Penkioliktasis
(151) posėdis
2006
m. balandžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS ir Č.JURŠĖNAS
2006 m. balandžio 6 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame balandžio 6 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.
Prieš pradėdamas darbotvarkės svarstymą, norėčiau jus informuoti, kad registravau nutarimo projektą dėl kanclerio atstatydinimo, dėl nepasitikėjimo juo. Tačiau šiandien Seniūnų sueigoje svarstant šį klausimą paaiškėjo, kad šiuo metu kancleris yra ligoninėje, gydosi. Ir Seniūnų sueiga nutarė atidėti šio klausimo svarstymą iki jis grįš į darbą. Šiandien valdyba nuspendė paskirti laikinai einantį kanclerio pareigas Joną Milerių, Informacijos technologijų departamento direktorių. Jis eis pareigas iki grįš Arvydas Kregždė į darbą ir bus galima spręsti klausimą dėl pasitikėjimo juo. Apie tai norėjau jus informuoti. Ačiū.
Dėl darbotvarkės – J.Razma. Prašau.
J.RAZMA (TSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikriausiai ir jums, ir mūsų čia esantiems kolegoms ne paslaptis yra opozicinių frakcijų ketinimas inicijuoti nepasitikėjimo jumis procedūrą. Galbūt jau šiandien bus surinkti tie parašai, šiuo metu dar derinamas tekstas. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią formalią problemą. Faktiškai šiandien mes neturime galimybės realizuoti tą teisę, nes pagal Statuto 217 straipsnį tuos parašus mes turime įteikti Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Jūs pirmojo pavaduotojo kandidatūros dar nesate pateikęs, jo nėra. Situacija yra tokia, kad mes neturime kam tuos parašus įteikti.
PIRMININKAS. Nesijaudinkite, atneškite man.
J.RAZMA. Kam mes atnešime? Jums negalima atnešti, tai yra parašyta Statute. Deja, nėra pasakyta, kad nesant pirmojo pavaduotojo tą galima padaryti įteikiant kitam pavaduotojui.
PIRMININKAS. Atneškite man, aš pateiksiu Seimui, nedarykite problemos iš nieko.
J.RAZMA. Aš jus raginu nedaryti formalių kliūčių. Jeigu jūs esate taip guriai apsidraudęs, kad nebūtų reiškiamas nepasitikėjimas, ir nesate pateikęs savo pirmojo pavaduotojo kandidatūros, tai mes siūlome tai išspręsti.
PIRMININKAS. Aš siūlau negaišti laiko tuščioms kalboms. (Balsas salėje) Aš siūlau negaišti laiko tuščioms kalboms, jeigu jūs norite pateikti man nepasitikėjimą, atneškite man ir aš apie tai informuosiu Seimą. (Replika iš salės: „Parašyta, kad jums negalima.“) Aš prašau, atneškite man ir aš informuosiu Seimą. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš dėl darbotvarkės 2-9 klausimo, Valstybinių pensijų įstatymo, teikėjas – ponas A.Matulevičius. Kaip jūs žinote, yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia naują Sporto įstatymą. Dabar mes svarstysime sportininkų pensijas, o po to dar atnešime naują įstatymą, nes mūsų koncepcija yra kita. Aš siūlau išbraukti ir negaišti laiko, nes jis tikrai bus tarsi visai nereikalingas darbas.
PIRMININKAS. Kuris?
A.SALAMAKINAS. 2-9 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimas, popietinė darbotvarkė, 17.15 valanda.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau – A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš pratęsdamas J.Razmos siūlymą pirmiausia noriu perskaityti jums Seimo Statuto…
PIRMININKAS. Aš esu skaitęs, nevarkite.
A.KUBILIUS. Mes ragintume jus bent laikinai paskirti pirmąjį pavaduotoją, kad paskui nebūtų kokių nors problemų. Man atrodo, tai nėra sudėtinga. Antras dalykas, ką norėčiau paprašyti, kad tai, ką svarstėme Seniūnų sueigoje… Gerbiamasis Pirmininke, kadangi tarnybinių privilegijų problema tęsiasi ir nematyti pabaigos, ir tai susiję ne tik su Seimu, bet ir daugeliu valstybės institucijų, aš dar pirmadienį registravau įstatymo projektą, kuris spręstų problemą iš esmės, uždrausdamas tarnybinių privilegijų kūrimą įvairiose valstybės institucijose, ir siūlau šį įstatymo projektą įtraukti į šios dienos darbotvarkę, kaip svarstėme ir Seniūnų sueigoje. Teisės departamentas, kiek suprantu, iki pietų galėtų parengti išvadas ir nebūtų problemų dėl Teisės departamento išvadų nebuvimo. Aš siūlau tai spręsti neatidėliojant tolesniam laikui, nes tas atidėliojimas iš tiesų griauna Seimo ir visos politinės sistemos autoritetą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš norėčiau kreiptis į jus. Jūs dėl pirmojo pavaduotojo čia labai akcentavote. Bet kodėl jūs neakcentuojate kitų straipsnių, kurie taip pat reikalauja Teisės departamento išvados prieš įtraukiant į darbotvarkę? Ar esate nuoseklus reikalaudamas? Mano toks klausimas.
A.KUBILIUS. Pirmininke, mes esame labai nuoseklūs kovodami su tarnybinėm privilegijom. Jeigu nebus iki vakarinio posėdžio Teisės departamento išvadų, tai, be abejo, mes negalėsime svarstyti. Bet jūs žinote, Seniūnų sueigoje mes kėlėme klausimą, ir Teisės departamentas, kiek suprantu, labai aiškiai atsakė, kad gali iki pietų parengti departamento išvadas. Mes siūlome neatidėlioti, įrašyti į rezervą. Jeigu nebus Teisės departamento išvadų, nesvarstysime, o jeigu bus, siūlome pradėti svarstyti ir kitą savaitę priimti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. L.Graužinienė. Prašau.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš dėl kito norėjau, bet dabar noriu repliką dėl šio siūlomo įstatymo. Jeigu 16 metų laukė, tai galbūt palauks iki antradienio. Išlaikykime tas procedūras, kad mes prieš apsispręsdami turėtume teisininkų išvadas dėl numatomų punktų, gal jie pasiūlys dar ką nors patobulinti privilegijų naikinimo prasme.
Aš norėjau kalbėti dėl 2-10 klausimo, projekto Nr.XP-327. Frakcijos vardu aš prašau išbraukti klausimą dėl evangelikų tikėjimo, nes mes norime išsamiau susipažinti su medžiaga, išanalizuoti ir susitikti su Teisingumo ministerijos atstovais.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia dėkoju, kad rezervinio 1 klausimo bent pavadinimą parašėte, nes anksčiau buvo visai neaišku, dėl ko yra ta Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Dabar jau žmonėms aišku, apie ką mes kalbėsime. Bet aš turiu prašymą. Nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai Seniūnų sueiga žinojo, kad aš esu to klausimo teikėjas Etikos ir procedūrų komisijai ir čia atsako pirmiausia man kaip klausėjui, o paskui ir visam Seimui. Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad procedūros buvo pažeistos ir galioja pirmasis balsavimas. Dabar įrašytas į rezervą tas klausimas, nors pagal Statutą, kai yra tokia išvada, pateikia Seniūnų sueigai, Seniūnų sueiga sprendžia, kad artimiausiame Seimo posėdyje informuoja Seimą ir priima galutinį sprendimą dėl išvadų. Aš nežinau, kiek tų artimiausių posėdžių praėjo, bet tiek to. Aš prašyčiau šitą klausimą padaryti ne rezerviniu 1 klausimu, bet darbotvarkės 1 klausimu. Tai jau skamba netgi neetiškai, nes klausimo teikėjas 11.00 val. jūsų sprendimu turi išvykti į komandiruotę. Tai ar čia sąmoningai svarstote tada, kai nėra teikėjo? Aš prašyčiau padaryti pirmuoju, išsiaiškinkime procedūrinius dalykus, ką nusprendė Etikos ir procedūrų komisija, priimkime sprendimą ir bus viskas išspręsta. Taip ir Statutas reikalauja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderis sakosi esąs nuoseklus, bet nuoseklumo iš tikrųjų trūksta, nes teikti įstatymo projektus be eilės teisę turi tik Seimo Pirmininkas, opozicijos lyderiui nėra suteikta tokia galimybė. Tai yra privilegijų ieškojimas. O jeigu būtume visiškai nuoseklūs, tai iš tikrųjų turi būti pirmiausia įtraukta į darbų programą ir paskui siūlomas įstatymo projektas. Todėl siūlau šiandien netraukti.
A.KUBILIUS. Ar galėčiau atsiliepti?
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Karbauski, reikėtų šiek tiek geriau išmanyti Seimo statutą. Bet kuri frakcija (kalbėjau Tėvynės sąjungos frakcijos vardu) turi teisę pasiūlyti į darbotvarkę vieną ar kitą klausimą. Jeigu jūs siūlote, kad iš pradžių mes svarstytume darbų programą, tai štai taip mes ir kovojame su tarnybinėm privilegijom. Kol laikraščiai rašo, tai dar visi pamojuoja įvairiais pareiškimais. Kai tik laikraščiai nustos, taip tos privilegijos ir toliau liks galioti. Keista, per visą savaitę socialliberalų pasiūlyta rezoliucija, su kuria buvo bandoma vaizduoti kovą prieš tarnybines privilegijas, taip ir nėra suredaguota ir jos nėra nei šios dienos darbotvarkėje, nei kitos savaitės darbotvarkėse. Štai taip ir kovojame. Toliau ieškokite visokių kabliukų, kuriais bandysite pasinaudoti, kad tas pačias tarnybines privilegijas ir toliau išlaikytume. Aš siūlau balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo į šiandienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Vaclovas Karbauskis. Prašom.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Kubiliau, visų pirma norėčiau pasakyti, kad jūs nepareiškėte, kad tai frakcijos vardu, o antra, iš tikrųjų yra tvarka, kurios reikėtų laikytis. Kalbant jokių pažeidimų ir jokių privilegijų nereikėtų ieškoti net opozicijos lyderiui, o paskui atsibusti, kad jis dar ir frakcijos narys.
PIRMININKAS. A.Monkevičius.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Aš norėčiau informuoti Seimą ir gerbiamąjį A.Kubilių. Turbūt gerbiamasis J.Razma, kuris yra redakcinės grupės narys, žino situaciją, kad mes jau du kartus buvome susirinkę. Aš, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus, visiems grupės nariams vakar išdalijau galutinį tekstą. Tekstas yra parengtas, jis šiandien yra toks, kad būtų galima jį svarstyti. Iš tikrųjų tai, ko gero, būtų daug svarbesnis žingsnis, negu skubiai parengti įstatymo projektą. Jį galbūt ir būtų galima, bet atsižvelgus į tai, kas pasakyta rezoliucijoje. Taigi aš siūlyčiau nesiginčyti, neieškoti čia partinės konkurencijos dalykų, būti garbingiems, priimti štai tokią rezoliuciją, kurią parengė visų frakcijų atstovai, ir tada jau galėtume nuosekliai imtis žingsnių, kurie iš tikrųjų padėtų įveikti valstybės tarnybos piktžaizdes.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote šitą rezoliuciją įtraukti į darbotvarkę?
A.MONKEVIČIUS. Aš turiu galutinį tekstą, kuriam pastabų daugiau negavau. Dar Egidijui Klumbiui daviau, nes jis nebuvo matęs. Man atrodo, kad jeigu jokių pastabų nėra, galėtume svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū, pone Pirmininke. Mano klausimas truputį iš kitos operos. Liberalų frakcijos vardu norėčiau prašyti, kad šiandien į darbotvarkę būtų įtraukta rezoliucija dėl to, kad Taivanui būtų suteiktas stebėtojo Pasaulinėje sveikatos organizacijoje statusas. Šią rezoliuciją teikia visų parlamentinių frakcijų atstovai. Kviečiu kolegas neišsigąsti didžiosios Kinijos ir Č.Juršėno šešėlio ir šiandien svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, jau visi pasiūlymai. Pradėsime iš pradžių, galbūt nuo paprastesnių klausimų. Pirmasis būtų L.Graužinienės pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ projektą. Ar pritartumėte bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Išbraukiamas iš darbotvarkės.
Toliau. A.Salamakinas paprašė nesvarstyti 2-9 darbotvarkės klausimo – Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Jis mano, kad šiuo metu yra rengiamas Sporto įstatymas, kuris šias nuostatas apima, ir būtų galima kompleksiškai svarstyti visą Sporto įstatymą, taip pat dėl valstybinių pensijų suteikimo pasižymėjusiems sportininkams. Ar pritartumėte šiam A.Salamakino siūlymui? (Balsai salėje) Pritariate. Ačiū.
Dabar yra S.Pečeliūno siūlymas rezervinį 1 klausimą, kurio toks ilgas pavadinimas, neskaitysiu, bet dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Jis prašo šį klausimą perkelti į pagrindinę darbotvarkę, nes 11 val. pranešėjas A.Monkevičius turi išvykti… A, jūs turite išvykti? Bet pranešėjas – A.Monkevičius. Na, gerai. Kad S.Pečeliūnas turi išvykti į komandiruotę 11 val., kai yra numatytas tas rezervinis klausimas. Kokia būtų jūsų nuomonė? Neprieštarautumėte? (Balsai salėje) Gerai. Atkeliame į pagrindinę darbotvarkę ir rasime laiko iki 11 valandos. Liko labai nedaug laiko, bus galima ir pačioje pradžioje nagrinėti.
Dabar yra du papildomi klausimai, t.y. dėl Taivano ir dėl privilegijų. Dėl Taivano? Ar siūlote balsuoti? Ačiū. Gal nediskutuosime. Yra siūlymas įtraukti rezoliuciją dėl Taivano, aš dabar jos neturiu tiksliai, negalėčiau jums suformuluoti, bet Seniūnų sueigoje tas klausimas buvo svarstomas… Gerai. Tai papildoma informacija. Mes Seniūnų sueigoje svarstėme ir šiam klausimui nebuvo pritarta. Bet mane dabar informavo, kad Sekretoriatas gavo Užsienio reikalų ministerijos raštą, kuriuo taip pat prašoma nesvarstyti to klausimo, todėl mums reikia apsispręsti. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad į darbotvarkę papildomai įtrauktume klausimą dėl Taivano, rezoliuciją dėl Taivano? Taip labai netiksliai formuluoju, nes neturiu tos rezoliucijos.
39 – už, 12 – prieš, 40 susilaikė. Į darbotvarkę klausimas neįtrauktas.
Dabar yra klausimas dėl privilegijų. Galbūt pirmasis klausimas būtų dėl A.Kubiliaus pasiūlyto projekto. Kaip ir kalbėjau, negautas departamento atsakymas dėl šio įstatymo projekto, todėl mes turėtume balsuoti, ar įtraukti, ar ne. Bet noriu pasakyti, kad Statuto 136 straipsnis labai aiškiai sako, kad departamentas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo gavimo datos parengia išvadas dėl užregistruoto projekto, ar jis atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus, juridinės technikos taisykles, taip pat ar kartu su dokumentais atitinka Statuto reikalavimus ir panašiai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad įtrauktume A.Kubiliaus teikiamą projektą į darbotvarkę?
39 – už, 7 – prieš, 41 susilaikė. Klausimas neįtrauktas.
Dabar taip pat yra parengta rezoliucija, kurią minėjo A.Monkevičius, ir taip pat gali būti svarstoma. Jeigu jūs sutiksite, ji gali būti išdalyta, taip? Ar papildomai įtrauktume šią rezoliuciją į darbotvarkę? Prašom balsuoti. Ją darbo grupė parengė ir jūsų atstovai, kaip sakė A.Monkevičius, dalyvavo. Ar niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu įtraukti šią rezoliuciją? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Prasidėjo balsavimas.
69 – už, prieš nėra, susilaikė 10. Klausimas įtraukas į darbotvarkę. Aš prašyčiau A.Monkevičių išdalyti… Baigėme. Aišku, jį nagrinėsime po tam tikro laiko, kurį numato Statutas.
Dabar pradedame darbotvarkę. Pirmasis klausimas yra iš rezervinių perkeltas į pirmąjį – Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Teikia A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo nariai A.Ažubalis ir S.Pečeliūnas prašydami nustatyti, ar Seimo posėdžio pirmininkas A.Pekeliūnas kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje, teikdamas pakartotinai balsuoti dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo 491, 1011, 1401 straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo projekto, nepažeidė Seimo statuto 121 straipsnyje numatytų reikalavimų ir ar nebuvo pažeistos Seimo statuto nuostatos paskyrus toliau nagrinėti įstatymo projektą Nr.XP-1062 pagrindiniu komitetu Žmogaus teisių komitetą.
Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi stenogramą, paaiškinimus, nustatė, kad kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje vidaus reikalų viceministras Virgilijus Bulovas pateikė minėto įstatymo projektą ir tris kitus lydinčius jį įstatymų projektus: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1 straipsnio papildymo, Rinkliavų įstatymo ir Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo bei 6 straipsnio papildymo įstatymo projektus. Šie projektai, remiantis Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalies nuostata, buvo svarstomi kartu. Tokia galimybė yra ir Statutas tai numato. Balsavimo metu už kiekvieną iš anksčiau minėtų įstatymų projektų buvo balsuojama atskirai. Pirmiausia buvo balsuojama dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr.XP-1062, kurio pateikimui po balsavimo buvo nepritarta. Už balsavo 23, prieš – 11, susilaikė 13. Vėliau vyko balsavimas dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1063 ir įstatymo projektui Nr.XP-1064, taip pat įstatymo projektui Nr.XP-1065. Pasibaigus balsavimo procedūrai dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1065, tai yra paskutiniam iš tų įstatymo projektų, kurie buvo svarstomi kartu, Seimo narė L.Graužinienė, Darbo partijos frakcijos vardu paprašė pakartoti balsavimą dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-1062. Tam projektui, dėl kurio buvo balsuojama kaip pirmajam.
Seimo statuto 121 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai.
Seimo statuto 137 straipsnyje numatyta, kad kartu su pagrindiniu įstatymo projektu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą, bet pirma balsuojama dėl pagrindinio įstatymo projekto. Nagrinėjamu atveju perbalsuoti dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr.XP-1062 buvo galima prieš (čia kaip tik svarbiausias momentas ir yra) skelbiant balsavimą dėl kito, t.y. įstatymo Nr.XP-1063, projekto.
Seimo statuto 144 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą, paskiriamas pagrindinis komitetas ir papildomi komitetai projektui toliau nagrinėti. Seniūnų sueiga pasiūlė tris komitetus, kurie toliau nagrinėtų įstatymą projektus Nr.XP-1062, Nr.XP-1063, Nr.XP-1064 ir Nr.XP-1065. Vienas iš komitetų, Užsienio reikalų komitetas, buvo pasiūlytas toliau nagrinėti šiuos įstatymo projektus kaip pagrindinis komitetas, o Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai kaip papildomi. Tačiau Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta Žmogaus teisių komiteto pirmininkės Z.Žvikienės siūlymui pagrindiniu komitetu paskirti Žmogaus teisių komitetą. Užsienio reikalų komitetas liko kaip papildomas komitetas toliau nagrinėti anksčiau minėtus įstatymų projektus.
Seimo statuto 68 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, kad Užsienio reikalų komitetas kartu su kitais komitetais nagrinėja migracijos reguliavimo problemas ir teikia pasiūlymus bei išvadas. Užsienio reikalų komitetui, paskyrus jį papildomu toliau nagrinėti įstatymų projektus, neatimta galimybė kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas, kaip tai numato Seimo statutas.
Todėl Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgusi į ką tik išsakytas aplinkybes, nusprendė. Pirma. Teikiant pakartotinai balsuoti dėl įstatymo (nekartosiu viso ilgo pavadinimo) „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo 491, 1011, 1401 straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo projekto, buvo pažeista Seimo statuto 121 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti balsavimą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas. Taigi toks pažeidimas yra ir mes jį fiksuojame.
Antras sprendimo punktas. Paskyrus toliau nagrinėti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo 491, 1011, 1401 straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo projektą pagrindiniu komitetu Žmogaus teisių komitetą, o papildomais Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetus, Seimo statuto nuostatos nebuvo pažeistos. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai dabar leiskite paklausti, ką turėtų Seimas padaryti po šios išvados, balsuoti iš naujo dėl visų projektų?
A.MONKEVIČIUS. Iš tikrųjų buvo pažeistas Seimo statutas ir buvo leista balsavimą kartoti pažeidžiant Seimo statutą. Vadinasi, ši procedūra negalioja, todėl reikėtų pripažinti, kad šitas balsavimas neturi galios, o galioja ankstesnis balsavimas, kai rezultatas buvo nepritarti šiam įstatymo projektui. Todėl turėtų galioti šitas rezultatas kaip teisingas, atitinkantis Seimo statutą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar dėl šios išvados. Mes turėtume pritarti ir įgyvendinti jos nurodytas priemones ar veiksmus arba nepritarti. Č.Juršėnas nori. Prašau.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos. Man atrodo, mes turime išsiaiškinti, apie ką mes kalbame. Kas yra klausimas, kas yra darbotvarkės klausimas, kas yra projektas ir kas yra projektų paketas. Tai šiuo atveju buvo nagrinėjamas įstatymų projektų paketas, arba vienas darbotvarkės klausimas. Vadinasi, jeigu vienas darbotvarkės klausimas, atsižvelgiant į tai, buvo galima judėti ir taip, ir taip, kas ir buvo padaryta. O kolegos protestantai, arba protestuotojai, o kartu su jais ir Etikos ir procedūrų komisija traktavo priešingai – kad kiekvienas įstatymo projektas yra atskiras darbotvarkės punktas. Darbotvarkės punktas tai vienas buvo. Ir dažnai būna, kad darbotvarkės punktai būna sujungti arba išskirti. Tai čia šitai reikia išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Aš dar dabar noriu suteikti žodį tiems, kurie nori sakyti, ir paskui mes balsuosime. Prašau. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, prašome nurodyti Statuto straipsnį, kuriame yra pasakyta, kas yra įstatymų paketas ir kaip jis svarstomas posėdžių salėje. Tokios sąvokos Statute iš viso nėra. Tie klausimai į darbotvarkę buvo įtraukti kaip vieno klausimo a, b, c, d, bet tai atskiri klausimai, nurodant, kad pagrindinis įstatymas yra tas, dėl kurio mes dabar ginčijamės, kuriam Seimas nepritarė.
Aš galėčiau kelti klausimą kitaip. Ar buvo prasmė išvis Seimui balsuoti dėl lydinčiųjų įstatymų, jeigu buvo nepritarta pagrindiniam? Tie visi lydintieji yra kaip įgyvendinantys pagrindinį sprendimą. Tai čia jau atskiras klausimas. Taigi Etikos ir procedūrų komisija mano prašymu labai tiksliai perskaitė Statutą. Tokių dalykų turėjome ir ankstesniuose seimuose. Pone Č.Juršėnai, kodėl jūs tą patį dalyką skirtinguose Seimuose traktuojate skirtingai? Gal reikia išsitraukti stenogramas ir jums parodyti, kaip jūs traktuodavote tą patį ir kaip elgdavotės su Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, kai Etikos ir procedūrų komisija pasakydavo griežtai, ne abejonę, bet tiesiai pasakydavo: „Toks Statuto straipsnis yra pažeistas“. Seimas priimdavo sprendimą, patvirtindavo tas išvadas, net nebalsuodavo, nes kita išvada, kuri yra, kuria mums nepritarė, kad mes neteisūs, mes su tuo sutinkame. Mes gerbiame Etikos ir procedūrų komisiją. Tai yra Seime vienintelis arbitras, kuris gali pasakyti, ar laikomasi Statuto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, mes supratome.
S.PEČELIŪNAS. Tada ačiū jums už kantrybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar Č.Juršėnas nori pasakyti. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai atsiprašau, kad esu priverstas dar kartą kalbėti. Aš sutinku tik su vienu dalyku – kad galiu nešnekėti apie įstatymų paketą. Aš šnekėjau apie įstatymų paketą tam, kad būtų aiškiau. Paketas tai yra vienas daiktas, o Statute iš tikrųjų kalbama apie darbotvarkės klausimus. Tai pasiimkite šios dienos darbotvarkę. Štai šios dienos darbotvarkės 1-3 klausimas yra paketas, arba trys klausimai, bet tai yra vienas darbotvarkės punktas iš trijų dalių. Vienas! Etikos ir procedūrų komisija kalba, kad nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas. Darbotvarkės klausimas yra kitas, prašom nepainioti sąvokų. Tas, kas buvo padaryta, buvo padaryta dėl to paties darbotvarkės klausimo sudedamųjų dalių. Na, negi tai neaišku?
Atsakysiu į kitą pastabą. Iš tikrųjų ir ankstesniuose seimuose kartais be balsavimo, bet kartais būdavo balsuojama, ar priimti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, ar nepriimti. Todėl ir dabar siūlau balsuoti, ar pritarti išvadoms, ar nepritarti.
PIRMININKAS. Dar atsakyti turi teisę S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Labai trumpai. Visi tie projektai turi savo atskirus registracijos numerius. Jeigu tai būtų kaip alternatyvos, tada viskas suprantama, kaip ir vieną klausimą svarstome. Dabar kiekvienas klausimas yra atskiras, tik jie yra tarpusavyje susiję. Aš dar kartą kartoju, jeigu nepritariame pagrindiniam klausimui, tai ar buvo prasmė apskritai tuos papildomus svarstyti, nes jie be pagrindinio neturi jokios prasmės. Štai apie ką kalbame. Manau, Etikos ir procedūrų komisija labai tiksliai išnagrinėjo ir pateikė savo išvadą. Čia ginčytis neturi būti jokios prasmės.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų turėtų būti tokia praktika, kad jeigu pagrindiniam pritarta po pateikimo, tai dėl papildomų turėtų susitarti nebalsuoti.
Gerai. Pasiruoškite. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, kad reikia perbalsuoti, nes padarytas pažeidimas? Kas už tai, kad pritartume šiai išvadai, prašom balsuoti.
67 Seimo nariai pritarė, 1 – ne, 14 susilaikė. Pritarta išvadai. Manau, reikės perbalsuoti. Aš žinau, nors čia jau prieštarauja, bet aš nenoriu kištis, čia yra kitos darbotvarkės klausimas, palikime. Ir taip daug aistrų. Palikime. (S.Pečeliūnas: „Repliką!“) Gerai. Repliką – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Manau, mums nieko daugiau nereikia daryti, nes pirmasis balsavimas grąžino įstatymą darbo grupei. Tegul darbo grupė ką nors pataiso, iš naujo užregistruoja, tada mes turėsime viską pagal procedūras, daugiau nebus jokių klausimų. Jie be reikalo apskritai veržėsi per atviras duris ir darė perbalsavimus, tiesiog nėra patirties. Grąžino komisijai, na, pakeistų du žodžius, užregistruotų iš naujo ir vėl čia ateitų po trijų dienų, nebūtų jokio klausimo. Bet tyčia laužė rankas, darė perbalsavimus…
PIRMININKAS. Sauliau, jūs pavėluosite į lėktuvą.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nepavėluosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame šį klausimą. Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Strateginių prekių kontrolės įstatymo 1, 3, 6, 7 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1011ES. Priėmimas. Pranešėjas – A.Sadeckas.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, patobulino ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Nėra jokių papildymų, pasiūlymų papildyti šį įstatymą. Ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Klausiu kiekvieną straipsnį minėdamas. Jeigu nebus prieštaraujančių, laikysime jį priimtu.
Dėl 1 straipsnio? Priimta. Dėl 2 straipsnio? Priimta. Dėl 3 straipsnio? Priimta. Dėl 4 straipsnio? Priimta. Dėl 5 straipsnio? Priimta. Ir paskutinis – 6 straipsnis dėl įsigaliojimo termino? Priimta. Ačiū.
Dabar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Strateginių prekių kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.
80 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 3a klausimas – Pilietybės įstatymo 12, 18, 20, 26, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-743. Priėmimas. Kviečiu L.Mogenienę. Taip pat kartu pateikite ir 3b klausimą. Taip, priėmimas, bet apie jį reikėtų kalbėti.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą. Svarstymo metu buvo gauti Seimo nario G.Steponavičiaus pasiūlymai, kuriems bendru sutarimu komitetas pritarė. Taip pat buvo gauta Teisės departamento išvada. Tai redakcinio pobūdžio pasiūlymai, kurie buvo perkelti į mano registruotą pasiūlymą. Šiam pasiūlymui 6 komiteto nariai pritarė, 1 susilaikė.
Dar vienas pasiūlymas – atsisakyti įstatymo projekto 7 straipsnio, nes jis atidėjus šio projekto svarstymą, išbraukus iš darbotvarkės pavėlavo. Šis straipsnis teigia, kad įstatymas turi įsigalioti nuo balandžio 1 dienos. Taigi šiandien šis straipsnis nėra aktualus. Žmogaus teisių komitetas šiems pasiūlymams, kurie visi yra redakcinio pobūdžio, pritarė.
Antrasis – lydintysis įstatymas, įgyvendinimo įstatymas. Komitetas jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pradedame procedūrą. Jūs likite tribūnoje. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio yra gautas L.Mogenienės pakeitimas. Prašom pateikti jį ir pasakyti komiteto nuomonę.
L.MOGENIENĖ. Šis pasiūlymas yra įregistruotas remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. 1 punkte yra išplėtimas: „kitos valstybės pilietybės įgijimo“ ir papildyta nuostata: „ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos“.
Kitas pasiūlymas yra papildyti tokia dalimi: „Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 18 straipsnio nustatytais pagrindais, šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos“, tai yra netaikomos nuostatos dėl pilietybės suteikimo už nuopelnus. Tiesiog netaikomos šitos nuostatos, kurios yra šituo pagrindu, pilietybės suteikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar čia užsirašė kalbėti dėl šitos pataisos? Dėl viso įstatymo? Aišku. Ar dabar 29 Seimo nariai, klausiu, bendru sutarimu paremtų L.Mogenienės pasiūlymus, kad jie būtų pradėti svarstyti? Paremtų. Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu parėmė.
Dabar klausiu, ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Ne. Jūs norite kalbėti dėl šios pataisos? Puiku. V.Čepas dėl L.Mogenienės pataisos turi nuomonę prieš. Prašau.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamoji pranešėja, kaip supratau, jūs siūlote už nuopelnus Lietuvos valstybei išimties tvarka neteikti pilietybės, nes tokia tvarka dabar buvo. Ar aš klaidingai supratau? Manau, jeigu jūs taip siūlote, tai yra neteisinga. Nes, jeigu žmogus yra…
L.MOGENIENĖ. Tikrai klaidingai supratote.
PIRMININKAS. Nesiginčykite.
V.ČEPAS. Prašom tada dar paaiškinti.
PIRMININKAS. Palaukite. Aš norėčiau vadovauti posėdžiui. Jūs išdėstykite savo prieštaravimus, o mes paprašysime atsikirsti L.Mogenienę.
V.ČEPAS. Pirmininke, aš nenoriu atimti iš jūsų šitos funkcijos, čia konservatoriai labiau nori, bet, jeigu reikės, palaikysiu ir aš. Tada klausiu, ar teisingai aš supratau, ar ne? Jeigu neteisingai, tada aš visas pretenzijas atsiimu.
PIRMININKAS. Paaiškinkite.
L.MOGENIENĖ. Yra taip, kad Pilietybės įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja pilietybės suteikimą išimties tvarka, o 20 straipsnyje įtvirtintas pilietybės grąžinimo institutas taikomas visiems asmenims, kurie buvo Respublikos piliečiai. Tai du skirtingi pagrindai, todėl Teisės departamentas siūlė, kad būtų tiesiog išplėsta ir pažymėta, kad nebūtų taikomas… kai yra taikoma bendra pilietybės grąžinimo tvarka piliečiams, kad tai nebūtų dubliuojama. Tiesiog pažymėjo, kad netaikoma kaip išskirtinė pilietybės suteikimo tvarka. Tiesiog atskyrė tuos du atvejus. Tai redakcinio pobūdžio patikslinimas, suteikiantis aiškumo. (Balsas salėje: „Netgi aš supratau“.)
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi L.Mogenienė teikia dvi pataisa, dėl abiejų reikėtų balsuoti atskirai.
Jos pasiūlymas 2 straipsniui būtų pirmoji pataisa. Ar galime bendru sutarimu jai pritarti? Pritariame. Nėra prieštaraujančių. Priimta. Dėl 2 straipsnio su mūsų priimta pataisa. Ar gali būti priimtas 2 straipsnis bendru sutarimu su L.Mogenienės pataisa? Priimtas. Ačiū.
3 straipsnis. Jam pataisą teikia taip pat L.Mogenienė, ji ją jau pristatė ir net diskusija su V.Čepu dėl jos įvyko. Ar galėtume paremti šią pataisą ir pradėti svarstyti? Pritariame. Klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti L.Mogenienės pataisai dėl 3 straipsnio? Pritariame. Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar 3 straipsnį jau su L.Mogenienės pataisa galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.
4 straipsniui nėra pataisų. Niekas nesiūlo. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
5 straipsniui yra G.Steponavičiaus pasiūlymas. Aš prašyčiau G.Steponavičių jį ir pristatyti. Prašau. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Išties mano siūlymai yra susiję su galimybe sušvelninti lietuvių kilmės žmonių situaciją dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo net ir tais atvejais, kai jie yra įgiję kitos šalies pilietybę. Ne paslaptis, kad tai nėra vien dešimčių tūkstančių klausimas, tiek mūsų bendrapiliečių yra išvykę. Turim ieškoti kad ir nedidelių galimybių, bet reikia padėti šitiems žmonėms išlaikyti ryšį su savo valstybe. Nors tai tik iš dalies sprendžia tą problemą, aš suprantu, kad tai yra konstitucingumo klausimas, nes Konstitucija numato išimtinį dvigubos pilietybės turėjimo atvejį, bet vis tiek džiaugiuosi, kad ir šiai nedidelei mano pataisai pritaria Žmogaus teisių komitetas. Neturiu daugiau ką pridurti, kviečiu ir Seimą paremti.
PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai remtų G.Steponavičiaus pasiūlymą? Yra prieštaraujančių. Paspauskite mygtuką „taip“, kurie remiate šią pataisą. Primenu, reikia 29 balsų. Komitetas pritaria. Prašau paspausti mygtuką „taip“, nes nuomonės išsiskyrė, reikia žinoti tikslų skaičių.
Šią pataisą remia 44. Pakanka, mes pradedame ją svarstyti. Prašau pasakyti komiteto nuomonę.
L.MOGENIENĖ. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių ginčytis? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Tada E.Klumbys norėtų pasakyti nuomonę prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji lietuvių Tautos atstovai, posėdžiaujantys čia, Seime, iš tikrųjų situacija yra tokia, kad pilietybės institutas yra svarbus ir nustato ryšį žmogaus, piliečio, su jo valstybe. Dabar išeina taip, kad mes vis plačiau norime įtraukti į mūsų pačių čia sprendžiamus klausimus tuos, kurie savo noru galbūt ne iš geriausio gyvenimo išvažiuoja ir tikrai jiems nelabai rūpi, kas vyksta čia, mūsų valstybėje. Aš laikausi tos nuomonės, kad Lietuvos valstybės reikalus turi spręsti tie, kurie gyvena toje valstybėje, kuriems tai yra skaudu ir kurie kartu su ta valstybe tuos sunkius laikus išgyvena.
PIRMININKAS. V.Tomaševskis turi nuomonę už. Prašau.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Aš esu nei už, nei prieš, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad apskritai šiame įstatyme negali būti tokios sąvokos kaip „etninis lietuvis“, nes tai prieštarauja tarptautinėms normoms. Ir pilietybė tai yra visų pirma valstybės supratimas. Valstybėje gyvena ne tik vienos tautybės piliečiai, tokių mūsų valstybėje yra nemažai. Manau, teikimas tokios pataisos, kai tokia sąvoka išplečiama, yra neteisingas, tuo labiau neteisingas, nes tai daro liberalai, kurie lyg ir yra už pilietiškumo plėtojimą, kad pilietybė, kaip sakiau, tai yra kaip valstybės supratimas. Siūlyčiau susilaikyti dėl šios pataisos ir apskritai atsiriboti šitame įstatyme nuo „lietuvių kilmės“ sąvokos, nes ji prieštarauja tarptautinėms normoms ir apskritai XXI amžiaus dvasiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš balsuojant aš norėčiau išgirsti komiteto atstovės nuomonę. Prašau.
L.MOGENIENĖ. Komitetas yra priėmęs ir užprotokolavęs sprendimą inicijuoti darbo grupę išsamiai nagrinėti pilietybės klausimą, nes yra naujų aplinkybių. Yra mūsų nauja emigracijos banga, dideli mastai. Visos institucijos, dalyvaujančios procese, yra sutarusios, Liberalų frakcija net inicijavo atidėjimą šio klausimo svarstymo. Iš tikrųjų šis projektas yra tarsi techninio pobūdžio, leidžiantis klausimus spręsti dabar, bet nepaisant to, visos institucijos sutinka, kad būtinas išsamus nagrinėjimas šio klausimo sudarius darbo grupę ir tiesiog įvertinus visas aplinkybes, dalyvaujant visiems žmonėms. Jūsų išsakyta nuomonė yra minėta ir tautinių mažumų atstovų organizacijų. Taigi tos nuomonės žinomos, bet būtinas išsamus nagrinėjimas. Tačiau aš prašyčiau šią įstatymo pataisą šiandien priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus siūlymui dėl 5 straipsnio? Prašom balsuoti. Primenu, komitetas pritarė.
59 – už, 3 – prieš, 16 susilaikė. Šiam siūlymui pritarta.
Dabar noriu paklausti dėl viso 5 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dabar 6 straipsnis. Siūlymų niekas neteikė. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 7 straipsnio siūlymą teikia L.Mogenienė. Prašom pristatyti.
L.MOGENIENĖ. Šis siūlymas yra grynai techninio pobūdžio, nes įstatymo 7 straipsnis nustatė įstatymo įsigaliojimo terminą ir šis terminas buvo numatytas tikintis, kad įstatymas bus priimtas anksčiau, nuo balandžio 1 dienos. Kadangi šiandien jau balandžio 6 d., tai tiesiog techninė pataisa – atsisakyti šio įstatymo 7 straipsnio su ta jau šiandien klaidinga data.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu paremtume L.Mogenienės siūlymą? Priimta. Prašom. Tada ar dėl viso 7 straipsnio, kurio iš esmės nelieka, pritariate? Dėkui. Visi straipsniai. Prašom užsirašyti, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų paspauskite mygtuką. A.Dumčius. Nuomonė už. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Ką gi, vadinasi, šiandien tikrai labai teigiamai pažengėme Pilietybės įstatymo tvirtinimo, tobulinimo keliu. Tačiau aš norėčiau pasakyti… Tiesa, tą klausimą labai gerai išnagrinėjome Žmogaus teisių komitete ir pritarėme ir L.Mogenienės, ir kitų. Tačiau aš norėčiau pažvelgti į ateitį. Vis dėlto iš esmės Pilietybės įstatyme dar daug neišspręstų problemų. Yra dalis Seimo narių įvairių siūlymų, kurių mes dar negalėjome tenkinti, galų gale Paso įstatymas. Jis irgi turi pataisų, galų gale neišspręstas dvigubos pilietybės klausimas. Jis yra gana subtilus. Taigi aš pritarčiau L.Mogenienės siūlymui, kad reikėtų ateityje sukurti darbo grupę, nežinau, kokiu laikotarpiu, kada dar labiau pribręs tas klausimas, ir nagrinėti pilietybės klausimą iš esmės. Tai tiek noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Nuomonė prieš.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, tikrai ne prieš, bet balsuodamas norėčiau turbūt susilaikyti. Iš principo, jau buvo pradėta sakyti pranešėjos, šis įstatymas tikrai yra painus, klaidus ir neišvengiama dviprasmybių aiškinant padėtį ir galimybes įgyti pilietybę, atsisakyti ir panašiai. Manau, turėtume skubiai sudaryti darbo grupę ir įstatymo nebelopyti, netaisinėti jo, o iš principo parengti naują projektą, kuris tikrai būtų šiuolaikiškas ir atspindėtų tą realybės padėtį, dabar susiklosčiusią mūsų valstybėje su mūsų piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje ir išvykusiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Z.Žvikienė. Nuomonė už.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia visi daugiau kalbėjo apie visą įstatymą. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes šiandien turime apsispręsti tik dėl kai kurių pataisų. Kviečiu visus pritarti šioms pataisoms, nes pagal šį įstatymą šiandien yra sunkoka suregistruoti asmenis, kurie yra nei atsisakę, nei netekę pilietybės. Tiesiog nebuvo mechanizmo. Leiskime dirbti tiems pareigūnams, kurie turi sutvarkyti šitą klausimą. Kviečiu visus balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. L.Počikovska. Nuomonė prieš. Prašom.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto reikėtų tobulinti. Labai gerai pasakė pranešėja L.Mogenienė, kad turi būti sudaryta darbo grupė, turi būti viskas labai gerai išdiskutuota. Apskritai tokia sąvoka kaip „lietuvių kilmės“ šiek tiek prieštarauja ir tarptautinėms normoms, o Lietuva yra sulaukusi prieštaravimų dėl sąvokų vartojimo šiame Pilietybės įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Dar kartą kreipiuosi į jus, lietuvių tautos atstovai. Aš kreipiuosi taip, kaip parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Mes, kalbėdami apie Pilietybės įstatymą, vieną iš pagrindinių, pamatinių mūsų valstybės įstatymų, turime labai aiškiai pasakyti, kad pilietybė yra viena iš svarbiausių vertybių ir šios vertybės negalima devalvuoti. Aš, nepritardamas šio įstatymo pataisoms, nenoriu sutikti su kiek kitais oponavusiais dėl lietuvių kilmės. Mūsų valstybės Konstitucijoje yra labai aiškiai parašyta apie lietuvių tautą. Tai yra pagrindinė nuostata, kad lietuvių tauta per ilgus šimtmečius kūrė savo valstybę, todėl mes natūraliai turime pabrėžti savo kilmę. Aš visiškai suprantu, kad galbūt kai kam tas Konstitucijos tekstas nėra tinkamas. Tačiau kai mūsų Pilietybės įstatymu yra atstatoma ar suteikiama, ar dar kokiu nors būdu suteikiama mūsų valstybės pilietybė žmonėms, kurie galbūt turėjo giminėje lietuvių senelių, kai jie neturi didelio supratimo, kas yra lietuvis, visai nemoka kalbėti lietuviškai, bet jam tik dėl vienokio ar kitokio išskaičiavimo reikia lietuviško paso, negaliu aš sutikti su tokiomis įstatymo pataisomis. Dėl to aš, balsuodamas už šį įstatymą, susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Pilietybės įstatymo 12, 18, 20, 26, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Balsuojame.
65 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kviesčiau dar grįžti į tribūną L.Mogenienę ir pristatyti darbotvarkės klausimą 4a, atsiprašau, 4b, projekto registracijos Nr.XP-744 – Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas.
L.MOGENIENĖ (VLF). Komitetas pritarė pateiktam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pradėti priėmimą? Vienas įstatymo straipsnis. Ar galėtume iš karto pradėti priėmimą, ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Primenu, kad jis yra lydimasis. Tada balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą?
65 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dabar kviečiu A.Rimą, kuris… Atsiprašau A.Rimo. Truputį luktelėkite. (Balsai salėje) Registruokimės dar kartą, nes įstatymo priėmimui reikia 71 balso, tiksliau, 71 dalyvaujančio plenariniame posėdyje Seimo nario. Prašom registruotis. Pažiūrėsime, ar yra 71 Seimo narys ir ar mes galime tęsti įstatymo priėmimo procedūrą. Prašau registruotis.
Kaip tik yra 71. Tai dar kartą prašau grįžti prie Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašau balsuoti. Pakartojam procedūrą. Procedūra kartojama, nes salėje nebuvo 71 Seimo nario.
Už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-745* (priėmimas)
Dabar prašau A.Rimą ateiti į tribūną ir pristatyti darbotvarkės 4c klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-745, lydintis pagrindinį. Priėmimas. Prašau.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Noriu priminti projekto esmę. Pagal Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 10 dalį iki š.m. balandžio 1 d. prašymai suteikti, atsisakyti ar grąžinti pilietybę Respublikos Prezidentui paduodami per savivaldybės vykdomąją instituciją, o nuo balandžio 1 d. prašymus pateikia per Migracijos tarnybą. Siūloma pripažinti Vietos savivaldos 8 straipsnio 12 punktą netekusiu galios.
Po svarstymo pasiūlymų negauta. Kviečiu priimti Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą be 2 straipsnio, t.y. kaip ir buvo numatyta, kad šis įstatymas įsigalios nuo balandžio 1 dienos.
PIRMININKAS. 2 straipsnį siūlote apskritai išbraukti?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir palikti tik vieną?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pradėti įstatymo priėmimo procedūrą? Pritarta. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio, kuris pripažįsta netekusiu galios 8 straipsnio 12 punktą. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuokime. Kas už tai, kad priimtume Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą? Kviečiu balsuoti, kad būtų 71 Seimo nario balsas, kitaip mes negalėsime priimti įstatymo. (Balsai salėje)
Už – 69, susilaikė 2. (Balsai salėje) Čia buvo registracija? Kam registracija, kviečiu iš karto balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuojame dėl priėmimo.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1024. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Ruošiasi A.Butkevičius.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip pagrindinis apsvarstė nutarimo projektą, jį patobulino ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Nematau A.Butkevičiaus. Ar galėtų kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto? A.Butkevičius, prašau. Ruošiasi D.Teišerskytė.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį nutarimą ir jam vieningai pritarė. Jokių pastabų ir pasiūlymų neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D.Teišerskytę.
D.TEIŠERSKYTĖ (LF). Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nutarimo projektui Nr.XP-1024 patobulinus jį pagal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių pasiūlymų negauta, o tiems, kurie buvo teikti komitetuose apsvarstyti, pritarta. Tada norėčiau paklausti, ar yra norinčių kalbėti po svarstymo, diskutuoti ta tema? Nematyti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam nutarimo projektui? Pritarta po svarstymo. Tuo ir baigiam procedūrą.
Darbotvarkės 6 klausimas – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-995. Svarstymas. Pranešėja – R.Žakaitienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ruošiasi A.Sysas.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, įvertino Teisės departamento siūlymus. Iš esmės visiems Teisės departamento siūlymams pritarta. Taip pat atkreipė dėmesį į kai kurių kolektyvų narių siūlymus, jiems buvo pritarta iš dalies. Seimo narės R.Žakaitienės pirmajam siūlymui pritarta iš dalies, bet komiteto posėdyje aš jo atsisakiau, ir antrajam siūlymui buvo pritarta. Seimo narės D.Teišerskytės siūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto Seimo komitetas balsavo vienbalsiai, už buvo 8, nei prieš, nei susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės R.Žakaitienės pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Todėl aš nekartosiu tų pasiūlymų, kuriuos paminėjo gerbiamoji R.Žakaitienė, tiktai norėčiau pasakyti, kad buvo dar ir „Trimito“ artistų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Motyvas yra tas, kad ne visi asmenys Tarybinės armijos metu… dirbo kūrybinį darbą, galėjo būti ir „pečkūriais“, ne tik muzikantais. Todėl atsižvelgėme tik į tą stažą, kai būtent pūtė dūdas, dainavo ar šoko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau paklausti R.Žakaitienės, ar ji sutinka, kad jos (čia parašyta) pasiūlymui buvo pritarta iš dalies, ir nekelia klausimo dėl jo svarstymo?
R.ŽAKAITIENĖ. Ne, tikrai nekeliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu paklausti D.Teišerskytės. Ji pateiks savo projektą, kuriam komitetas nepritarė. Kur D.Teišerskytė? D.Teišerskytės pasiūlymui komitetas nepritarė. Ji siūlė dramos teatro artistams, turintiems ne mažiau kaip 30 metų kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą… šiuo punktu papildyti 13 straipsnio 2 dalį. Aš nelabai galėčiau už ją pakomentuoti. Ar pagrindinis komitetas galėtų atsakyti ir pakomentuoti, kodėl nepritarė? Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju, Pirmininke. Pagrindinis komitetas įvertino tai, kad tiek pūtikai, tiek baleto šokėjai pagal Vyriausybės nutarimą tokią rentą gaudavo, nes negalėjo atlikti savo veiklos profesionaliai. Iki sulaukiant pensinio amžiaus, jiems buvo mokama renta. Šis įstatymas nutarimo normą perkelia į įstatymą. Tai yra tęstinė kompensacija tiems, kurie negali profesionaliai atlikti savo veiklos dėl sveikatos, dėl tam tikro amžiaus. Artistai tikrai nepatenka į šią kategoriją. Tai būtų visiškai nauja kategorija, kuriai iki pensinio amžiaus niekada tokia renta nebuvo mokama.
Taip pat norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad tiek aktoriai, tiek kino artistai dirba profesionaliai kartais iki vėlyviausio amžiaus, net būdami senatvės pensijoje, todėl jiems tokia nuostata neturėtų būti taikoma. Taigi komitetas nepritarė D.Teišerskytės siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes girdėjome pagrindinio komiteto nuomonę. Reikėtų balsuoti dėl D.Teišerskytės pasiūlymo. Ar norėtumėte kalbėti? Gerai. O.Valiukevičiūtė – nuomonė už pasiūlymą. Prašom.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (LDF). Aš labai pritarčiau šio įstatymo priėmimui. Kviečiu taip pat pritarti tuos, kurie yra įsigilinę į šį įstatymą. Manau, šio įstatymo laukia ne tik tie, kurie gautų šią rentą, o dabar negauna. Yra tokių žmonių, kurie dirbo po ketverius metus arba tarnaudami kariuomenėje kaip muzikantai… Jie iki šiol negalėjo pasinaudoti renta, nes tas laikotarpis nebuvo įskaičiuojamas į kūrybinį laikotarpį. Kviečiu pritarti, nes daugelis buvusių profesionalių kolektyvų atlikėjų labai laukia šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas – kita nuomonė.
A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau jums priminti, kad nuostata kai kuriems mūsų meno atlikėjams skirti rentą, nes anksčiau pagal vieną ar kitą sąrašą jie buvo atėję dar iš tarybinių laikų… Taigi pūtikams, vokalo atstovams ir baleto šokėjams tokia lengvata buvo taikoma ir senais laikais. Sukūrę lietuvišką sistemą, mes suradome kitokią formą. Ponia D.Teišerskytė, siūlo įrašyti visiškai naują grupę – teatro artistus, kurie vaidina nuo jaunystės iki senatvės, ir jie yra ne baleto šokėjai, kurie negali padaryti pa-de-de ar kokio trigubo suktuko, arba vokalo specialistai, kurie negali dainuoti pagrindinių operos partijų. Todėl šis pasiūlymas yra paprasčiausiai rentos ribų išplėtimas, todėl mūsų komitetas, kuris svarsto tokių pensijų skyrimą, aišku, pasisako prieš šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar išgirdome dvi nuomones. Reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad pritartume D.Teišerskytės pasiūlymui, prašom balsuoti.
5 – už, 3 – prieš, 46 susilaikė. Nepritarta šiam siūlymui.
Kitų siūlymų nėra. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl šio nutarimo? Jūs norėtumėte kalbėti? Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Po svarstymo turėtume apsispręsti, ar pritariame šiam įstatymo projektui. Dėl balsavimo motyvų kalbės O.Valiukevičiūtė.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Norėčiau pakartoti tą patį – kad yra labai laukiančių kūrybinių žmonių. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui?
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, tęsiame plenarinį posėdį. Vienas iš rezervinių klausimų. Darbotvarkės r-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl R.Šatkausko Seimo nario mandato netekimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1266. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Kolegos, aš norėčiau jums pateikti nutarimo projektą „Dėl R.Šatkausko Seimo nario mandato netekimo“. Jūs žinote, kad po mūsų kolegos mirties pagal eilę jo vietą turėjo užimti Rytis Šatkauskas, dalyvavęs rinkimuose Darbo partijos sąrašuose. R.Šatkauskas kreipėsi į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką ir informavo mane, kad jis nesutinka prisiekti ir tapti Seimo nariu. Kaip vieną iš priežasčių jis nurodo tai, kad dirba valstybės tarnyboje ir norėtų tą darbą tęsti.
Teikiu jums nutarimo projektą, kuris skamba taip: „Išrinktąjį Seimo narį R.Šatkauską, neprisiekusį įstatymo nustatyta tvarka, pripažinti netekusiu Seimo nario mandato“. Tada jo laisvą vietą užims kitas pagal eilę Seimo narys. Prašom pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių kalbėti nėra? Norinčių kalbėti yra. Nuomonė už – gerbiamasis A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už suteiktą galimybę. Kadangi labai neblogai pažįstu gerbiamąjį R.Šatkauską (mes varžėmės vienoje apygardoje), turiu pasakyti, kad netenkame gana gabaus… sakyčiau, mūsų ideologijos, Lietuvos politinio gyvenimo minties galiūno. Labai gaila, kad jis atsisakė mandato ir neina į Seimą. Tai tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už išsakytą nuomonę. Taigi siūloma šiam nutarimo projektui po pateikimo pritarti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galima.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas siūlo šį nutarimo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nėra kitų pasiūlymų. Pritariame. Kviečiu balsuoti, kad įstatymo projektas Nr.XP-1266 būtų priimtas ypatingos skubos tvarka. Prašom balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdžio pertrauką iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame posėdį. Prieš tai norėčiau jus informuoti, kad buvo ekstra sukviestas valdybos posėdis, nes yra gautas Seimo kanclerio Arvydo Kregždės prašymas atleisti jį iš pareigų dėl ligos. Buvo priimtas sprendimas, dabar aš įregistruosiu ir teiksiu projektą dėl jo atleidimo, ir pateiksiu jums svarstyti su nukelta atleidimo data iki tada, kai jis pasveiks. Bet įrašyta jo atleidimo pirmoji diena būtų, kai jam baigsis nedarbingumo lapelis… Tiek jus informuoju, o vėliau, jau teikdamas nutarimą, galėsiu daugiau atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-756* (svarstymas)
Pradedame posėdį. Darbotvarkės 7 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-756. Svarstymas. Pranešėjas – A.Čaplikas. Prašau. A.Čaplikas. Gerbiamasis Čaplikai, ateikite į tribūną.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiama Valstybės kontrolės įstatymo pataisa yra eilinė tokio pobūdžio pataisų, tai yra leidimas arba galimybė prisiekiant valstybės kontrolieriui ar valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems pareigūnams, kuriems pagal įstatymą privalu prisiekti, pasirinkti vartoti žodžius „Tepadeda man Dievas“ arba atsisakyti šių žodžių. Audito komitetas pritarė šiai pataisai ir siūlo pritarti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių diskutuoti? Nėra norinčių. Pataisymų ir pasiūlymų šiam projektui nėra. Ar būtų galima pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
O jeigu šitas įstatymo projektas nekelia jokių abejonių, tai yra tikrai priesaikos antrasis tekstas, ar galėtume priimti šį įstatymą? Neprieštaraujate? Bet ar bus 71? Galime užsiregistruoti, pažiūrėti, kiek salėje Seimo narių. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Ne. Trūksta.
Pradedame toliau svarstyti rezervinius nutarimus. Rezervinis darbotvarkės 3a klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1053. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Kviečiu vicepirmininką Č.Juršėną į tribūną. Rezervinis 3a klausimas. Svarstymas ir priėmimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jeigu galima, aš iš karto pasakysiu dėl abiejų, kadangi abu susiję.
PIRMININKAS. Prašau. Tada aš pranešiu, kad antrasis yra Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo“ projektas Nr.XP-962. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, šiandien dar kartą Seniūnų sueigoje aptarėme, atrodytų, paprastą, o iš tikrųjų sudėtingą klausimą, kaip sudėlioti komitetuose komitetų narius, Seimo narius ir tuos, kurie seniai dirba, ir tuos, kurie dabar atsirado. Priimtas, sakyčiau, Saliamoniškas sprendimas – padalinti klausimą į dvi dalis. Šiandien išspręsti tai, kas nekelia ypatingų ginčų, o kitai savaitei palikti (galimas dalykas, kad kitą savaitę turėsime dar vieną Seimo narį), kitą savaitę išspręsti likusius klausimus. Bet likusius klausimus mes galime išspręsti, jeigu keisime ir komitetų aritmetiką, tai yra vieną komitetą sumažinsime, kitą padidinsime, o dėl to turime susitarti, nes ankstesni bandymai baigėsi nesėkmingai. Todėl vieningai Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad teikiami du projektai. Vienas, kuris niekad nesikeitė, tai yra Nr.XP-962 dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kur vienas liberalas keičia kitą. Čia tų visų frakcijų pavadinimų nesakysiu. Ir pagal antrąjį, kuris buvo teiktas, bet dabar jis yra sutrumpintas, lieka tik Ekonomikos komitetas, jeigu pritariame kolegė V.Baltraitienė pereitų į kitą komitetą; Europos reikalų komitetas, kur susikeičia vietomis Valstiečių liaudininkų frakcijos nariai; iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto išbraukiama jau ne Seimo narė A.Balsienė ir įrašomas naujasis Seimo narys D.Barakauskas, nors jo pageidavimai buvo kitokie, bet juos svarstysime vėliau; Sveikatos reikalų komitetas – vieną iš liberalų išbraukiame, įrašome kitą. Šitie punktai suderinti, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Sveikatos reikalų komitetai. Čia proporcijos nesikeičia. Ir paskutinis straipsnis, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, į kurį vietoj mirusio mūsų kolegos S.Mikelio įrašoma kolegė V.Baltraitienė. Štai toks siūlymas. Seniūnų sueiga manė, kad būtų galima šiandien baigti svarstymą ir priimti, ir mes išspręstume dalį klausimų, kurių niekaip negalime išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Ne. Čia svarstymas, negalima klausti. Tiesiog galbūt jūs norite kalbėti, nes tai yra svarstymas. Pateikimas? Gerai. Klauskite. E.Masiulis. Prašau.
E.MASIULIS (LF). Pirmininke, čia pateikimas? Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantamas jūsų noras yra tiksliai pagal kvotas pasiekti atstovavimą frakcijoms komitetuose, tačiau kartais tas noras pažeidžia Seimo nario laisvą valią dirbti viename ar kitame komitete. Šiuo atveju tokia istorija nutiko su Liberalų frakcijos nariu kolega V.Čepu: V.Čepo perkėlimas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto į Sveikatos reikalų komitetą jam pačiam iš tikrųjų pareiškus norą dirbti Audito komitete. Neabejoju, kad kolega V.Čepas kompetentingas ir sveikatos klausimais. Bet vis dėlto ar yra kažkokia galimybė atsižvelgti į Seimo narių pageidavimus, kuriuose komitetuose jie labiausiai gali realizuoti save, ar ne? Ir ar būtų tokia galimybė, aš suprantu, kad reikėtų koreguoti vieno ar kito komiteto sudėties skaičių, bet galbūt tokia galimybė būtų V.Čepui dirbti Audito komitete, nes jis ten tikrai atsiskleis.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš jus visiškai suprantu. Bet čia yra dvi aplinkybės. Pirma, mes turime išspręsti bent minimumą klausimų ir galima laikyti, kad atskirais atvejais, taip pat ir jūsų paminėtu, tas sprendimas gali būti laikinas iki globalinio proporcijų išlyginimo ir maksimalaus kiekvieno Seimo nario pageidavimų įvertinimo. Tačiau aš negaliu nepasakyti, kad Seimo statute, jūs turbūt žinote, yra tam tikra norma, kad laikydamasis proporcingo atstovavimo, jeigu niekaip kitaip neišeina ir net jeigu Seimo narys nesutinka, Seimas turi teisę spręsti taip, kad viskas būtų sudėliota tinkamai. Taigi šiuo atveju būtent taip ir yra. Bet mes šiandien Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad tas klausimas gali būti tikslinamas, juo labiau Sveikatos reikalų komitete yra disproporcijų – dvi frakcijos turi per daug. Vadinasi, čia būtų galima kaitalioti. Gal ir reikėtų kaitalioti, bet kitu etapu. Kol kas paliekame taip, kaip yra, o kartu keisdami vienos liberalios frakcijos narius kitos frakcijos nariais mes išlyginame bent dalį disproporcijų.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Ačiū. Aš svarstant norėsiu kalbėti.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių klausti. Klausiu, ar po pateikimo pritartume bendru sutarimu?
Vis dėlto vadinkime šią procedūrą pateikimu. Noriu paklausti, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Negalime? Gerai. Balsuokime. Ar jūs po pateikimo norite kalbėti? Po svarstymo. Gerai. Balsuokime, ar po pateikimo pritariame šiam pirmajam projektui dėl Seimo komitetų sudėties. Prašom. Kas pritaria, prašom balsuoti.
60 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta.
Dabar pradedame svarstymo procedūrą. Dar po pateikimo turėtume pritarti antrajam – dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties. Kas už tai, kad ir šiam nutarimui pritartume po pateikimo?
55 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta ir šiam nutarimui.
Dabar pradedame svarstymą. Diskusijose nori dalyvauti E.Klumbys. Kviečiu į tribūną. Dėl abiejų ar dėl vieno? (Balsai salėje) Dėl abiejų nutarimų diskusijoje kalbės E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą pabrėžiu, lietuvių tautos atstovai, aš skaitau šį nutarimą ir pirmiausia man krinta į akis 1 straipsnis. Visiškai nelogiška. Aš jums cituoju: 4 straipsnyje išbraukti V.Baltraitienę, įrašyti – daugtaškis, ir šį straipsnį išdėstyti taip. Jeigu mes tvarkingai rašome šį dokumentą, tada turėtų būti – išbraukti V.Baltraitienę ir taškas. Šitaip negalima parašyti, kad nieko neįrašoma. Kokios kokybės yra mūsų Seimo priimami dokumentai? Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Ką aš norėjau pabrėžti? Vis dėlto aš nesutinku su tuo principu, kad mes dabar įrašome vos ne prievartine tvarka Seimo narį į vieną ar kitą komitetą, o po to žiūrėsime. Aš manau, kad Seimo valdyba turėtų pateikti kiekvienai frakcijai, su kuria yra susietas Seimo narių pasikeitimas komitetuose, o esant šiai situacijai aš kalbu apie mūsų frakciją, mūsų frakcijos narį gerbiamąjį D.Barakauską, kad mūsų frakcija žinotų čia, plenariniame posėdyje, kokios apskritai yra frakcijos kvotos komitetuose. Tada mes rinktumės, ir konkrečiai gerbiamasis Seimo narys turėtų teisę rinktis. Seime negali būti įteisinamas prievartos mechanizmas. Turi būti alternatyvų. Seimo narys turi žinoti, iš kokių alternatyvų jis gali rinktis ir kokiame Seimo komitete jis gali dirbti žinodamas savo sugebėjimus, savo patyrimą ten, kur, jo nuomone, jis galėtų geriausiai jį realizuoti. Seimo valdyba negali žinoti, kur tas Seimo narys geriausiai dirba. Kiek aš suprantu, taip yra ne tik su mūsų frakcija, lygiai tas pat yra su Liberalų frakcija. Taigi 1 punktas, ir aš rekomenduočiau, kad Seimo nariai pritartų nuostatai, kad mes: tiek Liberaldemokratų frakcija, tiek Liberalų frakcija, turėtume bendrą komitetų sudėties vaizdą. Buvo pasakyta, yra disproporcijų. Jeigu yra disproporcijų, vadinasi, jas galima bandyti taisyti iš anksto, prieš priimant šį nutarimą, o ne priimti nutarimą, o po to vėl ką nors keisti.
Todėl aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui. Dar aš atsimenu, kad iki šios dienos mes komiteto sudėtis rašome, iki šiol nepatvirtintas Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas – vėlgi kažkokie „povandeniniai“ nesusipratimai. Turi būti aiškios kvotos. Seimo valdžia tam ir yra, kad mums, Seimo nariams, pateiktų matymą, kaip dirba Seimas. O kai mes žiūrime pro pirštus, išeina taip, kad dabar jau atsistatydinęs Arvydas Kregždė ketverius metus nebuvo visavertis Seimo kancleris, kad mes iki šiol neturime Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Visa tai yra dėl to, kad mes, Seimo nariai, žiūrime pro pirštus, kaip dirba mūsų Seimo valdžia. Aš manau, reikia reikalauti, kad tai būtų sutvarkyta taip, kaip reikalauja Seimo statutas. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijoje norėtų kalbėti L.Graužinienė. Prašom į tribūną.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tikrai nesiruošiau prieš tai kalbėti, tačiau, išklausiusi kolegos kalbą, vis dėlto gerbiamuosius Seimo narius turėčiau informuoti. Mano nuomone, jeigu mes neparodytume 15-to, kur dabar yra tuščia vieta, sumažėtų skaičius, automatiškai mes patvirtintume mažesnį skaičių. Turiu informuoti, kad pagal kvotas ta vieta yra Darbo partijos. Kitą savaitę prisieks nauja Seimo narė. Ji dirba Vilniaus universitete, ekonomistė, tai Etela Karpickienė. Ji bus įtraukta į šį komitetą. Man atrodo, tokių momentų buvo ne vieną kartą.
Kitas dalykas dėl išsakytų priekaištų dėl kvotų. Aš nežinau, bet mes, seniūnai, turime tas kvotas. Galbūt frakcijos viduje nesutarta. Noriu pasakyti, kad nėra viskas visiškai nežinoma ir slapta, tai yra netiesa ir nereikėtų to sakyti. Mano tokia trumpa kalba.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti šiems nutarimų projektams? Negalime. Prašau. Č.Juršėnas? Prašau dėl motyvų.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš galėjau kalbėti ir dėl viso nutarimo, bet dabar galiu pasakyti ir po svarstymo, nes kalba bus ta pati. Dėkoju kolegei L.Graužinienei, nes ji kai ką paaiškino gerbiamajam E.Klumbiui. Kvotos seniai buvo išdalytos ir visi turėjo. Tos kvotos yra tokios, kad kartais sunku jų išsilaikyti, vadinasi, tenka derinti įvairių frakcijų nuomones. Kol kas šiai dienai pavyko tiek suderinti, todėl Seniūnų sueiga pasiūlė vienbalsiai spręsti būtent taip.
Dabar dėl nutarimo 1 straipsnio, tai suprantama, kad galutinis variantas turi būti be tų tuščių eilučių. Išties, kaip buvo pasakyta kolegos E.Klumbio – 4 straipsnyje išbraukti V.Baltraitienę ir straipsnį išdėstyti taip. Tai čia yra redakcinis dalykas, kuris yra padaromas net ir nubalsavus. Taigi siūlau pritarti po svarstymo, o paskui ir priimti.
PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai suprantu, kad galima padaryti taip, kaip sako Č.Juršėnas. Manau, tai nėra visai redakcinė šio nutarimo 1 straipsnio pataisa. Manyčiau, kad turėtų būti sutvarkytas deramai 1 straipsnis, tada mes galėsime priimti, o galbūt dabar – svarstymo stadijoje priimti, nes, suprantu, dauguma balsuos už tokį 1 straipsnį, tačiau priėmimo procedūrai turi būti pateiktas jau pakoreguotas projektas taip, kad mes galėtume normaliai priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo nutarimo projektui dėl komitetų sudėties pakeitimo, prašau balsuoti.
Už – 64, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimui po svarstymo pritarta.
Noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimui dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta.
Dabar pereiname prie priėmimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašau pasiruošti balsuoti. Jūs keliate ranką? (Balsai salėje) Ką reiškia patikslinti? Tada prašau tikslinti. (Balsai salėje) Prašau pasakyti, kaip skamba 1 straipsnis? (Balsai salėje) Prašau kalbėti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Patikslinimas iš tikrųjų yra redakcinis: išbraukti „įrašyti…“ ir toliau palikti. Tai yra tiktai toks patikslinimas. Kadangi realaus žmogaus nėra, nes mes jo dar nepriėmėme į savo tarpą, tai, vadinasi, ir turi būti.
PIRMININKAS. Po žodžio „Baltraitienė“ dedame tašką?
Č.JURŠĖNAS. Ne ne, „išbraukti ir šį straipsnį išdėstyti taip“. Čia reikia išbraukti kablelį, įrašyti ir daugtaškį. Tai tikrai redakcinis dalykas.
PIRMININKAS. Vadinasi, redakcinis pakeitimas.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Po žodžio „Baltraitienė“ kablelis, „išdėstyti taip“.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. „Šį straipsnį išdėstyti taip“. Ar dabar viskas aišku? Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo, prašau balsuoti.
Už – 65, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
Ar yra norinčių prieš priėmimą kalbėti dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo? Nėra. Tada pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo pakeitimo?
Už – 67, prieš – 2, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.
Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965(2*) (svarstymas)
Dabar grįžkime prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 8 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-965. Svarstymas. Kviečiu Z.Mikutį paskelbti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi L.Počikovska.
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo. Buvo gauti du pasiūlymai. Siūlė E.Žakaris ir J.Juozapaitis. Jiem buvo nepritarta. P.Jakučionio pasiūlymui irgi buvo nepritarta. Komiteto išvada: pritarti patobulintam įstatymo projektui. Balsavom vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L.Počikovską.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtume apsvarstyti keletą šio įstatymo projekto pakeitimų, kuriuos pateikė Seimo nariai ir kuriems komitetas nepritarė.
Pirmasis siūlymas dėl 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Teikia E.Žakaris ir kolega J.Juozapaitis. Kuris iš jūsų? E.Žakaris. Prašau pristatyti savo pataisos esmę.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Esmė yra tokia, kad pagal šiandien galiojančius įstatymus asmenys nuo 70 metų turi 50% važiavimo lengvatą, tačiau pagal įstatymus žmonės Lietuvoje turėtų išeiti į pensiją 65 metų. Aišku, išeina dar anksčiau, bet pagal įstatymus – 65 metų. Siūlymo esmė tokia, kad 50% lengvata būtų taikoma nuo 50 metų, nes žmogus sulaukia pensinio amžiaus, sumažėja jo pajamos ir tai būtų lyg ir dalinė kompensacija. Kuo pasikeičia žmogus nuo 65 iki 70 metų? Vadinasi, jo tokios pačios pajamos, žmogus yra pensininkas ir dar penkerius metus turi laukti lengvatų. Siūlome, kad 50% važiavimo lengvata būtų nuo 65 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime sužinoti pagrindinio komiteto nuomonę? Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Tai gal jūs pakomentuokite, kodėl jūs nepritariate? Gerbiamasis Mikuti, prašau pasakyti, kodėl komitetas nepritarė, kad Seimo nariai galėtų apsispręsti balsuodami. Prašom.
Z.MIKUTIS. Buvo nepritarta todėl, kad nebuvo aišku, ir čia pareikalaus nemažai lėšų. Jeigu nuo 65 metų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums pateikė tokius skaičius, kad prireiks 20–25 mln. lėšų, todėl nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Supratau. Dabar mums reikės apsispręsti ir balsuoti. Pasiruoškite. Jūs norėtumėte kalbėti dėl tos pataisos? Gerai. J.Čekuolis. Prašom. Nuomonė prieš.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Prie to, ką kolega Z.Mikutis pasakė apie papildomą lėšų poreikį – 25 mln. litų per metus, taip pat norėčiau pasakyti dar vieną sakinį, jog transporto lengvatų sistema ir pensinio amžiaus sistema, kai išeini į pensiją, nėra tarpusavyje susiję dalykai. Jų sieti nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis – nuomonė už. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų manau, kad gerbiamojo E.Žakario pataisa yra logiška. Manyčiau, reikėtų pritarti ir neskirstyti žmonių, sakykime, dėl amžiaus ir tą ribą kiek įmanoma kelti toliau. Žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, manau, parama, valstybės parama, toks jautresnis požiūris yra svarbu ir reikalinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisai, prašom balsuoti. Pagrindinis komitetas nepritarė šiai pataisai.
25 – už, 7 – prieš, 35 susilaikė. Pataisai nepritarta.
Dabar prašau P.Jakučionį pateikti savo pasiūlymą dėl 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Mano pasiūlymas yra analogiškas kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio siūlymui, bet ne jaunesniems pensininkams, o vyresniems, t.y. vyresniems nei 75 metų. Apskritai 75 metų amžius yra toks amžius, kai paprastai žmonės negali gauti kokių nors papildomų pajamų, išskyrus pensiją. Manau, yra logiška tą lengvatą taikyti ne nuo 80 metų, o nuo 75 metų. Komitetas nepritardamas kažkaip nelogiškai motyvavo, kad neaiškus papildomų lėšų poreikis. Komiteto atstovas pasakė, kad vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasakė tą sumą, kurios reikės. Tik dabar negaliu suprasti, ar tai dėl E.Žakario siūlymo, ar dėl mano siūlymo. Dėl mano siūlymo ta suma turėtų būti kur kas mažesnė, galbūt perpus, nes per 75 metų žmonių yra kur kas mažesnis skaičius ir jie ne tokie judrūs. Prašau pritarti mano siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal pagrindinio komiteto atstovas galėtų atsakyti, kodėl nepritaria šiam pasiūlymui?
Z.MIKUTIS. Pasiūlymui buvo nepritarta, nes neaiškus buvo lėšų poreikis. Tuo laiku, kai komitetas svarstė, nebuvome gavę jokių duomenų ir dabar aš jų neturiu. Kad pareikalaus lėšų, tai yra faktas, daugiau ar mažiau.
PIRMININKAS. Taip, išgirdome atsakymą. Dabar reikės apsispręsti. A.Sysas. Prašom. Nuomonė prieš.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad mes svarstome mūsų kolegės D.Bekintienės pataisą, kuria siūloma atkelti ribą 5 metais. Mes gavome Vyriausybės pritarimą, vadinasi, lėšų tokiam įstatymui įgyvendinti yra. Visi kiti pasiūlymai reikalauja papildomų lėšų. Nors mūsų Statutas aiškiai nurodo, kad teikiant pasiūlymą reikia pasakyti, kiek reikės lėšų, bet daugelis mūsų paprasčiausiai neskaičiuoja ir palieka tai komitetui arba Vyriausybei. Taigi, vadovaujantis ir Statutu, ir ta Vyriausybės programa, kurioje numatyta, kokios socialinės išlygos, pašalpos ir kita, ką vykdysime šiais metais, papildomų lėšų finansuoti dar didesnį žmonių skaičių važiuoti lengvatinėmis sąlygomis nebuvo numatyta. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Aišku. Neturime kitų nuomonių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume P.Jakučionio siūlymui dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo, prašom balsuoti.
22 – už, 5 – prieš, 40 susilaikė. Siūlymui nepritarta.
Apsvarstėme visus… Dar yra gauta pasiūlymų, kuriuos pasirašė E.Žakaris ir P.Vilkas. Kuris jūsų pateiks? E.Žakaris. Prašom. Dar vienas pasiūlymas dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ši pataisa su pinigais nėra susijusi, tai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Dabar galiojantis įstatymas jau ne vieną kartą sukėlė nepatogumą žmonėms, besinaudojantiems lengvata.
Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui lyg ir iškrito I ir II invalidumo grupės, bet iki kitų metų liepos 1 dienos tas terminas dar galioja ir visi tie žmonės turi seno pavyzdžio pažymėjimus. Šis įstatymas buvo pirmasis derintas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir vieninteliame įstatyme nėra įrašyta I ir II grupė. Dėl to ne vieną kartą buvo taip, kad žmonės, turėdami teisę į lengvatą, mokėjo visą kainą, pavyzdžių yra ir Šiauliuose, „Sodroje“ teiravausi, keletą kartų buvo suplėšyti žmonių pažymėjimai, yra išduoti dublikatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu išsiųsti prašymai autobusų parkams, kad būtų taikomos lengvatos, bet kai teiravausi, juristai komentavo, kad jeigu įstatymu nėra perduota kokia nors teisė, tai šis kreipimasis būtų nelabai galiojantis. Dėl to būtų prašymas, kad įstatymo 1 straipsnyje būtų įrašyta, kad „iki 2005 metų buvusi I grupė“, o į 2 straipsnį – „iki 2005 m. liepos 1 d. buvusi II grupė“, tada neiškiltų žmonėms jokių nepatogumų. Nuo kitų metų liepos 1 dienos bus pakeisti I ir II grupių pažymėjimai ir problemos neliks. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Dabar turime išklausyti pagrindinį komitetą. Ar būtų jūsų nuomonė tuo klausimu ir kas norėtų ją teikti? Z.Mikutis? Prašom.
Z.MIKUTIS. Ačiū. Šiame įstatyme yra paminėtos visos grupės. Tai, ką sako E.Žakaris, galėčiau sakyti, kad tai netiesa. Edvardas pasakė, kad buvo gauti raštai iš ministerijos, išsiuntinėti visiems autobusų parkams, ministerija yra patikinusi, kad jokių problemų čia nekyla. Mūsų komitetas nė vieno tokio nusiskundimo nėra gavęs. Manome, kad čia problemos kaip ir visiškai nebūtų.
PIRMININKAS. Jūs siūlote šitam nepritarti?
Z.MIKUTIS. Nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume E.Žakario ir P.Vilko pasiūlymams?
Už – 33, prieš – 2, susilaikė 33. Ši pataisa nesurinko daugumos. V.Gedvilas. Prašau.
V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti perbalsuoti. Truputį nesusiorientavo, kai kuriems nesudirbo mechanizmai.
PIRMININKAS. Gerai. Yra frakcijos pasiūlymas. Priimu sprendimą pakartoti balsavimą. Prašom pasiruošti. Primenu, dėl ko reikia balsuoti. E.Žakaris ir P.Vilkas pasiūlė pataisą įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalims, pasiūlė pakeitimą. Prašau balsuoti. Kas už šiuos pakeitimus?
Už – 56, prieš – 2, susilaikė 18. Pataisai pritarta.
Dabar norėčiau paklausti, ar yra norinčių diskutuoti? Jeigu nėra, tada klausčiau, ar po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui ir, aišku, toms pataisoms, kurioms mes pritarėme? Pritarta. Ačiū. Svarstymo procedūra baigta.
Toliau 10 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-326. Atsiprašau, darbotvarkės 9 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-898. J.Čekuolis pateiks komiteto išvadą. Svarstymas.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone Pirmininke. Mielieji kolegos, mūsų komitetas kaip pagrindinis labai išsamiai svarstė pateiktą įstatymo projektą ir mūsų sprendimas yra įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kodėl?
Pirma, mūsų kolegų teiktame projekte siūlomos važiavimo lengvatos kompensavimo tvarka nėra aiški. Švietimo įstaigos ar savivaldybės turėtų vykdyti papildomai joms nebūdingą administravimo funkciją, tam reikėtų naujų tvarkų ir papilomų lėšų. Be to, tikėtinas keleivių ir vežėjų piktnaudžiavimas šia lengvata. Tai buvo labai plačiai paplitę Lietuvoje iki 2000 metų pradžios, kai atskirų kategorijų asmenys galėjo įsigyti bilietus su 100% nuolaida arba, taip sakant, nemokamai važinėti. Ir iš tiesų piktnaudžiavimų per kompensavimą iš autobusų parkų pusės buvo gana daug.
Antras motyvas būtų tas, kad būtų sudarytas precedentas nustatyti teisę važiuoti nemokamai ir kitoms asmenų grupėms, turinčioms mažesnes važiavimo lengvatas.
Trečia. Informacija ir priminimas jums, kad jau nuo praėjusių metų sausio 1 d. visi studentai bei profesinių mokymo įstaigų moksleiviai įsigyja bilietus su 50% nuolaida važiuoti ne tik vietinio, bet ir tolimojo reguliaraus susiekimo autobusais, bet tai nereiškia, kad mes ignoruojame neįgaliųjų integracijos klausimus.
Šia prasme mes norime atkreipti dėmesį į du svarbius momentus. Pirmas yra tas, kad mūsų komitetas jau pritarė ir Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė išmokų vaikams įstatymų projektams, kuriais siūloma paankstinti išmokos vaikui mokėjimą bei prailginti jos mokėjimą studentams ir moksleiviams iki 24 metų, kai bent vienas iš vaiko tėvų ar įtėvių yra netekęs 60 ar 100% darbingumo, arba taip pat kuriam yra nustatytas vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Kitas aspektas yra tas, kad neįgalius studentus ir moksleivius yra numatoma paremti iš Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšų; administruoja ministerija.
Ir šiame kontekste aš norėčiau kolegas informuoti, kad žinotumėte prieš priimdami sprendimą balsuoti, kad yra numatoma (ir pasakysiu, nuo kada numatoma) neįgaliesiems studentams, studijuojantiems iš dalies valstybės finansuojamose vietose, kompensuoti 80% įmokų ir skirti 50% bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio išmokas kas mėnesį studentų specialiesiems poreikiams tenkinti. Šios tikslinės išmokos pradedamos mokėti nuo šių metų antrojo ketvirčio. O įmokos už studijas bus kompensuojamos nuo šių metų rudens sesijos, nuo ateinančių mokslo metų. Kitiems metams planuojama, kad tokiai paramai bus skiriama 1 mln. litų. Visa tai reglamentuos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Neįgaliųjų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, rėmimo tvarkos aprašas. Šiuo metu yra baigiamas rengti tos tvarkos projektas.
Taigi dėl paramos neįgaliesiems studentams, moksleiviams, mūsų komitetas mano, kad tinkama parama yra per tas programas, kurias jums paminėjau, o ne per teisę nemokamai važiuoti, naudotis transporto priemonėmis, transporto bilietais. Primenu, kad nemokamus bilietus atskiroms asmenų kategorijoms mes turėjome, kaip minėjau, iki 2000 metų pradžios, ir tada tai iš tiesų buvo nemaža problema. Laimei, 2000 m. priėmus Transporto lengvatų įstatymo naują redakciją ji buvo išspręsta.
Šiuo metu Lietuvoje yra dvi kategorijos asmenų, kurie gali važinėti nemokamai visuomeniniu transportu: vaikai iki 7 metų amžiaus ir patys kontrolieriai, kurie tikrina bilietus, jie irgi gali važiuoti nemokamai, nes jie tiesiogiai dirba tą darbą.
Todėl mūsų komiteto išvada yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kviečiame tai padaryti, šiuo metu negriauti veikiančios sistemos, o neįgaliuosius studentus mes planuojame remti naujom priemonėm, kurias paminėjau iš tribūnos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams, dėl šio siūlymo iš karto reikia ir balsuoti išklausius nuomones dėl balsavimo motyvų. D.Mikutienė. Prašau.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš nepritariu tokiai komiteto pozicijai. Tie argumentai, kurie buvo čia išsakyti, man iš tiesų kelia abejonių. Vis dėlto reikėtų atskirti įvairių įmonių bandymą piktnaudžiauti pasisavinant kompensacijas arba bandant užsidirbti papildomai iš tų žmonių, kuriems nustatytas nedarbingumo lygis. Jeigu jau egzistuoja transporto lengvatų sistema, vadinasi, kaip niekam kitam, mūsų jaunimui, jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti, kurie mokosi, turi regėjimo negalią, iš tiesų mes turėtume jiems padėti tai padaryti. Tai yra ypač jautrus socialinis klausimas, ir aš siūlau nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dabar prašau A.Sysą. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, J.Čekuolis pakankamai išsamiai pristatė. Jūs galite priimti mūsų išvadą ir pamatyti, kokias pastabas pateikė vežėjai dėl šitų įstatymo pataisų. Žinote, labai blogai, kai kas nors yra nemokamai. Tada atsiranda visos galimybės piktnaudžiauti. Taigi šiandien yra lengvatos žmonėms, kurie gauna bilietus su 80% nuolaida, ir reikia primokėti tik 20%. Bet tai, kas yra visiškai nemokama, paprasčiausiai tada tampa nevertinga preke. Analogiška situacija buvo 2000 metais, kai įmonės buvo paskendusios skolose. Mes turėjome daryti labai griežtus transporto įstatymų pakeitimus ir sumažinome visokias lengvatas, kurias buvome nustatę. Vis dėlto yra rinkos ekonomika. Tada mes turime didinti išmokas, turi elementariai didėti stipendijos, pensijos, o ne įvairios lengvatos, kurias mes perskirstome per biudžetą. Tai yra daug skaidresnis ir aiškesnis principas. Žmogus, gaudamas didesnę išmoką, norės – važiuos, norės – dviračiu važiuos, norės – eis pėsčias. Kai mes duodame kompensacijas, jos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį, dažnai yra piktnaudžiaujama, todėl komitetas ir buvo gana griežtas dėl šių išvadų.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme dvi nuomones. Dabar pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto siūlymui įstatymo projektą grąžinti tobulinti? Prašom balsuoti.
41 – už, 15 – prieš, 20 susilaikė. Pritarta pagrindiniam komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-326(2*) (svarstymas)
Toliau pradedame svarstyti darbotvarkės 10 klausimą – Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-326. Svarstymas. Pranešėjai – I.Degutienė, ruošiasi V.Galvonas.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento reikalavimus ir jiems pritarta. Taip pat buvo pateiktas Vyriausybės variantas ir tam tikri reikalavimai. Mes tam nepritarėme dėl to, kad buvo numatyta… Atkreipėme dėmesį, kad 2006 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete lėšos įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nebuvo numatytos, o mes siūlėme, kad jas reikėtų numatyti.
Toliau buvo pritarta Seimo nario E.Žakario siūlymams, iš esmės pritarta Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos, Žmogaus teisių komiteto išvadoms ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į mano minėtas kitų komitetų išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Galvoną. Ruošiasi G.Šileikis.
V.GALVONAS (LDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-326. Buvo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymai, Teisės departamento siūlymai, taip pat buvo gautas Seimo nario E.Žakario siūlymas, kuriam Biudžeto komitetas nepritarė. Biudžeto ir finansų komiteto išvados tokios: pritarti pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, nustatyti įsigaliojimo datą nuo 2007 m. sausio 1 d., atsižvelgti į Europos teisės departamento siūlymą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. O į tai jūs reagavote, kai Vyriausybė pasakė, kad šių metų biudžete lėšų nebus, taip?
V.GALVONAS. Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Dėkui.
Dabar kviečiu G.Šileikį. Ruošiasi R.Baškienė.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui. Tikrai žmogiškas požiūris. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Baškienę.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui papildyti ir patobulinti svarstomą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas ir pateiktus siūlymus bei į Seimo nario E.Žakario siūlymą. Komisijos balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu jus informuoti, kad visiems pasiūlymams komitetas pritarė. Buvo Vyriausybės atsakymas, kad šių metų biudžete nėra pinigų šiam projektui įgyvendinti. Tačiau, kaip matote, projekte atsirado, kad šis įstatymas įsigalios 2007 m. sausio 1 dieną. Vadinasi, apie pinigus galima kalbėti tik svarstant kitų metų biudžetą. Taigi visi siūlymai iš esmės priimti.
Dabar ar yra norinčių kalbėti po svarstymo, diskutuoti? Tad klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui. (Balsai salėje) Ačiū. Svarstymas baigtas.
13 valanda. Aš turiu informaciją, kad premjeras vėluos… Štai yra premjeras. Vis dėlto pradedame Vyriausybės valandą, nes Vyriausybė atvyko.
Skelbiu Vyriausybės valandą.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, toliau pirmininkauja Č.Juršėnas.
A.KUBILIUS. Aš noriu užduoti du klausimus. Iš pradžių vienas. Abu klausimai Ministrui Pirmininkui, gal padės ir ūkio ministras, dėl derybų dėl „Mažeikių natos“.
Gerbiamasis premjere, žiūrint iš šalies, susidaro vaizdas (man atrodo, kad tai yra realybė), kad derybos yra vilkinamos ar Lietuvos pusės gal net sąmoningai vilkinamos. Tai naudinga tik Rusijos kompanijai „Rosneft“, kuri laukia birželio, kai per bankroto procedūrą veltui perims „Mažeikių naftą“, o iki to laiko galbūt sugebės net ir pagal Rusijos įstatymus pakeisti pagrindinės „Jukos“ įmonės vadovybę.
Mano klausimas toks: gerbiamasis premjere, ar jūs atsistatydinsite iš savo pareigų, jeigu dėl taip vedamų jūsų tariamų derybų „Rosneft“ užvaldys „Mažeikių naftą“? Jeigu manote, kad mūsų įtarimai dėl tariamų derybų ir derybų vilkinimo yra klaidingi, tai kada, jūsų įsitikinimu, yra paskutinė data deryboms užbaigti.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Prašom premjere, išvada labai svarbi. „Lukoilas“ jau nebegąsdina konservatorių.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia labai daug Vyriausybę įžeidžiančių žodžių. Pirmiausia iš šalies gal taip ir atrodo, pone Kubiliau. Antras dalykas, būtų sunku įsivaizduoti ir Lietuvai, kad mes sąmoningai ką nors darytume bloga. Aš manau, kad toks jūsų pasakymas yra Vyriausybės įžeidimas.
Trečia, aš atsistatydinsiu tada, kai įsitikinsiu, kad aš darau žalą Lietuvai. Tada atsistatydinsiu. Aš labai prašyčiau man nepriminti šito reikalo kada nereikia.
Trečia. Derybos vyksta intensyviai. Iš esmės kalbant mūsų pusė, Lietuva, pasiuntė savo sutarties projektą užvakar vakare „Jukos“ ir liko labai nedaug klausimų. Nenorėčiau dabar jų charakterizuoti, nes tai būtų neetiška ir, jeigu bus priimti mūsų pasiūlymai, sutartis iš Lietuvos pusės… ir aš manau, Vyriausybė man pritars suteikti įgaliojimus mūsų ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui pasirašyti šią sutartį. Tiek aš galiu šiandien atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Antrasis klausimas. Prašom, gerbiamasis opozicijos lyderi.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, jūs vis dėlto neatsakėte dėl datos. Kada, jūsų įsitikinimu, yra paskutinė data, žinant arbitražą Maskvoje?..
A.M.BRAZAUSKAS. Datos niekas nežino.
A.KUBILIUS. Aišku, tai jūs taip deratės. Tvarka.
A.M.BRAZAUSKAS. Ir aš nežinau datos, ir jūs nežinote, ir niekas sėdintis salėje taip pat nežino.
A.KUBILIUS. Aš žinau, kad Maskvos arbitražas nutrauks visas derybas birželio mėnesį.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A.KUBILIUS. Mano klausimas toks. Jeigu toliau taip vyks derybos ir jūs per savaitę vieną sykį parašysite laišką „Jukos“ kompanijai, tai, matyt, birželis ateis tikrai labai greitai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Bet mano kitas klausimas. Gerbiamasis premjere, visi žinome, kad lenkai, tai yra „Orlen“ kompanija, pasiūlė didžiausią kainą už „Jukos“ valdomas akcijas. Mano klausimas toks. Ar Vyriausybė ir Vyriausybės derybininkai supranta, kad pagal bendrą verslo logiką „Jukos“ derybininkai ir „Jukos“ akcininkai negali parduoti savo akcijų už mažesnę kainą. Tai mano klausimas… Visiškai akivaizdu, kad bet kokios Vyriausybės pastangos apeiti šią realybę yra laiko gaišimas, naudingas „Rosneft“. Mano klausimas. Ar Vyriausybė yra pasirengusi mokėti tiek pat, kiek yra pasiūlę lenkai, ar, iš kitos pusės, yra pasirengusi pripažinti lenkus tinkamais investuotojais, nes be tokio pripažinimo stringa derybų pabaiga?
A.M.BRAZAUSKAS. Lenkai buvo atvažiavę šeštadienį, sekmadienį. Galbūt Kęstutis Daukšys papildys, bet aš galiu pasakyti tik tiek. Kol lenkai nepadės Vyriausybei ant stalo garantijų, kad bus gautos žaliavos maždaug 10 mln. tonų metinės apimties, aš nemanau, kad mes galime vesti rimtas derybas su Lenkija. O papildys mane K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš džiaugiuosi, kad jūs žinote, kiek lenkai pasiūlė, nes mūsų derybų grupei per visą darbą dar niekaip nepavyko sužinoti. Kalbėjimo apie tai, kad jie pasiūlė geriausiai, girdėti seniai spaudoje, visur, bet kiek ir ar tai iš tikrųjų yra geriausiai, dar niekas nežino, nes iki šiol oficialaus kainos ar kitų dalykų patvirtinimo neturime. Taigi jeigu jūs turite tokią informaciją, prašome man pasakyti, aš su džiaugsmu priimsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolegė I.Degutienė. Minutėlę! (Balsai salėje) Prašom, A.Kubilius dar vieną žodį. Prašom.
A.KUBILIUS. Ministre, aš raginu jus susitikti su tais pačiais lenkais ir rimtai derėtis, sužinosite tada ir kainą. Jeigu ir toliau sakysite, kad lenkai turi garantuoti naftos tiekimą mokėdami 1,5 mlrd. dolerių, tai, be abejo, kad viskas baigsis tuo, kad ateis „Rosneft“. Gerbiamasis premjere, į tai yra labai tiksliai vedamos visos derybos. Reikalaukite toliau iš lenkų naftos garantijų, reikalaukite iš kazachų naftos garantijų, nekreipkite dėmesio į jų siūlomas kainas ir tikrai turėsime Lietuvoje „Rosneft“. Tas tai yra tikra garantija.
K.DAUKŠYS. Gerbiamasis Kubiliau, džiaugiuosi, kad jūs dažniau susitinkate su lenkais negu derybų grupė. Iš tikrųjų derybų grupė buvo susitikus praeitą ketvirtadienį ir sekmadienį ir vedė taip tinkamai visas derybas, kaip ir priklauso. Taigi prašyčiau… jeigu jūs dažniau susitinkate ir turite geresnę informaciją, prašome perduoti derybų grupei, aš su džiaugsmu ją priimsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė. Ruošiasi kolega A.Čaplikas.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, šiek tiek nuo „Mažeikių naftos“ ir įtemptų valstybinių klausimų norėčiau grįžti į detektyvinę Turniškių istoriją.
Kai komisijos buvo apklaustas Turniškių valdančiosios bendrovės direktorius ponas Valdas Račkys, jis kažkaip paaiškino, kad apie tai, kad Turniškėse vyksta statybos ir panašiai, žinojo ne tik Vyriausybės kancleris Zenonas Kaminskas, bet ir tuometinis Prezidentas, ir dabartinis premjeras A.Brazauskas. O kai Z.Kaminsko klausia, jis sako: ne, aš žinojau tiktai vienas. Tai dabar kaip tame detektyve, katras iš jų meluoja? V.Račkys ar Z.Kaminskas? Kaip jums atrodo, gerbiamasis premjere? Ir jeigu tikrai vienas iš jų ar abudu meluoja, ar neatėjo laikas, kaip ir Seimo kanceliarijos vadovui ponui A.Kregždei, atsistatydinti bent jau Vyriausybės kancleriui ponui Z.Kaminskui, o būtų gerai, ko gero, ir abiem. Kokia jūsų nuomonė?
A.M.BRAZAUSKAS. Ir plius dar premjerui, būtų geriausia. Na, žinot, žodis „meluoja“… bent mane tėvai auklėjo, kad šitą žodį reikia labai tausoti ir jį vartoti ten, kur reikia. Aš manau, kad niekas čia nemeluoja, o sako taip, kaip yra. Ir aš galiu pasakyti, aš Turniškėse gyvenu visą laiką, pastaruosius metus, visus nepriklausomybės metus. Aš mačiau, kas darėsi Turniškėse, mačiau, kaip restauruojami pastatai, aš mačiau, kaip jie po nepriklausomybės paskelbimo griūva, pradėta daužyti langus ir taip toliau, ten yra apie 30 pastatų. Kai 1995 m. Gedimino Vagnorius laikais buvo suformuota akcinė bendrovė… (Balsai salėje) Aš nežinau, kas tada buvo premjeras, bet ne aš. Tai tikras dalykas. (Balsai salėje) Gerai, A.Šleževičius… (Balsai salėje) Dar geriau, dėl ko aš labai abejoju. Nesvarbu. Tai buvo suformuota akcinė bendrovė pagal veikiančius Lietuvoje įstatymus, ji vykdė savo veiklą. Aš manau, kad šita akcinė bendrovė… kadangi sudaryta ypač autoritetinga komisija, ji nustatys, kas pažeidė Lietuvos įstatymus. Aš tik tiek galiu pasakyti. Aš mačiau, kad remontuoja šituos pastatus, kad ten įsikrausto žmonės. Bet pagal mano pareigas, pagal mano įgaliojimus aš nesikišau į tuos reikalus. Aš nemačiau ten kol kas jokio kriminalo. Aš nežinojau, ar jie nuomoja, ar jie parduoda, ar jie pažeidžia Lietuvos įstatymus, o dabar komisija yra sudaryta ir jinai nustatys kur, kurioje vietoje, kokioje srityje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai. Aš manyčiau, kad mes visi esame pareigūnai. Mes pirmiausia kaip pareigūnai atsakome už Lietuvos įstatymų laikymąsi. Ir visos emocijos, kuriomis grindžiami štai tokie jūsų pasiūlymai, yra emocijos. Gyvenkime pagal Lietuvos įstatymus. Kiekviena padori valstybė gyvena pagal savo įstatymus, savo sukurtus šioje salėje, konkrečiai dėl Lietuvos. Šioje salėje kurtus įstatymus, gerbkime tuos įstatymus, vadovaukimės, laikykimės jų. Tie, kurie nusižengė Lietuvos įstatymams, turi atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas. Prašom, kolega. A.Čaplikas klausia. Po to kolega G.Šileikis. Dabar A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žiūrėdamas į „Mažeikių naftos“ akcijų išpirkimo ir pardavimo procesą, visada maniau, kad situaciją kontroliuoja ir valdo V.Uspaskichas, K.Daukšys. A.M.Brazauskas, o dabar išryškėjo, kad čia A.Kubilius turi daugiausia informacijos, o Vyriausybė kaip ir niekuo dėta. Klausimas mano toks. Premjere ir ūkio ministre, ar jūs galite paneigti arba patvirtinti dabar egzistuojantį gandą apie tai, kad „Jukos“ akcininkai parafavo su „Orlen“ pirkimo-pardavimo sutartį, ir tiktai jūsų užsispyrimas, tai yra Vyriausybės pozicija, neleidžia šito sandorio galutiniai įteisinti. Ar yra, ar jus pasiekė tokia informacija, kad „Jukos“ akcininkai su „Orlen“ akcininkais suderėjo pirkimo-pardavimo sutartį, ir tiktai jūsų pozicija neleidžia galutinai įsiteisėti šiam sandoriui?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, kaip atsakyti į šį klausimą, nes mes neturime tokios informacijos, kokią turite jūs, jeigu jūs ją turite. Todėl aš negaliu jums atsakyti į šį klausimą. Mes vedame tiesiogines, konkrečias derybas su „Jukos“. „Jukos“ yra 53,7 akcijų savininkas. Ir mes atsakome už Lietuvos dalį. Kur kas ką daro? Galbūt ir daro. Mes neturime jokio kitokio patvirtinimo. Aš netikiu, kad be mūsų žinios šios akcijos galėtų būti kam nors parduotos.
K.DAUKŠYS. Aš galėčiau papildyti, gerbiamasis premjere, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
K.DAUKŠYS. Galiu jums pranešti, kad „Jukos“ akcininkai su „Orlen“ akcininkais sutarties neparafavo. Reikėtų žinoti, kad ne akcininkai pasirašinėja ir parafuoja sutartis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj. Dar A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Ministre, norėčiau patikslinti klausimą. Ar sekmadienį su „Orlen“ vadovais jūs vienas susitikote, ar visa derybų grupė? Nes stebint jus atrodė, kad jūs atėjote į sekmadieninį pasivaikščiojimą, susitikdamas su vienu stambiausiu galimu investuotoju į „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimą. Ar jūs vienas susitikote, ar derybų grupė?
K.DAUKŠYS. Susitiko derybų grupė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi kolega A.Baranauskas.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis premjere, Seime jau yra ne tik pradėta kalbėti, bet ir teikiami siūlymai naikinti įvairias privilegijas. Gerbiamasis premjere, ar jūs davėte nurodymą Vyriausybės kanceliarijai, ministerijoms, ministrams, departamentų vadovams, apskritims atsisakyti privilegijuotų įmonių, jų paslaugų ir visų nomenklatūrinių privilegijų? Ar iki šiol neturite informacijos ir tikinsite, jog nėra jokių privilegijų jums pavaldžiose įmonėse, ministerijose, įstaigose ir jomis niekas nesinaudoja? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Galiu tiek atsakyti, kad Vyriausybėje nėra tokios įstaigos, kontoros, kuri registruotų visas privilegijas. Mes neturime tokios informacijos. Manau, yra pakankamai įstaigų, t.y. STT, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu yra surinkta tokia medžiaga, kad tarnautojai, valstybės tarnautojai, statutiniai pareigūnai piktnaudžiauja, naudojasi kokiomis nors teisėmis, tai yra teisinės institucijos, kurios turi reaguoti ir užkirsti kelią tokiems dalykams. Aš visiškai su jumis sutinku. Nėra jokių abejonių.
Bet kad Vyriausybė… Kas yra Vyriausybė? Tai yra kanceliarija, kurią dabar labai kritikuoja, ir yra ministrų kabinetas. Jūs puikiai žinote, kas yra Vyriausybė. Yra institucijos, kurios yra prie Vyriausybės, arba ministerijų sudėtyje kaip FNTT. Žinoma, aš po tokio kilusio klausimo, be jokių abejonių, tas institucijas, kurios yra pavaldžios Vyriausybei, paprašysiu vidaus reikalų ministrą, kuris kontroliuoja mūsų valdymo visą sistemą, pasižiūrėti. Jeigu yra kokių nors požymių, turės būti užkirstas kelias šiems dalykams. Kadangi mes Vidaus reikalų ministerijos sistemoje turime departamentą, kuris užsiima valstybės valdymo reikalais, valdymo reikalais, pabandysime pasižiūrėti apskrityse.
Na, ką mes turime? Mes turime apskričių administracijas. Savivaldybėms mes nekomanduojame, jūs puikiai žinote. Yra centrinis aparatas ir įstaigos prie Vyriausybės – tai maždaug 40 institucijų. Pabandysime pakontroliuoti, pažiūrėti, patikrinti. Kiekvienais metais mums institucijos atsiskaito, mes priimame jų ataskaitas. Jie rašo ataskaitą ir teikia žodinę ataskaitą. Kol kas mes nepastebėjome tokių dalykų. Jeigu tokių yra, mes užkirsime kelią.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baranauskas. Ruošiasi kolega A.Paleckis.
A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamosios ministrės V.Blinkevičiūtės. Norėčiau patikslinti. Užimtumo rėmimo įstatymo projekte siūloma panaikinti atskirus Bedarbių rėmimo įstatymo straipsnius. Tačiau nepaminėta, ar visas Bedarbių rėmimo įstatymas bus panaikintas. Norėčiau paklausti, ar šio įstatymo projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Šį įstatymo projektą teiksiu po Vyriausybės valandos, nes iki pietų nespėjome, ir galėsiu atsakyti į jūsų klausimus. Jis buvo svarstytas su socialiniais partneriais, nes buvo rengtas daugiau kaip metus. Tai yra labai pažangus įstatymas, kuris atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Mes jį orientuojame į užimtumo didinimą, t.y. individualiai dirbant su kiekvienu žmogumi, tiek registruotu, tiek ieškančiu darbo. Senasis įstatymas palaipsniui turi netekti galios.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Paleckis. Ruošiasi kolega V.Stankevičius. Gerbiamasis A.Paleckis. Prašom.
A.PALECKIS (LSDPF). Turėčiau klausimą gerbiamajam Remigijui Motuzui, švietimo ir mokslo ministrui. Gal galėtumėte pateikti paskutinę informaciją apie tai, kaip vyksta pokalbiai ir derybos dėl to, kad kolegijų suteikiami diplomai būtų pripažinti arba nepripažinti kaip profesinio bakalauro diplomai. Gal galėtumėte pateikti naujausią informaciją. Labai dėkoju.
R.MOTUZAS. Ačiū. Šiuo metu komitetai svarsto šią Aukštojo mokslo įstatymo pataisą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė, kad būtų įteisinti baigusiųjų kolegijas profesinio bakalauro diplomai. Daugelis komitetų, kurie svarstė, tam pritarė. Manau, bus pritarta ir šiame posėdyje. Anksčiau priešinosi Rektorių konferencija, bet dabar mes suradome kompromisą su ja. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V.Stankevičius. Ruošiasi kolegė L.Mogenienė.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamąjį švietimo ministrą. Gerbiamasis ministre, mes labai didžiuojamės, kad priglaudėme Europos humanitarinį universitetą, tai yra tarptautiniu mastu labai garsiai deklaruojama. Bet, kiek žinau, iki šiol nėra išspręstas patalpų klausimas. Pone ministre, ar jūs matote perspektyvą, kaip išspręsti šią problemą?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Manau, iki įsiregistravimo iš dalies buvo išspręstas patalpų klausimas. Pats Europos humanitarinis universitetas dėl patalpų naudojimo yra pasirašęs sutartį su Mykolo Romerio universitetu, aukštąja mokykla, kaip turinčia autonomiją. M.Romerio universitetui yra tam tikrų sunkumų. Dabartiniu metu su Vilniaus miesto savivaldybe išsprendėme, ir jie šiek tiek naudojasi greta esančios mokyklos patalpomis. Šiuo metu yra svarstomi du variantai. Jeigu bus sėkmingai užbaigta M.Romerio universiteto naujojo korpuso statyba, tai visiškai įsikurs nuo rugsėjo 1 dienos. Kitą variantą mes analizuojame Švietimo ir mokslo ministerijoje – tai Santariškėse, Akademijos gatvėje, kur yra įsikūrę visi moksliniai institutai. Viename jų suteikta 200–300 kv. metrų ploto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L.Mogenienė. Ruošiasi kolega P.Baguška.
L.MOGENIENĖ (VLF). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo sveikatos ministro. Aš buvau nusiuntusi jums Zarasų rajono vienos seniūnijos bendruomenės laišką dėl stiklų ploviklio naudojimo gerti, pasigerti, kad tai yra masinis reiškinys, turbūt ne tik toje seniūnijoje. Iš ministerijos gavau atsakymą, kad tai labiau turėtų rūpėti Ūkio ministerijai, Ne maisto produktų inspekcijai, kad produktas, jei jo etiketė yra teisinga, naudojamas pagal paskirtį bei gamintojo nustatytomis sąlygomis, sveikatai neigiamo poveikio nekelia. Aš savo raštą pradėjau nuo to, kad yra įrodymas, jog jis vartojamas ne pagal paskirtį ir labai daug žmonių serga ir miršta tose apylinkėse. Tai mano klausimas vėl, ar jums neatrodo, kad tai būtent Sveikatos ministerijos pirmas rūpestis, nes po to dėl pasekmių irgi Sveikatos ministerijos turi būti sprendžiama? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą, ačiū už rūpinimąsi. Bet taip, kaip ir atsakyme rašome, žmonės gali susigalvoti vartoti įvairias chemines medžiagas įvairiais tikslais ir tai labai sudėtinga kontroliuoti sveikatos sistemos kokiais nors teisės aktais, nurodymais ar apribojimais. Todėl taip ir atsakėme, kad mums atrodo, kad čia yra daugiau Ūkio ministerijos kompetencija, o kad sukelia žalą sveikatai, tai tikrai žmonės pamatė, kad šiuo plovikliu galima apsisvaiginti, ir pradėjo jį vartoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Baguška. Ruošiasi kolegė R.Visockytė.
P.BAGUŠKA (MSG). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro gerbiamojo G.Furmanavičiaus. 2005 m. spalio mėnesį grupė vadovaujančių Vidaus reikalų ministerijos įvairių institucijų darbuotojų ir Seimo narių viešėjo Estijoje, ten susipažino su Estijos policijos struktūra ir reforma. Visi dalyviai pripažino, kad Estijos patirtis decentralizuojant policijos valdymą leido pasiekti gerų rezultatų turint mažesnius žmogiškuosius ir materialinius išteklius, padidinti policijos efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą policija.
Lietuvos policijos reforma aptariama įvairiais lygmenimis, tačiau realių žingsnių šia kryptimi kol kas nematyti. Todėl norėčiau paklausti gerbiamojo ministro: kokia jūsų, kaip pagrindinio vidaus reikalų sistemos stratego, vizija dėl šalies policijos struktūros? Kada bus parengta policijos reformos strategija arba bent jau jos metmenys? O jei tokie yra, kur būtų galima su jais susipažinti?
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už komplimentus, ačiū už klausimą. Visų pirma labai apgailestauju, kad šiandien jūs negalėjote dalyvauti mūsų Antikorupcinės komisijos posėdyje, nes svarstėme labai rimtus klausimus ir priėmėme rimtus sprendimus.
O grįždamas prie policijos noriu atsakyti labai trumpai. Jeigu nematyti, tai nereiškia, kad nevyksta. Mes labai rimtai dirbam su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, konkrečiai su ponu J.Pinskum, kuris yra pakomitečio pirmininkas. Manau, tokia struktūra, kokia yra policija, yra tokia didelė, kad jos neįmanoma reformuoti per kokią savaitę, mėnesį ar netgi pusmetį. Dabar mes atliekam įvairiausius parengiamuosius darbus, konsultuojamės su visokiais vadybos ekspertais ir pradėsime nuo veiklos audito. Manau, kad tie rezultatai netrukus bus matyti. Tačiau tai, kaip minėjau, nėra vienadienis procesas. Jeigu jūs norit susipažinti su kokia nors medžiaga, prašom kreiptis tiesiai į mane. Mes jums pateiksim viską, ką esam parengę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Ivanauskas. Ruošiasi J.Olekas.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena. Aš norėčiau savo klausimą adresuoti krašto apsaugos ministrui. Ar yra Lietuvoje teritorijų, kurios yra pažymėtos minomis? Taip, yra, ir ne koks poligonas ar dar kas nors. tai yra vietovė tarp Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio, miškas. Prieš keletą metų jau nusinešė ne vieną sužalojimą… gyvybę. Kai miškininkai iškirto toje teritorijoje biržę, kai pradėjo arti, tai lygiai tas, kas bulvių lauke bulvės, ten buvo sprogmenys. Ta teritorija buvo lyg ir pradėta Krašto apsaugos ministerijos tvarkyti. Šiek tiek pasikrapštė, liaudiškai tariant, ir išvyko. Prikalė lenteles, kad „Minos“. Tai jei kas važiuojat nuo Vilkaviškio Kybartų link, pasižiūrėkit, galim atnešti nuotraukas, kaip kabo lentelės „Minos“, „Minos“, „Minos“. Ten, prie kelio, stovi poilsinės, vaikai žaidžia karus. Šiandien tikrai, manau, tai yra didžiulė grėsmė gyventojams. Ten aplinkui yra trys nemaži kaimai. Todėl labai norėčiau, kad vis dėlto krašto apsaugos ministras ne vien tik džiaugtųsi Goro provincija, dar kitomis misijomis, o sutvarkytų šią Lietuvoje esančią netvarką. Ačiū.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš būtinai įsigilinsiu į šį reikalą. Iš tikrųjų nežinau, ar tokia teritorija yra. Mes paprastai, aišku, jeigu išminuojam, tai išminuojam iki galo. Kokios ten priežastys, kodėl, jeigu jūs esat teisus, pradėti darbai buvo sustabdyti, būtinai išsiaiškinsim. Tokių teritorijų, aišku, negali būti. Ne tik sausumos teritorijas, bet, kaip žinote, ir jūros mes planingai išminuojame. Tai ačiū už tokį pasiūlymą ir klausimą. Aišku, keista, kad vietos valdžia nesikreipia, jeigu ten iš tikrųjų taip yra. Bet nesvarbu, jau užtenka jūsų kreipimosi. Aš būtinai pasidomėsiu šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Ministre, sena istorija dėl vairuotojų pažymėjimų buvo labai aktuali vienu metu, kai mes ruošėmės keisti lietuviškais. Dabar lyg ir laukiam europinių. Prašom pasakyti, ar yra kokia perspektyva, kada bus, kokia situacija su tais vairuotojų pažymėjimais, kuriuose nėra datos? Ar jie galios, kol mes sulauksim europinės teisės, ar žmonės juos vis dėlto turėtų pasikeisti? Ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Iš tikrųjų istorija yra labai sena. Paskutinis šios istorijos akcentas – tai mano kolegos susisiekimo ministro prieš kelias savaites kartu su kitais kolegomis priimtas sprendimas, kuris tikriausiai bus priimtas Europos Parlamente. Nuo tada mes jau turėsim bendrą pavyzdį. Dėl teisių, kurios yra be datų, aš jau daugybę kartų esu sakęs, kad važinėjant Lietuvos teritorijoje dėl jų jokių problemų nėra. Tačiau, jeigu žmonės nori keliauti už Lietuvos ribų, privalo jas pasikeisti į teises, kurios turi galiojimo datas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas ir ruošiasi kolega F.Pabedinskas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau ir jums, ir finansų ministrui užduoti klausimą. Šiandien, kaip žinome, Panevėžio „Ekrano“ darbuotojai numato piketuoti ir prie Respublikos Seimo, ir prie Vyriausybės, galimas dalykas, ir prie Prezidentūros. Norėčiau sužinoti, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguos į Panevėžio „Ekrano“ prašymą, kad bendrovei būtų skiriama paskola su Vyriausybės garantija? Ar bus priimtas sprendimas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimos paramos skyrimo naujiems kineskopams sukurti? Dėkoju.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl visos galimos pagalbos. Klausimas nenaujas, jis yra svarstomas, manyčiau, jau keletą mėnesių, beveik metus. Kai toks pavojus iškilo „Ekranui“, buvo imtasi visų priemonių ir Vyriausybės kanceliarijoje. Antanas Zenonas Kaminskas vadovavo šiai grupei, kuri kartu su mūsų pagrindiniais komerciniais bankais ieškojo būdų, kaip palaikyti šią įmonę, kaip suteikti papildomą finansinę paramą šiems bankams. Su valstybės garantija jokiems ūkio subjektams jokių paskolų neduodama, mes neturim teisės to daryti. Deja, mes neturim teisės to daryto. Yra europiniai reglamentai, mes jų privalom laikytis. Tai yra verslo sritis. Mes pažeidžiam privataus verslo Konkurencingumo įstatymą, jūs puikiai įsivaizduojat šį dalyką
Dabar toliau. Jūs kalbate apie Europos Sąjungos pagalbą. Toks klausimas galbūt gali būti nagrinėjamas. Jis iki šiol nebuvo svarstytas, nes čia kvepia keliais šimtais milijonų. Pirmiausia jų skola yra per 200 milijonų, man atrodo. Jeigu jūs neprieštaraujate, tai galbūt ne finansų ministrą aš paprašyčiau, o K.Daukšį, nes ministerija dirba tiesiogiai kartu su Z.Kaminsku. Galbūt jis galėtų plačiau papasakoti.
PIRMININKAS. Prašom.
K.DAUKŠYS. Ačiū, premjere. Iš tikrųjų tai valstybės pagalba dar negalima „Ekranui“ ir dėl to, kad jie yra padavę antidempingo ieškinį, kuris yra pradėtas nagrinėti, ir kitą ieškinį, kuris dar nepradėtas nagrinėti. Bet kokia valstybės pagalba reikštų, kad šie ieškiniai žlunga, tada pati ieškinių mintis sustabdyti importą iš Turkijos ir Pietryčių Azijos šalių sužlugtų. Tokiu atveju įmonė tikrai atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje.
Antras dalykas, iš tikrųjų ir Vyriausybės kancleris, ir Ūkio ministerija ne vieną kartą buvo susitikę su įmonės vadovybe, su bankais, kurie yra paskolinę pinigų būtent „Ekranui“. Tą problemą kažkaip sprendėm tol, kol neįsikišo vietos politikai ir visiems nepradėjo pasakoti, kad „Ekranas“ bankrutuoja. Aišku, iš karto „Ekrano“ padėties tai nepagerino. Dėl to kiekvienas politikas turėtų prisiimti atsakomybę ir už tai, ką jis kartais garsiai pasako.
Dabar dėl „Ekrano“ perspektyvos. Jeigu aš neklystu, jie ruošiasi paduoti prašymą Europos Sąjungos struktūriniams fondams dėl lėšų moksliniams tyrimams, naujiems ekranams gauti. Paraiškos bus vertinamos, svarstys atrankos komitetas ir bus matyti, ar ta paraiška gana gerai vertinama, kad gautų pinigų. Dabar niekas negali pasakyti, kaip ten parašyta ir kaip viskas bus. Tikiuosi, kad jie gerai parašys ir tą paramą galės gauti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsiprašau, pirmininke, galėčiau papildyti dėl „Ekrano“?
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Norėčiau informuoti, jog iš Europos socialinio fondo „Ekrano“ darbuotojams šių metų pradžioje skirtos lėšos, jie gavo nemažas lėšas, kad darbuotojai galėtų kelti savo kvalifikaciją ir būti visokeriopai naudingi šiai įmonei ir kitoms įmonėms. Taip pat noriu pasakyti, kad „Sodra“ taip pat supranta padėtį ir mes labai lanksčiai sprendžiame „Sodros“ įmokų skolą, susidariusią „Ekrano“ darbuotojams.
A.M.BRAZAUSKAS. Dėl pajamų ir kitų valstybės mokesčių mes taip pat labai gerai suprantame padėtį ir daug kartų buvo atidedami jų įsipareigojimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega J.Razma.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū. Norėjau paklausti žemės ūkio ministrę, bet jos nėra. Galbūt premjeras man atsakytų į tokį klausimą. Po Respublikos kaimus šiuo metu keliauja įvairios pinigingos firmos, superkančios ne tik privačią, bet ir valstybinę žemę. Prisipirkę žemės vėliau jie siūlo ją nuomotis bendrovėms pagal ilgalaikes sutartis, kurios nuomininkus gali privesti prie bankroto. Šiuo metu Aukštaitijos ūkininkai jau renka parašus kreiptis į Vyriausybę, į Seimą ir pageidauja, kad būtų pakeistas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo įstatymas ir suteiktų pirmenybę tokią žemę įsigyti toje vietoje gyvenantiems ir dirbantiems ūkininkams. Premjere, kokia jūsų nuomonė, nes tokia eiga?..
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš visuomet už tai, kad reikia ginti kaimo žmogų ir jo interesus. Aš negaliu kvalifikuotai atsakyti, nes K.Prunskienė liko parodoje Kaune. Tačiau, kiek žinau, Seimas priėmė įstatymą, kuriuo individuali valda neribojama. Tai labai smarkiai apsunkina visą padėtį. Manau, kad Seimas galėtų grįžti ir pasižiūrėti į šiuos įstatymus. Mes, be abejo, jeigu bus tokia Seimo iniciatyva, pasirengę nagrinėti tuos klausimus, nes tie signalai jau seniai yra, kad toks darbas vyksta. Tačiau kol kas viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus. Deja, pagal Lietuvos įstatymus, kurie nedraudžia atlikti tokių veiksmų. Vyriausybė negali priimti kokių nors kitokių įstatymų, negu priėmė mūsų parlamentas – Seimas. Manyčiau, kad tai rimtas signalas, rimtas klausimas, ir tikiuosi, kad Kaimo reikalų komitetas ir kiti Seimo komitetai, ir mes pasirengę žiūrėti ir ieškoti teisinių būdų, nepažeisdami žmogaus teisių į šventą nuosavybę, vis dėlto bandyti ieškoti būdų, kaip apriboti tokius veiksmus, kurie gali pakenkti tiems, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, naudoja šią žemę ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma. Ruošiasi kolega A.Kašėta.
J.RAZMA (TSF). Mano klausimas apie Krekenavos agrofirmą ir yra iš dviejų dalių.
Pirmoji dalis skirta finansų ministrui, kuris, nežinau, ar turėjo galimybę pažiūrėti pirmadienio televizijos laidą „Forumas“, kurioje minėtos įmonės valdybos pirmininkė ir pagrindinė akcininkė ponia Jolanta Uspaskich labai aiškiai pasakė, kad šios įmonės savininkai nemažą dalį savo dividendų išmoka darbuotojams kaip labdarą. Ministre, jūsų vertinimu, tai yra teisėta veikla ar tai yra tam tikras mokesčių vengimas?
Antroji klausimo dalis būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Žinant tą aplinkybę, kad pilietiniu poelgiu pagarsėjusi Dalia Budrevičienė šiuo metu yra padavusi dokumentus teritorinei darbo biržai, ar ministrė nerastų galimybės išskirtinai pasirūpinti šios moters įdarbinimo reikalais, nes vis dėlto tokie atvejai yra ne tokie dažni. Aš manau, labai svarbu kaip jūsų asmeniu valstybė reaguos į jos poelgį, kad tai galėtų paskatinti ir kitus atitinkamai elgtis?
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tas atvejis arba įvykis jau buvo žinomas šiek tiek anksčiau, ne tik iš pirmadienio laidos. Paprastai mes ne laidų pagrindu darome tam tikrus patikrinimus, o pagal galiojančius įstatymus ir priimtą tvarką. Situacija yra tokia. Dar vasario 22 d. Panevėžio prokuratūra iškėlė bylą ir buvo nuspręsta, kad turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. Buvo pavesta ištirti FTNT, toliau komisijoje buvo nuspręsta, kad institucijos viena kitos nedubliuotų, FTNT buvo įpareigota atlikti tyrimą pagal savo kompetenciją. Ji yra baigusi ir nuo šių metų kovo 27 d. patikrinimą atlieka Panevėžio skyriaus valstybinė mokesčių inspekcija. Jai yra suformuluota daug klausimų, į kuriuos privalės atsakyti. Tada ir bus nustatyta, ar gali būti darbuotojams mokama vienokia ar kitokia išmoka, ar turėjo būti apmokestinta ir t.t. Kada mokesčių inspekcija baigs tyrimą, rezultatai bus suformuluoti ir atsakymas bus paskelbtas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Norėčiau atsakyti į antrąją klausimo dalį.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Apskritai darbo biržos labai jautriai reaguoja į žmones, kurie kreipiasi darbo, kurie neblogai dirbo ir darbo neteko ne todėl, kad jų kvalifikacija būtų prasta. Tikiuosi, kad Vyriausybės valandą stebi ir Darbo biržos vadovai, nes paprastai mūsų sistemoje taip priimta. Manau, kad jie tikrai padės šiai moteriai, padės ta prasme, jog darbo birža dabar gali pasiūlyti labai daug įvairių aktyvių darbo rinkos politikos priemonių. Kuria iš jų ji pasinaudos, tai bus jos teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi kolegė R.Visockytė.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis premjere, dar kartą apie Turniškes. Ar jūs galėtumėte trumpai ir aiškiai pasakyti, ar derinote jūs tas garsiąsias statybas Turniškėse, ar nederinote, nebuvo derinama su jumis?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nieko nederinau, manau, kad yra komisija, kuri baigs savo darbą ir atsakys į visus šiuos klausimus. Man nepriklauso derinti, nes Vyriausybė neužsiima Turniškių statybomis. Yra Akcinių bendrovių įstatymas. Jeigu jis buvo pažeistas, tada tie žmonės turi atsakyti. Aš visiškai nesirengiu imtis kažkieno kito pareigų ir jas vykdyti, nematau tam pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Visockytė. Ruošiasi kolega daktaras K.Bobelis.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, penktadienį buvote Gargžduose ir susitikime su rinkėjais lyg ir nuogąstavote, kad labai geri Vyriausybės pateikiami projektai Seime kartais būna atmetami ir grąžinami Vyriausybei tobulinti, sakėte, kad Vyriausybė neturi palaikymo Seime. Norėčiau paklausti. Gal kartais reikėtų peržiūrėti ministerijose ar departamentuose prie Vyriausybės dirbančių valdininkų kompetenciją? Šiuo metu Seime yra svarstomas Narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo netekusio galios įstatymo projektas. Iki pradėjome svarstyti komitetuose ir komisijose, Seimo tribūnoje valdininkai iš ministerijų mums teigė, kad kitų įstatymų nei taisyti, nei pildyti nereikės. Galų gale vakar prieš pagrindinio komiteto posėdį atėjo kažkoks naujas įstatymo projektas, sako, kad atsiras dar ir kiti įstatymai. Ar tai nėra, kad jūsų rankomis nekompetentingi valdininkai bando prastumti…
PIRMININKAS. Laikas!
R.VISOCKYTĖ. …Lietuvai nenaudingus įstatymus?
A.M.BRAZAUSKAS. Jūs labai gerai žinote, kokia yra tvarka, kaip įstatymų projektai iš Vyriausybės patenka į Seimą. Aš nežinau, apie kokius jūs valdininkus kalbate. Kiekvienas valdininkas, ypač vienos ar kitos žinybos vadovas, yra skiriamas po labai rimtų konkursų, ir mes kol kas nesusidūrėme su tokia situacija, kad įstaigos vadovas, pavaldus Vyriausybei, būtų visiškai nekompetentingas. Jeigu yra kokių nors požymių, kad jis tikrai nekompetentingas, prašom pateikti mums pasiūlymus, mes nagrinėsime.
Dabar toliau dėl įstatymų projektų. Aš nežinau, apie ką jūs kalbate. Aš galiu kalbėti išsiaiškinęs, nes, kaip jūs žinote, mes pateikėme Seimui pavasario sesijai 216 įstatymų projektų arba įstatymų pataisų projektų. Aš galiu kalbėti apie tai, bet aš nežinau, ką jūs ten komitete svarstote, kokį įstatymo projektą. Jūs man, prašom, būkite maloni, esate komisijos pirmininkė, pateikite raštu savo pastabas, pasiūlymus, pretenzijas, mes išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, taip ir bus padaryta. Dabar prieš suteikdamas žodį aš noriu pasveikinti daktarą K.Bobelį, kuris, nepaisant kai kurių sunkumų, yra posėdyje ir pasiryžęs rimtai paklausti. Po to ruošiasi kolega J.Dautartas.
K.BOBELIS (VLF). Gerai, kad dar pastebėjote. Aš norėjau paklausti tokio esminio klausimo Vyriausybės. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios visada vyksta dideli skandalai dėl įvairių statybų ant ežerų ar upių pakrančių arba prie Baltijos jūros. Aš ką tik grįžau iš Amerikos, teko būti įvairiose pakrantėse. Visur 5, 10, 20 metrų nuo jūros ar vandens yra gražiausi pastatai pastatyti, sutvarkyti, ir jokio gamtos pažeidimo nėra. Pas mus yra savotiška manija, kad jeigu 10 ar 15 metrų nuo upės, ežero ar kokios kitos pakrantės pastatysite sodybą, tai pažeisite gamtą. Priešingai, viskas taip gražu. Vakar mačiau per televiziją skandalą, kuris vyksta Neringoje dėl pono Arvydo Sabonio statybų. Juk tai yra puikūs namukai. Atvažiuos žmonės, gyvens. Kokia bus žala?
PIRMININKAS. Daktare, prašom klausti!
K.BOBELIS. Kam yra nauda tokį dalyką kelti, ir teismus, ir bylas, ir pinigus mėtyti užuot Vyriausybei priėmus griežtą nutarimą, pagal kurį ir būtų tas reikalas tvarkomas taip, kaip visoje Europoje, visame pasaulyje. Negi mes esame atsilikę…
PIRMININKAS. Daktare, prašom klausti!
K.BOBELIS. Kadangi davei progą man paklausti, tai aš ir pasinaudojau ta proga. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNDROTAS. Jeigu galima, aš pabandysiu atsakyti. Iš tikrųjų uždavėte keletą klausimų ir tiktai vieno nepasakėte, kuo mes skiriamės nuo Europos arba nuo kitų valstybių. Skiriamės tuo, kad daug ką darome atsitiktinai, be planų, be susitarimų. Jeigu būtų parengti toms pakrantėms normalūs planai, jeigu jie būtų suderinti vietoje su visuomene, niekas tų problemų nekeltų, bet dabar, kai vienas nori pasistatyti ir nieko kito jau į tą pakrantę nenori įsileisti, o nori būti tiktai pats sau šeimininkas ir panašiai, tai mes kalbame apie tuos nuolat kylančius konfliktus.
Kita klausimo dalis, ką jūs sakėte, dėl A.Sabonio statybų Kuršių marių pakrantėje. Iš tikrųjų pastaruoju metu yra keletas tokių vietų, apie kurias niekas nekalba, kad negali būti statybų iš viso. Gali būti, ir plane yra numatyta, tame pačiame Kuršių nerijos nacionalinio parko plane. Klausimas yra toks, kam tie objektai yra statomi. Jeigu yra gaunamas leidimas statyti daugiau visuomeninės, viešosios paskirties, tai yra visa infrastruktūra – uostas, atplaukia, švartuojasi laiveliai, suteikiama galimybė pernakvoti atplaukusiems žmonėms ir panašiai. Bet tas visuomeninis interesas, kuriuo prisidengiama gaunant leidimus, tampa privačiu interesu. Įsigyja konkretūs žmonės ir gyvena ten užuot suteikę paslaugas. Aš manau, kad tas gana svarbus aspektas turi būti valstybės ginamas. Jeigu tam viešajam interesui kartais daugiau negu konkrečiai privačiam individui suteikiama teisių, tai jį mes turėtume ir apsaugoti. O ką jūs pasakėte, aš tik už tai. Reikia suplanuoti. Susitarkim, kaip atrodys tas ežeras, kaip prie jo bus privažiuota, kaip infrastruktūra bus sukurta, ir tada statykim, o ne kiekvienas atskirą savo sklypelį ar namelį ten bandykime įkišti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Dautartas. (Balsas iš salės) Minutėlę! Dar daktaras… Daktare, minutėlę! Jūs kalbate ne į mikrofoną. Minutėlę! Prašom dabar pakartoti.
K.BOBELIS. Aš labai dėkingas ministrui, bet čia yra standartinis biurokratinis atsakymas, kuriuo visi ir remiasi, todėl tai ir vyksta. Vis dėlto Vyriausybė gali padaryti tvarką ir nustatyti. Jūs man atsakykite į vieną klausimą. Pastatas – ar jis yra 20 metrų nuo vandens, ar 50, koks skirtumas? Nėra.
A.KUNDROTAS. Yra klausimas galbūt į klausimą. Arba nusistatom taisykles ir jų laikomės, arba keičiame tas taisykles. Seimas turi visišką teisę ir jūs, kaip Seimo narys, inicijuoti taisyklių pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Dautartas. Ruošiasi kolega Žymantas.
J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis premjere, gerbiamasis ūkio ministre ir gerbiamoji socialinių reikalų ministre, mano klausimas irgi susijęs su „Ekranu“. Pirmiausia aš kategoriškai noriu paneigti tokį dalyką, kad vietos politikai pradėjo kalbėti apie bankrotą. Šiaip jau, kiek prisimenu, gerbiamasis premjeras prieš tris savaites užsiminė praktiškai realiai įvertinęs „Ekrano“ bankroto galimybes. Taip iš tikrųjų buvo.
Gerbiamoji socialinių reikalų ministre, jūs sakote, kad „Sodra“ labai lanksčiai žiūrėjo į tą problemą. „Ekranas“ kreipėsi į jus norėdamas atidėti 2 mln. litų „Sodrai“ įsiskolinimą. Jūs to įsiskolinimo neatidėjote motyvuodama Lietuvos Respublikos įstatymais.
Klausimas K.Daukšiui. Jeigu „Ekranas“ laimi dempingą, kuriuo turėtų būti suinteresuota Lietuvos valstybė, nes 4300 žmonių yra Lietuvos, net Europos problema, ir jeigu laimės dempingą prieš Turkiją, kuri teikia 50% televizorių, tarp kitko, nekokybiškų Europos rinkai, ką mes tada darysime?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš galėčiau atsakyti?
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš norėčiau atsakyti dėl „Sodros“. Nežinau, kas jums suteikė neteisingą informaciją, bet tas, kas pamelavo, iš tiesų yra negarbingas žmogus. Noriu pasakyti, kad 2 mln. litų, kurie buvo „Ekrano“ skola, yra už 2005 metų birželio mėnesį. Joks įstatymas jiems neleido jų nemokėti. Noriu pasakyti, kad… (Triukšmas salėje) Stop! Noriu pasakyti, kad „Sodra“ net nusižengdama įstatymui, suprasdama, kad reikia žiūrėti lanksčiai, nereikalavo tų 2 mln. Aš bent porą kartų buvau susitikusi su įmonės vadovu ir jis man paskutinį kartą pažadėjo (čia buvo jau šiais metais)… Tie 2 mln. nebuvo išieškoti. Jis man pasakė, kad mes dabar deramės, ministre, su bankais, jūs dar palaukite, kol susiderėsim. Mes laukėm. Aš noriu pasakyti, kad paskutinis mūsų pokalbis telefonu vyko, kur, mano galva, iš jo pusės jis buvo perdėm politizuotas, nors mes kalbame apie ūkinius, žmogiškus ir žemiškus dalykus. Aš tada su juo telefonu pakalbėjau labai rimtai. Sakau, jau tuoj bus metai, kaip jūs kiekvieną mėnesį sakote: mes pradėsime mokėti, mes sumokėsim, mes atsiskaitysim. Tai yra tokia tiesa. Jeigu direktorius po tų pokalbių nuėjo kur nors dar skųstis, žinote, aš manau, kad toks direktorius yra daugmaž keistas. Aš, kaip ministrė, jam turėjau progą priminti įstatymą, kuris galioja visiems. Noriu pasakyti, kad tie 2 mln. nebuvo išieškoti ilgą laiką.
PIRMININKAS. Ačiū už išaiškinimą. Klausia kolega M.Žymantas. Ruošiasi V.Navickas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, jeigu yra dar ką pasakyti.
K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų jeigu „Ekranas“ laimėtų dempingo bylą, jis galėtų padidinti savo Europos Sąjungoje parduodamų kineskopų kainas ir pradėti pelningai dirbti. Tam, kad tai įvyktų, aš sakyčiau, ir Lietuvos Vyriausybė deda visas pastangas. Ne tik Ūkio ministerija, bet ir Užsienio reikalų ministerija, ir kitos ministerijos. Aš nemanau, kad kas nors specialiai norėtų tą „Ekraną“ uždaryti. Iš tikrųjų buvo padėtos didžiulės pastangos, kad jis dirbtų ir gyventų toliau. Aš manau, kad dar ir dabar ne laikas jį laidoti. Sakau, kai kurie politikai išsigandę galimų pasekmių supanikavo ir pradėjo rėkti ant kiekvieno kampo, kad yra bankrotas, tuo sukeldami sunkumų tam pačiam „Ekranui“, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. M.Žymantas. Ruošiasi kolega V.Navickas.
M.ŽYMANTAS. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Važinėjant po rajoną, po rajono mokyklas, kurios teikia vidurinį išsilavinimą, mokytojai sukėlė tokią abejonę, jog lyg ir ruošiama 9–12 klasių… jog tam, kad galėtų mokyti, turės būti po dvi klases. Kaime surinkti tiek vaikų, kad būtų dvi klasės, bus labai sudėtinga ir tada grės didelės rajonų švietimo sistemos reformos. Ar tai tiesa, ar ne?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Tokio reikalavimo, kai teritorijoje yra viena mokykla, nėra. Bet jeigu imtume, sakykime, Joniškį, tai, aišku, jeigu kiekviena mokykla turės tik po vieną klasės komplektą, yra brangu išlaikyti. Yra rajonų centruose. Jeigu teritorijoje yra viena mokykla, gali būti po vieną klasę, bet šiuo metu Vyriausybės nustatyta 15 mokinių. Kita vertus, jeigu krepšelio lėšų užtenka, 5% yra palikti perskirstymui, mes jokių represijų irgi nesiimame. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Reikia vieną dalyką dėl rajonų… Aš leisiu sau trupučiuką, nes jūs palietėte labai opią temą. Vyriausybė jau gavo signalų ir skundų, kad tie 5% tvirtinant savivaldybės biudžetą numatomi šaligatviams tiesti, kanalizacijai kloti ir panašiems dalykams. Jie turi būti panaudoti švietimo reikalams. Aš manau, Seimo nariai, kurie susitinkate savo apygardose, tikrai pasižiūrėkite. Na, negalima šitų lėšų, kurios skirtos mūsų vaikams, naudoti kokiems visiškai su tuo nesusijusiems reikalams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega V.Navickas, paskutinis.
V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitą vasarą įsigaliojo jūsų įsakymas, nustatantis taršos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo tvarką. Pagal šią tvarką regionų aplinkos apsaugos departamentai tokius leidimus gali išduoti net per 90 dienų. Jeigu paskutinėmis dienomis nustatoma, kad įmonės pateikė netikslius duomenis, ir įmonė dar kartą pateikia patikslintą paraišką, tada vėl pradedamas skaičiuoti 90 dienų laikotarpis. Jeigu tokio leidimo įmonės negauna, jos negali vykdyti veiklos arba turi mokėti nemažas baudas. Natūralu, jog tokia nustatyta tvarka kenkia verslui ir mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Mano klausimai būtų du, o pirmasis konkrečiai dėl šios tvarkos. Ar nėra galimybių nustatyti trumpesnį laikotarpį, ypač kai tikslinami nereikšmingi duomenys, kad nebūtų stabdomos įmonių galimybės lanksčiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių?
Antrasis klausimas susijęs konkrečiai su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu. Būtent šio regiono įmonės ypač skundžiasi dėl biurokratinės tvarkos ir požiūrio į įmonių veiklą.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pati tvarka yra siejama su Europos Sąjungos reikalavimais, ir tokie leidimai turi būti. Nemažai niuansų dėl tvarkos ateina iš direktyvos. Be abejo, procedūros – dienų skaičius ir panašiai, – matyt, jau yra mūsų pačių numatytos. Tą darome nuolat. Dabar vėlgi keičiame tas taisykles, šiek tiek jas patobulindami pagal gyvenimą. Bet jūs pažiūrėkite, kokia yra situacija ir kas dėl to skundžiasi. Skundžiasi tie, kurie pateikia pavėlavę, praleidę visus terminus, ir nori per savaitę ar per dvi tokius leidimus gauti. Tai yra sudėtingi leidimai. Jie apima technologijas… Per trumpą laikotarpį iš tikrųjų negalima į viską įsigilinti. Aš manau, kad jau šiemet mes irgi įgijome šiek tiek tokios patirties. Beveik kiekviename departamente yra dvi, trys, keturios įmonės, kurios uždelsė ir laiku negavo to leidimo.
Mes dabar esame sudarę keletą grupių, kurios susitinka tiesiai su tomis įmonėmis ir žiūri, ar yra kokių nors sisteminių problemų, ar tai yra tik aplaidumas ir panašiai. Tais atvejais, kai yra aplaidumas, nieko nepadarysi. Jeigu yra sisteminiai, reikia keisti ir galbūt jūsų minimus terminus. Kaip tik dabar vyksta tas peržiūrėjimas.
O dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento aš galėsiu pasižiūrėti, kokia ten yra situacija, bet aš manau, jog jie gana principingai laikėsi, kad įmonės gautų laiku. Tikrai, visiems regionų departamentams buvo pasakyta nelaukti iki tos datos, kai tie leidimų projektai turi būti pateikti, ir nuolat, kas mėnesį, įmonėms priminti, kad jos turi tokią pareigą. Mes tikrai esame supaprastinę tą tvarką. Jeigu seniau kasmet reikėdavo leidimų, dabar yra kas penkeri, kas septyneri ir panašiai, bet jie yra ir sudėtingesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji ministrai, gerbiamasis premjere, dėkoju.
Prašyčiau ministrę V.Blinkevičiūtę į tribūną. Taip susitarėme, kad dar nebaigiame rytinio posėdžio. Ministrė pateiks du susijusius įstatymų projektus ir mes taip įvykdysime rytinio posėdžio programą. Ji ilgai nekalbės. Gerbiamoji ministre, prašom. Seimo narius prašyčiau nelydėti ministrų. Ministrai patys išeis.
V.Blinkevičiūtė. Užimtumo rėmimo įstatymo projektas ir kartu su juo Darbo kodekso kai kurių straipsnių keitimas, projektų registracijos Nr.XP-1232 ir Nr.XP-1233. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Ačiū, pirmininke. Na, nežinau, turbūt jums pateiksiu įstatymo projektą, nes nėra žmonių. Seimo nariai susirinks… Noriu…
PIRMININKAS. Ministre, kadangi mes čia ne vieni, mes dar turime simpatiškų žiūrovų…
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš jiems ir pateiksiu.
PIRMININKAS. …tai aš jiems turiu paaiškinti, kad Seimas yra dirbantis, net jeigu salėje yra spikeris, vienas Seimo narys iš opozicijos ir vienas iš pozicijos…
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kaip tik yra.
PIRMININKAS. …ir pranešėjas. O čia yra triskart daugiau. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Labai ačiū. Iš tiesų tada labai trumpai kalbėsiu.
Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia išties labai rimtą įstatymo projektą – Užimtumo rėmimo įstatymo projektą, kurio tikslas yra teisiškai reglamentuoti darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemą, darbo rinkoje ieškantiems darbo žmonėms pagerinti sąlygas bei didinti jų užimtumo gebėjimus ir skatinti darbdavius dalyvauti įgyvendinant užimtumo rėmimo priemones.
Rengdami šį įstatymą, mes atsižvelgėme į bendrą Lietuvos situaciją, į bendrą bedarbių struktūrą, į tai, kad vyrauja ilgalaikiai bedarbiai, į tai, kad vyresniems kaip 50 metų žmonėms sunkiau susirasti darbą. Įvertinome ir ekonominius… dabartinę migracijos situaciją, todėl pasiūlėme išties labai geras priemones, kaip turime dirbti individualiai su kiekvienu bedarbiu ar darbo ieškančiu žmogumi.
Šiame įstatyme yra labai geros priemonės, tokios kaip, pavyzdžiui, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, taip pat kitiems bedarbiams. Darbo biržos siuntimu baigusiems profesinį mokymą ir pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę yra numatytas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Tai yra labai svarbu jaunimui, pradedančiam darbą, nes darbdavys dažnai pasako: „Tu neturi jokių darbinių įgūdžių, todėl aš tavęs nepriimsiu į darbą“. Todėl šiame įstatyme yra numatyta tam tikra parama darbdaviams, tam tikros kompensacijos už šių asmenų įdarbinimą.
Taip pat yra dar viena nauja užimtumo rėmimo priemonė – tai bedarbių teritorinio mobilumo rėmimas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogui, susiradusiam darbą, į kurį reikia vykti tam tikrą laiką, o jam tai kainuoja, iki pusės mėnesio bus apmokamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos. Tai irgi labai svarbu Lietuvoje, nes mūsų žmonės dar gana nemobilūs valstybės viduje, nors, kaip sakiau, mobilūs išorės prasme, emigracijos už valstybės ribų prasme.
Ir dar viena labai gera priemonė įstatyme numatoma – tai yra darbo rotacija. Kitaip sakant, darbdaviui siūlome galimybę laikinai ligos, atostogų atveju įdarbinti žmogų iš darbo biržos ir už tą laikotarpį bus taip pat mokama tam tikra kompensacija. Taip pat yra iš esmės patobulintas neįgaliųjų rėmimas, numatytos tam tikros subsidijos įrengiant darbo vietą ir, įdarbinus neįgaliuosius, visą įdarbinimo laikotarpį be termino yra remiamas neįgaliųjų įdarbinimo laikotarpis. Taip pat yra naujai įtraukiamos papildomai remiamų bedarbių grupės, tų, kurie baigė profesinės reabilitacijos programas (aš turiu omeny neįgaliuosius po profesinės reabilitacijos); vyresni nei 50 metų vietoje priešpensinio amžiaus, tai yra ilgesnis laikotarpis; vaiko globėjas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų, bei tėvai, auginantys iki 18 metų neįgalų vaiką ir iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, tai yra jau ilgalaikiai bedarbiai. Yra numatytos taip pat ir didesnės subsidijos įdarbinant papildomai remiamus asmenis. Taigi iš tiesų įstatymas yra labai geras. Būtų labai gerai, kad Seime suspėtume jį priimti ir jis pradėtų galioti nuo birželio 1 dienos, nes šiam įstatymui įgyvendinti yra skiriamos lėšos ir iš Europos socialinio fondo. Mes galėsime panaudoti apie 40 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Tos priemonės kainuoja beveik 200 mln. litų, tačiau dalis jų ateis iš Socialinio fondo lėšų. Darbo kodeksas yra lydintis įstatymo projektas. Tiesiog mes siūlome atsisakyti tam tikrų nuostatų, nes manome, kad tas specialus įstatymas jas reglamentuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Net penki Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji – B.Vėsaitė. Prašom, kolege.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, šiam įstatymui vertėtų pritarti vien už tai, kad jūs siūlote gyventojų mobilumo didinimą. Tai yra tikra skurdo mažinimo strategija ir žmonėms nereikės vykti į Airiją, jeigu jie remiami galės pasiekti darbą netgi už minimalią algą. Bet kai kurios įstatymo nuostatos kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų grupės praplėtimo. Ar mums nereikėtų įdėti tam tikrų saugiklių, pavyzdžiui, kaip ir… Mes čia remiame iš valstybės biudžeto. Gal reikėtų įdėti saugiklius, kad, tarkim, prekybos įmonėse tokie darbuotojai galbūt ir negalėtų dirbti, o tik gamybos įmonėse. Toliau. Aš manyčiau, kad per daug darbdavius mes remiame, nes darbdavių… Aš sutinku remti „depresiniuose“ regionuose darbdavius, bet Vilniuje, Kaune, kitur iš tikrųjų pasinaudos ne tie, kuriems labiausiai reikia regionuose.
PIRMININKAS. Prašom klausti!
B.VĖSAITĖ. Ar jūs nematote, kad čia yra problema netgi tam tikrais momentais su tam tikrų grupių interesais ir ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų šio įstatymo antikorupcinio vertinimo?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Birute. Žinoma, mes galime atlikti tokį vertinimą, tačiau aš noriu pasakyti, kad šio įstatymo tikslas yra užimtumo rėmimas ta prasme, kad mes dirbame su tais bedarbiais, kuriuos turime darbo biržoje. Darbo biržoje šiuo metu yra registruota apie 80 tūkstančių bedarbių. Tai yra nedaug. Dar nereikia pamiršti tokio dalyko, kad tai yra žmonės, su kuriais reikia labai daug ir individualiai dirbti. Todėl mes turime galvoti, koks yra šio įstatymo pagrindinis tikslas. Tikslas yra toks, kad padėtume rasti bendrą kalbą žmogaus, kuris užsiregistravo darbo biržoje, ar tai būtų neįgalus žmogus… Beje, pas mus neįgaliųjų užimtumas yra labai prastas ir žemas, tiktai keli procentėliai, Europos Sąjungoje jis yra keleriopai didesnis. Tai reiškia, kad mes kaip tik labai daug turime dirbti su darbdaviais, kad jie priimtų į darbą neįgalų žmogų ir kad tam būtų sudarytos sąlygos.
Antras dalykas. Kai mes kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, irgi reikia individualiai dirbti. Kitaip sakant, mūsų tikslas, kad žmogus būtų įdarbintas ir dirbtų, o nebūtų kaip nurašytas ir jam nebūtų sakoma, kad jau tu beviltiškas ir gali gyventi tik iš pašalpų, ir apskritai nebūtų niekam nereikalingas. Todėl kažkaip… Šiaip manome, kad įstatymas yra labai pažangus, nes labai individualiai dirbama…
PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis. Prašom, kolega.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, tikrai įstatymas labai geras, reikėtų jį greičiau priimti, bet aš norėčiau pasiteirauti vieno tokio momento. Ar ūkininko ūkis pakliūva į remiamų darbų programą? Čia klausimas dėl to, kad anksčiau darbo biržos negalėdavo nukreipti bedarbių laikinam arba ilgesniam darbui į ūkininko ūkį, nes ūkininko ūkis – nei juridinis, nei fizinis asmuo nepateko į tą jurisdikciją? Ar šiame įstatyme… Mes jį svarstėme su mūsų rajono darbo biržos žmonėmis ir jie prašė manęs, nes rajonuose tai yra aktualu, kad būtų remiami bedarbiai, kurie būtų nukreipiami darbui į ūkininkų ūkius. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Žinote, aš manau, kad tai mes irgi turime aptarti. Jeigu tikrai čia yra kokių nors niuansų, aš pakalbėsiu dar su specialistais ir galbūt mes galime nukreipti ir į ūkininkų ūkius, bet tik su sąlyga, kad ten būtų vykdomas darbas griežtai laikantis visų darbo įstatymų, pagal visus reikalavimus. Pagal jokius kitokius būti negali, o ūkininko ūkyje būna, kad kaip ir atėjai, kiek patalkininkavai, lyg ir dirbi, lyg ir nedirbi. Pagal reikalavimus yra darbo sąlygos, darbo atlyginimai, socialinės garantijos. Mums esmė yra ta, kad tai būtų pagal civilizuotus santykius vykdomas darbas. Todėl čia aš dar papildomai pasiaiškinsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Mogenienė. Prašom, kolege.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamoji ministre, smulkūs verslininkai, dirbantys regionuose, ypač paslaugų, prekybos smulkiajame versle, būgštauja, kad teritorinio mobilumo skatinimo programa apmokant darbuotojams keliones į didesnius miestus labai neigiamai atsilieps kaip tik smulkiausiam verslui užkampesniuose, tolimesniuose Lietuvos regionuose, kur žmonės iš tikrųjų pagal perkamąją gyventojų galią negali galbūt suteikti tokių darbo sąlygų, kad visi žmonės išvažiuos, tiesiog liks plyni rajonai be verslo tolimesniuose Lietuvos miestuose.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Žinote, jeigu mes kalbėsime apie smulkųjį verslą ten, kur yra nedarbo lygis aukštesnis negu vidutinis šalies, ir ten, kur yra tie smulkieji verslininkai, tai čia yra galimybių gauti lėšas ir įdarbinant bedarbius pagal vietines užimtumo iniciatyvas, jos kur kas naudingesnės negu mobilumo išmoka. Todėl šiame įstatyme yra daug ir įvairių priemonių, kurias galės panaudoti tiek žmogus, įdarbinamas iš darbo biržos, tiek pats darbdavys. Ypač mes orientuojamės į vietines užimtumo iniciatyvas, pagal kurias remiame įsteigtas darbo vietas, ir jau pasiteisinęs kelinti metai šis projektas, jis ir yra skiriamas tik smulkiesiems verslininkams. Taigi bus kaip alternatyva, kuri jau yra… Kad dabar pasakyčiau, jog to mobilumo nebūtų, tai iš tikrųjų taip negali būti… Pavyzdys. Visai neseniai, prieš kokias tris savaites, man ryte į namus stacionariu telefonu skambina viena žemaitė moteriškė ir žemaitiškai sako: labas rytas, ministre. Sakau, iš kur jūs esate? Sako, aš iš Rietavo. Mane darbo birža siunčia arba į darbą, arba persikvalifikuoti. Sako, aš niekur negaliu važiuoti. Man pasiūlė darbą už 20 kilometrų. Sakau, kiek jums metų? Trisdešimt ketveri. Bet, sakau, reikia rinktis, nes visas gyvenimas yra prieš akis, esi jauna moteris. Paskui ji vėl skambino. Nesvarbu… Aš su darbo birža susisiekiau… Bet ta prasme… tikrai daug nemokės, atlyginimai nėra dideli ir, jeigu dalį dar už autobusą reikės sumokėti pirmyn, atgal, tai žmogus taip ir liks be nieko. Išvis praras motyvaciją, gyvenimas eina, nei pensijos, nei atlyginimo, nei šeimą ir vaikus išlaikyti. Taigi ta mobilumo parama yra geras dalykas.
PIRMININKAS. Yra dar vienas variantas, ministre, bet aš jo neminėsiu. E.Pupinis. Ištekėti.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre…
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ji ir du vaikus jau turi.
E.PUPINIS. Įstatyme minimas toks dalykas kaip rotacija. Jeigu tiesiogiai jį suprastume, rotacija ne visada yra geras dalykas. Žmonės pradeda dirbti. Jeigu jis tinkamas darbui, susigyvena per metus po to pakliūna į tą rotaciją, vėl turi išeiti, čia tam tikros tvarkos nėra. Yra pažymėta, kad yra rotacija, tačiau tvarką kažkas nustatys. Kokia čia rotacija turėtų būti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Žinote, čia kaip tik iš gyvenimo šis dalykas pasiūlytas. Vadinasi, kai yra nuolat dirbantis žmogus… Jis, pavyzdžiui, gali būti serga ilgesnį laiką. Ką padarysi, gali taip būti. Galbūt išeina atostogų, dar gali būti kitų šeimyninių aplinkybių ir mes suteikiame galimybę darbdaviui priimti į tą laikinai laisvą darbo vietą darbuotoją iš užsiregistravusio darbo biržoje. Tokiu atveju bus tam tikra kompensacija iš darbo biržos darbdaviui ir kartu darbuotojui. Mums yra labai svarbu, kad tas žmogus iš viso neprarastų darbinės motyvacijos. O tai, kad jis užsirekomenduos kaip gerai dirbantis, žiūrint į dabartinę mūsų darbo rinkos situaciją, yra labai gerai, nes kvalifikuotų žmonių mūsų darbo rinkoje tikrai trūksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Priešpaskutinė klausia A.Pitrėnienė. Dar klaus kolega P.Baguška.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamoji ministre, įstatymas nekelia abejonių, kad yra svarbus, reikalingas, ir manau, kad jis bus labai naudingas žmonėms. Tačiau štai kur kyla tam tikrų abejonių, ypač analizuojant ir skaitant 2, 3, 8 straipsnius, t.y. tuos straipsnius, kurie susiję su profesiniu mokymu, konsultavimu. Norėčiau paklausti.
Pacituosiu vieną iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos funkcijų: „Neformalaus švietimo kokybės vertinimas ir valdymas“. Tokia funkcija yra Švietimo ir mokslo ministerijos. Galėčiau pacituoti ir daugiau tokių sakinių, kurie lyg ir rodo, kad šiuo įstatymu pradedamos dubliuoti Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijos. Ar tai yra tik, sakykime, taip parašyta, ir todėl, kad nepaaiškinta, nematyti, kad tai yra skirtingos funkcijos, ar iš tikrųjų norima dubliuoti dviejų ministerijų funkcijas?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Nieko mes nenorime dubliuoti. Noriu pasakyti, kad mes labai ilgai dirbome su Švietimo ir mokslo ministerija, priėmėme jų pastabas. Buvau susitikusi su vadovais, su specialistais, dirbo ir mūsų specialistai. Man labai keista, kad kyla tokie niuansai.
Noriu pasakyti, kad Darbo rinkos mokymo tarnyba kaip dirbo, taip ir dirba. Tas funkcijas ji atlieka ir dabar. Suprantu, koks kilo klausimas. Kadangi dabar rengiamas naujas Profesinio mokymo įstatymo projektas, ten mes funkcijas atskirsime. Vienos bus skirtos tiesiogiai Švietimo ir mokslo ministerijai, kitos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Darbo rinkos mokymo tarnybai, kuri turėtų transformuotis į kvalifikacijų pripažinimo tarnybą. Tai funkcijai mes tikrai ruošiamės, tai mes suvokiame ir tai atliksime. Kiek esu įsigilinusi ir suvokiu Profesinio mokymo įstatymo projektą, jis tikrai nepradės galioti anksčiau kaip 2008 metais. Jis turės būti su pereinamaisiais laikotarpiais. O šis įstatymas ir ši tarnyba, kuri dirba ir neformaliojo švietimo, ir perkvalifikavimo srityse, ir panašiai, mums reikia, kad mirk gyvenk pradėtų galioti nuo birželio 1 d., nes mes tam turime lėšų ir yra gyvi žmonės, kuriems galėsime pritaikyti šį įstatymą. Dubliavimo tikrai nebus, nes labai glaudžiai dirbame. Tikiuosi, kad yra supratimas, labai norėčiau, kad jis būtų, ir būtų tam tikrų žmonių supratimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega P.Baguška. Prašom.
P.BAGUŠKA (MSG). Ministre, ar jūs nemanote, kad projekte nenustačius papildomų saugiklių dėl įdarbintų asmenų atleidimo darbdaviai galės piktnaudžiauti priimti asmenį 12 ar 6 mėnesiams, gauti subsidijas, o pasibaigus tam terminui darbuotoją atleisti ir priimti į jo vietą kitą remiamą bedarbį?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, taip neturėtų būti. Jeigu taip yra, tai yra tam tikros sankcijos. Noriu pasakyti, kad jau ir dabar… Kol kas galioja Bedarbių rėmimo įstatymas, kuriame įgyvendiname iš esmės dalį tų pačių funkcijų ir praplečiame galimybes. Kiek žinau, yra tekę lėšas išieškoti ir pareikalauti atsakomybės per teismus. Tai vyks ir toliau. Pagal galiojančius įstatymus nustatyta tvarka mes spręsime ginčus, toks punktas yra. Yra vienas baigiamosiose nuostatose apie ginčų nagrinėjimą, kad mes juos nagrinėsime įstatymų nustatyta tvarka, ir praktikoje jau yra buvę tokių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Noriu atkreipti dėmesį, manau, jūs irgi matėte, ir kiti kolegos Seimo nariai matė, kad yra gana didelė, 23 punktų, Teisės departamento išvada. Tikiuosi, nagrinėjant komitetuose į tai bus atsižvelgta.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu projektą, kuriame yra priimtos visos pastabos. Atsinešiau su visomis pataisomis.
PIRMININKAS. Prašom, mokykitės kiti ministrai, kurie negirdi, ir Seimo nariai taip pat. Mielieji kolegos, ar norima vis dėlto kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ačiū, ministre.
Kolegė B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Negaišindama daug laiko galiu pasakyti, kad įstatymas yra pažangus, nepaisant kai kurių abejonių. Manau, svarstymo metu mes jas galėsime išsklaidyti arba pataisyti. Siūlau kolegoms pritarti.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas kitokią nuomonę turi?
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Ne, kyla šiek tiek abejonių. Be abejo, įstatymo reikia, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuotų savo dėmesį pirmiausia į dabartinių darbuotojų, dirbančių žmonių, atlyginimus ir jų indeksavimą. Kartais susidaro įspūdis… Kadangi mažėja bedarbių skaičius, kai kurios funkcijos darbo biržų tampa lyg ir nebūtinos. Todėl šis įstatymas, be abejo, yra geras, bet pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojų atlyginimų indeksavimui, jų didinimui ir tam, ką valstybė gali padaryti, kad šis kėlimas būtų nuolat užtikrinamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdžiu, kad ministrė pritarė, bet manau, kad kolega R.Kupčinskas taip pat pritarė projektui, bet išreiškė papildomų pageidavimų.
Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams? Ačiū. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad abiem atvejais, t. y. ir dėl pagrindinio įstatymo, ir dėl papildomo, pagrindinis komitetas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? O dėl pirmojo didžiojo įstatymo projekto papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? (Balsai salėje) Dar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Paskui vėl nespėsite išnagrinėti kitų projektų. Gerai, minutėlę, aš turiu susigaudyti. Sutinkame, kad pagrindinis abiem atvejais yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas dėl pagrindinio. Sutinkame. Ekonomikos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai? Sutinkame. Ir Verslo ir užimtumo komisija. Gerai. Ačiū.
Svarstymo data yra numatyta gegužės 9 dieną. Jeigu iškils kokių nors keblumų, turėsime 10 dienų ir iki vidurio arba antroje dekadoje galėsime priimti. Tada liks 10 dienų Prezidentui, kad pasirašytų ir paskelbtų. Mes galime spėti iki gegužės pabaigos. Tiesa, jeigu komitetai, aš kreipiuosi į esamų komitetų vadovus ir jų atstovus, sugebės, galime užrašyti ir gegužės 4 dieną. (Balsai salėje) Gerai, gegužės 4 d. ir vienas, ir kitas įstatymas.
Ačiū, mielieji kolegos, už supratimą. Mes įvykdėme visą rytinę programą ir kai ką iš vakarinės programos. Posėdis baigiamas, o vakarinis posėdis prasidės… (Balsai salėje) Registracija? Prašom užsiregistruoti, bus smagiau. Vakarinis posėdis, kaip numatyta, prasidės 15 val. galbūt su papildomu klausimu. Tik registruojamės. Ačiū.
Užsiregistravo 16 Seimo narių.
Užtenka, nes dirbom viršydami planą, o kai kurie neužsiregistravo. Ačiū. Prašom nekrėsti pokštų, registravimas neturi jokios politinės reikšmės. Ačiū. Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis – 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.