Keturiasdešimt
šeštasis (125) posėdis
2005
m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 22 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Kolegos, kviečiu pirmiausia registruotis. Kol registruojamės, pranešu du svarbius dalykus: iki 2005 metų rudens sesijos pabaigos liko 3, maksimumas 4 posėdžiai.
Antras dalykas. Rytdienos posėdžiai vis pučiasi ir pučiasi. Viskas priklausys nuo to, kaip mes dirbsime per šį vakarinį ketvirtadienio posėdį. Jeigu ko nors neužbaigsime, be abejo, rytdienos posėdžiai bus ilgesni. Pagal pirminį variantą buvo planuota nuo 10 iki 12 valandos.Pagal paskutinį variantą, kurį aš pasirašiau, jau iki 15.30 valandos. Kadangi Seimo narių vis tiek trūksta, manau, gerą žodį mums pasakys kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš visada stengiuosi, kad mano žodžiai būtų geri, o kaip jūs juos suprantate, štai čia yra kitas dalykas.
Noriu pasakyti, kad jūs, būdamas laisvamanis, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, turėtumėte atsižvelgti, kad mūsų Seime kaip niekad daug yra dailiosios lyties atstovių. Jų yra apie 30. Dauguma, absoliuti dauguma jų yra, sakysime, ne laisvamanės, bet pripažįsta Dievo buvimą, ką paliudijo priesaikos tekstas. Atsižvelgiant į tai, kad rytoj yra Kūčių išvakarės, o mūsų Seimo narėms reikia pasiruošti Kūčioms, vis dėlto siūlyčiau, kad mes rytoj posėdį baigtume ne vėliau kaip 14 valandą. Būkite geri, Seimo vadai, sudėliokite darbotvarkę taip, kad galėtume… mes, vyrai, galbūt šiek tiek laisvesni, bet mūsų damos turės ruoštis. Aš labai prašau į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai svarbus pareiškimas, iš kurio reikia padaryti kaip minimumą dvi, o gal net tris išvadas. Gerbiamasis kolega Klumby, mes su tamsta ir dar keletas čia esančių Seimo narių esame atsakingi, kad 1992 m. parengėme tokią Konstituciją, pagal kurią rudens sesija baigiasi kažkodėl 23 dieną, o ne 22 ar 21 dieną. (Balsai salėje) Tai šiek tiek tamstos sąžinė ramesnė, aš tai už ją balsavau, kaip ir dauguma tuometinių Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kai teikėme referendumui. Tai yra vienas klausimas.
Antras klausimas. Rytoj bus Seniūnų sueiga. Ta proga primenu Seniūnų sueigos nariams. Rytoj bus Seniūnų sueiga ir Seniūnų sueigai aš prašau valdybos narius, komitetų pirmininkus, frakcijų vadovus pasižiūrėti darbotvarkę, kuri jums, matyt, dabar išdalyta arba bus išdalyta. Jeigu jūs čia matote klausimų, kurių galime nenagrinėti, tai negailestingai siūlykite braukti, Seniūnų sueiga pritars, patvirtinsime trumpesnę darbotvarkę ir iš tikrųjų baigsime anksčiau, kaip siūlė E.Klumbys.
Ir trečias dalykas. Kolegos, aš labai prašau, nekalbėti dėl vedimo tvarkos, ypač kreipiuosi į kataliką Petrą. Ačiū. Suprato. Nekalbėti dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Taip. Keturi posėdžiai… Aš jūsų budrumą tikrinau, pasirodo, supratote, tai labai gerai, daugiau… Taip. Ačiū. Pasirodo, nereikia jūsų budrumo tikrinti. Prašyčiau, kad mes greičiau pereitume per pataisas ir, man atrodo, kad galėsime priimti. Prašom dar kartą registruotis. Iš rytinio posėdžio yra atidėti du klausimai. Siūlyčiau nagrinėti eilės tvarka, tai yra Radijo ir televizijos įstatymas. Prašom registruotis. Registruojamės. Registruojamės, kad būtų aišku, ar yra 71 Seimo narys. (Balsai salėje) Prašom nesijaudinti, pataisoms nereikia 71 balso. O per tą laiką, tikiuosi, ateis kiti Seimo nariai.
Gerbiamoji pranešėja, kolegos, dėmesio! Štai ateina keli Seimo nariai, ir, „akurat“, bus tiek, kiek reikia. Gerbiamoji kolege Pitrėniene, prašyčiau tada, kurios čia pataisos kliūna.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Iš dalies yra pritarta Seimo narės D.Teišerskytės siūlymui. Pritarta yra grupei…
PIRMININKAS. Minutėlę. Vis dėlto laikykimės tvarkos. Yra 1 straipsnis, tai yra nauja šio įstatymo redakcija. Paskui yra 2 straipsnis – „Baigiamosios nuostatos“. 1 straipsnis tai ir yra tas naujasis įstatymas. Dabar numeracijoje žiūrėsime pagal tą naująjį įstatymą.
1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Yra pastabų ar ne? Galime priimti? Priimta.
2 straipsnis – „LRT samprata ir statusas“. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. Ačiū. Jeigu taip dirbsime, tai tikrai ketvirto posėdžio nereikės.
3 straipsnis – „LRT veiklos principai“. Nėra pataisų? Ačiū. Priimta.
4 straipsnis – „LRT programų reikalavimai“. Yra kolegos E.Klumbio pataisa. Prašyčiau, kad jis tartų žodį. Ieškosime 29 remiančių. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nuostata, kuri dabar yra įtvirtinama bazinio 4 straipsnio 4 dalyje, yra tikrai nelogiška, nes tai, ką prieš tai pasakė gerbiamoji komiteto pirmininkė apie kūrinius, tų kūrinių apibrėžimas yra paimtas iš Visuomenės informavimo įstatymo. Tai yra visiškai kitas įstatymas. Mes galime sakyti, kad tai yra susiję įstatymai, bet tai yra kitas įstatymas.
Aš dar kartą noriu pakartoti, kad remiantis ano įstatymo nuostata, kas yra kūrinys, kad tai yra kinematografinis kūrinys, sukurtas kinematografinėmis priemonėmis, visų vaizdo klipų, kurie yra sukurti kinematografinėmis priemonėmis ir kuriuos transliuojant atliekamos dainos, pagal tokį apibrėžimą, visos dainos turės būti su subtitrais arba verčiamos į lietuvių kalbą. Manau, tai yra visiškai nelogiška. Dar kartą pabrėžiu, tai yra kūriniai, sukurti kinematografinėmis priemonėmis. Tai nėra koncertinė daina. Šioje situacijoje aš norėčiau, kad dar atsižvelgtume ir į Konstitucinio Teismo 1998 metų sprendimą, kuriame sakoma, kad viešame gyvenime yra privaloma lietuvių kalba.
Nacionalinė televizija yra transliuojama viešam gyvenimui. Todėl aš siūlau savo pataisą išdėstyti 4 straipsnio 4 dalyje, kad kino bei televizijos filmai yra transliuojami lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Gerbiamoji pranešėja, dabar tamstai bus suteiktas žodis. Kolegos, tylos! Paklausome, tada tikrai greičiau baigsime, o visus kalbėtojus prašau laikytis nustatyto limito. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
A.PITRĖNIENĖ. Seimas 20 dieną pritarė E.Žakario siūlymui, komitetas šiandien irgi pritarė E.Žakario siūlymui. Nepritarė gerbiamojo kolegos siūlymui.
Dabar dėl Visuomenės informavimo įstatymo, lyg ir nereglamentuojančio LRT, aš noriu jums pacituoti 1 straipsnio 2 dalį: „LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu“ ir t.t. Žodžiu, ta nuostata, kurią aš praėjusiame posėdyje minėjau dėl apibrėžimo, galioja ir LRT.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia kolegos E.Klumbio siūlymo nagrinėjimą? Prašom avansu netvirtinti.
13. Nenagrinėjame.
Dabar daugiau 4 straipsniui, atrodo, pastabų nėra. Ar galime jį priimti? Priimta. 5 straipsnis – „LRT teisės ir pareigos“. Čia yra kolegės D.Teišerskytės pastaba. Gerbiamoji Dalia, tamstai žodis.
A.PITRĖNIENĖ. Iš dalies buvo pritarta, tiktai truputėlį kartu su komitetu ir su gerbiamąja kolege mes pakoregavome formuluotę, kolegė pritarė, komitetas taip pat.
PIRMININKAS. Gerai, bet vis tiek mes formaliai turime užsitikrinti 29 balsus. Ar yra remiantys 29, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Remiantys? Gerai. Neremia? (Balsai salėje) Gerai. Tada aš prašyčiau, kad… Kolegė D.Teišerskytė. Prašom tarti žodį. Vieni rėkia taip, kiti taip, dabar suprask.
D.TEIŠERSKYTĖ (LF). Mielieji bičiuliai, aš norėčiau paprašyti jūsų tokios paslaugos. Manau, kad turi teisę ypatingais atvejais kreiptis į tautą ne tiktai valdančiosios daugumos žmonės, bet kartu ir opozicijos lyderis ar opozicijos atstovas. Tai yra labai paprasta, labai demokratiška pataisa, kurią prašau jūsų palaikyti.
A.PITRĖNIENĖ. Gal aš galėčiau perskaityti tą vietą…
PIRMININKAS. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ. …kuri yra pataisyta? Dabar skamba taip (visi paklausykite): „Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiko oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams“. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs leisite man pasakyti ne kaip posėdžio pirmininkui, ar galiu pasakyti vieną žodį kaip… Ne? (Balsai salėje) Paklausykite, dalykas, kuris dabar pasiūlytas, kad ir opozicijos lyderiui, yra labai svarbus. Tose šalyse, kuriose yra opozicijos įstatymai (pasirodo, yra tokių šalių), pagrindinė teisė yra ne komisijų sudarymas, o replikos teisė. Tai yra atsakymo teisė. Vadinasi, šis siūlymas taip, kaip suformulavo kolegė A.Pitrėnienė, man atrodo, yra priimtinas. Aš atsiprašau, kad tariau tokį žodį. (Balsai salėje)
A.PITRĖNIENĖ. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Tuo labiau, jeigu komitetas pritarė, ar reikia balsuoti? Galima pritarti? Pritariame. Taigi pritariame. Tada 5 straipsniui pritariame su ta pataisa, kurią referavo komiteto pirmininkė, o inicijavo kolegė D.Teišerskytė.
6 straipsnis – „Reklama programose“. Čia yra grupės Seimo narių siūlymas. Ar kolega S.Pabedinskas, ar kuris tars žodį? J.Dautartas. Prašom. Po to komiteto pirmininkė.
J.DAUTARTAS (TSF). Paspaudžiau.
PIRMININKAS. Dėl kolektyvinio siūlymo, kurį pateikė grupė Seimo narių. J.Dautartas.
J.DAUTARTAS. Mielieji kolegos, vis dėlto turime padaryti paprastą išvadą. Aš suprantu, kad reklamos procentas tampa labai politizuotu dalyku, o iš principo tai užtikrina mūsų visuomeninio transliuotojo kasdienes funkcijas, kasdienį jų darbą. Noriu pasakyti, kad vykdomajame rašte 80% komercinių pajamų yra naudojamos viešosioms paslaugoms ir tiktai 20% komercinių pajamų panaudotos rinkodarai, patalpų remontui, darbo vietoms atnaujinti. Tai yra labai svarbu. 5%, kurie palikti ir kolegų pasiūlymu, kaip ir buvo balsuota praėjusiame Seimo posėdyje, iš tikrųjų sukelia labai daug techninių kliūčių. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai artėja tokie dalykai kaip olimpinės varžybos, ir žiemos, ir vasaros, visos vaikų programos. Dar noriu pasakyti, kad televizija įgyvendino seną visų mūsų svajonę – yra antrasis kanalas, kanalas šeimai, kultūrinis kanalas, kuris neturi iš esmės jokios reklamos. Aš norėčiau pasakyti, kad reikėtų atmesti pirmojo kanalo, kaip mes (…) kokybę, kur yra subjektyvūs faktoriai, ir technines kanalo galimybes.
Dabar dėl to dalyko, kad visų biudžetas išaugo, tarp jų ir televizijos. Tai yra labai sąlyginiai dalykai, nes jeigu mes paimsime, kaip ir visur švietimui, kultūrai ir mūsų visuomeniniam transliuotojui tas biudžeto augimas yra labai labai menkas ir kuklus. Taigi prašyčiau atsižvelgti į įvairių frakcijų Seimo narių argumentus ir palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ. Šis siūlymas buvo analogiškas darbo grupės siūlymui ir komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis tiek aš turiu paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys… (Balsai salėje) Nėra? Tada prašom balsuoti. Ar yra 29, remiantys… Nagrinėjimas, o ne balsavimas. Ar yra 29, remiantys nagrinėjimą? (Balsai salėje)
40 – remiama. Ar, gerbiamieji kolegos, žiūrėdami į monitorius reikalaujate balsuoti dėl šios… (Balsai salėje) Reikalaujate? Gerai. Prašom. Kolega E.Pupinis dėl šios pataisos ar ne?
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes apsisprendėme, kad ta televizija ne iki galo visuomeninė. Visuomeninė ji būtų, jeigu mes įvestume abonementinį mokestį, o šiuo metu to mokesčio nėra. Mes, ko gero, patys būtume ne visai protingi, jeigu negalėtume suteikti teisės dalyvauti visuomeninei televizijai toje reklamos rinkoje ir patys iš savęs atimtume tuos pinigus. Vis dėlto yra kitos institucijos, kurios gali tikrinti laidų kokybę ir panašiai. Mes patys galime teikti siūlymus ir nemanau, kad mes turėtume atsisakyti papildomo finansavimo, kurį gautų iš tam tikrų kompanijų. Kodėl mes turime suteikti tam tikrą pirmenybę privačioms kompanijoms? Jeigu būtų visuomeninė televizija, būtų viskas suprantama, o dabar tikrai reikėtų palaikyti siūlymą šiek tiek padidinti tą finansavimą iš reklamos ir galbūt palaipsniui pereiti prie visai nereklaminės televizijos.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – kita nuomonė.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš visiškai užjaučiu ir suprantu konservatorius, bet kad ten toliau užsirašęs J.Karosas kalbėti, tai man nelabai aišku, kodėl jis remia, kad Lietuvos radijuje ir televizijoje būtų kuo daugiau reklamos. Turėkime nors vieną švaresnę televiziją, kad galėtume įsijungti ir normaliai, kaip žmonės, pažiūrėti be tų reklamų. Jeigu mes norime padaryti, kad būtų lengviau pragyventi ir valstybei mažiau kainuotų iš biudžeto išlaikyti visuomeninį transliuotoją, tai gal mes galėtume palengvinti ir Seimo gyvenimą? Galėtume tai, ką reklamuoja Lietuvos televizija, kas penkios minutės „Sobieski“ reklamą, čia, Seime, iškabinėti kokią „Marlboro“ reklamą, ir tikrai Seimas gautų nemažai lėšų ir mokesčių mokėtojams pigiau kainuotų išlaikyti Seimą. Tai yra konservatorių rinkimų štabas. Tai jų eteris, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Man atrodo, reikėtų apmokestinti Konservatorių partiją, kad ji kiek nors sumokėtų, nes iš tikro nėra nė vienos informacinės laidos, kad koks nors konservatorius nepakomentuotų kokio nors klausimo per šią televiziją. Tai man visiškai suprantama, nes Konservatorių partijos narys yra LRT direktorius ponas Kęstutis Petrauskis. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pasisakykime prieš reklamą. 5%, aš manau, tikrai užtenka. Tai nėra komercinė televizija, tai yra visuomeninis transliuotojas, jo funkcijos yra visiškai kitos nei komercinio transliuotojo.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar turėsime balsuoti iš tikro dėl labai svarbaus finansinio ir kitokio klausimo. Kolegos S.Pabedinskas, R.Žakaitienė, J.Dautartas, G.Steponavičius, D.Teišerskytė ir A.Monkevičius siūlo iki 10%. Pagrindiniame tekste yra iki 5%. Taigi mes dabar balsuojame už šią kolektyvinę pataisą, ar ją priimame, ar ne. Primenu, kad pagrindinis komitetas pritarė. Prašom balsuoti, kas už grupės Seimo narių pataisą. (Balsai salėje) Prašom neagituoti balsavimo metu.
Už – 48, prieš – 24, susilaikė 17. Pataisai pritarta. Dabar, kolegos, ar galim priimti visą 6 straipsnį su šia pataisa? Galim, ačiū.
Ir toliau pataisų nėra. 7, 8 straipsniui pataisų nėra. Galim priimti? Priimta.
II skyrius. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. III skyrius, irgi pataisų nėra. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo 2 straipsnis, t.y. „Baigiamosios nuostatos“, kad LRT administracinė komisija sudaroma ne vėliau kaip per 3 mėnesius po šio įstatymo įsigaliojimo. Galim pritarti? Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jau viskas ar dar jūs turite ką pasakyti? Ačiū.
Mielieji kolegos, dabar prašom dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? J.Karosas.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu…
PIRMININKAS. Vieną minutę, kolegos!
J.KAROSAS. …keletą pastabų dėl šių įstatymo pataisų. Aš manau, kad iš tiesų tos pataisos, kurios buvo padarytos, atliepia tą situaciją, kurią diktuoja mūsų realybė. Esminis momentas, kurį suprantu, tai kažkaip daugelis akcentavo, yra būtent reklamos apimtis, numatyta nacionaliniam transliuotojui. Aš labai gerai suprantu ir visi suprantam, būtų idealu, jeigu šiandien valstybė galėtų pakankamai finansuoti nacionalinį transliuotoją, kad jam nereikėtų, kaip žmonės sako, prisidurti iš pašalės. Deja, šiandien valstybė tokios galimybės neturi. Mes palaipsniui mažinam reklamos apimtį nacionaliniam transliuotojui. Manau, kad tai yra labai gerai. Manau, praeis metai, kiti ir problema bus išspręsta. Bet ši situacija, manau, adekvati tam, ką šiandien gali valstybė. Todėl aš siūlau palaikyti šias pataisas ir balsuoti už įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. H.Žukauskas. Kita nuomonė. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ne visai norėčiau su savo prieš tai kalbėjusiu kolega sutikti. Noriu pasakyti, kad realybė, deja, yra visai kitokia. Mes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Manau, jeigu visuomeninis transliuotojas gauna lėšų iš biudžeto, vadinasi, jis turi gyventi iš biudžeto. O komercinės televizijos gyvena iš reklamos. Jos iš biudžeto lėšų negauna. Todėl bet kuriuo atveju realybė yra tokia, kad mes ne tik nemažiname tos reklamos kiekio, bet mes atradome naują mechanizmą žiūrėti 5%, 10% ar visa kita. Lietuvos nacionalinis transliuotojas, televizija, yra visuomeninė televizija, ji, gaudama lėšų iš biudžeto, iš reklamos neturi gauti nė vieno cento. Tai yra komercinių televizijų uždarbio ir pragyvenimo paprasčiausia forma. Todėl, manau, šis įstatymas, kad ir pakoreguotas, ar 5%, ar 10%, yra neteisingas rinkos atžvilgiu. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū, pone pirmininke. Kolegos, netrukus turėsiu perimti pirmininkavimą, todėl, tikiuosi, suprasite, kodėl kalbu iš čia. Pasisakau už šį įstatymą, nes matau nemažai teigiamų poslinkių nacionalinio transliuotojo darbe. Su skolom susitvarkyta, atrastas deramas balansas atstovaujant skirtingus visuomenės interesus valdančiai svarbiai institucijai, taip pat, tai yra labai svarbu, po daugiau nei 5 metų nežinomybės ir kabančio klausimo dėl abonementinio mokesčio šioje istorijoje padedamas taškas.
Esu įsitikinęs, kad nacionalinis transliuotojas gali ir turi išlikti nepriklausomas, o jo finansinę nepriklausomybę gali laiduoti ilgametis finansavimo modelis, kuris yra fiksuojamas politinių partijų susitarimu. Jeigu pavyks tai pasiekti, manau, laimėsime visi ir ši institucija išvengs įtakos darymo ar galimų grasinimų per finansų liniją. Aš taip pat noriu pabrėžti, kad naujajame įstatymo projekte, prie kurio dirbo darbo grupė ir jį rengė, yra aiškiau apibrėžta nacionalinio transliuotojo administracijos, taip pat tarybos atsakomybė formuojant misiją. Manau, nemaža dalykų yra tikslesni, leidžiantys šiai institucijai tęsti pradėtus darbus ir reformas. Nėra vieno skonio ar vieno vertinimo kriterijaus. Tačiau aš, matydamas teigiamas tendencijas, manau, šis įstatymas leis įtvirtinti šią kryptį.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nebalsuosiu už šį įstatymą, tiksliau, balsuosiu prieš jį, prieš tai, kad jis būtų priimtas, dėl kelių priežasčių. Pirmoji priežastis yra ta, kad balsavimas už tai, kad du kartus būtų padidinta reklama, kas buvo priimta ypač konservatorių balsais, rodo, kad ten ir toliau yra stiprinamas šis politinis placdarmas. Antroji priežastis yra nuostata, kad kinematografiniai kūriniai bus transliuojami užsienio kalba. Manau, ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų turbūt agitacija jau pasiekė tą ribą, kai niekas nieko nebeklauso. Bet kiekvieną kartą, kai tik imama kalbėti apie Lietuvos radijo ir televizijos – visuomeninio transliuotojo finansavimą, aštriausios diskusijos vyksta Seime. Be abejo, suprantama, kad kiekviena partija turbūt norėtų matyti, kad visuomeninis transliuotojas ryte, visiems bundant, parodytų jų partijos vadą, po to būtų dėstoma partijos programa, po to partijos suvažiavimų epizodai ir panašiai. Bet, mielieji žmonės, pirmiausia pasiklausykime žmonių nuomonės, išgirskime ją. Jeigu mes nesugebame iki šiol normaliai išspręsti tos problemos, kad visuomeninis transliuotojas būtų nepriklausomas, tai galime kaltinti tik save. Ir šiuo atveju atiminėti pinigus šiurkščiausiu būdu, manau, yra tikrai nesąžininga. Siūlau pritarti ir leisti gyvuoti, be abejo, ją šiek tiek kontroliuojant ir pasakant savo nuomonę. Bet leiskime jiems gyvuoti pasakant, kad jie turi teisę reikšti visuomenės nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Simulikas. Prašom, kolega.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš tikrųjų didinant arba paliekant tą patį kiekį reklamos, nesprendžiami kai kurie klausimai.
Kodėl iš esmės nebalsuosiu už šį įstatymą? Prieš 3–4 metus būdamas moksleivių Sporto asociacijos prezidentu kreipiausi į visuomeninį transliuotoją, kad būtų skatinami, propaguojami olimpiniai jaunuomenės lavinimo principai, sporto principai, sportiškiausios mokyklos konkursai. Tada visuomeninis transliuotojas, kuris yra išlaikomas iš tų pačių moksleivių tėvų pinigų, paprašė milžiniškos sumos. Buvo išaiškinta, kad tai yra reklama, nesvarbu, kad tai susiję su jaunuomenės ugdymu ir lavinimu, pažintine veikla. Buvo paprašyti milžiniški pinigai. Nuo tos dienos galiu pasakyti, kad komercija yra geras dalykas, bet perlenktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė A.Pitrėnienė.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau, kad mes prisimintume, kokiu tikslu buvo sukurta darbo grupė, ir dirbo su šiuo įstatymu. Pagrindinis tikslas buvo apsispręsti dėl abonementinio mokesčio įvedimo. Dabar mes lyg ir, jau girdžiu, pamiršome pagrindinį tikslą ir susikoncentravome į paskutinę pataisą. Jeigu dabar mes nenubalsuosime už šį projektą, tuoj pat turėsime įvesti arba abonementinį mokestį, arba vėl turėsime sėsti ir galvoti, ką daryti toliau. Problemos, jūsų pastabos, kurias jūs įvardijote, yra teisingos, aš iš tikrųjų pritariu. Manau, ir komitetas, mes, turime ir galvosime apie tai, kaip dirbti su taryba, kaip bendradarbiauti, kad tų problemų, kurias jūs keliate, būtų kuo mažiau. Galiausiai Seimas gali apsispręsti ir dėl daugelio kitų dalykų. Šiandien, manau, reikėtų balsuoti. Raginčiau balsuoti vien dėl to, kad mes vėl turėsime sėstis dėl abonementinio mokesčio, nes tai buvo pagrindas. Kitos pataisos ėjo šalia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Balsienė – paskutinė kalbėtoja. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes kalbame apie pilietinę visuomenę, kai Lietuvos televizija kalba apie tai, kad jos nėra. Ryto laidose matome, kaip reklamuojamas alkoholis, kaip reklama yra visiškai į kitą pusę. Jeigu norėtume ir paklaustume direktoriaus, kodėl nėra laidų socialiniais klausimais, socialinio dialogo klausimais, kai darbo kultūra nėra reklamuojama, pasako, kad visos laidos yra nupirktos. Dabar mes kalbame apie reklamos didinimą. Tai apie ką mes kalbame? Ar iš tiesų laimės tas, kas duos daugiau pinigų, nors mes kiekvienas įnešame indėlį į Lietuvos televiziją. Kodėl ji priklauso tik išskirtinėms grupėms? Reikėtų, kad nacionalinis transliuotojas ir direktorius būtų objektyvesnis, o nežiūrėtų, kad turi saujelę politikų, kurie jį remia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar kviečiu registruotis. Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu formuluoti, dėl ko mes balsuosime, kad visiems būtų aišku. (Triukšmas salėje, skamba skambutis) Gerbiamieji, ar aš galiu paprašyti dėmesio? Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-644. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 67 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-644, priimtas. (Plojimai) Kolegos, dar vienas darbas yra baigtas. Abonementinio mokesčio epopėja taip pat yra baigta. Repliką po balsavimo nori pasakyti A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Aš ne repliką, bet noriu pasakyti, kad mano mygtukas kažkodėl neveikia ir kad aš balsavau už. Norėčiau, kad liktų įrašas.
PIRMININKAS. Taip. Seimo protokole, tiksliau, stenogramoje tai atsispindės. A.Pitrėnienė – replika po balsavimo. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ. Kolegos, norėčiau padėkoti tiems, kurie suprato, kad pagrindinis tikslas buvo abonentinis mokestis. Apie problemas, aš nesakau, kalbėkime, jų yra, spręskime bendromis jėgomis, visada pasirengę.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta – replika.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, šis balsavimas dar kartą pademonstravo, kad tam tikrų politinių partijų atstovai norėtų politizuoti šią problemą Seime. Tas bandymas sugriauti daugumą, reikalingą priimti įstatymą, parodė, kad visiškai neteisingai yra suprantamas visuomeninės televizijos vaidmuo valstybėje.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733(4*)ES (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-733, su integracija susijęs projektas. Priėmimo stadija. Ekonomikos komiteto pirmininką V.Navicką kviečiu į tribūną. Pone pirmininke, trumpai referuokite Seimo nariams, kas yra naujo priėmimo stadijoje, ir pereisime prie priėmimo pastraipsniui ir svarstymo atskirų pasiūlymų, susijusių su jais.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo procedūros plenarinių posėdžių salėje buvo gautos Teisės departamento pastabos. Iš esmės į visas buvo atsižvelgta, išskyrus vieną. Patobulintas įstatymo projektas yra pateiktas jums svarstyti. Siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau jus dar likti tribūnoje, nes dėl konkrečių straipsnių turėsime stabtelti, kai aptarsime atitinkamas Teisės departamento pastabas. Ar Seimas neprieštarautų, didelis įstatymo projektas, kad mes galėtume priimti skyriais? Nėra prieštaravimų. Dėl to sutarta bendru sutarimu.
Taigi I skyrius – „Bendrosios nuostatos“. Dėl skyriaus, minutėlę, 18 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
V.NAVICKAS. Taip. 18 straipsnio 7 daliai Teisės departamentas pateikė pasiūlymą, kad būtų galima tiksliau apibrėžti pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip trejiems metams, svarstymo Vyriausybėje situacijas. Ši formuluotė buvo pakoreguota nustatant, kad ne kiekvienai sutarčiai, bet apskritai visoms pirkimo sutartims, kurios bus sudaromos ilgiau kaip trejiems metams, Vyriausybė parengs tam tikrą tvarką ir nustatys kriterijus, kuo turėtų perkančios organizacijos vadovautis sudarydamos tokias ilgesnės trukmės sutartis.
PIRMININKAS. Ką siūlo komitetas?
V.NAVICKAS. Komitetas tokiai patobulintai redakcijai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 18 straipsnio pastabos, kuriai pritarė komitetas, integruojate ją…
V.NAVICKAS. Dar norėčiau pasakyti, kad šio straipsnio šiai daliai yra Seimo nario S.Lapėno siūlymas, pateiktas šiandien. Nežinau, ar…
PIRMININKAS. Tą mes žinome, bet jis negali būti svarstomas, nes nėra laikomasi Statuto reikalavimų. Tą mes, deja, turime konstatuoti. Dėl pirmojo skirsnio, įskaitant 18 straipsnio pakoregavimą pagal Teisės departamento pateiktą pastabą. Ar galime priimti I skyrių, nuo 1 irki 21 straipsnio? I skyrius priimtas.
II skyrius, pradedant 22 straipsniu, nuo 19 straipsnio pradedame. 19 straipsniui buvo pastabų. Aš siūlau redakcinio pobūdžio pastabų neliesti, konstatuojame, kad į jas atsižvelgta. Taigi II skyrius. Dėl 33 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau, yra pastaba. Klausome jūsų komentaro.
V.NAVICKAS. 33 straipsnio 1 daliai Teisės departamentas pateikė pasiūlymą, kad būtų patikslinta, atsižvelgiant į tam tikrą Europos Sąjungos direktyvą, bausmės (…), kurie negalėtų dalyvauti ir pateikti dokumentų dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose, nes gali būti tam tikrų neatitikimų pagal Lietuvos teisę arba kitų Europos Sąjungos šalių teisę priskiriant tam tikrus nusikaltimus vienai arba kitai rūšiai. Todėl buvo atitinkamai patobulintas šis straipsnis ir padaryta nuoroda į tam tikrą Europos Sąjungos direktyvą. Šiuo atveju yra rastas konkretus sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi su Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti, antrąjį skirsnį nuo 22 iki 69 straipsnio ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. III skyrius pradedant 70 straipsniu, baigiant 83 straipsniu. Dėl jų pastabų, jeigu teisingai suprantu, pone pranešėjau, nėra?
V.NAVICKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti III skyrių? Nėra prieštaravimų. Priimtas. IV skyrius. Ar turime pastabų dėl ketvirto?
V.NAVICKAS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Taigi pradedant 84 straipsniu, baigiant 119 straipsniu, įskaitant ir jį, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. IV skyrius priimtas bendru sutarimu. V skyrius.
V.NAVICKAS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime pritarti priedams, kurie yra šio įstatymo dalis? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Taigi priėmėme bendrą bazinio įstatymo straipsnį, kuris apima keičiamo įstatymo 127 straipsnius. Ar galime šį 1 straipsnį laikyti priimtu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Dabar viso įstatymo 2 straipsnis, susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Pastabų neturime, pone pranešėjau, ar ne?
V.NAVICKAS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Įstatymo įgyvendinimas, 3 straipsnis. Ar galime 3 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pateikimą. Diskusijoje dėl motyvų dalyvauti pageidaujančių nėra. Kolegos, priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto prašom pasiruošti ir prieš tai registruotis. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, registracija prieš balsavimą. Primenu, kad registracija tiktai už save.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Dalis sako, kad nespėjot ar nesupratot. Dar kartą registruojamės, nes mums reikia turėti bent 71 dalyvaujantįjį.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka, nes nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus.
Aš norėčiau kreiptis į salėje esančius Seimo frakcijų atstovus, ypač jų vadovus. Kviečiu pasinaudoti savo galimybe, kad gausiau dalyvautų jūsų frakcijų narių, ir tada, aš manau, mes galėsime grįžti prie įstatymų priėmimo.
Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-957. Svarstymo ir priėmimo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. A.Rimą, komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėja L.Počikovska.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam įstatymo projektui pasiūlymų negauta ir siūloma priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Dabar yra tik svarstymo stadija. Pastraipsniui bus priėmimas. Dabar komiteto išvadai siūloma pritarti. Taip?
A.RIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto pranešėją (Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas). Prašom pateikti komiteto išvadą.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas svarstymo stadijoje. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra, pasiūlymų, dėl ko turėtume balsuoti, taip pat nėra. Ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Yra apsispręsta taikyti skubos tvarką šiam įstatymui. Ar neprieštarautų Seimas, kad mes galėtume dabar pat pereiti prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Pereiname prie priėmimo stadijos bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Trys straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kolegos, prašom registruotis. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje.
70 užsiregistravo. Daroma šio klausimo svarstymo, tiksliau, priėmimo pertrauka.
Ketvirtasis darbotvarkės klausimas. Dar kartą kreipiuosi į frakcijų atstovus, kad paragintų savo suolo kaimynus ar tiesiog frakcijos kolegas atvykti į Seimo posėdžių salę tam, kad atliktų savo tiesiogines pareigas nepaisydami prieššventinio laikotarpio.
Kolegos, vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-938. Svarstymo ir priėmimo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. J.Liongino nematau salėje. Matau, B.Bradauskas susikoncentravo ir yra pasirengęs iš tribūnos pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Kviečiame kolegą. Ruošiasi B.Pauža, Kaimo reikalų komiteto pranešėjas. Jo nematau salėje. Kviesčiau ką nors iš Kaimo reikalų komiteto narių pasižiūrėti ir būti pasirengus pateikti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Siūlome pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą. Kas būtų pasirengę? Ar yra kas nors iš Kaimo reikalų komiteto? Taip. Pone Juozapaiti, prašom. Formalioji dalis turi būti atlikta.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, svarstymo stadijoje diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-938 bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Šiam įstatymui taikoma skubos tvarka. Ar Seimas neprieštarautų, kad nesant pastabų mes galėtume pereiti prie priėmimo stadijos? Nėra prieštaravimų. Pritarta tam taip pat bendru sutarimu. Taigi trys straipsniai. Eilės tvarka – 1. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2. Ar galime 2 priimti? Nėra prieštaravimų, 2 priimtas. 3 straipsnis. Ar 3 galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, tačiau mes turime pasižiūrėti, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, todėl formuluoju balsavimo klausimą. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-938 priėmimo.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Iš jų 83 – už, prieš nėra, vienas susilaikė. Įstatymas Nr.XP-938 priimtas.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733(4*)ES (priėmimo tęsinys)
Mūsų yra gausiau salėje, todėl aš siūlau grįžti prie Viešųjų pirkimų įstatymo, dėl kurio priėmimo metu liko tiktai balsuoti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.XP-733 priėmimo. Išsakykime savo nuomonę balsuodami.
Balsavimo rezultatai: 82 užsiregistravo, 73 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-733, priimtas.
Kolegos, dar vienas su integracija į Europos Sąjungą susijęs projektas priimtas.
Liko balsuoti, priėmus pastraipsniui, taip pat dėl Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-957. Kolegos, dėl motyvų kalbėti niekas nenorėjo, todėl iš karto prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-957 priėmimo.
82 Seimo nariai užsiregistravo. Iš jų 77 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-957, priimtas.
Penktojo klausimo, kadangi nėra pranešėjo, negalim svarstyti. Siūlau svarstyti šeštąjį. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-825. Tiesa, turiu atsiklausti, ar Seimas neprieštarauja, kad mes svarstome klausimą lenkdami darbotvarkės laiką? (Balsai salėje) Tie rezerviniai, kurie buvo numatytu laiku, apsvarstyti. Kolegos, principinių prieštaravimų nematau, taigi svarstome Nr.XP-825. Svarstymo stadija. A.Sadecką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą, ruošiasi P.Baguška – papildomos institucijos komisijos vadovo išvada… komisijos išvada.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas išnagrinėjo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Juo yra tvirtinamas naujas programos įgyvendinimo priemonių planas.
Sakydamas tai, kad komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam projektui ir pritarė visiems Antikorupcijos komisijos pateiktiems pasiūlymams, norėčiau pasakyti kelis sakinius, jog priemonių planą reikėjo tobulinti, atsižvelgiant į šių dienų kovos su korupcija aktualijas, kaip minėjau, pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Nemažai priemonių buvo sukonkretinta ir suformuluota tiksliau bei suprantamiau, aiškiau apibrėžti siekiami tikslai, tikslintini priemonių įgyvendinimo terminai ir vykdytojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą.
Komitetas, tobulinęs nutarimo projektą, atsisakė keleto buvusių Kovos su korupcija programos tikslų ir uždavinių neatitinkančių priemonių. Projektas buvo papildytas ir keliomis senajame priemonių plane buvusiomis, tačiau neįvykdytomis priemonėmis. Mūsų nuomone, tai tokios svarbios priemonės kaip, pavyzdžiui, naujo Teisėjų etikos kodekso parengimas, nes tai nebuvo įvykdyta pagal aną planą, ankstesnįjį. Taip pat buvo numatytos tokios svarbios naujos priemonės kaip valstybės ir savivaldybės institucijų licencijų, leidimų išdavimo tvarkos bei kontrolės sistemos tobulinimas, korupcijai sąlygas sudarančių atlyginimų vokeliuose mokėjimo prevencijos kontrolės priemonių stiprinimas. Komitetas patobulintam priemonių planui pritarė bendru sutarimu. Prašome pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Antikorupcijos komisija buvo paskirta kaip papildoma komisija. Prašau komisijos pirmininką P.Bagušką pateikti išvadą.
P.BAGUŠKA (DPF). Gerbiamieji kolegos, 2005 m. spalio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje Seimo Antikorupcijos komisijai buvo pavesta apsvarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Komisija posėdyje apsvarstė šį projektą ir lapkričio 9 d. išvadoje pateikė savo pastabas ir siūlymus, kuriuos jūs turite.
Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas komisijos pateiktoms pastaboms pritarė. Be to, susipažinęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gruodžio 16 d. išvada manau, kad pagrindinio komiteto pasiūlymai yra motyvuoti ir tikslingi, todėl prašau pritarti šiam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas.
Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, išskyrus J.Razmos, bet jiems nėra suėjęs reikiamas terminas. Priėmimo stadijai paliekame šiuos siūlymus. Dabar nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume nutarimo projektui Nr.XP-825 pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Šiandien šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi lenkiame laiką, noriu pasiūlyti, kad mes grįžtume prie rezervinio klausimo, kuris buvo svarstytas rytiniame posėdyje. Tai dėl Seimo 2006 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Pateikimo stadijos metu buvo padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio. Taigi mes turime grįžti prie šio klausimo.
Mane pasiekė žinios, kad per pertrauką kol kas nebuvo rastas sprendimas. Tačiau aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra tik pateikimo stadija. Svarstant šį klausimą, nėra dedamas galutinis taškas. Grįžę prie šio klausimo, registracijos Nr.XP-1009, ar galėtume po svarstymo jam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti tada dėl to, ar pritariame nutarimui, registracijos Nr.XP-1009, po pateikimo. Aš atkreipiu dėmesį, kad pateikimo metu dėl pasiūlymų, kurie yra pateikti, nėra balsuojama. Svarstymo stadijos metu pateikti personaliniai frakcijų pasiūlymai bus svarstomi, jeigu nebus rasta sutarimo.
Balsavimo rezultatai: 72 užsiregistravo, 60 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Taip, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Dabar siūlyčiau svarstyti vakarinio posėdžio 5 klausimą – nutarimą „Dėl Valstybinio audito ataskaitos „Valstybiniai parkai: kontrolės ir tvarkymo funkcijų derinimas, siekiant išsaugoti kraštovaizdį“. Tai yra priėmimo stadija. Kviečiu A.Skardžių, pagrindinio komiteto pranešėją. Trumpai referuokite, kas yra naujo priėmimo stadijoje.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pertrauka buvo, manau, prasminga. Ponas R.Remeika pateikė siūlymą trijų komitetų teiktam Seimo nutarimo projektui. Kolegos, leiskite tą siūlymą pateikti: „Pavesti Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti ir įvertinti Neringos savivaldybės veiksmus dėl statybų plėtros Kuršių nerijos nacionaliniame parke 2000–2003 metais“. Komiteto nariai buvo susirinkę, dalyvavo ponia L.Graužinienė, ponas V.Saulis, ponas R.Ačas, ponas D.Jankauskas, ponas A.Pekeliūnas ir A.Skardžius.
Bendru sutarimu buvo nepritarta pono R.Remeikos siūlymui, tai komiteto sprendimas. Kadangi Seimas nutarimu pasiūlyti vienam iš savo struktūrinių padalinių, nors ir itin svarbiai komisijai, tą atlikti… Manau, galima protokoliniu nutarimu ar dar kokiu nors būdu tą dalyką padaryti, nes ten siūlymai buvo išdėstyti taip: 1 punktas – Vyriausybei, 2 punktas – Valstybės kontrolei, t.y. ne Seimo struktūriniams padaliniams.
Aš iš tiesų asmeniškai gerbiu pono R.Remeikos siūlymą, bet manau, galime dėl to vidaus struktūroje sutarti patys.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau jus dar likti tribūnoje. Dabar pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Primenu, kad šio nutarimo svarstymui yra taikoma ypatinga skuba, pradedame pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
Yra pasiūlymas papildyti šį nutarimo projektą nauju 3 straipsniu, kurį teikia kolega R.Remeika, terminai, taikant ypatingos skubos tvarką, yra išlaikyti. Taigi mygtelkite mygtuką ir jums bus suteiktas žodis. Kolega R.Remeika teikia savo siūlymą.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis Seime, šis siūlymas atsirado todėl, kad visas nutarimas yra…Yra du pavedimai: pirmiausia kreiptis į Vyriausybę, po to – į kontrolę. Vyriausybė, kaip jūs žinote… Vyriausybei atskaitingos įstaigos yra Vilniaus apskrities administracija bei ministerijos ir tos žinybos, kurių steigėja yra Vyriausybė. Šiuo atveju Vyriausybė negali daryti įtakos nei savivaldos veiksmams, nei tyrimams, nei kokiems nors kitiems dalykams, net negali įvertinti savivaldybės darbo. Todėl gimė 3 straipsnis – pavesti Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti.
Nagrinėjant šią medžiagą, galima daryti prielaidą, kad egzistavo tam tikri korupciniai ryšiai tarp Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities bei saugomų teritorijų administracijos. Nes detaliuosius planus, visus detaliuosius planus, dėl kurių dabar kyla šios problemos, nesusipratimai, galimi pažeidimai, 2000–2003 metais inicijavo Neringos savivaldybė, tuometinis meras S.Mikelis. Neatmestina logika, neatmestinas ryšys, kad ten yra korupcijos. Todėl Antikorupcijos komisijos tyrimas šia kryptimi būtų labai sveikintinas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą komiteto nuomonė. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Iš tiesų ponas R.Remeika – vieno iš komitetų, Aplinkos apsaugos komiteto, narys, jame taip pat buvo šiam nutarimo projektui pritarta, dabar jis siūlo papildyti Seimo nutarimą 3 straipsniu, tai yra įrašyti tai, ką jis dabar išdėstė.
Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai išdėstytos galios, tai yra Vyriausybei siūloma inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimus, pataisas, numatančias, kad Vyriausybės atstovui apskrityje būtų suteikta galimybė kreiptis į teismą, teisė dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų teisės aktų, pažeidžiančių viešąjį interesą, teisėtumo. Tai yra savivaldai Vyriausybė per savo atstovą apskrityje, jei galimai buvo nesilaikyta galiojančių teisės aktų, turi svertų. Mes siūlome, kad tie svertai būtų pakelti į aukštesnį lygį. Tam atsiranda galimybė ir nereikia eliminuoti šios itin svarbios institucijos, nes ir Seimo kontrolieriai susiduria su tuo, kad ši institucija yra gana bedantė ir neturi galių.
Antra. Procedūra nuo pateikimo buvo pradėta Seime ir Antikorupcijos komisijai, kaip ir visiems komitetams, buvo suteiktos tokios pat galios svarstyti šį klausimą. Jeigu jūs manote, kad reikia kreiptis į Antikorupcijos komisiją, jūs puikiai žinote, kad tai yra procedūra, ir tai rašyti į Seimo nutarimą, bent jau Audito komiteto nariai mano, būtų perteklinis įrašymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar J.Razma dėl kolegos R.Remeikos siūlymo? Nuomonė už – J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Manau, tai yra labai geras pasiūlymas. Žinant, kad tikrai nelengvai tokius pavedimus, kurie numatyti kituose straipsniuose, vykdo vyriausybinės institucijos, kai reikia susidurti su santykinai nepriklausoma politine institucija kaip savivaldybė, manau, tikrai nepakenktų, kad čia rastųsi 3 straipsnis, kuris skatintų ir Seimo Antikorupcijos komisiją nelikti nuošalėje. Jos įsikišimas, manau, čia galėtų atlikti teigiamą vaidmenį ir paskatinti, ir vyriausybinės institucijos efektyviai ir objektyviai reaguotų į galimus korupcijos atvejus. Manau, tikrai nepagrįstas pono A.Skardžiaus samprotavimas, kad Seimo vidaus institucijoms, komisijoms netinka nutarimais duoti pavedimus. Aš priminčiau, kad apskritai nutarimais kuriam net specialias komisijas, ne tik kad joms pavedimus galime duoti. Tuo požiūriu čia viskas yra gerai ir, manau, tai nepakenks kitiems punktams, jeigu atsirastų 3 straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. N.Steiblienė – prieš.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Manau, tikrai nereikėtų pildyti šio nutarimo, nes bet koks Seimo narys, tarp jų ir ponas R.Remeika, ir J.Razma, gali kreiptis į Antikorupcijos komisiją su prašymu ką nors jai daryti. Komisija, kaip žinote, visada imasi kokių nors priemonių.
Manyčiau, būtų keista pavesti tai daryti Antikorupcijos komisijai nutarimu, nes jau šiuos reikalus Neringoje tiria ir Vyriausybė, ir SST, ir prokuratūra, ir apskritis, ir visos institucijos, kokios tik gali ką nors tirti. Atrodo, ir Valstybės kontrolė. Taigi, ką ten mes, Antikorupcijos komisijos nariai, galėtume ištirti, man iš tikrųjų būtų keista, ką nors daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, dėl papildymo 3 straipsniu turime apsispręsti. Ar pritariame kolegos R.Remeikos siūlymui, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. 23 – už, 24 – prieš, 22 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Taigi lieka du straipsniai, jie abu yra priimti.
Dėl viso nutarimo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Todėl, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.XP-992, priėmimo.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, 61 – už, 2 – prieš, 7 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.XP-992, priimtas.
Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-756 (pateikimas)
Dabar siūlau svarstyti trečiąjį rezervinį klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-756. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną šio projekto teikėją Č.Juršėną. Kol pranešėjas eina į tribūną, aš tik noriu pasiūlyti, kad mes dabar dirbtume toliau, pastūmėdami klausimus į priekį, ir manau, kad anksčiau baigtųsi posėdis, jeigu būtų priimtinas toks scenarijus. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pateikti teikiamą projektą.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Jeigu galiu garsiai reaguoti, man tai irgi priimtina, todėl projektą pateiksiu labai trumpai. Tai yra iš tos pačios serijos, kuri eina jau keletą mėnesių, t.y. priesaikų įtraukimas, arba dvigubų priesaikų įtraukimas. Šiuo atveju yra antrojo priesaikos teksto įtraukimas, nes galiojančiame Valstybės kontrolės įstatymo 30 straipsnyje vienas priesaikos variantas jau yra. Čia įrašomas antrasis. Mes jau priėmėme ne vieną dešimtį atitinkamų įstatymų, gal dar reikės kai ką priimti. Kviečiu ir šiam pritarti po pateikimo, o jau galutinai spręsime pavasarį.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulevičius nori jūsų klausti.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis vicepirmininke, iš tikrųjų gerai ta priesaika, bet aš noriu vis dėlto paklausti, ką Seimui daryti ir kaip jūs galvojate, su ta nuostata… šiuo atveju atmeskime visas ambicijas. Bet kai Konstitucinis Teismas yra uždraudęs vienam žmogui kol kas Lietuvoje, o iš esmės galima iš to vieno žmogaus daryti išvadą, kad ir kitiems, jeigu kažkur kažkas su priesaika prasilenkė, vadinasi, daugiau tu niekur negali dalyvauti rinkimuose. Aš daug galvojau, kalbėjau su teisininkais, ar tuo iš tikrųjų nepažeidžiama Konstitucija, kaip galima žmogui iki gyvos galvos uždrausti teisę dalyvauti kur nors, kad būtų renkamas, ir panašiai. Dabar jūs skatinate daugiau tų priesaikų tekstų ir gerai, aš tą sveikinu. Bet kaip su tuo dalyku? Čia kažkas turėtų tą taisyti. Ar gali kas nors taisyti tokius dalykus?
Č.JURŠĖNAS. Man neišeina komentuoti ar kaip nors kitaip aiškinti…
A.MATULEVIČIUS. O kas gali komentuoti?
Č.JURŠĖNAS. …Konstitucinį Teismą. Tai gali daryti jis pats, o šalys, kurios dalyvavo tame procese, turi teisę prašyti papildomo išaiškinimo. Mano supratimu, jeigu žmogus sykį peržengė priesaiką, tai jau ir peržengė, ir amen.
A.MATULEVIČIUS. Ir amen, taip?
Č.JURŠĖNAS. Ir amen. Jeigu ir man, ir kitam, ką padarysi. Tik mano atveju skirtumas tas, kad aš esu vyresnis, ir jeigu jau bus blogai, tai…
A.MATULEVIČIUS. Trumpiau.
Č.JURŠĖNAS. Trumpiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu jau Č.Juršėnas pasakė „amen“, tai daugiau klausiančiųjų tikrai nebėra.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, nesant prieštaraujančių, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo procedūros. Seniūnų sueiga siūlo Audito komitetą skirti pagrindiniu, o svarstymo data, kaip mes supratome iš paties teikėjo, jam priimtina, kad būsimojoje pavasario sesijoje šis klausimas galėtų būti svarstomas. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Nėra prieštaraujančių. Tam pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, dabar norėčiau trumpai referuoti, kurie klausimai dar šiandien yra likę darbotvarkėje. 7, 8, 9, 10 siūloma išbraukti, jų pateikimo nebus. 11, 12 bei 13. Yra visų įstatymų projektų pateikimo stadija. Juos turi pateikti Vyriausybės įvairių ministerijų vadovai. Kol kas jų dar nėra, bet mes esame su jais susisiekę ir jie turi atvykti. Gal mes galėtume padaryti penkių minučių pertrauką, kol jie atvyks? Tada tęstume po trumpos pertraukėlės. Taip, tai dar registruokimės prieš pertraukėlę ir tada matysim, kaip elgiamės.
Užsiregistravo 61. Penkių minučių pertrauka, gerbiamieji.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame po pertraukėlės mūsų vakarinį posėdį. Yra atvykęs kultūros viceministras Faustas Latėnas. Aštuntasis ir devintasis darbotvarkės klausimai, Vyriausybės teikiami projektai. Pradedame nuo aštuntojo – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, susijusio su integracija, registracijos Nr.XP-983. Gerbiamasis viceministre, prašom trumpai pateikti teikiamą projektą.
F.LATĖNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12 ir t.t. straipsnių ir VI skyriaus bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Parengto įstatymo projekto tikslai – suderinti šiuo metu galiojančias Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, 2001 m. rugsėjo 27 d. direktyva „Dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai“ ir 2004 m. balandžio 29 d. direktyva „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“. Antrasis tikslas – sudaryti geresnes sąlygas Lietuvai įsijungti į Europos Bendrijos vidaus rinką pašalinant teisines kliūtis, turinčias tiesioginį poveikį jos galiojimui. Trečiasis tikslas – patobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos normas atsižvelgiant į jų taikymo patirtį Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūlomos nuostatos, skirtos įgyvendinti direktyvą „Dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai“. Tai nėra iš esmės naujos normos Lietuvos autorių teisėje.
Įstatymo 17 straipsnis, kuris atitinka Berno konvencijos 14 straipsnio reikalavimus, numato autoriui neatšaukiamą teisę į pajamų dalį, gaunamų kiekvieną kartą viešame aukcione ar kitu viešu būdu pardavus meno kūrinio, literatūros ar muzikos kūrinio, rankraščio originalą, jei parduodamas… to paties autoriaus atlikto pirmojo pardavimo… ir kūrinio ar rankraščio originalo kaina yra ne mažesnė kaip 500 litų.
Tokios nuostatos leidžia dailininkui gauti atitinkamą naudą iš vėlesnio kūrinio perpardavimo, nes, kaip rodo patirtis, dailės kūrinių vertė ir kaina didėja juos vėliau parduodant. Įgyvendintos direktyvos nuostatos sudarytų vienodas sąlygas Europos meno rinkai ir užtikrintų kūrėjų interesus.
Atsižvelgiant į direktyvos reikalavimus įstatymo 17 straipsnį siūloma išdėstyti nauja redakcija, pagal kurią ši teisė būtų taikoma ir meno kūrinių kopijoms, taip pat detaliau reglamentuojama autorinio atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Originalų meno kūrinį įstatymo projekte siūloma apibrėžti kaip vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinį. Direktyva valstybėms narėms suteikia teisę nustatyti minimalią meno kūrinio pardavimo kainą, kurios pagrindu bus skaičiuojamas atlyginimas.
Atsižvelgiant į Lietuvos meno rinką ir šios teisės taikymo patirtį įstatymo projekte siūloma perpardavimo teisę taikyti, kai kūrinio perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 300 eurų atitinkanti suma pagal įstatymo nustatyta tvarka skelbiamą euro ir lito santykį. Įstatymo projekte siūlomi autorinio atlyginimo tarifai suderinti su direktyvos 4 straipsnyje nustatytais tarifais, tačiau, atsižvelgiant į direktyvoje numatytą galimybę, siūloma palikti šiuo metu galiojantį 5% atlyginimo tarifą, pardavimo kainos dalį iki 3 tūkst. eurų.
Direktyva leidžia valstybėms narėms nustatyti privalomą arba pasirenkamą šios teisės kolektyvinį administravimą. Įstatymo projekte siūlomas pasirenkamas kolektyvinis teisių administravimas, todėl autoriai ar jų teisių paveldėtojai galės patys įgyvendinti šią teisę arba galės perduoti ją kolektyviai administruoti Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai. Trečiųjų šalių piliečiams šią teisę siūloma taikyti atsižvelgiant į abipusiškumo principą.
Vienas iš įstatymo projekto tikslų – sudaryti geresnes sąlygas Lietuvai įsijungti į Europos Bendrijos vidaus rinką pašalinant teisines kliūtis ir turinčias tiesioginį poveikį jos galiojimui. Todėl įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 56 straipsnio 3 dalį, 57 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 4 dalį ir vietoje nacionalinės teisės platinti kūrinį išnaudojimo principu numatyti regioninį Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje teisėtų kūrinių kopijų platinimo teisės išnaudojimo principą. Šis principas reiškia, kad autorius ar jo teisių perėmėjas, pardavęs ar kitu būdu perdavęs nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, negali uždrausti toliau platinti Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje teisėtai apyvartoje esančio kūrinio ar jo kopijų. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato nacionalinį teisių išnaudojimo principą, jis taikomas tik Lietuvos teritorijoje. Siūlomos nuostatos turėtų sudaryti sąlygas Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, įsijungti į Europos Bendrijos vidaus rinką ir užtikrinti laisvą prekių judėjimą Europos Bendrijoje.
Kitas įstatymo projekto tikslas – patobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos normas atsižvelgiant į jų taikymo patirtį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Įgyvendinant šį tikslą, įstatymo projekto 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniuose siūlomi įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų autoriams papildomų priemonių ginti savo interesus sudarant autorines sutartis. Šiuo metu daugumoje išsivysčiusių valstybių, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse, pastebima ryški tendencija, kad teisinėmis priemonėmis siekiama apginti silpnesnę šalį, kai yra civiliniai santykiai. Autorių teisių požiūriu silpnesnioji šalis yra autorius, fizinis asmuo, kurio yra nelygiavertė ekonominė ir socialinė derybų padėtis, palyginti su autorių teisių perėmėjais, kurie dažniausiai yra profesionalūs verslininkai.
Siūlomais pakeitimais siekiama suteikti autoriams papildomų priemonių ginti savo interesus, ypač apribojant visišką visų turtinių autorių teisių perleidimą. Pažymėtina, kad panašaus turinio autorinių sutarčių taisyklės neseniai įtvirtintos Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymuose. Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti vieną iš naujausių Europos Sąjungos direktyvų – 2004 m. balandžio 29 d. direktyvą „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“. Direktyvos nuostatos turi būti įgyvendintos iki 2006 m. balandžio 29 d., siekiant kuo daugiau išlaikyti įstatymo struktūrą, taip pat, įvertinus juridinės technikos reikalavimus, projekte siūloma įstatymo VI skyrių, reglamentuojantį autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą, išdėstyti nauja redakcija.
Siūlomi tokie svarbūs pakeitimai. 73 straipsnyje pateikiama „autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų“ sąvoka, 77 straipsnio 1 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad kreiptis į teismą dėl teisių gynimo turi teisę ne tik autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, bet ir išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat ir kolektyvinių teisių administravimo asociacijos, gindamos jų administruojamas teises. Siūlomos 80 straipsnio nuostatos turėtų padėti spręsti įrodymų pakankamumo probleminius klausimus ginant intelektinės nuosavybės teises. Siūloma nustatyti, kad teismas pakankamu įrodymu gali laikyti kūrinio kopijų atrankinę dalį.
Siūloma 81 straipsnio redakciją skirti įrodymų užtikrinamumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reglamentavimui. 82 straipsnyje, atsižvelgiant į direktyvos reikalavimą, siūloma numatyti naujas neteisėtų veiksmų pašalinimo priemones. Siūlomi trys tokių priemonių taikymo būdai: neteisėtas kopijų atšaukimas iš prekybos, galutinis jų paėmimas iš apyvartos ir kaip galutinė priemonė – sunaikinimas. 83 straipsnyje numatoma galimybė reikalauti žalos, apskaičiuotos ne pagal faktiškai atsiradusios žalos dydį, o pagal atlyginimo, kuris paprastai mokamas už leidimą naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis, dydį. Kadangi direktyva leidžia nustatyti ir didesnį atlyginimą, siūloma esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui numatyti galimybę išieškoti du kartus didesnį atlyginimą, nei būtų mokamas, jei įteisinimas būtų naudojamas su teisių turėtojo leidimu. Tokia nuostata atliktų ir prevencinę funkciją.
Įstatymo projekto 85 straipsnyje siūloma numatyti teismo sprendimo paskelbimą kaip autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo būdą. Tuo siekiama įgyvendinti direktyvos nuostatas, kuriose reikalaujama užtikrinti, kad teismai intelektinės nuosavybės teisių bylų proceso metu pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita gali taikyti atitinkamas priemones, skirtas informacijai apie priimtą sprendimą platinti, įskaitant viso ar dalies sprendimo paviešinimą ar paskelbimą. Priėmus siūlomo įstatymo projektą, bus geriau suderinti teisių turėtojų ir naudotojų interesai, siūlomos autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonės sudarytų geresnes sąlygas Lietuvos ir užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisėms įgyvendinti. Tokios priemonės atliktų ir prevencinį vaidmenį, todėl pagerintų kriminogeninę situaciją intelektinės nuosavybės srityje. Geresnis intelektinės nuosavybės teisių gynimas užtikrintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, pagerintų Lietuvos, kaip valstybės, kuri gerbia intelektinę nuosavybę ir rūpinasi meno ir mokslo kūrėjais, įvaizdį.
Priimto įstatymo nuostatos turėtų sudaryti geresnes sąlygas Lietuvai įsijungti į Europos Bendrijos vidaus rinką. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. Prašau Seimo teikiamą įstatymo projektą priimti svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs tikrai labai išsamiai ir nuodugniai perskaitėte visą įstatymo pateikimą. Tikrai manau, kad iš jūsų pateikimo galima susidaryti įspūdį, manau, teisingą įspūdį, kad tai tikrai yra labai svarbios įstatymo pataisos, kurios tikrai padės Lietuvai deramai įsijungti į Europos erdvę ir deramai atstovauti tiek šaliai, tiek ir jos kūrėjams naujai susiformavus geopolitinei situacijai. Tačiau, kita vertus, klausydamas tiek daug siūlymų, aš suprantu, kad mes esame įsipareigoję suderinti su savo įstatymų baze Europos įstatymus. Tiek siūlymų rodo mūsų šiandien galiojančių įstatymų šioje srityje, tiek ginant autorių teises, tiek saugant intelektines vertybes, netobulumą. Aš noriu paklausti, ar labai daug kas iš esmės pasikeis paprastam mūsų kūrėjui, kuris gyveno, kūrė ir gavo atlygį arba gynė savo intelektinę nuosavybę pagal šiandien galiojančius įstatymus, palyginti su tais įstatymais, kuriuos jūs pateikėte dabar? Ačiū.
F.LATĖNAS. Pagrindiniai pakeitimai bus tie, kad, kaip jūs žinote, autoriai negalės atiduoti savo kūrinio visiškam naudojimui, kad tas kūrinys jam nebepriklausys, kaip dažnai būna muzikos pasaulyje, muzikos rinkoje, kai daina ar kūrinys tiesiog nuperkamas su viskuo, kai dažnai sumokamas minimalus atlyginimas. Šie pakeitimai uždraus tokius veiksmus atlikti autoriaus atžvilgiu. Šiaip norėčiau pažymėti, kad šie pakeitimai daugiausia lies vizualinius menus ir apgins mūsų fotokūrinių, dailės ir taikomosios dailės kūrinių naudojimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakymą į norėjusio klausti Seimo nario klausimą pateikėte. Dabar dar likite tribūnoje, laukia kito projekto pateikimas, bet dabar klausiu Seimo narių. Ar galime po pateikimo, nesant norinčių pasakyti nuomones, pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, apsispręsta dėl to bendru sutarimu.
F.LATĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tiesiog dabar turime apsispręsti dėl procedūros, kaip bus svarstomas. Anksčiau ir dabar siūloma, kad šį įstatymą kaip pagrindinis svarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomu siūloma skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Ar galime pritarti šiems komitetams? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Dėl svarstymo terminų. Jeigu teisingai suprantu, būtų priimtina, kad klausimas būtų… Jis yra skubus ar galėtų būti pavasario sesijoje? Kaip?
F.LATĖNAS. Nėra skubus.
PIRMININKAS. Ar tada galime pritarti, kad kitų metų pradžioje, prasidėsiančioje pavasario sesijoje, būtų svarstomas? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu nuspręsta pritarti tokiai svarstymo datai.
Taigi dabar Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-995. Teikia Vyriausybė. Kuruojanti ministerija – Kultūros. Gerbiamasis viceministre, prašom trumpai pristatyti šį projektą.
F.LATĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo pagrindiniai tikslai yra šie.
Pirmas. Sudaryti galimybes mokėti kompensacinės išmokos skirtumą daliai kūrybinių darbuotojų, kurie tarnavo Tarybinėje armijoje ar dirbo tuometiniuose TSRS teatruose ir kuriems iki Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, tuo metu – tai iki šio siūlymo, ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas šiems kūrybiniams darbuotojams buvo paskirtos už tą patį, kaip ir dabar reikalaujamą, darbo stažą, tačiau į jį buvo įtrauktas laikotarpis tarnybos Tarybinėje armijoje ar darbai kituose TSRS teatruose. Taip siekiama suvienodinti socialinį teisingumą, nes dabar išmokama kompensacinė išmoka, vadinamoji renta, yra 500 litų. O neįskaičiavus stažo ir dėl tų trūkumų, kuriuos siekiame pašalinti pakeitus straipsnį, jie turės galimybę papildomai, gaudami pensiją už ištarnautą laiką, 350 litų ar kitokią, gauti skirtumą, kuris bus mokamas, iki 500 litų. Taip yra taikoma kitiems meno darbuotojams.
Antras tikslas – taip pat reglamentuoti laikotarpį, už kurį būtų galima mokėti šias išmokas atgaline data asmeniui, kuris įgyja į jas teises. Dabar taikant 13 straipsnio nuostatas, dažnai dėl objektyvių priežasčių, ligos, reikiamų dokumentų surinkimo uždelsimo, nebuvimo Lietuvoje ir t.t. asmuo dėl išmokos kreipiasi ir reikiamus dokumentus pateikia po trijų mėnesių ar net vėliau. 13 straipsnio papildymo naujoje 7 dalyje siūlomas laikotarpis 12 mėnesių nuo teisės į jas atsiradimo dienos taip pat atitinka laikotarpį, kuris numatytas ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnyje dėl pensijų išmokėjimo atgaline data.
Trečias tikslas yra daugiau techninio pobūdžio, daugiau techniniai ir redakciniai pakeitimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo naujoje redakcijoje pakeistą invalidumo pensijos pavadinimą į netekto darbingumo, įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma keisti ir šios pensijos rūšies pavadinimą, kad irgi vadintųsi netekto darbingumo. Taip pat tikslinamas ir valstybinės signataro rentos pavadinimas, kuris yra minėtame mano įstatyme. Prašau Seimo priimti teikiamą įstatymą svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Vėl vienas Seimo narys nori paklausti. V.Grubliauskas. Prašom, kolega.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Labai ačiū. Tikrai labai malonu, kad Kultūros ministerija atsigręžė veidu į labai aktualias ir opias menininkų darbo apmokėjimo, socialinių kompensacijų ir garantijų vykdymo problemas. Tai tikrai labai sveikintinas dalykas. Jūs, pristatydamas šitą įstatymą, bent kelis kartus minėjote, kad tai bus atgaline data. Ar jums neatrodo, kad tokia formuluotė ir toks pateikimas tokiu aspektu šiek tiek kirsis su teisine praktika ir ar nebus priekaištų svarstant, kad atgaline data? Pats terminas teisiniu požiūriu truputį nėra toks malonus ausiai. Tai vienas klausimas.
Kitas. Ar apskritai, sakykime, Kultūros ministerija neketina spręsti menininkų darbo apskaitos klausimo ir apmokėjimo klausimo būtent iš pozicijos, kad menininkų darbo apskaita ir jų darbo ypatumai vis dėlto būtų pakankamos prielaidos tokiems dalykams.
F.LATĖNAS. Dėl pirmojo klausimo aš galėčiau, gerbiamasis Seimo nary, pakartoti tik tai, kad mes čia nieko naujo neišradome, mes vadovaujamės tuo, kas yra numatyta ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme. Ten yra suteikiama galimybė, kad vėluojant pateikti dokumentus ar panašiai, kaip žinoma tokie atvejai būna netyčiniai, kad žmogus vėluoja kai ką pateikti, pagal to įstatymo nuorodas ir teiginius galima tokį terminą numatyti, kad žmogui gali būti išmokėta 12 mėnesių kompensacija.
Antras klausimas yra ypač opus. Ypač opus todėl, kad mes turime ne tik vadinamuosius etatinius darbuotojus, mes turime daug dirbančių pagal autorines sutartis kūrybinių darbuotojų. Tai ir muzikantai, artistai ir kitų sričių menininkai. Žodžiu, vienintelė paguoda yra kitiems metams, kad kitų metų biudžete yra numatytas atlyginimų kėlimas. Galbūt jis daugiau siejasi su ūkiniais reikalais, kad gali keistis kainos ir panašiai. Bet daryti apskaitą galbūt yra labai sudėtinga. Ministerija gali tiesiogiai rūpintis tik savo teatrais ir koncertinėmis organizacijomis ir bandyti didinti įmokos fondą. Tai ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis viceministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Nėra prasmės jums likti tribūnoje. Ačiū.
F.LATĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, pateikimo stadijoje nuomonę už nori pasakyti kolega E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Aš gerai pažįstu kolegas iš kultūros laukų ir barų ir turiu pasakyti, kad įstatymas buvo tikrai pribrendęs, ir labai gaila, kad jis taip vėlai atkeliavo į mūsų lankas, į Seimą. Aš manau, kad ten viduje dar yra toks nekūrybinių darbuotojų ir signatarų patikslintas įstatymas, bet iš esmės kūrybinių darbuotojų tas visas blokas, susijęs su kūrybiniais darbuotojais, seniai laukiamas mūsų inteligentijos, kuri taip ir negalėjo suprasti, kodėl atsikūrus Lietuvos valstybei lietuvių inteligentija liko už Lietuvos valstybės rūpesčio borto. Šitas įstatymas bent kiek tai papildo. Ačiū jums, ačiū ponui F.Latėnui, kuris labai tiksliai pasidarbavo atkurdamas šią neteisybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo prieštarauti. Ar mes galėtume po pateikimo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnių sueiga siūlo svarstyti pagrindiniam – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, o papildomu paskirti – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Turėdami minty, kad tai nėra didelis įstatymas, mes galėtume numatyti, kad dar neeilinėje sausio sesijoje galėtų būti svarstomas. Nėra siūlančių kitaip, pritarta dėl tokios svarstymo eigos bendru sutarimu.
Yra atvykę kiti kolegos, Vyriausybės atstovai, ministerijų atstovai. Eilės tvarka kompleksinis vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.XP-284 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-285. Yra atvykęs kuruojančios Aplinkos ministerijos viceministras ponas Rytis Šatkauskas. Gerbiamasis pranešėjau, jums žodis, prašom lakoniškai pristatyti projektus.
R.ŠATKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Jeigu Seimas neprieštaraus, abu iš karto. Prašom.
R.ŠATKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas. Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti, kad visoje šalies teritorijoje viešai tiekiamas geriamas vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų sveikatos, aplinkos apsaugos reikalavimus. Būtų sudarytos sąlygos, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygos, kaina, paslaugų kokybė visoje šalies teritorijoje būtų priimtinos vartotojui ir kuo tolygesnės. Būtų sudarytos galimybės, kad viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis galėtų apsirūpinti kuo daugiau šalies gyventojų. Būtų užtikrintas ilgalaikis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, ūkio gyvybingumą ir poreikius atitinkanti plėtra. Taigi teikiamas šis įstatymo projektas. Jis yra derintas su nemažai institucijų. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės parengti jį lydinčius teisės aktus. Mūsų manymu, jų bus apie septyniolika. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. Įgyvendinant jį papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori klausti. Vanduo išties yra aktualus klausimas. Pirmasis – E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto norėčiau pasveikinti, kad buvo atsisakyta nuomonės globalizuoti visas įmones, daryti apskrities lygmeniu ir palikta prie savivaldybių, kurios tiesiogiai atsakingos už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizavimą savo savivaldybių teritorijose. Tačiau norėčiau vis dėlto paklausti. Situacijos gana nevienodos, tarkim, kai kur, kur galbūt deklaruojama, kad savivaldybės yra kaip tam tikras rojus, savikaina yra iki 10 litų, ar yra pasirengta Vyriausybės lygmeniu sumažinti skausmą tų gyventojų, kurie manė, kad gyvena tikrai geromis sąlygomis, nes kai kurios savivaldybės dotuodavo tuos ūkius? Bet perspektyvoje dotacijų bus atsisakyta. Ar Vyriausybė išties pagalbos ranką, ar paliks likimo valiai? Norėčiau paklausti.
R.ŠATKAUSKAS. Dėkui už gerą klausimą. Jūs labai pataikėte į temą, dėl ko autoriams apskritai kilo šito įstatymo idėja, šitas poreikis. Kaip žinoma, į šitą vandens sektorių planuoja ateiti apie 800 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, tai yra daug milijardų litų. Maži vandens ūkiai (šiandien, kaip žinote, yra 700 tokių vandens ūkių) negalėtų kompleksiškai jų kokybiškai panaudoti. Ir yra tikslas kuo labiau suvienodinti visą plokštumą, kad ir kaime, regione, vandens kokybė būtų analogiškai tokia pati kaip Vilniuje. Atitinkamai tai yra ir dėl techninių dalykų: kuo daugiau vandens sunaudoji, tuo didesnis jo pratekamumas ir visa kita, ir jo kokybė geresnė, daugiau klientų, didesnis skaičius, atitinkamai kaštai krenta. Tai šio įstatymo tikslas ir yra padaryti taip, kaip jūs minėjote, kad vienoje savivaldybėje buvo atsisakyta labai stambaus regioninio principo. Vienos savivaldybės lygiu savivaldybė nustatytų vienodus mokesčius visai savivaldybei ir tada nebūtų galima subsidijuoti vieno ar kito vandens ūkio.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Pauža taip pat nori jūsų klausti.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad tas įstatymas, kurį pristatote, yra kur kas geresnis negu buvo, mano akimis žiūrint. Tačiau aš noriu paklausti štai ko. Kaip žinome, kaimo vietovėse yra perimta labai daug smulkių vandentiekių, kurie yra labai apleisti ir vandens kokybė ten yra bloga. Tačiau iš gyventojų imamas gana didelis mokestis ir jis neatitinka kokybės. Prašom pasakyti, kaip priėmus šį naują įstatymą bus gerinama vandens kokybė ir, žinoma, vandens įmonių techninė būklė, kad gyventojai gautų geresnį vandenį? Ačiū.
R.ŠATKAUSKAS. Kaip aš minėjau, ateina tikrai didelės Europos Sąjungos investicijos į vandens ir nuotekų tvarkymo ūkius. Kadangi bus vienas vienoje savivaldybėje vandens tiekėjas, tai atitinkamai tam vandens tiekėjui bus išduota licencija, kuri bus nustatyta, kaip ta vandens kokybė bus gerinama ir kaip per laiką tai bus išdėstyta. Operatorius, kuris valdys šitą ūkį, privalės garantuoti licencijos sąlygų laikymąsi. Taip ir bus užtikrintas vandens kokybės gerinimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Nori klausti P.Baguška. Prašom, kolega.
P.BAGUŠKA. Norėjau paklausti viceministro. Sakykite, kodėl nėra atliktas šito įstatymo bazinis, išplėstinis, taip pat antikorupcinis vertinimas, poveikis korupcijai? Labai svarbus dokumentas, bet šito nėra atlikta. Mes truputį pasižiūrėjome šitą įstatymą, svarstymui pateiksime savo išvadas, bet yra labai daug galimybių pasireikšti korupcijai pagal šitą įstatymą. Kodėl jūs šito nepadarėte?
R.ŠATKAUSKAS. Negaliu atsakyti, kurioje vietoje galėtų būti galimybė korupcijai. Mes nelabai matome tos vietos, lygindami šitą įstatymą su prieš tai pateiktu. Į visas pastabas, kurios buvo pateiktos, atsižvelgta, ir dabar nematau išvadose, kad būtų kas nors dėl to pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas – kitas klausiantysis. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, oras, vanduo yra būtiniausi dalykai žmogaus egzistencijai. Man malonu, kad vis dėlto mūsų valstybėje dauguma vandens tiekimo sistemų remiasi požeminio vandens atsargomis. Manau, kad tai turėtų būti išsaugota, ir kartu norisi pasakyti, kad vis dėlto pagal mūsų gyventojų pajamų lygį norėtųsi, kad tie tarifai nebūtų per daug padidinti. Čia yra dvi tokios gana sudėtingos problemos. Norėčiau paklausti, ar įstatyme bandoma visą šitą problemą kaip nors minimizuoti ir kartu užtikrinti, (manau, toli gražu ne visose šalyse pasiekiamas toks geras dalykas), kad vanduo būtų tiekiamas iš požeminių šaltinių, kitur iš atvirų, įvairiai chemiškai apdorojant. Manau, kad Lietuvoje mes tuo galime pasidžiaugti. Ačiū.
R.ŠATKAUSKAS. Jūsų tikrai labai gera pastaba. Aš tiesiog norėčiau jus informuoti, kad kaip tik ir yra tikslas kuo labiau išsaugoti požeminį vandenį. Tiesiog noriu gerbiamųjų Seimo narių žiniai pateikti, kad šiandien Lietuvoje yra 20 tūkst. gręžinių ir jų vis daugėja. Tai atitinkamai tikslas ir yra, kad jų būtų kuo daugiau, būtų reglamentuoti, apskaitomi, tvarkingai tvarkomi ir eksploatuojami pagal tam tikras eksploatavimo taisykles. Tas tikslas yra vienas iš pagrindinių tikslų.
Dėl kainų dydžio, ką jūs klausėte. Savivaldybė ir yra tas organas, kuris nustato kainą, o kainą prižiūrinti organizacija, kainų komisija, prižiūri, kad nebūtų ta kaina (prieš tai atsakiau jūsų kolegai) per daug sumažinta, kai ji nepadengs kaštų ir ta įmonė bus priversta dirbti į minusą. Arba lygiai priešingai, kad ta kaina nebūtų pernelyg padidinta, kad tos vandentvarkos įmonės vadovai nevažinėtų „Mersedesais“ ir visa kita. Būtent to ir yra siekiama šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis jus nori klausti V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų turbūt viena svarbiausių siūlomo įstatymo projekto pataisų yra ta, kad kiekvienoje savivaldybėje bus viena nuotekų ir vandens tiekimo įmonė. Iš tiesų toks stambinimo procesas prieštarauja ekonominei logikai ir laisvosios rinkos principams. Pats sustambinimo principas turi garantuoti arba pigesnes paslaugas vartotojams, arba duoti ekonominę naudą. Jūsų paminėtas principas, stambinimo tikslas, kad ekonomiškai kiekviena įmonė nepajėgi panaudoti Europos Sąjungos lėšų, nėra pagrįstas, nes yra tam tikros juridinės formos, konsorciumai, jungtinės veiklos sutartys, gali kelios mažesnės įmonės kooperuotis ir panaudoti tas lėšas. Ar nėra čia paslėptas tam tikras žingsnis norint išstumti veikiančias įmones ir įteisinti naujas, kurios galėtų panaudoti ateinančią Europos Sąjungos paramą? Jūs paneikite šitą mąstymą.
R.ŠATKAUSKAS. Paneigsiu, kad tikrai bent jau autoriai neturėjo tokio tikslo, kad stambintų tam, jog vienus išstumtų, kitus atvestų. Aš tiesiog noriu paminėti tokį dalyką, kad yra atliktas Pasaulio banko visų pasaulio valstybių tyrimas. Yra apskaičiuota, kad panašiai efektyviausiai ir ekonomiškiausiai dirba vandens tiekimo įmonė, aišku, dar priklauso nuo ploto, kai yra 400 tūkst. vartotojų. Tada kaštai geriausiai balansuojami su kaina. Ir atsakau į tą klausimą. Jūs puikiai žinote, kad kai yra labai daug mažų vandens tiekėjų įmonių, tai kaip tik tą mažiuką gali bet koks kitas konsorciumas… ir kai sunkiai dera interesai, tai yra tikrai sunku. O kainos pagrįstumas, kad nebūtų, tarkim, užauginta kokia nors įmonė, kuri galėtų diktuoti sąlygas, tai yra būtent licencijos sąlygos, ką ji turi atlikti. Šiandien to neįmanoma padaryti, nes visos grindžia tuo, kad jos neturi pinigų. O neturi jos pinigų todėl, kad jų negeba panaudoti iš Europos, jos yra per mažos ir nieko natūraliai nedaro. Tada savivaldybė yra priversta dotuoti tą įmonę ir ji dirba nuostolingai. O kalbėti apie vandens kokybę irgi netenka, nes dotuojama įmonė, vos ne vos užtenka algoms padengti ir t.t. Tai šito dalyko, ką jūs sakote, tikrai nėra, juo labiau kad dar bus išleista keletas lydinčiųjų teisės aktų, kuriuose tai kaip tik bus apibrėžta.
O dėl laisvosios rinkos norėčiau priminti, kad vandens tiekimas yra bendrųjų interesų paslauga, ji turi užtikrinti kelias tokias savybes, kur konkurencija negalima. Šiandien regionai vienas su kitu mažame kaime nekonkuruoja, nes jie nedubliuoja vienas kito. Dviejų vamzdžių niekur pasaulyje nėra. Ta bendrųjų interesų paslauga turi užtikrinti visuotinumą, prieinamumą, įperkamumą, tai yra labai svarbu, ir vartotojų apsaugą, kad jis gautų tą paslaugą. Tokie yra pagrindiniai tikslai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, atsakėte į visų norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Dėkoju už atvykimą ir pateikimą.
Buvo pateikti abu projektai, kurie yra tarpusavyje susiję. Dabar turime apsispręsti… Matau, kad galima apsispręsti bendru sutarimu pritarti abiem projektams po pateikimo. Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Taip pat turime apsispręsti dėl komitetų, kurie svarstytų šį klausimą. Seniūnų sueiga dėl abiejų įstatymų projektų siūlo pagrindiniu skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomais – Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetus. Ar galime pritarti tokiems komitetams? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Dar yra sveikatingai nusiteikęs komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Jis norėtų svarstyti. Ar galima jam taip pat pasiūlyti svarstyti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Žmogaus teisių komitetas norėtų? Žmogaus teisių komitetas norėtų. Pageidavimų sąrašas tęsiamas. Ar yra dar komitetų, norinčių svarstyti šį klausimą? Nėra. Gerai. Komitetų sąrašas pridedamas. Kaimo reikalų komitetas yra.
Kolegos, dėl svarstymo datos. Kaip manytumėte, kokia reali data? Kryptis – prasidėsianti pavasario sesija, taip? Dėl to taip pat apsispręsta bendru sutarimu. Taigi 7 kompleksinio klausimo svarstymas yra baigtas. Primenu, kad paskirti šeši papildomi komitetai.
Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, susijusį su Europos integracija, registracijos Nr.XP-1006. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė, kuruojanti ministerija yra Žemės ūkio ministerija. Kviečiu žemės ūkio viceministrą Joną Kondrotą į tribūną. Seimas būtų dėkingas, jeigu pateikimas būtų lakoniškas.
J.KONDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1074 straipsniu įstatymo projekto.
Žemės ūkio ministerija teikia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1074 straipsniu įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas –nustatyti efektyvias, proporcingas ir turinčias prevencinį pobūdį sankcijas neteisėtos augalų veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios medžiagos panaudojimo atveju.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra galiojančių administracinio pobūdžio sankcijų dėl augalų veislės teisinės apsaugos.
Priimtas įstatymo projektas skatins vengti pažeidimų panaudoti augalų veislės dauginamąją medžiagą, nesudarius augalų veislės selekcininkų licencinės sutarties ar neturint jų raštiško sutikimo.
Įstatymo projekto 1074 straipsnis numato sankciją – fiziniams asmenims nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų, įmonių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų baudą. Teikiu Seimui svarstyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Neišprovokavote Seimo narių jūsų klausti. Dėkoju už pateikimą. Ačiū.
J.KONDROTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pateikimo stadijos metu norinčių kalbėti dėl motyvų nebuvo. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Tradiciškai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstant ATPK pakeitimus, yra skiriamas pagrindiniu. Kaimo reikalų komitetas siūlomas papildomu. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Ar priimtina, kad būtų… Ar Žmogaus teisių komitetas norėtų? Pirmininkė purto galvą – neįpiršite.
Dabar dėl svarstymo datos. Ar priimtina pavasario sesijoje? Gerai. Jeigu paaiškės, kad galima anksčiau, manau, taip ir gali įvykti. Taigi svarstymo data yra numatyta pavasario sesija.
Dabar yra du teisės aktų projektai, kuriuos taip pat teikia Vyriausybė, kuruojanti yra Ūkio ministerija. Eilės tvarka darbotvarkės 12 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas, registracijos Nr.XP-958. Pateikimo stadija. Ūkio ministrą Kęstutį Daukšį kviečiu į tribūną. Pone ministre, žodis jums.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, tikiuosi, ilgai neužtruksime. Sveikinu su artėjančiomis šventėmis ir noriu pateikti nutarimą, kuriuo nutarimą „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje“ tenka pripažinti netekusiu galios.
2002 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino celiuliozės gamyklos statybą Lietuvoje valstybinės svarbos projektu. Buvo vykdomi tam tikri darbai ir ieškoma investuotojų. Bet šių metų birželio 1 dieną Strateginio planavimo komitete buvo nuspręsta, kad netikslinga statyti tokį fabriką, nes trūksta medienos žaliavos, todėl pavesta Aplinkos ir Ūkio ministerijoms parengti tam tikrą projektą, kurį šiandien teikiu, – „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Lakoniškas pateikimas išprovokavo 5 Seimo narius klausti. Eilės tvarka – V.Rinkevičius pirmasis.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, vicepirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas nevienareikšmiškai yra priimamas Lietuvoje ir verslo, ypač miškininkų. Neseniai Aplinkos apsaugos komitete svarstėme privačių miškų problemas, jų plėtrą. Aš klausiau Privačių miškų asociacijos prezidento, kitų dėl to, ir jie visi buvo už tai, kad toks fabrikas būtų. Valstybinių miškų atstovai, mokslo visuomenė irgi pasisako už šio fabriko statybą, bet jie bijo. Sako: „Mes negalime sakyti garsiai“. Tai pasakykite garsiai, viešai, pasakykite tai. „Mes einame pareigas ministerijoje, mes nenorime rizikuoti savo karjera, savo darbu“. Nulenkę galvas, nenoriu vartoti to žodžio, tyliai laukia, kas bus. Jeigu mes norime tapti amžinai miško žaliavą eksportuojančia šalimi, nes mūsų uostas…
PIRMININKAS. Prašau formuluoti klausimą.
V.RINKEVIČIUS. …užverstas žaliava, rąstais. Netgi Baltarusija uždraudė eksportuoti neperdirbtą medieną, o mes norime geriau vežti. Estija stato fabriką. Nemanau, kad jie yra kvailesni už mus. Ministre, jeigu nuo „dūšios“, ranką pridėjęs prie širdies…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimas.
V.RINKEVIČIUS. …ar galėtumėte pasakyti, kad mes darome klaidą? Kokia jūsų nuomonė?
K.DAUKŠYS. Aš iš tikrųjų negaliu daryti įtakos nei valstybinių miškų žmonėms, nei privačių miškų žmonėms, nes miškai nėra pavaldūs Ūkio ministerijai. Bent man galėtų pasakyti tuos dalykus, jeigu kas nors nuogąstauja. Iš tikrųjų žaliavinės medienos poreikis 2010 metais bus 7,8 mln. kubinių metrų, o gamyba Lietuvoje yra 6,5 milijonai. Vadinasi, natūraliai 1 mln. 300 tūkst. kubinių metrų trūktų. Matyt, tai ir buvo Strateginio komiteto pagrindinis argumentas, dėl kurio celiuliozės fabriko atsisakė.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausia E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto, tarkime, tas nutarimas… Neįsivaizduoju, kodėl toks noras jį panaikinti. Tegul jis gal ir būna, bet iš esmės tas nutarimas pasako, kad Lietuvoje celiuliozės gamyklai „ne“. Galbūt kur nors kitoje vietoje jis atsiras. Apeliuoti į tai, kad čia trūksta miškų ir panašiai…
Žinome, kad medieną galima ir atsivežti, todėl kaip jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, ar būtina priimti mūsų nutarimą dėl naikinimo to nutarimo, kuris netrukdo gyventi?
K.DAUKŠYS. Šitas nutarimas nepasako celiuliozės fabrikui ne. Šitas nutarimas pasako, kad tai nėra valstybinės reikšmės objektas. O jeigu verslininkai norėtų celiuliozės fabriką statyti, tai normaliai suderintų ir statytų, kur jiems patinka. Aš nematau, kad yra užkertamas kelias, tiesiog valstybė mato, kad šiandien tai nėra prioritetinis projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jei pamenate, kai jūs tapote ministru, pirmą dieną aš jums tą klausimą uždaviau. Ačiū, kad jūs jau subrendote naikinti ketverių metų Seimo darbą. Tai antrasis Seimo nutarimas po „Mažeikių naftos“ pripažinti valstybinės svarbos objektu … projektu ir štai jūs dabar naikinate tą mūsų projektą. Jokių argumentų išdėstyta nėra. Paprasčiausiai premjeras turbūt suklaidino, nežinau, ką, bet mokslo žmonės kalba apie tai, kad milijonas kubinių metrų medienos, kurią dabar popiermalkių pavidalu eksportuojame pusvelčiui į užsienio valstybes, niekada netiko ir netiks baldams gaminti, o drožlių skiedras, popiermalkes naudoti plokščių gamybai, kaip ir naudoti jas kurui, yra ir bus per didelė prabanga. Tai tiesiog yra nusikaltimas mūsų ištekliams, tai yra ne „Mažeikių nafta“, tai yra mūsų ištekliai, kuriuos mes pusvelčiui paverčiame į nieką. Estai devynis kartus eksportuoja (…) medienos daugiau už mus, latviai tris kartus daugiau. Ar jūs nemanote, kad, teikdamas šį nutarimą, padarysite didžiulę žalą užkirsdamas kelią mums, kaip miškų šalies gyventojams, racionaliai naudoti savo išteklius, t.y. mišką. To miškininkai trokšta. Kodėl jūs elgiatės prieš jų valią?
K.DAUKŠYS. Aš dar kartą sakau, kad miškininkai savo valios tikrai man nepareiškė ir ministerijos jos nežino. Pirma. Antra. Yra Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto nutarimas. Trečia. Jūs žinote, kad brangsta tiek dujos, tiek nafta, ir mes dabar kalbame apie tai, kad kūrensime medieną ir auginsim žilvičius, kad kūrentume medieną. Tai klausimas yra paprastas, tos medienos atliekos … sueis visos į krosnis ir tai bus irgi geras dalykas. Ar mes jas vešim iš kur nors kitur?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia N.Steiblienė. Prašau.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš labai atidžiai perskaičiau jūsų pasirašytą aiškinamąjį raštą ir atkreipiau dėmesį į tokius momentus.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti garsiau.
N.STEIBLIENĖ. 2002 m. buvo paskaičiuota, vyko jau netgi susitikimai su tam tikrais investuotojais, buvo kuriami planai kurti šitą įmonę ir staiga, praėjus trejiems metams, kažkas susigriebė, kad iš tikrųjų neužteks žaliavos Lietuvoje. Labai keista, koks yra valstybinis mąstymas. Pirmiausia parengiamas projektas, pasamdomi užsieniečiai tą projektą išnagrinėja, pasako, kad yra viskas gerai, randami investuotojai, jų buvo nemažai, netgi rusai pageidavo kurti bendrą įmonę ir netgi prie celiuliozės ir popieriaus, ir staiga po trejų metų kažkam šauna į galvą, o gal neužteks mums žaliavos. Tai kokia čia valstybinė politika? Ši vieta man kelia … aš netikiu, kad taip buvo. Vadinasi, yra kažkokių kitų priežasčių, dėl ko mes vėl turime keisti šitą nutarimą.
K.DAUKŠYS. Aš norėčiau pasakyti, kad investuotojų gal buvo nemažai, galų gale liko vienintelis rusų koncernas „Deko“. Antra. Iš tikrųjų negaliu atsakyti, kas buvo 2002 m., ponia Nijole, jūs geriau žinote, jūs buvote Seime, aš dar nebuvau. O dabar aš remiuosi duomenimis, kuriuos turiu ir kuriuos matau prieš savo akis. Ar buvo suklysta tada skelbiant valstybinės reikšmės projektu, ar nebuvo suklysta, – aš ne ekspertas, šito tikrai negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Navickas. Prašau.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų nuo 2002 m., kai priimtas Seimo nutarimas, praėjo nelabai daug laiko, ir situacija tiek Lietuvos rinkoje, tiek pasaulinėse rinkose nepasikeitė iš esmės, kad būtų galima priimti kitokį sprendimą. Vienintelis teikiamo nutarimo projekto aiškinamajame rašte argumentas yra sudaryti palankesnes sąlygas medienos perdirbimo įmonėms. Taigi nutarime siūloma tam tikra prasme suteikti papildomas galimybes vienos rūšies, vienos srities įmonėms. Ar jūs nemanote, kad celiuliozė perspektyviu požiūriu, einant į tarptautines rinkas, taip pat svarbus produktas, palyginti su tekstilės gaminiais ar net su mašinų gamyba, kuri gali užgesti Lietuvoje? Šis produktas turi perspektyvą. Jūsų argumentai, kad neskelbiamas valstybinės reikšmės objektu kaip tik šis projektas, o turgavietės yra valstybinės reikšmės objektas, ar nedaroma esminė klaida?
K.DAUKŠYS. Manyčiau taip. Pirmiausia, per laiką nuo 2002 iki 2005 metų iš tikrųjų rinkos pasikeitė. Jeigu žinote, medienos apdirbimo ir baldų pramonė Lietuvoje labai sustiprėjo. Jinai sunaudoja vis daugiau žaliavos. Šito paneigti negalime.
Antra. Iš tikrųjų šiuo metu antra banga ateina, tai yra žaliavos vartojimas, atliekų ir visų pjuvenų vartojimas kūrenimui ir šilumos gamybai. Taigi irgi yra visiškai pasikeitusi situacija. 2002 m., ko gero, apie tai niekas net nekalbėjo.
Trečia. Aš neneigiu, kad celiuliozės fabrikas irgi yra geras fabrikas, bet nematau, kad tai yra pagrindinis dalykas, toks svarbus valstybei dalykas, kurį reikėtų dabar (…) atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galite luktelėti, gerbiamasis ministre, kol Seimo nariai išsakys motyvus. Vienas už, vienas prieš. V.Rinkevičius – nuomonė prieš.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Man nelabai suprantami mūsų valstybės prioritetai. Gariūnus paskelbėme valstybinės reikšmės objektu, o celiuliozės fabriko statyba lyg ir nelabai svarbu. Celiuliozės fabriko statyba, ir ne tik celiuliozės, popieriaus gamyba duotų iki 3% bendrojo vidaus produkto visai šaliai, sukurtų 10 tūkst. darbo vietų kaime, atokiausiuose kaimo vietose, kur žmonės šiandien bedarbiai, o žaliava pūna. Pagal dabartinę kainą, kai transporto kainos eksporto bendroje kainoje sudaro daugiau kaip pusę, tai, aišku, už tokią kainą neapsimoka tos popiermedžių žaliavos ir ruošti. Jeigu mes padidintume, dvigubai išaugtų kaina, jeigu būtų apdirbimas vietoje, iš karto padidėtų gamyba absoliučiai kitoms sritims: ir kūrenimui, ir kitoms. Netrukdant, faktiškai jos nekonkuruoja šitos… Čia yra atskiros sritys, visiškai atskiros, atskiri fragmentai šitos rinkos. Tai aš vis dėlto siūlau nepanaikinti šito nutarimo ir palikti jį galioti, ir valstybei ieškoti galimybių, aš nesakau, kad valstybė turi finansuoti, tačiau sudaryti sąlygas šitiems investuotojams reikia. Siūlau palikti galioti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę už – A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Kadangi Vyriausybė ir ministras siūlo naikinti celiuliozės fabriką kaip valstybinės svarbos projektą, aš noriu tam visiškai nuoširdžiai pritarti, nes aš manau, kad Lietuvos valstybėje tiktai Gariūnai gali turėti tokį valstybinės reikšmės statusą. Jokios celiuliozės ir jokie kitokie fabrikai tikrai tokio statuso negali turėti. Ir svarbiausia, taip pat ir dėl to, kad tiktai Gariūnai parėmė Darbo partiją ir socialdemokratus, o aš negirdėjau, kad kokie nors celiuliozės fabriko planuotojai būtų parėmę kokią nors iš valdančiosios koalicijos partijų. Kol to nėra padaryta, tai negalima net ir pretenduoti į kokius nors valstybinės svarbos projektus. Aš siūlau tikrai pritarti Vyriausybei, kad galų gale tie celiuliozės projektuotojai suprastų, ką reikia daryti. Nes Gariūnai parodė aiškų pavyzdį, o kol to nėra pasiekta, tai net yra įžeidimas Lietuvos valstybei, kiek galima čia tiems celiuliozės projektuotojams dar toliau taikyti valstybinės svarbos statusą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad kaip tik tokie žodžiai ir liks stenogramoje. O dabar, kolegos, turime pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto, ar pritariame jam po pateikimo? Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 29 – už, 9 – prieš, 24 susilaikė. Nepritarta po pateikimo. Celiuliozės fabriko idėja gyva.
Kolegos, turime apsispręsti, kaip elgsimės su Vyriausybės pateiktu nutarimo projektu. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? A.Skardžius – dėl vedimo tvarkos.
A.SKARDŽIUS. Siūlau tą projektą atmesti. Iš tiesų arba reikėtų kartu svarstyti tokius projektus kaip Gariūnai (visiškai tam pritariu), arba reikia atmesti ir ieškoti investuotojo, kas buvo daroma per tuos ketverius metus. 3 mlrd. sąmatinės vertės projektui buvo siuntinėjamos „špargalkės“ nors ir į 90 šalių. Aš buvau ministerijoje sudarytos Vyriausybės darbo grupės narys ir žinau, kaip buvo ieškoma investuotojo. Kai atsirado normalus investuotojas, sukilo pramonė, kuri tikrai neturi ko bijoti, nes pabrangs darbo jėga, kuri šiandien koncentruojasi miško pramonėje. Aš nežinau, ko mes siekiame – ar kokio nors nacionalinio intereso, ar žiūrime remdami Gariūnus?
PIRMININKAS. Taip, kolegos, alternatyvus balsavimas. Procedūrinis klausimas, dėl jo motyvai nėra išsakomi. Kolegos, paklausykite, kad būtų aišku, dėl ko balsuosime. Susilaikančiųjų balsai nebus skaičiuojami. Balsavimas už reiškia pritarimą grąžinti tobulinti, balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad būtų atmestas. Kolegos, išsakykite savo nuomonę alternatyviai balsuodami dėl to, koks tolesnis šio teisės akto likimas.
38 pasisakė už tobulinimą, 26 – už įstatymo atmetimą, tiksliau, nutarimo projektą nuspręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Dar likęs Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo kelių nuostatų pakeitimo įstatymo projektas, kurį teikia Vyriausybė, registracijos Nr.XP-982. Pateikimo stadija. Kuruojanti Ūkio ministerija. Šios ministerijos vadovą K.Daukšį kviečių į tribūną pateikti įstatymo projektą.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia dėkoju gerbiamajam A.Kubiliui, kad nesilaikė savo žodžio. Dabar norėčiau pateikti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Čia yra du lapai. Aš jums gražiai paskaitysiu.
Įstatymo projekto teikimo priežastis. 2005 metais pardavus visus valstybės įmonės (…) saugotus valstybės rezervo materialinius išteklius įmonė daugiau neatliks savo tiesioginės veiklos paskirties saugoti valstybės rezervą.
Neteikianti saugojimo paslaugos įmonė jau nuo 2006 metų negalės būti finansuojama biudžeto lėšomis, o lėšų, papildomai gaunamų iš kitų ūkio subjektų šių prekių saugojimui, įmonei išlaikyti neužteks. Pablogės jos finansinė padėtis, iškils grėsmė valstybės turto išlaikymui… tvarkomam patikėjimo teise, todėl būtina pertvarkyti akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę arba keisti jos veiklos pobūdį.
Projekto tikslas ir esmė. Norint pradėti įmonės pertvarkymą pagal galiojančius teisės aktus, būtina panaikinti valstybės įmonės „Dzūkijos šilas“ dabartinį statusą. Šiuo tikslu teikiamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, pagal kurį įmonė būtų išbraukta iš strateginių įmonių sąrašo.
Jeigu aš pats save girdėčiau, būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų salėje šurmulys, būtų prašymas, kad daugiau dėmesio skirtume kalbantiesiems. Gerbiamasis ministre, du Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, čia, žiūrėdamas į jūsų aiškinamąjį raštą ir į tai, kad tai yra „Dzūkijos šilas“ ir tai yra 3,37 ha, tai yra „Dzūkijos šiluose“ geras žemės plotas, norėčiau paklausti paprasto klausimo. Su kuo susijęs jūsų sprendimas? Ką toliau ši įmonė darys? Kas ją ruošiasi privatizuoti? Kurioje konkrečioje Lietuvos vietoje šita įmonė yra, nes jos žemės plotai yra gana įspūdingi?
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Andriau. Kas ją norėtų privatizuoti, nežinau, nebent jūsų partija. Ši įmonė yra įsikūrusi Varėnoje, joje buvo saugomas valstybės rezervas. Dabar valstybės rezervas, kaip jūs žinote, pakeistas piniginiu rezervu, ir ten neliko ką saugoti. Šiandien ta įmonė saugo kitokius dalykus, cukrų arba kitus dalykus, ir ji turėtų dirbti kaip normali akcinė bendrovė. Tai nereiškia privatizavimo, tai bus valstybinė akcinė bendrovė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori klausti J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kokia kitų valstybių patirtis su valstybės rezervu, ir kodėl nutarta pakeisti rezervo formą į piniginį rezervą, o ne į materialiojo turto saugojimo rezervą?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Norėčiau tą klausimą, gerbiamasis Juliau, grąžinti jums, nes tas dalykas buvo pakeistas dar pereitos Vyriausybės, ir kodėl taip buvo padaryta, dabar negalėčiau paaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Dėkoju už įstatymo pateikimą. Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Matau, kad nėra bendro sutarimo. Kolegos, balsavimu išsakykime nuomonę, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.XP-982.
Kolegos, balsavimo rezultatai: 34 – už, 2 – prieš, 21 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skirti pagrindiniu, Audito bei Ekonomikos komitetus – papildomais. Ar galime pritarti, kad šie komitetai svarstytų? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Preliminari svarstymo data – prasidėsianti pavasario sesija. Ar tinka? Nematau kitų siūlymų, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pageidaujančių skaityti pareiškimus švenčių išvakarėse nebuvo. 17 val. 25 min., gerbiamieji ir gerbiamosios, noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.