Keturiasdešimt
penktasis (124) posėdis
2005
m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2005 m. gruodžio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Gruodžio 22-oji, ketvirtadienis. Pradedame plenarinį posėdį.
Dėl darbotvarkės Seniūnų sueigoje tarėmės, nebuvo prieštaraujančių šiai darbotvarkei. Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Prašom. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, vakar buvo padaryta Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ projekto pateikimo pertrauka. Pertrauka buvo padaryta iki kito posėdžio. Taigi, manau, rytiniame posėdyje derėtų šį klausimą pabaigti.
PIRMININKAS. Pabandysime, jeigu turėsime čia…
B.VĖSAITĖ. Dėkoju, Pirmininke, už jūsų supratimą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarėme.
Pradedame svarstyti Valstybės tarnybos… Pageidautumėte registruotis? Geras pasiūlymas. Prašom. Registruojamės. Pažiūrėsime, kiek mūsų salėje. Palaukite, aš dabar kalbėjau, nepastebėjau. Pabandykime dar kartą. Dar kartą registruokimės. Aš užsikalbėjau, nepastebėjau.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal būtų galima paaiškinti Seimui, kokiu pagrindu šiandien yra išbraukiamas iš darbotvarkės Seimo statuto pataisų priėmimas?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Buvo pateiktas Statutą rengusios grupės vadovo gerbiamojo P.Vilko prašymas, nes jis nori teikti pastabų dėl šio projekto priėmimo stadijai. Taip pat yra pateikta nemažai pastabų ir papildymų priėmimo stadijai, komitetas svarstys tik rytoj šias visas pastabas, todėl rytoj darbotvarkėje yra numatytas Statuto svarstymas. Dėl tokių motyvų buvo atsižvelgta į prašymus, buvo nukeltas Statuto priėmimas į penktadienį.
Pradedame Valstybės tarnybos įstatymo 2–50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais projekto Nr.XP-430 priėmimą. Pranešėjas – V.Volčiokas.
Gerbiamasis Volčiokai, prašom. Jūs tiesiog praneškite, ar yra gauta kokių pastabų, papildymų dėl šio projekto ir ar mums reikia jas apsvarstyti?
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, buvo gautos Teisės departamento pastabos, jos buvo apsvarstytos komitete šiandien, joms pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikėtų priimti pastraipsniui. Pradėkime priėmimą.
Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. 8 straipsnis? Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. 10 straipsnis? Priimtas.
11 straipsnis? Priimtas. 12 straipsnis? Priimtas. 13 straipsnis? Priimtas. 14 straipsnis? Priimtas. 15 straipsnis? Priimtas. 16 straipsnis? Priimtas. 17 straipsnis? Priimtas. 18 straipsnis? Priimtas. 19 straipsnis? Priimtas. 20 straipsnis? Priimtas.
21 straipsnis? Priimtas. 22 straipsnis? Priimtas. 23 straipsnis? Priimtas. 24 straipsnis? Priimtas. 25 straipsnis? Priimtas. 26 straipsnis? Priimtas. 27 straipsnis? Priimtas. 28 straipsnis? Priimtas. 29 straipsnis? Priimtas. 30 straipsnis? Priimtas. 31 straipsnis? Priimtas. 32 straipsnis? Priimtas.
Dėl 33 straipsnio yra L.Sabučio siūlymas. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Mes atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymus ir šiaip į gyvenimo logiką, jog iš tikrųjų metų pabaiga ir kai kurios normos realiai gali įsigalioti nuo ateinančių metų liepos 2 d., todėl siūlau, kad valstybės tarnyboje būtų suspėta pasirengti priimti kitus atitinkamus teisės aktus, įstatymo įsigaliojimą pripažinti nuo šio įstatymo paskelbimo dienos, o atskirų šio įstatymo straipsnių įsigaliojimą pripažinti nuo liepos 1 dienos. Aš esu surašęs į savo siūlymą, kokių straipsnių. Tų, prie kurių teks padirbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar šį siūlymą remiantys 29 Seimo nariai galėtų paspausti mygtukus? Taip, paspauskite, kas remiate L.Sabučio siūlymą? Volčiokai, ateikite į tribūną, jūs pakomentuosite šį pasiūlymą ir dar vieną.
52 Seimo nariai parėmė šį siūlymą. Pradedame jį svarstyti. Ar pagrindinio komiteto?.. Kas buvo pagrindinis komitetas? Pritaria, taip? Koks būtų pagrindinio komiteto?..
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, siūloma įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį išbraukti ir papildyti, pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnį ir išdėstyti taip: „34 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2006 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti būtinus teisės aktus“.
PIRMININKAS. Ar komitetas turi nuomonę dėl šių siūlymų?
V.VOLČIOKAS. Komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti L.Sabučio pasiūlymui dėl 33 straipsnio? Ačiū.
Ar tada visą 33 straipsnį su pataisa galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.
34 straipsnis. Taip pat yra L.Sabučio siūlymas. Prašom. Gerbiamieji, gerbiamasis Grubliauskai, atsisėskite, nematyti pranešėjo. Prašau, Liudvikai Sabuti.
L.SABUTIS (TSF). Kadangi ir komiteto atstovas pranešė ir aš taip pat manau, jog, savaime suprantame, įstatymo atskiros dalys turės būti įgyvendinamos Vyriausybės arba kitų institucijų priimamais teisės aktais, todėl taip pat protingas laiko tarpas būtų pusmetis, tai yra iki liepos 1 dienos. Jeigu tai padarys anksčiau, sveikintina, tačiau ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Jūs siūlote šito straipsnio 2 dalį išbraukti.
L.SABUTIS. Dėl 33 straipsnio 2 dalies mes jau sutarėme.
PIRMININKAS. 34 straipsnis.
L.SABUTIS. 34 straipsniui mes siūlome naują redakciją.
PIRMININKAS. Jūs siūlote kaip dabartinio straipsnio – palikti tik 1 dalį, o 2 išbraukti.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Pagrindinio komiteto prašau pranešti. Volčiokai, jūs stovėkite tribūnoje, nes reikės visą laiką dėl kiekvienos pataisos vaikščioti.
V.VOLČIOKAS. Galiu pradėti?
PIRMININKAS. Luktelkite, aš paklausiu, ar 29 Seimo nariai remia L.Sabutį. Remia. Ar galime bendru sutarimu paremti? Ačiū. Pagrindinio komiteto nuomonė. Prašau.
V.VOLČIOKAS. Pagrindinis komitetas Seimo Teisės departamento išvadai Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40…
PIRMININKAS. Palaukite, minutę, mes dėl 34 straipsnio dabar kalbame. Ar jūs, pagrindinis komitetas, svarstėte L.Sabučio…
V.VOLČIOKAS. Svarstėme ir pritarėme pagrindinio…
PIRMININKAS. Pritarėte, kad to straipsnio 2 dalies nereikia?
V.VOLČIOKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tvarka, pabaikime su šituo. Ar galime bendru sutarimu pritarti L.Sabučio pasiūlymui? (Balsai salėje) Netriukšmaukite. Aš įsivaizduoju, pusė žmonių net nežino, dėl ko pritaria. Tylos. Ar galime bendru sutarimu pritarti L.Sabučio pataisai dėl 34 straipsnio? Galime. Ačiū.
Tada bendru sutarimu ar galime priimti 34 straipsnį? Priimtas. Ačiū.
Dabar dėl Teisės departamento išvados. Prašau.
V.VOLČIOKAS. Dėl Teisės departamento išvados. Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė išvadą ir nusprendė pritarti išvados 2, 3 ir 4 punktams, pritarti išvados 5 punktui ir pasiūlyti naują 16 straipsnio 6 dalies paskutinio sakinio tokią redakciją: „Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo statusą, gali būti priimti į šias pareigas priimančio asmens sprendimu po pokalbio tarp į šias pareigas priimančio asmens ir asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, kurio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“. Pritarti 6 punktui, nepritarti 7 punktui. Ši pastaba išsprendžiama nustačius įstatymo įsigaliojimą nuo 2006 m. liepos 1 dienos. Pritarti 8 punktui ir pasiūlyti naują 31 straipsnio 3 dalies redakciją. „Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą“. Pritarti 9 punktui, nepritarti 10 punktui, ši nuostata kaip tik iš projekto išbraukiama, nes nėra aišku, ką ji reiškia, nėra galimybės įvertinti tokio papildymo būtinybės, nes pastaba neargumentuota. Pritarti 11 punktui, Teisės departamento išvadai, pritarti 12 punktui, pritarti 13 punktui, nes komitetas pritarė pono L.Sabučio pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. O dabar aš atsiprašau, 13 punktas kalba apie 34 straipsnio 2 dalies nurodytą terminą. O mes lyg ir apskritai išbraukėme 2 dalį.
V.VOLČIOKAS. 2 dalį išbraukėme. Pritarėme L.Sabučio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritarėme L.Sabučio. O departamento nepritarėte.
V.VOLČIOKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti pagrindinio komiteto siūlymus dėl Teisės departamento išvadų? Ačiū. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo – L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisos buvo atliktos atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus, taip pat į mūsų darbo grupės, sudarytos Seime, pasiūlymus, taip pat atsižvelgiant į kai kurias Teisės departamento pastabas, kurios yra išties naudingos. Man atrodo, žinant tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas jau gyvuoja 5 metus, jis nekeičiamas, o papildomas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnyba labai išsiplėtė ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už Lietuvos ribų reglamentuoja valstybės tarnautojų santykius su tarnybomis, dirbančiomis užsienio institucijose, bet deleguotais nuo Lietuvos… Taip pat yra labai esminis pasiūlymas, jog valstybės tarnautojas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ir teisės normų nuostatas, galės dirbti įstatymų nustatytą ir kitą darbą, jeigu tai bus suderinta su įstaigos tarnybos vadovu ir gauti papildomą atlyginimą. Todėl aš manau, kad tai yra visiškai realus gyvenimo žingsnis ir tinkamai sureguliuotas įstatymu. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą ir leisti jam gyventi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – nuomonė prieš.
J.RAZMA (TSF). Mano kalba nėra kategoriškai prieš, nes čia yra daug reikalingų nuostatų, ir tikrai pagrindinis komitetas gerokai padirbėjo sujungdamas kelis projektus. Tačiau vis tiek turiu apgailestauti, kad nebuvo pritarta mano pataisoms, kuriomis buvo siūloma skaidrinti priėmimo į valstybės tarnybą tvarką, atsisakyti egzamino žodžiu. Šitos problemos mes liekame neišsprendę. Komitetas galėjo siūlyti kitus būdus, bet nieko nėra daroma toje srityje, nors protekcionizmo mastai priimant į valstybės tarnybą yra milžiniški. Gaila, Seimas šiandien tos problemos nė kiek nepastūmėjo į priekį.
Dar kita manęs netenkinanti nuostata. Įstatyme yra parašyta, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas savo veiksmais padaro žalą, institucija turi teisę išieškoti regreso tvarka. Bet labai gaila, kad tik teisę, o ne pareigą. Paprastai, jeigu tas tarnautojas kokiam nors įstaigos vadovui yra savas, tai ir žiūrima pro pirštus į jo padarytą žalą. Būtų daug aiškiau, jeigu būtų parašyta, kad atsiranda pareiga išieškoti žalą.
Dėl to leidimo dirbti kitur, aš manau, taip pat dar gali iškilti problemų, nors teoriškai apsidrausta, bet viskas priklausys nuo Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos, kurios mes šiandien nežinome. Taigi kai kurios aplinkybės verčia mane susilaikyti balsuojant už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime, balsuosime dėl Valstybės tarnybos įstatymo papildymo ir pakeitimo. Kas už tai, kad būtų priimti kai kurie šio įstatymo straipsniai ir tuo būtų papildytas įstatymas? Prašau.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
Papildomas įstatymas, lydintis pagrindinį. Kviečiu pagrindinį pranešėją V.Volčioką. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-277.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomų pasiūlymų ir pastabų negavo. Siūlome pritarti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu nėra, pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Dabar dar turime laiko. Ar B.Vėsaitė pasiruošusi? Prašom tada ateiti į tribūną. Atsiverskime rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“ projektas Nr.XP-913. Primenu, kad pateikimo tęsinys. Pranešėja – B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vakar klausimas buvo pateiktas, atsakyta į visus klausimus. Aš nežinau, ką šiandien turėčiau daryti.
PIRMININKAS. Daugiau nieko neturėtumėte atsakyti. Jeigu ta procedūros dalis baigta, mes turime susitarti, ar pritarti šiam projektui po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Ačiū pranešėjai.
J.Veselka – motyvai už.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, kodėl reikia už? Vis dėlto Vyriausybei duodama dar kartą išnagrinėti, išanalizuoti, ar galima perskirstyti funkcijas. Bet kai pagalvoji, visi mano, kad panaikinus šią tarnybą bus mažiau tikrintojų, – atvirkščiai, bus daugiau tikrintojų. Įvairioms tarnyboms bus perskirstytos tos funkcijos ir jų tikrai padaugės. Tai viena.
Antra. Labai keistai atrodo dažni argumentai, kad Česlovas Balsys buvo per griežtas. Įstatymus ir reikia griežtai vykdyti. Manau, kad labai geras pasiūlymas, išskyrus vieną, kad būtų išnagrinėta galimybė šią tarnybą prijungti prie Ūkio ministerijos. Ūkio ministerijos paskirtis yra ekonominė plėtra, o šio įstatymo pagrindinė paskirtis – mažinti alkoholio suvartojimą. Būtų geriau šią tarnybą pagal jos funkciją priskirti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet prašom palaikyti, nes Vyriausybė galės gerai išnagrinėti, o paskui diskutuosim.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E.Masiulis.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo nutarimo pavadinimas, kurį teikia Seimo narė B.Vėsaitė, neatitinka Seimo nutarimo turinio. Vien jau tai formali priežastis, kodėl mes šiandien negalime dėl šio nutarimo balsuoti.
Eilinį kartą Seimas demonstruoja savo bejėgiškumą. Nepradėkime svarstyti klausimų Seime, jeigu mes po to nepriimame jokių sprendimų. Buvo užregistruotas Seimo nario A.Skardžiaus projektas, kuris pasiklydo komitetų vingiuose. Dabar mes turime naują projektą, kuris jau nori įtvirtinti kitokią Seimo poziciją. Kolegos, vieną kartą reikia priimti sprendimus ir neklaidinti visuomenės. Šiandien tokia Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su savo visomis funkcijomis, kaip ji dirba, ir su savo darbo metodais tikrai nereikalinga. Aišku, reikia išanalizuoti įstatymų bazę, bet Seimas turi priimti esminį sprendimą, ar jis siūlo Vyriausybei likviduoti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, ar ne. Nuo to ir reikia pradėti. Todėl kviečiu šiandien balsuoti prieš šį nutarimo projektą, grįžti prie Seimo nario A.Skardžiaus projekto ir priimti esminius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dvi nuomonės po pateikimo išklausytos. Tik noriu paaiškinti, kad nesuklystume. A.Skardžiaus projektas niekur nepasiklydo, jis yra komitete svarstymo stadijos, o šis pasiūlymas yra alternatyvus jo pasiūlymui. Jūsų reikalas apsispręsti dėl kiekvieno Seimo nario. (Balsai salėje) Šis pasiūlymas alternatyvus A.Skardžiaus, todėl šiandien priimamas svarstyti kaip naujas. Gerai, pasiruoškite. Balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimo dėl… (Triukšmas salėje) Minutę, netriukšmaukite! Leiskite suformuluoti, už ką balsuosime. Ar pritarti po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“ projektui, kurį teikia B.Vėsaitė? Prašom balsuoti.
Už – 58, prieš – 14, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 2 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-683. Priėmimas. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo papildomų pasiūlymų bei pastabų negavo. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Ar čia užsirašę kalbėti dėl viso, ar dėl 1 straipsnio? Tuoj, minutę. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl 1 straipsnio, kuriuo keičiama 7 straipsnio 3 dalis. Jūs paklausykite, kaip suformuluota 3 dalis: „Iš kompensacijoms mokėti numatytų valstybės biudžeto lėšų 20% kasmet skiriama asmenims ir t.t., sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą.“ Tai yra ypač sunkios ligos. Pavyzdžiui, jeigu kas nors į tų ligų sąrašą… neužteks tų 20%, jis galės ramiai tais metais numirti nesulaukęs medicininės pagalbos. Gerbiamieji, jeigu mes įrašėme tas sunkias ligas, o ten iš tikrųjų labai ribotas skaičius, nereikėtų apriboti 20%. Tai yra jeigu žmonės šiomis ligomis serga, jie turi besąlygiškai gauti savo kompensaciją. O čia, atsiprašau, yra labai sadistinė nuostata.
PIRMININKAS. Ar kas norėtų kalbėti už 1 straipsnį? Nematyti. Kadangi yra prieštaraujančių… (Balsai salėje) Ar A.Butkevičius galėtų? Mes jums įungsime mikrofoną, paspauskite. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Norėčiau kolegai J.Veselkai pasakyti, kad ši nuostata, apie kurią jūs kalbate, yra priimta ankstesniame įstatyme, bet šio įstatymo redakcijoje apie tą straipsnį visiškai nebuvo kalbama.
PIRMININKAS. Gerai. Mes turėtume balsuoti už 1 straipsnį. Iš tikrųjų yra pajuodinta, kur 20%. Gerai. Yra prieštaravimas, ir mes turime balsuoti dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, prašom balsuoti.
Už – 61, prieš – 9, susilaikė 14. Pritarta.
2 straipsnis ar gali būtų priimtas bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negali. Prašau. Balsuosime. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra? (Balsai salėje) Yra. Prašau. Kas nori kalbėti? Aš dabar klausiu dėl 2 straipsnio. Dėl 2 straipsnio nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Galime. Jūs dėl 2 straipsnio tada paprieštaraukite. Paprieštarausite dėl ko? Paspauskite mygtuką, mes suteiksime jums žodį. N.Steiblienė – prieš 2 straipsnį. Prašau.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra numatyta, kad 2006 m. piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi mes ignoruojame Konstitucinio Teismo poziciją. Konstitucinis Teismas numatė įstatymo leidėjų pareigą įstatymo lygiu nustatyti kompensacijų mokėjimo terminus, joms skiriamų lėšų dydį.
PIRMININKAS. Ar pagrindinio komiteto pranešėjas galėtų atsakyti?
A.BUTKEVIČIUS. Aš galėčiau… Atsiprašau, Konstitucinio Teismo priimto sprendimo tikrai neignoruojame. Visa tai yra išaiškinta dabar svarstomo įstatymo projekto 1 straipsnyje. Šiame straipsnyje yra įtraukta papildoma nuostata, kad jeigu per metus atsirastų galimybė papildomai skirti finansų, tai Vyriausybei ir suteikiama tokia teisė. Tai, ką darė praeitais metais, tą daro ir šiais metais.
PIRMININKAS. Taip, paaiškino.
Dėl 2 straipsnio reikia balsuoti? Reikia. Prašau pasiruošti. (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių, aš kitaip negaliu. Prašau. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį?
Už – 62, prieš – 2, susilaikė 22. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar yra… (Balsai salėje) Prašau. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas 9 straipsnis, yra labai daug blogų dalykų. Tačiau aš pats norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į 5 dalį, kurioje yra nurodoma, kad, nuomininkui ir jo šeimos nariams nepasirašius ar atsisakius pasirašyti valstybės garantiją, ją pasirašo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo ir ji įsigalioja per vieną mėnesį nuo registruoto laiško nuomininkui ar jo šeimos nariams (garantijos turėtojams) išsiuntimo arba viešo paskelbimo dienos.
Gerbiamieji, balsuodami už šį straipsnį, jūs nustatysite prievartinį pasirašymą už žmones, kurie nesutinka su jiems nustatytais reikalavimais. Šiandien jūs prievarta padarysite įtaką vienai žmonių grupei. Ateis laikas, po dviejų savaičių jūs prievarta galbūt padarysite įtaką kitai žmonių grupei, po trijų mėnesių, paklausę signalų, ateinančių iš Briuselio, kad reikia pasiklausyti, įteisinsit prievartą, kad reikia visų Seimo narių pokalbių klausytis ir juos įrašinėti. Taigi mes einame link policinės, prievartinės valstybės kūrimo. Dabar susidarė tokia situacija, kad ta prievarta prasideda nuo žmonių, kurie yra iškeldinami iš būstų, kuriuose gyvena. Taigi jūs kuriate labai blogus precedentus. Aš raginu jus nebalsuoti už 3 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip. Yra norinčių pasisakyti už? Nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį?
3 straipsnis nepriimtas.
Toliau. A.Butkevičius. Prašau.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu šitas straipsnis nepriimtas, iš esmės reikia stabdyti įstatymo priėmimą, nes Konstitucinio Teismo išaiškinime yra aiškiai parašyta, kad tokia nuostata turi būti priimta, nes tai yra restitucijos įstatymas, kuris turi būti vykdomas.
Antra blogybė. Šis įstatymas buvo labai ilgai diskutuojamas, svarstomas, savivaldybėms yra skirti pinigai. Jos tikėjosi, kad šis įstatymas bus priimtas dar šiais metais ir jos galės panaudoti tuos pinigus. Jeigu jis bus atidėtas, tai atsiras kitų problemų. Prašom tada pertraukos.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Kiekvienas turi teisę prašyti pertraukos. D.Teišerskytė. Prašau.
D.TEIŠERSKYTĖ (LF). Mielieji kolegos, mes priėmėme labai humanišką ir labai padorią nuostatą dėl 2 tūkst. Lietuvos žmonių šeimų. Aš manau, kad jokie Europos biurokratai neturi jokios teisės įsakyti mums, kaip mes privalome balsuoti vienu ar kitu atveju. Tie žmonės jau 12 metų gyvena pagal politikų bangas, jie gyvena tarsi ant parako statinės. Jie nežino, kas bus su jų būstu, su jų šeimomis. Labai dažnas savivaldybės klerkas savivaliauja, vyksta manipuliacijos. Yra faktų, kad nuomininkams skirti pinigai yra skiriami savininkų butams remontuoti. Yra daugybė pažeidimų. Valstybės auditas šiuo metu atlieka patikrinimą. Mes negalime leisti sau engti Lietuvos žmonių. Tie, kurie gyvena grąžintinuose namuose, yra Lietuvos piliečiai, ir jiems taip pat norisi gyventi namuose, o ne ant šaligatvio. Ačiū jums už jūsų nuomonę.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariat tam straipsniui ar ne? (Balsai salėje) Ne. Aišku.
Gerai, yra pasiūlyta…
A.Butkevičius dar kartą.
A.BUTKEVIČIUS. Pirmininke, jeigu galima, aš dar kartą noriu paaiškinti.
Darbo grupė tikrai dirbo labai ilgai – kvietė ekspertus tiek iš ministerijų, tiek visų frakcijų atstovus, kad dalyvautų, kad įsigilintų. Bet yra priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Jeigu daliai politikų Konstitucinio Teismo sprendimai negalioja, tai mes nežinome, kokią pataisą beteikti. O dabar, suderinę su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, komiteto vardu prašome pertraukos iki rytojaus.
PIRMININKAS. Gerai, tokią teisę turite. Aš pranešu, kad yra daroma pertrauka iki rytdienos. (Balsai salėje) Tegul jie išsiaiškina. Kodėl mes turime skubiai priimti sprendimus? Tegul pasitikrina, pasižiūri. Baigiam tą klausimą. Vis tiek matyti, kad jis kelia daug aistrų, bet mes šiandien jų neišspręsim. Turi būti pateiktas koks nors kitas variantas. (Balsai salėje)
Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – įstatymo „Dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo“ projektą Nr.XP-667. Pranešėjas – J.Pinskus. Priėmimas. Prašau.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Įstatymo projektui dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Po svarstymo Lietuvos Respublikos Seime pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta, todėl komitetas siūlo projektui pritarti, t.y. jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar čia užsirašė norintys kalbėti dėl viso įstatymo, ar dėl kokio konkretaus straipsnio? Pradedame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Norite kalbėti dėl 1 straipsnio, dar kartą klausiu, ar dėl viso įstatymo? Iš viso negirdėti. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Kalbės P.Auštrevičius. Prašom. Kas paspaudė mygtuką už P.Auštrevičių, jeigu jo nėra? V.Baltraitienė kalbės už. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, aš ne.
PIRMININKAS. Jūs nenorite kalbėti. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Na, aš manau, kad tai, ką aš pasakysiu, galbūt norėjo pasakyti ir P.Auštrevičius, nes šis klausimas kaip papildomo komiteto buvo svarstomas Užsienio reikalų komitete. Aš tik noriu perduoti nuomonę, kuri komitete buvo priimta kaip pagrindas. Aš manau, kad nereikėtų skubėti bėgti prieš traukinį ir ratifikuoti šio įstatymo dėl to… aš suprantu, kad šiuo metu lietuvaičiai važinėja po užsienius, ir tas klausimas turėtų būti sprendžiamas. Tačiau yra viena priežastis, dėl ko šis įstatymas, kad ir ratifikuotas mūsų Seime, neveiks. Paprasčiausia todėl, kad niekur, ne tik Europos šalyse, nesukurta bendra informacinė sistema, mes taip pat tokios informacinės sistemos neturime. Taigi noras labai greitai ratifikuoti ir priimti tokį įstatymą gali pasibaigti visišku fiasko arba didele sumaištimi, nes jeigu vienoje iš Europos Sąjungos šalių jums atims teises ir nebus laiku informuota, aš manau, kad to įstatymo galiojimas bus paprasčiausiai paralyžiuotas. Siūlau dar nepriimti to įstatymo. Aišku, jis bus reikalingas, tačiau dabartiniu metu, kol visa Europa ir mes esame neprisijungę prie tos informacinės sistemos, neskubėti priimti, t.y. ratifikuoti šio įstatymo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas – nuomonė už.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš pritarčiau šiam įstatymui. Aišku, yra čia tų abejonių, kaip ponas H.Žukauskas sakė, ir reikėtų prisijungimą prie bazės daryti kuo greičiau, nes tikrai bus sudėtinga vykdyti, bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į patį įstatymo pavadinimą. Man jis skamba vos ne panašiai kaip rankinukų atiminėjimo gatvėje konvencija. Gal reikėtų vis dėlto pagalvoti apie tikslesnį ar kitokį tos konvencijos pavadinimo vertimą, jeigu čia tiksliai išversta. Bet teisių atėmimas… jau dabar yra pasakyta, kad net policininkas nusižengimą padarius neturi teisės atimti vairuotojo pažymėjimo, jis gali nubausti ar kaip nors kitaip elgtis. Yra tik du būdai. Pripažinti jį negaliojančiu, jeigu ką nors padarei, bet atimti nėra jokių galimybių. Siūlyčiau pagalvoti ir Seimo Pirmininkui dėl to, kad keistume šio įstatymo pavadinimą, gal net padaryti trumpą pertraukėlę, tegul literatai pasako, kaip geriau išversti ir sutvarkyti, nes skamba jis tikrai, atleiskite už žodį, neprotingai, vos ne kaip rankinukų atiminėjimo gatvėje konvencija. Na, atėmimas yra baudžiamasis nusikaltimas. Konvencija atlikti baudžiamąjį nusikaltimą – gal taip tada vadinkime? Ačiū.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Na, iš principo, prieš mane kalbėjęs kolega gerai pasakė, nes tikrai ne už pakalbėjo. Kaip tik ir yra problema dėl šio įstatymo, t.y. šios konvencijos, taikymo. Mes per daug kartais skubame, nemąstykime tik apie turistus, kad mes nuvažiuosime patys ir iš mūsų atims kur nors teises, mes žinokime, kad Lietuvoje labai daug žmonių iš to duoną valgo. Tai yra mūsų vairuotojai, kurie vežioja krovinius, ir kai jam atims, niekas nesiskubins pranešti į Lietuvą, Lietuvoje jam niekas neišduos antrų teisių greitai ir žmogus elementariausiai liks be pragyvenimo šaltinio. Apie tai reikia galvoti. O jeigu kur nors valdininkai šiltuose kabinetuose sėdėdami skuba, tai aš nežinau, kam to reikia? Mes visiškai galime neskubėti, nes, kiek aš žinau, dabar tiksliai nepaėmiau duomenų, ne visos šalys dar ratifikavo. Dėl Europos Konstitucijos buvome pirmieji, čia galime būti ir priešpaskutiniai. Siūlyčiau truputį palaukti, nes iš tikrųjų didžiulė mūsų vairuotojų armija gali… todėl, kad teises dažnai paima visiškai… patikėkite manimi, nebūtinai dėl to, kad žmogus padarė kokį nors labai žiaurų nusikaltimą ar žiauriai pažeidė kelių eismo taisykles, o galbūt kur nors truputį ne ten sustojo ir panašiai. Taigi aš siūlyčiau, kad su šiuo priėmimu reikia palaukti.
PIRMININKAS. J.Pinskus – nuomonė už. Prašom.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, konvencija įsigalios tik tada, kai ją ratifikuos visos konvenciją pasirašiusios šalys. Kadangi šiuo metu konvenciją ratifikavo tik Ispanija ir Slovakija, tik dvi šalys, todėl turėtų užtekti laiko ir Lietuvai sukurti bendro pasikeitimo informacija sistemą ir konvencijos nuostatų įgyvendinimo mechanizmą bei parengti ir priimti nacionalinių teisės aktų pataisas. Mes laiko dar turime. Mes būsime tik trečia valstybė, kuri ratifikuos šią konvenciją, todėl siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra dar vienas akivaizdus mūsų protų aptemimo pavyzdys. Mes –trečia valstybė Europoje skubame ratifikuoti šitą dar vieną akivaizdaus prievartinės sąjungos kūrimo modelį. Prieš savaitę – visuotinis sekimas, dabar – teisių atėmimas. Aš noriu pasakyti, mes negalime surasti kito žodžio ir apgauti pačius save, jeigu ten yra įprašyta, kad tai yra teisių atėmimo konvencija. Mes tą turime žinoti, kad tai kaip tik teisių atėmimo konvencija. Ir kad to, ko mes neturime, ko negali būti… dabar mes, būdami ypač uolūs, stropūs, neriame sau kilpą ant kaklo. Argumentas, kad čia bus kuriamos duomenų bazės, – gerbiamieji, patikėkite, Lietuvos saugumas jau seniai duomenų bazes apie kiekvieną iš mūsų sukūrė. Ir būkite dėl to visiškai ramūs. Jie tik laukia momento, kad galėtų paleisti visą sistemą į Europos lygį. Aš tikrai raginu visus neratifikuoti šios sutarties dėl to, kad ji yra ydinga, ji yra dar vienas prievartos mechanizmas, kuris eina iš Briuselio. Pagalvokime, ką darome.
PIRMININKAS. E.Pupinis – nuomonė už.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nenorėčiau, kad būtų sureikšmintas tas pavadinimas, nes turinys ne visai tą sako. Vis dėlto lemiamas balsas bus mūsų pareigūnų – atimti ar neatimti. O jeigu yra šiurkščių pažeidimų, tarkime, Vokietijoje važiuoja girtas, tai jeigu jis ten nusižengė, kodėl jam turi būti duodami leidimai taip nusižengus važinėti Lietuvoje. Taigi nemanau, kad reikia perdėti reikšmę, kad būtinai čia mes nieko negalėtume spręsti. Vis dėlto tą spręs ir mūsų institucijos, jos galutinį žodį sakys, ar paklusti šiam reikalavimui, ar nepaklusti. Taigi, manyčiau, kad nereikia perdėti, ir siūlau vis dėlto balsuoti už. Atidėliojimas nieko neduos, tik sulauksime tam tikrų prieštaringų vertinimų.
PIRMININKAS. A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau ginčytis dėl principinių nuostatų, ar gali bausti, ar negali užsienyje esančius mūsų vairuotojus, tačiau man tas principas atrodo ydingas ir jo turėtume atsisakyti. Ir vėl dar kartą esame vieni iš pirmųjų, šokantys nuogi galbūt į dilgėles. Man atrodo, būtų labai gerai, jeigu mūsų parlamentas būtų vienas iš paskutiniųjų Europos Sąjungoje, balsuojantis už įvairias konvencijas, susitarimus, deklaracijas ir t.t. Mes jau turėjome gerą pamoką su Europos Konstitucija. Taigi aš, nesakydamas, kad iš principo šis nutarimas yra ydingas, dėl jo mes išties dar galėtume ateityje padiskutuoti, siūlyčiau atidėti šio klausimo priėmimą šiandien. Taigi siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Pradedame balsavimą. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu“, ratifikavimo. Prašom balsuoti. Už – 45. Sutarties ratifikavimui reikia didesnio skaičiaus pritariančių Seimo narių. Ši sutartis neratifikuota.
Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Principinės kariuomenės struktūros 2006 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2011 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektą Nr.XP-868. Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką A.Sadecką.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip pagrindinis apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Dabar priimame pagal straipsnius, o kur bus pasiūlymų, tada balsuosime.
1 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.
2 straipsnis? Priimtas.
Dabar dėl 3 straipsnio mes turime J.Veselkos registruotą pataisą, kurią jis pats ir pateiks. Prašau.
J.VESELKA (LDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Mano pataisa yra ne mano išgalvota. Iš tikrųjų buvau susitikęs su, pavadinčiau, karininkais analitikais, kurie analizuoja dabartinius karinius įvykius, ir man jie pasiūlė šitą principinės kariuomenės struktūrą. Kuo čia skiriasi? Pirma, numatoma, kad apskirtai profesinės… Pirma, kad apskritai būtų formuojama tik profesinė karo tarnyba. Bet profesinės karo tarnybos karių 2011 m. (nes reikia sumažinti paeiliui) vietoj 8420 numatoma sumažinti iki 5000. Vietoj numatytų 10 generolų ir admirolų siūloma 4. Vietoj 42 pulkininkų ir jūrų kapitonų siūloma 24. Pulkininkų leitenantų ir komandorų vietoj 140 siūloma 70. Majorų ir komandorų leitenantų vietoj 360 siūloma 170. Be to, siūloma atsisakyti šauktinių.
Dabar paaiškinsiu, kodėl taip yra. Jeigu jūs stebėjote karinius įvykius 2004 m. pabaigoje, jūs matėte, kad reguliarios kariuomenės, kad ir kokios galingos jos būtų, sutriuškinamos per 2 savaites, per keletą. Mūsų kariuomenė, jeigu žinoma jos dislokavimo vieta, paleidus raketą su atsiskiriančiomis galvutėmis, gali būti sunaikinta per valandą. Vadinasi, mūsų principas yra toks, profesionalios kariuomenės tikslai yra du. Pirma, jeigu užpultų, besąlygiška tėvynės gynyba, simbolinis mūšis, bet atiduodant visas… Ir antra, rengti visą tautą ir moraliniam pasipriešinimui, ir partizaniniam judėjimui. Nes tik tai garantuoja mūsų nepriklausomybės, visos tautos gynybą. Jūs pažiūrėkite, dar kartą atsiminkite 1990 metus. Gerbkime savo patirtį, kai neiššovus nė vieno šovinio, tik dėl tautos susitelkimo buvo pasiekta ir garantuota nepriklausomybė. Todėl reikia siekti tautos vienybės kaip pagrindinio garanto, ir šie karininkai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, laikas!
J.VESELKA. Supratau. Prašau palaikyti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Koks būtų komiteto atsakymas?
A.SADECKAS. Komitetas 6 balsais nepritarė šitam pasiūlymui. Palaikė vienas. Esmė yra ta, kad gerbiamojo Juliaus siūlymai iš tikrųjų yra labai kardinalūs, labai revoliuciniai šiuo atveju, ir iš esmės jie keičia kariuomenės struktūrą. Tai nėra taip paprasta padaryti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes mes esame NATO valstybės kariuomenė, yra atitinkami pajėgų tikslai, yra numatyta tam tikra struktūra, atitinkamos pajėgos, todėl tam pritarti nebuvo galima, tai ir padarė komitetas.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime dėl visų pasiūlymų 3 straipsniui. Reikėtų 29 Seimo narių norint paremti J.Veselkos pasiūlymą. Kas už tai, kad paremtume, paspauskite mygtuką „už“. Kas remia J.Veselkos pataisą dėl 3 straipsnio, spaudžia mygtuką „taip“.
Už šį siūlymą tik 13, todėl jis nesvarstomas.
Toliau yra G.Steponavičiaus ir A.Kašėtos pasiūlymas. Iš esmės irgi dėl to paties 3 straipsnio 2 dalies. Prašau, kuris iš jūsų pristatysite? A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas nėra naujas, mes kelinti metai iš eilės teikiame tą pasiūlymą (turiu omeny Liberalų frakciją), tačiau palaikymo nėra. Aš noriu dar kartą jus paraginti, kad mes kaip beveik visos NATO ir Europos Sąjungos šalys turėtume pereiti prie profesionalios kariuomenės. Pasiūlymo esmė ta, kad iki 2011 m. Lietuva atsisakytų šauktinių. Priminsiu, kad 2011 m. numatoma turėti keletą tūkstančių šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės. Šiuo metu ir Latvija, ir Estija, ir Lenkija, ir Slovakija, ir Čekija, ir visos kitos, išskyrus 4 Europos Sąjungos ir NATO šalis, perėjo prie profesionalios kariuomenės. Manau, kad 2011 m. pereis visos. Mes žiūrėkime, argi mes esam protingesni, argi mes esam turtingesni ir racionalesni už kitus? Aš manau, kad ne. Siūlau išnagrinėjus tą patirtį priimti atitinkamus teisės aktus. Pirmas impulsas, pirmas žingsnis būtų apsispręsti iš principo, kad 2011 m. mes turėsime profesionalią kariuomenę. Neapgaudinėkime savęs, ar šitoje salėje yra nors vienas Seimo narys, kurio sūnus tarnavo, atliko savo pilietinę, patriotinę pareigą tėvynei? Labai abejoju. Jeigu nors vienas yra, tai jam reikėtų pastatyti paminklą. Nedeklaruokime tokių vertybių ir postulatų, patys jų nesilaikydami. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prašau komiteto nuomonę.
A.SADECKAS. Komitetas absoliučia balsų dauguma nepritarė siūlymams. Kaip kolega A.Kašėta sakė, tai yra tradiciniai siūlymai, jie teikiami liberalų kiekvienais metais. Kiekvienais metais mes diskutuojame šiuo klausimu. Kariuomenėje šauktinių skaičius mažėja ir kariuomenė profesionalėja. Tačiau šiandien apsispręsti ir dėl pačios koncepcijos, ir dėl ribotų finansinių išteklių galimybių, pasakyti tikslų laiką, kada kariuomenė galų gale taps profesionali, kol nėra priimtas principinis sprendimas, ar ji turi būti vien profesionali, kas yra tikrai abejotina, yra išties sudėtinga. Taigi šiandien nustatyti terminą, kada ji turėtų tapti profesionali, negalima, netikslinga ir tai būtų neracionalu. Todėl komitetas ir atmetė tą siūlymą.
PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką „už“, kas remiate G.Steponavičiaus ir A.Kašėtos pasiūlymus. Reikia 29 Seimo narių. Šios pataisos nesvarstomos. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 3 straipsnį, prašom balsuoti. Balsavimo metu agituoti negalima, prieš balsavimą, taip. Buvo klausta, ar pritariate 3 straipsniui.
Už – 58, prieš – 11, susilaikė 8. 3 straipsnis priimtas.
Prašom išsakyti balsavimo motyvus dėl viso įstatymo. A.Matulevičius – nuomonė už. (Balsai salėje) Palaukite, Algimantai! Ne visus apsvarstėme? Tai mes dėl visų balsavome. Aš klausiau, ar dėl visų? Mes balsavome dėl visų. (Balsas salėje: „Nesismulkink, Juliau!“) Kaip sakė, dėl to nesiginčysime. Prašom. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai rimtas klausimas. Labai nuoširdžiai pasakysiu, kad praeitoje kadencijoje, tik pradėjęs būti Seimo nariu, irgi buvau grynai už profesionalią kariuomenę. Bet gyvenimas ir patirtis rodo, kad nėra taip vienareikšmiškai, kaip atrodo, kad taip bus geriausia. Teko diskutuoti su aukštais kariškiais ir politikais tų šalių, kuriose tai jau yra. Yra daug problemų ir dėl profesionalių, nes jie dalyvauja ir misijose, žmonės turi šeimas, galų gale sensta. Yra daug problemų, vyksta stagnacija. Kai ateina jaunimas, ateina šauktiniai, tai jie įneša jaunatviško ryžto, energijos, naujo požiūrio ir panašiai. Antras dalykas, kad tie skaičiai nedideli, nes mūsų šauktinių mažėja pagal principinę struktūrą. Man atrodo, ko gero, ateityje būtų galima pereiti net prie to, kad mes surinktume tuos žmones, kurie būtų savanoriai. Teko kalbėtis ir pažįstu žmonių, kurie netgi nori likti karo tarnyboje, Lietuvos kariuomenėje po tarnybos. Nereikėtų skubintis ir pateiktai principinei struktūrai pritarti.
PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, kokie realūs skaičiai. Įstatyme nustatoma, kad profesinės karo tarnybos karių yra 8 tūkst., o generolų ir admirolų yra 10. Vadinasi, yra taip, kad vienas generolas ar admirolas turėtų vadovauti 800 profesinės karo tarnybos karių. Manau, kad normaliame pasaulyje 800 vadovauja vienas majoras ar kapitonas ir toks padalinys turbūt vadinamas batalionu. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kokia pas mus vyksta devalvacija.
Kita vertus, mes skaičių didiname, nes mums iš esmės reikia tokios kariuomenės, kurią sudarytų tik generolai ir admirolai. Galbūt netgi reikia priimti tokią nuostatą, kad Lietuvos kariuomenėje vardai prasideda tik nuo pulkininko leitenanto. Bet, atsiprašau, kokia tai bus kariuomenė, nes turbūt jie be mašinų negalės pajudėti, jeigu į Lietuvą įžengs koks nors priešas. Manau, kad einame labai blogu keliu, einame žvaigždučių skaičiaus didinimo keliu, o realios kariuomenės mes turbūt kaip neturime, taip ir neturėsime. Jau vien tai, ką padarė Rusijos lėktuvas, parodė, kokia yra reali mūsų krašto apsauga. Manau, kad po to lėktuvo skrydžio kaip tik turėjo žvaigždutės kristi, o jų, pasirodo, pas mus tik gausėja.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas – nuomonė už.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pirmiausia truputį stebina, kad pono Egidijaus kariuomenės supratimas nepažengė į priekį. Kaip po Antrojo pasaulinio karo pasibaigė supratimas, taip jis ir užsikonservavo. Dabar kariuomenės žmonių žvaigždutės rodo ir jo išsimokslinimą, ir jo stažą, ir jo sugebėjimus. O ką reikia, tą jis ir daro. Generolas nebūtinai nurodinėja, jis ir darbą dirba.
Tai tokia įžanga, o dabar iš esmės. Man šiek tiek kelia nerimą, mes apie tai ir komitete kalbėjome, tas šauktinių skaičius mažinimas nedarant jokios atsvaros. Mes turime nepamiršti Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kurių straipsnių, kuriuose parašyta, kad kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga – ginti savo kraštą. Jeigu mes neišmokome savo piliečių ginti savo kraštą, o paliekame tokią prievolę, tai mes elgiamės labai nesąžiningai. Norint elgtis taip, kaip siūlė ponas A.Kašėta, reikėtų iš esmės spręsti klausimą. Gerai, yra galimybė suformuoti profesionalią kariuomenę, bet tada turi būti struktūra, kuri visą mūsų sveiką jaunimą turi parengti krašto gynybai. Šitą sistemą šiandien pajėgi turėti viena struktūra, t.y. Šaulių sąjunga. Tada turime kalbėti, jeigu to norime iki 2011 metų, kiek ten reikia instruktorių, kiek ten reikia lėšų, kad jie parengtų ir galėtų tą funkciją atlikti. Tada bus galima pereiti prie profesionalios kariuomenės, bet kartu rengti piliečius krašto gynybai, kad jie mokėtų tą daryti iškilus reikalui.
Siūlymas, kuris yra, po truputį mažina šauktinių skaičių, atsižvelgiant į mūsų tarptautinius įsipareigojimus ir vidaus poreikius, bet jau kelinti metai iš eilės neatsako į klausimą, kaip mes vykdome Lietuvos Respublikos Konstitucijos prievoles mūsų piliečiams, ar mes bėdai atsitikus neturėsime jų siųsti neparengtų atlikti kai kurių prievolių valstybei ir tautai. Taigi pritardamas tam, ką komitetas siūlo, nes tai yra pasvertas sprendimas, siūlyčiau visoms frakcijoms sueiti į krūvą ir parengti principinį dalyką, kokią reformą mes vykdysime gal iki 2011 metų. Atsiprašau, kad truputį viršijau laiką.
PIRMININKAS. Taip, iš tiesų. J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, jūs žiūrėkite, S.Pečeliūnas iš esmės kalbėjo už mano pasiūlymą. Galima diskutuoti apie tas struktūras, bet gerbiamasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas maždaug irgi pasakė, kad tai yra diskutuotina, bet tam reikia laiko. Todėl mano pasiūlymas buvo iki 2011 metų. Tai buvo galima pradėti svarstyti, nes ta kariuomenė, kurią šiandien mes turime, tiko XX a. pradžiai, bet pasirodė, kad dabar tokios kariuomenės netinkamos.
Iš esmės kiekvienas pilietis, kaip sako, sveikas ar kitaip traktuosime, turi prisiimti atsakomybę. Pirma, būti pasirengęs ginti morališkai, įvairiomis pilietinėmis iniciatyvomis, antra, jeigu reikia, dalyvauti partizaniniame kare prieš okupantus. Reguliari Lietuvos kariuomenė, kuri šiandien formuojama, bus labai lengvai sutriuškinama. Ši kariuomenė, jeigu suvoktume, kad ji bus tik NATO priedėlis, t.y. ne Lietuvos kariuomenė, bet internacionalinė kariuomenė, kurios dalinai bus šalia Jungtinių Amerikos Valstijų ar NATO, tai ji tam tinkama. Bet mums reikia nacionalinės kariuomenės, kuri atstovautų nacionaliniams interesams. Šiai principinei struktūrai yra tik didelės išlaidos, o rezultatas nulinis. Todėl daugiau pinigų reikėtų savo piliečiams ugdyti, o ne pasipinigauti ir rengti karininkus. Aš prieš tokią struktūrą.
PIRMININKAS. V.Stankevičius – nuomonė už.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, sakyčiau, kad šis įstatymas yra strateginio pobūdžio, jis tikrai gerai apgalvotas ir apmąstytas. Svarbiausia, kad jis garantuoja mūsų tolesnę sėkmingą integraciją į NATO struktūras ir Europos Sąjungos karines struktūras. Siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Smetona.
R.SMETONA (MSG). Dėkoju. Taip, įstatymas eina integracijos į NATO kryptimi, ir gerai eina. Kasmet jau nuo 2000 metų yra mažinama savanorių ir šauktinių kariuomenė, tačiau tie, kurie pasisako už tokį principą ir už tokią strategiją, būtų garbinga ir sąžininga, jeigu taip pat kalbėtų apie NATO šalių ir kitą patirtį. Apie tai, kad tos šalys, perėjusios prie profesionalios kariuomenės, susiduria su didelėmis problemomis, kad jos pataria mums, Lietuvai, neskubėti pereiti prie profesionalios kariuomenės. Būtų gerai, kad būtų pasakoma, jog tie dalykai, toks skubotas ir spartus atsisakymas privalomos karo tarnybos turi ir grėsmių. Kodėl, pavyzdžiui, Danijoje, kuri, turbūt sutiksite, yra kitoje Europos Sąjungos pusėje, turi kitą geopolitinę padėtį, ketinama šaukti į karo tarnybą beveik visus šaukiamojo amžiaus jaunuolius. Pirmą kartą pusei metų, po to dar kartą ilgesniam laikui, nes piliečiai turi mokėti ginti savo valstybę. Taip mano danai, taip greitai manys ir kitos šalys. Tai ar mums reikia rengti savo piliečius valstybės gynybai, ar nereikia? Turint mūsų istorinę patirtį, mūsų geopolitinę padėtį. Aš kviečiu nepritarti šitokiai kariuomenės struktūrai, o ją pataisius, pakoregavus tiktai tuomet pritarti.
PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė už.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Manau, kad turbūt ir būna sunkiausia tuo atveju, kai bandai suderinti dvi nuomones: nuomonę dėl profesionalios kariuomenės ir nuomonę dėl savanoriškos kariuomenės, kuri ir yra įrašyta. Šiuo atveju žinome, kaip sudėtingėja kovinės sąlygos tiems mūsų vyrams, kuriems tenka dalyvauti vienokiose ar kitokiose operacijose, o be tokio dalyvavimo, manau, kad mūsų kariuomenė negali tobulėti šiais laikais, todėl iš tikrųjų reikia gana aukšto profesionalumo.
Antra vertus, reikia turėti ir rezervą, iš ko tuos profesionalus susirinkti, t.y. tam tikrą skaičių perėjusių bent pirminį pasirengimą, atitarnavusių tam tikrą laiką ir pasirengusių karo veiksmams mūsų jaunuolių. Todėl dar kartą kviečiu pritarti, nes iš tikrųjų tai yra nuomonių suderinimo kelias, kuris yra fiksuotas šiame įstatymo projekte. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. A.Kašėta – nuomonė prieš.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas visiems kitiems straipsniams, nepritariu iš principo nuostatai toliau likti prie šauktinių kariuomenės. Neapgaudinėkime savęs ir kitų. Vieną sykį reikia pasižiūrėti sąžiningai į esamą situaciją. Lygiai tuos pačius sprendimus išanalizavusios situaciją priėmė visos kaimyninės šalys. Dar kartą kartoju, visos mūsų kaimyninės šalys plius dauguma Europos Sąjungos ir NATO šalių.
Taigi daugelis mūsų jaunuolių, kurie gali išsisukti, išsisuka nuo tarnybos, ir tėvai labai aktyviai tam padeda. Vadinasi, sąlygos korupcijai ir nesąžiningumui arba piliečių visuomenės visiškai, sakykim, negerai tendencijai, kai jaunas žmogus raginamas nesilaikyti tam tikrų įstatymų ir konstitucinių nuostatų, yra blogas dalykas.
Antra. Mūsų kariuomenei išties reikia profesionalių karių, tačiau reikia karių, kurie ne paskutinius tarnybos mėnesius išmoksta elgtis su technika, o po to jau pratarnavę metus išeina į atsargą, o tų, kurie gali dirbti metus, dvejus, penkerius su šia technika, kurie yra tikrai profesionalai.
Ir dar vienas dalykas. Patys kariškiai, be abejo, iš esmės pritaria tokiai nuostatai, jiems su tikrais profesionalais būtų lengviau. Sako, skirkite pinigų, priimsite tokį politinį sprendimą, mes šiai nuostatai pritarsime. Taigi čia politinio sprendimo klausimas.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Jeigu mes išties norime, kad visuomenė atliktų savo pareigą tėvynei tokiu būdu kaip pasirengimas ją ginti, tai mes galime daryti kaip Šveicarija, kaip Izraelis, tegul visi pereina, o ne taip, kai parengiamieji 3 mėnesių per metus kursai ar… Mechanizmų yra įvairių. O ne taip, kad didelė dalis išsisuka, o toliau tie, kurie lieka… Šiandien man sakė, iš dvylikos yra atrenkamas vienas atrankos būdu, atsitiktinai. Taigi kur čia tas visuotinis pareigos atlikimo būdas?
PIRMININKAS. Taip pat viršytas laikas. (A.Kašėta: „Labai atsiprašau.“)
Ar galime pradėti balsuoti? (Balsai salėje) Jūs norite kalbėti prieš ar po balsavimo? (Balsai salėje) Po balsavimo gal. Pasiruoškite. Kas už tai, kad priimtume įstatymą dėl Principinės kariuomenės struktūros 2006 metais ir 2011 metais, prašau balsuoti.
Už – 65, prieš – 4, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš vis dėlto noriu pasakyti tam Seimo nariui, kuris ,neturėdamas jokio suvokimo apie mano suvokimą, kalba, kad mano suvokimas yra Antrojo pasaulinio karo lygmens.
Gerbiamieji, kiekvienas turi savo žinių sistemą, savo suvokimo sistemą. Aš tiktai noriu retoriškai paklausti, kokioje pasaulio valstybėje yra admirolas, kai jos laivynas turi du tikrus karo laivus?
PIRMININKAS. Taip. Toliau svarstome jau nebekarinius klausimus. Yra prašymas, aš prašau dėmesio, atkreipti dėmesį į 2-2 klausimą. Mes Seniūnų sueigoje sakėme, kad šį įstatymą galėtume iki pertraukos apsvarstyti. Mes turime dabar sutaupę šiek tiek laiko. Skelbiu 2-2 klausimo pradžią – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-944. Priėmimas. J.Lionginas, komiteto pirmininkas.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl Seimo nario G.Steponavičiaus pasiūlymo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai bendru sutarimu. Siūlyčiau šiandien priimti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar minutę pabūkite tribūnoje. Yra G.Steponavičiaus pateikti siūlymai. Aš norėčiau paklausti, ar juos visus reikėtų kartu svarstyti, nes jie vienas su kitu labai susiję.
J.LIONGINAS. Taip, manau, kad reikėtų juos svarstyti kartu.
PIRMININKAS. Gerai, Gintarai Steponavičiau, prašau pristatyti savo siūlymus.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Pone Pirmininke, aš suprantu, kad jie jau yra priimti. Dėl jų buvo balsuota pereitame posėdyje ir po to, kai jiems buvo pritarta, buvo paklausta Vyriausybės išvados. Nemanau, kad dar kartą reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau.
G.STEPONAVIČIUS. Tas protokole matyti, aš tik kalbėčiau dėl viso įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Ačiū. Dėkoju komiteto pirmininkui. Prašau kalbėti dėl šio įstatymo. G.Steponavičius – nuomonė už, prašau.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū, pone Pirmininke. Sveikinu Vyriausybę, supratusią, kad teisingumo įgyvendinimas neturi būti atidėliojamas. Teisingumo principai turi galioti ir savo piliečiams, kurie šiandien dėl nepakankamai ir ne laiku atliktų mūsų valstybės institucijų namų darbų yra palikę mūsų šalį. Šiandien tai yra vienas iš žingsnių, kuris parodys, kad šie žmonės Lietuvai rūpi. Man gaila, kad tikrai buvo vėluojama su šiuo sprendimu ir dalis siūlymų, kurie buvo teikti šiais metais, tik dabar galų gale tampa realiu sprendimu. Aš džiaugiuosi, kad vis dėlto yra apsispręsta be atidėliojimų jau nuo šių metų nebeskaičiuoti dvigubo apmokestinimo skirtumo taikant atleidimo metodą toms pajamoms, kurios yra uždirbtos užsienyje, ir yra dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimai su atitinkamomis šalimis. Keli šimtai įvairių laiškų, pasiekusių Seimo narius, taip pat ir Vyriausybę, aš manau, parodė, kad mūsų piliečiams, esantiems ir dirbantiems užsienyje, rūpi išlaikyti ryšį su savo valstybe. Aš matau, kad tai padėjo nemažai daliai Seimo narių apsispręsti. Aš tikrai sveikinu kolegas, šiandien pasirengusius priimti šį sprendimą, ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė taip pat išreiškė savo nuomonę šia linkme.
PIRMININKAS. Jau laiką šiek tiek viršijote. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėl tų žmonių, kurie yra priversti emigruoti iš Lietuvos, yra kalta valstybė, kuri pasirinko plėšikiško kapitalizmo modelį, nors įstojo į Europos Sąjungą, bet iš tikrųjų atmetė socialinės partnerystės modelio valstybę, ir valstybė kalta, kad šie žmonės nedirba Lietuvoje. Taip, ši valstybės kaltė yra, bet dar yra kita problema, t.y. tie žmonės, kurie visą laiką dirba Lietuvoje, kuria produktą, išlaiko Seimą, išlaiko Vyriausybę, jie privalės išlaikyti taip pat tų emigravusiųjų tėvus pensininkus arba senelius pensininkus, jie turės mokėti už jų gydymo paslaugas. Mes matome, kad visą laiką Lietuvoje yra gerbiamas tas, kuris kur nors išvažiuoja, kur nors iškeliauja, kur nors kuo nors užsiima, o tas nuolat dirbantis lietuvis tampa tik iš tikrųjų išnaudojamu kuinu. Vieni turtus krauna ir nežino, kokius automobilius, kokias jachtas pirkti, o kiti galo su galu nesuduria, ir paskui vėl tam žmogeliui dėl grynai populistinių tikslų… Šiaip kiek jie sumokėdavo, bet bent simboliškai 20 mln. ar kiek prisidėdavo kaip valstybės piliečiai, uždirbdami daugiau kitur, sumokėję ten mokesčius, tą skirtumą, bent kiek paremdavo likusius tėvus ar senelius, ar gimines ir t.t. Dabar šį principą naikiname. Todėl aš negaliu, dvigubi standartai ir blogesni standartai tam lietuviui ar Lietuvos gyventojui, kuris dirba ir gyvena čia, – jam vis krauname ir krauname naštą. Maždaug taip: bėk ir tu iš čia. Toks principas man nepriimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas. Nuomonė už.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, na, iš tiesų prisimename buvusius svarstymus ir argumentus, išsakytus už ir prieš. Tikrai belieka pasidžiaugti, kad vis dėlto realiu savo veiksmu mes ne tik pademonstruosime savo gerą valią tiems žmonėms, kurie įgyvendintų realų savo norą grįžti į Lietuvą, parvežtų savo uždirbtus pinigus į Lietuvą, prisidėtų prie valstybės ekonomikos, ūkio, bet ir sudarysime jiems šią galimybę. Manau, tokie pasvarstymai, kad čia galėtų būti tam tikri tariami nuostoliai biudžetui, tikrai neturi pagrindo, nes realiai tokių žmonių, atvykusių ir deklaravusių savo pajamas, yra vienetai. Mes sudarysime galimybę tiems žmonėms be jokios baimės, be jokios graužaties grįžti į Lietuvą ir realizuoti savo lūkestį uždirbtus pinigus panaudoti savo šalyje, savų žmonių poreikiams. Ir per vartojimo didėjimą, ir kitais būdais šie pinigai su kaupu sugrįš į Lietuvos biudžetą.
PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų valstybę sudaro piliečiai, ir valstybėje turi egzistuoti vienas kito rėmimo, solidarumo principas. Šioje situacijoje mes išskiriame tam tikrą grupę piliečių, kurie išlaiko kitą valstybę, kurioje jie gyvena, tačiau atvažiavę čia, jie irgi gauna tam tikras paslaugas ar įvairius kitokius dalykus iš tos valstybės, kurios piliečiai jie yra. Nepamirškime ir to, kad tie piliečiai turi ir tam tikras teises, jie turi teisę balsuoti ir t.t. Vadinasi, jie turi turėti ir kokias nors pareigas, ne tik teises. Mes einame tikrai ydingu keliu, sudarome privilegijuotą grupę žmonių, kurie būdami kitur ne tik sprendžia mūsų, čia gyvenančių žmonių, reikalus, bet jie dar ir nemoka šiai valstybei, kurios piliečiai, beje, yra, mokesčių. Aš negaliu pritarti tokiam principui ir manau, kad kas yra įtvirtinta įstatymuose, kad visi piliečiai yra lygūs prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, kas įtvirtinta Konstitucijoje, to mes ir turėtume laikytis.
PIRMININKAS. R.Palaitis.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, sako, Kalėdos – stebuklų metas. Tai šiandien mes tokį stebuklą iš tikrųjų padarysime savo tautiečiams, kurie išvažiavo ieškoti šiek tiek geresnio gyvenimo užsienyje. Ir tai nėra nieko smerktino, kaip žuvis ieško kur giliau, taip žmogus ieško kur geriau. Sveikinu Seimą ir Vyriausybę apsisprendus, kad jau 2005 metų pajamos nebus dvigubai apmokestinamos.
Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą ir nelabai noriu sutikti su prieš tai kalbėjusių kolegų nuomone, kad tėvų išlaikymas, visa kita. Juk tie žmonės, kurie išvažiavo dirbti į užsienį, gautas pajamas panaudoja savo tėvų išlaikymui. Panaudoja, tik ne per solidarumo tą „Sodros“ katilą, o tiesiog asmeniškai panaudoja. Ir kas kaip moka, tas taip geriau savo tėvus ir prižiūri. Aš manau, nereikėtų jų už tai smerkti. Siūlau dar sykį padaryti Kalėdas stebuklų metu ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Aš manau, kad tai yra be galo svarbus pono G.Steponavičiaus siūlymas. Šimtus metų lietuviai emigrantai Čikagoje ar Škotijos kasyklose sudarydavo tą tautos dalį, kuria vis dėlto Lietuva pasirūpinti nesugebėdavo. Aš žiūriu, kaip elgiasi su savo žmonėmis kitos valstybės. Aš turiu visą sąrašą, galėčiau jums pasakyti iš savo giminių patirties. Pavyzdžiui, Izraelio valstybėje žydų kilmės žmogus, jeigu jis yra Amerikoje, turi galimybę jaustis kartu ir Izraelio piliečiu. Ir Izraelio valstybei tai yra didžiulė privilegija, kad tie žmonės, kurie yra Australijoje arba Pietų Afrikoje, yra jų piliečiai, kad ir prieš tūkstančius metų anksčiau išėję iš tos Pažadėtosios žemės. Todėl Lietuva turi būti ši pažadėtoji žemė lietuviams, visų tautybių Lietuvos piliečiams, iš esmės išeiviams iš Lietuvos ji turi būti pažadėtoji žemė. Todėl aš manau, kad pono G.Steponavičiaus siūlymas yra nepaprastai teisingas ir grąžinantis Lietuvai vertybinę esmę, namų jausmą tiems žmonėms, kurie išvyko, genami vargų. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi kalbėjo už. Pradėsime balsuoti. Prašom pasiruošti, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pradedame balsavimą.
Už – 90 (kaip sakote?), prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
J.Razma. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Aš labiau norėčiau. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Noriu, kad priskaičiuotumėte už, nes aš tikrai balsavau. R.Juknevičienė – už.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė…
R.JUKNEVIČIENĖ. Parodyta, kad dalyvavau, bet nebalsavau.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė – už. (Balsai salėje) Aš pranešiau, į protokolą bus įrašyta. Protokole parašyta viskas, ką aš pasakiau. (Balsai salėje) Skaityti negalima, o pranešti galima. Pranešti niekas netrukdo.
Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.XP-902. Kviečiu L.Graužinienę. Priėmimas.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Pataisų komitetas šiuo klausimu nėra gavęs. Gal tada pastraipsniui?
PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas.
2 straipsnis. Priimtas.
3 straipsnis. Priimtas.
4 straipsnis. Priimtas.
5 straipsnis. Priimtas.
6 straipsnis. Priimtas.
7 straipsnis. Priimtas.
8 straipsnis. Priimtas.
9 straipsnis. Priimtas.
10 straipsnis. Priimtas.
11 straipsnis. Priimtas.
12 straipsnis. Priimtas.
13 straipsnis. Priimtas.
V skyrius. Ar gali būti… Keičia skyriaus pavadinimą.
14 straipsnis. Priimtas.
15 straipsnis. Priimtas.
16 straipsnis. Priimtas.
17 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Valstybės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą? Balsuojame.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Dar iki pertraukos turime šiek tiek laiko. Kviečiu pradėti svarstyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Valstybiniai parkai: kontrolės ir tvarkymo funkcijų derinimas, siekiant išsaugoti kraštovaizdį“ projektą Nr.XP-992. Svarstymas ir priėmimas. Prašau.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Priėmimo stadijos metu pataisų nėra gauta. Šis Seimo nutarimas yra trijų komitetų: Audito komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, teikiamas bendras projektas po bendro posėdžio.
Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybiniai parkai: kontrolės ir tvarkymo funkcijų derinimas, siekiant išsaugoti kraštovaizdį“, kurio pasekmė – šiandien teikiamas mūsų trijų komitetų ilgai diskutuotas projektas, tai yra jo svarstymo stadija… nebeteikiamas, todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo ir priimti šį projektą.
PIRMININKAS. Dabar pataisų, pasiūlymų dėl šio projekto nėra. R.Remeikos nėra? Todėl gali būti sutrukdyta jo kalba. Prašau tiesiai į tribūną ir padiskutuoti dėl šio Seimo nutarimo.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tos tendencijos, kurios matomos nagrinėjant šį klausimą, kurios pastebėtos ir fiksuotos tiek Audito komiteto, tiek per Aplinkos ministerijos reidus, paryškina tam tikras galbūt negatyviąsias mūsų gyvenimo aplinkybes, nesugebėjimą organizuoti, kontroliuoti statybų, netinkamą Statybos inspekcijos veiklą, Aplinkos ministerijos nesugebėjimą aktyviai saugoti, gilintis ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams saugomose teritorijose.
Šis nutarimas yra gana geras turint omenyje tai, kad reikia padaryti šito klausimo valstybinį auditą, peržiūrėti funkcijas. Bet šiuo nutarimu mes visiškai „išplauname“ savivaldos atsakomybę už jos teritorijoje vykdomas statybas, projektus. Ne kas kitas, o savivaldybė pirmiausia atsakinga. Savivaldybė organizuoja detaliųjų planų derinimą, savivaldybė ir meras šiuo požiūriu turi atsakyti už tai, kas dedasi toje teritorijoje. Šis nutarimas turi vieną ydą, nes savivaldos atsakomybė čia visiškai… Negalima atsižvelgti, Vyriausybė šiuo atveju negali kištis į savivaldos reikalus. Jeigu pavyktų pakoreguoti ir atsižvelgti į tai, kad savivaldybė yra atsakinga, ir tai įrašyti į šitą nutarimą, būtų visai gerai. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar galime po svarstymo pritarti nutarimo projektui? Galime. Jūs norite kalbėti. P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, čia gerbiamasis A.Skardžius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, aiškino, kad tai net trijų komisijų darbo rezultatas. (Balsai salėje) Komitetų. Aš manau, kad tai yra tuščias darbo rezultatas. Man atrodo, kad darbas būtų rezultatyvesnis, jeigu būtų parengtos ir pateiktos įstatymo pataisos ir būtų išspręsta ši nelegalių statybų ir legalių statybų, kurios darko gamtovaizdį, kraštovaizdį, klausimas. Manau, kad šito nutarimo priėmimas neišspręs problemos. Tai yra daugiau noras pasidėti pliusą, kad šis tas daroma, o gyvenimas eis sena savo vaga. Man gaila, kad tik tiek, tik tokį nutarimą sugebėjo pateikti Antikorupcijos komisija.
PIRMININKAS. Tai ne komisija… A.Skardžius – nuomonė už.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties negalėčiau sutikti su kolegos P.Gražulio, nors jį be galo gerbiu, nuomone. Visų pirma.
2 straipsnis – pavesti Valstybės kontrolei 2006 m. atlikti teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros auditą. Tai be galo svarbi užduotis, tai leistų apsispręsti dėl… ar teritorijų planavimas ir statybos valstybinė priežiūra lieka Aplinkos ministerijai. Tai viena. Antra, pakeisti siūlant Vyriausybei Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą, funkcijas bei teises… keičiant Saugomų teritorijų įstatymą, Kuršių nerijai būtina suteikti visai kitokį statusą. Jeigu kalbėtume apie kalbėjusį diskusijoje kolegą, norėčiau pasakyti, kad yra įpareigojimas Vyriausybei, peržiūrėjus Vyriausybės atstovo apskrityje funkcijas, suteikti jam galimybę kreiptis tiesiai į teismą dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų teisės aktų, pažeidžiančių viešąjį interesą. Tai irgi be galo svarbus aspektas, nes visos blogybės randasi dėl savivaldybės priimamų sprendimų, dėl jų savarankiškumo, kai nepaisoma įstatymų, o Vyriausybės atstovas apskrityje šiuo atveju neturi galių. Todėl visa tai yra sudėta į šį Seimo nutarimą ir, manome, kad Vyriausybė tikrai atliks savo darbą, bent jau tikimės, ir kuo greičiau pateiks iki pavasario sesijos. Mes ir siūlome, kad iki kovo 31 d. Seimui būtų pateikti šie teisės aktų pakeitimai išdiskutavus Vyriausybėje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pasiruoškite, balsuosime po svarstymo. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo nutarimui „Dėl valstybinio audito ataskaitos“? Pradėjome balsuoti, negalima jokių kitų sprendimų. Po balsavimo.
Už – 61, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.Prašom.
R.REMEIKA. Kadangi, kaip minėjau, klausimas nėra visiškai parengtas, o mūsų frakcija nespėjo padaryti pakeitimų, nes šiandien ir svarstymas, ir priėmimas, ar nebūtų galima frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio?
PIRMININKAS. Pertrauką dėl ko?
R.REMEIKA. Priėmimui…
PIRMININKAS. Jūs norite priėmimui parengti pataisas, kurių nespėjote padaryti, ir tam reikia pertraukos?
R.REMEIKA. Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Tada reikia apsispręsti. Ar yra norinčių kalbėti? Balsuosime dėl pertraukos. Pasiruoškite. Kas už tai, kad padarytume šio nutarimo svarstymo pertrauką? (Balsai salėje) 21 už pertrauką, yra vienas penktadalis nuo užsiregistravusių. Šiandien nebus priimama… tiesiog svarstomas šis klausimas, mes nustatysime laiką, kada pasiūlys pagrindinis komitetas. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad buvo pažeista procedūra. Negalima buvo siūlyti pertraukos, nes nebuvo priėmimo. Mes galėjome balsuoti tik dėl nukėlimo, nes pertraukos galbūt reikės prašyti, jeigu kas norės, per priėmimo stadiją ir nebus galima. Manau, kad reikėtų pakoreguoti, kad priėmimas vyks, sakysime, kitą posėdį, o tą posėdį numatyti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Šitas balsavimas gali būti įvertintas taip, jog Seimas mano, kad šiandien priimti nereikia, nepritarė tam, kas parašyta darbotvarkėje, ir priėmimas bus kitą dieną. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų nesupratome, kodėl vyko balsavimas. Siūlyčiau pakartoti balsavimą dėl pertraukos, nes dabar neaišku, dėl ko mes balsavome.
PIRMININKAS. Kad nebūtų priėmimo šiandien.
A.SKARDŽIUS. Ne visi kolegas tai suprato. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto norėčiau priminti, kad Vyriausybėje apie tuos teisės aktus tame nutarime aiškiai yra išdėstyta užduotis parengti teisės aktus ir mums pateikti kovo mėnesį. Jeigu mes to Seimo nutarimo nepriimsime iki Naujųjų metų, Vyriausybė nespės parengti tų aktų. Atrodo, tai labai aiški logika. Ponas R.Remeika yra Aplinkos apsaugos komiteto narys, mūsų trijų komitetų buvo surengtas bendras posėdis, svarstyta atskirai, nežinau, ko dar trūko. Siūlyčiau pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Mes jau įsivėlėme šiek tiek į šio klausimo svarstymą, jis turėjo baigtis greitai. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš sutinku dėl to, ką Pirmininkas dabar padarė, teisingai, tas balsavimas bus vėliau ir, manau, tokia Seimo valia. Bet aš norėčiau pasakyti dėl kalbos kultūros ir norėčiau kad A.Skardžius girdėtų. Savo kalboje jis bent tris kartus pasakė: myli P.Gražulį be galo, dar kažką be galo, kalba be galo. Kažin, kur jis tą galą padėjo ir gal galėtų „kalbėti su galu“? Ačiū. (Juokas, balsai salėje)
R.REMEIKA. Trumpa replika. Aš norėčiau kalbėti šia tema. Pasižiūrėkime iš esmės į patį sprendimo turinį, kas yra surašyta, o ne tai, ar ten P.Gražulis pasakė, ar R.Remeika, ar dar kuris nors kitas. Iš esmės šis klausimas pagal darbotvarkę turėjo būti svarstomas popietiniame posėdyje ir, žinodami, kad frakcija nespėja laiku parengti atitinkamos pataisos, ji turi visišką teisę tą dalyką padaryti ir Seimo Pirmininkas labai teisingai pasielgė traktuodamas sprendimo rezultatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Manau, kad mes visi pritariame tokiam sprendimui – perkelti nutarimą kitam posėdžiui.
Dabar iki pertraukos mes apsvarstėme netgi daugiau klausimų, negu yra numatyta mūsų darbotvarkėje. Skelbiu pertrauką iki 12.10 valandos. Pertrauka. (Balsai salėje) Kokią kitą dieną? Kada komitetas parengs visus klausimus. Dar J.Olekas kažką nori pasakyti. Pasakykite, kas čia bus, aš nelabai suprantu. J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, pas mus atvyko Lietuvos skautų atstovai ir atnešė iš Betliejaus kalėdinę ugnelę, kurią mes išdalysime Lietuvos žmonėms išsiskirstę po savo apygardas. Kviečiame skautus.
PIRMININKAS. Gerai, ką atnešė, duokite čia… (Juokas, balsai salėje)
D.Tarailienė. Kalėdos be kalėdinės žvakės nesuteikia šilumos ir jaukumo. Tai kas ta Beatliejaus taikos ugnis? Prieš dvidešimtį metų Austrijos skautai, inicijuoti radijo tokios gražios akcijos „Šviesa tamsoje“, iš Betliejaus parvežė ugnelę. Iš tos vietos, kur gimė Kristus, ir ta ugnelė keliauja iš rankų į rankas, skautų gyva estafetė, nešdama taiką, ramybę, šilumą ypač tiems, kurie yra nuliūdę ir nemato vilties. Šiais metais jau 38 valstybės užsidegė šią ugnelę ir ta gyva liepsnos estafetė atkeliavo į Lietuvą jau dešimtąjį kartą. Šiais metais mes norime su jumis pasidalyti, kad ši ugnelė suteiktų vilties ir šviesos, kad duotų jums šilumos ir kitiems. Taip, kaip mes dalijame tą ugnelę ir saugome liepsnelę tarp delnų, kad neužpūstų vėjas, taip ir jūs saugokite tą patį trapiausią dalyką – santarvę, taiką ir ramybę.
Visos Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos kaip simbolį norėtume įteikti šią ugnelę Seimo Pirmininkui. Be to, mes turime tokį plakatą. Jį taip pat dovanojame jums ir perduodame ugnelę. Šita ugnele dalinkitės su visais: su draugais, su kaimynais, kad Kūčių stalas pasipuoštų šia taikos ir santarvės šviesa. Gerų jums švenčių!
Tarp kitko, mes apačioje turime dar žvakučių ir kas norėsite per pertrauką apačioje pridegsime. Sėkmės! (Plojimai)
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Galėtume priimti sprendimus. Tuokart skambinu skambučiu. Tai, manau, yra pakankamas argumentas atvykti į salę. Matau, kad profesoriui J.Karosui tai tikrai turėjo įtakos.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau tada vis tiek pradėti svarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-644. Priėmimo stadija. Prašau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę A.Pitrėnienę trumpai referuoti, kas yra naujo priėmimo stadijoje.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo komitetas gavo du teikimus, siūlymus, kurie šįryt buvo apsvarstyti, priimti sprendimai ir komitetas siūlo Seimui, atsižvelgdamas į komiteto nuomonę, priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Siūlymai buvo Seimo nario E.Klumbio ir grupės Seimo narių: S.Pabedinsko, R.Žakaitienės, J.Dautarto, G.Steponavičiaus, D.Teišerskytės ir A.Monkevičiaus. Vienam iš jų yra pritarta. E.Klumbio siūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašau likti tribūnoje. Eilės tvarka pagal tai, kaip yra įregistruota, mes turėtume pradėti nuo D.Teišerskytės pasiūlymų. Aš jos pačios salėje… (Balsai salėje) Galbūt būtų logiška, kad mes priėmimo metu eitume pastraipsniui, ir prie tų straipsnių, dėl kurių yra pasiūlymų, stabtelėtume. (Balsai salėje) Tada pradedame. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio, patikslinkite mane, ponia pranešėja, pasiūlymų nėra? Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Čia užsiregistravę kolegos dėl viso? Gerai. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra gautas Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šis ir kiti pasiūlymai yra įregistruoti vakar skirtingu laiku, taip pat atkreipiu dėmesį, kad įstatymas yra svarstomas skubos tvarka. Ar mes galėtume konstatuoti, kad skubos tvarka šie pasiūlymai gali būti svarstomi? Matau, yra tam nepritariančių. Formaliąja prasme aš tada galėčiau siūlyti tokį kelią: arba mes darome pertrauką iki vakarinio posėdžio, tada bus terminai dėl pasiūlymų suėję, arba mes dirbame toliau ir laikomės Statuto. (Balsai salėje) J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Man atrodo, kai yra skubos ar ypatingos skubos tvarka, terminų gali būti ir nepaisoma Seimui apsisprendus. Iš tikrųjų fiziškai žmonės turi kažkiek laiko turėti po to, kai įregistruojama nauja redakcija, kad parašytų pataisą. Aš siūlau tiesiog svarstyti tas pataisas. Po pietų jos bus tokios pat, niekas nepasikeis.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų yra labai įdomi tendencija. Seimo statutas šiandien yra išbrauktas iš darbotvarkės, nes neįtelpama į terminus dėl pataisų, kurias teikia Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, ir galbūt atsiras pataisų, kurias teiks P.Vilkas. Vadinasi, kai yra viršininkų siūlymai, tokiu atveju yra išbraukiama iš darbotvarkės, o kai paprastas Seimo narys siūlo ir kai yra skubos tvarka… net atsižvelgiama į tai, kad vakar mes turėjome Seimo posėdį, mes turėjome sėdėti salėje, buvo surengtas nenumatytas posėdis. Gerbiamieji, iš mūsų reikalauja kažkokios įstatymų priėmimo kokybės, o mes dabar patys savo pastangomis tampame pajuokos objektais. O dėl 4 straipsnio, aš jums norėsiu pademonstruoti, kokie iš tikrųjų išeina absurdai, kai įstatymai yra priimami taip skubiai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašom.
A.PITRĖNIENĖ. Kolega, gal aš galėčiau paaiškinti. Jūsų paklausimas buvo dėl sąvokos, kuri yra vartojama mūsų svarstomame projekte, kur yra žodžiai „garso ir vaizdo kūrinys“. Kolega paklausė, ar vaizdo ir garso kūrinys yra daina? Iš tikrųjų tai yra kūrinys. Bet dabar jau pagal įstatymo raidę. Garso ir vaizdo kūrinys pagal galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą, t.y. 2 straipsnio 10 dalį, yra apibrėžiamas visiškai kitaip, kūrinys yra ir daina, ir eilėraštis, ir visa kita, o čia yra apibrėžiama kitaip. Tai yra kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą ar nelydimą garso, įrašyti į materialią vaizdo įrašymo laikmeną. Tai iš tikrųjų keičia esmę, bet čia nebus verčiama nei gestų, nei, sakysim, dainos subtitrais ar dar kuo nors. Tai yra apibrėžimas kitame įstatyme, kuris galioja ir LRT.
PIRMININKAS. Ačiū. Turime apsispręsti dėl procedūros. Jeigu kas nors nesilaiko procedūrų, nereiškia, kad tokius pavyzdžius kaip pateisinimą mes turėtume taikyti. Formaliai aš noriu pasakyti, kad Statuto 163 straipsnis, numatantis skubos tvarkos taikymą, įsakmiai kalba apie 24 valandų reikalavimą. Šiuo atveju aš noriu pasakyti, kad išeitis būtų padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio, ir mes procedūras būtume išlaikę. Ar mes galime dėl to sutarti? Ačiū, sutarta. Nenoriu nesant bendro sutarimo (prieštaraujančių, beje, buvo) net ir, kaip sako Č.Juršėnas, nedidelį Statuto pažeidimą toleruoti. Šiuo atveju… Ne, aš manau, kad mes negalime balsuoti dėl to, kad nesilaikytume Statuto. Ypač jeigu yra nepritariančių. Kolegos, ačiū. Ponia pranešėja, atsiprašau atvykusių Radijo ir televizijos vadovų, bet jeigu galėtume sutarti, vakarinį posėdį 15 val. mes pradedame nuo šio klausimo. Priimtina? Ačiū.
Kolegos, dabar, jeigu sutarsime, dalis klausimų gali būti apsvarstyti, kad pasistūmėtume į priekį, juo labiau (primenu) kad rytinio posėdžio metu mes jau spėjome apsvarstyti dalį klausimų iš vakarinio darbotvarkės sąrašo. Taigi prieš pasiūlydamas svarstyti konkretų klausimą, aš noriu paskelbti Seimo plenariniame posėdyje šią informaciją.
Yra gautas Seimo Darbo partijos frakcijos sprendimas, kurį aš turiu perskaityti. Šios dienos sprendimas: „Pažeidus Darbo partijos frakcijos reglamento 14.5 punktą, atsižvelgiant į Darbo partijos prezidiumo šių metų gruodžio 7 d. ir Darbo partijos tarybos šių metų gruodžio 16 d. rekomendacijas nusprendžia (čia frakcija nusprendžia): išbraukti P.Bagušką iš Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos narių. Antra. Apie frakcijos priimtą sprendimą informuoti Seimo narį P.Bagušką. Trečia. Apie frakcijos priimtą sprendimą informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką“. Tai yra formali procedūra, apie kurią skelbiama plenariniame posėdyje. Parašas yra. Pasirašo frakcijos seniūnė L.Graužinienė. Tai yra pareiškimas, kuris nėra komentuojamas ar svarstomas.
Dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Išklausę šį pranešimą ir dar žinodamas, kad būta kalbų, kad galbūt net P.Bagušką jį delegavę siūlys išbraukti ir iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, aš norėčiau, kad Seimo vadovybė pasikonsultuotų su teisininkais, kaip šiuo atveju yra su Konstitucijos, rodos, 33 straipsniu, kuris draudžia bet kokį žmogų persekioti už kritiką. Kai šiuo atveju tikrai P.Baguška akivaizdžiai yra už tai persekiojamas, netenka narystės partijoje, dabar frakcijoje, toliau išlieka grėsmė netekti pareigų Seime, yra toks Konstitucijos straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad… (Balsas salėje) Minutėlę! Perskaitytame frakcijos sprendime nekalbama apie Antikorupcijos komisiją, galbūt iš to ir išplauks ateityje dalykai, bet tai yra ne šio konteksto klausimas. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pratęsdamas tai, ką J.Razma sakė, aš noriu taip pat pasakyti, kad pasaulyje, kuriame kova su korupcija turi gilesnes tradicijas, jau seniai žinoma, kad labai dažnai principingi kovotojai su korupcija susilaukia tuo nepatenkintos valdžios persekiojimo. Todėl yra priimami specialūs įstatymai, kurie principingus kovotojus apsaugo nuo tokio valdžios persekiojimo. Šiuo atveju aš siūlau taip pat Seime nedelsiant padaryti Seimo statuto pataisas, kad Antikorupcijos komisijos pirmininko iš pareigų nebūtų galima atleisti tokia paprasta balsų dauguma, kokia yra atleidžiama iš kitų pareigų. Tikrai žmogus, einantis tokias pareigas, turi būti apsaugotas nuo jo veikla nepatenkintos valdančiosios daugumos bandymų jį persekioti.
PIRMININKAS. Jeigu dar patikslintumėte, kas tas pataisas registruoja, manau, greitai judėtume į priekį.
A.KUBILIUS. Rasime, kas. Tiesiog rytoj siūlau prie tų pataisų pridėti dar vieną.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu kiekvieną Seimo narį tai prisiminti ir realizuoti savo įstatymų leidėjo iniciatyvos teisę.
Kolegos, išties sprendimas, kuris buvo paskelbtas, rezonansinis, bet dabar siūlau grįžti prie darbotvarkės klausimų ir siūlau apsvarstyti rezervinius klausimus.
Eilės tvarka tai yra antrasis. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2006 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-1009. Teikėjas – Č.Juršėnas. Pateikimo stadija. Prašom, Seimo Pirmininko pavaduotojau, pristatyti savo teikiamą sprendimą.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, noriu iš karto pasakyti, kad tiek delegacijos, tiek komisijos, tiek komitetai sudaromi proporcingo atstovavimo frakcijoms principu. Žinoma, sumažėjus frakcijai, frakcijos procentas, ar koeficientas, mažėja. Bet čia kita kalba.
O dabar konkreti kalba apie mūsų delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje kitiems metams. Priminsiu nusistovėjusią tvarką, kad kiekvienais metais metų pabaigoje tvirtinama ar perpatvirtinama delegacijos sudėtis kitiems metams. Šiuo atveju kalbama apie porą delegacijos narių, kuriuos mes turėtume tvirtinti iš naujo, ar perpatvirtinti. Kolegos darbiečiai savo proporcijas išlaiko ir jiems lieka atitinkamos vietos, kolegos konservatoriai taip pat išlaiko, kolegos socialdemokratai netenka vienos vietos (žinoma, jie galėtų turėti dvi vietas, bet tada likusiems dvejiems metams reikės rinktis ar 2007, ar 2008 metus), socialdemokratai pasirinko likusiems trejiems metams po vieną žmogų, atitinkamai socialliberalai turi vietą ir dabar priklauso vieta Valstiečių liaudininkų frakcijai, čia ginčų nėra.
Ginčas yra tik dėl to, ką daryti su kolegomis liberalais. Kaip žinote, buvo jų bendra frakcija ir tai frakcijai priklausė dvi vietos. Tokia buvo kvota visiems ketveriems metams. Dvi vietos – viena vieta išnaudota, vadinasi, viena vieta lieka laisva. Mums reikės apsispręsti ar dabar, ar svarstymo stadijoje, kaip daryti. Ar išsaugoti J.Čekuolį, kuris turi įdirbį, užima tam tikras pozicijas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, bet tada jų frakcija 2007–2008 metams neturi jau nė vienos vietos. Arba J.Čekuolis užleidžia vietą Liberalų frakcijos atstovui ir tada abi liberalų frakcijos likusiems metams dar turi po vieną žmogų.
Štai aš taip alternatyviai ir pateikiu. Sakau, dėl kitų dalykų diskusijų nėra, viskas atitinka proporcijas. Reikės apsispręsti, žinoma, ne dabar, o rytoj po svarstymo ir priėmimo stadijos, ką darome su kolegomis liberalais. Mano siūlymas yra pirmoji alternatyva, nes kolega J.Čekuolis atstovauja Lietuvos Seimui, atstovauja gerai ir, kaip sakiau, užima atitinkamas pozicijas Parlamentinėje Asamblėjoje. Taigi jis galėtų padirbėti dar metus, o po to jau kiti liberalai turėtų teisę atstovauti Seimui likusius dvejus metus iki galo pagal, kaip sakoma, pilną apimtį. Štai toks yra siūlymas, kaip sakiau, ginčas dėl vienos pozicijos.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 Seimo nariai nori jūsų klausti. E.Klumbys – pirmasis.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, sakykite, kodėl jūs kaip alternatyvą rašote tik Liberalų frakcijos atstovą? Šiuo metu yra trys frakcijos, kurios iš esmės vienodos.
Č.JURŠĖNAS. Keturios.
E.KLUMBYS. Liberalcentristai – 8 žmonės, liberaldemokratai – 9 ir liberalai – 10. Taigi man yra nesuprantama, kodėl iš viso nėra diskutuojama, kad kaip alternatyva būtų Liberaldemokratų frakcijos atstovas. Kodėl vyksta tokia diskriminacija?
Č.JURŠĖNAS. Jokios diskriminacijos, tiesiog kolegos liberalai pasiūlė atitinkamą dokumentą ir konkretų pasiūlymą. Būtumėte jūs pasiūlę, būtų buvusi antra alternatyva. Tai nuo jūsų priklauso. Jūs turite teisę pasiūlyti, o per svarstymą Seimas turės apsispręsti, nes jums tikrai priklauso dvi vietos likusiems trejiems metams. Kolega Klumby, prašyčiau klausyti. Likusiems trejiems metams jums priklauso dvi vietos, taigi yra klausimas, ar jūs pageidaujate jau 2006 metais turėti vieną vietą, tada jūs įrašomi į tą antrą alternatyvą, ar jūs pageidaujate 2007–2008 metais turėti po vieną vietą. Čia viskas yra numatyta ir jokių problemų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A.Matulevičius. Kolegos, prašom nešurmuliuoti salėje.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Ne, čia šurmuliuoja V.Galvono vaikai. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jau, matot, šventinė nuotaika, tai vis tiek daromės truputį geresni. Aš noriu paklausti apie tokį perspektyvinį strateginį dalyką dėl delegacijų ir apskritai dėl kelionių po užsienius. Nesu iš tų, kuris labai veržiuosi važinėti, dažnai atsisakau, kai siūlo, todėl turiu moralinę teisę klausti. Ar negalvoja Seimo valdyba, nes jūs viską žinote, iš tikrųjų ir paanalizuoti, kaip Seimo nariai važinėja po užsienius į komandiruotes ne tik delegacijose, bet taip pat su Seimo Pirmininku, su Seimo Pirmininko pavaduotojais, su Prezidentu ir panašiai? Yra tendencija, kad tie patys dalyvauja ir ten, ir ten, ir ten. Man atrodo, vien tik frakcijų pjūvis yra mažokas, jeigu kalbėtume apie tą teisybę. Tai galbūt valdyba imtųsi tokio darbo po Naujųjų metų, atliktų tokią analizę ir padarytų išvadas.
Č.JURŠĖNAS. Tarp kitko, tokia analizė yra daryta, žinoma, ne visais pjūviais, kaip jūs pasiūlėte, bet galima būtų šitai padaryti, aš taip siūlyčiau, iki pavasario sesijos. Visų pirma tai būtų galima paanalizuoti Seimo valdyboje, o po to tam tikrus rezultatus pateikti ir visai Tautos atstovybei, t.y. Seimui. Bendrais bruožais galiu pasakyti, kad tam tikrų pareigybių tam tikri Seimo atstovai iš tikrųjų ne šiaip sau važinėja, o privalo atstovauti Lietuvai labai sistemingai ir reguliariai. Sakysime, štai ir šita Europos Tarybos parlamentinė delegacija. Jie reguliariai turi važinėti, maža to, ne tik į tuos mūsų centrus, bet ir po įvairias šalis, nes mes jau šiandien esame laikomi patyrusia demokratine valstybe ir mus kviečia stebėti rinkimus, dalyvauti vadinamuosiuose monitoringuose, rengti raportus ir t.t. Kolega E.Zingeris ne kartą buvo reporteris, ar raportioris, kaip jį reikia vadinti, žodžiu, pranešėjas. Štai vienas pavyzdys.
Toliau, yra kitos mūsų nuolatinės delegacijos, kurios gana intensyviai dirba. Tie žmonės, kurie yra tose delegacijose, turi važinėti. Toliau, yra didelės asamblėjos, kur yra net po 20 ar maždaug tiek žmonių, tai yra Baltijos Asamblėja – 20, Lietuvos–Lenkijos Asamblėja – 20, Lietuvos–Ukrainos, man atrodo, 15 ir dar turėtume sukurti trišalę Lietuvos–Lenkijos–Ukrainos Asamblėją. Žinoma, čia vėl yra reguliarus darbas ir važinėja tie patys. Suprantama, kad atskira kalba apie Seimo Pirmininką ir jo pavaduotojus. Opozicijos lyderis irgi dažnai kviečiamas, tik turiu pranešti, kartais ne už valstybės pinigus, tai jis mums pigiau kainuoja. Bet vis tiek važinėja. Žodžiu, kai suvesim šituos rezultatus, tai tada matysim, kad iš tikrųjų yra žmonių aktyviai važinėjančių, bet jie turi oficialų pagrindą. O kai yra įvairios delegacijos, pavyzdžiui, Prezidentas kviečiasi, mums neišeina jam nurodyti, ką jis turi kviestis. Premjeras kviečiasi, vėl nenurodysi, ką jis turi kviestis į tą delegaciją. Krašto apsaugos ministras ar kitas, tai reikia atskirai nagrinėti ir čia jūs pasiūlėte gerą temą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs visai teisingai pasakėte, kad J.Čekuolis iš tiesų užima gana reikšmingas pareigas ir jo darbas, ir jo kokybė iš tiesų verti pagarbos. Tačiau aš norėčiau užduoti klausimą dėl jūsų teiginio, kad dveji metai veiklos ir paskui gali būti deleguojama kitai frakcijai. Ar tai neparodytų nepagarbos šiai Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kad pas mus žmonės, turintys didelį įdirbį, tiek per praeitą kadenciją, tiek per šią kadenciją, turi tokią galimybę kaitaliotis. Manyčiau, kad vargu ar tikslinga būtų taip daryti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia galima ginčytis, bet tokia yra nusistovėjusi tvarka, mes kiekvieną kartą gruodžio mėnesį turim tvirtinti, arba, kaip sakiau, perpatvirtinti delegacijos sudėtį ir todėl kai kurios fliuktuacijos, kai kurie keitimai turi būti. Sakykim, gerai darbiečiams, jie turi 9 Seimo narių kvotą, vadinasi, jiems priklauso kiekvieną kartą po 2 delegacijos narius, o dar kažkuriais metais, 2007 ar 2008 metais, dar ir trys priklausys. Konservatoriams priklauso 6 vietos, socialdemokratams – 5, valstiečiams liaudininkams – 3, po to – po 2, Mišriai Seimo narių grupei taip pat priklauso viena vieta. Kadangi viskas išskirstyta, atsiprašau, 8 atstovai, padauginta iš 4 ir po to 32 padalinta per 4 metus. Tai taip ir išeina. O ar mes turim turėti nuolatinę delegaciją, tai čia galima ginčytis. Turėkim galvoje, kad keičiasi frakcijų sudėtis ir t.t., norom nenorom reikia keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.J.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gal šiek tiek pratęsiu mūsų mintį, diskusiją apie nuolatinę delegaciją. Iš tikrųjų man pačiam yra tekę ketverius metus dirbti šioje institucijoje ir žinau tam tikrą tvarką ir visą praktiką. Iš tikrųjų norint, kad mūsų žmonės būtų pakankamai įtakingi, jie turi ilgai dirbti tose institucijose, tada ateina pasitikėjimas, pagal pasisakymų kiekį, dalyvavimą posėdžiuose jie kyla tos vidinės karjeros laipteliais. E.Zingeris pranešėjas yra todėl, kad jis jau ten yra senbuvis. Ar mums iš tikrųjų nereikėtų, aš kalbu nesiedamas su kokia nors asmenybe šitam sąraše, nes visas delegacijas formuojam kaip bendrą katilą, ar nevertėtų seniūnams aptarti šitą problemą? Jeigu mes norim turėti didesnę įtaką, tai gal vis dėlto vertėtų žiūrėti į pastovumą ir tęstinumą, nes daugelis įtakingiausių Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narių yra ilgalaikiai senbuviai, sėdintys po 20, 30 metų. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Kai po 20, 30, tai nereikia užmiršti, kad prieš tai turi būti tokia smulkmena kaip rinkimai kas ketveri metai ir išrinkimas į Seimą. O jau po to… (Balsai salėje) Savaime aišku, J.Veselkai. Jeigu taip, tai labai gražu, sekite mano pavyzdžiu.
Dabar noriu pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. 6 delegacijos nariai iš 8 lieka tie patys. Jeigu 2 keičiasi kas metus, tai nekeičia reikalo esmės. Plius, neužmirškite, 4 yra pagrindiniai ir 2 pakaitiniai. Tie pasikeitimai arba, kaip sakiau tarptautiškai, fliuktuacijos nėra sudėtingas reikalas. Žinoma, per kelerius metus gali būti daugiau pasikeitusių. Bet apskritai 6 lieka nuolat.
PIRMININKAS. Dar vienas klausiantysis – A.Kašėta. Prašau.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis pirmininke, aš neklausiu apie personalijas. Mes Seime tikrai turim daug puikių vaikinų, dirbančių europinėse erdvėse, tačiau noriu paklausti kitko. Ar jūs drįstumėte pateikti tokį socialdemokratų siūlymą Darbo frakcijai, kad turite gerą vyrą, todėl jūs dar metus palaukite ir tada mes įtrauksime į sąrašą jūsų atstovą. Aš manau, kad jūs to nepadarytumėte. Todėl siūlau laikytis Statuto arba elementarios politinės etikos ir vis dėlto atiduoti mūsų frakcijai arba deleguoti tai, kas priklauso.
Č.JURŠĖNAS. Pirma, aš nedaliju, o Seimas spręs. Antra, čia jūsų pasiūlymas, kad ir darbiečiams, ir konservatoriams būtų pasiūlyta pasirinkti dar geresnius kandidatus, yra labai įdomus pasiūlymas ir aš pirmiausia rekomenduočiau opozicijai susirinkti ir susitarti, kurį konservatorių siųsti. Sakykim, vietoj E.Zingerio ar vietoj E.Vareikio kurį geriau siųsti. Tai čia jūs patys susitarkite. Bet jeigu jūs norite, kad aš tai pasiūlyčiau, aš galiu, nes aš jus visus tikrai pažįstu. Aš galiu pasiūlyti ir darbiečiams, ir konservatoriams, ir socialdemokratams. Socialdemokratai, kaip matote, jau pasikeitė. Vietoj A.Paleckio – kolegė B.Vėsaitė.
Bet čia, man atrodo, daugiau toks linksmesnis siūlymas. O esminis yra toks, kad į šitą vietą gali pretenduoti iš tikrųjų net 4 Seimo nariai. Aš dabar pasakysiu. J.Čekuolis, kuris buvo ir kuris, man atrodo, turi tam tikrą prioritetą, palyginti su kitais, nes turi įdirbį, toliau, Liberalų frakcijos atstovas, Liberaldemokratų frakcijos atstovas ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas. Prašom, būtų gerai, kad visi būtų patikrinti, kiek kas moka kalbų. Nes čia dar yra vienas toks reikalavimas – reikia mokėti angliškai arba prancūziškai. Žinoma, galima išsiversti ir su kitom kalbom, bet bus labai sunku dirbti. Juo labiau jeigu siųs kur nors misijos.
Taigi aš pateikiau tokią alternatyvą, nes čia buvo kalbama apie liberalų dalijimąsi. Jeigu kolegos oficialiai įregistruos konkretų liberaldemokratų siūlymą, nelaukdami tolesnių metų, kai jiems tikrai priklausys, arba įregistruos Mišrios Seimo narių grupės siūlymą, tai tada Seimui tiesiog reikės alternatyviai balsuoti ir rinktis vieną iš keturių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu pasitikslinti, ar jūs manote, kad mes galime balsuoti ir suprasti, už ką balsuojam, kai nėra pateikiama aiškaus pasiūlymo. Alternatyva įrašyta, mes negalime balsuoti su alternatyva.
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau dabar apsiriboti pateikimu, rytoj bus dar Seniūnų sueiga ir galėsime pasitarti, išsiaiškinsime, ar kolegos liberaldemokratai būtinai dabar nori eiti į konkurencinę kovą, nes jie irgi pusiau liberalai, tai 3 liberalai tada konkuruos, ir ar Mišri Seimo narių grupė staiga ims ir nesusigalvos. Aš matau, kad kolega R.Smetona su H.Žukausku tariasi, gal kažkuris vieną ar kitą pasiūlys, aš nežinau. Tai štai Seniūnų sueigoje bus aiški situacija ir tada bus galima pasiūlyti, ką daryti. O kraštutiniu atveju Seimas balsuodamas turės apsispręsti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą kaip posėdžio pirmininkas noriu jūsų paklausti, už kokį variantą jūs siūlote man formuluoti balsavimą, nes jame įrašytos dvi pavardės. Formaliai žiūrint, yra dvi pavardės su alternatyva. Su alternatyva pateikimui mes negalime teikti. Aš klausiu, pone teikėjau, koks yra variantas?
Č.JURŠĖNAS. Aš asmeniškai už J.Čekuolį, kaip turintį įdirbį, jeigu jau taip. Bet, man atrodo, mes galime…
PIRMININKAS. Neagituokite, pone pranešėjau, aš klausiu jūsų ir atsakykite į klausimą. Kas yra pateikta formaliai, nes su alternatyva mes negalime balsuoti. Turi būti viena pavardė. Kokia yra pavardė?
Č.JURŠĖNAS. Tuoj pasakysiu. J.Čekuolis, bet kadangi kolega G.Šileikis įregistravo pasiūlymą, tai aš jau nelaukdamas įrašiau jį kaip alternatyvą. Tik dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Dėkoju už pateikimą ir atsakymus į klausimus.
Dėl vedimo tvarkos – A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Aš noriu patikslinti. Gerbiamasis pranešėjas suklaidino kolegas, nes aš, kaip frakcijos seniūnas, įregistravau pataisą ir mūsų Liberalų frakcija siūlo kolegą G.Šileikį deleguoti nuo frakcijos. Tai gana svarbus patikslinimas, nes ne pats Gintaras save įregistravo.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, formaliai pateiktame variante nėra kitos pavardės, yra įrašyta tik alternatyva. Noriu konstatuoti, kad pateikimui yra J.Čekuolio pavardė. Štai už tokį variantą, koks jis dabar teikiamas, mes turėsime balsuoti. Primenu, pateikimo stadija. Toliau galės susirinkti frakcijos ir laikydamosi Statuto priimti sprendimus, rasti sprendimus.
Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Realiai yra viena vieta ketveriems metams. Aš kalbu apie dabartinę situaciją ir tris frakcijas: Liberaldemokratų, Liberalcentristų ir Liberalų. Vadinasi, kiekvienai frakcijai realiai priklausytų 1,3 metų. Tokia turėtų būti kvota. Iš esmės Seimo nario J.Čekuolio kvota yra pasibaigusi, nes mūsų darbo metai jau prabėgę, yra gruodis, sausis ir dar vasario pradžia. Manyčiau, kad šioje situacijoje mes turėtume svarstyti kitos frakcijos Seimo nario atstovo kandidatūrą, jeigu mes laikomės kokių nors susitarimų ir kvotų principo. Jeigu mes to nesilaikome, tada kitas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta dar kartą dėl vedimo tvarkos.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau daryti pertrauką iki kito posėdžio, kurios metu galbūt gerbiamasis Č.Juršėnas atsiimtų savo pateiktą pasiūlymą ir eitų kitu keliu. Tai yra frakcijos, kurios turi pateikti kandidatą, tai Liberaldemokratų, Liberalų, ir Mišri grupė, susirinktų ir susitartų dėl bendro projekto, dėl bendro teikimo. Frakcijos vardu siūlau pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kašėta, ar aš galiu pasiūlyti sprendimą? Yra pateikimo stadija, mes galėsime dar daryti pauzę, ir klausimas nepateks į darbotvarkę tol, kol bus rastas sprendimas, korektiškas sprendimas. Ar jūs neatsiimate siūlymo dėl pertraukos? Yra siūlymas dėl pertraukos, turėsime balsuoti. Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kokios yra kvotos. Dar kartą, kurie negirdėjo ir kurie neklausė, 2004 m. pabaigoje, kai buvo pateikiamas klausimas, tai ir vieniems, ir kitiems primenu. Yra imama bendra suma, arba bendras pulas, ketveriems metams. Mums, kaip valstybei, priklauso 8 vietos: 4 pagrindinės, 4 pakaitinės. Tai 4 kart 8 mano laikais buvo 32, nežinau kaip dabar. Taigi tie 32 dėliojami pagal frakcijų dydį. Taigi „darbiečiams“ priklauso 9,14, kaip sakiau, 9 vietos; konservatoriams priklauso 5,94, vadinasi, 6 vietos; socialdemokratams – 5,3, tai yra 5 vietos; valstiečiams priklauso 2,52, suapvalinam – 3 vietos; liberalams ir vieniems, ir kitiems – po 2 vietas; Naujajai sąjungai – 2 vietos; liberaldemokratams – 2 vietos ir Mišriai grupei – 1 vieta. Tiesa, Mišriai grupei – 0,9, suapvaliname iki 1, o vieniems iš liberalų – 1,83 šimtosios, tai irgi suapvaliname iki 2. Bet liberalai iš 2 vietų išnaudojo 1, taigi jiems 1 vieta priklauso. Klausimas yra, ar Seimas yra maloningas palikti J.Čekuolį, kuris turi patyrimo, ar nepaisant to patyrimo pakeisti jį kuo nors kitu, o keitimų yra net keli variantai. Seimas sprendžia vienaip ar kitaip, tai yra Seimo valia. (Balsai salėje) Be abejo, po to J.Čekuoliui ar kuriam nors jo kolegai priklausys vieta. Jeigu J.Čekuolio mes neskiriame, jie bus išnaudoję 1 vietą, o jiems priklauso 2 vietos per ketverius metus. Tai yra elementaru, bet reikia dar kartą aiškinti žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą, kai tai yra pirmos klasės uždavinys.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Česlovai, kad paaiškinote. Dėl vedimo tvarkos dar nori A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš labai trumpai. Dar reikia prisiminti, kad bendras delegacijų skaičius… yra apskritai dalinamos visos kvotos, todėl negalima išskirti vieną delegaciją ir vertinti ją kaip išnaudotą kvotą. Tačiau aš primenu, mes prašome vieno paprasto dalyko: leisti žmogui baigti savo kadenciją. Antri metai vis tiek mums priklausys, tai negi dabar bus protingas sprendimas išvaryti J.Čekuolį iš delegacijos šiemet ir po metų jį vėl sugrąžinti? Dėl ko mes ginčijamės? Leiskime, gerbdami savo valstybę, pabaigti žmogui darbą.
PIRMININKAS. Kolegos, matau, kad norime išnaudoti visą brangų laiką iki Vyriausybės valandos.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Yra pateikimas, pateikime tegul būna J.Čekuolio pavardė. Yra siūlymai ir svarstymo metu dėl siūlymų balsuosime. Apsistokime ties šituo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, ką aš siūliau, bent daliai Seimo narių yra nepriimtina, opozicinės frakcijos vardu yra siūlymas daryti pateikimo pertrauką. Dėl to mes turime balsuoti, nes tai yra teisėtas siūlymas. Gerbiamieji kolegos, procedūrinis balsavimas be motyvų išsakymo. Prašau išsakyti nuomonę, ar pritariame, kad pateikimo stadijoje dėl šio klausimo būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio.
40 pasisakė už pertrauką, tai yra daugiau negu pakankamai. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kviesčiau pertraukos laiką išnaudoti vaisingai, kad mes galėtume turėti aiškesnį projektą be alternatyvų. Kviesčiau frakcijų atstovus intensyviau bendrauti su Č.Juršėnu, taip pat tarpusavyje.
Kolegos, būtų siūlymas pradėti Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimą, taip sutaupant dalį vakarinio posėdžio laiko, arba padaryti pertrauką iki Vyriausybės valandos. Kuris variantas, kolegos? Dirbam.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733(4*)ES (priėmimas)
Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimo pradžia, tai, kas buvo numatyta vakarinio posėdžio pradžioje. Ar be pono V.Navicko yra kas nors? Gal gerbiamasis P.Vilkas būtų pasirengęs? Gerbiamasis Pranai Vilkai, gal jūs galėtumėte talkinti mums priimant Viešųjų pirkimų įstatymą? Taip, mes norėtume pradėti Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimą pastraipsniui, ir Ekonomikos komitetas yra pagrindinis. Svarstome įstatymo projektą Nr.XP-733. Manau, kad galime judėti į priekį, bet dėl vedimo tvarkos – S.Lapėnas. Prašau.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu norėčiau paprašyti daryti pertrauką, nes tiek pateikimas, tiek svarstymas ir priėmimas yra vykdomi ganėtinai skubotai, kad būtų įvertintas mano teiktas pasiūlymas dėl šio įstatymo, kuris yra užregistruotas Sekretoriate. Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau Lapėnai, jeigu jūs turite omenyje savo įregistruotą pasiūlymą, net padarius pertrauką iki vakarinio posėdžio jūs neišlaikysite Statuto numatytų 48 valandų. Tai nekeičia esmės.
S.LAPĖNAS. Iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Netgi iki rytojaus… Net jeigu rytojaus posėdyje būtų svarstoma, vis tiek nebus 48 valandų. Tai jeigu jūs liekate prie siūlymo daryti pertrauką, be abejo, jeigu tai yra frakcijos vardu, aš teiksiu balsuoti. Gerai.
Kolegos, yra vienas siūlymas – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos siūlymas daryti priėmimo pertrauką. Ačiū.
A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš vėlgi primenu kolegoms, kad šis įstatymas turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Jis buvo svarstytas ir diskutuotas Seime gal tris mėnesius. Mes taip kiekvieną kartą galime surasti… Išbraukiame skaičiuką 3, įrašome 10, paskui 9, paskui 7. Tai mes galime šiandien priimti įvairiausių sprendimų ir sužlugdyti įstatymo įsigaliojimą. Vis dėlto Seimo statute yra reglamentuota procedūra, prieš kiek laiko reikia pateikti. Šiuo atveju jokios skubos nebuvo. Bent jau Audito komitetas, būdamas papildomas komitetas, gal dešimt posėdžių rengė šiam klausimui svarstyti, pagrindinis taip pat, žinau, posėdžiavo gana ilgai, todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau dalyvauti ir nepritarti pertraukai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, teikiu balsuoti dėl pasiūlymo dėl pertraukos. Bet dar S.Lapėnas. Prašau.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau pasakyti, kad iš tiesų šis įstatymas sulaukė ganėtinai dviprasmiškų vertinimų. Tačiau tiktai šiandien ryte, 8.15 val., komitetas apsisprendė dėl Teisės departamento teikiamų išvadų formulavimo, kad būtų galima atsižvelgti, todėl aš negalėjau registruoti siūlymo anksčiau, negu komitetas pritarė pirmininko pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Balsuojame, ar pritariame opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio.
Kolegos, 27 Seimo nariai pasisakė už pertrauką. Daugiau negu penktadalis, pertrauka iki vakarinio posėdžio. Labai atsiprašau, gerbiamasis Pranai Vilkai.
Taigi turime dar keletą minučių, gal… Siūlau likti salėje. Laikykime tai trumpa pertraukėle iki vakarinio posėdžio. Vakarinio posėdžio klausimų mes realiai negalime svarstyti, nes taip darbotvarkė tampa nebeplanuojama. Be to, yra likusios 3 minutės, tai luktelėkime iki 13 val., kai atvyks Vyriausybės nariai, ir tęsime rytinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame Seimo rytinį plenarinį posėdį. Malonu pasveikinti atvykusį Ministrą Pirmininką, taip pat ir Vyriausybės narius. Vienas paskutiniųjų posėdžių, kai turime progą tiesiogiai klausti Vyriausybės vadovo, taip pat ministrų.
Užsiregistravo klausti 26 Seimo nariai. Pradedame nuo opozicijos lyderio A.Kubiliaus. Prašome, gerbiamasis Kubiliau, jūsų klausimai. Primenu, kad galite pateikti du klausimus, po minutę kiekvienam.
A.KUBILIUS (TSF). Pirmasis klausimas turi prasidėti nuo sveikinimų su artėjančiomis Kalėdomis. Taigi ir Vyriausybę, ir premjerą nuoširdžiai sveikinu, bet iš to išplaukia ir klausimas.
Gerbiamasis premjere, baigiasi metai. Apie Vyriausybės pasiekimus skaitėme Vyriausybės užsakytuose laikraščių skelbimuose. Viskas Lietuvoje gerėja tik dėl gerai dirbančios Vyriausybės. Net ir sniegas per Kalėdas krenta baltas ir gražus dėl to. Taigi apie pasiekimus mes viską žinome. Bet, premjere, ar galėtumėte įvardyti šių metų ir Vyriausybės, ir jūsų asmeniškai pačią didžiausią klaidą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Man atrodo, opozicijai pakanka jėgų ir energijos įvardyti Vyriausybės klaidas, todėl mes šį džiaugsmą norėtume palikti opozicijai, o ne mums patiems tai atlikti. (Juokas salėje. Balsas iš salės: „Na, va, na, va…“)
PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausimas.
A.KUBILIUS. Ačiū už atsakymą į pirmą klausimą. Premjere, mano palinkėjimai Naujiesiems metams būtų daugiau savikritikos, nes neužtenka vien tik opozicijos.
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū.
A.KUBILIUS. Klausimas iš dalykinių rimtesnių dalykų. Malonu, kad Lietuvai ir jums pavyko pasiekti gal ir neblogų rezultatų derybose dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Lietuva iki 2013 metų turės galimybę išleisti apie 30 mlrd. litų negrąžintinos paramos. Tai yra dideli pinigai. Mano klausimas toks: sprendimas dėl tokių pinigų paskirstymo. Ar jūs pasirengę įtraukti į tokių sprendimų svarstymą visuomenę, tarp jų ir tos pačios „Transparency International“ atstovus Lietuvoje? Kiek žinau, jie pateikė savo pasiūlymus, bet išgirdo gana skeptišką vertinimą. Latvijoje ir Estijoje jų atstovai yra įtraukti pačiu rimčiausiu lygiu.
Antras dalykas. Ar jūs sutiktumėte, kad dėl šių pinigų panaudojimo ir dėl strategijos sprendimą priimtų ne tik Vyriausybė, bet tai darytų ir Seimas, priimdamas specialų įstatymą taip, kaip Seimas daro sprendimą dėl kiekvieno Lietuvos mokesčių mokėtojo sumokėto pinigo į valstybės biudžetą priimdamas Biudžeto įstatymą?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmoji dalis yra vieša, proporcijos atskirų programų straipsnių ir pačių programų yra paskelbtos. Mes praėjusią savaitę priėmėme sprendimą. Prašom, ir socialiniai partneriai, ir visuomeninės organizacijos gali ir turbūt privalo kalbėti dėl to. Nieko čia nėra paslaptingo, ir nemanau, kad reikėtų tai daryti kitokia forma. Visiems, kas nori, yra prieinama mūsų pozicija, kurią apsvarstėme koalicinėje Vyriausybėje. Tai yra pirmoji klausimo dalis.
Antroji klausimo dalis. Tai yra konstitucinis klausimas, ar yra pasitikėjimas Vyriausybe, kuri atlieka visus darbus, ar bus suteiktos, atimtos kokios nors teisės iš Vyriausybės ir įgaliojimai, o perimtų šiuo atveju, kaip jūs siūlot, Seimas. Prašau, tegul svarsto teisininkai, tegul svarsto Seimas, tada atitinkamai kas nors turės atsakyti už tų pinigų realizavimą. Taip negali būti, kad vieni komanduotų, o kiti atsakytų. Manau, ir jūs suprantate, kad 36 mlrd. – tai ne toks paprastas dalykas. Todėl yra visa organizacinė schema, pagal veikiančią visoje Europoje tuo užsiima vykdomoji valdžia.
Dėl proporcijų. Prašau, jokio klausimo. Manau, tai, ką Seimas, frakcijos, komitetai pasiūlys, mes su didžiausiu dėmesiu išnagrinėsime, įvertinsime ir surasime kokį nors bendrą vardiklį, niekur nesidėsi, nes 10 programų negali būti įvairių variantų. Vis tiek reikės kokios nors vienos, taip, kaip buvo ir svarstant trimetę programą. Jeigu iškils kokių nors klausimų parlamente ir kitur, tai prašau, bet tada turės perimti visą realizavimą šios programos tam tikra institucija.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Eilės tvarka klausia I.Degutienė. Ruošiasi A.Kašėta.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministrą, galbūt ir švietimo ministrą.
Šiuo metu Europos Sąjungos lėšos, skirtos mokslui ir inovacijom, daugiausia yra skirstomos per Ūkio ministeriją. Daugiausia lėšų naudojama teikti paramą smulkiam verslui, kuriant inkubatorius ir panašiai. Tačiau esminės sritys – mokslas, tyrimai, aukštasis mokslas, nuo kurių labai priklauso Lisabonos strategijos vykdymas, lyg ir oficialiai priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai.
Norėčiau paklausti abiejų ministrų. Ar nebūtų išmintinga, kad bent dalis Europos Sąjungos paramos, skirtos inovacijų plėtrai, žinių visuomenei, būtų skirstoma per Švietimo ir mokslo ministeriją, o ne per Ūkio ministeriją? Ačiū.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip žinote, yra Bendrasis programavimo dokumentas, į kurį įeina 4 fondai, ir jie laikomi viena programa 2004–2006 metų laikotarpiui. Būtų labai gerai, jeigu ir Švietimo ir mokslo ministerija turėtų įgyvendinančią instituciją, bet ji tokios neturi. Tam reikia sukurti apie 30, 40, o gal 50 kvalifikuotų žmonių instituciją, ir jų pajėgumas, manau, dėl jų apimties būtų nevisiškai išnaudojamas. Todėl švietimo programos, susijusios su verslu, yra vykdomos per Lietuvos verslo agentūrą, ji priklauso Ūkio ministerijai. Tos švietimo programos, kurios turi kitokį pobūdį negu verslas, yra vykdomos per Finansų ministerijai priklausančią Centrinę projektų valdymo agentūrą. Jie atlieka tiktai paslaugas, t.y. konkursų organizavimą, dokumentų parengimą, bet strateginius sprendimus vis dėlto priima suformuoti priežiūros komitetai, kuriuose kaip paprastai tos institucijos, kam yra skirta programa, sudaro daugumą ar balsuojant, ar priimant sprendimus. Manau, tai nėra iškreiptas principas, kad švietimo sritis kaip nors nukenčia, jeigu Ūkio ministerijai pavaldi organizacija atlieka paslaugas, kurios nėra susijusios su strategijos įgyvendinimu.
PIRMININKAS. Klausimas, atrodo, buvo dviem ministrams adresuotas. Ar norėtų švietimo ir mokslo ministras pridurti?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų švietimo ir mokslo priemonės eina per kelias programas. Supratau, kad klausimas yra apie būsimąsias veiksmų programas 2007–2013 metams. Mes Žinių visuomenės programoje turime dvi priemones, viena iš jų konkrečiai susijusi, tai tyrėjų ir mokslininkų gebėjimai, o kitos dvi jūsų paminėtos yra kitoje – Ekonomikos augimo programoje: tiesioginė parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir palankios sąlygos verslui ir inovacijoms. Iš tikrųjų šiuo metu yra neapsispręsta dėl koordinuojančių ir tarpinių institucijų. Manau, kaip ir dabar buvo, 2004–2006 metais tiek Ūkio ministerija, tiek Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendinant šias priemones, bus tarpinės institucijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi R.Ačas.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis premjere, teks kartu ieškoti tų klaidų, kurių pats neįvardijote. Ar jūs nemanote, kad neišmokėta valstybės pareigūnų atlyginimų dalis už 2003–2004 metus ir vakarykštis teismo sprendimas, kuris patenkino policijos pareigūno ieškinį, akivaizdžiai rodo, kad mūsų raginimai sumokėti tai, kas priklauso pareigūnams, valstybės tarnautojams, iš tiesų nebuvo išgirsti ir tai buvo jūsų klaida? Kaip jūs rengiatės šią klaidą ištaisyti? Ko turėtų tikėtis žmonės, nukentėję tarnautojai, ar jie taip pat visi turi eiti į teismą ir duoti Vyriausybę į teismą, ar vis dėlto jūs priimsite nelaukdami tokio teismų sprendimų lietaus tam tikrus sprendimus?
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, žinoma, be teismų sprendimų mes nepriimsime jokių sprendimų. Tai čia tikras dalykas, nes ginčas, apie kurį ir jūs kalbate, ir vadinate klaida… Aš, pavyzdžiui, nevadinu klaida šių veiksmų, nes buvo elgiamasi pagal turimą finansavimą tuo laiku ir asignavimus, kurie buvo numatyti. Padarė klaidas kai kurių žinybų vadovai, duodami nurodymus savo pavaldžių institucijų vadovams. Jeigu teismine tvarka… Mes, Vyriausybė, neturime teisinio pagrindo atgaline data už veiksmus, atliktus kai kurių žinybų vadovų prieš dvejus, trejus ar netgi ketverius metus, dabar mokėti šimtus milijonų. Aš manau, kad tokie išmokėjimai vien iš Vyriausybės neišeis, turės Seimas spręsti tokius dalykus, nes mes turėtume peržiūrėti biudžetą. Jokių kitų šaltinių nėra kažkur kažkam sumažinti ir išmokėti. Jeigu bus teismo sprendimas, mes tada pavasarį, reguliuodami einamųjų metų biudžetą, turėtume įvertinti teismų sprendimą. O šiuo atveju, apie ką jūs kalbėjote, čia yra faktas ir priimtas sprendimas asmens, kuris kreipėsi iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, atžvilgiu. Tokių atvejų buvo keletas ir aš nemanau, kad tas sprendimas, kuris priimtas vakar ar užvakar, yra sensacija. Yra keletas ar net keliolika tokių sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Klausia R.Ačas. Ruošiasi R.Palaitis.
R.AČAS (LDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, vakar Vyriausybė perdavė Šiaulių savivaldybei, kuriai vadovauja, tarp kitko, socdemai, jų nuosavybėn, tai yra padovanojo 765 kvadratinių metrų dalį pastato Šiauliuose, Vytauto gatvėje, nes Lietuvos kariuomenei jis tapo nereikalingas. Matyt, niekas nekontroliuos, kaip bus panaudojamas šis perduotas turtas. Panevėžio savivaldybei taip pat vakar nuosavybėn perduota 3362 kvadratiniai metrai turto, esančio Panevėžyje, Staliūno gatvėje, esamų patalpų, kurių vertė – ne vienas milijonas litų. Šis turtas vėl tapo nereikalingas. Kodėl šis turtas neparduodamas per Turto fondą, juk gautus dešimtis milijonų litų būtų galima panaudoti padedant nepasiturinčioms šeimoms, atsiskaitant su policijos darbuotojais ir t.t.?
Mano klausimas būtų toks. Kodėl Vyriausybė nuolat ir ne tik šiuo atveju dovanoja, maino pastatus be žemės, kad tik nereikėtų įvertinti turto pinigais realia kaina ir biudžetas negautų pajamų? Visa tai daroma be Seimo žinios. Kodėl biudžeto lėšas skirstant Seimo pritarimo reikia, o dovanojant milijoninį turtą – ne? Ačiū už atsakymą.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia socialdemokratus supainiojote su konservatoriais, nes čia yra du atvejai, kuriuos jūs paminėjote. Mes beveik kiekvieną kartą Vyriausybės posėdyje priimame panašaus pobūdžio sprendimus, nes kreipiasi savivaldybės prašydamos joms perduoti vienu ar kitu atveju kokį nors žemės sklypą. Yra įstatymai. Mes veikiame pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus ir veiksime ateityje, kol jie nebus pakeisti. Jeigu bus pakeisti įstatymai ir bus numatyta žemę pardavinėti per Turto fondą, ko šiandien nėra, tai bus parduodama per Turto fondą. Prašom. Aš manau, kad klausimas vertas dėmesio. Jį galima nagrinėti, galima svarstyti. Toks dalykas buvo iškilęs prieš metus kitus, kad pavestume Turto fondui užsiimti žemės pardavimu be jokių pastatų, be jokio nekilnojamojo turto, tik žemė, tačiau didelio entuziazmo mes nesulaukėme nei Seime, nei Vyriausybėje, bet aš manau, kad būtų galima grįžti prie to klausimo ir jį nagrinėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R.Palaitis. Ruošiasi V.Kamblevičius.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis premjere, neseniai mes Seime priėmėme tokį įstatymą, kuriuo leidome Vyriausybei pasiskolinti 3 mlrd. litų pirkimo ir pardavimo operacijai su „Mažeikių naftos“ akcijomis. Dabar Vyriausybės vaidmuo lyg ir pasitraukė kažkur į antrą, trečią planą ir nelabai aišku. Sakykite, ar vis dėlto liko kokių ketinimų ar galimybių spekuliuoti akcijomis, ar Vyriausybė bus šone ir tai bus vykdoma be Vyriausybės įsikišimo? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Ką aš galiu pasakyti? Situacija šiek tiek keičiasi, nes tos akcijos brangsta, ir jos derybų laikotarpiu, maždaug trijų mėnesių laikotarpiu, pabrango beveik dvigubai. Kai mes ėjome prašydami trumpai pasiskolinti 3 mlrd., tos akcijos tada turėjo vieną kainą ir mes skaičiavome pagal vieną kainą. Dabar vyksta intensyvios derybos, aš galiu pasakyti, labai įdomios derybos ir reikalai pasisuko šiek tiek kita kryptimi. Aš labai atsiprašau, negaliu pasakoti detalių, nes tos detalės kol kas yra komercinė paslaptis, bet aš manau, kad tų 3 mlrd. gali neužtekti perpirkti šias akcijas. Tada mes kreipsimės papildomai į Seimą. Išaiškinsime, kodėl, jeigu taip reikės, mums reikia daugiau skolintis (gali taip atsitikti) ir aš tikiuosi, kad po Naujųjų metų tos derybos tęsis ir bus dar intensyvesnės negu dabar. turbūt per šių Kalėdų dviejų savaičių laikotarpį nieko naujo neįvyks, kokių nors naujų pasiūlymų mes neturėsime, tiktai tuos, kurie yra šiandien pateikti kai kurių atskirų kompanijų. Štai tokia būtų situacija. Taigi niekas neprarasta ir niekas neužmiršta. Mes, kaip Vyriausybė, suprantame savo galimybes ir, be jokių abejonių, dabartiniams pasiūlymams aiškiai tų 3 mlrd. yra per mažai. Be jokių abejonių.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Kamblevičius. Po to – B.Bradauskas.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Klausimas žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, nuo šių metų spalio mėnesio didžiausios skerdyklos ėmėsi iki galo įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, t.y. skerdenos (…) rezultatus panaudojo atsiskaityti su gyvulių augintojais.
Pirma. Iš tikrųjų daugelis gyvulių augintojų gauna mažiau ir jaučiasi apgauti.
Antra. Gyvulių pirkimo dokumentai turi būti išrašyti ne vėliau kaip per dvi dienas nuo galvijų pirkimo, o iš tikrųjų praeina savaitė ir daugiau. Kokių imsitės realių priemonių padėčiai ištaisyti? Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Ačiū už klausimą. Tai tikrai yra pastarojo mėnesio klausimas, kartu ir problema. Mes labai greitai reagavome į pirmuosius signalus dėl tam tikrų spragų perėjus prie modernios ir prasmingos sistemos atsiskaityti pagal skerdenų kiekį ir kokybę. Manau, kad ši sistema tikrai pasiteisins. Ji leis abiem pusėms realiai vertinti parduodamą produktą pagal kiekį ir kokybę ir atsiskaityti adekvačiai, tačiau, kaip žinome, kartais pirmieji žingsniai turi savų niuansų. Mes susitikome ir su vienais, ir su kitais socialiniais partneriais, turiu minty ir perdirbėjus, aptarėme nesklandumus, žinoma, juos išsiaiškinome ir padarėme atitinkamą spaudimą tiems, kurie gal ne visada korektiškai elgiasi. Turiu objektyviai pripažinti, kad pasitaiko atvejų, kai ir parduodantis galviją stengiasi gyvą svorį priauginti tam tikromis specialiomis priemonėmis, kurios vėliau labai atsiliepia perdirbėjo interesams ir blogąja prasme. Todėl abi pusės turi elgtis korektiškai, teisėtai, kad gautų tai, ką kiekvienas įdėjo į tą produktą. Manau, iš esmės atslūgo ta įtampa, tie nesusipratimai priėmus tam tikras ir prevencines priemones, ir, žinoma, labai konkrečiai stebint tą procesą ministerijos tarnyboms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia B.Bradauskas. Ruošiasi V.Stankevičius.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Aš norėjau klausti kultūros ministro, bet kadangi jo nėra, todėl kreipsiuosi į Ministrą Pirmininką. Lankantis apygardoje pas rinkėjus, ypač kaimo vietovėje, dauguma žmonių sako, kad jiems trūksta objektyvios informacijos apie Vyriausybės, Seimo, kitų institucijų darbą. Ta informacija būtų labai prieinama ir pasiekiama, jeigu nacionalinis transliuotojas – televizija ir radijas – paskirtų, sakykim, Vyriausybei po „Panoramos“ bent pusvalandį, kaip buvo ir anksčiau. Man teko ne vieną kartą dalyvauti tokioje laidoje, buvo rubrika „Vyriausybė nutarė“. Čia būtų galima ir Seimą įtraukti, ir kitas institucijas. Kiekvieną kartą tokias aktualias problemas, ką nusprendė Vyriausybė ar priėmė Seimas, būtų galima išdėstyti žmonėms ir lankytis paeiliui – vienas ministras, kitas, trečias. Tai priklausytų nuo aktualijų. Ar jūs nepritartumėte tokiai idėjai grąžinti šią tvarką ir įpareigoti nacionalinį transliuotoją? Aišku, tai dabar yra įstatymo reikalai, Seime svarstomos nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Laikas.
B.BRADAUSKAS. Aš baigiu. Galima būtų tą pataisą įtraukti. Tai būtų, manau, labai aktualu, visuomenė būtų informuota apie nuveiktus darbus, ko dabar trūksta. Ar neinicijuotų Vyriausybė šios tvarkos grąžinimo, nes, kiek žinau, dabar nacionalinis transliuotojas netgi neįsileidžia Vyriausybės pareikšti kokios nors nuomonės, tai yra didelė netvarka?
A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, aš visiškai su jumis sutinku. Nėra abejonių, buvo kuriozinis atvejis, kai Vyriausybė savo veiklos metinių proga labai mandagiai kreipėsi į nacionalinio transliuotojo vadovybę ir buvo atsakyta, kad visas laikas užimtas ir Vyriausybei neskirta nė vieno cento. Kai mes kreipėmės į kitus, tai iš mūsų už 10 minučių buvo paprašyta 300 tūkstančių. Tiesa, nacionalinis transliuotojas, matyt, neišdrįso paprašyti tiek daug pinigų, bet komercinė televizija užsiima komercija. Aš labai pritarčiau, bet, matote, kad ir ką sakytumėte, bet jokių ryšių arba kokių nors įgaliojimų nacionaliniam transliuotojui Vyriausybė neturi.
Mes labai karštai prisidėtume, jeigu Seimas priimtų tokį nutarimą. Tai susiję ir su Seimu, nebūtinai, kad ten būtų Vyriausybė. Galėtų būti Seimo vadovybė, atskiros frakcijos, atskiri komitetai, kai yra kokie nors ypatingi įvykiai, nes žmonės iš tikrųjų neturi tikros informacijos apie tai, kas vyksta valstybėje. Visą laiką girdimas tik negatyvas, negatyvas, negatyvas. Nė vieno kokio nors sprendimo, kad būtų objektyviai pateikta visuomenei, o juk televiziją žiūri labai daug Lietuvos gyventojų ir klausosi valstybinio radijo. Žinoma, būtų labai gerai, kad būtų oficialus laikas. Pasirodo, kad pats geriausias laikas yra išparduodamas, nacionaliniam transliuotojui nelieka laiko, per kurį mes galėtume nors trumpai pakalbėti, 20 minučių, gal 15 minučių užtektų, nereikia ir daugiau, kad tos oficialios ir objektyvios žinios pasiektų klausytoją ir žiūrovą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Stankevičius. Ruošiasi V.Čigriejienė.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Pone ministre, tiesiamas per Baltijos jūrą dujotiekis paaštrino problemą dėl cheminių ginklų. Manau, kad mes turėtume žiūrėti į šį klausimą kur kas plačiau. Gal logiška būtų siūlyti Europos Sąjungai sudaryti atitinkamą programą ir, svarbiausia, energingai veikti ir siekti rezultato apskritai dėl Baltijos jūros apsaugojimo? Ką jūs galėtumėte pasakyti šiuo klausimu? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dujotiekio tiesimas, matyt, vėl paaštrino kai kurias Baltijos jūros apsaugos problemas ir jų sprendimo būdų ieškojimą. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie dujotiekį, tai yra numatyta, kad 2 km, kilometras į vieną, kilometras į kitą pusę nuo numatomos trasos, turi būti ištirti dėl cheminio ginklo. Yra mūsų, t.y. Lietuvos aplinkos ministerijos, kreipimasis į Rusijos atitinkamą ministeriją ir Vokietijos ministeriją, taip pat ir į tam tikras įmones, kad Lietuva būtų kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas. Tai reiškia, kad mes turėtume turėti informaciją ir galėtume išsakyti savo nuostatas šiuo klausimu.
O kalbant apie platesnius veiksmus per Europos Sąjungą dėl cheminio ginklo, tai naujausi duomenys būtų lapkričio mėnesio pabaigos, kai buvo susitikę Baltijos jūros šalių aplinkos ministrai ir buvo kalbama apie Baltijos jūros kokybę. Mūsų siūlymu, palaikant lenkams, irgi buvo įrašyta į rezoliuciją dėl cheminio ginklo ir dėl poveikio aplinkai vertinimo. Apskritai, kai imamasi tokių didelių infrastruktūrinių objektų, iš pradžių priimamas sprendimas, po to žiūrima, kaip čia, galbūt nepakenks aplinkai. Tai mes pasakėme, kad pirmiau reikia įvertinti, po to priimti sprendimus. Ir Lietuvos pozicija yra tokia, kad dabar Europos Sąjunga, matyt, kitų metų antroje pusėje galbūt pritars direktyvai dėl jūrų strategijos.
Nelaukiant, kol ta direktyva bus priimta, dėl Baltijos jūros yra rengiamas veiksmų planas. Ir cheminio ginklo klausimai mums pasiūlius taip pat bus vieni iš tų diskutuotinų ar nagrinėtinų. Manome, iš tikrųjų reikia tokių rimtesnių sutelktų pastangų, nes iš esmės beveik tik Lietuva ir kelia tą klausimą. Mums pasiūlius jau ne kartą ir Helsinkio komisijoje buvo nagrinėta, bet kitos šalys į tai žiūri be gana didelio intereso. O mūsų daly to cheminio ginklo galbūt yra mažiausiai. Manau, kad mes toliau palaikome tą spaudimą ir naujame veiksmų plane šie klausimai bus atitinkamai nagrinėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Čigriejienė, po to – K.Glaveckas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, gal jums teko matyti reportažą „Panoramoje“, kai buvo rodomas Vabalninko slaugos ligoninės perkėlimas į Biržų ligoninės neparuoštas patalpas. Įmanoma perkelti tik 10–15 senyvo amžiaus žmonių, o Kūčių vakarą daugiau kaip 30 žmonių pasiūlyta palikti slaugos ligoninę ir dingti, kur nori. Dauguma neturi kur eiti, yra Lietuvos piliečiai, neturi nei giminių, nei vaikų, yra vieniši. Manau, kad taip bloginamas reformos įvaizdis. Norėčiau sužinoti, kas ministerijoje kontroliuoja klausimą, kad restruktūrizacija vyktų sklandžiai? Kas, jūsų manymu, yra atsakingas už žalą, padarytą Lietuvos žmonėms, ir už pasityčiojimą iš jų? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimą. Iš tiesų šiais metais skyrus maždaug 30 mln. litų įvairioms sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti, rodos, 800 tūkst. litų buvo skirta Biržų ligoninei, kad būtų galima integruoti Vabalninko slaugos palaikomojo gydymo ligoninę. Man iš tiesų labai gaila, kad teritorinė ligonių kasa ir ligoninės steigėjas – savivaldybė, jeigu iš tiesų tai, ką jūs sakote, yra tiesa, tai tik šitaip sugebėjo išspręsti. Daugybė įstaigų labai sklandžiai įvykdė tą perkėlimą, žmonės buvo perkelti į naujas, suremontuotas patalpas su naujais baldais ir panašiai. Aš iš tiesų asmeniškai išsiaiškinsiu, kodėl taip atsitiko, jeigu taip iš tiesų atsitiko, didžiausia atsakomybė tenka teritorinei ligonių kasai, bet tikrai pasidomėsiu.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas, po to – A.Balsienė.
K.GLAVECKAS (LF). Klausimas gerbiamajam premjerui. Visų pirma ačiū, gerbiamasis premjere, už jūsų liūtišką poziciją Briuselyje, kad apgynėt Lietuvos interesą. Bet klausimas truputį iš kitos srities. Per pastaruosius ketverius metus dėl valiutų kursų keitimo išėjo taip, kad pagal „Lietuvos dujų“ ir „Gazpromo“ sutartis Lietuva pirkdavo dujas už 85 dolerius, t.y. 340 litų. Per tą laiką dolerio kursas, kaip žinote, gerbiamasis premjere, nukrito iš esmės 30%, vadinasi, ir pirkimo kaina skaičiuojant litais nukrito 30%.
Dabartiniu metu kitais metais jau žadama ir aukštesnė dujų kaina, kuri bus didesnė 40% ar 45%. Jeigu atsižvelgtume į tą skirtumą, kuris buvo dėl dolerio kurso kritimo… ir dabar dėl pasikeitusios situacijos, taip pat palyginti žemo dolerio kurso ir kainos pakilimo, tai išeina vektorinė… pirkimo kaina iš tikrųjų išeina tokia pati. Tai klausimas labai paprastas. Sakykite, gerbiamasis premjere, kodėl vartotojai turi mokėti, kaip dabar skelbia Vyriausioji energetikos komisija, 29–30% aukštesnę dujų kainą, kai iš tikro per pastaruosius ketverius metus dujų kaina lito atžvilgiu iš tikro nepasikeitė, jeigu turėsime omeny importo ir eksporto valiutų kurso santykį? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Čia iš tikrųjų aukštoji matematika. Viskas suplakta į viena, nors tuos du dalykus reikia gerai atskirti. Kainų pakilimas, „Gazprom“, kur diktuoja visai Europai (K.Glaveckas: „Valiutų kainos.“), kainų diktatas, aš kitaip pavadinti kol kas negaliu. Jūs žinote, kas šiandien darosi Ukrainoje, kiek kainos pakilo Vokietijoje, jau iki 225 dolerių. O atpigimas iš tikrųjų buvo, bet, deja, šis atpigimas, ir jūs pats jaučiate, pavirto šilumos tiekėjų pelnu. Paprasčiausiai jis tapo tiekėjų pelno dalimi, nes šilumos tarifai (K.Glaveckas: „Taip. Bet tai Vyriausybės…“), kilovatvalandė, kilovatai nepasikeitė, kilokalorijos kaina nepasikeitė, o pasikeitė tik kursas, ir visa tai nusėda vieniems ar kitiems šilumos tiekėjams. Tai yra komercija. Ką gi padarysi? Nei Vyriausybė, nei kas kitas negali komanduoti, o tuo labiau kad visa tai priklauso ar savivaldybei, ar privatiems tiekėjams. Todėl sieti tuos du dalykus visai neįmanoma. (K.Glaveckas: „Kaip tai neįmanoma?“) Mes turime matyti šiandieninę situaciją, kokia ji yra. Mes žinome, kad pasienyje kainavo 86 dolerius, buvo vidutinė kaina, o vartotojams tos kainos šiandien yra labai diferencijuotos, priklauso nuo vartojamų dujų kiekio. Mes ieškome būdų, kad tai būtų su mažiausiais nuostoliais žmogui. Po švenčių spręsime tuos dalykus. Jeigu patys negalėsime, pasiūlysime Seimui, ypač dėl tos kategorijos žmonių, kurie turi mažas pajamas. Manau, mes spręsime klausimą didindami remiamas pajamas vienam žmogui, čia ir daugiavaikės šeimos, ir mažai uždirbantys, ir taip amortizuosime šį kainų kilimą. Kainų pakilimą ir dujų, kurias vartoja tiesiogiai, ir šilumos, ir netgi kitų išlaidų padidėjimą tokiu būdu. Kadangi biudžete yra numatyta 50 mln. rezervas, tai mes, jausdami, kad iš tikrųjų tos kainos gali pakilti, numatėme tą rezervą, ir jis bus panaudotas kaip tik amortizuoti šį kainų pakilimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Balsienė. Ruošiasi S.Lapėnas.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti sveikatos ministrą. Turiu informacijos, kad 30 mln. litų, skirtų Nacionalinei kraujo programai, yra panaudota be ataskaitos. Kodėl taip yra? Kodėl tai nekontroliuojama? Kur kaip eilinis Lietuvos pilietis galėčiau susipažinti su viešoje įstaigoje panaudotais pinigais.
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Tai, ką jūs pasakėte, yra visiška netiesa. Noriu labai atsakingai paneigti šią informaciją. Yra ataskaitos. Šiais metais yra atliktas Nacionalinės kraujo tarnybos auditas ir Nacionalinės europrogramos įgyvendinimo auditas. Su visais dokumentais galite susipažinti ne kaip paprasta pilietė, bet kaip Seimo narė.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi P.Baguška.
S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą aplinkos ministrui. Iš savo rinkimų apygardos Jurbarke aš gavau nerimą keliančių žinių, kad Jurbarko rajono Aplinkos apsaugos agentūros kadaise susikompromitavęs Emilis Lingaitis yra dalyvavęs konkurse ir laimėjęs vietą į atsakingas pareigas gretimame Raseinių rajone. „Lietuvos rytas“ jau ne kartą rašė apie jo atliktus žygius, darbus, tikrai nederančius su buvusiom užimtom pareigom, bet gresiant teisinei atsakomybei, galbūt net ir baudžiamajai atsakomybei, jis pats savo noru išėjo iš tų pareigų. Ar tai galėtumėte patvirtinti, ar paneigti? Koks jūsų, kaip ministro, požiūris į darbuotojus, kurie iš tiesų yra savo veiksmais, ne žodžiais, ne kalbomis, bet konkrečiais veiksmais įrodę nesuderimumą su šiomis pareigomis? Gal tas senaties terminas sutrumpintas?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų negalėčiau pakomentuoti dėl senaties termino, nes žmogus nebuvo nuteistas ar kur nors tas terminas nebuvo įrašytas. Matyt, 7, 8 ar kiek čia tų metų (S.Lapėnas: „Penkeri.“) yra praėję nuo to laiko, nuo tų atvejų, kuriuos jūs minite. Kai konkursas vyko, žinodamas ir jūsų nuostatas, ir nuomonę, kurią jūs man pasakėte, aš taip pat atitinkamo departamento direktoriui pasakiau, kad turi būti ypač kruopštus patikrinimas, ar žmogus neturi kokių nors galiojančių nuobaudų, ar nėra dar kaip nors sukompromitavęs šį vardą. Kaip žinote, pagal visus mūsų šalyje galiojančius įstatymus, jie buvo išlaikyti, viskas buvo patikrinta. Žmogus, nežinau, ar buvo padaręs nusižengimą, ar nebuvo padaręs nusižengimą, taip niekas galų gale ir neįrodė. Jis buvo išėjęs iš sistemos, dabar panoro į ją grįžti. Įvertinus visus šiuos niuansus, buvo priimtas teigiamas sprendimas. Be abejo, jeigu būtų kokia nors informacija ir daugiau faktų, įrodymų ir panašiai apie kokią nors padarytą pražangą, teigiamo sprendimo jokiu būdu nebūtų galima priimti. Bet su visais papildomais saugikliais ir papildomais tikrinimais šiuo atveju šis jūsų minimas žmogus buvo priimtas į darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Baguška. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas. Prašom.
P.BAGUŠKA. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Šių metų liepos mėnesį jums atostogaujant specialiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas vienintelis klausimas dėl valstybinės svarbos statuso Gariūnų parkui, tiksliau, turgavietei suteikimo. Šis Vyriausybės nutarimas yra vienas mįslingiausių, virtęs didžiule nesibaigiančio skandalo banga. Antikorupcijos komisija du kartus svarstė klausimą dėl korupcijos pasireiškimo galimybių pripažįstant Gariūnų gyvenvietę valstybinės svarbos objektu, komisijos nariams kilo įtarimų, kad priimtas nutarimas neskaidrus, būta asmeninių ar grupinių interesų įtakos. Kaip vertinate šį sprendimą ir komisijos įtarimus?
Klausimas vidaus reikalų ministrui. Kaip situaciją dėl valstybinės svarbos statuso suteikimo Gariūnų gyvenvietei vertina tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija pirmininkas ponas G.Furmanavičius? Yra duomenų, įtarimų, sklando gandai, kad Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo padaliniuose dirbančių pareigūnų giminaičiai įsikūrė Gariūnus valdančių įmonių administracijoje. Kaip vertinate tai, kad Gariūnuose vykdomos didžiulio masto kontrabandos operacijos, o po VRM sparnu Gariūnus valdančioms įmonėms tarpininkaujama siekiant be konkurso išnuomoti žemę?
Klausimas ūkio ministrui.
PIRMININKAS. Laikas! Primenu, viena minutė. Prašom pabaigti klausimą.
P.BAGUŠKA. Klausimas ūkio ministrui. Kokiu pagrindu 2005 m. liepos mėnesį Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei projektą, kuriuo valstybiniu svarbos projektu pripažino laukinės prekybos ir šešėlinės ekonomikos džiungles Gariūnus. Išnagrinėjus situaciją Antikorupcijos komisijoje yra pagrindo manyti, kad nutarimo projekto rengėjai – Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Ūkio ministerija – taip galėjo sudaryti prielaidas korupcijai, nelygiavertės konkurencijos sąlygoms ir kitiems teisės pažeidimams. Medžiaga perduota teisėsaugos…
PIRMININKAS. Pone Baguška, aš prašiau apibendrinti ir pabaigti klausimą.
P.BAGUŠKA. Pasitvirtinus faktams, ar neketinate atsistatydinti iš ūkio ministro posto?
A.M.BRAZAUSKAS. Čia jau ne klausimas, bet apkaltos procesas prasidėjo. Vyriausybė iš tikrųjų priėmė, ir aš pats dalyvavau posėdyje. Tai buvo ne mano atostogų metu, kiek prisimenu. Aš dalyvavau tame posėdyje, Ūkio ministerija pateikė. Buvo gana ilgai svarstyta ir ne iš pirmo karto mes priėmėme šį sprendimą. Buvo priimtas todėl, kad Ūkio ministerijos buvo labai gerai išdėstyti motyvai, jog šitą stichišką turgavietę reikia sutvarkyti. Buvo pateiktos labai geros programos, kaip sutvarkyti Gariūnus ir padaryti civilizuotą turgavietę, arba turgų, kur žmonės galėtų normaliai prekiauti, o kiti pirkti šitą produkciją. Nei mes uždarysime, nei mes nubrauksime šituos Gariūnus. Jie yra, jie egzistuoja. Dabar prielaidos, kurias jūs išdėstėte, man yra nežinoma, kas su kuo draugauja – Gariūnai su policija ar policija su Gariūnais, tikrai nežinau. Yra institucijos, kurios puikiausiai gali ištirti šiuos reikalus. Prašom, jeigu taip yra, aš manau, jūs, kaip ir komisijos pirmininkas, galite kreiptis į tam tikras institucijas ir gausite turbūt aiškų vaizdą. Mes, Vyriausybė, neturime tokių agentūrų, kurios atliktų šiuos veiksmus ir tyrimus. Tai būtų tiek. Aš manau, kad galima sugrįžti, dar kartą pasižiūrėti, bet aš nemanau, kad mes padarėme kokių nors klaidų. Gariūnus reikia sutvarkyti ir panaudoti kiek galima ir Europos Sąjungos lėšas, padaryti tvarkingai, ir nebūtų, kaip jūs sakote, kontrabandos, kad būtų kontrolė, kad būtų matoma, kad būtų skaidri visa ta prekyba, nes tai susiję maždaug su 10 tūkstančių žmonių. Kiek aš prisimenu, buvo pateikti ir tokie skaičiai. Padarytas didžiulis projektas, joks ekspromtas, didžiulis projektas, kuris mums atrodė, kad labai pažangus dalykas, ir iš tikrųjų reikėtų teigiamai spręsti.
PIRMININKAS. Dar vidaus reikalų ministras norėtų pridurti. Prašom.
G.J.FURMANAVIČIUS. Kadangi buvo paminėta ir mūsų ministerija, aš privalau reaguoti į klausimą. Kad būtų tiksliau, aš turiu pasidėjęs vidaus reikalų sistemos schemą ir niekaip nerandu Ekonominių nusikaltimų skyriaus prie Vidaus reikalų ministerijos. Tokia struktūra yra Policijos departamente. Kas ten ką pažįsta, aš iš tikrųjų nežinau ir kategoriškai atmetu bet kokius kaltinimus korupcija tiek mūsų ministerijai, tiek man, kaip tarpžinybinės komisijos pirmininkui. Jeigu ponas P.Baguška vadovautųsi ne gandais, o pateiktų faktus, mes juos, be jokios abejonės, įvertintume, ištirtume ir atsakytume visiems suinteresuotiems asmenims.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat klausimas buvo adresuotas ir ūkio ministrui. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų Antikorupcijos komisijai mūsų ministerija pateikė visą sprendimo priėmimo eigą, ir ponas P.Baguška puikiai žino, kaip jis buvo priimtas. Buvo ir Strateginiame komitete svarstytas klausimas, ir buvo parengta ištisa studija. Iš tikrųjų Gariūnų klausimą Vyriausybė sprendė, buvo priimtas Vyriausybės sprendimas. Man atrodo, kad jis buvo priimtas teisingas. Dėl to, kad toks sprendimas priimtas, atsistatydinti, pone Baguška, tikrai nesirengiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka klausia S.Pabedinskas, jeigu pageidauja klausti, o ruošiasi A.Matulas.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke, pageidauju. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji profesore, Europos Komisija šiomis dienomis patvirtino, kad į Lietuvą šiemet atgabenti ir realizuoti prekybos tinkluose pateikti plastikiniai termopuodeliai kavai ruošti netinka sąlyčiui su maistu. Tai neseniai patvirtino ir Danijos komisija. Tačiau apie tai nežino Lietuvos pirkėjas. Aš įsivaizduoju, kad tos institucijos, kurios tikrino, turėjo kaip nors informuoti Lietuvos pirkėją, kad tas produktas, kuris šiuo metu yra tinkle, yra nevartotinas. Čia viena klausimo dalis.
Kadangi naktimis ir vakarais tenka žiūrėti ir pasaulio televizijos programas, aš neseniai, šiomis dienomis, girdėjau ir mačiau, kaip Tolimuosiuose Rytuose dabar gaudoma žuvis tose upėse, Amūre ir kitur, į kurias yra patekę teršalų iš dviejų Kinijos chemijos gamyklų, konservuojama ir tie konservai siunčiami į Europą, daugelį šalių. Pavyzdžiui, aš nekalbu apie Japoniją, bet ir Europos šalys…
PIRMININKAS. Skirmantai, minutė laiko!
S.PABEDINSKAS. …Vokietija jau uždarė šį kelią.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū už įdomų klausimą. Tiek pirmu, tiek ir antru klausimu labai konkrečią kompetenciją ir atsakomybę turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai yra mūsų svarbus ir patikimas partneris. Jie puikiai vykdo savo funkcijas, Europos Sąjungos lygiu turi pasitikėjimą ir įvertinimą. Dažnai tokio pobūdžio klausimai svarstomi žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų sesijoje. Lietuva visada išreiškia principingumą, laikomės bendros linijos su Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Kadangi jūs užsiminėt apie žuvį, šiuo atveju aš norėčiau ne apie sugedusią, o apie dar jūroje ir vandenynuose plaukiojančią, tai norėčiau pasigirti, nes tik šiandien grįžau iš Briuselio, kur mums labai sėkmingai pavyko šiemet, skirtingai nei pernai, išsiderėti papildomas žuvies, ypač geidžiamiausios – menkės, kvotas, maždaug 17% padidinti Baltijos jūros žvejų naudai. Taip pat laimėti persvarą, kad nebūtų apsunkintos žvejybos sąlygos Baltijos jūroje. Taip pat turime ir kitų laimėjimų. Grįžome absoliučiai patenkinti tuo ir labai noriu jums tai pranešti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponia ministre, o kaip su tais puodeliais, dėl ko buvo klausiama?
K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl puodelių. Kadangi tai nėra tiesiogiai ministerijos atsakomybės sritis, aš tikrai kiekvieno tokio fakto negaliu fiksuoti ir komentuoti. Dar kartą pabrėžiu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tokio pobūdžio faktus stebi. Bendradarbiaudama su muitinėmis jokių pavojingų medžiagų tiek maisto sudėtyje, tiek ir įpakavimo medžiagose nepraleidžia.
S.PABEDINSKAS. Ar galima truputį… Profesore, aš kalbu apie dabar Amūro upėje gaudomas žuvis, kurios konservuojamos. Japonai atsisakė, net Vokietija… Aš dabar žiūrėjau, vokiečiai rinką uždarė. Dėl Baltijos aš sutinku.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ne, aš į jūsų klausimą taip pat atsakau. Aš informavau pasinaudodama suteiktu žodžiu ir apie geras žinias. Dar kartą pabrėžiu, jeigu kalbama apie kokias nors užterštas ar pavojingas maistines medžiagas, tebūnie žuvį ar kitokias, jų gamyba ar įsileidimas į mūsų rinką yra kontroliuojama. Pagrindinę atsakomybę turi mano minėta tarnyba. Daugiau aš nieko negaliu pasakyti, nes apie tą žuvį Lietuvos rinkose niekur nėra nustatyta kokių nors faktų.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, kad…
A.M.BRAZAUSKAS. Puodukai yra nevalgomas dalykas ir kalbama apie puodukų kokybę. Tokia inspekcija yra ir ji yra pavaldi Ūkio ministerijai.
PIRMININKAS. Galbūt mes ūkio ministro nebeklausim. Turim dar nemažai norinčių paklausti.
K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau, premjere, jos susijungusios, Maisto ir veterinarijos tarnyba.. žemės ūkio, bet įpakavimo medžiagos…
PIRMININKAS. Aš tiesiog paraginčiau patikslinti savo klausimą raštu gerbiamąjį S.Pabedinską, tada bus aišku galbūt iki galo ir žinyboms, kurių kompetencija yra šis klausimas. Aš siūlau sudaryti galimybę taip pat dar klausti kitiems Seimo nariams. (Replika iš salės: „Ar darbo grupę galima?“) Ne, nebegalima. Aš supratau, puodeliai yra per kietas riešutėlis atsakyti ekspromtu. Tikiuosi, tai bus patikslinta.
Dabar klausia A.Matulas. Ruošiasi V.Saulis.
A.MATULAS (TSF). Aš noriu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą. Gerbiamasis ministre, paskutiniu metu kai kurie pateikti arba teikiami įstatymų projektai, arba jūsų pasirašyti sprendimai nėra visiškai tobuli ir yra taisytini. Viena iš priežasčių, aš manau, ta, kad vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija ir jūs arba nesikonsultuojate, arba mažai konsultuojatės, tariatės, neieškoma politinio konsensuso priimant įvairius sprendimus su kitų ne daugumoje esančių partijų žmonėmis, atstovais, kurie turi didelę patirtį ir dalyvavo kuriant šią sveikatos sistemą. Kadangi jūs vakar trumpo mūsų susitikimo Seime metu man pažadėjote, kad jūs ta linkme eisite, aš tikiu, kad jūs tą pažadą įvykdysite, tiesiog noriu palinkėti jums, jūsų ministerijai ir visai Vyriausybei gerų švenčių, geros sveikatos ir, aišku, kuo didesnio jautrumo, atsakomybės ir viešumo priimant bet kokius žmonėms jautrius klausimus. Ačiū.
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už šventinius linkėjimus. Taip pat jums linkiu viso geriausio ir nuo mūsų didžiausi sveikinimai. O dėl bendradarbiavimo, žinoma, niekada jo nebus per daug, bet noriu priminti, kad Pasvalyje aš buvau šiemet du kartus. Tai yra viena iš nedaugelio vietų, kur aplankiau ir susitikau su jumis. Taigi skųstis neturėtumėte.
Dėl teisės aktų tobulumų, manau, kad visada norėtųsi geriau. Ribų nėra, bet, manau, tas bendras darbas leis mums pasiekti tuos bendrus tikslus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Saulis.
V.SAULIS. Ačiū. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Baigiasi 2005 metai. Šiandien mes galbūt labai palankiai atsiliepiame apie žemės ūkio reformą. Ji jau eina į pabaigą. Tačiau susitinkant su žemdirbiais dažnai iškyla klausimas dėl žemės pardavimo paspartinimo klausimų, žemės plotų konsolidavimo klausimų. Tai susiję su žemės matavimų atlikimo problema. Labai dažnai argumentuojama tuo, kad pritrūksta lėšų matavimams parduodant, konsoliduojant žemės plotus. Gerbiamoji ministre, galbūt ne klausimas, bet norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę, kaip kitąmet sieksite paspartinti šių problemų sprendimą?
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Mes šiemet ne kartą dėl to klausimo buvom susirinkę ministerijoje kartu su apskričių ir kai kurių savivaldybių atstovais. Beje, per Vyriausybės dienas Vilniaus apskrityje viena iš svarbiausių temų taip pat buvo ši. Premjeras taip pat dalyvavo svarstant tuos klausimus. Nueitas tikrai labai nemenkas kelias ir sudarant grafikus, kada kurioje apskrityje kokie darbai baigsis, suaktyvintas bendradarbiavimas tarp institucijų, t.y. Žemės ūkio ministerijos kartu su Nacionaline žemės tarnyba, apskričių ir savivaldybių, taip pat užtikrintas kitų metų finansavimas, kurio iki šiol tikrai nepakako. Todėl visos institucijos, kurios dalyvauja šiame procese, labai optimistiškai žiūri į kitų metų laikotarpį, nes mato galimybę iš esmės paspartinti procesą taip, kad 2007 metų antrojoje pusėje šie darbai būtų baigti. Daugiausia rizikos yra Vilniaus apskrities Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, bet, sutelkus čia daugiau išteklių, daugiau pastangų, manom, iš esmės ir čia tie darbai turės būti baigti. Tada, be abejo, žemės rinka ir visi kiti procesai, kurie su tuo susiję, gerokai paspartės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Veselka, tada – V.Boreikienė.
J.VESELKA (LDF). Klausimas sveikatos ministrui. Ar žinote, kad šiuo metu Nacionalinio kraujo centro konkurso būdu perkami kraujo maišeliai pagal perkamą kiekį ir paskirtį nėra reikalingi? Dėl to bus be reikalo išleista apie 2 mln. litų, skirtų Nacionalinei kraujo programai. Jei apie tai žinote ir ta informacija teisinga, kodėl tai leidžiate?
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Šiandien jau antrasis klausimas dėl Kraujo centro. Tuos pačius klausimus gavau ir metų pradžioje, kai vos buvau pradėjęs vadovauti ministerijai. Tada reagavau iš tikrųjų labai principingai. Dar kartą kartoju: atlikome Kraujo centro Nacionalinės kraujo programos auditą. Neradome tų kaltinimų, kurie buvo mesti daugelio institucijų, tarp jų ir Lietuvos gydytojų sąjungos. Šiandien norėčiau pasakyti, kad atsainiau reaguoju į tokius pasakymus. Kraujo centru, jo veikla, direktoriaus Vytenio Kalibato veikla visiškai pasitikiu. Jeigu yra kokių nors nuogąstavimų, įtarimų, yra tam tikros tarnybos, į kurias siūlau kreiptis raštu, išdėstyti, jos dar kartą patikrins. Jeigu iš tikrųjų neužtenka to vieno patikrinimo, dar kartą galima įsitikinti, kad ten yra viskas gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Boreikienė. Prašau.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis premjere, mano klausimas gana paprastas ir, sakyčiau, ūkiškas. Jau 15 metų nesugebama išspręsti Kauno miesto nuomininkų klausimo. Kaip jūs žinote, per 100 šeimų gyvena mažaverčiame būste. Gavę kompensaciją, jie iš esmės neturi jokių galimybių įsigyti kitą būstą. Ar vis dėlto nėra tokios galimybės vieną kartą išspręsti tokių šeimų klausimą ir Vyriausybei nurodyti… ar savo nutarimu priimti sprendimą pastatyti porą daugiabučių namų ir įkeldinti tokias šeimas į valstybinį būstą, numatant teisę išsipirkti šį būstą? Ačiū jums.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, jeigu būtų tiek daug pinigų, žinoma, būtų galima ir per vienerius metus išspręsti, ir ne tik Kaune, bet ir kitur. Na, Kaune galbūt ypač, nes ten yra labai daug nuosavybės. Mes kitų metų biudžete kaip tik šiam tikslui esame numatę nemažus pinigus. Aš manau, kad ledai pajudėjo. Iš tikrųjų dabar biudžete jau yra numatytos lėšos, kurios atiduodamos savivaldybėms, ir jos turi rengti projektus, statyti namus. Aš manau, ateityje taip pat bus galima tai akcentuoti. Juo labiau kad mes biudžete numatome lėšas kompensavimui už nekilnojamąjį turtą – ir už žemę, ir už nekilnojamąjį turtą, taip pat ir nuomininkams. Pagal skaičiavimo metodiką mes suteikėm savivaldybėms lėšų… pagal tam tikras kategorijas. Bet taip iš karto, žinoma… Viename mieste galbūt galima padaryti tokį dalyką, kaip jūs sakote. Tačiau jeigu kalbėsime apie visą Lietuvą, tai vargu ar mes taip greitai galim padaryti ir išspręsti tokį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Ir paskutinis klausimas – A.Ivanauskas. Prašau.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena. Norėjau paklausti gerbiamojo premjero. Pastaruoju metu vyksta gana nemažai aukcionų, kurių metu savivaldybės nuomos būdu perleidžia žemę. Tie žmonės, kurie yra laimėję aukcionus, privalo mokėti žemės nuomą. Bet ką jie daro? Paprastai tuose žemės sklypuose pastato pastatą, jį įteisina, paskui bando visokiais būdais tą žemę išpirkti už valstybės kainą. Taip jie labai stipriai nuskriaudžia savivaldybę, nes vis dėlto aukcionų kainos būna kur kas didesnės. Pasistatę pastatą, jį įteisina, ir tuo viskas pasibaigia. Paprasčiausiai savivaldybės lieka nuošalėje ir niekas joms nemoka nuomos mokesčio. Taip lyg ir pažeidžiamas įstatymas dėl aukcionų. Aš siūlyčiau… Ar nebūtų galimybės Vyriausybei priimti tokį nutarimą, kad nuomoti aukciono metu laimėtos žemės negalėtų išpirkti tie asmenys, kurie laimėjo aukcioną?
A.M.BRAZAUSKAS. Gal ir galima, bet, aš manau, tai yra įstatymo norma. Vargu ar Vyriausybė savo nutarimu gali priimti tokį sprendimą. Disponavimas žeme vis dėlto yra Seimo ir savivaldybių prerogatyva, ne Vyriausybės, todėl mes negalime komanduoti savivaldybėms. Bet problemą aš matau, kaip ir jūs. Reikėtų iš tikrųjų pasižiūrėti ir tam tikram Seimo komitetui, ir mūsų Žemės tarnybai, jeigu yra tokių faktų. Bet pats principas – jeigu aukciono būdu perka žemę, vadinasi, moka aukščiausią kainą, t.y. nuomoja, aukciono būdu nuomoja, ir pagal šią aukščiausią kainą turi mokėti nuomos mokestį. Bet iš tikrųjų galima nagrinėti. Jeigu investavo nusipirkę žemės, stato kokį nors sudėtingą pastatą, brangų… Reikėtų nagrinėti tuos klausimus. Mes pavesim… Aš manau, kad ir parlamentas gali pasižiūrėti įstatymų pataisų iniciatyvos tvarka ir šį klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Valanda, skirta Vyriausybės narių atsakymams į klausimus, baigta. Ačiū visiems dalyvavusiems.
Seimo vardu linkim Vyriausybei kuo geriausios kloties. Gerų jums švenčių. Kartu noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.