Septintasis
(143) posėdis
2006
m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS
2006 m. kovo 21 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 21 d., antradienio, plenarinį posėdį.
Dėl darbotvarkės – P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, ar šunvežys, kuris savo šunis vežioja valstybiniu transportu, dar dirba, ar jau atsistatydino iš pareigų?
PIRMININKAS. Šios dienos situacijos nežinau, jums galėtų apie tai tiksliau pasakyti Seimo kancleris.
Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Gerbiamasis Pirmininke, atsižvelgdami į politinius įvykius Baltarusijoje, mes siūlytume (ir esame užregistravę Sekretoriate) Seimo rezoliuciją „Dėl Baltarusijos Prezidento rinkimų“. Suprantame, kad egzistuoja nuomonių įvairovė, tačiau siūlome šiandien pradėti tą diskusiją. Esu girdėjęs, kad Užsienio reikalų komitetas svarstys šį klausimą, tačiau dėl to, kad nedelstume ir išsakytume savo poziciją šiandien, nes visos tarptautinės organizacijos daro būtent taip, aš siūlau, Pirmininke, įtraukti į darbotvarkę šį klausimą (kaip minėjau, projektas jums yra dalijamas), pasikeisti nuomonėmis ir galų gale priimti šią rezoliuciją, kuri yra svarbi ir demokratinei Baltarusijai, ir, žinoma, Lietuvai, ir visai demokratinei Vakarų bendrijai.
PIRMININKAS. Kalbėjo P.Auštrevičius. Aš tik noriu paklausti, ar mes galime dirbti kaip komanda, teikti rezoliucijas kartu su Užsienio reikalų komitetu, ar būtinai kiekvienas savo rezoliuciją? J.Karosas.
J.KAROSAS (LSDPF). Aš norėjau tą mintį tęsti, nes tik ką baigėme vieną epopėją, dabar vėl iš naujo keliama. Gerbiamieji kolegos, rytoj komiteto posėdyje mes svarstome rezoliucijos projektą, ketvirtadienį teiksime Seimui. Labai prašyčiau vėl nedaryti tam tikrų peripetijų, kai jų nereikia daryti, ir nekonkuruoti su kažkuo. Galų gale yra tam tikra procedūra. Būkime geri, tai tikrai atrodo truputį įžeidžiančiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau nėra papildomų siūlymų dėl darbotvarkės? Ar galėtume sutarti, kad ketvirtadienį rezoliuciją pateiks Užsienio reikalų komitetas. Jis atspindės komiteto ir, aišku, jeigu priimsime, Seimo poziciją. Pritariate? Niekas neprašote balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad rezoliucija…(Balsai salėje) Prašom. Kas už tai, kad rezoliucija… (Balsai salėje) Jos nėra, dar tik dabar įregistravo. Jeigu bent vienas prašo balsuoti, aš privalau teikti balsuoti, bet ji neišdalyta. Kas už tai, kad rezoliucija dėl Baltarusijos būtų įtraukta į šios dienos darbotvarkę? (Balsai salėje) Ar jūs galite netriukšmauti? Jeigu mes įtrauksime, ji bus išdalyta. Bet aš dabar klausiu… Pasiruoškite, balsuojame.
22 – už. Man atrodo, kad šitą rezoliucijos projektą reikia teikti komitetui, komitetas parengs bendrą, ir mes šitą klausimą pradėsime svarstyti ketvirtadienį.
Dėl visos darbotvarkės – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, gal ateityje nedarykime taip, jeigu nėra projekto, nesiūlykime balsuoti, nes nežinome, ką įtraukiame. Tik dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Baigėme jau. Projektas formaliai…
V.ŽIEMELIS. Aš tik siūlau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Pradedame darbą. Pirmasis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo P.Kūrio kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr.XP-1196. Pranešėjas – teisingumo ministras Gintautas Bužinskas. Pateikimas. Prašom.
G.BUŽINSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai pristatyti Prano Kūrio kandidatūrą. Siūlau jį į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus antrajai kadencijai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi, prašo Seimą svarstyti ir pritarti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo profesoriaus P.Kūrio kandidatūros siūlymui antrajai kadencijai į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus.
2006 m. vasario 21 d. Respublikos Prezidentas jau išsakė savo nuomonę šiuo klausimu, priimdamas dekretą Nr.528 „Dėl pritarimo P.Kūrio kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus“, kuriuo pritarė Vyriausybės siūlymui teikti P.Kūrio kandidatūrą antrajai kadencijai į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus. Gavusi Prezidento pritarimą, Vyriausybė, vadovaudamasi jau mano minėto Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi bei Konsoliduotos Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 221 ir 223 straipsniais, Lietuvos Respublikos vardu teikia P.Kūrio kandidatūrą antrajai kadencijai į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus.
Tiesiog norėčiau dar keletą žodžių pasakyti, kad gerbiamojo ne tik teisininkų visuomenei žinomo P.Kūrio kandidatūra buvo aptarta ir Teisingumo ministerijoje, susitikime su Europos Bendrijų Žmogaus Teisių Teismo pirmininku ponu Vasilios Skouris. Taip pat galiu pasakyti, kad 1998–2004 metais P.Kūris dirbo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, iki tol jis beveik ketverius metus vadovavo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl mes prašome pritarti protokoliniam nutarimui „Dėl pritarimo P.Kūrio kandidatūros siūlymui į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus“.
Kandidatas surado laiko ir dalyvauja, taigi, jeigu turėsite klausimų, aš manau, galėsite jam tiesiogiai, betarpiškai užduoti. Aš, pasinaudodamas proga, tiesiog prašyčiau dar kartą balsuoti vieningai, pritarti gerbiamajam profesoriui palinkėti visokeriopos sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministrui klausimų pagal mūsų tvarką negali būti užduodama, todėl kviečiu P.Kūrį, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėją. Primenu mūsų tvarką, kad kandidatams yra suteikiamas 10 minučių žodis ir 15 minučių atsakymams į klausimus. Prašom, gerbiamasis Kūri.
P.KŪRIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, man tiesiog sunku kalbėti, nes aš nelabai žinau, ką turiu pasakyti. Biografijos faktų turbūt nereikia vardyti. Gal jūs leisite man keletą minučių apibūdinti, koks tas Teismas, ką jis veikia ir kaip Lietuva atrodo šio teismo akimis.
Jūs žinote, kad pagal Europos Bendrijos Sutartį Europos Teisingumo Teismas yra Europos teisės sergėtojas. Vadinasi, jis turi prižiūrėti, kad visose Europos Sąjungos šalyse narėse būtų vienodas Europos Bendrijų teisės supratimas ir vienodas taikymas. Vadinasi, jis vienintelis turi teisę aiškinti Europos Bendrijos Sutartį – vadinamąją pirminę teisę – ir antrinę teisę – direktyvas, reglamentus ir kitus aktus. Jeigu iškyla problema dėl tokio akto galiojimo, jis gali priimti sprendimą ir nurodyti, kad toks teisės aktas negalioja. Kaip jūs žinote, Europos teisėje dabar yra apie 3000 įvairių galiojančių aktų. Kai valstybės, ypač naujosios narės, pradeda savo praktikoje taikyti tuos aktus, o vienus aktus reikia taikyti tiesiogiai ir nacionaliniai teismai yra Bendrijos teisės taikytojai, kitus aktus valstybės privalėjo, taip sakant, transpozuoti, perkelti į savo teisę. Perkeliant teisę kartais padaroma įvairių klaidų ir taip toliau. Vadinasi, tokius visus klausimus nagrinėja Europos Teisingumo Teismas.
Dabartiniu metu Europos Teisingumo Teismas faktiškai susideda iš trijų teismų, t.y. Europos Teisingumo Teismo, į kurį visos valstybės yra delegavusios po vieną savo teisėją, vadinasi, 25 teisėjai, plius dar yra 8 generaliniai advokatai. Generaliniai advokatai irgi yra lygiai tokio paties statuso kaip teisėjai, tačiau jie duoda kai kuriose bylose išvadą, kitaip sakant, tam tikras nešališkas lyg ir įvertinimas tam tikro teisinio akto, dėl kurio kyla ginčas tarp institucijų ir valstybės.
Toliau yra Pirmosios instancijos teismas. Irgi 25 teisėjai, bet jau be generalinių advokatų, jie irgi nagrinėja pagal savo kompetenciją bylas, tai vadinama tiesioginio kreipimosi ieškiniais konkurencijos klausimais, prekių ženklų ir kitokiais klausimais…
Ir šiemet pradėjo funkcionuoti vadinamasis Tarnautojų teismas, arba (…). Jūs žinote, kad tarnautojų Europos Sąjungoje yra daugiau nei 30 tūkst., jie turi tam tikrą imunitetą, tam tikrą griežtai reglamentuotą statutą, tačiau praktikoje iškyla ginčų tarp tarnautojų ir institucijų dėl atlyginimų, dėl įvairių priemokų, dėl stažo, dėl pensijų ir taip toliau. Tuos dalykus anksčiau sprendė mūsų teismo Pirmosios instancijos teismas, dabar buvo nutarta įsteigti šitą teismą ir jis pradeda funkcionuoti. Kovo pradžioje buvo priimti pirmieji sprendimai.
Kokios bylos ir kiek bylų, kad jums pasidarytų aiškiau. Teismas pastaruosius penkerius metus sprendžia per metus apie 600 bylų. Pusę jų maždaug sudaro vadinamieji prejudiciniai ginčai. Dėl prejudicinio sprendimo, kai nacionalinis teismas, spręsdamas bylą, susiduria su Bendrijos teise, nežino, kaip tą normą aiškinti, kreipiasi į teismą prejudicinio sprendimo. Įdomiausia tai, kad dėl to prejudicinio sprendimo jau pirmą kartą šiemet sausio mėnesį yra užregistruotas vienas prašymas iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, ginčijasi viena firma su Muitų departamentu dėl vienos direktyvos, kuri reglamentuoja akcizo ėmimą nuo alkoholio, naudojamo šokolado dirbiniuose. Pasidarė neaišku, koks tekstas, nes lietuviškas tekstas skiriasi ir nuo prancūziško, ir nuo angliško teksto. Teismas nežino, kuriuo vadovautis, ar reikia tą akcizą skaičiuoti, ar nereikia. Aš gal iš karto pradedu nuo to pavyzdžio, kad pasidarytų aišku, kad Lietuva labai gražiai raportavo, jog 99% visų Europos teisės aktų transpozavo į savo nacionalinę teisę, pakeitė, patvirtino ir taip toliau. Tačiau pasirodo vertimo problemų egzistuoja ir gali atsirasti problemų, kad neaišku, kokią normą taikyti, o už tos normos slypi milijonai.
Dėl prejudicinio sprendimo daugiau noriu pasakyti. Prejudicinis sprendimas, lietuviškai ne visai teisingai išverstas ir angliško (…), kad preliminarus nutarimas. Tai ne joks nutarimas, o teismo sprendimas, privalomas dėl tos direktyvos visoms 25 valstybės. Todėl, kai atsiranda prejudicinis sprendimas, mūsų teismas privalo išversti į visas dabar oficialių 20 kalbų, nors šiemet jau bus ir airių kalba, tai į 21 kalbą, tą prašymą ir siųsti visoms valstybėms ir visos valstybės gali dalyvauti toje byloje. Lietuva iki šiol jau yra pateikusi pastabas raštu dėl aštuonių tokių, tačiau gaila, kad dar ne kartą Lietuvos atstovai nedalyvavo žodiniuose nagrinėjimuose, tai irgi būtų įdomu apsišaudyti, kol sulauksime tikrų lietuviškų bylų. To prejudicinio sprendimo priėmimo per trejus metus terminas sutrumpėjo penkiais mėnesiais ir čia prisidėjo tai, kad atvyko daugiau naujų teisėjų (dešimt), iki tol buvo 15, dabar 25. Buvo sudarytos naujos kolegijos, iš naujų valstybių ginčų dar nėra, tai mes jau dveji metai sprendžiame senųjų valstybių ginčus. Irgi labai gerai praktika mums su vyresniais kolegomis tuos dalykus išspręsti.
Reikalas tas, kad sprendimų terminas, kaip minėjau dar yra 20,5 metų, atsiprašau, mėnesių. Reikia trumpinti tuos terminus, nes valstybės negali taip ilgai laukti, tačiau egzistuoja didelė vertimų problema. Nė viena valstybė nenori atsisakyti dalies, kaip aš sakau, savo suvereniteto ir atsisakyti savo nacionalinės kalbos. Tai jeigu per metus teismas gauna, tarkim, kokius 6000 puslapių kreipimųsi, juos išvertus į 21 kalbą, įsivaizduokite, koks kalnas medžiagos. Vertėjai daugiausia „suvalgo laiko“. Dabar vien teismo lietuvių kalbos vertimų tarnyboje dirba 31 žmogus. Terminologija pradžioje buvo labai sudėtinga, dabar jau tvarkosi. Visoje teismo tarnyboje dirba vadinamųjų 800 juristų lingvistų. Babilonas. Iš viso teisme dirba maždaug 1800 žmonių. Statomi nauji rūmai, kurių sąmatinė vertė 300 mln. eurų. Jie turi būti pradėti 2008 metais. Tai čia vienas darbo blokas.
Antras blokas. Ieškiniai, ginčai dėl įsipareigojimų nevykdymo. Kai Europos Komisija padaro pagal įvairius skundus tyrimus ir nustato, kad valstybė pažeidžia atitinkamą Bendrijos teisės normą ir ją baudžia didelėmis baudomis, ta valstybė kreipiasi į teismą, teismas sprendžia. Tokių bylų per metus yra apie 200. Taip pat yra dar savotiškų apeliacinių bylų mūsų teisme čia apeliuojama dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir įvairių prašymų dėl atskirų teisinių aktų ar jų dalių anuliavimo.
Taigi darbas gana didelis. Teismo organizavimas yra toks: teisėjai, be to, kaip minėjau, yra 8 advokatai, generaliniai advokatai, tai iš esmės būtų savotiški prokurorai, jie prieš svarbias bylas (apie 70 bylų, nagrinėjamų teisme) duoda išankstinę savo išvadą. Teismo galutinis rezultatas nebūtinai sutampa su generalinio advokato išvada. Sprendimai vykdomi, valstybės tuoj pat įvykdo, negirdėjome, kad sprendimai būtų nevykdomi, nors tai gresia paprastai milijoninėmis sumomis.
Lietuviškų bylų, kaip minėjau, dar nebuvo. Pirma užregistruota sausio mėnesį. Tačiau Lietuva, kaip minėjau, kartais pasisako dėl kitų nagrinėjamų bylų, tokie buvo 8 atvejai.
Pirmininke, aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jus norite klausti. Kaip minėjau, tam yra skirta 15 minučių. Pirmasis klausia A.Kašėta. Prašau. Nėra A.Kašėtos? Tai A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis prelegente, iš tikrųjų dauguma mūsų jus gerai pažįsta. Norėtųsi paklausti galbūt tokio strateginio klausimo, ar jums neatrodo, kad bėgant metams neišvengiamai Europos Bendrija, jeigu jinai neis į subyrėjimo pusę, o kol kas gal taip nebus, turės atsisakyti nacionalinės teisės, kad sustiprintų Bendriją, ir kur kas daugiau teisės aktų bus bendri. Tai yra rezultatas toks, kad anksčiau ar vėliau, turėsime pripažinti, jog bus sukurta didžiulė valstybė. Ar tai bus konfederacija, ar konfederacija – čia kitas klausimas. Ar jums taip neatrodo? Nes kitaip paprasčiausiai, ką jūs minėjote, tai stabdys Europos Sąjungos egzistavimą. Ačiū.
P.KŪRIS. Ačiū už klausimą. Dabar, kaip minėjau, galiojančių yra apie 3 tūkst. aktų. Kartais iškyla problema, ar aktas veikiantis, ar neveikiantis. Visų pirma mums reikia išspręsti. Pavyzdžiui, aš jums paminėsiu paskutinę bylą, kurioje man tenka dalyvauti, aš negaliu pasakyti savo išankstinės pozicijos. Pavyzdžiui, Estijos byla, jinai yra iškelta. Estija dalyvauja, bet iškelta kitų institucijų dėl tokių dalykų, dėl kurių Estija gavo išlygas stodama, nes žinote, jie turi tų „skalūninių“ elektrinių ir taip toliau. Išlyga buvo gauta specialia deklaracija iki 2008 m. pabaigos. Tačiau per tą laiką tas Bendrijos aktas neteko galios, buvo pakeistas kitu ir šitas Estijos įsipareigojimas pakibo ore. Antras aktas nenumato jokių įsipareigojimų. Vadinasi, atsiranda problema pačios Bendrijos teisės viduje. Kalbant apie nacionalinę teisę, Europos Bendrijos teisiniai aktai negali apimti visų sričių, kurios yra valstybėse. Dauguma veikia tiesiogiai, kaip jūs žinote, ir nacionalinis teismas taiko Bendrijos aktus. Taigi nežinia, kaip bus ateityje, kaip jūs žinote, reforma truputį sustojo. O kad trūksta tam tikrų referendumų, apie tai diskutuojama tiktai mokslinėje literatūroje ir tarp politikų, mes nediskutuojame tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis teisėjau ir pretendente, glaustai tariant, tie sprendimai, kurie priimti anksčiau ir priimami dabar, galėtų pasitarnauti Lietuvai kaip gera teisinė praktika arba galimybė nedaryti teisėkūroje klaidų arba sprendžiant ginčus. Kaip galėtų atrodyti Lietuva, sakykime, Europos Teisingumo Teisme ir ar Lietuvos piliečiai gali pasinaudoti anksčiau priimtais istoriniais sprendimais? Ne tik piliečiai, institucijos, nes, kiek mums žinoma, daugiau nei 12 tūkst. puslapių sudaro tie ankstesni sprendimai. Ar jie jau parengti, išversti į gimtąją kalbą, sakysim, lietuvių kalbą?
P.KŪRIS. Ačiū už klausimą. Geras klausimas. Aš asmeniškai kontroliuoju visus pastarųjų dvejų metų vertimus, kurie verčiami į visas kalbas, aš kontroliuoju, kaip išverčiama į lietuvių kalbą. Vertimas visą laiką tobulėja. Tie sprendimai yra žinomi.
Kalbėti apskritai tiesiog sunku. Aš nežinau, kaip jums į tą klausimą atsakyti. Verčia ir juristų vertėjų grupė. Lietuvoje verčia senesnius aktus, aš jų kol kas negaunu, matyt, dar neišleisti. Teismas savo jėgomis negali visko padaryti. Tačiau visi pastarųjų dvejų metų teismų sprendimai verčiami. Kiek aš girdėjau, Lietuvoje yra kažkoks padalinys, kuris tuo išsiima, bet aš nemačiau jų rezultatų. Aišku, kuo daugiau žmonės, institucijos žinos, tuo labiau bus galima išvengti kai kurių ginčų, nes bus galima surasti, kokie sprendimai jau padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Pone prelegente, jūs ne tik esate Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas, bet buvote taip pat ir Žmogaus teisių teismo teisėjas ir štai toks klausimas būtų. Nežinau, kuriai čia jūsų kadencijai geriau tiktų. Pastaruoju metu keletas buvusių KGB kadrinių darbuotojų padavė skundus prieš Lietuvą, man atrodo, kad tai buvo Žmogaus teisių teismui, ir tuos skundus teismas patenkino. Kaip jums atrodo būnant ten, vietoje, ar, sakysim, žemos kvalifikacijos Lietuvos atstovai siunčiami ginti valstybės interesus, ar mūsų įstatymai neatitinka Europos Sąjungos teisės?
P.KŪRIS. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad man esant Europos žmogaus teisių teisme tokių ginčų nebuvo. Dabar, matyt, jie priėmė man nedalyvaujant. Aš noriu pasakyti, kad Europos žmogaus teisių teismas išgyvena didžiulę krizę. Dabar vyksta reforma, nes yra neišnagrinėta 70 tūkst. bylų. Byla tęsiasi maždaug 4 metus, toks dabar terminas, ir sudarytas toks tarptautinis vienetas, kuris rengia reformą. Viskas atsimuša, aišku, į pinigus ir taip toliau. Matyt, teks visą Strasbūro teismo mechanizmą reformuoti. Aš tų bylų negalėčiau komentuoti, nes aš jose nedalyvavau. Kiek spaudoje mačiau, nemanau, kad ten būtų kažkokie skandalingi dalykai.
O kalbant apie teisėjus ir advokatus ar vyriausybių atstovus, kurie ten dalyvauja… aš nežinau apie tą konkrečią bylą, kas ten buvo padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Prašau.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis prelegente, iš tikrųjų mes jus žinome kaip puikų teisininką, deramai atstovaujantį Lietuvai. Kiek man teko bendrauti su atitinkamų Briuselio teismų atstovais ir kalbėtis su žmogaus teisių ir bendrijų teisėjais, visi jus vertina kaip didžiausią autoritetą. Tai pagiriamasis žodis.
Jūs sakėte, kad Briuselyje dirbate jūs ir dar 30 vertėjų, ir kiti lietuviai. Natūralu, kad jūsų darbas Lietuvos naudai yra susijęs su santykiais, su Lietuvos teisėsaugos institucijomis: Teisingumo ministerija, Aukščiausiuoju Teismu ir kitais. Sakykite, kokie tai yra ryšiai?
Antras klausimas pratęsiant pirmąjį. Jūs sakėte, kad praeitais metais teismas turėjo 600 bylų. Šiais metais sausio mėnesį jau registruota viena Lietuvos byla. Ar mažas bylų skaičius iš Lietuvos rodo, kad Lietuvoje iš tikrųjų nėra problemų, teisėtvarkos problemų, ar tai byloja tiesiog apie gana prastą problemos formulavimą ir bandymą išspręsti jį per Bendrijų Teismą? Ačiū.
P.KŪRIS. Ačiū. Čia nieko naujo. Visada, kai valstybė priimama į Europos Sąjungą, teismas pradeda gauti darbo maždaug po 3–4 metų. Taigi pirmoji Lietuvos byla užregistruota sausio mėnesį, ir tai visai normalu. teisme ta procedūra užims apie 20 mėnesių. Taigi aš nematau čia jokios tragedijos, nes valstybės irgi turi įsibėgėti, suvokti, rasti tokią problemą, kuri būtų teismui priimtina. Daugiau man sunku ką nors pasakyti dėl šito jūsų klausimo.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis teisėjau, klausimas būtų labai praktiškas. Mes, stodami į Europos Sąjungą, dėl politinio spaudimo, ne dėl ekonominių ar techninių dalykų, bet dėl politinio spaudimo prisižadėjome, sutartyse rašėme anksčiau laiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Dabar, kai pradedame vertinti kainų šuolius, matome, kad uždarius Ignalinos elektrinę elektros energijos kilovatvalandė pabrangs iki 50–60 centų. Maždaug 10 centų pabrangimas yra milijardas litų papildomų kaštų. 30 centų – 3 mlrd. Ar yra galimybė, jeigu mes bandysime kreiptis į visas Europos institucijas, į valstybes nares ir jos neleis mums pratęsti, ar argumentuojant teisingumo kriterijais, kad kenkiama Lietuvos konkurencingumui ir neturint galimybių laiku pastatyti trečią… ar Teisingumo teismas tokią ekonominę, loginę pretenziją galėtų nagrinėti, ar tai apskritai netiktų Teisingumo teismo analizei, nes tai buvo tik politinis motyvas, o nebuvo pagrįstas techninis, ekonominis aspektas?
P.KŪRIS. Aš atsakau. Faktiškai dėl sutartų stojimo sąlygų teisme ginčų išvis nebuvo.
J.VESELKA. Bet ar galima…
P.KŪRIS. Žiūrint, kaip ir kiekvienoje teisinėje byloje, kokiu rakursu tą bylą pasuksite. Aš nenorėčiau čia patarimų duoti iš šios tribūnos. 99,9%, kad neįmanomas toks ginčas. Bet viena šimtoji dalies gali likti, jeigu surasite, kaip šitą dalyką padaryti. Bet noriu įspėti, kad toks dalykas užims mažiausiai 2 metus. Per tą laiką turbūt ir kitaip bus išspręstas elektrinės statybos klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Klausiu jūsų kaip labai patyrusio teisininko ir žinovo dėl EBSW ir dėl G.Petriko. Dabar jis bus grąžintas į Lietuvą, ir, manau, teismas išspręs tą bylą. Jeigu jis bus pripažintas kaltu, gaus didelę bausmę už savo darbelius. Ar mes nedarome paslaugos dabar svarstydami tai viešai? Seime sudaromos komisijos, gal metai laiko visur skamba jo pavardė, visi jį pripažįsta kaltu ir Seimas pripažįsta, toks politinis spaudimas. Ar tai nesuteiks jam galimybių, šansų apskųsti mūsų teismų sprendimą, pavyzdžiui, Žmogaus teisių teismui ir tai gali palengvinti jo laimėjimą prieš Lietuvą? Kaip, jūsų nuomone, atrodo?
P.KŪRIS. G.Petriko atvejis, aišku, jokiu būdu netinka Liuksemburgo teismui, Europos Sąjungos teismui. Apskritai, jeigu jūs norite mano, kaip teisininko, nuomonės, aišku, patarimas paprastas, nekalbant apie tą konkretų atvejį: tokio lygio dokumentuose kaip parlamento dokumentai niekada neturėtų figūruoti išankstinė žmogaus kaltė. Ką rašo žurnalistai, kitas dalykas. Siekiant nesudaryti sąlygų kažkam išvengti atsakomybės, reikia laikytis šio principo, kad kol žmogus nenuteistas – nekaltas. Kito būdo aš negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis prelegente, žinia, daugelyje Europos Sąjungos valstybių įteisintas visuomenės atstovų dalyvavimas teismuose, t.y. veikia tarėjų institucija, be to, įteisintas ir konstitucinis piliečių skundas. Viso to kol kas nėra Lietuvoje. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę šiais klausimais.
P.KŪRIS. Dėl vadinamųjų tarėjų, ar visuomenės dalyvavimo, kiekviena valstybė sprendžia atsižvelgdama į nacionalines tradicijas ir efektyvumą. Labai svarbus efektyvumo momentas. Dėl kitų dalykų aš iš viso jokios nuomonės viešai negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis kandidate, pirmiausia leiskite prisidėti prie gerų teigiamų žodžių, jau išsakytų šioje salėje apie jūsų kandidatūrą. Norėčiau pasiteirauti jūsų, kokia būtų jūsų nuomonė dėl Europos Sąjungos in corpore prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Juk jeigu pilietis mano, kad, tarkime, valstybė pažeidė jo teises, jis gali kreiptis į Strasbūro Žmogaus teisių teismą, o jeigu asmens laisvės požiūriu, pažeidė Europos Sąjungos reglamentas, kuris yra tiesioginio taikymo, tai jis tokios teisės, tokios galimybės neturi. Kaip jūs vertintumėte tokios galimybės suteikimo būtinumą? Ačiū.
P.KŪRIS. Ačiū. Man teko dirbti abiejuose Europos teismuose. Aišku, problema egzistuoja ir jau matyti tam tikras dubliavimas. Būtų galima to išvengti, jeigu tikrai Europos Sąjunga galėtų tapti nare. Tačiau, kaip jūs žinote, ratifikavimo procesas įstrigo ir tas klausimas įstrigo. Aš manyčiau, gana ilgiems metams.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pretendente, aš norėjau daugiau paklausti jūsų, kaip įvardyta, kaip labai gero teisės specialisto. Kaip vertintumėte iš šalies Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, kai jis viršydamas, mano nuomone, kompetenciją, pasakė, kad Prezidentas kaltas? Toliau, kol Aukščiausiasis Teismas Prezidentą išteisina. Kaip jūs manote, kokios bus teisinės pasekmės, jeigu Žmogaus teisių teismas taip pat pasakys, kad Prezidentas Rolandas Paksas nekaltas. Kokios būtų teisinės pasekmės, jeigu būtų toks sprendimas?
P.KŪRIS. Pone Gražuli, aš suprantu jūsų rūpestį, bet jūs supraskite mano situaciją, kad į šį klausimą aš negaliu atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar liko laiko, nes jūs labai lakoniškai atsakėte. V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Pone teisėjau, aš norėčiau prisiminti tai, kad jūs vis dėlto daugelį metų buvote pedagogas. Ir neeilinis pedagogas. Nemaža dalis, turbūt didžioji dalis, Lietuvos teisininkų jus atsimena kaip Teisės fakulteto dekaną. Galbūt tam tikra prasme, siųsdami jus toli nuo Lietuvos, mes kai ką ir prarandame. Tačiau aš manau, kad jūs domitės teisinės kultūros lygiu Lietuvoje, taip pat teisininkus ruošiančių institucijų akademiniu lygiu.
Kaip jūs manote, jūs kalbėjote apie tai, kad dar nebuvo lietuvių, žodiškai dalyvavusių bylose, ar jau pakanka tokio lygio profesionalų, kurie galėtų dalyvauti bylose kaip lygus su lygiais su prancūzais, su britais, su kitų valstybių teisininkais, ar mes auginame stiprią jaunąją kartą Lietuvoje?
P.KŪRIS. Ačiū. Klausimas labai geras, nes kuo daugiau Lietuvos atstovai dalyvaus, tuo geriau supras visą mechanizmą. Reikia, kad dalyvautų, drąsiau dalyvautų, suprantama. Mano darbas Europos Teisingumo Teisme organizuotas kitaip negu Strasbūro teisme. Aš turiu vadinamąjį savo kabinetą, kuriame dirba dar penki juristai. Tarp jų du iš Lietuvos. Jų lygis, nes kalbas moka gerai, yra gana geras, jie niekuo nesiskiria nuo kituose kabinetuose dirbančių teisės referentų.
Manau, ta prasme parengimo lygis yra neblogas, bet, suprantama, kai ko trūksta. Pavyzdžiui, dėstant Europos Sąjungos teisę, dabar pastebėjau, abiejuose universitetuose yra tik verstinė gana pasenusi literatūra. Įvardijami penkerių šešerių metų senumo precedentai, jau daug kas pasikeitė, taigi reikėtų daugiau originalių tyrimų. Bet iš esmės Lietuvos teisininkų parengimo lygis yra neblogas ir ten, kur aš dirbau, tuose teismuose, mes stengėmės užmegzti ryšį. Į šį teismą irgi kviečiame, šiemet jau ir iš vieno, ir iš kito universiteto po vieną profesorių buvo pas mus, susipažino, suteikėme visas galimybes, aprūpinome literatūra, stengiamės kokiu nors lygiu padėti, kad netektų raudonuoti dėl Lietuvos atstovų pareiškimų viešuose posėdžiuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas taip pat baigėsi. Su jumis nori susitikti du komitetai – Europos reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai ir dvi frakcijos – Liberalų ir centro ir Tėvynės sąjungos. Laiką suderinsite, turbūt tuo prisistatymą ir baigsime. Ačiū. Siūloma klausimą spręsti iš esmės, priimant nutarimą dėl mūsų kandidato į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjus kovo 23 dieną. Pritariate šiam siūlymui? Ačiū.
Pradedame antrą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr.XP-1174(4). Kviečiu vicepirmininką Č.Juršėną pateikti… Negirdi, kalbasi su kolege. Ar galime jus truputį pertraukti? Pradedame priėmimą šio nutarimo. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jeigu leisite, aš iš pradžių porą žodžių pasakysiu, o po to dėl pataisymų ar papildymų.
Jums yra pateiktas ketvirtasis variantas, kaip ir buvo žadėta. Jame iš tikro daugeliu atvejų atsižvelgta į Seimo frakcijų, komitetų ar atskirų Seimo narių siūlymus, t.y. ir įtraukti papildomi dalykai, ir kai kurie sukeisti vietomis, sakysime, kai kas įrašyta į pirmąją dalį, bet kai kurie dalykai vis tiek liko neįrašyti. Aš prašyčiau, kad mums nereikėtų balsuoti dėl tokių dalykų, kurie paprastai į programą neįrašomi. Pavyzdžiui, rezoliucijos. Dėl rezoliucijų visada atskirai sprendžiama, kaip ir šiandien, kaip ir kitomis dienomis, aš manau, bus sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
Taip pat yra įvairių siūlymų dėl komisijų sudarymo ar reorganizavimo. Tai irgi, kaip sakoma, sprendžiama darbo tvarka: visų pirma Seniūnų sueiga, paskui Seimas, tie dalykai taip pat sprendžiami.
Tačiau atsirado papildomų pasiūlymų. Konkrečiai Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymai, ir yra siūlymas, likęs nuo seniau. Tai kelių Seimo narių grupės siūlomas jau antrasis įstatymo dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos… Tai štai dėl tų kelių dalykų reikia apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikėtų mums dėl pateiktų pasiūlymų. A.N.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Aš net nežinau, gal dėl vedimo tvarkos ar kaip čia yra, aš pats atsiprašau, gal ne tik aš pražiopsojau. Mano supratimu, yra tokie dalykai. Prašyčiau atsiversti programos 24 puslapį. Iš eilės yra trys pozicijos: 207, 208, 209. Yra trys registruoti pataisų projektai to paties įstatymo, bet svarstymo mėnuo yra skirtingas, ir vėlesnis yra tų, kurie anksčiau registruoti. Šiaip ar taip, visi turėtų būti svarstomi kartu. Gal čia galima pataisyti kaip korektūrą?
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Galima pataisyti. Vienu metu, be abejo.
PIRMININKAS. Dabar pradėsime nuo J.Razmos pasiūlymo. Ar jūs pateiksite?
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu trumpai pateikti. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, man atrodo, kad dalį pasiūlymų būtų galima ir be balsavimo, jeigu Seimas sutiks, priimti. Kaip sakiau, rezoliucijų į darbo programas netraukiame, kiekvieną kartą tai daroma darbo tvarka arba, sakysime, kai bus jūsų opozicinė darbotvarkė, jūs ramiai tą įsirašysite. Taip pat alternatyvūs įstatymai irgi eina kartu, kai eina pagrindinis, eina ir alternatyvus. Čia, manau, šitų dalykų nereikėtų rašyti. Būtų galima nerašyti ir Statuto, nes Statuto pataisų yra daug, ir aš pats esu parengęs didelį pluošto Statuto pataisų. Tada tuos kolegos J.Razmos siūlymus galėsime teikti kaip pasiūlymus ir nagrinėti neapkraudami mūsų darbų programos dar papildomais siūlymais. Jeigu reikalaujama balsuoti, prašom. Tik sakau, išskyrus rezoliucijas, nes šie dalykai nerašomi į darbų programą, o sprendžiama kiekvienu atveju konkrečiai, tvirtinant darbotvarkę.
PIRMININKAS. Mes sudarėme grupę dėl to neteisėto turto, valdyba sudarė grupę dėl įstatymo parengimo. Ar čia bus alternatyvus?
Č.JURŠĖNAS. Man sunku pasakyti, kaip bus. Jeigu yra anksčiau registruotas, tai…
PIRMININKAS. Ne, neregistruotas.
Č.JURŠĖNAS. Neregistruotas.
PIRMININKAS. Gerai. Gal J.Razma paaiškins. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš galiu sutikti su ta Č.Juršėno pastabų dalimi dėl rezoliucijų. Jeigu iš tikrųjų yra tokia tvarka, kad jos be išankstinio įrašymo į programą gali atsidurti dienos darbų programoje, tai tas gerai. Galbūt šitą momentą reikėtų išreikštai pabrėžti paskutinėje 4 dalyje, kur yra be eilės teikiami įvairūs dalykai. Ten paminėti, sakykime, Seimo Pirmininko projektai, bet rezoliucijos ten nepaminėtos, tai tada reikėtų paminėti, o ne remtis kažkokia mistine praktika.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, jokia mistinė praktika, o reali 16 metų praktika. Ir ji galioja.
J.RAZMA. Kodėl jūs nenorite šito paminėti 4 dalyje, kur yra paminėti visi bendrieji atvejai, kai projektai automatiškai yra galimi be išankstinio buvimo programoje?
Dėl kitų projektų siūlyčiau palikti taip, kaip yra, nes jeigu dabar jūs pradėsite vieną projektą priimti, kitą išbraukti, kaip mes suformuosime opozicinę darbotvarkę. Mums reikia turėti kiek nors projektų, kad užpildytume tą darbotvarkių turinį. O alternatyvūs, nealternatyvūs, jie vis tiek dabar gali būti pažymėti kaip mūsų ketinimai atskiroje dalyje, kaip opozicinės frakcijos pasiūlymai, kad būtų matyti, kokias puoselėjame idėjas, galvodami apie opozicines darbotvarkes.
Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, jeigu galima, aš taip pasakysiu. Dėl šventos ramybės galime į tą paskutinę dalį įrašyti rezoliucijas. Tie kiti dalykai, kurie lieka, gali būti priimti, jeigu Seimas neprieštarautų. Iš karto įspėju, kad dalies Seimo narių senas pageidavimas, jog būtų mažesnė programa, ir šį sykį liks neįgyvendintas.
J.RAZMA. Kiek opozicijos projektų jau yra?
Č.JURŠĖNAS. Labai daug, jie išmėtyti įvairiose programose dalyse.
J.RAZMA. Suskaičiuokime, kiek daugumos, kiek opozicijos.
Č.JURŠĖNAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote priimti visus siūlymus?
Č.JURŠĖNAS. Pritarti, o rezoliucijas be pavadinimų, tiesiog įrašyti tokia atskira eilute.
PIRMININKAS. Gerai. Ar bendru sutarimu pritariame šiam papildymui? Pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Dar, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, yra kolegų V.Tomaševskio, I.Degutienės, R.Baškienės, V.Aleknaitės ir P.Baguškos siūlymas įtraukti į darbų programą tą mano jau minėtą įstatymo projektą – Gyvybės prenatalinėje bazėje apsaugos įstatymo projektą. Jų siūlymas yra iš naujo įregistruotas, tai yra trečias variantas, patobulintas. Ar jis pakankamas, ar nepakankamas, manau, tegul Seimas spręs, būtų galima irgi įtraukti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Dabar P.Baguškos…
Č.JURŠĖNAS. Su kolega P.Baguška susitarta, nes tas dalykas yra įrašytas į darbų programą. Čia klausimas tik toks, kad jis būtų nagrinėjamas ne sesijos pabaigoje, o per ankstesnes savaites.
PIRMININKAS. Aišku. Daugiau pasiūlymų, papildymų nėra? Dabar dėl viso projekto. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau palaikyti darbų programą, nes iš principo reikia turėti tą programą ir Seimui reikia dirbti. Gerbiamąjį kolegą Č.Juršėną nuraminčiau, kad mes Seime ne su tokiomis programomis susitvarkydavome, susitvarkysime ir su šita. Man atrodo, kolegos dar sugalvos ir papildymų. Viskas priklausys tik nuo mūsų geros valios, jeigu mes darniai ir sėkmingai dirbsime. Man atrodo, nereikia ko nors ieškoti, o reikia pradėti dirbti. O tam, kad dirbtume, reikia patvirtinti darbų programą.
PIRMININKAS. P.Auštrevičius – kita nuomonė. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Deja, jau nematau pranešėjo, norėčiau pasakyti du aspektus. Pirma, mes aiškiai pasigendame pateiktoje darbų programoje atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos svarstymo. Priminsiu, kad Seimas 2005 m. rugsėjo 29 d. yra priėmęs rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę iki 2006 metų III ketvirčio atnaujinti nacionalinę energetikos strategiją. Jeigu jūs man įrodysite, kad ši darbų programa neapima I ir II ketvirčio, savo pasiūlymą atsiimsiu. Laiko prasme vėluosime.
Antra. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pats dalyvavote konferencijoje emigracijos klausimais, bet aš niekaip nerandu savo teikto pasiūlymo dėl nuolatinės Seimo emigracijos reikalų komisijos įsteigimo. Priminsiu, kad šią iniciatyvą pasirašė daugiau negu 40 Seimo narių. Arba mes nesuprantame šio klausimo svarbos, arba yra kitų atskirųjų nuomonių, kurių motyvacijos ir argumentacijos aš, deja, neišgirdau. Aš prašyčiau, kad pranešėjas grįžtų prie šių abiejų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar H.Žukauskas. Prašom. Visi pakalbės, tada…
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Manau, idealių programų niekada nebūna, bet gyvenimas yra toks, kad galima pateikti siūlymus, keisti, koreguoti programą, įtraukti kai kuriuos projektus, juos priimti ir t.t. Nes dabartinėje programoje matome daug įstatymų, kurie galbūt netgi neparašyti, galbūt neregistruoti, galbūt jie yra dar nesukurti. Aš tik norėčiau palinkėti, kad šis Seimas pradėtų kalbėti apie Šilumos įstatymą, tai yra labai svarbu visiems Lietuvos gyventojams, kad daugelis klausimų, kurie yra svarbūs Lietuvos piliečiams ir gyventojams, nepasimestų bendroje darbotvarkėje. Siūlau pritarti ir pradėti darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kašėta. Prašau.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, išties sesijos metu galima papildyti tam tikrais projektais, bent jau opozicija turi galimybę per opozicinę darbotvarkę. Tačiau pateiktas projektas atspindi Vyriausybės požiūrį, valdančiosios daugumos matymą, yra strateginis matymas ar jo nėra, tai yra kokie šiandieninės valdžios, Seimo daugumos prioritetai. Ką gi mes matome? Mes matome, kad yra įstatymų projektų kratinys, gaisrų gesinimas, kartais jis pridengiamas žodžiais „svarbūs eurointegraciniai įstatymai“, tačiau nėra labai aiškių kelių strateginių krypčių prioritetų. Ir vienas iš aktualiausių šiandienos klausimų, be abejo, – Europos struktūrinių fondų panaudojimo klausimas. Pateiktų įstatymų projektų pakete nematyti kokių nors labai aiškių žingsnių, kuriais būtų galima tuos procesus sureguliuoti ir daryti prevenciją būsimiems skandalams. Taigi mūsų Liberalų frakcija negalės palaikyti tokios pavasario sesijos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar – Č.Juršėnas. Noriu tik pasakyti, kad kreipėsi A.Matulas dėl Gydytojų rūmų įstatymo išbraukimo. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Aš tuoj pasakysiu. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš kaip tik dėl tų pastabų, kurias išgirdau. Pirmiausia dėl kolegos P.Auštrevičiaus siūlymų, dėl Energetikos strategijos. Jeigu Vyriausybė pateiks, tai atkreipiu dėmesį, kad paskutinėje dalyje yra eilutė: „Vyriausybės teikiami projektai“. Ir kai tik Vyriausybė pateiks, mes tą dalyką galėsime įtraukti į artimiausių posėdžių darbotvarkes ir nagrinėti.
Dėl Emigracijos komisijos aš specialiai kalbėjau, matyt, kolega neišgirdo, kad visiškai nebūtina rašyti į darbų programą ir mes paprastai nerašome, nes tie dalykai sprendžiami Seniūnų sueigoje ir tada, kaip sakoma, automatiškai eina į darbotvarkę, jeigu Seniūnų sueigoje sutariama.
Ir dar dėl kai kurių siūlymų, kurie nebuvo nagrinėti, arba konkrečiai kolegos A.Matulo. Ten buvo 3 variantui, o baigiant svarstymus praėjusią savaitę buvo labai aiškiai pasakyta, kad kolegos teiktų pasiūlymus 4 variantui. Jeigu reikia, dėl to galima balsuoti. Bet dėl Gydytojų rūmų buvo aiški Sveikatos reikalų komiteto pozicija. Dabar vienas iš Sveikatos reikalų komiteto veikėjų siūlo kitokią poziciją negu visas komitetas. Žinoma, jis turi teisę siūlyti kitą poziciją, jeigu labai reikia, Seimas gali apsispręsti. Mano nuomone, ta pozicija turėtų likti darbų programoje.
PIRMININKAS. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto peržiūrėjęs sesijos darbų programą (čia daug kas prirašyta) negaliu balsuoti už. Kodėl? Todėl, kad kaip, kuriuo laiku tie įstatymų projektai bus svarstomi? Aš jau kalbėjau svarstant šią programą, vienas iš jų yra Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas. Kai šitas įstatymas nustumiamas į gegužę, žinant, kokios yra problemos šilumos ūkyje, žinant Telšių pamokas, aš manau, kad vėlgi tai daroma gana sąmoningai – nustumti kuo vėliau, paskui ateis birželis, jau nebus kada svarstyti, vėl ateis ruduo ir toliau gyvensime pagal seną tvarką šilumos ūkyje, kuri yra iki šiol ir kuri ir toliau bus naudinga šilumos tiekėjams. Aš esu įsitikinęs, kad Šilumos ūkio įstatymas turi būti svarstomas kuo anksčiau, kuo skubiau, nes tai yra valstybės gyvybinis reikalas. Jeigu tas ir toliau taip liks, aš negaliu balsuoti už tokią darbų programą.
PIRMININKAS. A.Matulas. Prašau.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 4 variantas buvo registruotas tik 17 dieną, mes grįžome iš apygardų tik vakar vakare ir faktiškai techninių galimybių užregistruoti šitų pasiūlymų 4 variantui nebuvo. Buvo registruota 2 ir 3 variantams. Todėl aš labai prašyčiau balsuoti. Sveikatos reikalų komitete už tą projektą, kad jis būtų įtrauktas, balsavo tik dauguma ir, kiek aš pamenu, jeigu neklystu, nulėmė tik pirmininkės balsas. Be to, mes visi gavome Gydytojų sąjungos organizacijos prašymą, kad nebūtų svarstomas šitas įstatymo projektas. Stomatologų rūmų įstatymas parodė, kad situacija tik pablogėjo įsteigus šitą instituciją. Šiandien Lietuvos gydytojai dar nepribrendę, todėl aš kategoriškai prašau balsuoti ir neįtraukti. Galėčiau ateityje įvardyti net ir žmones, kurie daro spaudimą, kad šitas įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Apmaudu, bet dabar mes, jau baigę pataisų svarstymo procedūrą, kviečiami grįžti atgal. (Balsai salėje) Ne, jūs stovėjote, kai prasidėjo kalbos dėl motyvų. Ir dar blogiau, kad komiteto ir jūsų nuomonė nesutampa. Dabar grįžti į pradinę stadiją…
Gerai. Tada aš paklausiu taip. Ar yra 29 Seimo narių palaikymas, kad būtų svarstomas jūsų pasiūlymas? Sugrįžtame į ankstesnę stadiją. Prašau, kas remia A.Matulo pasiūlymą išbraukti iš darbų programos Gydytojų rūmų įstatymo projektą? Prašau. Kas remia A.Matulo pasiūlymą išbraukti Gydytųjų rūmų įstatymo projektą iš darbų programos? Aiškiai suformulavau? Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume?
Šį pasiūlymą remia 40. Prašau. A. Matulas turi pagrįsti šitą nuomonę. (Balsai salėje) Palaikymui reikia 29. Prašau netrukdyti, jis dabar grindžia savo pasiūlymą. Prašau.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau, kad buvo sudaryta darbo grupė iš kai kurių draugijų pirmininkų, jie parengė įstatymo projektą. Bet kiek mes važinėjome, susitikinėjome su gydytojais, neradome norinčių, kad tokia organizacija būtų šiandien įkurta. Be to, praeitoje kadencijoje buvo priimtas Stomatologų rūmų įstatymas ir įsteigta tokia organizacija. Kaip teigia mums gydytojai odontologai, taip dabar jie vadinasi, situacija tik pablogėjo. Vieną biurokratinę įstaigą pakeitė kita. Mokesčiai padidėjo, licencijavimo tvarka pasidarė dar įdomesnė ir keistesnė. Taigi šiandien medikai dar nesubrendę tokiai organizacijai, tokios savivaldos dar jiems nereikia. Jums yra išplatinta Gydytojų sąjungos nuomonė. Jie padarė apklausą, faktiškai nė viena poliklinika, ligoninė nepritaria. Šiandien reikalas dar nesubrendęs šitą instituciją kurti. Idėja galbūt gera, bet iš tikrųjų nedarykime spaudimo. Mes žinome parlamente konkrečius žmones, kurie daro spaudimą, kad tokia institucija būtų įsteigta. Be abejo, įvairioms firmoms bus tada lengviau derinti klausimus, nereikės derinti klausimų su įvairiom draugijom, su įvairių draugijų pirmininkais, bet suderini su vienu organizacijos vadovu ir, pavyzdžiui, vienas ar kitas medikamentas ar medicininė priemonė bus pasiūlyta įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Minutę! Ar komiteto nuomonę galėtų kas išsakyti, kuri, kaip žinome, yra priešinga? Turiu minty Sveikatos reikalų komiteto. Nėra. Čigriejienė, kiek žinau, turi tą pačią nuomonę kaip ir A.Matulas. O aš noriu, kad kas nors išsakytų komiteto nuomonę. Nėra. Nėra tai nėra. Gerai. Kalbėsime dėl balsavimo motyvų. A.Matulevičius – nuomonė už, prašau.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai palaikyčiau gerbiamojo A.Matulo siūlymą, kad Seimas neįsiveltų į nereikalingas rietenas. Kam priešinti gydytojus? Jie yra susikūrę neblogą savivaldą, kūrė ją labai ilgus metus ir gana sudėtingai. Šiandien ji veikia, mes matėme, kokie jie buvo vieningi, kada reikėjo kovoti dėl atlyginimų padidinimo. Jeigu jie šiandien nenori, kodėl mes turime primesti jiems savo valią? Neforsuokime ir neįvelkime Seimo į nereikalingas intrigas. Siūlau palaikyti šį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar prieš būtų norinčių? Nėra. Pasiruoškime. Noriu pasakyti, kad dabar jau balsuosime dėl siūlymo, konkrečiai dėl jo likimo. Pasiruoškite. Kas už tai, kad pritartume A.Matulo pasiūlymui išbraukti iš pavasario sesijos darbų programos Gydytojų rūmų įstatymo projektą? Prašau balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje)
48 pasisakė už išbraukimą, prieš – 6, susilaikė 51. Sprendimas nepriimtas. Lieka.
Išklausėme visas nuomones dėl darbų programos. Pasiruoškite, dabar balsuosime dėl visos darbų programos. Pasiruoškime. Balsuojame. Kas už tai, kad patvirtintume Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą? Balsuojame.
Už – 81, prieš – 2, susilaikė 27. Darbų programa priimta.
Seimo nario D.A.Barakausko prisaikdinimas
Gerbiamieji, 12 val. mes turime dalyvauti Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko prisaikdinimo procedūroje. Yra pakviestas Konstitucinio Teismo teisėjas gerbiamasis Stasys Stačiokas. Dalyvauja Dailis Alfonsas Barakauskas. Pradedame prisaikdinimą. Kviečiu Konstitucinio Teismo teisėją gerbiamąjį Stasį Stačioką. Iš pradžių perskaitys tvarką,o tada jau pakviesime ir… (Balsai salėje) Prašau.
S.STAČIOKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pagal tradiciją prieš priimant Seimo nario priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkas arba Konstitucinio Teismo teisėjas turi paaiškinti kai kurias Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su Seimo nario priesaikos davimu.
Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse skelbiama: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“. Konstitucijos sudėtinės dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas, jis taip pat nustatytas Seimo statute. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti perskaitomas, o vardinis priesaikos lapas pasirašomas. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos sakinio.
Minėtos Konstitucijos nuostatos yra konkretizuotos Seimo statute. Seimo statuto 4 straipsnis skelbia: „Seimo narys prisiekia stovėdamas prieš priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.
Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė“.
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2006 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr.13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Dailiui Alfonsui Barakauskui“. Šiuo sprendimu D.A.Barakauskas nuo 2006 m. kovo 18 d. yra pripažintas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Vadovaudamasis šiuo sprendimu, kviečiu išrinktą Seimo narį D.A.Barakauską prisiekti. Prašom.
D.A.BARAKAUSKAS. Að, Dailis Alfonsas Barakauskas, prisiekiu bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucijà ir ástatymus, saugoti jos þemiø vientisumà; prisiekiu visomis iðgalëmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybæ, sàþiningai tarnauti Tëvynei, demokratijai, Lietuvos þmoniø gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
S.STAČIOKAS. Nors prisidėjo sveikinimai, aš privalau iškilmingą priesaikos aktą atlikti iki galo. Skelbiu, kad išrinktasis Lietuvos Respublikos Seimo narys D.A.Barakauskas 2006 m. kovo 21 d. Seimo posėdyje prisiekė Lietuvos Respublikai ir nuo šios dienos įgijo visas tautos atstovo teises. Sėkmės jums tarnauti tėvynei ir jos žmonėms! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Konstitucinio Teismo teisėjui S.Stačiokui ir dar kartą sveikiname naująjį kolegą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nario P.Žukausko prisaikdinimas
Norėtume pratęsti prisaikdinimo ceremoniją ir pakviesti prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį Praną Žukauską.
Noriu jus informuoti, kad š.m. kovo 16 d. mes priėmėme nutarimą, kuriuo P.Žukauską paskyrėme Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Kad galėtų pradėti eiti pareigas ir jam būti suteikti visi įgaliojimai, turime prisaikdinti, o P.Žukauskas prisiekti. Priesaikos tekstas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme. Aš jo neskelbsiu. Priesaiką Seimo narys duoda Seime, prisiekia Seime ir pasirenka vieną iš priesaikos tekstų savo nuožiūra. Pradedame priesaikos ceremoniją.
P.ŽUKAUSKAS. Aš, Pranas Žukauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. (Plojimai)
PIRMININKAS. P.Žukausko priesaika priimta, palinkėkime jam sėkmingo darbo.
Svarstome darbotvarkės 3a klausimą – Lietuvos banko įstatymo nuo 1 iki 55 straipsnio, taip pat ketvirtojo, penktojo skirsnių pavadinimo pakeitimo, 26 iki 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1197. Kaip pastebite, pažymėtas ženkleliu Europos Sąjunga. Teikia viceministras Jaunius Simonavičius. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos banko parengtą Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių ir skirsnių pavadinimų pakeitimo, straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą.
Šio įstatymo projekto tikslas – pasirengiant įvesti eurą, būtina suderinti Lietuvos Respublikos banko įstatymą su Europos Bendrijos Steigimo Sutartimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu, nes toks suderinamumas yra būtinas Lietuvai norint tapti ekonominės ir pinigų sąjungos dalyve.
Projekte nustatoma, kad Lietuvos bankas yra sudėtinė Europos centrinių bankų sistemos dalis ir siekia šios sistemos tikslų bei vykdo jos uždavinius vadovaudamasis Europos centrinio banko gairėmis ir nurodymais.
Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvos bankas turi ne išimtinę pinigų emisijos teisę, o gali leisti banknotus ir monetas tik laikydamasis Europos Bendrijos Steigimo Sutarties reikalavimų. Projektu keičiama banko valdybos narių sprendimų priėmimo tvarka, sprendimai priimami ne paprasta, o ne mažiau kaip trijų balsų dauguma.
Be to, projekte įtvirtinama nuostata, kad Lietuvos banko turtas priklauso bankui nuosavybės teise, taip siekiant sustiprinti Lietuvos banko teisę valdyti savo išteklius bei padėti siekti Europos centrinių bankų sistemos tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko įstatymo bei susijusių teisės aktų pakeitimai turi būti parengti iki tol, kol pradedami rengti 2006 metų Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimai apie konvergenciją, tai yra 2006 m. kovo mėnesio, taip pat įvertinant Centrinio banko 2005 metų gruodžio 30 dienos nuomonę dėl šio įstatymo projekto, Europos centrinis bankas kreipė ypatingą dėmesį į šio bei susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų, būtinų eurui įvesti, suderinamumą su Europos Sąjungos teise. Todėl labai svarbu, kad įstatymo projektas būtų priimtas kuo skubiau.
Kartu su šiuo įstatymu teikiami lydintys teisės aktai, Lietuvos Respublikos (…) ir kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, kurio tikslas – pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius lito išleidimą, naudojimą ir su tuo susijusius klausimus, siekiant sudaryti prielaidas įvesti eurą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymo projektus ir jiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus norės klausti Seimo nariai. Tam yra skiriamos 10 minučių. E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia viename iš straipsnių kalbama apie užsienio atsargas. Koks likimas bus mūsų atsargų, tarkime, ar visos jos bus atiduotos pagal pavaldumą Europos Sąjungai? Taip pat norėčiau žinoti apie Rezervinio stabilizavimo fondo perspektyvas, t.y. ar jis toks galės būti, ar jis kaip nors turės būti inkorporuotas į biudžetą?
J.SIMONAVIČIUS. Jeigu galima, į techninius klausimus atsakys Lietuvos banko atstovas.
PIRMININKAS. Į techninius klausimus? Tada prašom pasiruošti. Prisistatykite, kokios jūsų pareigos, pavardė. (Balsas salėje) Paspauskite. Negirdėti jūsų. Taip, dabar prašom.
A.MISEVIČIUS. Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar atsakykite.
A.MISEVIČIUS. Dėl užsienio atsargų – ne. Tiktai pagal vadinamąjį kapitalo raktą nustatoma užsienio atsargų dalis, kuri yra perduodama Europos centriniam bankui valdyti. Yra galimybė, Lietuvos banko valdyba yra priėmusi sprendimą, kad ir toliau liks tą dalį užsienio atsargų valdančiąja šalimi.
PIRMININKAS. Dabar nesiginčykime. (Balsas salėje)
A.MISEVIČIUS. Palyginti nedidelė dalis užsienio atsargų, maždaug iki 20%.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymas priimtas. V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis viceministre, čia, šioje pusėje, jeigu galima. Iš tiesų teikiamas istorinis Lietuvos banko įstatymo pakeitimas. Faktiškai jis iš valstybės valdomo banko tampa Europos centrinio banko filialu ir, žinoma, paklus Europos centrinio banko įtakai ir valdymui, todėl labai svarbūs dalykai, kurie yra čia siūlomi. Vienas tokių svarbesnių klausimų būtų teisinis. Jūs žinote, kad Konstitucijos pakeitimo procedūra dėl emisijos teisės tik pradėta ir Konstitucija dar nėra pakeista, kad būtų suteikta ir kitiems bankams, o ne tik Centriniam bankui emisijos teisė. Dabar balsuodami pateikimo stadijoje, mes atsiduriame teisinėje kolizijoje, – mes balsuojame prieš galiojančioje Konstitucijoje nustatytą nuostatą. Čia vienas klausimas. Kaip jums atrodo teisinė mūsų padėtis, kai teikiamas toks projektas?
Antrasis klausimas būtų dėl valstybės nuosavybės Lietuvos banke. Iš tiesų jūs kalbate, kad iš valstybės nuosavybės Lietuvos banko… tapus filialu Europos centrinių bankų priklausys tik dalis turto nuosavybės teise… Tai keičiasi statusas. Kaip žinote, Konstitucijoje yra įteisinta, kad Lietuvos bankas yra valstybės nuosavybė, tai yra visiškai kitokios teisinės sąvokos ir apie tai kalba Teisės departamentas savo išvadoje. Klausimas, kokia turto dalis bus nuosavybė Lietuvos, jeigu įvyktų toks pakeitimas, kaip jūs siūlote…
PIRMININKAS. Užduokite vieną klausimą, vieną minutę klausimui galima sugaišti.
V.NAVICKAS. Klausimai labai sudėtingi, iš tiesų būtų du klausimai: vienas, dėl teisinės padėties, antras – dėl valstybės nuosavybės Lietuvos banke, tapusiame filialu.
PIRMININKAS. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Manau, Lietuvos bankas, kaip projekto autoriai, turėtų atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Tiesiog dar kartą prašau banko atstovo. Ar jūs girdėjote klausimą?
A.MISEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galite atsakyti?
A.MISEVIČIUS. Taip. Įstatymas įsigalioja, kaip numato vienas straipsnių, tada, kai yra įvedamas euras, vadinasi, tam laikui neišvengiamai yra ir Konstitucijos pataisa. Reziumuojame taip. Dabar kalbame tik apie būsimus procesus.
PIRMININKAS. O dėl antrojo klausimo?
A.MISEVIČIUS. Dėl turto? Šitoje situacijoje esmė nesikeičia. Lietuvos bankas ir toliau lieka Lietuvos Respublikos nuosavybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori klausti J.Veselka. Nežinau, kurio klausite.
J.VESELKA (LDF). Į daugelį klausimų atsakėte, bet vis dėlto ar galime pirmi apskritai atsisakyti centrinio banko? Ir kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai? Ar turi jis prasmės, kai mes turėsime valiutą eurą, ar reikalingas toks centrinis bankas apskritai?
A.MISEVIČIUS. Jeigu galiu. Neišvengiamai reikalingas. Europos centrinio banko sistema negali funkcionuoti be nacionalinio centrinio banko. Būtent yra sistema, ne tik Europos centrinis bankas. Kartu ją ir suformuoja. Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas yra tos centrinių bankų sistemos dalyvis, bendrai formuojantis politiką.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Iš tikrųjų į mano klausimą iš dalies buvo atsakyta, tačiau dėl įstatymo įsigaliojimo. Lydinčiame teisės akte labai aiškiai parašyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo euro įvedimo dienos. O pagrindiniame įstatymo projekte neaiškiai formuluojama: įsigalioja dieną, nuo kurios Europos Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Bendrijos steigimo sutarties. Tai čia tas pats ar ne tas pats? Ar nebus taip, kad mes, čia prieš metus priėmę įstatymą, atlikę visokius veiksmus, paskui pasiliksime už euro zonos ribos. Aš neatsitiks šitaip?
J.SIMONAVIČIUS. Ne. Taip neatsitiks, tos formuluotės iš esmės reiškia tą patį.
PIRMININKAS. V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš turbūt viceministro noriu paklausti. 18 straipsnis pildomas 6 dalimi, kad Lietuvos bankas gali remti savo darbuotojus, dalyvaujančius kultūriniuose ir sporto renginiuose. Ar iš tikrųjų Seimas turi tai leisti, ar tai ne vidaus tvarka? O jeigu vis dėlto Seimas priima įstatyme šitą punktą, koks tada mechanizmas, kas jį turi nustatyti? Kas nustatys tą tvarką ir ar Seimas turės kontroliuoti ir žiūrėti, ar remia? Ar iš tikrųjų čia turi būti įstatyme viskas numatyta?
J.SIMONAVIČIUS. Šiuo atveju įstatymas nustato tik galimybę. Aišku, kad tvarka bus nustatyta viduje.
PIRMININKAS. R.Smetona. Prašau.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Pone viceministre, aš taip pat manau, kad projektas siūlomas per anksti, ir nepakeitus Konstitucijos mes negalėtume jo priiminėti. Bet jeigu jau siūloma ir siūloma tiek daug pakeitimų, ar nereiktų tiesiog naujos įstatymo redakcijos, kuri atitiktų naująjį Lietuvos banko statusą, kuris labai aiškiai išreikštas kad ir šia 31straipsnio nuostata: Lietuvos bankas skelbia Europos centrinio banko paskelbtus euro ir užsienio valiutų santykius. Gal tame naujame projekte tik to ir pakaktų?
J.SIMONAVIČIUS. Galbūt komitetuose būtų galima priimti ir kitokį sprendimą, bet šiuo atveju nėra laiko tokiems ginčams, nes kovo mėnesį turi prasidėti konvergencijos vertinimas, ir mes neturime laiko kažką ypač stipriai tobulinti, reikia kuo greičiau priimti. Vėliau galbūt galėsime tą daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, infliacija yra vienas iš pagrindinių ne tik ekonominių, bet ir visų kitų, taip pat ir finansinių, rodiklių. Tiek Lietuvos Vyriausybės programoje, tiek partijų programose visur įrašyta siekti pažaboti infliaciją, kad ji būtų labai minimali, tačiau tik Lietuvos banko įstatyme viena iš svarbiausių Lietuvos banko funkcijų numatyta infliacijos kontrolė. Sakykite, Lietuvos bankui praradus arba Lietuvai praradus monetarinės pinigų politikos, pinigų emisijos ir daug kitų teisių, kokie, jūsų nuomone, instrumentai kontroliuoti finansus, infliaciją, taip pat valstybės išlaidas išliks Lietuvos bankui?
J.SIMONAVIČIUS. Klausimas, kiek suprantu, Lietuvos bankui.
PIRMININKAS. Jūs perleidžiate klausimą? Prašau. Ar galite atsakyti į šį klausimą? Prašau.
A.MISEVIČIUS. Be abejo, tuo metu, kai šitas įstatymas vadinosi… po euro įvedimo kalbėtume apie euro infliaciją, tai yra euro nuvertėjimą, be abejo, tai būtų euro centrinio banko sistemos rūpestis ir būtų bendrai dėl visos sistemos priiminėjami visi sprendimai. Konkrečiai dėl Vyriausybės įsipareigojimo tai yra skirtingas dalykas negu kalbant apie centrinį banką.
PIRMININKAS. Ačiū. 10 minučių labai greitai prabėgo. Aš dėkoju. Mes vėluojame, jūs pažiūrėkite į mūsų grafiką ir į laikrodį ir pamatysite, kad reikia griežtai laikytis tvarkos. Ačiū pranešėjui.
Dabar turėtume sutarti, ar po pateikimo pritariame šiam projektui? Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Palaukite, tada prieštaraukite laiku ir griežtai. J.Lionginas. Jūs sėskite. J.Lionginas. Prašau, nuomonė už.
J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti Lietuvos banko įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Mes jau vieną kartą buvome apsisprendę ir balsavome dėl Konstitucijos pakeitimo, tai yra klausimai, susiję su euro įvedimu. Tiek pateikėjas, tiek Lietuvos banko atstovas išsamiai paaiškino, kad šio įstatymo nuostatos įsigalios įvedus eurą. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Mes turime tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus, todėl aš remiu pataisas ir siūlau kolegoms palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. L.Sabutis – nuomonė prieš.
L.SABUTIS (TSF). Iš tikrųjų yra kebloka situacija. Ir net labai kebloka, nes mes nežinome pagrindinio Seimo sprendimo dėl kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimo. Kita situacija yra ta, jog asmuo, kuris pristatinėjo šį projektą, tartum atstovaudamas Vyriausybei nepasakė Vyriausybės pozicijos ir kaip bus paneigtos svarstymo metu tos abejonės, kurios išdėstytos Teisės departamento išvadose? Lietuvos bankas tampa Europos banko filialu su visa Lietuvos nuosavybe ir su visa kompetencija, kurią neva panaikins Konstitucijos pakeitimas. Todėl esant tokiems prieštaravimams aš šiuo atveju tik galiu apgailestauti, kad labai vėlai pateiktas šitas projektas ir nepateiktas kartu su Konstitucijos pataisų pakeitimu, todėl negaliu pritarti pataisoms.
PIRMININKAS. R.Smetona. Atsiprašau, čia tik vienas gali pasakyti nuomonę tuo klausimu. Noriu pasakyti, kad mes galime sugretinti Konstitucijos pakeitimus su įstatymo priėmimu. Čia techniniai klausimai. (Balsai salėje) Tą mes ir ruošiamės daryti. Reikia paaiškinti. Pasiruoškite. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Lietuvos banko įstatymo pakeitimams?
Už – 47, prieš – 8, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Yra pasiūlyti: Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindiniu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Europos teisės komitetas papildomi. Be abejo, svarstyti kartu su Konstitucijos pataisa, reikia suderinti šituos veiksmus. Ar pritariam šitiems siūlymams? Neprieštaraujama. Pritarta.
Dabar šalia lydintis pagrindinį įstatymą, tai yra dėl kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios.
Ar bendru sutarimu galime pritarti jiems po pateikimo? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Yra pasiūlytas Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.Vienas pagrindiniu, kitas papildomu. Ar būtų koks prieštaravimas? Negirdėti. Pritarta. (Balsas salėje) Geras siūlymas. Yra siūlymas padaryti pertrauką. Visi pritaria, susirenkame 12 val. 45 minutės. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęskime mūsų darbus. Dabar šeštasis darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuo 2 iki 771 straipsnio ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei papildymo 231 ir 772 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1146. Pateikimas. Viceministras Gintautas Šivickas. Kviečiu į tribūną.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu pristatysiu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, taip pat susijusius projektus – Valstybės sienos apsaugos, Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties, Vadovybės apsaugos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo projektus, kurių tikslas yra patobulinti krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės veiklos, jų sąveikos su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei karo tarnybos teisinį reglamentavimą. Kai kurios įstatymo nuostatos suderintos (…) su kitais teisės aktais.
Iš šių projekto reglamentavimo sričių išskirčiau keturias. Pirma, kariuomenės panaudojimo taikos metu, padedant kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, teisinis reglamentavimas. Čia kartu įgyvendinamas ir Nacionalinio saugumo komiteto siūlymas peržiūrėti kariuomenės panaudojimo taikos metu reglamentavimą. Projektu siekiama užtikrinti optimalų kariuomenės pajėgų panaudojimą. Nuostatos, susijusios su kariuomenės panaudojimu taikos metu, yra pasenusios ir praktiškai jos neveiktų; galintys prašyti kariuomenės pagalbos pareigūnai nėra pakankamai konkretizuoti.
Antra. Reglamentuojamos ir patikslinamos karių kasmetinės atostogos nustatant specifines sąlygas; įvedamos naujos tikslinių atostogų profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams rūšys, t.y. persikėlimo paskyrus į tarnybą užsienyje ir prevencinės reabilitacijos po tarnybos tarptautinėse operacijose atostogos.
Trečia, aiškiau reglamentuojami karių priesaikos ir etikos klausimai. Ir ketvirta, suderinimas su kitais teisės aktais ir terminais.
Siūlome įstatymo projektui pritarti ir svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. O dabar tuos lydinčius 7a, 7b projektus.
G.ŠIVICKAS. Jie yra visiškai susiję su pirmu įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Tada trumpai dėl jų irgi pasakykite, tada mes iš karto ir dėl jų galėsime klausimus pateikti.
G.ŠIVICKAS. Aš labai trumpai. Tai yra susiję įstatymo normos taikymo… su pagrindiniu įstatymu – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos. Tiesiog suderinami įstatymų projektai.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius jūsų nori klausti. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš suprantu, kad šio rimto įstatymo ir jį lydinčiųjų pataisomis – krašto apsaugos sistemos organizavimo – iš tikrųjų padaroma tam tikra reforma, kuri buvo žadėta, ir mes komitete truputį kalbėjome apie tai. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto mažokai išplečiama galimybė pasinaudoti kariūnais tais atvejais, kai mums reikia juos panaudoti netiesiogiai karinėms operacijoms, t.y. šalies viduje? Tai yra principinis klausimas, mūsų armija, mūsų kariuomenė yra valgydinama iš mūsų mokėtojų pinigų, bet nelabai ji jiems padeda. Nors iš tikrųjų ji padeda, žinau, potvynių atvejais ir panašiai, bet man skaitant įstatymą išeina, kad lyg ir ypatingais atvejais. Pavyzdžiui, 5 straipsnio 5 punktas – ypatingais atvejais. Aš nekalbu apie nepaprastąją padėtį arba teroro išpuolius. Tai suprantami dalykai. Bet gal būtų galima vis dėlto daryti išlygas, kad reikalui esant mes galėtume padėti kovoti ir su nusikalstamumu, nes dabar nėra karinių grėsmių, turiu omenyje platesnį panaudojimą. Objektų apsaugai ir panašiai. Ar Krašto apsaugos ministerija negalvoja eiti tuo keliu?
G.ŠIVICKAS. Paprastai vidaus gyvenime iš tikrųjų yra daug įvairių tarnybų, kurios nepriklauso Krašto apsaugos ministerijai, jos turėtų atlikti tam tikras funkcijas. Todėl mes (…) būtent tada, kai reikia, kai nėra pakankamų pajėgumų, t.y. koks nors didelio masto reiškinys, tada prašoma kariuomenės pagalbos. Tikrai nepasakyčiau, kad čia yra kokia nors reforma. Kariuomenė visą laiką tą darydavo, ir dabar yra pasirengusi potvynių ir paukščių gripo atvejais padėti kitoms institucijoms. Čia tik daugiau reglamentuojama, kas ir kaip paprašo tos pagalbos, nes iš esmės tai buvo neapibrėžta. Dabar aiškiai ir tiksliai pasakyta, kad yra tam tikra atsakomybė.
PIRMININKAS. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti dėl kai kurių lydinčiųjų įstatymų projektų, dėl nepaprastosios padėties. Čia yra siūloma išbraukti Respublikos Prezidentą, jo tam tikrus įgaliojimus ar funkcijas iš karinių vienetų panaudojimo nepaprastosios padėties metu. Vis dėlto Prezidentas yra vyriausiasis kariuomenės vadas ir jo funkcijos yra apibrėžtos ir Konstitucijoje, ir kituose įstatymuose. Sakykite, ar tai yra suderinta su pačiu Prezidentu ir su Konstitucija, su kitais įstatymais, ar paskui nebus kokių nors kolizijų? Vienuose įstatymuose išbrauktas, kituose – ne.
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai galiu pasakyti, kad, kaip minėjau, čia yra tik lydintys įstatymai, suderinti su pirmuoju – pagrindiniu įstatymu. Išbraukimas esmės nekeičia, nes Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnyje aiškiai pasakyta, kaip dalyvauja Prezidentas ir kokiu būdu jam teikiama informacija dėl karinių vienetų panaudojimo. Čia yra tik techninis darbas.
PIRMININKAS. V.Čepas jūsų nori paklausti. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Aš dar pridursiu, kad Teisės departamentas nepateikė pastabų dėl atitikties Konstitucijai, todėl mes esame tikrai ramūs.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamasis viceministre, mano du trumpi klausimai, aš tikrai suspėsiu per minutę.
Pirmas dalykas. Ar šie Valstybės sienos apsaugos įstatymo 26 straipsnio pakeitimai tikrai kaip nors pagerins mūsų padėtį dabar pasienyje? Antras klausimas – dėl kariuomenės panaudojimo ne karo atveju. Turiu omenyje konkrečiai potvynius, kurie daugiau kyla Nemuno deltoje, jie daugiau „išpučiami“ negu iš tikrųjų yra pavojingi, bandoma įtraukti ir kariuomenę. Ar jūs manote, kad tokiais atvejais turėtų būti naudojamos mūsų karinės pajėgos? Ačiū.
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Kaip minėjau, įstatymo projektas iš esmės jokios reformos nedaro, tik numato pareigūno atsakomybę, kas priima sprendimus, kad mes aiškiai žinotume, iš ko gauti ir tikėtis pasiūlymų, kad kariuomenė padėtų valstybės sienos apsaugai. Iš esmės tas pat ir dabar vykdavo, bet tai buvo teisiškai nereglamentuota. Tiesiog galėjo atsitikti taip, kad panaudojus kariuomenę galėjo būti įvertinta, kad ji neteisiškai dalyvavo ar panašiai, nes nebuvo nustatyta, kas turi pateikti tuos siūlymus. Tai yra jautrus klausimas, todėl reikia tokios atsakomybės tam, kas priima sprendimą dėl panaudojimo. Dėl prašymo panaudoti, nes pagrindinį įsakymą panaudoti vis dėlto teikia krašto apsaugos ministras. (Balsai salėje) Kaip sakote?
PIRMININKAS. Dėl potvynio, sako.
G.ŠIVICKAS. Gal pakartokite?
PIRMININKAS. Ką dėl potvynio? Prašom.
V.ČEPAS. Ar reikia naudoti mūsų kariuomenę tai visai „pakazuchai“ (atleiskite už nelietuvišką žodį) Nemuno deltoje? Tie potvyniai būna kiekvienais metais, ten kariuomenės tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Patys prašo.
G.ŠIVICKAS. Pirmiausia yra prašymas kitų institucijų. Taip pat matome, kad ne visos institucijos turi tam tikrą techniką, kokią turi kariuomenė. Manau, kad būtų bergždžias pinigų švaistymas, jeigu kiekviena institucija turėtų tą pačią techniką ir ją reikėtų pirkti iš valstybės biudžeto. Manau, kad tas gelbėjimo pasidalijimas yra visai logiškas valstybės mastu.
PIRMININKAS. I.Degutienė. Prašau.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis viceministre, skaitant aiškinamąjį raštą atrodo tokie kilnūs tikslai ir uždaviniai, kodėl reikia keisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. Bet perskaičius tampa ne visai aišku, gal jūs galėtumėte išskleisti, ką tai reiškia? Tobulinti kariuomenės panaudojimą taikos metu, tobulinti sprendimus, tobulinti karo ir civilinės krašto apsaugos tarnybos reglamentavimą. Gal galite pasakyti, kaip konkrečiais veiksmais tas tobulinimas vyks?
G.ŠIVICKAS. Iš esmės pačiais veiksmais tobulinimas gal ir neįvyks, bet, kaip minėjau, tai bus teisiškai reglamentuota. Kaip minėjau, praktika parodė, kad kai kada priimant sprendimus yra teisinių spragų.
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, peržiūrėjau pateikto įstatymo kai kuriuos straipsnius, kur kalbama apie socialines garantijas, ir matau, kad jūs kai kuriais atvejais nurodote darbo įstatymus, kai kur, pavyzdžiui, teikdami tam tikras garantijas, jūs siūlote nustatyti kompensacijas, apskaičiuojamas pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo darbo užmokestį, o ne ta bendra tvarka, kokia yra kitiems apskaičiuojama. Kodėl siūlote tokį variantą?
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Nevisiškai galbūt žinau, kaip yra apskaičiuojamas vidutinis atlyginimas išmokant už kasmetines atostogas, bet žinau tik viena, kad darbo apmokėjimas skiriasi nuo valstybės tarnybos darbuotojų. Tai yra pagal laipsnį ir panašiai. Būtent čia yra išskirtinumas pagal specifiką.
PIRMININKAS. A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, aš noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų reikia keisti Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnį. Visi šiandien žinome ir teigiame, kad esame saugūs kaip niekada, nes esame Europos Sąjungoje, esame NATO struktūroje. Jūs dabar teikiate projektą, pagal kurį numatote, kad dėl valstybės saugomų asmenų būtų galima pasitelkti karinius vienetus. Aš noriu paklausti, ar jūs kartais neketinate gintis nuo savos tautos, nes, matyt, tautai jau pabodo abonentai ir „Draugystės“, kotedžai, šuniukai ir jūs, matydami tą grėsmę, manote, kad apsaugos tarnyba nesusitvarkys su savo tauta. Ar ne šita priežastis?
G.ŠIVICKAS. Aš visiškai garantuotas, kad Vadovybės apsaugos departamentas gali susitvarkyti su savo uždaviniais, bet kai yra mažesnio masto renginys ar panašiai. Bet, kai būna NATO visų šalių arba Europos Sąjungos šalių ministrų susitikimai, tai yra didesnio masto renginys ir tokioms funkcijoms užtikrinti Valstybės apsaugos departamentą taip pat reikėtų išplėsti. Aš minėjau, kad kariuomenė turėtų padėti tada, kai yra didesnio masto, nes turi žmonių, pajėgumų, įrangos ir… (A.Matulas: „Bet nuo savų žmonių, ar ne?“) Automatiškai sutaupoma lėšų. Nes įrangą dėl didesnio masto bet kokiu atveju reikėtų pirkti kitai institucijai. Šiuo metu, manau, yra tikslinga, yra valstybių patirtis. Teisingai, tai yra labai svarbus dalykas, kad būtent mes rėmėmės ir kitų valstybių patirtimi.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis viceministre, aš kiek jau šiais metais seku tokias įstatymų pataisas, ateinančias iš ministerijų, tai man susidaro toks įspūdis: sėdi žmonės, neturi ką daryti, na ir reikia užsiimti darbu. Tai vis dėlto nuo jūsų tų daugybės pataisų kas iš esmės pasikeis tvarkant krašto apsaugos kariuomenę?
G.ŠIVICKAS. Pirmiausia mes vykdome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, ir manau, kad atliktas tikrai neblogas teisinis darbas. Aš manau, jo reikia valstybėje, kad būtų teisiškai sutvarkyti visi įstatymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Nuvylėte kai ką, bet pradėsime kalbas. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Klausčiau, ar galėtume bendru…(Balsai salėje) Prašau? Gerai. Jūs prašote balsavimo? Aišku. Gerai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektui? (Balsai salėje)
Už – 49, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ir lydimiesiems 7a, b, c ir d įstatymų projektams? Nėra prieštaravimų? Pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 diena. Dėl visų ta pati. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų? Pritarta.
Darbotvarkės 8 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1144. G.Šivickas, taip? Kodėl jis išėjo? Čia užrašyta ministras G.Kirkilas. (Balsai salėje) Pateikė šitą? Atsiprašau. Tada mes ne taip vienas kitą supratome. Kol jisai grįš į salę, mes paprašysime kitą pranešėją pristatyti darbotvarkės 9 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1145. Pranešėjas viceministras gerbiamasis V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šis projektas buvo parengtas vykdant Vyriausybės priimtą sprendimą, kuriuo būtų numatyta, kad valstybinių socialinių pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu būtų draudžiami ir valstybės tarnautojų sutuoktiniai, kai pastarieji gyvena kartu su valstybės tarnautojais, paskirtais į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar Europos Sąjungos institucijoje. Šiuo metu išvardyti įstatymai numato, kad privalomai yra draudžiami tik valstybės tarnautojų sutuoktiniai, kurie išvyksta kartu su valstybės tarnautojais, paskirtais į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. Faktiškai tai galioja diplomatų sutuoktiniams.
Įstatymo projekte siūloma padidinti sąrašą tarptautinių institucijų ir įstaigų, į kurias išvykstantys valstybės tarnautojų sutuoktiniai kartu su paskirtais (pabrėžiu žodį „paskirtais“, o ne savo noru išvykusiais) į pareigas valstybės tarnautojais būtų draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu.
Jei pažiūrėtume į realią situaciją, tai ji yra tokia, kad jei sutuoktinis išvažiuoja kartu su paskirtuoju, tai faktiškai jis negauna jokio papildomo atlyginimo ir niekas už jį nemoka įnašų socialiniam draudimui. Tai buvo taikoma diplomatams, dabar siūloma išplėsti ir kitiems.
Priėmus šį projektą truputį reikės papildomų lėšų. Apskaičiuota, kad kiekvienam asmeniui per metus reikėtų maždaug apie 5 tūkst. 300 litų mokėti minėtiems mokesčiams. Per pastaruosius dvejus metus statistika tokia, kad buvo paskirti ir išvyko po 7 sutuoktinius. Todėl per kalendorinius metus papildomai reikėtų maždaug 37 tūkst. litų užtikrinti šioms garantijoms, kurios yra numatytos įstatymo pakeitimo projekte.
Siūloma šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kas privertė teikti tokią pataisą?
V.V.BULOVAS. Man sunku atsakyti, kas privertė. Vyriausybė praeitų metų rugpjūčio mėnesį priėmė sprendimą, kad reikia parengti tokį pakeitimą. Kas inicijavo, aš negaliu pasakyti, nes nebuvau tame pasitarime. Bet kad tą reikia spręsti, tai tikrai tą reikia spręsti.
PIRMININKAS. J.Olekas taip pat nori jus klausti. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, ar tos lėšos, kurias minėjote, ne tokios didelės, bus rastos ministerijos biudžete, ar reikės mums perskirstyti vėl valstybės biudžetą, kai tvirtinsime kitų metų ar šių metų viduryje?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Manau, pačios lėšos yra mažiausia problema, nes šie žmonės yra iš įvairių institucijų, ir institucijai rasti kelis tūkstančius litų nėra problema. Problema yra teisinis pagrindas, kad būtų teisinis pagrindas, kad būtų galima tuos mokesčius mokėti. Čia yra esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Yra pasiūlymas: Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, papildomi – Užsienio reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaravimų? Pritarta. Ir balandžio 25 diena būtų svarstymo diena. Pritarta.
Viceministras pateiks darbotvarkės 10 klausimą – Ginklų, šaudmenų, sprogmenų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-897. Pateikimas. Teikia viceministras gerbiamasis V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sunku suprasti, kodėl šis projektas sulaukė tokio dėmesio, nes šiandien ryte net kai kurios radijo stotys minėjo, kad jis bus pateikiamas.
Klausimo esmė yra ta, kad yra priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Sprogmenų apyvartos įstatymai, kuriuose yra numatyta, kaip reikia elgtis su ginklais, šaudmenimis ir t.t. Bet lieka viena spraga, t.y. neteisėtai laikomi ginklai, šaudmenys, sprogmenys – kad jie nebūtų laikomi, kad nebūtų neteisėtai naudojami ir būtų išvengta nepageidaujamų padarinių.
Ši problema nėra nauja. Aš neminėsiu daugybės teisės aktų, kurie buvo priimti nuo 1991 metų. Tiktai noriu pasakyti, kad 1990 metais buvo priimtas laikinasis įstatymas dėl ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo. Šis laikinasis įstatymas galiojo tris mėnesius. Per tris mėnesius buvo atiduota per 1250 ginklų ir per 40 tūkst. šaudmenų.
2000 metais taip pat buvo priimtas analogiškas laikinasis įstatymas, kuris galiojo šešis mėnesius. Per tą laikotarpį ginklų buvo atiduota 712, šaudmenų taip pat panašiai, 43 tūkstančiai.
Kodėl kilo poreikis priimti šį įstatymą. Žiūrint statistiką, nuo 1994 iki 2002 metų nusikaltimų, padarytų naudojant šaunamąjį ginklą, visą laiką mažėjo. Minimumas buvo 2001, 2002 metais. Mūsų nuomone, tai yra tų dviejų laikinųjų įstatymų rezultatas.
2003 ir 2004 metais nusikaltimų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą, pradėjo daugėti. Todėl manome, kad reikėtų priimti laikinąjį įstatymą ir 6 mėnesiams suteikti teisę ne tai kad legalizuoti, bet turintiems neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis juos arba įteisinti, jeigu tai yra galima, arba perduoti valstybei, kuri spręstų, ką toliau daryti.
Esminis dalykas yra, kad tie žmonės turėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl šis klausimas kaip tik ir sukėlė diskusijų, buvo Seimo Teisės departamento išvada. Prieš pateikiant šitas klausimas taip pat buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Komiteto nuomone, tai yra vienas galimų sprendimų, kurį būtų galima įgyvendinti, ir jis neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Todėl siūloma pritarti teikiamam projektui ir priimti laikinąjį įstatymą, suteikiant piliečiams teisę per šešis mėnesius išspręsti šią problemą.
PIRMININKAS. Pateikėte. Dėkoju. Nori jus klausti nemažai Seimo narių. 10 minučių klausimams. V.Čepas.
V.ČEPAS (LF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, aš ne prieš priemones, bet ar ne per daug mes tokių… Sutikite, kad čia yra tam tikra amnestija žmonėms, kurie nesureagavo į pirmą įstatymą, nesureagavo į antrą, galbūt dabar naujų atsirado, kurie įsigijo naujų ginklų, matyt, nesureaguos ir į trečią, nes yra tokia kategorija žmonių, kuriems ginklas yra tarsi fetišas, kurio, jeigu turi, iš savo rankų nepaleis. Ar jums neatrodo, kad vertėtų truputį griežčiau reaguoti toms institucijoms, kurios tuos įstatymus privalo vykdyti. Tarkime, policininkai, radę automobilyje kokio nors įtariamojo pistoletą, negali įrodyti, nes atseit tas žmogus nežino, kaip tas pistoletas atsirado. Tai yra tobulinti visiškai kitą sritį, o ne vėl kelti girnas ir vėl leisti atiduoti. Neatiduosite, tai po metų dar padarysime, kad tik tų nusikaltimų sumažėtų. Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš su dalimi jūsų klausimo tikrai sutinku, kad tai yra savotiška amnestija, nes Baudžiamojo kodekso 253 straipsnis sako, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Dėl to, ką jūs minėjote, galbūt yra tik policijos kvalifikacijos problema, kad ji nesugeba tinkamai pateikti tų įkalčių, kuriuos randa. Bet norėčiau ir paprieštarauti jums, nes du prieš tai buvę įstatymai parodė, kad efektas yra gana didelis, gana juntamas. Mes manome, kad būtų tikslinga tai daryti dar kartą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt sutiksite, kad vieni ginklus įsigyja tam, kad darytų nusikaltimus, ir jie šitų ginklų negrąžins, bet dauguma ginklus įsigyja nelegaliai dėl dviejų priežasčių. Pirma. Kad ir ką jūs ten kalbėtumėte, kokius mobiliuosius „kabinėtumėte“ vienkiemiams, jūs nepajėgūs apginti vienkiemių gyventojų. Vienkiemio gyventojui vienintelis būdas – kad tas potencialus užpuolikas žinotų, kad jis turi ginklą. Jau vien tai, kad jis turi ginklą, tam potencialiam plėšikui yra pakankama priežastis bijoti. Jūs to nepadarysite. Jūs man pasakykite, ar to jūsų antro punkto, kuriame sakoma, kad užtenka atnešti ginklą ir pasakyti: „Broliai policininkai, aš įsigijau ginklą todėl, kad jūs manęs neapginate, ir prašau įregistruoti man šitą ginklą oficialiai“, užteks, ar bus taip, kaip man? Aš iš savo karčios praktikos, nes patikėjau Lietuvos valstybės kvietimu… Irgi turėjau nuo tarybinių laikų gerą vienvamzdį. Kai priėmė įstatymą, aš nunešiau tą vienvamzdį ir sakau: „Prašau įregistruoti man jį savigynai“. Sako: „Tavo parūdijęs“, ir nušvilpė nuo manęs. Dabar jūs manęs niekaip nesugundytumėte.
Kaip bus palengvintos sąlygos vienkiemiuose pasilikti ir legalizuoti, ar vėl visa biurokratinė sistema bus ta pati?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto tiems žmonėms, kurie turi teisę turėti ginklą savigynai, tikrai be jokių kliūčių tas ginklas bus paliktas ir teisiškai įteisintas. Tiems, kurie turi teisę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Konsultacijos vėliau.
V.V.BULOVAS. Kurie turi teisę? Kurie gauna pažymas, kad gali turėti.
PIRMININKAS. J.Olekas. Gerai, pageidavimus jūs išaiškinsite asmeniškai. J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu paklausti teikėjo. Sakykite, ar tai jau bus paskutinis, jūs manote, toks atidavimas, ar dar kas keletą metų vis bandysime taikyti tokią formą? Gal galite dar pagrupuoti, kokie žmonės, kokie ginklai buvo pateikti. Ko mes šiandien tikimės, iš kur tie ginklai gali ateiti?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Klausimas yra iš dviejų dalių. Dabar mūsų nuostata yra ta, kad tai yra paskutinis, daugiau tokio laikinojo įstatymo nepriimsime.
Dabar kokie ginklai yra? Per pirmąjį (iš viso buvo 1255) 862 buvo lygiavamzdžiai medžiokliniai, 288 graižtviniai šautuvai, 98 pistoletai, 7 kitokie ginklai, kaip minėjau, beveik 43 tūkst. šaudmenų, 23 sprogstamieji įtaisai ir 3,5 kg sprogmenų. Per antrąjį iš 712 ginklų buvo įteisinta 362 lygiavamzdžiai, 203 graižtviniai šautuvai, 63 pistoletai ir realizuota atlygintinai 7 lygiavamzdžiai, 3 graižtviniai. Iš tikrųjų statistika yra maždaug tokia, kad šimtais medžioklinių, graižtvinių, ko gero, gali būti ir kovinių, ir užsilikusių medžioklinių, vienu atveju 98 pistoletai ar revolveriai, kitu atveju 63. Maždaug tokia statistika. Dauguma medžiokliniai ginklai.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas. Prašau.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, išgirdus šiuos jūsų įvardytus skaičius, iš tikrųjų turbūt nelieka abejonės dėl akcijos prasmingumo, tačiau vis dėlto tokio pobūdžio klausimas. Turbūt nusikalstamos struktūros, siekdamos įsigyti vienokį ar kitokį ginklą, be abejo, moka pinigus už tuos ginklus. Ginklų savininkai ar paveldėtojai, ar dar kažkas, šių dienų savininkų seniai ir proseneliai, juos įsigydami prieš kurį laiką – tarybiniais metais ar buvusios laisvos Respublikos metais, – taip pat mokėjo už juos pinigus. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto surinkimas būtų efektyvesnis, jeigu būtų mokama tam tikra kompensacija už perduodamą turtą arba šio turto atsisakymą? Galbūt tai būtų didesnis stimulas, interesas žmonėms baigti vieną kartą su nelegaliais ginklais. Dėkoju.
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau patikslinti, kad tuo atveju, jeigu žmogus neprašo jam palikti ginklo arba jam negalima to ginklo palikti dėl kitų priežasčių, tas ginklas gali būti parduodamas ir jam yra sumokama kompensacija. Jis gali būti parduodamas, gali būti padaromas kaip kolekcinis, bet tais atvejais jam yra kompensuojama.
PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kai buvo priimami pirmieji laikinieji įstatymai, aš tam pritariau, tačiau, ko gero, tie, kurie laiko neteisėtai ginklus, jau po truputį pripranta, kad anksčiau ar vėliau pasirodys laikinasis įstatymas, ir, galiu pasakyti, tam tikra prasme kelia painiavą, ir netgi nelygiavą šioje srityje. Tarkime, tie, kurie buvo sulaikyti galiojimo laikotarpiu, nes turėjo neteisėtą ginklą, gal irgi būtų norėję grąžinti, kaip, tarkime, Seimo narys Algirdas Petrusevičius. Jie bus teisiami. Šiuo atveju per šį 6 mėnesių laikotarpį nebus teisiami.
Antra vertus, siūlyčiau pataisyti, jeigu nepataisyta, paskutinį straipsnį dėl šio įstatymo įsigaliojimo, nes parašyta „nuo sausio 1 dienos“. Terminas turėtų būti pakeistas.
PIRMININKAS. Prašau atsakyti.
V.V.BULOVAS. Ačiū. Aš tikrai su jumis sutinku, kad šiokia tokia nelygybė tikrai bus, nes pats traktavimas šito 6 mėnesių laikotarpio… Jeigu žmogus bus sulaikytas automobilyje su ginklu, jis tikrai galės sakyti, kad vežu šitą ginklą dabar atiduoti į policiją. Tai yra neišvengiama blogybė dėl to šešių mėnesių laikotarpio. Bet kitos išeities nelabai ir yra. Reikia su ta blogybe susitaikyti.
Dėl piliečių teisinės nelygybės. Jūs minėjote buvusio Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus atvejį. Taip, jeigu šis įstatymas būtų buvęs priimtas, patektų į 6 mėnesių laikotarpį, jis būtų galėjęs, kaip jūs sakote, sakyti, kad nešu į policiją.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus, tiksliau, į klausimus nespėjote atsakyti, bet 10 min. baigėsi. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, aš puikiai prisimenu, nes buvau šio paties pirmojo įstatymo iniciatorius, po to antrojo. Tada, kai teikėme pirmąjį tokio tipo įstatymą, irgi Seime kilo labai daug abejonių, ar nebus taip, kaip ponas V.Čepas sakė, ar neveš automobilyje ginklų jau pasirašęs raštelį, kad veža į policiją. Bet visa tai nepasiteisino, nepasitvirtino tos abejonės ir per pirmąją akciją buvo grąžinta gana daug ginklų. Po to organizavome antrą akciją, nes buvo psichologinių stabdžių, per pirmąją akciją neleidžiančių grąžinti. Per antrą akciją, aš tą įstatymą vadinu kaip akciją, kaip sakė, tai yra tam tikras kaip ir palengvinimas žmonėms, kaip tam tikra amnestija, žmonių psichologija buvo jau pasikeitusi ir tikrai gana daug tada grąžino. Pati policija konstatavo, kad tokio įstatymo priėmimas buvo tikslingas, vertingas ir su geromis pasekmėmis. Dabar turbūt trečias kartas ir tikrai drįstu tikėtis, kad galbūt paskutinis. Kad visi tie, kurie dar nors kiek abejojo (žinome, kad per tą laiką buvo išsklaidytos visokios nusikalstamos grupuotės, o daug verslininkų turėjo ginklą tiesiog norėdami apsiginti nuo jų), galų gale patikėtų valstybe, kad jau ji galės juos apginti, ir tuos neteisėtai turimus ginklus savo noru grąžintų.
Taigi aš kviesčiau jus paremti trečią ir paskutinę, prieš tai, manau, pasiteisinusią ir dabar, sakykime, amnestijos akciją. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Nuomonė prieš.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, taip, galima būti labai humaniškiems, galima būti atlaidiems, bet galbūt mes surenkime tokią akciją: kai vyksta policijos akcijos, tai tik tada vairuotojams negalima girtiems vairuoti. Kai akcijų nevyksta, leiskime jiems važinėti išgėrusiems. Arba viršyti greitį, pavyzdžiui, kas man patiktų, autostradose. Žinoma, tai su humoru. O jei rimtai, tai aš pasakysiu. Iš tikrųjų aš suprantu gerbiamąjį viceministrą V.V.Bulovą, kuriam buvo nelengva ginti šitą įstatymo projektą, jis vykdė Vyriausybės pavedimą. Mano kolegų klausimai parodė, kad negalima beatodairiškai visą laiką eiti lyg pasitinkant nusikaltėlius, kurie niekada nenori atgailauti ir nenori būti geresni, negu mes norėtume juos matyti. Todėl aš manau, kad tokie įstatymai, kaip ir šis pateiktas, yra gana ydingi ir nereikėtų tokios praktikos įteisinti. Aš suprantu, kai vyksta revoliucija, dainuojanti ir nedainuojanti. Bet valstybė šiandien yra sustiprėjusi, jau 16-ka metų po revoliucijos ir jau baikime mes šituos, sakyčiau taip minkštai, žaidimus. Aš kategoriškai pasisakau prieš, nes negalima daryti nelygybės pagal įstatymus. O buvo aiškiai pailiustruota, kad nelygybė, jeigu būtų priimtas toks įstatymas, bus. Tie žmonės, kurie nuteisiami dabar, bus netapatūs su tais, kuriems duotume kokias nors išimtis. Aš netikiu, kad iš to bus didelės naudos, nes sąžiningi žmonės tuos dalykus jau seniai padarė. Todėl sakyčiau, kad neverta šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Ginklų šaudmenų, sprogmenų, savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektui. Prašau balsuoti.
Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. 51 – už, 1 – prieš ir 9 susilaikė. Komitetai: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Svarstymo data – balandžio 25 diena. L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš prašau užskaityti mano balsą už, nes nesuveikė kortelė.
PIRMININKAS. Taip, stringa kompiuteris ir… (Balsai salėje) Palaukite, visi iš eilės. A.Sadeckas – už, L.Graužinienė – už ir V.Čigriejienė – už. Ir jūs? J.Dautartas – už. Daugiau nėra?
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą (11-ąjį) – Vietos savivaldos įstatymo 14, 17, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1143. Pranešėjas – V.V.Bulovas, viceministras. Pateikimas. Prašom.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vietos savivaldos įstatymo 14, 17, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo parengtas vykdant Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plano nustatytas priemones ir atsižvelgta buvo į Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos viešojo administravimo instituto atliktą gyvenamųjų vietovių bendruomenių veiklos analizę. Buvo ištirta gyvenamųjų vietovių atstovų veikla, problemos, išnagrinėti ir aptarti teigiami, neigiami aspektai, teisės aktai, kurie reglamentuoja šių atstovų veiklą ir jų dalyvavimą savivaldybės veikloje priimant sprendimus ir taip pat gyventojų dalyvavimą, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Todėl šio projekto tikslai faktiškai du. Pagrindinis tikslas yra sukonkretinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų teises ir pareigas, reglamentuoti būdus, pagal kuriuos bendruomenių atstovai galėtų geriau įgyvendinti savo teisė dalyvauti priimant savivaldybių sprendimus.
Ir antras akcentas. Nustatyti, kad savivaldybės savo veiklą planuoja vadovaudamosi ilgalaikės savivaldybės raidos strategija. Jeigu būtų pritarta šiam projektui, tai bus sukonkretintos bendruomenių atstovų teisės ir pareigos, bus aiškiau apibrėžta. Antroji dalis dėl ilgalaikių savivaldybės raidos strategijų yra įstatyme parašyta gana trumpai. Esmė, kodėl gana trumpai yra parašyta. Nes šiuo metu, kaip parodė analizė, dalis savivaldybių tai yra maždaug apie trečdalis, jeigu nesigilintume labai tiksliai, turi parengusios ir patvirtinusios ilgalaikes savivaldybių raidos strategijas. Jos yra parengtos pagal įvairias metodikas. Yra turbūt kokios keturios metodikos. Mūsų nuomone, savivaldybė turėtų turėti laisvę pagal savo vietos sąlygas pasirinkti tinkamiausią metodiką. Vienintelis dalykas, kad jos tikrai privalo turėti ilgalaikės raidos strategiją. Kokiu būdu ji bus parengta, šito už juos nespręs. Trumpai būtų ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. 10 min. klausimams. V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, pasiūlymas įteisinti bendruomenės atstovų ir savivaldybės administracijos, savivaldybių tarybų narių tarpusavio bendradarbiavimo santykius, manau, yra laiku ir atsakytų į labai daug svarbių klausimų, kurie šiandien kyla bendruomenei. Tačiau ar jūs nemanote, kad projektas nėra parengtas itin kompetentingai ir gerai dėl vienos priežasties, nes visiškai nėra aišku pagal pirmą punktą, kas tas gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas ir kokioms gyvenamąsias vietoves jis atstovaus. Mes šiandien žinome, kad bendruomenės kuriamos iš trijų narių, ir vienoje seniūnijoje įsikūrusios būna ir dvi, ir penkios bendruomenės. Tai kokiu principu, kokiais pagrindais jos atstovaus valdžios institucijose? Ar apie tai buvo diskutuota rengiant šitą projektą? Ačiū jums.
V.V.BULOVAS. Ačiū už sudėtingą klausimą. Variantai buvo aptariami. Mūsų nuomonė yra tokia, kad šis atstovas turėtų būti renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Dabar ar tai kiekvienai savivaldybei standartizuoti, t.y. ar visoms savivaldybėms standartizuoti, ar kiekvienai palikti, mes aiškios nuomonės neturime. Manome, kad jeigu savivaldybės taryba nustatys tvarką, kaip atstovas bus renkamas, ar bus vienas, ar keli atstovai, ar jis atstovaus vienai gyvenamajai vietovei, ar kelioms, tai, aš turiu sutikti, nėra griežtai reglamentuota. Yra palikta savivaldybei, savivaldybės tarybai apsispręsti.
PIRMININKAS. Aš kviesčiau trumpiau atsakyti ir trumpiau klausti, daugiau galės pasinaudoti ta teise. V.Žiemelis. Prašau. Stringa. Gal jūs per šoninį mikrofoną, jeigu galit, prieikit. Stringa kompiuteris. Ačiū.
V.ŽIEMELIS (TSF). Jau girdėti? Gerbiamasis pranešėjau, prieš tai klausiusi Seimo narė V.Boreikienė uždavė labai aiškų klausimą: kur yra bendruomenės atstovo sąvoka? Man atrodo, priimant bet kokį įstatymą, jeigu neapibrėžta sąvoka, net negalima priiminėti tokio įstatymo. Antra vertus, įstatyme nurodoma bendruomenės atstovo teisė susitikti su seniūnu ir t.t., aptarti ir panašiai. Bet juk tai ne įstatymo reikalas. Daugių daugiausia lydimajame akte tai galima numatyti. Ir netgi to nereikės. Savivaldybės arba to atstovo nuostatuose ar kitu aktu bus patvirtintos jo teisės, ir čia yra tik teisė susitikti, tačiau kaip jis įgyvendina bendruomenės jam duotus įpareigojimus ir kaip jie duodami? Manyčiau, kad šis įstatymas tikrai nevertas dar svarstyti Seime. Ar jums taip neatrodo, gerbiamasis pranešėjau?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Pradėsiu gal nuo pabaigos. Kadangi yra pateikiamas, tai, atrodo, kad jį reikia svarstyti. Dabar dėl atsiskaitymo ir dėl jo teisių. Kad nustatytume jo vietą tarp bendruomenės ir tarp savivaldybės tarybos, vienoje straipsnio dalyje yra pasakoma, ką jis gali, o kitoje pasakoma, kad jis taip pat privalo atsiskaityti jį išrinkusiems, ką jis nuveikė. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Vladimiras Volčiokas. Mikrofonas veikia. Prašau.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų prieš mane kalbėję kolegos kėlė daug klausimų, aš norėčiau irgi paklausti. Reikalas tas, kad dabar bendruomenei savivaldybėje atstovauja tarybos nariai. Niekas kitas negali atstovauti. Jie išrenkami pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Jūs įrašote sąvoką „bendruomenės atstovas“. Yra bendruomeninių organizacijų, kurios atstovauja savo interesams. Dabar įtraukdami tokias pataisas jūs turbūt sukelsite daug painiavos. Ar jūs nemanote, kad įtraukus tokias pataisas išeis, kad atstovaus gyventojams ne tik tarybos nariai, bet ir bendruomenės atstovai, kurie bus renkami ar gatvėje, ar miestuose, ir bus parenkami pagal politines seniūnų pažiūras? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš negalėčiau sakyti, kad tai būtų dubliavimas. Gali būti taip, kad kai kurie savivaldybės tarybos nariai, galbūt net keli, bus išrinkti iš konkrečios bendruomenės. Bet gali būti, kad dalis bendruomenių taip ir liks neatstovaujamos. Todėl tas atstovas neturėtų konfliktuoti su išrinktais tarybos nariais.
PIRMININKAS. A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, iš tikro jūsų teikiamas įstatymo projektas yra visiškai nelogiškas. Bendruomenės atstovas gali būti tiktai vienintelis žmogus – bendruomenės išrinktas pirmininkas, ir niekas kitas. Ir kai jūs teikiamame projekte siūlote stiprinti ne bendruomenės atstovo, o to jūsų naujo kažkokio žmogaus tarybos nustatyta tvarka renkamo atstovo ne teises, o pareigas, ir įpareigojate jį kas ketvirtį susitikinėti su seniūnu, su meru, o ne atvirkščiai, ne seniūnams griežtinate pareigą susitikinėti, organizuoti šiuos susitikimus, tai iš tikro jokios logikos nėra. Aš manau, kad šiuo teikiamu įstatymo projektu jūs tik imituojate bendruomenių iniciatyvą, o iš esmės nieko nesprendžiama.
Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad atėjo laikas priimti atskirą Bendruomenių įstatymą ir aiškiai reglamentuoti pirmiausia bendruomenių teises, o ne pareigas? Ir kitas dalykas, noriu paklausti, kiek sumokėjote už tokį nekokybišką įstatymo projektą?
V.V.BULOVAS. Pirmiausia ačiū už klausimą. Dėl to, kad bendruomenės pirmininkas turi atstovauti bendruomenei. Aš čia nematau prieštaravimo. Kur kalbama apie atstovą, bendruomenės pirmininkas gali būti šiuo atstovu. Čia tikrai nėra prieštaravimo. Dėl Bendruomenių įstatymo, taip, aš pritariu, kad toks turėtų būti. O dėl paskutinio atsakymo, tai aš turiu pasakyti taip, kad Vidaus reikalų ministerija niekada nesamdo ko nors, kas rengtų įstatymus. Įstatymus rengia patys ministerijos darbuotojai. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia daug ta tema buvo kalbėta. Ir vėlgi turbūt reikėtų pažymėti, kad tai yra toks mėgėjiškas požiūris į bendruomenes. Teko girdėti, kad svarstymų būna ir kitokių. Ar tikrai svarstoma kažkas ministerijoje ir ar galima sulaukti to Bendruomenių įstatymo? Nes reikėtų kalbėti apie funkcijas. Čia toks žmogus mėgėjas paprastai nieko gero nenuspręs. Gal reikėtų kalbėti apie bendruomenių tarybas, apskritai apie kai kurių funkcijų atidavimą bendruomenėms. Ar to įstatymo kokios nors užuomazgos yra ministerijoje, ar ne?
V.V.BULOVAS. Aš galiu tiek pasakyti, kad diskusijos vyko, bet šiuo metu aš jums negaliu atsakyti, kokia yra padėtis ir kokie yra terminai. Šito dabar negaliu atsakyti, turiu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Kiek aš prisimenu, atrodo, yra sudaryta valdybos darbo grupė, kuri rengia Bendruomenių įstatymo projektą. Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar po pateikimo pritarsime šiam projektui, ir tada dvi nuomonės. R.Smetona – nuomonė prieš. Prašau.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Aš manau, kad ir kolegų Seimo narių klausimai ir atsakymai parodė, kad teikiamas projektas yra nepakankamai parengtas. Man atrodo, kad su juo, su tokiu, koks dabar jis yra, įsibraunama į vietos savivaldos principus tam tinkamai nepasirengus. Manyčiau, kad šiandien projektui reikia nepritarti. O rengiant Bendruomenių įstatymą jame numatyti bendruomenės atstovų teises ir galimybes atstovauti gyventojams savivaldoje.
PIRMININKAS. V.Volčiokas – nuomonė už. Prašau.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano manymu, atskiro įstatymo dėl bendruomenių mes negalime priimti, nes dabar jie užregistruoti pagal skirtingus asociacijų, visuomeninių organizacijų įstatymus. Bet ta problema turi būti sprendžiama. Tą problemą mes galime išspręsti tik per Vietos savivaldos įstatymą, aptarti ir atsižvelgti į tas pastabas, kurias pareiškė mūsų Seimo nariai. Gal reikės ir papildyti įstatymą kitais straipsniais. Aš pritarčiau tam, kad įstatymo projektui po pateikimo būtų pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Vietos savivaldos įstatymo 14, 17, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. (Balsai salėje) Aš pirma paskelbsiu, ką parodė.
Už – 36, prieš – 8, susilaikė 19. Pagal šį rezultatą projektui pritarta.
P.Gražulis kokią nuomonę turėjo? Už. A.Sadeckas. Ir dvi nuomonės dar prie tų 36, ir būtų 38 už. Pritarta.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taptų pagrindiniu, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomu. Svarstymas – balandžio 25 dieną. Pritariate siūlymui? Ačiū.
Noriu, kad grįžtume prie mūsų darbotvarkės 8 klausimo svarstymo. Registracijos Nr.XP-1144. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – G.Šivickas. Jūs prisimenate, kad jis nebaigė savo paketo. Prašau pateikti šį įstatymo projektą. Pateikimas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikdamas pagrindinį paketą jau minėjau, kad tai yra su Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymu susijęs projektas. Šiame įstatyme yra numatyta prievolė profesinės karo tarnybos karininkams ir profesinės karo tarnybos kariams, kurių veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas, tik deklaruoti privačius interesus. Todėl šiuo projektu stengiamasi užtikrinti, kad šiems asmenims būtų taikomos visos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatytos prievolės. Siūloma pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindiniu komitetu numatytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas – balandžio 25 dieną. Pritariate? Pritarta.
Pagal mūsų darbotvarkę 13.50 val. – pietų pertrauka. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.