Aštuonioliktasis (154) posėdis
2006 m. balandžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Prašom užimti savo vietas, ir skelbiu vakarinio posėdžio pradžią. Prieš pradedamas darbotvarkę, norėčiau jus supažindinti su 218 straipsniu: „Pareigūno atleidimo procedūra. 1. Seimo pareigūnas, dėl kurio atleidimo vyksta diskusija, tam posėdžiui pirmininkauti negali. 2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar 30 minučių atsakyti į klausimus. 3. Toliau diskusija tęsiama bendra tvarka. 4. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Tai prašyčiau Seimo narius laikytis tvarkos, kuri išdėstyta Statute.

Seimo nutarimo „Dėl Artūro Paulausko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1276 (pateikimas)

Tada pradedam darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Artūro Paulausko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektą Nr.XP-1276. Kviečiu iniciatorius į tribūną. (Balsas salėje) Projektas, taip. Prašote registracijos? Gerbiamieji, atsiprašau gerbiamojo A.Kubiliaus, prašau registruotis. Juk dar nebalsuojame.

Užsiregistravo 102. Kviečiu gerbiamąjį A.Kubilių į tribūną. Prašau.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien mes svarstome politinio pasitikėjimo Seimo Pirmininku A.Paulausku klausimą, svarstome politinės atsakomybės klausimą. Mano įsitikinimu, politinės atsakomybės, asmeninės politinės atsakomybės klausimas kiekvienam politikui, tuo labiau institucijos vadovui yra pats svarbiausias. Svarstome politinės atsakomybės už vadovavimą Seimo darbui klausimą. Noriu priminti, kad Seimo statuto 29 straipsnis labai aiškiai nustato, kad „Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui“. Ir mes šiandien keliame paprastą klausimą: ar Seimo Pirmininkas tinkamai vykdo savo pareigas? ar jis tinkamai vadovauja Seimo darbui? ar mes galime pasitikėti tokiu vadovavimu, kokį pastaruosius šešerius metus mes šiame Seime matėme?

Gerbiamieji kolegos, visi žinome, kas, kokie įvykiai, kokia situacija privertė mus, opozicijos atstovus, kelti pasitikėjimo Seimo Pirmininko gebėjimais tinkamai vadovauti Seimo darbui klausimą. Turime konstatuoti karčią tiesą, kurią atskleidė kai kurie Seimo kanceliarijos darbuotojai ir žiniasklaida: Seimo kanceliarijoje yra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Tai sukėlė didžiulį skandalą, Seimo ir taip nelabai aukštas autoritetas patyrė dar vieną didžiulį smūgį. Žmonių pasitikėjimas ne tiktai Seimui, bet ir visa politine sistema, o kartu ir visa valstybe taip pat patyrė dar vieną smūgį.

Kyla natūralus klausimas: kas yra atsakingas, kad Seime, Seimo kanceliarijoje susiklostė tokia skandalinga padėtis, tokia skandalinga praktika? Kai kas norėtų šiame Seime įrodyti, kad už tai yra atsakingi tik paskiri Seimo kanceliarijos pareigūnai ar Seimo kancleris. Mes, pasirašę interpeliaciją Seimo Pirmininkui, neneigėme kanceliarijos pareigūnų atsakomybės, tačiau, mūsų įsitikinimu, lygiai taip pat atsakingas yra ir šios įstaigos vadovas. Seimo, kaip vienos iš svarbiausių valstybės įstaigų, vadovas yra Seimo Pirmininkas, kuris, kaip nustato Seimo statutas, ir vadovauja Seimo darbui. Todėl mes šiandien ir kalbame apie Seimo Pirmininko politinę atsakomybę.

Tiesą sakant, praeitą savaitę mane labiausiai ir nuvylė Seimo Pirmininko, sakyčiau, gana desperatiškos pastangos įrodyti, kad jis nėra politiškai atsakingas už Seimo kanceliarijos, sudėtinės ir neatskiriamos Seimo dalies, darbą. Esu įsitikinęs, kad Seimui turi vadovauti toks Seimo Pirmininkas, kuris tikrai jaustų ir prisiimtų visišką atsakomybę, politinę atsakomybę už Seimo darbą. Seimui reikia tikro Seimo vadovo, o ne tokio Pirmininko, kuris save galbūt labiau įsivaizduoja tariamu Respublikos viceprezidentu. Kai Seimas neturi atsakomybės už Seimo darbą jaučiančio Seimo vadovo, tada ir prasideda visi piktnaudžiavimai tarnybine padėtimi Seimo kanceliarijoje.

Turiu pasakyti, kad iš tiesų manęs visiškai neįtikino Seimo Pirmininko praeitos savaitės aiškinimai, kad Seimas ir Seimo kanceliarija yra atskiros institucijos, kad ne viskas, kas vadinama Seimu, yra Seimas, kad jis, Seimo Pirmininkas, nesikiša į Seimo kanceliarijos darbą, todėl negali būti už ją atsakingas. Du Seimo Pirmininko potvarkiai, 2002 ir 2004 metų, kurie jums yra išdalyti ir kuriuose akivaizdžiai matome, kad Seimo Pirmininkas duoda nurodymus Seimo kancleriui derinti, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus su tuometiniu Seimo vicepirmininku A.Skardžiumi ar paveda pradėti naujos Seimo salės projektavimo darbus Seimo kancleriui, akivaizdžiai rodo tą labai aiškų dalyką – Seimo Pirmininkas nevengia aktyvaus Seimo kanceliarijos darbo reguliavimo.

Taigi šiandien turime apsispręsti, ar už paaiškėjusius faktus, kad Seimo kanceliarijoje yra paplitęs piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kas nors turi prisiimti politinę atsakomybę, ar ne. Mūsų įsitikinimu, tokią atsakomybę turi prisiimti Seimo Pirmininkas, kurio jau šeštus metus trunkantis ydingas vadovavimas Seimo darbui ir sukėlė tokias pasekmes. Seimo Pirmininko politinė atsakomybė nepaneigia ir visos Seimo valdybos atsakomybės, kuriai Seimo kancleris atsiskaito už savo veiklą, tačiau Seimo Pirmininkas yra vienasmenis Seimo vadovas, vadovaujantis Seimo darbui ir už tai privalantis prisiimti asmeninę politinę atsakomybę. Todėl šiandien mes, pasirašiusieji teikimą, teikiame Seimo nutarimą, kuriuo siūlome pareikšti nepasitikėjimą Seimo Pirmininku.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu, baigėt, taip?

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dirbame toliau. Tada kviečiame į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ruošiausi kalbėti apie faktus, paaiškėjusius dėl Seimo kanceliarijos darbo. Ruošiausi vertinti juos, siūlyti reformos kryptis, naikinti išsikerojusias privilegijas, paaiškinti apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto suteiktas man galias, bet paskutinių dienų įvykiai parodė, o gal tiksliau, patvirtino teiginį, kad kanceliarijos darbas su man pareikštu nepasitikėjimu neturi nieko bendra. Ties mano asmeniu susifokusavo įvairūs interesai ir, kad ir kaip būtų gaila, jie neturi nieko bendra su šiuo metu svarstomu klausimu.

Tačiau jeigu apie viską iš pradžių, tai norėčiau grįžti prie man pareikšto nepasitikėjimo. Čia ponas A.Kubilius sąmoningai ar nesąmoningai painioja sąvokas „Seimo Pirmininkas“, „Seimas“, „Seimo kanceliarija“ ir taip bando apskritai išplauti sąvoką „atsakomybė“. Tai leiskit man paaiškinti, ką bendro turi Seimo Pirmininko institucija ir Seimo kanceliarija, nes praeitą savaitę aš, atsakinėdamas į klausimus dėl Arvydo Kregždės atleidimo, supratau, kad yra nežinančių arba paprasčiausiai nesuvokiančių šių institucijų kompetencijos. Pradėkime nuo Statuto 29 straipsnio, kuriame labai aiškiai apibrėžti Seimo Pirmininko įgaliojimai: „Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui“. Turbūt natūralus klausimas, kas yra Seimas.

Konstitucijos 55 straipsnis labai aiškiai atsako: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“.

Dabar atsakykime į klausimą, ką bendra turi Seimo Pirmininkas su tarnybinių automobilių naudojimu vežioti šunis ir žmones? Prašau sugrįžti į Statuto 15² straipsnį, kuriame apibrėžta tarnybinių automobilių naudojimas. Šiame straipsnyje rašoma: „Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams ir opozicijos lyderiui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju. Tarnybinių automobilių naudojimo tvarką nustato Seimo valdyba Seimo kanclerio teikimu“.

Ką bendra Seimo Pirmininkas turi su Seimo kancleriu? Statuto 31 straipsnyje rašoma: „Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas, Seimo kanclerį įstatymu nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Seimo kancleris yra Seimui ir Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas“. Pabrėžiu, Seimui, o po to – Seimo valdybai.

Kiek Seimo Pirmininkas turi įtakos sprendžiant finansinius ar kitokius kanceliarijos reikalus? Statuto 36 straipsnyje rašoma (prašau atkreipti dėmesį): „Seniūnų sueiga savo posėdyje svarsto Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus ir su savo siūlymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai“.

Statuto 32 straipsnyje sakoma, kad „Seimo valdyba tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus, Seimo valdyba tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą“.

Taigi kas yra Seimo kanceliarija? 79 straipsnis labai aiškiai atsako į tą klausimą, kad „Seimo kanceliarija yra valstybės įstaiga. Ji turi juridinio asmens teises, atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, Seimo kanceliarija valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise“.

Aš, prieš eidamas į tribūną, pabandžiau pažiūrėti, nes jūs žinote, kad Seimo kancleris iki 2000 metų buvo Seimo narys, t.y. politinė pareigybė. 2000 m. birželio 8 d. Seimas pakeitė kanclerio statusą ir iš politiko padarė jį samdomu tarnautoju. Štai kaip kalbėjo pateikdami šio įstatymo projektą (Statuto projektą) autoriai. Vienas jų buvo A.Čaplikas. Štai kaip jis kalba: „Mūsų siūlymo esmė yra ta, jog kiekvienas Seimo narys dirbtų Seimo darbą, o visa tai, kas susiję su kanceliarijos darbu (dokumentų parengimu, su įvairiausių gėrybių skirstymu, su darbo sąlygų Seimo nariui sudarymu), atitektų samdomam žmogui, t.y. jis taptų normaliu įstaigos vadovu, skiriamu 5 metams“. Dar daugiau jis pasakė: „Mes esame įstatymo projekte nurodę, jog iš esmės didžioji politinė atsakomybė, politinių interesų derinimas pereina Seimo Pirmininko kompetencijai ir atsakomybei, jis atsakingas už parlamento darbą. Seimo Pirmininkas turi organizuoti politinių interesų derinimą, o Seimo kancleris atlieka techninį darbą“. Labai aiškiai ir teisingai atskyrė šias dvi funkcijas ir šiuos du darbus.

Taigi noriu pasakyti, kad iš mano išvardytų teisės aktų –Konstitucijos, Statuto – nuostatų tiesioginių administracinių santykių tarp Seimo Pirmininko ir Seimo kanceliarijos nėra. Šie santykiai formuojasi tik partnerystės pagrindu.

Jūs klausiate, ar Seimo Pirmininkas turi prisiimti atsakomybę už Seimo kanceliarijos veiklą? Mano atsakymas – turi. Bet tik tiek, kiek šią atsakomybę nustato Lietuvos įstatymai. Galiu prisiimti atsakomybę, kaip ir kiekvienas Seimo valdybos narys, taip pat galiu be išlygų prisiimti atsakomybę už viena – už tai, kad per šiuos 5 metus man taip ir nepavyko sutelkti Seimo narių politinės valios paskirti Seimo kanclerį, kuris galėtų inicijuoti realias reformas, galbūt galėjusias užkirsti kelią išaiškėjusiems Seimo kanceliarijos valdininkų piktnaudžiavimo faktams, užtikrinti skaidrią Seimo kanceliarijos veiklą. Nemanau, kad daugeliui jūsų šie argumentai yra naujiena. Atvirkščiai. Iš daugelio Seimo narių klausimų, užduotų man, matyti, jog daugelis puikiai žinojo apie kanceliarijos darbo trūkumus. Jau ne vieną kartą esu sakęs, kai paaiškėjo faktai dėl piktnaudžiavimo Seimo kanceliarijoje, mes turime liautis kaltinę vieni kitus. Brėžti brūkšnį ir pagaliau sutelkti politinę valią ir visiems kartu spręsti būtinų kanceliarijos reformų klausimą, nes kitaip kova su privilegijomis virs tik dar viena kova vienų su kitais, siekiant siaurų politinių dividendų.

Kaip matyti, opozicija iš tiesų susitelkė ir nubrėžė brūkšnį, tačiau šis brūkšnys nubrėžtas lygiai ties ta riba, kaip prieš beveik 6 metus didžiausia opozicinė partija pralaimėjo Seimo rinkimus. Nors ne kartą sakiau, kad ši sistema, veikusi ne šešerius metus, kaip čia bandoma teigti, bet visus 16 nepriklausomybės metų, gali būti reformuota tik sutelktomis visų partijų pastangomis, deja, nei dabar, nei ankstesnės kadencijos Seime aš nesulaukiau deramo palaikymo bent pabandyti pradėti būtinas reformas. Reformas, kurias turi vykdyti veiklus ir reformatoriškai nusiteikęs Seimo kanceliarijos vadovas. Taigi tai ir buvo motyvas, kodėl aš nemaniau, kad kancleris A.Kregždė yra tas kandidatas, galintis vykdyti šias reformas, todėl ir neteikiau jo kandidatūros užimti Seimo kanclerio postą. Nepaisant to, šiandien jūs spręsite kaip tik mano atsakomybės klausimą, išaiškėjus spragoms kanceliarijoje.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimas šiandien yra ir Seimo daugumos eilinis išbandymas. Noriu tiesiai pasakyti, kad Seimo Pirmininko pareigos yra vadovauti Seimui, inicijuoti teisėkūros procesą, parlamentinę kontrolę, derinti politinius interesus ir paskyrimas į jas bei atleidimas iš jų negali būti siejamas su jokiomis išankstinėmis sąlygomis, įsipareigojimais, kurie prieštarauja valstybės interesams. Aš niekada nepasidaviau ir nepasiduosiu gąsdinimams, šantažui ir, nesvarbu, kur dirbčiau ir ką dirbčiau, vadovausiuosi sąžine ir bendražmogiškomis vertybėmis. Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, aš visada sieksiu, kad būtų vykdomos realios, o ne kosmetinės Seimo kanceliarijos reformos ir pradėta reali kova su privilegijomis.

Apskritai noriu padėkoti, kad jūs suteikėte man tokią teisę ir garbę dirbti Seimo Pirmininku. Iš tiesų turėjau galimybę per tuos šešerius metus dirbti nors ir sunkų, atsakingą, bet labai įdomų ir prasmingą darbą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Pirmasis užsirašė gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mano klausimas bus ne apie šunis, o truputį rimtesnis. Aš anksčiau nežinojau (tik dabar tapo paviešinta žiniasklaidos), kad pasirašant keturių partijų susitarimą, mano supratimu, buvo perbraukta, ir labai dideliu brūkšniu, Konstitucija. Jūs kaip tik pradėjote savo kalbą nuo Konstitucijos, ir, man atrodo, visi mes čia esame prisiekę gerbti Konstituciją. Kaip ji buvo perbraukta? Aš manau, kad partijų susitarime yra aptarta, kad partijų vadai tampa ar premjerais, ar Seimo pirmininkais, bet nėra įrašyta personalinių pavardžių. Pasirodo, yra įrašytos personalinės pavardės, ir net jūsų, ir tai suponavo, kad Seimo nariai, kurie balsuoja rinkdami į šias pareigybes žmones, jau yra susaistyti, o Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad mūsų mandatas yra duotas tautos ir jokios partijos, jokie susitarimai negali jo susaistyti. Kažkada mes šioje salėje labai grasinome vienam aukštam pareigūnui ir net nušalinome nuo pareigų dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Kaip jūs traktuotumėte tokį susitarimą, ar tikrai jis šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, nes jūs dabar kaip tik mums sakėte kalbą, labai susijusią su preciziškai nagrinėjamais teisės aktais? Gal aš klystu? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ne, jūs neklystate, ir aš turbūt neklydau sakydamas, kad mano klausimas visiškai nesusijęs su kanceliarijos darbu. Iš to klausimo tiktai dar kartą galiu tokią pat išvadą padaryti. Dabar partijų susitarimai. Jūs turbūt žinote partijų susitarimą dėl karinio biudžeto. Ten taip pat sakoma, kiek procentų, kaip jis turėtų būti formuojamas ir finansuojamas, ir jūs žinote Konstitucinio Teismo išvadą dėl tokių įvairių susitarimų. Jie nesusiję su partijų susitarimu. Tai yra partijų susitarimai ir įstatymai yra skirtingo pobūdžio dokumentai. Partijų susitarimai netgi nėra norminio pobūdžio aktai.

Dabar dėl to, ką jūs sakėte. Man atrodo, balsavimas dėl paskyrimo dar kartą įrodė, kad tokie susitarimai, kokius jūs minėjote, tiesiog niekaip negali būti įgyvendinami. Nors mūsų tuo metu koalicijoje buvo per 80, jeigu aš neklystu, tuo metu už mane balsavo 76 ar kiek Seimo narių. Vadinasi, nebuvo to susitarimo taip jau preciziškai laikomasi. Taigi aš manau, kad partijų susitarimai yra visiškai kito pobūdžio susitarimai ir nereikia jų lyginti su įstatymais arba teisės aktais.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Primenu, minutė klausti. Iš viso turime 30 minučių.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, jūs puikiai žinote, kad tie Seimo nariai, kurie balsuos už tai, kad jūs būtumėte atstatydintas, balsuos ne vien tiktai dėl to, kad kanceliarijos darbe yra daug broko ir piktnaudžiavimo. Per jūsų kadenciją mūsų valstybėje išsikerojo daug labai blogų ir ydingų, ir žalingų mūsų demokratijai nuostatų. Apie tai bus galima kalbėti daugiau, bet aš noriu pasakyti kitą dalyką. Jūs sakote, kuo čia aš dėtas, jeigu yra kancleris. Bet aš noriu jūsų paklausti. Kai nuskęsta Rusijos povandeninis laivas „Kurskas“, gynybos ministras galėtų pasakyti, net Rusijoje, kuo čia aš dėtas – juk yra laivo kapitonas.

A.PAULAUSKAS. Viskas? Aš tik noriu paklausti, kodėl jūs neįrašėte į šį nepasitikėjimo dokumentą to, ką jūs dabar kalbate? Aš tada galėčiau ir atsakyti į jūsų klausimą, bet jūs dabar rašote viena, o galvojate kita. Mes, atrodo, galėtume ir kalbėti, ir galvoti apie tą patį.

PIRMININKAS. Dėkojame.

A.PAULAUSKAS. Kažkodėl dvigubi standartai.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, aš gerbiu jus kaip Seimo Pirmininką, bet nežinodamas užkulisinių įvairių intrigų negaliu suprasti jūsų logiškumo. Jūs cituojate Konstitucijos 29, 36 ir 37 straipsnius, kuriuose aiškiai pabrėžta, kad už kanceliarijos darbą yra atsakingas Seimas ir valdyba. Kas yra atsakingas už valdybos darbą? Ar jūs nesate atsakingas už valdybos darbą ir ar per penkerius metus nebuvo galima pamatyti, kokie dalykai vyksta Seimo kanceliarijoje? Kancleris yra samdomas tarnautojas. Jis nėra joks tautos rinktas atstovas ir jis atlieka grynai, kaip jūs pats pasakėte, techninį darbą. Už techninį darbą jis turi kam nors atsakyti. Jeigu jis nėra jums atsakingas, tai kam jis yra atsakingas? Aš noriu paklausti, kas yra atsakingas už Prezidento kanceliariją, kas yra atsakingas už Vyriausybės kanceliariją ir kaip jūs galite sakyti, kad jūs nesate atsakingas už Seimo kanceliariją?

A.PAULAUSKAS. Gerai. Aš gerbdamas jūsų amžių paaiškinsiu dar kartą. Noriu pasakyti, kad kancleris yra paskirtas Seimo. Šioje salėje 80 Seimo narių išrinko kanclerį ir jis pagal savo statusą yra atsakingas Seimui ir valdybai. Valdyba veikia savo kompetencijos ribose. Aš paminėjau, kokiais klausimais valdyba gali daryti įtaką kanceliarijos veiklai. Viskas. Tie trys momentai, kuriuos aš minėjau, ir yra visa valdybos kompetencija. Taip, aš valdybai pirmininkauju, valdybai teikiu darbotvarkę ir balsuoju valdyboje kartu su kitais valdybos nariais.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, lyg ir yra akivaizdu ir niekas nesiginčija, kad kancleris privalo vykdyti Seimo valdybos sprendimus. Juk ar tai būtų išmokos Seimo nariams, ar techninio aprūpinimo klausimai, iš esmės kanceliarija paprastai remiasi Seimo valdybos sprendimais, nutarimais, visais kitais įstatymų lydimaisiais aktais. Kyla natūralus klausimas: Seimo valdybai vadovauja Seimo Pirmininkas ar tiktai pirmininkauja posėdžiams? Šiaip jau, žiūrint į reglamentą, lyg ir akivaizdu, kad Seimo Pirmininkas vadovauja, jis ir turėtų teikti, kaip jūs ką tiktai paminėjote, darbotvarkei svarstyti reformų klausimus ir t.t.

A.PAULAUSKAS. Gerai. Aš galiu jums išvardyti visus veiksmus, kurie buvo padaryti bandant keisti kanceliarijoje nusistovėjusią tvarką. Pradėjęs dirbti 2000 metais aš kreipiausi į Valstybės kontrolę, kad būtų atlikti tyrimai ir patikrinimai, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai.

Yra 2002 m. Valstybės kontrolės pranešimas, patikrintas 1998–2002 metų laikotarpis ir nustatyti labai šiurkštūs pažeidimai vykdant viešuosius pirkimus. Seimo kancleris, atsiskaitydamas valdybai, aiškinosi ir nurodė, kad viena iš priežasčių buvo ta, kad jo tuometinis pavaduotojas Gedeminas Aleksonis, visiškai su juo nederindamas, naudojo dideles sumas įvairiems projektams. Buvo paskirta nuobauda kancleriui ir buvo kanclerio iniciatyva visiškai atsisakyta G.Aleksonio paslaugų šiame bare. Dar daugiau. Jums išdalytas potvarkis buvo parašytas kaip tik po svarstymo, kad ne kokie nors padalinių vadovai spręstų, kur panaudoti didžiules lėšas. Tarkim, kaip tada buvo iškilęs konfliktas dėl teritorijos išgrindimo trinkelėmis, nebuvo perkami kompiuteriai, informacinių technologijų nebuvo įsigyjama. Štai kodėl buvo pasakyta, kaip A.Kubilius klaidingai pasakė, ne viešuosius pirkimus derinti, bet projektus derinti, kad tikrai žinotume, kur tas investicijas daryti, o ne paskutinę vietą…

Daug kartų buvo bandoma grįžti prie to klausimo, bet aš visada buvau įsitikinęs, kad reformas galima pradėti, jeigu yra įstaigos vadovas, kuris pritaria šitoms reformoms, kuris yra pasiryžęs jas vykdyti. Aš keletą kartų bandžiau pasiūlyti Seimui kanclerio kandidatūras. Nė vienai jai nebuvo pritarta. Atvirkščiai, pasikartosiu, ką sakiau praėjusią savaitę, man išėjus pavaduoti Prezidentą kancleriu buvo paskirtas Arvydas Kregždė. Dar kartą aš jums galiu pasakyti, kad mano ketinimas daryti reformas buvo susijęs su kanclerio paskyrimu. Jeigu prisimenate danų PHARE projektą, jame buvo įvertinta, kokias reformas reikia padaryti Seime. Yra parengta visa programa, bet ji vėl negavo Seimo daugumos pritarimo. Todėl aš galėčiau sakyti ne vieną veiksmą, kai mes bandėme keisti kanceliarijoje nusistovėjusią tvarką, tačiau neužteko politinių jėgų, politinės valios.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narė gerbiamoji V.Vertelienė. Prašom.

V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiaip mano klausimas buvo skirtas… aš norėjau paklausti pono A.Kubiliaus. Kadangi pagal Seimo statutą man nebuvo suteikta tokia galimybė, aš noriu paklausti, ar ponas A.Kubilius teikė jums kokių nors pastabų, pasiūlymų, priekaištų dėl kanceliarijos darbo, apskritai dėl jūsų darbo per tuos šešerius metus, nes jis taip pat dalyvavo… buvo Seimo valdybos narys ir praeitą kadenciją, ir šią kadenciją. Ar tai buvo pirmas toks oficialus kaltinimas, ar jūs ir anksčiau esate gavęs? Dėkui.

A.PAULAUSKAS. Nesu gavęs, nors A.Kubilius yra valdybos narys ir turi galimybę susipažinti su visa informacija. Mes ne kartą kalbėjome ir apie kanceliarijos finansavimą, ir biudžeto projektą svarstėme, bet tokių rimtų priekaištų dėl kanceliarijos darbo nebuvo pareikšta.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, mes turime rankose išdalintus potvarkius, kuriais jūs pavedėte Seimo kancleriui Arvydui Kregždei naujos Seimo posėdžių salės projektavimo darbus. Spėju, kad išleistas ne vienas šimtas tūkstančių litų, bet kuo remdamasis jūs išleidote tą potvarkį – juk mes daug vėliau priėmėme sprendimą dėl tos salės statybos? Ar bendrai nematote problemų dėl savo vadovavimo kanceliarijai ir tokiu būdu…kad prievarta kanceliarija užbėgtų Seimo sprendimui už akių

A.PAULAUSKAS. Ne, šis klausimas dėl naujos salės projektavimo buvo ne kartą derintas su frakcijomis. Frakcijos turėjo įvairius eskizus, buvo susitikimai su architektais ir galų gale buvo prieita prie nuomonės, kad reikia projekto, tada Seimas galės konkrečiai apsispręsti. Tai buvo padaryta. Ir tik tada Seimas apsisprendė patvirtinti salės statybą pagal šį projektą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis S.Pabedinskas. Prašom.

S.PABEDINSKAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi esame koalicijos partneriai, šiuo atveju aš, kaip koalicijos partneris, norėčiau pasiteirauti, tikėdamas tuo, ką rašo spauda, ar tai iš tikrųjų yra tiesa. Skaitau spaudoje, kad vienas iš koalicijos partnerių vadovų jus lyg ir kaltina, kad jūs nevadovaujate arba jūs nebegalite vadovauti savo partijai, kad kai kurie partijos nariai tiesiog to nevykdo, arba nepaklūsta jūsų reikalavimams. Sakykite… Man iš tikrųjų bus problemų balsuojant. Aš labai norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų yra partijos vienybė, ar tai yra vien tik koalicijos partnerių nuomonė?

A.PAULAUSKAS. Labai sunku komentuoti tai, ko jūs klausiate su tokiomis užuominomis. Bet aš galiu pasakyti, kad įvairių Seimo institucijų vadovai arba struktūrinių padalinių vadovai priima sprendimus komitetuose savarankiškai, komitetuose dalyvaujančių narių balsų dauguma. Iš tikrųjų aš nevadovauju komitetams priimant sprendimus. Bet kuris komiteto pirmininkas turbūt gali patvirtinti, kad aš galbūt tariuosi, galbūt susitinku, bet vadovauti jiems tikrai nevadovauju, nesvarbu, kokiai partijai priklauso – ar Naujosios sąjungos, ar Darbo. Sprendimai yra priimami ten, kur jie yra priimami.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Domarkas. Prašom.

V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, pradėjus dirbti iš Seimo kanceliarijos darbuotojų teko išgirsti, kad jūs, vyrai, atėjote dirbti geriausiu atveju ketveriems metams, o mes ilgam, todėl gyvenkite, vyrai, su mumis draugiškai. Buvo aiškiai duodama suprasti, kas čia šeimininkas. Vienintelis, iš kurio jautėme didesnį dėmesį, buvo kancleris A.Kregždė. Gerbiamasis Pirmininke, sakykite, ar jums buvo jaučiama, kad žemiausia pareigybė Seime (aš tikiuosi, kad buvo, aš kalbu apie praeitą laiką) – Seimo narys. Jeigu jūs liktumėte Pirmininko poste, sakykite, ar jūs keistumėte situaciją? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš galiu pasakyti, kad man toks jausmas, ką jūs dabar papasakojote, taip pat buvo kilęs pradėjus dirbti pirmą kadenciją. Galbūt net valdyboje šokiruodavo Finansų departamento direktorės pasisakymai, kad aš maždaug žinau, kiek iš jūsų čia liks, nes skaičiuoju išeitines pašalpas ir paprastai neapsirinku. Galbūt iš tiesų per tą laiką kanceliarijos darbuotojai pradėjo išmanyti politiką ne blogiau negu politikai, bet kad reikia daryti reformas, kad mums reikia iš tiesų atsisakyti tų privilegijų, kurios gundo ir leidžia piktnaudžiauti, aš nė kiek neabejoju. Ir nesvarbu, ar aš eisiu tas pareigas, ar neisiu, aš tikrai skatinsiu, kad vyktų tos reformos, nes man atrodo, kad būtent šis Seimas jau turi tą politinę valią, kuri leistų pradėti tas reformas, kuri leistų iš tiesų skirti kanclerį, kuris būtų šalininkas tų reformų. Kancleris, mano supratimu, taip pat visiškai neturi užsiimti garažų reikalais, valgyklų reikalais, jis turėtų daugiau dėmesio skirti teisėkūros aptarnavimui, ir tam nukreipti savo pagrindines pastangas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone Paulauskai, aš jau klausau trečios jūsų kalbos per paskutiniąją savaitę ir nuolat girdžiu tą pačią mintį, kad ne jūs paskyrėte poną A.Kregždę, jūs norėjote jį pakeisti. Iš tos kalbos išeitų, kad kalčiausias šioje situacijoje ponas A.Kregždė. Tai ar aš teisingai supratau, kad politinė atsakomybė dėl pono A.Kregždės tariamai blogo darbo tenka jūsų koalicijos partneriams socialdemokratams? Jūs tą norėjote pasakyti?

A.PAULAUSKAS. Aš norėčiau, kad jūs neiškreiptumėte mano žodžių ir neprisifantazuotumėte to, ko aš nesakiau. Blogiausia tai, kad A.Kregždė turėjo 141 viršininką. Jeigu jis pats būtų įstaigos vadovas, tai šiandien jis turbūt būtų labiau gerbiamas ir labiau atsispirtų įvairiems tokiems siūlymams. Bet jis, žmogus, tikrai stengėsi įtikti ir negalėdavo pasakyti „ne“. Tai štai turbūt vienintelis, galbūt ne vienintelis, jo trūkumas, o taip tai aš manau, kad jis savo darbui tikrai negailėjo nei laiko, nei jėgų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs įžanginėje kalboje labai kruopščiai įrodinėjote, kad, remdamasis Konstitucija ir Seimo statutu, neturėjote jokio teisinio pagrindo kištis į Seimo kanceliarijos veiklą. Tačiau ir čia Seimo nariams pateikti du dokumentai rodo ką kita – kad jūs, priešingai, duodavote tiesioginius nurodymus Seimo kancleriui. Žinoma, jeigu tribūnoje būtų ir drįstų kalbėti Seimo kancleris arba padalinių vadovai, jie galėtų papasakoti, kiek dar gaudavo žodinių nurodymų, kiek derinimų su jumis ir su jūsų sekretoriato vadove turėdavo atlikti tais kanceliarijos veiklos klausimais. Tai kaip suprasti tą teorinio aiškinimo ir praktikos skirtingumą? Ar jūsų kalba reikštų, kad jūs faktiškai neapsiribojate nepasitikėjimo jums pareiškimu, o kalbate apie apkaltą jums, nes išeitų, kad jūs, tiesiogiai kišdamasis į kanceliarijos veiklą, pažeidėte Konstituciją ir Seimo statutą.

A.PAULAUSKAS. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad aš veikiau pagal Konstituciją ir kanceliarijos ir Seimo Pirmininko santykiai yra partnerystės santykiai. Tai yra tik tiek, kiek yra. Ir šie mano nurodymai, jeigu jūs juos taip vertinate, kvalifikuojate, pasižiūrėkite, dar 2002 metų spaudoje buvo komentuojami. Tada, duodamas atsakymą, tiek A.Kregždė, tiek Seimo narys A.Skardžius pasakė, kad jis yra nevykdomas. Tas potvarkis tiesiog nevykdomas ir niekas su niekuo nederina. 2002 metai. Atsiverskite ir pasiskaitykite. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad jūs atsakydamas, beje, šiandien spaudoje, į lygiai tą patį klausimą, kurį uždavėte man, lygiai tais pačiais teisės aktais bandėte remtis ir išsisukinėti. Taigi nepradėkite dabar priešingai kalbėti dėl to, tą ką kalbėjote „Respublikos“ ar kokiam korespondentui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narė gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, nuo balandžio 6 d., kai buvo surinkti parašai dėl nepasitikėjimo jumis, iki šios dienos iš tikrųjų atsitiko daug įvykių. Ir jūs teisus, kad šiandien tas balsavimas nėra jau vien tiktai dėl kanceliarijos, kaip buvo balandžio 6 d., nes vakar V.Uspaskichas pareiškė siūlysiąs Seimo komisiją dėl Prezidento V.Adamkaus ir pasiūlė A.Paulauskui, kaip ir kitiems koalicijos partneriams, apsispręsti, su kuo jis. Taigi šiandieninis balsavimas tikrai nebus vien dėl kanceliarijos. Jei jūs liksite Seimo Pirmininko poste, jūs liksite dar labiau supančiotas priklausomybės. Ir gali tapti aišku, kad apsisprendėte, nes jūsų atsakymas į ultimatumą nebuvo atsistatydinimas. Ką jūs galėtumėte į tai atsakyti?

A.PAULAUSKAS. Atsiprašau, neišgirdau paskutiniojo sakinio. Atsiprašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Jūsų atsakymas į ultimatumą nebuvo atsistatydinimas. Vadinasi, jeigu jūs liksite savo poste, taps akivaizdu, kad jūs apsisprendėte, kad ultimatumą priėmėte.

A.PAULAUSKAS. Supratau klausimą, ačiū. Aš savo baigiamojoje kalbos dalyje, man atrodo, atsakiau į jūsų klausimą ir nesinori daugiau kartoti. Tačiau aš neatsistatydindamas noriu pademonstruoti, kad ne aš suinteresuotas dėl koalicijos žlugimo arba jos sugriovimo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs savo kalboje minėjote, jog jūsų ir Statute numatytos galios yra vadovauti Seimo darbui, derinti politines nuostatas, vykdyti teisėkūros, parlamentinės kontrolės funkcijas. Ar jūs esate pats taip užtikrintas ir patenkintas savo veikla ir darbu, nes susidaro įspūdis, jog yra unikali situacija Europoje vadovauti Seimui su 10 partinių frakcijos narių. Seimui vadovauja, manau, premjeras, ir mes turime šiuo atveju ne parlamentinę, o premjerinę respubliką. Derina politines nuostatas taip pat premjeras A.Brazauskas ir V.Uspaskichas. Parlamentinės kontrolės turbūt visi pasigendame, nes Vyriausybė ir Seimo nariai kartais elgiasi su mumis, dovanokit, neleistinai, ne taip, kaip turi būti parlamentinėje respublikoje. Ar tikrai jūs pats patenkintas savo darbu? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš ir norėčiau, kad jūs taip ir kvalifikuotumėte savo raštą dėl nepasitikėjimo. Tada aš galėčiau tikrai ginčytis ir atsakyti į konkrečius jūsų išreikštus priekaištus. Ar aš labai patenkintas? Aš iš tikrųjų manau, kad yra daug ką daryti, bet kaip tik į šią sritį aš ir esu sutelkęs visas pastangas. Ir šiandien aš esu įsitikinęs, kad ne Seimo Pirmininkas turi rūpintis garažu ir kaip važinėja garažo automobiliai. Ne Seimo Pirmininko čia darbas. Seimo Pirmininkas turi sutelkti dėmesį į tuos klausimus ar tas funkcijas, kurias jūs minėjote. O Europoje iš tikrųjų yra visaip. Net opozicijoje esantys būna Seimo pirmininkai. Taigi galime rasti įvairiausių atsakymų į tą jūsų klausimą. Bet čia kiekvienas Seimas sprendžia savaip.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Garbaravičius. Prašau.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs, kaip Seimo Pirmininkas, neigiate savo atsakomybę už Seimo kanceliarijos veiklą.

A.PAULAUSKAS. Neiškreipkit… aš pasakiau…

R.GARBARAVIČIUS. Atsiprašau, aš baigsiu klausimą. Bet jūs, kaip Seimo valdybos pirmininkas, esate už ją atsakingas. Tačiau net ir šiandien nėra Seimo valdybos pozicijos šiuo klausimu. Vadinasi, jus, kol nebuvo išreikštas nepasitikėjimas, tenkino Seimo kanceliarijos darbas. Todėl ar nemanote, kad perfrazuojant garsiąją profesoriaus Preobraženskio iš „Šuns širdies“ frazę, suirutė vis dėlto yra ne Seimo kanceliarijoje, o Seimo vadovybėje?

A.PAULAUSKAS. Aš jums galiu pakartoti, ką jau sakiau savo kalboje, kad aš manau, jog esu atsakingas, tai sakiau ir nenoriu šių žodžių atsižadėti. Seimo valdyba yra išreiškusi savo poziciją ir yra išreiškusi savo poziciją dėl kanclerio. Taigi vadovaukimės faktais, nebandykime jų nutylėti, iškraipyti ir tada gausime teisingas išvadas. Bet kai bandome vienus faktus nutylėti, o kitus galbūt iškelti, tada rezultatas gali būti labai blogas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininke, ar jums neatrodo, kad šiandien (apie tai buvo daug klausimų ir daug jūsų atsakymų) priežastis yra vis dėlto ne kanceliarija, ne A.Kregždė ar kažkokios kitos detalės? Jūs savo kalbose bet kokio politinio skandalo metu visada skelbėte vieną tiesą – jūs valstybininkas, jūs už Lietuvą, jūs už ateitį. Šiandien, man atrodo, dėl dabartinės koalicijos yra tiktai laiko klausimas. Ar jums neatrodo, kad norint Lietuvai gero, tai, ką jūs visada sakote, jūs šiandien turėtumėte pats atsistatydinti, tuo tikrai išvesdamas valstybę iš chaoso, skandalo, iš aklavietės ir leisti koalicijai pačiai pasirinkti, kaip dirbti? Tokį žingsnį jūs turėtumėte žengti ir tai būtų be galo politiškai teisingas žingsnis. Anksčiau ar vėliau tai įvyks, bet tokiu atveju ne jūs būsite didvyris, o kažkas kitas. Šiandien visi apie tai šneka Seime ir visi laukia, tik jūs kažkodėl nuklydote į detales. Ar jums neatrodo, kad toks žingsnis būtų pats geriausias šiandien? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš svarsčiau šį žingsnį ir aš atsisakiau jo. Iš tiesų tai buvo mano svarstymo objektas. Bet aš pagalvojau, kad nežengsiu šio žingsnio dėl vienos priežasties, kurią aš jums nurodžiau, t.y. kad aš nepasiryžęs griauti koalicijos. Aš visada sakiau, kad ji turi dirbti. Ji turi potencijos dirbti. Labai sunku įsivaizduoti kitokią koaliciją. Aš visą laiką buvau šios koalicijos išsaugojimo šalininkas. Jeigu aš žengčiau šį žingsnį, vadinasi, aš sugriaučiau ir prisiimčiau kaltę už šios koalicijos sugriovimą. To aš tikrai nenoriu. O kaip jūs nuspręsite, taip ir bus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs čia dabar kalboje teigėte, kad jūs matėte, jog A.Kregždė nėra tinkamas vadovauti kanceliarijai. Todėl klausimas: ar jūs pateikėte Seimui pasiūlymą teikti patvirtinti kitą kanclerio kandidatūrą? Jeigu neteikėte, tai kodėl neteikėte? Ir ar buvo tokių atvejų, jeigu jūs matėte, kad valdyba aiškiai priima sprendimus, nepalankius, sakysim, Seimo atžvilgiu, Lietuvos valstybės atžvilgiu, ar buvo toks atvejis, kad jūs vyriškai pasakėte: nors jūs ir visi nubalsavote, deja, mano parašo arba pritarimo šiam sprendimui, kuris netenkina, sakysim, visuomenės, nebus. Ar jūs esate vienas iš tų, kaip dabar įprasta, kai premjeras sako: aš nieko nežinau, čia kažką kolektyvas sprendė, Seimo Pirmininkas taip pat sako – ten kanceliarija, mes partneriai, t.y. vienas kitą mes galim pasiųsti po velnių, Prezidentas irgi, pagal Konstituciją valstybės vadovas, sako: aš irgi nežinau, ten H.Šinkūnas kažką pridarė. Vis dėlto kaip jūs žiūrite į kiekvieno asmeninę atsakomybę? Jeigu skiriu žmogų, personaliai atsakau ir už jo darbą.

A.PAULAUSKAS. Aš paaiškinsiu mūsų teisinių dokumentų priėmimo tvarką ir pasirašymą. Jeigu valdybos dauguma balsuoja už to klausimo priėmimą, aš, kaip valdybos pirmininkas, Seimo Pirmininkas, privalau jį pasirašyti. Kaip ir čia, Seime, jeigu aš balsuočiau prieš kokį nors nutarimą, bet Seimas balsuos, kad jį priimtume, aš privalau jį pasirašyti. Aš neturiu kitos išeities.

J.VESELKA. Nebūtinai!

A.PAULAUSKAS. Būtinai. Apie nutarimą aš kalbu. Apie nutarimą. Dabar ar aš teikiau? Seimo kancleris A.Kregždė 2004 m. buvo paskirtas penkeriems metams. Atleidimo pagrindas, kaip buvo išaiškinta praeitą savaitę, yra tik nepasitikėjimas juo. Seimo nepasitikėjimas, ne mano, o Seimo. Todėl pagrindo teikti Seimui, kad Seimas jį atleistų dėl nepasitikėjimo, aš tikrai neturėjau. Kol nepaaiškėjo visi šie piktnaudžiavimo faktai, aš tikrai apie juos nežinojau, ir man teikti Seimui jo atleidimo klausimą nebuvo pagrindo. Kai tas iškilo į viešumą, aš tada apsisprendžiau.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Prasidės diskusijos. Noriu priminti, kad 5 minutės – savo vardu ir 7 minutės – kalbantiesiems frakcijos vardu. Kviečiu pirmą kalbėti gerbiamąjį Seimo narį A.Matulevičių į tribūną. Kompiuteryje yra klaidų. Kurie buvote padavę, bet ekrane nėra, prieikite iš naujo, į Sekretoriatą. (Balsai salėje) Buvote užsirašę, bet kompiuteris nerodo. Kurių nerodo, dar paprašykite.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos! Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pastarųjų savaičių ir dienų įvykiai keičia situaciją, ir keičia kardinaliai. Jeigu šiandien būtų kalbama apie trūkumus kanceliarijoje, man atrodo, reikėtų svarstyti visiškai ne šį klausimą, kurį mes dabar svarstome, kuris yra Seimo darbotvarkėje. Privilegijos įsigalėjo valstybėje, taip pat jomis naudojasi prezidentūra, jomis naudojasi Vyriausybė, turiu omeny ministerijų darbuotojus ir panašiai. Tai yra platus klausimas, kuris per 16 metų reikalauja atskiro dėmesio ir atskiros tvarkos.

Šiandien mes kalbame apie savo vidaus reikalus, t.y. apie Seimą. Man atrodo, klausimo labai reikia ir jis yra labai laiku, nes šiandien valstybė gerokai serga. Jeigu šis klausimas būtų prieš porą savaičių, aš jokiu būdu nebūčiau už tai, kad būtų svarstoma dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininku. Man atrodė, Seimo Pirmininkas bando išvengti skandalų ir bando elgtis kaip valstybininkas. Deja, pastarųjų savaičių įvykiai rodo ką kita. Ko gero, Seimo Pirmininkas jau yra ne Seimo Pirmininkas, o daugiau įtakos aplinkos pagautas viešųjų ryšių specialistas. Tai yra mūsų tragedija.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jus labai gerbiau, bet niekada nesutiksiu su tuo, kad jūs neturėjote įtakos Seimo Teisės departamento darbui. Man ne kartą ir jūs, ir jūsų pavaduotojas G.Steponavičius, jie labai gražiai Kęstutį Virketį vėliau kritikavo, ypač kritikuoja, kai jis išėjo, ir (…) į vietą… kad reikia jų klausyti, jie iš tikrųjų aukščiau už Seimą, nes, kas jų parašyta, yra labai svarbu. Pasirodo, taip nėra ir Konstitucijoje taip nėra. Ir ne kartą. Net yra stenogramose, aš esu apie tai kalbėjęs ir atkreipęs į tai dėmesį.

Šiandien mes bandome kalbėti apie šunis, bet, deja, reikia kalbėti ne apie šunis. Šiandien reikia kalbėti apie tai, kad yra labai rimta valstybės valdymo krizė. Jeigu susirenka keturiese, surašo ant popieriuko ir parašo pavardes, kas turės kokį postą, o Seimo nariai, kažkas pasakė, kad yra paskutinėje vietoje, pastatomi prieš faktą ir sakoma, kad jūs privalote balsuoti, nes jeigu manęs nebus, nebus nieko, valstybėje bus krizė, atsiprašau, ponai, išmeskime Konstituciją, kurią tauta priėmė 1992 metais, gyvenkime ne pagal ją, o tarkimės užkulisiuose naktimis, kaip norime.

Bet jeigu mes kalbame apie Konstituciją, dėl kurios pažeidimų Lietuvoje, vienintelėje Europoje, yra nušalintas Lietuvos Respublikos Prezidentas, tai vieną kartą bandykime ją atsiversti ir suprasti teisingai. Jeigu nesuprantame, darykime mokymus ir aiškinkimės. Aš suprantu, kad niekas neturi teisės apriboti Seimo narių valią. Juo labiau aukšto lygio valstybės pareigūnai. Tai turėtų būti šventa. Pavardžių tokiuose dokumentuose neturėtų būti. Aš išsižiojau, kai tą išgirdau iš žiniasklaidos. Maniau, kad ten maksimum gali būti įrašytos tik pareigos. Tai yra vienas dalykas. Galima į tai nekreipti dėmesio, bet apie ką tada apskritai verta kalbėti, jeigu į tai nereikia kreipti dėmesio.

Antras dalykas. Kai išeidinėjo mūsų kanceliarijos darbuotojai: ir K.Virketis, ir garažo vedėjas, visi apsilankė pas Seimo Pirmininką ir tik po to nuėjo pas Arvydą Kregždę paduoti jam pareiškimus.

Dar vienas dalykas. Seimo Pirmininke, praeitoje kadencijoje pasakėte, kad reikia priimti Politikų etikos kodeksą, o praeitą ketvirtadienį, kai žmogui (A.Kregždei) daroma operacija, jis čia dirbo, jis geras ar blogas, vaikščiodamas persirgo du infarktus, jūs skubos tvarka bandėte tą žmogų išmesti kaip musę iš barščių. Na, atsiprašau, visa Lietuva sukluso ir pakraupo, kas darosi Lietuvoje. Galima prokuroriškai sakyti, taip, yra pareiškimas, viskas gerai. Bet šalia pareiškimo, šalia dogmų yra žmogiškumas. Seimo Pirmininkas neturi teisės prarasti žmogiškumą, nes kitaip nebus jokios tvarkos.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, anais laikais, kai manęs čia nebuvo arba kitų nebuvo, pas Seimo Pirmininką poną Vytautą Landsbergį Seimo nariai galėjo užeiti kada norėjo ir kaip norėjo, jeigu jis tik buvo. Deja, antrą kadenciją to Seime nėra. Jūs, gerbiamasis Pirmininke, turėtumėte pasakyti, kad toks pokalbis kaip šiandien, nežinau, ar jis bus toks, ar ne, reikalingas nors kartą per metus. Seime neturi būti vienų už kitus lygesnių ir vieni kitų negerbiamų. Man atrodo, mes turime daug bėdų, daug yra turistų, važiuojančių į užsienį, daug yra tokių, kurie prisiplaka prie Vyriausybės ir naudojasi tam tikromis privilegijomis. Paskui, kai kas nors atsitinka, pirmieji lenda į ekraną ir su jomis kovoja. Man atrodo, Seimo Pirmininkas turėtų būti toks žmogus, kuris suburtų kolektyvą bendrai dirbti. Jeigu, gerbiamasis Seimo Pirmininke Paulauskai, nepadarysite iš to išvadų, bus blogai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys gerbiamasis A.Čaplikas. Kviečiu į tribūną. 7 minutės.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, antrą savaitę įdėmiai klausau Seimo Pirmininko kalbų ir pradedu nesuprasti, už ką pas mus atsako Seimo Pirmininkas. Sako, kanceliarijos darbui ne. Na, priimu. Gerai. Darbo organizavimas – sako, taip, bet ar mes esame patenkinti darbo organizavimu, kuris šiandien egzistuoja Seime jau pusantrų metų? Ar nors vienas mūsų šiandien pridėjęs ranką prie širdies gali pasakyti, kad mes jaučiamės komfortabiliai ir atėję iš ryto į darbą, už kurį mokesčių mokėtojai moka pinigus, jaučiamės pradedantys darbą, o ne nuolat besisukantys intrigų sūkuryje. Čia irgi nėra jokios pažangos.

Politinių interesų derinimas. Ar iš tikrųjų šiandien galime pasakyti, kad Seimo Pirmininkas atlieka politinį interesų derinimą taip, kaip privalu pagal įstatymą? Nuo valdančiosios daugumos nesusipratimų iki mūsų opozicijos nepasitenkinimo. Ir čia mes nejaučiame jokio komforto, ir čia yra duobė. Reikia sustabdyti įstatymų leidybos konvejerį – štai yra pono A.Paulausko kalba prieš kandidatuojant į Seimo Pirmininko pareigybę. Ar jis šiandien sustabdytas, ar sutvarkytas mūsų darbas taip, kad mums patiems būtų gera kalbėti su rinkėjais ir žurnalistais? Aš irgi sakau – ne. Pradedu nesuprasti, už ką atsako ir ką daro Seime Seimo Pirmininkas.

Ponas Seimo Pirmininkas pacitavo mane, t.y. 1999 metais, už ką aš jam esu dėkingas. Siūlydamas įstatymo pataisas maniau, kad taip turi būti. Bet, pone Pirmininke, ar 2002 metų žymusis potvarkis, apie kurį čia kalbama, nebuvo ta pradžių pradžia, kai ta koncepcija sugriuvo ir kai kanceliarijos darbuotojai… Tas skambusis potvarkis, įgaliojantis kanclerį derinti su ponu A.Skardžiumi visus pirkimus, ir buvo žingsnis į šalį, nuo kurio mes ir atėjome iki šios situacijos. Taip, sumanymas buvo toks, ir iš tikrųjų jis geras. Jis pagrįstas europine parlamentine praktika, kad politikai neskirsto, nedalyvauja ūkinėje veikloje. Bet nuo kada prasidėjo suirutė, kurioje dabar esame, ir negalime suprasti, kas čia kaltas? Ir vėl Seimo Pirmininkas sako, kad jis niekuo dėtas. Tai kas, klausiu? Tai socialdemokratai, vadinasi, kalti, kad ponas A.Kregždė šešerius metus dirba savo darbą.

Beje, kaip kancleriui, aš tikrai neturiu priekaištų ponui A.Kregždei. Visada su juo galima buvo sutarti, nei frakcijai, nei Seimo nariams nekildavo jokių problemų.

Aš galiu pacituoti, pone Seimo Pirmininke, jūsų inauguracinę prisistatymo kalbą (grąžinu skolą). „Kaip aš įsivaizduoju Seimo Pirmininko darbą? Iš esmės mano požiūris nepakito. Jeigu būsiu išrinktas Seimo Pirmininku, ir toliau būsiu aktyvus.“ Čia gerai. „Linkėčiau kiekvienam išrinktajam to paties, nes Seimo Pirmininkas pagal Statutą vadovauja Seimo darbui.“ Dabar klausykite: „Tai ne visai tas pats, kas vadovauti Seimo posėdžiui“. Kandidato į Seimo Pirmininkus kalba. Ne tas pats, kas vadovauti Seimo posėdžiui. Automatiškai pasakoma, jog jūs prisiimate atsakomybę ir už tai, kas vyksta Seime. Ne mes, opozicija, sakykime, netgi ne valdančiosios daugumos eiliniai Seimo nariai tą gali padaryti. Tai yra jūsų kompetencija.

Kodėl taip susiklostė, kita priežastis. Čia jau kolegos minėjo, kad nelogiškas ir nenatūralus įtakos turėjimas vienos iš partijų, kuriai jūs atstovaujate, iš tikrųjų, pone Seimo Pirmininke, destabilizuoja Seimo darbą. Na, nėra tokios praktikos politikoje, nėra europinės praktikos. Galima paklausti, kokiu būdu tai buvo pasiekta ir kas gali atsakyti šiandien – darbiečiai, socialdemokratai? Kaip čia taip atsitiko, kad taip įvyko, kad nelogiška sistema? Tada kyla kitas toks jausmas, kad šios dienos chaosas Seime yra susijęs ne su noru pagerinti mūsų darbą, ne su noru pagerinti Seimo įvaizdį, o tiesiog su artėjančiais naujais rinkimais, kitos kadencijos rinkimais, nes Naujoji sąjunga ir jos pirmininkas puikiai supranta, kad ši laikina situacija negali trukti ilgai, ji yra nenatūrali.

Tokiu atveju visą laiką atsiduriame viešųjų ryšių tam tikros įtakos lauke ir jūs, darbiečiai, ir mes, ir konservatoriai, nes tai nelogiška. Žengiame į kitus rinkimus. Pažiūrėkite, kiek buvo skandalų Seime, kažkodėl ir kažkokiu būdu mes, kaip Seimas, likdavom kažkur paniurdyti, o kažkas susikraudavo politinį kapitalą, ir taip nuolat, nuolat – pusantrų metų. Aš turiu galimybę palyginti 2000–2006 metų darbą Seime ir turiu galimybę palyginti šitą. Taip nebuvo. Taip negali tęstis, nes mes žlugdome ne tik savo, kaip žmonių, kaip politikų, autoritetą, mes žlugdome institucijos autoritetą, kas šiaip yra svarbiausia žmonėms. Štai tokia trumpa apžvalgėlė.

Dabar vėl – už ką dar kartą atsako Seimo Pirmininkas? Čia buvo minėta stebint, žiūrint, klausantis – už viską, išskyrus Seimo darbą. Pasirodo, atsako už prokuratūros kuravimą, už specialiųjų tarnybų darbą, policijos darbą, tik ne už Seimo darbą. Vėl kažkoks sistemos sugriovimas. Taip irgi negali būti. Mes turime grįžti į normalias vėžes, prie normalaus darbo. Aš noriu ateiti iš ryto į darbą ir nesijausti nuolatinių intrigų sūkuryje. Aš noriu dirbti Seimo nario darbą.

Dabar dar viena pastaba valdančiajai daugumai. Iš tikrųjų čia buvo daug kalbama apie tai, kad nenorima griauti koalicijos. Vieno žmogaus buvimas vienoje ar kitoje pozicijoje niekada dar nesugriovė nei valstybės, nei valdančiosios koalicijos ateities. Aš galiu tik priminti, kaip pono Viktoro Uspaskicho to skandalo įkarštyje daug kartų buvo kartojama: kas čia tokio (tai sakė ne opozicija), pasitrauks V.Uspaskichas, nesužlugs ta koalicija, ir nesužlugo, ir dirba. Pasitrauks šiandien esamas pareigūnas – Seimo Pirmininkas, ir nesužlugs ta koalicija, ir dirbs, ir viskas bus gerai. Vėlgi viena… Pirmininke, išprovokavote šią mintį jūs pats. Aš manau, nei aš privalau ir turiu teisę sieti save su valstybe, nei jūs, kaip ir su valdžia.

Žmonės suras sprendimus ir galbūt jie bus geresni ir ramybė darbe bus iš tikro normalesnė, nes šiandien, kai mes vėlgi iš tam tikrų pavyzdžių Seimo nario darbo… Imkim darbo komitetuose pavyzdį, kai kai kurie komitetų pirmininkai sukuria tokią atmosferą, būdami valdančiojoje daugumoje, o mums, opozicijai, jau tenka ginti valdančiąją daugumą, tai aš dar kartą grįžtu prie to, kad jie jaučiasi kaip laikini komitetų pirmininkai. Laikini, nes jie tiesiog rengiasi kitiems rinkimams. Niekam neįdomus nei mūsų autoritetas, nei Seimo. Todėl mūsų frakcija pritars interpeliacijai, manome, kad mes nusipelnėme geresnio Seimo Pirmininko.

PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį gerbiamąjį V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo Pirmininkui reiškiamas nepasitikėjimas, nes jis neva neužtikrino tinkamo Seimo kanceliarijos darbo. Ar iš tikrųjų metami kaltinimai atitinka tikrovę? Kolegos, kada atsirado šiandien kritikuojami Seimo kanceliarijos trūkumai? Ar 2001, 2002 metais, kai A.Paulauskas inicijavo Seimo kanceliarijos reformos projektą? Ar tada, kai A.Paulausko iniciatyva Seimo kanceliarijoje buvo atliktas Valstybės kontrolės patikrinimas? Ar tada, kai Seimo valdyba, įvertinusi Valstybės kontrolės ataskaitą, pareiškė griežtą papeikimą kancleriui? O gal tada, kai A.Paulauskas ir visas Seimas sutiko Statute įteisinti papildomas lengvatas opozicijos lyderiui, kurias visuomenė iki šiol vertina kaip privilegijas?

Nemanau. Jei būtume objektyvūs ir nuoširdūs, tai turėtume matyti, kad mažai kam šioje salėje dabar rūpi įveikti ydingą, per dešimtmečius susiformavusią piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi praktiką. Akivaizdu, kad opozicija tiesiog provokuoja valdančiąją daugumą. Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad tokios provokacijos jau davė savų rezultatų. Norima A.Paulauską ir visą Naujosios sąjungos frakciją paversti Lietuvos nestabilumo instrumentu. Visais būdais buvo bandoma išprovokuoti Naujosios sąjungos pasitraukimą iš valdančiosios daugumos. Jei tai būtų tik A.Paulausko problema, tada jis dėl susidariusios situacijos galėtų pasitraukti ir pats, tačiau mes realiai vertiname situaciją ir suvokiame, kokias pasekmes turėtų toks socialliberalų žingsnis. Apie tai kalba net ir opozicijos lyderis įžvelgdamas sąmoningus siekius kurstyti Lietuvoje konstitucinę krizę.

Šiandien visi suvokiame, kad kalbame ne apie Seimo kanceliarijos darbą, ne apie Seimo Pirmininko postą, o apie visą keturių partijų sudarytą valdančiąją daugumą. Šis balsavimas parodys, ar iš tikrųjų koalicijos partneriai pasitiki vieni kitais ir ar gali dirbti ateityje. Prasidėjęs kalbėjimas ultimatumais parodo, jog Seime stinga valios pažvelgti iš esmė į kylančias problemas ir pasiryžimo jas spręsti. Deja, bet reikia konstatuoti, kad personalijų klausimas naudojamas kaip šantažo įrankis.

Naujosios sąjungos frakcija priėmė sprendimą nedalyvauti balsavime ir kviečia tą patį padaryti kitus, galvojančius apie šalies stabilumą ir galimas tokio balsavimo pasekmes. Tikiu, kad Lietuvos žmonės, stebėdami šių dienų politinius procesus, tinkamai įvertins situaciją ir atsirinks pelus nuo grūdų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos vardu nori kalbėti Seimo narys gerbiamasis E.Masiulis. Kviečiu į tribūną.

E.MASIULIS (LF). Gerbiamieji kolegos, išties neeilinį klausimą šiandien svarstome ir besiklausant Seimo Pirmininko pranešimo tikrai kilo kai kurių klausimų. Pirmiausia, kiek reikėjo pastangų Liberalų frakcijai prakalbinti tuos žmones, kurie prakalbo apie išnaudojimą parlamento kanceliarijoje, apie nelegalius sandorius parlamento kanceliarijoje, apie feodalinę santvarką. Šie faktai iškilo prieš mus kaip visiškai nauji dalykai, bet leiskite paklausti, kur buvo Seimo Pirmininkas? Kodėl tiktai nuo tos akimirkos, kai šie faktai iškilo ir žmonės ėjo skųstis opozicijos atstovams, nėjo pas Seimo Pirmininką skųstis, matyt, galbūt nepasitikėdami juo, tada iš tikrųjų Seimo Pirmininkas ėmėsi aktyviai demonstruoti kovą su privilegijomis? Bet vėlgi ši kova rėmėsi daugiau politiniais pareiškimais, o ne konkrečiais jo galioje, jo kompetencijoje esančiais sprendimais ir iniciatyvomis.

Kaip atrodo vaizdas, kai valdančiojoje daugumoje esanti frakcija teikia Seimui rezoliuciją dėl privilegijų panaikinimo, kai pati frakcija, būdama valdančiosios daugumos dalimi, gali daryti įtaką sprendimams, kad tų privilegijų neliktų, tuo tarpu elgiamasi kaip esant opozicijoje? Aš suprantu, jeigu opozicinės frakcijos tokius pareiškimus darytų. Ar neatrodo jums, kad ši situacija reikalauja tokio įvertinimo – Dievas aukštai, o karalius toli? Mes girdime iš šios tribūnos, kad Seimo Pirmininkas bejėgis. Dar daugiau. Seimo Pirmininkas ir jo frakcija politiniais pareiškimais kovoja su negerovėmis Seime. Kaip suprasti? O paaiškinimas peršasi labai paprastas. Matyt, retai surasime pasaulyje parlamentą, kuriame Seimo Pirmininkas turi 7% jį palaikančios frakcijos vietų Seime. Kaip jūs galite su tokiomis pajėgomis vadovauti Seimui? Matyt, reikia įvertinti savo pajėgumus. Rinkimus pralaimėjote, o poste norėjote išlikti bet kokia kaina.

Seimo Pirmininkas penkerius su puse metų vadovauja Seimu. Šios dienos balsavimas dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininku iš dalies yra bandymas pasipriešinti tai suirutei. Kiek per šį laikotarpį, per penkerius su puse metų, padidėjo nepasitikėjimas valstybės institucijomis, tarp jų ir Seimu? Ar ir čia, Pirmininke, nejaučiate politinės atsakomybės? Tiesiog reikia konstatuoti, kad su jumis, su jūsų jėga, matyt, nesiejamos tos permainos, ir nusivylimas tik didėja. O permainų žmonės nori.

Koalicijos problema. Iš tiesų turbūt negalima sugriauti to, ko nėra. Todėl šiandien balsuodami dėl Seimo Pirmininko, aš nemanau, kad mes čia sprendžiame koalicijos buvimo ar nebuvimo klausimą, nes realiai koalicijos jau seniai nėra. Tai mes turime pripažinti. Jeigu būtų tik opozicijos iniciatyva, viešųjų ryšių akcija, tai tikrai jūs tokią interpeliaciją lengvai atremtumėte. Todėl kyla klausimas dėl tokios koalicijos gyvybingumo, dėl jos gebėjimo spręsti valstybės susikaupusias problemas. Liberalų frakcija, manydama, kad Seimo kanceliarijoje kilę privilegijų skandalai tam tikra prasme yra susiję ir su Seimo Pirmininku ir kad Seimo Pirmininkas turi prisiimti politinę atsakomybę už šias susidariusias kraupias problemas, interpeliacijos metu balsuos už interpeliaciją.

PIRMININKAS. Dėkojame. Socialdemokratų frakcijos vardu gerbiamasis Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, LSDP frakcija, būdama Seimo daugumos, dirbančios Lietuvos žmonių labui, dalimi, pasisako už privilegijų naikinimą. LSDP frakcija pasisako už stabilumą valstybėje ir už tolesnį darbą, už tolesnę tarnystę Lietuvos žmonėms. LSDP frakcija, nors ir matydama tam tikrus Pirmininko darbo trūkumus, nesiruošia čia, šioje tribūnoje, skalbti marškinių. Mes tikimės, kad mes, valdančioji dauguma, galėsime ir toliau tęsti savo darbą. Todėl LSDP frakcija priėmė sprendimą, atsižvelgdama į partijos narių politinę patirtį ir atsakomybę, balsuoti laisvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys savo vardu gerbiamasis R.Ačas. Penkios minutės.

R.AČAS (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, švelniai tariant, šiandien buvau nustebintas, ir ne tik šiandien, bet ir praeitame posėdyje mūsų Seimo Pirmininko kalba, lyg mes svarstytume ne Seimo kanceliarijos klausimus ir atsakomybę, bet svarstytume Vyriausybės kanceliarijos atsakomybę. Man įdomiai nuskambėjo Seimo Pirmininko žodžiai, kad Seimo kanceliarija atsiskaito valdybai. Bet pažiūrėkime, kas yra valdyba. Pagrindą sudaro Seimo Pirmininkas ir Seimo Pirmininko pavaduotojai, kuriuos Seimo Pirmininkas siūlė Seimui patvirtinti. Aš nesakau, kad tie vyrai blogi, kad jie negali susitvarkyti. Bet, Seimo Pirmininke, jeigu jūs manote, kad jūs, kaip valdyba, negalite priversti kanceliarijos susitvarkyti, tai jums reikėjo skirti tokius vyrus kaip P.Gražulis, kaip E.Klumbys, kaip J.Veselka, jie tikrai būtų sutvarkę Seimo kanceliariją. Bet aš manyčiau, kad priežastis yra ne ta. Priežastis yra ta, kad ir nebuvo norima sutvarkyti Seimo kanceliarijos darbo ir šie klausimai nebuvo keliami valdyboje. O paprasčiausiai šie klausimai buvo pavesti kuruoti, nors pagal Statutą taip neturėtų būti, sekretoriato vadovei. Todėl aš norėčiau paklausti, kokius įgaliojimus Seimo Pirmininkas buvo suteikęs sekretoriato vadovei, jei ji pasijuto aukščiau Seimo vicepirmininko, kuruojančio kanceliariją? Kas buvo faktiškas kanceliarijos vadovas? Kancleris A.Kregždė ar sekretoriato vadovė R.Pumputienė? Ar galėjo kancleris būti savarankiškas ir nesilaikyti ponios R.Pumputienės tvarkos, jei net mūsų frakcijos seniūnui ponia R.Pumputienė ėmė aiškinti, ką ji frakcijai ir seniūnui leis, o ko neleis. Todėl manau, kad Seimo Pirmininkas privalo prisiimti visą atsakomybę už Seimo kanceliarijoje buvusią netvarką. Todėl siūlau balsuoti kolegoms už Seimo Pirmininko A.Paulausko nušalinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu Seimo narys E.Pupinis. Kviečiu į tribūną.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, matote kokia netvarka. Net kompiuterių nesugeba sutvarkyti čia, Seime!

Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstant gana sudėtingą Seimui klausimą, aš tikrai nesiremsiu Statuto nei 29, nei 39 straipsniais, net ir Konstitucija. Mes visi, o ypač visi tie, kurie politikai gana seniai, tarp jų ir Seimo Pirmininkas, išmokome puikiai prisitaikyti straipsnius, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, aišku, savo naudai. Tačiau ir šiandien Seimo Pirmininkas, primindamas Statuto 29 straipsnį, skaitydamas, kad Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui, kaip ir prieš kelias dienas tvirtina, kad Seimo kanceliarija kartu su Teisės departamentu ir sekretoriatu nėra ta Seimo dalis, kuriai jis vadovauja. Deja, ar mes galėtume tą paaiškinti paprastam Lietuvos piliečiui? Šiandien vėl matome, kaip bloga, valstybę griaunančia ir politikų autoritetą žeminančia tradicija tampa valstybės institucijų ir įstaigų vadovų bandymas nusišalinti nuo atsakomybės už jiems pavaldžių tarnautojų veiksmus. Kas kitas, jie ne Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo nariai, Seimo Pirmininkas turėtų suprasti, kad parlamentinėje Respublikoje Seimas pirmas turi rodyti atsakingo valdymo pavyzdį, kad Seimo Pirmininkas asmeniškai atsako už savo, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo, Seimo kanclerio aplaidumą darbe? Nedelsdamas turite pripažinti ir kuo greičiau spręsti problemas, taip saugodamas ne tik jau likusias menkas Seimo populiarumo daleles. Deja, mes visi pamatėme ką kita.

Seimo Pirmininkas dėl savo paties populiarumo pradėjo žongliruoti sąvokomis ir pats neretai užsimiršdamas, ar jis daro įtaką Seimo kanceliarijos veiklai, ar ne, prieštarauti pats sau. Štai šioje salėje mus visus tikino, kad jis negali daryti įtakos kanceliarijos darbui, spaudoje jau skaitome visai priešingai. Kad Seimo Pirmininkas neva drebina kanceliarijos darbą siekdamas pakeisti kai kuriuos vadovus ir ketina sukurti prielaidas reformoms, kurios, anot jo, nebuvo daromos 16 metų. Kalbant apie Lietuvos Seimo 16 metų vertėtų paminėti, kad šešerius iš jų, beje, paskutinius metus, buvo vadovaujama A.Paulausko. Šiandien mes ir klausiame Seimo Pirmininko, ar ne pernelyg pavėluotos reformos? Ar neatrodo, kad kaip tik per paskutiniuosius 6 metus ir prasidėjo didysis griuvimas, kai demokratinė sistema kai kurias valstybės gyvenimo sritis išvalė savaime, deja, valstybės institucijų, tarp jų ir Seimo, senosios nomenklatūros palikuonys gynė ir saugojo tas privilegijas, kurios per daugelį metų giliai įaugo į nomenklatūros kūną. Deja, reikia suabejoti, ar Seimo Pirmininkas toks jau ir buvo tų griovimų lyderis. Ko gero, nuopelnai prisiimami vėl dėl savo populiarumo, bet ir vėl Seimo sąskaita. Manau, galbūt daugelį kaip ir mane pribloškė dar vienas pigus triukas, kurį Seimo Pirmininkas panaudojo vėl dėl savo populiarumo, bet dar kartą paaukodamas Seimą, kai per informacijos priemones paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją Lietuvos žmonėms parodydamas, kad prasikaltusio kanclerio pagrindinis gynėjas yra Seimas. Lietuvos žmonėms pasakė, kad tik du Seimo nariai iš pasirašiusiųjų po interpeliacijos pareiškimu balsavo už nutarimo projektą dėl Seimo kanclerio A.Kregždės atleidimo. Nesunku nurodyti, kad informacija neatitinka tikrovės, faktai kalba ką kita. Dar viena bėda ta, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ne tai, kad nedarė įtakos Seimo kanceliarijos darbui, bet toli peržengė jam Seimo statuto suteiktas teises ir tiesiogiai kišosi į Seimo kanceliarijos darbą. Jau šiandien buvo minėti tie potvarkiai. Tai dėl įpareigojimo pavaduotojui A.Skardžiui. Taip pat dėl Seimo salės statybos, kai klausimas nebuvo net svarstomas Seimo plenarinių posėdžių salėje, teikėsi išleisti didžiulius pinigus vien dėl to, kad manė, jog elgiasi teisingai. Jau vien dėl tokių įgaliojimų viršijimo ir savivaldžiavimo Seimo Pirmininkas turėtų mažiau kalbėti apie savo nekaltybę ir kritiškiau vertinti savo veiklą ir skaidrumo požiūriu. Delsdamas ryžtingai reaguoti į viešumon iškilusį faktą, jog Seimo kanceliarijoje buvo sudarytos palankios sąlygos piktnaudžiauti neteisėtomis privilegijomis, Seimas vis labiau praranda autoritetą. Todėl šiandieną privalėtume balsuodami tinkamai įvertinti A.Paulausko, kaip Seimo Pirmininko, veiklą. Tėvynės Sąjunga pasisakys už Seimo Pirmininko A.Paulausko atstatydinimą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį S.Lapėną.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, būtų galima vardyti įvairias priežastis, kodėl šiandien svarstomas šis klausimas. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kodėl anksčiau A.Čaplikas buvo pateikęs projektą, kuriame bandė atriboti vykdomąją ir sprendžiamąją valdžias. Ne todėl, kad neturėjo ką veikti, bet paprasčiausiai normali parlamentinė praktika, Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiai diktavo būtinumą taip išspręsti šią problemą. Šiandien ką mes girdim iš šios tribūnos? Būtent sprendžiamosios valdžios funkcijų ir vykdomosios valdžios tam tikrų problemų sumalimą į vieną krūvą. Svarbiausia yra tai, kad turim atkurti normalią politinę pusiausvyrą ir Vyriausybėje, ir Seime. Ir partijų sudėtis, esanti Seime, turi būti atitinkamai proporcinga ir Seimo valdybos sudėčiai. Sunkiai suvokiama, kodėl Seimui vadovauja vienos iš mažiausių frakcijų atstovas. Ar ne todėl, kad šio balanso nebuvimas Vyriausybėje sukuria nuolatinę įtampą?

Seime darosi tokia situacija, kad Seimo Pirmininkas, turėdamas pernelyg mažą atsvarą Seimo narių tarpe, negali imtis radikalių reformų ir iš esmės keisti padėtį, nes visada galima pasakyti: valdyba sudaryta proporcinė, mano įtakos balsas yra per mažas. Ir šiandien aš neturiu asmeninių priekaištų Seimo Pirmininkui kaip asmeniui, tačiau ši nestabili situacija Vyriausybėje gal dar šiek tiek žavi žiniasklaidą ar visuomenę, bet Seime iš tiesų yra tikroji priežastis, kodėl mes šiandien nerimaujam, ar tos reformos iš viso įmanomos. Ar ne todėl V.Uspaskichas gali bandyti manipuliuoti nestabilia Seimo Pirmininko padėtimi, nes jį paremtų geriausiu atveju 10 Seimo narių.

Tai ar ne laikas padėti tvirtesnį pamatą stabilumui Seime? Net jeigu mano žodžiai bus interpretuojami kaip parama vienai iš didžiausių frakcijų Seime, manau, kad opozicija ne mažiau suinteresuota stabilia situacija Seime ir netgi tos pačios valdančiosios daugumos stabilumu. Juk priešingu atveju būdami opozicijoje mes bijosime nusičiaudėti, nes, neduok Dieve, kas nors ir ims ir subyrės, sugrius. Ir akivaizdžiai matau, kad valdančioji dauguma, valdančioji koalicija tikrai nesugrius, jeigu pasitrauks vienas asmuo, na, blogiausiu atveju su visa komanda. Bet kuri kita frakcija, manau, gali pretenduoti užimti jų vietą, jeigu to pareikalaus valdančiosios daugumos išlikimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Klumbį. Kalbės frakcijos vardu.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos! Yra bendras principas: kapitonas atsako už tvarką laive – ar Prezidentu būtų, ar Seimo Pirmininku, ar Vyriausybės vadovu. Tai, ką kalbėjo Seimo Pirmininkas, tai yra bėgimas nuo asmeninės atsakomybės, apie kurią jis tiek kalbėjo 2000–2001 metais. Seimo Pirmininkas labai preciziškai kalbėjo apie teisę, reglamentuojančią jo veiklą. Jis pabrėžė savo vaidmenį vykdant teisėkūros procesą Seime. Jūs esate Seimo Pirmininkas jau beveik šešeri metai iš šešiolikos prabėgusių, t.y. beveik 40% nepriklausomos Lietuvos laikotarpio. Ir iki šiol nėra įgyvendintas Konstitucijos 69 straipsnyje numatytas konstitucinių įstatymų institutas. Prie ko tai priveda, kuo tai virsta, šiandien puikiai mums pasakė čia, Seime, profesorius V.Mikelėnas. Kodėl gi per tą laiką (aš nekalbu apie tuos buvusius 10 metų), kodėl per tuos 5,5 metų taip ir neįteisintas konstitucinių įstatymų institutas?

Antra, iki šiol nėra Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Ir, atvirai sakant, aš nelabai suprantu, kodėl tai iki šiol toleruoja valdančiosios koalicijos partneriai. Žiūrint teisiškai, preciziškai, šis nutarimo projektas yra teikiamas procedūriškai ne iki galo teisingai, nes mes visi žinom, kad jis turėjo būti pateiktas Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Tai rodo, kad iki galo nesutvarkyta visa tai, kas yra numatyta Seimo statute.

Trečia. Ketverius metus kancleris buvo laikinai einantis pareigas. Matyt, norėta savo, „kišeninio“. Ar nors kartą, gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs kreipėtės čia, plenarinių posėdžių salėje, oficialiai į Seimo narius savo potvarkiu skirti vieną ar kitą žmogų Seimo kancleriu? Juk iš principo Seimas per tą laiką neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos. Ir sakyti, kad Seimo nariai prieštaravo kažkur, manau, tai nėra sąžininga.

Pagaliau ketvirta. Seimo statute yra numatyta, kad Seimo kancleris yra atsakingas ir atskaitingas Seimui. Ar nors kartą per 5,5 metų Seimo kancleris atsiskaitė Seimui? Neatsiskaitė, ir tai yra ir jūsų, ir Seimo valdybos atsakomybė.

Jeigu kalbėsime apie Seimo kanceliarijos darbą, aš nenoriu jo labai akcentuoti, tačiau mes puikiai žinom, mūsų frakcija tą patyrė. Seimo įstatymų projektų blokavimas buvusiam Teisės departamento vadovui Kęstučiui Virkečiui parašius, kad vienas ar kitas projektas galėtų prieštarauti Konstitucijai. Aš pats jums oficialiai rašiau apie tai ir gavau oficialų jūsų K.Virketį teisinantį dokumentą. Aš jau nekalbu apie jūsų buvusios pirmosios padėjėjos ar patarėjos Rimos Pumputienės elgesį uždraudžiant rodyti filmą apie R.Paksą čia, Seime. Toks įžūlus elgesys su Seimo frakcija yra išvis nesuvokiamas. Ir kas? Filmas parodytas – Seimas sugriuvo, valdžia pasikeitė?

Dabar aš noriu kreiptis į valdančiąją koaliciją, pirmiausia į Darbo partiją. Jūs įtakingiausia partija, laimėjusi Seimo rinkimus, teturite du Seimo pirmininko pavaduotojo postus, penkis ministrus, šešis komitetų pirmininkus. Jau praėjo beveik pusantrų metų darbo Seime, jūs sukaupėte patirties ir tikrai verti, kad vienas iš dviejų jūsų pirmininkų vadovautų Seimui. Iš socialliberalų. Jūsų Seime yra 10, plius Seimo Pirmininkas, iš viso oficialiai 11. Jūs turite du ministrų postus, du komitetų pirmininkus, du komisijų pirmininkus, vieną asamblėjos vadovo postą – 70% frakcijos narių valdžioje. Nė viena frakcija to neturi. Ant vienos svarstyklių lėkštės yra A.Paulauskas, jūsų vadovas, partijos lyderis, ant kitos – kiti jūsų koalicijos partneriai ir atsakingų institucijų vadovai. Ar dėl to verta griauti koaliciją? Tikrai ne, nes tas vienas Seimo Pirmininko postas tikrai nevertas koalicijos stabilumo ir tų atsakingų 7 postų.

Ir dar neužmirškite: jeigu Seimo Pirmininkas bus atstatydintas, jums dar priklausys Seimo Pirmininko pavaduotojo vieta. „Darbietis“ Seimo Pirmininkas kaip tik logiškai sustiprintų koaliciją ir įteisintų loginius rinkimų rezultatus. Liberaldemokratų frakcija balsuos už atstatydinimą.

Aš baigdamas kreipiuosi į Darbo partijos narius, socialdemokratus, socialliberalus, valstiečius liaudininkus – ramiai balsuokit už Seimo Pirmininko atstatydinimą, nes jūsų koalicija ir toliau liks stabili ir valdanti. Sėkmės!

PIRMININKAS. Dėkoju. Savo vardu kalbėti kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį J.Veselką. Prašom. 5 minutės.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas kalbėdamas norėjo pavaizduoti save kaip auką, kurią užsipuolė piktos jėgos dėl to, kad jis norėjo pertvarkyti Seimo kanceliarijos darbą, net priminė, kad yra danų parengta programa, kad reikia daryti reformą. Aš nežinau, ar mes, lietuviai, jau niekam tikę, kad labai nedidelio ūkio negalima sutvarkyti be danų ir be pavadinimo „reforma“. Pažiūrėkime, dėl ko kilo triukšmas. Vienas nuvežė šunį pas gydytoją, kitas parvežė šunį iš gydytojo, trečias nusimaudė pirtyje, ketvirtas nusikirpo. Kai žiūri į tuos argumentus, tai, atvirai pasakius, man atrodo, kad yra jėgų, kurioms reikia sumaišyti su žeme Lietuvos valstybę, kad visa tai, kas yra valstybėje, yra blogai, kad liktų ne Lietuvos valstybė, o atskiros šeimos, kiekviena gyvenanti atskirai ir konkuruojanti viena su kita. Tam ypač darbuojasi įvairios pilietinės institucijos, išlaikomos iš užsienio pinigų, nes kitaip demokratijos nesukursime. Šiuo atveju aš žiūriu labai skeptiškai į tą didelį triukšmą dėl šunų, plaukų, pirčių ir automobilių, kas kur nuvažiavo.

Bet man rūpestį sukėlė kitas dalykas – tai įsigalėjusi partijos lyderių, Prezidento, premjero ir Seimo Pirmininko tokia pozicija: aš nieko nežinau, aš nieko nematau, aš už nieką neatsakau, visi mes priimame kolektyvinius sprendimus. Šie kolektyviniai sprendimai 16 metų murkdo Lietuvą anarchijoje. Baimė prisiimti asmeninę atsakomybę – štai dėl ko aš balsuosiu už Seimo Pirmininko atleidimą. Tiesa, negaliu pasakyti, kad jis kartais nebandė to daryti, bet tas bandymas buvo toks: jeigu jūs mane peiksite, tai aš pasakysiu, kad pasakiau, kad ten ir tas blogai, ir tas blogai; kadangi mane Prezidentas, premjeras, Seimo valdyba pasiuntė, t.y. tu nesikišk, nes nori būti Prezidentu, todėl aš nusiraminau ir t.t. Štai yra tas prisitaikymas prie kolektyvizmo.

Gerbiamasis Pirmininke, aš sutinku, kad įstatymai yra tokie, jog jeigu Seimas priėmė sprendimą, jūs turite vizuoti, kiti… Bet jeigu valdyba, matote, priima sprendimus, kad bus blogas kanceliarijos darbas, ar ne tie klausimai… Kiekvienas mes ateiname čia kaip asmenybė, turėdami laisvą mandatą. Kiekvieno mūsų pareiga… Net jeigu 140, ypač jeigu Seimo Pirmininkas ar premjeras, ar Prezidentas sako, jūs turite pasakyti: „Jūs visi gal ir galvokite taip, o aš vis dėlto galvoju taip“. Aš žinau, jeigu kuriame nors kolektyve vadovas laikosi principingos pozicijos, nuolat grįžtama prie to klausimo svarstymo, kadangi tokia yra psichologija, nes yra paskirtas vadovas ir jo argumentai… Jūs, Pirmininke, gal ir bandydavote to laikytis, bet realizuoti nesugebėdavote. Štai to pavyzdžio nėra Seimo nariams.

Dažnai matau, kaip Seimo nariai, visuma… Jeigu yra prieštaringas įstatymas, labai daug iš karto pabėga iš salės. Maždaug nežinau, nemačiau, negirdėjau, paskui nebalsavau. Tai užkrečiantis viršūnėlių pavyzdys, kai bijoma prisiimti asmeninę atsakomybę.

Gerbiamasis Pirmininke, štai kas yra blogybė. Jūs per šešerius metus štai to principo, nors kartais ir sakydavote, kad kiekvienas turi atsakyti už save… Jeigu jūs valdybai teikėte kanclerį, kancleris… Seimo Pirmininkas, jūs atsakingas už kanclerio veiklą ir už kanceliarijos veiklą. Ir kanceliarijoje nereikia daryti jokios reformos. Užtenka savaitės, kad būtų galima pakviesti tuos pačius žmones, kurie vadovavo, pažiūrėti, kokie yra trūkumai, per savaitę visą tą reformą, kaip jūs vadinate, galima padaryti.

Dar vienas dalykas. Mane labai nustebino senas vadovų, taip sakysime, nedemokratinių vadovų, principas – atleisti pirmiausia sau pavaldžius. Atleisime Jurgį Šiaudkulį, Arvydą Kregždę, ir ramu. Štai vėl ta bloga savybė. Jeigu jau jie kalti ir nevykdė jūsų teisėtų sprendimų, jie visi turi ateiti į tribūną ir pasakyti: „Taip, aš pridariau tą ir tą“ arba „man liepė“. Dabar jūsų noras pašalinti juos, pašalinti tuos liudininkus, kurie galbūt nesakytų nieko… Bet tai yra padorumo klausimas, kad tas, kurį kaltina, turi… Todėl manau, gerbiamasis Pirmininke, kad pridarėte klaidų ir reikia atstatydinti. Padirbėsite dar dvejus metus ir tada linkiu tapti net Prezidentu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį P.Gražulį. Dar du yra užsirašę ir du neužsirašę, bet prašantys. Ar leisime visiems? (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prieš mane kalbėję Seimo nariai išsakė daug racionalių argumentų. Norėčiau grįžti prie Seimo Pirmininko pasakymo, kad aš neatsistatydinsiu ir įrodysiu, kad noriu išlaikyti valdančiąją koaliciją, kad ne jis yra šios koalicijos tolesnės perspektyvos ir darbo, kitaip sakant, iširimo, priežastis.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, atsistatydino ūkio ministras, iš Seimo narių išėjo Darbo partijos pirmininkas, o koalicija ir toliau sėkmingai egzistuoja. Gerbiamasis Pirmininke, nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną labai esminį dalyką, apie ką šiek tiek užsiminė A.Čaplikas, kokios tendencijos mūsų valstybėje pradėjo formuotis jums, Pirmininke, esant Seimo Pirmininku. Tai, kas vyksta kanceliarijoje, visos jos korupcijos, yra blogybė, bet ne pati didžiausia. Jūs, gerbiamasis Seimo Pirmininke, per šį laikotarpį per komitetų pirmininkus savo rankose sukoncentravote jėgos struktūras. Jėgos struktūros naudojamos ne pagal paskirtį. Jėgos struktūros naudojamos politiniams skandalams, perversmams, prezidentų atstatydinimams sukelti, ir tai jau gresia valstybės demokratijos pagrindams.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, matydamas tai ir kalbėdamas privačiai su Seimo nariais, aptardamas vieną ar kitą sukeltą arba iškilusį viešumon skandalą, kai Seimo nariai kalba, kad šis skandalas buvo kurpiamas Seimo Pirmininko kabinete ir tos pačios nuomonės vyrauja tiek kairėje, tiek dešinėje… Aš manau, tokie dalykai, kai tiems skandalams sukelti ir atstatydinti vieną ar kitą pareigūną arba gal ne tiek atstatydinti, bet tokiu būdu padidinti savo įvaizdį, politinę įtaką, o konkurentą šiek tiek sumenkinti naudojama prokuratūra, net teismai, policija, specialiosios tarnybos, to iki jūsų vadovavimo, gerbiamasis Pirmininke, nebuvo.

Todėl aš kreipiuosi į jus, Seimo nariai, – būkime atsakingi. Jei toliau mes nedarysime reformų ir Pirmininkas liks šioje tribūnoje, mes tapsime policine valstybe. Dėl šito dalyko tučtuojau būtinos reformos. Reikia keisti Seimo Pirmininką, o aš jų matau ne vieną: štai kad ir gerbiamasis V.Muntianas. Mes per šiuos dvejus darbo metus pamatėme, kad tai principingas, turintis savo nuomonę žmogus. Štai ir kitas Darbo partijos atstovas vicepirmininkas… Galbūt jis mažiau išryškėjo kaip asmenybė, bet matome, kad irgi laisvai susitvarkytų su Seimo Pirmininko darbu. Aš manyčiau, kad tikrai pribrendo laikas atsinaujinti ir pradėti žengti demokratinės valstybės principų, jų įgyvendinimo keliu, o ne žaisti užkulisinį žaidimą stiprinant savo partijos įtaką ir panaudojant tam visas galimas jėgos struktūras.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Žiemelį. Ruošiasi K.Bobelis. Atsiprašau visų. Sakiau, kad kompiuteris kai kurių pavardžių neužfiksavo, bet žmonės yra užsirašę. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, reiškiu tik savo asmeninę nuomonę. Nenoriu girti ar peikti Seimo Pirmininko A.Paulausko. Mano akyse jis kaip politikas yra išaugęs, tačiau žmogus ne be trūkumų, ir aš pats asmeniškai turiu daug priekaištų dėl vadovavimo Seimo darbui, tačiau, mano požiūriu, pasiūlyme atleisti Seimo Pirmininką A.Paulauską iš užimamų pareigų nurodyti motyvai nesuteikia teisinio pagrindo išspręsti šį klausimą.

Pirma. Aš jau gal pasikartosiu. Seimo kanceliarijai Pirmininkas nevadovauja. Seimo statuto 31 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Seimo kancleris atsakingas ir atskaitingas Seimui ir valdybai. Logiška, jeigu būtų pateiktas pasiūlymas atleisti iš pareigų visus Seimo valdybos narius, be abejonės, tai būtų rimtas pasiūlymas.

Antra. Nereikėtų sutapatinti Seimo su kanceliarija. Tai yra du skirtingi dalykai, bet, mano požiūriu, ne tai svarbiausia. Kas daroma su mūsų valstybe? Susidaro toks vaizdas. Liubiankoje puikiai išanalizuota politinė situacija Lietuvoje, taip pat politinės partijos lyderiai, lyderių charakteriai, jų silpnosios bei stipriosios vietos, po to prasideda darbas siekiant sukelti chaosą buvusioje išsivaduojamosios kovos lyderėje Lietuvoje. Tikslas – pasiekti, kad ir Lietuvos žmonės pasakytų: nemokame patys valdyti šalies. Tam tikslui pasiekti iš pradžių pasinaudojama praeities skandalais, iškeliama iš archyvų EBSW byla, pametama naujai senos informacijos, tarkim, apie K.Brazauskienės viešbučio privatizavimą, taip pat būtų nebūtų dalykų apie Mažeikių akcijų pardavimą ir štai Vyriausybės vadovas ir dalis kabineto iš dalies sukompromituoti. Galbūt bus paklusnesni.

Toliau Prezidentas. Jo atžvilgiu iš pradžių Turniškės. Be to, dar viena rakštis bus ir A.Brazauskui. Po to sukompromituokime teisminę valdžią supriešindami Aukščiausiojo Teismo Pirmininką su Prezidentu. Viskas gerai. Trys valdžios sukompromituotos. Lieka dar Seimo Pirmininkas. Pasinaudokime Seimo aparato pareigūnų piktnaudžiavimais, kurie tęsiasi, turėkime drąsos pasakyti, ne vienus metus. Be abejonės, šią informaciją pateiksime ir galime pradėti procesą. Galbūt tai pradės opozicija, o prisijungs ir Seimo dauguma. Štai rezultatas pasiektas. Visų keturių valdžių vadovai, vadinasi, iš dalies ir jų vadovaujamos institucijos, sukompromituoti. Trina rankas peterburgiečių kolegos iš Liubiankos ir stebisi, kaip greitai, pigiai ir paprastai. Lieka tik Prezidento apkalta. Tai subtilesnis dalykas. Dalis jau padaryta, startuosime išnaudodami šį kartą stambesnio kalibro šovinius.

Tad alegorine forma pasakydamas, mano požiūriu, esmę, siūlau sustoti, apsižvalgyti. Praėjusių metų Vyriausybės ataskaitoje nacionalinio saugumo rizikos veiksnių dalyje labai aiškiai pasakyta: Lietuva susiduria su kryptinga kai kurių valstybių vykdoma Baltijos valstybių diskreditavimo informacine politika. Galima tikėtis ir ateityje jų intensyvėjimo. Argi neaišku? Skandalai šalies valdžios grandyse daro didelį neigiamą poveikį valstybei, ypač tarptautine prasme. Jau turime valstybę, kurioje nėra stabilios valdžios įvaizdžio. Krinta šalies prestižas, investicijos vis dažniau aplenkia Lietuvą.

Siūlau susimąstyti, apsižvalgyti, sustoti ir pradėti konstruktyvų dialogą bei diskusijas be pykčio, pagiežos, o dalykiškas ir naudingas žmonėms ir valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Bobelį savo vardu ir ruošiasi Seimo narys K.Glaveckas. Paskutinis kalbės V.Muntianas. Jūs frakcijos vardu? Prašau? Frakcijos vardu? Prašom.

K.BOBELIS (VLF). Gerbiamieji Seimo nariai ir Seimo Pirmininke…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bobeli, bet frakcija prieštarauja, sako, kad savo vardu… Savo vardu. (Balsai salėje) Gerai. Prašom kalbėti.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau keliolika mėnesių Lietuva išgyvena sunkią demokratinių valstybinių principų pažeidimo krizę. Aukšti koalicijos pareigūnai kas dieną skelbia, kad valstybė administraciniu ir politiniu požiūriu yra nepaprastai stabili ir kad jokia krizė neegzistuoja. Realiai gyvenimo aplinka rodo ką kita. Man 14 metų esant Seimo nariu dar nė karto neteko išgyventi tokios valstybės, Vyriausybės krizės, kokią mes išgyvename šiandien. Tiesa, reikia pripažinti ir džiaugtis, kad koalicija pasiekė kai kurių laimėjimų. Ypač yra sveikintinas paskutinių trijų mėnesių biudžeto surinkimas, surinkta per 50 mln. daugiau negu numatyta, bet čia pat kyla klausimas, kur tuos papildomai surinktus 50 mln. padeda? Kai išgirsti švietimo skandalą, koks vyksta šiandien Vytauto Didžiojo ir galbūt kituose universitetuose, kur prorektorius ar rektorius gauna po ketvirtį milijono litų ir apie 10 dėstytojų per 100 tūkst. litų per metus, tai yra nesuprantamas dalykas. O mūsų vaikai negali pakliūti į mokyklą, nes neturi pinigų sumokėti už mokslą.

Šiandien Pirmininkas, kurį aš gerbiu, bet kurio logiškumo ir humaniškumo aš negaliu suprasti, aiškina, kad yra labai stabilus gyvenimas Lietuvoje ir kad jis pasilieka Pirmininku… kandidatu tik todėl, kad jis nori tą stabilumą išlaikyti. Bet ar gali būti didesnis valstybėje nestabilumas, kai krito Lietuvos Respublikos Prezidentas, kai krito ūkio ministras, kai krito didžiausios politinės partijos pirmininkas? Nesvarbu, kaip mes tą partiją vertiname, bet ji demokratiškai išrinkta, mes turime gerbti ir skaitytis. Tų dalykų niekas nemini, tie dalykai vyksta. Taip pat, kai maža partija atstovauja beveik visiems Seimo interesams.

Todėl yra labai skaudu ir liūdna, kad mes šiandien išgyvename tokią krizę. Aišku, aš nekaltinu Pirmininko, kad vairuotojas vežioja šunį ir kad Seimas tapo šunų dresavimo mokykla arba kad Seimui nepriklausantys asmenys gyvena viešbutyje, arba naudojasi autoūkiu. Čia nėra Seimo Pirmininko atsakomybė, bet jis valdyboje turi turėti asmenų, kurie jį informuotų apie tuos nenormalumus, kurie vyksta Seime, kad jis galėtų tai sutvarkyti. Aš negaliu suprasti, kaip Seimo Pirmininkas mums šiandien gali pasakyti, kad jis yra atsakingas už Seimo darbą. Bet kaip jis gali būti atsakingas už Seimo darbą, jeigu jis neturi kanceliarijos? Be kanceliarijos Seimo darbo negali būti. O kanceliarija yra techninė įstaiga, kuri atlieka visą parengiamąjį darbą, kurio dėka jis gali atitinkamai ir gerai Seimą tvarkyti.

Todėl aš manau, kad Seimo Pirmininkas turėtų pats atsistatydinti, nes mes penkerius metus toleruojame tokią nenormalią situaciją. Norėčiau pasakyti, kad visa Lietuva šiandien yra apgaubta nusivylimo, ir žmonės išgyvena didelę didelę dvasinę krizę. Gėda Lietuvai, kai Lietuvos aukšti valstybės pareigūnai užsienyje yra pristatomi kaip kokie nusikaltėliai. Kaip mes galime toleruoti Lietuvos atstovavimą užsienyje, kai mums atstovauja KGB kapitonas. Kur mes nuėjome ir kaip toli eisime! Atėjo laikas, kada pagaliau mes turime suprasti, kad esame lietuviai, norime atstovauti Lietuvai garbingai ir negalime toleruoti tokių skandalų, kokie vyksta Seime. Ir ne tik Seime. Vyksta teismuose, vyksta prezidentūroje, vyksta Vyriausybėje. Juk dar niekada nebuvo tiek daug skandalų!

Todėl, kolegos, aš manau, Seimo Pirmininkas turėtų pats atsistatydinti, bet jeigu jis neatsistatydina, tai bent aš ir, manau, daugelis mano frakcijos narių balsuosime už atstatydinimą.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam K.Bobeliui. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Glavecką. Ruošiasi Seimo narys V.Muntianas.

K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien iš tikro mes turime neeilinį posėdį ir, kiek aš atsimenu Seime kaip ir daktaras K.Bobelis, nors dar anksčiau esu buvęs Seime, tokio atvejo mes neturėjome per visus 16 metų. Nė karto nėra buvę, kad Seimas pareikštų nepasitikėjimą Seimo Pirmininku, nors situacijų, kaip žinote, buvo labai dramatiškų ir įvairių. Kai kurios daugumos kai ką pardavinėjo, kai kurios kai ką griovė, bet kažkodėl viso to nebuvo.

Aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką ir pasveikinti visus, kad mes iš tikro pradedame tą kelią, kurį tęsiame jau kokius metus, t.y. sistemingą, nuoseklų tam tikra prasme valstybės arba valdžios ardymo procesą. Tą, ką mes darome šiandien, pagal bendrą logiką ar bendrą principą: kas kaltas? ką daryti?, reikėtų tęsti kitą dieną, aš turiu omeny artimiausioje ateityje Ministro Pirmininko atsistatydinimą, nes Turniškės, valstybės kanceliarija ir kiti dalykai. Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip žinote, taip pat yra pakaltinamas, nes nesugebėjo suvaldyti patarėjų, už kuriuos jis atsakingas, kurie jam suteikė blogą informaciją.

Kitaip tariant, mes eidami tuo keliu galėtume pradėti tvarkyti visą mūsų valstybę. Klausimas, kas toliau liktų ir kas iš to bus? Aš manau, kad vis dėlto visi mes suprantame, ir prieš tai kalbėję užsiminė, kad esminis dalykas yra ir buvo tas, kad praeituose Seimo rinkimuose tauta aiškiai pasakė, kam atiduoda balsus. Ir politikoje, kaip ir gyvenime, ilgesnėje distancijoje, aritmetinė dauguma visuomet turi sutapti su politine dauguma arba bent jau priartėti prie jos. Bet taip jau išėjo, kad aritmetinė dauguma ir politinė dauguma labai išsiskyrė, ir dėl to kai kurios valdžios pozicijos tapo neproporcingos aritmetinėms daugumoms. O kadangi politikoje nėra draugų, yra tik interesai, tai natūralu, kad praėjus tam tikram laikui ta aritmetinė dauguma nori ir, gal net galime pasakyti, politine teorine prasme privalo gauti ir politinę valdžią. Štai to klausimo atsakymas.

Kitaip tariant, turint 10 žmonių Seime turėti Seimo Pirmininką yra iš tikro išskirtinis atvejis visoje valstybių parlamentų istorijoje. Ir čia yra ne pono A.Paulausko klausimas, kuris iš tikrųjų geba vadovauti, kuris buvo ir bus jaunas ir perspektyvus politikas. Kad ir kuris kitas jo vietoje būtų, kad ir Nobelio premijos laureatas, vis tiek mes surastume priekabių, kodėl jis netinka būti Seimo Pirmininku. Vien dėl to, kaip Ivano Krylovo pasakėčioje sakoma: „Jeigu reikia jį suvalgyti, jis bus suvalgytas“. Ir tas yra labai paprasta ir atsakyta. Šia prasme atsakymas yra labai aiškus.

Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad esminis klausimas yra politinės aritmetinės daugumos balanso atkūrimo klausimas. Atkurdami šį klausimą mes rizikuosime pradėti dar labiau destabilizuoti savo valstybę. Koalicijos klausimas nėra toks svarbus, bet valstybės klausimas yra labai svarbus. Ar mes tam pasiryžę, pagalvokime, ir kas bus rytoj. Bus labai sunku atsakyti, nes pradėjus pirmą žingsnį kitas žingsnis bus kur kas mažiau prognozuojamas, nors mums visiems yra gana aiškus. Dėl to, tas mane labiausiai baimina, politiniai žaidimai ir tai, kad žmonės nebesupranta, kas dabar vyksta čia, Seime, ir valstybėje, atsilieps ir mūsų ekonomikai per įstatymų nepaisymą, per ekonomikos stojimą, per nekilnojamojo turto krizes ir kitus dalykus. Jeigu mes įsivesime eurą (ko gero, Dievas mums duos, čia tik Dievo valia, nes ne nuo mūsų priklauso), turėsime daug ir kitų ekonominių problemų.

Todėl visiems prieš priimant ir balsuojant, aš manau, vertėtų pasvarstyti plačiau ir giliau suvokiant, kad mes šiandien svarstome ne pono A.Paulausko „nugriovimo“ klausimą, bet mūsų valstybės stabilumo išlaikymo ar nepalaikymo klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Rinkevičių, kuris išsakys Valstiečių liaudininkų frakcijos nuomonę. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, bet buvo užsirašęs, o gerbiamasis K.Bobelis pasakė, kad frakcijos nuomonė. Tai V.Rinkevičius pasakys kelis žodžius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Visos frakcijos turi teisę kalbėti. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, svarstome labai aktualų klausimą. Problemų iš tiesų yra tiek Seimo kanceliarijos, tiek atskirų jos padalinių darbe. Tačiau ši problema nėra nauja, tik mes radome Lietuvoje naują ne grėsmę, bet lyg ir šaltinį. Noriu pasakyti, kad turbūt visus penkiolika metų problemų Seimo kanceliarijoje buvo.

Norėčiau priminti kolegoms konservatoriams, kad jie inicijavo visa tai 1999 metais. Tuometinis Seimo kancleris, Seimo narys J.Razma, važiuodamas tarnybiniu Seimo automobiliu poilsiauti prie Siaurio ežero į Seimo poilsiavietę, padarė avariją, visiškai sudaužė mašiną. Ačiū Dievui, liko gyvas, tai labai džiugu, nes iš mašinos nieko neliko. Vadinasi, ir tais laikais, valdant konservatoriams, ir anksčiau, tie dalykai vyko. Be abejo, reikėjo ir anksčiau tuos dalykus kelti ir tvarkyti. Labai gaila, kad taip ilgai šis klausimas buvo niekieno nepastebėtas. Staiga mes visi praregėjome.

Mes frakcijoje svarstėme ir buvo įvairių nuomonių. Buvo pritariančių interpeliacijai, buvo nepritariančių. Frakcija nutarė, kad išklausę Seimo Pirmininko, kolegų frakcijų atstovų, kitų kalbų, kiekvienas Seimo narys priims sprendimą, kaip jam balsuoti. Todėl mūsų frakcija balsuos laisvai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Seimo vicepirmininką V.Muntianą. Prašom. Daugiau kalbėtojų nebėra.

V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, jaučiuosi labai prastai, nes ruošiausi kalbėti labai nuoširdžiai ir ilgai, tačiau kolega K.Glaveckas pasakė sakinį, kad jeigu kam nors lemta būti suvalgytam, jis būtinai bus suvalgytas. Todėl iš tikrųjų sunku apsispręsti, ar toliau verta ką nors kalbėti.

Visą tą laiką, kai buvo svarstomas šis klausimas dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, jaučiausi labai blogai, nes mūsų gyvenimas ir darbas buvo vertinamas labai kritiškai. Visą tą laikotarpį buvau valdybos narys, todėl jaučiu, kad visa kritika buvo adresuota ir man asmeniškai, lygiai taip pat kaip ir Seimo Pirmininkui. Todėl negaliu nepasakyti kelių žodžių.

Nežinau, kaip jaučiasi tie, kurie, tarkime, nuo 1992 metų ar nuo 1990 metų Seime, kurie iš tikrųjų naudojosi tomis visomis privilegijomis visą tą laiką, kurie tik dabar sužinojo, kur yra kirpykla, valgykla, restoranas, transporto įstaigos ir t.t. Tai iš tikrųjų man keista, kad taip galėjo atsitikti. Aš laikau save labai pažangiu, nes palyginti per trumpą laiką sužinojau apie tai, kur visos tos įstaigos yra.

Galiu pasakyti, kad su tokiomis nuostatomis ir kai taip ilgai reikia surasti privilegijų šaltinius, be jokios abejonės, buvo labai sunku įvykdyti kokias nors reformas. Be jokios abejonės, buvo labai sunku kažką pakeisti Seime. Tuo labiau kad toms pačioms privilegijoms… (Panos, vyrai kalba.) (Šurmulys salėje) Tai su tomis pačiomis privilegijomis… Šiandien yra daugybė tų pačių privilegijų visose valstybės įstaigose. Visur pagal tuos pačius principus dirba valgyklos arba kavinės, kurios šiandien yra valstybinėse įstaigose. Visos tos kavinės arba valgyklos nemoka nei už patalpų nuomą, nei už komunalines paslaugas, nei už ką kita. Visos valgyklos, na, galbūt ne visos, bet 70% visų valgyklų, kurios yra mokyklose, jeigu ne daugiau, aš sąmoningai sumažinau, vėlgi veikia pagal tuos pačius principus. Tenai nemokama nei už patalpų nuomą, nei už įrengimų eksploatavimą, nei už komunalines paslaugas, nei už elektrą, nei už kitus dalykus. Autobusų parkai visur naudojami lygiai tais pačiais principais kaip ir Seime. Taigi galima pasakyti, kad tai yra chroniškos ligos.

Kur tų chroniškų ligų priežastys? Iš tikrųjų įstaigų, kurios užsiima administravimu, nuostatai yra blogi. Paslaugų teikimas reglamentuotas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Įstaigos, kurios užsiima viešuoju administravimu, taip pat užsiima ir paslaugų teikimu, ką draudžia šiandieną, ne tik šiandieną, o draudžia jau seniai galiojantys įstatymai. Todėl ir kova su šiomis privilegijomis, su priežastimis, kurios sukėlė šias privilegijas ir šiuos piktnaudžiavimus, taip pat turi būti labai nuosekli ir ilga. Manau, toje kovoje mes remiamės ne tuo, kad naikintume priežastis, kurios skatino tas privilegijas ir piktnaudžiavimus, bet būtent tuo principu, kurį čia paskelbė Kęstutis Glaveckas, kad jeigu kam skirta būti suvalgytam, jis būtinai bus suvalgytas.

Aš solidarizuojuosi su tais, kurie sakė, kad mes, kaip ir visi Lietuvos žmonės, norėtume, kad mūsų valstybė būtų valdoma efektyviai, būtų valdoma gerai ir kad valdymas pasikeistų iš esmės. Aš net solidarizuojuosi su A.Čapliku, kuris nusipelnė, kaip jis sakė iš šios tribūnos, gyventi geriau. Įsivaizduoju, kad vyksta tam tikra realizacija. Bet noriu pasakyti, kad valdymo efektyvumas, valdymo kokybė priklauso ne nuo aritmetinės daugumos, ką čia mes visą laiką bandėm teigti ir įteigti visiems, priklauso nuo žmonių, kurie dalyvauja valdymo procese. Jeigu tie žmonės turi tas pagrindines, pamatines, amžinąsias savybes, kurios šiandien įvardinamos kaip dora, sąžinė, tiesa, jeigu šie žmonės neturi tokio polinkio painioti asmeninius ir viešuosius interesus, jeigu jie neturi polinkio gyventi visuomenės sąskaita, tai, manau, tokie žmonės gali užtikrinti efektyvų valstybės valdymą. Manau, kad toks žmogus yra A.Paulauskas, kuris šiandieną yra mūsų Seimo Pirmininkas. Todėl aš balsuosiu prieš nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkojam V.Muntianui, kuris kalbėjo savo vardu. Ir L.Graužinienė – frakcijos vardu. Pasirodo, irgi buvo užrašyta.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, tikrai ilgai nebetrukdysiu jūsų. Aš tik noriu pasakyti frakcijos poziciją. Frakcija šiuo klausimu balsuos laisvai.

PIRMININKAS. Dėkojame L.Graužinienei. Visi kalbėjusieji išsišnekėjo, išsakė savo nuomonę.

Aš turiu perskaityti balsų skaičiavimo grupės sąrašą, kuris buvo patvirtintas kažkuriame mūsų posėdyje. Tai yra gerbiamoji R.Kšanienė, gerbiamasis A.Lydeka, gerbiamasis A.Matulas, gerbiamasis J.Palionis ir gerbiamoji L.Počikovska. Komisija susirenka ir išsirenka pirmininką per penkias minutes. Mes po penkių minučių kviesim balsuoti.

Aš turiu dar jus supažindinti su slapto balsavimo biuleteniu. Slapto balsavimo biuletenis. „Dėl A.Paulausko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“. Du langeliai: „Atleisti iš pareigų“, „Neatleisti iš pareigų“. Kiekvienas Seimo narys išbraukia tą teiginį, kuris yra nepriimtinas, kuriam nepritariam, tą išbraukiam. Balsuoti pradedam, jeigu suspėja komisija… (Balsas salėje) Atsiprašau, turėjom patvirtinti balsavimu. Tai kviečiu Seimą pasiruošti balsuoti ir patvirtinti biuletenį, su kuriuo aš supažindinau. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. Gerbiamasis V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų šis balsavimas, kaip sakė gerbiamasis K.Glaveckas, – istorinis balsavimas. Todėl aš labai prašyčiau, kad balsų skaičiavimo komisijoje iš mūsų frakcijos būtų vienas žmogus. Seimą prašau pritarti. Vienu žmogum daugiau – blogiau nebus, bet tikrai mūsų frakcija pageidauja turėti savo žmogų skaičiavimo komisijoje.

PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka? (Balsai salėje: „Taip“, „Ne“) Tai ką įrašom? R.Ačas. Aš dar nepaskelbiau balsavimo pradžios. Minutėlę! Gerbiamasis Seime, balsavimo pradžia. S.Pečeliūnas dėl balsavimo tvarkos? Duodam. Prašau. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Dėl vieno dalyko, dėl kurio aš jums pastabą norėjau pasakyti, tai jūs jau susipratot, – paskelbsit, kada pradžia, kada pabaiga. Bet aš dar dėl kito dalyko vieną trumpą pastabėlę norėčiau pasakyti. Mūsų Seimo valdybos nariai, kadangi dabar iš esmės sprendžiamas ir jų klausimas, turėtų bent jau subtiliau elgtis šioje tribūnoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už pastabą. Tada skelbiu balsavimo pradžią.

J.DAUTARTAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

J.DAUTARTAS. Gerbiamasis pirmininke, dar kartą formuluokit aiškiai visą biuletenio turinį, nes kai kurie Seimo nesusigaudo. Aiškiai!

PIRMININKAS. Gerai, dar kartą aiškiai pasakau. Yra du variantai: atleisti iš pareigų, neatleisti iš pareigų. Tai tai, kam nepritariama, ta frazė, yra išbraukiama. Tai yra išbraukiama. Jeigu mes išbrauksim „neatleisti“, tai jūs pritarsit „atleisti“. Ar dar neaišku? Tai skelbiu balsavimo pradžią matyt, 17.20 valandą. Ir Seimo posėdžio pradžia – 18 valandą. (Balsas salėje: „Kurioje vietoje renkamės?“) Galerijoje, apačioje, kaip visada. Balsavimo komisija išsirenka savo pirmininką. 18 valandą renkamės į posėdį. Ir 17.20 val. prasideda balsavimas. 18.00 val. pabaiga.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Leiskite perskaityti balsų skaičiavimo protokolą: „Dėl A.Paulausko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų. Iš viso išduota biuletenių – 107, rasta biuletenių – 107, galiojančių biuletenių – 105, negaliojančių – 2. Atleisti iš pareigų – 94, neatleisti iš pareigų – 11. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė R.Kšanienė ir visi parašai. Data: balandžio 11 diena“.

Yra nutarimo projektas. Manau, kad turiu teisę perskaityti pirmą nutarimo projekto 1 straipsnį: atleisti A.Paulauską iš Seimo Pirmininko pareigų. Yra priimta slapto balsavimo pagrindu.

Kadangi šis 1 straipsnis yra įvykdytas, tai turėtume kalbėti apie 2 straipsnį. Projekto 2 straipsnį turite, yra siūlomos trys pavardės kandidatų laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas. Tai variantas, kurį siūlo gerbiamieji Seimo nariai A.Čaplikas, V.Mazuronis, J.Razma ir G.Šileikis – pavesti eiti pareigas Č.Juršėnui. L.Graužinienė siūlo pavesti eiti Seimo Pirmininko pareigas V.Gedvilui. Seimo nariai gerbiamasis A.Salamakinas ir gerbiamasis V.Rinkevičius siūlo pavesti Seimo Pirmininko pareigas eiti V.Muntianui.

Norėčiau paklausti Seimo, ar mums dabar reikėtų padaryti pertrauką ir sušaukti Seniūnų sueigą pasitarti, ar kiekvieną kandidatūrą aptarti ir balsuoti? (Balsai salėje) Pasiūlykite. Prašom.

Gerbiamasis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Visų pirma norėčiau pasakyti trumpą komentarą dėl balsavimo rezultatų. Mes inicijavome šį balsavimą ir turime rezultatus. Nepaisydamas šių rezultatų, norėčiau padėkoti dabar jau buvusiam Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, su kuriuo visi kartu dirbome penkerius su puse metų. Buvo visko, bet dirbome čia, šiame Seime. Kaip rodo rezultatai, šios permainos, matyt, buvo pribrendusios, ir akivaizdu, kad valdančioji dauguma apsisprendė šioms permainoms.

Dar kartą noriu pakartoti, kad valstybė tai nėra koks nors Seimo Pirmininkas ar opozicijos lyderis. Valstybė nėra netgi kokia nors koalicija. Valstybė yra jos piliečiai, kurie šiandien nori teisingos ir sąžiningos Lietuvos. Manau, šis balsavimas ir atspindi tą Lietuvos piliečių norą.

Dėl to, kas dabar pavaduos iki naujojo Seimo Pirmininko išrinkimo, Tėvynės sąjungos frakcija siūlo apsispręsti pačiai valdančiajai daugumai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Kubiliui. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Aš irgi norėčiau nuoširdžiai padėkoti Seimo nariams už tokius puikius balsavimo rezultatus. Sakyčiau, Seimo nariai išreiškė brandų politinį savo požiūrį į vykstančius procesus mūsų valstybėje. Seimo Pirmininkas, manau, suvokia šią situaciją, būtų buvę geriau, jeigu pats būtų atsistatydinęs.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Ar repliką, ar…

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ir taip, ir taip. Pirma, dėl nutarimo projekto. Manyčiau, mes turėtume apsispręsti dėl 2 straipsnio, ar nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Dėl jūsų siūlomo 2 straipsnio. Seimo statuto 187 straipsnis ir 188 straipsnis nurodo, kaip yra renkamas Seimo Pirmininkas. Apie pavedimą eiti pareigas Seimo statute bent aš neaptikau. Gal jūs galėtumėte nurodyti Seimo statuto straipsnį, kuriuo remiantis ir kokiais pagrindais remiantis galima pavesti eiti pareigas. Niekas nenumirė, niekas nesusirgo, tiesiog atstatydinome vieną Seimo Pirmininką ir kaip pirmajame posėdyje turėtume išsirinkti kitą. Nežinau, kiek mes čia ilgai dirbsime, bet darbą turime atlikti iki galo, kad niekas nekaltintų mūsų, kad mes taip nusispjovėme, atsiprašau, bet kam pavedėme, kad būtų lengviau, ir išėjome ilsėtis. Padirbėkime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Mes pritartume. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu siūlome padaryti tą patį, ką siūlo ir Tėvynės sąjungos frakcija, tai yra padaryti posėdžio pertrauką, o valdančiajai daugumai sutarti, kam būtų galima pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas. Mes pritarsime.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš repliką po balsavimo. Norėčiau padėkoti tiems koalicijos partneriams, kurie deklaravo viena, o padarė kita. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Aš taip supratau, kad darome pertrauką. Pertraukai, jeigu galima, turėtų užtekti 15 minučių, taip? Taigi 18.45 val. tęsime posėdį. Renkamės Seniūnų sueigos patalpose. Darome Seniūnų sueigą, kas nenori, nedalyvauja, nėra prievartos, nes čia ne Seimo Pirmininko rinkimai, čia yra laikinas pavadavimas. Dabar tiesiai einame, o susirenkame 18.45 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti siūliusių iniciatorių, gerbiamojo A.Čapliko, gerbiamojo V.Mazuronio, gerbiamojo J.Razmos ir gerbiamojo Šileikio, ar jūs neatsiimate savo pasiūlymų? Atsiimate. Tada kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Oleką pateikti nuomonę dėl 2 straipsnio. Gerbiamasis Juozai Olekai, kviečiu į tribūną.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš laukiau, kol įjungs tribūnos mikrofoną, todėl stovėjau šalia tribūnos ir negalėjau ateiti. Ačiū už supratimą.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga pasitarė ir jūsų pavedimu 2 straipsnyje siūlo įrašyti V.Gedvilo pavardę, ir pritarti bendram nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą klausiu iniciatorių, ar tikrai atsiimate gerbiamojo Č.Juršėno pavardę? Atsiimate. Gal galime bendru sutarimu pritarti V.Gedvilo kandidatūrai. (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti dėl viso nutarimo projekto, kurio registracijos Nr.XP-1276. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1289 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Prašyčiau Seimo sutikimo, kad dabar svarstytume rezervinį klausimą dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Ar galime bendru sutarimu truputį pakeisti darbotvarkę ir svarstyti. Neprieštaraujate? Labai ačiū.

Kviečiu gerbiamąją V.Boreikienę į tribūną pateikti nutarimo projektą dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Projektą duosime čia.

V.BOREIKIENĖ (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien svarstė projektą dėl komitetų pirmininkų skyrimo. 8 balsams – už, 1 susilaikius, komiteto pirmininku patvirtintas V.Bukauskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausimų nematau. Gražulis. Ne? Netyčia. Yra prašymas ponui V.Bukauskui pasirodyti. Ar jūs sutinkate? (Plojimai) Klausimų neturime. Taip? Dėl balsavimo motyvų nematau. Tada kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo, kuriame parašyta: vietoje gerbiamojo mirusio S.Mikelio įrašyti V.Bukauską. Yra dar 13 dalis: patvirtinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Seimo narį V.Bukauską, pirmininko pavaduotoja – Seimo narę V.Boreikienę. Prašom balsuoti.

74 – už, prieš nėra, susilaikiusių neturiu skaičiaus, bet manau, kad nedidelis skaičius. Susilaikė 15. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1278 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Yra prašymas imti dar vieną rezervinį klausimą – Nutarimą „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“. Kviesčiau, matyt, gerbiamąjį Seimo narį E.Masiulį. Nematau. Kas galėtų? Gal V.Čepas? Gerbiamasis Čepai, ar galite pateikti šį klausimą dėl EBSW komisijos?

Informacija tokia, perskaitau. 1 straipsnyje yra pasiūlymas vietoje skaičiaus 10 įrašyti 11, įrašyti V.Čepą ir visą straipsnį toliau išdėstyti su gerbiamojo Seimo nario V.Čepo pavarde. Kitaip sakant, V.Čepas įtraukiamas į šį sąrašą. Ar norinčių yra? Nėra. J.Razma? Prašom. Prašom tada pateikti. Labai ačiū.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, nesant mūsų opozicijos partnerių atstovų, trumpai pristatau teikiamą projektą. Kaip žinote, neseniai pratęsėme EBSW komisijos darbą, ir natūralu, kad matydami tą būsimą darbo laikotarpį frakcijų atstovai siekia užsitikrinti, kad būtų atitinkamas jų atstovavimas. Todėl ir yra siūloma V.Čepą papildomai įrašyti į šią komisiją, nes Liberalų frakcijos atstovų toje komisijoje nebuvo. Suprantama, kai ji buvo sudarinėjama, dar ir frakcijų sudėtis buvo kitokia. Siūlome patvirtinti, kad būtų įrašytas dar vienas narys į minėtą komisiją – V.Čepas. Ačiū.

PIRMININKAS. Norinčių paklausti nėra. Ačiū gerbiamajam J.Razmai. Ar galime pakviesti Seimo narius balsuoti už šį nutarimą? Po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Po svarstymo pritariam? Pasiruoškite balsuoti ir priimti nutarimą. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo. Kas už tai, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

88 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra, vienas išvis nebalsavo. Nutarimas priimtas.

Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr.XP-1263(ES). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1264. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁴ ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1265 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar vėlgi darbotvarkės pakeitimas, jeigu jūs sutiktumėte, mes prašytume, nes viceministras sėdi jau beveik dvi valandas. Norėčiau pasiūlyti jums 2-9a, 2-9b, 2-9c. Ar galima? Ačiū. Pritarta. Tada kviečiu viceministrą gerbiamąjį Mečislovą Zasčiurinską pateikti tuos tris klausimus, registracijos Nr.XP-1263, Nr.XP-1264 ir Nr.XP-1265. Pirmas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas. Prašom.

M.ZASČIURINSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų projektus. Profesinių pensijų kaupimo įstatymas bei jį lydintys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 434 priemonę. Tai susiję su teisės aktais, skatinančiais darbdavius numatyti savo darbuotojams papildomas socialines garantijas senatvėje, taip pat užtikrinančiais pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisių apsaugą jiems persikeliant Europos Sąjungos teritorijoje… parengimu. Pelno mokesčio įstatymo pataisos, leidžiančios darbdaviams į sąnaudas įtraukti jų pensijų įmokas į profesinius fondus, rengti nėra reikalo, nes galiojanti formuluotė šiuo metu visiškai tinka.

Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos 2003 metų profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyvą. Papildomai į Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektą perkeltos nuostatos ir iš kitų Europos Sąjungos direktyvų, užtikrinančių asmenų, dalyvaujančių profesinių pensijų schemose, teises. Tai yra naudotis laisvu judėjimu Europos Sąjungoje, tai yra keičiant darbdavį Europos Sąjungos šalyse, darbdavio nemokumo atveju bei apsauga prieš diskriminavimą lyties pagrindu, jų dalyvavimo profesinių pensijų fonde ar pensijų išmokų iš šio fondo atvejais.

Profesinių pensijų schemos yra paplitusios senosiose Europos Sąjungos valstybėse, kurios susiformavo per daugelį dešimtmečių kolektyvinių derybų būdu. Lietuvoje šios sistemos dar nėra, todėl tam, kad įgyventume anksčiau išvardytas Europos Sąjungos direktyvas, reikėjo sukurti atskirą įstatymą, reglamentuojantį profesinių pensijų kaupimo organizavimą. Be to, profesinių pensijų institucijų veikla, veiklos ir priežiūros direktyva nustato, kad tokiomis institucijomis negali būti finansinės institucijos, kurioms jau yra taikomos kitos Europos Sąjungos direktyvos. Tai yra investicinės bendrovės, kolektyvinio investavimo subjektai, finansų maklerių įmonės, taip pat kredito įstaigos. Todėl buvo neįmanoma šią direktyvą tiesiogiai perkelti į galiojančius Lietuvos papildomų pensijų kaupimo įstatymus, kurie funkcionuoja Lietuvoje. Be to, vadinamosios trečiosios pakopos papildomų pensijų kaupimo įstatymai nenumato darbuotojų dalyvavimo nustatant pensijų kaupimo sąlygas, kaip tai numatyta teikiamo įstatymo projekte.

Teikiamas projektas numato dvi papildomų pensijų schemų organizavimo formas, tai yra pensijų kaupimo profesinių pensijų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse. Tokią dvigubą struktūrą numato ir įgyvendinamoji direktyva. Steigiant specialią pensijų kaupimo instituciją projekte remiamasi jau galiojančia Lietuvoje įmonių teisine forma, tai yra asociacija, kurią galės kurti darbdaviai, jų grupės, sutarusios su darbuotojų kolektyvu ar savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimu.

Teikiamas įstatymas nustato pensijų asociacijos registravimo, veiklos, pensijų turto investavimo, jo saugojimo bei tarpvalstybinės veiklos taisykles. Siūloma paties profesinio pensijų fondo veiklos schema yra labai panaši į trečiosios pakopos, tai yra papildomo savarankiško pensijų kaupimo pensijų fondą. Tai yra turto atskyrimas, saugojimas depozitoriume, perdavimas valdyti profesionaliam valdytojui. Tačiau, skirtingai nei trečiosios pakopos pensijų fonde, čia dalyvauti fondo valdyme bei nustatyti pensijų fondo veiklos sąlygas savo nuožiūra laikantis atitinkamų reikalavimų gali patys dalyviai, ko dabar nėra. Tai yra jie savarankiškai gali apibrėžti dalyvavimo pensijų fonde sąlygas, pasirinkti norimą turto valdytoją ir saugotoją, nustatyti investavimo strategiją, galimas pensijų išmokas ir t.t. Papildomi veiklos reikalavimai, numatyti Pensijų fondo direktyvoje, įstatyme nustatomi ir gyvybės draudimo įmonėms, pasirinkusioms profesinių pensijų kaupimą kaip papildomą veiklos rūšį. Tai yra turtas ir įsipareigojimai, susiję su šia veikla, turi būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos. Kad pensijų fondų veikla būtų tinkama ir profesionali, siūloma, kad visos pensijų asociacijų kaupiamos lėšos būtų privalomai perduodamos licenciją turinčioms įmonėms valdyti ir investuoti. Tada, atsižvelgiant į turto valdytojų rūšį, pensijų asociacijų priežiūrą vykdys arba Vertybinių popierių komisija, arba Draudimo priežiūros komisija.

Pensijų fondų direktyvoje numatyta rekomendacija valstybėms narėms įstatymuose nustatyti, kad pagrindinis pensijų išmokų, mokamų iš profesinių fondų, tikslas – mokėjimai sulaukus pensinio amžiaus. Visi kiti mokėjimai gali būti tik laikini ir papildomi prie šių, tačiau jie jokiu būdu negali sudaryti pagrindinės išmokų dalies. Todėl įstatymo projekte nustatyta, kad pensijų kaupimas turi būti vykdomas iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Pensijų fondų taisyklėse, tačiau yra apribojimas, kad tai pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą turi būti ne mažiau kaip 55 metai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos būtų pripažintos… analogiškai. Teikiamais lydimųjų įstatymų pakeitimais mokesčių lengvatos ne išplečiamos, o pasinaudojama dabartinėmis.

Mes prašome pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo ir svarstyti jį skubos tvarka. Skubos tvarkos prašymas grindžiamas tuo, kad mes šiek tiek pavėlavome rengdami šį įstatymo projektą ir jį derindami su Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią iš mūsų reikalaujama pranešti apie tai, kad direktyva yra jau mūsų priimta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pagal darbotvarkę lyg ir baigėsi Seimo darbo laikas, ar galime pratęsti 15 minučių? (Balsai salėje) Baigiame tuos tris klausimus ir yra pasiūlymas baigti Seimo posėdį. Sutinkate, taip? Tada kviečiu pristatyti visus tris ir tada paklausti. Iš karto? Bet yra norinčių klausti. Aš privalau leisti paklausti. Klausia gerbiamasis J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia daug dėstėte visokių problemų, bet yra labai paprastas klausimas, kurį paaiškinkite. Kodėl būtinas profesinis fondas, kai yra savanoriškas socialinis draudimas, ten gali kokią nori sumą… Iš kur paimsite šitiems fondams pinigų? Ar vėl valstybė turės iš „Sodros“, ar mokesčius reikia mažinti, ar iš savo piniginės?

M.ZASČIURINSKAS. Labai ačiū, labai geras klausimas. Šiuo metu Lietuvoje faktiškai egzistuoja tokia pensijų sistema: yra „Sodros“ sistema, vadinamoji valstybinė, ji klausimų nekelia; yra kaupimo forma, kuri taip pat nekelia klausimų, ir Europos Sąjungos direktyva reikalauja sudaryti galimybę, kad būtų profesinis draudimas. Tai yra galimybė. Lėšos iš valstybės šitam reikalui nebus skiriamos, nes valstybė yra suinteresuota, kad Lietuvoje būtų plečiama pensijų sistema, ir turi būti parengtas Profesinių pensijų kaupimo įstatymas. Valstybė suinteresuota, taigi ji skatina darbdavius ir darbuotojus kitomis formomis. Tai yra netiesioginis skatinimas. Pelno mokestis yra atitinkamai koreguojamas, dengiama iki 25%, kaip dabar yra, taip pat taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata – kai mokama 33%, yra grąžinama.

Manoma, kad šis Profesinių pensijų kaupimo įstatymas pagerins darbdavių ir darbuotojų dialogą, taip pat sustiprins jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas, nes darbuotojas gauna tiesiogiai… Ko jis negauna per papildomą savanorišką pensijų draudimą? Jis negauna galimybės derėtis su darbdaviu, kokiomis sąlygomis eina į tą sistemą, o šiuo atveju jis gali derėtis.

Ir dar vienas momentas – yra atskiriamas turtas, tai yra darbuotojas su darbdaviu sudaro arba tiesioginę sutartį, kuri gali būti priedas prie darbo sutarties, arba per kolektyvinę sutartį. Tada šita visa sutartis, tai yra arba kolektyvinė sutartis, arba priedas prie darbo sutarties, yra registruojama Pensijų asociacijoje, kuri yra kuriama visiškai atskirai ir ją finansuoja darbdavys, tada Pensijų asociacija perduoda turto valdytojui, kuris turi licenciją. Jo veikla yra griežtai licencijuota, kad šitos lėšos būtų apsaugotos nuo visokių atsitiktinių dalykų, jeigu turto valdytojas perduoda lėšas vadinamajam turto saugotojui. Jeigu turto valdytojas, turintis licenciją dėl investicijų, sprendžia klausimą, tai jis turi gauti turto saugotojo leidimą. Maždaug tokia apsauga.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad šiandien labai sunki diena, bet pranešėjui irgi labai sunku, kai didelis triukšmas. Aš jūsų labai prašau tylos. Kitas klausia Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis viceministre, jūs gerą dalyką siūlote. Tikrai nauja bus tai, jog darbuotojai kartu su darbdaviu bendrai spręs savo sudarytų pensijų fondų klausimus, kaip jie turi būti tvarkomi, kur investuojama ir t.t., ir patys darbuotojai realiai matys tą visą procesą. Tai, palyginti su kaupiamaisiais pensijų fondais, yra tikrai naujas ir labai sveikintinas dalykas.

Aš noriu paklausti apie valstybės skatinimo priemones, kurias jūs trumpai paminėjote. Pelno mokesčio mažinimas, mokesčio dalies grąžinimas žmogui jau taikomi kaupiamiesiems pensijų fondams, tai jau yra taikoma pensijų reformos savanoriškiems dalyviams. Tai čia nieko nauja. Mano klausimas: ar, rengdami įstatymo projektą, nesvarstėte galimybės būtent profesiniams pensijų fondams dar papildomai numatyti kokių nors valstybės skatinimo priemonių, kad tokių atsirastų, pavyzdžiui, leisti įskaityti į įmonės sąnaudas fiksuotą įmokų dalį, kad būtų sumažinta pelno mokesčio įmoka ir panašiai, kad būtų realiai skatinama, nes dabar šis įstatymas niekuo nesiskiria nuo esančios sistemos ir tiesiog gali neatsirasti šitų profesinių fondų.

M.ZASČIURINSKAS. Iš tiesų aš minėjau ir mūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad mes stengiamės kaip galima labiau pritaikyti dabartinę lengvatų sistemą. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu darbdavys sumoka… Jeigu darbo užmokestis – 1000 litų ir darbdavys sumoka už darbuotoją 300 litų į profesinį, jis turi teisę tokią sumokėti, tai tokiu atveju 250 litų, tai yra 25%, įtraukiami tiesiai į sąnaudas, o 50 litų jis turi mokėti iš savo pelno. Tai yra toks papildomas skatinimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Navickas. Prašau.

V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs paminėjote, kad gyvybės draudimo bendrovės, kurios užsiims profesinių pensijų draudimu, turės sudaryti atskiras administravimo struktūras. Kaip jūs įsivaizduojate – kad jos turės įkurti atskiras bendroves, kurios užsiims tokia veikla, ar tai bus tiesiog tos pačios draudimo bendrovės atskiria veikla. Galbūt galėtumėte aiškiau paaiškinti?

M.ZASČIURINSKAS. Aš minėjau tokį momentą, kad tuo atveju, jeigu norės dalyvauti dabar egzistuojančios gyvybės draudimo įmonės, tai jos turės priimti šitas sąlygas, padidinto reiklumo sąlygas, kurios yra įrašytos šiame įstatyme. Toks aspektas yra. Kaip organizaciniu požiūriu tai spręs, tai jų vidaus reikalas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju.

M.ZASČIURINSKAS. Ne, nebūtinai atskira.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas. Prašau.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai detaliai išaiškinote Europos Sąjungos direktyvų perkėlimą. Gal galėtumėte keliais žodžiais trumpai pakomentuoti, kaip apmokestinamos gaunamos pensijų išmokos.

M.ZASČIURINSKAS. Pensijų išmokos bus apmokestinamos 15%.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Ir dėl skubos tvarkos. Ją siūlo Vyriausybė. Galime pritarti? Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 ir 27 dienomis. Taip pat turėtume pritarimą dėl Nr.XP-1264 ir Nr.XP-1265. Aš taip suprantu, kad nėra prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Tik dėl Nr.XP-1264 kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra, o dėl Nr.XP-1265 siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, irgi nėra papildomo.

Dar vienas prašymas. Tai labai greitas variantas. Yra trys klausimėliai, kuriems po svarstymo, matyt, turėtume pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ar yra gerbiamasis A.Butkevičius? Tai galite pristatyti. Tada kviesčiau dar Seimo narius minutę dėmesio. Yra trys klausimai, susiję su Europos Sąjunga, projektų registracijos Nr.XP-1014, Nr.XP-1015 ir Nr.XP-1016. Pristato pranešėjas gerbiamasis A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.

Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2, 3, 5, 7, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1014(2*)ES. Įmonių bankroto įstatymo 1, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1015*. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1016* (svarstymas)

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis dėl pirmojo jūsų pristatyto įstatymo projekto. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Europos centrinio banko išsakytą nuomonę dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Tai nuomonei buvo pritarta. Tuo pagrindu Lietuvos bankas kreipėsi į Biudžeto ir finansų komitetą su kai kuriomis įstatymo pataisomis ir toms pataisoms buvo pritarta. Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Iš esmės buvo pritarta Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui ir galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada būtų pritarti patobulintam įstatymo projektui su komiteto išvadomis. Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Galima ir toliau. Jeigu galima, aš paprašysiu gerbiamąjį A.Butkevičių pristatyti savo, kaip papildomo komiteto, nuomonę dėl projektų Nr.XP-1015 ir Nr.XP-1016. Paskui pakviesiu pagrindinių komitetų atstovus dėl tų pačių įstatymų projektų.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektui Nr.XP-1015…

PIRMININKAS. Įmonių bankroto.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, jis skamba taip: Įmonių bankroto įstatymo 1, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pastabų nebuvo gauta. Atsižvelgta gal tik į Seimo Teisės departamento pasiūlymą ir pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Jeigu galima, ir Nr.XP-1016.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Apsvarsčius Seimo Teisės departamento išvadą, į ją atsižvelgta ir galutinė mūsų komiteto išvada pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Paklausti norinčių nėra. Ačiū pranešėjui. Į tribūną kviesčiau gerbiamąjį P.Vilką, kuris pristatytų papildomo komiteto nuomonę dėl projekto Nr.XP-1014 ir kaip pagrindinio – dėl Nr.XP-1015 ir Nr.XP-1016. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, būdamas papildomu komitetu dėl įstatymo projekto Nr.XP-1014, jį apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Lietuvos banko pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėl abiejų pasakėte, taip?

P.VILKAS. Dėl papildomo.

PIRMININKAS. Ir dėl…

P.VILKAS. Ekonomikos komitetas, apsvarstęs įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą Nr.XP-1015, pasiūlymų ir pastabų negavo ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toks pat sprendimas yra priimtas ir dėl įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto Nr.XP-1016.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviesčiau Audito komiteto atstovą Seimo narį V.Saulį, kuris pristatys papildomo komiteto nuomonę dėl Įmonių bankroto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto Nr.XP-1015. Prašom.

V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas komitetas dar kovo 15 d. apsvarstė įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo. Svarstyme dalyvavo Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos banko atstovai. Svarstymui buvo gauta teigiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė, ir komiteto nuomonė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-1015. Šis pritarimas yra bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Užsirašiusių diskusijai nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes visi pagrindiniai ir papildomi komitetai pritarė minėtiems įstatymų projektams? Kviesčiau pritarti įstatymo projektui Nr.XP- 1014 bendru sutarimu. Ar galime? Ačiū, pritarta. Dėl Įmonių bankroto Nr.XP-1015 bendru sutarimu po svarstymo ar galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1016 po svarstymo kviečiu pritarti bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų. Ačiū, pritarta.

Jokių pranešimų, papildymų nėra. Skelbiu Seimo posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.