Penktasis (131) posėdis
2006 m. sausio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

2006 m. sausio 17 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF*). Labas rytas visiems. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią.

Jums yra išdalintos šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Primenu, kad dirbame neeilinės sesijos režimu. Noriu pasakyti, kad ši darbotvarkė šiandien iš ryto buvo aptarta Seniūnų sueigoje.

Jeigu teisingai suprantu, E.Klumbys nori kalbėti dėl darbotvarkės. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Laba diena ar labas rytas visiems Seimo nariams. Aš pirmiausia noriu frakcijos vardu paprašyti, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas Gamtinių dujų įstatymo projektas, nes šis projektas buvo vienas iš pagrindinių, dėl ko buvo sukviesta ši neeilinė Seimo sesija. Ši savaitė yra paskutinė, todėl mes manome, Liberaldemokratų frakcija mano, kad šitas klausimas šiandien turi būti įrašytas į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tai yra pirma.

Antra. Mes siūlome frakcijos vardu kaip korupcinį išbraukti Farmacijos įstatymo projektą. Ir trečia pastaba yra mano pastaba, ne frakcijos vardu. Noriu pasakyti, kad Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui aš esu pateikęs praeitą savaitę pataisas. Tos pataisos nebuvo svarstytos komitete, todėl šiandien, aš manyčiau, šitas klausimas neturėtų būti darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš kaip teikėjas prašau rezervinį klausimą – Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą –išbraukti iš šiandieninės darbotvarkės. Suderinę su pagrindiniu ir papildomu komitetu mes šiek tiek patvarkysime, pavasario sesijoje… Išbraukti Žuvininkystės įstatymą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet yra išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti.

G.MIKOLAITIS. Vienu žodžiu, aš prašau išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Jūs savo vardu prašote?

G.MIKOLAITIS. Savo vardu kaip teikėjas.

PIRMININKAS. Bet paprastai turite nurodyti motyvus, kai yra siūloma.

G.MIKOLAITIS. Tam dalykui pritaria ir pagrindinis komitetas. Reikia iš naujo, nes atsirado naujų motyvų, naujų Veterinarijos ir žuvininkystės departamento argumentų, kurie nebuvo klausymuose išklausyti, mes iš naujo (…) šitą dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Frakcijos vardu siūlyčiau klausimą Nr.XP-693, tai yra Konstitucijos 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, išbraukti iš darbotvarkės. Mes manome, kad šis klausimas nėra gerai išdiskutuotas, jis sukels daug ginčų. Daryti Konstitucijos pakeitimus staigiai, prišokamai yra nerimta ir nevertėtų. Ir būtų gerai šiuo atveju išgirsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko nuomonę arba Seimo vadovybės nuomonę, kodėl iš darbotvarkės išbraukta Konstitucijos pataisa, susijusi su tiesioginiais mero rinkimais. Kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas sąmoningai vilkina ir sabotuoja šios pataisos svarstymą?

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad tai yra pareiškimas dėl šito, nes nieko nėra šioje darbotvarkėje išbraukta, apie ką jūs kalbate. Kolegos, eilės tvarka turime apsispręsti.

Č.Juršėnas. Prašom per šoninį mikrofoną, gerbiamasis kolega.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu pasakyti dėl Konstitucijos pataisų. Jeigu mes kalbame apie 134 straipsnį, tai, kaip matote, projektas yra registruotas gruodžio vidury ir šiuo atveju yra tik pateikimo stadija. Seimo valia, kaip toliau svarstyti, ar ilgai svarstyti, ar klausymus daryti, ar ką nors kita ir t.t. Pateikimas neįpareigoja viso Seimo priimti galutinį sprendimą, bet procesą turim pradėti, nes yra inicijuota. Tai čia dėl vienos Konstitucijos pataisos. Dabar dėl kitos Konstitucijos pataisos. Kiek aš žinau (esu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys), kaip tik rytoj, tai yra šitos neeilinės sesijos metu, yra numatyti klausymai Teisės ir teisėtvarkos komitete. Bet primenu, kad svarstymas Seime gali būti tik praėjus 10 dienų po komiteto sprendimo. Taigi šiuo atveju procesas vyksta, bet Seimo posėdžių salėje jis iki sesijos pabaigos negalės būti pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau palikti šiandien svarstyti Farmacinės veiklos įstatymą, nes tos abejonės, kurios kilo kai kuriems Seimo nariams dėl korupcijos požymių įstatyme ir t.t… komitetas yra įregistravęs kaip pasiūlymus. Pritarta beveik visoms STT pataisoms, o dėl tų, kurioms nebuvo pritarta, įregistravau aš kaip siūlymą, kad būtų pritarta šioms pataisoms. Ir mes šiandien balsuodami galėsime apsispręsti. Ką tik baigėsi neeilinis komiteto posėdis, ir tos visos nuostatos buvo apsvarstytos, jūs visi gausite komiteto protokolo išrašą. Prašau svarstyti ir palaikyti komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka dėl visų iškeltų pasiūlymų pakeisti darbotvarkę. Dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų, kaip pasiūlė Liberaldemokratų frakcija. Ar galime bendru sutarimu? (Triukšmas salėje) Nėra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių. Gerai. Gerbiamieji kolegos, mano reikalas paklausti. Šiuo atveju nėra sutarimo, todėl turėsime balsuoti. Ar jūs dar norite ką nors ta tema pridurti? Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, yra oficialus Antikorupcijos komisijos kreipimasis į STT dėl šito įstatymo. Ir kol nebus tos išvados, mes, žinoma, negalime nagrinėti. Klausimas yra labai paprastas ir aiškus.

PIRMININKAS. Supratome. Tačiau frakcijos siūlymas yra teikiamas, dėl jo turi būti apsisprendžiama balsuojant. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Č.Juršėnai, aš suprantu jūsų nuogąstavimus, tačiau frakcijos siūlymas yra statutinis. Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektas įtrauktas į neeilinės sesijos darbotvarkę. Kolegos, balsuodami apsisprendžiame, ar šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkė yra papildoma Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektu. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. 26 pritarė, kad būtų papildyta. Taigi nėra balsų, kad šis klausimas būtų įtrauktas.

Liberaldemokratų frakcijos siūlymas išbraukti Farmacijos įstatymo projektą. Atkreipiu dėmesį į motyvus, kuriuos išdėstė D.Mikutienė, taip pat Seniūnų sueigoje buvo kalbėta apie tai, kad neeilinėje sesijoje Farmacijos įstatymo priėmimas galbūt nebūtų baigtas, bet galėtume pasistūmėti bent per vieną svarstymo stadiją į priekį. Suprantu, kad Liberaldemokratų frakcija siūlo, todėl, kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę, ar pritariate frakcijos siūlymui išbraukti iš šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkės Farmacijos įstatymo projektą Nr.XP-790.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. 21 palaikė išbraukimą. Nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.

Taip pat E.Klumbys siūlė išbraukti kompleksinį 1-5 klausimą. Aš gavau patikinimą, kad bus komiteto išvada dėl jūsų pasiūlymų. Taigi mes šį klausimą galėsime svarstyti.

Taip pat buvo siūlymas dėl darbotvarkės rezervinio 1 klausimo – Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo… (Triukšmas salėje) Kolegos, prašau rimties salėje! …įstatymo išbraukimo iš darbotvarkės. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Rezervinis 1 klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės.

Kolegos, judame į priekį. Trumpai pateikiau pakeitimus. Iš esmės siūlymams pakeisti darbotvarkę… Tiesa, dar buvo A.Čapliko siūlymas išbraukti 2-4 darbotvarkės klausimą – Konstitucijos įstatymo 134 straipsnio pakeitimo projektą. Siūlymas frakcijos vardu. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti nuomonę, ar pritariame, kad teikiama Konstitucijos pataisa būtų išbraukta iš darbotvarkės.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 31. Taigi nėra balsų daugumos. Klausimas lieka darbotvarkėje.

Kolegai E.Klumbiui priminsiu, kad jūs, kaip atskiras Seimo narys, negalite teikti siūlymo išbraukti iš darbotvarkės klausimą, taigi jis ir nebuvo teisėtai pasiūlytas. Šiuo atveju apgailestauju. Tai gali daryti frakcija. Dar kartą jus patikinu, kad išvados dėl jūsų pataisos, kaip mane informavo, bus pateiktos komitete. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dar kartą noriu pasakyti, kad pagal Statutą mano pataisos buvo užregistruotos praeitą savaitę. Tos pataisos turi būti svarstomos komiteto posėdyje man dalyvaujant. Iki šiol tai nebuvo padaryta. Tokio komiteto posėdžio, kuriame mano užregistruotos pataisos būtų svarstomos Statuto nustatyta tvarka, aš dar kartą pabrėžiu – ne vakar, ne užvakar, o praeitą savaitę, nebuvo. Šis klausimas pagal viską apskritai negali būti įrašytas į šios dienos darbotvarkę, nes kaip bus svarstomos mano pataisos?

PIRMININKAS. Kai svarstysime šį klausimą, mes ir apsispręsime, ar daryti pertrauką dėl jūsų pataisų. Jūs, kaip Seimo narys, negalite siūlyti išbraukti klausimo iš darbotvarkės. Tai gali daryti frakcija.

Taigi išklausius ir apsisprendus dėl visų pasiūlymų, kurie buvo teikti, kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar tvirtiname šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkes.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 3, susilaikė 21. Darbotvarkės patvirtintos.

Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-715(2*) (sujungti projektai Nr.XP-375 ir Nr.XP-715) (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės kompleksinio 1 klausimo. 1a klausimas, registracijos Nr.XP-715, taip pat sujungti dar du su juo susiję įstatymų projektai, – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Jo pirmininką A.Bosą kviečiu į tribūną. Papildomo komiteto išvadą ruošiasi pateikti A. Skardžius.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-715 antrasis variantas.

Projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektu siūloma tobulinti galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, papildant jį naujomis nuostatomis ar patikslinant galiojančias nuostatas, sutrumpinant teritorijų planavimo rengimo procesą, padarant jį aiškesnį, patikslinama dokumentų keitimo bei derinimo tvarka, valstybės institucijų bei teritorijų planavimo procese dalyvaujančių subjektų funkcijos ir kita. Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas šį klausimą, gavo papildomų komitetų – Ekonomikos ir Audito komitetų – išvadas. Šiose išvadose išdėstyti pasiūlymai buvo įvertinti komiteto surengtuose klausymuose ir svarstymo metu. Daugumai jų buvo pritarta.

Aplinkos apsaugos komitetas taip pat gavo Seimo narių J.Razmos, K.Starkevičiaus, J.Jaruševičiaus ir A.Boso pasiūlymus, kuriems iš esmės buvo pritarta. Aplinkos apsaugos komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje išdėstytos pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti Seimo nariams pateiktoje komiteto išvadoje.

Aplinkos apsaugos komitetas taip pat gavo suinteresuotų asmenų –Lietuvos statybininkų asociacijos, Žaliųjų judėjimo, Laisvosios rinkos instituto, gyventojų bendruomenių – pasiūlymus bei pastabas. Šios pataisos ir pasiūlymai buvo įvertinti komiteto rengtuose klausymuose ir svarstymo komitete metu bei dėl jų priimti sprendimai. Taip pat gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 m. spalio 25 d. įstatymo vertinimas antikorupcijos požiūriu, kuriame pateiktos pataisos buvo įvertintos komitete. Toms pastaboms iš dalies pritarta. Be to, komitete yra Specialiųjų tyrimų tarnybos 2004 m. Teritorijų planavimo įstatymo antikorupcinis vertinimas, adresuotas Seimo Antikorupcijos komisijai, tačiau jame išdėstytos pastabos yra dėl šiuo metu galiojančių įstatymo nuostatų, o ne dėl svarstomo įstatymo projekto nuostatų, todėl komitete jos nebuvo svarstomos. Siūlau pateiktam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu pateikti papildomo komiteto išvadą, o tada prašyčiau jus grįžti į tribūną. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke.

A.Skardžius pateiks Audito komiteto išvadą. Ekonomikos komiteto išvadą ruošiasi pateikti S.Bucevičius.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento teikiamoms pataisoms komitetas iš dalies pritarė. Nepritarta tik 5 iš teiktų pataisų, taip pat nepritarta kolegos J.Razmos teiktoms pastaboms. Pats komitetas pagrindiniam komitetui pateikė 21 pataisą, kurioms pagrindinis komitetas arba visiškai, arba iš dalies pritarė. Su jomis turbūt susipažinsime tada, kai bus svarstomos, kai pagrindinio komiteto pirmininkas stovės tribūnoje.

Komiteto galutinė išvada – iš esmės pritarti teikiamam įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei šiuos Audito komiteto siūlymus, kuriuos aš minėjau ir kuriuos atidavė, todėl galutinė išvada –pritarti bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną S.Bucevičių pateikti papildomo – Ekonomikos komiteto išvadą.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-715, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto patikslintą Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje pageidauja kalbėti du Seimo nariai, o tada svarstysime Seimo narių teikiamus pasiūlymus. Eilės tvarka – gerbiamasis P.Baguška. Kviečiu jus į tribūną. Primenu, kad frakcijos vardu – 7 minutės, savo vardu – 5 minutės.

P.BAGUŠKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, Antikorupcijos komisija nuolat nagrinėja klausimus, susijusius su Teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimu. Taip galima kalbėti apie golfų aikštynus Trakų istoriniame nacionaliniame parke, neteisėtas statybas, korupcijos apraiškas matininkų veikloje ir panašiai. Ieškome būdų, kaip teisinėmis priemonėmis apriboti korupcijos reiškimosi galimybes, todėl, vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, inicijavome Teritorijų planavimo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, kurį atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad kai kurių projektų nuostatų laikymasis gali sudaryti sąlygas korupcijai. Išvadas jūs turite.

Pagrindinis komitetas tik iš dalies atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, tačiau projekte liko neatskleistų sąvokų. Pavyzdžiui, projekte nėra apibrėžta, kas yra svarbūs savivaldybės infrastruktūros objektai, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba ir pateikė pastabą, jog ši sąvoka gali būti nepagrįstai plačiai interpretuojama. Manau, kad sąvoka „svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų“ ir jų pripažinimo tokiais kriterijai turėtų būti įvardyti šiame projekte. Kitaip neįsivaizduoju, kaip bus užkirstas kelias įvairiems piktnaudžiavimams ir korupcijai pasireikšti įgyvendinant galimybę žemės valdytojui ar naudotojui pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje jis numato statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus. Kas tie objektai? Gal gyvenamieji namai ar prekybos centrai, kuriuos ketinantys statyti užsakovai taip ir ieško būdų, kaip pakeisti žemės paskirtį siekdami įgyvendinti savo planus. Pagrindinis komitetas motyvuodamas tai, kad neatsižvelgė į šią pastabą, ją komentuoja tik taip, jog skirtingi infrastruktūros objektai gali būti svarbūs skirtingoms savivaldybėms pagal jų plėtros poreikį ir esamas sąlygas, todėl juos įvardyti nėra galimybių. Taigi priėmus šį projektą prognozuoju, kad iš esmės galimybių spekuliacijoms svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų tema bus pakankamai.

Manau, kad salėje yra Antikorupcijos komisijos narių, kurie puikiai galėtų išvesti šio klausimo paraleles su Gariūnų pripažinimo valstybinės reikšmės objektu tema. Nenorėdamas gaišinti jūsų laiko, noriu pažymėti, jog 2005 m. rugpjūčio 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko antikorupcinį vertinimą, o jau 2006 m. sausio 6 d. užregistruotame projekte yra pakeisti visi straipsniai. Todėl apie svarstomą projektą, kaip įvertinti antikorupciniu požiūriu, kalbėti negalima. Be to, aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokią įtaką įstatymas turės korupcijai, kas privalu pagal atitinkamus Statuto straipsnius. Manau, kad gerbiamieji Seimo nariai turėtų galimybę gauti visą informaciją apie svarstomą projektą, todėl, vadovaudamasis Statuto 153 straipsnio 4 punktu, siūlau daryti projekto svarstymo pertrauką bent iki tol, kol bus atliktas naujo projekto antikorupcinis vertinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymas daro didelę įtaką Lietuvos ekonominiam socialiniam gyvenimui ir konkrečioms, svarbioms visuomenės sritims, siūlyčiau pagrindiniam komitetui paremti mano iniciatyvą ir pasinaudoti Statuto 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe atlikti projekto ekspertinį vertinimą ir tik tuomet pasvėrus galima kalbėti apie tikrai gero Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų ir papildymų įstatymo projekto priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje dalyvauja H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas yra Teritorijų planavimo įstatymas, turbūt iš esančių čia man, V.Mazuroniui, S.Lapėnui geriausiai yra žinoma, nes tai yra instrumentas, kuriam padedant galima planuoti, galima keisti žemės paskirtį, galima teisėtai, neteisėtai įsigyti žemę, galima padaryti tokius planus, dėl kurių visuomenėje visada apie politikus kalbės blogai, bet galima padaryti ir tokį gražų miestą, kuriuo visi džiaugsis ir stebėsis. Tačiau vien Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų, aš paskaičiavau, nuo 1997 m. jau yra dešimt, dešimt aktualių redakcijų, neskaičiuojant atskirų straipsnių pakeitimų. Ką tai reiškia? Mes faktiškai turime įstatymą, kurio pakeitimo tempai šiek tiek nusileidžia mokestiniams įstatymams. Taip, ir Lošimų įstatymui. Yra trys įstatymai, kurie mūsų visuomenei yra be galo aktualūs. Vien 2000 m. turėjome keturias šio įstatymo redakcijas. Dabar turime naują pataisymą. Kodėl aš lipau į šią tribūną ir norėjau jums pasakyti? Dėl to, kad 2004 m. praeito Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pateikė įstatymą tokį, koks dabar galioja, ir jisai buvo pavadintas sudėtingu įstatymu, tačiau mes Seime jį priėmėme. Šiuo metu mes jį prastinam. Ką mes gausim suprastinę šį įstatymą? Teigiamą ar neigiamą rezultatą? Priimant praeitą įstatymą buvo interesų grupės, kurios dalyvavo įstatymo rengimo procese. Tai buvo teoretikai, planuotojai, mokslininkai. Rengiant šio įstatymo pataisas, jie jau nedalyvauja. O nedalyvauja todėl, kad jie parengė tokį įstatymą, kad gautų užsakymų, ir šiuo metu jie turi krūvą užsakymų, ir rengiant šio įstatymo pataisas jie nedalyvauja. Rengiant šio įstatymo pataisas dalyvauja kita grupė, t.y. verslininkai, kuriems reikia greitai, žaibiškai gauti sklypus, pakeisti paskirtį ir taip toliau, ir taip toliau.

Aš noriu priminti, kad įstatymai visada atstovauja visuomenės interesams. Tai yra tai, ko reikia mūsų visuomenei. Neužmirškite, geras pavyzdys – Šiaurės miestelis. Pristatėm namų, nėra kur statyti automobilių, nėra vaikų žaidimo aikštelių, nėra jokios infrastruktūros. Ką tai reiškia? Vadinasi, yra blogas įstatymas ir blogas instrumentas. Aš nesakau, kad 2004 m. įstatymo nereikia keisti, reikia jį keisti, tačiau reikia keisti ne tokiais metodais, kaip šiandien mes tą darome. Mes padarysime bendroje teisėkūroje ir Teritorijų planavimo įstatyme dar didesnį chaosą. Pusę metų savivaldybių tarnautojai nedirbs, nes jie ieškos būdų, kaip gali toliau užsidirbti pinigus ir daryti įtaką verslininkams. Dėl to galite neabejoti. Šituos dalykuos aš tikrai gerai nusimanau.

Ką reikia daryti? Mano pasiūlymas yra labai paprastas. Šiandien nepriimam šito įstatymo. Sudarom darbo grupę, kuri imtųsi ir metodiškai peržiūrėtų visą įstatymą, ne atskirus straipsnius, bet visą įstatymą, tą galima padaryti labai paprastai. Ir nuo jūsų politinės valios priklauso, koks bus įstatymas, o mano pasiūlymas labai paprastas. Vieną kartą apsisprendžiam ir priimam įstatymo nuostatas, kurios panaikina žemės paskirtį. Taip mes sumažinsime galimybę būti korupcijai rengiant detaliuosius planus, mes sudarysime galimybę verslininkams greičiau ir operatyviau viską padaryti. Į įstatymą reikia sugrąžinti operatyvaus planavimo sąvoką, kuri buvo panaikinta, o tai reiškia, kad per operatyvųjį planavimą galima pakeisti bendrąjį planą. Nes dabartinio įstatymo pakeitimo nuostatos yra labai paprastos – detalusis planas gali pakeisti bendrojo plano nuostatas. Ką tai reiškia? Tai yra chaosas. Mes šiais ir kitais metais išleisime apie šimtus milijonų litų rengdami bendruosius miestų ir miestelių planus, o detalūs planai galės juo pakeisti. Tai kam mes išlaidaujam? Labai ačiū. Aš matau, kad laikas baigiasi. Siūlau šiandien balsuoti prieš šį įstatymą. Sudaryti gerą, kompetentingą darbo grupę ir priimti tokį įstatymą, dėl kurio Seimo nariams nebūtų gėda. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną grįžti A.Bosą. (Balsai salėje) Dabar turime aptarti pasiūlymus, kurie yra gauti ir kuriems komitetas nepritaria, arba buvo gauti po to, kai pagrindinis komitetas juos svarstė. Eilės tvarka, gerbiamasis komiteto pirmininke, gal pradėkime svarstyti nuo tų, kurie buvo sujungiant du projektus, ir ne visiems buvo pritarta. Seimo nario H.Žukausko siūlymas, kuriam nėra pritarta. (Balsai salėje) Ar H.Žukauskas sutiktų, kad jūsų siūlymas šio įstatymo pakeitimui, jis registruotas rugsėjo 26 d., nėra aiškiai suformuluotas, todėl vargu ar gali būti svarstomas?

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad kalbu apskritai apie viso įstatymo pataisas, aš konkrečiai…

PIRMININKAS. Gerai, tai jūs nereikalaujate, kad būtų balsuojama dėl to?

H.ŽUKAUSKAS. Aš norėčiau, kad būtų balsuojama dėl viso įstatymo, aš siūlau atmesti jį.

PIRMININKAS. Supratome. Gerai. Dabar buvo siūlymų, kuriems buvo pritarta iš dalies. Pirmiausia Ekonomikos komiteto siūlymai, taip pat Audito komiteto siūlymai. Ar priimtinas atsižvelgimas iš dalies?

A.SKARDŽIUS. Taip, pirmininke, Audito komitetui toks atsižvelgimas ir tokia redakcija 21 mūsų pataisai yra priimtina.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau yra Seimo nario A.Boso gauti siūlymai, registruoti du kartus. Pradėkime nuo sausio 12 dieną įregistruotų pasiūlymų. Jie yra du. Tam, kad svarstymo metu jie galėtų būti svarstomi plenariniame posėdyje, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Prašom, gerbiamasis teikėjau, kartu pristatyti ir pakomentuoti savo siūlymus.

A.BOSAS. Faktiškai visi šitie siūlymai yra redakcinio pobūdžio. Viename yra ištaisoma tokia klaida, kad galiojančiame įstatyme nėra sąvokos, apibrėžimo, apibūdinančio, kas yra teritorijų planavimo specialistas, nors įstatymo tekste ji vartojama. Todėl čia mes papildome, kas yra teritorijų planavimo specialistas ir kad vadovas būtinai turi būti atestuotas specialistas, kas dabar ir daroma. O dalyviai, kurie gali būti įvairių specialybių atstovai, turi turėti šių specialybių aukštąjį išsilavinimą ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Šie siūlymai tarpusavyje yra susiję?

A.BOSAS. Taip.

PIRMININKAS. Komitetas juos apsvarstė?

A.BOSAS. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu nutarė jiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių prieštarauti šiems siūlymams? Suprantu, kad kolegė N.Steiblienė dėl viso. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nario A.Boso siūlymams, įregistruotiems šių metų sausio 12 dieną? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu šiems dviem siūlymams. Toliau yra gautas jūsų siūlymas, kuris įregistruotas šiandien 10 valandą. Jis negalės būti šiandien svarstomas. Gal palikime jį priėmimo stadijai, jeigu atsitiktų taip, kad po svarstymo mes šiam projektui pritartume. Noriu patikslinti, ar dar yra siūlymų, dėl kurių mes turėtume apsispręsti, gerbiamasis pranešėjau?

A.BOSAS. Ne, nėra.

PIRMININKAS. Labai ačiū už klausimo pristatymą ir komentarus. Dabar turėsime balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Nebėra prasmės jums, gerbiamasis pranešėjau, likti tribūnoje. Vienas už, vienas prieš. N.Steiblienė – nuomonė prieš. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Tenka pripažinti, jog įstatymo leidėjas, taisydamas Teritorijų planavimo įstatymą, atsisako pripažinti bendrąjį planą, kaip administracinių teisės normų lydimąjį aktą, tačiau tokia pozicija nepagrįsta ir neteisėta. Regiono rajono bendrasis planas yra teisės normų aktas. Vadovaujantis teisine logika, jei detalusis planas neatitinka bendrojo plano, vadinasi, jis jam prieštarauja. Įstatymas yra imperatyvus teisės aktas, todėl jo atžvilgiu negali būti jokių startinių pozicijų. Priešingu atveju keičiamo įstatymo norma tampa prieštaringa pati sau.

Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata planavimo organizatoriams pageidaujant vertinama kaip subjektyvi bendrojo plano pakeitimo sąlyga, todėl ji prieštarauja šio įstatymo paskirčiai ir viešojo intereso ginčui. Kadangi ši sąlyga kyla grynai iš asmeninio poreikio, ją galima vadinti kaip galimai korupcinę.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas pastabas, manyčiau, kad naujasis Teritorijų planavimo įstatymo projektas, kurį mes dabar svarstome, prieštarauja valstybės Konstitucijos preambulės ir 7 straipsniui, šio įstatymo paskirčiai bei bendriesiems teisės principams.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – A.Skardžius. Prašom. Nuomonė už.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu pažvelgtumėte į mano pateiktas pataisas darbo grupei, tai yra į Audito komiteto pataisas, kurioms pritaria pagrindinis komitetas, man labai gaila, kad Vyriausybės darbo grupė paliko tiek spragų, kurias reikėjo taisyti. Negaliu nesutikti su gerbiamuoju H.Žukausku, kad iš tiesų, kaip ir Lošimų įstatyme, ir šiame yra taisoma labai daug straipsnių, tik visų planavimo klausimų, žemės, teritorijų planavimo ruletė yra šiek tiek didesnė. Statomos sumos yra tikrai didelės. Todėl lyginant senąjį galiojusį įstatymą su dabar pakeistu įstatymu, kuris, be abejo, neišlaikė jokios kritikos ir neatitiko laikmečio, tai yra vis dėlto žingsnis į priekį. Aš norėčiau, kad vykdomoji valdžia… pritardamas šiam įstatymui po pateikimo, tikrai nesakau, kad tai yra pats tobuliausias ir geriausias variantas, bet Seimas tikrai negali atstoti pajėgumų, kuriuos turi Vyriausybė, ir gaila, kad darbo grupė buvo padariusi tiek spragų, kurias parlamentas su ribotais ekspertiniais pajėgumais turėjo taisyti.

Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau po svarstymo pritarti, o priėmimo metu pataisyti šį įstatymo projektą. Nušlifuoti tas vietas, kurias reikia šlifuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš siūlydamas, nesant bendro sutarimo, balsuoti, noriu paklausti P.Baguškos. Išties pagal statutą yra galimybė padaryti pertrauką prieš balsavimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad Seimo nariams trūksta informacijos. Jeigu ateitumėte prie mikrofono… Kitas scenarijus – pritarti po svarstymo ir neiti iki priėmimo tol, kol nebus gautos antikorupcinės išvados. Toks scenarijus irgi… Tai, gerbiamasis Baguška, prašom. Prie šoninio mikrofono. Tikrai ne centrinė tribūna šiuo atveju.

P.BAGUŠKA. Pritarčiau jūsų antrajam pasiūlymui sulaukti antikorupcinio vertinimo ir padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkui, supratome. Taigi nėra reikalaujančių daryti pertrauką ir galime pereiti prie balsavimo. Po vieną už ir prieš kalbėjome. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Aš, gerbiamasis pirmininke, norėčiau, kad jūs įdėmiai pažiūrėtumėte į svarstymo procedūrą. Juk buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ji buvo pateikusi pastabas ir mes jas svarstėme. Aš nesuprantu, ką dar ta pati tarnyba gali dar kartą pasakyti tuo klausimu? Iki priėmimo yra dar keli mėnesiai.

PIRMININKAS. Kolegos, aš nesiūlau dabar daryti gerbiamojo A.Skardžiaus ir gerbiamojo P.Baguškos diskusijos. Aš siūlau balsuoti nedarant pertraukos. Yra lyg ir bendras sutarimas (ir Seniūnų sueigoje buvo kalbėta), jeigu bus pritarta po svarstymo, neforsuoti priėmimo.

Gerai, kolegos, prašau pasiruošti ir balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-715.

Balsavimo rezultatai: 53 – už, 16 – prieš, 33 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Dar kartą primenu, kad šio įstatymo priėmimas būtų numatytas jau pavasario sesijoje. Dėl vedimo tvarkos J.Razma, veikiau tai yra replika po balsavimo.

J.RAZMA (TSF). Galima ir taip traktuoti. Aš norėčiau tik užsitikrinti, jog tos kalbos, kurios buvo sakomos dėl antikorupcinės išvados, galbūt būtų užfiksuotos mūsų protokoliniu nutarimu, kad tam projektui, kuris bus priimamas, būtų gauta antikorupcinė išvada, nes projektas iš tikrųjų yra pasikeitęs, palyginti su tuo, kuriam buvo pirminė išvada.

PIRMININKAS. Protokolinio nutarimo mes negalime priimti, tekstas turi būti aiškiai suformuluotas. Bet iš principo, jeigu sutinkame, kad laiko iki kovo mėnesio yra daug, ar galime sutarti, kad kreipiamės, prašydami peržiūrėti paskutinį variantą, į Specialiųjų tyrimų tarnybą? Gerai. Kolegos, sutarta bendru sutarimu.

Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-376(2*) (svarstymas)

Svarstome antrąjį, su juo susijusį klausimą, tiksliau, to paties darbotvarkės 1b klausimo projektą – Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komitetas buvo pagrindinis. A.Bosą kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Skardžius pristatyti papildomo komiteto išvadą.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, parengti Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatino susidariusi situacija, nes vidinės miškotvarkos projektai, kurie savo esme yra konkrečiai miško valdai ar valdų grupei skirti miško ūkio priemonių planai, turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami kaip teritorijų planavimo dokumentai. Nors iš esmės vidinės miškotvarkos projektuose tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams teritorijų planavimo priemonių nėra projektuojama.

Įstatymo pakeitimo projekto pagrindinis tikslas yra vidinės miškotvarkos projektams, kaip konkrečiai miško valdai ar valdų grupei skirtiems miško ūkinių priemonių planams, nustatyti jų esmę atitinkantį teisinį statusą bei atitinkamai reglamentuoti šių projektų rengimą.

Pagal šiuo metu galiojančius Miškų ir Teritorijų planavimo įstatymus vidinės miškotvarkos projektai yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriems taikomos visos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros, nepaisant to, kad esminių teritorijų planavimo elementų šiuose projektuose nėra.

Svarstant komitete šį projektą, gautos Audito komiteto, Ekonomikos komiteto išvados, kuriomis jie pritarė šiam projektui. Gautas Seimo nario H.Žukausko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Teisės departamento išvados komiteto įvertintos Seimo nariams pateiktoje Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje. Siūlome pritarti šiam projekto pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau sudaryti galimybę papildomo komiteto pranešėjui A.Skardžiui, po to jus dar kviesime į tribūną, kai svarstysime pasiūlymus. Kolega A.Skardžius, po to S.Bucevičius.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė šį įstatymą. Kai kuriems Teisės departamento teiktiems siūlymams nepritarė, daugumai pritarė. Taip pat nepritarė Seimo nario H.Žukausko teiktiems siūlymams. Komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento vieną pastabą. Bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Ekonomikos komitetas buvo paskirtas papildomu. Jo pranešėją S.Bucevičių kviečiu į tribūną.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-376. Siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento priimtas pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Aš dabar žvelgdamas į pagrindinio komiteto išvadą matau, kad yra H.Žukausko pasiūlymas, bet vėlgi jis nėra suformuluotas kaip pataisa. Ar jūs sutinkate, kad ji negali būti svarstoma tokios redakcijos? Jeigu jūs norite tiksliai ką nors suformuluoti, priėmimo stadijoje galite pateikti aiškias formuluotes. Prašom. Ką jūs manote apie tai, kolega?

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Aš manau, mano pataisa yra labai konkreti, kad reikia atsisakyti to, kas buvo pateikta iniciatorių. Atsisakymo motyvas yra taip pat labai paprastas. Nereikia šių dviejų pataisų, nes pagal galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą turi būti parengtas specialusis planas. Jeigu ministerija nesugeba, nemoka, tingi, jie paprasčiausiai, galiu pasakyti, nevykdo įstatymo nuostatų, t.y. 5 straipsnio nuostatų. Jie dabar nori palengvinti sau darbą siūlydami tokias pataisas. Jų nereikia priimti, apie jas nėra ką kalbėti. Aplinkos ministerija turi parengti specialųjį planą ir nereikės mums be reikalo kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Tačiau tokių siūlymų, kaip juos suformulavote raštu ir kaip tai atsispindi komiteto išvadoje, aš balsuoti neteikiu, nes jos yra nekonkrečios. Kolegos, siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuojant apsispręsti, nėra. Svarstymo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. N.Steiblienė, nuomonė prieš.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš tikrai pritarčiau tam, ką dabar kalbėjo kolega H.Žukauskas, ir manyčiau, kad miškas, būdamas nacionalinė vertybė ir vienas svarbiausių valstybės išteklių, nusipelno kur kas didesnių garantijų nei aplinkos ministro įsakymai. Keičiamų įstatymo nuostatų (…) iš esmės prieštarauja paties Miškų įstatymo paskirčiai, t.y. 1 straipsniui, kuriame teigiama: „reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus ir subalansuotus miškų ūkio principus“. Siūlyčiau kolegoms nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Jaruševičius, nuomonė už.

J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, esu tikrai įsitikinęs, iš patirties žinau, kad visi miškotvarkos projektai yra rengiami pagal miškotvarkos taisykles ir Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka derinami. Šis reikalavimas, kuris reikalauja, kaip specialus, teritorijų planavimo sąlygas išpildyti, yra perteklinis, nes miškotvarkos projektai rengiami pagal galiojantį Miškų įstatymą, pagal nustatytas miškotvarkos taisykles, nustatyta aplinkos apsaugos… tvarka. Todėl įtakos miškininkavimui, miškininkystei neturės ir neigiamos žalos miškų ūkiui nepadarys.

Siūlau balsuoti už. Tai tik palengvins projekto rengimo sąlygas. Visuomet galima apeiti, visaip manyti, bet šiuo atveju tam prielaidų nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi nuomonės už ir prieš išsakytos, nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame dėl to, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-376.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Už – 69, prieš – 4, susilaikė 26. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Įstatymo „Dėl 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-935* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą, rytinio posėdžio antrąjį. Kolegos, prašau rimties ir dėmesingumo. Įstatymo „Dėl 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-935. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Jo pranešėją V.Stankevičių kviečiu į tribūną. Kolegos, prieš tai aš prašau. Gerbiamasis Razma, gerbiamasis Ažubali, gerbiamasis Klumby ir kiti kolegos, šurmuliuojantys salėje! Gerbiamasis Klumby, mes svarstome gana rimtus klausimus, susijusius su žmogaus gyvybe jūroje. Prašau dėmesingumo. Pristatykite pagrindinio komiteto išvadą. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį labai svarbų klausimą. Jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9 komiteto nariai. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Jo pirmininkę Z.Žvikienę kviečiu į tribūną.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. protokolo ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių turėtume balsuoti, nėra. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Kolegos, svarstymo stadija. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Kolegos, mūsų yra pakankamas skaičius salėje. Paprastai tarptautinių susitarimų ratifikavimo projektų kartu būna ir svarstymas, ir priėmimas. Ar galime pereiti prie priėmimo? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Taigi, kolegos, priėmimo stadija pastraipsniui. Yra du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-935, priėmimo.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, registracijos Nr.XP-935, priimtas.

Šio klausimo svarstymas baigtas.

Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-660(3*) (svarstymas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimas – Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-660. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką J.Lionginą. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėjas J.Jagminas.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-660(2). Buvo gautos Seimo Teisės departamento dvi pastabos, iš kurių vienai pritarta, o kitai nepritarta. Taip pat gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, kurioms nepritarta. Be to, susirinkusi darbo grupė ir STT atstovas taip pat pritarė darbo grupės pasiūlymams, kaip ir pateikta išvadoje, kurią Seimo nariai turi. Taip pat yra gauta J.Razmos pataisa, komitetas jai nepritarė.

PIRMININKAS. Manau, kad iš pradžių išklausome komitetų išvadas, o po to pakviesime jus į tribūną. Tokia yra procedūra. Dabar pasakykite bendrąsias pastabas ir komiteto balsavimo rezultatus.

J.LIONGINAS. Komitetas nepritarė, nes projektu siekiama išlaikyti dabartinį akcizais neapmokestinamų degalų kiekio, skirto žemės ūkiui, lygį, t.y. vidutiniškai 120 litrų normą. Kaip siūlo kolega, šiuo atveju jis siūlo numatyti ne mažiau kaip 120 litrų vienam deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui, tai pareikalautų papildomų biudžeto išlaidų, o mes, kaip žinome, 2006 m. biudžetą jau patvirtinome ir papildomų pinigų biudžete nenumatyta. Todėl komitetas J.Razmos pataisai nepritarė. Analogiška pataisa gauta Seimo nario J.Veselkos. Argumentai analogiški.

Be to, noriu pasakyti, kas šiame įstatyme yra nauja. Tai terminas pasirinkti ūkinius metus yra nuo liepos 1 d. iki birželio 30 dienos. Vadinasi, visi pasėliai jau bus deklaruoti, spės laiku, ir nemanau, kad bus problemų, nes anksčiau galiojo tvarka – kalendoriniai metai.

Taip pat gauta Z.Žvikienės pataisa. Ji analogiška J.Razmos pataisai. Komitetas jai nepritarė. Gauta Seimo nario J.Liongino pataisa atsižvelgiant į tai, kad nustatomas naujas terminas, t.y. pasirenkamas terminas „ūkiniai metai“, kurie truks nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 dienos. Atsisakoma „kalendorinių metų“ sąvokos. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toli nepabėkite, nes ateisime prie pataisų, kurioms nebuvo pritarta. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Jagminas pateiks papildomo komiteto išvadą. Ruošiasi P.Baguška.

J.JAGMINAS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti, o ne tik pasakyti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Šis klausimas yra labai aktualus ir sukelia įvairių samprotavimų. Norėčiau pasakyti, kad, padažnėjus visuomeninių žemdirbių organizacijų raginimams atsisakyti lygiavos normuojant dyzelinį kurą, Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė nuostatai, kad dyzelinių degalų normas pagal žemės ūkio veiklos sritis turi nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dabar Seimui pateiktas patobulintas projektas, kuriame numatyta degalus be akcizo skirti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius ūkius. Tai nemaža paspirtis mokslo įstaigoms. Anksčiau to nebuvo. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad nustatant naujas kuro normas bus atsižvelgta į 2005 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir dyzelinių degalų imlumą pagal paskiras žemės ūkio augalų rūšis. Pabrėžiu, kad vidutinė jų norma išliks ta pati – 120 litrų vienam deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos parengtame kuro diferencijavimo projekte numatyta skirti 25 litrus kuro hektarui gerai pievų agrarinei būklei palaikyti. Jo tiek ir reikia norint du kartus nušienauti, sugrėbti ir išvežti žolę, tačiau plėtojant intensyvią žemės ūkio gamybą ganykloms ir pievoms paliekama 120 litrų hektarui. Bus padidintos kuro normos iki 150 litrų uogynų hektarui, 240 litrų bulvėms, daržovėms, runkeliams auginti ir 250 litrų versliniams sodams. Smulkieji ūkininkai, kaip čia nuogąstaujama, nenukentės. Mažytis pavyzdėlis. Jeigu ūkininkas disponuoja 3 ha žemės plotu ir augina pusę hektaro bulvių ir daržovių, tai pagal šiuo metu galiojančią tvarką jis gali gauti tik 360 litrų, o pagal naują tvarką jis gautų 420 litrų. Manau, tai yra teisinga ir ekonomiškai pagrįsta. Dabar jau neturėtų būti kaip pertekliniai akcizu neapmokestinami dyzeliniai degalai pardavinėjami kitiems vartotojams, neturintiems nieko bendra su žemės ūkiu. Tik taip mes iš tikrųjų išgyvendinsime dabar galimus korupcijos atvejus.

Kaimo reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti patobulintam įstatymo projektui ir prašau jūsų visų siekti, kad šis įstatymas būtų priimtas dar šį penktadienį, kad žemdirbiai pavasario darbams galėtų naudoti didesnes kuro normas, o Vyriausybė tam dar turės patikslinti degalų įsigijimo tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Antikorupcijos komisija nagrinėjo šį klausimą, todėl kviečiu komisijos pirmininką į tribūną pateikti išvadą.

P.BAGUŠKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti keletą pastabų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nenustatyti konkretūs akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų kiekiams apskaičiuoti suteikiamos mokesčio lengvatos dydžiai ir apskaičiavimo tvarka. Kelia abejonių aritmetinis vertinamo vidurkio tikslingumas vienam deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui, jis įstatymo projekte apytikriai lygus 120 litrų. Darytina prielaida, kad tai tik orientacinis dydis, kuris neįvardija konkretaus suteikiamos mokesčio lengvatos dydžio, todėl apskaičiuojant mokesčio lengvatos dydį bus sukuriamos diskriminacinės sąlygos žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems skirtingas augalų rūšis. Neaišku, kokia tvarka vadovaujantis bus skaičiuojamas dyzelinių degalų imlumas, atsižvelgiant į deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir jų struktūrą pagal paskiras žemės ūkio augalų rūšis. Mūsų manymu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybei suteikta kompetencija nustatyti konkrečius mokesčio lengvatos dydžius nėra suderinta su Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir tai gali sudaryti prielaidas dviprasmiškai taikyti įstatymą.

Apibendrinus šias pastabas antikorupciniu požiūriu, siekiant, kad akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų lengvatos suteikimo procedūra būtų aiški ir skaidri, kad būtų išvengta procese dalyvaujančių subjektų diskriminavimo, mūsų manymu, tikslinga iki įstatymo priėmimo projekte nustatyti konkrečius suteikiamų mokestinių lengvatų dydžius įsigyjant akcizais neapmokestinamus dyzelinius degalus, reglamentuoti suteikiamų mokestinių lengvatų apskaičiavimo tvarką remiantis objektyviais kriterijais.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pageidauja dalyvauti J.Veselka. Kviečiu jus į tribūną. Po to svarstysime Seimo narių pasiūlymus.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, įdomi šių įstatymo pataisų kilmė. Ateina pranešėja ir sako: visuomeninių organizacijų reikalavimu ir prašymu. Kažkodėl nerandu, kad būtų įvardytos tos visuomeninės organizacijos, kurios šito prašė. Kaip įprasta, tos visuomeninės organizacijos – tai stambūs ūkiai, kurie nuolat sukasi apie Žemės ūkio ministeriją. O visi smulkūs, vidutiniai ūkininkai neturi laiko čia sukaliotis ir jiems šitų pataisų visiškai nereikia.

Dabar kodėl reikia stambiems ūkiams? Ogi todėl, kad, kaip ir rašo, štai buvo skirta maždaug 120 mln. už akcizinį kurą, bet 40 mln. neišpirko ir čia, sako, yra korupcijos elementų. Taigi, jeigu būtų žymi korupcija, tai tų 40 mln. neišpirkto, gerbiamasis Lionginai, beakcizio kuro nebūtų. Ir aš jums garantuoju, jeigu jūs priimsite šitas pataisas, šitų 40 mln. neišpirkto dyzelinio kuro nebeliks. Nes tie, kurie gali iškart nupirkti 10–15 ar 20 tonų ir turi didelį parką automobilių, jie lengvai nurašys visą kurą pardavinėdami kitiems neakcizininkams. Smulkus žemdirbys, kaip įrasta, važiuoja šito kuro pirkti su kanistrais. Kiek jam reikia, jis nusipirko, įsipylė į savo traktorių ar kombainą, vėl važiuoja, vėl perkasi, ir jam tų galimybių surasti nuolatinius klientus, kad būtų galima pardavinėti beakcizį kurą, nėra. Taigi klausimas, gerbiamasis Lionginai, ar nori, kad beakcizis kuras būtų šimtu procentų išpirktas, ir neaišku, kokiems tikslams. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Dabar jūs įsivaizduojate, buvo labai paprasta sistema. Jau nuo sausio mėnesio pagal senas deklaracijas kiekvienas gaudavo po 120 litrų beakcizio kuro ir tu jį pirkdavai. O liepos mėnesį, tikslinant deklaracijas, jeigu tavo plotas sumažėjo ar padidėjo, tau išrašydavo arba sumažintą kiekį degalų, arba padidintą kiekį degalų. Ir nesvarbu, kokias tu kultūras augini. Kodėl nesvarbu, kokias kultūras augini?

Gerbiamieji, žemdirbys – tai nėra koks nors pastatytas namas, kuris nuolat stovi. Šiandien man rinka sako, kad reikia gyvulius auginti, t.y. turėti šienaujamas pievas ir ganyklas, rytoj rinka man gali pasakyti, kad man reikia apsėti rugiais. Ir štai aš gausiu, sakysim, po 50 ar kiek litrų, o man jau reikia arti žemę ir sėti rugius. Ir aš turėsiu eiti į ministeriją, kur sėdi klerkas, ir prašyti: klausyk, aš nutariau savo gamybos struktūrą pakeisti, gal tu man duosi? Klerkas, kaip įprasta, pradės: o gal tu nekeisi, gal tu tik šiaip suarsi? Ir prasidės. Principas, kad gavau ir man nereikalingi klerkai visus metus. Man reikės lakstyti pas klerką, ir sistema sukuriama sudėtinga. Todėl Žemės ūkio ministerijoje yra per daug darbuotojų, jie neturi ką veikti ir pradės skaičiuoti: vasariniams kviečiams tu gausi 120 litrų, žieminiams kviečiams – 150 litrų, o jeigu užsėsi kokiais nors iš Afrikos atvežtais, gausi daugiau. Ar reikia šitos painiavos žemdirbiui? 120 litrų užtekdavo, o jeigu reikėdavo, visada žemdirbys su žemdirbiu, jeigu vienam lieka, o kitam pritrūksta, labai paprastai visa tai suderina be ministerijų įsikišimo.

Todėl aš siūlau palikti 120 litrų, o bandomiesiems, mokomiesiems ūkiams, žvejams įtraukti, viskas normalu. Bet nedarykime sudėtingos sistemos, kuri gali būti paprasta. Žemdirbiui tuose pakeitimuose nėra lengva gaudytis. Ir jeigu išeina beakcizio kuro ekonomija, tai šiandien ji gali būti, rytoj gali būti sunaudota, priklausomai nuo gamybos struktūros keitimo. O specialiai dalyti tam, kad suvartotų visą, na, atleiskite, gerbiamieji, šito tikrai nereikia. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto palikti seno įstatymo nuostatą, padaryti pataisas, tik ten, kur įtraukiami moksliniai bandomieji ūkiai, žuvininkystės ūkiai, kad jie gautų, o šiaip 120 litrų yra pakankamas kiekis kuro, ir labai paprasta, aiški, sistema. Todėl siūlau įstatymo pataisoms diferencijuoti kurą nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Bus proga dar pasisakyti kalbant dėl motyvų. O dabar svarstome Seimo narių pasiūlymus, kurie yra. Ar norite ką nors sakyti dėl vedimo tvarkos?

J.JAGMINAS. Norėjau tiktai pasakyti, kad ne visai taip, kaip gerbiamasis mano kolega Julius čia komentavo. Anaiptol ta tvarka būtų kur kas paprastesnė ir nereikėtų vaikščioti į jokias ministerijas. Tai būtų daug sąžiningiau padaryta, nes būtų paskatinti tie žemdirbiai, kurie iš tikrųjų užsiima žemės ūkio gamyba, o ne tik turi žemės, gyvena mieste, už deklaruotus plotus gauna lengvatą ir paskui pardavinėja šį kurą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, galėsite kalbėdamas dėl balsavimo motyvų išsakyti nuomonę, nes jūs jau dėstote diskusinius momentus, o diskusijai jūs neužsiregistravote.

J.Lionginą kviečiu į tribūną, nes yra keletas pasiūlymų, dėl ko mes turėsime apsispręsti. Eilės tvarka pradedame nuo Seimo nario J.Razmos pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Prašom, kolega, pristatyti.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau papriekaištauti ponui J.Lionginui, kuris klaidina Seimą sakydamas, kad reikia peržiūrėti biudžetą, norint realizuoti mano pasiūlymą. Tai yra netiesa. Kaip tik priėmus mano pasiūlymą Vyriausybė diferencijavimą galės įgyvendinti tiek, kiek turės pinigų. Jeigu tų lėšų nebus daugiau nei 120 litrų kompensuoti, tai tos diferenciacijos tuo metu ir nebus. Tai šitaip yra. Pagaliau ministerija gali perskirstyti lėšas atskiroms eilutėms, mes taip smulkiai turbūt nesikišame. Žodžiu, tuo pagrindu, manau, negalima atmesti mano pataisos.

O dėl pačios pataisos turinio, aš manau, kad Seimas negali priimti šiandien pagrindinio projekto, kuriuo daliai žemdirbių kompensuojamas degalų kiekis sumažėtų. Aš nemanau, kad kas nors šiandien gauna per daug. Ir aš siūlau, jeigu jau diferencijuojam, tai remkimės tuo, kas dabar yra, o kadangi metai iš metų biudžeto apimtys didėja, gerai, kam labiau reikia, dar padidinkim – per 120 litrų. Tokia mano pasiūlymo esmė. Vienu „ypu“ reikėtų balsuoti už visus pasiūlymus, ne atskirai už atskirus punktus.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Komiteto nuomonė? Prašau.

J.LIONGINAS. Komitetas nepritarė. Aš norėčiau, kad gerbiamasis mano kolega paskaitytų, ką jis parašė aiškiai. Ne mažiau kaip 120 litrų, tačiau neviršijant Vyriausybės nustatytos. O jeigu Vyriausybė nustatys mažiau nei 120 litrų? (Balsai salėje) Kolega, ką jūs kalbate. Ir jūs klaidinate mus visus kaltindamas mane, kad aš neteisingai interpretuoju jūsų pasiūlymus. Dar kartą sakau, komitetas nepritarė, ir siūlau apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas už, vienas prieš. Ar kolega Rinkevičius? Dėl viso. Pakelkite rankas, kas iš užsiregistravusių norėtumėte dėl J.Razmos pasiūlymų? Taip, E.Pupinis, nuomonė už J.Razmos…

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, čia jau ir ponas J.Veselka pasakė, kad vis dėlto žmonėms šiuo metu sudėtinga deklaruoti tam tikrus pasėlius, dar kartą reikės eiti įrodinėti. Tuo labiau kad kai kada vėl nauji apskaičiavimai, nauji dokumentai ir panašiai. Todėl labai protinga būtų palikti tą neliečiamą žemutinę ribą, kuri, tarkim, būtų 120 litrų, ir toliau, teisingai, Vyriausybė pagal galimybes gali kiek nori pridėti ir kitiems, bet tas minimumas turėtų būti paliktas.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių prieš šią pataisą kalbėti? Nėra. Kolegos, prašau balsavimu apsispręsti, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pataisoms, kurios tarpusavyje yra susijusios. Dėl jų visų balsuojame iš karto.

Balsavimo rezultatai: 90 užsiregistravo, 33 – už, 26 – prieš, 28 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau yra Seimo nario J.Veselkos siūlymai. Pradėkime nuo pirmojo – 35 straipsnio 3 dalies…

J.VESELKA. Jeigu pirmajam nepritaria, tai trečias ir ketvirtas pasiūlymai automatiškai atkrenta. Vadinasi, tik vieną.

PIRMININKAS. Gerai.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas vis aiškina, kad šis įstatymas ir dabar veikianti sistema yra korupcinė. Noriu pasakyti, kad kaip tik dyzelinio kuro ekonomija rodo, kad gal ir yra tų korupcijos elementų, kai kalbama apie šimtą litrų, bet šiaip sistema veikia normaliai, žmonės prie jos pripratę, tik reikia vieną kartą, liepos mėnesį, patikslinti. Tai, kad keičiasi tie kalendoriniai metai, esmės nekeičia, vis tiek reikės, bet yra paprasta sistema. Tu visada gali pakeisti gamybos struktūrą, nes turi tą kiekį ir gali planuoti, ar tau apsimoka, ar ne. Dabar pradedama taikyti sudėtinga sistema pagal augalų rūšis ir visa kita. Ir prasidės daugybė vaikščiojimų į ministeriją, jeigu kas užsinorės pakeisti savo gamybos struktūrą. O kad verčiate, jeigu mieste sėdi… Nedaug tų žmonių mieste sėdi, kurie… Jeigu jis sėdi, jis ateina ir tavęs prašo: „Nušienauk arba nuganyk“, ir t.t. ir gauna nedidelius, nes tie, kurie paveldėjo miesto žemę, turi vidutiniškai po 5, 7, 10 hektarų, ir jie „pagados“ dėl to nedaro. Todėl siūlau viskam pritarti, išskyrus tai, kad būtų palikta… 120 litrų už hektarą. Nėra jokių papildomų biudžeto išlaidų, jokios sudėtingesnės sistemos, jokio žemdirbių vaikymo ir korupcijos tas mano pasiūlymas tikrai nepadidins. O dėl šito, Jonai, aš tau garantuoju, kad atliekamo kuro nebeliks, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Noriu pasakyti, kad komitetas kaip tik ir siūlo palikti vidutiniškai 120 litrų – vidutiniškai 120 litrų. Tačiau atsižvelgiant į Žemės ūkio agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus, kai kuriems, pavyzdžiui, pievoms, kurios yra, tas neapmokestinamo akcizu dyzelinio kuro, skirto vienam hektarui, kiekis bus sumažintas. Tai bus viena, dvi, trys pozicijos. Visa kita išlieka – tai yra 120 litrų. Todėl komitetas gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pataisoms nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš dėl šių pasiūlymų. P.Gražulis – nuomonė už.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, jog reikėtų įsiklausyti į J.Veselkos siūlymą. Tą patį aš kalbėjau ir Kaimo reikalų komitete, kai buvo svarstomos šios pataisos. Būtina nustatyti bazę, o ne pavesti Vyriausybei spręsti, kiek litrų dyzelinio kuro skirti už hektarą. Dabar Vyriausybė yra pateikusi lentelę, bet šiuo įstatymu mes suteikiame Vyriausybei teisę koreguoti, kiek ūkininkas gaus už hektarą, ir nustatome labai daug įvairiausių ūkininkavimo sričių. Todėl atsiras daugiau painiavos. Jeigu mes pritartume, kad ūkininkas, kad ir kokia ūkininkavimo šaka jis užsiimtų, negaus mažiau kaip 120, o toms šakoms, kurios yra imlesnės ir kuro reikia daugiau, tegul Vyriausybė sudaro ir tegul prideda tiek, kiek reikia… O šiuo metu gali atsirasti įvairiausių manipuliavimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo dėl Seimo nario J.Veselkos pasiūlymo, turime balsuoti. Komitetas nepritaria, taigi balsuojame, ar pritarti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymams.

29 pasisakė už, 13 – prieš, 40 susilaikė. Pasiūlymams nepritarta.

Taip pat yra gauti Z.Žvikienės pasiūlymai. Eilės tvarka dėl 3 straipsnio 2 dalies. Prašom, kolege.

Z.ŽVIKIENĖ (DSF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritariu šitai iniciatyvai pakeisti Akcizų įstatymo 35 straipsnį dėl kuro lengvatų, kad būtų diferencijuojama pagal augalų rūšis, kad kalendoriniai metai būtų pakeisti į ūkinius metus. Iš tiesų šiai pozicijai reikia pritarti, ir tai yra naudinga visam žemės ūkiui bei deklaravimui, yra mažiau visokių peripetijų.

Kodėl mane privertė pateikti šiam įstatymo projektui pataisą? Todėl, kad pateikimo ir svarstymo metu nebuvo pateikta įstatymų lydimųjų teisės aktų projektų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kokiom konkrečiom kultūroms bus duodamas koks kiekis kuro. Kitas dalykas, žemės ūkio subjektai, deklaruodami žemės ūkio naudmenas, atskirai nedeklaruoja kultūrų. Todėl žinodama, kad šiandien Lietuvoje yra 37 tūkstančiai smulkių žemės ūkio subjektų, turinčių nuo 3 iki 15 hektarų žemės, o iš esmės 90% tų žmonių augina vieną, dvi ar tris karvutes, kad išlaikytų savo šeimą… Todėl manau, kad yra neteisinga dvejus metus iš eilės jiems duoti 120 litrų lengvatinio kuro už vieną hektarą, o šiandien tai sumažinti, kad būtų atiduota kitiems. Todėl mano siūlymas yra labai paprastas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui, išskyrus vieną sakinį – „Paliekant ne mažiau kaip 120 litrų“.

Manau, kad tie žmonės, kurie turi pievų, turi supirkę žemę ir gyvena mieste, nėra ūkininko ūkio subjektai, realiai vykdantys žemės ūkio veiklą. Jeigu mes norime, kad nebūtų tokių kuro pardavinėjimų, tai reikėtų pakeisti Akcizų įstatymo vieną vienintelį sakinį. Šiandien lengvata yra suteikiama registruotiems žemės ūkio subjektams. Reikėtų pakeisti ir pridėti vieną sakinį: „Realiai vykdantiems žemės ūkio veiklą“. Šis klausimas būtų išspręstas, nebebūtų jokių pardavinėjimų. Tačiau tie žmonės, kurie… Jeigu viename rajone yra 2003 hektarus turinčių… Kokią alternatyvą mes siūlome? Ir mes visi kalbame apie kaimą. Jeigu mes turėtume pasiūlyti alternatyvą žemės ūkio veiklai, aš iš tikrųjų tam neprieštaraučiau. Galų gale yra teisėti žmonių lūkesčiai. Aš labai prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių pritarti mano pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė. Primenu, kad pataisoms pateikti irgi maksimum iki dviejų minučių.

J.LIONGINAS. Aš tik noriu pasakyti, kad Zita gal šiek tiek neteisingai informuota. Ganykloms ir pievoms Vyriausybė nesiruošia mažinti neapmokestinamo akcizų degalų kiekio, tai yra 120 litrų. Kaip buvo, taip ir lieka. Kitas klausimas, dėl ko yra atlikti skaičiavimai ir dėl ko Vyriausybė apsispręs, tai yra pievos gerai agrarinei būklei palaikyti, ką kalbėjo Julius ir kiti. Tai yra miestiečiai, kurie turi 10 ar kiek hektarų, užsėja pieva, bet kad (aš ne žemdirbys, bet kiek man aiškino iš Žemės ūkio ministerijos) būtų palaikyta tos žemės gera agrarinė būklė, būtina porą kartų per metus nušienauti. Porai kartų nušienauti 25 litrų, neapmokestinamų akcizu, visai užtenka. Tai yra skaičiavimai mokslininkų, ne mano. Todėl, kolegos, komitetas gerbiamosios kolegės Z.Žvikienės pataisoms nepritarė.

PIRMININKAS. Aš suprantu ir žinau, dėl ko jūs norėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos. Iš pradžių leiskime išsakyti motyvus Seimo nariams. A.Vrubliauskas. Prašom. Nuomonė už.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmininke, iš tiesų aš žinau jus kaip gerą finansininką, žinovą šitų reikalų, tačiau dabar žiūriu, kad jūs labai gerai bandote komentuoti žemės ūkio reikalus, kiek kartų šienauti ir t.t. Visas sritis aprėpti ir žinoti… ne visai geras būtų dalykas pretenduoti į visažinius. Todėl aš tikrai pritariu ir kviečiu įsiklausyti kolegas Seimo narius į ponios Z.Žvikienės išsakytas mintis. Iš tikrųjų galima kai ką pataisyti, kad nebūtų pardavinėjimų ir t.t. Bet nematyti tos problemos ir nematyti žmonių lūkesčių, į kuriuos jie sudėję neapmokestintą akcizu kurą, iš tiesų nebūtų gražu. Ir aš tikrai kviečiu palaikyti ponią Zitą, įsiklausyti ir patį pirmininką…

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Nuomonė prieš pasiūlymą.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Aš iš esmės nesu kategoriškai prieš tą, pritariu tam, kad negalima skriausti žmonių. Tačiau ir pirmininkas paminėjo, kad mums įstojus į Europos Sąjungą, atsiradus išmokoms už hektarą pasėlių, pievų, ganyklų, labai didelės dalies žemių, kurios dirvonavo, savininkai gyvena mieste ar kažkur kitur. Ji buvo nenaudojama, tačiau atsiradus išmokai, aišku, kiekvienas nori gauti išmoką, ar dirba, ar ne. Kadangi yra Europos Sąjungos nuostata, jeigu žemė intensyviai nedirbama, užtenka vieną kartą per metus ją nušienauti, kad būtų palaikyta agrarinė būklė, žmonės įregistruoja ūkius ir nori gauti išmokas. Tai nėra blogas dalykas. Pinigų gauti nori kiekvienas, tačiau reikia padaryti sąžiningai ir solidariai laikantis su kitais. Tie, kurie ją dirba, stengiasi ir iš to pragyvena, tie, kurių pragyvenimo šaltinis yra žemdirbystė, ūkininkavimas, lieka nuskriausti, nes intensyviai ūkininkaujant neužtenka tų išmokų. O tiems, kurie vieną kartą per metus nušienauja, užtenka 5 litrų kuro ir tai jie patys nedaro, prašo, kažkas jiems paslaugas atlieka, ir jie gauna 120. Mes skatiname nesąžiningai naudoti kurą. Tai yra valstybiniu požiūriu žiūrint tikrai labai negerai ir, drįstu sakyti, tokių plotų Lietuvoje, ypač ten, kur buvo daug nenaudojamų, nenašių žemių, yra nemažai. Ir tai valstybei kainuoja milijonus. Todėl pritariu komiteto išvadai ir siūlau balsuoti už ją. O šiai nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, labai gaila, kad jūs man tik dabar suteikėte žodį, bet ne tada, kai prašiau. Aš manau, kad balsavimas dėl Seimo nario J.Veselkos pataisos rodo, kad Seime intensyviai balsuojama už kitus žmones. Ir aš galiu kalbėti konkrečiom pavardėm, jūs prašote šito. Nematau S.Girdausko, nematau V.Kamblevičiaus, nematau V.Domarko, nematau A.Rimo ir po balsavimo atėjo A.Paleckis.

PIRMININKAS. (Šurmulys salėje) Kolegos, aš manau, kad tai yra pakankamai rimta. Ar reikėtų Laikinosios tyrimo komisijos, ar užtektų, kad Etikos ir procedūrų komisija panagrinėtų? Gal aš galėčiau paprašyti prieiti prie mikrofono Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką ir priminti tas tiesas, kurios turi būti visoms žinomos. (Triukšmas salėje) Nebuvo labai daug žmonių.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Aš norėčiau priminti Seimo statutą, kuriame aiškiai pasakyta, jog balsuojant turi būti griežtai laikomasi vienasmeniškumo principo. Tai yra šiurkštūs Statuto pažeidimai, ir jeigu posėdžio pirmininkas turi tokią informaciją, ir yra paskelbta, tai turi teisę reikalauti perbalsuoti. Iš tikrųjų toks balsavimas kelia abejonių. O tai, kad turi būti laikomasi šito reikalavimo, ir kalbama negali būti. Šito Statutas reikalauja griežtai. Atitinkamai yra įpareigotas ir posėdžio pirmininkas, ir mes asmeniškai kiekvienas laikytis šito principo.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Paleckis. Prašom.

A.PALECKIS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad prieš balsavimą aš buvau prisėdęs prie frakcijos kolegos, o balsavimo metu grįžau prie savo stalelio ir balsavau. Taigi aš balsavau.

PIRMININKAS. Kolegos, aš tik dar kartą noriu pasakyti, pavyzdžiui, kolegos S.Girdausko šiandien salėje niekas nematė. (Balsai salėje: „Buvo, buvo…“) Bent šio klausimo svarstymo metu jo nebuvo. Ir ne apie skundimą yra kalbama. Kolegos, šiandien išties nėra pagrindo daryti tuos veiksmus, kuriuos dalis kolegų daro. Aš manau, kad visi mes suprantame savo atsakomybę ir kitus įsipareigojimus, korektiškumo dėlei aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį. Ateityje aš ir kiti pirmininkaujantys į tai reaguosime griežtai kalbėdami apie konkrečius atvejus. Šiuo atveju aš tik noriu paklausti, ar yra reikalavimas perbalsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Dabar mes apsispręsime dėl kolegės Z.Žvikienės pasiūlymo, procedūra iki balsavimo faktiškai priėjusi, tada grįšime prie pono J.Veselkos pasiūlymo.

Balsuojame dėl pirmojo kolegės Z.Žvikienės pasiūlymo, po to, kai buvo išsakyti motyvai. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Aš noriu paklausti, ar kolega V.Kamblevičius yra salėje? (Balsai salėje) Paskutinį kartą perspėju, kad tikrai netoleruosime tokių atvejų. Kolegos, balsuojame dar kartą. Pakartotinai balsuojame dėl Z.Žvikienės pasiūlymo.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 16, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.

Dar yra jūsų antrasis siūlymas, ar dėl jo yra prasmė, nes jie susiję tarpusavyje? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, daugiau komentarų nebus. Grįžtame prie J.Veselkos pasiūlymo, dėl kurio mes turėsime perbalsuoti, bet čia yra procedūros pakartojimas. Grįžtame prie Seimo nario J.Veselkos pasiūlymo. Motyvai, kodėl mes kartojame balsavimą yra tokie, kad dalis Seimo narių, nebūdami salėje, sugebėjo balsuoti už save. Taip negali būti, nėra objektyvūs balsavimo rezultatai, todėl balsavimas yra kartojamas. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos pasiūlymams.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 14, susilaikė 47. Pasiūlymams nepritarta.

Visi pasiūlymai apsvarstyti. Ar norite dėl vedimo tvarkos? Prašau. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu kreiptis į tą Darbo frakcijos narį, kuris netgi po pirmojo pasakymo, kad nėra vieno Seimo nario, ir vėl pakartotinai balsuoja už jį. Žmogau, turėk minimaliai sąžinės!

PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad apeliacijų niekada nebus per daug. Dėl viso įstatymo projekto su pasiūlymais ir pastabomis, kurioms buvo pritarta, vienas – už, vienas – prieš. V.Rinkevičius – nuomonė už.

V.RINKEVIČIUS. Aš jau motyvus pasakiau kalbėdamas prieš tai. Manau, tikrai reikia tą padaryti, tuo labiau kad žemės ūkyje veiklos sričių yra labai daug, ir jų procesai bei technologijos yra skirtingos. Išlaidos ir sąnaudos joms, taip pat ir dyzeliniam kurui, yra labai skirtingos. Tų produktų rinkos kainos, kaip žinote, labai skiriasi. Pavyzdžiui, išauginti toną daržovių ir grūdų ar vieną kartą nušienauti šieną yra visiškai skirtingi dalykai. Todėl logiška, kad reikia diferencijuoti kuro normas, ir aš pritariu, ir siūlau balsuoti už šį projektą. Mes tuo nieko nenuskriausime, o padarysime mūsų valstybėje, ypač šioje srityje, daugiau tvarkos.

PIRMININKAS. Dėkoju. P.Gražulis – kita nuomonė.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad buvo labai blogas įstatymas. Galbūt koreguojant reikėjo suteikti Vyriausybei teisę padidinti vienai ar kitai žemės ūkio sričiai išmokas už neakcizinį kurą. Bet bazę, ne mažiau kaip 120 litrų vienam ha, reikėjo palikti. Čia mes sudarome galimybę Vyriausybei galbūt piktnaudžiauti, taip viena ar kita asociacija ar dar kas nors gali užsiimti lobizmu ir nepagrįstai reikalauti, kad būtų skiriamos didesnės išmokos, negu realiai reikia.

Manyčiau, kad yra dar viena problema dėl beakcizio kuro. Niekaip nesuprantu, kam dabar reikia šį kurą spalvinti? Jeigu mes skiriame kvotas, tai žinome, kiek ūkininkas turi žemės, kokia žemdirbystės šaka užsiima, ir jis gauna tą kurą. Kai buvo priimtas įstatymas ir nuostata, kad reikia dažyti kurą, buvo aiškinama, kad nebus jokių kvotų, ūkininkas galės pirkti to kuro tiek, kiek reikia, tik policija ir kitos institucijos kontroliuos, kad nenaudotų kitai paskirčiai. Deja, šiandien liko kvotos, liko ir dažymas, kuris tik pabrangino tą kurą. Manau, kad Kaimo reikalų komitetas parodys iniciatyvą ir ateityje mes to dažymo atsisakysime ir taip atpiginsime kurą.

O šiaip balsuodamas dėl šio įstatymo susilaikysiu. Nesu kategoriškai prieš, bet, manau, reikėjo palikti ne mažiau kaip 120 litrų už toną.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po vieną nuomonę už ir prieš išsakyta. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame įstatymui Nr.XP-660 po svarstymo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 16, susilaikė 24. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

Noriu konstatuoti, kad šiek tiek atsiliekame nuo numatyto grafiko. Ar galime dirbti be pertraukos? (Balsai salėje) Gerai. 10 minučių pertrauka ir grįšime į rytinį posėdį svarstyti Farmacijos įstatymo projekto.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis. Registruojamės. Posėdžiauti galime, bet skaičiaus garsiai nesakysiu.

Taigi dėl tolesnio mūsų darbo. Mes atsiliekame 50 minučių, gerbiamieji kolegos. Suprantama, kad kai kurie klausimai bus perkelti į popietinį posėdį. Popietinis posėdis turėtų baigtis 18 valandą. Jeigu jis baigsis šiek tiek vėliau, manau, niekas neprotestuos.

Farmacijos įstatymo projektas Nr.XP-790(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 4 punktas – Farmacijos įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-790, antrasis variantas. Eurointegracinis projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu – pirmininkė D.Mikutienė. Ruošiasi kolega J.Lionginas arba kas nors kitas. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstomo Farmacijos įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra sureguliuoti farmacijos praktiką ir farmacijos veiklą, jų licencijavimą, vaistinių preparatų ir medicininės paskirties produktų registravimą, pateikimą į rinką, kokybės kontrolę, tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinių tyrimų, farmakologinio budrumo ir kitus principus. Šis projektas yra parengtas suderinus su daugeliu Europos Parlamento direktyvų. Komitetas projektą pradėjo svarstyti 2005 m. rugsėjo mėnesį. Spalio 4 d. buvo suorganizuoti klausymai. Svarstant šį įstatymo projektą įvyko net 14 komiteto posėdžių. Per tą laiką komitetas gavo ir apsvarstė apie 200 įvairių suinteresuotų asociacijų, neetatinių ekspertų, Seimo narių pasiūlymų. Kai kurie probleminiai klausimai su pasiūlymų teikėjais komitete buvo svarstomi net kelis kartus.

Dėl pirmajam projektui pateiktų Seimo narių pasiūlymų, įvertinimų komitetas kreipėsi į Seimo Teisės departamentą ir gavo jų pastabas dėl to, ar siūlymai atitinka Konstituciją bei direktyvas. Šiam įstatymo projektui buvo gauta daug Teisės departamento pastabų, į daugelį jų yra atsižvelgta ir projektas pagal jas pataisytas. Taip pat buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Svarstant šį projektą buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl vaistų reklamos ir informacijos. Komitetas, svarstydamas projektą, į tai atsižvelgė ir pagal Konstitucinio Teismo nutarimą projektą patobulino.

Svarstymo metu komitetas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašė atlikti antrojo varianto patobulinto projekto antikorupcinį vertinimą. Kadangi komiteto posėdžiuose dalyvavo STT atstovai, tai išvados dėl šio projekto buvo gautos labai operatyviai ir komitetas jas apsvarstė sausio 10 dieną. Daugeliui STT siūlymų komitete buvo pritarta ir komitetas yra įregistravęs savo pasiūlymus sausio 11 dieną. Taip pat komitetas šiandien turėjo neeilinį posėdį, kuriame apsvarstė dar kelių Seimo narių gautus pasiūlymus ir pritarė paskutiniajam STT pasiūlymui, kuriam ankstesniuose posėdžiuose nebuvo pritarta.

Taip pat gautas ir sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos raštas, kuris jums, gerbiamieji kolegos, buvo išdalytas praėjusiame posėdyje, kai buvo planuojama svarstyti šį Farmacijos įstatymo projektą. Jame pasakyta, kad Farmacijos įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. Prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Dabar papildomo komiteto vardu, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto vardu, pirmininkas J.Lionginas. Prašom. Po to diskusijos.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektą Nr.XP-790. Komitetas pagal savo kompetenciją siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Mielieji kolegos, diskusijoje užsirašė 5 Seimo nariai. Eilės tvarka aš juos prašyčiau į pagrindinę tribūną.

Kolega P.Baguška. Prašom. Gerbiamasis kolega ir kiti kolegos, kurie kalbėsite, prašom nesupainioti popierių, kuriuos pranešėja paliko tribūnoje.

P.BAGUŠKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas nekartosiu Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados, kuri visiems jums buvo išdalyta. Vis dėlto kai kurios teikiamo įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsirasti korupcijai. Nepriimtina Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti teisę vaistinių preparatų platintojams reklamuojant vaistinius preparatus skatinti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus įteikiant simbolines dovanas, atitinkančias jų darbo specifiką.

Civiliniame kodekse numatyta, kad simbolinė dovana – tai dovana, kurios vertė neviršija 125 litų. Šiame įstatyme nenumatyta, kiek kartų galima tokias dovanas… ir kas susiję su dovanos darbo specifika. Manau, kad su darbo specifika galima susieti daugumą daiktų. Tai gali būti ne tik vaistai, telefonas, laikrodis, bet ir kiti. Korupcijai, mano nuomone, pasireikšti sudaro galimybę tai, kad sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai nėra valstybės tarnautojai ir neprivalo deklaruoti gautų dovanų. Be to, kas gali garantuoti, kad sveikatos priežiūros specialistai, turėdami teisę gauti dovaną, nepradės jos reikalauti.

Taip pat noriu paminėti, kad nuostata, leidžianti imti simbolines dovanas, prieštarauja valstybių grupės prieš korupciją rekomendacijoms, 42 ir 61 straipsniai, kuriuose numatyta, kad valstybės turėtų uždrausti bet kokias dovanas sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Todėl siūlau įstatyme uždrausti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams imti simbolines dovanas.

Mano nuomone, yra ydingas šio įstatymo 2 straipsnio 69 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, kad vaistų reklama pripažįstamas siūlymas ar žadėjimas duoti dovanas… asmeninę naudą ar premiją, pinigais ar natūra, išskyrus atvejus, kai jų vertė yra minimali. Manau, ši įstatymo projekto nuostata sudaro prielaidas korupcijai, nes įtvirtintos nuostatos sudaro sąlygas vykdyti veiksmus, prilygintinus vaistinių preparatų reklamai, ir už tai gauti „minimalų“ atlygį. Be to, įstatymo projektuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta, kas yra laikoma minimaliu atlygiu.

Manau, kad korupcijai sąlygas sudaro ir įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios neribotą Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmų laisvę nustatant veterinarinių vaistų registracijos, laikinojo įvežimo į rinką, naudojimo uždraudimo, naudojimo bei pašalinimo iš rinkos tvarkas, išskyrus fizinių, juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo tvarką, kurios tvirtinimas priskiriamas Vyriausybės kompetencijai.

Manau, kad reikėtų koreguoti įstatymo 18 straipsnio nuostatas, pagal kurias leidimus klinikiniams tyrimams pagal šį įstatymą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o sustabdyti ir uždrausti turi teisę Lietuvos bioetikos komitetas arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Manau, reikėtų aiškiau atriboti minėtų institucijų kompetenciją.

Mūsų nuomone, reikėtų keisti šio įstatymo 35 straipsnio 13 punktą, pagal kurį vaistinių filialų, steigiamų šiam įstatymui įsigaliojus, veiklai ir vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir vaistinėms. Manau, kad šis straipsnis iškraipys konkurencijos sąlygas, nes iki šiol steigiant vaistinės filialą privalomos patalpos turėjo būti ne mažesnės kaip 30 m², o įsigaliojus turės būti ne mažesnės kaip 60 kvadratinių metrų. Taigi steigiantiems naujus vaistinių filialus bus sudarytos blogesnės sąlygos, todėl dabar, svarstant šį įstatymo projektą, masiškai steigiami vaistinių filialai, kuriuos vėliau, įsigaliojus įstatymui, bus galima perkelti į norimą vietą, ir jiems bus taikomas tas pats 30 kvadratinių metrų dydžio reikalavimas.

Pažymėtina tai, kad yra susiformavusi ydinga praktika, kai registruojami įstatymų projektai, kaip ir šis, galutinai suderinti su pagrindinio komiteto išvadomis, todėl juos įvertinant prašoma vadovautis ne įstatymo nuostatomis, o atitinkamo Seimo komiteto posėdžio išvadomis ir pasiūlymais, kurių galo nematyti. Manau, tokia įstatymų rengimo, registravimo ir vertinimo praktika yra netoleruotina. Manau, gerbiamieji Seimo nariai turėtų galimybę gauti visą informaciją apie svarstomą projektą. Todėl vadovaudamasis Statuto 153 straipsnio 4 punktu siūlau daryti projekto svarstymo pertrauką bent iki tol, kol bus atliktas Sveikatos reikalų komiteto pastabų ir pasiūlymų bei žadamo pateikti dar naujo pasiūlymų paketo antikorupcinis vertinimas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega E.Žakaris. Prašom, kolega.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nuo šio įstatymo labai priklauso, ar Lietuvoje mes turėsime tokias vaistines, kokios yra didžioje dalyje Europos šalių, t.y. vaistines, kurių pagrindinis tikslas yra sveikatinimas, į kurias atėjęs žmogus gali gauti, kaip skelbiama reklamose, vaistininko konsultaciją; ar vaistinės bus panašios į prekybos centrus, kurių pagrindinis tikslas bus pelno siekimas bet kokiu būdu.

Mano pateikti siūlymai, dėl kurių balsuosime, yra prašymas senųjų, vadinamųjų tradicinių, vaistinių. Tik labai gaila, kad nors šis įstatymas yra eurointegracinis, tačiau į dalį nuostatų, kurios visiškai atitinka Europos Sąjungoje galiojančias nuostatas, neatsižvelgta. Šiuo metu pagal galiojantį įstatymą vaistinei turi vadovauti vaistininkas. Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinime taip pat yra pasakyta, kad vaistinei turi vadovauti licencijuotas vaistininkas. Iš penkiolikos Europos Sąjungos šalių keturiolikoje taip pat yra įtvirtinta ši nuostata, kad turi vadovauti vaistininkas. Ten yra dar griežtesni įstatymai dėl paveldėjimo, kad bet kas negali paveldėti vaistinės. Tačiau mūsų šiame įstatymo projekte šiai europinei nuostatai nepritariama.

Kita nuostata, kuri yra visose be išimties Europos Sąjungos šalyse, yra vaistinių steigimo ribojimas. Yra ribojimų ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal atstumus – įvairių ribojimų. Jų yra visose penkiolikoje senųjų Europos Sąjungos šalių, yra daugumoje naujųjų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, ir mūsų kaimynai estai nuo sausio 1 d. sustabdė vaistinių steigimą. Matyt, priims kokį nors įstatymą. Riboti pagal gyventojų skaičių, ko gero, jau būtų neįmanoma, nes labai daug yra įsteigta, tačiau bent jau minimaliai riboti atstumus, arba, kaip aš siūlau, kad nors tame pačiame pastate nebūtų steigiamos kelios vaistinės. Manyčiau, tokia nuostata būtų išties teisinga.

Taip pat dažnai mes girdime per reklamą, kad reklamuojant vaistus reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Vienas iš siūlymų buvo, kad kiekvienoje vaistinės pamainoje būtų bent vienas licencijuotas vaistininkas. Šiandien komitete šiam siūlymui buvo nepritarta kaip pertekliniam. Galbūt tai bus poįstatyminiuose aktuose, o gal ir nebus. Tačiau ši nuostata, manyčiau, irgi turėtų atsirasti šiame įstatyme.

Turbūt pagrindinis klausimas būtų dėl kompensacinių vaistų. Nesuprantu Lietuvoje tokio reiškinio: kiekvienais metais Seimas skiria vis daugiau lėšų vaistams kompensuoti, tačiau kiekvienais metais kompensuojami vaistai gyventojams brangsta ir vis daugiau turime nepatenkintų žmonių. Todėl vienas iš siūlymų (nors komitete buvo pasakyta, kad gal tai ir ne šio įstatymo nuostata, bet aš manau, turėtų atsirasti ir šiame įstatyme, nes neaišku, kada kitas įstatymas atsiras), kad kompensuojami vaistai visose Lietuvos vaistinėse ir jų filialuose visiems gyventojams būtų vienodi.

Tikiuosi, kad Seimas balsuos taip, kad tai būtų naudinga daugumai Lietuvos žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kolegą A.Matulą tarti žodį. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas, pasiekęs mus praeitų metų rugsėjo mėnesį, buvo labai netobulas ir buvo siūloma, ypač gavus Teisės departamento, atrodo, 70 pastabų, grąžinti įstatymą tobulinti. Į tai nebuvo atsižvelgta. Iš tikrųjų komitetas padarė didžiulį darbą. Kartu su ministerija, su kitomis žinybomis padarė didelį darbą. Įstatymo svarstymas iš tikrųjų buvo viešas. Dalyvavo įvairios visuomeninės organizacijos, bet, deja, kartais teikiami projektai, teikiami pasiūlymai buvo dimetraliai priešingi. Sakykime, vaistininkai pageidavo ir teikė siūlymus, kad būtų apribota farmakotechnikų, tai yra žmonių, baigusių technikumus, veiklą. Bet, deja, farmakotechnikai, atvirkščiai, norėjo, kad jiems būtų leista atlikti tas pačias funkcijas kaip vaistininkams, žmonėms su aukštuoju išsilavinimu. Čia buvo rastas gana neblogas kompromisas, kai komitetas kartu su ministerija apsisprendė ir pasiūlė, kad iki 2015 metų farmakotechnikai galės dirbti kaip dabar, o iki to meto turėtų įgyti papildomą kvalifikaciją. Tie, kurie neįgis, dirbs prižiūrimi vaistininkų. Manau, kad tas kompromisas yra ir tiesiog visos pusės turėtų įsigilinti, kad vis dėlto mes negalime priimti tokio radikalaus sprendimo, kaip buvo siūloma pirmajame variante, kad iš viso būtų eliminuota pusantro tūkstančio farmakotechnikų. Aišku, įstatyme yra tam tikrų spragų, kurias minėjo ir gerbiamasis P.Baguška, bet tik noriu atkreipti dėmesį, kad į visas STT pastabas mes jau atsižvelgėme. Jokių punktų apie dovanas jau neliko. Šiandien mes svarstėme komiteto neeiliniame posėdyje ir visus šiuos dalykus išbraukėme.

Kitas dalykas, jūs šiek tiek galbūt supainiojote tai, kad Veterinarijos ir maisto tarnyba gali išduoti leidimus, o Bioetikos komitetas panaikinti. Ten yra Vaistų kontrolės tarnyba, o ne Veterinarijos ir maisto tarnyba, ten šiek tiek galbūt supainiojote. Aišku, yra tam tikrų nuostatų, kurias, mano manymu, dar reikėtų taisyti. Sakykime, Farmacijos įstatymas tikrai griežtai reglamentuoja farmacinę veiklą, bet kaimo vietovėse, kuriose nėra vaistinių arba jų filialų, numatyta, kad vaistais bus aprūpinama per pirminės sveikatos priežiūros centrus. Tai yra ne centrų funkcija ir mes iki priėmimo turėtume dar pagalvoti, kaip šitą dalyką geriau padaryti, nes jūs ne taip seniai iš žiniasklaidos girdėjote atvejus, kai Panevėžio rajone per tuos pirminės sveikatos priežiūros centrus, medicinos punktus, buvo platinami neleistini vaistai.

Kitas dalykas, aš irgi šiek tiek nuogąstauju, ar gerai daroma, kad faktiškai visiškai liberalizuojama farmacinė veikla. Tai yra nebus jokių ribojimų steigėjams, nebus jokių ribojimų atstumų atžvilgiu, bet vis dėlto išanalizavus kitų Europos šalių patirtį, yra nemažai šalių, kuriose tų apribojimų nėra arba jie yra labai minimalūs. Manau, kad reikia susitaikyti su ta realybe, ir manau, kad ministerija su savo padaliniais užtikrins griežtą kontrolę, galbūt reikia pabandyti leisti šiuos dalykus.

Dar vienas neišspręstas dalykas. Šiandien Lietuvoje yra, atrodo, aštuonios modernios farmacijos įmonės, iš jų penkios gamina medicininės paskirties produktus. Mes pagal naująją redakciją, pagal dabar antrą registruotą variantą uždraudžiame šiuos produktus pardavinėti, tai yra leidžiame juos pardavinėti tik vaistinėse. Ir jie kelia, ko gero, teisėtas pretenzijas, kad taip bus žlugdomas, stabdomas jų verslas. Manau, kad mes vėl turėsime pergalvoti iki priėmimo šias pastabas.

Mes su kolege V.Čigriejiene buvome pateikę, rodos, 39 pastabas. Į didžiąją dalį jų yra atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta. Dabar susidarė tokia situacija, kad iš tikro visi laukia to naujojo įstatymo, nes senasis lyg ir galioja, bet lyg visi laukia, kol pradės galioti šis naujasis įstatymas, nes iš tikro yra daug naujų dalykų, modernių dalykų, perkeltų iš Europos Sąjungos direktyvų. Todėl atsižvelgdamas, kaip sakiau ir į kolegos P.Baguškos pastabas, kurias mes dar kartą nagrinėsime, nors dalis jų jau buvo pasenę, vis dėlto siūlau, kolegos, pritarti po svarstymo šiam įstatymui. Reikia pradėti svarstyti ir reikia paleisti jį į gyvenimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys. Prašom, kolega. 10 sekundžių bus pridėta.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš nekalbėsiu apie visą įstatymą, nes, mano įsitikinimu, šiame įstatyme yra labai daug trūkumų. Tačiau norėčiau akcentuoti vieną vienintelį dalyką. Noriu parodyti, koks korupcinis mechanizmas yra įtrauktas į šitą įstatymą ir įtrauktas per vaistinių preparatų reklamą. Žiūrėkite, kaip yra apibrėžta vaistinių preparatų reklama. Pirmiau aš norėčiau pasakyti, kad ta reklama yra informacijos skleidimas. Informacijos skleidimas tokios, kuri yra palanki, kad tavo prekė būtų perkama. Tačiau čia reklamoje yra rašoma, kad tai yra ne tik informacijos skleidimas, bet kad tai yra agitacinė veikla. Tai yra raginamas, kuriuo siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą. Ir toliau. Ypatingas, man atrodo, tiesiog fenomenalus dalykas – „Mokslinių konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros informacijos specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimas. Šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimas“. Kolegos, tai yra ne reklama, tai yra papirkinėjimas. Tai yra atviras papirkinėjimas ir šito dalyko jokiais būdais negalima įtraukti į reklamos apibrėžimą. Aš suprantu, kad autoriai norėtų šitą uždrausti. Bet tas draudimas turėtų būti visiškai kitos formos. Turėtų būti parašyta, kad negali farmacijos įmonės apmokėti tų išlaidų, ir tada viskas stotų į vietas. O dabar išeina taip, jeigu aš apmoku keliones ir gyvenimą viešbutyje, tai yra reklama. Mano nuomone, tai yra visiškai nesuprantamas dalykas ir negali šito būti.

Toliau. Lygiai taip pat yra 5 punkte. „Reklama yra skatinimas skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra“. Kolegos, tai yra tiesiog anekdotas, kai visa tai įrašoma į reklamą. Tai yra iš viso dalykai, kurie, aš net pasakyčiau, turi būti vienaprasmiškai uždrausti ir kurie negali įeiti į reklamos sąvoką.

Toliau. Aš manau, kad 69 punkte yra painiojami du dalykai: reklama ir jos pateikimo forma. Nes vaistų atstovų vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius preparatus, ir per šiuos vizitus teikiama informacija apie vaistinius preparatus nėra reklama, tai yra būdas, kaip yra pateikiama šita reklama. Tai yra visiškai skirtingas dalykas, lygiai taip pat kaip ir forma, būdas yra reklaminių renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar teikti vaistinius preparatus, finansavimas. Netgi aš pasakyčiau, kai pačios firmos organizuoja tokius renginius, tai irgi yra jų gaminamų vaistų reklamos forma. Man labai gaila, kad čia yra painiojami du dalykai – forma ir turinys. Aš manau, kad negalima balsuoti už tokį atvirai korupcinį įstatymą. Būtų labai gražu, kad įstatymo iniciatoriai sutvarkytų taip, kad būtų aiškiai parašyta, kad šitas yra draudžiama, kad šito negalima daryti, ir tada viskas stotų į savo vietas. O dabar – kitų žmonių išlaidų apmokėjimas yra reklama. Pagalvokime apie tai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegę A.Balsienę. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo 75 straipsnio 5 dalies pakeitimas nulems 2000 žmonių gyvenimą. Priėmus šį įstatymą farmakotechnikai, nors ir turintys reikiamą kvalifikaciją, bus priversti atsisakyti savo funkcijų. Jie galės atlikti tik jokios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, tokį kaip vaistų dėliojimas ir kainų štampavimas. Įgyti aukštąjį išsilavinimą Kauno medicinos universitete galės tik jauni žmonės, nes studijos yra stacionarios, tęsiasi pusketvirtų metų ir metams kainuoja 6 tūkst. litų, o prieš jas reikia baigti pusantrų arba dvejų metų išlyginamąsias studijas kolegijoje. Šios studijos kainuoja 2 tūkst. litų per metus. Visos studijos truktų apie 5 metus ir kainuotų apie 25 tūkst. litų. Tuo tarpu atlyginimai nėra dideli ir ryškiai nedidėja. Be to, studijų metu būtų kartojamas tas pats seniai studijuotas kursas. Atsižvelgiant į tai, kad studijos yra stacionarios, vidutinio amžiaus žmonės tiesiog neturi galimybės palikti šeimas, darbą ir važiuoti studijuoti. Galiausiai Kauno medicinos universitetas per Farmacijos įstatymo projekte nurodytą 10 metų laikotarpį, iki šiol priimdamas studijuoti po 50 farmakotechnikų kas metus, galėtų tik apie 400 iš 2 tūkst. Lietuvoje dirbančių farmakotechnikų perkvalifikuoti į vaistininkus. Tokiu būdu tik penktadalis visų Lietuvos farmakotechnikų realiai suspės persikvalifikuoti. Be to, būtų nekorektiška asmenis, kurie per visą savo darbo laikotarpį yra sukaupę daug patirties, o dar ir 10 metų dirbo tą darbą, staiga paversti tinkamais tik (…) arba vaistų pakuočių štampuotojais.

Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse vaistininko ir farmakotechniko funkcijos persipynusios, pavyzdžiui, Britanijoje, Danijoje, Lenkijoje, Belgijoje. Seniau įgytų diplomų pripažinimas yra svarbus etapas. Nors ir seniai, bet baigėme ne pačias blogiausias studijas, juo labiau kad mūsų diplomai ir specialistai pripažįstami Europos Sąjungoje. Kodėl mes nenorime jų pripažinti? Mes nuolat žeminame save ir savo žmones, visiškai nesistengdami paremti juos ir suprasti. Štai dabar verčiame visus be išlygų įsigyti aukštąjį išsilavinimą, nors būtų galima pagal naują sistemą rengti dar tik būsimus farmakotechnikus, o seniai šia praktika besiverčiantiesiems leisti ir toliau dirbti baigus tik išlyginamąsias studijas. Ar priimdami šį įstatymą nepadarysime tokios klaidos, kokia buvo padaryta atimant dalį pensijos iš dirbančių pensininkų ar su policininkų atlyginimais? Kas iš to, kai teismai mus vėl paskelbs klydusiais? Tuomet dar 2 tūkst. darbuotojų galės ramiai spjauti į veidą Seimui, farmakotechnikos specialistai liks nusivylę Lietuvos politikais, nes pastarieji uždraus jiems naudotis savo kvalifikacija ir žiniomis. Juo labiau kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai gina darbuotojus nuo tokių sprendimų.

Konstitucijos 48 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Teisė į darbą 1966 m. įtvirtinta Europos socialinėje chartijoje. Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę užsidirbti pragyvenimui iš darbo, kurį jis laisvai pasirenka. Darbo kodekse teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo gebėjimus ir norą bei tokiu laisvai pasirinktu būdu užsidirbti gyvenimui. Tačiau priimdami šį įstatymą mes užkirsime kelią farmakotechnikams dirbti pagal savo profesiją, nors jie išmano savo darbą ir jo specifiką.

Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas nutarė nepritarti mano pasiūlymui dėl Farmacijos įstatymo projekto, tačiau komiteto posėdžio metu nė vienas komiteto narys nepasisakė prieš šią pataisą, visi susilaikė. Tikiuosi, kad šiandien komiteto nariai jau apsisprendė ir palaikys pasiūlymą, kuris leis farmakotechnikams, baigusiems išlyginamąsias studijas…

PIRMININKAS. Laikas!

A.BALSIENĖ. … ir įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą toliau savarankiškai verstis farmacijos praktika. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes turim formalų pasiūlymą, kurį pateikė kolega P.Baguška. Jis siūlo daryti pertrauką. Ar kolegė D.Mikutienė nori tarti žodį? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą atsakingai pasakau, kad į visas STT išvadas yra atsižvelgta. Yra komiteto įregistruota Seimo posėdžių sekretoriatui… aiškūs visi sprendimai. Kolega P.Baguška perskaitė STT pateiktas 7 pastabas antrajam variantui. Mes jas kai tik gavome, apsvarstėme ir pritarėme. Ir aš prašau iš tiesų pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Aš tik papildomai pasakysiu, kas buvo sutarta Seniūnų sueigoje, kad baigiam svarstymo procedūrą ir, iki bus paskirtas priėmimas, kreipiamės į STT, kad tada tą variantą pažiūrėtume. Jeigu kolega P.Baguška su tuo sutiktų, tai tada… Prašom prie centrinio. Jeigu kolega P.Baguška sutiktų, mes dabar nagrinėjame pataisas, kai viską baigiame, tą jau suredaguotą projektą atiduodam STT dar kartą pažiūrėti.

P.BAGUŠKA. Sutinku su jūsų ir Seniūnų sueigos pateiktu pasiūlymu, mes su STT atliksime pastabų ir pasiūlymų antikorupcinį vertinimą.

PIRMININKAS. Sutinkate?

P.BAGUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną pirmininkę D.Mikutienę. Iš eilės nagrinėsime pataisas, jų išties yra daug. Daliai pritarta, daliai pritarta iš dalies, daliai nepritarta.

Pirmiausia yra kolegos P.Vilko pataisa, kuriai iš dalies pritarta. Ar kolega P.Vilkas galėtų pasakyti, gal iš karto sutinka ir palengvintų mūsų gyvenimą. Prašom. Kolega P.Vilkas.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstomo įstatymo (…) straipsnio 5 dalis nurodo, kad farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmakotechniko praktikos licenciją, gali teikti farmacines paslaugas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 dienos.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kolegos, kad farmakotechnikų profesinė kvalifikacija suteikiama asmenims, aukštojoje mokykloje baigusiems neuniversitetines trejų metų studijas pagal farmakotechnikos studijų programą, kurioje aiškiai nurodyta farmakotechniko kompetencija – tai receptinių, nereceptinių vaistų išdavimas, informacija apie vaistus ir kita. Svarstomame įstatyme nurodoma, kad nuo 2016 metų šių paslaugų teikimas jiems bus uždraustas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad atsižvelgiant į nacionalinę teisę, Konstituciją, Civilinį kodeksą negalima uždrausti farmakotechnikams, kurie įgijo reikiamą kvalifikaciją iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisės savarankiškai vykdyti farmacines paslaugas. Europos Teisės departamentas taip pat nurodo, kad Europos Bendrijos teisės aktuose nenurodyta valstybės narės pareiga uždrausti jos teritorijoje farmakotechnikams – kvalifikaciją turintiems asmenims – verstis farmacine veikla.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai – priešingos nuomonės. Jie nurodydavo, kad farmakotechnikai, teikdami neribotas farmacines paslaugas, neužtikrins paslaugų saugumo, nors svarstydamas mano pasiūlymą Sveikatos reikalų komitetas negalėjo nurodyti konkrečių pavyzdžių, kas sukeltų pavojų paciento sveikatai dėl farmakotechnikų darbo kompetencijos trūkumo. Kodėl siūloma teisės aktais uždrausti vykdyti veiklą pagal turimą specialybę, man ir apie 1500 farmakotechnikų, dirbančių vaistinėse, nesuprantama. Kam tai naudinga? Todėl siūlau neriboti farmakotechnikos veiklos vykdymo laiko farmakotechnikams, kurie turi farmacijos praktikos licenciją, ir leisti jiems teikti savarankiškas farmacines paslaugas šio įstatymo… sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kartoju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tuo pasiektume tą patį rezultatą, bet nesukeltume nepasitenkinimo tūkstančiams asmenų. Prašau jūsų, kolegos, pritarti mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji pirmininke. Minutėlę, nes kažkuris iš Seimo narių dar nori pritarti, bet pirma procedūrinė pastaba. Kolegos, kiekvienai pataisai paaiškinti – ne ilgiau kaip 2 minutės.

Dabar kolega A.Endzinas. Prašom. Po to pirmininkė.

A.ENDZINAS (LF). Iš tikrųjų siūlyčiau pritarti gerbiamojo P.Vilko pataisai dėl paprastos priežasties. Tarkime, grupės vaistinių savininkas yra tas pats farmacininkas, kuris sėdi Klaipėdoje, Vilniuje ar Mažeikiuose, tačiau jo vaistinėse dirba vien tik farmakotechnikai. Tai kokią įtaką arba kontrolę jis būdamas tenai galės daryti? Tiesiog labai elementarus ir suprantamas siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, komiteto nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas iš dalies pritarė kolegos pirmai pasiūlymo daliai. Kas dėl termino, kad galima neriboti jų farmacinės veiklos vykdymo laiko, komitetas šiam dalykui nepritarė. Iš tiesų manome, kad rastas kompromisinis variantas – kad iki 2015 metų būtų galima persikvalifikuoti. Mes įstojome į Europos Sąjungą, yra geros vaistinių praktikos reikalavimai. Mes turėtume suprasti vieną dalyką – kad farmakotechnikai yra kaip vaistininkų padėjėjai. Visiškai natūralu, kad vaistininkai turi vieną išsilavinimą, farmakotechnikai turi kitą išsilavinimą. Ir valstybės tarnyboje skirtingo išsilavinimo žmonės negali dirbti to paties darbo, gauti to paties atlyginimo, turėti tos pačios atsakomybės ir t.t. Mes suprantame, kad tai iš tiesų jautrus socialinis klausimas, todėl vieną kartą organizavome susitikimus ir su Švietimo ministerija, ir su kolegija, ir su Kauno universitetu, kuriame rengiami vaistininkai. Buvo toks komiteto sprendimas. Mes iš esmės manome, kad rastas kompromisas dėl 2015 metų yra tikrai geras kompromisas, kaip ir dėl vaistinių filialų – pereinamasis laikotarpis irgi yra iki 2010 metų. Kriterijai tiek pačioms vaistinėms, tiek jose dirbantiems asmenims yra numatyti vienodi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jeigu aš teisingai supratau, kolega P.Vilkas reikalaus balsuoti. Ar jūs sutinkate?

P.VILKAS. Taip. Reikalauju.

PIRMININKAS. Taigi prašom pasiruošti.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Taip, suprantama. Kolegos, dėmesio! Mes balsuosime dėl visos Seimo nario P.Vilko pataisos, kuriai tik iš dalies pagrindinis komitetas pritarė, o kitai daliai, kaip J.Veselka sako, iš esmės nepritarė, šiek tiek pritarė. Taigi kas palaikote visą Seimo nario P.Vilko pataisą, balsuojate už, kas manote taip, kaip pagrindinis komitetas, balsuojate kitaip. Prašom. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 27, prieš – 10, 29 susilaikė. Nepritarta. Lieka ta formuluotė, kurią pateikė pagrindinis komitetas.

Toliau kolegų R.Žakario ir J.Juozapaičio siūlymas, komitetas nepritarė. Kuris kalbėsite – ar kolega R.Žakaris, ar kolega J.Juozapaitis? R.Žakaris? Prašom. E.Žakaris. Prašom pateikti pataisą.

E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Dabar nežinau, nes mes antram projektui perregistravome siūlymus, kai nebuvo pritarta, tai…

PIRMININKAS. Iš pradžių yra jūsų pastaba 34 straipsnio 1 daliai. Svarbiausia mintis: „Juridiniai asmenys, turintys licenciją vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklai, negali turėti kitos licencijos“.

E.ŽAKARIS. Šitą atsiimame.

PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Tada atkrenta. Dabar 35 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi dėl įmonių ir jų filialų, kurie verčiasi vaistinės veikla, kad vadovai turi būti licencijuoti vaistininkai. Jeigu įmonėje, kuri verčiasi vaistinės veikla, sudaroma valdyba, trys ketvirtadaliai valdybos narių turi būti vaistininkai. Pagrindinis komitetas nepritaria.

E.ŽAKARIS. Kaip minėjau kalbėdamas, tai yra šiuo metu galiojanti nuostata. Taip pat yra 2000 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad vaistinė yra specifinė įmonė, kurios veikla yra specifinė, ir kad jai vadovauti turi vaistininkas. Taip pat pagal gautą medžiagą iš 15 senųjų Europos Sąjungos šalių tik vienintelėje Šveicarijoje nėra tokio reikalavimo, todėl prašytume pritarti šiai nuostatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiamoji pranešėja, komiteto pozicija.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė, nes farmacinė veikla yra licencijuojama. Kiekvienoje įmonėje yra farmacinės veiklos vadovas. Pagal Konstitucinio Teismo išvadas, kaip jūs čia, kolega, sakote, truputėlį cituojate ne taip. Įmonių, turinčių vaistinių tinklą, vadovams ir valdybų organų nariams nėra taikomi tokie reikalavimai. Yra licencijuojama farmacinės veiklos vadovo veikla, o ne pačios įstaigos vadovo. Analogiškai būtų taip, kad kirpyklą gali turėti tiktai kirpėjas. Farmacinė veikla yra licencijuojama, yra farmacinės veiklos vadovas, ir jis visiškai atsako. Šią nuostatą kelis kartus svarstė komitetas. Mes vadovavomės ekspertų išvadomis ir šiai nuostatai nepritarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Žakari, ar po šio paaiškinimo jūs vis tiek reikalausite balsuoti?

E.ŽAKARIS. Taip, be abejo.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti. Kas už Seimo nario E.Žakario siūlymą, kuris ką tik buvo išnagrinėtas, bet kuriam nepritarė pagrindinis komitetas? Prašom balsuoti.

Už – 22, prieš – 10, 33 susilaikė, nepritarta.

Kitas jūsų siūlymas yra dėl 35 straipsnio 23 dalies kitokio išdėstymo. Tai irgi susiję su tuo, kad visose vaistinės pamainose dirbtų bent vienas vaistininko kvalifikaciją turintis specialistas, galintis būti farmacinės veiklos vadovu. Kaip dėl šio siūlymo? Komitetas iš dalies pritarė.

E.ŽAKARIS. Iš dalies pritarė. Jeigu vaistinė dirba viena pamaina, tai farmacinės veiklos vadovas, be abejo, jau ir yra tas vaistininkas. Tačiau jeigu vaistinė dirba dviem pamainomis, tai vienas žmogus visą laiką nebus. Jeigu dabar pagal įstatymą pritarėme, kad iki 2016 metų farmakotechnikai gali atlikti visas su vaistų pardavimu susijusias paslaugas, o reklamoje visur yra skelbiama dėl pasitarimo su gydytoju ar vaistininku apie vaistus, tada kitoje pamainoje su kuo tartis? Todėl yra siūlymas, kad kiekvienoje pamainoje būtų nors vienas, o visi kiti gali būti farmakotechnikai. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs reikalausite balsuoti, taip?

E.ŽAKARIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai mūsų komitete buvo svarstoma ir šiandien. Komitetas nepritarė tai formuluotei. Pirminiame siūlyme, kuriam yra pritarimas iš dalies, buvo suredaguotas ir pateiktas naujas siūlymas. Kolegai E.Žakariui tas netiko ir buvo dar kartą perregistruota. Manome, tai yra perteklinė nuostata. Ne įstatyme tie dalykai turėtų būti reglamentuoti. Yra aišku tiek, kad, kai vaistinių durys atidarytos ir vyksta prekyba, farmacinės veiklos vadovas turi būti. Tai yra perteklinė nuostata. Mes nepritarėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys – už, vienas – prieš. Kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS. Iš tiesų būtų labai gražu, jeigu komitetas savo siūlymais būtų nuoseklus. Jeigu jis vienus kriterijus taikė gerbiamojo P.Vilko pasiūlymui, tai tuos pačius kriterijus turėtų taikyti ir šiuo atveju. Manyčiau taip. Jeigu farmakotechnikai negali vykdyti tos veiklos, tai, manyčiau, jie negalės ir tada, kai nėra vaistininko. Labai paprasta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulas – kita nuomonė.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes farmakotechnikams leidžiame dirbti savarankiškai iki 2015 metų, tai ši nuostata iš karto juos eliminuotų iš veiklos, nes dabar yra ir vaistinių, ir filialų, kur vis dėlto dirba farmakotechnikai. Mes turime atsižvelgti į realią mūsų gyvenimo situaciją. Priėmus šią pataisą, ypač kaimo vietovėse, kur daugelyje įstaigų dirba farmakotechnikai, tiesiog nebūtų, kas dirba. Todėl siūlau nepritarti ir pasilikti prie komiteto nuostatos.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuosime. Gerbiamieji kolegos, prašom į savo darbo vietas. Balsuosime, ar pritariame dar vienai Seimo nario R.Žakario ir Seimo nario J.Juozapaičio pataisai, kuriai pagrindinis komitetas iš dalies pritarė. Prašom.

Už – 27, prieš – 17, 30 susilaikė. Nepritarta.

Dabar yra siūloma 36 straipsnį papildyti atitinkamom naujom dalim: 1, 2 ir 5 dėl licencijų juridiniams asmenims išdavimo atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų skaičių ir kai licencija neišduodama, ir kai reklama draudžiama. Kolega E.Žakaris. Prašom. Gal…

E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Dėl reklamos…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Gal galime čia viską kartu nagrinėti? Prašom.

E.ŽAKARIS. Taip, dėl reklamos jau iš dalies yra atsižvelgta. Dėl ribojimo atsižvelgiant į gyventojų skaičių neprašau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū.

E.ŽAKARIS. Prašyčiau Seimo balsuoti tik dėl vieno siūlymo, kad licencija verstis vaistinei farmacine veikla nebūtų išduodama, jeigu tame pačiame pastate jau tokia licencija yra išduota. Tik vienas toks ribojimas.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja!

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dėl šio klausimo mes labai daug diskutavome ir rėmėmės Teisės departamento išvada, taip pat Konstitucinio Teismo išvada. Mes kreipėmės ir į Konkurencijos tarybą, ir kelis kartus kreipėmės. Iš tiesų draudimas išduoti licenciją vaistinės veiklai, jeigu tame pačiame pastate arba tuo pačiu adresu jau yra išduota licencija, galimai suponuoja, kad ūkio subjekto laisvė rinktis savo veiklos vietą tai yra viena, ir tai yra nesuderinama su konkurencijos nuostatų reikalavimais. Tai būtų savotiškas suvaržymas ir diskriminavimas. Iš tiesų tai reiškia sąžiningos konkurencinės laisvės ribojimą. Dabartiniu momentu mes teiravomės, VVKT tarnyba yra įsivėlusi… yra daromos kelios, pavyzdžiui, dvi kadastrinės bylos vietoje vienos, perregistruojama pastato teisinė registracija. Taigi šiuo atveju komitetas iš tiesų išanalizavo viską tikrai labai išsamiai ir komitetas šiai nuostatai nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau valstybė paprastai saugo savo verslininkus nuo bankroto ir, kaip rodo kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, iš tikrųjų tas licencijų išdavimas (netgi nekalbama apie vieną pastatą, kalbama apie regioną, apie rajoną miesto arba kaimo) irgi yra reguliuojamas. Taigi pritarčiau kolegos E.Žakario pataisai. Iš tikrųjų aš matau vieną būdą – pravalomas kelias tokioms firmoms kaip „Eurovaistinė“, o mažos, tradicinės vaistinės vedamos į bankrotą. O konkurencija šiuo atveju, man regis, yra pažeidžiama, nes mažiukai bus akivaizdžiai sužlugdyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti. Gerbiamieji kolegos, mes balsuosime dėl vienos 36 straipsniui kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 31, prieš – 12, 26 susilaikė. Nepritarta.

Dabar tų pačių kolegų siūlymas 47 straipsnio 10 daliai, tai yra papildymas 13 punktu. Trumpai tariant, veikti gyventojus įkyriai siūlant jiems tuos preparatus ar dar kažką. Kolega E.Žakaris. Prašom.

E.ŽAKARIS. Iš dalies pritarta. Nereikia balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, pagal pagrindinio komiteto išvadą. Tada paskutinė jūsų pataisa: papildyti 54 straipsnį nauja 4 dalimi – mažmeninei kompensuojamųjų vaistų preparatų kainai sumažinti ir t.t. Čia pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom, kolega Žakari.

E.ŽAKARIS. Čia būtų turbūt pagrindinė nuostata, dėl kurios tikrai agituočiau Seimą pritarti, nes tai leistų visoje Lietuvoje nustatyti vienodas kompensuojamųjų vaistų kainas. Jeigu Seimas skiria pinigus kompensacijoms, jeigu Seimui atskaitinga ministerija nustato tvarką, kodėl Seimas negali pareikalauti, kad kompensuojamųjų vaistų kainos visur būtų vienodos. Kodėl dabar žmonės yra kalti, kad vienas gyvena kaime, kitas mieste, kitas miestelyje? Kodėl žmonės turi lakstyti po vaistines, ieškoti, kur pigiau? Manau, kad bent šioje dalyje turėtų būti visiems žmonėms sudarytos vienodos sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėja, prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šią pasiūlytą formuluotę ir būtų labai džiugu, jeigu kolega tą formuluotę atsiimtų ir neprašytų balsuoti. Tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes šiame įstatyme yra reglamentuojama farmacinė veikla, o ne kompensacijų už vaistus pacientams mokėjimas. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo reikalas. Komitetas pritarė šiai idėjai ir ministerija tam pritarė. Jau duotas pavedimas ligonių kasoms skaičiuoti, kiek, kokių reikėtų lėšų, kad būtų suformuoti tie fondai. Iš tiesų, kadangi dabar Vyriausybės Strateginiame komitete dėl kainodaros buvo apsispręsta, kad turi būti maksimalios kompensuojamųjų vaistų kainos, šią nuostatą, mes manome, tikrai yra pats laikas svarstyti, bet svarstant kito įstatymo nuostatas. Iš tiesų idėja yra tikrai gera, kad turėtų būti sudaromi specialūs fondai. Kolega buvo ir komiteto posėdyje šiandien, jis tai girdėjo, mes kalbėjome. Tai tikrai yra svarbus socialinis klausimas. Tiek ministerija, tiek komitetas šia linkme tikrai dirba. Idėja tikrai yra gera ir aš viliuosi, kad tikrai bus įgyvendinta.

PIRMININKAS. Dabar noriu dar paklausti kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio, ar po šio šviesaus pranešėjos pareiškimo jūs vis tiek reikalausite balsuoti, ar sutiksite, kad tikrai galima realizuoti per kitą įstatymą?

E.ŽAKARIS. Aš prašysiu vis dėlto, kad būtų balsuojama. Aš tikiu komiteto pirmininkės geranoriškumu, ji pasakė, kad tikisi (ir aš tikiuosi), kada tas bus ar bus, o čia jau būtų užtikrinta, būtų įpareigojimas, paskui būtų galbūt perkeltas į kitą įstatymą. Aš manau, kadangi tas įstatymas jau dabar bus priimtas, norėtųsi, kad žmonėms jau dabar būtų geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar A.Balsienė. Prašom, kolege.

A.BALSIENĖ. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pritarti, kad palaikytume E.Žakario siūlymą, nes kai bus priimtas ir atsiras jau kitame įstatyme suformuluotos pastabos, tada bus išbraukta iš šio įstatymo. Tiesiog dabar jau reikia balsuoti ir priimti.

PIRMININKAS. Supratome. Vis tiek turime balsuoti, nes reikalaujama balsuoti. Taigi prašom pasiruošti ir balsuojame dėl paskutiniosios kolegų J.Juozapaičio ir E.Žakario pataisos, kuriai komitetas iš principo nesipriešina, bet mano, kad čia ne šio įstatymo reguliavimo reikalas.

Už – 22, prieš – 13, 28 susilaikė. Nepritarta.

Dabar gausios kolegų V.Čigriejienės ir A.Matulo pataisos. Čia daliai pritarta, daliai nepritarta. Prašyčiau trumpai drūtai, pirmiausia dėl 29 straipsnio. Kiek aš čia supratau, gerbiamoji pranešėja, yra pritarta? Ar Seimas neprieštarauja, kad būtų pritarta tai pozicijai? Ačiū.

Dabar 2 straipsnio 31 dalis. Čia kaip tik nepritarta. Tada prašyčiau kolegą A.Matulą, kaip iniciatorių, tarti žodį.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mums su kolege V.Čigriejiene buvo labai daug galimybių komitete argumentuoti savo pasiūlymus, dėl daugelio pasiūlymų mums pavyko įtikinti ministerijos atstovus, jie sutiko. Kaip sakiau, iš 39 pritarta arba iš dalies pritarta 24. Mes dėl jų visų nenorime, kad būtų balsuojama, nereikalaujame. Tiesiog dar liko kelios nuostatos, su kuriomis mes nevisiškai sutinkame, bet mes tas pataisas pasistengsime pateikti priimti dar kartą įsigilinę. Dabar dėl visų nereikalaujame balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiklausyti, koks…

A.MATULAS. Taupome Seimo laiką.

PIRMININKAS. Konstruktyvus pasiūlymas. Kolegos V.Čigriejienė ir A.Matulas sutinka su ta redakcija, kokia yra pateikta pagrindinio komiteto, išskyrus tai, kad atskiras pataisas jie pateiks priėmimui, kuris bus kovo mėnesį, t.y. pavasario sesijoje. Ar Seimas tam pritaria? Mes iš tikro gerokai sutaupome, nes čia net keli puslapiai pataisų. Daliai pataisų pritarta, daliai nepritarta, ir išties mes judėsime greičiau. Ir, gerbiamoji pranešėja, pagal mano popierius dabar yra kolegų G.Šileikio ir V.Čepo siūlymai. Nematau jų, gal tada, gerbiamoji pranešėja, jūs tarkite žodį, o Seimas apsispręs su kitų Seimo narių pagalba. Prašom. Dėl 2 straipsnio 9 dalies.

D.MIKUTIENĖ. Taip. Komitetas nepritarė siūlomai pataisai, kad farmacijos praktika, farmacijos specialistų atliekama farmacijos veikla… t.y. siūloma nauja farmacijos specialistų sąvoka, kuri visiškai iškrinta iš konteksto, nes tuo išbraukiami vaistininkai ir farmakotechnikai, ir tai negali būti įtvirtinama projekte, nes mes jau esame apsisprendę dėl jų kompetencijos ir pavadinimo, tai yra skirtingo išsimokslinimo lygio, specialybių atstovai ir t.t. O vaistininkų veiklą reglamentuoja daugelis Europos Parlamento 1985 metų direktyvų, t.y. 432, 433 ir kitos. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Matulas dėl šitos pataisos? Ne. Mielieji kolegos, nematau, kad norėtų kas daugiau kalbėti, ar galime bendru sutarimu nepritarti, t.y. pritarti pagrindinio komiteto… Ne? Reikia balsuoti. Gerai. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame pirmajai kolegų G.Šileikio ir V.Čepo pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 7, prieš 9, susilaikė net 49. Nepritarta. Antra pataisa dėl farmacinės paslaugos apibrėžimo.

D.MIKUTIENĖ. Jau nebetenka prasmės…

PIRMININKAS. Tai ir antra, o trečia?

D.MIKUTIENĖ. Toliau reikia.

PIRMININKAS. Prašom tada referuoti trečią pataisą įstatymo 4 straipsniui. Dėl teisės verstis farmacijos praktika.

D.MIKUTIENĖ. Kolegos siūlo, kad teisę verstis farmacijos praktika turi tik vaistininkai ir farmakotechnikai, turintys atitinkamas vaistininko ar farmakotechniko praktikos licencijas. Toliau tai yra traktuojama kaip farmacijos praktikos licencija. Jie vaistininko praktikos licenciją išbraukia ir siūlo visur keisti „farmacijos“. Tai iš esmės keičia daugelį nuostatų, dėl kurių komitetas yra pritaręs, ir kartoju, kad tai yra suderinta su Europos Sąjungos direktyvomis. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar irgi reikalaujate balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti, balsuojam už trečiąjį kolegų liberalų siūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.

Už – 9, prieš – 9, susilaikė 43. Nepritarta.

Ketvirtasis siūlymas išbraukti 5 straipsnį ir atitinkamai pakeisti, ir t.t. Visą straipsnį. Gal, gerbiamoji pranešėja, trumpai. Jeigu tai nesusiję su ankstesniais.

D.MIKUTIENĖ. Čia jie visi yra susiję toliau, kur eina… Apie ką jūs kalbate?

PIRMININKAS. Žodžiu, mes jau dėl šių dalykų apsisprendžiame ir… Aišku.

D.MIKUTIENĖ. Tik reikėtų dabar mums balsuoti, ar išbraukiame įstatymo 71 straipsnio 5 dalį.

PIRMININKAS. Ir dėl penkto siūlymo, ir dėl šešto 71 dabar, taip?

D.MIKUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Taigi ketvirtas ir penktas siūlymai atkrinta. Šeštas – išbraukti įstatymo projekto 71 straipsnio 5 dalį. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes jau balsavome ir apsisprendėme dėl tos formuluotės, t.y. dėl teisės dirbti farmakotechnikams iki 2015 metų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu mes jau balsavome, tada irgi nereikia balsuoti. Atkrinta. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes išnagrinėjome didžiąją dalį pataisų, bet dabar, minutėlę, ne viskas, dar yra pataisos, kurios buvo pateiktos vėliau, ir čia kiekvienu atveju reikia 10 Seimo narių balsų. Tai dabar aš siūlau geranorišką teikimą. Ar galime iš karto laikyti, kad kiekvienam siūlymui yra 10 balsų? Ar reikia kiekvieną kartą balsuoti? Galima su tuo sutikti? Gerai. Tai iš eilės bent čia taip matyti pagal… ar pagal datas sudėliota. Pagal datas pirmoji yra A.Balsienės pataisa 76 straipsnio 5 daliai. Prašyčiau autorės referuoti.

A.BALSIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad pritartumėte šiai pataisai, nes farmakotechnikai, kurie įgis dar didesnę praktiką iki 2016 metų ir įgis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, galės verstis farmacijos praktika savarankiškai. Todėl tai yra žmonėms… jie moka dirbti ir galės save realizuoti šiame darbe. Tuo sukelsime nepasitenkinimo, kad mes esame neobjektyvūs ir skriaudžiame žmones.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Vilkas, matyt, pritaria pataisai. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Na, kai nebuvo pritarta mano pasiūlymui… Šis mano siūlymas yra kaip kompromisas dabartinei nuostatai, kuri yra įstatyme. Juk supraskite, parašyta labai aiškiai: iki 2016 metų jie galės dirbti, bet nuo 2016 metų farmakotechnikai, šioje dalyje nurodyti asmenys, galės teikti farmacines paslaugas tik baigę išlyginamąsias studijas Kauno kolegijoje ir gavę farmakotechniko aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą. Tai jeigu jie tiks, bus kvalifikacija tokia, kad jie galės teikti paslaugas, tai kodėl jiems neleisti? Aš nieko nesuprantu. Aš siūlau pritarti gerbiamosios kolegės siūlymui ir man atrodo, mes tikrai surasime kompromisą, kur nebus nuoskaudos nei vieniems, nei kitiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Žymantas. Kita nuomonė.

M.ŽYMANTAS (DPF). Vėl grįžtame prie tos pačios diskusijos. Yra aukštasis universitetinis ir aukštasis neuniversitetinis. Universitetas rengia farmacininkus, vaistininkus ir jie mokosi penkerius, šešerius metus, o čia trejus su puse metų. Palyginimui tai tas pats, kai medicinos seselė baigia Kauno kolegiją, o mes jai neleidžiame dirbti gydytoja. Kiek ji mokytųsi ir kiek būtų… skirkime tas dvi struktūras, dvi aukštąsias mokyklas ir negali jie būti lygiaverčiai partneriai teikiant šias paslaugas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėja.

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritaria. Iš tiesų labai daug diskutavome, įvertinome visus galimus variantus, bet komitetas tam nepritarė. Mes tada būtume neobjektyvūs ir neteisingi asmenų, kurie įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar pritariame kolegės A.Balsienės siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.

Už – 20, prieš – 7, 37 susilaikė. Nepritarta.

Toliau kolegos E.Klumbio siūlymas 2 straipsnio 69 punktą apie vaistinių preparatų reklamą išdėstyti kitaip. Kolega E.Klumbys – autorius.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Aš kalbėdamas diskusijose pasakiau, kad dabar esanti projekte 2 straipsnio 69 punkto redakcija yra korupcinė, nes šioje redakcijoje parašytas toks dalykas, kad gydytojų dalyvavimas konferencijoje, gyvenimas viešbučiuose yra apmokamas. Tai nėra reklama. Tai yra atviras papirkinėjimas, ir dėl to aš siūlau labai aiškiai ir trumpai parašyti, kas yra vaistinių preparatų reklama. Tai yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie vaistinius preparatus, skatinanti juos įsigyti ir vartoti. Aš manau, kad yra aiškiai ir trumpai parašyta, kas yra reklama.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. J.Veselka nori paremti tokią trumpą išraišką.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stebint tai, atrodo, kad sveikas būsi, jeigu valgysi tik visokius vaistus. Kitaip sveikas nebūsi. Todėl žinant žmonių psichologiją, iš tikrųjų intensyvi reklama: koks geras vaistas, jeigu tu vartosi, būsi sveikas, neigiamai veikia visuomenę, o pelnus gauna farmacijos kompanijos. Vaistai yra beveik narkotikas. Todėl turi gerai žinoti tik specialistai, kurie išmano gydymą. Jie galėtų rekomenduoti pirkti tam tikrus vaistus sergančiajam, o ne kad visi lakstytų ir pirktų vaistus. Todėl aš labai teigiamai vertinu E.Klumbio pasiūlymą. Tai sumažintų korupciją, tai iš tikrųjų vaistų ir įvairių dotacijų iš valstybės pareikalautų mažiau. Būtų skiriami tie vaistai, kurie iš tikrųjų žmogui reikalingi, būtų ne masinis vartojimas, nes paskui prie jų priprantama. Todėl siūlau palaikyti gerbiamojo E.Klumbio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Supratom. Gerbiamoji pranešėja.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu jums labai atsakingai pasakyti. Šis apibrėžimas, įrašytas į 2 straipsnio 69 punktą, ir jo devyni punkteliai išdėstyti, yra žodis žodin nukopijuotas nuo Europos Sąjungos direktyvos. Europos Sąjungos direktyvoje yra aiškiai apibrėžta, kas yra reklama. Tai yra labai griežti reikalavimai, apibrėžti visi atvejai, kokie tik įmanomi, kad nebūtų daroma jokių išimčių, jokių išlygų. Man tada kyla klausimas. Kolegos E.Klumbio pateikta formuluotė kaip tik sukuria precedentą apeiti. Iš tiesų tai yra tik direktyvinė nuostata. Jeigu jūs netikite manimi, prašau, sėdi ministerijos atstovai, sėdi Vaistų kontrolės tarnybos vadovas gerbiamasis Mindaugas Plieskis, galite išgirsti jų patikinimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ne, jau daugiau…

D.MIKUTIENĖ. Komitetas nepritarė kolegos E.Klumbio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Prašau?

D.MIKUTIENĖ. Nepritariame kolegos E.Klumbio…

PIRMININKAS. Suprantama. Dabar balsuosim. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuojam, ar pritariam kolegos E.Klumbio siūlymui 2 straipsnio 69 punktą išdėstyti kitaip. Pagrindinis komitetas nepritarė.

Už – 20, prieš – 10, 37 susilaikė. Nepriimta. Dabar iš eilės kolegos E.Žakario siūlymai 35 ir 76 straipsniams. Kiek suprantu, čia yra skirtingi dalykai. 35 straipsnis yra dėl vaistinių filialų, steigiamų po šio įstatymo įsigaliojimo. Jeigu gerbiamasis E.Žakaris tebesilaiko savo nuomonės, prašom išdėstyti.

E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Dėl vaistinių filialų, steigiamų po įsigaliojimo, yra mūsų su J.Oleku pataisa. Jai iš dalies yra pritarta.

PIRMININKAS. Tai sutinkate su tuo?

E.ŽAKARIS. Taip.

PIRMININKAS. Seimas neprieštarauja? Pritarta. Tada antras jūsų siūlymas yra 76 straipsnio 2 dalies pakeitimas dėl tam tikro straipsnio dalies ir kai kurių straipsnių įsigaliojimo nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

E.ŽAKARIS. Komitetas šiandien pritarė ilgesniam laikotarpiui – iki 2010 metų. Manau, kad tai yra neesminis ginčas, todėl pritarčiau komiteto nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, taip? Tai tada Seimas, manau, neprieštarauja. Sutinkam, klausimas išspręstas.

Dabar yra kolegų J.Oleko ir E.Žakario dar didesnė grupė siūlymų. Pradėsim nuo 35 straipsnio 13 dalies. Ar jau buvo šitas? Gerai. 76 straipsnio papildymas. Irgi buvo. Taip. Tvarka. Dėl 35 straipsnio, man atrodo, mes dabar kaip tik sprendėme. Ar čia visos nuostatos, ar ne? Gerbiamoji pranešėja?

D.MIKUTIENĖ. Taip, visos.

PIRMININKAS. Taip?

D.MIKUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Tada lyg ir visos.

D.MIKUTIENĖ. Ne, yra dar kolegos A.Endzino ir mano.

PIRMININKAS. Ne, aš čia kalbu apie kolegų J.Oleko ir E.Žakario siūlymus.

D.MIKUTIENĖ. Taip, čia visi.

PIRMININKAS. Jau visi? Tvarka. Ačiū. Dabar imam kitus siūlymus. Dar E.Žakario siūlymai. Ar čia jie persidengia?

D.MIKUTIENĖ. Persidengia.

PIRMININKAS. 35, 38, 39 ir 57. Iš tikro taip? Ačiū. Ir kolegos A.Endzino dėl 57 straipsnio 1 ir 2 dalių. Prašyčiau autorių tarti žodį.

A.ENDZINAS. Dėkoju. Iš tikrųjų siūlymo esmė yra tokia. Šiandien į Lietuvą įvežama iš tikrųjų gana daug vaistų. Tačiau kartais susiklosto tokios situacijos, kad to vaisto, kuris reikalingas sergant viena ar kita retesne liga, kuria serga, tarkim, 10 ar 15 žmonių Lietuvoje, Lietuvoje nėra. Jį įvežti ekonomiškai neapsimoka. Kartais netgi įvežimo sąlygos yra tokios, kad jį reikia transportuoti specialiomis sąlygomis. Todėl ši mano pataisa „atrištų“ tam tikrus ekonominius svertus šių vaistų, ypač retų vaistų, kurių reikia retesnėmis ligomis sergantiems vaikams ar suaugusiesiems, jų įvežimo ekonominį pagrindimą. Kartu padėtų tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų šiandien patenka į labai keblią situaciją ir kartais negali gauti gyvybiškai būtinos pagalbos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Žakaris norėtų papildyti ar ne? Tuoj, minutę. Nekalbėsit? Gerai. Tada pranešėja. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir nepritarė. Mes šia tema jau diskutavome, dėl maksimalių kompensuojamų vaistų kainų ir dėl kainodaros. Prašau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume kolegos A.Endzino siūlymams 57 straipsniui, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė?

15 – už, 7 – prieš ir 32 susilaikė. Nepritarta. Dabar, kiek supratau, yra pačios kolegės pranešėjos D.Mikutienės siūlymai. Prašom sakyti, kam jūs, kaip pagrindinis komitetas, pritariate. Ar čia yra kokių nors problemų? O tada aš klausiu Seimo, ką darom. Pirmiausia yra siūlymai dėl 35, 41, 51 ir 76 straipsnių. Ar komitetas viskam pritaria?

D.MIKUTIENĖ. Taip, komitetas viskam pritaria. Aš labai trumpai galiu pasakyti dėl 41 straipsnio, t.y. kad vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos apsaugos ministro supaprastinta tvarka. Mes visi puikiai žinom susirūpinimą dėl kaimo vaistinių ir kad valstybė ir savivaldybės gali taikyti mokesčių rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti kaimo vietovėje esančias vaistines. Tai yra subalansuota pozicija.

Taip pat dėl įsigaliojimo. Mes jau šiandien diskutavom ir kalbėjom, kad vaistinės ir filialai, įsteigti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir neatitinkantys nustatytų reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.

Taip pat komitetas pritarė mano pataisai, kuri yra parengta pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymą, kad būtų išbraukta 51 straipsnio 6 dalis, t.y. išlyga, sudaranti galimybę farmacijos specialistams įteikti simbolines dovanas medikams. Komitetas pritarė ir tai yra išbraukta.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas pritarė savo pirmininkei, ar ir Seimas gali pritarti, ar reikia dėl tų atskirų pasiūlymų balsuoti? Nereikia? Ačiū. Tai viena grupė. Visos trys grupės, taip, pirmininke?

D.MIKUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Tai tada ir sausio 12 d. registruotai irgi pritariam, ir sausio 13 d. įregistruotai pritariam. Tai yra visos pataisos, gerbiamieji kolegos. Dar palaukit, čia yra dar papildomų dalykų. Čia tiesiog suvestinis protokolas?

D.MIKUTIENĖ. Taip, čia suvestinis protokolas.

PIRMININKAS. Aišku. Atrodo, viskas. Aš pasitikrinau, kad būtų aišku ir kad nesuklystume. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, ar pritariame po svarstymo? Primenu, ką sutarėme, atsiklausiame STT prieš pateikdami. Prieš pateikdami priimti. Kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Kaip, matote, kolegos, pataisų buvo ne tiek daug. Mes gana sklandžiai didžiajai daugumai jų pritarėme. Visiems STT siūlymams pritarėme. Jeigu pritarsime po svarstymo, jeigu vėl kreipsimės į STT, kad ji papildomai įvertintų šio įstatymo projektą, kuriam pritarsime, tikiu, po svarstymo, siūlau pritarti. Dar kartą sakau, jau visi gyvena tuo naujuoju įstatymu ir reikėtų pradėti jį svarstyti ir pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas turi kitą nuomonę. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Man sunku prisiminti, kai buvo tiek daug pataisų, toms pataisoms, kurioms komitetas nepritarė, Seimas nepritartų. Mano išvada: arba čia niekas neįsigilino, arba apskritai supranta, kad vaistininkų, farmacininkų nuomonei būtų sunku oponuoti. Manau, įstatymas vertas dėmesio, reikėtų dar paanalizuoti, galbūt priimant taip ir bus. Todėl aš susilaikau dėl pritarimo įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ar jūs būtinai reikalaujate balsuoti, ar galima bendru sutarimu? Balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Balsuojame, ar pritarime po svarstymo naujajam Farmacijos įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom nesiskirstyti. Dar svarbūs klausimai iki pietų pertraukos. (Balsai salėje: „Kada pavalgysim?“, „Jau pietų pertrauka“.) Spėsime, kai kurie ir taip formų neišlaiko.

43 – už, 3 – prieš, 29 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Dėkoju komitetui ir visiems kolegoms, kurie taip aktyviai dalyvavo nagrinėjant šį klausimą.

Gerbiamieji kolegos, nors aš jau kalbėjau ir lyg ir susitarėme, bet vis tiek formaliai, ar pritariate, kad dar kartą kreiptumės į STT, bet kai komitetas suredaguos projektą pagal pataisas. Sutinkame? Ačiū.

Kolegos, dabar turėtų būti kompleksinis 5 klausimas, bet pagrindinis komitetas neišnagrinėjo kai kurių svarbių pataisų, todėl turėtume šį klausimą nukelti kitam posėdžiui, t.y. ketvirtadieniui. Sutinkame? Prašom nesiskirstyti, dar yra du klausimai. Kodeksą nukeliame į ketvirtadienį.

Seimo nutarimo „Dėl Sausio 13-osios agresijos 15-ųjų metinių“ projektas Nr.XP-1033(2) (svarstymas)

Dabar yra darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sausio 13-osios agresijos 15-ųjų metinių“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Prašom į tribūną. Čia yra antras dokumentas.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, mūsų komitetas sausio 13 dieną svarstė siūlomą projektą ir, turėdamas omeny tai, kad jau yra priimtas pareiškimas tuo klausimu, kuris savo turiniu platesnis už siūlomą nutarimą, ir kad pagal protokolinį nutarimą tas pareiškimas yra perduodamas Rusijos Dūmos pirmininkui, siūlo antro panašaus pobūdžio dokumento nepriimti, matyt, tai būtų neprasminga ir netikslinga. Todėl komitetas nutarė atmesti šį projektą, prisimindamas seniai žinomą Kinijos siunčiamų pareiškimų Taivanui praktiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Nematau. Kolega E.Vareikis. (Balsai salėje) Aš pradėjau nuo tų, kurie prieštarauja. Kolega E.Vareikis. Nematau. Tada Petras… O, atsiprašau, kitame kampe. Kolega E.Vareikis. Prašom. Čia dabar mes iš tikrųjų kalbame dėl pagrindinio komiteto nuomonės. Jūs teisingai užsiregistravote, nes jūs, matyt, prieš pagrindinio komiteto nuomonę. Prašom.

E.VAREIKIS (TSF). Labai ačiū. Komitetas šį dokumentą svarstė labai skubotai netikėtai sukviestame posėdyje. Mes turėtume pretenzijų, kad iš anksto nebuvome visi sukviesti. Bet norėčiau kalbėti dėl esmės. Tai tikrai ne toks pat dokumentas ir tikrai ne Taivano ir Kinijos santykių klausimas. R.Juknevičienės pateiktame projekte buvo ir tokių dalykų, kurie, deja, iš pono J.Karoso dokumento išnyko. Mes primygtinai prašėme, kad šis dokumentas būtų nagrinėjamas ir kad būtų nepritarta tai komiteto nuomonei. Kiek atsimenu, balsų pasiskirstymas buvo labai nedidelis, t.y. trys prieš keturis ar keturi prieš tris, nežinau, kaip pasakyti. Nenorėtume pritarti tam, ką komitetas nutarė.

PIRMININKAS. Supratau, gerbiamasis kolega. Dabar nuomonė už – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, jau iš tiesų pavėlavome, nes šiandien ne sausio 13-oji, o sausio 16 diena. Tai gal Vasario 16-ajai tą dokumentą pasilikime? Ir išvakarėse priimtume, gal kiek pakoreguotume ir gal tiktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti, nes čia yra siūlymas atmesti, tai mes turime iš karto balsuoti. Tai yra tie, kurie pritariate pagrindinio komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už. Kurie manote kitaip, kitaip balsuojate. Balsavimas pradėtas. Už – už komiteto nuomonę atmesti, už kitą nuomonę – kitas mygtukas.

Už – 18, prieš – 23, susilaikė 10. Taigi pagrindinio komiteto nuomonei nepritarta. Šiuo atveju arba sudarome darbo grupę, arba atiduodame kitam komitetui. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau sudaryti Seimo darbo grupę. Galbūt mes ir daugiau problemų aptartume šioje rezoliucijoje. Pavyzdžiui, kad Vyriausybės darbotvarkėje būtų šis klausimas. Čia iš tikrųjų galime tų pareiškimų ir nutarimų priimti ne vieną, bet jeigu Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, susisiekdama su aukštais Rusijos pareigūnais, nesivadovaus mūsų nuostatomis, tai, be abejo, naudos iš tų pareiškimų bus nedaug. Galėtume šį dokumentą padaryti dar stipresnį ir svarbesnį. Siūlyčiau sudaryti darbo grupę.

PIRMININKAS. Gerai. Gal ir geras siūlymas. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš taip pat pritarčiau, kad būtų sudaryta darbo grupė. Tuo labiau kad ir aš esu pateikęs gana stiprių, rimtų pasiūlymų. Manau, būtų apsvarstyti ir mano pasiūlymai. Artėja Vasario 16-oji, taip pat labai svarbi data, ir mes galėtume ta proga parengti rimtą dokumentą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad būtų iš 9 Seimo narių, tada proporcijos būtų aiškios, ir sutartume. Dar kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti Seimui, kad nebuvo pritarta konformistinei laikysenai. Tai, kad dokumentas svarstomas po Sausio 13-osios, visiškai nekeičia esmės. Mes kaip tik nuolat turime rūpintis, o ne tik įvairiomis progomis, tais klausimais, kurie yra minime šiame kreipimesi. Aš tikrai pritarčiau sudaryti darbo grupę, gal nebūtinai iš 9 Seimo narių, gal galima ir mažiau, bet čia jau proporcijų klausimas, tiesiog darbas būtų lengvesnis mažesnei grupei, ir tą dokumentą parengti taip, kaip ir pridera.

PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom nenueiti nuo mikrofono. Iš tikrųjų tamstos mintis yra racionali. Mažesnė grupė – efektyvesnis darbas. Jeigu 9, tada būtų galima didžiausiai Darbo frakcijai duoti du narius toje grupėje, o visoms likusioms po vieną. Tada iš tikro būtų atstovaujama visoms frakcijoms skaičiuojant ir Mišrią Seimo narių grupę. Turime sutarti, ar 9, ar mažiau. Ar jūs sutinkate, kad būtų 9?

R.JUKNEVIČIENĖ. Sutinku. Man tai nėra esmė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, taip ir sutariame, kad didžiausia frakcija pateikia du kandidatus, visos kitos frakcijos plius Mišri Seimo narių grupė – po vieną Seimo narį. Jeigu spėjame šiandien po pietų, tai popiet, jeigu ne, ketvirtadienį iš ryto. Ar tinka? (Balsai salėje) Didžiausia, žinote, kuri yra – Darbo partijos frakcija. Prašom nepainioti. Čia jau kitas klausimas.

Mielieji kolegos, ar sutiktumėte, kad būtų išspręstas vienas procedūrinis klausimas, tai yra komitetų sudėties pakeitimas, o po to darome pertrauką? Posėdį pratęsti aš galiu jūsų neatsiklausdamas, bet, norėdamas palengvinti visiems darbą, aš kviesčiau kolegą G.Steponavičių trumpam papirmininkauti ir aš tada pateikčiau tą projektą, nors čia yra net keturi projektai. Aš jau nepretenduoju dabar teikti visus keturis, bet tą vieną reikėtų dabar. Jeigu iškart sutariame, gerai, o jeigu ne, tada vakariniam posėdžiui būtų galima pataisyti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 5, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-1053(2) (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo anonsuota, svarstome trečią rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną, vieną iš šio Seimo nutarimo projekto teikėjų. Registracijos Nr.XP-1053. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Iškart, gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, noriu pranešti, kad jums teikiamas antrasis patikslintas ir papildytas variantas. Čia jau kalbama ir apie Europos reikalų komitetą, nors persistumdo, arba perkeliami iš vieno komiteto į kitą, tiktai Valstiečių liaudininkų ir Mišrios Seimo narių grupės nariai, o komitetai, apie kuriuos kalbama – tai Aplinkos apsaugos, Europos reikalų, Kaimo reikalų ir Užsienio reikalų komitetai. Kai šie projektai, tai yra pirmas ir antras variantas, buvo pateikti, atsirado dar vienas siūlymas, tai yra kita, jau trečia frakcija – Socialliberalų frakcija – siūlo, kad kolega A.Sadeckas Europos reikalų komitete būtų pakeistas kitu šios frakcijos nariu – G.Jakavoniu. Aš siūlau atitinkamai šio nutarimo 2 straipsnį, arba bazinio nutarimo 5 straipsnį, papildyti ir šiandien priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori klausti. Pirmasis yra P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Česlovai, kadangi aš jau čia taip pereinu iš Kaimo reikalų komiteto į Užsienio reikalų komitetą, atrodo, pozicija lyg ir nesikeičia ir jau būsiu Užsienio reikalų komitete, bet kaip čia išeina mūsų valstybėje, kad aš turėsiu saugumiečio prašyti leidimo dirbti su slapta informacija?

Dar kitas dalykas. Jeigu kažkurį laiką neturėsiu informacijos, matyt, komitete dirbti nelabai galėsiu, bet turistauti tai galėsiu.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia įstatymas yra įstatymas ir pravardžiuoti aukštų pareigūnų tam tikrais žodžiais nereikėtų.

Dabar dėl darbo. Iš tikro, jeigu jūs neturite leidimo dirbti, tai svarstant kai kuriuos klausimus jūs negalėsite dalyvauti, o kitus klausimus galėsite nagrinėti. Jeigu komiteto vadovybė, pirmiausia profesorius, kurio aš dabar nematau, ir pavaduotojas, kurio irgi nematau, jeigu jie bus malonūs, žinoma, jus įtrauks į delegacijas.

PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Ten taip pat turi būti tam tikra rokiruotė. Jau kelintas svarstymas, ir vis dėlto ir aš, ir kolega V.Bogušis, ir kiti liekame nežinioje, dėl ko yra atidedamas tas klausimas ir kada bus sutvarkyti reikalai?

Č.JURŠĖNAS. Aš tariausi ir su vienos, ir su kitos – Liberalų frakcijos – vadovais ir jie aiškino, kad šį klausimą galutinai reikėtų spręsti kovo mėnesį, nors, man atrodo, nebūtų sunku iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausiantįjį, tai yra kolegą V.Čepą, išbraukti ir įtraukti į Sveikatos reikalų komitetą, o iš Sveikatos reikalų komiteto V.Bogušį perkelti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Bendras pozicijos ir opozicijos santykis nepasikeistų ir darbas būtų padarytas. Aš asmeniškai tokį siūlymą priimčiau, jeigu kiti neprotestuotų.

PIRMININKAS. Ką jūs turite minty – priimtumėte?

Č.JURŠĖNAS. Tai yra kad būtų papildytas šis nutarimo projektas. (Replika iš salės: „Gal dar nepildykite“.) Jeigu dabar nepildome, aš sakau, kad mes…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jūs, kaip Statuto žinovas, suprantate, kad tiktai raštu?

Č.JURŠĖNAS. Be abejo. Jeigu sutartume visi, tada popietiniam posėdžiui būtų pateikta raštu, bet kadangi kolega V.Čepas dabar sako, kad jam užtenka to, kad aš žinau ir kiti žino, galutinai tada spręsime kovo mėnesį. Vadinasi, dirbame pagal tuos tekstus, kurie pateikti. Tai yra antras variantas plius kolegos V.Karbauskio pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai išgirdau (tikiuosi, kad taip), jūs ką tik pasakėte, kad vietoje A.Sadecko į Europos reikalų komitetą pretenduoja G.Jakavonis. Teisingai išgirdau?

Č.JURŠĖNAS. Taip. Taip parašyta juodu ant balto.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokiu būdu dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nebus Europos reikalų komitete ir iš mūsų komiteto iš aukštų pareigūnų nė vieno nebus Europos reikalų komitete? Man tokie dalykai yra sunkiai suvokiami.

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad šiuo atveju mes čia turime tam tikrų keblumų, ir ne tik dėl šio komiteto. Ar kolega A.Sadeckas norėtų tarti žodį? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dabar yra užduodami klausimai, o ne polemika. Šiuo atveju aš siūlau vieną žanrą pabaigti ir tada pereisime prie kito. Viskas. Daugiau klausimų nebuvo, gerbiamasis Česlovai. Nebent norite pridurti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš tik noriu pridurti, kad iš tikro galutinai pavasario sesijoje mes turėsime dar pasitikslinti, nes turi būti ir frakcijų atstovai, ir komitetų atstovai. Iš tikro yra tokia Statuto nuostata, bet dėl šios nuostatos visiško įgyvendinimo yra ne tiktai šis keblumas. Jeigu mes priimtume dabar socialliberalų siūlymą, mes čia per daug nenusižengtume, jeigu jie taip labai pageidauja.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, eilės tvarka. Tam, kad tęstume procedūrą, reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Nėra norinčių vieningai pritarti po pateikimo. Taigi pirmoji – V.Aleknaitė-Abramikienė, nuomonė prieš.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Aš abejoju, gerbiamasis pirmininke, ar apskritai mes suprantame, ką čia svarstome. Pavyzdžiui, man neaišku ne tik tai, kodėl yra nuolat silpninamas Europos reikalų komitetas. Aš ne visai supratau ir kolegų liberalų problemų, kaip vienos frakcijos liberalą keičia kitos frakcijos. Čia galbūt taip buvo sutarta, bet mano manymu, kad yra labai daug nekorektiškų dalykų, tarp jų susijusių ir su Tėvynės sąjungos žmonėmis, kuriais yra tarsi manipuliuojama, visiškai neatsižvelgiama į frakcijos poziciją. Aš siūlyčiau jums atidėti šio projekto svarstymą ir dar visiems pasitarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, turime balsuoti. (Balsai salėje) Jūs nebent galite pasakyti nuomonę už. Gerai. Č.Juršėnas nori pasakyti nuomonę už pateikimo stadijoje. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad dėl Europos reikalų komiteto mes galutinai tikrai turėsime susitarti, plius dar dėl šio komiteto kai kurių vadovų vėliau. O dėl liberalų prašom neužmiršti, kad yra dvejopi liberalai, ir kai kuriuose komitetuose vienos frakcijos yra du atstovai, o kituose komitetuose atstovų nėra. Štai todėl juos reikia ir kilnoti. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo nutarimo projektui Nr.XP-1053.

Balsavimo rezultatai, gerbiamieji kolegos, yra: 22 – už, 18 – prieš, 16 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju ar galime bendru sutarimu nuspręsti grąžinti iniciatoriams, t.y. Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojui Č.Juršėnui, tobulinti? Ačiū. Apsispręsta dėl to taip pat bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis Juršėnai. Replika po balsavimo – L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai reikėtų apsispręsti dėl Europos reikalų komiteto būtent pagal Statuto reikalavimus. Kažkodėl vieniems reikalavimai yra, kad atstovautų visiems komitetams, kitą kartą nebėra. Tai vis dėlto čia reikėtų, kad bendra tvarka būtų labai konkreti ir aiški, todėl aš ir susilaikiau.

PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. 14.28 val., dabar yra pertrauka. Ar tikrų šiek tiek ilgesnė pertrauka ir posėdį pradėtume 15.15 val.? Pradedame 15 valandą, ar ne? Kaip numatyta, taip ir bus. Skelbiu šios dienos rytinį plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.