Devintasis
(135) posėdis
2006
m. sausio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS
2006 m. sausio 20 d. (penktadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, labai gerbiami Seimo nariai! Jau dabar visi gerbiami Seimo nariai, pradedame rytinį posėdį.
Gerbiamieji, jeigu galima, iš karto dėmesio! Dėl rytinio posėdžio darbotvarkės. Jinai jums visiems yra įteikta. Kaip matote, yra daug klausimų, kurie perkelti iš praeito vakarinio posėdžio, mes jų nesugebėjome apsvarstyti. Prašome, kokių būtų pasiūlymų, pakeitimų dėl darbotvarkės? Prašau. A.Matulevičius, prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Laba diena, gerbiamieji! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesuprantama, kaip atsirado 1-4 klausimas, juk buvo gana aiškiai viskas išspręsta Seimo posėdžių salėje. Aš jaučiu, koks gali būti paaiškinimas, bet ar Etikos ir procedūrų komisija svarstė, kad tokie precedentai daromi, kai lieka labai nedaug Seimo narių, kažkodėl iš naujo perbalsuojami Seimo sprendimai, revizuojami. Tai tampa jau negera praktika. Man atrodo, kad šis įstatymas visiškai neteisėtai bus teikiamas pakartotinai balsuoti. Man atrodo, prieš tai Etikos ir procedūrų komisija turėtų išsiaiškinti. Daug burbulų išleidžiame dėl visokių kodeksų, o elementaraus Seimo statuto nesilaikome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų dėl teisėtumo negaliu pasakyti. Ko gero, galėtų atsakyti tik Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tik noriu priminti, kad praeitame posėdyje dėl posėdžio vedimo tvarkos kalbėjo opozicijos lyderis A.Kubilius, pasiūlė perbalsuoti dėl Medžioklės įstatymo, ir buvo balsuota, ar pritarti pasiūlymui grįžti ir perbalsuoti dėl Medžioklės įstatymo. Už – 18, prieš – 5, susilaikė 4. Taigi buvo pritarta, kad reikia grįžti ir perbalsuoti. Seimo valia šioje vietoje atsispindi, ir aš nieko kito negaliu padaryti kaip tik grįžti prie šio klausimo sprendimo.
L.Graužinienė, prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš frakcijos vardu noriu paprašyti šiandien išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 1a klausimą – projektą Nr.XP-1053(3) dėl komitetų sudėties. Mano pagrindinis motyvas. Mes vakar pasižiūrėjome frakcijų atstovavimą komitetuose. Jis buvo paskaičiuotas sesijos darbo pradžioje. Seimo nariams keičiant frakcijas, iš vienų pereinant į kitas yra susiformavusi ganėtinai didelė Mišri frakcija. 1 straipsnyje keičiant Aplinkos apsaugos komitetą su Kaimo reikalų komitetu iš esmės Mišri frakcija neturi ten kvotos. Todėl mums reikėtų sėstis ir dar kartą seniūnams suderinti, kur kokie komitetai kam priklauso. Todėl siūlau tą padaryti eilinėje sesijoje kovo mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome, A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vėl norėčiau grįžti, kaip ir kolega Č.Juršėnas siūlė, šiandien įtraukiant klausimą – Seimo nutarimo projektą Nr.XP-959, kuris buvo darbotvarkėje. Kaip minėjau, Teisės departamento išvadose yra taip: nutarimo projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Pagrindinis komitetas, čia prašymas Audito komiteto vardu, po svarstymo priėmė sprendimą pritarti šiam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą. Jeigu leistumėte Seimui apsispręsti dėl to, pone posėdžio pirmininke, būtų labai miela. (Replika iš salės: „Negalima, aš išbraukiau“.)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, du pasiūlymai. Pirmas – frakcijos vardu buvo L.Graužinienės pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės rezervinius klausimus r-1a ir r-1b. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Negalime. Prašome balsuoti dėl šio pasiūlymo. Prašome registruotis ir balsuoti dėl L.Graužinienės pasiūlymo, kad iš darbotvarkės būtų išbraukti r-1a ir r-1b klausimai.
Ačiū. Už – 72, prieš – 10, susilaikė 21. Pritarta kolegės L.Graužinienės pasiūlymui, išbraukiame iš darbotvarkės r-1a ir r-1b klausimus.
Ir dėl Audito komiteto pirmininko A.Skardžiaus pasiūlymo. 94 straipsnio 1 punktas: „Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė, Seimo narių frakcijos“. Todėl šio pasiūlymo svarstyti negalime.
Prašau. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal ne taip mane supratote. Aš siūlau (ir man pritaria frakcija) išbraukti 1-4 klausimą kaip neteisėtai įrašytą į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji, suprantu, Liberalų demokratų frakcijos vardu kalbėjo A.Matulevičius. Yra jo pasiūlymas, frakcijos pasiūlymas iš šios dienos darbotvarkės išbraukti 1-4 klausimą. (Balsai salėje) Gerbiamieji, jeigu galima, dar kartą noriu grįžti prie to, ką siūlė A.Matulevičius. Iš tikrųjų remiantis vakarykščiu balsavimu, jo rezultatais į darbotvarkę buvo įtrauktas 1-4 klausimas. Šiandien, svarstant darbotvarkę, yra Liberalų demokratų frakcijos pasiūlymas, kurį pateikė A.Matulevičius, išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą. Todėl aš nematau kito kelio kaip tik balsuoti Seimui žinant visą situaciją. Seimo nariai turi apsispręsti. Prašau. G.Steponavičius, prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Pone pirmininke, jūs tokio dalyko balsuoti negalite teikti, nes tai reikštų, kad mes paliekame neišspręstą iki galo problemą, kaip išties yra su Medžioklės įstatymu, ar jis lieka galioti, ar su Prezidento pataisomis juda į priekį. Mes turime spręsti klausimą šiandien, o iki to laiko galbūt susirinktų Etikos ir procedūrų komisija, jeigu mano, kad jai reikia rinktis dėl to klausimo. Prie šio klausimo plenarinio posėdžio metu buvo grįžta teisėtai, pasiūlius frakcijai, ir atitinkamai procedūriškai balsuodamas Seimas dėl to apsisprendė. Taigi išbraukti klausimą, kai yra būtinas sprendimas, tikrai nėra teisėta.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau, manau, Seimas priėmė sprendimą vakar. Tas priimtas Seimo sprendimas atitinka Statuto reikalavimus dėl šito minėto Medžioklės įstatymo. Seimo apsisprendimas buvo, vienintelis dalykas, kuris taip pat buvo po to, nežinau, ar teisėtai, bet buvo nuspręsta, kad reikia perbalsuoti. Prašom. Atsiprašau, tačiau A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad Seime pradėta taikyti ypač žalinga praktika. Vienas pirmininkas, kuris, tik jam leidus pagal Seimo statutą, gali pakartoti balsavimą, baigia posėdžiauti, kitas atsisėda pirmininkauti ir vėl grįžtama prie to klausimo, ir vėl teikiama perbalsuoti. Ir tai jau ne pirmas kartas. Manau, kad tai yra visiškas nonsensas ir kad šis klausimas, kaip sakė A.Matulevičius, turi būti išbrauktas iš darbotvarkės. Tegul svarsto Etikos ir procedūrų komisija, aš įsitikinęs, kad bus vienareikšmis sprendimas, kad viskas buvo priimta teisingai ir prie to klausimo negrįžtame. Nes dabar vėl bus skundas, kad pakartotinas balsavimas vėl neteisėtas. Todėl aš pritariu, kad tą klausimą išbrauktume iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū. N.Steiblienė. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jums priminti, kad vakar po pietų Seimas balsavo už tai, kad dar kartą perbalsuotume, buvo dviejų frakcijų siūlymas. Tačiau nebuvo 71 Seimo nario, todėl šis klausimas atsidūrė šios dienos darbotvarkėje. Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes turime dar išbraukti iš darbotvarkės, jeigu po pietų Seimo nariai buvo netvarkingi ir nesusirinko į savo darbo vietą. Tik tiek.
PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Aš atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne tuo klausimu, bet irgi procedūriniu dėl darbotvarkės.
Šiandien darbotvarkėje užregistruotas klausimas 1-7, t.y. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vakar, kaip jūs puikiai atsimenate, įvyko ir diskusija, ir svarstymas, ir keturi kalbėjo už, keturi – prieš, liko tik techninis dalykas perbalsuoti. Todėl aš siūlau tuoj pat po pirmo klausimo šitą klausimą perkelti, kol yra 71 Seimo narys. Manau, kad tai yra techninis klausimas ir tai nesukels didelių diskusijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jeigu galima iš karto, nes pasiūlymas buvo gana nesudėtingas. Ar galima perkelti darbotvarkės klausimą 2-3 iki pirmos pertraukos? Iš karto po 1-4. Nereikia balsuoti? Ačiū.
Dar L.Graužinienė, taip? Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Tuo pačiu klausimu, dėl kurio kalbėjo ir A.Skardžius. Vis dėlto jau dabar frakcijos vardu pasitarusi norėčiau paprašyti projektą Nr.XP-959(2) įtraukti į darbotvarkę, jis dėl Vismaliukų atkūrimo, tai labai aktualus klausimas ir žmonės laukia sprendimų. Tai susiję ir su kitu nutarimu, kuris bus kovo mėnesį, todėl aš prašyčiau, kad šitas būtų įtrauktas ir nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dėl kolegės L.Graužinienės pasiūlymo. Statuto 139 straipsnio 1 punktas: „Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymo projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto“. Yra sausio 11 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad prieštarauja Konstitucijai. Prašom. Dar kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš tuo pačiu klausimu. Teisės departamentas neturėjo pastabų. Priėmimo stadiją jis yra perėjęs ir svarstymo stadijoje ateina išvada iš mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Audito komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau mes manome, kad tai ne ta stadija, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada turėtų įtakos. Turėtų apsispręsti Seimas, nes priėmimo stadiją yra perėjusi, ten nebuvo…
PIRMININKAS. Esu labai nepatogioje situacijoje, kai turiu atsakyti moteriai neigiamai, tačiau iš tikrųjų aš perskaičiau Statuto straipsnį, kurio pagrindu negalima įtraukti į darbotvarkę šio klausimo.
P.GRAŽULIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji, ši Statuto pataisa, kuri dabar naujai įtvirtinta, yra antikonstitucinė. Niekas kitas negali pasakyti, ar įstatymas arba projektas prieštarauja Konstitucijai, tik Konstitucinis Teismas. Tam ir yra Lietuvoje Konstitucinis Teismas, o ne kas nors kieno nors paliepimu parašo… Teisės ir teisėtvarkos departamentas, kad jis yra prieštaraujantis Konstitucijai. Kiek yra pavyzdžių, pavyzdžiui, praeitoje kadencijoje buvo teigiamos departamento išvados, o dabar jos jau neigiamos, nes kas nors iš viršaus pasako: šitaip atmesime šį įstatymą. Kiek pastaruoju metu registruoju įstatymų pataisų, Seimo Pirmininkas turi šabloną, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ir nė vienas netraukiamas į darbotvarkę. Aš manau, kad Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, ar ši Statuto nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Man atrodo, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Tai yra Konstitucinio Teismo prerogatyva, o ne kokių nors čia, Seime, sėdinčių kelių klerkų sprendimas, ar prieštarauja ar neprieštarauja. Kas jie tokie?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog norėjau replikos teise ar kaip perskaityti tekstą, kas gi prieštarauja Konstitucijai: „Pasiūlyti Vyriausybei imtis skubių veiksmų, kad valstybinė žemė Vismaliukuose, įskaitant Vismaliukų gatvėje buvusios Sovietų armijos poligono teritorijos žemėje, būtų grąžinta natūra teisėtiems savininkams“. Dešimt metų negrąžinama, nuo 1995 metų, ir čia yra antikonstitucinis dalykas? Teisės departamentas sako, kad tai atitinka Konstituciją, o komitetas priima politinį sprendimą. Gal tai susiję su jų atstovu apskrityje, kuris tą klausimą ir vilkino, ir iki šiol vilkina? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kalbama apie Statuto vykdymą. Ne klerkai, kaip čia buvo pasakyta, ne kokie nors iš aukščiau, bet mūsų kolegos Teisės ir teisėtvarkos komitete priėmė išvadą, jog ši nuostata ar šis nutarimas kelia abejonių. Niekas nepasako kategoriškai, sako, kelia abejonių. Man, kaip Seimo Pirmininkui, Statute yra nurodyta pareiga netraukti tokių teisės projektų į darbotvarkę. Štai ir viskas. Aš matau kitą išeitį. Jeigu kuo nors nepatenkinti iniciatoriai, jie turi vėl grįžti į tą patį komitetą ir bandyti įrodyti, ginčytis dėl jų išvados, bet ne kategoriškai reikalauti įtraukti šitą projektą į darbotvarkę. Mums labai svarbu, kad mūsų teisės aktai nebūtų vėliau naikinami kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Ar vienas, ar du, ar dešimt, jau yra pavyzdžių, kad taip per jėgą stumiami projektai vėliau pripažįstami antikonstituciniais. Tai sukelia labai sunkias pasekmes, todėl mes turime įvertinti savo kolegų abejones ir tik ginčo metu jas paneigti. O ne prievartauti, kad būtų įrašomi tokie klausimai į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, čia buvo paminėta, kad tik Konstitucinis Teismas, taip, gali pasakyti, jog įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Iš tiesų taip, ir Konstitucijoje taip pasakyta. O dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar Statuto nuostata dėl to, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto preliminari išvada dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, ar prieštarauja ar ne, kad po to nebūtų galima svarstyti Seimo plenariniame posėdyje, manau, jau nereikalinga, nes Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl Statuto atitikimo Konstitucijai, yra pasakęs, išskyrė ne tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto teisę, bet ir pareigą pasakyti preliminarią išvadą dėl projekto atitikties, galimos atitikties Konstitucijai. Ir būtent dėl tos Seimo Pirmininko funkcijos, kad netraukiama į darbotvarkę, taip pat yra pasisakyta. Todėl, kolegos, jeigu komitetas padarė tokią išvadą, reikia keisti projektą. Yra tik toks kelias. Arba, kai kas sako, galbūt reikia išformuoti komitetą. Čia jau jūsų teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka, ir baigiam tuo klausimu.
J.VESELKA (LDF). Mane po gerbiamojo Seimo Pirmininko kalbos, aš taip ramiai sėdėjau, visai „sumulino“, taip sakant. Kažkas iškėlė abejonę, kad galbūt neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tas komitetas turi teisę kelti tokias problemas. Dabar Seimo Pirmininkas pasakė: turim ginčytis. Tai kur, tik politinėje taryboje ar čia turime argumentais išdėstyti ir priimti sprendimą? Aš nežinau, kur tas ginčas dabar tęsis. Tai viena.
Antra. Kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aiškindamas, kad reikia pakeisti, būdamas iš specialistų, nepasakė, kur, kurioje vietoje ką reikia pakeisti. Maždaug pasako, reikia pakeisti. Aš visada abejoju, visada viskuo abejoju. Tai mano normali teisė, tai kodėl mes nepriimame sprendimo ir neišsprendžiame, kad neliktų abejonių.
PIRMININKAS. Dėkui. Iš tikrųjų yra numatytos procedūros, kaip tokius ginčytinus klausimus reiktų išspręsti. Gerbiamieji, buvo labai įvairūs pasiūlymai dėl 1-4 klausimo. Dėl teisėtumo, ar darbotvarkės 1-4 klausimas (projektas Nr.XP-693) pagrįstai pakliuvo į darbotvarkę, aš iš tikrųjų turiu abejonių. Aš noriu kviesti Seimo narius apsispręsti, ar šitas klausimas turi būti darbotvarkėje. Apsispręsti balsuojant. Dabar noriu, kad jūs visi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuotumėte, ar darbotvarkės 1-4 klausimas –Medžioklės įstatymas Nr.XP-693 – būtų išbrauktas iš darbotvarkės, remiantis Liberaldemokratų frakcijos pasiūlymu, kurį pateikė A.Matulevičius. Dar kartą noriu pakviesti visus baigti visus klausimus dėl darbotvarkės ir noriu pakviesti Seimo narius balsuoti dėl A.Matulevičiaus pasiūlymo, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-4 klausimas. (Triukšmas salėje) Atsiprašau, dar kartą prašau, reikia klausyti, nes sunku suprasti, jeigu visi kalbėsite. Noriu paprašyti, kad sėdėtumėt ramiai kaip J.Veselka. Dar kartą prašau balsuoti. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-4 klausimas, prašom balsuoti.
Už – 64, prieš – 44, susilaikė 9. Išbraukiamas darbotvarkės 1-4 klausimas. Ir iš tikrųjų noriu paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos, kad išsiaiškintų, ar pagrįstai buvo perbalsuota dėl šito klausimo. (Triukšmas salėje)
Dabar noriu pasiūlyti dėl visos darbotvarkės. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu tik užfiksuoti, kad Seimo Pirmininkas Medžioklės įstatymo neturi teisės pasirašyti, nes apsisprendimo procedūra nėra baigta. Kaip žinote, Seimas priima sprendimus balsuodamas, ir Seimo Statutas numato, kad esant tam tikrom aplinkybėm frakcijos gali reikalauti perbalsuoti, tai vakar buvo padaryta, o perbalsavimas yra tokia pat priėmimo procedūros dalis, kaip ir visos kitos dalys. Taigi priėmimo procedūra nėra baigta, todėl tenka sulaikyti pasirašymą ir laukti naujos sesijos arba naujo posėdžio, kai bus galima galutinai apsispręsti dėl to įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Aš taip pat norėjau užakcentuoti principinį dalyką. Kadangi šiandien į darbotvarkę buvo įtrauktas Medžioklės įstatymo priėmimas, tai reiškia, kad šio įstatymo priėmimo procedūra nėra baigta. Tai, kad jis šiandien išbrauktas iš darbotvarkės, reiškia, kad šio įstatymo priėmimo procedūra dar laukia mūsų ateityje. Tai principinis klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai teisingai jūsų buvo pasakyta. Gerbiamieji, dėl darbotvarkės. Prašom apsispręsti balsuojant, be darbotvarkės 1-4 klausimo ir r-1a ir r-1b, 2-3 klausimas perkeliamas po 1-4. Prašom balsuoti. Kas už darbotvarkę su pataisymais?
Už – 74, prieš – 1, susilaikė 40. Darbotvarkė patvirtinta.
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Priėmimo stadija. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo dėl šio projekto buvo gauti du Seimo narių siūlymai, kuriuos komitetas svarstė ir abiem nepritarė. Tačiau, matyt, dėl siūlymų bus kalbama atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl Seimo narių J.Sabatausko ir Seimo nario R.Smetonos siūlymų. Siūlymų esmė jums žinoma. Ar reikia pateikti? Prašom pateikti pasiūlymų esmę. Kolega J.Sabatauskas. Prašom. Atsiprašau, kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti už mano teikiamą pasiūlymą, t.y. už Konstitucijos komisijos parengtą ir Seimo narių pateiktą projektą. Na, mano dar šiek tiek patobulinta sukeičiant žodžių tvarką 125 straipsnio 2 dalyje. Būtų taip: „Lietuvos bankas turi pinigų emisijos teisę“, daugiau nieko nekeičiant 125 straipsnyje.
Kolegos, aš kviečiu atsižvelgti į daugelio Lietuvos konstitucinės teisės ekspertų argumentus ir jų nuomonę, kad tokio Konstitucijos pakeitimo, atsiliepiant į Europos centrinio banko išvadas, pakanka ir kad tai nebūtų teisine kliūtimi įvesti Lietuvoje eurą. Ir tuomet po šio pirmojo priėmimo galbūt reikėtų dar kartą konsultuotis su Europos centriniu banku ir pabandyti paaiškinti Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio akto kai kurias nuostatas. Galbūt šiai diskusijai verta pasitelkti ir Lietuvos konstitucinės teisės ekspertus, gal jų tiesiogiai išsakyti argumentai Briuselyje būtų labiau įtikinantys.
Taip pat siūlau atkreipti dėmesį ir į vakar Seimo nariams perduotą V.Andriukaičio laišką, kuriame jis pateikia savo argumentus, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomas projektas neturėtų būti priimtas. Galbūt vertėtų svarstyti ir Konstitucinio akto papildymą, nuorodą į konstitucinį įstatymą, sprendžiantį visus su euro įvedimu susijusius klausimus. Todėl prašau nebjauroti mūsų Konstitucijos konjunktūriniais ir grubiais pakeitimais. Kviečiu jus pritarti mano siūlomai pataisai, sugrąžinančiai prie Seimo narių pateikto projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pradedant svarstyti kolegos R.Smetonos pasiūlymą noriu žinoti, ar 29 Seimo nariai remia šį pasiūlymą. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 6, susilaikė 16. Šis pasiūlymas nesvarstomas.
Dėl J.Sabatausko pasiūlymo – kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vietoj 125 straipsnio buvusios 3 dalies, kuri po svarstymo liko 2 dalimi, papildymą dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko statuso daryti 126 straipsnyje, nes sistemiškai Konstitucijos 125 straipsnyje apskritai nekalbama. 125 straipsnyje pataisa dėl banko valdybos pirmininko statuso ir atleidimo pagrindų visiškai nelogiška, nes apie tai kalbama Konstitucijos 126 straipsnyje. 125 straipsnis yra skirtas banko konstituciniam statusui, o 126 straipsnis – banko valdybai, valdybos pirmininkui, pavaduotojams bei nariams. Šis straipsnis reglamentuoja banko valdybos pirmininko skyrimo į pareigas ypatumus bei šio banko valdybos sudėtį. Kur kas korektiškesnis būtų 126 straipsnio taisymas, todėl siūlau papildyti 126 straipsnio 1 dalį. Skaitau visą tekstą: „Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai (būtų papildymas), kurių teisinį statusą nustato įstatymas“. Kodėl nesiūlau papildyti kitais žodžiais? Todėl, kad teisinis statusas apima viską: ir skyrimą į pareigas, atleidimą iš pareigų, funkcijas, atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, taip? Prašom. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, manau, kad jūs pirmininkaujat posėdžiui ir turite stebėti, kas vyksta posėdžio metu. Šiuo metu gerbiamasis J.Sabatauskas teikia pataisą, kuri yra susijusi su 126 straipsnio keitimu. Mes kalbame apie Konstitucijos 125 straipsnio keitimą. Ši pataisa yra apskritai nesvarstytina, nes mes galime šiandieną kalbėti ir dirbti tik su 125 straipsniu. Ši pataisa apskritai negali patekti į posėdį.
J.SABATAUSKAS. Atitinkamai aš siūlau keisti ir projekto pavadinimą – dėl 125 ir 126 straipsnių.
E.KLUMBYS. Parašai juk yra surinkti dėl 125 straipsnio, tai kaip mes galime išplėsti?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos J.Sabatausko pasiūlymas iš tikrųjų susijęs ir su 125 straipsnio, ir su 126 straipsnio pakeitimais. Tos dalies, kuri susijusi su 126 straipsniu, be jokios abejonės, mes ir nesvarstysime.
Gerbiamieji, pasiūlymas buvo pateiktas. Mes turime apsispręsti, ar svarstome tą pasiūlymą ir ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys J.Sabatausko pasiūlymui. (Balsai salėje) Tik dėl tos dalies, kuri susijusi su 125 straipsnio pakeitimu. Prašom balsuoti.
Už – 14, prieš – 2, susilaikė 19. Kolegos J.Sabatausko pasiūlymo nesvarstome.
Prašom komiteto pirmininką pateikti Teisės departamento pasiūlymus.
J.SABATAUSKAS. Teisės departamentas pateikė pastabą dėl teksto. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas dėl Konstitucijos keitimo yra neatsiejamas nuo konstitucinės reguliavimo sistemos, tai yra sudaro Konstitucijos materiją, tekstą, išdėstant 125 straipsnio pakeitimo esmę vietoje skaičiais rašomų nuorodų į įstatymo straipsnio „2 dalį“, „3 dalį“, „2 dalimi“ jas reikia rašyti žodžiais „antrąja dalimi“, „antrąją dalį“, „trečiąją dalį“ ir t.t. Tokiai pastabai, manyčiau, reikėtų pritarti. Tai yra redakcinio pobūdžio pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar pritaria Seimas redakcinio pobūdžio pataisoms? Reikia balsuoti? Prašom balsuoti, ar pritariame Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisoms. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Kad skaičiai būtų parašyti žodžiais. Ne skaičiais, o žodžiais.
Ačiū. Už – 103, prieš – 5, susilaikė 8. Pritarta redakcinio pobūdžio pasiūlymams. Remdamasis Statuto 29 straipsniu, dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų nesiruošiau kalbėti, bet kai pamačiau, kad yra platinami įvairūs raštai ir šiandien salėje yra tam tikro skepticizmo, nutariau pasinaudoti Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, kuri suteikia Seimo Pirmininkui teisę pasisakyti svarbiais valstybei klausimais. Manau, kad šiandien keisdami Konstituciją mes sprendžiam vieną iš svarbiausių valstybės, galbūt ir ateities bei prestižo klausimų.
Euro įvedimas Lietuvai yra svarbus ne tik kaip istorinis faktas. Euro naudojimas, mano įsitikinimu, padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms, paskatins prekybos ryšius, ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas plėtotis mūsų šalies ekonomikai.
Po 2004 m. gegužės 1 d. mes nesame vieni. Pasisakydami už narystę Europos Sąjungoje, mes kartu pasisakėme ir už dalyvavimą pinigų sistemoje. Europos bendrijos steigimo sutartis numato, kad visos valstybės Europos Sąjungos narės privalo derinti savo ekonominę politiką, taip pat ir valiutų kurso politiką, vykdydamos tinkamą fiskalinę politiką ir įstodamos į euro zoną, privalo vykdyti Europos bendrijos sutartyje nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas.
Taigi šiandien, noriu ypač pabrėžti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra ypač svarbus. Jame numatoma pripažinti netekusia galios 2 dalį, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Taip pat siūloma 125 straipsnio 3 dalį papildyti taip, kad įstatymas nustatytų ne tik Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, bet ir valdybos pirmininko teisinį statusą ir jo atleidimo pagrindus.
Taigi vėl noriu pabrėžti – šiuos pakeitimus reikia daryti dabar ir jokiu būdu ne vėliau, nes 2006 m. viduryje turėtų būti paskelbtas Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimas dėl konvergencijos. Jame bus įvardytas ekonominis, teisinis ir institucinis Lietuvos pasirengimas įvesti eurą. 2006 m. vidurys.
Noriu išskirtinai pabrėžti, kad, vertinant, ar valstybės atitinka Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje įtvirtintus konvergencijos kriterijus, t.y. kainų stabilumą, fiskalinę raidą, valiutų kursų pokyčius, ilgalaikių palūkanų normas, bus vertinamas ir teisinis pasirengimas. Europos centrinis bankas 2004 m. pranešime dėl konvergencijos įvertino mūsų teisės sistemą ir sako, kad būtina padaryti keletą Konstitucijos ir kitų įstatymų pakeitimų ir kad reikia keisti ir Banko įstatymą, reikia keisti ir Pinigų išleidimo, Pinigų (užsienio valiutos) įstatymą ir nutarimus dėl lito patikimumo. Tačiau Konstitucija yra svarbiausias teisės aktas ir dėl jo mes turime, be abejo, labai atidžiai ir kruopščiai įgyvendinti tuos reikalavimus. Todėl, net jeigu būtų padaryti reikalingi pakeitimai, pagrindinio šalies įstatymo nuostatų nesuderinus su Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos centrinių bankų sistemos ir Centrinio banko statuto normomis, tai būtų įvertinta neigiamai ir, be abejo, užkirstų kelią Lietuvai prisijungti prie euro zonos.
Noriu paaiškinti, kad mes neturime, bet privalome, dar kartą pabrėžiu, dirbti vieningai. Tai sąlygoja valstybių narių įsipareigojimas nacionalinės teisės aktus derinti su Europos bendrijos steigimo sutartimi, su Europos centrinio banko sistemos ir Europos centrinio banko statutu. Šis įsipareigojimas yra numatytas Europos bendrijos steigimo sutarties 109 straipsnyje. Derinimo pareiga išlieka nepakitusi. Tai ne kartą savo išvadose išsakė ir Europos Teisingumo Teismas.
Noriu pabrėžti, jog, siekdamos nacionalinius teisės aktus šioje srityje suderinti su Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsniu, Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinio banko statuto 4 straipsniu, valstybės narės dėl teisės aktų projektų privalo konsultuotis su Europos centriniu banku.
Dabar trumpai apie tuos pasikeitimus. Dėl banko išimtinės teisės. Statute ta nuostata panaikinama, tačiau mūsų Valstybinis bankas toliau išlieka kaip emisijos bankas, tiktai Europos centrinis bankas turi išskirtinę emisijos teisę, o mūsų Banko įstatymo 6 straipsnyje ir šiandien yra pasakyta, kad Lietuvos bankas įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus. Netgi rengiamame Valstybinio banko įstatymo projekte yra pasakyta, kad kaip šalies centrinis bankas turi emisijos teisę, t.y. teisę leisti banknotus, monetas ir įgyvendinti pinigų politiką. Todėl sakymas, kad Lietuvos centrinis bankas jau nebėra emisijos bankas, yra neteisingas, nes Banko įstatyme kaip centriniam bankui šita funkcija yra suteikiama ir išlieka.
Dėl 3 dalies, t.y. kad banko valdytojai turi būti atleidžiami tiktai pagal nustatytus pagrindus, ir tie pagrindai yra išvardyti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 14 straipsnio 2 dalyje. Tie reikalavimai, kurie mums keliami, manau, yra pagrįsti, nes mūsų Konstitucijos 75 ir 84 straipsniai numato, kad Seimas gali atleisti iš pareigų parlamento paskirtus pareigūnus, tarp jų ir banko pirmininką, jeigu balsų dauguma pareiškia jiems nepasitikėjimą. Ir dar galiu pasakyti, kad 2003 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo ne pačiame nutarime, bet konstatuojamoje dalyje, yra išsakyta mintis, kad nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu. Vadinasi, yra tam tikri netgi ir teisiniai motyvai manyti, kad pats nepasitikėjimo pareiškimas yra pagrindas. Todėl centrinis bankas prašo sukonkretinti tuos pagrindus. Ir mes, priimdami teisės normą, 3 dalyje kaip tik pasakome, kad valdytojas turi būti atleidžiamas pagal pagrindus, nustatytus Banko įstatyme. Taigi galimos spekuliacijos, kad šis papildymas yra perteklinis ar nepagrįstas, yra tikrai nepagrįstos.
Baigdamas noriu pasakyti, kad siūlomi pakeitimai sudarys teisines prielaidas įsivesti Lietuvoje eurą. Jeigu kartais įvyktų taip, kad to nepavyks padaryti, nesutrukdys mūsų centriniam bankui vykdyti visas centrinio banko funkcijas, t.y. ir emisiją, ir visas kitas būtinas funkcijas.
Aš prašau pritarti šiam Konstitucijos pakeitimui ir padaryti žingsnį euro įvedimo link. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasirašydama Stojimo sutartį Lietuva aiškiai išdėstė savo ketinimus ateityje dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Tai nėra naujovė ir iš tikrųjų galėtų būti daugiau diskusijų objektas, kaip ir kokiu būdu prisijungti prie ekonominės ir pinigų sąjungos, o ne kvestionuoti pačios pinigų ekonominės sąjungos arba dalyvavimo joje esmės. Kolegos, šiandien mes turime apsispręsti dėl įstatyminio konstitucinio mūsų dalyvavimo sąlygų ir formos. Iš tikrųjų laikausi nuostatos, kad Konstitucija yra aukščiau nei ekonominė ir pinigų sąjunga. Ir mūsų pataisymai turėtų mažiausiai liesti Konstituciją. Jeigu mes galime tai įtvirtinti įstatymais, tą mes privalome daryti, nes pačios ekonominės ir pinigų sąjungos pavidalas ir apskritai ekonominė Europos Sąjungos integracija keisis. Ateityje gali būti dar įvairių poreikių ar situacijų, kai mes privalėsime keisti tuos dalykus. Todėl pasisakydamas už formą, kuri yra pasiūlyta, kad mes įstatymais galėtume sutvarkyti šiuos reikalus, aš noriu tik pabrėžti vieną dalyką – įstatymai nepakeis euro įvedimo sąlygų Lietuvoje, kai bus poveikis gerovei ir gyvenimo sąlygoms. Taigi, priėmus šią pataisą, Vyriausybė turi įsipareigoti, kad euro įvedimo aplinkybės bus palankios ir bus pakeista padėtis, kai dabar pradeda atsirasti visuomenės priešprieša dėl euro įvedimo. Kitaip tariant, darydami šią konstitucinę pataisą, kolegos, mes turime įpareigoti Vyriausybę imtis visų būtinų priemonių, kad euro įvedimas būtų kuo palankesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti visiems: nuomonei pareikšti – dvi minutės. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, kai Seimo Pirmininkas paprašė žodžio ir pradėjo kalbą, kad tai yra esminis istorinis ir kitoks klausimas, mano viltis buvo viena, nes jis yra Etikos kodekso šalininkas, kad pasakys… taip. Tai yra esminis istorinis klausimas, tokie klausimai pagal Konstituciją turi būti sprendžiami referendumu ir mes darysime referendumą. Tai iš tikrųjų būtų elgesys pagal siūlomą Etikos kodeksą. Pasirodo, bandė pridengti ir taip neaiškiai kalbėti, kad tauta pagalvotų, kad įsivedę eurą labai gerai gyvensime. Bet štai argumentai. Kaip parodė lyginamoji analizė, buvo čia atvažiavę europarlamentarai, jie pateikė ne ideologiją, o skaičius. Valstybės, įsivedusios eurą, vystėsi lėčiau negu Didžioji Britanija ir Danija. Ir tai yra logiška. Todėl labai keista, kai mes be jokių abejonių panaikiname litą, panaikiname Lietuvos banko svarbiausią funkciją, o neišanalizuojame, kodėl Didžioji Britanija, Danija, Švedija vis dėlto suabejojo tuo, ar skubėti įsivesti eurą.
Antra. 1940 metais Vokietijos reicho bankas buvo nutaręs reichsmarkę padaryti bendra valiuta. Tą patį padarė Stalinas, užėmęs Baltijos valstybes. Ar jūs tikite, kad šie du, taip sakant, bendros valiutos šalininkai rūpinosi užkariautų tautų likimu? Trečia. Mūsų buvimas rublio zonoje parodė… Kadangi trys Baltijos respublikos buvo aukščiausio išsivystymo lygio Sąjungoje, mums bendras rublis buvo iš tikro naudingas, o Vidurinės Azijos respublikoms jis buvo nenaudingas. Mes dabar esame priešpaskutiniai Europos Sąjungoje. Vadinasi, mes atiduriame Vidurinės Azijos respublikų lygmenyje ir mums bus blogiausia bendra valiuta.
Penkta. Kadangi nepagalvodamas elitas skuba atisakyti visko, kas simbolizuoja nacionalinę valiutą…
PIRMININKAS. Kolega Juliau, laikas!
J.VESELKA. … ir vienija tautą, tai man vis labiau bręsta išvada, kad 1990 metais buvo įvykdytas strateginis sąmokslas, kurio tikslas buvo pasidalyti valstybės turtą, pinigus, įtaką, valdžią, ir paskui valstybę ir tautą perduoti naujam ponui, kuris lietuvių tautą tik pavers samdiniais. Tuo labiau kad…
PIRMININKAS. Kolega Juliau, laikas.
J.VESELKA. Ačiū. Todėl aš siūlau nepasiduoti, išlaikyti bent paskutinį nacionalinės valstybės ir tautos simbolį, t.y. litą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar kartą primenu, nuomonei pareikšti – dvi minutės. Nuomonė už – kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro Konstitucijos straipsnio pakeitimas nėra toks nekaltas dalykas, bet po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir pasirašė visus įsipareigojimus, kurie susiję taip pat ir su valiutų rinkomis, su valiutos įvedimu, natūralu, kad dabartiniu metu trauktis yra gana sudėtinga arba, tiesiog tariant, neprotinga. Ekonomine prasme šio konstitucinio straipsnio keitimas reiškia ne ką kita, kad Lietuvos bankas turės visas teises, išskyrus vieną teisę, t.y. pinigų emisijos teisę, o pinigų emisijos teisė yra vienas iš svarbiausių monetarinės politikos instrumentų, nors reikia pripažinti, kad po valiutos modelio įvedimo 1994 metais Lietuvos bankas emisijos funkcijos tiesiogine prasme tokios apimties, kuri galėtų padėti ir Vyriausybei, ir kitiems, neturėjo. Todėl svarbiausias akcentas, priėmus, pirmą kartą balsavus dėl konstitucinės pataisos, be abejo, yra Vyriausybės veiksmai, Seimo veiksmai, kurie per šių trijų mėnesių laikotarpį ir metų pabaigoje bus nukreipti į svarbiausias problemas, atsirandančias Lietuvos ekonomikoje dėl monetarinės politikos atsisakymo, tai yra infliacija, kainų augimas, gyventojų pajamų augimas, perkamosios galios kitimas, mažas pajamas turinčių žmonių pajamų kompensavimas arba didesnis augimas… Kitaip tariant, tik šiomis priemonėmis, kitais finansiniais instrumentais galima tikėtis ir galima kompensuoti Lietuvos banko emisijos funkcijos praradimą, tai automatiškai seks po to, kai mes priimsime šitą Konstitucijos straipsnį, pakeisime straipsnį. Atsižvelgiant į šiuos visus aspektus, aš manau, kad geriausias mūsų pasirinkimas, deja, dabartiniu metu yra palaikyti šitą Konstitucijos pataisą. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu paprašyti dalyvauti posėdžio darbe, ir dalyvauti aktyviai. Prašom, nuomonė prieš. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Man toks jausmas, kad salėje kai kam iš tikrųjų yra „dzin“ kas čia vyksta, nes yra toks šurmulys ir (…), kad, man atrodo, mūsų kolegos dalyvauja ne posėdyje, o kažkur kitur. Iš tikrųjų mes sprendžiame istorinį dalyką, bet sprendžiame ne taip, kaip reikia. Taip. Mes pasirašėme Stojimo sutartį, mums tauta davė mandatą, mes įstojome į Europos Sąjungą, bet mes nepasakėme, kada įsivesime eurą konkrečiai pagal datas. Ir niekas nesako, kad euras yra gal iš principo blogai, kad tai yra blogybė. Aš apskritai esu šalininkas integracijos ir apskritai gerai, kai yra vienodi pinigai – daugiau erdvės ir panašiai. Bet yra tam tikrų aplinkybių, kurių negalima nematyti. Šiandien Europa yra kryžkelėje ir iš tikrųjų niekas Europoje nežino, kaip bus. Žiūrėkite, Europos Parlamentas vėl sako, kad naujos finansinės strategijos 2007–2013 metams, ko gero, nepatvirtins. Viskas tvyro rūke. Tik Lietuva kažkodėl viską mato rožinėmis spalvomis. Kas mus kur skubina? Tai viena aplinkybė.
Antras faktas. 2002 metais investicijų į Lietuvos ūkį buvo dvigubai daugiau negu 2005 metų… ne, antrais dvigubai negu penktais metais, vadinasi, dvigubas kritimas. Suprantate, tai jau yra simptomas, ir aš netikiu, kad šiandienos veiksmai ar Vyriausybės, ar kitų mūsų institucijų pažabos iš tikrųjų kainų kilimą, kuris vyksta rinkoje, turiu omenyje pirmiausia nekilnojamąjį turtą. Ir daugybė žmonių negalės įsigyti būsto. Bet čia yra kita problema, išsprendžiama problema. Didžiausia problema, kurią Seimas turėtų matyti ir girdėti, yra ta, kad daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių nenori euro įvedimo. Kas mes čia tokie esame? Ar mes atstovaujame tautai, žmonėms ir jų nuomonei, ar mes save iškėlėme virš jų? Aš žinau, kad aną kartą, kai buvo šio klausimo svarstymas, kai kas mane apšaukė, kad aš čia užsiiminėju demagogija. Aš sutinku būti demagogu, bet…
PIRMININKAS. Laikas, Algimantai!
A.MATULEVIČIUS. …vieną kartą Seimas turi įsiklausyti į Lietuvos žmonių nuomonę. Aš per balsavimą susilaikysiu, nes jeigu mes ignoruojame žmonių nuomonę, tai mes save statome prieš piliečius. Turime padaryti taip, kad žmonės tikėtų tuo, ką mes čia darome, o ne užsiiminėtų kažkokiais teoriniais postringavimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Kolegos, dar kartą norėčiau paprašyti, jeigu galima, tylos. (Balsas salėje: „Išvarykite visus, kurie čia…“) Kolegos, ar galima paprašyti dar kartą? Nuomonė už – kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu kalbėjusių už nuomonei dėl euro įvedimo reikalingumo, dėl pozityvių poslinkių, kurie turėtų atsirasti įvedus eurą. Aišku, suprantate, kad gali būti ir tam tikrų sunkumų. Bet mes turime tam pasiruošti, gerai pasiruošti ir tuos sunkumus, kurie gali iškilti, amortizuoti.
Šiandien aš noriu jus pakviesti balsuoti už šią Konstitucijos pataisą, nes mums tarp kitų euro įvedimo reikalavimų reikia suderinti ir savo teisyną, kartu ir konstitucines pataisas. Aš atsižvelgiau ir į kitų mūsų kolegų, kurie siūlė kitaip taisyti Konstituciją ar taisyti, rengti Konstitucinį aktą, išdėstytas mintis. Bet, kolegos, turite pripažinti, kad jūs nesugebėjote garantuoti ir įrodyti mums, kad šios pataisos bus pakankamos ir nesukliudys euro įvedimui. Šiandien yra pirmasis balsavimas, dar bus laiko iki antrojo balsavimo. Jeigu atsirastų svarių argumentų, kad užtektų ir mažesnių pataisų Konstitucijoje, būtų galima grįžti prie tų pasiūlymų.
Tačiau šiandien, kai mes turime tam tikrą laiko limitą iki pavasario, iki vasaros pradžios, kai mūsų pasirengimas bus vertinamas Europos Sąjungos, aš kviečiu pritarti teikiamoms Konstitucijos pataisoms ir taip atverti teisinį kelią, arba, kaip sakė Pirmininkas, žengti dar vieną žingsnį, kad nebūtų teisinių kliūčių. Todėl visas frakcijas kviečiu balsuoti per pirmąjį Konstitucijos priėmimo etapą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Liberaldemokratų frakcija nepritars euro įvedimui. Galiu konstatuoti, kad dauguma Seimo narių yra užhipnotizuoti ir toliau tiki tuo, kaip buvo sakoma, kad po įstojimo į Europos Sąjungą padidės investicijų, bet jų nepadidėjo. Buvo sakoma, kad po įstojimo į NATO padidės investicijų – nepadidėjo. O dabar vėl kalbama, kad po euro įvedimo padidės investicijų. Aš noriu pasakyti, kad užhipnotizuoti žmonės praranda valią daryti sprendimus.
Seimo Pirmininkas pasakė, kad euro įvedimas yra vienas iš svarbiausių valstybinio gyvenimo klausimų. Bet Konstitucijos 9 straipsnis labai aiškiai pasako, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami referendumu. Dauguma žmonių šiandien nepritarė euro įvedimui, tačiau Seimas daro savo. Šiuo Konstitucijos pakeitimu bus atsisakoma vieno svarbiausių valstybingumo elementų – savos valiutos. Šia Konstitucijos pataisa yra griaunama Konstitucijos struktūra, įvedamas vienas ypatingas asmuo, kuris yra skiriamas Seimo, o Seimas jau jo neatleis.
Noriu visiems priminti didžiąją 1939 m. gėdą Lietuvos Seime, kai per 5 minutes buvo atsisakyta Klaipėdos krašto. Šiandien aš jau girdžiu šauksmus – laikas, taigi norima, kad per 2 minutes būtų atsisakoma nacionalinės valiutos. Mano nuomone, mes turėtume kalbėti čia ne po 2 minutes, galbūt po 15, po 20 minučių, nes iš tikrųjų vyksta esminiai mūsų valstybės gyvenimo reikalų pakeitimai.
Baigdamas noriu kreiptis į kolegas (jų liko nedaug) signatarus. Gerbiamieji, jūs šitoje salėje balsavote už nepriklausomybę. Šiandien aš matau pagal užsirašymą – jūs balsuosite už priklausomybę. 1990 m. jūs išstojote iš sąjungos, iš „sajuzo“, šiandien jūs balsuosite už tolesnį stojimą į „sajuzą“.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs viršijote jums skirtą laiką visa minute. Trečdaliu. Nuomonė už – kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žengėme vieną žingsnį, turime žengti ir antrą žingsnį ir įvesti eurą. Nors turiu prisipažinti, tam tikro nerimo širdyje jaučiu. Dėl ko? 2007–2013 metų finansinės perspektyvos svarstymas išryškino tokį dalyką, kuris galbūt ir egzistavo, bet garsiai apie tai buvo nekalbama, kad ir Europos Sąjungoje egzistuoja stipresnio ir vyresnio brolio sindromas. Deja, taip yra. Kitas dalykas, daug šalių, kurios bus euro zonoje, yra skirtingos ekonomikos, ir kartais stichinės nelaimės ar politinės krizės vienoje šalyje gali turėti įtakos euro stabilumui apskritai, o tai, be abejo, turės įtakos ir kiekvienai šaliai, kuri įeina į euro zoną.
Tam tikro nerimo tikrai yra, tačiau mano apsisprendimą lemia pragmatiški motyvai, tai, kad dalyvavimas bendroje rinkoje, kurioje mes dalyvaujame, ir bendroje pinigų sistemoje turi būti naudingas Lietuvai nepaisant kai kurių galimų vidinių rinkos praradimų. Apskritai verslui ir visai šaliai tai turėtų būti naudinga, todėl aš balsuosiu prieš, bet dar kartą sakau, su tam tikru nerimu. Atsiprašau, už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau tikėtis šiek tiek jūsų dėmesio. Klausimas yra išskirtinis ir laiko suprasti, ką, kodėl ir kaip darome, turime labai nedaug. Aš jums pasakyti savo nuomonę turiu mažiau nei dvi minutes. Taigi kai kurie dalykai. Pirma. Lietuva, kaip aš suprantu, turi politinę valią įsivesti eurą. Ir čia apie tai kalbėti iš principo nereikia, nors visi kalba tik apie tai. Ar tai darydami tikrai turime keisti Konstituciją? Iš įvairių specialistų girdėjome dvi nuomones: ir taip, ir ne. Vieningos nuomonės kol kas šiandien aš negirdėjau.
Trečia. Jeigu turime keisti Konstituciją, ką ir kaip turime keisti? Šiandien yra svarstomas tas klausimas. Čia yra esmė. Kas gi vyko iki šios dienos? Buvo pakankamo skaičiaus Seimo narių iniciatyva su labai konkrečiu pasiūlymu išbraukti vieną žodį. Buvo Konstitucijos komisijos išvada, pritarianti šitam pakeitimui. Buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, teikianti visiškai kitą tekstą. Mūsų bankas kalbėjosi su Europos banku, kalbėjosi popieriais, ne akis į akį. Mes žinome, kad Europa gerbia įsiliejančių kraštų Konstituciją ir supranta, kad jos yra skirtingos, ir nori rasti tinkamą būdą nenurodant, kaip konkrečiai turi būti parašyta. Deja, šiandien mes turime tokią situaciją, kai nei iniciatyvos autorių atstovai, nei Konstitucijos komisijos nariai, nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, nei Banko nariai, nei Europos banko nariai per visą daugiau nei metų laikotarpį nerado laiko ir būdo susėsti visiems prie stalo ir rasti vieną visiems priimtiną sprendimą nedarkant Lietuvos Konstitucijos kaip teksto. Tokio susirinkimo ir bendro sutarimo… Mes kvietėme ir Banko atstovus, ir kalbėjome su visais, tokio susitikimo nebuvo. Šiandien…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S.PEČELIŪNAS. Šiandien, priėmimo metu, mes vėl gauname visokius pasiūlymus taisyti vienaip ar kitaip, iš to paties J.Sabatausko ir iš to paties R.Smetonos, kurie nėra fiziniai asmenys, atstovaujantys tam tikroms institucijoms.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S.PEČELIŪNAS. Paskutinis mano teiginys, nes aš sakiau, kad atimsite iš manęs galimybę kalbėti. Taigi aš manau, kad…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S.PEČELIŪNAS. …Konstituciją turime taisyti minimaliai, tiek, kiek tai neišvengiama. Tai, ką šiandien mes taisome, yra tikrai perteklinės frazės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pirmasis balsavimas. Prašome balsuoti.
Už – 112, prieš – 11, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Plojimai)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – projektas Nr.XP-937. (Balsai salėje) Prašom. Repliką po balsavimo – kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau replikuoti, kad 1990 m., ne 1990 m., o dar 1989 m. Sąjūdis priėmė programą siekti Lietuvos nepriklausomybės ir įsilieti į Europos Sąjungos bendrijas. Mes, kurie kovo 11 d. balsavome už Lietuvos nepriklausomybę, tęsime savo įsipareigojimus. Norėčiau pasakyti, kad neklaidintų kitų Seimo narių, jog signatarai balsuoja ne taip, kaip apsisprendė dar 1989–1990 metais.
Atkreipiu Seimo vadovybės dėmesį, kad svarstant konstitucines pataisas, nors ir labai svarbias, vis dėlto reikia šį procesą atlikti kuo geriau, korektiškiau ir kuo daugiau įtraukiant šios srities specialistų. Rengiant šią pataisą to nebuvo padaryta, todėl, mano požiūriu, kilo daug nesusipratimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kritinės pastabos turėtų būti konkrečios. Repliką po balsavimo, taip? Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamojo V.Rinkevičiaus kalbą. Iš tikrųjų jis, kaip kaimo žmogus, pasakė tai, ką galvoja visas kaimas: balsuosiu prieš. Bet paskui atsiminė, kad yra įpareigotas partijos, ir sako: balsuosiu už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ir toliau mes dirbsime ir priimsime įstatymus.
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Cukraus įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-937, antrasis variantas. Pranešėjas Kaimo reikalų komiteto vardu – G.Mikolaitis. Priėmimas. Prašom. G.Mikolaitis. G.Mikolaitis trečią kartą.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė abu įstatymus, Cukraus įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios… Po svarstymo jokių pasiūlymų ir pakeitimų negauta. Siūlome priimti šį įstatymą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš? Nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom. Balsavimas stabdomas, nes nėra 71 Seimo nario. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dar kartą kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės klausimo – Cukraus įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.XP-937. Prašom balsuoti.
Už – 85, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1007. Pranešėjas – G.Mikolaitis. Priėmimas. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas svarstė šį įstatymą po svarstymo Seime ir papildomų pasiūlymų negavo. Bendru sutarimu siūlome priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-1007, priėmimo.
Už – 90, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-660(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-660, trečiasis variantas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Priėmimas. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo daugiau pastabų ir pasiūlymų negauta, todėl siūlau priimti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, priimsime pastraipsniui, nes pasiūlymų nėra.
Dėl 1 straipsnio nėra prieštaravimų? Priimtas. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas.
Prašom, dėl viso įstatymo projekto nuomonės už.
Kolega J.Jaruševičius – nuomonė už.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu šiam įstatymui ir, manau, jis atkurs teisybę, akcizas bus paskirstytas teisingai visiems dirbantiems, ne tik pievas šienaujantiems, bet ir daržininkams, kitiems, kurie augina produkciją. Bus teisingiau paskirstytas kuras ir visi bus patenkinti. Šiandien žmonės, gaudami 120 litrų hektarui, jeigu šienauja tik pievas, tikrai neišnaudoja, o kitiems jo trūksta. Daržininkai nieko negauna, todėl tikrai reikia šį įstatymą priimti ir už jį balsuoti. Tuo labiau kad 2004 m. 40 mln. skirtų lėšų nebuvo panaudotos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, aš nebalsuosiu prieš, susilaikysiu. Pasakysiu, kokios priežastys lemia ir ką Seimas turėtų padaryti, kad panaikintų tas priežastys. Pagrindinis dalykas iš tiesų yra tas, kad nėra to kuro panaudojimo kontrolės. Visi puikiai žinome, kad juo yra spekuliuojama, kad jo turbūt trečdalį suvartoja ne tie, kurie turi suvartoti. Viena vertus, lyg ir viskas būtų gerai, čia tas prielaidas gal ir sumažina ta įstatymo pataisa, tačiau įtariu, kad kontrolės mechanizmų ir toliau nebus. Siūlyčiau, kad Seimas, priėmęs šio įstatymo pataisas, priimtų protokolinį nutarimą, kuriame įpareigotų labai aiškiai nustatyti kontrolės tvarką, kad tai nebūtų tik deklaratyvu, o kad atitinkami pareigūnai išties kuro vartojimo tvarką kontroliuotų ir kad jisai, liaudiškai tariant, neitų pro šalį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom teikti nutarimo projektą. Kolega E.Zingelis – nuomonė už. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Aš manau, kad seniai laikas šį klausimą reglamentuoti, todėl aš remiu komitetą ir jo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš, prašau.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra labai paprastai, aiškiai, be jokių korupcinių elementų reglamentuotas. Šiandien kiekvienas žemdirbys, deklaruodamas savo pasėlius, aiškiai žino, kad jis gaus 120 litrų už tai, kad dirba žemę: šienauja, aria ar sėja ir taip toliau. Viskas labai paprasta, jokių korupcinių elementų net negali būti, išskyrus galbūt tai, kad gali vienas kitas kažkiek šimtų litrų, kurie atliekami, parduoti. Bet, kaip įprasta, kaimynai susitaria, jeigu vienam pritrūksta, kitam lieka, jie susitaria ir viskas išsprendžiama be biurokratinių apribojimų. Šiandien nesuprantu, kodėl nutarta vis dėlto sukurti biurokratinę sistemą, kad jau biurokratas pasakys tau daugiau, man mažiau, o ūkininkas, keisdamas gamybos struktūrą, turės bėgioti pas biurokratą ir klausti, ar duosi, ar neduosi. Todėl nesuprantu, kad tai, kur galima labai paprasta sistema, kur sprendžia bendruomenė pati tuos klausimus, būtina biurokratizuoti.
Antra. Ar jūs žinote, kiek duos pagal kultūras? Ar ministerija pateikė bent preliminarius skaičiavimus? Yra kažkoks instituto pasiūlymas, bet, žinote, institutas siūlo, todėl jūs balsuojate už nieką. Tai yra kad padidintume biurokratizmą, kur jo nebuvo iki šiol. Todėl aš prieš biurokratizmo didinimą ten, kur galima labai paprastai spręsti dalykus, kas buvo sprendžiama per šiuos metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Vrubliauskas. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų teisūs yra tie, kurie sako, kad yra problemų dabar vartojant tą lengvatinį kurą. Tačiau drįsčiau teigti, kad priėmus šitas pataisas tų problemų dar padaugės. Pritarčiau tiems, kurie kalba apie tai, kad, aišku, biurokratiniai mechanizmai čia daugiau įsivažiuoja. Taip pat labai svarbus momentas yra lūkesčiai žmonių, kurie siejo viltis, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, kai šiandien viskas brangsta, nes tie žmonės tikrai bus nukentėję. Jeigu valstybė turi galimybių, jeigu turi noro ir pinigų, iš tiesų galima būtų tuos neapmokestinamus 120 litrų palikti, ir jeigu yra tokia galimybė, tai kitiems, intensyviau dirbantiems, reikia padidinti tą kuro kiekį. Tačiau elgtis šitaip tikrai būtų nesąžininga Lietuvos žmonių atžvilgiu, tuo labiau kad čia paliečiamas labai didelis skaičius mūsų Lietuvos žemdirbių.
Na, o tiems, kurie sako, kad trūksta to kuro, ir yra nepatenkinti, iš tiesų tie, kurie dirba žemę intensyviau, be abejonės, turi didesnes ir pajamas, drįsčiau teigti. Taigi aš kviesčiau, mielieji kolegos, nedaryti šito ir nepalaikyti šių pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Rinkevičius, prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiam projektui pritaria iš esmės visos žemdirbiškos nevyriausybinės organizacijos. Jeigu patys žemdirbiai to pageidauja, kodėl mes turime jiems trukdyti įgyvendinti tą jų pageidavimą? Aš tikrai įsitikinęs, kad čia niekas nenukentės, o tokie įvairūs politiniai spekuliavimai ta tema, manau, niekam nereikalingi. Jeigu norime padėti žemdirbiams, tai išpildykim tą jų pageidavimą, tuo labiau kad pritarė ir Vyriausybė. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Pupinis, prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes, ko gero, nesakome, kad tai visai blogas įstatymas. 1 dalyje yra ir gerų dalykų, ten praplečiama grupė asmenų, kurie galėtų gauti tą paramą. Tačiau mes nesutarėme dėl vieno dalyko, kad ypač tie, kurie turi mažai žemės ir, tarkim, kurie turėdavo galimybę gauti kokį nors minimalų kompensavimą, t.y. 120 Lt, jo negaus šiuo metu. Jie yra įveliami į tam tikrą biurokratinį aparatą. Tarkim, jie sodina kažkiek bulvių, kažkiek kokių nors žiemkenčių ir panašiai, bet turi lakstyti ir deklaruoti. Tai gana didelis ir užtrunkantis darbas, tam reikia būti šiek tiek daugiau išprusus, negu kai kada tai gali padaryti paprasti žmonės, kurie yra gana solidaus amžiaus.
Todėl mes siūlėme, kad būtų paliekama minimali riba, t.y. 120 litrų, kuriuos gaus kiekvienas asmuo, tai priklausys nuo to, kiek jis turi žemės ūkio naudmenų. Tai čia pagrindinis nesutarimas ir yra. Taip pat čia dar galima… Žemės specialistai jau žino, kad žemės įdirbimas sunkiai nustatomas, kiek ten gali arti, tarkim, tam tikrai kultūrai. Galima paprasčiausiai pakultivuoti ir pasakyti, kad aš čia pasėjau žiemkenčius, tiktai jie neužaugo. Todėl, manau, mes įsiveliame į tokius nereikalingus dalykus. Suprantama, kad, nustačius žemutinę ribą, toliau priedus galima būtų nustatyti už imlias darbui kultūros, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo. (Balsai salėje)
Už – 64, prieš – 4, susilaikė 32. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio, 3 ir 4 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-996(2). Priėmimo stadija. Kadangi nuomonės dėl balsavimo motyvų buvo išsakytos, gerbiamieji Seimo nariai, mums liko tiktai balsavimu apsispręsti dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Todėl kviečiu iš karto balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Ačiū. Už – 95, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 2-1a klausimas – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-718(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Priėmimas. Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Vakar gauta Teisės departamento išvada. Ji susijusi su pagrindine problema, kurią mes aptarėme svarstydami eigoje, t.y. dėl pensijų. Teisės departamentas kelia klausimą, jog šiuo metu teisė gauti valstybinę karių ir pareigūnų pensiją nesuteikta jokiems kitiems statutiniams valstybės tarnautojams ir neaišku, dėl kokių motyvų nurodytais projektais siekiama išskirti vieną iš valstybės tarnautojų, einančių pareigas krašto apsaugos sistemoje, grupę ar jai numatyti šią garantiją. Kadangi tas vienintelis siūlymas buvo aptartas praeito posėdžio metu, dėl to buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, todėl komitetas nesvarstė, nes ta pozicija buvo aptarta anksčiau. Daugiau jokių pasiūlymų projektui nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom nesiskirstyti, nes tuoj bus priėmimas. Ar galime svarstyti ne pastraipsniui, o atskirais skirsniais?
Dėl pirmojo skirsnio – „Bendrosios nuostatos“ prieštaravimų nėra? Nėra. Priimtas.
Dėl pirmojo skirsnio? Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dabar balsuoti ir priimti yra nekorektiška, nes darbotvarkėje šis klausimas yra numatytas 12 valandą. Mes dabar užbėgame į priekį ir pažeidžiame Seimo statutą. Aš ne prieš straipsnius, ne prieš nuostatas, bet negalime šitaip priimti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, užbėgti negalima, vėluoti galima, tai iš tikrųjų norite turėti ilgesnę pertrauką? (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, jeigu tik todėl, tai, jeigu yra 71 Seimo narys, mes galime priimti įstatymą.
Dėl antrojo skirsnio prieštaravimų yra? Nėra. Priimtas.
Dėl trečiojo skirsnio? Nėra. Ačiū. Priimtas.
Dėl ketvirtojo skirsnio? Nėra. Ačiū. Priimtas.
Dėl penktojo skirsnio? Nėra. Priimtas.
Dėl šeštojo skirsnio? Nėra. Priimtas.
Dėl septintojo skirsnio? Nėra. Priimtas.
Dėl aštuntojo skirsnio? Nėra. Priimtas.
Ir dėl devintojo skirsnio? Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gaila, aš nedalyvavau svarstyme, bet mūsų komiteto nuomonė nepakito. Mes siūlėme pagrindiniam komitetui statutinius pareigūnus išbraukti iš valstybinių pensijų gavėjų grupės. Mes darome blogą precedentą ir, manau, nepraeis nė pusmetis, kai kitų mūsų įstaigų ir organizacijų statutiniai pareigūnai ateis pareikalauti valstybinių pensijų. Suprantu, kad neišsprendžia pavadinimų, rangų ir kitokių dalykų, bet noriu pasakyti, kad įstatymas, kuris reglamentuoja valstybines pensijas, vadinamas karių, ne statutinių pareigūnų, o karių. Todėl darydami tokią išimtį paprasčiausiai darome sau galvos skausmą. Nežinau, kaip spręsime toliau, bet dėl šventos ramybės sakau, kad aš nepritariu tokiam dalykui, nes mūsų komitetui teks toliau spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome dėl devintojo skirsnio, nes yra įvairių nuomonių. Dėl devintojo skirsnio? Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Norėčiau išreikšti priešingą nuomonę. Tai, ką ponas A.Sysas dabar kalba taip gražiai ir jums visiškai nesuprantamai, iš esmės reiškia, kad tie mūsų specialūs pareigūnai eidami į pensiją bus išviešinami. Štai kur yra šio klausimo esmė. Mes siūlome, kad jie nebūtų išviešinami, nes jie ir išėję į pensiją dar dirbs Lietuvos valstybei. Tegul ponas A.Sysas aiškiai ir formuluoja: aš prašau, kad mūsų visi slaptieji darbuotojai, išėję į pensiją, būtų visiems žinomi. Mes sakome, kad taip negali būti, kitaip mes išreiškiame ir nepagarbą, ir nepasitikėjimą, ir dar daugiau šių pareigūnų atžvilgiu. Taigi prašau palaikyti komiteto teikiamą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojant prašome apsispręsti dėl devintojo skirsnio. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom neišeiti, nes dar balsuosime dėl įstatymo.
Už – 78, prieš – 3, susilaikė 5. Devintajam skirsniui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar noriu, kad jūs balsuodami apsispręstumėte dėl viso… Atsiprašau, yra dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. S.Pečeliūnas – nuomonė už.
S.PEČELIŪNAS. Kadangi matau, jog nėra norinčių prieštarauti, pasakysiu tik du sakinius. Kviečiu visus palaikyti šį įstatymą ir išreikšti pagarbą mūsų specialiosioms tarnyboms ir pasitikėjimą jomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra nuomonių už? Gal galite nedalyvauti išsakydami savo nuomones?
A.BARANAUSKAS (DPF). Pritariu įstatymui ir komiteto nuomonei. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Atsirado ir nuomonė prieš. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Jeigu nebūtų gerbiamasis S.Pečeliūnas kalbėjęs, gal būčiau balsavęs už, nes tikrai nelabai pasitikiu specialiosiomis tarnybomis, ypač Lietuvos saugumo departamentu. Todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo? (Balsai salėje) Nuomonė už – kolega E.Zingeris. Už jus prašo visa Liberaldemokratų frakcija. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Nežinau, kodėl šį savaime suprantamą klausimą reikia taip ilgai svarstyti. Tai yra parama žmonėms, kurie dirba mūsų valstybingumo naudai ir yra valstybingumo esminių dalykų saugotojai. Manau, reikia balsuoti už, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, G.Kirkilas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie palaikė šį įstatymą, ir tiems, kurie buvo prieš, iškėlė problemas, kurios iš tikrųjų yra realios. Tačiau manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus mūsų veiklai. Ačiū visiems Seimo nariams, kurie buvo už ir kurie buvo prieš, ir kurie susilaikė. P.Gražuliui asmeniškai.
PIRMININKAS. Noriu priminti, kad yra įvairios padėkos formos. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš paskelbdamas pertrauką, iš tikrųjų noriu visų jūsų vardu pasveikinti mūsų kolegą V.Orechovą, kuris rytoj jau galės teisėtai švęsti savo 50-metį. Sveikiname. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiame pertrauką iki 12.00 valandos. Rytinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.