Tryliktasis
(149) posėdis
2006
m. kovo 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.MUNTIANAS ir V.GEDVILAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rytinį posėdį. Prašom registruotis. Atsiprašau, suprantu, kad labai svarbiam momentui ne visi buvo pasiruošę, prašom pakartoti registraciją. Gerbiamieji, susikaupkite. Trečią kartą nekartosime.
Ačiū. Šiandien posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai.
2006 m. kovo 30 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Gerbiamieji, dėl šiandienos darbotvarkės kokių būtų pasiūlymų, papildymų? P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LF). Labai ačiū. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų frakcijos vardu siūlau ir teikiu Seimo nutarimo projektą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“. Mes performulavome savo pasiūlymą. Aš tikiuosi, kad jis yra priimtinas ir Valstybės kontrolės vadovei, ir visam jos kolektyvui. Jis skamba taip: „Pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki 2006 m. liepos 1 d. atlikti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos lėšų ir turto valdymo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams 2005 m. vertinimą“. Yra užregistruotas, išdalytas ir mes siūlome, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nedelsiant įtraukti į šios dienos posėdį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nedelsiant? Ačiū. Prašom. Kokių dar būtų papildymų, pasiūlymų? Prašom, kolega J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dauguma iš jūsų perskaitė vakar dienos nerimastingas žinias, susijusias „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo reikalais. Kaip mes suprantame, yra iškilusi reali grėsmė, kad tos akcijos gali tiesiog atitekti „Rosneft“ ar kitai Kremliui lojaliai kompanijai. Ir aš manau, kad šioje situacijoje, kai kalbama apie didžiausią 3–4 mlrd. litų nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos sandorį, Seimas neturi likti nuošaly. Mes, kaip opozicija, turime įvairius instrumentus: surinkti dešimt parašų, pateikti klausimus ar net neeilinį posėdį sušaukti ir t. t. Bet mes būtume linkę pasilaikyti tas galimybes atsargoje, jeigu jūs padėtumėte geranoriškai susitarti su Vyriausybės atstovais, su premjeru, kad išnaudojant Vyriausybės valandą pirmiausia ir būtų jo koncentruota informacija apie „Mažeikių naftos“ reikalus ir kad būtų sutarimas, jog pirmiausia klausinėjame ta tema, o ne apie kokius nors pavežamus šunelius ar dar ką nors. Jeigu dėl to sutartume, mes tada nesiūlytume kokių nors specialių klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mes siūlytume iš darbotvarkės išbraukti numatytą rezervinį klausimą – Azartinių lošimų įstatymo projektą, nes Vyriausybė baigia rengti analogišką įstatymo projektą. Manau, kad juos reikėtų svarstyti abu kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų frakcijos vardu norime pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės 1-18a, 1-18b ir 1-18c klausimų bloką, susijusį su Pilietybės įstatymo pakeitimais, nes pagal tokią redakciją, kokia yra šiuo metu, jeigu šį įstatymą Seimas priimtų, kiltų labai didelė painiava ir nesusipratimų mūsų išeivijai, nes tai reikštų, kad tie žmonės, kurie iki 2003 metų įgijo kitos valstybės pilietybę, automatiškai prarastų Lietuvos Respublikos pilietybę. Tas klausimas dar reikalauja išsamesnio apsvarstymo, todėl kviestume šiandien jo nepriimti, sudaryti grupė, kuri išnagrinėtų, ir tada sutarus vėl įtraukti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statuto 36 straipsnis įpareigoja, kad prieš vieną dieną iki Seimo posėdžio turi būti pateiktos Teisės departamento išvados. Mes paprastai gauname pavėluotai. Tai turėtume nesvarstyti. Todėl aš prašyčiau atkreipti dėmesį, kad išvadas mes gautume laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar dėl vienos nevykusios praktikos. Anksčiau paprastai, jeigu kokiu nors klausimu Etikos ir procedūrų komisija padarydavo savo išvadą, kurioje vienaip ar kitaip būdavo kas nors konstatuojama, ir klausimas būdavo apie klausimų svarstymą čia, Seime, apie Statuto pažeidimus arba ne, tai iš karto kitame posėdyje posėdžio pirmininkas apie tas išvadas informuodavo ir būdavo priimamas sprendimas. Dabar dėl įstatymo Nr.XP-1062 išvados seniai yra, Seimo Pirmininkas tą pačią dieną apie tai buvo informuotas, Seimo nariams buvo išdalinta. Vienas iš balsavimų, kaip teigia Etikos ir procedūrų komisija, vyko neteisėtai, vadinasi, jis negalioja, taigi įstatymas turėjo būti grąžintas darbo grupei. Apie tą turėtume paskelbti, kad komitetai nesvarstytų, nes komitetai neturi teisės to klausimo svarstyti, nes tokio balsavimo nebuvo. Aš nenoriu ilgai tęsti, bet norėčiau, kad jūs tą išvadą, ar jūs, ar paprašytumėte Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, kad jis ją paskelbtų ir kad būtų priimtas toks sprendimas, kaip jie rekomenduoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime nuo pabaigos. Dėl kolegos S.Pečeliūno mes pabandysime posėdžio metu išsiaiškinti. Dabar dėl išbraukimo iš darbotvarkės Azartinių lošimų įstatymo projekto, tai socialdemokratų siūlymas, taip suprantu kolegos A.Butkevičiaus pasiūlymą. Dėl šito reikės apsispręsti balsavimu. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Socialdemokratų frakcijos pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės Azartinių lošimų įstatymą Nr.XP-776, nes nėra Teisės departamento išvadų? Ar galime bendru sutarimu išbraukti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nėra Teisės departamento išvados. Klausimai 1-18a, 1-18b ir 1-18c. (Balsai salėje) Bendru sutarimu išbraukiame iš darbotvarkės.
Dėl J.Razmos pasiūlymo aš manau, kad galima dėl to susitarti ir Vyriausybės valandos metu pirmiausia klausti dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“. Galima susitarti, nėra prieštaravimų? Ir papildomai įtraukti į darbotvarkę Liberalų frakcijos pasiūlymą dėl audito. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Nereikia? Reikia? Prašom, kas už tai, kad įtrauktume Liberalų frakcijos pasiūlymą dėl Valstybės kontrolės audito, prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 23. Liberalų frakcijos pasiūlymas dėl Valstybės kontrolės audito į darbotvarkę įtrauktas. Taigi, mielieji, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę su papildymais ir pataisymais? Nėra prieštaravimų? Nėra. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, be atitinkamų pareigų turime ir tam tikras malonias akimirkas. Šiandien turime galimybę plenariniame posėdyje pasveikinti mūsų kolegą A.Monkevičių 50-mečio proga ir palinkėti jam kuo geriausios sėkmės, asmeninės laimės, stiprybės. (Plojimai) Gerbiamieji, reikia pažymėti, kad labai svarbu, kad būtent Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas įžengė į brandos amžių.
Yra vienas skelbimas. Darbo partijos frakcija 2006 m. kovo 29 d. posėdyje priėmė sprendimą seniūnės pirmuoju pavaduotoju vietoj Valentino Bukausko skirti Saulių Bucevičių.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos ir kitų valstybių stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo projektas Nr.XP-871. Pranešėjas – H.Žukauskas Užsienio reikalų komiteto vardu. Svarstymas ir priėmimas.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Ekscelencija Rumunijos Respublikos ambasadoriau Lietuvoje! Šiandien gana svarbus momentas tiek Lietuvai, tiek ir dviem stojančioms į Europos Sąjungą šalims, t.y. Rumunijai ir Bulgarijai. Man yra didelė garbė pristatyti įstatymo projektą. Aš labai atsiprašau, perskaitysiu visą pavadinimą, galbūt tai reikalinga. Įstatymo dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo projektas. Noriu pasakyti, kad šį projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu ir šiuo metu vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių šis ratifikavimo įstatymas jau yra priimtas. Dar dešimtyje valstybių ratifikavimo procedūras numatoma baigti 2006 metų pavasarį. Trijose valstybėse planuojama baigti 2006 metų antroje pusėje.
Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja stojimo sutartį ir jei Europos Komisijos nuomonė dėl šių dviejų šalių stojimo būtų vienokia ar kitokia, mūsų Seimo sutarties ratifikavimo iš naujo peržiūrėti nebereikės. Todėl šiandien aš Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto vardu noriu perskaityti išvadą, kad mano minėtam įstatymo projektui Užsienio reikalų komitete yra pritarta ir balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, vienas susilaikė. Siūlau kolegoms Seimo nariams šiandien atlikti misiją ir sudaryti galimybę dviem Europos šalims įsijunti į mūsų bendrą Europos šeimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Europos reikalų komiteto vardu P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Šiandien mes turime apsispręsti ir padaryti savo sprendimą dėl dviejų Vidurio ir Rytų Europos valstybių – Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimo.
Kolegos, mes kartu pradėjome derybas. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė. Mes tapome nariais pirma laiko. Bet tai nereiškia, kad mes negalime ir neturime galvoti apie tuos, kurie ėjo kartu, bet dėl įvairių priežasčių nesugebėjo laiku baigti derybų ir įvykdyti įsipareigojimų kartu su mumis. Aš asmeniškai giliai įsitikinęs, kad niekas taip nemobilizuoja ir neįpareigoja Europos Sąjungos veiklos mastu kaip tikroji narystė. Kita vertus, valstybė, nevisiškai pasiruošusi narystei, yra valstybė, kuri iš esmės baustų save. Todėl tai yra kiekvienos valstybės pasiryžimo, įsipareigojimo kitiems, sau, savo piliečiams reikalas.
Bulgarijos ir Rumunijos deklaruojamas pasiruošimas narystei Europos Sąjungoje turi būti mūsų išgirstas. Mes negalime ir neturime teisės pamiršti Europos Sąjungos vieno fundamentalaus principo – solidarumo ir pasitikėjimo kitomis valstybėmis, kurios iš esmės tenkina kriterijus.
Todėl, mielieji kolegos, man didelė garbė pateikti jums Europos reikalų komiteto išvadą, kuria sausio 25 d. 12 balsavus už ir vienam susilaikius komitetas pritarė Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimui. Esu įsitikinęs, kad Seimas turi priimti šį atsakingą ir reikalingą sprendimą gerai apgalvojęs, tačiau abiejų komitetų išvados tam palankios. Tikiuosi, mūsų sprendimas turės tam įtakos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dalyvauti diskusijoje norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū. Yra Seimo Pirmininko valia priimti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Prieštaravimų nėra? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų.
Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui, ratifikavimui. Noriu pasakyti vieną pastabą gerbiamajam pranešėjui, kuris ką tik kalbėjo, kad Lietuva Europos Sąjungos nare tapo ne per anksti. Tapo laiku, o galbūt galėjo tapti keliomis dienomis ar mėnesiais anksčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Kadangi nėra kalbančių prieš, tai… Jau atsirado, bet ne dėl mano raginimo. Man regis, visai neseniai Lietuvos taip pat buvo panaši pozicija, ir tas optimizmas, kuriuo senosios Europos šalys palaikė mus ir suteikė Lietuvai šansą pačiai tvarkyti savo reikalus viduje, teisėkūros ir kitus, tie šansai visada turi būti priimami optimistiškai. Man atrodo, dviem šalims, naujoms šalims, mes taip pat turime suteikti galimybę tapti mūsų bendros šeimos narėmis ir sutvarkyti savo teisėkūrą ir įstatymus taip, kad jie būtų palankūs tiek visai Europos Sąjungai, tiek šioms šalims. Suteikime joms šansą ir siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – D.Barakauskas. Prašom.
D.A.BARAKAUSKAS (LDF). Ačiū, kad įjungėte. Kviečiu visus balsuoti už, nes tai Lietuvos valstybei yra labai svarbus teisinis aktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, kai stebi Lietuvos gyvenimą įstojus į Europos Sąjungą, taip ir matyti, kad mūsų politinis elitas kaip buvo pripratęs sulenkta nugara vaikščioti po Maskvos koridorius, tai ta nugara dar labiau susilenkė vaikštant po Briuselio koridorius. Iš kai kurių Vyriausybės sprendimų matyti, kad Lietuva atsistoti drąsiai kietu stuburu… ir kietai mąstančių politikų nebeliks. Todėl man gaila Rumunijos ir Bulgarijos. Lietuvai reikėjo 50 metų priprasti gyventi pasaulyje savarankiškai ir po to kur nors įlįsti. Mes bestuburiai buvome, bestuburiai likome, ir man gaila, kad Bulgarijai ir Rumunijai siūlomas tas pats variantas. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš, Europos Sąjungos priešininkas, šį kartą labai ramiai balsuosiu už mūsų įstatymo ratifikavimo projektą, nes, mano giliu įsitikinimu, šių dviejų valstybių priėmimas ir po to kitų valstybių priėmimas bus dar keli vinukai į Europos Sąjungos karstą. Tą puikiai demonstruoja, beje, noriu pasakyti, situacija su euru.
Mes dabar verkiame, kad Lietuvai neleis įvesti euro, nors visus kriterijus tenkiname, jau prakalbome apie Mastrichto kriterijų keitimą, bet niekaip negalime suprasti, kad Europos Sąjunga jau nesusitvarko su penkiolika valstybių. Ji nenori euro įvesti vien todėl, kad ateis dar keli maištautojai, kurie trukdys šiam klubui ramiai egzistuoti. Taigi naujų valstybių priėmimas į Europos Sąjungą, o vėliau į euro zonos išplėtimą tik sukels didesnį chaosą. Todėl aš ramiai balsuosiu už šį ratifikavimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, išklausėme nuomones už ir prieš. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo ratifikavimo projekto priėmimo.
Už – 85, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
D.Barakauskas. Prašom. Iš vietos negalima. Ačiū. D.Barakausko balsas už.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją“ projektas Nr.XP-1048ES. Pranešėjas Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas perskaitė ilgą pavadinimą, aš jo nekartosiu. Noriu perskaityti ir jums pranešti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl šio įstatymo ratifikavimo projekto. Išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlau kolegoms pritarti ratifikavimo projektui ir iš anksto dėkoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pasisakė už. Kviečiu jus taip pat balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norinčių diskutuoti nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū.
Seimo Pirmininko valia prašoma taikyti priėmimo ypatingos skubos tvarką. Ar nėra prieštaravimų? Nėra. Prašome. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl svarstomo įstatymo projekto.
Už – 78, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Įstatymo dėl Susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos ir Protokolo dėl Susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai ratifikavimo projektas Nr.XP-1131. Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl įstatymo projekto Nr.XP-1131. Išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo įstatymu ratifikuojama tarptautinė sutartis nėra įprastinė Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, todėl nėra aiškios teisinės procedūros, kaip Lietuvos Respublika turėtų priimti tarptautinius įsipareigojimus kartu laikydamasi savo konstitucinių nuostatų. Už tokią komiteto sprendimo išvadą 7 balsavo už, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Todėl aš siūlau su šia komiteto išlyga pritarti šiam įstatymo ratifikavimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Komiteto nuomone, šiuo įstatymu ratifikuojama tarptautinė sutartis nėra įprastinė Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, nes šios sutarties tiesioginės šalys yra ne Lietuvos Respublika, o Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tokios sutarties ratifikavimas yra pirmas atvejis Lietuvos Respublikoje, todėl nėra aiškios teisinės procedūros, kaip tokie tarptautiniai sutarimai turi būti priimami laikantis visų konstitucinių nuostatų. Todėl ateityje, kad dėl šioms sutartims taikomų tiesioginių procedūrų nekiltų klausimų, komiteto nuomone, reikėtų parengti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų – nuomonė prieš. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji, manau, vis dėlto yra problema ratifikuojant šią sutartį, apie tai užsiminė abu pranešėjai iš pagrindinės Seimo tribūnos. Ši ratifikavimo procedūra prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui, Tarptautinių sutarčių įstatymui. Manau, kad tokias ratifikavimo procedūras galima vykdyti tik tada, kai pirmiausia yra sutvarkyta ratifikavimo teisinė bazė. Šitoje vietoje mes vežimą statome priekyje arklio. Manau, mes tuo būdu pažeidžiame Lietuvos Respublikos įstatymus. Aš negaliu pritarti šios sutarties ratifikavimui dėl procesinių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Olekas – nuomonė už. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, abu komitetai pastebėjo, kad yra arba būtų tiksliau, jeigu būtų pataisytas Tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymas, bet esminių prieštaravimų įstatymui nenumatė. Iš esmės tai yra svarbi sutartis, manau, naudinga Lietuvai, nes mes ir dabar laukiame vienos ekstradicijos, todėl siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje norinčių dalyvauti nebuvo, nuomones išklausėme. Prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimui įstatymo projektui po svarstymo.
Už – 80, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo įstatymo ratifikavimo projektui.
Yra Seimo Pirmininko valia ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Prašom – nuomonės už, prieš. Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą?
Už – 83, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Įstatymo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos ir Protokolo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarčiai dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo projektas Nr.XP-1132. Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai dar viena Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, įstatymo ratifikavimo projekto išvada. Ji yra analogiška prieš tai buvusiai. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir siūlyti Vyriausybei, tekstas yra analogiškas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė, todėl prašau, siūlau Seimo nariams pritarti šiam ratifikavimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarstome įstatymo projektą, analogišką svarstytam projektui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada taip pat yra analogiška, t.y. bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui. Tačiau kartu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė siūlymą, kad būtų parengtas įstatymo projektas, atsižvelgiant į tai, kad svarstoma sutartis nėra tipinė ir kad nėra aiškios teisinės procedūros, kaip Lietuva, Lietuvos Respublika turėtų prisiimti teisinius įsipareigojimus kartu išlaikydama savo konstitucines nuostatas, nes sutarties objektas yra Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Taigi bendru sutarimu balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu? Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė Protokolui dėl Susitarimo dėl teisinės savitarpio pagalbos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti šiam protokolui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai A.Dumčiui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, lygiai taip pat kaip ir dėl ankstesnio įstatymo ratifikavimo projekto aš esu prieš, kadangi pati priėmimo procedūra prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Noriu priminti, kad teisėje nėra mažų ar didelių pažeidimų. Yra pažeidimai. Jeigu yra pažeidimų, juos reikia taisyti ir viską atlikti taip, kaip numato mūsų valstybės įstatymai. Mes po truputį pažeidinėjame Seime, o paskui kiti daug daugiau pažeidinėja gyvenime. Ir turime tą situaciją, kokia dabar yra Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra. Prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui.
Už – 80, prieš – 2, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui. Yra Seimo Pirmininko prašymas ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Prieštaravimų nėra? Nėra. Ačiū. Nuomonių už ir prieš nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 79, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo, įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1130. Užsienio reikalų komiteto vardu R.Turčinskas. Svarstymas ir priėmimas.
R.TURČINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū.
Yra Seimo Pirmininko prašymas ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonių nėra. Prašom balsavimu apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Ačiū. Už – 85, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1124. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu kolega B.Bradauskas. Atsiprašau, komiteto pirmininkas J.Lionginas. Priėmimas. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo papildomų pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad liktų protokole ir redaguojant patį įstatymo projektą, tai yra 10 straipsnio 3 punkte teikėjų autorių yra praleistas vienas žodis „įstatymo“. Turėtų skambėti: „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Reikia įterpti žodį „įstatymo“. Daugiau papildomų pastabų ir pasiūlymų nėra. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar, jeigu galite, dėl Teisės departamento pastabų?
J.LIONGINAS. Į Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Atsižvelgta, taip?
J.LIONGINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl įstatymo projekto 1 straipsnio. Prieštaravimų nėra? Pritarta. Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto priėmimo nuomonė už – kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Sveikinu tokio įstatymo pasirodymą. Iš tikrųjų jį reikia priimti dabar ir jau vakar reikėjo jį priimti. Tačiau noriu kita pasakyti. Pritariu bendrai strategijai, kad reikia mažinti gyventojų pajamų mokesčius, didinti turto mokesčius, aš tą suprantu ir pritariu tam dalykui, tačiau didinti turto mokesčius revoliucijos būdu – tris penkis kartus, mano supratimu, yra visiškai neleistinas dalykas. Turėtų būti evoliucija – po 20%, po 30%, panašiai kaip Finansų ministerija ateityje ir siūlys. Šitą klaidą reikėtų kuo skubiau taisyti, nes žmonės dabar sutrikę, kai kurie jau turto mokestį yra sumokėję. Šis įstatymo projektas tikrai yra būtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes pačiu laiku suskubome pataisyti tą įstatymą, kurį priėmėme lyg kažko gero norėdami. Manau, kad verslui tai būtų gera parama tiek pratęsiant terminus, tiek ir įvairių skundų ir pareiškimų terminus. Todėl kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Aš už santykinai, ir kodėl? Vis dėlto valstybė turi būti valdoma pagal tam tikrus principus. Prieš priimant įstatymą reikia pagalvoti, paskaičiuoti, o dabar išeina, kad Lietuvos valstybė valdoma pagal sukelto triukšmo decibelus. Priimame įstatymą, iš tribūnų visi įrodinėja – ministrai, premjerai, – kad tas įstatymas būtinas. Iš tikrųjų turto mokestis visur yra ir jis turi būti mokamas. Staiga tie, kurie įsikūrė Gedimino prospekte, pamatė, kad jiems labai išaugo kainos. Na, ir sukėlė triukšmą, decibelai didžiuliai. Vyriausybė – į krūmus, Seimas – į krūmus. Jėzus Marija, ką mes padarėme. Atleiskite ponai, jeigu toliau taip bus valdoma valstybė, ar ne laikas jums visiems pasakyti: nesugebame valdyti valstybės ir formuojame naują Vyriausybę. Nes kai žmonės įpras veikti pagal decibelus, nieko jūs nepadarysite, bus dar didesnė anarchija nei dabar. Todėl pats principas, kad valstybė nesuskaičiavo, neįvertino ir dabar atsitraukė… Bet jeigu žiūrėtume principinės pozicijos požiūriu, tai yra labai negerai, kai valdo decibelai, o ne argumentai. Reikia palaikyti, bet tai yra labai didelis minusas valstybei. Tuo labiau kad dabar išeina premjeras ir sako: mane apgavo. Dieve mano, kas darosi valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Įstatymo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo projektas Nr.XP-811. Pranešėjas Užsienio reikalų komiteto vardu – V.Domarkas. Svarstymas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Užsienio reikalų komiteto kaip pagrindinio komiteto išvadą dėl įstatymo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo projekto Nr.XP-811. Užsienio reikalų komitetas svarstė, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas, prašom.
A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymą ir nutarė jam pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Yra galimybė ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Nėra prieštaravimų? Nėra. Ačiū. Prašau dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašome balsuoti ir balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-62. Užsienio reikalų komiteto vardu – V.Domarkas. Prašom. Svarstymas.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pristatau Užsienio reikalų komiteto kaip pagrindinio komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.XP-62. Komitetas svarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Bosas. Prašom.
A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį įstatymą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavo už 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Dėl balsavimo motyvų pasisakyti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū. Yra pareiškimas dėl priėmimo ypatingos skubos tvarka. Prieštaravimų nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo dėl Susitarimo dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo ratifikavimo projektas Nr.XP-479. Pranešėjas – V.Grubliauskas Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto kaip pagrindinio komiteto išvadą dėl įstatymo dėl Susitarimo dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo ratifikavimo projekto. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių teikiamam projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, jokių atskirųjų nuomonių pareikšta nebuvo. Siūlau pritarti šiam teikiamam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau Užsienio reikalų komiteto kaip papildomo komiteto išvadą dėl įstatymo dėl Susitarimo dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo ratifikavimo projekto Nr.XP-479. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Yra siūlymas šį įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Prieštaravimų nėra, nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 76, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1-11 darbotvarkės klausimas – įstatymo dėl Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautinių sutarčių ratifikavimo projektas Nr.XP-1049. Ekonomikos komiteto vardu pranešėjas – kolega V.Škilis. Prašom.
V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikdamas svarstyti ir priimti Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautinių sutarčių įstatymo ratifikavimo projektą, norėčiau priminti, kad, ratifikavus šią sutartį, Lietuva taps visateise tarptautinės organizacijos Eurokontrolė nare ir dalyvaus svarstant svarbius Europos oro transporto plėtros klausimus. Svarstymo metu 12 Ekonomikos komiteto narių balsavo teigiamai, vienas susilaikė. Kviečiu Seimo narius balsuoti už projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo papildomas svarstant šį įstatymo projektą. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Jokių atskirų nuomonių nebuvo. Siūlau pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl įstatymo dėl Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautinių sutarčių ratifikavimo projekto Nr.XP-1049. Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Yra siūlymas priimti įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra? Prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 73, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1-12 darbotvarkės klausimas – įstatymo dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių taisyklių ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir naudojamos ratinėse transporto priemonėse, nustatymo ratifikavimo projektas Nr.XP-668. Užsienio reikalų komiteto vardu – pranešėjas kolega H.Žukauskas. Svarstymas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Susitarimą dėl bendrųjų techninių taisyklių ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, nustatymo ratifikavimo projektą. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra. Siūlau pritarti šiam ratifikavimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu – kolega V.Škilis. Prašom.
V.ŠKILIS (DPF). Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Turime galimybę šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 76, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1-13 darbotvarkės klausimas – įstatymo dėl Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos konvencijos ir jos protokolo ratifikavimo projektas Nr.XP-1095. Užsienio reikalų komiteto vardu – pranešėjas V.Škilis. Svarstymas. Prašom. Atsiprašau, V.Stankevičius.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį svarbų klausimą. Posėdyje dalyvavo 9 komiteto nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas kolega J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui svarstyti Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos konvenciją ir jos protokolą. Lietuvos prisijungimas prie šios konvencijos pagrįstas būtinybės kuo geriau atstovauti Lietuvos žvejybos interesams Baltijos jūroje ir Šiaurės Atlante. Laukiami narytės rezultatai: efektyvesnis Lietuvos žvejybos ir aplinkos apsaugos interesų atstovavimas, mokslininkų kvalifikacijos kėlimas ir Lietuvos mokslo institucijų dalyvavimas šios tarybos finansuojamuose projektuose. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos konvencijos ir jos protokolo ratifikavimo projektui, ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Yra siūlymas priimti ypatingos skubos tvarka. Prieštaravimų nėra. Kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Įstatymo dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo projektas Nr.XP-1129. Pranešėjas – H.Žukauskas Užsienio reikalų komiteto vardu. Svarstymas.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Įstatymo dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo projektą ir priėjo prie išvados pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 7, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Siūlau kolegas palaikyti ir balsuoti už šitą ratifikavimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu – kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo projektą ir pažymėjo, kad Povandeninis kultūros paveldas Lietuvoje yra labai reikšmingas, turime daug užtvindytų ir ežeruose buvusių gyvenviečių, kapaviečių, taip pat nuskendusių laivų nuo priešistorinių laikų ir šiam ratifikavimo projektui komitetas bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Yra pasiūlymas įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių… Atsiprašau. Dėl įstatymo 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Ačiū. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Rezervinis darbotvarkės 1 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir po jos pertvarkymo veiksiančios uždarosios akcinės bendrovės atleidimo nuo mokesčių mokėjimo įstatymo projektas Nr.XP-1077. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Svarstymas.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1077. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Motyvai: pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas specialusis mokesčių lengvatų įstatymas gali nustatyti tik laikinas mokesčių lengvatas. Be to, minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio ir pažeisti proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Be to, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui priimti nutarimą, kuriame būtų pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti įstatymo projektą dėl 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr.IX-1976 Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę paskelbimo negaliojančiu ir nustatyta tvarka teikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra išvada atmesti. Prašom nuomonę prieš. Kolega A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (DPF). Iš tikrųjų klausimas nėra toks paprastas, nes Ignalinos atominė elektrinė yra uždarymo stadijoje. Ir, žinoma, ateityje jai teks mokėti turto ir kitus mokesčius. Žinoma, jeigu pinigai mokesčiams bus skiriami iš biudžeto, tada galbūt klausimai bus išspręsti. Bet aš bijau vieno dalyko ir pasisakau prieš, kad tam nebūtų naudojami uždarymo fondo pinigai. Todėl šitoje vietoje galvočiau, kad būtų galima padaryti išimtį Ignalinos atominei elektrinei ir atleisti ją nuo turto mokesčių. Taip sakant, supaprastėtų procedūra ir būtų įdėti tam tikri saugikliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LF). Iš esmės palaikau komiteto nuomonę ir pasisakau prieš įstatymą, kaip iš principo iškreipiantį mūsų biudžeto sandarą. Manau, kad tokie precedentai iš tikrųjų netgi Ignalinos atominės elektrinės atveju turėtų būti negalimi. Nematau trikdžių Ignalinos uždarymo fondo papildyti tiesiogiai per biudžetą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo pagrindinio komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą. Prašom balsuoti. Už reiškia pritarti pagrindinio komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą.
Už – 62, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei atmesti po svarstymo įstatymo projektą.
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1084. Pranešėjas – V.Stankevičius. Pateikimas. Prašom.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas, Klaipėdos miestas buvo prijungtas prie Lietuvos ir aš manau, kad jūs pritarsite, kad nuo to laiko Lietuva tapo gerokai ryškesnė, galingesnė valstybė, pagaliau Lietuva tapo jūrų valstybe, kuo mes ir dabar labai didžiuojamės. Sausio 15 dieną Klaipėdoje tai dienai paminėti organizuojami labai iškilmingi renginiai. Labai aktyviai dalyvauja mūsų jaunimas ir apskritai visi klaipėdiečiai. Manau, mes turėtume gerbti savo istoriją. Mums, klaipėdiečiams, labai svarbu, kad ta diena būtų paminėta ne tik Klaipėdoje, ne tik Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje, todėl siūlau šią pataisą. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Atsiprašau, nuomonė už – kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai pritariu šiam teikiamam įstatymo projektui ir noriu pasakyti, kad tai nėra vien tik Klaipėdos krašto šventė. Aš įvardyčiau truputį platėliau – visos Vakarų Lietuvos, na, regiono, jeigu taip galima sakyti, šventė, kuri yra tikrai svarbi ne vien Klaipėdos krašto žmonėms, bet ir visai Lietuvai. Manau, šio įstatymo projekto atmetimas, ypač pateikimo stadijoje, tikrai reikštų ir mūsų tokį didžiavalstybiškumo požiūrį į šią gana svarbią šventę Klaipėdos krašto žmonėms. Todėl, gerbiamieji kolegos, tikrai nesiūlyčiau žvelgti į šį teikiamą projektą su įtarumu, kad išskiriamas vienas regionas. Aš manau, kad tai yra tikra šventė, kurią turėtų švęsti visa mūsų valstybė. Ačiū. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš labai gerbiu kolegos pasiūlymą, tačiau manau, kad Lietuvoje kiekvienas miestas turi istorinę praeitį ir kiekvienas miestas tokiu atveju turėtų būti pagerbtas. Todėl manyčiau, kad nereikėtų išskirti būtent Klaipėdos, nes ar aš, ar kitas, ar trečias Seimo narys – kiekvienas siūlys savo miestą taip pat pagarsinti ir pripažinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomones už ir prieš. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui.
Už – 43, prieš – 10, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomi. Ar yra kokių pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti gegužės 2 dieną. Nėra prieštaravimų? Ačiū.
Darbotvarkės r-5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1163. Pranešėjas – V.Karbauskis. Pateikimas. Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas yra papildyti Atmintinų dienų sąrašą saugaus eismo diena. Saugus eismas tiesiogiai veikia visą Europos Sąjungos teritoriją ir jos gyventojus. Europos Sąjungoje kelių tinklu, kurį sudaro 4 mln. kilometrų, važinėja 200 mln. transporto priemonių. 2004 m. gegužės 1 d. padidėjus Europos Sąjungos šalių skaičiui, eisme dalyvauja daugiau kaip 450 mln. eismo dalyvių. Europos Sąjungos šalyse mobilumas turi ir savo kainą, t.y. 1 mln. 300 tūkst. eismo įvykių, kurių metu keliuose 40 tūkst. žmonių žūva ir 1 mln. 700 tūkst. yra sužeidžiama.
Lietuva šioje skaičių sekoje užima aukštą vietą. Todėl mums, manyčiau, reikia labai susirūpinti. Atmintinų dienų sąraše įrašius saugaus eismo dieną kaip atmintiną, būtų gera proga apie tai kalbėti mums patiems, visoms institucijoms, valstybės, visuomeninėms institucijoms.
Taip pat norėčiau priminti, kad 2005 m. liepos 11 d. buvo pasirašytas aplinkos ministro Arūno Kundroto, susisiekimo ministro Petro Čėsnos ir sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos įsakymas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos chartijos „Transportas, aplinka ir sveikata“ įgyvendinimo Lietuvoje. Joje konstatuojama, kad transporto saugumo didinimui bei avarijų poveikio sveikatai mažinimui turi būti suteikiamas svarbus prioritetas.
Todėl, manau, Lietuva turi būti viena iš pirmųjų valstybių, atkreipusių deramą dėmesį į saugumą keliuose, nustatydama ir minėdama saugaus eismo dieną. Kolegos, prašyčiau pritarti mano teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis kolega, kiek žinau, dabar, kol nėra tos saugios dienos, policija dažnai surengia įvairius… savaitę, sakysime, gaudo girtuoklius, savaitę skiria greičio viršijimui. Policija labai operatyviai reaguoja ir savarankiškai stiprina vieną ar kitą kontrolės dalyką. Dabar, kai įteisinsime tą dieną, išeis taip, kad 364 dienos bus nesaugaus eismo, o 1 diena – saugaus. Ar mes neapribosime policijos operatyvinės veiklos galimybių, nes jie skelbia įvairias savaites ar mėnesius, kai kontroliuoja vieną ar kitą eismo dalyką?
V.KARBAUSKIS. Ne, neapribosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, idėja yra tikrai labai magiška. Jeigu priimsime kaip atmintiną dieną, kaip jūs manote, ar sumažės eismo įvykių Lietuvoje? Man atrodo, kad eismo įvykių nuo to, ar tai bus atmintina diena, ar neatmintina diena… niekas nepasikeis. Tiesiog reikia, kad pasikeistų vairuotojų elgesio kultūra ir kad transporto priemonės būtų saugios. Kaip jūs galėtumėt pakomentuoti?
V.KARBAUSKIS. Aš turėčiau sutikti su jumis, kad iš tikrųjų įrašant dieną į atmintinų dienų sąrašą galbūt ir tą dieną net nesumažėtų eismo įvykių. Tačiau, kaip minėjau, mes įrašydami tokią dieną sutelktume visuomenės dėmesį į tuos įvykius, kas vyksta visus metus, tai yra per 365 dienas. Kokią tragišką statistiką mes turime Lietuvoje ir tarp Europos Sąjungos šalių, ir pasaulio šalių. Apie tai tą dieną ir reiktų kalbėti. Ta diena tam ir būtų skiriama.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš – kolega E.Pupinis. Prašom
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nors ir tikrai suprantu, kad problema yra aktuali, tačiau, manyčiau, ją reikia spręsti įstatymais, o ne minėtinomis dienomis. Kaip tik datos įrašymas į garbingų valstybei datų sąrašą „išplauna“ kitas datas. Mes einame prie to, kad faktiškai, kaip sovietų laikais, vos ne kiekviena diena bus minima, atmintina, ir mes pasimesime tų dienų gausoje. Faktiškai ji neišspręs jokios problemos. Norėta sureikšminti, o bus atvirkščiai – bus „išplauta“ reikšmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, mielieji, išklausėme nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo.
Už – 33, 6 – prieš, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlomas pagrindiniu. Siūloma svarstyti gegužės 2 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra. Ačiū.
Gerbiamieji, noriu informuoti, kad Seimo rezoliucijos „Dėl privilegijų ir protekcionizmo panaikinimo“ redakcinė grupė sudaryta iš šių Seimo narių: nuo Darbo partijos frakcijos – V.Domarkas, Tėvynės Sąjungos – J.Razma, Socialdemokratų partijos frakcijos – B.Bradauskas, Lietuvos liberalų sąjūdžio – D.Teišerskytė, Liberalų ir centro sąjungos – V.Bogušis, Valstiečių liaudininkų frakcijos – R.Baškienė, Liberalų demokratų partijos – E.Klumbys, Mišriosios grupės – P.Gražulis ir nuo Naujosios Sąjungos – A.Monkevičius.
Gerbiamieji, darome plenarinio posėdžio pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame plenarinį posėdį. Aišku, kol kas ne itin daug mūsų kolegų. Tačiau gal mes pradėsime nuo klausimų, kurie galbūt nėra ypač svarbūs ir nereikalauja 71 balso, nes pagal mūsų darbotvarkę daugelio klausimų turėtų būti priėmimo stadija. Mes prie šitų klausimų negalime grįžti, nes reikia 71 Seimo nario balso.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Laimos Martinkutės peticijos
Galbūt mes pradėsime nuo peticijos, po to pakviesime gerbiamąjį P.Auštrevičių, nes jūsų rezoliucija labai rimta ir čia reikėtų truputį didesnio palaikymo. Taigi galbūt paprašysime į tribūną gerbiamąją M.Petrauskienę ir nagrinėsime darbotvarkės r-6 klausimą. Tai rezervinis klausimas – Seimo protokolinis nutarimas dėl L.Martinkutės peticijos. Prašom, kolege.
M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Laimos Martinkutės peticijos dėl antstolių veiklos teisinio reglamentavimo spragų, sudarančių galimybę antstoliui pasisavinti svetimas lėšas, pašalinimo, dėl kitų antstolių veiklos teisinio reglamentavimo spragų, sudarančių galimybę antstolių veiksmais sukelti didelę žalą, pašalinimo ir dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės nustatymo asmenims, kurie tyčiniais veiksmais padaro išieškojimą negalimą arba jį iš esmės apsunkina.
Seimo Peticijų komisija š.m. kovo 23 d. posėdyje išnagrinėjo šią L.Martinkutės peticiją ir priėmė sprendimą dėl joje pateiktų pasiūlymų. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir daugelio teisinių institucijų pateiktas išvadas ir nuomones, taip pat išklausiusi posėdyje teisininkų ekspertų pateiktus paaiškinimus, priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą įstatymu nustatyti norintiems tapti antstoliais privalomą pirminį medicininį, įskaitant narkologo ir psichiatro, ištyrimą dėl tinkamumo dirbti antstoliais, o kitus pasiūlymus atmesti.
Kaip matote iš jums išdalytos medžiagos, tų pasiūlymų yra gana daug. Aš jų nevardysiu. Visi motyvai, dėl kurių šie pasiūlymai buvo atmesti, yra labai išsamiai išdėstyti išvadoje. Trumpai būtų galima pasakyti, kad pagrindinė priežastis, kodėl siūloma šiuos siūlymus atmesti, yra ta, kad pareiškėjas siūlo teismams pavesti atlikti jiems nebūdingas funkcijas, t.y. funkcijas, kurias turi atlikti bankai. Dėl palūkanų galima pasakyti tai, kad šį pasiūlymą buvo nuspręsta atmesti todėl, kad praktiškai jo įvykdyti neįmanoma. Tokių palūkanų sumos yra per mažos, kad jas būtų galima identifikuoti ir paskirstyti, todėl šiuo metu gaunamomis palūkanomis yra dengiamos bankinių pavedimų išlaidos.
Kartu komisija informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į tai, kad buvo atvejis, kai antstolis dėl tretiesiems asmenims priklausančių lėšų sudarė su banku terminuoto indėlio sutartį ir gavo palūkanas, Teisingumo ministerija jau parengė Antstolių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ten nurodoma, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos ar areštuotos, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.
Pareiškėjos siūlymas padidinti įstatyme nustatytą privalomojo antstolių civilinės atsakomybės draudimo minimalią sumą buvo atmestas, nes dabar nustatyta 200 tūkst. Lt suma yra pakankama. Be to, šiuo metu didesnes skolas išieškantys ir milijoninės vertės turtą realizuojantys antstoliai turi galimybę savanoriškai draustis didesne suma nei yra įtvirtinta. Kita priežastis, kodėl nepatenkintas šis pasiūlymas, yra ta, kad, pavyzdžiui, advokato minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra perpus mažesnė – 100 tūkst. litų. Be to, per tą laikotarpį, kai yra taikomas Antstolių įstatymas, nėra buvę nė vieno atvejo, kad ta žala būtų buvusi didesnė ir antstolis būtų buvęs nepajėgus jos atlyginti.
Sprendimas tenkinti pareiškėjos pasiūlymą įstatymu nustatyti privalomą pirminį medicininį patikrinimą pretendentams į antstolius buvo priimtas todėl, kad pretendentų į antstolius sveikatos patikrinimas išties būtų logiškesnis ir pagrįstesnis. Be to, kitų teisinių profesijų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai numato būtent pretendentų į atitinkamos profesijos atstovus, teisėjus, prokurorus, advokatus, o ne naujai paskirtų asmenų privalomą sveikatos tikrinimą. Atsižvelgdama į tai, komisija parengė Antstolių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato pretendentams į antstolius pasitikrinti sveikatą.
Jeigu Seimas pritars šiam komisijos sprendimui, šis projektas bus užregistruotas posėdžių sekretoriate. Atsižvelgiant į visa tai, prašyčiau Seimo narius pritarti komisijos išvadai ir priimti pateiktą Seimui protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkojame Peticijų komisijos pirmininkei gerbiamajai M.Petrauskienei už komisijos nutarimo projekto pristatymą. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti už ir prieš. Nuomonė prieš – E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės aš susilaikysiu, nors daugeliui punktų gal ir būtų galima pritarti. Vis dėlto nemanyčiau, kad atėjo toks laikas, kai mes galėtume palikti vieną prieš vieną, tarkim, antstolį su žmogumi, kai jie tarpusavyje sprendžia, tarkim, dėl lėšų paskirstymo, arba tos išieškojimo realizavimo dalies, kuri yra paskirstoma. Manyčiau, kad geras pavyzdys ir buvo, kai kilo ginčas dėl išieškotų pinigų už žalą, padarytą tiems gerai žinomiems vaikams, tarp išieškančiojo ir kliento. Todėl, manyčiau, reikėtų dar labiau sustiprinti šią priežiūrą. Tikrai teismai turėtų būti įtraukti į šį procesą, galbūt jie, kaip trečia šalis, galėtų spręsti dėl to paskirstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai E.Pupiniui. Nuomonė už – M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, Peticijų komisija labai atidžiai išnagrinėjo L.Martinkutės peticiją, pasidomėjo visais klausimais, taip pat susirinkime dalyvavo visų aukštesnių institucijų žmonės, kurie taip pat paaiškino mums kilusius klausimus, ir visa komisija buvo vieningai už dėl šios išreikštos nuomonės. Todėl siūlau Seimo nariams palaikyti Peticijų komisijos pirmininkės išreikštą nuomonę dėl L.Martinkutės peticijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems kolegoms už nuomonę. Buvo nuomonė už, nuomonė prieš.
Taigi, mielieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Peticijos komisijos protokoliniam nutarimui, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 50, prieš nėra, susilaikė 7. Peticijos protokoliniam nutarimui pritarta. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr.XP-1237(2). Pranešėjas – Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom. Pateikimas.
P.AUŠTREVIČIUS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, teikiame jums jau antrąjį šio nutarimo projektą, atsižvelgdami į įvykusią diskusiją, išsakytas nuomones, taip pat į jau pateiktą kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Kolegos, yra toks esminis pakeitimas, kurį mes siūlome fiksuoti šiuo nutarimu, tai pritardami ir suprasdami Valstybės kontrolės ribotas galimybes dėl administracinių ir ekspertinių resursų, kad jiems iki liepos 1 d. bus sudėtinga atlikti veiklos ir finansų auditą, mes siūlome galbūt susiaurinti, tačiau nesustoti. Turėdami įsipareigojimą ištirti padėtį ir užkirsti kelią nereikalingoms spekuliacijoms, taip pat padaryti aiškesnę susidariusią situaciją, ypač dėl diskusijos apie Seimo kanceliariją, siūlome, kad Valstybės kontrolė iki liepos 1 d. atliktų lėšų ir turto valdymo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymo nustatytais tikslais 2005 m. vertinimą. Tikiu, kad šis apibrėžimas vis dėlto leis ir sudarys sąlygas gauti tą informaciją, kuri, kaip minėjau, atmestų arba patvirtintų iškeltas hipotezes, kai kada kaltinimus ir priekaištus dėl Seimo kanceliarijos veiklos.
Sutikdamas su Teisės departamento išvada, kad reikia patikslinti pavadinimą, siūlau jį patikslinti ir pavadinimą pakeisti į „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti lėšų ir turto valdymo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo 2005 metais vertinimą“. Kitaip sakant, iš 1 straipsnio perkelti atitinkamą dalį, kad nekiltų abejonių ir sutikdamas su padaryta išvada dėl patikslinimo poreikio.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau atsižvelgti į viešoje diskusijoje iškeltus kaltinimus ir tam tikrą įtampą, būkim atviri, ir dar šiandien priimti šį nutarimą, Valstybės kontrolei suteikti aiškų mandatą ir paprašyti, kad ji reikiamai ir kokybiškai atliktų šį darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui P.Auštrevičiui. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Pupinis. Ruošiasi A.Pekeliūnas. Prašom, kolega.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar neatrodo, kad šis procesas sustabdys tam tikrus procesus Seime? Viskas aišku, kad tam tikrų nusižengimų čia yra, galima spręsti, visi mato ir panašiai. Dabar mes visi atsisėdę lauksime, kokios bus išvados, atidėsime to klausimo sprendimą, kol bus pateiktos išvados, kol bus priimti kokie nors sprendimai, nes panašių pasiūlymų kyla ir iš daugumos: mes nekalti, teikite pasiūlymų, mes įvertinsime, ką jūs pasakysite, gal jūs norite, kad taip toliau tęstųsi ir panašiai. Čia išeina lygiai toks pat arba panašus variantas. Ką jūs galėtumėte pakomentuoti šiuo klausimu?
P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, norėčiau, kad mes turėtume tam tikro objektyvumo kriterijų. Ta informacija dažnai mūsų pačių yra svarstoma, pateikiamos interpretacijos. Jeigu mes, tiksliau, Seimo kanceliarijos vidaus auditas, negali mums duoti šių išvadų, aš siūlyčiau remtis šalia tų iškeltų faktų, kurie yra paviešinti, dėl kurių galima, matyt, imtis tam tikrų administracinių ir nedelsiant reikia imtis administracinių sprendimų, vis dėlto turėti šią informaciją. Manau, kad liepos 1 d. iš esmės neužkerta ir neturi užkirsti kelio tiems sprendimams, kurie gali būti padaryti jau dabar. Manyčiau, turėdami tą informaciją, mes turėsime aiškesnį vaizdą ir atrištas rankas reikiamiems sprendimams ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega A.Pekeliūnas. Ruošiasi – E.Klumbys. Prašom, kolega.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Auštrevičiau, aš ir toliau pavadinčiau šio spektaklio tęstinumu jūsų ir jūsų kolegų, kurie inicijuoja šį dalyką. Jūs puikiai žinote, kad jau du ar trys mėnesiai valdyboje vyksta kanceliarijos darbo analizė. Iš tikrųjų iš tų valdybos veiksmų jūs ir iškėlėte tuos dalykus. Manau, kad šiukšlinimas, kuris yra dabar ir daromas toliau, nekelia jums garbės kaip buvusiam kandidatui į prezidentus. G.Steponavičiui galbūt yra atleistina.
Kas susiję su kontrole, tai mes jums aiškiai pasakėme, kad rytoj valdyboje svarstoma kanceliarijos veikla, valdyba nusprendžia, taip pat kaip ir bet kuris Seimo narys, kad gali kreiptis ar į Valstybės kontrolę, prokuratūrą, ar kitur. Yra nusprendusi, kad bus kreiptasi į Valstybės kontrolę, mes jau su ja tarėmės. Tai atsakykite, kam tas spektaklis šiandien daromas Seime? Seimas, man atrodo, turi rimtesnio darbo negu kanceliarijos šiukšlių viešinimas, o kontrolė bus ir taip atlikta.
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, atsakingas už Seimo kanceliarijos darbą, aš noriu pasakyti, kad tai nėra spektaklis. Jeigu jūs kalbate apie žanrą, tai reikėtų kalbėti apie dramą. Manau, tie įvykiai, kurie įvyko, dar kartą patvirtina, kad, jeigu mes bandysime užsidėti juodus akinius ir vaidinti, kad nieko neįvyko, mes tik išplėsime tą šešėlio zoną, kuri metama ant Seimo. Mes esame atsakingi ir operatyviai reaguojantys į tuos signalus, nebijantys, kad būtų atlikta ši kontrolė. Dar kartą pabrėžiu, tai nebus Seimo, tai bus objektyvios ir atsakingos, tam įkurtos institucijos veikla. Aš nemanau, kad tai bus kokio nors nereikalingo politinio veiksmo imitacija. O valdybos reikalas priimti kitus sprendimus, kurie turėtų pašalinti arba, tiksliau, patikslinti ir patvirtinti tuos signalus, kurie yra. Valdybos, manau, veiklos šis sprendimas neriboja, nenustato jai jokių apribojimų, todėl, gerbiamasis kolega, siūlau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega E.Klumbys. Ruošiasi – D.Jankauskas. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, pagal Seimo statuto 31 straipsnį Seimo kancleris yra Seimui ir Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas. Jis iš principo yra sraigtelis visoje šioje sistemoje. Seimo darbui šešti metai vadovauja Seimo Pirmininkas, jo tiesioginė dispozicija yra Seimo kanceliarija ir jos vadovas, kuris, be abejo, gali užimti tą postą ir dirbti tik tada, kai jis besąlygiškai vykdo savo viršininkų nurodymus. Kitaip darbas yra neįmanomas. Sakykite, ar jums neatrodo, kad tai, ką jūs siūlote, yra visiškai antraeiliai dalykai, o reikėtų kalbėti apie Seimo komisijos sudarymą, kodėl Seimo valdyba ir pirmiausia 6 metus Seimo Pirmininku buvęs A.Paulauskas tinkamai neprižiūrėjo Seimo kanceliarijos darbo ir kodėl per 6 metus nė karto Seimo kancleris neatsiskaitė už savo darbą čia, Seimo posėdžių salėje.
P.AUŠTREVIČIUS. Ačiū, kolega. Jūs keliate aktualius ir svarbius klausimus. Taip, Seimo kancleris yra valstybės tarnautojas. Ir valstybės tarnautojo darbo aprašymas ir funkcijos reikalautų iš jo aiškios atskaitomybės. Aš nesiruošiu kalbėti Seimo Pirmininko vardu ir aiškinti, kodėl jis nepateikė tos ataskaitos. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas pats gali ir turės, matyt, atsakyti į šiuos klausimus, tačiau aš siūlau, atsižvelgdamas į tai, kad pastarojo įvykio istorijos iš tikrųjų įgavo ir politinio veiksmo atšvaitų, primindamas, kad atsistatydino Seimo Pirmininko sekretoriato vadovė, kuri nėra valstybės tarnautoja ir su kuria buvo susijusi šita istorija, aš vis dėlto manau ir esu įsitikinęs, kad šis įpareigojimas atlikti tokį auditą tik sustiprins mūsų žinojimą apie tai, kas vyksta. Aš nesitikiu greitu laiku gauti išsamią, tikslią ir padėtį atspindinčią Seimo kanclerio ataskaitą. Nesitikėdamas ir negalėdamas laukti, aš siūlau priimti šį nutarimą ir žengti bent mažą, tačiau žingsnį į priekį.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega D.Jankauskas. Ruošiasi S.Lapėnas. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai sutinku su jumis dėl to, kad Seimas turi turėti ir aiškų vaizdą, ir laisvas rankas, kaip jūs pasakėte, kad galėtų priimti kardinalius sprendimus ir išspęsti privilegijų ir nenormalios situacijos klausimą. Tačiau norėjau paklausti. Nutarimo projekto, kuris šiandien yra siūlomas, pavadinime kalbama apie valstybinį auditą, bet nutariamojoje dalyje siūloma Valstybės kontrolei pavesti atlikti vertinimą. Tai vėlgi, ar tai bus veiklos auditas, ar finansinis auditas, kokios apimties vertinimas? Tai vienas klausimas. Kita vertus, pirmojo pusmečio Valstybės kontrolės planai, kiek man yra žinoma, yra gana didelės apimties. Ar neatsitiks taip, kad jeigu Seimas priims nutarimą, Valstybės kontrolė, gavusi šitą pavedimą, atsisakys galbūt labai svarbaus audito kitoje srityje, ne mažiau svarbioje valstybei?
P.AUŠTREVIČIUS. Ačiū, kolega. Aš norėčiau pasakyti, kad pavadinimą sutinku patikslinti pagal Teisės departamento išvadą ir perkelti atitinkamą 1 straipsnio dalį ir vadinti tai ne auditu, o vertinimu atsižvelgiant į datas. Liepos 1 d. yra labai netoli nuo šios dienos. Aš esu kalbėjęs su gerbiamąja Rasa Budbergyte, jos nuomone, tokį vertinimą galima atlikti iki liepos 1 dienos. Ji man paminėjo, kad eilėje stovi ir „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt., bet tokio vertinimo atlikimas, jos manymu, įmanomas.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega S.Lapėnas. Ruošiasi A.Matulas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų šiek tiek patobulintas variantas, siekiantis lyg ir to paties tikslo, tačiau vis dėlto kelia abejonių, kad paknebinėjimas vienų metų praktikos, kaip disponuojama lėšomis ir turtu Seimo kanceliarijoje, duos reikiamą rezultatą arba bent nuorodas, kaip reiktų spręsti šią iškilusią problemą, neįvertinus to, kad jau šešti metai, kaip Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas. Priminsiu, kad taip pat tiesiogiai viešiesiems pirkimams ir kanceliarijos darbui turėjo įtakos A.Skardžius. Galbūt reikėtų kompleksiškai pažiūrėti keletą metų atgal, pamatyti dinamiką, tendencijas ir pamatyti danų ekspertų pateiktas rekomendacijas, kaip vis dėlto būtų galima kanceliarijos darbą reformuoti, kad tai taptų normali parlamentą aptarnaujanti institucija. O dabar vienų metų auditavimas… Aš jaučiu, kad eilinį kartą bus pakilnojimas tų problemų, skaudulių, aiškiai nerodantis, kokiu keliu einant būtų galima išspręsti tas problemas.
P.AUŠTREVIČIUS. Ačiū, kolega. Pirmiausia aš sveikinu jūsų pritarimą, kad reikia imtis veiksmų. Tačiau atsižvelgdamas į gerbiamojo A.Pekeliūno išsakytą nuomonę, aš manau, kad mums reikia matyti, ko gero, tris galimus veiksmus vienu metu: pirma, turėti šitą vertinimą; antra, aš įsivaizduoju, kad yra neišvengiamas šito klausimo svarstymas Seimo valdyboje, ką jūs paminėjote ir dėl praeities, ir dėl dabarties; ir trečias dalykas, nepamirškime, kad Seimo kanceliarijoje yra vidaus auditoriaus pareigybė, galbūt reikia ją peržiūrėti, sustiprinti papildomai. Gerbiamasis Pekeliūnai, mes norime matyti veiksmą, o ne burbėjimą statinėje, pilnoje vandens, ir norime žengti kokius nors žingsnius. Žmonės laukia, jums turbūt pačiam teko ir visiems mums teko bendrauti su žmonėmis, žmonės nesupranta, kas darosi, kodėl mes slepiamės nuo tokių, jų manymu, visiškai nekaltų veiksmų, kurie pateiktų aiškų vaizdą, kas darosi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi J.Čekuolis.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, vertindamas jūsų pastangas, vis dėlto norėčiau paklausti. Ar jūs tikite, kad po to, kai Valstybės kontrolė atliks auditą, patikrinimą, bus imtasi radikalių priemonių? Pavyzdžiui, praeitais metais atliko pirminės sveikatos priežiūros programos įgyvendinimo auditą, šiais metais vaistų ir medicininių priemonių įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą auditą. Komitetas net priėmė sprendimus dėl šitų patikrinimų, bet radikalių priemonių nebuvo imtasi. Ar jūs nemanote, kad taip įvyks ir šį kartą? Galbūt reikėtų eiti kitu keliu, atiduoti kontroliuojančius komitetus opozicijai, pavyzdžiui, Audito komitetą, Antikorupcijos. Tiesa, kolegos P.Baguškos objektyvumas tikrai mus džiugina ir tenkina. Bet ar jūs nemanote, kad tokiu atveju, kai visuose tuose postuose nebus savi žmonės, bus anksčiau pastebimi pažeidimai, ne taip kaip dabar, faktiškai šitas problemas pirmiausia pastebi žiniasklaida.
P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Taip, kolega, jūs esate visiškai teisus. Aš manau, kad pastarieji veiksmai tebus paskatinimas mums sugrįžti prie šito klausimo. Veiklos skaidrumas niekad, matyt, nebuvo perviršinis, ir mums reikia susitarti dėl reikiamų ir aiškių standartų. Aš tikiu, kad parlamentinė kontrolė iš vidaus, atitinkamų komitetų veikla taip pat turi būti stiprinama. Bet mes duosime paprasčiausiai gerą pagrindą, turėdami šią informaciją, kurią gausime po vertinimo, papildomai priimti tam tikrus sprendimus, kurie, aš tikiuosi, ir leis išspręsti bendrą situaciją. Taip pat aš tikiu, kad ir Seimo valdyba nelaukdama imsis tam tikrų sprendimų, netgi nematydama tam tikrų vertinimų, tačiau turėdama aiškius faktus jau šiandien prieš save.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, norėčiau paprašyti užduoti trumpesnius klausimus, nes laiko limitas šiam klausimui jau faktiškai baigėsi. Dar nori paklausti du mūsų kolegos. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, pirminiam variante jūs siūlėte, kad Valstybės kontrolė atliktų auditą, dabar jūs siūlote, kad būtų atliktas vertinimas. Patikslinkite, koks yra skirtumas tarp audito ir vertinimo. Kas čia pasikeitė iš esmės, kad nuo audito pereiname prie vertinimo siūlymo? Kur yra esminis pasikeitimas? Ačiū.
P.AUŠTREVIČIUS. Kolega, čia, matyt, ir yra pasikeitimas dėl laiko, nes mes reikalaujame labai greito atsakymo, kaip skirtos lėšos, esamas turtas atitiko tas funkcijas, kurioms Seimo kanceliarija ir yra įkurta. Iš esmės – audito dalis. Kadangi mes kalbėjome apie finansinį ir veiklos auditą, šiuo metu iki liepos 1 d. Valstybės kontrolė tiesiog negali dėl laiko trūkumo ir galbūt administracinių resursų trūkumo atlikti kaip tik tokį auditą. Įvertinimas, aš tikiuosi, bus objektyvus, išsamus, tačiau kiek susiaurintas ir grynai atsižvelgiant į pačios gerbiamosios R. Budbergytės siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs jau žinote, dėl šių dešrelių atsistatydino Transporto viršininkas, atsistatydino Seimo Teisės departamento viršininkas, spaudžiamas Mintautas Daulenskis atsistatyti, aišku, išvarys Arvydą Kregždę. Kas po to patikrinimo, koks dar gali būti rezultatas? Ką dar gali paliesti be šitų, kurie jau išvaryti arba bus išvaryti. Kokius atstovus dar gali apimti tas patikrinimas? Ar tik bus sakyta blogai, bet jie visi išėjo ir todėl viskas gerai?..
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis Juliau, jeigu jūs laukiate iš manęs baigtinio sąrašo (Juokas salėje) arba atviro sąrašo, nei vieno, nei kito aš jums negaliu pateikti. Bet aš tikiuosi, kad tai bus, kaip ir minėjau pradžioje, objektyvus pagrindas priimti reikiamus sprendimus, o galbūt kai ką paskatinti iš anksto pasakyti trūkstamą informaciją, suteikti ją reikiamoms institucijoms, kad mes vienaip ar kitaip padėtume aiškų tašką šioje istorijoje. Taip toliau tęstis negali!
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam P.Auštrevičiui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, pristatėte įstatymo projektą. Taigi nuomonė už, nuomonė prieš. Dėl vedimo tvarkos – A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Aš norėčiau dar kartą akcentuoti, nes gerbiamasis P.Auštrevičius dar kartą paminėjo. Arba jis nesuprato. Aš noriu Seimui pasakyti dar kartą – aš pritariu ir Seimo valdyba jau nusprendė atlikti šitą auditą. Nėra, man atrodo, ir salėje prieštaraujančių, kad būtų reikiamai patikrinta kanceliarijos veikla. Bet tik dar kartą sakau, kad sviestas bus sviestuotas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, išties siūlyčiau pritarti, ir vieningai pritarti, nes vienas valdybos narys G.Steponavičius dabar minėjo, jog nėra tokio valdybos sprendimo, gerbiamasis Pekeliūnai. Manau kad jei Seimas pareikalauja, ne vien valdyba, bet ir Seimas, turbūt nori baigti su tuo chaosu, netvarka, protekcionizmu ir privilegijomis. Ir turime baigti kuo greičiau. Siūlau pritarti ir judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonę prieš – H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Aš manau, kad čia gali būti daugtaškiai padėti, bet taškų tikrai nebus padėta šioje istorijoje, nes, aš manau, kad politikai turi dirbti politiškai. Neprieštarauju dėl to, kad reikia padaryti tvarką Seimo kanceliarijoje, bet politikai turi dirbti politinėje srityje. O vadybininkai turi dirbti savo darbą. Ir aš nemanau, kad Seimo nariai ims ir pradės aiškinti ir tvarkyti kanceliarijos darbą. Seimo nariai užsiima politika. Aš siūlau, jeigu nori politikuoti, reikia politikuoti, pareikškite nepasitikėjimą A.Skardžium, pareikškite nepasitikėjimą A.Pekeliūnu, pareikškite nepasitikėjimą Seimo Pirmininku A.Paulausku. Jeigu reikia, sudarykite komisiją, tokias komisijas mes mokame sudarinėti. Padarykite šitą veiksmą, tada aš suprasiu, kad yra veiksmas. Šiuo metu tikrai yra garsai iš statinių. Tik nežinau, kiek ten yra vandens – daug ar mažai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Buvo išsakytos nuomos už, nuomonės prieš. Kviečiu po įstatymo projekto pateikimo apsispręsti balsavimu. Prašom, mielieji kolegos, balsuoti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, po pateikimo įstatymo projektui už pritaria 38 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 28, 22 susilaikė. Įstatymo projektui pritarta. Reikia paskirti pagrindinį ir papildomą komitetus. (Balsai salėje) Sutvarkysime balsavimų rezultatus. Repliką po to. Ką siūlote pagrindiniu komitetu? Audito komitetą. Kokie dar komitetai nori svarstyti šį įstatymo projektą? Audito komitetas, taip. Papildomų komitetų nereikia? Nereikia. Gerai. Taigi galime pritarti bendru sutarimu dėl to, kad pagrindinis komitetas būtų Audito komitetas. Replika po balsavimo per centrinį mikrofoną – A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, išties geras sprendimas, Seimas palaikė, taip pat balsavau už, bet aš norėčiau paprašyti Sauliaus Lapėno prieiti mikrofono ir atsiprašyti už žodžius, adresuotus man, kad aš, būdamas parlamentaras, darau įtaką kanceliarijos rengiamiems konkursams. Arba prašysiu Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti kolegos šmeižtą, nes čia yra šmeižtas. Nė vienas parlamentaras negalėjo daryti įtakos kanceliarijos rengiamiems konkursams: nei A.Skardžius, nei G.Steponavičius, nei Č.Juršėnas, nei V.P.Andriukaitis, nei Seimo Pirmininkas A.Paulauskas tuo metu. Todėl prašau gerbiamąjį kolegą prieiti prie mikrofono ir atsiprašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju A.Skardžiui už repliką po balsavimo. Kairysis mikrofonas – S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis Artūrai Skardžiau, aš tik norėčiau priminti, kad praeitoje kadencijoje, jūs, būdamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, savo tiesiogines pareigas ėjote dirbdamas ir vadovaudamas Seimo kanceliarijai… ir jūsų darymas įtakos taip, kaip jūs traktuojate, tai yra jūsų asmeninės vizijos reikalas. Ačiū.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, prašau Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti kolegos elgesį, šitą šmeižtą, nes parlamentaras atlieka savo darbą, atstovauja rinkėjams. Jis nėra kancleris, nėra administratorius ir niekas jam nieko kito nesuteiks, dėl ko jis pats prisiekia čia, ir vadovaujasi Statutu, Konstitucija ir savo sąžine. Jis nėra administratorius, gerbiamasis kolega. Tai dar kartą vertinu kaip šmeižtą ir prašau artimiausiame Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje apsvarstyti jūsų elgesį, kadangi jūs „nachališkai“ neatsiprašote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė replika, kairysis mikrofonas – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, mes čia kalbame apie vienus dalykus, bet kitus visiškai užmirštame ir dažnai pakeičiame klausimus, kurie gal net yra svarbesni. Iš viso to, ką dabar žinome, yra jau turbūt visiems akivaizdžiai aišku, kad ko, ko, bet Seimo kanceliarijos vadovų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikrai yra. Aš noriu jūsų paklausti ir Seimo vadovybės, ir pono A.Pekeliūno asmeniškai taip pat. Kodėl Seimo valdyba, kaip mes čia girdėjome, žada kažkokius auditus daryti, bet nieko nedaro, kad būtų atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi? Atskirkime klausimus. Nė vienas Seimo narys nepiktnaudžiauja nei garažu, nei kitais dalykais, o Seimo kanceliarija tą daro. Tai turi būti labai aiškiai įvertinta ir atskirta. Ačiū.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1249 (pateikimas). Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 4, 5, 7, 8, 9, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-1053(4) (svarstymas). Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-962 (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už visas išsakytas replikas. Toliau dirbame pagal darbotvarkę. Yra rezerviniai klausimai. Paprašysiu gerbiamojo pranešėjo Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininko Č.Juršėno pristatyti klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo“ projektą Nr.XP-1249. Visus tris gerbiamasis vicepirmininkas prašo leisti pristatyti. Tai prašom pristatyti visus tris nutarimo projektus.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš tikro čia yra kompleksinis klausimas, kurį mes ne kartą nagrinėjome Seniūnų sueigoje, bet esame nagrinėję jau ir Seime. Ir jeigu eilės tvarka pirmasis yra nutarimo projektas dėl Seimo komitetų narių skaičiaus, jo registracijos Nr.XP-1249, o esmė čia yra paprasta. Viename komitete, tai yra Aplinkos apsaugos komitete, vienu žmogumi sumažinti, o kitame komitete pridėti. Tai yra susiję su tuo, kad kai kurios frakcijos arba kai kurie nauji Seimo nariai pareiškė pageidavimą dirbti tam tikruose komitetuose ir, norėdami nors kiek tenkinti tuos pageidavimus, kitaip negalime padaryti, kaip imdamiesi ir tokios operacijos. Tai dėl pirmojo nutarimo.
Dabar antrasis nutarimas, tas didysis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepirmininke, mums reikėtų apsispręsti, nes pirmasis nutarimas yra pateikimo stadijoje, o kiti du nutarimai – svarstymo stadijoje.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku. Bet, kad būtų aiškiau, aš tiesiog paaiškinsiu, kas atsirado naujajame variante. Tada, suprantama, reikia spręsti pagal tas stadijas.
Taigi antrasis nutarimas dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo kai kurių straipsnių pakeitimo išties pateiktas, bet pateiktas kitoks ir buvo pateiktas iki to, kai netekome Seimo narių A.Balsienės dėl vienos priežasties ir dėl tragiškos priežasties netekome Seimo nario S.Mikelio. Ryšium su tuo, taip pat ir ryšium su frakcijų pageidavimais yra siūloma šiek tiek pakeisti Aplinkos apsaugos komitetą, kaip sakiau, sumažinant vienu nariu ir kolegą V.Rinkevičių perkeliant į Kaimo reikalų komitetą. Siūloma naująją Seimo narę, palyginus naująją, V.Baltraitienę, kaip sako, „išimti“ iš Ekonomikos komiteto ir perkelti į kitą komitetą. Valstiečių liaudininkų frakcija siūlo kitaip pertvarkyti ir Europos reikalų komitetą, bet tas klausimas susijęs tik su jų frakcijos nariais, ir tai yra paprasčiausia. Seimo narį P.Gražulį siūloma išbraukti iš Kaimo reikalų komiteto, nes ten yra du Mišrios Seimo narių grupės nariai, ir jį perkelti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes ten nėra problemos dėl darbo su slaptais dokumentais. Kaip prisimenate, buvo siūlymas į Užsienio reikalų komitetą ir tada buvo tam tikrų problemų. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų keistis, nes nėra kolegės A.Balsienės, ir galėtų atsirasti, jeigu Seimas tvirtins, P.Gražulis.
Dabar 6 straipsnis, arba bazinio nutarimo 9 straipsnis. Tai yra liberalų susikeitimas vietomis. Ir 7 straipsnis, arba bazinio nutarimo 12 straipsnis, yra kaip tik Užsienio reikalų komiteto papildymas naujuoju mūsų Seimo nariu, buvusiu Seimo nariu D.Barakausku. Ir paskutinis straipsnis, 8 straipsnis, arba bazinio įstatymo 13 straipsnis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo vietoj mirusio S.Mikelio įrašyti darbietę V.Baltraitienę. Tai štai yra tokie esminiai pasikeitimai.
Tuo tarpu dėl trečiojo nutarimo dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėties patvirtinimo nieko naujo nėra. Priėmimui aš siūlysiu šiuos abu nutarimus sujungti į vieną nutarimą, kad visi klausimai dėl komitetų sudėties, personalinės sudėties būtų viename dokumente, o ne keliuose dokumentuose.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui už šių nutarimų pateikimą. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia kolegė V.Čigriejienė. Ruošiasi J.Razma. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kuo vadovaudamasis jūs sumažinote Aplinkos apsaugos komiteto narių skaičių? Man atrodo, šiuolaikiniame gyvenime ir mūsų aplinkoje yra labai daug spręstinų problemų. Aš nemanyčiau, kad tą komiteto sudėtį reikėtų mažinti. Ar jau jie neturi ką dirbti? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Klausimas yra visiškai natūralus, o atsakymas irgi yra paprastas: norint kur nors padidinti, reikia kitoje vietoje mažinti. Reikia ieškoti komiteto, kurį būtų galima sumažinti, plius sumažinti taip, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp daugumos ir mažumos. Jeigu mes sumažiname, tai proporcijos išlaikomos, keturi prieš tris. Jeigu nesumažinam, o įkeliam kitą, kuris priklausytų Mišriai Seimo narių grupei, tada proporcijos būtų keturi prieš keturis, t.y. daugumos formaliai nėra. Žinoma, sprendžia komiteto pirmininko balsas, bet daugumos nėra. Dauguma yra pakankama Seime iš keturių frakcijų ir ji turi būti kiekviename komitete. Sumažinus vienu nariu yra labai aiški dauguma: keturi prieš tris.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs tikrai paskubėjote teikti V.Rinkevičiaus perkėlimą, kol nėra iki galo išspręstas klausimas dėl frakcijų atstovavimo komitetų vadovybėje. Sakykite, ar tai yra normalu, kad Seimo narys, tapęs kurio nors komiteto, šiuo atveju Aplinkos apsaugos komiteto, pirmininko pavaduotoju blaškydamasis staiga metasi į kitą komitetą, jau kitos frakcijos buvo prisitaikiusios prie tos situacijos, jos vėl turi kažką keisti. Na, kiek taip galima žaisti? Jeigu jau žmogus tapo komiteto vadovu, tai, matyt, reikėjo prisiimti atsakomybę, kad eisi visą kadenciją tas pareigas ir kažką padarysi. Be to, ar perkeliant poną V.Rinkevičių buvo nagrinėtas jo šeimos verslas, kiek jam gali rūpėti dirbti Kaimo reikalų komiteto srityje, ar jo asmeniniai interesai yra kaip tik toje srityje, kur yra jo verslas?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Čia jūs iškėlėte tikrai įdomius klausimus. Pirmiausia noriu pasakyti, kad jeigu prisiminsime ankstesnes kadencijas, tai vaikščiojimai iš komitetų į komitetus, kaip vaikščiojimai iš frakcijos į frakciją yra nuolatiniai, kaip lietūs Lietuvoje. Čia nieko naujo ir nieko ypatingo. Lietaus neuždrausi ir vaikščiojimų taip pat neuždrausi, bet čia taip poetiškai atsakant. O jeigu iš esmės, tai būtent su vaikščiojimais iš frakcijų į frakcijas taip jau išėjo, kad kaimo žmonėms besistengianti atstovauti partija ir frakcija Kaimo reikalų komitete neturi nė vieno savo atstovo. Aš nemanyčiau, kad tai yra normali situacija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs atsakėte į visus Seimo narių užduotus klausimus dėl visų trijų nutarimų projektų.
Mielieji kolegos, reikia pradėti svarstyti šiuos nutarimų projektus. Pradėsime nuo pirmojo, kuris yra pateikimo stadijoje, t.y. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr.XP-1249. Pateikimo stadija. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Negalime? Yra nuomonė prieš. Nuomonė prieš – gerbiamoji L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija nesutinka (turėčiau kalbėti frakcijos vardu), kad būtų sumažintas Aplinkos apsaugos komiteto vietų skaičius. Mūsų frakcija balsuos prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų nemažai svarstėme šiuos pasikeitimus Seniūnų sueigoje, išdėstėme motyvus ir manyčiau, kad tie kolegų siūlymai dėl pasikeitimų, kai persiformuoja frakcijos dydis, kai vieną komitetą palieka vienas ar kitas narys, yra logiški, pagrįsti. Mes žinome ir konkrečius asmenis, ir V.Rinkevičių, kaip tos srities specialistą, gebantį dirbti Kaimo reikalų komitete, todėl kviečiu visus pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė, taigi visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo, prašom balsuoti. Nutarimo projektui Nr.XP-1249, t.y. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektui.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Už šį nutarimo projektą balsavo 25, prieš – 16, susilaikė 26. Taigi šiam nutarimo projektui nepritarta po pateikimo. Reikia apsispręsti, ar grąžiname šį nutarimo projektą tobulinti. Repliką po balsavimo gerbiamasis Č.Juršėnas. Dešinysis mikrofonas.
Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kadangi taip nubalsuota, aš siūlau dėl likusių dviejų nutarimų daryti pertrauką, nes tuos nutarimus reikia atitinkamai kitaip suredaguoti ir dėl jų nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi šį nutarimo projektą grąžiname tobulinti, o kitų dviejų nutarimo projektų nesvarstome, darome svarstymo pertrauką.
Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Priėmimo stadija. Kviečiu visus užsiregistruoti. Noriu pasižiūrėti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje, nes reikalingas 71 Seimo nario balsas. Kviečiu visus susikoncentruoti, nes yra priėmimo stadija.
Prašome užsiregistruoti. Mielieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Gerbiamasis Simulikai, Masiuli, kviečiu registruotis, reikia 71 Seimo nario. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dar kartą registruotis, nes negalime toliau dirbti. Kviečiu visus aktyviai dalyvauti. Mielieji seniūnai, galbūt pakvieskite savo žmones, mes negalime dirbti, nes neturime kvorumo. (Balsai salėje) Skambučius spaudžiame visus, kiek turime. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ir toliau negalima priimti… (Balsai salėje) Dar kartą? Nesuveikia? Bandykime dar kartą, gal suveiks. Pabandome. Dėkingi. Gerbiamieji kolegos, turime galimybę tęsti mūsų plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-930*ES (priėmimas)
1-15a klausimas – Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-930. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys gerbiamasis J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Seimo posėdyje dėl Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-930 Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, papildomų pastabų ir pasiūlymų negavo. Siūlau balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui J.Juozapaičiui. Gerbiamieji kolegos, yra tik vienas straipsnis, todėl nuomonės už ir nuomonės prieš nėra. Siūlau balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą paprašyti perbalsuoti, nes reikia, kad užsiregistruotų 71 Seimo narys. Pabandykime, gal elektronika dirba blogai. Tai tikrai ne jūsų ir galbūt ne mano kaltė. Dar kartą kviečiu balsuoti, kas už įstatymo projektą Nr.XP-930. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašau visus susikaupti, grįžti į darbo vietas ir išreikšti savo nuomonę balsuojant. Gerbiamieji kolegos, dėkoju.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas, projekto Nr.XP-930, priimtas.
Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-931(2*)ES (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-15b klausimas – Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-931. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys gerbiamasis J.Juozapaitis. Priėmimo stadija. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašau neišsivaikščioti, liko trys įstatymų projektai, kuriuos mes turime priimti. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Po svarstymo Seimo posėdyje dėl Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-931 Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, papildomų pastabų ir pasiūlymų negavo. Siūlau balsuoti už šio įstatymo projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už ir nuomonės prieš nėra. Yra vienas straipsnis. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-931, prašom balsuoti. Dėkoju.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-931, priimtas.
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1005. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys gerbiamasis V.Škilis. Prašom.
V.ŠKILIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektas yra naujos redakcijos į Lietuvos Respublikos teisę perkeliant keletą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatų. Pranešu, kad po paskutinio svarstymo Ekonomikos komitetas papildomų pasiūlymų, pataisų, pastabų dėl projekto negavo. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Škiliui. Nuomonių už ir nuomonių prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, prieiname prie priėmimo stadijos. Noriu pasiūlyti priimti skyriais, nes tokia galimybė nurodyta Statute.
Dėl I skyriaus pastabų yra? Galime pritarti bendru sutarimu? Taip.
Dėl II skyriaus pastabų nėra? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl III skyriaus pastabų nėra? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl IV skyriaus pastabų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl V skyriaus pastabų nėra? Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl VI skyriaus pastabų yra? Pastabų nėra. Galime sutarti bendru sutarimu.
Ir dėl VII skyriaus. Yra pastabų? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu.
Taip pat mums reikia pritarti dėl teisės aktų, kurie yra nurodyti… priedas „Teisės aktai“. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr.XP-1005, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-852. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas. Priėmimo stadija. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta dar viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Siūloma atsižvelgti į šio įstatymo įsigaliojimo datą atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, t.y. praėjus 6 mėnesiams po įstatymo priėmimo. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas šiai pastabai pritaria ir siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 dienos. Prašyčiau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Lionginui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui.
Dabar kviečiu visus Seimo narius balsuoti pastraipsniui, priimti įstatymą pastraipsniui. Dėl įstatymo 1 straipsnio. Ar yra pastabų? Nėra pastabų. Dėl 2 straipsnio. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kalbėjo, kad jį reikia pakeisti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo spalio 1 dienos. Nėra prieštaravimų? Nėra.
Įstatymo projektas pastraipsniui priimtas. Dabar dėl viso įstatymo projekto kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.XP-852 būtų priimtas, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 66, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Skelbiu, kad įstatymas (projekto Nr.XP-852) priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes tęsiam savo darbą. Yra Vyriausybės valanda. Noriu pasveiktini Jo Ekscelenciją premjerą gerbiamąjį A.M.Brazauską, kitus Vyriausybės narius, ministrus.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti mūsų posėdžio reglamentą. Klausimai užduodami tokia tvarka: iš pradžių du klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Gerbiamieji kolegos, ruoškitės klausimams.
Nėra gerbiamojo A.Kubiliaus. Kas kalbės konservatorių vardu? I.Degutienė.
Dėl vedimo tvarkos. Kairysis mikrofonas. Gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi ne jūs pirmininkavote rytiniam posėdžiui, nežinau, ar įsidėmėjote mūsų bendrą sutarimą posėdžio pradžioje. Tada buvo konstatuota, kad mes klausim posėdžio pradžioje tik apie „Mažeikių naftą“, o gal net prieš klausiant Ministrui Pirmininkui galėtų būti suteiktas žodis pradiniam paaiškinimui, kokia yra padėtis. Šiuo atveju gal bus pasielgta šiek tiek nestandartiškai.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis kolega, tikrai aš girdėjau šitą pastabą ir šitą jūsų prašymą. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero A.M.Brazausko, ar būtų galima pradžioje pradėti mūsų bendravimą nuo to, kad jūs keletą minčių pasakytumėte dėl „Mažeikių naftos“, dėl energetikos, o vėliau mes tęstume posėdį. Manau, kad vis tiek, kad ir kaip būtų, mes tikrai spėsime per valandą ir daugiau nepažeisime reglamento.
A.M.BRAZAUSKAS. Kadangi mes esame Seime, tai, manau, reikia laikytis Statuto reikalavimų. O tokie visi ekspromtai – reikėjo įspėti premjerą, kad jūs žadate daryti tokį dalyką. (Balsas salėje) Reikėjo įspėti mane dėl tokio klausimo. Aš pasiruošęs atsakyti į bet kokį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam premjerui. Tikrai mes šito žingsnio nepadarėme. Manau, kad mes laikysimės tos tvarkos, kokia buvo ir anksčiau nusistovėjusi, kai užduodami klausimai pagal reglamentą. Gerbiamieji kolegos, pirmoji klausia I.Degutienė. Ruošiasi, gerbiamasis E.Masiulis.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, aišku, mes apgailestaujame, kad nėra tokios įžanginės kalbos dėl susidariusios padėties dėl „Mažeikių naftos“ problemų. Norėtume jūsų paklausti, kokia bus Vyriausybės pozicija, tuo labiau kad uždraudus „Jukos“ parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas pagal Rusijos bankroto įstatymus pirmenybės teisę į „Jukos“ turimą turtą turės Rusijos Vyriausybė bei Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“? Vadinasi, dėl neatsakingos Vyriausybės politikos „Mažeikių nafta“ atiteks tiesiogiai Kremliaus valdomai „Rosneft“, kurią Valstybės saugumo departamentas įvardija kaip bendrovę, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Kyla klausimas, gerbiamasis premjere, ar jūsų vadovaujama Vyriausybė turi atsarginių ėjimų, kad „Mažeikių nafta“ neatsidurtų Kremliaus valdomų bendrovių rankose? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš atsakysiu į jūsų klausimą ir plačiau, jeigu man leis posėdžio pirmininkas, bet aš norėčiau pradėti nuo to, kad nereikėtų daryti politinių akcentų. Kol kas tai yra ūkinis teisinis klausimas, manau, kad mes tai turime matyti kaip tik per šią prizmę ir nepradėti painioti politikos su neaišku kuo. Dabar, jeigu galima, aš tikrai paaiškinsiu ir pasakysiu, kokių žingsnių bus imtasi ateityje. Tik labai prašyčiau klausytis.
Pirmas dalykas. Akcijos 53,7% yra ne „Jukos“ pagrindinės kompanijos, bet yra „Yukos International UK“, tai yra Olandijoje esančios kompanijos, kurios šeimininkas yra fondas, tokia viešoji įstaiga, Lietuvos jurisprudencijoje tokio dalyko nėra, bet Olandijos yra. Tai yra fondas, kuris įsteigė štai šitą „Yukos International UK“. Mes užklausėme labai skubiai (tikimės, šiandien iki pavakarės gauti atsakymą) Olandijos teisininkų iš Amsterdamo (juos mes esame pasamdę jau seniai, jie mus konsultuoja šiais klausimais) išvados, ar iš tikrųjų tas Maskvos teismo sprendimas galioja šiuo atveju šiems aktyvams, kurie yra „Yukos International“ dispozicija. Mes šiandien turėtume gauti atsakymą.
Toliau. Galėtume įvertinti ir esamą padėtį. Aš noriu pasakyti, kadangi mums buvo žinoma, kad kovo 28 d. įvyks toks teismas, mes pastaruoju metu ėmėmės ypač intensyvių priemonių. Ir vis tiek reikėtų prieš tuos žingsnius aiškinant pasakyti, kad ne Vyriausybė parduoda akcijas, „Jukos“ parduoda akcijas. Ji turi teisę disponuoti jomis vienokia ar kitokia forma, todėl iš karto mesti kaltinimus Vyriausybei, man atrodo, neetiška ir nekorektiška. Toliau. Žinodami, kad iš tikrųjų galimas toks pavojus, mes parengėme programą. Jau nuo kovo 20 dienos, tai buvo aštuonios dienos iki teismo, būrys mūsų žmonių, tai yra mūsų derybinė grupė su Kęstučiu Daukšiu priešakyje, praleido dvi dienas Londone. Jie vedė intensyvias derybas ir parengė sutartį, kuri buvo įteikta po dienos, tai yra 23 d. ar kurią kitą dieną, galbūt aš vieną dieną apsiriksiu, „Jukos“ pasirašyti. Buvo parengta sutartis. Tai buvo kovo 23 dieną. Buvo įteikta tokia sutartis.
Deja, visos mūsų pastangos nuo kovo 23 d. iki pirmadienio nedavė jokių rezultatų, nes jokio ryšio nebuvo. Tada buvo išsiųstas Vyriausybės pasirašytas Ūkio ministerijos vadovų kategoriškas raštas, tai buvo šeštadienį, kovo 25 d., jame raginama pasirašyti sutartį. Tai buvo praeitas šeštadienis. Vakar, kovo 29 d… Mes, žinoma, nesulaukėme jokių atsakymų. Vakar, kovo 29 d., buvo pareikštas kategoriškas, iš esmės grasinantis arbitražu dar vienas raštas. Iki šiol mes neturime jokio patvirtinimo, kad „Jukos“ pasirengusi pasirašyti sutartį. Taigi visos pastangos, kokios tik gali būti, buvo dedamos.
Dar norėčiau priminti šiek tiek keletą faktų iš chronologijos, nes derybos trunka visus metus, akcijos yra „Jukos“ ir jie disponuoja tomis akcijomis. Kompanijos valdymo sistema yra gerokai sušlubavusi, ir labai sunku išsiaiškinti, kas yra pagrindinis derybininkas, nes jie per visą laikotarpį keitėsi, mes faktiškai beveik visus metus deramės. „Jukos“ paskelbė aukcioną, tai buvo praeitų metų birželio mėnesį. Aukcionas nežmoniškai ilgai užsitęsė, nes pirmo pasiūlymų etapo rezultatai buvo parengti ir suvesti praeitų metų lapkričio mėnesį. Tai nuo birželio iki lapkričio mėnesio niekas nieko nedarė.
Antras etapas, kai buvo išryškintos dvi kompanijos, potencialiai galinčios pirkti akcijas, buvo tik šių metų vasario mėnesį. Štai tokia yra chronologija. Mes čia galėtume labai daug faktų ir labai daug skaičių pasakyti. Aš labai abejoju, ar jie duotų kokią nors naudą, ar ką nors tokio.
Nemanyčiau, kad mes turime nueiti taip toli, kaip jūs pasakėte. Mes turime toliau tęsti derybas. Pirmiausia turime žinoti teisinę padėtį dabartinių esamų akcijų, kurios nėra pagrindinės kompanijos. (Balsai salėje) Pirmiausia leiskite man pabaigti. Pagrindinės kompanijos, čia yra teisinis klausimas.
Antras dalykas, jeigu iš tikrųjų pasitvirtins tai, ką jūs sakote, man atrodo, yra kitas atvejis, nes šis objektas yra įrašytas į įmonių ir įrenginių, reikšmingų valstybės nacionaliniam saugumui, svarbių įmonių sąrašą prieš kelerius metus, mes šitą labai gerai žinome. Kitas ir turbūt paskutinis žingsnis – tai būtų nacionalizacijos procesas. Mes manome, kad toks procesas gali būti, čia ne utopija. Jeigu taip klostysis visi reikalai, tai Vyriausybė pateiks Seimui įmonės nacionalizavimo įstatymą, nes čia yra įstatymo norma, ir čia, Lietuvoje, turėtų būti priimtas toks įstatymas. Žinoma, mes iki šiol garsiai apie tai nekalbėjome, bet visa įvykių raida yra tokia, kad mus verčia galvoti ir apie patį kraštutinį atvejį, nes visa kita, tai, kas galėjo priklausyti nuo Vyriausybės, Ūkio ministerijos, mūsų derybų grupės, buvo absoliučiai viskas padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija. Gerbiamasis Brazauskai, jūs atsakėte į klausimą. Norėčiau truputį patikslinti, nes rytiniame posėdyje aš nepirmininkavau, pirmininkavo gerbiamasis V.Muntianas. Buvo kalbama apie tai, kad pirmieji klausimai bus užduoti iš energetikos srities. Mes negalime pažeisti Statuto 208 straipsnio, turime vykdyti Vyriausybės valandą pagal tą Statutą, kuris yra priimtas. Jeigu jūs norėsite susitikti su premjeru, galėsite iš anksto tą dalyką užsisakyti ir daryti.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų Vyriausybės valandą. Klausia gerbiamasis E.Masiulis. Ruošiasi R.Palaitis. Prašom.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, tai, ką jūs dabar pasakėte, panašu į tokį aiškinimąsi ir tokį desperatišką bandymą pasiteisinti, nelabai aiškiai turint artimiausių veiksmų viziją, ką jūs, kaip premjeras, ir ką Vyriausybė artimiausiomis valandomis ketina daryti. Tai, kad jūsų pasiųsti derybininkai nesugeba susitikti su „Jukos“ atstovais savaitę, patikėkite, neguodžia Seimo…
A.M.BRAZAUSKAS. Susitiko su „Jukos“ atstovais.
E.MASIULIS. Jūs sakėte, kad labai ilgai nepriėjo prie jų. Noriu pasakyti tai, kad mes šiandien turime tą situaciją, iš dalies galima sakyti… Galbūt Vyriausybė darė viską, ką galėjo daryti, bet ar Vyriausybei reikia imtis finansų maklerio funkcijų ir mėginti žongliruoti akcijomis tarptautinėse rinkose, tai čia yra labai didelis klausimas.
Gerbiamasis premjere, noriu jūsų, kaip premjero, paklausti. Ką konkrečiai galite pasakyti, ką Vyriausybė rengiasi artimiausiomis valandomis daryti, turėdama šią informaciją, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad „Jukos“ derybas su galimais pirkėjais vykdo tiesiogiai, ir paaiškėjus Maskvos arbitražo teismo sprendimams?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš jau daug ką pasakiau. Man mažai kas lieka pridurti prie to, ką aš jau dabar pasakiau. Jeigu iš tikrųjų šiandien bus patvirtinta olandų teisininkų, kad akcijos nėra disponuojamos „Jukos“ pagrindinės kompanijos kaip teisinis faktas, mes pasiuntėme žinią ir kviečiame penktadienį atvykti „Jukos“ atstovus į Vilnių pasirašyti pirkimo sutarties. Štai yra konkretus žingsnis. Man išeinant (čia mano patarėjai yra), mes dar nebuvome gavę patvirtinimo iš Londono, kad jie penktadienį atvažiuos pasirašyti sutarties. Daugiau kitą informaciją pateikiau.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega R.Palaitis. Ruošiasi J.Veselka.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis premjere, klausimas šiek tiek iš kitos srities, kad atsipūstumėte nuo „Mažeikių naftos“. Dėl statybų. Po truputį visi žinome Neringos atvejus, po truputį ateina Palanga, po Palangos, matyt, ateis visa Lietuva.
Istorija tokia. Verslininkai, suderinę leidimus, gavo santykiškai legalius leidimus, gavo leidimą statybai, pasistatė, investavo pinigus. Aišku, kai kurie valstybės valdininkai, galbūt viršydami savo įgaliojimus, padėjo parašus, bet vis dėlto teisme, jeigu bus verslininkų ieškinių, atstovaus valstybė ir bus išieškoma iš valstybės. Aš įsitikinęs, kad verslininkai teismus laimės, o valstybė tik atgręžtine tvarka iš savo valdininkų turės išieškoti pinigus. Iš Neringos ateis keli milijonai, iš Palangos tokių ieškinių ateis keliasdešimt milijonų, paskui bus visa Lietuva, bus keli šimtai milijonų iki maždaug tūkstančio milijonų. Mano supratimu, tai Lietuvai gana dideli finansiniai įsipareigojimai. Kaip jūs manote, ar ši problema susisuks į tokį didelį sniego griūties kamuolį, ar kas nors šioje vietoje bus padaryta? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Tūkstantis milijonų yra milijardas, aš tai žinau, bet nemanau, kad iki milijardo litų išsirutulios šis dalykas. Man atrodo, tie žingsniai, tos priemonės, kurių mes ėmėmės… Prokuratūrai yra perduota ne viena byla. Nemanau, kad dėl bylų dėl neteisėtu būdu įsigytų sklypų, pažeidžiant Lietuvos įstatymus, turėtų atsakyti valstybė, turėtų atsakyti tie, kurie pažeidė Lietuvos įstatymus. Jau yra išaiškinta keliolika atvejų, jie visi yra prokuratūroje. Prokuratūra vėl kreipėsi į Vyriausybę, prašydama vėl sudaryti komisiją. Mes aiškinomės, kokios dar reikia komisijos, nes jų buvo labai daug. Jeigu reikės kokios nors informacijos, mes pasiruošę tai padaryti ir dar padėti teisinėms institucijoms gauti papildomą informaciją, jie kaip tik prašo kvalifikuotos, vertinant kai kuriuos veiksmus ir kai kurių apskričių.
Antras dalykas. Kai svarstėme tuos klausimus su apskričių viršininkais, pavaduotojais, administracijų vadovais, priėjome prie išvados, kad šios tarnybos nuo pat jos sukūrimo dienos, turiu galvoje statybos ir architektūros inspekcijas, yra labai silpnos visose apskričių grandyse, o kažkodėl visa atsakomybė perkeliama į centrą, bet čia ministerija ir departamentas negali susigaudyti, surasti, matyti ir inspektuoti tūkstančius tūkstančius klausimų. Klaipėdos apskrityje per metus ateina derinti per 500 ar 600 detaliųjų planų, o apskrity turi suderinti vienas žmogus. Mes priėjome prie išvados, kad iš esmės reikia stiprinti šią tarnybą visoje Lietuvoje, pirmiausia Klaipėdos apskrityje.
Jūs esate teisus, ne tik Nidoje, bet ir Palangoje yra tokių faktų, kuriuos reikia išnagrinėti iki pabaigos. Kartu Šventojoje, visoje Lietuvos pakrantėje. Tie darbai turės būti atlikti. Todėl aš nemanyčiau, kad čia milijardai kabo valstybės atsakomybei. Čia yra ir pareigūnų atsakomybė, ir verslininkų, kurie neteisėtai įsigijo sklypus, ir savivaldybių tam tikra prasme. Kiekvienas pagal veikiančius Lietuvoje įstatymus, kas yra atsakingas, turi ir atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi Z.Mikutis. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Klausimas ūkio ministrui, kuris yra atsakingas už Lietuvos energetiką plačiąja prasme. Kiek suprantu, jau su „Mažeikių nafta“ viskas aišku. Nieko čia Lietuva nelaimės, kaip šokdino užsienio kompanijos, taip ir šokdins. Net jeigu užsimanysite nacionalizuoti, žinosite, kad reikia sumokėti, jeigu nustatysit mažesnę kainą negu dabar siūlo, teks primokėti, per teismus. Jau viena energetikos sritis nebe mūsų valdoma. Jau čia galite pūstis kiek norite, siųsti memorandumus, rašyti raštus, ką norite, viskas.
Dabar jūs taip pat pasiūlėte Vyriausybei ir Vyriausybė pritarė nepradėti derybų dėl Ignalinos II bloko pratęsimo. Vadinasi, nebus ir trečio reaktoriaus, nes kadangi didelis tarpas tarp jo pastatymo ir uždarymo, infrastruktūra bus sunaikinta (mes, lietuviai, tai labai gerai žinome). Vis dėlto, gerbiamasis Daukšy, jūs esate atsakingas už Lietuvos energetiką. Kaip jūs įsivaizduojate po 2010 metų Lietuvos energetiką? Ar tai bus pati brangiausia energetika visoje Europoje? Ir mes iš tikrųjų labai greitai, kaip Prezidentas sakė, įsiveršime į konkurencingiausių šalių dvidešimtuką pasaulyje, ar dar labiau atsiliksime? Koks jūsų, kaip Ūkio ministerijos stratego, požiūris ir vizija?
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Aš pirmiausia dėkingas, kad jūs, kaip buvęs ūkio ministras, taip gerai formuluojate visus dalykus, bet manyčiau, kad nesate visiškai teisus.
Pirmas dalykas. Lietuva dirba didelį darbą ir yra premjerų pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos memorandumas dėl III atominio reaktoriaus statybos. Aš nemanau, kad praeis didelis tarpas po II bloko uždarymo.
Kitas dalykas yra dabar šnekėti ir pradėti derybas, kodėl nepriimtas sprendimas III reaktorių atidaryti. Manyčiau, kad Vyriausybė šiuo atveju priėmė teisingą sprendimą, ir nemanyčiau, kad reikėtų kaip nors kitaip jį įvertinti. Šiandien pradėję debatus Europoje dėl to, ar uždarysime, ar neuždarysime, neturėdami galutinių išvadų, mes atrodytume tikriausiai keistai. O dėl „Mažeikių naftos“, jeigu jūs pamenate, mes ten turime 40% jau nuo 2002 metų, man atrodo, galutinai. Ir dar turime opcionų įsipareigojimą, kuris būtų sumažinęs iki 20% mūsų valdymą. Taigi jums spręsti, ar čia mes turime kokią nors įtaką, ar neturime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame ūkio ministrui už atsakymą. Taigi klausia kolega Z.Mikutis. Ruošiasi V.Saulis.
Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ministro. Bendraujant su mokytojais labai dažnai iškyla problemų, ypač pradinių klausių mokytojams, dėl mokinių vertinimo. Ten iš tikrųjų nėra rašomi pažymiai, yra aprašomas tas procesas, kaip vaikas mokosi, ką jis moka, ko jis nemoka, ir panašiai. Vyresnėse klasėse irgi ateina rekomendacijos vertinti nebūtinai dažnai, bet vertinti tam tikrą išeitą temą, ir tas vertinimas pasilieka kaip antraeilis dalykas. Visiškai neaišku, ar tėvai suprato, kaip mokytoja aprašė šį vertinimo procesą, ar nesuprato. Paklausus tėvų, jie faktiškai sako, mes visai susipainiojome, ką tas mūsų vaikas mokosi ir kaip jis mokosi, ką ten mokytoja jam parašo. Ar dabar yra numatomos kokios nors vertinimo sistemos reformos?
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Dėl dabartinės sistemos. Iš tikrųjų pradinių klasių mokytojai turėtų dažniau susitikti su tėvais ir detaliau paaiškinti, kokį matematikos ar kitų dalykų raštingumo lygį jų vaikai yra pasiekę. Kaip tik šiandien svarstėme Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijoje (pateiksime visai visuomenei ir pedagogams svarstyti) dėl mokinių pasiekimų vertinimo, kaip jūs minite, 1-4 ir kitose klasėse. Svarstymas bus tris mėnesius. Atsižvelgę į pedagogų ir visuomenės nuomonę esame pasiryžę priimti sprendimus arba patikslinti vertinimo sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame švietimo ministrui už atsakymą. Taigi klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi V.Navickas.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Visai neseniai išgirdau tokius įdomius samprotavimus iš mūsų krašto žmonių dėl krovininio tranzitinio transporto judėjimo per mūsų Respubliką poilsio ir švenčių dienomis apribojimo. Išeina toks vaizdas, kad kaip tik šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis mūsų tautiečiai, turėdami labai daug automobilių, išvyksta į iškylas, daug važinėja, tačiau kartu ir tranzitinių krovininių automobilių vairuotojai tomis dienomis nori peršokti per Lietuvos teritoriją. Kyla avaringumo pavojus. Tokia praktika kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse yra. Kokios būtų mūsų mintys ir pasamprotavimai tuo klausimu? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Sutinku, kad lietuviai kūrybingi ir pamąsto, tačiau Susisiekimo ministerijos vadovai tokių minčių apriboti transporto judėjimą poilsio dienomis – šeštadieniais ir sekmadieniais – neturi šiuo momentu.
PIRMININKAS. Dėkojame susisiekimo ministrui už atsakymą. Klausia kolega V.Navickas. Ruošiasi P.Baguška.
V.NAVICKAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas taip pat susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, mes gavome informaciją, kad kovo 27 dieną Briuselyje įvyko jūsų, taip pat kolegų Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikimas, kuriame buvo aptarinėjami „Rail Baltica“ statybos projekto klausimai. Norėčiau sužinoti, kokia dabar yra šio projekto būklė ir kokios yra vystymosi perspektyvos? Ačiū už atsakymą.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Taip, buvome susitikę. Mes planavome susitikti sekmadienį, bet ne visi galėjo atvykti. Susitikome prieš Tarybos posėdį, kur kas anksčiau, anksti ryte. Taip pat dalyvavo koordinatorius Pavelas Telička. Mes taip pat pasirašėme deklaraciją, kad visi palaikome ir remiame tą projektą, prašome, kad koordinatorius paveiktų kompaniją, kuri atlieka priešprojektinę studiją, kurią numatyta užbaigti šių metų lapkričio mėnesį ir kuri parodys šios europinės vėžės magistralės ekonominį tikslingumą, kad mes galėtume susipažinti su tarpine medžiaga. Tuo pačiu klausimu aš asmeniškai paraginau kolegas, kad nelaukiant tos studijos pabaigos būtų atliekami kiti veiksmai, būtų projektuojama, dėl žemės skyrimo trasai, kad būtų derinami klausimai, kur sieną kirs geležinkelio trasa. Taip pat balandžio 12 dieną (po poros savaičių) Lenkijos ministras atvažiuoja į Lietuvą su delegacija, mes esame numatę taip pat ir šiuos klausimus aptarti. Dabar yra tokia situacija.
Tiesa, aš dar stengdamasis paagituoti, kad reikia greičiau dirbti, pasakiau, kad neatsižvelgiant į tai, ką parodys studija, mes esame nusiteikę būtinai artimiausiais metais nutiesti geležinkelio atšaką nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės. Tiesa, europinės vėžės geležinkelio yra apie 20 kilometrų ir dabar Lietuvos teritorijoje. Mums reikia europinės vėžės geležinkelį priartinti prie rusiškos vėžės. Europinės ir rusiškos vėžės geležinkelių artimiausias susilietimas būtų Marijampolėje. Jeigu žiūrėtume toliau – Mauručiai, Kaunas, bet reikia neužmiršti, kad minimaliai vienas kilometras kainuoja šiek tiek daugiau kaip 10 mln. litų. Tai reikia daryti iš tų lėšų, kurios mums yra skirtos Briuselio, o ne kokios atskiros lėšos būtų. Tam leidžiama naudoti sanglaudos fondų lėšas, o jeigu jų neužtenka, galima naudoti struktūrinių fondų lėšas. Yra dar (…) programos lėšos, kur Europos Komisija norėjo turėti mažiausiai 20 mlrd. eurų. Kol kas jiems yra numatoma 6,7 mlrd., buvo atrinkta 50 projektų, 6 projektams buvo skirti koordinatoriai, tarp jų ir mūsų projektui, tačiau dar kitą savaitę bus diskusijų. Kyla toks klausimas. Kadangi skirta tiek mažai lėšų, pirmiausia jos gali atitekti senųjų valstybių projektams, kurie pradėti ir nebaigti, o mes ne tik projekto neturime, bet dar ir viešai pripažintos studijos. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame susisiekimo ministrui už atsakymą. Klausia kolega P.Baguška, ruošiasi R.Juknevičienė. Prašom.
P.BAGUŠKA (MSG). Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero dėl valstybinės svarbos projekto. Žemės įstatyme nustatyta, kad valstybės svarbių ekonominių projektų valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Vyriausybės arba Seimas. Tačiau Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos projektai buvo pripažįstami valstybinės reikšmės, panaikintas 2004 m. lapkričio mėnesį. Nuo to laiko nėra jokio teisės akto, kuriame būtų nurodytos sąlygos projektui pripažinti valstybinės reikšmės ir suteikti lengvatines sąlygas jam įgyvendinti. Tačiau ir nesant numatytų kriterijų Vyriausybė 2005 m. liepos mėnesį priima nutarimą, juo valstybinės reikšmės projekto statusas suteiktas Gariūnų gyvenvietei. Specialiųjų tyrimų tarnyba nutarimą įvertino kaip korupcinį ir neskaidrų, nes nėra patvirtinta projekto pripažinimo tvarka ir kriterijai. Tačiau ir toliau bandoma kai kuriuos projektus pripažinti valstybinės svarbos, pavyzdžiui, žirgų sporto komplekso statybos Trakų rajone. Todėl norėčiau paklausti, kada ketinate priimti ekonominių ir kitų projektų pripažinimo valstybinės svarbos projektais tvarką ir kriterijus ir ar nemanote, kad turint tokius kriterijus galima projektus pripažinti valstybinės reikšmės projektais, kad nekiltų klausimų dėl skaidrumo ir korupcijos? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Jūsų pastaba iš tikrųjų rimta. Mane informavo šiandien apie jūsų iškeltą klausimą, aš visiškai sutinku. Mes pasistengsime artimiausiu metu parengti šitą tvarką arba grąžinti ją. Dabar dėl to, ką jūs kalbėjote dėl žirgų. Niekas nesirengia padaryti objektą valstybinės reikšmės, nes tai yra privatus biznis, privatus sektorius. Manau, kad mes čia neturime jokio visuomeninio ir valstybinio intereso, todėl mes net nesvarstome tokio klausimo.Aš labai abejoju, ar jis iš viso gali kilti, kad būtų svarstomas Vyriausybės ir suteikiamas štai toks prioritetas. O iš tikrųjų tvarką reikia nustatyti, mes visiškai sutinkame, pasistengsime greitai tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame premjerui už atsakymą. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi P.Auštrevičius.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Pone pirmininke, kadangi valdančioji dauguma mus apgavo geranoriškai rytą pažadėjusi skirti bent pusę laiko Vyriausybės valandos labai svarbiam, svarbiausiam šiandien Mažeikių naftos klausimui, todėl prašau ne mano klausimo laiko sąskaita trumpos replikos. Mane labiausiai šokiravo šiandien valdančiosios daugumos visiška neatsakomybė ir, sakyčiau, toks net politinis ištižimas – nė vieno valdančiosios daugumos klausimo dėl Mažeikių naftos. Net Ekonomikos komiteto pirmininkas neranda reikalo paklausti arba pasidomėti ir įsitraukti į diskusiją, o visi pasaulio laikraščiai, tarp jų ir „Financial Times“ apie tai rašo. Keista, kad Lietuvai tai neįdomu.
O dabar klausimas. Pone premjere, jūs tik sustiprinote įspūdį savo pirmaisiais atsakymais, kad Vyriausybė ir jūs pats, kaip premjeras, patekote į labai didelę aklavietę ir kad Vyriausybės politika, žiūrint dabar jau atgal, buvo neatsakinga ir klaidinga nuo pat proceso pradžios. Dar 2003 m. lapkričio mėnesį, kai tik prasidėjo „Jukos“ problemos, buvo aišku, kad Vyriausybė turėjo imtis aktyvių ir energingų veiksmų, kad procesas būtų pakreiptas sau naudinga linkme. Trumpa citata. 2003 m. Seimo posėdis. V.Landsbergis klausia jūsų: „Ar Vyriausybėje buvo svarstoma, ar bus svarstoma galimybė supirkti arba išpirkti bent 10% akcijų, kad įmonė dabartinėje autoritarinėje Rusijoje vykstant žinomiems procesams netaptų Rusijos nuosavybe“. Jūsų atsakymas: „Žinote, man atrodo, kombinacijų su „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmone buvo labai daug XX amžiuje, mes negalime painioti dviejų dalykų – politikos su ekonomika. Įsivaizduokite, nuperkame akcijas už 300 mln. dolerių“ (dabar, beje, turbūt jau už milijardus ruošiatės pirkti) ir t.t., ir t.t., iš kur nafta ar Vyriausybė eksploatuos, kur garantijos, ir atmetate tikrai realius pasiūlymus. Taigi mano klausimas, ar vis dėlto jūs prisiimate atsakomybę už tai, kas dabar įvyko, už tą, drįsčiau sakyti, katastrofišką padėtį, į kurią atvedė jūsų neatsakinga politika, ir jeigu „Mažeikių nafta“ iš tiesų atiteks į „Rosneft“ rankas, ar jūs atsistatydinsite?
A.M.BRAZAUSKAS. Na, pirmiausia jau kai kas atsistatydino, nes Lietuva prarado Mažeikius 1999 metų spalio 30 dieną. Todėl visa kita yra jūsų prokurorinė kalba. Aš manau, kad nereikėtų jums taip įsijausti į prokuroro vaidmenį, Vyriausybė atsakys už tai, už ką jai priklauso atsakyti. O man čia išpažintį atlikti – aš labai atsiprašau, aš esu premjeras, žinau savo pareigas ir atsakomybę ir aš atsakysiu tiek, kiek man priklauso pagal mano pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia P.Auštrevičius. Nematau P.Auštrevičiaus. Galbūt iš jų frakcijos A.Endzinas? Prašom.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju už suteiktą galimybę. Iš tikrųjų daug klausimų apie „Mažeikių naftą“ ir galbūt verta apie tai neklausti. Norėčiau paklausti lengvesnio klausimo ministro G.Kirkilo. Gerbiamasis ministre, štai vakar paminėjote labai gražų jubiliejų – dvejų metų stojimo į NATO sukaktį ir aš noriu jūsų paklausti. Praeitais metais, minint vienų metų sukaktį, įvyko nemalonus įvykis Šilutės savivaldybėje, kai, pasak jūsų, negavę iš Šilutės savivaldybės žemėlapių, kariškiai apvirto ir vos nenuskandino amfibijos. Prašom pasakyti, ar jūs galite patvirtinti arba paneigti informaciją, kad ta amfibija iki šiol nėra suremontuota ir negali atlikti jai skiriamų funkcijų. (Balsas salėje: „Jau nurašė“.) Ne, ji nenurašyta, ji įrašyta į balansą.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ji yra suremontuota ir, kai reikės, veiks. O dar kartą aš jums sakau, kad savivaldybė… jeigu reikės, dar nėra potvynių, nepulkite į paniką iš anksto. Kai bus potvynis, tada ir veiks. Aš tada jums sakiau, kad buvo prašoma pateikti tos teritorijos, kur yra kokie daiktai, kokie… šiuo atveju buvo likusios kažkokios betono konstrukcijos, to nebuvo padaryta. Dabar mes, aišku, jau jį turime. Tuo metu buvo prašoma, dėl to įvyko šis įvykis. Jūs suprantate, kad plaukiant nežinoma teritorija… juk ši amfibija navigacijos prietaisų neturi, todėl ir buvo prašoma žemėlapio. Čia jūs be reikalo įsižeidėte.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už atsakymą. Taigi turėtų klausti pagal reglamentą S.Lapėnas, tačiau jo nematau, toliau klausia kolega V.Kamblevičius, ruošiasi J.Olekas.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Kadangi nėra kultūros ministro, klausimo atsisakau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti ūkio ministro ir užsienio reikalų ministro. Neseniai šioje salėje kalbėjo Lenkijos naujasis prezidentas ir pažadėjo mūsų gražaus ir praktinio bendradarbiavimo sustiprinimą. Aš noriu paklausti, ar kas nors pajudėjo dėl elektros tilto derybų ir statymo reikalų, ar matote tuos praktinius pasikeitimus iš mūsų kolegų lenkų pusės? Ačiū.
A.VALIONIS (NSF). Aš galiu atsakyti labai trumpai. Kol kas ne.
K.DAUKŠYS. Dėl elektros tilto. Mes visai neseniai kalbėjome su lenkų ūkio ministru. Jie dabar vykdo elektros tinklų reorganizavimo procesą, ir, matyt, kol jis nesibaigs, aš taip įsivaizduoju, ten reikalai nepajudės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Ramonas. Ruošiasi R.Dagys.
J.RAMONAS (MSG). Noriu paklausti žemės ūkio ministrės. Dabar kai kuriose apskrityse, rajonuose iš principo reforma žemės beveik baigta. Esminis klausimas yra toks. Ten, kur liko valstybinė žemė ir ją nuomoja žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, jiems yra problemų ją nusipirkti pirmumo teise, nors jie tai galėtų daryti. Ir čia ne viename susitikime, ir į Seimą buvo atėję ir kėlė klausimą, kad neaiškios grupės ar žmonės atvažiuoja, apeina ir supirkinėja. Ar negalėtumėte pasižiūrėti, kas čia yra, ar pažeidinėjami įstatymai, ir kodėl taip yra? Nes iš tikrųjų tie žmonės rengė projektus, investavo pinigus. Ir jeigu negalės nusipirkti žemės, jeigu projekto vykdymui jos pritrūks, tai iš principo yra gana kebli situacija su tais ūkiais, kurie gali konkuruoti Europos Sąjungoje. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų tai vienas iš aktualiausių klausimų. Štai ir šiandien buvo didelė grupė Pagėgių ūkininkų kartu su žemės ūkio skyriaus vedėju pas mane keldami šį klausimą. Ir ūkininkai, ir bendrovės, kurios ūkininkauja iš dalies ir ne savo žemėje, daugelį metų pretenduoja, žinoma, arba pratęsti nuomą, arba įsigyti po to, kai žemės reforma bus baigta, ir tas terminas, kaip jūs žinot, artėja. Tai numatyta kitų metų trečiąjį ketvirtį.
Mes Vyriausybėje esame pritarę, priėmę nutarimą pateikti Seimui įstatymų pataisas, kurios reglamentuoja tam tikrus žemės įsigijimą lengvatine tvarka, taip pat paramos suteikimo apribojimus. Tarp jų ir negalėjimo perleisti penkerių metų laikotarpiui, taip pat tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, be to, egzistuoja nuostata dėl vienerių metų ūkininkavimo praktikos, kad turėtume lengvatą įsigijimui.
Tačiau vėlgi iškyla klausimas, ar ta lengvata vienerius metus ūkininkavusiam galioja bet kurioje Lietuvos vietoje, ir kitame regione jis gali įsigyti tą žemę nebūtinai ūkininkavimo tikslams. Manau, kad Seimas tikrai turės nemažai darbo, kaip ir mes turėjome Žemės ūkio ministerijoje ruošdami tą projektą, tas pataisas. Tačiau rasti aukso vidurį subalansuojant interesus ir nepažeidžiant konstitucinės teisės žmogui gyvenant bet kurioje Lietuvos vietovėje pretenduoti įsigyti žemę yra nelengva. Jaunieji ūkininkai yra prioritetas todėl, kad mums svarbu pasirūpinti būsimąja žemdirbių karta. Tačiau vadinamieji jaunieji ūkininkai, kuriuos kartais vadina „jaunaisiais legionieriais“, žinoma, nesnaudžia. Ir čia iškyla problemų, interesų konfliktas tarp tų, kurie dabar ūkininkauja ir gamina, o mes, turėdami rinką, suinteresuoti žaliavų gamyba… štai ir toks gan aštrokas dialogas su mėsos perdirbėjais tarp sektoriaus grandžių ir ministerijos ieškant būdų, kaip sustiprinti žaliavų bazę, pagausinti gamybą. Žinoma, šis interesas yra svarbus, ir mes turime jį taip pat matyti.
Taigi tai, ką mes pateikėme, jūs netrukus gausite, bet turbūt diskusijos vyks. Jau mes dabar matom, kad reikia įstatyme išlygos ir dėl ankstyvo pasitraukimo galimybių, kai žmogus bet kuriomis aplinkybėmis, net ir tų kriterijų neišlaikydamas… jeigu jis bus paėmęs paramą ir jeigu jis neturės pirmumo, t.y. šiuo atveju ne pirmumo teisė, o galimybė perduoti kitam turi egzistuoti. Ankstyvas pasitraukimas ir kai kurie kiti poreikiai taip pat turi būti numatyti įstatyme, kad neribotų ši teisė ūkininkauti penkeriems metams ankstyvo pasitraukimo galimybės, jeigu ji ateina anksčiau, jeigu tas poreikis susiformuoja anksčiau. Yra daugybė niuansų, ir aš manau, kad mes su jumis dar diskutuosime ir mielai su Kaimo reikalų komitetu mes to įstatymo straipsnius aptarsime. Reikia ieškoti bendromis pastangomis būdų neprasilenkiant su Konstitucija, bet kartu matant nacionalinį interesą iš žemės ūkio naudmenų gaminti produkciją, o ne padaryti žemės cirkuliavimo objektu ir dar laikinai ją išimti, bent laikinai išimti iš apyvartos ir duoti kažkam visai nepagrįstai užsidirbti.
PIRMININKAS. Dėkojame žemės ūkio ministrei už atsakymą. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausia R.Dagys. Ruošiasi M.Žymantas. Po to visi iš eilės gerbiami konservatoriai galės klausti, dar laiko liko. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis premjere, aš noriu šiek tiek patikslinti kai kuriuos klausimus, ką gerbiamoji R.Juknevičienė uždavė. Iš karto norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs nenukryptumėte į propagandą ir atsakinėtumėte apie „Mažeikių naftos“ reikalus, nes ant kitos svarstyklių lėkštės galime padėti EBSW koncerno veiklą, ir kalbėti apie kokių nors akcijų išpirkimą nebūtų jokios prasmės, nes tų įmonių paprasčiausiai nebeliko.
Klausimas yra toks. Jūs visą laiką kalbėjot, kad „Mažeikių nafta“ yra tiktai biznio reikalas. Lietuvos nacionaliniai interesai čia visiškai nesvarbu. Tokiu pagrindu jūs iš 1999 metų sutarties išbraukėte nuostatą, reikalavimą, kad akcijos galėtų būti parduodamos tik euroatlantinės integracijos šalies kompanijai pagal 2000 m. sutartį. Toliau jūs, remdamasis lygiai tuo pačiu motyvu, atsisakėte išpirkti tuo metu 10% akcijų. Klausimas yra toks: gerbiamasis premjere, ar jūs prisipažįstate, kad ši jūsų koncepcija, toks jūsų požiūris į „Mažeikių naftą“, ignoruojant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, yra jūsų politinė klaida ir šios srities politikos fiasko?
A.M.BRAZAUSKAS. Ne, neprisipažįstu.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere, už atsakymą. Taigi klausia kolega M.Žymantas ir ruošiasi R.Garbaravičius.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Artėja pavasaris, tuoj dvyliktokai laikys egzaminus, po to bus stojamieji. Yra bendra tvarka į universitetus, kur galima surašyti iki 20 pozicijų į studijų programas, bet pervažiavus per Lietuvą aiškėja, kad ši tvarka nelabai tenkina ir vaikus, ir mokytojus. Štai 19, 20 pozicijose yra užrašoma geologija, slovėnų kalba ir dar bet kokios mistinės specialybės vardan bakalauro studijų. Ar nėra mąstoma vis dėlto sumažinti bent jau iki 10 pozicijų, kad tie, kurie ruošiasi studijuoti, nesirinktų specialybės dėl specialybės, ir kad mes neruoštume žmonių tik dėl to, kad didintume aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių?
R.MOTUZAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vakar Vyriausybė patvirtino aukštojo mokslo reformos pertvarkos planą iki 2010 metų, ir ten kaip tik kaip viena iš priemonių bus numatyta peržiūrėti studijų programas. Mes esame sutarę ir su aukštosiomis mokyklomis, ir su neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, ir su bendrojo lavinimo mokyklų bendruomene, kad apie visus reikalavimų pasikeitimus būtų informuojama prieš dvejus metus. Todėl šiemet nebėra galimybių pakeisti ar susiaurinti studijų programų, į kurias priimami abiturientai į aukštąsias mokyklas. Tai numatoma padaryti nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Kaip jūs sakėt, susitinkat su rinkėjais, pedagogais, ir mano manymu, iš dalies visuomenė, moksleiviai turėtų džiaugtis, kad jie turi tiek galimybių rinktis. Bet, matyt, čia ir yra sąmoningas suvokimas, kad pats abiturientas kartu su pedagogais, tėvais turėtų įvertinti savo galimybes ir rinktis tas studijų kryptis, kuriose jis nori studijuoti ir kur gali konkuruoti pagal savo esamą pasiekimų lygį. Bet numatome peržiūrėti sumažinant, kaip jūs ir sakot, iki dešimties pradedant kitų metų rugsėjo 1 diena. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame švietimo ministrui. Taigi klausia kolega R.Garbaravičius, ruošiasi V.Čigriejienė. Prašom.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, aš tikiuosi, kad gausiu irgi trumpą atsakymą, tačiau noriu paklausti. Šiandieninė situacija rodo, kad Lietuvos valstybė praranda įtaką „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimo pardavimo procese. Ir tai lemia daugiau Rusijos spaudimas kai kuriems bankams ir tai, kad jie pasidavė. Tačiau matyti, kad yra ir vidinių problemų. Viena iš jų būtų, mano akimis žiūrint, ta, kad jūsų ir Darbo partijos, bent jau jos lyderio pozicijos nuo pat pradžių skyrėsi, ir gana ženkliai. Pastaruoju metu buvo aiškiai išreikšti tokie prieštaravimai, kaip koks turi būti akcijų valdymas, ar priklausyti Lietuvai, ar būti parduotoms, kas turi kontroliuoti, ar Seimas, ar Vyriausybė ir panašiai. Norėčiau paklausti. Ar Darbo partijos, bent jau jos lyderio, bandymas daryti įtaką „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimui ir pardavimui netrukdo ir netrukdė šiam procesui, nes sprendimai turi būti ryžtingi ir greiti?
A.M.BRAZAUSKAS. Procesas tęsiasi labai ilgai. Procese dalyvavo ir Viktoras Uspaskichas, tada jis buvo ministras. Po to ministras K.Daukšys, kuris yra derybinės grupės vadovas. Galiu pasakyti, kad Vyriausybė turi aiškią liniją. Mes, Vyriausybė, dažnai konsultuojamės šiais klausimais. Tai yra mūsų, Vyriausybės, sakyčiau, bendra nuomonė. Niekas mums per daug nediktuoja. Aš nepasakyčiau, kad būtų daroma kokia nors neigiama įtaka šiam procesui, nes tai yra visos Vyriausybės rūpestis. Aš jokiu būdu nenorėčiau sutikti ir atsakyti už kitų asmenų nuomonę. Aš žinau, kad yra daug nuomonių ir šioje salėje, yra labai įvairių nuomonių, kaip reikėjo elgtis, ką reikėjo daryti. Žinoma, atgaline data labai lengva viską pasakyti, labai lengva spręsti, nutarti, bet kai tuo pačiu momentu reikėdavo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, deja, tokių šviesių minčių nebūdavo, o situacija padiktuodavo veiksmus.
Noriu priminti opozicijai, po to, kai buvo sužlugdyta įmonės veikla ir kasmet po 200–300 mln. nuostolių buvo, atėjo mūsų praeitos kadencijos Vyriausybė ir nuo 2000 metų įmonė pradėjo gerai dirbti (ir dirba iki šios dienos, tikiuosi, ji ir dirbs gerai), mes į biudžetą gavome šimtus milijonų litų dividendų. Nereikia užmiršti ir šio dalyko.
PIRMININKAS. Dėkojame, premjere, už atsakymą. Klausia kolegė V.M.Čigriejienė. Ruošiasi D.Jankauskas. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, pailsėkite nuo naftos, prieikime prie medicinos. Norėjau jūsų paklausti, kaip jūs įvertinote Prezidento metinio pranešimo ataskaitą apie sveikatos apsaugos reformą, nes jis pažymėjo, kad sveikatos apsauga dirba sau ar pacientui. Jam liko neaišku, nes visuomenė kritiškai vertina reformą ir laiko ją labiausiai korumpuota. Prezidentas teigė, kad sveikatos apsauga yra pernelyg centralizuota, ką mes iš tikrųjų matome. Valstybė neturėtų gydymo įstaigų skirstyti į savas ir svetimas, kaip teigiama pranešime, nėra jokios įstaigų konkurencijos. Lėšas dalija tie patys žmonės ir grupės, formuodami sveikatos apsaugos politiką, todėl sunku kalbėti apie skaidrumą. Kaip jums atrodo, ką reikia daryti?
A.M.BRAZAUSKAS. Kiek įdėmiai klausiau Prezidento kalbos, jis taip ilgai nekalbėjo apie sveikatą kaip jūs, ponia Seimo nare. Jis kalbėjo kur kas trumpiau. Dėl vertinimo aš sutinku su Prezidentu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis premjere, už atsakymą. Klausia kolega D.Jankauskas. Ruošiasi A.Dumčius.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Norėčiau klausti gerbiamojo premjero. Šiandien daug klausinėjome apie „Mažeikių naftą“, bet šio klausimo svarba, manau, valstybei šiandien yra ypač aktuali. Gal ne laikas diskutuoti, nuo kada „Mažeikių nafta“ dirba pelningai, kokios priežastys tai lėmė ir kokie procesai vyko Lietuvoje dėl „Mažeikių naftos“. Šiandien svarbiausias klausimas, kokius dar žingsnius yra parengusi Vyriausybė? Kodėl laiku nebuvo priimami sprendimai, kai buvo matomi procesai, kai buvo areštuotas Michailas Chodorkovskis, kai buvo siūloma ryžtingiau veikti Vyriausybei ir pasiekti, kad nebūtų tokios situacijos, kokia yra šiandien?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš labai atsiprašau, nes, man atrodo, prieš 50 minučių aš labai detaliai išdėsčiau, kokių bus imtasi veiksmų. Aš galiu tik pakartoti tą, ką pasakiau iš pradžių atsakydamas į pirmą klausimą.
Veiksmai yra šie: mes penktadieniui iškvietėme „Jukos“ atstovą pasirašyti sutartį. Šiuo momentu dar neturime patvirtinimo, kad jis tikrai atvyks. Antras dalykas, mes paklausėme mūsų pasamdytą vieną teisinę kontorą Amsterdame, kad jie mums atsakytų į klausimą, ar Maskvos teismo priimtas sprendimas galioja šiems aktyvams. Tai irgi yra žingsnis. Kitus žingsnius aš irgi išdėsčiau. Nacionalizacijos klausimas nėra kokia nors nerealybė, atvirkščiai, tai yra visiška realybė.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere, už atsakymą. Klausia kolega A.Dumčius. Ruošiasi S.Lapėnas.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis finansų ministre, mes labai atsimename jūsų patikinimą, kad gal birželio mėnesį, t.y. iki vasaros, Vyriausybėje aptarsite nukentėjusiųjų, konkrečiai politinių kalinių ir tremtinių valstybinių pensijų padidinimo klausimą. Praėjusią savaitę tokį patikinimą davė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Priminsiu, kad šios pensijos 8 metai yra „nebylios“, „šaltos“, nedidinamos, o Vyriausybės programos vykdymo priemonių plane tai yra Nr.450. Aš norėčiau sužinoti, ar tas bus daroma, ar ne?
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Man, kaip finansų ministrui, čia labai daug ką reikia patikinti, bet sprendimus priima Vyriausybė. Kaip paprastai, ministerijos turi savo kompetencijos sritis. Šiuo klausimu užsiima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Vyriausybės programoje yra labai daug punktų įrašyta. Yra punktas, kad mums reikia didinti neapmokestinamąjį minimumą iki 390 litų, taip pat mėnesinę algą ir daug kitų dalykų, kurie kainuoja šimtus milijonų litų. Aišku, mes būsime priversti pasirinkti sau prioritetus, kokie, Vyriausybės požiūriu ir Seimo požiūriu, sprendimai ateityje turėtų būti priimti, kad mes patenkintume didžiausią dalį žmonių ir išpildytume savo pasižadėjimą pakelti pragyvenimo lygį. Manau, ir šis klausimas turės būti svarstomas Vyriausybėje. Kaip Vyriausybė apsispręs, taip ir bus.
PIRMININKAS. Dėkojame finansų ministrui už atsakymą. Klausia kolega S.Lapėnas. Ruošiasi E.Pupinis.
S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam ūkio ministrui. Mane pasiekė labai neramios žinios iš verslo centrų, kurie faktiškai yra kiekviename rajono savivaldybės centre, dėl finansavimo. Kaip žinote, finansavimas jiems buvo nustatytas tik I ketvirčiui. Šiandien aiškumo jie taip pat neturi. Kokios nuostatos yra Ūkio ministerijoje dėl verslo centrų tolesnio finansavimo, aiškesnės perspektyvos ilgesniam laikotarpiui, nes tai neigiamai atsiliepia verslo centrų darbo organizavimui, įvairių programų vykdymui? Ačiū.
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Jūsų žinios šiek tiek pasenusios. Verslo centrai turi finansavimą jau ir II ketvirčiui. Įsakymas pasirašytas. Iš tikrųjų šiuo metu mes dirbame prie to, kad tas finansavimas būtų duodamas už atliktą darbą. Mes konsultuojamės tiek su verslo centrų žmonėmis, tiek su verslininkais, tiek su kitais socialiniais partneriais, kaip geriau sutvarkyti, kad tie verslo informaciniai centrai duotų geresnę naudą visuomenei, bendruomenei, kuriai reikia, tai pirmiausia verslininkams, ir kokiais kriterijais vertinti jų darbą.
Manau, centrų tolesnė veikla yra aiški, perspektyvi, jie reikalingi. Tai viešosios įstaigos, kurios padeda verslui. Tik reikėtų peržiūrėti jų veiklos vertinimo kriterijus ir juos galbūt truputėlį pakreipti į vieną ar į kitą pusę, jų darbą daryti daugiau naudingą verslo visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ūkio ministrui už atsakymą. Manau, bus užduotas paskutinis klausimas, nes laiko limitas jau baigiasi. Klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis premjere, vis dėlto „Mažeikių naftos“ klausimas yra Nr.1, nepaisant kitų valdymo problemų. Šiandien norėčiau paklausti jūsų. Ar jūsų ramybė neužkrečia ir neužmigdo visos Vyriausybės, nes jūs nedarote ėjimų į priekį? Jūs šiandien pasakėte: „situacija diktuoja veiksmus“. Šiandien jūs taip pat ramiai pasakėte, kad galbūt nacionalizacija. Jūs to žodžio anksčiau bijojote, o dabar: „galbūt nacionalizacija“. Ar jūs numatote ėjimus į priekį? Ar vėlgi atsidursim toj situacijoj, kai po to nacionalizavimo jūs vėl nežinosime, ką daryti, vėl lauksite, kol situacija padiktuos veiksmus?
A.M.BRAZAUSKAS. Tiesiog nežinau, ką atsakyti. Pirmiausia dėl nacionalizavimo aš prabilau jau seniai. Galbūt jūs tiktai negirdėjote, tai atsiprašau. Apie tai buvo kalbama seniai. Tokiose derybose visuomet yra aiški perspektyva, mūsų tikslas yra išdėstytas mūsų sprendimuose. Įmonė turi dirbti, ji turi dirbti pelningai, žmonės turi turėti darbą, rinka turi būti aprūpinta gerais ir kokybiškais degalais, mokesčius turi mokėti, laikytis Lietuvos įstatymų. Tai yra nacionalinio saugumo sąraše įrašyta įmonė, kuri turi atlikti šias funkcijas.
Aš tiesiog nelabai įsivaizduoju, ką jūs norėtumėte iš manęs išgirsti. Aš nesu koks nors antžmogis, kuris galėtų pasakyti, kas bus, jeigu būtų, būtų, būtų. Aš sakau, tokiu atveju, jeigu būtų nacionalizuota įmonė štai čia, šioje salėje, tai turėtų būti teisingai atlyginta už šią įmonę, kaip ir priklauso, tarptautinėje rinkoje pagal tarptautinę ir Lietuvos teisę ir Lietuvos Konstituciją. Būtų atlyginta, būtų paimta įmonė Lietuvos dispozicijon ir būtų nutarta, ką toliau daryti su ta įmone. Manau, pirkėjų mes šiandien turime visiškai neblogų. Jų sąrašas pailgėjo, tai visai neblogai, nes atsiranda tam tikra konkurencija. Be jokių abejonių, įvertinus visus faktorius: ir politinius, ir saugumo, ir komercinius, ir techninius, ir teisinius, ir ekonominius, būtų priimtas sprendimas, kuris būtų suderintas su Seimu. Manau, įmonė ateityje tikrai dirbs.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis premjere. Taigi konstatuoju, mielieji kolegos, kad Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dėkoju Jo Ekscelencijai gerbiamajam Algirdui Brazauskui, kuris tikrai atsakė į gausybę klausimų, dėkoju visam ministrų kabinetui už atsakymus į klausimus. Noriu jums visiems palinkėti sėkmės ir optimizmo.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.