Devintasis
(145) posėdis
2006
m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 23 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.
Prieš patvirtinant darbotvarkę noriu jums pranešti, kad šiandien 9.25 val. mirė mūsų kolega Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas S.Mikelis. Kviečiu pagerbti jo atminimą. (Tylos minutė) Ačiū.
2006 m. kovo 23 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Dėl darbotvarkės – J.Lionginas.
J.LIONGINAS (DPF*). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš siūlyčiau darbotvarkės 2-14 klausimą – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektą – nukelti prieš 2-9 klausimą. Jeigu Seimas priims sprendimą, o ten siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2007 m. sausio 1 d., tai logiškai visi kiti šeši pasiūlymai automatiškai galėtų eiti kaip pasiūlymai naujam projektui rengti. Ir paprasčiausiai mes sutaupytume laiko.
PIRMININKAS. Suderintas su Vyriausybe šitas projektas?
J.LIONGINAS. Vyriausybė pateikia savo projektą, tada pateikiame tą projektą, kuriame siūloma nukelti iki sausio 1 d., tada automatiškai…
PIRMININKAS. Jūs siūlote įstatymo projektą 2-14…
J.LIONGINAS. Įrašyti vietoj 2-9.
PIRMININKAS. Prieš 2-9?
J.LIONGINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, lyg ir buvo toks sutarimas, kad jeigu darbotvarkėje atsiranda kurio nors įstatymo pataisos, tai pasistengiama įrašyti ir kitų autorių to paties įstatymo pataisas. Šiuo atveju 2-15 yra keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, o yra įregistruota mano ir kolegos E.Pupinio nedidelė pataisa taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Gal būtų galima kartu įrašyti? Ten įrašomas tik vienas žodis, visa pataisa – vienas žodis.
PIRMININKAS. Mes išsiaiškinsime. Kada įregistruotas jūsų projektas?
J.RAZMA. Jis registruotas, man atrodo, prieš kokias tris ar penkias dienas.
PIRMININKAS. Gerai, mes pasiaiškinsime, bet čia man sako, kad dar 6 mėnesiai nepraėjo. Gerai. D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl darbotvarkės 2-3 klausimo. Tai yra Žemės įstatymo projektas Nr.XP-769(2). Frakcijos vardu prašome netaikyti skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl to, aišku, mes turėsime apsispręsti balsuodami. Č.Juršėnas. Prašau.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi su frakcijų seniūnais mes galutinai nesusiderinome, kaip turėtume patikslinti komitetų sudėtį, tai aš prašyčiau neįtraukti rezervinio 1 klausimo. Žinoma, jį galima palikti, gal dar pavyks iki pietų. Bet geriau mums šiandien nedaryti, o nukelti kitai savaitei. Tada pasitikslinsime su frakcijų seniūnais ir bus galima pateikti tikslesnį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Atrodo, buvo visi siūlymai. Aš dabar norėčiau juos aptarti. Pirmasis J.Lionginas pasiūlė 2-14 klausimą perkelti prieš 2-8. Tada 2-14 taptų 2-8, o po to visi kiti eilės tvarka. Neprieštaraujate dėl šio pasiūlymo? Nėra prieštaravimų. Toliau. J.Razma paprašė, kad būtų kartu nagrinėjamas ir jo projektas, teiktas su kolega E.Pupiniu dėl mokesčio įstatymo. Tačiau mane informavo, kad turėtų būti arba surinktas atitinkamas Seimo narių, palaikančiųjų šį projektą, parašų skaičius, arba jis negali būti įtraukiamas, nes nepraėjo 6 mėnesių terminas. J.Razma norėtų kažką iš karto pasakyti?
J.RAZMA. Gal galėtumėte sąlyginai įtraukti? Jeigu mes posėdžio metu surinksime tuos 30 parašų, tada tai įsigaliotų. Mes tuo tuoj pat užsiimsime.
PIRMININKAS. Aš klausiu Seimo, kokia būtų jūsų nuomonė dėl šio pasiūlymo? Klausiu taip: ar pritartumėte J.Razmos pasiūlymui, kad būtų surinkti parašai, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas kartu su 2-15. (Balsai salėje) Prašau? Gerai.
Tada pasiruoškite, balsuosime dėl šito. Kas už tai, kad įtrauktume J.Razmos pasiūlymą į darbotvarkę? Balsuokime. J.Razma teikia pasiūlymą įtraukti į darbotvarkę klausimą, dėl kurio dar nėra surinkti parašai, bet jis tikisi, kad tai bus padaryta. Todėl ir balsuojame, ir išreiškiame nuomonę.
Šį pasiūlymą remia tiktai 21, jis nepriimtas.
Buvo dar vienas pasiūlymas – netaikyti Vyriausybės siūlomam Žemės įstatymui skubos tvarkos. Pagal Statutą mes turėsime apsispręsti po pateikimo, ir tai yra Seimo sprendimas, Vyriausybės gali būti tik siūlymas. Ačiū.
Visus pasiūlymus aptarėme. Ar galiu klausti, ar bendru sutarimu pritariame darbotvarkei? Ačiū. Pritarta.
Prieš pradėdamas svarstyti 1 klausimą, aš noriu jus informuoti, kad gautas D.A.Barakausko prašymas, adresuotas Liberalų demokratų frakcijos seniūnui V.Mazuroniui, kuriuo jis prašo priimti jį į Liberalų demokratų frakciją. Seniūnas neprieštarauja. Tik tiek informuojame, kad D.Barakauskas yra Liberaldemokratų frakcijos narys.
Dar negalime pradėti nagrinėti, nes neša sprendimus priimti kiti. „Prašau dėl Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projekto Nr.XP-1007 papildomu komitetu paskirti Sveikatos reikalų komitetą.“ Kada šitas įstatymas buvo svarstomas? Kovo 14 dieną buvo svarstomas. Kas nors prisimenate? Aš klausiu, kad priminčiau kontekstą, nes žmonės gali būti pamiršę, apie ką mes čia kalbame. Tada nebuvo pasiūlytas, bet Sveikatos reikalų komitetas siūlo jį padaryti papildomu. Ar pritariame? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Neneškite daugiau, dirbkime pagal darbotvarkę.
1 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-952, tai yra eurointegracinis. Pranešėja – J.Zinkevičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė. Primenu, kad priėmimas, prašau atidžiai sekti įvykių eigą.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gauta Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarėme, taip pat Seimo nario V.Navicko pasiūlymai. Taigi pirmajam ir antrajam pasiūlymams nepritarta, o trečiajam pasiūlymui pritarta, atsižvelgiant į komiteto siūlymą patobulinti projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio papildymo 11 dalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas, taip?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Jūs likite tribūnoje, kol mes pastraipsniui priimsime šitą įstatymą. Svarstysime V.Navicko pasiūlymus dėl šio įstatymo pakeitimo. Taigi pradedame iš eilės.
Dėl 1 straipsnio būtų kokių pastabų, ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas.
2 straipsnis. Jeigu aš negirdėsiu prieštaravimų, laikysime, kad bendru sutarimu priimtas.
2 straipsnis. Priimtas.
3 straipsnis. Priimtas.
Dabar 4 straipsnis, kuriam V.Navickas ir pasiūlė pataisas. Ar yra pats autorius? Salėje nematau. Ar galėtų kas kitas pristatyti? Nėra. Gal jūs, kaip pranešėja, šiek tiek pakomentuokite, kodėl… tiksliau, pataisų esmę ir kodėl komitetas joms nepritarė. Gerai? Prašom.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Visų pirma direktyvose, su kuriomis derinamas įstatymas, nėra jokių rekomendacijų dėl išmokų dydžio ribojimo, kalbant apie vidutinį darbo užmokestį. Jose, kaip ir pateiktame įstatymo projekte, numatyta, kad darbuotojui būtų išmokama trijų paskutiniųjų mėnesių darbo užmokesčio suma. Tai yra labai konkretu ir aišku.
PIRMININKAS. Bet aš norėčiau, kad jūs… nes reikės balsuoti, kad žinotų, ką siūlė V.Navickas ir kodėl komitetas nepritarė jo siūlymams.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Ponas V.Navickas siūlė, kad sumokėtų trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, kad vietoje vidutinio darbo užmokesčio dydžio būtų užmokėta vidutinio darbo užmokesčio… Dėl vidutinio darbo užmokesčio visiškai aišku, bet darbuotojų, valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra gana sudėtinga. Tvarkos apraše numatyta, kokios lėšos yra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį. Tai yra ir priedai, ir priemokos, todėl būtų piktnaudžiaujama ir atsirastų daugiau painiavos dėl išmokų iš Garantinio fondo.
PIRMININKAS. Tai dėl pirmos dalies pakeitimo, taip? Dabar reikėtų apsispręsti, ar 29 Seimo nariai remia V.Navicko siūlymą dėl 4 straipsnio 1 dalies. Čia pabandė išaiškinti esmę ir pasakyti, kodėl komitetas jam nepritarė. Jeigu yra 29. Kurie remiate V.Navicko siūlymą, paspauskite mygtuką „už“.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Pirmininke…
PIRMININKAS. Tie, kurie nepritaria, tiesiog tegul nieko nedaro, nes reikia 29 Seimo narių. Tuoj mes pažiūrėsime. Jeigu neremia, tai nereikės ir pridurti.
22 parėmė, todėl nesvarstome šios pataisos.
Dabar pristatykite 4 straipsnio 4 dalį, kurią siūlo pakeisti V.Navickas.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Čia buvo siūlymas, kai įmonė neturi turto arba kai jis yra visiškai nemokus. Yra visiškai neaiškus terminas, kokį laiką apima „parduoti tą turtą“. Tai gali būti metai, pusė metų, dveji metai ir visiškai… Dėl to nelikvidaus turto reikia vertinti turtą, o iš tikrųjų tai papildomos piniginės išmokos, todėl visiškai neaišku, kas jas turėtų skirti, be to, ar pati mūsų įmonė turės pinigų tam, kad įvertintų tą turtą ir juos sumokėtų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Taip pat 29 Seimo narių balsų reikia šiai pataisai. Kas remia V.Navicko pasiūlymą dėl 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo 4 straipsnio 4 dalimi (taip tiksliai vadinasi šis projektas), kviečiu paspausti mygtuką „už“. Prašom. Kas remia, paspauskite mygtuką „už“. Komitetas nepritaria. 33 remia šį pasiūlymą, jis pradedamas svarstyti.
Ar kas nors norėtų kalbėti… Kam? (Balsai salėje) Kam tokiam? (Balsai salėje) Nėra. Aš gi sakiau, V.Navicko nėra, jis pats būtų pristatęs šitą… Jūs gal dar kartą formuluokite jo pasiūlymo esmę ir kodėl komitetas jam nepritarė, kad Seimo nariams būtų aišku ir jie galėtų apsispręsti balsuodami.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis V.Navickas pateikė įstatymo pataisą, kad išbraukia „neturinčių turto įmonių išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas parengimu… administratoriaus darbo dalinį apmokėjimą, apmokėti, kai įmonės neturi turto arba kai jis yra nelikvidus“. Čia visiškai neaiški terminologija. Aš, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tada, kai mes išsiaiškinome komitete, ponas V.Navickas pritarė, kad tai yra tiesiog visiškai nereikalinga pataisa. Tai tiek. Šiandien ponas V.Navickas išskrido ir tikriausiai nespėjo informuoti iki galo.
PIRMININKAS. Nėra. Gerai, paties V.Navicko nėra, o mes šiandien darome priėmimą. Mums reikia apsispręsti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume V.Navicko pasiūlymui 5 straipsnio 2 dalį pakeisti 4 straipsnio 4 dalimi? Primenu, komitetas nepritarė šiam siūlymui. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Jūs tada pristatykite esmę, kažkas už jį tada… Ginkite poziciją, o ne taip.
Tik 13 balsavo už, 5 – prieš, 47 susilaikė. Nepritarta šiai pataisai.
Dabar kviečiu jus pristatyti V.Navicko pataisą 4 straipsnio 10 dalimi pakeisti 5 straipsnio 11 dalį. Kokia gi šio V.Navicko pasiūlymo esmė ir kodėl komitetas nepritaria jam?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Mes pritarėme…
PIRMININKAS. Pritarėte? Tada tik pasakykite, kad pritarė, ir tada mes…
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Pritarėme, nes, tokiu būdu pritarus, padidinami Garantinio fondo tarybos įgaliojimai. Aš pacituosiu buvusį. Buvo kategoriškai pareikšta, kad „išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone“. Mes pritarėme pono V.Navicko siūlymui, kad išmokos iš Garantinio fondo gali būti neskiriamos. Priėmus pataisą, padidinami Garantinio fondo tarybos įgaliojimai. Iškėlus bankroto bylą konkrečiai įmonei, konkrečiu atveju jie gali patys spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Dėkui. Taigi V.Navickas pasiūlė, komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Ką? Galime. Pritarta. Dėkoju.
Dabar einame dėl 4 straipsnio. Ar būtų kokių kitų pastabų? Nėra. Ar galime pritarti?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta.
6 straipsnis. Pritarta.
7 straipsnis. Pritarta.
8 straipsnis. Pritarta.
Ir 9 straipsnis. Pritarta. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Garantinio fondo įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 10 ir 13 straipsnių (su vienu V.Navicko pasiūlymu, kuriam pritarėme) pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.
73 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 2 klausimas. R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš tik norėčiau pasakyti, jog vis dėlto tenka apgailestauti, kad, sujungus šiuos įstatymų projektus, mano siūlytą ir Vyriausybės, vis dėlto nebuvo svarstomas 12 straipsnio pakeitimo projektas. Labai apgailestauju, kad socialinis teisingumas negalėjo būti realizuotas, nes dėl to, kad šis įstatymas įsigaliojo 2005 m. spalio 1 d., tų įmonių, kuriose buvo vykdoma bankroto procedūra ir ta bankroto procedūra tęsėsi įsigaliojus įstatymui, darbuotojai negali gauti išeitinių išmokų, kas numatyta Europos Tarybos ir Europos Sąjungos aktuose. Todėl nuoširdžiai apgailestauju ir man gaila, kad sujungiant šiuos projektus į tai nebuvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome repliką po balsavimo.
Dabar darbotvarkės 2 klausimas – Cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1017. J.Jagminas, komiteto pirmininkas. Priėmimas.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau labai trumpai pristatyti Cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Gauta Teisės departamento išvada be pastabų. Naujų pataisų, papildymų dėl šio įstatymo projekto negauta. Siūlau priimti šį įstatymo projektą kaip netekusį galios.
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių papildymų, pataisų šiam įstatymo projektui negauta. Ar galime pradėti priėmimą? Dėkui. Ačiū pranešėjui. Kaip matome, labai trumpas, vieno straipsnio įstatymas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Tada pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, balsuojame.
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 3a klausimas, jį lydi 3b, tai yra Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-930 ir jį lydi Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-931. Abu įstatymai eurointegraciniai. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėjus: J.Juozapaitį Kaimo reikalų komiteto išvadai paskelbti, ruošiasi V.Volčiokas.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kaimo reikalų komitetas šių metų kovo 15 d. svarstė Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-930. Šiuo metu Žemės reformos įstatymas nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti tik juridiniai asmenys. Šios nuostatos neatitinka Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 43, 49 straipsnių. Vyriausybė pateikė šio įstatymo pataisą, kurią priėmus rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turės galimybę ir fiziniai asmenys ir Lietuvoje įsteigti Europos Sąjungos valstybių narių… valstybių įmonių filialai. Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.
Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymui nepritarta. Taip pat nepritarta ir Juzefo Lisovskio pateiktam pasiūlymui. Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4. Siūlau pritarti šiam projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal pristatykite ir antrąjį, dėl 41 straipsnio.
J.JUOZAPAITIS. Kaimo reikalų komitetas tą pačią dieną svarstė Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-931. Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintis ką tik svarstyto Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-930. Vyriausybė siūlo, kad leidimas fiziniams ir juridiniams asmenims, ir Lietuvoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybių narių… valstybių įmonių filialams rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus būtų įrašytas ir į Žemės įstatymo 41 straipsnį, be to, priėmus Vyriausybės siūlomas pataisas Žemės įstatymui, žemės reformos žemėtvarkos projektus galės rengti ne tik aukšti žemėtvarkos ir geodezijos, bet taip pat kraštotvarkos ir hidrotechnikos išsimokslinimą turintys specialistai.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.JUOZAPAITIS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas projektui iš esmės pritarė. Pagrindinis komitetas pritarė Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4. Siūlau pritarti šiam projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl papildomo komiteto išvadų kviečiu V.Volčioką. Taip pat dėl abiejų įstatymų iš karto.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sausio 9 d. posėdyje apsvarstė Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Tą pačią dieną komitetas svarstė ir Žemės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, dėl jo komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstymo procedūra numato diskusijas. Bet diskusijose nėra norinčių kalbėti, todėl pereiname prie pasiūlymų svarstymų šiems įstatymams. Taip, pirmasis teikia pasiūlymą P.Jakučionis. Aš kviesčiau jį pristatyti savo pasiūlymą, prašau.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Įstatymo projekte yra numatoma, kad žemėtvarkos projektus gali sudaryti juridiniai ir fiziniai asmenys. Gerbiamieji kolegos, mes labai gerai žinome, kiek daug sukčiaujama dabar sudarant žemėtvarkos projektus, kai juos sudaro tik juridiniai asmenys. Jeigu ir fiziniai asmenys pradės sudarinėti, žinoma, tų sukčiavimų bus kur kas daugiau. Kaip žinome, daugeliu atvejų žemėtvarkininkai pirmiausia sau arba savo geriems draugams suformuoja sklypus geriausiose vietose. Na, o jeigu ir fiziniai asmenys pradės taip pat sudarinėti, tai savininkams ir žmonėms, norintiems persikelti žemę teisėtai į kitas vietoves, žinoma, visokių keblumų susidarys daugiau. Todėl aš ir pasiūliau išbraukti fizinius asmenis, nors, suprantama, kad fiziniai asmenys Europos reglamentuose yra įrašyti. Tačiau ir štai šiandien, kai diskutavome su profesoriumi P.Kūriu, jis kritikavo Lietuvos bėgimą pirma traukinio formaliai perkeliant Europos Sąjungos reglamentus į Lietuvos teisės aktus kada tam nėra pribrendę sąlygos. Tai kviečiu gerbiamuosius kolegas palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū už nuomonę. Ar būtų pasisakančių už, prieš dėl šios nuomonės? Nematau jokios reakcijos. Reikėtų apsispręsti, kaip žinote, komitetas nepritarė. Ar komitetas norėtų išsakyti savo nuomonę? Aš kreipiuosi į Joną Jagminą. Ar komitetas norėtų išsakyti nuomonę dėl P.Jakučionio pasiūlymo, kuriam nepritarė?
J.JAGMINAS. Nenorėtų.
PIRMININKAS. Nenorėtumėte. Dėkoju. Tai klausčiau, ar galime jam tada pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Komitetas nepritarė, atsiprašau. Vis tiek reikės balsuoti. Pasiruoškite. Kas už tai, kad pritartume P.Jakučionio pasiūlymui išbraukti iš teksto žodžius „fiziniai“, balsuojam. Primenu, kad komitetas nepritarė.
Tik 17 buvo už šią pataisą, prieš – 7, susilaikė 26. Pataisai nepritarta. Visiems kitiems pasiūlymams komitetas pritarė, todėl dėl jų balsuoti nereikia. Baigėme svarstymą. Ar galime… Tiesa, norėčiau dar protokolui patikslinti, kad P.Jakučionis abiem įstatymų projektams teikia tą pačią pataisą, todėl neigiamai balsuodami dėl vienos, atitinkamai darome sprendimą ir dėl antros, nes tai yra susiję dalykai. Tokia loginė išvada.
Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu šiems įstatymų projektams? Nėra prieštaravimų. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimui ir 41 straipsnio pakeitimui pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 4 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1005. Svarstymas. Pranešėjas V.Škilis paskelbs Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.
V.ŠKILIS (DPF). Laba diena, gerbiamieji. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums priminti, kad svarstomo įstatymo projekto tikslas yra nustatyti valstybės institucijų ir įstaigų teises bei pareigas formuojant ir įgyvendinant geležinkelių transporto eismo saugos politiką, reglamentuoti geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų naudojimo, valdymo ir priežiūros, geležinkelių transporto eismo organizavimo bendruosius principus ir reglamentuoti geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimų tvarką.
Norėčiau jums priminti, kad tai yra Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo redakcija perkeliant į Lietuvos Respublikos teisę keletą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatų.
Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui. Kviečiu jus balsuoti už pritarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Po svarstymo pataisų, kurioms nepritarta komitete, nėra. Taigi galime baigti svarstymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių? Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-852. Svarstymo stadija. Pranešėjas J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr.XP-852. Gavo Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė, taip pat pritarė atskiriems Vyriausybės pasiūlymams. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-852(2). Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiam įstatymui pastabų ir pasiūlymų keisti projektą nėra. Diskusijoje kalbėti norinčių taip pat nėra. Ar yra norinčių kalbėti po svarstymo? Irgi nematau. Pasiruoškime. Gal bendru sutarimu galėtume pritarti šiam projektui? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Pereiname prie darbotvarkės 6 klausimo – Pilietybės įstatymo 12, 18, 20, 26, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-743. Šį įstatymą lydį Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Pradedame svarstymą. Kviečiu L.Mogenienę paskelbti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Norėčiau, kad jūs kalbėtumėte dėl visų trijų įstatymų. Prašom.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir jį lydinčių Pilietybės įgyvendinimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo projektus. Šie projektai buvo pateikti Vyriausybės ir parinkti Vidaus reikalų ministerijos sudarytos darbo grupės. Pabrėžiu, kad šių projektų pateikimo tikslas buvo pašalinti tam tikras įstatymų spragas, trukdančias atlikti pilietybės palikimo suteikimo procedūras.
Žmogaus teisių komitetas gavo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus bei Seimo Teisės departamento pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta. Savo pasiūlymą įstatymo projektui taip pat užregistravo Seimo narys H.Žukauskas. Jo pasiūlymui nebuvo pritarta dėl to, kad, komiteto ir pakviestųjų specialistų nuomone, tai pareikalautų išsamaus beveik visų įstatymo straipsnių keitimo. Komitetas gavo ir Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Ruslano Arutuniano pasiūlymą, į kurį taip pat nebuvo atsižvelgta.
Komitetas gavo Amerikos lietuvių tarybos pirmininko Stasio Dubausko pasiūlymą su prašymu pritarti šiam projektui, į jį buvo atsižvelgta.
Svarstant projektą komitetas gavo Migracijos departamento pasiūlymus, kaip atsižvelgiant į jau svarstymo metu pateiktus Užsienio reikalų komiteto ir Teisės departamento pasiūlymus būtų galima patobulinti svarstomą Vyriausybės pateiktą projektą. Dėl šios priežasties buvo užregistruoti mano pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė ir suformulavo patobulintą Pilietybės įstatymo 12, 18, 20, 26, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurį dabar svarstome.
Pagrindinio patobulinto įstatymo projekto tikslas – atsisakyti formalių administracinių sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, jeigu jie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 dienos, jų vaikams ir provaikaičiams, jeigu šie asmenys nerepatrijavo arba yra lietuvių kilmės asmenys, kadangi minėtiems asmenims nepalikti Lietuvos Respublikos pilietybės nėra teisinio pagrindo.
Taip pat projektu siekiama nustatyti asmenų, kurie, būdami Lietuvos Respublikos piliečiai, įgijo užsienio valstybės pilietybę iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo, ir kurių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas nebuvo konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimo tvarka.
Norėčiau dar pasakyti, kad svarstant šį projektą daugelio specialistų ir kitų dalyvavusių žmonių nuomone, šis įstatymo projektas yra labai komplikuotas. Tautinės bendrijos teigia, kad jis turi diskriminacinio pobūdžio elementų. Gerbiamojo H.Žukausko teikta pataisa teigia, kad neišspręsta ir politinio sprendimo reikalauja repatriacijos sąvoka ir jos taikymas šiame įstatyme. Todėl, mano ir kai kurių komiteto kolegų nuomone, reikėtų išsamios politinės diskusijos, nes šis teikiamas projektas išsprendžia tiktai techninius šiuo metu vykdomos pilietybės suteikimo ir palikimo klausimus. Reikėtų kreiptis į valdybą prašant sudaryti naujo tobulesnio įstatymo, tiesiog politiškai nustatančio visas tas sąvokas, parengimo darbo grupę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu A.Staponkienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narę. Kur išėjusi? Teisingai, Prezidentas kvietė seniūnus. Ar galėtų kas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu perskaityti išvadą? Gal Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių nėra salėje, klausiu dar kartą? Nėra. Tada aš pats perskaitysiu.
Komiteto siūlomas sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos pastabas, kurioms komitetas pritarė. O patarėjos Loretos Zdanavičienės pastaba yra tokia. Nereikia, visi žino. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
Štai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Dabar A.Lydeka, Užsienio reikalų komiteto išvada. Kur čia visi? Komiteto pirmininkas J.Karosas. Prašau. Ir dėl kitų, ir dėl Pilietybės įstatymo įgyvendinimo kartu. Dėl abiejų.
J.KAROSAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 26 d. svarstė pirmąjį projektą dėl Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo Nr.XP-743. Buvo pasakytos tam tikros pastabos, į jas pagrindinis komitetas atsižvelgė, ir mes dabar jau neturime jokių pastabų. Tam projektui mes pritarėme su pastabomis, kurios, kaip sakau, yra įvykdytos, ir balsavo visi 10 posėdyje dalyvavusių narių.
Dabar dėl antrojo projekto, dėl 5 straipsnio pakeitimo. Bendru sutarimu šiam pakeitimui buvo pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dabar po komitetų išvadų pristatymo turėtume pereiti prie diskusijų. Dėl Pilietybės įstatymo yra norinčių diskutuoti. Kviečiu V.Aleknaitę-Abramikienę diskutuoti. Nežinau, reiktų atkreipti dėmesį, kad šiandien niekas nevykdo užrašytos darbotvarkės. Nei dalyvauja užsirašę diskutuoti… Laikas pasislinko? Ne pasislinko, o sutrumpėjo. Sutrumpėjo. Bet vis tiek 11.00 val., dabar 10.45 val., tai čia nedidelis skirtumas. Ar V.Aleknaitė-Abramikienė nori dalyvauti diskusijoje? Nenori. Gerai. Tada pereiname prie pasiūlymų dėl šių įstatymų. Ar yra H.Žukauskas? Šiandien beprasmiška kreiptis, nes nieko nėra, kas dalyvauja tobulinant šiuos įstatymus.
Aš kviečiu L.Mogenienę į tribūną ir ji, kaip pagrindinio komiteto atstovė, pakomentuos mums pataisas ir komiteto išvadas dėl jų. Pirmoji būtų H.Žukausko pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Kadangi nėra autoriaus, paprašyčiau trumpai pristatyti autoriaus nuomonę ir komiteto išvadą.
L.MOGENIENĖ. Gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas siūlė pakeisti įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išbraukti žodžius, esančius skliausteliuose. Skliausteliuose yra parašyta: „Jeigu šie asmenys nerepatrijavo“. Tai reiškia: asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis, jeigu šie asmenys nerepatrijavo, kolega siūlė išbraukti šią frazę skliausteliuose. Komitetas diskutavo, aptarinėjo kartu su Migracijos departamento kviestais žmonėmis ir prezidentūros Pilietybės komisijos žmonėmis. Kaip jau minėjau, šis pakeitimas nėra techninio pobūdžio, tai reikštų politinį sprendimą, sukeliantį įvairias dideles kitas pasekmes.
Pavyzdį galėčiau pasakyti. Žydų tautybės žmogus, Lietuvos pilietis, išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir grįžęs į savo tėvynę Izraelį – yra du skirtingai traktuojami atvejai. Jeigu šią frazę išbrauktume, tai išeitų –pilietybę grąžinti žmonėms, kurie yra grįžę į savo etninę tėvynę, ir tada iš to kyla turto, restitucijos ir visi kiti klausimai. Iš tikrųjų, sakiau komiteto nuomonę, mes aptarėme, kad reikia ilgiau, išsamiau, visapusiškiau svarstyti tokio pobūdžio sprendimus norint juos priimti. Prieš tai reikia pasverti visas galimas pasekmes. Šiuo metu šis įstatymas teikiamas ir prašoma, kad jis įsigaliotų nuo balandžio 1 dienos, todėl nebuvo fizinių galimybių suspėti padaryti išsamų svarstymą. Kreipsimės prašydami sudaryti darbo grupę, nes tai yra labai svarbus, jautrus ir kontroversiškai vertinamas įstatymas, ypač tautinių mažumų, kitų tautybių piliečių.
PIRMININKAS. Jūs pabandėte pristatyti pataisą ir komiteto išvadą. Ar neatsirado autorius, nėra? A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto nėra vieno užsirašiusio kalbėti, nėra pataisos autoriaus, o mes svarstome. Reikėtų rasti būdą, kad būtų laikomasi darbotvarkės laiko. Paskui mes Etikos ir procedūrų komisijoje labai rimtais veidais kelias valandas ginčysimės, ar pažeisti Statuto procedūriniai reikalavimai, ar ne, ar kartoti, ar nekartoti procedūros. Gal reikia daryti pertrauką ir grįžti paskui, kai bus visi, nustatyta tvarka. Aš nežinau, bet tai yra precedentas, kuris nebūtų pageidautinas.
PIRMININKAS. Bet ar Seimo nariai neturi dalyvauti posėdyje visą laiką? (Balsai salėje) Dabar mes iš tikrųjų sutaupėme šiek tiek laiko. Pertrauka yra numatyta 11.30 valandą. Aš dabar irgi galiu daryti pertrauką, bet yra 15 minučių skirtumas. Aš suprantu, kad negerai. Bet dar nepamirškime, kad Prezidentas pakvietė frakcijų seniūnus, irgi tuo metu jų nebus.
A.N.STASIŠKIS. Gal tokias spragas užpildykime rezerviniais klausimais, tada nebus…
PIRMININKAS. Aš esu numatęs, dabar baigsime, dar turime laiko rezerviniam. Bet yra tik vienas rezervinis, labai trumpas. Aš pažiūrėjau į darbotvarkę. Norėčiau paklausti, ar tęsiam svarstymą? (Balsai salėje) Gerai. Dabar dėl H.Žukausko. Ar būtų norinčių kalbėti dėl jo pataisos? Nenorite. Tada balsuokime. Kas už tai, kad pritartume H.Žukausko pasiūlymui dėl Pilietybės įstatymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, ir čia buvo išdėstyti motyvai? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume.
Tik 3 pritarė šiam siūlymui, prieš – 13, susilaikė 35. Nepritarta. Visi kiti pasiūlymai, kurie buvo pateikti, gavo komiteto pritarimą ir jų šiuo metu svarstyti nereikia. Ačiū. V.Abramikienė. Nėra. Tada po svarstymo prašau išreikšti savo nuomonę. G.Šileikis – nuomonė už, prašau.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, išties yra labai svarbus įstatymas ir pataisa, apie kurią kalbėjo gerbiamoji komiteto narė L.Mogenienė. Atkreipčiau dėmesį, jog visos frakcijos turėtų išsakyti labai aiškią politinę nuostatą dėl buvusios pilietybės, pilietybės, turėtos iki 1940 metų birželio 15 dienos, ir jos grąžinimo tiems piliečiams, kurie buvo išvykę iš Lietuvos. Todėl, kad iš karto labai dideli įsipareigojimai ir kiekvienam piliečiui valstybė bus įpareigota atlyginti, grąžinti turtą. Visi kiti santykiai iš karto labai išplečia ratą. Tikrai labai atidžiai apsvarstę ir priėmę politinį sprendimą, mes artimiausiu metu galbūt turėtume rasti iš frakcijų sudarytos darbo grupės bendrą sutarimą ir šį įstatymą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę šiuo atveju išklausoma už ir prieš. Už yra, prieš nėra. Klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Pilietybės įstatymo 12, 18, 20 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta.
Dabar lydintysis įstatymas 6b – Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jau yra pristatytos išvados, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta po svarstymo.
Ir lydintysis 6c. Liko tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbti. A.Rimo nėra. Ar yra kas tą už jį galėtų padaryti? Prašom. D.Bekintienė tą padarys.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-745. Teisės departamento išvados yra neesminės, todėl komiteto sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadai. Balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, visi septyni komiteto posėdyje dalyvavę nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar diskusijoje norinčių dalyvauti yra? Nėra. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galiu klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta. Taigi visi Pilietybės įstatymą lydintieji įstatymai gavo pritarimą.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Romo Stumbrio peticijos (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar iš tiesų eikime prie rezervinės darbotvarkės. Ar M.Petrauskienė galėtų pristatyti rezervinį klausimą, kuris skamba taip: Seimo protokolinio nutarimo dėl R.Stumbrio peticijos projektas. Pranešėja – M.Petrauskienė. Visos trys stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną M.Petrauskienę.
M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Romo Stumbrio peticijos dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo. Seimo Peticijų komisija š.m. kovo 16 d. posėdyje išnagrinėjo šią R.Stumbrio peticiją ir priėmė sprendimą dėl joje pateikto pasiūlymo pakeisti šį įstatymą taip, kad tiems asmenims, kurie išeina į priešlaikinę pensiją ir turi 40 metų darbo stažą, pensija būtų mažinama ne 0,4%, o 0,2%.
Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Seimo Socialinių reikalų komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Vilniaus universiteto, Romo Lazutkos pateiktas išvadas bei nuomones mano: pirma, kad asmenims darbo stažo trukmė jau buvo įvertinta apskaičiuojant draudimo senatvės pensijos dydį, todėl būtų socialiai neteisinga dar kartą pagal asmens darbo stažo trukmę diferencijuoti išankstinės pensijos dydį asmenims, turintiems didesnį kaip 30 metų darbo stažą; antra, išankstinės pensijos dydžio diferencijavimas pagal asmens darbo stažo trukmę, kaip siūlo pareiškėjas, reikštų ne ką kita, kaip papildomų lengvatų teikimą tiems asmenims, kurių ir taip įstatymo dėka yra geresnė padėtis negu dabartinių draudimo senatvės pensijų gavėjų, kurie neturėjo galimybės gauti išankstinių pensijų, nes pensijų sistemoje iki 2004 metų liepos 1 d. nebuvo; trečia, ikipensinio amžiaus asmenų nedarbo problemos turėtų būti sprendžiamos kitais būdais.
Peticijų komisija nutarė: atmesti R.Stumbrio peticija dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo pateiktą pasiūlymą; pakeisti Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą taip, kad tiems asmenims, kurie išeina į priešlaikinę pensiją ir turi 40 metų darbo stažą, pensija būtų mažinama ne 0,4%, o 0,2%. Todėl prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiam komisijos sprendimui ir priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl atmetimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs dabar pristatėte klausimą, ir Seimo nariai turėtų galimybę jūsų paklausti. Tada nereikia. (Balsai salėje) Tik balsuoti? Gerai, ačiū. Dėl protokolinio nutarimo sako, nereikia klausti. Tada aš noriu paklausti, ar galime po pateikimo pritarti? Negalime. Tada balsuokime. Tada motyvai. D.Bekintienė. Prašom. Už.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų, kaip kalbėjo pranešėja, Peticijų komisija labai atidžiai ir nuodugniai išnagrinėjo ir išklausė įvairias nuomones, daug specialistų buvome pasikvietę ir priėmėme būtent tokį sprendimą. Todėl labai prašyčiau ir raginčiau, kad pritartume Peticijų komisijos sprendimui atmesti gerbiamo R.Stumbrio prašymą, peticiją.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, išties teko gana daug su šiuo įstatymu ir tais siūlymais, kurie buvo teikti ir iniciatyvinių grupių, ir piliečių, susipažinti. Labai siūlyčiau nepritarti komisijos išvadai, nes išties tie žmonės, kurie neturėjo galimybės ir neturi galimybės, puikiai žinome, įsidarbinti, jie pagal dabar priimtą įstatymą tarsi gali skolintis iš savo būsimos pensijos. Tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, nes jų pensija, kai jie sulauks pensinio amžiaus, mažės. Siūlyčiau tikrai labai rimtai apsvarsčius nepritarti siūlymui. Tikrai siūlyčiau atsižvelgti į gerbiamojo pateikėjo R.Sumbrio teikiamą nuostatą ir šį įstatymą dar kartą peržiūrėti pateikus siūlymus ir toms siūlomoms pataisoms pritarti, kad būtų sumažinta iki 0,2%. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet mes gal skatinkime dirbančiųjų skaičių, o ne pensininkų? Gerai. Tai dabar klausčiau, ar galime po pateikimo?.. Tiesa, reikia balsuoti, nes buvo kita nuomonė. Prašom. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo šiam protokoliniam nutarimui?
Po pateikimo pritarta. 48 – už, 5 – prieš, 6 susilaikė.
Dabar iš karto pereiname prie priėmimo. Taip pat galime dar išklausyti keletą nuomonių, jeigu būtų. Nėra. Balsuokime. Kas už tai, kad pritartume protokoliniam nutarimui dėl R.Stumbrio peticijos atmetimo? Prašom balsuoti.
Už – 43, prieš – 7, susilaikė 7. Protokoliniam nutarimui pritarta. (Balsai salėje) Atmetėm. Taigi nusprendėm. (Balsai salėje) Kad blogai, yra 7 tokios nuomonės, o 43 – kitokios. Visko būna.
Dabar mes sutaupėme laiko, todėl arba skelbiame pertrauką iki 12 val., arba pabandome dar kokį nors klausimą iš popietinės ar kitos darbotvarkės paimti. (Balsai salėje) Labai daug nuomonių, negaliu išskirti vienos. Tada klausiu, ar pritartumėte, kad iki 11.30 val. dar išnagrinėtume vieną kitą klausimą? Pritariat. Ačiū. Dabar reikėtų surasti tokį klausimą, nes daugiausia pristato ministrai. (Balsai salėje) Rezervinį mes jau išnagrinėjom. Klausimą dėl komitetų sudėties, Č.Juršėno prašymu, išbraukėme iš darbotvarkės, nes jis nesuderino su frakcijomis. Baltarusijos klausimo per pusvalandį tikrai nebaigsime. Ar sutinkate, kad J.Lionginas (bet aš jo nematau) pristatytų savo klausimą? Aš dabar paklausiu visų, ar sutinkate, kad 2-15 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą – pristatytų B.Pauža, vienas iš teikėjų? (Balsai salėje) Sutinkate, malonu.
2-15 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1221. Pranešėjas – B.Pauža. Pateikimas. Prašau.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąją žuvininkystės politiką, praeitais metais buvo supjaustyta 12 žvejybos laivų, kurių savininkai buvo 16 juridinių asmenų ir 4 fiziniai asmenys. Išmokoms buvo panaudota 75% Europos Sąjungos ir 25% Lietuvos biudžeto lėšų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą fizinių asmenų gautos kompensacijos už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą yra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Dalis juridinių asmenų, t.y. šešios įmonės, turėjo tik po vieną žvejybos laivą, kuriuos atidavusios į metalo laužą įmonės nutraukė savo veiklą, todėl jos buvo priverstos vykdyti įmonių likvidavimo procedūras. Nors pagal Pelno mokesčio 12 straipsnio 14 punktą juridinių asmenų gautos kompensacijos už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tačiau likviduojant įmones tų vienetų dalyviai, t.y. gyventojai, yra priversti sumokėti 15% pajamų mokesčio tarifą. Abiem atvejais galutiniai paramos gavėjai yra fiziniai asmenys, tačiau jų apmokestinimo sąlygos, kaip minėjau, yra skirtingos.
Jūrų reikalų komisija, teikdama šitą projektą, nori suvienodinti neapmokestinimo sąlygas visiems fiziniams asmenims, likviduojamų akcinių bendrovių akcininkams ir individualių įmonių savininkams, gaunantiems finansines kompensacijas už žvejybos laivų supjaustymą į metalo laužą.
PIRMININKAS. Viskas? Ačiū. Dabar atsakykite į klausimus. B.Bradauskas, prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš, be abejo, pritariu tamstos teikiamam projektui, bet norėčiau paklausti, gal žinote, kokia čia būtų suma? Kiek čia biudžeto lėšų reikėtų?
B.PAUŽA. Tai būtų maždaug per 2 mln. litų.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. V.Čepas, prašau.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, minėjote 6 įmones, kurios turėjo vieną laivą ir supjausčius faktiškai jos turėjo vykdyti bankroto procedūrą, taip?
B.PAUŽA. Ne bankroto, pasitraukimo iš gamybos.
V.ČEPAS. Pasitraukimo iš gamybos. Aš nelabai supratau, ar tai susiję su tais pinigais, su tais 2 mln., ar ne, ar tie 2 mln. bus mokami suvienodinant fizinių ir juridinių asmenų sąlygas?
B.PAUŽA. Kaip minėjau, supjausčius laivus, jeigu tai yra fizinis asmuo, jis gauna iš karto ir jam neatskaito, o juridinis asmuo, jeigu jis, sakykim, susideda iš dviejų ar trijų žmonių ir turi du laivus, gauna tuos pinigus tada, kai nutraukia gamybą, išeina iš gamybos, tada jam atskaičiuoja 15%. Tai mes norime, kad būtų vienodai.
PIRMININKAS. A.Endzinas, prašau.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju, Pirmininke. Prašyčiau, gerbiamasis Pauža, gal jūs galėtumėte patikslinti, kiek įmonių pasitraukė iš žvejybos verslo atidavus supjaustyti laivus? Kiek pasitraukė arba planuoja pasitraukti?
B.PAUŽA. Praeitais metais buvo supjaustyta 20 žvejybinių laivų, iš kurių 16, kaip minėjau, yra juridinių asmenų ir 4 fiziniai asmenys.
PIRMININKAS. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamas projektas, atrodo, turi logikos, tačiau gal ir kitaip būtų galima spręsti tą klausimą. Štai žvejys parduoda savo žvejybos laivą, o šiuo atveju jis neparduoda, o supjausto ir gauna už tai kompensaciją. Tai jeigu šiaip fizinis asmuo parduoda savo vieną butą ar namą, ar vieną automobilį, tai jis nemoka mokesčių, o jeigu parduoda kelis, tada moka. Tai čia irgi turbūt, jeigu vieną laivą jis supjaustė, tai turėtų nemokėti, kokia jūsų nuomonė?
B.PAUŽA. Kokia mano nuomonė, tai aš nelabai ir galiu pasakyti, bet, kiek aš žinau, iš tų 20 laivų… ar fizinis, ar juridinis asmuo, bet jis po kelis laivus neturėjo. Jeigu, sakykim, juridinis asmuo susidėjo iš 2 ar 3 žvejų, nes tam tikru laikotarpiu buvo tokia politika juos suburti į juridinius (ten kitos sąlygos lėmė), tai jie susibūrė turėdami po vieną laivą. Faktiškai tas darinys buvo sudarytas iš tiek žvejų, kiek jie turėjo laivų.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.
B.PAUŽA. Pirmininke, jeigu galima. Čia yra parašyta balandžio…
PIRMININKAS. Balandžio 27 diena.
B.PAUŽA. Gal galima anksčiau? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kokią datą siūlote?
B.PAUŽA. 15 dieną.
PIRMININKAS. Dabar norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Primenu, kad galima kalbėti tik po vieną. R.Palaitis kalba už, prašau.
R.PALAITIS (LCSF). Čia kalbama apie kompensacijas iš Europos Sąjungos biudžeto, ir kolegai P.Jakučioniui noriu pasakyti, kad ne ta esmė, kiek tų laivų supjaustyta, vienas, du ar trys, ar daugiau, esmė ta, kad kompensacijos iš Europos Sąjungos biudžeto yra neapmokestinamos. Pas mus taip ir buvo. Gyventojams neapmokestinama, juridiniams asmenims, įmonėms neapmokestinama, tačiau kai akcininkas nori likviduoti įmonę ir pasiimti pinigus, apmokestinama pelno mokesčiu, tiksliau, mokesčiu už dividendus. Kadangi supjaustytas laivas veiklos nebevykdo, įmonė gana dažnai užsidaro ir žvejas pyksta. Sako, aš turiu už Europos Sąjungos kompensaciją sumokėti mokesčius, o tai iš tikrųjų yra nelegalu. Kalbėdamas apie tai aš manau, kad mes taisome praeities klaidas. Antra vertus, dar turėkime omeny, kad Lietuvoje teks supjaustyti apie 15–20 laivų, kad žvejybos verslas iš viso taptų rentabilus, nes, kaip žinote, menkių ištekliai Lietuvoje mažėja ir reikia prie to taikytis. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas turi kitą nuomonę. Prašau.
A.ENDZINAS. Ko gero, nebūtų galima prieštarauti gerbiamojo R.Palaičio išsakytiems argumentams. Turbūt būtų verta pasakyti, kad įstatymai, kaip, beje, kartais pasitaiko, nėra iki galo tobuli. Galbūt būtų verta pamąstyti apskirtai apie šitų dalykų šiokį tokį išplėtimą, kalbant apie kompensavimą žvejams už tiesioginį pasitraukimą iš verslo, kaip šiandien kompensuojama už pasitraukimą iš prekinio ūkio. Manyčiau, toks įstatymo išplėtimas būtų dar naudingesnis. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės jūs lyg ir neprieštaraujate.
Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių, po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, papildomų nėra. Pranešėjas prašė paankstinti – ne balandžio 27 d., kaip čia parašyta, o gal balandžio 15 dieną. Ar pritariate šitai datai? (Balsai salėje) Sako, nebus posėdžių. Balandžio 13 dieną. Pranešėjui tinka šita data? Balandžio 13 dieną. Baigėme tą klausimą, pritarta po pateikimo.
Aš norėčiau, kad J.Lionginas pristatytų darbotvarkės 2-9 klausimą – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1218. Pranešėjas – komiteto pirmininkas J.Lionginas. Ir dar 33 Seimo nariai pasirašė šį teikimą. Pateikimas. Prašau.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas yra nukelti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo įsigaliojimo terminą iki 2007 m. sausio 1 d. ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei geriau pasirengti įstatymo įgyvendinimui, peržiūrėti Nekilnojamojo turto vertinimo metodiką, taip pat sudaryti sąlygas verslininkams geriau įsigilinti į šią vertinimo metodiką bei sudaryti galimybę kreiptis dėl nekilnojamojo turto vertės patikslinimo.
Kodėl kilo tokia problema? Jūs gal gerai prisimenate, kad, kai mes priėmėme šį įstatymą, buvo pavesta Vyriausybei iki spalio 1 d. parengti Nekilnojamojo turto vertinimo metodiką. Taip, ji buvo parengta rugsėjo 29 dieną, patvirtina Vyriausybės nutarimu ir pasirodė „Valstybės žiniose“, tačiau patys verčių žemėlapiai finansų ministro buvo patvirtinti gruodžio 29 dieną ir „Valstybės žiniose“ pasirodė sausio 4 dieną. Aš stebėjausi, kodėl iki Naujųjų metų jokių pretenzijų neturėjo nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei atskiri Seimo nariai. Jos pasipylė po Naujųjų metų, tai yra kai pasirodė konkretūs verčių žemėlapiai.
Kaip parodė ir mūsų komiteto gauti skundai, pareiškimai, vis dėlto ir prie pačios vertinimo metodikos, ir prie tų verčių žemėlapių reikia dar kartą prisėsti ir juos patikslinti. Be to, šiais metais Valstybės įmonei „Registrų centras“ kaip tik šiam tikslui, tai yra programai „Nekilnojamojo turto masinio vertinimo mokesčių sistema Lietuvoje, statinių vertinimas“, įdiegti, pabrėžiu – šiais metais, biudžete yra skirta 2 mln. 180 tūkst. litų. Manau, kaip tik yra sudaromos sąlygos iš esmės peržiūrėti pačius verčių žemėlapius.
Kolegos, mačiau, šiandien bus Vyriausybės pateiktas šio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, todėl prašyčiau po pateikimo pritarti, o tada, žinodami, kad šiandien yra teikiami net 7 projektai dėl šio įstatymo pakeitimo… Jeigu kai kurie kolegos atsiimtų ir galėtų registruoti kaip įstatymo pataisas, mes galėtume pridėti prie vieno įstatymo, juos sujungti, priimti geriausią sprendimą ir jį pasiūlyti Seimui. Aš manau, kad nereikėtų ilgai laukti optimaliausio šios problemos sprendimo, nes kiekvienas, manau, susidūrė, ypač apygardose, su problema, kuri iš tiesų egzistuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, problema tikrai yra didelė, ypač didžiuosiuose miestuose, tačiau vėlgi toks didelis indėlis buvo į suskaičiuotus biudžetus. Kaip šiuo metu, kiek tai sudarys, ir apskritai, kaip reaguoja Savivaldybių asociacija ir panašiai? Aš suprantu, kad problema globali, bet vis dėlto visiems reikės vykdyti biudžetus. Tarkim, ar subalansuos savivaldybės savo biudžetus, jeigu bus išmesta tokia dalis?
J.LIONGINAS. Ačiū, geras klausimas. Aš tik noriu pasakyti, kad šių metų savivaldybių biudžetai dėl šio mokesčio… Iš tikrųjų padidėjimas 89 milijonais… Kaip ir dėl visų mokesčių, šiek tiek numatytas padidėjimas, bet bazė pasirinkta skaičiuojant pagal 2005 m. faktą, tai yra mūsų dabartiniai svarstymai jokios įtakos savivaldybių biudžetams neturės.
Aš noriu pasakyti, kad vėliau bus teikiamas B.Vėsaitės pasiūlymas, kurį reikia labai skubiai priimti, kad dabar įmonės dar galėtų teikti apeliacijas, jeigu nesutinka su turto vertinimu, t.y. yra pailginimas terminas. Pati mokesčio skaičiavimo bazė liktų pernai metais sumokėto mokesčio bazė. Vadinasi, lyg ir išsprendžiame klausimą, kuris dabar „dega“, o tada, kaip aš sakau visą laiką, reikėtų devynis kartus pamatuoti ir dešimtą kirpti.
PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš kalbėjau su finansų ministru. Jis sutinka galbūt pirmadienį atšaukti verčių žemėlapių įsigaliojimą ir jį taikyti nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Atšaukus šitą verčių žemėlapio reikalą, visi klausimai būtų savo vietose ir mokestis būtų mokamas pagal seną tvarką. Tada nereikėtų stabdyti to mokesčio ir mes labai lengvai išspręstume šitą klausimą. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl to?
J.LIONGINAS. Man šiandien taip pat skambino finansų ministras, jis dabar išvykęs į Briuselį. Mes sutarėme, kad kitą savaitę susitiksime ir sudėsime taškus ant „I“.
PIRMININKAS. V.Muntianas. Prašau.
V.MUNTIANAS (DPF). Ačiū. Aš taip suprantu, kad, jeigu įsigalioja jūsų įstatymo projektas, jeigu mes jam pritariame, tai tada pradeda galioti buvęs įstatymas, kuris reglamentuoja šitą veiklą ir turto mokestį. Tada tai, kas buvo numatyta, kad turėtume apmokestinti komerciniams tikslams naudojamą fizinių asmenų turtą… Tai šito apmokestinimo mes negalėsime vykdyti ir negalėsime rinkti mokesčių į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
J.LIONGINAS. Ačiū, labai geras klausimas. Kolegos, jeigu jūs prisimenate, kai mes nagrinėjome Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, tai pagrindinis politinis klausimas buvo, ar apmokestinti fizinius asmenis, tai yra gyventojus, kurie disponuoja nekilnojamuoju turtu. Prisimenate, buvo įvairiausių pasiūlymų: neapmokestinti pirmojo būsto, sodo, garažo, namo. Kiti pasiūlymai buvo apmokestinti nuo tam tikros vertės. Tačiau buvo priimtas sprendimas, kad gyventojai nemokės šio mokesčio, išskyrus tuos gyventojus, kurie naudoja savo nekilnojamąjį turtą komercinei veiklai. Prisimenate, buvo ir tokių atvejų, kai viešbučiai buvo perrašomi fizinio asmens vardu, kad būtų išvengta mokesčių, įvairių kitų įstatymo spragų. Iš tikrųjų mokestis, kalbant apie konkurenciją, gal ir buvo neteisingas.
Aš sakau, tai yra pateikimo stadija, tai yra toks siūlymas. Pagrindinė teikimo esmė – peržiūrėti Nekilnojamojo turto vertinimo metodiką ir pačius žemėlapius. Tačiau, aš manau, nagrinėjant Biudžeto ir finansų komitete vis tiek reikės priimti tokį sprendimą, kad jis tenkintų tiek verslo pasaulį, tiek jis būtų konkurenciškai teisingas, kad jis nesukeltų tokio ažiotažo, kuris buvo. Mano asmenine nuomone, gyventojai, kurie naudoja nekilnojamąjį turtą komercijai, turėtų mokėti šį mokestį.
PIRMININKAS. L.Sabutis.
L.SABUTIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, ar jūs, rengdami pataisą, nesuabejojote, kad kartu reikia koreguoti ir kitus įstatymus, ir tos korekcijos įsigaliotų nuo kitų metų sausio mėnesio pradžios? Ir dabar iškyla abejonių ne tik dėl Turto mokesčio įstatymo, kaip toliau elgtis, ir dėl to, kaip čia buvo kalbama apie verčių žemėlapio panaikinimą, kur jau yra nustatytos tam tikros vertės. Šie visi duomenys atsiranda iš įstatymo reikalavimo, tik įstatymo leidėjas gali korekcijas daryti. Reikės pildyti turto deklaracijas ir reikia pildyti, o duomenys yra visiškai pasikeitę. Kaip tai bus susiję ir, sakysime, atsižvelgiama deklaruojant savo pajamas ir turtą?
J.LIONGINAS. Turto deklaracijų pildymas šiuo atveju ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas yra du skirtingi dalykai. Aš nemanau, kad tai yra susiję. Net turto deklaraciją pildydamas, jeigu jūs pažiūrėtumėte ir į Mokesčių inspekcijos įstatymų lydimuosius aktus, jūs pats galite nustatyti savo vertę ir ją rašyti. Manau, čia klausimo nėra. Klausimas yra kitoks, t.y. dėl tų pačių verčių žemėlapių.
PIRMININKAS. R.Palaitis.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas toks. Aš pritariu idėjai, kad reikia mažinti šiek tiek apmokestinimą darbui ir didinti apmokestinimą kapitalui. Visos mokestinės reformos vyksta daugiau evoliuciniu pagrindu, o ne revoliuciniu. Dabar įvyko šiokia tokia revoliucija, t.y. vietoj 20, 30% augimo mokestis išaugo 300–400%.
Komiteto pirmininke, jūs esate valdančiosios daugumos antras žmogus finansų srityje po finansų ministro, mano supratimu. Atsakykite. Tos vertės buvo svarstomas gruodžio mėnesį, tai kaip jūs iš anksto nesuplanavote, kad tai bus, kad bus didelis skandalas, kad iš esmės be verslininkų žinios ir faktiškai momentaliai per dvi savaites nuo įsigaliojimo atsiras tokie dideli mokesčiai. Dabar išėjo, kad kai kurios įmonės tuos mokesčius sumokėjo, kai kurios, rizikuodamos mokėti paskui delspinigius, nemoka. Negi jūs iš anksto nematėte, kad taip įvyks, o dabar reikia gesinti gaisrą ir štai šitaip dirbti? Ačiū.
J.LIONGINAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Kolega, jūs taip pat esate Biudžeto ir finansų komiteto narys ir turite lygias teises kaip ir pirmininkas, kaip eilinis narys. Jūs, manau, gerai prisimenate, kad, nagrinėjant ir svarstant mūsų komitete, jokių verčių žemėlapiai nebuvo pateikti. Tas klausimas, kad vertės išaugs keleriopai, nebuvo sprendžiamas. Pagrindinis klausimas buvo sprendžiamas, ar apmokestinti gyventojus, ar neapmokestinti. Štai čia buvo mūsų visas dėmesys sutelktas. Kiekvienas klystame. Faktiškai iš tikrųjų pasirinktas revoliucinis kelias. Beveik visose Europos valstybėse nekilnojamasis turtas apmokestinamas pagal rinkos vertę. Gal liko dvi valstybės, kur taikomas atkuriamosios vertės metodas, ir Lietuvoje toks buvo. Tai nebuvo pagalvota, reikia prisiimti atsakomybę, gal reikėjo jį diegti palaipsniui, kaip šiandien ir siūlys Vyriausybė, pateikdama šio įstatymo pataisas, t.y. įstatymo įgyvendinimą palaipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Po pateikimo B.Bradauskas – nuomonę už.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Yra toks dalykas (atsakant ir Raimundui), kad niekas nesitikėjo, jog registras pateiks tokius duomenis, kad 300–400% ir net daugiau tos vertės išaugs. Be abejo, Finansų ministerija turėjo pažiūrėti truputį kritiškiau galbūt tą sprendimą suderinti su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, bet tai įvyko. Manau, ši tvarka yra stabdytina ir tokios revoliucijos, tokio revoliucinio šuolio negali būti, nes Gedimino prospekte turėtų užsidaryti bent keletas smulkių parduotuvių, nes neįstengtų sumokėti to mokesčio.
Ministras, kaip minėjau, sutinka koreguoti šio klausimo sprendimą, jį atidėti. Manau, po pateikimo reikia pritarti. Kai ministras pirmadienį grįš iš komandiruotės, mes apsvarstysime Biudžeto ir finansų komitete ir surasime paprastesnį sprendimo būdą negu įstatymo priėmimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. V.Muntianas – nuomonė prieš.
V.MUNTIANAS. Ačiū. Noriu pasakyti, kad registro įmonė tikrai niekuo dėta, nes vertės, nustatytos registro įmonės, yra mažiausiai 30–40% mažesnės už tikrąją objektų rinkos kainą, todėl registro įmonė čia tikrai niekuo dėta. Tarkime, apie 60% visų Lietuvos teritorijų registro įmonės nustatytos vertės yra mažesnės, negu buvo netgi skaičiuojamosios vertės. Todėl manau, viskas buvo padaryta teisingai, galbūt tik buvo tam tikra paklaida dėl laiko, nes, kaip minėjau, tos vertės buvo patvirtintos šiek tiek vėliau, sausio 4 diena paminėta, ir, be jokios abejonės, ūkio subjektai nesuspėjo laiku sureaguoti į tą visą procesą. Todėl manau, reikėtų palikti tai, kas yra, o tinkamai galėtų sureaguoti savivaldybės, jos turi tokią teisę iš viso atleisti nuo to mokesčio. Kokių nors didelių nuostolių dėl to savivaldybės nepajustų, nes mokestis, kaip jau buvo minėta gerbiamojo Jono, buvo įskaičiuotas pagal bazinį 2005 metų mokestį, tai tuomet savivaldybės galėtų realizuoti įstatymo suteiktą teisę ir nereikėtų nieko keisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik jūs tada anuliuojate savo parašą dėl šio įstatymo iniciatyvos. Ne, čia yra kalbama dėl balsuoti motyvų už ir prieš. Kitų formų nėra.
Dabar norėčiau paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Gerai, jeigu prašote balsuoti, aš teikiu šį klausimą balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti.
55 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Biudžeto ir finansų komitetas yra numatytas pagrindiniu, Ekonomikos komitetas – papildomu ir balandžio 27 diena – preliminari svarstymo diena. Ar pritariate šiems pasiūlymams? Ačiū. Pritarta.
Dabar skelbiu pertrauką iki 12 valandos, o valdybos narius prašau ateiti į valdybos salę. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pradedame svarstyti darbotvarkės 7 klausimą Nr.XP-1196 – Seimo protokolinio nutarimo dėl pritarimo P.Kūrio kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus projektas. Kalbės Seimo komitetų nariai. Kviesčiau drąsiau reikšti nuomones. Komitetai. Aš kviečiu iš pradžių komitetus. Prašom. Vicepirmininkas V.Gedvilas – Europos reikalų komitetas.
V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė gerbiamojo profesoriaus P.Kūrio kandidatūrą į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus. Visi mielai išklausė. Gerbiamasis kandidatas atsakė į visus klausimus ir mūsų komitetas bendru sutarimu pritarė šiai kandidatūrai ir palinkėjo gero darbo Teisingumo Teisme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitų komitetų atstovų, norinčių pareikšti savo nuomonę dėl P.Kūrio? Ar yra komitetų atstovų, norinčių pareikšti savo nuomonę? Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Kitų komitetų duomenų mes neturime, ar svarstė šią kandidatūrą. Tada kviečiu frakcijų atstovus kalbėti. Frakcijų. Prašom. V.Gedvilas – Darbo frakcija.
V.GEDVILAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Darbo partijos frakcija svarstė gerbiamojo P.Kūrio kandidatūrą ir bendru sutarimu pritarė šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitos frakcijos kokios būtų nuomonės? Liberalų ir centro frakcija. J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Mielieji kolegos, mes vakar savo frakcijos posėdyje buvome susitikę su pretendentu, turėjome konkretų ir išsamų pokalbį. Pretendentas paliko gerą įspūdį, jo kvalifikacija nekelia nė menkiausios abejonės. Mūsų frakcija tikrai palaikys šią kandidatūrą. Kviečiame ir kitus tai padaryti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Konservatorių frakcijos atstovas.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vertinant apskritai Lietuvos teisininkų santykį su Europos Teisingumo Teismu ir galimybėmis plėtoti teisės dalyką Lietuvoje ir teisėkūrą, mums, be abejo, tai yra reikšmingas atstovas. Mes manome, kad jis daugiau dėmesio (tą mes ir palinkėjome frakcijos posėdžio metu) skirs būtent Lietuvai ir buvo pažadėta, kad ir parlamento teisininkai galės lankytis ir pasinaudoti ta patirtimi, ir jis pats, dirbdamas ateityje, pažadėjo labiau ir glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos teisine visuomene. Frakcija vieningai pritarė ir mes siūlome Seimui taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. N.Steiblienė – Naujosios sąjungos frakcijos vardu.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Naujosios sąjungos ir socialliberalų frakcija vieningai pritarė P.Kūrio kandidatūros skyrimui į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar K.Glaveckas – Liberalų… K.Glaveckas. Jūs kėlėte ranką Liberalų frakcijos vardu?
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcija taip pat svarstė P.Kūrio kandidatūrą į Europos Bendrijų Teismo teisėjus ir vienbalsiai pritarė tai kandidatūrai. Norėčiau nuo savęs dar papildomai pasakyti, kad iš tikrųjų tai iškilus teisininkas, deramai atstovaujantis Lietuvai visose srityse, kurias jam patiki Lietuva. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.Č.Juršėnas – Socialdemokratų frakcijos vardu.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš irgi galėčiau pasakyti tą patį, kad mūsų frakcija pritarė ir aš asmeniškai pritariu, bet negaliu nepridurti keleto žodžių, juo labiau kad galėčiau kalbėti kaip signataras, nes čia, šioje salėje, mes vieną kartą (tai buvo pats pirmas kartas, po to, žinoma, dar buvo kitų kartų arba kitų progų), taigi mes vieną kartą, dar 1990 metų pavasarį, balsavome už P.Kūrį kaip pirmos atkurtos valstybės teisingumo ministrą. Balsavome matydami, kad tai aukštos kvalifikacijos specialistas, padorus žmogus ir tinkamas užimti tokias pareigas. Po to jis ėjo kitas pareigas ir kad jas eitų, irgi reikėjo vienokio ar kitokio Seimo pritarimo, ir tais kitais atvejais aš kartu su absoliučia dauguma Seimo narių balsavau, kad jis būtų paskirtas. Dabar mums čia šiek tiek kita užduotis. Mes tik turime pritarti, o jau skirs kiti. Ne Lietuva, o atitinkama institucija galutinai nuspręs. Čia mes turime pritarti tam tikrai nuomonei. Manau, mes tai galime tikrai padaryti vieningai, suprasdami tai, kad už pretendento pečių – ne tik ilgametis ir didžiulis teisininko profesionalo darbas, bet jau ir teisėjo, ėjusio ir einančio atitinkamas pareigas, potencialas. Didžiulis patyrimas, o tai yra turtas, ir galų gale jis tikrai gins teisę ir teisingumą, todėl kviečiu kolegas ir savo, ir frakcijos vardu pritarti teigiamai nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų demokratų nėra norinčių pareikšti nuomonę? Ačiū. Tada V.Rinkevičius – Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Valstiečių liaudininkų frakcija pritaria P.Kūrio kandidatūrai į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. Mišri Seimo narių grupė. Ar yra norinčių pareikšti savo nuomonę? Nėra. Ačiū. R.Šukys. Jūs frakcijos vardu norėjote? Dėkoju.
Taigi išklausėme frakcijų, komitetų nuomones, dabar mes galėtume atsakyti į klausimą, ar pritariame po svarstymo šiai kandidatūrai? Dėkoju. Ir tada pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti, jeigu nėra, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritariame protokoliniam nutarimui dėl P.Kūrio kandidatūros siūlymo į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus? Balsuojame.
57 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Protokolinis nutarimas priimtas.
Dabar svarstome 8 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl J.Petkevičienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektą Nr.XP-1195. Pranešėja – Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė siūlymą skirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare J.Petkevičienę ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl J.Petkevičienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“. Šio nutarimo projektui komiteto nariai pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kitų komitetų pirmininkų ar atstovų pateikti savo nuomonę? (Balsai salėje) Tada frakcijų prašyčiau išreikšti savo nuomonę. Ar pradėtume nuo… Nėra frakcijų, norinčių kalbėti? Yra. Prašau. A.Monkevičius – Naujosios sąjungos frakcija.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija buvo susitikusi su kandidate, kalbėjosi, į mūsų klausimus buvo išsamiai atsakyta. Mes manome, kad kandidatė būtų tinkama eiti šias pareigas. Todėl frakcija vieningai pritarė jos kandidatūrai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – Liberalų demokratų frakcija. Prašau.
J.VESELKA (LDF). Liberalų demokratų frakcija šiandien susitiko su pretendente. Iš tikrųjų paliko labai gerą įspūdį. Susitarėme, kad bus atliktas darbas, griežtinantis valdininkų realią atsakomybę, neleidžiantis išsprukti ir neatsakyti. Todėl kviečiame visus palaikyti šią kandidatūrą. Tikimės jos labai gero darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas – Liberalų frakcijos nuomonė. (Balsai salėje) Taip, gerai. Ruošiasi V.Bukauskas.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcija buvo susitikusi su pretendente ponia J.Petkevičiene. Išklausėme jos mintis ir vienbalsiai pritarėme.
Asmeniškai noriu palinkėti ir priminti seną tiesą, kad tos pareigos iš tikrųjų yra tolygios savanoriškam prikalimui prie kryžiaus, nes, nors ir kaip būtų, yra politiniai interesai, ir tą rodo buvusių komisijos pirmininkų darbo patyrimas. Tai aš linkiu, kad būsima pirmininkė nebūtų prikalta prie kryžiaus ir apskritai prie jo nepapultų, kad jai iš tikrųjų gerai sektųsi, ir tas pagelbėtų Lietuvai kovojant su blogybėmis, kurios atsiranda dėl privačių ir viešųjų interesų nesuderinamumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Bukauskas mums pateiks Darbo partijos frakcijos nuomonę.
V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji pretendente, gerbiamieji kolegos! Vakar Darbo partijos frakcija susitiko su pretendente. Labai kompetentingai buvo atsakyta į pateiktus klausimus, ir vieningai pritarėme pretendentės kandidatūrai – Jolantai Petkevičienei. Norime palinkėti jai sėkmės ir gero darbo.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius – Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Valstiečių liaudininkų frakcija buvo susitikusi su pretendente, diskutavo. Jokių abejonių dėl jos kompetencijos užimti šias pareigas nėra, vieningai pritarėme šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė – Socialdemokratų frakcijos vardu.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamoji pretendente! Socialdemokratų frakcija taip pat buvo susitikusi su pretendente į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nares. Mes tikimės, kad Jolanta, turėdama patirties kaip komisijos administratorė ir turėdama galimybę stebėti komisijos darbą iš labai arti, susidūrusi su įvairiais tarnybinės etikos atvejais pažeidimų prasme, turėtų gebėti sėkmingai eiti ir komisijos narės pareigas. Socialdemokratų frakcija pasitarusi nutarė kandidatūrą palaikyti. Linkime sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis – Liberalų ir centro frakcijos vardu.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, gerbiamoji pretendente! Malonu, kad ponia Jolanta susitikimų su frakcijomis maratone neaplenkė ir mūsų, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos, mes turėjome gerą, įdomų, dalykišką pokalbį. Į mūsų keblius ir paprastus klausimus buvo atsakyta tikrai su kompetencija ir išmanymu. Taigi mes apsisprendėme palaikyti jūsų kandidatūrą eiti teikiamas pareigas, ir balsuosime už tai, kad jūs būtumėte paskirta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare. Kartu norime pabrėžti, kad šiuo nutarimu balsuojame už jūsų tapimą komisijos nare.
Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigybės. Mūsų frakcija lieka prie savo siūlymo, kurį mes ir anksčiau buvome išdėstę, kad asmuo užimti tas pareigas būtų renkamas viešo konkurso būdu, kad būtų skelbiamas viešas konkursas eiti pirmininko pareigas.
Dėl komisijos narės mes neabejojame jūsų kompetencija ir linkime sėkmės darbuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Tėvynės sąjunga – J.Razma, prašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija dėl teikiamos kandidatūros balsuos laisvai, kitaip sakant, įvairiai. Gal didesnės dalis balsuos teigiamai. Dėl dalykinių dalykų mes kandidatei priekaištų tikrai neturime. Frakcija buvo susitikusi su pretendente, gavo atsakymus į dalykinius klausimus.
Mūsų tam tikros abejonės yra susijusios su tuo, kad pretendentė, mes visi prognozuojame, bus teikiama ne tik į komisijos nares, bet vėliau ir į pirmininkes. Mūsų įsivaizdavimas šias pareigas užimančio asmens yra gal kiek kitoks nei Seimo Pirmininko. Kai kurie mūsų frakcijos nariai vis dėlto norėtų matyti šias pareigas einantį gerai žinomą, didelį autoritetą visuomenėje turintį žmogų, kuris remdamasis tomis pozicijomis prireikus galėtų labai principingai vertinti aukščiausius valstybės pareigūnus, kai reiktų neigiamai įvertinti, tarkim, Ministro Pirmininko, atskirų ministrų veiklą. Aš manau, kad teikiamai kandidatei tai gali būti nelengva vien atsižvelgiant į psichologines pozicijas. Bet galbūt mūsų nuogąstavimai yra perdėti ir darbas parodys, kad mes be reikalo nuogąstavome.
PIRMININKAS. H.Žukauskas – Mišrios Seimo grupės vardu.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, Mišri Seimo narių grupė šiandien taip pat buvo susitikusi su pretendente į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, paskui galbūt ir į pirmininkes. Noriu pasakyti, kad į visus grupės narių, kurie dalyvavo, klausimus buvo gauti atsakymai. Atsakymai tikrai logiški ir matyti, kad į darbą ateina rimtas profesionalas, o kaip mes būsim vertinami, matyt, dauguma atvejų priklausys nuo mūsų. Mišri Seimo narių grupė remia kandidatę į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradedame diskusiją. Kalbės A.Čaplikas, tada E.Klumbys. Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji pretendente! Kai naujas žmogus ateina į labai svarbų postą, visada tikiesi, kad bus geriau. Gerbiamoji J.Petkevičienė ateina į šį postą labai sunkiu metu. Kur (…) valstybėje – visur puvėsiai: Prezidentas metus gyvena užstatytoje troboje ir tyli; Seimo Teisės departamento vadovas Seimo mašina vežioja šunį „pasiganyti“; Turto fondo buvęs vadovas brakonieriauja valstybės mašina ir po to eina dirbti į Lietuvos banką; įtakingiausi Prezidento patarėjai bei Valstybės saugumo departamento vadovo pavaduotojas įsipainioja į skandalą Turniškėse, „abonento“ skandalas Vilniuje jau tapo permanentine būsena, didžiulė Kauno valdžios savivalė. Norėtųsi, kad gerbiamajai pretendentei, o ji, neabejoju, bus ir pirmininkė, teisė ir objektyvumas visuomet būtų aukščiau už įtakingus valstybės postus užimančius politikus. Tad linkiu gerbiamajai pretendentei sėkmės. Tikiuosi, kad komisijos darbas jai atėjus iš esmės pagerės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikėtų pereiti prie balsavimo. Taip, pretendentė gali pasinaudoti teise – 10 minučių tarti žodį nariams. Tai yra jūsų teisė, bet galite atsisakyti tos teisės. Nenorite? Ačiū.
Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Jolantos Petkevičienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare, prašom balsuoti.
73 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Sveikiname J.Petkevičienę, linkime jai taip gražiai dirbti, kaip ji pasirodė čia susitikimuose, taip pat aiškiai, principingai ir kovoti už švarą ir tvarką mūsų valstybėje. (Plojimai)
Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas. Aš norėčiau dar pasveikinti.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Prašyčiau gerbiamąją J.Petkevičienę dar nepabėgti, nes Pirmininkas nori pasveikinti visų vardu. (Plojimai) Prašom. Gal iš tribūnos dar Pirmininkas nori tarti žodį? Ačiū. Sveikiname dar kartą, linkime sėkmės.
Imamės nagrinėti kitus darbotvarkės klausimus. Iš eilės yra darbotvarkės 9 klausimas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir t.t. įstatymo projektas. Pranešėjas… Pasirodo, pranešėjų nėra, nei vieno, nei kito.
Mielieji kolegos, nematau pranešėjo, nes mes šiek tiek greičiau baigėme visas, atrodytų, sudėtingas procedūras dėl dviejų veikėjų. Tai gal tada galime imtis rezoliucijos, bet nematau J.Karoso? (Balsai salėje) Laiku? Prašau. Gerai. Tada yra paprastesnis klausimas. Ar yra gerbiamasis G.Bužinskas? Nematau. (Balsai salėje) Mes turime. Kadangi esame nagrinėję nekilnojamąjį turtą, tai mes turime čia pranešėjų ir Seimo narių. Yra keletas tų projektų. Dabar žiūrėsime, kurie Seimo nariai yra vietoje. A.Čaplikas, R.Palaitis ar S.Lapėnas, kuris eis į tribūną dėl jūsų projekto Nr.XP-1088? Kolega S.Lapėnas? (Balsas salėje). Dabar yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimas.
Atsiprašau, atsirado kolega J.Karosas. (Balsas salėje) Gerai. Kolega J.Karosas patvirtinta tai, ką ir J.Veselka sakė, malonu, kad jų nuomonės nors vienoje vietoje sutampa. (Balsas salėje) Ir ne vienoje. Gerai. Dar sykį kartoju, kad dabar galėtų pateikti savąjį projektą arba kolega V.Čaplikas, ar kolega R.Palaitis, ar kolega S.Lapėnas. Kuris eis į tribūną? Kolega S.Lapėnas.
Kviečiu S.Lapėną. Dar kartą primenu, tai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1088. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Nekilnojamojo turto įstatymo taikymas šiandien sukėlė gana didelę ir prieštaringų vertinimų audrą. Iš esmės kalbant apie šį įstatymą, mūsų frakcijos nariai siūlytų sumažinti dvigubai dabar patvirtintą nekilnojamojo turto tarifą, nes manome, kad galimybės savivaldybei atleisti tam tikrus ūkio subjektus pagal tam tikrus kriterijus nuo padidėjusio nekilnojamojo turto dalies yra gana ribotos. Klausimo esmė yra ta, kad savivaldybė, suteikdama tokią lengvatą, tai gali padaryti tiktai savo planinių pajamų sąskaita į vietinį biudžetą. Manytume, šiais metais galbūt dar skaudžiai neatsilieptų savivaldybių biudžetams. Tačiau kitais metais ir dar kitais toks mažinimas tiesiogiai atsilieptų savivaldybių planinėm biudžeto įplaukom ir vargu ar tai turėtų gerą eigą savivaldybėse.
PIRMININKAS. Jeigu viskas, tai jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. J.Veselka – pirmasis. Prašom, kolega.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis kolega, pasakykite man, kas čia yra, kad jau praėjo beveik trys mėnesiai, kai tas įstatymas galioja, visi taip ramiai kur nors užkampiuose snaudė, ir staiga toks triukšmas? Kaip suprasti patį pasirengimą šiam įstatymui priimti? Ar valdančioji koalicija nežino, ką jie daro, ar neprofesionalūs, kur priežastis tokio triukšmo? Nežinau, lyg traukiasi, lyg nesitraukia, lyg koreguoja, lyg nedaro, kokios priežastys?
S.LAPĖNAS. Labai dėkoju už klausimą. Trumpai būtų galima atsakyti. Įstatymo nuostatos… (Skamba skambutis) …gal ir nebūtų reikėję keisti, jeigu mes kartu būtume priėmę ir įstatymų lydimuosius aktus, kurie numato šio įstatymo taikymą. Deja, kai paaiškėjo metodika, kurią numatė Nekilnojamojo turto registras, tai ji skatina tokią situaciją, kai mokesčio suma padidėja ne keliais procentais, bet iš esmės keliais kartais. Tai sukelia iš tiesų labai prieštaringų vertinimų, kad tie subjektai, kurie normaliai vykdė savo veiklą, planavo jos tolesnę perspektyvą, šiandien priversti peržiūrėti savo egzistavimo galimybes. Įsivaizduokime, jeigu vien tiktai, Viešbučių asociacijos teigimu, nekilnojamojo turto mokestis gali siekti 10–15% visos vykdomos apyvartos, tai, mielieji, jūs man parodykite tokią pelningą verslo šaką, kur rentabilumas galėtų būti minimu dvigubas. Atiduoti pusę savo pelno gal dar kas nors ir sutiktų, deja, šiuo atveju akivaizdu, kad mokesčio ribos viršija bet kokias ribas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų tai yra jūsų tų pataisų renovavimas, aš jas palaikau, bet vis dėlto norėčiau žinoti jūsų nuomonę. Kažkada svarstėme, kad tą mokestį turėtų mokėti ne tik verslo subjektai, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis, pensininkas, sodininkas. Kaip tada, į ką būtų išvirtusi situacija? Ten apskritai jokios apyvartos nėra ir pas juos tas nekilnojamasis turtas nedalyvauja kuriant pridėtinę vertę. Ar jūs nemanote, kad tokie įstatymų projektai turi būti parengti, išsamiai išdiskutuoti, pateiktos lyginamosios analizės, kaip vis dėlto atsilieps perspektyvoje vienai ar kitai ūkio šakai, kaip atsilieps piliečiams, kokią turės įtaką? O ne taip, tiesiog padarom, o po to galvojame, ką padarėme, ir bandome renovuoti. Tai aš norėčiau jūsų kaip specialisto nuomonę išgirsti, kaip teikėjo.
S.LAPĖNAS. Pirmiausia esu dėkingas už šios idėjos palaikymą. O dėl likusios klausimo dalies visiškai su jumis sutinku, kad bet kurio įstatymo pataisa turėtų pereiti ekonominę analizę, kaip tai paveiks mūsų ekonomiką, ūkį, kaip palies kiekvieną gyventoją. Ir dėl to, kad mes grįžtame prie šio klausimo, atsiranda viltis, kad Ekonomikos komitete mes galėsime kardinaliai tai peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš nesiruošiau klausti, bet man viena jūsų argumentacija sukėlė tam tikrų abejonių. Jūs teigiate, kad tai apsunkina savivaldybių galimybes manevruoti įstatymu, manevruoti mokestine baze. Bet turto mokestis iš esmės tam ir įvestas daugelyje valstybių, kaip tik ir naudojamas tam, kad savivaldybės turėtų daugiau svertų vienus subjektus atleisdamos, kitus labiau apmokestindamos atsižvelgiant į vietą ir panašiai. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti tą motyvaciją? Aš nelabai supratau.
S.LAPĖNAS. Paprastas dalykas. Netgi Nekilnojamojo turto registro atstovai, pristatydami šią problemą Ekonomikos komitete, konstatavo, kad daugelyje savivaldybių, didžiojoje daugumoje savivaldybių pagal visus kadastre esančius nekilnojamojo turto duomenis nekilnojamojo turto vertė labai išaugusi. Suprantama, tai nėra keliais kartais, ten tik kelios savivaldybės, kur daugiau kaip 2 kartus išauga, tačiau vertinant kiekvieną ūkio subjektą yra tokių atvejų, kai vertė padidėja ir 3, ir 4, ir 5 kartus.
Dėl savivaldybės galimybių atleisti. Aš sutikčiau, kad tai yra pakankamai rimtas, geras svertas, nes nekilnojamojo turto padidėjimas iš tiesų atliepia bendrai tendencijai, kad mes turėtume apmokestinti kapitalą, o ne darbo santykius, kaip yra šiuo metu. Tačiau prie to dar būtų galima pridėti, kad yra teigiamas efektas, kad galbūt potencialūs investuotojai pasuks savo žvilgsnius provincijos regionų kryptimi, kur nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti gerokai mažesni. Tačiau atkreipkime dėmesį į dabartinę biudžeto formavimo metodiką, kuria privalo vadovautis savivaldybės. Bet atleidimas nuo mokesčių, ar tai būtų žemės, ar nekilnojamojo turto, vis dėlto daro įtaką jų planinėms pajamom ir tai savivaldybėms labai apsunkina galimybę pasinaudoti šiuo reguliavimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kalbos dėl balsavimo motyvų. E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis tiek mes neišvengsime platesnio svarstymo, nes tai opi problema ir sprendimo būdų yra įvairių. Todėl siūlau pritarti po svarstymo visiems projektams, nes toliau vis tiek bus nuodugnus svarstymas tiek Ekonomikos komitete, tiek Biudžeto ir finansų komitete, manau, mes būsime priversti surasti bendrą vardiklį ir vėl grįžti į Seimą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien yra labai daug projektų ta pačia tema. Svarstydami J.Liongino pateiktą projektą pasitarėme, buvo pasiūlyta, kad galbūt kolegos, kurie ta pačia tema yra pateikę įstatymo projektus, galėtų forminti kaip siūlymus jau pateiktam įstatymo projektui, tada būtų galima įvertinti svarstant. O šiaip, jeigu priimsime visus po pateikimo, po pateikimo galbūt ir galima sutikti, bet bus krūva tų projektų. Aš nežinau, ką mes paskui su jais darysime. Aš manau, būtų teisingiausia, kad kolegos (išskyrus B.Vėsaitės projektą, kurį reikia nedelsiant priimti) galėtų atsiimti, teikti pasiūlymus, tada būtų lengviau svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau tik pasakyti, kad Teisės departamento išvadoje yra kritinių pastabų, bet tikiuosi, kad Seimo nariai susipažino ir dabar galime apsispręsti dėl to, ar pradedame toliau nagrinėti, ar ne, tai yra ar pritariame po pateikimo. Kolegos, prašom susidėlioti korčiukes ir balsuosime. Ar pritariame po pateikimo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Prašom balsuoti.
Už – 24, prieš – 5, susilaikė 30. Nepritarta. Atiduodam tobulinti? Gerai. Tegul tobulina. Vietoj liepos 1 d. – kitą dieną. Ačiū.
Mielieji kolegos, dabar atsirado pagrindiniai pranešėjai, kuriems priklauso kalbėti pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. Taigi dar kartą skelbiu, kad turėtume nagrinėti darbotvarkės 9 klausimą – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1166. Pranešėjas – aplinkos viceministras Rytis Šatkauskas. Prašyčiau į tribūną. Ir po to – Jaunius Simonavičius. Prašom, viceministre.
R.ŠATKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybės vardu noriu pateikti įstatymą ilgu pavadinimu, keli straipsniai keičiasi, tai dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Iš esmės tai yra labiau redakcinio pobūdžio pakeitimai. Siekiama užtikrinti nacionalinės teisės suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais bei Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 312 priemone. Įstatyme, kaip minėjau, tikslinamos sąvokos, institucijų funkcijos, susijusios su rizikos aplinkai vertinimu, išleidimo į aplinką monitoringu, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu ir kt. Teikiu šį įstatymą Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. 3 Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. 5 straipsnyje yra 2 punktas ir jo pakeitimas. Aš noriu paklausti. Čia yra parašyta taip, kad nustatyta tvarka atlieka genetiškai modifikuoto maisto saugos ekspertizę. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerija. Kiek aš žinau, viso maisto saugą šiais laikais kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Prašom pasakyti, kodėl čia yra išskiriamas šitas modifikuotas maistas?
Jeigu galima, posėdžio pirmininke, aš norėčiau dar ir antrą klausimą užduoti. Negirdžiu. Turbūt galima. Įstatymo 7.1 straipsnis. Jūs rašote, kad bus ekspertų komitetas. Sakykite, kas sudaro šį komitetą, kas skirs lėšas šio komiteto veiklai ir ką tas komitetas konkrečiai darys, nes čia iš to nelabai aišku.
R.ŠATKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš principo yra nustatyta, kad papildomai (gal nuo galo pradėsiu) gali reikėti apie 100 tūkst. litų biudžeto lėšų. Komiteto pagrindinė misija ir uždavinys bus kuo labiau kontroliuoti šiuos produktus, esančius rinkoje, kad žmonės galėtų žinoti, nes čia yra dvejopas naudojimas: naudojimas pačiai gamybai, tas ribotas naudojimas, ir išleidžiamų atvirai į rinką produktų naudojimas. Pagrindinis dalykas vis dėlto turi būti ta kontrolė, kaip naudojami, kiek naudojami. Tie uždaviniai yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš norėčiau paklausti, ar ministerija numato, kad ateityje ne tik būtų parašyta, kad tas produktas yra genetiškai modifikuotas, bet tie užrašai paprastai būna tokiom smulkiom raidėm parašyti, kad senyvas žmogus arba tas, kuriam reikia akinių, atėjęs į parduotuvę, jų neįskaito. Jie įsimaišo į tą visą prekių lentyną, ten sunku atskirti. Ateityje reikėtų, aš manau, dirbti ta linkme, kad šiems produktams būtų atskiros lentynos, nes priešingu atveju… Mes pažiūrėkime, kas darosi už Atlanto, kaip ten žmonės atrodo. Mano manymu, mes esame europiečiai ir tokie norime būti.
R.ŠATKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų susirūpinimas labai rimtas, ir tikrai Aplinkos ministerija mielai pritartų, kad kuo ryškiau būtų išskirti tie produktai, kad žmogus pats galėtų apsispręsti, ar jam pirkti šitą produktą, ar nepirkti, kad šis produktas būtų kuo aiškiau identifikuojamas ir kuo aiškiau matytųsi, kad pirkėjas galėtų priimti sprendimą. Tačiau dėl atskirų lentynų, ar tai vienintelis būdas aiškiausiai atskirti, nelabai žinau, turbūt tai ne Aplinkos ministerijos reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Aš tik norėjau paklausti. Tai programai pinigai, finansai skiriami per Botanikos institutą, man atrodo, ar ne?
R.ŠATKAUSKAS. Neatsakysiu, ar tai yra per Botanikos institutą.
A.DUMČIUS. Taip. Ir dar kam?
R.ŠATKAUSKAS. Aš suprantu, kad tai yra iš esmės laikantis vertinimui nustatytų reikalavimų.
A.DUMČIUS. Aš tada tęsiu klausimą. Čia dalyvauja įvairių specialybių ekspertai – mikrobiologas, genetikas, biotechnologas, botanikas, pedologas. Aš, pavyzdžiui, medicinoje nesusidūriau su šiuo terminu. Ką reiškia „pedologas“?
R.ŠATKAUSKAS. Sąžiningai pasakysiu – nežinau.
PIRMININKAS. Retai pasitaiko, kai pasakoma teisybė. Su tuo reikia pasveikinti. Klausimai baigti. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, turiu pranešti, kad yra Teisės departamento išvada. Dėl 12 įstatymo projekto straipsnių – 12 pastabų. Taigi pagrindiniam komitetui, kurį, tikiuosi, paskirsime, bus pakankamai darbo, žinoma, ir autoriams. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs galite prisėsti.
R.ŠATKAUSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų kaip tik Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkate? O papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Kolega B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad, mano supratimu, klausimas Kaimo reikalų komitetui gal mažiau svarbus, jis labai svarbus Sveikatos reikalų komitetui. Galbūt Sveikatos reikalų reikia arba papildomai įtraukti, arba vietoje Kaimo reikalų pasiūlyti.
PIRMININKAS. Bet nematau, kad Sveikatos reikalų komitetas rodytų iniciatyvą. Kolega Matulai!
B.PAUŽA. Bet čia ir profesorius kalbėjo, kad tai su sveikata labai susiję.
PIRMININKAS. Gerai. Tai pridedame prie Kaimo reikalų dar ir Sveikatos reikalų komitetą. Gerai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos, papildomi – Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų, Sveikatos apsaugos. Nagrinėjame balandžio pabaigoje – balandžio 27 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Dabar kviečiu į tribūną finansų viceministrą J.Simonavičių. Jis pateiks įstatymo „Dėl Konvencijos (čia labai daug valstybių) dėl prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną ratifikavimo“ projektą Nr.XP-1173. Prašyčiau, gerbiamasis pranešėjau, visų šalių nevardyti, o dėstyti reikalo esmę. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, 2004 m. gruodžio 8 d. Briuselyje buvo pasirašyta konvencija „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, koreguojant asocijuotų įmonių pelną“. Toliau šita konvencija yra vadinama Arbitražo konvencija. Ši konvencija yra Stojimo akto 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią numatytas prisijungimas prie Arbitražo konvencijos, rezultatas.
Įstatymo projekte siūloma ratifikuoti konvenciją, kuria prisijungiama prie Arbitražo konvencijos. Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos taikyti Arbitražo konvencijos nuostatas, užtikrinančia dvigubo apmokestinimo išvengimo procedūros taikymą Europos Bendrijos šalyse tais atvejais, kai mokesčių tikslais tos pačios pajamos įtraukiamos į skirtingų valstybių narių pelno mokesčio bazę, apskaičiuojant įmonių pelną.
Prašome gerbiamąjį Seimą svarstyti šį įstatymo projektą ir pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų niekas nenori klausti. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Ir vėlgi Seniūnų sueiga siūlo, kad komitetai būtų tokie: pagrindinis – Užsienio reikalų, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Dėkoju. Nagrinėjame irgi balandžio 27 dieną. Ačiū. Klausimas išspręstas.
Dabar darbotvarkės 11 punktas, nes neišvengiamai artėja 13 – Vyriausybės valanda. Kviečiu ministrą P.Čėsną į tribūną. Įstatymo „Dėl 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 metų protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1172. Prašom, ministre.
P.ČĖSNA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublika 1991 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.416 prisijungė prie 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo. Pagal šios konvencijos nuostatas kiekvienam laivui periodiškai turi būti atlikta apžiūra dėl laivo atitikties konvencijos reikalavimams. Toks laivas privalo turėti liudijimą, patvirtinantį atitiktį šios konvencijos nuostatoms. Laivų apžiūra bei liudijimų išdavimas numatyti ir kituose tarptautiniuose dokumentuose – 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje bei 1973 metų Tarptautinėje konvencijoje dėl priemonių saugoti okeaną nuo teršimo ir jos 1978 metų protokolo. Laivo apžiūros gali užtrukti keletą dienų. Tuo metu laivo savininkas negali naudoti laivo pagal jo tiesioginę paskirtį.
Tarptautinė jūrų organizacija 1988 m. priėmė 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1986 m. protokolą. Šiuo protokolu taisomos kai kurios nuostatos, pateiktos konvencijos techniniuose prieduose. Tačiau pagrindinis šio protokolo tikslas – suvienodinti konvencijos laivų apžiūrų ir liudijimų išdavimo procedūras su atitinkamomis SOLAS ir MARPOL konvencijų procedūromis. Tokiu būdu nustatoma nauja suvienodinta apžiūrų ir liudijimų išdavimo sistema, pagal kurią laivas vienu metu bus tikrinamas pagal visų trijų konvencijų reikalavimus. Taip sumažinamos problemos, kylančios dėl skirtingų apžiūrų vykdymo reikalavimų, nustatytų šiose trijose konvencijose, taip pat sutrumpinamas apžiūros laikas. Be to, 1988 m. protokolo ratifikavimas yra viena iš sąlygų, kad 2006 m. Lietuva taptų Paryžiaus Supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės tikrąją nare. Ratifikavus protokolą Lietuvos saugos laivybos administracija turės užtikrinti protokolo nuostatų įgyvendinimą bei parengti laivų apžiūrų vykdymo tvarką, kurioje bus reglamentuota, suvienodinta laivų apžiūrų sistema, atitinkanti konvencijos 1988 m. protokolo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė š.m. vasario 22 d. nutarimu Nr.181 pritarė konvencijos 1988 m. protokolo ratifikavimui ir siūlo ratifikuoti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. protokolą, nes tai sudarys laivų savininkams palankias sąlygas vežti keleivius ir krovinius, konkuruoti pasaulinio jūrų transporto rinkoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu svarstyti ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis V.Rinkevičius, prašom kolega.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mes turime visiškai pasitikėti jūsų kompetencija, nes paskaičiau, ten ir (…) špigatai, falšbortai ir taip toliau. Automobilį dar šiek tiek suprantu ir aš, ir kolegos, ko gero, tai mes labai pasitikime jumis, nes šioje srityje priimti sprendimą tikrai yra labai sudėtinga. Tokia pastaba.
P.ČĖSNA. Gerbiamajam Seimo nariui noriu atsakyti… Pirmiausia ačiū už klausimą. Kadangi tuo užsiima specialistai, kaip ir automobiliui techninė apžiūra reikalinga, kad neįvyktų avarija, taip ir laivų techninės priežiūros specialistai įsitikina, ar reikalingos yra gelbėjimo priemonės, valtys, plaustai, toliau, kaip patikrintas variklis, būtent navigacinė sistema, lokatoriai, pelengatoriai, radijo stotys. Yra speciali tikrinimo sistema, reikalavimai, pasaulyje jie suvienodinti konvencijų dėka, tokius pačius reikalavimus tikrintojai kelia Klaipėdos uoste ir tokius pat reikalavimus tikrintojai gali kelti atėję į Lietuvos laivą, esantį Japonijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis, prašom kolega.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi skaičiau, ši konvencija yra gana sudėtinga, jums kur kas aiškiau. Tačiau aš niekur nematau išaiškinimo sąvokos „krovininė vaterlinija“, neradau ir pačioje konvencijoje šios sąvokos išaiškinimo. Ką tai reiškia?
P.ČĖSNA. Aš krovininę vaterliniją suprantu tada, kai laisvas būna pakrautas… kai laivas tuščias, labai gerai matyti ant laivo šono užbrėžta linija, tai ta dalis, iki kurios laivas nugrimzta, kai pakraunamas visas krovinys ir daugiau neturėtų būti kraunama.
V.ŽIEMELIS. Pavadinimas, matyt, kilęs nuo Vaterlo, kaip mūšis?
P.ČĖSNA. Kapitonas gal geriau paaiškintų. Aš jūroje neplaukiojau, bet gal į tą pusę pasakiau.
PIRMININKAS. Kolega V.Stankevičius individualiai išaiškins. (Balsai salėje) Ačiū, gerbiamasis ministre.
Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuoti norite? Prašom. J.Olekas nori žodį tarti? Ne. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame tolesnes procedūras, prašome balsuoti. (Balsai salėje) Nepainiokite su Vaterlo linija.
Už – 61, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueigos siūlymu pagrindinis Užsienio reikalų komitetas, sutinkam? O papildomas – Ekonomikos komitetas. Sutinkam? (Balsai salėje) Tokia tvarka. Čia konvencija. Ten bus galima išsiaiškinti visas linijas. Dabar siūloma svarstyti balandžio 27 dieną, sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas. Liko porą minučių iki Vyriausybės valandos ir aš labai prašyčiau kolegas šiandien šiek tiek santūrumo. Vis dėlto yra ypatinga diena, matot tą gėlių puokštę ir aš prašyčiau kolegas susikaupti. Žinoma, bus visokių klausimų, bus ir keistų, ir įdomių, ir juokingų, bet būkime šią dieną santūresni, labai prašau jūsų.
Siūlau tiesiog porą minučių, kiek čia liko palūkėti, nes mes nespėsime pateikti jokio kito klausimo. (Balsai salėje) Irgi atskirai paaiškinsiu, o kolega V.Stankevičius čia, vietoj, turės individualiai paaiškinti. Nesuprantančiam individualiai… (Balsai salėje)
Gerbiamieji ministrai, mielieji kolegos Seimo nariai, nors Vyriausybės narių yra ne tiek daug, premjeras ir kai kurie kiti yra išvykę spręsti svarbius klausimus į užsienį, siūlau pradėti. Pirmoji klausia opozicinės Konservatorių frakcijos seniūnė kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Aš, atvirai pasakius, dabar nežinau, ko klausti, nes norėjau paklausti finansų ministro. Bet gal tiesiog tiek, kiek yra Vyriausybės narių, vis tiek Vyriausybei šie klausimai vienaip ar kitaip yra aktualūs, taip kaip ir visai visuomenei, gal jūs ką nors žinote. Norėčiau kalbėti apie „Krekenavos agrofirmoje“ dirbančią drąsią moterį, kuri iškėlė vokelių problemą. Mūsų Tėvynės sąjungos atstovai susitiko su visuomene, kurios didžioji dauguma patvirtino, kad tas procesas tebevyksta. Aišku, mes žmones apklausėme anonimiškai. Šiandien dar ne kiekvienas drįsta garsiai apie tai kalbėti. Žinome, kad yra pradėtas tyrimas. Gal kas nors iš Vyriausybės narių žino, ar jau baigiamas šis tyrimas? Ar objektyviam tyrimui netrukdo vieno labai įtakingo akcininko šešėlis?
Tęsiant toliau šį klausimą turbūt ne viena tokia įmonė arba akcinė bendrovė Lietuvoje. Mes žinome iš žmonių, kurie dirba įvairiose įmonėse, kad vyksta panašiai. Gal galėtumėte pasakyti, koks to reiškinio mastas yra šiandien Lietuvoje? Ką reikėtų daryti? Ar mums nereikėtų mažinti gyventojų pajamų mokesčio ir taip spręsti šios problemos? Prašyčiau ką nors iš Vyriausybės narių, jeigu įmanoma, atsakyti į šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gerbiamoji ministre. Jūs pasitarkite, kuris kalbės, o klausiančiuosius prašyčiau laikytis limito – minutę, maksimum 70 sekundžių. Prašom. Kuris? Kolega Gintaras Furmanavičius.
G.J.FURMANAVIČIUS. Atsakysiu aš, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vykdo įvairias akcijas prieš „Krekenavos agrofirmą“, kaip jūs žinote. Yra atliktos kratos, yra paimta nemažai medžiagos, taip pat ir namuose žmonių, kurie buvo įtariami tų vokelių dalijimu, yra atliktos kratos. Manau, kol vyksta tyrimas, jo labai plačiai komentuoti negalima. Buvome susitikę su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos vadovu. Norėčiau iš karto paneigti galimas insinuacijas tarp Darbo partijos atstovo, vadovaujančio Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pavaldi yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, ir jūsų minėto garsaus akcininko. Mes labai rimtai žiūrime į šią bylą. Manau, tos akcijos, kurios jau vyko, parodo, kad jokių nuolaidų niekam nebus daroma.
Dėl vokelių situacijos. Man taip pat tenka vadovauti tarpžinybinei kovos su korupcija komisijai. Ateinančią savaitę kviesime posėdį, kuriame nagrinėsime Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą korupcijos žemėlapį, taip pat vienas iš klausimų bus ir apie vokelius. Manau, situacija, palyginti su 1996–2000 metais, yra gerokai pagerėjusi, tai yra tų vokelių yra kur kas mažiau. Toks būtų mano trumpas atsakymas.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Aš pridurčiau, jeigu galima, kolegos, prie ponios I.Degutienės klausimo antrosios dalies.
PIRMININKAS. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad pajamų mokesčio mažinimas būtų gera prevencija tokio pobūdžio reiškiniams, jeigu jie dar Lietuvoje yra paplitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ir ministras Petras Čėsna nori pasakyti? Gerai. Ačiū. Tada klausia E.Masiulis. Ruošiasi kolega R.Ačas.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Malonu matyti, kad Vyriausybė po truputį gausėja, nes kyla klausimas, gal kokia ekstremali situacija Lietuvoje, kad tiek mažai ministrų Seimo posėdyje.
Klausimas ministrui, kuris šiuo metu pavaduoja premjerą. Vakar Vyriausybė savo nutarimu nepritarė Seimo narių G.Šileikio ir E.Masiulio teikiamam įstatymo projektui, kuriuo buvo siūloma iki 2009 m. sausio 1 d. taip, kaip yra įrašyta Vyriausybės programoje, nustatyti lygiomis dalimis indėlių grąžinimą ir išspręsti šį klausimą pagal Vyriausybės programoje patvirtintą nuostatą. Aš noriu paklausti, ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad Vyriausybė atsisako vykdyti Vyriausybės programoje nustatyto termino, ar Vyriausybė turi kokių nors kitų planų dėl indėlių grąžinimo pabaigos, ir gal galėtų tais planais pasidalyti? Ar tiesiog jūs pripažįstate, kad šis Vyriausybės įrašytas uždavinys yra nepakeliamas šiai Vyriausybei, ir jūs atsisakote to sumanymo?
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Pagrindinė informacija Vyriausybės posėdyje buvo pateikta Finansų ministerijos, ir jos skaičiavimai ir argumentai rodė, kad šiuo metu tai atlikti netikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Ačas. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.
R.AČAS (LDF). Klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, prieš kelerius metus žemdirbiai kėlė klausimą dėl civilinės atsakomybės draudimo tai technikai, kuri per metus dirba vos 2–3 mėnesius, ir šis klausimas buvo sėkmingai išspręstas. Paskutinių susitikimų su žemdirbiais metu keliamas panašus klausimas dėl krovininių automobilių kelių mokesčio. Šiais automobiliais žemdirbiai naudojasi tik derliaus nuėmimo metu, t.y. 1–2 mėnesius, o šį mokestį reikia sumokėti už visus metus, ir tikrinama, ar jis yra sumokėtas, techninių apžiūrų metu. Pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų… už Lietuvos Respublikoje registruotas krovininio transporto priemones už automobilį, pavyzdžiui, KAMAZ’ą reikia sumokėti 990 litų. Ši mašina naudojama tik vieną ar du mėnesius. Ar nemanote spręsti ir šio klausimo, kad žemdirbiams nereikėtų mokėti už kelių mokestį, jeigu jie visus metus nevažinėja šiuo automobiliu? Ačiū už atsakymą.
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Mes turime ir smulkių verslininkų pasiūlymų dėl kelių mokesčio. Manau, kartu išanalizuosime ir jūsų keliamą klausimą ir vėliau atsakysime jums raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas. Ruošiasi kolega V.Kamblevičius. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam švietimo ir mokslo ministrui. Dažnai turiu galimybę bendrauti su mokytojais, kurie nuolat išsako kritines pastabas dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo vykdant jūsų liepos 15 dienos įsakymą. Realiai mokytojų atlyginimai, teigiama, nepadidėjo arba padidėjo labai nedaug ir šis padidėjimas iš esmės yra padidinto darbo krūvio sąskaita.
Mažeikių profesinių mokyklų mokytojai nepatenkinti pamokų tarifikavimo metodika. Šių mokyklų mokytojams tarifikuojamas ne savaitės pamokų krūvis, o per visus mokslo metus pravedamų pamokų skaičius. Pagal tokią metodiką profesinių mokyklų mokytojai turi atidirbti už šventines dienas, o tai iš esmės prieštarautų Konstitucijai. Čia vėl kalbama apie kitą seną klausimą, ar dėl to, kad neįteisino kalėdinių atostogų, buvo teisingai pasielgta… dabar pripažintas būtinumas kompensuoti darbuotojams prarastas dienas, kai šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, ar vis dėlto reikėtų grįžti prie šios idėjos ir tas kalėdines atostogas įteisinti? Ačiū.
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Manau, kiekvienu konkrečiu atveju, kalbant apie atlyginimus, reikėtų kalbėti labai konkrečiai ir detaliai. Iš tiesų nuo rugsėjo 1 dienos buvo labai nevienodai padidinti atlyginimai. Pavyzdžiui, daugiausia buvo padidinta psichologams ir socialiniams pedagogams – net 29,9%, ikimokyklinių įstaigų vadovams – 15%, o bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų vidurkis – 4,5%. Kodėl sumažėjo konkrečiam pedagogui, reikėtų aiškintis. Sumažėjo turbūt dėl to, kad jis mažiau dirba, nes įsigalėjo nuostata, kad iš tikrųjų pedagogai gali dirbti 36 valandas per savaitę ir išimtiniais atvejais – 40 valandų per savaitę, bet ne daugiau. Jeigu iki tol jie praėjusiais mokslo metais turėjo daugiau, galbūt ir daugiau uždirbo. Bet jūs žinote, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi ir svarstoma galimybė nuo rugsėjo 1 dienos dar padidinti.
O dėl profesinių mokyklų pedagogų (galbūt galima diskutuoti ir su jų profesinėmis sąjungomis, ir panašiai) yra tokia tradicija, kad kursas tiek turi valandų, nes visos studijų programos yra išdėstytos tam tikrais kursais. Viena studijų programa yra vienam pusmečiui, kita yra kitam pusmečiui, ir ta studijų programa turi tam tikrą skaičių valandų. Bet dėl išeiginių, aš asmeniškai prisipažinsiu, gal mes atskirai padiskutuotume, nelabai supratau tų kalėdinių atostogų. Jeigu nedarbo diena yra visai visuomenei, nedirba ir mokyklos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Kamblevičius. Ruošiasi R.Smetona.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Klausimas žemės ūkio ministrei. Lietuvos mėsos perdirbėjai dėkingi Europos Sąjungai už finansinę paramą rekonstruojant ir statant naujas mėsos perdirbimo įmones ir skerdyklas. Tačiau Lietuvos valstybėje nėra mėsos gamybinio sektoriaus strateginės ūkio politikos, dėl to mėsos sektorius artėja prie bankroto ribos. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis 2005 metais į Europos šalis eksportuota per 98 tūkst. veršelių. Tai yra tris kartus daugiau negu 2004 metais. Didėjantis vietinės žaliavos trūkumas gali sužlugdyti perdirbimo įmonių darbą, kurių modernizavimas kainavo per 150 mln. Kokias numatote įmanomas priemones šiam sektoriui išsaugoti? Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Vakar šį klausimą nuodugniai nagrinėjome Kaimo reikalų komitete ir į panašius klausimus atsakėme. Aš sutinku su jūsų klausimo pirmąja dalimi, kad ilgą laiką nebuvo mėsos sektoriaus strategijos, bet ji yra suformuluota ir šiandien turbūt nebūtų vieta Seime ją pateikti. Jeigu bus mano, kaip ministrės, pusvalandis, aš tada gal ir galėsiu į šį klausimą atsakyti, o šiaip mes jį dar kartą pateiksime ir spaudoje.
Kiekvienas sektorius turi savo strategiją, tik neturi autonomiškos strategijos, nes kalbant apie tuos klausimus, kuriuos jūs keliate, reikia matyti ir pieno sektorių. Buvo nusmukdytos kainos ir sumažėjo karvių ir veršelių skaičius, o eksportas padidėjo todėl, kad atsivėrė galimybės. Šiandien išvežant veršelį žemdirbiui moka 600–700 ar net 800, o vietinėje rinkoje – apie 200. Jūs puikiai suprantate, kad už trečdalį kainos niekas nenori ir negali parduoti.
Noras, kad ministerija administracinėmis priemonėmis sustabdytų veršelių eksportą, yra, sakyčiau, keistas ir netgi naivus. Ne tie laikai. Reikalas tas, kad reikia dirbti kooperuojant pastangas veršeliams atpenėti, kad jie pasiektų deramą įmitimą. O mūsų yra daugybė priemonių įskaitant ir paramos mėsiniams galvijams ugdymą, kuri kasmet – ir pernai, ir šiemet – didėja po trečdalį ir netgi 19% viršija maksimaliai leistiną normą (…), tas dar vienu procentu viršijus grėstų baudomis. Taigi mes taikome daugybę kitų priemonių, įskaitant ir skerdimo išmokos bei bulių išmokos diferencijavimą pagal galvijų svorį. Tai prieš kurį laiką patvirtinome kaip naują tvarką, Vyriausybė patvirtino, Žemės ūkio ministerijos teikimu, daugelį kitų priemonių.
Jeigu jūs kalbate apie strategijos stygių, tai reikėtų ne kartoti kartą kieno nors, kokio nors oponento pasakytą teiginį, o pasiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar klausia R.Smetona. Ruošiasi kolega A.Paleckis.
R.SMETONA (MSG). Kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą. Pone ministre, kaip jūs vertinate spaudoje aprašytą įvykį (jeigu tai tiesa), kad keturių rajonų policija per 100 kilometrų vaikėsi girtą vairuotoją, įleido jį į Šiaulių miesto gatves, o tada, matyt, galima sakyti, sukėlė grėsmę ne tik tas girtas vairuotojas, bet ir policija, taip gaudžiusi ir įleidusi jį į gatves. Sukėlė turbūt didžiulę grėsmę ir galimybę įvykti baisiai tragedijai mieste su žmonių aukomis. Taigi, jūsų nuomone, ar čia vairuotojo labai aukštas profesionalumas, ar policijos atvirkščiai?
G.J.FURMANAVIČIUS. Visų pirma dėl informacijos šaltinio. Aš jau seniai, nuo savo darbo pradžios, nesiremiu vien žiniasklaidos informacija. Šiuo metu yra atliekamas visos šios situacijos tarnybinis patikrinimas ir tik tada bus galima duoti vienokius ar kitokius vertinimus.
Iš tikrųjų yra tam tikri nurodymai policijos pareigūnams, kaip reikia elgtis esant tokioms situacijoms, ir jie neturi teisės imtis kokių nors ekstremalių priemonių pažeidėjo, sprunkančio nuo jų, atžvilgiu. Dažnai pastaruoju metu (tiek dėl sienos apsaugos pareigūnų, tiek dėl policijos) bandoma ieškoti kaltės dėl pareigūnų veiksmų. Sakau, įvertinimą duos tik tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri, turiu pripažinti, dažnai būna iš tiesų objektyvi ir ne visada pasitvirtina ta informacija, kuri būna pateikiama žiniasklaidoje. Kad ir garsusis Ukmergės atvejis, kai atseit nėščia moteris buvo priversta klampoti per pusnis. Tarnybinio patikrinimo metu daugelis tų teiginių nepasitvirtino.
PIRMININKAS. Prašom. R.Smetona. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Dar kartą R.Smetona.
R.SMETONA. Aš norėjau dar paklausti, koks terminas nustatytas to patikrinimo, jeigu jis oficialiai jau vykdomas?
G.J.FURMANAVIČIUS. Yra nustatyti terminai. Tai priklauso nuo įvykio sudėtingumo, jie negali viršyti mėnesio. Bet aš manau, kad šiuo atveju viskas bus kur kas greičiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. A.Paleckis. Ruošiasi kolega A.Skardžius.
A.PALECKIS (LSDPF). Dėkoju. Turėčiau klausimą gerbiamajam Remigijui Motuzui, švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, valstybėje parengti studentą per metus atsižvelgiant į studijų kryptį apytikriai kainuoja nuo 1000 iki 5000 litų. Vadinasi, vieno bakalauro parengimas kainuoja apytikriai 12000 litų.
Kokias numatote priemones, kad daugiau studentų liktų Lietuvoje ir nerengtume žmonių užsieniui? Tuo labiau kad emigracija dabar yra aktualus dalykas. Tarkim, ar nėra planų dėl tų studentų, kurie aiškiai iš pat pradžių pasako, kad jie po studijų norės likti ir dirbti Lietuvoje bent 5–7 metus, kad jiems galbūt būtų sumažinta įmoka už mokslą? Ačiū.
R.MOTUZAS. Ačiū. Labai ačiū už klausimą. Problema yra iš tikrųjų sudėtinga. Ši problema turi dvi puses. Žinoma, uždrausti šiandien ir numatyti specialias priemones, kad neišvyktų iš Lietuvos, mes neturime ir negalime, nes, kita vertus, mes esame prisijungę prie visų Europos Sąjungos konvencijų. Tai yra ir tarptautinio aukštojo mokslo erdvė, Bolonijos procesas, jungtinės studijų programos ir panašiai. Bet jūsų klausimas yra nepaprastai aktualus.
Švietimo ir mokslo ministerija parengė aukštojo mokslo reformos pertvarkos planą, kurį svarstys Vyriausybė ir patvirtins kitą trečiadienį. Numatome pateikti Seimo rudens sesijai įstatymų paketą, kuriuo iš esmės pasikeis studijų finansavimo sistema, t.y. studijų paskolų sistema. Tiems, kurie įsidarbins įmonėse ar institucijose, kuriose tokių specialistų reikia, grąžinamos paskolos dydis bus mažinamas arba visiškai nereikės (…) atsižvelgiant į tai, kur jie įsidarbins. Žodžiu, tai įstatymuose turėtų būti įteisinta tik maždaug po pusės metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A.Skardžius. Ruošiasi kolega V.Rinkevičius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Aš vėlgi švietimo ministrui. Prašom nepykti, ministre, kad visi Seimo nariai šiandien jūsų klausia. Vis dėlto aštrinama problema dėl Klaipėdos universiteto teritorijoje pastatyto prekybos centro ir integruotų auditorijų. Kaip jūs manote, ministre, nes nei generalinis prokuroras, nei Vyriausybės atstovė apskrityje, nei apskrities viršininkas nemato jokio teisinio sprendimo šiandieną? Kai dar buvo laisva žemė, gal dar buvo galima ką nors daryti – atskirti detaliuoju planu, dabar universiteto žemėje yra privatūs komerciniai statiniai, t.y. prekybos centras. Kaip jūs manote reaguoti? O gal tiesiog reikėtų pakeisti statutą ir leisti toje žemėje statyti prekybos centrus ir t.t.? Patarkite, nes vis dėlto Seimas priima universitetų statutus, ir Klaipėdos universiteto statutas buvo priimtas visai neseniai, jeigu neklystu, 2002 m. ar 2003 metais. Kaip elgtis parlamentui?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Klausimas ir problema iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Manau, kad ir kuo mes dirbtume aukštojoje mokykloje, rektoriumi ar senato pirmininku, mes šiandien diskutavome ir dėl Kauno technologijos universiteto atvejo, bet kokiu atveju mes visi turime laikytis įstatymų. Mes pirmadienį dar kartą buvome susitikę su rektoriumi, aptarėme dėl studentų organizacijų, kad nebūtų į šią akciją įtraukti visuomeniniai judėjimai. Sutarėme, kad tiek universiteto senate, tiek taryboje, dalyvaujant ir studentų atstovybėms, bus viešai aptarta ir pripažinta, kad universiteto administracija, universitetas pažeidė įstatymus. O kokia baigtis ir ką toliau daryti, mes vis tiek dabar turime, mano nuomone, laukti galutinio teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius. Ruošiasi kolega Z.Mikutis.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministrės profesorės K.Prunskienės dėl biokuro gamybos skatinimo Lietuvoje ir kultūrų biokuro gamybai auginimo. Jūs dėjote pastangas, kad Lietuvos žemdirbiai gautų 45 eurų išmokas, kurias gauna senosios Europos Sąjungos šalys, būtent tie žemdirbiai, kurie augina biokurui kultūras, augalus biokurui. Kokia mūsų perspektyva? Ar tai paskatintų, būtų parama auginti daugiau kultūrų biokurui ir taip mažintume ateityje problemas, susijusias su naftos brangimu, energetine krize visame pasaulyje ir kartu su aplinkos tarša, klimato kaita ir ozono sluoksniu? Yra daug problemų, ir tai su tuo susiję. Kokios čia mūsų žemdirbių perspektyvos?
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Žemės ūkis irgi tampa energetikos sektoriumi, nes iš tikrųjų reikės prisiimti vis didesnę dalį rūpesčių dėl šalies ir kartu dėl Europos aprūpinimo alternatyviu kuru, alternatyvia energija, tai yra biokuru. Dėl to Europa yra priėmusi sprendimą padidinti iki 5,75% kuro sudėties dalį ir alternatyvius energijos šaltinius plėtoti kaip prioritetinę sritį… (Skamba skambutis) …Lietuva irgi yra numačiusi iki 2010 m. alternatyvius šaltinius padidinti iki 12%, o iš jų 10% turėtų sudaryti biokuras.
Ministerija ir Vyriausybė šia kryptimi dirba. Kaip ir kitos šalys vedame dialogą su Europos Sąjunga. Vyksta diskusija dėl biokuro gamybos skatinimo, kartu biomasės, bioenergetinių augalų auginimo. Kiekvieną kartą, praeitą mėnesį Taryboje taip pat kėliau tą klausimą, kad viena iš priemonių, ypač naujosiose šalyse, yra ta, kad būtų suteikta galimybė Europos Sąjungos lėšų skirti 45 eurus, nors senosios kelia klausimą, kad tie 45 eurai už hektarą yra per maža parama. Jeigu jie ta kryptimi eis, mums atsiras dar didesnės galimybės laimėti dėl savo interesų. Jeigu senosioms būtų didinama, tai mūsų galimybė dar garsiau tą klausimą, kaip diskriminacijos naikinimą, kelti irgi bus labai patogi. Manome, kad tai gali pavykti laimėti, bet mums reikia galvoti ir apie vietinių prielaidų formavimą, reikia galvoti, kaip apželdinti mūsų apleistas žemes, jų yra nemažai, arti milijono hektarų, energetiniais augalais. Tokio pobūdžio parama iš tikrųjų yra įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Z.Mikutis. Ruošiasi profesorius A.Dumčius.
Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū. Klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Į mane kreipėsi dviejų rajonų žmonės, kurie užsiima gyvulių sėklinimu. Iki šiol jie pirkdavo sėklinimo lapelius po 30 ct plius PVM. Kaip mane informavo, vadovaujantis 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu, atsirado nauja lapelių forma ir juos jau platina Valstybės kiaulių sėklinimo stotis. Dabar kaina jau yra 82 ct plius PVM. Šie žmonės reiškia didžiulį nepasitenkinimą. Jie susirado spaustuvę, pavyzdžiui, Marijampolėje, kuri spausdintų jiems tuos lapelius po 22 centus. Ar tai yra toks svarbus dokumentas, nors dabar ir sąskaitos, ir visos kitos formos yra spausdinamos ant paprasto balto popieriaus? Jeigu tai yra tiesa, man kyla klausimas, ar ministerija neproteguoja kokios nors institucijos kaip įmonės ir panašiai? Ačiū, ministre.
K.D.PRUNSKIENĖ. Į tokio pobūdžio klausimą aš negaliu atsakyti, nes jų galėtų būti paprasčiausiai keli tūkstančiai. Negaliu operuoti tokia operacija, kitaip tariant, nesu ministerija, nes yra šimtai specialistų, kurie dirba savo darbą pagal instrukcijas rengdami įvairius projektus. Galbūt tokio pobūdžio dalykai yra išspręsti ne pačiu idealiausiu būdu, negaliu su jumis ginčytis. Būtų labai gerai, kad tokie konkretūs technologiniai klausimai galėtų būti tiesiog parašyti raštu arba tų žmonių, kurie kreipiasi į jus, arba jūsų vardu, o aš duočiau pavedimą specialistams išsiaiškinti, aptartume, kaip reikėtų geriau spręsti. Tikrai negaliu reaguoti į klausimą, kuriame strategijos labai daug neaptikta. Pernelyg konkretus klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Dumčius. Ruošiasi kolega V.Saulis.
A.DUMČIUS (TSF). Klausimas labai gerbiamai ir mielai socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Vykdydami Lietuvos nukentėjusių nuo okupacijos asmenų prašymus bei atsižvelgdami į tai, jog Vyriausybės 2004–2008 m. programos įgyvendinimo priemonių plane (eilės Nr.450, jūs žinote) yra numatyta teikti pasiūlymus dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos padidinimo, prisimindami gerbiamojo, gaila, kad jo nėra, finansų ministro patikinimą šį klausimą svarstyti birželio mėnesį, norėtume jūsų paklausti, ar tai bus daroma? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Dėkoju. Manyčiau, mūsų Vyriausybė suvokia tokį dalyką, kad dydžiai, kurie yra nustatyti, negali būti įšaldyti daug kaip metus. Šiuo atveju reikėtų sakyti, nukentėjusiųjų valstybinių pensijų bazė, ne tik nukentėjusiųjų, kuri yra 138 Lt, galioja nuo 1998 metų. Matyt, dabar, kai mes galime pasakyti, kad mūsų valstybės biudžetas ir „Sodros“ biudžetas yra gana neblogi, pagal planą surenkami ir viršijami, tikiuosi, jeigu neperžiūrėsime šių metų biudžeto, tai kitų metų biudžete turėtų būti numatytos lėšos. Mūsų ministerija jau pateikė duomenis pagal pirminį Valstybės biudžeto projektą Finansų ministerijai dėl valstybinių pensijų bazės padidinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Saulis. Ruošiasi kolega M.Žymantas.
V.SAULIS (LSDPF). Mano klausimas irgi socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Klausimą užduoti paskatino du faktai, su kuriais visai neseniai, per paskutines dvi savaites, susidūriau savo apygardoje. Pirmiausia devynmetis vaikas susirgo akių liga – toksokaroze – ir viena akimi neteko regėjimo. Jam devyneri metukai. Pagal dabar galiojančius įstatymus jis laikomas visiškai sveiku ir jokia pašalpa jam nepriklauso.
Kitas įvykis, matyt, atsirado dėl aprašyto rajoninėje spaudoje minėto. Žmogus per nelaimingą atsitikimą neteko vienos akies, po operacijos viena akimi visai nemato, buvo operuotas Panevėžyje. Panevėžio medikai sakė, kad jam priklauso, sakykime, neįgalumas, tačiau Kauno teritorinis padalinys, kuris nustatė jo neįgalumą, pripažino, kad jis turi 90% darbingumą ir jam jokia pašalpa, niekas nepriklauso. Žmogus su tokiu įrašu kreipėsi ieškodamas darbo į darbdavius, tačiau būdamas sąžiningas, sako, aš viena akim visai nematau, ir iš esmės negauna jokio darbo. Žmogus atsidūrė tokioje nepavydėtinoje situacijoje. Ar iš tikrųjų absoliučiai nematydamas viena akimi žmogus yra 90% darbingas? Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega, pusantros minutės! Tikrai teks nutraukti neatsižvelgiant į klausimo svarbumą. Prašom, ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tiesiog esu dėkinga už rūpestį. Lietuvoje taip jau yra, per savo darbą socialinės apsaugos sistemoje sutikau gana daug žmonių, kurie norėtų būti pripažinti neįgaliais, o ne sveikais. Deja, taip yra. Ir kur mes turime ieškoti priežasčių? Pačiame mūsų socialiniame gyvenime – galimybė įsitvirtinti, kaip jūs sakot, galimybė susirasti darbą, gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save ir savo šeimą. Ir jeigu mes taip vertintume tam tikrą raidą dėl pripažinimo neįgaliais žmonių, tai turiu pripažinti liūdną faktą, kad neįgaliųjų skaičius metai iš metų auga. Ir šiuo metu jų Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkstančių. Tai yra nemažas skaičius. Tai būtų apie 7% mūsų šalies gyventojų. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis neįgaliųjų gali būti iki 10%. Tai, tarkim, mes lyg ir neviršijam. Bet turbūt ne nustatyti procentai yra esmė. Esmė yra ta, ar žmogus iš tikrųjų gali dirbti darbą, būti darbingas. Tai rodo ir mūsų naujoji neįgalumo reforma. Ar jis iš tikrųjų negali dirbti jokiom sąlygom ir todėl turi gauti išmoką iš socialinio draudimo biudžeto, jeigu jis draudėsi, buvo apdraustas, ir gauti neįgalumo pensiją, arba gali gauti socialinę pašalpą arba šalpos pensiją iš valstybės biudžeto per savivaldybes.
Taigi ir šiuo atveju, kai yra pripažįstamas tas darbingumo lygis, ir kokios ligos, kokie susirgimai, kokie pakenkimai sveikatai daro įtaką, pagal kokias ligas, nustato tikrai ne socialinės apsaugos ministras, nes aš nesu medikė. Tai pripažįsta medikai. Ir yra patvirtintas sąrašas, kokios yra indikacijos ir kokios lemia, ir kaip tai yra nustatoma ir pripažįstama, ar iš tikrųjų ta žmogaus liga, tas buvęs pakenkimas ar šiuo atveju regos sumažėjimas tiesiogiai daro įtaką žmogaus darbingumo lygiui. Mes tai kartu sprendžiam su sveikatos priežiūros specialistais. Bet aš noriu pasakyti, kad ir esant dabartinei mūsų reformai, kai mes einame prie darbingumo nustatymo, ir anksčiau, iki mūsų reformos, na, regėjimo sutrikimas dėl vienos akies regėjimo praradimo niekada nebuvo prilyginamas tokiam lygiui kaip buvęs anksčiau I ar II grupės neįgalumas. Tikrai to nėra. Todėl pasakyti, kad mes galim laisviau žiūrėti ir įtraukti į ligų sąrašą daugiau tų ligų, kai žmogus yra nedarbingas – aš bijau, kad mes Lietuvoje labai praplėsim tą ratą. Bet šiuo atveju, atsižvelgdama į jūsų siūlymą, į jūsų išsakytas mintis ir dėl devynmečio vaiko, ir dėl darbingo amžiaus žmogaus regėjimo, aš dar kartą paprašysiu mūsų specialistų, kad įvertintų, ar tikrai viskas dabar yra gerai, ir tada bus galima spręsti klausimą.
O baigdama noriu pasakyti, kad tai yra daugiau socialinė problema. Bet šiuo atveju mes turime orientuotis į tai, kad darbą surasti ir užsidirbti jau yra įmanoma. Daug blogiau, kai ateinama ir pasakoma: aš geriau noriu būti neįgalus nei dirbti. Mano praktikoje buvo toks atvejis. Jeigu pirmininkas leis, aš jį pasakysiu ir pabaigsiu. O jis buvo toks. Ateina viena moteris ir sako: mano vyras buvo pripažintas I grupės neįgaliu, po traumos jis pasveiko, dabar jis II grupės. Aš nenoriu, kad jis būtų II, o ne I grupės. Bet, sakau, pasveiko jūsų vyras, džiaukitės. Ai, man tas pats, man reikia daugiau pinigų. Tai toks moralas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Bet vis tiek aš priverstas pasakyti, kad reikia trumpiau atsakinėti.
Taigi klausia M.Žymantas. Ruošiasi kolega A.Endzinas, bet jis malonėjo perleisti savo teisę klausti kolegai V.Čepui.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. „Lietuvos žinios“ išspausdino informaciją, o „Lietuvos ryto“ tinklalapis perspausdino, kad valstybė pradėjo taupyti iš sauskelnių, sumažino normą nuo 30 iki 22. Ar tai yra teisybė, ar vis dėlto žurnalistai, kaip visada arba kaip dabar dažnai pasitaiko, nepatikrino informacijos ir paskelbė ją spaudoje?
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Noriu priminti, kad prieš Naujuosius metus dar radome galimybę iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuoti dvigubai daugiau sauskelnių arba paklodžių dėl įvairių priežasčių neįgalumą turintiems žmonėms. Ir manau, kad pacientų organizacijos labai palankiai sutiko šį žingsnį. Tačiau aš negirdėjau apie tokį dalyką, bent ministerijos iniciatyvos jokios nebuvo ką nors mažinti. Priežasties tam absoliučiai nėra. Aš pabandysiu patikrinti tą faktą, tačiau pirmą kartą tai girdžiu. Ir kadangi iš žiniasklaidos, kaip minėjo ir ministras G.Furmanavičius, reikia labai atidžiai patikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čepas. Ruošiasi profesorė V.M.Čigriejienė.
V.ČEPAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamajam ministrui P.Čėsnai. Gerbiamasis ministre, taip jau atsitiko Vakarų Lietuvoje, kad kai kurios vietos du kartus per metus dabar yra užtvindomos vandeniu. Aš noriu jūsų paklausti dėl kelių, kuriuos jūs, be abejo, žinote. Pirmas kelio ruožas – tai yra iki Rusnės tilto apie 800 metrų, kuris du kartus per metus yra užtvindomas, ir žmonės negali ten važiuoti. Ir antras kelio ruožas, kuris pastarąjį dešimtmetį pradėjo būti užliejamas, tai yra ruožas už Priekulės iki Perkasų upelio. Šis ruožas yra svarbus tuo, kad tai yra vienintelis tiesus kelias iki terminalo, iki Panemunės, į Kaliningrado sritį. Ir tikrai susidaro didžiulių nepatogumų, kai reikia daryti apie 30–40 km lankstą. Yra Europos fondai, yra kitokių galimybių. Aš noriu jūsų paklausti, ar yra rengiami kokie nors projektai, kurie nebūtų labai sudėtingi, šiuos kelio ruožus sutvarkyti vieną kartą ir visiems laikams? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kodėl jie užliejami dukart per metus, tai mes turbūt suvokiame. Čia jau nuo Susisiekimo ministerijos ne tiek priklauso, kiek nuo gamtos. Problema ta yra. Norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pasakyti, kad analizuosime 2007–2013 metais iš Europos Sąjungos paramos, jeigu ji bus skiriama bent šių metų lygio. O dabar yra numatyta, kad kelininkai perveš automobilius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.M.Čigriejienė. Ruošiasi kolega J.Olekas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis aplinkos apsaugos ministre, vėl eilinį kartą niokojama gamta. Jums pavaldūs gamtosaugininkai nepastebi net kopos sunaikinimo, komunikacijų ir kelio tiesimo Šventojoje. Sureaguojama tik tada, kai žiniasklaida tai aprašo. Tų darbų per vieną dieną neatliksi. Ką jūs darysit, kad jūsų tarnybos darbas būtų efektyvesnis? O gal jūsų pareigūnai nemato to, nes tai susiję su buvusiu Prezidentu R.Paksu? O gal jūs ir jūsų tarnybos nesusitvarkote su šiom pareigom? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Teko matyti, yra atitinkami išaiškinimai irgi duoti, kiek čia R.Paksas prisidėjęs prie kopų kasimo, kiek yra kitos institucijos. Man atrodo, išvada buvo tokia, kad negalim tiesiogiai priskirti jūsų minimam žmogui, yra kažkurios kitos įmonės padarytas pažeidimas. Jeigu dėl vienos kopos viską apibendrintume, gal taip ir atrodo, bet, matyt, yra šiek tiek daugiau visokių veiklų negu tik tas vienas atskiras atvejis. Aš dabar kaip tik 15 val. kalbėsiu su Klaipėdos departamento direktoriumi apie įvairius jų darbo aspektus, taip pat ir apie tą jūsų konkretų atvejį, ir pasižiūrėsime, kur čia kas matė, kur nematė, išdavė leidimą – neišdavė, mūsų sistema – ne mūsų sistema. Į tuos procesus yra gana daug institucijų įtraukta ir reikia pasižiūrėti, kokioje vietoje yra padaryta klaida. Būtinai tą padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega… Norite patikslinti? (Balsas salėje) Prašom. Gerai, J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministrą gerbiamąjį K.Daukšį. Sveiki sugrįžę po turbūt sunkių derybų. Šiandien frakcijų seniūnams susitinkant pas Prezidentą opozicijos atstovė gerbiamoji I.Degutienė sakė, kad pačios derybos vyksta neskaidriai, kad dar reikėtų laukti, kad jūs neturite pakankamai žinių deryboms vesti. Ar galėtumėte patvirtinti arba paneigti ir pasakyti, kaip jums sekėsi? Ačiū.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nežinau, kaip tos derybos galėtų vykti skaidriau. Mes galėtume, aišku, derėtis ir Gedimino prospekte, tai būtų skaidriausias dalykas. Bet derybos vyksta, jos yra intensyvios, šitą galiu užtikrinti. Deja, visus kitus klausimus frakcijų seniūnai yra gavę paskaityti su premjero medžiaga, kuri buvo pateikta, ir daugiau ko nors pridurti šiandien negalėčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega A.Matulas.
J.VESELKA (LDF). Klausimas žemės ūkio ministrei. Dabar plinta reklama – įvairūs žemės ūkio plėtros fondai, kitokie supirkinėja žemę. Įkyriai vaikšto, siūlo labai dideles kainas. Klausimas: ar jūs turite strategiją… Lietuvos ūkininkas pagal tas kainas, kurias jie siūlo… Niekaip negali tokių kainų mokėti, norėdamas plėsti savo ūkį. Ar jūs domitės, ar tų fondų pinigai yra skaidrūs? Jeigu taip vyks ir toliau, tai gali būti tas pats, kaip prieš kurį laiką atrodė Kauno „Holdingo“ kompanija – viską tvarkingai renka, o paskui pasirodė… Ar taip neatsitiks? Ir kaip jūs manote, ar jums vadovaujant neatsitiks taip, kad Lietuvos kaimas bus toks: stambūs latifundininkai, kalbantys vokiškai, angliškai, prancūziškai, norvegiškai, gal daniškai, ir armija baudžiauninkų lietuvių, taip pat nebemokančių kalbėti lietuviškai. Koks jūsų požiūris į Lietuvos kaimo perspektyvą ūkininko stiprinimo požiūriu?
K.D.PRUNSKIENĖ. Mano požiūris ir siekiamybė galėtų būti labai arti to, ką jūs pasakėte, bet ne kritikuojantis, o pozityviai teigiantis.
Kas dėl šito reiškinio, tai jis iš tikrųjų kelia nerimą. Ūkininkai tikrai negali konkuruoti su brangiai mokančiais žmonėmis, užsidirbančiais kituose sektoriuose, bet turbūt jūs sutiksite, kad tai pirmiausia yra teisės, taip pat tam tikrų kitų institucijų problema. Su panašiu klausimu aš neseniai kreipiausi į vieną tokių institucijų ir gavau atsakymą dėl vieno projekto, apie kurį rašo spauda, skaidrumo.
Panašūs klausimai turėtų būti mūsų visų bendrų pastangų reikalas. Būtų tikrai puiku, jeigu ir Seimo komitetai, gavę informaciją iš įvairiausių šaltinių, išnagrinėtų šitą klausimą, nes tai tikrai nėra konkrečiai Žemės ūkio ministerijos funkcijų reikalas, nors interesas mums rūpintis šiuo klausimu tikrai yra, ir tą klausimą mes keliame visais lygiais. Manau, reikėtų konsoliduotis ir čia, Seime. Aš mielai įsitraukčiau ir nuo sektoriaus su pastangomis rasti būdų, kaip užkirsti kelią tokio pobūdžio supirkimams, jeigu jie peržengia įstatymų ribas arba jeigu įstatymuose yra spragų, o jų yra, kurios leidžia būtent taip elgtis su žeme – supirkti ją spekuliaciniais ar kitokiais tikslais. Su tuo reiškiniu susitinka ne vienas mūsų, atstovaudami kaimų rajonams, ir ne tik kaimams. Šitas reiškinys vyksta visoje Lietuvoje…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulas. Ruošiasi kolega V.Baguška.
A.MATULAS (TSF). Noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, ir susitikimuose, ir šioje salėje esu ne kartą jus gyręs už jūsų ryžtą, jaunystę, žinias, gebėjimą inteligentiškai atsakyti. Daug gerų jūsų savybių galiu įvardyti, bet, deja, paskutinieji jūsų priimti sprendimai, ne iki galo išdiskutuoti sprendimai, kai jūs pasirašote neįsigilinęs į demografinę situaciją, žmonių gyvenimo lygį, sergamumą, dėl kurių tiesiog žlugdoma kaimo, rajono medicina, iš tikro verčia abejoti jūsų sugebėjimais. Ar to pakanka, kad būtum geru ministru? Aš noriu jūsų paklausti. Kada, gerbiamasis ministre, jūs, atsiskaitydamas ir Prezidentui, ir visur kitur, bandysite vertinti savo priimtus sprendimus net tik pagal sutaupytas lėšas, nes jūs nesate finansų ministras, bet pagal sergamumą, pagal paslaugų prieinamumą? Ir dar noriu paprašyti…
PIRMININKAS. Prašom klausti, laikas!
A.MATULAS. Baigiu. Ir dar noriu paprašyti. Ką jūs galėtumėt atsakyti pagyvenusiai moteriškei iš Pakruojo rajono, Klovainių, kuri šeštadienį man skambino dusdama, kad jos neguldo į Pakruojo ligoninę, nes motyvuoja, kad pagal jūsų nustatytą tvarką baigėsi kvota ir daugiau už ją mokėti Ligonių kasa negalės. Man kartu su šeimos gydytoja tarpininkaujant, ji buvo paguldyta į Šiaulių ligoninę. Ką jūs galėtumėt patarti tokiems žmonėms, kurie masiškai neguldomi į ligoninę? Labai ačiū.
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą, už visas buvusias pagyras ir įsitikinimą mano, kaip ministro, gerais norais ir tam tikrais darbais. Pradėsiu atsakyti į klausimą šiek tiek iš toliau ir prisiminsiu 1996–2000 m. laikotarpį, kai jums, gerbiamasis Matulai, teko vadovauti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Galbūt priminsiu ir 1998 metus, kai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom dabar nepatarinėti. Atsako ministras.
Ž.PADAIGA. …kai, leidus visiškai liberalizuoti hospitalizavimą, ligoninėse buvo priguldyta į visas esamas lovas, ligoninės tiek prisiėmė pacientų. Nebuvo laikomasi visiškai jokių principų, jokių pirminės sveikatos priežiūros prioritetų, buvo pataikaujama ligoninėms. To padarinius mes jaučiame iki šiol.
Priėmus šių metų sprendimą dėl naujos stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarkos, tos teritorinės ligonių kasos, kurios nuosekliai vykdė mūsų reikalavimus ir iš tikrųjų vertė gydymo įstaigas racionaliai mažinti hospitalizavimo apimtis iki mūsų sutarto rodiklio, tai yra 18 tūkst. gyventojų per metus, nepajuto jokio pablogėjimo. Tai yra Šiaulių TLK aptarnavimo zona, tai yra atskiros rajonų ligoninės. Šiandien ryte kalbėjau su Šilutės rajono ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Jis sveikina šią tvarką, puikiai ją supranta ir mato teigiamus poslinkius. Nukentėjo tos ligoninės, tų TLK, kuriose nebuvo laikomasi nuoseklaus hospitalizavimo apimčių mažinimo, nebuvo laikomasi pirminės sveikatos priežiūros prioritetų. Dabar ta tvarka, aišku, skaudžiai atsisuko prieš tas ligonines.
Aš tikrai labai vertinu jūsų dėmesį sveikatos apsaugai ir jūsų įsigilinimą į tas problemas. Atsakydamas į tai, kada pradėsiu vertinti nuveiktus darbus pagal sergamumo, ypač mirtingumo, rodiklius, pasakysiu labai tiesiai – negreitai. Jūs puikiai žinote, kad reikia ne vienų metų viso sveikatos sistemos restruktūrizavimo, profilaktinių programų diegimo, kas daugiausia mažina sergamumą ir ką jūs pats puikiai žinote, tų profilaktinių programų išplėtojimo visais lygiais, sveikatos priežiūros sistemos bendradarbiavimo su kitais sektoriais – aplinkos, susisiekimo, ūkio, socialinės apsaugos, švietimo – nuoseklaus darbo, tik tada mes pajusime pagerėjimą sergamumo, ypač mirtingumo, rodiklių lygmeniu. Dabartinė Vyriausybė tą ir daro.
Vertindamas Lietuvos sveikatos programą, kurią mes pradėjome 1998 metais, kurią jums teko patvirtinti ir mums kartu teko dirbti kuriant, manau, kad tai gera, ambicinga programa. Mes pirmą kartą susirinkome su šešiais ministrais ir pasitarėme, ką toliau reikia daryti sprendžiant sergamumo problemas Lietuvoje, sprendžiant geresnės sveikatos problemas Lietuvoje. Aš, kaip ministras, galiu atvirai pasakyti, jeigu aš vienas bandysiu spręsti ir vaidinti didvyrį šioje srityje, rodiklių lygmeniu mes dar negreitai pajusime ką nors teigiamo. Dėl to, kad tam tikros ligoninės skundžiasi, ir Pasvalio ligoninė, kurioje jūs ilgus metus dirbote ir dabar kuruojate, kad nemokama už kažką. Iš tikrųjų tos ligoninės smarkiai viršija hospitalizavimo rodiklius ir permeta susiklosčiusią situaciją ministerijai atseit ministras pasirašė blogą įsakymą. Mes svarstome galimybę amortizuoti toms gydymo įstaigoms, kurios nesusitvarko su naujos tvarkos reikalavimais, hospitalizavimo apimtis, svarstome galimybę neskaičiuoti kaip hospitalizavimo atvejų tų stacionarizavimo atvejų, kurie yra iki 72 valandų, daugiau vertinti kaip dienos stacionaro apimtis. Darome labai išsamią analizę visos Lietuvos, pasikviesime rajonų ligoninių vyriausiuosius gydytojus ir, manau, kad iki atlyginimų padidinimo gegužės 1 dieną mes priimsime sprendimus, kurie amortizuotų finansines problemas. Jas kaip tik patiria tokios ligoninės, kurios nevykdė nuoseklios restruktūrizavimo politikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Baguška. Ruošiasi kolega K.Starkevičius.
P.BAGUŠKA (MSG). Žemės sklypų kainos Vilniaus rajone kyla didžiuliu greičiu. Tam turi įtakos ir nepakankama sklypų pasiūla, tačiau kažkodėl nėra priimami nacionaliniu lygiu sprendimai dėl miestų teritorijų plėtros. Kokia yra Vyriausybės pozicija šiuo klausimu ir kokių priemonių žadama imtis? Klausimas turbūt būtų aplinkos apsaugos ministrui.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu įvardytumėt bent vieną nacionalinio lygmens sprendimą, galėčiau atsakyti, kuris yra nepriimamas, nes viskas, ko reikia planavimui, yra priimta. Be to, planavimą reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas, jau seniai galiojantis, taisytas, ir dabar kai kurie punktai yra keičiami. Iš tikrųjų tai nėra susiję su jokiu nacionaliniu įstatymu ar kokiu nors panašiu teisės aktu. Vienintelis, kuris dabartiniame pakeitime yra, yra tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus rajono, kai savivaldybė daro viską, kad plano nebūtų, kad būtų galima imtis aukštesnio lygmens institucijai, sakykim, apskričiai tą procesą sukti į priekį ir jį pabaigti. Tai būtų išėjimas iš tokių patinių situacijų, kai savivalda nevykdo savo pareigos, tai šiame pakeitime yra įrašyta, o šiaip visos teisės yra savivaldybės. Tas planas yra pusiau parengtas. Jeigu būtų daugiau noro ir energijos pačioje savivaldoje, jis tikrai šiemet būtų ir patvirtintas ir to mes visi norime. Saugodamiesi tos situacijos, kad gali būti toliau vilkinama, pasiūlėme šį įstatymo pakeitimą. Kitokių kokių nors nacionaliniu lygiu teisės aktų tikrai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Starkevičius. Ruošiasi, jeigu spėsime, kolega H.Žukauskas.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Mano klausimas irgi bus aplinkos apsaugos ministrui. Aš neklausiu, kaip daugelis kolegų, ką šiandien ar vakar rašė laikraščiai, bet noriu, kad nerašytų rytoj. Jeigu kartu dirbsime, tai to nebus. Dėl aplinkos apsaugos inspektorių darbo. Ar yra ministerijoje kokia vidaus struktūra, kuri tikrintų jų darbą, patikrintų jų vizuotus projektus, atliktų jų auditą, nes, mano duomenimis, dabar ir atskleidžiu kai kuriuos atvejus, yra Lietuvoje naftos terminalų, vieni jų yra sutvarkyti puikiai, kiti dar nuo anų laikų egzistuoja, neatlikti jų patikrinimai, tačiau inspektorių vizos yra? Įsivaizduokime, kas atsitinka, jeigu toks terminalas pradeda leisti naftos produktus, vyksta to regiono katastrofa, tada jau laikraščiai rašo, bet aš to nenoriu, ministre.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų užuot kalbėję taip apibendrintai, labai mielai patikrintume iš karto bet kokį signalą, ką jūs konkrečiai turite galvoje, bet jeigu kalbėtume apie pačią sistemą, tai yra dviejų lygių sistema. Viena yra pačioje ministerijoje. Tai yra indikacijos, ar kontrolės skyrius, kaip mes jį vadiname. Yra tokie patikrinimai, kur mes gauname kokią nors informaciją karštąja linija ar tokia, kurios negalime pavesti patiems patikrinti regionų departamentui ir panašiai. Tai yra tokio lygio patikrinimas. Patikėkite, nė vienas iš esmės patikrinimas, jeigu jau pagal signalą yra daroma, nesibaigia esant faktams kokiais nors paglostymais. Visą laiką tikrai yra rimtos nuobaudos skiriamos. Kitas lygis yra Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Jeigu tai yra paprastesni atvejai, kur gali būti tam tikro aplaidumo ar nevisiško pareigos įvykdymo, ar panašiai, tai tokiais atvejais Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija tikrina inspektorius. Bet koks atvejis, kuris yra jums žinomas, tikrai bus išnagrinėtas. Jūs man gal paskambinęs pasakykite vietą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. H.Žukauskas ir, jeigu dar liks laiko, tai ir kolega E.Pupinis.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Aš taip pat klausimą aplinkos ministrui. Mano klausimas bus toks, kad jūs tikrai galėsime labai greitai viską patikrinti. Kiek žinau, Neringos nacionalinio parko direktoriumi prieš tai dirbo klaipėdietis ir dėl to parko direkcija buvo Klaipėdoje. Dabar dirba nauja direktorė, kuri gyvena Nidoje, ir visa parko direkcija, kiek aš žinau, kraustosi į Nidą. Mano klausimas toks. Jeigu iš Gargždų bus direktorius, ar visa direkcija kraustysis? Iš kokių lėšų tai daroma? Kiek tai kainuoja, nes, kiek aš suprantu, reikės keisti visus ir blankus, ir antspaudus, ir t.t. Ar jums tai žinoma ir kaip jūs į tai reaguojate? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra žinoma. Tas klausimas buvo svarstomas, sprendimai iki galo nėra padaryti, nes pačiam parkui, tiksliau, jo administracijai tikrai reikia paramos šiuo metu peržiūrint jų funkcijas, peržiūrint, ar atitinka žmonės toms pareigoms įgyvendinti, ir panašiai. Yra dar daugiau visokiausių reorganizacijos aspektų, kaip ir miškų valdymas tame parke. Taigi yra žiūrima į visumą. Iš tikrųjų ne dėl parko vadovo gyvenamosios vietos ar gal kokių nors kitokių priežasčių institucijos keičia savo vietą. Kai jūs minėjote Klaipėdą, matyt, turėjote galvoje Smiltynę, kurioje buvo parko administracija. Dalis parko administracijos buvo ten, dalis buvo Nidoje, buvo išmėtyta per keletą vietų. Pagrindinis sprendimas, kurį rengiame, toks, kad vis dėlto tas kolektyvas, kuris liks, būtų vienoje vietoje. Parko direktorė siūlo, kad būtų Nidoje esančiose patalpose, nieko iš naujo nestatant, nekuriant, neperkant ir panašiai. Taigi, kaip aš minėjau, netgi rytoj dar išvyksta grupė iš saugomų teritorijų tarnybos, dar kartą žiūrės į visus šiuos klausimus. Be abejo, paskaičiuosim ir kainą, jeigu susiję su blankų ar kitokiais pakeitimais dėl adreso pasikeitimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Norėčiau paklausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Jaučiama, kad vėl kyla banga tam tikros kovos tarp naujai įvežančių įmonių transporto priemones ir tarp senųjų. Žinau, kad jūs taip pat esate gavę raštą dėl kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo. Kokių sankcijų bus imtasi, ar čia jūs dar nieko negalite konkrečiai pasakyti, ar bus sugriežtinimų, ar ne, nes daug ką palies, daug žmonių dar negali įpirkti naujų automobilių?
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Žinot, čia yra dvi interesų grupės. Vieni, kurie prekiauja naujais automobiliais, o kiti, kurie prekiauja senais automobiliais. Tai yra rinkos konkurencinė kova. Mes esame sutarę su Seimo Ekonomikos komitetu, kad ateity tas klausimas išsamiai bus svarstomas taip pat Seimo Ekonomikos komitete. Mes dalį informacijos esame jau pateikę, kitą dar pateiksime ir ateityje tą klausimą kompleksiškai apsvarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji ministrai, ačiū, mielieji kolegos. Prieš baigdamas rytinį posėdį, noriu pranešti, kad vakarinis prasidės, kaip numatyta, 15.00 valandą baltarusišku klausimu, po to iš eilės, neskaičiuojant tų keturių klausimų, kurie buvo išnagrinėti rytiniame posėdyje. Taigi ačiū. Rytinis posėdis baigtas. Pietų pertrauka. Gero apetito!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.