LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 16 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Seimas 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. X-303 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 83-3047) pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui svarstyti Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų reglamentuotos viešųjų įstaigų veiklos sritys, taip pat – numatyti priemones, užtikrinančias, kad pertvarkant viešąsias įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba joms pasibaigiant valstybės turtas nebūtų prarastas.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – papildyti Viešųjų įstaigų įstatymą nuostatomis, įgyvendinančiomis minėtą Seimo nutarimą, taip pat – atskiras Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas suderinti su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis bei spręsti kai kurias praktines Viešųjų įstaigų įstatymo taikymo problemas.
Viešųjų įstaigų tikslas, nustatytas Civiliniame kodekse – tenkinti viešuosius interesus. Nei viešojo intereso ribos civiliniuose santykiuose, nei jo tenkinimo būdai Civiliniame kodekse nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, viešosios įstaigos veiklos tikslams apibūdinti siūlomas nebaigtinis viešosios įstaigos galimų veiklos sričių sąrašas, nes bet kokioje srityje veikianti viešoji įstaiga gali duoti naudą visuomenei. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga gali vykdyti švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto vystymo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Veiklos sritys yra nurodytos atsižvelgiant į ankstesnėje Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijoje, kuri galiojo iki 2004 m. vasario 14 d., nurodytąsias, taip pat – į viešųjų įstaigų praktiką.
Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra steigėjų sudaryta viešosios įstaigos steigimo sutartis – kaip nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ar savivaldybė gali investuoti savo turtą į viešąją įstaigą, kurios steigėja yra atitinkamai valstybė ar savivaldybė, bet ne valstybės ar savivaldybės institucija. Taip pat nustatyta, kad sprendimą dėl investavimo priima atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad sprendimą steigti viešąją įstaigą priima valstybės ar savivaldybės institucija, siūloma atsisakyti, ir šį straipsnį papildyti nauja 4¹ dalimi, kurioje įtvirtinama nuostata, kad sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo ir turto investavimo priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Viešosios įstaigos dalininkų esmines teises nustato įstatymai, bet įstatymai neturėtų užkirsti kelio viešosios įstaigos įstatuose nustatyti kitas, įstatymams neprieštaraujančias, dalininkų neturtines teises. Todėl Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata tikslinama nustatant, kad viešosios įstaigos dalininkai turi kitas įstatuose nustatytas neturtines teises. Be to, atsižvelgiant į tai, kad savo teises viešosios įstaigos dalininkas gali perleisti vienam asmeniui, atitinkamai tikslinama ir Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis.
Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje yra reglamentuojama viešosios įstaigos organų struktūra, tačiau straipsnio pavadinimas siejamas tik su valdymo organais. Siekiant ištaisyti straipsnio pavadinimo neatitikimą jo turiniui, iš 9 straipsnio pavadinimo siūloma išbraukti žodį „valdymo“.
Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma, nurodyti Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Šią dalį siūloma papildyti atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas dėl juridinio asmens organų sprendimų priėmimo ir nustatyti, kad kiti, nei Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytieji, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.
Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama viešosios įstaigos nuosavo kapitalo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kad šios dalies 5 punkte nurodytos negrąžintinai gautos lėšos iš esmės priskirtinos bendresnei sąvokai „kitos lėšos“, nurodytai 6 punkte, Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūloma atsisakyti. Kita vertus, nuosavo kapitalo sudėtinė dalis – perkainojimo rezervas sudaromas ir panaikinimas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus sudaryti, keisti, naudoti, panaikinti tik tuos rezervus, kurie sudaromi iš pelno. Atsižvelgiant į tai, siūloma 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse patikslinti sąvoką „rezervai“, įrašant žodžius „iš pelno“.
Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat – į paramos ir labdaros fondą. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytos viešosios įstaigos teisės ir pareigos. Viešoji įstaiga gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o biudžetinė įstaiga tokios veiklos vykdyti negali, todėl ne visos viešosios įstaigos prievolės gali pereiti biudžetinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį papildyti dar viena sąlyga, pagal kurią viešoji įstaiga gali būti pertvarkyta į biudžetinę įstaigą, jeigu visas viešosios įstaigos prievoles galės perimti po pertvarkymo veiksianti biudžetinė įstaiga. Kita vertus, pertvarkius viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, viešosios įstaigos turtas tampa valstybės arba savivaldybės nuosavybe, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, t.y. valstybė ar savivaldybė tokiu atveju turtą ne praranda, bet įgyja turto. Kitaip yra su labdaros ir paramos fondais: pertvarkius viešąją įstaigą į labdaros ir paramos fondą, visas viešosios įstaigos turtas tampa tokio fondo nuosavybe. Siekiant užtikrinti, kad viešosios įstaigos pertvarkymo į labdaros ir paramos fondą atveju valstybės ar savivaldybės turtas nebūtų prarastas, Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi, kurios nuostatos įtvirtina draudimą viešąją įstaigą, kurios dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, pertvarkyti į labdaros ir paramos fondą.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra nustatyta, kad valstybė savo turtą gali perleisti savivaldybėms, o savivaldybės – valstybei. Todėl siūloma atsisakyti Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinto draudimo valstybei ir savivaldybėms perleisti savo, kaip viešųjų įstaigų dalininkų, teises.
Kriminogeninei situacijai ir korupcijai teikiamo projekto nuostatos įtakos neturės.
Priėmus siūlomą projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės.
Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
Priėmus siūlomus pakeitimus, jiems įgyvendinti lėšų skirti nereikės.
Projektą rengė ir įformino Ūkio ministerijos Įmonių ekonomikos ir valdymo departamento (direktorė A.Railaitė) Įmonių teisės skyriaus (vedėja S.Ščerbina-Dalibagienė) specialistai.
Reikšminiai Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto žodžiai, reikalingi įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – viešoji įstaiga, dalininkas, teisės.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys