Devynioliktasis (155) posėdis
2006 m. balandžio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, Ekscelencija Konstitucinio Teismo pirmininke, gerbiamieji svečiai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 13 d. rytinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia siūlau užsiregistruoti, o po to Seimo narės prisaikdinimas. Registracija. Registruosimės dar kelis kartus.

Dabar prašome ramiai sėdėti, nes mūsų laukia Seimo narės prisaikdinimas. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį, kuris pirmiausia paaiškins prisaikdinimo taisykles, ar procedūrą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

Seimo narės Etelos Karpickienės prisaikdinimas

E.KŪRIS. Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradėdamas išrinkto Seimo nario, šiuo atveju Seimo narės, prisaikdinimą turiu paaiškinti Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu.

Konstitucija 59 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Taigi pagal Konstituciją tol, kol išrinktasis Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių. Toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir negali jų vykdyti. Seimo statuto 2 straipsnyje, be kitų dalykų, yra nustatyta: „Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo“. Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta: „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“. Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis „neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis“. Taigi išrinktas Seimo narys, duodamas Seimo nario priesaiką, kartu pačiu priesaikos davimo aktu viešai deklaruoja, kad minėtų nesuderinamumų nėra, vadinasi, nėra šių Konstitucijos numatytų kliūčių jam turėti ir vykdyti Seimo nario įgaliojimus, o jeigu tokių nesuderinamumų iki tol būta, jie iki priesaikos davimo visi jau yra pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Seimo nario priesaikos tekstas yra įtvirtintas Konstitucijoje. Prisiekti galima ir be paskutinio ten nurodyto sakinio. Pagal Seimo statutą Seimo nario priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra arba jis laikinai negali eiti šių pareigų, laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas nėra taisomas ar keičiamas. Aišku, galima išbraukti paskutinį priesaikos sakinį, tiksliau, pasirinkti vieną iš dviejų variantą. Vardiniai priesaikos lapai yra perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris juos patikrina, perskaito ir praneša, kad Seimo narys įgijo visas Tautos atstovo teises.

Priimdamas priesaiką vadovausiuosi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės įgaliojimų pripažinimo Etelai Karpickienei. Pagal sprendimo pirmąjį punktą yra pripažinta, kad E.Karpickienė išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos sąrašą, jai yra pripažįstami Seimo nario įgaliojimai. Kviečiu prisiekti išrinktą Seimo narę E.Karpickienę. Pagal Seimo tradiciją, kai bus priimama Seimo nario priesaika, Seimo salėje visi stovės ir, tikėsimės, kalbės mažiau nei dabar.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KARPICKIENĖ. Að, Etela Karpickienė, prisiekiu bûti iðtikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucijà ir ástatymus, saugoti jos þemiø vientisumà; prisiekiu visomis iðgalëmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybæ, sàþiningai tarnauti Tëvynei, demokratijai, Lietuvos þmoniø gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Minutėlę! Dar žodį tars Konstitucinio Teismo pirmininkas. Minutėlę!

E.KŪRIS. Labai trumpą žodį. Skelbiu, kad E.Karpickienė prisiekė Lietuvos Respublikai ir įgijo visas Tautos atstovo teises. Perduodu pasirašytą priesaikos lapą šio Seimo posėdžio pirmininkui. Sveikinu prisiekusią Seimo narę. Linkiu sėkmės einant garbingas ir atsakingas Tautos atstovo pareigas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikiname. Ir ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Taigi prašom sveikinti, prašome teikti gėles, tada dar kartą registruosimės jau su naująja Seimo nare.

Kolegos, prašome užimti savo darbo vietas, o aš noriu perskaityti kolegės E.Karpickienė prašymą: „Prašau priimti mane į Darbo partijos frakciją. Parašas – Seimo narė Etela Karpickienė“. Ir svarbus prierašas: „Sutinku. Darbo partijos frakcijos seniūnė L.Graužinienė. 2006 m. balandžio 13 d.“ Taigi Darbo partijos frakcija padidėjo, o Seimas yra pilnos sudėties, t.y. turime 141 Seimo narę ir Seimo narį.

Mielieji kolegos, dabar kviečiu dar kartą registruotis, ir tada tarsimės dėl darbotvarkės. Registracija.

Užsiregistravo jau 90 Seimo narių.

2006 m. balandžio 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Mielieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Ar kolega E.Klumbys dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) Gerai, tada minutėlę! Aš pasakysiu, kokie yra dalykai, ir žodį gaus E.Klumbys.

Mielieji kolegos, kadangi šiandien prisidėjo ypač svarbus kapitalinis ir laiko požiūriu imlus klausimas, t.y. 1-7 klausimas dėl Seimo Pirmininko rinkimų, tai suprantama, kad teko atsisakyti kai kurių klausimų. Vieno iš jų teko atsisakyti ir dėl to, kad yra Antikorupcijos komisijos prašymas, aš turiu omenyje tą buvusį 7a ir su juo susijusį 7b klausimą. Bet papildomai prisidėjo vienas svarbus eurointegracinis klausimas, tai 1-6 klausimas. Tikiuosi, kad valiosim priimti atitinkamą sprendimą, t.y. ratifikuoti pateiktą dokumentą. Ir, suprantama, atsižvelgę į rinkimų rezultatus, turėtume priimti kelis sprendimus, tarp jų sprendimus dėl Seimo valdybos sudėties ir dėl Seniūnų sueigos sudėties patikslinimo. Ir dar vienas papildomas klausimas, galima sakyti tradicinis, tai turime apsispręsti dėl vienos peticijos.

Seniūnų sueiga visiems šiems pakeitimams pritarė. Plius yra vienas dalykas, kuris čia yra neįrašytas, bet dėl kurio buvo susitarta tiek Seimo valdyboje, tiek Seniūnų sueigoje, tiek su Vyriausybės vadovu. 14 val. Europos reikalų komiteto salėje laikinasis Seimo Pirmininkas kviečia valdybos narius, frakcijų vadovus ar atstovus, bet turinčius teisę dirbti su slapta informacija, į susitikimą su Ministru Pirmininku, ūkio ministru ir dar gal kuo nors dėl „Mažeikių naftos“ reikalų. Čia yra Seimo opozicijos lyderio siūlymas, kuriam buvo pritarta Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje. Tokie yra patikslinimai. O dabar žodis priklauso E.Klumbiui. Prašom. (Balsai salėje) E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Aš norėčiau kalbėti frakcijos vardu. Mes manome, kad Seimo Pirmininko klausimas šiandien yra esminis ir turbūt Seimo pirmoji priedermė susitvarkyti savo viduje. Kiek mes žinome, valdančioji koalicija yra apsisprendusi, kas bus jų atstovas į Seimo Pirmininkus. Todėl mes siūlome, kad Seimas iš tikrųjų rimtai žiūrėtų į šiuos klausimus ir kad šios dienos darbotvarkė ir visas Seimo darbas prasidėtų nuo Seimo Pirmininko rinkimų. Visi kiti klausimai, esant tokiai situacijai, yra antraeiliai. Todėl mūsų frakcijos siūlymas pradėti šios dienos darbotvarkę nuo Seimo Pirmininko kandidatūros pateikimo, nuo svarstymo ir nuo balsavimo. Tai bus tada, kai mes matysime, kiek žmonių nori dalyvauti diskusijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau siūlymų negirdėti. Mielieji kolegos, dėl šio septinto klausimo nagrinėjimo laiko buvo diskusija Seniūnų sueigoje, aš sakyčiau, plati ir gili diskusija, ir buvo rastas kompromisas. Pagal pirminį variantą buvo numatyta, kad Seimo Pirmininko rinkimai prasidės prieš pat Vyriausybės valandą. Atsižvelgiant į įvairių frakcijų siūlymus rastas naujas laikas, t.y. 11 valanda. Mes turime nuo 11 iki 13 valandos pakankamai laiko ir iškelti kandidatui arba kandidatams, ir aptarti šias kandidatūras, ir apsispręsti, ar balsuosime iki Vyriausybės valandos, ar po Vyriausybės valandos. Toks buvo susitarimas. Bet kadangi kolega E.Klumbys kalbėjo frakcijos vardu, tai, suprantama, turės spręsti Seimas. Dar kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimas visuomet sugeba užgožti svarbesnius įvykius, nes Seimas yra lyg ir svarbiausias visuomenėje. Labai svarbus yra Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų klausimas. Man nesuprantama, kodėl šiandien toks rezonansinis klausimas, liaudiškai sakant, nukištas į dienos pabaigą. Man atrodo, vėliausiai jis turėtų būti svarstomas 15 valandą. Tas klausimas, kuris numatytas 15 valandą, dėl pastarųjų dienų įvykių turėtų būti svarstomas kitą savaitę, nes šiandien, man atrodo, svarstymas tikrai neturės tokio solidumo. Bet V.Mikelėno klausimą siūlyčiau atkelti į 15 valandą.

PIRMININKAS. Mielasis kolega, Seniūnų sueigoje dėl šito nebuvo jokių siūlymų, jokių diskusijų, o laikas tiek 2-1 klausimo, tiek 2-2 yra suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Ministrai yra atitinkamai sutvarkę savo darbotvarkes. Galiu papildomai pasakyti, be Z.Balčyčio, dar bus du ar trys ministrai. Vadinasi, reikia, kaip sakoma, „pergrajinti“ visą mūsų ir jų darbotvarkę. Todėl neišeina keisti. Taip pat yra suderinta ir su profesorium V.Mikelėnu būtent dėl šio laiko, todėl čia jokių diskusijų nebuvo.

Ar daugiau klausimų nėra? Kolegos, tada yra formalus pasiūlymas. 1-7 klausimą pradėti anksčiau, nors primenu, Seniūnų sueigoje bendru sutarimu buvo suderintas būtent šis laikas. Dar vieną argumentą priminsiu: kad mes galėtume priimti kai kuriuos sprendimus, ypač sprendimą dėl eurointegracinio įstatymo, kai Seime yra pakankama balsų dauguma, nes po pietų būna mažiau negu 70 Seimo narių, ir ne pirmąsyk. Ta priežastis mus taip pat skatino keletą klausimų išnagrinėti ir 11 valandą, t.y. po 40 min., tai nekeičia reikalo esmės, pradėti tą didžiąją procedūrą. Bet yra formalus siūlymas. Dėmesio, kolegos, susidėliojame korčiukes ir balsuojame. Ar pritariame Liberaldemokratų frakcijos siūlymui iš karto, po darbotvarkės patvirtinimo, pradėti nagrinėti 7 klausimą?

Už – 25, prieš – 48, 30 susilaikė. 7 klausimas lieka savo vietoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei? (Balsai salėje) Ne, reikia balsuoti. Prašom, kolegos, dėmesio! Dar kartą balsuosime. Ar pritariame visai, kaip matote, gerokai išmargintai, bet dėl svarbių priežasčių išmargintai, darbotvarkei? Prašom balsuoti už visą darbotvarkę.

Užsiregistravo net 105. Už – 80, prieš – 3, 21 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.

Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799(2*)ES (antrasis svarstymas)

Imamės darbotvarkės 3 punkto – Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799(2), projektas susijęs su europiniais reikalais. Primenu, tai yra Konstitucijos keitimas, todėl čia teisėtai ir teisingai užrašyta antrasis svarstymas. O po 10 dienų arba, tiksliau, po 12 dienų bus ir galutinis balsavimas, finalinis antrasis balsavimas. Gerbiamasis kolega Sabatauskai. Žodis pagrindinio komiteto pranešėjui pačiam komiteto pirmininkui J.Sabatauskui. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo antrasis svarstymas. Per tą laikotarpį po pirmojo balsavimo siūlymų negauta, todėl naujienų šiuo klausimu nėra. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitų komitetų atstovams kalbėti nenumatyta, todėl dabar tie, kurie nori dalyvauti diskusijoje. Kolega R.Smetona kviečiamas į tribūną. Ruošiasi E.Klumbys. Savo ar frakcijos vardu?

R.SMETONA. Savo.

PIRMININKAS. Tai penkios minutės. Prašom.

R.SMETONA (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu trumpai. Nepritariu svarstomam Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo projektui. Nekartosiu tų visų argumentų, kuriuos esu išdėstęs projekto pateikimo ir pirmojo svarstymo metu. Tik priminsiu Europos Teisės departamento išvadą mano pateiktam 125 straipsnio pakeitimo projektui, kurį rėmė 45 Seimo nariai ir kuris dabar yra, na, „patobulintas“. Skaitau Europos Teisės departamento išvadą: „Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pažymime, kad projektu siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalies redakciją „Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“, išbraukiant žodį „tik“. Pamenate, taip buvo siūloma.

Mūsų manymu, pirmiau minėtos ir šiuo metu galiojančios normos tikslas – įtvirtinti išimtinę Lietuvos banko teisę vykdyti pinigų emisijos teisę, tai yra įgyvendinti tam tikras viešosios valdžios funkcijas. Manome, sako Europos Teisės departamentas, kad Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ numatytos nuostatos dėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijų kompetencijos patikėjimo Europos Sąjungai tam tikrose srityse, ir šis Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimas, kuris panaikina prieštaravimą tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės nuostatų dėl pinigų emisijos teisės, įtvirtina tinkamą konstitucinį pagrindą patikėti pinigų emisijos teisę Europos centriniam bankui. Europos Teisės departamentas pripažino, kad Seimo narių teiktas projektas buvo teisingas, tinkamas, ir pašalino bet kokius nesusipratimus ar nesutapimus tarp mūsų ir Europos Sąjungos teisės.

Gerbiamieji kolegos, kurie girdite ką kalbu, manau ir sakau, kad kolegos A.Paulausko parengto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomo varianto priimti nereikia. Manau, kad jam pritarti antruoju svarstymu nereiktų, o reiktų grįžti prie 45 Seimo narių grupės teikto projekto – iš 125 straipsnio 2 dalies išbraukti žodelį „tik“ ir Lietuvos Konstitucijoje palikti tekstą „pinigų emisijos teisę turi Lietuvos bankas“. Tai yra nepanaikinti šios esminės, svarbiausios nacionalinio centrinio banko funkcijos, tos teisės, kuri buvo numatyta ir mūsų Konstitucijoje, ir kurią numato ir Europos centrinio banko statutas.

Juo labiau, gerbiamieji kolegos, nereikėtų pritarti svarstomam projektui, nes toks esminis Konstitucijos pakeitimas, kokį A.Paulausko siūlymu teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, toks Konstitucijos pakeitimas nesurinkus Seimo narių parašų, kas yra nustatyta mūsų Konstitucijoje ir Seimo statute, yra antikonstitucinis. Gerbiamieji kolegos, būtų protinga ir teisinga nedaryti klaidos, kurią po to turbūt reiktų taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar E.Klumbys. Prašom. Ruošiasi S.Pečeliūnas. Savo ar frakcijos vardu?

E.KLUMBYS. Savo.

PIRMININKAS. Prašom, 5 minutės.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, žiūriu į sąrašą ir matau, kad tik trys Seimo nariai nori diskutuoti dėl tokio esminio klausimo kaip lito – vieno iš esminių valstybingumo simbolių – atsisakymas. Ir sunku net suprasti, ar tai yra abejingumas, ar tai yra pasidavimas, ar tai yra pagaliau susitaikymas su tuo beviltiškumu, kad mes negalime iš esmės spręsti savo valstybės ir savo tautos klausimų.

Iki šiol skambėjo ir skamba tik politiniai euro įvedimo motyvai. Ir toliau mes norime būti pionieriais, tų naujų šalių pionieriais, kaip buvome dėl Europos Konstitucijos, dėl referendumo dėl Europos Konstitucijos, ir visi pamatėme, kokioje išties kvailoje padėtyje esame dabar, kai tos Konstitucijos nėra, kai jai nepritarė dvi Europos valstybės, viskas yra sustoję, o mes ratifikavome tą dokumentą.

Pas mus valdžios ir valdančiosios daugumos nuolatos yra teigiama, kad eurą mes galime įsivesti dėl to, kad pas mus nėra infliacijos, kad visi rodikliai atitinka Mastrichto kriterijus, ir Europos bankas išsigalvoja nežinia ką, kad tik Lietuva nebūtų priimta į euro zoną. Negana to (aš nebijau pasakyti) nusikalbėta iki to, kad Europos Sąjunga turėtų keisti Mastrichto kriterijus. Bet pagalvokime, kiek šiandien kainuoja dujos, kurias perkame iš Rusijos? Jeigu neklystu, 140 dolerių už 1000 kubų. Kiek moka Vakarų Europa? Vakarų Europa moka 240–260 dolerių. Tai reiškia, kad vienokiais ar kitokiais sumetimais (aš tuo įsitikinęs) yra susitarimai su Rusija, kad nebūtų keliamos dujų kainos, o vėliau ta kaina bus pakelta turbūt mums įstojus į euro zoną. Ir tada Lietuvoje atsiras infliacija. Tačiau ar galime galvoti, kad Europos banke sėdi kvailiai? Jie puikiai supranta, kad Lietuvoje bus infliacija ir todėl negalima leisti Lietuvai įsivesti eurą.

Kaip tik šiomis dienomis aš kalbėjau su čekų parlamentarais, kurie viešėjo Lietuvoje, ir jie labai aiškiai pasakė, nes jie gyvena šalia, kas dėjosi Rytų Vokietijoje, buvusioje VDR, po euro įvedimo. Ryškus kainų pakilimas. Tas pats bus Lietuvoje. Ir kalbėjimas apie tai, kad Lietuvoje nekils kainos, tai yra žmonių mulkinimas. Labai gaila, kad nėra diskusijos nei parlamente, nei už jo ribų dėl ekonominių euro įvedimo aspektų.

Dar vienas dalykas. Šia Konstitucijos pataisa mes griauname pačią Konstitucijos struktūrą. Mes darome išimtį vienam žmogui dėl euro, ir jo atleidimo procedūra yra visiškai kitokia negu kitų Seimo skiriamų pareigūnų. Tai yra labai blogas precedentas, kurį mes bandome sukurti. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga šiandien nenori, kad Lietuva įsivestų eurą. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, būkime orūs ir keiskime tą Konstituciją bent tada, kai (aš tuoj baigiu) Europos Sąjunga leis Lietuvai įsivesti eurą. Tai turėtų būti gegužės viduryje. Niekas nesugrius Lietuvoje per 2 mėnesius. Birželio pradžioje norite – balsuokite, bet jeigu Europos Sąjunga mums pasakys ne, kaip mes tada atrodysime? Nekartokime Konstitucijos klaidų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega. Ar, kolega, frakcijos vardu, ar savo?

S.PEČELIŪNAS. Savo.

PIRMININKAS. Prašom, 5 minutės.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, jūs, tikiuosi, atsimenate, ką kalbėjau tuomet, kai buvo pirmasis balsavimas. Kai ką šiek tiek priminsiu.

Šiandien tikrai absoliuti Seimo dauguma ir nemaža Lietuvos piliečių dalis laukia euro įvedimo. Norėdami to pasiekti, nepaisant to, kokie čia vyksta debatai, mes privalome koreguoti savo teisinę bazę. Taigi būdamas už euro įvedimą noriu paklausti, ar mes tikrai juridiškai viską tvarkome iki galo teisingai ir oriai? Jau buvo kalbėta apie konstitucinės pataisos variantus – vieną ir kitą, švelnesnį ir griežtesnį. Ką padarysi, dabar lyg ir apsistojome prie tokio man asmeniškai nelabai priimtino, bet ką padarysi. Kito varianto siūlyti jau nėra kaip. Bet atsakykite man į klausimą.

Mes pakeičiame Konstituciją, kitaip sakant, savo galias, emisijos galias, atiduodame Europos bankui. Tai darome anksčiau, negu yra priimami visi sprendimai ir mes sužinome, kad tikrai metų pabaigoje įvesime eurą. Vasaros vidury sužinome, kad pagal visus infliacijos variklius ir kitus dalykus mes dar nesame iki galo pasirengę ir turime gal metus palaukti. Taigi mes savo emisijos teisę padedame, perfrazuotai sakydami, gatvėje, ir niekas jos nepasiima, ir metus guli mūsų emisijos teisė gatvėje. Ar tai yra solidu?

Siūlyčiau pagalvoti, ar Seimui nevertėtų po galbūt paskutiniojo balsavimo dėl šios konstitucinės pataisos iki jos įsigaliojimo parengti ir priimti tos pataisos įsigaliojimo įstatymą, tai yra kad mūsų Konstitucijos pataisa įsigalioja kartu arba tada, kaip bus priimtas sprendimas, kad mes nuo Naujųjų metų įvedame eurą. Jeigu toks sprendimas būtų padarytas vėliau, tai ir ta pataisa įsigaliotų vėliau. Ir nieko neatsitiktų – iki to laiko galiotų dabar esant Konstitucijos straipsnio redakcija ir mūsų valdžios pareikšta valia, visos tautos valia, nes mes esame tautos atstovai, kad mes – už euro įvedimą. Kai Europos Sąjunga mano, kad mes esame pasirengę ir galime įvesti, tada įsigalioja ir mūsų emisijos teisės atsisakymas. Rezultatas būtų tas pats: mes nestabdytume euro įvedimo, tačiau elgtumės oriai, solidžiai ir juridiškai pagrįstai. Toks mano siūlymas visoms frakcijoms. Dar turime laiko pagalvoti, parengti vis dėlto nesudėtingą įstatymą. Aš nenoriu siūlyti redakcijų, nes turi būti tikslūs institucijų pavadinimai, viskas turi būti tiksliai reglamentuota. Kvalifikuotų teisininkų Lietuvoje yra pakankamai, kurių padedami mes galėtume parengti tokią įstatymo redakciją dėl konstitucinės pataisos įsigaliojimo ir čia, Seime, priimti. Tada, manau, atrodytume oriai ir Europos Sąjungos kolegų akyse, ir savo piliečių akyse. Tai nebūtų aklas bėgimas įvesti eurą, bet orus, solidus ir argumentuotas. Ačiū už kantrybę ir už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, visi Seimo nariai, kurie norėjo kalbėti diskusijoje, kalbėjo. Dabar bus kalbos dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prieš suteikdamas žodį kolegai J.Veselkai, noriu pranešti, kad per pirmąjį svarstymą, dar kartą primenu – Konstitucijos pataisos nagrinėjamos du kartus, per pirmąjį svarstymą kalbėjo 12 Seimo narių. Tai gana daug. Žinoma, galėjo kalbėti 120, bet kalbėjo 12 Seimo narių.

Dabar J.Veselka tars žodį dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolega.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto keletas argumentų, kodėl nereikėtų, apskritai nereikėtų, įvesti euro, bet ypač skubėti. Pirma. Kaip jūs pastebėjote, kas atsitiko su buvusiąja Europos Konstitucija? Mes pirmieji ją ratifikavome, o vis dėlto Europos valstybės – Prancūzija ir Olandija – pasakė, kad mes nenorime atsisakyti ir sumenkinti nacionalinės valstybės. Jeigu jūs stebite balsavimo Europos Sąjungoje rezultatus, matote, kad labai dažnai Europos valstybėse laimi tos partijos, tie žmonės, kurie vis dėlto nenori, kad būtų sukurta nauja Romos imperija, be tautybės, be kitų dalykų, kurie svarbūs nacionalinėms valstybėms, ne Romos imperijai su vienu karaliumi, su jo kariauna, su jų tikslais, o visi kiti – vasalai, kas iš tikrųjų ir buvo Romos imperijoje.

Kitas dalykas. Gerbiamieji, kas lieka iš mūsų valstybės? Europos Sąjungos įstatymai yra automatiškai viršesni už mūsų įstatymus. Tauta sako, kad mūsų valdžia nepadori, mes ja nepasitikime. Trečias dalykas, mūsų žemes labai pigiai išperka užsieniečiai. Tai kas gi lieka, dėl ko lietuvis gali pasakyti: „Aš myliu tėvynę, myliu savo valstybę todėl, kad…“ Ką jis gali pasakyti? Manau, kad šiandien vienintelis simbolis yra savas litas, savas pinigas. Kiekvienas iš mūsų sako, kad Europos Sąjungai atidavėme tą, atidavėme tą, bet vis dėlto kiekvienas turi prisiminti savo simbolį, kad mes esame lietuvių tauta ir mūsų valstybė yra mūsų piniginis vienetas. Penktas dalykas. Kodėl mes niekaip nenorime analizuoti savo istorinės patirties? Kai kas nors užrėkia, kad, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungoje, tai buvo amžinai juoda naktis… ir užbraukėme. Žiūriu, net statistika Lietuvoje…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji, kai buvome TSRS sudėtyje ir mūsų padėtis buvo geriausia, mums buvo naudinga bendra valiuta, nes galėjome ir prekių įsigyti, ir t.t. Dabar mes esame labiausiai atsilikęs kraštas, mums reikia skatinti ekonominę plėtrą, o tai susiję su tam tikrais infliacijos tempais. Bet mes užsidarome toje dėžutėje ir negalėsime siekti maksimalios ekonominės plėtros. Gerbiamieji, tie, kurie suvokiate, ką aš pasakiau, prašom balsuoti prieš šias Konstitucijos pataisas.

PIRMININKAS. Problema, kiek iš tiesų suvokė. Ačiū.

Kolega K.Glaveckas – kita nuomonė. Prašom.

K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galima rasti daug ekonominių ir socialinių argumentų, kurie verstų suabejoti euro įvedimu arba kad tokia galimybė būtų bent jau neišbraukta. Ši pataisa, kurią mes turime priimti, nėra prievolė įvesti eurą. Tai yra galimybių padidinimas. Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, kai ji tapo Europos Sąjungos nare, būtų labai naivu galvoti, kad mes neturime naudotis tomis galimybėmis, kurių atsiras, o tai, kada mes jomis pasinaudosime, parodys gyvenimas. Pavyzdžiui, aš manau, kad mums nepavyks nuo kitų metų įvesti euro dėl paprastos aplinkybės. Ne dėl tų aritmetinių dalykų, kad infliacija bus 0,01% didesnė, bet dėl politinių dalykų, nes, mano supratimu, Vyriausybė ir tie derybininkai, kurie atstovauja mums Briuselyje, turėjo nepakankamus asmeninius ryšius, nepakankamai juos plėtė su kitais Europos Sąjungos nariais, ypač vadovais. Iš esmės mes buvome tik proginiai vizituotojai. Siūlau palaikyti Konstitucijos pataisą, kad pasiliktume galimybę būnant bendrame katile kada nors išvirti atskiros sriubos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Dabar bus balsavimas po antrojo svarstymo. Primenu, dabar nereikia kvalifikuotos daugumos, bet daugumos vis tiek reikia. Prašyčiau, atsižvelgus į išsakytas kalbas ir į bendrą nusistatymą, balsuoti. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymui po svarstymo. Prašom.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Už – 88, prieš – 3, susilaikė 11. Po antrojo svarstymo pritarta.

Įstatymo „Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos bendrijų bei jų valstybių narių ir Tadžikistano Respublikos partnerystę, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1214*ES (svarstymas ir priėmimas)

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar, atsižvelgdamas į greitai bėgantį laiką, siūlau išspręsti vieną eurointegracinį klausimą, t.y. 6 klausimą. Ar sutinkame? Kviečiu į tribūną profesorių J.Karosą pagrindinio komiteto, t.y. Užsienio reikalų komiteto, atstovą ir pirmininką. Tai yra įstatymo „Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tadžikistano Respublikos partnerystę, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1214ES. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Užsienio reikalų komitetas balandžio 7 d. svarstė minėtą įstatymo projektą Nr.XP-105ES 142 ir visiems, t.y. septyniems, balsavus už šitam projektui pritarė. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų po svarstymo kalbėti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Ačiū. Laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas kolega V.Gedvilas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka, t.y. kad šiandien ir priimtume šį įstatymą. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Dar kartą klausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų jau dėl viso įstatymo, kurį sudaro vienas straipsnis? (Balsai salėje) Nėra norinčių. Tada prašyčiau kolegas susikaupti, pasiruošiam, čia jau reikia kvalifikuotos Seimo narių daugumos, turi būti daugiau nei 2/5. Taigi prašome pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame įstatymą „Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tadžikistano Respublikos partnerystę“, ar priimame šį ratifikacinį įstatymą? Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, mes turime dar maždaug 15 minučių. Manau, kad dabar imsimės darbotvarkės 4 punkto, bet prieš tai dar noriu pranešti apie svarbų prašymą ir to prašymo tenkinimą: „Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnui V.Karbauskiui. Prašau priimti mane į Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakciją. Seimo narys A.Paulauskas“. „Sutinku,“ – rašo frakcijos seniūnas V.Karbauskis. Sveikiname naująjį narį ir padidėjusią frakciją. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1024(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gal mes spėsime dar vieną ar du klausimus išspręsti. Dėmesio! Darbotvarkės 4 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1024(2). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – kolega A.Sadeckas. Priėmimo stadija. Ar buvo kokių pastabų?

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo pritarti patobulintam Seimo nutarimo projektui. Pastabų nebuvo siūloma.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkoju. Iš tikrųjų pastabų nėra. Teisės departamento išvada yra teigiama, jie irgi pastabų neturi. Todėl iškart galime imtis priėmimo procedūros. Nutarimą sudaro du straipsniai. Pirmasis ir pagrindinis – patvirtinti tą programą, o antrasis – pasiūlyti Vyriausybei kai ką padaryti. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia. Galime iškart. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas.

Mielieji kolegos, prašome susikaupti ir balsuojame, ar priimame nutarimą „Dėl Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos patvirtinimo“, prašome balsuoti. Registracija ir balsavimas, ar priimame atitinkamą programą. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 98, už – 89, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už sutartinį darbą. Manau, kad mes ramiai galime dar vieną klausimą išnagrinėti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-995(2*) (priėmimas)

Tai yra darbotvarkės 5 punktas – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-995(2). Priėmimo stadija. Pagrindinio, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros, komiteto vardu – pranešėja kolegė D.Teišerskytė. Prašome į tribūną. Gerbiamoji pranešėja, ir tamstai tas pats klausimas, ar yra kokių pastabų?

D.TEIŠERSKYTĖ (LF). Kiek buvo pastabų šiam įstatymo projektui, visoms komitetas pritarė, išskyrus vieną, kurią teikiau aš, jai nėra pritarta. Tai buvo pastaba, kad ir dramos teatro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą. Tam komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Bet, čia buvo, man atrodo, svarstymo metu. Tai mes dabar vis tiek negalime nagrinėti.

D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir čia yra Teisės departamento patikslinanti išvada. Manau, kad tam galima pritarti.

D.TEIŠERSKYTĖ. Pritariam.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

D.TEIŠERSKYTĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra vienas straipsnis ir mes iškart galime pradėti priėmimo procedūrą. Ar kolega J.Dautartas… Buvo ir dingo. Prašome spustelėti mygtuką. Julius Dautartas, prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Poniai Daliai klausimą…

PIRMININKAS. Klausimai… Jau ne tas žanras dabar, teatralų terminologija tariant.

Gerbiamieji kolegos, prašome susikaupti ir balsuojame, ar priimame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašome balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. (Triukšmas salėje)

Kolegos, užsiregistravo net 104 Seimo nariai, už – 103, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas.

Kolegos, pranešu, kad labai svarbią rytinio posėdžio darbo dalį baigėm. Pagal patvirtintą darbotvarkę 11 val. turi būti klausimas dėl Seimo Pirmininko. Manau, kad prieš tokį rimtą klausimą šešių ar septynių minučių pertrauka susikaupti tikrai mums nepakenktų. Sutinkam? Taigi pradėsim laiku 11 val. ar 11.01 val., dabar truputį atsipūskim. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, labai prašyčiau sėstis, dar sykį susidėlioti korčiukes ir dar kartą registruojamės. Tada pradėsime pagrindinį klausimą. Registruojamės.

Kol kas 78 Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko“ projektas Nr.XP-1293 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 7 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko“ projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Primenu Statutą. Dėmesio! 188 straipsnis: „Kandidatų į Seimo vadovus siūlymas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip vienas dešimtadalis Seimo narių“. (Tai yra pasirašiusiųjų turi būti minimum penkiolika.) Toliau. Čia pavaduotojai dabar neaktualu. „Kandidatų į Seimo vadovus kalbos bei diskusijos dėl kandidatūrų. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 min., o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas (būtent dabar apie tai kalbame) – iki 30 minučių ir tiek pat laiko atsakyti į Seimo narių klausimus. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.“ Ir ten jau kiti klausimai, atskirai paaiškinsiu.

Dabar ta pirmoji dalis. Gerai, užsiregistruokime dar kartą, o po to kviesiu kalbėti tuos, kurie siūlo kandidatus. Prašom registruotis. Kol kas 92 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, kas siūlo kandidatus ar kandidatą? L.Graužinienė, Darbo partijos frakcijos seniūnė. Prašom į tribūną.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Norėčiau perskaityti pareiškimą: „Grupė Seimo narių kandidatu į Seimo Pirmininko pareigas siūlo V.Muntianą“. Pasirašo 53 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu paklausti kitų frakcijų ar Seimo narių grupių. Ar yra daugiau siūlančių kandidatų? Nėra. Taigi kandidatų siūlymas baigtas. Fiksuoju. Ar dar kas persigalvos? Ne. Ačiū. Tada kita procedūra. Ar V.Muntianas sutinka balotiruotis? Vieną minutę. V.Muntianą prašom prie mikrofono. Ar sutinkate balotiruotis?

V.MUNTIANAS (DPF). Mielieji kolegos, tenka apgailestauti, kad nėra daugiau kandidatų. Norėjau apkabinti, nepaisant lyties, kad ir kas tai būtų, tačiau dabar to malonumo neturėsiu. Sutinku balotiruotis vienas.

PIRMININKAS. Teks save patį. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar yra tolesnės procedūros. Kas toliau daroma, aišku, bet man svarbu, kad būtų jums pasakytas laikas. Iki 30 minučių. Tai nereiškia, kad kandidatas būtinai turi kalbėti tas visas 30 minučių, bet jis turi teisę tiek kalbėti, ir po to dar tiek minučių jis gali būti klausinėjamas. Kviečiu į tribūną V.Muntianą pasakyti kalbą. Kandidato į Seimo Pirmininkus V.Muntiano kalba. Prašom.

V.MUNTIANAS. Mielieji kolegos, turbūt taip jau atsitinka, kad vietos pakeitimas daro esminių pokyčių ir žmoguje. Ką tik sėdėjau savo darbo vietoje, jūs man atrodėte vienaip, dabar iš šios tribūnos atrodote kitaip. Tie, kurie buvo kairėje, dabar tapo dešinėje, tie, kurie buvo dešinėje, dabar yra kairėje. Noriu pasakyti, kad pasidarėte man dar artimesni ir mielesni stovint šioje tribūnoje. Tai sakau ne dėl to, kad keliu savo kandidatūrą į Pirmininko pareigas. Ypač noriu padėkoti tiems Seimo nariams… J.Razma irgi žadėjo palaikyti mane, bet dabar štai kalba. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom!

V.MUNTIANAS. Taigi, mielieji, ypač noriu padėkoti tiems, kurie iškėlė mano kandidatūrą. Manau, tai nėra susiję su tuo, kad aš pusantrų metų dirbu 13-ajame kabinete, kad šiandien yra 13-oji diena, kad pilnatis. Manau, taip yra todėl, kad per tuos pusantrų metų jau sugebėjau įgyti tam tikros patirties ir kad galėsiu pateisinti jų pasitikėjimą. Turbūt sunku būtų dabar stovint šioje tribūnoje giliai analizuoti situaciją ir pasakyti, kodėl mes pasielgėme netradiciškai ir pabandėme pakeisti arklius perkėloje. Ko gero, tam bus kitas laikas, bet manau, tą mes darome tam, kad tas mūsų darbas būtų geresnis, kokybiškesnis ir kad galėtume tikrai tinkamai atstovauti žmonėms.

Lūžis Seimo vadovybėje man nemalonus įvykis. Tačiau turiu neprarasti ir optimizmo. Pasikeitimas Seimo vadovybėje turi atspindėti ne tik politinių jėgų išsidėstymo santykį. Kur kas svarbiau formuoti parlamento darbą taip, kad jame sprendimai būtų priimami atvirai, kad nuomonės būtų derinamos frakcijose, komitetuose, komisijose, kad įstatymo leidybos darbą sutelktume prie jo turinio, prie prioritetų, nustatytų įstatymo leidybos. Pagrindinis tikslas artimiausiu metu būtų kiek galima labiau išvengti atsitiktinių sprendimų ir grįžti prie sisteminio darbo.

Šiandien susiklosčiusi tokia padėtis, kad nėra lengva rasti moralinį autoritetą, kurio nuomonė galėtų tapti atsvara melui, egoizmui, cinizmui. Tačiau manau, kad amžinas ir neklystantis moralinis autoritetas turi būti kiekvieno žmogaus sąžinės balsas. Vadovaujuosi juo kasdien. Būsiu principingas tiems, kurie savojo kartais negirdi.

Nekalbėsiu daug ir apie etiką. Ji turėtų tapti ne tik prievole mums visiems, bet turėtų tapti ir mūsų gyvenimo būdu, ir mūsų elgesio norma. Pirmiausia atiduodami savo balsą mes turėtume pritarti politikų etikos kodeksui ir panaikinti privilegijas. Politikas su politiku, politikas su rinkėju turi kalbėtis tiesiai ir tiesiogiai. Deja, kažkodėl šiandien mūsų valstybėje pareigūnai, tarp jų ir aukščiausieji, kalbasi tik per žiniasklaidą. Keistai atrodo ir iškilmingi kalbėjimai apie atsakomybę, apie tėvynę, apie Seimo, kaip kertinės valdžios, autoritetą. Tos kalbos neduoda tinkamo rezultato, nes mes žinome, kad svarbiausios valdžios, būtent Seimo,

kurio nariai mes visi esame, autoritetas šiandieną smunka. Seimą sudaro Tautos atstovai, taip teigia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Seimas yra Tautos atstovybė, ta vieta, kur turėtų būti sprendžiami svarbiausi Tautos ir valstybės gyvavimo klusimai. Taigi iš viso to, kas yra lyg ir labai sudėtinga mūsų valstybėje, būtų galima padaryti labai paprastus uždavinius. Tuo labiau kad mano kaimynas pagal mano darbo vietą V.Galvonas sakė, kad mokslai yra tik matematika ir fizika, visa kita – įtikinėjimo menas. Remdamiesi matematika bet kokį sudėtingiausią uždavinį mes galime suskaldyti į paprastus ir galime priimti sprendimus.

Šiandieną Seimas, būtent Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi spręsti visus svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Dėl to yra suteiktos konstitucinės ir teisinės galios, ir šiomis galiomis mes privalome tinkamai pasinaudoti. Negaliu pasakyti, tai neatitinka bent jau mano šiandieninės nuomonės, kad mes naudojamės iš esmės ir iki galo tomis suteiktomis galiomis, todėl problemos mūsų valstybėje tinkamai sprendžiamos. Įstatymų leidyba – tai viena pagrindinių Seimo funkcijų. Manau, kad šioje srityje ypač daug turėtume nuveikti pradėdami nuo įstatymų parengimo kokybės. Manau, į visai kitą kokybės lygmenį turėtų pereiti įstatymų projektų rengėjai, ypač Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri ir teikia daugiausia įstatymų projektų.

Manau, kad įstatymų projektai kol kas labai prastai vertinami antikorupciniu požiūriu. Mes turėjome ir šiandien Seniūnų sueigoje vieną iš klausimų – įstatymą kuris reikalingas, labai reikalingas Lietuvai ir kuris susijęs su strateginiais Lietuvos tikslais. Tai buvo Teritorijų planavimo įstatymas, prie kurio mes dirbame labai ilgai. Deja, ir šiandieną mes jį buvome priverti išbraukti iš darbotvarkės dėl jo kokybės, dėl atitikimo antikorupciniu požiūriu. Šitoje situacijoje, manau, kol kas prastai naudojamės ekspertų paslaugomis, prastai naudojamės tuo potencialu, kuris yra sukauptas mūsų Mokslų akademijoje ir jos institutuose. Prastai naudojamės potencialu, kuris yra mūsų universitetuose. Ne visada tinkamai išklausome ir pakankamai dėmesio skiriame asocijuotoms struktūroms, nevyriausybinėms organizacijoms spręsdami šiuos uždavinius. Tai būtų ne tik kokybė mūsų įstatymų projektų ir galutinio rezultato – įstatymo, jau priimto, tai būtų ir kita funkcija. Tai būtų realizuota edukacinė ir labai svarbi funkcija, nes tie, kurie dalyvautų kartu su mumis įstatymų leidybos darbe, jie, be jokios abejonės, įgytų ir patirties, ir daugiau pilietiškumo, kartu brandintume visuomenę ir bręstume kartu su ja, nes dirbtume kartu.

Kita funkcija, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, tai yra kontrolės, priežiūros funkcija. Štai ši funkcija taip pat yra labai svarbi ir, mano supratimu, reikalaujanti didesnio mūsų, kaip Tautos atstovų, dėmesio. Turiu pripažinti vieną dalyką. Ne tai, kad mes šiandien esame ekonomiškai silpna šalis, nei tai, kad mūsų bendrasis vidaus produktas sukurtas per metus sudaro tik 51% Europos Sąjungos vidurkio, ne tai, kad mūsų pragyvenimo lygis kur kas mažesnis negu kitų Europos Sąjungos šalių, Sąjungos, kurios nare esame mes, kaip valstybė, ne tai sukelia didžiausią nerimą mūsų žmonėms. Didžiausią nerimą sukelia piktnaudžiavimai, išvešėjęs biurokratizmas, valdžios cinizmas, kitaip sakant, visi tie pažeidimai, kurie šiandien vyksta mūsų gyvenime. Taigi norint panaikinti šias blogybes, kurios kelia pasipiktinimą ir didžiausią nerimą mūsų žmonėms, vienintelis būdas būtų parlamentinės kontrolės stiprinimas.

Noriu pasakyti dar vieną dalyką. Iš tikrųjų mūsų pagrindinė ir teisinga strateginė kryptis – valdžios priartinimas prie žmonių, suteikimas būtent tai valdžiai, kuri yra arčiausiai žmonių, kuo didesnių galių, kad jie galėtų tinkamai spręsti visų žmonių poreikius. Tačiau būtent per parlamentinės kontrolės prizmę mes neturime jokios galimybės šiandien kontroliuoti tos valdžios, kuri yra arčiausiai žmonių. Praktika rodo, kad pažeidimai, kurie labiausiai piktina mūsų žmones, yra padaromi šio valdžios lygio. Tai, kas šiandien numatyta, kad visa arčiausiai žmonių esamos valdžios priežiūra realizuojama per Vyriausybės atstovus apskrityse, neatitinka šiandienos reikalavimų nei savo forma, nei turiniu. Forma todėl, kad tai vis dėlto turėtų daryti Seimas per parlamentinės kontrolės prizmę. Turiniu todėl, kad pažeidimų yra labai labai daug.

Kita funkcija, kurią vykdo Seimas, yra susijusi daugiau su personalijomis, su jų parinkimu, kitaip sakant, tai yra (…) funkcija. Būtent šiandieną mes galime vienareikšmiai pasakyti, kad būtent per žmones realizuojami geri ar blogi darbai. Nuo to, kaip mes sugebėjome parinkti šiuos žmones, juos paskirti į vienas ar kitas pareigas, priklauso ir mūsų darbo rezultatai.

Vykdant įstatymų leidybos funkciją, mano supratimu, daug dėmesio reikėtų skirti būtent programavimo dalykams. Manau, kad tai turėtų būti susiję ir su tam tikra Seimo strategija. Ta strategija turėtų būti mums visiems aiški, ji turėtų būti Seime patvirtinta, pagal tą strategiją, mes turėtume formuoti paskirų sesijų programas, turėtume žinoti ir pasitvirtinti tikslus ir uždavinius, kurių mes siekiame. Ir turėtume turėti aiškumą, kokiomis priemonėmis, kokiais įstatymais mes sieksime tų tikslų. Viena vertus, tai būtų kur kas geresnis aiškumas mums patiems, kokių tikslų mes siekiame, mes galėtume atidžiau veikti ir kontroliuoti savo darbą. Kita vertus, žinoma, tai būtų labai svarbu žmonėms, kuriems mes atstovaujame. Jie iš tikrųjų galėtų žinoti, kad mūsų įstatymų projektai svarstomi ir priimami, kokių gi tikslų bus pasiekta, jeigu Seimas priims vieną ar kitą įstatymą.

Gerbiamieji, kad mūsų valstybė taptų konkurencinga Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, mes turime padaryti būtent per savo priemones, per įstatymus, kad mokslas užimtų tinkamą vietą, kad žmogiškieji ištekliai iš tikrųjų turėtų tokią reikšmę, kokią jie turi turėti konkurencingoje visuomenėje, konkurencingoje šalyje. Šiandien galima pasakyti, kad mūsų šalies turtas yra vienintelis – tai žmogus, ir tik per žmogų mes galime tapti konkurencinga valstybe. Per žmogų, jeigu mūsų pilietis savo kompetencija, savo išsilavinimu bus kur kas aukštesnio lygio negu vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Gal pereiname prie klausimų?

PIRMININKAS. Jeigu, gerbiamasis pretendente, jūs baigėte savo…

V.MUNTIANAS. Aš nebaigiau, bet neleidžia baigti.

PIRMININKAS. Prašom. Ne, ne, jūs dar turite gana daug minučių. Prašom.

V.MUNTIANAS. Noriu tik pasakyti, kad būtent šis klausimas, kuriuo kalbėjau – verslo ir pramonės aplinkos subalansavimas, mokesčių politikos subalansavimas, darbo ir kapitalo apmokestinimas – turėtų būti tie klausimai, kurie šiandien yra labai svarbūs ir sudarytų prielaidas mūsų šalies konkurencingumui. Asmeniškai aš jiems skirsiu daug dėmesio.

Socialinė atskirtis yra klausimas, kuris neduoda turbūt ne man vienam, taip pat ir jums ramybės. Manau, šiandien mūsų šalies ekonominis potencialas leidžia sumažinti šitą atskirtį. Mūsų, kaip Tautos atstovų, reikalas pasirinkti, kokiu keliu eisime. Manau, kad per mokesčių sistemą, per atitinkamų įstatymų pataisas mes tą atskirtį galime sumažinti ir padaryti tai tikrai greitai ir efektyviai.

Noriu pasakyti, kad problema, susijusi su regionine plėtra, su regionine politika, mano supratimu, taip pat yra labai svarbi. Manau, kad yra tam tikrų galimybių tą regioninę atskirtį sumažinti svarstant 2007–2013 m. finansinę perspektyvą. Mes tam turėtume skirti daugiau dėmesio, o galimybės yra visos.

Taigi manau, kad tai, dėl ko mus išrinko kaip Tautos atstovus, mes turime galimybę padaryti, jeigu dirbsime sutartinai, jeigu dirbsime darniai, jeigu iš tikrųjų ir pozicija, ir opozicija dirbs labai konstruktyviai. Aš matau tokio darbo daigus. Jūs patys žinote, kad buvo daug bandymų ir iš kairės, ir iš dešinės, sėkmingų bandymų, kurie turėjo didelę reikšmę mūsų šalies gyvenimo gerovei. Taigi kviečiu visus bendram darbui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Jūs neišnaudojote jums skirto laiko. Taigi dabar Seimo nariai turi teisę paklausti. Tam pagal Statutą skiriama 30 minučių. Pirmoji klausia M.A.Pavilionienė. Prašom, kolege. Primenu, kad klausti minutė.

M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Gerbiamasis kolega, jei būsite išrinktas Seimo Pirmininku, ar ir toliau nekorektiškai tildysite Seimo moteris, kai kalba vyrai, ir ar nežadate viešai Seimo moterų atsiprašyti už ištartą žeidžiančią repliką? Ar naikinsite ir vadinamąją Seimo privilegiją – skurdžią parduotuvę, kelių metrų kirpyklą ir masažinę, kai Briuselio ir Strasbūro parlamentuose yra plati parlamentarus aptarnaujanti sistema, už kurią, kaip ir mūsų Seime, moka patys parlamentarai? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Labai dėkoju už sudarytą galimybę dar kartą atsiprašyti Seimo ir ne tik Seimo, bet Lietuvos moterų ir žemai nusilenkti. (Plojimai) Darau tai su dideliu malonumu ir, patikėkite, darau tai gana dažnai. Juoko dėlei buvo kažkas pasakyta, be piktų kėslų, be kokių nors pretenzijų ir panašiai.

Dabar dėl privilegijų. Esu įsitikinęs, kad tokių privilegijų mūsų valstybėje negali būti ir neturi būti. Tai noriu pasakyti vienareikšmiškai. Noriu pasakyti, kad Seimui – Tautos atstovams turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos dirbti, bet visa tai turi būti padaryta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus be jokių privilegijų. Manau, kad darysiu viską, kad visos tos paslaugos būtų organizuotos taip, kad Seimo nariai galėtų kuo geriau išnaudoti savo laiką tiesioginiam darbui, tinkamam tautos atstovavimui ir tinkamam šalies valdymui, tačiau stengsiuosi padaryti, kad tos paslaugos ir jų kokybė neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Šiandien esu įsitikinęs, kad tai, kas buvo paminėta spaudoje, vis dėlto susiję su privilegijomis ir susiję su įstatymų bazės pažeidimais. Įsitikinęs, kad tie žmonės, kurie tiesiogiai buvo atsakingi už tas problemas, kurias sukūrė, sukūrė ne tik sau, bet ir Seimo vadovybei, tie žmonės turėtų atsakyti už tai, kad netinkamai organizavo savo darbą, netinkamai kontroliavo pavaldinių darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pretendentas aiškiai yra už pozityvią diskriminaciją ir Seimo narės turės galimybę daugiau užsiimti savimi ir mums skirti daugiau dėmesio. Ačiū. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų valstybėje yra bene didžiausia privilegija, apie kurią nekalbama. Tai, kad valstybės tarnautojai arba, liaudiškai kalbant, valdininkai turi teisę kurti įstatymus ir taisykles, pagal kurias jie dirba, t.y. muitininkas taisykles rašo sau, statybų inspektorius sau ir panašiai. Paskui jie ima kyšiukus, kad dėtų parašus, nes mes lyg ir suteikėme jiems teisę tuos parašus dėti. Ar jūs esate pasiruošęs kardinalioms permainoms atimti iš jų tą teisę, ką siūliau anoje kadencijoje ankstesniems jūsų pirmtakams, įkurti įstatymų leidybos centrą prie Seimo ir atimti iš jų teisę taip daryti, kad paskui Seimas nebūtų padarytas atpirkimo ožiu? Aš žinau vieną dalyką, kad visi reformatoriai paprastai būna deginami ant laužo. Ar jūs pasiryžęs kardinalioms permainoms ir netgi, jeigu tą laužą uždegs, ant jo „atsigulti“? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Būčiau žinojęs, kad teks „gulti“ ant laužo, būčiau tikrai nėjęs į tą tribūną, nes tam tikrai nesu pasiruošęs. Noriu pasakyti, kad įstatymų leidėjų arba turinčių įstatymų iniciatyvos teisę žmonių grupėje nėra valdininkų. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir iš Vyriausybės reikėtų reikalauti tinkamos įstatymų projektų kokybės. Aš savo pranešime apie tai kaip tik ir kalbėjau, jog norėtųsi, kad Vyriausybė, kuri teikia daugiausia įstatymų projektų, pasiektų naują įstatymų projektų kokybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pretendente, per pusantrų metų turėjome galimybę jus artimiau pažinti. Jūs turite kai kurių teigiamų savybių, bet turite vieną labai aiškiai neigiamą bruožą – jūs esate V.Uspaskicho pavaduotojas Darbo partijoje. Savo gyvenime jūs esate pasiekęs ne vieną postą todėl, kad jūs į tą postą buvote paskirtas V.Uspaskicho: „Vikondos“ koncerne, Kėdainių savivaldybėje ir šiandien esate čia, Seime. Sakykite, būdamas Seimo Pirmininku jūs būsite V.Uspaskicho atstovas ar Seimo Pirmininkas?

V.MUNTIANAS. Na, iš tikrųjų man kilo noras artimiau su jumis susipažinti… (Triukšmas salėje) Nes aš taip supratau, kad tokių mano bruožų nelabai ir žinote. Noriu pasakyti, kad kaip įstatymo leidėjas, turintis, ko gero, Lietuvoje didžiausią patirtį, turbūt žinote, kad Kėdainių savivaldybė renkama ne V.Uspaskicho arba ne tik jo, o toje teritorijoje gyvenančių žmonių. Taigi visą laiką ir jaučiausi jų išrinktas ir jiems atskaitingas, kuomet dirbau Kėdainių savivaldybėje. Kiek žinau, jūs praėjusį penktadienį buvote Kėdainiuose ir ten šventėte susitikimą su kėdainiečiais, galėjote ir mane pasikviesti. Kiek žinau, žmonės neišsakė tokių būgštavimų, kad dirbdamas Kėdainių savivaldybėje aš kam nors atskirai atstovavau arba kieno nors buvau paskirtas. Ir šį kartą dėl mano kandidatavimo į šį postą sprendimą priėmė Darbo partijos prezidiumas ir Darbo partijos frakcija Seime. Todėl manau, kad tai nėra taip, kaip jūs kalbate.

Kita vertus, aš visą laiką labai savarankiškai analizuodavau situaciją ir priimdavau sprendimus pagal savo sąžinę. Tai dariau visada, netgi ir anais laikais, dėl to galbūt ne visada visiems įtikdavau ir visiems patikdavau. Aš suprantu, kad ne pažinties su manimi jūs esate suklaidintas, bet to įvaizdžio, kuriam aš iš tikrųjų anksčiau neskyriau jokio dėmesio. Aš maniau, kad kiekvieno žmogaus nuveikti darbai kalba patys apie tą žmogų ir nereikia skirti kokio nors ypatingo dėmesio įvaizdžio formavimui ir panašiai. Todėl dėl to prisipažįstu nuoširdžiai klydęs, kad neskyriau pakankamai dėmesio įvaizdžiui.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, jeigu jūs būsite išrinktas Seimo Pirmininku, tai reikės ne tik organizuoti ir dirbti tiesioginį darbą Seime, bet ir aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese. Jūs būsite antras žmogus po Prezidento. Jūs būsite Gynimo tarybos narys. Ministras Pirmininkas su visa Vyriausybe dabar dirba labai intensyvų darbą ir tas darbas nulems mūsų „Mažeikių naftos“ ateitį. Kitą savaitę, anot, Ministro Pirmininko, kaip tik numatomas Gynimo tarybos posėdis. Šiandien A.Brazauskas kalba apie tai, kad akcijų pirkėjas būtų pajėgus tiktai užtikrinti naftos tiekimą. Tačiau mes puikiai žinome, kad ir buvusiam Seimo Pirmininkui yra pateikta Valstybės saugumo departamento pažyma apie galimus pirkėjus iš Rusijos ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

PIRMININKAS. Prašome klausti.

I.DEGUTIENĖ. Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs, dalyvaudamas Gynimo tarybos darbe, laikysitės ir ginsite Lietuvos interesus atitinkančią poziciją sprendžiant „Mažeikių naftos“ pardavimo ir pirkimo klausimus?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pretendente! Kolegos, dar kartą primenu, klausimui – minutė, nes kas ilgiau klausia, atima laiką iš kitų kolegų. Prašom.

V.MUNTIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kiek supratau, atsakymui man skyrė tik vieną minutę. Tikrai taip, visais atvejais atstovausiu Lietuvos valstybės interesams, ir šiuo taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, Seimo Pirmininkui tenka ir nemaža užsienio reikalų dalis parlamentiniu lygmeniu. Jums, kiek suprantu, tai bus nauja sritis?

V.MUNTIANAS. Taip.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ir Darbo partija iki šiol nėra niekaip pasisakiusi dėl vieno iš kertinių užsienio politikos principų (taip pat ir iš jūsų nesame apie tai girdėję) – dėl okupacijos žalos atlyginimo. Ar jūs laikysitės tų pačių nuostatų, įtvirtintų tautos referendumu 1991 metais ir Seimo įstatymu 2000 metais, jog okupacijos žala turi būti atlyginama, ir ar sieksite, kad įstatymo nuostatas vykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė?

V.MUNTIANAS. Klausimas labai sudėtingas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Paprastas.

V.MUNTIANAS. Manau, kad žala turėtų būti atlyginta. Tikrai niekaip neįsivaizduoju, kas tą turėtų padaryti, nes subjekto, kuris padarė tą žalą, šiandien nėra. (Replika iš salės: „O o o o o!“)

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pretendente, aš pratęsdamas opozicijos lyderio klausimą norėčiau paprašyti, kad jūs įvertintumėte savo partijos pirmininko V.Uspaskicho pastarojo laikotarpio kai kuriuos veiksmus ir pasisakymus. Būtent: jo išpuolį prieš Respublikos Prezidentą, žinote apie kokį pareiškimą kalbu; siūlymus sudaryti tyrimo komisiją dėl Prezidento ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko santykių; siūlymus ar kategoriškus reikalavimus, kad Darbo partijos atstovas taptų Ministru Pirmininku ir panašius atvejus. Ir aš noriu jūsų pasiteirauti, jeigu jūs taptumėte Seimo Pirmininku, jūs turite du kelius: arba išnaudoti tą politinį postą ir pretenduoti į Darbo partijos lyderius, nustumiant, mano manymu, susikompromitavusį dabartinį partijos vadovą, arba siekti tam tikros distancijos su juo ir galbūt atsisakyti šio asmens pavaduotojo pareigų? Kuris kelias jums būtų artimesnis?

V.MUNTIANAS. Pradėsiu nuo pabaigos. Stumdytis nesu pratęs. Manau, kad politinėje rinkoje taip pat yra vienas paprastas dalykas, tai yra konkurencija ir atitinkama konkurencinė kova, toje konkurencinėje kovoje reikia nugalėti, kitaip, deja, nebūna.

Dabar dėl tų bandymų inicijuoti vienokias ar kitokias komisijas. Galiu pasakyti tiek, kad mūsų visų vienas iš svarbiausių uždavinių taip pat yra didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir viena pagrindinių valstybės institucijų – Prezidento institucija. Mes turėtume iš savo pusės daryti viską, kad didintume šitą pasitikėjimą, jokiu būdu jo nesumenkintume. Tai, kas yra šiandien, iš tikrųjų yra labai blogai. Ir netgi geri sprendimai, kurie priimami valstybėje, dėl to, kad nepakankamai pasitikima tos valstybės institucijomis, tie sprendimai tautos priimami, ko gero, neadekvačiai patiems sprendimas. Todėl vienareikšmiškai atsakau, kad mes turėsime dirbti konstruktyviai ir didinti pasitikėjimą, o ne menkinti pasitikėjimą vienom ar kitom institucijom.

Darbo partijos taryboje iš tikrųjų šis klausimas buvo svarstytas ir atitinkamai kritiškai įvertintas per diskusijas. Galutinai atsidaro toks pasiūlymas, kad reikia išsiaiškinti institucijų – Prezidentūros ir Teismų tarybos – tarpusavio santykius. Apie tai turbūt kalbėjote ir jūs, kalbėjo šiandien faktiškai visų politinių jėgų atstovai, kalbėjo žiniasklaida ir visi vieningai sutarė, kad santykiuose tarp tų institucijų yra problemų, kurias reikėtų nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.MUNTIANAS. Dabar dėl… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, klausinėti reikia apie Seimą, Seimo darbą ir Seimo Pirmininko pareigas. (Balsai salėje) Jo valia atsakyti ar neatsakyti.

V.MUNTIANAS. Aš manau, kad Darbo partija, kaip jau minėjau ir konkrečiu atveju apie tai jau kalbėjau, pajėgi įvertinti visus veiksmus, tarp jų ir partijos pirmininko.

PIRMININKAS. A.Matulas. Prašom, kolega.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pretendente, akivaizdu, kad, atėjus jūsų partijai, jūsų daugumai į valdžią, korupcijos apimtys Lietuvoje sparčiai pradėjo didėti. Tą galima teigti pagal STT atliktus tyrimus, pagal visuomenės apklausą. Viena iš priežasčių, aš manau, yra ta, kad kai kurioms ministerijoms, komitetams vadovauja tos pačios partijos žmonės, kad kontroliuojantiems komitetams ir komisijoms vadovauja tos pačios daugumos žmonės. Jeigu jūs iš tikro siekiate tvarkos Lietuvoje, ar jūs sutiktumėte, kad, pavyzdžiui, Audito komitetui ir Etikos ir procedūrų komisijai vadovautų opozicijos atstovai? Aišku, maloni išimtis yra pono P.Baguškos vadovaujama komisija. Bet aš jūsų labai prašyčiau, kad atsakytumėt kaip buvęs partinės mokyklos absolventas politologas ne filosofiškai, bet konkrečiai.

V.MUNTIANAS. Taip, bet aš ne tik aukštosios partinės mokyklos absolventas, aš dar ir technokratas, todėl galiu atsakyti ir taip, ir kitaip. Galiu ir labai konkrečiai atsakyti, dėl to nematau jokių problemų. Manau, kad, žinoma, labai svarbi priežastis, kad padidėjo korupcija Lietuvoje, yra ir tie žmonės, kurie iš tikrųjų realizuoja vienus ar kitus sprendimus, organizuoja jų vykdymą ir panašiai, bet giluminės priežastys, akivaizdu, ne tos. Giluminės priežastys kaupėsi ir formavosi ne tik per vienerius metus. Jos formavosi per visą nepriklausomybės laikotarpį, ir tas priežastis reikėtų naikinti. Tai ir viešumo, ir skaidrumo stoka, tai ir nebaudžiamumo reikalai, tai ir įstatyminės bazės tam tikros problemos, tai ir tam tikro sprendimų priėmimo deficito problemos. Visas šias priežastis, be jokios abejonės, reikia naikinti. Taigi skaidrumas, viešumas – viena iš priežasčių, kurios didina korupciją, kaip reiškinį, todėl esant tokiai situacijai, žinoma, turėtų dirbti kartu ir pozicija, ir opozicija. Reikėtų tinkamai vertinti ir paremti visus gerus opozicijos siūlymus. Taip pat aš manau, kad daugelį klausimų ir sprendimų reikėtų priimti bendru sutarimu, nepaisant to, kur gimsta tų sprendimų projektai – ar opozicijoje, ar pozicijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų man, kaip Sūduvos krašto žmogui, malonu matyti jus šioje tribūnoje ir malonu, kad jūs drąsiai atsakote ir gerų darinių… tarnavusių klausimus, ir atlaikote tą puolimą, kuris yra. Bet jau iš klausimų srauto matyti, kad dalis mūsų kolegų vėlgi turbūt šiek tiek klysta, nes dalis klausimų eina kaip viceprezidentui. Aš norėčiau paklausti, ar jūs pasirengęs būti ne tariamu viceprezidentu, o būti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku ir užtikrinti geresnį mūsų kasdieninį darbą ir apskritai geresnį Seimo darbą, galbūt ir nugludinti tuos aštrumus tarp institucijų, kurie yra tarp Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės, ir užtikrinti darnesnį mūsų visų darbą? Ačiū už atsakymą.

V.MUNTIANAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš pasirengęs daryti viską, kad realizuotume tai, dėl ko mus čia išrinko, dėl ko mes esame tautos atstovai, viską, kas susiję su mūsų valstybės ir mūsų žmonių gerove. Be jokios abejonės, manau, kad visos Lietuvos konstitucinės institucijos privalo dirbti darniai, privalo dirbti kartu ir siekti būtent tokių rezultatų.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Petrauskienė. Prašom, kolege. (Balsai salėje) J.Karosas. Prašom, profesoriau.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis pretendente, pagal interviu, paskelbtą šiandieninėje spaudoje, jeigu jūs būsite išrinktas Seimo Pirmininku, imsitės misijos būti tautos dvasinio, moralinio atgaivinimo veiksniu, ir šia prasme šitą postą jūs laikote aukštesniu už premjero postą. Aš noriu paklausti, kaip jūs matote tą savo veiklą tautos dvasinio, moralinio atgaivinimo srityje? Kokių konkrečių veiksmų, kurie leistų tai realizuoti, jūs imsitės? Ačiū.

V.MUNTIANAS. Aš šiek tiek ir kalbėjau, kad ne žodžiais, o darbais mes visa tai turėtume padaryti. Visų pirma mes turėtume atitinkamai reglamentuoti ir savo elgesį. Mes turėtume be didesnių kalbų priimti Politikų etikos kodeksą. Mes turėtume užtikrinti, kaip jau minėjau, skaidrumą ir viešumą įstatymų arba bet kokių sprendimų priėmimo srityje. Mes turėtume vykdyti ir atitinkamą edukacinę funkciją. Mes turime padaryti, vykdydami šią funkciją, kad tos pagrindinės vertybės, amžinosios, aš taip jas pavadinčiau, vertybės – dora sąžinė, tiesa, kurios visą laiką buvo puoselėjamos mūsų šalyje, sugrįžtų į kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos gyvenimą. Norėčiau padaryti taip, kad padidėtų politinis ir pilietinis aktyvumas. Tai galvoju padaryti kuo plačiau įtraukdamas žmones į sprendimų priėmimą. Taigi ir tų vertybių, apie kurias aš kalbėjau, turėtų atsirasi. O jeigu atsiras pilietinė branda, tai piliečiai neleis ir mums užmiršti tų pagrindinių, pamatinių vertybių ir paprasčiausiai reikalaus, kad mes, kaip jų atstovai, prisimintume tas vertybes ir jų laikytumės.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, esu tikras, kadangi kandidatų daugiau nėra, kad jūs būsite Seimo Pirmininkas, todėl aš norėčiau paklausti dėl labai kasdieniškų darbų, kurie laukia jūsų. Seime yra laisva kanclerio vieta, Teisės departamento vadovo kėdė. Mano klausimas: kaip greitai ir kokia tvarka tos kėdės bus užimtos? Galbūt jūs jau turite numatę tam tikrus kandidatus arba bent norėtumėte, kad tie žmonės užsiimtų tuo darbu, kuris paprasčiausiai būtinas, kad Seimas normaliai funkcionuotų? Labai ačiū.

V.MUNTIANAS. Ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų neįsivaizdavau savęs, kaip Seimo Pirmininko. Man tai buvo lygiai taip pat naujiena, kaip ir jums visiems. Aišku, kad nespėjau net pamąstyti, kaip kas turėtų būti, kalbant apie konkrečias personalijas. Tačiau galiu pasakyti viena (ir apie tai jau kalbėjau) – kad tie dalykai, būtent tos blogybės, kurios buvo iškeltos į viešumą, turės rasti atgarsį. Personalijos, kurios susijusios su tomis blogybėmis, tikrai bus įvertintos ir bus viešai parinkti žmonės, kurie turėtų eiti tas pareigas. Jų veikla turės būti griežtai reglamentuota, jų veiklos nuostatai turės būti peržiūrėti ir patvirtinti iš naujo.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pretendente, norėjau paklausti jūsų vieną klausimą. Jūs akcentuojate moralines vertybes. Tai džiugu, bet norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate, ar tai yra moralu, kad aukščiausiose mūsų valstybės institucijose pareigas eina žmonės, kurie, kai Lietuva buvo okupuota, tarnavo tose struktūrose. Ir šiandien, Lietuvai išsivadavus iš okupacijos, jie taip pat dirba tose struktūrose. Kaip tai yra suderinama su teisingumo, su moralės nuostatomis?

V.MUNTIANAS. Aš manau, kad tos savybės, apie kurias aš kalbėjau, būtinos, kad būtų efektyviai valdoma šalis, kad mes paprasčiausiai tinkamai atliktume tas funkcijas, dėl kurių mus rinko žmonės. Neįsivaizduoju, kad be tų pagrindinių savybių būtų galima efektyviai atlikti tą funkciją ir būtų galima tinkamai atstovauti rinkėjams, tinkamai atstovauti Lietuvos žmonėms. Jeigu tai, ką jūs paminėjote, susiję kaip tik su tom vertybėm, su, kaip jau kalbėjau, dora sąžine, teisingumu, tai, be jokios abejonės, tie žmonės neturėtų eiti tų pareigų.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pretendente, aš pirmiausia noriu suabejoti jūsų technokratiškąja puse, nes į kolegos A.Matulo klausimą, apie galimybę, kad kai kuriems komitetams vadovautų opozicija, jūs taip ir neatsakėte, tai buvo labai konkretus klausimas, bet mes neišgirdome konkretaus atsakymo. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tolesnį mūsų Seimo, kaip organizmo, funkcionavimą, patarėjų ir kitus dalykus. Ar bus taip, kaip Kėdainių savivaldybėje, kai žmonės bijo ką nors pasakyti, yra baimės atmosfera? Ar toliau tas procesas… Panašių požymių buvo ir pačiame Seime, dabar tik žmonės išdrįsta pasakyti, kad už viršvalandžius jiems yra nesumokėta ar dar kas nors. Tai būtų viena klausimo dalis. Antra dalis. Kaip jūs įsivaizduojate mūsų patarėjų korpusą, tam tikrą kokybės gerinimą, ar mes toliau eisime smulkių privilegijų, „pavažinėjimo“ keliu, ar vis dėlto manytumėte, kad reikėtų pertvarkyti iš esmės jų apmokėjimo sąlygas, kad mes turėtume kvalifikuotus patarėjus, o ne vien ką tik baigusius aukštąsias mokyklas.

V.MUNTIANAS. Galbūt ne visiškai tiksliai, gali būti taip, kad ne visiškai tiksliai atsakiau į klausimą, užduotą kolegos A.Matulo. Aš paminėjau, kad matau, jog mes galime dirbti bendrai, kartu. Aš įsivaizdavau, kad tas darbas apima ir atitinkamas pareigybes, kurios yra Seime, ir neišskyriau nė vienos pusės, o priešingai, norėjau pasakyti, kad pagrindinis dalykas, kuris turėtų tai lemti, turėtų būti patyrimas, kompetencija, reikalų išmanymas ir panašiai. Manau, kad tai, ką opozicija prisiskiria sau, turėtų būti būdinga ne tik opozicijai, jeigu kalbėtume apie Seimo sudėtį, bet kiekviename žmoguje turėtų būti ir pozicijos, ir opozicijos. Kai žmogus nustoja kritiškai vertinti savo veiksmus, toks žmogus pozityviai veikti negali. Aš apie tai kalbėjau, bet, žinoma, ne visi klausėsi. Apie konkrečius komitetus, konkrečias komisijas mes galėsime kalbėtis darbo tvarka. Jūs žinote, kad tvarka yra nustatyta, jeigu ta tvarka netinka, mes galėsime kartu kalbėti apie tos tvarkos kažkokius pakeitimus.

Dėl Kėdainių savivaldybės žmonių. Tikrai aš sieksiu, kad visi žmonės Lietuvoje jaustųsi taip, kaip jaučiasi Kėdainių savivaldybės žmonės. Aš manau, ir tai buvo pagrindinis mano darbo tikslas, kad būtų susitarimas vietinės valdžios su kiekvienu Kėdainių žmogumi. Manau, kad šito tikslo mes pasiekėme. Aš manau, kad Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kur tokį pasitikėjimą kaip Kėdainiuose turėtų arčiausiai žmonių esanti valdžia, turiu omeny ir seniūnus, ir pačią savivaldybę. Jeigu jūs manim netikite, galite atlikti atitinkamas apklausas ir tuo įsitikinsite. Todėl tikslas, kurį ir numato demokratija, o tas tikslas – ieškoti būdų, kaip susitarti su kiekvienu gyventoju, tada iš tikrųjų mes turėsime tikrą demokratiją. Tarp kitko, aš jums noriu pasakyti, kad jūs peržiūrėtumėte savo geografijos žinias, nes tai, apie ką jūs kalbate, yra Panevėžio rajone, ne Kėdainių rajone ir nepriklauso Kėdainių savivaldybėje.

Dėl patarėjų noriu pasakyti tokį dalyką. Iš tikrųjų mums labai reikia kvalifikuotų žmonių ir mes turėtume tartis bendrai, kartu, Seimo valdyboje, kurioje atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai, kaip tai padaryti, kad aukštos kvalifikacijos žmonės galėtų dirbti ir maksimaliai prisidėti prie to, apie ką mes kalbėjome – prie kokybiškų įstatymų leidybos ir prie kitų parlamento funkcijų vykdymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams laikas baigėsi. Todėl paskutinis klausia G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis pretendente. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Prašom klausti, po to tarsimės.

G.ŠILEIKIS. Lietuva yra premjerinė respublika ir pagrindinis žmogus, be abejo, yra premjeras. Kartais ir Seimas, ir Seimo nariai tampa Vyriausybės, atskirų ministerijų įkaitais. Mano nuomone, tai tikrai nėra normalu. Kaip jūs manytumėte, kaip tą padėtį reikėtų keisti, kad parlamentas tikrai užimtų deramą vietą, ir kokių žygių, pertvarkų, reformų galėtumėte pasiūlyti, jeigu būtumėte išrinktas Seimo Pirmininku. Ačiū.

V.MUNTIANAS. Negaliu jums pritarti (ir kolega J.Karosas kalbėjo apie tai). Vakar, vėlyvą vakarą, man teko duoti interviu ir aš sakiau, kad vis dėlto esame parlamentinė respublika, ir esame čia susirinkusi tautos atstovybė – 141 Seimo narys. Mes privalome atstovauti Lietuvos piliečiams ir priiminėti sprendimus. Mes taip pat pagal Konstituciją sudarome visas kitas institucijas ir darinius, kurie turėtų organizuoti mūsų sprendimų vykdymą ir panašiai. Todėl mums reikia paprasčiausiai padaryti taip, kaip užrašyta Konstitucijoje, – tinkamai atstovauti mūsų piliečiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dar kartą pranešu, kad buvo skirta 30 minučių. Pretendentas atsakinėjo 34 minutes. Antra informacija. Diskusijoms užsirašė net 12 Seimo narių. Kai kurie sako „tik“, mano požiūriu, „net“ 12 Seimo narių. Jeigu mes norime nenukąsti nuo Vyriausybės valandos gabalo, tai mes turime baigti taip, kaip nustato Statutas, – 30 min. atsakinėjimams į Seimo narių klausimus. Baigėme? Ačiū. Baigta. Gerai, tvarka. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? Gerai. Balsuokime. Tada išsitrins tie, kurie liko… (Triukšmas salėje, balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, yra kompromisinis pretendento pasiūlymas, iš tikrųjų gerą gestą demonstruoja. Gal kai kurie kolegos savanoriškai ir sąmoningai atsisakytų klausti, o tie, kurie negali neklausti, tie trumpai paklaustų, jis trumpai atsakytų ir taip mes baigtume. Ar galime taip? (Balsai salėje) Vyriausybės valandą sutrumpiname, tada prašom. S.Pečeliūnas. Tada teks balsuoti, po poros klausimų. Dar paklaus daktaras K.Bobelis.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Ar jau galėčiau, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom, 7 sekundės neskaičiuojamos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, jūs čia kai kam sakėte, kad abejojate jų kompetencija, tai iš jūsų kai kurių atsakymų aš irgi drįsčiau abejoti jūsų kompetencija užsienio politikos klausimais. Bet čia tik replika. O klausimas būtų toks. Jūsų biografiją esame šiek tiek girdėję, žinome, paskelbta internete. Yra posakis, kad obelys nuo obels netoli krenta. Tai gal galėtumėte mums atskleisti ir trumpai papasakoti savo tėvų biografijas ypač akcentuojant jų santykius su okupacine administracija? (Balsai salėje)

V.MUNTIANAS. Pats gimiau ir užaugau Marijampolėje. Atsitiko taip, kad po karo būsimasis tėvas tarnavo čia, Lietuvoje, eiliniu sovietų kariuomenėje ir pasiliko toliau gyventi su mano motina lietuve čia, Lietuvoje. 1951 metais gimiau aš. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū.

V.MUNTIANAS. Mano tėvas visą laiką dirbo pameistriu audimo fabrike, ilgą laiką dirbo Marijampolės audimo fabrike įrengimų pameistriu. Mama, kadangi šeimoje buvo 8 vaikai, dirbo labai mažai kokį nors darbą. Kai mes visi užaugome, ji dirbo darbininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Daktaras K.Bobelis ir vis tiek turime baigti. Prašome.

K.BOBELIS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kandidate, politiniame valstybės gyvenime nuolatinio stabilumo visą laiką niekada nebūna. Yra tik pereinamieji stabilumo ar nestabilumo periodai, kurie daugiausia kontroliuojami išorinių aplinkybių, arba dėl vadovavusio asmens aplaidumo tuos pakeitimus reikia daryti.

Šiandieną mes keičiame savo demokratinį principą norėdami išlaikyti Lietuvoje stabilumą. Tikrai labai džiaugiuosi, kad tai vyksta demokratinio proceso metu, kad mes galime šį klausimą išspręsti demokratiškai. Džiaugiuosi matydamas jus kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko postą, ypač kad jūs įgijote didelį politinį patyrimą dirbdamas Kėdainiuose, keletą metų Seime ir, tikiu, pajėgsite tuos klausimus gerai išspręsti.

Mano klausimas yra toks. Praeitą dieną per televiziją buvęs Pirmininkas paskelbė atsisakąs bet kokios atsakomybės už kanceliarijos darbą Seime.

PIRMININKAS. Prašom klausti!

K.BOBELIS. Ir net pabrėžė, kad diskusijose apie kanceliarijos problemas net nebuvo kalbama, jis buvo kaltinamas dėl kitų punktų. Norėčiau jūsų paklausti, koks bus jūsų pirmasis žingsnis tvarkant tą suirusią, drebančią, nelabai aiškiai veikiančią mūsų kanceliariją, ir kaip jūs galvojate vadovauti Seimui, atsakyti už Seimo darbą, jeigu jūs nebūsite atsakingas už kanceliarijos darbą?

V.MUNTIANAS. Jeigu kalbėtume apie formalią atsakomybę, tai už tam tikras sritis atsako atitinkamų įstaigų vadovai. Kiek prisimenu, Seimo Pirmininkas kalbėjo apie Seimo kanceliariją, ir jeigu ten kas nors vyksta negero, atsakomybė už tai tenka Seimo kanceliarijos vadovui. Manau, kad kiekvienas turi atsakyti už savo veiklos sritį ir už savo pareigybinių nuostatų vykdymą. Tai, kas įvyko (aš jau kalbėjau) Lietuvos Respublikos Seime, vyksta daugelyje valstybinių institucijų ir Seimas nėra kuo nors išskirtinis. Tos privilegijos, apie kurias buvo plačiai kalbama, iš esmės yra būdingos visoms valstybinėms institucijoms. Tos pačios klaidos būdingos daugeliui valstybinių institucijų. Aš manau, kad šito neturėtų būti ir tai galima sutvarkyti per pareigybinius nuostatus, per atitinkamą kontrolę ir atitinkamą veiksmų vertinimą. Minėjau tai, jog mano principas yra toks, kad būtent nebaudžiamumas yra pagrindinė tam tikrų pažeidimų ir piktnaudžiavimų priežastis. Stengiuosi daryti taip, kad tokio reiškinio kaip nebaudžiamumas nebūtų, kad kiekvienas už padarytas veikas būtų vienaip ar kitaip įvertintas. To paties sieksiu, jeigu būsiu išrinktas Pirmininku. Žinoma, galima kalbėti, kaip visa tai būtų galima padaryti. Tarkim, yra tokių įstaigų, kurios padarė pažeidimus, kurių steigėjas yra Seimo kanceliarija. Tarkim, prie jų tiesiogiai Seimo Pirmininkas arba netgi Seimo valdyba prieiti negali, nes įstatymai reglamentuoja santykius tarp steigėjų ir tų įstaigų. Tačiau tai nereiškia, kad nedarysime tokių žygių (vėl grįžtu prie to), kad kiekviena veika būtų atitinkamai įvertinta, nes pagal Seimo statutą Seimo kanceliarija yra atskaitinga Seimo valdybai, o Seimo valdybai pirmininkauja Seimo Pirmininkas. Per tą pirmininkavimą bus galima daryti tam tikrą poveikį sprendžiant visus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausinėta buvo 43 minutes, o skirta 30 minučių. 12 kalbėtojų, gerbiamieji, mes nespėsime. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Su jais padiskutuosite atskirai, kai būsite Seimo Pirmininkas. (Balsai salėje)

V.MUNTIANAS. Jūs matote, kad posėdžio pirmininkas neklauso net kandidato į Pirmininkus.

PIRMININKAS. Ačiū, klausimas baigtas. (Balsai salėje) Balsuoti reikės šiek tiek vėliau ir kitoje vietoje.

Dabar kitas mūsų procedūrų punktas – diskusijos. Diskusijose pirmasis frakcijos vardu kalba S.Lapėnas. 7 minutės. Ruošiasi kolega V.Mazuronis.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, esama padėtis valstybėje mums visiems kelia susirūpinimą ir LiCS frakcija pasigenda ryžtingų, atsakingų valstybės pareigūnų, o pirmiausia mūsų valstybės Prezidento veiksmų. Mūsų frakcija kviečia parlamentinių partijų vadovus išnaudoti esamą situaciją Seime, kaip ne žodžiais, o veiksmais paremti moralią politiką bei realius žingsnius siekiant europietiško valstybės valdymo, skaidrių ir atsakingų sprendimų dėl valstybės ir Lietuvos piliečių gerovės. Seimo Pirmininko atstatydinimas buvo neišvengiamas žingsnis siekiant išlaisvinti Naująją sąjungą ir jos pirmininką A.Paulauską iš Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho įtakos. Tačiau būtų neteisinga šią partiją nublokšti į politikos paraštes ir taip dar kartą sustiprinti Darbo partijos lyderio vienvaldystę naujais aukščiausiais postais valstybėje. Susidarė tokia situacija, kai stiprinama V.Uspaskicho valdžia, kuri nesiderina su politikos etika ir Prezidento pareiškime yra įvardyta kaip savanaudiška vienadienių partijų ir verslo politika.

Todėl kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą ragindami būti aktyviam esant tokiai sudėtingai situacijai ir pradėti formuoti valstybininkų koaliciją. Liberalų ir centro frakcija nebalsuos už V.Muntiano kandidatūrą, juo labiau kad jos nerėmė Respublikos Prezidentas, kai atsisakė tvirtinti ministru. Kviečiame ir kitas frakcijas nebalsuoti, o nepatvirtinus minėtos kandidatūros formuoti valstybininkų koaliciją, kurios pagrindine ašimi tikimės matyti Lietuvos Respublikos Prezidentą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Mazuronis irgi frakcijos vardu. Prašom, kolega.

V.MAZURONIS (LDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente į Seimo Pirmininkus, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Liberalų demokratų frakcija savo susirinkime, kuris vyko šiandien ryte, nutarė, kad negali pritarti sprendimui dėl V.Muntiano paskyrimo Seimo Pirmininku, todėl didžioji dauguma frakcijos narių balsuos prieš tai, kad gerbiamasis V.Muntianas eitų šias pareigas. Trumpai motyvai, kuriais remdamiesi mes priėmėme būtent tokį sprendimą. Pirma, mūsų priimtas sprendimas iš tikrųjų neturi nieko bendra su pretendento asmeninėmis savybėmis. Mes manote, kad V.Muntianas yra ir gana patyręs, ir realiai galintis vadovauti Seimui politikas.

Antra, mūsų sprendimas tikrai neturi nieko bendra ir su Darbo partijos ar frakcijos, kaip politinės jėgos, vienokiu ar kitokiu vertinimu. Darbo partijoje mes matome daug padorių ir protingų žmonių, galinčių ir, mūsų nuomone, turinčių vadovauti Lietuvai šiandien, nes būtent jų partija gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą per praėjusius Seimo rinkimus. Patinka tai kam nors ar nelabai.

Mes priėmė sprendimą neremti V.Muntiano kandidatūros į Seimo Pirmininko postą, nes nepritariate kosmetiniam ir, mūsų manymu, neperspektyviam valdančiosios koalicijos pertvarkymui. Visos problemos, kurias turėjo griuvusi koalicija, pasilieka nepakeistos. Priešingai, sumažėjus koalicijos narių skaičiui tos problemos, kurios susprogdino valdančiąją koaliciją iš vidaus, o tą koaliciją sugriovė tos problemos bei tarpusavio nesutarimai, o ne opozicinių frakcijų iniciatyva nušalinti A.Paulauską, lieka. Net tik lieka tos visos problemos, bet ir didėja.

Liberalai demokratai, be jokios abejonės, linki sėkmės tiek naujajai valdančiajai koalicijai, tiek naujam Seimo Pirmininkui, jeigu jis bus išrinktas. Mes ir toliau būsime konstruktyvi opozicija ir bendrausime tiek su kolegomis iš opozicijos, tiek su kolegomis valdančios daugumos atstovais visais Lietuvai svarbiais klausimais. Tačiau mes negalime remti naujos valdančios daugumos kandidato į Seimo Pirmininkus, nes mes netikime, kad be kardinalių permainų tokia trapi ir iš esmės nereformuota, o tik susilpninta valdanti dauguma gali sėkmingai dirbti Lietuvos žmonių labui. Būtent todėl didžioji dauguma frakcijos narių balsuos nepritardami V.Muntiano kandidatūros skyrimui Seimo Pirmininku.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. P.Auštrevičius. Prašom. Frakcijos vardu?

P.AUŠTREVIČIUS (LF). Be jokios abejonės.

PIRMININKAS. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šiandien svarstydami šį neabejotinai svarbų klausimą mes negalime neatsigręžti į kelių dienų istoriją, kuri įvyko čia ir kurios liudininkais ir dalyviais mes visi buvome. Kolegos, prieš dvi dienas vykęs balsavimas parodė ne tik tai, kad opozicija sugebėjo vieningai pasipriešinti abejingumui, su kuriuo ilgus metus buvo žvelgiama į Seimo kanceliarijoje klestėjusį darbuotojų išnaudojimą bei aukštų klerkų visą galybę, mes sugebėjome pasakyti tai, kas yra priimtina ir normalu bet kurioje sveikoje demokratinėje visuomenėje. Ir mes išliekame įsitikinę, kad tų darbų pamiršti nevalia, nepaisant to, kokių aukštų ir svarbių darbų Lietuvoje yra apskritai. Nebūkime taip pat naivūs, kad vien opozicija padarė tą darbą. Skirkite pretekstą nuo priežasties. Taip, pretekstas buvo objektyvus, priežastys, deja, ir jomis pasinaudojo koalicijos partneriai. Ar tos priežastys išnyks pasikeitus koalicijos konfigūracijai, klausimas lieka atviras.

Mes vakar išgirdome jau trijų koalicijos partnerių pareikštą valią. Ką gi, mes manome, kad pasakytas žodis parodo tą vidaus pasitikėjimą ir tą būseną, kuri yra koalicijos viduje. Tačiau mes nelinkime naujai koalicijai virsti „Mažeikių koalicija“, kurios gyvavimo laikotarpis bus susietas su vienu sandoriu ir jo aplinkybėmis. Kolegos, tai yra labai aktualus klausimas ir bet kam Lietuvoje jis yra svarbus ir ypač keliantis didelį susidomėjimą.

Mes turėjome pakankamai laiko pažinti mūsų kolegą V.Muntianą Seime iš jo darbo, iš mūsų bendravimo kartu. Mes nieko negalime pasakyti blogo apie jį, kaip apie asmenį. Su juo įdomu pasikalbėti, aptarti klausimus ir kai kada pasidalyti įvairiais samprotavimais. Jis ne kartą pademonstravo esąs principingas ir gerai besiorientuojantis dinamiškoje politinėje aplinkoje. Mes sveikiname tokias jo savybes. Gerbiamasis kolega, jūs paminėjote, kad mėgstate matematinę politiką. Tačiau linkime nepamiršti, kad taisyklės, kuriomis remiasi matematinė politika, tiksliau, kintamieji, kurie sudaro jos esmę, greitai keičiasi. Taigi nebūkite vien tiktai tų bendrųjų taisyklių žinovas, tačiau matykite, kaip kinta situacija, ir matykite priežastis, kurios keičia tą situaciją.

Mes supratome, kad koalicija pasiūlė geriausią kandidatą į Seimo Pirmininkus, kuris atstovaus naujai koalicijai. Mes išgirdome šitą žodį ir tikimės, kad tas geriausias kandidatas bus tos, kokį jį įsivaizduoja koalicija. Mes, kaip opozicija, suprantame, kokią atsakomybę turi prisiimti kiekvienas Seimo narys žvelgdamas į dabarties valstybės reikalus, todėl mes vakar esame pasakę savo žodį apie realios alternatyvios koalicijos formavimą. Mes jo nepamirštame, jis lieka veikiančiu principu.

Gerbiamasis kolega, linkėdami kantrybės sujungiant klibančią koaliciją, mes turime aiškiai pasakyti, kad Liberalų frakcija, deja, pasiūlytos koalicijos kandidatūros paremti negali. Ačiū.

PIRMININKAS. Opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom. Frakcijos vardu, kolega?

A.KUBILIUS (TSF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom, septynios minutės.

A.KUBILIUS. Aš trumpai pabandysiu išdėstyti Tėvynės sąjungos frakcijos poziciją. Buvusiai valdančiai daugumai antradienį čia, Seimo salėje, išdavus ir atstatydinus A.Paulauską iš Seimo Pirmininko pareigų, buvusioji valdančiosios koalicijos sutartis buvo nutrūkusi. Socialdemokratams po pusantrų metų buvimo žalingoje Lietuvai koalicijoje su Darbo partija buvo atsivėrusi galimybė apsispręsti, ar tęsti tokią žalingą praktiką, ar ne. Socialdemokratai, kaip paprastai, labai skubiai nutarė tęsti tą patį žalingą variantą, nors buvo ir kitokių galimų variantų – sukurti koaliciją ir be Darbo partijos. Socialdemokratai dar kartą apsisprendė lipti ant to paties grėblio ir už visas to lipimo pasekmes yra asmeniškai atsakingi.

Šiandien svarstome naujo Seimo Pirmininko kandidatūrą. Valdančioji koalicija, kartu ir Darbo partija, kaip čia jau buvo minėta, pasiūlė geriausią savo kandidatą į šį postą – V.Muntianą. Turiu pasakyti, kad po atsakymų į klausimus esame šiuo pasirinkimu dar labiau nusivylę. Visų pirma V.Muntianas yra ir tebelieka ištikimas V.Uspaskicho pavaduotojas Darbo partijoje, nedrįstantis nei atsiriboti, nei kritiškai vertinti V.Uspaskicho ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Darbo partijai žalingos veiklos.

Antras dalykas. V.Muntianas akivaizdžiai pademonstravo, kad žada nevykdyti net referendume ir galiojančiuose įstatymuose patvirtintos nuostatos dėl okupacinės žalos Lietuvai atlyginimo. Mes balsuosime prieš V.Muntiano kandidatūrą. Ne tik dėl jo savybių, kurios dar labiau atsiskleidė ir šiame posėdyje, bet ir dėl to, jog mes manome, kad turime per šiuos rinkimus išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra šiandien Lietuvoje stabili, įgali ir sugebanti dirbti parlamentinė dauguma. Tai, mano įsitikinimu, šiandien yra pats svarbiausias Lietuvos valstybei klausimas, todėl ir nepasiūlėme šiame etape alternatyvios kandidatūros į Seimo Pirmininko postą. Taigi mūsų pozicija yra aiški, tačiau aš žiūriu į valdančiąja daugumą, ypač į socialdemokratus, tarp kurių matau ir patyrusių valstybininkų, nors pastaruoju metu ir darančių daug klaidų. Kviečiu elgtis atsakingai ir valstybiškai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. L.Graužinienė – frakcijos vardu. Prašom, kolege.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ne nuo to norėjau pradėti, bet negaliu nereplikuoti opozicijos lyderiui. Čia yra Seimas, čia ne Darbo partijos suvažiavimas, todėl manau, kad V.Muntianas labai teisingai pasielgė atsakinėdamas.

O šiandien aš norėčiau pirmiausia akcentuoti tas teigiamas Viktoro savybes, kurių neįvardijo opozicijos lyderis. Jų jis turi tikrai daug, tačiau norėčiau išskirti kai kurias ypatingas, kurios, manau, jam tikrai padės šiame sudėtingame darbe – būti Seimo Pirmininku. Pirmiausia tai sąžiningumas, principingumas, nuoseklumas, darbštumas, kompetentingumas, pasitikėjimas tarp kolegų ir, be abejo, daug ką pasakantis žmogaus bruožas – tai subtilus aštroko humoro jausmas. Ši charakterio savybė irgi labai aiškiai apibūdina žmogų. Aš galėčiau labai daug jų išvardyti ir asmeniškai galiu pasakyti, kad V.Muntianas buvo vienas iš tų žmonių, paskui kuriuos mes visi ėjome kurdami partiją, kurių vedami mes atėjome į Seimą. Aš labai džiaugiuosi, kad yra bendras koalicijos partnerių sutarimas. Aš tikiu ir visos frakcijos vardu galiu pasakyti, kad visa frakcija tiki, jog V.Muntianas tinkamai atliks šias pareigas. Todėl noriu pranešti, kad Darbo partijos frakcija vienbalsiai priėmė sprendimą balsuoti už V.Muntiano kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Karbauskis. Irgi frakcijos vardu. Prašom, kolega.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pusantrų metų mes dirbome kartu Seime su V.Muntianu, bet mūsų frakcija V.Muntianą pažįsta dar anksčiau. Du kartus į savivaldos rinkimus jis ėjo pagal Naujosios sąjungos sąrašą ir didžioji dalis frakcijos jį pažįsta asmeniškai ir kaip žmogų jį vertina tik teigiamai. Jis darbštus, nuoširdus, atsakingas, sąžiningas ir nuosaikus. Visi tą turbūt pastebėjo būtent čia, Seime. Mes manome, kad V.Muntianas, kandidatuodamas į Seimo Pirmininko postą, apsvarstė visas galimybes būti tame poste. Mes manome, kad koalicija, siūlydama šį kandidatą, tikrai parinko geriausią po buvusio Seimo Pirmininko A.Paulausko užimti tą postą, būtent Viktorą. Tačiau mes labai abejojame, ar V.Muntianas tikrai turės didžiosios frakcijos, būtent Darbo partijos frakcijos, palaikymą, todėl mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar K.Prunskienė. Ruošiasi J.Olekas. Kadangi dar viena frakcija, kuri neišsakė nuomonės. Prašom, profesore.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vakar koalicijos partneriai sutarė dėl bendradarbiavimo pratęsimo. Sutarė ir dėl Seimo Pirmininko kandidatūros ir natūralu, kad buvo pasiūlytas didžiausios koalicijos partijos ir kartu Seimo frakcijos atstovas. Manau, kad viena iš koalicijos darbo stabilumo prielaidų yra adekvatus pozicijų pasiskirstymas tiek vadovaujančiuose Seimo postuose, tiek Vyriausybėje, o kokios nors disproporcijos į vieną ar į kitą pusę visada suformuoja gal ne priežastis, tai bent prielaidas situacijai keistis. Manau, gal tai irgi buvo viena iš priežasčių, kodėl buvęs Seimo Pirmininkas A.Paulauskas buvo atstatydintas. Man taip atrodo, aš taip manau. Taigi ši situacija keičiasi ir gal todėl padidės, nors ir sumažėjusios, koalicijos darbo stabilumas ir patikimumas.

Kalbėdama apie naują kandidatą V.Muntianą, norėčiau kartu išreikšti viltį, kad dės pastangas bet kokiems nesusipratimams ir įtampoms naikinti tarp koalicijos partnerių. Kad bus kaip Seimo Pirmininkas, tiesiogiai nedalyvaujantis frakcijos veikloje, bus vienodai teisingas ir kartu principingas visų Seime dirbančių ir partijų, ir Seimo narių atžvilgiu, kartu imsis ir prevencijos šia kryptimi. Kad niekas negalėtų pasakyti, jog jaučia už nugaros agresyvų savo kolegos kvėpavimą ar kokias nors rezgamas intrigas. Aš čia prevenciškai kalbu, niekam konkrečiai neadresuodama. Kad patogiai jausis visi – priklausantys ar nepriklausantys koalicijos daugumai, kai ta dauguma yra taip pat ant ribos.

V.Muntianą pažįstu gal ir ne taip seniai. Bet žinau iš kolegų, kad buvo geras, stiprus meras. Kartu priminsiu, kad buvo partnerystės santykiai su valstiečių liaudininkų pirmtake – Valstiečių partija, pagal kurios sąrašą kažkada atėjo į Kėdainių mero postą. (Balsai salėje) Aš čia nesakau kaip kritiką, aš sakau kaip komplimentą, nes patikrinta partnerystė. Manau, kad tai yra argumentas mums palaikyti jūsų kandidatūrą. Mūsų frakcija, šiandien ryte apsvarsčiusi, palaiko, tiek Valstiečių liaudininkų sąrašo, buvusios Valstiečių partijos, kitaip pavadinto sąrašo, kolegos, tiek pritaria Lenkų rinkimų akcijos kolegos, kurie dalyvauja mūsų frakcijoje. Taigi jūs turite tokį palaikymą, gerbiamasis kolega Muntianai. Aš linkiu jums sėkmės, jeigu būsite išrinktas. Kviečiu kolegas palaikyti Viktoro kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienos frakcijos seniūnas – kolega J.Olekas, 7 minutės. Tada kiti Seimo nariai, kurių užsirašė penki.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente, aš nesakysiu nei kiek pažįstu V.Muntianą, nei kuo jis nebuvo, bet aš tikiu, kad jis bus. (Juokas salėje) Jis bus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku ir, be abejo, tai priklauso nuo mūsų visų, šiandien dalyvaujančių posėdyje. Manau, kad nuo mūsų, kalbėjusių ir iš karės, ir iš dešinės, dirbančių Seime valstybininkų, priklauso, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų geresnį įvertinimą Lietuvos žmonių akyse, kad mūsų nuveikti darbai būtų vertinami palankiai ir pripažįstami. Ir tam, be abejo, svarbu, kas vadovauja Seimo darbui.

Aš džiaugiuosi, kad į mano klausimą, ar V.Muntianas nesiruošia būti tariamu Lietuvos Respublikos viceprezidentu, o būti Seimo Pirmininku, jis atsakė, kad jis ruošiasi vadovauti ir dirbti Seime. Manau, kad mums tokio Seimo vadovo kurį laiką trūko. Aš tokį menu Č.Juršėną, kai jis buvo Seimo Pirmininku, vedantį posėdžius, organizuojantį Seimo darbą. Aš manau, kad Č.Juršėno kaip vicepirmininko darbas šiek tiek palengvės dirbant V.Muntianui Seimo vadovu. Ir linkiu jam sėkmės.

Skirtingai nei mano kolega A.Kubilius, kuris šiek tiek priekaištavo dėl nuomonės turėjimo ar ne, aš manau, kad V.Muntianas įrodė, kad jis turi savo nuomonę. Ir jeigu jį, kaip partijos vicepirmininką, lygintume su buvusiu partijos vicepirmininku A.Kubiliumi, tai A.Kubilius buvo kur kas tylesnis savo partijos pirmininko atžvilgiu ir nuomonės pareiškimu nei V.Muntianas. (Plojimai)

Mielieji kolegos, Socialdemokratų frakcija apsvarstė V.Muntiano kandidatūrą. Mes vienbalsiai palaikome jo kandidatūrą vykdydami mūsų bendro susitarimo, bendro darbo Lietuvai susitarimo įsipareigojimus, kuriuos pasirašė mūsų partijų pirmininkai. Mes kviečiame ir opozicijos žmones pritarti V.Muntiano kandidatūrai ir visiems sutelktom jėgom dirbti Lietuvai keliant ir Seimo darbo kokybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Seimo nariai: R.Smetona, o po to kolega E.Klumbys. 5 minutės.

R.SMETONA (MSG). Gerbiamieji kolegos kairėje ir dešinėje, priminsiu paprastą, bet didelę tiesą. Valstybei reikalinga valdžia, gera, išmintinga, teisinga, stipri, kitaip sakant, nėra valdžios – nėra ir valstybės. Todėl valdžios formavimas, o tai vyksta tam tikra prasme šiandien, yra reikalingas, neišvengiamas ir neatidėliotinas. Aš nors ir nepriklausau šiai iš naujo formuojamai valdančiajai daugumai, netgi esu pasitraukęs iš jos, bet kol nėra kitokios geresnės ir stipresnės Seimo daugumos, aš iki šiandien, iki šio posėdžio buvau nusprendęs pritarti šios daugumos pasiūlymui paskirti V.Muntianą į Seimo Pirmininko pareigas.

Tačiau kandidato atsakymas į vieną kolegės pateiktą klausimą sukėlė labai didelių abejonių dėl jūsų, kolega, tinkamumo šioms pareigoms. Klausimas buvo dėl okupacijos žalos atlyginimo. Manau, kad jūs padarėte didelę ir šiurkščią klaidą, ir tas atsakymas kelia abejonių dėl jūsų tinkamumo ir galimybių deramai ir tinkamai atstovauti tautos atstovams, tai yra Lietuvos Respublikos Seimui. Žinoma, jeigu jūs būsite išrinktas į Seimo pareigas, o aš tikiuosi, kad taip ir įvyks, kaip ir žadėjote, dirbkite, daug, gerai ir sąžiningai dirbkite Lietuvos Respublikos labui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega. 5 minutės.

E.KLUMBYS (LDF). Štai taip, gerbiamieji kolegos, į Seimo Pirmininkus – tik viena kandidatūra. Neprisimenu, kada taip buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Seime. (Replika iš salės: „Buvo, gi Landsbergis“.) Suprantu, kad opozicija, kuri mus, liberaldemokratus, atmeta kaip tokius „blogiečius“ a priori, nekėlė savo kandidato, nes nenorėjo prisiimti pralaimėjimo dėmės.

Bet kelias į pergales veda per pralaimėjimus. R.Šukys 2004 m. rudenį nepabijojo mesti iššūkio A.Paulauskui, nors neturėjo absoliučiai jokių šansų laimėti. Opozicija privalėjo iškelti savo kandidatą tam, kad jis išdėstytų savo požiūrį į esminius pokyčius, būtinus Seimo ir kaip tautos atstovybės, ir kaip ūkinio subjekto darbe. Ir tuo kandidatu privalėjo būti opozicijos lyderis. Nes buvimas juo nereiškia vien to vardo turėjimo, teisės pirmiausia užduoti du klausimus per Vyriausybės valandą premjerui bei naudojimosi personaliniu automobiliu su vairuotoju. Labai gaila, kad pasiskelbusi besikuriančia dešiniąja centrine opozicija, dešinioji centrinė opozicija savo darbą pradeda gana liūdnai.

Su nauju pasikeitimu viename iš aukščiausių valstybės postų viliesi pokyčių tos institucijos darbe. Bet, ko gero, tai yra žydro asiliuko svajonė. Ką aš noriu išgirsti iš kandidato į Seimo Pirmininkus? Pirmiausia konstitucinių įstatymų sąvadas, numatytas Konstitucijos 69 straipsnyje. Ar jis bus? Per 16 metų jo nėra ir apie jo nebuvimą, ydingumą kalbėjo buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas. Aš prižadu, klausiu jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke (aš jau turbūt taip pavadinsiu) kiekvieną savaitę, kai jūs stovėsite šitoje tribūnoje.

Antra. Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo siūlymas ir išrinkimas. Dveji metai mes jo neturime, nors tai numato Statutas.

Trečia. Seimo kanceliarijos darbo sutvarkymas. Ir norėčiau iš jūsų išgirsti, ar tai normalu, kai Seimo klerkas, nors ir aukščiausias, gauna kur kas didesnį atlyginimą nei Seimo narys? Kaip jūs manote: a) ar Seimo nario darbas yra visai nuvertintas? b) ar Seimo kanclerio darbas yra stipriai pervertintas?

Žinoma, džiaugiuosi, kad su naujo Seimo Pirmininko tapsmu atsiranda viltis, kad Vyriausybėje neliks KGB kapitonų. Noriu tikėtis, kad gal naujam Seimo Pirmininkui pavyks iškrapštyti paskutinį KGB rezervistą iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų.

Gerbiamieji „darbiečiai“, jūs pasirinkote kandidatu į Seimo Pirmininkus kandidatą, kuris bene vienintelis ir jūsų viešai nepritarė A.Paulausko atsistatydinimui iš Seimo Pirmininko pareigų, nors jūs patys balsavote už A.Paulausko atstatydinimą ir jūsų balsai buvo lemiami. Kas tai buvo? Atsitiktinumas ar apgalvotas politinis žaidimas, kurio pasekmių dauguma Seimo narių, „darbiečių“, net nenumano? Gerbiamieji „darbiečiai“, jūsų laukia didelės vidinės įtampos ir išbandymai, susiję su gerbiamojo V.Muntiano tapimu Seimo Pirmininku. Čia sustosiu, nenorėdamas prognozėmis kelti sąmyšio jūsų protuose.

Sėkmės naujajam Seimo Pirmininkui labai nelengvame darbe. Rekomenduoju, gerbiamasis Pirmininke, patausoti savo nervus, kurių jūs daug sugadinsite, ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom. Norėjau sakyti „nervų specialistas“, bet nesakysiu.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai! Atstatydinus Seimo Pirmininką triuškinančiu balsų skaičiumi, žiniasklaida ir kai kurie specialistai – Seimo nariai, politologai – šaukė: „Griūva dangus!“ Bet, pasirodo, dangus nesugriuvo. Pasirodo, kad tiesa, jog nepakeičiamų nėra, yra tiesa.

Aš manyčiau, kad pradedame naują etapą, etapą, apie kurį buvo daug kalbėta, bet yra elgiamasi visiškai priešingai. Kai buvo suorganizuotas sąmokslas ir nuverstas Prezidentas Rolandas Paksas, buvo sakoma, kad ateina apsivalymo etapas, moralios politikos etapas. Bet noriu jūsų paklausti, ar Konstitucinio Teismo teisėjos tvirtinimas, nors ji niekino partizanus, šlovino okupaciją ir okupacinę policiją, yra apsivalymas? Ar tai, kad užsienio reikalų ministro pareigas eina KGB kapitonas (galbūt ėjo), manėte, yra apsivalymas? Ar jūs manote, kad tai, kad KGB rezervistas eina Lietuvos saugumo departamento pareigas, buvo apsivalymas? Ar jūs tikrai tuo tikite?

Manau, kad šiandien šis žingsnis yra realus galimas apsivalymas, ir pirmas žingsnis, manau, bus žengtas. Su šiuo žingsniu mes matome, kad Užsienio reikalų ministerijoje jau nelieka KGB kapitono, matome, kad tas asmuo, kuris kurpė intrigas, panaudodamas įvairiausias jėgos struktūras ir specialiąsias tarnybas, kuris už savo skverno… tiekdamas slaptas pažymas, maitino žiniasklaidą. Manau, kad tokių dalykų nebus. Manau, jeigu to nebus, tai ir yra apsivalymas. Galbūt tiems, kurie maitinosi tomis pažymomis, tai ir yra griūvantis dangus, nes tokių pažymų jie daugiau tikriausiai negaus.

Gerbiamieji kolegos, manyčiau, mes neturėtume matuoti, kaip turi būti. Balsuoju ar nebalsuoju už pateiktą kandidatūrą… Jeigu mes turime pasakyti ką nors prieš V.Muntianą, sakykime jam tiesiai į akis. Bet mes galime kritikuoti darbus arba tuos darbus teigiamai ar neigiamai vertinti, ir nieko daugiau. Šiandien mes bandome kritikuoti a priori. Jeigu mes – konstruktyvi opozicija, tai kritikuokime tik tuos negatyvius darbus, kurie, kai juos priims valdančioji dauguma, bus nenaudingi mūsų valstybei, žmonėms. Tada ir kritikuokime.

Gerbiamasis V.Muntianas iškėlė esminius dalykus: korupciją, socialinį atitrūkimą, diferenciacijos didėjimą socialinėje srityje, teisingumo stoką, principingumo stoką. Jeigu jis to sieks, sveikinkime ir visi padėkime tai padaryti.

Manau, kad dangus negriuvo, bet valdančioji dauguma vis dėlto nesupranta, kad šiandien mes nepriaugome prie konstruktyvios opozicijos. Bus kaišiojami pagaliai, ar reikia, ar nereikia, ir neleidžiama dirbti. Manau, kad reikėjo ieškoti platesnės koalicijos, kad būtų galima lengviau dirbti. Šiandien jūs net ne visuose komitetuose turėsite daugumą, o opozicijos geranoriškumo tikrai stinga. Tikėkime, kad jūs dar neužsklendėte galimybių, dar yra galimybių ieškoti, nes paskui, kai suformuosite ministerijas, komitetus, kviesti į talką tik tam, kad būtų prisiimta atsakomybė, taip pat nelabai garbinga.

Gerbiamieji kolegos, aš Seimo Pirmininkui palinkėčiau… gal norėčiau pasakyti tik vieną sakinį. Aš jį mažai pažįstu, bet, mano manymu, jis turi tvirtą nuomonę, požiūrį, tačiau jam reikėtų labiau įsiklausyti ir į kitus, kurie norės geranoriškai patarti ir į vieną ar kitą klausimą žiūrės kitaip. Aš taip pat paremsiu savo balsu ir raginu paremti kitus. Aš kritikuosiu tik tada, kai matysiu neteisingus darbus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Paskutinysis ruošiasi kolega J.Ramonas.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pasakysiu keletą žodžių apie naująją valdančiąją daugumą.

Kai buvo iškeltas klausimas dėl buvusio Seimo Pirmininko atšaukimo iš Pirmininko pareigų, aš maniau, kad iš esmės bus peržiūrėta koalicijos sutartis ir Darbo partija, kaip didžiausia Seimo partija, pagaliau išdrįs prisiimti didesnę atsakomybę už valstybės valdymą, nebijodama, kad ją kaltina įvairiausiomis nuodėmėmis, ypač konservatoriai. Konservatoriai kaltins visus, kurie balsavo prieš juos, nesvarbu, kaip ta partija vadinasi. Bet, kaip rodo įvykiai, to nebus, didesnių permainų nebus. Paprasčiausiai įvyko spektaklis ir buvo pašalintas buvęs Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Pašalinę A.Paulauską, likę trys partneriai susibėgo lyg maitvanagiai ir viską paliko po senovei.

Jeigu visko kaltininkas buvo tik buvęs Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, tai galėjote ramiai peržiūrėti koalicijos sutartį ir pakeisti Seimo Pirmininką arba pertvarkyti pareigybes. Pagal tai, kaip vyko šis spektaklis, galiu drąsiai pasakyti, kad naująją koaliciją galima pavadinti nepadoria koalicija, nes šuniukas lėmė sprendimus. Jeigu pasitvirtins informacija, jog kai kurie socialliberalai pakeis partiją dėl kėdžių, tai šią koaliciją bus galima pavadinti valdžios kėdžių mėgėjų koalicija. Natūraliai kyla klausimas, ar gali nepadorumo principais besivadovaujanti ir valdžios kėdes labiausiai mėgstanti koalicija nuoširdžiai, atvirai, skaidriai, naudingai dirbti Lietuvos valstybei ir jos žmonių labui? Labai tuo abejoju.

Keletas sakinių, kodėl aš manau, jog V.Muntianui reikia duoti pasitikėjimo kreditą tapti Seimo Pirmininku. Pirma. Kiek teko per dvejus metus klausytis V.Muntiano kalbų, argumentų, galiu pasakyti, kad tai yra žmogus iš nedaugelio, kurie atitinka Konstitucijoje įtvirtintą laisvą Seimo nario mandatą. Jis nebijo pasakyti savo atskirosios nuomonės, net jeigu visa jo frakcija yra kitokios nuomonės. Toks žmogus nebijo prisiimti asmeninės atsakomybės. Štai šito šiandieninei valdžiai labiausi trūksta. Asmeninę atsakomybę bijo prisiimti Prezidentas, premjeras. Be žmonių, kurie nebijo asmeninės atsakomybės, iniciatyvos ir nesislapsto po kolektyvizmo skraiste, Lietuvos valstybė niekada netaps demokratine, skaidria, vieša, kad žmogus galėtų pasakyti: „Taip, aš blogiau gyvenu nei vokiečiai, bet man mano tėvynė, valstybė, tauta, kultūra, papročiai yra tos vertybės, kurių neiškeičiu į papildomą pinigų kiekį“. Tuo, kuris nebijo pasakyti savo nuomonės bet kuriomis aplinkybėmis, aš galiu pasitikėti, kad jis sugebės įvertinti kitų nuomonę ir bus objektyvus. To tikiuosi iš naujojo Seimo Pirmininko V.Muntiano.

Taip pat noriu pasakyti iš savo kartaus patyrimo, kad politikai dažnai būna veidmainiai, todėl duoda pasitikėjimo kreditą. Kartu įspėju Viktorą: ar nebus tas kreditas jums duodamas todėl, kad norima pašalinti iš frakcijos žmogų, kuris bet kuriomis aplinkybėmis gali pasakyti kitą nuomonę ir suburti apie save didesnį frakcijos kolektyvą? Šito venkite. Aš tik perspėju, nekraipykite… Aš perspėju, turiu patirtį. Kai mane… turėjau 7 Seimo narius… paskyrė ministru, aš pasinėriau visa galva, paskui „surijo“ mano visus, taip aš likau vienas. Po to „išjojo“ ir iš ten. (Juokas salėje) Iš savo patirties taip pat galiu pasakyti. Jums uždavė klausimą, ar jūs tikras lietuvis. Man taip pat tikri patriotai, kurie sugriovė šalies ekonomiką, (…) su Mažeikiais, taip pat prikaišiojo, ar aš tikras lietuvis. Jums bus tas pats. Įsidėmėkite ir tai, kad Prezidentas taip pat nemėgsta savarankiškų žmonių. Jūs tą patyrėte savo kailiu.

Ketvirta. Jus apsups pataikūnai, todėl neužmirškite, kad valdžia duodama, ir visada įtariai žiūrėkite į pataikūnus. Drąsiai žiūrėkite į tuos, kurie nepataikaus jums. Jeigu jūs visas tas… Dar noriu priminti. Iš tikrųjų sukotės verslo pasaulyje. Viską suras, viską – kas tiesa ir netiesa. Jeigu jūs pasiryžęs aukoti labai daug ir drąsiai priimti iššūkį ir iš tikrųjų nebus tų, kurie…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Todėl linkiu jums sėkmės ir manau, kad turime palaikyti žmogų, kuris iš tikrųjų nebijo pasakyti savo nuomonės, ir aš iš jūsų tikiuosi naudos Lietuvai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis kolega J.Ramonas. Tada tvirtinsime balsavimo biuletenį. Priminsiu balsų skaičiavimo grupę ir eisime balsuoti. Prašom.

J.RAMONAS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, išties kelias dienas Lietuvoje vyko labai audringi įvykiai ir daugelis manė, kad yra tam tikra krizė. Iš tikrųjų įvyko tas, kas įvyko. Išklausęs gerbiamojo kandidato į Seimo Pirmininkus, norėčiau paprašyti to, apie ką šiek tiek ir užsiminė, ir akcentuoti tai, ką, manau, reikia padaryti Lietuvos žmonėms.

Pirmas dalykas. Visi matome ir suprantame, kad Lietuvoje jaučiamas atotrūkis tarp valdžios institucijų, šiuo atveju Seimo, ir žmonių. Vieną kartą aš bandžiau siūlyti ir manau, kad šiek tiek šią sritį išmanau, ir labai malonu, kad gerbiamasis V.Muntianas apie tai užsiminė, kad trūksta socialinio dialogo. Mes įstojome į Europos Sąjungą. Europos Sąjungoje tai labai akcentuojama ir yra kaip vienas iš demokratijos garantų. Aš manau, kad jo nebuvimas… jį pakėlus į aukštesnį lygį, mums visiems kartu pavyktų išspręsti problemą, kai valdžios institucijos dirba sau, o žmonės gyvena sau. Siūlyčiau tą problemą iškelti, jūs užsiminėte… Bandžiau siūlyti, kad reikėtų įkurti socialinio dialogo komisiją, nors tai ne panacėja, bet turėtų būti vienas iš pagrindinių mūsų visų veiklos prioritetų, aš turiu omeny ir Seimą, ir savivaldybes, apskritis, ir visas kitas valdžios institucijas. Labai malonu, kad jūs apie tai kalbate.

Antras dalykas. Labai daug kalbama, kad Lietuvos žmonės važiuoja iš Lietuvos. Buvo konferencijų ir viso kitko ir labai daug kas bando gana primityviai akcentuoti, kad yra maži atlyginimai. Taip, jie maži. Bet aš manau, iš Lietuvos bėgama arba sprunkama ir ieškoma geresnio uždarbio ne vien dėl atlyginimo. Viena iš didžiausių problemų, ypač smulkiajam verslui, yra valdininkijos, nežinau, kaip pavadinti… Iš tikrųjų yra labai gerų valdininkų. Savivaliavimas – kas ką nori, tas tą daro. Bet kokią įmonę, bet kokį žmogų gali šiandien paguldyti ant menčių per dieną arba per dvi. Jeigu mes visi kartu, aš turiu omeny pirmiausia Seimo Pirmininką, kaip turintį iniciatyvų ir galių, neišspręsime šios problemos, tai iš tikrųjų Lietuvoje bus dar daug didesnių problemų. Tarp jų ir tai, kad, kai mes įstojome į Europos Sąjungą, manėme, kad, dovanokit už tokį žodį, „perspjausime“ Europos Sąjungą savo protais. Jų dabar trūksta visur.

Trečias dalykas, kas labai svarbu, tai tų pačių valdininkų atsakomybė už savo veiksmus, ir ypač tų žmonių, ir jėgos struktūrų, ir policijos, ir kitų, kurie privalo, manau, dirbti kaip socialinės paslaugos darbuotojai, jie dar labai sunkiai tai supranta. Tad aš visas tas problemas bandydamas šiek tiek akcentuoti, tikiuosi jūsų pozityvių sprendimų.

Ir baigiu. Iš tikrųjų po visų pareiškimų ir diskusijų labai daug kalbama apie tokius dalykus, tad noriu padaryti porą viešų pareiškimų Lietuvai.

Pirmas. Daug kalbama apie moralią politiką. Aš labai daug galvojau ir drįstu teigti, kad aš tą galiu iškelti. Esu padarytas pats didžiausias Lietuvos „amoralistas“, degradavęs… Tie, kurie iškėlė ir apie tai kalba… Man buvo labai įdomu klausytis kovo 11 dieną ir kitų pareiškimų, kad kai padaroma plikame lauke, kuriame buvo dirbama žemė, kiek aš gyvas… (Šurmulys salėje) Kai matai surežisuotą laidą, nufilmuotus stovinčius kryžius, suartą žemę ir padėtus gvazdikus, o sakoma, kad šis padarė tą ir tą, tada kažin ar aš turiu teisę kelti klausimą, ar tie žmonės, kurie tai padarė, yra moralesni.

Antras viešas pareiškimas. (Balsai, triukšmas salėje)

PIRMININKAS. 15 sekundžių ir visi pranešimai bus baigti.

J.RAMONAS. …su šia Lietuvos situacija. Kai kurie skelbia, kad Lietuvoje reikėtų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Aš juos skelbiu ir prašau, kad jie gali įvykti vienoje apygardoje. Jeigu man ant stalo padės, kad toje vietoje buvo kapai, aš sulig ta diena atsistatydinsiu. Sveikinu ir linkiu sėkmės naujajam Seimo Pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi kai kur diskusijose buvo, kaip čia pasakius, užkabintas pretendentas, jis prašo teisės į baigiamąjį žodį. Manau, keliom minutėm galime suteikti, tada eisime balsuoti. Sutinkame. Prašom, gerbiamasis Muntianai.

V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu ir nelabai norėjau kandidatuoti į Seimo Pirmininkus, tai dabar tikrai nesigailiu, nes sužinojau apie save daug ką, ko anksčiau ir nežinojau. Tai yra būdas, kaip sužinoti apie save. Dėl tų kritinių pastabų. Žinoma, aš dėkingas už vertinimus, už išsakytas kritines pastabas, bet kai kurios buvo tikrai nevisiškai teisingos. Nuo 1989 metų nebuvau jokios partijos narys iki 2003 metų, iki to laiko, kol susikūrė Darbo partija. Į savivaldos rinkimus visą laiką ėjau dėl to, kad prašė žmonės, ir ėjau visiškai sąmoningai pasirinkdamas tuo laiku nieko nereiškiančias partijas. Pirmą kartą… (Balsai salėje, juokas.) Minutėlę! Tuo metu… Aš kalbu apie, minutėlę!.. Jeigu galima. Pirmą kartą aš ėjau į rinkimus ir pasirinkau tokią partiją, kuri iš tikrųjų buvo vienadienė partija – Ūkio partija. Ėjau su tos partijos vėliava kartu su tuometine Valstiečių partija ir mes Kėdainiuose nugalėjome partijas, jau save įvardijančias tradicinėmis partijomis, tokias kaip Konservatorių partija. Visiškai sąmoningai tai darydamas, pasirinkdamas tą „nulinę“ partiją, Ūkio partiją, norėjau įrodyti, kad ne partijos pavadinimas yra svarbiausias dalykas, o žmonės, tikslai, kurių tie žmonės siekia, jų programos. Pagaliau tas patyrimas, kurį tie žmonės yra sukaupę, ir tai, ką jie ketina daryti tų žmonių labui. Kaip tik dėl to. Dėl kritinių dalykų ir panašiai. Aš įpratęs ne tik kritiškai vertinti savo elgesį, įpratęs kritiškai vertinti ir kitų elgesį, nesvarbu, kokias pareigas tie žmonės eina.

Dėl žalos atlyginimo. Iš tikrųjų teisingai, na, neteisingai E.Klumbys paminėjo žydrąjį asiliuką. Aš nei žydras, nei asiliukas. (Juokas, plojimai) Noriu pasakyti tokį dalyką, kad iš tikrųjų, mano supratimu, visiškai neteisinga žmonėms suteikti tam tikrą viltį, sukurti kažkokias iliuzijas ir po to nieko nepadaryti. Matyt, ne aš čia esu blogiukas, o tie, kurie paėmė ir padarė taip, kad žmonėms pasakė… iš tikrųjų žala mūsų tautai padaryta didžiulė ir mes žinome, kas tą žalą padarė. Blogai, kai suteikiama viltis, kad ta žala bus atlyginta, o nieko nepadaryta, kad ji būtų atlyginta. Būtent tie, kurie lyg ir buvo tautos patriotai ir inicijavo šį dalyką, to taip ir nepadarė. Visus kitus dalykus ir variantus, kurie buvo įvardyti, ir (…) variantas, kurį E.Klumbys prašė realizuoti, tie visi variantai bus įgyvendinti.

Aš dar kartą noriu padėkoti visiems už kritinius vertinimus ir už tai, ką jūs blogo ar gero pasakėte apie mane, bet dar kartą noriu akcentuoti, kad būtent jūs ir pasakėte, kad nieko iš tos nusistovėjusios tvarkos nereikia keisti. Kaip buvo opozicija ir pozicija, taip jos turi ir pasilikti, kaip negalima keisti savo vertinimų vieno kito atžvilgiu, taip negalima ir ateityje to daryti, kaip negalima paimti ir suteikti galimybės vadovauti vienam ar kitam komitetui kam nors iš opozicijos, taip ir ateityje to negalima daryti. Deja, tai įvardijo būtent tie žmonės, kurie turi šiandieną didžiausią patirtį. Man tenka tikrai labai nuoširdžiai apgailestauti. Labai daug A.Kubilius prisidėjo prie pozicijos darbų, bet iš tribūnos jam turbūt nesmagu visa tai deklaruoti, todėl jis visą laiką kalba priešingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal darbo tvarką replikos sakomos po balsavimo. (Balsai salėje) Taip pat po balsavimo. Dabar mes… Stovėti galite, kiek norite – čia jūsų valia. Slapto balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko išrinkimo. Kadangi viena pavardė, tai ir užrašyta – V.Muntianas. Skaitau Statutą, kad nebūtų neaiškumo. Yra pasirenkama… Tuoj, minutėlę! 117 straipsnis. Pasirenkamas variantas: jeigu už – tai nieko nereikia daryti, tiktai įmesti biuletenį, o jeigu nepatinka siūlomas kandidatas, jį reikia išbraukti arba tiksliai pagal 117 straipsnio 6 dalį yra taip: „Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų arba pavardę to kandidato, prieš kurį balsuoja“. Taigi ar galime tokį biuletenį patvirtinti? Nereikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. (Balsai salėje) Reikia? Prašom. Greitai! (Balsai salėje) Prašom. Kas už tai, kad būtų patvirtintas pasiūlytas biuletenis, prašom balsuoti. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Esant tokiam biuleteniui, kurį jūs čia pateikėte, manau, būtų svarbu, kad jūs pabrėžtumėte, jog kiekvienas balsuojantysis tikrai privalės užeiti į slapto balsavimo kabiną, nes kitaip bus išslaptintas balsavimas, jeigu bus metamas į balsadėžę nepaliestas biuletenis ir mes pažiūrėsime.

PIRMININKAS. Su tuo sutinku. Iš tikro gavęs biuletenį pasirašęs turi užeiti į kabiną, o ką ten kabinoje daro, jo reikalas, ir po to eina ir balsuoja. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintas pateiktas biuletenis? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 104 ir 10 susilaikė. Biuleteniui pritarta.

Dabar balsų skaičiavimo grupė… Minutėlę! (Balsai salėje) Ne tas čia balsavimas. (Balsai salėje) Balsų skaičiavimo grupė: R.Kšanienė, A.Lydeka, A.Matulas, J.Palionis, L.Počikovska. Prisimenant ankstesnį balsavimą, ar kolegos sutiktų, kad būtų dar vienos frakcijos atstovas, tai yra Liberalų demokratų frakcijos atstovas, ir jeigu jis pats sutinka, R.Ačas? Kad būtų pilnesnė. Tada dar kartą, jau abėcėlės tvarka: kolegos R.Ačas, R.Kšanienė, A.Lydeka, A.Matulas, J.Palionis, L.Počikovska.

Dabar balsuojame apačioje ir balsavimo pradžia – 13.10 valandą. Draugas… atsiprašau, kolega Klumby, minutėlę… 13.10, baigiame 13.40 valandą. Vyriausybės valandai – 20 minučių. (Triukšmas salėje) Jeigu nereikia Vyriausybės valandos… (Balsai salėje) Nereikia? Nereikia balsuoti? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Pirmininke, ar galima?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Pirmininke, jūs paskelbkite balsavimą 13.15 valandą, Vyriausybės valanda gali vykti tuo pačiu metu. Kas nori paklausti, paklaus, o kiti gali eiti balsuoti.

PIRMININKAS. Aš galiu su tuo sutikti, tai konstruktyvus pasiūlymas, bet paskui kad nebūtų priekaištų, jog klausinėja 5 ar 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Šiuo atveju, man atrodo, kad geresnė ir korektiškesnė tvarka… balsuojame, čia yra atskiras seiminis, politinis, procedūrinis veiksmas ir mes jo neturime painioti su kitu žanru. Kas už tai, kad būtų balsuojama nuo 13.11 iki 13.41, prašom balsuoti. Nuo 13.11 iki 13.41 valandos.

Taigi sutarta, kad balsavimas 13.11–13.41 valandą. Aš kviečiu dabar tuoj pat balsų skaičiavimo komisiją išsirinkti pirmininką ir pradėti darbą. O čia kol kas išspręsime vieną kitą procedūrinį klausimą. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Socialdemokratų frakcija siūlo balsuoti, kad vis dėlto šiandien būtų atšaukta Vyriausybės valanda ir kad Vyriausybė nelauktų 45 minučių tik dėl to, kad mes klausinėsime vos 15 minučių. Vis dėlto gerbkime jų laiką. Prašau balsuoti dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau vis tiek tas pats. Jaučiu, kad neteksime Vyriausybės valandos, tai tegul kolega E.Klumbys pasakys savo kalbą.

E.KLUMBYS (LDF). Aš noriu kalbėti, kaip numatyta Statute, dėl asmeninių motyvų. Aš supratau, kad gerbiamasis būsimasis Seimo Pirmininkas V.Muntianas suprato, kad tas žydras asiliukas yra jis. Gink Dieve, aš to nenorėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū.

E.KLUMBYS. Aš kalbėjau tokia metaforine prasme. Galėjo tai būti krokodilas Gena ar dar kas nors. Aš pasirinkau šitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš jau nesigailiu, kad suteikiau tamstai žodį. J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto aš norėčiau, kad Seimas nedirbtų gegužinės principais. Vieni eina balsuoti, kiti klausinėja premjerą. Aš pritariu socdemų pasiūlymui. Reikia atsiprašyti Vyriausybės, tegul eina dirbti tai, ko reikia Lietuvai.

PIRMININKAS. A.Kubilius, ir balsuojame.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, yra patvirtinta darbotvarkė ir negirdėjau jokių pasiūlymų jos keisti. Statute reikalaujama, kad būtų Vyriausybės valanda. Jūs šiandien prastai vadovavote posėdžiui, todėl Vyriausybės valanda sutrumpinta, bet ji privalo būti – yra svarbių klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti, balsuosime. (Balsai salėje) Tuoj paaiškinsiu. Balsuosime, ar mes darome 15 minučių Vyriausybės valandą, ar nedarome, nes primenu, kad 14.00 valandą laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas kolega V.Gedvilas opozicijos lyderio pasiūlymu sukvietė valdybos narius, frakcijų vadovus ar atstovus, premjerą ir dar kai kuriuos asmenis į pokalbį itin svarbiu ir konfidencialiu klausimu, t.y. dėl „Mažeikių naftos“. Taigi kas už tai, kad būtų… Atsiprašau, pirmas pasiūlymas buvo kitoks, kad nebūtų Vyriausybės valandos tas 15 minučių. Prašom balsuoti. Kad nebūtų, reikia balsuoti už. O kurie manot, kad būtų tas 15 minučių, balsuojat kitaip. (Balsai salėje) Prašom skųstis nustatyta tvarka.

Užsiregistravo 85. 61 – už tai, kad Vyriausybės valanda būtų kitą kartą, prieš – 21 ir susilaikė 1. Taigi einam balsuoti. Vyriausybės atsiprašau, kad ji pabuvo. Bet jeigu dar šiek tiek pabus, tai sužinos rinkimų rezultatus. Ačiū.

Manau, mes susirinksim po balsavimo 14 valandą. Aš rytinio posėdžio nebaigiu. Arba net šiek tiek anksčiau, turbūt 13.50 val., kai bus suskaičiuota. Rytinis posėdis nebaigtas.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, gerbiamasis premjere ir kiti Vyriausybės nariai, tęsiame mūsų posėdį. Prašyčiau kolegas sėstis ir registruotis. Istorinis momentas. Registruojamės. 85.

Gerbiamieji, pranešu balsavimo dėl Seimo Pirmininko kandidatūros rezultatus. Štai balsų skaičiavimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko išrinkimo. „Iš viso išduota biuletenių – 132, rasta balsadėžėje biuletenių – 132, galiojančių – 131, negaliojančių – 1. Už V.Muntianą – 75 Seimo nariai, prieš – 56. (Plojimai) Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas Seimo narys A.Lydeka ir kiti kolegos balsų skaičiavimo grupės nariai: R.Ačas, R.Kšanienė, L.Počikovska, J.Palionis ir A.Matulas. Vilnius, 2006 m. balandžio 13 diena“.

Tai reiškia, kad nuo šio momento turim Seimo Pirmininką pagal nutarimą, kuris patvirtintas tuo slaptu balsavimu. O nutarimas yra toks: „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko. Seimas nutaria: 1 straipsnis. Išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Seimo narį Viktorą Muntianą. 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.“ Minutėlę. Čia balsuoti nereikia, nes jau nubalsuota. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, pretendentui būnant tribūnoje, mūsų frakcijos narys S.Pečeliūnas iškėlė klausimą apie santykį su okupacinės administracijos struktūromis. Pranešėjas tik paminėjo, kad tėvas dirbo pameistriu, mama nedirbo ir t.t. Aš, prieš mums priimant galutinius sprendimus, vis dėlto norėčiau, kad būtų pasakyta, ar tiksli yra informacija, kurią mes ką tik gavom. O būtent aš pasakau, kokia ta informacija. Kad 1949–1951 metais pono V.Muntiano tėvas Aleksandras buvo LSSR MGB Marijampolės apskrities „stribas“, 1951–1952 m. dirbo MGB Kauno srities Marijampolės apskrities vidaus kalėjimų prižiūrėtoju, kad motina Angelė Valerija 1986–1989 m. dirbo Kapsuko rajono LSSR VSK poskyryje aptarnautoja. Mes suprantam, kad ne tėvus čia renkam, bet vis dėlto svarbu, kokia yra tikra informacija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, klausimas yra išspręstas. Buvo gongas, ir iš tikro kolega J.Razma yra teisus, kad rinkom ne tėvus, o sūnų, kuris neatsako už tėvų veiklą. Taigi sveikinam Seimo Pirmininką. Laikinasis Seimo Pirmininkas nori tarti žodį. (Plojimai) Tai pirma žodis suteikiamas baigiančiam eiti ar jau pabaigusiam laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas V.Gedvilui, o po to kalbės Seimo Pirmininkas. V.Gedvilas. Paklausom, kolegos.

V.GEDVILAS (DPF). Laba diena, mielieji kolegos. Tikrai norėčiau padėkoti ir opozicijai, ir pozicijai už išreikštą pasitikėjimą manimi. Tikrai dvi dienas dirbau rankoves atsiraitęs, tikrai nieko blogo nepadariau. Noriu palinkėti esamam Seimo Pirmininkui V.Muntianui optimizmo ir sėkmės jo darbuose. Telydi sėkmė mūsų Seimą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo Pirmininkas V.Muntianas. Prašom, kolega.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai nuoširdžiai noriu padėkoti jums už tą pasitikėjimą, kurį man parodėte. Aš, kaip ir mano kolega, buvęs prieš tai, stengsiuosi dirbti visą laiką pasiraitojęs rankoves. Stengsiuosi pirmiausia, žinoma, išsiaiškinti tuos dalykus, kuriuos paminėjo kolega J.Razma. Iš tikrųjų man ne viskas, ką jis paminėjo, buvo žinoma. Tačiau jau vien tai, kad, tarkim, mano mama dirbo Vidaus reikalų skyriuje, o tas klausimas irgi kelia kažkokių papildomų emocijų, kada dirba… O kas, irgi kas nors yra blogai, jeigu dirba, tarkim, Vidaus reikalų skyriuje valytoja? Tai galima įtarti, kad tai yra susiję su kokiais nors įdomiais dalykais. Įsivaizduoju, kad ir žmogus, kuris bando skelbti tą informaciją, bent turėtų išsiaiškinti tuos dalykus iki galo, o po to juos skelbti, nes jis bando juos paskelbti ne šiaip sau kaip informaciją apie mane, bet kaip tam tikrą sensaciją.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui, ir sėkmės.

Tai dabar, mielieji kolegos, mes iš tikro baigiame rytinį posėdį. Tuoj bus gongas. Vyriausybė, tiksliau, premjeras ir kartu su juo kai kurie ministrai eina į Europos reikalų komitetą, kartu – frakcijų vadovai arba atstovai, galintys prieiti prie konfidencialios informacijos, ir atitinkamai Seimo valdybos nariai, jeigu turi laiko. Taigi posėdis baigtas.

Vakarinis prasideda numatytu laiku, t.y. 15 valandą. Ačiū.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.