Aštuntasis (144) posėdis
2006 m. kovo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame popietinį Seimo posėdį. Sekretoriatas prašo vėl išsitraukti korteles iš aparatų, kad nebūtų gedimų. Kviečiu visus tai atlikti. Gerbiamoji Baškiene, ištraukime korteles. Visi ištraukime ir kaimynų ištraukime. Pasistenkime ištraukti, tada darbas, sako, eis gerai. Gerbiamasis L.Sabutis neištraukė nei kaimyno, nei savo. Įstatom atgal. Taip? Skelbiu posėdžio pradžią. Dabar aš suprantu, kad mes visi norime užsiregistruoti. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. (Balsai salėje) Neveikia? Norite pakartoti? Gerai. Dar kartą kartoju. Dėmesio! Dar kartą registruojamės. Tvirtai registruojamės.

Staiga padidėjo – 76. Dabar visi patenkinti, taip? Ačiū.

Protokolinis nutarimas (dėl Seimui pateiktų metinių valstybės institucijų veiklos ataskaitų)

Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Seimo statutą mes turėtume priimti tokį protokolinį sprendimą dėl Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitų peržiūrėjimo komitetuose. Aš lentelėje turiu pasiūlymus ir naudojuosi dabar jūsų gausumu, nes suprantu, kad baigiantis posėdžiui jūsų bus mažiau. Būtų gražu, kad jūs sutiktumėte, jog ne eilės tvarka mes peržiūrėtume, kokiam komitetui būtų priskirtos svarstyti šių institucijų ataskaitos. Ar sutinkate? Ačiū. Dėmesingai klausome, o aš vardiju, kokia institucija ir koks komitetas svarstys.

Generalinė prokuratūra pateikė savo ataskaitą kovo 2 dieną ir yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis ir Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas. Jeigu jūs tylite, aš suprantu, kad yra pritariama. Toliau Vertybinių popierių komisija. Taip pat pateikė kovo 2 dieną ir yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarta? Seimo kontrolieriai. Ataskaita yra pateikta kovo 15 dieną. Žmogaus teisių komitetas. Pritarta. Nacionalinė sveikatos taryba yra pateikusi vasario 24 dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Kitokių nėra, taip? Ačiū. Valstybės kontrolė – Audito komitetas. Nėra kitokių, taip? Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra. Pritarta. Lietuvos banko valdyba – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarta. Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė kovo 1 dieną. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta.

Gerbiamasis Juliau Veselka, jūs prieštaraujate? Lietuvos mokslų taryba taip pat pateikė kovo 6 dieną. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – Žmogaus teisių komitetas. Pritarta. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta. Vyriausioji rinkimų komisija – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – Žmogaus teisių komitetas. Pritarta. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Žmogaus teisių komitetas. Pritarta. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai – Žmogaus teisių komitetas. Pritarta. Klausykite, gerbiamieji Seimo nariai! Nepritaria? Kas nepritaria? Gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Pirmininke, aš siūlyčiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ataskaitą svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

PIRMININKAS. Yra dvi nuomonės. Ar siūlote kaip pagrindinį, ar kaip papildomą? Pagrindinį. Gerbiamieji, minutę dėmesio galima? Ar galima minutę dėmesio? Grįžtame prie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Buvo pasiūlymas, kad svarsto kaip pagrindinis komitetas Žmogaus teisių komitetas. Gerbiamoji Z.Žvikienė siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Kadangi yra pasiūlymas, matyt, reikėtų balsuoti. (Balsai salėje) Trečias variantas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tuoj, minutėlę! (Balsai salėje) Dabar yra trys nuomonės. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas irgi reikalaujamas kaip pagrindinis, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Zita, ar atsiimate savo? Atsiima. Yra du komitetai. Ar man kviesti jus balsuoti, ar galime kaip nors sutarti? Balsuojame. Gerai.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti. Yra du pasiūlymai, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ataskaitą išklausytų pagrindinis komitetas arba Žmogaus teisių, arba Valstybės valdymo ir savivaldybių. Kas už tai, kad būtų Žmogaus teisių komitetas, nes buvo pateiktas pirmasis, balsuojate už, o kas balsuosite prieš, bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Supratote mane? Kviečiu balsuoti. Už – Žmogaus teisių komitetas, prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje)

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 16, prieš – 67, susilaikė 5. Pagrindinis komitetas bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o kaip papildomą komitetą, matyt, siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą. Ar sutinkate? (Balsai salėje: „Taip.“) Sutinkate. Ačiū.

Einame toliau. Vaikų teisės… Supratau, kad sutikote. Žmogaus teisių komitetas. Taip? Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra kitokių nuomonių? Nėra. Dar siūlomas kaip papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta. Etninės kultūros globos taryba. Ji pateikė kovo 2 dieną. Vėl yra siūlomas pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra kitokių nuomonių? Pritarta. Žurnalistų etikos inspektorius. Pateikė kovo 16 dieną. Yra siūlomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. (Balsai salėje) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Yra dvi nuomonės. Bet, deja, valdybos nutarimu… (Balsai salėje) Minutėlę! 2002 metų valdybos sprendimu buvo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Yra dvi nuomonės. Taip?

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vėl nuomonės išsiskiria, kviečiu pasiruošti balsuoti. Siūlomi variantai. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir išklausytų Žurnalistų etikos inspektorių, balsuojate už, o kas už tai, kad būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, balsuojate prieš. Kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji, už – 17, prieš – 66, susilaikė 4. Taigi pagrindinis komitetas bus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. O papildomą, jeigu galima, paliksime Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Pritariame. Ačiū.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, pateikusi kovo 8 dieną. Siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritarta. Ačiū.

Valstybės saugumo departamentas – taip pat Nacionalinio saugumo. (Balsai salėje) Gerbiamieji, na, nejuokaukime, gerai? Supratau, kad pritarimas yra.

Privatizavimo komisija. Yra pasiūlymas Ekonomikos komitetui. Nėra prieštaraujančių? Nėra.

P.GRAŽULIS (MSG). Pirmininke, aš manau, kad Kaimo reikalų komitetas turi būti pagrindinis, nes su žeme korupcijos daugiausia. Prekiaujant, parduodant žemę šie klausimai yra labai svarbūs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs turite omeny Privatizavimo komisijos, taip? Dėl kurio jūs siūlėte? Dėl Privatizavimo komisijos, pone Petrai? (Balsai salėje) Ne, tai tokio nėra. Yra Valstybės saugumo departamento, išklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o Privatizavimo komisijai yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Tai jūs siūlote Kaimo reikalų komitetą? (Balsai salėje) Atsiimat. Supratau. P.Gražulis atsiėmė savo siūlymą. Privatizavimo komisija išklausoma pagrindiniam Ekonomikos reikalų komitete.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – Ekonomikos komitetas. Ačiū. Pritarta. Yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas. Ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.

Ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Yra pasiūlymas, kad jį išklauso pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra prieštaravimų? O papildomas yra siūlomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Pritariame, taip? Ačiū. Protokolą taip ir sutvarkysime, kaip jūs pasiūlėte. Iki kada tie komitetai išklausys ataskaitas? (Balsai salėje) Kai gausime iš kiekvieno komiteto išklausymo protokolus, tada bus traukiama į Seimo posėdžius. Ačiū. Leiskite pereiti prie darbotvarkės.

Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas Nr.XP-143(2) (pateikimas)

Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas yra Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas Nr.XP-143. Į tribūną kviečiamas pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siūloma priimti politinį sprendimą, kuriuo valstybė prisiimtų įsipareigojimą grąžinti valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis neišmokėtą darbo užmokestį ir nustatyti tokio grąžinimo pagrindus. Siekiant atkurti teisingumą ir apginti pažeistas valstybės tarnautojų teises, siūlau kuo skubiau šį įstatymo projektą priimti ir suteikti garantijas visiems valstybės tarnautojams, kad valstybė grąžins skolą, grąžins neteisėtai neišmokėtą atlyginimą. Ir aš manau, jog parodysime pagarbą žmogui, kuris…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Dagy!

G.ŠILEIKIS. …tikrai savo nelengvu darbu yra uždirbęs atlyginimą, bet jam nebuvo jis išmokėtas. Taip pat tikiu, jog ir mūsų piliečiai su didesne pagarba vertins ne tik Vyriausybės ir Seimo darbą, bet ir visų institucijų ir valstybės požiūrį į žmogų. Ir manau, kad turime grąžinti teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir apginti konstitucinę asmenų nuosavybės teisę. Šiuo metu teismuose jau yra paduota 3500 ieškinių. Papildomai valstybė turėtų mokėti išlaidas, susijusias su advokatų paslaugomis, taip pat apmokėti teismo išlaidas, ir ta suma, kurią mes turėtume grąžinti mūsų piliečiams, gerokai didėtų.

Todėl siūlyčiau frakcijos vardu šio įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Kartu Vyriausybė turėtų rasti galimybę šių metų biudžete didesnę dalį… o galbūt kitų metų pradžioje, I ketvirtyje galutinai atsiskaityti su tais piliečiais, kurie šiandien laukia mūsų svarbaus sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Primenu, kad klausimui – minutė. Iš viso klausinėjimui turime 10 minučių. Tai susikaupkite ir dėmesingai dirbkime. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip į jūsų pasiūlymą žiūri Vyriausybė, ar pritaria, ir ar jūs nemanote surasti bendrą vardiklį su R.Šukio kitu įstatymu – tik mėnesio laikotarpis, ir procedūrų požiūris skiriasi.

G.ŠILEIKIS. Manau, Vyriausybė savo išvadą turės pateikti, bet, deja, matote, teismų sprendimai labai akivaizdūs, ir Vyriausybė privalės ieškoti pinigų ir įvykdyti mūsų, aš tikiu, priimtą įstatymo pataisą. O lyginant su kolegos R.Šukio įstatymo projektu, mūsų siūlyme yra trumpesnis terminas grąžinti ir atsiskaityti su piliečiais. Nes kuo labiau laikas yra ilginamas, tuo didesnį nuostolį patirs biudžetas, kada šie klausimai bus nagrinėjami, svarstomi teismuose, ir akivaizdu, jog valstybė bet kokiu atveju turės įvykdyti savo įsipareigojimus. Mes siūlome trumpesnį terminą. O tvarka faktiškai nesiskiria. Valstybė turi rasti biudžeto lėšų, ir mes svarstydami galbūt šiais metais prieš vasaros pertrauką galėtume rasti tuos reikalingus pinigus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, savaime suprantama, šiek tiek skiriasi jūsų paskaičiuotos reikalingos biudžeto lėšos, ir savaime suprantama, kad biudžetą, norime ar nenorime, reikės peržiūrėti. Tačiau grąžinimo eiga galėtų būti, kaip siūloma mūsų kolegų antrajame variante. Tačiau norėčiau paklausti, ar neprognozavote, kiek išaugtų valstybės išlaidos, jeigu visi eitų per teismus ir jeigu reikėtų dar kompensuoti teismų išlaidas? Kokia tai suma galėtų būti?

G.ŠILEIKIS. Tikrai sudėtinga būtų skaičiuoti šiuo atveju, nes teismų išlaidos yra skirtingos kiekvienoje byloje, advokato paslaugos taip pat skirtingos. Tikrai išlaidos gerokai didėtų. Šiandien skaičiai yra skirtingi. Ministras G.Furmanavičius yra pateikęs informaciją, kad neišmokėto darbo užmokesčio skirtumui padengti iš viso reikėtų apie 250 mln. litų. Tai grynai užmokesčiui, be tų papildomų išlaidų. Yra 2005 m. liepos 28 d. Vyriausybės informacija, jos skaičiavimu reikėtų 100 mln. litų. Taigi bet kokiu atveju suma tikrai didėtų, jeigu teismuose būtų nagrinėjamos bylos. Siūlyčiau mūsų visų neapsunkinti ta nereikalinga našta.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo vicepirmininkas, Seimo narys gerbiamasis V.Muntianas.

V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų paminėta problema yra labai rimta. Tai yra valstybės įsipareigojimai, o valstybės įsipareigojimai turi būti vykdomi. Tačiau šie įsipareigojimai atsirado dėl to, kad įstatymų leidėjas tinkamai neįvertino valstybės galimybių ir įstatymu patvirtino valstybės tarnautojų atlyginimus, neturėdamas tam pakankamai biudžetinių resursų. Jeigu to nebūtų buvę, šiandien mes neturėtume tos problemos. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs dabar jaučiatės? Praeitą kadenciją jūs buvote Seimo narys, dalyvavote priimant įstatymą, kuris sudarė šį precedentą. Tai kaip jūs dabar jaučiatės tribūnoje, siūlydamas šias klaidas likviduoti mokesčių mokėtojų sąskaita?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, tikrai rimtas ir geras klausimas. Šiuo atveju aš tik galiu jus patikslinti. Įstatymas buvo priimtas, bet, deja, jį vykdė Vyriausybė ir komisariatai, komisariatų vadovai. Taigi dabar teisiasi, tarkim, policininkai su komisariatais, su komisariatų vadovybėm, lėšos yra priteisiamos iš komisariatų. Taigi tas įstatymas buvo priimtas, bet vykdymas buvo Vyriausybės, ir Vyriausybė per ministeriją… Tuos savo nurodymus vykdė komisariatų vadovai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia…

G.ŠILEIKIS. Be abejonės, jeigu padaryta klaida, tai aš galiu pasakyti, kad mes privalome bet kokiu atveju atsiprašyti, nedelsdami ištaisyti klaidą ir grąžinti pasitikėjimą tomis institucijomis, kurios galbūt ne visada padaro pačius geriausius sprendimus.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad Seimo narys gerbiamasis V.Muntianas nepatenkintas ir nori dar klausti.

V.MUNTIANAS. Noriu patikslinti, kad ne dėl komisariatų, o dėl įstatymų leidėjo klaidos atsirado ši problema, nes atlyginimai valstybės tarnautojams buvo padidinti neturint tam tinkamų resursų. Kai visa tai jau įvyko, buvo apsižiūrėta ir buvo pasiūlyta tarnybinius atlyginimus mažinti pagal koeficientus.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, aš galiu pasakyti, kad jūs puikiai žinote visą tvarką. Vyriausybė rengia įstatymo projektą – biudžetą, biudžetas turbūt yra parengtas pagal tai, kiek ministerija gauna ir paskiria komisariatams. Jeigu komisariatai nesugebėjo užtikrinti mokėjimo pagal tai, kiek žmogus dirbo, ir nebuvo atsiskaityta, tai buvo, patikėkite, Vyriausybės, ministro, manau, ir komisariatų vadovų… turbūt ne pačių komisariatų vadovų, o labiau Vyriausybės ir ministerijos kaltė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia vienas iš šito pateikto projekto iniciatorių (aš primenu Seimo nariams, kad tai yra įstatymo pateikimas) gerbiamasis Seimo narys V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti ir truputį paaiškinti ponui V.Muntianui, kad nieko tokio blogo nėra. Jeigu Seimas priima įstatymą, tai Vyriausybė turi numatyti lėšas, kad padengtų to įstatymo išlaidas. Viskas natūralu. Be to, aš pacituosiu jūsų veiklos programą, kurios Teisės ir teisėtvarkos skyriuje yra parašyta: „Garantuoti policijos pareigūnams deramą atlyginimą, socialinį saugumą ir sudaryti normalias darbo sąlygas“. Kituose dokumentuose taip pat rašote panašias frazes. Taigi aš manau, kad Darbo partija palaikys, ir šis įstatymas bus priimtas.

Klausimas būtų toks. Čia mes kalbam tik apie vieną nedidelę dalį – apie policiją, kuriai skola yra apie 45–50 milijonų. Bet, matyt, dar yra kokie 200 mln. kitų institucijų, kurioms Vyriausybė taip pat nėra sumokėjusi atlyginimų, darbuotojams: medicinos darbuotojams, gaisrininkams, daugelio kitų institucijų darbuotojams. Ar jūs ruošiatės užstoti tik policininkus?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega…

V.ČEPAS. Ar ir kitiems padėsit atgauti pinigus?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, rengiant įstatymo pataisą jūs pats dalyvavote ir puikiai žinote, kad tai yra ne tik policininkams, bet valstybės tarnautojams – visiems valstybės tarnautojams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aiškiai atsakyta. Kviečiu klausti Seimo narį gerbiamąjį E.Klumbį. Prašau.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš prieš paklausdamas noriu gerbiamajam V.Muntianui pasakyti vieną esminį dalyką, kad to įstatymo iniciatorė buvo Vyriausybė. Ne Seimo jis buvo sugalvotas. Su šiuo įstatymu į Seimą atėjo Vyriausybė ir klaidą padarė, jeigu yra taip traktuojama, Vyriausybė. Ji turi taisyti savo klaidas. Versti šį dalyką ant Seimo galvos yra nesąžininga. Aš, tada būdamas opozicijoje, balsavau už šį įstatymą kaip už gerą pozicijos darbą. O klausimo, deja, aš jums negaliu užduoti, nes… Mano klausimą pateikė V.Čepas. Ačiū ir atleiskit už sutrukdymą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks. Jūs savo įstatymo projekte… Tai jau yra, beje, antrasis projektas, nes pirmasis, nurodžius tam tikrus esminius projekto trūkumus, buvo grąžintas tobulinti. Keletas tokių trūkumų, aš manau, nėra išspręsta ir šiame projekte. Vienas yra tai, kad nėra numatyta biudžetinių asignavimų. Biudžeto įstatyme Vyriausybei numatyta pareiga parengti tokias pataisas. Taip pat įstatyme liko formuluotė arba pavadinimas, arba tikslas –įgyvendinti įstatymą, kuris kito įstatymo vieną nuostatą pripažino negaliojančia. Tai juridinės technikos prasme, sakykim taip, yra visiškai ydingas dalykas. Sunku įsivaizduoti, kad toks įstatymas gali būti priimtas.

Mano klausimas vis dėlto būtų toks: koks jūsų požiūris į tą (nors jis pavadintas alternatyviu, aš manau, jis nėra alternatyvus, jis gali būti kaip savarankiškas) mano parengtą įstatymo projektą? Ar šiuo atveju, jeigu abu projektai būtų pateikti ir svarstymo metu sujungti, paimant bendras geriausias idėjas iš abiejų projektų, jus tenkintų toks variantas? Koks jūsų požiūris į antrąjį įstatymo projektą? Ar jis nėra geresnis?

G.ŠILEIKIS. Mes į visas Teisės departamento pastabas, kurias jūs minėjote, buvome atsižvelgę. Išties pirmasis įstatymo projektas buvo teiktas 2004 metų gruodžio mėn., iškart po Konstitucinio Teismo nutarimo. Lyginant mūsų ir jūsų rengtą projektą, aš manau, skirtumas yra tiktai nurodomas laikas, per kiek turi būti grąžinta. Mes siūlome trumpesnį terminą. Aš šiandien taip pat pasisakau, kad valstybė kuo greičiau atsiskaitytų su visais valstybės tarnautojais, kuriems nėra išmokėti teisėtai uždirbti pinigai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi 10 minučių laikas baigėsi, bet aš nenoriu būti kitų partijų ir frakcijų skriaudėjas, žiūriu, kad gerbiamasis B.Bradauskas… t.y. socialdemokratai nebuvo gavę klausimo. Taigi dar vienam Seimo nariui leidžiam. Kviečiu Seimo narį gerbiamąjį B.Bradauską. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų problema yra labai didelė. Aš pats esu už tai, kad tos klaidos, kurios buvo padarytos, būtų ištaisytos, bet dėl to, kad nebūtų klaidinamas Seimas, norėčiau pasakyti štai ką. Jeigu mes priimtume įstatymą visoms biudžetinėms įstaigoms, kaip sakėte, visiems valstybės tarnautojams, tai nebūtų kalbama apie 200 ar 250 mln., tai yra 600 milijonų. Plius iš karto yra precedentas dėl pensininkų, kurie dirbo ir negavo pensijų, jie irgi neturėtų būti nuskriausti. Susidaro nei daugiau, nei mažiau – 2 milijardai. Kai dabar skola už indėlius, kompensuojamą žemę ir turtą yra milijardas 800 mln., tai būtų maždaug apie 4 milijardus. Sakykite, ar gali valstybė dabar pakelti tokią naštą ir prisiimti ją nedelsiant, kai mes turime jau beveik dešimties metų senumo skolą dėl indėlių ir panašiai? Ar nebūtų protingiau vis dėlto kartu su Vyriausybe (žinau, kad Vyriausybė ieško būdų ir galimybių) parengti labai kvalifikuotą įstatymo projektą, o ne šiaip sau „ant greitųjų“ mesti, primesti ir paskui neįvykdyti? Dėkoju.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai ne „ant greitųjų“, kaip jūs sakote, aš noriu pakartoti, kad šis projektas teikiamas antrą kartą. Jūs puikiai žinote, kad teismai labai aiškiai pasako, jog privalu atsiskaityti ir grąžinti tą neišmokėtą atlyginimą. Mūsų delsimas, deja, tik dar didesne našta gultų ant mūsų visų mokesčių mokėtojų pečių. To nenorėdamas, siūlau šį klausimą svarstyti kiek galima greičiau, jokiu būdu neatidėliojant šio klausimo svarstymo. O aš pasakiau sumas, kurios mums yra pateiktos jūsų Vyriausybės ministrų. Kaip minėjau, ministras G.Furmanavičius teigia, jog bus 250 mln., o Vyriausybės informacijos pateiktame rašte yra nurodyta 100 milijonų. Šiuo atveju, manau, įsipareigojimus turime vykdyti ir kuo greičiau atsiskaityti su savo piliečiais.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui gerbiamajam G.Šileikiui. Matau yra užsirašiusių pareikšti nuomonę už ir nuomonę prieš. Dėl balsavimo motyvų kalba Seimo narys gerbiamasis A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, galima ginčytis, kas, ko pridarė ar ko nepridarė. Iš tikrųjų mums ne kartą ir anoje, ir šioje kadencijoje buvo pasakyta, kad pinigai yra Vyriausybėje… Labai gerai atsimenu, kaip gimė ši problema. Vidaus reikalų ministerija atėjo Vyriausybės pavedimu, pirmiausia buvo vidaus tarnybos statutas, po to atsirado kitų įstatymų pataisos, paskui labai gražiai buvo stumiami per Seimą iš Vyriausybės valstybės tarnautojų visi įstatymai ir su jais susijusios problemos dėl kategorijų kėlimo. Visą laiką aš užduodavau klausimą: ar tam bus lėšų? Būdavo atsakoma – lėšų bus, arba lėšų nereikalaus. Rezultatas – žinome, kas buvo, matome, ką turime, bet kai sakoma, kad nėra lėšų, tai nelabai tuo tikiu, nes žinome, kad neturint lėšų buvo viršytas praeitų metų valstybės biudžetas. Todėl manau, kad du didžiulius įsipareigojimus savo piliečiams valstybė turi įvykdyti, t.y. kas nesumokėta valstybės tarnautojams, pirmiausia vidaus tarnybos, policijos pareigūnams, gaisrininkams valstybė turi atiduoti. Ir dar ką pirmiausia turėtų atiduoti (tai kitas įstatymas, kuris yra svarstomas ir niekaip negimsta), tai atimtas pensijas. Teisėti žmonių lūkesčiai turi būti įgyvendinti, nes to reikalauja Europos Sąjunga, o mūsų visi vadai pasirašė ir pažadėjo, kad visus teisėtus mūsų piliečių lūkesčius, kai esame Europos Sąjungoje, vykdys. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir jį svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už, nuomonė prieš – J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt mes visi sutinkame, kad problema dėl neišmokėtos dalies atlyginimų egzistuoja ir yra spręstina. Pateiktas įstatymo projektas jau buvo kritikuotas įstatymo teikėjų bendraautorių ir panašų įstatymo projektą teikiančio kito Seimo nario, todėl siūlyčiau, kad mes nepritartume šiam įstatymui, bet sujungtume abu įstatymus, atsiklaustume Vyriausybės nuomonės dėl galimo išmokėjimo grafiko nustatymo ir taip išspręstume susidariusią problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Taigi nuomonės išsiskyrė. Kviečiu Seimo narius susikaupti ir pasiruošti balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-143, kurį pateikė pranešėjas G.Šileikis. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta šiam įstatymo projektui.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.

Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Kitokių nuomonių nėra? Kairė prašo, taip? Minutėlę. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Mano balsą užskaitykite už, nes ten klaida. V.Čigriejienė.

PIRMININKAS. Ačiū, užfiksavome. Gerbiamasis A.Kubilius?

A.KUBILIUS (TSF). Repliką po balsavimo, jeigu galima.

PIRMININKAS. Palaukite, paskelbsime datą ir tada leisime. Minutėlę! Dar kartą kartoju, kad pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas , papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Du komitetai. Pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Toks buvo pasiūlymas. Gerbiamasis Veselka, prieikite prie mikrofono ir siūlykite savo variantą. Gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Aš siūlyčiau dar papildomą Žmogaus teisių komitetą.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad pagrindinis komitetas, be abejo, turi būti Biudžeto ir finansų komitetas, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nelabai įsivaizduoju, kokią funkciją galėtų atlikti. Jis gali būti pagalbinis, gali visai nebūti, pat pagrindinis dalykas yra finansai ir Biudžeto ir finansų komitetas turėtų būti pagrindiniu.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Ir gerbiamasis A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, sveikinu šį sprendimą, manau, jis yra pavėluotas, gerokai pavėluotas, ir be reikalo policininkai ir kiti tarnautojai buvo stumdomi per teismus. Iš tikrųjų toks sprendimas turėjo būti seniai pradėtas daryti ir nedelsiant priimtas įstatymas, kad nereikėtų kiekvienam asmeniškai vaikščioti į teismus. Šios Vyriausybės ir prieš tai buvusios tokios pat kairiosios Vyriausybės padarytos klaidos, kurias klaidomis įvardijo ir Konstitucinis Teismas, labai aiškiai reikalavo, kad pati valstybė, padariusi klaidų, jas ir spręstų. Sveikindamas su tuo, kad tos klaidos pradėtos svarstyti, noriu priminti, kad kita dalis klaidų, kurias yra padariusi valstybė ir kurias Konstitucinis Teismas taip pat yra pripažinęs klaidomis, tai yra dirbančių pensininkų problema. Ji iki šiol nėra taisoma ir sprendžiama. Nedelsiant turėtų būti lygiai toks pat įstatymas priimamas tam, kad buvusių dirbančių pensininkų problemos būtų sprendžiamos tokiu pat būdu. Visiškai nelogiška, jeigu vienu atveju, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo sprendimą, Seimas imasi taisyti problemą, o kitu atveju ir toliau nemato jokių problemų.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu sukeisti vietomis Biudžeto ir finansų komitetą kaip pagrindinį? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Gerbiamasis G.Šileikis irgi repliką. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju tiems, kurie pritarė šio įstatymo pataisai, bet mane labai nustebino ministrės ponios V.Blinkevičiūtės balsavimas, ji pasisakė prieš šio įstatymo pataisą. Tai tikrai keistokai atrodo, tačiau tai mano asmeninė nuomonė.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ši įstatymo pataisa susilaukė tiesiog audringų diskusijų Seime. Aš turiu labai genialią išeitį, kad ir biudžetas nenukentėtų, ir policininkai būtų patenkinti. Mąsčiau, kaip išspręsti šią problemą, ir turiu pasiūlymą. O jeigu mes pasielgtume taip: išdalytume „triūbeles“, tas, kurios greitį matuoja, pusei metų policininkams, sudarytume sutartį, kad kiek jie susirinks per pusę metų, bus jiems, bet su sąlyga, kad jie atsiimtų ieškininius pareiškimus. Paskui tas „triūbeles“, kurios matuoja greitį, po pusmečio perduotume kitiems. Man atrodo, kad tikrai visi policininkai sutiktų atsiimti ieškinius, o paskui ir gaisrininkams duotume jas palaikyti. Man atrodo, ir iš biudžeto pinigų nereikėtų, ir policininkai būtų labai patenkinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Petrai Gražuli. Aš šiandien kažkaip jūsų nesuprantu. Šiandien yra miego diena. Jūs iš esmės turėtumėte būti mieguisti, o visi taip norite replikuoti. Dar gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis įstatymas reikalauja didelių finansinių valstybės resursų, aš prašyčiau, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas ir būtų gauta Vyriausybės išvada, kaip mes tai įvykdysime.

PIRMININKAS. Pagal Statutą mes privalome, jeigu yra prašymas. Gerbiamieji, aš taip suprantu, kad po pateikimo pritarta ir siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Ačiū.

Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos grąžinimo tvarkos ir terminų įstatymo projektas Nr.XP-143(2)A (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas Nr.XP-1043(2)A yra labai panašus – Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos grąžinimo tvarkos ir terminų įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis R.Šukys. Kviečiu į tribūną. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad aš savo projektą vertinu kaip visiškai savarankišką specialųjį įstatymą, sprendžiantį tam tikrą problemą. Jokiu būdu ne kaip alternatyvą prieš tai buvusiam pateiktam. Šis projektas parengtas įvertinant Konstitucinio Teismo gruodžio 13 dienos nutarimą, kuriame buvo išaiškinta, kad atitinkama Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kad taikant koeficientą galima mažinti darbo užmokestį valstybės tarnautojams, prieštarauja Konstitucijai, ir atsižvelgiant į tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentinę bylą, sprendimą byloje, pagal kurį kiti apygardų administraciniai teismai šiandien dešimtimis, šimtais priima sprendimus, kuriuose priteisia neišmokėtą darbo užmokesčio dalį valstybės tarnautojams.

Noriu pažymėti, kad yra kalbama ne tik apie statutinius valstybės tarnautojus, bet apskritai apie visus valstybės tarnautojus, kuriems ta įstatymo nuostata buvo taikoma.

Mes, Liberalų ir centro frakcija, užklausę vidaus reikalų ministro, gavome išsamų atsakymą į visus mūsų klausimus, kurie kėlė tam tikrų abejonių ir į kuriuos aš rengiausi atsakyti čia jums iš šios tribūnos, kad man būtų lengviau ir kad jau iš anksto žinočiau Vyriausybės poziciją. Deja, reikia pasakyti, kad išskyrus tam tikrus skaičius, ministerija ir Vyriausybė, akivaizdu, nedisponuoja informacija apie realią situaciją. Pavyzdžiui, nežino, kiek šiandien yra jau priteista pinigų išmokėti, kiek sudaro čia valstybės atžvilgiu priteistos teismo išlaidos. Tokios informacijos mums nepateikė, tačiau Finansų ministerijos pateikta informacija čia buvo minėta. 250 mln. yra ta suma, kurios reikės šiam įsiskolinimui padengti.

Mano įstatymo projektas iš esmės yra kitoks tuo (ir tuo jis yra specialus ir savarankiškas), kad siūloma spręsti taip, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai nustato tokio klausimo sprendimo galimybę. Pirmiausia reikia įvardyti, kas tai yra šis įsiskolinimas arba ta neišmokėta dalis. Ją galima įvardyti tiktai įstatymu pripažinus ją valstybės vidaus skola. Jeigu tai nebus padaryta, nebus jokio pagrindo Biudžeto įstatyme projektuoti arba numatyti pataisas numatant šias lėšas išmokėti. Nebus jokio pagrindo grąžinti (arba tai bus daroma visiškai kitu pagrindu) lėšas, kurios bus išieškotos iš asignavimų valdytojų, tai yra iš įstaigų, iš komisariatų, iš kitų valstybės įstaigų pagal teismų sprendimus. Grąžinti tas lėšas, kurios buvo skirtos kitoms funkcijoms vykdyti pagal Valstybės biudžeto įstatymą ir atitinkamas programas, bus būtina. Vadinasi, Valstybės biudžeto įstatymo pataisa tikrai bus neišvengiama. Tiktai klausimas, kas joje bus numatyta – ar tam tikra suma grąžinti tarnautojams valstybės skolai dengti, ar bus numatyta kompensuoti įstaigoms lėšas, kurios buvo panaudotos teismų sprendimams vykdyti. Tai bus kur kas sudėtingiau ir kur kas sudėtingiau bus išsiaiškinti tikrąjį lėšų poreikį, nes mes dar šių metų viduryje tiksliai nežinosime, kiek yra teismų sprendimų, kiek lėšų yra priteista. Aišku, kils problema, kiek reikia tų pinigų skirti ir svarbiausia problema kiek, kokiai institucijai, kiek kokiam asignavimų valdytojui.

Todėl žiūrint valstybiškai, gerbiamieji kolegos, aš noriu pabrėžti, ne populistiškai, šią problemą reikia spręsti. Mano pasiūlymas tai yra (aš tikiuosi, taip jis bus įvertintas jūsų, gerbiamieji kolegos) valstybinis požiūris į esamą problemą. Aš neminėsiu čia ir nekelsiu šurmulio arba savo akcijų, kalbėdamas apie pačias problemos ištakas, kaip čia buvo pono V.Muntiano klausimas. Priimant patį įstatymą Seime sakiau, ir tuos, kurie nesutiko su mano nuomone, įtikinėjau, o vėliau teikiau tam tikrus įstatymų projektus, kad kuo greičiau ta nuostata, prieštaraujančia Konstitucijai… Tuo metu dar, beje, nebuvo teismo sprendimo panaikinti, bet nebuvau suprastas. Apgailestauju, nepavyko kolegų įtikinti, bet čia neieškokime dabar kaltų ar nekaltų. Reikia spręsti problemą.

Šiandien didžiausia problema yra ne pinigai, gerbiamieji kolegos. Per pusantrų metų, kaip aš siūlau, pradedant mokėjimus nuo 2006 m. antrojo pusmečio, per 2007 metus valstybė pajėgi neskausmingai, lygiomis dalimis kas mėnesį tą valstybės įsiskolinimą padengti. Taip būtų atkurtas žmonių, valstybės tarnautojų, visuomenės pasitikėjimas valstybe, valstybės tarnyboje grąžinti normalūs darbo, konstruktyvūs santykiai ir baigtas arba nutrauktas tas teismų maratonas. Nenormali situacija, griaunanti ir žlugdanti valstybės tarnybą kaip institutą yra tuomet, kai tarnautojas turi bylinėtis su savo įstaigos vadovu, su savo įstaiga. Vyriausybė galbūt tikisi ir aš girdėjau tokią premjero poziciją, girdi, ne visi kreipsis, atneškit teismų sprendimus, mes apmokėsime. Negalima sverti pinigais valstybės autoriteto. Negalima valstybės pasitikėjimo (esu giliai įsitikinęs) lyginti arba matuoti pinigais. Pasitikėjimo valstybe, pasitikėjimo Konstitucija. Žmonės turi savo garbę ir orumą, neverskime jų eiti į teismus ir esant aiškiai teisinei situacijai įrodinėti tai, kas yra teismuose ir Konstitucinio Teismo įrodyta.

Aš manau, kad tai būtų vertintina kaip priesaikos nesupratimas arba aiški nepagarba Konstitucijai. Aš toliau nesiplėsiu, gerbiamieji kolegos, mano įstatymo projektą matėte. Aiškinamasis raštas, visi argumentai yra išdėstyti. Siūlau pritarti mano teikiamam įstatymo projektui. Aš tikiu, kad iš šių dviejų projektų vis dėlto mano projektas bus paimtas kaip pagrindas. Mąstant valstybiškai noriu pasakyti, kad tikrai irgi esu įsitikinęs, kad neįmanoma per mėnesį grąžinti tokios sumos. Metų viduryje, kai bus biudžeto perskirstymas arba papildomų surinktų pajamų į biudžetą perskirstymas, tikrai bus ne mažiau svarbių reikmių valstybei ir kitoms funkcijoms vykdyti, finansuoti… negalima visų lėšų, o visada metų viduryje, jeigu atsimintume, perskirstome maždaug 200 mln., šiek tiek daugiau (čia kaip tik tokia suma), aš nematau tokios galimybės visos jos panaudoti įsiskolinimams valstybės tarnautojams kompensuoti. Todėl aš tikiuosi, kad ir valstybės tarnautojai supras, ir visuomenė supras valstybės tarnautojus. Mes nesupriešinsime valstybės tarnybos su kita visuomenės dalimi įrašydami tokį momentinį arba šoko principą kaip tam tikrų didelių biudžeto lėšų išmokėjimą valstybės tarnautojams. Todėl įvertinus visus šiuos aspektus, manau, reikia rasti tam tikrą balansą, pasiekti tą rezultatą bendru sutarimu, vis dėlto išspręsti ir problemą, ir kartu išspręsti ją taip, kad tai būtų solidu ir valstybei pagal jėgas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Aš kreipiuosi į jus. Gerbdami vienas kitą, jeigu klausite trumpai, visi suspėsite per 10 minučių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, trumpas klausimas. Jau yra patvirtintas po pateikimo gerbiamojo G.Šileikio projektas. Tikėsimės, kad bus patvirtintas ir jūsų. Ar jums neatrodo, kad svarstymo stadijoje turėtų būti vienas bendras projektas iš šių dviejų įstatymų, kurį toliau Seimas turėtų svarstyti?

R.ŠUKYS. Aš visiškai sutinku. Manau, kad pagrindinis komitetas, kuris bus paskirtas, matyt, bendras abiem projektams, tobulins vieną ar kitą projektą. Manau, ir kolega G.Šileikis, ir aš tuo patobulintu projektu būsime patenkinti, ir kuris nors iš mūsų nuspręs, kurį projektą techniškai… (tai formalumas), kuris turėtų būti atsiimtas, arba jie bus sujungti. Čia pagal Seimo statutą komitetas tą klausimą išspręs. Iš tiesų, be abejonės, dviejų mes nesvarstysime. Pagaliau tai yra komiteto kompetencija. Galbūt vieną siūlys atmesti, o kitam pritars. Aš pasitikiu komiteto kompetencija.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone Raimondai, jūs buvote Seimo narys praeitą kadenciją, kai buvo priiminėjamos tos įstatymo pataisos, kurios šiandien sukūrė šią koliziją. Reikia pabrėžti, aišku, kad ne dabartinė valdančioji dauguma, bent jau didžioji dalis, tą padarė. Gal jūs pamenate, labai populiaru kalbėti apie asmeninę atsakomybę, kurie pareigūnai tuo metu stovėjo tribūnoje ir tvirtino, kad teikiamos įstatymo pataisos yra teisingos ir kad būtent taip reikėtų daryti. Šiandien labai populiaru, sakome – asmeninė pareigūno atsakomybė. Kas iš pareigūnų, jeigu pamenate, labiausiai agitavo už priimamą sprendimą?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau trumpai priminti. Tokių pareigūnų yra ne vienas. Buvo minėta, kad projektas buvo susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos įgyvendinimu. Jis buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 2002 metų gegužės 1 dienos. Nebuvo pakeistas arba biudžete nebuvo numatyta lėšų naujiems koeficientams dengti. Buvo nuspręsta, kad tą pusmetį, iki bus tvirtinamas naujas biudžetas ir bus kompensuota naujame biudžete, galima taikyti mažinimo koeficientą. Tačiau vėliau, Vyriausybei teikiant Biudžeto įstatymo projektą ir Seime jį svarstant, tas pažadas buvo užmirštas ir patiko ta taupymo sistema, arba būdas, ir dar dvejus metus lėšų nebuvo numatoma tam. Kartu tenka apgailestauti, kad kai jau po metų, kai pamačiau, kokia yra situacija, kad mes anksčiau ar vėliau prieisime iki Konstitucinio Teismo sprendimo ir turėsime tą konfliktinę situaciją, ir ją spręsti bus kur kas sunkiau, įregistravau įstatymo projektą, jis buvo skambiai atmestas pasakius, kad per daug reikia lėšų.

Aš tada prognozavau Seimo tribūnoje, kad kai reikės mokėti šimtus milijonų ir diskredituosime valstybės tarnybą, supriešinsime visuomenę su valstybės tarnautojais, kas prisiims atsakomybę? Aš galiu įvardyti, tada diskusijose ir klausymuose, aš turiu ir stenogramas, dalyvavo ir man oponavo tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas A.Butkevičius ir ponas A.Sysas, deja. Aš jau nekalbu apie ministrus, t.y. Vyriausybės atstovus, kurie teikdavo Biudžeto projektą.

Deja, nebuvo supratimo, buvo manyta, kad Konstitucinis Teismas neįžvelgs pažeidimo. Tokia nuomonė galima, bet šiandien turime rezultatą tokį, kokį turime. Iš esmės, mano supratimu, buvo aiški situacija ir čia tik reikėjo šiek tiek toliaregiškumo ir supratimo. Kaip sakoma, šykštus moka dukart.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Jeigu trumpiau atsakinėtumėte, visi suspėtų, bet dabar jau matau, kad sunkiai. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie Konstitucijos nesilaikymą šiuo požiūriu. Dabar klausimas yra toks. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas, matyt, kitaip išaiškinti negalėjo, nes pas mus lyg ir įteisinta – nuosavybė šventa, o darbo užmokestis yra daugiau negu nuosavybė, nes tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Vyriausybė pati pateikė įstatymo projektą, o ten yra reikalavimas, ar nereikės biudžete lėšų, ten buvo aiškiai pasakyta, kad turės. Tai dabar apkaltą šiuo požiūriu, nes aiškiai Vyriausybė vaiko žmones, kelia nepasitenkinimą valstybe tų žmonių akyse, ar šiuo pagrindu apkaltos kam nors negalima iškelti?

R.ŠUKYS. Jeigu pažiūrėtumėte, gerbiamasis kolega, Konstituciją, tai nei premjerui, nei ministrui apkalta nėra taikoma. Yra nepasitikėjimo institutas. Jeigu kaip Seimo nariams, taip, teisėjams, Prezidentui. Bet šiuo atveju iš tiesų pozicija, kuri buvo išsakyta premjero… Aš ilgai tikėjausi, kad Vyriausybė supras situaciją ir bus imtasi adekvačių priemonių dėl tos situacijos Vyriausybėje, bet premjero ir vidaus reikalų ministro buvo aiškiai pasakyta, kad mes vykdysime teismų sprendimus, tegul eina į teismus, atneš sprendimus ir panašiai. Neskaičiuojama, aš jau nekalbu apie materialinę pusę, neskaičiuojama materialinė pusė teismo išlaidų ir kitų išlaidų, vykdymo išlaidų, kurios bus išieškant tuos pinigus. Bet blogiausia, kad aš pasigedau solidaus valstybinio požiūrio į pačią valstybę, į valstybės autoritetą, į valstybės ir valdžios reputaciją. Tai yra blogiausia. Kada pinigais bandoma sutaupyti… gal ne visi kreipsis, ir gal net įstaigose duodama suprasti, kad nebus toleruojama tokia veikla, jeigu žmonės gins savo teises.

Aš noriu pasakyti, gegužės mėnesį sueina senatis. Pagrindinis pareiškimų kiekis bus balandžio mėnesį, nes dabar visi jau laukia sprendimo. Jeigu paimtume statistiką, kurią vidaus reikalų ministras pateikia, mes matytume, kad dar nėra nė trečdalio besikreipusiųjų į teismus. Bylų išnagrinėta dar mažiau, tik trečdalis nuo to trečdalio besikreipusiųjų. Ir tarnautojai, ir netgi teismai lūkuriuoja, tiesą pasakius, žiūri, kaip pasielgs Seimas ir valstybė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimams liko 3 minutės 20 sekundžių. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis kolega Šuky, jūs ir praeitoje kadencijoje buvote Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, ir dabar esate, ir esate geras teisininkas. Bet galbūt ir jūs, ir mes kiti, aš pats neprisimenu, kaip balsavau, priimant tuos teisės aktus, sulaužėme priesaikas ir Konstituciją. Gal ir šis Seimas jau sulaužė priesaiką, kad nieko nedaro, ką jūs čia dabar kalbate. Ir jūs čia irgi nesate geruoliai visi, kurie po pusantrų metų bandote gelbėti situaciją. Tai gal tikrai vieną kartą pasakykime, kad valstybėje yra netvarka ir Seimas nieko negali padaryti, nes ką nori, tą ministerijos ir Vyriausybė daro. Arba kažkas yra kitaip. Kas kaltas? Visi užduoda šį klausimą, o jūs kažkodėl nenorite pasakyti. Ačiū.

R.ŠUKYS. 2003 metų vidury aš įregistravau pataisą, siūlančią išbraukti nuostatą dėl galimybės mažinti, ir motyvavau, kad tai yra antikonstitucinė nuostata. Tada Seimas nesuprato, bet tada nebuvo ir Konstitucinio Teismo nutarimo, arba dar daugiau: turėjome nutarimą, bet turėjome teismų praktiką kaip su pensininkais, tą kolega A.Kubilius minėjo, kai buvo galima ir atleistina ne specialistams, ne Konstitucijos plonybių žinovams… galbūt tokio ir nesupratimo. Deja, man nepavyko įtikinti. Turiu pripažinti, kad mes per mažai įvertinome arba per mažai studijavome iki tol buvusį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pensininkų ir nesiėmėme adekvačių iniciatyvų. Čia aš prisiimčiau kaltę. Bet sakyti, kad dabar kažkas sulaužė priesaiką, būtų populistiška ir tikrai nesolidu. Čia jau būtų politikavimas, o aš noriu konkrečių, aiškių ir konstruktyvių jūsų sprendimų, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad tie pinigai, apie kuriuos čia kalbame, yra labai maži. Visiškai nekalbama apie savivaldybes. Daugiau kaip pusė, du trečdaliai nemokėjo tų atlyginimų, nemokėjo mokesčių inspekcijos, nemokėjo socialinio draudimo įstaigos. Ar jums neatrodo, kad pusantrų metų yra labai mažas laikotarpis. Čia turbūt reikėtų kalbėti apie skolos grąžinimą per 5 metus, nes pusantrų metų valstybė tikrai bus nepajėgi. Tai bus ne 100 ir ne 200 tūkst., jeigu priimsime tokį įstatymą, ir grąžinti visiems valstybės tarnautojams.

R.ŠUKYS. Aš noriu pasakyti, kad Finansų ministerijos pateiktuose skaičiavimuose ir vidaus reikalų ministro pateiktame… mūsų frakcijai, Seimui yra pasakyta, kad suma yra 250 mln. skaičiuojant visus. (…) pareigūnai sudaro tik apie 45 mln. su trupučiu, kurie yra statutiniai, priklauso Vidaus reikalų ministerijos kuravimo sričiai. Visi kiti, tai 200 mln., įskaitant ir savivaldybių tarnautojus, teismų tarnautojus, mokesčių inspekcijos, „Sodros“, muitinės ir daugelio kitų, tarp jų ir nestatutinių. Tai šiuo atveju, matote, pasirinkimas yra tiktai toks: ar mokėti pagal teismų sprendimus po gegužės mėnesio, kai visi kreipsis ir visos bylos bus išnagrinėtos, matyt, per pusmetį ir vykdymas vyks šiais metais, kai apskritai nėra tam numatyta biudžeto asignavimų, ar vis dėlto išmokėti per pusantrų metų, žinant ir kitų metų biudžeto prognozes, tam tikrus ekonomikos rodiklius, ir tai, kad mes jau turime praktiką, kiek aš pamenu, šešti metai, visą laiką vidury metų maždaug apie 200–250, o kartais ir 300 mln. perskirstyti papildomų pajamų. Aš manau, kad valstybė yra pajėgi įvykdyti būtent per pusantrų metų. Aš abejoju dėl įvykdymo taip, kaip siūlo kolega G.Šileikis, iš karto, nes Vyriausybės tikrai tada bus nepavydėtina situacija. Tačiau atidėti penkeriems metams, patikėkit, aš bijau, kad tada valstybės tarnautojai… Jie ir taip turės pasirinkimą. Jie galės pagal tą įstatymą laukti arba eiti į teismą. Aš apeliuoju ir tikiuosi, kad valstybės tarnautojai yra tokie sąmoningi, kad jie pasirinks kelią pagal tą įstatymą. Bet jeigu mes penkerius metus nustatysim, aš neturiu tokių iliuzijų, atsiprašau, jeigu nenumatysim jokių delspinigių, jokių palūkanų ar panašiai už tą skolą, kad žmonės lauktų tuos penkerius metus. Todėl čia jau būtų, sakykim, diskreditacija ir tikrai ne problemos sprendimas, o sprendimo imitacija.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Laikas atsakymams baigtas. Kadangi jau du ministrai laukia, tai aš prašau Seimo narių sukaupti tuos savo klausimus, kai šie įstatymų projektai bus svarstomi, tada bus galima atitinkamai dar klausinėti. Taigi kviečiu bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Galima? Ačiū, pritarta. Po pateikimo. (Balsai salėje) Norite išsakyti nuomones? Prašau. Gerbiamasis P.Gražulis turi nuomonę už.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ši problema yra ne tik finansinė, bet apskritai mūsų valstybės prestižo klausimas. Kai kalbuosi su žmonėmis šiuo klausimu, jie stebisi, ar rasime nors vieną valstybę, kurioje būtų apgauta ar apvogta policija? Ir dažnai pasako: o ko mums tikėtis iš policijos, jeigu ji pati savęs negali apginti? Ar ji gali mus apginti? Taigi manau, kad šį klausimą labai svarbu išspręsti ne vien finansine prasme, bet apskritai policijos, kaip institucijos, prestižo prasme. Manau, kad šitaip žmonių keliamas klausimas iš tikro yra ir bendro pasitikėjimo policija klausimo kėlimas. Tikiuosi, kad Seimas vienokiu ar kitokiu būdu šį klausimą išspręs.

PIRMININKAS. Dėkojame P.Gražuliui. Aš matau, kad nuomonių prieš nėra. Tai gal galim vis dėlto bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Stovi Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Kaip suprantu, jis turi repliką dėl pranešėjo… Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu oficialiai paprašyti pono R.Šukio, kad jis pateiktų, jog aš jam oponavau, nes aš buvau vienas iš pozicijos atstovų, kuris balsavo prieš šį įstatymą. Taigi jeigu jis turi tokią medžiagą, tai tegul pateikia. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Supratom. Gerbiamasis R.Šukys pateiks. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų. Kitokių nuomonių nėra. Pritarta. Ir papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Yra siūlomas taip pat ir Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas trečias. Nėra kitokių pasiūlymų? Ačiū. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Dėkojame.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1112. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1113. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1114. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1115. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1116. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1117. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1118 (pateikimas)

Pereiname prie kito mūsų darbotvarkės klausimo – tai projektas Nr.XP-1112. Čia yra visas blokas klausimų. Kviečiam ministrę į tribūną. Jeigu jūs sutiktumėt, ji pateiktų vieną bloką. Tai būtų iki Nr.XP-1096, kaip suprantu, tie visi 7 klausimai yra susiję. Ir kitas blokas būtų dar 4 klausimai. Jeigu taip galima, kviečiu tada gerbiamąją ministrę pateikti visą šį bloką savo siūlomų projektų. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės vardu teikiu visą paketą įstatymų projektų: Ligos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, taip pat reglamentuojančių statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas. Noriu pasakyti, kad visas šis blokas įstatymų projektų yra skirtas didinti valstybės paramą šeimoms, auginančioms vaikus iki vienų metų amžiaus, tuo atveju, jeigu jų tėvai, mama arba tėtis, buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu. Noriu pasakyti, kad pagal Vyriausybės teikiamus projektus yra siūloma nuo šių metų rugsėjo 1 d. padidinti kompensuojamo uždarbio maksimalią ribą nuo 3,5 iki 5 draudžiamųjų pajamų. Nuo gruodžio 1 d. motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpas didinti nuo 70% iki 85% kompensuojamo uždarbio. Nuo ateinančių metų rugsėjo 1 d. iki vaikui sukaks 6 mėnesiai mokėti 100% kompensuojamo uždarbio. O už likusį laiką, t.y. nuo pusės metų iki metų laiko, mokėti 85% kompensuojamo uždarbio. Noriu pasakyti, kad tokie pasiūlymai kainuotų valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir šiek tiek kainuotų ir valstybės biudžetui, nes statutiniai pareigūnai yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Iš viso būtų 68 mln. litų. Šiais metais apie 8,5 mln., ateinančiais metais – beveik 60 mln. litų. Noriu pasakyti, kad tos lėšos biudžete yra suplanuotos, ir prašyčiau pritarti tam įstatymų paketui.

PIRMININKAS. Tai ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar yra klausimų? Atsiprašau. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre, aš čia klausiu dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo. Jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad Estijoje tos garantijos kur kas geresnės, tarkim, 100% mokama iki metų. Ar Lietuva prastesnė šalis, kad jūs negalite pasiekti to paties lygio? Nes gimstamumo problema labai aktuali.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Lietuva nėra prastesnė valstybė, jeigu mes visą laiką jos nerodytume kaip prastesnės valstybės. Iš tiesų tai, kas yra įrašyta mūsų Vyriausybės koalicinėje programoje, mes tai ir siūlome vykdyti. Iki pusės metų mes siūlom, kad būtų 100% kompensuojama, ir tai būtų iš esmės labai didelis padidėjimas, palyginti su tuo, ką mes turime dabar. Iš tiesų galbūt kada nors ateis laikas, kai galėsime įvertinti mūsų turimas „Sodros“ biudžeto lėšas ir galbūt didesnę išmoką mokėti ir iki vaikui sueis metai. Tačiau, kaip matot, mes teikiam bendrą kompleksą. Visai neseniai, praeitą savaitę, buvo pristatyta dar ir dėl vaiko auginimo iki trejų metų, kur mes siūlom drausti nebazinei pensijai, o tą laikotarpį drausti nuo minimalios algos. Tai irgi yra papildomos 30 mln. metinės lėšos. Taigi mes žiūrim bendrą kompleksą. Aš manau, kad šis pasiūlymas yra tas, kurį mes dabar galime įvykdyti, kad neatsitiktų taip, kaip su ką tik pateiktais siūlymais vieno ar kito Seimo nario, nes iš tikrųjų buvo priimtas įstatymas be finansinio pagrindo. Tam, ką dabar teikia Vyriausybė, tikrai yra finansinis pagrindas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (LDF). Gerbiamoji ministre, aiškinamajame rašte skaitau, kad 2006 metais reikia 8 milijonų, t.y. keturiems mėnesiams po du milijonus. O jau visiems 2007 metams reikia 59 milijonų. Tai vienam mėnesiui, skaičiuoju, daugiau kaip 4 milijonų. Sakykite, kodėl toks didėjimas, palyginti 2007 m. su 2006 metais? Ar tai reiškia, kad jūs skaičiuojat, jog atlyginimas dvigubai padidės?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, tiesiog yra skirtingos nuostatos. Vieną nuostatą mes šiais metais pasiūlėme nuo rugsėjo mėnesio, o kitą nuostatą –tik nuo gruodžio mėnesio. O kitais metais jau nuo sausio 1 dienos. Abi nuostatos galios vienu metu ir iš tikrųjų reikės didesnės sumos.

PIRMININKAS. Dėkojam. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamoji ministre, aš norėjau jūsų paklausti, kodėl ir dėl kokių motyvų iš įpėdinių išskiriamas mirusiojo pašalpos gavėjas sutuoktinis? Tai yra šio įstatymo 2 straipsnyje.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, tiesiog mes tai tikslinam, čia yra kita nuostata. Nevisiškai apie tai šnekame. Mes šnekame apie teisę gauti išmoką iš socialinio draudimo našlaičiams, nes yra atsitikę tokių dalykų. Mes tikslinam tą įstatymo nuostatą, nes dabar yra taip, kad faktas turi būti įvykęs tą dieną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas įstos mokytis vėliau ir t.t., jau yra tam tikrų spragų. Mes taisome ir tas spragas. Pavyzdžiui, pats faktas gali būti įvykęs ir vėlesniu metu. Tarkim, sutuoktinis gali būti miręs, tačiau vaikas, kai mirė tėvas arba mama, nesimokė, jam buvo 18 metų, jis gal ir buvo baigęs vidurinę mokyklą, tačiau nesiekė aukštojo išsilavinimo. Tai mes sakome, kad jis ir vėliau gali įstoti mokytis, tačiau turės teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Mes tiksliname ta prasme.

PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis A.Vrubliauskas. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamoji ministre, iš tiesų tai sveikintinas dalykas, kad jūs ryžtatės ir siūlote lengvatas arba paskatinimą jaunoms šeimoms. Tačiau aš pasikartočiau, kaip sakė Seimo narys E.Pupinis. Vis dėlto jūs sakote, jog viena pozicija nuo gruodžio, kita nuo rugsėjo. Kažkodėl labai dažnai, kaip ir Pensijų įstatyme, vis kaip nors surandama tų pinigėlių. Ar nereikėtų kaip nors konkrečiau, rimtesnėmis sumomis ir procentais? Norėtųsi sužinoti informaciją ne vien tik apie Estiją (aš irgi ją šiek tiek žinau), bet ir apie Skandinavijos šalis, kokia ten praktika ir kokie ten procentai?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Žinote, jeigu rimčiau ir daugiau, tai ar neatsitiks taip, kad ateis 2007 ar 2008 metai, jeigu visą paketą padarysime iš karto ir tokio dydžio, kaip jūs sakote, visiems iki metų laiko. Lėšų tam iš „Sodros“ biudžeto tikrai neužteks, nes „Sodros“ biudžetas dengia penkias draudimo rūšis: senatvės pensijas, neįgalumą, nedarbo draudimą, sužalojimą darbe, profesinę ligą ir motinystę, ir tėvystę. Toms penkioms draudimo rūšims mes turime turėti lėšų. Kai mes suskaičiuojame ir sakome, kad 60 mln. Lt papildomai kitais metais mes galime skirti iš „Sodros“ biudžeto ir dirbsime taip, kad tos draudimo lėšos eitų būtent motinystės ir tėvystės draudimui, vadinasi, mes galime tai padaryti. Jeigu mes pateiksime tai be finansinio pagrindo ir įstatymas neveiks, bus labai blogai, ir mes nenorėtume, kad taip būtų. Mes vertinome „Sodros“ I ketvirčio situaciją, matome, kokia ji yra, ir paankstiname tiek draudžiamųjų pajamų ribos pakėlimą, tiek išmokos įvedimą nuo gruodžio mėnesio. Mes sakome, kad iš „Sodros“ biudžeto 8 mln. litų šiais metais mes tikrai galėsime skirti tam, kad nenukeltume vėliau, nes kiekvienai šeimai, auginančiai vaiką, ir mėnuo yra svarbu. Jau dabar yra daug priekaištų, sako, per vėlai, nes kiti vaikai jau daugiau negu metų. Tai mes paankstinome.

Kokia kitų šalių situacija? Pasakysiu, jog tai, ką mes siūlome, bus viena iš geriausių situacijų Europos Sąjungos valstybėse, nebūtinai žvalgantis į skandinavus. Mes galėsime priimti bet kuriuos skandinaviškus gerovės valstybės modelius tada, kai turėsime šiek tiek kitokią ekonominę situaciją negu yra dabar. Jeigu Lietuvoje nebūtų 18% dirbančiųjų, kurie gauna minimalią algą, kas yra labai daug, tada mes turbūt galėtume kalbėti ir apie kitas lėšas, nes į „Sodros“ biudžetą lėšos ateina ne nuo nieko kito kaip nuo atlyginimo, nuo kurio draudiesi, ir nuo apsidraudusių asmenų skaičiaus. Čia mums yra dar nemažai kur padirbėti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamoji ministre, sveikinu, kad didinate motinystės ir tėvystės pašalpas nuo 70% iki 85% nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kaip vertintumėte pasiūlymą, iš karto sakau, kad tokią pataisą esu įregistravęs jūsų teikiamam projektui, kad dvynukų, trynukų gimimo atveju būtų 100% nuo kompensuojamo uždarbio, nes iš karto du arba tris kartus daugiau naujagimių, taip pat ir išlaidų?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Visai neblogas pasiūlymas, galėsime pasvarstyti komitete.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimai baigti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime visam paketui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Vardinu komitetus. Dėl įstatymo projekto Nr.XP-1112 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra. Nr.XP-1113 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Gerbiamoji R.Baškienė. Prašom.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti, kad papildomo komiteto teisėmis šiuos įstatymo projektus galėtų svarstyti Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ačiū. Prašome balsuoti.

PIRMININKAS. Jūs prašote dėl visų ir prašote balsuoti už visus? Dėl viso paketo? Gerai. Yra prašymas balsuoti. Pasiruoškime. Kas pritaria, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektams Nr.XP-1112, Nr.XP-1113, Nr.XP-1114, Nr.XP-1115, Nr.XP-1116, Nr.XP-1117 ir Nr.XP-1118, prašom balsuoti. Balsuojame po pateikimo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 86, susilaikė 1, prieš nėra. Po pateikimo pritarta.

Replika po balsavimo – gerbiamasis P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Kadangi nebuvo suteikta galimybė po pateikimo kalbėti už ar prieš, noriu pasakyti, kad bendrai teikiami Socialinių reikalų ir darbo ministerijos įstatymai yra socialiai neteisingi. Pažiūrėkite, gimus vaikui bus mokama 70% alga pusę metų. Jeigu Seimo narys gauna 3000, tai štai kokia bus suma, bet kas gauna minimumą, tai nuo minimumo 70% kokia suma? Prašyčiau, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija, teikdama ir didindama socialines garantijas, didintų jas socialiai teisingai. (Replika iš salės: draudimas, kiek moki, tiek gauni.)

PIRMININKAS. Dėkojame. Skelbiu toliau komitetus. Įstatymo projektui Nr.XP-1114 pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kadangi susijęs su specialiosiomis tarnybomis, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Nėra kitokių nuomonių? Ačiū. Pritarta.

Nr.XP-1115 – Tarnybos Kalėjimų departamente. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pritarta.

Nr.XP-1116, kur yra Valstybės saugumo departamento, pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai.

Nr.XP-1117 – krašto pasauga. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pritarta.

Ir Nr.XP-1118 – Vidaus tarnybos statuto. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Ačiū. Dėl komitetų viskas aišku. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną.

Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų mokiniams įstatymo projektas Nr.XP-1096. Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1097. Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1098. Švietimo įstatymo 36 ir 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1099 (pateikimas)

Pereiname prie kito įstatymų projektų paketo. Registracijos Nr.XP-1096, Nr.XP-1097, Nr.XP-1098 ir Nr.XP-1099. Kviečiu ministrę pateikti šių įstatymų projektų paketą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vyriausybės vardu teikiu Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų mokiniams įstatymo projektą, Vietos savivaldos, Apskrities valdymo bei Švietimo įstatymų pakeitimus. Šių įstatymų tikslai – skirti socialinę paramą nepasiturinčių šeimų mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar tik pagal bendrojo lavinimo programas, įvertinus pajamas teikti reikalingą socialinę paramą, t.y. per mokslo metus nemokamai maitinti, prasidedant naujiems mokslo metams aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis. Kaip minėjau, socialinę paramą mokiniams skirti įvertinus šeimų pajamas, o sprendimo teisę dėl socialinės paramos skyrimo perduoti šeimų gyvenamosios vietos savivaldybių administracijoms, o ne mokyklų steigėjams, kaip yra dabar. Nemokamo maitinimo teikimą mokiniams mokyklose administruoti mokyklų steigėjų nustatyta tvarka, o mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Palikti galiojančias mokinių maitinimo mokyklose rūšis: pusryčiai, pietūs, maitinimas mokyklose, organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, įvedant naują vienam mokiniui per dieną skiriamų valstybės biudžeto lėšų nustatymo būdą, – procentus nuo minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Nustatant naują socialinės paramos mokiniams rūšį – mokinių aprūpinimą būtiniausiais mokinio reikmenimis skiriant vienam mokiniui ne daugiau kaip 120% MGL dydžio, t.y. iki 150 litų. Taip pat siūlome nustatyti, kad teikiant socialinę paramą mokiniams valstybės biudžeto lėšos skiriamos tiksliai apibrėžtoms išlaidoms dengti, produktams bei mokinio reikmenims įsigyti. Mokinių nemokamo maitinimo organizavimas būtų finansuojamas iš mokyklų steigėjų lėšų, o mokinių aprūpinimas mokinio reikmėm iš savivaldybių biudžetų lėšų. Yra planuojama, kad šiam įstatymui įgyvendinti, mokiniams maitinti, kaip ir skiriama, reikės 61 mln. litų, plius steigėjų išlaidos. Per metus administravimui reikėtų apie 15 mln. litų, o mokinių aprūpinimui būtiniausioms mokinio reikmėm apie 11 mln. litų. Per metus.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis E.Žakaris. Prašom.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, du klausimai dėl nemokamo maitinimo. Pirmas. Ar iš tų pinigų gali būti nustatomas antkainis valgyklai išlaikyti? Tarkim, šiandien Šiaulių miesto taryba yra priėmusi tokį sprendimą – paima 10% nuo tos sumos.

Antras klausimas. Tarkim, yra 7 ir 18 metų vaikas. 7 metų mokinys, be abejo, už skiriamą pinigų sumą gerai pavalgys, gal net ir nesuvalgys, o 18 metų, be abejo, bus mažai. Ar čia bus numatyta, kokia tvarka diferencijuoti? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Noriu atsakyti, kad jokių antkainių niekur negalima numatyti. Aš noriu pasakyti, kad iki šiol nepasiturinčių šeimų vaikų maitinimas mokyklose buvo vykdomas dviejų ministrų – švietimo ir mokslo ir socialinės apsaugos ir darbo – įsakymu, bet mes manome ir ne kartą turėjome tokių pastabų, kad vis dėlto reikėtų, kad tai būtų reglamentuota įstatymo. Šiame įstatymo projekte mes kaip tik ir numatėme nuostatas, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko dabar. O kai kuriose savivaldybėse atsitiko blogai, tai yra kai kurios savivaldybės nusprendė pasielgti, sakyčiau, labai „protingai“ tų vaikų, kurie ir taip gyvena neturtingose šeimose, sąskaita. Jos išnuomojo valgyklas uždarosioms akcinėms bendrovėms, pelno siekiantiems UAB’ams, ir išėjo taip, kad iš karto padidėjo administravimo kaštai. Pačios savivaldybės administravimui lėšų neskiria. Lėšas administravimui paima iš tų 3 litų, skirtų vaikui. Kai kuriose savivaldybėse atsitiko net taip, kad vaikui pietums liko 1,70.

Žinote, man labai keista, kad netgi Vilniaus mieste, sostinėje, kur iš tiesų maitinamų vaikų procentas yra labai mažas, didžiuliai kaltinimai buvo mesti tiek mūsų ministerijai, tiek Švietimo ministerijai. Dar pernai pilni laikraščiai buvo dėl to, kad UAB’as negali išgyventi, kad jam yra blogai, nepakanka lėšų administravimui ir panašiai. Aš labai atsiprašau, bet Vilniaus mieste tik 6–7% vaikų, lankančių mokyklą, gauna nemokamą maitinimą, kai apskritai Lietuvoje yra 22%. Tikrai negalima tų vaikų sąskaita galvoti, kaip susikrausi pelną. Aš manau, tiesiog yra labai ydinga praktika. Todėl mes šiame įstatyme padarėme taip: iš valstybės biudžeto lėšos pateks mokiniams, kurie turi teisę gauti maitinimą, kaip sakiau, 61 mln. tik produktams įsigyti, o puodams, „bliūdams“ ir atlyginimams lėšos eis iš steigėjo lėšų. Steigėjai šiuo metu yra Švietimo ir mokslo ministerija, apskritys ir savivaldybės. Steigėjai turės numatyti lėšas administravimui. Tada, matyt, žiūrės labai atsakingai ir pagalvos, kaip yra geriau, o ne kaip patogiau.

Dar noriu padėkoti, kad 44% savivaldybių administravimą jau dabar dengia iš savo lėšų ir neatima iš vaiko tam skiriamų pinigų. Kai man sako, kad 15 mln., kad labai daug reikės mokėti… Gerbiamieji, iš viso administravimui per metus reikės 15 milijonų. Padalinkime iš 60 savivaldybių. Ar tai iš tikrųjų yra labai daug? Manau, kad tai yra pakeliama.

Dabar dar vienas jūsų klausimas buvo dėl to, kad 18 ir 8 metų vaikas skirtingai valgo. Ponia Vilija čia sako, kad prieky visaip būna. Tikriausiai būna visaip, bet aš noriu pasakyti, kad jau dabar tvarkoje pasakyta, kad steigėjai turi teisę diferencijuoti ir vienai amžiaus grupei nustatyti didesnę maitinimo normą, kitai mažesnę. Taip liks ir dabar.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Ponia ministre, iš tikro jūs paskutiniuoju metu teikėte keletą paketų dėl paramos socialiai remtiniems, mokiniams ir motinystės institucijai. Žinoma, tai yra labai gerai, bet ir nemažai kainuoja. Bet praėjusių metų pabaigoje, kai paskutinį kartą buvo padidintos senatvės, invalidumo pensijos, Vyriausybė žadėjo, kad šių metų pradžioje tos pensijos vėl bus didinamos. Iki šiol negirdėti. Gal jūs galėtumėte mus kuo nors, kokia nors žinia, taip pat pradžiuginti?

Baigdamas dar norėčiau paklausti dėl Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo. Atrodo, kad savivaldybių funkcijos perduodamos apskričių administracijoms. Ar ir funkcija, ir pinigai perduodami, ar tiktai funkcija?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar dėl pensijų. Aišku, tai ne tas klausimas, bet visiems labai rūpimas. Iš tiesų Vyriausybė yra užsibrėžusi labai ambicingą tikslą – pasiekti, kad vidutinė pensija būtų 650 litų. Šiandien yra 454 litai. Noriu pasakyti, kad manau, kad dar pavasarį Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl pensijų didinimo šiais metais. Kaip tik šiandien „Sodroje“ buvo spaudos konferencija. Jau galime vertinti dviejų mėnesių rezultatus, kurie yra neblogi, nes tiesiogiai priklauso nuo mūsų valstybės ekonomikos. Manau, kad padidinti būtų galima tikrai ne mažiau kaip vidutiniškai 50 litų, kaip buvo šiemet, o gal net ir daugiau. Tai mes svarstysime įvertinę visas aplinkybes.

Dabar dėl apskrities. Iš niekur jokios funkcijos nepaimamos, bet į Apskrities valdymo įstatymą mes įrašome funkciją, kad jos, kaip steigėjos, irgi yra atsakingos už moksleivių maitinimo organizavimą, nes yra mokyklų, kurių steigėjos yra apskritys. Apskritys irgi turės susiplanuoti lėšas, reikalingas administravimui. Tais atvejais, kai vaikai lanko bent pagal bendrojo lavinimo programas, steigėjai yra ir apskritys. Čia numatome viską, kad visiems būtų aišku, kas už ką atsakingas. Apskritys dėl to neprieštaravo, tiesiog jos turės dirbti tą darbą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narė gerbiamoji V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, Lietuvoje mes turime teisingumo ministeriją, kuriai priklauso Kalėjimų departamentas. Kaip žinote, Respublikoje turime dvi įstaigas – Nepilnamečių pataisos namus ir Panevėžio mergaičių kalėjimą. Ten iki šiol vaikai, pažeidžiant Vaiko teisių konvenciją ir kitus teisės aktus, per parą yra maitinami už 3,97. Noriu paklausti, ar šis įstatymas apims, nes tai taip pat yra nepilnamečiai vaikai, ir jie mokosi ten esančiose mokyklose?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai yra truputį kitokio pobūdžio, nes ten tos normos, apie kurias jūs kalbate, yra net didesnės, bet kad jos yra kitokios, negu čia numatyta… Apie tai, ką jūs kalbate, gerbiamoji Vaidevute, jūs ne kartą kalbėjote. Jūs teisingai sakote. Kiek aš žinau, teisingumo ministras tai tikrai žino ir mes aptarėme, kad, formuojant biudžetą, reikia suplanuoti lėšas, numatyti didesnes maitinimo normas nepilnamečiams, esantiems laisvės atėmimo vietose. Jūs esate ir raštu išdėsčiusi, jūs esate ir konferencijoje kalbėjusi. Lieka tiktai tam turėti pinigų, kurie tikrai nėra labai dideli.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, šiuo metu atskiri rajonai gauna nevienodai lėšų mokiniams maitinti, turiu galvoje vienam vaikui. Nevienodai. Vienur 3 litai, kitur gal 2 litai. Kodėl taip yra? Ateityje, matyt, bus vienodai – 3 litai pietums, 1,20 pusryčiams, visos mokyklos turės gauti vienodai pinigų vienam mokiniui. Dabar kažkodėl… Nežinau, kodėl taip yra.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, pasakyta – iki 3 litų. Iš esmės pagal pateiktas paraiškas visiems skiriami pinigai ir nėra nieko dėl to, kad dabar negalėtų gauti. Bet galbūt steigėjas susiplanuoja tokias lėšas ir mano, kad užtenka tų pinigų. Šiaip ir įstatyme mes numatėme, kad iki 3 litų pietums, iki 1,20… ne, pusryčiams yra iki pusantro lito, ir vasaros stovyklų metu – 7,5 lito vaikams maitinti, tai yra „iki“. Vienur dirba labai gerai ir gauna galbūt pigesnius produktus, kitur galbūt brangesnius, bet neturi teisės perkopti šios nustatytos ribos. Ji būna mažesnė, bet čia jau reikia žiūrėti, kaip jie sukalkuliuoja tas produktų kainas ir panašiai. Bet šiaip tokios nuostatos yra nustatytos ir neturėtų kažkaip kitaip skirti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia Seimo narys H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, visiškai pritariu jūsų pateiktai pataisai, tačiau vis dėlto noriu paklausti. Dabar mokykloje mokiniai, vaikai bus skirstomi į pasiturinčius ir nepasiturinčius. Suprantu, kad biudžetas yra ribotas, bet, kiek žinau, nėra deficitinis, yra pakankamai lėšų. Ar jūs nemanytumėte, kad reiktų visus vienodai maitinti, kad nebūtų jokios diskriminacijos. Pasiturintys… Vaikai labai dėl to išgyvena ir paskui vienas kitą vadina pasiturinčiu, nepasiturinčiu. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš suprantu jūsų klausimą ta prasme, kad galbūt tikrai kitą kartą pasigirsta įžeidinėjimų, aš sakau, tai yra mūsų, suaugusiųjų, brokas, nes mes taip išauklėjame vaikus.

Mes kažkada svarstėme Vyriausybės Strateginiame komitete šitą klausimą, buvo įvairių nuomonių. Žinoma, net jeigu mes ir apie lėšas nekalbėsime, dabar tas 60 mln. plius 15 administravimui, tai yra vis tiek biudžetinės lėšos, vieno ar kito biudžeto, taigi būtų 75 mln. skirti 22% moksleivių. Tai dar reikėtų 4 kartus padidinti, gal ir būtų apie 300 mln. litų, galbūt ir pakelia tai valstybė, priklauso nuo to, kam tu skirsi prioritetą. Bet, kalbantis ir pačiose mokyklose, kyla ir toks klausimas, kad dalis vaikų nevalgo, o tas bandeles mėto. Lieka labai daug produktų. Ar tai tikrai būtų racionaliai panaudotos lėšos, ar negeriau būtų apskritai apie mokinio krepšelį ir kitas reikmes kalbėti? Kol kas Vyriausybė tikrai mano, kad turime truputėlį išmokti gerbti tai, ką duoda nemokamai.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausimai baigti. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam paketui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Tai pritariame įstatymo projektams Nr.XP-1096, Nr.XP-1097, Nr.XP-1098 ir Nr.XP-1099. Siūlomi komitetai. Nr.XP-1096 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Biudžeto ir finansų komitetai. Nėra. Pritarta.

Nr.XP-1097. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros ir Biudžeto ir finansų komitetai. Pritarta.

Nr.XP-1098. Pagrindinis – tas pats ir papildomi tie patys. Kitokių pasiūlymų nėra, pritarta.

Ir Nr.XP-1099. Taip pat tie patys komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Svarstymo data siūloma balandžio 25 dieną. Ačiū.

Aplinkos ministro A.Kundroto atsakymai į Seimo narių klausimus

Pereiname prie mūsų darbotvarkės klausimo, tai yra aplinkos ministro A.Kundroto atsakymo. Aš nežinau, gerbiamasis ministre, ar jūs norėsite iš pradžių ką nors pats pasakyti, ar iš karto lauksite klausimų? Gal klausimų. Tai, gerbiamieji, pasiruoškite. Ministras tribūnoje. Pirmasis klausia Seimo narys vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Džiaugiuosi, ministre, kad jūs šiandien Seime stovite tribūnoje ir galiu paklausti labai svarbaus Lazdynų apygardos rinkėjams klausimo. Praėjusią savaitę, gerbiamasis ministre, į jus, kaip ministrą, kuruojantį aplinkosaugos sritį, kreipiausi su oficialiu paklausimu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ planuojamų šalia Lazdynų, Jočionyse, atlikti medicininių ir kitokio pobūdžio atliekų deginimo darbų, neatlikus jų veiklos poveikio gyvenamajai aplinkai studijos. Bent tokią informaciją aš gavau ne iš vieno ir ne dviejų į mane besikreipusių lazdyniečių. Kol kas dar nesu gavęs jūsų raštiško atsakymo, bet naudojuosi proga, pone ministre, gal jūs galėsite paaiškinti ir pateikti bent preliminarią informaciją, būčiau jums dėkingas. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo konkrečiu klausimu poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas. Atliktas gal per daug seniai, palyginti su dabartine diskusija, 2001 metais, kai buvo priimtas sprendimas tokį objektą statyti. Kaip žinote, čia yra Vilniaus savivaldybės atitinkami sprendimai ir veiksmai ir, be abejo, Lietuva neblizga dėl medicininių atliekų tvarkymo, taigi tokie objektai yra reikalingi.

Sprendimas buvo priimtas taip, kaip ir priklauso pagal Lietuvos įstatymus. Kitas dalykas, kad prasidėjo šiokia tokia diskusija ir apie daromą poveikį, nors dar pati įranga nėra iki galo sumontuota ir tikrai deginimas dar nevyksta. Aš manau, kad diskusiją galėjo sukelti tas dalykas, kad tokio tipo įrenginiams reikia integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimo, vadinamojo TIPK leidimo. Ir pagal tokio leidimo gavimo tvarką turi būti pateikiama informacija visuomenei. Matyt, Vilniaus regiono departamentas kažkokią informaciją teikia ar bent tai, kad toks leidimas yra svarstomas ar bus svarstomas. Iš tikrųjų, matyt, dabar reikėtų galvoti apie leidimo gavimo procedūrą ir visuomenės dalyvavimą diskusijose, nes, kiek aš esu nagrinėjęs tą klausimą, pats poveikio aplinkai vertinimo, kaip jūs įvardijote, procesas buvo įvykdytas. Taip pat esu girdėjęs, kad ši įmonė norėtų tvarkyti daugiau negu medicinines atliekas, ir, be abejo, Aplinkos ministerijos, o tiksliau, Vilniaus regiono departamento atsakymas yra vienas ir labai aiškus – tokiems dalykams reikia iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jeigu būtų nukrypstama nuo tokio atliekų tvarkymo sąrašo, kuris buvo pradiniame laikotarpyje nagrinėtas, tai procesas turi būti pakartotas. Dabar yra tokia situacija, bet mes dar raštu jums išdėliosime tą visą klausimą konkrečiau. Žmonės šiek tiek sujudo tikrai ne dėl to, kad ten yra kokių nors išmetimų, nes išmetimų dar negalėjo net būti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia pagal tvarką Seimo narys gerbiamasis A.Čaplikas. Atsisakote, taip? Tada gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti jus dėl gerai žinomo ir užstrigusio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą. Kaip žinote, šio įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas šiuo metu įstrigo Seime. Teko dalyvauti susitikime Utenoje, kur prasidėjo tam tikros diskusijos, tai „žalieji“, tai savininkai susitinka. Ir jūs ten buvote įvardytas, tiksliau, ministerija, kaip vienas iš priešininkų, kad vis dėlto būtų atkuriama nuosavybė parkuose ir išperkamose teritorijose. Norėčiau sužinoti, ar jūsų nuomonė dėl savininkų šiek tiek minkštėja, ar ne? Vis dėlto manyčiau, teisybė turėtų būti. Žmonės, net tie, kurie… Teko matyti tuos žmones, tai paprasčiausiai seni žmonės, kurie jaučia tam tikrus sentimentus savo buvusioms teritorijoms, savo tėvų žemei ir panašiai. Tikrai nejaučiama, kad jie imtųsi statyti, pardavinėti ir panašiai. Galbūt reikėtų apriboti griežčiau, bet norėčiau sužinoti jūsų požiūrį. Ar vis dėlto jūsų požiūris minkštėja, ar vėlgi toks pat griežtas, koks ir buvo?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs klausiate lyg ir manęs, bet sprendimas yra jūsų, sprendimas yra Seime. Projektas yra pateiktas Vyriausybės. Taip, kaip yra pateiktas, ten būtų grąžinama į tokią pačią situaciją, kuri buvo 1999–2001 m., kai miško parkai buvo grąžinami. Be abejo, pati jautriausia padėtis yra Utenos apskrityje, nes, užuot grąžinus miškus teisėtiems savininkams, ten buvo labai susirūpinta visokiais perkėlimais ir atidavimais ne tam, kam priklauso, o tam, kas tą žemę persikėlė į šį regioną. Iš tikrųjų apie 700 ha miško iš 44 tūkst., apie 44 tūkst. ha yra miškų, priskirtų parko kategorijai, taigi yra likę tie 700 hektarų. Vyriausybė savo požiūrį pareiškė, tas įstatymo projektas yra Seime ir tikrai tik nuo jūsų priklauso, kaip dabar spręsite. Aš tikrai nenorėčiau dabar dėlioti savo asmeninių nuostatų, nes visiškai turiu remti Vyriausybės pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis S.Pabedinskas. Ruošiasi gerbiamasis J.Juozapaitis.

S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu turbūt jums pabodo girdėti tokius klausimus – kaip su Panevėžiu. Panevėžio statusas šiandien yra dar pakibęs ore. Šio miesto pramonės įmonės, įstaigos, organizacijos, pagaliau tie, kurie nori investuoti į Panevėžį, tikrai nori žinoti ateitį. Ar galima tikėtis greitu laiku, kad jūsų Aplinkos apsaugos ministerijoje, komitetuose bus išanalizuota ši situacija ir Panevėžys atgaus tai, ką buvo praradęs, būtent metropolinio miesto statusą? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų analizuoti tikrai nebėra ką, nes mes ir su jumis susitikę diskutavome, ir atitinkamos studijos buvo parengtos, ir sprendimas iš esmės yra aiškus. Nėra aiški procedūra, pagal kurią tą sprendimą priimti. Iš tikrųjų esame lyg ir tokius du dalykus padarę. Pirma, Teritorijų planavimo įstatyme įrašėme atitinkamą pataisą, kiek žinau, rytoj ir komitetas svarstys šio įstatymo projektą, ir toliau, matyt, bus plenariniuose posėdžiuose diskutuojama. Jeigu jūs palaikysite tą pakeitimą, pati procedūra būtų kur kas lengvesnė ir nereikėtų to kito varianto. Kitas variantas yra tai, kad biudžete yra numatyta 100 tūkst. litų Lietuvos bendrojo plano keitimui. Tas keitimas pagal visą procesą, be abejo, su labai optimistiniu vertinimu tiktai metų pabaigoje matyt, atsidurtų Seime, nes čia vėlgi turi būti patvirtintas bendrasis Seimo sprendimų planas. Aš manau, kad kur kas racionaliau tokiais nesudėtingais atvejais, kai visi sutaria iš esmės, leisti padaryti pakeitimus be viso to sudėtingo proceso. Taigi jeigu jūs pritarsite tam įstatymo straipsniui ir jis bus priimtas, aš manau, kad galim žadėti po įstatymo priėmimo, po 3–4 mėnesių, kad tas klausimas bus išspręstas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Juozapaitis. Ruošiasi gerbiamasis P.Baguška.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, daug diskutuota dėl žemės nuosavybės grąžinimo valstybiniuose miškuose, valstybės saugomose teritorijose, taip pat statybų klausimais. Prieš savaitę Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ką galite pasakyti tuo klausimu?

A.KUNDROTAS. Tikrai labai dėkui už klausimą. Labai svarbus sprendimas praeitą savaitę buvo priimtas Konstituciniame Teisme. Ir iš tikrųjų tas, kas stebėjo situaciją, šiek tiek žinojo apie tam tikrus svyravimus kai kuriuose mūsų teismuose, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar kai kurios Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo nuostatos nėra per daug ribojančios ar antikonstitucinės. Džiaugiuosi, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad ne. Iš tikrųjų, kai yra visuomeninis interesas, o saugomos teritorijos, valstybiniai miškai yra būtent visuomeninio intereso akiratyje, privatus interesas gali būti ribojamas. Ir būtent Konstitucinis Teismas buvo tokios nuomonės, kad sklypų skaidymas, pavyzdžiui, miškų mažiau negu 5 ha, taip, kaip dabar yra nustatyta, neleidžiamas. Dėl to viskas gerai. Dėl statybų ribojimo irgi ne ant senų pamatų, ir nusprendė, kad yra viskas gerai. Dar svarbu tai, kad, Teismo nuomone, jokie sprendimai negali įteisinti tokios neteisėtos situacijos, t.y. jeigu nebuvo galima statyti, tai vėlesni veiksmai tą objektą lyg ir jau gali legalizuoti. Buvo pasakyta, kad ne, kad turi būti grąžinta į pradinę padėtį. Aš manau, kad tai iš tikrųjų visiems nurodė gerą kryptį ir aiškumą šiais klausimais.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys P.Baguška. Ruošiasi gerbiamasis V.Volčiokas.

P.BAGUŠKA (MSG). Gerbiamasis ministre, Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2005-ieji“ parodė, kad Aplinkos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose gana aukštas korupcijos lygis. Ji užima penktą vietą pagal korupcijos mastą iš 13 šiame sąraše esančių ministerijų. Pažymėtina, kad labiausiai korumpuota laikoma jūsų ministerijai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Būtų toks klausimas: kokias priemones jūs naudojate dabar ir kokių papildomų priemonių imsitės po šių sociologinių tyrimų rezultatų korupcijai mažinti? Ačiū už atsakymą.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tokia studija yra. Mes galime diskutuoti, kiek pagrįsti yra tam tikri teiginiai ir tas iškėlimas į pirmą, penktą ar dar kokią nors vietą. Be abejo, tai yra tam tikras signalas, kad reikia žiūrėti, reikia žiūrėti labai kruopščiai. Ką mes darom? Mes ministerijoje turime kontrolės skyrių, kuris užsiima bet kuriuo signalu. Jeigu yra įtariama, kad gali būti koks nors korupcinis veiksmas ar reikalavimas, ar dar kažkas, tai šis skyrius nagrinėja. Lygiai taip pat yra vadinamoji karštoji telefono linija, kai galima anonimiškai pranešti apie bet kokį veiksmą. Ir, be abejo, patys kiek įmanoma tokią informaciją renkame, jeigu kažkur pasirodo signalas.

Konkrečiai dėl šios paskutinės studijos. Mūsų specialistai buvo susitikę su STT specialistais. Mes parengsime konkretesnį veiksmų planą. Turime, kaip ir visos Vyriausybės įstaigos, tam tikrų antikorupcinių veiksmų planą, bet dabar dar kartą norime pasižiūrėti, ar ši informacija dar duoda kokio nors pagrindo dėl veiksmų koregavimo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Volčiokas. Ruošiasi gerbiamasis V.Gedvilas.

V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt puikiai žinot, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plane numatyta, kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. turės būti uždarytas Kariotiškių sąvartynas. Sąvartyno eksploatavimas buvo pagrįstas ir skaičiavimais, ir poveikio aplinkai tyrimais. Iš tikrųjų čia ekologinė bomba, kuri gali susprogti bet kada, ir žala bus labai didelė ne tik Trakų rajono savivaldybės gyventojams, bet ir Vilniaus miesto gyventojams. Norėčiau paklausti, kada ministerija ir jai pavaldžios institucijos išspręs klausimą dėl techninio Kariotiškių sąvartyno uždarymo projekto rengimo ir kodėl Kariotiškių sąvartyno uždarymo projektavimo darbai dar nepradėti, nors iš tikrųjų jie turėjo būti pradėti jau praeitą vasarą? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Būtų geriau, kad užduotumėte jį Trakų merui, nes visi vėlavimai, susiję su šio projekto įgyvendinimu, yra dokumentų projektui reikalingų dokumentų pateikimo vėlavimai. Kai tik koks nors sprendimas priimamas savivaldybėje, iš karto lyg ir kažkas kitas kaltas ir turi per tris dienas tą įgyvendinti. Yra grafikas, yra aiškiai nustatyta, kiek kiekvienam žingsnyje kas vėlavo. Lygiai tas pats buvo ir su Kariotiškių sąvartyno uždarymu. Aš dabar netgi nežinau iš atminties, ar šiandien jau visi tie sprendimai, kurie turėjo būti priimti savivaldybėje, yra priimti. Taigi atitinkamai toks vėlavimas koreguoja visą projektą.

O šiaip reikėtų pradėti nuo to, kad Atliekų tvarkymo įstatymas yra įvardijęs, kas yra atsakingas už komunalinių atliekų tvarkymą. Tai yra savivaldos klausimas. Taigi tas centralizuotas požiūris į regioninę sistemą irgi neatima iš savivaldybių atsakomybės. Jeigu jos greičiau judėtų, suinteresuotai judėtų, greičiau parinktų tas vietas, projektas būtų kur kas greičiau įgyvendintas, ir tais terminais, kokiais buvo numatyta. Dabar nieko nepadarysi, terminai kažkiek koreguojami.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo vicepirmininkas gerbiamasis V.Gedvilas. Ruošiasi Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, 2005 m. lapkričio 16 d. bendrame Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų posėdyje mes labai optimistiškai kalbėjome apie europinę paramą aplinkos projektams. Buvo išreikšta keletas nuogąstavimų dėl paramos panaudojimo. Šiandien žiniasklaidoje pasirodė įvairių straipsnių, kad mūsų ministerija nepakankamai skiria dėmesio, galbūt nepakankamai koordinuoja ir nepakankamai gerai pasirenka strategiją įgyvendinant europinę paramą.

Aš suprantu, ministre, kad nėra taip paprasta ir yra gana sudėtinga, tačiau noriu šiandien jūsų paklausti, nelaukdamas kito Europos reikalų komiteto posėdžio, galbūt ir bendro posėdžio, kaip vis dėlto sekasi įgyvendinti aplinkosaugos projektus? Ar jūs ir šiandien taip pat optimistiškai galite teigti, kad viskas yra gerai? Jeigu gerai, tai mes taip pat labai džiaugiamės, o jeigu yra kokių problemų, tai norėčiau iš jūsų išgirsti. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų niekada neteigiau, kad viskas yra gerai. Aš pripažįstu tas problemas ir sakau, kad esame atsilikę pora metų, nuo 2000 metų, kai jau projektai pradėjo eiti, iki 2002 metų nebuvo jokios institucijos, ir tiktai man atėjus į šį postą mes ją įsteigėme ir, be abejo, tas dvejų metų vėlavimas yra gana svarbus ir našta gana sunki. Mes lygiai taip pat kalbėjome apie planavimą, kokie turėtų būti tempai, kad tos lėšos būtų panaudotos laiku, nebūtų prarastos ir panašiai.

Už kiek milijonų bus pasirašyta projektų, tiksliai nepamenu, bet man atrodo, buvome žadėję 600 milijonų. Dabar yra 623 mln. pasirašytų projektų ir panaudota apie 260 mln. lėšų, jau išmokėta. Abu tie skaičiai yra pagal grafiką, kurį mes kartu su jumis svarstėme. Kol kas judame į priekį, labai intensyviai ruošiamės naujajam finansiniam 2007 m. periodui, kuriuo iš esmės, kaip aš kalbėjau mūsų susitikimo metu, keičiame sistemą. Tai yra ne paraiška, o paskui projektavimas, konkursas ir projekto įgyvendinimas, bet projektas, kuris iš esmės 2007 m. turi būti parengtas, ir geriausia, kad iki pinigų skyrimo būtų organizuoti ir konkursai, kad žinotume tikslią sumą, kiek kainuos. Į visus pažadus orientuojamės, projektavimo darbai vyksta, ir manome, kad 2007 m. periodui mes rengiame pakankamai projektų, kad padengtume tą kvotą, kiek yra numatyta.

Nuo 2008 m. ir vėliau sistema, kaip buvome kalbėję, po truputį bus decentralizuojama, pereis savivaldybių atsakomybėn, kaip dabar yra su struktūriniais fondais, kai projektus rengia ir teikia vertinti patys. Jau šių metų biudžete skirta lėšų savivaldybėms tiems projektams parengti. Mes bijojome, kad 2007 m. sistema dar gali „neįsivažiuoti“, todėl, kaip minėjau, centralizuotas požiūris išlieka, bet vėliau jau pereina į kitą ciklą, daugiau į savivaldybių atsakomybę. Iš tikrųjų labai sunkiai, su didele įtampa, bet tuos pažadus, kuriuos esame davę, vykdome.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V.Žiemelis. Ruošiasi Seimo narys V.Čepas.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vietoj manęs klaus mano frakcijos kolega L.Sabutis.

PIRMININKAS. Pašom. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Mes, be abejo, visi gerbiame savo aplinką, kurioje gyvename, jūsų pareigos dar garbingesnės, nes esate Lietuvos aplinkos apsaugos ministras. Kaip jūs suderinate tokius du tartum prieštaraujančius tarpusavyje polius kaip aplinkos apsauga ir urbanistika? Ir, svarbiausia, domina, kaip pasiteisina valstybės skiriamos biudžeto, ir ne tik biudžeto, lėšos, priimamos priemonės dėl oro ir dirvožemio užterštumo mažinimo bei jų švarumo išlaikymo? Man atrodo, šią sritį mes tartum pamirštame, nors tai yra itin svarbūs reikalai tiek ministerijai, tiek Vyriausybei, tiek Seimui.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo antrosios dalies. Oro taršos mažinimo projektams įgyvendinti biudžetas lėšų neskiria, bet naujojoje perspektyvoje yra numatyta galimybė skirti lėšų dideliems deginimo įrenginiams, t.y. didelių elektrinių valymo įrangai, diegti. Be abejo, tai, kas vyksta dėl Ignalinos, Elektrėnų, Lietuvos elektrinės, vieno bloko filtrai jau yra uždėti ir efektas yra didžiulis, apie 2000 t teršalų šiuose filtruose sugaudoma. Daugiau orientuojamasi į Europos Sąjungos paramą ir šioje bei naujoje perspektyvoje yra numatoma, kad įmonės galės kreiptis ir gauti lėšų savo projektams, susijusiems su oru, įgyvendinti.

Dėl dirvožemio taršos pagrindiniai veiksmai buvo siejami su senų pesticidų išvežimu. Ta programa, kaip žinote, iki Naujųjų metų yra baigta, yra išvežta, užterštos vietos valomos ir prižiūrimos.

Be abejo, tai du skirtingi poliai, ir tam tikra interesų priešprieša yra. Tačiau visi mes bandome kalbėti apie darnią plėtrą. Būtina derinti ekonominius, socialinius gamtos apsaugos interesus. Aš irgi šioje institucijoje, kuri priežiūri abi dalis, stengiuosi vienų ir kitų interesus suderinti, kad plėtra būtų darni. Be abejo, kada nors bus galima kalbėti apie vieno ar kito sektoriaus persvarą, tačiau jeigu klaidos pastebėtos, mielai taisau. Manau, nėra nieko skirtingo nuo kitų valstybių. Jeigu paimtume Nyderlandus, Suomiją, tai ten statybos reikalai taip pat yra susiję su gamtos apsaugos reikalais. Kitose valstybės taip pat yra panaši sistema.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi Seimo narys B.Pauža.

V.ČEPAS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, nors ir gerbiu jus, turiu konstatuoti, kad jūsų ūkyje netvarka perauga į nevaldomą chaosą. Valstybės saugomose teritorijose išgrobstytos žemės, o tie, kurie ten jų turėjo, iki šiol jų neatgauna ir neaišku, kada atgaus. Draustiniai aptveriami tvoromis. Ne tik draustinių, bet ūkių ir ežerų teritorijos yra neprieinamos, nes šalia įsikūrę turintys pinigų verslininkai tvoras tveria net vandenyje.

Valstybės saugomose teritorijose, pirmiausia turiu omeny Neriją, vykdomos nesankcionuotos statybos net teismui priėmus sprendimą, kad jos nesankcionuotos. Suprantu, kad jūs, kaip ministras, negalite visko apžiūrėti, nes ūkis per daug didelis, iš esmės visa Lietuva. Kas yra, ar jūsų viduriniosios grandies asmenys yra nekompetentingi? Tada mokykite. Gal nemotyvuoti? Raskite būdų, kaip juos motyvuoti. O gal jie nenori dirbti? Tada juos paprasčiausiai reikėtų atleisti. Mano klausimas labai paprastas. Ką jūs numatote daryti, kad tokia situacija vieną kartą būtų baigta? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Niekaip negalėčiau sutikti su tokiomis tirštomis spalvomis, kurias jūs nupiešėte. Dėl žemės grąžinimo saugomose teritorijose turiu priminti, kad kaip tik 2001 m. gruodžio mėnesį Seime buvo priimtas įstatymas, kuris sustabdė tą chaosą, t.y. žemės perkėlimą į saugomas teritorijas, ir nuo to laiko jau galima grąžinti tik ten gyvenantiems ir teisėtiems tiek miško, tiek žemės savininkams. Taigi ši dalis buvo. Dabar tokios galimybės iš esmės nėra.

Jeigu kalbėtume apie statybų priežiūrą, daugelyje saugomų teritorijų situaciją peržiūrėjome. Lyginti su Kuršių nerija tikrai negalima. Kodėl atsiranda tokių pavyzdžių? Be abejo, tai yra klausimas, į kurį mes visi atsakinėjame esant įvairioms situacijoms. Kiek valstybės institucijų veikia, kiek kiekvienas matė ir kokius sprendimus padarė, ir kodėl netgi po to, kai teismas priima sprendimą – įpareigoja sustabdyti statybas, jos vis tiek tęsiamos. Tai jau ne ministro ir netgi ne statybos inspektorių kompetencija, tai yra teismo ir antstolių kompetencija.

Tai yra požiūris į pačią problemą, mūsų požiūris į įstatymus, kuriuos Seimas priima, ir jų laikymasis. Aš neatsiimu atsakomybės, kad reikia žiūrėti daugiau. Tai, ką mes turime savo sistemoje, bandau realizuoti per tiesioginius svertus, per administravimą. Statybose ta sistema, kaip žinote, šiek tiek kitokia. Yra apskritys, apskričių inspekcijos, kurios nepavaldžios ministrui. Tiesioginio poveikio priemones taikyti labai sunku.

Tai, kas pastaruoju metu padaryta per tų problemų paviešinimą ir viešą diskusiją, yra didžiausias ginklas. Iš patirties galiu pasakyti, kad trejus metus bandėme valdyti situaciją dėl savavališkų statybų, jos mažėjo kiekvienais metais po 200, praeitais metais sumažėjo 180. Dažnai sakoma, kad viskas didėja, bet savavališkos statybos sumažėjo. Tačiau jos gana jautrios kaip ir Kuršių nerijos atveju. Tik vieša diskusija, pareigūnų atsakomybė, nes pastaruoju metu iš esmės neteko darbo visi, kurie prisidėjo prie šios situacijos. Būtų dar geriau, kad būtų baudžiami didesnėmis piniginėmis sumomis, tuos pareigūnus mes galėtume įvertinti. Aš manau, kad bendrom pastangom ir ypač po to, kai valstybės auditas atliks visą statybos priežiūros sistemos reviziją, pateiks pasiūlymus, kaip reikėtų ją patobulinti.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis B.Pauža. Jeigu dar vienas spės, matyt, gerbiamasis A.Endzinas. Prašom.

B.PAUŽA (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dar 2004 metų pabaigoje Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija priėmė sprendimą dėl Klaipėdos uoste vykdomų gilinimo darbų poveikio žuvų išteklių mažėjimui ir dėl kompensavimo už tai žvejams. Šių metų sausio mėnesį Klaipėdoje pasitarime, kuriame ir jūs dalyvavote, mes kartu dar kartą aptarėme ir priėjome prie nuomonės, kad reikia parengti kompensavimo taisykles. Mes suprantame, kad tai ne vien jūsų ministerijos reikalas, tačiau prašom pasakyti, kokių veiksmų ėmėsi jūsų ministerija, sprendžiant šią žvejų problemą, ir gal galėtumėte pasakyti, kada bus patvirtintos šios mano minėtos taisyklės? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Kaip įstatyme yra pasakyta ar Vyriausybės nutarime (aš dabar nepamenu), bet tokios taisyklės yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija, ne Aplinkos. Tame susitikime buvo pasakyta, kad mes surengsime konferenciją ir aptarsime Kuršių marių vandens druskėjimą. Kaip žinote, ji buvo surengta. Mes savo išvadas pateikėme, informacija yra pateikta, bet kiekvienas turi daryti savo darbą. Įvertinimus davėme, toliau jie turi būti imami ir svarstomi. Aš manau, kad tikrai yra gana daug galimybių paklausti. Aš netgi negaliu atsakyti, nes nežinau, ar yra kiek nors pažengta rengiant tą kompensavimo tvarką Žemės ūkio ministerijoje.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Atsiprašau likusių, kurie nepaklausė. Pusvalandis praėjo. Labai atsiliekame nuo darbotvarkės, todėl pereiname prie kito mūsų klausimo. Ačiū.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-990A (pateikimas)

Yra labai trumpas Č.Juršėno prašymas. Rezervinis klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-990. Pranešėjas – Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Toliau pagal darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mano projektas atsirado todėl, kad šio įstatymo viena dalis jums buvo pateikta rytinio posėdžio pabaigoje. Pagal mūsų galiojantį Statutą ir kiti pasiūlymai dėl vieno ir to paties įstatymo turi būti nagrinėjami kartu. Taigi kokia mano siūlymo esmė? Ten buvo kitas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo siūlymas. Mano siūlymo esmė tokia, kad žmonės, pradėję dirbti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, negali dalyvauti politinės partijos ir politinės organizacijos veikloje. Tai yra pasiūlymas, jeigu pradėsime nuo Prezidento, analogiškas siūlymui, kuris yra įtvirtintas įstatyme dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių, dėl policijos pareigūnų, prokurorų, Kalėjimų departamento, Valstybės saugumo departamento, Vidaus tarnybos, Valstybės sienos apsaugos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, STT pareigūnų. Štai toks reikalavimas, kuris visiems žinomas, ir jis yra taikomas. Aš manau, kad jis galėtų būti taikomas ir šiai labai svarbiai komisijai. Tai yra 23 straipsnio 2 dalies pakeitimas, tiksliau, papildymas, kuris skamba taip: „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys negali dalyvauti politinės partijos ir politinės organizacijos veikloje“.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Primenu Seimo nariams, kad yra šio įstatymo projekto pateikimas. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų dabartinis pasiūlymas yra analogiškas mano su kolega teiktam siūlymui. Tuo metu Teisės departamento išvada, gerbiamosios Onos Buišienės, buvo tokia, kad tai siaurina politinių partijų galimybes aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime ir panašiai, nors formuluotė tikrai atitinka ir iš esmės yra identiška. Jūsų pasiūlymui Teisės departamento išvada labai lakoniška – jokių pretenzijų nėra. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti? Vieniems išvada yra teikiama su tam tikra nuoroda, jog yra siaurinamos politinių partijų teisės, o kitam siūlymui tikrai to nėra. Be abejonės, manau, kad į tai Teisės departamento vadovas, ko gero, turėtų atsakyti, bet gal jums teko susipažinti. (Balsas salėje) Taip, be abejo.

Č.JURŠĖNAS. Jis pasirašė. Aš noriu pasakyti, kad, be abejo, yra tam tikras ribojimas. Čia jokios kalbos nėra, bet klausimas, ar teisiškai mes turime teisę tai daryti, ar ne. Čia yra esminis klausimas, o svarstydami, jeigu po pateikimo jūs malonėsite pritarti, svarstydami frakcijose ir komitetuose, mes tada galutinai nutarsime, ar toks ribojimas mums yra priimtinas, ar ne. Mano manymu jis būtų tikslingas, nes jeigu žmogus eina į tokią komisiją, tai turi susitaikyti su tam tikrais apribojimais, kad nekiltų jokių abejonių, kad nagrinėjant tam tikrą bylą jam nereikėtų nusišalinti, nes jis yra tos ar kitos partijos narys. Štai kur yra mano siūlymo esmė. Čia nėra prieštaravimo tarp to, ką rašė anksčiau, ir tarp to, kas parašyta dabar, nes iš teisinės pusės iš tikro ką čia gali prikišti. Seimo valia įvesti ar neįvesti tokį apribojimą, o komentuoti galima ir taip. Aš nesiginčiju, kad toks aiškinimas gali būti, bet čia mūsų valia spręsti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Aš norėjau jūsų paklausti. Jeigu jūs siūlote, kad negali partiečiai būti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais, ar nereikėtų šią teisinę nuostatą taikyti plačiau, kad negalėtų būti prezidentūros, Seimo darbuotojai? Vienu žodžiu, ten, kur yra sprendžiami ne partiniai, o visuomeniniai klausimai, ten partiniams žmonėms ne vieta.

Č.JURŠĖNAS. Šis dalykas svarstytinas, bet jis, mano nuomone, yra per daug radikalus ir revoliucingas.

Antra. Prašyčiau nepainioti. Aš nesakau, kad žmogus, atėjęs į VTEK’ą, turi išeiti iš partijos. Jis tiktai pristabdo savo veiklą. Taip, būtent sustabdo veiklą, bet iš partijos neišeina.

PIRMININKAS. Dėkojame.

Č.JURŠĖNAS. Nario mokestį jis gali mokėti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū. Aš norėjau paklausti pono Č.Juršėno. Kiek aš suprantu, šio įstatymo projekto tikslas – mažinti šio pirmininko partinę priklausomybę nuo atitinkamų partijų, tačiau prašom pasakyti, ar nebūtų geriau, kad ne Seimo Pirmininkas, o Respublikos Prezidentas teiktų šį kandidatą? Juk, šiaip ar taip, Seimo Pirmininkas vis dėlto atstovauja partijai. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Tuos visus dalykus galima svarstyti ir aš pats kadaise esu teikęs, kai ėjau atitinkamas pareigas, ir vėliau įvairius įstatymų projektus dėl papildomų teisių, nenumatytų Konstitucijoje, suteikimo Prezidentui. Man atrodo, kad mes pakankamai mūsų parlamentinėje Respublikoje Prezidentui suteikėme papildomų teisių. Gal kai kurias reikėtų persvarstyti. Ne atimti, bet persvarstyti. Taigi šiuo atveju, manau, kad kol kas užtenka to mano siūlymo, o diskutuoti mes galime ir dėl to, ką jūs sakėte.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Pranešėjas jau ir atsakė į klausimą. Norėjau paklausti, kokia forma bus sustabdoma narystė? Jūs manote…

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, jis turi raštu tai padaryti. Tai turi būti įteikta raštu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimai baigti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? O ne, atsiprašau. Yra norinčių pasakyti nuomonę. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mes anksčiau turėjome įstatymų, kuriais net buvo draudžiama valstybės tarnautojams, žmonėms, esantiems valstybės tarnyboje, iš viso priklausyti ir tuo deklaruoti savo kokias nors pažiūras. Tada pasitaisėme ir parašėme, kad kai kuriose valstybės tarnybose žmonės tiesiog turėtų sustabdyti savo narystę. Dabar netgi dar pagerinome, kad jie gali būti partijose, bet neturi užsiiminėti kokia nors aktyvia veikla. Aš tikrai paremčiau Seimo Pirmininko pavaduotoją, kad į tokias pareigas einantis asmuo turėtų sustabdyti savo partinę priklausomybę arba narystę, raštu tai deklaruodamas, tam savo darbo periodui, nes priežastis labai paprasta. Jeigu kyla koks nors ginčas ir tame ginče, pavyzdžiui, figūruoja jo partijos pirmininkas ar koks nors atsakingas partinis veikėjas, tai jam reikėtų nusišalinti nuo tokio tyrimo, jeigu jis būtų tos partijos narys. Dabar sustabdęs savo partinę narystę jis gal kaip neutralus asmuo tuo metu galėtų tą ginčą nagrinėti. Jeigu jis nusišalina, tai kas, pavaduotojas tada jo imasi? Komisijos pavaduotojų mes čia Seime netvirtiname, ar jis gali vadovauti tokiai komisijai. Vėl kyla visokių klausimų. Todėl šis siūlymas, aš manau, yra tikrai logiškas, tikrai suprantamas ir objektyvus ir siūlyčiau jį paremti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ir nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, toks kosmetinis pasiūlymas, ką pasakė pranešėjas, kad jis sustabdys įgaliojimus, bet ir toliau mokės partinį mokestį, parodo, aš taip pasakysiu, viso šito sprendimo fikciją. Jeigu tu mokėsi mokestį, tai atitinkamu momentu neoficialiai galėsi būti iškviestas į partiją ir tau bus pasakyta, kad „Nu, nu!“, bet partijos pirmininko tu negali liesti, jeigu jis yra valstybės premjeras.

Manau, kad tai yra netinkamas siūlymas, ir aš esu prieš. Prieš dėl to, kad šis siūlymas turi būti kur kas radikalesnis. Mano nuomone, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu negali būti partinis žmogus. Mes matėme prieš tai buvusį socdemų atstovą Algirdą Meškauską, kuris čia, kai jį tvirtino į komisijos pirmininkus, dievagojosi, kad jis bus objektyvus ir partiniai interesai neišlįs. O paskui mes pamatėme, kad vis dėlto tie partiniai interesai lenda. Todėl nereikia apgaudinėti savęs. Jeigu sprendžiame šitą klausimą, tai mes jį turime spręsti iš esmės.

PIRMININKAS. Dėkojame. Išsakytos nuomonės už ir prieš. Pasiruoškite, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Balsuojama dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-990. Prašau išreikšti balsuojant, kas pritariat po pateikimo, o kas prieš.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 58, prieš – 5, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomo nėra. Ar yra pasiūlymų dėl papildomo komiteto? Gerbiamasis Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi man kelia rimtų abejonių šio projekto atitiktis Konstitucijai, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti papildomas komitetas, kuris šiuos klausimus svarstytų. Ir aš dar norėčiau iš karto pasakyti repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Tai iš karto prašau.

R.ŠUKYS. Matote, Konstitucijos 35 straipsnis piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai, veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ir kad niekas negali būti varžoma, niekaip ta teisė negali būti varžoma. Konstitucija faktiškai išsamiai nustato, kokiems pareigūnams yra draudžiama dalyvauti politinių partijų veikloje. Nemanau, kad Seimas yra laisvas piliečių teises, priklausomai nuo jų veiklos, va taip laisvai interpretuojant, patinka, nepatinka viena ar kita politizuota pareigybė ar nepolitizuota, kur dalyvauja partijos narys… Kitas dalykas reglamentuoti, kaip tuo užsiimti turi partijos narys, kad negalima darbo metu ir panašiai. Aš manau, kad abejonių tikrai labai rimtų yra dėl šito projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam. Aš manau, kad mes pritariame dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo? Ir S.Pečeliūnas. Repliką, taip? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man truputį kilo abejonių ir norėčiau replikuoti, ką ponas E.Klumbys sakė, kad kažkoks keistas narystės sustabdymo traktavimas. Bent kiek man yra žinoma, jeigu žmogus sustabdo narystę, tai jis tikrai jokių mokesčių nemoka, jokios balsavimo teisės neturi, jokiuose renginiuose nesilanko. (Balsas salėje) Atsiprašau, pone Egidijau, jeigu ne jums, tegul būna Juršėnui, bet aš iš esmės sakau. Mes visi turime susitarti ir vienodai traktuoti, ką reiškia narystės partijoje sustabdymas. Nes jeigu kiekviena partija traktuos, kaip kam atrodo, tai tikrai priskaldysime malkų. Aš tada prašyčiau, nežinau, gal mūsų etikos ir procedūrų visokių sargų kokiu nors būdu išaiškinti, ką reiškia partinės narystės sustabdymas. Anksčiau visi suprato vienodai. Dabar žiūriu, kad to supratimo jau vėl atsirado visokio ir tai gali sukelti mums rimtų padarinių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už repliką. G.Šileikis irgi repliką, taip? Pasiūlymas. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Žmogaus teisių komitetą dar papildomą siūlyčiau.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl Žmogaus teisių komiteto? Nėra. Pritarta. Tai dėl komitetų sutariame ir siūlome svarstyti balandžio 25 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra. Ačiū.

Švietimo įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-964 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, tai yra Švietimo įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-964. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis V.Simulikas tribūnoje. Prašom.

V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, norėčiau pateikti grupės Seimo narių E.Žakario, D.Teišerskytės, V.Gedvilo, J.Dautarto ir mano teikiamą pasiūlymą, kuris skamba taip: „Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, išskyrus tuos, kurie mokosi pagal suaugusių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, mokymosi švietimo įstaigoje laikotarpiu draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės arba jos nustatytos institucijos nustatyta tvarka“.

Ką noriu pabrėžti? Kad iš tikrųjų kiekvienais metais mes turime labai tokių skaudžių nelaimių mokyklose, ir kai tos nelaimės įvyksta, mes puolame žiūrėti, kas yra, kaip ir kodėl. Ir kiekvienais metais po tų nelaimių mes ieškome kaltų, ar tai mokytojai, ar tai mokyklos, ar dar kas nors. Iš esmės, manau, kad neįvyktų tų nelaimių, kurios atsitinka sporto salėse, ypač tos nelaimės, kurios atsitinka techninių mokymų metu, tai yra dirbant su staklėmis ar dar su kitomis techninėmis priemonėmis, turėtų garantuoti valstybė. Aš buvau mokyklos direktorius, mokyklą statė 1992–1994 metais. Techninės priemonės buvo atvežtos 1972–1980 metų gamybos. Puikiai suprantame, kad 20–30 metų senumo techninė įranga sudaro prielaidas atsitikti nelaimėms. Nepaisant to, kad gali dirbti labai gabūs pedagogai, vis dėlto gali atsitikti nelaimė.

Manau, kad valstybė turėtų įsipareigoti (ne tik aš vienas manau, kolegos, kurie pasirašė, manau, kad ir dar ne vienas būtų norėjęs pasirašyti, daugelis jūsų palaikytų šią idėją) garantuoti tą minimalią apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų. Aš nekalbu apie tą socialinę privalomą vaikų gydymą nuo įvairių ligų, gripo ir viso kito, kas yra privalu, moka mokesčius tėvai ir kas įdėta į socialinį draudimą. Kalbame apie papildomą draudimą ypatingais atvejais.

Norėčiau sutikti su Teisės departamento dalimi išvadų. Yra vietų, kur komitetas galės pritarti, jeigu jūs pritarsite pateikimui, bet yra vietų iš tikrųjų, kur nesutiksiu. Manau, kad ir kolegos nesutiksite. Yra paskaičiuota preliminariai taip, nes jau yra praktika. Nuo sausio 1 dienos yra kelios mokyklos, kurios savo iniciatyva, tėvų, mokytojų ir direktorių iniciatyva, draudžia mokyklas. Apie tūkstantis mokinių, besimokančių mokykloje, yra draudžiami. Tai kainuoja apie 600 litų. Vienas vaikas yra draudžiamas 100 tūkst. litų. Tai yra nemaži pinigai, žinant tai, kad mokyklos jokių papildomų pinigų negauna. Jeigu seniau turėdavo tas vadinamąsias specialiąsias lėšas, jos dabar biudžete yra apskaitomos ir automatiškai biudžetas yra mažinamas tiek, kiek mokykla sugeba pati užsidirbti pinigų. Aš pats buvau direktorius ir žinau, kaip tai daroma. Tiesa, yra 2%, kuriuos mokyklos ypač stengiasi surinkti iš tėvų. Manau, kad tie tėvai, kurie yra patenkinti mokyklomis, jas skiria. Bet nejaugi tėvai turi dar kartą mokėti valstybei? Tai yra gal nedideli pinigai, 600 litų, apie tiek. Yra draudimo firmos, kurios yra parengusios projektus, įvairiausius modelius. Maždaug nuo 350 iki 600 litų mokyklai kainuoja visų vaikų draudimas. Manau, kad valstybei 1,5 mln. – maždaug tiek kainuotų mokslo metams… Yra kalbama apie mokslo metus, nes ne sausio 1 d. būna judėjimas. Moksleiviai yra prižiūrimi, apskaitomi toje mokykloje nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 dienos. Manome, kad tai turėtų būti mokslo metų draudimas.

Tai jeigu, kolegos, iš esmės pritartumėt ar turėtumėt man klausimų, mielai atsakyčiau.

PIRMININKAS. Taip, yra norinčių paklausti. Užsirašė 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašau.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik ir norėjau paklausti apie tas draudimo sąlygas. Vis dėlto man iškart kelia įtarimą, kad su 1,5 mln. jūs išspręsite šią problemą. Tą bando spręsti ir sveikatos apsaugos sistema. Deja, ten 50 tūkst. draudimas kol kas nieko nereiškia, nes ieškiniai yra šimtai tūkstančių. Todėl ir norėčiau paklausti, kokios draudimo sąlygos, nes tenka drausti savo vaikus, ir, tarkim, jeigu du vaikai, ten 20 tūkstančių, visais atvejais reikia mokėti 60 ar 70 litų, o jūs norite apdrausti visą mokyklą. Tai tada, patikėkit manim, tos sąlygos bus labai prastos ir iš esmės tas draudimas ne visai toks naudingas…

V.SIMULIKAS. Dėkoju už klausimą.

E.PUPINIS (TSF). …kaip gydytojų draudimas…

V.SIMULIKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aš ir pabrėžiau – nelaimingų atsitikimų mokyklose atsitinka vienas kitas, ačiū Dievui. Aš tikiuosi ir norėčiau, kad jų išvis nebūtų. Kalbam apie rimtus nelaimingus atsitikimus. Nekalbu apie mėlynę po akim ar dar ką nors – kalbam apie tuos atvejus, kai iš tikrųjų yra problemų.

Matematika labai paprasta. Jau yra patirties, yra siūlymų. Sakiau, draudimas vienai mokyklai kainuoja maždaug 600 litų. Draudimo kopijas, polisus tų mokyklų, kurios apsidraudusios, aš komitetui pateiksiu, jeigu jūs pritarsit po pateikimo. Ten yra sąlygos. Suprantama, gal ten ir ne viskas numatyta, nes tai yra pirmieji žingsniai, kadangi mokyklos savo iniciatyva, savo noru tuos žingsnius žengė. Lietuvoje yra 1557 mokyklos, dauginame iš 600, gauname maždaug 1 mln. 200 tūkstančių. Mes, su kolegomis pasitarę, numatėm dar truputį daugiau. Sakykim, gal tai kainuos dar dukart tiek, bet manau, kad vaikų sveikatai šiandien galima tuos 3 ar 2 milijonus surasti, nes būna išlaidų, kurias valstybė padaro, manau, be reikalo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Manau, kad dar atsiras ir darželių, meno mokyklų, sporto mokyklų ir t.t.

Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, posėdžio pirmininkas jau paklausė mano klausimo dalį, aš tikiuosi, jūs atsakysit, bet aš noriu jūsų paklausti.

Sakykit, juk mokykloje yra ne tik mokiniai. Mokykloje yra ir mokytojai, kurie irgi gali patekti į panašias sąlygas: tos pačios staklės, galbūt kur nors koks tinko gabalas nukris ant galvos ar dar kas. Ar jums neatrodo, kad, jeigu mes jau priimam sprendimą apdrausti mokinius, lygiai tuo pačiu draudimu turėtų būti draudžiami ir mokytojai?

V.SIMULIKAS. Dėkoju už klausimą. Atsakydamas į pirmininko repliką ir į pono Egidijaus klausimą, galiu pasakyti: jeigu bus siūlymų, kodėl gi ne? Bet mūsų tikslas ir supratimas buvo dėl tų, kur yra privalomas ugdymas. Visos papildomo ugdymo įstaigos yra neprivalomos – jūs galit eiti, galit neiti. O dėl mokytojų galima diskutuoti ir kalbėti, kodėl gi ne. Bet daugelis mokytojų pagal socialinės apsaugos įstatymus, įvykus nelaimingiems atsitikimams, gali papildomai gauti pinigų, o vaikai to negali. Yra nelaimingi atsitikimai grįžimo į darbą, išėjimo iš darbo, darbo metu, yra rašomi aktai, ir tai yra valstybės pinigai, kurie skiriami. Aišku, jie nėra tokie dideli, bet vaikai šiuo atveju yra skaudžiausia vieta, silpniausia grandis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis M.Žymantas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Pritardamas pačiai jūsų idėjai dėl draudimo, norėjau paklausti dėl pačios formos, kaip įsivaizduojate, nes, tarkime, medicinos įstaigoms buvo padidinta per įkainį. Tada jau pagal tai, kiek įstaiga uždirba, ji gauna galimybę apsidrausti. Ar galvojate eiti per mokinio krepšelį? Vis dėlto manyčiau, kad ir popamokinė veikla, ir kitos įstaigos taip pat turėtų būti draudžiamos tokia pat forma, bet tada turbūt neišeitų suderinti su mokinio krepšeliu.

V.SIMULIKAS. Taip, tai yra neprivalomas ugdymas. Gerbiamasis ministras mane papildė. Papildomo ugdymo įstaigos – sporto mokyklos, meno mokyklos – yra neprivalomos. Galima galvoti, jeigu mes turėsim pinigų. Galėčiau pasakyti, kad reikėtų Vyriausybės išvados dėl to, kiek reikėtų, pirma, pinigų, ir antra, kokia turėtų būti tvarka. Vis dėlto manau, kad Vyriausybė yra kompetentinga, Švietimo ir mokslo ministerijoje dirba iš tikrųjų kompetentingi žmonės, ir jie sugalvos tą sistemą, kad mokyklos… Labai lengva suskaičiuoti mokyklas, visos yra surašytos ir ugdymo prasme, ir programų prasme, ir nematau problemų, kad tai būtų sudėtinga sistema. Dėl sveikatos sistemos tikrai neišmanau, negaliu komentuoti.

M.ŽYMANTAS. Supratau. Bet, tarkim, jeigu atsiras prievolė, nebijot, kad pakils ir kaina?

V.SIMULIKAS. Aš manau, konkurencijos sąlygomis kaina liks maždaug ta pati. Jeigu šiandien pavienės mokyklos jau pradeda tą daryti ir galvoti… Teisingai, gal ne viskas protingai sugalvota, kaip gerbiamasis E.Pupinis klausė, gal ten yra tokių nišų, kur ne… Tam yra specialistai. Mes ir kalbam, kad tai yra Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tam yra specialistai profesionalai. Nemanau, kad aš galėčiau jiems pasiūlyti auksinį receptą. Yra Europos patirtis. Bent jau mūsų turimais duomenimis, Europos Sąjungos valstybėse vieno vaiko draudimui yra numatoma maždaug 10 eurų. Aišku, mums iki to lygio toloka, bet jau yra patirties, iš kurios galim pasimokyti. Aišku, nereikia perimti aklai, nes mūsų sąlygos gali būti truputį kitokios.

PIRMININKAS. Dėkojam. Jūsų nori klausti Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Seimo narys J.Jagminas. Prašau.

J.JAGMINAS (DPF). Labai ačiū. Aš labai sveikinu tokį projektą. Iš tikrųjų jis gal šiek tiek jau ir pavėluotas. Tačiau jūs sakėte, kad kainuos apie pusantro milijono litų. Gal reikėtų tuo šiek tiek suabejoti. Nors ir daugiau kainuotų, bet tai iš tikrųjų geras projektas ir aš pats jam labai pritariu. Iš kokių lėšų bus mokamos tos įmokos?

V.SIMULIKAS. Aš manau, iš biudžeto.

J.JAGMINAS. Iš biudžeto. Labai ačiū.

V.SIMULIKAS. Bent toks yra mūsų siūlymas.

PIRMININKAS. Kitas klausia Seimo narys gerbiamasis A.Endzinas. Prašau.

A.ENDZINAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų nežinau visos Lietuvos situacijos, tačiau prieš kurį laiką Mažojoje Lietuvoje mokyklų tinklas buvo toks, kad vaikui iki mokyklos nereikėjo eiti daugiau kaip 3 kilometrų. Šiais laikais, kai restruktūrizuojamas mokyklų tinklas, dažnam vaikui iki mokyklos tenka ne tik eiti, bet ir važiuoti, dažnai ir labai nemažai važiuoti. Kaip žinoma, važiuojant atsitinka visokių įvykių, ir labai prastų įvykių, deja. Sakykit, ar jūs numatote, kad vaiko kelias į namus arba vaiko patekimas į darbą, šiuo atveju į mokyklą, ir grįžimas namo taip pat bus draudžiamas, ar ne?

V.SIMULIKAS. Mūsų siūlyme to nėra, bet, jeigu jūs pateiksit tokį siūlymą komitetui, jeigu Seimas pritars po pateikimo, manau, galėsime kalbėti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nori paklausti Seimo narys gerbiamasis V.Kamblevičius. Prašau.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų gerai nuomonei, tačiau, mano nuomone, reikėtų, kad visu tuo draudimu centralizuotai užsiimtų Švietimo ministerija, parinktų rimtą draudėjų kompaniją, nes prasidės toks jovalas, kurio jūs neišsrėbsit.

V.SIMULIKAS. Šimtu procentų jums pritariu. Ir kolegos autoriai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nori klausti Seimo narys gerbiamasis V.Domarkas.

V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad šiandien, šiais laikais, kiekvienas šiek tiek pasiturintis ir šiek tiek uždirbantis žmogus galvoja ir apie savo ateitį, t.y. jis draudžia save ir draudžia savo vaikus. Aš jums turėčiau du klausimus. Sakykit, ar reikėtų visuotinio vaikų draudimo, ar galbūt iš pradžių reikėtų pabandyti ir, taupant lėšas, lėšas skirti tik socialiai remtinų vaikų draudimui. Tai vienas klausimas. Ir kitas klausimas. Jūs kalbėjote, aš esu buvęs jūsų kolega, sakykite, kaip jūs manote, ar nereikėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui kartu su Švietimo ministerija rengti projektą ir teikti Seimui dėl šios įrangos atnaujinimo? Nes (…) metai, tai susiję ir su ugdymo kokybe, saugumu ir kitais klausimais.

V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis kolega, visi vaikai, kurie mokosi mokykloje, man lygūs. Kai buvau direktorius, laikiausi tokio principo: nėra nei turtingų, nei ubagų. Visi vienodi. Jie ateina mokytis ir mokykla privalo jiems teikti vienodas sąlygas. Yra nelabai gabių, mažiau gabių – tai kita istorija. Visi vaikai yra lygūs, nepaisant to, ar tėvai turtingi, ar ne. Žaidimo sąlygos turi būti vienodos. Toks mano supratimas. Kolegos bendraautoriai ir komiteto nariai gal kitaip galvos, bet, nemanau, kad bus kitaip. O dėl programos, tai taip, suprantama, seniai laikas tą daryti ir daroma. Iš tikrųjų ministerijoje yra daug programų, ir būnant ministru A.Monkevičiui, ir esant naujam ministrui mokyklų tobulinimo programoms buvo skirta daug pinigų. Rankos neaprėpia visko. Eilėje yra profesinis mokymas, kurio mes laukiame ir galvojame, kas yra su profesinėmis mokyklomis. Jūs puikiai žinote, kad labai daug turime su aukštuoju išsilavinimu, bet profesinių įgūdžių turinčių žmonių neturime, nes jie išvažiuoja, ir tai yra bėda.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausimų laikas baigėsi, 10 minučių išnaudojome. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Nėra kitokių siūlymų? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną.

Seimo kreipimosi „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio - gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti pasiūlymų Seimui įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1037 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo kreipimosi „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 m. balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti pasiūlymų Seimui įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1037. Pranešėja – L.Graužinienė. Tai yra rezoliucijos pateikimas ir svarstymas.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Dar kartą laba diena visiems Seimo nariams ir kolegoms. Jūs turbūt turite kreipimosi tekstą, nieko naujo jame nėra, yra tas pats, kas buvo patvirtinta Seimo komisijos išvadose. Yra tiesiog neatlikta viena procedūra. Į nutarimo projektą nebuvo įtrauktas kreipimasis į įvairias institucijas, į kurias komisija siūlė Seimui kreiptis, ir tie kreipimaisi neišsiųsti institucijoms. Todėl reikia užbaigti šį darbą ir prašau jį atlikti kuo skubiau, nes terminai baigiasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys V.Domarkas. Prašom.

V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, aš turiu jums klausimą dėl to, kaip profesionaliai dirba mums talkinantys juristai, nes mes taip pat dirbame laikinojoje Seimo komisijoje. Sakykite, ar šito nenumatė jums talkinę juristai, ar buvo kokių nors kitų priežasčių?

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Galbūt kaip buvusi komisijos pirmininkė prisiimsiu kaltę, kad nesužiūrėjau, nes tai buvo pirmoji komisija, kuriai vadovavau, ir nežinojau, kad į tą patį Seimo nutarimą reikia įtraukti ir šiuos klausimus. Be abejo, sutinku, kad ne iki galo darbą atliko aptarnaujantis personalas, bet dabar galbūt neieškokime kaltų, o padarykime darbą, kurs nebaigtas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Yra siūlymas šiandien priimti. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Reikia balsuoti ar bendru sutarimu? Pasiruoškite balsuoti dėl Seimo kreipimosi projekto priėmimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu Konstitucinio Teismo bylą Nr. 24/05-04/06 nagrinėti ne eilės tvarka“ projektas Nr.XP-1193 (svarstymas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas Nr.XP-1193 – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu Konstitucinio Teismo bylą Nr.24/05-04/06 nagrinėti ne eilės tvarka“. Pranešėjas – P.Gražulis. Kviečiame į tribūną. (Balsai salėje) Pasitaisysiu…

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, tai šio nutarimo svarstymo stadija, pateikimo stadijoje jam beveik bendru sutarimu buvo pritarta. Seimas šiuo kreipimusi į Konstitucinį Teismą prašo, kad jis laikytųsi nusistovėjusios teisinės praktikos ir nagrinėtų Seimo kreipimąsi ne eilės tvarka. Kaip minėjau pateikimo stadijoje, labai džiugu, kad Konstitucinio Teismo spaudos atstovė pranešė, jog šis klausimas bus nagrinėjamas, ir, kaip minėjau, matyt, ir todėl, kad buvo surinkti 75 Seimo narių parašai.

Kreipimosi esmė yra taip pat labai svarbi – ar Seimo dauguma, atimdama iš Seimo mažumos teises, formuodama komisiją, nepažeidė Konstitucijos, nesuvaržė mažumos teisių, ar nėra griaunamos demokratinės valstybės nuostatos. Šis Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo mažumos teisių uzurpavimo vyksta Baltarusijos prezidento rinkimų fone, kai Lietuvos Respublikos Seimas išreiškė savo susirūpinimą dėl Baltarusijoje opozicijos teisių suvaržymo ir nedemokratiškų prezidento rinkimų. O Lietuvos Respublikos Seimas, suvaržęs Seimo mažumos teises, reiškia nuoširdų susirūpinimą dėl suvaržytų Baltarusijos opozicijos teisių. Bandoma spręsti Baltarusijos mažumos problemas, reiškiama užuojauta, o mes patys negalime išspręsi šios problemos ir Seimas buvo priverstas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes neišsprendė šios problemos. Mums lieka tik tikėtis, kad Konstitucinis Teismas priims teisingą sprendimą ir kad išaiškinimas bus toks, kad apgins mažumos teises. Tikiuosi, kad po svarstymo Seimas taip pat vienbalsiai pritars šiam kreipimuisi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas užsirašęs diskutuoti yra Seimo narys E.Klumbys. Kviečiu į tribūną. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra įdomi situacija. Turbūt prieš, jau nepamenu, du ar tris mėnesius Seimas absoliučia balsų dauguma kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas pasakytų dėl laikinųjų komisijų sudarymo tvarkos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Iki šiol visais atvejais, kai Seimas kreipdavosi į Konstitucinį Teismą su tokiu klausimu, tas klausimas būdavo nagrinėjamas be eilės. Tačiau staiga susidaro situacija, kad yra parašai, o Konstitucinis Teismas ignoruoja šį Seimo prašymą. Čia aš įžiūriu vėlgi tam tikrą Konstitucinio Teismo įsitraukimą į politinius procesus Lietuvoje, ką jis pradėjo daryti nuo 2003 metų, nuo to momento, kai Konstitucinis Teismas tapo įrankiu pašalinant Prezidentą Rolandą Paksą iš valdžios. Šioje situacijoje akivaizdu, kad gali būti taip, kad Konstitucinio Teismo sprendimas gali būti nepalankus valdančiajai daugumai ir premjerui Algirdui Brazauskui. Šioje situacijoje Konstitucinis Teismas pradeda tempti laiką. Mes matome, kad šis mūsų prašymas nukeliauja (o tai yra labai įdomu) pas teisėją Tomą Birmontienę. Pas tą teisėją, kurią mes čia, Seime, vieną kartą „pravertėm“. Ji pradeda aiškinti… Aš kalbu tai, kas buvo pasakyta viešai, kad yra tam tikri prieštaravimai tarp Seimo narių grupuočių, kad ji negali gauti aiškios nuomonės iš Seimo, todėl negalima spręsti šio klausimo.

Aš manau, kad iš tikrųjų pastaruoju metu labai negeri dalykai dedasi Konstituciniame Teisme, ir Seimas tuo turėtų labai rimtai susirūpinti, nes būtent Seimas yra vienintelė institucija, kuri yra atsakinga už Konstitucinio Teismo veiklą. Šis gerbiamojo Petro pasiūlymas, paraginimas botagėliu turėtų būti labai svarbus ir, aš manau, kad mes, visi Seimo nariai, turėtume už šį jo kreipimąsi balsuoti. Mes tiesiog neturime kito pasirinkimo, nes jei ir šis mūsų kreipimasis bus ignoruojamas, mes tada tikrai galėsime drąsiai teigti, kad Konstitucinis Teismas galutinai tapo valdančiosios pozicijos dalimi. Jis tampa vykdomąja valdžia.

Aš manau, kad iš tikrųjų dėl teisinės sistemos mūsų valstybėje mes turime priimti šį nutarimą, o Konstitucinis Teismas jį nedelsdamas turėtų vykdyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Klumbiui. Kviečiu į tribūną užsirašiusį diskusijai Seimo vicepirmininką gerbiamąjį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš iškart pasakau savo nuomonę. Mano supratimu, šis kreipimasis yra nereikalingas, nes balandžio mėnesį klausimas yra nagrinėjamas. Mes gimdome dar vieną teisės aktą, kuris neišplėtos teisinės minties ar demokratijos Lietuvoje, nes klausimas bus nagrinėjamas. Klausimas bus nagrinėjamas taip, kaip kolegos prašo, – ne eilės tvarka.

Jeigu jau kartą aš esu tribūnoje, noriu pasakyti keletą dalykų, nes stropiai išstudijavau, kas buvo pasakyta pateikiant šį klausimą, ne tik dabar (čia irgi viena labai originali mintis nuskambėjo), bet ir pateikiant.

Taigi pirmoji tezė – Seimas yra aukščiausia institucija mūsų Respublikoje. Kur Konstitucijoje tai parašyta? Kur Konstitucinio Teismo tai išaiškinta? Visos yra aukščiausios: ir Vyriausybė, ir Prezidentas, ir teismai, ir mes. Kiekvienas savo srity, kuri yra apibrėžta Konstitucijos. Tai, kad mes esame parlamentinė Respublika, nereiškia, kad mes esame visagaliai, kaip čia buvo kažkada pasakyta iš tribūnos ir virš mūsų yra tiktai dangus, bet tai buvo pasakyta 1990–1991 metais, kai buvo kita Konstitucija, arba Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Pagal 1992 metų Konstituciją taip nėra. Kiekviena institucija Konstitucijos ir įstatymų nustatytose ribose yra savarankiška ir aukščiausia, jeigu jau reikia šio termino. Pirmas paaiškinimas, kad geriau vieni kitus suprastume.

Paskui per pateikimą buvo pasakytas toks lyg ir kaltinimas Konstituciniam Teismui, kuris formuoja kažkokį neaiškų precedentą ir plius dar sąmoningai formuoja tą precedentą. Kaip aš supratau, galimas daiktas, dėl to, kad buvo sujungtos dvi bylos – grupės Seimo narių ir viso Seimo.

Mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, per tuos metus, kai veikė Konstitucinis Teismas, jis daugelį kartų jungė bylas ir plius bylas, teikiamas įvairių subjektų, turinčių teisę tai daryti. O jeigu imsime mūsų konkretų atvejį, tikrai, prieš keletą metų nagrinėjant vieną apkaltos bylą arba, tiksliau, skundžiant mums Seimo statutą dėl apkaltos, buvo grupės Seimo narių kreipimasis (turėjau garbės ir aš būti toje Seimo narių grupėje) ir po to staiga Seimas kreipėsi. Abi bylos buvo sujungtos ir vienu metu nagrinėta. Čia jokia naujiena ir ne joks precedento kūrimas, o kai žinai visą istoriją, tai tokių dalykų gali atrasti.

Trečia, nuskambėjo: šiurkščiai pažeistas Seimo statutas, sulaužyta nusistovėjusi tvarka. Taigi dėl šios nusistovėjusios tvarkos ir praktikos. Tuo labiau kad ir kolega E.Klumbys pasakė: visais atvejais be eilės. Dabar aš jums noriu pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo, vienas mielas kolega, ir mielas ir brangus kitas kolega. Iš tikro 2003–2004 metais, kai kreipdavosi Seimas, nuo kreipimosi datos iki atitinkamo akto ar nutarimo, ar išvados priėmimo praeidavo mėnuo, pusantro mėnesio, bet tai buvo apkaltos periodas. Anksčiau – 1999 metais – buvo toks Seimo kreipimasis. Praėjo jau du mėnesiai. Štai tas precedentas, kurio kažkas nenori prisiminti arba tiesiog neskaito, nežino. 1996 m. liepos 1 d. Seimas kreipėsi dėl alkoholio (gal dėl to, kad dėl alkoholio) ir Konstitucinis Teismas nutarimą priėmė tik 1997 m. vasario mėnesį. Septyni su puse mėnesio, bet tai irgi vadinama be eilės, nes tuo metu kitos bylos laukė pusantrų, dvejus metus. Taigi visais atvejais buvo nagrinėjama be eilės, bet nekeliamas klausimas, kad be eilės, vadinasi, nedelsiant. Aš taip suprantu, kad kolega P.Gražulis taip kelia klausimą. Vos tik kreipiamės, Konstitucinis Teismas meta visus darbus ir viską nagrinėja.

Dabar dėl teisės aktų. Galimas dalykas, kad Konstitucinio Teismo įstatymą reikėtų pataisyti, bet yra Konstitucinio Teismo reglamentas. Jo 7 skyriaus 4 skirsnyje „Bylų nagrinėjimo eiliškumas“ aiškiai pasakyta, kad jeigu kreipiasi Prezidentas savo dekretu arba Seimas savo nutarimu, bylų nagrinėjimas paankstinamas. Toks yra juridinis formulavimas. (Baigiu.) O ypatingais atvejais nagrinėjama skubos tvarka arba kai yra specialūs klausimai dėl Prezidento sveikatos būklės, dėl rinkimų pažeidimų, tuomet yra nustatytos net dienos. Maža to, net numatyta, nuo kada skaičiuojama ta valanda, pavyzdžiui, kai nustatyta, kad Konstitucinis Teismas turi išspręsti per 72 valandas. Nuo kada ta pirmoji minutė pradeda tiksėti. Net tai nustatyta teisės akte.

Taigi viskas numatyta ir Konstitucinis Teismas, kaip jau girdėjote ir kaip P.Gražulis pasakė, yra pažadėjęs tai iš tikro nagrinėti be eilės, kaip ir kitais atvejais, ir tas, matyt, bus balandžio mėnesį. Todėl kreipimasis, mano nuomone, neturi prasmės. Mes gimdome dar vieną aktą, kuris tikrai nėra reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Č.Juršėnui. Diskusijoje užsirašę pakalbėjo. Primenu, kad svarstymo stadija. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Yra norinčių išreikšti nuomonę už – Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gal nebūčiau kalbėjęs po svarstymo, bet Č.Juršėnas gal ir dalykiškai pakalbėjo, tačiau pamiršo pasakyti vieną esminį dalyką.

Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, prisiminkite, žiniasklaidai jūs komentavote už Konstitucinį Teismą, kai buvo jūsų paklausta, tiksliau, ne jūsų, žiniasklaida daugiau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kodėl šis klausimas nėra nagrinėjamas ne eilės tvarka. Jūs atsakėte, kad Konstitucinis Teismas turi svarbesnių darbų nei šis paklausimas.

Dar vieną dalyką noriu pasakyti jums, Česlovai Juršėnai. Jūs sulyginote visas institucijas: tiek teismus, tiek Seimą, tiek Prezidentą, į vieną lygmenį. Aš su tuo nesutinku, nes jūs puikiai žinote, kad Konstitucinio Teismo įstatyme yra pasakyta: jeigu kreipiasi pavieniai Seimo nariai arba kita institucija, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kreipiasi dėl vienokio ar kitokio įstatymo išaiškinimo, tuo metu nėra taip, kad nustotų galioti tas teisės aktas. Deja, kada Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, tuo metu tas teisės aktas nustoja savo galios. Ir štai čia parodyta, kokia išimtinę teisę turi Seimas, kai jis kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Todėl, aš manau, svarbu, atsižvelgiant į šias nuostatas, kad Konstitucinis Teismas nagrinėtų ne eilės tvarka ir kad tas įstatymas kiek galima greičiau vėl galiotų ir veiktų po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Aš tiek norėjau, tokias replikas pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkojame P.Gražuliui. Nuomonę prieš nori išsakyti gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog P.Gražuliui kartu atsakysiu. Pirmiausia dėl Seimo galių. Jeigu ir Prezidentas kreipiasi, taip pat teisės aktas sustabdomas, o ne tik vienas Seimas. Tai pirmas punktas.

Antras punktas, aš su tamsta sutinku, kad tikrai sakiau, kad Konstitucinis Teismas turi svarbesnių bylų. Ir dabar jis turi svarbesnių bylų, ir jo teisė nustatyti tą eilę. Aš jums citavau atitinkamą teisės aktą. Skirtumas, ar vienas, ar du mėnesiai, nekeičia to paties principo, yra nagrinėjamas be eilės, nes pagal eilę būtų po dvejų metų. Pagal eilę. Taigi Konstitucinis Teismas elgiasi taip, kaip užrašyta jo teisės aktuose, ir papildomai jį raginti tikrai nėra prasmės.

PIRMININKAS. Dėkojame, išgirdome nuomonę už ir nuomonę prieš. Svarstymo stadija. Pasiruoškite balsuoti, ar mes pritariame P.Gražulio pasiūlymui dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu Konstitucinio Teismo bylą (numeris toks) nagrinėti ne eilės tvarka. Prašau balsuoti. Po svarstymo.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo. Matyt, šią savaitę arba kitą savaitę šis priėmimas bus įtrauktas į darbotvarkę.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 1, 2, 3, 10, 11, 12, 19, 20, 24, 25 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu bei ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-1204ES. Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 1, 2, 3, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo antruoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-1205ES. Audito įstatymo 3 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1206. Draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1207 (pateikimas)

Pereiname prie kito klausimo, tai yra visas paketas įstatymų projektų. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Audito įstatymo 3 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šį įstatymų projektų paketą kviečiu pristatyti gerbiamąjį finansų viceministrą Jaunių Simonavičių. Kviečiu į tribūną. Visų šių įstatymų projektų pateikimas.

J.SIMONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šie projektai yra parengti siekiant suderinti Lietuvos įstatymų nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatomis dėl metiniame pranešime pateikiamos informacijos. Šias nuostatas suderinti taip pat buvo pagrindas – atskiras raštas, kurį gavome iš Europos Bendrijų Komisijos. Jame yra minimi pažeidimai.

Šiuo metu reikalavimai bendrovės veiklos ataskaitos sudarymui bei metinės finansinės atskaitomybės auditui yra nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme. Kadangi Europos Sąjungos teisės normos, nustatančios reikalavimus metiniam pranešimui, o šiuose projektuose sąvoka „veiklos ataskaita“ yra keičiama į „metinis pranešimas“, bei reikalavimus metinės finansinės atskaitomybės auditui yra išdėstytos teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinę atskaitomybę, t.y. ketvirtojoje ir septintojoje Tarybos direktyvose, todėl dėl metiniame pranešime pateikiamos informacijos bei metinės finansinės atskaitomybės audito perkeliamos į įmonių finansinę atskaitomybę reglamentuojančius aktus. Tai yra Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą ir Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą.

Tuo tikslu Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas papildomas nauju straipsniu – „Metinės finansinės atskaitomybės auditas“ ir nauju skirsniu – „Metinis pranešimas“. O Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas papildomas nauju skirsniu – „Konsoliduotas metinis pranešimas“.

Dėl šių sąvokų pakeitimo yra keičiamas ir Draudimo įstatymas, kuriame irgi sąvoka „veiklos ataskaita“ keičiama į sąvoką „metinis pranešimas“. Tokia šių pakeitimų esmė.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus ir jiems pritarti.

PIRMININKAS. Kadangi niekas nenori paklausti, ar aš galiu gerbiamąjį Seimą paklausti? Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams, kurių registracijos Nr.XP-1204, Nr.XP-1205, Nr.XP-1206 ir Nr.XP-1207? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl pirmojo, t.y. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projekto Nr.XP-1204, svarstymo pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas prašosi būti Audito komitetas. Kitas – Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektas: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu vėlgi prašo būti Audito komitetas. Įstatymo projektas Nr.XP-1206: pagrindiniu siūlomas Audito komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl įstatymo projekto Nr.XP-1207 pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl papildomo siūlymų nėra. Aš suprantu, gerbiamoji L.Graužinienė pasiūlys kažką. Prašau.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad įmonių finansinės atskaitomybės klausimai dabar pagal Statutą yra Audito komiteto kompetencija, todėl dėl visų pagrindiniu siūlau skirti Audito komitetą, o papildomu Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Sukeisti vietomis?

L.GRAUŽINIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Seimo nariai, ar pritariame tokiam pasiūlymui? (Balsas iš salės: „Pritariam“.) Ačiū, pritarta. Šį paketą siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Nėra kitų nuomonių? Ačiū.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1210ES (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, t.y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1210. Tai europinis įstatymo projekto variantas. Kviečiu gerbiamąjį Jaunių Simonavičių pristatyti jį. Prašau.

J.SIMONAVIČIUS. Šio įstatymo projekto pataisos esmė irgi yra susijusi su Europos Sąjungos direktyvomis. Projekto rengimą paskatino Europos Komisijos praeitų metų spalio 18 d. oficialus pranešimas apie pažeidimą, kuriame informuojama apie Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normų, susijusių su tam tikrų palūkanų atleidimu nuo gyventojų pajamų mokesčio, nesuderinamumą su Europos Bendrijų teise. Ypač su Europos Bendrijų 49 ir 56 straipsniais, kuriuose nustatoma paslaugų teikimo ir laisvo kapitalo judėjimo laisvė.

Projekto tikslas – užtikrinti, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio nustatytų lengvatų, taikomų palūkanoms už Vyriausybės vertybinius popierius, indėlius ir neindividualios veiklos turto pardavimo ir kitokio perleidimo nuosavybėn… pajamoms suderinamumą su Europos Bendrijų teisės nuostatomis. Tai tokia yra šių pakeitimų esmė, prašome tiems pakeitimams pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Klausti nėra užsirašiusių. Diskusijoje nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo nėra. Ar niekas nieko nesiūlo? Ne. Ačiū. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-240 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-240. Pranešėja kviečiama L.Graužinienė. Bet matau, rankomis mojuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas. Prašom. Pateikimas.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esmė labai paprasta. Siūloma nuo šių metų liepos 1 dienos padidinti neapmokestinamąjį minimumą 100 litų, tai yra iki 390 litų. Noriu pasakyti, kad jis nebuvo didintas nuo 2003 metų. Jau tris kartus buvo didinama minimali mėnesinė alga ir šiuo atveju didesnio efekto tie mažas pajamas gaunantys asmenys faktiškai nepajusdavo, nes nuo kiekvieno padidinimo 33% buvo privaloma mokėti į valstybės biudžetą. Žinant, kad ir dabar Trišalėje taryboje svarstoma ir bus siūloma pakelti minimalią algą iki 600 litų, o mes taip pat žinome, kad darbo rinkoje 18% dirbančių žmonių gauna tą minimalų atlyginimą, aš manau, kad iš tikrųjų Seimas turėtų priimti sprendimą, jog atėjo laikas pakelti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šis įstatymo projektas, noriu priminti, buvo užregistruotas praėjusių metų vasario 4 dieną. Jam jau daugiau kaip metai ir mes, 29 Seimo nariai, kiek kalbėjau, ir dauguma, šį įstatymo projektą palaikome. Todėl prašyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, savaime suprantama, reikia tik sveikinti tokius gražius sprendimus. Žinome, kad jis buvo užregistruotas gana seniai, tuomet, prisimenu, aš taip pat teikiau ir dėl Santaupų atkūrimo įstatymo, dėl II grupės invalidų santaupų atkūrimo, jūs sakėte, kad valstybė neturi biudžeto, labai sunku spręsti ir panašiai. Bet žiūriu, kad čia reikia 200 mln., ir lyg ir nėra tokių problemų. Savaime suprantama, kad artėjant tam tikrai datai prasidės lenktynės, kas bus geresnis, kas bus gražesnis, kas laimės savivaldybių rinkimus. Tačiau vis dėlto norėčiau paklausti. Ši suma per fizinių asmenų mokestį kris ant savivaldybių galvų. Tai vis dėlto kuo jūs pagelbėsite savivaldybėms, kur dabar, kaip žinome, nėra Darbo partijos žmonių, yra kitų. Tai čia jums labai naudinga.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Klausimas, manau, labai geras. Jeigu pastebėjote, dar pernai aš ir L.Graužinienė buvome užregistravę šį įstatymo projektą ir siūlėme dar nuo 2005 m. liepos 1 d. pakelti neapmokestinamųjų pajamų dydį 100 litų. Dabar gyvenimas parodė, kad mes ir mūsų frakcija buvo teisi. Jūs labai gerai žinote, kad praeitų metų biudžetas buvo viršytas pusantro milijardo litų. Tie 200 mln. litų jokios įtakos valstybės finansams pernai turėti negalėjo. Dabar, žinoma, šiek tiek pasikoregavo, nes mes gerai žinome, kad nuo šių metų liepos 1 d. mokestinis tarifas mažėja 6% iki 27%. Vadinasi, galima prognozuoti. Jeigu skaičiuosime iš fiskalinės pusės, tai netektume maždaug apie 160 mln. Tačiau žinome, kad jau ir šiandien statybos bendrovės faktiškai dvigubai didina atlyginimus statybininkams, žinome, kad ir siuvimo pramonė ir kai kurios kitos kelia atlyginimus, nes iš tikrųjų mūsų žmonės, ypač jaunesnės kartos atstovai, palieka Lietuvą ir ieško geresnio uždarbio užsienyje. Manau, kad faktiškai biudžetas dėl šito mūsų įstatymo, jeigu mes jį priimsime, pajamų nepraras, o savivaldybės šiandien, turiu pasakyti, vykdo ir viršija patvirtintus biudžetus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš tokį grynai politinį klausimą jums pateiksiu. Ar čia yra Darbo partijos frakcijos privati iniciatyva, ar ji yra derinta su jūsų koalicijos partneriais? Įdomu, ką galvoja Vyriausybė ir konkrečiai ką galvoja premjeras apie šį jūsų teikiamą pasiūlymą? Gal žinote?

J.LIONGINAS. Kaip jūs pastebėjote, tai yra mūsų frakcijos dviejų narių, tai yra mano ir seniūnės L.Graužinienės, pasirašytas įstatymo projektas, o manau, kad Vyriausybė turės progą išsakyti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis klausia Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip aš supratau čia bus suderinta su minimalaus atlyginimo padidėjimu, ta pati data, ar ne?

J.LIONGINAS. Faktiškai taip.

R.KUPČINSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame visiems klausiusiems ir pranešėjui, kuris atsakė. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti šiam? Ne, atsirado nuomonė už. Tai gerbiamasis Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų problema labai opi. Jūs žinote, kad Vyriausybės programa numato šiais metais didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį iki 340 litų. Šis pasiūlymas pralenkia Vyriausybės programą, tai aišku, dėl šio pasiūlymo reikėtų sulaukti ir Vyriausybės išvadų. Bet kartu aš noriu pasakyti, kad yra ir mano pasiūlymas, kuris labiau padėtų spręsti dėl mažas pajamas gaunančių žmonių, kurių padėtis yra gerokai sunkesnė. Bet apie tai mes kalbėsime svarstymo metu. O šiaip siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonės prieš nėra. Pasiruoškime, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Prašote balsuoti. Mieloji dešinioji pusė prašo balsuoti. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas pritariate Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. B.Pauža. A, jūs nesuspėjote balsuoti. Taip, užregistruojame, kad B.Pauža balsavo už. Papildomų komitetų nėra siūloma, ne? B.Bradauskas reikalauja Vyriausybės išvadų. Prašau. Ponas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, čia pagal Statutą. Kadangi metams nesibaigus bus siūloma keisti biudžetą, tai čia privaloma Vyriausybės išvada.

PIRMININKAS. Įrašysime, kad reikalaujama Vyriausybės išvadų. Gerai. Ačiū.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-974 (pateikimas)

Ir paskutinis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-974 ir jį pristato gerbiamasis Seimo narys M.Žymantas. Kviečiu į tribūną. Primenu, kad tai yra pateikimas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Aš kalbėsiu labai trumpai. Pataisos idėja yra tokia, kad pas mus vaikas laikomas iki 18 metų. Šiame įstatyme taip ir palikta iki 16 metų, todėl mamos, kurios turi vaikų, sergančių labai sunkiomis ligomis, netenka galimybės slaugyti jų 120 dienų. Jos gali slaugyti tik 14 dienų. Todėl aš prašau pritarti tokiai idėjai, šiai pataisai, kad vis dėlto vaikai būtų ne iki 16, o iki 18 metų. Pinigų reikės apie pusantro milijono. Panašiai idėjai jau pritarėme pritardami kompleksiniam klausimui, kurį pristatė ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, klausimų niekas nenori užduoti. Nuomonių už ir prieš sakyti lyg ir nematau. Ar galime bendru sutarimu? Matau, kad nėra prieštaraujančių. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Ačiū. Šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta ir jis bus svarstomas balandžio 25 dieną.

Turiu pranešimą. Tai pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą, registracija kovo 21 dienos. Pranešu, kad Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupės posėdyje buvo išrinktas pirmininkas K.Glaveckas, jo pavaduotojas V.Saulis ir V.Boreikienė. Grupę sudaro 22 nariai, prašoma įregistruoti susikūrusią Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupę. Ir parašai. Čia jums pranešimas.

Dabar, matyt, darbotvarkė baigta. Ar mes norime registruotis? Norite registruotis. Seimo nariai, kviečiu registruotis. Deja, darbotvarkė baigta. (Balsai salėje)

Gerbiamieji užsiregistravo 42 Seimo nariai. Skelbiu vakarinio posėdžio pabaigą. Kitas posėdis ketvirtadienį.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.