam tikrų problemų mėsos perdirbimo srityje, yra nemažai nepatenkintų ūkininkų, kurie pasitraukė iš ankstyvosios veiklos, ir daug kitų dalykų. Manau, tas klausimas gali būti visada diskutuojamas. Mano supratimu, dabartinis žemės ūkio finansavimas yra gana neblogas. Tikrai reikėtų šiandien su tuo sutikti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi V.Navickas.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų žiūrint į jūsų sudarytą lentelę, labai krinta į akis viena sritis – tai transporto tinklas, beveik 22%. Kad ir kaip mes stengtumės kalbėti apie žinių visuomenės plėtrą, labai akivaizdu, kad Vyriausybės prioritetai turbūt šiek tiek prasilenkia su visos visuomenės norais investuoti į protus, o ne į asfaltą.
Dar norėjau paklausti konkrečiai švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, ar jūs taip (aišku, tai yra Vyriausybės sprendimas) ir nusileisite dėl tiesioginės paramos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, kad jos būtų skirstomos Ūkio ministerijos, o ne Švietimo ministerijos? Manau, dėl to Seime dar turi būti gana rimta diskusija. Ačiū.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Dėl pirmosios klausimo dalies. Nepeikime mes taip ir to asfalto. Puikiai žinome, kokia yra mūsų visuomenės nuomonė ir poreikiai. Visuomenė iš tikrųjų ypač palankiai žiūri į kaimo kelių ir kaimo infrastruktūros gerinimą. Jeigu atliktume apklausą, manau, susisiekimo ministras laimėtų šioje srityje kalbant apie visuomenės lūkesčius, apie visuomenės poreikius. Tačiau kalbant apie lėšas, kaip jūs matote, jos tikrai labai nedidėja. Aišku, šiek tiek kelia nerimą dabartinė situacija, nes mes asfaltuodami daugiau kelių iš karto turime numatyti ir daugiau pinigų jiems prižiūrėti. Deja, taip yra.
Manau, ir susisiekimo ministras galbūt pateiks savo pasiūlymus, ir mes su jumis taip pat svarstysime dėl didesnės akcizo dalies skyrimo keliams. Dabar nevisiškai užtenka jiems prižiūrėti tų pinigų, kurie lieka atėmus kofinansavimą, privalomą Europos Sąjungos plėtrai, ir atėmus valstybinės reikšmės kelių priežiūrai pagal tam tikrus lygius ir kategorijas reikalingą pinigų kiekį. Ne Finansų ministerija pateikė šią lentelę. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri apėmė visas ministerijas ir visą mūsų valstybės aparatą. Jie pateikė savo siūlymus. Šie siūlymai buvo svarstomi ministrų pasitarime. Po ministrų pasitarimo įvyko trys vieši aptarimai, po tų viešų aptarimų vėl buvo Vyriausybės posėdyje priimtas projektas kuris šiandien yra teikiamas jums. Tai yra tikrai didžiosios… Lietuvos specialistų bendro darbo rezultatas. Jokiu būdu aš negalėčiau, būtų neetiška, jeigu mes, Finansų ministerija, vieni prisiimtume visus nuopelnus dėl šio dokumento.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Klausia kolega Gintaras… Dar papildyti? Labai atsiprašau. Švietimo ministrą paprašysime papildyti gerbiamąjį R.Motuzą. Prašom, daktare.
R.MOTUZAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų yra pateikta programoje tokia pozicija, kuriai pritarė Vyriausybė. Žinoma, aš neatsiimu savo žodžio, kad iš dalies dar nesklandumų yra, bet dėl to mes ir teikiame glaudesniam ir politikų, ir Seimo komitetų svarstymui. Žinoma, kad antrojoje programoje ekonomikos augimas, tiesioginė parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai daugiau turėtų būti orientuota į mokslą. Iš tiesų neslepiame tos situacijos, kad šiuo metu verslas bando lyg ir diktuoti pagal pateiktą programą mokslui, bet iš tikrųjų esminė kryptis turėtų būti glaudesnis mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimas. Žinoma, kaip jūs matote, programoje tai yra, atsispindi.
Aišku, labai daug priklausys, koks bus svarstymo rezultatas komitetuose ir Seime, žinoma, ir paskelbtame pareiškėjams gairių dokumente. Šiuo metu Ūkio ministerijos pozicija yra, kad pareiškėjai gali būti tiktai verslo institucijos arba verslo įmonės, bet ne mokslo institutai. Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, tiesiog labai nukentės tos programos priemonė, nes verslo institucijos ne visada pajėgios teikti projektus ir ne visada pajėgios konkuruoti. Yra ir šio šaukimo sesijoje tam tikrų problemų, nes šiuo metu pagal Ūkio ministerijos parengtas gaires pareiškėju gali būti tiktai verslo institucija.
Apibendrindamas dar noriu pasakyti, kad yra žengtas žingsnis kompromiso link, kad programoje, kuri jums pateikta svarstyti, yra numatytos kryptys ir priemonės glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Aišku, mes iš esmės ateityje dar turėsime kalbėti dėl koordinavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega V.Navickas. Ruošiasi J.Veselka.
V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų norėčiau padėkoti už atliktą didžiulį darbą, nes iš tiesų ir temų įvairovė, ir laikotarpis gana ilgas, ir, be abejo, sunku suderinti tuos interesus, kurių turi mūsų visuomenė. Norėčiau jūsų paklausti dėl verslo. Štai nauju finansiniu laikotarpiu nėra išskiriama finansinė parama tiesiogiai įmonėms. Kalbama tiktai apie tai, kad bus finansuojamos iš Europos Sąjungos pinigų viešosios paslaugos verslui. Ar tai teisinga kryptis, nes iš tiesų matome, kad kai kurios įmonės neatlaiko konkurencinės kovos Europos Sąjungoje, pavyzdys yra „Ekrano“ situacija? Ar nereikėtų tam tikrą dalį pinigų skirti ir tokioms reikmėms?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Apie „Ekraną“ jūs puikiai žinote. Jo veiklos negalima remti iš Europos Sąjungos arba iš valstybės pinigų. Tai yra veikla, su kuria privalome konkuruoti visoje Europos Sąjungoje, nors iš tikrųjų, matyt, nebūtų jokių galimybių. Be to, „Ekranas“ yra akcinė bendrovė. Puikiai žinome, buvome savininkai, jie ūkininkavo, dirbo. Dabar yra tokia situacija, kokia yra. Taip, iš tikrųjų čia nėra numatyta atskiroms įmonėms. Matyt, kalbant apie verslo logiką, apie konkurencingumą, ko mes siekiame, mūsų rinka yra labai nedidelė – 3,5 mln., bet koks mėginimas valstybei remti vieną ar kitą sritį po tam tikro laiko gali sulaukti tam tikrų problemų. Manau, galėsime diskutuoti, manau, jums bus galimybė diskutuoti, kas iš tikrųjų galėtų ir yra labai svarbu Lietuvai, ir mėginti remti. Bet iš tų procesų, kurie šiandien yra Lietuvoje, aš nematau, kad būtų koks nors labai didelis poreikis remti vieną ar kitą įmonę. Be to, yra Europos Sąjungos labai griežti reikalavimai, arba reglamentai, kurie draudžia valstybės paramą verslui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Veselka. Ruošiasi V.Domarkas.
J.VESELKA (LDF). Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro ir dabartinio susisiekimo ministro, kaip buvusio ūkio ministro. Kai važinėdamos po įmones domiuosi technologijom, matau, kad beveik visos technologijos pirktos Švedijoje, Suomijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Jeigu lietuvišką ką nors randi, tai būna dėžutė, pagaminta technologijai įdėti, arba dar kas nors. Ar nenumatote ir ar yra Lietuvoje kuriamos technologijos, kurios prasidėtų nuo žaliavos įkišimo iki naujo gatavo produkto gamybos? Jeigu mes tiktai gatavais produktais, stakles vienas, kokį suvirinimo aparatą gaminsime, tai mes aukštųjų technologijų kūrimo ir prekybos šuolio, kuris davė postūmį visoms valstybėms… Taigi ar numatote naujų aukštųjų technologijų kūrimo finansavimą kaip vieningą technologijų finansavimą? Gal dvi, gal tris, gal penkias kryptis? Ar mūsų mokslas tam pasirengęs? Ar visi nori dalinį produktą pagaminti ir prekiauti tik juo? Be šios krypties aiškaus akcento mes, kad ir kiek jūs kalbėsite, kad ir kiek gausime paramos… gaminsim stalą tai apvalų, tai keturkampį, tai su trim, dviem kojomis, bet šuolio nepadarysime. Kaip numatote šią problemą spręsti ir kaip mokslas į tai reaguoja?
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Jūs iš dalies ir atsakėte, kad iš tikrųjų šiuo metu Vyriausybė yra patvirtinusi ir mes turime mokslo prioritetus, taip pat aukštųjų technologijų. Aš nenorėčiau plėsti minties, manau, kad visiems aišku. Dėl to ir yra skiriama Europos Sąjungos parama, kad aukštosios technologijos ir rastųsi, nes tam reikia įrengimų, kad mes jas galėtume gaminti. Mes turime daug pavyzdžių ir biotechnologijos, ir kitose srityse, kad šiuo metu iš tikrųjų taikomasis mokslas, tai yra fundamentiniai tyrimai, yra taikomi praktiškai. Aš galėsiu jums pateikti ir daugiau informacijos, bet tam ir yra skirta struktūrinių fondų parama, kad rastųsi aukštosios technologijos ir kad jos galėtų būti sėkmingai plėtojamos.
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Norėčiau pasakyti, kad dabar aš galvoju ne apie tai, kaip vystyti Lietuvos ūkį ir technologijas, o daugiau galvoju apie transporto sistemą. O kaip buvęs ūkio ministras sakyčiau, kad Lietuvai reikia atsirinkti sritis ir tik nedaugelyje sričių reikėtų užsiimti fundamentalių mokslų tyrimais, o pigiau yra pirkti technologijas ir greičiau turėsime geresnius rezultatus. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, labai reikia apsispręsti, kur vystyti fundamentalų mokslą, nes mes esame nedidelė valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrams už atsakymą. Klausia kolega V.Domarkas. Ruošiasi V.Žiemelis.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, Lietuvos Respublikos Seime vasario mėnesį vyko Seimo regioninės plėtros komisijos kartu su Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija organizuota konferencija „Vietiniai regioniniai poreikiai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybės 2007–2013 metais“. Joje dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirstymo ir lėšų administravimo Lietuvoje kalbėję vietos savivaldos ir regioninės valdžios atstovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai ir mokslų institucijų darbuotojai siūlė, kad priimant sprendimus dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paskirstymo būtina atsižvelgti į vietos poreikius. Taip pat buvo pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlymams dėl struktūrinių fondų paramos administravimo dalinio decentralizavimo daugiau galių priimant sprendimus dėl paramos teikimo vietinius ir regioninius poreikius atitinkančių projektų įgyvendinimui suteikti regionų plėtros taryboms. Taip pat buvo išsakytas pasiūlymas regioninei plėtrai skirti iki 30% Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, skiriamos Lietuvai 2007–2013 metų laikotarpiu. Sakykite, ministre, kiek tai atsispindės strategijos projekte? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Aš žinau, kad toje konferencijoje buvo keliamas šis klausimas – kiekvienam rajonui išdalyti po tam tikrą pinigų kiekį, tada jie sudaro savo visuomenines tarybas ir tuos pinigus mėgins panaudoti, kaip jie sakė, kur kas efektyviau ir geriau. Tačiau iškilo klausimas, kas bus atsakingas už tų lėšų panaudojimą, jeigu mes decentralizuosime. Kiek žinau, pagal Konstituciją ir kitus teisės aktus už viską atsako Vyriausybė ir Seimo dauguma. Tai yra vienas klausimas.
Antra. Ar iš tikrųjų tai bus efektyvu? Manau, mes šiandien kalbame apie iš tikrųjų unikalią galimybę mums valstybėje gautus labai nedidelius pinigus… Tie 20 mlrd. yra palyginti tikrai nedideli pinigai, kai kalbama apie tuos poreikius, kurie metai iš metų didėja. Pagal mūsų pragyvenimo lygį didėja ir poreikiai. Anksčiau formuojant biudžetą būdavo du ar tris kartus daugiau norų, dabar formuojant biudžetą paprastai dešimt kartų daugiau norų, negu yra finansinių galimybių.
Kalbant apie regioninę plėtrą kaip tik tarp veiksmų programų yra numatyta, kaip pasiekti, kad Lazdijuose nebūtų neigiamo poveikio dėl vieno ar kito dalyko, kad nėra „pastatytas“ arba „atstatytas“ turizmas. Tai šis klausimas veiksmų programoje ir galės būti aprašytas ir vienam ar kitam regionui galės būti skirti pinigai tvarkant tuos dalykus. Tačiau regioniniu principu, kaip jūs žinote, pirmiausia būtų labai sudėtinga pasidalyti pinigus, nes visada būtų labai daug nepatenkintų, kodėl vienam regionui skiriama tiek, o kitam tiek. Aš manau, kad neatitiktume pagrindinio reglamento reikalavimų, kad už visų lėšų panaudojimo skaidrumą turėtų būti atsakinga viena institucija, vadinamoji vadovaujanti institucija. Antra, manau, kad dabartinė ekonominė situacija apie mūsų valstybę ir mūsų įstojimas į Europos Sąjungą iš esmės padarė tam tikrus ir visos mūsų ekonomikos pokyčius. Šie pokyčiai dar nelabai ryškėja, bet kuo toliau, tuo labiau bus aišku, kad mes kartu turėsime tikslinti ir dabartinę savo strategiją. Todėl tas procesas turėtų būti valdomas, mano supratimu, iš vienos vietos, iš Vyriausybės, kur yra visų institucijų atstovai. Taip pat labai gerai, kad ir Seimas, ir visos kitos institucijos, ir nevisuomeninės organizacijos prisideda prie tų pagrindinių uždavinių sprendimo. Tų pinigų tikrai nebus daug. Aš manau, kad tas principas, kuris šiandien yra įtvirtintas, jis yra gana efektyvus, optimalus. Kiek žinau, jau kai kurios valstybės taip pat mėgina taikyti mūsų principą.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia V.Žiemelis. Ruošiasi J.Olekas.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, jūsų Finansų ministerijos išleistame leidinyje „Kaip Lietuva panaudos Europos Sąjungos paramos milijardus“ yra pasakyta, kad strategijos projektą bei pasiūlymus dėl finansinių šių programų proporcijų komisija pateikė visuomenės teismui. Šiandien vyks trečias aptarimas ir t.t. Labai aiškiai leidžiama suprasti, kad šį projektą bus leidžiama plačiai visuomenėje aptarti. Tačiau būkime atviri. Toks pasakymas yra daugiau negu nieko. Bus aptarta ir neaptarta. Mano požiūriu, bus aptarta visuomenėje tokiu atveju, jeigu ši programa, ši strategija bus aptarta su atskirų sričių mokslininkais, kurie dirba energetinėje srityje, transporto ir t.t., su atskirų sričių specialistais. Ar yra parengta metodika, kaip vis dėlto aptarti šią strategiją? Ar tik užrašyta, mes aptarėme visuomenėje. Nes šiandien mokslui yra numatyta skirti…
PIRMININKAS. Vieną sekundę, gerbiamasis ministre, nepabaigė dar visiškai klausimo.
V.ŽIEMELIS. Aš nebaigiau, dar tik porą žodžių. Nes šiandien šioje strategijoje moksliniams tyrimams, naujoms technologijoms numatyta tik vienas su trupučiu milijardo. Mano požiūriu, tai yra…
Z.BALČYTIS. Tiek nedaug?
V.ŽIEMELIS. Labai nedaug.
Z.BALČYTIS. Taip, labai ačiū už klausimą. Tuose viešuose aptarimuose ir aptarimuose su visuomene gali dalyvauti visi, kas nori. Kitokį apibrėžimą, matyt, būtų sunku sugalvoti. Yra paskelbiama oficialiai didelėje salėje. Paskutiniu metu vyko sausio mėnesį pačią paskutinę dieną, man atrodo, sausio 31 d., dalyvavo labai daug organizacijų. Buvo išnuomota didžiulė salė, kiekvienas galėjo ateiti, kiekvienas galėjo užduoti klausimus, pasigilinti. Tie visi klausimai, visas šis posėdis buvo protokoluojama. Paskui buvo vėl darbo grupėse ir sudarytoje komisijoje, kuri rengė šią strategiją, visi tie pasiūlymai aptarti, daliai buvo pritarta, daliai buvo nepritarta, deja, taip yra. Tai yra vadinama aptarimu. Aš manau, kad kokių nors papildomų reglamentų, matyt, būtų netikslinga kurti, nes viešoji nuomonė arba viešasis aptarimas kaip tik ir apibrėžia tokį principą ir mes jo laikėmės. O dėl vieno ar dviejų milijardų. Jeigu, gerbiamasis kolega pasiūlysite, kam nuimti ir pridėti, tai mes su džiaugsmu tą padarysime.
PIRMININKAS. Sekundę, galėsite patikslinti.
V.ŽIEMELIS (TSF). Aš atsiprašau, aš patikslinu. Aš paminėjau, kad tikras aptarimas būtų, jeigu būtų aptariama su atskirų sričių specialistais, ypač mokslininkais, energetikos ir kitų sričių. Būtent šiuose susitikimuose jūs gautumėte rimtus pasiūlymus. Ar jūs nemanote keisti?
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų šiandien ir atstovauja kai kurie mokslų institucijų atstovai. Manau, kad jie gali patvirtinti, kad tokie aptarimai jau buvo ir ne vienas buvo tas aptarimas. Kad yra nuomonių skirtumų, kad yra skirtingų pasiūlymų, taip pat šitą reikia pripažinti. Mes šiandien diskutuojame tik dėl pirminio dokumento varianto. Šiandien aš tikrai kviečiu visus, kas tik turi noro, kas turi tam tikrų pasiūlymų, dalyvauti ir būsimose darbo grupėse. Ten bus esminis dalykas nustatyti tas pagrindines sritis, kurioms tikrai reikėtų skirti tą vieną milijardą litų. Tas milijardas dar turės dalytis į atskiras sritis. Jeigu mokslo, tai mokslo, jeigu inovacijos, tai inovacijos. Čia turi virti tam tikra diskusija, kurios tos sritys būtų optimalios, duodančios didžiausią naudą mūsų ekonomikai ir gyvenimui. Čia turi. O iš prieš tai buvusių tų trijų aptarimų yra pateiktas registracijos sąrašas, ir jūs pamatysite, kad labai daug mokslo institucijų buvo atstovaujama.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Klausia J.Olekas, ruošiasi V.Margevičienė. Prašom, kolega.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš sveikinu jus ir visą Vyriausybės kolektyvą, tuos žmones, kurie rengė šią medžiagą, nes, kaip šiandien matome, tai iš tikrųjų yra daug darbo ir daug atvirų diskusijų, kur žmonės galėjo pareikšti nuomonę.
Mano pastaba ir klausimas. Lentelė, kuri pateikta, kaip yra paskirstomi finansinės proporcijos procentai. Čia nėra vienodas pagrindas, nes kai kurios eilutės iš tikrųjų persidengia. Pavyzdžiui, energijos efektyvumas, kai kurios lėšos tikriausiai pasieks ir sveikatos įstaigas, pavyzdžiui, ligonines. Jeigu žiūrėtume, kiek gaus sveikata, tai prie sveikatos turėtų atsirasti dar pliusas. Lygiai taip pat ir žinių visuomenės plėtra, mokymosi visą gyvenimą sistema. Dalis medikų pagal šią programą mokysis ir tai vėl bus sveikatos sričiai. Galbūt galima ar padaryti kokią praktinio gyvenimo, buvusios patirties, kiek dar persidengia… ar galbūt galima ir dalį tų projektų, kaip energijos efektyvumas, paskaidyti, kad, pavyzdžiui, mes iš karto žinotume, kiek teks sveikatos sistemai, kiek švietimo projektams ir panašiems. Tada mes turėtume tikresnį vaizdą ir būtume visi laimingesni dėl to, kas iš tikrųjų gyvenime yra, bet tas būtų parašyta popieriuje. Ačiū už atsakymą.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Jūs iš tiesų teisus, kad per netiesioginius, kitus prioritetus, numatytus veiksmų programose, tam tikros sritys gaus papildomų finansinių išteklių. Jūs paminėjote energijos naudojimo efektyvumą. Iš tikrųjų tai yra viešųjų pastatų renovavimas – ir ligoninių, ir ambulatorijų, ir poliklinikų. Taip pat galima naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Jeigu bus įdiegta ligoninėje kokia nors saulės baterija ir panašiai, ji irgi duos tam tikros naudos sveikatos sistemai. Bet aš manau, kad iš pradžių mes turėtume susipažinti su šia pateikta dokumentacija. Jeigu būtų dar daugiau pridėta lentelių, tai būtų labai sudėtinga suprasti, kodėl čia yra taip ir ne kitaip. Labai sunku šiandieną numatyti, kiek konkrečiai pagal veiksmų programas, kurios bus aprašomos iki birželio mėnesio, iš tikrųjų kokios konkrečiai ligoninės arba švietimo įstaigos bus finansuojamos iš energijos efektyvumo programos. Šis tikslesnis ir detalesnis skaičiavimas galėtų būti atliekamas, kai bus aprašytos veiksmų programos ir išgrynintos prioritetinės sritys dėl tų lėšų panaudojimo. Tai ateityje, aš manau, bus galima padaryti. Dabar tai nėra tikslinga, nes dar kai kas gali pasikeisti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, prieš savaitę vidaus reikalų viceministras ponas V.Bulovas pateikdamas įstatymą mums sakė, kad Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo atlikti moksliniai tyrimai, kuriais buvo bandoma išsiaiškinti, kas yra tie ekonomiškai socialiai atsilikę regionai mūsų valstybėje ir kaipgi aiškiais ar tokiais tvirtais kriterijais pagrįsti, kuris regionas yra daugiau ar mažiau atsilikęs. Ar jums žinomas tas Vidaus reikalų ministerijos atliktas išsamus mokslinis tyrimas ir ar jūs susipažinęs taikysit specifinius saugiklius, kad iš tikrųjų pinigai pakliūtų tam regionui, kuriam labiausiai reikia? Dėkui.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų Vidaus reikalų ministerijai reikėjo spręsti gana sudėtingą uždavinį ir priimti sprendimą arba pateikti sprendimo projektą Vyriausybei, kuris regionas yra išsivystęs, o kuris yra labiau neišsivystęs. Nes, kaip žinote, jeigu tas regionas yra pripažįstamas labiau neišsivystęs, tai skirstant ir dabartinę Europos Sąjungos paramą (Bendrasis programavimo dokumentas) yra skiriami papildomi balai tam projektui, kuris yra teikiamas iš šio regiono. Jie dideli ar maži, čia galima ginčytis, bet toks principas jau ir šiandien yra. Ir aš manau, kad ir ateityje tas principas bus taikomas. Taip, iš tikrųjų ir Vyriausybėje visiškai neseniai buvo svarstoma, yra nustatyti tie regionai. Anksčiau jų buvo keturi. Dabar lyg ir, kiek aš prisimenu, jų yra aštuoni įvardyti, kur iš tikrųjų yra mažesnis žmonių pragyvenimo lygis, galbūt mažiau sukurta darbo vietų, didesnis nedarbas, yra daugybė kriterijų. Ir aišku, kad Vidaus reikalų ministerija, norėdama pateikti projektą, turėjo pateikti pagrindimą. Tai buvo padaryta. Ir aš manau, kad šiandien mes iš tikrųjų esam išgryninę situaciją dėl jūsų klausimo, bet ateityje vėl reikės sugrįžti atgal, nes regionai turi vis dėlto tendenciją vystytis netolygiai, nes ir išorės veiksnių kitą kartą prognozuoti irgi negali taip, kaip iš tikrųjų jie veikia mūsų ekonomiką.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Taigi, gerbiamieji kolegos, vieną valandą 25 minutes svarstome šį klausimą. Buvo pasiūlymas leisti paklausti mūsų bičiuliams, kurie sėdi kairėje. (Replika iš salės: „Duodam, duodam“) Tačiau aš noriu pasiūlyti. Šis klausimas, ši strategija bus svarstoma visuose komitetuose, ir jus mielai kviečiam aktyviai dalyvauti, ir jūs būsit kviečiami. Pagal atskiras sritis visi 15 mūsų komitetų svarstys šią strategiją. Mielieji kolegos, leiskit pabaigti. Visi komitetai svarstys, jūs turėsit puikią galimybę. Aišku, yra tokia galimybė paklausti, tačiau aš jūsų noriu atsiklausti, ar mes suteikiam galimybę paklausti, ar nesuteikiam galimybės? Dėl to reikia balsuoti, nes nuomonės išsiskiria. Ir kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad sudarytume galimybę… Prašau? Dėl balsavimo motyvų? Kairysis mikrofonas. Prašom, Vidmantai.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, nekorektiška būtų balsuoti, nes mes puikiai žinom, jeigu esantys salėje svečiai pasisakys komitetuose, tai nebus transliuojama visuomenei, nebus stenogramose. Vis dėlto norėtume, kad išliktų jų klausimai. Mums labai svarbu išgirsti jų nuomonę, ypač mokslininkų. Tad aš siūlau ir jaunimui, ir mokslininkams leisti paklausti. Manau, bendru sutarimu reikėtų priimti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, jūs nepykit, aš jus gerbiu, gerbiamasis Vidmantai Žiemeli, tikrai, bet yra kitų nuomonių, aš irgi savo nuomonę turiu, todėl noriu visus pakviesti: arba nutraukiam diskusijas, arba toliau tęsiam diskusijas ir suteikiam galimybę mūsų svečiams paklausti. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už, kad nutrauktume diskusijas? Prašom balsuoti. Kad nutrauktume klausimus.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 73, už – 16, prieš – 37, susilaikė 18. Vadinasi, nėra galimybės toliau svarstyti šį klausimą. Tačiau aš noriu paklausti kolegų, ar tikrai yra norinčių paklausti? Yra norinčių. Ir daug klausimų turit? Gerbiamieji kolegos, taigi tikrai apgailestauju, nes balsavimo rezultatai yra tokie, kokie yra. Todėl nutraukiu visus klausimus. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, mano patarėjas mane truputėlį suklaidino. Tikrai yra nubalsuota už tai, kad jūs turit tokią galimybę paklausti. Taigi, mielieji bičiuliai, prašom klausti. Mes turime dar šio klausimo svarstymui 15 minučių. Gerbiamieji kolegos, svarbiausia nepadaryti galutinės klaidos. Šiek tiek klysti galima, o po to galima ją ištaisyti. Mes ją ištaisėm. Prašom paspausti mygtuką apačioje.
L.KAZLAVICKAS. Laba diena. Klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Nors apie tai jau buvo kalbėta, tačiau taip ir neišgirdom atsakymo, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pati pažeisdama savo nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos neskyrė tarpine institucija, lygiaverte Ūkio ministerijai programoje „Tiesioginė parama mokslo ir technologijų tyrimų plėtros inovacijų“ kryptyje… Ir būtų dar vienas klausimas. (Replika iš salės: „Po vieną klausimą.“)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom po vieną klausimą. Atsakys ir toliau jūs galėsit paklausti. Bet prašom į pirmą klausimą atsakyti, o tada eisime prie kitų klausimų. Prašom. Galbūt paprašysiu atsakyti švietimo ministrą…
Z.BALČYTIS. Tada aš atsakysiu į pirmą klausimo dalį. Mano mielasis Kazlavickai, labai malonu, kad liko tik vienas klausimas – kodėl Vyriausybė kažką pažeidė. Vyriausybė turi savo darbo reglamentą, Vyriausybė visus sprendimus priima kolegialiai. Jeigu Vyriausybėje buvo nuspręsta, kad turi būti priimtas toks principas, jokių pažeidimų nėra. Labai malonu, kad neliko klausimų, kad jūs negirdėjote, nematėte. Jau dabar matau, jog iš tikrųjų toje diskusijoje, kurioje mes kartu su jumis dalyvaujame jau penktą kartą, yra pasiekta didžiulė pažanga. Manau, turime galimybę, kad ateityje ir nevyriausybinės organizacijos pritars tam projektui.
PIRMININKAS. Prašom. Dabar gal kiti paklaus, tada jūs galėsite antrą kartą paklausti. Prašom.
D.SKUČAITĖ. Diana Skučaitė – grupė „Už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą“. Norėčiau paklausti finansų ministro, kaip žmogaus, kuris yra atsakingas už tai, kad Europos Sąjungos lėšos būtų panaudotos skaidriai ir efektyviai.
Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertintumėte informaciją, kuri pasirodė viešai? Vasario mėnesį dienraščiai išplatino tokį pranešimą, kad Gynybos taryboje specialiųjų tarnybų vadovai kalbėjo apie tai, kad Europos Sąjungos lėšų dalis gali būti skirta partijų finansavimui. Arba kaip jūs vertintumėte Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktą tyrimą, pagal kurį įmonių vadovai kalba apie tai, kad trečioje vietoje pagal korupciją, jų nuomone, yra tam tikros Europos Sąjungos lėšų skirstymo peripetijos. Žinoma, dar su tuo yra susijusi informacija apie vadinamąjį procentinį mokestį, kurį įmonės vadovai turėtų mokėti už tai, kad jų projektas gautų finansavimą. Apie tai taip pat rašė dienraščiai. Kaip jūs vertintumėte tokią informaciją? Kaip tada jūs vertintumėte darbą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, kuri, kaip suprantu, yra atsakinga už tai, kad tokios informacijos viešai nebūtų ir kad tokių procesų Lietuvoje būtų kuo mažiau?
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Manau, jis yra labai aktualus ne tik šiandien, bet ir visada bus aktualus. Kai yra piniginių lėšų, visada yra įvairių ir keistų norų. Jūs paminėjote vasario mėnesio Gynybos tarybą. Šiandien yra balandžio mėnuo. Aš jokių oficialių dokumentų su reikalaujamais grifais dėl tokių klausimų nei iš Gynybos tarybos, nei iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, nei iš kitų institucijų, kurios yra atsakingos už tai, ką jūs dabar sakote, nesu gavęs. Taip, yra labai daug įvairių kalbų, diskusijų. Kaip minėjau, už šiuos procesus valstybėje yra atsakingos institucijos. Finansų ministerija ir ministras atsako, kad lėšos būtų paskirstomos pagal tam tikras nustatytas taisykles, kurios yra viešai priimtos Europos Sąjungoje. Bet valstybėje yra institucijos, kurios privalo kovoti su negerovėmis. Tai yra Saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba, Mokesčių inspekcija turi savo tam tikrą funkciją, taip pat Muitinės kriminalinė tarnyba irgi turi savo funkcijas – visos šios institucijos privalo tą atlikti. Kaip minėjau, šiandien aš dar tokių grėsmių arba įvardijimų tikrai neturiu. Jeigu atsitiktų toks… arba, sakykime, būtų pateikti oficialūs dokumentai, aišku, mes svarstytume tokius klausimus, bet kartu su šiomis institucijomis, kaip užkirsti kelią tokiems dalykams. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Prašom klausti, mielieji bičiuliai, jeigu dar turite klausimų.
S.JUODVALKIS. Lietuvos vartotojų asociacija, Stanislovas Juodvalkis. Gerbiamieji Seimo nariai, ministrai, norėčiau paklausti tokį klausimą. Gerai, buvo paminėta parama mokslui, švietimui, kelių tiesimui, renovacijai, bet norėčiau, kad būtų akcentuota dėl viešųjų pastatų renovacijos. Labai dažnai susiduriame su skundais ir žmonių lūkesčiais, tai susiję su viduriniuoju ir vargingiausiuoju gyventojų sluoksniais, kad (akcentuoju) senos statybos daugiabučių namų, statytų iki 1993 metų, renovacija… kad pastatai atitiktų privalomuosius reikalavimus. Žmonės praranda labai daug pinigų, nes, šildyk nešildęs, kiauro rėčio nesušildysi. Reikėtų skirti dėmesį konkrečiai tam, kad pastatai atitiktų privalomuosius reikalavimus. Ačiū.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų yra labai didelė bėda. Aš su jumis sutinku, kad tie pastatai, statyti jūsų minimu laiku, yra ekonomiškai neefektyvūs, labai praleidžia šilumą, bet tai yra didžiulė bėda visai valstybei. Jai išspręsti vienu metu arba per vieną finansinę perspektyvą mums nepakaktų visų pinigų. Todėl būtų labai svarbu, kad būtų nustatyti valstybės prioritetai – ar mes skiriame suvartojimui, ar mes vis dėlto dedame pagrindus savo valstybės ateičiai. Tai yra labai svarbu. Aš neatmetu tokios galimybės, kad ir Vyriausybė ieškos būdų, kaip spręsti šią problemą. Kaip jūs žinote, yra ne tik šie pastatai, bet yra ir šiferio stogai, ir daug kitų bėdų, kurios turi neigiamos įtakos ir žmogaus sveikatai, ir jo gyvenimo aplinkai. Kaip jūs puikiai suprantate, kartu su biudžeto galimybėmis, manau, ateityje atsiras galimybė spręsti ir šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom.
L.KAZLAVICKAS. Liutauras Kazlavickas, Lietuvos studentų sąjunga. Klausimas švietimo ministrui. Kokie šiandien yra nacionaliniai prioritetai mokslo srityje? Ar įmanoma spėti parengti keletą nacionalinių mokslinių tyrimų plėtros programų Europos Sąjungos struktūriniams fondams panaudoti? Ar manote, kad numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis yra pakankama mokslui ir švietimui?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Apie prioritetus. Manau, visiškai neseniai, Liutaurai, mes kalbėjome ir Prezidentūroje, ir daug kartų apie tai kalbėjome. Manau, negaišinsime laiko, dar galėsime individualiai pakalbėti.
Dėl lėšų dalies. Šiandien turbūt visi žino, ir gerbiamieji Seimo nariai, ir visi kolegos žino, kad ne vien tai, ką mes matome toje lentelėje… Mes taip pat laikomės ir Europos Komisijos tam tikrų rekomendacijų. Tai nėra vien mūsų susitarimas. Manyčiau, lėšų dalis, esant dabartinei mūsų situacijai… palyginti su kitomis valstybėmis, taip pat su Europos Komisijos reikalavimais, padėtis yra gera, bet mes turime racionaliai jas panaudoti. Vienintelė neišspręsta problema, manau, lieka jūsų minėta mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra. Jeigu dėl gairių, kurias tvirtins Ūkio ministerija, Švietimo ministerija nebus kaip tarpinė institucija, o spręs tik viena Ūkio ministerija, neturės galimybės dalyvauti mokslo įstaigos ir institucijos, žinoma, ta lėšų dalis sumažės. Manau, mes susitarsime, ir problema bus išspręsta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Labiausiai dėkoju finansų ministrui gerbiamajam Z.Balčyčiui už finansinės perspektyvos klausimo pateikimą. Dėkoju už visus atsakytus klausimus. Taip pat dėkoju visiems Vyriausybės nariams – ministrams A.Kundrotui, V.Blinkevičiūtei, R.Motuzui ir P.Čėsnai – už atsakytus klausimus, už ištvermę. Linkime jums optimizmo, visiems jums sėkmės!
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Gerbiamasis Seimo vicepirmininkas labai greitai turi išvykti, todėl yra trys labai trumpi klausimai, kuriuos paprašysime pateikti.
Darbotvarkės r-1, r-2 ir r-3 klausimai – nutarimų projektai Nr.XP-1295, Nr.XP-1296. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, klausimas yra paprastas ir aiškus. Mes ką tik priėmėme sprendimą dėl naujojo Seimo Pirmininko. Ryšium su tuo mes turime pakeisti Seimo valdybos sudėtį ir Seimo seniūnų sueigos sudėtį. Taigi Seimo valdyboje vietoj vieno pirmininko atsirado kitas pirmininkas. Tai toks pirmojo nutarimo pateikimas.
Antras. Čia yra su papildomu papildymu, nes vienoje frakcijoje pasikeitė kai kurių frakcijai atstovaujančių Seimo narių pareigos frakcijoje – pirmasis pavaduotojas ir šiaip pavaduotojas. Štai tokios vieno dokumento ir kito dokumento pataisos. Prašyčiau pritarti ir, kadangi yra naujos valdžios pritarimas, šiandien tai ir išspręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime pritarti? Kviečiu visus balsuoti už nutarimo projektą Nr.XP-1295. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, viskas buvo įjungta. Mes laukėme… kol pranešėjas daro pranešimą, jūs turite užsiregistruoti balsuoti. Viskas, nesugrįšime, mielieji kolegos. Jeigu jūs manote, kad aš pažeidžiau… prašom mane… Tikrai buvo įjungta. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Ne tą mygtuką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 78 Seimo nariai, už šį nutarimo projektą – 62, prieš nėra, susilaikė 13. Nutarimo projektas priimtas.
Kitas nutarimo projektas Nr.XP-1296.
Č.JURŠĖNAS. Aš jau jį pateikiau ir paaiškinau, kad čia irgi keičiasi – vieną pirmininką keičia kitas pirmininkas ir patikslintos Darbo frakcijos kai kurių narių pareigybės. Štai ir visa nutarimo esmė. Irgi prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašom. Klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Aš norėjau tik pabrėžti, kad prieš tai, kai vyko projekto pateikimas, aš buvau laiku nuspaudęs, o jūs mane išjungėte. Taigi prisipažinkite, kad kaltas. Aš laiku nuspaudžiau. Klysti yra žmogiška, aš suprantu, bet nelikite su klaida… Pono Česlovo norėjau paklausti, kada bus teikiamas dar vienas pavaduotojas, ar jo nebus?
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Jūs ne to asmens klausiate.
V.ŽIEMELIS. Bet jūs artimas tam asmeniui, gal žinote? Jeigu nežinote, tada ačiū.
Č.JURŠĖNAS. (Juokas, šurmulys salėje) Aš tada užleisiu vietą tam, kuris teisėtai turi tai pasakyti – V.Muntianui. Prašom.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, aš labai labai atsiprašau, kad įsiterpiau į tą darbotvarkę. Paprasčiausiai man buvo netikėtas jūsų pasitikėjimas, ir toks sėkmingas. Aš noriu tai pažymėti ir kviečiu visus 17.30 valandą į restorano salę. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Taigi atsakė į klausimą, gerbiamasis Vidmantai?
Č.JURŠĖNAS. V.Žiemelis klausimų neturi. Jis aiškiai prisiprašė.
PIRMININKAS. Gal kitam nutarimo projektui pritarsime truputėlį greičiau? Nuomonių už, prieš nėra. Po pateikimo pritarta. Kviečiu balsuoti už nutarimo projektą Nr.XP-1296. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Užsiregistravo 83 nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi nutarimo projektas Nr.XP-1296 priimtas.
2006 m. balandžio 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
Darbotvarkės numeris r-4, rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 18 dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia primenu, kad povelykinę savaitę mes posėdžiaujame tiktai vieną dieną, tai yra ketvirtadienį. Čia visų pirma yra eurointegraciniai įstatymai, kurie mums svarbūs, pagaliau po ilgos pertraukos grįžtame ir imame nagrinėti dar kartą Tautinių mažumų įstatymo naująjį antrąjį variantą. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į Žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą ir galimą naujo arba seno naujo paskyrimą, plius kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Tai 6, 7, 8 klausimai, kuriuos aš čia paminėjau. Iš nepaminėtų, bet dabar, pasirodo, komitetuose svarstytų klausimų yra labai svarbus dar vienas eurointegracinis, susijęs su bankais, tai jį reikėtų papildomai įrašyti ir Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Šiandien Seniūnų sueigoje tarėmės, kad gali būti dar kai kurių papildomų klausimų, bet dėl jų mes – jau naujoji vadovybė turėsime galutinai susitarti trečiadienį arba ketvirtadienį. Tada dar bus galima patikslinti ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi A.Čaplikas.
E.KLUMBYS (LDF). Noriu jūsų paklausti ir klausiu, kaip aš sakiau, dabar kas savaitę. Sakykite, kada bus pateiktas Seimui konstitucinių įstatymų sąvadas?
Č.JURŠĖNAS. Yra susitarta su Teisės departamentu, kad bus parengtas turbūt jau „n-tasis“ to sąrašo projekto variantas, ir pasitarsime Teisės ir teisėtvarkos komitete, o tada siūlysime, nes aš pirmąjį variantą teikiau turbūt prieš 12 ar 13 metų. Nepatogu apie tai kalbėti, bet iš tikro prašom priminti kas savaitę, tai gal šiemet ir išspręsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone Česlovai, gal čia ne klausimas, tiesiog prašymas. Klausimas 1-5 įtrauktas į rytinį posėdį. Mes norėtume jį perkelti į popietinį posėdį, nes vienas iš pranešėjų A.Lydeka grįžta tiktai antrą valandą, Jeigu galima iš karto atsižvelgti ir perkelti į popietinį posėdį. Klausimas 1-5.
Č.JURŠĖNAS. Dėl tautinių mažumų? Prašom.
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui už plenarinių posėdžių darbotvarkės pateikimą, savaitės, kuri prasidės balandžio 18 dieną.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime? Ačiū.
Mielieji kolegos, aš truputėlį noriu jūsų atsiprašyti. Svarstant klausimą 2-1 „Dėl Lietuvos Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto“, aš užmiršau paminėti, kokie komitetai bus pagrindiniai ir kokie papildomi. Taigi pagrindinis komitetas yra siūlomas Europos reikalų komitetas, o papildomi visi kiti komitetai. Absoliučiai visi komitetai turi svarstyti strategiją, apie ką mes ir Seniūnų sueigoje kalbėjome ir dėl ko mes tarėmės. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu pritarti.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Teresės Riaubienės peticijos
Taigi dar liko vienas klausimėlis r-3 – Seimo protokolinis nutarimas dėl ponios T.Riaubienės peticijos. Pranešėja – gerbiamoji Peticijų komisijos narė Danutė Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Teresės Riaubienės peticijos dėl galimybės išieškotojui pačiam arba juridiniam asmeniui pateikti vykdymui vykdomąjį raštą. Peticijų komisija šių metų balandžio 6 dieną posėdyje išnagrinėjo šią peticiją. Komisija išnagrinėjo ir įvertino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto pateiktas išvadas ir nuomones, ir nutarė atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti teisės aktus taip, kad paprastas pilietis arba juridinis asmuo galėtų pateikti vykdymui vykdomąjį raštą, o ne per antstolį, bei teikti Seimui Seimo protokolinio nutarimo projektą dėl šio pasiūlymo atmetimo. Todėl siūlau Seimo nariams pritarti Peticijų komisijos išvadai ir jos pateiktam Seimo protokoliniam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos nutarimui? Balsuojame. Prašom. Kas už Peticijų komisijos nutarimą, prašom balsuoti. Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 75 Seimo nariai, už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Peticijų komisijos nutarimui yra pritarta.
Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas 2-2, įstatymo projekto Nr.XP-1280, – Seimo nutarimo „Dėl V.Mikelėno atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom. Svarstymo stadija.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šio nutarimo projektą, svarstyme dalyvavo taip pat ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas. Komitetas 7 balsais už, 1 susilaikius, pritarė nutarimo projektui. Prie to pridurdamas aš norėčiau pasakyti, kad labai gaila, kad šiandien mes priversti svarstyti nutarimo projektą dėl šio žmogaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, o ne svarstyti klausimą dėl V.Mikelėno skyrimo Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininku. Dėl to aš labai apgailestauju ir norėčiau savo ir komiteto vardu padėkoti už milžinišką indėlį į teisės sistemos tobulinimą, iš esmės šios sistemos kūrimą Lietuvoje, taip pat indėlį į teisėkūros procesą, padėkoti už patarimus, parengtus projektus, taip pat indėlį į teisės mokslą. Aš tikiuosi, kad ir ateityje šio žmogaus indėlis bus taip pat milžiniškas ir pagalba, ir parama mums, kaip įstatymų leidėjams, taip pat bus, ir už tai dėkoju. Dar kartą apgailestauju, kad svarstome tokį projektą. Ačiū jums, pone Mikelėnai.
PIRMININKAS. Dėkojame J.Sabatauskui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, už komiteto išvados pateikimą. Kviečiu į tribūną Z.Žvikienę, Žmogaus teisių komiteto pirmininkę. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau išgirsti jūsų komiteto išvadą dėl įstatymo projekto.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą „Dėl V.Mikelėno atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ ir komiteto sprendimas po balsavimo yra toks. Balsavimo rezultatai: 4 – už nutarimo projektą, prieš nėra, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Žmogaus teisių komiteto pirmininkei Z.Žvikienei už komiteto išvados pateikimą. Nėra užsiregistravusių kalbėti frakcijų vardu. Gerbiamasis L.Sabutis, taip? Tai mes užregistravom į bendrą eilę. Taigi norėčiau pakviesti gerbiamąjį L.Sabutį kalbėti frakcijos vardu. Prašom. O kiti kolegos, kiek suprantu, kalbės savo vardu, taip? Prašom, gerbiamasis Liudvikai.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Tėvynės Sąjungos frakcija svarstė ir vertino V.Mikelėno prašymą, atsižvelgė į mūsų Statuto, Konstitucijos nuostatas, čia, Seime, pasakytus argumentus ir nutarė pritarti V.Mikelėno prašymui atleisti jį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Kartu frakcija vertina tokį sprendimą kaip korektišką. Manau, kad V.Mikelėnas savo žinias ir patirtį perduos tiems žmonėms, kurie ateityje nori tapti teisės specialistais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai L.Sabučiui už nuomonę. Taigi kviečiu gerbiamąjį J.Veselką. Prašom, Juliau. Jūs kalbėsite savo vardu. Ir Ukmergės vardu, pridūrė gerbiamasis Julius.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, esu labai patenkintas, kad turbūt po nepriklausomybės atkūrimo pirmą kartą tokio aukšto lygio teisėjas viešai pareiškė, kad teismų sistema ne tik turi trūkumų, bet ir yra ydinga, nes per daug uždara ir labai tarpusavyje susijusi bendrais grupiniais interesais. Ta ydinga sistema negalėjo susiformuoti atsitiktinai. Jai tokiai susiformuoti padėjo buvę visų laikų teisingumo ministrai, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, Teismų tarybos. Štai ir kyla klausimas, kaip tą uždarą sistemą galima įveikti, nes iš jos turbūt dėl beviltiškumo ką nors pakeisti bėga tas, kuris sistemiškai mato jos ydas. Viena iš pasitraukimo priežasčių, matyt, yra ir tai, kad Prezidentas per metus nepaskyrė Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko. Prezidentas įvairiai aiškina, kodėl nepaskyrė. Bet Prezidento nesusišnekėjimas su principingu Aukščiausiojo Teismo Pirmininku V.Greičiumi man papildomai sukėlė negerų abejonių. Ar Prezidentas netapo nesąžiningo teisėjų korpuso įkaitu?
Kodėl? Vilniaus apygardos teismo teisėjai Urbanavičienė, Drigotas, Pumputis priėmė sprendimą, kad tuometinis kandidatas į Prezidentus V.Adamkus įvykdė Konstitucijos 78 straipsnyje įtvirtintą principą, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, pagal kilmę ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, nors visa Lietuva žinojo, kad jis ne gyveno, o tik lankydavosi Lietuvoje. Šie trys teisėjai priėmė kitokį sprendimą. Gal todėl Prezidentas ir netvirtino V.Mikelėno, ir labai užpyko ant V.Greičiaus, kuris užėmė, kaip ir dera teisėjui, principingą poziciją.
Man asmeniškai nesuprantama, kaip galima skirti aukščiausius teisėjus akis į akį nepasikalbėjus su Aukščiausiojo Teismo Pirmininku, o tik pasitikint patarėjais? Ar neatsiduriame aklavietėje? Prezidentas tapo korumpuotų teisėjų įkaitu, o žmogus, kuris mato būtinumą keisti teismų formavimo ir funkcionavimo sistemą, traukiasi skaityti knygų ir studentams dėstyti savo naują požiūrį. Taigi teks laukti ne tik penkerius metus, kol studentai išaugs su nauju požiūriu, bet dar teks laukti 15 metų, kol jie prasiverš į teisėjus. Todėl iš tikrųjų būtų labai malonu išgirsti iš gerbiamojo V.Mikelėno, jeigu jam bus suteikta tokia proga, kad jis man atsakytų į šį klausimą: nejaugi teks laukti 20 metų, kol mes ydingą teismų sistemą pertvarkysime ir iš tikrųjų, kaip jūs sakėt, ji taps atvira, konkurencinga ir kuria bus pasitikima. Ar jūs tik rašydamas straipsnius ir auklėdamas studentus… ar vis dėlto būtų galima laukti iš jų tos paramos, kurią be jūsų paramos ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininko paramos vargu ar… bus sunku įveikti… Tikiuosi išgirsti atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Veselkai. Kviečiu į tribūną A.Matulevičių. Ruošiasi E.Klumbys.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, abejoju, ar iš to kalbėjimo bus naudos, bet turiu tokią utopinę mintį, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jeigu nebus naudos šiame Seime, gal bus tame, kuriame jau mūsų nebebus. Gal iš tikrųjų išauš tas rytas, kai susirinks žmonės spręsti valstybės reikalų. Pykit nepykit, bet iš tikrųjų aš jau rytą sakiau, kad tokie klausimai nesprendžiami vakare. Visi jau nusiteikę eiti „laistyti“ naują Seimo Pirmininką, kad jis gerai žydėtų ir tvirtai augtų, ir negreitai jį išverstų bet kokios vėtros, ir ne tas galvoje, kas gi mūsų teismuose darosi ir apskritai valstybėje. Aš atsiprašau gerbiamojo profesoriaus Aukščiausiojo Teismo teisėjo gerbiamojo V.Mikelėno. Iš tikrųjų ryte siūliau, kad tas klausimas būtų šiandien svarstomas arba anksčiau, arba apskritai nesvarstomas, o svarstomas po Velykų. Tada Seimas vėl susikauptų, grįžtų išsprendęs savo peripetijas ir sakytų: reikia tikrai pradėti valstybėje daryti tvarką, nes iš netvarkos tvarkos nebuvo ir nebus.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas prabyla į mus ir tikisi, kad mes ką nors padarysime, o mes esame kurti, neįsiklausome. O ką turėjome padaryti? Du veiksmus. Visų pirma pasakyti – ne, mes, kaip Seimo valia, neatleidžiame jūsų, mes prašome dar jus pasilikti. Pažiūrėtume, kas būtų, gal gerbiamasis teisėjas ir apsigalvotų. Tai vienas variantas. Antras variantas, kaip gerbiamasis Prezidentas galėtų, gal jį privertė meluoti, gal jis netyčia pamelavo pamiršęs, išeiti iš šios patinės ir nemandagios, ir apskritai baisios situacijos. Tai iš tikrųjų jis turėtų pasakyti, kad klydo. Aš siūlau gerbiamąjį principingą teisėją į Civilinių bylų skyriaus pirmininkus, nes mane buvo suvedžioję, jeigu taip būtų galima pasakyti.
Kas dabar vyks? Mes atleidžiame principingą teisėją, jis lyg ir prašė, lyg ir viskas gražu, bet iš tikrųjų tai negražu. Tie ponai, kurie galbūt ir atsistatydino, bet laimi. Jie surengė suokalbį, padarė pinkles, o rezultatas – jie pasiekė to, ko nori. Man atrodo, galbūt Seimo nariai ir gali dar suklusti, susikaupti ir balsuoti, kad neatleidžiame. Pažiūrėkime, kas gi bus. Gal tada Prezidentas irgi įsiklausys ir ne tik vizitą atšauks, bet pradės daryti tvarką valstybėje. Sakys, taip, ponai patarėjai, ne taip patarėte, pone Vytautai Greičiau, galbūt jūs galite pateikti naują teikimą, ir aš skiriu. To rezultatas – teikiu Seimui, Seimas turi skirti. Tai galbūt mes šitaip pradėtume daryti ką nors realaus.
Pykite, nepykite, gerbiamasis Sabatauskai, aš jus gerbiu, bet labai veidmainiškai skamba iš šios tribūnos jūsų žodžiai, kad jums gaila. Kaip gaila, jeigu nesiūlote? Jūs, kaip komiteto pirmininkas, galėjote bandyti įtikinti komitetą siūlyti kitaip, nes kitaip viskas veidmainiškai atrodo. Aš suprantu, kad kai kam tas neįdomu, ką aš sakau, bet aš turiu teisę reikšti savo nuomonę ir ją reikšiu.
Dar viena nuomonė dėl tų teisėjų, kurie apsimelavo. Gerbiamieji Seimo nariai, mes patys pažeisime savo priesaiką ir Konstituciją, jeigu jie nestovės čia, šioje tribūnoje, ir neduos ataskaitos Seimui ir Tautai. Šiandien apsimelavęs teisėjas toliau teisia kitus. Kur tai matyta? Trys teisėjai apsimelavo. Bent man tai aišku, kad jie apsimelavo. Įsteikime komisiją, skelbkime apkaltą ir spręskime. Jeigu jie liks teisūs, išsiaiškinsime, tai gerai, tegul toliau teisėjauja, bet jeigu jie neteisūs, tegu nusirengia mantiją ir tegul nevykdo teisingumo Lietuvos valstybės vardu. Kitaip tie klausimai ir tos piktžaizdės ir toliau pūliuos. Aš beldžiuosi į juos… su pilietine sąžine, Tautos išrinktieji. Siūlau šiandien priimti kardinalius sprendimus ir neatleisti teisėjo iš pareigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju A.Matulevičiui už nuomonę. Kviečiu į tribūną E.Klumbį. Ruošiasi L.Graužinienė. Savo vardu?
E.KLUMBYS (LDF). Taip. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų mano padėtis dviprasmiška. Viena vertus, mano, kaip Seimo nario, prievolė – vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Kita vertus, gerbiamojo profesoriaus Aukščiausiojo Teismo teisėjo teisė – pasitraukti iš einamų pareigų.
Iš tikrųjų turbūt labai fariziejiškai skamba Prezidento V.Adamkaus žodžiai, kai jis Aukščiausiojo Teismo teisėją V.Mikelėną vadina pagrindiniu savo šalininku, bet neskiria Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Manau, Prezidentas meluoja sakydamas, nes jo veiksmai yra visiškai kitokie. Paskutiniai įvykiai parodė, kad teismų sistemą, ypač elitą, po istorijos su Valentu Margevičiumi tikrai yra apėmusi krizė, nes pasitikėjimas teismais dar labiau krito. Baisu, kai teisėjai meluoja visuomenei. Baisu, kad didžioji dauguma teisėjų, kurie yra Teisėjų tarybos nariai, mano, kad V.Margevičius gali būti teismo pirmininku. Šiandien turime tokią situaciją Lietuvoje. Balsuodamas už šį nutarimą aš vis dėlto, tą pasakau viešai, susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui už nuomonę. Darbo partijos frakcijos vardu kalbės frakcijos seniūnė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija šiandien ryte turėjo susitikimą. Susitikimas buvo labai konstruktyvus ir naudingas. Mes manome, kad mūsų iškeltas problemas būtinai reikia spręsti, po šio pokalbio mes pajutome, kad buvome teisūs. Tuos klausimus reikia kelti, reikia kelti atvirai. Labai gaila, kad profesorius buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dar esantis, bet jeigu šiandien priimsite sprendimą… manau, jis turėjo galimybę ir kitaip, negu jo pasirinktas būdas, realizuoti savo matymą, savo idėjas ir bandyti kitą būdą, ir kovoti su tomis problemomis ir negerovėmis, kurios susidarė per didelį laiko tarpą. Tačiau gerbtinas toks pasirinkimas, kokį jie yra pasirinkęs. Todėl mūsų frakcija šiandien nusprendė balsuoti bendru sutarimu, t.y. balsų dauguma, už atleidimą ir leisti realizuoti savo matymą, realizuoti savo mintis ir idėjas perėjus į kitą poziciją ir kitą plotmę. Mes linkime sėkmės ir tikimės, kad tas patikinimas, kad taip bus lengviau ir prieinamiau, duos rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju L.Graužinienei, Darbo partijos frakcijos seniūnei. Taigi, gerbiamieji kolegos, visi, norintieji kalbėti, kalbėjo. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu.
Yra nuomonė prieš, taip? Gerbiamasis R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (LDF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau vis dėlto dėl šio klausimo balsuoti. Esu labai nustebintas Darbo frakcijos kalbos. Manyčiau, kai teisėjas buvo skiriamas į pareigas, šis teisėjas labai puikiai suprato, kuriam laikotarpiui yra skiriamas į pareigas. Jeigu atsirado kliūčių, dėl kurių jis toliau negali dirbti, tai, manyčiau, mes ne teisėją turėtume atleisti, o šalinti visas kliūtis. Todėl aš visiems siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Todėl kviečiu visus Seimo narius balsuoti po svarstymo. Kas pritaria nutarimo projektui Nr.XP-1280, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 81 Seimo narys, už – 66, prieš – 6, susilaikė 9. Nutarimo projektui po svarstymo pritarta. Priėmimo momentas. Dėl balsavimo? Dėl vedimo tvarkos. Taip? Prašom. Centrinis mikrofonas – L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš kalbėjau, kad mes buvome pasirinkę būdą sutikti su priimtu sprendimu, svarstymo stadijoje būtent toks veiksmas buvo, o priėmimo stadijoje aš prašyčiau, kad būtų padaryta pertrauka ir tas klausimas būtų sprendžiamas po Velykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje yra paprašyta pertraukos po svarstymo. Gerbiamasis K.Bobelis – dešinysis mikrofonas. Prašom, gerbiamasis kolega.
K.BOBELIS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, aš visiškai pritariu Darbo partijos seniūnės pasiūlymui padaryti svarstymo pertrauką iki po Velykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, frakcija turi teisę paprašyti pertraukos. Statute yra numatytas norma – 109 straipsnis. Klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas. (K.Bobelis: „Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu kalbu“.) Ačiū, gerbiamasis daktare, ačiū. Supratome. Gerbiamieji kolegos, dvi frakcijos yra paprašiusios padaryti pertrauką. Aš galbūt neskaitysiu Statuto. Reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstant šį projektą iki kito posėdžio, prašom balsuoti. Mielieji kolegos, iki kito posėdžio. Kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstant šį nutarimo projektą iki kito posėdžio, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 76 nariai, už pertrauką – 42, prieš – 27, susilaikė 4. Taigi svarstant šį nutarimo projektą pertrauką skelbiu iki kito plenarinio posėdžio.
Replika po balsavimo – A.Čaplikas. Kairysis mikrofonas. Prašom, kolega.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Dabar girdėti? Priešai išjungė mūsų pusės mikrofoną. Čia turbūt pozicija.
Pirmininke, man atrodo, jūs padarėte šiandien antrą klaidą, nes buvo du siūlymai iš kairės pusės, tai yra daktaro K.Bobelio, kuris prašė padaryti pertrauką iki Velykų ir buvo frakcijos vardu siūlymas ponios L.Graužinienės padaryti pertrauką iki kito posėdžio po Velykų. Čia tik tarp kitko, jūs po to atsakysite. O šiaip replika.
Gerbiamieji, nedera daryti žmogų politinių žaidimų įkaitu. Jūsų elgesys liudija, kad jūs rengiatės daryti šantažą arba spaudimą Prezidentui formuojant ministrų kabinetą. Tai nėra padoru žaidžiant politinius žaidimus su gyvu ir normaliu žmogumi. Tai nėra padoru.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai dėkoju už pastabas. Mes balsavome už pirmąjį pasiūlymą, kurį pasiūlė gerbiamoji L.Graužinienė, o jeigu daktaras K.Bobelis apsiriko, galite pakartoti. Kaip jūs, gerbiamasis… (Balsai salėje)
K.BOBELIS. Aš ne tik kad neatsiimu, bet aš dar kartą pakartoju, kad aš aiškiai pasakiau – po Velykų būsimuose posėdžiuose. Ponui A.Čaplikui nėra ko čia daryti cirko.
PIRMININKAS. Dėkojame, daktare. Ačiū, kad pataisėte. Prezidentūros atstovas gerbiamasis Vytautas Umbrasas. Prašom.
V.UMBRASAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek prisimenu Statutą, yra numatyta, kad galite suteikti žodį Prezidento atstovui arba tam asmeniui, kurio kandidatūrą svarstote. Profesorius V.Mikelėnas norėtų tarti žodį, jeigu leistumėte.
PIRMININKAS. Aš tikrai rengiausi suteikti žodį, be abejonės. Prašom, gerbiamasis profesoriau. Galbūt į tribūną kviesčiau jus. (Balsai salėje) Po balsavimo žmogus irgi gali pasakyti žodį. Kodėl jis negali? Aš turiu tokią teisę suteikti.
V.MIKELĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau pasveikinti naująjį Seimo Pirmininką poną V.Muntianą ir palinkėti jam, kad prioritetų sąraše bent pirmuose trijuose punktuose būtų teismų problemos.
Antra. Aš jau antradienį kalbėdamas labai jūsų prašiau, kad nedarytumėte iš mano žingsnio politikos. Šiandien aš labai nuoširdžiai kalbėjausi su Darbo frakcija ir prašau kaip žmogus jūsų perbalsuoti šį klausimą atleisti mane šiandien dėl labai žmogiškos priežasties – Velykos man yra ypatinga šventė. Aš gimiau 1958 m. balandžio 6 d., sekmadienį. Tada buvo Velykos. Taigi aš noriu jas sutikti ramiai. Linkiu, kad ir jūs ramiai jas sutiktumėte, linkiu, kad Prezidentas jas gerai sutiktų, ir neaitrinkite to klausimo. Ką aš norėjau, pasakiau. Aš labai dėkingas, kad man suteikėte tribūną.
Atsakydamas į pono J.Veselkos klausimą, pasakysiu, kad nereikės laukti 20 metų, jeigu Seimas rimtai svarstys ir priims naują Teismų įstatymo redakciją. Dar kartą labai nuoširdžiai prašau perbalsuoti šį klausimą ir nuspręsti dėl manęs šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nutarsime panaikinti mūsų sprendimą, kurį neseniai priėmėme, mes turime tokią teisę, bet jeigu nesutinkame, tai mes… Taigi jeigu kas nors nesutinka, mes negalime tokio sprendimo priimti. Kairysis mikrofonas – I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl apsisprendimo, kad mes šiandien priimtume sprendimą dėl pono V.Mikelėno atleidimo be pertraukos.
PIRMININKAS. Ar pakartoti balsavimą? Mes galime priimti, bet mums reikia perbalsuoti. Ar mes galime balsuoti? Mes turime tokią teisę, kodėl gi ne. (Balsai salėje) Centrinis mikrofonas. Prašom, Ačai.
R.AČAS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, kai kurie Seimo nariai, aš mačiau, manė, kad šis klausimas jau yra išspręstas, jie išsitraukė korteles ir išėjo. Mes paprasčiausiai, manyčiau, liksime juos apgavę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašo frakcijos vardu gerbiamoji I.Degutienė perbalsuoti, ar daryti pertrauką, ar nedaryti pertraukos. Kodėl mes negalime to įvykdyti? Visi esame ir bandome balsuoti. Kas už tai, kad darytume pertrauką? Prašom. R.Žakaitienė – dešinysis mikrofonas. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, posėdis tikrai nesibaigė, salėje yra pakankamai Seimo narių. Socialdemokratų frakcijos vardu prašom perbalsuoti, nes pareiškėjas savo noru prašo išeiti ir prašo išspręsti tą klausimą, todėl tikrai siūlome perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo du pasiūlymai tiek socialdemokratų, tiek konservatorių, kad perbalsuotume dėl pertraukos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pertrauką, balsuoja už, kas prieš – prieš. Kas už tai, kad darytume pertrauką, balsuoja už. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame dar kartą už tai, ar daryti pertrauką, ar nedaryti. Frakcijos vardu paprašė tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai. Frakcijos vardu paprašė padaryti pertrauką L.Graužinienė. (Balsai salėje) Gerai, gerai, tvarka. Mes tikrai išsiaiškinsime viską iki galo ir normaliai perbalsuosim. Tikrai. Kadangi mes posėdį baigsim anksčiau, tai turim tokią galimybę. Iš pradžių prašė L.Graužinienė frakcijos vardu padaryti pertrauką po svarstymo, taip? Prieš priėmimą. Ir mes balsavom už tai, ir mes nusprendėm, kad reikia padaryti pertrauką. Tačiau galbūt ne visi gerai suprato ir po gerbiamojo V.Mikelėno kalbos, ir t.t. Dabar dvi frakcijos prašo dar kartą persvarstyti šį klausimą, ar daryti pertrauką, ar nedaryti pertraukos po svarstymo. Yra pasiūlymų, ir mes turim balsuoti. Todėl kas už tai, kad darytume pertrauką, balsuoja už, o kas mano, kad nedarome pertraukos, balsuoja prieš. Supratom, taip? Galim pradėti balsuoti? Kviečiu visus balsuoti. Prašom.
Taigi, gerbiamieji kolegos, už – 21, prieš – 38, susilaikė 12. Pertraukos negalim daryti, nes daugiau yra prieš. Pradedam priėmimo procedūrą. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui? Yra nuomonės už ir prieš, tai prašom. L.Sabutis – nuomonė už. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiaip ar taip, V.Mikelėnas toliau vis tiek nepageidauja eiti tų pareigų, ir neįsivaizduoju, koks galėtų būti sprendimas tęsti tas pareigas, jeigu yra pareikšta valia. Be to, mes girdėjome argumentus prieš ir dabar girdėjome paskutinį pasisakymą, jog prašymas yra būtent atleisti iš tų pareigų, ir tokią teisę turi Seimas. Todėl, aš manau, bet koks priešinimasis būtų nekorektiškas, o tas problemas arba tai, ką mes girdėjome, mes turėsime išspręsti tvirtindami kitą teisėją ir svarstydami Teismų įstatymą. Todėl aš manau, kad visiškai logiška būtų patenkinti V.Mikelėno prašymą ir šiandien užbaigti šią procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui. Taigi nuomonė prieš – A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesikartodamas tik pasakysiu gerbiamiesiems buvusiems prokurorams, kad jie kaip niekas kitas gerai turėtų žinoti, kas yra savanoriškai, bet ne taip, kaip aš noriu, bet dėl įtakos savanoriškai. Aš jaučiu, kad mes dabar ir turim tą problemą, kai lyg ir savanoriškai, ir aš žinau, kodėl ponai man iš dešinės jaudinasi, kad per Velykas Prezidentas blogai miegos. Jeigu truputį ne taip padarė, tai tegul truputį ir blogai pamiega. Nieko čia baisaus. O iš tikrųjų mes po Velykų galėtume susėsti ir labai rimtai pažiūrėti, galbūt išsimiegojęs Prezidentas ir ištaisytų klaidą. Tai yra ką, sako, ponas V.Mikelėnas darys? Paprasčiausiai Prezidentas atsiprašęs pasiūlytų jį Seimui tvirtinti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Ir man atrodo, kad ten jis galėtų dirbti ir būtų labai naudingas valstybei. Ir taip būtų ištaisyta neteisybė. Taigi aš siūlau dar kartą iš tikrųjų nebalsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, nuomonė už. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom. A.Sysas. Atsiprašau. A.Sysas. Atleiskit.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamieji ekstrasensai, esantys salėje. Gerbkime žmogaus apsisprendimo teisę. Jeigu ponas V.Mikelėnas, kai jam bus pasiūlytos kokios nors pareigos, sugalvos jas eiti, tada mes tą ir svarstysime. Bet elementariai daug šnekam, o kai reikia padaryti paprasčiausią veiksmą, mes susikuriam sau keistus precedentus. Po to stebimės, kodėl mūsų rinkėjai taip vertina mūsų darbą. Aš suprantu, kad ponas V.Mikelėnas būtų išvežtas, kur nors paslėptas ir jam neleistų pasakyti. Bet ką tik jis iš tribūnos mūsų paprašė. Todėl, gerbiamasis Algimantai, būkit geras, nuspauskit ten, kur reikia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, jeigu gerbiamasis A.Matulevičius nebūtų paminėjęs prokurorų vardo. Tai vis dėlto kaip buvęs prokuroras negaliu nepasakyti. Teisės ir teisėtvarkos komitete mes labai rimtai svarstėme šią problemą. Ir netgi klausėme gerbiamojo V.Mikelėno: jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareikš nuomonę, kad V.Mikelėnas geriausiai tinkamas būti Civilinių bylų skyriaus vadovu, ar tokiu atveju jis apsispręstų dar vis dėlto palaukti kurį laiką ir atšaukti savo pareiškimą? Tačiau profesorius žino, ką daro, mano požiūriu, ir jis labai aiškiai ir tiksliai pasakė, kad jis nepasiliks nuošalyje, jis visą laiką mūsų pakviestas padės mums kurti teisės aktus, ypač pertvarkant ir keičiant Teismų įstatymą. Taigi prievarta žmogaus dirbti neįmanoma priversti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš, tačiau prieš skelbdamas balsavimą aš norėčiau paklausti Aukščiausiojo Teismo teisėjo profesoriaus V.Mikelėno. Gal norėtumėt prieš balsavimą kalbėti? Ar jau neturit ką pasakyti? Viską pasakėt? Taigi ačiū, profesoriau. Kviečiu visus balsuoti. Kas už nutarimą, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 79 Seimo nariai, už – 68, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi nutarimo projektas Nr.XP-1280 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, visų jūsų vardu norėčiau padėkoti gerbiamojo Aukščiausiojo Teismo teisėjui profesoriui V.Mikelėnui už jo aktyvų dalyvavimą teisėtvarkos kūrime, už jo aktyvią mokslinę veiklą. Ir norim palinkėti, kad kita dalis, mokslinė veikla, jums būtų labai sėkminga, labai prasminga ir turininga. Sėkmės jums dirbant su studentais ir mokslo srityje. Ačiū jums už jūsų darbą. (Plojimai)
Replika po balsavimo. Kairysis mikrofonas, I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien yra paskutinė diena prieš Prisikėlimą, prieš didžiąją pavasario šventę – Velykas. Tėvynės Sąjungos vardu noriu pasveikinti ir gerbiamąjį profesorių, ir gerbiamąjį V.Umbrasą, ir visus kolegas. Čia, šioje salėje, šią savaitę buvo emocijų, buvo gal ir neigiamų emocijų. Nelaikykim širdy akmens, susitaikykim. Gyvenkim draugiškai, dirbkim Lietuvos žmonių labui. Lai jus lydi Dievo palaima, jums ir jūsų šeimoms – ramybės ir linksmų Šventų Velykų.
PIRMININKAS. Dėkojame, Irena. L.Graužinienė. Centrinis mikrofonas. Nori kalbėti. Gerbiamoji Loreta, ar jūs kalbat? Nekalbat, taip?
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš atsiprašau, kad dar sutrukdžiau jus, bet tikrai viską, ką norėjau pasakyti, galbūt kiek kitais žodžiais, pasakė I.Degutienė. Tai aš nekartosiu. Aš noriu palinkėti frakcijos vardu ir nuo savęs asmeniškai ramybės ir geros šventės jūsų šeimose.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tikrai ir aš norėčiau palinkėti visiems šventės, kantrybės, ramybės, susiklausymo, meilės, visokeriopos jums sėkmės! Skelbiu šio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.