LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.138 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-562)
2006 m. sausio 11 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, komiteto nariai: R.Šukys, V.Aleknaitė-Abramikienė, P.Baguška, V.S.Draugelis, Č.Juršėnas, J.Pinskus, A.Sereika, A.Staponkienė, N.Steiblienė, V.Žiemelis, komiteto patarėjai: A.Kabišaitis, L.Zdanavičienė, D.Komparskienė, D.Latvelienė, J.Dirma, komiteto padėjėjos: B.Kovalenkienė, A.Jankauskaitė, kviestieji asmenys: Seimo narė D.Bekintienė, Teisingumo ministerijos atstovė A.Godienė, Lieuvos notarų rūmų atstovės D.Lukaševičiūtė, V.Majūtė
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertindami projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekte siūloma išplėsti notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginamų įgaliojimų sąrašą. Pažymėtina, kad šiuo metu seniūnai turi teisę tvirtinti tik tuos įgaliojimus, kuriems Civilinis kodeksas numato supaprastintą tvirtinimo tvarką (Civilinio kodekso 2.139 straipsnis). Tuo tarpu įstatymo projekte siūloma suteikti teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atkreiptinas dėmesys, kad šie įgaliojimai yra susiję su nuosavybės teisių įgijimu ir paskelbimu apie jas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra viešas ir jo duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Taigi, dėl nurodytus įgaliojimus tvirtinančių asmenų padarytų klaidų gali atsirasti neigiamos pasekmės ne tik įgaliotojui ar įgaliotiniui, bet ir tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl seniūnų veiksmų, tvirtinant įgaliojimus, turės atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų savivaldybės biudžeto išlaidų.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos yra analogiškos Notariato įstatymo 27(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-3534, kuriam buvo nepritarta 2005 m. sausio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 17 ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. balandžio 27 d. išvadoje, nuostatoms.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2.2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos:
Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XP-562, pažymi, kad projekte siūlomų pakeitimų turinio ES teisė nereglamentuoja.
Pastabų bei pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime.
2.3. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Komparskienės pastabos:
1. Atsižvelgiant į įgaliotinio atliekamų veiksmų – nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimo - reikšmę ir teisines pasekmes, notaro funkciją užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, reikalavimus, keliamus notarui dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, privalomo civilinės atsakomybės draudimo, siūlytina įstatymo nekeisti. Aiškinamajame rašte nurodytos problemos spręstinos bendradarbiaujant seniūnams ir notarų rūmams.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2. Projekto nuostatos siejamos su Notariato įstatymo 27-1 straipsnio papildymo įstatymo projektu XP-91. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 22 posėdyje Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą šį projektą atmesti. Analogišką Notariato įstatymo 27(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3534 buvo nuspręsta atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. balandžio 27 d. posėdyje.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1 |
Vilniaus universitetas
Projektui xp-91 |
Pateiktame projekte siūloma seniūnams suteikti papildomą teisę tvirtinti įgaliojimus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Siūloma pataisa motyvuojama tuo, jog siekiama sudaryti galimybę kaimų gyventojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus, nevykstant į notarų kontoras, įgalioti kitus asmenis tvarkyti namų valdų, pastatų, žemės bei kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisinės registracijos dokumentus. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog priėmus šią pataisą kaime žymiai paspartėtų namų valdų bei žemės sklypų teisinės registracijos procesas bei sumažėtų kaimo gyventojų išlaidos šiai procedūrai atlikti. Pateikti projekto rengėjų argumentai kelia rimtų abejonių ir yra nepriimtini. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog notarinės sandorių formos nustatymo būtinumą lemia kvalifikuotos teisinės pagalbos, surašant vieną ar kitą sandorį suteikimas bei valstybės teikiama garantija, jog patvirtintas sandoris atitiks įstatymo reikalavimus, o sandorio šalims bus išaiškintos teisinės pasekmės. Pagaliau, ypatingai svarbu yra tai, jog notaras asmeniškai atsako už savo kaltais veiksmais padarytą žalą dėl to, kad sandoris bus pripažintas negaliojančiu ar pan. Notaro atsakomybė yra privalomai draudžiama. Kalbant apie seniūnų teisę atlikti notarinius veiksmus, ypatingai tais atvejais kai jie yra susiję su disponavimu nekilnojamuoju turtu, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog tik absoliuti mažuma šių pareigūnų turi teisinį išsilavinimą apskritai. Be to, už jų veiksmais padarytą žalą atsakytų ne jie patys, o valstybė, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, jog iš asmenų neturinčių teisinio išsilavinimo negalime tikėti kvalifikuoto atliekamų veiksmų pasekmių išaiškinimo ir teisiškai korektiško teksto surašymo. Dėl šios priežasties galima teigti, jog teikiama pataisa sukels daugiau problemų nei duos realios naudos. Projekto aiškinamajame rašte išvardinti tikslai nebus įgyvendinti ir dėl to, jog kalbama tik apie įgaliojimą registruoti daiktinę teisę. Tad akivaizdu, jog asmuo vis tiek turės vykti pas notarą siekdamas sudaryti daiktinės teisės perleidimo sandorį. Tokiu atveju nekils ir minimos problemos, kadangi tuo pačiu asmuo galės patvirtinti ir norimą įgaliojimą. Akivaizdu, kad patį sandorį parengti ir tvirtinti gali tik notaras, kadangi tam reikia nemažai specialių žinių ir to įsakmiai reikalauja CK 1.74 str. Priėmus pateiktą projektą iškiltų reali grėsmė piktnaudžiavimui teise bei visos civilinės apyvartos, nekilnojamojo turto sferoje, teisėtumo garantijai. Dėl minėtų priežasčių galima teigti, jog siūlomas projektas yra nepriimtinas, o jo priėmimas gali sukelti neigiamų pasekmių mažinant nekilnojamojo turto apyvartos teisėtumo garantijas bei apsunkinti valstybės biudžetą papildomomis išlaidomis dėl nekvalifikuoto ne specialistų darbo pasekmių.
|
Pritarti |
|
|
2 |
Notarų rūmai
Projektui xp-91 |
Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su pateiktu Notariato įstatymo 27¹ straipsnio papildymo įstatymo projektu, seniūnų kompetencijos plėtimui nepritaria. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaru gali tapti tik teisinį išsilavinimą, praktinio darbo stažą turintis nepriekaištingos reputacijos asmuo, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir laimėjęs viešą konkursą bei atitinkantis kitus įstatymo numatytus reikalavimus. Notarų atsakomybės privalomasis draudimas užtikrina, kad vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala bus atlyginta. Notaro veikla grindžiama nepriklausomumo, nešališkumo, notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo ir kitais teisiniais principais. Tuo tarpu seniūnams nekeliami nei teisinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei privalomojo draudimo ir kiti reikalavimai, kurie yra nustatyti notarams. Seniūnams suteikta teisė atlikti tik visai nesudėtingus notarinius veiksmus, tarp jų – tvirtinti įgaliojimus, kuriems pagal Civilinio kodekso 2.139 straipsnį taikomas supaprastintas patvirtinimas. Įgaliojimų, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrindu atlikti veiksmai gali pakeisti įgaliotojo teisių į nekilnojamuosius daiktus turinį ir apimtį. Netinkamai juos parengus ir patvirtinus, gali atsirasti žymi žala, todėl seniūnai tokių notarinių veiksmų atlikti neturėtų. |
Pritarti |
|
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
|
|
1 |
Lietuvos savivaldybių asociacija
Projektui xp-91 |
Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su pateiktu Notariato įstatymo 271 straipsnio papildymo įstatymo projektu ir jam pritaria. Palaikome įstatymo projekte siūlomą įteisinti nuostatą, pagal kurią seniūnai turėtų teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Žinant, kad kai kuriose savivaldybėse šiuo metu dirba tik po 1-2 notarus, tai palengvintų kaimų gyventojams, nevykstant į notarų kontoras, įgalioti kitus asmenis tvarkyti namų valdų, pastatų, žemės bei kito nekilnojamo turto nuosavybės teisinės registracijos dokumentus, sumažintų tam reikalingas išlaidas, paspartintų nekilnojamų daiktų ir nuosavybės teisių į juos teisinės registracijos procesus. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnio redakcija suteikia teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išlaidoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbtą supirktą žemės ūkio produkciją gauti. Savo esme įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nesiskiria nuo tų įgaliojimų, kuriuos patvirtinti leidžia šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnio redakcija. Tai – dokumentas, kuriuo asmuo išreiškia valią sudaryti sandorį per atstovą. Tiek notarai, tiek ir seniūnai, tvirtindami tokį įgaliojimą, privalo išaiškinti asmenims šio dokumento teisinę galią ir sukeliamas pasekmes. Tokiam dokumentui patvirtinti visiškai nereikalingas aukštasis teisinis išsilavinimas, specialūs kvalifikaciniai reikalavimai bei privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Šie reikalavimai būtini nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių tvirtinimui, o tai atlieka tik notarai. Nekilnojamų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre reikia laikyti sandorį užbaigiančiu etapu, užtikrinančiu turto savininko teisių apsaugą, kurį atlikti galima įgalioti kitą asmenį. Manome, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnyje įteisinus teisę seniūnams tvirtinti aukščiau minėtus įgaliojimus, būtina papildyti atitinkama nuostata Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.138 str. 2 dalį.
|
Nepritarti |
Atsižvelgtina į kitas projektui pareikštas pastabas |
|
2 |
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija
Projektui xp-91 |
LR Vyriausybė 2003 03 03 nutarimu Nr. 278 “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Sąrašo patvirtinimo” patvirtinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Pagal šio dokumento 2 punktą seniūno vedama ūkio knyga ir seniūno išduota pažyma sudaro teisinį pagrindą registruoti nekilnojamąjį turtą. LR Vyriausybės 2005 01 13 nutarime Nr. 17 “Dėl LR Notariato įstatymo 27-1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-3534” rašoma: “Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.” Ši nuostata mums nesuprantama: seniūno vedama ūkio knyga ir jo išduota pažyma sudaro teisinį pagrindą registruoti nekilnojamąjį turtą, o seniūno patvirtintas įgaliojimas mažintų teisių ir interesų apsaugą. Nonsensas. Kaimuose yra dar daug teisiškai neįregistruotų namų valdų. Šių namų savininkai daugumoje yra senyvo amžiaus žmonės. Jiems problematiška, o dažnai ir dėl sveikatos beveik neįmanoma keletą kartų vykti į rajono centrą tvarkyti dokumentus. Žemės nuosavybės dokumentai ruošiami žemėtvarkos specialistų seniūnijose, o juos atsiimti reikia savivaldybės centre ar apskrityje. Sudaryta teisė seniūnams tvirtinti įgaliojimus, nekilnojamiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, palengvintų seniems kaimo žmonėms susitvarkyti savo nekilnojamąjį turtą. |
Nepritarti |
Atsižvelgtina į kitas projektui pareikštas pastabas. |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 382 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-562 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Atstovo sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.133 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalyje nustatyti įgaliojimai, kurie turi būti patvirtinti notarine tvarka. Reikalavimas patvirtinti įgaliojimą notarine tvarka reiškia didesnę atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kadangi notaras, tvirtindamas įgaliojimą, patikrina jo atitiktį įstatymui, sužino šalių valią, paaiškina joms šio sandorio prasmę, teisines pasekmes ir panašiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įgaliojimų, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrindu atlikti veiksmai gali pakeisti įgaliotojo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus turinį ir apimtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada, kokių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Visi šie atvejai skirti sudaryti galimybes dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenims, kurie dėl vietos, kurioje jie yra mėnesius ar metus trunkantį laikotarpį, specifikos objektyviai negali kreiptis į notarą. Tuo tarpu įstatymo projekte numatytu atveju rajono savivaldybių gyventojai nėra izoliuoti ir objektyviai turi galimybę nuvykti pas notarą. 2. Notaro pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šios funkcijos svarba rodo, kad notaru gali tapti tik Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, t.y. asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, nepriekaištingos reputacijos, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas užtikrina, kad notaro, jo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ir juridiniams asmenims padaryta žala, vykdant notaro profesinę veiklą, bus atlyginta. Tuo tarpu seniūnams nekeliami nei teisinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kiti reikalavimai, kurie nustatyti notarams. Netinkamai parengus ir patvirtinus įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, gali atsirasti žymi žala ir atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Įstatymui įgyvendinti gali prireikti papildomų savivaldybės biudžeto išlaidų tiek tuo atveju, jeigu savivaldybei tektų atlyginti žalą, tiek ir seniūno civilinės atsakomybės draudimo atveju. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti rajono savivaldybių seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti viešame registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. 3. Įstatymo projekte minimi rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai, tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose neapibrėžta seniūnijos gyventojo sąvoka, taigi neaišku, ar tai sietina su faktine gyvenamąja vieta, ar su gyvenamosios vietos deklaravimu. 4. Nurodoma, kad įstatymo projektą parengti paskatino ta aplinkybė, kad registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų kaimo vietovėje, registro tvarkytojas pripažįsta teisėtu pagrindu registruoti seniūnijos tvarkomos ūkio knygos įrašus ir seniūno išduotus dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, tačiau seniūnams nesuteiktos teisės tvirtinti įgaliojimus atstovauti turto savininkui registruojant nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Pažymėtina, kad registravimas viešame registre – tik vienas iš veiksmų, kuriuos asmuo turi atlikti siekdamas įteisinti savo nuosavybę į senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 dienos. Prieš registravimą turi būti susitariama dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, atliekami statinio kadastriniai matavimai, parengiami statinių planai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kita. Taigi įstatymo projekte numatyta seniūnų teisė tvirtinti seniūnijų gyventojų įgaliojimus registruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį neišspręstų aiškinamajame rašte dėstomų problemų. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas problemas padėtų spręsti geriau gyventojams teikiamos notarų paslaugos: rajonuose turėtų būti daugiau notarų, tobulesnė jų organizacinė veikla. |
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
|
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas |
1.Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą. 2.Teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginamų įgaliojimų sąrašą, t. y. suteikti teisę seniūnams tvirtinti įgaliojimus, kuriuos iki šiol tvirtina įstatymu įgalioti notarai. Fiziniai asmenys duotų įgaliojimus, patvirtinamus seniūnų, įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsižvelgiant į prieštaravimus logikai ir teisei, Vyriausybės ir Teisės departamento pastabas, siūloma nekeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo dėl aukščiau išvardintų priežasčių.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Žmogaus teisių komitetas |
1) iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui; 2) pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą ir CK 2.138 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: “4) rajono savivaldybių seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų) gyventojų įgaliojimai jų vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamo turto įregistravimu viešajame registre, patvirtinti tų savivaldybių seniūnijų seniūnų.” |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į pastabas siūloma projektą atmesti |
7. Komiteto sprendimas - projektą atmesti
Atsižvelgiant į įgaliotinio atliekamų veiksmų – nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimo - reikšmę ir teisines pasekmes, notaro funkciją užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, reikalavimus, keliamus notarui dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, privalomo civilinės atsakomybės draudimo, siūlytina įstatymo nekeisti. Aiškinamajame rašte keliama problema bus išspręsta Teisingumo ministerijos pasiūlytomis priemonėmis - rajonuose padidinus trūkstamą notarų skaičių bei daroma išimtimi - notaro veiksmų atlikimu ne notaro biure.
Projekto nuostatos siejamos su Notariato įstatymo 27-1 straipsnio papildymo įstatymo projektu XP-91. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 22 posėdyje Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą šį projektą atmesti. Analogišką Notariato įstatymo 27(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3534 buvo nuspręsta atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. balandžio 27 d. posėdyje.
8. Balsavimo rezultatai: 8 už; 3 susilaikė.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Sabatauskas, R.Šukys
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas